PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė

29.1.2013 - (COM(2011) 0665/3 – C7‑0374/2011 – 2011/0302(COD)) - ***I

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Transporto ir turizmo komitetas
Pranešėjai: Adina-Ioana Vălean, Dominique Riquet, Inés Ayala Sender
(Bendrų komitetų posėdžių procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnis)

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė

(COM(2011)0665/3 – C7‑0374/2011 – 2011/0302(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011) 0665/3),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 172 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0374/2011),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos ir Transporto ir turizmo komitetų bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0021/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pabrėžia, kad pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto numatytas finansinis paketas – tai tik nuoroda teisės aktų leidėjui ir kad šis paketas negali būti patvirtintas, kol bus pasiektas susitarimas dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa;

3.  primena savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl investicijų į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai[1]; pakartoja, kad siekiant sudaryti Sąjungai sąlygas įgyvendinti esamus politinius prioritetus ir Lisabonos sutartyje numatytas naujas užduotis, taip pat reaguoti į nenumatytus įvykius reikia kitoje DFP skirti pakankamai papildomų išteklių; atkreipia dėmesį į tai, kad net padidinus kitos DFP išteklius bent 5 proc., palyginti su 2013 m. lygmeniu, būtų galima tik ribotai prisidėti siekiant patvirtintų Sąjungos tikslų ir įsipareigojimų bei įgyvendinant Sąjungos solidarumo principą; ragina Tarybą, jei ji nepritaria šiam požiūriui, aiškiai nurodyti, kurių jos politinių prioritetų arba projektų būtų galima visiškai atsisakyti, nepaisant įrodytos jų pridėtinės vertės Europai;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1 Pasiūlymas dėl reglamento Pirma nurodomoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį,	atsižvelgdami į Sutartį dėl  Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172, 174 ir 349  straipsnius,
Pakeitimas  2 Pasiūlymas dėl reglamento 1–3 konstatuojamosios dalys
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(1) sukūrus Europos infrastruktūros tinklų priemonę turėtų būti maksimizuotos augimo galimybės, užtikrinant transporto, energetikos ir telekomunikacijų politikos sričių bei tokios politikos įgyvendinimo sinergiją, ir taip padidintas Sąjungos intervencijos veiksmingumas;	(1) norint pasiekti pažangų, tvarų bei integracinį augimą ir skatinti darbo vietų kūrimą pagal strategijos „Europa 2020“1 tikslus, Sąjungai reikia šiuolaikiškos ir gerai veikiančios infrastruktūros, kuri padėtų sujungti tarpusavyje ir integruoti Sąjungą ir visus jos regionus, ypač transporto, energetikos ir telekomunikacijų srityse. Šios jungtys turėtų padėti pagerinti laisvą asmenų, prekių, kapitalo ir idėjų judėjimą, palengvindamos tarpvalstybines jungtis ir skatindamos didesnę ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą, ir taip padėtų kurti konkurencingesnę socialinę rinkos ekonomiką ir kovoti su klimato kaita;
	(1a) siekiant išnaudoti telekomunikacijų ir energetikos tinkluose atliekamų diegimo, plėtros ir priežiūros darbų galimos sinergijos teikiamus pranašumus, reikia kuo greičiau supaprastinti finansines taisykles;
(2) visiškai veikianti bendroji rinka priklauso nuo šiuolaikiškos, gerai veikiančios infrastruktūros, visų pirma jungiančios Europą transporto, energetikos ir telekomunikacijų srityse. Šios augimą didinančios jungtys leistų geriau patekti į vidaus rinką ir taip padėtų kurti konkurencingesnę rinkos ekonomiką laikantis strategijos „Europa 2020“ tikslų ir planinių rodiklių ;	(2) Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) sukūrimu siekiama paspartinti investicijas transeuropinių tinklų srityje ir pritraukti viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą, kartu padidinant teisinį tikrumą ir laikantis technologinio neutralumo principo. Atsižvelgiant į tai, EITP turėtų sudaryti galimybes visapusiškai išnaudoti transporto, energetikos ir telekomunikacijų sektorių sinergiją ir taip padidinti Sąjungos veiksmų efektyvumą ir leisti optimizuoti įgyvendinimo sąnaudas;
	(2a) EITP atspindi prioritetinių ES pramonės sektorių poreikius. Ši priemonė bus itin svarbi siekiant, kad būtų sukurta ES pramonės politika – tvaraus augimo šaltinis;
(3) Europos infrastruktūros tinklų priemonės sukūrimu siekiama paspartinti investicijas transeuropinių tinklų srityje ir optimizuoti viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą;	(3) EITP įgyvendinimo finansinis paketas 2014–2020 m. turėtų būti 50 000 000 000 EUR, ši suma yra svarbiausia nuoroda biudžeto valdymo institucijai per metinę biudžeto sudarymo procedūrą, kaip apibrėžta 2013 m. ... ... d. Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo [17] punkte;
	__________________
	1 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020).
Pakeitimas  3 Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) Komisija įsipareigojo įtraukti klimato kaitą į Sąjungos išlaidų programas ir bent 20 % Sąjungos biudžeto skirti su klimatu susijusiems tikslams. Svarbu užtikrinti, kad rengiant, planuojant ir įgyvendinant bendros svarbos projektus, būtų skatinama švelninti klimato kaitą, prisitaikyti prie jos ir užkirsti kelią grėsmėms bei jas valdyti. Investicijos į infrastruktūrą, kurioms taikomas šis reglamentas, turėtų padėti skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio ir klimato bei stichijų poveikiui atsparios ekonomikos ir visuomenės;	(5) Komisija įsipareigojo įtraukti klimato kaitą į Sąjungos išlaidų programas ir bent 20 % Sąjungos biudžeto skirti su klimatu susijusiems tikslams. Svarbu užtikrinti, kad rengiant, planuojant ir įgyvendinant bendros svarbos projektus, būtų skatinama švelninti klimato kaitą, prisitaikyti prie jos ir užkirsti kelią grėsmėms bei jas valdyti. Investicijos į infrastruktūrą, kurioms taikomas šis reglamentas, turėtų padėti skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio ir klimato bei stichijų poveikiui atsparios ekonomikos ir visuomenės, atsižvelgiant į gamtiniu ir demografiniu požiūriu nepalankioje padėtyje esančių regionų, pvz., atokiausių ir salų regionų, ypatumus. Ypač energetikos ir transporto sektoriuose EITP turėtų padėti įgyvendinti Sąjungos anglies dioksido išmetimo mažinimo vidutinio ir ilgo laikotarpio tikslus;
Pakeitimas  4 Pasiūlymas dėl reglamento 5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(5a) Komisija turėtų užtikrinti, kad vidaus rinkoje taikytini tarptautiniai susitarimai ir standartai valstybėse narėse būtų taikomi nešališkai ir neiškreipiant konkurencijos, taip siekiant užtikrinti ES įmonių sėkmę pasaulinės konkurencijos sąlygomis;
Pakeitimas  5 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a) siekiant finansuoti infrastruktūrą tarpvalstybiniuose regionuose, kuri būtų viso tinklo plėtros dalis, turėtų būti pasiekta didelė dviejų finansavimo priemonių – EITP ir Europos regioninės plėtros fondo – sinergija;
Pakeitimas  6 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) 2011 m. kovo 28 d. Komisija priėmė Baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“. Baltojoje knygoje nurodomas siekis iki 2050 m. transporto sektoriuje, palyginti su 1990 m., bent 60 % sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Baltojoje knygoje nurodoma, kad infrastruktūros srityje iki 2030 m. siekiama sukurti sklandžiai veikiantį, visą Sąjungą apimantį daugiarūšio transporto TEN-T pagrindinį tinklą. Baltojoje knygoje taip pat nurodytas tikslas optimizuoti daugiarūšio transporto logistikos grandinių veiklą, be kita ko, daugiau naudojant energiją efektyviau vartojančio transporto rūšių. Todėl joje nustatomi tokie atitinkami TEN-T politikos tikslai: 30 % ilgesniu kaip 300 km atstumu keliais vežamų krovinių iki 2030 m. turėtų būti gabenama kitų rūšių transportu, o iki 2050 m. – daugiau kaip 50 %; iki 2030 m. esamas greitojo geležinkelio tinklas turėtų pailgėti tris kartus, o iki 2050 m. pagrindinę vidutinio nuotolio keleivių transporto dalį turėtų sudaryti geležinkelio transportas; visi pagrindiniai tinklo oro uostai turėtų būti sujungti su geležinkelių tinklu; visi jūrų uostai – su krovinių vežimo geležinkeliais tinklu ir, jeigu įmanoma, su vidaus vandens kelių sistema;	(7) 2011 m. kovo 28 d. Komisija priėmė Baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“. Baltojoje knygoje nurodomas siekis iki 2050 m. transporto sektoriuje, palyginti su 1990 m., bent 60 % sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Baltojoje knygoje nurodoma, kad infrastruktūros srityje iki 2030 m. siekiama sukurti sklandžiai veikiantį, sąveikų, visą Sąjungą apimantį daugiarūšio transporto TEN-T pagrindinį tinklą. Sąveikumas galėtų būti skatinamas įgyvendinant novatoriškus sprendimus, kurie padidintų susijusių sistemų suderinamumą. Baltojoje knygoje taip pat nurodytas tikslas optimizuoti daugiarūšio transporto logistikos grandinių veiklą, be kita ko, daugiau naudojant energiją efektyviau vartojančio transporto rūšių. Todėl joje nustatomi tokie atitinkami TEN-T politikos tikslai: 30 % ilgesniu kaip 300 km atstumu keliais vežamų krovinių iki 2030 m. turėtų būti gabenama kitų rūšių transportu, o iki 2050 m. – daugiau kaip 50 %; iki 2030 m. esamas greitojo geležinkelio tinklas turėtų pailgėti tris kartus, o iki 2050 m. pagrindinę vidutinio nuotolio keleivių transporto dalį turėtų sudaryti geležinkelio transportas; visi pagrindiniai tinklo oro uostai turėtų būti sujungti su geležinkelių tinklu; visi jūrų uostai – su krovinių vežimo geležinkeliais tinklu ir, jeigu įmanoma, su vidaus vandens kelių sistema;
Pakeitimas  7 Pasiūlymas dėl reglamento 8 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliucijoje dėl darniojo ateities transporto Europos Parlamentas pabrėžė, kad efektyviai transporto politikai būtina iškylančius uždavinius atitinkanti finansinė programa ir kad šiuo tikslu reikėtų didinti esamus transporto ir judumo išteklius; be to, jo nuomone, būtina sukurti priemonę, kurią taikant būtų koordinuojamas įvairių transporto finansavimo šaltinių, pagal sanglaudos politiką, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę arba kitokias finansines priemones, kaip antai garantijos, prieinamų lėšų panaudojimas;	(8) savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliucijoje dėl darniojo ateities transporto Europos Parlamentas pabrėžė, kad efektyviai transporto politikai būtina iškylančius uždavinius atitinkanti finansinė programa ir kad šiuo tikslu reikėtų didinti esamus transporto ir judumo išteklius; be to, jo nuomone, būtina sukurti priemonę, kurią taikant būtų koordinuojamas ir optimizuojamas įvairių transporto finansavimo šaltinių ir visų ES lygmeniu prieinamų finansavimo priemonių bei sistemų panaudojimas;
Pakeitimas  8 Pasiūlymas dėl reglamento 9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(9a) 2007–2013 m. daugiametė finansinė programa parodė, kad ribotas TEN-T skirtas biudžetas trukdo didžiausių, ypač tarpvalstybinių, projektų pažangai. Jeigu TEN-T būtų numatyta tinkama ES biudžeto vykdymo sistema, būtų galima ne tik padidinti jo patrauklumą privatiems investuotojams, bet ir užtikrinti stipresnę valstybių narių politinę valią dėl ES projektų, todėl būtų užtikrintas geresnis su tarpvalstybiniais projektais susijusių valstybių narių bendradarbiavimas. Europos Sąjunga turi siekti platesnio užmojo tikslų didelių ES infrastruktūros projektų srityje, dėl kurių sudėtingumo ir masto reikia padidinti jiems skirtas biudžeto lėšas ir pritaikyti susijusias biudžeto taisykles. Naujoms TEN-T gairėms reikia numatyti joms įgyvendinti reikalingas biudžeto ir reguliavimo priemones;
Pagrindimas
Palyginti su ankstesne daugiamete finansine programa, reikėtų pabrėžti, kad gauti netenkinantys rezultatai, susiję su ribotu biudžetu ir kartais menkai pritaikyta reguliavimo sistema. Taigi Europos infrastruktūros tinklų priemonė sukurta siekiant užtikrinti, kad būtų numatyta TEN-T tikslų įgyvendinimui tinkama reguliavimo ir biudžeto sistema.
Pakeitimas  9 Pasiūlymas dėl reglamento 10 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) remiantis baltojoje knygoje išdėstytais tikslais, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXX/2012 nustatytose TEN-T gairėse nustatoma transeuropinio transporto tinklo infrastruktūra, nurodomi reikalavimai, kuriuos ji turi atitikti, ir numatomos jų įgyvendinimo priemonės. Gairėse visų pirma numatoma, kad pagrindinis tinklas bus baigtas kurti iki 2030 m.;	(10) remiantis baltojoje knygoje išdėstytais tikslais, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXX/2012 nustatytose TEN-T gairėse nustatoma TEN-T infrastruktūra, nurodomi reikalavimai, kuriuos ji turi atitikti, ir numatomos jų įgyvendinimo priemonės. Gairėse visų pirma numatoma, kad pagrindinis tinklas bus baigtas kurti iki 2030 m., sukuriant naują infrastruktūrą ir gerokai modernizuojant dabartinę infrastruktūrą;
Pakeitimas  10 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) remdamasi valstybių narių transporto infrastruktūros planų analize, Komisija prognozuoja, kad investicijų į transportą poreikis visam TEN-T tinklui 2014–2020 m. laikotarpiu sudarys 500 mlrd. EUR, iš jų numatomus 250 mlrd. EUR reikės investuoti į TEN-T pagrindinį tinklą. Atsižvelgiant į Sąjungos lygmeniu prieinamus išteklius, norint pasiekti pageidaujamą poveikį, reikia susitelkti į svarbiausią, didžiausią papildomą europinę naudą teikiančius projektus. Todėl paramą reikėtų sutelkti į pagrindinį tinklą (visų pirma pagrindinio tinklo koridorius) ir į bendros svarbos eismo valdymo sistemų (visų pirma oro eismo valdymo sistemų pagal SESAR, kurioms reikės maždaug 3 mlrd. EUR Sąjungos biudžeto lėšų) projektus;	(11) remdamasi valstybių narių transporto infrastruktūros planų analize, Komisija prognozuoja, kad investicijų į transportą poreikis visam TEN-T tinklui 2014–2020 m. laikotarpiu sudarys 500 mlrd. EUR, iš jų numatomus 250 mlrd. EUR reikės investuoti į TEN-T pagrindinį tinklą.
Pakeitimas  11 Pasiūlymas dėl reglamento 12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12a) siekiant įvertinti Sąjungos paramos transporto infrastruktūrai veiksmingumą ir indėlį į šiame reglamente išdėstytus tikslus, Komisija turėtų parengti bendrą metodiką, kurią taikant bus aiškiai įrodyta finansuojamų projektų ekonominė nauda ir nauda aplinkai;
Pakeitimas  12 Pasiūlymas dėl reglamento 13 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) įgyvendinant dabartinę finansinę programą įgyta patirtis rodo, kad daug valstybių narių, turinčių teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą, susiduria su didelėmis kliūtimis, trukdančiomis laiku įgyvendinti kompleksinius tarpvalstybinius didelę papildomą naudą Sąjungai teikiančius transporto infrastruktūros projektus. Todėl siekiant pagerinti transporto projektų, visų pirma tarpvalstybinių, didelę papildomą naudą Sąjungai teikiančių projektų įgyvendinimą, dalį Sanglaudos fondo lėšų (10 mlrd. EUR) reikėtų pervesti pagrindinio transporto tinklo transporto projektams finansuoti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Komisija turėtų remti valstybes nares, turinčias teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą, kad jos išplėtotų tinkamą projektų sistemą ir didžiausią įmanomą prioritetą teiktų nacionaliniams asignavimams pagal Sanglaudos fondo sistemą;	(13) įgyvendinant dabartinę finansinę programą įgyta patirtis rodo, kad kai kurios valstybės narės, turinčios teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą, susiduria su didelėmis kliūtimis, trukdančiomis laiku įgyvendinti kompleksinius tarpvalstybinius didelę papildomą naudą Sąjungai teikiančius transporto infrastruktūros projektus ir efektyviai panaudoti ES lėšas. Todėl siekiant pagerinti transporto projektų, visų pirma tarpvalstybinių, didelę papildomą naudą Sąjungai teikiančių projektų įgyvendinimą, dalį Sanglaudos fondo lėšų (10 mlrd. EUR) reikėtų pervesti pagrindinio transporto tinklo (ir ypač pagrindinio tinklo koridorių) transporto projektams arba su horizontaliaisiais prioritetais susijusiems transporto projektams valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą pagal EITP, finansuoti. Pradiniame etape vykdant tinkamų finansuoti projektų atranką turėtų būti paisoma nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą. Komisija turėtų remti valstybes nares, turinčias teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą, kad jos išplėtotų tinkamą projektų sistemą, visų pirma stiprinant atitinkamų viešojo administravimo įstaigų institucinius pajėgumus bei skelbiant papildomus kvietimus teikti paraiškas, kartu užtikrinant projektų atrankos proceso skaidrumą;
Pakeitimas  13 Pasiūlymas dėl reglamento 13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(13a) instituciniai ir administraciniai pajėgumai yra esminė sąlyga, siekiant veiksmingai įgyvendinti EITP tikslus. Komisija turėtų užtikrinti, kad jie visuomet būtų pakankamo lygio, siekiant kurti ir įgyvendinti projektus, ir prireikus turėtų pasiūlyti susijusioms valstybėms narėms atitinkamas priemones;
Pakeitimas  14 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) reikia didelių investicijų Europos energetikos infrastruktūrai modernizuoti ir plėsti bei tarpvalstybiniams tinklams sujungti, kad mažiausiomis išlaidomis būtų pasiekti su konkurencingumu, tvarumu ir tiekimo saugumu susiję ES energetikos ir klimato politikos tikslai. Skaičiuojama, kad iki 2020 m. į energetikos infrastruktūrą reikės investuoti 1 trln. EUR, iš jų 200 mlrd. EUR į elektros energijos ir dujų perdavimo bei saugojimo infrastruktūrą, laikomą svarbia Europai. Dėl kliūčių, susijusių su leidimų išdavimu, reguliavimu ir finansavimu, kyla grėsmė, kad vykdant europinės svarbos projektus pritrūks maždaug 100 mlrd. EUR investicijų;	(15) reikia didelių investicijų Europos energetikos infrastruktūrai modernizuoti ir plėsti bei tarpvalstybiniams tinklams sujungti, kad neliktų energetinių salų ir taip mažiausiomis išlaidomis būtų pasiekti su konkurencingumu, tvarumu ir tiekimo saugumu susiję ES energetikos ir klimato politikos tikslai. Elektros energijos tolimojo perdavimo magistralės labai padės įveikti atsinaujinančiųjų elektros energijos šaltinių nepastovumo problemą – šiais ištekliais bus dalijamasi ir jie bus skirstomi visoje Sąjungoje. Skaičiuojama, kad iki 2020 m. į energetikos infrastruktūrą reikės investuoti 1 trln. EUR, įskaitant apie 200 mlrd. EUR į elektros energijos ir dujų perdavimo bei saugojimo infrastruktūrą, laikomą svarbia Europai. Dėl kliūčių, susijusių su leidimų išdavimu, reguliavimu ir finansavimu, kyla grėsmė, kad vykdant europinės svarbos projektus pritrūks maždaug 100 mlrd. EUR investicijų, kaip teigiama Komisijos tarnybų darbo dokumente „Investavimo į energetikos infrastruktūrą poreikis ir finansavimo reikalavimai“, pateiktame 2011 m. birželio 10 d. posėdžiavusiai Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybai;
Pakeitimas  15 Pasiūlymas dėl reglamento 17 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17) 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją racionalizuoti ir patobulinti leidimų išdavimo procedūras, taip pat siekti, kad reguliavimo sistema būtų patraukli investicijoms. Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad didžiąją dalį investicijų turėtų skirti rinka, o išlaidas ji susigrąžintų per tarifus. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad viešųjų finansų reikia tokiems projektams, kurie yra būtini tiekimo saugumo ar solidarumo požiūriu, bet negalėtų pritraukti rinkos finansavimo;	(17) 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją racionalizuoti, supaprastinti, paspartinti ir patobulinti leidimų išdavimo procedūras, taip pat siekti, kad reguliavimo sistema būtų patraukli investicijoms. Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad didžiąją dalį investicijų turėtų skirti rinka, o išlaidas ji susigrąžintų per tarifus. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad viešųjų finansų reikia tokiems projektams, kurie yra būtini tiekimo saugumo ar solidarumo požiūriu, bet negalėtų pritraukti rinkos finansavimo. Ji taip pat pabrėžė būtinybę dėti dideles pastangas siekiant modernizuoti ir plėsti Europos energetikos infrastruktūrą ir sujungti skirtingų valstybių tinklus, siekiant užtikrinti valstybių narių solidarumo veiksmingumą, numatyti pakaitinius tiekimo ar tranzito maršrutus ir energijos išteklius bei plėtoti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius skatinant jų konkurenciją su įprastais šaltiniais;
Pakeitimas  16 Pasiūlymas dėl reglamento 19 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(19) telekomunikacijų infrastruktūra vis labiau grindžiama internetu, o ją sudarantys plačiajuosčio ryšio tinklai ir skaitmeninės paslaugos yra glaudžiai susiję. Internetas tampa vyraujančia ryšių, paslaugų teikimo ir verslo platforma. Todėl transeuropinis sparčiosios interneto prieigos ir skaitmeninių paslaugų prieinamumas yra labai svarbus ekonomikos augimui ir bendrajai rinkai;	(19) telekomunikacijų infrastruktūra vis labiau grindžiama internetu, o ją sudaranti plačiajuosčio ryšio tinklų infrastruktūra skatina naudojimąsi skaitmeninėmis paslaugomis įvairiose visuomenės veiklos srityse. Internetas tampa vyraujančia ryšių, verslo, viešųjų ir privačiųjų paslaugų teikimo ir socialinės bei kultūrinės sanglaudos platforma. Be to, naujomis kompiuterijos paradigmomis tampa nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugos ir naudojimasis programine įranga kaip paslauga. Todėl transeuropinis visur esančios sparčiosios interneto prieigos ir naujoviškų skaitmeninių paslaugų prieinamumas yra labai svarbus ekonomikos augimui ir bendrajai rinkai;
Pakeitimas  17 Pasiūlymas dėl reglamento 20 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(20) šiuolaikiški, šviesolaidiniai interneto tinklai yra ateičiai labai svarbi infrastruktūra, nes padės užtikrinti Europos įmonių, visų pirma MVĮ, kurios rentabilumui padidinti pageidautų naudotis nuotolinių kompiuterių išteklių paslaugomis, tarpusavio ryšį;	(20) šiuolaikiški, spartūs interneto tinklai yra ateičiai labai svarbi infrastruktūra, nes padės užtikrinti Europos įmonių, visų pirma MVĮ, kurios rentabilumui padidinti pageidautų naudotis nuotolinių kompiuterių išteklių paslaugomis, tarpusavio ryšį. Telekomunikacijų srityje pirmenybė bus teikiama veiklai, kuria padedama įgyvendinti tikslus diegti nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugas ir itin spartaus belaidžio ryšio tinklus. Siekiant išvengti infrastruktūros dubliavimo, neišstumti privačiųjų investicijų ir labiau stiprinti pajėgumus, kad atsivertų naujų investavimo galimybių ir būtų skatinama įgyvendinti sąnaudų mažinimo priemones, reikia imtis gerinti Sąjungos paramos plačiajuosčiam ryšiui pagal EITP derinimą su visais kitais prieinamais paramos plačiajuosčiam ryšiui šaltiniais, be kita ko, pagal nacionalinius plačiajuosčio ryšio planus;
Pakeitimas  18 Pasiūlymas dėl reglamento 21 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) strategijoje „Europa 2020“ raginama įgyvendinti Europos skaitmeninę darbotvarkę, kurioje nustatoma stabili investicijų į atvirą ir konkurencingą sparčiojo interneto infrastruktūrą ir susijusias paslaugas skatinimo teisės sistema. 2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos skaitmeninę darbotvarkę ir paragino visas institucijas visapusiškai ją įgyvendinti ;	(21) strategijoje „Europa 2020“ raginama įgyvendinti Europos skaitmeninę darbotvarkę, kurioje nustatoma stabili investicijų į atvirą ir konkurencingą sparčiojo interneto infrastruktūrą ir susijusias paslaugas skatinimo teisės sistema. Derėtų siekti, kad Europa turėtų sparčiausią pasaulyje plačiajuostį ryšį ir kad būtų užtikrinta, kad iki 2020 m. visi ES gyventojai turėtų prieigą prie 100 Mb/s, o 50 proc. ES namų ūkių – prie 1 Gb/s ar didesnės spartos ryšio;
Pakeitimas  19 Pasiūlymas dėl reglamento 22 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(22) 2010 m. gegužės 31 d. Taryba padarė išvadą, kad Europa turėtų skirti būtinų išteklių skaitmeninės bendrosios rinkos, pagrįstos sparčiu ir itin sparčiu interneto ryšiu bei suderinamomis programomis, plėtrai ir pripažino, kad efektyvios ir konkurencingos investicijos į kitos kartos plačiajuosčio ryšio tinklus būtų svarbios inovacijų diegimui, vartotojų pasirinkimui ir Sąjungos konkurencingumui, be to, galėtų padėti užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę: būtų teikiamos geresnės sveikatos priežiūros paslaugos, transportas būtų saugesnis, būtų galima naudotis naujosiomis medijomis ir būtų galima lengviau gauti prekių ir paslaugų, ypač kitose valstybėse;	(22) 2010 m. gegužės 31 d. Taryba padarė išvadą, kad Europa turėtų skirti būtinų išteklių skaitmeninės bendrosios rinkos, pagrįstos sparčiu ir itin sparčiu interneto ryšiu bei suderinamomis programomis, plėtrai ir pripažino, kad efektyvios ir konkurencingos investicijos į kitos kartos plačiajuosčio ryšio tinklus būtų būtinos inovacijų diegimui, vartotojų pasirinkimui ir Sąjungos konkurencingumui, be to, galėtų padėti užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę: būtų teikiamos geresnės sveikatos priežiūros paslaugos, transportas būtų saugesnis, būtų galima naudotis naujosiomis medijomis ir būtų galima lengviau gauti prekių, paslaugų ir žinių, ypač kitose valstybėse;
Pakeitimas  20 Pasiūlymas dėl reglamento 23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23a) taigi itin svarbu laikantis technologinio neutralumo principo skatinti sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklų diegimą visoje Sąjungoje ir sukurti palankias sąlygas kurti ir diegti transeuropines skaitmenines paslaugas. Viešosios investicijos į sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklus neturi iškreipti konkurencijos ar atgrasyti galimų investuotojų. Jos turėtų būti naudojamos privačioms investicijoms pritraukti ir tik tais atvejais, kai stinga komercinio intereso investuoti;
Pakeitimas  21 Pasiūlymas dėl reglamento 24 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(24) reikia sukurti tvirtus ir darnius ES lygmens tinklus, skirtus visuomeninės paskirties veiklai vykdyti skaitmeniniu būdu, nacionaliniu ir regionų lygmenimis įtraukiant viešojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovus, ir šiuo tikslu labai svarbu užtikrinti struktūrizuotą sistemos ir programinės įrangos kūrimo išlaidų finansavimą ES lėšomis bei tvirto tokių tinklų centro priežiūrą, nacionaliniams ūkio subjektų biudžetams paliekant tik su konkrečia šalimi susijusias vidaus išlaidas;	(24) reikia sukurti tvirtus ir darnius Sąjungos lygmens tinklus, skirtus visuomeninės paskirties veiklai vykdyti skaitmeniniu būdu, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis įtraukiant viešojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovus, ir šiuo tikslu labai svarbu užtikrinti struktūrizuotą sistemos ir programinės įrangos kūrimo išlaidų finansavimą ES lėšomis bei tvirto tokių tinklų centro kibernetinį saugumą ir priežiūrą, nacionaliniams ūkio subjektų biudžetams paliekant tik su konkrečia šalimi susijusias vidaus išlaidas. Siekiant baigti kurti skaitmeninę bendrąją rinką derėtų užtikrinti glaudų bendradarbiavimą ir pagal EITP vykdomų veiksmų derinimą su nacionaliniais ir regioniniais plačiajuosčio ryšio srities veiksmais;
Pakeitimas  22 Pasiūlymas dėl reglamento 25 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(25) reikalingi keli įgyvendinimo būdai, kuriems reikia skirtingų finansavimo normų, kad būtų padidintas Sąjungos finansinės paramos efektyvumas ir poveikis, paskatintos privačios investicijos ir atsižvelgta į konkrečius atskirų projektų reikalavimus;	(25) reikalingi keli įgyvendinimo būdai, kuriems reikia skirtingų finansavimo normų ir finansinių priemonių, kad būtų padidintas Sąjungos finansinės paramos efektyvumas ir poveikis, paskatintos privačios investicijos ir atsižvelgta į konkrečius atskirų projektų reikalavimus;
Pakeitimas  23 Pasiūlymas dėl reglamento 28 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(28) bendrosioms paslaugoms viešojo intereso srityje (pvz., pagrindinėms paslaugoms) dažnai turi daug įtakos rinkos nepakankamumas. Iš tikrųjų finansuotinos sritys susijusios su viešųjų paslaugų teikimu (e. sveikatos, e. tapatybės, e. pirkimo sistemų plataus masto diegimas ir sąveika), todėl pagal savo pobūdį pradinėje stadijoje jos nėra komercinės. Be to, jeigu būtų finansuojamos tik pagrindinės paslaugos, būtų sunku sukurti tinkamas paskatas valstybių narių ir regionų lygmenimis iš tikrųjų įdiegti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas; tai visų pirma lemia paskatų nacionaliniu lygmeniu susieti nacionalines sistemas su pagrindinėmis sistemomis (taigi ir sudaryti sąveikos ir tarpvalstybinių paslaugų teikimo sąlygas) stoka ir tai, kad privatūs investuotojai vieni neužtikrintų paslaugų įdiegimo suderinamose sistemose;	(28) bendrosioms paslaugoms viešojo intereso srityje (pvz., pagrindinėms paslaugoms) dažnai turi daug įtakos rinkos nepakankamumas. Iš tikrųjų finansuotinos sritys susijusios su viešųjų paslaugų teikimu (e. vyriausybės, e. sveikatos, e. tapatybės, e. mokymosi, e. pirkimo sistemų ir Europos kultūros paveldo skaitmeninimo), plataus masto diegimu ir sąveika, todėl pagal savo pobūdį pradinėje stadijoje jos nėra komercinės. Be to, jeigu būtų finansuojamos tik pagrindinės paslaugos, būtų sunku sukurti tinkamas paskatas valstybių narių ir regionų lygmenimis iš tikrųjų įdiegti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas; tai visų pirma lemia paskatų nacionaliniu lygmeniu susieti nacionalines sistemas su pagrindinėmis sistemomis (taigi ir sudaryti sąveikos ir tarpvalstybinių paslaugų teikimo sąlygas) stoka ir tai, kad privatūs investuotojai vieni neužtikrintų paslaugų įdiegimo suderinamose sistemose. Imantis bendros svarbos projektų, susijusių su tarpvalstybiniu e. valdžios paslaugų teikimu, reikėtų atsižvelgti į 25 rekomendacijas dėl konkrečių sąveikos reikalavimų Europos viešosioms paslaugoms skirtoje Europos sąveikumo sistemoje;
Pakeitimas  24 Pasiūlymas dėl reglamento 29 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(29a) diegiant tarpvalstybines paslaugas, kai bus nustatytos elektroninės procedūros, taikomos persikeliant iš vienos ES šalies į kitą, visas reikiamas administracines procedūras bus galima atlikti elektroninėmis priemonėmis – taip bus sudarytos palankesnės sąlygos europiečių judumui ir sumažintos susijusios išlaidos. Taigi teikiant šias paslaugas bus galima palengvinti darbo, mokymosi ir gyvenimo sąlygas europiečiams bet kurioje valstybėje narėje – adreso pakeitimą bus galima vieno langelio principu užregistruoti visose priimančios šalies viešosiose institucijose (vietos savivaldos institucijoje, mokykloje, gydymo įstaigoje, policijoje ir t. t.) naudojant kilmės šalies elektroninės atpažinties priemonę;
Pakeitimas  25 Pasiūlymas dėl reglamento 30 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(30) būsima bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ nemažai dėmesio bus skiriama ir visuomenės uždavinių sprendimui (pvz., pažangus, ekologiškas ir integruotas transportas, saugi, ekologiška ir efektyviai vartojama energija, informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiamos sveikatos ir valdymo paslaugos, darnusis vystymasis), kad būtų tiesiogiai sprendžiami strategijoje „Europa 2020“ nurodyti uždaviniai, remiant labai įvairią veiklą: pradedant moksliniais tyrimais ir baigiant rinka. Pagal programą „Horizontas 2020“ parama bus teikiama visais inovacijų diegimo grandinės etapais, visų pirma su rinka labiau susijusiems veiksmams, įskaitant naujoviškas finansines priemones. Kad būtų pasiektas didesnis Sąjungos finansavimo poveikis ir užtikrinta darna, Europos infrastruktūros tinklų priemone bus užtikrinta glaudi sąveika su programa „Horizontas 2020“;	(30) būsima bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ nemažai dėmesio, be kita ko, bus skiriama visuomenės uždavinių sprendimui (pvz., pažangus, ekologiškas, prieinamas ir integruotas transportas, saugi, ekologiška ir efektyviai vartojama energija, informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiamos sveikatos ir valdymo paslaugos, darnusis vystymasis), kad būtų tiesiogiai sprendžiami strategijoje „Europa 2020“ nurodyti uždaviniai, remiant labai įvairią veiklą: pradedant moksliniais tyrimais ir baigiant rinka. Pagal programą „Horizontas 2020“ parama bus teikiama visais inovacijų diegimo grandinės etapais, visų pirma su rinka labiau susijusiems veiksmams, įskaitant naujoviškas finansines priemones. Taip pat Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), daugiausia dėmesio skirdamas mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimui ir naujoviškų produktų bei paslaugų kūrimui, siekia tų pačių tikslų išspręsti minėtus visuomenės uždavinius. Kad būtų užtikrintas didesnis Sąjungos finansavimo poveikis ir darna, EITP bus užtikrinta glaudi sąveika su programa „Horizontas 2020“ ir EIT;
Pagrindimas
Kadangi Europoje gyvena 80 milijonų neįgaliųjų, kadangi senėja visuomenė ir yra aplinkosaugos problemų, vienas didžiausių visuomenės uždavinių yra užtikrinti transporto paslaugų prieinamumą.
Pakeitimas  26 Pasiūlymas dėl reglamento 30 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(30a) Komisija savo komunikate „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ nustatė saugiai infrastruktūrai palankių politinių veiksmų pagrindą, kuris yra esminis žūčių keliuose skaičiaus sumažinimo 50 proc. iki 2020 m. elementas. Taigi EITP turėtų užtikrinti, kad paraiškos dėl Sąjungos finansavimo atitiktų saugos reikalavimus, rekomendacijas ir tikslus, nustatytus visuose atitinkamuose kelių eismo saugą reglamentuojančiuose Sąjungos teisės aktuose. Vertinant EITP rezultatus derėtų atsižvelgti į žūčių ES 27 valstybių narių kelių tinkle skaičiaus sumažėjimą;
Pakeitimas  27 Pasiūlymas dėl reglamento 32–39 a konstatuojamosios dalys
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(32) finansinės priemonės, kurias reikėtų įgyvendinti pagal šį reglamentą, turėtų būti grindžiamos Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] VIII antraštinėje dalyje ir deleguotajame akte nustatytomis taisyklėmis bei atitikti finansinėms priemonėms taikomas geriausios patirties taisykles;	Išbraukta.
(33) daugelio valstybių narių fiskalinės priemonės paskatins arba jau paskatino valdžios institucijas iš naujo įvertinti savo infrastruktūros investicijų programas. Šiomis aplinkybėmis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė gali būti laikoma veiksminga priemone infrastruktūros projektams, kuriais būtų užtikrinamas tokių politikos tikslų kaip kova su klimato kaita, alternatyvių energijos išteklių ir energijos bei išteklių vartojimo efektyvumo skatinimas, tausaus transporto rėmimas ir plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas, įgyvendinti. Komisija savo 2009 m. lapkričio 19 d. komunikate dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įsipareigojo gerinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių galimybes gauti finansavimą, išplečiant esamų finansinių priemonių taikymo sritį;
(34) nors daugumą investicijų pagal strategiją „Europa 2020“ galima įgyvendinti pasitelkus rinkas ir reguliavimo priemonėmis, finansavimo uždaviniui įgyvendinti reikalinga viešoji intervencija ir Sąjungos parama dotacijomis bei naujoviškomis finansinėmis priemonėmis. Finansinės priemonės turėtų būti naudojamos konkretiems rinkos poreikiams tenkinti, laikantis Europos infrastruktūros tinklų priemonės tikslų, ir neturėtų išstumti privačiojo finansavimo. Prieš priimdama sprendimą naudoti finansines priemones, Komisija turėtų atlikti šių priemonių vertinimą ex ante;	(34) nors didelę investicijų pagal strategiją „Europa 2020“ dalį galima įgyvendinti pasitelkus rinkas ir reguliavimo priemonėmis, finansavimo uždaviniui įgyvendinti reikalinga viešoji intervencija ir Sąjungos parama dotacijomis bei naujoviškomis finansinėmis priemonėmis;
	(34a) siekiant geriau panaudoti Sąjungos biudžetą dotacijų forma, jos turėtų būti skiriamos mažai pajamų duodantiems arba jokių pajamų neduodantiems projektams;
	(34b) siekiant užtikrinti lygybę tarp transporto projektų, kuriuose jau privalomai taikomas principas „teršėjas moka“, ir projektų, kuriuose naudotojai nemoka mokesčių, Sąjunga turėtų dotacijomis finansuoti ir tuos transporto projektus, kurie duoda pajamų;
	(34c) valstybių narių fiskalinėmis priemonėmis viešosios valdžios institucijos turėtų būti skatinamos remti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir efektyvų energijos bei išteklių naudojimą;
	(34d) daugelio valstybių narių ar perduotas galias turinčių regionų fiskalinės priemonės paskatins arba jau paskatino valdžios institucijas iš naujo įvertinti savo infrastruktūros investicijų programas. Šiomis aplinkybėmis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė turėtų būti veiksminga priemone infrastruktūros projektams, kuriais būtų užtikrinamas įgyvendinimas tokių politikos tikslų, kaip kova su klimato kaita, alternatyvių energijos išteklių ir energijos bei išteklių naudojimo efektyvumo skatinimas, tvaraus transporto rėmimas ir plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas, vykdyti. Komisija savo 2009 m. lapkričio 19 d. komunikate dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įsipareigojo gerinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių galimybes gauti finansavimą, išplečiant esamų finansinių priemonių taikymo sritį;
(35) ES Biudžeto peržiūros komunikate pabrėžta, kad pagal bendrą taisyklę ilgalaikį komercinį potencialą turinčių projektų atveju Sąjungos lėšos turėtų būti naudojamos įgyvendinant partnerystę su finansų ir banko sektoriais, visų pirma su Europos investicijų banku (EIB) ir valstybių narių viešosiomis finansų įstaigomis, taip pat kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis ir privačiuoju finansų sektoriumi;	(35) ES Biudžeto peržiūros komunikate pabrėžta, kad pagal bendrą taisyklę ilgalaikį komercinį potencialą turinčių projektų atveju Sąjungos lėšos turėtų būti naudojamos įgyvendinant partnerystę su finansų ir banko sektoriais, visų pirma su Europos investicijų banku (EIB) ir valstybių narių viešosiomis finansų įstaigomis, taip pat kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis ir privačiuoju finansų sektoriumi, be kita ko, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Susitariant dėl partnerystės būtina skirti ypatingą dėmesį vietos lygmeniu turimoms žinioms ir projektų ryšiams su finansiniais tarpininkais;
	(35a) Finansinės priemonės turėtų būti naudojamos konkretiems rinkos poreikiams tenkinti, akivaizdžiai Europos pridėtinės vertės turinčiai veiklai, kuri atitinka EITP tikslus, ir neturėtų išstumti privačiojo finansavimo. Jos turėtų sustiprinti Sąjungos biudžeto išlaidų sverto poveikį ir užtikrinti didesnį privačiojo sektoriaus finansavimo pritraukimo didinamąjį poveikį. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad sunku gauti kreditą ir kad viešojo finansavimo galimybės apribotos, ir atsižvelgiant į tai, kad reikia paremti Europos ekonomikos atgaivinimą. Prieš priimdama sprendimą naudoti finansines priemones, Komisija turėtų atlikti atitinkamos priemonės išankstinį vertinimą siekdama patikrinti, ar esama neoptimalių investavimo atvejų ir ar dėl priemonės nebus iškraipoma rinka. Be to, pagal naujovišką finansinę priemonę finansuojamas projektas turėtų turėti Europos pridėtinės vertės ir atitikti strategijos „Europa 2020“ tikslus;
(36) strategijoje „Europa 2020“ Komisija įsipareigojo sutelkti Sąjungos finansines priemones pagal nuoseklią finansavimo strategiją, kuria remiantis infrastruktūrai finansuoti sutelkiamos Sąjungos ir nacionalinės viešosios bei privačiosios lėšos. Tas įsipareigojimas pagrįstas argumentu, kad daugeliu atvejų nepakankamas investicijas ir rinkos trūkumus galima veiksmingiau taisyti finansinėmis priemonėmis, o ne dotacijomis;
(37) pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę turėtų būti pasiūlytos finansinės priemonės, kad į infrastruktūrą daug investuotų privačiojo sektoriaus investuotojai ir finansų įstaigos. Kad finansinės priemonės būtų pakankamai patrauklios privačiajam sektoriui, jas reikėtų kurti ir įgyvendinti, tinkamai atsižvelgiant į administracinės naštos paprastinimą ir mažinimą, kartu užtikrinant tam tikrą lankstumą, kad būtų galima lanksčiai prisitaikyti prie nustatytų finansavimo poreikių. Šios priemonės turėtų būti kuriamos atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos finansines priemones, pvz., TEN-T projektų paskolų garantijų priemonę (angl. Loan Guarantee instrument for TEN-T projects, LGTT), rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (angl. Risk Sharing Finance Facility, RSFF) ir 2020 m. Europos energetikos, klimato kaitos ir infrastruktūros fondą (fondas „Marguerite“);	(37) pagal EITP turėtų būti pasiūlytos finansinės priemonės, kad į infrastruktūrą daug investuotų privačiojo sektoriaus investuotojai ir finansų įstaigos. Kad finansinės priemonės būtų pakankamai patrauklios privačiajam sektoriui, jas reikėtų kurti ir įgyvendinti, tinkamai atsižvelgiant į administracinės naštos paprastinimą ir mažinimą, kartu užtikrinant pakankamą lankstumą, kad būtų galima lanksčiai prisitaikyti prie nustatytų finansavimo poreikių. Atsakingos valdymo institucijos turėtų sukurti reikiamas skatinamąsias priemones, kuriomis pritraukiami privatūs investuotojai. Šios priemonės turėtų būti kuriamos atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos finansines priemones, pvz., TEN-T projektų paskolų garantijų priemonę (angl. Loan Guarantee instrument for TEN-T projects, LGTT), rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (angl. Risk Sharing Finance Facility, RSFF), 2020 m. Europos energetikos, klimato kaitos ir infrastruktūros fondą (fondas „Marguerite“) ir strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvą;
	(37a) tos naujoviškos finansinės priemonės, pvz., projektų obligacijos, gali paskatinti transporto infrastruktūros, turinčios Europos pridėtines vertės, finansavimą. Taigi reikėtų labai skatinti taikyti šias priemones, kad būtų kuo efektyviau naudojamos Sąjungos biudžeto lėšos;
(38) nors dauguma finansinių priemonių turėtų būti bendros visiems sektoriams, kai kurios iš jų gali būti skirtos ir atskiriems sektoriams. Komisijos tarnybos mano, kad nors finansinė parama plačiajuosčiam ryšiui pirmiausia bus paremta finansinėmis priemonėmis, transporto ir energetikos atveju finansinėms priemonėms reikalingų Sąjungos biudžeto išteklių dydis neturėtų viršyti atitinkamai 2 ir 1 mlrd. EUR;	(38) nustatant, kokios formos finansinė pagalba būtų veiksmingiausia, derėtų tinkamai atsižvelgti į tinkamų finansuoti projektų ypatumus konkretaus sektoriaus ir projekto atžvilgiu;
(39) siekdama užtikrinti, kad finansinių priemonių lėšos būtų skiriamos kuo įvairesnių sektorių gavėjams, ir paskatinti laipsnišką geografinį diversifikavimą tarp valstybių narių, Komisija, kaip partnerį pasitelkdama EIB, bendromis iniciatyvomis, kaip antai Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pavyzdinis centras (EPEC) ir „Jaspers“, turėtų teikti valstybėms narėms paramą plėtojant atitinkamą projektų, kuriems galėtų būti skirtas finansavimas, sistemą;	(39) siekdama užtikrinti, kad finansinių priemonių lėšos būtų skiriamos kuo įvairesnių sektorių gavėjams, ir paskatinti laipsnišką geografinį diversifikavimą tarp valstybių narių, išskirtinį dėmesį skiriant teisę į Sanglaudos fondo finansavimą turinčioms valstybėms narėms, Komisija, kaip partnerį pasitelkdama EIB, bendromis iniciatyvomis, kaip antai Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pavyzdinis centras (EPEC) ir „Jaspers“, turėtų teikti valstybėms narėms paramą plėtojant atitinkamą projektų, kuriems galėtų būti skirtas finansavimas, sistemą;
	(39a) finansinės priemonės, kurias reikia įgyvendinti pagal šį reglamentą, turėtų būti grindžiamos 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių1 VIII antraštinėje dalyje ir deleguotajame akte nustatytomis taisyklėmis ir atitikti finansinėms priemonėms taikomas geriausios praktikos taisykles2;
	__________________
	1 OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
	2 COM (2011) XXX, „Kitos kartos finansinių priemonių sistema“.
Pakeitimas  28 Pasiūlymas dėl reglamento 41 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(41) daugiametis priemonės paramos programavimas turėtų būti nukreiptas į Sąjungos prioritetų rėmimą, užtikrinant būtinų finansinių išteklių prieinamumą ir bendrų Sąjungos ir valstybių narių veiksmų nuoseklumą bei tęstinumą; Pasiūlymų, pateiktų įgyvendinus pirmąją daugiametę darbo programą transporto sektoriuje, išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2014 m. sausio 1 d., siekiant užtikrinti projektų, kuriems jau taikomas 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse, tęstinumą;	(41) daugiametis EITP paramos programavimas turėtų būti nukreiptas į Sąjungos prioritetų rėmimą, užtikrinant būtinų finansinių išteklių prieinamumą ir bendrų Sąjungos ir valstybių narių veiksmų nuoseklumą, teisingumą, skaidrumą bei tęstinumą; Pasiūlymų, pateiktų įgyvendinus pirmąją daugiametę darbo programą transporto sektoriuje, išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2014 m. sausio 1 d., siekiant užtikrinti projektų, kuriems jau taikomas 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse, tęstinumą;
Pakeitimas  29 Pasiūlymas dėl reglamento 42 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(42a) atsižvelgiant į ribotus Sąjungos lygmeniu prieinamus išteklius, norint pasiekti pageidaujamą poveikį, reikia susitelkti į didžiausią Europos pridėtinę vertę teikiančius projektus. Transporto sektoriuje Sąjungos paramą reikėtų skirti pagrindiniam tinklui (ir visų pirma pagrindinio tinklo koridoriams), taip pat eismo valdymo sistemų srities bendros svarbos projektams. Energetikos sektoriuje finansine parama reikėtų siekti visų pirma baigti kurti energetikos vidaus rinką, užtikrinti tiekimo saugumą, užtikrinti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos perdavimą iš gamybos centrų vartojimo centrams bei saugykloms ir pritraukti privačiąsias investicijas. Telekomunikacijų sektoriuje finansinė pagalba pirmiausia turėtų būti skiriama projektams, kurie sukurs plačiajuosčio ryšio paklausą, įskaitant Europos skaitmeninių paslaugų infrastruktūros kūrimą, nes tai turėtų paskatinti investicijas į plačiajuosčio ryšio tinklų diegimą;
