PAPILDOMAS PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas

16.2.2015 - (COM(2013) 0550 – C7‑0241/2013 – 2013/0265(COD)) - ***I

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Pablo Zalba Bidegain

Pakeitimai

Procedūra : 2013/0265(COD)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A8-0022/2015

Pateikti tekstai :

A8-0022/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 10/03/2015 - 10.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0048

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
PROCEDŪRA
KLAUSIMO GRĄŽINIMAS KOMITETUI
GALUTINIO VARDINIO BALSAVIMO REZULTATAI

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas

(COM(2013) 0550 – C7‑0241/2013 – 2013/0265(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013) 0550),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0241/2013),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir 61 straipsnio 2 dalį,

– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0167/2014),

– atsižvelgdamas į pakeitimus, kuriuos jis priėmė 2014 m. balandžio 3 d. posėdyje[2],

– atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 18 d. Pirmininkų sueigos sprendimą dėl nebaigtų 7-osios Parlamento kadencijos darbų,

– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto papildomą pranešimą (A8-0022/2015),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas 1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI^[3]*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOSREGLAMENTAS (ES) 2015/...

dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas

(Tekstas svarbus EEE)

---------------------------------------------------------

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę[4],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[5],

atsižvelgdami į pakeitimus, kuriuos Parlamentas priėmė 2014 m. balandžio 3 d. posėdyje[6],

atsižvelgdami į 2014 m. rugsėjo 18 d. Pirmininkų sueigos sprendimą dėl nebaigtų 7-osios Parlamento kadencijos darbų,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros[7],

kadangi:

(1) vidaus rinkos susiskaidymas žalingas konkurencingumui, augimui ir darbo vietų kūrimui Sąjungoje. Kad vidaus rinka veiktų tinkamai, būtina pašalinti tiesiogines ir netiesiogines integruotos elektroninio mokėjimo rinkos, kurioje nebūtų daroma skirtumo tarp nacionalinių ir tarptautinių mokėjimų, tinkamo veikimo ir sukūrimo kliūtis;

(2) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/64/EB[8] numatytas teisinis pagrindas sukurti visos Sąjungos mokėjimo paslaugų vidaus rinką – ja gerokai palengvinta mokėjimo paslaugų teikėjų veikla, nes buvo sukurtos vienodos mokėjimo paslaugų teikimo taisyklės;

(3) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 924/2009[9] nustatytas principas, kad vartotojų mokami mokesčiai už tarptautinius mokėjimus eurais būtų tokie patys kaip už atitinkamus mokėjimus valstybėje narėje, įskaitant kortele grindžiamas mokėjimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas;

(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 260/2012[10] nustatytos kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais veikimo vidaus rinkoje taisyklės, tačiau kortele grindžiami mokėjimai nepatenka į jo taikymo sritį;(5) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES[11] siekiama suderinti tam tikras taisykles dėl sutarčių, sudarytų tarp vartotojų ir prekiautojų, įskaitant taisykles dėl mokesčių už mokėjimo priemonių naudojimą, kurių pagrindu valstybės narės turi neleisti prekiautojams imti iš vartotojų mokesčių už konkrečių mokėjimo priemonių naudojimą, kurie viršytų dėl tokių priemonių naudojimo prekiautojo patiriamas sąnaudas;

(6) saugūs, veiksmingi, konkurencingi ir novatoriški elektroniniai mokėjimai yra būtini tam, kad vartotojai, mažmenininkai ir įmonės galėtų pasinaudoti visa vidaus rinkos teikiama nauda, ir jų svarba vis didės pasauliui pereinant prie e. prekybos;

(7) kai kurios valstybės narės jau paskelbė arba rengia teisės aktus, ▌ kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai reglamentuojami tarpbankiniai mokesčiai; tie teisės aktai apima tam tikrus klausimus, įskaitant įvairaus dydžio tarpbankinių mokesčių viršutines ribas, įmonės mokesčius, reikalavimo priimti visas korteles taisykles ir skatinimo priemones. Galiojantys administraciniai sprendimai kai kuriose valstybėse narėse gerokai skiriasi. Siekiant didesnio nuoseklumo nustatant tarpbankinių mokesčių dydžius, numatoma nacionaliniu lygmeniu įvesti naujas reguliavimo priemones, skirtas tų mokesčių dydžių ar jų skirtumų klausimams spręsti. Dėl tokių nacionalinių priemonių greičiausiai atsirastų didelių kliūčių sukurti kortelių ir kortele grindžiamo mokėjimo internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinką ir taip būtų varžoma laisvė teikti paslaugas;

(8) mokėjimo kortelės yra mažmeninėje prekyboje dažniausiai naudojama elektroninio mokėjimo priemonė. Tačiau Sąjungos mokėjimo kortelių rinkos integracija dar tikrai neužbaigta, nes daug mokėjimo sprendimų negali būti plėtojami už nacionalinės teritorijos ribų, o naujiems visos Sąjungos paslaugų teikėjams neleidžiama patekti į rinką. ▌Reikia ▌šalinti kortelių rinkos, įskaitant kortele grindžiamas mokėjimo operacijas ir kortelių operacijomis grindžiamus mokėjimus mobiliuoju telefonu ir internetu, veiksmingo veikimo kliūtis ▌;

(9) kad vidaus rinka veiktų efektyviai, reikėtų skatinti naudoti elektroninius mokėjimus, o prekiautojams ir vartotojams sudaryti palankesnes sąlygas juos naudoti. Kortelės ir kiti elektroniniai mokėjimai gali būti naudojami įvairiapusiškiau, įskaitant galimybes mokėti internetu, kad būtų pasinaudota vidaus rinkos ir e. prekybos teikiamais privalumais, be to, elektroniniai mokėjimai suteikia prekiautojams potencialiai saugaus mokėjimo galimybę. Todėl ▌kortele grindžiamo mokėjimo naudojimas vietoj grynųjų pinigų galėtų būti naudingas prekiautojams ir vartotojams, jei mokesčiai už mokėjimo sistemų naudojimą būtų ekonomiškai efektyvaus dydžio, ir kartu tai prisidėtų prie sąžiningos konkurencijos, inovacijų ir naujų dalyvių patekimo į rinką;

(10) tarpbankiniai mokesčiai ▌paprastai taikomi tarp korteles aptarnaujančių mokėjimo paslaugų teikėjų ir korteles išduodančių mokėjimo paslaugų teikėjų, priklausančių tam tikrai mokėjimo kortelių sistemai. Tarpbankiniai mokesčiai sudaro pagrindinę dalį mokesčių, kuriuos aptarnaujantieji mokėjimo paslaugų teikėjai taiko prekiautojams už kiekvieną kortele grindžiamo mokėjimo operaciją. Prekiautojai savo ruožtu šias kortelės sąnaudas, kaip ir visas kitas savo sąnaudas, įtraukia į bendras prekių ir paslaugų kainas. Dėl konkurencijos tarp mokėjimo kortelių sistemų ▌siekiant įtikinti mokėjimo paslaugų teikėjus ▌išduoti jų korteles ▌tarpbankiniai mokesčiai rinkoje paprastai ne sumažėja, bet padidėja, priešingai įprastam drausminamajam poveikiui, kurį konkurencija turi kainoms rinkos ekonomikoje. Ne tik nuoseklus konkurencijos taisyklių taikymas tarpbankiniams mokesčiams, bet ir tokių mokesčių reglamentavimas pagerintų vidaus rinkos veikimą ir padėtų sumažinti operacijų kainas vartotojams;

(11) didelė esanti tarpbankinių mokesčių įvairovė ir jų dydis neleidžia atsirasti naujiems visos Sąjungos rinkos dalyviams, veikiantiems pagal verslo modelius, kuriuose taikomi mažesni tarpbankiniai mokesčiai arba jie visai netaikomi, ir tai daro žalą galimai masto ir įvairovės ekonomijai ir jos veiksmingumui. Tai turi neigiamo poveikio prekiautojams bei vartotojams ir trukdo inovacijoms. Kadangi visos Sąjungos rinkos dalyviai turėtų pasiūlyti išduodantiesiems bankams bent jau didžiausius jų tikslinėje rinkoje vyraujančius tarpbankinius mokesčius, tai taip pat lemia tolesnį rinkos susiskaidymą. Esamos vidaus sistemos, kuriose taikomi mažesni tarpbankiniai mokesčiai arba jie visai netaikomi, taip pat gali būti priverstos pasitraukti iš rinkos dėl bankų spaudimo gauti didesnes pajamas iš tarpbankinių mokesčių. Todėl vartotojai ir prekiautojai susiduria su nedideliu mokėjimo paslaugų pasirinkimu, didesnėmis mokėjimo paslaugų kainomis ir žemesne jų kokybe, o jų galimybės pasinaudoti visos Sąjungos mokėjimo sprendimais yra ribotos. Be to, prekiautojai negali išspręsti mokesčių skirtumų problemos pasinaudodami kitose valstybėse narėse bankų siūlomomis kortelių priėmimo paslaugomis. Pagal specialias mokėjimo kortelių sistemų taikomas taisykles reikalaujama, remiantis jų teritorinių licencijų išdavimo politikos principais, kad prekybos vietos (prekiautojo šalies) tarpbankinis mokestis būtų taikomas kiekvienai mokėjimo operacijai. Šis reikalavimas trukdo aptarnaujančiosioms įmonėms sėkmingai siūlyti savo paslaugas tarptautiniu mastu. Tai taip pat gali trukdyti prekiautojams sumažinti savo mokėjimo sąnaudas vartotojų naudai;

(12) Komisijai ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms nepavyko šios situacijos pagerinti taikant galiojančius teisės aktus;

(13) todėl siekiant išvengti vidaus rinkos susiskaidymo ir didelių konkurencijos iškraipymų dėl skirtingų teisės aktų ir administracinių sprendimų, reikia laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio imtis priemonių didelių ir skirtingų tarpbankinių mokesčių problemai spręsti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai galėtų teikti savo paslaugas tarptautiniu mastu, o vartotojai ir prekiautojai galėtų naudotis tarptautinėmis paslaugomis;

