PRANEŠIMAS dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais

2.5.2013 - (2013/2060(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėja: Mojca Kleva Kekuš
Nuomonės referentė (*):
Eva Joly, Vystymosi komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

Pakeitimai

Procedūra : 2013/2060(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0162/2013

Pateikti tekstai :

A7-0162/2013

Debatai :

PV 21/05/2013 - 5
CRE 21/05/2013 - 5

Balsavimas :

PV 21/05/2013 - 6.15
CRE 21/05/2013 - 6.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0205

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Vystymosi komiteto NUOMONĖ (*)
Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais

(2013/2060(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ (COM(2012) 0722),

– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl agresyvaus mokesčių planavimo (C(2012) 8806),

– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų (C(2012) 8805),

– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 27 d. Komisijos rekomendaciją dėl konkrečių kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, susijusiu ir su trečiosiomis šalimis, stiprinimo būdų (COM(2012) 0351),

– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „2013 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2012) 0750),

– atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (2013/0025 (COD)),

– atsižvelgdamas į 2012 m. vasario mėn. Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijas dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ir skatinimu tarptautinių standartų,

– atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl raginimo konkrečiais būdais kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu (2012/2599(RSP))[1],

– atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 10 d. Richardo Murphy, FCA, pranešimą „Mokesčių atotrūkio Europos Sąjungoje panaikinimas“,

– atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos rezoliuciją dėl Verslo apmokestinimo elgesio kodekso ir į 2012 m. gruodžio 4 d. Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupės ataskaitą Tarybai,

– atsižvelgdamas į EBPO pranešimą „Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemų sprendimas“ (2013 m.),

– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 22 d. ECOFIN tarybos išvadas ir ECOFIN tarybos ataskaitą Europos Vadovų Tarybai mokesčių klausimais,

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją „Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą“[2],

– atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 19 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)[3],

– atsižvelgdamas į komunikatą, paskelbtą po 2013 m. vasario15–16 d. Maskvoje vykusio G20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimo;

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl gero valdymo mokesčių srityje skatinimo[4],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A7–0162/2013),

A. kadangi dėl mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir agresyvaus mokesčių planavimo ES kiekvienais metais apytikriai netenkama skandalingos 1 trilijono eurų sumos, kurią sudaro potencialios mokestinės pajamos ir kuri atitinka apytiksliai 2 000 EUR sumą vienam Europos piliečiui per metus[5];

B. kadangi dėl to, kad nesurenkamos šios įplaukos: kyla pavojus siekiant išlaikyti ES socialinės rinkos ekonomikos modelį, grindžiamą kokybiškomis viešosiomis paslaugomis; kyla grėsmė tinkamam bendrosios rinkos veikimui; mažėja ES mokesčių sistemų veiksmingumas ir teisingumas; kyla rizika ekologiniam ekonomikos pertvarkymui; kadangi dėl to sudaromos dar palankesnės sąlygos socialiniu požiūriu žalingam pasipelnymui, kuris nulemia didėjančią nelygybę, dėl kurio didėja piliečių nepasitikėjimas demokratinėmis institucijomis ir puoselėjama aplinka, kurioje stokojama demokratijos;

C. kadangi mūsų įplaukų pagrindo užtikrinimas yra svarbi viešųjų finansų tvarumo dalis;

D. kadangi mokestinis sukčiavimas ir mokesčių slėpimas yra neteisėta mokestinių prievolių vengimo veikla, o mokesčių vengimas yra teisėtas, bet nederamas apmokestinimo tvarkos išnaudojimas mokestinėms prievolėms sumažinti arba jų išvengti, ir kadangi agresyvus mokesčių planavimas yra naudojimasis mokesčių sistemos techninėmis detalėmis arba dviejų ar daugiau mokesčių sistemų nesutapimais siekiant sumažinti mokestinius įsipareigojimus;

E. kadangi mokesčių vengimo praktika, kurią palengvina vis didėjantis ekonomikos dematerializavimas, atsiranda konkurencijos iškraipymų, kurie kenkia Europos įmonėms ir augimui;

F. kadangi mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo mastas pakerta piliečių pasitikėjimą ir tikėjimą mokesčių surinkimo ir apskritai visos fiskalinės sistemos teisingumu ir teisėtumu;

G. kadangi dėl mokestinės politikos koordinavimo stokos ES atsiranda dideli nuostoliai ir administracinė našta piliečiams ir verslo subjektams, veikiantiems Europos Sąjungoje tarpvalstybiniu lygmeniu, taip pat gali atsirasti netyčinio neapmokestinimo atvejų arba mokestinis sukčiavimas ir mokesčių vengimas;

H. kadangi dėl to, kad esama iškraipymų, nulemtų neskaidrios ir žalingos mokestinės praktikos kai kuriose jurisdikcijose, veikiančiose kaip mokesčių rojai, gali susidaryti dirbtiniai pinigų srautai ir atsirasti neigiamų padarinių ES vidaus rinkoje; kadangi kenksminga konkurencija mokesčių srityje ES aiškiai prieštarauja bendrosios rinkos logikai; kadangi turi būti nuveikiama daugiau derinant mokesčių bazę vis glaudesnėje ekonominėje, fiskalinėje ir biudžetinėje sąjungoje;

I. kadangi pastaraisiais metais pagalbos programose dalyvaujančios šalys, pagerinusios mokesčių surinkimą ir panaikinusios lengvatas pagal trejeto pasiūlymus, patyrė, kaip jų didžiosios įmonės palieka jas, kad galėtų pasinaudoti kitų šalių siūlomomis mokestinėmis lengvatomis; kadangi Graikijos atveju Komisija apskaičiavo, kad nuo 2012 m. pradžios iš Graikijos į Šveicarijos bankus buvo pervesta beveik 60 mlrd. EUR;

J. kadangi praktiškai dėl to mokesčių našta realiai buvo perkelta darbuotojams ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir vyriausybės buvo priverstos labai sumažinti viešąsias paslaugas;

K. kadangi daugelio valstybių narių nacionalinėse mokesčių institucijose dėl pastaraisiais metais įgyvendintų taupymo priemonių sumažinus darbuotojų skaičių buvo labai pakenkta Komisijos veiksmų plano įgyvendinimui;

L. kadangi vengdamos mokesčių tarptautinės bendrovės pažeidžia sąžiningos konkurencijos ir įmonių atsakomybės principą;

M. kadangi kai kurių mokesčių mokėtojų reakcija į valstybių narių veiksmus siekiant pagerinti padėtį, susijusią skaidrumo trūkumu, buvo perkelti verslo sandorius į mažesnio skaidrumo lygmens jurisdikciją;

N. kadangi vienašalės nacionalinės priemonės daugeliu atvejų buvo neveiksmingos, nepakankamos ir kai kuriais atvejais netgi prieštaraujančios siekiamiems tikslams ir reikia taikyti suderintus ir daugiakrypčius metodus nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis; kadangi siekiant veiksmingai kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu reikia labai sustiprinti skirtingų valstybių narių mokesčių institucijų bendradarbiavimą ir sustiprinti mokesčių institucijų bendradarbiavimą su kitomis tos pačios valstybės narės teisėsaugos institucijomis;

O. kadangi, kaip nurodo EBPO savo pranešime „Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemų sprendimas“, pagrindinis politikos klausimas, kurį reikia išspręsti, yra tai, kad bendri tarptautiniai principai, parengti remiantis mokesčių jurisdikcijos dalijimosi nacionaline patirtimi, atsilieka nuo kintančios verslo aplinkos; kadangi tarptautinėje arenoje Komisija ir valstybės narės turi vaidinti aktyvesnį vaidmenį, kad būtų sukurti tarptautiniai standartai, paremti skaidrumo, informacijos mainų ir žalingų mokestinių priemonių atsisakymo principais;

P. kadangi besivystančios šalys neturi derybinių galių priversti mokesčių rojus bendradarbiauti, keistis informacija ir tapti skaidriais;

Q. kadangi žurnalistai tyrėjai, nevyriausybinis sektorius ir mokslo bendruomenė padeda atskleisti mokestinį sukčiavimą, mokesčių vengimą ir mokesčių rojus ir apie juos tinkamai informuoti visuomenę;

R. kadangi griežtinant priemones, skirtas mokestiniam sukčiavimui nustatyti, taip pat reikėtų stiprinti dabartinius teisės aktus dėl pagalbos mokesčių išieškojimo, vienodos apmokestinimo tvarkos ir įvykdomumo įmonėms srityse;

S. kadangi 2013 m. vasario mėn. G20 susitikime Maskvoje Europos finansų ministrai pasižadėjo imtis veiksmų, kurių reikia siekiant kovoti su mokesčių vengimu, ir patvirtino, kad vien tik nacionalinėmis priemonėmis norimas poveikis pasiektas nebus;

T. kadangi dėl pervedimų kainodaros atsirandantis mokesčių vengimas daro neigiamą poveikį besivystančių šalių biudžetams, kurie, manoma, kasmet nesurenka apie 125 mlrd. EUR mokesčių įplaukų, o ši suma yra dvigubai didesnė už tarptautinės pagalbos, kurią jos gauna, dydį;

U. kadangi teisė priimti teisės aktus mokesčių srityje šiuo metu priklauso valstybėms narėms;

1. palankiai vertina Komisijos veiksmų planą ir jos rekomendacijas, kuriomis valstybės narės raginamos imtis skubių ir suderintų veiksmų prieš mokesčių rojus ir agresyvų mokesčių planavimą;

2. palankiai vertina G20 finansų ministrų išreikštą ryžtą spręsti mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemas;

3. ragina valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų, perimti Komisijos veiksmų planą, visiškai įgyvendinti dvi rekomendacijas; primygtinai ragina valstybes nares užmegzti rimtas derybas, užbaigti procedūras dėl visų dar nepriimtų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu, agresyviu mokesčių planavimu ir mokesčių rojais joms priklausančiose teritorijose;

4. apgailestauja, kad valstybės narės dar nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl pagrindinių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pvz., 2008 m. pasiūlymo iš dalies pakeisti Tarybos direktyvą 2003/487/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, arba 2011 m. pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės;

5. apgailestauja dėl to, kad iki šiol nepasiekta didelės pažangos mokesčių srityje laikantis paktu „Euro plius“ priimtų įsipareigojimų;

6. palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti „Gero mokesčių valdymo platformą“; ragina Komisiją atidžiai stebėti abiejų rekomendacijų įgyvendinimą visose valstybėse narėse ir konsultuotis su nacionaliniais mokesčių srities darbuotojais, socialiniais partneriais ir profesinėmis sąjungomis ir juos įtraukti į platformos veiklą; ragina Komisiją kasmet Tarybai ir Parlamentui pateikti platformos veiklos ir rezultatų ataskaitą;

