PRANEŠIMAS dėl Pašto paslaugų direktyvos taikymo

3.8.2016 - (2016/2010(INI))

Transporto ir turizmo komitetas
Pranešėjas: Markus Ferber

Pakeitimai

Procedūra : 2016/2010(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A8-0254/2016

Pateikti tekstai :

A8-0254/2016

Debatai :

PV 14/09/2016 - 18
CRE 14/09/2016 - 18

Balsavimas :

PV 15/09/2016 - 11.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0357

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Pašto paslaugų direktyvos taikymo

(2016/2010(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 49 ir 56 straipsnius dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas Sąjungoje,

– atsižvelgdamas į SESV 101 ir 102 straipsnius dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių,

– atsižvelgdamas į SESV 14 straipsnį,

– atsižvelgdamas į SESV Protokolą Nr. 26 dėl visuotinės svarbos paslaugų,

– atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo[1] su pakeitimais, padarytais direktyvomis 2002/39/EB ir 2008/6/EB (toliau – Pašto paslaugų direktyva),

– atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos sprendimą dėl Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupės įsteigimo[2],

– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB[3],

– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB[4],

– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB[5],

– atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[6],

– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 17 d. Komisijos ataskaitą dėl Pašto paslaugų direktyvos taikymo (COM(2015) 0568) ir į pridedamą tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2015) 0207),

– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015) 0192),

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios siuntinių pristatymo rinkos sukūrimo veiksmų planas. Pasitikėjimo pristatymo paslaugomis didinimas ir pardavimo internetu skatinimas“ (COM(2013) 0886),

– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. Komisijos žaliąją knygą „Integruota siuntinių pristatymo rinka ES e. prekybos augimui paskatinti“ (COM(2012) 0698),

– atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“ (COM(2011) 0942),

– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 28 d. Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011) 0144),

– atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl integruotos siuntinių pristatymo rinkos ES e. prekybos augimui paskatinti[7],

– atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto[8],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetų nuomones (A8–0254/2016),

A. kadangi pašto rinka vis dar yra ekonomikos sritis, turinti dideles augimo perspektyvas ir kartu susidurianti su didėjančia konkurencija, nors ir remiantis Europos Komisijos pašto statistikos duomenų baze, 2012–2013 m. ES korespondencijos paslaugų teikimo mastas sumažėjo vidutiniškai 4,85 proc., o tai susiję su per pastaruosius 10 metų sumažėjusiu korespondencijos kiekiu, iš dalies dėl jos pakeitimo elektronine korespondencija;

B. kadangi, įgyvendinus Pašto paslaugų direktyvą suaktyvėjo konkurencija korespondencijos sektoriaus vidaus rinkose, bet pokyčiai buvo lėti ir neužtikrino galimybių vidaus pašto paslaugų rinkai sukurti, daugelyje valstybių narių šiame sektoriuje vis dar dominuoja universaliųjų paslaugų teikėjai;

C. kadangi IRT naudojimas nuolat stiprina pašto paslaugų sektorių nes taip suteikiamos inovacijų ir rinkos plėtros galimybės;

D. kadangi nauji konkurentai didžiausią dėmesį skiria stambiems verslo klientams ir tankiai apgyvendintoms vietovėms;

E. kadangi siuntinių pristatymo rinka yra itin konkurencingas, novatoriškas ir sparčiai augantis sektorius, kurio augimas 2008–2011 m. siekė 33 proc., ir kadangi kalbant apie jos mastą elektroninė prekyba yra varomoji rinkos augimo jėga;

F. kadangi dėl plačiai naudojamų nuotoliniu būdu valdomų orlaivių sistemų (bepiločių orlaivių) galimi nauji, greiti, aplinkai nekenkiantys ir veiksmingi siuntinių pristatymo būdai, visų pirma retai apgyvendintose, izoliuotose ir atokiose vietovėse;

G. kadangi vartotojai ir mažosios įmonės nurodo, kad dėl su siuntinių pristatymu susijusių problemų, visų pirma didelių kainų, jie negali daugiau parduoti arba pirkti kitose valstybėse narėse;

I. Universaliosios paslaugos. Nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumo didinimas

1. pažymi, kad, nors minimalūs universaliųjų paslaugų įsipareigojimų standartai (pašto siuntos – iki 2 kg, siuntiniai – iki 10-20 kg, registruotos ir apdraustos siuntos ir kitos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, kaip antai laikraščių ir periodinių leidinių siuntimas) ES reglamentuojami visų pirma užtikrinant būtinas svarbiausias paslaugas visoje ES teritorijoje neužkertant valstybėms narėms kelio taikyti aukštesnius standartus ir paprastai atitinka vartotojų poreikius, kai kuriuos tikslius reikalavimus, nereglamentuojamus ES lygmeniu, nustato nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI), kurioms pavesta atlikti šią užduotį;

2. pažymi, kad pagrindinė NRI užduotis – pasiekti bendrą Pašto paslaugų direktyvos tikslą, kad būtų užtikrintas universaliųjų paslaugų teikimas; ragina valstybes nares remti NRI vaidmenį ir nepriklausomumą darbuotojams taikant aukštus profesinės kvalifikacijos kriterijus, sąžiningai ir ne diskriminacine tvarka užtikrinant mokymo galimybes, numatant kadencijos trukmę ir užtikrinant teisinę apsaugą nuo atleidimo iš darbo be priežasties ir atleidžiant pateikti išsamų tokį atleidimą pagrindžiančių priežasčių (pvz., sunkaus įstatymo pažeidimo) sąrašą, kad NRI galėtų neutraliai, skaidriai ir laiku vykdyti su Pašto paslaugų direktyva susijusius įsipareigojimus;

3. mano, kad bet kokiu NRI vaidmens išplėtimu pagal naują reglamentą siuntinių rinkoje turėtų būti kovojama su pelningiausių maršrutų pasirinkimu vykdant pristatymus ir visiems veiklos vykdytojams turėtų būti nustatomi minimalūs standartai, kad būtų užtikrinta sąžininga ir vienoda konkurencija;

4. mano, kad įvykdyti nepriklausomumo pareigą galima tik jeigu NRI reguliavimo funkcijos struktūriniu ir funkciniu požiūriu bus atskirtos nuo su pašto paslaugų teikėjo valdymu nuosavybės teise arba jo kontrole susijusios veiklos; mano, kad, siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams, iš NRI išėjusiems vyresniesiems NRI pareigūnams neturėtų būti leidžiama bent šešis mėnesius dirbti viešųjų pašto paslaugų teikėjui ar kitoms suinteresuotosioms šalims; mano, kad dėl to valstybės narės turėtų priimti teisės aktų nuostatas, pagal kurias būtų leidžiama taikyti sankcijas minėtąją pareigą pažeidžiantiems subjektams;

5. prašo Komisijos, siekiant didinti tarpvalstybinio pristatymo veiksmingumą ir sąveikumą, sudaryti palankesnes sąlygas NRI tarpusavio bendradarbiavimui ir koordinavimui bei jį stiprinti ir stebėti NRI reglamentavimo veiklą, įskaitant visuotinės svarbos paslaugų teikimą, kad taikant Europos teisę būtų užtikrintas vienodas požiūris ir suderinta ES pašto rinka;

6. primena, kad pagal Pašto paslaugų direktyvą valstybėms narėms suteikiamas reikiamas lankstumas norint atsižvelgti į vietos ypatumus ir užtikrinti ilgalaikį universaliųjų paslaugų teikimo stabilumą, kartu patenkinant naudotojų poreikius ir prisitaikant prie techninės, ekonominės ir socialinės aplinkos pokyčių;

7. atkreipia dėmesį į Komisijos patvirtinimą, kad Pašto paslaugų direktyvoje nereikalaujama jokios konkrečios universaliųjų paslaugų teikėjų nuosavybės struktūros; laikosi nuomonės, kad universaliųjų paslaugų teikėjams neturėtų būti kliudoma investuoti ir diegti inovacijas siekiant teikti veiksmingas ir kokybiškas pašto paslaugas;

