PRANEŠIMAS dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių

2.12.2013 - (2013/2040(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėja: Edite Estrela

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių

(2013/2040(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir ypač į jos 2 ir 25 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1996 m. priimto Jungtinių Tautų Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 2 straipsnio 2 dalį, 3 ir 12 straipsnius, kaip jie aiškinami Jungtinių Tautų Ekonomikos, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto Bendrajame komentare Nr. 14,

–   atsižvelgdamas į 1979 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 2 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį, kuriose minima moterų sveikata, santuoka ir šeiminis gyvenimas, ir į Bendrąsias rekomendacijas Nr. 21 (1994 m.) ir Nr. 24 (1999 m.),

–   atsižvelgdamas į 1989 m. priimtos Vaiko teisių konvencijos 2, 12 ir 24 straipsnius, kuriuose kalbama apie nediskriminavimą, vaiko teisę būti išklausytam ir į motinos, kūdikio ir vaiko sveikatos apsaugą, taip pat apie švietimo ir paslaugų šeimos planavimo srityje tobulinimą,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų tarptautinės konferencijos dėl gyventojų ir vystymosi deklaraciją ir veiksmų programą (1994 m. rugsėjo 13 d., Kairas) ir į savo peržiūros konferencijų išvadų dokumentus, taip pat į 1999 m. birželio mėn. vykusioje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje priimtą rezoliuciją (TKGP+5) ir į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 65/234 dėl tolesnių veiksmų po tarptautinės konferencijos dėl gyventojų ir vystymosi po 2014 m. (2010 m. gruodžio mėn.),

–   atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, 1995 m. rugsėjo +15 d. priimtas Ketvirtojoje pasaulinėje konferencijoje moterų klausimais, taip pat į Parlamento 2000 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl tolesnių priemonių, susijusių su Pekino veiksmų platforma[1], į 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po Ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais – veiksmų platforma (Pekinas+10)[2] ir į 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų, susijusių su JT veiksmų platforma (Pekinas+15)[3],

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio aukščiausiojo lygio susitikime patvirtintus tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT),

–   atsižvelgdamas į parlamento įsipareigojimo pareiškimus dėl Otavos (2002 m.), Strasbūro (2004 m.), Bankoko (2006 m.), Adis Abebos (2009 m.) ir Stambulo (2012 m.) Tarptautinės konferencijos vystymosi klausimais veiksmų programos įgyvendinimo,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo pranešimą „Teisė į švietimą“, (A/65/162 (2010 m.)),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. paskelbtą Pasaulio sveikatos organizacijos pasaulinę moterų ir vaikų sveikatos strategiją,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo tarpinio pranešimo „Kiekvieno žmogaus teisė į aukščiausio pasiekiamo lygio fizinės ir psichinės sveikatos priežiūrą“ (A/66/254 (2011 m.)) 16 dalį,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo pranešimą „Kiekvieno žmogaus teisė į aukščiausio pasiekiamo lygio fizinės ir psichinės sveikatos priežiūrą“ (A/HRC/17/25 (2011 m.)),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 17 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą A/HR/C/19/41 dėl diskriminacinių įstatymų bei praktikos ir smurto veiksmų, nukreiptų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 21 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 21/6 „Išvengiamas gimdyvių mirtingumas ir sergamumas, ir žmogaus teisės“,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Jungtinių Tautų demografinės veiklos fondo pranešimą „Pasaulio demografinė padėtis 2012 m. Pasirinkimas, o ne atsitiktinumas“,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo pranešimo „Kankinimas ir kitoks žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys ir baudimas“ (A/HRC/22/53 (2013 m.)) 45–50 dalis,

–   atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, ypač į 9 straipsnį, susijusį su tikėjimo ir sąžinės laisve,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliuciją Nr. 1399 „Europos lytinės bei reprodukcinės sveikatos ir teisių skatinimo strategija“,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliuciją Nr. 1607 „Teisė į saugų ir teisėtą abortą Europoje“,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 2, 5 ir 152 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 9 ir 19 straipsnius, kuriuose kalbama apie kovą su diskriminacija dėl lyties ir apie žmogaus sveikatos apsaugą,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–   atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi (2005 m.),

–   atsižvelgdamas į 3011-osios 2010 m. gegužės 10 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl ES vaidmens pasaulio sveikatos srityje,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1567/2003 dėl pagalbos, teikiamos reprodukcinės ir seksualinės sveikatos ir teisių politikai bei veiksmams besivystančiose šalyse[4],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1922/2006, įsteigiantį Europos lyčių lygybės institutą[5],

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 851/2004, įsteigiantį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą[6],

–   atsižvelgdamas į savo 1994 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl Kairo tarptautinės konferencijos dėl gyventojų ir vystymosi rezultatų ir į 1996 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po Kairo tarptautinės konferencijos dėl gyventojų ir vystymosi konferencijos[7],

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių[8],

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, įsteigiančio Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą[9],

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl gimdyvių mirtingumo problemos prieš 2008 m. rugsėjo 25 d. vyksiantį JT aukšto lygio renginį, skirtą Tūkstantmečio vystymosi tikslams[10],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų[11],

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.)[12],

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą dėl diskriminacinių įstatymų bei praktikos ir smurto veiksmų, nukreiptų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės (A/HR/C/19/41),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0426/2013),

A. kadangi lytinės ir reprodukcinės teisės yra žmogaus teisės, kurias pažeidžiant pažeidžiamos moterų ir mergaičių teisės į lyčių lygybę, nediskriminavimą, orumą ir sveikatą, taip pat teisė nepatirti nežmoniško ar žeminančio elgesio;

B.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje nurodyta, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę;

C. kadangi lytinė bei reprodukcinė sveikata ir teisės yra svarbios kiekvienam žmogui kiekvienu jo gyvenimo etapu, todėl tai yra klausimas, kuris aktualus tiek moterims, tiek vyrams visą gyvenimą; kadangi lytinei ir reprodukcinei sveikatai ir teisėms (LRST) skirtos programos turi būti pritaikytos prie skirtingų poreikių ir problemų, su kuriomis žmonės susiduria skirtingais gyvenimo etapais;

D. kadangi SESV 168 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga siekia užtikrinti žmonių sveikatos aukšto lygio apsaugą, taip pat gerinti visuomenės sveikatą;

E.  kadangi moterys ir vyrai, nepaisant jų amžiaus, lyties, rasės, etninės padėties, priklausymo tam tikrai klasei ar kastai, religinių įsitikinimų, šeiminės padėties, užimtumo, negalios, ŽIV (ar LPL) turėjimo, nacionalinės kilmės, imigrantų statuso, kalbos, lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės, turi teisę patys priimti informacija pagrįstus ir atsakingus sprendimus dėl savo lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir turėtų turėti visas atitinkamas priemones ir galimybes;

F.  kadangi lyčių nelygybė – pagrindinė priežastis, kodėl neįgyvendinami moterų ir paauglių lytinės ir reprodukcinės sveikatos tikslai; kadangi stereotipinis moteriškumo ir vyriškumo suvokimas apskritai ir visų pirma mergaičių ir moterų lytiškumo suvokimas yra didžiulės kliūtys įgyvendinant LRST;

G. kadangi 2010 m. JT specialiojo pranešėjo pranešime „Teisė į švietimą“ teigiama, kad teisė į visapusį lytinį švietimą yra žmogaus teisė;

H. kadangi neplanuotas ir nepageidaujamas nėštumas vis dar yra tikrovė, kuri kelia problemų daugeliui ES moterų, įskaitant paaugles;

I.   kadangi beveik trečdalyje valstybių narių valstybinis socialinis draudimas neapima kontraceptinių priemonių, o tai kai kurioms moterų grupėms, įskaitant mažas pajamas gaunančias moteris, paaugles ir smurtiniuose santykiuose esančias moteris, yra didelė kliūtis naudotis šiomis priemonėmis;

J.   kadangi moterys patiria neproporcingą poveikį dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių (LRST) trūkumo, kylančio dėl žmogaus reprodukcijos pobūdžio ir lytimis pagrįsto socialinio, teisinio ir ekonominio konteksto, kuriame tai vyksta;

K. kadangi visapusiškas, pagal amžių pritaikytas, įrodymais grindžiamas ir moksliškai tikslus nešališkas lytinis švietimas, kokybiškos šeimos planavimo paslaugos ir galimybė naudotis kontraceptinėmis priemonėmis padeda užkirsti kelią neplanuotam ir nepageidaujamam nėštumui, mažinti abortų poreikį ir vykdyti ŽIV ir lytiškai plintančių ligų prevenciją; kadangi jaunų žmonių mokymas prisiimti atsakomybę už savo lytinę ir reprodukcinę sveikatą turi ilgalaikį teigiamą poveikį, kuris tęsiasi visą gyvenimą, ir palankiai veikia visuomenę;

L.  kadangi Jungtinių Tautų gyventojų fondo (JTGF) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 287 000 moterų kiekvienais metais miršta nuo komplikacijų, susijusių su nėštumu ir vaiko gimimu;

M. kadangi maždaug penki milijonai 15–24 m. amžiaus jaunuolių ir du milijonai 10–19 m. paauglių yra užsikrėtę ŽIV[13] ir paprastai neturi galimybių pasinaudoti lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir ŽIV paslaugomis, nes tokios paslaugos retai visapusiškai atitinka specifinius jaunų žmonių lytinės ir reprodukcinės sveikatos poreikius;

N. kadangi, nepaisant tarptautinių įsipareigojimų, lytinės ir reprodukcinės sveikatos standartai yra skirtingi valstybėse narėse ir tarp jų, ir kadangi taip pat yra moterų lytinių ir reprodukcinių teisių nelygybė Europoje, įskaitant galimybes gauti reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų, kontraceptines priemones ir nėštumo nutraukimo paslaugas, priklausomai nuo jų gyvenamosios šalies, jų pajamų, amžiaus, migracijos statuso ir kitų veiksnių;

O. kadangi paauglės motinos turi mažesnę tikimybę baigti vidurinę mokyklą ir didesnę tikimybę gyventi skurdžiai;

P.  kadangi migrantai, pabėgėliai ir asmens dokumentų neturinčios moterys susiduria su nesaugiomis ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis, kai problemos dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos dažnai menkinamos arba ignoruojamos;

Q. kadangi Europoje ir visame pasaulyje didėja pasipriešinimas lytinei ir reprodukcinei sveikatai ir teisėms, siekiant uždrausti moterims ir vyrams naudotis esminėmis lytinėmis ir reprodukcijos teisėmis, kurias visos ES valstybės narės įsipareigojo saugoti tarptautiniuose susitarimuose;

R.  kadangi LRST yra pagrindiniai lyčių lygybės, skurdo panaikinimo, ekonomikos augimo ir vystymosi rodikliai;

S.  kadangi moterys ir vyrai turėtų prisiimti vienodą atsakomybę, norėdami išvengti nepageidaujamo nėštumo; kadangi kontraceptines priemones daugiausia naudoja moterys;

T.  kadangi nepageidaujamo nėštumo prevencija nėra vien tik su kontraceptinėmis priemonėmis susijusios paslaugos ir informacija, bet apima ir visapusiško lytinio švietimo paslaugų teikimą, taip pat materialinę ir finansinę paramą nėščioms moterims, kurioms tokia parama reikalinga;

