PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl euro įvedimo Latvijoje 2014 m. sausio 1 d.

25.6.2013 - (COM(2013)0345 – C7‑0183/2013 – 2013/0190(NLE)) - *

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Burkhard Balz

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl euro įvedimo Latvijoje 2014 m. sausio 1 d.

(COM(2013)0345 – C7‑0183/2013 – 2013/0190(NLE))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013) 0345),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. Komisijos konvergencijos ataskaitą (COM(2013) 0341) ir į 2013 m. birželio mėn. Europos Centrinio Banko konvergencijos ataskaitą dėl Latvijos,

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, pridedamą prie 2013 m. Komisijos konvergencijos ataskaitos dėl Latvijos (SWD(2013) 0196),

   atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl euro zonos plėtros[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 20 d. rezoliuciją dėl konsultacijų su Europos Parlamentu metodo gerinimo Euro zonos plėtros procedūros metu[2],

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0183/2013),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 83 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0237/2013),

A. kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 140 straipsnyje numatyta užtikrinti aukšto lygio tvarią konvergenciją ir nurodyti kriterijai, kuriuos turi atitikti visos valstybės narės, t. y. didelis kainų stabilumas, valstybės finansinės padėties tvarumas, valiutos kurso mechanizmo nustatytų normalių svyravimo ribų laikymasis ir valstybės narės pasiektas konvergencijos ir jos dalyvavimo Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizme patvarumas, kurį atspindi ilgalaikių palūkanų normos (Mastrichto kriterijai);

B.  kadangi Latvija įvykdė Mastrichto kriterijus, kaip nurodyta SESV 140 straipsnyje ir prie Europos Sąjungos sutarties ir prie SESV pridėtame Protokole (Nr. 13) dėl konvergencijos kriterijų;

C. kadangi pranešėjas lankėsi Latvijoje, siekdamas įvertinti šios šalies pasirengimą prisijungti prie euro zonos;

D. kadangi Latvijos gyventojai dėjo ypatingas pastangas siekdami įveikti finansų krizę ir vėl užtikrino konkurencingumą ir ekonomikos augimą;

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.  pritaria, kad Latvija 2014 m. sausio 1 d. įsivestų eurą;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir Europos Centrinis Bankas (ECB) atliko vertinimą esant pasaulio finansų krizei, pakenkusiai daugelio kitų valstybių narių planams pasiekti nominalią konvergenciją, ir kad jį atlikus, visų pirma, prasidėjo reikšmingas ciklinis infliacijos mažėjimas;

4.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulinė finansų krizė padarė Latvijai žalos skurdo, nedarbo ir demografinių pokyčių srityse; ragina Latviją ir jos partneres Sąjungoje diegti griežtus makrolygio rizikos ribojimo standartus siekiant užkirsti kelią netvariems kapitalo srautams ir kredito augimo tendencijoms, su kuriomis buvo susiduriama prieš krizę;

5.  pažymi, kad Latvijos vyriausybei ir gyventojams imantis ryžtingų, patikimų ir tvarių priemonių Latvija įvykdė kriterijus; atkreipia dėmesį į tai, kad bendras makroekonominės ir finansinės padėties tvarumas priklausys nuo to, kaip ne tik Latvijoje, bet ir visoje ekonominėje ir pinigų sąjungoje bus įgyvendinamos suderintos ir plataus užmojo reformos, kuriomis būtų siekiama suderinti drausmę su solidarumu ir ilgalaikėmis tvariomis investicijomis;

6. pažymi, kad 2013 m. konvergencijos ataskaitoje ECB išreiškė susirūpinimą dėl ilgalaikio Latvijos ekonominės konvergencijos tvarumo; visų pirma pabrėžia šiuos minėtoje ataskaitoje pareikiamus pareiškimus ir rekomendacijas:

–    prisijungus prie pinigų sąjungos turi būti vykdomos minėtosios pinigų ir valiutos kurso priemonės ir padidėja vidaus lankstumo ir atsparumo svarba; todėl valdžios institucijos, be to, kas padaryta nuo 2009 m., turėtų ieškoti būdų turimoms alternatyvioms anticiklinės politikos priemonėms stiprinti;

–    Latvija turi ir toliau užtikrinti visapusišką fiskalinę konsolidaciją vadovaudamasi Stabilumo ir augimo pakto reikalavimais, įgyvendinti fiskalinę programą, padedančią ateityje negrįžti prie procikliškos politikos, ir jos laikytis;