II. Universaliųjų paslaugų teikimo užtikrinimas ir sąlygų sąžiningai konkurencijai sudarymas. Galimybės gauti paslaugas, paslaugų kokybė ir vartotojų poreikiai

8. mano, kad šia tendencija siekiama siauresnio universaliųjų paslaugų įsipareigojimo tikslo; ragina skatinti vartotojų pasirinkimą, kad būtų apibrėžtas korespondencijos pristatymas universaliųjų paslaugų įsipareigojimo srityje; todėl pabrėžia, kaip svarbu priimtinomis sąlygomis teikti aukštos kokybės universaliąsias paslaugas užtikrinant, kad kiekvienam ES piliečiui paštas būtų pristatomas ir surenkamas bent penkias dienas per savaitę; pažymi, kad kai kurios valstybės narės, siekdamos užtikrinti ilgalaikį universaliųjų paslaugų tvarumą ir atsižvelgdamos į savo nacionalinius ypatumus bei konkrečią geografinę padėtį, leidžia tam tikrą lankstumą; primena, kad nors pagal direktyvą leidžiamas tam tikras lankstumas, jo nereikėtų viršyti nacionaliniais teisės aktais;

9. primena, kad universaliosios paslaugos turi keistis, kad atitiktų techninę, ekonominę ir socialinę aplinką ir naudotojų poreikius, ir kad pagal Pašto paslaugų direktyvą valstybėms narėms suteikiamas reikiamas lankstumas norint atsižvelgti į vietos ypatumus ir užtikrinti ilgalaikį universaliųjų paslaugų stabilumą;

10. mano, kad siuntų pristatymo universaliųjų paslaugų geografinė aprėptis ir prieiga prie jų gali ir turi būti pagerintos, ypač neįgaliems, riboto judumo ir esantiems atokiose vietovėse piliečiams; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti galimybes be kliūčių naudotis pašto paslaugomis, taip pat užtikrinti Pašto paslaugų direktyvos suderinamumą su Prieinamumo aktu;

11. pažymi, kad daugelyje valstybių narių sumažėjęs korespondencijos kiekis vis labiau apsunkina universaliųjų paslaugų teikimą; pripažįsta, kad daugelis paskirtųjų universaliųjų paslaugų teikėjų universaliųjų paslaugų teikimą turi finansuoti iš su universaliosiomis paslaugomis nesusijusios komercinės veiklos pajamų, pavyzdžiui, finansinių paslaugų ar siuntų pristatymo;

12. pažymi, kad pašto sektoriuje yra daugybė nesąžiningos konkurencijos atvejų, ir ragina atsakingą valdžios instituciją skirti sankcijas už visus nusižengimus;

13. ragina valstybes nares ir Komisiją stebėti pašto paslaugų, kaip viešųjų paslaugų, teikimą siekiant užtikrinti, kad kompensacijos už viešąsias paslaugas būtų teikiamos proporcingai, skaidriai ir sąžiningai;

14. pabrėžia, kaip svarbu, kad universaliųjų paslaugų įsipareigojimo aprėpties kainos būtų prieinamos ir visiems vartotojams būtų suteikta galimybė naudotis teikiamomis paslaugomis; primena, kad NRI turi aiškiai apibrėžti korespondencijos vieneto įperkamumą ir valstybės narės gali toliau teikti arba įvesti nemokamas pašto paslaugas akliems ir silpnaregiams asmenims;

15. ragina valstybes nares išsaugoti teritorinę ir socialinę sanglaudą ir susijusius kokybės reikalavimus ir pažymi, kad valstybės narės, taikydamos Direktyvoje 97/67/EB numatytą lankstumą, jau gali pritaikyti kai kuriuos konkrečius ypatumus, kad patenkintų vietos paklausą; pripažįsta, kad pašto tinklai ir paslaugos yra itin svarbūs ES piliečiams; ragina valstybes nares išskirtinais atvejais skaidriai, nediskriminuojant, tinkamai ir laikantis ES konkurencijos politikos naudotis valstybės pagalbos priemonėmis ir užtikrinti, kad klientai ir toliau turėtų galimybę naudotis pašto paslaugomis, prireikus, vienoje pašto paslaugų teikimo vietoje užtikrinant minimalų teikiamų paslaugų skaičių; ragina Komisiją užtikrinti, kad kompensacijų fondai būtų proporcingi ir viešojo pirkimo procedūros būtų skaidrios ir sąžiningos;

16. prašo valstybių narių užtikrinti, kad rinkos atvėrimas ir toliau būtų naudingas visiems naudotojams, ypač vartotojams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms, atidžiai prižiūrint rinkos pokyčius; ragina toliau spręsti paslaugų spartumo, pasirinkimo ir patikimumo gerinimo klausimą;

17. ragina Komisiją pagerinti dabartinę universaliųjų paslaugų apibrėžtį siekiant nustatyti minimalų vartotojams teikiamų paslaugų lygį, kad universaliųjų paslaugų įsipareigojimai atitiktų besikeičiančias rinkas, kad būtų atsižvelgta į rinkos pokyčius įvairiose valstybėse narėse ir būtų skatinamas ekonomikos augimas bei socialinė sanglauda; tačiau pabrėžia, kad, atsižvelgiant į kiekvienos rinkos konkrečius suvaržymus, reikėtų veiklos vykdytojams, teikiantiems universaliąsias paslaugas, suteikti tam tikro lankstumo; ragina valstybes nares remiantis dabartine direktyva nustatyti licencijų išdavimo tvarką ir toliau derinti licencijų išdavimo ir (arba) pranešimų teikimo tvarką, kad vidaus rinkoje būtų galima mažinti nepagrįstas kliūtis nesukuriant jokios papildomos administracinės naštos;

18. pabrėžia, kad lengvai prieinamos ir įperkamos taikinimo procedūros nustatymas suteikia įdomių galimybių ginčų atvejais pasiekti greitus ir trumpalaikius sprendimus tiek veiklos vykdytojams, tiek vartotojams; ragina Komisiją priimti teisės aktus dėl pašto paslaugų vartotojų teisių;

19. ragina Komisiją rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgti į skaitmeninimą ir jo teikiamas galimybes, valstybių narių ypatumus ir bendras pašto bei siuntinių rinkos raidos tendencijas;

20. primena, kad pašto paslaugos turi būti atleidžiamos nuo PVM taip, kad atsirastų kuo mažiau ankstesnių monopolijų ir naujų rinkos dalyvių konkurencijos iškraipymų kartu užtikrinant ilgalaikį universaliųjų paslaugų įsipareigojimo stabilumą siekiant, kad visi paslaugų teikėjai toliau galėtų teikti pašto paslaugas visoje Europoje; pastebi, kad nuo PVM atleidus tik rinkos senbuvius, teikiančius ne universalias paslaugas, ir reikalaujant, kad kiti paslaugų teikėjai mokėtų PVM, būtų sukurta didelė kliūtis konkurencijos vystymuisi rinkoje;

21. ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas tiek tradicinio pašto paslaugų, tiek sparčiai besiplečiančių siuntinių pristatymo tiekėjams ir įsitvirtinusiems bei naujiems pašto operatoriams; siūlo, kad Komisija turėtų teisę įvertinti, ar konkurso procedūros sudaro nesąžiningą naštą;

22. ragina valstybes nares atsižvelgti į tai, kad anksčiau įsitvirtinę operatoriai naujų operatorių atžvilgiu neturi nei atsidurti palankesnėje padėtyje dėl valstybės paramos, nei nepalankesnėje padėtyje dėl jų viešųjų paslaugų įsipareigojimo ar ankstesnių mokesčių;

