Pranešimas - A8-0024/2016Pranešimas
A8-0024/2016

PRANEŠIMAS dėl moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėties Europos Sąjungoje

10.2.2016 - (2015/2325(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėja: Mary Honeyball


Procedūra : 2015/2325(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A8-0024/2016
Pateikti tekstai :
A8-0024/2016
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėties Europos Sąjungoje

(2015/2325(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (SESV) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 78 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į 1967 m. jos protokolą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir į 2014 m. lapkričio 14 d. Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 32 dėl pabėgėlių statuso, prieglobsčio, pilietybės ir moterų be pilietybės su lytimi susijusių aspektų,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija);

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į susijusius galutinius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“, „Pekinas + 10“, „Pekinas + 15“ ir „Pekinas + 20“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Europos migracijos darbotvarkė“ (COM(2015)0240),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas (2015–2020 m.)“ (COM(2015)0285),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 12 d. Tarybos išvadas dėl migracijos, ypač į jose išreikštą įsipareigojimą moterų ir mergaičių žmogaus teisių klausimu;

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo sudaromas ES bendras saugių kilmės šalių sąrašas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2013/32/ES,

–  atsižvelgdamas į Reglamentą (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos,

–  atsižvelgdamas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos išvadas „2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų planas“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 25 d. Komisijos komunikatą „Europos kaimynystės politikos įgyvendinimas 2014 m.“ (SWD(2015)0076),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 2 d. rezoliuciją dėl Europos ombudsmeno savo iniciatyva atlikto tyrimo Nr. OI/5/2012/BEH-MHZ dėl FRONTEX specialiosios ataskaitos[1],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0024/2016),

A.  kadangi dėl besitęsiančių konfliktų, regioninio nestabilumo ir žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant smurto dėl lyties ir žaginimų, kaip karo ginklo, naudojimą, susidarė precedento neturintis vyrų, moterų ir vaikų, prašančių tarptautinės apsaugos Europos Sąjungoje, skaičius, kuris nuolat auga;

B.  kadangi prieglobsčio prašytojai visoje Europos Sąjungoje patiria didelę lyčių nelygybę; kadangi moterys sudaro vidutiniškai trečdalį prašymus suteikti prieglobstį pateikiančių asmenų; kadangi nuo 2015 m. pradžios iki lapkričio mėn. Viduržemio jūra į Europos pakrantes atvyko apie 900 000 žmonių, o maždaug 38 proc. jų yra moterys ir vaikai; kadangi Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras pranešė, kad, 2016 m. sausio mėn. duomenimis, moterys ir vaikai sudaro 55 proc. asmenų, atvykusių į Graikiją prašyti ES prieglobsčio; kadangi per šias vilties pripildytas keliones žuvo pernelyg daug žmonių ir daugumą jų sudarė moterys;

C.  kadangi moterys ir lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai ir interseksualūs asmenys (LGBTQI) patiria ypatingų formų persekiojimą dėl lyties, kuris iki šiol pernelyg dažnai nepripažįstamas vykdant prieglobsčio procedūras;

D.  kadangi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo nepasiektas jos pagrindinis tikslas apsaugoti moteris ir smarkiai padidinti jų dalyvavimą politikos ir sprendimų priėmimo procesuose;

E.  kadangi, UNHCR duomenimis, kasmet apie 20 000 moterų ir mergaičių iš šalių, kuriose žalojami moterų lyties organai, prašo prieglobsčio ES valstybėse narėse; kadangi daugybė moterų prieglobsčio prašymus teikia iš baimės dėl lyties organų žalojimo;

F.  kadangi, UNHCR nuomone, 71 proc. ES prieglobsčio prašytojų moterų iš šalių, kuriose praktikuojamas lyties organų žalojimas, yra patyrusios lyties organų žalojimą; kadangi Europos Žmogaus Teisių Teisme priimti sprendimai, kuriais sustabdytas mergaičių, kurioms gresia lyties organų žalojimas, keliantis pavojų patirti nepataisomą žalą fizinei ir psichologinei sveikatai, išsiuntimas iš šalies;

G.  kadangi prieglobsčio prašančios moterys ir mergaitės turi ypatingų su apsauga susijusių poreikių ir kitokių rūpesčių nei vyrai, todėl visų krypčių prieglobsčio politiką ir procedūras, įskaitant prieglobsčio prašymų vertinimą, įgyvendinti būtina atsižvelgiant į lyčių aspektą ir konkretų atvejį; kadangi prieglobsčio prašymai dėl smurto turėtų būti išnagrinėti taip, kad moterys būtų apsaugotos nuo antrinės viktimizacijos vykdant prieglobsčio procedūras;

H.  kadangi tuo atveju, kai moterų ir mergaičių teisinis statusas priklauso nuo jų sutuoktinių, kyla grėsmė jų integracijai ir teisėms;

I.  kadangi atitinkami bendros Europos prieglobsčio sistemos aktai turi būti perkeliami ir įgyvendinami laikantis Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir kitų susijusių dokumentų;

J.  kadangi įvairiose valstybėse narėse labai skirtingai elgiamasi su prieglobsčio prašančiomis moterimis bei mergaitėmis ir dar esama labai didelių trūkumų šioje srityje;

K.  kadangi pabėgėlės ir prieglobsčio prašančios moterys dažnai patiria įvairią diskriminaciją ir yra pažeidžiamesnės dėl seksualinės prievartos ir smurto dėl lyties savo kilmės, tranzito ir atvykimo šalyse; kadangi ypač pažeidžiamos yra nelydimos moterys ir mergaitės, šeimai vadovaujančios moterys ir nėščios moterys, taip pat neįgalieji ir pagyvenę asmenys;

L.  kadangi moterys pabėgėlės turi ne tik kovoti su grėsmėmis savo asmeniniam saugumui (ilgos ir pavojingos kelionės į tremtį, priekabiavimas, institucijų abejingumas ir dažnai patiriama seksualinė prievarta bei smurtas net pasiekus vietą, kuri atrodo saugi, ir su tuo susijęs socialinis pasmerkimas, su kuriuo dažnai susiduria), bet ir turi rūpintis savo šeimų fiziniu saugumu, gerove ir išlikimu;

M.  kadangi daugybė į Europą atvykusių pabėgėlių gyvena laikinomis sąlygomis stovyklose arba gatvėse, o moterys ir mergaitės ypač pažeidžiamos;

N.  kadangi nusikaltėlių tinklai naudojasi nepakankamai saugiu prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių atvykimu į ES, nestabilia padėtimi ir konfliktais regionuose ir mėginančių bėgti moterų ir mergaičių pažeidžiamumu, siekdami jas išnaudoti jomis prekiaudami ir seksualiai jas išnaudodami;

O.  kadangi moterims, kurios yra smurto ir prekybos žmonėmis aukos, kyla didesnis lytiniu keliu plintančių ligų pavojus;

P.  kadangi UNHCR pranešė apie smurto ir prievartos, taip pat ir seksualinės, prieš pabėgėles ir vaikus atvejus jų kelionių metu, taip pat ir perpildytuose priėmimo centruose ES;

