Procedūra : 2013/2188(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0139/2014

Pateikti tekstai :

A7-0139/2014

Debatai :

PV 11/03/2014 - 14
CRE 11/03/2014 - 14

Balsavimas :

PV 12/03/2014 - 8.23

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0230

PRANEŠIMAS     
PDF 548kWORD 462k
2014 m. vasario 21 d.
PE 526.085v03-00 A7-0139/2014

dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje

(2013/2188(INI))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėjas: Claude Moraes

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 I PRIEDAS. DARBO DOKUMENTŲ SĄRAŠAS
 II PRIEDAS. KLAUSYMŲ IR EKSPERTŲ SĄRAŠAS
 III PRIEDAS. EKSPERTŲ, KURIE ATSISAKĖ DALYVAUTI LIBE KOMITETO TYRIMO VIEŠUOSIUOSE KLAUSYMUOSE, SĄRAŠAS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje

(2013/2188(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10, 11 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 15, 16 ir 218 straipsnius, taip pat į V antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų ir jo 10 straipsnį, taip pat į Deklaraciją Nr. 50 dėl šio protokolo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 20, 21, 42, 47, 48 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, ypač į jos 6, 8, 9, 10 ir 13 straipsnius ir protokolus,

–  atsižvelgdamas Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 7, 8, 10, 11, 12 ir 14 straipsnius(1),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač į jo 14, 17, 18 ir 19 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl duomenų apsaugos (ETS Nr. 108) ir į 2001 m. lapkričio 8 d. priimtą Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu papildomą protokolą dėl priežiūros institucijų ir tarpvalstybinių duomenų srautų (ETS Nr. 181),

–  atsižvelgdamas į Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių, ypač į jos 24, 27 ir 40 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų (ETS Nr. 185),

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo pranešimą dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu, pateiktą 2010 m. gegužės 17 d.(2),

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo pranešimą dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu, pateiktą 2010 m. gegužės 17 d.(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2002 m. liepos 11 d. priimtas žmogaus teisių ir kovos su terorizmu gaires,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 1 d. Briuselio deklaraciją, priimtą 6-ojoje parlamentinių komitetų konferencijoje žvalgybos ir saugumo tarnybų priežiūros Europos Sąjungos valstybėse narėse klausimu,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 1954 (2013) dėl nacionalinio saugumo ir prieigos prie informacijos,

–  atsižvelgdamas į saugumo tarnybų demokratinės priežiūros ataskaitą, kurią 2007 m. birželio 11 d. priėmė Venecijos komisija(4), ir su dideliu susidomėjimu laukdamas jos atnaujinimo, kurį ketinama atlikti 2014 m. pavasarį,

–  atsižvelgdamas į žvalgybos Belgijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir Norvegijoje priežiūros komitetų atstovų liudijimus,

–  atsižvelgdamas į bylas, susijusias su masinio sekimo sistemomis, iškeltas Prancūzijos(5), Lenkijos ir Didžiosios Britanijos(6) teismuose, taip pat Europos žmogaus teisių teisme(7),

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylos, kurią remdamasi Europos Sąjungos sutarties 34 straipsniu parengė Taryba, ypač į jos III antraštinę dalį(8),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. liepos 26 d. Komisijos sprendimą Nr. 520/2000 dėl „saugaus uosto“ privatumo principų teikiamos apsaugos pakankamumo ir su tuo susijusių JAV Komercijos departamento pateiktų „Dažnai užduodamų klausimų“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos vertinimo ataskaitas, patvirtintas 2002 m. vasario 13 d. (SEC(2002)0196) ir 2004 m. spalio 20 d. (SEC(2004)1323) ir susijusias su „saugaus uosto“ privatumo principų įgyvendinimu,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 27 d. Komisijos komunikatą dėl „saugaus uosto“ nuostatų veikimo ES piliečių ir ES įsisteigusių bendrovių požiūriu (COM(2013) 0847) ir į 2013 m. lapkričio 27 d. Komisijos komunikatą dėl pasitikėjimo ES ir JAV duomenų mainais atkūrimo (COM(2013) 0846),

–  atsižvelgdamas į savo 2000 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Komisijos sprendimo dėl „saugaus uosto“ privatumo principų teikiamos apsaugos pakankamumo ir su tuo susijusių JAV Komercijos departamento pateiktų „Dažnai užduodamų klausimų“ projekto, kuriame laikomasi nuomonės, kad sistemos pakankamumas negali būti patvirtintas(9), ir į 29 straipsnio darbo grupės nuomones, ypač į 2000 m. gegužės 16 d. nuomonę Nr. 4/2006(10),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos 2004 m., 2007 m.(11) ir 2012 m.(12) susitarimus dėl keleivio duomenų įrašų naudojimo ir perdavimo (susitarimas dėl keleivio duomenų įrašų),

  atsižvelgdamas į bendrą ES ir JAV susitarimo dėl keleivio duomenų įrašų tvarkymo ir perdavimo JAV Vidaus saugumo departamentui įgyvendinimo peržiūrą(13), pateiktą kartu su Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl bendros peržiūros (COM(2013) 0844),

–  atsižvelgdamas į generalinio advokato P. Cruzo Villalóno nuomonę, kurioje daroma išvada, kad visa Direktyva 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo nesuderinama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalimi ir kad šios direktyvos 6 straipsnis nesuderinamas su Chartijos 7 straipsniu ir 52 straipsnio 1 dalimi(14),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimą 2010/412/ES dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo iš Europos Sąjungos į Jungtines Valstijas Terorizmo finansavimo sekimo programos tikslais sudarymo(15) ir į pridėtas Komisijos ir Tarybos deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į susitarimą dėl savitarpio teisinės pagalbos tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų(16),

–  atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl ES ir JAV bendrojo susitarimo dėl asmens duomenų apsaugos juos perduodant ir tvarkant baudžiamųjų nusikaltimų, įskaitant terorizmą, prevencijos, tyrimo, nustatymo ir traukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslu vadovaujantis policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose nuostatomis (bendrasis susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2271/96, saugantį nuo trečiosios šalies priimtų teisės aktų eksteritorialaus taikymo poveikio ir tuo grindžiamų ar iš to kylančių veiksmų(17),

–  atsižvelgdamas į Brazilijos Federacinės Respublikos prezidentės pareiškimą, 2013 m. rugsėjo 24 d. paskelbtą per 68-osios JT Generalinės Asamblėjos sesijos atidarymą, ir į Brazilijos Federalinio Senato įsteigto Šnipinėjimo tyrimo parlamentinio komiteto atliktą darbą,

–  atsižvelgdamas į JAV Patriotinį aktą, kurį 2001 m. spalio 26 d. pasirašė Prezidentas George W. Bush,

–  atsižvelgdamas į 1978 m. Užsienio žvalgybos informacijos sekimo aktą ir į 2008 m. Užsienio žvalgybos informacijos sekimo akto pakeitimų aktą,

–  atsižvelgdamas į JAV Prezidento 1981 m. paskelbtą Vykdomąjį potvarkį Nr. 12333, iš dalies pakeistą 2008 m.,

–  atsižvelgdamas į Prezidentinės politikos direktyvą (PPD-28) dėl signalų žvalgybos veiklos, kurią 2014 m. sausio 17 d. paskelbė JAV Prezidentas Barack Obama,

–  atsižvelgdamas į JAV Kongreso šiuo metu nagrinėjamus pasiūlymus dėl teisės aktų, įskaitant JAV laisvės akto projektą, žvalgybos priežiūros ir jų vykdomos sekimo veiklos reformos akto projektą ir kt.,

–  atsižvelgdamas į Privatumo ir pilietinių teisių priežiūros valdybos, JAV nacionalinio saugumo tarybos ir Prezidento žvalgybos ir ryšių technologijų peržiūros grupės atliktas peržiūras, ypač į pastarosios grupės 2013 m. gruodžio 12 d. ataskaitą „Laisvė ir saugumas kintančiame pasaulyje“,

–  atsižvelgdamas į JAV Kolumbijos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje Klayman ir kiti prieš Obamą ir kitus; civilinis ieškinys Nr. 13-0851, ir į JAV Niujorko pietinės apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 13-3994 byloje ACLU ir kiti prieš James R. Clapper ir kitus,

–  atsižvelgdamas į ES ir JAV ad hoc darbo grupės duomenų apsaugos klausimais ES pirmininkų 2013 m. lapkričio 27 d. išvadų ataskaitą(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2001 m. rugsėjo 5 d. ir 2002 m. lapkričio 7 d. rezoliucijas dėl pasaulinės sistemos, skirtos privačiai ir komercinei informacijai perimti (informacijos perėmimo sistema ECHELON), buvimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją „ES chartija. Žiniasklaidos laisvės ES standartų nustatymas“(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros sekimo programos, sekimą vykdančių tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių privatumui(20),

–  atsižvelgdamas į Darbo dokumentą Nr. 1 dėl JAV ir ES sekimo programų ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms,

–  atsižvelgdamas į Darbo dokumentą Nr. 3 dėl sekimo praktikos Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose ir ES duomenų apsaugos nuostatų sąryšio,

–  atsižvelgdamas į Darbo dokumentą Nr. 4 dėl JAV vykdomos su ES duomenimis susijusios sekimo veiklos ir galimų jos teisinių padarinių transatlantiniams susitarimams ir bendradarbiavimui,

–  atsižvelgdamas į Darbo dokumentą Nr. 5 dėl valstybių narių žvalgybos tarnybų ir ES žvalgybos įstaigų demokratinės priežiūros,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl TFSP susitarimo sustabdymo gavus JAV Nacionalinės saugumo agentūros stebėjimo rezultatus(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją dėl debesijos kompiuterijos galimybių naudojimo Europoje(23),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinį susitarimą dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente projektą(24),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių VIII priedą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7-0139/2014),

Masinio sekimo poveikis

A.  kadangi duomenų apsauga ir privatumas yra pagrindinės teisės; kadangi saugumo priemonės, įskaitant kovos su terorizmu priemones, turi būti atitinkamai įgyvendinamos laikantis teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su privatumu ir duomenų apsauga;

B.  kadangi Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ryšiai pagrįsti demokratijos, teisinės valstybės, laisvės, teisingumo ir solidarumo dvasia ir principais;

C.  kadangi JAV ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje tebėra labai svarbus veiksnys siekiant užtikrinti abiejų partnerių apsaugą ir saugumą;

D.  kadangi tarpusavio pasitikėjimas ir supratimas yra esminiai transatlantinio dialogo ir partnerystės veiksniai;

E.  kadangi po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių kova su terorizmu tapo vienu iš svarbiausių daugumos vyriausybių prioritetų; kadangi informacija, atskleista remiantis Edwardo Snowdeno, buvusio NSA darbuotojo, paviešintais dokumentais, įpareigoja politinius lyderius spręsti problemas, susijusias su žvalgybos agentūrų vykdomos sekimo veiklos priežiūra ir kontrole ir šių agentūrų veiklos poveikio pagrindinėms teisėms ir teisinės valstybės principams demokratinėje visuomenėje vertinimu;

F.  kadangi nuo 2013 m. birželio atskleidžiama informacija ES sukėlė nemažai susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su:

•  paviešintų sekimo sistemų JAV ir ES valstybėse narėse mastu;

•  ES teisinių standartų, pagrindinių teisių ir duomenų apsaugos standartų pažeidimu;

•  ES ir JAV kaip transatlantinių partnerių savitarpio pasitikėjimo laipsniu;

•  kai kurių ES valstybių narių bendradarbiavimo ir dalyvavimo vykdant JAV sekimo arba lygiavertes programas nacionaliniu lygmeniu, kaip yra atskleidusi žiniasklaida, mastu;

·JAV politinių institucijų ir kai kurių ES valstybių narių vykdomos savo žvalgybos tarnybų kontrolės ir veiksmingos priežiūros stoka;

•  galimybe, kad šios masinio sekimo operacijos naudojamos ne vien tik nacionalinio saugumo ir kovos su terorizmu tikslais, o dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, ekonominio ir pramoninio šnipinėjimo arba profiliavimo politiniais sumetimais;

•  spaudos laisvės ir santykių su kai kurių profesijų atstovais, įskaitant teisininkus ir gydytojus, konfidencialumo pažeidimu;

•  atitinkamu žvalgybos agentūrų, taip pat privačių IT ir telekomunikacijų bendrovių vaidmeniu ir jų dalyvavimo mastu;

•  vis neaiškesnėmis ribomis tarp teisėsaugos ir žvalgybos veiklos, dėl kurios su kiekvienu piliečiu elgiamasi kaip su įtariamuoju ir jis sekamas;

•  grėsme privatumui skaitmeninėje eroje;

G.  kadangi, atsižvelgdamos į precedento neturintį paviešinto šnipinėjimo mastą, JAV institucijos, Europos Sąjungos institucijos ir valstybių narių vyriausybės, nacionaliniai parlamentai ir teisminės institucijos turi atlikti visapusišką tyrimą;

H.  kadangi JAV institucijos yra paneigusios kai kurią paviešintą informaciją, tačiau didžiosios jos dalies neginčijo; kadangi JAV ir tam tikrose ES valstybėse narėse kilo didelio masto vieša diskusija; kadangi ES vyriausybės ir parlamentai pernelyg dažnai nutyli ir neinicijuoja reikiamų tyrimų;

I.  kadangi Prezidentas B. Obama neseniai pranešė apie NSA ir jos sekimo programų reformą;

J.  kadangi palyginti su veiksmais, kurių ėmėsi ES institucijos ir tam tikros ES valstybės narės, Europos Parlamentas labai rimtai pažiūrėjo į savo pareigą ištirti paskelbtą informaciją apie masinio ES piliečių sekimo praktiką ir savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliucijoje dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros sekimo programos, sekimą vykdančių tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečiams įpareigojo savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą atlikti išsamų klausimo tyrimą;

K.  kadangi ES institucijos turi pareigą užtikrinti, kad ES piliečių labui būtų visapusiškai įgyvendinama ES teisė ir kad teisinei ES sutarčių galiai nepakenktų tai, jog laikantis atsainaus požiūrio neprieštaraujama eksteritorialiam trečiųjų valstybių standartų ir veiksmų taikymui;

Pokyčiai JAV žvalgybos reformos srityje

L.  kadangi JAV Kolumbijos apygardos teismas savo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendime pažymėjo, kad NSA, dideliais kiekiais rinkdama metaduomenis, pažeidžia JAV Konstitucijos Ketvirtąją pataisą(25); kadangi vis dėlto JAV Niujorko pietinės apygardos teismas savo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendime pažymėjo, kad toks duomenų rinkimas buvo teisėtas;

M.  kadangi Mičigano rytų apygardos teismo sprendime pažymima, kad, vadovaujantis Ketvirtąja pataisa, atliekant bet kokią paiešką reikalaujama užtikrinti pagrįstumą, iš anksto gauti orderį bet kokiai pagrįstai paieškai atlikti, orderius pagrįsti išankstiniu pakankamu pagrindu, taip pat laikytis konkretumo asmenų, vietos ir daiktų atžvilgiu ir įtraukti neutralų teisėją, kuris būtų vykdomajai valdžiai atstovaujančių priežiūros institucijų pareigūnų ir piliečių tarpininkas(26);

N.  kadangi Prezidento žvalgybos ir ryšių technologijų peržiūros grupė savo 2013 m. gruodžio 12 d. ataskaitoje JAV prezidentui pasiūlė 46 rekomendacijas; kadangi rekomendacijose pabrėžiama būtinybė vienu metu užtikrinti nacionalinį saugumą ir saugoti asmens privatumą bei pilietines teises; kadangi atsižvelgiant į tai jose raginama, kad JAV vyriausybė kuo skubiau liautųsi dideliais kiekiais kaupti JAV žmonių telefonų įrašus pagal JAV Patriotinio akto 215 skirsnį, atliktų nuodugnią NSA ir JAV žvalgybos veiklą reglamentuojančios teisinės sistemos peržiūrą, siekdama užtikrinti pagarbą teisei į privatumą, liautųsi gadinti komercinę programinę įrangą ar stengtis mažinti jos saugumą (slapto prisijungimo metodais ir naudojant kenkimo programinę įrangą), labiau naudotų šifravimą, ypač siunčiamų duomenų atveju, ir nevaržytų pastangų sukurti šifravimo standartus, sukurtų viešojo intereso gynėjo, kuris gintų teisę į privatumą ir pilietines teises Užsienio žvalgybos informacijos sekimo teisme, tarnybą, suteiktų Privatumo ir pilietinių teisių priežiūros valdybai įgaliojimą prižiūrėti žvalgybos tarnybų veiksmus, kurie vykdomi užsienio žvalgybos tikslais ir ne tik siekiant kovoti su terorizmu, taip pat priimtų apie pažeidimus pranešančių asmenų skundus ir naudotųsi savitarpio teisinės pagalbos sutartimis elektroniniams pranešimams gauti, taip pat nenaudotų sekimo priemonių pramoninėms ar prekybos paslaptims vogti;

O.  kadangi, remiantis 2014 m. sausio 7 d. Prezidentui B. Obamai pateiktu buvusių NSA vyresniųjų vadovaujančių darbuotojų ir „Veteran Intelligence Professionals for Sanity“ (VIPS) atviru memorandumu(27), masinis duomenų rinkimas nepadidina galimybių užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams ateityje; kadangi jie pabrėžia, kad NSA vykdytas masinis sekimas neužkirto kelio jokiems išpuoliams ir kad milijardai dolerių buvo išleisti programoms, kurios yra mažiau veiksmingos ir labiau pažeidžiančios piliečių privatumą, nei 2001 m. sukurta vidaus technologija THINTHREAD;

P.  kadangi, kalbant apie žvalgybos veiklą ne JAV piliečių atžvilgiu pagal Užsienio žvalgybos informacijos sekimo akto 702 skirsnį, rekomendacijose JAV prezidentui pripažįstamas pagrindinis pagarbos privatumui ir žmogiškajam orumui, kaip įtvirtinta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnyje ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnyje; kadangi į jas neįtraukta rekomendacija suteikti ne JAV piliečiams tokias pat teises ir apsaugą, kokios užtikrinamos JAV piliečiams;

Q.  kadangi JAV Prezidentas Barack Obama savo 2014 m. sausio 17 d. Prezidentinės politikos direktyvoje dėl signalų žvalgybos veiklos ir susijusioje kalboje tvirtina, kad Jungtinėms Amerikos Valstijoms būtina ir toliau vykdyti masinį elektroninį sekimą siekiant užtikrinti jos nacionalinį saugumą, apsaugoti JAV ir jos sąjungininkų piliečius ir partnerius, taip pat remti jos užsienio politikos interesus; kadangi šioje politikos direktyvoje nurodomi tam tikri principai, susiję su signalų žvalgybos informacijos rinkimu, naudojimu ir mainais ir tam tikrų apsaugos priemonių taikymas išplečiamas numatant jas taikyti taip ir ne JAV piliečiams, sudarant sąlygas, kurios iš dalies lygiavertės toms, kurios sudarytos JAV piliečiams, įskaitant asmenų, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar gyvenamosios vietos, asmens duomenų apsaugos priemones; kadangi Prezidentas B. Obama vis dėlto neparagino pateikti jokių konkrečių pasiūlymų, ypač dėl masinės sekimo veiklos draudimo ir administracinių bei teisminių gynimo priemonių ne JAV piliečiams įvedimo;

Teisinis pagrindas

Pagrindinės teisės

R.  kadangi ES ir JAV darbo grupės duomenų apsaugos klausimais ES pirmininkų išvadų ataskaitoje pateikta teisinės padėties JAV apžvalga, tačiau nebuvo nustatyta faktų apie JAV sekimo programas; kadangi nebuvo pateikta jokios informacijos apie neoficialiąją darbo grupę, kurioje valstybių narių ir JAV institucijų atstovai dvišaliu pagrindu aptaria su nacionaliniu saugumu susijusius klausimus;

S.  kadangi pagrindinės teisės, pirmiausia žodžio, spaudos, minties, sąžinės, religijos laisvės, teisė jungtis į asociacijas, teisė į privatų gyvenimą, teisė į duomenų apsaugą, taip pat teisė į veiksmingą teisinę gynybą, nekaltumo prezumpcija ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir nediskriminavimą, įtrauktos į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK), yra demokratijos kertiniai akmenys; kadangi masinis žmonių sekimas yra nesuderinamas su šiais principais;

T.  kadangi visose valstybėse narėse įstatymu užtikrinama informacijos, kuria keičiasi klientas ir advokatas, konfidencialumo apsauga ir šį principą pripažino Europos Teisingumo Teismas(28);

U.  kadangi savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliucijoje dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu Parlamentas paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatyta veiksminga ir visapusiška Europos apie pažeidimus pranešančių asmenų apsaugos programa, siekiant apsaugoti ES finansinius interesus, taip pat paragino išnagrinėti, ar toks būsimas teisės aktas turėtų taip pat apimti ir kitas Sąjungos kompetencijos sritis;

Sąjungos kompetencija saugumo srityje

V.  kadangi, remiantis SESV 67 straipsnio 3 dalimi, ES „stengiasi užtikrinti aukštą saugumo lygį“; kadangi pagal Sutarčių nuostatas (pirmiausia pagal ES sutarties 4 straipsnio 2 dalį, SESV 72 ir 73 straipsnius) numatyta, kad ES disponuoja tam tikra kompetencija sprendžiant klausimus, susijusius su Sąjungos kolektyviniu išorės saugumu; kadangi ES priklauso kompetencija vidaus saugumo srityje (SESV 4 straipsnio j punktas) ir ji pasinaudojo šia kompetencija priimdama sprendimus dėl įvairių teisinių priemonių ir sudarydama tarptautinius susitarimus (dėl keleivio duomenų įrašų, dėl Terorizmo finansavimo sekimo programos – TFSP) kovos su sunkiu nusikalstamumu ir terorizmu tikslais, taip pat rengdama vidaus saugumo strategiją ir steigdama veiklą šioje srityje vykdančias agentūras;

W.  kadangi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nurodoma, kad „valstybės narės gali pačios ir savo atsakomybe nustatyti tokius savo kompetentingų administracijos padalinių, atsakingų už nacionalinio saugumo užtikrinimą, bendradarbiavimo ir koordinavimo būdus, kokius laiko esant tinkamus“ (SESV 73 straipsnis);

X.  kadangi SESV 276 straipsnyje sakoma, kad „Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai, vykdant savo įgaliojimus, susijusius su trečiosios dalies V antraštinės dalies 4 ir 5 skyrių nuostatomis dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, nepriklauso prižiūrėti, ar valstybės narės policijos ar kitų teisėsaugos tarnybų atliktos operacijos yra teisėtos ar proporcingos arba kaip valstybės narės vykdo joms priklausančias pareigas palaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti vidaus saugumą“;

Y.  kadangi nacionalinio saugumo, vidaus saugumo, ES vidaus saugumo ir tarptautinio saugumo sąvokos iš dalies sutampa; kadangi Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės, lojalaus ES valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo principas ir žmogaus teisių teisės principas bet kokias išimtis aiškinti siaurai rodo, kad nacionalinio saugumo sąvoka aiškintina ribojamuoju aspektu, ir valstybės narės raginamos nesisavinti ES kompetencijos;

Z.  kadangi ES sutartyse Europos Komisija vadinama „Sutarčių sergėtoja“, todėl teisės aktais nustatyta Komisijos funkcija yra tirti visus galimus ES teisės aktų pažeidimus;

AA.  kadangi pagal ES sutarties 6 straipsnį, kuriame kalbama apie ES pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją, valstybių narių agentūros ir netgi privačios šalys, veikiančios nacionalinio saugumo srityje, taip pat turi paisyti joje išvardytų teisių – nesvarbu, ar jomis naudotųsi jų pačių, ar kitų valstybių piliečiai;