7. mano, kad problemos apimtis ir dydis, taip pat tai, jog reikia nedelsiant imtis veiksmų, atskleidžiama Tarptautinio tiriamojo žurnalizmo konsorciumo 2013 m. balandžio mėn. paskelbtoje informacijoje apie slaptas lengvatinio apmokestinimo šalyse ir teritorijose laikomas banko sąskaitas; atsižvelgiant į tai, dar kartą ragina prisiimti griežtesnius Europos ir tarptautinio lygmens įsipareigojimus dėl skaidrumo, kurie turėtų tapti tarptautiniu mastu privalomu daugiašaliu automatinio keitimosi informacija mokesčių klausimais susitarimu;

ES vaidmuo tarptautinėje arenoje

8. pabrėžia, kad ES turėtų vadovauti diskusijoms dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir mokesčių rojais EBPO, pasauliniame forume skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais, G20, G8 ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose forumuose; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares tarptautinėje arenoje nuolat pabrėžti, kad ypač svarbu tvirčiau bendradarbiauti kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu, agresyviu mokesčių planavimu ir mokesčių rojais; pabrėžia, kad tam tikrais atvejais ES turėtų įtikinti ne ES valstybes išplėtoti ir pagerinti atitinkamas jų mokesčių rinkimo sistemas, t. y. pradėti laikytis skaidrumo, automatinių informacijos mainų ir žalingų mokestinių priemonių atsisakymo principų, ir joms padėti; ragina Tarybą ir Komisiją pagerinti techninę pagalbą besivystančioms šalims ir jų pastangas stiprinti gebėjimus;

9. mano, kad nepaprastai svarbu, kad valstybės narės suteiktų įgaliojimus Komisijai ES derėtis dėl mokesčių susitarimų su trečiosiomis šalimis vietoj to, kad būtų toliau tęsiama dvišalių derybų praktika, duodanti neoptimalius rezultatus visai ES, taip pat dažnai atitinkamai valstybei narei;

10. pabrėžia, kad valstybės narės, kurios gavo[6] arba siekia gauti finansinę pagalbą, privalo įgyvendinti priemones, kuriomis stiprinamas ir gerinamas jų pajėgumas surinkti mokesčius ir kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu; primygtinai ragina Komisiją išplėsti šią prievolę, kad ji apimtų kovos su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu priemones;

11. ragina Komisiją neskirti ES finansavimo ES mokestinius standartus pažeidžiančioms įmonėms ir užtikrinti, kad valstybės narės neteiktų joms valstybės pagalbos ar galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; ragina Komisiją ir valstybes nares reikalauti, kad įmonės, dalyvaujančios viešųjų pirkimų sutarčių konkursuose, atskleistų informaciją apie baudas ar bausmes už su mokesčiais susijusius pažeidimus; siūlo, kad viešojo sektoriaus institucijoms, laikantis pagal persvarstytą Pavėluotų mokėjimų direktyvą sutartų prievolių, būtų leidžiama į viešųjų pirkimų sutartį įtraukti sąlygą, pagal kurią joms būtų leidžiama nutraukti sutartį, jei tiekėjas po jos sudarymo nevykdo mokestinių prievolių;

12. ragina Komisiją pasiūlyti bendrus standartus, taikomus valstybių narių mokesčių srities sutartims su besivystančiomis šalimis, siekiant išvengti šių šalių mokesčių bazės erozijos;

13. ragina Komisiją skirti daugiau biudžeto išteklių ir darbuotojų Mokesčių ir muitų sąjungos generaliniam direktoratui (TAXUD GD), kad jis galėtų kurti ES politiką ir pasiūlymus dėl dvigubo neapmokestinimo, mokesčių slėpimo ir mokestinio sukčiavimo;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares palaikant santykius su trečiosiomis šalimis primygtinai reikalauti griežtai taikyti mokesčių srities ES standartus, visų pirma būsimų dvišalių ar daugiašalių prekybos susitarimų atvejais;

15. palankiai vertina JAV užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktą (angl. FATCA), kaip pirmą žingsnį siekiant užtikrinti automatinį keitimąsi informacija tarp ES ir JAV, kad būtų kovojama su tarpvalstybiniu mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu; tačiau apgailestauja, kad derybose su JAV, užuot laikiusis bendros ES derybinės pozicijos, laikomasi dvišalio (tarpvyriausybinio) požiūrio; apgailestauja, kad keičiantis informacija nevisiškai laikomasi abipusiškumo principo; šiame kontekste ragina gerbti ES piliečių duomenų apsaugos teises;

16. ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai persvarstyti ir tinkamai įgyvendinti 2012 m. vasario mėn. Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijas;

Pagrindinis tikslas – įveikti mokesčių atotrūkį

17. ragina valstybes nares įsipareigoti siekti plataus užmojo, bet realaus tikslo – iki 2020 m. bent per pusę sumažinti mokesčių atotrūkį, nes taip palaipsniui būtų galima gauti gerokai daugiau mokestinių pajamų nedidinant mokesčių tarifų;

18. be to, pripažįsta, kad plečiant jau esamas mokesčių bazes, o ne didinant mokesčių tarifus ar įvedant naujus mokesčius, būtų galima gauti papildomų pajamų valstybėms narėms;

19. ragina Komisiją pagaliau parengti išsamią strategiją, pagrįstą konkrečiais su teisės aktų leidyba pagal esamas Sutartis susijusiais veiksmais, kad būtų įveiktas ES mokesčių atotrūkis ir būtų užtikrinama, kad visos ES veiklą vykdančios bendrovės vykdytų savo mokestines prievoles visose valstybėse narėse, kuriose jos vykdo veiklą;

20. pabrėžia, kad mokesčių atotrūkio mažinimo ir kovos su mokesčių rojais, mokesčių slėpimu ir vengimu priemonės padėtų sudaryti skaidrias konkurencingas sąlygas vidaus rinkoje, palengvinti fiskalinį konsolidavimą ir drauge sumažinti valstybės skolos dydį, padidinti viešojo investavimo išteklius, pagerinti nacionalinių mokesčių sistemų efektyvumą ir teisingumą ir pagerinti bendrą mokestinių prievolių vykdymą ir ES, ir besivystančiose šalyse;

21. ragina Komisiją ir valstybes nares geriau išnaudoti programą „Fiscalis“, į ją integruojant ES mokesčių atotrūkio įveikimo strategiją;

22. prašo Komisijos išnagrinėti galimybę pradėti taikyti Europos mokesčius tarpvalstybinio verslo modeliams ir elektroninei prekybai;

siūlo, kad toliau nurodyti veiksmai būtų pagrindiniai ES mokesčių atotrūkio įveikimo strategijos veiksmai;

Mokestinis sukčiavimas ir mokesčių slėpimas

23. ragina valstybes nares skirti pakankamai darbuotojų, specialistų ir biudžeto išteklių savo nacionalinėms mokesčių administracijoms ir mokesčių audito darbuotojams, taip pat išteklių mokesčių administracijų darbuotojų mokymams, per kuriuose daugiausia dėmesio būtų skiriama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo srityse, taip pat pradėti taikyti griežtas kovos su korupcija priemones;

24. ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų dėl bendrovių mokesčių mokėjimo skaidrumo ir nustatyti prievolę visoms tarptautinėms bendrovėms skelbti vieną paprastą skaičių, atspindintį kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jos vykdo veiklą, sumokėtų mokesčių sumą;

25. pabrėžia bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) svarbą ir ragina valstybes nares susitarti ir įgyvendinti Direktyvą dėl BKPMB palaipsniui pereinant nuo pasirinktinės prie privalomos sistemos, kaip nustatyta 2012 m. balandžio 19 d. Parlamento teisėkūros rezoliucijoje dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB);

26. mano, kad kompetentingos institucijos turėtų imtis veiksmų ir sustabdyti arba panaikinti finansų įstaigų ir finansų patarėjų bankininkystės leidimus, jei jie prisideda prie mokestinio sukčiavimo siūlydami produktus arba paslaugas, kuriais naudodamiesi jų klientai gali slėpti mokesčius arba atsisakyti bendradarbiauti su mokesčių institucijomis;

27. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą įtraukti mokestinių nusikaltimų, kaip su pinigų plovimu susijusių pirminių teisės pažeidimų, sąrašą į naujos Kovos su pinigų plovimu direktyvos (2013/0025 (COD)) taikymo sritį ir ragina ją skubiai įgyvendinti; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl suderintos kovos su mokestiniu sukčiavimu pagal baudžiamąją teisę, ypač tarpvalstybinių arba tarpusavio tyrimų atveju; ragina Komisiją sustiprinti savo bendradarbiavimą su kitomis ES teisėsaugos institucijomis, visų pirma su institucijomis, atsakingomis už kovą su pinigų plovimu, teisingumą ir socialinį draudimą;

28. ragina valstybes nares panaikinti visas nacionalinės teisės kliūtis, trukdančias bendradarbiauti ir keistis mokestiniais duomenimis su ES institucijomis ir valstybių narių viduje, ir drauge užtikrinti veiksmingą mokesčių mokėtojų duomenų apsaugą;

29. ragina Komisiją nustatyti sritis, kuriose galėtų būti pagerintas ES reguliavimas ir valstybių narių administracinis bendradarbiavimas, kad būtų sumažinamas mokestinis sukčiavimas, taip pat tinkamai naudojant programas „Fiscalis“ ir „Muitinė“;

30. palankiai vertina tai, kad Taryba priėmė naują administracinio bendradarbiavimo sistemą ir ragina valstybes nares greitai ją įgyvendinti;

31. ragina valstybes nares siekti gauti pačius naujausius duomenis apie mokesčių slėpimą iš kitų vyriausybinių registrų, pvz., duomenų bazių apie variklines transporto priemones, žemę, jachtas ir kitą turtą, ir dalintis jais su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija;

32. pabrėžia, kaip svarbu įgyvendinti naujas strategijas ir veiksmingiau išnaudoti esamas ES struktūras siekiant geriau kovoti su sukčiavimu PVM ir ypač karuseliniu sukčiavimu; todėl ragina Tarybą skubiai priimti ir įgyvendinti direktyvą, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, kiek tai susiję su kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu greitojo reagavimo mechanizmu;

33. ragina valstybes nares pagal naują programą „Fiscalis 2020“ tęsti ir patobulinti tuo pačiu metu vykdomą kontrolę siekiant nustatyti tarpvalstybinį mokestinį sukčiavimą ir su juo kovoti ir sudaryti sąlygas užsienio pareigūnams patekti į mokesčių administracijų biurus, taip pat atliekant per administracinius tyrimus; pabrėžia tvirtesnio mokesčių institucijų ir kitų teisėsaugos įstaigų bendradarbiavimo svarbą, visų pirmą dalijantis informacija, gauta atliekant tyrimus, susijusius su pinigų plovimu ir su juo susijusiais nusikaltimais;

