Procedūra : 2014/2228(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0175/2015

Pateikti tekstai :

A8-0175/2015

Debatai :

PV 07/07/2015 - 4
CRE 07/07/2015 - 4

Balsavimas :

PV 08/07/2015 - 4.1
CRE 08/07/2015 - 4.1

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0252

PRANEŠIMAS     
PDF 701kWORD 581k
2015 m. birželio 1 d.
PE 549.135v02-00 A8-0175/2015

su Europos Parlamento rekomendacijomis Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo

(2014/2228(INI))

Tarptautinės prekybos komitetas

Pranešėjas: Bernd Lange

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su Europos Parlamento rekomendacijomis Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo

(2014/2228(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į ES derybinius nurodymus dėl ES ir JAV transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP), kuriuos 2013 m. birželio 14 d.(1) vienbalsiai patvirtino ir 2014 m. spalio 9 d. išslaptino ir paskelbė Taryba,

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 ir 191 straipsnius, ypač į 191 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsargumo principą,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 26 d. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą pareiškimą(2),

–       atsižvelgdamas į kovo 20 d. Komisijos narės Cecilios Malmström ir JAV prekybos atstovo Michaelo Fromano bendrą pareiškimą dėl viešųjų paslaugų neįtraukimo į ES ir JAV prekybos susitarimus,

–       atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 20 d. Tarybos išvadą dėl TPIP,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 21 d. Tarybos išvadas dėl TPIP(3),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 16 d. JAV prezidento Baracko Obamos, Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio, Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy, Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Davido Camerono, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, Prancūzijos prezidento François Hollande'o, Italijos ministro pirmininko Matteo Renzi ir Ispanijos ministro pirmininko Mariano Rajoy bendrą pareiškimą, kurį jie padarė po Brisbane (Australija) vykusio G 20 aukščiausiojo lygio susitikimo(4),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas(5),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. būsimai Komisijai skirtas pirmininko J. C. Junckerio politines gaires „Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai“,(6),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą Komisijai dėl derybų dėl TPIP skaidrumo (C(2014) 9052)(7), 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimus dėl informacijos apie Komisijos narių ir organizacijų ar savarankiškai dirbančių asmenų susitikimus skelbimo (C(2014) 9051) ir dėl informacijos apie Komisijos generalinių direktorių ir organizacijų ar savarankiškai dirbančių asmenų susitikimus skelbimo (C(2014) 9048), į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus ir nuomones (C-350/12 P, 2/13 (2), 1/09 (3)) dėl galimybės susipažinti su institucijų dokumentais ir 2015 m. sausio 6 d. Europos ombudsmenės sprendimą, priimtą baigus tyrimą savo iniciatyva (OI/10/2014/RA), dėl to, kaip Europos Komisija nagrinėja prašymus suteikti informaciją ir galimybę susipažinti su dokumentais (skaidrumas),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. ES ir JAV energetikos tarybos bendrą pareiškimą(8),

–       atsižvelgdamas į ES 2004 m. nustatytą integruotą požiūrį į maisto saugą („nuo lauko iki stalo“)(9),

–       atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos ataskaitą dėl viešų konsultacijų internetu investicijų apsaugos ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (IVGS) pagal TPIP klausimu (SWD(2015) 0003),

–       atsižvelgdamas į dokumentų tekstų pasiūlymus, kuriuos ES pateikė diskutuodama su JAV per derybų dėl TPIP raundus, visų pirma tuos dokumentus, kuriuos išslaptino ir paskelbė Komisija, inter alia, ES pozicijos dokumentus „TPIP reguliavimo klausimai. Inžinerinė pramonė“(10), „Funkcinės atitikties bandymas. Siūloma automobilių pramonės reguliavimo atitikties metodologija“(11) ir „Prekybos ir tvaraus vystymosi skyrius: darbas ir aplinka. ES dokumentas, kuriame nurodomi pagrindiniai TPIP nuostatų klausimai ir elementai“(12), taip pat į pasiūlymus dėl dokumentų, susijusių su techninėmis prekybos kliūtimis(13), sanitarinėmis ir fitosanitarinėmis priemonėmis(14), muitais ir prekybos lengvinimu(15), mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ)(16), galimomis nuostatomis dėl konkurencijos(17), galimomis nuostatomis dėl valstybės įmonių ir įmonių, kurioms suteiktos specialios arba išimtinės teisės ar privilegijos(18), galimomis nuostatomis dėl subsidijų(19), ginčų sprendimu(20) ir pradinėmis nuostatomis dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje(21),

–       atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę „Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė (TPIP)“ (ECOS-V-063), patvirtintą per 110-ąją plenarinę sesiją (2015 m. vasario 11–13 d.), ir į 2014 m. birželio 4 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Transatlantiniai prekybos ryšiai ir EESRK nuomonė dėl tvirtesnio bendradarbiavimo ir galimo ES ir JAV LPS“,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 28 d. Komisijai skirtą bendrovės „Ecorys“ galutinę įžanginę ataskaitą „Prekybos poveikio tvarumui vertinimas, naudotinas derybose dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų išsamaus prekybos ir investicijų susitarimo“(22),

–       atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. ataskaitą dėl prekybos ir investicijų kliūčių(23),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio mėn. Europos politikos studijų centro (CEPS) paskelbtą Parlamentui skirtą „Išsamų Europos Komisijos atlikto ES ir JAV transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės poveikio vertinimo įvertinimą“,

–       atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Jungtinėmis Valstijomis(24), 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ES derybų su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl prekybos ir investicijų(25) ir 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2013 m. veiklą(26),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 4 dalį ir 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A8-0175/2015),

A.     kadangi eksportas, kurį lemia prekyba, ir investicijomis skatinamas augimas yra pagrindiniai darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo veiksniai, kuriems nereikia vyriausybės investicijų;

B.     kadangi ES BVP labai priklauso nuo prekybos ir eksporto ir taisyklėmis grindžiama prekyba ir investavimas jam yra naudingi ir kadangi plataus užmojo suderintas susitarimas su JAV, kuriuo būtų stiprinama transatlantinė prekyba prekėmis ir paslaugomis, turėtų padėti reindustrializuoti Europą ir pasiekti tikslą iki 2020 m. ES pramonės sukuriamą BVP padidinti nuo 15 iki 20 proc.; kadangi sudarius susitarimą gali atsirasti naujų galimybių, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), labai mažoms įmonėms (pagal Rekomendacijos COM 2003/361/EB apibrėžtį), įmonių grupėms ir įmonių tinklams, kurie dėl netarifinių kliūčių patiria neproporcingai didesnę žalą nei didesnės įmonės, nes pastarosios pasižymi masto ekonomija, kuri suteikia joms galimybių lengviau patekti į abiejose Atlanto pusėse esančias rinkas; kadangi susitarimas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonominių blokų gali atverti galimybes kurti standartus, normas ir taisykles, kurios bus priimamos pasauliniu lygmeniu ir tai taip pat suteiktų naudos trečiosioms šalims ir padėtų išvengti tolesnio pasaulio prekybos susiskaidymo; kadangi nepasisekus deryboms dėl susitarimo šį vaidmenį galės perimti kitos trečiosios šalys, turinčios kitokius standartus ir vertybes;

C.     kadangi devynios Europos Sąjungos valstybės narės jau pasirašė dvišalį susitarimą su JAV ir taip sudarė sąlygas rengiant TPIP susitarimą pasinaudoti gerosios praktikos pavyzdžiais ir geriau šalinti kliūtis, su kuriomis susidūrė šios valstybės narės;

D.     kadangi pastarosios krizės prie ES sienų ir tai, kas vyksta visame pasaulyje, rodo, kad reikia investuoti į pasaulinį valdymą ir taisyklėmis bei vertybėmis grindžiamą sistemą;

E.     kadangi, atsižvelgiant į stiprėjančias pasaulio rinkų tarpusavio sąsajas, – iki 40 proc. Europos pramonės produktų pagaminama iš importuotų gamintojų grandies produktų – būtina, kad politinius sprendimus priimantys asmenys formuotų ir skatintų rinkų sąveiką; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad pramoninė gamyba vis dažniau bus vykdoma pasaulinėse vertės grandinėse, tinkamos prekybos taisyklės ir nereikalingų kliūčių šalinimas yra nepaprastai svarbūs kuriant pridėtinę vertę ir kartu išlaikant ir plėtojant stiprią, konkurencingą ir įvairią Europos pramoninę bazę;

F.     kadangi ES pastangos spręsti problemas, susijusias su klimato kaita, aplinkosauga ir vartotojų sauga, lėmė dideles reglamentavimo išlaidas ES įmonėms ir aukštas energijos išteklių ir elektros kainas, o dėl to – jeigu šios problemos nebus sprendžiamos TPIP – gali paspartėti įmonių perkėlimo, deindustrializacijos ir darbo vietų praradimo procesas ir kilti pavojus ES tikslams reindustrializacijos ir užimtumo srityse, taip pat sužlugti politikos tikslai, kurių siekiama ES reglamentais;

G.     kadangi gerai parengtas prekybos susitarimas galėtų padėti pasinaudoti globalizacijos teikiamomis galimybėmis; kadangi gerai parengtame ir plataus užmojo prekybos susitarime didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik tarifų ir netarifinių kliūčių mažinimui, bet pagal jį taip pat turėtų būti apsaugomi darbuotojai, vartotojai ir aplinka; kadangi gerai parengtas ir plataus užmojo prekybos susitarimas – tai galimybė kurti sistemą stiprinant reguliavimą, kad jis atitiktų aukščiausius standartus, laikantis bendrų vertybių, ir taip užkertant kelią socialiniam ir aplinkosauginiam dempingui ir užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą, atsižvelgiant į bendrą siekį užtikrinti atvirą konkurenciją vienodomis sąlygomis;

H.     kadangi reikėtų pripažinti, kad bendri aukšti standartai naudingi ne tik vartotojams, konvergencija svarbi ir įmonėms, nes dėl aukštesnių standartų padidėjusias kainas gali geriau kompensuoti potencialioje 850 mln. vartotojų rinkoje pagyvėjusi masto ekonomija;

I.      kadangi ankstesni prekybos susitarimai pasirodė esantys labai naudingi Europos ekonomikai, o tikrąjį TPIP poveikį ES ir JAV ekonomikai sunku įvertinti ir prognozuoti, kol derybos dar vyksta, ir atliekant tyrimus gaunami prieštaringi rezultatai; kadangi vien TPIP neišspręs ilgalaikių struktūrinių ES ekonominių problemų ir nepašalins pagrindinių jų priežasčių, tačiau partnerystė turėtų būti vertinama kaip platesnės Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos dalis ir lūkesčiai dėl TPIP turėtų atitikti užmojų, kurie bus užsibrėžti per derybas, dydį;

J.      kadangi Rusijos embargo pasekmės aiškiai parodė nuolatinę geopolitinę žemės ūkio svarbą, įvairių žemės ūkio rinkų prieinamumo svarbą ir stiprių ir strateginių prekybos partnerysčių su patikimais prekybos partneriais poreikį;

K      kadangi Europos žemės ūkiui svarbu užtikrinti abiems šalims naudingą prekybos susitarimą su JAV, kad Europos, kaip pagrindinės veikėjos, pozicijos pasaulinėje rinkoje pagerėtų, tačiau nesumažėtų dabartiniai Europos žemės ūkio produktų kokybės standartai ir nebūtų trukdoma ateityje tobulinti šiuos standartus, sykiu išsaugant Europos žemės ūkio modelį ir užtikrinant jo ekonominį ir socialinį gyvybingumą;

L.     kadangi prekybos ir investicijų srautai nėra tikslas savaime ir prekybos susitarimo kriterijai yra paprastų piliečių, darbuotojų ir vartotojų gerovė, taip pat didesnės galimybės įmonėms, nes tai yra augimą ir darbo vietų kūrimą skatinantys veiksniai; kadangi TPIP turėtų būti gero ir šiuos reikalavimus atitinkančio prekybos susitarimo pavyzdys, kad juo būtų galima remtis mūsų būsimose derybose su kitais prekybos partneriais;

M.    kadangi vykdant derybas reikia tam tikro konfidencialumo, kad būtų galima pasiekti kokybiškų rezultatų, o ribotas ankstesnių derybų skaidrumas lėmė derybų proceso demokratinės kontrolės trūkumą;

N.     kadangi pirmininkas J. C. Juncker savo politinėse gairėse dar kartą aiškiai priminė, kad jis norėtų subalansuoto ir pagrįsto prekybos susitarimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir kad, nors ES ir JAV gali padaryti didelę pažangą pripažindamos viena kitos gaminių standartus ir kurdamos transatlantinius standartus, ES neatsisakys savo (maisto) saugos, sveikatos, gyvūnų sveikatos, socialinių, aplinkos, duomenų apsaugos standartų ir kultūros įvairovės, primindamas, kad maisto, kurį valgome, sauga, europiečių asmens duomenų apsauga ir visuotinės svarbos paslaugos yra nediskutuotinos, nebent būtų siekiama aukštesnio lygio apsaugos;

O.     kadangi svarbu užtikrinti sėkmingą derybų dėl „saugaus uosto“ susitarimo ir bendrojo susitarimo dėl duomenų apsaugos pabaigą;

P.     kadangi pirmininkas J. C. Juncker savo politinėse gairėse taip pat aiškiai nurodė, kad jis nesutiks, jog investuotojų ginčuose taikant specialią tvarką būtų ribojama valstybių narių teismų jurisdikcija; kadangi dabar, gavus viešų konsultacijų dėl investicijų apsaugos bei investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo pagal TPIP rezultatus, trys ES institucijos, konsultuodamosi su pilietinės visuomenės ir verslo sektoriaus atstovais, atskirai ir tarpusavyje svarsto, kaip, atsižvelgiant į pareikštas nuomones, geriausia užtikrinti investicijų apsaugą ir vienodas sąlygas investuotojams, kartu valstybėms užtikrinant teisę reguliuoti;

Q.     kadangi Parlamentas visapusiškai palaiko Tarybos sprendimą išslaptinti derybinius nurodymus ir Komisijos skaidrumo iniciatyvą; kadangi visoje Europoje aktyviai vykstant viešosioms diskusijoms dėl TPIP matyti, jog derybas dėl TPIP reikia vesti skaidriau ir įtraukiau, atsižvelgiant į ES piliečių pareikštą susirūpinimą ir informuojant plačiąją visuomenę apie derybų rezultatus;

R.     kadangi JAV ir ES derybos tęsiasi nuo 2013 m. liepos mėn., bet iki šiol nesusitarta dėl jokio bendro dokumento;

S.     kadangi tikimasi, jog TPIP bus mišrus susitarimas, kurį turės ratifikuoti Europos Parlamentas ir visos 28 ES valstybės narės;

1.      atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl TPIP, pateikia Komisijai šias rekomendacijas:

a)      dėl taikymo srities ir bendrųjų aplinkybių:

i)            užtikrinti, kad skaidriomis derybomis dėl TPIP būtų pasiektas plataus užmojo, visapusiškas, subalansuotas ir aukštus standartus atitinkantis prekybos ir investicijų susitarimas, kuriuo būtų skatinamas visoms ES valstybėms narėms naudingas tvarus augimas, o partneriams teikiama abipusė nauda, didinamas tarptautinis konkurencingumas ir suteikiamos naujos galimybės ES įmonėms, ypač MVĮ, remiamas aukštos kokybės darbo vietų ES piliečiams kūrimas ir suteikta tiesioginės naudos Europos vartotojams; susitarimo turinys ir įgyvendinimas yra svarbesni nei derybų sparta; pabrėžti, kad Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystė (TPIP) yra svarbiausias pastarojo meto ES ir JAV projektas ir kad ji turėtų pagyvinti visą transatlantinę partnerystę, ne tik jos prekybos aspektus; pabrėžti, kad geopolitiniu požiūriu labai svarbu sėkmingai sudaryti šią partnerystę;

ii)           pabrėžti, kad, nors derybas dėl TPIP sudaro derybos dėl trijų pagrindinių sričių – plataus užmojo siekis gerinti abipusį patekimą į rinką (prekių, paslaugų, investicijų ir visų valdžios sektoriaus lygmenų viešųjų pirkimų rinką), mažinti netarifines kliūtis bei didinti reguliavimo tvarkos suderinamumą ir parengti bendras taisykles, siekiant reaguoti į bendrus pasaulio prekybos iššūkius ir galimybes, – visos šios sritys yra vienodai svarbios ir turi būti įtrauktos į visapusišką paketą; TPIP turėtų būti plataus užmojo ir privalomas visais valdžios sektoriaus lygmenimis abipus Atlanto, susitarimu turėtų būti pasiektas ilgalaikis tikras abipusis rinkos atvirumas ir sukurtos palankesnės sąlygos prekybai vietoje, taip pat daug dėmesio turėtų būti skiriama struktūrinėms priemonėms, kuriomis būtų siekiama geresnio transatlantinio bendradarbiavimo laikantis reguliavimo standartų ir užtikrinant vartotojų apsaugą, taip pat užkertant kelią socialiniam, fiskaliniam ir aplinkosauginiam dempingui;

iii)          atsižvelgti į strateginę ES ir JAV ekonominių santykių svarbą apskritai ir į TPIP svarbą konkrečiai, be kita ko, kaip galimybę propaguoti taisyklėmis grindžiama sistema įtvirtintus principus ir vertybes, kuriomis dalijasi ir kurias puoselėja ES ir JAV, ir parengti viziją ir bendrą požiūrį į pasaulio prekybą, investicijas ir su prekyba susijusius klausimus, kaip antai aukšti standartai, normos ir reguliavimas, siekiant sukurti platesnę transatlantinę viziją ir bendrą strateginių tikslų rinkinį; nepamiršti, kad, atsižvelgiant į transatlantinės rinkos dydį, TPIP yra galimybė formuoti ir reguliuoti tarptautinės prekybos tvarką, siekiant užtikrinti, kad abu blokai klestėtų glaudžiai tarpusavyje susaistytame pasaulyje;

iv)          užtikrinti, ypač atsižvelgiant į neseniai įvykusius teigiamus pokyčius Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), kad susitarimas su JAV būtų tik tarpinis žingsnis siekiant platesnių prekybos derybų ir netrukdytų vykdyti PPO proceso ar nedarytų jam neigiamo poveikio; dvišaliai ir keliašaliai prekybos susitarimai apskritai turėtų būti laikomi antra geriausia galimybe ir jais neturi būti užkertamas kelias pastangoms siekti didelės daugiašalio lygmens pažangos; TPIP privalo užtikrinti sąveiką su kitais prekybos susitarimais, dėl kurių dabar deramasi;

v)           atsižvelgti į tai, kad SESV nustatyta, jog ES prekybos politika yra bendrų Sąjungos išorės veiksmų sudedamoji dalis, taigi reikia įvertinti galutinio susitarimo pasekmes, pripažįstant galimybes, kaip antai galimybės lengviau patekti į rinką nustačius bendrus transatlantinius standartus, ir pavojus, kaip antai prekybos srautų nukreipimas nuo besivystančių šalių nykstant muitų tarifų lengvatoms;

vi)          užtikrinti, kad susitarimu būtų garantuojamas visapusiškas ES standartų dėl pagrindinių teisių laikymasis, įtraukiant teisiškai privalomą ir stabdomojo poveikio nuostatą dėl žmogaus teisių, kuri būtų standartinė ES prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis dalis;

b)     dėl patekimo į rinką:

i)            užtikrinti, kad įvairių sričių pasiūlymai dėl patekimo į rinką būtų abipusiai, vienodai plataus užmojo ir atitiktų abiejų šalių lūkesčius, pabrėžia, kad įvairūs tų sričių pasiūlymai privalo būti proporcingi;

ii)           siekti panaikinti visus tarifo muitus, atsižvelgiant į tai, kad abiejose susitarimo šalyse yra keletas jautrių žemės ūkio ir pramonės produktų, dėl kurių išsamių sąrašų turės būti susitarta derybų procese; pažymi, kad šiuo požiūriu išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas galėtų būti naudingas siekiant jautriausiems produktams numatyti tinkamus pereinamuosius laikotarpius ir kvotas, o tam tikrais atvejais – jų išimtis;

iii)          dėti visas pastangas, kaip aiškiai nurodyta derybų įgaliojimuose, susitarime įtvirtinti apsaugos išlygą, kuri būti taikoma tuo atveju, jei padidėjęs tam tikrų prekių importas galėtų labai pakenkti vietos maisto produktų gamybai;

iv)          turėti omenyje, kad, kadangi ES yra didžiausias prekybos blokas pasaulyje, itin specializuotame paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, inžinerijos ir kitų kvalifikuotų paslaugų, telekomunikacijų, finansų ar transporto paslaugų srityse, ES turi svarbių aktyvių interesų;

v)           didinti galimybes patekti į paslaugų rinką taikant vadinamąjį hibridinio sąrašo metodą, naudojantis patekimo į rinką teigiamais sąrašais, kuriuose aiškiai nurodomos paslaugos, kurias galės teikti užsienio įmonės, o naujos paslaugos neįtraukiamos, ir kartu užtikrinti, kad galimos neveikimo ir negrįžimo išlygos būtų taikomos tik nediskriminacinėms nuostatoms ir numatomas pakankamas lankstumas norint vėl pradėti taikyti viešąją kontrolę visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms, taip pat atsižvelgti į naujų ir novatoriškų paslaugų atsiradimą ir taikant nacionalinį režimą laikytis neigiamo sąrašo metodo;

vi)          derybose turėtų būti prasmingai atsižvelgiama į dabartinius Europos įmonių teikiamų jūrų ir oro transporto paslaugų apribojimus, kuriuos JAV yra nustačiusi tokiuose teisės aktuose kaip Joneso aktas, Užsienio dugno gilinimo įrangos aktas, Federalinis aviacijos aktas ir JAV oro kabotažo aktas, ir oro linijų priklausomybės užsienio subjektams kapitalo apribojimus, kuriais ES bendrovėms labai trukdoma patekti į rinką ir diegti inovacijas pačioje JAV, ir tokius apribojimus panaikinti;

vii)         remtis bendru pareiškimu, kuriame nurodytas aiškus derybininkų įsipareigojimas į TPIP taikymo sritį neįtraukti dabartinių ir būsimų visuotinės svarbos paslaugų, taip pat visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (įskaitant vandens tiekimą, sveikatos ir socialines paslaugas, socialinės apsaugos sistemas ir švietimą, bet šiomis paslaugomis neapsiribojant), užtikrinti, kad nacionalinės ir, jei taikytina, vietos valdžios institucijos išsaugotų visapusišką teisę nustatyti, priimti, toliau taikyti ar panaikinti bet kokią priemonę, susijusią su į viešųjų paslaugų užsakymu, organizavimu, finansavimu ir teikimu, kaip nurodyta Sutartyse ir ES derybų įgaliojimuose; ši išimtis turėtų būti taikoma nepaisant to, kaip paslaugos teikiamos ir finansuojamos;

viii)        aktyviai siekti užtikrinti abipusį profesinių kvalifikacijų pripažinimą, visų pirma sukuriant teisinę sistemą, kurioje dalyvautų reguliavimo įgaliojimus šioje srityje turintys federaliniai teritoriniai vienetai, kad ES ir JAV specialistai galėtų užsiimti profesine veikla abiejose Atlanto pusėse, ir sudaryti palankesnes sąlygas investuotojų, specialistų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir technikų judumui tarp ES ir JAV tuose sektoriuose, kuriems taikomas TPIP susitarimas;

ix)          turėti mintyje tai, kad Europos paslaugų teikėjams ir prekių tiekėjams taikomas vizų režimo supaprastinimas yra pagrindinis TPIP susitarimo naudą užtikrinantis elementas, ir vykstant deryboms padidinti politinį spaudimą JAV siekiant, kad būtų užtikrintas visiškas vizų režimo abipusiškumas ir vienodas, be diskriminacijos požiūris į visus ES valstybių narių piliečius, atsižvelgiant į jų patekimą į JAV;

x)           aukščiausiu lygmeniu suderinti derybas dėl patekimo į finansinių paslaugų rinką su finansinio reguliavimo konvergencija, kad būtų teikiama parama nustatant reguliavimą, kuris būtinas siekiant sustiprinti finansinį stabilumą, užtikrinti tinkamą finansinių produktų ir paslaugų vartotojų apsaugą ir remti dabartines pastangas bendradarbiauti kituose tarptautiniuose forumuose, pvz., Bazelio bankų priežiūros komitete ir Finansinio stabilumo taryboje, ir užtikrinant šio reguliavimo suderinamumą; užtikrinti, kad šiomis bendradarbiavimo pastangomis nebūtų ribojamas ES ir valstybių narių suverenumas reguliavimo ir priežiūros srityse, įskaitant jų gebėjimą uždrausti tam tikrus finansinius produktus ir veiklą;

xi)          sukurti tvirtesnį ES, valstybių narių ir JAV bendradarbiavimą, įskaitant veiksmingesnio tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmus, siekiant nustatyti aukštesnius pasaulinius kovos su finansiniais ir mokestiniais nusikaltimais ir korupcija standartus;

xii)         užtikrinti, kad duomenų srautų liberalizavimas, visų pirma e. prekybos ir finansinių paslaugų srityje, nekeltų pavojaus ES duomenų apsaugos srities teisynui, pripažįstant duomenų srautų kaip transatlantinės prekybos ir skaitmeninės ekonomikos pagrindo reikšmę; įtraukti, kaip pagrindinį punktą, išsamią ir vienareikšmę atskirą horizontaliąją nuostatą, pagrįstą Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (angl. GATS) XIV straipsniu, pagal kurią esamai ir būsimai ES teisinei sistemai dėl asmens duomenų apsaugos susitarimas būtų visiškai netaikomas, nenumatant jokios jos atitikties kitoms TPIP dalims sąlygos; derėtis dėl nuostatų, kurios susijusios su asmens duomenų srautu, tik tuo atveju, jei užtikrinamas visapusiškas asmens duomenų apsaugos taisyklių taikymas ir laikymasis abiejose Atlanto pusėse; bendradarbiauti su JAV siekiant paskatinti trečiąsias šalis visame pasaulyje priimti atitinkamai aukštus duomenų apsaugos standartus;

xiii)        turėti omenyje, kad esama pavojaus, jog Europos Parlamentas nepritars galutiniam TPIP susitarimui, kol nėra visiškai nutraukta JAV visa apimanti masinio sekimo veikla ir nėra rastas tinkamas sprendimas dėl ES piliečių teisių į duomenų apsaugą, įskaitant teisių gynimo administracine tvarka ir teisme priemones, kaip nurodyta 2014 m. kovo 12 d. Parlamento rezoliucijos 74 dalyje;

xiv)        užtikrinti, kad būtų sparčiai ir visiškai atkurtas ES ir JAV tarpusavio pasitikėjimas, kuriam pakenkė masinio sekimo skandalai;   

xv)         įtraukti plataus užmojo skyrių dėl konkurencijos užtikrinant, kad būtų tinkamai laikomasi Europos konkurencijos teisės, visų pirma skaitmeniniame pasaulyje; užtikrinti, kad privačiosios įmonės galėtų sąžiningai konkuruoti su valstybės įmonėmis arba valstybės kontroliuojamomis įmonėmis; užtikrinti, kad valstybės subsidijos privačiosioms įmonėms būtų reglamentuojamos ir joms būtų taikoma skaidri kontrolės sistema;

xvi)         raginti užtikrinti atvirą konkurenciją skaitmeninės ekonomikos, kuri pagal savo pobūdį yra visuotinė, bet turi pagrindines bazes ES ir JAV, srityje ir šios ekonomikos plėtrą; derybose pabrėžti, kad, atsižvelgiant į transatlantinę rinką, skaitmeninė ekonomika, daranti įtaką pasaulio ekonomikai ir tolesniam pasaulio rinkų atvėrimui, turi būti svarbiausia;

xvii)       atsižvelgiant į informacinės visuomenės ir telekomunikacijų paslaugas turėti omenyje, jog ypač svarbu, kad TPIP susitarimu būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir vienodos bei skaidrios, abipusiškumu grindžiamos galimybės ES paslaugų įmonėms patekti į JAV rinką ir kad JAV paslaugų teikėjai, teikdami paslaugas Europoje ar Europos vartotojams, būtų įpareigoti laikytis visų atitinkamų pramonės ir produktų saugos standartų ir vartotojų teisių;

xviii)       susitarime, visapusiškai laikantis UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, užtikrinti, kad šalys išsaugotų savo teisę priimti arba toliau taikyti bet kokią priemonę (ypač reguliuojamojo ir (arba) finansinio pobūdžio), susijusią su kultūrų ir kalbų įvairovės apsauga ar skatinimu, kaip įtvirtinta atitinkamuose Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo straipsniuose, taip pat su žiniasklaidos laisve ir pliuralizmu, nepaisant to, kokios naudojamos technologijos arba platinimo platformos, ir turint omenyje, kad į Europos Komisijai valstybių narių suteiktus įgaliojimus aiškiai neįtrauktos audiovizualinės paslaugos;

