PRANEŠIMAS dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje
28.11.2016 - (2016/2219(INI))
Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Josef Weidenholzer
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į nuo 1945 m. spalio 24 d. galiojančią Jungtinių Tautų Chartiją,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių srities sutartis ir dokumentus, visų pirma į 1966 m. gruodžio 16 d. Niujorke priimtus Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į pagrindines tarptautines žmogaus teisių konvencijas, įskaitant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią ES yra pasirašiusi,
– atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims[1],
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ir 2014 m. lapkričio 27 d. Parlamento rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių[2],
– atsižvelgdamas į 1990 m. gruodžio 18 d. Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos[3],
– atsižvelgdamas į JT deklaraciją dėl teisės į vystymąsi[4],
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių ir 2014 m. rugsėjo 25 d. Generalinės Asamblėjos aukšto lygio plenarinio posėdžio, vadinamosios pasaulinės konferencijos čiabuvių tautų klausimais, baigiamąjį dokumentą[5],
– atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 25 d. priimtą Vienos deklaraciją ir veiksmų programą[6],
– atsižvelgdamas į 1995 m. Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą[7], 1994 m. Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (ICPD) veiksmų programą ir jų peržiūrų konferencijų rezultatus[8],
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų priimtus Paryžiaus principus, susijusius su nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis[9],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 25 straipsnį dėl pagyvenusių asmenų teisių,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 8, 21 ir 23 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. paskelbtą Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos (vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja) dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. ES visuotinė užsienio ir saugumo politikos strategija“[10],
– atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriuos Užsienio reikalų taryba patvirtino 2012 m. birželio 25 d.[11],
– atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės[12] ir Atnaujintas Europos Sąjungos gairės dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės (THT)[13],
– atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje[14],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires,
– atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires[15],
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Tarybos priimtas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires[16],
– atsižvelgdamas į EP tarpparlamentinėms delegacijoms skirtas žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo joms lankantis ES nepriklausančiose šalyse gaires[17],
– atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m., kurią Taryba patvirtino 2016 m. birželio 20 d.[18],
– atsižvelgdamas į veiksmų planą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (angl. GAP II), kurį Taryba patvirtino 2015 m. spalio 26 d.[19],
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl LGBTI asmenų lygybės[20] ir Komisijos veiksmų planą LGBTI asmenų lygybei skatinti (2016–2019)[21],
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl lyčių aspekto vystymosi srityje[22],
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Europos migracijos darbotvarkę[23] ir 2015 m. liepos 20 d.[24], 2015 m. rugsėjo 14 d.[25] ir 2015 m. rugsėjo 22 d.[26] Tarybos išvadas dėl migracijos,
– atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą 2015/260, kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimų terminas[27],
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas dėl vaikų teisių propagavimo ir apsaugos[28],
– atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas „ES vystymosi politikos poveikio didinimas“[29],
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 20 d. Tarybos priimtus persvarstytus ES rodiklius, susijusius su visapusišku požiūriu į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų 1325 ir 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimą ES[30],
– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 11 d. Europos Tarybos priimtą Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo[31],
– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2003/444/BUSP[32],
