PRANEŠIMAS ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos

9.12.2015 - (2015/2106(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Burkhard Balz

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos

(2015/2106(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“ (COM(2015) 0063)) ir į 2015 m. liepos 9 d. Parlamento rezoliuciją šia tema[1],

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. Jacques'o de Larosière'o vadovaujamos ES finansinės priežiūros aukšto lygio grupės pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos mėn. Bazelio bankų priežiūros komiteto pranešimą dėl bankų priežiūros poveikio ir atskaitomybės,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Pirminiai svarstymai dėl kliūčių kuriant stiprias ir integruotas ES kapitalo rinkas“ (SWD (2015) 0013),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 19 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos priimtas Tarybos išvadas dėl kapitalo rinkų sąjungos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014) 0903),

–  atsižvelgdamas į neoficialų ECON komiteto pranešimą[2] „ES finansinių paslaugų teisės aktų suderinamumo didinimas“, kurį šis komitetas priėmė 2014 m. sausio 30 d.,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikatą „Europai – reformuotas finansų sektorius“ (COM(2014) 0279),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Ekonominė finansinio reglamentavimo darbotvarkės peržiūra“ (SWD(2014) 0158),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūros[3],

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) misijos ir struktūros (COM(2014) 0508),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Europos priežiūros institucijų (EPI) ir Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) veikimo (COM(2014) 0509),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo[4],

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. Komisijos komunikatą dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo (COM(2014) 0168),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015) 0215),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnio reglamentavimo pasiūlymas“ (COM(2015) 0216),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos pranešimą dėl pozicijų valstybės skolos atžvilgiu reguliavimo[5],

–  atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės Parlamentinės bankininkystės standartų komisijos galutinį pranešimą „Pakeisti bankininkystę visam laikui“ (angl. „Changing banking for good“),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A8-0360/2015),

A.  kadangi 2007–2008 m. finansų krizę ir jos plačiai paplitusį neigiamą poveikį sukėlė, be kita ko, tai, kad vis sudėtingesnėms rinkoms ir produktams nebuvo taikomas tinkamas ir kokybiškas finansinių paslaugų reguliavimas; kadangi, siekiant stiprinti finansų reguliavimą ir priežiūrą, atkurti finansinį stabilumą ir padidinti finansų sistemos atsparumą sukrėtimams, sumažinti mokesčių mokėtojams tenkančią riziką bei geriau atitikti investuotojų ir realiosios ekonomikos finansavimo poreikius, pastaraisiais metais pradėta vykdyti plataus užmojo ES finansų sektoriaus reformų darbotvarkė; kadangi, nors ekonomikos augimo perspektyvos Europoje pagerėjo, tačiau visiškas atsigavimas dar nepasiektas;

B.  kadangi įvyko didelių pokyčių visuose finansų sektoriuose, įskaitant bankininkystės, draudimo ir vertybinių popierių rinkų, investicinių fondų ir finansų rinkos infrastruktūros sektorius, ir šie pokyčiai dar nesibaigė;

C.  kadangi finansų reguliavimo reformos perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas tebevyksta ir dar neužbaigtas – dar neatlikta keletas svarbių reformų ir, be kita ko, dar nepatvirtinta daug deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų; kadangi bankininkystės ir draudimo sektoriams bei finansų rinkoms būdinga nuolatinė kaita ir inovacijos, o tai reiškia, kad turi būti atliekamas nuolatinis šiuos sektorius reglamentuojančių normų vertinimas siekiant užtikrinti proporcingumą ir veiksmingumą ir tokiu būdu nuolat adaptuoti tas normas;

D.  kadangi kapitalo rinka Sąjungoje išlieka susiskaidžiusi; kadangi kapitalo rinkų sąjunga (KRS) gali tapti vertingu pagrindu siekiant užtikrinti vienodas galimybes gauti finansavimą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) visoje ES ir skatinti novatoriškus rinka pagrįsto finansavimo metodus; kadangi specifinį kreditų MVĮ ir labai mažoms įmonėms trūkumą taip pat sukėlė ekonomikos nestabilumas ir tikslinių sprendimų realiajai ekonomikai stygius; kadangi dažnai kalbama apie kapitalo rinkomis pagrįstą aplinką JAV, tačiau ji esmės skiriasi nuo bankininkyste pagrįstos aplinkos ES ir neturėtų būti kopijuojama arba naudojama kaip šablonas; kadangi KRS yra galimybė Europos Sąjungoje sustiprinti kapitalo rinkas, kurios papildytų bankininkyste pagrįstą finansavimą; kadangi JAV po finansų krizės bankų skolinimas bendrovėms vystėsi sėkmingiau nei kapitalo rinkomis pagrįstas finansavimas;

Dabartinės tvarkos įvertinimas ir iššūkiai

1.  pažymi, kad Komisija komunikate „Europai – reformuotas finansų sektorius“ pateikiamas pirmas finansų sektoriaus reformų įvertinimas, tačiau nėra visapusiškai įvertintas ir kiekybiškai išanalizuotas jų bendras poveikis ir atskirų priemonių sąveika;

2.  palankiai vertina Komisijos investicijų teisės aktų rinkinį, įskaitant dėl KRS; pabrėžia, kad reikia papildomo, ne bankų finansų įstaigų teikiamo finansavimo įmonėms ir kad pagrindinis KRS kūrimo principas turėtų būti didesnis dėmesys kapitalo rinkų galutiniams naudotojams, t. y. įmonėms ir investuotojams; pabrėžia, kad, siekiant didinti (ilgalaikes) investicijas ir skatinti konkurencingos Europos ekonomikos augimą, būtina efektyvi ir veiksminga finansinių paslaugų tvarka, užtikrinanti finansų stabilumą; pabrėžia, kad esama ryšio tarp ekonominio ir finansinio stabilumo; taip pat pabrėžia, kad patikima ekonomikos politika, veiksmingos struktūrinės reformoms ir racionali biudžeto politika sudaro sąlygas gerai realiosios ekonomikos būklei ir augimo galimybėms valstybėse narėse ir ES; pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį kapitalo rinkos gali atlikti tenkinant valstybių narių ekonomikos finansavimo poreikius;

3.  pripažįsta, kad tebevykstanti finansų ir skolos krizė sukėlė precedento neturinčias neigiamas pasekmes, ypač realiajai ekonomikai ir mokesčių mokėtojų lėšoms; atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kad finansų reguliavimas, kuriam per pastaruosius penkerius metus pritarė ES institucijos, sustiprino Europos finansines struktūras ateities krizėms; palankiai vertina Komisijos parengtą KRS veiksmų planą; teigiamai vertina tai, jog Komisija pasiūlė, kad vienas iš principų, kuriais grindžiama KRS, būtų veiksmingas vartotojų ir investuotojų apsaugos lygis;

4.  pripažįsta finansų reguliavimo laimėjimus reaguojant į finansų krizės poveikį; reiškia susirūpinimą dėl augančio sudėtingumo, kurį atspindi reguliavimo ir priežiūros platesnis mastas, didesnis detalumas ir lygmenų skaičius susijęs su reikalavimų nustatymu tarptautiniu, ES ir nacionaliniu lygmenimis; konstatuoja, kad reguliavimo sudėtingumas taip pat atspindi finansų rinkų, įskaitant finansų priemones, rinkų infrastruktūrą bei institucijas, sudėtingumą; pabrėžia, kad pernelyg sudėtingas reguliavimas ir griežtesnės išankstinės sąlygos gali neigiamai paveikti investicijas; mano, kad reguliavimo sudėtingumo problema turi būti taip pat sprendžiama reguliavimo taikymo nefinansiniams galutiniams finansinių produktų naudotojams aspektu; pabrėžia, kad reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas reguliavimo srityje, įgyvendinamas taikant pasaulinę tvarką, stiprinant bendradarbiavimą ir atskaitomybę;

5.  pažymi, kad KRS racionalumui ir tvirtumui užtikrinti turi būti pripažįstama sąsaja su kitais finansų sektoriais, įvertinamos papildomų, rinka pagrįstų realiosios ekonomikos finansavimo šaltinių galimybės, be to, KRS turi būti pirmiausiai grindžiama nusistovėjusiomis esamomis struktūromis; pabrėžia, kad reikia holistinio požiūrio į ES finansinių paslaugų reguliavimą, nustatant, kad KRS padeda papildyti bankų teikiamą finansavimą; ragina, kad KRS ne tik būtų orientuojama į įmonių finansavimą, bet ir atspindėtų vartotojų ir investuotojų požiūrį; šiuo tikslu Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ESRV, EPI ir nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms siekdama pašalinti visus politikos nenuoseklumus, galinčius pakenkti KRS tikslams; siekiant sukurti visai Sąjungai skirtą kapitalo rinką, ragina Komisiją pasinaudoti gerai veikiančios geriausios praktikos pavyzdžiais;