34. primena, kad neoficialios ekonomikos negalima panaikinti nepasiūlius tinkamų skatinamųjų priemonių; be to, siūlo kad valstybės narės rezultatų suvestinėse turėtų informuoti, kaip joms sekasi mažinti neoficialios ekonomikos apimtį;

35. remia Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) pastangas nustatyti juridinių asmenų identifikatorius kaip žingsnį siekiant užtikrinti finansinio sandorio atsekamumą ir skaidrumą, kurie yra labai svarbūs siekiant palengvinti kovą su mokestiniu sukčiavimu;

36. atkreipia dėmesį į tai, kad panaikinus mokesčių privilegijas bus sudaryta galimybė vykdyti visapusiškas reformas ir taip sukurti nesudėtingą, suprantamą ir teisingą mokesčių sistemą;

37. pabrėžia, kad teismo bylos dėl mokestinio sukčiavimo yra sudėtingos ir ilgai trunka ir kad tie, kurie pripažįstami kaltais, yra nubaudžiami palyginti švelniai, todėl mokestinis sukčiavimas atrodo nerizikingas nusikaltimas;

38. pabrėžia e. valdžios potencialą skaidrumo ir kovos su sukčiavimu bei korupcija srityse, taigi padedant apsaugoti viešąsias lėšas; pabrėžia, kad reikia priimti teisės aktus, pagal kuriuos būtų sudaromos sąlygos nuolat diegti naujoves;

39. ragina Komisiją visų pirma spręsti valstybėse narėse naudojamų skirtingų mokesčių sistemų įvairiarūšės neatitikties problemą;

40. primena, kad PVM yra nuosavi ištekliai, mokesčių slėpimas šioje srityje tiesiogiai veikia valstybių narių ekonomiką ir ES biudžetą; primena, kad Audito Rūmai nurodo, jog „PVM vengimas paveikia valstybių narių finansinius interesus. Jis turi poveikį ES biudžetui, kadangi dėl jo sumažėja PVM nuosavi ištekliai. Šie nuostoliai kompensuojami BNP pagrįstais ištekliais, iškreipiant atskirų valstybių narių įnašus į ES biudžetą. Be to, mokestinis sukčiavimas trikdo vidaus rinkos veikimą ir užkerta kelią sąžiningai konkurencijai“[7];

41 pažymi, kad pagal Europos Sąjungos PVM sistemą gaunama didelė dalis viešųjų įplaukų (2009 m. – 21 proc. įplaukų)[8], tačiau ši sistema taip pat yra didelių nereikalingų sąnaudų atitikčiai ir dažno mokesčių vengimo priežastis;

42. pažymi, kad nuo tada, kai pradėtas taikyti PVM, jo surinkimo modelis nebuvo keičiamas; pabrėžia, kad atsižvelgiant į daugybę įvykusių pokyčių technologinėje ir ekonominėje aplinkoje, šis modelis yra pasenęs, todėl ir toliau patiriama didelių nuostolių;

43. pabrėžia, kad tinkamas muitų sistemos veikimas daro tiesioginę įtaką PVM skaičiavimui; yra labai susirūpinęs, kad muitinės patikrinimai ES neveikia tinkamai ir dėl to prarandama didelė dalis PVM[9]; mano, kad yra nepriimtina, jog daugumoje valstybių narių mokesčių administratoriai neturi tiesioginės prieigos prie muitinių duomenų ir kad dėl šios priežasties neįmanoma atlikti automatizuotos kryžminės patikros pagal mokestinius duomenis; pažymi, kad organizuoto nusikalstamumo atstovai labai gerai žino dabartinės sistemos trūkumus;

44. ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę nustatyti priemones, pagal kurias galima būtų socialiniais tikslais panaudoti lėšas, konfiskuotas baudžiamųjų bylų dėl mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo metu; todėl ragina didelę dalį konfiskuotų lėšų panaudoti socialiniais tikslais ir jas grąžinti į tiesiogiai ar netiesiogiai nuo mokestinių nusikaltimų nukentėjusią vietos ir regioninę ekonomiką;

45. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti aplinką, kurioje pilietinės visuomenės vaidmuo atskleidžiant mokestinį sukčiavimą ir mokesčių rojus būtų visapusiškai apsaugotas, be kita ko, nustatyti efektyvias vidaus informatorių ir žurnalistų šaltinių apsaugos sistemas;

Mokesčių vengimas ir agresyvus mokesčių planavimas

46. ragina valstybes nares prioritetine tvarka priimti ir įgyvendinti iš dalies pakeistą Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvą, kad būtų panaikintos esamos direktyvos spragos ir užkirstas kelias mokesčių vengimui;

47. palankiai vertina tarptautines diskusijas dėl EBPO sandorių kainodaros gairių, t. y. pelno perkėlimo į mokesčių rojus siekiant išvengti mokesčių ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose šalyse; prašo Komisijos ir valstybių narių nedelsiant imtis veiksmų ir persvarstyti dabartines sandorių kainodaros taisykles, visų pirma rizikos ir nematerialaus turto perkėlimo, turto nuosavybės dirbtinio padalijimo tarp grupės teisinių subjektų ir tų subjektų sandorių, kurie vargu ar vyktų tarp nepriklausomų subjektų, aspektais; ragina Komisiją sukurti sandorių kainodarai taikomą išankstinių kainodaros susitarimų sistemą, kad taip greta esamų reikalavimų pagal ES sandorių kainodaros dokumentų gaires būtų pridėtas naujas reikalavimas; siūlo, kad vykdant sandorius su juodajame sąraše esančiomis jurisdikcijomis reikalavimai pateikti dokumentus ir mokesčių deklaracijas būtų didesni;

48. palankiai vertina pažangą dėl ataskaitų pagal atskiras šalis pagal Apskaitos ir Skaidrumo direktyvas; ragina Komisiją kaip kitą priemonę nustatyti prievolę visų sektorių tarpvalstybinėms bendrovėms teikti ataskaitas pagal šalis ir padidinti mokėjimo operacijų skaidrumą, t. y. reikalauti atskleisti informaciją, pvz., apie bendrovės veiklos pobūdį ir geografinę buveinę, apyvartą, darbuotojų skaičių, išreikštą visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičiumi, pelną ar nuostolius neatskaičiavus mokesčių, pelno ar nuostolių mokestį ir kiekvienoje šalyje gautas valstybės subsidijas grupės kaip vieno subjekto prekybai, kad būtų galima stebėti, kaip laikomasi tinkamos sandorių kainodaros taisyklių;

49. ragina papildyti pasiūlymą dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos peržiūros ir į jį įtraukti prievolę sukurti viešai prieinamus bendrovių, savitarpio fondų ir kitų panašių juridinių asmenų realiosios nuosavybės teisės valstybinius registrus;

50. ragina valstybes nares gerinti Verslo apmokestinimo elgesio kodekso veiksmingumą keliant problemas Tarybos lygmeniu, jei skubiai reikalingi politiniai sprendimai; ragina Komisiją aktyviai įsikišti tais atvejais, kai Elgesio kodekso grupė negali sutarti dėl procedūrų neatitikčiai nacionalinėse mokesčių sistemose pašalinti;

51. ragina Komisiją parengti ir remti auditorių ir konsultantų elgesio kodeksą; ragina audito bendroves pranešti nacionalinėms mokesčių institucijoms aptikus bet kokius požymius, kad audituojama bendrovė naudoja agresyvų mokesčių planavimą;

52. mano, kad auditoriams neturėtų būti leidžiama teikti uždraustų su auditu nesusijusių paslaugų ir kad mokesčių konsultavimo paslaugos, susijusios su sandorių struktūrizavimu ir konsultavimu mokesčių klausimais, turi būti laikomos tokiomis paslaugomis;

53. pažymi, kad tinkamai nustatyti mokesčių mokėtojų tapatybę būtina sėkmingiems nacionalinių mokesčių administratorių informacijos mainams; ragina Komisiją paspartinti ES mokesčių mokėtojo kodo kūrimą, kuris būtų taikomas visiems tarpvalstybiniuose sandoriuose dalyvaujantiems juridiniams ir fiziniams asmenims; mano, kad mokesčių mokėtojo kodas turėtų būti sujungtas su tarptautine atvira PVM informacijos mainų sistemos (VIES) duomenų baze ir padėti nustatyti nesumokėtus mokesčius ir kitus įsipareigojimus, kurių buvo išvengta;

54. ragina Komisiją 2013 m. pateikti pasiūlymą dėl Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyvos ir Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvos persvarstymo siekiant persvarstyti ir suderinti abiejų direktyvų nuostatas dėl kovos su piktnaudžiavimu ir panaikinti dvigubą neapmokestinimą, kuris galimas dėl mišrių subjektų ir finansinių priemonių ES;

55. ragina valstybes nares greitai įgyvendinti Komisijos pasiūlymą dėl bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės nustatymo, kad būtų neutralizuota agresyvi mokesčių planavimo praktika, ir įtraukti sąlygą į savo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, kad būtų išvengta dvigubo neapmokestinimo atvejų; ragina valstybes nares neteikti jokių mokesčių lengvatų, jei jų atsiranda pagal apsimestinius ar ekonominio pagrindo neturinčius susitarimus; siūlo pradėti darbą nustatyti ES valstybių narių standartinį taisyklių rinkinį siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo;

56. palankiai vertina Komisijos darbą kuriant Europos mokesčių mokėtojo kodeksą; mano, kad toks kodeksas padės padidinti tam tikrų mokesčių sistemų teisėtumą ir suprantamumą, sustiprinti bendradarbiavimą, mokesčių administracijų ir mokesčių mokėtojų tarpusavio pasitikėjimą ir padės mokesčių mokėtojams, t.y. užtikrins didesnį mokesčių mokėtojų teisių ir prievolių skaidrumą;

57. ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti veiksmingus įplaukų surinkimo mechanizmus, kuriais būtų kuo labiau sumažintas atstumas tarp mokesčių mokėtojų ir mokesčių institucijų ir būtų kuo daugiau naudojamasi šiuolaikinėmis technologijomis; ragina Komisiją spręsti elektroninės prekybos apmokestinimo sudėtingumo klausimą ir sukurti atitinkamus ES standartus;

58. ragina valstybes nares užtikrinti, kad finansų sektoriaus lobizmas, dėl kurio dažnai atsiranda teisėta mokesčių vengimo ir agresyvaus mokesčių planavimo tvarka, būtų padarytas kuo skaidresnis;