U. kadangi trijose ES valstybėse narėse (Airijoje, Maltoje ir Lenkijoje) nėra galimybės saugiai nutraukti nėštumą, išskyrus labai ribotas aplinkybes; kadangi kai kuriose valstybėse narėse aborto atlikimas yra teisėtas, bet vis sunkiau pasinaudoti tokia galimybe dėl reglamentavimo ar praktinių kliūčių, pvz., piktnaudžiavimo teise atsisakyti veikti dėl vidinių įsitikinimų, privalomų laukimo laikotarpių arba šališko konsultavimo, ir kadangi kitos valstybės narės net svarsto galimybę apriboti galimybes naudotis nėštumo nutraukimo paslaugomis;

V. kadangi jaunimui ir jaunoms poroms jų socialinės, ekonominės ir užimtumo sąlygos dažnai yra kliūtis motinystei ir tėvystei;

W. kadangi keliose valstybėse narėse gimdyvių mirtingumas vis dar kelia susirūpinimą; tai yra ES vystymosi politikos problema;

X. kadangi seksualinė prievarta yra rimtas žmogaus teisių pažeidimas ir turi žlugdantį poveikį moterų ir mergaičių seksualumui, orumui, psichologinei gerovei, nepriklausomumui ir reprodukcinei sveikatai, ir kadangi žalinga tradicinė praktika, pvz., moterų lytinių organų žalojimas (apipjaustymas), ankstyva ir prievartinė santuoka turi žalingą poveikį asmeninei gerovei ir savigarbai, lytiniams santykiams, nėštumui ir gimdymui, taip pat visą gyvenimą kelia riziką moterų sveikatai, taip pat bendruomenėms ir visuomenei kaip visumai;

Y. kadangi smurtas prieš moteris, ypač smurtas ir išžaginimas šeimoje, yra plačiai paplitęs, o vis daugiau moterų rizikuoja užsikrėsti AIDS ir kitomis lytiškai plintančiomis ligomis dėl itin rizikingo jų partnerių seksualinio elgesio; kadangi tokį smurtą patiria ir nėščios moterys, todėl didėja persileidimų, negyvo vaisiaus gimimo ar abortų tikimybė;

Z.  kadangi abortų skaičiaus skirtumai įvairiose valstybėse narėse ir tam tikrose ES dalyse plačiai išplitusi prasta reprodukcinė sveikata rodo, kad reikalingos nediskriminacinės sąlygos gauti prieinamas, įperkamas, priimtinas ir kokybiškas paslaugas, įskaitant šeimos planavimo ir jaunimui pritaikytas paslaugas bei visapusį lytinį švietimą;

AA. kadangi mažinant visuomenės sveikatos priežiūrai skirtas biudžetą dar labiau ribojamos galimybės gauti sveikatos priežiūrą ir paslaugas;

AB. kadangi moterys ir mergaitės, kurios užsiima prostitucija ir (arba) vartoja narkotikus, labiausiai rizikuoja užsikrėsti LPL, įskaitant ŽIV, ir kadangi tokių moterų ir mergaičių LRST poreikių dažnai nepaisoma;

AC. kadangi tyrimai parodė, kad dėl visapusio lytinio švietimo ir kokybiškų šeimos planavimo paslaugų padidėja atsakingo, saugaus ir pagarbaus elgesio tikimybė lytinio gyvenimo pradžioje ir vėliau;

AD. kadangi šiuo metu lesbietės, gėjai, biseksualūs, transseksualūs ir interseksualūs (LGBTI) asmenys ir toliau susiduria su diskriminacija, smurtu ir šališku jų lytiškumo ir lyčių tapatybės vaizdavimu visose valstybėse narėse;

AE. kadangi dėmesį reikia skirti ne tik nepageidaujamo nėštumo nutraukimui, bet ir visų pirma tokio nėštumo prevencijai; kadangi nepageidaujamo nėštumo prevencija nėra vien tik su kontraceptinėmis priemonėmis susijusios paslaugos ir informacija, bet apima ir visapusiško lytinio švietimo paslaugų teikimą, taip pat materialinę ir finansinę paramą nepasiturinčioms nėščioms moterims ir poroms;

AF. kadangi jaunimas labai anksti, būtent internete namuose arba mokyklos aplinkoje, susiduria su pornografiniu turiniu;

AG. kadangi dėl netinkamomis sąlygomis atliekamų abortų kyla didelis pavojus fizinei ir dvasinei moters sveikatai, taip pat gali kilti grėsmė jų gyvybei;

AH. kadangi seksualus jaunų mergaičių įvaizdis žiniasklaidoje yra reiškinys, kuris turi padarinių emociniam vystymuisi ir lytiniam moterų bei vyrų gyvenimui ir prisideda prie su lytimi susijusių stereotipų kūrimo, diskriminacijos dėl lyties ir su tuo susijusio smurto;

AI. kadangi tam tikrose valstybėse narėse vis dar kartais taikoma prievartinės arba priverstinės romų ir neįgalių moterų, taip pat translyčių asmenų sterilizacijos praktika;

AJ. kadangi valstybėms narėms keičiantis gerąja patirtimi galima rasti geriausius sprendimus ir geriau užtikrinti visų ES piliečių interesų įgyvendinimą;

AK.    kadangi yra atvejų, kai valstybės narės suderino liberalius abortus reglamentuojančius teisės aktus su veiksmingu lytiniu švietimu, itin kokybiškomis šeimos planavimo paslaugomis ir galimybe naudoti įvairias kontraceptines priemones, kurios lemia mažesnius abortų ir didesnius gimstamumo rodiklius;

Apskritai apie lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių politiką Europos Sąjungoje

1.  dar kartą patvirtina, kad „sveikata yra pagrindinė žmogaus teisė, neatskiriama nuo kitų žmogaus teisių“ ir kad ES negali pasiekti aukščiausio įmanomo sveikatos standarto, jei nebus visiškai pripažintos ir skatinamos lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės (LRST);

2.  pabrėžia, kad LRST pažeidimai turi tiesioginį poveikį moterų ir mergaičių gyvenimui, moterų ekonominiam nepriklausomumui, moterų naudojimuisi socialinėmis paslaugomis, moterų galimybėms dalyvauti priimant sprendimus ir visuomeniniame gyvenime, moterų pažeidžiamumui dėl vyrų smurto, moterų galimybėms mokytis ir turėti asmeninį gyvenimą, todėl toks smurtas turi žalingą poveikį visuomenei kaip visumai;

3.  pabrėžia, kad moterų ir mergaičių įgalinimas labai svarbus siekiant nutraukti diskriminacijos ir smurto ciklą ir skatinti bei ginti žmogaus teises, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą;

4.  pripažįsta, kad LRST yra būtinos žmogaus orumui ir turi būti vertinamos platesniame struktūrinės diskriminacijos ir lyčių nelygybės kontekste; ragina valstybes nares ginti LRST per Pagrindinių teisių agentūrą ir Europos lyčių lygybės institutą, ypač vykdant reprodukcinės sveikatos programas ir teikiant atitinkamas paslaugas, įskaitant priežiūrą ir vaistus, kurie būtini savanoriškam šeimos planavimui ir šeimos bei naujagimio sveikatai ir atidžiai stebint politikos kryptis ir (arba) teisės aktus, kuriais gali būti pažeidžiama lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės;

5.  ragina valstybes nares teikti kokybiškas lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, pritaikytas prie specifinių grupių poreikių, be jokio diskriminavimo ar vertinimo baimės (pvz., jauniems žmonėms ir pažeidžiamoms grupėms); pabrėžia, kad tokios paslaugos taip pat turi būti sutelktos į aktyvų vyrų ir berniukų vaidmenį dalijantis atsakomybe už lytinį elgesį ir jo pasekmes bei sudaryti lengvesnes sąlygas jiems atlikti šį vaidmenį;

6.  pabrėžia, kad ES ir valstybių narių politikos kryptimis turi būti užtikrinta, kad jos gerbtų, saugotų ir užtikrintų LRST visiems asmenims, skatindamos suvokimą apie žmogaus seksualumą kaip teigiamą gyvenimo aspektą ir kurtų pritarimo, pagarbos ir nediskriminavimo kultūrą, kurioje nėra smurto;

7.  pabrėžia, kad Europos Sąjungoje ir, prireikus, jos išorės politikoje ji turi užtikrinti, kad teisės aktai ir politikos kryptys būtų iš dalies keičiamos, įgyvendinamos arba panaikinamos siekiant, kad būtų gerbiama ir saugoma lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės ir kad visi asmenys galėtų jomis pasinaudoti be diskriminacijos jokiais pagrindais;

8.  pabrėžia, kad galimybė susilaukti vaikų ir vaisingumo paslaugos turėtų būti suteikiamos laikantis nediskriminacinės sistemos;

9.  pabrėžia, kad surogatinė motinystė reiškia ir moterų kūno, ir vaikų pavertimą preke;

10. pabrėžia, kad prievartinė arba priverstinė bet kokių asmenų sterilizacija yra tų asmenų žmogaus teisių ir asmens neliečiamybės pažeidimas, ir ragina valstybes nares uždrausti bet kokius galiojančius įstatymus, kuriais leidžiama sterilizacija;

11. apgailestauja dėl to, kad pasiūlyme dėl naujos 2014–2020 m. programos „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ neminimos LRST, ir primygtinai ragina Komisiją įtraukti LRST į jos kitą ES visuomenės sveikatos strategiją;

12. ragina valstybes nares užtikrinti geografiniu požiūriu tinkamą kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų tarnybų pasiskirstymą ir kokybiško bei saugaus transportavimo sprendimus, kad būtų užtikrintos vienodos galimybės visiems gyventojams, įskaitant moteris ir mergaites, gyvenančias kaimo vietovėse;

13. pažymi, kad nors LRST politikos formavimas ir įgyvendinimas yra valstybių narių kompetencija, ES gali naudotis savo politinių strategijų ir iniciatyvų rengimo kompetencija integruojant su LRST susijusius klausimus į visuomenės sveikatos ir nediskriminavimo sritis, siekiant remti geresnį LRST teisės aktų ir politikos priemonių įgyvendinimą ir didinti informuotumą apie juos bei skatinti gerosios patirties mainus tarp valstybių narių;

14. ragina valstybes nares suteikti galimybę naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis taikant teisėmis pagrįstą požiūrį ir nediskriminuojant dėl etninės kilmės, turimo būsto, migranto statuso, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės, sveikatos būklės ar šeiminės padėties;

15. ragina valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybes plėtoti aukštos kokybės nacionalinę politiką, susijusią su lytine ir reprodukcine sveikata, bendradarbiaujant su pliuralistinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis ir teikiant išsamią informaciją apie veiksmingus ir patikimus šeimos planavimo metodus, kad būtų užtikrintos teisingos sąlygos gauti labai įvairių aukštos kokybės kontraceptinių priemonių ir atsižvelgiama į vaisingumą;

16. ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad valstybės narės rinktų ir stebėtų išsamesnius duomenis ir statistiką, susijusią su lytinės ir reprodukcinės sveikatos rodikliais (LPL, abortų ir kontracepcijos rodikliai, nepatenkinti kontracepcijos poreikiai, paauglių nėštumas ir kt.), išskaidytus bent jau pagal lytį ir amžių;

17. reiškia susirūpinimą dėl ribojamų galimybių naudotis lytinės bei reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir kontraceptinėmis priemonėmis narystės siekiančiose šalyse; ragina šių šalių vyriausybes priimti teisėkūros ir politikos priemones, kuriomis būtų užtikrintos visuotinės galimybės naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, ir sistemingai rinkti informaciją, kurios reikia siekiant gerinti su lytine ir reprodukcine sveikata susijusią situaciją;