6.  mano, kad teisėkūra ne visada yra tinkamiausias politinis atsakas ir kad reikėtų deramai atsižvelgti į rinka grindžiamus ir ne teisėkūros metodus;

7.  ragina Komisiją vykdyti integruotą KRS politiką ir atsižvelgti į kitų politikos krypčių darbotvarkes, pavyzdžiui, į bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimą ir vykdomas reformas bendrovių teisės ir įmonių valdymo srityse; be to, laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų atsižvelgti į naujausius technologinius pokyčius; šiuo klausimu reiškia susirūpinimą dėl grėsmės kibernetiniam saugumui ir prašo Komisijos užtikrinti, kad ši problema taptų integruotu ES strategijos aspektu;

8.  laikosi nuomonės, kad veiksmingas ir efektyvus ES finansinių paslaugų reguliavimas turėtų būti darnus, nuoseklus (ir tarpsektoriniu atžvilgiu), proporcingas, nedubliuojantis ir be nereikalingo sudėtingumo, taip pat turėtų užkirsti kelią teisiniam netikrumui, reglamentavimo arbitražui ir didelėms sandorių sąnaudoms; be to, mano, šis reguliavimas turėtų sudaryti sąlygas tarpininkams vykdyti savo vaidmenį nukreipiant finansavimą į realiąją ekonomiką ir taip palengvinti jos finansavimą, tenkinti santaupų turinčių asmenų ir investuotojų poreikius bei veiksmingai šalinti riziką finansiniam stabilumui ir mokesčių mokėtojams, užkertant kelią finansinių krizių pasikartojimui ir užtikrinant apsaugą nuo sisteminės rizikos; mano, kad šiuo reguliavimu derėtų remti bendrosios rinkos stiprinimą ir sutelkti dėmesį į konkrečius tikslus, kurių geriau siekti ES lygiu, kartu paliekant galimybę naujoviškam, į vietos sąlygas orientuotam finansavimui;

9.  reiškia susirūpinimą dėl nuolatinių problemų, susijusių su IBAN kodais, kurie vis dar nelaikomi galiojančiais vykdant tiesioginio debeto operacijas iš bankų sąskaitų ne lėšų gavėjo valstybėse narėse;

10.  pabrėžia, kad finansinių paslaugų tvarką reikia įvertinti taikant tiek kiekybinius, tiek kokybinius metodus; atkreipia dėmesį į tai, kad panašių veiksmų imtasi kitose jurisdikcijose, be kita ko, JAV; pabrėžia, kad ši įvertinimo veikla turėtų padėti kurti geriau veikiančias finansų rinkas, tenkinančias realiosios ekonomikos finansavimo poreikius (be kita ko, šalinant spragas, trūkumus, neatitikimus, nenuoseklumą ir neproporcingumą), ja neturėtų būti pakenkta iki šiol pasiektiems teisėkūros laimėjimams, atsižvelgiant į reikalavimus, pateiktus peržiūros nuostatose, nustatytose kiekviename konkrečiame teisėkūros procedūra priimtame akte, be to, numatomi rezultatai neturėtų būti vertinami kaip veikla, kuria panaikinamas reguliavimas;

11.  mano, kad bendra finansinių paslaugų rinka naudinga įmonėms, tačiau galiausiai turi duoti naudos klientams ir investuotojams; primygtinai tvirtina, kad išlieka daugybė kliūčių tarpvalstybinei prieigai, rinkodarai ir investicijoms ir kad jas reikia analizuoti, spręsti jų problemą ir jas šalinti, drauge išsaugant aukščiausią investuotojų apsaugos lygį; primena, jog užtikrintai prognozuoti kliūčių kapitalo srautams sumažėjimo teigiamą poveikį ilgalaikėms ekonomikos augimo perspektyvoms galima tik tuo atveju, jei tinkamai nustatomos bendros paskatos įmonėms; be to, mano, kad svarbu gerai išvystyti vietos sąlygas, kurios leistų mažesnėms įmonėms pritraukti kapitalo augimui;

12.  laikosi nuomonės, kad vartotojų apsaugai nebūtinai reikia daug informacijos ir kad didžiausias dėmesys turėtų būti verčiau sutelktas į tinkamai priimti sprendimus leidžiančios informacijos kokybę ir suprantamumą – informacija turi būti aktuali, tiksli, palyginama, patogi naudoti, patikima ir savalaikė; yra susirūpinęs dėl to, kad daugybė įvairios sudėtingos informacijos klientams gali iš tiesų neatitikti realių vartotojų poreikių; siūlo užtikrinti pusiausvyrą – teikti vartotojams informaciją, reikalingą, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir suprasti susijusią riziką, tačiau be reikalo neapsunkinti įmonių, ypač MVĮ; ragina vykdyti tolesnį informacijos skaitmeninimą; pabrėžia, kad finansų konsultantai ir darbuotojai, teikiantys patarimus vartotojams finansų įstaigose, turėtų būti tiek apmokyti ir turėti tiek laiko, kiek to reikia, kad jie galėtų tinkamai aptarnauti klientus; pažymi, kad svarbu nustatyti veiksmingus priežiūros įgaliojimus esant reikalui įsikišti į produktų pateikimą rinkai; pažymi, kad ne vėliau kaip 2016 m. pabaigoje reikia imtis Europos lygmens iniciatyvos užtikrinti platesnį ir geresnį švietimą finansų klausimais, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės specifinius poreikius, be kita ko, siekiant užtikrinti visapusišką informuotumą apie kapitalo rinkų investicijų privalumus ir trūkumus; taip pat pabrėžia, kad švietimas finansų klausimais turėtų būt nukreiptas į MVĮ, išmokant jas naudotis kapitalo rinkomis; mano, kad naudingas didesnis skaidrumas siekiant sudaryti sąlygas bendrovėms, investuotojams ir vartotojams suprasti įvairių paslaugų, kurias teikia rinkos subjektai, santykines sąnaudas ir naudą, tačiau taip pat pažymi, kad drauge su didesniu skaidrumu būtina užtikrinti pridėtinę vertę klientams arba kompetentingoms priežiūros institucijoms, be to, šiuo skaidrumu turi būti pirmiausiai siekiama praktinio informacijos ir duomenų naudojimo;

13.  atkreipia dėmesį į turto diversifikavimo (tiek turto klasių, tiek turto kilmės atžvilgiu) naudą, kad būtų galima geriau diversifikuoti riziką ir atitikti investuotojų poreikius; pabrėžia, kad prudencinio reguliavimo tikslas nėra suteikti pranašumą tam tikrų klasių turtui; ragina laikytis rizikos vertinimu grindžiamo požiūrio į reguliavimą, kuriuo remiantis tos pačios taisyklės taikomos tai pačiai rizikai ir kurį papildo kitos standartizuotos priemonės; mano, kad derėtų atlikti detalesnį turto paskirstymą į klases, ypač nustatant tam tikras kategorijas, pavyzdžiui, infrastruktūros; pripažįsta, kad infrastruktūros projektai patys savaime nėra mažiau rizikingi, ir ragina vykdyti atitinkamą prudencinį reguliavimą; pritaria tolesniems moksliniams tyrimams apie infrastruktūros riziką ir naudą, be kita ko, atskleidžiant informaciją apie taikytą metodiką, kad būtų galima gauti įrodymais pagrįstas išvadas;

14.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti rizikos vertinimu grindžiamo požiūrio nuoseklumą ir taip sumažinti reglamentavimo arbitražo galimybes; pabrėžia, kad būtina pašalinti nacionalinio lygmens sąsają tarp valstybių ir bankų, užtikrinant visapusišką ir nuoseklų Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (BGPD) bei Bendro pertvarkymo mechanizmo (BPeM) ir Bendro pertvarkymo fondo (BPF) nuostatų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu; atkreipia dėmesį į Bazelio bankų priežiūros komiteto (angl. BCBS) ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) veiksmus valstybės skolos poveikio bankams klausimu, įskaitant atsargius tolesnių veiksmų svarstymus; pabrėžia, kad taikant politiką turėtų būti aiškiai atsižvelgiama į sąveiką tarp individualios ir endogeninės rizikos, ypač tais atvejais, kai finansų įstaigos naudoja tos pačios reguliavimo institucijos patvirtintus standartinius rizikos modelius;