59. ragina Komisiją reguliuoti finansinius srautus iš valstybių narių į trečiąsias šalis, kurie yra skirti mokesčiams vengti, ir sukurti subalansuotą ir konkurencingą mokesčių sistemą;

60. ragina Komisiją imtis veiksmų prieš bendrovių agresyvaus mokesčių planavimo padalinius, visų pirma finansinių paslaugų sektoriuje;

61. ragina Komisiją atlikti teisinių ir realių mokesčių tarifų skirtumų valstybėse narėse išsamų tyrimą siekiant užtikrinti, kad diskusijos dėl fiskalinio derinimo būtų paremtos objektyviais duomenimis;

62. ragina valstybes nares pranešti ir viešai skelbti pavienius nacionalinių institucijų nutarimus dėl mokesčių, taikomų tarpvalstybinėms bendrovėms; primygtinai ragina valstybes nares taikyti tarpvalstybinėms bendrovėms, norinčioms gauti sprendimą dėl mokesčių, griežtus esminius reikalavimus;

63. atkreipia dėmesį į tai, kad nors savitarpio fondai dažnai yra naudojami kaip mokesčių slėpimo priemonės, tačiau su susirūpinimu pažymi, kad daugelyje valstybių nereikalaujama registruoti teisinių susitarimų; ragina ES sukurti savitarpio fondų ir kitų slaptų subjektų Europos registrą, nes tai yra būtina kovos su mokesčių vengimu sąlyga;

Mokesčių rojai

64. ragina laikytis bendro ES požiūrio į mokesčių rojus;

65. ragina Komisiją patvirtinti aiškią apibrėžtį ir bendrus mokesčių rojų nustatymo kriterijus, taip pat atitinkamas mokesčių rojais pripažintoms jurisdikcijoms taikomas priemones, kurios turi būti įgyvendintos iki 2014 m. gruodžio 31 d., ir užtikrinti, kad jie būtų nuosekliai taikomi visuose ES teisės aktuose; siūlo nustatyti apibrėžtį vadovaujantis EBPO skaidrumo ir informacijos mainų standartais ir elgesio kodekso principais ir kriterijais; šiuo atžvilgiu mano, kad tam tikra jurisdikcija turi būti laikoma mokesčių rojumi, jei esama tokių požymių:

i) pranašumai suteikiami tik nerezidentams arba sandorių, sudaromų su nerezidentais, atžvilgiu;

ii) pranašumai visiškai atskirti nuo vidaus rinkos, kad neturėtų poveikio šalies mokesčio bazei;

iii) pranašumai suteikiami net tais atvejais, kai jurisdikcijoje, kurioje gaunama mokestinė nauda, faktiškai nevykdoma jokia ūkinė veikla ar nedaroma didelė ekonominė įtaka;

iv) pelno, gaunamo tarptautinei įmonių grupei vykdant veiklą, nustatymo taisyklės skiriasi nuo tarptautiniu mastu patvirtintų principų, visų pirma nuo taisyklių, dėl kurių susitarta EBPO;

v) mokesčių priemonėms trūksta skaidrumo, be kita ko, kai teisinės nuostatos administraciniu lygmeniu neskaidriai sušvelninamos;

vi) jurisdikcija netaiko jokių mokesčių arba tik minimalius mokesčius;

vii) esama teisės aktų arba administracinės tvarkos, pagal kuriuos neleidžiama veiksmingai keistis su mokesčiais susijusia informacija su kitų šalių vyriausybėmis apie mokesčių mokėtojus, kurie neapmokestinami arba kuriems taikomi minimalūs mokesčiai, pažeidžiant EBPO pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje nustatytus standartus;

viii) jurisdikcija kuria neskaidrias ir užslaptintas struktūras, dėl kurių bendrovių registrų ir savitarpio ir kitų fondų registrų sudarymas ir veikimas tampa nepilnas ir neskaidrus;

ix) jurisdikcija įtraukta į Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) sudarytą nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą;

66. ragina Komisiją iki 2014 m. gruodžio 31 d. surinkti duomenis ir sudaryti viešą Europos mokesčių rojų juodąjį sąrašą; atsižvelgdamas į tai, ragina atitinkamas institucijas:

– sustabdyti arba nutraukti esamų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su juodajame sąraše esančiomis jurisdikcijomis galiojimą ir inicijuoti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su jurisdikcijomis, kurios nustoja būti mokesčių rojais;

– uždrausti į juodąjį sąrašą įtrauktose jurisdikcijose įsisteigusioms bendrovėms dalyvauti ES viešuosiuose prekių ir paslaugų pirkimuose ir atsisakyti suteikti joms valstybės pagalbą;

– uždrausti teikti valstybės ir ES pagalbą bendrovėms, kurios toliau vykdo operacijas, kuriose dalyvauja į juodąjį sąrašą įtrauktoms jurisdikcijoms priklausantys subjektai;

– persvarstyti Audito ir Apskaitos direktyvas, kad būtų reikalaujama atlikti atskirą atitinkamo į juodąjį sąrašą įtrauktoje jurisdikcijoje esančio ES juridinio asmens kiekvienos patronuojančios bendrovės apskaitą ir auditą;

– uždrausti ES finansų institucijoms ir finansų patarėjams steigti ar turėti filialus ir dukterines įmones į juodąjį sąrašą įtrauktose jurisdikcijose ir apsvarstyti galimybę panaikinti Europos finansų institucijų ir finansų patarėjų, kurie turi dukterines įmones ir toliau vykdo veikla į juodąjį sąrašą įtrauktose jurisdikcijose, licencijas;

– nustatyti specialų mokestį už visus sandorius, vykdomus į jurisdikcijas, įtrauktas į juodąjį sąrašą, ar iš jų;

– užtikrinti, kad būtų panaikintos asmenims, kurie šiose šalyse yra nerezidentai mokesčių tikslais, taikomos apmokestinimo prie šaltinio išimtys;

– išnagrinėti įvairias galimybes Europos Sąjungoje nepripažinti teisinio bendrovių, įsteigtų į juodąjį sąrašą įtrauktose jurisdikcijose, statuso;

– prekybos su trečiosiomis šalimis, įtrauktomis į juodąją sąrašą, atvejais nustatyti tarifines kliūtis;

– aktyvinti Komisijos ir Europos investicijų banko dialogą siekiant užtikrinti, kad nebūtų teikiamos investicijos projektams, gavėjams ir tarpininkams iš į juodąjį sąrašą įtrauktų jurisdikcijų;

Tarptautinis matmuo

67. mano, kad Komisijos rekomendacijoje dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų, pateikti mažiausi standartai turėtų būti tiesiogiai taikomi ir pačioms valstybės narėms;

68. ragina valstybes nares siūlyti bendradarbiavimą ir pagalbą besivystančioms trečiosioms šalims, kurios nėra mokesčių rojai, padedant joms veiksmingai spręsti mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo problemas, visų pirma taikant gebėjimų stiprinimo priemones; remia Komisijos raginimą, kad tuo tikslu valstybės narės ribotam laikui komandiruotų mokesčių ekspertus į tokias šalis;

69. ragina Komisiją visapusiškai prisidėti prie tolesnio EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemų sprendimo projekto ir dalytis probleminių mokesčių režimų valstybėse narėse ir tarp jų pokyčių, kurių reikia siekiant išvengti mokestinio sukčiavimo ir slėpimo, taip pat bet kokios formos agresyvaus mokesčių planavimo, analize; ragina Komisiją reguliariai teikti šio proceso ataskaitas Tarybai ir Komisijai;

70. pabrėžia, kad, norint pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, besivystančiose šalyse reikia sutelkti ir užtikrinti mokesčių išteklius, nes jie yra lengviau numatomi ir tvaresni nei užsienio pagalba ir gali padėti sumažinti skolą; tačiau pažymi, kad mokesčių išteklių ir BVP santykis yra nedidelis daugumoje besivystančių šalių, kurios, kurdamos patikimą viešųjų finansų sistemą, susiduria su socialiniais, politiniais ir administraciniais sunkumais, todėl tampa itin neapsaugotos nuo pavienių mokesčių mokėtojų bei įmonių mokesčių slėpimo ir vengimo veiklos;

71. atkreipia dėmesį į tai, kad neteisėtas kapitalo išvežimas yra pagrindinis besivystančių šalių skolos paaiškinimas, o agresyvus mokesčių planavimas prieštarauja įmonių socialinės atsakomybės principams;

72. pažymi, kad daugelyje besivystančių šalių mokesčių sistemos neatitinka tarptautinių standartų (vietoj to pastebima silpna apmokestinimo jurisdikcija, neveiksmingas mokesčių administravimas, aukštas korupcijos lygis, nepakankami gebėjimai įdiegti ir išlaikyti tinkamai veikiančius mokesčių registrus ir kt.); ragina ES didinti savo pagalbą, kuri teikiama pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę ir per Europos plėtros fondą (EPF) mokesčių valdymui tobulinti ir tarptautinio mokestinio sukčiavimo bei pernelyg didelio optimizavimo klausimams spręsti, padedant ugdyti besivystančių šalių gebėjimus susekti netinkamą veiklą ir patraukti už ją baudžiamojon atsakomybėn aktyviau bendradarbiaujant mokesčių valdymo srityje; taip pat mano, kad reikėtų teikti paramą besivystančių šalių, kurios yra mokesčių rojai, ekonomikos perorientavimui;

73. palankiai vertina pirmuosius veiksmus, kurių imtasi Pasauliniame forume rengiant tarpusavio vertinimus mokesčių slėpimo klausimais; vis dėlto mano, kad, norint sumažinti neteisėtus finansų srautus, Pasaulinio forumo standartai bus neveiksmingi, jei didžiausias dėmesys bus skiriamas EBPO keitimosi informacija pateikus prašymą sistemai;

74. nurodo, kad skatinant dvišalį, o ne daugiašalį požiūrį į tarptautinius mokesčių klausimus, dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimai gali paskatinti sandorių kainodarą ir reguliacinį arbitražą; taigi ragina Komisiją liautis skatinti sudaryti tokius susitarimus ir labiau remti susitarimus dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais, kadangi paprastai dėl pirmiau minėtų susitarimų besivystančiose šalyse dividendams, palūkanoms ir autorinių atlyginimų mokėjimams taikant mažesnius išskaičiuojamų mokesčių tarifus patiriama mokestinių nuostolių;

75. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EBPPO ir JT tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių klausimais ekspertų komitetui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) priežiūros komitetui ir pačiai OLAF.