18. ragina valstybes nares užtikrinti tvarų viešųjų paslaugų finansavimą ir finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms, teikiančioms paslaugas lytinės ir reprodukcinės sveikatos srityje;

19. ragina valstybės nares bendradarbiauti su Komisija, Europos lyčių lygybės institutu (EIGE) ir pilietine visuomene, kad sukurtų Europos LRST rėmimo strategiją ir paremtų visapusių nacionalinių lytinės ir reprodukcinės sveikatos strategijų kūrimą ir įgyvendinimą; siūlo įgalioti Europos lyčių lygybės institutą Europos mastu rinkti, nagrinėti ir apibendrinti duomenis bei geriausios patirties pavyzdžius siekiant geriau suvokti kliūtis, kylančias lytinės ir reprodukcinės sveikatos prevencijos ir gydymo programų įtraukimui į pirminės sveikatos priežiūros sistemas;

20. pabrėžia, kad esamos taupymo priemonės daro žalingą poveikį, ypač moterų atžvilgiu, valstybinėms sveikatos paslaugoms, informacijai ir programoms, susijusioms su lytine ir reprodukcine sveikata, tiek jų kokybės, tiek galimybės naudotis jomis ir prieinamumo atžvilgiu, taip pat šeimos planavimo ir paramos organizacijoms, NVO paslaugų teikėjams ir moterų ekonominiam nepriklausomumui; pažymi, kad valstybės narės turėtų imtis būtinų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad nekiltų grėsmė galimybei naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis;

21. ragina valstybes nares parengti LRST strategiją su jai skirtu biudžetu, įgyvendinimo planą ir su juo susijusią stebėsenos sistemą;

22. pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu suteikti moterims galimybę kartą per metus nemokamai atlikti ginekologinius ir mamografinius tyrimus, ir kad dėl to valstybių narių praktika riboti tokių paslaugų teikimą teisinantis krize ir biudžeto apribojimais yra nepriimtina;

23. ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi, geriausiomis priemonių kombinacijomis, kaip geriau įgyvendinti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos politiką;

24. primygtinai ragina valstybes nares ir šalis kandidates, atsižvelgiant į finansų ir ekonomikos krizės poveikį visuomenės sveikatos priežiūros sektoriui, teikti pritaikytą informaciją apie kontraceptines priemones ir paslaugas bei kitas lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, pvz., metinius ginekologinius patikrinimus ir mamogramas, taip pat LPL prevencijos, diagnozavimo ir gydymo priemones, apimančias aukštos kokybės profesionalių gydytojų konsultacijas ir patarimus, nemokamai arba užtikrinti, kad jos būtų finansiškai prieinamos visiems gyventojų sluoksniams, įskaitant moteris kaimo vietovėse, jaunus žmones, etnines mažumas, migrantus, žmones su negalia ir socialiai atskirtus asmenis;

25. pabrėžia, kad LRST yra pagrindinė moterų ir vyrų teisė, kuri neturėtų būti ribojama religiniais pagrindais, pvz., sudarant konkordatus;

26. teigia, kad pagrindinės laisvės priimti sprendimus dėl jų lytinio ir reprodukcinio gyvenimo, t. y., ar turėti vaikų ir kada, suteikimas moterims, mergaitėms ir poroms suteikia galimybių imtis veiklos, pvz., mokytis ir dirbti, ir tai padeda užtikrinti lyčių lygybę, mažinti skurdą ir siekti integracinio ir tvaraus vystymosi; pažymi, kad esant galimybei rinktis turėti mažiau vaikų ir galimybei, kad vaikų amžiaus skirtumas būtų didesnis metų, šeimos gali daugiau investuoti į kiekvieno vaiko švietimą ir sveikatą;

Neplanuotas ir nepageidaujamas nėštumas: galimybė gauti kontraceptinių priemonių ir saugias abortų paslaugas

27. pabrėžia, kad asmeniniam, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi būtina moterų teisė laisvai ir atsakingai spręsti dėl vaikų skaičiaus, jų gimimo laiko ir laikotarpio tarp gimimų, kaip nustatyta tarptautinėje žmogaus teisių teisėje;

28. pabrėžia, kad savanoriškas šeimos planavimas padeda užkirsti kelią neplanuotam ir nepageidaujamam nėštumui, taip pat mažina poreikį atlikti abortus;

29.  ragina valstybes nares susilaikyti nuo veiksmų, kuriais užkertamas kelias nėščioms moterims vykti į kitas valstybes nares ar jurisdikcijas, kuriose aborto atlikimo procedūra yra įteisinta;

30. primygtinai ragina valstybes nares remti mokslinius tyrimus dėl ir vyrų, ir moterų kontroliuojamų kontracepcijos būdų, kad būtų palengvinta atsakomybės už kontracepciją našta;

31. pabrėžia, kad jokiomis aplinkybėmis nėštumo nutraukimas negali būti skatinamas kaip šeimos planavimo būdas;

32. pabrėžia, kad valstybės narės turėtų įgyvendinti politiką ir priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią abortams dėl socialinių ir ekonominių priežasčių, remiant sunkumų turinčias motinas ir poras;

33. rekomenduoja, kad laikantis žmogaus teisių ir rūpinantis visuomenės sveikata aukštos kokybės abortų paslaugos valstybių narių valstybinėse sveikatos priežiūros sistemose būtų teisėtos, saugios ir visiems prieinamos, taip pat moterims nerezidentėms, kurios dažnai siekia pasinaudoti šiomis paslaugomis kitose šalyse, nes neturi tokios galimybės savo kilmės šalyje dėl vykdomos abortus ribojančios politikos, ir vengti nelegalių abortų, dėl kurių kyla didelis pavojus moterų fizinei ir dvasinei sveikatai;

34. pabrėžia, kad net teisėti abortai dažnai nedaromi arba atidedami dėl kliūčių gauti atitinkamas paslaugas, pvz., dėl plačiai praktikuojamo atsisakymo veikti dėl vidinių įsitikinimų, dėl medicinos požiūriu nereikalingų laukimo laikotarpių arba dėl šališko konsultavimo; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų reguliuoti ir stebėti, kaip pagrindinėse profesijų grupėse naudojamasi teise atsisakyti daryti abortą dėl vidinių įsitikinimų, kad reprodukcinės sveikatos priežiūra būtų užtikrinama kaip asmens teisė į tokią priežiūrą, kartu užtikrinant galimybę gauti teisėtas paslaugas ir parengiant tinkamas kokybiškas viešojo nukreipimo pas specialistus sistemas; pabrėžia, kad teisė atsisakyti veikti dėl vidinių įsitikinimų yra asmeninė teisė, o ne kolektyvinė politika, ir kad patarimai ir konsultacijos turi būti konfidencialūs ir nešališki; yra susirūpinęs, kad medicinos darbuotojai verčiami atsisakyti teikti LRST paslaugas religinėse ligoninėse ir klinikose visoje ES;

35. ragina valstybes nares priimti priemones, kurias taikant būtų atsižvelgiama į konkrečius pažeidžiamų žmonių, kuriems gresia atskirtis bei socialinė ir ekonominė izoliacija, poreikius, ypač atkreipiant dėmesį į jaunų moterų padėtį kaimo vietovėse, kurioms gali kilti kliūčių galimybei naudotis šiuolaikinėmis kontraceptinėmis priemonėmis dėl ekonominių ir socialinių sunkumų, visų pirma dabartinės ekonomikos krizės metu;

36. ragina valstybes nares užtikrinti, kad sveikatos priežiūros specialistai, atliekantys abortus ir teikiantys su abortais susijusias paslaugas, nebūtų persekiojami ar baudžiami taikant baudžiamosios teisės priemones dėl to, kad jie teikė tokias paslaugas;

37. ragina valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybes užtikrinti, kad moterys, kurioms padarytas nelegalus abortas, nebūtų traukiamos atsakomybėn;

38. rekomenduoja, kad valstybės narės toliau teiktų informaciją ir paslaugas, reikalingas žemam gimdyvių mirtingumui išlaikyti, ir dėtų tolesnes pastangas gimdyvių mirtingumui sumažinti ir kokybiškai priežiūrai prieš gimdymą ir po jo užtikrinti;

Dėl visapusio lytinio švietimo ir jaunimui pritaikytų paslaugų

39. ragina valstybes nares užtikrinti visuotinę prieigą prie išsamios informacijos apie LRST, taip pat švietimą ir paslaugas; primygtinai ragina jas užtikrinti, kad tokia informacija apimtų įvairius šiuolaikiškus šeimos planavimo ir konsultavimo būdus, kompetentingą gimdymų priėmimą ir teisę gauti skubią ginekologinę ir akušerinę priežiūrą, taip pat kad joje būtų nešališkai ir moksliškai tiksliai informuojama apie abortų darymo paslaugas;

40. pabrėžia, kad jaunų žmonių dalyvavimas, jų bendradarbiavimas su kitomis suinteresuotosiomis šalimis, ypač tėvais, rengiant, taikant ir vertinant lytinio švietimo programas yra gyvybiškai svarbus norint, kad visa apimantis lytinis švietimas būtų veiksmingas; ragina pasitelkti bendradarbiaujančius pedagogus teikiant lytinio švietimo paslaugas kaip tinkamą būdą siekti įgalinimo ir ragina valstybes nares ir šalis kandidates taikyti įvairius kitus jaunimui skirtus metodus: reklamines kampanijas ir socialinę rinkodarą, kad būtų naudojami prezervatyvai ir kitos kontraceptinės priemonės, ir vykdyti tokias iniciatyvas kaip konfidencialios pagalbos telefono linijos;

41. ragina valstybes nares užtikrinti, kad lytinis švietimas būtų privalomas visiems pradinių ir vidurinių mokyklų moksleiviams ir kad mokyklų programose šiam klausimui būtų numatyta galimybė; pažymi, kad svarbu reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti lytinio švietimo programas, ypatingą dėmesį skiriant pagarbos moterims ir lyčių lygybės klausimams;

42. pabrėžia, kad lytinis švietimas turi būti planuojamas ir įgyvendinamas visa apimančiu, teisėmis pagrįstu ir teigiamu būdu, pabrėžiant gyvenimo įgūdžių ugdymą ir įtraukiant psichosocialinius ir biomedicininius lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių aspektus;

43. pabrėžia, kad paauglių lytinės ir reprodukcinės sveikatos poreikiai skiriasi nuo suaugusiųjų; ragina valstybės nares užtikrinti, kad paaugliai galėtų gauti patogias vartotojui paslaugas, kurias teikiant būtų deramai atsižvelgta į jų rūpesčius ir teisę į konfidencialumą bei privatumą;

44. ragina valstybes nares teikti paaugliams palankias lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, atsižvelgiant į jų amžių, brandą ir besikeičiančius gebėjimus, ir užtikrinant, kad jas teikiant nebūtų diskriminuojama lyties, šeiminės padėties, negalios ar lytinės orientacijos/tapatybės pagrindais, ir kad jos būtų prieinamos be tėvų ar globėjų sutikimo;

45. ragina valstybes nares užtikrinti visiems vaikams ir paaugliams privalomą pagal amžių pritaikytą lytinį švietimą, atsižvelgiant į lyčių aspektus, ir švietimą santykių klausimais mišriose mergaičių ir berniukų grupėse;

46. ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti privalomas antrosios pakopos studijų ir mokymo programas, susijusias su lytine sveikata bei reprodukcinėmis teisėmis ir skirtas medicinos studentams ir sveikatos priežiūros specialistams, siekiant užtikrinti moterims ir poroms kokybiškas būsimas konsultacijas, kuriose atsižvelgiama į jų sveikatos būklę, asmeninius poreikius ir karjerą, susijusius su pageidaujamu šeimos dydžiu;

47. primygtinai ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant pašalinti visas kliūtis, kuriomis užkertamas kelias paauglėms ir paaugliams naudotis saugiais, veiksmingais ir prieinamais kontracepcijos būdais, įskaitant prezervatyvus, ir teikti aiškią informaciją apie kontraceptines priemones;

48. primena valstybėms narėms, kad jos privalo užtikrinti vaikams ir jaunimui galimybę naudotis jų teise ieškoti, gauti ir perduoti su lytiškumu susijusią informaciją, įskaitant lytinę orientaciją, lytinį tapatumą ir lytinę raišką pagal amžių ir atsižvelgiant į lyčių aspektus pritaikytu būdu;

49. primygtinai ragina valstybes nares parengti priemones, kurias įgyvendinant dirbama su jaunomis ir nepilnametėmis motinomis ir besilaukiančiomis motinomis, siekiant padėti joms įveikti ankstyvos motinystės problemas ir užkirsti kelią naujagimių nužudymo atvejams;

50. pabrėžia, kad lytinis švietimas turi apimti kovą su stereotipais ir prietarais, su visomis smurto dėl lyties formomis ir smurtu prieš moteris ir mergaites, padėti skleisti žinias apie (ir pasmerkti) diskriminaciją lyties ir lytinės orientacijos pagrindu, taip pat apie struktūrines kliūtis esminei lygybei, visų pirma moterų ir vyrų lygybei, taip pat turi pabrėžti savitarpio pagarbą ir bendrą atsakomybę;

51. pabrėžia, kad lytinis švietimas turi apimti nediskriminacinę informaciją ir perteikti teigiamą požiūrį į LGBTI asmenis siekiant veiksmingu būdu remti ir ginti jaunų LGBTI asmenų teises;

52. šiuo tikslu pabrėžia, kad lytinis švietimas yra ypač reikalingas, nes jaunimas anksti susiduria su pornografiniu turiniu, su žeminančiu turiniu, dažniausiai internetu; todėl pabrėžia, kad lytinis švietimas turi būti platesnio masto veiksmų, skirtų jaunimo emociniam vystymui remti, dalis, kad jie galėtų kurti abipuse pagarba grindžiamus santykius; ragina valstybes nares pradėti tėvams ir su jaunimu dirbantiems suaugusiems skirtas informavimo kampanijas apie žalingus pornografijos padarinius paaugliams;

53. ragina valstybes nares tenkinti esminį išsamaus lytinio švietimo, kuris apimtų emocinius santykių aspektus, poreikį, atsižvelgiant į tai, kad mažų mergaičių seksualus įvaizdis yra įsigalėjęs audiovizualiniame ir skaitmeniniame turinyje, kuriuo jaunimas gali laisvai naudotis;

54. ragina valstybes nares lytinio švietimo kontekste ypatingą dėmesį skirti LPL, įskaitant ŽIV, prevencijai, skatinant nepavojingą lytinį elgesį ir suteikiant geresnes sąlygas naudotis apsaugos priemonėmis;

Dėl LPL prevencijos ir gydymo

55. primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti skubią ir visuotinę galimybę gauti LPL gydymo paslaugas, teikiamas saugiai ir be šališkų vertinimų;

56. ragina valstybes nares išlaikyti ir didinti plačiajai visuomenei teikiamos informacijos apie LPL, ypač ŽIV/AIDS, kokybę ir lygį, ir, remiantis informacija apie naujausius atradimus ir praktiką sveikatos srityje, stiprinti informuotumo didinimo politiką apie šių ligų perdavimo būdus ir jų prevencijos metodus, taip pat siekiant išvengti nepageidaujamo nėštumo;

57. ragina valstybes nares vykdyti prevencijos veiklą kartu su savanorišku konsultavimu ir tikrinimu;

58. ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti konkrečias ŽIV/AIDS užsikrėtusių žmonių LRST problemas, ypatingą dėmesį skiriant moterų ir pavojuje atsidūrusių gyventojų grupių, įskaitant prostitucija užsiimančius asmenis, kalinius, migrantus ir švirkščiamuosius narkotikus vartojančius asmenis, poreikiams, ypač įtraukiant galimybes pasitikrinti ir gauti gydymą bei šalinant pagrindinius socialinius ir ekonominius veiksnius, pvz., lyčių nelygybę ir diskriminaciją, prisidedančius prie moterų ir pavojuje atsidūrusių gyventojų grupių užsikrėsti ŽIV/AIDS grėsmės ;

59. ragina ES skatinti ir investuoti į naujų ir geresnių priimtinų, nebrangių, prieinamų ir aukštos kokybės prevencinių technologijų, diagnostikos ir gydymo, skirtų su ŽIV ir AIDS bei kitomis LRST susijusiomis ir užleistoms atogrąžų regione paplitusioms ligoms, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą siekiant sumažinti šių ligų naštą gimdyvių ir vaikų sveikatai;

60. ragina valstybes nares įgyvendinti veiksmingas, įtraukias ŽIV prevencijos strategijas ir panaikinti taisykles ir įstatymus, kuriais baudžiami ir stigmatizuojami ŽIV / AIDS sergantys žmonės, nes šie įstatymai laikomi neveiksmingais ir netgi duodančiais priešingus rezultatus ŽIV prevencijos srityje;

61. ragina Europos Komisiją ir valstybes nares sudaryti lengvesnes sąlygas gauti informaciją, skiepus ir tinkamą gydymą, kad būtų užkirstas kelias ŽIV perdavimui kūdikiams nėštumo metu ir kad šis virusas būtų nedelsiant gydomas po gimimo;

Dėl smurto, susijusio su lytinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis

62. smerkia bet kokį moterų asmens neliečiamybės pažeidimą bei žalingą praktiką, kuria siekiama kontroliuoti moterų apsisprendimą dėl lytiškumo ir reprodukcijos, visų pirma moterų lyties organų žalojimą; pabrėžia, kad tai yra rimti žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos valstybės narės privalo skubiai spręsti;

63. rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad visų socialinių ir etninių grupių moterys ir vyrai duotų visapusiška informacija pagrįstą sutikimą visoms medicininėms paslaugoms ir procedūroms, pvz., kontraceptinėms priemonėms, sterilizacijai ir nėštumo nutraukimui; ragina valstybes nares nustatyti procedūras, kuriomis užtikrinama laisvė nuo nežmoniško ir žeminančio gydymo reprodukcinės sveikatos priežiūros srityje, ypatingą dėmesį skiriant sulaikymo centrams, kalėjimams ir psichikos sveikatos bei pagyvenusių žmonių priežiūros institucijoms;

64. primena, kad seksualinis smurtas ar seksualinė moterų kontrolė, pvz., išžaginimas, įskaitant vedybinį išžaginimą, moterų lyties organų žalojimą, seksualinę prievartą, seksualinį išnaudojimą, kraujomaišą, seksualinį išnaudojimą, seksualinį priekabiavimą, taip pat priverstinę ankstyvą/vaikų santuoką, turi ilgalaikį žalingą poveikį moterų ir mergaičių lytinei ir reprodukcinei sveikatai, taip pat jų savigarbai ir įgalinimui; ragina valstybes nares imtis priemonių, kad apsaugotų moteris ir mergaitės nuo tokio smurto, teikti paslaugas nukentėjusiems asmenims, pasitelkiant švietimo programas nacionaliniu ir bendruomenės lygmenimis, ir skirti pagrindinį dėmesį priemonėms, kuriomis šios problemos sprendžiamos griežtai baudžiant nusikaltimo vykdytojus, įskaitant baudžiamosios atsakomybės už seksualinę prievartą nustatymą;

65. ragina valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo;

66. reikalauja, kad valstybės narės ir šalys kandidatės užtikrintų galimybę moterims, pastojusioms po išprievartavimo, taip pat kitais atvejais, kai yra didelis pavojus jų sveikatai ar gyvybei, pasidaryti abortą gaunant visas teisėtas sveikatos priežiūros garantijas be jokio pobūdžio apribojimų;

67. tvirtina, kad su lytine ir reprodukcine sveikata ir teisėmis susijusios nuostatos turi būti įtvirtintos esamose tarptautinėse žmogaus teisių priemonėse ir pagrindiniuose politinių susitarimų dokumentuose; apgailestauja dėl to, kad rengiantis JT tvaraus vystymosi konferencijai „Rio+20“ suformuluota ES pozicija, kad pripažįstama, jog lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės kaip horizontalusis klausimas yra labai svarbus ir kalbant apie kitus plėtros aspektus, nebuvo atspindėta galutiniame JT dokumente, nes ES neturėjo vieningos nuomonės;

68. ragina valstybes nares užtikrinti, kad Tarptautinė konferencija gyventojų ir vystymosi klausimais (angl. ICPD+20), konferencijos „Pekinas+20“ ir „Rio+20“ būtų įtrauktos į laikotarpio po 2015 m. programą;

Dėl LRST ir oficialios paramos vystymuisi (OPV)

69. primena valstybėms narėms, kad vystymosi požiūriu investicijos į reprodukcinę sveikatą ir šeimos planavimą yra ekonomiškai efektyvios, ir tai yra veiksmingiausias būdas remti tvarų šalies vystymąsi;

70. pabrėžia, kad svarbu šviesti ir ugdyti sąmoningumą lytinės bei reprodukcinės sveikatos klausimais, – tai yra būtina moterų sveikatos darbotvarkės dalis besivystančiose šalyse;

71. prašo Komisijos vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės teminėse eilutėse numatyti konkrečią lytinei ir reprodukcinei sveikatai ir teisėms skirtą eilutę ir užtikrinti reikiamą plataus mąsto lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių darbotvarkės finansavimą pasinaudojant visomis tinkamomis priemonėmis;

72. primena, kad skubiai reikalingi kvalifikuoti sveikatos priežiūros darbuotojai besivystančiose šalyse, taip pat būtina užkirsti kelią kvalifikuotų sveikatos priežiūros specialistų protų nutekėjimui teikiant finansines paskatas ir paramą mokymui; pabrėžia, kad svarbu teikti integruotas sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su ŽIV ir LRST, taip pat įtraukti pilietinę visuomenę, vietos valdžios institucijas, bendruomenes, visuomenės sveikatos ne pelno siekiančias organizacijas ir savanorių organizacijas visais lygmenimis steigiant sveikatos tarnybas; primygtinai ragina, kad būtina palengvinta galimybė naudotis su LRST susijusiomis sveikatos priežiūros paslaugomis kaimo ir atokiose vietovėse;

73. pritaria Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijai Nr. 1903 (2010 m.) OPV skirti 0,7 proc. bendrų nacionalinių pajamų; ragina ES laikytis šio įsipareigojimo finansuojant ir įgyvendinant 2014–2020 m. Europos išorės veiksmų priemones ir Europos plėtros fondą;

74. pabrėžia, kad epidemijos, įskaitant ŽIV, nuo kurių labai kenčia kai kurios besivystančios ES šalys partnerės, yra didelė vystymosi kliūtis;