15.  atkreipia dėmesį į galimas nepageidaujamas pasekmes, kurias įsipareigojimų įgyvendinimo terminų keitimui, ilgalaikio finansavimo teikimui bei rinkos formavimui ir likvidumo didinimui gali turėti kapitalo, likvidumo ir finansinio sverto reikalavimų įvairovė; yra susirūpinęs dėl to, kad neproporcingi reikalavimai gali sukelti pavojų mažųjų ir vidutinių bankų verslo modeliui ir tokiu būdu turėti nepageidaujamų pasekmių finansų sektoriaus struktūrai; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su priežiūros institucijomis, prioriteto tvarka išanalizuoti šias pasekmes bankininkystės ir draudimo sektoriams ir galimą papildomą poveikį;

16.  reiškia susirūpinimą dėl rinkos teisės aktų ir kapitalo reikalavimų sąveikos – peržiūrint Finansinių priemonių rinkų direktyvą (FPRD) į taikymo sritį kaip reguliuojami subjektai įtraukti nauji subjektai, tačiau Kapitalo reikalavimų reglamentas nebuvo pritaikytas, kad atspindėtų didesnę įmonių tipų įvairovę;

17.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Europos rinkos infrastruktūros reglamente (ERIR) taikomos tinkamos išimtys nefinansinėms įmonėms buvo iš dalies panaikintos Kapitalo reikalavimų direktyvos ir reglamento nuostatomis dėl kapitalo poreikio kredito vertinimo koregavimo (angl. CVA) rizikai padengti; ragina Komisiją geriau atlikti savo vaidmenį užtikrinant politinės strategijos ir rezultatų nuoseklumą įvairiuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

18.  mano, kad derėtų išplėsti specialiąsias nuostatas, išdėstytas galiojančiuose nefinansinių įmonių reguliavimo teisės aktuose, ir padidinti jų proporcingumą siekiant sumažinti administracinę naštą ir nemažinti ekonomikos ateities investicijoms prieinamo kapitalo; ragina Komisiją peržiūrint ERIR reaguoti į sunkumus taikant sudėtingas sistemas ir supaprastinti procedūras, tačiau nepamiršti minėtos išimties tikslo siekiant užtikrinti, kad nefinansinės įmonėms netektų našta, susijusi su teisės aktais, kurių paskirtis – reglamentuoti finansų rinkų subjektų veiklą;

19.  ragina Komisiją peržiūrint ERIR įvertinti galimą pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) priimamo užstato kokybės mažinimo poveikį PSŠ atsparumui ir apsvarstyti, ar tam tikrus rinkos subjektus, pavyzdžiui, pensijų fondus, derėtų visam laikui atleisti nuo pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos reikalavimo, jei jų dalyvavimas sumažintų visos finansų sistemos stabilumą dėl to, kad būtų priimamas alternatyvus nepiniginis užstatas;

20.  yra susirūpinęs dėl to, kad vartotojams stinga prieinamų ir patrauklių tinkamo rizikingumo (ilgalaikių) investicijų bei sąnaudų ir naudos atžvilgiu efektyvių ir tinkamų taupymo produktų; pakartoja, kad reikalinga investuotojų ir vartotojų pasirinkimų įvairovė, nes investuotojų pasitikėjimas yra investicijų augimo pagrindas; pabrėžia, kad būtina puoselėti aplinką, kuri skatina finansinių produktų inovacijas, suteikia daugiau įvairovės ir naudos realiajai ekonomikai bei stiprina paskatas investicijoms, o taip pat gali padėti sukurti adekvačias, saugias ir tvarias paprastos ir skaidrios struktūros pensijas, pavyzdžiui, sukuriant europinį pensijų produktą (angl. PEPP); ragina EPI atlikti analizę ir, laikantis savo įgaliojimų, pateikti ataskaitą apie vartojimo tendencijas, ypač susijusias su produktais neprofesionaliems klientams;

21.  palankiai vertina verslo modelių įvairovę; ragina būtinai atsižvelgti į šią įvairovę vykdant reguliavimą ir priežiūrą, visapusiškai atkreipiant dėmesį į aptariamų subjektų pobūdį, dydį, rizikingumą ir sudėtingumą (su sąlyga, kad laikomasi sąžiningos konkurencijos ir veiksmingos priežiūros principų); primena, kad finansavimo priemonių įvairovė yra privalumas;

22.  mano, kad sėkminga KRS turėtų sudaryti sąlygas visų dydžių ES įmonėms skirtingais augimo etapais joms patogiu būdu, efektyviai ir nebrangiai prieiti prie ES kapitalo rinkų; mano, kad reguliavimas neturėtų apsunkinti įtraukimo į biržos prekybos sąrašus ir neturėtų užkirsti kelio į biržos prekybos sąrašus įtraukti nebiržines bendroves; pabrėžia poreikį sukurti racionalizuotą pirminės rinkos reguliavimo tvarką siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti lėšų, kartu užtikrinant tinkamą investuotojų apsaugos lygį; pabrėžia novatoriško rinka pagrįsto finansavimo teikiamas galimybes, ypač finansinių technologijų galimybes (be kita ko, sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) ir tarpusavio skolinimo (angl. peer-to-peer loans)), taip pat pabrėžia, kad reikia racionalizuoti atitinkamus reguliavimo reikalavimus; ragina Komisiją sudaryti galimybes atsirasti šiems naujiems modeliams ir tirti bei propaguoti juos, teikiant pirmenybę jų tarpvalstybiniams aspektams ir užtikrinant patekimo į rinką kliūčių mažėjimą; ragina Komisiją, pasitelkiant savo Paramos struktūrinėms reformoms tarnybą, padėti valstybėms narėms, kuriose vystosi kapitalo rinkų sektorius;

23.  ragina tinkamai ir aiškiai padalyti įgaliojimus tarp ES ir nacionalinio lygmenų, turint mintyje tai, kad nacionalinės priežiūros institucijos turi daugiau žinių apie vietos rinkos ypatumus; pabrėžia, kad turi būti užtikrintas Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) veiksmingumas, vienodos veiklos sąlygos bei skaidrumas ir kad turi būti vengiama interesų konfliktų tarp priežiūros institucijų ir prižiūrimų subjektų; yra susirūpinęs dėl visiems subjektams vienodos priežiūros politikos poveikio mažesniems ir pirmiausiai nacionaliniu mastu veikiantiems subjektams, kuriems taikomas BPM;

24.  atkreipia dėmesį į laimėjimus, pasiektus kuriant bankų sąjungą, ir pabrėžia esminį jos vaidmenį bendrais veiksmais mažinant sisteminę riziką ir sprendžiant valstybės skolos ir bankų rizikos tarpusavio priklausomybės problemą; atkreipia dėmesį į laipsnišką bankų sąjungos kūrimą; pabrėžia, kad reikia visapusiškai ir laiku įgyvendinti galiojančius teisės aktus; atkreipia dėmesį į diskusijas dėl Europos indėlių garantijų sistemos (angl. EDIS), kurios klausimu EP galės pareikšti savo, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, valią; pabrėžia siekį išvengti neatsakingo elgesio rizikos, užtikrinant, kad ir toliau būtų vadovaujamasi atsakomybės principu; kritiškai vertina menką dėmesį rizikai apskaičiuojant įnašus į BPF; pripažįsta pastangas priimti Struktūrinės bankų sektoriaus reformos reglamentą;

25.  pabrėžia, kad, prieš svarstant galimybę iš esmės pakeisti jau priimtus teisės aktus, reikia juos įgyvendinti ir užtikrinti jų taikymą; pabrėžia, kad reikia skirti pagrindinį dėmesį greitam Direktyvos 2014/59/ES perkėlimui į nacionalinę teisę ir tinkamam BPeM finansavimui ir veiksmingumui, todėl primygtinai ragina visapusišką šių priemonių įgyvendinimą užbaigti taikant tinkamą teisinį pagrindą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad labai svarbu nutraukti tiesiogines tarpusavio sąsajas tarp valstybių biudžetų ir bankų rizikos, kurios kelia didelę grėsmę finansiniam stabilumui; pažymi, kad nesant taisyklių, kaip elgtis su valstybėmis, kurios dėl itin didelio įsiskolinimo praranda prieigą prie finansų rinkų, per dažnai veiksmų imamasi per vėlai, o tai gali neigiamai paveikti finansinį stabilumą;