(14) šio reglamento taikymas neturėtų daryti poveikio Sąjungos ir nacionalinių konkurencijos taisyklių taikymui. Tai neturėtų trukdyti valstybėms narėms nacionalinės teisės aktais išlaikyti arba nustatyti žemesnes viršutines ribas arba priemones, kurių tikslas ar poveikis lygiavertis;

(15) siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam kortele grindžiamo mokėjimo ir kortelių operacijomis grindžiamų mokėjimų internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinkos veikimui, kuris būtų naudingas vartotojams ir prekiautojams, šis reglamentas turėtų būti taikomas tarptautiniam ir nacionaliniam mokėjimo kortelių išdavimui ir operacijų aptarnavimui. Suteikus galimybę prekiautojams pasirinkti aptarnaujančiąją įmonę už savo valstybės narės ribų (tarptautinis aptarnavimas) – tam bus sudarytos palankesnės sąlygos įvedus vienodą maksimalų vidaus ir tarptautinių tarpbankinių mokesčių už aptarnavimo operacijas dydį ir draudžiant teritorinių licencijų išdavimą, – turėtų būti įmanoma užtikrinti reikiamą teisinį aiškumą ir turėtų būti išvengta mokėjimo kortelių sistemų konkurencijos iškraipymo;

(16) dėl vienašalių įsipareigojimų, prisiimtų konkurencijos bylose, daug tarptautinių mokėjimo kortele grindžiamų operacijų Sąjungoje jau vykdomos neviršijant maksimalių tarpbankinių mokesčių. Atsižvelgiant į pagal šį reglamentą reikalaujamo mokėjimo kortelių sistemų pakeitimo sunkumus bei sudėtingumą ir siekiant sudaryti sąžiningos konkurencijos sąlygas aptarnavimo paslaugų rinkoje, su tarptautinėmis ir vidaus operacijomis susijusios nuostatos turėtų būti taikomos vienu metu ir per pagrįstą laikotarpį po to, kai įsigalioja šis reglamentas;

▌

(14a) rinkoje yra dviejų pagrindinių rūšių kredito kortelės. Vadinamųjų atidėto debeto kortelių atveju nuo kortelės turėtojo sąskaitos paprastai kartą per mėnesį iš anksto sutartą konkrečią dieną nurašoma visa operacijų suma be palūkanų. Kitos rūšies kredito kortelių turėtojai gali naudotis kredito paslauga ir mokėtinų sumų dalį kartu su palūkanomis arba kitomis sąnaudomis padengti vėlesnę dieną nei nurodyta;

(18) visoms debeto ir kredito kortelėmis grindžiamoms mokėjimo operacijoms turėtų būti nustatytas maksimalus tarpbankinio mokesčio dydis;

(18a) iš poveikio vertinimo matyti, kad draudimas tarpbankinius mokesčius taikyti už debeto kortelių operacijas būtų naudingas kortelių priėmimo, kortelių naudojimo ir bendrosios rinkos plėtojimo požiūriais ir teiktų daugiau naudos prekiautojams bei vartotojams nei nustatyta didesnė viršutinė riba. Be to, būtų išvengta neigiamo poveikio, kurį didesnė viršutinė riba darytų toms nacionalinėms sistemoms, kuriose tarpbankiniai mokesčiai už debeto operacijas yra labai maži arba nuliniai, jei dėl plėtimosi tarptautiniu mastu ar naujų rinkos dalyvių mokesčiai padidėtų iki viršutinės ribos dydžio. Draudimas taikyti tarpbankinius mokesčius už debeto kortelių operacijas taip pat mažina pavojų, kad tarpbankinių mokesčių modelis bus perkeltas į naujas, novatoriškas mokėjimo paslaugas, pavyzdžiui, mobiliojo telefono ir interneto sistemas;

(19) šiame reglamente nustatytos viršutinės ribos grindžiamos ekonominėje literatūroje sukurtu vadinamuoju „įmonės indiferentiškumo testu“, kurį atlikus nustatoma, kokio dydžio mokestį prekiautojas būtų nusiteikęs mokėti, jei jis palygintų sąnaudas, kai vartotojas naudoja mokėjimo kortelę, ir sąnaudas, kai mokama ne kortele (o grynaisiais) (atsižvelgiant į mokestį už paslaugą, mokamą aptarnaujantiesiems bankams, t. y. įmonės aptarnavimo mokestį ir tarpbankinį mokestį). Taigi, taip skatinamas veiksmingų mokėjimo priemonių naudojimas, skatinant naudoti tas korteles, kurios yra naudingesnės vykdant operacijas, kartu išvengiant neproporcingų įmonės mokesčių, dėl kurių kitiems vartotojams būtų primestos paslėptos sąnaudos. Kitu atveju gali atsirasti pernelyg dideli įmonės mokesčiai dėl kolektyvinių tarpbankinio mokesčio susitarimų, nes bijodami netekti pajamų prekiautojai nenoriai atmeta brangias mokėjimo priemones. Patirtis parodė, kad tokie dydžiai yra proporcingi, nes nekyla klausimų dėl tarptautinių kortelių sistemų ir mokėjimo paslaugų teikėjų veiklos. Jie taip pat naudingi prekiautojams bei vartotojams ir užtikrina teisinį tikrumą;

(19a) tačiau, kaip nustatyta poveikio vertinime, tam tikrose valstybėse narėse tarpbankiniai mokesčiai tapo tokie, kad vartotojai gali gauti naudos iš veiksmingų debeto kortelių rinkų, nes kortelės priimamos ir naudojamos taikant mažesnius tarpbankinius mokesčius už įmonės indiferentiškumo testu nustatytą dydį. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti mažesnius tarpbankinius mokesčius vidaus debeto kortelių operacijoms;

(19b) be to, siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyti ekonomiškai efektyvaus dydžio debeto kortelių mokesčiai, atsižvelgiant į vidaus debeto kortelių rinkų struktūrą, turėtų būti palikta galimybė tarpbankinio mokesčio viršutines ribas išreikšti fiksuotąja suma. Fiksuotoji suma taip pat gali paskatinti apmokant mažas sumas naudoti kortelę (labai maži mokėjimai). Turėtų būti įmanoma taikyti tokią fiksuotąją sumą kartu su procentine norma, jei tokių tarpbankinių mokesčių suma neviršytų konkrečios nustatytos metinės operacijų vertės vidaus lygiu kiekvienoje mokėjimo kortelių sistemoje. Be to, turėtų būti įmanoma nustatyti procentais išreikštą tarpbankinio mokesčio už kiekvieną operaciją viršutinę ribą ir leidžiama įvesti fiksuotą maksimalaus mokesčio sumą, kurios negalėtų viršyti mokesčio suma, gauta pritaikius taikytiną procentinę normą už kiekvieną operaciją;

(19c) be to, atsižvelgiant į tai, kad šiuo reglamentu tarpbankiniai mokesčiai yra derinami pirmą kartą esant labai skirtingoms debeto kortelių sistemoms ir tarpbankiniams mokesčiams, būtina numatyti lanksčias galimybes vidaus mokėjimo kortelių rinkoms. Todėl per pagrįstą pereinamąjį laikotarpį visoms vidaus debeto kortelių operacijoms kiekvienoje mokėjimo kortelių sistemoje valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti svertinį tarpbankinio mokesčio vidurkį, kuris būtų ne didesnis kaip 0,2 % visų vidaus debeto kortelės operacijų kiekvienoje mokėjimo kortelių sistemoje metinės vidutinės operacijų vertės. Kalbant apie tarpbankinio mokesčio viršutinę ribą, apskaičiuotą remiantis metine vidutine operacijų verte vienoje mokėjimo kortelių sistemoje, pakanka, kad mokėjimo paslaugų teikėjas dalyvautų mokėjimo kortelių sistemoje (arba kitokio pobūdžio mokėjimo paslaugų teikėjų susitarimuose), kurioje visoms vidaus debeto kortelių operacijoms taikomas ne didesnis kaip 0,2 % svertinis tarpbankinio mokesčio vidurkis. Šiuo atveju taip pat gali būti taikomas fiksuotasis mokestis arba procentais išreikštas mokestis, arba abiejų mokesčių derinys, jei neviršijamas svertinis maksimalios viršutinės ribos vidurkis;

(19d) siekiant vidaus debeto kortelių operacijoms nustatyti atitinkamas tarpbankinio mokesčio viršutines ribas, tikslinga leisti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, turinčioms teisę užtikrinti atitiktį šiam reglamentui, rinkti informaciją apie visų vidaus debeto kortelių operacijų mokėjimo kortelių sistemoje arba debeto kortelių operacijų, priklausančių vienam ar daugiau mokėjimo paslaugų teikėjų, apimtį ir vertę. Todėl mokėjimo kortelių sistemos ir mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų būti įpareigoti teikti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms jų nustatytus atitinkamus duomenis, laikantis šių institucijų nurodytų terminų. Ataskaitų teikimo įpareigojimai turėtų būti taikomi ne tik mokėjimo kortelių sistemoms, bet ir mokėjimo paslaugų teikėjams, t. y. išdavėjams arba aptarnaujančiosioms įmonėms, siekiant užtikrinti, kad visa atitinkama informacija būtų prieinama kompetentingoms institucijoms, kurios bet kuriuo atveju galėtų pareikalauti, kad tokia informacija būtų renkama per mokėjimo kortelių sistemas. Be to, svarbu, kad valstybės narės užtikrintų deramą atitinkamos informacijos, susijusios su taikomomis tarpbankinio mokesčio viršutinėmis ribomis, atskleidimo lygį. Atsižvelgdamos į tai, kad mokėjimo kortelių sistemos dažniausiai nėra mokėjimo paslaugų teikėjai, kuriems taikoma riziką ribojanti priežiūra, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad šių subjektų siunčiamą informaciją patvirtintų nepriklausomas auditorius;