xix)        nurodyti, kad nė viena susitarimo nuostata neturi poveikio ES ar ES valstybių narių galimybei teikti subsidijas ir finansinę paramą kultūros pramonei ir kultūros, švietimo, audiovizualinėms ir spaudos paslaugoms;

xx)         patvirtinti, kad knygų, laikraščių ir žurnalų kainos nustatymo sistemos nebus užginčytos vykdant prievoles pagal TPIP susitarimą;

xxi)        atsižvelgiant į didelį Europos įmonių, visų pirma MVĮ, suinteresuotumą gauti nediskriminacinę prieigą prie viešųjų sutarčių JAV tiek federaliniu, tiek žemesniu nei federaliniu lygmenimis, pavyzdžiui, prieigą prie statybos paslaugų, civilinės inžinerijos, transporto ir energetikos infrastruktūros ir prekių bei paslaugų sutarčių, laikytis plataus užmojo požiūrio į skyrių dėl viešųjų pirkimų, kartu užtikrinant skyriaus atitiktį naujoms ES viešųjų pirkimų ir koncesijų direktyvoms, siekiant laikantis abipusiškumo principo panaikinti didelius dviejų viešųjų pirkimų rinkų abiejose Atlanto pusėse atvirumo skirtumus, kurie šiuo metu egzistuoja, plačiai atveriant JAV rinką (vis dar valdomą pagal 1933 m. JAV viešųjų pirkimų įstatymą „Buy American“) federaliniu ir žemesniu nei federalinis lygmenimis, remiantis Sutartyje dėl viešųjų pirkimų prisiimtais įsipareigojimais ir panaikinant apribojimus, kurie šiuo metu taikomi federaliniu, valstybiniu ir vietos lygmenimis Jungtinėse Amerikos Valstijose; taip pat sukurti mechanizmus siekiant užtikrinti, kad JAV įsipareigojimai, prisiimti federaliniu lygmeniu, būtų įgyvendinami visais politiniais bei administraciniais lygmenimis;

xxii)       siekiant sukurti atvirus, nediskriminacinius ir iš anksto žinomus procedūrinius reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad ES ir JAV įmonės, ypač MVĮ, turės vienodas galimybes dalyvaudamos viešųjų pirkimų konkursuose, užtikrinti, kad JAV jos teritorijoje taikomą sprendimų priėmimo procesą padarytų skaidresnį;

xxiii)       skatinti ES ir JAV bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu, siekiant propaguoti bendrus viešųjų pirkimų tvarumo standartus visais federalinio ir žemesnio nei federalinis administravimo lygmenimis, be kita ko, įgyvendinant neseniai persvarstytą Sutartį dėl viešųjų pirkimų; skatinti priimti įmonių socialinės atsakomybės standartus, pagrįstus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms, ir laikytis šių standartų;

xxiv)      užtikrinti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos būtų įtrauktos į derybų procesą, kad būtų pasiekta svarbių rezultatų JAV viešųjų pirkimų sutartis padarant prieinamas ES įmonėms;

xxv)       kalbant apie viešuosius pirkimus, suvokti opų gynybos ir saugumo sričių pobūdį ir atsižvelgti į 2013 m. Gynybos taryboje valstybių ir vyriausybių vadovų nustatytus tikslus skatinti Europos saugumo ir gynybos rinkos ir Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės (EGPTB) sukūrimą;

xxvi)      užtikrinti, kad derantis dėl prekių kilmės taisyklių būtų siekiama suderinti ES ir JAV požiūrius ir sukurti veiksmingas prekių kilmės taisykles, išvengiant prekių kilmės taisyklių pažeidimo kitais susitarimais, ir derybas laikyti galimybe pereiti prie bendrų standartų privalomo produktų kilmės žymėjimo srityje; atsižvelgiant į užbaigtas derybas dėl ES ir Kanados išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo ir į galimą ES ir Meksikos laisvosios prekybos susitarimo patobulinimą, reikės apsvarstyti kumuliacijos galimybę ir taikymo sritį; tačiau reikia turėti omenyje, kad TPIP tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas prekybai iš tikrųjų JAV ir ES pagamintais produktais, o ne leisti importuoti iš trečiųjų šalių, todėl išimtys tam tikrų produktų atžvilgiu turės būti svarstomos kiekvienu atskiru atveju, o jautriems sektoriams turėtų būti suteiktos išimtys atsižvelgiant į visų rūšių kumuliaciją;

xxvii)      užtikrinti, kad TPIP būtų atviras susitarimas, ir ieškoti būdų, kaip vertingi partneriai, kurie suinteresuoti derybomis dėl TPIP dėl muitų sąjungos susitarimų su ES arba JAV, galėtų būti aktyviau informuojami apie įvykius;

c)      dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje ir nuoseklumo ramsčio, taip pat netarifinių kliūčių:

i)            užtikrinti, kad bendradarbiavimo reguliavimo srityje skyriaus nuostatomis būtų skatinama skaidri, veiksminga, konkurencijai palanki ekonominė aplinka – būtų atpažintos ateityje galimos netarifinės prekybos kliūtys, kurios daro neproporcingai didelį poveikį MVĮ, ir užkertamas joms kelias, palengvinta prekyba ir investicijos, kartu gerinant ir užtikrinant aukščiausią sveikatos apsaugos ir saugos lygį, vadovaujantis SESV 191 straipsnyje nustatytu atsargumo principu, rengiant ir apsaugant su vartotojais, darbo aplinka ir gyvūnų gerove susijusius teisės aktus ir plėtojant ir saugant ES egzistuojančią kultūrų įvairovę; pritarti tam, kad skaidriausiu įmanomu būdu ir įtraukiant suinteresuotuosius subjektus būtų nustatytas reguliavimo institucijų struktūruotas dialogas ir bendradarbiavimas, visapusiškai atsižvelgiant į reguliavimo institucijų savarankiškumą; įtraukti kompleksinius reglamentavimo nuoseklumo ir skaidrumo klausimus, siekiant parengti ir įgyvendinti veiksmingas, ekonomiškas ir labiau suderintas prekių ir paslaugų taisykles; abiejų šalių derybininkai turi nustatyti ir labai aiškiai nurodyti, kurios techninės procedūros ir standartai yra pagrindiniai, dėl kurių neinama į kompromisus, kuriems gali būti taikomas bendras metodas, kuriose srityse pageidaujama abipusio pripažinimo, paremto bendrais aukštais standartais ir tvirta rinkos stebėsenos sistema, ir kuriose galimi tik geresni informacijos mainai, remiantis patirtimi, įgyta per kelerius metus vykstančias derybas įvairiuose forumuose, įskaitant Transatlantinę ekonomikos tarybą ir Aukščiausio lygio bendradarbiavimo reguliavimo srityje forumą, siekiant taip pat užtikrinti, kad tai neturės įtakos standartams, kurie dar turi būti nustatyti srityse, kuriose JAV teisės aktai arba standartai, palyginti su ES, labai skiriasi, pavyzdžiui, esamų (pagrindų) teisės aktų (pvz., REACH) įgyvendinimo, naujų teisės aktų (pvz., klonavimas) priėmimo ar būsimų apibrėžimų, kurie turi įtakos apsaugos lygiui (pvz., endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos) srityse; užtikrinti, kad bet kokios TPIP nuostatos dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje nereiškia procedūrinio reikalavimo dėl su juo susijusio Sąjungos teisės aktų priėmimo ir nesukuria naujų įgyvendinamų teisių tuo atžvilgiu;

ii)           derybas dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių ir priemonių dėl techninių prekybos kliūčių pagrįsti daugiašalės Sutarties dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių ir daugiašalės Sutarties dėl techninių prekybos kliūčių pagrindiniais principais ir apsaugoti Europos sanitarinius ir fitosanitarinius standartus ir procedūras; visų pirma siekti panaikinti arba labai sumažinti pernelyg didelę naštą sudarančias sanitarines ir fitosanitarines priemones, įskaitant susijusias importo procedūras; ypač užtikrinti, kad išankstiniai patvirtinimai, privalomi protokolai arba patikros iki muitinio įforminimo nebūtų taikomos kaip nuolatinės importo priemonės; padidinti skaidrumą ir atvirumą, abipusį lygiaverčių standartų pripažinimą ir keitimąsi geriausia patirtimi, stiprinti reguliuotojų ir suinteresuotųjų subjektų dialogą ir gerinti tarptautinius standartus nustatančių organų bendradarbiavimą; derybose dėl sanitarinių ir fitosanitarinių ir techninių prekybos kliūčių priemonių užtikrinti, kad jokiu būdu nebūtų mažinami aukšti standartai, nustatyti siekiant ES užtikrinti maisto saugą, apsaugoti žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybę ar sveikatą;

iii)          raginti JAV panaikinti jautienos importo iš ES draudimą;

iv)          atsižvelgiant į horizontalųjį bendradarbiavimo reguliavimo srityje skyrių, puoselėti reguliavimo institucijų dvišalį bendradarbiavimą siekiant išvengti nereikalingų skirtumų, ypač susijusių su naujomis technologijomis ir paslaugomis, kad tai būtų naudinga ES ir JAV konkurencingumui ir vartotojų galimybėms pasirinkti; šio tikslo siekti vykdant didesnius informacijos mainus ir patobulinti tarptautinių priemonių priėmimą ir įgyvendinimą atsižvelgiant į subsidiarumo principą, remiantis sėkmingais precedentais, kaip antai ISO standartais arba Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) Pasauliniu forumu transporto priemonių reglamentavimui suderinti (WP.29); prisiminti, kad kuo didesnio skaičiaus transporto priemonių saugos reguliavimo nuostatų lygiavertiškumo pripažinimas, paremtas patikrinta vienodo lygio apsauga, būtų vienas iš svarbiausių susitarimo pasiekimų; užtikrinti, kad, atliekant išankstinį kiekvieno norminio akto poveikio vertinimą, kartu su poveikiu prekybai ir investicijoms taip pat turėtų būti įvertintas jo poveikis vartotojams ir aplinkai; skatinti reguliavimo suderinamumą nekeliant pavojaus teisėtiems reguliavimo ir politikos tikslams ir nepažeidžiant ES ir JAV teisės aktų leidėjų kompetencijos;

v)           siekti ir toliau užtikrinti aukštą produktų saugos lygį Sąjungoje, kartu panaikinant nereikalingą bandymų kartojimą, dėl kurio švaistomi ištekliai, pirmiausiai mažos rizikos produktų bandymams;

vi)          spręsti muitinės klausimus, kurių neapima PPO prekybos lengvinimo susitarimo taisyklės, ir pabrėžti, kad siekiant iš tikrųjų pašalinti administracinę naštą būtina stengtis pasiekti kuo didesnį reguliavimo suderinimą muitinės ir pasienio politikos ir praktikos srityse;

vii)         atsižvelgiant į būsimą bendradarbiavimą reguliavimo srityje, aiškiai apibrėžti, kurios priemonės susijusios su techninėmis prekybos kliūtimis ir pasikartojančia arba pertekline administracine našta bei formalumais, o kurios – su pagrindiniais standartais ir normomis arba viešosios politikos tikslu vykdomomis procedūromis;

viii)        kuriant būsimo bendradarbiavimo sistemą visapusiškai laikytis abipus Atlanto nustatytų reguliavimo sistemų, taip pat atsižvelgti į Europos Parlamento vaidmenį ES sprendimų priėmimo procese ir jo demokratišką ES reguliavimo procesų priežiūrą ir kartu užtikrinti didžiausią skaidrumą ir budriai siekti subalansuoto suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo konsultacijose, kurios vykdomos rengiant reguliavimo pasiūlymą, ir nevilkinti ES teisėkūros proceso; konkrečiai nurodyti Bendradarbiavimo reguliavimo klausimais institucijos vaidmenį, sudėtį ir teisinį statusą, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas tiesioginis ir privalomas jos rekomendacijų taikymas reikštų Sutartyse nustatytų teisėkūros procedūrų pažeidimą; taip pat stebėti, kad būtų visapusiškai išlaikyta nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų galimybė teisės aktais nustatyti savo politikos priemones, ypač socialinės ir aplinkos politikos priemones;

d)     dėl taisyklių:

i)            suderinti derybas dėl patekimo į rinką ir bendradarbiavimą reguliavimo srityje su plataus užmojo taisyklių ir principų nustatymu, turint mintyje, kad kiekviename ramstyje esama specialių jautrių aspektų, tokiais klausimais, kaip, pvz., tvaraus vystymosi, energetikos, MVĮ, investicijų ir valstybės įmonių klausimai, bet jais neapsiribojant;

ii)           užtikrinti, kad tvaraus vystymosi skyrius būtų privalomas ir vykdytinas ir kad juo būtų siekiama visiško ir veiksmingo aštuonių pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų ir jų turinio, TDO deramo darbo darbotvarkės ir pagrindinių tarptautinių aplinkosaugos susitarimų ratifikavimo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo; nuostatomis turi būti siekiama toliau gerinti darbo ir aplinkosaugos standartų apsaugos lygį; plataus užmojo prekybos ir tvaraus vystymosi skyrius taip pat turi apimti EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms pagrįstas įmonių socialinės atsakomybės taisykles ir aiškios struktūros dialogą su pilietine visuomene;

(iii)         užtikrinti, kad darbo ir aplinkosaugos standartai nebūtų nagrinėjami tik prekybos ir tvaraus vystymosi skyriuje, bet būtų įtraukti ir į kitas susitarimo dalis, pavyzdžiui, susijusias su investicijomis, prekyba paslaugomis, bendradarbiavimu reguliavimo srityje ir viešaisiais pirkimais;

iv)          užtikrinti, kad darbo ir aplinkosaugos standartai būtų vykdytini, remiantis gera patirtimi, įgyta ES ir JAV įgyvendinant galiojančius laisvosios prekybos susitarimus ir nacionalinės teisės aktus; užtikrinti, kad būtų atliekama darbo nuostatų įgyvendinimo ir atitikties joms veiksminga stebėsena, į procesą įtraukiant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus, ir kad šiuo požiūriu būtų taikomas bendras ginčų sprendimo mechanizmas, taikytinas visoms susitarimo nuostatoms;

v)           visapusiškai laikantis nacionalinės teisės aktų užtikrinti, kad transatlantinių įmonių, įregistruotų pagal ES valstybės narės teisę, darbuotojams būtų suteikta teisė gauti informaciją ir konsultacijas pagal Europos darbų tarybos direktyvą;

vi)          užtikrinti, kad TPIP ekonominis ir socialinis poveikis ir poveikis užimtumui ir aplinkai būtų ištirtas taip pat atliekant išsamų ir objektyvų ex ante prekybos poveikio tvarumui vertinimą, visiškai laikantis ES direktyvos dėl poveikio tvarumui vertinimo nuostatų, ir užtikrinti aiškų ir struktūruotą visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, dalyvavimą šiame procese; prašo Komisijos kiekvienoje valstybėje narėje atlikti palyginamąjį išsamų poveikio tyrimą ir ES sektorių bei analogiškų JAV sektorių konkurencingumo vertinimą, kad būtų galima pateikti prognozes dėl prarandamų ir naujai sukurtų darbo vietų kiekvienos valstybės narės paveiktuose sektoriuose, kai prisitaikymo išlaidos iš dalies būtų dengiamos ES ir valstybės narės lėšomis;

vii)         ir toliau siekti tikslo įtraukti atskirą skyrių dėl energetikos, įskaitant pramonines žaliavas; užtikrinti, kad vykstant deryboms abi šalys išnagrinėtų būdus, kaip palengvinti energijos eksportą, kad TPIP susitarimu būtų panaikinti bet kokie dviejų prekybos partnerių nustatyti kuro, įskaitant suskystintas gamtines dujas ir žalią naftą, eksporto apribojimai ar kliūtys, siekiant sukurti konkurencingą, skaidrią ir nediskriminacinę energijos rinką ir taip remti energijos išteklių įvairinimą, prisidėti siekiant tiekimo saugumo tikslo ir sudaryti sąlygas žemesnėms energijos kainoms; pabrėžia, kad į šį skyrių dėl energetikos turi būti įtrauktos aiškios garantijos, kad nebus pakenkta ES aplinkosaugos standartams ir veiksmų klimato srityje tikslams; raginti ES ir JAV bendradarbiauti siekiant panaikinti komercinei aviacijai taikomas kuro mokesčių lengvatas, laikantis G 20 įsipareigojimų palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro subsidijų;

viii)        užtikrinti, kad jokiu susitarimu nebūtų daroma jokio poveikio nė vieno partnerio teisei valdyti ir reguliuoti energijos šaltinių žvalgymą, eksploatavimą ir gamybą, tačiau priėmus sprendimą dėl eksploatavimo turi būti taikomas nediskriminavimo principas; atsižvelgti į tai, kad, laikantis atsargumo principo, nė viena susitarimo nuostata neturi būti daromas neigiamas poveikis tiesėtiems nediskriminaciniams demokratiniams sprendimams dėl energijos gamybos; užtikrinti, kad ES arba JAV įmonėms taip pat nediskriminuojant būtų suteikta prieiga prie žaliavų ir energijos ir būtų laikomasi energinių produktų kokybės standartų, įskaitant energiniams produktams taikomus standartus, susijusius su jų poveikiu išmetamam CO2 kiekiui, pvz., įtvirtintus Kuro kokybės direktyvoje;

ix)          užtikrinti, kad įgyvendinant TPIP būtų remiamas ekologiškų prekių ir paslaugų naudojimas ir skatinimas, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas jas plėtoti, ir būtų supaprastintas jų eksportas ir importas taip pasinaudojant didelėmis aplinkosauginės ir ekonominės naudos galimybėmis, kurias siūlo transatlantinė ekonomika, ir papildant vykstančias susitarimo dėl ekologiškų prekių derybas siekiant remti kovą su visuotiniu atšilimu ir kurti naujas žaliosios ekonomikos darbo vietas;

x)           užtikrinti, kad TPIP būtų forumas, kuriame rengiami plataus užmojo ir privalomi bendri energijos gamybos ir energijos vartojimo efektyvumo tvarumo standartai, visuomet atsižvelgiant į esamus abiejų šalių standartus, pvz., ES Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo ir Ekologinio projektavimo direktyvose nustatytus standartus, ir jų laikantis, ir ieškoti būdų, kaip būtų galima glaudžiau bendradarbiauti energetikos srities mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje ir skatinant mažai anglies dioksido išmetančias ir ekologiškas technologijas;

xi)          užtikrinti, kad TPIP susitarimu būtų remiamas žuvininkystės išteklių tvarus valdymas, pirmiausia abiems šalims bendradarbiaujant kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (NNN);

xii)         užtikrinti, kad į TPIP susitarimą būtų įtrauktas konkretus skyrius dėl MVĮ, grindžiamas bendru abiejų derybų šalių įsipareigojimu, ir remiantis sukaupta faktine eksportuojančių MVĮ patirtimi juo būtų siekiama suteikti naujų galimybių Jungtinėse Amerikos Valstijose Europos MVĮ (įskaitant labai mažas įmones), pavyzdžiui, panaikinant dvigubo sertifikavimo reikalavimus, sukuriant internetinę informavimo apie skirtingą reguliavimą ir geriausios praktikos pavyzdžius sistemą, sudarant palankesnes galimybes MVĮ pasinaudoti paramos sistemomis, pradedant taikyti paspartintas procedūras pasienyje ar panaikinant vis dar nustatomus specifinius didžiausius tarifus; šiame skyriuje reikėtų nustatyti abiems šalims skirtus mechanizmus, kad jos galėtų bendradarbiauti siekdamos palengvinti MVĮ dalyvavimą transatlantinėje prekyboje ir investicijų srityje, pavyzdžiui, įgyvendinant bendrą MVĮ vieno langelio principą, kai MVĮ suinteresuotieji subjektai atliktų pagrindinį vaidmenį jį kuriant, ir pagal šį principą būtų teikiama konkreti informacija, kurios reikia MVĮ siekiant eksportuoti į JAV, importuoti iš jų ar jose investuoti, įskaitant informaciją apie muitus, mokesčius, reguliavimo nuostatas, muitinės procedūras ir rinkos galimybes;

xiii)        užtikrinti, kad TPIP apimtų išsamų skyrių dėl investicijų, įskaitant nuostatas dėl patekimo į rinką ir investicijų apsaugos, pripažįstant, kad galimybė gauti kapitalo gali skatinti užimtumą ir ekonomikos augimą; investicijų skyriuje turėtų būti siekiama užtikrinti nediskriminacines sąlygas steigiant Europos ir JAV įmones kitos susitarimo šalies teritorijoje, kartu atsižvelgiant į jautrų kai kurių konkrečių sektorių pobūdį; šiomis nuostatomis reikėtų siekti sustiprinti Europos patrauklumą investicijoms, padidinti pasitikėjimą ES investicijomis JAV ir atsižvelgti į investuotojų įsipareigojimus ir pareigas kaip kriterijus nurodant, be kita ko, EBPO daugiašalių įmonių principus ir JT verslo ir žmogaus teisių principus;

xiv)        užtikrinti, kad nuostatos dėl investicijų apsaugos apimtų tik po įsisteigimo taikomas nuostatas ir jose didžiausias dėmesys būtų skiriamas nacionaliniam režimui, didžiausio palankumo režimui, sąžiningoms ir teisingoms sąlygoms ir apsaugai nuo tiesioginės ir netiesioginės ekspropriacijos, įskaitant teisę nedelsiant, tinkamai ir veiksmingai gauti kompensaciją; turėtų būti tiksliai teisiškai parengti apsaugos standartai ir suformuluotos investuotojo bei investicijų apibrėžtys, kad būtų apsaugota teisė reguliuoti vadovaujantis viešuoju interesu, paaiškinta netiesioginės ekspropriacijos reikšmė ir užkirstas kelias nepagrįstoms ar tuščioms pretenzijoms; laisvi kapitalo pervedimai turėtų būti atliekami pagal ES sutarties nuostatas ir turėtų būti numatyta neribotos trukmės prudencinė išlyga, taikytina finansų krizių atveju;

xv)         užtikrinti tarptautinių susitarimų taikymą, kad būtų panaikintas nevienodas požiūris į Europos investuotojus JAV dėl valstybių narių sudarytų susitarimų; užtikrinti, kad užsienio investuotojai nebūtų diskriminuojami ir jiems būtų suteikta sąžininga galimybė siekti skriaudos atlyginimo ir jį gauti, nesinaudojant didesnėmis teisėmis nei nacionaliniai investuotojai:

–         remtis koncepcijos dokumentu, kurį neseniai (gegužės 7 d.) Tarptautinės prekybos komitetui pristatė Komisijos narė C. Malmström, ir vykstančiomis diskusijomis Prekybos ministrų taryboje ir jais naudotis vedant derybas dėl naujos ir veiksmingos investicijų apsaugos sistemos, nes juose pateikta labai gerų pasiūlymų dėl reformos ir tobulinimo,

–         atsižvelgiant į išvystytas ES ir JAV teisės sistemas, pasitikėti ES ir valstybių narių bei Jungtinių Valstijų teismais, kad jie efektyviai ir taupant lėšas suteiks veiksmingą teisinę apsaugą, grindžiamą demokratinio teisėtumo principu,

–         pasiūlyti nuolatinį sprendimą dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo, kuriam būtų taikomi demokratijos principai ir kontrolė, kuriuo remiantis galimas bylas skaidriai viešuose posėdžiuose nagrinėtų valstybės paskirti, nepriklausomi profesionalūs teisėjai, kuris apimtų apeliacijos mechanizmą ir pagal kurį būtų užtikrintas teismo sprendimų nuoseklumas ir gerbiama ES bei valstybių narių teismų jurisdikcija,

–         vidutinės trukmės laikotarpiu ginčus dėl investicijų tinkamiausiai galėtų spręsti viešas Tarptautinis investicijų teismas;

xvi)        užtikrinti, kad į TPIP būtų įtrauktas plataus užmojo, subalansuotas ir modernus skyrius dėl intelektinės nuosavybės teisių ir jų tiksliai apibrėžtų sričių, įskaitant geografinių nuorodų pripažinimą ir sustiprintą jų apsaugą, ir kad TPIP garantuotų teisingą ir veiksmingą apsaugos lygį, netrukdant ES poreikiui reformuoti savo autorių teisių sistemą, kartu užtikrinant teisingą intelektinės nuosavybės teisių ir viešojo intereso pusiausvyrą, visų pirma patenkinant poreikį išsaugoti galimybes gauti vaistų prieinama kaina, toliau remiant intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. TRIPS), lankstumą;

xvii)       laikytis nuomonės, jog yra labai svarbu, kad ES ir JAV ir toliau būtų įsipareigojusios dalyvauti ir dalyvautų visuotinėse daugiašalėse diskusijose dėl patentų suderinimo, vykstančias esamose tarptautinėse organizacijose, ir todėl įspėja, kad nebūtų bandoma įtraukti į TPIP materialinės patentų teisės nuostatų, ypač dėl klausimų, susijusių su veiksnumu naudotis patentu ir lengvatiniais laikotarpiais;

xviii)       užtikrinti, kad į intelektinės nuosavybės teisių skyrių nebūtų įtrauktos nuostatos dėl interneto tarpininkų atsakomybės arba dėl baudžiamųjų sankcijų kaip priverstinio vykdymo priemonės, kurią jau anksčiau atmetė Parlamentas, įskaitant pasiūlytą Kovos su klastojimu prekybos susitarimą (angl. ACTA);

xix)        užtikrinti visapusišką ES geografinių nuorodų pripažinimą ir griežtą jų teisinę apsaugą ir priemones, kuriomis būtų kovojama su neteisingu naudojimu ir klaidinančia informacija bei praktika; kaip pagrindinę subalansuoto susitarimo dalį vartotojams užtikrinti šių produktų ženklinimą, atsekamumą ir tikros kilmės nuorodą, o gamintojams – praktinės patirties apsaugą;

e)      dėl skaidrumo, pilietinės visuomenės dalyvavimo, visuomenės ir politinių institucijų informavimo:

i)       toliau stengtis didinti derybų skaidrumą plačiajai visuomenei paskelbiant daugiau derybų pasiūlymų, įgyvendinti Europos ombudsmeno rekomendacijas, ypač susijusias su taisyklėmis dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija;

ii)           užtikrinti, kad šios pastangos siekti skaidrumo atneštų reikšmingų praktinių rezultatų, be kita ko, pasiekti susitarimų su JAV dėl skaidrumo didinimo, įskaitant galimybę Europos Parlamento nariams susipažinti su visais derybų dokumentais, taip pat ir konsoliduotais tekstais, kartu užtikrinant reikiamą konfidencialumą, siekiant sudaryti sąlygas Parlamento nariams ir valstybėms narėms vykdyti konstruktyvias diskusijas su suinteresuotaisiais subjektais ir visuomene; užtikrinti, kad abi derybų šalys turėtų pagrįsti kiekvieną atsisakymą atskleisti derybinį pasiūlymą;

iii)          skatinti dar glaudesnį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, kurios buvo atsakingos už derybų įgaliojimus, pagal kuriuos Europos Komisija pradėjo derybas su JAV, siekiant, kad joms aktyviai dalyvaujant būtų geriau informuojama apie susitarimo taikymo sritį ir galimą naudą ES piliečiams, kaip įsipareigota 2015 m. kovo 20 d. Tarybos išvadose, ir kad Europoje būtų užtikrinti plataus masto, faktais paremti vieši debatai dėl TPIP, siekiant išnagrinėti su susitarimu susijusius pagrįstai susirūpinimą keliančius klausimus;

iv)          derybų procese gerinti nuolatinį ir skaidrų bendradarbiavimą su įvairių sričių suinteresuotaisiais subjektais; ragina visus suinteresuotuosius subjektus aktyviai dalyvauti procese ir teikti deryboms svarbias iniciatyvas ir informaciją;

v)           skatinti valstybes nares į procesą įtraukti nacionalinius parlamentus, atsižvelgiant į jų atitinkamas konstitucines prievoles, kad jie teiktų visą reikiamą paramą valstybėms narėms įgyvendinant šią užduotį, ir didinti nacionaliniams parlamentams skirtą informavimo veiklą, kad nacionaliniai parlamentai būtų tinkamai informuoti apie vykstančias derybas;

vi)          remtis tvirtu bendradarbiavimu su Parlamentu ir siekti dar glaudesnio struktūruoto dialogo, nes Parlamentas ir toliau atidžiai stebės derybų procesą ir bendradarbiaus su Komisija, valstybėmis narėmis, JAV Kongresu ir administracija, taip pat su suinteresuotaisiais subjektais abipus Atlanto, siekdamas užtikrinti, kad derybų rezultatai būtų naudingi ES, JAV ir kitų valstybių piliečiams;

vii)         užtikrinti, kad rengiant TPIP ir ateityje ją įgyvendinant būtų stiprinamas transatlantinis parlamentinis bendradarbiavimas, remiantis ir naudojantis Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo patirtimi, o tai ateityje turėtų lemti platesnio masto ir tvirtesnę politinę sistemą, padedančią kurti bendrus metodus, stiprinti strateginę partnerystę ir gerinti pasaulinį ES ir JAV bendradarbiavimą;

2.      paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Komisijai, taip pat susipažinti Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JAV administracijai ir Kongresui.