Pakeitimas  30 Pasiūlymas dėl reglamento 42 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(42b) energetikos sektoriuje didelė dalis numatomo biudžeto turėtų būti skiriama finansinių priemonių forma. Telekomunikacijų sektoriuje bendros svarbos projektams turėtų būti galima skirti Sąjungos finansinę paramą kaip dotacijas bendroms paslaugoms ir horizontaliesiems prioritetams, įskaitant pagalbinius programos veiksmus, ir kaip pagrindinių paslaugų platformoms skirtas dotacijos ir pirkimus. Plačiajuosčio ryšio diegimo veiksmams, įskaitant veiksmus, kurie paskatintų plačiajuosčio ryšio paklausą, turėtų būti galima skirti Sąjungos finansinę parama finansinių priemonių forma;
Pagrindimas
Atsižvelgiant į energetikos ir telekomunikacijų sektorių ypatumus ir siekiant, kad nebūtų rinkos iškraipymų ir būtų užtikrintas ekonomiškai efektyviausias ES lėšų panaudojimas, turintis didžiausią sverto poveikį, finansinė parama turėtų būti didele dalimi grindžiama finansinėmis priemonėmis.
Pakeitimas  31 Pasiūlymas dėl reglamento 43 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(43) Komisija turėtų atlikti laikotarpio vidurio ir ex post vertinimus, kad įvertintų finansavimo veiksmingumą ir efektyvumą bei jo poveikį bendriems priemonės tikslams ir strategijos „Europa 2020“ prioritetams;	(43) Komisija turėtų atlikti laikotarpio vidurio ir ex post vertinimus ir pranešti jų rezultatus Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, kad būtų įvertintas finansavimo veiksmingumas ir efektyvumas bei jo poveikis bendriems EITP tikslams ir strategijos „Europa 2020“ prioritetams. Komisija turėtų viešai paskelbti ir bent kartą per metus atnaujinti informaciją apie pagal EITP vykdomus projektus;
Pakeitimas  32 Pasiūlymas dėl reglamento 44 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(44) remiantis atskiruose reglamentuose nustatytomis konkretiems sektoriams skirtomis gairėmis, parengtas prioritetinių sričių, kurioms turėtų būti taikomas šis reglamentas, sąrašas, kuris turėtų būti įtrauktas į priedą. Kad būtų atsižvelgta į galimus politikos prioritetų ir technologinių galimybių pokyčius, taip pat į eismo srautus, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikta teisė priimti aktus, kuriais priimami priedo pakeitimai. Labai svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;	(44) remiantis atskiruose reglamentuose nustatytomis konkretiems sektoriams skirtomis gairėmis, parengtas prioritetinių sričių, kurioms turėtų būti taikomas šis reglamentas, sąrašas, kuris turėtų būti įtrauktas į priedą. Kad būtų atsižvelgta į galimus politikos prioritetų ir technologinių galimybių pokyčius, taip pat į eismo srautus, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikta teisė priimti aktus, kuriais priimami priedo pakeitimai. Atlikdama parengiamąjį darbą Komisija turėtų tinkamai konsultuotis, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
Pakeitimas  33 Pasiūlymas dėl reglamento 47 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(47) Europos Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus sankcijas;	(47) Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus sankcijų taikymą. Informacija apie visas tokias priemones visais etapais turėtų būti visiškai skaidriai pateikiama Parlamentui;
Pakeitimas  34 Pasiūlymas dėl reglamento 47 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(47a) šalių sudaromos sutarties formos turi atitikti projekto pagrindą bei aplinkybes ir užtikrinti plačią ir sąžiningą konkurenciją dėl projektų, kurie bendrai finansuojami taikant EITP ir kuriems taikomos viešųjų pirkimų procedūros.
	Siekiant ekonominiu požiūriu geriausios kainos ir efektyviausio projekto vykdymo, pagrindinės sutarties sąlygos turėtų būti nustatomos sąžiningai ir atsižvelgiant į su projektu susijusią riziką, nepaisant to, ar taikomi nacionaliniai, ar tarptautiniai standartai;
Pakeitimas  35 Pasiūlymas dėl reglamento 47 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(47b) siekiant užtikrinti plačią ir sąžiningą konkurenciją dėl projektų, finansuojamų pagal EITP, sutarties forma turi atitikti projekto tikslus ir aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti nustatomos taip, kad su vykdytinais darbais susijusi rizika būtų sąžiningai padalijama, siekiant didžiausio ekonominio ir darbų vykdymo efektyvumo. Šis principas turėtų būti taikomas neatsižvelgiant į tai, ar naudojamas nacionalinis, ar tarptautinis sutarties pavyzdys;
Pagrindimas
Kai kuriose valstybėse narėse tarp perkančiųjų organizacijų pastebima didėjanti tendencija bendrąsias sutarties sąlygas pakeisti konkrečiomis sutarties sąlygomis, taip pakeičiant ir su viešaisiais projektais susijusios rizikos padalijimą. Tokie pakeitimai turi neigiamų pasekmių ne tik projektą vykdančios įmonės ar organizacijos sutartinei padėčiai, bet ir bendrai konkurencinei aplinkai atitinkamose šalyse ir pačiam projektui.
Pakeitimas  36 Pasiūlymas dėl reglamento 47 c konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(47c) siekiant užtikrinti, kad tarp projektų, finansuojamų pagal EITP, būtų plati ir sąžininga konkurencija, konkursai turi vykti pagal teisingas ir skaidrias sutarčių sąlygas, o pasirinkta sutarties forma turi atitikti projekto tikslus ir aplinkybes;
Pakeitimas  37 Pasiūlymas dėl reglamento 48 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(48) kai kuriuos Sąjungai svarbius infrastruktūros projektus gali prireikti susieti su kaimyninėmis šalimis, besirengiančiomis stoti į ES šalimis ir kitomis trečiosiomis šalimis, ir šias šalis į juos įtraukti. Europos infrastruktūros tinklų priemone turėtų būti paprasčiau susieti ir finansuoti šiuos infrastruktūros objektus, kad būtų užtikrinta Sąjungos biudžeto vidaus ir išorės priemonių darna;	(48) kai kuriuos Sąjungai svarbius infrastruktūros projektus gali prireikti susieti su kaimyninėmis šalimis, besirengiančiomis stoti į ES šalimis ir kitomis trečiosiomis šalimis, ir šias šalis į juos įtraukti, pavyzdžiui, Pietų ir Rytų Viduržemio jūros regione yra daug saulės energijos, kurią galima importuoti į Sąjungą naudojant elektros energijos tolimojo perdavimo linijas. EITP turėtų būti paprasčiau susieti ir finansuoti šiuos infrastruktūros objektus, kad būtų užtikrinta Sąjungos biudžeto vidaus ir išorės priemonių darna. Kad nekiltų kliūčių įgyvendinant šiuos projektus, ypač jūrų greitkelių srityje, reikia deramai koordinuoti susijusių Komisijos generalinių direktoratų veiklą;
Pakeitimas  38 Pasiūlymas dėl reglamento 48 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(48a) įmonių, įsikūrusių trečiosiose šalyse, dalyvavimas yra būtina sąlyga siekiant įgyvendinti EITP tikslus, nes jos turi patirties ir praktinių techninių žinių, kurias gali panaudoti projektams. Tačiau reikia atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad šios įmonės turi laikytis darbo, socialinės ir aplinkosaugos teisės normų. Europos visuomenė tampa reiklesnė šiuo klausimu. Taigi Komisijai reikia suteikti priemones, kad ji galėtų vykdyti šią užduotį siekiant sąžiningos konkurencijos tarp Sąjungos įmonių ir įmonių iš trečiųjų šalių;
Pakeitimas  39 Pasiūlymas dėl reglamento 48 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(48b) įmonių iš trečiųjų šalių dalyvavimas Sąjungos finansuojamuose projektuose turi būti leidžiamas laikantis reikalavimo dėl abipusiškumo prekybos santykiuose. Tai reiškia, kad Sąjungos įmonės turi turėti panašias galimybes atitinkamose trečiosiose šalyse;
Pakeitimas  40 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Dalykas	Dalykas ir taikymo sritis
Šiuo reglamentu sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir nustatomos Sąjungos finansinės paramos teikimo transeuropiniams tinklams, siekiant paremti transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros srities projektus, sąlygos, metodai ir procedūros.	Šiuo reglamentu sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir nustatomos Sąjungos finansinės paramos teikimo transeuropiniams tinklams sąlygos, metodai ir procedūros, taip pat ištekliai, skirti pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, ir šių išteklių valdymo priemonės, siekiant paremti bendros svarbos transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros srities projektus ir išnaudoti šių sektorių sinergiją.
Pakeitimas  41 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 2 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2) tarpvalstybinė atkarpa – atkarpa, kurioje užtikrinamas bent dviejų valstybių narių arba valstybės narės ir kaimyninės šalies bendros svarbos projekto tęstinumas;	2) tarpvalstybinė atkarpa – atkarpa, kurioje užtikrinamas abiejose dviejų valstybių narių arba valstybės narės ir kaimyninės šalies sienos pusėse tarp artimiausių miestų transporto mazgų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] 3 straipsnio o punkte, vykdomo bendros svarbos projekto tęstinumas;
Pakeitimas  42 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 2 a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a) kaimyninė šalis – šalis, kuriai taikoma Europos kaimynystės politika, įskaitant strateginę partnerystę, plėtros politika, Europos ekonominės erdvės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis;
Pakeitimas  43 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 2 b punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2b) trečioji šalis – bet kuri kaimyninė šalis ir visos kitos šalys, su kuriomis Sąjunga gali bendradarbiauti, kad pasiektų šiame reglamente numatytus tikslus;
Pakeitimas  44 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 4 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4) tyrimai – veikla, reikalinga rengiantis įgyvendinti projektą, pavyzdžiui, parengiamieji, įgyvendinamumo, vertinimo, bandymų ir pripažinimo tyrimai (taip pat ir kaip programinė įranga) ir bet kokios kitos techninės paramos priemonės, įskaitant išankstinius projekto apibrėžimo, planavimo ir sprendimų dėl jo finansavimo priėmimo veiksmus, kaip antai atitinkamų vietų žvalgymas ir finansinio paketo parengimas;	4) tyrimai – veikla, reikalinga rengiantis įgyvendinti projektą, pavyzdžiui, parengiamieji, kartografiniai, įgyvendinamumo, vertinimo, bandymų ir pripažinimo tyrimai (taip pat ir kaip programinė įranga) ir bet kokios kitos techninės paramos priemonės, įskaitant išankstinius projekto apibrėžimo, planavimo ir sprendimų dėl jo finansavimo priėmimo veiksmus, kaip antai atitinkamų vietų žvalgymas ir finansinio paketo parengimas;
Pagrindimas
Kartografavimas, ypač plačiajuosčio ryšio kartografavimas, turi būti įtrauktas į tyrimų, kurie gali būti finansuojami dotacijomis, apibrėžtį.
Pakeitimas  45 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 5 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5) pagalbiniai programos veiksmai – lydimosios priemonės, būtinos Europos infrastruktūros tinklų priemonei ir atskiroms konkretiems sektoriams skirtoms gairėms įgyvendinti, kaip antai paslaugos (visų pirma techninė pagalba), parengiamoji, įgyvendinamumo, koordinavimo, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, tiesiogiai reikalinga minėtai priemonei valdyti ir jos tikslams pasiekti, visų pirma tyrimai, susitikimai, informavimas, infrastruktūros kartografavimas, porinis bendradarbiavimas, sklaida, informuotumo didinimo ir ryšių veiksmai, išlaidos, susijusios su IT tinklais, daugiausia skirtais informacijos mainams, ir kartu visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurių gali reikėti minėtai priemonei valdyti ar atskiroms konkretiems sektoriams skirtoms gairėms įgyvendinti;	5) pagalbiniai programos veiksmai – visos lydimosios priemonės, būtinos Europos infrastruktūros tinklų priemonei ir atskiroms konkretiems sektoriams skirtoms gairėms įgyvendinti, kaip antai paslaugos (visų pirma techninė ir finansų inžinerijos pagalba), parengiamoji, įgyvendinamumo, koordinavimo, stebėsenos, konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, reikalinga siekiant sudaryti palankias sąlygas bendros svarbos projektų parengimui, ypač Sanglaudos fondo lėšas gaunančiose šalyse, kad būtų skirtas finansavimas pagal šį reglamentą arba finansinėse rinkose, arba tiesiogiai reikalinga kuriamai priemonei valdyti ir jos tikslams pasiekti. Be kita ko, tai tyrimai, susitikimai, informavimas, infrastruktūros kartografavimas, sklaida, informuotumo didinimo, ryšių ir suderinti veiksmai, išlaidos, susijusios su IT tinklais, daugiausia skirtais informacijos apie priemonę mainams, ir kartu visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias patiria Komisija ir kurių gali reikėti priemonei valdyti ar atskiroms konkretiems sektoriams skirtoms gairėms įgyvendinti;
Pakeitimas  46 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 6 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6) veiksmas – bet kokia veikla, būtina bendros svarbos projektui įgyvendinti ir finansiškai, techniškai ar laiko požiūriu savarankiška;	6) veiksmas – bet kokia veikla, būtina bendros svarbos projektui įgyvendinti, finansiškai bei techniškai identifikuojama ir apribota laiko atžvilgiu;
Pakeitimas  47 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 9 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9) įgyvendinimo įstaiga – paramos gavėjo, t. y. valstybės narės arba tarptautinės organizacijos, veiksmui atlikti paskirta valstybinė arba privačioji įmonė ar įstaiga. Sprendimą dėl tokio paskyrimo savo atsakomybe priima paramos gavėjas, o jeigu dėl tokio paskyrimo būtina sudaryti pirkimo sutartį, laikomasi taikytinų viešojo pirkimo taisyklių;	9) įgyvendinimo įstaiga – paramos gavėjo, t. y. valstybės narės arba tarptautinės organizacijos, veiksmui atlikti paskirta valstybinė arba privačioji įmonė ar įstaiga. Sprendimą dėl tokio paskyrimo savo atsakomybe priima paramos gavėjas, o jeigu dėl tokio paskyrimo būtina sudaryti pirkimo sutartį, laikomasi taikytinų Sąjungos viešojo pirkimo taisyklių;
Pakeitimas  48 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 9 a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	9a) visuotinis tinklas – pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] II skyrių nustatyta transporto infrastruktūra;
Pakeitimas  49 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 12 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
12) kliūtis – fizinė užtvara, dėl kurios sistema sutrikdoma taip, kad paveikiamas tolimųjų srautų tęstinumas. Tokia užtvara gali būti pašalinta pastačius naujus infrastruktūros objektus (pavyzdžiui, tiltus ar tunelius), kuriais sprendžiamos nuolydžio, kreivių spindulių, gabaritų ir kitokios problemos. Poreikis atnaujinti esamą infrastruktūrą nelaikomas kliūtimi;	12) kliūtis – fizinė ir (arba) funkcinė transporto srities užtvara, dėl kurios sistema sutrikdoma taip, kad paveikiamas tolimųjų srautų tęstinumas, ir kuri gali būti pašalinta naujais infrastruktūros objektais ar labai atnaujinus esamą infrastruktūrą, kas galėtų reikšmingai pagerinti padėtį ir pašalinti su kliūtimi susijusius suvaržymus;
Pakeitimas  50 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 20 a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	20a) sektorių sinergija – panašių ir papildančių veiksmų, įgyvendinamų bent dviejuose iš trijų sektorių (transporto, energetikos ir telekomunikacijų), kuriems taikomas šis reglamentas, buvimas, leidžiantis optimizuoti sąnaudas ir (arba) rezultatus sutelkus finansinius, techninius ir (arba) žmogiškuosius išteklius;
Pakeitimas  51 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 20 b punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	20b) atskiras tinklas – valstybės narės geležinkelio tinklas arba jo dalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairių] 3 straipsnio qq dalyje;
Pakeitimas  52 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Europos infrastruktūros tinklų priemonė suteikia galimybę pagal transeuropinių tinklų politiką rengti ir įgyvendinti bendros svarbos projektus energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose. Visų pirma Europos infrastruktūros tinklų priemone remiamas projektų, kuriais siekiama plėtoti ir statyti naują arba atnaujinti esamą transporto, energetikos ir telekomunikacijų srities infrastruktūrą, įgyvendinimas. Šiuo tikslu Europos infrastruktūros tinklų priemone siekiama tokių tikslų:	Europos infrastruktūros tinklų priemonė suteikia galimybę pagal transeuropinių tinklų politiką rengti ir įgyvendinti bendros svarbos projektus energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose. Visų pirma Europos infrastruktūros tinklų priemone remiamas projektų, kuriais siekiama plėtoti ir statyti naują arba atnaujinti esamą transporto, energetikos ir telekomunikacijų srities infrastruktūrą ir kuriais teikiama pirmenybė trūkstamai infrastruktūrai, įgyvendinimas. Šiuo tikslu Europos infrastruktūros tinklų priemone siekiama tokių tikslų:
Pakeitimas  53 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, plėtojant šiuolaikiškus ir itin efektyvius transeuropinius tinklus – taip visai Europos Sąjungai suteikiama naudos, susijusios su konkurencingumu ir ekonomine, socialine bei teritorine sanglauda bendrojoje rinkoje, ir sukuriama privačiosioms ir viešosioms investicijoms palankesnė aplinka, taikant finansinių priemonių bei Sąjungos tiesioginės paramos derinį, taip pat išnaudojant sektorių sinergiją. Tai, kaip pasiekta šio tikslo, bus vertinama pagal viešųjų ir privačiųjų investicijų į bendros svarbos projektus dydį, visų pirma su bendros svarbos projektais susijusių viešųjų ir privačiųjų investicijų, atliktų pagal šį reglamentą naudojant finansines priemones, dydį;	a) pagal strategiją „Europa 2020“ skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, plėtojant šiuolaikiškus ir itin efektyvius transeuropinius tinklus, kuriuos kuriant atsižvelgiama į būsimus transporto srautus – taip visai Sąjungai suteikiama naudos, susijusios su konkurencingumo pasaulinėje rinkoje ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos bendrojoje rinkoje stiprinimu, ir sukuriama privačiosioms, viešosioms bei kartu viešosioms ir privačiosioms investicijoms palankesnė aplinka, taikant finansinių priemonių bei Sąjungos tiesioginės paramos derinį tais atvejais, kai bendras priemonių naudojimas gali būti naudingas projektams. Tai, kaip pasiekta šio tikslo, bus vertinama pagal viešųjų, privačiųjų arba kartu privačiųjų ir viešųjų investicijų į bendros svarbos projektus dydį ir, be kita ko, investicijų, atliktų pagal šį reglamentą naudojant finansines priemones, dydį;
Pakeitimas  54 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) suteikti Sąjungai galimybę pasiekti savo tikslus iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir 20 % padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, kartu užtikrinant didesnį valstybių narių solidarumą.	b) suteikti Sąjungai galimybę pasiekti savo tvaraus vystymosi tikslus, be kita ko, iki 2020 m., palyginti su 1990 m. apimtimis, bent 20 % sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir 20 % padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, taip padedant įgyvendinti Sąjungos anglies dioksido išmetimo mažinimo vidutinio ir ilgo laikotarpio tikslus, kartu užtikrinant didesnį valstybių narių solidarumą.
Pakeitimas  55 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio b a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) padidinti pagal šį reglamentą skiriamų išteklių veiksmingumą. Tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama nustatant, kokios masto ekonomijos Komisija pasiekė finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių aspektais valdant Europos infrastruktūros tinklų priemonę, ir prireikus atsižvelgiant į bendrą išnaudojant sektorių sinergiją įgyvendintų projektų skaičių;
Pakeitimas  56 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio b b punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bb) prisidėti remiant Europos pridėtinę vertę bei didelę socialinę naudą duodančius projektus, kurie negauna pakankamo rinkos finansavimo.
Pakeitimas  57 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Siekiant bendrųjų 3 straipsnyje nurodytų tikslų, Europos infrastruktūros tinklų priemonė turėtų padėti pasiekti tokius konkretiems sektoriams nustatytus tikslus:	1. Neprieštaraujant bendriesiems 3 straipsnyje nurodytiems tikslams, Europos infrastruktūros tinklų priemonė turi padėti pasiekti tokius konkretiems sektoriams nustatytus tikslus:
Pakeitimas  58 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) pašalinti kliūtis ir sukurti trūkstamas jungtis; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal naujų ir patobulintų tarpvalstybinių jungčių bei pašalintų kliūčių skaičių transporto maršrutuose, kuriems skirta parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę;	i) pašalinti kliūtis ir sukurti trūkstamas jungtis, ypač sujungti tarpvalstybines atkarpas; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal naujų ir patobulintų tarpvalstybinių jungčių bei pašalintų kliūčių skaičių visų rūšių transporto maršrutuose, kuriems skirta parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę;
Pakeitimas  59 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) užtikrinti, kad ilgainiui transportas taptų tausus ir efektyvus; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal paprastųjų geležinkelių tinklo ilgį ES 27 valstybėse narėse ir greitųjų geležinkelių tinklo ilgį ES 27 valstybėse narėse;	ii) užtikrinti, kad ilgainiui transportas taptų tausus ir efektyvus; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal sukurto arba atnaujinto pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] 45 straipsnio 2 dalyje išdėstytus reikalavimus pagrindiniam tinklui geležinkelių ir vidaus vandens kelių tinklo ilgį ir pagal skaičių alternatyvių šaltinių energijos tiekimo punktų, skirtų transporto priemonėms, naudojančioms pagrindinį kelių tinklą ES 27 valstybėse narėse;
Pakeitimas  60 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
iii) optimizuoti transporto rūšių integraciją bei sujungimą ir padidinti transporto paslaugų sąveiką. Tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal uostų ir oro uostų, prijungtų prie geležinkelių tinklo, skaičių.	iii) optimizuoti transporto rūšių integraciją bei sujungimą ir padidinti transporto paslaugų daugiarūšiškumą bei prieinamumą. Tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal vidaus vandenų ir jūrų uostų ir oro uostų, prijungtų prie geležinkelių tinklo skaičių, taip pat pagal sukurtų daugiarūšių logistikos platformų ir jūrų greitkelių skaičių;
Pakeitimas  61 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto iii a papunktis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	iiia) optimizuoti transporto rūšių sąveikumą ir saugumą. Tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal kelių, kuriuose įdiegtos intelektinės transporto sistemos (Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) ir upių informacijos paslaugos), geležinkelio linijų, pritaikytų prie Europos standartinio nominalaus vėžės pločio, kilometrų skaičių ir kelių transporto intelektinių transporto sistemų, SESAR ir laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos (VTMIS) įdiegimo laipsnį;
Pakeitimas  62 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto iii b papunktis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	iiib) pasirengti būsimiems transporto srautams;
Pakeitimas  63 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto iii c papunktis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	iiic) sudaryti sąlygas mažinti visų rūšių transporto išmetamo anglies dioksido kiekį, pereinant prie novatoriškų transporto technologijų, išmetančių mažai anglies dioksido ir efektyviai vartojančių energiją, taip pat įdiegti alternatyvias varymo sistemas ir sukurti reikiamą infrastruktūrą, kad būtų galima pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir transporto sistemos.
Pakeitimas  64 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) skatinti tolesnę energetikos vidaus rinkos integraciją ir valstybių elektros energijos bei dujų tinklų sąveiką, be kita ko užtikrinant, kad nė viena valstybė narė nebūtų atskirta nuo Europos tinklo; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal projektų, kuriuos įgyvendinant valstybių narių tinklai iš tikrųjų sujungiami ir šalinamos vidaus kliūtys, skaičių;	i) didinti konkurencingumą skatinant tolesnę energetikos vidaus rinkos integraciją ir valstybių elektros energijos bei dujų tinklų sąveiką, be kita ko užtikrinant, kad nė viena valstybė narė nebūtų atskirta nuo Europos tinklo arba priklausoma nuo vieno tiekimo šaltinio; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal projektų, kuriuos įgyvendinant veiksmingai skatinama dujų rinkos tiekimo šaltinių konkurencija ir kainų konvergencija sujungiant valstybių narių tinklus bei šalinant vidaus kliūtis, skaičių;
Pakeitimas  65 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) didinti Sąjungos tiekimo saugumą; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal sistemos atsparumo raidą ir sistemos operacijų saugumą, taip pat projektų, kuriuos įgyvendinant galima įvairinti tiekimo šaltinius, tiekiančias šalis ir maršrutus, skaičių;	ii) didinti Sąjungos tiekimo saugumą tiek elektros energijos, tiek dujų sektoriuje; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal sistemos atsparumo raidą ir sistemos operacijų efektyvumą bei saugumą, pagal pažangiųjų tinklų diegimą, optimalų energetikos infrastruktūros išnaudojimą ir atsinaujinančių energijos šaltinių integravimą, taip pat projektų, kuriuos įgyvendinant galima įvairinti tiekimo šaltinius, tiekiančias šalis ir maršrutus, skaičių;
Pakeitimas  66 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
iii) prisidėti prie darnaus vystymosi ir aplinkos apsaugos, visų pirma skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į perdavimo tinklą ir anglies dioksido perdavimo tinklų plėtojimą; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal atsinaujinančiosios energijos, perduotos iš energijos gamybos centrų svarbiausiems vartojimo centrams ir saugykloms, kiekį bei CO2 išlakų, kurių išvengta įgyvendinus Europos infrastruktūros tinklų priemonės paramą gavusius projektus, bendrą kiekį.	iii) prisidėti prie darnaus vystymosi ir aplinkos apsaugos, visų pirma skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į perdavimo ir paskirstymo tinklą, didinant energijos naudojimo efektyvumą ir pažangiųjų energijos bei anglies dioksido perdavimo tinklų plėtojimą; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal atsinaujinančiosios energijos, perduotos iš energijos gamybos centrų svarbiausiems vartojimo centrams ir saugykloms, kiekį, atsako į vartotojų poreikius mastą ir CO2 išlakų, kurių išvengta įgyvendinus Europos infrastruktūros tinklų priemonės paramą gavusius projektus, bendrą kiekį, taip pat pagal iš atsinaujinančių energijos šaltinių, integruotų į Europos energetikos sistemą, gautos energijos bendrą kiekį.
Pakeitimas  67 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	-i) skatinti plačiajuosčio ryšio paslaugų paklausą ir padėti jai atsirasti populiarinant nacionalinių internetu teikiamų viešųjų paslaugų sujungimą ir sąveikumą bei prieigą prie tokių tinklų; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal piliečių ir įmonių, kurie naudojasi internetu teikiamomis viešosiomis paslaugomis, skaičių ir tokių paslaugų tarpvalstybinį prieinamumą;
i) greičiau diegti spartaus ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklus ir paspartinti tų tinklų taikymą (įskaitant mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atliekamą darbą); tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal plačiajuosčio ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptį ir namų ūkių, turinčių spartesnį nei 100 Mbps plačiajuostį ryšį, skaičių;	i) greičiau diegti spartaus ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklus ir paspartinti tų tinklų taikymą, kad būtų patenkinta esama auganti paklausa, panaikinta skaitmeninė atskirtis ir skatinamas konkurencingumas, darbo vietų kūrimas ir augimas, be kita ko, prijungiant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ); tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal plačiajuosčio ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptį ir namų ūkių, turinčių ne lėtesnį nei 100 Mb/s, 1 Gb/s ir didesnės spartos plačiajuostį ryšį, skaičių;
Pakeitimas  68 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimo finansinis paketas 2014–2020 m. yra 50 000 000 000 EUR1. Ši suma 3 straipsnyje nurodytiems sektoriams paskirstoma taip:	1. Skaičiuojama, kad iki 2020 m. į transeuropinius transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklus reikės investuoti 970 000 000 000 EUR. Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimo finansinis paketas 2014–2020 m. yra [50 000 000 000 EUR1]. Ši suma 3 straipsnyje nurodytiems sektoriams paskirstoma taip:
a) transportas: 31 694 000 000 EUR, iš jų 10 000 000 000 EUR pervedami iš Sanglaudos fondo ir turi būti panaudoti pagal šį reglamentą valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą;	a) transportas: [31 694 000 000 EUR], iš jų [10 000 000 000 EUR] pervedami iš Sanglaudos fondo ir turi būti panaudoti pagal šį reglamentą tik valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą;
b) energetika: 9 121 000 000 EUR;	b) energetika: [9 121 000 000 EUR];
c) telekomunikacijos: 9 185 000 000 EUR.	c) telekomunikacijos: [9 185 000 000 EUR].
__________________	__________________
1 Visi duomenys pateikiami 2011 m. palyginamosiomis kainomis. Atitinkamas sumas, išreikštas dabartinėmis kainomis, galima rasti finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.	1 Kol bus sudarytas susitarimas dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos.
Pakeitimas  69 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais, ekspertų susitikimais, kiek tos išlaidos susijusios su bendraisiais šio reglamento tikslais; išlaidos, susijusios su IT tinklais, daugiausia skirtais informacijos tvarkymui ir mainams, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama programą.	2. Iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansinio paketo dengiamos išlaidos, susijusios su:
	a) veiksmais, kuriais padedama įgyvendinti bendros svarbos projektus, apibrėžtus 7 straipsnyje;
	b) pagalbiniais programos veiksmais, apibrėžtais 2 straipsnio 5 punkte (iki 1,5 %);
Lėšos taip pat gali būti skiriamos siekiant padengti techninės ir administracinės pagalbos išlaidas, būtinas užtikrinti perėjimą nuo priemonių, priimtų pagal Reglamentą (EB) Nr. 680/2007 , prie programos. Jei būtina, asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2020 m. ir būti skirti analogiškoms išlaidoms, kad būtų galima valdyti veiksmus, kurie nebaigti iki 2020 m. gruodžio 31 d.	c) techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo priemonių, priimtų pagal Reglamentą (EB) Nr. 680/2007, prie programos.
Pakeitimas  70 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Pagal 26 straipsnio 1 dalį atlikusi laikotarpio vidurio vertinimą, Komisija gali perkelti 1 dalyje nurodytus asignavimus iš vieno sektoriaus į kitą, išskyrus 10 000 000 000 EUR sumą, kuri pervedama iš Sanglaudos fondo transporto sektoriaus projektams finansuoti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą.	3. Pagal 26 straipsnio 1 dalį atlikus laikotarpio vidurio vertinimą, Komisijos pasiūlymu, po konsultacijų su atitinkamais komitetais Europos Parlamentas ir Taryba gali perkelti 1 dalyje nurodytus asignavimus iš vieno sektoriaus į kitą, išskyrus [10 000 000 000 EUR]1 sumą, kuri pervedama iš Sanglaudos fondo transporto sektoriaus projektams finansuoti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą.
	__________________
	1 Kol bus sudarytas susitarimas dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos.
Pakeitimas  71 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Metinius įsipareigojimų asignavimus tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba, neviršydami daugiametės finansinės programos ribų.
Pakeitimas  72 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Darbo programoje nustatomos dotacijų, pirkimo ir finansinių priemonių, kurios gali būti naudojamos numatytoms prioritetinėms sritims finansuoti, formos.
Pakeitimas  73 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Dalį Europos infrastruktūros tinklų priemonės Komisija gali patikėti įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] 55 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytoms įstaigoms.	2. Dalį Europos infrastruktūros tinklų priemonės Komisija, vadovaudamasi poveikio vertinimais, gali patikėti įgyvendinti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 55 straipsnio 1 dalies a punkte ir 59 straipsnyje nurodytoms įstaigoms, ypač TEN-T vykdomajai įstaigai, suderindama tai su Europos infrastruktūros tinklų priemonės optimalaus valdymo ir efektyvumo trijuose sektoriuose reikalavimais.
Pakeitimas  74 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto srityje tik veiksmai, kuriais prisidedama prie bendros svarbos projektų pagal Reglamentą (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės], ir pagalbiniai programos veiksmai yra tinkami gauti pirkimo ir finansinių priemonių pavidalo Sąjungos finansinę paramą pagal šį reglamentą. Tik toliau nurodyti veiksmai yra tinkami gauti dotacijų pavidalo Sąjungos finansinę paramą pagal šį reglamentą:	Transporto srityje tik veiksmai, kuriais prisidedama prie bendros svarbos projektų pagal Reglamentą (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės], ir pagalbiniai programos veiksmai yra tinkami gauti pirkimo ir finansinių priemonių pavidalo Sąjungos finansinę paramą pagal šį reglamentą. Tik toliau nurodyti veiksmai yra tinkami gauti dotacijų pavidalo Sąjungos finansinę paramą pagal šį reglamentą:
a) veiksmai, kuriais kuriamas pagrindinis tinklas pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] III skyrių, įskaitant naujų technologijų ir naujovių diegimą pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] 39 straipsnį;	a) veiksmai, kuriais kuriamas pagrindinis tinklas pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] III skyrių, įskaitant naujų technologijų ir naujovių diegimą pagal minėtą reglamentą ir šio reglamento priedo 1 dalyje iš anksto nustatytus prioritetus;
b) su bendros svarbos projektais susiję tyrimai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] 8 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose;	b) su bendros svarbos projektais susiję tyrimai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] 8 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, taip pat tarpvalstybiniai prioritetiniai projektai, apibrėžti 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 661/2010/ES dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių1 III priede;
c) veiksmai, kuriais padedama įgyvendinti bendros svarbos projektus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] 8 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose;	c) veiksmai, kuriais padedama įgyvendinti bendros svarbos projektus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] 8 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose;
	ca) veiksmai, kuriais remiami pagrindinio tinklo miestų transporto mazgai;
d) veiksmai, kuriais remiamos eismo valdymo sistemos pagal Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės] 37 straipsnį;	d) veiksmai, kuriais remiamos eismo valdymo sistemos pagal Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės] 37 straipsnį;
e) veiksmai, kuriais remiamos krovinių vežimo paslaugos pagal Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės] 38 straipsnį;	e) veiksmai, kuriais remiamos krovinių vežimo paslaugos pagal Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės] 38 straipsnį;
f) veiksmai, kuriais siekiama sumažinti krovininio geležinkelių transporto keliamą triukšmą, modifikuojant esamus riedmenis;	f) veiksmai, kuriais siekiama sumažinti krovininio geležinkelių transporto keliamą triukšmą, modifikuojant esamus riedmenis, ir kurie derinami, be kita ko, su geležinkelių sektoriumi;
g) pagalbiniai programos veiksmai.	g) pagalbiniai programos veiksmai.
Su transportu susiję veiksmai, atliekami tarpvalstybinėje atkarpoje ar jos dalyje, yra tinkami gauti Sąjungos finansinę paramą, jeigu atitinkamos valstybės narės arba atitinkamos valstybės narės ir trečiosios šalys yra raštu sudariusios susitarimą dėl tarptautinės atkarpos užbaigimo. Išimties tvarka, jeigu projektas yra būtinas siekiant prisijungti prie kaimyninės valstybės narės ar trečiosios šalies tinklo, tačiau iš tikrųjų siena nekertama, minėto rašytinio susitarimo nereikia.	Su transportu susiję veiksmai, atliekami tarpvalstybinėje atkarpoje ar jos dalyje, yra tinkami gauti Sąjungos finansinę paramą, jeigu atitinkamos valstybės narės arba atitinkamos valstybės narės ir trečiosios šalys yra raštu sudariusios susitarimą dėl tarptautinės atkarpos projekto įgyvendinimo arba užbaigimo.
Dotacijos projektams, kuriems lengvai galima gauti iš naudotojų surenkamų pajamų, pirmiausia teikiamos projektui parengti, visų pirma viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei įvertinti.
	____________
	1 OL L 204, 2010 8 5, p. 1.
Pakeitimas  75 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Energetikos srityje konkrečios veiksmų, kuriais įgyvendinami bendros svarbos projektai, tinkamumo gauti finansinių priemonių ir dotacijų pavidalo Sąjungos finansinę paramą sąlygos nustatytos Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairės] 15 straipsnyje.	3. Energetikos srityje konkrečios veiksmų, kuriais įgyvendinami bendros svarbos projektai, tinkamumo gauti finansinių priemonių ir dotacijų pavidalo Sąjungos finansinę paramą sąlygos nustatytos Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairės] 15 straipsnyje.
	5 straipsnio 1 dalies b punkte energetikos sektoriui numatytame finansiniame pakete teikiama pirmenybė finansinių priemonių naudojimui siekiant stiprinti Sąjungos finansinės paramos didinamąjį poveikį pagal šio reglamento 14 ir 15 straipsnius.
	Tuo tikslu Komisija užtikrina, kad finansinė parama būtų skiriama pirmiausiai per finansines priemones, jei rinkos suinteresuotumas yra pakankamai didelis.
	Dotacijos naudojamos veiksmams, kurie pagal projekto verslo planus ir kitus visų pirma galimų investuotojų, kreditorių ar nacionalinių reguliavimo institucijų atliktus vertinimus nėra komerciškai perspektyvūs ir kurių atveju finansinės priemonės taikymo nepakaktų, kad būtų priimtas sprendimas investuoti.
	Be to, atranka turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į tai, kokiu mastu projektu prisidedama siekiant vieno ar daugiau iš šių atitinkamų tikslų:
	– skatinti tolesnę energetikos vidaus rinkos integraciją ir elektros energijos bei dujų tinklų tarpvalstybinį sveikumą, teikiant pirmenybę energetinės izoliacijos panaikinimui;
	– didinti Sąjungos energijos tiekimo saugumą stiprinant sistemos atsparumą ir sistemos operacijų saugumą;
	– prisidėti prie tvaraus vystymosi ir aplinkos apsaugos, be kita ko, užtikrinant atsinaujinančių šaltinių elektros energijos perdavimą iš gamybos centrų svarbiausiems vartojimo centrams ir saugykloms.
Pakeitimas  76 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Pirmose dvejose darbo programose pirmenybė teikiama projektams ir veiksmams, kurių paskirtis – panaikinti energetinę izoliaciją ir pašalinti energetines kliūtis, o bent 75 proc. visų pagal šį reglamentą energetikos sektoriui numatytų finansinių išteklių skiriama elektros energijos infrastruktūros projektams.
	Be to, taikant Europos infrastruktūros tinklų priemonę remiami projektai, susiję su atsinaujinančių šalininių energijos ir pažangiaisiais elektros energijos perdavimo ir paskirstymo tinklais, naudojant rizikos pasidalijimo priemones, kurios yra 14 straipsnio 3 dalyje aprašytų finansinių priemonių dalis.
Pakeitimas  77 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Telekomunikacijų sektoriuje visi veiksmai, kuriais įgyvendinami bendros svarbos projektai ir pagalbiniai programos veiksmai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [INFSO gairės] priede, yra tinkami pagal šį reglamentą gauti dotacijos, pirkimo ir finansinių priemonių pavidalo Sąjungos finansinę paramą.	4. Telekomunikacijų sektoriuje veiksmai, kuriais įgyvendinami bendros svarbos projektai ir pagalbiniai programos veiksmai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [INFSO gairės] priede, yra tinkami gauti Sąjungos finansinę paramą šiomis sąlygomis:
	– bendrosios paslaugos, pagrindinių paslaugų platformos ir pagalbiniai programos veiksmai finansuojami dotacijomis ir (arba) pirkimu;
	– plačiajuosčio ryšio tinklų srities veiksmai paprastai finansuojami taikant finansines priemones;
	– plačiajuosčio ryšio tinklų srities veiksmai gali būti finansuojami ir dotacijomis, jei atitinkamais projektais mažinama skaitmeninė atskirtis, prijungiant kaimo, kalnų, nutolusius ir retai gyvenamus regionus arba salų, išėjimo į jūrą neturinčius ir periferinius regionus, ir jei taikant finansinę priemonę teikiama parama būtų nepakankama, kad būtų priimtas sprendimas investuoti.
Pakeitimas  78 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 4 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a. Veiksmai, kuriais įgyvendinami bendros svarbos projektai, užtikrinantys bent jau dviejų sektorių, kuriems taikoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė, sinergiją ir nurodyti priedo III dalies a skirsnyje, tinka gauti Sąjungos finansinę paramą pagal šį reglamentą.
Pakeitimas  79 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Darbo programose turi būti nustatytos dotacijų, kurios gali būti naudojamos atitinkamiems veiksmams finansuoti, formos.	17 straipsnyje nurodytose darbo programose nustatomos dotacijų, kurios gali būti naudojamos atitinkamiems veiksmams finansuoti, formos.
Pakeitimas  80 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 5 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Išlaidos, susijusios su aplinkos apsaugos srities tyrimais ir atitiktimi Sąjungos teisynui, gali atitikti finansavimo reikalavimus.	5. Išlaidos, susijusios su aplinkos apsaugos srities tyrimais ir atitiktimi Sąjungos teisynui, atitinka finansavimo reikalavimus.
Pagrindimas
Poveikio aplinkai vertinimai, kurių reikalaujama pagal direktyvų 85/337 ir 2001/42 nuostatas, yra neišvengiami ir privalomi veiksmai, kuriuos būtina atlikti, taigi jie tinkami finansuoti.
Pakeitimas  81 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 6 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Su žemės pirkimu susijusios išlaidos nėra finansavimo reikalavimus atitinkančios sąnaudos.	6. Su žemės pirkimu susijusios išlaidos nėra finansavimo reikalavimus atitinkančios sąnaudos, išskyrus atvejus, kai projektams skiriamos iš Sanglaudos fondo pervestos lėšos.
Pakeitimas  82 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Jeigu to reikia konkretaus bendros svarbos projekto tikslams pasiekti, veiksmuose, kuriais padedama įgyvendinti bendros svarbos projektus, gali dalyvauti trečiosios šalys ir trečiosiose šalyse įsisteigę subjektai.	4. Jeigu to reikia konkretaus bendros svarbos projekto tikslams pasiekti ir kai tai tinkamai pagrįsta, veiksmuose, kuriais padedama įgyvendinti bendros svarbos projektus, ypač susijusiuose su tiekimo šaltinių įvairinimu ir tiekimo saugumu energetikos sektoriuje, gali dalyvauti trečiosios šalys ir trečiosiose šalyse įsisteigę subjektai.
Pakeitimas  83 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 4 dalies antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Jie negali gauti finansavimo pagal šį reglamentą, išskyrus atvejus, kai tai neišvengiamai būtina konkretaus bendros svarbos projekto tikslams pasiekti.	Jie negali gauti finansavimo dotacijomis pagal šį reglamentą, išskyrus atvejus, kai tai neišvengiamai būtina konkretaus bendros svarbos projekto tikslams pasiekti, be to, patikrinus, ar nėra galimybės paremti veiksmus kitų formų finansine parama, numatyta pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę arba kitas Sąjungos programas. Jūrų greitkelių projektuose Komisija sudaro palankias sąlygas vykdyti tokius projektus su trečiosiomis šalimis ES plėtros teritorijoje.
Pakeitimas  84 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 4 dalies devinta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Jeigu tai yra būtina, kad būtų veiksmingiau įgyvendinti atitinkami veiksmai, kuriais trečiosiose šalyse padedama įgyvendinti bendros svarbos projektus pagal reglamentus (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės], (ES) Nr. XXX/2012 [Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairės] ir (ES) Nr. XXX/2012 [INFSO gairės], finansavimas pagal šį reglamentą gali būti sujungtas su kituose atitinkamuose Sąjungos reglamentuose numatytu finansavimu. Tokiu atveju Komisija įgyvendinimo aktu gali nuspręsti patvirtinti vieną įgyvendinimui taikomų taisyklių rinkinį.	Išbraukta.
Pakeitimas  85 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 6 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Daugiametėse ir metinėse darbo programose gali būti numatytos papildomos pasiūlymų teikimo taisyklės.	6. 17 straipsnyje nurodytose daugiametėse ir metinėse darbo programose gali būti numatytos papildomos pasiūlymų teikimo taisyklės.
Pakeitimas  86 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 2 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) dotacijų darbams atveju:	b) dotacijų darbams atveju:
i) geležinkelių ir vidaus vandens kelių srityje Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 20 % finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų; finansavimo norma gali būti padidinta iki 30 % veiksmams, kuriais siekiama pašalinti kliūtis; finansavimo norma gali būti padidinta iki 40 % veiksmams, susijusiems su tarpvalstybinėmis atkarpomis;	i) geležinkelių bei sausumos kelių tinklų srityje valstybių narių, kurių teritorijoje nėra geležinkelių tinklo, atveju arba valstybių narių, kuriose yra izoliuotas tinklas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] 3 straipsnio qq punkte, ir kuriose nėra tolimojo susisiekimo krovininio geležinkelių transporto, atveju: Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 20 % finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų; finansavimo norma gali būti padidinta iki 30 % veiksmams, kuriais siekiama pašalinti kliūtis; finansavimo norma gali būti padidinta iki 40 % veiksmams, susijusiems su tarpvalstybinėmis atkarpomis, ir veiksmams, kuriais siekiama padidinti geležinkelių sąveikumą;
	ia) vidaus vandenų transporto srityje: Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 30 % finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų; finansavimo norma gali būti padidinta iki 40 % veiksmams, kuriais siekiama pašalinti kliūtis, ir veiksmams, susijusiems su tarpvalstybinėmis atkarpomis;
ii) sausumos transporto jungtims iki uostų ir oro uostų, veiksmams, kuriais siekiama mažinti krovininio geležinkelių transporto keliamą triukšmą, modifikuojant esamus riedmenis, ir uostų bei įvairiarūšio transporto platformų plėtrai Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 20 % finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų.	ii) sausumos transporto jungtims iki vidaus vandenų ir jūrų uostų ir oro uostų, taip pat uostų bei įvairiarūšio transporto platformų plėtrai: Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 20 % finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų;
	iia) veiksmams, kuriais siekiama sumažinti krovininio geležinkelių transporto keliamą triukšmą, modifikuojant esamus riedmenis: Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 20 % finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų ir 1 % bendros 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų biudžeto išteklių viršutinės ribos;
	iib) geresnei neįgaliųjų prieigai prie transporto infrastruktūros ir paslaugų: Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 30 % finansavimo reikalavimus pritaikymo darbų sąnaudų ir, bet kokiu atveju, 10 % visų finansavimo reikalavimus atitinkančių darbų sąnaudų.
Pakeitimas  87 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 2 dalies c punktas ir c a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) dotacijų eismo valdymo sistemoms ir paslaugoms atveju:	c) dotacijų eismo valdymo sistemoms ir paslaugoms atveju:
i) Europos geležinkelių eismo valdymo sistemai (ERTMS) Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 50 % finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų;	i) Europos geležinkelių eismo valdymo sistemai (ERTMS), upių informacijos paslaugoms (RIS) ir laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemoms (VTMIS), SESAR ir intelektinėms transporto sistemoms (ITS): sausumos elementams Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 50 % finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų; transporto priemonių įrangai Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 40 % finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų ERTMS atveju, 20 % RIS, VTMIS, SESAR ir ITS sausumos keliams atvejais, taip pat neviršijant 5 % bendros 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų biudžeto išteklių viršutinės ribos;
ii) eismo valdymo sistemoms, krovinių vežimo paslaugoms, saugioms aikštelėms pagrindiniame kelių transporto tinkle, taip pat jūrų greitkelių plėtros rėmimo veiksmams Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 20 % finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų.	ii) krovinių ir kombinuoto vežimo paslaugoms, taip pat saugioms aikštelių zonoms pagrindiniame kelių transporto tinkle: Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 20 % finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų;
	iia) veiksmams, kuriais remiamas jūrų greitkelių kūrimas: Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 30 % finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų;
	ca) veiksmams, kuriais remiamos naujos visų transporto rūšių technologijos ir inovacijos, skirtoms dotacijoms: Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 20 % finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų.
Pakeitimas  88 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 3 dalies a ir b punktai
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 50 % finansavimo reikalavimus atitinkančių tyrimų ir (arba) darbų sąnaudų;	a) Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 50 % finansavimo reikalavimus atitinkančių tyrimų sąnaudų ir 40 % finansavimo reikalavimus atitinkančių darbų sąnaudų;
b) bendro finansavimo normos gali būti padidintos ne daugiau kaip iki 80 % veiksmams, kuriais, remiantis Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairės] 15 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais įrodymais, regiono arba Sąjungos lygmeniu užtikrinamas didelis tiekimo saugumas, didinamas Sąjungos solidarumas arba kurie susiję su itin naujoviškais sprendimais.	b) bendro finansavimo normos gali būti padidintos ne daugiau kaip iki 70 % veiksmams, kuriais, remiantis 7 straipsnyje nurodytais įrodymais, regiono arba Sąjungos lygmeniu užtikrinamas didelis tiekimo saugumas, didinamas Sąjungos solidarumas ir (arba) prisidedama prie tvaraus vystymosi ir aplinkos apsaugos, ypač pažangiesiems tinklams.
Pakeitimas  89 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 4 dalies a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) plačiajuosčio ryšio tinklų srities veiksmams Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 50 % finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų;	a) plačiajuosčio ryšio tinklų srities veiksmams Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 40 % finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų;
Pakeitimas  90 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 5 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Pirmiau nurodytos bendro finansavimo normos gali būti padidintos iki 10 procentinių punktų veiksmams, kuriais užtikrinama sektorių sinergija, siekiama klimato kaitos švelninimo tikslų, didinamas atsparumas klimato kaitos poveikiui arba mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas.	5. Bendro finansavimo normos gali būti padidintos iki 10 procentinių punktų, palyginti su 2–4 dalyse numatytais procentiniais dydžiais, veiksmams, kuriais užtikrinama bent dviejų sektorių, kuriems taikoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė, sinergija.
Ši padidinimo norma neturėtų būti taikoma 11 straipsnyje nurodytoms bendro finansavimo normoms.	Ši padidinimo norma neturėtų būti taikoma 11 straipsnyje nurodytoms bendro finansavimo normoms.
	Sąjungos finansinės paramos šiems veiksmams suma gaunama iš 5 straipsnio 1 dalyje numatytų sektoriams skirtų paketų ir paskirstoma proporcingai kiekvieno sektoriaus dalyvavimui veiksmuose.
	Komisija 17 straipsnyje nurodytose metinėse ir daugiametėse programose siūlo šiame straipsnyje numatytų bendro finansavimo normų priskyrimo kriterijus. Tuo tikslu ji parengia tų kriterijų įvertinimo metodiką.
Pakeitimas  91 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 6 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Pasirinktiems veiksmams teiktinos finansinės paramos suma bus moduliuojama pagal kiekvieno projekto sąnaudų ir naudos analizę, biudžeto išteklių prieinamumą ir poreikį kuo labiau didinti ES finansavimo sverto efektą.	6. Pasirinktiems veiksmams teiktinos finansinės paramos suma gali būti moduliuojama pagal kiekvieno projekto sąnaudų ir naudos analizę, biudžeto išteklių prieinamumą ir poreikį kuo labiau didinti ES finansavimo sverto efektą.
Pakeitimas  92 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 1–2 dalys ir 2 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Dėl 10 000 000 000 EUR sumos, pervedamos iš Sanglaudos fondo [Reglamento XXX XX straipsnis] ir numatomos išleisti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo, skelbiami specialūs kvietimai projektams, kuriais pagrindinis tinklas kuriamas tik teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą turinčiose valstybėse narėse.	1. Dėl 10 000 000 000 EUR sumos, pervedamos iš Sanglaudos fondo [Reglamento XXX XX straipsnis] ir numatomos išleisti tik valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo, skelbiami specialūs kvietimai projektams, kuriais pagrindinis tinklas (ir ypač pagrindinio tinklo koridoriai) arba kurie susiję su horizontaliaisiais projektais, kuriamas tik teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą turinčiose valstybėse narėse.
2. Pagal šį reglamentą transporto sektoriui taikytinos taisyklės taikomos tokiems specialiems kvietimams. Skelbiant tokius kvietimus, didžiausias įmanomas prioritetas teikiamas projektams, kuriais paisoma nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą.	2. Pagal šį reglamentą transporto sektoriui taikytinos taisyklės taikomos tokiems specialiems kvietimams. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. tinkamų finansuoti projektų atranka paisoma nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimui pervestos lėšos, kurios nebuvo skirtos transporto infrastruktūros projektui, prieinamos visoms valstybėms narėms, turinčioms teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą transporto infrastruktūros projektams pagal šį reglamentą.
	2a. Siekiant remti į Sanglaudos fondo finansavimą teisę turinčias valstybes nares, kurios gali susidurti su problemomis kurdamos pakankamai parengtus bei (arba) kokybiškus ir pakankamos Europos pridėtinės vertės turinčius projektus, išskirtinis dėmesys skiriamas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę pagalbiniams programos veiksmams, kurių paskirtis – stiprinti institucinį pajėgumą ir didinti su šio reglamento I priede nurodytų projektų rengimu ir įgyvendinimu susijusių viešojo administravimo institucijų bei viešųjų paslaugų efektyvumą Siekdama užtikrinti didžiausią įmanomą pervestų lėšų įsisavinimą visose valstybėse narėse, turinčiose teisę į Sanglaudos fondo finansavimą, Komisija gali skelbti papildomus kvietimus.
Pakeitimas  93 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Nukrypstant nuo 10 straipsnio, 10 000 000 000 EUR sumai, pervedamai iš Sanglaudos fondo [Reglamento XXX XX straipsnis] ir numatomai išleisti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo, taikomos tokios maksimalios finansavimo normos, kokios taikomos Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [Reglamentas, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB)Nr. 1083/2006] 22 straipsnyje ir 110 straipsnio 3 dalyje nurodytam Sanglaudos fondui, o lėšos skiriamos šiems veiksmams:	3. Nukrypstant nuo 10 straipsnio, 10 000 000 000 EUR sumai, pervedamai iš Sanglaudos fondo [Reglamento XXX XX straipsnis] ir numatomai išleisti tik valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo, taikomos tokios maksimalios finansavimo normos, kokios taikomos Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [Reglamentas, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB)Nr. 1083/2006] 22 straipsnyje ir 110 straipsnio 3 dalyje nurodytam Sanglaudos fondui, o lėšos skiriamos šiems veiksmams:
a) dotacijoms tyrimams;	a) dotacijoms tyrimams;
b) dotacijų darbams atveju:	b) dotacijų darbams atveju:
i) geležinkeliams ir vidaus vandens keliams;	i) geležinkeliams ir vidaus vandens keliams;
ii) veiksmams, kuriais remiamos tarpvalstybinės kelių atkarpos;	ii) veiksmams, kuriais remiamos tarpvalstybinės kelių atkarpos, o valstybių narių, neturinčių geležinkelių tinklų, atveju –TEN-T kelių tinklas;
sausumos transporto jungtims iki uostų ir oro uostų, įvairiarūšio transporto platformų ir uostų plėtrai;	iii) sausumos transporto jungtims iki jūrų bei vidaus vandenų uostų ir oro uostų, įvairiarūšio transporto platformų, įskaitant automatinius vėžės pločio keitimo įrenginius, ir uostų plėtrai, taip pat sujungimo taškams, daugiausia dėmesio skiriant geležinkelių jungtims;
c) dotacijų eismo valdymo sistemoms ir paslaugoms atveju:	c) dotacijų eismo valdymo sistemoms ir paslaugoms atveju:
i) Europos geležinkelių eismo valdymo sistemai (ERTMS);	i) Europos geležinkelių eismo valdymo sistemai (ERTMS), upių informacijos paslaugoms (RIS) ir laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemoms (VTMIS), SESAR ir intelektinėms transporto sistemoms (ITS);
ii) eismo valdymo sistemoms.
	iia) veiksmams, kuriais remiamas jūrų greitkelių kūrimas;
	ca) veiksmams, kuriais remiamos naujos visų transporto rūšių technologijos ir inovacijos, skirtoms dotacijoms.
Pakeitimas  94 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, Komisija atšaukia finansinę paramą, suteiktą veiksmams, nepradėtiems per metus nuo paramos teikimo sąlygose nustatytos veiksmo pradžios dienos.	1. Išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, Komisija atšaukia finansinę paramą, suteiktą tyrimams, nepradėtiems per metus nuo paramos teikimo sąlygose nustatytos pradžios dienos arba per dvejus metus nuo minėtosios dienos – kitiems veiksmams, kuriems pagal reglamentą gali būti skiriama finansinė parama.
2. Komisija gali sustabdyti, sumažinti, susigrąžinti arba nutraukti finansinę paramą pagal Reglamente (ES) Nr. XXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] nustatytas sąlygas, visų pirma:	2. Komisija gali sustabdyti, sumažinti, susigrąžinti arba nutraukti finansinę paramą pagal Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nustatytas sąlygas, visų pirma:
a) jeigu įgyvendinant veiksmą padarytas Sąjungos teisės aktų pažeidimas;	a) jeigu įgyvendinant veiksmą padarytas Sąjungos teisės aktų pažeidimas;
b) jeigu nesilaikyta dotacijos skyrimo sąlygų, visų pirma jeigu be Komisijos pritarimo padarytas esminis pakeitimas, turintis įtakos projekto arba veiksmo pobūdžiui;	b) jeigu nesilaikyta dotacijos skyrimo sąlygų, visų pirma jeigu be Komisijos pritarimo padarytas esminis pakeitimas, turintis įtakos projekto arba veiksmo pobūdžiui;
c) įvertinus projekto pažangą, visų pirma jeigu smarkiai vėluojama įgyvendinti veiksmą.	c) įvertinus projekto pažangą, visų pirma jeigu smarkiai vėluojama įgyvendinti veiksmą.
3. Komisija gali prašyti grąžinti suteiktą finansinę paramą, jeigu veiksmas, kuriam suteikta finansinė parama, nebaigtas įgyvendinti per dvejus metus nuo paramos teikimo sąlygose nustatytos užbaigimo dienos.	3. 3. Komisija gali prašyti grąžinti suteiktą finansinę paramą, jeigu veiksmas, kuriam suteikta finansinė parama, nebaigtas įgyvendinti per dvejus metus nuo paramos teikimo sąlygose nustatytos užbaigimo dienos, išskyrus tinkamai nustatytus force majeure atvejus.
4. Prieš priimdama kurį nors iš šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų sprendimų, Komisija ištiria atitinkamą atvejį ir informuoja atitinkamus paramos gavėjus, kad jie per nustatytą terminą galėtų pateikti savo pastabas.	4. Prieš priimdama kurį nors iš šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų sprendimų, Komisija ištiria atitinkamą atvejį ir informuoja atitinkamus paramos gavėjus, kad jie per nustatytą terminą galėtų pateikti savo pastabas. Ji praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie visus sprendimus, priimtus tvirtinant 17 straipsnyje numatytas metines darbo programas.
Pakeitimas  95 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 dalies a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) gali būti numatytos konkrečios sąlygos, kaip antai perkamos veiklos vykdymo vieta, jeigu tai pateisinama dėl veiksmų tikslų ir jeigu tokiomis sąlygomis nepažeidžiami viešojo pirkimo principai;	a) gali būti numatytos konkrečios sąlygos, kaip antai perkamos veiklos vykdymo vieta, jeigu tai pateisinama dėl veiksmų tikslų ir jeigu tokiomis sąlygomis nepažeidžiami Sąjungos viešojo pirkimo principai;
Pakeitimas  96 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Finansinės priemonės, sukurtos pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas 2012] VIII antraštinę dalį, gali būti naudojamos, kad finansavimą galėtų lengviau gauti subjektai, įgyvendinantys veiksmus, kuriais padedama įgyvendinti bendros svarbos projektus, kaip apibrėžta reglamentuose (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] , (ES) Nr. XXX 2012 [Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairės] ir (ES) Nr. XXX/2012 [INFSO gairės] , ir pasiekti jų tikslus. Finansinės priemonės grindžiamos ex ante atliktais rinkos trūkumų arba nepakankamai optimalaus investavimo atvejų bei investicijų poreikių vertinimais.	1. Finansinės priemonės, sukurtos pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 VIII antraštinę dalį, gali būti naudojamos, kad finansavimą galėtų lengviau gauti subjektai, įgyvendinantys veiksmus, kuriais padedama įgyvendinti bendros svarbos projektus, kaip apibrėžta reglamentuose (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] , (ES) Nr. XXX 2012 [Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairės] ir (ES) Nr. XXX/2012 [INFSO gairės] , ir pasiekti jų tikslus.
Pakeitimas  97 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Gali būti naudojamos tokios finansinės priemonės:	3. Be kita ko, gali būti naudojamos tokios finansinės priemonės:
Pakeitimas  98 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 3 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) paskolos ir (arba) garantijos, pasitelkus rizikos pasidalijimo priemones, taip pat projekto obligacijų, kurias savo lėšomis išleidžia finansų įstaiga, skatinimo mechanizmas, Sąjungai prisidedant prie lėšų suteikimo ir (arba) kapitalo paskirstymo;	b) paskolos ir (arba) garantijos, be kita ko, pasitelkus rizikos pasidalijimo priemones, taip pat projekto obligacijų, kuriomis remiami atskiri projektai ar projektų paketai ir kurias savo lėšomis išleidžia finansų įstaiga, skatinimo mechanizmas, Sąjungai prisidedant prie lėšų suteikimo ir (arba) kapitalo paskirstymo;
Pakeitimas  99 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 3 dalies c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) visos kitos finansinės priemonės.	c) kitos finansinės priemonės, jei laikomasi šių reikalavimų:
	– atitikties Reglamentui (ES, Euratomas) Nr. 966/2012; taip pat
	– atitikties šio reglamento tikslams.
	Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal šio reglamento 25 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl šios dalies c punkte nurodytų finansinių priemonių;
Pakeitimas  100 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) finansinės priemonės, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas privačioms investicijoms, skirtoms naujoviškų technologijų diegimui ir susijusioms su didesne investicijų rizika.
Pakeitimas  101 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Veiksmai, remiami finansinėmis priemonėmis, atrenkami vadovaujantis eiliškumo principu ir jais turi būti siekiama diversifikavimo pagal sektorius, kaip numatyta 3 ir 4 straipsniuose, ir laipsniško geografinio diversifikavimo tarp valstybių narių.	1. Veiksmai, kurie gali būti remiami finansinėmis priemonėmis ir pagal 17 straipsnį atrenkami vadovaujantis parengtumo principu ir jais turi būti siekiama diversifikavimo pagal sektorius ir geografinio diversifikavimo tarp valstybių narių, be to, jie turi atitikti šiuos kriterijus:
	– turėti Europos pridėtinės vertės;
	– atitikti strategijos „Europa 2020“ tikslus;
	– užtikrinti, kad nebūtų iškreipta konkurencija vidaus rinkoje;
	– daryti sverto poveikį Sąjungos paramos atžvilgiu.
2. Sąjunga, bet kuri valstybė narė ir kiti investuotojai gali teikti finansinę paramą, kuria papildomos naudojant finansines priemones gautos lėšos, jeigu Komisija sutinka su veiksmų tinkamumo finansuoti kriterijų ir (arba) priemonės investicijų strategijos pakeitimais, kurie gali būti būtini dėl papildomo įnašo.	2. Sąjunga, bet kuri valstybė narė ir kiti investuotojai gali teikti finansinę paramą, kuria papildomos naudojant finansines priemones gautos lėšos, jeigu Komisija sutinka su veiksmų tinkamumo finansuoti kriterijų ir (arba) priemonės investicijų strategijos pakeitimais, kurie gali būti būtini dėl papildomo įnašo.
3. Finansinėmis priemonėmis siekiama išsaugoti Sąjungos biudžeto teikiamų lėšų vertę. Jos gali duoti priimtiną grąžą kitų partnerių ar investuotojų tikslams pasiekti.	3. Finansinėmis priemonėmis siekiama stiprinti Sąjungos išlaidų didinamąjį poveikį, pritraukiant papildomus išteklius iš viešojo ir privačiojo sektorių investuotojų, kartu išsaugant Sąjungos biudžeto teikiamų lėšų vertę. Jos gali duoti priimtiną grąžą, jokiu būdu nepakenkiant veiksmų, kurie remiami pagal šį reglamentą, įgyvendinimui.
4. Finansinės priemonės gali būti derinamos su dotacijomis, finansuojamomis iš Sąjungos biudžeto, taip pat ir pagal šį reglamentą.	4. Įvairių rūšių finansinės priemonės gali būti derinamos su dotacijomis, finansuojamomis iš Sąjungos biudžeto, taip pat ir pagal šį reglamentą, jeigu tokių dotacijų reikia siekiant užtikrinti projektas įgyvendinamumą.
5. Darbo programose gali būti nustatytos papildomos sąlygos, atsižvelgiant į konkrečius sektorių poreikius.	5. Darbo programose gali būti nustatytos papildomos sąlygos, atsižvelgiant į konkrečius sektorių poreikius.
6. Pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] 18 straipsnio 2 dalį pajamos ir grąžinimai pagal vieną finansinę priemonę priskiriami tai finansinei priemonei. Finansinių priemonių, jau sukurtų pagal daugiametę finansinę programą 2007–2013 m. laikotarpiu, pajamos ir grąžinamos sumos iš tuo laikotarpiu pradėtų operacijų priskiriami 2014–2020 m. laikotarpio finansinei priemonei.	6. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 18 straipsnio 2 dalį pajamos ir grąžinimai pagal vieną finansinę priemonę priskiriami tai finansinei priemonei šio reglamento galiojimo laikotarpiu.
Pakeitimas  102 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 1 ir 2 dalys
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija tvirtina daugiametes ir metines darbo programas kiekvienam sektoriui. Komisija taip pat gali patvirtinti daugiametes ir metines darbo programas, apimančias daugiau negu vieną sektorių. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.	1. Komisija pagal 25 straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl daugiamečių ir metinių darbo programų nustatymo kiekvienam sektoriui. Komisija taip pat gali pagal 25 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl daugiamečių ir metinių darbo programų, apimančių daugiau negu vieną sektorių.
2. Daugiametės darbo programos persvarstomos bent laikotarpio viduryje. Prireikus Komisija daugiametę darbo programą pataiso įgyvendinimo aktu. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.	2. Daugiametės darbo programos persvarstomos bent laikotarpio viduryje. Prireikus Komisija pagal 25 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais pakeičia daugiametę darbo programą.
Pakeitimas  103 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Transporto srityje ne mažiau kaip 4–5 proc. biudžeto išteklių, nurodytų 5 straipsnio 1 dalies a punkte, naudojami naujoviškoms finansinėms priemonėms.
Pakeitimas  104 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Energetikos ir telekomunikacijų srities daugiametėse darbo programose numatomos bendro intereso projektų strateginės kryptys ir gali būti įtraukti konkretūs bendros svarbos projektai.	Išbraukta.
Pakeitimas  105 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 6 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Laikydamasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, Komisija, rengdama daugiametes ir sektorines metines darbo programas, atrankos ir skyrimo kriterijus nustato laikydamasi tikslų ir prioritetų, nustatytų:	6. Laikydamasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, Komisija, rengdama daugiametes ir sektorines metines darbo programas, atrankos ir skyrimo kriterijus nustato laikydamasi tikslų ir prioritetų, nustatytų šio reglamento 3 ir 4 straipsniuose ir Reglamente (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės], Reglamente (ES) Nr. XXXX/2012 [Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairės] arba Reglamente (ES) Nr. XXXX/2012 [INFSO gairės]. Atsižvelgta į šiuos kriterijus:
	a) veiksmų parengtumo lygį projekto rengimo ir ruošimo etapais ir siūlomo įgyvendinimo perspektyvumą;
	b) Sąjungos paramos sverto poveikį viešosioms ir privačiosioms investicijoms ir bendrajai rinkai;
	c) būtinybę įveikti konkrečias finansines kliūtis ir rinkos finansavimo trūkumą, susijusius su projekto pobūdžiu ar skuba;
	d) sąnaudas ir naudą, įskaitant ekonominį, socialinį poveikį, poveikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui ir (arba) kitokį poveikį aplinkai ir prieinamumą;
	e) tarpvalstybinį aspektą ir galimybę sumažinti arba panaikinti valstybių narių izoliaciją.
a) transporto srityje – Reglamente (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės];
b) energetikos srityje – Reglamente (ES) Nr. XXXX/2012 [Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairės];
c) telekomunikacijų srityje – Reglamente Nr. XXXX/2012 [INFSO gairės].
Pakeitimas  106 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 7 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7. Darbo programos koordinuojamos siekiant išnaudoti transporto, energetikos ir telekomunikacijų sektorių sinergiją, visų pirma tokiose srityse kaip pažangieji energetikos tinklai, elektrinis judumas, intelektinės ir tausios transporto sistemos. Gali būti patvirtinti kvietimai teikti pasiūlymus dėl kelių sektorių.	7. Darbo programos koordinuojamos siekiant išnaudoti transporto, energetikos ir telekomunikacijų sektorių sinergiją, visų pirma tokiose srityse kaip pažangieji energetikos tinklai, elektrinis judumas, intelektinės ir tausios transporto sistemos, bendros judėjimo teisės arba infrastruktūros sujungimas. Gali būti patvirtinti kvietimai teikti pasiūlymus dėl kelių sektorių su 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio finansiniu paketu, paskirstytu proporcingai kiekvieno sektoriaus dalyvavimui atitinkamuose veiksmuose.
Pakeitimas  107 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Dotacijų gavėjams pateikiamas orientacinis grafikas, kuriame nurodomos įsipareigotos išmokėti metinės lėšų dalys, o jei jis taikytinas finansinėms priemonėms, tai pateikiamas ir atitinkamoms finansų įstaigoms.	Dotacijų gavėjams, atitinkamoms valstybėms narėms ir Europos Parlamentui pateikiamas orientacinis grafikas, kuriame nurodomos įsipareigotos išmokėti metinės lėšų dalys, o jei jis taikytinas finansinėms priemonėms, tai pateikiamas ir atitinkamoms finansų įstaigoms.
Pakeitimas  108 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Finansinių metų, kuriems asignavimai skirti, pabaigoje nepanaudoti asignavimai automatiškai perkeliami į kitus metus.	Finansinių metų, kuriems asignavimai skirti, pabaigoje nepanaudoti asignavimai automatiškai perkeliami į kitus metus pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 9 ir 10 straipsnius.
Pakeitimas  109 Pasiūlymas dėl reglamento 20 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija įgaliojama pagal 25 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priede pateiktų sąrašų papildymo ar pakeitimo.]	Komisija suteikiami įgaliojimai pagal 25 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priede pateiktų sąrašų papildymo ar pakeitimo ir dėl daugiametės ir metinės darbo programos, skirtos kiekvienam sektoriui atskirai arba apimančios daugiau nei vieną sektorių, kaip apibrėžta 17 straipsnyje, įgyvendinimo.]
Pakeitimas  110 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Projektų, susijusių su transporto ir energetikos sektoriais, atveju valstybės narės įsipareigoja atlikti veiksmų techninę priežiūrą ir finansinę kontrolę, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, ir patvirtina patirtų projektų ar jų dalių išlaidų tikrumą ir atitiktį. Valstybės narės gali prašyti, kad Komisija dalyvautų atliekant patikras vietoje.	Valstybės narės įsipareigoja atlikti veiksmų techninę priežiūrą ir finansinę kontrolę, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, ir patvirtina patirtų projektų ar jų dalių išlaidų tikrumą ir atitiktį. Valstybės narės gali prašyti, kad Komisija dalyvautų atliekant patikras vietoje.
Pakeitimas  111 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Visų pirma telekomunikacijų srityje nacionalinės reguliavimo institucijos deda visas pastangas, kad užtikrintų reikiamą teisinį saugumą ir investavimo sąlygas, kurios padėtų įgyvendinti projektus, kuriems pagal šį reglamentą skiriama Sąjungos finansinė parama.	Išbraukta.
Pagrindimas
Siekiant paprastumo derėtų suderinti taisykles dėl valstybių narių atsakomybės už tris sektorius.
Pakeitimas  112 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės nuolat praneša Komisijai, prireikus taikydamos interaktyvias geografines ir technines informavimo sistemas, kurios transeuropinių transporto tinklų atveju yra TENtec, apie bendros svarbos projektų įgyvendinimo pažangą ir šiuo tikslu padarytas investicijas, įskaitant klimato kaitos srities tikslams pasiekti panaudotą paramos sumą.	Valstybės narės reguliariai (bent kartą per metus) praneša Komisijai, prireikus taikydamos interaktyvias geografines, technines, viešas ir lengvai prieinamas informavimo sistemas, kurios transeuropinių transporto tinklų atveju yra TENtec, apie bendros svarbos projektų įgyvendinimo pažangą ir šiuo tikslu padarytas investicijas, įskaitant klimato kaitos srities tikslams pasiekti panaudotą paramos sumą. Tuo remdamasi Komisija viešai paskelbia ir bent kartą per metus atnaujina informaciją apie konkrečius pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę finansuojamus projektus, įskaitant, jie tinka, informaciją apie Sąjungos bendro finansavimo formas ir sumas, taip pat apie kiekvieno projekto įgyvendinimo pažangą. Tuo tikslu EIB Komisijos prašymu pateikia jai informaciją, užtikrindama konfidencialios komercinės informacijos apsaugą.
Pakeitimas  113 Pasiūlymas dėl reglamento 23 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija imasi atitinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad, įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, taikydama sukčiavimo, korupcijos ir visos kitos neteisėtos veikos prevencijos priemones, atlikdama veiksmingas patikras, o nustačiusi pažeidimų, susigrąžindama neteisėtai išmokėtas sumas, ir jei reikia taikydama veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.	1. Komisija imasi atitinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad, įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, užtikrindama, kad sąnaudos tos pačios rūšies infrastruktūrai skirtingose valstybėse narėse nebūtų neproporcingos, atitinkamai atsižvelgiant į vietos kainas, taikydama sukčiavimo, korupcijos ir visos kitos neteisėtos veikos prevencijos priemones, atlikdama veiksmingas patikras, o nustačiusi pažeidimų, susigrąžindama neteisėtai išmokėtas sumas, ir jei reikia taikydama veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.
Pagrindimas
Reikia kuo labiau užtikrinti, kad, remiantis vietos darbo ir medžiagų kainomis, skirtingose valstybėse narėse ES lėšomis finansuojamų infrastruktūros projektų sąnaudos būtų vienodos.
Pakeitimas  114 Pasiūlymas dėl reglamento 24 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Komitetas užtikrina 17 straipsnyje nurodytų darbo programų horizontalią peržiūrą, kad būtų užtikrintas suderinamumas, nustatyta ir išnaudota sektorių sinergija.	3. Komitetas užtikrina 17 straipsnyje nurodytų darbo programų horizontalią peržiūrą ir ypač siekia garantuoti pagrįstą kiekvieno sektoriaus finansinių paketų indėlį rengiant kvietimus teikti pasiūlymus dėl kelių sektorių ir nustatant bendro finansavimo normas veiksmams, kuriais užtikrinama sektorių sinergija, kad būtų užtikrintas darbo programų suderinamumas, nustatyta, išnaudota ir įvertinta sektorių sinergija.
Pakeitimas  115 Pasiūlymas dėl reglamento 25 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. 20 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.	2. 17– 20 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos galiojimo laikotarpiui.
	Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimą dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas  116 Pasiūlymas dėl reglamento 26 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Ne vėliau kaip iki 2018 m. vidurio Komisija parengia vertinimo ataskaitą, susijusią su visų priemonių tikslų pasiekimu (rezultatų ir poveikio lygmeniu), išteklių naudojimo efektyvumu ir papildoma nauda Europai, atsižvelgiant į sprendimą dėl priemonių atnaujinimo, pakeitimo ar sustabdymo. Atliekant vertinimą taip pat nagrinėjamos paprastinimo galimybės, vidaus ir išorės suderinamumas, tolesnis visų tikslų aktualumas, taip pat kaip priemonėmis prisidedama prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų. Vertinimo ataskaitoje atsižvelgiama į vertinimo rezultatus, susijusius su ilgalaikiu ankstesnių priemonių poveikiu.	1. Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia vertinimo ataskaitą, susijusią su visų priemonių tikslų pasiekimu (rezultatų ir poveikio lygmeniu), išteklių naudojimo efektyvumu ir papildoma nauda Europai, atsižvelgiant į sprendimą dėl priemonių atnaujinimo, pakeitimo ar sustabdymo. Atliekant vertinimą taip pat nagrinėjamos paprastinimo galimybės, vidaus bei išorės suderinamumas ir tolesnis visų tikslų aktualumas, taip pat kaip priemonėmis prisidedama prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų, įskaitant poveikį ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai. Vertinimo ataskaitoje atsižvelgiama į vertinimo rezultatus, susijusius su ilgalaikiu ankstesnių priemonių poveikiu. Be to, tame vertinime Komisija nustato būsimuosius veiksmus, kurių reikia imtis siekiant padidinti Sąjungos išlaidų efektyvumą ir su prioritetiniais projektais susijusių investicijų apimtį. Tame vertinime taip pat nagrinėjama, be kita ko, ką reikėtų daryti, kad finansinės priemonės būtų dar patrauklesnės didesniam ilgalaikių investuotojų, įskaitant viešojo sektoriaus investuotojus, ratui ir kaip išplėsti tinkamų finansuoti projektų sritį, taip pat galimybė sukurti nuosavo kapitalo priemones Sąjungos infrastruktūrai finansuoti.
Pakeitimas  117 Pasiūlymas dėl reglamento 26 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Europos infrastruktūros tinklų priemonėje atsižvelgiama į nepriklausomą visapusišką strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos vertinimą, kuris turi būti atliktas 2015 m. Remdamasi tuo vertinimu Komisija įvertina strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos tinkamumą ir jos veiksmingumą siekiant padidinti investicijų į prioritetinius projektus apimtį ir Sąjungos lėšų panaudojimo efektyvumą. Atsižvelgdama į tą vertinimą ir visas alternatyvas, Komisija apsvarsto galimybę siūlyti tinkamus reguliavimo pakeitimus, įskaitant teisės aktų pakeitimus, ypač jei numatoma nepatenkinama paklausa rinkoje arba jei atsiranda pakankamų alternatyvių ilgalaikio skolos finansavimo šaltinių.
Pakeitimas  118 Pasiūlymas dėl reglamento 27 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Paramos gavėjai ir, kai taikytina, atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad pagal šį reglamentą suteikta pagalba būtų tinkamai viešinama, kad visuomenė būtų informuota apie Sąjungos vaidmenį įgyvendinant projektus.	1. Paramos gavėjai ir, kai taikytina, atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad pagal šį reglamentą suteikta pagalba būtų tinkamai viešinama ir skaidri, kad visuomenė būtų informuota apie Sąjungos vaidmenį įgyvendinant projektus.
Pakeitimas  119 Pasiūlymas dėl reglamento 27 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Komisija įgyvendina informavimo ir ryšių veiksmus, susijusius su Europos infrastruktūros tinklų priemonės projektais ir rezultatais. Be to, ryšiams pagal šį reglamentą skirtas biudžetas taip pat apima ryšius su įmonėmis dėl Sąjungos politikos prioritetų.	2. Komisija įgyvendina informavimo ir ryšių veiksmus, susijusius su Europos infrastruktūros tinklų priemonės projektais ir rezultatais.
Pakeitimas  120 Pasiūlymas dėl reglamento Priedo I dalies a punktas (Horizontalieji prioritetai)
Naujoviškas valdymas ir paslaugos	Bendras Europos dangus - SESAR
Naujoviškas valdymas ir paslaugos	Kelių, geležinkelių ir vidaus vandens kelių eismo valdymo sistemos (ITS, ERTMS ir RIS)
Naujoviškas valdymas ir paslaugos	Pagrindinio tinklo uostai ir oro uostai
Parlamento pakeitimas
Naujoviškas valdymas ir paslaugos	Bendras Europos dangus - SESAR
Naujoviškas valdymas ir paslaugos	Kelių, geležinkelių ir vidaus vandens kelių ir jūrų eismo valdymo sistemos, taip pat jūrų paslaugos (ITS, ERTMS, RIS, VTMIS ir elektroninės jūrų paslaugos)
Naujoviškas valdymas ir paslaugos	Pagrindinio tinklo uostai, oro uostai ir jūrų greitkeliai
Naujos technologijos ir inovacijos	Naujos technologijos ir inovacijos pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairių] 39 straipsnio a–d punktus
Pakeitimas  121 Pasiūlymas dėl reglamento Priedo I dalies 1 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Helsinkis–Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva–Katovicai	Helsinkis–Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva–Katovicai
	Klaipėda – Kaunas
Gdynė–Katovicai	Gdynė–Katovicai
Katovicai–Ostrava–Brno–Viena	Katovicai–Ostrava–Brno–Viena
	Ščecinas/Svinouiscis–Poznanė–Vroclavas–Ostrava
Katovicai–Žilina–Bratislava–Viena	Katovicai–Žilina–Bratislava–Viena
Viena–Gracas–Klagenfurtas–Filachas–Udinė–Venecija–Bolonija–Ravena	Viena–Gracas–Klagenfurtas–Filachas–Udinė–Venecija–Bolonija–Ravena–Ankona
	Gracas–Mariboras–Liubliana–Koperis/Triestas
Komisijos siūlomas tekstas
Iš anksto nustatytos atkarpos
Rūšis
Aprašymas / datos
Helsinkis–Talinas
Uostai, jūrų greitkeliai
Uostų jungtys, (tolesnė) daugiarūšio transporto platformų ir jų jungčių plėtra, jūrų greitkeliai (įskaitant ledų laužymo pajėgumus)
Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva
Geležinkelis
(Išsamūs) tyrimai, susiję su nauja linija, visiškai suderinama su UIC vėže; naujosios linijos darbai turi būti pradėti iki 2020 m.; geležinkelio linija su oro uostais ir uostais
Gdynė–Katovicai
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Gdynė–Gdanskas
Uostai
Uostų jungtys, (tolesnė) daugiarūšio transporto platformų plėtra
Varšuva–Katovicai
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Katovicai–Ostrava–Brno–Viena ir Katovicai–Žilina–Bratislava–Viena
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai, visų pirma tarpvalstybinėse atkarpose: (tolesnė) daugiarūšio transporto platformų plėtra
(tolesnė) daugiarūšio transporto platformų plėtra Viena–Gracas–Klagenfurtas–Udinė–Venecija–Ravena
Geležinkelis
Vykdomi darbai ir modernizavimas; (tolesnė) daugiarūšio transporto platformų plėtra
Triestas, Venecija, Ravena
Uostai
Uostų jungtys, (tolesnė) daugiarūšio transporto platformų plėtra
Parlamento pakeitimas
Iš anksto nustatytos atkarpos
Rūšis
Aprašymas / datos
Helsinkis–Talinas
Uostai, jūrų greitkeliai
Uostų jungtys, (tolesnė) daugiarūšio transporto platformų ir jų jungčių plėtra, jūrų greitkeliai (įskaitant ledų laužymo pajėgumus)
Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva
Geležinkelis
(Išsamūs) tyrimai, susiję su nauja linija, visiškai suderinama su UIC vėže; naujosios linijos darbai turi būti pradėti iki 2020 m.; geležinkelio linija su oro uostais ir uostais
Klaipėda – Kaunas
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbia, uostų jungtys, jūrų greitkeliai
Koridorius „Via Baltica“
Keliai
Darbai tarpvalstybinėse atkarpose (EE, LV, LT, PL)
Gdynė–Katovicai
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Gdynė–Gdanskas
Uostai
Uostų jungtys, (tolesnė) daugiarūšio transporto platformų plėtra
Vroclavas–Poznanė–Ščecinas/Svinouiscis
Geležinkelis
Vykdomi darbai
Svinouiscis, Ščecinas
Uostas
Uostų jungtys
Varšuva–Katovicai
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Katovicai–Ostrava–Brno–Viena ir Katovicai–Žilina–Bratislava–Viena
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai, visų pirma tarpvalstybinėse atkarpose: Lenkija–Čekija, Čekija–Austrija, Lenkija–Slovakija ir Slovakija–Austrija, Brno–Pršerovo linijoje; (tolesnė) daugiarūšio transporto platformų plėtra
(tolesnė) daugiarūšio transporto platformų plėtra Viena–Gracas–Klagenfurtas–Udinė–Venecija–Ravena
Geležinkelis
Vykdomi darbai ir modernizavimas; (tolesnė) daugiarūšio transporto platformų plėtra
Gracas–Mariboras–Pragerskas
Geležinkelis
Su antru bėgių keliu susiję tyrimai ir darbai
Triestas, Venecija, Ravena, Koperis, Ankona
Uostai
Uostų jungtys, (tolesnė) daugiarūšio transporto platformų plėtra
Ravena–Ankona
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Pakeitimas  122 Pasiūlymas dėl reglamento Priedo I dalies 2 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Baltarusijos siena– Varšuva–Poznanė–Frankfurtas prie Oderio–Berlynas–Hanoveris–Osnabriukas–Enschedė–Utrechtas–Amsterdamas / Roterdamas–Filikstou–Birmingemas / Mančesteris–Liverpulis	Baltarusijos siena– Varšuva–Poznanė–Frankfurtas prie Oderio–Berlynas–Hanoveris–Osnabriukas–Enschedė–Utrechtas–Amsterdamas / Roterdamas–Filikstou–Birmingemas / Mančesteris–Liverpulis
Komisijos siūlomas tekstas
Baltarusijos siena–Varšuva–Poznanė–Vokietijos siena
Geležinkelis
Vykdomi jau esamos linijos modernizavimo darbai, atliekami greitojo geležinkelio tyrimai
Lenkijos siena–Berlynas–Hanoveris–Amsterdamas / Roterdamas
Geležinkelis
Vykdomi keleto atkarpų modernizavimo darbai (Amsterdamas – Utrechtas – Arnhemas; Hanoveris – Berlynas)
Vakarų Vokietijos kanalai, Mittellandkanal, Hanoveris–Magdeburgas–Berlynas
Vidaus vandens keliai
Vykdomi modernizavimo darbai
Amsterdamo šliuzai
Vidaus vandens keliai
Atliekami tyrimai
Filikstou–Midlandas
Geležinkelis, uostas, daugiarūšio transporto platformos
Uostų jungtys ir daugiarūšio transporto platformos
Parlamento pakeitimas
Baltarusijos siena–Varšuva–Poznanė–Vokietijos siena
Geležinkelis
Vykdomi jau esamos linijos modernizavimo darbai, atliekami greitojo geležinkelio tyrimai
Lenkijos siena–Berlynas–Hanoveris–Amsterdamas / Roterdamas
Geležinkelis
Vykdomi keleto atkarpų modernizavimo darbai (Amsterdamas – Utrechtas – Arnhemas; Hanoveris – Berlynas)
Vakarų Vokietijos kanalai, Mittellandkanal, Hanoveris–Magdeburgas–Berlynas
Vidaus vandens keliai
Vykdomi modernizavimo darbai
Reinas–Valis–Šiaurės jūros kanalas
Vidaus vandens keliai
Daugiarūšės jungtys
Amsterdamo šliuzai ir Amsterdamo–Reino kanalas–naujas Eimeideno jūrų šliuzas
Vidaus vandens keliai
Atliekami tyrimai; uostas; taip pat Beatričės šliuzo modernizavimas
Filikstou–Midlandas
Geležinkelis, uostas, daugiarūšio transporto platformos
Uostų jungtys ir daugiarūšio transporto platformos
Pakeitimas  123 Pasiūlymas dėl reglamento Priedo I dalies 3 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Alchesirasas–Madridas–Taragona	Alchesirasas–Madridas–Saragosa–Taragona
Sevilija–Valensija–Taragona	Sevilija–Valensija–Taragona
Taragona–Barselona–Perpinjanas–Lionas–Turinas–Milanas–Venecija–Liublijana–Budapeštas–Ukrainos siena	Taragona–Barselona–Perpinjanas–Marselis–Lionas–Turinas–Milanas–Venecija–Liublijana–Budapeštas–Ukrainos siena
Komisijos siūlomas tekstas
Alchesirasas–Madridas
Geležinkelis
Atliekami tyrimai, darbai turi būti pradėti iki 2015 m., užbaigti – 2020 m.
Sevilija–Antekera–Granada–Almerija–Kartagina–Mursija–Alikantė–Valensija
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai
Valensija–Taragona–Barselona
Geležinkelis
Statybos vyks 2014–2020 m.
Barselona
Uostas
Geležinkelio linija su uostu ir oro uostu
Barselona–Perpinjanas
Geležinkelis
Tarpvalstybinė atkarpa, vykdomi darbai, naujoji linija turi būti užbaigta iki 2015 m., vykdomi esamos linijos modernizavimo darbai
Perpinjanas–Montpeljė
Geležinkelis
Nimo–Montpeljė aplinkkelis turi būti pradėtas eksploatuoti 2017 m., Montpeljė–Perpinjano – 2020 m.
Lionas–Turinas
Geležinkelis
Tarpvalstybinė atkarpa, pagrindinio tunelio darbai turi būti pradėti iki 2020 m.; atliekami su privažiuojamaisiais keliais susiję tyrimai
Milanas–Breša
Geležinkelis
Dalis modernizuojama, kita dalis – naujoji greitojo geležinkelio jungtis
Breša–Venecija–Triestas
Geležinkelis
Darbai keliose atkarpose turi būti pradėti iki 2014 m.
Milanas–Mantuja–Venecija–Triestas
Vidaus vandens keliai
Tyrimai, modernizavimas, darbai
Triestas–Divača
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomas dalinis modernizavimas; tarpvalstybinė atkarpa bus baigta po 2020 m.
Koperis–Divača–Liublijana–Mariboras
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi modernizavimo darbai, dalis – naujoji linija
Liublijanos mazgas
Geležinkelis
Liublijanos geležinkelio mazgas, įskaitant daugiarūšio transporto platformą; geležinkelio ir oro uosto jungtys
Mariboras–Zalalevė
Geležinkelis
Tarpvalstybinė atkarpa: tyrimai ir darbai turi būti pradėti iki 2020 m.
Boba–Sekešfehėrvaras
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Budapeštas–Miškolcas–Ukrainos siena
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Parlamento pakeitimas
Alchesirasas–Madridas
Geležinkelis
Atliekami tyrimai, darbai turi būti pradėti iki 2015 m., užbaigti – 2020 m.
Sevilija–Antekera–Granada–Almerija–Kartagina–Mursija–Alikantė–Valensija
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai
Valensija–Taragona–Barselona
Geležinkelis
Statybos vyks 2014–2020 m.
Madridas–Saragosa–Barselona
Geležinkelis
Vykdomas esamų linijų (vėžės, atšakų, platformų) modernizavimas
Barselona
Uostas
Geležinkelio linija su uostu (naujų prieigos objektų statyba) ir oro uostu
Barselona–Valensija–Livornas
Jūrų greitkeliai
Vykdomi modernizavimo darbai
Barselona – Perpinjanas
Geležinkelis
Tarpvalstybinė atkarpa, vykdomi darbai, naujoji linija turi būti užbaigta iki 2015 m., vykdomi esamos linijos (vėžės, atšakų, platformų) modernizavimo darbai
Perpinjanas–Montpeljė
Geležinkelis
Nimo–Montpeljė aplinkkelis turi būti pradėtas eksploatuoti 2017 m., Montpeljė–Perpinjano – 2020 m.
Lionas–Avinjonas–Marselis
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Lionas–Turinas
Geležinkelis
Modernizuojama esama tarpvalstybinė atkarpa, pagrindinio tunelio darbai turi būti pradėti iki 2020 m.; atliekami su privažiuojamaisiais keliais susiję tyrimai