Q.  kadangi prieglobsčio ES prašančios moterys ir mergaitės dažnai bėga nuo moteris engiančių režimų, kuriais nepripažįstama moterų ir vyrų lygybė, toleruojamas smurtas prieš moteris, prievarta, ištekinimas vaiko amžiaus, anksti ir prievarta;

R.  kadangi labai dažnai pabėgėlių apgyvendinimo centruose nėra tinkamų patalpų, kuriose ten gyvenančios motinos galėtų rūpintis savo vaikais ir juos prižiūrėti; kadangi teisinės pagalbos įstaigos nesuteikia tinkamos paramos ir informacijos ieškant šeimos narių;

S.  kadangi nei priėmimo, nei tranzito centruose visoje Europos Sąjungoje nesilaikoma pagrindinių poreikių, kad būtų užkirstas kelias smurtui dėl lyties, t. y. nėra atskirų tualetų, dušų ir miegojimo vietų moterims;

T.  kadangi mergaitėms, bėgančioms nuo konfliktų ir persekiojimo, kyla didesnė rizika būti ištekintoms vaiko amžiaus, anksti ir prievarta, būti išžagintoms, patirti seksualinę ir fizinę prievartą bei prostituciją;

U.  kadangi atskyrus nuo šeimos narių moterims ir vaikams kyla didesnė rizika, ypač kai jie sulaikomi;

V.  kadangi šeimos susijungimas yra pagrindinė teisė, tačiau ją užtikrinti sistemingai vėluojama ir ji netgi pažeidžiama, ir kadangi dėl to, kad ši teisė neužtikrinama arba ją užtikrinti vėluojama, pirmiausia nukenčia moterys ir vaikai;

W.  kadangi moterys dažnai priverstos dirbti nedeklaruojamą darbą žeminančiomis sąlygomis, kad galėtų pasilikti šalyje, į kurią atvyko;

X.  kadangi Pekino veiksmų platformoje pabrėžiama, kad būtina didinti moterų dalyvavimą sprendžiant konfliktus sprendimų priėmimo lygiu ir tinkamai įtraukti pabėgėles, perkeltąsias moteris ir migrantes į joms turinčių įtakos sprendimų priėmimą;

Y.  kadangi vienas iš tvaraus vystymosi tikslų (Nr. 5) – iki 2030 m. užtikrinti lyčių lygybę ir pagerinti moterų gyvenimo sąlygas;

1.  mano, kad moterims ir mergaitėms, bėgančioms nuo konfliktų ir persekiojimo, turi būti sukurti saugūs ir teisėti keliai į ES, kad būtų užtikrintas didesnis moterų pabėgėlių saugumas ir sauga, ir kad reikėtų atsižvelgti į lyčių aspektą; ypač pabrėžia, kad daugiau valstybių narių turėtų dalyvauti ES perkėlimo programose; yra įsitikinęs, kad teisės aktai ir politika, susiję su neteisėta migracija, neturėtų užkirsti kelio taikyti ES prieglobsčio suteikimo tvarkos; pabrėžia, kad teisė į prieglobstį įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnyje;

2.  pabrėžia, kad būtina skubiai atverti tiesioginius kelius teisėtam ir saugiam prieglobsčiui gauti, siekiant kovoti su neteisėto žmonių gabenimo tinklais ir sudaryti didesnes sąlygas moterims, vaikams, vyresnio amžiaus ir neįgaliems asmenims prašyti prieglobsčio nerizikuojant gyvybe; yra labai susirūpinęs dėl mirčių, grąžinimo atvejų ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų prie ES išorės sienų; mano, kad atsakomybe, išlaidomis ir nauda turi dalytis ne tik pirmojo atvykimo šalys, bet visos 28 valstybės narės; apgailestauja dėl nepakankamo ES valstybių narių solidarumo;

3.  pabrėžia, jog pabėgėlės turi būti registruojamos atskirai ir joms turi būti išduodami atitinkami dokumentai, kad būtų užtikrintas jų asmeninis saugumas, judėjimo laisvė ir joms būtų suteikta galimybė naudotis būtiniausiomis paslaugomis, kaip reikalauja UNHCR;

4.  pabrėžia, kad miesto ir kaimo vietovėse, taip pat pabėgėlių stovyklose, įskaitant grąžinimo zonas, įsteigti koordinavimo ir bet kokio kito atstovavimo pabėgėliams organai turi siekti lyčių lygybės, kad būtų užtikrintos moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisės ir atsižvelgta į jų poreikius;

5.  dar kartą ragina visas valstybes nares ir Europos Sąjungą pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija);

6.  ragina valstybes nares bendradarbiaujant su ES užtikrinti, kad visais prieglobsčio proceso etapais moterims, kurios patyrė žalą dėl lyties, būtų teikiamos specialios konsultacijos dėl traumos ir psichosocialinė pagalba, tiesiogiai dalyvaujant kvalifikuotoms ir šioje srityje besispecializuojančioms moterims;

7.  yra itin susirūpinęs dėl to, kad esama pranešimų apie moteris ir vaikus, kurie priversti užsiimti seksu, norėdami išgyventi, t. y. sumokėti tarpininkams ir toliau keliauti, kad galėtų prašyti prieglobsčio Europos Sąjungoje; dar kartą pabrėžia, kad saugūs ir teisėti keliai į Europą būtini norint veiksmingai užkirsti kelią tokiai realybei;

8.  primygtinai ragina nustatant FRONTEX pagrindinių teisių pareigūno tarnybos skundų mechanizmą į jį įtraukti lyčių aspektą ir spręsti FRONTEX, valstybių narių ir trečiųjų šalių pareigūnų, bendradarbiaujančių su FRONTEX, įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, kaip raginama 2015 m. gruodžio 2 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Europos ombudsmeno savo iniciatyva atlikto tyrimo Nr. OI/5/2012/BEH-MHZ dėl FRONTEX specialiosios ataskaitos;

9.  ragina imtis tikslinių priemonių, siekiant užtikrinti visišką moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų integraciją ir apsaugoti jas nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos, smurto ir prekybos žmonėmis;

10.  pabrėžia, kad rengiant, įgyvendinant ir vertinant bet kokią ES migracijos ir prieglobsčio politiką bei priemones turėtų būti atsižvelgiama į lytį;

Lyčių aspektas apibrėžiant pabėgėlio statusą

11.  ragina vykdant platesnes migracijos ir prieglobsčio politikos reformas ES lygiu priimti naujas ir išsamias gaires lyčių klausimu, kuriomis būtų visapusiškai atsižvelgta į socialinius, kultūrinius ir politinius persekiojimo aspektus ir kurios apimtų priėmimo ir integracijos klausimus;