Eksteritorialumas

AB.  kadangi tai, kad trečioji valstybė eksteritorialiai taiko savo įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitas teisėkūros ar vykdomąsias priemones situacijose, kurios priskiriamos ES ar jos valstybių narių jurisdikcijai, gali turėti poveikio nusistovėjusiai teisinei tvarkai ir teisinės valstybės principams ar netgi pažeisti tarptautinę ar ES teisę, įskaitant fizinių ir juridinių asmenų teises, turint omenyje tokio taikymo mastą ir skelbiamą ar faktinį tikslą; kadangi tokiomis aplinkybėmis būtina imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu siekiant užtikrinti, kad ES būtų paisoma ES sutarties 2 straipsnyje, Pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintų ES vertybių, t. y. pagrindinių teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų teisių, įtvirtintų antrinės teisės aktuose, kuriais įgyvendinami šie pagrindiniai principai, pavyzdžiui, šalinant, neutralizuojant, blokuojant atitinkamo užsienio valstybės teisės akto poveikį arba imantis kitokių prieš jį nukreiptų priemonių;

Tarptautinis duomenų perdavimas

AC.  kadangi, jei ES institucijos, įstaigos, tarnybos ar agentūros arba valstybės narės teisėsaugos tikslais perduotų JAV asmens duomenis nenustačius tinkamų garantijų ir apsaugos priemonių, reikalingų ES piliečių pagrindinėms teisėms, ypač teisėms į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, užtikrinti, tai, vadovaujantis SESV 340 straipsniu ir nusistovėjusia ES Teisingumo Teismo praktika(29), tos ES institucijos, įstaigos, tarnybos ar agentūros arba valstybės narės būtų atsakingos už ES teisės pažeidimą, įskaitant bet kokį ES chartijoje išdėstytų pagrindinių teisių pažeidimą;

AD.  kadangi duomenų perdavimas nėra geografiškai apribotas, ypač didėjančios globalizacijos ir pasaulinės komunikacijos sąlygomis, taigi ES teisės aktų leidėjas asmens duomenų apsaugos ir ryšių srityje susiduria su naujais iššūkiais, todėl itin svarbu plėtoti teisines sistemas, kuriomis būtų nustatyti bendri standartai;

AE.  kadangi dėl masinio asmens duomenų rinkimo komerciniais tikslais ir kovojant su terorizmu bei sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais kyla grėsmė ES piliečių teisėms, susijusioms su asmens duomenų apsauga ir privatumu;

Duomenų perdavimas JAV remiantis JAV „saugaus uosto“ principais

AF.  kadangi pagal JAV duomenų apsaugos teisinę sistemą neužtikrinama tinkamo lygio ES piliečių apsauga;

AG.  kadangi, kad leistų ES duomenų valdytojams perduoti asmens duomenis JAV subjektui, Komisija savo Sprendime Nr. 520/2000 paskelbė, jog apsauga, užtikrinama pagal „saugaus uosto“ privatumo principus ir su tuo susijusius JAV Komercijos departamento pateiktus „Dažnai užduodamus klausimus“, siekiant asmens duomenims iš Sąjungos perduoti JAV įsisteigusioms organizacijoms, dalyvaujančioms „saugaus uosto“ sistemoje, yra adekvati;

AH.  kadangi savo 2000 m. liepos 5 d. rezoliucijoje Parlamentas išdėstė abejones ir susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su „saugaus uosto“ principų adekvatumu, ir paragino Komisiją per tinkamą laiką peržiūrėti sprendimą remiantis patirtimi ir bet kokiais teisiniais pokyčiais;

AI.  kadangi savo 2013 m. gruodžio 12 d. Parlamento darbo dokumente Nr. 4 dėl JAV vykdomos su ES duomenimis susijusios sekimo veiklos ir galimų jos teisinių padarinių transatlantiniams susitarimams ir bendradarbiavimui pranešėjai išsakė abejones ir susirūpinimą dėl „saugaus uosto“ priemonės pakankamumo ir paragino Komisiją atšaukti sprendimą dėl „saugaus uosto“ pakankamumo ir rasti naujų teisinių sprendimų;

AJ.  kadangi Komisijos sprendime Nr. 520/2000 nustatyta, jog kompetentingos valstybių narių institucijos gali pasinaudoti turimomis galiomis siekdamos sustabdyti duomenų srautus, perduodamus organizacijai, kuri yra patvirtinusi, jog laikosi „saugaus uosto“ principų, kad apsaugotų asmenis jų asmens duomenų tvarkymo požiūriu tais atvejais, kai esama didelės tikimybės, kad „saugaus uosto“ principai pažeidžiami arba kad toliau perduodant duomenis kils neišvengiamas didelės žalos duomenų subjektui pavojus;

AK.  kadangi Komisijos sprendime Nr. 520/2000 taip pat pažymima, jog pateikus įrodymų, kad bet kuris už principų laikymosi užtikrinimą atsakingas subjektas neveiksmingai atlieka savo vaidmenį, Komisija turi informuoti JAV Komercijos departamentą ir prireikus nustatyti priemones, skirtas minėtajam sprendimui atšaukti ar sustabdyti arba jo taikymo sričiai apriboti;

AL.  kadangi savo pirmose dviejose 2002 m. ir 2004 m. paskelbtose „saugaus uosto“ principų įgyvendinimo ataskaitose Komisija nustatė keletą „saugaus uosto“ principų tinkamo įgyvendinimo trūkumų ir pateikė JAV institucijoms keletą rekomendacijų, skirtų jiems ištaisyti;

AM.  kadangi savo trečiojoje 2013 m. lapkričio 27 d. įgyvendinimo ataskaitoje – praėjus devyneriems metams po to, kai buvo pateikta antroji ataskaita, ir neištaisius nė vieno toje ataskaitoje įvardyto trūkumo – Komisija nustatė dar daugiau įvairių su „saugaus uosto“ principais susijusių trūkumų ir neatitikimų ir padarė išvadą, kad dabartinis įgyvendinimas negalėtų būti tęsiamas; kadangi Komisija yra pabrėžusi, jog visapusiška JAV žvalgybos agentūrų prieiga prie duomenų, kuriuos JAV yra perdavę subjektai, patvirtinę, kad laikosi „saugaus uosto“ principų, kelia rimtų papildomų klausimų dėl ES duomenų subjektų duomenų apsaugos tęstinumo; kadangi Komisija JAV institucijoms pateikė 13 rekomendacijų ir įsipareigojo, kad iki 2014 m. vasaros kartu su JAV institucijomis įvardys taisomąsias priemones, kurios turės būti kuo greičiau įgyvendintos ir bus visapusiškos „saugaus uosto“ principų taikymo peržiūros pagrindas;

AN.  kadangi Europos Parlamento Pilietinių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto delegacija 2013 m. spalio 28–31 d. vizito į Vašingtoną (Kolumbijos apygarda) metu susitiko su JAV Komercijos departamento ir JAV federalinės prekybos komisijos atstovais; kadangi Komercijos departamento atstovai pripažino, jog esama organizacijų, patvirtinusių, kad laikosi „saugaus uosto“ principų, tačiau aiškiai matyti, kad jų padėtis šio statuso neatitinka, t. y. kad bendrovė nevykdo „saugaus uosto“ reikalavimų, nors ir toliau gauna asmens duomenis iš ES; kadangi Federalinės prekybos komisijos atstovai pripažino, kad „saugaus uosto“ principai turėtų būti peržiūrėti ir patobulinti, pirmiausia kalbant apie skundus ir alternatyvaus ginčų sprendimo sistemas;

AO.  kadangi „saugaus uosto“ principai gali būti apriboti tiek, kiek tai būtina nacionalinio saugumo, viešojo intereso ar teisėsaugos reikalavimams įvykdyti; kadangi tai pagrindinės teisės išimtis ir kaip tokia visuomet turi būti aiškinama siaurai, apsiribojant tuo, kas būtina ir proporcinga demokratinėje visuomenėje, ir įstatymu turi būti aiškiai apibrėžtos sąlygos ir garantijos, kad šis apribojimas būtų laikomas teisėtu; kadangi JAV ir ES, t. y. Komisija, turėjo patikslinti tokios išimties taikymo sritį, kad būtų išvengta bet kokio aiškinimo ar įgyvendinimo, dėl kurio, be kita, iš esmės taptų nieko verta pagrindinė teisė į privatumą ir duomenų apsaugą; kadangi dėl tos priežasties tokia išimtis neturėtų būti naudojama kenkiant Pagrindinių teisių chartijos, EŽTK, ES duomenų apsaugos teisės nuostatomis ir „saugaus uosto“ principais užtikrinamai apsaugai ar padarant ją neveiksmingą; tvirtina, kad tuo atveju, kai išimtis taikoma nacionalinio saugumo sumetimais, turi būti nurodyta, pagal kuriuos nacionalinės teisės aktus;

AP.  kadangi JAV žvalgybos agentūroms suteikta didelio masto prieiga rimtai pakirto transatlantinį pasitikėjimą ir neigiamai paveikė pasitikėjimą ES veikiančiomis JAV organizacijomis; kadangi padėtį dar labiau pablogino tai, kad pagal JAV teisę ES piliečiams nenumatytos teisminės ir administracinės gynybos priemonės, ypač žvalgybos tikslais vykdomos sekimo veiklos atvejais;

Duomenų perdavimas trečiosioms valstybėms priėmus sprendimą dėl tinkamumo

AQ.  kadangi, remiantis atskleista informacija ir LIBE komiteto atlikto tyrimo išvadomis, vykdant masinio elektroninių ryšių sekimo veiklą daugiausia dalyvo Naujosios Zelandijos, Kanados ir Australijos nacionalinio saugumo agentūros, jos aktyviai bendradarbiavo su JAV pagal vadinamąją Penkių akių (angl. Five eyes) programą ir galbūt viena su kita keitėsi iš ES perduotais ES piliečių asmens duomenimis;

AR.  kadangi Komisijos sprendime Nr. 2013/65(30) ir 2001 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendime Nr. 2/2002(31) paskelbta, kad pagal Naujosios Zelandijos Privatumo aktą ir pagal Kanados Asmeninės informacijos apsaugos ir elektroninių dokumentų aktą užtikrinama tinkamo lygio apsauga; kadangi minėtoji atskleista informacija taip pat labai neigiamai paveikė pasitikėjimą šių šalių teisinėmis sistemomis ES piliečiams užtikrinamos apsaugos tęstinumo požiūriu; kadangi Komisija nepatikrino šio aspekto;

Duomenų perdavimas remiantis sutarčių sąlygomis ir kitomis priemonėmis

AS.  kadangi pagal Direktyvą 95/46/EB numatyta, kad tarptautiniai duomenų perdavimas trečiajai valstybei gali būti vykdomas ir taikant specialias priemones, kuriomis duomenų valdytojai užtikrina tinkamas apsaugos priemones, susijusias su asmenų privatumo, taip pat pagrindinių teisių ir laisvių apsauga ir naudojimusi atitinkamomis teisėmis;

AT.  kadangi tokios apsaugos priemonės pirmiausia gali būti nustatomos remiantis atitinkamomis sutarties sąlygomis;

AU.  kadangi pagal Direktyvą 95/46/EB Komisija įgaliota spręsti, ar konkrečiomis standartinėmis sutarčių sąlygomis numatyti pakankamos apsaugos priemonės, kurių reikalaujama pagal direktyvą, ir kadangi šiuo pagrindu Komisija yra patvirtinusi tris standartinių sutarčių sąlygų modelius, kurie turi būti taikomi perduodant duomenis valdytojams ir tvarkytojams (bei pagalbiniams duomenų tvarkytojams) trečiosiose valstybėse;

AV.  kadangi Komisijos sprendime, kuriuo nustatomos standartinės sutarčių sąlygos, pažymima, kad valstybių narių kompetentingos institucijos gali naudotis savo turimais įgaliojimais duomenų srautams sustabdyti, jei nustatoma, jog duomenų importuotojui ar pagalbiniam duomenų tvarkytojui taikomomis teisės nuostatomis jie įpareigojami laikytis reikalavimų nukrypti nuo taikomų duomenų apsaugos teisės nuostatų ir tai viršija demokratinėje visuomenėje būtinus apribojimus, išdėstytus Direktyvos 95/46/EB 13 straipsnyje, kai tikėtina, jog tie reikalavimai darys labai neigiamą poveikį pagal taikomas duomenų apsaugos teisės nuostatas ir standartines sutarčių sąlygas numatytoms garantijoms, arba esama didelės tikimybės, jog nesilaikoma ar nebus laikomasi priede pateiktų standartinių sutarčių sąlygų ir kad nuolat perduodant duomenis kils neišvengiamas didelės žalos duomenų subjektams pavojus;

AW.  kadangi nacionalinės duomenų apsaugos institucijos yra parengusios įmonėms privalomas taisykles, kad palengvintų tarptautinį duomenų perdavimą tarptautinės korporacijos viduje, ir tinkamas apsaugos priemones, susijusias su asmenų privatumo, taip pat pagrindinių teisių ir laisvių apsauga ir naudojimusi atitinkamomis teisėmis; kadangi, prieš pradedant taikyti įmonėms privalomas taisykles, leidimą jas taikyti turi duoti kompetentingos valstybių narių institucijos, įvertinusios, ar laikomasi Sąjungos duomenų apsaugos teisės nuostatų; kadangi LIBE komiteto pranešime dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nepritarta įmonėms privalomoms taisyklėms, nustatytoms duomenų tvarkytojams, nes duomenų valdytojas ir duomenų subjektas neturėtų jokių kontrolės teisių jurisdikcijoje, kurioje tvarkomi jų duomenys;

AX.  kadangi Europos Parlamentas, atsižvelgiant į jam pagal SESV 218 straipsnio suteiktą kompetenciją, privalo nuolat stebėti tarptautinių susitarimų, kuriems jis pritarė, teikiamą naudą;

Duomenų perdavimas remiantis susitarimais dėl TFSP ir keleivio duomenų įrašų

AY.  kadangi Parlamentas savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliucijoje pareiškė didelį susirūpinimą dėl atskleistos informacijos apie NSA veiklą, susijusią su tiesiogine prieiga prie pranešimų apie finansinius mokėjimus ir panašių duomenų, nes tai būtų akivaizdus TFSP susitarimo, pirmiausia jo 1 straipsnio, pažeidimas;

AZ.  kadangi terorizmo finansavimo sekimas yra labai svarbi kovos su terorizmo finansavimu ir sunkiais nusikaltimais priemonė, sudaranti sąlygas kovos su terorizmu srityje dirbantiems tyrėjams atrasti sąsajas tarp tyrimo objektų ir kitų galimų įtariamųjų, susijusių su platesniais teroristų tinklais, kurie, kaip įtariama, užsiima terorizmo finansavimu;

BA.  kadangi Parlamentas yra kreipęsis į Komisiją su prašymu sustabdyti susitarimo galiojimą ir ragino nedelsiant pateikti Parlamentui svarstyti visą su tuo susijusią informaciją ir dokumentus; kadangi Komisija nesiėmė jokių veiksmų;

BB.  kadangi po žiniasklaidos paskelbtų įtarimų Komisija, vadovaudamasi TFSP susitarimo 19 straipsniu, nusprendė pradėti konsultacijas su JAV; kadangi Komisijos narė C. Malmström 2013 m. lapkričio 27 d. informavo LIBE komitetą, kad Komisija, susitikusi su JAV institucijų atstovais ir atsižvelgdama į JAV institucijų atsakymus, pateiktus jų laiškuose ir per jų posėdžius, nusprendė nebetęsti konsultacijų remdamasi tuo, jog nebuvo požymių, kurie būtų rodę, kad JAV vyriausybė veikė susitarimo nuostatoms prieštaraujančiu būdu, ir jog JAV pateikė rašytinį patikinimą, kad jokie duomenys nebuvo renkami tiesiogiai, prieštaraujant susitarimo dėl TFSP nuostatoms; kadangi neaišku, ar JAV valdžios institucijos apėjo susitarimą ir gavo tokius duomenis kitais būdais, kaip užsiminė JAV valdžios institucijos 2013 m. rugsėjo 18 d. laiške(32);

BC.  kadangi LIBE komiteto delegacijos vizito į Vašingtoną, kuris vyko 2013 m. spalio 28–31 d., metu delegacija susitiko su JAV Iždo departamento atstovais; kadangi JAV Iždo departamento atstovai pažymėjo, kad nuo tada, kai įsigaliojo susitarimas dėl TFSP, jie negalėjo pasiekti Pasaulinės tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacijos (angl. SWIFT) duomenų ES kitokiu būdu negu nustatyta pagal susitarimą dėl TFSP; kadangi JAV iždo atstovai atsisakė komentuoti, ar nesivadovaudama TFSP susitarimu bet kuri kita JAV vyriausybės tarnyba ar departamentas būtų pasiekusi SWIFT duomenis ir ar JAV administracija žinojo apie NSA masinio sekimo veiklą; kadangi Glenn Greenwald 2013 m. gruodžio 18 d. pareiškė tyrimą atliekantiems LIBE komiteto atstovams, kad NSA ir Vyriausybės ryšių centrinė tarnyba (angl. Government Communications Headquarters, GCHQ) buvo nusitaikiusios į SWIFT tinklus;

BD.  kadangi Belgijos ir Nyderlandų duomenų apsaugos institucijos 2013 m. lapkričio 13 d. nusprendė atlikti bendrą SWIFT mokėjimų tinklų saugumo tyrimą, kad įsitikintų, ar trečiosios šalys galėtų be leidimo ar neteisėtai gauti prieigą prie Europos Sąjungos piliečių banko duomenų(33);

BE.  kadangi, remiantis bendra ES ir JAV susitarimo dėl keleivio duomenų įrašų peržiūra, JAV vidaus saugumo departamentas yra 23 kartus įvairiais atskirais atvejais atskleidęs NSA keleivio duomenų įrašus kovos su terorizmu byloms paremti laikydamasis specialių susitarimo sąlygų;

BF.  kadangi atlikus bendrą peržiūrą nebuvo užsimenama apie tai, kad pagal JAV teisę tvarkant asmens duomenis žvalgybos tikslais ne JAV piliečiai negali savo teisių ginti jokiais teisminiais ar administraciniais būdais ir kad konstitucinės apsaugos priemonės užtikrinamos tik JAV piliečiams; kadangi dėl to, kad neužtikrinamos šios teisminės ar administracinės teisės, ES piliečių apsauga, apibrėžta dabartiniame susitarime dėl keleivio duomenų įrašų, yra nieko verta;

Duomenų perdavimas remiantis ES ir JAV savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose susitarimu

BG.  kadangi 2010 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2003 m. birželio 6 d. ES ir JAV savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose susitarimas(34) ir jis skirtas ES ir JAV bendradarbiavimui palengvinti siekiant veiksmingiau kovoti su nusikalstamumu tinkamai atsižvelgiant į asmenų teises ir teisinės valstybės principus;

Bendrasis susitarimas dėl duomenų apsaugos policijos ir teisminio bendradarbiavimo srityje (bendrasis susitarimas)

BH.  kadangi šio bendro pobūdžio susitarimo tikslas – nustatyti teisinę visų asmens duomenų perdavimo tarp ES ir JAV sistemą siekiant vienintelio tikslo – užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, įskaitant terorizmą, jas tirti, nustatyti ar už jas traukti baudžiamojon atsakomybėn vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose; kadangi Taryba 2012 m. gruodžio 2 d. leido pradėti derybas; kadangi šis susitarimas labai svarbus, nes jis būtų pagrindas palengvinant duomenų perdavimą politinio bei teisminio bendradarbiavimo atvejais ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas;

BI.  kadangi pagal šį susitarimą turėtų būti numatyti aiškūs ir tikslūs teisiškai įpareigojantys duomenų tvarkymo principai ir pirmiausia pripažinta ES piliečių teisė į teisminio pobūdžio prieigą prie savo asmens duomenų JAV, į galimybę juos taisyti ir ištrinti, taip pat teisė į ES piliečiams skirtą veiksmingą JAV administracinį ir teisminį teisių gynimo mechanizmą bei nepriklausomą duomenų tvarkymo veiklos priežiūrą;

BJ.  kadangi Komisija savo 2013 m. lapkričio 27 d. komunikate pažymėjo, kad pagal bendrąjį susitarimą turėtų būti užtikrinta aukšto lygio apsauga piliečiams abipus Atlanto ir stiprinamas europiečių pasitikėjimas ES ir JAV duomenų mainais bei sukurtas ES ir JAV bendradarbiavimo saugumo srityje ir tolesnės partnerystės vystymo pagrindas;

BK.  kadangi derybos dėl susitarimo vyksta nepažangiai dėl atkaklios JAV vyriausybės pozicijos atsisakyti pripažinti veiksmingas ES piliečių teises į administracinį ir teisminį teisių gynimą ir dėl siekio nustatyti dideles susitarime išdėstytų duomenų apsaugos principų išimtis, pavyzdžiui, susijusias su tikslų apribojimu, duomenų saugojimu arba tolesniu jų perdavimu viduje ar užsienyje;

Duomenų apsaugos reforma

BL.  kadangi šiuo metu peržiūrima ES duomenų apsaugos teisinė sistema siekiant sukurti visapusišką, nuoseklią, šiuolaikišką ir tvirtą visos duomenų tvarkymo veiklos Sąjungoje sistemą; kadangi 2012 m. sausį Komisija pristatė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį: pasiūlymą dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento(35), kuriuo bus pakeista Direktyva 95/46/EB ir visoje ES įtvirtintos vienodos teisės nuostatos, ir pasiūlymą dėl direktyvos(36), kuria bus nustatyta suderinta visos duomenų tvarkymo veiklos, kurią teisėsaugos institucijų vykdo teisėsaugos tikslais, sistema ir apriboti dabartiniai nacionalinių teisės aktų skirtumai;

BM.  kadangi LIBE komitetas 2013 m. spalio 21 d. patvirtino savo su teisėkūra susijusius pranešimus dėl šių dviejų pasiūlymų ir sprendimą pradėti derybas su Taryba siekiant, kad teisėkūros priemonės būtų priimtos per šią kadenciją;

BN.  kadangi, nors 2013 m. spalio 24–25 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime raginta laiku priimti tvirtą ES bendrąją duomenų apsaugos sistemą siekiant skatinti piliečių ir įmonių pasitikėjimą skaitmenine ekonomika, po dvejus metus trukusių svarstymų Taryba dar nesugebėjo pasiekti bendro susitarimo dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir direktyvos(37);

IT saugumas ir debesijos kompiuterija

BO.  kadangi 2013 m. gruodžio 10 d. Parlamento rezoliucijoje(38) atkreipiamas ypatingas dėmesys į ekonominį debesijos kompiuterijos verslo potencialą augimui ir užimtumui užtikrinti; kadangi prognozuojama, kad 2016 m. bendra debesijos rinkos ekonominė vertė sieks 207 mlrd. JAV dolerių per metus, o tai yra dvigubai daugiau nei 2012 m.;

BP.  kadangi duomenų apsaugos lygis debesijos kompiuterijos aplinkoje neturi būti žemesnis negu reikalaujama bet kuriomis kitomis duomenų tvarkymo aplinkybėmis; kadangi Sąjungos duomenų apsaugos teisės nuostatos technologiniu požiūriu neutralios ir todėl jos jau visapusiškai taikomos ES teikiamoms debesijos kompiuterijos paslaugoms;