Milanas–Breša
Geležinkelis
Dalis modernizuojama, kita dalis – naujoji greitojo geležinkelio jungtis
Breša–Venecija–Triestas
Geležinkelis
Darbai keliose atkarpose turi būti pradėti iki 2014 m. užtikrinant sinergiją su modernizavimo veiksmais, kurių imtasi persiklojančiose atkarpose kaip 1-ajame koridoriuje
Milanas–Mantuja–Venecija–Triestas
Vidaus vandens keliai
Tyrimai, modernizavimas, darbai
Triestas–Divača
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomas dalinis modernizavimas; tarpvalstybinė atkarpa bus baigta po 2020 m.
Koperis–Divača–Liublijana–Pragerskas
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi modernizavimo darbai, dalis – naujoji linija
Liublijanos mazgas
Geležinkelis
Liublijanos geležinkelio mazgas, įskaitant daugiarūšio transporto platformą; geležinkelio ir oro uosto jungtys
Mariboras–Zalalevė
Geležinkelis
Tarpvalstybinė atkarpa: tyrimai ir darbai turi būti pradėti iki 2020 m.
Boba–Sekešfehėrvaras
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Budapeštas–Miškolcas–Ukrainos siena
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Pakeitimas  124 Pasiūlymas dėl reglamento Priedo I dalies 4 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Hamburgas / Rostokas–Berlynas–Praha–Brno–Bratislava–Budapeštas–Aradas–Timišoara–Sofija	Hamburgas / Rostokas–Berlynas–Praha–Brno–Bratislava–Budapeštas–Aradas–Timišoara–Sofija
Sofija–Burgasas / Turkijos siena	Sofija–Burgasas / Turkijos siena
Sofija–Salonikai–Pirėjas–Limasolis–Lefkosija	Sofija–Salonikai–Pirėjas–Limasolis–Lefkosija
Komisijos siūlomas tekstas
Dresdenas–Praha
Geležinkelis
Atliekami su greituoju geležinkeliu susiję tyrima
Praha
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai, krovininio transporto aplinkkelis; geležinkelio ir oro uosto jungtis
Hamburgas–Dresdenas–Praha–Pardubicės
Vidaus vandens keliai
Vykdomi Elbės modernizavimo darbai
Elbės šliuzai
Vidaus vandens keliai
Atliekami tyrimai
Bržeclavas–Bratislava
Geležinkelis
Tarpvalstybinė atkarpa, vykdomi modernizavimo darbai
Bratislava–Hedešhalomas
Geležinkelis
Tarpvalstybinė atkarpa, vykdomi modernizavimo darbai
Budapeštas–Aradas–Timišoara– Kalafatas
Geležinkelis
Modernizavimo darbai Vengrijoje beveik baigti, tebevykdomi Rumunijoje
Vidinas–Sofija–Burgasas / Turkijos siena
Sofija–Salonikai–Atėnai / Pirėjas
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai atkarpoje Vidinas–Sofija–Salonikai; modernizavimo darbai atkarpoje Sofija–Burgasas / Turkijos siena
Atėnai / Pirėjas–Limasolis
Jūrų greitkeliai
Uosto pajėgumas ir pakrantės jungtys
Limasolis–Lefkosija
Uostai, daugiarūšio transporto platformos
Modernizuojama modalinė jungtis
Parlamento pakeitimas
Dresdenas–Praha
Geležinkelis
Atliekami su greituoju geležinkeliu susiję tyrima
Praha
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai, krovininio transporto aplinkkelis; geležinkelio ir oro uosto jungtis
Hamburgas–Dresdenas–Praha–Pardubicės
Vidaus vandens keliai
Vykdomi Elbės modernizavimo darbai
Elbės šliuzai
Vidaus vandens keliai
Atliekami tyrimai
Praha–Brno–Bržeclavas
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai, be kita ko, Brno geležinkelio mazgo ir daugiarūšio transporto platformos
Bržeclavas–Bratislava
Geležinkelis
Tarpvalstybinė atkarpa, vykdomi modernizavimo darbai
Bratislava–Hedešhalomas
Geležinkelis
Tarpvalstybinė atkarpa, vykdomi modernizavimo darbai
Budapeštas–Aradas–Timišoara–Krajova– Kalafatas
Geležinkelis
Modernizavimo darbai Vengrijoje beveik baigti, tebevykdomi Rumunijoje
Vidinas–Sofija–Burgasas / Turkijos siena
Sofija–Salonikai–Atėnai / Pirėjas
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai atkarpoje Vidinas–Sofija–Salonikai; modernizavimo darbai atkarpoje Sofija–Burgasas / Turkijos siena
Atėnai / Pirėjas–Limasolis
Jūrų greitkeliai
Uosto pajėgumas ir pakrantės jungtys
Limasolis–Lefkosija
Uostai, daugiarūšio transporto platformos
Modernizuojama modalinė jungtis
Pakeitimas  125 Pasiūlymas dėl reglamento Priedo I dalies 5 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Helsinkis–Turku–Stokholmas–Malmė–Kopenhaga–Fėmarnas–Hamburgas–Hanoveris	Helsinkis–Turku–Stokholmas–Malmė–Kopenhaga–Liubekas–Fėmarnas–Hamburgas–Hanoveris
Brėmenas–Hanoveris–Niurnbergas–Miunchenas–Breneris–Verona–Bolonija–Roma–Neapolis–Baris	Brėmenas–Hanoveris–Niurnbergas
	Rostokas–Berlynas–Niurnbergas
	Niurnbergas–Miunchenas–Breneris–Verona–Bolonija–Roma–Neapolis–Baris
Neapolis–Palermas–Valeta	Neapolis–Palermas–Valeta
Komisijos siūlomas tekstas
Kotka / Hamina–Helsinkis
Uostas, geležinkelis
Uosto ir toliau nuo pakrantės esančių rajonų jungtys, geležinkelio modernizavimas
Helsinkis
Geležinkelis
Oro uosto–geležinkelio jungtys
Rusijos siena–Helsinkis
Geležinkelis
Vykdomi darbai
Turku–Stokholmas
Uostai, jūrų greitkeliai
Uosto ir toliau nuo pakrantės esančių rajonų jungtys, ledų laužymo pajėgumai
Stokholmas–Malmė (Šiaurės trikampis)
Geležinkelis
Vykdomi darbai tam tikrose atkarpose
Fėmarnas
Geležinkelis
Atliekami tyrimai, Fėmarno juostos fiksuota jungtis 2014–2020 m.
Kopenhaga–Hamburgas per Fėmarną: privažiuojamieji keliai
Geležinkelis
Privažiuojamieji keliai Danijoje turi būti užbaigti iki 2020 m., privažiuojamieji keliai Vokietijoje turi būti užbaigti 2 etapais (2020–2027 m.)
Hamburgas / Brėmenas–Hanoveris
Geležinkelis
Darbai turi būti pradėti iki 2020 m.
Miunchenas–Verglis
Geležinkelis
Privažiavimas prie Brenerio pagrindinio tunelio ir tarpvalstybinės atkarpos: atliekami tyrimai
Brenerio pagrindinis tunelis
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai
Forteca–Verona
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai
Neapolis–Baris
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai
Neapolis–Kalabrijos Redžas
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Mesina–Palermas
Geležinkelis
Vykdomi likusių atkarpų modernizavimo darbai
Palermas–Valeta
Uostai, jūrų greitkeliai
Uosto ir toliau nuo pakrantės esančių rajonų jungtys
Valeta–Marsašlokas
Uostas, oro uostas
Numatoma diegti eismo valdymo sistemas, modernizuoti modalinę jungtį
Parlamento pakeitimas
Kotka / Hamina–Helsinkis
Uostas, geležinkelis
Uosto ir toliau nuo pakrantės esančių rajonų jungtys, geležinkelio modernizavimas
Helsinkis
Geležinkelis
Oro uosto–geležinkelio jungtys
Rusijos siena–Helsinkis
Geležinkelis
Vykdomi darbai
Turku–Stokholmas
Uostai, jūrų greitkeliai
Uosto ir toliau nuo pakrantės esančių rajonų jungtys, ledų laužymo pajėgumai
Stokholmas–Malmė (Šiaurės trikampis)
Geležinkelis
Vykdomi darbai tam tikrose atkarpose
Fėmarnas
Geležinkelis
Atliekami tyrimai, Fėmarno juostos fiksuota jungtis 2014–2020 m.
Kopenhaga–Hamburgas per Fėmarną: privažiuojamieji keliai
Geležinkelis
Privažiuojamieji keliai Danijoje turi būti užbaigti iki 2020 m., privažiuojamieji keliai Vokietijoje turi būti užbaigti 2 etapais (2020–2027 m.)
Hamburgas / Brėmenas–Hanoveris
Geležinkelis
Darbai turi būti pradėti iki 2020 m.
Rostock
Uostai, jūrų greitkeliai
Uostų ir geležinkelio jungtys; mažai teršalų išmetantys keltai; ledo laužymo pajėgumai
Rostokas–Berlynas–Niurnbergas
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi modernizavimo darbai
Miunchenas–Verglis
Geležinkelis
Privažiavimas prie Brenerio pagrindinio tunelio ir tarpvalstybinės atkarpos: atliekami tyrimai
Brenerio pagrindinis tunelis
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai
Forteca–Verona
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai
Neapolis–Baris
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai
Neapolis–Kalabrijos Redžas
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Mesina–Palermas
Geležinkelis
Vykdomi likusių atkarpų modernizavimo darbai
Palermas–Valeta
Uostai, jūrų greitkeliai
Uosto ir toliau nuo pakrantės esančių rajonų jungtys
Valeta–Marsašlokas
Uostas, oro uostas
Numatoma diegti eismo valdymo sistemas, modernizuoti modalinę jungtį
Pakeitimas  126 Pasiūlymas dėl reglamento Priedo I dalies 6 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Genuja – Roterdamas	6. Genuja – Roterdamas / Amsterdamas / Antverpenas
Genuja–Milanas / Novara–Simplonas / Lečbergas / Gothardas–Bazelis–Manheimas–Kelnas	Genuja–Milanas / Novara–Simplonas / Lečbergas / Gothardas–Bazelis–Manheimas–Kelnas
Kelnas–Diuseldorfas–Roterdamas / Amsterdamas	Kelnas–Diuseldorfas–Roterdamas / Amsterdamas / Antverpenas
Kelnas–Lježas–Briuselis–Zebriugė	Kelnas–Lježas–Briuselis–Zebriugė
Pakeitimas  127 Pasiūlymas dėl reglamento Priedo I dalies 7 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Sinesas / Lisabona–Madridas–Valjadolidas	Sinesas / Lisabona–Madridas–Valjadolidas
Lisabona–Aveiras– Portas	Lisabona–Aveiras– Portas
Aveiras–Valjadolidas–Vitorija–Bordo–Paryžius–Manheimas / Strasbūras	Aveiras–Valjadolidas–Vitorija–Bordo–Paryžius–Manheimas / Strasbūras
	Tulūza–Bordo–Paryžius–Manheimas / Strasbūras
	Havras–Ruanas–Paryžius
Komisijos siūlomas tekstas
Greitasis geležinkelis Sinesas / Lisabona–Madridas
Geležinkelis, uostai
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai, vykdomi Sineso / Lisabonos uostų modalinės jungties modernizavimo darbai
Greitasis geležinkelis Portas–Lisabona
Geležinkelis
Atliekami tyrimai
Geležinkelio jungtis Aveiras–Ispanija
Geležinkelis
Tarpvalstybinė atkarpa: vykdomi darbai
Geležinkelio jungtis Bergara–San Sebastianas–Bajona
Geležinkelis
Ispanijoje tikimasi užbaigti iki 2016 m., Prancūzijoje – iki 2020 m.
Bajona–Bordo
Geležinkelis
Vyksta viešos konsultacijos
Tūras–Bordo
Geležinkelis
Vykdomi darbai
Paryžius
Geležinkelis
Pietinis greitasis aplinkkelis
Bodrekūras–Manheimas
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Bodrekūras–Strasbūras
Geležinkelis
Vykdomi darbai turi būti užbaigti iki 2016 m.
Parlamento pakeitimas
Greitasis geležinkelis Sinesas / Lisabona–Madridas
Geležinkelis, uostai
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai, vykdomi Sineso / Lisabonos uostų modalinės jungties modernizavimo darbai
Greitasis geležinkelis Portas–Lisabona
Geležinkelis
Atliekami tyrimai
Geležinkelio jungtis Aveiras–Ispanija
Geležinkelis
Tarpvalstybinė atkarpa: vykdomi darbai
Geležinkelio jungtis Bergara–San Sebastianas–Bajona
Geležinkelis
Ispanijoje tikimasi užbaigti iki 2016 m., Prancūzijoje – iki 2020 m.
Bajona–Bordo
Geležinkelis
Vyksta viešos konsultacijos
Tulūza–Bordo
Geležinkelis
Vyksta viešos konsultacijos
Tūras–Bordo
Geležinkelis
Vykdomi darbai
Paryžius
Geležinkelis
Pietinis greitasis aplinkkelis
Bodrekūras–Manheimas
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Bodrekūras–Strasbūras
Geležinkelis
Vykdomi darbai turi būti užbaigti iki 2016 m.
Havras–Paryžius
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Pakeitimas  128 Pasiūlymas dėl reglamento Priedo I dalies 8 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Belfastas–Dublinas–Holihedas–Birmingemas	Belfastas–Dublinas–Holihedas–Birmingemas
	Larnas–Belfastas
Glazgas / Edinburgas–Birmingamas	Glazgas / Edinburgas–Birmingamas
Birmingamas–Londonas–Lilis–Briuselis	Birmingamas–Londonas–Lilis–Briuselis
Dublinas / Korkas / Sautamptonas–Havras–Paryžius	Dublinas / Korkas / Sautamptonas–Havras–Paryžius
Londonas–Doveris–Kalė–Paryžius	Londonas–Doveris–Kalė–Paryžius
Komisijos siūlomas tekstas
Dublinas–Belfastas
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai; Dublino jungtys (DART)
Glazgas–Edinburgas
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Greitasis geležinkelis 2
Geležinkelis
Atliekami tyrimai
Kardifas–Bristolis–Londonas
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Dublinas, Korkas, Sautamptonas, Havras
Uostai
Jungtys su nuo pakrantės nutolusiais rajonais
Havras–Paryžius
Vidaus vandens keliai
Vykdomi modernizavimo darbai
Havras–Paryžius
Geležinkelis
Atliekami tyrimai
Kalė–Paryžius
Geležinkelis
Atliekami preliminarūs tyrimai
Parlamento pakeitimas
Dublinas–Belfastas
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai; Dublino jungtys (DART)
Glazgas–Edinburgas
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Greitasis geležinkelis 2
Geležinkelis
Atliekami tyrimai
Kardifas–Bristolis–Londonas
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Dublinas, Korkas, Sautamptonas, Havras
Uostai
Jungtys su nuo pakrantės nutolusiais rajonais
Havras–Paryžius
Vidaus vandens keliai
Vykdomi modernizavimo darbai
Havras–Paryžius
Geležinkelis
Atliekami tyrimai
Kalė–Paryžius
Geležinkelis
Atliekami preliminarūs tyrimai
Larnas–Belfastas
Uostas, daugiarūšio transporto jungtys
Vykdomi modernizavimo darbai
Pakeitimas  129 Pasiūlymas dėl reglamento Priedo I dalies 9 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Amsterdamas–Roterdamas–Antverpenas–Briuselis–Liuksemburgas	Amsterdamas–Roterdamas–Antverpenas–Briuselis–Liuksemburgas
Liuksemburgas–Dižonas–Lionas	Liuksemburgas–Dižonas–Lionas
Liuksemburgas–Strasbūras–Bazelis	Liuksemburgas–Strasbūras–Bazelis
	Strasbūras–Miulūzas–Dižonas
Komisijos siūlomas tekstas
Masas
Vidaus vandens keliai
Vykdomi modernizavimo darbai
Alberto kanalas
Vidaus vandens keliai
Vykdomi modernizavimo darbai
Ternezenas
Jūrų keliai
Šliuzai: Atliekami tyrimai
Ternezenas – Gentas
Vidaus vandens keliai
Vidaus vandens keliai
Antverpenas
Jūrų keliai, uostas
Šliuzai: atliekami tyrimai; uostas: jungtys su nuo pakrantės nutolusiais rajonais
Senos–Šeldės kanalas
Vidaus vandens keliai
Projektas baigtas, konkurencinis dialogas pradėtas, viską užbaigti numatoma iki 2018 m.
Vandens kelių modernizavimas Valonijoje
Vidaus vandens keliai
Vidaus vandens keliai
Atliekami tyrimai ir vykdomi modernizavimo darbai Briuselis–Liuksemburgas–Strasbūras
Geležinkelis
Vykdomi darbai
Strasbūras–Miulūzas–Bazelis
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Geležinkelio jungtys Liuksemburgas–Dižonas–Lionas (greitasis traukinys Reinas–Rona)
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai
Lionas
Geležinkelis
Rytų aplinkkelis: atliekami tyrimai ir vykdomi darbai
Sonos kanalas–Mozelis / Reinas
Vidaus vandens keliai
Vykdomi modernizavimo darbai
Rona
Vidaus vandens keliai
Vykdomi modernizavimo darbai
Parlamento pakeitimas
Masas, įskaitant Masverkeną
Vidaus vandens keliai
Vykdomi modernizavimo darbai, daugiarūšio transporto jungtys
Reino–Šeldės koridorius: Folkerako, Krėkako, Kramerio ir Hansvėrto šliuzai
Šliuzas
Vykdomi modernizavimo darbai
Alberto kanalas
Vidaus vandens keliai
Vykdomi modernizavimo darbai
Ternezenas
Jūrų keliai
Šliuzai: atliekami tyrimai
Ternezenas – Gentas
Vidaus vandens keliai
Vidaus vandens keliai
Roterdamas–Antverpenas
Geležinkelis
Vykdomas krovininio geležinkelio linijos modernizavimas
Antverpenas
Jūrų keliai, uostas
Šliuzai: atliekami tyrimai; uostas: jungtys su nuo pakrantės nutolusiais rajonais
Senos–Šiaurės kanalas; Senos–Šeldės jungtis
Vidaus vandens keliai
Projektas baigtas, konkurencinis dialogas pradėtas, viską užbaigti numatoma iki 2020 m., vykdomi modernizavimo darbai, įskaitant tarpvalstybinių ir daugiarūšių jungčių modernizavimą
Vandens kelių modernizavimas Valonijoje
Vidaus vandens keliai
Vidaus vandens keliai
Atliekami tyrimai ir vykdomi modernizavimo darbai Briuselis–Liuksemburgas–Strasbūras
Geležinkelis
Vykdomi darbai
Strasbūras–Miulūzas–Bazelis
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Strasbūras–Dižonas–Lionas
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai, vykdomi modernizavimo darbai
Liuksemburgas–Dižonas–Amberje
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai, vykdomi modernizavimo darbai
Lionas
Geležinkelis
Liono aglomeracijos aplinkkelis: atliekami tyrimai ir vykdomi darbai
Sonos kanalas–Mozelis / Reinas
Vidaus vandens keliai
Vykdomi modernizavimo darbai
Rona
Vidaus vandens keliai
Vykdomi modernizavimo darbai
Lionas–Avinjonas–Marselio uostas–Fosas
Geležinkelis
Vykdomi modernizavimo darbai
Marselis
Uostas
Jungtys su toliau nuo pakrantės esančiais rajonais ir daugiarūšio transporto terminalas
Pakeitimas  130 Pasiūlymas dėl reglamento Priedo I dalies 10 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Strasbūras–Štutgartas–Miunchenas–Velsas / Lincas	Strasbūras–Štutgartas–Miunchenas–Velsas / Lincas
Strasbūras–Manheimas–Frankfurtas–Viurcburgas–Niurnbergas–Rėgensburgas–Pasau–Velsas / Lincas	Strasbūras–Manheimas–Frankfurtas–Viurcburgas–Niurnbergas–Rėgensburgas–Pasau–Velsas / Lincas
Velsas / Lincas–Viena–Budapeštas–Aradas–Brašovas–Bukareštas–Konstanca–Sulina	Velsas / Lincas–Viena–Budapeštas–Aradas–Brašovas–Bukareštas–Konstanca–Sulina
Komisijos siūlomas tekstas
Geležinkelio jungtis Strasbūras–Kėlis–Apenvejeris
Geležinkelis
Vykdomi Apenvejerio jungties darbai
Karlsrūhė–Štutgartas–Miunchenas
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai
Miunchenas–Miūldorfas–Freilasingas–Zalcburgas
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai
Zalcburgas–Velsas
Geležinkelis
Atliekami tyrimai
Niurnbergas–Rėgensburgas–Pasau–Velsas
Geležinkelis
Atliekami tyrimai; vykdomi daliniai darbai
Geležinkelio jungtis Velsas–Viena
Geležinkelis
Tikimasi užbaigti iki 2017 m.
Viena–Budapeštas
Geležinkelis
Atliekami Vengrijos greitojo geležinkelio tyrimai
Aradas–Brašovas–Bukareštas–Konstanca
Geležinkelis
Vykdomi tam tikrų atkarpų modernizavimo darbai; atliekami greitojo geležinkelio tyrimai
Mainas–Maino-Dunojaus kanalas–Dunojus
Vidaus vandens keliai
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai keliose atkarpose ir kliūtyse; vidaus vandenų uostai: jungtys su nuo pakrantės nutolusiais rajonais
Konstanca
Uostas
jungtys su nuo pakrantės nutolusiais rajonais
Parlamento pakeitimas
Geležinkelio jungtis Strasbūras–Kėlis–Apenvejeris
Geležinkelis
Vykdomi Apenvejerio jungties darbai
Karlsrūhė–Štutgartas–Miunchenas
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai
Miunchenas–Miūldorfas–Freilasingas–Zalcburgas
Geležinkelis
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai
Zalcburgas–Velsas
Geležinkelis
Atliekami tyrimai
Niurnbergas–Rėgensburgas–Pasau–Velsas
Geležinkelis
Atliekami tyrimai; vykdomi daliniai darbai
Geležinkelio jungtis Velsas–Viena
Geležinkelis
Tikimasi užbaigti iki 2017 m.
Viena–Budapeštas
Geležinkelis
Atliekami Vengrijos greitojo geležinkelio tyrimai
Budapeštas–Aradas
Geležinkelis
Atliekami su greitojo geležinkelio tinklu tarp Budapešto ir Arado susiję tyrimai
Aradas–Brašovas–Bukareštas–Konstanca
Geležinkelis
Vykdomi tam tikrų atkarpų modernizavimo darbai; atliekami greitojo geležinkelio tyrimai
Mainas–Maino-Dunojaus kanalas– Dunojus(Kėlhaimas–Konstanca / Midija / Sulina) + Bukareštas–Dunojaus kanalas
Vidaus vandens keliai
Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai keliose atkarpose ir kliūtyse; vidaus vandenų uostai: toliau nuo pakrantės esančių rajonų ir geležinkelio jungtys
Džurdžu, Galacis
Uostas
Tolesnė daugiarūšio transporto platformų plėtra ir jungtys su toliau nuo pakrantės esančiais rajonais: atliekami tyrimai ir vykdomi darbai
Konstanca
Uostas, jūrų greitkeliai
Jungtys su nuo pakrantės nutolusiais rajonais, jūrų greitkeliai (įskaitant ledų laužymo paslaugas)
Pakeitimas  131 Pasiūlymas dėl reglamento Priedo I dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas Nuo Sofijos iki buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos sienos Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai Nuo Sofijos iki Serbijos sienos Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai Timišoara–Serbijos siena Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai Miunchenas–Praha Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai Niurnbergas–Praha Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai Vroclavas–Dresdenas Tarpvalstybinė Geležinkelis Vykdomi modernizavimo darbai Katovicai–Vroclavas–Praha Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai Gracas–Mariboras–Pragerskas Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai Botnijos koridorius: Liuleo–Oulu Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai Šiaurės Vakarų Ispanija ir Portugalija Kliūtis Geležinkelis Vykdomi darbai Frankfurtas–Fulda–Erfurtas–Berlynas Kliūtis Geležinkelis Atliekami tyrimai Halė–Leipcigas–Niurnbergas Kliūtis Geležinkelis Vykdomi darbai, turi būti užbaigti iki 2017 m. Geležinkelis Egnatia Kliūtis Geležinkelis Atliekami tyrimai Vidaus vandens keliai Diunkerkas–Lilis Kliūtis Vidaus vandens keliai Atliekami tyrimai         Sundsvalis–Umeo–Liuleo Kliūtis Geležinkelis Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai Malmė–Geteborgas Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Darbai Botnija–Kiruna–Norvegijos siena Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai Geležinkelio jungtis Šanonas–Korkas–Dublinas Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Atliekami tyrimai Geležinkelio jungtis į Vilhelmshafeną ir Brėmerhafeną Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Atliekami tyrimai Žilina–Ukrainos siena Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Vykdomi modernizavimo darbai Ventspilis–Ryga–Rusijos siena Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Vykdomi modernizavimo darbai Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Baltarusijos siena Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Vykdomi modernizavimo darbai, jungtis su oro uostu Talinas–Tartu–Koidula–Rusijos siena Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Vykdomi modernizavimo darbai Marselis–Tulonas–Nica–Italijos siena Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Atliekami greitojo geležinkelio tyrimai Bordo–Tulūza Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Atliekami greitojo geležinkelio tyrimai Tamperė–Oulu Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Vykdomi modernizavimo darbai Pamplona–Saragosa–Saguntas Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai Parlamento pakeitimas Nuo Sofijos iki buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos sienos Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai Nuo Sofijos iki Serbijos sienos Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai Timišoara–Serbijos siena Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai Miunchenas–Praha Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai Niurnbergas–Praha Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai Wroclaw – Dresden Tarpvalstybinė Geležinkelis Vykdomi modernizavimo darbai Katovicai–Vroclavas–Praha Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai Liublijana–Vengrijos siena Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai Botnijos koridorius: Liuleo–Oulu Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai Jasai–Moldovos Respublikos siena Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai Sučava–Ukrainos siena Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai Nova Sulė – Hradec Kralovė Tarpvalstybinė Keliai Darbai A Korunja–Palensija Kliūtis Geležinkelis Vykdomi darbai Chichonas–Palensija Kliūtis Geležinkelis Vykdomi darbai A Korunja–Madridas (greitoji keleivinė linija) Kliūtis Geležinkelis Vykdomi darbai Prioritetiniai projektai, kaip apibrėžta Sprendimo 661/2010 II priede (centrinė linijos per Pirėnus pervaža, „Geležinio Reino“(Raitas (Rheidt)–Antverpenas))) Tarpvalstybinė Geležinkelis Atliekami tyrimai Frankfurtas–Fulda–Erfurtas–Berlynas Kliūtis Geležinkelis Atliekami tyrimai Halė–Leipcigas–Niurnbergas Kliūtis Geležinkelis Vykdomi darbai, turi būti užbaigti iki 2017 m. Geležinkelis Egnatia Kliūtis Geležinkelis Atliekami tyrimai Vidaus vandens keliai Diunkerkas–Lilis Kliūtis Vidaus vandens keliai Atliekami tyrimai Lygiagreti greitojo geležinkelio linija Paryžius–Lionas Kliūtis Geležinkelis Atliekami preliminarūs tyrimai Sundsvalis–Umeo–Liuleo Kliūtis Geležinkelis Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai Alba Julija–Turda–Dežas–Sučava–Paškanis–Jasai Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai Bukareštas–Buzeu–Breila–Galacis Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Geležinkelio infrastruktūros gerinimas bei remontas ir jungtys su toliau nuo pakrantės esančiais rajonais: atliekami greitojo geležinkelio tinklo tyrimai Kybartai–Kaunas Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Vykdomi modernizavimo darbai Rūro sritis–Miunsteris–Osnabriukas–Hamburgas Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Vykdomi atkarpos Miunsteris–Liunenas (dvi vėžės) modernizavimo darbai Nantas–Turas–Lionas Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai Ploještis–Sučava Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Atliekami tyrimai Malmė–Geteborgas Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Darbai Botnija–Kiruna–Norvegijos siena Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai Geležinkelio jungtis Šanonas–Korkas–Dublinas Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Atliekami tyrimai Geležinkelio jungtis į Vilhelmshafeną ir Brėmerhafeną Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Atliekami tyrimai Žilina–Ukrainos siena Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Vykdomi modernizavimo darbai Ventspilis–Ryga–Rusijos siena Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Vykdomi modernizavimo darbai Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Baltarusijos siena Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Vykdomi modernizavimo darbai, jungtis su oro uostu Katovicai–Vroclavas–Vokietijos siena Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Vykdomi modernizavimo darbai Marselis–Tulonas–Nica–Italijos siena Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Atliekami greitojo geležinkelio tyrimai Bordo–Tulūza Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Atliekami greitojo geležinkelio tyrimai Tamperė–Oulu Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Vykdomi modernizavimo darbai Pamplona–Saragosa–Saguntas Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Atliekami tyrimai ir vykdomi darbai Krajova–Bukareštas Kitas pagrindinis tinklas Geležinkelis Atliekami tyrimai
Pakeitimas  132 Pasiūlymas dėl reglamento Priedo II dalis
Komisijos siūlomas tekstas a) Prioritetiniai koridoriai   Tikslas Susijusios valstybės narės 1. Elektros energijos tinklas Šiaurės jūrose (angl. „NSOG“) Sukurti integruotą elektros energijos tinklą Šiaurės jūroje, Airijos jūroje, Lamanšo sąsiauryje, Baltijos jūroje ir kaimyniniuose vandenyse, kad elektros energija iš atsinaujinančiųjų jūrinių energijos išteklių būtų perduodama vartojimo bei saugojimo centrams ir kad būtų padidinti tarpvalstybiniai elektros energijos mainai Airija, Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija, Vokietija 2. Šiaurės ir Pietų elektros tinklų jungiamosios linijos Pietvakarių Europoje (angl. „NSI West Electricity“) Sukurti jungtis tarp regiono valstybių narių ir su Viduržemio jūros regiono trečiosiomis šalimis, visų pirma siekiant integruoti elektros energiją iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių Airija, Belgija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Vokietija. 3. Šiaurės–Pietų dujotiekių jungtys Vakarų Europoje (angl. „NSI West Gas“): Padidinti Šiaurės–Pietų dujų srautų jungčių pajėgumus Vakarų Europoje, siekiant papildomai diversifikuoti tiekimo maršrutus ir pagerinti trumpalaikio dujų tiekimo galimybes Airija, Belgija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Portugalija, Ispanija, Vokietija. 4. Šiaurės–Pietų elektros energijos jungtys Vidurio Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. „NSI East Electricity“): Stiprinti jungtis ir vidaus linijas Šiaurės Pietų ir Rytų Vakarų kryptimis, siekiant baigti kurti vidaus rinką ir integruoti gavybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija. 5. Šiaurės–Pietų ašies dujotiekių jungtys Vidurio Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. „NSI East Gas“) Stiprinti regioninių dujotiekių jungčių tarp Baltijos jūros regiono, Adrijos, Egėjo jūrų ir Juodosios jūros, visų pirma siekiant labiau diversifikuoti dujų tiekimą ir didinti jo saugumą Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija. 6. Baltijos energijos rinkos elektros jungčių planas (angl. „BEMIP Electricity“): Kurti jungtis tarp valstybių narių Baltijos jūros regione ir stiprinti vidaus tinklo infrastruktūros objektus, kad Baltijos valstybės nebebūtų izoliuotos ir būtų paskatinta regiono rinkos integracija Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija, Vokietija. 7. Baltijos energijos rinkos dujų jungčių planas (angl. „BEMIP Gas“): Nutraukti trijų Baltijos valstybių ir Suomijos izoliaciją, atsisakant priklausomybės nuo vienintelio tiekėjo ir labiau diversifikuoti tiekimą Baltijos jūros regione Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija, Vokietija. 8. Pietinis dujų koridorius (angl. „SGC“): Perduoti dujas iš Kaspijos jūros baseino, Vidurio Azijos, Artimųjų Rytų ir Rytų Viduržemio jūros baseino į Sąjungą, siekiant labiau diversifikuoti dujų tiekimą Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija. b) Prioritetinės sritys   Tikslas Susijusios valstybės narės Pažangiųjų tinklų diegimas Spartinti pažangiųjų tinklų technologijų perėmimą visoje Sąjungoje, siekiant veiksmingai integruoti visų prie elektros energijos tinklo prijungtų naudotojų elgseną ir veiksmus Visos Elektros energijos magistralės Iki 2020 m. nutiesti pirmąsias elektros energijos magistrales, siekiant visoje Sąjungoje sukurti elektros energijos magistralių sistemą Visos Tarpvalstybinis anglies dioksido perdavimo tinklas Pasirengti anglies dioksido transporto infrastruktūros statyboms tarp valstybių narių, siekiant įdiegti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas Visos Parlamento pakeitimas a) Prioritetiniai koridoriai   Tikslas Susijusios valstybės narės 1. Elektros energijos tinklas Šiaurės jūrose (angl. „NSOG“) Sukurti integruotą elektros energijos tinklą ir susijusias jungtis Šiaurės jūroje, Airijos jūroje, Lamanšo sąsiauryje, Baltijos jūroje ir kaimyniniuose vandenyse, kad elektros energija iš atsinaujinančiųjų jūrinių energijos išteklių būtų perduodama vartojimo bei saugojimo centrams ir kad būtų padidinti tarpvalstybiniai elektros energijos mainai Airija, Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija, Vokietija 2. Šiaurės ir Pietų elektros tinklų jungiamosios linijos Pietvakarių Europoje (angl. „NSI West Electricity“) Sukurti jungtis tarp regiono valstybių narių ir su Viduržemio jūros regiono, įskaitant Iberijos pusiasalį, šalimis visų pirma siekiant integruoti elektros energiją iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir sustiprinti vidaus tinklo infrastruktūrą, kad būtų paskatinta regiono rinkos integracija. Airija, Austrija, Belgija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Vokietija. 3. Šiaurės–Pietų elektros energijos jungtys Vidurio Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. „NSI East Electricity“): Stiprinti jungtis ir vidaus linijas Šiaurės Pietų ir Rytų Vakarų kryptimis, siekiant baigti kurti vidaus rinką ir integruoti gavybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Kroatija1, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija.     __________________     1 Jei Kroatija taps ES nare, nuo įstojimo dienos. 4. Baltijos energijos rinkos elektros jungčių planas (angl. „BEMIP Electricity“): Kurti jungtis tarp valstybių narių Baltijos jūros regione ir stiprinti vidaus tinklo infrastruktūros objektus, kad Baltijos valstybės nebebūtų izoliuotos ir būtų paskatinta regiono rinkos integracija, be kita ko, siekiant integruoti regione iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą elektros energiją. Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija, Vokietija. 5. Šiaurės–Pietų dujotiekių jungtys Vakarų Europoje (angl. „NSI West Gas“): Vystyti dujų srautams šiaurės–pietų kryptimis skirtą dujų infrastruktūra Vakarų Europoje, siekiant dar labiau diversifikuoti tiekimo maršrutus ir padidinti trumpalaikio dujų tiekimo patikimumą. Airija, Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Vokietija. 6. Šiaurės–Pietų ašies dujotiekių jungtys Vidurio Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. „NSI East Gas“) Vystyti regioninių dujotiekių jungčių tarp Baltijos jūros regiono, Adrijos, Egėjo jūrų ir Juodosios jūros ir didesnio dujų tiekimo šaltinių diversifikavimo ir tiekimo saugumo infrastruktūrą Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Kroatija1, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija.     __________________     1 Jei Kroatija taps ES nare, nuo įstojimo dienos. 7. Pietinis dujų koridorius (angl. „SGC“): Vystyti dujų perdavimo iš Kaspijos jūros baseino, Vidurio Azijos, Artimųjų Rytų ir Rytų Viduržemio jūros baseino į Sąjungą infrastruktūrą, siekiant labiau diversifikuoti dujų tiekimą Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Kroatija1, Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija.     __________________     1 Jei Kroatija taps ES nare, nuo įstojimo dienos. 8. Baltijos energijos rinkos dujų jungčių planas (angl. „BEMIP Gas“): Vystyti dujų infrastruktūrą, kad būtų nutraukta trijų Baltijos valstybių ir Suomijos izoliacija ir priklausomybė nuo vienintelio tiekėjo, atitinkamai stiprinant vidaus tinklo infrastruktūrą ir labiau diversifikuojant tiekimo šaltinius ir tiekimo saugumą Baltijos jūros regione Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija, Vokietija. b) Prioritetinės sritys   Tikslas Susijusios valstybės narės Pažangiųjų tinklų diegimas Spartinti pažangiųjų tinklų technologijų perėmimą visoje Sąjungoje, siekiant veiksmingai integruoti visų prie elektros energijos tinklo prijungtų naudotojų elgseną ir veiksmus, visų pirma didelius iš atsinaujinančių energijos išteklių ar naudojant paskirstytuosius energijos išteklius pagamintos elektros energijos kiekius ir atsaką į vartotojų poreikius Visos Elektros energijos magistralės Iki 2020 m. nutiesti pirmąsias elektros energijos magistrales, siekiant visoje Sąjungoje sukurti elektros energijos magistralių sistemą, kuri leistų: Visos   i) priimti vis daugiau perteklinės energijos, pagaminamos Šiaurės ir Baltijos jūrose ir jų pakrantėse veikiančių vėjo jėgainių, ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kurios vis daugiau pagaminama Rytų bei Pietų Europoje ir Šiaurės Afrikoje;     ii) sujungti šiuos naujus elektros energijos gamybos centrus su pagrindiniais akumuliavimo centrais Šiaurės valstybėse, Alpėse ir kituose regionuose, kuriuose yra pagrindiniai vartojimo centrai; taip pat     iii) spręsti vis labiau kintančios ir decentralizuotos elektros energijos paklausos klausimą.   Tarpvalstybinis anglies dioksido perdavimo tinklas Pasirengti anglies dioksido transporto infrastruktūros statyboms tarp valstybių narių, siekiant įdiegti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas Visos
Pakeitimas  133 Pasiūlymas dėl reglamento Priedo III dalis
a) Horizontalieji prioritetai
Naujoviškas valdymas, kartografavimas ir paslaugos	Techninės pagalbos ir projektų atkartojimo priemonės, prireikus taikomos diegimo ir valdymo tikslais, įskaitant projektų ir investicijų planavimą bei galimybių studijas.
	Europos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros kartografavimas, kurio tikslas – nuolatos atidžiai fiziškai stebėti atitinkamas vietoves ir rengti su jomis susijusius dokumentus, analizuoti judėjimo teisės, vertinti esamų objektų modernizavimo galimybes ir pan.
	Poveikio aplinkai analizė, atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos ir jo padarinių sušvelninimo poreikius, taip pat atsparumą stichijoms.
Pagalbiniai veiksmai ir kitos techninės paramos priemonės	Veiksmai, reikalingi pasirengti įgyvendinti bendros svarbos projektus, arba veiksmai, kuriais padedama siekti to tikslo, įskaitant parengiamuosius, įgyvendinamumo, vertinimo ir pripažinimo tyrimus, taip pat visos kitos techninės paramos priemonės, įskaitant išankstinius veiksmo apibrėžimo ir planavimo veiksmus.
b) Plačiajuosčio ryšio tinklai
Intervencija plačiajuosčio ryšio srityje turi padėti užtikrinti pažangų integracinį augimą, sukuriant subalansuotą ir geografiškai įvairų plačiajuosčio ryšio projektų rinkinį (įskaitant 30 Mbps ir 100 Mbps + projektus, miestų, priemiesčių ir kaimo vietovių projektus), kad visose valstybėse narėse būtų pasiektas patenkinamas ryšio lygis.
Intervencijos apibūdinimas	Aprašymas
Intervencija plačiajuosčio ryšio tinklų srityje apima:	Investicijos į plačiajuosčio ryšio tinklus, kad būtų galima pasiekti 2020 m. skaitmeninės darbotvarkės tikslą – visuotinę 30 Mbps aprėptį; arba
	investicijos į plačiajuosčio ryšio tinklus, kad būtų galima pasiekti 2020 m. skaitmeninės darbotvarkės tikslą ir kad bent 50 % namų ūkių abonentų turėtų greitesnį nei 100 Mbps plačiajuostį ryšį.
Intervenciją plačiajuosčio ryšio tinklų srityje visų pirma sudaro vienas ar daugiau tokių elementų:	Pasyvios fizinės infrastruktūros arba mišrios pasyvios ir aktyvios fizinės infrastruktūros ir pagalbinių infrastruktūros dalių diegimas, užtikrinant visas paslaugas, būtinas tokiai infrastruktūrai eksploatuoti;
	susijusi įranga ir susijusios paslaugos, kaip antai pastatų laidų, antenų, bokštų ir kitų palaikomųjų konstrukcijų, kabelių takų, kanalų, stiebų, nišų ir kamerų įrengimas.
	Galimos plačiajuosčio ryšio tinklų ir kitų komunalinių paslaugų tinklų (energijos, transporto, vandens, kanalizacijos ir kt.), visų pirma susijusių su pažangiu elektros energijos paskirstymu, galimos sinergijos išnaudojimas.
c) Skaitmeninių paslaugų infrastruktūra
Remiamos toliau nurodytos intervencijos sritys skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srityje.
Skaitmeninė paslauga	Aprašymas
Transeuropinės greitosios pagrindinės viešųjų administracijų jungtys	Viešoji transeuropinė pagrindinė paslaugų infrastruktūra, kuri užtikrina greitą viešųjų institucijų ryšį tokiose srityse kaip viešasis administravimas, kultūra, švietimas ir sveikata
Tarpvalstybinis e. valdžios paslaugų teikimas	Standartizuotos, tarpvalstybinės ir naudotojams palankios bendravimo platformos, kurios užtikrina efektyvumą ūkio srityje ir viešajame sektoriuje ir padeda kurti bendrąją rinką.
	Tokios platformos leidžia vykdyti elektroninį pirkimą, teikti sveikatos paslaugas internetu, įmonėms teikti standartizuotas ataskaitas, elektroniniu būdu keistis teismų informacija, vykdyti transeuropinę įmonių registraciją internetu, įmonėms teikti e. valdžios paslaugas, įskaitant transeuropinės įmonių registracijos internetu paslaugą.
Galimybių gauti viešojo sektoriaus informaciją suteikimas ir daugiakalbės paslaugos	Didelių Europos kultūros išteklių kolekcijų skaitmeninimas ir skatinimas, kad tretieji asmenys jas naudotų pakartotinai.
	Visiškos prieigos prie visos atskleistinos informacijos pakartotinio panaudojimo viešajame sektoriuje pasiekimas ES iki 2020 m.
	Galimybės bet kuriai ES įmonei teikti paslaugas internetu savo kalba suteikimas, kad šios paslaugos būtų nepertraukiamai prieinamos ir naudojamos bet kuria ES kalba.
Sauga ir saugumas	Bendra skaičiavimo įranga, duomenų bazės ir programinės įrangos priemonės, skirtos valstybių narių saugesnio interneto centrams (SIC), taip pat administracinės operacijos, skirtos pranešimams apie seksualinio išnaudojimo medžiagą apdoroti.
	Esminė paslaugų infrastruktūra, įskaitant ryšių kanalus ir platformas, sukurtas ir įdiegtas, kad visoje ES būtų padidintos pasirengimo, informacijos mainų, koordinavimo ir reagavimo galimybės.
Informacijos ir ryšių technologijų sprendimų, skirtų intelektiniams energetikos tinklams ir pažangiųjų energetikos paslaugų teikimui, diegimas	Šiuolaikiškos informacijos ir ryšių technologijos pažangiųjų energetikos paslaugų srityje, kad būtų patenkinti piliečių (jie gali būti ir energijos gamintojai, ir vartotojai), energetikos paslaugų teikėjų ir valdžios institucijų poreikiai.
Pakeitimas
a) Horizontalieji prioritetai
Naujoviškas valdymas, kartografavimas ir paslaugos	Techninės pagalbos ir projektų atkartojimo priemonės, prireikus taikomos diegimo ir valdymo tikslais, įskaitant projektų ir investicijų planavimą bei galimybių studijas.
	Europos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros kartografavimas ir esamų bei planuojamų infrastruktūrų kartografavimas, be kita ko, transporto ir energetikos sektoriuose, kurio tikslas – nuolatos atidžiai fiziškai stebėti atitinkamas vietoves ir rengti su jomis susijusius dokumentus, analizuoti judėjimo teisės, vertinti esamų objektų modernizavimo galimybes ir pan.
	Poveikio aplinkai analizė, atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos ir jo padarinių sušvelninimo poreikius, taip pat atsparumą stichijoms.
Pagalbiniai veiksmai ir kitos techninės paramos priemonės	Veiksmai, reikalingi pasirengti įgyvendinti bendros svarbos projektus, arba veiksmai, kuriais padedama siekti to tikslo, įskaitant parengiamuosius, įgyvendinamumo, vertinimo ir pripažinimo tyrimus, techninė ir finansinės inžinerijos pagalba, palengvinanti bendros svarbos projektų parengimą siekiant gauti finansinę paramą rinkose arba pagal šį reglamentą, taip pat visos kitos techninės paramos priemonės, įskaitant išankstinius veiksmo apibrėžimo ir planavimo veiksmus.
b) Plačiajuosčio ryšio tinklai
Intervencija plačiajuosčio ryšio srityje turi padėti užtikrinti pažangų integracinį augimą, sukuriant subalansuotą ir geografiškai įvairų plačiajuosčio ryšio projektų rinkinį (įskaitant 100 Mb/s ir 1 Gb/s + projektus, miestų, priemiesčių ir kaimo vietovių projektus), kad visose valstybėse narėse būtų pasiektas patenkinamas ryšio lygis.
Intervencijos apibūdinimas	Aprašymas
Intervencija plačiajuosčio ryšio tinklų srityje apima:	Investicijos į atvirus sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklus, kad, kiek įmanoma, būtų galima bent pasiekti 2020 m. skaitmeninės darbotvarkės tikslą – visuotinę 100 Mb/s aprėptį; arba
	investicijos į atvirus itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklus, kad būtų galima pasiekti 2020 m. skaitmeninės darbotvarkės tikslą ir kad, kiek įmanoma, bent 50 % namų ūkių abonentų turėtų bent 1 Gb/s plačiajuostį ryšį.
Intervenciją plačiajuosčio ryšio tinklų srityje visų pirma sudaro vienas ar daugiau tokių elementų:	Pasyvios fizinės infrastruktūros arba mišrios pasyvios ir aktyvios fizinės infrastruktūros ir pagalbinių infrastruktūros dalių diegimas, užtikrinant visas paslaugas, būtinas tokiai infrastruktūrai eksploatuoti;
	susijusi įranga ir susijusios paslaugos, kaip antai pastatų laidų, antenų, bokštų ir kitų palaikomųjų konstrukcijų, kabelių takų, kanalų, stiebų, nišų ir kamerų įrengimas.
	Galimos plačiajuosčio ryšio tinklų ir kitų komunalinių paslaugų tinklų (energijos, transporto, vandens, kanalizacijos ir kt.), visų pirma susijusių su pažangiu elektros energijos paskirstymu, galimos sinergijos išnaudojimas.
c) Skaitmeninių paslaugų infrastruktūra
Skaitmeninė paslauga	Aprašymas
Transeuropinės greitosios pagrindinės viešųjų administracijų jungtys	Viešoji transeuropinė pagrindinė paslaugų infrastruktūra, kuri užtikrina greitą viešųjų institucijų ryšį tokiose srityse kaip viešasis administravimas, kultūra, švietimas, mokslas ir sveikata
Tarpvalstybinis e. valdžios paslaugų teikimas	Tarpvalstybinės ir naudotojams palankios bendravimo platformos, kurios užtikrina efektyvumą ūkio srityje ir viešajame sektoriuje ir padeda kurti bendrąją rinką.
	Tokios platformos leidžia vykdyti elektroninį pirkimą, teikti sveikatos paslaugas internetu, įmonėms teikti standartizuotas ataskaitas, elektroniniu būdu keistis teismų informacija, vykdyti transeuropinę įmonių registraciją internetu, įmonėms teikti e. valdžios paslaugas, įskaitant transeuropinės įmonių registracijos internetu paslaugą, tarpvalstybines sąveikias elektroninio sąskaitų išrašymo paslaugas, diegti viešojo transporto infrastruktūrą, kuri sudaro galimybę naudotis saugiomis ir sąveikiomis mobiliomis vietoje prieinamomis paslaugomis, naudoti internetinę ginčų sprendimo platformą.
Europos prieigos prie švietimo išteklių platforma	Daugiakalbė elektroninė platforma, kurią naudodamos švietimo įstaigos ir asmenys galėtų dalytis švietimo medžiaga naudojantis atvira licencija. Platformoje būtų patalpinti vadovėliai, straipsniai ir vaizdo įrašai, jos naudotojai galėtų prisidėti savo ištekliais, bendradarbiauti, diskutuoti. Platforma sudarytų galimybes institucijoms bendradarbiauti internete, dalytis patirtimi ir didinti atvirų švietimo išteklių pajėgumus, taip pat palengvintų nuotolinį mokymą ir švietimo subjektų bendradarbiavimą, įskaitant e. mokymosi taikomąsias programas. Ji taip pat būtų viešųjų bibliotekų išteklių paieškos ir prieigos prie jų platforma.
Galimybių gauti viešojo sektoriaus informaciją suteikimas ir daugiakalbės paslaugos	Didelių Europos kultūros išteklių kolekcijų skaitmeninimas ir skatinimas, kad tretieji asmenys jas naudotų pakartotinai.
	Visiškos prieigos prie visos atskleistinos informacijos pakartotinio panaudojimo viešajame sektoriuje pasiekimas ES iki 2020 m., laikantis privatumo ir asmens duomenų apsaugos taisyklių.
	Galimybės bet kuriai ES įmonei teikti paslaugas internetu savo kalba suteikimas, kad šios paslaugos būtų nepertraukiamai prieinamos ir naudojamos bet kuria ES kalba.
Sauga ir saugumas	Bendra skaičiavimo įranga, duomenų bazės ir programinės įrangos priemonės, skirtos valstybių narių saugesnio interneto centrams (SIC), taip pat administracinės operacijos, skirtos pranešimams apie seksualinio išnaudojimo medžiagą apdoroti.
	Esminė paslaugų infrastruktūra, įskaitant ryšių kanalus ir platformas, sukurtas ir įdiegtas, kad visoje ES būtų padidintos pasirengimo, informacijos mainų, koordinavimo ir reagavimo galimybės.
Informacijos ir ryšių technologijų sprendimų, skirtų intelektiniams energetikos tinklams ir pažangiųjų energetikos paslaugų teikimui, diegimas	Šiuolaikiškos informacijos ir ryšių technologijos pažangiųjų energetikos paslaugų srityje, kad būtų patenkinti piliečių (jie gali būti ir energijos gamintojai, ir vartotojai), energetikos paslaugų teikėjų ir valdžios institucijų poreikiai.
Pakeitimas  134 Pasiūlymas dėl reglamento Priedo III a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Iš anksto nustatytų projektų, kuriais užtikrinama bent dviejų sektorių, kuriems skirta Europos infrastruktūros tinklų priemonė, sinergija, sąrašas
	Neiškastinės ir netaršios energijos (pvz., elektros arba vandenilio) tiekimo transporto priemonėms tinklo diegimas.
	Pažangiųjų tinklų diegimas panaudojant naują ar esamą transporto ir telekomunikacijų infrastruktūrą.
	Transporto infrastruktūros (pvz., tunelių, tiltų, užtvankų ir kt.) panaudojimas energijos gamybai ir (arba) naujų jungčių, kurios padidina elektros energijos gamybos pajėgumą, diegiant naujus dujų koridorius arba telekomunikacijų tinklus.