12.  pabrėžia, kad net šalyse, kurios laikomos saugiomis, moterys gali patirti persekiojimą dėl lyties, o LGBTI asmenys taip pat gali patirti smurtą, todėl gali teisėtai prašyti apsaugos; ragina visas valstybes nares patvirtinti prieglobsčio suteikimo tvarką ir stengti kurti mokymo programas, kuriomis atsižvelgiama į įvairias marginalizuotas tapatybes turinčių moterų, įskaitant LGBTI moteris, poreikius; primygtinai ragina visas valstybes nares kovoti su žalą darančiais stereotipais dėl LGBTI moterų elgesio ir charakteristikų ir nagrinėjant jų prieglobsčio prašymus visapusiškai taikyti ES pagrindinių teisių chartiją; pabrėžia, kad visose valstybėse narėse reikia LGBTI pritaikytų priėmimo vietų; pabrėžia, kad priėmimo vietose dažnai pasitaiko smurtas prieš LGBTI asmenis;

13.  pabrėžia, kad įvairių formų smurtas ir diskriminacija dėl lyties, įskaitant išžaginimą ir seksualinį smurtą, lyties organų žalojimą, priverstinę santuoką, smurtą namuose, vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės ir valstybės leidžiamą diskriminaciją dėl lyties, bet jais neapsiribojant, yra persekiojimas ir turėtų būti laikomi pagrįstomis priežastimis prašyti prieglobsčio ES, taip pat tai turėtų atsispindėti naujose gairėse lyčių klausimu;

14.  ragina Komisiją kruopščiai rinkti migracijos ir tarptautinės apsaugos statistinius duomenis ir įtraukti daugiau pagal lytį suskirstytų duomenų kategorijų, ypač susijusių su prieglobsčio suteikimo tvarkos taikymo etapais po to, kai priimamas pradinis sprendimas;

15.  primygtinai ragina Komisiją parengti aiškinamąsias gaires moterų lyties organų žalojimo klausimu, kuriose būtų visiškai atsižvelgiama į UNHCR gaires persekiojimo dėl lyties klausimu ir į rekomendacijas moterų lyties organų žalojimo klausimu ir kuriose aiškiai nurodomos valstybių narių pareigos, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų nustatymui ir bendravimui su jais; pabrėžia, kad lyties organų žalojimą išgyvenusioms moterims sudėtinga išreikšti savo išgyvenimus, susijusius su lyties organų žalojimu; ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad visų formų smurtą prieš moteris, įskaitant moterų lyties organų žalojimą, būtų galima pripažinti tam tikra persekiojimo forma ir todėl jo aukoms, laikantis Stambulo konvencijos 60 straipsnio, būtų galima suteikti apsaugą, nurodytą 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso;

16.  ragina ES valstybes nares užtikrinti, kad pasienyje taikoma prieglobsčio tvarka atitiktų UNHCR tarptautinės apsaugos gaires, ypač kalbant apie persekiojimą dėl lyties;

17.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į minėtą padėtį, peržiūrėti, ar galima didinti programų „Daphne“ ir „Odysseus“ finansavimą ir aprėptį, ir įvertinti galimybę pritaikyti šias programas prie esamų sąlygų ir apsaugoti pabėgėles;

18.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą sudaryti bendrą ES saugių kilmės valstybių sąrašą; reikalauja imtis visų reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad laikantis šio požiūrio nebūtų pažeistas negrąžinimo principas ir moterų, vaikų bei kitų pažeidžiamų asmenų grupių teisės; ragina taikyti lyčių diferencijavimą; mano, kad joks saugių kilmės valstybių sąrašas neturėtų lemti ne tokio palankaus procedūrinio elgesio su moterimis, kurių prieglobsčio prašymai grindžiami baime ar patirtu smurtu dėl lyties; pabrėžia, kad būtina vengti skubotų sprendimų, kuriais tinkamai neatsižvelgiama į pavojų, įskaitant mirties, kuris kyla smurtą dėl lyties patyrusioms moterims, jei jų prašymai atmetami ir jos būna priverstos grįžti į savo šalis;

19.  ragina visas valstybes nares laikytis objektyvesnio požiūrio dėl patikimumo vertinimo, kuriuo būtų labiau atsižvelgiama į lyčių aspektą, ir rengti geresnius sprendimų priėmėjams skirtus mokymus patikimumo vertinimo tema, į kuriuos būtų įtrauktas lyčių aspektas; pabrėžia, kad patikimumo vertinimai niekada negali būti visiškai tikslūs ir neturėtų būti naudojami kaip vienintelis neigiamų sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo pagrindas; rekomenduoja vertinant moterų prieglobsčio prašymus atsižvelgti į kultūrinius, socialinius ir psichologinius profilius, įskaitant kultūrinę aplinką, švietimą, traumas, baimę, gėdą ir (arba) kultūrinę vyrų ir moterų nelygybę;

20.  ragina valstybes nares nurodyti teigiamų sprendimų dėl prieglobsčio priežastis, kad būtų naudingų duomenų apie apsvarstytus smurto dėl lyties atvejus, ir užtikrinti skaidrumą dėl Konvencijoje nurodytų motyvų, kuriais remiantis buvo patenkinti prieglobsčio prašymai;

21.  primygtinai ragina valstybes nares suteikti moterims informacijos apie prieglobsčio suteikimo tvarką, prieglobsčio prašančių moterų teises ir konkrečias paslaugas; pabrėžia, kad moterų teisė pateikti prieglobsčio prašymą atskirai nuo savo sutuoktinio būtina moterų įgalinimui ir negrąžinimo principo taikymui; primygtinai ragina valstybes nares informuoti visas moteris apie jų teisę pateikti atskirą prieglobsčio prašymą, kad jos galėtų prašyti prieglobsčio ar pabėgėlio statuso ir jį išlaikyti, neatsižvelgiant į kitų šeimos narių padėtį;

22.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos ir Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai;

23.  mano, kad reikia skubiai imtis veiksmų teikiant humanitarinę pagalbą, jeigu įtariamas smurtas dėl lyties, atsižvelgiant į tai, kad tokie pažeidžiami asmenys kaip moterys ar vaikai, keliaujantys nelegaliais migrantų maršrutais, labai dažnai patiria įvairių formų fizinį ir moralinį smurtą ir negali pasinaudoti jokiomis teisėmis;

24.  pabrėžia, kad moterys ir mergaitės yra ypač pažeidžiamos tarpininkų išnaudojimo požiūriu; todėl ragina valstybes nares stiprinti savo policijos ir teisminį bendradarbiavimą – taip pat ir su Europolu, FRONTEX, Eurojustu ir Europos prieglobsčio paramos biuru (EASO) – siekiant veiksmingai kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba jais;

25.  pabrėžia, kad vykdant patikras ir pokalbius dėl prieglobsčio labai svarbu teikti vaikų ir išlaikomų asmenų priežiūrą, kad būtų užtikrinta sąžininga galimybė pateikti prieglobsčio prašymą;

Moterų poreikiai taikant prieglobsčio suteikimo tvarką

26.  primygtinai ragina valstybes nares prieglobsčio prašančioms moterims tinkamai pranešti apie jų teises, ypač apie teisę prašyti tyrėjos ir vertėjos ir teisę dalyvauti asmeniniame pokalbyje atskirai nuo trečiųjų asmenų; primygtinai ragina valstybes nares numatyti išsamius privalomus mokymus tyrėjams ir vertėjams seksualinio smurto, traumų ir atminties tema; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi šių teisių;