(19e) kai kurios mokėjimo priemonės vidaus lygiu leidžia mokėtojui inicijuoti kortele grindžiamo mokėjimo operacijas, kurių mokėjimo kortelių sistema neišskiria kaip debeto ar kredito kortelių operacijų. Kortelės turėtojo pasirinkimas mokėjimo kortelių sistemai ir aptarnaujančiajai įmonei yra nežinomas; todėl mokėjimo kortelių sistema neturi galimybės debeto ir kredito kortelių operacijoms, kurios atskiriamos remiantis laiku, kada sutarta nurašyti mokėjimo operacijos sumą, taikyti šiuo reglamentu nustatytų skirtingų viršutinių ribų. Atsižvelgiant į tai, kad reikia išsaugoti esamų verslo modelių funkcijas, vengiant nepagrįstų arba pernelyg didelių teisinės atitikties sąnaudų, ir tuo pat metu atsižvelgiant į tai, kad svarbu įvairių kategorijų mokėjimo kortelėms užtikrinti atitinkamas vienodas sąlygas, tikslinga universaliomis kortelėmis atliekamoms vidaus mokėjimo operacijoms taikyti tą pačią taisyklę, kuri šiuo reglamentu numatoma debeto kortelių operacijoms. Vis dėlto toms mokėjimo priemonėms turėtų būti suteiktas ilgesnis laikotarpis prisitaikyti. Todėl išimties tvarka per 18 mėnesių pereinamąjį laikotarpį po šio reglamento įsigaliojimo valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti maksimalią vidaus universalių kortelių operacijų, kurios laikomos lygiavertėmis kredito kortelių operacijoms, dalį. Pavyzdžiui, viršutinė kredito kortelių riba galėtų būti taikoma apibrėžtai prekiautojų arba aptarnaujančiųjų įmonių visos operacijų vertės daliai. Tokiu atveju šių nuostatų matematinis rezultatas būtų lygiavertis bendros tarpbankinio mokesčio viršutinės ribos taikymui vidaus mokėjimo operacijoms, atliekamoms universaliomis kortelėmis;

(20) šis reglamentas turėtų būti taikomas visoms operacijoms, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ▌Sąjungoje;

(21) pagal technologinio neutralumo principą, nustatytą Europos skaitmeninėje darbotvarkėje, šis reglamentas turėtų būti taikomas kortele grindžiamo mokėjimo operacijoms nepaisant aplinkos, kurioje vykdoma ši operacija, be kita ko, naudojant mažmenines mokėjimo priemones ir paslaugas, kurios gali būti teikiamos ne internetu, internetu arba mobiliuoju telefonu;

(22) kortele grindžiamo mokėjimo operacijos paprastai vykdomos pagal du pagrindinius verslo modelius, vadinamąsias trišales mokėjimo kortelių sistemas (kortelės turėtojas – aptarnavimo ir išdavimo sistema – prekiautojas) ir keturšales mokėjimo kortelių sistemas (kortelės turėtojas – išduodantysis bankas – aptarnaujantysis bankas – prekiautojas). Daugelyje keturšalių mokėjimo kortelių sistemų taikomas aiškus tarpbankinis mokestis, daugiausiai daugiašalis. ▌Siekiant pripažinti, kad egzistuoja užslėpti tarpbankiniai mokesčiai, ir prisidėti prie vienodų sąlygų kūrimo, trišales mokėjimo kortelių sistemas, kuriose mokėjimo paslaugų teikėjai veikia kaip išdavėjai arba aptarnaujančiosios įmonės, reikėtų laikyti keturšalėmis mokėjimo kortelių sistemomis ir joms taikyti tokias pačias taisykles, o skaidrumo ir kitos priemonės, susijusios su veiklos vykdymo taisyklėmis, turėtų būti taikomos visiems teikėjams. Tačiau, atsižvelgiant į tokios rūšies trišalių mokėjimo kortelių sistemų specifiką, tikslinga valstybėms narėms leisti taikyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį jos gali nuspręsti netaikyti tarpbankinio mokesčio viršutines ribas reglamentuojančių taisyklių, jei tokios sistemos susijusioje valstybėje narėje užima nereikšmingą rinkos dalį;

(22a) išdavimo paslauga grindžiama mokėjimo priemonės išdavėjo ir mokėtojo sutartiniais santykiais, neatsižvelgiant į tai, ar išdavėjas saugo lėšas mokėtojo vardu. Išdavėjas mokėtojui suteikia mokėjimo korteles, autorizuoja operacijas terminaluose ar lygiaverčiuose prietaisuose ir gali aptarnaujančiai įmonei garantuoti mokėjimą už operacijas, kurios atitinka atitinkamos sistemos taisykles. Todėl vien tik mokėjimo kortelių platinimas ar techninės paslaugos, pavyzdžiui, vien tik duomenų apdorojimas ir saugojimas, nėra išdavimas;

(22b) aptarnavimo paslauga – tai operacijų grandinė nuo kortele grindžiamo mokėjimo operacijos iniciavimo iki lėšų pervedimo į gavėjo mokėjimo sąskaitą. Priklausomai nuo valstybės narės ir taikomo verslo modelio, aptarnavimo paslauga organizuojama skirtingai. Todėl tarpbankinį mokestį mokantis mokėjimo paslaugų teikėjas ne visada tiesiogiai sudaro sutartį su gavėju. Vis dėlto pagal šį reglamentą į aptarnaujančiosios įmonės apibrėžtį reikėtų įtraukti tarpininkus, kurie teikia dalį aptarnavimo paslaugų, bet neturi tiesioginių sutartinių santykių su gavėjais. Aptarnavimo paslauga teikiama nepriklausomai nuo to, ar aptarnaujančioji įmonė saugo lėšas gavėjo vardu. Techninės paslaugos, pavyzdžiui, vien tik duomenų apdorojimas ir saugojimas arba terminalų eksploatavimas, nėra aptarnavimas;

(23) svarbu užtikrinti, kad nuostatos dėl tarpbankinių mokesčių, kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai turi sumokėti arba gauti, nebūtų apeinamos nukreipiant alternatyvų mokesčių srautą išdavėjams. Siekiant tokios padėties išvengti, išduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo sumokėtų ir gautų mokesčių, įskaitant galimus autorizavimo mokesčius, grynoji kompensacija iš mokėjimo kortelių sistemos, aptarnaujančiosios įmonės arba kito tarpininko turėtų būti laikoma tarpbankiniu mokesčiu. Apskaičiuojant tarpbankinį mokestį ir siekiant patikrinti, ar reikalavimas nėra apeinamas, reikėtų atsižvelgti į bendrą mokėjimų arba paskatų sumą, kurią gauna išdavėjas iš mokėjimo kortelių sistemos už reguliuojamas operacijas, atėmus mokesčius, kuriuos sistemai sumoka išdavėjas. Mokėjimai, paskatos ir mokesčiai, į kuriuos atsižvelgiama, galėtų būti tiesioginiai (t. y. grindžiami apimtimi arba susiję su konkrečia operacija) arba netiesioginiai (įskaitant rinkodaros paskatas, premijas, atskaitas už tam tikras operacijų apimtis). Tikrinant, ar šio reglamento nuostatos nėra apeinamos, visų pirma reikia atsižvelgti į išdavėjų pelną, gautą iš specialių programų, kurias bendrai vykdo mokėjimo kortelių išdavėjai ir mokėjimo kortelių sistemos, taip pat į pajamas iš apdorojimo, licencijų išdavimo ir kitų mokesčių, iš kurių mokėjimo kortelių sistemos gauna pajamų. Be to, siekiant nustatyti, ar neapeinamos reglamento nuostatos, atitinkamais atvejais ir, jei tai pagrįsta kitais objektyviais faktais, gali būti atsižvelgiama į mokėjimo kortelių išdavimą trečiosiose šalyse;

(24) vartotojai paprastai nežino apie mokesčius, kuriuos sumoka prekiautojai už mokėjimo priemones, kuriomis jie naudojasi. Tuo pat metu išdavėjų taikomomis skatinimo priemonėmis (kaip antai kelionės čekiai, premijos, atskaitos, mokėjimų susigrąžinimas, nemokamas draudimas ir pan.) vartotojai gali būti skatinami naudotis mokėjimo priemonėmis, dėl kurių išdavėjams susidaro daug mokesčių. Kad taip neatsitiktų, priemonės, kuriomis ribojami tarpbankiniai mokesčiai, turėtų būti taikomos tik mokėjimo kortelėms, kurios tapo masiniu produktu, ir prekiautojams paprastai sunku atsisakyti jas aptarnauti, nes jos plačiai išduodamos ir naudojamos (t. y. vartotojų debeto ir kredito kortelės). Siekiant sustiprinti veiksmingą rinkos veikimą nereguliuojamose sektoriaus dalyse ir apriboti veiklos perkėlimą iš reguliuojamų sektoriaus dalių į nereguliuojamas, būtina priimti tam tikras priemones, įskaitant dėl sistemos ir infrastruktūros atskyrimo, gavėjo vykdomo mokėtojo skatinimo ir gavėjo pasirinkimo priimti mokėjimo priemones;

(25) sistemos ir infrastruktūros atskyrimas turėtų leisti visiems subjektams, apdorojantiems mokėjimų duomenis, konkuruoti dėl sistemų klientų. Kadangi apdorojimo sąnaudos sudaro didelę kortelių priėmimo bendrų sąnaudų dalį, svarbu, kad ši vertės grandinės dalis būtų atvira veiksmingai konkurencijai. Remiantis sistemos ir infrastruktūros atskyrimu, kortelių sistemos ir apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai turėtų būti nepriklausomi apskaitos, organizacinės struktūros ir sprendimų priėmimo proceso požiūriu. Jie neturėtų diskriminuoti, pavyzdžiui, vieni kitiems sudarydami lengvatines sąlygas arba suteikdami informacijos, kuri suteiktų pranašumų ir kuri nėra prieinama jų konkurentams iš atitinkamo rinkos segmento, nustatydami pernelyg didelius informacijos reikalavimus savo konkurentams atitinkamame rinkos segmente, kryžmiškai subsidijuodami savo atitinkamą veiklą arba turėdami bendrą valdymo tvarką. Tokia diskriminacinė praktika prisideda prie rinkos susiskaidymo, neigiamai veikia naujų dalyvių galimybes patekti į rinką ir neleidžia atsirasti visos Sąjungos masto rinkos dalyviams, taigi trukdo sukurti kortele grindžiamų mokėjimo operacijų ir kortelių operacijomis grindžiamų mokėjimų internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinką, o tai daro žalą prekiautojams, bendrovėms ir vartotojams;