BQ.  kadangi vykdant masinio sekimo veiklą žvalgybos agentūroms suteikiama prieiga prie asmens duomenų, kuriuos pagal debesijos paslaugų susitarimus su stambiais JAV debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjais saugo arba kitaip tvarko ES asmenys; kadangi JAV žvalgybos institucijoms yra pavykę gauti asmens duomenis, saugomus ar kitaip tvarkomus ES teritorijoje esančiuose serveriuose, prisijungus prie interneto bendrovių „Yahoo“ ir „Google“ vidaus tinklų; kadangi tokiais veiksmais pažeidžiami tarptautiniai įsipareigojimai ir Europos pagrindinių teisių apsaugos standartai, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, ryšių konfidencialumą, nekaltumo prezumpciją, žodžio laisvę, informacijos laisvę, susirinkimų laisvę bei teisę jungtis į asociacijas ir laisvę vykdyti verslą; kadangi neatmestina, kad žvalgybos institucijoms yra pavykę gauti prieigą ir prie informacijos, kurią naudodamosi debesijos paslaugomis saugo valstybių narių valdžios institucijos ar įmonės ir įstaigos;

BR.  kadangi JAV žvalgybos agentūros sistemingai pažeidinėja šifravimo protokolus ir produktų saugumą, kad galėtų perimti net šifruotą ryšį; kadangi JAV Nacionalinio saugumo agentūra sukaupė daugybę informacijos apie vadinamąjį „nulinės dienos“ pažeidžiamumą (angl. zero-day exploits), t. y. IT saugumo spragas, kurios dar nežinomos visuomenei ar produkto pardavėjui; kadangi tokia veikla labai menkinamos bendros pastangos gerinti IT saugumą;

BS.  kadangi tai, kad žvalgybos agentūros galėjo perimti interneto paslaugų vartotojų asmens duomenis, labai sumažino piliečių pasitikėjimą tokiomis paslaugomis ir todėl daro neigiamą poveikį įmonėms, investuojančioms į naujų paslaugų kūrimą naudojant „Big Data“ technologijas ir naujas taikomąsias programas, tokias kaip vadinamasis daiktų internetas;

BT.  kadangi IT pardavėjai dažnai tiekia produktus, kurių IT saugumas nebuvo tinkamai patikrintas arba kuriuose kartais net yra slapto prisijungimo galimybių (angl. back-doors), specialiai įdiegtų pardavėjo; kadangi dėl programinės įrangos pardavėjų atsakomybę nustatančių taisyklių nebuvimo susidarė padėtis, kuria, viena vertus, naudojasi žvalgybos tarnybos, o kita vertus, išlieka kitų subjektų išpuolių rizika;

BU.  kadangi siekiant išlaikyti aukštą piliečių pasitikėjimo lygį labai svarbu, kad tokias naujas paslaugas ir taikomąsias programas teikiančios įmonės laikytųsi duomenų apsaugos taisyklių ir gerbtų duomenų subjektų, kurių duomenys renkami, tvarkomi ir analizuojami, privatumą;

Demokratinė žvalgybos tarnybų priežiūra

BV.  kadangi demokratinėse visuomenėse žvalgybos tarnyboms suteikiami specialūs įgaliojimai ir pajėgumai, kad jos saugotų pagrindines teises, demokratiją ir teisinės valstybės principus, piliečių teises ir valstybę nuo vidaus ir išorės grėsmių, ir šioms tarnyboms taikoma demokratinė atskaitomybė ir teisminė priežiūra; kadangi ypatingi įgaliojimai ir pajėgumai joms suteikiami tik šiuo tikslu; kadangi šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis teisinių apribojimų, nustatytų remiantis pagrindinių teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principais, o jų vykdymas griežtai tikrinamas, priešingu atveju jie praras teisėtumą ir kils pavojus, kad demokratija bus griaunama;

BW.  kadangi žvalgybos tarnyboms užtikrinamas tam tikras slaptumas siekiant išvengti pavojaus vykdomoms operacijoms, modus operandi atskleidimo ar grėsmės agentų gyvybėms, tačiau dėl tokio slaptumo negalima nepaisyti arba netaikyti jų veiklos demokratinės ar teisminės kontrolės ir patikrinimo taisyklių, taip pat neužtikrinti skaidrumo, visų pirma pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų, kurių visuma grindžiama demokratinė visuomenė, atžvilgiu;

BX.  kadangi dauguma esamų nacionalinių priežiūros mechanizmų ir tarnybų sukurtos ar pertvarkytos 10-ajame dešimtmetyje ir jos nebūtinai pritaikytos prie greitų pastarojo dešimtmečio politinių ir technologinių pokyčių, kurie lėmė vis didesnį tarptautinį bendradarbiavimą žvalgybos srityje, įskaitant ir didelio masto keitimąsi asmens duomenimis, taigi riba tarp žvalgybos ir teisėsaugos veiksmų dažnai nebeaiški;

BY.  kadangi demokratinė žvalgybos veiklos priežiūra tebevykdoma tik nacionaliniu lygmeniu, neatsižvelgiant į išaugusius ES valstybių narių, taip pat valstybių narių ir trečiųjų valstybių informacijos mainus; kadangi vis labiau didėja atotrūkis tarp, viena vertus, tarptautinio bendradarbiavimo masto ir, antra vertus, priežiūros pajėgumų, kurie apsiriboja nacionaliniu lygmeniu, o tai lemia nepakankamą ir neveiksmingą demokratinę kontrolę;

BZ.  kadangi nacionalinės priežiūros institucijos dažnai neturi galimybės susipažinti su visais iš užsienio žvalgybos tarnybos gautais duomenimis, taigi gali atsirasti spragų, dėl kurių tarpvalstybiniai informacijos mainai gali būti vykdomi neužtikrinant tinkamos peržiūros; kadangi šią problemą papildomai sunkina vadinamoji „trečiosios šalies taisyklė“ arba „iniciatoriaus kontrolės“ principas, kuriuo siekiama leisti duomenų kilmės šaltiniui išlaikyti neskelbtinos informacijos tolesnės sklaidos kontrolę, tačiau dažnai, deja, aiškinama, kad jis taikomas ir gavėjo paslaugų priežiūrai;

CA.  kadangi siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą žvalgybos tarnybų veikla labai svarbios privačiojo ir viešojo sektorių skaidrumo reformų iniciatyvos; kadangi teisinės sistemos neturėtų daryti kliūčių įmonėms atskleisti visuomenei informaciją apie tai, kaip jos tvarko visus valdžios institucijų prašymus ir teismų nutartis dėl prieigos prie vartotojo duomenų, taip pat atskleisti bendrą informaciją apie patenkintų ir atmestų prašymų ir nutarčių skaičių;

Pagrindinės išvados

1.  mano, kad spaudoje neseniai paskelbta informatorių ir žurnalistų atskleista informacija, taip pat per šį tyrimą pateiktos ekspertų išvados, valdžios institucijų patvirtinimai ir nepakankamas atsakas reaguojant į šiuos įtarimus suteikia įtikinamų įrodymų, kad egzistuoja plačios, sudėtingos ir technologiniu požiūriu labai pažangios sistemos, kurias sukūrė JAV ir kai kurių valstybių narių žvalgybos tarnybos ir kurios skirtos visų piliečių ryšių duomenims, įskaitant turinio duomenis, buvimo vietos duomenims, taip pat metaduomenims rinkti, saugoti ir analizuoti visame pasaulyje iki šiol neregėtu mastu netaikant atrankos ar įtarimais pagrįstų kriterijų;

2.  pirmiausia atkreipia dėmesį į JAV NSA žvalgybos programas, kurias vykdant gali būti masiškai sekami ES piliečiai tiesiogiai prisijungiant prie pirmaujančių JAV interneto įmonių duomenų (PRISM programa), analizuojant turinį ir metaduomenis (programa „Xkeyscore“), apeinant interneto šifravimą (BULLRUN), prisijungiant prie kompiuterių ir telefono tinklų, gaunant buvimo vietos duomenis, taip pat prisijungiant prie JK žvalgybos agentūros GCHQ sistemų, pavyzdžiui, pirminio sekimo veiklos programos (programa „Tempora“) ir iššifravimo programos („Edgehill“), rengiant tikslingas komunikacijos perėmimo atakas (angl. man-in-the-middle) prieš informacines sistemas („Quantumtheory“ ir „Foxacid“ programos), taip pat surenkant ir saugant apie 200 milijonų SMS teksto pranešimų per dieną (programa „Dishfire“);

3.  atkreipia dėmesį į tvirtinimus dėl JK žvalgybos agentūros GCHQ vykdomo Belgijos telekomunikacijų bendrovės „Belgacom“ šnipinėjimo ir slapto telefoninių pokalbių klausymosi; atkreipia dėmesį į „Belgacom“ teiginius, jog ši įmonė negali patvirtinti ar paneigti, kad ES institucijos buvo tokių veiksmų taikinys ar kad jas tie veiksmai paveikė, ir kad naudota kenkimo įranga buvo itin sudėtinga ir jai sukurti bei naudoti reikalingi dideli finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, kurių privatūs subjektai ar programišiai neturi;

4.  pabrėžia, kad suduotas didelis smūgis pasitikėjimui: abiejų transatlantinių partnerių tarpusavio pasitikėjimui, piliečių pasitikėjimui jų šalių vyriausybėmis, pasitikėjimui demokratinių institucijų veikimu abejose Atlanto vandenyno pusėse, pasitikėjimui teisinės valstybės principų paisymu ir pasitikėjimui IT paslaugų ir ryšių saugumu; mano, kad siekiant atkurti pasitikėjimą visose šiose srityse skubiai reikalingas išsamus atsako planas, kuriame būtų numatyti įvairūs veiksmai ir jiems taikoma vieša patikra;

5.  pažymi, kad kelios vyriausybės teigia, jog šios masinio sekimo programos reikalingos siekiant kovoti su terorizmu; griežtai smerkia terorizmą, tačiau yra tvirtai įsitikinęs, kad kova su terorizmu niekaip negali būti pateisinamos netikslinio, slapto ar netgi neteisėto masinio sekimo programos; mano, kad tokios programos nesuderinamos su demokratinėje visuomenėje taikomais būtinumo ir proporcingumo principais;

6.  primena ES tvirtą įsitikinimą, kad reikia tinkamai suderinti saugumo priemones su pilietinių laisvių ir pagrindinių teisių apsauga, užtikrinant, kad būtų kuo labiau gerbiamas privatumas ir duomenų apsauga;

7.  mano, jog tokio masto duomenų rinkimas kelia rimtų abejonių, kad šie veiksmai vykdomi tik kovos su terorizmu tikslu, nes renkami visų piliečių visi įmanomi duomenys; taigi pabrėžia, jog gali būti kitų tikslų, įskaitant politinį ir ekonominį šnipinėjimą, ir mano, kad šios abejonės turi būti visiškai išsklaidytos;

8.  abejoja dėl kai kurių valstybių narių masinio ekonominio šnipinėjimo veiklos suderinamumo su ES vidaus rinka ir su konkurencijos teise, kaip įtvirtinta, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I ir VII antraštinėse dalyse; dar kartą patvirtina Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą ir principą, kad valstybės narės „nesiima jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti Sąjungos tikslų“;

9.  pažymi, kad tarptautinės sutartys, taip pat ES ir JAV teisės aktai, taip pat nacionalinės priežiūros sistemos nesudarė sąlygų reikalingai stabdžių ir atsvarų sistemai ir demokratinei atskaitomybei užtikrinti;

10.  smerkia platų, sistemingą, visa apimantį nekaltų žmonių asmens duomenų, kurie dažnai apima intymią asmeninę informaciją, rinkimą; pabrėžia, kad masinio visuotinio žvalgybos tarnybų vykdomo sekimo sistemos rimtai pažeidžia pagrindines piliečių teises; pabrėžia, kad privatumas yra ne prabangos teisė, o kertinis laisvos ir demokratinės visuomenės dalis; taip pat pabrėžia, kad masinis sekimas gali daryti didelį poveikį žiniasklaidos, minties ir kalbos laisvei, susirinkimų laisvei bei teisei jungtis į asociacijas, taip pat jis gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti prieš politinius priešininkus surinkta informacija; pabrėžia, kad šios masinio sekimo priemonės taip pat apima nelegalius žvalgybos tarnybų veiksmus ir kelia klausimus dėl nacionalinių įstatymų eksteritorialumo;

11.  mano, jog itin svarbu apsaugoti teisininkų, žurnalistų, gydytojų ir kitų reglamentuojamųjų profesijų teisę į profesinį konfidencialumą nuo masinio sekimo veiksmų; visų pirma pabrėžia, kad esant bet kokiam netikrumui dėl advokatų ir jo klientų bendravimo konfidencialumo gali būti daromas neigiamas poveikis ES piliečių teisei į teisinę pagalbą, teisei kreiptis į teismą ir teisei į sąžiningą bylos nagrinėjimą;

12.  sekimo programas vertina kaip dar vieną žingsnį visiškai prevenciniais principais grindžiamos valstybės įsteigimo link, keičiant nusistovėjusią baudžiamosios teisės paradigmą demokratinėse visuomenėse, pagal kurią kiekvienas įtariamųjų pagrindinių teisių suvaržymas turi būti patvirtintas teisėjo ar prokuroro, remiantis pagrįstais įtarimais, ir turi būti reglamentuojamas įstatymu, vietoje to propaguojant teisėsaugos ir žvalgybos veiklą kartu su neaiškiomis ir susilpnintomis teisinėmis apsaugos priemonėmis, dažnai neatitinkančiomis demokratinių stabdžių ir atsvarų sistemų ir pagrindinių teisių, ypač nekaltumo prezumpcijos; šiuo klausimu primena Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimą(39) dėl draudimo naudoti prevencinio profiliavimo priemones (vok. präventive Rasterfahndung), nebent būtų konkretaus pavojaus kitoms svarbioms teisiškai saugomoms teisėms įrodymų, nes bendros grėsmės padėtis ar tarptautinė įtampa nėra pakankami argumentai tokioms priemonėms pateisinti;

13.  yra tvirtai įsitikinęs, kad slapti įstatymai ir teismai pažeidžia teisinės valstybės principą; nurodo, kad bet kokie ne ES valstybės teismų ir administracinių institucijų sprendimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai leidžiama perduoti asmens duomenis, negali būti jokiu būdu pripažįstami ar vykdomi, nebent sudaryta savitarpio teisinės pagalbos sutartis arba galiojantis tarptautinis susitarimas tarp prašymą pateikusios trečiosios šalies ir Sąjungos ar kurios nors valstybės narės, taip pat esant išankstiniam kompetentingos priežiūros institucijos leidimui; primena, kad nėra pripažįstami arba vykdomi jokie ne ES valstybės slaptų teismų ir administracinių institucijų sprendimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai leidžiama vykdyti sekimo veiklą;

14.  pabrėžia, kad anksčiau minėtas problemas padidina greiti technologiniai ir visuomenės pokyčiai, nes interneto ir judriojo ryšio prietaisai modernioje kasdienybėje sutinkami visur (visuotinė kompiuterizacija) ir daugelio interneto įmonių verslo modelis grindžiamas asmens duomenų apdorojimu; mano, kad šios problemos mastas neturi precedento; pažymi, kad dėl to gali susidaryti situacija, kai masinio duomenų rinkimo ir tvarkymo infrastruktūra galėtų būti piktnaudžiaujama pasikeitus politiniam režimui;

15.  pažymi, jog nėra jokios garantijos nei ES viešosioms institucijoms, nei piliečiams, kad jų IT saugumas ar privatumas gali būti apsaugoti nuo gerai pasirengusių įsibrovėlių išpuolių (nėra 100 proc. IT saugumo); pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti maksimalų IT saugumą, europiečiai turi būti pasirengę skirti pakankamai išteklių, tiek žmogiškųjų, tiek finansinių, Europos nepriklausomumui ir savarankiškumui IT srityje išsaugoti;

16.  visiškai atmeta teiginį, kad visi klausimai, susiję su masinio sekimo programomis, yra tik nacionalinio saugumo klausimas ir todėl priklauso tik valstybių narių kompetencijai; pakartoja, kad valstybės narės, vykdydamos veiklą, kuria siekiama užtikrinti nacionalinį saugumą, privalo visiškai laikytis ES teisės ir EŽTK nuostatų; primena neseniai priimtą Teisingumo Teismo sprendimą, pagal kurį „nors valstybės narės turi imtis priemonių vidaus ir išorės saugumui užtikrinti, tik ta aplinkybė, kad sprendimas susijęs su nacionaliniu saugumu, nereiškia, jog Sąjungos teisė netaikoma“(40); taip pat primena, kad kalbama apie visų ES piliečių privatumo apsaugą, taip pat visų ES ryšių tinklų saugumą ir patikimumą; taigi mano, kad diskusijos ir veiksmai ES lygmeniu yra ne tik teisėti, bet ir yra ES savarankiškumo klausimas;

17.  palankiai vertina tai, kad keliose pasaulio dalyse šio tyrimo tema vyksta diskusijos, tyrimai ir patikrinimai, taip pat ir remiant pilietinei visuomenei; atkreipia dėmesį į Pasaulio vyriausybių vykdomos priežiūros reformą, kurią pasirašė pirmaujančios pasaulio technologijos įmonės, raginančios atlikti esminius nacionalinių priežiūros įstatymų pakeitimus, įskaitant tarptautinį draudimą dideliais kiekiais rinkti duomenis, kad būtų galima išsaugoti visuomenės pasitikėjimą internetu ir šių įmonių veikla; atkreipia dėmesį į šimtų garsiausių mokslininkų(41), pilietinės visuomenės organizacijų(42) ir 562 tarptautinių autorių, įskaitant penkis Nobelio premijos laureatus, raginimą nutraukti masinį sekimą; su dideliu susidomėjimu atkreipia dėmesį į rekomendacijas, kurias neseniai paskelbė JAV prezidento žvalgybos ir ryšių technologijų peržiūros grupė, ir į Privatumo ir pilietinių teisių priežiūros valdybos paskelbtą ataskaitą dėl telefoninių pokalbių įrašų programos, vykdytos pagal JAV Patriotinio akto 215 skirsnį, ir dėl Užsienio žvalgybos informacijos sekimo teismo veikimo(43); primygtinai ragina vyriausybes visapusiškai atsižvelgti į šiuos raginimus ir rekomendacijas ir nuodugniai patikrinti savo žvalgybos tarnybų sistemas siekiant įdiegti tinkamas apsaugos priemones ir priežiūrą;

18.  giria prie šio tyrimo prisidėjusias institucijas ir ekspertus; apgailestauja dėl to, kad kelių valstybių narių valdžios institucijos atsisakė bendradarbiauti atliekant Europos Parlamento tyrimą, kurį jis vykdė piliečių vardu; džiaugiasi dėl kelių Kongreso narių ir nacionalinių parlamentų narių atvirumo;

19.  suvokia, kad per tokį ribotą laikotarpį buvo įmanoma atlikti tik preliminarų visų nuo 2013 m. liepos mėn. svarbių klausimų tyrimą; pripažįsta tiek susijusių atskleidimų mastą, tiek jų tęstinį pobūdį; taigi laikosi į ateitį nukreipto planavimo metodo, pagal kurį bus pateiktas konkrečių pasiūlymų rinkinys ir tolesnių veiksmų per ateinančią Parlamento kadenciją sistema, siekiant užtikrinti, kad nustatytiems faktams ES politinėje darbotvarkėje būtų skirta prioritetinė vieta;

20.  ketina reikalauti, kad po 2014 m. gegužės mėn. Europos Parlamento rinkimų paskirta Komisija prisiimtų tvirtus politinius įsipareigojimus įgyvendinti atlikus šį tyrimą pateiktus siūlymus ir rekomendacijas; tikisi atitinkamo kandidatų į naujus Komisijos narius įsipareigojimo per būsimus klausymus Parlamente;

Rekomendacijos

21.  ragina JAV valdžios institucijas ir ES valstybes nares uždrausti bendro pobūdžio masinio sekimo veiklą, jei tai dar nebuvo padaryta;

22.  ragina ES valstybes nares, pirmiausia tas, kurios dalyvauja vadinamosiose 9 akių ir 14 akių programose(44), visapusiškai įvertinti ir prireikus peržiūrėti savo nacionalinius teisės aktus ir žvalgybos tarnybų veiklą reglamentuojančią praktiką siekiant užtikrinti, kad joms būtų taikoma parlamentinė ir teisminė priežiūra bei visuomenės kontrolė, kad jos paisytų teisėtumo, būtinumo, proporcingumo, tinkamo proceso, vartotojų informavimo ir skaidrumo principų – taip pat ir remdamosi JT geros praktikos rinkiniu ir Venecijos komisijos rekomendacijomis – ir kad jos laikytųsi Europos žmogaus teisių konvencijos standartų ir vykdytų valstybių narių įsipareigojimus gerbti žmogaus teises, visų pirma duomenų apsaugos, privatumo ir nekaltybės prezumpcijos požiūriais;

23.  ragina visas ES valstybes nares ir, atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją bei pasirengimo atlikti tyrimą posėdžius, pirmiausia Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją, Švediją, Nyderlandus ir Lenkiją užtikrinti, kad jų dabartinė ar būsimoji teisės aktų sistema ir priežiūros mechanizmai, kuriais reglamentuojama žvalgybos tarnybų veikla, atitiktų Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktus; ragina šias valstybes nares paaiškinti įtarimus vykdžius masinio sekimo veiklą, įskaitant masinį tarpvalstybinių telekomunikacijų sekimą, netikslinį kabelinio ryšio komunikacijų sekimą, galimus žvalgybos tarnybų ir telekomunikacijų bendrovių susitarimus dėl prieigos prie asmens duomenų ir keitimosi jais bei prieigos prie transatlantinių kabelių, JAV žvalgybos darbuotojų ir įrangos ES teritorijoje buvimą neužtikrinant sekimo operacijų priežiūros ir jų suderinamumo su ES teisės aktais; ragina tų šalių parlamentus užtikrinti intensyvesnį savo žvalgybos priežiūros organų bendradarbiavimą Europos lygmeniu;

24.  ragina Jungtinę Karalystę – ypač atsižvelgdamas į daugybę žiniasklaidos pranešimų, kuriuose kalbama apie žvalgybos tarnybos GCHQ vykdomą masinio sekimo veiklą – peržiūrėti savo dabartinę teisinę sistemą, kuri grindžiama sudėtinga trijų atskirų teisės aktų, t. y. 1998 m. Žmogaus teisių akto, 1994 m. Žvalgybos tarnybų akto ir 2000 m. Tyrimo įgaliojimų reglamentavimo akto, sąveika;

25.  atkreipia dėmesį į 2002 m. Nyderlandų žvalgybos ir saugumo įstatymo (2013 m. gruodžio 2 d. Dessenso komisijos pranešimas) peržiūrą; pritaria toms peržiūros komisijos rekomendacijoms, kuriomis siekiama stiprinti Nyderlandų žvalgybos tarnybų skaidrumą, kontrolę ir priežiūrą; ragina Nyderlandus susilaikyti nuo žvalgybos tarnybų įgaliojimų išplėtimo taip, kad netikslinį didelio masto sekimą būtų galima vykdyti ir naudojantis nekaltų piliečių kabelinio ryšio komunikacijomis, ypač atsižvelgiant į tai, kad vienas didžiausių pasaulyje interneto protokolo mainų centrų yra Amsterdame (AMS-IX); ragina apdairiai apibrėžti naujojo Jungtinio elektroninės žvalgybos (angl. Signals Intelligence – SIGINT) kibernetinio padalinio įgaliojimus ir galimybes, taip pat apdairiai vertinti JAV žvalgybos darbuotojų buvimą ir darbą Nyderlandų teritorijoje;