27.  yra susirūpinęs, kad daugelis prieglobsčio prašymus nagrinėjančių darbuotojų ES nežino apie lyties organų žalojimą; ragina valstybes nares nacionaliniu lygmeniu bendradarbiauti su savo prieglobsčio institucijomis, kad būtų nustatytos geresnės procedūros, padedančios remti moteris ir mergaites, kurios patyrė lyties organų žalojimą arba kurioms tai gresia, ir teikti joms pagalbą;

28.  primygtinai ragina visas valstybes nares pateikti aktualią ir prieinamą informaciją apie prieglobsčio suteikimo procesą, teises ir konkrečias prieglobsčio prašančių moterų teises;

29.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusiškas galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis, įskaitant galimybę naudotis saugaus nėštumo nutraukimo paslaugomis, ir kuo skubiau skirti papildomų lėšų sveikatos priežiūros paslaugoms;

30.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti moterų apsaugą ir pagalbą joms pabėgėlių stovyklose, prie sienų kontrolės punktų ir, žinoma, įvažiavus į ES;

31.  primygtinai ragina visas valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo ir taikyti jos 59 straipsnį, kuriame aiškiai nustatyta, kad šalys turėtų imtis reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad būtų sustabdytas išsiuntimo procedūros taikymas ir (arba) išduotas atskiras leidimas gyventi pasibaigus santuokai toms migrantėms, kurių gyvenamosios vietos statusas priklauso nuo jų sutuoktinio;

32.  ragina prieglobsčio prašytojoms ir migrantėms suteikti nuo jų sutuoktinio nepriklausomą teisinį statusą, kad būtų išvengta išnaudojimo, sumažintas pažeidžiamumas ir užtikrinta didesnė lygybė;

33.  pabrėžia, kad dokumentų neturinčioms migrantėms moterims ir mergaitėms turėtų būti visapusiškai užtikrinamos jų svarbiausios pagrindinės teisės ir kad turėtų būti vystomi teisėtos migracijos keliai;

34.  pabrėžia, jog šeimos susijungimo procedūromis moterims ir mergaitėms, kurios prisijungia prie savo šeimų ES, turi būti suteiktos asmeninės teisės, kad jos nepriklausytų nuo galimai smurtinių santykių su šeimos nariais vyrais tam, kad gautų sveikatos priežiūros paslaugas, išsilavinimą ar darbą;

35.  griežtai smerkia tai, kad seksualinis smurtas prieš moteris naudojamas kaip karo ginklas; mano, kad per konfliktą nukentėjusioms migrantėms moterims ir mergaitėms turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys užtikrinant galimybę gauti medicininę ir psichologinę pagalbą;

36.  palankiai vertina EASO sukurtą naują Lyties, lyties tapatybės ir seksualinės orientacijos mokymo modulį; ragina į EASO darbą visapusiškai įtraukti lyčių aspekto integravimą ir biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą, pasitelkiant lyčių ryšių punktus ir oficialiai bendradarbiaujant su Europos lyčių lygybės institutu (EIGE); ragina nevalstybiniams­ subjektams teikti kilmės šalies informaciją, kuri apima teisinę ir de facto moterų padėtį, įskaitant informaciją apie moterų persekiojimą ar jo grėsmę;

37.  rekomenduoja pareigūnams laikytis iniciatyvaus požiūrio, ypač moterų iš Afganistano, Irako ir Somalio atžvilgiu, vertinant jų prieglobsčio prašymus, atsižvelgiant į tai, kad grįžus į kilmės šalį joms kyla didesnis pavojus tapti seksualinio smurto ar smurto dėl lyties aukomis;

38.  ragina visas valstybes nares visapusiškai pasinaudoti Dublino reglamentu, siekiant užtikrinti, kad šeimos galėtų būti kartu, o jų prieglobsčio prašymus nagrinėtų tos pačios valdžios institucijos;

Priėmimas ir sulaikymas

39.  ragina sustabdyti bet kokį vaikų sulaikymą ES ir sudaryti sąlygas tėvams gyventi su savo vaikais tinkamai pritaikytuose centruose laukiant, kol bus priimtas sprendimas dėl jų prieglobsčio;

40.  pabrėžia, kad reikėtų vengti prieglobsčio prašytojų sulaikymo ir kad jį galima taikyti tik teisėtu tikslu ir kai nuspręsta, kad to reikia ir tai proporcinga kiekvienu atskiru atveju, ir jo niekada negalima taikyti asmenims iki 18 m. amžiaus; mano, kad teisės prašyti prieglobsčio laikymasis apima atvirą ir humanišką prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų nustatymą, įskaitant saugų ir orų elgesį, kuriuo būtų laikomasi žmogaus teisių; pabrėžia, kad reikia kurti alternatyvas sulaikymui, įskaitant į dalyvavimą sutelktus principus, kurie atitiktų pažeidžiamų grupių poreikius;

41.  pabrėžia, kad dauguma prieglobsčio prašančių moterų ir pabėgėlių patyrė žiaurų smurtą ir kad jų sulaikymas gali pagilinti traumas; pabrėžia, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas vien dėl administracinio patogumo pažeidžia teisę į laisvę, kuri įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnyje; ragina visose valstybėse nedelsiant nutraukti vaikų, nėščių ir žindančių moterų, žaginimo, seksualinio smurto ir prekybos žmonėmis aukų sulaikymą ir suteikti atitinkamą psichologinę paramą;

42.  primygtinai ragina valstybes nares sumažinti ilgiausią sulaikymo prieš išsiuntimą trukmę žemiau ribų, nustatytų Grąžinimo direktyvoje; mano, kad ilgas sulaikymas neproporcingai kenkia pažeidžiamų asmenų grupėms;

43.  primygtinai ragina sulaikytoms prieglobsčio prašančioms moterims, kurios patyrė seksualinę prievartą, teikti tinkamus medicininius patarimus ir konsultacijas, įskaitant atvejus, kai moteris pastoja, ir joms teikti reikiamą fizinės ir psichikos sveikatos priežiūrą, paramą ir teisinę pagalbą; reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės imtųsi skubių priemonių siekiant užtikrinti, kad priėmimo, tranzito ir sulaikymo sąlygos būtų saugios, humaniškos ir tinkamos, moterims ir šeimoms suteikiant atskirą būstą ir atskiras sanitarines patalpas; pažymi, kad tinkamų pagrindinių higienos priemonių suteikimas visoms moterims ir mergaitėms turi tapti standartine pagalbos programų praktika;

44.  pabrėžia, jog tiesioginis ir netiesioginis moterų pabėgėlių dalyvavimas tvarkant maisto ir ne maisto produktų paskirstymą padės užtikrinti, kad produktus tiesiogiai paskirstys ir kontroliuos suaugusios namų ūkiams priklausančios moterys ir taip bus garantuotas teisingas paskirstymas;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų priėmimo centruose įrengti vaikų gyvenimui ir priežiūrai tinkamas patalpas;