26.  pakartoja, kad reikia sukurti vienodas veiklos sąlygas visoje ES, be kita ko, bankams, kuriems taikoma BPM priežiūra, ir nedalyvaujančių valstybių narių bankams, taip pat ragina į bankų sąjungą visapusiškai įtraukti valstybes nares, kurių valiuta nėra euro, drauge pripažindamas, jog šiuo metu kai kuriais elementais numatytas savanoriškas dalyvavimas; ragina Komisiją užtikrinti, kad bendroji rinka ir toliau būtų vystoma, tuo pat metu pripažįstant nacionalinius ypatumus; ragina Komisiją toliau vykdyti griežtą reguliavimo ir priežiūros politiką vadinamosios lygiagrečiosios arba šešėlinės bankininkystės atžvilgiu, siekiant švelninti sisteminę riziką ir didinti skaidrumą; palankiai vertina didelę pažangą, kuri iki 2016 m. sausio 1 d. pasiekta Europos draudimo reguliavime taikant „Mokumas II“ ir kuri turi būti įvertinta ir galbūt toliau plėtojama, drauge svarstant tarptautinių taisyklių, skirtų pasaulinėms sisteminės svarbos draudimo įmonėms, galimybę;

27.  pripažįsta, kad MVĮ dėl savo specifinio pobūdžio, skirtingų rizikos profilių ir įvairovės visoje ES tradiciškai naudojasi pirmiausiai bankų finansavimu; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su EPI, ECB ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, įvertinti MVĮ finansavimo pakankamumą, išanalizuoti finansavimo priemonių diversifikavimo kliūtis ir naudą bei tai, kaip būtų galima sudaryti sąlygas bankams ir ne bankams didinti MVĮ finansavimą, išplečiant įmonių galimybes skirtingais savo vystymosi etapais rinktis įvairius finansavimo metodus; primena, kad svarbios tokios priemonės kaip „MVĮ rėmimo koeficientas“; siūlo iniciatyvas, skirtas gerinti MVĮ finansavimą, išplėsti, jas taikant taip pat veiklą pradedančioms, labai mažoms bei vidutinės kapitalizacijos įmonėms; atkreipia dėmesį į novatoriškų ir menkai išnaudojamų MVĮ finansavimo priemonių (be kita ko, tarpusavio skolinimo, sutelktinio finansavimo ir neviešo platinimo) galimybes ir pabrėžia, kad reikia racionalizuoti atitinkamus reguliavimo reikalavimus;

28  pabrėžia, kad svarbu sparčiai įgyvendinti jau priimtas priemones, kurios papildo KRS tikslus; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai pasinaudoti MVĮ augimo rinkų kategorija ateityje nustatant finansinių paslaugų reguliavimą;

29.  laikosi nuomonės, kad įmonės turėtų turėti tinkamą galimybę pasirinkti tam tikrų rūšių rinkas, atsižvelgdamos į savo dydį, sudėtingumą ir lėšų sutelkimo poreikius, taip pat pabrėžia, kad reikia stipresnių, labiau integruotų visos Europos kapitalo rinkų, kurios ne sutaptų su kritiškai svarbiomis regioninėmis vietos rinkomis, bet būtų su jomis suderinamos;

30.  palankiai vertina būsimą Prospekto direktyvos peržiūrą; pabrėžia, kad atliekant šią peržiūrą turėtų būti siekiama sumažinti MVĮ sąnaudas ir supaprastinti joms taikomas procedūras, kartu užtikrinant tinkamai subalansuotą investuotojų apsaugos lygį;

31.  pripažįsta dedamas pastangas sukurti skaidresnę pakeitimo vertybiniais popieriais rinką, užtikrinti aukštus proceso standartus, teisinį tikrumą ir visų pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių palyginamumą; pabrėžia, kad reikia sukurti duomenų saugyklą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į krizės metų išryškėjusį pakeitimo vertybiniais popieriais (ypač sintetinio) rizikingumą, nors ir pripažįstant skirtingą patirtį ES ir JAV, reikalingi griežti reikalavimai dėl aukštos pagrindinio turto kokybės ir koregavimo pagal faktinį rizikos profilį bei visų pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos subjektų dėmesys rizikai; primygtinai reikalauja nemažinti išlaikymo reikalavimų, kad būtų išvengta neatsakingo elgesio rizikos; pabrėžia, kad reikia apsvarstyti galimybę vykdyti nepriklausomą atitikties tinkamumo kriterijams patvirtinimą; ragina Komisiją prioriteto tvarka nuodugniai įvertinti pakeitimo vertybiniais popieriais riziką ir naudą MVĮ, investuotojams ir finansiniam stabilumui bei prekybos pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėmis galimybes ir pranešti apie tai Parlamentui;

32.  mano, kad politika, kuria siekiama labiau standartizuoti produktus ir procedūras, gali sumažinti sudėtingumą, bet taip pat sustiprinti koncentracijos riziką; yra susirūpinęs dėl pavojaus, kad rinkos subjektai esant nepalankiausioms sąlygoms rinkoje gali veikti ta pačia kryptimi, ir ragina kompetentingas institucijas taikyti tinkamas apsaugos priemones ir priežiūrą siekiant sukurti aukštos kokybės pakeitimo vertybiniais popieriais rinką;

33.  pabrėžia, kad reikia turinio ir dažnumo atžvilgiu racionalizuoti ataskaitų teikimo reikalavimus ir sritis, be kita ko, numatant subjektams vieną kontaktinį subjektą, kad būtų išvengta reikalavimų ir ataskaitų teikimo kanalų dubliavimosi; ragina Komisiją, EPI ir BPM išnagrinėti, kurie duomenys yra tikrai būtini, suderinti šablonus, numatyti supaprastinimus ir (MVĮ atžvilgiu) išimtis; pabrėžia, kad ataskaitų duomenys naudingiausi priežiūros institucijoms, jei jie gali būti analizuojami ir yra suderinami tarptautiniu mastu; mano, kad kuriant Analitinį kredito duomenų rinkinį (AnaCredit) būtina laikytis proporcingo požiūrio; mano, kad detalumo taikymo sritis ir lygis turi būti papildomai vertinami atsižvelgiant į jo sąnaudas ir naudą;

34.  prašo Komisijos ir priežiūros institucijų spręsti tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) ir prudencinių reikalavimų sąsajų problemą, nes didesnė darna būtų naudinga tiek ekonomikai, tiek prudencinės priežiūros institucijai, taip pat įvertinti mokesčių apskaitos poveikį nuosavoms lėšoms; remia pastangas suderinti neveiksnių paskolų apibrėžtį;

35.  ragina gerokai sumažinti skolos ir nuosavo kapitalo priemonių traktavimo skirtumus, siekiant stiprinti ekonomikos atsparumą ir gerinti kapitalo paskirstymą, taip pat stiprinti KRS, nes tai padidins nuosavo kapitalo priemonių patrauklumą emitentams ir investuotojams; pabrėžia, kad sandorių mokestis turi poveikio rinkų likvidumui, ypač trumpuoju laikotarpiu, o taip pat padeda riboti per didelę spekuliaciją;

36.  pabrėžia, kad, neskaitant reguliavimo ir priežiūros, turi būti toliau dedamos pastangos keisti finansų sektoriaus kultūrą; ragina visus finansų sektoriaus subjektus, įskaitant bankus, ne bankų finansų įstaigas, nacionalinius centrinius bankus ir ECB, savo organizacijose siekti kultūros pokyčių ir taisyklių laikymosi kultūros, pagrindinį dėmesį skiriant klientų interesams, užtikrinant atsakingų pagrindinių vadovų atsakomybės sistemą ir finansų rinkų subjektų ilgesnio laikotarpio perspektyvą bei didinant finansavimo šaltinių įvairovę; pabrėžia naudą, kurią teikia ilgalaikės partnerystės požiūris į finansavimą ir diversifikuotas ES bankininkystės sektorius, kuriame svarbus vaidmuo tenka ryšius su klientais stiprinančiai bankininkystės veiklai, kuri naudinga vartotojams, labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ypač mažinti informacijos asimetriją, be kita ko, dėl priemonių, prieinamų naudojant naujas skaitmenines technologijas;