26.  ragina valstybes nares, įskaitant atvejus, kai joms atstovauja jų žvalgybos agentūros, susilaikyti nuo neteisėtai surinktų duomenų iš trečiųjų valstybių priėmimo ir leidimo trečiųjų valstybių vyriausybėms ar agentūroms jų teritorijoje vykdyti sekimo veiklą, kuri pagal nacionalinę teisę neteisėta arba neatitinka teisinių saugiklių, nustatytų tarptautinėmis ar ES priemonėmis, įskaitant žmogaus teisių apsaugos priemones pagal ES sutartį, Europos žmogaus teisių konvenciją ir ES pagrindinių teisių chartiją;

27.  ragina valstybes nares nedelsiant vykdyti savo pozityvų įsipareigojimą, prisiimtą pagal pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, kad apsaugotų savo piliečius nuo trečiųjų valstybių ar savo žvalgybos tarnybų vykdomo sekimo, kuris neatitinka šios konvencijos reikalavimų, įskaitant tuos atvejus, kai to sekimo tikslas – apsaugoti nacionalinį saugumą, ir užtikrinti, kad dėl eksteritorialaus trečiosios valstybės teisės taikymo nebūtų silpniau taikomas teisinės valstybės principas;

28.  ragina Europos Tarybos generalinį sekretorių inicijuoti procedūrą, numatytą pagal 52 straipsnį, kuriame pažymima, kad „Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus prašymu kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis turi pateikti paaiškinimus dėl to, kaip jos įstatymai užtikrina veiksmingą visų šios Konvencijos nuostatų įgyvendinimą“;

29.  ragina valstybes nares nedelsiant imtis deramų veiksmų, įskaitant kreipimąsi į teismą, dėl jų suvereniteto pažeidimo ir kartu bendrosios viešosios tarptautinės teisės pažeidimo, įvykdyto įgyvendinant masinio sekimo programas; taip pat ragina valstybes nares pasinaudoti visomis esamomis tarptautinėmis priemonėmis siekiant apginti ES piliečių pagrindines teises, pirmiausia inicijuoti tarpvalstybinio skundo pateikimo procedūrą pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 41 straipsnį;

30.  ragina JAV nedelsiant peržiūrėti savo teisės aktus siekiant juos suderinti su tarptautine teise, pripažinti ES piliečių privatumo ir kitas teises, sudaryti ES piliečiams galimybę pasinaudoti teisių gynimo teisme priemonėmis, užtikrinti, kad ES piliečių ir JAV piliečių teisės būtų vienodos, ir pasirašyti fakultatyvinį protokolą, kuriuo remiantis asmenys galėtų teikti skundus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą;

31.  šiuo požiūriu teigiamai vertina pateiktas pastabas ir JAV Prezidento B. Obamos 2014 m. sausio 17 d. paskelbtą Prezidentinės politikos direktyvą kaip žingsnį link leidimo naudoti sekimą ir duomenų tvarkymą nacionalinio saugumo tikslais apribojimo ir link vienodo JAV žvalgybos bendruomenės požiūrio į visų individų asmeninę informaciją – nesvarbu, kokia jų pilietybė ar gyvenamoji vieta; vis dėlto, atsižvelgdamas į ES ir JAV santykių kontekstą, laukia tolesnių konkrečių veiksmų, kuriais – svarbiausia – būtų sustiprintas pasitikėjimas transatlantiniu duomenų perdavimu ir numatytos įpareigojančios ES piliečių privatumo teisių užtikrinimo garantijos, apie kurias išsamiai kalbama šiame pranešime;

32.  pabrėžia, kad didelį susirūpinimą jam kelia Europos Tarybos Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komiteto darbas interpretuojant 2001 m. lapkričio 23 d. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (Budapešto konvencija) 32 straipsnį dėl tarpvalstybinės prieigos prie laikomų kompiuterinių duomenų gavus sutikimą arba kai jie viešai prieinami, ir nepritaria jokiam papildomo protokolo sudarymui arba gairėms, kuriais ketinama šios nuostatos taikymo sritį išplėsti už šia konvencija nustatytos tvarkos ribų: ši tvarka ir taip yra didelė teritorialumo principo išimtis, kadangi taip teisėsaugos institucijos galėtų nevaržomai per atstumą pasiekti kitose jurisdikcijose esančius serverius ir kompiuterius nesivadovaudamos savitarpio teisinės pagalbos susitarimais ir kitomis teisminio bendradarbiavimo priemonėmis, kurios buvo nustatytos siekiant užtikrinti pagrindines asmens teises, įskaitant jo teises į duomenų apsaugą ir tinkamą procesą, pirmiausia Europos Tarybos Konvencija Nr. 108;

33.  ragina Komisiją iki 2014 m. liepos įvertinti, ar Reglamentas (EB) Nr. 2271/96 taikomas įstatymų dėl asmens duomenų perdavimo kolizijos atvejais;

34.  ragina Pagrindinių teisių agentūrą atlikti nuodugnų tyrimą dėl pagrindinių teisių apsaugos vykdant sekimo veiką ir ypač dėl dabartinės ES piliečių teisinės padėties teisinių gynimo priemonių teisme, jiems prieinamų tokios praktikos atveju;

Tarptautinis duomenų perdavimas

JAV duomenų apsaugos teisinė sistema ir JAV „saugus uostas“

35.  pažymi, kad bendrovės, kurias žiniasklaida yra įvardijusi kaip dalyvavusias JAV NSA vykdytoje didelio masto ES duomenų subjektų masinio sekimo veikloje, yra bendrovės, patvirtinusios, jog laikosi „saugaus uosto“ principų, ir kad „saugus uostas“ yra teisinė priemonė, naudojama ES asmens duomenims JAV perduoti (šito pavyzdžiai yra bendrovės „Google“, „Microsoft“, „Yahoo!“, „Facebook“, „Apple“, „LinkedIn“); reiškia savo susirūpinimą, kad šios organizacijos neužšifruodavo tarp jų duomenų centrų cirkuliuojančios informacijos ir pranešimų, – taip žvalgybos tarnybos galėdavo perimti informaciją; teigiamai vertina vėlesnius kai kurių JAV bendrovių pareiškimus, kad jos greičiau įgyvendins planus užšifruoti tarp savo pasaulinių duomenų centrų cirkuliuojančius duomenų srautus;

36.  mano, kad JAV žvalgybos agentūrų didelio masto prieiga prie ES asmens duomenų, tvarkomų pagal „saugaus uosto“ principus, neatitinka išimties, taikomos nacionalinio saugumo sumetimais, kriterijų;

37.  laikosi nuomonės, kad dabartinėmis aplinkybėmis „saugaus uosto“ principais neužtikrinama tinkama ES piliečių apsauga, todėl šie duomenų perdavimai turėtų būti vykdomi taikant kitas priemones, pvz., sutarčių sąlygas arba įmonėms privalomas taisykles, tačiau šiomis priemonėmis turi būti nustatyti specialūs saugikliai ir apsaugos principai, be to, jos negali būti apeinamos taikant kitas teisines sistemas;

38.  laikosi nuomonės, kad Komisija nesugebėjo ištaisyti gerai žinomų šiuo metu įgyvendinamų „saugaus uosto“ principų trūkumų;

39.  ragina Komisiją pateikti priemones, pagal kurias būtų numatyta nedelsiant sustabdyti Komisijos sprendimą 520/2000 – jame skelbiama apie „saugaus uosto“ privatumo principų tinkamumą – ir atitinkamų JAV Komercijos departamento parengtų dažnai užduodamų klausimų taikymą; todėl ragina JAV valdžios institucijas pateikti pasiūlymą dėl naujos ES asmens duomenų perdavimo JAV sistemos, kuri atitiktų pagal Sąjungos teisę nustatytus duomenų apsaugos reikalavimus ir pagal kurią būtų numatytas reikiamo tinkamo lygio apsauga;

40.  ragina valstybių narių kompetentingas institucijas, pirmiausia duomenų apsaugos institucijas, pasinaudoti savo turimais įgaliojimais ir nedelsiant sustabdyti duomenų srautus į bet kokią organizaciją, kuri yra patvirtinusi, kad laikosi JAV „saugaus uosto“ principų, ir pareikalauti, jog tokie duomenų srautai cirkuliuotų tik taikant kitas priemones ir su sąlyga, kad pagal jas numatyti būtini saugikliai ir garantijos, susijusios su individų privatumo ir pagrindinių teisių bei laisvių užtikrinimu;

41.  ragina Komisiją iki 2014 m. gruodžio pateikti visapusišką JAV privatumo sistemos vertinimą, kuris apimtų komercinę, teisėsaugos institucijų ir žvalgybos veiklą, ir konkrečias rekomendacijas, pagrįstas tuo, kad JAV netaikomas bendras duomenų apsaugos įstatymas; ragina Komisiją bendradarbiauti su JAV administracija siekiant nustatyti teisinę sistemą, pagal kurią būtų numatyta aukšto lygio asmenų apsauga jų asmens duomenų apsaugos juos perduodant į JAV požiūriu, ir užtikrintas ES ir JAV privatumo sistemų lygiavertiškumas;

Duomenų perdavimas kitoms trečiosioms valstybėms priėmus sprendimą dėl tinkamumo

42.  primena, jog Direktyvoje 95/46/EB nustatyta, kad asmens duomenys gali būti perduodami į trečiąją valstybę tik jei – nepažeidžiant nacionalinių nuostatų, priimtų pagal kitas direktyvos nuostatas – atitinkama trečioji valstybė užtikrina tinkamo lygio apsaugą; šia nuostata siekiama užtikrinti pagal ES duomenų apsaugos teisę suteikiamos apsaugos tęstinumą tais atvejais, kai asmens duomenys perduodami už ES ribų;

43.  primena, jog Direktyvoje 95/46/EB nustatyta, kad trečiosios valstybės suteikiamos apsaugos lygio tinkamumas turi būti įvertintas atsižvelgiant į visas su duomenų perdavimo operacija ar su tokių operacijų grupe susijusias aplinkybes; tuo pačiu primena, jog šia direktyva Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti, kad trečioji valstybė užtikrina tinkamo lygio apsaugą Direktyvoje 95/46/EB nustatytų kriterijų požiūriu; primena, jog remiantis Direktyva 95/46/EB Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai patvirtinti, kad trečioji valstybė neužtikrina adekvataus lygio apsaugos;

44.  primena, kad pastaruoju atveju valstybės narės turi imtis priemonių, reikalingų užkirsti kelią bet kokiam to paties tipo duomenų perdavimui į atitinkamą trečiąją valstybę, ir kad Komisija turėtų pradėti derybas siekdama ištaisyti padėtį;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant įvertinti, ar Naujosios Zelandijos Privatumo aktu ir Kanados Asmeninės informacijos apsaugos ir elektroninių dokumentų aktu užtikrinamai tinkamo lygio apsaugai – tai patvirtina Komisijos sprendimu 2013/65 ir 2001 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 2/2002 – turėjo poveikio šių valstybių nacionalinių žvalgybos agentūrų dalyvavimas vykdant masinį ES piliečių sekimą, ir prireikus imtis tinkamų priemonių šiems sprendimams dėl tinkamumo pripažinimo sustabdyti arba panaikinti; taip pat ragina Komisiją įvertinti kitų valstybių, kurių užtikrinama apsauga pripažinta tinkama, padėtį; tikisi, kad savo išvadas, susijusias su minėtosiomis šalimis, Komisija Parlamentui pateiks ne vėliau nei iki 2014 m. gruodžio;

Duomenų perdavimas remiantis sutarčių sąlygomis ir kitomis priemonėmis

46.  primena, jog nacionalinės duomenų apsaugos institucijos yra pažymėjusios, kad neparengtos nei standartinės sutarčių sąlygos, nei įmonėms privalomos taisyklės, kurios būtų taikomos atvejais, kai prieigos prie asmens duomenų siekiama masinio sekimo tikslais, ir kad tokia prieiga nebūtų suderinama su nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo sutarčių sąlygų arba įmonėms privalomų taisyklių, pagal kurias išimtinė galimybė nukrypti numatyta siekiant užtikrinti teisėtus demokratinės visuomenės interesus ir kai tai būtina ir proporcinga;

47.  ragina valstybes nares uždrausti arba sustabdyti duomenų srautus į trečiąsias valstybes, kurie pagrįsti nacionalinių kompetentingų institucijų patvirtintomis standartinėmis sutarčių sąlygomis, sutarčių sąlygomis arba įmonėms privalomomis taisyklėmis, kai esama tikimybės, kad pagal teisę, taikomą duomenų gavėjams, jiems nustatomi reikalavimai, viršijantys apribojimus, kurie griežtai būtini, adekvatūs ir proporcingi demokratinėje visuomenėje ir dėl kurių gali būti neigiamai paveiktos pagal taikomą duomenų apsaugos teisę ir standartines sutarčių sąlygas numatytos garantijos, arba dėl to, kad toliau perduodant duomenis kiltų didelės žalos duomenų subjektams pavojus;

48.  ragina 29 straipsnio darbo grupę parengti gaires ir rekomendacijas dėl saugiklių ir apsaugos priemonių, kurios turėtų būti įtrauktos į sutartinius tarptautinio ES asmens duomenų perdavimo dokumentus, siekiant užtikrinti asmenims privatumą, pagrindines teises ir laisves, ypatingą dėmesį skiriant trečiųjų valstybių įstatymams dėl žvalgybos ir nacionalinio saugumo ir duomenis trečiojoje valstybėje gaunančių bendrovių dalyvavimui trečiųjų valstybių žvalgybos agentūrų masinio sekimo veikloje;

49.  ragina Komisiją nedelsiant išnagrinėti savo nustatytas standartines sutarčių sąlygas ir įvertinti, ar jas taikant užtikrinama būtina apsauga, susijusi su prieiga prie asmens duomenų, kurie laikantis šių sąlygų perduodami žvalgybos tikslais, ir prireikus jas persvarstyti;

Duomenų perdavimas remiantis savitarpio teisinės pagalbos susitarimu

50.  ragina Komisiją iki 2014 m. pabaigos atlikti išsamų esamo savitarpio teisinės pagalbos susitarimo vertinimą, kaip numatyta pagal jo 17 straipsnį, siekiant patikrinti, kaip jis praktiškai įgyvendinamas, ir pirmiausia, ar JAV veiksmingai naudojosi šiuo susitarimu, kad gautų informacijos ar įrodymų ES, taip pat ar susitarimas nebuvo apeinamas siekiant, kad informacija būtų gaunama tiesiogiai ES, ir įvertinti poveikį asmenų pagrindinėms teisėms; tokiame vertinime neturėtų būti remiamasi tik oficialiais JAV pareiškimais kaip pakankamu analizės pagrindu, – jis turėtų būti pagrįstas ir konkrečiais ES vertinimais; atliekant šią nuodugnią peržiūrą turėtų būti nagrinėjamos ir Sąjungos konstitucinės struktūros taikymo šiam dokumentui pasekmės siekiant suderinti jį su Sąjungos teise pirmiausia remiantis Protokolu Nr. 36 ir jo 10 straipsniu, taip pat Deklaracija Nr. 50 dėl šio protokolo; ragina Tarybą ir Komisiją taip pat įvertinti dvišalius valstybių narių ir JAV susitarimus siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų susitarimus, kuriais ES vadovaujasi arba nusprendžia vadovautis kartu su JAV;

ES savitarpio pagalba baudžiamosiose bylose

51.  ragina Tarybą ir Komisiją informuoti Parlamentą apie tai, kaip valstybės narės faktiškai taiko Konvenciją dėl valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, visų pirma jos III antraštinę dalį dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos perėmimo; ragina Komisiją remiantis Deklaracija Nr. 50 iki 2014 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl Protokolo Nr. 36, kaip buvo prašyta, siekiant jį suderinti su Lisabonos sutarties sistema;

Duomenų perdavimas remiantis susitarimais dėl TFSP ir keleivio duomenų įrašo

52.  mano, kad Europos Komisijos ir JAV iždo pateikta informacija nepaaiškina, ar JAV žvalgybos agentūros turi prieigą prie SWIFT finansinių pranešimų ES perimdamos SWIFT tinklų arba bankų operacinių sistemų ar ryšių tinklų informaciją – vienos ar bendradarbiaudamos su ES nacionalinėmis žvalgybos agentūromis ir nesinaudodamos esamais dvišaliais savitarpio teisinės pagalbos ir teisminio bendradarbiavimo būdais;

53.  dar kartą atkreipia dėmesį į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją ir ragina Komisiją sustabdyti TFSP susitarimą;

54.  ragina Komisiją reaguoti į susirūpinimą keliančią padėtį, kad trys pagrindinės kompiuterizuotos rezervavimo sistemos, kurias naudoja viso pasaulio oro linijos, veikia JAV ir kad keleivio duomenų įrašai išsaugomi JAV teritorijoje pagal JAV teisę veikiančiose debesijos kompiuterijos sistemose, kuriomis naudojantis neužtikrinama pakankama duomenų apsauga;

Bendrasis susitarimas dėl duomenų apsaugos policijos ir teisminio bendradarbiavimo srityje (bendrasis susitarimas)

55.  mano, kad patenkinamas sprendimas pagal bendrąjį susitarimą yra prielaida transatlantinių partnerių savitarpio pasitikėjimui visiškai atkurti;

56.  ragina nedelsiant atnaujinti derybas su JAV dėl bendrojo susitarimo, pagal kurį ES piliečių teisės turėtų būti tokios pat, kaip JAV piliečių; maža to, pabrėžia, kad šiuo susitarimu turėtų būti užtikrintos veiksmingos ir vykdytinos administracinės ir teisminės visų ES piliečių teisių gynimo priemonės JAV užkertant kelią bet kokiai diskriminacijai;

57.  ragina Komisiją ir Tarybą neinicijuoti jokių naujų sektorinių asmens duomenų perdavimo teisėsaugos tikslais susitarimų su JAV, kol neįsigalios bendrasis susitarimas;

58.  primygtinai ragina Komisiją iki 2014 m. balandžio išsamiai informuoti apie įvairius derybų įgaliojimų aspektus ir naujausią padėtį;

Duomenų apsaugos reforma

59.  ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę ir valstybes nares paspartinti savo darbą dėl viso duomenų apsaugos teisės aktų rinkinio siekiant jį priimti 2014 m., kad ES piliečiai artimiausioje ateityje galėtų naudotis aukšto lygio duomenų apsauga; pabrėžia, kad norint atrodyti įtikinamai ir parodyti pasitikėjimą savimi trečiųjų valstybių atžvilgiu, būtinas tvirtas Tarybos dalyvavimas ir visapusiška jos parama;

60.  pabrėžia, kad ir Duomenų apsaugos reglamentas, ir Duomenų apsaugos direktyva būtini siekiant apsaugoti asmenų pagrindines teises ir kad dėl to abu teisės aktai turi būti laikomi rinkiniu, kuris turi būti priimtas vienu metu, siekiant užtikrinti, kad ES vykdant bet kokią duomenų tvarkymo veiklą visomis aplinkybėmis būtų suteikiama aukšto lygio apsauga; pabrėžia, kad tolesnės bendradarbiavimo teisėsaugos srityje priemonės bus priimtos tik Tarybai pradėjus derybas su Parlamentu ir Komisija dėl duomenų apsaugos teisės aktų rinkinio;

61.  primena, kad projektuojant numatytos privatumo apsaugos ir standartizuotosios privatumo apsaugos sampratomis stiprinama duomenų apsauga ir jos turėtų turėti visų internetu siūlomų produktų, paslaugų ir sistemų gairių statusą;

62.  mano, kad, siekiant geresnės duomenų apsaugos tvarkos, būtini aukštesni interneto ir telekomunikacijų skaidrumo ir saugos standartai; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl interneto ir telekomunikacijų paslaugų standartizuotų bendrųjų nuostatų ir sąlygų ir įgalioti priežiūros instituciją stebėti, ar šių bendrųjų nuostatų ir sąlygų laikomasi;

Debesijos kompiuterija

63.  pažymi, kad pirmiau minėta praktika neigiamai poveikė pasitikėjimą JAV debesijos kompiuterija ir debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjais; todėl pabrėžia, kad Europos debesijos ir IT sprendimų vystymas yra esminis augimo ir užimtumo, taip pat pasitikėjimo debesijos kompiuterijos paslaugomis ir jų teikėjais elementas, be to, jis svarbus aukšto lygio asmens duomenų apsaugai užtikrinti;

64.  ragina visas Sąjungos valstybines organizacijas nesinaudoti debesijos paslaugomis tais atvejais, kai gali būti taikomi ne ES teisės aktai;

65.  pakartoja savo didelį susirūpinimą dėl privalomo tiesioginio ES asmens duomenų ir informacijos, tvarkomos pagal debesijos kompiuterijos susitarimus, atskleidimo trečiųjų valstybių institucijoms, kurį debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai vykdo remdamiesi trečiųjų valstybių įstatymais arba naudodamiesi trečiosiose valstybėse esančiais serveriais, taip pat dėl tiesioginės nuotolinės prieigos prie trečiųjų valstybių teisėsaugos institucijų ir žvalgybos tarnybų tvarkomų asmens duomenų ir informacijos;

66.  apgailestauja, kad tokia prieiga paprastai gaunama trečiųjų valstybių valdžios institucijoms taikant savo teisines taisykles, nesiremiant nustatytomis tarptautinėmis teisinio bendradarbiavimo priemonėmis, pvz., savitarpio teisinio bendradarbiavimo susitarimais ar kitokiais teisminio bendradarbiavimo būdais;

67.  ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti darbą kuriant Europos debesijos kompiuterijos partnerystę visapusiškai įtraukiant pilietinę visuomenę ir techninę bendruomenę, pvz., organizaciją „Internet Engineering Task Force“ (IETF), ir integruojant duomenų apsaugos aspektus;

68.  ragina Komisiją derantis dėl tarptautinių susitarimų, apimančių asmens duomenų tvarkymą, ypač atsižvelgti į pavojus ir iššūkius pagrindinių teisių srityje, su kuriais tenka susidurti dėl debesijos kompiuterijos, pirmiausia – tačiau ne išimtinai – teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą srityse, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose; be to, ragina Komisiją atsižvelgti į derybų partnerio vidaus taisykles, kuriomis reglamentuojama teisėsaugos institucijų ir žvalgybos tarnybų prieiga prie asmens duomenų, tvarkomų naudojantis nuotolinės kompiuterijos paslaugomis, ir pirmiausia reikalauti, kad tokia prieiga būtų suteikiama tik visapusiškai užtikrinant tinkamą teisinį procesą ir nedviprasmišką teisinį pagrindą, taip pat keliant reikalavimą konkrečiai nurodyti konkrečias prieigos sąlygas, tokios prieigos gavimo tikslą, saugumo priemones, taikomas perduodant duomenis, ir asmens teises bei priežiūros ir veiksmingo teisių gynimo mechanizmo taisykles;

69.  primena, kad visos be išimties paslaugas ES teikiančios bendrovės turi laikytis ES teisės ir atsako už bet kokį jos pažeidimą, ir pabrėžia veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų administracinių sankcijų, kurias būtų galima taikyti ES duomenų apsaugos standartų nesilaikantiems debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjams, naudojimo svarbą;

70.  ragina Komisiją ir kompetentingas valstybių narių institucijas įvertinti, kokiu mastu buvo pažeistos ES privatumo ir duomenų apsaugos taisyklės ES juridiniams asmenims bendradarbiaujant su slaptosiomis tarnybomis arba priimant trečiųjų valstybių valdžios institucijų teismo orderius, pagal kuriuos buvo prašoma suteikti ES piliečių asmens duomenis priešingai nei nustatyta ES duomenų apsaugos teisės aktais;

71.  ragina bendroves, kurios naujas paslaugas teikia naudodamos „Big Data“ ir naujas taikomąsias programas, pvz., vadinamąjį daiktų internetą, integruoti jau vystomas duomenų apsaugos priemones, kad būtų išsaugotas aukšto lygio piliečių pasitikėjimas;

Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimas

72.  pripažįsta, kad ES ir JAV derasi dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, kuri turi didžiulę strateginę svarbą norint siekti tolesnio ekonominio augimo;

73.  atsižvelgdamas į skaitmeninės ekonomikos svarbą santykiams ir tikslui atkurti ES ir JAV pasitikėjimą, pabrėžia, kad, kol visiškai nenutraukta visa apimanti masinio sekimo veikla ir pranešimų ES institucijose bei diplomatinėse atstovybėse perėmimas ir kol nerastas sprendimas dėl ES piliečių teisių į duomenų privatumą, įskaitant teisių gynimo administracine tvarka ir teisme priemones, tol esama pavojaus, kad Europos Parlamentas nepritars galutiniam TPIP susitarimui; pabrėžia, kad Parlamentas galėtų duoti savo pritarimą galutiniam TPIP susitarimui tik jei šiuo susitarimu būtų visapusiškai paisoma, inter alia, ES chartija pripažįstamų pagrindinių teisių ir jei asmenų privatumo apsauga, susijusi su asmens duomenų tvarkymu ir platinimu, toliau reglamentuojama pagal Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) XIV straipsnį; pabrėžia, kad taikant GATS XIV straipsnį ES duomenų apsaugos teisės aktai negali būti laikomi savavališka ar nepagrįsta diskriminacija;

Demokratinė žvalgybos tarnybų priežiūra

74.  pabrėžia, jog, nepaisant to, kad žvalgybos tarnybų veiklos priežiūra turėtų būti pagrįsta ir demokratiniu teisėtumu (patikima teisine sistema, ex ante leidimais ir ex post tikrinimais), ir tinkamais techniniais pajėgumais bei ekspertinėmis žiniomis, daugumai dabartinių ES ir JAV priežiūros organų nepaprastai trūksta ir vieno, ir kito, pirmiausia techninių pajėgumų;

75.  kaip ir sistemos ECHELON atveju, ragina, kad žvalgybos veiklos prasmingos priežiūros imtųsi visi nacionaliniai parlamentai, kurie šito dar nedarė: ją turėtų įgyvendinti parlamentarai arba ekspertų tarnybos, turinčios teisinius įgaliojimus atlikti tyrimus; ragina nacionalinius parlamentus užtikrinti, jog tokie priežiūros komitetai / tarnybos disponuotų pakankamais ištekliais, technine ekspertize ir teisinėmis priemonėmis, įskaitant teisę lankytis vietoje, kad galėtų veiksmingai kontroliuoti žvalgybos tarnybas;

76.  ragina sukurti aukšto lygio grupę, kad skaidriai ir bendradarbiaudama su parlamentais ji pasiūlytų rekomendacijas ir tolesnius veiksmus, kurių būtų imtasi stipresnei demokratinei priežiūrai, įskaitant parlamentinę žvalgybos tarnybų priežiūrą ir didesnį bendradarbiavimą priežiūros srityje ES, užtikrinti, ypač kai tai susiję su jos tarpvalstybiniu aspektu;

77.  mano, kad ši aukšto lygio grupė turėtų:

·apibrėžti minimalius Europos standartus arba gaires, susijusias su žvalgybos tarnybų (ex ante ir ex post) priežiūra remiantis esama geriausia praktika ir tarptautinių organizacijų (JT, Europos Tarybos) rekomendacijomis; įtraukti tarnybų, pagal trečiosios šalies taisyklę arba informacijos teikėjo principą laikomų trečiąja šalimi, priežiūros klausimą į svarstymus dėl užsienio valstybių žvalgybos priežiūros ir atskaitomybės;

·nustatyti griežtas bet kokio sekimo, kurį nurodyta vykdyti, trukmės ir taikymo srities ribas, nebent jo tęstinumą būtų tinkamai pagrindusi leidimą suteikiančioji / priežiūros institucija; primena, kad bet kokio užsakyto sekimo trukmė turėtų būti proporcinga ir jis turi būti vykdomas tik jam nustatytu tikslu;

·parengti didesnio skaidrumo kriterijus, kurie būtų grindžiami bendruoju galimybės susipažinti su informacija principu ir vadinamaisiais Čvanės principais(45);

78.  ketina iki 2014 m. pabaigos surengti konferenciją su nacionalinėmis priežiūros įstaigomis – nesvarbu, ar jos parlamentinės, ar nepriklausomos;

79.  ragina valstybes nares remtis geriausia praktika siekiant pagerinti savo priežiūros įstaigų prieigą prie informacijos apie žvalgybos veiklą (įskaitant įslaptintą informaciją ir iš kitų tarnybų gautą informaciją) ir nustatyti įgaliojimą rengti vizitus vietoje, griežtą apklausos įgaliojimų rinkinį, užtikrinti pakankamus išteklius ir technines ekspertines žinias, griežtą nepriklausomumą nuo savo atitinkamų vyriausybių ir įpareigoti atsiskaityti savo atitinkamiems parlamentams;

80.  ragina valstybes nares vystyti priežiūros įstaigų bendradarbiavimą, ypač naudojantis Europos nacionalinių žvalgybos tarnybų stebėtojų tinklu (angl. European Network of National Intelligence Reviewers – ENNIR);

81.  ragina Komisiją ir vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją iki 2014 m. gruodžio pateikti pasiūlymą dėl ES žvalgybos analizės centro (ES INTCEN) veiklos pagrindo, įskaitant tinkamą priežiūros mechanizmą; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją reguliariai atsiskaityti atsakingosioms Parlamento tarnyboms už ES INTCEN veiklą, įskaitant jo visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms ir taikomoms ES duomenų privatumo taisyklėms, ir konkrečiai paaiškinti Parlamentui esamus jo priežiūros mechanizmus;

82.  ragina Komisiją iki 2014 m. gruodžio mėn. pateikti pasiūlymą dėl visiems ES pareigūnams taikomos ES patikimumo patikrinimo procedūros, nes pagal dabartinę sistemą, kuria pasikliaujama pareigūno pilietybės valstybėje narėje atliktu patikimumo patikrinimu, taikomi skirtingi reikalavimai ir skiriasi pagal nacionalines sistemas numatyta procedūrų trukmė: dėl to su Parlamento nariais ir jų darbuotojais elgiamasi skirtingai, nelygu, kokia jų pilietybė;

83.  primena Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinio susitarimo dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, nuostatas, kuriomis turėtų būti pasinaudota siekiant pagerinti priežiūrą ES lygmeniu;

ES agentūros

84.  ragina Europolo jungtinę priežiūros instituciją kartu su nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis iki 2014 m. pabaigos atlikti bendrą patikrinimą siekiant įsitikinti, ar nacionalinės valdžios institucijos teisėtai įgijo informaciją ir asmens duomenis, kuriais dalijamasi su Europolu, ypač jei informaciją ar duomenis iš pradžių gavo ES ar trečiosios valstybės žvalgybos tarnybos, ir ar yra taikomos reikiamos priemonės siekiant užkirsti kelią tokios informacijos ar duomenų naudojimui ir tolesniam platinimui; mano, kad Europolas neturėtų tvarkyti jokios informacijos ar duomenų, gautų pažeidžiant pagrindines teises, kurios turėtų būti saugomos pagal Pagrindinių teisių chartiją;

85.  ragina Europolą visapusiškai naudotis savo įgaliojimu reikalauti, kad kompetentingos valstybių narių institucijos inicijuotų kriminalinio nusikaltimo tyrimą stambios kibernetinės atakos ir su IT susijusių pažeidimų, kurie gali daryti tarpvalstybinį poveikį, atveju; laikosi nuomonės, jog Europolo įgaliojimai turėtų būti sustiprinti siekiant leisti jam inicijuoti savo paties tyrimą kilus įtarimui, kad surengtas apgalvotas išpuolis prieš dviejų ar daugiau valstybių narių ar Sąjungos tarnybų tinklą ir informacines sistemas(46); ragina Komisiją įvertinti Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro (EC3) veiklą ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl visapusiškos sistemos jo kompetencijai stiprinti;

Saviraiškos laisvė

86.  reiškia savo didžiulį susirūpinimą dėl didėjančios grėsmės spaudos laisvei ir šiurpinantį valdžios institucijų bauginimo poveikį žurnalistams, ypač kalbant apie žurnalistinių šaltinių slaptumo apsaugą; pakartoja raginimus, išdėstytus savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliucijoje „ES chartija. Žiniasklaidos laisvės ES standartų nustatymas“;

87.  atkreipia dėmesį į tai, kad JK valdžios institucijos, vadovaudamosi 2000 m. Kovos su terorizmo akto 7 planu, sulaikė Davidą Mirandą ir konfiskavo jo turėtą medžiagą (taip pat į dienraščiui „Guardian“ pateiktą reikalavimą sunaikinti ar perduoti medžiagą), ir reiškia savo susirūpinimą, kad tai galimas rimtas Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsniu ir ES chartijos 11 straipsniu nustatytos teisės į saviraiškos laisvę ir žiniasklaidos laisvės pažeidimas ir kad tokiais atvejais kovos su terorizmu teisės aktais gali būti piktnaudžiaujama;

88.  atkreipia dėmesį į informatorių ir jų rėmėjų, įskaitant jų paskelbtą informaciją tiriančius žurnalistus, padėtį; ragina Komisiją išnagrinėti, ar būsimasis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl veiksmingos ir visapusiškos Europos informatorių apsaugos programos sukūrimo, kurį priimti savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliucijoje jau yra raginęs Parlamentas, turėtų apimti ir kitas Sąjungos kompetencijos sritis, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kad informuoti žvalgybos klausimais itin sudėtinga; ragina valstybes nares nuodugniai ištirti galimybę suteikti informatoriams tarptautinę apsaugą nuo baudžiamojo persekiojimo;

89.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų teisės aktais, ypač nacionalinio saugumo srityje, būtų numatyta saugi tylėjimo alternatyva nusikaltimo, įskaitant korupciją, nusikalstamas veikas, teisinių įsipareigojimų pažeidimą, teisingumo klaidas ir piktnaudžiavimą valdžia, atskleidimo ar pranešimo apie jį atveju, – tai ir taip atitinka įvairių tarptautinių (JT ir Europos Tarybos) kovos su korupcija priemonių nuostatas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1729 (2010) principus, Čvanės principus ir t. t.;

ES IT saugumas

90.  pažymi, kad pastarojo meto incidentai aiškiai parodo didžiulį ES, ypač ES institucijų, nacionalinių vyriausybių ir parlamentų, svarbiausių Europos bendrovių, Europos IT infrastruktūrų ir tinklų, pažeidžiamumą sudėtingų atakų, vykdomų naudojant sudėtingą programinę įrangą ir kenkimo programinę įrangą, atvejais; pažymi, kad šioms atakoms reikalingi tokio masto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, jog tikėtina, kad jų šaltinis – valstybiniai subjektai, veikiantys užsienio šalių vyriausybių vardu; šiame kontekste mano, kad įsibrovimas į Belgijos telekomunikacijų bendrovės „Belgacom“ duomenų bazę ir jos telefoninių pokalbių pasiklausymas yra neraminantis išpuolio prieš ES IT pajėgumus pavyzdys; pabrėžia, kad stiprinant ES IT pajėgumus ir saugumą taip pat mažinamas ES pažeidžiamumas rimtos kibernetinės atakos, kurios sumanytojai galėtų būti stambios nusikaltėlių organizacijos ar teroristų grupuotės, atveju;

91.  laikosi nuomonės, kad šią krizę sukėlusiu masinio sekimo demaskavimu galima pasinaudoti – tai būtų galimybė Europai imtis iniciatyvos ir kaip strateginę prioritetinę priemonę sukurti stiprius autonomiškus pagrindinių IT išteklių pajėgumus; pabrėžia, kad, norint susigrąžinti pasitikėjimą, tokie Europos IT pajėgumai turėtų būti kuo labiau grindžiami atvirais standartais ir atvirojo kodo programine įranga ir, jei įmanoma, aparatine įranga; pažymi, kad norint susigrąžinti konkurencingumą strateginiame IT paslaugų sektoriuje, būtinas naujas skaitmeninis susitarimas itin dideles pastangas išvien dedant ES institucijoms, valstybėms narėms, mokslinių tyrimų institucijoms, pramonei ir pilietinei visuomenei; ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti viešaisiais pirkimais kaip svertu tokiems išteklių pajėgumams ES remti: turi būti užtikrinta, kad, vykdant IT prekių ir paslaugų viešuosius pirkimus, ES saugumo ir privatumo standartai būtų pagrindinis reikalavimas; todėl ragina Komisiją peržiūrėti dabartinę viešųjų pirkimų praktiką duomenų tvarkymo požiūriu siekiant, kad su saugumo ar kitais gyvybiškai svarbiais interesais susijusiais atvejais konkursų procedūrose dalyvautų tik sertifikuotos bendrovės ir galimai ES bendrovės;

92.  griežtai smerkia tai, kad žvalgybos tarnybos siekia pažeminti IT saugumo standartus ir užsitikrinti galimybę slapta prisijungti prie įvairių IT sistemų; ragina Komisiją pateikti teisės akto dėl draudimo teisėsaugos agentūroms naudoti slaptus prisijungimo metodus projektą; taigi rekomenduoja naudoti atvirojo kodo programinę įrangą visose aplinkose, kuriose IT saugumas kelia susirūpinimą;

93.  ragina valstybes nares, Komisiją, Tarybą ir Europos Vadovų Tarybą teikti visapusišką paramą, įskaitant finansuojant mokslinius tyrimus ir plėtrą, Europos inovacijoms ir technologiniams pajėgumams IT priemonių, bendrovių ir tiekėjų (aparatinės, programinės įrangos, paslaugų ir tinklo) srityse vystyti, – taip pat ir kibernetinio saugumo ir šifravimo bei kriptografijos pajėgumų tikslais;

94.  ragina Komisiją, standartizacijos tarnybas ir agentūrą ENISA iki 2014 m. gruodžio mėn. parengti minimalius IT sistemų, tinklų ir paslaugų, įskaitant debesijos kompiuterijos paslaugas, saugumo ir privatumo standartus ir gaires, kad būtų geriau apsaugoti ES piliečių asmens duomenys ir visų IT sistemų vientisumas; mano, kad tokie standartai galėtų tapti naujų visuotinių standartų gairėmis ir jie turėtų būti nustatyti ne vadovaujant vienai šaliai, subjektui ar tarptautinei bendrovei, o vykstant atviram demokratiniam procesui; yra įsitikinęs, kad, nors siekiant remti kovą su terorizmu, būtina atsižvelgti į teisėtą teisėsaugos ir žvalgybos susirūpinimą keliančius klausimus, jie neturėtų būti priežastis, dėl kurios būtų bendrai pakenkta visų IT sistemų patikimumui; reiškia pritarimą organizacijos IETF pastaruoju metu priimtiems sprendimams įtraukti vyriausybes į grėsmės interneto saugumui modelį;

95.  pažymi, kad ES ir nacionalinės telekomunikacijų reguliavimo institucijos ir kai kuriais atvejais telekomunikacijų bendrovės akivaizdžiai nesirūpino savo naudotojų ir klientų IT saugumu; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo turimais įgaliojimais, jai priskirtais pagal E. privatumo ir telekomunikacijų pagrindų direktyvą, ir sustiprinti ryšių slaptumo apsaugą priimant priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad galiniai įrenginiai būtų suderinami su vartotojų teise kontroliuoti ir saugoti savo asmens duomenis, ir užtikrinti aukšto lygio telekomunikacijų tinklų ir paslaugų saugumą, – taip pat ir reikalaujant moderniausio ištisinio pranešimų šifravimo;

96.  pritaria ES elektroninės erdvės strategijai, tačiau mano, kad ji neapima visų įmanomų grėsmių ir turėtų būti išplėsta, kad apimtų piktavališkus valstybių veiksmus; pabrėžia, kad būtinas tvirtesnis IT saugumas ir IT sistemų atsparumas;

97.  ragina Komisiją vėliausiai iki 2015 m. sausio pateikti veiksmų planą, skirtą didesniam ES nepriklausomumui IT sektoriuje užtikrinti, įskaitant nuoseklesnį požiūrį į Europos technologinių pajėgumų (įskaitant IT sistemas, įrangą, paslaugas, debesijos kompiuteriją, šifravimą ir anonimiškumo užtikrinimą) stiprinimą ir į itin svarbios IT infrastruktūros (taip pat ir nuosavybės bei pažeidžiamumo požiūriais) apsaugą;

98.  ragina Komisiją remiantis kita programos „Horizontas 2020“ darbo programa daugiau išteklių skirti Europos moksliniams tyrimams, plėtrai, inovacijoms ir mokymams IT srityje skatinti, ypač kai tai susiję su privatumo stiprinimo technologijomis ir infrastruktūromis, šifravimu, saugia kompiuterija, geriausiais įmanomais saugumo sprendimais, įskaitant atvirojo kodo saugumą, ir kitomis informacinės visuomenės paslaugomis, taip pat skatinti Europos programinės, aparatinės įrangos vidaus rinką ir ryšių palaikymo ir ryšių infrastruktūrų užšifravimo būdus, – taip pat ir vystant visapusišką IT sektoriui skirtą ES pramoninę strategiją; mano, kad mažosios ir vidutinės įmonės atlieka savitą vaidmenį mokslinių tyrimų srityje; pabrėžia, kad joks ES finansavimas neturėtų būti skirtas projektams, kurių vienintelis tikslas – kurti neteisėto patekimo į IT sistemas užsitikrinimo priemones;

99.  ragina Komisiją paskirstyti dabartinę atsakomybę ir vėliausiai iki 2014 m. gruodžio įvertinti didesnių įgaliojimų, geresnio koordinavimo ir (arba) papildomų išteklių ir techninių pajėgumų būtinybę agentūrai ENISA, Europolo Kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrui ir kitiems Sąjungos specializuotų ekspertinių žinių centrams, kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybai (angl. CERT–EU) ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui (EDAPP), kad jie galėtų atlikti esminį vaidmenį apsaugant Europos ryšių sistemas, veiksmingiau užkirsti kelią dideliems pažeidimams ES IT srityje ir juos tirti ir atlikti (arba padėti valstybėms narėms ir ES įstaigoms atlikti) techninius didelių IT pažeidimų tyrimus vietoje; pirmiausia ragina Komisiją svarstyti galimybę sustiprinti ENISA vaidmenį ginant vidaus sistemas ES institucijose ir sukurti ES ir jos valstybėms narėms skirtą ENISA vidaus struktūros padalinį – kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybą (angl. CERT);

100.  ragina Komisiją įvertinti, ar būtina ES IT akademija, kuri suburtų geriausius nepriklausomus Europos ir tarptautinius visų reikiamų sričių ekspertus ir kurios užduotis būtų teikti visoms atitinkamoms ES institucijoms ir įstaigoms mokslines konsultacijas IT technologijų, įskaitant su saugumu susijusias strategijas, klausimais;

101.  ragina kompetentingas Europos Parlamento sekretoriato tarnybas Parlamento Pirmininko atsakomybe vėliausiai iki 2014 m. gruodžio atlikti išsamią Parlamento IT saugumo patikimumo apžvalgą ir vertinimą, ypatingą dėmesį skiriant biudžeto lėšoms, personalo ištekliams, techniniams pajėgumams, vidaus organizacijai ir visiems susijusiems elementams, kad būtų pasiektas EP IT sistemų aukšto lygio saugumas; laikosi nuomonės, kad atliekant tokį vertinimą turėtų būti pateikta informacija bent apie toliau išvardytus punktus, jų analizė ir su jais susijusios rekomendacijos:

•  apie būtinybę atlikti reguliarų, griežtą ir nepriklausomą saugumo auditą ir skverbties testus pasitelkiant pasirinktus išorės saugumo ekspertus, kurie užtikrintų skaidrumą ir savo veiklos patikimumą trečiųjų valstybių atžvilgiu ar su šia veikla susijusių bet kokio pobūdžio interesų požiūriu;

•  apie geriausia praktika grindžiamų IT saugumo / privatumo reikalavimų įtraukimą į konkursų dėl naujų IT sistemų procedūras, įskaitant galimybę kaip pirkimo sąlygą kelti atvirojo kodo programinės įrangos reikalavimą arba reikalavimą, kad konkurse, susijusiame su opiomis, saugumui aktualiomis sritimis, dalyvautų patikimos Europos bendrovės;

•  apie bendrovių, kurias su Parlamentu sieja sutartis IT ir telekomunikacijų srityse, sąrašą atsižvelgiant į bet kokią paaiškėjusią informaciją apie jų bendradarbiavimą su žvalgybos agentūromis (tokią kaip atskleista informacija apie NSA sutartis su, pvz., bendrove RSA, kurios produktus Parlamentas naudoja, kaip buvo manoma, nuotolinei Parlamento narių ir darbuotojų prieigai prie savo duomenų apsaugoti), įskaitant galimybę tas pačias paslaugas teikti kitoms, pageidautina, Europos, įmonėms;

•  apie programinės įrangos ir ypač standartinės komercinės programinės įrangos, kurią savo IT sistemose naudoja ES institucijos, patikimumą ir atsparumą atsižvelgiant į ES ar trečiųjų valstybių teisėsaugos ir žvalgybos institucijų skverbimosi ir laužimosi galimybes, taip pat į atitinkamus tarptautinius standartus, geriausiai praktikai priskiriamos pavojaus saugumui valdymo principus ir ES tinklo informacijos saugumo standartų, susijusių su saugumo pažeidimu, laikymąsi;

•  apie dažnesnį naudojimąsi atvirojo kodo sistemomis;

•  apie veiksmus ir priemones, kurių reikia imtis norint spręsti klausimą dėl padažnėjusios mobiliųjų įrenginių (pvz., išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, – nesvarbu, ar jie naudojami darbui, ar asmeniniai) naudojimo ir jų poveikio sistemos IT saugumui;

•  apie ryšio tarp skirtingų Parlamento darbo vietų ir Parlamente naudojamų IT sistemų saugumą;

•  apie Parlamento IT sistemų serverių ir IT centrų naudojimą ir vietą, taip pat pasekmes sistemų saugumui ir vientisumui;

•  apie realų galiojančių taisyklių, susijusių su saugumo pažeidimais ir skubiu kompetentingų institucijų informavimu, kurį atlieka viešai prieinamų telekomunikacijų tinklų paslaugų teikėjai, įgyvendinimą;

•  apie Parlamento naudojamas debesijos kompiuterijos ir saugojimo paslaugas, įskaitant debesijoje saugomų duomenų pobūdį, tai, kaip saugomas jos turinys ir prieiga prie jos ir kur yra debesijos serverių vieta, paaiškinant taikomą duomenų apsaugos ir žvalgybos teisinę sistemą, taip pat įvertinant galimybes naudoti tik ES teritorijoje veikiančius debesijos serverius;

•  apie planą, kuriuo remiantis galima naudoti daugiau užšifravimo technologijų, pirmiausia ištisinį autentifikuotą visų IT ir ryšių paslaugų, pvz., debesijos kompiuterijos, e. pašto, momentinių žinučių ir telefonijos, šifravimą;

•  apie elektroninio parašo naudojimą e. laiškuose;

•  apie planą naudoti šabloninį šifravimo standartą, pvz., GNU privatumo apsaugą (angl. GNU Privacy Guard), e. pašto laiškams, kurį taikant tuo pat metu būtų galima naudoti skaitmeninius parašus;

•  apie galimybę sukurti saugią Parlamento momentinių žinučių paslaugą, kuria naudojantis būtų galimas saugesnis ryšys, o serveryje būtų matomas tik užšifruotas turinys;