46.  ragina valstybes nares, siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir vaikus atvykimo šalyje, diegti ir stiprinti Sąjungoje esančių perpildytų pabėgėlių priėmimo centrų, kurie ne visada atitinka minimalius reikalavimus, skirtus smurtui dėl lyties sumažinti, kontrolės mechanizmus;

47.  pabrėžia, kad taikant priėmimo procedūras prioritetą reikėtų teikti tokių pažeidžiamų asmenų, kaip smurto aukomis tapusios moterys ir mergaitės, įskaitant nelydimas mergaites, poreikiams;

48.  pabrėžia, jog svarbu pabėgėlių priėmimo centruose teikti moterims tinkamą teisinę pagalbą, kad joms būtų užtikrinta veiksminga parama suteikiant informaciją ir padedant ieškoti šeimos narių;

49.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias priverstinėms santuokoms, kuomet moterys ir merginos verčiamos tekėti tam, kad, joms gavus pabėgėlio statusą, vyrams taip pat būtų užtikrinta galimybė atvykti į Europą, kurios priešingu atveju jie neturėtų;

50.  pabrėžia, kad būtina kuo greičiau nešališkai ištirti visus įtarimus, įskaitant įtariamos seksualinės prievartos ir smurto dėl lyties atvejus, imigrantų sulaikymo vietose arba prie sienų ir suteikti prieigą žurnalistams ir atitinkamoms pilietinės visuomenės organizacijoms;

51.  mano, kad, kai sulaikomos prieglobsčio prašančios moterys, patalpos ir reikmenys turi atitikti konkrečius moterų higienos poreikius, turėtų būti skatinama, kad jas prižiūrėtų apsaugos pareigūnės ir prižiūrėtojos, visiems su sulaikytomis moterimis paskirtiems dirbti darbuotojams turėtų būti teikiami mokymai, susiję su konkrečiais lyčių poreikiais ir moterų žmogaus teisėmis;

52.  laikosi nuomonės, kad sulaikytoms prieglobsčio prašančioms moterims, kurios praneša apie smurtą, nedelsiant turi būti suteikta apsauga, parama ir konsultacijos, o jų skundus turi išnagrinėti kompetentingos ir nepriklausomos valdžios institucijos, visapusiškai laikydamosi konfidencialumo principo, įskaitant atvejus, kai moterys sulaikytos kartu su savo vyrais, partneriais ar kitomis giminėmis; mano, kad apsaugos priemonėmis reikėtų konkrečiai atsižvelgti į atsakomųjų veiksmų pavojus;

53.  ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas bendradarbiauti su pilietine visuomene ir žmogaus teisių organizacijomis, kad palengvintų pabėgėlių, gyvenančių laikinomis sąlygomis, ypač pažeidžiamų moterų ir mergaičių, padėtį;

Socialinė įtrauktis ir integracija

54.  ragina valstybes nares rengti ir įgyvendinti konkrečias priemones siekiant padėti pabėgėlėms ir prieglobsčio prašytojoms įsitraukti į darbo rinką, pvz., organizuoti kalbų kursus, rengti raštingumo didinimo programas, sudaryti mokymosi visą gyvenimą ir kvalifikacijos įgijimo galimybes; ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas užtikrinti mergaičių pabėgėlių teisę į įstatymu numatytą išsilavinimą; pabrėžia savišvietos, neformaliojo švietimo ir kultūrinių mainų svarbą jaunų moterų ir mergaičių įtraukties ir įgalinimo srityje; pabrėžia, kad svarbu sudaryti galimybes gauti aukštąjį išsilavinimą ir prieglobsčio prašytojoms; ragina nustatyti tvirtas ir skaidrias užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo procedūras;

55.  ragina Komisiją ir valstybes nares teikti finansavimą ir kitus išteklius pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių organizacijoms, kurios teikia pagalbą, skatina įtrauktį ir prižiūri pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėtį ES, ypač siekiant panaikinti moterų ir mergaičių patiriamas kliūtis ir spręsti jų pažeidžiamumo klausimus;

56.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad lyderės pabėgėlės, kurios persekiojamos savo kilmės šalyse, galėtų saugiai Europos Sąjungoje vykdyti savo politinę ir socialinę veiklą, kuria būtų skatinamos moterų teisės ir lyčių lygybė;

57.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu prieglobsčio prašytojoms sudaryti galimybes naudotis kokybiškomis vaikų ir kitų išlaikomų asmenų priežiūros įstaigomis, kad jos galėtų tapti ekonomiškai ir socialiai savarankiškomis;

58.  ragina valstybes nares pasinaudoti struktūriniais ir investicijų fondais kartu su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu, kad būtų skatinama pabėgėlių integracija į darbo rinką, ypatingą dėmesį skiriant vaikų priežiūrai;

59.  ragina nustatyti greitesnes ir veiksmingesnes šeimos susijungimo procedūras ir rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis apie sprendimus dėl šeimos susijungimo; pabrėžia, kad svarbu sudaryti galimybes gauti teisinę pagalbą šeimos susijungimo atvejais;

60.  mano, kad teigiamų sprendimų dėl prieglobsčio tarpusavio pripažinimas leistų sudaryti geresnes užimtumo, integracijos ir šeimos susijungimo galimybes;

61.  pabrėžia, kad priimančiosios šalys turėtų visapusiškai užtikrinti teisę į nemokamą kokybišką valstybinį išsilavinimą, sveikatos priežiūros paslaugas (ypač susijusias su lytine ir reprodukcine sveikata ir teisėmis), užimtumą, kuris atitiktų moterų pabėgėlių poreikius ir gebėjimus, ir būstą, kuris tenkintų moterų ir mergaičių pabėgėlių poreikius; pabrėžia, kad integracijai labai svarbi gerovės politika;

62.  ragina priimti visapusiškas ir tinkamus išteklius turinčias programas, kad būtų patenkinti trumpalaikiai ir ilgalaikiai moterų pabėgėlių sveikatos priežiūros poreikiai, įskaitant psichosocialines konsultacijas ir konsultacijas dėl traumų;

63.  atkreipia dėmesį į svarbų teigiamą vaidmenį, kurį gali atlikti socialinės įmonės ir alternatyvūs verslo modeliai, pvz., savidraudos draugijos ir kooperatyvai, ekonominiu požiūriu įgalinant pabėgėles ir integruojant jas į darbo rinkas, taip pat į socialinį ir kultūros sektorius;

64.  skatina valstybes nares tarpusavyje dalytis geriausia patirtimi apie paprastų bendruomeninių organizacijų ir tiesioginį pabėgėlių dalyvavimą atstovaujant pabėgėlių ir prieglobsčio prašančių moterų nuomonėms bendraujant su politikos formuotojais;

65.  mano, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį integruojant pabėgėles ir prieglobsčio prašytojas, visų pirma įtraukiant jas į darbo rinką; ragina šias institucijas skatinti moterų pabėgėlių ir vietos moterų diskusijas ir dialogą;

°

°  °

66.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui.