23. mano, kad konkurencija ir rinka yra inovacijų ir papildomos vertės paslaugų vystymosi varomoji jėga ir prašo Komisijos atsižvelgiant į proporcingumo ir ekonominio pagrindimo principus remti inovacijas šiame sektoriuje, kad būtų skatinamos pridėtinės vertės paslaugos, susijusios su, pavyzdžiui, sekimu ir stebėjimu, surinkimo ir (arba) pristatymo vieta, galimybe pasirinkti pristatymo laiką, tinkamomis grąžinimo procedūromis ir prieiga prie lengvai taikomų skundo procedūrų; pripažįsta pašto veiklos vykdytojų šioje srityje jau atliktą darbą ir skirtas investicijas;

24. ragina Komisiją atidžiai stebėti valstybių narių paramą universaliųjų paslaugų įsipareigojimams ir kitiems pašto paslaugų teikėjų ankstesniems mokesčiams, laikantis pagrindinio visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms teikiamos valstybės pagalbos kontrolės taisyklių rinkinio (2012 m. „Visuotinės ekonominės svarbos paslaugų sistema“);

25. mano, kad, siekiant pagerinti Europos pašto sektoriaus sąveikumą ir paslaugų kokybę, pašto paslaugų kokybę reikėtų vertinti atsižvelgiant į direktyvoje nustatytus standartus ir jos turėtų tenkinti vartotojų poreikius;

26. pažymi, kad Europos pašto operatoriai investavo į savo tinklų sujungiamumo atnaujinimą ir pradėjo teikti novatoriškas, vartotojams bei e. mažmeninėms MVĮ patogias naudoti paslaugas; mano, kad šias investicijas reikėtų saugoti taikant sąžiningo prieinamumo sąlygas;

27. dar kartą tvirtina, kad remia Pašto naudotojų forumą, kurį 2011 m. įsteigė Komisija ir kurio tikslas – palengvinti pašto paslaugų naudotojų, ūkinės veiklos vykdytojų, profesinių sąjungų ir kitų suinteresuotųjų asmenų diskusijas įvairiais klausimais, įskaitant apie faktinį galutinių naudotojų pasitenkinimo lygį, verslo naudotojų reikalavimus ir kaip gerinti e. verslo diegimą; mano, kad Forumas labai naudingas ir turėtų rinktis reguliariai siekiant nustatyti galimus sprendimus, kaip pagerinti pašto ir siuntų pristatymo paslaugų tiekimą;

III. Tarpvalstybinis aspektas ir elektroninė prekyba

28. prašo valstybių narių užtikrinti pašto tinklų sąveikumą ir tobulinimą, taip pat jeigu yra keletas universaliųjų paslaugų teikėjų, – neleisti atsirasti pašto siuntų vežimo kliūtims ir leisti mažosioms ir vidutinėms įmonėms naudotis finansiškai patraukliomis tarpvalstybinio pristatymo paslaugomis didinant pašto operatoriams taikomų tarifų skaidrumą;

29. mano, kad siuntinių pristatymo sektorius yra itin konkurencingas, novatoriškas ir sparčiai augantis; pažymi, kad įperkamos ir patikimos siuntų pristatymo paslaugos yra svarbios naudojantis bendrąja skaitmenine rinka; primena, kad atvėrus šį sektorių konkurencijai pagerėjo pridėtinės vertės paslaugų, susijusių su, pavyzdžiui, siuntos sekimu ir stebėjimu, surinkimo ir (arba) pristatymo vieta, galimybe pasirinkti pristatymo laiką ir tinkamomis grąžinimo procedūromis, kokybė; todėl mano, kad bet kokios naujos siuntinių pristatymo rinkos taisyklės turi būti proporcingos ir grindžiamos patikimais ekonominiais įrodymais;

30. šiuo klausimu pažymi, kad reikia apsvarstyti visus naujųjų technologijų, taip pat bepiločių orlaivių, siūlomus privalumus, nes jos gali palengvinti paslaugų teikimą, visų pirma retai apgyvendintose, izoliuotose ir atokiose vietovėse, taip pat atsižvelgiant į saugumo aspektus ir aplinkosauginį tvarumą;

31. mano, kad nepagrįstas reglamentavimas ir nereikalingas biurokratizmas neturėtų kenkti labai konkurencingos, inovatyvios ir greitai augančios siuntų rinkos dinamikai;

32. ragina Komisiją plėtoti siuntinių rinkos priežiūrą, esant poreikiui taikant veikla grindžiamą požiūrį, taip pat nekenkiant nacionalinių NRI kompetencijai skatinti tarpvalstybinių tarifų prieinamumą ir nustatyti antikonkurencinių bei monopolistinių veiksmų atvejus; ragina didinti tarifų skaidrumą ir paslaugų prieinamumą, ypač mažmeniniams klientams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

33. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl skaidraus ir nediskriminacinio tarpvalstybinio visų tinklo elementų, susijusių pašto tinklų galimybių, atitinkamų paslaugų ir informacinių sistemų prieinamumo trečiosioms šalims; mano, kad veiksmingas infrastruktūros naudojimas universaliųjų paslaugų teikėjams galėtų suteikti ekonominės naudos ir padidinti tarpvalstybinio pristatymo konkurenciją;

34. ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti daugiau duomenų apie siuntinių pristatymo rinką, kad būtų galima geriau įvertinti šio ekonomikos sektoriaus plėtrą ir jo struktūrinį vystymąsi;

35. pabrėžia, kaip svarbu gerinti paslaugų kokybę ir vartotojų teisių apsaugą, kad būtų pasiektas tinkamas vartotojų pasitikėjimo lygis; mano, kad didesnis kainų, pristatymo galimybių ir būdų skaidrumas ir kokybė, geresnis paslaugų teikimas (greitis, geografinė aprėptis ir problemų, susijusių su vėlavimu pristatyti siuntinius ir sugadintais arba pamestais siuntiniais sprendimas), taip pat pasitikėjimo ženklai galėtų padėti išspręsti nepakankamo pasitikėjimo problemą;

36. prašo valstybių narių ir Komisijos didinti viešosios kainodaros sąlygų skaidrumą ir gerinti teikiamas paslaugas (pristatymo galimybės, galutinis pristatymas, patikimumas), ypač kai kalbama apie elektroninę prekybą; prašo atlikti skaidrumo patikras kai kainos nėra kontroliuojamos konkurencija arba yra nepagrįstai didelės; pabrėžia vidaus ir tarpvalstybinio pristatymo paslaugų kainos skirtumo sumažinimo svarbą ir remia priemones, kuriomis didinamas vartotojų informuotumas ir galimybė palyginti vidaus ir tarpvalstybinių pristatymo paslaugų kainų struktūrą; ragina NRI įvertinti kai kurių tarpvalstybinių maršrutų kainų prieinamumą ypatingą dėmesį atkreipiant į didelius kainų skirtumus;

37. ragina Komisiją skatinti įgyvendinti elektroninės prekybos ir tarpvalstybinio siuntinių pristatymo strategiją; siūlo skatinti pristatymo grandinės sąveikumą ir plėtoti viešai prieinamą e. mažmenininkų geriausią patirtį;

38. pabrėžia, kad skundų valdymo ir ginčų sprendimo mechanizmai turi būti paprasti, veiksmingi ir veikti tarpvalstybiniu lygmeniu; pabrėžia, kad Direktyva dėl alternatyvaus ginčų sprendimo ir Reglamentu (ES) Nr. 524/2013 sukurta elektroninio vartotojų ginčų sprendimo platforma gali padėti vartotojams ir įmonėms atliekantiems tarpvalstybinius sandorius; yra susirūpinęs, kad nepaisant to, jog perkėlimo terminas yra 2015 m. liepos mėn. tik 24 valstybės narės perkėlė Direktyvą dėl alternatyvaus ginčų sprendimo į savo teisę ir todėl milijonai Europos piliečių negali pasinaudoti veiksmingu teisių gynimo mechanizmu; mano, kad Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra galėtų būti naudinga priemonė vartotojams ir verslo subjektams vykdantiems tarpvalstybinius sandorius; ragina, prireikus, pašto paslaugų srityje įvertinti galimybę sukurti papildomus vartotojams padarytos žalos atlyginimo mechanizmus;