• [1]               Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266.

AIŠKINAMOJI DALIS

Šiuo reglamentu, kuriame siūloma sukurti Europos infrastruktūros tinklų priemonę, siekiama:

– sutelkti lėšas projektams, kuriais sukuriama papildoma europinė nauda transporto, energetikos ir telekomunikacijų srityse , kad būtų įdiegti Europos integruoti tinklai, kuriais visoje Sąjungos teritorijoje būtų užtikrinta gerai veikianti aukšto lygio infrastruktūra;

– centralizuoti ir supaprastinti pagal šį reglamentą numatytų lėšų skyrimą Sąjungos lygmeniu ir nustatyti šio skyrimo reikalavimus, sykiu išnaudojant trijų sektorių sinergiją;

– sumaniai paskirstyti lėšas tarp tiesioginių išmokų ir naujų finansinių priemonių pasitelkiant rinką ir gerokai padidinant ES asignavimų veiksmingumą;

– finansiniu, techniniu ir veiklos lygmenimis geriau integruoti Sanglaudos fondo lėšas gaunančias šalis ir daliai pagal EITP skiriamų lėšų taikyti Sanglaudos fondo taisykles transporto srityje.

Dabartinės sunkios krizės sąlygomis siekiant ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės pažangos Europoje reikia:

– priemonių, skirtų viešiesiems finansams vėl stabilizuoti;

– didinti ekonomikos konkurencingumą Europoje;

– grįžti prie tvaraus, integracinio ir subalansuoto augimo.

Tokiomis aplinkybėmis pranešėjai tvirtai pritaria šiam reglamentui, kurio tikslas – nustatyti Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kuri labai padėtų siekti augimo ir konkurencingumo tikslo transporto, energetikos ir telekomunikacijų srityje trim būdais:

– pirma, suteiktų viešojo transporto inžinerijos sektoriui lėšų, reikalingų infrastruktūros projektams įgyvendinti, ir taip paskatintų didelius ekonomikos sektorius vystytis tiek įgyvendinimo, diegimo ar vėliau priežiūros etapais;

– antra, paskatintų šiuose sektoriuose mokslinius tyrimus, technologijų perdavimą ir (finansų bei veiklos) vystymąsi, o tai leistų Europai išsaugoti pirmaujantį vaidmenį pasauliniu lygmeniu šiose srityse;

– trečia, suteiktų Europos Sąjungai tvirtas, gerai veikiančias ir patikimas transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemas, kurios prisidėtų prie jos ekonomikos konkurencingumo pasaulyje, prie darnaus ir integruoto Sąjungos veikimo, padėdama gerinti ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius rodiklius ir savo teritorinę integraciją.

Skaičiuojama, kad iki 2020 m. Sąjungos teritorijoje reikės skirti:

– 500 mlrd. transeuropiniams transporto tinklams, iš kurių 250 mlrd. turės būti skirti kliūtims pašalinti ir trūkstamoms, ypač tarpvalstybinėms, jungtims užbaigti;

– 200 mlrd. transeuropiniams energetikos tinklams;

– 270 mlrd. plačiajuosčio ryšio diegimui ir paslaugų platformoms.

Taigi šiai priemonei 50 mlrd. biudžetas reikš, kad reikia:

– protingai pasirinkti infrastruktūrą atsižvelgiant į jos papildomą europinę naudą ir jos derėjimą su strategija „Europa 2020“;

– optimizuotai ir koordinuotai valdyti šią priemonę Europos Sąjungos organuose;

– glaudžiai bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais (valstybėmis narėmis, regionais, vietos valdžios institucijomis, projektų rengėjais);

– ES institucijoms (Komisijai, Tarybai, Parlamentui) tarpusavyje bendradarbiauti;

– ypatingą dėmesį skirti sanglaudos šalims, kurių poreikiai dideli, o priemonės – ribotos;

– optimaliai paskirstyti finansines priemones tarp tradicinių intervencinių priemonių ir naujų finansinių priemonių:

Ø dotacijos turėtų būti naudojamos tik nepelningiems arba mažai pelningiems projektams, o bendro finansavimo normos turi atitikti nustatytus tikslus ir prioritetus, ūkio subjektų ir rinkos poreikius ir veiklos pobūdį;

Ø naujoviškos finansinės priemonės turėtų leisti plačiai naudotis rinka užtikrinant:

o Sąjungos interesus, veiklos teisėtumą ir objektyvumą;

o didelį sverto poveikį;

o konkurencijos iškraipymo ir sutrikimo rinkose nebuvimą;

– šio reglamento įtraukimą į būsimą daugiametę finansinę programą užtikrinant glaudų koordinavimą su kitais finansavimais, kuriais siekiama to paties tikslo:

Ø 8-oji bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa (Horizontas 2020);

Ø regionine sanglaudos politika.

Šiuo klausimu pranešėjai mano, kad daugiametės ir metinės programos turėtų būti tvirtinamos priimant deleguotuosius aktus. Parlamentas turėtų būti įtrauktas į šią veiklą, nes daromi politiniai sprendimai (pvz., dėl privalomų skelbti kvietimų teikti pasiūlymus) ir gali būti priimamos papildomos specialiosios taisyklės, reglamentuojančios bendros svarbos projektų teikimą, kurios gali pakeisti pagrindinį aktą. Be to, energetikos ir telekomunikacijų srityse nėra bendros svarbos projektų sąrašo, o dėl to gali būti palikta pernelyg daug laisvės Komisijai veikti.

Trys sektoriai, kuriems skirtas šis teisės aktas, yra labai svarbūs Sąjungos ir jos gyventojų ateičiai.

I. Transporto sektoriuje

Būtent čia jaučiamas fizinis ryšis tarp visų Sąjungos regionų, asmenų ir prekių gebėjimas judėti, be kurio neįmanomas joks vystymasis ir kuris nulemia Sąjungos teritorinę darną. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad, be infrastruktūros politikos ir jos panaudojimo, visa Europos pramonė, susijusi su transportu (pvz., automobiliais, aviacija, geležinkeliais, kosmosu, transporto sistemomis), kol kas pirmauja pasaulyje ir sudaro didelį dalį mūsų ekonomikos potencialo.

Kitas lemiamas aspektas, apibūdinantis veiksmingus transporto tinklus, – jų indėlis į konkurencingumą. Jau 1993 m. Europos Komisijos Pirmininkas Jacques Delors paminėjo Baltojoje knygoje dėl augimo, konkurencingumo ir užimtumo[1], kad norint sukurti 15 milijonų darbo vietų ir atgaivinti ekonomikos augimą, reikia iki 2000 m. transporto tinklams skirti 220 mlrd. ekiu[2], iš kurių 82 mlrd. – prioritetiniams projektams.

Praėjus 20 metų ir kilus panašiai ekonomikos krizei Komisija siūlo transporto sektoriui skirti 50 mlrd. mažiau (31,7 mlrd. EUR) Sąjungoje, kurios valstybių narių skaičius ir poreikiai gerokai išaugo.

Pranešėjų nuomone, optimali suma sverto poveikiui, kurį tikimasi gauti transporto srityje, turėtų būti ne mažesnė kaip 10 % sumos, kurią, kaip apskaičiuota, reikės investuoti (500 mlrd. EUR TEN-T iki 2020 m.).

Turėdama mintyje ribotus išteklius, Komisija siūlo Europos infrastruktūros tinklų priemones lėšas aiškiai skirti projektams, kurie yra pakankamai gerai parengti, kad gautų finansavimą būsimuoju daugiametės finansinės programos laikotarpiu, turi didelę papildomą naudą ES ir susiję su horizontaliaisiais prioritetais arba tausiojo transporto priemonėmis, tokiomis kaip geležinkeliai arba vidaus vandenų keliai. Priede pateikiamame sąraše jau nustatytas ribotas skaičius potencialių projektų, būtent koridorių, kuriems turės būti skiriama 85 % EITP numatytų lėšų. Vis dėlto kvietimuose dėl pasiūlymų išlieka konkurencinis aspektas, nes turimų lėšų nepakanka visiems priede išvardytiems projektams finansuoti.

Pranešėjai palankiai vertina nustatytą koridoriais grindžiamą metodą, nes tai didelis patobulinimas, jeigu kalbėtume apie tai, kaip valdomi trisdešimt dabartinių prioritetinių TEN-T projektų, atrinktų 2004 m. dėl jų didelės naudos siekiant nacionalinio eismo srautų, sanglaudos ir tvaraus vystymosi tikslų. Pranešėjai norėtų šiuo etapu (ir tai būtų atskaitos taškas) pasitenkinti iš anksto nustatytais koridoriais ir kitomis Komisijos pasiūlytomis atkarpomis ir pasiūlyti tik nedidelį horizontaliųjų prioritetų pakeitimą – įtraukti jūrų greitkelius, kad tai ir toliau būtų prioritetas TEN-T srityje, kaip ir jūros intelektinių transporto sistemų paslaugos.

Be to, jei Taryba sutiks gerokai sumažinti finansinį paketą, reikės iš esmės persvarstyti priedo I dalyje išvardytų iš anksto nustatytų transporto projektų sąrašą.

Dalies Sanglaudos fondo lėšų panaudojimas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę transporto srityje turi būti laikoma galimybe atitinkamoms šalims. Tai padės užtikrinti geresnę jungtį su didžiaisiais Europos tinklais, sykiu sustiprinant jų konkurencingumą ir integraciją į Europos Sąjungą. Tačiau būtina konkrečiai atsižvelgti į šių šalių padėtį tiek finansiniu, tiek veiklos aspektais, ypač turint mintyje principą „naudokite arba praraskite“. Techninė pagalba, skirta projektams Sanglaudos fondo lėšas gaunančiose šalyse rengti, padės šioms šalims visapusiškai pasinaudoti EITP, nes bus ištaisyti kai kurie trūkumai, susijusius su administraciniais gebėjimais.

II. Energetikos sektoriuje

Dėl infrastruktūros plėtros Europos Sąjungai iškils keli gyvybiškai svarbūs iššūkiai per ateinančius kelerius metus:

- nepriklausomybė (tarpusavio priklausomybė) ir solidarumas energijos tiekimo Sąjungoje klausimais (saugumas, stabilumas);

- pažangių, geriau veikiančių ir taupančių energiją tinklų diegimas;

- naujų atsinaujinančios energijos tinklų kūrimas ir jų prijungimas prie tradicinių tinklų.

Energetikos sektoriuje investicijų trūkumas (daugiau nei 200 mlrd. EUR) ir vėlavimas užbaigti vidaus rinką yra pagrindinės kliūtys strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti.

Todėl, pranešėjų manymu, siekiant didžiausio sverto poveikio už kiekvieną į energetikos infrastruktūrą investuotą eurą, tai būtų didžiausia iš EITP gauta nauda. Šiuo aspektu platesnis finansinių priemonių naudojimas taip pat turės papildomų privalumų gerinant ir pritraukiant privatų finansavimą panaudojant rinka grindžiamas priemones, kurios yra būtinos kuriant infrastruktūrą šiais finansinio suvaržymo laikais.

Dotacijos gali ir turėtų būti naudojamos kaip paskutinė išeitis prioritetiniams projektams, kurie nėra komerciškai perspektyvūs, bet turi didelį teigiamą išorinį poveikį, finansuoti, užtikrinant, kad nebūtų niekaip iškraipoma dar besivystanti energetikos rinka ir nebūtų sukuriama dirbtinė konkurencija su privačiuoju finansavimu.

EITP bus priemonė, užpildysianti spragą tarp būtinybės turėti naują ir šiuolaikišką infrastruktūrą ir energetikos bei klimato tikslų, kuriuos nustatyta pasiekti iki 2020 m., jei įgyvendinant šią priemonę bus paisoma prioritetų.

III. Telekomunikacijų sektoriuje

Paklausa grindžiamas plačiajuosčio ryšio diegimas – tai strateginis pasirinkimas, kurį būtina padaryti norint užbaigti bendrąją rinką informacinių ir ryšio technologijų srityje ir pasiekti skaitmeninės darbotvarkės tikslus.

Todėl pirmenybę reikėtų teikti Europos skaitmeninių paslaugų infrastruktūros diegimui; transeuropinėms didelės spartos pagrindinio tinklo jungtims viešosios administracijos įstaigoms; tarpvalstybinių e. valdžios paslaugoms (pvz., tarpvalstybinio e. viešojo pirkimo, e. teisingumo, e. sveikatos); galimybei naudotis viešojo sektoriaus informacija, įskaitant Europos paveldo skaitmeninius išteklius, data.eu ir daugiakalbius išteklius; saugai ir saugumui (saugesnis internetas ir ypatingos svarbos paslaugų infrastruktūra) ir pažangiosioms energetikos paslaugoms.

Pranešėjų nuomone, plačiajuosčio ryšio diegimui finansuoti pagal EITP turėtų būti naudojamos tik finansinės priemonės. Iš tiesų finansinės priemonės turi daug teigiamybių, palyginti su dotacijomis, tarp jų daug didesnis sverto poveikis ir todėl galimybė pasiekti daugiau namų ūkių turint tokį patį biudžetą. Kai bus patvirtintos viešosios paramos programos, reikėtų jose daug dėmesio skirti siekiant sukurti tokį teigiamą išorinį poveikį: vietos / kaimo ekonomikos plėtra, didesnis konkurencingumas arba darbo vietų kūrimas.