AIŠKINAMOJI DALIS

Kai ES derasi dėl tarptautinio susitarimo, pavyzdžiui, TPIP, Europos Parlamentas, remdamasis Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 4 dalimi, turi teisę bet kuriuo derybų etapu pareikšti savo poziciją dėl susitarimo. Pranešėjas norėtų pasinaudoti šia galimybe ir po daugiau nei 1,5 metų diskusijų įvertinti pagrindinius derybų rezultatus ir pareikšti Parlamento nuomonę dėl pagrindinių galimo TPIP susitarimo sričių. Parlamento pranešimas turėtų padėti atgaivinant derybas dabar, kai savo veiklą pradeda nauja Komisija ir JAV jau įvyko laikotarpio vidurio rinkimai.

Šiuo pranešimu toliau nagrinėjami klausimai, nurodyti per ankstesnę Parlamento kadenciją 2012 m. spalio ir 2013 m. gegužės mėn. priimtose rezoliucijose dėl derybų su Jungtinėmis Valstijomis dėl prekybos ir investicijų. Pranešėjo tikslas – pateikti kuo išsamesnę informaciją ir įvairių Parlamento komitetų nariams suteikti galimybę apgalvotai prisidėti prie proceso. Parlamentas priima galutinį sprendimą dėl ES ir trečiųjų šalių prekybos susitarimų ratifikavimo. Susitarimas gali įsigalioti tik tuo atveju, jeigu Parlamentas jam pritaria. Tai, kad buvo atmestas Kovos su klastojimu prekybos susitarimas (angl. ACTA) (intelektinės nuosavybės apsauga, be kita ko, skaitmeninėje srityje), parodė, kad Parlamentas labai atsakingai vertina savo vaidmenį formuojant prekybos politiką.

Atsižvelgdamas į daugelį kritiškų nuomonių, kurias pareiškė Europos visuomenė, ir į menką visuomenės pritarimą susitarimui, dėl kurio deramasi, Parlamentas ir toliau sieks kuo didesnio skaidrumo ir užtikrins, kad būtų patvirtintas tik geras susitarimas, pagal kurį būtų gerbiamos europinės vertybės, skatinamas tvarus augimas ir prisidedama prie visų piliečių gerovės.

1.4.2015

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo

(2014/2228(INI))

Nuomonės referentas: Francisco José Millán Mon

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad ES ir JAV yra pagrindinės strateginės partnerės; pabrėžia, kad Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimas yra svarbiausias pastarojo meto ES ir JAV projektas ir kad jis turėtų pagilinti visą transatlantinę partnerystę, ne tik jos prekybos aspektus; pabrėžia, kad šiuo metu geopolitiniu požiūriu labai svarbu sėkmingai sudaryti šį susitarimą, nes JAV dėmesys krypsta į Aziją ir ji sudaro susitarimą dėl partnerystės abipus Ramiojo vandenyno; pabrėžia, kad manoma, jog TPIP turės teigiamą poveikį abiejų ekonomikų, patyrusių krizę, darbo vietų kūrimui, augimui ir konkurencingumui; pabrėžia, kad šios derybos turėtų būti vykdomos kuo skaidriau ir atviriau;

2.  pabrėžia, kad prekybos politika yra pagrindinė ES išorės veiksmų dalis ir ji turi būti formuojama taip, kad atitiktų kitą užsienio politiką ir politikos priemones; todėl skatina glaudų tam tikrų Komisijos narių, generalinių direktoratų, Europos išorės veiksmų tarnybos ir valstybių narių bendradarbiavimą;

3.  pažymi, kad TPIP susitarimas yra strategiškai svarbus stiprinant ir formuojant taisyklėmis pagrįstą pasaulinę prekybą ir ekonominį valdymą, grindžiamus bendromis ES ir JAV vertybėmis, ypač tokiame pasaulyje, kuris darosi vis labiau daugiapolis; pažymi, kad jo poveikis būtų didesnis nei dvišalio susitarimo pasekmės, nes bus sudarytos palankesnės sąlygos nustatyti bendrus nuostatus, taisykles ir standartus, kurie galėtų vėliau būti priimti pasauliniu lygmeniu; šiuo požiūriu pabrėžia, kad ES vykdomos dvišalės derybos turi ne pakeisti, o skatinti tolesnį prekybos liberalizavimą PPO;

4.  pabrėžia, kad TPIP turi būti ne sumažinami standartai, ypač svarbių klausimų, būtent vartotojų apsaugos, sveikatos, darbuotojų teisių ar aplinkosaugos, standartai, bet atsižvelgiama į ES ir JAV reguliavimo sistemų skirtumus ir siekiama aukštesnių bendrų standartų, kurie taptų pasauliniu modeliu, nes taip būtų sustiprinta ES ekonomikos pozicija pasaulyje stiprinant mūsų vertybes; pabrėžia, kad jokia skyriaus dėl investicijų apsaugos nuostata neturėtų būti suvokiama kaip pažeidžianti ES ir valstybių narių teisę reguliuoti, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją, siekiant teisėtų viešosios politikos tikslų;

5.  pabrėžia, kad abi TPIP šalys turi įsipareigoti skatinti įmones laikytis EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms; pažymi, kad susitarimo šalys turėtų veikti kartu su sąjungomis siekdamos stebėti, kaip daugiašalės įmonės laikosi šių rekomendacijų;

6.  prašo Komisijos, kalbant apie viešuosius pirkimus, suvokti opų gynybos ir saugumo sričių pobūdį ir atsižvelgti į 2013 m. Gynybos taryboje valstybių ir vyriausybių vadovų nustatytus tikslus skatinti Europos saugumo ir gynybos rinkos ir Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės (EGPTB) sukūrimą;

7.  pabrėžia, kad sudarytas TPIP susitarimas atvertų plačios ekonominės erdvės perspektyvas, apimančias trečiąsias valstybes, su kuriomis ES ir JAV palaiko glaudžius prekybinius ir ekonominius ryšius; prašo Komisijos užtikrinti, kad kiekvienas galutinis susitarimas galėtų būti išplėstas siekiant sudaryti sąlygas glaudžiai bendradarbiauti su šalimis, su kuriomis ES ir JAV yra sudariusios laisvosios prekybos susitarimus, ir proceso metu konsultuotis visų pirma su tomis šalimis, kurioms TPIP darytų poveikį, pvz., Meksika ir Kanada dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo, Turkija dėl muitų sąjungos su ES ir EEE šalimis; pažymi, kad tyrimuose nurodoma, kad TPIP turėtų teigiamą poveikį trečiųjų šalių ekonomikai, be kita ko, atsirastų naujų galimybių besivystančioms šalims;

8.  pabrėžia, kad ES apsirūpinimas energija labai priklauso nuo užsienio šaltinių ir todėl prašo Komisijos užtikrinti, kad į TPIP susitarimą būtų įtrauktas tvirtas energetikos skyrius; atkreipia dėmesį į TPIP susitarimo potencialą siekiant įvairinti ES apsirūpinimą angliavandeniliais ir stiprinti jos energetinį saugumą; ragina Komisiją išnagrinėti, kaip būtų galima pasinaudoti šiuo potencialu, laikantis aukštų aplinkosaugos standartų, pereinant prie mažataršių technologijų ekonomikos ir siekiant plataus užmojo ES kovos su klimato kaita tikslų; pabrėžia, kad susitarimu neturėtų būti daromas poveikis kiekvienos susitarimo šalies teisėms kontroliuoti savo energijos išteklių paiešką ir eksploatavimą;

9.  mano, kad įgyvendinant susitarimą drauge turėtų būti stiprinamas transatlantinis parlamentinis bendradarbiavimas ir kad prekybos ir investicijų ryšių stiprinimas pasinaudojant TPIP turėtų ateityje lemti platesnio masto ir tvirtesnę politinę sistemą, padedančią kurti bendrus metodus, stiprinti strateginę partnerystę ir gerinti pasaulinį ES ir JAV bendradarbiavimą; tačiau pabrėžia, kad visos bendradarbiavimo reguliavimo srityje stiprinimo priemonės neturėtų daryti įtakos Europos ir JAV teisėkūros procedūroms ir kad visi teisės aktų leidėjai turi būti visada tinkamai įtraukti, gerbiant jų atitinkamas parlamentines teises, į bet kokį organą, kuris gali būti sukurtas bendradarbiavimo reguliavimo srityje tikslu; pabrėžia, kad taip pat reikia įtraukti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus;

10. primena Komisijai, kad vis dar laukiama, kada JAV panaikins vizų režimą penkioms ES valstybėms narėms;

11. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija imasi veiksmų, siekdama didinti derybų skaidrumą; pripažįsta, kad jau padaryta pažanga; prašo Komisijos ir toliau dėti pastangas, taip pat ir JAV valdžios institucijų atžvilgiu, siekiant didesnio parlamentinio derybų skaidrumo, įskaitant laiku suteikiamą prieigą prie didesnio skaičiaus derybų dokumentų; pabrėžia, kad tinkama komunikacija su pilietine visuomene yra nepaprastai svarbi siekiant, kad susitarimas būtų sėkmingas, ir ragina Komisiją ir valstybes nares intensyvinti savo informavimo veiklą; tikisi, kad Komisijos taikomas skaidresnis metodas taip pat bus taikomas per kitas prekybos derybas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

31.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

20

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Nikos Androulakis, Francisco Assis, Amjad Bashir, Mario Borghezio, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Lorenzo Cesa, Aymeric Chauprade, Andi Cristea, Arnaud Danjean, Mark Demesmaeker, Knut Fleckenstein, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Afzal Khan, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Jean-Luc Mélenchon, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Vincent Peillon, Alojz Peterle, Kati Piri, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jacek Saryusz-Wolski, Alyn Smith, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Ivo Vajgl, Johannes Cornelis van Baalen, Geoffrey Van Orden, Hilde Vautmans

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Reinhard Bütikofer, Angel Dzhambazki, Neena Gill, Marek Jurek, Antonio López-Istúriz White, György Schöpflin, Igor Šoltes, Janusz Zemke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Dieter-Lebrecht Koch

24.2.2015

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai, skirtų deryboms dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP)

(2014/2228(INI))

Nuomonės referentas: Arne Lietz

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  prašo Komisijos, palaikant savo prekybos ryšius, laikytis Lisabonos sutarties 208 straipsnio ir į Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą (TPIP) įtraukti aiškią nuorodą į vystymosi politiką, kaip vieną iš teisėtų viešosios politikos tikslų, taip pat nuorodą į politikos suderinamumo vystymosi labui principą, pagal kurį reikalaujama atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus tose politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims;

2.  prašo Komisijos nepamiršti, kad, atsižvelgiant į transatlantinės ekonomikos apimtį ir mastą, TPIP poveikis bus daug didesnis nei dvišalių santykių daromas poveikis ir tai neabejotinai turės įtakos besivystančioms šalims, kadangi šis labai didelės apimties prekybos susitarimas turbūt formuos pasaulines prekybos taisykles ir pagal jį bus nustatomi nauji standartai; prašo Komisijos, kai tik paaiškės TPIP nuostatos, užsakyti nepriklausomą TPIP poveikio besivystančioms šalims ir būsimiems tvaraus vystymosi tikslams tyrimą, kadangi derybų įgaliojimų formuluotė yra tokio bendro pobūdžio, kad vis dar sunku numatyti galimą šalutinį poveikį besivystančioms šalims;

3.  prašo Komisijos atsižvelgti į tai, kad TPIP poveikis besivystančioms šalims bus įvairus ir priklausys nuo šių šalių ekonominės struktūros ir dabartinių prekybos santykių; be to, ragina Komisiją atsižvelgi į tai, kad dauguma besivystančių šalių naudojasi ES ir JAV teikiamomis tam tikro lygio muitų tarifų lengvatomis; ragina Komisiją aktyviau vesti dialogą su besivystančiomis šalimis, siekiant įvertinti TPIP poveikį ir apsvarstyti galimą tarifų lengvatų nykimo pavojų ir su tuo susijusį prekybos ir investicijų srautų nukreipimą kai kuriose besivystančiose šalyse;

4.  ragina Komisiją savo dialoge su besivystančiomis šalimis pabrėžti, kad, sudarius TPIP, besivystančioms šalims gali atsirasti naujų pasaulio prekybos galimybių, kadangi ES ir JAV padidės augimas ir eksportuojamų prekių paklausa ir sumažės prekybos sąnaudos, o norint patekti į abi rinkas reikės prisitaikyti prie vieningų taisyklių ir standartų; rekomenduoja Komisijai imtis veiksmų, siekiant sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas (ypač MVĮ), ir remti iniciatyvas, kuriomis skatinama besivystančių šalių įtrauktis į pasaulines vertės grandines, taikant tinkamas vystymosi priemones;

5.  prašo Komisijos teikti besivystančioms šalims politinę paramą ir techninę pagalbą, siekiant glaudesnės regioninės integracijos ir geresnių prekybos erdvių, ir laikytis vis teisingesnio požiūrio, vedant derybas dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS), kuriais siekiama sukurti saugų pagrindą ES ir AKR šalių prekybos ir investicijų srautui;

6.  ragina Komisiją užtikrinti, kad TPIP nesumažins PPO svarbos ir padės kurti teisingą ir tvarią pasaulio prekybos sistemą, kartu pakankamai atsižvelgti į besivystančioms šalims svarbius klausimus, pvz., aprūpinimo maistu, žemės ūkio subsidijų ir klimato kaitos švelninimo klausimus, dėti daugiau pastangų, kad būtų daroma pažanga daugiašaliuose forumuose, visų pirma PPO, kuriai ES teikia pirmenybę, ir sėkmingai baigti Dohos raudo derybas, kadangi tai geriausias būdas sukurti įtraukią ir visiems naudingą prekybos sistemą; taip pat prašo Komisijos užtikrinti, kad TPIP trečiajame skyriuje būtų paisoma daugiašalių taisyklių, pagal kurias PPO numato išimtis besivystančioms šalims, ypač atsižvelgiant į galimybę taikyti eksporto apribojimus energijos ir prieigos prie žaliavų srityse;

7.  prašo Komisijos per derybas propaguoti aukščiausius pasaulinius žmogaus teisių standartus, TDO standartus, deramą darbą, aplinkos apsaugą, visuotinę galimybę gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, socialinę apsaugą, viešą visuotinę sveikatos priežiūrą, visuotinę galimybę gauti vaistų ir maisto bei produktų saugą; ragina ES būti besivystančiųjų šalių interesų gynėja;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti derybų skaidrumą ir jų demokratinį pobūdį gerinant dialogą su pilietine visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.2.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

7

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Nathan Gill, Enrique Guerrero Salom, Maria Heubuch, Hans Jansen, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Davor Ivo Stier, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marina Albiol Guzmán, Juan Fernando López Aguilar, Judith Sargentini

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Kosma Złotowski

27.3.2015

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo

(2014/2228(INI))

Nuomonės referentas: Jeppe Kofod

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  teikia Komisijai šias rekomendacijas:

a.  užtikrinti, kad būtų pasiektas išsamus ir plataus užmojo susitarimas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP), kuriuo abipus Atlanto būtų skatinama sąžininga konkurencija ir tuo pat metu atsižvelgiama į Europos socialinės rinkos ekonomikos vertybes, užtikrinant naudą vartotojams, pramonės įmonėms ir investuotojams, skatinant kokybiškų darbo vietų kūrimą ir augimą, taip pat užtikrinant, kad bendradarbiavimas reguliavimo srityje niekaip nekenktų demokratinei kontrolei abipus Atlanto ir skatintų perėjimą prie tvaresnės visuomenės;

b.  nedelsiant imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad finansų pareigūnų abiejose Atlanto pusėse vykdomos prekybos ir investicijų, taip pat visų JAV ir Europos paslaugų teikėjų vienodos prieigos prie rinkos klausimai būtų reglamentuojami remiantis aukščiausiais standartais, ir kad drauge būtų siekiama užtikrinti aukštą apsaugos lygį, ypač tokiose srityse, kaip sveikata, vartotojų apsauga, darbas, socialinės teisės, finansinių paslaugų reguliavimas, aplinkos apsaugos teisės aktai, maisto sauga ir duomenų apsauga; užtikrinti, kad jokios nuostatos netrukdytų ateityje stiprinti šių standartų – nei materialiai, nei skatinant ribojamąjį reguliuojamąjį poveikį; taip pat užtikrinti, kad į TPIP susitarimą būtų įtrauktas specialus MVĮ skirtas skyrius;

c.  laikytis nuomonės, kad geras susitarimas dėl reglamentavimo standartų galėtų pasitarnauti kaip visame pasaulyje sudarysimų būsimų prekybos ir investicijų susitarimų, mažinančių įmonių, ypač MVĮ, sąnaudas, pasaulinis precedentas;

d.  pripažinti, kad daugiausia naudos iš TTIP galėtų turėti MVĮ, nes didelės korporacijos pasižymi masto ekonomija, kuri suteikia joms galimybių patekti į abiejose Atlanto pusėse esančias rinkas, o MVĮ neturi finansinių, teisinių ir kitų išteklių, kad galėtų susidoroti su reguliaciniais skirtumais ir įveikti kitas prekybos kliūtis;

e.  užtikrinti didesnį skaidrumą ir keitimąsi informacija taikant valstybės pagalbos skyrimo taisykles drauge užtikrinant, kad būtų teikiamos visuotinės svarbos ekonominės paslaugos, o konkurencijos institucijos glaudžiau bendradarbiautų įmonių susijungimo, antimonopolinių taisyklių taikymo, valstybės įmonių ir subsidijų srityse; nedelsiant imtis veiksmų, kad į susitarimą būtų įtrauktas skyrius dėl konkurencijos;

f.   nedelsiant imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad derybos dėl prieigos prie finansinių paslaugų rinkos būtų derinamos su abipusiu finansinio reguliavimo pripažinimu ir suartinimu diegiant aukštesnius standartus, t. y. kad aukštesnių standartų skatinimas ir bendrasis interesas būtų laikomi pagrindiniu tikslu; remti kuo aukštesnius tarptautinius standartus vykdant bendradarbiavimo veiklą kituose tarptautiniuose forumuose, įskaitant „Bazelis III“ taisykles, nepažeidžiant ES ir valstybių narių valdžios institucijų galimybės reguliuoti ir stebėti finansinius produktus ir praktiką joms vykdant reguliavimo ir stebėsenos užduotis;

g.  dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų visapusiškai išnaudotos TTIP derybų teikiamos galimybės teigiamai ir konstruktyviai drauge siekti pažangos finansinių paslaugų srityje, tuo pat metu atsižvelgiant į abiejų pusių šioje srityje jau pasiektus laimėjimus; diskusijos galėtų apimti dvišales konsultacijas prieš priimant naujus teisės aktus, atvirumą suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu, kai vyksta dvišalės diskusijos finansiniais klausimais, taip pat didesnę atskaitomybę renkamiems organams;

h.  susilaikyti nuo papildomų finansinių paslaugų teikėjų prieigos prie rinkos įsipareigojimų, nes tarpusavyje susiję, sudėtingi ir itin dideli subjektai sukelia ir skleidžia sisteminę riziką ir kelia grėsmę finansiniam stabilumui;

i.   atsižvelgiant į EBPO nuveiktą darbą, parengti pasiūlymą dėl direktyvos, kurioje būtų nustatytos priemonės, skirtos mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) klausimams spręsti, siekiant sustabdyti žalingą konkurenciją įmonių, visų pirma daugiašalių, kurios formuoja savo bendrą mokestinę padėtį taip, kad galėtų perkelti pelną į mažesnių mokesčių jurisdikcijas, dažnai kitoje Atlanto pusėje; užtikrinti, kad lengvatinių mokestinių zonų jurisdikcijose esantys fondai, kurių vadovai vykdo veiklą abiejose Atlanto pusėse, privalėtų įsteigti būstinę vietoje; skubiai imtis veiksmų siekiant mokesčių klausimais užtikrinti automatinį keitimąsi informacija ir ataskaitų teikimą pagal šalis (tai nebūtų taikoma MVĮ); nustatyti mokesčių rojaus apibrėžtį ir pateikti ES lygmens mokesčių rojų sąrašą, atsižvelgiant į EBPO atliktą darbą;

j.   skubiai imtis veiksmų, kad į TTIP būtų įtrauktos teisinės priemonės, padėsiančios kovoti su agresyviu mokesčių planavimu pasitelkiant sistemingą kapitalo judėjimą per Atlantą, ir užtikrinti, kad kapitalo judėjimas vyktų dėl ekonominės veiklos, o ne siekiant išvengti mokesčių mokėjimo gamybos šalyje; užtikrinti, kad mokėjimų balanso statistiniai duomenys abiejose Atlanto vandenyno pusėse būtų skaidresni ir išsamesni;

k.  nedelsiant imtis veiksmų siekiant Europos įmonėms (įskaitant MVĮ) užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodą prieigą prie rinkos, galimybę sudaryti viešųjų pirkimų sutartis ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose JAV, taip pat garantuoti, kad JAV laikytųsi privalomų socialinių, etinių ir aplinkos apsaugos kriterijų; pripažinti, kad esamos nevienodos rinkos prieigos galimybės JAV ir ES sudaryti viešųjų pirkimų sutartis ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose lemia nesąžiningą konkurenciją; pripažinti, kad jau dabar 85 proc. viešųjų ES paskelbtų konkursų gali dalyvauti JAV įmonės, tačiau ES atstovai gali dalyvauti tik 32 proc. JAV viešųjų konkursų; užtikrinti, kad būtų ir toliau laikomasi neseniai priimtų ES viešųjų pirkimų taisyklių;

l.   užtikrinti, kad vedant derybas būtų ginamos ir propaguojamos neseniai priimtos ES viešųjų pirkimų taisyklės, visų pirma kalbant apie MVĮ ir galimybę sudaryti viešųjų pirkimų sutartis, tinkamumo kriterijai, grindžiami geriausiu kokybės ir kainos santykiu, o ne mažiausia kaina, rezervuotos rinkos, skirtos socialinės ekonomikos įmonėms, galimybė perkančiosioms organizacijoms stiprinti bendradarbiavimą bendruomenių lygiu, ir ES bei tarptautinėse taisyklėse nustatytų draudimo dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose ribų išsaugojimas; užtikrinti, kad ES įmonės, teikiančios paraiškas sudaryti viešųjų pirkimų sutartis JAV, nebūtų diskriminuojamos ir kad joms būtų sudaryta skaidri prieiga, tokia pat, kaip JAV įmonėms Europoje pagal ES viešųjų pirkimų taisykles taikoma prieiga;

m. nedelsiant imtis iniciatyvių priemonių prieš protekcionizmą ir spręsti su teisės aktais, kurie mažina Europos rinkos galimybes JAV, susijusius klausimus;

n.  užtikrinti, kad visos ginčų sprendimo priemonės, nustatytos pagal TPIP sistemą, būtų visiškai skaidrios ir joms būtų taikomi demokratijos principai ir kontrolė, taip pat jos neturi pažeisti vyriausybių teisės reguliuoti;

o.  nedelsiant imtis veiksmų ir užtikrinti, kad būtų taikomas teigiamo sąrašo metodas, t. y. kad visos viešosios paslaugos, kurioms taikoma TTIP, susitarime būtų išdėstytos pozityviai ir kad į jį nebūtų įtraukta neveikimo ar negrįžimo išlygų;

p.  pripažinti ir pabrėžti, kad ir ateityje svarbu išlaikyti valstybines įmones ir kitas viešosios nuosavybės formas, kad būtų teikiamos svarbios viešosios paslaugos ir visuotinės svarbos paslaugos, ir ragina jų neįtraukti į susitarimą; užtikrinti, kad TTIP nedarytų poveikio viešųjų paslaugų valdymui, atsižvelgiant į Komisijai valstybių narių suteiktus įgaliojimus;

q.  pripažinti, kad TTIP daugiau naudos suteiks MVĮ, o ne didelėms įmonėms; atkreipti dėmesį į tai, kad tarifų panaikinimas, muitinės procedūrų supaprastinimas ir gaminių standartų suderinimas gerokai palengvins MVĮ dalyvavimą transatlantinėje prekyboje, ir kad TTIP bus pirmasis laisvosios prekybos susitarimas, į kurį bus įtrauktas MVĮ skirtas skyrius; dirbti siekiant tolesnio JAV ir ES vykdomo bendradarbiavimo MVĮ klausimu stiprinimo; dėti pastangas, kad būtų sukurta interneto svetainė, kurioje Europos ir JAV MVĮ galėtų rasti informaciją apie tarifus, muitinės procedūras ir visas galiojančias prekių reglamentavimo taisykles JAV (federaliniu ir valstijų lygmenimis) ir ES (Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis);

r.   užtikrinti, kad visose srityse būtų tinkamai laikomasi Europos konkurencijos teisės, visų pirma skaitmeninėje rinkoje;

s.   užtikrinti, kad susitarime būtų visapusiškai atsižvelgiama į darbuotojų teises ir darbuotojų apsaugą ir kad geresnė prieiga prie rinkos ir didesnė konkurencija joms nekeltų pavojaus;

t.   suprasti, kad tai didelės politinės ir ekonominės svarbos susitarimas, nes jis pasirašomas dviejose Atlanto vandenyno pusėse, t. y. erdvėje, kurioje bendrai puoselėjamas saugumas ir bendros laisvės, lygybės, demokratijos, žmogaus teisių ir socialinės rinkos ekonomikos vertybės;

u.  suprasti, kad esama su derybomis dėl TPIP susijusių neaiškumų ir, kad jie būtų išsklaidyti, užtikrinti kuo didesnį derybų skaidrumą ir pradėti Europos informavimo kampaniją;

v.  imtis tolesnių veiksmų siekiant didinti derybų skaidrumo lygį, visų pirma regionų ir vietos institucijų galimybių tiesiogiai gauti informaciją požiūriu;

w. užtikrinti viso derybų proceso skaidrumą ir laikytis SESV 218 straipsnio 10 dalyje nustatyto įpareigojimo (kuris, kaip neseniai priimtame sprendime patvirtino Teisingumo Teismas, yra privalomas) visais derybų etapais išsamiai ir nedelsiant informuoti Parlamentą; siekti susitarimo su JAV valdžios institucijomis, kad visi Parlamento nariai galėtų susipažinti su konsoliduotais derybų tekstais; užtikrinti, kad visuomenė galėtų susipažinti su visų šalių svarbiais derybų dokumentais, išskyrus tuos, kurie turi būti įslaptinti dėl kiekvienu atveju aiškiai nurodomų priežasčių, laikantis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais nuostatų;

x.  pasiūlyti MVĮ iniciatyvų, kurias įgyvendinant būtų galima patekti į rinką ir vykdyti investicijas kitoje Atlanto pusėje;

y.  užtikrinti, kad Parlamentas atliktų tinkamą vaidmenį, kai ratifikavus susitarimą turės būti priimti reguliavimo konvergencijos sprendimai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

13

9

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Esther de Lange, Fabio De Masi, Anneliese Dodds, Markus Ferber, Jonás Fernández, Elisa Ferreira, Sven Giegold, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Werner Langen, Sander Loones, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dariusz Rosati, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Peter Simon, Renato Soru, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Paul Tang, Michael Theurer, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Jakob von Weizsäcker, Pablo Zalba Bidegain, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Matt Carthy, Philippe De Backer, Jeppe Kofod, Thomas Mann, Morten Messerschmidt, Siegfried Mureșan, Michel Reimon, Miguel Urbán Crespo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jussi Halla-aho

1.4.2015

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP)

(2014/2228(INI))

Nuomonės referentė: Marian Harkin

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–   atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 12 d. paskelbtą Komisijos poveikio vertinimo ataskaitą dėl būsimų ES ir JAV prekybos santykių,