[1] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0137.
[2] OL L 199E, 2012 7 7, p. 37.
[3] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0135.
[4] OL L 341E, 2010 12 16, p. 29.
[5] http://ec.europa.eu/taxation_customs/taxation/tax_fraud_evasion/index_en.htm
[6] Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. .../2012 dėl valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo euro zonoje sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo.
[7] Specialioji Audito Rūmų ataskaita Nr. 13/2011, p. 11, 5 dalis.
[8] Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato politikos departamentas A (Ekonomikos ir mokslo politikos direktoratas): PVM supaprastinimas ir modernizavimas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (angl. „Simplifying and Modernising VAT in the Digital Single Market“) (IP/A/IMCO/ST/2012_03), 2012 m. rugsėjo mėn., http://www.europarl.europa.eu/committees/en/studiesdownload.html?languageDocument=EN&file=75179
[9] Audito Rūmai savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2011 nustatė, kad vien taikant 42 muitinės procedūrą 2009 m. septyniose valstybėse narėse, kuriose atliktas auditas, ekstrapoliuotoji prarastų lėšų suma sudarė maždaug 2 200 mln. EUR, o tai atitinka 29 proc. PVM, kuris teoriškai tose septyniose ES valstybėse narėse buvo taikytinas visai apmokestintai 2009 m. pagal 42 muitinės procedūrą importuotų prekių sumai.

AIŠKINAMOJI DALIS

Skandalingas mokesčių atotrūkis Europos Sąjungoje

Dėl mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo ES kasmet prarandama skandalinga suma – apytikriai 1 trilijonas valstybėms priklausančių eurų. Šis nerimą keliantis mokesčių atotrūkis per metus kiekvienam ES piliečiui sudaro apie 2 000 EUR. Šiuo metu nuostolis dėl ES negaunamų mokesčių prilygsta bendrai sumai, kurią valstybės narės išleidžia sveikatos apsaugai, ir yra daugiau kaip keturis kartus didesnis už sumą, kurią ES išleidžia švietimui.

Esamas mokesčių atotrūkis Europoje reiškia ne tik nerimą keliantį viešųjų įplaukų sumažėjimą, bet ir pavojų ES socialiniam modeliui, pagrįstam visiems prieinamomis kokybiškomis viešosiomis paslaugomis. Tai grėsmė tinkamam bendrosios rinkos veikimui ir nuostolis ES mokesčių sistemų efektyvumui ir teisingumui. Dėl negaunamų įplaukų toliau didėja valstybių narių deficito ir įsiskolinimo lygis, ir visa tai vyksta lemtingiausiu kovos su krize metu. Dėl mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo mažėja lėšų, kurias būtų galima skirti viešosioms investicijoms, ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti.

Ir visa tai per ištisus dešimtmečius didžiausios ekonomikos, finansų ir socialinės krizės metu, kai automatiniai gerovės valstybės stabilizavimo mechanizmai yra kaip niekad svarbūs ekonomikos augimui ir socialinei sanglaudai užtikrinti. Prisiminkime ir tai, kad veiksmingas ir progresyvinis apmokestinimas yra nepaprastai svarbus valdžios institucijoms vykdant savo įsipareigojimus ir tenkinant piliečių poreikius ir lūkesčius.

Didelė dalis neapmokestinto likvidaus turto tenka prekybai finansinėmis priemonėmis, o ne viešajam vartojimui ir investicijoms. Be to, dėl mokestinės politikos koordinavimo stokos ES atsiranda dideli nuostoliai ir administracinė našta piliečiams ir verslo subjektams, veikiantiems Europos Sąjungoje tarpvalstybiniu lygmeniu, taip pat gali atsirasti neapmokestinimo atvejų arba mokestinis sukčiavimas ir mokesčių vengimas. Šiandien vis daugiau Europos verslo subjektų ir fizinių asmenų atsiduria konkurenciniu požiūriu nepalankioje padėtyje, palyginti su tais, kurie randa būdų, kaip nesumokėti jiems priklausančios dalies. Galiausiai mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo mastas pakerta piliečių pasitikėjimą ir tikėjimą mokesčių surinkimo ir apskritai visos fiskalinės sistemos teisingumu ir teisėtumu.

Be to, pastaraisiais metais pagalbos programose dalyvaujančios šalys, pagerinusios mokesčių surinkimą ir panaikinusios lengvatas pagal trejeto pasiūlymus, patyrė, kaip jų didžiosios įmonės palieka jas siekdamos gauti naudos iš kitų šalių siūlomų mokestinių lengvatų. Graikijos atveju Komisija apskaičiavo, kad nuo 2012 m. pradžios iš Graikijos į Šveicarijos bankus nutekėjo beveik 60 mlrd. EUR.

Todėl mokestinis sukčiavimas ir mokesčių vengimas yra rimta, daugialypė problema, reikalaujanti suderintos politikos nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis. Kadangi valstybės narės yra atsakingos už savo mokesčių sistemas, labai svarbu imtis veiksmų nacionaliniu lygmeniu. Tačiau globalioje šių dienų ekonomikoje, kuriai būdingas tarpvalstybinis mokestinis sukčiavimas ir mokesčių vengimas ir valstybių narių siekis išlaikyti konkurencingumą, vien tik vienašalėmis nacionalinėmis priemonėmis pageidaujamo efekto pasiekti tiesiog neįmanoma. Todėl visas dėmesys turėtų būti skiriamas darniai, konkrečiai ir bendrai Europos mokesčių strategijai, kurią priimtų ir įgyvendintų visos valstybės narės, sukurti.

Pagrindinis tikslas – iki 2020 m. perpus sumažinti mokesčių atotrūkį

Komisijos veiksmų planas siekiant veiksmingesnio ES atsako į mokesčių slėpimą ir vengimą bei rekomendacijos, kuriomis siekiama paskatinti valstybes nares imtis skubių ir koordinuotų veiksmų prieš mokesčių rojus ir agresyvų mokesčių planavimą – tai veiksmai teisinga kryptimi. Tačiau norint, kad valstybės narės įsipareigotų siekti plataus užmojo ir realaus tikslo iki 2020 m. perpus sumažinti mokesčių atotrūkį, kad galėtų palaipsniui gauti daugiau mokestinių pajamų nedidindamos mokesčių tarifų (maždaug kelis šimtus milijardų eurų per metus), Komisija turi imtis tolesnių žingsnių ir sukurti išsamią konkrečiais su teisės aktų leidyba susijusiais veiksmais pagrįstą strategiją ES mokesčių atotrūkiui įveikti.

Tvirtas įsipareigojimas sumažinti mokesčių atotrūkį prisidėtų prie būtino finansų rinkų stabilizavimo, nes būtų itin sumažintas likvidumas, prieinamas prekybai finansinėmis priemonėmis, kuri nėra susijusi su realia ekonomine veikla. Dėl to taip pat padaugėtų viešųjų įplaukų, kurias galima naudoti fiskalinės konsolidacijos priemonėms, ir sumažėtų neigiamas griežto taupymo poveikis. Būtų užtikrinti reikiami ištekliai viešosioms investicijoms didinti, kad būtų sustiprintas ES tarptautinis konkurencingumas ir ekonomikos augimo potencialas. Be to, pagerinus bendrą mokestinių prievolių laikymosi lygį, pagerėtų nacionalinių mokesčių sistemų efektyvumas ir teisingumas Europos Sąjungoje.

Valstybės narės turi laikytis savo įsipareigojimo „pripažinti, jog svarbu imtis veiksmingų kovos su mokesčių slėpimu bei mokestiniu sukčiavimu priemonių taip pat ir biudžetinių suvaržymų ir ekonomikos krizės metu“, kaip nustatyta 2012 m. lapkričio 13 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadose. Pirmasis žingsnis būtų pradėti rimtas derybas ir baigti svarstyti visus nebaigtus nagrinėti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir mokesčių rojų. Būtina patvirtinti Komisijos rekomendacijas ir veiksmų planą.

Pasiūlymai, kaip pasiekti pagrindinį tikslą

Svarbus būdas, kaip pasiekti nustatytus tikslus, – geriau išnaudoti Europos semestrą, integruojant ES mokesčių atotrūkio panaikinimo strategiją į metines nacionalines stabilumo ir ekonomikos augimo programas bei į nacionalines reformų programas.

Kalbant apie mokestinio sukčiavimo arba mokesčių slėpimo (neteisėta veikla, kai vengiama mokestinių prievolių) problemų sprendimo priemones, valstybės narės turėtų skirti pakankamai išteklių savo nacionaliniams mokesčių administratoriams ir mokesčių auditoriams. Pranešėja taip pat siūlo valstybėms narėms panaikinti finansų įstaigų bankininkystės leidimus, jei jos aktyviai prisideda prie mokestinio sukčiavimo siūlydamos produktus ir (arba) paslaugas, kuriuos naudodami klientai gali išvengti mokesčių, arba atsisako bendradarbiauti su mokesčių institucijomis. Be to, pranešėja remia privalomą BKPMB ir naujų kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčių srityje strategijų kūrimą bei griežtesnę kovą su mokestiniu sukčiavimu taikant baudžiamosios teisės persekiojimo priemones, kuomet Komisija turėtų stiprinti bendradarbiavimą su kitomis ES teisėsaugos institucijomis, ir ypač su institucijomis, atsakingomis už kovą su pinigų plovimu, teisingumą ir socialinę apsaugą. Persvarstant Trečiąją kovos su pinigų plovimu direktyvą greta pinigų plovimo kaip pirminius teisės pažeidimus reikėtų aiškiai paminėti ir mokestinius nusikaltimus.

Kita problemos pusė – mokesčių vengimas, t. y. teisėtas, bet nederamas apmokestinimo tvarkos panaudojimas savo naudai, kad būtų sumažintos mokestinės prievolės arba jų išvengta, ir šiai problemai spręsti reikia imtis kitokių veiksmų. Tai glaudžiai susiję su agresyvaus mokesčių planavimo koncepcija, kuomet didelės korporacijos vykdo platų mokesčių planavimą, dirbtinai perkeldamos pelną, kad sumažintų galiojantį mokesčių tarifą ir savo mokestines prievoles. Pranešėja norėtų, kad būtų išplėsta Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvos taikymo sritis, kad būtų veiksmingai panaikintas bankų paslapties principas, ir mano, kad dabar pats laikas Liuksemburgui ir Austrijai atsisakyti savo prieštaravimo veiksmingai sutarčiai su Šveicarija. Be to, būtina nustatyti prievolę teikti ataskaitas pagal atskiras šalis tarpvalstybinėms įmonėms, kad būtų nustatyti įmonių mokesčių vengimo atvejai, ir pranešėja mano, kad Komisija turėtų visų sektorių tarpvalstybinėms įmonėms taikomą prievolę teikti ataskaitas pagal atskiras šalis ir reikalauti atskleisti informaciją apie visos grupės kaip vieno subjekto prekybą, kad būtų galima stebėti, kaip laikomasi tinkamų sandorių kainodaros taisyklių. Taip pat reikia imtis veiksmų siekiant pagerinti mokesčių mokėtojų tapatybės nustatymą, elektroninės prekybos apmokestinimą, mokesčių surinkimo mechanizmų efektyvumą, didinti įmonių registrų ir savitarpio fondų registrų skaidrumą, taip pat gerinti Verslo apmokestinimo elgesio kodekso veiksmingumą ir parengti naują auditorių ir konsultantų elgesio kodeksą.