39. ragina valstybes nares didinti siuntinių išsiuntimo ir surinkimo procesų sąveikumą ir taip padėti mažinti sąnaudas, taip pat parengti Europos integruotų sekimo sistemų standartus; palankiai vertina sektoriaus pasiektą pažangą teikiant paslaugas vartotojams ir MVĮ, tarpvalstybiniu mastu didinant sąveikumą, stebėjimo ir sekimo sistemas; ragina numatyti atviras priemones ir paslaugų kokybės rodiklius, kad vartotojai galėtų palyginti įvairių paslaugų teikėjų pasiūlymus; teigiamai vertina pažangą, kuri patvirtina Europos Parlamento remiamą ir pageidaujamą požiūrį į rinką; ragina kurti pristatymo paslaugų teikėjų ir vartotojų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija platformas taip siekiant vartotojams suteikti didesnį pristatymo galimybių ir grąžinimo sprendimų pasirinkimą;

40. ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti, kaip tarpvalstybinio siuntinių pristatymo paslaugos teikiamos laikantis įvairių taisyklių, nustatytų tiek tarptautiniais prekybos susitarimais (pavyzdžiui, Pasaulinės pašto sąjungos (PPS) ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) taisyklėmis), tiek ES teisės aktais (pavyzdžiui, Sąjungos muitinės kodeksu), ypač universaliųjų paslaugų įsipareigojimais, kuriais gali būti piktnaudžiaujama ir dėl kurių gali būti iškraipoma rinka; ragina Europos Sąjungą siekti tapti Pasaulinės pašto sąjungos nare, kad būtų sukurtas visiškai integruotas Europos pašto sektorius;

41. pritaria principui, kad reikia rinkti statistinius duomenis, susijusius su siuntų pristatymo rinka, kad būtų aiškiau, kas yra pagrindiniai rinkos dalyviai, kokia konkurencinė struktūra ir kokie rinkos pokyčiai;

IV. Socialinis aspektas. Užimtumo didinimas

42. ragina valstybes nares visiems pašto paslaugų sektoriaus darbuotojams užtikrinti deramas darbo sąlygas, įskaitant reikiamą sveikatos apsaugos ir saugumo darbo vietoje lygį, nepaisant juos įdarbinusios įmonės dydžio, tipo, darbo vietos ar bazinės sutarties; pabrėžia darbuotojų saugos ir sveikatos svarbą, ypač atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir didelį pašto paslaugų sektoriaus darbuotojų judumą; palankiai vertina Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) bendradarbiavimą su sektoriaus socialiniais partneriais kampanijoje „Saugiose darbo vietose stresas yra valdomas“;

43. pažymi, kad pastaraisiais metais pašto paslaugų sektoriuje dėl technologijų pažangos ir skaitmeninimo įvyko didelių pokyčių ir kad pašto paslaugų modernizavimas ir įvairinimas daro didelį poveikį darbo sąlygoms ir užimtumui šiame sektoriuje;

44. pažymi, kad pašto sektoriaus liberalizavimas kai kuriose valstybėse narėse paskatino didelius universaliųjų paslaugų teikėjų ir konkuruojančių įmonių, teikiančių konkrečias pašto paslaugas, darbo sąlygų ir darbo užmokesčio skirtumus; mano, kad dėl padidėjusios konkurencijos neturėtų atsirasti neteisėtos socialinės praktikos atvejų arba pablogėti darbo sąlygos;

45. atkreipia dėmesį, kad pašto bendrovėms atradus galimybių naujoviškai vystyti ir plėsti savo veiklą, ypač periferijoje, tai taip pat prisidėtų prie darbo vietų kūrimo;

46. pažymi, kad sektoriuje išaugo ne visą darbo dieną dirbančių asmenų, per laikinojo darbo agentūras įdarbintų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius ir kad bendrai linkstama sudaryti lankstesnes darbo sutartis, kuriomis tam tikromis aplinkybėmis sukuriamos darbo sąlygos be garantijų ir darbuotojams neužtikrinama derama apsauga; palankiai vertina naujų darbo laiko modelių, sudarančių geresnes galimybes darbuotojams, pavyzdžiui, suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą, darbo metu kelti savo profesinę kvalifikaciją ar rasti galimybių dirbti ne visą darbo dieną, kūrimą; nurodo, kad naujomis, lanksčiomis darbo sutartimis turi būti išvengta galimo pavojaus, kad darbuotojai bus pernelyg apkraunami arba kad jiems bus mokamas darbo neatitinkantis atlyginimas; taigi pabrėžia, kad, viena vertus, darbo rinka turi būti lanksti, kita vertus, būtina darbuotojų ekonominė ir socialinė apsauga; pabrėžia, kad dėl žemesnių darbo sąlygų ir užimtumo standartų sumažėjusios darbo sąnaudos neturėtų būti laikomos lankstumu; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti stebėseną tam, kad būtų sprendžiama tariamai savarankiškai dirbančių asmenų problema pašto paslaugų sektoriuje; apskritai ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbo sutarčių lankstumas neturėtų neigiamos įtakos darbuotojams;

47. palankiai vertina svarbų vaidmenį, kurį atliko profesinės sąjungos, daugelyje valstybių narių bendradarbiaudamos su universaliųjų paslaugų teikėjais, siekiant užtikrinti pokyčių pašto paslaugų sektoriuje socialinį tvarumą; atkreipia dėmesį į stiprių ir nepriklausomų socialinių partnerių svarbą pašto sektoriuje, oficialiai įteisintą socialinį dialogą ir darbuotojų dalyvavimą įmonės reikaluose;

48. pabrėžia, kad svarbu stebėti privalomo vairavimo ir poilsio laiko, taip pat darbo valandų reikalavimų laikymąsi pašto sektoriuje; mano, kad stebėsena turėtų būti vykdoma naudojantis transporto priemonėse įdiegtais skaitmeniniais kontrolės prietaisais; primena, kad Reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų netaikomas transporto priemonėms, kurios lengvesnės nei 3,5 tonos; dėl šios priežasties ragina sustiprinti kontrolę, susijusią su darbo ir poilsio laiku; primena, kad visos užduotys, susijusios su darbuotojų veikla, turi būti laikomos darbo laiku; pabrėžia, kad taip pat svarbu, jog stebėsena atitiktų ES ir nacionalinius teisės aktus, susijusius su sveikatos apsauga ir sauga darbe, įskaitant visų su pašto pristatymais susijusių žmonių sąlygas transporto priemonėse, nepriklausomai nuo jų, kaip savarankiškai dirbančių asmenų, subrangovų, laikinųjų darbuotojų ar pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų, užimtumo statuso;

49. mano, kad būtina užtikrinti laisvosios konkurencijos, vartotojų poreikių, universaliųjų paslaugų tvarumo ir jų finansavimo bei darbo vietų išsaugojimo pusiausvyrą;

50. yra susirūpinęs dėl bandymų apeiti dabartinius minimalaus darbo užmokesčio reikalavimus taip didinant darbo krūvį, kad darbo neįmanoma atlikti per apmokamas darbo valandas;

51. teigiamai vertina esminį Socialinio dialogo pašto sektoriuje komiteto darbą ir atkreipia dėmesį į Europos socialinių partnerių pradėtą įgyvendinti projektą pavadinimu „Socialinių partnerių vykdomas demografinių iššūkių valdymas ir tvarių sprendimų paieška pašto paslaugų sektoriuje“ (angl.„Managing demographic challenges and finding sustainable Solutions by the social partners in the postal sector“);

52. ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti daugiau duomenų apie darbo jėgos mastą ir darbo sąlygas pašto paslaugų sektoriuje, kad būtų galima geriau įvertinti tikrąją padėtį visiškai atvėrus rinkas ir veiksmingai reaguoti į pokyčius bei spręsti galimas problemas; ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti naujas automatinio pašto pristatymo priemones ir jų poveikį darbo sąlygoms ir užimtumui ir prireikus įvertinti, ar reikia modernizuoti socialinius ir užimtumo teisės aktus kad nebūtų atsiliekama nuo pokyčių pašto sektoriuje; taip pat ragina socialinius partnerius, jei reikia, atnaujinti kolektyvines sutartis, kad būtų užtikrinti aukšti darbo ir užimtumo standartai;

53. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] OL L 15, 1998 1 21, p. 14.
[2] OL C 217, 2010 8 11, p. 7.
[3] OL L 165, 2013 6 18, p. 63.
[4] OL L 165, 2013 6 18, p. 1.
[5] OL L 304, 2011 11 22, p. 64.
[6] OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
[7] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0067.
[8] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.

AIŠKINAMOJI DALIS

2008 m. persvarstant pašto paslaugas pasiekti pagrindiniai Europos pašto paslaugų liberalizavimo tikslai. Vis dėlto nuo tada, kai 2008 m. buvo visiškai atverta pašto paslaugų sektoriaus rinka, pašto paslaugų sektoriuje įvyko didžiulių pokyčių. Viena vertus, daugelyje valstybių narių sumažėjo popierinių pranešimų. 2012–2013 m. laiškų skaičius visoje ES sumažėjo – 28 ES valstybėse narėse vidutiniškai 4,85 proc. Kita vertus, dėl naujų technologijų tampa patogiau apsipirkti internetu, todėl didėja pašto paslaugų teikėjų pervežamų paketų ir siuntinių skaičius. Todėl dabar daugiau kaip pusę visų pašto sektoriaus pajamų sudaro iš siuntinių ir greitųjų siuntų pervežimo gaunamos pajamos. Per pastaruosius penkerius metus dėl elektroninės prekybos plėtros siuntinių ir paketų siuntimo rinkų verslo vartotojui segmentas sparčiai didėjo, o konkurencija minėtose rinkose, nors rinka visoje ES ir buvo visiškai atverta, vystėsi lėtai.

Geros pašto paslaugos gyvybiškai svarbios ryšiams ES vidaus rinkoje palaikyti. Nuo laiškų ir siuntinių surinkimo iki vežimo, nuo jų rūšiavimo iki pristatymo į namus ir biurus – pašto paslaugų teikėjai teikia daug įvairių paslaugų už priimtiną kainą. ES pašto sektorius ir toliau labai padeda užtikrinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą ir plėtoti bendrąją skaitmeninę rinką. Bendrajai rinkai vis dar labai svarbu, kad pašto ir siuntinių pristatymas būtų prieinamas ir patikimas. Pašto paslaugoms priskiriama daug įvairių paslaugų: nuo laiškų ir siuntinių siuntimo iki pridėtinės vertės paslaugų teikimo. Nuo pašto infrastruktūros labai priklauso kiti sektoriai, pavyzdžiui, elektroninė prekyba, leidyba, užsakomoji prekyba paštu, draudimas, bankininkystė ir reklama.

2009 m. visos Europos pašto paslaugų sektoriaus metinė apyvarta siekė 72 mlrd. EUR ir ES sudarė 0,62 proc. ES BVP. Kalbant apie universaliąsias paslaugas, 2013 m. universaliųjų paslaugų teikėjai ES išsiuntė daugiau kaip 85 mlrd. pašto siuntų ir beveik 2 mlrd. siuntinių. 2011 m. Europos pašto sektoriaus metinė apyvarta siekė 91 mlrd. EUR ir sudarė 0,72 proc. ES BVP. Pašto paslaugų teikėjai siūlo daug įvairių paslaugų ir yra svarbi ekonomikos dalis. Vis dėlto pagrindinė tendencija yra tokia: dėl elektroninės prekybos plėtros siuntinių pristatymo paslaugų poreikis didės, o laiškų, laikraščių, žurnalų, reklamų ir kitų dokumentų paskirstymo poreikis dėl pažangių elektroninių ryšių plėtros – mažės. Kol kas siuntinių pristatymo sektorius yra konkurencingas, novatoriškas ir greitai augantis sektorius. 27 ES valstybėse narėse tik 9 proc. ES vartotojų ir 18 proc. e. mažmenininkų naudojasi tarpvalstybinės elektroninės prekybos paslaugomis. Europos Sąjungoje reikėtų toliau įgyvendinti bendrosios siuntinių pristatymo rinkos sukūrimo veiksmų planą.

Universaliųjų pašto paslaugų teikėjai yra įdarbinę apie 1,2 mln. asmenų; dar nemažai žmonių dirba kitiems laiškų ir siuntinių pristatymo paslaugų teikėjams. Apskaičiuota, kad 2010 m. Europos skubių siuntų pramonėje dirbo 272 000 asmenų, ir prognozuojama, kad iki 2020 m. šis skaičius padidės iki 300 000.

Vienas iš pagrindinių Komisijos uždavinių – skatinti ir apsaugoti veiksmingą konkurenciją pašto paslaugų sektoriuje. Skatinti didesnę konkurenciją šiame sektoriuje taip pat svarbu norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslą užtikrinti tvarų augimą efektyviai išteklius naudojančios ir konkurencingesnės ekonomikos sąlygomis.

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (23.6.2016)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl Pašto paslaugų direktyvos taikymo ataskaitos
(2016/2010(INI))

Nuomonės referentas: Georges Bach

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pažymi, kad pastaraisiais metais pašto paslaugų sektoriuje dėl technologijų pažangos ir skaitmeninimo įvyko didelių pokyčių ir kad pašto paslaugų modernizavimas ir įvairinimas padarė didelį poveikį darbo sąlygoms ir užimtumui šiame sektoriuje, ypač atokiose, kaimo ir kalnuotose vietovėse, ir kad per pastaruosius 20 m. bendras užimtumo lygis sumažėjo, o 2012–2013 m. laikotarpiu ES 28 pašto darbuotojų skaičius vidutiniškai sumažėjo 4,4 proc.;

2. nurodo, kad laiškų kiekis ES mažėja dėl to, kad korespondencija siunčiama ne paštu, o skaitmeninėmis priemonėmis, tuo tarpu greitojo siuntinių pristatymo paslaugų poreikis vis didėja; pažymi, kad universaliųjų paslaugų teikėjų užimtumo lygis sumažėjo dėl mažėjančių pašto korespondencijos siuntų kiekių kartu su modernizavimu ir vis didesniu automatizavimu; pažymi, kad dėl technologinės pažangos, suteikiančios piliečiams galimybę naudotis paslaugomis ir ryšiais iš namų, sumažėjo pašto skyrių, taigi ir darbuotojų skaičius šiame sektoriuje;