37.  ragina skatinti naudotis papildomų kredito reitingų įstaigų paslaugomis, siekiant padidinti konkurenciją labai koncentruotoje rinkoje; primena, kad Komisija iki 2016 m. pabaigos turi paskelbti ataskaitą dėl to, ar dera ir įmanoma remti Europos viešąją reitingų agentūrą, skirtą valstybės skolos reitingams, ir (arba) Europos kredito reitingų fondą, skirtą visiems kitiems kredito reitingams; kritikuoja tai, kad MVĮ patiria didelių sąnaudų siekdamos gauti išorinį kredito reitingą; pabrėžia, kad reikia toliau svarstyti, kaip MVĮ galėtų gauti reitingus palyginamu ir prieinamu būdu, įskaitant pažangų vidaus reitingais pagrįstą (angl. AIRB) metodą; ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant sumažinti informacijos asimetriją;

38.  ragina formuojant politiką daugiau dėmesio skirti ES finansų sektorių konkurencingumui pasaulyje, tačiau vengti lenktyniavimo nuolat mažinant reguliavimo standartus ir nepakenkti finansiniam stabilumui ir vartotojų apsaugai; pabrėžia, kad ES masto KRS turi būti vertinama siekiant pagerinti Europos įmonių ir ES ekonomikos konkurencingumą; pabrėžia, kad veiksmingas finansų sektorius yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti efektyvų kapitalo paskirstymą, taigi ir ekonomikos augimą;

39.  pabrėžia tarptautinių taisyklių svarbą, atsižvelgiant į jų taikymo sritį, metodiką ir poveikį ES taisyklėms; ragina valstybes nares, Tarybą, Komisiją ir EPI racionalizuoti ES poziciją, siekiant padidinti ES įtaką ir skatinti taikyti teisės aktus, kuriuos ES priėmė vykdant demokratinį procesą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti naujo reguliavimo darną tiek su ES acquis, tiek su tarptautinėmis gairėmis, taip pat proporcingą įgyvendinimą, įskaitant taikymo sritį, siekiant išvengti nereikalingų skirtumų tarp teisės aktų ir jų dubliavimosi; mano, kad tai būtinos sąlygos norint sėkmingai įgyvendinti bendruosius tikslus skatinant ilgalaikį stabilumą pasaulyje, išsaugant Europos patrauklumą tarptautiniams investuotojams ir vengiant nereikalingo neigiamo poveikio ES finansų sektorių konkurencingumui; primena lojalaus Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo principą, nurodytą Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje; mano, kad EPI turėtų dalyvauti tarptautinėse standartus nustatančiose organizacijose vykstančiose diskusijose dėl pasaulinių reguliavimo principų; pabrėžia, jog turėtų būti toliau stiprinamas dialogas reguliavimo klausimais su JAV; atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad finansinių paslaugų reguliavimo klausimai atitinkamais atvejais turėtų būti įtraukti į tarptautines derybas;

40.  atkreipia dėmesį į sprendimų dėl lygiavertiškumo poreikį siekiant šalinti kliūtis, susijusias su galimybe patekti į rinkas ir atitinkamomis reguliavimo sistemomis, atsižvelgiant į tai, kad tokie vienašaliai sprendimai turi būti naudingi Europos įmonėms ir vartotojams ir kad lygiavertiškumas su kitomis jurisdikcijomis gali padidinti kapitalo įplaukas ir pritraukti papildomų investicijų į Europą; pabrėžia, kad reikia siekti nuoseklios ir darnios sistemos, kurią taikant būtų racionaliai abipusiai pripažįstami vienodi arba panašūs standartai;

41.  prašo Komisijos pasiūlyti nuoseklią, darnią, skaidrią ir praktišką trečiųjų valstybių lygiavertiškumo pripažinimo procedūrų ir sprendimų tvarką, atsižvelgiant į rezultatais pagrįstą analizę ir tarptautinius standartus arba susitarimus; reikalauja, kad visi sprendimai dėl lygiavertiškumo būtų priimami deleguotaisiais aktais; mano, kad EPI turėtų atlikti tinkamą vaidmenį derinant trečiųjų valstybių vertinimus, skirtus lygiavertiškumo sprendimams priimti;

Geresnis ES finansinių paslaugų reguliavimas

42.  mano, jog geresniam finansų reguliavimui reikia tvirtos normų sistemos ir pirmiausiai to, kad valstybės narės vykdytų jau galiojantį acquis; pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti veiksmingą, efektyvų ir nuoseklų teisės aktų įgyvendinimą, ir ragina Komisiją reguliariai teikti ataskaitas Parlamentui apie teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo padėtį, o atitinkamais atvejais ir apie pažeidimų nagrinėjimo procedūras, pradėtas prieš valstybes nares; primygtinai ragina valstybes nares tinkamai užtikrinti teisės aktų vykdymą; mano, kad pertekliniu reglamentavimu nėra sudaromos palankesnės sąlygos ES vidaus rinkos ir konkurencijos veikimui; mano, kad ES vidaus rinkos veikimo nepalengvina ir pastangos pritraukti verslą savo nuožiūra taikant žemesnius standartus; prašo Komisijos atlikti nuodugnią analizę ir parengti ataskaitą apie visas perteklinio reglamentavimo priemones, kurių valstybės narės ėmėsi finansų srities teisės aktų srityje, ir iki 2016 m. pabaigos pateikti tą analizę ir ataskaitą Parlamentui;

43.  ragina valstybes nares įsipareigoti laikytis nustatytų terminų, iki kurių direktyvos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę, nes tai yra ne tik teisinis reikalavimas, bet ir svarbus veiksnys siekiant išvengti nereikalingo delsimo visiškai įgyvendinti teisės aktus bei jų dalinio ar nevienodo taikymo įvairiose Sąjungos valstybėse narėse, nes šie trūkumai gali sudaryti nevienodas įvairių susijusių subjektų veiklos sąlygas ir sukelti kitų rūšių iškraipymus;

44.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti geresnę Komisijos bei EPI projektų ir jų rengimo procesų (apimančių sprendimus dėl terminų ir prioritetų bei dubliavimo vengimą) kokybę ir geriau juos derinti tarpsektoriniu mastu; pabrėžia, kad tai turėtų padėti išvengti pagrindinio teisės akto dubliavimo deleguotuosiuose aktuose ir politinių sprendimų, kurie turėtų būti priimti pagrindiniame teisės akte, priėmimo deleguotaisiais aktais;

45.  ragina Komisiją sudaryti sąlygas ankstyvam visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui, be kita ko, ekspertų grupių lygmeniu; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti subalansuotą dalyvavimą konsultacijose, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų įvairovę, taip pat palengvinti ir sudaryti geresnes sąlygas (įskaitant konsultacijų organizavimo ir klausimų pateikimo metodus) dalyvauti mažiems suinteresuotiesiems subjektams, atstovaujantiems verslui, vartotojams ir pilietinei visuomenei;

46.  palankiai vertina geresnio reglamentavimo darbotvarkės tikslus; pripažįsta, kad apskritai reikia įvertinti dabartinį ir būsimą reguliavimo tinkamumą; vis dėlto šis tinkamumas negali būti atsietas nuo viso finansų sektoriaus veikimo; pabrėžia Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos svarbą siekiant užtikrinti efektyvų ir veiksmingą finansinių paslaugų reguliavimą, kurį vykdant deramai atsižvelgiama į proporcingumo principą, ir paremti reguliavimo įvertinimo veiklą; ragina suteikti Parlamentui didesnį vaidmenį priimant sprendimus ir atliekant vertinimus, kurie yra neatsiejama Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos dalis; primena, kad reikia siekti geresnio reguliavimo, o ne reguliavimo panaikinimo; pabrėžia, kad siekis užtikrinti skaidrumą, paprastumą, prieinamumą ir sąžiningumą visoje ES vidaus rinkoje turėtų būti įtrauktas į vartotojams skirtą geresnio reglamentavimo darbotvarkę; taip pat pabrėžia, kad ES siekdama atlikti didesnį suderinimą pagal kapitalo rinkų sąjungos tikslus neturi užkrauti nenumatytos reikalavimų laikymosi naštos;

47.  mano, kad EPI ir BPM tenka itin svarbus vaidmuo siekiant geresnio reglamentavimo ir priežiūros tikslų; pabrėžia EPI ir BPM vaidmenį užtikrinant skirtingų teisės aktų tarpusavio suderinamumą ir nuoseklumą, sumažinant netikrumą ir reglamentavimo arbitražą bei skatinant abipusiai naudingą rinkos subjektų tarpusavio bendradarbiavimą; pabrėžia, kad EPI ir BPM turi būti tinkamai finansuojami ir aprūpinami darbuotojais, kad jie galėtų vykdyti savo užduotis, pavestas teisėkūros institucijų;