–    būtinybė užtikrinti tvirtesnę institucinę aplinką ir šešėlinė ekonomika, kuri, nors ir mažėja, tebėra palyginti didelė, ne tik lemia viešųjų pajamų praradimą, bet ir iškraipo konkurenciją, kenkia Latvijos konkurencingumui ir mažina šalies patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms tokiu būdu trukdydamos užtikrinti ilgalaikes investicijas ir našumą; mano, jog į šias problemas reikia rimtai atsižvelgti, ypač jei dabartinės infliacijos ir kapitalo judėjimo tendencijos keisis; vis dėlto mano, jog šios problemos nepakeis bendro teigiamo vertinimo dėl euro įvedimo Latvijoje;

7.  ragina Latvijos vyriausybę ir toliau apdairiai taikyti fiskalinės politikos priemones ir vykdyti bendrą stabilumo skatinimo politiką numatant ateityje galimą makroekonominį disbalansą ir su kainų stabilumu susijusią riziką ir mažinant disbalansą, kurį Įspėjimo mechanizmo ataskaitoje nurodė Komisija; pažymi, kad kainų stabilumas Latvijoje labai priklauso nuo pagrindinių produktų, sudarančių jos vartotojo krepšelį, kainų pokyčių, susijusių su žemu energijos vartojimo efektyvumu ir didelio masto energijos importu iš vieno šaltinio; ragina Latvijos vyriausybę spręsti šiuos klausimus ir stiprinti bendras pastangas siekiant nacionalinių strategijos „Europa 2020“ tikslų;

8.  yra susirūpinęs dėl nepakankamos Latvijos piliečių paramos euro įvedimui; ragina Latvijos vyriausybę ir valdžios institucijas aktyviau bendrauti su Latvijos gyventojais siekiant užtikrinti, kad visuomenė labiau pritartų euro įvedimui; ragina Latvijos vyriausybę ir valdžios institucijas tęsti informavimo ir komunikacijos kampaniją, kad informacija pasiektų visus Latvijos piliečius;

9.  ragina Latvijos vyriausybę tinkamomis struktūrinėmis ir švietimo reformomis šalinti struktūrinius darbo rinkos trūkumus; visų pirma ragina Latvijos vyriausybę spręsti skurdo ir didėjančios pajamų nelygybės problemą;

10. pripažįsta, kad per pastaruosius trejus metus Latvijos bankų sektorius išliko stabilus; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad bankininkystės modelis per pirmąjį pasaulinės finansų krizės etapą susidūrė su nelengvomis užduotimis; pabrėžia, kad tuo metu Latvijos finansų sistemos žlugimo išvengta tik ES ir TVF pagalbos dėka; palankiai vertina dabartines reformas, kuriomis siekiam sustiprinti Latvijos bankų, aktyviai dalyvaujančių nerezidentų indėlių (NRD) veikloje, reguliavimą; ragina Latvijos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų išlaikyta griežta tų bankų priežiūra ir įgyvendinamos tinkamos papildomos rizikos valdymo priemonės; taip pat ragina Latvijos valdžios institucijas ir toliau įdėmiai stebėti galimą bankų turto ir įsipareigojimų terminų neatitikimą, kuris gali būti vertinamas kaip grėsmė finansiniam stabilumui;

11. ragina Latvijos valdžios institucijas ir toliau praktiškai rengtis užtikrinti sklandų naujos valiutos įvedimo procesą; ragina Latvijos vyriausybę nustatyti tinkamas kontrolės priemones, skirtas užtikrinti, kad euro įvedimu nebūtų naudojamasi kainoms nepastebimai didinti;

12. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

13. apgailestauja dėl itin trumpo laikotarpio, per kurį Parlamentas buvo paprašytas pateikti savo nuomonę pagal SESV 140 straipsnį; prašo Komisiją ir valstybes nares, ketinančias įsivesti eurą, pateikti tinkamus terminus, kad Parlamentas galėtų pateikti nuomonę, remdamasis išsamiomis ir įtraukiomis diskusijomis;

14. prašo Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

15. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui, euro grupei ir valstybių narių vyriausybėms.

• [1]       OL C 298 E, 2006 12 8, p. 249.
• [2]       OL C 146 E, 2008 6 12, p. 251.