Mokesčių rojų klausimu pranešėja ragina visas valstybes nares laikytis bendro ES požiūrio į mokesčių rojus. Valstybės narės, kurių mokesčių bazė patiria neigiamą poveikį dėl neskaidrių arba žalingų mokesčių rojų taikomų mokestinių priemonių, paprastai svarsto įvairius veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią tokiai neigiamai praktikai. Dažnai mokesčių mokėtojai į tokias priemones reaguoja nukreipdami savo verslą arba operacijas per kitą valstybę, kurioje apsaugos lygis yra žemesnis. Todėl Europos Sąjungoje bendra valstybių narių mokestinių įplaukų apsauga yra veiksminga tik tiek, kiek veiksmingas silpniausias bet kurios jos valstybės narės atsakas. Taigi būtina siekti bendro Europos Sąjungos požiūrio. Tokio požiūrio efektyvumui užtikrinti pranešėja ragina Komisiją į savo ES mokesčių atotrūkio įveikimo strategiją įtraukti aiškią mokesčių rojų apibrėžtį, bendrus mokesčių rojų nustatymo kriterijus, taip pat atitinkamas priemones, kurios turėtų būti taikomos nustatytoms jurisdikcijoms. Žvelgdama dar toliau pranešėja siūlo, kad mokesčių rojaus apibrėžtis būtų pagrįsta Pasaulinio forumo ir Elgesio kodekso grupės kriterijais. Pranešėjos nuomone, sukūrus Europos Sąjungos juodąjį sąrašą, turėtų būti sustabdytas arba nutrauktas esamų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių, kurias valstybės narės yra sudariusios su jurisdikcijomis, pripažintomis mokesčių rojais ir įrašytomis į Europos Sąjungos juodąjį sąrašą, galiojimas. Galiausiai pranešėja norėtų, kad Komisija sukurtų paskatų sistemą jurisdikcijoms, kurios, patekusios į juodąjį sąrašą, inicijuotų dvišales derybas su ES, ir prašytų valstybes nares pašalinti trečiąsias šalis iš Europos Sąjungos juodojo sąrašo, jei šios nustotų būti mokesčių rojaus šalimis. Svarbu dėti pastangas ir vykdant prevencinius veiksmus tais atvejais, kai artimiau bendradarbiaujant su besivystančiomis trečiosiomis šalimis, kurios nėra mokesčių rojai, joms būtų padedama veiksmingai kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu.

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (*) (24.4.2013)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais
(2013/2060(INI))

Nuomonės referentė (*): Eva Joly(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia, kad, norint pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, besivystančiose šalyse reikia sutelkti ir užtikrinti mokesčių išteklius, nes jie yra lengviau numatomi ir tvaresni nei užsienio pagalba ir gali padėti sumažinti skolą; tačiau pažymi, kad mokesčių išteklių ir BVP santykis yra nedidelis daugumoje besivystančių šalių, kurios, kurdamos patikimą viešųjų finansų sistemą, susiduria su socialiniais, politiniais ir administraciniais sunkumais, todėl tampa itin neapsaugotos nuo pavienių mokesčių mokėtojų bei įmonių mokesčių slėpimo ir vengimo veiklos;

2. atkreipia dėmesį į tai, kad neteisėtas kapitalo išvežimas yra pagrindinis besivystančių šalių skolos paaiškinimas, o agresyvus mokesčių planavimas prieštarauja įmonių socialinės atsakomybės principams;

3. pažymi, kad daugelyje besivystančių šalių mokesčių sistemos neatitinka tarptautinių standartų (silpna apmokestinimo jurisdikcija, neveiksmingas mokesčių administravimas, aukštas korupcijos lygis, nepakankami gebėjimai įdiegti ir išlaikyti tinkamai veikiančius mokesčių registrus ir kt.); ragina ES didinti savo pagalbą, kuri teikiama pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę ir per Europos plėtros fondą mokesčių valdymui tobulinti ir tarptautinio mokestinio sukčiavimo bei pernelyg didelio optimizavimo klausimams spręsti, padedant ugdyti besivystančių šalių gebėjimus susekti netinkamą veiklą ir patraukti už ją baudžiamojon atsakomybėn aktyviau bendradarbiaujant mokesčių valdymo srityje; taip pat mano, kad reikėtų teikti paramą besivystančių šalių, kurios yra mokesčių rojai, ekonomikos perorientavimui;

4. palankiai vertina pirmuosius veiksmus, kurių imtasi Pasauliniame forume rengiant tarpusavio vertinimus mokesčių slėpimo klausimais; vis dėlto mano, kad, norint sumažinti neteisėtus finansų srautus, Pasaulinio forumo standartai bus neveiksmingi, jei didžiausias dėmesys bus skiriamas EBPO keitimosi informacija pateikus prašymą sistemai;

5. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą skatinti savaiminį keitimąsi informacija, kuris ateityje būtų Europos ir tarptautinis skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais standartas; dar kartą ragina šalia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacijos (EBPO) sistemos imtis veiksmų, siekiant kovoti su neteisėtais finansiniais srautais, mokesčių slėpimu ir vengimu, atsižvelgiant į įvairius jų trūkumus; apgailestauja, kad EBPO sudaro galimybę vyriausybėms išvengti įtraukimo į jų juoduosius sąrašus vien tik joms pažadėjus laikytis keitimosi informacija principų, tačiau neužtikrinus veiksmingo šių principų įgyvendinimo praktikoje; taip pat mano, kad reikalavimas sudaryti susitarimus su kitomis 12 šalių siekiant būti išbrauktam iš juodojo sąrašo, yra nepagrįstas, nes pagal jį nenumatoma jokių kokybinių rodiklių, kuriais naudojantis būtų galima objektyviai įvertinti, ar vadovaujamasi gero valdymo patirtimi;

6. taip pat apgailestauja dėl Pasaulinio forumo standartų, susijusių su informacijos kokybe, neapibrėžtumo (pvz., trūksta reikalavimų, susijusių su informacijos apie realiosios nuosavybės teisę atskleidimu, ir teisinių priemonių, kuriomis būtų sprendžiamos atsisakymo ar vėlavimo pateikti prašomą informaciją problemos, teikiant informaciją pasitikima ne viešaisiais registrais, o privačiojo sektoriaus veikėjais ir kt.); mano, kad Pasaulinio forumo tarpusavio vertinimo procesas būtų kur kas veiksmingesnis, jei visais jo etapais dalyvautų išorės ekspertai;

7. dar kartą ragina sudaryti tarptautiniu mastu privalomą daugiašalį savaiminio keitimosi informacija apie mokesčius susitarimą, kuris taip pat apimtų patikos ir kitus fondus ir kuriame būtų numatytos sankcijos nebendradarbiaujančioms šalims ir teritorijoms bei mokesčių rojuose veikiančioms finansų įstaigoms; primygtinai ragina ES patvirtinti priemones, panašias į JAV įstatymą dėl piktnaudžiavimo mokesčių rojumi sustabdymo, ir apsvarstyti galimybę panaikinti mokesčių rojuose veiklą vykdančių finansų įstaigų banko licencijas; ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl griežtais kriterijais grindžiamo Europos mokesčių rojų juodojo sąrašo ir dėl Europos sankcijų, taikytinų, kai nesilaikoma taisyklių, režimo arba tvirtesnio bendradarbiavimo, jeigu neįmanoma taikyti ES metodų;

8. primena, kad skaidrumo mokesčių klausimais didinimas apima įmonių, patikos fondų ir kitų fondų savininkų bei iš jų naudą gaunančių asmenų nustatymą;

9. atkreipia dėmesį į tai, kad patikos ir bendrovių paslaugų teikėjai (angl. TCSP) palengvina mokesčių slėpimą ir pinigų plovimą, nes sudaro sąlygas sukurti sistemas, pagal kurias tikrieji savininkai neprisiima atsakomybės už savo veiksmus ir įsipareigojimus kreditorių ir nukentėjusiųjų nuo žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant mokesčių administratorius, atžvilgiu; mano, kad patikos ir bendrovių paslaugų teikėjai, tiksliai nustatydami informaciją apie realiosios nuosavybės teisę pagal kovos su pinigų plovimu taisykles, turėtų atlikti nuodugnius patikrinimus; taip pat mano, kad reikėtų leisti steigti įmones tam tikroje jurisdikcijoje tik tuo atveju, jei jos toje jurisdikcijoje turi reikšmingą ekonominį pagrindą (pvz., įdarbinti darbuotojų ir vykdoma pardavimo veikla);

10. atkreipia dėmesį į tai, kad patikos fondais dažnai naudojamasi kaip mokesčių slėpimo priemonėmis, tačiau susirūpinęs pažymi, kad daugelyje valstybių nereikalaujama registruoti teisinių susitarimų; ragina ES sukurti patikos fondų ir kitų slaptų subjektų Europos registrą, nes tai yra būtina kovos su mokesčių vengimu sąlyga;

11. atkreipia dėmesį į tai, kad, Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) duomenimis, per vienus metus visame pasaulyje išplaunamų pinigų suma prilygsta 2–5 proc. pasaulio BVP, arba nuo 800 mlrd. iki 2 trln. JAV dolerių;

12. pabrėžia, kad kova su korupcija yra neatsiejama mokesčių administravimo gebėjimų stiprinimo dalis; ragina visapusiškai įgyvendinti 2003 m. Meridos konvencijos prieš korupciją nuostatas;

13. visiškai pritaria Komisijos pasiūlymui pagal Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) 2012 m. rekomendaciją aiškiai nurodyti, kad nusikaltimai mokesčių tvarkai yra pirminiai pinigų plovimo srities nusikaltimai; primygtinai ragina ES didinti informacijos apie realiosios nuosavybės teisę ir pinigų plovimo prevencijos tikslais vykdomo deramo klientų tikrinimo procedūrų skaidrumą; reikalauja, kad visoje ES būtų suderintos nuostatos dėl pinigų plovimo nusikaltimo, ir ragina visiškai įgyvendinti FATF numatytus standartus vykdant veiksmingą priežiūrą ir taikant patikimas sankcijas;