48.  pabrėžia, kad EPI reglamentų peržiūra turi atspindėti atskaitomybės ir skaidrumo nuostatas, kuriomis siekiama sustiprinti Parlamento kontrolę, kaip nustatyta BPM ir BPeM reglamentuose, be to, ją atliekant reikia sustiprinti EPI nepriklausomumą nuo Komisijos; mano, kad būtina išnagrinėti galimybes sudaryti palankesnes sąlygas platesniam EPI dalyvavimui konsultacijų lygmeniu per 1–ojo lygio etapą, kartu nepažeidžiant teisėkūros institucijų prerogatyvų;

49.  pabrėžia, kad reikia laikytis pagrindinių aktų ir deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų sąveikos, nuoseklumo ir darnos principų; dar kartą pabrėžia, kad politinius sprendimus turėtų pagrindiniame teisės akte priimti teisėkūros institucijos ir jų nederėtų priimti deleguotaisiais aktais, kurių paskirtis – papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikras neesmines teisėkūros procedūra priimto akto nuostatas (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnis); primygtinai reikalauja, kad Komisija ir EPI, rengdamos deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus bei gaires, neviršytų pagrindiniuose teisės aktuose nustatytų įgaliojimų ir nepažeistų nuostatų dėl teisėkūros institucijų pritarimo; apgailestauja dėl to, kad praeityje priežiūros institucijos, rengdamos įgyvendinimo aktus, ne visada laikėsi ES teisėkūros institucijų nustatytų įgaliojimų; apgailestauja, kad nepakankamai derinama Komisijos (deleguotųjų aktų) ir EPI (techninių standartų) veikla, o tai gali neigiamai paveikti reikalavimų laikymosi kokybę, ypač tais atvejais, kai išsamūs reikalavimai patvirtinami likus nedaug laiko iki pagrindinio teisės akto įgyvendinimo termino;

50.  ragina Komisiją nerengti jokių deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų rinkinių ir vengti teisės aktų rinkinių metodo, kad būtų sudarytos sąlygos laiku priimti tuos teisės aktus;

51.  ragina Komisiją užtikrinti, kad EPI pateikti techninių reguliavimo standartų (TRS) ir techninių įgyvendinimo standartų (TĮS) projektų pakeitimai būtų skaidrūs teisėkūros institucijoms ir suinteresuotiems subjektams;

52.  pabrėžia, kad ankstyva Komisijos atliekama teisinė peržiūra neturėtų sumažinti nei proceso skaidrumo Parlamentui, nei Parlamento teisės, kad su juo būtų konsultuojamasi; prašo, kad rengiant projektus EPI savo iniciatyva, reguliariai, išsamiai ir nedelsiant pateiktų Parlamentui preliminarius projektus ir tarpinę informaciją apie darbo pažangą bei šiais klausimais konsultuotųsi su Parlamentu;

53.  ragina Komisiją ir EPI visapusiškai laikytis teisėkūros institucijų nustatytų pateikimo terminų ir nedelsiant pateikti joms paaiškinimą, jei manoma, kad termino nebus laikomasi;

54.  primena EPI, kad techniniams standartams, gairėms ir rekomendacijoms taikomas proporcingumo principas; ragina EPI laikytis nuosaikumo gairių apimties ir skaičiaus atžvilgiu, ypač tais atvejais, kai pagrindiniame teisės akte EPI nebuvo aiškiai suteikti įgaliojimai priimti gaires; pažymi, kad tokiais atvejais laikytis nuosaikumo reikia ir atsižvelgiant į ribotus EPI išteklius bei į poreikį laikytis EPI užduočių prioritetų, laikantis nuostatos, kad veiksmingos priežiūros praktinių ribų neturėtų nulemti biudžeto suvaržymai, taip pat prašo užtikrinti EPI pakankamus išteklius, kad jos vykdydamos savo įgaliojimus galėtų atlikti patikimą, nepriklausomą ir veiksmingą priežiūrą;

55.   ragina EPI pasinaudoti savo teise prašyti informacijos apie tai, kaip valstybės narės taiko pagrindinius teisės aktus, ir reguliariau atlikti nacionalinių kompetentingų institucijų vertinimus siekiant didinti priežiūros konvergenciją tarp valstybių narių;

56.  ragina Komisiją ir EPI reguliariai skelbti konsoliduotus ES finansinių paslaugų taisyklių tekstus savo interneto svetainėse, įskaitant santrauką, kuri būtų prieinama ir suprantama įmonėms, vartotojams, pilietinės visuomenės organizacijoms ir kitiems subjektams; mano, kad vertėtų apsvarstyti galimybę sukurti bendrą registrą, kuriame pateikiamos nuorodos į nacionalines įgyvendinimo nuostatas;

Tolesni žingsniai

57.   ragina Komisiją ir EPI reguliariai (bent kartą per metus) atlikti darnos ir nuoseklumo patikrinimus (be kita ko, tarpsektorinius ir dėl kiekvieno teisėkūros procedūra priimamo akto projekto bei dėl priimtų teisės aktų, įskaitant TRS ir TĮS, įgyvendinimo) ir šiai veiklai skirti išteklių;

58.  ragina Komisiją ir EPI reguliariai (bent kartą per metus) atlikti proporcingumo ir veiksmingumo patikrinimus (ypač dėl mažiesiems ir vidutiniams rinkos subjektams taikytinų reikalavimų ir dėl kiekvieno teisėkūros procedūra priimamo akto projekto) ir šiai veiklai skirti išteklių; ragina Komisiją paskelbti žaliąją knygą, kurioje būtų apsvarstyti nauji būdai, kaip skatinti finansinio reguliavimo proporcingumą;

59.  pabrėžia, kad atskirų teisėkūros priemonių poveikis skiriasi nuo jų bendro poveikio; ragina Komisijos tarnybas, bendradarbiaujant su EPI, BPM ir ESRV, kas penkeri metai atlikti išsamų kiekybinį ir kokybinį ES finansinių paslaugų reguliavimo bendro poveikio finansų rinkoms ir jų subjektams ES ir valstybių narių lygmeniu vertinimą, siekiant nustatyti trūkumus ir spragas, įvertinti finansinių paslaugų reguliavimo rezultatus, veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat užtikrinti, kad juo nebūtų trukdoma sąžiningai konkurencijai ir ekonomikos vystymuisi, ir informuoti apie tai Parlamentą; pabrėžia, kad priimant visus būsimus teisės aktus svarbu atlikti išsamų poveikio vertinimą ir sąnaudų ir naudos analizę, kad būtų įrodyta teisės aktų pridėtinė vertė, visų pirma susijusi su ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu; pabrėžia, kad į poveikio vertinimą bei sąnaudų ir naudos analizę derėtų įtraukti išsamų 2–ojo lygio priemonių, kurios sudaro didelę dalį ES finansų reguliavimo sistemos, poveikio vertinimą; primena, kad teisėkūros priemonių poveikį gali būti sunku įvertinti kiekybiškai, ypač atsižvelgiant į tai, kad jų naudą sunku išmatuoti, tačiau vis tiek derėtų naudoti kiekybinio įvertinimo metodus;

60.  ragina Komisijos tarnybas užbaigti pirmąjį vertinimą iki 2016 m. pabaigos ir, taip pat remiantis nepriklausomais moksliniais tyrimais, pateikti ataskaitą apie bendrą poveikį, o atskiruose skyriuose apie šiuos aspektus:

  – poveikį įvairiems finansų sektoriams, įskaitant tinkamą diferencijuotą rinkos dalyvių pasiskirstymą pagal dydį, sudėtingumą ir verslo modelį, taip pat poveikį nefinansiniams subjektams,

  – galimas spragas ir trūkumus, atsižvelgiant į galimą naujų grėsmių ir rizikos veiksnių atsiradimą, taip pat dubliavimą ir nenumatytas pasekmes,

  – faktinį ir laukiamą ekonominį poveikį, taip pat Europos finansų sektoriaus konkurencingumą pasaulyje,

  – galimybes duoti naudos realiajai ekonomikai, įskaitant MVĮ, vartotojus ir užimtumą,

  – poreikį toliau tobulinti esamus ir naudoti papildomus finansavimo šaltinius, įskaitant poveikį MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybėms gauti finansavimą,