AIŠKINAMOJI DALIS

2013 m. kovo 4 d. Latvija paprašė parengti konvergencijos ataskaitą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 140 straipsnio 1 dalį. Euro įvedimo Latvijoje 2014 m. sausio 1 d. kriterijai išdėstyti SESV 140 straipsnio 1 dalyje.

Latvija šiuo metu yra „valstybė narė, kuriai taikoma išimtis“, taigi nėra euro zonos narė.

SESV 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Taryba, remdamasi Komisijos bei ECB ataskaitomis ir Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma sprendžia, kuri iš valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, pagal SESV 140 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, tenkina reikalingas sąlygas, ir panaikina išimtis atitinkamoms valstybėms narėms.

2013 m. birželio 5 d. Komisija konvergencijos ataskaitoje pasiūlė Latvijai įsivesti eurą 2014 m. sausio 1 d.

Europos Parlamentas turi išanalizuoti konvergencijos ataskaitą kartu su susijusiu pasiūlymu dėl teisės akto ir pateikti nuomonę. Nepaisydamas tam tikrų abejonių konkrečiais klausimais, pranešėjas rekomenduoja panaikinti išimtį nuo 2014 m. sausio 1 d.

SESV 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų konvergencijos kriterijų atžvilgiu pranešėjas pažymi:

1.        Nacionalinės teisės aktų atitiktis 130 bei 131 straipsniams ir ECB statutui

Iš dalies pakeitusi Latvijos nacionalinio banko įstatymą ir priėmusi fiskalinės drausmės įstatymą bei įstatymą, kuriame išsamiai aprašytas perėjimas prie euro, Latvija visiškai įvykdė Sutartyse ir ECB bei ESCB statutuose nustatytus euro įvedimo reikalavimus.

2.        Didelio kainų stabilumo pasiekimas

Per ataskaitinį laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. vidutinis 12 mėnesių SVKI infliacijos lygis Latvijoje sudarė 1,3 proc., t. y. buvo daug mažesnis už pamatinę 2,7 proc. vertę. Kartu su Švedija ir Airija Latvija yra viena iš trijų valstybių, kuriose kainos yra stabiliausios ir pagal kurias nustatoma pamatinė infliacijos vertė. Nors SVKI infliacija, palyginti su dabartiniu labai žemu lygiu, turėtų padidėti, numatoma, kad ateinančiais mėnesiais Latvijos lygis išliks žemesnis už pamatinę vertę. Manoma, kad apdairia fiskaline politika pavyks išlaikyti tvarų kainų stabilumo lygį.

3.        Valstybės finansinės padėties tvarumas

Latvijai taikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito. Ataskaitiniais 2012 metais Latvijos bendrojo valdžios sektoriaus deficitas sudarė 1,2 proc. BVP. bendroji valstybės skola sudarė 40,7 proc. BVP. Atsižvelgdama į 2013 m. gegužės mėn. Europos Komisijos pavasario prognozę, pagal kurią numatomas 1,2 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 43,2 proc. BVP valstybės skola, Komisija mano, kad perviršinis deficitas ištaisytas.

3.1      Latvijos grąžinimo pajėgumas pagal mokėjimų balanso programas

Latvijos vyriausybė kaupia turtą, kad 2014–2015 m. galėtų grąžinti dideles skolas ES ir Pasaulio bankui, todėl numatoma, kad 2013 m. skola padidės. Rengiant artimiausių metų vyriausybės skolos ir palūkanų mokėjimų prognozes atsižvelgta į nesumokėtas grąžintinas sumas pagal ES ir Pasaulio banko mokėjimų balanso paramos programą. Jos bus refinansuojamos valstybei skolinantis pasaulio finansų rinkose, kuriose Latvija šiuo metu naudojasi labai palankiomis finansavimo sąlygomis. Todėl 2012 m. pabaigoje ji galėjo anksti įvykdyti neįvykdytus įsipareigojimus Tarptautiniam valiutos fondui. Beveik 60 proc. šių mokėjimų atlikta anksčiau termino. Kadangi skolos ES ir Pasaulio bankui bus grąžinamos 2014–2015 m., 2014 m. bendrosios valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis vėl turėtų sumažėti iki 40 proc.