(26) pagal sistemos taisykles, kurias taiko mokėjimo kortelių sistemos, ir praktiką, kurią taiko mokėjimo paslaugų teikėjai, paprastai prekiautojai ir vartotojai nėra informuojami apie mokesčių skirtumus ir mažėja rinkos skaidrumas, pavyzdžiui, nediferencijuojant mokesčių arba neleidžiant prekiautojams pasirinkti pigesnio prekės ženklo kortelės kelių prekės ženklų kortelių atveju arba skatinti vartotojus naudoti tokias pigesnes korteles. Net jeigu prekiautojai ir žino apie skirtingas sąnaudas, sistemos taisyklės dažnai jiems neleidžia imtis priemonių mokesčiams sumažinti;

(27) mokėjimo priemonės gavėjui reiškia skirtingas sąnaudas – kai kurios priemonės yra brangesnės nei kitos. Išskyrus tuos atvejus, kai konkreti mokėjimo priemonė nustatyta teisės aktu tam tikrų kategorijų mokėjimams arba jos negalima atsisakyti dėl teisėtos mokėjimo priemonės statuso, pagal Direktyvą 2007/64/EB gavėjas turėtų turėti galimybę laisvai skatinti mokėtojus naudotis konkrečia mokėjimo priemone. Kortelių sistemos ir mokėjimo paslaugų teikėjai šiuo atveju gavėjams nustato nemažai apribojimų, pavyzdžiui, apribojimus gavėjui atsisakyti konkrečių mokėjimo priemonių dėl mažų sumų, teikti mokėtojui informaciją apie mokesčius, kurie susidaro gavėjui dėl konkrečių mokėjimo priemonių, arba apribojimą gavėjui dėl kasų, kuriose priimamos konkrečios mokėjimo priemonės, skaičiaus parduotuvėje. Šie apribojimai turėtų būti panaikinti;

(28) tuo atveju, kai gavėjas skatina mokėtojus naudotis konkrečiomis mokėjimo priemonėmis, jis neturėtų imti jokių mokesčių už mokėjimo priemonių, kurių tarpbankiniai mokesčiai reguliuojami pagal šio reglamento taikymo sritį, naudojimą, nes tokiais atvejais pridėtinio mokesčio privalumai tampa riboti, o rinka – sudėtingesnė;

(29) reikalavimo priimti visas korteles taisyklė yra dvipusis įsipareigojimas, kurį išduodantieji mokėjimo paslaugų teikėjai ir mokėjimo kortelių sistemos nustato gavėjams, viena vertus, priimti visas to paties prekės ženklo korteles (reikalavimas priimti visus produktus), nepriklausomai nuo skirtingų šių kortelių sąnaudų, ir, kita vertus, neatsižvelgiant į atskirą išduodantįjį banką, kuris išdavė kortelę (reikalavimas priimti visų išdavėjų korteles). Vartotojai suinteresuoti, kad dėl tos pačios kategorijos kortelių gavėjai negalėtų diskriminuoti išdavėjų arba kortelių turėtojų, o mokėjimų sistemos ir mokėjimo paslaugų teikėjai galėtų tokį įpareigojimą jiems nustatyti. Todėl ▌reikalavimu priimti visas korteles grindžiamas reikalavimas priimti visų išdavėjų korteles yra pagrįsta taisyklė mokėjimo kortelių sistemoje, nes ji neleidžia gavėjams diskriminuoti atskirų bankų, kurie išdavė kortelę. Reikalavimas priimti visus produktus yra iš esmės susiejimo praktika, kurios poveikis – susieti mažų mokesčių kortelių priėmimą su didelių mokesčių kortelių priėmimu. Panaikinus reikalavimo priimti visas korteles taisyklės reikalavimą priimti visus produktus prekiautojai galėtų apriboti mokėjimo kortelių pasirinkimą ir siūlyti tik mažų (mažesnių) sąnaudų mokėjimo korteles, o sumažėjusios prekiautojų sąnaudos taip pat būtų naudingos vartotojams. Tokiu atveju debeto korteles priimantys prekiautojai nebūtų verčiami priimti ir kredito kortelių, o priimantys kredito korteles nebūtų verčiami priimti verslo mokėjimo kortelių. Tačiau siekiant apsaugoti vartotoją ir jo galimybę kuo dažniau naudoti mokėjimo korteles, prekiautojai turėtų būti įpareigoti priimti ▌korteles, kurioms taikomas tas pats reguliuojamas tarpbankinis mokestis, tik jei jos yra to paties prekės ženklo ir tos pačios kategorijos (išankstinio mokėjimo kortelė, debeto kortelė ar kredito kortelė). Toks apribojimas taip pat sukurtų konkurencingesnę aplinką kortelėms, kurių tarpbankiniai mokesčiai šiuo reglamentu nėra reguliuojami, nes prekiautojai įgautų didesnę galią derėtis dėl sąlygų, kuriomis jie tokias korteles priimtų. Tokių apribojimų turėtų būti nedaug ir jie turėtų būti laikomi priimtinais tik siekiant sustiprinti vartotojų apsaugą, vartotojams suteikiant pakankamai tikrumo dėl to, kad prekiautojai priims jų mokėjimo korteles;

(29a) mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti aiškų vartotojų ir verslo mokėjimo kortelių atskyrimą tiek techniniu, tiek komerciniu pagrindu. Todėl svarbu apibrėžti, kad verslo mokėjimo kortelė yra mokėjimo priemonė, naudojama tik verslo išlaidoms, kurios bus tiesiogiai nuskaitomos nuo įmonės, viešojo sektoriaus subjekto ar savarankiškai dirbančio fizinio asmens sąskaitos;

(30) ▌gavėjai ir mokėtojai turėtų turėti priemonių skirtingoms kortelių kategorijoms nustatyti. Todėl įvairius prekės ženklus ir kategorijas turėtų būti galima atpažinti ▌elektroniniu būdu, o naujai išduotų kortele grindžiamo mokėjimo priemonių atveju ir vizualiai ant prietaiso. Antra, mokėtojas taip pat turėtų būti informuojamas apie jo mokėjimo priemonės (-ių) priėmimą konkrečioje pardavimo vietoje. Būtina, kad gavėjas mokėtojui praneštų apie konkretaus prekės ženklo naudojimo apribojimą tuo pačiu metu ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir informaciją, kad konkretus prekės ženklas priimamas;

(30a) siekiant užtikrinti veiksmingą prekių ženklų konkurenciją, svarbu, kad mokėjimo programėlę galėtų pasirinkti vartotojai, o ne nustatytų paslaugų teikėjų rinka, kuri apima mokėjimo kortelių sistemas, mokėjimo paslaugų teikėjus arba mokėjimo duomenis apdorojančius subjektus. Tokia tvarka neturėtų užkirsti kelio mokėtojams ir gavėjams nustatyti automatinio programėlės parinkimo, kai tai techniškai įmanoma, jeigu atliekant kiekvieną operaciją pasirinkimą galima pakeisti;

(31) tam, kad būtų užtikrinamos teisių gynimo galimybės, kai šis reglamentas taikomas neteisingai arba kai kyla mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų ginčų, valstybės narės turėtų sukurti tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras arba imtis lygiaverčių priemonių. Valstybės narės turėtų nustatyti nuobaudų už šio reglamento pažeidimus taikymo taisykles ir užtikrinti, kad šios nuobaudos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir kad jos būtų taikomos;

(31a) Komisija turėtų pateikti ataskaitą, kurioje būtų išnagrinėti įvairūs šio reglamento padariniai rinkos veikimui. Būtina, kad Komisija turėtų galimybę rinkti informaciją, reikalingą šiai ataskaitai parengti, ir kad kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiautų su Komisija jai renkant duomenis;

(32) kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti vienodus reikalavimus kortele grindžiamo mokėjimo ▌operacijoms ir operacijoms internetu bei mobiliuoju telefonu, grindžiamoms mokėjimu kortele, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(33) šiuo reglamentu užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažįstamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pirmiausia teisės į veiksmingą teisinę gynybą arba teisingą bylos nagrinėjimą, laisvės užsiimti verslu, vartotojų apsaugos, ir jis turi būti taikomas laikantis šių teisių ir principų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomi vienodi techniniai ir veiklos vykdymo reikalavimai Sąjungoje vykdomoms kortele grindžiamo mokėjimo ▌operacijoms, kai ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra Sąjungoje.

2. Šis reglamentas netaikomas paslaugoms, grindžiamoms konkrečiomis mokėjimo priemonėmis, kurias galima naudoti tik ▌ribotai ir kurios atitinka vieną iš šių sąlygų:

a) priemonėmis, kuriomis suteikiama galimybė turėtojui įsigyti prekių arba paslaugų tik išdavėjo patalpose arba ribotame paslaugų teikėjų tinkle pagal tiesioginį komercinį susitarimą su profesionaliu išdavėju;

b) priemonėmis, kurios gali būti naudojamos tik labai riboto asortimento prekėms arba paslaugoms įsigyti;

c) priemonėmis, kurios galioja tik vienoje valstybėje narėje, yra suteikiamos įmonės arba viešojo sektoriaus subjekto prašymu, kurias reguliuoja nacionalinė arba regioninė valdžios institucija ir kurios naudojamos konkrečiais socialiniais arba mokesčių tikslais siekiant įsigyti konkrečių prekių ar paslaugų iš tiekėjų, turinčių komercinį susitarimą su išdavėju;

3. II skyrius netaikomas:

a) operacijoms naudojant verslo mokėjimo korteles,

b) grynųjų pinigų išėmimui iš bankomatų arba mokėjimo paslaugų teikėjo patalpose esančiose kasose ir

c) operacijoms naudojant mokėjimo korteles, kurios išduotos pagal trišales mokėjimo kortelių sistemas.

