REKOMENDACIJA ANTRAJAM SVARSTYMUI dėl Tarybos pozicijos per pirmąjį svarstymą, priimtos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m., ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1622/2006/EB

10.4.2014 - (05793/1/2014 – C7-0132/2014 – 2012/0199(COD)) - ***II

Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėjas: Marco Scurria

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos pozicijos per pirmąjį svarstymą, priimtos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m., ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1622/2006/EB

(05793/1/2014 – C7-0132/2014 – 2012/0199(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05793/1/2014 – C7-0132/2014),

–       atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2012 m. vasario 15 d.[1] ir 2012 m. lapkričio 30 d.[2] nuomones,

–       atsižvelgdamas į savo poziciją[3] dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012) 0407) per pirmąjį svarstymą,

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0275/2014),

1.      pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.      pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.      paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.      paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.      paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

• [1]  OL C 113, 2012 4 18, p. 17.
• [2]  OL C 17, 2013 1 19, p. 97.
• [3]  Priimti tekstai, 2013 m. gruodžio 12 d., P7_TA(2013)0590.

AIŠKINAMOJI DALIS

Bendroji informacija

Nuo 1985 m., kai buvo pradėta, Europos kultūros sostinių iniciatyva tapo vienais geriausiai žinomų ES veiksmų. Europos kultūros sostinės vardą yra gavę per 40 miestų – tai padeda atkreipti dėmesį į Europos kultūrų turtingumą ir skatinti didesnį Europos piliečių tarpusavio supratimą.

Iš pradžių iniciatyva buvo įgyvendinama kaip išimtinai tarpvyriausybiniai veiksmai. ES veiksmais ji tapo 1999 m. priėmus teisės aktą ir jame nustačius tvarką, pagal kurią valstybės narės galėjo iki pat 2019 m. nominuoti miestus Europos kultūros sostinės vardui gauti. Ši tvarka pakoreguota 2006 m., siekiant atsižvelgti į 2004 m. ES plėtrą. Kartu buvo patikslinti Europos kultūros sostinių atrankos kriterijai ir patobulintas atrankos mechanizmas. Kiekvienai Europos kultūros sostinei skiriama iniciatyvą pasiūliusios Graikijos kultūros ministrės Melinos Mercouri vardo premija. Nors ES skiriama piniginė premija nedidelė (maždaug 1,5 mln. EUR), jos paskyrimas ir miesto nominavimas Europos kultūros sostine neabejotinai darė didelį sverto poveikį, kadangi mobilizuojamos kur kas didesnės viešos ir privačios investicijos.

2006 m. Europos kultūros sostinių atrankos taisyklės nustos galioti 2019 m. Kadangi dabartinė atrankos procedūra apima ilgai trunkančią įvadinę procedūrą, kilo būtinybė pamėginti iki 2013 m. pabaigos parengti naujas taisykles laikotarpiui po 2020 m.

Komisijos pasiūlymas

2012 m. liepą Komisija pateikė pasiūlymą dėl šios iniciatyvos tęsimo po 2020 m.

Jame išsaugota dabartinės iniciatyvos struktūra ir turinys, įskaitant chronologinę lentelę, kurioje pateikta valstybių narių, kurioms suteikta teisė organizuoti Europos kultūros sostinės renginius, tvarka, atranką remiantis konkuruojančių miestų pateiktomis, specialiai šia proga parengtomis metų trukmės kultūrinėmis programomis ir galimybę miestams kandidatams įtraukti aplinkinį regioną.

Pagrindiniai Komisijos pasiūlyti pokyčiai susiję su i) Europos kultūros sostinės vardo miestui suteikimu (siūloma, kad jį suteiktų ne Taryba, o Komisija), ii) naryste atrankos ir stebėsenos grupėje (labiau ribotas Europos paskirtų asmenų skaičius; nacionaliniai valstybės, kuri ruošiasi organizuoti Europos kultūros sostinės renginius, atstovai nedalyvauja) ir iii) iniciatyvos išplėtimu įtraukiant šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates (iki šiol Europos kultūros sostinėmis buvo tapę tik du ES nepriklausančių valstybių miestai: 2008 m. tai buvo Stavangeris, o 2010 m. Stambulas).

Nagrinėjimo komitete etapas ir pirmasis svarstymas Parlamente

Kultūros (CULT) komitetas 2013 m. gegužės 28 d. priėmė savo pranešimą dėl šio pasiūlymo. Taryba savo dalinį bendrą požiūrį buvo pasiekusi jau 2012 m. lapkritį.

Abiejų institucijų požiūriai, pvz., dėl būtinybės stiprinti nacionalinį atstovavimą atrankos ir stebėsenos grupėje, buvo iš esmės panašūs: abi teisėkūros institucijos sutarė, kad be Parlamento, Tarybos ir Komisijos skiriamų narių (po tris) ir vieno Regionų komiteto skiriamo nario valstybė narė, organizuojanti Europos kultūros sostinės renginius, turėtų turėti galimybę skirti du atstovus.