AIŠKINAMOJI DALIS

2014 m. pusę pabėgėlių pasaulyje sudarė moterys ir merginos[2]. Istoriškai tarptautinėse konvencijose ir nacionalinėse prieglobsčio politikose būta tendencijos neatsižvelgti į specifinę prieglobsčio prašančių moterų padėtį ir su pabėgėlių padėtimi susijusį lyčių aspektą. Į prieglobsčio sistemas daugiausia buvo žiūrima iš vyriškos perspektyvos. Nors buvo sukurta bendra Europos prieglobsčio sistema (BEPS), tačiau valstybių narių teisė, politika ir praktika ir toliau išlieka labai skirtingos ir esama akivaizdžių spragų prieglobsčio ES prašančių moterų apsaugos srityje.

Yra sudėtinga generuoti statistinius tikslius duomenis apie pabėgėlių, mėginančių pasiekti Europą, demografinę įvairovę dėl jų pobūdžio. Vis dėlto visuose šiuolaikiniuose moksliniuose tyrimuose minima, kad į ES prašyti tarptautinės apsaugos atvyksta daugiau viengungių vyrų nei moterų ir vaikų. Taip yra daugiausia dėl su lytimi susijusių kliūčių, trukdančių gauti apsaugą, su kuriomis susiduria moterys per visą savo kelionę. Tradicinis nevienodas darbo pasiskirstymas reiškia, kad moterys dažnai lieka šalyje rūpintis vaikais ir vyresniais šeimos nariais. Daugumai iš jų visų pirma trūksta finansinio ir administracinio nepriklausomumo, kad galėtų išvykti iš savo šalies.

Bėgančios moterys, kurių vis daugėja, yra pažeidžiamos visais kelionės etapais: savo kilmės, tranzito ir atvykimo šalyse. Smurtas dėl lyties, dėl kurio moterys dažniausiai priima sprendimą bėgti, yra bendras visos kelionės į ES ir pačioje ES bruožas.

Lyčių aspektas apibrėžiant pabėgėlio statusą

Teigiama, kad Europos Parlamentas buvo pirmasis tarptautinis organas, savo 1984 m. balandžio 13 d. rezoliucijoje[3] pripažinęs būtinybę Konvenciją dėl pabėgėlių statuso aiškinti atsižvelgiant į lyčių aspektą. Paskui ši mintis buvo pakartota tolesnėse UNHCR išvadose ir gairėse. Dauguma ES valstybių narių patvirtino savo gaires lyčių klausimu, tačiau jos nėra privalomos ir yra veiksmingos tik iš dalies ir nevienodai.

Plačiai pripažįstama, kad prieglobsčio prašančias moteris dažnai skriaudžia nevalstybiniai subjektai, taip pat ir šeimos nariai. Moterys persekiojamos tada, kai valstybė negali arba nenori tokioje padėtyje atsidūrusioms moterims suteikti apsaugą. Todėl būtina apsvarstyti persekiojimo atvejus tiek vertikaliu, tiek horizontaliu aspektais, ypač tais atvejais, kai svarstomi prašymai suteikti prieglobstį dėl lyties.

Daug valstybių narių dar nepasirašė ir neratifikavo Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija). Konvencijoje reikalaujama, kad susitariančiosios šalys aiškintų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso motyvus atsižvelgdamos į lyčių aspektą ir taip pat atsižvelgdamos į šį aspektą nustatytų priėmimo sąlygas, paramos paslaugas ir prieglobsčio suteikimo tvarką.

Sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo priėmimo kokybė ir forma daro skirtingą poveikį moterims ir vyrams. Tikėtina, kad moterys turi mažiau įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti prašymą. Taip yra dėl įvairių veiksnių, tarp jų moterų ekonominis, socialinis ir politinis statusas jų kilmės šalyje ir persekiojimo, kurį jos patiria, pobūdis bei baimė. Dėl šios priežasties žodiniams parodymams vis dažniau tenka svarbesnis vaidmuo svarstant moterų prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, ypač atliekant patikimumo vertinimus.

Traumas patyrusios moterys gali nenorėti atskleisti atitinkamos informacijos arba joms reikia daugiau laiko, kad tai padarytų. Kai kurios NVO pranešė apie netikėjimo atmosferą, kuriai esant sprendimų priėmėjams nepavyksta suprasti, kaip sudėtinga prisiminti smurtines ir traumas sukėlusias istorijas, ir jie primeta pernelyg didelę naštą prieglobsčio prašytojams, turintiems mažai dokumentinių įrodymų.

Pasiūlyme dėl reglamento, kuriuo sudaromas ES bendras saugių kilmės šalių sąrašas[4], iškeliama svarbių klausimų dėl prieglobsčio ES prašančių moterų padėties. Jei šis reglamentas bus priimtas, Komisija turės užtikrinti, kad šiais pakeitimais būtų visiškai atsižvelgiama į moterų, lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų ir kitų pažeidžiamų asmenų grupių padėtį, numatydama, jei reikia, konkrečias išimtis. Jokia šalis negali būti laikoma visiškai „saugi“ moterims ir mergaitėms, nes smurtas dėl lyties – tai pasaulinė ir endeminė problema. Tai turi būti aiškiai pripažįstama visose naujose taisyklėse ir turi būti taikomas diferencijavimas lyties pagrindu.

ES lygiu turi būti priimtos naujos ir išsamios gairės lyčių klausimu vykdant platesnes migracijos ir prieglobsčio politikos reformas.

Moterų poreikiai taikant prieglobsčio suteikimo tvarką

Prieglobsčio prašančios moterys turi turėti galimybę kuo įmanoma anksčiau gauti aukštos kokybės teisines konsultacijas. Teisiniams atstovams gali būti sunku įgyti moterų pasitikėjimą dėl psichologinių traumų, gėdos ir stigmatizavimo, kuriuos patiria daug moterų po smurto prieš jas. Moteris turi pasitikėti, kad galėtų atskleisti intymias traumą sukėlusios patirties detales.

Prašymai suteikti prieglobstį dėl lyties dažnai yra sudėtingi ir todėl gali prireikti papildomo teisinio darbo. Daugelyje valstybių narių pastaraisiais metais vykdant griežto taupymo programas buvo sumažintos išlaidos, skiriamos teisinei pagalbai. Dėl lėšų trūkumo teisiniai atstovai gali nenorėti teikti apeliacijas sudėtingose bylose dėl lyties ir todėl daug prieglobsčio prašančių moterų neturi kito pasirinkimo kaip teikti apeliacijas be teisinio atstovo.

Dėl neteisingų sprendimų gali įvykti negrįžtama tragedija. Todėl teisinė pagalba yra gyvybiškai svarbi garantija, kad nebūtų priimami neteisingi sprendimai. Pagrindinių teisių agentūra taip pat paminėjo kliūtis, su kuriomis susiduria prieglobsčio prašytojai, kad galėtų pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis[5]. Teisinės pagalbos nebuvimas taip pat reiškia ir tai, kad pripažinti pabėgėliai dažnai negali pasinaudoti savo teise susijungti su savo šeima.