4. 7 straipsnis trišalėms mokėjimo kortelių sistemoms netaikomas.

4a. Kai trišalė mokėjimo kortelių sistema išduoda licenciją kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams išduoti ir (arba) aptarnauti kortele grindžiamo mokėjimo operacijas arba išduoda kortele grindžiamo mokėjimo priemones kartu su bendro prekės ženklo partneriu arba per agentą, ji laikoma keturšale mokėjimo kortelių sistema. Tačiau iki ...^[12]* vidaus mokėjimo operacijų atveju tokiai trišalei mokėjimo kortelių sistemai gali būti netaikomi įpareigojimai pagal II skyrių, jeigu valstybėje narėje pagal tokią trišalę mokėjimo kortelių sistemą atliekamos kortele grindžiamo mokėjimo operacijos per metus neviršija 3 % visų toje valstybėje narėje atliekamų kortele grindžiamo mokėjimo operacijų vertės;

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1) aptarnaujančioji įmonė – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris su gavėju sudaro sutartį ▌dėl kortele grindžiamo mokėjimo operacijų priėmimo ir apdorojimo, pervedant lėšas gavėjui;

2) išdavėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris sudaro sutartį suteikti mokėtojui mokėjimo priemonę, skirtą inicijuoti ir apdoroti ▌mokėtojo kortele grindžiamo mokėjimo operacijas;

3) vartotojas – fizinis asmuo, kuris pagal mokėjimo paslaugų sutartis, kurioms taikomas šis reglamentas, veikia siekdamas su jo vykdoma prekyba, verslu ar profesija nesusijusių tikslų;

4) debeto kortelės operacija – kortele grindžiamo mokėjimo operacija, įskaitant operacijas išankstinio mokėjimo kortelėmis, kurios nėra kredito kortelės operacijos;

5) kredito kortelės operacija – kortele grindžiamo mokėjimo operacija, kai pagal iš anksto nustatytą kredito paslaugą visa operacijų suma arba jos dalis su palūkanomis ar be jų nurašoma nuo mokėtojo sąskaitos iš anksto sutartą konkrečią kalendorinio mėnesio dieną;

6) verslo mokėjimo kortelė – įmonėms, viešojo sektoriaus subjektams arba savarankiškai dirbantiems fiziniams asmenims išduota kortele grindžiamo mokėjimo priemonė, kuri naudojama tik veiklos išlaidoms apmokėti, kai tokiomis kortelėmis atliekamų mokėjimų sumos tiesiogiai nuskaitomos nuo įmonės, viešojo sektoriaus subjekto arba savarankiškai dirbančio fizinio asmens sąskaitos;

7) kortele grindžiamo mokėjimo operacija – paslauga, grindžiama mokėjimo kortelių sistemos infrastruktūra ir veiklos vykdymo taisyklėmis, kuria naudojant bet kokią kortelę, telekomunikacijų priemones, skaitmeninį ar IT įrenginį arba programinę įrangą atliekama mokėjimo operacija, jei jos rezultatas – debeto ar kredito kortelės operacija. Kortele grindžiamos mokėjimo operacijos neapima kitų rūšių mokėjimo paslaugomis grindžiamų operacijų;

8) tarptautinė mokėjimo operacija – ▌kortele grindžiamo mokėjimo operacija, ▌kai išdavėjas ir aptarnaujančioji įmonė yra skirtingose valstybėse narėse arba kai kortele grindžiamo mokėjimo priemonę išdavė išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, esantis kitoje nei pardavimo vietos valstybėje narėje;

8a) vidaus mokėjimo operacija – bet kokia kortele grindžiamo mokėjimo operacija, kuri nėra tarptautinė mokėjimo operacija;

9) tarpbankinis mokestis – mokestis, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai (t. y. per trečiąją šalį) už kiekvieną operaciją moka išdavėjas ir ▌ aptarnaujančioji įmonė, dalyvaujantys ▌kortele grindžiamo mokėjimo operacijoje. Grynoji kompensacija arba kitas sutartas atlygis laikomi tarpbankinio mokesčio dalimi;

9a) grynoji kompensacija – bendra grynoji mokėjimų, atskaitų ar paskatų suma, kurią išdavėjas gauna iš mokėjimo kortelių sistemos, aptarnaujančiosios įmonės ar kito tarpininko už kortele grindžiamo mokėjimo operacijas ar susijusią veiklą;

10) įmonės aptarnavimo mokestis – aptarnaujančiajai įmonei ▌gavėjo mokamas mokestis, susijęs su kortele grindžiamo mokėjimo operacijomis;

11) gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra numatytas mokėjimo operacijos lėšų gavėjas;

12) mokėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi mokėjimo sąskaitą ir leidžia vykdyti mokėjimo iš tos mokėjimo sąskaitos nurodymą arba, jeigu mokėjimo sąskaitos nėra, fizinis arba juridinis asmuo, kuris duoda mokėjimo nurodymą;

12a) mokėjimo kortelė – tam tikros kategorijos mokėjimo priemonė, kuri leidžia mokėtojui inicijuoti debeto ar kredito kortelės operaciją;

13) mokėjimo kortelių sistema – bendras ▌kortele grindžiamo mokėjimo operacijų vykdymo taisyklių, praktikos, standartų ir (arba) įgyvendinimo gairių rinkinys; ji yra atskirta nuo bet kokios infrastruktūros ar mokėjimo sistemos, kuria užtikrinamas jos veikimas, ir apima konkretų sprendimus priimantį organą, organizaciją ar subjektą, atskaitingą už sistemos veikimą;

14) keturšalė mokėjimo kortelių sistema – mokėjimo kortelių sistema, kurioje kortele grindžiami mokėjimai iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos į gavėjo mokėjimo sąskaitą atliekami per sistemos tarpininką, mokėjimo kortelę išduodantį mokėjimo paslaugų teikėją (iš mokėtojo pusės) ir aptarnaujantįjį mokėjimo paslaugų teikėją (iš gavėjo pusės) ▌;

15) trišalė mokėjimo kortelių sistema – mokėjimo kortelių sistema, kurioje ▌ pati sistema teikia aptarnavimo ir išdavimo paslaugas, o kortele grindžiamo mokėjimo operacijos vykdomos iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos į gavėjo mokėjimo sąskaitą toje sistemoje ▌. Kai trišalė mokėjimo kortelių sistema išduoda licenciją kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams išduoti ir (arba) aptarnauti kortele grindžiamo mokėjimo operacijas arba išduoda kortele grindžiamo mokėjimo priemones kartu su bendro prekės ženklo partneriu arba per agentą, ji laikoma keturšale mokėjimo kortelių sistema;

16) mokėjimo priemonė – personalizuota (-os) priemonė (-ės) ir (arba) procedūros, dėl kurių susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas ir kurios naudojamos ▌ mokėjimo nurodymui inicijuoti;

17) kortele grindžiamo mokėjimo priemonė – mokėjimo priemonė, įskaitant kortelę, mobilųjį telefoną, kompiuterį ar kitą techninį įrenginį su įdiegta tinkama programėle, kuri leidžia mokėtojui inicijuoti kortele grindžiamo mokėjimo operaciją, kuri nėra kredito pervedimas arba tiesioginis debetas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 260/2012 2 straipsnyje;

18) mokėjimo programėlė – įrenginyje įdiegta kompiuterių programinė arba jai lygiavertė įranga, sudaranti galimybę inicijuoti kortele grindžiamo mokėjimo operacijas ir leidžianti mokėtojui duoti mokėjimo nurodymus;

18a) mokėjimo sąskaita – vieno ar daugiau mokėjimo paslaugų vartotojų vardu turima sąskaita, naudojama mokėjimo operacijoms vykdyti, be kita ko, per specialią elektroninių pinigų sąskaitą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/11/EB[13] 2 straipsnio 2 punkte;

19) mokėjimo nurodymas – mokėtojo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją;

▌

21) mokėjimo paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam suteiktas leidimas teikti mokėjimo paslaugas, išvardytas Direktyvos 2007/64/EB priede, arba kuris pripažįstamas kaip elektroninių pinigų leidėjas pagal Direktyvos 2009/110/EB 1 straipsnio 1 dalį. Mokėjimo paslaugų teikėjas gali būti išdavėjas ir (arba) aptarnaujančioji įmonė;

22) mokėjimo paslaugų vartotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi mokėjimo paslauga kaip mokėtojas ir (arba) gavėjas;

23) mokėjimo operacija – mokėtojo ar jo vardu arba gavėjo inicijuotas lėšų pervedimo veiksmas, nesvarbu, kokie yra mokėtojo ir gavėjo vienas kitam prisiimti įsipareigojimai, kuriais grindžiama operacija;

24) apdorojimas – mokėjimo operacijos apdorojimo paslaugų vykdymas atliekant veiksmus, kurių reikia aptarnaujančiosios įmonės ir išdavėjo mokėjimo instrukcijoms vykdyti;

25) apdorojimo paslaugą teikiantis subjektas – fizinis arba juridinis asmuo, teikiantis mokėjimo operacijos apdorojimo paslaugas;