IV. Sinergija

Pranešėjai palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti trims sektoriams bendrą priemonę, nes taip sumažės administracinės šios programos valdymo išlaidos. Vis dėlto, jų nuomone, reikėtų labiau skatinti energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektorių sinergiją. Siekdami labiau paskatinti projektų rengėjus pateikti veiksmus, kuriais gali būti užtikrinama trijų sektorių sinergija, pranešėjai siūlo konkrečiau suformuluoti tekstą dėl sinergijos, ypač dėl tinkamumo gauti paramą kriterijų, bendro finansavimo normų, valdymo ir finansinių taisyklių. Priedo IV dalyje pateikiamas naujas preliminarus iš anksto nustatytų projektų, kuriais gali būti užtikrinama sinergija, sąrašas.

Užbaigdami pranešėjai mano, kad EITP gali leisti pasiekti maksimaliai veiksmingą ES finansavimą svarbiausiems Sąjungos politiniams prioritetams transporto, energetikos ir telekomunikacijų srityse taikant skaidrų, sinerginį, supaprastintą, centralizuotą ir reikalavimais pagrįstą valdymą.

Siūlomais pakeitimais siekiama ne tiek papildyti reglamentą naujais elementais, bet paaiškinti paskirtį, kadangi pranešėjai mano, kad EITP reglamentas turi likti glaustas.

Per derybas dėl būsimos daugiametės finansinės programos pranešėjai skirs visų pirma dėmesį tam, kad šiai priemonei būtų skirtos didelės biudžetinės ir veiklos lėšos. Sumažinus šias lėšas šis aktas netektų savo esmės ir tas lėšų sumažinimas gerokai pakenktų Sąjungos augimo ir konkurencingumo politikai.

• [1]  COM(93) 700.
• [2]  1 ekiu – 1 EUR (1999 m. sausio 1 d.)

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto

pirmininkei

Amaliai Sartori

BRIUSELIS

Transporto ir turizmo komiteto

pirmininkui

Brianui Simpsonui

BRIUSELIS

Tema:              Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (COM(2011) 0665 – C7‑0374/2011 – 2011/0302(COD))

Gerbiami pirmininkai,

remdamiesi Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsniu, 2013 m. sausio 16 d. laišku kreipėtės į Teisės reikalų komitetą prašydami jo pateikti nuomonę dėl to, ar tinkama į pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, teisinį pagrindą įtraukti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 ir 349 straipsnius.

Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, Komisija pristatė remdamasi SESV 172 straipsniu. Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ir Transporto ir turizmo komitetas, vadovaudamiesi Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnyje nustatyta bendrų komitetų posėdžių procedūra, kartu išnagrinėjo pasiūlymą.

2012 m. gruodžio 18 d. komitetai priėmė savo bendrą pranešimą dėl reglamento, įskaitant Regioninės plėtros komiteto pakeitimą, kuriuo į reglamento teisinį pagrindą siekiama įtraukti 174 ir 349 straipsnius.

Bendra informacija

1. Pasiūlymas

Remiantis siūlomu reglamentu siekiama sukurti naują integruotą investavimo į ES transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros prioritetus priemonę – Europos infrastruktūros tinklų priemonę (toliau – EITP).

EITP suderinta su persvarstyta visų trijų sektorių politikos programa, numatyta kitos daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiu. Siūlomame reglamente įvardyta dvylika energetikos sektoriaus prioritetų, koridorių ir vietovių, t. y. po keturis kiekvienai sričiai – elektros energijos ir dujų perdavimo, pažangiųjų tinklų diegimo, elektros energijos magistralių ir tarpvalstybinių anglies dioksido perdavimo tinklų.

Transporto sektoriuje nustatytas vadinamasis pagrindinis tinklas, sudaromas koridorių, skirtų krovininiam ir keleiviniam eismui, kuris pasižymėtų dideliu veiksmingumu ir nedideliu į aplinką išmetamų teršalų kiekiu. Taip šiuo metu teikiamomis paslaugomis bus naudojamasi taikant daugiarūšius derinius, taigi jos bus efektyvesnės.

Svarbiausias tikslas telekomunikacijų tinklų srityje – pašalinti skaitmenines kliūtis. Tai reiškia, kad būtina apskritai tobulinti visą plačiajuosčio ryšio tinklą ir kurti skaitmeninių paslaugų infrastruktūros platformas, kurias naudojant būtų galimas nuoseklus skaitmeninis Europos viešųjų paslaugų diegimas.

Siekiant užtikrinti, kad apibrėžti prioritetai būtų įgyvendinti per DFP nustatytą laikotarpį, būtinas indėlis iš ES biudžeto. Finansavimas bus teikiamas atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymus, naudojant naujoviškas finansines priemones, kuriomis užtikrinamas didinamasis poveikis, skatinant ir pritraukiant kitą viešą ir privatų ES svarbių projektų finansavimą.

2. Pasiūlymo teisinis pagrindas

Komisijos siūlomas teisinis pagrindas – SESV 172 straipsnis – yra teisinis pagrindas gairėms ir kitoms su transeuropiniais tinklais (TEN) transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūros srityse susijusioms priemonėms tvirtinti:

„172 straipsnis

171 straipsnio 1 dalyje minėtas gaires ir kitas priemones Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.

Gairėms ir bendrų interesų projektams, susijusiems su valstybės narės teritorija, reikalingas tos valstybės narės pritarimas.“

Remiantis SESV 172 straipsnyje minimu 171 straipsniu apibrėžiamos priemonės, kurių Sąjunga gali imtis siekdama skatinti transeuropinius tinklus:

„171 straipsnis

1. Kad pasiektų 170 straipsnyje minėtus tikslus, Sąjunga:

— nustato gaires, taikomas transeuropinių tinklų srityje numatytų priemonių tikslams, prioritetams ir bendroms linkmėms; šiose gairėse nustatomi bendrų interesų projektai;

— įgyvendina priemones, kurių galėtų prireikti užtikrinant tinklų tarpusavio sąveiką, ypač techninio standartizavimo srityje;

— gali remti valstybių narių remiamus bendrų interesų projektus, nustatytus pirmojoje įtraukoje nurodytose gairėse, rengdama galimybių studijas, teikdama paskolų garantijas arba palūkanų subsidijas; Sąjunga taip pat gali prisidėti prie konkrečių projektų valstybėse narėse transporto infrastruktūros srityje finansavimo per Sanglaudos fondą, įsteigtą pagal 177 straipsnį.

Savo veikloje Sąjunga atsižvelgia į galimą tų projektų ekonominį gyvybingumą.

2. Palaikydamos ryšį su Komisija, valstybės narės savitarpiškai koordinuoja nacionaliniu lygiu įgyvendinamą politiką, kuri gali turėti didelę įtaką siekiant 170 straipsnyje nurodytų tikslų. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos tokiam koordinavimui skatinti.

3. Sąjunga gali nuspręsti bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis savitarpio interesus atitinkantiems projektams skatinti ir tinklų tarpusavio sąveikai užtikrinti.“

3. Siūlomas teisinio pagrindo pakeitimas

Vadovaujantis nurodomąja dalimi, kurią atsakingi komitetai priėmė remdamiesi Regioninės plėtros komiteto pakeitimu, siekiama įtraukti du naujus reglamento teisinius pagrindus:

a) SESV 174 straipsnį, pagal kurį nustatomi bendrieji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslai ir kuriame teigiama:

„174 straipsnis

Kad skatintų visokeriopą darnią plėtrą, Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

Sąjunga ypač siekia mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą.

Šiuo požiūriu ypatingas dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms.“

b) SESV 349 straipsnį, kuris susijęs su specialiomis atokiausiųjų regionų rėmimo priemonėmis:

„349 straipsnis

Atsižvelgdama į Gvadelupos, Prancūzijos Gvianos, Martinikos, Reunjono, Sen Bartelemi, Sen Marteno, Azorų, Maderos ir Kanarų salų socialinės ir ekonominės struktūros padėtį, kurią sunkina jų atokumas, izoliuotumas, mažumas, sunkios topografinės ir klimato sąlygos, ekonominis priklausomumas nuo keleto produktų, o šių veiksnių pastovumas ir derinys labai riboja šių regionų plėtrą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, nustato konkrečias priemones, kuriomis siekiama būtent šiems regionams nustatyti Sutarčių, taip pat bendrų politikos krypčių taikymo sąlygas. Jei atitinkamas konkrečias priemones priima Taryba pagal specialią teisėkūros procedūrą, ji taip pat sprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

Pirmojoje pastraipoje nurodytos priemonės pirmiausia skirtos muitų ir prekybos politikai, fiskalinei politikai, laisvosios zonos, žemės ūkio ir žuvininkystės politikai, žaliavų ir būtino vartojimo prekių tiekimo sąlygoms, valstybės pagalbos bei paramos iš struktūrinių fondų ir pagal horizontaliąsias Sąjungos programas gavimo sąlygoms.

Atsižvelgdama į atokiausių regionų ypatumus ir ribotas galimybes, pirmojoje pastraipoje minėtas priemones Taryba nustato nesumenkindama Sąjungos teisinės tvarkos, taip pat vidaus rinkos ir bendros politikos krypčių vientisumo bei darnos.“

Kadangi kartu su pakeitimu, pagal kurį įtraukiami du nauji teisiniai pagrindai, joks pagrindimas, kaip toks, nepateiktas, trumpame Regioninės plėtros komiteto nuomonės pagrindime pateikiamos tam tikros šio pakeitimo priežasčių gairės:

„Pranešėjas pažymi, kad valstybės narės, kurios gali pasinaudoti Sanglaudos fondo lėšomis, pareiškė tam tikrų abejonių dėl 10 mlrd. eurų, pervestų iš Sanglaudos fondo ir skirtų išimtinai sanglaudos valstybėms narėms numatytiems transporto infrastruktūros projektams, ir netgi pareiškė su tuo nesutinkančios.“

Analizė

1. Teismo nustatyti principai

Yra nusistovėjusi Teisingumo Teismo praktika, susijusi su teisingo teisinio pagrindo pasirinkimu. Teismas yra pabrėžęs, kad, atsižvelgiant į teisinio pagrindo įtaką kompetencijai ir procedūrai, jo pasirinkimas yra konstitucinės svarbos klausimas[1]. Taigi remiantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kiekviena institucija turi veikti neviršydama pagal Sutartį jai suteiktų įgaliojimų[2]. Be to, Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad „[Sąjungos] akto teisinis pagrindas turi būti parinktas remiantis objektyviais kriterijais, kuriems būtų galima taikyti teisminę kontrolę ir kuriems, be kita ko, priskirtinas teisės akto tikslas ir turinys“[3].

Kalbėdamas apie tai, ar teisės aktas gali turėtų daugiau negu vieną teisinį pagrindą, Teismas yra pažymėjęs, kad tai įmanoma tik tuo atveju, kai remiantis šiuo aktu siekiama keleto tikslų arba kai jį sudaro keletas iš esmės susijusių komponentų, iš kurių nė vienas nėra antrinės reikšmės ir netiesioginis kito atžvilgiu. Jei išnagrinėjus priemonę paaiškėja, kad pagal ją siekiama keleto tikslų ir (arba) ją sudaro skirtingi elementai, iš kurių vienas gali būti vadinamas pagrindiniu tikslu ar komponentu, o kiti yra tik atsitiktiniai ar papildomi, teisės aktais turi būti grindžiamas vienu pagrindu, t. y. tuo, kuris atitinka pagrindinį tikslą ir komponentą[4].

2. Siūlomų teisinių pagrindų vertinimas

a) Pasiūlymo teisinis pagrindas

SESV 172 straipsnyje nurodyta, kad bet kokiai transeuropinių tinklų srities priemonei ar gairei (171 straipsnio 1 dalis), kurios vystymas ir įgyvendinimas sutampa su SESV, ypač cituojame 170 straipsnyje, išdėstytais tikslais, taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Pastarajame straipsnyje nurodoma, kad „Sąjunga prisideda prie transeuropinių tinklų kūrimo ir plėtojimo transporto, telekomunikacijų ir energijos infrastruktūrų srityse“.

Pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo sukuriama EITP, 1 straipsnyje reglamento dalykas apibrėžiamas taip:

„1 straipsnis

Šiuo reglamentu sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir nustatomos Sąjungos finansinės paramos teikimo transeuropiniams tinklams, siekiant paremti transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros srities projektus, sąlygos, metodai ir procedūros“.

Pasiūlymo 3 straipsnyje apibrėžiami bendrieji reglamento tikslai, kurie papildomi specifiniais sektorių veiksmais, susijusiais su trimis atitinkamais sektoriais, t. y. su transportu, energetika ir telekomunikacijomis. Pasiūlymo 3 straipsnis formuluojamas taip:

„3 straipsnis

Europos infrastruktūros tinklų priemonė suteikia galimybę pagal transeuropinių tinklų politiką rengti ir įgyvendinti bendros svarbos projektus energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose. Visų pirma Europos infrastruktūros tinklų priemone remiamas projektų, kuriais siekiama plėtoti ir statyti naują arba atnaujinti esamą transporto, energetikos ir telekomunikacijų srities infrastruktūrą, įgyvendinimas. Šiuo tikslu Europos infrastruktūros tinklų priemone siekiama tokių tikslų:

a) skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, plėtojant šiuolaikiškus ir itin efektyvius transeuropinius tinklus – taip visai Europos Sąjungai suteikiama naudos, susijusios su konkurencingumu ir ekonomine, socialine bei teritorine sanglauda bendrojoje rinkoje, ir sukuriama privačiosioms ir viešosioms investicijoms palankesnė aplinka, taikant finansinių priemonių bei Sąjungos tiesioginės paramos derinį, taip pat išnaudojant sektorių sinergiją.

Tai, kaip pasiekta šio tikslo, bus vertinama pagal viešųjų ir privačiųjų investicijų į bendros svarbos projektus dydį, visų pirma su bendros svarbos projektais susijusių viešųjų ir privačiųjų investicijų, atliktų pagal šį reglamentą naudojant finansines priemones, dydį;

b) suteikti Sąjungai galimybę pasiekti savo tikslus iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir 20 % padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, kartu užtikrinant didesnį valstybių narių solidarumą“.

Siūlomo reglamento tikslai aiškiai atitinka tikslus, kuriuos apima SESV 172 straipsnis, todėl šis straipsnis turėtų būti laikomas teisingu pasiūlymo teisiniu pagrindu.

b) SESV 174 straipsnis, kaip galimas teisinis pagrindas

Pagal teisinį pagrindą turi būti numatyta kompetencija priimti teisės aktus. Remiantis SESV 174 straipsniu nustatomi bendrieji regioninio vystymosi politikos tikslai, tačiau į jį neįtraukta jokių operatyvinių nuostatų, pagal kurias institucijos įgytų teisę priimti teisės aktus.

Taigi, nors akivaizdu, jog SESV 174 straipsniu negali būti remiamasi kaip teisiniu pagrindu, galima pastebėti, kad pagal 171 straipsnį, kuriuo remiantis apibrėžiami veiksmai TEN srityje ir kuris įgyvendinamas 172 straipsniu, „Sąjunga taip pat gali prisidėti prie konkrečių projektų valstybėse narėse transporto infrastruktūros srityje finansavimo per Sanglaudos fondą, įsteigtą pagal 177 straipsnį“.

c) SESV 349 straipsnis, kaip galimas teisinis pagrindas

Remiantis 349 straipsniu, priešingai negu remiantis 174 straipsniu, galima tvirtinti teisėkūros priemones – „konkrečias priemones, kuriomis siekiama [...] nustatyti Sutarčių, taip pat bendrų politikos krypčių taikymo sąlygas“ šiame straipsnyje apibrėžtiems regionams. Tarp šių priemonių straipsnyje išvardytos sąlygos „paramai iš struktūrinių fondų ir pagal horizontaliąsias Sąjungos programas“ gauti.

Svarstant, ar 349 straipsnis galėtų būti antras teisinis pagrindas, būtina atsižvelgti ne tik į tai, ar pasiūlymas turėtų turėti antrą teisinį pagrindą, bet ir į tai, ar komitete priimtu pranešimu pasiūlymas iš dalies pakeistas taip, kad būtų reikalingas papildomas teisinis pagrindas.

Kai tai susiję su pasiūlymu, akivaizdu, kad EITP priderinimas atokiausiems regionams nėra atskiras ir pagrindinis pasiūlymo tikslas. Be to, taip pat akivaizdu, kad vadovaujantis ITRE ir TRAN komitetų kartu priimtu pranešimu bendrieji tikslai nepakito tiek, kad būtų pateisinamas SESV 349 straipsnio, kaip antro teisinio pagrindo, įtraukimas.

Priimtas siūlomo reglamento 7 straipsnio 4 dalies pakeitimas, kuriame pažymima, kad veiksmai plačiajuosčio ryšio tinklų srityje taip pat gali būti finansuojami dotacijomis projektams, kuriais mažinama skaitmeninė atskirtis sujungiant kaimo, kalnuotus, atokius ar retai gyvenamus regionus arba salas, iš visų pusių sausumos supamus ir periferinius regionus, jei šios dotacijų pagalbos naudojantis finansine priemone nepakanka, kad būtų priimtas pozityvus sprendimas dėl investicijų.

Tačiau tai nėra antras nepriklausomas siūlomo reglamento tikslas, kurį būtų galima palyginti su išvardytais reglamento bendraisiais tikslais – nesvarbu, ar jį būtų pasiūliusi Komisija, ar priėmę ITRE ir TRAN komitetai.

Teisės reikalų komiteto rekomendacija

Komitetas minėtąjį klausimą apsvarstė 2013 m. sausio 22 d. posėdyje. Šiame posėdyje jis vienbalsiai[5] nusprendė rekomenduoti, kad tinkamu pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės teisiniu pagrindu būtų laikomas tik SESV 172 straipsnis.

Pagarbiai

(pasirašyta) Klaus-Heiner Lehne

• [1]  Nuomonė 2/00, Kartagenos protokolas, 2001 m. rink., p. I–9713, 5 punktas; sprendimas byloje C-370/07 Komisija prieš Tarybą, 2009 m. rink., p. I-8917, 46–49 punktai; nuomonė 1/08, Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis, 2009 m. rink., p. I-11129, 110 punktas.
• [2]  Sprendimas byloje C-403/05 Parlamentas prieš Komisiją, 2007 m. rink., p. I-9045, 49 punktas ir jame cituojami sprendimai.
• [3]  Žr. naujausią sprendimą byloje C-411/06, Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą, 2009 m. rink., p. I–7585.
• [4]  Žr., pvz., sprendimą byloje C-178/03 Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą, 2006 m. rink., p. 1-107, 43 punktas.
• [5]  Per galutinį balsavimą dalyvavo: Raffaele Baldassarre (pirmininko pavaduotojas), Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu (pirmininko pavaduotojas), Piotr Borys, Françoise Castex (pirmininko pavaduotoja), Christian Engström, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Vytautas Landsbergis, Eva Lichtenberger, Antonio Masip Hidalgo, Jiří Maštálka, Evelyn Regner (pirmininko pavaduotoja), Dagmar Roth-Behrendt, Francesco Enrico Speroni (pranešėjas), Dimitar Stoyanov, József Szájer, Rebecca Taylor, Axel Voss, Rainer Wieland, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka.

Biudžeto komiteto NUOMONĖ (20.9.2012)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė
(COM(2011)0665/2 – C7‑0374/2011 – 2011/0302(COD))

Nuomonės referentas: Göran Färm

PAKEITIMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingus Transporto ir turizmo komitetą bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą įtraukti į savo pranešimą šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1 Teisėkūros rezoliucijos projektas 1 a dalis (nauja)
Teisėkūros rezoliucijos projektas	Pakeitimas
	1a. pabrėžia, kad pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto numatytas finansinis paketas – tai tik nurodymas teisės aktų leidėjui ir kad šis paketas negali būti patvirtintas, kol bus pasiektas susitarimas dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa;
Pakeitimas  2 Teisėkūros rezoliucijos projektas 1 b dalis (nauja)
Teisėkūros rezoliucijos projektas	Pakeitimas
	1b. primena savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“1; pakartoja, kad, siekiant sudaryti Sąjungai sąlygas įgyvendinti esamus politinius prioritetus ir Lisabonos sutartyje numatytas naujas užduotis, taip pat reaguoti į nenumatytus įvykius, reikia kitoje DFP skirti pakankamai papildomų išteklių; atkreipia dėmesį į tai, kad net padidinus kitos DFP išteklius bent 5 proc., palyginti su 2013 m. lygmeniu, būtų galima tik ribotai prisidėti siekiant patvirtintų Sąjungos tikslų ir įsipareigojimų bei įgyvendinant Sąjungos solidarumo principą; ragina Tarybą, jei ji nepritaria šiam požiūriui, aiškiai nurodyti, kurių jos politinių prioritetų arba projektų būtų galima visiškai atsisakyti, nepaisant įrodytos jų pridėtinės vertės Europai;
	______________
	1 Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266.
Pakeitimas  3 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a) siekiant finansuoti infrastruktūrą tarpvalstybiniuose regionuose visame tinkle turėtų būti pasiekta didelė dviejų finansavimo priemonių – Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir Europos regioninės plėtros fondo – sąveika;
Pakeitimas  4 Pasiūlymas dėl reglamento 13 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) įgyvendinant dabartinę finansinę programą įgyta patirtis rodo, kad daug valstybių narių, turinčių teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą, susiduria su didelėmis kliūtimis, trukdančiomis laiku įgyvendinti kompleksinius tarpvalstybinius didelę papildomą naudą Sąjungai teikiančius transporto infrastruktūros projektus. Todėl siekiant pagerinti transporto projektų, visų pirma tarpvalstybinių, didelę papildomą naudą Sąjungai teikiančių projektų įgyvendinimą, dalį Sanglaudos fondo lėšų (10 mlrd. EUR) reikėtų pervesti pagrindinio transporto tinklo transporto projektams finansuoti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Komisija turėtų remti valstybes nares, turinčias teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą, kad jos išplėtotų tinkamą projektų sistemą ir didžiausią įmanomą prioritetą teiktų nacionaliniams asignavimams pagal Sanglaudos fondo sistemą;	(13) įgyvendinant dabartinę finansinę programą įgyta patirtis rodo, kad daug valstybių narių, turinčių teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą, susiduria su didelėmis kliūtimis, trukdančiomis laiku įgyvendinti kompleksinius tarpvalstybinius didelę papildomą naudą Sąjungai teikiančius transporto infrastruktūros projektus. Todėl siekiant pagerinti transporto projektų, visų pirma tarpvalstybinių, didelę papildomą naudą Sąjungai teikiančių projektų įgyvendinimą, dalį Sanglaudos fondo lėšų (10 mlrd. EUR) reikėtų pervesti pagrindinio transporto tinklo transporto projektams finansuoti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Komisija turėtų remti valstybes nares, turinčias teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą, ir, jei reikia, stiprinti jų administracinius gebėjimus, kad jos išplėtotų tinkamą projektų sistemą ir didžiausią įmanomą prioritetą teiktų nacionaliniams asignavimams pagal sanglaudos fondo sistemą, taip pat remti jas teikiant paraiškas finansinei paramai gauti iš visoms valstybėms narėms skirto 21,7 mlrd. EUR fondo bei užtikrinti didžiausią įmanomą geografinę pusiausvyrą.
Pakeitimas  5 Pasiūlymas dėl reglamento 25 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(25) reikalingi keli įgyvendinimo būdai, kuriems reikia skirtingų finansavimo normų, kad būtų padidintas Sąjungos finansinės paramos efektyvumas ir poveikis, paskatintos privačios investicijos ir atsižvelgta į konkrečius atskirų projektų reikalavimus;	(25) reikalingi keli įgyvendinimo būdai, kuriems reikia skirtingų finansavimo normų ir finansinių priemonių, kad būtų padidintas Sąjungos finansinės paramos efektyvumas ir poveikis, paskatintos privačios investicijos ir atsižvelgta į konkrečius atskirų projektų reikalavimus;
Pakeitimas  6 Pasiūlymas dėl reglamento 34 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(34) nors daugumą investicijų pagal strategiją „Europa 2020“ galima įgyvendinti pasitelkus rinkas ir reguliavimo priemonėmis, finansavimo uždaviniui įgyvendinti reikalinga viešoji intervencija ir Sąjungos parama dotacijomis bei naujoviškomis finansinėmis priemonėmis. Finansinės priemonės turėtų būti naudojamos konkretiems rinkos poreikiams tenkinti, laikantis EITP tikslų, ir neturėtų išstumti privačiojo finansavimo. Prieš priimdama sprendimą naudoti finansines priemones, Komisija turėtų atlikti šių priemonių vertinimą ex ante;	(34) nors daugumą investicijų pagal strategiją „Europa 2020“ galima įgyvendinti pasitelkus rinkas ir reguliavimo priemonėmis, finansavimo uždaviniui įgyvendinti reikalinga viešoji intervencija ir Sąjungos parama dotacijomis bei naujoviškomis finansinėmis priemonėmis. Finansinės priemonės turėtų būti naudojamos konkretiems rinkos poreikiams tenkinti, laikantis EITP tikslų, turėtų papildyti kitas turimas finansines priemones ir neturėtų išstumti privačiojo finansavimo. Prieš priimdama sprendimą naudoti finansines priemones, Komisija turėtų atlikti šių priemonių vertinimą ex ante;
Pakeitimas  7 Pasiūlymas dėl reglamento 36 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(36) strategijoje „Europa 2020“ Komisija įsipareigojo sutelkti Sąjungos finansines priemones pagal nuoseklią finansavimo strategiją, kuria remiantis infrastruktūrai finansuoti sutelkiamos Sąjungos ir nacionalinės viešosios bei privačiosios lėšos. Tas įsipareigojimas pagrįstas argumentu, kad daugeliu atvejų nepakankamas investicijas ir rinkos trūkumus galima veiksmingiau taisyti finansinėmis priemonėmis, o ne dotacijomis;	(36) strategijoje „Europa 2020“ Komisija įsipareigojo sutelkti Sąjungos finansines priemones pagal nuoseklią finansavimo strategiją, kuria remiantis infrastruktūrai finansuoti sutelkiamos Sąjungos ir nacionalinės viešosios bei privačiosios lėšos. Tas įsipareigojimas pagrįstas argumentu, kad daugeliu atvejų nepakankamas investicijas ir rinkos trūkumus galima veiksmingiau taisyti finansinėmis priemonėmis, o ne dotacijomis, taip padidinant biudžeto išlaidų sverto poveikį ir užtikrinant didesnį privačiojo sektoriaus finansavimo pritraukimo didinamąjį poveikį. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad sunku gauti kreditą ir kad viešojo finansavimo galimybės apribotos, taip pat į tai, kad reikia paremti Europos ekonomikos atgaivinimą. Rinkos paklausa grindžiamos finansinės priemonės bus naudingos projektams su panašiais finansavimo poreikiais, ir dėl sektorių sąveikos jos turėtų duoti daugiau naudos gerinant poveikį rinkai, administracinį veiksmingumą ir išteklių naudojimą;
Pakeitimas  8 Pasiūlymas dėl reglamento 37 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(37) pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę turėtų būti pasiūlytos finansinės priemonės, kad į infrastruktūrą daug investuotų privačiojo sektoriaus investuotojai ir finansų įstaigos. Kad finansinės priemonės būtų pakankamai patrauklios privačiajam sektoriui, jas reikėtų kurti ir įgyvendinti, tinkamai atsižvelgiant į administracinės naštos paprastinimą ir mažinimą, kartu užtikrinant tam tikrą lankstumą, kad būtų galima lanksčiai prisitaikyti prie nustatytų finansavimo poreikių. Šios priemonės turėtų būti kuriamos atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos finansines priemones, pvz., TEN-T projektų paskolų garantijų priemonę (angl. Loan Guarantee instrument for TEN-T projects, LGTT), rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (angl. Risk Sharing Finance Facility, RSFF) ir 2020 m. Europos energetikos, klimato kaitos ir infrastruktūros fondą (fondas „Marguerite“);	(37) pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę turėtų būti pasiūlytos finansinės priemonės, kad į infrastruktūrą daug investuotų privačiojo sektoriaus investuotojai ir finansų įstaigos. Kad finansinės priemonės būtų pakankamai patrauklios privačiajam sektoriui, jas reikėtų kurti ir įgyvendinti, tinkamai atsižvelgiant į administracinės naštos paprastinimą ir mažinimą, kartu užtikrinant tam tikrą lankstumą, kad būtų galima lanksčiai prisitaikyti prie nustatytų finansavimo poreikių. Šios priemonės turėtų būti kuriamos atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos finansines priemones, pvz., TEN-T projektų paskolų garantijų priemonę (angl. Loan Guarantee instrument for TEN-T projects, LGTT), rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (angl. Risk Sharing Finance Facility, RSFF), 2020 m. Europos energetikos, klimato kaitos ir infrastruktūros fondą (fondas „Marguerite“) ir strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvą;
Pakeitimas  9 Pasiūlymas dėl reglamento 39 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(39) siekdama užtikrinti, kad finansinių priemonių lėšos būtų skiriamos kuo įvairesnių sektorių gavėjams, ir paskatinti laipsnišką geografinį diversifikavimą tarp valstybių narių, Komisija, kaip partnerį pasitelkdama EIB, bendromis iniciatyvomis, kaip antai Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pavyzdinis centras (EPEC) ir „Jaspers“, turėtų teikti valstybėms narėms paramą plėtojant atitinkamą projektų, kuriems galėtų būti skirtas finansavimas, sistemą;	(39) siekdama užtikrinti, kad finansinių priemonių lėšos būtų skiriamos kuo įvairesnių sektorių gavėjams, ir paskatinti geografinį diversifikavimą tarp valstybių narių, išskirtinį dėmesį skiriant teisę į Sanglaudos fondo finansavimą turinčioms valstybėms narėms, Komisija, kaip partnerį pasitelkdama EIB, bendromis iniciatyvomis, kaip antai Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pavyzdinis centras (EPEC) ir „Jaspers“, turėtų teikti valstybėms narėms paramą plėtojant atitinkamą projektų, kuriems galėtų būti skirtas finansavimas, sistemą;
Pakeitimas  10 Pasiūlymas dėl reglamento 43 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(43) Komisija turėtų atlikti laikotarpio vidurio ir ex post vertinimus, kad įvertintų finansavimo veiksmingumą ir efektyvumą bei jo poveikį bendriems priemonės tikslams ir strategijos „Europa 2020“ prioritetams;	(43) Komisija turėtų atlikti laikotarpio vidurio ir ex post vertinimus, kad įvertintų įvairių rūšių finansinės paramos veiksmingumą ir efektyvumą, jo poveikį bendriems priemonės tikslams ir bendrą viešųjų ir privačiųjų investicijų į bendros svarbos projektus dydį, didesnes investicijas skiriant strategijos „Europa 2020“ prioritetams.
Pakeitimas  11 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(a) skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, plėtojant šiuolaikiškus ir itin efektyvius transeuropinius tinklus – taip visai Europos Sąjungai suteikiama naudos, susijusios su konkurencingumu ir ekonomine, socialine bei teritorine sanglauda bendrojoje rinkoje, ir sukuriama privačiosioms ir viešosioms investicijoms palankesnė aplinka, taikant finansinių priemonių bei Sąjungos tiesioginės paramos derinį, taip pat išnaudojant sektorių sinergiją. Tai, kaip pasiekta šio tikslo, bus vertinama pagal viešųjų ir privačiųjų investicijų į bendros svarbos projektus dydį, visų pirma su bendros svarbos projektais susijusių viešųjų ir privačiųjų investicijų, atliktų pagal šį reglamentą naudojant finansines priemones, dydį;	(a) skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, plėtojant šiuolaikiškus ir itin efektyvius transeuropinius tinklus – taip visai Europos Sąjungai suteikiama naudos, susijusios su konkurencingumu ir ekonomine, socialine bei teritorine sanglauda bendrojoje rinkoje, ir sukuriama privačiosioms ir viešosioms investicijoms palankesnė aplinka, taikant finansinių priemonių bei Sąjungos tiesioginės paramos derinį, kur toks priemonių derinimas galėtų būti naudingas projektams, taip pat išnaudojant sektorių sinergiją. Tai, kaip pasiekta šio tikslo, bus vertinama pagal viešųjų ir privačiųjų investicijų į bendros svarbos projektus dydį, visų pirma su bendros svarbos projektais susijusių viešųjų ir privačiųjų investicijų, atliktų pagal šį reglamentą naudojant finansines priemones, dydį;
Pakeitimas  12 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio b a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ba) prisidėti remiant Europos pridėtinę vertę bei didelę socialinę naudą duodančius projektus, kurie negauna pakankamo rinkos finansavimo.
Pakeitimas  13 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) pašalinti kliūtis ir nutiesti trūkstamas jungtis; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal naujų ir patobulintų tarpvalstybinių jungčių bei pašalintų kliūčių skaičių transporto maršrutuose, kuriems skirta parama pagal EITP;	i) pašalinti transporto infrastruktūros ir jos jungčių sienos perėjimo punktuose kliūtis ir nutiesti trūkstamas jungtis; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal naujų ir patobulintų tarpvalstybinių jungčių bei pašalintų kliūčių skaičių transporto maršrutuose, kuriems skirta parama pagal EITP;
Pakeitimas  14 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimo finansinis paketas 2014–2020 m. yra 50 000 000 000 EUR. Ši suma 3 straipsnyje nurodytiems sektoriams paskirstoma taip:	1. Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimo finansinis paketas 2014–2020 m. yra 50 000 000 000 EUR, ši suma yra svarbiausia nuoroda biudžeto valdymo institucijai per metinę biudžeto tvirtinimo procedūrą, kaip apibrėžta 2013 m. X/X Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo [17] punkte.Ši suma 3 straipsnyje nurodytiems sektoriams paskirstoma taip:
Pakeitimas  15 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) Transportas 31 694 000 000 EUR, iš jų 10 000 000 000 EUR pervedami iš Sanglaudos fondo ir turi būti panaudoti pagal šį reglamentą valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą;	a) transportas: 31 694 000 000 EUR, iš jų 10 000 000 000 EUR pervedami iš Sanglaudos fondo ir turi būti panaudoti pagal šį reglamentą tik valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą;
Pakeitimas  16 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais, ekspertų susitikimais, kiek jie susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais; išlaidos, susijusios su IT tinklais, daugiausia skirtais informacijos tvarkymui ir mainams, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama programą.	Iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo veikla ir administravimo išlaidomis, visų pirma su tyrimais, ekspertų susitikimais, kiek tos išlaidos susijusios su bendraisiais šio reglamento tikslais; išlaidos, susijusios su IT tinklais, daugiausia skirtais informacijos tvarkymui ir mainams, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama programą.
Pakeitimas  17 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Pagal 26 straipsnio 1 dalį atlikusi laikotarpio vidurio vertinimą, Komisija gali perkelti 1 dalyje nurodytus asignavimus iš vieno sektoriaus į kitą, išskyrus 10 000 000 000 EUR sumą, kuri pervedama iš Sanglaudos fondo transporto sektoriaus projektams finansuoti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą.	3. Pagal 26 straipsnio 1 dalį atlikusi laikotarpio vidurio vertinimą, Komisija gali pasiūlyti perkelti 1 dalyje nurodytus asignavimus iš vieno sektoriaus į kitą, išskyrus 10 000 000 000 EUR sumą, kuri pervedama iš Sanglaudos fondo transporto sektoriaus projektams finansuoti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą, nepažeidžiant biudžeto valdymo institucijos įgaliojimų per metinę biudžeto tvirtinimo procedūrą.
Pakeitimas  18 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Transporto srityje tik veiksmai, kuriais prisidedama prie bendros svarbos projektų pagal Reglamentą (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės], ir pagalbiniai programos veiksmai yra tinkami gauti pirkimo ir finansinių priemonių pavidalo Sąjungos finansinę paramą pagal šį reglamentą. Tik toliau nurodyti veiksmai yra tinkami gauti dotacijų pavidalo Sąjungos finansinę paramą pagal šį reglamentą:	2. Transporto srityje tik veiksmai, kuriais prisidedama prie bendros svarbos projektų pagal Reglamentą (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės], ir pagalbiniai programos veiksmai yra tinkami gauti pirkimo ir finansinių priemonių pavidalo Sąjungos finansinę paramą pagal šį reglamentą. Siekdama užtikrinti taip pat ir finansinių priemonių naudojimo didžiausią įmanomą geografinę pusiausvyrą, Komisija, pasitelkusi 1 dalyje nurodytus pagalbinius programos veiksmus, jei reikia, gali suteikti administracinę paramą, stiprindama valstybių narių gebėjimus išplėtoti tinkamą projektų sistemą tokioms priemonėms įgyvendinti. Tik toliau nurodyti veiksmai yra tinkami gauti dotacijų pavidalo Sąjungos finansinę paramą pagal šį reglamentą:
Pakeitimas  19 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos g a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ga) veiksmai, kuriais remiamos naujos visų transporto rūšių technologijos ir inovacijos;
Pakeitimas  20 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Pasiūlymus gali teikti viena arba kelios valstybės narės, tarptautinės organizacijos, valstybėse narėse įsteigtos bendrosios įmonės arba viešosios ar privačiosios įmonės, arba įstaigos.	1. Pasiūlymus gali teikti viena arba kelios valstybės narės, tarptautinės organizacijos, valstybėse narėse įsteigtos bendrosios įmonės, pavyzdžiui, turinčios Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės teisinį statusą, arba viešosios ar privačiosios įmonės, arba įstaigos.
Pakeitimas  21 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) sausumos transporto jungtims iki uostų ir oro uostų, veiksmams, kuriais siekiama mažinti krovininio geležinkelių transporto keliamą triukšmą, modifikuojant esamus riedmenis, ir uostų bei įvairiarūšio transporto platformų plėtrai Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 20 % tinkamų finansuoti išlaidų.	ii) sausumos transporto jungtims iki uostų ir oro uostų, veiksmams, kuriais siekiama mažinti krovininio geležinkelių transporto keliamą triukšmą, modifikuojant esamus riedmenis, uostų bei įvairiarūšio transporto platformų plėtrai ir veiksmams, kuriais remiamos visų transporto rūšių naujos technologijos ir inovacijos, Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 20 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Pakeitimas  22 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 3 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) bendro finansavimo normos gali būti padidintos ne daugiau kaip iki 80 % veiksmams, kuriais, remiantis Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Energetikos infrastruktūros gairės] 15 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais įrodymais, regiono arba Sąjungos lygmeniu užtikrinamas didelis tiekimo saugumas, didinamas Sąjungos solidarumas arba kurie susiję su itin naujoviškais sprendimais.	(b) bendro finansavimo normos gali būti padidintos ne daugiau kaip iki 80 % veiksmams, kuriais, remiantis Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Energetikos infrastruktūros gairės] 15 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais įrodymais, regiono arba Sąjungos lygmeniu užtikrinamas didelis tiekimo saugumas, didinamas Sąjungos solidarumas arba kurie susiję su itin naujoviškais sprendimais, ypač atsinaujinančios energijos srityje.
Pakeitimas  23 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Pagal šį reglamentą transporto sektoriui taikytinos taisyklės taikomos tokiems specialiems kvietimams. Skelbiant tokius kvietimus, didžiausias įmanomas prioritetas teikiamas projektams, kuriais paisoma nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą.	2. Pagal šį reglamentą transporto sektoriui taikytinos taisyklės taikomos tokiems specialiems kvietimams. Siekdama užtikrinti didžiausią įmanomą geografinę pusiausvyrą, Komisija, skelbiant tokius kvietimus, remia teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą turinčias valstybes nares ir, jei reikia, stiprina jų administracinius gebėjimus, kad šios išplėtotų tinkamą projektų sistemą ir užtikrintų, kad didžiausias įmanomas prioritetas būtų teikiamas projektams, kuriais paisoma nacionalinių asignavimų pagal sanglaudos fondo sistemą, taip pat remia šių valstybių narių paraiškas finansinei paramai gauti iš visoms valstybėms narėms skirto 21,7 mlrd. EUR fondo.
Pakeitimas  24 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 3 b dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3b. Siekiant užtikrinti didžiausią įmanomą pervestų lėšų panaudojimą visose valstybėse narėse, turinčiose teisę į Sanglaudos fondo finansavimą, išskirtinis dėmesys bus skiriamas pagal šį reglamentą atliekamiems programos rėmimo veiksmams, kurių paskirtis – stiprinti institucinius gebėjimus ir didinti su EITP tikslų įgyvendinimo projektų rengimu ir įgyvendinimu susijusių viešojo administravimo institucijų bei viešųjų paslaugų veiksmingumą.
Pakeitimas  25 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 3 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) paskolos ir (arba) garantijos, pasitelkus rizikos pasidalijimo priemones, taip pat projekto obligacijų, kurias savo lėšomis išleidžia finansų įstaiga, skatinimo mechanizmas, Sąjungai prisidedant prie lėšų suteikimo ir (arba) kapitalo paskirstymo;	(b) paskolos ir (arba) garantijos, pasitelkus rizikos pasidalijimo priemones, taip pat projekto obligacijų, kuriomis remiami atskiri projektai ar projektų rinkiniai ir kurias savo lėšomis išleidžia finansų įstaiga, skatinimo mechanizmas, Sąjungai prisidedant prie lėšų suteikimo ir (arba) kapitalo paskirstymo;
Pakeitimas  26 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Veiksmai, remiami finansinėmis priemonėmis, atrenkami vadovaujantis eiliškumo principu ir jais turi būti siekiama diversifikavimo pagal sektorius, kaip numatyta 3 ir 4 straipsniuose, ir laipsniško geografinio diversifikavimo tarp valstybių narių.	1. Veiksmai, remiami finansinėmis priemonėmis, atrenkami, jei kiti veiksniai yra vienodi, vadovaujantis eiliškumo principu ir jais turi būti siekiama diversifikavimo pagal sektorius, kaip numatyta 3 ir 4 straipsniuose, ir geografinio diversifikavimo tarp valstybių narių.
Pakeitimas  27 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Finansinėmis priemonėmis siekiama išsaugoti Sąjungos biudžeto teikiamų lėšų vertę. Jos gali duoti priimtiną grąžą kitų partnerių ar investuotojų tikslams pasiekti.	3. Finansinėmis priemonėmis siekiama didinti iš Sąjungos biudžeto finansuojamų išlaidų sverto poveikį, pritraukiant papildomus išteklius iš viešojo ir privačiojo sektorių investuotojų. Jos gali duoti priimtiną grąžą kitų partnerių ar investuotojų tikslams pasiekti.
Pakeitimas  28 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Finansinės priemonės gali būti derinamos su dotacijomis, finansuojamomis iš Sąjungos biudžeto, taip pat ir pagal šį reglamentą.	4. Įvairių rūšių finansinės priemonės gali būti derinamos tarpusavyje ir ( arba) su dotacijomis, finansuojamomis iš Sąjungos biudžeto, taip pat ir pagal šį reglamentą.
Pakeitimas  29 Pasiūlymas dėl reglamento 26 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Ne vėliau kaip iki 2018 m. vidurio Komisija parengia vertinimo ataskaitą, susijusią su visų priemonių tikslų pasiekimu (rezultatų ir poveikio lygmeniu), išteklių naudojimo efektyvumu ir papildoma nauda Europai, atsižvelgiant į sprendimą dėl priemonių atnaujinimo, pakeitimo ar sustabdymo. Atliekant vertinimą taip pat nagrinėjamos paprastinimo galimybės, vidaus ir išorės suderinamumas, tolesnis visų tikslų aktualumas, taip pat kaip priemonėmis prisidedama prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų. Vertinimo ataskaitoje atsižvelgiama į vertinimo rezultatus, susijusius su ilgalaikiu ankstesnių priemonių poveikiu.	1. Ne vėliau kaip iki 2017 m. vidurio Komisija parengia vertinimo ataskaitą, susijusią su visų priemonių tikslų pasiekimu (rezultatų ir poveikio lygmeniu), išteklių naudojimo efektyvumu ir papildoma nauda Europai, atsižvelgiant į sprendimą dėl priemonių atnaujinimo, pakeitimo ar sustabdymo. Atliekant vertinimą taip pat nagrinėjamos paprastinimo galimybės, vidaus ir išorės suderinamumas, tolesnis visų tikslų aktualumas, taip pat kaip priemonėmis prisidedama prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų, įskaitant poveikį ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai. Vertinimo ataskaitoje atsižvelgiama į vertinimo rezultatus, susijusius su ilgalaikiu ankstesnių priemonių poveikiu. Be to, šiame vertinime Komisija nustato būsimuosius veiksmus, kurių ketinama imtis siekiant padidinti Sąjungos išlaidų veiksmingumą ir su prioritetiniais projektais susijusių investicijų apimtį. Šiame vertinime taip pat nagrinėjama, inter alia, ką reikėtų daryti, kad finansinės priemonės būtų dar patrauklesnės didesniam ilgalaikių investuotojų, taip pat ir viešojo sektoriaus, ratui ir kaip išplėsti tinkamų finansuoti projektų sritį bei į galimą nuosavybės priemonių kūrimą Sąjungos infrastruktūrai finansuoti.
Pakeitimas  30 Pasiūlymas dėl reglamento 26 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Priemonėje bus atsižvelgiama į nepriklausomą visapusišką strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos, vertinimą, kuris turi būti atliktas 2015 m. Remdamasi šiuo vertinimu Komisija įvertina strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos tinkamumą ir jos veiksmingumą siekiant padidinti investicijų į prioritetinius projektus apimtį ir Sąjungos lėšų panaudojimo efektyvumą. Atsižvelgdama į šį vertinimą ir turėdama omenyje visas galimybes, Komisija apsvarsto galimybę siūlyti tinkamus reguliavimo pakeitimus, įskaitant teisės aktų pakeitimus, ypač jei numatoma nepatenkinama paklausa rinkoje arba jei atsiranda pakankamų alternatyvių ilgalaikio skolos finansavimo šaltinių.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos infrastruktūros tinklų priemonė
Nuorodos	COM(2011)0665 – C7-0374/2011 – 2011/0302(COD)
Atsakingi komitetai        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 17.11.2011	TRAN 17.11.2011
Nuomonę pateikė        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG 17.11.2011
Nuomonės referentas (-ė)        Paskyrimo data	Göran Färm 6.2.2012
51 straipsnis. Bendri komitetų posėdžiai        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	15.3.2012
Priėmimo data	19.9.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 2 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marta Andreasen, Richard Ashworth, Francesca Balzani, Zuzana Brzobohatá, Andrea Cozzolino, James Elles, Göran Färm, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Ivars Godmanis, Lucas Hartong, Jutta Haug, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Ivailo Kalfin, Sergej Kozlík, Jan Kozłowski, Alain Lamassoure, Giovanni La Via, George Lyon, Barbara Matera, Claudio Morganti, Juan Andrés Naranjo Escobar, Dominique Riquet, Alda Sousa, Derek Vaughan, Angelika Werthmann
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	François Alfonsi, Alexander Alvaro, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Peter Jahr, Paul Rübig, Peter Šťastný