Moterys turi specialiųjų poreikių atrankos ir pokalbių etapais, o įvairiose valstybėse narėse taikomi skirtingi standartai. Norėdamos išspręsti šią problemą, valstybės narės turi:

•  užtikrinti ir propaguoti teisę prašyti, kad būtų skirta tyrėja ir vertėja;

•  numatyti išsamius privalomus mokymus tyrėjams ir vertėjams seksualinio smurto, traumų ir atminties tema;

•  skriaudą dėl lyties patyrusioms moterims skirti patarėjus traumų klausimais;

•  suteikti prieglobsčio prašančioms moterims informacijos apie prieglobsčio suteikimo tvarką, teises ir konkrečias pašalpas;

•  sudaryti galimybes naudotis vaikų priežiūros įstaigomis atrankos ir pokalbių dėl prieglobsčio suteikimo prašymų metu;

•  informuoti moteris apie jų teises pateikti atskirą prašymą suteikti prieglobstį.

Reikia geriau koordinuoti mokymus, skirtus visiems specialistams, kuriems gali tekti bendrauti su moterimis, kurioms sužaloti lyties organai, įskaitant mokymus apie esamas iniciatyvas, tokias kaip internetinių žinių platforma specialistams skirtų išsamių mokymų tema[6].

Prekyba žmonėmis, neteisėtas gabenimas ir seksualinis smurtas

Dėl priverstinio perkėlimo atsiranda daug įvairių išnaudojimo ir persekiojimo dėl lyties formų, įskaitant prekybą seksualinio išnaudojimo arba išnaudojimo darbui tikslais. Moterims ir mergaitėms, bėgančioms nuo konfliktų ir persekiojimo, kyla didesnė rizika būti ištekintoms vaiko amžiaus, anksti ir prievarta. Esama taip pat įrodymų, kad kai kuriuose regionuose lytiniai santykiai, kad išgyventų, tapo valiuta, kuria mokama nesąžiningiems tarpininkams.

Seksualinis smurtas dažnai naudojamas kaip strategija, kuria siekiama, kad moterys ir mergaitės nesinaudotų pagrindinėmis žmogaus teisėmis, ir po jo gali rastis priverstinis nepageidaujamas nėštumas. Daugiau kaip trečdalis mirčių, susijusių su nėštumu ir gimdymu, pasaulyje įvyksta krizių metu, pvz., pabėgėlių stovyklose. Taip atsitinka visų pirma dėl to, kad trūksta skubios akušerinės priežiūros ir kvalifikuotų medicinos darbuotojų. Dėl nepakankamos seksualinės bei reprodukcinės sveikatos priežiūros arba jos nebuvimo milijonams moterų ir vaikų kyla rizika susirgti arba mirti.

Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti visapusišką galimybę naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis, įskaitant galimybę naudotis saugaus nėštumo nutraukimo paslaugomis. Būtina kuo skubiau skirti papildomų išteklių.

Dažnai prekybos žmonėmis ir neteisėto jų gabenimo problemos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Vis dėlto tai yra dvi atskiros kategorijos ir esama skirtingų teisinių pareigų. Gabenimas visuomet apima prievartą ir išnaudojimą ir nebūtinai reiškia neteisėtą sienos kirtimą. Abu reiškinius būtina nagrinėti atskirai, siekiant užtikrinti tinkamą ir tikslinį politinį ir baudžiamosios teisės atsaką.

Dėl dažnesnio naudojimosi tarpininkais ir nesaugių migracijos kelių moterims kyla specialių problemų. Kai moterims ir jų šeimoms nelieka kitos išeities kaip pasirinkti pavojingesnius kelius, išauga rizika patirti smurtą ir pasikliauti nusikalstamais tarpininkais. Galiausiai moterims, bėgančioms nuo konfliktų ir persekiojimo, turi būti sukurti saugūs ir teisėti keliai į ES, kad būtų užtikrintas didesnis moterų pabėgėlių saugumas ir sauga.

Moterų teisių apsauga ir paisymas neturėtų prieštarauti politiniams tikslams.

Priėmimas ir sulaikymas

Moterys turi specialiųjų poreikių, susijusių su priėmimu, kaip pripažįstama Stambulo konvencijos 60 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią šalys:

imasi teisėkūros ar kitų reikiamų priemonių, kad priėmimo sąlygos būtų sudarytos atsižvelgiant į lyčių aspektą ir būtų sukurtos paramos paslaugos prieglobsčio prašytojams (...).

Tačiau pagal Priėmimo sąlygų direktyvą moterys ne visuomet priskiriamos prie pažeidžiamų asmenų kategorijos ar prie asmenų, turinčių teisę gauti specialiai joms pritaikytą būstą.

Niekuomet negalima prieglobsčio sistemoms daromu spaudimu pateisinti negalėjimo apsaugoti moteris nuo smurto ir prieglobsčio prašančioms moterims negali būti taikomi dvigubi standartai; jos turi turėti tokias pačias teises kaip ir kiti asmenys, nukentėję nuo smurto dėl lyties. Nusikaltimų aukų teisių direktyvoje taip pat įtvirtinta, kad joje nustatytos teisės negali priklausyti nuo aukos gyventojo statuso ar nuo aukos pilietybės ar tautybės.

Reikia spręsti kitas problemas, susijusias su priėmimo sąlygomis:

•  darbuotojams skirti mokymai, įskaitant išsamius mokymus seksualinio smurto, neteisėto gabenimo ir moterų lyties organų žalojimo klausimais;

•  atskiras būstas ir atskiros sanitarinės patalpos vyrams ir moterims;

•  galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, teikiamomis atsižvelgiant į lyčių aspektą, įskaitant prenatalinės ir postnatalinės sveikatos priežiūros paslaugas;

•  galimybė gauti konsultacijas;

•  vaikų priežiūra.

Sulaikymas turėtų būti naudojimas tik kai išbandytos kitos priemonės, o pažeidžiami asmenys iš viso neturėtų būti sulaikomi. Į nėščių moterų, mažus vaikus turinčių moterų ir seksualinį smurtą patyrusių asmenų poreikius geriau atsižvelgiama naudojant priemones, alternatyvias sulaikymui, tokias kaip kelionės dokumentų įteikimas ar pareiga prisistatyti.

Socialinė įtrauktis ir integracija

Pabėgėlės susiduria su nemažai specifinių integracijos problemų ir patiria daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją dėl požymių, tarp jų dėl lyties ir priklausomybės etninei mažumai. Dėl to joms iškyla dar didesnė socialinės atskirties, smurto ir skurdo rizika.

Šiandien Europoje prieglobsčio prašytojai gyvena iš pajamų, kurios yra gerokai mažesnės nei skurdo riba, ir kai kurie iš jų priversti pasikliauti labdara, kad galėtų patenkinti pagrindinius žmogaus poreikius. Ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad nėščios moterys ir jaunos mamos negauna tinkamos finansinės paramos. Net ir suteikus pabėgėlio statusą, moterys susiduria su labai didelėmis kliūtimis, susijusiomis su įdarbinimu ir socialine pagalba, tarp šių kliūčių mažai galimybių naudotis vaiko priežiūros įstaigomis.