– atsižvelgdamas į bendrą Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos komunikatą „Europos kaimynystės politikos peržiūra“[33],
– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetos veiksmų planą[34],
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 13 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl moterų, taikos ir saugumo užtikrinimo[35],
– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl seksualinio smurto kaip karo nusikaltimo[36],
– atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl moterų, taikos ir saugumo[37],
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl migrantų apsaugos[38],
– atsižvelgdamas į savo skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas: reikšmė vystymuisi ir humanitarinei pagalbai“[39],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius[40],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę[41],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją[42],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių[43],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[44],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl migracijos ir pabėgėlių Europoje[45],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje atnaujinimo[46],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės[47],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją „Žmogaus teisės ir technologijos: įsilaužimo ir sekimo sistemų poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“[48],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai metinės ataskaitos Europos Parlamentui[49],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje 2015 m.[50],
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Irake bei Sirijoje ir IS agresijos, įskaitant mažumų persekiojimą[51],
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo[52],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai[53] ir 2016 m. sausio 28 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos mažumų klausimais pranešimą dėl mažumų diskriminacijos ir diskriminacijos dėl priklausymo kastai[54],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės pasaulyje[55],
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje[56],
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 rezoliuciją dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) sprendžiant problemas ir įveikiant sunkumus[57],
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos, kuria remiamas demokratijos diegimas[58],
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjams palankių ES politikos priemonių[59],
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų dokumentą „Pagrindiniai verslo ir žmogaus teisių principai: įgyvendinant Jungtinių Tautų programą „Ginti, gerbti ir taisyti“, kuriam JT Žmogaus teisių taryba pritarė savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliucijoje Nr. 17/4[60],
– atsižvelgdamas į 2015 m. Europos demokratijos fondo metinę ataskaitą[61],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0355/2016),
A. kadangi pagal ES sutarties 21 straipsnį Europos Sąjunga įpareigojama plėtoti bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), grindžiamą principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi;
B. kadangi pagal SESV 207 straipsnį reikalaujama, kad ES prekybos politika būtų grindžiama ES išorės veiksmų principais ir tikslais;
C. kadangi ES sutarties 3 straipsnyje nurodoma, kad „palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga išsaugo ir skatina savo vertybes ir savo interesus bei prisideda prie savo piliečių apsaugos. Ji prisideda prie taikos išsaugojimo, saugumo užtikrinimo, tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo“;
D. kadangi žmogaus teisių nedalumo ir visuotinumo propagavimas ir apsauga – tai vienas svarbiausių ES užsienio ir saugumo politikos tikslų, kaip nustatyta į visus ES susitarimus su trečiosiomis šalimis įtraukiamoje nuostatoje dėl žmogaus teisių;
E. kadangi pagarba žmogaus teisėms, taika, saugumas ir vystymasis yra glaudžiai susiję ir vienas kitą sustiprina;
F. kadangi paramos žmogaus teisėms ir demokratijai politikos priemonės turėtų būti integruotos į visas su išorės aspektu susijusias ES politikos sritis, pavyzdžiui, į vystymosi, migracijos, saugumo, kovos su terorizmu, kaimynystės, plėtros ir prekybos sritis, visų pirma nustatant būtinas tenkinti žmogaus teisių sąlygas;