4.        EPS valiutų kurso mechanizmo II nustatytų normalių svyravimo ribų laikymasis bent pastaruosius dvejus metus

Valiutų kurso mechanizmas (VKM II) Latvijos latui (LVL) pradėtas taikyti 2005 m. gegužės 2 d. Nustatyta +/– 15 proc. standartinė svyravimo riba. Nuo to laiko, kai pradėtas taikyti ERM II, Latvija išlaikė mažesnį +/– 1 proc. svyravimą centrinio pariteto atžvilgiu. Per dvejus metus iki įvertinimo EUR ir LVL kursas nenukrypo nuo savo centrinio pariteto daugiau kaip +/– 1 proc. Per pastaruosius dvejus metus didelių valiutos kurso nukrypimų neužregistruota.

5.        Ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos tvarumas

Ilgalaikių palūkanų normų pokyčiai vertinami remiantis vienos palyginamosios vyriausybės obligacijos, kurios likutinis terminas yra maždaug 10 metų, pelningumą antrinėje rinkoje. Ir šiuo atžvilgiu Latvija, kaip ir Švedija bei Airija, yra viena iš trijų etaloninių valstybių narių, pagal kurias nustatyta 5,5 proc. pamatinė vertė. 2013 m. balandžio mėn. Latvijos obligacijų pelningumo 12 mėnesių slenkamasis vidurkis sudarė 3,8 proc., taigi, buvo gerokai mažesnis už pamatinę vertę.

6.        Ekonominė integracija ir konvergencija (140 straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa)

Perėjusi į rinkos ekonomiką per pastaruosius dešimtmečius Latvija padarė didelę ekonominę pažangą. Šiai pažangai daug įtakos turėjo ekonominės reformos, kuriomis padidintas konkurencingumas ir palengvinta integracija ne tik į Europos Sąjungos, bet ir į visą pasaulio ekonomiką. Visos Latvijos vyriausybės buvo itin griežtos ir struktūrinių reformų atžvilgiu. 2009–2010 m. įgyvendinant naujausias reformas krizės laikotarpiu labai sumažintas darbo užmokestis ir padidinti mokesčiai. Šios griežtos taupymo priemonės buvo labai sėkmingos, todėl Latvijai buvo lengviau įveikti krizę. Nepaisant didelių trumpalaikių sąnaudų, Latvija sugebėjo įgyvendinti patikimą politiką, kuria vėl užtikrintas stabilus augimas. Pastarieji metai buvo itin nepastovūs ir ekonominių rodiklių atžvilgiu. Dėl didelių kapitalo įplaukų, išlikusių daugiausia siekiant finansuoti pernelyg plataus masto statybas ir vartojimo bumą, 2006 m. einamosios sąskaitos deficitas buvo rekordiškai mažas (–22,5 proc. BVP). Per sudėtingą 2009–2010 m. krizę jis iš esmės ištaisytas, todėl 2009 m. susidarė 8,6 proc. perviršis. Einamosios sąskaitos deficitas 2012 m. nusistovėjo ties žema –1,7 proc. riba ir prognozuojama, kad jis išliks stabilus.

Latvija gerai integruota į ES ekonomiką prekybos ir investicijų sąsajomis. Jos ekonomika nedidelė ir atvira, o nuo to, kai ji 2004 m. įstojo į ES, jos eksporto rinka ir prekybos atvirumas padidėjo. Jos prekių ir paslaugų eksporto BVP dalis vis dar mažesnė nei Pabaltijo kaimynių. Vis dėlto jos prekybos integracija ES vyksta sparčiai ir didėja eksportas į Rusiją – pagrindinę Latvijos prekybos partnerę už ES-27 ribų.

Plataus užmojo reformomis verslo sektoriuje kuriamos palankios sąlygos Latvijos konkurencingumui. Sumažintos veiklos pradžios sąnaudos, supaprastinta turto registravimo, statybos leidimų ir mokesčių surinkimo tvarka, modernizuotos bankroto procedūros. Komisijos 2012 m. konkurencingumo stebėsenos ataskaitoje nurodyta, kad Latvijos verslo aplinkos padėtis geresnė už ES vidurkį. Latvijos pramonės konkurencingumas nuolat didėja, bet dar reikia imtis veiksmų naujovių diegimo gerinimo atžvilgiu.