1.  atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl TPIP susitarimo, pateikia Komisijai šias rekomendacijas:

     i)          užtikrinti, kad TPIP padės išsaugoti esamas darbo vietas ir juntamai ir teigiamai prisidės užtikrinant ir skatinant didesnį tvarų augimą tam, kad kiek įmanoma padaugėtų galimybių kurti kvalifikuotesnio darbo vietas, reikalingas naujiems ES darbo rinkos poreikiams patenkinti ir geresnėms ir tvaresnėms darbo vietoms sukurti tam, kad būtų prisidedama įgyvendinant tikslą – iki 2020 m. pasiekti 75 proc. užimtumą, turint mintyje, kad pati prekyba nėra tikslas, bet priemonė gerovei pagerinti;

siekiant visapusiškai gerbti ir užtikrinti pasaulinius darbo standartus; užtikrinti, kad bus saugomi ir galės būti gerinami standartai, ypač socialiniai, aplinkos ir darbuotojų sveikatos ir saugos;

     ii)         teikti Parlamentui atnaujintas TPIP susitarimo poveikio ES darbo rinkai ir augimui vertinimo ataskaitas, itin daug dėmesio skiriant pasekmėms, kurias patiria Vidurio ir Pietryčių Europos valstybės narės;

     iii)         užtikrinti, kad bus imtasi veiksmų mokymo sistemoms modernizuoti siekiant palengvinti naujų įgūdžių ugdymą ir kvalifikuotesnių darbuotojų rengimą, taip pagerinant įsidarbinimo galimybes;

     iv)        užtikrinti, kad atvirose diskusijose bus išsamiai įvertintas galimo susitarimo socialinis poveikis ir jo poveikis aplinkai;

     v)         įvertinti riziką, kad, nustačius su JAV bendrus socialinius apsaugos ir aplinkos apsaugos standartus, susilpnės kolektyviniai ES prioritetai ir padidės ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp valstybių narių;

     vi)        visuose TPIP skyriuose užtikrinti, kad susitarimu jokiomis aplinkybėmis nebus sumažinti, apeiti ar panaikinti valstybių narių ir ES standartai šiose srityse: darbuotojų teisių, darbo sąlygų, socialinio draudimo, socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, profesinio mokymo, profesinės kvalifikacijos, laisvo darbuotojų ir pensininkų judėjimo, socialinio dialogo, kovos su diskriminacija darbe ir darbo rinkoje; be to, užtikrinti, kad į TPIP susitarimą bus įtrauktos išsamios ir privalomos nuostatos dėl darbo teisės aktų ir politikos visais vyriausybiniais lygmenimis, kurios atitiks pagrindines TDO konvencijas ir deramo darbo darbotvarkę; užtikrinti, kad prekyba ar investicijos nebus skatinamos silpninant darbo teisės aktus; iškilus ginčams, darbo nuostatoms turi būti taikomas ginčų sprendimo mechanizmas, įskaitant prekybos sankcijų galimybę; šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį gali atlikti TDO priežiūros institucijos;

     vii)        jei galutinės TPIP susitarimo dalys keltų grėsmę šių sričių standartams ar jiems prieštarautų, apie tai nedelsiant informuoti atsakingą Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą, kad būtų galima surengti konsultacijas ir priimti sprendimus;

     viii)       nepritarti jokiam susitarimui, dėl kurio galėtų kilti grėsmė darbo standartams Europoje ir prasidėti socialinis dempingas;

     ix)        užtikrinti, kad darbo ir socialinių nuostatų aspektai bus pripažinti, apginti ir pilnai įtraukti į visas susitarimo veiklos sritis siekiant prekybos susitarime užtikrinti nuoseklų ir visapusišką požiūrį į tvarų vystymąsi;

     x)         užtikrinti, kad vykdant derybas dėl TPIP susitarimo bus sudaryti abipusiškai naudingi susitarimai dėl judumo dokumentų rinkinių, turint mintyje tai, kad Europos paslaugų teikėjams ir prekių tiekėjams taikomas vizų reikalavimų supaprastinimas ir galimybės specialistams dirbti JAV suteikimas pripažįstant jų kvalifikacijas yra vienas iš pagrindinių visapusišką TPIP susitarimo naudą užtikrinančių elementų;

     xi)        užtikrinti, kad pilietinė visuomenė galės svariai prisidėti įgyvendinant atitinkamas TPIP susitarimo nuostatas; šiomis aplinkybėmis reikėtų vykdyti darbo nuostatų įgyvendinimo ir jų laikymosi stebėseną įtraukiant socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę į socialinį dialogą, kuriame dalyvautų patariamieji komitetai, taip pat atsižvelgti į platesnį ES sutarties 17 straipsnio 1 dalies aspektą; užtikrinti, kad pilietinė visuomenė ir suinteresuoti visuomenės nariai bus informuoti ir turės galimybę susipažinti su visais susijusiais derybų tekstais ir kad Parlamentas ir Taryba galės susipažinti su konsoliduotu derybų tekstu tuoj pat po to, kai tokie tekstai bus aptarti derybų raunduose;

     xii)        nedelsiant imtis veiksmų užtikrinti valstybių narių teisei rengti su visomis viešosiomis paslaugomis, įskaitant švietimo, socialines, sveikatos, vandens tiekimo, nuotėkų šalinimo, atliekų šalinimo, socialinės apsaugos, geležinkelių ir viešojo transporto, energetikos, kultūros ir audiovizualines ir kt. paslaugas, susijusius teisės aktus, šias paslaugas finansuoti, organizuoti, nustatyti jų kokybės ir saugos standartus, jas valdyti ir reguliuoti, taip pat užtikrinti sutarties taikymo viešosioms paslaugoms (įskaitant vandens tiekimo, sveikatos, socialinės apsaugos sistemų ir švietimo sritis) išlygas;

     xiii)       užtikrinti, kad SESV 14 straipsnyje nurodytos viešosios paslaugos bus aiškiai neįtrauktos į TPIP susitarimo taikymo sritį siekiant užtikrinti, kad nacionalinės ir vietos valdžios institucijos galėtų laisvai nustatyti, priimti, taikyti ar panaikinti bet kokią priemonę, susijusią su viešųjų paslaugų užsakymu, organizavimu, finansavimu ir teikimu, kaip nurodyta SESV 168 straipsnyje (visuomenės sveikata) ir 26 protokole (visuotinės svarbos paslaugos); ši išimtis turėtų būti taikoma paslaugoms, kai jos monopolinės, veikia pagal išimtines teises ar kitaip, arba kai jos finansuojamos viešosiomis ar privačiosiomis lėšomis ir (arba) jas teikia valstybinis ar privatus teikėjas; viešosios paslaugos apima sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugas, socialinės apsaugos sistemas, valstybinėmis lėšomis finansuojamas švietimo, geležinkelių ir viešojo transporto bei vandens, dujų ir elektros tiekimo paslaugas;

     xiv)       užtikrinti, kad jokioms viešosioms ir socialinėms paslaugoms nebus taikomos negrįžimo ir neveikimo išlygos; būtina užtikrinti visapusišką galimybę vėl teikti paslaugas nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu;

     xv)       užtikrinti, kad bus visapusiškai atsižvelgiama į konkrečius MVĮ ir labai mažoms įmonėms kylančius iššūkius, kaip antai netarifinės kliūtys, biurokratinės kliūtys ir dėl TPIP susitarimo atsiradęs prekybos srautų nukreipimo poveikis; užtikrinti, kad MVĮ, kurdamos ekonominę sistemą, kuri skatina eksportą ir palankią, konkurencingą ir tvarią verslo aplinką, visapusiškai naudotųsi atviros rinkos privalumais; užtikrinti, kad bus visapusiškai atsižvelgiama į konkrečius iššūkius, kylančius 87 proc. visų ES MVĮ, kurios nevykdo eksporto, bet savo veiklą grindžia vietos paklausa;

     xvi)       supaprastinti procedūras ir apsvarstyti naujus mechanizmus, skirtus MVĮ padėti naudotis TPIP susitarimo privalumais;

     xvii)      numatyti paskatas ir skatinti įmonių socialinės atsakomybės suvokimą; ši atsakomybė turėtų papildyti, bet jokiu būdu nepakeisti taikomų darbo ir aplinkos apsaugos teisės aktų;

     xviii)     užtikrinti, kad susitarime dėl visų ginčų sprendimo mechanizmo, susijusio su investicijų apsauga, bus atsižvelgta į viešųjų konsultacijų dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo rezultatus, kad susitarimas bus visiškai skaidrus ir bus numatyta demokratinė atskaitomybė, kad bus aiškiai nurodyta valstybių narių teisė reglamentuoti ir kad jokiomis aplinkybėmis nebus varžomi teisės aktų leidėjai ir jiems nebus sudaroma kliūčių nacionaliniams teisės aktams užimtumo ir socialinės politikos srityse patvirtinti ir įgyvendinti; tarpvalstybinių ginčų sprendimo sistema tarp ES ir JAV (kurios abi turi pilnai veikiančias teisines sistemas ir pakankamo lygio investicijų apsaugą, kad galėtų užtikrinti teisinį saugumą) yra kita tinkama priemonė investiciniams ginčams spręsti; į TPIP susitarimą neturi būti įtraukti jokie privatūs arbitražo teismai;

     xix)       imtis veiksmų siekiant susitarimo prekybos paslaugomis ir įsisteigimo skyriuje taikyti leistinų paslaugų sąrašo metodą, pagal kurį aiškiai nurodomos paslaugos, kurias gali teikti užsienio įmonės;

     xx)       atsižvelgiant į tai, kad Komisija savo poveikio vertinimo ataskaitoje pripažino, kad būtų galima toliau skirti ir iš esmės koreguoti išlaidas ES darbo rinkoje siekiant užtikrinti, kad nuolat būtų atnaujinamos ir skelbiamos realistiškos statistinės prognozės apie prarandamas ir (arba) naujai kuriamas darbo vietas paveiktuose kiekvienos valstybės narės sektoriuose tam, kad Komisija galėtų laiku įsikišti ir paremti paveiktus sektorius, regionus ar valstybes nares; prognozuodama ji turi atsižvelgti į išorinius poveikius ir numatyti krizės scenarijus; šią paramą būtų galima teikti skiriant ES finansavimą, įskaitant pritaikytą Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą su atitinkamu biudžetu;

     xi)        užtikrinti, kad mainų sąlygos bus griežtai abipusės tam, kad būtų sustiprinama Europos pramonės struktūra, apsaugotos MVĮ, sudaromos palankios sąlygos užimtumui ir išvengta bet kokios nesąžiningos konkurencijos, visų pirma susijusios su socialiniais standartais;

     xxii)      imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimas reguliavimo srityje neapribos vyriausybių ir Europos Parlamento teisės rengti teisės aktus vadovaujantis viešaisiais interesais; būtina imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimas reguliavimo srityje nesusilpnins darbo standartų, įskaitant sveikatos priežiūros ir saugos standartus; būtina užtikrinti, kad darbo ir socialiniai standartai nebus traktuojami kaip netarifinės ar techninės kliūtys prekybai; suinteresuotieji subjektai, įskaitant socialinius partnerius, turėtų būti įtraukti į bendradarbiavimo reguliavimo srityje procesą ir jiems turėtų būti proporcingai atstovaujama;

     xxiii)     užtikrinti, kad išliks naujos ES taisyklės, priimtos vykdant viešųjų pirkimų direktyvų peržiūrą, kad bus skatinama jų laikytis, ypač užtikrinant MVĮ atvirą galimybę dalyvauti rinkoje, kad sutarties sudarymo kriterijai bus grindžiami ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu, o ne mažiausia kaina, užtikrinti rinkas socialinės ekonomikos subjektams, perkančiųjų organizacijų galimybę bendradarbiauti ir kurti tarpusavio bendradarbiavimo institucijas, taip pat nustatyti ribas, iki kurių viešiesiems pirkimams nebus taikomos ES ar tarptautinės taisyklės;

     xxiv)     užtikrinti, siekiant apsaugoti Europos socialinį modelį nuo anglosaksiško amerikietiško kapitalizmo konkurencijos, ir vengti, kad nenukentėtų bendrai finansuojamos viešosios paslaugos ir socialinės apsaugos sistemos; TPIP susitarimas turi nedidinti valstybėms narėms spaudimo mažinti viešąsias išlaidas, kaip lengvo būdo tapti ekonomiškai konkurencingomis ir sukurti investuotojams patrauklią verslo aplinką;

     xxv)      užtikrinti, kad vyriausybės turės galimybę priimti socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu atsakingą viešųjų pirkimų politiką; nuostatomis dėl viešųjų pirkimų turėtų būti netrukdoma vyriausybėms atsižvelgti į visuomenės ir aplinkos apsaugos poreikius ir susitarimas turėtų neriboti galimybės išreikšti socialinius poreikius, kaip nurodoma naujose ES direktyvose dėl viešųjų pirkimų; be to, viešųjų pirkimų politika turėtų atitikti TDO konvencijos Nr. 94 nuostatas dėl darbo išlygų viešosiose sutartyse;

     xxvi)     nedelsiant imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad bus sprendžiami agresyvaus mokesčių planavimo, kaip antai bendrovių pagrindinių buveinių perkėlimo iš anapus Atlanto siekiant pasinaudoti konkurenciją iškraipančiomis ir neigiamą poveikį užimtumui darančiomis sąlygomis, klausimai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.4.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

18

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Brando Benifei, Enrique Calvet Chambon, Martina Dlabajová, Arne Gericke, Marian Harkin, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Zdzisław Krasnodębski, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Sofia Ribeiro, Maria João Rodrigues, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniela Aiuto, Georges Bach, Elmar Brok, Karima Delli, Sergio Gutiérrez Prieto, Miapetra Kumpula-Natri, Joachim Schuster, Neoklis Sylikiotis, Ivo Vajgl

16.4.2015

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai, skirtų deryboms dėl Tarpatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP)

(2014/2228(INI))

Nuomonės referentas: Bart Staes

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–   atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 13 d. JAV Prezidento Baracko Obamos, Europos Komisijos pirmininko José Manuelio Barroso ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy bendrą pareiškimą(27),

–   atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją „Derybos dėl ES ir JAV susitarimo dėl prekybos ir investicijų“(28),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 14 d. derybinius nurodymus dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės(29),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. ir 2014 m. JAV prekybos atstovo ataskaitas dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo(30),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. ir 2014 m. JAV prekybos atstovo ataskaitas dėl techninių prekybos kliūčių(31),

–   atsižvelgdamas į šiuos EP Vidaus politikos generalinio direktorato tyrimus: 2013 m. spalio mėn. atliktą tyrimą pavadinimu „Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) teisiniai padariniai Bendrijos teisynui ir ENVI komitetui svarbiems sektoriams, kurie galėtų būti aptariami derybose“(32) ir 2014 m. lapkričio mėn. atliktą tyrimą pavadinimu „ENVI komitetui svarbūs teisiniai ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP) aspektai“(33),

–   atsižvelgdamas į JT Prekybos ir vystymosi konferencijos (UNCTAD) 2014 m. birželio mėn. informacinį pranešimą dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (ISDS) Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje(34),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 ir 191 straipsnius, ypač į 191 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsargumo principą,

–   atsižvelgdamas į ES 2004 m. prisiimtą integruotą požiūrį į maisto saugą („nuo lauko iki stalo“)(35),

–   atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. „Eurobarometro“ apklausos dėl transatlantinio prekybos ir investicijų susitarimo rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Direktyvą 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų vykdant Teminę oro taršos strategiją, ir atsižvelgdamas į specialias šaltinių kategorijas reglamentuojančius teisės aktus, kaip antai „Euro 5/6“, EURO VI, kuriais siekiama sumažinti oro taršą, dėl kurios kasmet Europoje pirma laiko miršta 400000 žmonių;

A. kadangi prekyba skatina ekonomikos augimą, užimtumą ir gerovę ištisoms kartoms Europoje; tačiau, kadangi prekyba ir investicijos nėra tikslai savaime, bet turėtų būti priemonės gyvenimo standartams pakelti, gerovei pagerinti ir visuomenės sveikatai apsaugoti ir gerinti, prisidėti prie visiško užimtumo užtikrinimo, tvariai naudoti pasaulio išteklius pagal tvaraus vystymosi tikslą, siekiant apsaugoti ir išsaugoti aplinką;

B.  kadangi, vadovaujantis 2014 m. lapkričio mėn. „Eurobarometro“ apklausos rezultatais 25-ose iš 28 valstybių narių dauguma Europos piliečių palankiai vertina transatlantinės prekybos ir investicijų susitarimą;

C. kadangi Europa, kaip senstančių gyventojų, menkų žaliavų išteklių, mažo gimstamumo lygio žemynas, kurio socialinis modelis yra pagrįstas didelėmis išlaidomis socialinėje srityje, kurios atitinka nemažą BVP dalį, taps vis labiau priklausoma nuo augimo už ES ribų, kad galėtų padėti kurti gerovę Sąjungoje ir palaikyti savo socialines sistemas, kurios patirs didelį spaudimą, visų pirma dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus;

D. kadangi, anot Tarybos direktyvų dėl derybų dėl TPIP(36), susitarimo tikslas – padidinti ES ir JAV prekybos bei investicijų apimtį siekiant sudaryti naujas ekonomines galimybes kurti darbo vietas ir užtikrinti ekonomikos augimą didinant patekimo į rinką galimybes bei gerinant reglamentavimo suderinamumą, pašalinant nereikalingas reglamentavimo kliūtis prekybai, taip pat nustatant gaires pasauliniams standartams, kartu pripažįstant, kad tvarus vystymasis yra vienas iš svarbiausių abiejų Susitarimo Šalių siekių ir kad Šalys neskatins prekybos arba tiesioginių užsienio investicijų, mažindamos vidaus aplinkosaugos, sveikatos ir saugos standartus ir sušvelnindamos atitinkamas teisės nuostatas; kadangi Europos Komisija(37) kartu su JAV prezidentu B. Obama(38) daugelį kartų viešai teigė, kad jokioje Atlanto vandenyno pusėje nebus mažinami standartai;

E.  kadangi JAV jau sudarė kelis kitus prekybos ir investicijų partnerystės susitarimus su kitais pasaulinio masto veikėjais;

F.  kadangi Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP) derybas sudaro trys pagrindiniai ramsčiai, apimantys: a) patekimą į rinką, b) reguliavimo klausimus ir netarifines kliūtis ir c) taisykles;

G. kadangi TPIP suteiktų galimybę paruošti dirvą aukštiems standartams nustatyti pasauliniu mastu tam tikrose srityse: visuomenės sveikatos apsaugos, gyvūnų sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos;

H. kadangi, nepaisant to, susirūpinimą kelia tai, kad TPIP tikslas – sumažinti ir panaikinti esamas netarifines kliūtis(39) – galėtų nulemti tai, kad susitarimu būtų keliamas pavojus ES apsaugos lygiui visuomenės sveikatos apsaugos srityje, įskaitant maisto saugą, gyvūnų sveikatą ir aplinkosaugą;

I.   kadangi dėl teisinės ir politinės kultūros skirtumų, kurie atspindi skirtingus rūpimus klausimus ir požiūrius, pvz., skirtingus principus (pvz., atsargumo principas), skirtingai vertinamą vertę, politinius tikslus, rizikos analizės metodus; ES ir JAV reguliavimo sistemos labai skiriasi visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos požiūriu, įskaitant maisto saugą, vartotojų informavimą ir gyvūnų sveikatą;

J.   kadangi ES ir JAV tam tikrus standartus šiose srityse laiko kliūtimis prekybai(40);

K. kadangi susirūpinimą kelia tai, kad ketinimas sudaryti TPIP ir panašius prekybos susitarimus jau padarė poveikį Komisijos pasiūlymams ir veiksmams, susijusiems, pvz., su maisto sauga ir klimato apsauga (pvz., mėsos apdorojimas prieš patogenus, mėsos iš klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių ženklinimas ir kuro kokybės direktyvos įgyvendinimas);

L.  kadangi susirūpinimą kelia nuostatų dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje rengiant teisės aktu, kurie gali turėti reikšmingą poveikį ES ir JAV prekybai ir investicijoms, projektas, kuriame:

     - JAV oficialiai suteikiamos teisės, susijusios su pagal SESV 291 straipsnį priimamais įgyvendinimo aktais, tuo metu Europos Parlamentas neturi jokių teisių tikrinti įgyvendinimo aktus;

     - JAV suteikiama teisė dalyvauti keičiantis informacija reguliavimo srityje, kiek tai susiję su valstybių narių nacionalinių teisės aktų priėmimu, įskaitant bendrą galimų priemonių nagrinėjimą siekiant skatinti teisės aktų suderinamumą;

     galimybę de facto dar labiau apsunkinti ES galimybes remtis daugiau nei mažiausiu bendru tarptautinių priemonių vardikliu dėl tarptautinių bendradarbiavimo įsipareigojimų, kurias ji prisiėmė dėl tarptautinio bendradarbiavimo reguliavimo srityje ir dėl tarptautinių priemonių įgyvendinimo;

M. kadangi didesnės reguliavimo atitikties nemažinant esamų ir būsimų ES aplinkosaugos ir sveikatos standartų galima pasiekti tik su sąlyga, kad sritys, kuriose panašūs tikslai ir apsaugos lygis bus aiškiai atskirtos nuo sričių, kuriose tai tikslai ir standartai nesutampa; kadangi tose srityse, kur tikslai ir apsaugos lygis panašūs, būtų galima siekti bendro požiūrio arba tarpusavio pripažinimo; Kadangi tose srityse, kur tikslai ir apsaugos lygis aiškiai nesutampa, bendradarbiavimas turėtų būti sutelktas į keitimąsi informacija arba į derinimą diegiant aukštesnius standartus;

N. kadangi ES ir JAV teisės aktų leidėjai vadovavosi labai skirtingu požiūriu maisto ir pašarų saugos reguliavimo srityje, kalbant apie leidimų suteikimą GMO, jų ženklinimą ir kontrolę, mėsos kilmės atsekamumą, patogenų apdorojimo būdus, pesticidus ir klonuotus gyvūnus; kadangi ES aplinkosaugos ir maisto saugos reglamentavimas grindžiamas atsargumo principu ir integruotu požiūriu „nuo lauko iki stalo“, taigi juo nustatytos griežtesnės ES taisyklės turėtų būti išlaikytos;

O. kadangi būsimo TPIP poveikis ES aplinkos, sveikatos ir maisto saugos acquis labai priklausys nuo tikslių šio susitarimo nuostatų; kadangi jokiu prekybos susitarimu jokiais atvejais negali būti keičiami valstybėse narėse ar susitariančiosiose šalyse galiojantys teisės aktai; kadangi galiojančių teisės aktų įgyvendinimas, kaip ir būsimų teisės aktų priėmimas turi likti demokratiškai išrinktų organų rankose laikantis nustatytos tvarkos;

P.  kadangi ES šiuo metu turi ribotas galimybes patekti į JAV rinką jūrų sektoriuje, o tinkamai įgyvendinus TPIP būtų galima užtikrinti geresnį bendradarbiavimą, didesnę konvergenciją ir ekonominę naudą Europos verslo įmonėms;

Q  kadangi kitaip nei daugiau kaip 150 šalių visame pasaulyje, JAV nėra ratifikavusios pagrindinių tarptautinių konvencijų dėl cheminių medžiagų (pvz., Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų, Roterdamo konvencijos dėl prekybos tam tikromis pavojingomis cheminėmis medžiagomis), ir tai reiškia, kad JAV tarptautinėje cheminių medžiagų politikoje yra izoliuotos; kadangi JAV, be to, atsisako įgyvendinti JT visame pasaulyje suderintos cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemos aplinkosaugos dalį, tai parodo, kad dėl cheminių medžiagų tarp JAV ir ES yra esminių nesutarimų;

R.  kadangi, vadovaujantis 2014 m. JAV ataskaita dėl techninių prekybos kliūčių, nuo 2003 m. kiekviename Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) TPK komiteto posėdyje JAV kėlė klausimų dėl REACH, reikšdama susirūpinimą, kad REACH aspektai yra diskriminaciniai, šiam reglamentui trūksta teisėto pagrindo ir jis kelia nereikalingas kliūtis prekybai, o tai parodo gana esminį JAV prieštaravimą REACH reglamentui;

S.  kadangi visuotinai priimta, kad 1976 m. priimtas JAV nuodingų medžiagų kontrolės aktas yra iš esmės kitoks nei 2006 m. priimtas REACH reglamentas; kadangi dėl šios priežasties derybomis dėl TPIP nesiekiama suderinti šių dviejų sistemų; kadangi vis dėlto derybos yra susijusios su būsimu bendradarbiavimu dėl REACH įgyvendinimo; kadangi, atsižvelgiant į didelius požiūrio į rizikos, susijusios su cheminėmis medžiagomis, valdymą skirtumus ir esminį bei ilgalaikį JAV priešinimąsi REACH reglamentui, nėra jokios naudos bendradarbiauti įgyvendinant šiuos skirtingus teisės aktus, juo labiau kad šis įgyvendinimas nėra tik techninis ir dėl jo kyla prieštaravimų;

T.  kadangi yra didelių JAV ir ES reguliavimo sistemų, susijusių su augalų apsaugos produktais, skirtumų:

     – 82 veikliosios medžiagos yra uždraustos ES, bet leidžiamos JAV;

     – Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 ES sąmoningai patvirtino pavojingumu pagrįstus mažinimo kriterijus, kad palaipsniui nutrauktų kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai medžiagų, patvarių, toksiškų ir bioakumuliacinių arba endokrininę sistemą ardančių medžiagų naudojimą; JAV primygtinai reikalauja taikyti rizika pagrįstą požiūrį, grindžiamą daugybe prielaidų ir ekstrapoliacijų ir taip leidžiantį naudoti labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas;

     – palyginti su JAV, ES bendrai maisto produktuose leidžiama mažesnė pesticidų liekanų koncentracija;

U. kadangi 2014 m. rugsėjo 29 d.–spalio 3 d. derybų raundui pateiktame ES derybų teksto projekte dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių siūloma įpareigoti šalis taikyti leistinas paklaidas ir didžiausią leidžiamąją liekanų koncentraciją, nustatytą Maisto kodekso komisijos, per 12 mėnesių nuo jų priėmimo, nebent importuojanti šalis praneštų apie išlygą Maisto kodekso komisijai; kadangi, palyginti su Maisto kodekso komisija, ES paprastai nustatoma mažesnė pesticidų liekanų koncentracija; kadangi per pastaruosius ketverius metus Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pateikė išlygą 31–57 proc. visų atvejų, o tai rodo, kad EFSA labai nepritaria kodekso standartams; kadangi šiuo metu EFSA gali laisvai reikšti savo išlygas, neviršydama leistinų apribojimų; kadangi, priėmus TPIP, vis dėlto labai abejotina, ar EFSA politiniu atžvilgiu turės teisę taip elgtis, nes teksto projekte ketinama įpareigoti ES ir JAV bendradarbiauti tarptautiniuose standartus nustatančiuose organuose, siekiant abipusiai tenkinančių rezultatų, ir dėl to EFSA ateityje galėtų nebenorėti teikti išlygų Maisto kodekso komisijai ir tokiu būdu galėtų būti susilpninti ES taikomi standartai;

V. kadangi reikėtų užkirsti kelią antimikrobiniais tirpalais, kurių sudėtyje yra natrio hipochlorito, apdorotos paukštienos importui į ES;

W. kadangi beveik ratifikuotas išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas jau atvėrė galimybes prekybai žemės ūkiui jautriose srityse, pvz., dėl jautienos, griežtai laikantis Europos sanitarinių ir fitosanitarinių standartų ir metodų(41);

X. kadangi 2014 m. JAV ataskaitoje dėl techninių prekybos kliūčių minimas JAV cheminių medžiagų ir pasėlių apsaugos pramonės atstovų susirūpinimas dėl pavojingumu pagrįstų kriterijų, kurie turi būti parengti endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms, ir nurodyta, kad JAV išreiškė susirūpinimą dėl Aplinkos generalinio direktorato pasiūlymo dvišaliu mastu ir PPO TPK ir SPS komitetuose; kadangi 2013 m. liepos mėn. Komisija nusprendė pradėti poveikio vertinimą dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų kriterijų parengimo; kadangi šis sprendimas tapo pagrindine priežastimi, dėl kurios Komisija nepriėmė kriterijų iki 4 metų termino pabaigos 2013 m. gruodžio mėn.; kadangi, nors JAV palankiai įvertino šį Komisijos sprendimą, Taryba ir Parlamentas nusprendė paremti Švedijos ieškinį teisme dėl šio nepriimto Komisijos sprendimo, ir tai parodo iš esmės skirtingą požiūrį į ES teisės reguliavimo nuostatų pobūdį;

Y. kadangi nesveikas maistas ir su mityba susijusios neužkrečiamosios ligos yra susiję; kadangi pagal JT specialiojo pranešėjo pranešimą „Kiekvieno žmogaus teisė į aukščiausio pasiekiamo lygio fizinę ir psichinę sveikatą“ pasaulinė prekyba, išaugusios tiesioginės užsienio investicijos maisto sektoriuje ir įkyri nesveikų maisto produktų rinkodara padidino nesveikų maisto produktų vartojimo mastą(42); kadangi specialusis pranešėjas savo pranešimą užbaigė tam tikromis Valstijoms ir maisto pramonei skirtomis rekomendacijomis, kuriose siūloma imtis konkrečių veiksmų siekiant sumažinti nesveikų maisto produktų gamybą ir vartojimą ir padidinti atitinkamų sveikesnių maisto produktų pasiūlą ir prieinamumą;

Z.  kadangi, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2013–2020 m. veiksmų planu dėl pasaulinės neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės(43), bendri produktyvumo nuostoliai dėl keturių pagrindinių neužkrečiamųjų ligų ir psichikos sutrikimų apytiksliai sieks 47 trilijonus JAV dolerių; kadangi, PSO duomenimis, šie nuostoliai sudaro 75 proc. 2010 m. pasaulio BVP (63 trilijonai JAV dolerių); kadangi, PSO duomenimis, toliau nieko nesiimant dėl neužkrečiamųjų ligų, visose šalyse mažės produktyvumas ir augs sveikatos priežiūros išlaidos;