102.  ragina visas ES institucijas ir agentūras, pirmiausia Europos Vadovų Tarybą, Tarybą, Išorės veiksmų tarnybą (įskaitant ES delegacijas), Komisiją, Teisingumo Teismą ir Europos Centrinį Banką vėliausiai iki 2014 m. gruodžio imtis panašių veiksmų bendradarbiaujant su ENISA, Europolu ir CERT; ragina valstybes nares atlikti panašius vertinimus;

103.  pabrėžia, kad, kalbant apie ES išorės veiksmus, turėtų būti atlikti atitinkamų biudžeto reikmių vertinimai ir kad priemonių pirmiausia nedelsiant turi būti imtasi Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atveju, taip pat kad 2015 m. biudžeto projekte būtina skirti pakankamų lėšų;

104.  laikosi nuomonės, jog laisvės, saugumo ir teisingumo srityje naudojamos didelio masto IT sistemos, pvz., Šengeno informacinė sistema II, Vizų informacinė sistema, sistema EURODAC ir tokios ateityje galimos sistemos, kaip ES elektroninio kelionės leidimo sistema (ES EKLS), turėtų būti vystomos ir naudojamos taip, kad duomenims nebūtų keliamas pavojus dėl trečiųjų valstybių institucijų užklausų; ragina agentūrą „eu-LISA“ pakartotinai informuoti Parlamentą apie sistemų, įdiegtų iki 2014 m. pabaigos, patikimumą;

105.  ragina Komisiją ir EIVT imtis veiksmų tarptautiniu lygmeniu, pirmiausia kartu su JT, ir bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais partneriais įgyvendinti ES interneto demokratinio valdymo strategiją siekiant užkirsti kelią nederamai atskirų subjektų, bendrovių ar valstybių įtakai Interneto vardų ir numerių paskyrimo korporacijos (angl. ICANN) ir Interneto numerių skyrimo tarnybos (angl. IANA) veiklai užtikrinant tinkamą visų suinteresuotųjų šalių atstovavimą šiuose organuose, vengiant valstybės kontrolės ir cenzūros skatinimo arba „balkanizacijos“ ir interneto susiskaidymo;

106.  ragina ES imtis vadovaujamo vaidmens pertvarkant interneto struktūrą ir valdymą, kad būtų sprendžiamas rizikos, susijusios su duomenų srautais ir saugojimu, klausimas, siekiant duomenų kiekio mažinimo ir skaidrumo bei ne tokio centralizuoto masinio neapdorotų duomenų saugojimo, taip pat interneto duomenų srauto maršruto pakeitimo ar visapusiško viso interneto duomenų srauto ištisinio užšifravimo, – taip būtų išvengta dabartinės rizikos, susijusios su nebūtinu duomenų srauto nukreipimu per valstybių, kurios nepaiso pagrindinių teisių, duomenų apsaugos ir privatumo bazinių standartų, teritoriją;

107.  ragina remti:

– ES paieškos sistemas ir ES socialinius tinklus, kaip vertingą žingsnį siekiant ES nepriklausomumo IT srityje;

– Europos IT paslaugų teikėjus;

– perduodamos informacijos, įskaitant e. laiškus ir SMS žinutes, šifravimą apskritai;

– tokius pagrindinius Europos IT elementus, kaip kliento ir serverio operacinės sistemos sprendimai, atvirojo kodo standartų naudojimas, Europos elementų, pvz., maršruto parinktuvų, vystymas tinklams sujungti;

108.  ragina valstybes nares bendradarbiaujant su ENISA, Europolo Kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru, CERT ir nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis bei elektroninių nusikaltimų tyrimo skyriais plėtoti saugumo kultūrą ir inicijuoti švietimo ir informavimo skatinimo kampaniją, kad piliečiai galėtų sąmoningiau spręsti, kokius asmens duomenis dėti į internetą ir kaip geriau juos apsaugoti, taip naudojantis Universaliųjų paslaugų direktyvoje numatyta viešojo intereso informacijos platforma;

109.  ragina Komisiją iki 2014 m. gruodžio pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais programinės ir aparatinės įrangos gamintojai į savo produktus diegdami dizaino ir standartinius elementus būtų skatinami užtikrinti daugiau saugumo ir privatumo, įskaitant atgrasymo nuo bereikalingo ir neproporcingo masiško asmens duomenų kaupimo priemones ir teisinę gamintojų atsakomybę už nepataisytas žinomas pažeidžiamas vietas, ydingus ar nesaugius produktus arba įdiegtą galimybę slapta prisijungti prie įvairių IT sistemų, kuria naudojantis galima neleistina prieiga prie duomenų ir jų tvarkymas; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją įvertinti galimybę sukurti ES lygmens IT aparatinės įrangos sertifikavimo arba patvirtinimo sistemą, įskaitant išbandymo procedūras, kad būtų užtikrintas produktų vientisumas ir saugumas;

Pasitikėjimo atkūrimas

110.  laikosi nuomonės, jog, neskaitant būtinybės keisti teisės aktus, tyrimas parodė, kad JAV turi atkurti savo ES partnerių pasitikėjimą, nes svarbiausias klausimas čia susijęs su JAV žvalgybos agentūrų veikla;

111.  pažymi, kad kilusi pasitikėjimo krizė apima:

  bendradarbiavimo dvasią ES, nes kai kurie nacionalinės žvalgybos veiksmai gali kelti grėsmę Sąjungos tikslų siekiui;

  piliečius, kurie suvokia, kad juos šnipinėti gali ne tik trečiosios valstybės ar tarptautinės bendrovės, bet ir jų pačių vyriausybė;

  pagarbą pagrindinėms teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principui, taip pat skaitmeninės visuomenės demokratinių, teisminių ir parlamentinių saugiklių bei priežiūros patikimumą;

ES ir JAV tarpusavio pasitikėjimas

112.  primena svarbią istorinę ir strateginę ES valstybių narių ir JAV partnerystę, grindžiamą bendru tikėjimu demokratija, teisine valstybe ir pagrindinėmis teisėmis;

113.  mano, kad JAV vykdomas masinis piliečių sekimas ir politinių lyderių šnipinėjimas padarė didelę žalą ES ir JAV santykiams ir neigiamai paveikė pasitikėjimą ES veikiančiomis JAV organizacijomis; padėtį dar labiau pablogino tai, kad pagal JAV teisę nenumatytos ES piliečių teisių gynimo teisme ir administracine tvarka priemonės, visų pirma žvalgybos tikslais vykdytos sekimo veiklos atvejais;

114.  atsižvelgdamas į pasaulinius iššūkius, su kuriais susiduria ES ir JAV, pripažįsta, kad transatlantinė partnerystė turi būti toliau stiprinama ir kad nepaprastai svarbu tęsti transatlantinį bendradarbiavimą kovojant su terorizmu remiantis nauju pasitikėjimo pagrindu, kuris būtų grindžiamas tikra bendra pagarba teisinei valstybei ir bet kokios neselektyvios masinio sekimo praktikos atsisakymu; todėl primygtinai pabrėžia, jog JAV turi imtis konkrečių priemonių, kad atkurtų pasitikėjimą ir dar kartą atkreiptų ypatingą dėmesį į bendras pagrindines vertybes, kuriomis grindžiama ši partnerystė;

115.  yra pasirengęs įsitraukti į dialogą su kolegomis JAV, kad, vykstant dabartinei Amerikos visuomenės ir Kongreso diskusijai dėl sekimo reformos ir žvalgybos priežiūros įvertinimo, teisė į privatumą ir kitos ES piliečių, gyventojų ar kitų pagal ES teisę saugomų asmenų teisės, taip pat lygiavertės teisės į informavimą ir privatumo gynimą JAV teismuose, įskaitant teisines teisių gynimo priemones, būtų užtikrintos, pvz., persvarstant Privatumo aktą ir Elektroninių ryšių privatumo aktą bei ratifikuojant Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pirmąjį fakultatyvinį protokolą, kad neįsigalėtų diskriminacija, su kuria susiduriama šiuo metu;

116.  primygtinai ragina imtis būtinų reformų ir suteikti europiečiams veiksmingas garantijas siekiant užtikrinti, kad žvalgybos naudojimas ir duomenų tvarkymas užsienio žvalgybos tikslais būtų proporcingas, apribotas aiškiai apibrėžtomis sąlygomis ir siejamas su pagrįstai įtariama terorizmo veikla ir galimu jos motyvu; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo turi būti taikoma skaidri teisminė priežiūra;

117.  mano, jog būtini aiškūs Amerikos partnerių politiniai signalai, kurie parodytų, kad JAV skiria sąjungininkus ir priešininkus;

118.  ragina Komisiją ir JAV administraciją šiuo metu derantis dėl ES ir JAV bendrojo susitarimo dėl duomenų perdavimo teisėsaugos tikslais spręsti ES piliečių informavimo ir teisių gynimo teisme priemonių klausimą ir iki 2014 m. vasaros užbaigti šias derybas atsižvelgiant į 2013 m. lapkričio 18 d. vykusiame ES ir JAV teisingumo ir vidaus reikalų ministrų lygmens susitikime prisiimtą įsipareigojimą;

119.  ragina JAV prisijungti prie Europos Tarybos konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (Konvencija Nr. 108) taip, kaip jos prisijungė ir prie 2001 m. konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų – taip buvo sustiprintas bendras teisinis pagrindas, kuriuo remiasi transatlantiniai sąjungininkai;

120.  ragina ES institucijas ištirti galimybes kartu su JAV parengti elgesio kodeksą, pagal kurį būtų užtikrinta, kad JAV nevykdytų jokios ES institucijų ir įrenginių šnipinėjimo veiklos;

Padėtis Europos Sąjungoje

121.  taip pat mano, kad ES valstybių narių dalyvavimas ir veikla lėmė sumažėjusį pasitikėjimą, įskaitant sumažėjusį valstybių narių savitarpio ir ES piliečių ir jų nacionalinių valdžios institucijų savitarpio pasitikėjimą; laikosi nuomonės, kad tik visiškas sekimo tikslų ir priemonių aiškumas, viešos diskusijos ir galiausiai teisės aktų peržiūra, įskaitant masinio sekimo veiklos nutraukimą ir teisminės ir parlamentinės priežiūros sistemos stiprinimą, padės sugrąžinti prarastą pasitikėjimą; dar kartą atkreipia dėmesį į sunkumus vystant visapusišką ES saugumo politiką, kai vykdoma tokia masinio sekimo veika, ir pabrėžia, jog pagal ES lojalaus bendradarbiavimo principą reikalaujama, kad valstybės narės susilaikytų nuo žvalgybos veiklos kitų valstybių narių teritorijoje;

122.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės dvišaliu pagrindu bendrauja su JAV valdžios institucijomis tariamo šnipinėjimu klausimu ir kad kai kurios iš jų parengė (Jungtinė Karalystė) arba ketina parengti (Vokietija, Prancūzija) vadinamuosius kovos su šnipinėjimu susitarimus; pabrėžia, kad šios valstybės narės turi visapusiškai paisyti visos ES interesų ir teisės aktų sistemos; mano, kad, atsižvelgiant į būtinybę šią problemą spręsti vadovaujantis Europos požiūriu, tokie dvišaliai susitarimai neproduktyvūs ir neaktualūs; ragina Tarybą informuoti Parlamentą apie valstybių narių veiksmų, susijusių su ES masto savitarpio nešnipinėjimo susitarimu, eigą;

123.  mano, kad tokiais susitarimais neturėtų būti pažeidžiamos Sąjungos sutartys, ypač lojalaus bendradarbiavimo principas (nustatytas ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje), arba kenkiama ES politikai apskritai ir vidaus rinkai, sąžiningai konkurencijai ir ekonominiam, pramoniniam ir socialiniams vystymuisi konkrečiai; nutaria įvertinti, ar bet kuris toks susitarimas atitinka ES teisę, ir pasilieka teisę imtis Sutartimis nustatytų procedūrų, jei būtų įrodyta, kad tokie susitarimai prieštarautų Sąjungos sanglaudai ar pagrindiniams principams, kuriais ji grindžiama;

124.  ragina valstybes nares dėti visas pastangas geresniam bendradarbiavimui užtikrinti siekiant nustatyti apsaugos nuo šnipinėjimo priemones bendradarbiaujant su atitinkamomis ES institucijomis ir agentūromis, kad būtų apsaugoti ES piliečiai ir institucijos, ES bendrovės, ES pramonė ir IT infrastruktūra bei tinklai, taip pat Europos moksliniai tyrimai; mano, kad aktyvus ES suinteresuotųjų šalių dalyvavimas – veiksmingų informacijos mainų prielaida; pažymi, kad grėsmė saugumui tapo labiau tarptautinė, paplitusi ir sudėtinga, taigi būtinas tvirtesnis Europos bendradarbiavimas; laikosi nuomonės, kad į šią naujovę turėtų būti labiau atsižvelgta Sutartyse, ir todėl ragina peržiūrėti Sutartis siekiant sustiprinti valstybių narių ir Sąjungos lojalaus bendradarbiavimo sampratą atsižvelgiant į tikslą sukurti saugumo erdvę ir užkirsti kelią valstybių narių savitarpio šnipinėjimui Sąjungoje;

125.  mano, kad visose atitinkamose ES institucijose ir ES delegacijose absoliučiai būtinos nuo pasiklausymo apsaugotos ryšių struktūros (e. pašto ir telekomunikacijų, įskaitant fiksuotojo ryšio ir mobiliuosius telefonus) ir nuo pasiklausymo apsaugoti posėdžių kambariai; todėl ragina sukurti šifruotą vidinę ES e. pašto sistemą;

126.  ragina Tarybą ir Komisiją nebedelsiant pritarti Europos Parlamento 2012 m. gegužės 23 d. priimtam pasiūlymui dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Europos Parlamento naudojimosi teise atlikti tyrimą reglamentavimo nuostatų, kuriuo panaikinamas pagal SESV 226 straipsnį pateiktas Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimas 95/167/EB, Euratomas, EAPB; ragina persvarstyti Sutartį siekiant išplėsti tokias tyrimo galias, kad jos be apribojimų ar išimčių apimtų visas Sąjungos kompetencijos ar veiklos sritis, įskaitant galimybę apklausti prisiekus;

Pasitikėjimas tarptautiniu lygmeniu

127.  ragina Komisiją vėliausiai iki 2015 m. sausio pateikti ES interneto demokratinio valdymo strategiją;

128.  ragina valstybes nares vadovautis raginimu, paskelbtu 35-ojoje Tarptautinėje duomenų apsaugos ir privatumo priežiūros pareigūnų konferencijoje, pritarti tam, kad būtų priimtas papildomas Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio protokolas, kuris turėtų būti pagrįstas per tarptautinę konferenciją parengtais ir patvirtintais standartais ir Žmogaus teisių komiteto bendrosios pastabos Nr. 16 dėl pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatomis, siekiant sukurti pasauliniu mastu taikytinus duomenų ir privatumo apsaugos standartus vadovaujantis teisinės valstybės principu; ragina valstybes nares į šią veiklą įtraukti raginimą tarptautinei JT agentūrai pirmiausia būti atsakingai už priežiūros priemonių atsiradimo stebėseną ir jų naudojimo reglamentavimą bei tyrimą; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Europos išorės veiksmų tarnybą laikytis iniciatyvios pozicijos;

129.  ragina valstybes nares parengti JT nuoseklią ir tvirtą strategiją, pagal kurią būtų pirmiausia remiama Brazilijos ir Vokietijos inicijuota rezoliucija dėl teisės į privatumą skaitmeniniame amžiuje, kurią 2013 m. lapkričio 27 d. priėmė trečiasis JT generalinės asamblėjos komitetas (Žmogaus teisių komitetas), taip pat imamasi tolesnių veiksnių siekiant tarptautiniu lygmeniu apginti pagrindinę teisę į privatumą ir duomenų apsaugą kartu vengiant bet kokio valstybės kontrolės ar cenzūros arba interneto susiskaidymo skatinimo, įskaitant iniciatyvą parengti tarptautinę masinio sekimo veiklos uždraudimo sutartį ir įsteigti agentūrą jai stebėti;

Prioritetinis planas. Europos skaitmeninis habeas corpus pagrindinėms teisėms skaitmeniniame amžiuje saugoti

130.  nutaria pateikti minėtąsias rekomendacijas ES piliečiams, institucijoms ir valstybėms narėms kaip prioritetinį kitos kadencijos planą;

131.  nutaria inicijuoti Europos skaitmeninį habeas corpus pagrindinėms teisėms skaitmeniniame amžiuje saugoti, įskaitant 8 toliau išvardytų veiksmus, kurių įgyvendinimą jis stebės:

1 veiksmas. 2014 m. priimti duomenų apsaugos dokumentų rinkinį;

2 veiksmas. Sudaryti ES ir JAV bendrąjį susitarimą, kuriuo piliečiams būtų užtikrinta pagrindinė teisė į privatumą ir duomenų apsaugą ir tinkami teisių gynimo mechanizmai ES piliečiams, įskaitant ir tuo atveju, kai duomenys iš ES į JAV perduodami teisėsaugos tikslais;

3 veiksmas. Sustabdyti „saugaus uosto“ susitarimą, kol bus atlikta visapusiška peržiūra ir užpildytos dabartinės spragos užtikrinant, kad asmens duomenų perdavimas iš Sąjungos į JAV komerciniais tikslais galėtų būti atliekamas tik laikantis aukščiausių ES standartų;

4 veiksmas. Sustabdyti TFSP susitarimo taikymą, kol: i) bus baigtos derybos dėl bendrojo susitarimo; ii) remiantis ES analize bus baigtas išsamus tyrimas, ir bus tinkamai išspręsti visi susirūpinimą keliantys klausimai, kuriuos Parlamentas iškėlė savo spalio 23 d. rezoliucijoje;

5 veiksmas. Įvertinti bet kokį su asmens duomenimis susijusį susitarimą, mechanizmą ar mainus su trečiosiomis šalimis, kad būtų užtikrinta, jog dėl žvalgybos veiklos nepažeidžiama teisė į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, ir imtis reikiamų tolesnių veiksmų;

6 veiksmas. Apsaugoti teisinės valstybės principą ir ES piliečių pagrindines teises (taip pat ir nuo grėsmių spaudos laisvei), visuomenės teisę į nešališką informaciją ir profesinį konfidencialumą (įskaitant teisininko ir kliento santykius), taip pat užtikrinti didesnę informatorių apsaugą;

7 veiksmas. Parengti Europos strategiją siekiant didesnio IT nepriklausomumo (vadinamąjį naują skaitmeninį sandorį, įskaitant pakankamų išteklių skyrimą nacionaliniu ir ES lygmeniu) siekiant paremti IT sektorių ir leisti Europos bendrovėms pasinaudoti ES privatumo konkurenciniu pranašumu;

8 veiksmas. Vystyti ES kaip pavyzdinę veikėją siekiant demokratiško ir neutralaus interneto valdymo;

132.  ragina ES institucijas ir valstybes nares reklamuoti Europos skaitmeninį habeas corpus, kurį taikant būtų saugomos pagrindinės teisės skaitmeniniame amžiuje; įsipareigoja veikti kaip ES piliečių teisių gynėjas ir stebėti įgyvendinimą vadovaujantis šiuo tvarkaraščiu:

•  2014 m. balandis – liepa: sukuriama stebėsenos grupė, kurios pagrindas – LIBE komiteto tyrimų grupė, atsakinga už bet kokių naujų duomenų, susijusių su tyrimo įgaliojimais, stebėseną ir šios rezoliucijos įgyvendinimo tikrinimą;

•  pradedant 2014 m. liepa: kompetentingame komitete sukuriamas pastovus priežiūros mechanizmas, susijęs su duomenų perdavimu ir teisių gynimo teisme priemonėmis;

•  2014 m. pavasaris: Europos Vadovų Taryba oficialiai paraginama įtraukti Europos skaitmeninį habeas corpus pagrindinėms teisėms skaitmeniniame amžiuje saugoti į gaires, kurias ketinama priimti pagal SESV 68 straipsnį;

•  2014 m. ruduo: prisiimamas įsipareigojimas, kad Europos skaitmeninis habeas corpus pagrindinėms teisėms skaitmeniniame amžiuje saugoti ir su juo susijusios rekomendacijos bus pagrindiniai kriterijai tvirtinant kitos kadencijos Komisiją;

·2014-ieji: surengiama konferencija, kurioje dalyvauja įvairių sričių, kurių veikla prisidedama prie IT saugumo (įskaitant matematiką, kriptografiją, privatumo stiprinimo technologijas ir kt.), aukšto lygio Europos ekspertai, siekiant per kitą kadenciją plėtoti ES IT strategiją;

•  2014–2015 m.: reguliariai posėdžiauja Europos Parlamento ir JAV Kongreso, taip pat kitų įsipareigojusių trečiųjų šalių parlamentų, įskaitant Braziliją, pasitikėjimo / duomenų / piliečių teisių grupė;

•  2014–2015 m.: surengiama Europos nacionalinių parlamentų žvalgybos priežiūros organų konferencija;

133.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, nacionalinėms duomenų apsaugos institucijoms, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui (EDAPP), agentūrai „eu-LISA“, agentūrai ENISA, Pagrindinių teisių agentūrai, 29 straipsnio darbo grupei, Europos Tarybai, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui, JAV administracijai, Prezidentui, Brazilijos Federacinės Respublikos vyriausybei ir parlamentui ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1)

http://www.un.org/en/documents/udhr/

(2)

http://daccess-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G10/134/10/PDF/G1013410.pdf?OpenElement

(3)

http://www.ohchr.org/Documents/HRBodies/HRCouncil/RegularSession/Session23/A.HRC.23.40_EN.pdf

(4)

http://www.venice.coe.int/webforms/documents/CDL-AD(2007)016.aspx

(5)

Tarptautinė žmogaus teisių sąjungų federacija ir Prancūzijos žmogaus ir pilietinių teisių apsaugos sąjunga prieš X; Paryžiaus apygardos teismas.

(6)

Organizacijos „Privacy International“ ir pilietinių teisių grupės „Liberty“ bylos Tyrimo įgaliojimų teisme.

(7)

Bendra paraiška, kurią prieš Jungtinę Karalystę (atsakovas) pagal 34 straipsnį pateikė grupė „Big Brother Watch“, organizacijos „Open Rights Group“ ir „English Pen“ bei dr. Constanze Kurz (ieškovai).

(8)

OL C 197, 2000 7 12, p. 1.

(9)

OL C 121, 2001 4 24, p. 152.

(10)

http://ec.europa.eu/justice/policies/privacy/docs/wpdocs/2000/wp32en.pdf

(11)

OL L 204, 2007 8 4, p.. 18.

(12)

OL L 215, 2012 8 11, p. 5.

(13)

SEC(2013) 0630, 2013 11 27.

(14)

Generalinio advokato P. Cruzo Villalóno 2013 m. gruodžio 12 d. nuomonė, pateikta byloje C-293/12.

(15)

OL L 195, 2010 7 27, p. 3.

(16)

OL L 181, 2003 7 19, p. 34.

(17)

OL L 309, 1996 11 29, p. 1.

(18)

Tarybos dokumentas 16987/13.

(19)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0203.

(20)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0322.

(21)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0444.

(22)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0449.

(23)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0535.

(24)

OL C 353 E, 2013 3 12, p. 156.

(25)

Klayman ir kiti prieš Obamą ir kitus, civilinis ieškinys Nr. 13-0851, 2013 m. gruodžio 16 d.

(26)

Amerikos pilietinių laisvių sąjunga (American Civil Liberties Union, ACLU) prieš NSA, ieškinys Nr. 06-CV-10204, 2006 m. rugpjūčio 17 d.

(27)

http://consortiumnews.com/2014/01/07/nsa-insiders-reveal-what-went-wrong.

(28)

1982 m. gegužės 18 d. sprendimas byloje C-155/79, AM & S Europe Limited prieš Europos Bendrijų Komisiją.