ES teisės aktų perkėlimo atžvilgiu Latvijos rezultatai yra vieni iš geriausių Europos Sąjungoje: jos neperkeltų teisės aktų skaičius 2012 m. lapkričio mėn. sudarė 0,4 proc.[1]

7.        Konkretūs su Latvija susiję sunkumai

7.1      Finansų sektoriaus stabilumas

Latvijos finansų sektorius gerai integruotas į ES finansų sistemą, pirmiausia sąsajomis su Šiaurės finansų grupėmis. Latvijos bankų sektorius bendro turto, siekiančio 129 proc. BVP (ES vidurkis – 369 proc. BVP), atžvilgiu palyginti nedidelis, o absoliučiaisiais skaičiais gana mažas (28 mlrd. EUR). Finansinių paslaugų sektorius Latvijoje sudaro tik 3,5 proc. BVP.

Latvijoje turi ilgalaikės bankų klientų nerezidentų aptarnavimo patirties. Galima laikyti, kad Latvijos bankų sektoriui būdinga didelė nerezidentų indėlių (NRD) dalis, 2012 m. siekusi 48,9 proc. TVF duomenimis, 80–90 proc. NRD priklauso buvusiųjų NVS šalių investuotojams. Šiuo atžvilgiu svarbios geografinės, istorinės ir kultūrinės priežastys, pirmiausia geografinis artumas prie Rusijos ir didelė Latvijoje gyvenančių rusiškai kalbančių žmonių mažuma.

Bankams, kurių specializacija yra NRD veikla ir kurie ja aktyviai užsiima, priklauso maždaug 1/3 viso bankų sektoriaus turto. Vietos rinkoje, kurioje vyrauja didelių Skandinavijos bankų patronuojamosios įmonės ir filialai, šie bankai atlieka tik šalutinį vaidmenį. 2012 m. pabaigoje NRD bankų dalis vietos paskolų ir indėlių rinkoje sudarė atitinkamai 11,2 ir 10,3 proc. Bendros grynosios NRD sektoriaus įmokos į finansines sąskaitas ir užsienio atsargas palyginti nedidelės.

Siekiant atsižvelgti į NRD veiklos riziką, NRD bankams taikomas griežtas reguliavimas. Latvija jau įgyvendino išsamias priemones, pvz., tiems bankams nustatė papildomus kapitalo ir likvidumo reikalavimus. Be to, vadinamuoju likvidumo testavimu kritinėmis sąlygomis užtikrinama, kad kiekvienas bankas galėtų atlaikyti iki pusės savo NRD indėlių netekimą ir kraštutiniu atveju jam nereikėtų ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Finansų ir kapitalo rinkų komisija labai aktyviai stebi NRD bankus ir užtikrina griežtą priežiūrą, apimančią jų vidaus procedūras, turto kokybę ir atitinkamas sąskaitas.

Nors Latvija didžiąja dalimi atitinka tarptautines kovos su pinigų plovimų taisykles, dar būtina užtikrinti ryžtingą ir veiksmingą šių standartų įgyvendinimą.

7.2      Santūrus visuomenės pritarimas euro įvedimo terminui

Daug rūpesčio Latvijoje kyla dėl mažo arba santūraus visuomenės pritarimo eurui. 2012 m. vykdytos apklausos „Eurobarometras“ duomenimis, latviai daugiausia baiminasi dėl to, kad gali prarasti nacionalinį identitetą, nacionalinių finansų valdymą ir kad pereinant prie euro gali būti piktnaudžiaujama nustatant kainas. Be to, beveik visos visuomenės grupės kritikuoja tai, kad vyriausybė ir valdžios institucijos teikia nepakankamai informacijos. Nors vykdoma išsami informavimo ir komunikacijos kampanija, šios iniciatyvos dar nepasiekė didelės visuomenės dalies.

Opozicija Parlamente balsavo prieš euro įvedimą argumentuodama, kad nei Latvijos ekonomika, nei visuomenė nėra pasirengusi eurui ir kad dabartinė euro zonos padėtis nėra palanki. Taigi, Latvijos visuomenė ir toliau nėra tikra dėl to, ar euras įvedamas tinkamu metu.