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (29.11.2012)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė
(COM(2011)0665/2 – C7‑0374/2011 – 2011/0302(COD))

Nuomonės referentas: Markus Pieper

TRUMPAS PAGRINDIMAS

EITP yra pagrindinė ES priemonė, kurios paskirtis – finansuoti pagrindinio tinklo projektus, duodančius didžiausią papildomą naudą Europai, diegiant trūkstamas tarpvalstybines jungtis, šalinant pagrindines kliūtis ir kuriant daugiarūšio transporto mazgus. EITP bus naudinga visoms valstybėms narėms, nes ji suteiks vienodas galimybes patekti į vidaus rinką ir paspartins ES reikalingą infrastruktūros plėtrą.

Dėl 10 mlrd. EUR sumos, pervedamos iš Sanglaudos fondo ir skiriamos pagal EITP įgyvendinamiems transporto infrastruktūros projektams tik sanglaudos valstybėse narėse finansuoti, pastarosios išsakė abejonių ir net prieštaravimų. Vis dėlto sanglaudos šalims skiriamos lėšos turėtų būti naudojamos tikslingai, nes, nepanaudojus lėšų, jos nebus grąžintos į Sanglaudos fondą ir bus prarastos. Europos Parlamento, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, pareiga – nagrinėti Komisijos pasiūlymą ir pateikti reikiamus teksto išaiškinimus, siekiant užtikrinti visų valstybių narių paramą, kad būtų parengtas tinkamas pasiūlymas, duodantis papildomos naudos Europai. Šiuo atžvilgiu nuomonės referentas mano, kad reikėtų pateikti toliau nurodytus teksto išaiškinimus.

Iš Sanglaudos fondo pervedama 10 mlrd. EUR suma neturėtų būti įskaičiuota į 2,5 proc. BVP viršutinės ribos nustatymo metodiką

Iš Sanglaudos fondo pervedama 10 mlrd. EUR suma neturėtų būti įskaičiuota siekiant 2,5 proc. BVP viršutinės ribos nustatymo metodikos, pasiūlytos DFP. Principų lygmeniu nėra prasmės įtraukti tokios centralizuotai valdomos priemonės kaip EITP į ribų nustatymo procedūrą. Dauguma finansuotinų projektų yra tarpvalstybiniai, todėl taikant viršutinės ribos nustatymo principą dvi projektą įgyvendinančios šalys gali būti vertinamos nevienodai. Be to, taikant šį metodą valstybėms narėms sudaromos nevienodos sąlygos lėšų sumų – 21,7 mlrd. EUR ir 10 mlrd. EUR – požiūriu, nes įgyvendinant projektą konkurencijos sąlygomis tokių viršutinių ribų (kaip ir galutinai kiekvienai šaliai nustatytų paketų) laikytis neįmanoma.

Didesnis dėmesys tarpvalstybiniams projektams pasienio regionuose

Daugelyje pasienio sričių dabartinė infrastruktūra vis dar rodo ribotus nacionalinius principus (pasienio sričių infrastruktūra nėra valstybių narių rinkimų prioritetas – jos teikia pirmenybę investicijoms į infrastruktūrą centre, nors investicijos į pasienio sričių infrastruktūrą labai svarbios norint gauti naudos iš Europos integracijos proceso ir iš vidaus rinkos), todėl šie regionai yra nepalankioje padėtyje dėl buvimo nuošalioje vietovėje. Dauguma prioritetinių projektų iš tikrųjų susieti su tarpvalstybiniais infrastruktūros projektais, tačiau pasienio atkarpų projektai neretai baigiami paskutiniai arba iš viso nebaigiami. 26 iš 30 prioritetinių TEN-T projektų kol kas yra susiję su darbais pasienio regionuose arba yra tarpvalstybinio pobūdžio, tačiau vykdant visus šiuos projektus investicijos į pasienio regionus atliktos vėliausiai.

Reikėtų įtvirtinti glaudžią EITP ir Sanglaudos fondų sąveiką

Tarpvalstybinių infrastruktūros projektų sąveika turėtų būti plėtojama ir įgyvendinant teritorinio bendradarbiavimo programas, kurios finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo lėšomis.

Tarpvalstybiniai infrastruktūros projektai labiau pasiturinčiuose regionuose turėtų aiškiai atitikti ERPF reikalavimus, nustatytus augimo ir darbo vietų kūrimo programose.

Kai kuriais atvejais pagal EITP turėtų būti teikiama parama visuotiniam tinklui

Be to, turėtų būti galimybė naudoti EITP visuotinio tinklo infrastruktūros projektams, taikant 5 proc. viršutinės ribos nustatymo principą, visų pirma pasienio regionuose vykdomiems projektams.

Patikimesnė infrastruktūros tinklų priemonė, kurios paskirtis – padidinti investicijas į pagrindinę infrastruktūrą

Su finansiniai sunkumais susiduriančios šalys yra labiausiai priklausomos nuo investicijų į infrastruktūrą, nes šios investicijos padeda skatinti augimą ir kurti darbo vietas. Todėl finansinių sunkumų patiriančios valstybės narės savo pačių prašymu turėtų turėti galimybę naudoti pagal EITP ir (arba) nacionalinius finansinius paketus patikslintų arba susigrąžintų grynųjų pinigų srautų lėšas infrastruktūros projektams įgyvendinti. Komisija turėtų centralizuotai valdyti atitinkamas sumas pagal konkurencingumo ir augimo programą. Tai turėtų skatinti investuoti į nacionalinius ir tarpvalstybinius infrastruktūros projektus, taigi ir duoti daugiau papildomos naudos Europai.

Galiausiai verta paminėti nemažiau svarbų faktą, kad siekiant įgyvendinti visos ES tolimojo koridoriaus, peržengiančio valstybių narių teritorijos ribas, viziją reikia nustatyti sklandaus, sąveikaus ir įvairiarūšio transporto infrastruktūros, technines ir administracines kliūtis ir jas šalinti. Šios kliūtys ne tik labai kenkia Europos konkurencingumui, nes didėja sąnaudos ir mažėja logistikos grandinės patikimumas, bet ir daro neproporcingą įtaką atokesnėms valstybėms, todėl mažėja ES teritorinė sanglauda.