75. ragina organizacijas, gaunančias ES lėšų su ŽIV/AIDS susijusioms reikmėms ir (arba) sveikatos apsaugai, parengti aiškią, glaustą ir skaidrią strategiją, kaip būtų galima į jų veiksmus integruoti lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių aspektus ir pirminę ŽIV prevenciją;

76. primygtinai ragina ES užtikrinti, kad Europos vystomajam bendradarbiavimui būtų taikomas žmogaus teisėmis pagrįstas požiūris ir kad jis būtų aiškiai ir išskirtinai nukreiptas į konkrečius LRST tikslus, ypatingą dėmesį skiriant šeimos planavimo paslaugoms, kūdikių ir motinų mirtingumui, saugiems abortams, kontraceptinėms priemonėms, ŽIV/AIDS bei kitų lytiškai plintančių ligų prevencijai ir kovai su šiomis ligomis ir tokių praktikų kaip moterų lyties organų žalojimas, ankstyvos ir (arba) priverstinės santuokos, abortai, kuriuos pasirenkama daryti atsižvelgiant į vaisiaus lytį, ir priverstinės sterilizacijos panaikinimui;

77. ragina ES delegacijas bendradarbiauti su atitinkamomis vyriausybėmis plėtojant ir įgyvendinant politiką, pagal kurią dėmesys skiriamas moterų ir mergaičių vertės visuomenėje didinimui ir taip siekiama kovoti su lyčių nelygybe, moterų ir mergaičių diskriminacija ir pirmenybe vyriškos lyties vaikui pagrįstomis socialinėmis normomis, kurios yra priešgimdyminės lyties atrankos, moteriškos lyties vaikų žudymo, nėštumo nutraukimo, jei vaisius moteriškos lyties, ankstyvų prievartinių vedybų ir moterų genitalijų žalojimo pagrindinės priežastys; pabrėžia, kad dedant pastangas apriboti atranką dėl lyties neturi būti varžoma ar apribojama moterų teisė naudotis teisėtomis lytinės ir reprodukcinės sveikatos technologijomis ir gauti šios srities paslaugas;

78. primygtinai ragina, kad ES ir valstybių narių teikiamai humanitarinei pagalbai veiksmingai nebūtų taikomi humanitarinės pagalbos teikimo apribojimai, nustatyti JAV ar kitų paramos teikėjų, visų pirma užtikrinant galimybę atlikti abortus moterims ir mergaitėms, kurios tapo išžaginimo aukomis ginkluotų konfliktų metu;

79. primygtinai ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) dialoguose žmogaus teisių klausimais stengtis pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria žmonės, siekdami pasinaudoti reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir savo lytinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis;

80. primena, kad įgyvendinant veiksmų programą, dėl kurios sprendimas priimtas 1994 m. Kaire įvykusioje Tarptautinėje konferencijoje gyventojų ir vystymosi klausimais (TKGVK), pripažinta, kad lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės labai svarbūs tvariam vystymuisi;

81. taigi ragina Komisiją nustatant savo vystymosi prioritetus toliau numatyti visų kliūčių šalinimą, kad būtų sudarytos galimybės gauti kokybiškas, nebrangias, priimtinas ir prieinamas lytinės ir reprodukcinės sveikatos (LRS) priežiūros paslaugas, nėščiųjų ir gimdyvių sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant savanoriško šeimos planavimo priemones, kontraceptines priemones ir saugaus nėštumo nutraukimo paslaugas, taip pat jaunimui palankias paslaugas, ir kartu kovoti su diskriminacija dėl lyties, dėl kurios atsiranda nėštumo nutraukimai dėl nepageidaujamos vaisiaus lyties, priverstiniai nėštumo nutraukimai, priverstinė sterilizacija ir seksualinis smurtas, be to, užtikrinti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priemonių, nėščiųjų ir gimdyvių sveikatos priežiūros priemonių tiekimą, ŽIV prevenciją, gydymą, priežiūrą ir paramą be diskriminacijos;

82. primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad persvarstant Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (TKGVK+20) vykdymą būtų išsamiai persvarstyti visi aspektai, susiję su visapusišku naudojimusi lytinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis, ir būtų dar kartą patvirtintas tvirtas ir pažangus požiūris į visų asmenų lytines ir reprodukcines teises, kuris atitiktų tarptautinius žmogaus teisių standartus, taip pat būtų padidinta vyriausybių atskaitomybė už tai, kad šie tikslai būtų pasiekti; ypač ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad į peržiūros procesą būtų įtraukti įvairūs dalyviai, suteikiant galimybę įvairioms suinteresuotosioms šalims, įskaitant pilietinę visuomenę, moteris, paauglius ir jaunimą, prasmingai jame dalyvauti; primena, kad tokios peržiūros struktūra turi būti grindžiama žmogaus teisėmis ir joje konkretus dėmesys turėtų būti skiriamas lytinėms ir reprodukcinėms teisėms;

83. ragina Komisiją ir EIVT, ypač ES delegacijas vietose, LRST ir nėščiųjų bei gimdyvių sveikatos priežiūrą visuomet laikyti svarbiais įtraukaus ir tvaraus vystymosi veiksniais žmogaus vystymosi, valdymo, lyčių lygybės ir žmogaus teisių, ekonominių galių suteikimo jaunimui ir moterims šalies lygmeniu kontekste, taip pat svarbiais veiksniais dabartiniame 2014–2020 m. laikotarpio ES programavimo procese;

84. ragina ES užtikrinti, kad gyventojų skaičiaus dinamika, įtraukaus ir tvaraus vystymosi sąsajos ir LRST būtų laikotarpio po 2015 m. pasaulinės vystymosi programos prioritetas, kad visi žmonės galėtų naudotis savo žmogaus teisėmis, įskaitant LSRT, nepriklausomai nuo socialinės padėties, amžiaus, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, rasės, tautybės, negalios, religijos ar įsitikinimų; teigia, kad ES šiuo klausimu turi turėti vieningą ir nuoseklią nuomonę ir imtis vadovaujančio vaidmens;

85. primena, kad visame pasaulyje moterys, patiriančios nepageidaujamą nėštumą, turėtų galėti gauti patikimą informaciją ir konsultacijas; primena, kad taip pat turėtų būti teikiamos kokybiškos ir visa apimančios sveikatos priežiūros paslaugos ir pagalba;

86. ragina ES ir valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą ir atsižvelgti į persvarstymo konferencijų rezultatus;

87. primygtinai ragina Komisiją ir EIVT remti nacionalinių vyriausybių, vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės atsakomybę ir vadovavimą užtikrinant ir skatinant lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises šioje srityje, nes jos yra visuotinės ir privalo būti grindžiamos bendra atsakomybe;

88. prašo Parlamento aptarti su lytine ir reprodukcinės sveikata ir teisėmis susijusius pažeidimus metinėje Parlamento ataskaitoje dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje;

°

°         °

89.      paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  OL C 59 E, 2001 2 23, p. 133.
• [2]  OL C 320 E, 2005 12 15, p. 12.
• [3]  OL C 348 E, 2010 12 21, p. 11.
• [4]  OL L 224, 2003 9 6, p. 1.
• [5]  OL L 403, 2006 12 30, p. 9.
• [6]  OL L 142, 2004 4 30, p. 1.
• [7]  OL L 305, 94 31 10, p. 80.
• [8]  OL C 271, 2003 11 12, p. 219.
• [9]  OL L 142, 2004 4 30, p. 1.
• [10]  OL C 295, 2009 12 4.
• [11]  OL C 296 E, 2012 10 2, p. 26.
• [12]  OL C 251 E, 2013 8 31, p. 1.
• [13]  UNICEF pranešimas pavadinimu „Galimybės krizės laikotarpiu: ˇIV prevencija nuo ankstyvos paauglystės iki suaugusio am˛iaus prad˛ios.“, 2011 m.

AIŠKINAMOJI DALIS

Kiekvienais metais JTVP vertina šalis pagal jų lyčių nelygybės lygį. Lyčių nelygybės indeksas matuojamas pagal nepalankias sąlygas dėl lyties trimis gyvenimo aspektais: reprodukcinės sveikatos, įgalinimo ir darbo rinkos.[1] Šiame pranešime pagrindinis dėmesys skiriamas pirmajam aspektui ir su juo susijusioms teisėms, ne tik kaip žmogaus teisių problemai, bet ir kaip būdui pasiekti lyčių lygybę.

Būdamos vienos iš labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių, valstybės narės pirmauja pasaulio valstybių reitinge pagal savo gyventojų reprodukcinę sveikatą.[2] Tačiau iš valstybių narių gautų duomenų matyti aiškūs moterų lytinės ir reprodukcinės sveikatos skirtumai skirtingose Europos šalyse.

Europos Parlamentas ne kartą yra pareiškęs, kad palaiko investicijas į lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises (LRST). Tvirta ES pozicija LRST klausimu bus galima tik su stipria šios institucijos parama.

Šis pranešimas pasirodo labai svarbiu laiku. Esamos politinės ir ekonominės aplinkybės kelia grėsmę LRST. Dėl dabartinės finansų krizės ir ekonomikos nuosmukio, taip pat dėl susijusio valstybės biudžetų mažinimo, valstybėse narėse įžvelgiama tendencija privatizuoti sveikatos priežiūros paslaugas ir mažinti galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir jų kokybės lygį[3]. Be to, visoje Europoje pareikšta labai konservatyvių nuomonių dėl LRST. Kaip aiškiai buvo išreikšta tokiose valstybėse kaip Ispanija ir Vengrija, taip pat regioniniuose forumuose, pvz., Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, Europos socialinių teisių komitete ir netgi Europos Parlamente, prieš pasirinkimo laisvę pasisakanti opozicija tampa vis stipresnė ir balsingesnė. Atsižvelgiant į šiuos išpuolius, dabar kaip niekad svarbu, kad EP laikytųsi savo nuomonės dėl lytinių ir reprodukcinių teisių kaip žmogaus teisių ir pateiktų naudingą apibendrinimą apie dabartinę LRST būseną Europos lygmeniu.

Lytinė ir reprodukcinė sveikata

PSO teigia, kad „reprodukcinė sveikata yra susijusi su reprodukcijos procesais, funkcijomis ir sistema visais gyvenimo etapais. Taigi, tai reiškia, kad žmonėms turi būti suteiktos galimybės gyventi atsakingą, pasitenkinimą teikiantį ir saugų lytinį gyvenimą, taip pat galimybė susilaukti palikuonių bei laisvė nuspręsti, ar tai daryti, kada ir kaip dažnai tai daryti. Tai reiškia vyrų ir moterų teisę būti informuotiems apie saugius, veiksmingus, prieinamus ir priimtinus jų pasirinktus vaisingumo reguliavimo būdus ir galimybę gauti tokias paslaugas, taip pat teisę gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, kad moterys galėtų saugiai išnešioti ir pagimdyti kūdikį, o poros turėtų geriausias galimybes sulaukti sveiko kūdikio.“[4]

Lytinė sveikata apibrėžiama kaip „su seksualumu susijusi fizinės, emocinės, protinės ir socialinės gerovės būsena; tai nėra tik ligos, funkcijos sutrikimo ar negalios nebuvimas. Lytinei sveikatai užtikrinti reikalingas teigiamas ir pagarbus požiūris į seksualumą ir lytinius santykius bei maloni ir saugi lytinė patirtis be prievartos, diskriminacijos ir smurto. Lytinei sveikatai pasiekti ir išlaikyti turi būti gerbiamos, saugomos ir įgyvendinamos visų asmenų lytinės teisės.“[5]

Lytinės ir reprodukcinės teisės

Lytinę ir reprodukcinę sveikatą užtikrina lytinės ir reprodukcinės teisės. Kaip pripažinta Pekino veiksmų platformos (1995 m.) 96 straipsnyje, šios teisės yra pagrįstos žmogaus teisėmis į lygybę ir orumą.