14. pabrėžia, kad netinkama sandorių kainodara yra viena iš žinomiausių neteisėtų finansinių srautų paskatų, tačiau atkreipia dėmesį į laisvos konkurencijos principo, kuris taikomas šiai problemai spręsti, įgyvendinimo apribojimus, sudėtingumą ir sunkumus, ypač besivystančiose šalyse; ragina Komisiją toliau teikti konkrečius pasiūlymus siekiant užtikrinti, kad Didysis dvidešimtukas (G20), EBPO, Jungtinės Tautos (JT) ir Pasaulio prekybos organizacija (PPO) apsvarstytų daugiau rodiklių ir metodų, skirtų netinkamos sandorių kainodaros problemai spręsti, tarp jų Jungtinių Amerikos Valstijų palyginamojo pelno metodus, kurie yra perspektyvūs nustatant netinkamą sandorių kainodarą;

15. pažymi, kad skatinant dvišalį, o ne daugiašalį požiūrį į tarptautinius mokesčių klausimus, dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimai gali paskatinti sandorių kainodarą ir reguliacinį arbitražą; taigi ragina Komisiją liautis skatinti sudaryti tokius susitarimus ir labiau remti susitarimus dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais, kadangi paprastai dėl pirmiau minėtų susitarimų besivystančiose šalyse dividendams, palūkanoms ir autorinių atlyginimų mokėjimams taikant mažesnius išskaičiuojamų mokesčių tarifus patiriama mokestinių nuostolių;

16. susirūpinęs pažymi, kad daugelio besivystančių šalių derybinė padėtis kai kurių tiesioginių užsienio investuotojų, kurie ieško mokesčių subsidijų ir lengvatų, atžvilgiu yra labai kebli; mano, kad pakankamai didelių investicijų atvejais iš įmonių reikėtų reikalauti prisiimti konkrečius įsipareigojimus dėl teigiamo šalutinio jų projektų poveikio ekonominiam ir socialiniam vystymuisi vietos ir (arba) nacionaliniu lygmenimis;

17. pabrėžia, kad pagrindinis tarptautinį mokesčių slėpimą ir jų vengimą lengvinantis veiksnys – nepakankamas daugiašalių įmonių finansinių ataskaitų skaidrumas; primygtinai ragina ES siekti, kad Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) persvarstytų galiojančius apskaitos standartus ir kad reguliarus ataskaitų teikimas pagal šalis būtų įtvirtintas kaip daugiašalių įmonių tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas;

18. primena, kad galimybė nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn mokesčių teisės pažeidėjus iš esmės priklauso nuo duomenų prieinamumo ir kokybės; pabrėžia, kad kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu strategija turėtų apimti ir nacionaliniu lygmeniu, ir tarptautiniu lygmenimis taikytinas priemones, kaip yra netinkamos įmonių kainodaros praktikos atskleidimo atvejais, o tam reikia tinkamai veikiančios šalių mokesčių administravimo institucijų, auditorių ir užsienio valdžios institucijų keitimosi informacija tarpvalstybiniu lygmeniu sistemos;

19. ragina ES didinti besivystančioms šalims teikiamą techninę pagalbą tam, kad būtų sprendžiama manipuliavimo sandorių kainodara problema, ir aktyviau bendradarbiauti mokesčių klausimais skatinant Afrikos mokesčių administravimo forumą (AMAF) Afrikoje tobulinti mokesčių sutelkimą ir demokratinį valdymą;

20. pabrėžia, kad tais atvejais, kai eksporto pajamos skiriasi atsižvelgiant į žaliavų kainų svyravimus, besivystančioms šalims svarbu suteikti politinių veiksmų laisvę, siekiant didinti jų gebėjimus atsilaikyti išorės sukrėtimams ir įgyvendinti anticiklinių priemonių veiksmų planus, skirtus ekonomikos augimui skatinti, leidžiant joms naudotis tokiomis priemonėmis, kaip eksporto apmokestinimas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	23.4.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Michael Cashman, Ricardo Cortés Lastra, Nirj Deva, Leonidas Donskis, Charles Goerens, Eva Joly, Filip Kaczmarek, Gay Mitchell, Norbert Neuser, Bill Newton Dunn, Andreas Pitsillides, Jean Roatta, Michèle Striffler, Alf Svensson, Keith Taylor, Patrice Tirolien, Ivo Vajgl, Anna Záborská, Iva Zanicchi
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Enrique Guerrero Salom, Cristian Dan Preda, Judith Sargentini, Jan Zahradil
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Victor Boştinaru

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (23.4.2013)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais
(2013/2060(INI))

Nuomonės referentas: Bart Staes

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Bendri pamąstymai

1. atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Komisijos atliktais skaičiavimais, dėl mokesčių slėpimo ir vengimo ES kasmet netenkama maždaug 1 trilijono eurų; pabrėžia, kad apskritai bendros išlaidos, patiriamos dėl mokesčių slėpimo ES, yra didesnės nei bendra visų Sąjungos sveikatos priežiūros biudžetinių lėšų suma ir kad, jei būtų užkirstas kelias mokesčių slėpimui, visi ES biudžetiniai deficitai galėtų būti padengti vos per 8,8 metų[1];

2. pabrėžia, kad taikant skaidrią ir paprastą mokesčių sistemą galima pašalinti biurokratines ir administracines kliūtis ir taip sumažinti mokesčių rinkimo išlaidas;

3. atkreipia dėmesį į tai, kad panaikinus mokesčių privilegijas bus sudaryta galimybė vykdyti visapusiškas reformas ir taip sukurti nesudėtingą, suprantamą ir teisingą mokesčių sistemą;

4. atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių rojų apibrėžimas jau paseno ir kad valstybėse narėse vis labiau įprasti tampa pusiau teisėti ir teisėti mokestinių įsipareigojimų vengimo arba mažinimo būdai, pavyzdžiui, apskaičiuota, kad vien tik įmonių, turinčių tik pašto dėžutę, pervedimai Olandijoje arba per Olandiją siekia 8 000 mlrd. EUR per metus;

5. pabrėžia, kad didesnių įmonių plačiu mastu vykdomas mokesčių slėpimas ir vengimas daro pražūtingą poveikį mažesnių įmonių ir net asmenų mokesčių mokėjimo drausmei, nes dėl tokio didesnių įmonių elgesio pradeda atrodyti, kad mokesčių slėpimas ir vengimas yra priimtina elgesio norma, ir, be kita ko, dėl šio mokesčių slėpimo asmenims ir įmonėms tenka patirti papildomą mokesčių naštą; pabrėžia, kad dėl sudėtingos ir neskaidrios mokesčių sistemos palengvina mokesčių vengimą ir slėpimą ir kad neaiški mokesčių srities teisėkūra įmonėms ir pavieniams asmenims suteikia galimybę lanksčiai aiškinant mokesčių įstatymus sumažinti savo mokestinę naštą kitų sąskaita;

6. pabrėžia, kad įmonės, kurios naudojasi mokesčių slėpimu kaip verslo strategija (dauguma iš jų yra mažesnės ir lankstesnės), įgyja nesąžiningą konkurencinį pranašumą ekstravertiškų įmonių, kurios negali naudotis tokia praktika, atžvilgiu ir tai galiausiai kenkia valstybių narių konkurencingumui;

7. pritaria Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešime „Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemų sprendimas“[2] pateiktoms išvadoms, kad reikia iš naujo išaiškinti nuolatinės buveinės kaip apmokestinimo pagrindo sąvoką; mano, kad iš esmės mokesčiai turėtų būti taikomi ten, kur vykdoma pajamų duodanti ekonominė veikla (vadinamasis turto kilmės principas);

8. pabrėžia, kad teismo bylos dėl mokestinio sukčiavimo yra sudėtingos ir ilgai trunka ir kad tie, kurie pripažįstami kaltais, yra nubaudžiami palyginti švelniai, todėl mokestinis sukčiavimas atrodo nerizikingas nusikaltimas;

9. todėl primygtinai tvirtina, kad reikia stiprinti Europos Sąjungos turto arešto ir konfiskavimo teisinę sistemą, taip pat atvejais, kai nesama apkaltinamojo nuosprendžio, laikantis pinigų sekimo principo ir areštuojant turtą, jeigu nustatyta, kad jis yra iš pagal civilinės teisės kriterijus padaryto nusikaltimo gautos pajamos arba priemonė tokiam nusikaltimui padaryti;

10. pritaria EBPO ir Didžiojo dvidešimtuko (G20) raginimui parengti visuotinį ir išsamų veiksmų planą, remiantis nuodugnia nustatytos mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo praktikos analize, siekiant pateikti konkrečius sprendimus, kaip būtų galima pakoreguoti tarptautinius standartus atsižvelgiant į dabartinę pasaulio verslo aplinką;

11. pabrėžia, kad reikėtų skatinti nepriklausomą tiriamąją žurnalistiką, nes ji atlieka labai svarbų vaidmenį atskleidžiant sukčiavimo schemas ir korupcijos bei organizuoto nusikalstamumo atvejus;

12. yra labai susirūpinęs dėl didelio finansinės veiklos lengvatinių mokesčių zonose masto, kaip matyti iš balandžio mėnesį apie lengvatines zonas atskleistos informacijos; pabrėžia, jog vertinama, kad 16–25 trilijonų EUR slepiama mokesčių rojuose, taigi šie pinigai nepatenka į įprastą finansinę grandinę; atsižvelgdamas į minėtos praktikos poveikį Sąjungos finansiniams interesams, ragina Tarybą skubiai imtis priemonių, kad būtų užkirstos galimybės kapitalo perkėlimui iš valstybių narių į mokesčių rojus, pvz., numatant reikalavimą, kad visos bankų institucijos turi iš anksto pateikti prašymą dėl leidimo pervesti finansines lėšas į mokesčių rojus ir (arba) jas iš ten gauti;

13. pabrėžia e. valdžios potencialą skaidrumo ir kovos su sukčiavimu bei korupcija srityse, taigi padedant apsaugoti viešąsias lėšas; pabrėžia, kad reikia priimti teisės aktus, pagal kuriuos būtų sudaromos sąlygos nuolat diegti naujoves; pabrėžia, kad ES atsilieka nuo savo pramonės partnerių, be kita ko, dėl sistemų sąveikos stokos[3]; pabrėžia, kad ES privalo dėti daugiau pastangų siekdama, kad pradėtų veikti naujos kartos e. valdžios paslaugos, nes tai gali užtikrinti didesnį skaidrumą viešųjų finansų srityje, ir siekdama kovoti su mokesčių slėpimu skatinti, kad mokesčių institucijos realiuoju laiku gautų informaciją apie verslo sandorius;