AA.     kadangi 2013 m. birželio mėn. 8-ojoje pasaulinėje sveikatos ugdymo konferencijoje PSO generalinis direktorius pasakė, kad „pastangos užkirsti kelią neužkrečiamosioms ligoms prieštarauja galingų ekonominės veiklos vykdytojų verslo interesams“(44);

AB      kadangi TPIP, kaip ir partnerystės susitarimas su Ramiojo vandenyno regiono šalimis, galėtų apriboti ES ir valstybių narių galimybes apsaugoti mitybos politiką nuo suinteresuotų grupių interesų, sumažintų galimų intervencijos priemonių, skirtų aktyviai varžyti mažiau sveikų maisto produktų vartojimą (ir skatinti sveiko maisto vartojimą), pasirinkimą, įskaitant per viešųjų pirkimų politiką, ir apribotų ES ir valstybių narių galimybes įgyvendinti šias intervencijos priemones(45);

AC.     kadangi JAV federaliniai teisės aktai dėl gyvūnų gerovės yra gerokai žemesnio lygio nei ES teisės aktai, įskaitant tai, kad nėra teisės aktų dėl ūkiuose auginamų gyvūnų gerovės prieš skerdimo momentą standartų; kadangi, deja, Komisija nemano, kad gyvūnų gerovė yra toks pat svarbus klausimas prekybai, kaip maisto sauga ar gyvūnų sveikata importo reikalavimų atžvilgiu;

AD.     kadangi ES ir JAV laikosi labai skirtingo reguliavimo požiūrio dėl vidutinio išmetamų teršalų pradinio taško ir užmojų dėl lengvųjų krovininių automobilių vidutinio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; kadangi dėl šios priežasties šioje srityje nereikėtų siekti abipusio pripažinimo;

AE.     kadangi ES ir JAV teisės aktų leidėjai ir reguliavimo institucijos laikosi labai skirtingo požiūrio dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos; kadangi kovai su didelėmis klimato kaitos keliamomis grėsmėmis ir priimtam klimato politikos vientisumo išsaugojimui turėtų būti skiriama pirmenybė, palyginti su prekybos skatinimu;

AF.     kadangi dėl šios priežasties svarbu, kad TPIP būtų pritaikytos nuostatos dėl aviacijos, laivybos ir krovinių vežimo keliais išorinio klimato, sveikatos ir aplinkosaugos išlaidų, kad būtų užtikrinta tvari tarptautinė prekyba prekėmis; kadangi nesiėmus veiksmingų tarptautinių veiksmų šioms išlaidoms pritaikyti, ES turėtų įvesti ir įgyvendinti regionines nediskriminacines priemones tokiems išorės veiksniams;

AG.     kadangi TPIP tvaraus vystymosi nuostatos turėtų būti skirtos užtikrinti, kad prekybos ir aplinkos politika viena kitą paremtų ir skatintų optimalų išteklių panaudojimą pagal tvaraus vystymosi tikslą bei stiprintų bendradarbiavimą aplinkos srityje;

AH.     kadangi daugelyje sričių, pvz., klimato ir išmetamų teršalų kontrolės politikos, JAV taiko žemesnius reguliavimo standartus nei ES, todėl ES patiriamos didesnės gamybos ir teisės aktų atitikties užtikrinimo išlaidos nei JAV, todėl kyla išmetamų teršalų ir anglies dioksido „nutekėjimo“ rizika;

AI. kadangi tarifų sumažinimas nuo energijos priklausančioms prekėms, kai ES reguliavimo, aplinkos ir klimato reikalavimų atitikties išlaidos yra didesnės nei JAV, gali lemti mažesnį ES produkcijos konkurencingumą, palyginti su iš JAV importuojamomis prekėmis, kurios tokių išlaidų nepatiria;

AJ. kadangi visuotinės sveikatos sistemos yra Europos socialinio modelio dalis ir valstybės narės valdo ir organizuoja savo sveikatos tarnybas ir medicininę priežiūrą;

AK.    kadangi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų reikalaujama per vienus metus nuo tyrimo pabaigos viešai prieinamoje duomenų bazėje paskelbti visų klinikinių tyrimų rezultatų suvestinę, o pasibaigus leidimo išdavimo procesui arba pareiškėjui atsiėmus prašymą dėl rinkodaros leidimo paskelbti visą klinikinio tyrimo ataskaitą; kadangi JAV teisės aktuose nereikalaujama tokio paties lygio skaidrumo;

AL.     kadangi yra apskaičiuota, jog išlaidos farmacijos srityje sudaro 1,5 proc. Europos BVP, todėl bet koks dėl TPIP kylantis intelektinės nuosavybės apsaugos sustiprinimas gali turėti neigiamą poveikį sveikatos priežiūros išlaidoms;

AM.    kadangi JT prekybos ir plėtros konferencijoje prieita išvados, kad aplinkos ir sveikatos apsaugos priemonės priklauso toms vyriausybės priemonėms, dėl kurių dažniausiai kyla investuotojų ir valstybės ginčai;

AN.    kadangi Komisija 2014 m. lapkričio 25 d. nusprendė didinti skaidrumą TPIP derybose(46); kadangi šis sprendimas palankiai vertintinas; kadangi 2015 m. sausio 7 d. Europos ombudsmenas palankiai įvertino pažangą, kurią pasiekė Komisija, kad TPIP derybos būtų skaidresnės, tačiau ji taip pat pateikė keletą rekomendacijų dėl tolesnio tobulinimo(47); kadangi galimybė susipažinti su JAV tekstų pasiūlymais taip pat padidintų skaidrumą;

1.  ragina Komisiją vadovautis bendraisiais principais ir tikslais, nurodytais Tarybos direktyvose dėl TPIP derybų;

2.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES politika ir principai dėl visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos būtų išlaikyti per visas derybas de jure ir de facto ir visapusiškai atspindėti galutiniame TPIP susitarime;

3.  ragina Komisiją užtikrinti, kad TPIP nedarys poveikio ES ir valstybių narių teisei, gebėjimams ir teisėkūros procedūroms atsižvelgiant į savo atitinkamą kompetenciją ir laikantis nediskriminavimo principo, priimti, taikyti esamas ir būsimas priemones, kurios būtinos siekiant teisėtų viešosios politikos tikslų, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos ir aplinkosaugos tikslų, ir užtikrinti jų įgyvendinimą;

4.  ragina Komisiją užtikrinti, kad jokiu susitarimu, kuriame įtrauktas horizontalusis skyrius dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje, ar bet kokios su sektoriais susijusios nuostatos, neturi būti mažinami galiojantys aplinkos, sveikatos ir maisto saugos standartai, taip pat užtikrinti, kad tai neturės įtakos standartams, kurie dar turi būti nustatyti srityse, kuriose JAV teisės aktai arba standartai, palyginti su ES, labai skiriasi, pavyzdžiui, įgyvendinant esamus (pagrindų) teisės aktus (pvz., REACH), priimant naujus teisės aktus (pvz., klonavimo srityje) ar taikant būsimus apibrėžimus, kurie turi įtakos apsaugos lygiui (pvz., endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų);

5.  ragina Komisiją apriboti bendradarbiavimą reguliavimo srityje aiškiai nurodytose sektorių srityse, kuriose JAV ir ES apsauga yra panašaus lygio, arba kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad, nepaisant skirtingo apsaugos lygio, galėtų būti pasiektas didesnis teisės aktų suderinimas arba bent jau verta bandyti jo siekti; ragina Komisiją užtikrinti, kad bet kokios TPIP nuostatos dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje nereiškia procedūrinio reikalavimo dėl su juo susijusio Sąjungos teisės aktų priėmimo ir nesukuria naujų įgyvendinamų teisių tuo atžvilgiu;

6.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visi teisės aktų leidėjai ir visi suinteresuotieji subjektai, susiję su bendradarbiavimu reguliavimo srityje, įtraukti į bet kokią instituciją, kuri gali būti sukurta būsimam bendradarbiavimui reguliavimo srityje;

7.  ragina Komisiją užtikrinti, kad nėra pusiausvyros tarp ekonominių tikslų ir visuomenės sveikatos, maisto saugos, gyvūnų gerovės ir aplinkos(48); ragina Komisiją pripažinti, kad srityse, kuriose ES ir JAV laikosi labai skirtingų taisyklių, nebus pasiektas susitarimas, pvz., dėl visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų, GMO, hormonų naudojimo galvijienos sektoriuje, cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) bei to įgyvendinimo, gyvūnų klonavimo ūkiniais tikslais, ir todėl nesiderėti šiais klausimais;

8.  ragina Komisiją laikyti šias reguliavimo priemones ar standartus esminiais ir tokiais, kurių negalima pažeisti:

     – su pesticidais susijusių aktyviųjų medžiagų netvirtinimas ir didžiausi ES leidžiami likučių lygiai,

     – su endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis susijusios reguliavimo priemonės,

     – organizacinė autonomija vandens tiekimo ir sanitarijos srityje,

     – integruotas ES požiūris į maisto saugą, įskaitant gyvūnų gerovės nuostatas,

     – ES teisės aktų dėl vartotojams teikiamos informacijos apie maistą taikymas,

     – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų įgyvendinimas, visų pirma reikalavimas visų klinikinių tyrimų atvejais viešai prieinamoje duomenų bazėje skelbti visapusiškas klinikinių studijų ataskaitas pasibaigus leidimo išdavimo procesui,

     – valstybių narių kompetencija sveikatos priežiūros sistemų organizavimo srityje, įskaitant medicininių produktų kainas ir kompensavimą, taip pat galimybes gauti vaistų,

     – kosmetikos produktuose naudojamų sudėtinių dalių apribojimai ir draudimas atlikti kosmetikos sudėtinių dalių ir galutinių produktų bandymus su gyvūnais,

     – ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir žaliosios technologijos politika, taip pat ES klimato ir energetikos tikslų siekimas,

     – priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonės ir ES ir (arba) tarptautiniai transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesai,

     – energiją naudojantiems gaminiams taikomi ekologinio projektavimo reikalavimai;

9.  ragina Komisiją neįtraukti viešųjų ir socialinių paslaugų į jokias susitarimo nuostatas; be to, primygtinai tvirtina, kad neturi būti numatyta neigiamų sąrašų, hibridinio požiūrio ar vadinamųjų teisių derinimo išlygų (angl. „ratchet clauses“);

10. ragina Komisiją užtikrinti, kad toliau išvardytose srityse būtų atitinkamai susitarta dėl bendro požiūrio, reguliavimo bendradarbiavimo ar abipusio pripažinimo ir nemažinami esamo lygio ES standartai:

     – visų Europos saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN) ir saugomų geografinių nuorodų (SGN) pripažinimas ir apsauga, kuriuos turi užtikrinti JAV, ir klaidinančio geografinių nuorodų (GN) naudojimo JAV nutraukimas,

     – integruota kenksmingųjų organizmų kontrolė, siekiant išvengti gyvūnų ir augalų kenkėjų,

     – gyvulininkystėje naudojamų antibiotikų kiekio mažinimas, užtikrinant žmonėms ir gyvūnams skirtų antibiotikų veiksmingumą,

     – gyvūnų identifikavimo sistemos ir suderinamos atsekamumo nuostatos, siekiant užtikrinti, kad perdirbtą ir neperdirbtą maistą, kuriame yra gyvūninės kilmės produktų, būtų galima atsekti visoje maisto grandinėje,

     – bandymų su gyvūnais alternatyvos,

     – farmacinių produktų ir medicinos priemonių gamybos patikros,

     – kovos su nutukimu, ypač vaikų, priemonės,

     – žalieji viešieji pirkimai,

     – suderintas 1958 m. UNECE susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ir 1998 m. susitarimo dėl JT visuotinių techninių taisyklių įgyvendinimas,

     – vienodas patobulinto bandymų ciklo įvedimas tiek ES, tiek JAV, remiantis Pasaulinėmis suderintomis lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūromis; rinkos priežiūra, gamybos sertifikatų atitiktis ir naudojimo atitikties bandymai, taip pat rezultatų skaidrumas,

     – visuotinės transporto priemonių klasifikacijos sistemos įvedimas lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių srityje,

     – cianidų pakeitimas kitomis medžiagomis kalnakasyboje;

11. ragina Komisiją siekti integruoti esamas ES ir JAV maisto sektoriuje taikomas ankstyvojo perspėjimo sistemas ir pagerinti produktų atsekamumą transatlantinės prekybos grandinėje, kad, siekiant apsaugoti sveikatą, būtų galima greičiau reaguoti, kilus su maisto produktais susijusiai grėsmei;

12. ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl TPIP techninių prekybos kliūčių skyriaus nuostatų nebūtų apribotos ES ir jos valstybių narių galimybės priimti priemones, kuriomis siekiama mažinti tam tikrų prekių, pvz., tabako, daug riebalų, druskos ir cukraus turinčių produktų, vartojimą ir žalingą alkoholio vartojimą:

13. ragina Komisiją paraginti JAV panaikinti jautienos importo iš ES draudimą;

14. ragina Komisiją pradėti oficialų dialogą su JAV reguliavimo institucijoms gyvūnų gerovės klausimu; ragina Komisiją išsaugoti gyvūnų gerovės nuostatas, kad būtų pasiektas kuo didesnio lygio suderinimas, ir taikyti reikiamus tų nuostatų laikymosi užtikrinimo mechanizmus;

15. ragina Komisiją, svarstant prekybos ir tvaraus vystymosi skyriaus nuostatas ir prieš susitariant dėl reguliavimo bendradarbiavimo šiose srityse, reikalauti, kad JAV visapusiškai laikytųsi daugiašalių aplinkosaugos susitarimų, tokių kaip Monrealio protokolas (ozonas), Bazelio konvencija (tarpvalstybinis pavojingų atliekų vežimas), Stokholmo konvencija (patvarieji organiniai teršalai), Roterdamo konvencija (prekyba pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir pesticidais), Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija, Biologinės įvairovės konvencija, Kioto protokolas;

16. ragina Komisiją vengti dviprasmybių, siekiant išvengti pernelyg plataus aiškinimo arbitražo teismuose, ir šiuo tikslu užtikrinti, kad pagrindiniai susitarime vartojami terminai būtų aiškiai apibrėžti;

17. ragina Komisiją nepritarti tam, kad į TPIP būtų įtraukta ISDS, kadangi, viena vertus, šis mechanizmas iš esmės kelia pavojų suverenioms ES, jos valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų teisėms tvirtinti taisykles dėl visuomenės sveikatos, maisto saugos ir aplinkos ir, kita vertus, pareiga užtikrinti veiksmingą teisinę apsaugą, remiantis demokratiniu teisėtumu ir siekiant kompetentingai, veiksmingai ir taupant lėšas priimti sprendimus visais numatytais ginčų atvejais, turėtų tekti ES ir (arba) valstybių narių teismams;

18. ragina Komisiją, kad ji, vykstant deryboms dėl TPIP, laikytųsi G20 įsipareigojimų palaipsniui panaikinti iškastinio kuro subsidijas ir panaikintų kuro mokesčių išimtis komercinės aviacijos srityje;

19. ragina Komisiją užtikrinti, kad Parlamentas būtų nuolat visapusiškai informuojamas apie derybų eigą;

20. ragina Komisiją ir toliau didinti derybų skaidrumą ir laikytis 2015 m. sausio 7 d. Europos ombudsmeno rekomendacijų;

21. ragina Komisiją primygtinai paprašyti JAV imtis tokių pat veiksmų kaip ES skaidrumui didinti;

22. ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl TPIP susitarimo atliekamas prekybos poveikio tvarumui vertinimas būtų išsamus ir atnaujintas, kai tik tekstas bus konsoliduotas, prieš priimant galutinę susitarimo versiją ir būtų aiškiai įtraukti suinteresuotieji subjektai ir pilietinė visuomenė; mano, kad prekybos poveikio tvarumui vertinime taip pat turėtų būti nuodugniai išnagrinėtos ir įvertintos visos pasiūlytos nuostatos, siekiant numatyti galimą jų poveikį reguliavimo acquis ir ES laisvei siekti teisėtų viešosios politikos tikslų ateityje, taip pat turėtų būti įvertinta, ar numatyto tikslo negalima taip pat pasiekti kitomis priemonėmis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

14.4.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

59

8

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Biljana Borzan, Nessa Childers, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Jørn Dohrmann, Ian Duncan, Stefan Eck, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Iratxe García Pérez, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Martin Häusling, Anneli Jäätteenmäki, Benedek Jávor, Josu Juaristi Abaunz, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Gilles Pargneaux, Marit Paulsen, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Dubravka Šuica, Tibor Szanyi, Nils Torvalds, Glenis Willmott, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Paul Brannen, Renata Briano, Nicola Caputo, Mark Demesmaeker, Herbert Dorfmann, Eleonora Forenza, Esther Herranz García, Peter Jahr, Joëlle Mélin, József Nagy, Younous Omarjee, Sirpa Pietikäinen, Gabriele Preuß, Christel Schaldemose, Bart Staes, Kay Swinburne, Tom Vandenkendelaere

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Ignazio Corrao

25.3.2015

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo

(2014/2228(INI))

Nuomonės referentas: Jerzy Buzek

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia transatlantinės rinkos svarbą ES ir JAV piliečiams bei įmonėms; pabrėžia, kad pagrindinis derybų rezultatas turėtų būti išsamus, visapusiškas, plataus užmojo, aukšto lygio standartų laisvosios prekybos ir investicijų susitarimas, kuriuo gerbiamos ir propaguojamos Europos vertybės, skatinamas tvarus augimas, bendradarbiavimas mokslo srityje, inovacijos ir aukštos kokybės darbo vietų kūrimas ir prisidedama prie visų ES piliečių gerovės, didžiausią dėmesį skiriant jų interesams TPIP prekybos susitarime; pažymi, kad TPIP susitarimu siekiama ne tik panaikinti tarifus, muitus ir kvotas, bet ir pradėti bendradarbiauti reguliavimo srityje ir nustatyti aukštus bendrus standartus pasaulio rinkoje; pažymi, kad tarifų panaikinimo ir reguliavimo suderinimo veiksmai turėtų būti subalansuoti; ragina Komisiją sustiprinti bendradarbiavimo su piliečiais ir visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais procesą siekiant, kai tik įmanoma, atsižvelgti į jų nuomones, vesti derybas kuo skaidriau ir paskelbti visus galimus derybų tekstus ir dokumentus, įskaitant dokumentus, susijusius su bet kokiu galimu skyriumi dėl energetikos ir MVĮ, taip užtikrinant kuo didesnį skaidrumą ES piliečiams;

2.  ragina Komisiją toliau laikytis tikslo į TPIP susitarimą įtraukti atskirą skyrių dėl energetikos, įskaitant pramonines žaliavas, siekiant sukurti konkurencinę, skaidrią ir nediskriminacinę rinką, kuri galėtų iš esmės padidinti ES energetinį saugumą, pagerinti energijos išteklių įvairinimą ir lemti žemesnes energijos kainas; šiuo atžvilgiu pabrėžia atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo svarbą didinant energetinį saugumą; pabrėžia, kad į šį atskirą skyrių turi būti įtrauktos aiškios garantijos, kad nebus pakenkta ES aplinkosaugos standartams ir veiksmų klimato srityje tikslams, ir kad ES turi išlaikyti laisvę savarankiškai imtis veiksmų siekdama ateityje nustatyti standartus ir tikslus;

3.  primena, kad Europos Parlamentas turi pritarti šiam TPIP susitarimui, priešingu atveju susitarimas negalės įsigalioti;

4.  pabrėžia, kad ES turi nustatyti įvairius ir patikimus energijos tiekimo šaltinius; šiuo požiūriu prašo Komisijos užtikrinti laisvosios prekybos politiką ir skatinti investicijas, susijusias su kuru, įskaitant suskystintas gamtines dujas ir žalią naftą, taip pat išsaugoti ES teisę skirstyti kuro rūšis į kategorijas pagal jų gyvavimo ciklo poveikį CO2 ir atsižvelgti į pačios ES klimato tikslus;

5.  ragina Komisiją žvelgti toliau nei eksporto apribojimai ir, jei reikia, siekti aukštų bendrų standartų ir taisyklių, apibrėžiančių viešosios skirtingų energijos šaltinių paramos principus, transatlantinio suderinimo ir konvergencijos, kad būtų apribota konkurencijos iškraipymo rizika, pvz., apibrėžiant bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą naudojant biomasę; ragina Komisiją išnagrinėti, kaip būtų galima glaudžiau bendradarbiauti energetikos srities mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje ir siekiant skatinti švaresnes technologijas;

6.  atkreipia dėmesį į dabartinius JAV ir ES energijos kainų ir žaliavų prieinamumo ir ypač išmetamo CO2 kiekio, tenkančio vienam gyventojui, skirtumus, dėl kurių susidaro nevienodos sąlygos konkurencingumo ir aplinkos apsaugos aspektais; todėl ragina Komisiją įtraukti dvišalę apsaugos sąlygą, pagal kurią ES energijai imliems sektoriams ir sektoriams, kuriems būdingas anglies dioksido nutekėjimas, įskaitant chemijos, žaliavų ir plieno pramonę, būtų suteiktos tinkamos priemonės siekiant išlaikyti dabartines muitų tarifų normas tinkamu nustatytu pereinamuoju laikotarpiu po to, kai įsigalios TPIP susitarimas, taip pat numatant privalomą peržiūros nuostatą; mano, kad JAV ir ES įmonės turėtų būti skatinamos didinti savo išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumą; ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į poreikį skatinti apdirbamąją pramonę, kuri būtų Europos reindustrializacijos varomoji jėga;

7.  ragina Komisiją įtraukti į vykstančias derybas su mūsų transatlantiniais partneriais vadinamąsias žaliąsias paslaugas, pvz., ekologiškų prekių statybos, įrengimo, remonto ir valdymo paslaugas; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors Europos Sąjunga yra pasaulio lyderė žaliųjų prekių ir paslaugų importo ir eksporto srityje, vis dėlto dar liko daug kliūčių Europos žaliųjų paslaugų teikėjams; pažymi, kad šis sektorius turi didelį ekonominį potencialą Europos Sąjungai;

8.  pabrėžia procesus ir standartus, nustatytus pagal ES Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo ir Ekologinio projektavimo direktyvas, dėl kurių neturėtų būti einama į kompromisą;

9.  pabrėžia, kad TPIP susitarimas gali būtų nepaprastai naudingas MVĮ; ragina Komisiją užtikrinti, kad derybose dėl TPIP susitarimo būtų visapusiškai atsižvelgiama į MVĮ prioritetus ir rūpesčius, laikantis principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“, pvz., pasinaudojant išsamiais poveikio vertinimais, tikslinėmis viešosiomis konsultacijomis ir Europos MVĮ atstovų dalyvavimu; rekomenduoja, kad Komisija siektų sukurti vieno langelio informacinę sistemą, skirtą MVĮ, ir numatytų atskirą skyrių dėl MVĮ, kuriame administracinės naštos sumažinimo būtų siekiama pagal atitinkamas reguliavimo sistemas; ragina Komisiją numatyti MVĮ palankios politikos ir paramos sistemų apsaugą ir stiprinimą;

10. ragina Komisiją numatyti patogias vartotojui prekių kilmės taisykles, kurias ES eksportuotojai galėtų lengvai taikyti, ir kuo labiau sumažinti nereikalingas prekybos kliūtis ir prekių kilmės taisyklėmis sukurtą biurokratizmą, ypač MVĮ;

11. primena, kad, palyginti su ES viešųjų pirkimų rinka, užsienio įmonėms labai sunku patekti į JAV rinką: ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas abipusiškumui ir aktyvesniam ES įmonių, įskaitant MVĮ, dalyvavimui JAV viešuosiuose pirkimuose visais valdymo lygmenimis, nes tai galėtų padėti skatinti inovacijas privačiajame sektoriuje ir rastis naujoms augimo potencialą turinčioms novatoriškoms įmonėms ir sektoriams; pabrėžia, kad dėl šios galimybės neturėtų būti pakenkta ES vyriausybių pajėgumui išlaikyti savo viešąsias paslaugas;

12. pažymi, kad Europos Sąjungos ir JAV reguliavimo sistemų skirtumai brangiai kainuoja įmonėms abiejose Atlanto vandenyno pusėse; mano, kad suderinus šias sistemas galima smarkiai padidinti veiksmingumą, kartu suteikiant Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijoms galimybę išlaikyti ir užtikrinti savo piliečiams aukštos kokybės standartus ir saugumą;

13. tikisi, kad Komisija derybose kels klausimą dėl teisės aktų „Pirk prekę amerikietišką“ (angl. Buy American), „Jones“ ir „Nacionalinis turinys“ (angl. Domestic Content), kurie praktiškai labai varžo ES įmonių galimybę patekti į JAV rinką, ypač dugno gilinimo ir inžinerijos sektoriuje;

14. primena Komisijai, kad, nors ir palankiai vertina naudą, kurią gali suteikti patekimas į rinką, reguliavimo nuostatų suderinimas ir tarpusavio pripažinimas, įskaitant bendrų visuotinių principų, susijusių su standartais ir techninėmis specifikacijoms IRT srityje, nustatymą, svarbu išlaikyti dabartinį aukštą saugos, saugumo, asmens duomenų apsaugos ir interneto atvirumo, neutralumo ir nepriklausomumo lygį;

15. ragina užtikrinti atvirą konkurenciją skaitmeninės ekonomikos, kuri pagal savo pobūdį yra visuotinė, bet turi pagrindines bazes ES ir JAV, srityje ir šios ekonomikos plėtrą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į transatlantinę rinką, skaitmeninė ekonomika, daranti įtaką pasaulio ekonomikai ir tolesniam pasaulio rinkų atvėrimui, turi būti svarbiausia;

16. atsižvelgiant į informacinės visuomenės ir telekomunikacijų paslaugas, primena Komisijai, jog ypač svarbu, kad TPIP susitarimu būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir vienodos bei skaidrios, abipusiškumu grindžiamos galimybės ES paslaugų įmonėms patekti į JAV rinką ir kad JAV paslaugų teikėjai, teikdami paslaugas Europoje ar Europos vartotojams, būtų įpareigoti laikytis visų atitinkamų pramonės ir produktų saugos standartų ir vartotojų teisių;

17. siekiant užkirsti kelią ES veikiančių apdirbamosios pramonės įmonių didelio masto perkėlimui ir masiškam darbo vietų mažėjimui valstybėse narėse, ragina Komisiją atlikti šių ir analogiškų JAV apdirbamosios pramonės įmonių konkurencingumo analizę;

18. prašo, kad skyriuje dėl intelektinės nuosavybės teisių taip pat būtų numatyta didesnė Europos geografinių nuorodų apsauga ir pripažinimas;

19. ragina Komisiją TPIP susitarime užtikrinti visų geografinių nuorodų, įskaitant ne žemės ūkio produktų nuorodas, galiojimą; primena Komisijai apie ekonominiu požiūriu nepaprastai svarbią aukštesnę vertę, kurią suteikia geografinės nuorodos statusas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

49

14

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Bendt Bendtsen, Reinhard Bütikofer, Jerzy Buzek, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Fredrick Federley, Ashley Fox, Adam Gierek, Juan Carlos Girauta Vidal, Theresa Griffin, Marek Józef Gróbarczyk, András Gyürk, Roger Helmer, Eva Kaili, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Ernest Maragall, Edouard Martin, Nadine Morano, Dan Nica, Angelika Niebler, Miroslav Poche, Miloslav Ransdorf, Michel Reimon, Herbert Reul, Paul Rübig, Algirdas Saudargas, Jean-Luc Schaffhauser, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Miguel Urbán Crespo, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Hermann Winkler, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pervenche Berès, Simona Bonafè, Cornelia Ernst, Yannick Jadot, Werner Langen, Marian-Jean Marinescu, Morten Messerschmidt, Dominique Riquet, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Anne Sander, Paul Tang, Pavel Telička, Anneleen Van Bossuyt, Cora van Nieuwenhuizen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Isabella Adinolfi, Ignazio Corrao, Antanas Guoga

25.3.2015

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo

(2014/2228(INI))