26) pardavimo vieta – prekiautojo fizinių patalpų adresas, kuriuo inicijuojama mokėjimo operacija. Tačiau:

a) nuotolinės prekybos arba nuotolinės prekybos sutarties (t. y. e. prekybos), kaip apibrėžta Direktyvos 2011/83/ES 2 straipsnio 7 punkte, atveju pardavimo vieta yra pastovios verslo vietos adresas, kuriuo prekiautojas vykdo veiklą, nepriklausomai nuo interneto svetainės ar serverio buvimo vietos, ir kuriuo inicijuojama operacija;

b) jeigu prekiautojas pastovios verslo vietos neturi, pardavimo vieta yra adresas, kuriuo prekiautojui išduota galiojanti verslo licencija ir kuriuo inicijuojama mokėjimo operacija;

c) jeigu prekiautojas neturi nei pastovios verslo vietos, nei galiojančios verslo licencijos, pardavimo vieta yra adresas korespondencijai, susijusiai su pardavimo veiklos mokesčių mokėjimu, kuriuo inicijuojama mokėjimo operacija;

27) mokėjimo prekės ženklas – fizinis ar skaitmeninis pavadinimas, terminas, ženklas, simbolis ar jų derinys, pagal kurį galima nustatyti mokėjimo kortelių sistemą, kurioje vykdomos kortele grindžiamo mokėjimo operacijos;

28) kelių prekių ženklų naudojimas – dviejų ar daugiau mokėjimo priemonių prekių ženklų arba to paties prekės ženklo mokėjimo programėlių naudojimas toje pačioje kortele grindžiamoje mokėjimo priemonėje;

28a) bendro prekės ženklo naudojimas – bent vieno mokėjimo priemonės prekės ženklo ir bent vieno ne mokėjimo priemonės prekės ženklo naudojimas toje pačioje kortele grindžiamoje mokėjimo priemonėje;

29) debeto kortelė – tam tikros kategorijos mokėjimo priemonė, kuri leidžia mokėtojui inicijuoti debeto kortelės operaciją, išskyrus išankstinio mokėjimo kortelėmis vykdomas operacijas;

30) kredito kortelė – tam tikros kategorijos mokėjimo priemonė, kuri leidžia mokėtojui inicijuoti kredito kortelės operaciją;

31) išankstinio mokėjimo kortelė – tam tikros kategorijos mokėjimo priemonė, kurioje saugomi elektroniniai pinigai, kaip nurodyta Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnyje.

II SKYRIUS

TARPBANKINIAI MOKESČIAI

3 straipsnis

Tarpbankiniai mokesčiai už ▌ vartotojų debeto ▌ kortelių operacijas

1. Mokėjimo paslaugų teikėjai nenustato ir neprašo už kiekvieną ▌ debeto kortelės operaciją mokėti didesnį kaip 0,2 % operacijos vertės tarpbankinį mokestį ▌.

1a. Vidaus debeto kortelių operacijoms valstybės narės gali pasirinkti:

a) nustatyti procentais išreikštą tarpbankinio mokesčio už kiekvieną operaciją viršutinę ribą, kuri būtų žemesnė už nurodytą 1 dalyje, ir gali įvesti fiksuotą maksimalaus mokesčio sumą, kurios negalėtų viršyti mokesčio suma, gauta pritaikius procentinę normą, arba

b) leisti mokėjimo paslaugų teikėjams taikyti ne didesnį kaip 0,05 euro centų tarpbankinį mokestį už kiekvieną operaciją, o tose valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkamą sumą nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą^[14]*; ši suma taip pat gali būti derinama su maksimaliomis procentinėmis normomis, ne didesnėmis kaip 0,2 %, jei mokėjimo kortelės sistemos tarpbankinių mokesčių suma jokiu atveju neviršytų 0,2 % metinės vidaus debeto kortelių operacijų vertės kiekvienoje mokėjimo sistemoje.

1b. Iki^[15]* vykdant vidaus debeto kortelių operacijas valstybės narės gali leisti mokėjimo paslaugų teikėjams taikyti svertinį tarpbankinio mokesčio vidurkį, kuris būtų ne didesnis kaip 0,2 % visų vidaus debeto kortelės operacijų kiekvienoje mokėjimo kortelių sistemoje metinės vidutinės operacijų vertės atitikmuo. Valstybės narės gali nustatyti žemesnę svertinio tarpbankinio mokesčio vidurkio viršutinę ribą, taikomą visoms vidaus debeto kortelės operacijoms.

1c. 1 a ir 1 b dalyse nurodyta metinė vidutinė vertė apskaičiuojama kasmet, pradedant sausio 1 d. ir baigiant gruodžio 31 d., ir taikoma nuo kitų metų balandžio 1 d. Pirmojo tokios vertės apskaičiavimo bazinis laikotarpis prasideda likus penkiolikai kalendorinių mėnesių iki 1a ir 1 b dalių taikymo pradžios dienos ir baigiasi likus trims kalendoriniams mėnesiams iki tos dienos.

1d. 13 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos reikalauja, kad mokėjimo kortelių sistemos ir (arba) mokėjimo paslaugų teikėjai, gavę jų rašytinį prašymą, pateiktų visą informaciją, reikalingą siekiant patikrinti, ar šio straipsnio 1 b ir 1 c dalys taikomos teisingai. Ši informacija kompetentingai institucijai turi būti atsiųsta iki metų, einančių po 1c dalies pirmame sakinyje nurodyto bazinio laikotarpio, kovo 1 d. Visa kita kompetentingoms institucijoms patikrinti, kaip laikomasi šio skyriaus nuostatų, reikalinga informacija joms siunčiama šioms institucijoms pateikus rašytinį prašymą ir iki nustatyto termino. Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad tokia informacija būtų patvirtinta nepriklausomo auditoriaus.

▌

4 straipsnis

Tarpbankiniai mokesčiai už visas vartotojų ▌kredito kortelės operacijas

Mokėjimo paslaugų teikėjai nenustato ir neprašo už kiekvieną kredito kortelės operaciją mokėti didesnį kaip 0,3 % operacijos vertės tarpbankinį mokestį. Valstybės narės gali nustatyti žemesnę tarpbankinio mokesčio už kiekvieną operaciją viršutinę ribą, taikomą vidaus kredito kortelės operacijoms.

▌

5 straipsnis

Draudimas apeiti reikalavimą

Taikant 3 ir 4 straipsniuose nurodytas viršutines ribas, bet koks sutartas atlygis (įskaitant grynąją kompensaciją), kurio tikslas arba poveikis yra lygiavertis tarpbankinio mokesčio tikslui arba poveikiui ir kurį gauna išdavėjas iš mokėjimo kortelių sistemos, aptarnaujančiosios įmonės arba kito tarpininko už mokėjimo operacijas arba susijusią veiklą, laikomas tarpbankinio mokesčio dalimi.

III SKYRIUS

VEIKLOS VYKDYMO TAISYKLĖS

6 straipsnis

Licencijavimas

1. Visi Sąjungoje taikomi teritoriniai apribojimai arba lygiaverčio poveikio taisyklės licencijavimo susitarimuose arba mokėjimo kortelių sistemų taisyklėse, susiję su mokėjimo kortelių išdavimu arba kortele grindžiamo mokėjimo ▌operacijų aptarnavimu, yra draudžiami.

▌

2. Visi reikalavimai arba įpareigojimai gauti konkrečios šalies licenciją ar leidimą veikti tarptautiniu mastu arba lygiaverčio poveikio taisyklės licencijavimo susitarimuose arba mokėjimo kortelių sistemų taisyklėse, susiję su mokėjimo kortelių išdavimu arba mokėjimo kortele grindžiamo mokėjimo operacijų aptarnavimu, yra draudžiami.

▌

7 straipsnis

Mokėjimo kortelių sistemos ir apdorojimo paslaugą teikiančių subjektų atskyrimas

1. Mokėjimo kortelių sistemos ir apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai:

a) yra nepriklausomi apskaitos, organizacinės struktūros ir sprendimų priėmimo proceso požiūriais;

b) kainų už mokėjimo kortelių sistemą ir apdorojimo veiklą nepateikia sugrupuotai ir kryžmiškai nesubsidijuoja tokios veiklos;

c) jokiais būdais nediskriminuoja nei patronuojamųjų įmonių arba akcininkų, nei šių sistemų vartotojų ir kitų sutarties šalių, ir visų pirma neteikia jokių savo siūlomų paslaugų, nustatydami sąlygą, kad jų sutarties šalis priims bet kokią kitą jų siūlomą paslaugą.

1a. Valstybės narės, kurioje yra sistemos registruota buveinė, kompetentinga institucija gali reikalauti, kad mokėjimo kortelių sistema pateiktų nepriklausomą ataskaitą, patvirtinančią, kad ji laikosi 1 dalies nuostatų.

2. Mokėjimo kortelių sistemos sudaro galimybę, kad atskirų kortele grindžiamo mokėjimo operacijų autorizavimo ir tarpuskaitos pranešimai būtų atskirti ir juos apdorotų skirtingi apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai.

3. Bet koks teritorinis diskriminavimas, susijęs su mokėjimo kortelių sistemose taikomomis apdorojimo taisyklėmis, yra draudžiamas.

4. Sąjungoje veikiantys apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai, taikydami tarptautinių ar Europos standartizacijos įstaigų parengtus standartus, užtikrina, kad jų sistemos būtų techniškai sąveikios su kitomis Sąjungoje veikiančių apdorojimo paslaugą teikiančių subjektų sistemomis. Be to, mokėjimo kortelių sistemos nepriima ar netaiko veiklos vykdymo taisyklių, kurios ribotų sąveiką su kitais Sąjungos apdorojimo paslaugą teikiančiais subjektais.

5. Pasikonsultavusi su patariamąja komisija, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010[16] 41 straipsnyje, Europos bankininkystės institucija (EBI) gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti mokėjimo kortelių sistemos ir apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai, kad būtų užtikrintas šio straipsnio 1 dalies a punkto taikymas.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki …^[17]*.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnių.