2013 m. vasario mėn. apklausos (TNS) duomenimis, 63 proc. apklaustų Latvijos piliečių labai neigiamai arba palyginti neigiamai vertina eurą, palyginti su 33 proc. Latvijos piliečių, vertinančių jį labai teigiamai arba palyginti teigiamai. Vis dėlto naujausios apklausų tendencijos rodo, kad labai neigiamų nuomonių pamažu mažėja. Labai svarbu, kad Latvijos vyriausybė ir valdžios institucijos toliau stengtųsi informuoti visuomenę ir įtrauktų ją į konstruktyvų dialogą euro priėmimo klausimu.

           7.3      Latvijos darbo rinka

Dar viena problema tebėra ilgalaikis nedarbas. Nors krizės metu darbo rinka buvo labai lanksti, darbo ieškantys asmenys buvo labai judūs Europos Sąjungoje, todėl padidėjo emigracija ir nutekėjo daug vertingos darbo jėgos. Atsigavus ekonomikai ir nuolat kuriant darbo vietas 2012 m. emigracija sumažėjo. Dėl gerų augimo rodiklių nedarbas šiek tiek sumažėjo nuo aukščiausio 19,8 proc. lygio 2010 m. iki 14,9 proc. 2012 m. Struktūrinis nedarbas išlieka didelis pirmiausia dėl regioninių skirtumų ir įgūdžių neatitikimų tam tikruose darbo rinkos segmentuose. Kad galima gamybos apimtis nuolat nemažėtų ir nereikėtų pernelyg smarkiai tikslinti darbo užmokesčio, ir toliau labai svarbu gerinti darbo rinkos veikimą. Aktyvia darbo rinkos politika ir švietimo reformomis reikia šalinti struktūrinius darbo rinkos trūkumus.

8.        Pastaba dėl konsultacijos su Europos Parlamentu

Per ankstesnes euro įvedimo procedūras Europos Parlamento oficialioms konsultacijoms dažnai taikyti nepriimtini laiko suvaržymai.

Oficialiai nustatyto laikotarpio nuo konvergencijos ataskaitos paskelbimo birželio 5 d. iki reikiamos Parlamento konsultacijos per liepos 1–4 d. plenarinį posėdį taip pat nepakanka. Per trumpą Parlamento procedūros terminą negalima nei pateikti pranešimo projekto vertimų (todėl procedūra vyksta tik anglų kalba), nei pakankamai išsamiai išanalizuoti konvergencijos ataskaitos.

Numatydami šiuos sunkumus ECON komitetas ir pranešėjas anksti pradėjo darbą ir jau 2013 m. vasario mėn. surengė Latvijos valdžios institucijų (finansų ministro ir centrinio banko valdytojo) klausymą. Gegužės mėnesį surengtos konfidencialios konsultacijos su Komisija ir ECB. Galiausiai pranešėjas 2013 m. gegužės 29–31 d. lankėsi Rygoje, kad galėtų susidaryti tiesioginį įspūdį vietoje. Pranešėjas susitiko ne tik su vyriausybės pareigūnais, bet ir su centrinio banko atstovais, finansų priežiūros institucijų darbuotojais, finansų sektoriaus atstovais, socialiniais partneriais, taip pat su euro įvedimą Latvijoje gana skeptiškai vertinančiais piliečių iniciatyvų ir opozicijos atstovais.

Nepaisant nurodytų sunkumų, anksti pradėjęs aktyviai veikti Parlamentas dar kartą parodė, kad yra patikimas partneris, kai Europos Sąjungoje reikia skubiai priimti sprendimus.

• [1]  Žr. naujausią 29-ąją Europos Komisijos metinę ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą [COM(2012) 714], http://ec.europa.eu/eu_law/infringements/infringements_annual_report_29_lt.htm.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	24.6.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 1 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Burkhard Balz, Elena Băsescu, Jean-Paul Besset, Sharon Bowles, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Markus Ferber, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Liem Hoang Ngoc, Gunnar Hökmark, Syed Kamall, Philippe Lamberts, Werner Langen, Astrid Lulling, Hans-Peter Martin, Marlene Mizzi, Sławomir Nitras, Anni Podimata, Antolín Sánchez Presedo, Peter Simon, Peter Skinner, Ivo Strejček, Kay Swinburne, Sampo Terho, Marianne Thyssen
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Bastiaan Belder, Philippe De Backer, Saïd El Khadraoui, Sari Essayah, Sophia in ‘t Veld, Krišjānis Kariņš, Olle Ludvigsson, Catherine Stihler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Luís Paulo Alves