Nuomonės referentė: Dita Charanzová

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl TPIP, pateikia Komisijai šias rekomendacijas:

a)  dėl politinių prioritetų

i.   užtikrinti, kad pagrindinis derybų rezultatas būtų plataus užmojo ir išsamus susitarimas, suteikiantis dideles prieigos prie naujų rinkų galimybes ES įmonėms, ypač MVĮ, ir nauda piliečiams, vartotojams ir darbuotojams, kartu išsaugant Europos labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos modelį;

ii.   užtikrinti, kad susitarimu ne tik būtų sumažintos kliūtys, bet taip pat būtų siekiama skatinti ir garantuoti Europos vartotojų aukšto lygio apsaugą, įtvirtinta SESV, ypač informavimo srityje, ir atsižvelgti į tai, kad daugumoje sektorių ES ir JAV standartais ir reguliavimo aplinka šis aukštas lygis užtikrintas; todėl atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų reguliavimo suderinimas turi suteikti galimybę nustatyti kokybiškus standartus ir teisės aktus, kurie galėtų būti nauju pasauliniu etalonu ir faktiškai atliktų tarptautinių standartų vaidmenį;

iii.  išsaugoti kuo galima didesnį derybų skaidrumą ir, be kita ko, užtikrinti galimybę susipažinti su derybų tekstais, taip pat viso proceso metu vykdyti konsultacijas su pilietine visuomene;

b)  dėl visapusiškos bei skaidrios prieigos ES paslaugų tiekėjams ir kliūčių specialistų judumui pašalinimo

i.   primygtinai reikalauti, užtikrinant valstybių narių laisvę laikantis Sutarčių teikti, užsakyti ir finansuoti viešąsias paslaugas, suteikti ES paslaugų teikėjams visapusišką prieigą prie liberalizuotų paslaugų rinkų JAV, taikant skaidrias, abipuses ir sąžiningas taisykles federaliniu ir žemesniu nei federaliniu lygmenimis ir nustatant tokias pat sąlygas kaip vietos paslaugų tiekėjams;

ii.   užtikrinti, kad susitarimas nekeltų pavojaus aukštai ES viešųjų paslaugų kokybei ir naudoti tas pačias apsaugos priemones ir apibrėžtis kaip kituose laisvosios prekybos susitarimuose (LPS), pavyzdžiui, išsamiame ekonomikos ir prekybos susitarime, siekiant apsaugoti ES viešąsias paslaugas, ypač valstybės finansuojamos sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių paslaugų, vandens gavybos, paskirstymo ir valymo, vietos valdžios priemonių bei garso ir vaizdo sektoriaus srityse;

iii.  užtikrinti, kad susitarimo šalys abipusiai pripažintų profesines kvalifikacijas, be kita ko, sukuriant teisinę sistemą, kurioje dalyvautų reguliavimo įgaliojimus šioje srityje turintys federaliniai teritoriniai vienetai, ir skatinti transatlantinį judumą atliekant vizų režimo supaprastinimą sektorių, kuriems taikomas šis susitarimas, specialistams iš visų ES valstybių narių;

iv.  vykstant šioms deryboms paraginti, kad susitarimo šalys pradėtų derybas dėl papildomo susitarimo, kuriuo būtų panaikinti leidimo dirbti reikalavimai, siekiant kuo didesnio darbuotojų judumo tarp susitarimo šalių;

c)  dėl sąžiningų ir skaidrių viešųjų pirkimų visais lygmenimis

i.   taikyti plataus užmojo požiūrį į skyrių dėl viešųjų pirkimų ir užtikrinti, kad Europos ekonominės veiklos vykdytojai, ypač MVĮ, turėtų galimybes dalyvauti JAV rinkoje be diskriminacijos bet kuriuo valdžios lygmeniu; užtikrinti abipusę ir skaidrią prieigą, siekiant atsverti esamą asimetrišką padėtį, ir išnagrinėti galimybę federaliniuose ir, kai įmanoma, federalinių teritorinių vienetų teisės aktuose ES bendrovėms nustatyti atleidimą nuo nacionalinio ir vietos pirkimo nuostatų taikymo;

ii.   užtikrinti, kad derybose būtų laikomasi naujųjų viešųjų pirkimų ir koncesijų direktyvų nuostatų, ypač dėl viešojo sektoriaus subjektų tarpusavio bendradarbiavimo apibrėžties, išimčių, MVĮ prieigos ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (angl. MEAT) kriterijaus naudojimo;

iii.  paaiškinti, kad teisė priimti sprendimus dėl paslaugų teikimo formos išlieka nesuvaržyta ir skyriuje dėl paslaugų įtvirtinta negrįžimo (angl. ratchet) išlyga negali būti taikoma paslaugoms, kurias perkančioji organizacija viešojo pirkimo sutartimi skiria privačiam trečiajam asmeniui, o sutarčiai pasibaigus teikia pati kaip savo pačios arba vidaus paslaugas;

iv.  remtis viešųjų pirkimų sutarties (angl. GPA) rezultatais, atsižvelgiant į jo aprėptį, taisykles bei procedūras ir į tai, kad juo supaprastinamos ir racionalizuojamos procedūros, kartu užtikrinant didesnį skaidrumą;

v.  kadangi viešieji pirkimai yra sudaro didelę ES ir kitų jos prekybos partnerių ekonomikos dalį ir todėl yra ekonomiškai svarbūs ES, pabrėžti, kad jie turi būti bet kokio galutinio visapusiško susitarimo dalis;

d) dėl transatlantinių standartų kaip pasaulinių standartų

i.   pabrėžti, kad susitarimu ne tik turėtų būti užtikrinta ES standartais ir techninėmis taisyklėmis pasiekta apsauga, bet ir turėtų būti viršyti PPO Sutartyje dėl techninių prekybos kliūčių nustatyti reikalavimai atitikties vertinimo, techninių reikalavimų bei standartų ir panašiose srityse, be to, turėtų būti užtikrintas didesnis techninių taisyklių parengimo, priėmimo ir taikymo skaidrumas;

ii.   šiuo tikslu užtikrinti, kad Europos bendrovės turėtų galimybę konsultuotis su vienu JAV informacijos centru, kuris teiktų informaciją apie standartus visuose sektoriuose; tvirtai ginti ES darbą standartizavimo srityje ir propaguoti jos principus (nuoseklumo, skaidrumo, atvirumo, sutarimo, savanoriško taikymo, nepriklausomumo nuo konkrečių interesų ir efektyvumo principus);

iii.  nustatyti plataus užmojo, skaidrų ir veiksmingą bendradarbiavimo ir dialogo mechanizmą, kurio paskirtis – kai įmanoma, sukurti bendrus standartus, taip pat užtikrinti, kad nebūtų jokių nenumatytų skirtumų tarp būsimų standartų pagrindiniuose sektoriuose, kuriems taikomas susitarimas, manant, kad dėl tokių standartų turėtų būti susitarta ir juos derėtų propaguoti visuose tarptautiniuose forumuose; atsižvelgti į iššūkius, kylančius dėl skirtingai organizuotos ir skirtingais motyvais grindžiamos JAV standartizacijos sistemos suderinimo su ES mechanizmu;

iv.  pabrėžti, kad galiojančius nepasenusius Tarptautinės standartizacijos organizacijos (angl. ISO) ir Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (angl. IEC) standartus, dėl kurių susitarta tarptautiniu mastu, derėtų priimti tiek JAV, tiek ES, pavyzdžiui, elektroninių prietaisų sektoriuje;

e)  dėl techninių kliūčių transatlantinei prekybai panaikinimo

i.   siekti ir toliau užtikrinti aukštą produktų saugos lygį Sąjungoje, kartu panaikinant nereikalingą bandymų kartojimą, dėl kurio švaistomi ištekliai, pirmiausiai mažos rizikos produktų bandymams; užtikrinti, kad JAV pripažintų produktų atitikties savideklaraciją tais atvejais, kai tai leidžiama pagal ES teisės aktus;

ii.   jokiu būdu nepažeidžiant reguliavimo savarankiškumo, remti privalomo struktūrinio dialogo sukūrimą, dalijimąsi geriausios reguliavimo praktikos pavyzdžiais ir reguliavimo institucijų bendradarbiavimą sektoriuose, kuriems taikomas šis susitarimas; pabrėžti, kad tam turėtų būti taikomi išankstinio perspėjimo mechanizmai ir bendravimas rengiant reguliavimo nuostatas; skatinti geresnį reguliavimo institucijų bendradarbiavimą kituose sektoriuose ir propaguoti ES rinkos priežiūros sistemą, siekiant užtikrinti aukštus vartotojų apsaugos standartus;

iii.  stengtis užtikrinti, kad dėl reguliavimo institucijų bendradarbiavimo nepadidėtų administracinė našta, kartu atsižvelgiant į tai, kad reguliavimo skirtumai yra pagrindinė netarifinė kliūtis prekybai, ypač inžinerijos sektoriuje, apimančiam elektros ir mechaninių mašinų, prietaisų ir įrenginių gamybą, ir kad reguliavimo institucijos turėtų išnagrinėti būdus, kaip skatinti suderinamumą ir reguliavimo simetriją, pavyzdžiui, reikalavimų tarpusavio pripažinimą, derinimą arba suderinimą;

iv.  pabrėžti, kad susitarimas neturi daryti poveikio teisei vykdyti reguliavimą atsižvelgiant į sveikatos saugos, vartotojų, darbo ir aplinkos apsaugos bei kultūrinės įvairovės lygį, kurį kiekviena susitarimo šalis laiko tinkamu; atsižvelgiant į tai, pabrėžti SESV 191 straipsnyje išdėstyto atsargumo principo svarbą; pabrėžti, kad bendradarbiavimas reguliavimo srityje turi būti skaidrus ir kad Europos Parlamentas turėtų prisidėti prie ateities institucijų veiklos;

v.  nepamiršti, kad kuo didesnio skaičiaus transporto priemonių saugos reguliavimo nuostatų lygiavertiškumo pripažinimas būtų vienas iš svarbiausių susitarimo pasiekimų ir kad tam reikės patikrinti, ar ES ir JAV reguliavimo nuostatomis numatoma panašaus lygio apsauga, nesumažinant apsaugos lygio ES; pabrėžti, kad tai turi būti žingsnis link visiškos šio sektoriaus reguliavimo konvergencijos; nurodyti, kad vis dėlto JAV ir ES produktai gerokai skiriasi, ypač automobilių saugos srityje, ir primygtinai raginti stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą Jungtinių Tautų Europos ekonominėje komisijoje (angl. UNECE), ypač naujų technologijų klausimais, taip pat kituose tarptautinius standartus nustatančiuose forumuose;

f)   dėl muitinės formalumų ir prekybos sąlygų supaprastinimo, ypač MVĮ

i.   kadangi MVĮ patiria neproporcingai didelį netarifinių kliūčių poveikį, kurį susitarimu turi būti siekiama sumažinti arba visiškai panaikinti, primygtinai raginti, kad būtų nustatyta nuosekli sistema (įskaitant specialiai MVĮ skirtą skyrių susitarime), kad MVĮ galėtų kreiptis netarifinių kliūčių klausimais į atitinkamas valdžios institucijas;

ii.   užtikrinti, kad įgyvendinant susitarimą MVĮ būtų lengviau dalyvauti transatlantinėje prekyboje ir sumažinti sąnaudas, modernizuojant, skaitmeninant, supaprastinant ir racionalizuojant procedūras, pašalinti dvigubo sertifikavimo reikalavimus ir padidinant de minimis ribą muitams bei neatsitiktinei kontrolei taikyti;

iii.  tvirtai remti idėją sukurti, kaip jau sukurta ES, nemokamą MVĮ skirtą JAV internetinę pagalbos tarnybą, iš kurios mažesnės įmonės galėtų rasti visą informaciją, kuri joms reikalinga eksportuojant į JAV, iš JAV importuojant arba investuojant JAV, įskaitant informaciją apie muitus, mokesčius, reguliavimo nuostatas, muitinės procedūras ir rinkos galimybes;

iv.  spręsti muitinės klausimus, kurių neapima PPO prekybos lengvinimo susitarimo taisyklės, ir pabrėžti, kad siekiant iš tikrųjų pašalinti administracinę naštą būtina stengtis pasiekti bent minimalų reguliavimo suderinimą muitinės ir pasienio politikos ir praktikos srityse;

g)  dėl aiškių kilmės taisyklių

i.   nustatyti bendras taisykles produktų kilmei apibrėžti, kurios turėtų būti aiškios ir lengvai taikomos įmonėms, be to, atsižvelgti į dabartines ir ateities gamybos tendencijas, taip pat būsimą galimą kumuliaciją su šalimis, su kuriomis susitarimo šalys yra sudariusios laisvosios prekybos susitarimus;

ii.    garantuoti, kad į susitarimą bus įtrauktos nuostatos, kuriomis užkertamas kelias neteisėtai naudoti ES geografinių nuorodų pavadinimus, nes tai klaidintų vartotojus, ir apsaugoti šias sistemas, kurios gerokai padidino vartotojų apsaugą ir informacijos apie produktų kilmę aiškumą ir glaustumą; laikyti derybas proga pereiti prie aukštų bendrų standartų privalomo produktų kilmės ženklinimo srityje, kuriais realiai suteikiamos garantijos vartotojams ir ekonominės veiklos vykdytojams sudaromos vienodos sąlygos patekti į susitarimo šalių rinkas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

18

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Daniel Dalton, Nicola Danti, Pascal Durand, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Antanas Guoga, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Jiří Maštálka, Marlene Mizzi, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Emma McClarkin, Roberta Metsola, Franz Obermayr, Adam Szejnfeld, Ulrike Trebesius, Sabine Verheyen, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jonathan Arnott, Philippe De Backer, Andrey Novakov

16.4.2015

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijos Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo

(2014/2228(INI))

Nuomonės referentai: Paolo De Castro, James Nicholson

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi ES žemės ūkio sektorius yra labai jautrus, taip pat tai yra pagrindinis TPIP derybų klausimas, ir jam gali būti naudingos naujos ar didesnės rinkos prieigos galimybės;

B.  kadangi bendrų šios srities standartų nebuvimas yra pagrindinė kliūtis, trukdanti ES ir JAV prekybai žemės ūkio produktais ir dėl kurios net yra neįmanoma prekiauti tam tikrais gaminiais;

C. kadangi Rusijos embargo pasekmės aiškiai parodė nuolatinę geopolitinę žemės ūkio svarbą, įvairių žemės ūkio rinkų prieinamumo svarbą ir stiprių ir strateginių prekybos partnerysčių su patikimais prekybos partneriais poreikį;

D. kadangi derybomis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl prekybos suteikiama puiki galimybė pagerinti tam tikrų eksportuojamų ES produktų, kaip antai vaisių ir daržovių, vyno ir tam tikrų didelę pridėtinę vertę turinčių produktų, patekimą į šią šalį;

E.  kadangi TPIP susitarimas yra galimybė palengvinti abipusę reguliavimo naštą, kuri nepagrįstai trukdo prekybai, teikiant daugiau skaidrios informacijos, būtent informaciją apie tai, kokie duomenys turėtų būti pateikti etiketėje, išaiškinti administracines ir muitų procedūras ir suderinti bei supaprastinti reguliavimo tvarką, kai tai įmanoma;

F.  kadangi ES žemės ūkiui svarbu užtikrinti abiems šalims naudingą prekybos susitarimą su JAV, kad Europos, kaip pagrindinės veikėjos, pozicijos pasaulinėje rinkoje pagerėtų, tačiau nesumažėtų dabartiniai ES žemės ūkio produktų kokybės standartai ir nebūtų trukdoma ateityje tobulinti šiuos standartus, sykiu išsaugant ES žemės ūkio modelį ir užtikrinant jo ekonominį ir socialinį gyvybingumą;

G. kadangi TPIP yra galimybė nustatyti aukštus standartus pasauliniu mastu ir papildyti standartus abiejuose žemynuose, ypač tokiu metu, kai didesnę svarbą įgyja nauji ekonominiai veikėjai, kurie nesilaiko ES arba JAV įsipareigojimų dėl taisyklėmis pagrįstos prekybos, aukšto vartotojų apsaugos, aplinkosaugos standartų, sveikatos ir gyvūnų gerovės lygio;

H. kadangi Komisija patikino, kad, kalbant apie ES žemės ūkį, pagrindinis ir nekompromisinis derybų principas bus maisto saugos, žmonių, augalų bei gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir aplinkos bei vartotojų apsaugos standartų laikymasis ir jis patvirtins ir sustiprins ES standartus atviroje, sąžiningoje, modernioje ir pasaulinėje prekybos politikos sistemoje;

I.   kadangi su pagrindinėmis kliūtimis ES ir JAV prekybai žemės ūkio ir maisto produktais susiduriama kirtus sieną, vidaus taisyklių ir netarifinių kliūčių srityse;

J.   kadangi TPIP derybose pirmenybė turėtų būti teikiama vartotojų interesams;

K. kadangi ES ir JAV galiojančių taisyklių suderinimas jokiu būdu negali kelti grėsmės vartotojų sveikatai ar susilpninti kokybės standartų, kurie turi būti taikomi Europos rinkai tiekiamiems JAV gaminiams;

L.  kadangi geografinės nuorodos yra nepriklausomos intelektinės nuosavybės teisės, o ne prekės ženklo rūšis;

M. kadangi dėl mokslinių tyrimų pažangos įmanoma remti ex ante rizikos, susijusios su maisto produktų kenksmingumu, vertinimo plėtojimą naudojant pažangius kompiuterinio skaičiavimo metodus, paremtus didelio duomenų kiekio analizėmis, ir pasitelkiant itin našias kompiuterijos sistemas, kurios galėtų pagerinti atsargumo principo taikymą;

1.  ragina Komisiją:

a. užtikrinti, kad, jeigu pavyktų galutinai susitarti, būtų sudarytas visapusiškas ir subalansuotas susitarimas, kuris apimtų visus TPIP sektorius, turint mintyje, kad žemės ūkis neturi būti naudojamas kaip derybų koziris siekiant užtikrinti galimybę kitų sektorių gaminiams patekti į JAV rinką ir kad žemės ūkio sektorius yra didelės strateginės svarbos politikos sritis, nuo kurios priklauso visų europiečių apsirūpinimo maistu saugumas ir gyvenimo būdas;

b. visų pirma siekti plataus užmojo pusiausvyrą užtikrinančių rezultatų derybose dėl žemės ūkio ir per derybų procesą pirmiausia ir vienu metu, remiantis tiksliais ir išsamiais duomenimis apie visas JAV sukurtas kliūtis, turėtų būti aptariami pagrindiniai klausimai (rinkos prieiga, geografinės nuorodos ir sanitarinės bei fitosanitarinės priemonės), sykiu išlaikant maisto saugos standartus ir užtikrinant vartotojų apsaugą, kad Parlamentas turėtų pakankamai laiko ir jam būtų užtikrintas aiškumas šiam skyriui aptarti ir įvertinti drauge su suinteresuotaisiais subjektais, ES piliečiais, pilietine visuomene ir socialiniais partneriais, ypač daug dėmesio skiriant ūkininkams ir smulkiems šeimų ūkiams;

c. sukurti į TPIP įtrauktą modernų ir patobulintą investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmą (angl. ISDS), kurį taikant nebūtų pažeistos suverenios ES, valstybių narių ir regiono ir vietos valdžios institucijų teisės, bet investuotojams būtų sudaryta sąžininga galimybė siekti skriaudos atitaisymo ir jį gauti;

d. tvirtai įsipareigoti išsaugoti dabartinius ir būsimus maisto saugos ir žmonių, augalų sveikatos ir pasėlių bei aplinkos apsaugos, vartotojų apsaugos ir gyvūnų sveikatos ir gerovės standartus, nustatytus pagal ES teisės aktus; užtikrinti, kad ateityje jokiu būdu nebūtų trukdoma gerinti šiuos standartus ir kad nebūtų atsisakoma pagrindinių ES vertybių, tokių kaip atsargumo principas ir tvarus ūkininkavimas, o ES piliečiai galėtų toliau pasikliauti ES rinkoje esančių produktų atsekamumu ir ženklinimu; taip pat nustatyti konkrečias atsargumo principo laikymosi derybose priemones;

e. atsižvelgiant į tai, užtikrinti, kad kompetentingos ES valdžios institucijos dalyvautų vykdant įmonių, įrenginių ir eksportui į ES tinkamų produktų kontrolę ir tikrinimą, laikantis sanitarinių ar fitosanitarinių reikalavimų, taikomų JAV, ir reiškia susirūpinimą dėl Komisijos teksto pasiūlymo JAV šiuo atžvilgiu, turint mintyje, kad ankstesniuose ES prekybos susitarimuose ES išsaugojo galimybę atlikti kitų susitarimo šalių kontrolės programos auditą ir ją tikrinti, taigi ragina Komisiją toliau laikytis šio požiūrio;

f.  dėti pastangas, kad žemės ūkio produktų importas į ES būtų leidžiamas, tik jeigu jie buvo pagaminti tokiu būdu, kuris atitinka ES vartotojų, gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos standartus ir būtinuosius socialinius standartus;

g. turėti mintyje, kad pačiomis TPIP derybomis negali būti pakeistas teisės aktų įgyvendinimas ir pasiūlymai dėl teisės aktų visose srityse, įskaitant Europos maisto saugos, sanitarinių ir fitosanitarinių standartų, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos priemones;

h. užtikrinti teigiamą plataus užmojo su žemės ūkiu susijusių derybų galutinį rezultatą, atspindinį tiek aktyvius, tiek pasyvius ES žemės ūkio sektoriaus interesus, susijusius su tarifinių ir netarifinių kliūčių panaikinimu ar sumažinimu, įskaitant visų pirma sanitarijos ir fitosanitarijos standartus ir procedūras, užtikrinant stiprią aukštos kokybės ES produktų poziciją, kad ES gamintojams prieiga prie JAV rinkos būtų iš tikrųjų naudinga, taip pat su vartotojų ir jų sveikatos apsauga ir maisto saugos išlaikymu susijusių priemonių nelaikyti netarifinėmis kliūtimis;

i.  skatinti abiejų šalių keitimąsi patirtimi, susijusia su maisto sauga ir saugumu;

j.  derėtis dėl sparčios sistemos fitosanitarijos kontrolės srityje, susijusios su ES eksportu, kuri atitiktų saugos standartus nesumažindama ES eksporto į JAV rinką ir taip sudarytų sąlygas padidinti prekių siuntų į šią šalį skaičių;

k. užtikrinti vienodas veiklos sąlygas skatinant teisingą fiskalinę politiką ir maisto produktų prekybos praktiką ir jautriais laikyti tuos produktus ar sektorius, kurių atveju tiesioginė ir netiesioginė konkurencija sukeltų pernelyg didelį spaudimą ar lemtų nesąžiningą konkurenciją ES žemės ūkio gamintojams, įskaitant smulkius ūkius turintiems ūkininkams tiek visoje ES, tiek atskiruose jos regionuose, pavyzdžiui, tais atvejais, kai ES reglamentavimo sąlygos ir susijusios gamybos sąnaudos, pavyzdžiui, patalpų, kuriose laikomi gyvūnai, srityje, skiriasi nuo JAV, ir mano, kad reikia apsvarstyti visas įmanomas galimybes dėl tvarkos, taikomos visiems jautriais laikomiems produktams, įskaitant tarifų mažinimą ir ribotas tarifines kvotas;

l.  dėti visas pastangas, kaip aiškiai nurodyta derybų įgaliojimuose, susitarime įtvirtinti apsaugos išlygą, kuri būti taikoma tuo atveju, jei padidėjęs tam tikrų prekių importas galėtų labai pakenkti vietos maisto produktų gamybai;

m. atsižvelgiant į daugelio valstybių narių prašymą, pateikti pagal jau sudarytus prekybos susitarimus ir tuos, dėl kurių deramasi, jau suteiktų nuolaidų suvestinę, kad būtų galima susidaryti bendrą įspūdį apie visas nuolaidas atsižvelgiant į atskirus produktus, be kurio neįmanoma derėtis dėl jautriais laikomų produktų;

n. kuo anksčiau informuoti Parlamentą ir visuomenę apie galimą jautriais laikomų produktų sąrašą, kad visi suinteresuotieji subjektai turėtų pakankamai laiko pasiūlymus išnagrinėti ir įvertinti laiku ir dar nepasibaigus deryboms;

o. užtikrinti deramą teisinę ES geografinių nuorodų apsaugą JAV rinkoje ir ES žemės ūkio produktų kokybę, taip pat priemones, taikomas nederamo naudojimo, klaidinančios informacijos ir praktikos atveju, taip pat užtikrinti žemės ūkio produktų ženklinimo, atsekamumo ir tikros kilmės nuorodos apsaugą, kad tai būtų pagrindinis subalansuoto susitarimo elementas;

p. į TPIP įtraukti susitarimą dėl ekologiškų produktų, taikomą tiems produktams, kurie į jį dar neįtraukti (vynui);

q. į TPIP įtraukti 2006 m. sudarytą ES ir JAV susitarimą dėl vyno, pašalinant 17 šiame sektoriniame susitarime numatytų beveik bendriniais tapusių pavadinimų;

r.  atsižvelgti į tai, kad dėl JAV paramos ūkių pajamoms pasaulinio kainų nepastovumo laikotarpiu ES ūkininkai gali atsidurti prastesnėje konkurencinėje padėtyje, todėl reikėtų iš naujo įvertinti ES krizės valdymo priemones, kad jos atspindėtų kintančias rinkos sąlygas;

s.  sukurti dvišalį bendro darbo komitetą, kuriame vyktų nuolatinės prekybos diskusijos dėl žemės ūkio, kad būtų galima numatyti ir panaikinti prekybos trikdžius taikant „išankstinio įspėjimo“ sistemą reguliavimo pokyčių atveju ir skatinti konvergenciją reguliavimo srityje;

t.  visiškai skaidriai, laiku ir išsamiai komunikuoti su Europos Parlamentu, visais nacionaliniais parlamentais ir žemės ūkio suinteresuotaisiais subjektais dėl visų derybų aspektų ir užtikrinti, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, kuriomis grindžiamas ES žemės ūkio ir socialinis modelis;

u. užtikrinti, kad būtų panaikintas JAV draudimas importuoti jautieną iš ES;

v. užtikrinti vienodas sąlygas priimant importuotų produktų, kurie pagaminti naudojant ES gyvūnų gerovės, maisto saugos, žmonių ir gyvūnų sveikatos standartus pažeidžiančius gamybos metodus, ženklinimo reikalavimą;

w. nedelsiant pateikti aiškų ir objektyvų tyrimą apie TPIP poveikį ES žemės ūkiui kiekviename sektoriuje, visų pirma poveikį smulkiems ūkiams, ir laiku ir skaidriai bendradarbiauti su viešosiomis ir privačiomis mokslinių tyrimų institucijomis, kurios dirba maisto saugos srityje ir gali svariai prisidėti visais derybų aspektais.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

14.4.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

18

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Richard Ashworth, José Bové, Paul Brannen, Daniel Buda, Nicola Caputo, Matt Carthy, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Diane Dodds, Herbert Dorfmann, Edouard Ferrand, Luke Ming Flanagan, Martin Häusling, Esther Herranz García, Jan Huitema, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Nuno Melo, Giulia Moi, James Nicholson, Maria Noichl, Marit Paulsen, Marijana Petir, Laurențiu Rebega, Jens Rohde, Lidia Senra Rodríguez, Czesław Adam Siekierski, Marc Tarabella, Janusz Wojciechowski, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Bas Belder, Rosa D’Amato, Angélique Delahaye, Peter Eriksson, Fredrick Federley, Ivan Jakovčić, Manolis Kefalogiannis, Momchil Nekov, Stanislav Polčák, Sofia Ribeiro, Annie Schreijer-Pierik, Molly Scott Cato, Estefanía Torres Martínez

17.4.2015

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo

(2014/2228(INI))

Nuomonės referentė: Helga Trüpel

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 167 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į ES derybinius nurodymus dėl ES ir JAV transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo, kuriuos 2013 m. birželio 14 d. patvirtino ir 2014 m. spalio 9 d. paskelbė Taryba,

A. patvirtindamas teisinį ES įsipareigojimą laikytis 2005 m. UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo;

B.  primindamas, kad pagal SESV 167 straipsnį Sąjunga imdamasi veiksmų pagal kitas Sutarčių nuostatas privalo atsižvelgti į kultūros aspektus, visų pirma siekdama gerbti ir skatinti kultūrų įvairovę; primindamas, kad minėtosios kitos nuostatos apima bendrą prekybos politiką, apibrėžtą SESV 207 straipsnyje;

C. patvirtindamas, kad derybos dėl TPIP neapima esamų ir būsimų nuostatų bei politikos priemonių, kuriomis remiamas kultūros sektorius, ypač skaitmeninėje aplinkoje;

D. pripažindamas ypatingą visuotinės svarbos paslaugų vaidmenį, ypač švietimo srityje, kaip apibrėžta SESV 14 straipsnyje ir SESV protokole Nr. 26;

E.  pripažindamas, kad kultūrų įvairovė yra ypatingas ES bruožas dėl Europos istorijos, jos turtingos tradicijų įvairovės ir stiprios kultūros bei kūrybos pramonės ir kad kultūrų įvairovės skatinimas ir toliau bus vienas iš pagrindinių principų, kaip ir kituose ES prekybos susitarimuose;

F.  primindamas, kad kultūros ir kūrybos pramonė sukuria apie 2,6 proc. ES BVP ir šis BVP auga greičiau negu likusios ekonomikos dalies sukuriamas BVP; pabrėždamas, kad kultūros ir kūrybos pramonės prekių ir paslaugų plėtra Europoje bus svarbi ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga;