8 straipsnis

Kelių prekių ženklų naudojimas ir prekės ženklo ar programėlės pasirinkimas

1. Bet kokios sistemos taisyklės ir licencijavimo susitarimų taisyklės arba lygiaverčio poveikio priemonės, kurios trukdo arba neleidžia išdavėjui naudoti dviejų arba daugiau skirtingų mokėjimo priemonių prekių ženklų arba mokėjimo programėlių kortele grindžiamo mokėjimo priemonėje, ▌yra draudžiamos.

1a. Kai vartotojas sudaro sutartinį susitarimą su mokėjimo paslaugų teikėju, jis gali reikalauti, kad kortele grindžiamo mokėjimo priemonėje būtų du skirtingi mokėjimo priemonių prekių ženklai arba daugiau, jei mokėjimo paslaugų teikėjas teikia tokią paslaugą. Likus pakankamai laiko iki sutarties pasirašymo, mokėjimo paslaugų teikėjas vartotojui pateikia aiškią ir objektyvią informaciją apie visus turimus mokėjimo priemonių prekių ženklus ir jų ypatybes, įskaitant funkcijas, kainą ir saugumą.

2. Bet koks skirtingų sąlygų taikymas išdavėjams arba aptarnaujančiosioms įmonėms pagal sistemos taisykles ir licencijavimo susitarimų taisykles dėl skirtingų mokėjimo priemonių prekių ženklų arba mokėjimo programėlių naudojimo kortele grindžiamo mokėjimo priemonėje yra objektyviai pagrindžiamas ir nediskriminacinis.

3. Pagal mokėjimo kortelių sistemas nenustatomi ataskaitų teikimo reikalavimai, įpareigojimai mokėti mokesčius ar panašūs tokio paties tikslo ar poveikio įpareigojimai korteles išduodantiems ir aptarnaujantiems mokėjimo paslaugų teikėjams už operacijas, atliekamas naudojant bet kokį įrenginį, kuriame nurodytas jų mokėjimo prekės ženklas, atliekant operacijas, kurioms jų sistema nenaudojama.

4. Bet kokie skatinimo principai arba lygiavertės priemonės, kuriomis siekiama operacijas nukreipti per tam tikrą konkretų kanalą ar procesą, kiti techniniai ir saugumo standartai bei reikalavimai, susiję su dviejų ar daugiau skirtingų mokėjimo priemonių prekių ženklų ir mokėjimo programėlių naudojimu kortele grindžiamo mokėjimo priemonėje neturi būti diskriminaciniai ir turi būti taikomi nediskriminuojant.

▌

6. Mokėjimo kortelių sistemos, išdavėjai, aptarnaujančiosios įmonės, apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai ir kiti techninių paslaugų teikėjai mokėjimo priemonėje ar įtaise, naudojamame pardavimo vietoje, neįdiegia automatinių mechanizmų, programinės įrangos arba įrenginių, kurie riboja mokėtojo ir (arba) gavėjo mokėjimo priemonės prekės ženklo arba mokėjimo programėlės pasirinkimo galimybes naudojant kelių prekių ženklų mokėjimo priemonę.

Gavėjams paliekama galimybė pardavimo vietoje naudojamame įtaise įdiegti automatinius mechanizmus, kuriais nustatomas prioritetinis konkretaus mokėjimo prekės ženklo arba mokėjimo programėlės pasirinkimas, bet jie nedraudžia mokėtojui nepaisyti automatinio prioritetinio pasirinkimo, kurį savo įtaise nustato gavėjas, kai naudojamos tų kategorijų kortelės ar susijusios mokėjimo priemonės, kurias priima gavėjai.

9 straipsnis

Diferencijavimas

1. Kiekviena aptarnaujančioji įmonė nustato ▌ įmonės aptarnavimo mokesčius, nurodytus atskirai pagal skirtingas mokėjimo kortelių kategorijas ir skirtingus prekių ženklus su skirtingais tarpbankinio mokesčio dydžiais, ir jais apmokestina gavėjus, nebent prekiautojai raštu paprašo aptarnaujančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų apmokestinti nediferencijuotais įmonės aptarnavimo mokesčiais.

2. Į aptarnaujančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų ir gavėjų susitarimus aptarnaujančiosios įmonės įtraukia atskirai nurodytą informaciją apie įmonės aptarnavimo mokesčių, tarpbankinių mokesčių ir sistemos mokesčių, taikomų kiekvienai mokėjimo kortelių kategorijai ir prekės ženklui, sumas, nebent vėliau gavėjas raštu pateikia kitokį prašymą.

10 straipsnis

Nuostatos dėl reikalavimo priimti visas korteles

1. Mokėjimo kortelių sistemos ir mokėjimo paslaugų teikėjai netaiko jokios taisyklės, kuria gavėjai, priimantys kortele grindžiamo mokėjimo priemonę, išduotą vieno išduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo, įpareigojami priimti ir kitą kortele grindžiamo mokėjimo priemonę, išduotą pagal tą pačią mokėjimo kortelių sistemą ▌.

1a. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma to paties prekės ženklo ir tos pačios išankstinio mokėjimo kortelių, debeto kortelių ar kredito kortelių kategorijos vartotojų kortele grindžiamo mokėjimo priemonėms, kurioms taikomi tarpbankiniai mokesčiai pagal šio reglamento II skyrių.

2. 1 dalis nedaro poveikio galimybei mokėjimo sistemoms ir mokėjimo paslaugų teikėjams nustatyti, kad ▌kortelių negalima nepriimti remiantis išduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo arba kortelės turėtojo tapatybe.

3. Prekiautojai, kurie nusprendžia nepriimti visų mokėjimo kortelių sistemos kortelių arba kitų mokėjimo priemonių, aiškiai ir nedviprasmiškai informuoja apie tai vartotojus tuo pačiu metu, kai jie informuoja vartotojus, kad priima kitas tos mokėjimo sistemos korteles ir mokėjimo priemones. Tokia informacija pastebimai pateikiama prie įėjimo į parduotuvę ir prie kasos.

Nuotolinės prekybos atveju tokia informacija pateikiama interneto svetainėje ar kitoje taikytinoje elektroninėje arba mobiliojoje terpėje. Informacija mokėtojui pateikiama iš anksto, prieš jam sudarant pirkimo susitarimą su gavėju.

4. Išdavėjai užtikrina, kad jų mokėjimo priemonės būtų atpažįstamos ▌ elektroniniu būdu, o jų naujai išduotos kortele grindžiamos mokėjimo priemonės ir vizualiai atpažįstamos, sudarant galimybes gavėjams ir mokėtojams nedviprasmiškai nustatyti, kokių prekių ženklų ir kategorijų išankstinio mokėjimo korteles, debeto korteles, kredito korteles ar verslo mokėjimo korteles ▌ mokėtojas pasirenka.

11 straipsnis

Kreipiamosios praktikos taisyklės

1. Bet kokia taisyklė licencijavimo susitarimuose, mokėjimo kortelių sistemose taikomose sistemos taisyklėse ir susitarimuose, kuriuos sudaro korteles aptarnaujantys mokėjimo paslaugų teikėjai ir gavėjai, neleidžianti gavėjams nukreipti vartotojus naudoti mokėjimo priemones, kurioms gavėjas teikia pirmenybę, yra draudžiama. Šis draudimas taip pat apima visas taisykles, kuriomis draudžiama gavėjams vienos mokėjimo kortelių sistemos kortele grindžiamo mokėjimo priemones vertinti palankiau ar mažiau palankiai nei kitų sistemų.

2. Bet kokia taisyklė licencijavimo susitarimuose, mokėjimo kortelių sistemose taikomose sistemos taisyklėse ir susitarimuose, kuriuos sudaro korteles aptarnaujančios įmonės ir gavėjai, neleidžianti gavėjams informuoti mokėtojų apie tarpbankinius mokesčius ir įmonės aptarnavimo mokesčius, yra draudžiama.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys neturi poveikio mokesčių, nuolaidų ar kitų kreipamosios praktikos priemonių taisyklėms, nustatytoms direktyvose 2007/64/EB ir 2011/83/ES ▌.

12 straipsnis

Gavėjui teikiama informacija apie atskiras kortele grindžiamo mokėjimo operacijas

1. Įvykdęs atskirą kortele grindžiamo mokėjimo operaciją, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas gavėjui pateikia šią informaciją:

a) nuorodos numerį, kuris leidžia gavėjui nustatyti kortele grindžiamo mokėjimo operaciją;

b) mokėjimo operacijos sumą valiuta, kuria suma įskaitoma į gavėjo mokėjimo sąskaitą;

c) visų kortele grindžiamo mokėjimo operacijos mokesčių sumą, atskirai nurodant įmonės aptarnavimo mokestį ir tarpbankinio mokesčio sumą.

Gavėjui iš anksto aiškiai sutikus, pirmoje pastraipoje nurodyta informacija gali būti apibendrinta pagal prekės ženklą, programėlę, mokėjimo priemonių kategorijas ir operacijai taikomus tarpbankinių mokesčių tarifus.

2. Aptarnaujančiosios įmonės ir gavėjo sutartyse gali būti įrašyta nuostata, kad 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija teikiama ar sąlygos su ja susipažinti sudaromos periodiškai ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir sutartu būdu, kad gavėjai galėtų saugoti ir atkurti nepakitusią informaciją.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1. Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, kurioms suteikiami įgaliojimai užtikrinti šio reglamento vykdymą, taip pat tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai.

2. Valstybės narės gali kompetentingomis institucijomis paskirti esamas įstaigas.

3. Valstybės narės gali paskirti vieną ar kelias kompetentingas institucijas.

4. Valstybės narės nurodo Komisijai tas kompetentingas institucijas ne vėliau kaip …^[18]* .Jos nedelsdamos praneša Komisijai apie visus vėlesnius su tomis institucijomis susijusius pasikeitimus.

5. 1 dalyje nurodytos paskirtos kompetentingos institucijos turi turėti reikiamų išteklių savo pareigoms vykdyti.

6. Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos veiksmingai stebėtų, ar laikomasi šio reglamento, be kita ko, kovotų su mokėjimo paslaugų teikėjų mėginimais apeiti šį reglamentą ir imtųsi visų būtinų priemonių tokiam laikymuisi užtikrinti.

▌

14 straipsnis

Sankcijos

1. Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų taikymui užtikrinti. ▌

2. Valstybės narės praneša apie tas nuostatas Komisijai ne vėliau kaip ...^[19]*, ir nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

15 straipsnis

Ginčų sprendimo, neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūros

1. Valstybės narės užtikrina ir skatina tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras arba imasi lygiaverčių priemonių gavėjų ir jų mokėjimo paslaugų teikėjų ginčams pagal šį reglamentą spręsti. Šiais tikslais valstybės narės atitinkamais atvejais paskiria esamas įstaigas arba įsteigia naujas. Įstaigos turi būti nepriklausomos nuo šalių.

2. Valstybės narės nurodo Komisijai tas įstaigas ne vėliau kaip …^[20]**. Jos nedelsdamos praneša Komisijai apie visus vėlesnius su tomis įstaigomis susijusius pasikeitimus.

15a straipsnis

Universalios kortelės

1. Šio reglamento tikslais vidaus mokėjimo operacijoms, kurių mokėjimo kortelių sistema neišskiria kaip debeto ar kredito kortelių operacijų, taikomos debeto korteles ar debeto kortelių operacijas reglamentuojančios nuostatos.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, iki ...^[21]* valstybės narės gali nustatyti ne didesnę dalį kaip 30 % šio straipsnio 1 dalyje nurodytų vidaus mokėjimo operacijų, kurios laikomos lygiavertėmis kredito kortelių operacijoms, kurioms taikomos 4 straipsnyje nurodytos tarpbankinio mokesčio viršutinės ribos.

16 straipsnis

Peržiūros sąlyga

Komisija ne vėliau kaip …^[22]** Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą. Komisijos ataskaitoje visų pirma nagrinėjamas tarpbankinių mokesčių dydžio tinkamumas ir skatinimo priemonės, kaip antai mokesčiai, atsižvelgiant į įvairių mokėjimo priemonių naudojimą bei sąnaudas ir naujų dalyvių ▌, naujų technologijų bei novatoriškų verslo modelių patekimo į rinką mastą. Vertinime visų pirma turi būti svarstoma:

a) mokėtojų mokesčių sukūrimas;

b) mokėjimo kortelių teikėjų ir mokėjimo kortelių sistemų konkurencijos mastas;

c) poveikis mokėtojo ir gavėjo išlaidoms;

d) prekiautojams tenkantis tarpbankinių mokesčių dydžio mažinimo naudos lygis;

e) techniniai reikalavimai ir jų poveikis visoms susijusioms šalims;

f) kelių prekių ženklų naudojimo poveikis vartotojo patogumui, ypač pagyvenusiems žmonėms ir kitiems pažeidžiamiems vartotojams;

g) II skyriaus nuostatų netaikymo verslo mokėjimo kortelėms poveikis rinkai, lyginant padėtį tose valstybėse narėse, kuriose pridėtinių mokesčių taikymas draudžiamas, su padėtimi tose valstybėse narėse, kuriose jis leidžiamas;

h) specialių nuostatų, susijusių su tarpbankiniais mokesčiais vidaus debeto operacijoms, poveikis rinkai;

i) tarptautinio aptarnavimo raida ir jo poveikis bendrajai rinkai, lyginant kortelių, kurių mokesčiams taikomos viršutinės ribos, ir kortelių, kurių mokesčiams šios ribos netaikomos, situaciją siekiant išsiaiškinti, kuris tarpbankinis mokestis taikomas tarptautinio aptarnavimo atveju;

j) mokėjimo kortelių sistemos ir apdorojimo atskyrimo taisyklių taikymas praktikoje ir poreikis iš naujo svarstyti atsiejimą teisinėmis priemonėmis;

k) priklausomai nuo 3 straipsnio 1 dalies poveikio tarpbankinių mokesčių už vidutinės ir didelės vertės debeto kortelės operacijas tikrajai vertei, galimas poreikis persvarstyti tą dalį, numatant, kad viršutinė riba neturėtų viršyti mažesnės iš šių sumų: 0,07 euro centų arba 0,2 % operacijos vertės.

Prireikus prie Komisijos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, į kurį gali būti įtrauktas siūlomas pakeitimas dėl maksimalios viršutinės tarpbankinių mokesčių ribos.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1a. Jis taikomas nuo^[23]*, išskyrus 3, 4, 6 ir 12 straipsnius, kurie taikomi nuo^[24]**, ir 7, 8, 9 ir 10 straipsnius, kurie taikomi nuo^[25]***.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[1] Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
[2] Tą dieną priimti tekstai, P7_TA-PROV(2014)0279.
[3] ^* Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
[4] OL C 193, 2014 6 24, p. 2.
[5] 2013 m. gruodžio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
[6] P7_TA(2014)279.
[7] ... m. ... ... d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir … m. … … d. Tarybos sprendimas.
[8] 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL L 319, 2007 12 5, p. 1).
[9] 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001 (OL L 266, 2009 10 9, p. 11).
[10] 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL L 94, 2012 3 30, p. 22).
[11] 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).
[12] ^* OL: prašom įrašyti datą – 42 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
[13] 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).
[14] ^* OL: prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą.
[15] ^* OL: prašom įrašyti datą – penkeri metai ir šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
[16] 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
[17] ^* OL: prašom įrašyti datą – šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
[18] ^* OL: prašom įrašyti datą – 12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
[19] ^* OL: prašom įrašyti datą – 12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
[20] ^** OL: prašom įrašyti datą – dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
[21] ^* OL: prašom įrašyti datą – 18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
[22] ^** OL: prašom įrašyti datą – ketveri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
[23] ^* OL: prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą
[24] ^** OL: prašom įrašyti datą – šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
[25] ^*** OL: prašom įrašyti datą – vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Tarpbankiniai mokesčiai už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas
Nuorodos	COM(2013) 0550 – C7-0241/2013 – 2013/0265(COD)
Pateikimo Europos Parlamentui data	24.7.2013
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ECON 8.10.2013
Nuomonę teikiantys komitetai Paskelbimo plenariniame posėdyje data	IMCO 8.10.2013
Pranešėjai Paskyrimo data	Pablo Zalba Bidegain 10.9.2013
Svarstymas komitete	5.11.2013	17.12.2013	12.2.2014
Priėmimo data	20.2.2014
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 0 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marino Baldini, Jean-Paul Besset, Sharon Bowles, George Sabin Cutaş, Rachida Dati, Leonardo Domenici, Diogo Feio, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Syed Kamall, Jürgen Klute, Hans-Peter Martin, Alfredo Pallone, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Sampo Terho, Corien Wortmann-Kool, Pablo Zalba Bidegain
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Fabrizio Bertot, Herbert Dorfmann, Bas Eickhout, Sari Essayah, Ashley Fox, Sophia in ‘t Veld, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Catherine Stihler, Nils Torvalds, Emilie Turunen
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę (-ęs) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Marta Andreasen
Pateikimo data	11.3.2014

KLAUSIMO GRĄŽINIMAS KOMITETUI

Klausimo grąžinimo komitetui pagal 61 taisyklės 2 dalį data	3.4.2014
Pranešėjai Patvirtinimo / paskyrimo data	Pablo Zalba Bidegain 22.7.2014
Svarstymas komitete	5.11.2013		17.12.2013	12.2.2014
Priėmimo data	27.1.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	51 2 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Burkhard Balz, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Esther de Lange, Fabio De Masi, Anneliese Dodds, Markus Ferber, Jonás Fernández, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Brian Hayes, Danuta Maria Hübner, Petr Ježek, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Werner Langen, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Costas Mavrides, Luděk Niedermayer, Patrick O’Flynn, Dariusz Rosati, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Peter Simon, Renato Soru, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Sampo Terho, Michael Theurer, Ernest Urtasun, Marco Valli, Cora van Nieuwenhuizen, Steven Woolfe, Pablo Zalba Bidegain, Marco Zanni
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Matt Carthy, Richard Corbett, Ildikó Gáll-Pelcz, Eva Kaili, Barbara Kappel, Rina Ronja Kari, Jeppe Kofod, Paloma López Bermejo, Thomas Mann, Morten Messerschmidt, Siegfried Mureșan, Michel Reimon, Andreas Schwab, Tibor Szanyi, Romana Tomc, Nils Torvalds
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Rikke Karlsson, Helga Stevens
Pateikimo data	16.02.2015

GALUTINIO VARDINIO BALSAVIMO REZULTATAI

„Už“ balsavę nariai	Sylvie Goulard, Petr Ježek, Michael Theurer, Nils Torvalds, Cora van Nieuwenhuizen Rikke Karlsson, Bernd Lucke, Morten Messerschmidt, Helga Stevens, Kay Swinburne, Sampo Terho Sven Giegold, Michel Reimon, Molly Scott Cato, Ernest Urtasun Matt Carthy, Fabio De Masi, Rina Ronja Kari, Paloma López Bermejo Burkhard Balz, Markus Ferber, Ildikó Gáll-Pelcz, Brian Hayes, Danuta Maria Hübner, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Esther de Lange, Werner Langen, Ivana Maletić, Thomas Mann, Siegfried Mureșan, Luděk Niedermayer, Dariusz Rosati, Andreas Schwab, Theodor Dumitru Stolojan, Romana Tomc, Pablo Zalba Bidegain Hugues Bayet, Pervenche Berès, Richard Corbett, Anneliese Dodds, Jonás Fernández, Eva Kaili, Jeppe Kofod, Olle Ludvigsson, Costas Mavrides, Alfred Sant, Peter Simon, Renato Soru, Tibor Szanyi Barbara Kappel
„Prieš“ balsavę nariai	Patrick O'Flynn, Steven Woolfe
Susilaikę nariai	Marco Zanni, Marco Valli

Teisinė informacija - Privatumo politika