Lytinės ir reprodukcinės teisės, įskaitant teisę į motinų sveikatos priežiūrą ir šeimos planavimą, apima laisves ir teises, susijusias su jau pripažintomis pilietinėmis, politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis. Nors ir nevienodos, reprodukcinės teisės yra vienas iš lytinių teisių aspektų, kaip ir lytinės teisės yra viena iš reprodukcinių teisių dalių.[6]

Motinų mirtingumas

Nors daugumoje valstybių narių pavyksta išlaikyti labai žemą gimdyvių mirtingumą (nuo 2 iki 10 gimdyvių mirčių 100 000 gyvų gimusių kūdikių)[7], tam tikrose valstybėse narėse šis santykis yra daug didesnis (Latvijoje 34, Rumunijoje 27, Vengrijoje 21, o Liuksemburge 20). Keliose valstybėse narėse įžvelgiamos vilties teikiančios tendencijos, pvz., nuo 1990 iki 2010 m. Rumunijoje gimdyvių mirtingumas sumažėjo nuo 170 iki 27, Latvijoje – nuo 54 iki 34, Bulgarijoje – nuo 24 iki 11, Lietuvoje – nuo 34 iki 8. Vis dėlto kitose valstybėse narėse išlieka nerimą keliančios tendencijos ir svyravimai. Liuksemburge apskaičiuotas gimdyvių mirtingumas sparčiai išaugo nuo 6 1990 m. iki 20 2010 m., o Vengrijoje, nors pavyko sumažinti 1990-ųjų mirtingumą, kuris siekė 23, iki 10-ies 2000-aisiais, tačiau 2010 m. jis vėl pasiekė 21.[8] Savo 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje dėl Metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2011 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje Europos Parlamentas priminė, kad gimdyvių mirtingumo ir sergamumo prevencijai reikalingas veiksmingas moterų ir mergaičių žmogaus teisių, ypač jų teisių į gyvenimą, švietimą, informaciją ir sveikatą, rėmimas ir apsauga. EP pabrėžė, kad ES turi atlikti svarbų vaidmenį, padėdama mažinti galimų išvengti komplikacijų iki nėštumo ir gimdymo, nėštumo ir gimdymo metu ir po jų, skaičių.

Duomenų rinkimas

Daugelis valstybių narių nerenka reikalingų duomenų, kad galėtų visapusiškai įvertinti reprodukcinę ir lytinę sveikatą. Pavyzdžiui, du trečdaliai valstybių narių neturi informacijos, kiek procentų nėščių moterų bent kartą lankėsi prieš gimdymą pas gydytoją, o daugiau kaip ketvirtadalis valstybių narių neturi duomenų, koks yra procentas gimdymų, kuriuose dalyvavo kompetentingas sveikatos priežiūros specialistas.[9] Nors tam tikrose labai išsivysčiusiose šalyse tokių duomenų rinkimas gali atrodyti nereikalingas, bet tai yra svarbūs rodikliai, pagal kuriuos galima nuosekliai stebėti reprodukcinės sveikatos standartus. Būtina užtikrinti, kad valstybės narės rinktų ir stebėtų išsamesnius duomenis ir statistiką, susijusią su lytinės ir reprodukcinės sveikatos rodikliais (LPL, abortų ir kontracepcijos rodikliai, nepatenkinti kontracepcijos poreikiai, paauglių nėštumas...), išskaidytus bent jau pagal lytį ir amžių. Siekiant geriau apžvelgti visos Europos Sąjungos padėtį, Europos lyčių lygybės institutui turėtų būti suteikti įgaliojimai rinkti ir analizuoti duomenis ir geriausios patirties pavyzdžius.

Lytinis švietimas

Daugelyje valstybių narių lytinis švietimas yra privalomas pagal nacionalinę teisę, nors jo turinys ir kokybė skiriasi. Remiantis neseniai atliktu tyrimu, geriausia lytinio švietimo patirtis yra Beniliukso ir Šiaurės šalyse, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Rytų ir Pietų Europos valstybėse lytinio švietimo programos dažniausiai yra silpnos arba jų visai nėra[10].

Didesnis gimdančių paauglių, abortų ir lytiškai plintančių ligų (LPL) skaičius paprastai yra susijęs su ydingu arba nepakankamu lytiniu švietimu. Turimi ES duomenys patvirtina tokią prielaidą, ir tai matyti iš didžiausio paauglių gimdyvių ir abortų skaičiaus Rytų Europos valstybėse narėse[11].

Nors įžvelgiama bendra tendencija, kad lytinio švietimo programos pamažu gerėja, ES valstybėms narėms pasidalijus bendrais tikslais ir geriausia patirtimi būtų lengviau suderinti lytinio švietimo standartus ir būtų prisidėta prie viso Europos jaunimo lytinės ir reprodukcinės sveikatos vienodėjimo. Paauglių gimdymų skaičius ir nepageidaujamas nėštumas

Paauglių gimdymų skaičius ir nepageidaujamas nėštumas

Paauglių gimdymų skaičius[12] valstybėse narėse yra labai nevienodas. Mažiausias paauglių gimdymų skaičius (nuo 5 iki 9 gimdymų per metus) šiuo metu yra Nyderlanduose, Slovėnijoje, Danijoje, Švedijoje, Kipre, Italijoje, Liuksemburge ir Suomijoje. Šiek tiek didesnis paauglių gimdymų skaičius (nuo 10 iki 20 gimdymų) yra daugumoje valstybių narių: Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Airijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir Maltoje. Didžiausias gimdančių paauglių skaičius yra Slovakijoje (22), Estijoje (24), Jungtinėje Karalystėje (26), Rumunijoje (40) ir Bulgarijoje (44).

Nors tam tikrose valstybėse narėse tendencijos gerėja, vis dar yra ryškus skirtumas tarp paauglių gimdymų skaičiaus Nyderlanduose (5) ir Jungtinėje Karalystėje (26) bei Bulgarijoje (44), o tai rodo, kad didelei daliai ES jaunimo vis dar trūksta būtinų įgūdžių ir žinių, kad jie galėtų priimti atsakingus lytinius ir reprodukcinius sprendimus.

Be to, kad dauguma paauglių nėštumų yra neplanuoti ir jaunos merginos paprastai yra nepasirengusios motinystei, gimdymas paauglystėje dažnai turi ilgalaikių padarinių. Nėščios paauglės dažniau nei suaugusios moterys patiria su nėštumu susijusių sveikatos problemų (pvz., persileidimas, naujagimių mirtis). Tyrimai taip pat rodo, kad paauglės motinos turi mažesnę tikimybę baigti aukštąją mokyklą ir didesnę tikimybę gyventi skurdžiai. Be to, paauglių vaikai dažnai gimsta nepakankamo svorio ir turi sveikatos bei vystymosi sutrikimų.[13]

Suaugusios moterys irgi gali susidurti su nepageidaujamo nėštumo problema, kuri gali kilti dėl daugelio priežasčių: neveiksmingos kontracepcijos, netinkamai ar nenuosekliai naudojamų kontracepcijos priemonių, lytinių partnerių, kurie nesutinka naudoti kontracepcijos priemonių, prievartinio lytinio akto arba išžaginimo, taip pat dėl sveikatos priežasčių. Kaip pažymi PSO „net planuotas nėštumas gali tapti nepageidaujamas, jei pasikeičia aplinkybės.“[14]

Abortai

Dvidešimtyje valstybių narių prireikus teisėtai leidžiama atlikti abortą. Iš septynių likusių valstybių narių, trys valstybės narės (Didžioji Britanija, Suomija, Kipras) leidžia plačiai aiškinti ribojamuosius pagrindus, o kitose trijose valstybėse narėse (Airijoje, Lenkijoje, Liuksemburge) dėl varžančio ribojamųjų pagrindų aiškinimo ir bendro nenoro arba baimės atlikti abortus (kaip pranešama) teisėti abortai apskritai retai daromi, jei daromi išvis. Malta yra vienintelė valstybė narė, kurioje teisės aktais draudžiama daryti abortus be jokių išimčių.[15] Ribojantys pagrindai, dėl kurių gali būti leista atlikti abortą, apima atvejus, kai yra pavojus moters gyvybei arba fizinei ir (arba) protinei sveikatai, vaisiaus pažeidimo atveju, išžaginimo atveju arba dėl medicininių arba socialinių ir ekonominių priežasčių. Daugumoje valstybių narių abortas gali būti daromas esant ne vėlesniam kaip 12 savaičių nėštumui. Valstybėse narėse labai skiriasi mokesčių už abortą dydis; šalyse, kuriose abortai kompensuojami pagal nacionalines draudimo sistemas, paprastai kompensuojami tik dėl medicininių priežasčių atliekami abortai. Tam tikrose valstybėse narėse nustatytas privalomas laukimo laikotarpis, o nėštumą norinčios nutraukti nepilnametės turi gauti tėvų sutikimą.[16]

Reikia pažymėti, kad vis didesnės kliūtys nėštumo nutraukimo paslaugoms įvedamos ir valstybėse, kuriose įstatymais abortai yra leidžiami. Dažniausiai moterims tenka susidurti su tuo, kad nekontroliuojamai naudojamasi reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų teise atsisakyti daryti abortą dėl vidinių įsitikinimų, privalomais laukimo laikotarpiais arba šališku konsultavimu.[17] Dėl teisės atsisakyti veikti dėl vidinių įsitikinimų praktikos daugelis moterų netenka galimybės pasinaudoti reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, pvz., informacija apie kontracepcijos priemones, galimybėmis jų gauti ir įsigyti, taip pat informacija apie patikrinimą prieš gimdymą ir teisėtą nėštumo nutraukimą, galimybes juos gauti ir įsigyti. Yra pranešama apie atvejus Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Airijoje ir Italijoje, kai beveik 70 proc. visų ginekologų ir 40 proc. visų anesteziologų dėl vidinių įsitikinimų atsisako teikti abortų paslaugas. Šios kliūtys aiškiai prieštarauja žmogaus teisių standartams ir tarptautiniams medicinos standartams.[18]

Neretais atvejais šalyse, kuriose taikoma abortų ribojimo politika, gyvenančios moterys nutraukti nėštumo vyksta į kitas valstybes nares. Tačiau tai yra didelė ekonominė našta tam tikroms žmonių grupėms, taip pat savo gyvenamosiose valstybėse jos gali būti patrauktos baudžiamojon atsakomybėn. Be to, taip yra sudėtinga surinkti patikimus duomenis apie abortus. Keliavimas, kad būtų atliktas teisėtas abortas, taip pat dažnai yra reikalingas tam tikrose valstybėse narėse, jei moterys gyvena kaimo vietovėse.[19] Praktiškai šis draudimas veikia ir taip jau pažeidžiamas moteris – tas, kurios negali lengvai keliauti į kitas ES valstybes, kad joms būtų atliktas abortas, tas, kurių sunki finansinė padėtis, prieglobsčio ieškančias moteris, moteris, kurios yra prižiūrimos arba globojamos valstybės ir t.t., ir tai prisideda prie didėjančių skirtumų sveikatos srityje Europos Sąjungoje.