G. primindamas, kad standartine praktika tapo subsidijų, ypač skiriamų kultūros ir švietimo sektoriams, neįtraukimas į ES prekybos susitarimus;

1.  teikia Komisijai šias rekomendacijas:

     a)  visapusiškai laikantis Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (angl. GATS) ir UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo ir visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių praktiką, numačius teisiškai privalomą visam susitarimui taikomą bendrąją nuostatą susitarime užtikrinti, kad susitarimo šalims būtų palikta teisė patvirtinti ar toliau taikyti kiekvieną priemonę (ypač reguliuojamojo ir (arba) finansinio pobūdžio), kuria siekiama apsaugoti arba propaguoti kultūrų ir kalbų įvairovę, žiniasklaidos pliuralizmą ir laisvę, ir, laikantis technologinio neutralumo principo, apsaugoti ar plėtoti internetinių ir neinternetinių audiovizualinių paslaugų tvarką, suderinamą su demokratijos, socialiniais ir kultūros reikalavimais;

     b)  užtikrinti, kad audiovizualinėms paslaugoms, įskaitant internetu teikiamas paslaugas, taikoma išimtis būtų išlaikyta ir ateityje ir nebūtų užginčijama jokia būsimo susitarimo nuostata, pvz., nuostata dėl investicijų, ir jai negalėtų turėti įtakos technologinė plėtra, pvz., audiovizualinių, telekomunikacijų ir e. prekybos paslaugų suartinimas;

     c)  kaip ir dabar, toliau stengtis didinti skaidrumą, skatinti dar glaudesnį bendradarbiavimą su Parlamentu ir visapusiškai įtraukti pilietinę visuomenę bei socialinius partnerius, atsižvelgiant į galimą poveikį, kurį TPIP turės ES piliečių gyvenimui;

     d)  užtikrinti, kad TPIP susitarimu nebus sudaryta pagal galiojančius susitarimus prisiimtus ES įsipareigojimus pranokstančių sunkumų kultūrinį komponentą turinčioms paslaugoms, pvz., bibliotekoms, archyvams ar muziejams;

     e)  patvirtinti, kad knygų, laikraščių ir žurnalų kainos nustatymo sistemos nebus užginčytos vykdant prievoles pagal TPIP susitarimą;

     f)   įtraukus bendrąją nuostatą užtikrinti ES valstybių narių teisę patvirtinti ar toliau taikyti kiekvieną priemonę dėl visų švietimo paslaugų, kurios teikiamos nesiekiant pelno ir (arba) gauna bet kokios formos ar dydžio viešąjį finansavimą ar valstybės pagalbą, teikimo ir užtikrinti, kad privačiai finansuojami užsienio teikėjai atitiktų tuos pačius kokybės ir akreditavimo reikalavimus, kurie taikomi ES paslaugų teikėjams;

     g)  nurodyti, kad nė viena susitarimo nuostata neturi poveikio ES ar ES valstybių narių galimybei teikti subsidijas ir finansinę paramą kultūros pramonei ir kultūros, švietimo, audiovizualinėms ir spaudos paslaugoms;

     h)  užtikrinti, kad ES plastikos menininkai gautų tam tikrą procentinę savo meno kūrinių pardavimo kainos dalį, kai jų meno kūrinius parduoda meno rinkos profesionalai – taip Europos menininkai bus skatinami teikti savo kūrinius JAV rinkai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.4.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

2

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Silvia Costa, Jill Evans, Giorgos Grammatikakis, Rikke Karlsson, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Fernando Maura Barandiarán, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Yana Toom, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Sylvie Guillaume, Mary Honeyball, Marc Joulaud, Dietmar Köster, Ilhan Kyuchyuk, Michel Reimon, Hermann Winkler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Remo Sernagiotto, Dario Tamburrano

4.5.2015

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo

(2014/2228(INI))

Nuomonės referentas: Dietmar Köster

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi, atsižvelgiant į tai, kad ir Europos Sąjungoje, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose yra efektyviai veikianti teismų sistema, nagrinėjamame susitarime nereikia nustatyti jokių privačių investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (angl. ISDS) mechanizmų;

B.  kadangi Europos Sąjungos ir JAV vidaus teisės sistemos yra veiksmingos ir valdomos pagal teisinės valstybės principus;

C. kadangi ES institucijų sudarytiems tarptautiniams prekybos ir investicijų susitarimams taikomos teisės, kurias užtikrina ES, ir principai, kuriais grindžiama tų teisių apsauga ES, kaip, pvz., atsargumo principas, taikomas aplinkos, sveikatos ir vartotojų apsaugai;

D. kadangi devynios ES valstybės narės pasirašė dvišalius investicijų apsaugos susitarimus su JAV, suteikiančius JAV įmonėms teisę imtis teisinių veiksmų prieš šias valstybes nares, ir kadangi daugybėje dvišalių susitarimų tarp ES valstybių narių yra investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo išlygų, bet Reglamente (ES) Nr. 912/2014 sakoma, kad esami dvišaliai valstybių narių investicijų susitarimai bus pakeisti TPIP skyriumi dėl investicijų, nenumatant šių išlygų;

E.  kadangi vykstančių derybų rezultatas turėtų būti plataus užmojo susitarimas, kuriuo būtų išlaikytas Europos socialinės rinkos ekonomikos modelis, įtvirtintas Europos Sąjungos sutartyse, labai pagerinta piliečių, darbuotojų ir vartotojų padėtis ir atvertos rinkos Europos Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms, įskaitant MVĮ;

F.  kadangi tarptautiniais susitarimais turi būti užtikrinamas teisinis tikrumas bei nuspėjamumas ir kadangi yra žinoma nemažai atvejų, kai ES ir kitos valstybės pagal PPO sistemą padavė į teismą JAV, kadangi JAV, kaip įtariama, nevykdė savo tarptautinių įsipareigojimų;

G. kadangi Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnyje nustatyta, kad: „sprendimai priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliečio“; kadangi Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 3 dalyje teigiama: „sprendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“; kadangi remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 10 dalimi, Europos Parlamentas turi teisę būti „nedelsiant ir išsamiai informuojamas“ visais derybų ir Sąjungos ir trečiųjų šalių tarpusavio susitarimų sudarymo procedūros etapais; ir kadangi Europos ombudsmenė pabrėžė savo sprendime, priimtame baigus tyrimą savo iniciatyva OI/10/2014/RA, kad derybos dėl TPIP turi būti skaidrios ir kad visuomenei turi būti suteikta galimybė susipažinti su TPIP dokumentais;

1.  teikia Komisijai šias rekomendacijas:

     a.  atkreipia dėmesį į tai, kad derybose dėl prekybos ir investicijų susitarimų turėtų būti atsižvelgta į visuomenės abejones;

     b.  atkreipia dėmesį į tai, kad išsamiame ekonomikos ir prekybos susitarime (CETA) parengtos ginčų tarp valstybių ir investuotojų sprendimo priemonių reformos nepadeda užtikrinti teisingo požiūrio į vietos ir užsienio investuotojus;

     c.  atkreipia dėmesį į tai, jog užtikrinti, kad užsienio investuotojai nebūtų diskriminuojami ir jiems būtų suteikta galimybė sąžiningai siekti skriaudos atlyginimo ir jį gauti, galima neįtraukiant į TPIP investicijų apsaugos standartų arba ISDS mechanizmo; tvirtai laikosi nuomonės, kad į bet kokį TPIP susitarimą neturėtų būti įtraukti jokie investicijų apsaugos standartai ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas, nes esamo investicijų apsaugos ES ir JAV lygio visiškai pakanka, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas;

     d.  ragina Komisiją užtikrinti, kad jungtinis ES ir JAV pozicijų dėl skyrių projektų tekstas būtų viešai prieinamas ir kad visais derybų etapais visos suinteresuotosios šalys turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija;

     e.  atkreipia dėmesį į tai, kad jau taikomos ginčų sprendimo priemonės turi rimtų procesinių ir esminių trūkumų;

     f.   ragina Komisiją nepritarti tam, kad į TPIP būtų įtrauktas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas, atsižvelgiant į išplėtotas ES ir JAV teisines sistemas ir į tai, kad tarpvalstybinių ginčų sprendimo sistema ir taikomos nacionalinės teisinės ir teisminės sistemos yra tinkamiausios priemonės ginčams dėl investicijų spręsti;

     g.  pabrėžia, kad būtina stiprinti ES prekybos politikos demokratinį teisėtumą; ragina Komisiją atsižvelgti į jos surengtų viešų konsultacijų rezultatus, ypač į tai, kad 97 proc. atsakiusiųjų ISDS vertina neigiamai;

     h.  ragina Komisiją užtikrinti, kad užsienio investuotojai nebūtų diskriminuojami ir turėtų galimybę sąžiningai siekti skriaudos atlyginimo ir jį gauti, tačiau negalėtų naudotis didesnėmis teisėmis nei nacionaliniai investuotojai, ir nepritarti tam, kad į TPIP būtų įtrauktas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas, nes yra kitų galimybių užtikrinti investicijų apsaugą, pvz., taikant nacionalines teisių gynimo priemones;

     i.   ragina Komisiją tuo atveju, jeigu ginčų sprendimo mechanizmas yra patvirtinamas, užtikrinti, kad kiekvienu konkrečiu atveju priimami sprendimai nepakeis arba nepanaikins galiojančios sutarties šalių nacionalinės teisės ir kad būsimų teisės aktų – jeigu tik jie netaikomi atgaline data – sąlygoti pokyčiai netaps tokio ginčų sprendimo mechanizmo objektu;

     j.   ragina Komisiją užtikrinti, kad, kuriant būsimo bendradarbiavimo sistemą, būtų visapusiškai laikomasi abipus Atlanto nustatytų reguliavimo sistemų, taip pat atsižvelgiama į Europos Parlamento vaidmenį ES sprendimų priėmimo procese ir jo įgaliojimus vykdyti ES reguliavimo procesų priežiūrą;

     k.  ragina Komisiją derybų partneriui paaiškinti, kad atsargumo principas yra vienas iš pagrindinių ES aplinkos, sveikatos ir vartotojų apsaugos politikos principų, pagal kurį ankstyvame etape ir žvelgiant į ateitį imamasi veiksmų, siekiant išvengti pavojaus žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai arba nepakenkti aplinkai; taip pat ragina užtikrinti, kad derybomis nebūtų susilpnintas ES taikomas atsargumo principas, visų pirma aplinkosaugos, sveikatos apsaugos, maisto saugos ir vartotojų apsaugos srityse;

     l.   ragina Komisiją užtikrinti, kad vidaus reglamentavimą ir toliau vykdytų tik teisėtos ES teisėkūros institucijos ir kad būtų skatinama laikytis aukščiausių piliečių apsaugos, įskaitant sveikatą, saugą, aplinką, vartotojų ir darbuotojų teises, visuotinės svarbos viešąsias paslaugas, standartų; mano, kad labai svarbu išsaugoti suverenią valstybių narių teisę išimties tvarka neįtraukti viešųjų ir kolektyvinių paslaugų, pvz., vandens tiekimo, sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės apsaugos, kultūros paslaugų, žiniasklaidos reikalų, produktų kokybės klausimų ir klausimų, susijusių su savivaldybių ir vietos valdžios savivaldos teise, į derybas dėl TPIP; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant bet kokias procedūras, susijusias su bendradarbiavimu reglamentavimo srityje, būtų visapusiškai gerbiami Europos Parlamento ir Tarybos teisėkūros įgaliojimai griežtai laikantis ES sutarčių ir nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai vilkinamas ES teisėkūros procesas;

     m. pabrėžia, kad tol, kol nei Europos Sąjunga, nei ES valstybės narės nėra priėmusios sprendimo dėl intelektinės nuosavybės teisės, įskaitant autorių teises, prekių ženklus ir patentus, išsamaus suderinimo, Komisija neturėtų šių klausimų svarstyti derybose dėl CETA arba TPIP;

     n.  mano, jog yra labai svarbu, kad ES ir JAV ir toliau būtų įsipareigojusios dalyvauti ir dalyvautų visuotinėse daugiašalėse diskusijose dėl patentų suderinimo per esamas tarptautines organizacijas, ir todėl įspėja, kad nebūtų bandoma įtraukti į TPIP materialinės patentų teisės nuostatų, ypač dėl klausimų, susijusių su veiksnumu naudotis patentu ir lengvatiniais laikotarpiais;

     o.  ragina Komisiją užtikrinti, kad derybose dėl TPIP taip pat būtų atsižvelgiama į poreikį sustiprinti tam tikrų produktų, kurių kilmė yra labai svarbi, pripažinimą ir užtikrint jų apsaugą; todėl pabrėžia, jog norint užtikrinti, kad tų taisyklių būtų laikomasi, labai svarbu veiksmingai užsitikrinti, kad būtų taikomos ES geografinės nuorodos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad su kultūros išimtimi susijusios taisyklės nepatektų į derybų įgaliojimo sritį;

     p.  ragina Komisiją patekimo į rinką klausimu taip pat užtikrinti, kad būtų pritaikyta tinkama išlyga jautrioms paslaugoms, pvz., viešosioms ir komunalinėms paslaugoms (įskaitant vandens tiekimą, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemas ir švietimą), suteikiant nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms pakankamai veiksmų laisvės rengti teisės aktus vadovaujantis viešaisiais interesais; pažymi, kad šioms paslaugoms susitarime turėtų būti numatyta aiški išimtis, grindžiama SESV 14 straipsniu susiejant su Protokolu Nr. 26, neatsižvelgiant į tai, kas ir kokia forma jas teikia ir kaip jos finansuojamos; pažymi, kad šiuo požiūriu būtų labai naudinga patvirtinti bendrą deklaraciją, kurioje būtų atspindėtas aiškus derybininkų įsipareigojimas neįtraukti šių sektorių į derybas;

     q.  ragina Komisiją ypatingai užtikrinti, kad į kultūros išimčiai taikomas taisykles būtų įtraukti visi Europos menininkams ir prodiuseriams naudingi aspektai;

     r.   ragina Komisiją garantuoti, kad leidybos sektorius būtų priskirtas kultūros išimties sričiai;

     s.   atkreipia dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų srityje negalima abejoti dėl socialinių ir ekologinių skyrimo kriterijų taikymo ir galimybės juos išplėsti;

     t.   ragina Komisiją užtikrinti, kad abi susitarimo šalys įsipareigotų laikytis visų pirma TDO pagrindinių darbo standartų ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir juos įgyvendinti; mano, jog turi būti veiksmingai užtikrinta, kad darbo ir socialinių standartų būtų laikomasi ir tais atvejais, kai kyla konfliktų;

     u.  pabrėžia, kad darbuotojų dalyvavimas, įmonės nuostatai, laisvos kolektyvinės derybos ir kitos darbuotojų, aplinkos ir vartotojų apsaugos teisės jokiu būdu negali būti aiškinamos kaip netarifinės kliūtys;

     v.  taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nesutikti su neaiškiomis teisinių sąvokų apibrėžtimis, vartojamomis CETA ir TPIP, kaip antai „sąžiningos ir teisingos sąlygos“ arba „netiesioginė ekspropriacija“.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.4.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

12

11

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Rosa Estaràs Ferragut, Laura Ferrara, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Mary Honeyball, Sajjad Karim, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Jiří Maštálka, Emil Radev, Julia Reda, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniel Buda, Angel Dzhambazki, Jytte Guteland, Heidi Hautala, Constance Le Grip, Angelika Niebler, Virginie Rozière

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Inês Cristina Zuber

7.4.2015

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo

(2014/2228(INI))

Nuomonės referentas: Jan Philipp Albrecht

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–   atsižvelgdamas į Tarybos derybinius nurodymus dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės,

–   atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ES derybų su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl prekybos ir investicijų(49), ypač į jos 13 dalį,

–   atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje(50),

A. kadangi Sąjunga privalo laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartija), įskaitant jos 8 straipsnį dėl teisės į asmens duomenų apsaugą, ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 16 straipsnio dėl tos pačios pagrindinės teisės, kuri yra pagrindinis ES pirminės teisės, į kurią turi būti visapusiškai atsižvelgiama visuose tarptautiniuose susitarimuose, ramstis;

B.  kadangi, remiantis Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsniu, Sąjunga yra įsipareigojusi gerbti, be kitų, demokratijos ir teisinės valstybės vertybes;

C. kadangi pagal Chartijos 20 ir 21 straipsnius Sąjunga yra įsipareigojusi laikytis lygybės prieš įstatymą ir diskriminacijos uždraudimo principų;

D. kadangi ES sutarties 1 straipsnyje ir 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimai turi būti priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių; kadangi skaidrumas ir atviras partnerių, įskaitant piliečius, dialogas, yra be galo svarbūs derybose ir taip pat įgyvendinimo etapu; kadangi Parlamentas pritaria ombudsmeno raginimui laikytis skaidraus metodo;

E.  kadangi vykstančios derybos dėl tarptautinių prekybos susitarimų, įskaitant Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystę (TPIP) ir prekybos paslaugomis susitarimą (angl. TiSA), taip pat susijusios su klausimais dėl tarptautinių duomenų srautų, tačiau visiškai neapima privatumo ir duomenų apsaugos klausimų, kurie bus aptariami lygiagrečiai tariantis dėl JAV ir ES „saugaus uosto“ susitarimo (angl. Safe Harbour) ir JAV ir ES bendrojo susitarimo dėl duomenų apsaugos;

F.  kadangi 7-ajame derybų dėl TPIP etape JAV derybininkai pasiūlė skyriaus dėl elektroninės prekybos projektą; kadangi su šiuo projektu neturi galimybės susipažinti Europos Parlamento nariai; kadangi JAV parengtas TiSA teksto dėl elektroninės prekybos projektas pakenktų ES asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims taisyklėms ir apsaugos priemonėms; kadangi Parlamentas pasilieka teisę pareikšti nuomonę po to, kai susipažins su kiekvienu būsimu teksto pasiūlymu ir TPIP susitarimo projektu;

G. kadangi laisvosios prekybos erdvėje susitarimo šalių piliečiai privalo turėti galimybę laisvai patekti į visą šios erdvės teritoriją;

H. kadangi daugelis ES valstybių narių ir Jungtinės Valstijos ratifikavo EBPO Konvenciją dėl kovos su užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimu sudarant tarptautinius verslo sandorius; kadangi kelios ES valstybės narės ir JAV ratifikavo JT konvenciją prieš korupciją; kadangi keletas ES valstybių narių ir JAV yra Finansinių veiksmų darbo grupės pinigų plovimo klausimu narės;

1.  teikia Komisijai šias rekomendacijas:

     a)  užtikrinti, kad susitarimu būtų garantuojamas visapusiškas ES standartų dėl pagrindinių teisių laikymasis, įtraukiant teisiškai privalomą ir stabdomojo poveikio nuostatą dėl žmogaus teisių, kuri būtų standartinė ES prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis dalis;

     b)  atsižvelgti į tai, kad esama pavojaus, jog Europos Parlamentas nepritars galutiniam TPIP susitarimui, kol nėra visiškai nutraukta visa apimanti masinio sekimo veikla ir nėra rastas tinkamas sprendimas dėl ES piliečių teisių į duomenų privatumą, įskaitant teisių gynimo administracine tvarka ir teisme priemones, kaip nurodoma minėtos 2014 m. kovo 12 d. Parlamento rezoliucijos 74 dalyje;

     c)  imtis neatidėliotinų priemonių visų pirma siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintos minėtoje 2014 m. kovo 12 d. Parlamento rezoliucijoje pateiktos rekomendacijos dėl Europos strategijos dėl informacinių technologijų nepriklausomumo ir ES elektroninės erdvės strategijos parengimo;

     d)  įtraukti, kaip pagrindinį prioritetą, išsamią ir vienareikšmę atskirą horizontaliąją nuostatą, pagrįstą Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (angl. GATS) XIV straipsniu, pagal kurią esamai ir būsimai ES teisinei sistemai dėl asmens duomenų apsaugos susitarimas būtų visiškai netaikomas, nenumatant jokios jos atitikties kitoms TPIP dalims sąlygos, ir užtikrinti, kad susitarimu nebūtų kliudoma taikyti paslaugų teikimo išimčių, pagrįstų atitinkamomis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis (GATS XIV ir XIV a straipsniai);

     e)  užtikrinti, kad asmens duomenys gali būti perduodami už Sąjungos ribų tik jei laikomasi ES teisės aktų dėl duomenų apsaugos nuostatų dėl perdavimo trečiosioms šalims; derėtis dėl nuostatų, kurios susijusios su asmens duomenų srautu, tik tuo atveju, jei užtikrinamas visapusiškas ES asmens duomenų apsaugos taisyklių taikymas ir laikymasis;

     f)   užtikrinti, kad JAV derybininkų 7-ajame derybų dėl TPIP susitarimo etape pasiūlytas skyriaus dėl e. prekybos projektas nebūtų priimtas kaip derybų pagrindas, jei jame bus iškeltos tokios pačios sąlygos kaip derybose dėl TiSA JAV pasiūlytame skyriaus dėl e. prekybos projekte; nepritarti JAV pasiūlytam TiSA skyriaus dėl e. prekybos projektui dėl asmens duomenų klausimo; užtikrinti sėkmingą derybų dėl „saugaus uosto“ susitarimo ir bendrojo susitarimo dėl duomenų apsaugos pabaigą;

     g)  atsižvelgti į tai, kad pagal ES asmens duomenų perdavimo taisykles gali būti uždraustas tokių duomenų tvarkymas trečiosiose šalyse, jei jų standartai neatitinka ES standartų; primygtinai raginti, kad bet kokie reikalavimai, susiję su duomenų tvarkymo įrangos ir įstaigų vietos nustatymu, nepažeistų ES duomenų perdavimo taisyklių; bendradarbiauti su JAV ir kitomis trečiosiomis šalimis atitinkamomis aplinkybėmis siekiant visame pasaulyje patvirtinti tinkamus aukštus duomenų apsaugos standartus, ypač atsižvelgiant į „saugaus uosto“ susitarimą ir bendrąjį susitarimą dėl duomenų apsaugos;

     h)  užtikrinti, kad sprendimus dėl teisinių konfliktų dėl pagrindinių teisių priimtų tik kompetentingi bendrosios kompetencijos teismai; užtikrinti, kad nuostatomis dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (ISDS) nebūtų užkertamas kelias pasinaudoti vienodomis galimybėmis kreiptis į teismą ar pažeista demokratija;

     i)    viso derybų proceso metu visapusiškai atsižvelgti į skaidrumo ir atskaitomybės būtinybę ir vykdyti savo įsipareigojimą pagal SESV 218 straipsnio 10 dalį, kuris, kaip neseniai priimtame sprendime patvirtino Teisingumo Tesimas, yra privalomas(51), visais derybų etapais išsamiai ir nedelsiant informuoti Parlamentą; užtikrinti, kad visuomenė galėtų susipažinti su visų šalių svarbiais derybų dokumentais, išskyrus tuos, kurie turi būti įslaptinti dėl kiekvienu atveju aiškiai nurodomų priežasčių, viešai pagrindžiant, kiek galimybė susipažinti su neatskleistomis atitinkamo dokumento dalimis galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti išimtimis saugomiems interesams, laikantis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(52) nuostatų; užtikrinti, kad susitarimu jokiu būdu negali būti pakenkta ES arba jos valstybių narių teisės aktams dėl galimybės visuomenei susipažinti su oficialiais dokumentais;

     j)   vykstant deryboms padidinti politinį spaudimą JAV siekiant, kad visoms ES valstybėms narėms be diskriminacijos būtų užtikrintas visiškas vizų režimo abipusiškumas ir vienodas požiūris siekiant patekti į JAV;

      k) į susitarimą įtraukti nuostatą dėl kovos su korupcija, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu, kad būtų sukurtas tvirtesnis ES valstybių narių ir JAV bendradarbiavimas, įskaitant veiksmingesnio tarptautinio bendradarbiavimo, savitarpio teisinės pagalbos, turto susigrąžinimo, techninės pagalbos, keitimosi informacija ir tarptautinių rekomendacijų ir standartų įgyvendinimo mechanizmus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

31.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

10

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Heinz K. Becker, Michał Boni, Caterina Chinnici, Rachida Dati, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Cornelia Ernst, Laura Ferrara, Monika Flašíková Beňová, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Filiz Hyusmenova, Sophia in ‘t Veld, Iliana Iotova, Eva Joly, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Barbara Kudrycka, Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Roberta Metsola, Louis Michel, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Marie-Christine Vergiat, Udo Voigt, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Laura Agea, Carlos Coelho, Pál Csáky, Dennis de Jong, Edouard Ferrand, Marek Jurek, Jean Lambert, Luigi Morgano, Artis Pabriks, Barbara Spinelli, Kazimierz Michał Ujazdowski, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Dario Tamburrano, Janusz Wojciechowski

16.4.2015

Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo

(2014/2228(INI))

Nuomonės referentas: Esteban González Pons

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, ypač į sprendimą byloje C-350/12(53) ir nuomones 2/13(54) ir 1/09(55),

A.     kadangi Lisabonos sutartyje buvo išplėsta bendros prekybos politikos taikymo sritis aprėpiant tiesiogines užsienio investicijas ir kadangi taip Parlamento galios tarptautinių prekybos susitarimų srityje buvo labai sustiprintos, sutvirtinant jo teisę nuolat gauti informaciją ir padidinant sprendžiamąjį vaidmenį, nes jo pritarimas dabar būtinas derybų pabaigoje, taigi priimant tarptautinius prekybos susitarimus numatomas tiesioginis atstovavimas piliečiams;

B.     kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo nuomonėje 2/13 teigė, kad ES kompetencija tarptautinių santykių srityje ir jos gebėjimas sudaryti tarptautinius susitarimus neatskiriamai susijęs su įgaliojimais vadovautis teismo, sukurto ar paskirto tokiais susitarimais, sprendimais, susijusiais su jų nuostatų aiškinimu ir taikymu; kadangi, nepaisant to, Teismas taip pat pareiškė, kad tarptautinis susitarimas gali daryti poveikį jo paties galioms, tik jei patenkintos būtinos sąlygos šių galių esminiam pobūdžiui išsaugoti, taigi dėl šios priežasties nedaromas neigiamas poveikis ES teisinės sistemos autonomijai;