(29)

Žr. sujungtas bylas C-6/90 ir C-9/90, Francovich ir kiti prieš Italiją, 1991 m. gegužės 28 d. sprendimas.

(30)

OL L 28, 2013 1 30, p. 12.

(31)

OL L 2, 2002 1 4, p. 13.

(32)

Laiške sakoma, kad „JAV vyriausybė siekia gauti ir gauna finansinę informaciją [...], (kuri) renkama reguliavimo, teisėsaugos, diplomatiniais ir žvalgybos kanalais, taip pat keičiantis informacija su užsienio partneriais,“ ir kad „JAV vyriausybė naudojasi TFSP susitarimu, kad gautų SWIFT duomenis, kurių negauna iš kitų šaltinių“.

(33)

http://www.privacycommission.be/fr/news/les-instances-europ%C3%A9ennes-charg%C3%A9es-de-contr%C3%B4ler-le-respect-de-la-vie-priv%C3%A9e-examinent-la

(34)

OL L 181, 2003 7 19, p. 25.

(35)

COM(2012) 0011, 2012 1 25.

(36)

COM(2012) 0010, 2012 1 25.

(37)

http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/13/st00/st00169.lt13.pdf

(38)

A7-0353/2013 - PE506.114v2.00.

(39)

Nr.1 BvR 518/02, 2006 m. balandžio 4 d.

(40)

2013 m. birželio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-300/11 ZZ prieš Secretary of State for the Home Department.

(41)

www.academicsagainstsurveillance.net.

(42)

www.stopspyingonus.com and www.en.necessaryandproportionate.org.

(43)

http://www.pclob.gov/SiteAssets/Pages/default/PCLOB-Report-on-the-Telephone-Records-Program.pdf.

(44)

Vykdant vadinamąją 9 akių programą dalyvauja JAV, JK, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Danija, Prancūzija, Norvegija ir Nyderlandai. Vadinamoji 14 akių programa apima minėtąsias šalis, taip pat Vokietiją, Belgiją, Italiją, Ispaniją ir Švediją.

(45)

Visuotiniai nacionalinio saugumo ir teisės į informaciją principai, 2013 m. birželio mėn.

(46)

Europos Parlamento 2014 m. vasario ... d. teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo ir mokymo agentūros (Europolo) (A7-0096/2014).


AIŠKINAMOJI DALIS

„Valdovo, kad ir kas jis būtų, – monarchas ar asamblėja, – pareigos,

kurioms vykdyti jam patikėta aukščiausioji valdžia,

visų pirma yra žmonių saugumo užtikrinimas.“

T. Hobbes „Leviatanas“ (XXX skyrius)

„Negalime savo visuomenės rodyti kaip pavyzdžio kitiems, nukrypdami nuo

pagrindinių standartų, kurie

ją daro vertą pagyrimo.“

Lordas Bingham of Cornhill

buvęs Anglijos ir Velso Lordas vyriausiasis teisėjas

Metodika

Nuo 2013 m. liepos mėn. LIBE tyrimo komitetui buvo patikėta atsakomybė atlikti labai sudėtingą užduotį vykdant plenarinio posėdžio įgaliojimus(1) per itin trumpą laikotarpį (mažiau negu 6 mėn.) ištirti masinio elektroninio ES piliečių sekimo klausimą.

Minėtu laikotarpiu buvo surengta 15 klausymų, per kiekvieną iš jų buvo nagrinėjami konkretūs klausimai, nurodyti liepos 4 d. rezoliucijoje, remiantis įvairių žinių ir patirties turinčių ES ir JAV ekspertų (ES institucijų, nacionalinių parlamentų, JAV Kongreso pareigūnų, mokslininkų, žurnalistų, pilietinės visuomenės atstovų, saugumo ir technologijų specialistų ir privataus verslo atstovų) pateikta informacija. Be to, LIBE komiteto delegacija 2013 m. spalio 28–30 d. apsilankė Vašingtone ir susitiko su vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios atstovais (mokslininkais, teisininkais, saugumo ekspertais, verslo atstovais)(2). Tuo pat metu Vašingtone taip pat lankėsi Užsienio reikalų komiteto (AFET) delegacija. Buvo surengti keli bendri susitikimai.

Pranešėjas kartu su įvairių frakcijų šešėliniais pranešėjais(3) ir 3 AFET komitetui priklausančiais EP nariais(4) parengė daug darbo dokumentų(5), kuriuose pateikiamos pagrindinės tyrimo išvados. Pranešėjas norėtų padėkoti visiems šešėliniams pranešėjams ir AFET komiteto nariams už tvirtą bendradarbiavimą ir didelį įsipareigojimą per šį visą sudėtingą procesą.

Problemos mastas

Didėjantis dėmesys saugumui kartu su technologijų plėtra sudarė sąlygas valstybėms sužinoti daugiau apie piliečius negu kada nors anksčiau. Galėdamos rinkti duomenis apie pranešimų turinį, taip pat metaduomenis ir sekdamos piliečių elektroninę veiklą, visų pirma naudojimąsi išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais, žvalgybos agentūros apie asmenį de facto gali sužinoti beveik viską. Tai padėjo iš esmės pakeisti žvalgybos agentūrų darbą ir praktiką, nuo tradiciškai suvokiamo tikslinio sekimo, kaip būtinos ir proporcingos kovos su terorizmu priemonės, pereinant prie masinio sekimo sistemų.

Dėl šio didesnio masinio sekimo proceso nebuvo iš anksto viešai diskutuojama arba demokratiškai priimami sprendimai. Reikalinga diskusija dėl sekimo tikslų ir masto, taip pat dėl jo vietos demokratinėje visuomenėje. Ar dėl Edwardo Snowdeno atskleistos informacijos susidariusi padėtis rodo visos visuomenės pokytį, kai susitaikoma su tuo, jog privatumas paaukojamas tam, kad būtų užtikrintas saugumas? Ar susiduriame su tokiu dideliu privatumo ir intymumo pažeidimu, kad ne tik nusikaltėliai, bet ir informacinių technologijų bendrovės bei žvalgybos agentūros žino kiekvieną piliečio gyvenimo smulkmeną? Ar turėtume su tuo susitaikyti be jokių tolesnių diskusijų? O gal teisėkūros institucijos atsakomybė yra pritaikyti turimas politikos ir teisines priemones siekiant apriboti riziką ir užkirsti kelią tolesnei žalai tuo atveju, jeigu į valdžią ateitų ne tokios demokratiškos jėgos?

Reakcija į masinį sekimą ir vieši debatai

Europos Sąjungoje debatai masinio sekimo klausimu vyksta nevienodai. Tiesą sakant, daugelyje valstybių narių vieši debatai beveik nevyksta, o žiniasklaidos dėmesys skiriasi. Atrodo, Vokietija – tai šalis, kurioje reakcija į atskleistą informaciją buvo stipriausia ir viešos diskusijos apie tokio atskleidimo pasekmes vyko plačiu mastu. Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje, nepaisant dienraščių „The Guardian“ ir „Le Monde“ atliktų tyrimų, reakcija buvo ramesnė – tai buvo siejama su tuo, kad šių šalių nacionalinės žvalgybos tarnybos tariamai dalyvavo NSA veikloje. LIBE komitetui atliekant tyrimą buvo išklausyti vertingi Belgijos, Nyderlandų, Danijos, net Norvegijos parlamentinės priežiūros organų parodymai. Tačiau Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos parlamentai atsisakė dalyvauti. Šie skirtumai vėl parodo nevienodą stabdžių ir atsvarų lygį Europos Sąjungoje šiuo klausimu ir tai, kad parlamentiniai organai, atsakingi už priežiūrą, turėtų labiau bendradarbiauti.

Nuo to laiko, kai Edward Snowden per žiniasklaidos priemones atskleidė informaciją, vieši debatai buvo grindžiami dviejų rūšių reakcija. Viena vertus, kai kurie neigia paskelbtos informacijos teisėtumą, teigdami, kad dauguma žiniasklaidos pranešimų grindžiami klaidinga interpretacija. Be to, daugelis, nors ir neneigdami atskleistos informacijos, abejoja dėl atskleistos informacijos teisėtumo atsižvelgiant į tariamą saugumo riziką, kuri dėl jos kyla nacionaliniam saugumui ir kovai su terorizmu.

Kita vertus, kiti mano, kad suteiktos informacijos klausimu reikia rengti informuotos visuomenės debatus, nes dėl šios informacijos kyla daugybė problemų atsižvelgiant į pagrindinius demokratijos užtikrinimo klausimus, įskaitant teisinės valstybės principą, pagrindines teises, piliečių privatumą, teisėsaugos ir žvalgybos tarnybų viešąją atskaitomybę ir t.t. Šį atvejį be abejonės turėtų nagrinėti didžiausių spaudos leidinių, kurie dalyvauja viešinant informaciją (dienraščių „The Guardian“, „Le Monde“, „Der Spiegel“, „The Washington Post“ ir „Glenn Greenwald“), žurnalistai ir redaktoriai.

Minėta dviejų rūšių reakcija grindžiama tam tikromis priežastimis, kurios gali lemti gana priešingus sprendimus, kaip ES turėtų reaguoti arba nereaguoti.

5 priežastys nesiimti veiksmų

–  Žvalgybos ir (arba) nacionalinio saugumo argumentas: ES neturi kompetencijos

Edwardo Snowdeno atskleista informacija susijusi su JAV ir kai kurių valstybių narių žvalgybos veikla, bet nacionalinis saugumas priklauso valstybių kompetencijai ir ES neturi kompetencijos tokiais klausimais (išskyrus ES vidaus saugumą), taigi negalima imtis veiksmų ES lygmeniu.

–  Terorizmo argumentas: informatoriaus pavojingumas

Bet kokie su atskleista informacija susiję veiksmai ar vien tik informacijos nagrinėjimas toliau silpnina JAV ir ES saugumą, nes taip nepasmerkiama tai, jog paskelbti dokumentai, kurių turinys, net jei jis ir redaguotas, kaip aiškina atitinkami žiniasklaidos veikėjai, gali suteikti vertingos informacijos teroristų grupuotėms.

–  Išdavystės argumentas: neteisėti informatoriaus veiksmai

Kaip teigia kai kurie JAV ir Jungtinės Karalystės veikėjai, kiekvieni pradėti debatai ar tolesni veiksmai, susiję su E. Snowdeno atskleista informacija, yra iš esmės šališki ir neturintys prasmės, nes jie grindžiami pirminiu išdavystės veiksmu.

–  Tikrovės argumentas: bendri strateginiai interesai

Net jeigu būtų patvirtinta, kad padaryta klaidų ir vykdyta tam tikra neteisėta veikla, jas turėtų atsverti poreikis išlaikyti ypatingus JAV ir Europos santykius siekiant apsaugoti bendrus ekonomikos, verslo ir užsienio politikos interesus.

–  Gero valdymo argumentas: reikia pasitikėti valdžios institucijomis

JAV ir ES valdžia išrinkta demokratiškai. Saugumo srityje, net jeigu žvalgybos veikla vykdoma siekiant kovoti su terorizmu, šių šalių valdžios institucijos principingai laikosi demokratijos standartų. Ši gero ir teisėto valdymo prezumpcija grindžiama ne tik šių valstybių vykdomosios valdžios gera valia, bet ir stabdžių ir atsvarų mechanizmu, įtvirtintu jų konstitucinėse sistemose.

Matome, kad priežasčių nesiimti veiksmų yra daug ir jos svarbios. Jomis galėtų būti paaiškinta, kodėl didžioji dalis ES vyriausybių, po pirmosios griežtos reakcijos, pirmenybę teikė neveikimui. Ministrų Tarybos pagrindiniai veiksmai – transatlantinės duomenų apsaugos ekspertų grupės sukūrimas. Grupė susitiko tris kartus ir pateikė galutinę ataskaitą. Antra JAV ir ES valstybių narių valdžios institucijų grupė žvalgybos klausimais taip pat turėjo susirinkti į posėdį, tačiau apie tai informacijos nepateikta. Europos Vadovų Taryba sekimo problemą sprendė tik paskelbdama Valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimą(6) ir iki šiol tik keli nacionaliniai parlamentai pradėjo tyrimą.

5 priežastys imtis veiksmų

–  Masinio sekimo argumentas: kokioje visuomenėje norime gyventi?

Nuo pat pirmojo informacijos atskleidimo 2013 m. birželio mėn. nuolat buvo prisimenamas George'o Orwello romanas „1984-ieji“. Po rugsėjo 11-osios išpuolių dėl didelio dėmesio saugumui ir perėjimo prie tikslinio ir konkretaus sekimo padaryta didelė žala ir rimtai pakenkta privatumo sąvokai. Tiek Europos, tiek JAV istorijoje yra masinio sekimo pavojų ir virsmo į visuomenes be privatumo pavyzdžių.

–  Pagrindinių teisių argumentas

Masiniu visuotiniu sekimu keliamas pavojus piliečių pagrindinėms teisėms, įskaitant teisę į privatų gyvenimą, duomenų apsaugą, spaudos laisvę ir teisingą bylos nagrinėjimą – visos šios teisės įtvirtintos ES sutartyse, ES pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje (EŽTK). Šių teisių privalu paisyti ir dėl jų nesiderama tikintis mainais gauti kokios nors naudos, nebent tai tinkamai numatyta teisinėmis priemonėmis ir visapusiškai atitinka sutarčių nuostatas.

–  ES vidaus saugumo argumentas

Nacionaline kompetencija žvalgybos ir nacionalinio saugumo klausimais nepanaikinama paraleli ES kompetencija. ES yra naudojusis kompetencija vidaus saugumo srityje, kuri suteikta jai ES sutartimis, priimdama sprendimus dėl įvairių teisinių priemonių ir sudarydama tarptautinius susitarimus kovos su sunkiu nusikalstamumu ir terorizmu tikslais, taip pat rengdama vidaus saugumo strategiją ir steigdama veiklą šioje srityje vykdančias agentūras. Be to, buvo sukurtos kitos tarnybos, atspindinčios didesnio bendradarbiavimo žvalgybos klausimais ES lygmeniu poreikį: ES žvalgybos analizės centras (EIVT struktūroje) ir ES kovos su terorizmu koordinatorius (Tarybos generalinio sekretoriato struktūroje). Nė viena iš šių tarnybų nepagrįsta teisiniu pagrindu.

–  Nepakankamos priežiūros argumentas

Nors žvalgybos tarnybos atlieka būtiną apsaugos nuo vidaus ir išorės pavojų funkciją, jos turi veikti laikydamosi teisinės valstybės principo, todėl joms turėtų būti taikomas griežtas ir išsamus priežiūros mechanizmas. Žvalgybos veiklos demokratinė priežiūra vykdoma nacionaliniu lygmeniu, tačiau šiais laikais dėl tarptautinio grėsmių saugumui pobūdžio valstybės narės aktyviai keičiasi informacija tarpusavyje ir su tokiomis trečiosiomis šalimis, kaip JAV. Reikia tobulinti priežiūros mechanizmus tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, jeigu tradiciniai priežiūros mechanizmai yra nebeveiksmingi arba paseno.

–  Atgrasantis poveikis žiniasklaidai ir informatorių apsauga

Edwardo Snowdeno atskleisti duomenys ir tolesni žiniasklaidos pranešimai pabrėžė lemiamą žiniasklaidos vaidmenį demokratinėje valstybėje siekiant užtikrinti vyriausybių atskaitomybę. Kai priežiūros mechanizmais negalima užkirsti kelio masinio sekimo veiklai ar jos reguliuoti, labai svarbus žiniasklaidos ir informatorių vaidmuo atskleidžiant galimus neteisėtus veiksmus ar piktnaudžiavimą galia. JAV ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijų reakcija į žiniasklaidą parodė spaudos ir informatorių pažeidžiamumą ir tai, kad nedelsiant reikia imtis veiksmų jiems apsaugoti.

Europos Sąjunga raginama pasirinkti vieną iš dviejų galimybių: įprastinės veiklos politiką (pakankamai priežasčių nesiimti veiksmų, palaukime ir pamatysime) arba tikrosios padėties vertinimo politiką (sekimo veikla vykdoma seniai, tačiau yra pakankamai įrodymų, kad žvalgybos agentūrų mastas ir gebėjimų dydis neturi precedento, todėl ES turi veikti).

Habeas Corpus sekamoje visuomenėje

1679 m. Didžiosios Britanijos parlamentas priėmė Habeas corpus aktą – tai buvo didelė pažanga užtikrinant teisę į teismą konkuruojančių jurisdikcijų ir įstatymų kolizijos laikais. Šiandien mūsų demokratinės valstybės užtikrina tinkamas nuteistojo arba sulaikytojo teises pačiam fiziškai dalyvauti baudžiamajame procese ar kreiptis į teismą. Tačiau jo arba jos duomenys, kurie skelbiami, tvarkomi, saugomi ir gali būti randami skaitmeniniuose tinkluose, sudaro asmens duomenų visumą – tam tikrą atskiram asmeniui būdingą skaitmeninę visumą, sudarančią sąlygas daug sužinoti apie jo arba jos tapatybę, įpročius ir įvairius pomėgius.

Habeas corpus nuostatos pripažįstamos kaip pagrindinė teisinė priemonė, kuria apsaugoma asmens laisvė nuo savavališkų valstybės veiksmų. Šiandien mums reikia išplėsti habeas corpus taikymą aprėpiant skaitmeninę sritį. Pavojus gresia teisei į privatų gyvenimą ir pagarbai asmens neliečiamybei ir orumui. Masinis duomenų rinkimas, nesilaikant ES duomenų apsaugos taisyklių, ir konkretūs proporcingumo principo pažeidimai tvarkant duomenis prieštarauja konstitucinėms valstybių narių tradicijoms ir Europos konstitucinės santvarkos pagrindams.

Šiais laikais pagrindinė nauja tendencija yra ta, kad šie pavojai kyla ne dėl nusikalstamos veikos (šiuo klausimu ES teisės aktų leidėjas patvirtino daug priemonių) arba dėl šalių, kuriose ne itin puoselėjamos demokratinės tradicijos, vyriausybių galimų kibernetinių išpuolių. Pradedama suvokti, kad minėti pavojai taip pat gali kilti dėl demokratinių šalių teisėsaugos ir žvalgybos tarnybų veiksmų, kai ES piliečiai arba įmonės susiduria su įstatymų koliziją, dėl to yra mažiau teisinio tikrumo ir gali būti pažeistos teisės neturint tinkamų teisių gynimo mechanizmų.

Reikia užtikrinti tinklų valdymą, kad būtų apsaugoti asmens duomenys. Kol nesusikūrė šiuolaikinės valstybės, nebuvo galima garantuoti kelių arba miesto gatvių eismo saugumo ir grėsė pavojus fizinei neliečiamybei. Šiomis dienomis informacijos greitkeliai, nors ir dominuoja kasdieniame gyvenime, yra nesaugūs. Turi būti užtikrinta skaitmeninių duomenų neliečiamybė, visų pirma apsaugant juos nuo nusikaltėlių, bet taip pat nuo galimo valdžios institucijų arba sutarties šalių arba privačių įmonių piktnaudžiavimo įgaliojimais pagal slaptus teismo orderius.

LIBE komiteto tyrimo rekomendacijos

Dauguma šiandien iškeltų problemų yra labai panašios į problemas, kurios buvo atskleistos 2001 m. Parlamento tyrime dėl programos ECHELON. Tai, kad ankstesnės kadencijos teisės aktų leidėjui nepavyko imtis veiksmų dėl ECHELON tyrimo išvadų ir rekomendacijų, turėtų būti pagrindinė pamoka turint mintyje šį tyrimą. Todėl šioje rezoliucijoje, pripažįstant atskleistų duomenų svarbą ir tęstinį pobūdį, planuojama iš anksto ir užtikrinama, kad būtų pateikti konkretūs pasiūlymai dėl tolesnių veiksmų per kitą Parlamento kadenciją, taip užtikrinant, kad išvadoms ir toliau būtų skiriama daug dėmesio ES politinėje darbotvarkėje.

Remdamasis šiuo vertinimu, pranešėjas norėtų pasiūlyti Parlamentui balsuoti dėl priemonių:

Europos skaitmeninis Habeas Corpus privatumui apsaugoti, grindžiamas 7 veiksmais:

1 veiksmas. 2014 m. priimti duomenų apsaugos dokumentų rinkinį;

2 veiksmas. Sudaryti ES ir JAV bendrąjį susitarimą, kuriuo ES piliečiams būtų užtikrinti tinkami teisių gynimo mechanizmai tuo atveju, kai iš ES į JAV perduodami duomenys teisėsaugos tikslais;

3 veiksmas. Sustabdyti „saugaus uosto“ susitarimo taikymą, kol bus atlikta visapusiška peržiūra ir užpildytos dabartinės spragos užtikrinant, kad asmens duomenų perdavimas iš Sąjungos į JAV komerciniais tikslais galėtų būti atliekamas tik laikantis griežčiausių ES standartų.

4 veiksmas. Sustabdyti TFSP susitarimo taikymą iki tol, kol: i) bus baigtos derybos dėl bendrojo susitarimo; ii) bus atliktas išsamus tyrimas, grindžiamas ES analize, ir bus tinkamai išspręsti visi Parlamento spalio 23 d. rezoliucijoje nurodyti susirūpinimą keliantys klausimai;

5 veiksmas. Apsaugoti teisinę valstybę ir ES piliečių pagrindines teises, ypatingą dėmesį skiriant grėsmėms spaudos laisvei ir profesiniam konfidencialumui (įskaitant teisininko ir kliento santykius), taip pat didesnei informatorių apsaugai;

6 veiksmas. Parengti Europos strategiją dėl informacinių technologijų nepriklausomumo (nacionaliniu ir ES lygmenimis);

7 veiksmas. Vystyti ES kaip pavyzdinę veikėją siekiant demokratinio ir neutralaus interneto valdymo.

Pabaigęs tyrimą Europos Parlamentas toliau turėtų veikti kaip ES piliečių teisių sergėtojas, laikydamasis šio tvarkaraščio, skirto įgyvendinimui stebėti:

•  2014 m. balandis – liepa: sukuriama stebėsenos grupė, kurios pagrindas – LIBE komiteto tyrimų grupė, atsakinga už bet kokių naujų duomenų, susijusių su tyrimo įgaliojimais, stebėseną ir šios rezoliucijos įgyvendinimo tikrinimą;

•  pradedant 2014 m. liepa: kompetentingame komitete sukuriamas pastovus priežiūros mechanizmas, susijęs su duomenų perdavimu ir teisių gynimo teisme priemonėmis;

•  2014 m. pavasaris: Europos Vadovų Taryba oficialiai paraginama įtraukti Europos skaitmeninį habeas corpus pagrindinėms teisėms skaitmeniniame amžiuje saugoti į gaires, kurias ketinama priimti pagal SESV 68 straipsnį;

•  2014 m. ruduo: prisiimamas įsipareigojimas, kad Europos skaitmeninis habeas corpus pagrindinėms teisėms skaitmeniniame amžiuje saugoti ir su juo susijusios rekomendacijos bus pagrindiniai kriterijai tvirtinant kitos kadencijos Komisiją;

•  2014–2015 m.: reguliariai posėdžiauja Europos Parlamento ir JAV Kongreso, taip pat kitų įsipareigojusių trečiųjų šalių parlamentų, įskaitant Braziliją, pasitikėjimo / duomenų / piliečių teisių grupė;

•  2014–2015 m.: surengiama Europos nacionalinių parlamentų žvalgybos priežiūros organų konferencija;

•  2015-ieji: surengiama konferencija, kurioje dalyvauja įvairių sričių, kurių veikla prisidedama prie IT saugumo (įskaitant matematiką, kriptografiją, privatumo stiprinimo technologijas ir kt.), aukšto lygio Europos ekspertai, siekiant per kitą kadenciją plėtoti ES IT strategiją.