  – poveikį ilgalaikio finansavimo pasiūlai ir paklausai,

  – poveikį turto ir rizikos paskirstymui ir diversifikavimui, taip pat 1 lygio nuosavo kapitalo ir bendro turto santykio pokyčiams finansų įstaigose,

  – esamos tvarkos veiksmingumą ir tinkamumą neprofesionaliesiems investuotojams, instituciniams investuotojams ir vartotojams bei klientams, įskaitant skaidrumo tvarką,

– veiksmingumą šalinant kliūtis bendrajai rinkai, ribojant reglamentavimo arbitražą ir skatinant konkurenciją,

– bendras poveikį finansiniam stabilumui ir neatsakingo elgesio rizikai, įskaitant galimų reguliavimo trūkumo sąnaudų ir rizikos įvertinimą, taip pat atsižvelgiant į veiksmingą G 20 rekomendacijų įgyvendinimą ir finansų įmonių susietumo mastą,

– TFAS apskaitos pagal tikrąją vertę, palyginti su prudencine apskaita, poveikį finansiniam stabilumui,

– makroprudencinės priežiūros ES tvarkos veiksmingumą ir tinkamumą,

– EPI pajėgumą vykdyti užduotis, pavestas joms pagal dabartinę teisinę tvarką, taip pat veiksmus, kurių gali prireikti siekiant patobulinti tą tvarką, ypač EPI finansavimą artimiausioje ateityje,

  – sąsajas su tarptautiniais standartais ir poveikį Europos įmonių konkurencingumui pasaulio mastu, atsižvelgiant į ES ir kitų svarbiausių jurisdikcijų palyginimą pagal galiojančius teisės aktus ir jų įgyvendinimo mastą;

61.  ragina Komisiją pateikti savo išvadas Parlamentui ir Tarybai ir atitinkamais atvejais pasiūlyti priemonių;

°

°  °

62.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

2007 ir 2008 m. iškilus finansų ir skolų krizei prireikė, kad Europos teisės aktų leidėjai ir tarptautinius standartus nustatančios institucijos imtųsi visapusiškų veiksmų. Nuo tada ES finansinių paslaugų srityje pradėta vykdyti daug teisėkūros iniciatyvų siekiant atkurti finansinį stabilumą, stiprinti klientų apsaugą ir panaudoti krizės dėka įgytą patirtį. Daugybė teisės aktų jau sėkmingai įvykdyti, laikantis jų įgyvendinimo ir taikymo terminų, kurie jau praėjo arba netrukus praeis.

Šis pranešimas savo iniciatyva yra pirmasis žingsnis siekiant įvertinti šį teisėkūros darbą, pašalinti pastebėtus finansinių paslaugų teisės aktų leidybos trūkumus ir pranešti apie išryškėjusius susirūpinimą keliančius klausimus, ypač dėl to, kad nebuvo pakankamai išanalizuotas atskirų teisėkūros priemonių ir jų tarpusavio sąveikos poveikis, taip pat iki šiol nebuvo visapusiškai įvertintas bendras visų teisės aktų poveikis.

Įgyvendinant svarbias naujas Komisijos iniciatyvas, pavyzdžiui, Investicijų dokumentų rinkinį ir kapitalo rinkų sąjungą, bus pasiekta geresnių rezultatų, jei jos bus pagrįstos esamu finansinių paslaugų reglamentavimu, kuris yra veiksmingas ir efektyvus. Todėl pranešėjas mano, kad būtinas nuodugnus finansinių paslaugų tvarkos poveikio įvertinimas ir kad jis turėtų būti reguliariai kartojamas. Ši užduotis turėtų būti patikėta Komisijos tarnyboms, siekiant kuo geriau pasinaudoti jų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektai patirtimi ir jų ryšiais su priežiūros agentūromis (EIOPA, EBA ir ESMA) bei ESRV ir BPM. Komisija turėtų pateikti savo vertinimą abiem teisėkūros institucijoms ir, jei reikia, pasiūlyti patobulinimų.

Pranešėjas yra susirūpinęs dėl galiojančių teisės aktu galimų neatitikimų ir nenuoseklumo ir ketina imtis veiksmų toliau vystyti neoficialią iniciatyvą, kurios ECON komitetas jau ėmėsi 2014 m. pradžioje. Be to, pranešėjas norėtų pabrėžti, kad finansinių paslaugų teisės aktuose privalu atsižvelgti į proporcingumą, kuriam reikia skirti gerokai daugiau dėmesio ir dabartinėse politikos iniciatyvose dėl MVĮ ir MVĮ finansavimo. Bendro poveikio vertinimas, taip pat privalomi reguliarūs nuoseklumo ir proporcingumo patikrinimai turėtų padėti užtikrinti, kad finansinių paslaugų teisės aktų taikymas būtų paprastesnis, suprantamas ir geriau priderintas prie mažųjų ir vidutinių subjektų poreikių. Aptariant kapitalo rinkų sąjungos tikslus, taip pat turėtų būti įvertinama galiojančių finansinių paslaugų teisės aktų sąveika su finansinių paslaugų subjektų galimybėmis suteikti naudos realiajai ekonomikai. Tai turėtų apimti išsamų vertinimą, kaip veikia esamos realiosios ekonomikos finansavimo priemonės, kaip jas galima būtų išplėsti ir papildyti kitomis priemonėmis.

Pranešėjas laikosi nuomonės, kad reikalingas visapusiškas galiojančių teisės aktų įgyvendinimas ir tvirtas vykdymo užtikrinimas valstybėse narėse. Jis mano, jog svarbu, kad finansinis stabilumas ir klientų apsauga išliktų teisės aktų leidėjų prioritetais, daugiau svarbos suteikiant nuoseklaus ir rizika grindžiamo požiūrio taikymui. Be to, pranešėjas įvardija ES teisės aktų ir ES finansų sektorių konkurencingumą pasaulyje kaip esminį finansinių paslaugų reguliavimo uždavinį. Jis mano, kad Europos teisės aktų leidėjai turi labiau atsižvelgti į sąsajas su tarptautiniais standartais. Pirmasis bendro poveikio vertinimas turėtų būti naudojamas atliekant tikslinę bendros finansinių paslaugų tvarkos analizę, kartu vengiant plataus neseniai priimtų teisės aktų persvarstymo.

Pranešėjas atkreipia dėmesį į tai, kad finansinių paslaugų reguliavimo kokybė taip pat priklauso nuo teisėkūros proceso koordinavimo, terminų ir skaidrumo. Todėl šiame pranešime pateikiami reikalavimai toliau tobulinti šį procesą ir taip pat aptarti esminį EPI ir BPM vaidmenį ir atskaitomybę šiuo klausimu.

14.10.2015

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

ES finansinių paslaugų reglamento apžvalga ir su juo susiję iššūkiai: poveikis ir siekis nustatyti veiksmingesnes ir efektyvesnes ES gaires, susijusias su Finansiniu reglamentu ir kapitalo rinkų sąjunga

(2015/2106(INI))

Nuomonės referentas: Janusz Lewandowski

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina tai, kad pradedamos konsultacijos dėl kapitalo rinkų sąjungos, ir pabrėžia, kad būtina pasimokyti iš krizių siekiant padidinti rinkos stabilumą, palengvinti ne bankų teikiamą finansavimą ir investicijas į realiąją ekonomiką ir pasiekti ilgalaikį tvarų ekonomikos augimą; mano, kad ši iniciatyva gali suteikti daugiau galimybių gauti finansavimą ir sudaryti sąlygas investicijoms, todėl gali būti svarbi priemonė siekiant sugrąžinti Europą į tvaraus ekonomikos augimo, kuris būtų socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu darnus, kelią;

2.  pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į platesnį pasaulinį kontekstą, tai ypač aktualu, kai sprendžiama, kada ir kokius pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ES finansų sektoriaus tarptautiniam konkurencingumui išsaugoti ir stiprinti, investicijų klimatui pagerinti ir kapitalo srautams į ES pritraukti, taip pat abipusėms galimybėms patekti į tarptautines rinkas užtikrinti; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikalingas glaudesnis Komisijos bendradarbiavimas su tarptautinėmis įstaigomis, pvz., Finansinio stabilumo taryba (FST) ir Tarptautine vertybinių popierių komisijų organizacija;

3.  pabrėžia, kad ES Finansinių paslaugų reglamento tikslas turėtų būti parama realiajai ekonomikai; todėl mano, kad reglamentas turėtų būti nuoseklus ir proporcingas;