Mažiausia abortų, turimais duomenimis[20], atliekama Vokietijoje, Graikijoje, Danijoje ir Portugalijoje (nuo 7 iki 9 teisėtai atliekamų abortų 1000-čiui moterų, kurių amžius 15–44 metai), o daugiausia abortų atliekama Estijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir Švedijoje (nuo 35 iki 21 aborto), taip pat Jungtinėje Karalystėje (17) ir Prancūzijoje (18).[21]

Dėl galimų abortų draudimo padarinių visuomenės sveikatai atrodo akivaizdu, kad abortų draudimas nepadeda sumažinti šių skaičių; daug veiksmingiau būtų sutelkti dėmesį į nepageidaujamų nėštumų prevenciją.[22] Galiausiai yra labai silpnas ryšys tarp abortų teisėtumo ir abortų paplitimo, bet yra stiprus abortų teisėtumo ir abortų saugumo ryšys. Be to, remiantis PSO, „saugaus aborto atlikimo kaina sudaro <...> vieną dešimtadalį nesaugaus aborto padarinių gydymo kainos.“[23]

Taip pat reikia pažymėti, kad dėl demografinės krizės skiriamas dabartinis dėmesys šeimos politikai taip pat turi tiesioginę ir netiesioginę įtaką politiniams sprendimams LRST atžvilgiu. Atrodo, tikima, kad uždraudus abortus padaugės gimimų, o leidus abortus sumažės gyventojų skaičius. Tačiau ši idėja nepagrįsta jokiais konkrečiais duomenimis ir manome, kad gimimų skaičius Europoje būtų kur kas veiksmingiau remiamas gerinant motinų ir tėvų galimybes geriau suderinti savo asmeninį ir profesinį gyvenimą.

Lytiškai plintančios ligos

ES sistemiškai tiriamos tam tikros LPL: ŽIV, sifilis, įgimtas sifilis, gonorėja, chlamidijos ir venerinė limfogranuloma (LGV). Remiantis Sprendimu Nr. 2119/98/EB, valstybės narės turi pateikti duomenis, susijusius su visais reikiamais kintamaisiais; tačiau praktiškai taip vyksta ne visada, be to, kai kurių valstybių narių LPL stebėjimo sistemos yra nevisapusės. Todėl lyginant ir nustatant tendencijas gali būti remiamasi nepakankamais arba nesamais duomenimis.

Vidutinis naujų ŽIV atvejų skaičius per metus valstybėse narėse yra 5,7 atvejo 100 000 gyventojų, žemiausias lygis, kaip pranešama, Slovakijoje (0,5) ir Rumunijoje (0,7), o aukščiausias lygis – Estijoje (27,8), Latvijoje (12,2), Belgijoje (11) ir Jungtinėje Karalystėje (10,7). Vertinant pagal amžių, 11 proc. naujų ŽIV atvejų nustatoma 15–24 metų jaunuoliams.[24]

Svarbu, kad Europos Komisija ir valstybės narės atsižvelgtų į konkrečius ŽIV užsikrėtusių moterų LRST poreikius, taikydamos holistinį požiūrį šiai epidemijai pažaboti. Tai galima pasiekti plečiant galimybę naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros programomis, įtraukiant galimybę teikti ŽIV / AIDS tikrinimo ir gydymo paslaugas, to paties likimo asmenų palaikymo, konsultavimo ir prevencijos paslaugas, taip pat šalinant pagrindinius socialinius ir ekonominius veiksnius, kurie prisideda prie moterų ŽIV / AIDS rizikos, pvz., lyčių nelygybę, diskriminaciją ir nepakankamą žmogaus teisių apsaugą.

Smurtas, susijęs su lytinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis

Yra apskaičiuota, kad per savo gyvenimą septynios iš dešimties moterų patiria fizinį ir (arba) seksualinį smurtą. Smurtas lyties pagrindu yra diskriminacijos forma, stipriai suvaržanti moterų galimybes džiaugtis savo teisėmis ir laisvėmis vienodai su vyrais. Seksualinė prievarta turi žlugdantį, visą gyvenimą jaučiamą poveikį tokio smurto aukų ir tokį smurtą išgyvenusių moterų psichologinei ir fizinei sveikatai ir gerovei. Lytinės ir reprodukcinės sveikatos gerbimas ir rėmimas, taip pat reprodukcinių teisių apsauga ir įgyvendinimas yra būtina sąlyga lyčių lygybei pasiekti ir suteikti moterims teisę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir jį sumažinti.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti žalingai tradicinei praktikai, pvz., moterų lytinių organų žalojimui (apipjaustymui), ankstyvai ir prievartinei santuokai, nes tokia praktika gali turėti žalingą poveikį ne tik gerovei, lytiniams santykiams, nėštumui ir gimdymui, bet ir bendruomenėms.

LRST teikiant oficialią paramą vystymuisi

LRST – tai būtinas žmogaus orumo ir vystymosi elementas, taip pat tai pagrindas socialinei ir ekonominei pažangai. Naujausi surinkti duomenys rodo, jog vis dar susiduriama su dideliais sunkumais lytinės ir reprodukcinės sveikatos srityje visame pasaulyje, o visų pirma besivystančiose šalyse.

ES turėtų ne tik išreikšti tvirtus politinius įsipareigojimus, bet ir imtis savo kaip vystymosi ir politikos veikėjos vaidmens kovoje už LRST. ES tenka svarbus vaidmuo skatinant, įgyvendinant ir ginant LRST tarptautiniu lygmeniu, įskaitant ir vystymosi programą po 2015 m., kad būtų užtikrinti prioritetai gyventojams ir LRST formuojant pasaulio vystymosi programą po 2015 m. ir vykdant tolesnius veiksmus po „Rio+20“ konferencijos.

Valstybės narės turi prisidėti, kad paspartintų pažangą siekiant 5 tūkstantmečio vystymosi tikslo ir dviejų jo užduočių, visapusiškai spręsdamos reprodukcinės, motinų, naujagimių ir kūdikių sveikatos klausimus. Tai gali apimti ir šeimos planavimo sąlygą, taip pat sąlygą dėl priežiūros iki gimdymo, kompetentingos priežiūros gimdant, skubios akušerinės ir naujagimių priežiūros, priežiūros po gimdymo ir dėl lytiškai plintančių ligų ir infekcijų, pvz., ŽIV, prevencijos ir gydymo būdų. Valstybės narės taip pat turi remti sistemas, kuriomis užtikrinamos vienodos galimybės gauti prieinamas, teisingas ir aukštos kokybės integruotas sveikatos priežiūros, apimančios bendruomeninę prevencinę ir klinikinę priežiūrą, paslaugas.

Europos Komisija gali atlikti svarbų vaidmenį, užtikrindama, kad Europos vystomajam bendradarbiavimui būtų taikomas žmogaus teisėmis pagrįstas požiūris, išskirtinį dėmesį skiriant LRST ir konkretiems jų tikslams.

• [1]  ^{JT plėtros fondas (2011 m.). 2011 m. žmogaus socialinės raidos ataskaita. Tvarumas ir lygybė:} geresnė ateitis kiekvienam, 3 techninė pastaba.
• [2]  Kaip matyti iš rodiklių, taikomų lyčių nelygybės indeksui apskaičiuoti. JTPF (2011 m.). 2011 m. žmogaus socialinės raidos ataskaita: Tvarumas ir lygybė: geresnė ateitis kiekvienam. Statistinių duomenų priedas, 4 lentelė.
• [3]  2013 m. kovo 12 d. EP rezoliucija dėl ekonomikos krizės poveikio lyčių lygybei ir moterų teisėms.
• [4]  PSO pasaulio politikos komitetas (1994 m.). Nuomonės dokumentas Tarptautinei konferencijai dėl gyventojų ir vystymosi dėl sveikatos, demografinės padėties ir vystymosi, Kairas, 1994 m. rugsėjo 5–13 d., p. 24, 89 dalis.
• [5]  PSO (2006 m.): Lytinės sveikatos apibrėžimas. Techninės konsultacijos dėl lytinės sveikatos pranešimas; 2002 m. sausio 28–31 d., Ženeva.
• [6]  Yamin, A. E. (Ed.), 2005, „Learning to dance: Advancing women’s reproductive health and well-being from the perspectives of public health and human rights“, Cambridge, Harvard University Press.
• [7]  Laikoma, kad „valstybės, kuriose 100 000 gyvų gimusių kūdikių tenka 1–10 mirčių, yra to paties lygmens ir jų skirtumai yra atsitiktiniai“, žr. 1 išnašą.
• [8]  JT gimdyvių mirtingumo įvertinimo tarpinstitucinė grupė (2012 m.) 1999–2010 m. gimdyvių mirtingumo tendencijos: PSO, UNICEF, UNFPA ir Pasaulio banko vertinimai.
• [9]  JTPF (2011 m.). 2011 m. žmogaus socialinės raidos ataskaita. Tvarumas ir lygybė: geresnė ateitis kiekvienam. Statistinių duomenų priedas, 4 lentelė.
• [10]  K. Beaumont; M. Maguire; E. Schulze; Europos Parlamentas, 2013 m. „Policies for Sexuality Education in the European Union“ (Lytinio švietimo politika Europos Sąjungoje), žr. nuorodą: http://www.europarl.europa.eu/committees/en/femm
• [11]  Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (2012 m. birželio mėn.) Lytiškai plintančios ligos Europoje 1990–2010 m.
• [12]  Metinis 15–19 metų amžiaus mergaičių gimdymų skaičius, tenkantis 1 000 tų amžiaus grupių mergaičių.
• [13]  Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (2012 m. birželio mėn.) Lytiškai plintančios ligos Europoje 1990–2010 m.
• [14]  PSO (2012 m.). Lytinė ir reprodukcinė sveikata. Faktai ir skaičiai apie abortus Europos regione.
• [15]  Žr. JT Tarptautinės konferencijos vystymosi klausimais apžvalga po 2014 m. (2012 m. liepos mėn.), Valstybių parengti įgyvendinimo aprašai; Tarptautinė planuotos tėvystės federacija (2012 m. gegužės mėn.), Abortų teisės aktai Europoje.
• [16]  Tarptautinė šeimos planavimo federacija (2012 m. gegužės mėn.) Abortų teisės aktai Europoje.
• [17]  Christine McCafferty pranešimas Europos Tarybai „Moterų galimybė gauti įstatymo nustatytą medicinos priežiūrą. Nereglamentuotos teisės atsisakyti veikti dėl vidinių įsitikinimų problema“ (Women’s access to lawful medical care: the problem of unregulated use of conscientious objection), 2010 m. liepos 20 d. ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Rezoliucija Nr. 1763 (2010 m.).
• [18] PSO (2 leidimas, 2012 m.), Saugus abortas: techninės ir politinės gairės sveikatos priežiūros sistemoms.
• [19]  Tarptautinė planuotos tėvystės federacija (2012 m. gegužės mėn.), Abortų teisės aktai Europoje.
• [20]  Išskyrus valstybes nares, kuriose taikoma griežčiausia abortų ribojimo politika (Airija, Lenkija, Liuksemburgas, Malta).
• [21]  Nėra duomenų apie Austriją, Kiprą, Liuksemburgą ir Maltą. JT ekonominių ir socialinių reikalų departamentas. Gyventojų pasidalijimas (2011 m. kovo mėn.), Pasaulio abortų politika, 2011 m.
• [22]  Tarptautinė planuotos tėvystės federacija (2012 m. gegužės mėn.), Abortų teisės aktai Europoje.
• [23]  PSO (2012 m.): Lytinė ir reprodukcinė sveikata. Faktai ir skaičiai apie abortus Europos regione.
• [24]  Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDS) / PSO regioninis Europos biuras, ŽIV / AIDS stebėjimas Europoje 2011 m.