1.      atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl TPIP susitarimo pateikia Komisijai šias rekomendacijas:

d)     dėl taisyklių:

i)       įvertinti TPIP poveikį siekiant užtikrinti politikos nuoseklumą, visų pirma atsižvelgiant į įvairių ES išorės veiksmų sričių tarpusavio, taip pat šių sričių ir kitų politikos sričių suderinamumą;

ii)      konkrečiai apibrėžti Bendradarbiavimo reguliavimo srityje tarybos vaidmenį ir galias ir nurodyti jos išvadų teisinę kokybę, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiaujant reguliavimo srityje turi būti gerbiama dabartinė ES konstitucinė ir institucinė sistema ir Europos, nacionalinių ir vietos valdžios institucijų kompetencija rengti savo politiką, ypač socialinę ir aplinkosaugos politiką, ir kad kiekvienas tiesioginis jos rekomendacijų pritaikymas atitinkamoms ES instancijoms reikštų Sutartyse nustatytų teisėkūros procedūrų pažeidimą, taigi darytų neigiamą poveikį demokratiniam procesui ir Europos viešajam interesui;

iii)     užtikrinti, kad Europos teisinės sistemos viduje nebūtų sumažinti standartai;

iv)     kadangi TPIP turėtų būti atviras susitarimas, kurį ateityje būtų galima papildyti su atskirais sektoriais susijusiais priedais, užtikrinti, kad šiuo mechanizmu būtų garantuota parlamentinės priežiūros galimybė ir Parlamentas bei JAV Kongresas būtų nuolat informuojami ir galėtų inicijuoti, formuoti ir kontroliuoti TPIP numatytą dialogą reguliavimo klausimais, gerbiant parlamentines teisėkūros teises;

v)      mano, kad labai aukštas apsaugos priemonių ir standartų, kurie egzistuoja ES ir dėl kurių buvo susitarta demokratinio proceso metu, lygis yra laimėjimas, kurį verta apsaugoti plačiausiu mastu, ir ragina užtikrinti, kad jokiu būdu nebūtų galima sumažinti ES valstybėse narėse taikomų įstatyminių standartų, pavyzdžiui, produktų saugos, sveikatos, socialinės apsaugos, aplinkos, klimato, maisto produktų ir gyvūnų apsaugos standartų, taip pat vartotojų ir duomenų apsaugos teisių;

vi)     nepritarti tam, kad į TPIP būtų įtrauktas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas, atsižvelgiant į išplėtotas ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų teisines sistemas ir į tai, kad tarpvalstybinių ginčų sprendimo sistema ir nacionaliniai teismai yra tinkamiausios priemonės ginčams dėl investicijų spręsti;

vii)    atsižvelgiant į tai, kad JAV ir ES jurisdikcijose nekyla politinio kišimosi į teisminių institucijų darbą pavojaus arba pavojaus, kad užsienio investuotojams nebus suteikta galimybė kreiptis į teismus, privačiu arbitražu paremtas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas gali pažeisti Europos Sąjungos ir valstybių narių nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų teisę reglamentuoti vadovaujantis viešuoju interesu, ypač atsižvelgiant į socialinę ir aplinkos apsaugos politikos sritis, todėl pažeistų ES konstitucinę sistemą; pasiūlyti nuolatinį sprendimą dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo, kuriuo remiantis galimas bylas skaidriai ir viešai nagrinėtų profesionalūs teisėjai ir jiems priėmus sprendimą būtų galima pateikti bent vieną apeliacinį skundą;

e)      dėl skaidrumo, pilietinės visuomenės dalyvavimo ir visuomenės informavimo:

iii)     nors, vedant derybas dėl prekybos susitarimo, kuris toks svarbus ekonominiu ir politiniu požiūriu, tam tikras konfidencialumo lygis yra priimtinas ir suprantamas, ir toliau dėti pastangas ir jas stiprinti siekiant, kad derybos dėl TPIP susitarimo būtų skaidresnės ir viešesnės, be kita ko, paskelbiant visus ES derybinius dokumentus, kuriuos Komisija jau pateikė valstybėms narėms ir Parlamentui, nes ES institucijos turėtų rodyti pavyzdį skatinant skaidrumą;

iv)     nedelsiant ir visapusiškai informuoti Parlamentą apie visus procedūros etapus, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-358/11; užtikrinti visiems EP nariams prieigą prie visų riboto naudojimo dokumentų ir įtraukti jungtinius tekstus į dokumentų, su kuriais gali susipažinti EP nariai, sąrašą;

v)      įgyvendinti Europos ombudsmenės 2015 m. sausio 6 d. rekomendacijas tolau didinti derybų proceso teisėtumą ir skaidrumą visapusiškai ir aktyviai laikantis galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais visomis oficialiomis ES kalbomis jos interneto svetainėje taisyklių ir užtikrinant subalansuotą ir skaidrų viešąjį dalyvavimą per valstybių narių parlamentus;

vi)     todėl ragina Komisiją remti derybas su Taryba ir jas tęsti, siekiant panaikinti Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažint su dokumentais dalinio pakeitimo blokavimą;

vii)    išnagrinėti teisines mišraus susitarimo pasekmes; visapusiškai įtraukti nacionalinius parlamentus į diskusijas dėl konkrečių TPIP susitarimo klausimų ir reguliariai juos informuoti apie derybų eigą, atkreipiant dėmesį į jų grįžtamąją informaciją, ypač dėl to, kad šis susitarimas greičiausiai bus priimtas kaip mišrus susitarimas ir todėl jį turės ratifikuoti nacionaliniai parlamentai;

viii)   nedelsiant sukurti privalomą skaidrumo registrą, kuriuo naudotųsi visos ES institucijos, kad būtų pateikiama visapusiška su derybomis dėl TPIP susitarimo susijusios lobistinės veiklos bendra apžvalga.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.4.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

13

9

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mercedes Bresso, Elmar Brok, Fabio Massimo Castaldo, Richard Corbett, Pascal Durand, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Constance Le Grip, Jo Leinen, Petr Mach, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Claudia Tapardel, Kazimierz Michał Ujazdowski, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Max Andersson, Gerolf Annemans, Marcus Pretzell, Helmut Scholz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Rosa Estaràs Ferragut, José Inácio Faria, Gabriel Mato, Ramón Luis Valcárcel Siso

30.4.2015

Peticijų komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų Europos Komisijai dėl derybų dėl (TPIP) susitarimo

(2014/2228(INI))

Nuomonės referentas: Jarosław Wałęsa

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–   atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 14 d. derybinius nurodymus dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 206 ir 207 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Jungtinėmis Valstijomis(56), 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ES derybų su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl prekybos ir investicijų(57), 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje(58),

–   atsižvelgdamas į savo 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2013 m. veiklą,

–   atsižvelgdamas į 1221-13, 1635-13, 1960-13, 2694-13, 2721-13, 2859-13, 0149-14, 0184-14, 0195-14, 0242-14, 0589-14, 0706-14, 0722-14, 0738-14, 0783-14, 0949-14, 0973-14,1032-14,1122-14,1336-14,1575-14, 1649-14, 2062-14, 2143-14, 2268-14, 2314-14, 2328-14, 2647-14 ir 0033-15 peticijas,

–   atsižvelgdamas į Europos ombudsmenės tyrimą, susijusį su derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo skaidrumu ir visuomenės dalyvavimu jose (OI/10/2014/RA),

–   atsižvelgdamas į Komisijos surengtų viešų konsultacijų dėl investicijų apsaugos ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (ISDS) TPIP rezultatus,

–   atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 5 d. ES vyriausiojo derybininko Ignacio García-Bercero laišką JAV derybininkui Danieliui Mullany, kuriame jis teigia, kad su visais su derybomis susijusiais dokumentais visuomenė negalės susipažinti iki 30 metų,

A. kadangi šiuo metu Komisija veda derybas Europos Sąjungos vardu dėl išsamaus, visapusiško ir aukštų standartų prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo – TPIP), kuriuo siekiama stiprinti prekybą prekėmis ir paslaugomis ir sudaryti jai geresnes sąlygas, skatinti investicijas, be kita ko, šalinant kliūtis prekybai; kadangi daug ES piliečių išreiškė teisėtą susirūpinimą tuo, kad šis susitarimas kelia pavojų pagrindinėms ES teisės aktų nuostatoms, ypač darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos ir maisto bei saugos standartų srityse;

B.  kadangi Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker paragino kiekvieną naujos Komisijos narį viešai paskelbti apie visus kontaktus ir susitikimus su profesinėmis organizacijomis arba savarankiškai dirbančiais asmenimis visais su ES politinių sprendimų priėmimu ir įgyvendinimu susijusiais klausimais, atsižvelgiant į plataus masto prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą su JAV, dėl kurio Komisija šiuo metu derasi ES vardu; kadangi vienintelis veiksmingas būdas išvengti viešos painiavos ir nesusipratimų yra didesnis skaidrumas ir didesnės pastangos aktyviai teikti informaciją viešoms diskusijoms;

C. kadangi TPIP tikslas yra didinti ES ir JAV prekybos ir investicijų apimtis nedarant neigiamos įtakos acquis communautaire įtvirtintiems principams ar tvariam ekonomikos augimui, deramo darbo vietų kūrimui arba Europos socialinio modelio skatinimui;

D. kadangi derybos sulaukė neregėto visuomenės susidomėjimo, turint omenyje galimą ekonominį, socialinį ir politinį TPIP poveikį ir slaptą derybų vedimo pobūdį;

E.  kadangi buvęs Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso ragino pilietinę visuomenę atlikti konstruktyvų vaidmenį ir aktyviai dalyvauti derybose dėl TPIP;

F.  kadangi pilietinė visuomenė išreiškė susirūpinimą dėl TPIP;

G. kadangi 2014 m. rugsėjo 10 d. Komisija atsisakė užregistruoti ES piliečių iniciatyvą „Stop TTIP“ („Sustabdykime TPIP“), laikydamasi nuomonės, kad ji nepatenka į Komisijos galių pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto, kuriuo siekiama įgyvendinti Sutartis, sritį; kadangi tuomet iniciatyva „STOP TTIP“ buvo pradėta netaikant Reglamente 211/2011 numatytos procedūros ir jau surinkta daugiau kaip milijonas parašų; kadangi Peticijų komitetas sulaukė daug peticijų, kuriose reiškiamas susirūpinimas dėl TPIP; kadangi pagrindiniai peticijų pateikėjų susirūpinimą keliantys klausimai susiję su pavojais importuojamų maisto produktų saugai ir kokybei, duomenų perdavimu iš ES į JAV, ypač informacija apie fizinius ir juridinius asmenis, kurią surinko JAV (ES piliečių teise į savarankišką apsisprendimą dėl skaitmeninės informacijos), derybų skaidrumo stoka, galimu neigiamu TPIP ekonominiu poveikiu, ypač užimtumo ir atlyginimų požiūriu, ir valdžios institucijų teisės reglamentuoti perdavimu bendrovėms taikant investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmą (angl. Investor-State Dispute Settlement mechanism, ISDS);

H. kadangi ES piliečių teisė susipažinti su ES institucijų dokumentais yra pagrindinė teisė, kuria siekiama užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese ir ES bei jos institucijos būtų atskaitingos, taip stiprinant Sąjungos demokratinį pobūdį;

I.   kadangi visose iš ES piliečių gautose peticijose, kurias pasirašė dešimtys tūkstančių ES piliečių, išreikšta aiški kritinė pozicija dėl TPIP derybų ir įspėjama dėl grėsmės, kurią toks susitarimas keltų Europos gyvenimo būdui, ypač socialinėje, ekonominėje, aplinkos ir demokratijos srityse;

J.   kadangi 2014 m. liepos mėn. Europos ombudsmenės tyrime dėl TPIP skaidrumo buvo tiriamas pagrindinių dokumentų neatskleidimas ir įtarimas išskirtinės prieigos prie jų suteikimu tam tikriems suinteresuotiesiems subjektams; kadangi Ombudsmenė, surengusi viešas konsultacijas dėl TPIP, gavo daugiau nei 6 000 elektroninių laiškų;

K. kadangi socialinėje srityje įvairiose peticijose išreiškiamas gilus susirūpinimas dėl galimo neigiamo susitarimo poveikio visuomenės sveikatai, sveikatos sistemoms ES ir viešosioms paslaugoms apskritai, taip pat pensijų sistemoms; kadangi kyla susirūpinimas dėl darbo sąlygų pablogėjimo, atsižvelgiant į darbo santykių reglamentavimo ir kolektyvinių susitarimų kultūros nebuvimą JAV;

L.  kadangi po tyrimų Europos ombudsmenė išreiškė savo susirūpinimą dėl skaidrumo ir visuomenės dalyvavimo stokos derybose dėl TPIP;

M. kadangi daugumoje gautų peticijų aiškiai raginama, kad Komisijos vedamos derybos būtų sustabdytos arba kad Europos Parlamentas galiausiai nepritartų susitarimui;

1.  pabrėžia, kaip svarbu plėtoti subalansuotus prekybos ryšius ir santykius investicijų srityje tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, numatant tinkamas apsaugos priemones, kad būtų užtikrinti aukščiausi darbo, socialiniai, sveikatos ir aplinkos standartai globaliu lygmeniu siekiant paskatinti ekonomikos augimą ir užimtumą ir kurti naujas ekonomines galimybes bei reglamentuoti globalizaciją tokiu būdu, kad būtų užkirstas kelias socialiniam ir aplinkosauginiam dempingui;

2.  palankiai vertina tikslą panaikinti technines prekybos kliūtis ir mažinti nebūtinus reglamentavimo nesuderinamumus tarp ES ir JAV, pvz., procedūrų dubliavimąsi, nesuderinamus reikalavimus produktams ir dvigubą testavimą, kurie nėra pagrįsti skirtingais požiūriais į apsaugą ir rizikos valdymą;

3.  ragina Komisiją, jei derybos bus tęsiamos, nepritarti tam, kad į TPIP būtų įtrauktas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas, nes yra kitų galimybių užtikrinti investicijų apsaugą, pvz., taikant nacionalines teisių gynimo priemones;

4.  pažymi, kad reglamentavimo suderinamumas neturi daryti poveikio viešosioms paslaugoms arba visa apimančiai suvereniai reglamentavimo teisei, vadovaujantis atsargumo principu taikomai sveikatos, galimybės įsigyti vaistų, duomenų apsaugos saugumo, vartotojų teisių, darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės, vartotojų apsaugos atsargumo priemonių bei kultūrų įvairovės srityse, kaip kiekvienos pusės valdžios institucijos laiko tinkama;

5.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų išlaikytas dabartinis ES aplinkos apsaugos standartų lygmuo;

6.  pabrėžia, kad kultūros paslaugos ir produktai turėtų būti laikomi kitokiais negu komercinės paslaugos bei produktai ir jų statusas turėtų būti kitoks, kaip numatyta pagal vadinamąją kultūros išimtį;

7.  pabrėžia judumo dokumentų rinkinio ir vizų režimo abipusiškumo visų ES valstybių narių piliečiams užtikrinimo svarbą, primindamas, kad vizų režimo supaprastinimas Europos paslaugų teikėjams ir prekių tiekėjams yra vienas iš svarbiausių aspektų, jei norima visapusiškai pasinaudoti TPIP susitarimu;

8.  pabrėžia, kad JAV neratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų dėl pagrindinių darbo standartų, apimančių teisę į kolektyvines derybas, asociacijų laisvę ir teisę jungtis į organizacijas;

9.  pabrėžia, kad kyla pavojus demokratiniam sprendimų priėmimui darbo vietoje, jei darbuotojų apsauga laikoma kliūtimi prekybai;

10. pažymi, kad Komisija dėjo konkrečias pastangas, kad derybų dėl TPIP procesas būtų skaidresnis, ypač atsižvelgiant į Europos derybinių nurodymų dėl TPIP paskelbimą (1103/13 CL 1); atkreipia dėmesį į tai, kad šis svarbus dokumentas buvo paskelbtas tik 2014 m. spalio 9 d., nors derybos prasidėjo 2013 m. birželio mėn.; primena, kad Komisija bet kokiomis aplinkybėmis yra teisiškai įpareigota laikytis Reglamente Nr. 1049/2001 nustatytų taisyklių dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais; apgailestauja dėl to, kad Europos Parlamento narių galimybė susipažinti su derybų dėl TPIP dokumentais iki šiol buvo labai ribota; pabrėžia, kad EP saugioje skaitykloje esančiuose dokumentuose nėra jokios konsoliduotos medžiagos arba teksto, pateikto JAV; pabrėžia, kad būtina užtikrinti skaidrumą viešųjų konsultacijų forma palaikant tiesioginį ir atvirą dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais;

11. palankiai vertina Europos ombudsmenės tyrimą dėl aktyvesnio dokumentų paviešinimo būtinybės; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti Europos ombudsmenės rekomendacijas dėl galimybės visuomenei susipažinti su konsoliduotais derybų tekstais, platesnio masto aktyvaus dokumentų dėl TPIP paviešinimo ir didesnio skaidrumo, susijusio su Komisijos pareigūnų rengiamais susitikimais TPIP tema su verslo organizacijomis, lobistų grupėmis arba NVO; mano, kad Komisijai imantis daugiau iniciatyvos skaidrumo atžvilgiu derybų procesas piliečiams atrodytų labiau demokratiškas ir teisėtas, todėl primygtinai ragina Komisiją skelbti visus derybų dokumentus, įskaitant JAV pasiūlymus ES, vadovaujantis visų tarptautinių prekybos derybų, vedamų Pasaulio prekybos organizacijoje, praktika, ir skatinti visapusiškesnį įvairių suinteresuotųjų subjektų, visų pirma pilietinės visuomenės ir vartotojų organizacijų, dalyvavimą derybų procese ir jų įtraukimą į šį procesą;

12. ragina Komisiją užtikrinti, kad TPIP dokumentų sąrašas, pateikiamas tam skirtoje jos prekybos politikos svetainėje, būtų prieinamas, visapusiškas, išsamus ir kruopščiai parengtas, ir sudaryti geresnes sąlygas susipažinti su šia informacija, rengiant reguliarius susitikimus su profesinėmis sąjungomis, NVO ir pilietinės visuomenės organizacijomis; pabrėžia, kad svarbiausi dokumentai, ypač dėl ES derybinių pozicijų, turėtų būti skelbiami visomis oficialiomis ES kalbomis, taip užtikrinant, kad visi ES piliečiai tikrai galėtų susipažinti su dokumentais ir juos visiškai suprasti;

13. ragina Komisiją nedelsiant ir išsamiai informuoti Parlamentą apie visus procedūros etapus, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-358/11; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad visi EP nariai galėtų susipažinti su visais ribotos prieigos dokumentais, ir į dokumentų, su kuriais gali susipažinti EP nariai, sąrašą įtraukti konsoliduotus tekstus;

14. apgailestauja dėl to, kad daugiau nei pusantro milijono europiečių pasirašytos peticijos Komisija neužregistravo kaip ES piliečių iniciatyvos dėl ES piliečių iniciatyvos teisės aktų sistemoje numatytų apribojimų; apgailestauja, jog iš tiesų šiuose apribojimuose numatyta, kad bet kokia ES piliečių iniciatyva prekybos klausimais galėtų būti priimtina tik po prekybos susitarimo įsigaliojimo ir kad pagal dabartinę sistemą ES piliečių iniciatyvos, kuriomis siekiama daryti įtaką vykstančioms prekybos deryboms, nėra leidžiamos;

15. mano, kad, vadovaujantis viešuoju interesu, duomenų apsauga neturėtų būti naudojama kaip automatiška kliūtis vykdyti viešąją lobistų veiklos kontrolę TPIP srityje ir kad galima spręsti susirūpinimą keliančius klausimus dėl duomenų apsaugos informuojant dalyvius, kai jie kviečiami dalyvauti susitikimuose, apie ketinimą paviešinti jų pavardes ir paaiškinant, kad TPIP neturi pažeisti nei ES piliečių teisės į savarankišką apsisprendimą dėl skaitmeninės informacijos, nei atitikties ES teisės aktams dėl duomenų apsaugos, ir, visų pirma, turi būti atsižvelgiama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą (C-132/12) dėl teisės būti pamirštam ir pasiūlytą Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą; prašo Komisijos užtikrinti, kad į derybų programą nebūtų įtrauktas duomenų apsaugos klausimas, siekiant nepažeisti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnių;

16. atkreipia dėmesį į tam tikrų derybų sričių, kuriose kompromisai yra nepriimtini, jautrumą, pvz., žemės ūkio sektoriaus, kur genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), reikalavimų dėl ženklinimo informacijos, klonavimo, reikalavimų dėl aplinkos apsaugos ir visų kitų vartotojų ir gyvūnų sveikatos standartų supratimas Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose skiriasi; ragina Komisiją atsižvelgiant į tai taikyti teigiamo sąrašo metodą, kaip išankstinę sąlygą siekiant klausimą paaiškinti visiems suinteresuotiesiems subjektams; todėl ragina, kad šiose srityse nebūtų taikomas bendradarbiavimas reguliavimo srityje arba bet kokios papildomos taisyklės dėl sanitarinių ir fitosanitarinių standartų ir techninių prekybos kliūčių; ragina tose srityse, kuriose prekyba jautriuose sektoriuose jau vykdoma, pvz., GMO, nustatyti aiškias ženklinimo taisykles, kuriomis būtų sustiprinta vartotojų galimybė rinktis;

17. pabrėžia, kad susitarimas buvo dideliu mastu viešai kontroliuojamas teikiant peticijas, kuriose buvo išreikštas didelis susirūpinimas dėl derybų skaidrumo ir neigiamo poveikio darbuotojų teisėms ir viešosioms paslaugoms, įskaitant sveikatos apsaugą, socialines paslaugas, švietimą, vandens tiekimą ir sanitariją;

18. ragina Komisiją tvirtai įsipareigoti išsaugoti visus maisto saugos, žmonių ir gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės standartus, nustatytus pagal ES teisės aktus, ir užtikrinti, kad nebūtų atsisakoma pagrindinių ES vertybių, tokių kaip atsargumo principas, gyvūnų pripažinimas jusliais gyviais, kaip įtvirtinta SESV 13 straipsnyje, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų, ir kad jos būtų gerbiamos;

19. ragina Komisiją neleisti produktams, kurie pagaminti nesilaikant ES maisto saugos, žmonių ir gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės standartų, patekti į ES rinką;

20. ragina Komisiją užtikrinti, kad tokie produktai kaip GMO ir iš klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių pagaminti produktai arba produktai su ES uždraustomis medžiagomis nepatektų į ES rinką arba neatsidurtų ES maisto grandinėje;

21. pabrėžia, kad vartotojų apsauga ir aukštesnių ES kokybės ir saugos standartų, taikomų maisto produktams ir kitiems gaminiams, aukščiausių aplinkos apsaugos standartų taikymas ir griežčiausios pramoninių išmetalų ES ir JAV kontrolės vykdymas bei tinkamos duomenų apie piliečius apsaugos priemonės turėtų būti pagrindiniai derybų dėl TPIP aspektai ir dėl to turėtų būti užtikrinama:

     – visiškas skaidrumas ir galimybė visuomenei susipažinti su klinikiniais duomenimis, gautais atliekant vaistų klinikinius tyrimus;

     – visiškas skaidrumas ir galimybė visuomenei susipažinti su klinikiniais duomenimis, gautais atliekant medicinos prietaisų klinikinį tikrinimą;

     – žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybės ar sveikatos apsauga gerbiant kiekvienai šaliai svarbius klausimus ir pagrindines vertybes, pavyzdžiui, ES atsargumo principą, ir į juos atsižvelgiant;

     taip pat pabrėžia, kad derybininkai neturėtų svarstyti jokių įsipareigojimų dėl duomenų apsaugos TPIP, kol nebaigtas vykstantis teisėkūros šioje srityje darbas ES ir JAV;

22. pabrėžia, kad derybų dėl TPIP pagrindu turi būti pagarba kiekvienos valstybės ir pačios Europos Sąjungos suvereniai teisei priimti teisės aktus ir reguliuoti ekonomiką;

23. ragina Komisiją nurodyti, kaip ir kada ji įgyvendins kiekvieną pasiūlytą priemonę ir kokių tolesnių veiksmų imsis, atsižvelgdama į minėtas peticijas; mano, jog atsižvelgiant į tai, kad derybos vyksta, būtų naudinga, jei Komisija galėtų pateikti tolesnes priemones per du mėnesius, t. y. iki 2015 m. gegužės 31 d.;

24. pažymi, kad Komisija, surengusi viešas konsultacijas dėl investicijų apsaugos ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarime, iš viso gavo beveik 150 000 atsakymų ir 97 proc. iš jų nepritariama tam, kad į TPIP būtų įtrauktas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas; pabrėžia, kad bet kokio ISDS suderinamumas su ES teisine sistema, ypač pagarbos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai klausimas bei vyriausybių teisė reguliuoti, yra bendri daugeliui atsakiusiųjų susirūpinimą keliantys klausimai; pažymi, kad neįprastai daug atsakymų pateikė individualūs asmenys, tai rodo, kad visuomenė labai aktyviai domisi TPIP, ir kad kai kurie respondentai, pvz., profesinės sąjungos arba didelės pilietinės visuomenės organizacijos, atstovauja daugeliui pavienių narių, kurių skaičius daug didesnis nei bendras Komisijos gautų atsakymų skaičius; pabrėžia, kad nuostatomis dėl investicijų apsaugos turėtų būti užtikrintas valstybių gebėjimas reguliuoti, ir mano, kad šiuo požiūriu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų išsaugoti išimtinę jurisdikciją pateikti galutinį Europos Sąjungos teisės išaiškinimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.4.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

2

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marina Albiol Guzmán, Margrete Auken, Beatriz Becerra Basterrechea, Heinz K. Becker, Soledad Cabezón Ruiz, Andrea Cozzolino, Pál Csáky, Miriam Dalli, Rosa Estaràs Ferragut, Eleonora Evi, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sylvie Goddyn, Peter Jahr, Rikke Karlsson, Jude Kirton-Darling, Svetoslav Hristov Malinov, Notis Marias, Edouard Martin, Roberta Metsola, Julia Pitera, Gabriele Preuß, Laurențiu Rebega, Sofia Sakorafa, Jarosław Wałęsa, Cecilia Wikström, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Michela Giuffrida, Jérôme Lavrilleux, Josep-Maria Terricabras, Ángela Vallina, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Isabella Adinolfi, José Blanco López, Paul Brannen

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.5.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

28

13

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Tiziana Beghin, David Borrelli, Daniel Caspary, Marielle de Sarnez, Christofer Fjellner, Eleonora Forenza, Yannick Jadot, Ska Keller, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, Jörg Leichtfried, David Martin, Emmanuel Maurel, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Alessia Maria Mosca, Franz Obermayr, Artis Pabriks, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Matteo Salvini, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Iuliu Winkler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Goffredo Maria Bettini, Dita Charanzová, Georgios Epitideios, Seán Kelly, Sander Loones, Gabriel Mato, Adina-Ioana Vălean, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Theresa Griffin, Evžen Tošenovský, Cecilia Wikström

(1)

         http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11103-2013-DCL-1/lt/pdf

(2)

         http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/en/ec/141920.pdf

(3)

         http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/145906.pdf

(4)

         http://europa.eu/rapid/press-release_STATEMENT-14-1820_en.htm

(5)

         http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-79-2014-INIT/en/pdf

(6)

         http://ec.europa.eu/priorities/docs/pg_lt.pdf

(7)

         http://ec.europa.eu/news/2014/docs/c_2014_9052_en.pdf

(8)

         http://europa.eu/rapid/press-release_IP-14-2341_en.htm

(9)

          http://ec.europa.eu/dgs/health_consumer/information_sources/docs/from_farm_to_fork_2004_en.pdf

(10)

        http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153022.pdf

(11)

        http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153023.pdf

(12)

        http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153024.pdf

(13)

        http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153025.pdf

(14)

        http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153026.pdf

(15)

        http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153027.pdf

(16)

        http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153028.pdf

(17)

        http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153029.pdf

(18)

        http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153030.pdf

(19)

        http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153031.pdf

(20)

        http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153032.pdf

(21)

        http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/february/tradoc_153120.pdf

(22)

        http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2014/may/tradoc_152512.pdf

(23)

        http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/march/tradoc_153259.pdf

(24)

        OL C 68 E, 2014 3 7, p. 53.

(25)

        Priimti tekstai, P7_TA(2013)0227.

(26)

        Priimti tekstai, P8_TA(2015)0009.

(27)

    http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-13-94_en.htm.

(28)

           Priimti tekstai, P7_TA(2013)0227.

(29)

           http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11103-2013-DCL-1/lt/pdf

(30)

           http://www.ustr.gov/sites/default/files/2013%20SPS.pdf

http://www.ustr.gov/sites/default/files/FINAL-2014-SPS-Report-Compiled_0.pdf

(31)

           http://www.ustr.gov/sites/default/files/2013%20TBT.pdf

http://www.ustr.gov/sites/default/files/2014%20TBT%20Report.pdf

(32)

           http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/etudes/join/2013/507492/IPOL-ENVI_ET(2013)507492_EN.pdf

(33)

           http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2014/536293/IPOL_STU(2014)536293_EN.pdf

(34)

           http://unctad.org/en/PublicationsLibrary/webdiaepcb2014d4_en.pdf

(35)

           http://ec.europa.eu/dgs/health_consumer/information_sources/docs/from_farm_to_fork_2004_en.pdf

(36)

            http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11103-2013-DCL-1/lt/pdf

(37)

            http://europa.eu/rapid/press-release_STATEMENT-14-12_en.htm

(38)

            http://www.whitehouse.gov/the-press-office/2014/03/26/press-conference-president-obama-european-council-president-van-rompuy-a

(39)

            Žr. 2014 m. JAV prekybos atstovo ataskaitą dėl techninių prekybos kliūčių, 45 p.

(40)

            Dėl JAV nuomonės, žr. 2013 m. ir 2014 m. JAV prekybos atstovo ataskaitas dėl techninių prekybos kliūčių.

(41)

             http://www.globalmeatnews.com/Industry-Markets/Canada-to-develop-hormone-free-beef-for-EU.

(42)

            http://www.unscn.org/files/Announcements/Other_announcements/A-HRC-26-31_en.pdf

(43)

            http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/94384/1/9789241506236_eng.pdf?ua=1.

(44)

            http://www.who.int/dg/speeches/2013/health_promotion_20130610/en/.

(45)

            http://www.healthpolicyjrnl.com/article/S0168-8510(14)00203-6/abstract

(46)

             COM(2014) 9052 final.

(47)

            http://www.ombudsman.europa.eu/en/cases/specialreport.faces/en/58643/html.bookmark

(48)

            žr. 2014 m. gruodžio 11 d. už prekybą atsakingos Europos Komisijos narės Cecilios Malmström kalbą.

(49)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0227.

(50)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0230.

(51)

2014 m. birželio 24 d. sprendimas byloje C-658/11 Parlamentas prieš Tarybą.

(52)

OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(53)

Byla C-350/12, Europos Sąjungos Taryba/Sophie in’t Veld.

(54)

Nuomonė 2/13, Europos Sąjungos prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos – Minėto projekto suderinamumas su ES ir ESV sutartimis.

(55)

Nuomonė 1/09, Bendrosios patentų ginčų nagrinėjimo sistemos sukūrimas – Europos patentų ir Bendrijos patentų teismas – Šio projekto suderinamumas su Sutartimis.

(56)

OL C 68 E, 2014 3 7, p. 53.

(57)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0227.

(58)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0230.

Atnaujinta: 2015 m. birželio 5 d.Teisinis pranešimas