4.  pažymi, kad realioji ekonomika tebėra labai priklausoma nuo bankų, taigi, sugriežtinus bankų skolinimo sąlygas, ji tampa pažeidžiama; mano, kad reikėtų rasti alternatyvius finansavimo šaltinius, pirmiausia didinant naudojimąsi rizikos kapitalu;

5.  palankiai vertina tai, kad numatyta įvairinti finansavimo šaltinius, kurie turėtų papildyti esamus šaltinius, skatinti priemones, kurios įrodė savo naudingumą, ir atsižvelgti į finansavimo, kurio skirtingais vystymosi etapais reikia novatoriškiems verslo subjektams, pvz., naujai įsteigtoms įmonėms, ypatybes; pabrėžia, kad reikia sumažinti administracinę naštą, visų pirma MVĮ, ir skatinti ES teisės aktuose taikyti subsidiarumo, proporcingumo, nuoseklumo, veiksmingumo ir įvykdomumo principus, kad būtų užtikrinti atvirų, veiksmingų, likvidžių ir ekonominiu požiūriu efektyvių kapitalo rinkų interesai;

6.  išreiškia susirūpinimą dėl reglamentavimo sudėtingumo, kuris dažnai yra daugiasluoksnis ir duoda skirtingų bei prieštaringų rezultatų; ragina Komisiją išsamiai įvertinti Finansinių paslaugų reglamento laikymosi išlaidas, ypač MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms, kad, kai tik įmanoma, šios išlaidos būtų sumažinamos;

7.  pabrėžia svarbų bankų, kaip kapitalo rinkų tarpininkų, vaidmenį; pabrėžia, kad finansinis tarpininkavimas yra itin svarbus siekiant tinkamai įvertinti galimų investuotojų riziką ir poreikius;

8.  pabrėžia, kad reikia sudaryti investicijoms palankias sąlygas, kuriomis būtų panaikintos kliūtys, kurios neskatina vykdyti ilgalaikių investicijų, pavyzdžiui, kapitalo reikalavimai, atgrasantys nuo ilgalaikių investicijų į infrastruktūrą;

9.  mano, kad kapitalo rinkų sąjunga taip pat turėtų užtikrinti, kad, panaikinus galimo finansinių priemonių, pavyzdžiui, obligacijų ar akcijų, naudojimo apribojimus ir kliūtis, verslo subjektai turėtų pasirinkimą tarp finansavimo tipų;

10.  primena, kad informacijos apie MVĮ finansinę padėtį trūkumas yra viena iš didžiausių kliūčių investuojant į šio tipo įmones; ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti būdus ir priemones, kaip suteikti investuotojams geresnę prieigą prie skaidrių ir palyginamų duomenų apie MVĮ; mano, kad specialios duomenų bazės, kurioje būtų savanoriškais pagrindais renkama finansinė informacija apie MVĮ ir naujai įsteigtas įmones, kūrimas būtų naudinga investuotojų informavimo priemonė;

11.  palankiai vertina tai, kad pradedamos konsultacijos dėl Prospekto direktyvos peržiūros ir dedamos pastangos pašalinti reguliavimo kliūtis pakeitimui vertybiniais popieriais; ragina atgaivinti pakeitimo vertybiniais popieriais rinką vengiant pernelyg detalios ir nurodomojo pobūdžio apibrėžties taikymo paprastiems, skaidriems ir standartizuotiems pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams; pritaria Komisijos pasiūlymui sudaryti vadinamųjų „aukštos kokybės“ pakeitimų vertybiniais popieriais registrą; ypač pabrėžia, kad reikia atverti finansų rinkas ir išplėsti turimas finansavimo galimybes MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms; šiuo klausimu ragina apsvarstyti galimybę nustatyti „MVĮ vertinimo kriterijus“ , kad bankai galėtų palyginti ir nustatyti kreditų kainas; ragina gerinti galimybes gauti ilgalaikį finansavimą ir sukurti Europos neviešo platinimo rinką, kuria būtų skatinama rizikos kapitalo veikla, taip pat alternatyvios priemonės, pavyzdžiui, tarpusavio skolinimas ir sutelktinis finansavimas; prašo Komisijos į kapitalo rinkų sąjungos kontekste apsvarstyti „finansavimo eskalatoriaus“ koncepciją, kad būtų atsižvelgta į įvairius įmonių finansavimo poreikius visais įmonių raidos etapais;

12.  mano, kad galimybės gauti finansavimą, ypač MVĮ, yra itin svarbios ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui; pažymi, kad pelningi bankai ir efektyvios kapitalo rinkos – tai būtina sąlyga užtikrinant galimybes gauti finansavimą;

13.  ragina Komisiją atsižvelgti į konkrečių rinkų ypatumus ir pasiūlyti pakeitimus tik tose srityse, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų panaikintos esamos kliūtys; mano, kad esminiais kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvos elementais turėtų būti principas „iš apačios į viršų“, dalijimasis geriausios nacionalinės praktikos pavyzdžiais ir vietos kapitalo rinkų bei vietos ekosistemų stiprinimas, derinant teisės aktus tik esant būtinybei, ir priemonės, skirtos neigiamam perteklinio reglamentavimo poveikiui išvengti;

14.  ragina Komisiją imantis kapitalo rinkų sąjungos įgyvendinimo politikos iniciatyvų atsižvelgti į skirtingą ekonominę ir kultūrinę įvairių valstybių narių MVĮ struktūrą;

15.  pažymi, kad privatus akcinis kapitalas ir rizikos kapitalas yra įdomios finansavimo alternatyvos, ypač naujai įsteigtoms įmonėms; ragina Komisiją parengti papildomas priemones, remiantis gauta patirtimi su Europos rizikos kapitalo fondais ir Europos socialinio verslumo fondais;

16.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti visapusiškus ir tarpsektorinius poveikio vertinimus, ir ragina Komisiją išsamiai konsultuotis visiems suinteresuotiesiems subjektams aktualiais klausimais ir užtikrinti deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų nuoseklumą;

17.  mano, kad teisės aktai ne visada yra tinkamiausias politikos atsakas ir kad reikėtų deramai atsižvelgti į su teisėkūra nesusijusius ir rinka grindžiamus metodus.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	13.10.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	50 8 6
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Zigmantas Balčytis, Nicolas Bay, David Borrelli, Jerzy Buzek, Philippe De Backer, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Peter Eriksson, Fredrick Federley, Ashley Fox, Theresa Griffin, Marek Józef Gróbarczyk, András Gyürk, Roger Helmer, Hans-Olaf Henkel, Eva Kaili, Kaja Kallas, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Ernest Maragall, Edouard Martin, Dan Nica, Angelika Niebler, Miroslav Poche, Miloslav Ransdorf, Michel Reimon, Herbert Reul, Paul Rübig, Algirdas Saudargas, Jean-Luc Schaffhauser, Neoklis Sylikiotis, Antonio Tajani, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Michał Boni, David Coburn, Cornelia Ernst, Francesc Gambús, Gunnar Hökmark, Benedek Jávor, Jude Kirton-Darling, Constanze Krehl, Olle Ludvigsson, Notis Marias, Marian-Jean Marinescu, Dominique Riquet, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Sofia Sakorafa, Massimiliano Salini, Theodor Dumitru Stolojan, Pavel Telička, Cora van Nieuwenhuizen

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	1.12.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	48 5 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Esther de Lange, Fabio De Masi, Anneliese Dodds, Markus Ferber, Jonás Fernández, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Petr Ježek, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Werner Langen, Sander Loones, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Peter Simon, Renato Soru, Theodor Dumitru Stolojan, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Jakob von Weizsäcker, Marco Zanni, Sotirios Zarianopoulos
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Matt Carthy, Philippe De Backer, Ashley Fox, Doru-Claudian Frunzulică, Ildikó Gáll-Pelcz, Marian Harkin, Barbara Kappel, Verónica Lope Fontagné, Paloma López Bermejo, Thomas Mann, Alessia Maria Mosca, Michel Reimon, Maria João Rodrigues
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Anneleen Van Bossuyt, Igor Šoltes

• [1]  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0268.
• [2]  http://www.europarl.europa.eu/document/activities/cont/201402/20140210ATT79138/20140210ATT79138EN.pdf.
• [3]  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0202.
• [4]  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0161.
• [5]  http://www.esrb.europa.eu/pub/pdf/other/esrbreportregulatorytreatmentsovereignexposures032015.en.pdf?29664e3495a886d806863aac942fcdae.