14. ragina Komisiją visų pirma spręsti valstybėse narėse veikiančių skirtingų mokesčių sistemų įvairiarūšių neatitikčių problemą;

15. primygtinai ragina valstybes nesudaryti dvišalių susitarimų dėl mokesčių su trečiosiomis šalimis ir skatina Komisiją toliau stengtis sudaryti susitarimus dėl mokesčių su trečiosiomis šalimis visos ES vardu; taip pat prašo Komisijos išnagrinėti, ar galiojančiuose dvišaliuose valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimuose dėl mokesčių kitose valstybėse narėse veikiančios įmonės neskatinamos vengti mokesčių, ir pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima išspręsti šį klausimą, įskaitant pasiūlymus dėl bet kokių tokių susitarimų peržiūros;

16. siūlo, kad kol kas prieš pasirašant ar galutinai sudarant dvišalį susitarimą dėl mokesčių susitarimo tekstas būtų pateikiamas Komisijai, kuri per vieną mėnesį parengtų viešą ir pagrįstą nuomonę;

17. pakartoja, kad svarbu, kad tarpvalstybinę veiklą vykdančios įmonės teiktų ataskaitas pagal šalis, ir pabrėžia, kad tai taikytina ir finansų įstaigoms;

18. ragina Komisiją ir Tarybą aptarti, kaip būtų galima toliau derinti teisės aktus, susijusius su įmonių pelno mokesčio baze, be kita ko, siekiant išspręsti mokesčių vengimo problemą, ir reguliariai informuoti Europos Parlamentą apie šias diskusijas ir jose padarytas išvadas;

19. ragina Komisiją pateikti pasiūlymus, pagal kuriuos įmonėms būtų draudžiama dalyvauti Europos Sąjungos viešųjų pirkimų konkursuose ir gauti subsidijas, jeigu jos buvo pripažintos kaltos dėl mokesčių slėpimo;

Pridėtinės vertės mokestis

20. vis dėlto pažymi, kad PVM yra nuosavi ištekliai ir mokesčių slėpimas šioje srityje iš tikrųjų turi tiesioginį poveikį ir valstybių narių ekonomikai, ir ES biudžetui; primena, kad, Audito Rūmai nurodo, kad „PVM vengimas paveikia valstybių narių finansinius interesus. Jis turi poveikį ES biudžetui, kadangi dėl jo sumažėja PVM nuosavi ištekliai. Šie nuostoliai kompensuojami BNP pagrįstais ištekliais, iškreipiant atskirų valstybių narių įnašus į ES biudžetą. Be to, mokestinis sukčiavimas trikdo vidaus rinkos veikimą ir užkerta kelią sąžiningai konkurencijai“[4];

21. pažymi, kad pagal Europos Sąjungos PVM sistemą gaunama didelė dalis viešųjų įplaukų (2009 m. – 21 proc. įplaukų[5]), tačiau ši sistema taip pat yra didelių nereikalingų sąnaudų atitikčiai ir dažno mokesčių vengimo priežastis;

22. pažymi, kad nuo tada, kai pradėtas taikyti PVM, jo surinkimo modelis nebuvo keičiamas; pabrėžia, kad atsižvelgiant į daugybę įvykusių pokyčių technologinėje ir ekonominėje aplinkoje, šis modelis yra pasenęs, todėl ir toliau patiriama didelių nuostolių;

23. pabrėžia, kad dėl valstybių narių mokesčių institucijų tarpvalstybinio bendradarbiavimo trūkumų silpnėja tinkamas ES PVM reguliavimo sistemos įgyvendinimas, sudaromos palankesnės sąlygos vykdyti sukčiavimo ir su organizuotu nusikalstamumu susijusią veiklą ir atsiranda didelių nuostolių, kaip antai nuostoliai, atsirandantys dėl nevienodo 42 muitinės procedūros taikymo; apgailestauja, kad muitinėse trūksta PVM mokėtojo kodų tvarkymo nuoseklumo; laikosi nuomonės, kad, pradėjus naudoti Europos mokesčių identifikavimo numerius, būtų užtikrinamas didesnis 42 muitinės procedūros valdymo skaidrumas ir vienodumas; todėl primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau atlikti šio klausimo poveikio vertinimą;

24. apgailestauja, kad Taryba vis dar blokuoja dvi svarbias iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su sukčiavimu PVM srityje, t. y. pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos ir taip nustatomas kovos su sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu greitojo reagavimo mechanizmas (COM(2012) 0428), ir pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/112/EB nuostatas dėl atvirkštinio apmokestinimo sistemos neprivalomo ir laikino taikymo tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant (teikiant) gali būti sukčiaujama (COM(2009) 0511);

25. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl įgaliojimo pradėti derybas dėl ES ir ES nepriklausančių šalių dvišalių susitarimų, kuriais siekiama sukurti veiksmingą ir privalomą administracinio bendradarbiavimo PVM srityje sistemą;

Muito mokestis

26. pabrėžia, kad tinkamas muitų sistemos veikimas daro tiesioginę įtaką PVM skaičiavimui; yra labai susirūpinęs, kad muitinės patikrinimai ES neveikia tinkamai ir dėl to prarandama didelė dalis PVM[6]; mano, kad yra nepriimtina, jog daugumoje valstybių narių mokesčių institucijos neturi tiesioginės prieigos prie muitinių duomenų ir kad dėl šios priežasties neįmanoma atlikti automatizuotos kryžminės patikros pagal mokestinius duomenis; pažymi, kad organizuoto nusikalstamumo atstovai labai gerai žino dabartinės sistemos trūkumus;

27. apgailestauja, jog Komisija ir valstybės narės nepajėgė užtikrinti, kad Modernizuotas muitinės kodeksas būtų įdiegtas laiku; pabrėžia, jog vertinama, kad ekonominė nauda, prarandama dėl vėlavimo įdiegti naująjį muitinės kodeksą, siekia apie 2,5 mlrd. EUR per metus galimų sutaupyti veiklos išlaidų, kurias sudaro teisės aktų laikymosi išlaidos, srityje visapusiško taikymo atveju ir 50 mlrd. EUR išplėstinėje tarptautinėje prekybos rinkoje[7];

28. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į 2011 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaitą ir į jos atliktą teisminių veiksmų, susijusių su priemonėmis, kurių imtasi 2006–2011 m., pažangos apžvalgą, pagal kurią teisminių sprendimų laukiama daugiau nei pusės priemonių atvejais, taigi itin daug dėmesio reikėtų skirti su sukčiavimu muitinėje susijusiems atvejams, nes sukčiavimas muitinėje yra viena iš sričių, kai sisteminės korupcijos rodikliai Europoje yra aukščiausi[8];

29. apgailestauja, kad iš didžiulių sumų, kurias sumokėjo Sąjungai pagal susitarimus didžiosios tabako bendrovės, tik 9,7 proc. naudojama kovos su sukčiavimu priemonėms ir programoms, o likusi šių lėšų dalis – 90,3 proc. – buvo pridėta kaip pajamos prie valstybių narių atitinkamų biudžetų aiškiai lėšų nepriskyrus kovos su sukčiavimu programoms ir priemonėms.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	23.4.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	17 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Zigmantas Balčytis, Zuzana Brzobohatá, Andrea Češková, Tamás Deutsch, Jens Geier, Gerben-Jan Gerbrandy, Ingeborg Gräßle, Monica Luisa Macovei, Jan Mulder, Eva Ortiz Vilella, Monika Panayotova, Crescenzio Rivellini, Theodoros Skylakakis, Bart Staes, Michael Theurer
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Cornelis de Jong, Karin Kadenbach, Ivailo Kalfin, Derek Vaughan

[1] Atestuoto apskaitininko ir JK bendrovės „Tax Research“ direktoriaus Richardo Murphy pranešimas Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai „Mokesčių atotrūkio Europos Sąjungoje panaikinimas“(angl. „Closing the European Tax Gap“), http://www.socialistsanddemocrats.eu/gpes/media3/documents/3842_EN_richard_murphy_eu_tax_gap_en_120229.pdf
[2] EBPO (2013) pranešimas „Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemų sprendimas“, EBPO publikacija, http://dx.doi.org/10.1787/9789264192744-en.
[3] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010) 245).
[4] Specialioji Audito Rūmų ataskaita Nr. 13/2011, p. 11, 5 pastraipa.
[5] Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato politikos departamentas A (Ekonomikos ir mokslo politikos direktoratas): PVM supaprastinimas ir modernizavimas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (angl. „Simplifying and Modernising VAT in the Digital Single Market“) (IP/A/IMCO/ST/2012_03), 2012 m. rugsėjo mėn., http://www.europarl.europa.eu/committees/en/studiesdownload.html?languageDocument=EN&file=75179)
[6] Audito Rūmai savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2011 nustatė, kad vien taikant 42 muitinės procedūrą 2009 m. septyniose valstybėse narėse, kuriose atliktas auditas, ekstrapoliuotoji prarastų lėšų suma sudarė maždaug 2 200 mln. EUR, o tai atitinka 29 proc. PVM, kuris teoriškai tose septyniose ES valstybėse narėse buvo taikytinas visai apmokestintai 2009 m. pagal 42 muitinės procedūrą importuotų prekių sumai.
[7] Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato politikos departamentas A (Ekonomikos ir mokslo politikos direktoratas): Bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo programa (angl. „Roadmap to Digital Single Market“) (IP/A/IMCO/NT/2012-13), 2012 m. rugpjūčio mėn., http://www.europarl.europa.eu/document/activities/cont/201209/20120914ATT51402/20120914ATT51402EN.pdf)
[8] Teminis dokumentas dėl sisteminės korupcijos sričių valstybių narių viešojo administravimo sistemose ir dėl priemonių, skirtų kovai su sisteminės korupcijos neigiamu poveikiu ES. Kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komitetas, 2012 m. lapkričio mėn.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	24.4.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	29 1 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Paul Besset, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Diogo Feio, Elisa Ferreira, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Liem Hoang Ngoc, Gunnar Hökmark, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Philippe Lamberts, Astrid Lulling, Hans-Peter Martin, Sławomir Nitras, Ivari Padar, Anni Podimata, Antolín Sánchez Presedo, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Sampo Terho, Marianne Thyssen
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Fabrizio Bertot, Herbert Dorfmann, Sari Essayah, Krišjānis Kariņš, Olle Ludvigsson, Sirpa Pietikäinen, Nils Torvalds
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	María Auxiliadora Correa Zamora, Iratxe García Pérez, Hubert Pirker

Teisinė informacija - Privatumo politika