Pakeitimai

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas                1 Pasiūlymas dėl reglamento 1 nurodomoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį,	atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172, 174 ir 349 straipsnius,
Pakeitimas  2 Pasiūlymas dėl reglamento 2 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(2) visiškai veikianti bendroji rinka priklauso nuo šiuolaikiškos, gerai veikiančios infrastruktūros, visų pirma jungiančios Europą transporto, energetikos ir telekomunikacijų srityse. Šios augimą didinančios jungtys leistų geriau patekti į vidaus rinką ir taip padėtų kurti konkurencingesnę rinkos ekonomiką laikantis strategijos „Europa 2020“ tikslų ir planinių rodiklių ;	(2) visiškai veikianti bendroji rinka priklauso nuo šiuolaikiškos, integruotos, gerai veikiančios infrastruktūros, visų pirma jungiančios Europą ir jos regionus transporto, energetikos ir telekomunikacijų srityse. Šios augimą didinančios jungtys leistų geriau patekti į vidaus rinką ir taip padėtų kurti konkurencingesnę rinkos ekonomiką laikantis strategijos „Europa 2020“ tikslų ir planinių rodiklių ;
Pakeitimas  3 Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) Komisija įsipareigojo įtraukti klimato kaitą į Sąjungos išlaidų programas ir bent 20 % Sąjungos biudžeto skirti su klimatu susijusiems tikslams. Svarbu užtikrinti, kad rengiant, planuojant ir įgyvendinant bendros svarbos projektus, būtų skatinama švelninti klimato kaitą, prisitaikyti prie jos ir užkirsti kelią grėsmėms bei jas valdyti. Investicijos į infrastruktūrą, kurioms taikomas šis reglamentas, turėtų padėti skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio ir klimato bei stichijų poveikiui atsparios ekonomikos ir visuomenės;	(5) Komisija įsipareigojo įtraukti klimato kaitą į Sąjungos išlaidų programas ir bent 20 % Sąjungos biudžeto skirti su klimatu susijusiems tikslams. Svarbu užtikrinti, kad rengiant, planuojant ir įgyvendinant bendros svarbos projektus, būtų skatinama švelninti klimato kaitą, prisitaikyti prie jos ir užkirsti kelią grėsmėms bei jas valdyti. Investicijos į infrastruktūrą, kurioms taikomas šis reglamentas, turėtų padėti skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio ir klimato bei stichijų poveikiui atsparios ekonomikos ir visuomenės, dar labiau neatskiriant tam tikrų Europos regionų, kaip antai atokiausių ir salų regionų;
Pagrindimas
Priemonės ir veiksmai, kuriais siekiama skatinti mažo anglies dioksido kiekio visuomenę ir ekonomiką, neturėtų būti didesnės regionų, kurie jau atitrūkę nuo vidaus ekonomikos, atskirties priežastis.
Pakeitimas  4 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a) turėtų būti pasiekiama glaudi EITP ir ERPF finansavimo priemonių sąveika, kad būtų finansuojama infrastruktūra pasienio regionuose vykdant visuotinio tinklo projektą;
Pakeitimas  5 Pasiūlymas dėl reglamento 10 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) remiantis baltojoje knygoje išdėstytais tikslais, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXX/2012 nustatytose TEN-T gairėse nustatoma transeuropinio transporto tinklo infrastruktūra, nurodomi reikalavimai, kuriuos ji turi atitikti, ir numatomos jų įgyvendinimo priemonės. Gairėse visų pirma numatoma, kad pagrindinis tinklas bus baigtas kurti iki 2030 m.;	(10) remiantis baltojoje knygoje išdėstytais tikslais, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXX/2012 nustatytose TEN-T gairėse nustatoma transeuropinio transporto tinklo infrastruktūra, nurodomi reikalavimai, kuriuos ji turi atitikti, ir numatomos jų įgyvendinimo priemonės. Gairėse visų pirma numatoma, kad pagrindinis tinklas bus baigtas kurti iki 2030 m., sukuriant naują infrastruktūrą, taip pat atkuriant ir modernizuojant dabartinę infrastruktūrą;
Pakeitimas  6 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) remdamasi valstybių narių transporto infrastruktūros planų analize, Komisija prognozuoja, kad investicijų į transportą poreikis visam TEN-T tinklui 2014–2020 m. laikotarpiu sudarys 500 mlrd. EUR, iš jų numatomus 250 mlrd. EUR reikės investuoti į TEN-T pagrindinį tinklą. Atsižvelgiant į Sąjungos lygmeniu prieinamus išteklius, norint pasiekti pageidaujamą poveikį, reikia susitelkti į svarbiausią, didžiausią papildomą europinę naudą teikiančius projektus. Todėl paramą reikėtų sutelkti į pagrindinį tinklą (visų pirma pagrindinio tinklo koridorius) ir į bendros svarbos eismo valdymo sistemų (visų pirma oro eismo valdymo sistemų pagal SESAR, kurioms reikės maždaug 3 mlrd. EUR Sąjungos biudžeto lėšų) projektus;	(11) remdamasi valstybių narių transporto infrastruktūros planų analize, Komisija prognozuoja, kad investicijų į transportą poreikis visam TEN-T tinklui 2014–2020 m. laikotarpiu sudarys [500] mlrd. EUR, iš jų numatomus [250] mlrd. EUR reikės investuoti į TEN-T pagrindinį tinklą. Atsižvelgiant į Sąjungos lygmeniu prieinamus išteklius, norint pasiekti pageidaujamą poveikį, reikia susitelkti į svarbiausią, didžiausią papildomą europinę naudą teikiančius projektus. Todėl paramą reikėtų sutelkti į pagrindinį tinklą (visų pirma pagrindinio tinklo koridorius), neatmetant paramos visa apimančiam susisiekimo tinklui, kuris gali veiksmingai padidinti socialinę ir teritorinę sanglaudą ir pagerinti prieinamumą visoje Sąjungos, taip pat į bendros svarbos eismo valdymo sistemų (visų pirma oro eismo valdymo sistemų pagal SESAR, kurioms reikės maždaug 3 mlrd. EUR Sąjungos biudžeto lėšų) projektus;
Pagrindimas
EITP parama turėtų būti sutelkiama į pagrindinį tinklą, tačiau nereikėtų visiškai atmesti paramos visa apimančiam susisiekimo tinklui tais atvejais, kai įgyvendinami Europai papildomą naudą teikiantys projektai, ypač tokiose srityse, kaip, pvz., pagal SESV 355 ir 375 straipsnių nuostatas atokiausi regionai, kurie yra įtraukti į visa apimantį susisiekimo tinklą, siekiant išvengti bet kokios didesnės atskirties.
Pakeitimas  7 Pasiūlymas dėl reglamento 13 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) įgyvendinant dabartinę finansinę programą įgyta patirtis rodo, kad daug valstybių narių, turinčių teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą, susiduria su didelėmis kliūtimis, trukdančiomis laiku įgyvendinti kompleksinius tarpvalstybinius didelę papildomą naudą Sąjungai teikiančius transporto infrastruktūros projektus. Todėl siekiant pagerinti transporto projektų, visų pirma tarpvalstybinių, didelę papildomą naudą Sąjungai teikiančių projektų įgyvendinimą, dalį Sanglaudos fondo lėšų (10 mlrd. EUR) reikėtų pervesti pagrindinio transporto tinklo transporto projektams finansuoti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Komisija turėtų remti valstybes nares, turinčias teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą, kad jos išplėtotų tinkamą projektų sistemą ir didžiausią įmanomą prioritetą teiktų nacionaliniams asignavimams pagal Sanglaudos fondo sistemą;	(13) įgyvendinant dabartinę finansinę programą įgyta patirtis rodo, kad kai kurios valstybės narės, turinčios teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą, susiduria su didelėmis kliūtimis, trukdančiomis laiku įgyvendinti kompleksinius tarpvalstybinius didelę papildomą naudą Sąjungai teikiančius transporto infrastruktūros projektus. Todėl siekiant pagerinti transporto projektų, visų pirma tarpvalstybinių, didelę papildomą naudą Sąjungai teikiančių projektų įgyvendinimą, dalį Sanglaudos fondo lėšų ([XXX] mlrd. EUR) reikėtų pervesti pagrindinio transporto tinklo transporto projektams finansuoti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. vykdant projektų atranką turėtų būti visiškai paisoma nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. lėšos, kurios dar nepaskirtos transporto infrastruktūros projektui, turėtų būti prieinamos visoms valstybėms narėms, turinčioms teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą pagal šį reglamentą. Reikėtų užtikrinti, kad didžiausias įmanomas prioritetas būtų teikiamas projektams, kuriuose laikomasi nacionalinių asignavimų reikalavimų pagal Sanglaudos fondo nuostatas. Komisija turėtų remti valstybes nares, turinčias teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą, kad jos išplėtotų ir įgyvendintų papildomą naudą Europai teikiančius projektus, nurodytus šio reglamento priede;
Pakeitimas  8 Pasiūlymas dėl reglamento 13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(13a) instituciniai ir administraciniai gebėjimai yra pagrindinė būtina sąlyga, siekiant veiksmingai įgyvendinti Europos infrastruktūros tinklų priemonės tikslus. Komisija turėtų užtikrinti, kad šie gebėjimai visuomet būtų pakankamo lygio, kad galėtų kurti ir įgyvendinti projektus, ir prireikus turėtų pasiūlyti susijusioms valstybėms narėms atitinkamas priemones;
Pakeitimas  9 Pasiūlymas dėl reglamento 24 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(24) reikia sukurti tvirtus ir darnius ES lygmens tinklus, skirtus visuomeninės paskirties veiklai vykdyti skaitmeniniu būdu, nacionaliniu ir regionų lygmenimis įtraukiant viešojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovus, ir šiuo tikslu labai svarbu užtikrinti struktūrizuotą sistemos ir programinės įrangos kūrimo išlaidų finansavimą ES lėšomis bei tvirto tokių tinklų centro priežiūrą, nacionaliniams ūkio subjektų biudžetams paliekant tik su konkrečia šalimi susijusias vidaus išlaidas;	(24) reikia sukurti tvirtus ir darnius ES lygmens tinklus, skirtus visuomeninės paskirties veiklai vykdyti skaitmeniniu būdu, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis įtraukiant viešojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovus, ir šiuo tikslu labai svarbu užtikrinti struktūrizuotą sistemos ir programinės įrangos kūrimo išlaidų finansavimą ES lėšomis bei tvirto tokių tinklų centro priežiūrą, nacionaliniams ūkio subjektų biudžetams paliekant tik su konkrečia šalimi susijusias vidaus išlaidas;
Pakeitimas  10 Pasiūlymas dėl reglamento 37 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(37) pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę turėtų būti pasiūlytos finansinės priemonės, kad į infrastruktūrą daug investuotų privačiojo sektoriaus investuotojai ir finansų įstaigos. Kad finansinės priemonės būtų pakankamai patrauklios privačiajam sektoriui, jas reikėtų kurti ir įgyvendinti, tinkamai atsižvelgiant į administracinės naštos paprastinimą ir mažinimą, kartu užtikrinant tam tikrą lankstumą, kad būtų galima lanksčiai prisitaikyti prie nustatytų finansavimo poreikių. Šios priemonės turėtų būti kuriamos atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos finansines priemones, pvz., TEN-T projektų paskolų garantijų priemonę (angl. Loan Guarantee instrument for TEN-T projects, LGTT), rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (angl. Risk Sharing Finance Facility, RSFF) ir 2020 m. Europos energetikos, klimato kaitos ir infrastruktūros fondą (fondas „Marguerite“);	(37) pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę turėtų būti pasiūlytos finansinės priemonės, kad į infrastruktūrą daug investuotų privačiojo sektoriaus investuotojai ir finansų įstaigos. Kad finansinės priemonės būtų pakankamai patrauklios privačiajam sektoriui, jas reikėtų kurti ir įgyvendinti, tinkamai atsižvelgiant į administracinės naštos paprastinimą ir mažinimą, kartu užtikrinant tam tikrą lankstumą, kad būtų galima lanksčiai prisitaikyti prie nustatytų finansavimo poreikių. Atsakingos valdymo institucijos turėtų sukurti reikiamas skatinamąsias priemones, kuriomis pritraukiami privačiojo sektoriaus investuotojai. Šios priemonės turėtų būti kuriamos atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos finansines priemones, pvz., TEN-T projektų paskolų garantijų priemonę (angl. Loan Guarantee instrument for TEN-T projects, LGTT), rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (angl. Risk Sharing Finance Facility, RSFF) ir 2020 m. Europos energetikos, klimato kaitos ir infrastruktūros fondą (fondas „Marguerite“);
Pakeitimas  11 Pasiūlymas dėl reglamento 41 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(41) daugiametis priemonės paramos programavimas turėtų būti nukreiptas į Sąjungos prioritetų rėmimą, užtikrinant būtinų finansinių išteklių prieinamumą ir bendrų Sąjungos ir valstybių narių veiksmų nuoseklumą bei tęstinumą; Pasiūlymų, pateiktų įgyvendinus pirmąją daugiametę darbo programą transporto sektoriuje, išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2014 m. sausio 1 d., siekiant užtikrinti projektų, kuriems jau taikomas 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse, tęstinumą;	(41) daugiametis priemonės paramos programavimas turėtų būti nukreiptas į Sąjungos prioritetų rėmimą, užtikrinant būtinų finansinių išteklių prieinamumą ir bendrų Sąjungos ir valstybių narių veiksmų nuoseklumą, sąžiningumą bei tęstinumą; pasiūlymų, pateiktų įgyvendinus pirmąją daugiametę darbo programą transporto sektoriuje, išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2014 m. sausio 1 d., siekiant užtikrinti projektų, kuriems jau taikomas 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse, tęstinumą;
Pakeitimas  12 Pasiūlymas dėl reglamento 44 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(44) remiantis atskiruose reglamentuose nustatytomis konkretiems sektoriams skirtomis gairėmis, parengtas prioritetinių sričių, kurioms turėtų būti taikomas šis reglamentas, sąrašas, kuris turėtų būti įtrauktas į priedą. Kad būtų atsižvelgta į galimus politikos prioritetų ir technologinių galimybių pokyčius, taip pat į eismo srautus, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikta teisė priimti aktus, kuriais priimami priedo pakeitimai. Labai svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;	(44) remiantis atskiruose reglamentuose nustatytomis konkretiems sektoriams skirtomis gairėmis, parengtas prioritetinių sričių, kurioms turėtų būti taikomas šis reglamentas, sąrašas, kuris turėtų būti įtrauktas į priedą. Kad būtų atsižvelgta į galimus politikos prioritetų ir technologinių galimybių pokyčius, taip pat į eismo srautus, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikta teisė priimti aktus, kuriais priimami priedo pakeitimai. Atlikdama parengiamąjį darbą Komisija turėtų tinkamai konsultuotis, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
Pakeitimas  13 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 10 a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	10a) visa apimantis susisiekimo tinklas – visos Europos transporto tinklas, kuriuo užtikrinamas patekimas į vidaus rinką ir visų Sąjungos regionų, įskaitant nutolusius, atokiausius ir retai apgyvendintus regionus, tarpusavio ryšys ir stiprinama ekonominė, socialinė ir teritorinė skirtingų valstybių narių, jų pačių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių sanglauda, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės] II skyriuje;
Pakeitimas  14 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Europos infrastruktūros tinklų priemonė suteikia galimybę pagal transeuropinių tinklų politiką rengti ir įgyvendinti bendros svarbos projektus energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose. Visų pirma Europos infrastruktūros tinklų priemone remiamas projektų, kuriais siekiama plėtoti ir statyti naują arba atnaujinti esamą transporto, energetikos ir telekomunikacijų srities infrastruktūrą, įgyvendinimas. Šiuo tikslu Europos infrastruktūros tinklų priemone siekiama tokių tikslų:	Europos infrastruktūros tinklų priemonė suteikia galimybę pagal transeuropinių tinklų politiką rengti ir įgyvendinti bendros svarbos projektus energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose. Visų pirma Europos infrastruktūros tinklų priemone remiamas projektų, kuriais siekiama plėtoti ir statyti naują arba atnaujinti esamą transporto, energetikos ir telekomunikacijų srities infrastruktūrą ir kuriais teikiama pirmenybė trūkstamai infrastruktūrai, įgyvendinimas. Šiuo tikslu Europos infrastruktūros tinklų priemone siekiama tokių tikslų:
a) skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, plėtojant šiuolaikiškus ir itin efektyvius transeuropinius tinklus – taip visai Europos Sąjungai suteikiama naudos, susijusios su konkurencingumu ir ekonomine, socialine bei teritorine sanglauda bendrojoje rinkoje, ir sukuriama privačiosioms ir viešosioms investicijoms palankesnė aplinka, taikant finansinių priemonių bei Sąjungos tiesioginės paramos derinį, taip pat išnaudojant sektorių sinergiją. Tai, kaip pasiekta šio tikslo, bus vertinama pagal viešųjų ir privačiųjų investicijų į bendros svarbos projektus dydį, visų pirma su bendros svarbos projektais susijusių viešųjų ir privačiųjų investicijų, atliktų pagal šį reglamentą naudojant finansines priemones, dydį;	a) skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, plėtojant šiuolaikiškus ir itin efektyvius transeuropinius tinklus, kuriais atsižvelgiama į būsimus eismo srautus, – taip visai Europos Sąjungai suteikiama naudos, susijusios su konkurencingumu ir ekonomine, socialine bei teritorine sanglauda bendrojoje rinkoje, ir sukuriama privačiosioms ir viešosioms investicijoms palankesnė aplinka, taikant finansinių priemonių bei Sąjungos tiesioginės paramos derinį, taip pat išnaudojant sektorių sinergiją. Tai, kaip pasiekta šio tikslo, bus vertinama pagal viešųjų ir privačiųjų investicijų į bendros svarbos projektus dydį, visų pirma su bendros svarbos projektais susijusių viešųjų ir privačiųjų investicijų, atliktų pagal šį reglamentą naudojant finansines priemones, taip pat derinant su kitais finansiniais ištekliais, dydį;
b) suteikti Sąjungai galimybę pasiekti savo tikslus iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir 20 % padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, kartu užtikrinant didesnį valstybių narių solidarumą.	b) prisidėti siekiant Sąjungos tikslų iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir 20 % padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, kartu užtikrinant didesnį valstybių narių solidarumą.
Pakeitimas  15 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio b a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) sukurti trūkstamas jungtis ir šalinti kliūtis, visų pirma tarpvalstybinėse atkarpose;
Pagrindimas
Pasienio regionai yra nepalankioje padėtyje dėl buvimo nuošalioje vietovėje ir todėl yra itin priklausomi nuo ES transporto tinklo jungčių. Todėl pasienio regionuose turėtų būti skatinami infrastruktūros projektai, kuriais siekiama sukurti trūkstamas jungtis ir pašalinti kliūtis, kad jie būtų sujungti su pagrindiniu tinklu ir galėtų lengviau patekti į vidaus rinką.
Pakeitimas  16 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Siekiant bendrųjų 3 straipsnyje nurodytų tikslų, Europos infrastruktūros tinklų priemonė turėtų padėti pasiekti tokius konkretiems sektoriams nustatytus tikslus:	1. Siekiant bendrųjų 3 straipsnyje nurodytų tikslų, Europos infrastruktūros tinklų priemonė turėtų padėti pasiekti tokius konkretiems sektoriams nustatytus tikslus:
(a)  a) Transporto srityje Europos infrastruktūros tinklų priemone remiami bendros svarbos projektai, kuriais siekiama toliau išvardytų tikslų, kurie išsamiau apibrėžti Reglamento (ES) Nr. xxxx/2012 [TEN-T gairės] 4 straipsnyje:	a) Transporto srityje Europos infrastruktūros tinklų priemone remiami bendros svarbos projektai, kuriais siekiama toliau išvardytų tikslų, kurie išsamiau apibrėžti Reglamento (ES) Nr. xxxx/2012 [TEN-T gairės] 4 straipsnyje:
(b)  i) pašalinti kliūtis ir sukurti trūkstamas jungtis; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal naujų ir patobulintų tarpvalstybinių jungčių bei pašalintų kliūčių skaičių transporto maršrutuose, kuriems skirta parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę;	i) pašalinti kliūtis ir sukurti trūkstamas jungtis, taip pat kartu naudojant kvotas ir bendro finansavimo normas, nurodytas šio reglamento 10 straipsnyje, ir atsižvelgiant į nepalankioje geografinėje padėtyje esančius regionus; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal naujų ir patobulintų vidaus ir tarpvalstybinių jungčių bei pašalintų kliūčių skaičių transporto maršrutuose, kuriems skirta parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę;
(c)  ii) užtikrinti, kad ilgainiui transportas taptų tausus ir efektyvus; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal paprastųjų geležinkelių tinklo ilgį ES 27 valstybėse narėse ir greitųjų geležinkelių tinklo ilgį ES 27 valstybėse narėse;	ii) užtikrinti, kad ilgainiui transportas taptų tausus ir efektyvus; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal paprastųjų geležinkelių tinklo ilgį ES 27 valstybėse narėse ir greitųjų geležinkelių tinklo ilgį ES 27 valstybėse narėse;
(d)  iii) optimizuoti transporto rūšių integraciją bei sujungimą ir padidinti transporto paslaugų sąveiką. Tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal uostų ir oro uostų, prijungtų prie geležinkelių tinklo, skaičių.	iii) optimizuoti transporto rūšių integraciją bei sujungimą ir padidinti transporto paslaugų sąveiką. Tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal uostų ir oro uostų, prijungtų prie geležinkelių tinklo, skaičių.
(e)	iv) rengtis būsimiems transporto srautams.
(f)  b) Energetikos srityje Europos infrastruktūros tinklų priemone remiami bendros svarbos projektai, kuriais siekiama toliau nurodytų tikslų, kurie išsamiau apibrėžti Reglamente (ES) Nr. xxxx/2012:	b) Energetikos srityje Europos infrastruktūros tinklų priemone remiami bendros svarbos projektai, kuriais siekiama toliau nurodytų tikslų, kurie išsamiau apibrėžti Reglamente (ES) Nr. xxxx/2012:
(g)  i) skatinti tolesnę energetikos vidaus rinkos integraciją ir valstybių elektros energijos bei dujų tinklų sąveiką, be kita ko užtikrinant, kad nė viena valstybė narė nebūtų atskirta nuo Europos tinklo; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal projektų, kuriuos įgyvendinant valstybių narių tinklai veiksmingai sujungiami ir šalinamos vidaus kliūtys, skaičių;	i) skatinti tolesnę energetikos vidaus rinkos integraciją ir valstybių elektros energijos bei dujų tinklų sąveiką, be kita ko užtikrinant, kad nė viena valstybė narė nebūtų atskirta nuo Europos tinklo; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal projektų, kuriuos įgyvendinant valstybių narių tinklai veiksmingai sujungiami ir šalinamos vidaus kliūtys, skaičių;
ii) didinti Sąjungos tiekimo saugumą; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal sistemos atsparumo raidą ir sistemos operacijų saugumą, taip pat projektų, kuriuos įgyvendinant galima įvairinti tiekimo šaltinius, tiekiančias šalis ir maršrutus, skaičių;	ii) didinti Sąjungos tiekimo saugumą ir veiksmingumą modernizuojant infrastruktūrą; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal sistemos atsparumo raidą ir sistemos operacijų saugumą, taip pat projektų, kuriuos įgyvendinant galima įvairinti tiekimo šaltinius, tiekiančias šalis ir maršrutus, skaičių;
(h)  iii) prisidėti prie darnaus vystymosi ir aplinkos apsaugos, visų pirma skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į perdavimo tinklą ir anglies dioksido perdavimo tinklų plėtojimą; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal atsinaujinančiosios energijos perdavimą iš gavybos centrų svarbiausiems vartojimo centrams ir saugykloms bei CO2 išlakų, kurių išvengta įgyvendinus EITP paramą gavusius projektus, bendrą kiekį.	iii) prisidėti prie darnaus vystymosi ir aplinkos apsaugos, visų pirma skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į perdavimo tinklą ir anglies dioksido perdavimo tinklų plėtojimą; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal atsinaujinančiosios energijos perdavimą iš gavybos centrų svarbiausiems vartojimo centrams ir saugykloms bei CO2 išlakų, kurių išvengta įgyvendinus EITP paramą gavusius projektus, bendrą kiekį.
(i)  c) Telekomunikacijų srityje Europos infrastruktūros tinklų priemone remiami bendros svarbos projektai, kuriais siekiama toliau nurodytų tikslų, išsamiau apibrėžtų Reglamente (ES) Nr. xxxx/2012 [INFSO gairės]:	c) Telekomunikacijų srityje Europos infrastruktūros tinklų priemone remiami bendros svarbos projektai, kuriais siekiama toliau nurodytų tikslų, išsamiau apibrėžtų Reglamente (ES) Nr. xxxx/2012 [INFSO gairės]:
(j)  i) greičiau diegti spartaus ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklus ir paspartinti tų tinklų taikymą (taip pat ir mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ) bei gyvenamuosiuose būstuose); tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal plačiajuosčio ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptį ir namų ūkių, turinčių spartesnį nei 100 Mbps plačiajuostį ryšį, skaičių;	i) greičiau diegti spartaus ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklus visuose ES regionuose ir tarp jų, taip pat kaimo vietovėse, ir paspartinti tų tinklų taikymą (taip pat ir mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ)); tai, kaip šis tikslas pasiektas, bus vertinama pagal plačiajuosčio ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptį ir namų ūkių, turinčių spartesnį nei 100 Mbps plačiajuostį ryšį, skaičių;
(k)  ii) skatinti nacionalinių internetu teikiamų viešųjų paslaugų sujungimą ir sąveiką bei prieigą prie tokių tinklų; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal piliečių ir įmonių, kurie naudojasi internetu teikiamomis viešosiomis paslaugomis, skaičių ir tokių paslaugų tarptautinį prieinamumą.	ii) skatinti nacionalinių internetu teikiamų viešųjų paslaugų sujungimą ir sąveiką bei prieigą prie tokių tinklų; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal piliečių ir įmonių, kurie naudojasi internetu teikiamomis viešosiomis paslaugomis, skaičių ir tokių paslaugų tarptautinį prieinamumą.
Pakeitimas  17 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
iii) prisidėti prie darnaus vystymosi ir aplinkos apsaugos, visų pirma skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į perdavimo tinklą ir anglies dioksido perdavimo tinklų plėtojimą; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal atsinaujinančiosios energijos perdavimą iš gavybos centrų svarbiausiems vartojimo centrams ir saugykloms bei CO2 išlakų, kurių išvengta įgyvendinus EITP paramą gavusius projektus, bendrą kiekį.	iii) prisidėti prie darnaus vystymosi ir aplinkos apsaugos, visų pirma skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į perdavimo tinklą, anglies dioksido perdavimo tinklų plėtojimą ir investavimą į tvarų transportą; tai, kaip šio tikslo pasiekta, bus vertinama pagal atsinaujinančiosios energijos perdavimą iš gavybos centrų svarbiausiems vartojimo centrams ir saugykloms bei CO2 išlakų, kurių išvengta įgyvendinus EITP paramą gavusius projektus, bendrą kiekį.
Pakeitimas  18 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimo finansinis paketas 2014–2020 m. yra 50 000 000 000 EUR. Ši suma 3 straipsnyje nurodytiems sektoriams paskirstoma taip:	1. Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimo finansinis paketas 2014–2020 m. yra [XXX] EUR. Ši suma 3 straipsnyje nurodytiems sektoriams paskirstoma taip:
a) transportas: 31 694 000 000 EUR, iš jų 10 000 000 000 EUR pervedami iš Sanglaudos fondo ir turi būti panaudoti pagal šį reglamentą valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą;	a) transportas: [XXX] EUR, iš jų [XXX] EUR pervedami iš Sanglaudos fondo ir turi būti panaudoti pagal šį reglamentą, pagal Reglamentą (ES) Nr. [...]/2012 [BNR] ir pagal Reglamentą (ES) Nr. [...]/2012 [Sanglaudos fondas] valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą projektams, nurodytiems 1 priede, ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. –kuriuose visiškai laikomasi nacionalinių asignavimų reikalavimų pagal Sanglaudos fondo nuostatas ;
b) energetika: 9 121 000 000 EUR;	b) energetika: [XXX] EUR;
c) telekomunikacijos: 9 185 000 000 EUR.	c) telekomunikacijos: [XXX] EUR.
2. Iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais, ekspertų susitikimais, kiek jie susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais; išlaidos, susijusios su IT tinklais, daugiausia skirtais informacijos tvarkymui ir mainams, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama programą.	2. Iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais, ekspertų susitikimais, kiek jie susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais; išlaidos, susijusios su IT tinklais, daugiausia skirtais informacijos tvarkymui ir mainams, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama programą.
Lėšos taip pat gali būti skiriamos siekiant padengti techninės ir administracinės pagalbos išlaidas, būtinas užtikrinti perėjimą nuo priemonių, priimtų pagal Reglamentą (EB) Nr. 680/2007 , prie programos. Jei būtina, asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2020 m. ir būti skirti analogiškoms išlaidoms, kad būtų galima valdyti veiksmus, kurie nebaigti iki 2020 m. gruodžio 31 d.	Lėšos taip pat gali būti skiriamos siekiant padengti techninės ir administracinės pagalbos išlaidas, būtinas užtikrinti perėjimą nuo priemonių, priimtų pagal Reglamentą (EB) Nr. 680/2007 , prie programos. Jei būtina, asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2020 m. ir būti skirti analogiškoms išlaidoms, kad būtų galima valdyti veiksmus, kurie nebaigti iki 2020 m. gruodžio 31 d.
3. Pagal 26 straipsnio 1 dalį atlikusi laikotarpio vidurio vertinimą, Komisija gali perkelti 1 dalyje nurodytus asignavimus iš vieno sektoriaus į kitą, išskyrus 10 000 000 000 EUR sumą, kuri pervedama iš Sanglaudos fondo transporto sektoriaus projektams finansuoti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą.	3. Pagal 26 straipsnio 1 dalį atlikusi laikotarpio vidurio vertinimą, Komisija gali perkelti 1 dalyje nurodytus asignavimus iš vieno sektoriaus į kitą, daugiausia 3 % vienam sektoriui, išskyrus [XXX] EUR sumą, kuri pervedama iš Sanglaudos fondo transporto sektoriaus projektams finansuoti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą.
Pakeitimas  19 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Tik veiksmai, kuriais padedama įgyvendinti bendros svarbos projektus pagal reglamentus (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės], (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-E gairės], (ES) Nr. XXX/2012 [Energetikos infrastruktūros gairės] ir Nr. XXX/2012 [INFSO gairės], ir pagalbiniai programos veiksmai yra tinkami gauti dotacijų, finansinių priemonių ir pirkimo pavidalo ES finansinę paramą.	1. Tik veiksmai, kuriais padedama įgyvendinti bendros svarbos projektus pagal reglamentus (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės], (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-E gairės], (ES) Nr. XXX/2012 [Energetikos infrastruktūros gairės] ir Nr. XXX/2012 [INFSO gairės], ir pagalbiniai programos veiksmai yra tinkami gauti dotacijų, finansinių priemonių ir pirkimo pavidalo ES finansinę paramą.
2. Transporto srityje tik veiksmai, kuriais prisidedama prie bendros svarbos projektų pagal Reglamentą (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės], ir pagalbiniai programos veiksmai yra tinkami gauti pirkimo ir finansinių priemonių pavidalo Sąjungos finansinę paramą pagal šį reglamentą. Tik toliau nurodyti veiksmai yra tinkami gauti dotacijų pavidalo Sąjungos finansinę paramą pagal šį reglamentą:	2. Transporto srityje tik veiksmai, kuriais prisidedama prie bendros svarbos projektų pagal Reglamentą (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės], ir pagalbiniai programos veiksmai yra tinkami gauti pirkimo ir finansinių priemonių pavidalo Sąjungos finansinę paramą pagal šį reglamentą. Tik toliau nurodyti veiksmai yra tinkami gauti dotacijų pavidalo Sąjungos finansinę paramą pagal šį reglamentą:
a) veiksmai, kuriais kuriamas pagrindinis tinklas pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] III skyrių, įskaitant naujų technologijų ir inovacijų diegimą pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] 39 straipsnį;	a) veiksmai, kuriais kuriamas pagrindinis tinklas pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] III skyrių, įskaitant naujų technologijų ir inovacijų diegimą pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] 39 straipsnį;
	aa) veiksmai, kuriais įgyvendinamas visa apimantis susisiekimo tinklas pagal Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] II skyrių, kai tokiais veiksmais sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniams eismo srautams arba padedama panaikinti kliūtis, ir kai tokiais veiksmais taip pat padedama kurti pagrindinį tinklą ir užtikrinama visų ES regionų, įskaitant labiausiai nutolusius ir atokiausius regionus, sujungimą neviršijant viršutinės ribos –5 % transporto sektoriui skirto finansinio paketo, kaip nurodyta šio reglamento 5 straipsnyje;
b) su bendros svarbos projektais susiję tyrimai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] 8 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose;	b) su bendros svarbos projektais susiję tyrimai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] 8 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose;
c) veiksmai, kuriais padedama įgyvendinti bendros svarbos projektus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] 8 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose;	c) veiksmai, kuriais padedama įgyvendinti bendros svarbos projektus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [TEN-T gairės] 8 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose;
d) veiksmai, kuriais remiamos eismo valdymo sistemos pagal Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės] 37 straipsnį;	d) veiksmai, kuriais remiamos eismo valdymo sistemos pagal Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės] 37 straipsnį;
e) veiksmai, kuriais remiamos krovinių vežimo paslaugos pagal Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės] 38 straipsnį;	e) veiksmai, kuriais remiamos krovinių vežimo paslaugos pagal Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [TEN-T gairės] 38 straipsnį;
f) veiksmai, kuriais siekiama sumažinti krovininio geležinkelių transporto keliamą triukšmą, modifikuojant esamus riedmenis;	f) veiksmai, kuriais siekiama sumažinti geležinkelių transporto keliamą triukšmą, taip pat modifikuojant ir modernizuojant esamus riedmenis;
g) pagalbiniai programos veiksmai.	g) pagalbiniai programos veiksmai;
	ga) veiksmai, kuriais remiamos naujos visų transporto rūšių technologijos ir inovacijos.
Su transportu susiję veiksmai, atliekami tarpvalstybinėje atkarpoje ar jos dalyje, yra tinkami gauti Sąjungos finansinę paramą, jeigu atitinkamos valstybės narės arba atitinkamos valstybės narės ir trečiosios šalys yra raštu sudariusios susitarimą dėl tarptautinės atkarpos užbaigimo. Išimties tvarka, jeigu projektas yra būtinas siekiant prisijungti prie kaimyninės valstybės narės ar trečiosios šalies tinklo, tačiau iš tikrųjų siena nekertama, minėto rašytinio susitarimo nereikia.	Su transportu susiję veiksmai, atliekami tarpvalstybinėje atkarpoje ar jos dalyje, yra tinkami gauti Sąjungos finansinę paramą, jeigu atitinkamos valstybės narės arba atitinkamos valstybės narės ir trečiosios šalys yra raštu sudariusios susitarimą dėl tarptautinės atkarpos užbaigimo. Komisija suteikia pagalbą sudarant šį susitarimą ir kasmet praneša Europos Parlamentui apie atvejus, kai susiduriama su problemomis, ir apie nesklandumų pobūdį. Išimties tvarka, jeigu projektas yra būtinas siekiant prisijungti prie kaimyninės valstybės narės ar trečiosios šalies tinklo, tačiau iš tikrųjų siena nekertama, minėto rašytinio susitarimo nereikia.
Dotacijos projektams, kuriems reikalingas lėšas daugiausia skiria naudotojai, pirmiausia teikiamos projektui parengti, visų pirma viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei įvertinti.	Dotacijos projektams, kuriems reikalingas lėšas daugiausia skiria naudotojai, pirmiausia teikiamos projektui, visų pirma viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei įvertinti.
3. Energetikos srityje konkrečios veiksmų, kuriais įgyvendinami bendros svarbos projektai, tinkamumo gauti finansinių priemonių ir dotacijų pavidalo Sąjungos finansinę paramą sąlygos nustatytos Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Energetikos infrastruktūros gairės] 15 straipsnyje.	3. Energetikos srityje konkrečios veiksmų, kuriais įgyvendinami bendros svarbos projektai, tinkamumo gauti finansinių priemonių ir dotacijų pavidalo Sąjungos finansinę paramą sąlygos nustatytos Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Energetikos infrastruktūros gairės] 15 straipsnyje.
4. Telekomunikacijų sektoriuje visi veiksmai, kuriais įgyvendinami bendros svarbos projektai ir pagalbiniai programos veiksmai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [INFSO gairės] priede, yra tinkami pagal šį reglamentą gauti dotacijos, pirkimo ir finansinių priemonių pavidalo Sąjungos finansinę paramą.	4. Telekomunikacijų sektoriuje visi veiksmai, kuriais įgyvendinami bendros svarbos projektai ir pagalbiniai programos veiksmai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [INFSO gairės] priede, yra tinkami pagal šį reglamentą gauti dotacijos, pirkimo ir finansinių priemonių pavidalo Sąjungos finansinę paramą.
Pakeitimas  20 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Dotacijos pagal šį reglamentą gali būti teikiamos bet kuria iš Reglamente (ES) Nr. XXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] nurodytų formų.	1. Dotacijos pagal šį reglamentą gali būti teikiamos bet kuria iš Reglamente (ES) Nr. XXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] nurodytų formų.
Darbo programose turi būti nustatytos dotacijų, kurios gali būti naudojamos atitinkamiems veiksmams finansuoti, formos.	Darbo programose turi būti nustatytos dotacijų, kurios gali būti naudojamos atitinkamiems veiksmams finansuoti, formos.
2. Išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo paraiškos gauti paramą pateikimo dienos. [Išlaidos veiksmams, susijusiems su projektais, įtrauktais į pirmąją daugiametę programą, gali būti tinkamos finansuoti nuo 2014 m. sausio 1 d.]	2. Išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo paraiškos gauti paramą pateikimo dienos. [Išlaidos veiksmams, susijusiems su projektais, įtrauktais į pirmąją daugiametę programą, gali būti tinkamos finansuoti nuo 2014 m. sausio 1 d.]
3. Tinkamos finansuoti gali būti tik valstybėse narėse patirtos išlaidos, išskyrus atvejus, kai bendros svarbos projektas apima ir trečiųjų šalių teritoriją ir jeigu veiksmas yra neišvengiamai būtinas konkretaus projekto tikslams pasiekti.	3. Tinkamos finansuoti gali būti tik valstybėse narėse patirtos išlaidos, išskyrus atvejus, kai bendros svarbos projektas apima ir trečiųjų šalių teritoriją ir jeigu veiksmas yra neišvengiamai būtinas konkretaus projekto tikslams pasiekti.
4. Gali būti tinkamos finansuoti visos įrangos ir infrastruktūros išlaidos, kurias paramos gavėjas laiko kapitalo išlaidomis.	4. Gali būti tinkamos finansuoti visos įrangos ir infrastruktūros išlaidos, kurias paramos gavėjas laiko kapitalo išlaidomis.
5. Išlaidos, susijusios su aplinkos apsaugos srities tyrimais ir atitiktimi Sąjungos teisynui, gali būti tinkamos finansuoti.	5. Išlaidos, susijusios su aplinkos apsaugos srities tyrimais ir atitiktimi Sąjungos teisynui, gali būti tinkamos finansuoti.
6. Su žemės pirkimu susijusios išlaidos nėra tinkamos finansuoti išlaidos.	6. Su neužstatytos žemės pirkimu susijusios išlaidos nėra tinkamos finansuoti išlaidos.
7. Pridėtinės vertės mokestis nėra tinkamos finansuoti išlaidos.	7. Nesusigrąžinamas pridėtinės vertės mokestis yra tinkamos finansuoti išlaidos.
8. Paramos gavėjų išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės taikomos mutatis mutandis įgyvendinimo įstaigų patirtoms išlaidoms.	8. Paramos gavėjų išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės taikomos mutatis mutandis įgyvendinimo įstaigų patirtoms išlaidoms.
	8a. Techninė ir administracinė pagalba laikoma tinkamomis finansuoti išlaidomis.
Pakeitimas  21 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Pasiūlymus gali teikti viena arba kelios valstybės narės, tarptautinės organizacijos, valstybėse narėse įsteigtos bendrosios įmonės arba viešosios ar privačiosios įmonės, arba įstaigos.	1. Pasiūlymus gali teikti viena arba kelios valstybės narės, tarptautinės organizacijos, valstybėse narėse įsteigtos bendrosios įmonės, pavyzdžiui, ETBG, arba viešosios ar privačiosios įmonės, arba įstaigos.
Pagrindimas
Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė yra vienintelė ES lygmens priemonė, galinti rengti vietos strategijų koncepcijas ir jas kurti, atstovauti vadovaujančiai institucijai vykdant sudėtingas programas, kurios apima skirtingus finansavimo šaltinius, ir įgyvendinti projektus bei programas. ETBG suteikia galimybę sumažinti administravimo išlaidas ir sudėtingumą, suteikdama daugiau pridėtinės vertės tarpvalstybiniais atvejais.
Pakeitimas  22 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Išskyrus Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] XXX straipsnyje nurodytus atvejus, pasiūlymai atrenkami paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus, remiantis 17 straipsnyje nurodytomis darbo programomis.	1. Išskyrus Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] XXX straipsnyje nurodytus atvejus, pasiūlymai atrenkami paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus, remiantis 17 straipsnyje nurodytomis darbo programomis.
2. Transporto sektorius	2. Transporto sektorius
a) dotacijų tyrimams atveju Sąjungos finansinė parama negali viršyti 50 % tinkamų finansuoti išlaidų;	a) dotacijų tyrimams atveju Sąjungos finansinė parama negali viršyti 50 % tinkamų finansuoti išlaidų;
b) dotacijų darbams atveju:	b) dotacijų darbams atveju:
i) geležinkelių ir vidaus vandens kelių srityje Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 20 % tinkamų finansuoti išlaidų; finansavimo norma gali būti padidinta iki 30 % veiksmams, kuriais siekiama pašalinti kliūtis; finansavimo norma gali būti padidinta iki 40 % veiksmams, susijusiems su tarpvalstybinėmis atkarpomis;	i) geležinkelių ir vidaus vandens kelių srityje Sąjungos finansinės paramos suma sudaro bent 20 %, tačiau negali viršyti 30 % tinkamų finansuoti išlaidų; finansavimo norma padidinama iki 30 % veiksmams, kuriais siekiama pašalinti kliūtis; finansavimo norma padidinama iki 40 % veiksmams, susijusiems su tarpvalstybinėmis atkarpomis; 25 % pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę skiriamų lėšų skiriama sienos perėjimo punktų programoms.
ii) sausumos transporto jungtims iki uostų ir oro uostų, veiksmams, kuriais siekiama mažinti krovininio geležinkelių transporto keliamą triukšmą, modifikuojant esamus riedmenis, ir uostų bei įvairiarūšio transporto platformų plėtrai Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 20 % tinkamų finansuoti išlaidų.	ii) sausumos transporto jungtims iki uostų ir oro uostų, veiksmams, kuriais siekiama mažinti krovininio geležinkelių transporto keliamą triukšmą, modifikuojant esamus riedmenis ir padedant juos modernizuoti, ir uostų plėtrai kartu atsižvelgiant į nepalankioje geografinėje padėtyje esančius regionus, ir veiksmams, kuriais remiamos visų transporto rūšių naujos technologijos ir inovacijos, Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 20 % tinkamų finansuoti išlaidų.
c) dotacijų eismo valdymo sistemoms ir paslaugoms atveju:	c) dotacijų eismo valdymo sistemoms ir paslaugoms atveju:
i) Europos geležinkelių eismo valdymo sistemai (ERTMS) Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 50 % tinkamų finansuoti išlaidų;	i) Europos geležinkelių eismo valdymo sistemai (ERTMS) ir upių informacijos sistemoms Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 50 % tinkamų finansuoti išlaidų;
ii) eismo valdymo sistemoms, krovinių vežimo paslaugoms, saugioms aikštelėms pagrindiniame kelių transporto tinkle, taip pat jūrų greitkelių plėtros rėmimo veiksmams Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 20 % tinkamų finansuoti išlaidų.	ii) eismo valdymo sistemoms, krovinių vežimo paslaugoms, saugioms aikštelėms pagrindiniame kelių transporto tinkle, taip pat jūrų greitkelių plėtros rėmimo veiksmams Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 20 % tinkamų finansuoti išlaidų.
3. Energetikos sektorius	3. Energetikos sektorius
a) Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 50 % tinkamų finansuoti tyrimų ir (arba) darbų išlaidų;	a) Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 50 % tinkamų finansuoti tyrimų ir (arba) darbų išlaidų;
b) bendro finansavimo normos gali būti padidintos ne daugiau kaip iki 80 % veiksmams, kuriais, remiantis Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Energetikos infrastruktūros gairės] 15 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais įrodymais, regiono arba Sąjungos lygmeniu užtikrinamas didelis tiekimo saugumas, didinamas Sąjungos solidarumas arba kurie susiję su itin naujoviškais sprendimais.	b) bendro finansavimo normos gali būti padidintos ne daugiau kaip iki 80 % veiksmams, kuriais, remiantis Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Energetikos infrastruktūros gairės] 15 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais įrodymais, regiono arba Sąjungos lygmeniu užtikrinamas didelis tiekimo saugumas, didinamas Sąjungos solidarumas arba kurie susiję su itin naujoviškais sprendimais.
4. Telekomunikacijų sektoriuje:	4. Telekomunikacijų sektoriuje:
a) plačiajuosčio ryšio tinklų srities veiksmams Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 50 % tinkamų finansuoti išlaidų;	a) plačiajuosčio ryšio tinklų srities veiksmams Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 50 % tinkamų finansuoti išlaidų;
b) bendrųjų paslaugų srities veiksmams Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 75 % tinkamų finansuoti išlaidų;	b) bendrųjų paslaugų srities veiksmams Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 75 % tinkamų finansuoti išlaidų;
c) pagrindinių paslaugų platformos paprastai finansuojamos pirkimu. Išimtiniais atvejais jos gali būti finansuojamos dotacija, kuria padengiama iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų, nepažeidžiant bendro finansavimo principo;	c) pagrindinių paslaugų platformos paprastai finansuojamos pirkimu. Išimtiniais atvejais jos gali būti finansuojamos dotacija, kuria padengiama iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų, nepažeidžiant bendro finansavimo principo;
d) pagalbiniams programos veiksmams (įskaitant infrastruktūros kartografavimą, porinį bendradarbiavimą ir techninę pagalbą) Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 75 % tinkamų finansuoti išlaidų.	d) pagalbiniams programos veiksmams (įskaitant infrastruktūros kartografavimą, porinį bendradarbiavimą ir techninę pagalbą) Sąjungos finansinės paramos suma negali viršyti 75 % tinkamų finansuoti išlaidų.
5. Pirmiau nurodytos bendro finansavimo normos gali būti padidintos iki 10 procentinių punktų veiksmams, kuriais užtikrinama sektorių sinergija, siekiama klimato kaitos švelninimo tikslų, didinamas atsparumas klimato kaitos poveikiui arba mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. Ši padidinimo norma neturėtų būti taikoma 11 straipsnyje nurodytoms bendro finansavimo normoms.	5. Pirmiau nurodytos bendro finansavimo normos gali būti padidintos iki 10 procentinių punktų veiksmams, kuriais užtikrinama sektorių sinergija, siekiama klimato kaitos švelninimo tikslų, didinamas atsparumas klimato kaitos poveikiui arba mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. Ši padidinimo norma neturėtų būti taikoma 11 straipsnyje nurodytoms bendro finansavimo normoms.
6. Pasirinktiems veiksmams teiktinos finansinės paramos suma bus moduliuojama pagal kiekvieno projekto sąnaudų ir naudos analizę, biudžeto išteklių prieinamumą ir poreikį kuo labiau didinti ES finansavimo sverto efektą.	6. Pasirinktiems veiksmams teiktinos finansinės paramos suma bus moduliuojama pagal kiekvieno projekto sąnaudų ir naudos analizę, biudžeto išteklių prieinamumą ir poreikį kuo labiau didinti ES finansavimo sverto efektą.
Pakeitimas  23 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Dėl 10 000 000 000 EUR sumos, pervedamos iš Sanglaudos fondo [Reglamento XXX XX straipsnis] ir numatomos išleisti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo, skelbiami specialūs kvietimai projektams, kuriais pagrindinis tinklas kuriamas tik teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą turinčiose valstybėse narėse.	1. Dėl [XXX] EUR sumos, pervedamos iš Sanglaudos fondo [Reglamento XXX XX straipsnis] ir numatomos išleisti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo, skelbiami specialūs kvietimai projektams, kuriais pagrindinis tinklas kuriamas tik teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą turinčiose valstybėse narėse.
2. Pagal šį reglamentą transporto sektoriui taikytinos taisyklės taikomos tokiems specialiems kvietimams. Skelbiant tokius kvietimus, didžiausias įmanomas prioritetas teikiamas projektams, kuriais paisoma nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą.	2. Pagal šį reglamentą transporto sektoriui taikytinos taisyklės taikomos tokiems specialiems kvietimams siekiant tikslo pašalinti judumo kliūtis. Tinkamų finansuoti projektų atranka vykdoma pagal jų tinkamą parengimą, kokybę ir papildomą naudą Europos Sąjungai atsižvelgiant į šiame reglamente nurodytus tikslus ir kriterijus ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. – laikantis nacionalinių asignavimų reikalavimų pagal Sanglaudos fondo nuostatas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimui pervestos lėšos, kurios nebuvo skirtos transporto infrastruktūros projektui, prieinamos visoms valstybėms narėms, turinčioms teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą transporto infrastruktūros projektams pagal šio reglamento taisykles. Tačiau didžiausias įmanomas prioritetas teikiamas projektams, kuriais paisoma nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą.
3. Nukrypstant nuo 10 straipsnio, 10 000 000 000 EUR sumai, pervedamai iš Sanglaudos fondo [Reglamento XXX XX straipsnis] ir numatomai išleisti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo, taikomos tokios maksimalios finansavimo normos, kokios taikomos Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [Reglamentas, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB)Nr. 1083/2006] 22 straipsnyje ir 110 straipsnio 3 dalyje nurodytam Sanglaudos fondui, o lėšos skiriamos šiems veiksmams:	3. Nukrypstant nuo 10 straipsnio, [XXX] EUR sumai, pervedamai iš Sanglaudos fondo [Reglamento XXX XX straipsnis] ir numatomai išleisti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo, taikomos tokios maksimalios finansavimo normos, kokios taikomos Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [Reglamentas, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB)Nr. 1083/2006] 22 straipsnyje ir 110 straipsnio 3 dalyje nurodytam Sanglaudos fondui, o lėšos skiriamos šiems veiksmams:
a) dotacijoms tyrimams;	a) dotacijoms tyrimams;
b) dotacijų darbams atveju:	b) dotacijų darbams atveju:
i) geležinkeliams ir vidaus vandens keliams;	i) geležinkeliams ir vidaus vandens keliams;
ii) veiksmams, kuriais remiamos tarpvalstybinės kelių atkarpos;	ii) veiksmams, kuriais remiamos tarpvalstybinės kelių atkarpos;
iii) sausumos transporto jungtims iki uostų ir oro uostų, įvairiarūšio transporto platformų ir uostų plėtrai;	iii) sausumos transporto jungtims iki uostų ir oro uostų, įvairiarūšio transporto platformų ir uostų plėtrai;
c) dotacijų eismo valdymo sistemoms ir paslaugoms atveju:	c) dotacijų eismo valdymo sistemoms ir paslaugoms atveju:
i) Europos geležinkelių eismo valdymo sistemai (ERTMS);	i) Europos geležinkelių eismo valdymo sistemai (ERTMS), upių informacijos paslaugoms (angl. RIS) ir laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemoms (angl. VTMIS);
ii) eismo valdymo sistemoms.	ii) eismo valdymo sistemoms;
	iii) jūrų greitkeliams.
	Siekiant remti į Sanglaudos fondo finansavimą teisę turinčias valstybes nares, kurios gali susidurti su problemomis kurdamos tinkamai parengtus, kokybiškus ir papildomą naudą Europos Sąjungai teikiančius projektus, Komisija bent kartą per metus rengia papildomus kvietimus. Siekiant užtikrinti didžiausią įmanomą pervestų lėšų įsisavinimą visose valstybėse narėse, turinčiose teisę į Sanglaudos fondo finansavimą, išskirtinis dėmesys skiriamas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę atliekamiems programos rėmimo veiksmams, kurių paskirtis – stiprinti institucinius gebėjimus ir didinti su šio reglamento pirmame priede nurodytų projektų rengimu ir įgyvendinimu susijusių viešojo administravimo institucijų bei viešųjų paslaugų veiksmingumą.
	3a. Iš Sanglaudos fondo pervedami [XXX] EUR sanglaudos šalims neįskaičiuojami į 2,5 proc. BVP viršutinės ribos nustatymo metodiką.
	3b. Sanglaudos fondo lėšos, naudojamos transporto sektoriaus projektams finansuoti valstybėse narėse, turinčiose teisę gauti Sanglaudos fondo finansavimą, neįskaičiuojamos į Sanglaudos fondo ribų nustatymo sistemą.
Pakeitimas  24 Pasiūlymas dėl reglamento 11 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	11a straipsnis
	1. Finansinių sunkumų patiriančios valstybės narės, kurioms taikomos Reglamento (ES) Nr.° XXX/XXXX (Bendrųjų nuostatų reglamentas) 22 straipsnio ir 100 straipsnio 3 dalies nuostatos, be didesnės (iki 10 proc.) bendro finansavimo normos, taip pat pagal EITP1, savo pačių prašymu taip pat gali naudoti
	i) pagal EITP susigrąžintų grynųjų pinigų srautų lėšas infrastruktūros projektams įgyvendinti;
	ii) pagal nacionalinius finansinius paketus patikslintų ir (arba) susigrąžintų grynųjų pinigų srautų lėšas infrastruktūros projektams įgyvendinti;
	iii) Komisija turėtų centralizuotai valdyti atitinkamas sumas pagal konkurencingumo ir augimo programą. Tai skatina investuoti į nacionalinius ir tarpvalstybinius infrastruktūros projektus, taigi ir prisidėti teikiant papildomos naudos Europai.
	_________________
	1Ten pat 3, 11 straipsnio 3 dalis.
Pagrindimas
Finansinių sunkumų patiriančios valstybės narės yra itin priklausomos nuo infrastruktūros, nes ji skatina užimtumą ir augimą.
Pakeitimas  25 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalies c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) įvertinus projekto pažangą, visų pirma jeigu smarkiai vėluojama įgyvendinti veiksmą.	c) įvertinus projekto pažangą, visų pirma jeigu smarkiai vėluojama įgyvendinti veiksmą dėl tiesioginės paramos gavėjų kaltės.
Pakeitimas  26 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Prieš priimdama kurį nors iš šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų sprendimų, Komisija ištiria atitinkamą atvejį ir informuoja atitinkamus paramos gavėjus, kad jie per nustatytą terminą galėtų pateikti savo pastabas.	4. Prieš priimdama kurį nors iš šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų sprendimų, Komisija ištiria atitinkamą atvejį ir informuoja atitinkamus paramos gavėjus, kad jie per ne trumpesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį galėtų pateikti savo pastabas.
Pagrindimas
Ne trumpesnio kaip 3 mėnesių laikotarpio turėtų pakakti, kad nacionalinės ir vietos valdžios institucijos galėtų parengti išsamią analizę ir pateikti tikslingas pastabas apie pateiktą projektą prieš EK imantis veiksmų.
Pakeitimas  27 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 6 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6a. Taikant finansines priemones siekiama įgyvendinti vieną ar kelis konkrečius Sąjungos politikos tikslus, jos taikomos nediskriminuojant, turi būti nustatytas aiškus jų galutinis terminas, jas taikant turi būti laikomasi patikimo finansų valdymo principų ir jos turi papildyti tradicines priemones, pavyzdžiui, subsidijas.
Pagrindimas
Finansinių priemonių naudojimas turėtų būti tinkamai reguliuojamas, be to, siekiant sumažinti riziką viešosioms lėšoms ir padidinti sverto poveikį, turėtų būti teikiamos deramos garantijos.
Pakeitimas  28 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Projektų, susijusių su transporto ir energetikos sektoriais, atveju valstybės narės įsipareigoja atlikti veiksmų techninę priežiūrą ir finansinę kontrolę, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, ir patvirtina patirtų projektų ar jų dalių išlaidų tikrumą ir atitiktį. Valstybės narės gali prašyti, kad Komisija dalyvautų atliekant patikras vietoje.	Projektų, susijusių su transporto, energetikos ir telekomunikacijų sektoriais, atveju valstybės narės įsipareigoja atlikti veiksmų techninę priežiūrą ir finansinę kontrolę, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, ir patvirtina patirtų projektų ar jų dalių išlaidų tikrumą ir atitiktį. Valstybės narės gali prašyti, kad Komisija dalyvautų atliekant patikras vietoje.
Pakeitimas  29 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Visų pirma telekomunikacijų srityje nacionalinės reguliavimo institucijos deda visas pastangas, kad užtikrintų reikiamą teisinį saugumą ir investavimo sąlygas, kurios padėtų įgyvendinti projektus, kuriems pagal šį reglamentą skiriama Sąjungos finansinė parama.	Telekomunikacijų srityje nacionalinės reguliavimo institucijos taip pat deda visas pastangas, kad užtikrintų reikiamą teisinį saugumą ir investavimo sąlygas, kurios padėtų įgyvendinti projektus, kuriems pagal šį reglamentą skiriama Sąjungos finansinė parama.
Pakeitimas  30 Pasiūlymas dėl reglamento 23 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija imasi atitinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad, įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, taikydama sukčiavimo, korupcijos ir visos kitos neteisėtos veikos prevencijos priemones, atlikdama veiksmingas patikras, o nustačiusi pažeidimų, susigrąžindama neteisėtai išmokėtas sumas, ir jei reikia taikydama veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.	1. Komisija imasi atitinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad, įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, užtikrindama, kad tos pačios rūšies infrastruktūros išlaidos skirtingose valstybėse narėse nebūtų neproporcingos, atitinkamai atsižvelgiant į vietos kainas, taikydama sukčiavimo, korupcijos ir visos kitos neteisėtos veikos prevencijos priemones, atlikdama veiksmingas patikras, o nustačiusi pažeidimų, susigrąžindama neteisėtai išmokėtas sumas, ir jei reikia taikydama veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.
Pagrindimas
Privaloma kuo labiau užtikrinti, kad, remiantis vietos darbo ir medžiagų kainomis, skirtingose valstybėse narėse ES lėšomis finansuojamų infrastruktūros projektų išlaidos būtų vienodos.
Pakeitimas  31 Pasiūlymas dėl reglamento 24 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisijai padeda Priemonės koordinacinis komitetas. Šis komitetas yra toks, koks apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.	1. Komisijai padeda Priemonės koordinacinis komitetas ir kiekvienam iš trijų priemonės sektorių – transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros – įsteigti komitetai. Šie komitetai yra tokie, kokie apibrėžti Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
Pakeitimas  32 Pasiūlymas dėl reglamento 24 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Komitetas užtikrina 17 straipsnyje nurodytų darbo programų horizontalią peržiūrą, kad būtų užtikrintas suderinamumas, nustatyta ir išnaudota sektorių sinergija.	3. Koordinacinis komitetas užtikrina 17 straipsnyje nurodytų darbo programų horizontalią peržiūrą, kad būtų užtikrintas suderinamumas, nustatyta ir išnaudota sektorių sinergija. Atitinkamų sektorių komitetai padeda Komisijai stebėti atitinkamų gairių įgyvendinimą ir dalyvauja jas persvarstant.
Pakeitimas  33 Pasiūlymas dėl reglamento 25 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. 20 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.	2. Įgaliojimai priimti 20 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami trejų metų laikotarpiui nuo ...*. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.
	_________________
	*OL: įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą.
Pagrindimas
Deleguotieji aktai neturėtų būti svarbesni už teisės aktų leidėjų įgaliojimus, todėl reikėtų įtraukti nuostatas, kuriomis suteikiamos galimybės reguliariai stebėti Komisijos vykdomuosius įgaliojimus.
Pakeitimas  34 Pasiūlymas dėl reglamento 25 straipsnio 5 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Pagal 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais.	5. Pagal 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trim mėnesiams.
Pakeitimas  35 Pasiūlymas dėl reglamento 26 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Ne vėliau kaip iki 2018 m. vidurio Komisija parengia vertinimo ataskaitą, susijusią su visų priemonių tikslų pasiekimu (rezultatų ir poveikio lygmeniu), išteklių naudojimo efektyvumu ir papildoma nauda Europai, atsižvelgiant į sprendimą dėl priemonių atnaujinimo, pakeitimo ar sustabdymo. Atliekant vertinimą taip pat nagrinėjamos paprastinimo galimybės, vidaus ir išorės suderinamumas, tolesnis visų tikslų aktualumas, taip pat kaip priemonėmis prisidedama prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų. Vertinimo ataskaitoje atsižvelgiama į vertinimo rezultatus, susijusius su ilgalaikiu ankstesnių priemonių poveikiu.	1. Ne vėliau kaip iki 2017 m. vidurio Komisija parengia vertinimo ataskaitą, susijusią su visų priemonių tikslų pasiekimu (rezultatų ir poveikio lygmeniu), išteklių naudojimo efektyvumu ir papildoma nauda Europai, atsižvelgiant į sprendimą dėl priemonių atnaujinimo, pakeitimo ar sustabdymo. Atliekant vertinimą taip pat nagrinėjamos paprastinimo galimybės, vidaus ir išorės suderinamumas, tolesnis visų tikslų aktualumas, taip pat kaip priemonėmis prisidedama prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų, įskaitant poveikį ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai. Vertinimo ataskaitoje atsižvelgiama į vertinimo rezultatus, susijusius su ilgalaikiu ankstesnių priemonių poveikiu.
Pakeitimas  36 Pasiūlymas dėl reglamento Priedo I dalies a skirsnio 2 punkto pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Baltarusijos siena– Varšuva–Poznanė–Frankfurtas prie Oderio–Berlynas–Hanoveris–Osnabriukas–Enschedė–Utrechtas–Amsterdamas / Roterdamas–Filikstou–Birmingemas / Mančesteris–Liverpulis	Baltarusijos siena– Varšuva–Poznanė–Frankfurtas prie Oderio–Berlynas–Hanoveris–Osnabriukas–Reinė-Tventė / Mitelando kanalas–Entschedė–Hengelas-Utrechtas–Amsterdamas / Roterdamas–Filikstou–Birmingemas / Mančesteris–Liverpulis
	Vidaus vandens keliai (angl. IWW): Mitelando ir Tventės kanalų sujungimo galimybių studija
Pakeitimas  37 Pasiūlymas dėl reglamento Pirmo priedo I dalies a skirsnio 2 punkto pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Baltarusijos siena– Varšuva–Poznanė–Frankfurtas prie Oderio–Berlynas–Hanoveris–Osnabriukas–Enschedė–Utrechtas–Amsterdamas / Roterdamas–Filikstou–Birmingemas / Mančesteris–Liverpulis	Baltarusijos siena– Varšuva–Poznanė–Frankfurtas prie Oderio–Berlynas–Hanoveris–Osnabriukas–Miunsterio / Osnabriuko oro uostas (vok. FMO)–Enschedė–Utrechtas–Amsterdamas / Roterdamas–Filikstou–Birmingemas / Mančesteris–Liverpulis
	Geležinkelis, oro uostas: geležinkelio ir Miunsterio / Osnabriuko oro uosto jungtis
Pakeitimas  38 Pasiūlymas dėl reglamento Pirmo priedo I dalies a skirsnio 2 punkto pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Baltarusijos siena– Varšuva–Poznanė–Frankfurtas prie Oderio–Berlynas–Hanoveris–Osnabriukas–Enschedė–Utrechtas–Amsterdamas / Roterdamas–Filikstou–Birmingemas / Mančesteris–Liverpulis	Baltarusijos siena– Varšuva–Poznanė–Frankfurtas prie Oderio–Berlynas–Hanoveris–Osnabriukas–Hengelas / Tventė–Enschedė–Utrechtas–Amsterdamas / Roterdamas–Filikstou–Birmingemas / Mančesteris–Liverpulis
	Geležinkelis: kelių atkarpų modernizavimas (Hanoveris–Osnabriukas–Hengelas / Tventė; ypač Mindenas / Zėlcė–Hanoverio ir Tventės aplinkkelis)
Pakeitimas  39 Pasiūlymas dėl reglamento Pirmo priedo I dalies a skirsnio 2 punkto pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Baltarusijos siena– Varšuva–Poznanė–Frankfurtas prie Oderio–Berlynas–Hanoveris–Osnabriukas–Enschedė–Utrechtas–Amsterdamas / Roterdamas–Filikstou–Birmingemas / Mančesteris–Liverpulis	Baltarusijos siena– Varšuva–Poznanė–Frankfurtas prie Oderio–Berlynas–Hanoveris–Vakarų Vokietijos kanalai, Mitelando kanalas–Osnabriukas–Enschedė–Utrechtas–Amsterdamas / Roterdamas–Filikstou–Birmingemas / Mančesteris–Liverpulis
	Iš anksto nustatytos atkarpos: Vakarų Vokietijos kanalai, Mittellandkanal, Hanoveris–Magdeburgas–Berlynas
	Rūšis: Vidaus vandens keliai
	Aprašymas / datos: modernizavimas (pvz., tiltų pakėlimas, kuriuo sudaromos sąlygos trims konteinerių sluoksniams praplukdyti), įskaitant jungtis su kitomis eismo rūšimis

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos infrastruktūros tinklų priemonė
Nuorodos	COM(2011)0665 – C7-0374/2011 – 2011/0302(COD)
Atsakingi komitetai        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 17.11.2011	TRAN 17.11.2011
Nuomonę pateikė        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	REGI 17.11.2011
Nuomonės referentas (-ė)        Paskyrimo data	Markus Pieper 23.11.2011
51 straipsnis. Bendri komitetų posėdžiai        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	15.3.2012
Svarstymas komitete	23.11.2011	20.6.2012	12.7.2012	17.9.2012
Priėmimo data	27.11.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	39 1 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Victor Boştinaru, John Bufton, Salvatore Caronna, Nikos Chrysogelos, Francesco De Angelis, Tamás Deutsch, Danuta Maria Hübner, Filiz Hakaeva Hyusmenova, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Mojca Kleva, Constanze Angela Krehl, Petru Constantin Luhan, Ramona Nicole Mănescu, Vladimír Maňka, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Miroslav Mikolášik, Jens Nilsson, Jan Olbrycht, Younous Omarjee, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Monika Smolková, Ewald Stadler, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Hermann Winkler, Joachim Zeller
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jan Březina, Andrea Cozzolino, Ivars Godmanis, Karin Kadenbach, Lena Kolarska-Bobińska, Heide Rühle, Vilja Savisaar-Toomast, Elisabeth Schroedter

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos infrastruktūros tinklų priemonė
Nuorodos	COM(2011)0665 – C7-0374/2011 – 2011/0302(COD)
Pateikimo Europos Parlamentui data	19.10.2011
Atsakingi komitetai        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 17.11.2011	TRAN 17.11.2011
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG 17.11.2011	REGI 17.11.2011
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Adina-Ioana Vălean 10.11.2011	Inés Ayala Sender 10.11.2011	Dominique Riquet 10.11.2011
51 straipsnis. Bendri komitetų posėdžiai        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	15.3.2012
Teisinio pagrindo užginčijimas        JURI nuomonės pateikimo data	JURI 22.1.2013
Svarstymas komitete	27.3.2012	24.4.2012	18.9.2012	5.11.2012
Priėmimo data	18.12.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	81 8 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gabriele Albertini, Amelia Andersdotter, Josefa Andrés Barea, Jean-Pierre Audy, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Erik Bánki, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Izaskun Bilbao Barandica, Philip Bradbourn, Antonio Cancian, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Michael Cramer, Jürgen Creutzmann, Philippe De Backer, Luis de Grandes Pascual, Pilar del Castillo Vera, Christine De Veyrac, Christian Ehler, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Carlo Fidanza, Vicky Ford, Jacqueline Foster, Adam Gierek, Norbert Glante, Robert Goebbels, Mathieu Grosch, András Gyürk, Fiona Hall, Jacky Hénin, Jim Higgins, Romana Jordan, Krišjānis Kariņš, Dieter-Lebrecht Koch, Georgios Koumoutsakos, Philippe Lamberts, Eva Lichtenberger, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Marian-Jean Marinescu, Marisa Matias, Gesine Meissner, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Hubert Pirker, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Michèle Rivasi, Jens Rohde, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, David-Maria Sassoli, Vilja Savisaar-Toomast, Salvador Sedó i Alabart, Olga Sehnalová, Brian Simpson, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Keith Taylor, Britta Thomsen, Silvia-Adriana Ţicău, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Giommaria Uggias, Marita Ulvskog, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Peter van Dalen, Patricia van der Kammen, Alejo Vidal-Quadras, Artur Zasada, Roberts Zīle
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Maria Badia i Cutchet, Spyros Danellis, Ioan Enciu, Markus Ferber, Michael Gahler, Eider Gardiazábal Rubial, Andrzej Grzyb, Roger Helmer, Jolanta Emilia Hibner, Ivailo Kalfin, Werner Langen, Mario Pirillo, Dominique Riquet, Ramon Tremosa i Balcells, Sabine Wils, Corien Wortmann-Kool
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Tanja Fajon, Esther Herranz García, Marit Paulsen, Sergio Paolo Francesco Silvestris
Pateikimo data	29.1.2013