3. primena, kad pašto paslaugų teikimas yra būtinas regionų vystymuisi, socialinei įtraukčiai ir ekonominei bei teritorinei ES sanglaudai ir atlieka itin svarbų vaidmenį kaimo ir atokiose vietovėse, kaip nurodyta Pašto paslaugų direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje ir 19, 20 ir 22 konstatuojamosiose dalyse; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad ypač svarbu išlaikyti pašto paslaugas atokiose, kaimo ir kalnuotose vietovėse siekiant sudaryti sąlygas žmonių tarpusavio komunikacijai ir užtikrinti būtiniausių pašto paslaugų teikimą ir vietos pašto skyrių veikimą; taigi ragina valstybes nares įvertinti Pašto paslaugų direktyvos (97/67/EB, kuri iš dalies pakeista Direktyva 2008/6/EB) poveikį Europos piliečiams, ypač gyvenantiems atokiose, kaimo ir kalnuotose vietovėse, bei užtikrinti, kad universaliosios paslaugos būtų teikiamos bent 5 dienas per savaitę, kaip nustatyta Direktyva 2008/6/EB; ragina valstybes nares paspartinti plačiajuosčio ryšio diegimą kaimo vietovėse, kad galėtų visapusiškai išnaudoti bendros skaitmeninės rinkos galimybes, pirmiausia susijusias su darbo vietų kūrimu, konkurencingumu, inovacijomis ir galimybe naudotis naujomis internetinėmis paslaugomis, ypač internetu teikiamomis pašto paslaugomis, bei užtikrinti paslaugų tęstinumą ir jų apimties augimą ateityje; primena, kad visišku pašto sektoriaus rinkos atvėrimu neturėtų būti skatinama privačių paslaugų koncentracija pelningesniuose regionuose, pvz., tankiai apgyvendintose vietovėse; todėl ragina atsakingas valdžios institucijas išnagrinėti neigiamas didesnio pelno paieškos (vad. razinų iškrapštymo metodas) pasekmes ir užkirsti joms kelią; ragina Komisiją ir valstybes nares keistis geriausia patirtimi, susijusia su universaliųjų paslaugų teikėjais;

4. pažymi, kad sektoriuje išaugo ne visą darbo dieną dirbančių asmenų, per laikinojo darbo agentūras įdarbintų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius ir kad bendrai linkstama sudaryti lankstesnes darbo sutartis, kuriomis tam tikromis aplinkybėmis sukuriamos darbo sąlygos be garantijų ir darbuotojams neužtikrinama derama apsauga; palankiai vertina naujų darbo laiko modelių kūrimą darbuotojams, dėl kurių jie gali geriau suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą, darbo metu kelti savo profesinę kvalifikaciją ar rasti galimybių dirbti ne visą darbo dieną; nurodo, kad naujomis, lanksčiomis darbo sutartimis turi būti išvengta galimo pavojaus, kad darbuotojai bus pernelyg apkraunami arba kad jiems bus mokamas darbo neatitinkantis atlyginimas; taigi pabrėžia, kad, viena vertus, darbo rinka turi būti lanksti, kita vertus, būtina darbuotojų ekonominė ir socialinė apsauga; pabrėžia, kad dėl žemesnių darbo sąlygų ir užimtumo standartų sumažėjusios darbo sąnaudos neturėtų būti laikomos lankstumu; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti stebėseną tam, kad būtų sprendžiama tariamai savarankiškai dirbančių asmenų problema pašto paslaugų sektoriuje; apskritai ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbo sutarčių lankstumas neturėtų neigiamos įtakos darbuotojams;

5. pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse dėl pašto paslaugų liberalizavimo atsirado didelių skirtumų tarp universaliųjų paslaugų teikėjų ir konkuruojančių pašto paslaugų teikėjų darbo sąlygų ir darbo užmokesčių; pabrėžia, kad šiame sektoriuje reikalingas tvaresnis ir kokybiškesnis užimtumas;

6. palankiai vertina svarbų vaidmenį, kurį atliko profesinės sąjungos, daugelyje valstybių narių bendradarbiaudamos su universaliųjų paslaugų teikėjais, siekiant užtikrinti socialinį pokyčių pašto paslaugų sektoriuje tvarumą; atkreipia dėmesį į stiprių ir nepriklausomų socialinių partnerių svarbą pašto sektoriuje, oficialiai įteisintą socialinį dialogą ir darbuotojų dalyvavimą įmonės reikaluose;

7. atkreipia dėmesį į nesąžiningos konkurencijos atvejų skaičių pašto sektoriuje; primena, kad nesąžininga konkurencija[1] gali prisidėti prie darbo sąlygų prastėjimo; ragina atsakingas institucijas už visus pažeidimus šioje srityje taikyti atitinkamas sankcijas;

8. pabrėžia, kad svarbu stebėti privalomo vairavimo ir poilsio laiko, taip pat darbo valandų reikalavimų laikymąsi pašto sektoriuje; mano, kad stebėsena turėtų būti vykdoma naudojantis transporto priemonėse įdiegtais skaitmeniniais kontrolės prietaisais; primena, kad Reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų netaikomas transporto priemonėms, kurios lengvesnės nei 3,5 tonos; dėl šios priežasties ragina sustiprinti kontrolę, susijusią su darbo ir poilsio laiku; primena, kad visos užduotys, susijusios su darbuotojo veikla, turi būti laikomos darbo laiku; taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog stebėsena atitiktų ES ir nacionalinius teisės aktus, susijusius su sveikatos ir saugos darbe apsauga, įskaitant visų su pašo pristatymais susijusių žmonių sąlygas transporto priemonėse, nepriklausomai nuo jų, kaip savarankiškai dirbančių asmenų, subrangovų, laikinųjų darbuotojų ar pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų, užimtumo statuso;

9. mano, kad būtina užtikrinti laisvosios konkurencijos, vartotojų poreikių, universaliųjų paslaugų tvarumo ir jų finansavimo bei darbo vietų išsaugojimo pusiausvyrą;

10. yra susirūpinęs dėl bandymų apeiti dabartinius minimalaus darbo užmokesčio reikalavimus taip didinant darbo krūvį, kad darbo neįmanoma atlikti per apmokamas darbo valandas;

11. nurodo, kad atliekant pašto paslaugų sektoriaus restruktūrizavimą ir jame atsirandant naujoms veiklos rūšims, pvz., logistikai, finansinėms paslaugoms ar telefonijai, galėtų būti kuriamos naujos darbo vietos; atkreipia dėmesį į profesinio mokymo, tobulinimosi ir perkvalifikavimo svarbą siekiant padėti darbuotojams įgyti XXI a. reikalingų darbo įgūdžių, pvz., skaitmeninių įgūdžių, ir atkreipia dėmesį į svarbų socialinių partnerių vaidmenį šiame kontekste; pažymi, kad sėkmingi pašto paslaugų įvairinimo projektai kai kuriose valstybėse narėse, apimantys finansinių paslaugų (pvz., pašto taupomųjų bankų), vietos vyriausybės paslaugų didinimą, skaitmeninio ir hibridinio pašto paslaugų teikimą ir įmonių siuntinių pristatymą klientams, padėjo išvengti masinių darbuotojų atleidimų; mano, kad darbdavio užduotis – deramai supažindinti darbuotojus su naujosiomis technologijomis, pvz., IT ir sekimo taikomosiomis programomis; pabrėžia, kad laikinojo darbo atveju įdarbinimo agentūra turi pasirūpinti atitinkamu darbuotojų parengimu ir mokymu;

12. nurodo, kad „Erasmus+“ ir profesinio rengimo ir mokymo programa „Leonardo da Vinci“ gali būti vertinga paramos priemone kintant pašto paslaugoms; atkreipia dėmesį į tai, kad perkvalifikavimas ir profesinis tobulinimasis būtinas ir vyresniems darbuotojams ir kad tai jiems taip pat gali sukelti stresą;

13. atkreipia dėmesį į klientams, MVĮ ir e. mažmenininkams, taip pat pačiam pašto sektoriui atsirandančias galimybes augančioje siuntų rinkoje tiek valstybių narių viduje, tiek ir už jų ribų; vis dėlto pabrėžia, kad norint pasinaudoti augimu šiose srityje, tokios paslaugos, kaip tarpvalstybinis siuntų pristatymas, turi būti teikiamos už prieinamą kainą, prieinamos, teikiamos už skaidrią kainą bei turinčios tinkamų pristatymo galimybių, pvz., stebėjimo ir sekimo galimybes ir pristatymo paslaugų sąveikumą;