Valstybės narės, skatindamos integraciją į darbo rinką, turėtų labiau naudotis sanglaudos fondų lėšomis kartu su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis. Vaiko priežiūros paslaugos yra būtinos, kad pabėgėlės galėtų dalyvauti visuomenės gyvenime, todėl tam turi būti skiriama pirmenybė.

Dėl didėjančio kraštutinių dešiniųjų populizmo ir ekstremizmo Europoje pabėgėlėms ir prieglobsčio prašančioms moterims kyla didesnė rasizmo, diskriminacijos ir smurto rizika. Valstybės narės privalo skatinti moterims, prašančioms tarptautinės apsaugos, saugią ir palankią aplinką ir kovoti su visų formų diskriminacija. Bet kokio lygio politikos formuotojai turi atvirai kalbėti apie galimą teigiamą pabėgėlių ekonominį, socialinį ir kultūrinį indėlį.

Išvada

Iki šiol BEPS reglamentuojančiais pagrindiniais aktais nebuvo užtikrintas nuoseklus požiūris į apsaugos Europoje prašančias moteris, kuriuo būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą. Nors esama teisės aktų ir politikos, kurių paskirtis – atsižvelgti į lyčių aspektą, vis dar yra labai didelių spragų šiuo klausimu. Net ir tais atvejais, kai tam tikroje politikoje atsižvelgiama į lyčių aspektą, tai ne visada reiškia, kad tokia politika veiksmingai įgyvendinama praktikoje.

Europos Sąjungos prieglobsčio politikoje turi būti atsižvelgiama į moterų patirtį visais etapais. Prieglobsčio prašančios moterys ir pabėgėlės turi turėti galimybę būti išgirstos, kad politikos formuotojai galėtų visiškai suprasti, kaip dėl vyrų ir moterų galios santykio vyksta priverstinis perkėlimas ir atsiranda specialiųjų poreikių ir patirties, susijusios su lytimi.

Didelį susirūpinimą kelia humanitarinės krizės, kurią šiuo metu patiria Europa, apimtis. Tokių krizių metu padidėja vyrų ir moterų nelygybė. Tačiau šis neužtikrintinumo ir suirutės laikotarpis taip pat yra proga suderinti geriausią praktiką, susijusią su požiūriu į prieglobsčio Europoje prašančias moteris ir pabėgėles.

MAŽUMOS NUOMONĖ

dėl moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėties Europos Sąjungoje

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas Mary Honeyball

Mažumos nuomonė, kurią pateikė ECR narė Beatrix von Storch

Angela Merkel (Krikščionių demokratų sąjunga (vok. CDU) / Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija (PPE)) kenkia ES taip, kaip niekas to nedarė nuo 1945 m. Priėmusi vienašališką savo, kaip kanclerės, sprendimą, ji pažeidė konstitucinę ir Europos teisę ir sukėlė pabėgėlių krizę.

Jos savavališki užmojai reiškia kišimąsi į dalykinę Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto kompetenciją, didelę papildomą naštą savanoriams padėjėjams, apskričių valdytojams ir regioninėms valdžios institucijoms, be to, pažeidžiamas lygybės prieš įstatymą principas. Reikalaujama taikyti specialias priėmimo procedūras mažametėms mergaitėms, bet tai netaikoma mažamečiams berniukams. Homoseksualios orientacijos pabėgėliams turi būti skiriamos specialios patalpos (įdomu, kaip jos turėtų būti įrengtos?). Tačiau vienareikšmiškai atsisakoma užtikrinti reikiamą persekiojamų krikščionių, kurie, kaip įrodyta, prieglobsčio prašytojų centruose kenčia dėl musulmonų išpuolių, apsaugą. Veidmainystę geriausiai atskleidžia abortų skatinimas: akivaizdu, kad kairiųjų liberalų dauguma nori atsikratyti dar negimusių pabėgėlių vaikų.

Nedaroma jokio skirtumo tarp bėgančiųjų nuo karo asmenų ir ekonominių pabėgėlių. Teigiama, kad valstybės narės neturi teisės kontroliuoti savo valstybės sienų. Visam tam negaliu pritarti.

Visose valstybėse narėse infrastruktūros pajėgumai jau beveik visiškai išnaudoti. Siekiant įrengti būstus pabėgėliams netgi priimami įstatymai dėl privačios nuosavybės nusavinimo. Europos Parlamentas galėtų suteikti konkrečią pagalbą, jei leistų nenaudojamuose pastatuose Strasbūre įrengti laikinus būstus. Tai būtų 750 vienviečių kambarių, kuriuose yra lova, dušas ir tualetas, taip pat visiškai įrengtos valgyklos ir posėdžių salės, kuriuose galima būtų rengti tęstinio mokymo kursus.

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.1.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

10

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Catherine Bearder, Malin Björk, Anna Maria Corazza Bildt, Iratxe García Pérez, Mary Honeyball, Vicky Maeijer, Angelika Mlinar, Angelika Niebler, Maria Noichl, Marijana Petir, Terry Reintke, Jordi Sebastià, Ernest Urtasun, Beatrix von Storch, Jadwiga Wiśniewska, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Izaskun Bilbao Barandica, Stefan Eck, Eleonora Forenza, Ildikó Gáll-Pelcz, Constance Le Grip, Clare Moody, Julie Ward

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Pedro Silva Pereira, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Kristina Winberg

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

18

+

S&D

Maria Arena, Iratxe García Pérez, Mary Honeyball, Clare Moody, Maria Noichl, Pedro Silva Pereira, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Julie Ward

ALDE

Catherine Bearder, Izaskun Bilbao Barandica, Angelika Mlinar

GUE/NGL

Malin Björk, Stefan Eck, Eleonora Forenza

VERTS/ALE

Terry Reintke, Jordi Sebastià, Ernest Urtasun

EFDD

Daniela Aiuto

10

-

PPE

Anna Maria Corazza Bildt, Ildikó Gáll-Pelcz, Constance Le Grip, Angelika Niebler, Marijana Petir

ECR

Jadwiga Wiśniewska, Jana Žitňanská, Beatrix von Storch

EFDD

Kristina Winberg

ENF

Vicky Maeijer

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

  • [1]  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0422.
  • [2]  „World at war. UNHCR Global Trends. Forced displacements in 2014“,http://unhcr.org/556725e69.html.
  • [3]  1984 m. balandžio 13 d. EP rezoliucija dėl Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso taikymo, OL C 127, 1984 5 14, p. 137.
  • [4]  COM(2005) 452 galutinis, 2015 m. rugsėjo 9 d.
  • [5]  Pagrindinių teisių agentūra, „Access to effective remedies: The asylum-seeker perspective“ (Teisė į veiksmingą teisinę gynybą: žvelgiant prieglobsčio prašytojo akimis), teminė ataskaita, 2011.
  • [6]  www.uefgm.org.