Lietuvos pirmininkavimo Tarybai metu surengti du trišaliai dialogai. Jų metu padaryta nemaža pažanga įvairiausiais klausimais, pvz.:

–              dėl Europos aspekto būsimųjų Europos kultūros sostinių metų trukmės programose stiprinimo;

–              dėl ilgalaikio infrastruktūros investicijų tvarumo;

–              dėl lengvesnės prieigos prie kitų ES finansavimo šaltinių (pirmiausia struktūrinių fondų).

Tačiau vienas likęs klausimas, dėl kurio susitarti nepavyko, yra formalus Europos kultūros sostinės vardo suteikimas (11 straipsnis):

–              EP pritarė Komisijos pasiūlymui, kad Komisija, deramai atsižvelgdama į ekspertų grupės rekomendacijas, turėtų įgyvendinimo aktu (Sutarties 290 straipsnis) oficialiai paskirti kultūros sostines.

–              Taryba primygtinai laikėsi savo, kad Europos kultūros sostines toliau turėtų skirti ji (kaip numatyta šiuo metu galiojančiais veiksmais), tvirtindama, jog Taryba jas gali skirti pagal 290 straipsnį, taip pat pabrėžė tarpvyriausybinį veiksmų pobūdį ir atsakomybę už sostinių finansavimą ir tai, kad būtina užtikrinti valstybių narių įsipareigojimą procesui.

Prieš tęsdamas derybas šiuo sudėtingu klausimu, komitetas nusprendė siekti viso Parlamento paramos.

2013 m. gruodžio 12 d. plenariniame posėdyje labai didelė dauguma Parlamento narių balsavo (577 iš jų balsavo už, 26 prieš, 25 susilaikė), kad CULT komiteto pranešimas su pakeitimais būtų priimtas kaip jo pozicija per pirmąjį svarstymą ir įtraukti visus punktai, dėl kurių susitarta per pirmuosius du trišalius dialogus, išsaugant Komisijos pasiūlymą dėl 11 straipsnio.

Išankstinis susitarimas per antrąjį svarstymą

Po Parlamento balsavimo per pirmąjį svarstymą per trečiąjį trišalį dialogą su Tarybai pirmininkaujančia Graikija 2014 m. sausį pasiektas susitarimas dėl 11 straipsnio, pagal kurį:

–              valstybė narė, organizuojanti Europos kultūros sostinės renginius (o ne Taryba), skiria miestą vadovaudamasi ekspertų grupės rekomendacijomis.

–              Skyrimo metu Komisija užtikrins ES institucinį aspektą paskelbdama miestą Oficialiajame leidinyje.

–              Europos kultūros sostinės renginius 2020 m. organizuosiančių Airijos ir Kroatijos atveju atrankos proceso terminai pratęsti.

Bendrą susitarimą 2014 m. sausio 29 d. patvirtino I nuolatinių atstovų komitetas (COREPER I) ir jam vienbalsiai absoliučia CULT komiteto narių balsų dauguma pritarta neeiliniame 2014 m. vasario 6 d. posėdyje. Tuomet apie tai, kad komitetas pritarė susitarimui, vasario 12 d. pranešta Tarybai pirmininkaujančios Graikijos atstovams išsiuntus standartinį pritarimo išankstiniam susitarimui per antrąjį svarstymą laišką. 2014 m. kovo 24 d. Taryba priėmė savo poziciją per pirmąjį svarstymą.

Vertinimas ir rekomendacija

Pasiektas susitarimas vertintinas kaip realistiškas ir subalansuotas kompromisas. Pagal jį racionalizuota atrankos procedūra, užtikrintas infrastruktūros investicijų tvarumas, prieiga prie papildomų ES finansavimo šaltinių ir galimybė miestui vadovauti regioniniam pasiūlymui. Juo taip pat pripažintas svarbus Europos kultūros sostinės renginius organizuojančios valstybės narės vaidmuo ir kartu apsaugomas iniciatyvos europinis pobūdis.

Komitetas rekomenduoja plenariniame posėdyje pritarti iki šiol pasiektiems derybų rezultatams ir Tarybos pozicijai per pirmąjį svarstymą, į kurią visiškai be pakeitimų įtrauktas tekstas, dėl kurio susitarta.

* * *

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m.
Nuorodos	05793/1/2014 – C7-0132/2014 – 2012/0199(COD)
Pirmojo svarstymo EP data - P numeris	12.12.2013                     T7-0590/2013
Komisijos pasiulymas	COM(2012)0407 - C7-0198/2012
Paskelbimo, kad gauta per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija, plenariniame posėdyje data	2.4.2014
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	CULT 2.4.2014
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Marco Scurria 3.10.2012
Priėmimo data	10.4.2014
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	15 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Malika Benarab-Attou, Piotr Borys, Santiago Fisas Ayxela, Petra Kammerevert, Emilio Menéndez del Valle, Martina Michels, Doris Pack, Chrysoula Paliadeli, Hannu Takkula, Marie-Christine Vergiat, Milan Zver
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Marino Baldini, Birgit Collin-Langen, Malcolm Harbour, Vittorio Prodi
Pateikimo data	10.4.2014