14. teigiamai vertina esminį Socialinio dialogo pašto sektoriuje komiteto darbą ir atkreipia dėmesį į Europos socialinių partnerių pradėtą įgyvendinti projektą pavadinimu „Socialinių partnerių vykdomas demografinių iššūkių valdymas ir tvarių sprendimų paieška pašto paslaugų sektoriuje“ (angl.„Managing demographic challenges and finding sustainable Solutions by the social partners in the postal sector“);

15. ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti daugiau duomenų apie darbo jėgos apimtį ir darbo sąlygas pašto paslaugų sektoriuje, kad būtų galima geriau įvertinti tikrąją padėtį visiškai atvėrus rinkas ir veiksmingai reaguoti į pokyčius bei spręsti galimas problemas; ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti naujas automatinio pašto pristatymo priemones ir jų poveikį darbo sąlygoms ir užimtumui ir įvertinti, ar reikia modernizuoti socialinius ir užimtumo teisės aktus, kur tinkama, kad būtų neatsiliekama nuo pokyčių pašto sektoriuje; taip pat ragina socialinius partnerius, jei reikia, atnaujinti kolektyvines sutartis, kad būtų užtikrinti aukšti darbo ir užimtumo standartai;

16. palankiai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės taiko Direktyvos 97/67/EB 9 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos 5 įtrauką, ir ragina visas valstybes nares atsižvelgti į darbo sąlygas kaip į kriterijų išduodant licencijas ir leidimus;

17. atkreipia dėmesį į kokybiškų ir tvarių darbo vietų pašto ir pristatymo paslaugų sektoriuje naudą, be kita ko, užtikrinant aukštus ir nuoseklius vartotojams teikiamos paslaugos standartus;

18. palankiai vertina tai, kad dauguma universaliųjų paslaugų teikėjų valstybėse narėse sudarė kolektyvines sutartis, ir primena jų esminį vaidmenį; ragina socialinius partnerius derėtis dėl kolektyvinių sutarčių, apimančių visas pašto paslaugas, remiantis nacionaline teise ir praktika, nes jos yra veiksminga priemonė, siekiant išvengti konkurencijos dėl žemiausių socialinių, darbo ir užimtumo standartų ir kad būtų užtikrintas deramas atlygis visiems darbuotojams ir sąžininga pašto paslaugų teikėjų konkurencija;

19. ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant naujus reglamentus dėl pašto paslaugų rinkos, ypač dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo proceso, atsižvelgti į strateginę universaliąsias paslaugas teikiančių viešųjų pašto operatorių svarbą ir į poreikį užtikrinti aukštus pašto paslaugų sektoriaus darbuotojų teisių apsaugos standartus;

20. ragina valstybes nares visiems pašto paslaugų sektoriaus darbuotojams užtikrinti deramas darbo sąlygas, įskaitant reikiamą sveikatos apsaugos ir saugumo darbo vietoje lygį, nepaisant juos įdarbinusios įmonės dydžio, tipo, darbo vietos ar bazinės sutarties; pabrėžia darbuotojų saugos ir sveikatos svarbą, ypač atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir didelį pašto paslaugų sektoriaus darbuotojų judumą; palankiai vertina Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) bendradarbiavimą su sektoriaus socialiniais partneriais kampanijoje „Saugiose darbo vietose stresas yra valdomas“.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	21.6.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	40 6 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Tiziana Beghin, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Marian Harkin, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Javi López, Morten Løkkegaard, Thomas Mann, Dominique Martin, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Romana Tomc, Yana Toom, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Daniela Aiuto, Georges Bach, Lynn Boylan, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Joachim Schuster, Csaba Sógor, Neoklis Sylikiotis, Flavio Zanonato, Gabriele Zimmer
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Paul Tang

[1] COM(2015) 0568, p. 6.

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (24.5.2016)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl Pašto paslaugų direktyvos taikymo ataskaitos
(2016/2010(INI))

Nuomonės referentė: Lucy Anderson

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pažymi, kad įgyvendinus Pašto paslaugų direktyvą nepasiektas visiškas konkurencijos laiškų ir siuntų srityje sukūrimas ir įsigalėjimas vidaus rinkoje;

2. primena svarbų universaliųjų paslaugų įsipareigojimo vaidmenį pašto sektoriuje, atsižvelgiant į piliečiams, vartotojams ir MVĮ skirtos sąžiningos bendrosios rinkos plėtrą; pažymi, kad valstybėse narėse universaliųjų paslaugų įsipareigojimas taikomas labai skirtingai, nes valstybės narės gali gana lanksčiai apibrėžti universaliąsias paslaugas, remdamosi vietos aplinkybėmis, taip pat savivaldybių lygmeniu;

3. mano, kad direktyvos perkėlimo lygis nepatenkinamas, taip pat kalbant apie tokius klausimus kaip struktūrinis atskyrimas, prieiga prie tinklų ir leidimo reikalavimai; pažymi, kad Komisija prieš dvi valstybes nares inicijavo pažeidimų nagrinėjimo procedūras dėl turinio klausimų; ragina Komisiją įvertinti, ar dėl valstybių narių priimtų teisėkūros priemonių visiškai perkelta direktyva, ir jeigu ne – imtis ryžtingų veiksmų reaguojant į šią padėtį; pažymi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-340/13, kuriame teigiama, kad Pašto paslaugų direktyvos 12 straipsnyje nurodytas nediskriminavimo principas neužkerta kelio universaliųjų paslaugų teikėjams taikyti kiekio nuolaidas verslo klientams siekiant teisėto tikslo skatinti paslaugų paklausą; taip pat pripažįsta, kad Teisingumo teismas, ankstesniame sprendime sujungtose bylose C-287/06 – C-292/06 pabrėžė, jog taikant veiklos nuolaidas gali būti neteisėtai diskriminuojama;

4. atkreipia dėmesį į Komisijos patvirtinimą, kad Pašto paslaugų direktyvoje nereikalaujama jokios konkrečios universaliųjų paslaugų teikėjų nuosavybės struktūros; laikosi nuomonės, kad universaliųjų paslaugų teikėjai ir alternatyvūs ūkinės veiklos vykdytojai turėtų būti skatinami investuoti ir taikyti inovacijas teikiant efektyvias ir kokybiškas pašto paslaugas vartotojų labui, o ne jiems užkertamas kelias jiems taip daryti; ragina valdžios institucijas ir valstybes nares remti sektoriaus modernizavimą ir atnaujinimą teikiant investicijas, naudojant finansavimo priemones, kurios, jų nuomone, būtų geriausiai suderintos su ES konkurencijos politika;

5. pažymi, jog daugelyje valstybių narių sumažėjęs laiškų kiekis vis labiau apsunkina universaliųjų paslaugų teikimą; pripažįsta, kad paskirtieji universaliųjų paslaugų teikėjai universaliųjų paslaugų teikimą turi finansuoti iš su universaliosiomis paslaugomis nesusijusios komercinės veiklos pajamų, pavyzdžiui, finansinių paslaugų ar siuntų pristatymo; pabrėžia glaudų ryšį tarp pašto ir siuntų paslaugų sektorių ir e. prekybos bei perėjimo prie elektroninės sistemos vystymosi; ragina Komisiją nuolat stebėti kintančius pašto ir siuntų sektorius ir ar valstybės narės, taikydamos Pašto paslaugų direktyvą, naudojasi galimu lankstumu, taip siekiant užtikrinti universaliųjų paslaugų tvarumą ir teikiamų paslaugų kokybę; pripažįsta ES kampanijos „Keep Me Posted“ („Praneškite man paštu“), vykdytos siekiant skatinti vartotojų pasirinkimą, naudą ir vartotojų lūkesčių pokyčius; mano, kad visada, kai naudotojai to pageidauja, turi būti sudaryta perėjimo prie elektroninės sistemos galimybė;