(1)

http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2009_2014/documents/ta/04/07/2013%20-%200322/p7_ta-prov(2013)0322_lt.pdf.

(2)

Žr. Vašingtono delegacijos ataskaitą.

(3)

Šešėlinių pranešėjų sąrašas: Axel Voss (PPE), Sophia in’t Veld (ALDE), Jan Philipp Albrecht (Verts/ALE), Timothy Kirkhope (EFD), Cornelia Ernst (GUE).

(4)

AFET komiteto narių sąrašas: José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (PPE), Ana Gomes (S&D), Annemie Neyts-Uyttebroeck (ALDE).

(5)

Žr. I priedą.

(6)

Europos Vadovų Tarybos 2013 m. spalio 24–25 d. susitikimo išvados, būtent: „Valstybių ar vyriausybių vadovai atkreipė dėmesį į Prancūzijos ir Vokietijos ketinimą siekti dvišalio dialogo su JAV, kad iki metų pabaigos būtų susitarta dėl tarpusavio santykių toje srityje. Jie pažymėjo, kad kitos ES šalys taip pat kviečiamos prisijungti prie šios iniciatyvos. Jie taip pat nurodė, kad esama ES ir JAV darbo grupės susijusiu duomenų apsaugos klausimu, ir paragino skubiai užtikrinti konstruktyvią pažangą šioje srityje“.


I PRIEDAS. DARBO DOKUMENTŲ SĄRAŠAS

LIBE komiteto tyrimas

 

Pranešėjas

ir pranešimą padėję rengti

šešėliniai pranešėjai

 

Klausimai

 

2013 m. liepos 4 d.

EP rezoliucija

(žr. 15–16 dalis)

 

C. Moraes

(S&D)

JAV ir ES valstybių narių sekimo programos ir jų poveikis ES piliečių pagrindinėms teisėms

 

16 dalies a, b, c ir d punktai

A. Voss

(PPE)

JAV vykdoma su ES duomenimis susijusi sekimo veikla ir galimi jos teisiniai padariniai transatlantiniams susitarimams ir bendradarbiavimui

16 dalies a, b ir c punktai

S. in’t Veld

(ALDE)

ir C. Ernst

(GUE)

Valstybių narių žvalgybos tarnybų ir ES žvalgybos įstaigų demokratinė priežiūra

 

15 dalis, 16 dalies a, c ir e punktai

J. P. Albrecht

(Verts/ALE)

Sekimo praktikos ES ir JAV ir ES duomenų apsaugos nuostatų sąryšis

16 dalies c, e ir f punktai

T. Kirkhope

(ECR)

Tarptautinio, europinio ir nacionalinio saugumo mastas atsižvelgiant į ES perspektyvą

 

16 dalies a ir b punktai

3 AFET nariai

Tyrimo dėl masinio elektroninio ES piliečių sekimo užsienio politikos aspektai

 

16 dalies a, b ir f punktai


II PRIEDAS. KLAUSYMŲ IR EKSPERTŲ SĄRAŠAS

LIBE KOMITETO TYRIMAS

DĖL JAV NSA STEBĖJIMO PROGRAMOS,

STEBĖJIMO TARNYBŲ ĮVAIRIOSE VALSTYBĖSE NARĖSE

IR JŲ POVEIKIO ES PILIEČIŲ PAGRINDINĖMS TEISĖMS IR TRANSATLANTINIAM BENDRADARBIAVIMUI TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ SRITYJE

Po to, kai buvo priimta Europos Parlamento 2013 m. liepos 4 d. rezoliucija (16 dalis), LIBE komitetas surengė klausymus, siekdamas surinkti informacijos apie įvairius aspektus, kuriems kyla grėsmė, įvertinti tiriamos stebėjimo veiklos poveikį, būtent pagrindinėms teisėms ir duomenų apsaugos taisyklėms, išnagrinėti teisių gynimo mechanizmus ir pateikti rekomendacijas siekiant apsaugoti ES piliečių teises ir sustiprinti ES institucijų IT saugumą.

Data

Dalykas

Ekspertai

2013 m. rugsėjo 5 d., 15.00–18.30 val. (Briuselis)

 

– Keitimasis nuomonėmis su žurnalistais, kurie atskleidė šį atvejį ir viešai paskelbė faktus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

– Laikinojo komiteto pasiklausymo sistemos ECHELON klausimu tolesni veiksmai

Jacques FOLLOROU, „Le Monde“

•  Jacob APPELBAUM, tiriamosios žurnalistikos atstovas, programinės įrangos gamintojas ir informacijos technologijų saugumo tyrėjas įgyvendinant „Tor“ projektą

•  Alan RUSBRIDGER, „Guardian News and Media“ vyriausiasis redaktorius (videokonferencija)

 

•  Carlos COELHO (EP narys), Laikinojo komiteto pasiklausymo sistemos ECHELON klausimu buvęs pirmininkas

•  Gerhard SCHMID (buvęs EP narys ir 2001 m. pranešimo dėl sistemos ECHELON pranešėjas)

•  Duncan CAMPBELL, tiriamosios žurnalistikos atstovas ir STOA ataskaitos „Duomenų perėmimo pajėgumai 2000 m.“ autorius

2013 m. rugsėjo 12 d.,

10.00–12.00 val. (Strasbūras)

– 2013 m. rugsėjo 19–20 d. ES ir JAV transatlantinės ekspertų grupės duomenų apsaugos klausimais susitikimo grįžtamoji informacija: darbo metodas ir bendradarbiavimas su LIBE komitetu jam atliekant tyrimą (uždaras posėdis)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

– Keitimasis nuomonėmis su 29 straipsnio darbo grupe duomenų apsaugos klausimu

•  Darius ŽILYS, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento direktorius (vienas iš ad hoc ES ir JAV duomenų apsaugos darbo grupės pirmininkų)

•  Paul NEMITZ, Europos Komisijos Teisingumo GD direktorius (vienas iš ad hoc ES ir JAV duomenų apsaugos darbo grupės pirmininkų)

•  Reinhard PRIEBE, Europos Komisijos Vidaus reikalų GD direktorius (vienas iš ad hoc ES ir JAV duomenų apsaugos darbo grupės pirmininkų)

 

•  Jacob KOHNSTAMM, pirmininkas

2013 m. rugsėjo 24 d., 9.00–11.30 val. ir 15.00–18.30 val. (Briuselis)

 

Dalyvauja AFET komiteto atstovai

– Įtarimai, kad NSA prisijungia prie SWIFT duomenų, naudojamų įgyvendinant TFSP programą

 

 

 

 

 

– 2013 m. rugsėjo 19–20 d. ES ir JAV transatlantinės ekspertų grupės duomenų apsaugos klausimais susitikimo grįžtamoji informacija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

– Keitimasis nuomonėmis su JAV pilietine visuomene (I dalis)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

– Sekimo veiksmingumas kovojant su nusikalstamumu ir terorizmu Europoje

 

 

 

– Tyrimo dėl JAV sekimo programų ir jų poveikio ES piliečių privatumui pristatymas

•  Cecilia MALMSTRÖM, Europos Komisijos narė

•  Rob WAINWRIGHT, Europolo direktorius

•  Blanche PETRE, SWIFT vyriausioji advokatė

 

•  Darius ŽILYS, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento direktorius (vienas iš ad hoc ES ir JAV duomenų apsaugos darbo grupės pirmininkų)

•  Paul NEMITZ, Europos Komisijos Teisingumo GD direktorius (vienas iš ad hoc ES ir JAV duomenų apsaugos darbo grupės pirmininkų)

•  Reinhard PRIEBE, Europos Komisijos Vidaus reikalų GD direktorius (vienas iš ad hoc ES ir JAV duomenų apsaugos darbo grupės pirmininkų)

•  Jens-Henrik JEPPESEN, Demokratijos ir technologijos centro (CDT) Europos reikalų skyriaus direktorius

•  Greg NOJEIM, Demokratijos ir technologijos centro (CDT) Laisvės, saugumo ir technologijų projekto direktorius ir vyriausiasis advokatas (videokonferencija)

 

•  Dr. Reinhard KREISSL, „Atsparumo didinimas sekimo visuomenėje“ koordinatorius (angl. Increasing Resilience in Surveillance Societies (IRISS) (videokonferencija)

 

•  Caspar BOWDEN, nepriklausomas tyrėjas, buvęs įmonės „Microsoft“ vyriausiasis patarėjas privatumo klausimais, teminio skyriaus pranešimo dėl JAV sekimo programų ir jų poveikio ES piliečių privatumui, kurį parengti pavedė LIBE komitetas, autorius

2013 m. rugsėjo 30 d., 15.00–18.30 val. (Briuselis)

Dalyvauja AFET komiteto atstovai

– Keitimasis nuomonėmis su JAV pilietine visuomene (II dalis)

 

 

 

 

– Informatorių veikla sekimo srityje ir jų teisinė apsauga  

•  Marc ROTENBERG, Elektroninio privatumo informacijos centras (angl. Electronic Privacy Information Centre, EPIC)

•  Catherine CRUMP, Amerikos pilietinių laisvių sąjunga (ACLU)

 

Informatorių pareiškimai:

•  Thomas DRAKE, buvęs NSA vyresnysis vadovaujantis darbuotojas

•  J. Kirk WIEBE, buvęs NSA vyresnysis analitikas

•  Annie MACHON, buvusi MI5 žvalgybos pareigūnė

 

NVO pareiškimai dėl teisinės informatorių apsaugos

•  Jesselyn RADACK, 6 informatoriams atstovaujanti teisininkė, Vyriausybinės atskaitomybės projektas

•  John DEVITT, „Transparency International Ireland“

2013 m. spalio 3 d.,

16.00–18.30 val. (Briuselis)

– Įtarimai dėl JK žvalgybos agentūros GCHQ vykdomo Belgijos telekomunikacijų bendrovės „Belgacom“ šnipinėjimo ir slapto telefoninių pokalbių klausymosi

 

•  Geert STANDAERT, BELGACOM S.A. „Service Delivery Engine“ direktoriaus pavaduotojas

•  Dirk LYBAERT, BELGACOM S.A. generalinis sekretorius

•  Frank ROBBEN, „Commission de la Protection de la Vie Privée Belgique“, bylos „Belgacom“ vienas iš autorių

2013 m. spalio 7 d., 19.00–21.30 val. (Strasbūras)

– JAV sekimo programų poveikis JAV „saugaus uosto“ priemonei

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

JAV sekimo programų poveikis kitoms tarptautinių pervedimų priemonėms (sutarčių sąlygos, įmonėms privalomos taisyklės)

•  Dr. Imke SOMMER, Die Landesbeauftragte für Datenschutz und Informationsfreiheit der Freien Hansestadt Bremen (VOKIETIJA)

•  Christopher CONNOLLY, „Galexia“

•  Peter HUSTINX, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDPS)

 

•  Isabelle FALQUE-PIERROTIN, Prancūzijos nacionalinės informatikos ir laisvių komisijos CNIL pirmininkė (PRANCŪZIJA)

2013 m. spalio 14 d. 15.00–18.30 val. (Briuselis)

– Masinis elektroninis ES piliečių ir tarptautinio masto sekimas

 

 

 

 

 

 

Europos Taryba

 

 

 

 

ES teisė

 

 

– Teismo bylos dėl sekimo programų

•  Buvęs JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais, Europos universitetinio instituto profesorius ir Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos projekto „SURVEILLE“ vadovas Martin SCHEININ

 

•  EŽTT teisėjas Bostjan ZUPANČIČ (vaizdo konferencija)

 

•  Londono „Metropolitan“ universiteto teisės profesorius Douwe KORFF

 

•  Dominique GUIBERT (Vice-Président of the ‘Ligue des Droits de l’Homme’ (LDH))

•  Grupės „Big Brother Watch“ direktorius Nick PICKLES

•  Informatikė, projekto vadovė organizacijoje „Forschungszentrum für Kultur und Informatik“ Constanze KURZ

2013 m. lapkričio 7 d.

9.00–11.30 val. ir 15.00–18.30 val. (Briuselis)

– ES žvalgybos analizės centro vaidmuo ES žvalgybos veikloje (uždaras [posėdis])

 

 

– ES valstybių narių nacionalinės masinio asmens duomenų sekimo programos ir jų suderinamumas su ES teise

 

 

 

 

 

 

– Žvalgybos tarnybų parlamentinės priežiūros masinio sekimo amžiuje vaidmuo nacionaliniu lygmeniu (I dalis)

(Venecijos komisija)

(JK)

 

 

 

 

 

 

 

– ES ir JAV transatlantinė ekspertų grupė

•  ES žvalgybos analizės centro (IntCen) direktorius Ilkka SALMI

 

•  Europos politikos studijų centro (CEPS, Briuselis) vyresnysis mokslinis bendradarbis ir Teisingumo ir vidaus reikalų padalinio vadovas Sergio CARRERA

•  Leideno universiteto habilituotas tarptautinių santykių mokslų daktaras Dr. Francesco RAGAZZI

 

•  Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) narys Iain CAMERON

•  Daramo universiteto teisės profesorius Ian LEIGH

•  Buvęs saugumo ir žvalgybos agentūrų MI5 ir MI6 teisės direktorius David BICKFORD

•  Organizacijos „Privacy International“ vykdomasis direktorius Gus HOSEIN

 

•  Europos Komisijos Pagrindinių teisių ir pilietybės direktorato (Teisingumo GD) direktorius Paul NEMITZ

•  Europos Komisijos Krizių valdymo ir vidaus saugumo direktorato (Vidaus reikalų GD) direktorius Reinhard PRIEBE

2013 m. lapkričio 11 d.

15.00–18.30 val. (Briuselis)

– JAV sekimo programos ir jų poveikis ES piliečių privatumui (JAV Kongreso nario Jimo SENSENBRENNERIO pareiškimas)

 

 

 

– Žvalgybos tarnybų parlamentinės priežiūros masinio sekimo amžiuje vaidmuo nacionaliniu lygmeniu (Nyderlandai, Švedija) (II dalis)

 

 

 

 

 

 

– JAV NSA elektronio masinio sekimo programos ir IT bendrovių vaidmuo (Microsoft, Google, Facebook)

•  JAV Atstovų Rūmų narys (Teisminių institucijų komiteto narys ir Nusikalstamumo, terorizmo, šalies vidaus saugumo ir tyrimų pakomitečio pirmininkas) Jim SENSENBRENNER

 

•  Švedijos Parlamento (Riksdag) Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas Peter ERIKSSON

•  Nyderlandų nepriklausomo peržiūros komiteto žvalgybos ir saugumo tarnybų klausimais pirmininkas A.H. VAN DELDEN

 

•  Bendrovės „Microsoft“ viceprezidentė teisės ir įmonės reikalų klausimais (Europa, Artimieji Rytai ir Afrika) Dorothee BELZ

•  Bendrovės „Google“ direktorius viešosios politikos ir ryšių su vyriausybe klausimais Nicklas LUNDBLAD

•  Bendrovės „Facebook“ direktorius viešosios politikos klausimais (Europa, Artimieji Rytai ir Afrika) Richard ALLAN

 

2013 m. lapkričio 14 d. 15.00–18.30 val. (Briuselis)

Dalyvauja AFET komiteto atstovai

ES institucijų IT saugumas (I dalis) (Europos Parlamentas, Komisija (CERT-EU)), („eu-LISA“)

 

 

 

 

 

 

 

 

– Žvalgybos tarnybų parlamentinės priežiūros masinio sekimo amžiuje vaidmuo nacionaliniu lygmeniu (III dalis) (Belgija, Danija)

•  Europos Parlamento Naujovių ir technologinės pagalbos GD generalinis direktorius Giancarlo VILELLA

•  Bendrovės „Fox-IT“ direktorius ir vienas iš steigėjų Ronald PRINS

•  Europos Komisijos Informacijos GD darbo grupės CERT-EU klausimais vadovas Freddy DEZEURE

•  Agentūros „eu-LISA“ saugumo pareigūnas Luca ZAMPAGLIONE

 

•  Belgijos Senato pirmininko pavaduotojas ir Žvalgybos tarnybų priežiūros komiteto stebėsenos komiteto narys Armand DE DECKER

•  Žvalgybos tarnybų priežiūros komiteto (R komiteto) pirmininkas Guy RAPAILLE

•  Danijos Folketingo teisės reikalų komiteto narys ir atstovas spaudai teisės klausimais Karsten LAURITZEN

2013 m. lapkričio 18 d. 19.00–18.30 val. (Briuselis)

– Teismo bylos ir kiti skundai dėl nacionalinių sekimo programų) (II dalis) (Lenkijos NVO)

•  Helsinkio žmogaus teisių fondo (Lenkija) valdybos viceprezidentas Dr. Adam BODNAR

2013 m. gruodžio 2 d. 15.00–18.30 val. (Briuselis)

– Žvalgybos tarnybų parlamentinės priežiūros masinio sekimo amžiuje vaidmuo nacionaliniu lygmeniu (IV dalis) (Norvegija)

•  Norvegijos parlamento (Stortingo) Nuolatinio priežiūros ir konstirucinių reikalų komiteto narys Michael TETZSCHNER

2013 m. gruodžio 5 d. 15.00–18.30 val. (Briuselis)

– ES institucijų IT saugumas (II dalis)

 

 

 

 

 

 

– Masinio sekimo poveikis teisininko ir kliento santykių konfidencialumui

•  EUROPOLO Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro vadovas strategijos klausimais Olivier BURGERSDIJK

•  ENISA vykdomasis direktorius prof. Udo HELMBRECHT

•  Nepriklausomas konsultantas IT saugumo klausimais Florian WALTHER

•  Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos (CCBE) generalinis sekretorius Jonathan GOLDSMITH

2013 m. gruodžio 9 d.

(Strasbūras)

– Pasitikėjimo ES ir JAV duomenų srautais atkūrimas

 

 

– Europos Tarybos rezoliucija Nr. 1954 (2013) dėl nacionalinio saugumo ir prieigos prie informacijos

•  Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Viviane REDING

 

•  Ispanijos Senato narys Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos narys ir Rezoliucijos Nr. 1954 (2013) dėl nacionalinio saugumo ir prieigos prie informacijos pranešėjas Arcadio DÍAZ TEJERA

Gruodžio 17–18 d. (Briuselis)

Brazilijos Senato Šnipinėjimo tyrimo parlamentinis komitetas

(Vaizdo konferencija)

 

 

 

 

 

Privatumo apsaugos IT priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Keitimasis nuomonėmis su žurnalistu, viešai atskleidusiu faktus (II dalis) (Vaizdo konferencija)

 

 

•  Šnipinėjimo tyrimų parlamentinio komiteto pirmininkė Vanessa GRAZZIOTIN

•  Šnipinėjimo tyrimų parlamentinio komiteto pranešėjas Ricardo DE REZENDE FERRAÇO

 

•  Leveno KU universiteto (Belgija) profesorius kompiuterių saugumo ir kriptografijos klausimais Bart PRENEEL

•  Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) Piliečių apsaugos ir saugumo instituto (IPSC) direktorius Stephan LECHNER

•  Amerikos pilietinių laisvių sąjungos Kalbos, privatumo irtechnologijų projekto vyriausiasis technologas Christopher SOGHOIAN

•  Konsultantas IT saugumo klausimais (Vokietija) Christian HORCHERT

 

•  Autorius ir buvęs leidinio „Guardian“ straipsnių autorius nacionalinio saugumo ir pilietinių laisvių temomis Glenn GREENWALD


III PRIEDAS. EKSPERTŲ, KURIE ATSISAKĖ DALYVAUTI LIBE KOMITETO TYRIMO VIEŠUOSIUOSE KLAUSYMUOSE, SĄRAŠAS

1.  Ekspertai, kurie atsisakė LIBE komiteto pirmininko kvietimo

JAV

•  Keith Alexander, JAV armijos generolas, NSA direktorius(1)

•  Robert S. Litt, Nacionalinės žvalgybos agentūros direktoriaus tarnybos vyriausiasis patarėjas(2)

•  Robert A. Wood, Jungtinių Amerikos Valstijų atstovo Europos Sąjungoje reikalų patikėtinis

Jungtinė Karalystė

•  Iain Lobban, Jungtinės Karalystės Vyriausybės ryšių centrinės tarnybos direktorius

Prancūzija

•  Bajolet, Directeur général de la Sécurité Extérieure, France

•  Calvar, Directeur Central de la Sécurité Intérieure, France

Nyderlandai

•  Ronald Plasterk, Nyderlandų vidaus ir karalystės santykių ministras

•  Ivo Opstelten, Nyderlandų saugumo ir teisingumo ministras

Lenkija

•  Dariusz Łuczak, Lenkijos vidaus saugumo agentūros vadovas

•  Mr Maciej Hunia, Lenkijos užsienio žvalgybos agentūros vadovas

Privačios IT bendrovės

•  Tekedra N. Mawakana, bendrovės „Yahoo“ vadovas viešosios politikos klausimais ir vyriausiojo patarėjo pavaduotojas

•  Dr. Saskia Horsch, bendrovės „Amazon“ vyresnysis vadovas viešosios politikos klausimais

ES telekomunikacijų bendrovės

•  Doutriaux, bendrovė „Orange“

•  Larry Stone, Britų telekomo Viešųjų ir vyriausybės klausimų grupės prezidentas, JK

•  Vokietijos telekomas

•  Bendrovė „Vodafone“

2.  Ekspertai, kurie neatsakė į LIBE komiteto pirmininko kvietimą

Vokietija

•  Gerhard Schindler, Präsident des Bundesnachrichtendienstes

Nyderlandai

•  Berndsen-Jansen, Voorzitter Vaste Kamer Commissie voor Binnenlandse Zaken Tweede Kamer der Staten-Generaal, Nederland

  Rob Bertholee, Directeur Algemene Inlichtingen en Veiligheidsdienst (AIVD)

Švedija

•  Ingvar Åkesson, Nacionalinės gynybos radijo tarnyba

(Försvarets radioanstalt, FRA)

(1)

Pranešėjas kartu su komiteto pirmininku E. Broku ir senatore D. Feinstein susitiko su K. Alexanderiu Vašingtone 2013 m. spalio 29 d.

(2)

LIBE komiteto delegacija susitiko su R. S. Litt Vašingtone 2013 m. spalio 29 d.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

12.2.2014

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

7

17

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Roberta Angelilli, Mario Borghezio, Rita Borsellino, Arkadiusz Tomasz Bratkowski, Philip Claeys, Carlos Coelho, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Ioan Enciu, Frank Engel, Monika Flašíková Beňová, Kinga Gál, Kinga Göncz, Sylvie Guillaume, Salvatore Iacolino, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Timothy Kirkhope, Juan Fernando López Aguilar, Monica Luisa Macovei, Svetoslav Hristov Malinov, Véronique Mathieu Houillon, Anthea McIntyre, Nuno Melo, Louis Michel, Claude Moraes, Antigoni Papadopoulou, Georgios Papanikolaou, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Rui Tavares, Axel Voss, Tatjana Ždanoka, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Alexander Alvaro, Anna Maria Corazza Bildt, Monika Hohlmeier, Stanimir Ilchev, Iliana Malinova Iotova, Jean Lambert, Marian-Jean Marinescu, Jan Mulder, Siiri Oviir, Salvador Sedó i Alabart

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Richard Ashworth, Phil Bennion, Françoise Castex, Jürgen Creutzmann, Christian Ehler, Knut Fleckenstein, Carmen Fraga Estévez, Nadja Hirsch, Maria Eleni Koppa, Evelyn Regner, Luis Yáñez-Barnuevo García, Gabriele Zimmer

Atnaujinta: 2014 m. kovo 5 d.Teisinis pranešimas