MAŽUMOS NUOMONĖ

pateikė Anna Zaborska

Šia neprivaloma rezoliucija pažeidžiama ES Sutartis, ja negali būti naudojamasi teisei į abortus sukurti, arba prieštarauti visapusiškam Europos piliečių iniciatyvos ECI (2012)000005 įgyvendinimui. Neįmanoma tiksliai pacituoti jokios tarptautinės teisiškai privalomos sutarties ar EŽTK ar tarptautinio papročių teisės akto, kuriuo būtų sukuriama arba pripažįstama tokia teisė. Visos ES institucijos, įstaigos ir agentūros aborto klausimu turi būti neutralios. ETT patvirtina (byloje C-34/10), kad kiekviena žmogaus kiaušialąstė nuo apvaisinimo stadijos yra žmogaus embrionas, kuris turi būti apsaugotas. JT Vaiko teisių deklaracijoje teigiama, kad kiekvienas vaikas iki ir po gimimo turi teisę į teisinę apsaugą. Sąjungos parama neturėtų būti teikiama jokioms valdžios institucijoms ar organizacijoms, kurios remia ar dalyvauja vykdant bet kokios veiklos, susijusios su abortais, valdymą. Turi būti įtvirtinta žmogaus teisė atsisakyti veikti dėl vidinių įsitikinimų ir valstybės pareiga užtikrinti, kad pacientai turėtų galimybę laiku gauti medicinos priežiūros paslaugas, ypač tais atvejais, kai nėščiosioms ir motinoms skubiai reikalinga medicininė pagalba. Joks asmuo, ligoninė ar institucija jokiais būdais neturi būti verčiami, atsakingi ar diskriminuojami dėl atsisakymo veikti, sudaryti sąlygas, atlikti ar paklusti bet kokiam veiksmui, kuris gali sukelti žmogaus embriono mirtį.

Vystymosi komiteto NUOMONĖ  (10.7.2013)

pateikta Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui

dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių
(2013/2040(INI))

Nuomonės referentas: Michael Cashman

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primygtinai tvirtina, kad visuotinė prieiga kalbant apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises (LRST) yra pagrindinė žmogaus teisė, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant vystomąjį bendradarbiavimą ir būsimą visuotinio vystymosi programą būtų priimtas žmogaus teisėmis ir lytimi grindžiamas požiūris ir akivaizdžiai skiriamas didelis dėmesys, numatomi konkretūs tikslai ir nustatomi išmatuojami lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių rodikliai, pirmenybę teikiant moterų ir jaunimo įgalinimui ir lyčių lygybei;

2.  taigi ragina Komisiją nustatant savo vystymosi prioritetus toliau numatyti visų kliūčių šalinimą, kad būtų sudarytos galimybės gauti kokybiškas, nebrangias, priimtinas ir prieinamas lytinės ir reprodukcinės sveikatos (LRS) priežiūros paslaugas, nėščiųjų ir gimdyvių sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant savanoriško šeimos planavimo priemones, kontraceptines priemones ir saugaus nėštumo nutraukimo paslaugas, taip pat jaunimui palankias paslaugas, ir kartu kovoti su diskriminacija dėl lyties, dėl kurios atsiranda nėštumo nutraukimai dėl nepageidaujamos vaisiaus lyties, priverstiniai nėštumo nutraukimai, priverstinė sterilizacija ir seksualinis smurtas, be to, užtikrinti LRS priemonių, nėščiųjų ir gimdyvių sveikatos priežiūros priemonių tiekimą, ŽIV prevenciją, gydymą, priežiūrą ir paramą be diskriminacijos;

3.  prašo Komisijos vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės teminėse eilutėse numatyti konkrečią lytinei ir reprodukcinei sveikatai ir teisėms skirtą eilutę ir užtikrinti reikiamą plataus mąsto lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių darbotvarkės finansavimą pasinaudojant visomis tinkamomis priemonėmis;

4.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad Tarptautinė konferencija gyventojų ir vystymosi klausimais (angl. ICPD+20), konferencijos „Pekinas+20“ ir „Rio+20“ būtų įtrauktos į laikotarpio po 2015 m. programą;

5.  pripažįsta, kad galimybės visiems gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (taip pat kalbant apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises), nėščiųjų ir gimdyvių sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas padeda užtikrinti integracinį ir tvarų vystymąsi ir sumažinti kūdikių, vaikų ir motinų mirtingumą, taip pat įgalinti moteris ir jaunimą, taigi tai labai ekonomiškai efektyvi visuomenės sveikatos ir vystymosi strategija;

6.  tvirtina, kad su lytine ir reprodukcine sveikata ir teisėmis susijusios nuostatos turi būti įtvirtintos esamose tarptautinėse žmogaus teisių rėmimo priemonėse ir pagrindiniuose politinių susitarimų dokumentuose; apgailestauja dėl to, kad rengiantis JT tvaraus vystymosi konferencijai „Rio+20“ suformuluota ES pozicija, kad pripažįstama, jog lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės kaip horizontalusis klausimas yra labai svarbus ir kalbant apie kitus plėtros aspektus, nebuvo atspindėta galutiniame JT dokumente, nes ES neturėjo vieningos nuomonės;

7.  ragina ES užtikrinti, kad populiacijos dinamika, integracinio ir tvaraus vystymosi sąsajos, lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės būtų prioritetas nustatant visuotinio vystymosi programą laikotarpiui po 2015 m., kad visi asmenys, nepaisant jų socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės, rasės, tautybės, neįgalumo, religijos ar įsitikinimų, galėtų naudotis žmogaus teisėmis, įskaitant teisėmis lytinės ir reprodukcinės sveikatos srityje; teigia, kad ES šiuo klausimu turi turėti vieningą ir nuoseklią nuomonę ir imtis vadovaujančio vaidmens;

8.  teigia, kad pagrindinės laisvės priimti sprendimus dėl jų lytinio ir reprodukcinio gyvenimo, t. y., ar turėti vaikų ir kada, suteikimas moterims, mergaitėms ir poroms suteikia galimybių imtis veiklos, pvz., mokytis ir dirbti, ir tai padeda užtikrinti lyčių lygybę, mažinti skurdą ir siekti integracinio ir tvaraus vystymosi; pažymi, kad esant galimybei rinktis turėti mažiau vaikų ir galimybei, kad vaikų amžiaus skirtumas būtų didesnis metų, šeimos gali daugiau investuoti į kiekvieno vaiko švietimą ir sveikatą;

9.  ragina ES ir valstybes nares laikytis įsipareigojimų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą ir atsižvelgti į persvarstymo konferencijų rezultatus;

10. ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), ypač ES delegacijas vietose, gerai suprasti, kad lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės, taip pat nėščiųjų ir gimdyvių sveikatos priežiūra yra svarbūs integracinio ir tvaraus vystymosi veiksniai, kai siekiama užtikrinti žmogaus raidą, valdymą, lyčių lygybę ir žmogaus teises, ekonomiškai įgalinti jaunimą ir moteris šalies lygmeniu, taip pat tai yra svarbūs veiksniai dabartiniame 2014–2020 m. laikotarpio ES programavimo procese;

11. ragina ES delegacijas bendradarbiauti su atitinkamomis vyriausybėmis plėtojant ir įgyvendinant politiką, pagal kurią dėmesys skiriamas moterų ir mergaičių vertės visuomenėje didinimui ir taip siekiama kovoti su lyčių nelygybe, moterų ir mergaičių diskriminacija ir pirmenybe vyriškos lyties vaikui pagrįstomis socialinėmis normomis, kurios yra priešgimdyminės lyties atrankos, moteriškos lyties vaikų žudymo, nėštumo nutraukimo, jei vaisius moteriškos lyties, ankstyvų prievartinių vedybų ir moterų genitalijų žalojimo pagrindinės priežastys; pabrėžia, kad dedant pastangas apriboti atranką dėl lyties neturi būti varžoma ar apribojama moterų teisė naudotis teisėtomis lytinei ir reprodukcinei sveikata skirtomis technologijomis ir paslaugomis;

12. ragina organizacijas, gaunančias ES lėšų su ŽIV/AIDS susijusioms reikmėms ir (arba) sveikatos apsaugai, parengti aiškią, glaustą ir skaidrią strategiją, kaip būtų galima į jų veiksmus integruoti lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių aspektus ir pirminę ŽIV prevenciją;

13. primygtinai ragina Komisiją ir EIVT remti nacionalinių vyriausybių, vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės atsakomybę ir vadovavimą užtikrinant ir skatinant lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises šioje srityje, nes jos yra visuotinės ir privalo būti grindžiamos bendra atsakomybe;

14. ragina ES skatinti naujų ir geresnių priimtinų, nebrangių ir prieinamų prevencinių technologijų, diagnostikos ir gydymo metodų, skirtų lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir susijusių teisių sričiai, taip pat su skurdu susijusiomis ir užleistoms atogrąžų regione paplitusioms ligoms (angl. PRND), mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, nes šios ligos, kurios kartu yra pagrindinės motinų ir vaikų mirštamumo priežastys, labai apsunkina galimybes užtikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir susijusias teises mažas ir vidutines pajamas turinčiose šeimose;

15. prašo Parlamento aptarti su lytine ir reprodukcinės sveikata ir teisėmis susijusius pažeidimus metinėje EP ataskaitoje dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje;

16. primena, kad visame pasaulyje moterys, patiriančios nepageidaujamą nėštumą, turėtų galėti gauti patikimą informaciją ir konsultacijas; primena, kad taip pat turėtų būti teikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos ir pagalba.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	9.7.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	18 6 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Thijs Berman, Michael Cashman, Véronique De Keyser, Nirj Deva, Leonidas Donskis, Mikael Gustafsson, Miguel Angel Martínez Martínez, Gay Mitchell, Norbert Neuser, Bill Newton Dunn, Maurice Ponga, Jean Roatta, Michèle Striffler, Keith Taylor, Ivo Vajgl, Anna Záborská, Iva Zanicchi
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Emer Costello, Santiago Fisas Ayxela, Enrique Guerrero Salom, Edvard Kožušník, Isabella Lövin, Cristian Dan Preda
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Jan Kozłowski

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	25.11.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	19 15 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Regina Bastos, Andrea Češková, Tadeusz Cymański, Edite Estrela, Iratxe García Pérez, Zita Gurmai, Mikael Gustafsson, Mary Honeyball, Sophia in ‘t Veld, Silvana Koch-Mehrin, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Constance Le Grip, Astrid Lulling, Barbara Matera, Elisabeth Morin-Chartier, Angelika Niebler, Siiri Oviir, Antonyia Parvanova, Marc Tarabella, Britta Thomsen, Marina Yannakoudakis, Anna Záborská, Inês Cristina Zuber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę (-ęs) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Iñaki Irazabalbeitia Fernández, Kent Johansson, Nicole Kiil-Nielsen, Doris Pack, Zuzana Roithová
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę (-ęs) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Birgit Collin-Langen, António Fernando Correia de Campos, Jill Evans, María Irigoyen Pérez, Miroslav Mikolášik, Ewald Stadler