6. dar kartą tvirtina, kad remia Pašto naudotojų forumą, kurį 2011 m. įsteigė Komisija ir kurio tikslas – palengvinti pašto paslaugų naudotojų, ūkinės veiklos vykdytojų, profesinių sąjungų ir suinteresuotųjų asmenų diskusijas įvairiais klausimais, įskaitant apie faktinį galutinių naudotojų pasitenkinimo lygį, verslo ir naudotojų reikalavimus ir kaip gerinti e. verslo diegimą; mano, kad Forumas labai naudingas ir turėtų rinktis reguliariai siekiant nustatyti galimus sprendimus, kaip pagerinti pašto ir siuntų pristatymo paslaugų tiekimą; primygtinai ragina Komisiją išsamiai išnagrinėti pašto paslaugų vystymąsi, susijusį su naujais skaitmenines paslaugas teikiančiais ūkinės veiklos vykdytojais, ir įvertinti galimą poveikį ir esamų pašto paslaugų bei jų darbuotojų galimybes; teigiamai vertina didėjančias įdarbinimo siuntų pristatymo sektoriuje galimybes ir ragina valstybes nares plėtoti politiką, kurią įgyvendinant būtų siekiama toliau gerinti šio sektoriaus darbuotojų įgūdžius, švietimą ir mokymą; atkreipia dėmesį į pašto ir siuntų pristatymo sektoriuje dažniau ne visą darbo dieną dirbančių asmenų, laikinųjų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičių; atkreipia dėmesį į tai, kad tvarūs aukštos kvalifikacijos darbai itin svarbūs užtikrinant aukštus ir nuoseklius vartojimo paslaugų standartus, ir mano, kad valstybės narės turėtų imtis veiksmų, būtinų norint užtikrinti sąžiningas darbo šiame sektoriuje sąlygas nepriklausomai nuo darbuotojo padėties;

7. mano, kad, nors padėtis įvairiose valstybėse narėse skiriasi, siuntų pristatymo universaliųjų paslaugų kokybė, prieiga ir patikimumas ES gali ir turi būti pagerinti ir vartotojų pasitikėjimas sustiprintas, taip pat kaimo ir atokiose vietovėse, miestuose ir savivaldybėse; pabrėžia, kad reikia užtikrinti prieigą prie pašto paslaugų neįgaliems asmenims ir Europos prieinamumo akto svarbą, visų pirma kalbant apie tarpvalstybinius pristatymus ir e. prekybą;

8. atkreipia dėmesį į tai, kad nuolat auga tarpvalstybinių siuntų srauto rinkos dalis, ir mano, kad šį reiškinį reikia palaikyti; atkreipia dėmesį į per Komisijos viešąsias konsultacijas padarytas išvadas tarpvalstybinio siuntų pristatymo klausimais; pabrėžia, kad aukštos tarpvalstybinio siuntų pristatymo kainos, nepakankamas skaidrumas, pristatymo terminų netinkamumas, informacijos trūkumas ir neaiški atsakomybė už siuntų praradimą ar sugadinimą yra vienos didžiausių kliūčių, su kuriomis susiduria vartotojai ir mažmenininkai elektroninės prekybos srityje visoje ES; pažymi, kad įperkamos ir patikimos siuntų pristatymo paslaugos yra svarbios išnaudojant visas bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamas galimybes; todėl teigiamai vertina Komisijos ketinimą 2016 m. imtis priemonių siekiant pagerinti kainų skaidrumą ir sugriežtinti siuntų pristatymo reguliavimo priežiūrą ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę imtis veiksmų pašto tinklų srityje siekiant tinkamai spręsti visas problemas, su kuriomis siuntų pristatymo rinkoje susiduria vartotojai ir verslo subjektai;

9. mano, kad Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra naudinga priemonė vartotojams ir verslo subjektams vykdantiems tarpvalstybinius sandorius; pabrėžia, kad Direktyva dėl alternatyvaus ginčų sprendimų ir Reglamentu (ES) Nr. 524/2013 sukurta elektroninio vartotojų ginčų sprendimo platforma gali padėti vartotojams ir įmonėms atliekantiems tarpvalstybinius sandorius; yra susirūpinęs, kad nepaisant to, jog perkėlimo terminas yra 2015 m. liepos mėn. tik 24 valstybės narės perkėlė Direktyvą dėl alternatyvaus ginčų sprendimų į savo teisę ir todėl milijonai Europos piliečių negali pasinaudoti veiksmingu teisių gynimo mechanizmu; ragina, prireikus, pašto paslaugų srityje įvertinti galimybę sukurti papildomus mechanizmus, skirtus tinkamai ginti vartotojų teises.

10. ragina Komisiją imtis priemonių siekiant užtikrinti tikrai vienodas sąlygas rinkos senbuviams ir alternatyviems ūkinės veiklos vykdytojams ir gerinti MVĮ prieigą prie pašto sektoriaus rinkos; pakartoja, kad specialių kainų, sąlygų ar įvairių nuolaidų skaidrumas yra vienas iš svarbiausių Pašto paslaugų direktyvos elementų, siekiant užtikrinti nediskriminacinį elgesį su visais pašto naudotojais; ragina Komisiją pašalinti tarpvalstybinės ir nacionalinės konkurencijos kliūtis, kad vartotojai ir verslo subjektai, ypač MVĮ, galėtų naudotis tikros bendros pašto paslaugų rinkos teikiama nauda;

11. yra įsitikinęs, kad vartotojai turėtų galėti lengvai palyginti skirtingų pašto paslaugų teikėjų veiklą, įskaitant kainas, aprėptį ir pristatymo greitį; pažymi, kad plėtoti tarpvalstybines pašto paslaugas ES būtų galima padėti sukūrus paskirstymo paslaugų platformas ir kainų palyginimo interneto svetaines, pagerinus stebėjimo ir sekimo sistemas ir plėtojant kitas panašias iniciatyvas, kuriomis gerinamas vartotojų informuotumas;

12. atkreipia dėmesį į ES finansavimo priemonių galimą vaidmenį sudarant palankias sąlygas inovacijoms pašto ir siuntų pristatymo paslaugų srityje, įskaitant vartotojams, aplinkai ir MVĮ naudingas e. verslo galimybes, ir priimant sprendimus socialinės įtraukties bei prieinamumo tikslais; pažymi, kad, siekiant pagerinti pašto sektoriaus veikimą, reikėtų skatinti nacionalinių pašto reguliavimo institucijų, Komisijos, konkurencijos institucijų, vartotojų apsaugos organų, e. mažmenininkų ir visų tarpvalstybinio pristatymo ūkinės veiklos vykdytojų bendradarbiavimą; primena, kad Europos Parlamentas paragino Komisiją ištirti galimybes sukurti e. prekybos pasitikėjimo ženklą ir ištirti, ar tokiais pasitikėjimo ženklais taip pat galėtų būti prisidedama užtikrinant pristatymo paslaugų kokybę ir patikimumą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	24.5.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	30 3 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Dita Charanzová, Carlos Coelho, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Vicky Ford, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Antanas Guoga, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Eva Paunova, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Richard Sulík, Mylène Troszczynski, Marco Zullo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Lucy Anderson, Pascal Arimont, Edward Czesak, Morten Løkkegaard, Dariusz Rosati, Richard Sulík, Lambert van Nistelrooij, Sabine Verheyen, Theodoros Zagorakis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Raymond Finch, Christofer Fjellner, Sven Giegold

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	12.7.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	43 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Andor Deli, Karima Delli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Gesine Meissner, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Tomasz Piotr Poręba, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Claudia Schmidt, Jill Seymour, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, Wim van de Camp, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Markus Ferber, Maria Grapini, Timothy Kirkhope, Patricija Šulin

Teisinė informacija - Privatumo politika