G. kadangi vidaus ir išorės politikos suderinamumas žmogaus teisių srityje yra itin svarbus užtikrinant ES žmogaus teisių politikos užsienyje patikimumą, ir kadangi, norint sėkmingai ir veiksmingai vykdyti ES žmogaus teisių ir demokratizacijos politiką, būtinas didesnis ES vidaus ir išorės politikos, taip pat ES išorės politikos krypčių suderinamumas; kadangi didesnis suderinamumas turėtų užtikrinti spartesnį ir veiksmingesnį ES atsaką dar ankstyvuose žmogaus teisių pažeidimų etapuose; kadangi, kalbant apie dabartinę migracijos politiką, pasakytina, kad užtikrinti suderinamumą yra tikrai nelengva;
H. kadangi pagrindiniai demokratijos elementai yra laisvės vertybės, pagarba žmogaus teisėms ir periodinių ir tikrų rinkimų rengimo principas; kadangi demokratiniai režimai pasižymi ne tik tuo, kad rengiami laisvi ir sąžiningi rinkimai, bet ir skaidriu bei atsakingu valdymu, pagarba teisinei valstybei, saviraiškos laisvei, žmogaus teisių paisymu, nepriklausoma teismų sistema ir pagarba tarptautinei teisei bei tarptautiniams žmogaus teisių susitarimams;
I. kadangi visame pasaulyje kyla pavojus, kad žmogaus teisių bus nesilaikoma, ir kadangi nemažai autoritarinių režimų atkakliai ginčija žmogaus teisių visuotinumą; kadangi pasaulio mastu pastebima daug bandymų sumažinti pilietinės visuomenės erdvę, ir, be kita ko, galimybes dalyvauti daugiašaliuose forumuose; kadangi dėl žmogaus teisių nesilaikymo daromas neigiamas poveikis asmeniui, jo šeimai ir visuomenei;
J. kadangi ES atliko pagrindinį vaidmenį priimant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kuria siekiama užtikrinti žmogaus teises visiems;
K. kadangi 2015 m. liepos 20 d. Taryba priėmė naują 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kad ES galėtų reaguoti į šiuos iššūkius taikydama savo žmogaus teisių priemones kryptingiau, sistemingiau ir labiau koordinuotai; kadangi šis veiksmų planas turėtų būti įgyvendinamas nuosekliai atsižvelgiant į 2016–2020 m. lyčių lygybės planą;
L. kadangi vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja pareiškė, kad žmogaus teises ji laikys vienu svarbiausių savo veiklos prioritetų ir kad ji ketina tuo visada vadovautis palaikydama santykius su trečiosiomis šalimis; kadangi ji taip pat priminė ES įsipareigojimą propaguoti žmogaus teises visose užsienio santykių srityse, nedarant jokių išimčių;
M. kadangi ES įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą daugiašališkumą, kurio pagrindas yra Jungtinės Tautos, yra neatsiejama Sąjungos išorės politikos dalis ir šis įsipareigojimas pagrįstas įsitikinimu, kad visuotinėmis taisyklėmis ir vertybėmis grindžiama daugiašalė sistema geriausiai tinka su globaliomis krizėmis, sunkumais ir grėsmėmis susijusiems klausimams spręsti; kadangi bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis visuose dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose yra viena veiksmingiausių priemonių sprendžiant žmogaus teisių problemas trečiosiose šalyse;
N. kadangi reguliarios JT Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) sesijos, specialiųjų pranešėjų skyrimas, visuotinio periodinio vertinimo mechanizmas, įgaliotieji ekspertai, sprendžiantys arba su konkrečios šalies padėtimi susijusius, arba teminius klausimus, t. y. visi šie veiksniai prisideda prie tarptautinio masto pastangų skatinti ir gerbti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą;
O. kadangi ES mano, kad glaudus bendradarbiavimas su pilietine visuomene ir žmogaus teisių gynėjais trečiosiose šalyse turi būti vienas iš pagrindinių prioritetų propaguojant žmogaus teises ir kovojant su žmogaus teisių pažeidimais;
P. kadangi savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliucijoje „Vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė. Europos dalyvavimas remiant tvarų vystymąsi“[62] Parlamentas išreiškė didelį susirūpinimą dėl susidorojimo su pilietinės visuomenės organizacijomis ir pabrėžia, kad svarbu nustatyti stebėsenos sistemą, kuri suteiktų galimybę vertinti politikos ir reguliavimo nuostatų srityje daromą pažangą, ir ragina skatinti kurti pilietinės visuomenės organizacijoms palankią aplinką; kadangi nemažai šalių neseniai priėmė griežtus NVO teisės aktus, pagal kuriuos užsienio organizacijas galima paskelbti nepageidaujamomis, jeigu jos laikomos keliančiomis grėsmę konstitucinei tvarkai, gynybai ar saugumui, ir kadangi vien tik 2015 m. pasaulyje nužudyti 185 aplinkosaugos ir žmogaus teisių aktyvistai ir 66 proc. šių nužudymų įvykdyta Lotynų Amerikos šalyse;
Q. kadangi vis daugiau šalių, visų pirma Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, nustato kelionių draudimus, kad žmogaus teisių gynėjai negalėtų dalyvauti tarptautiniuose renginiuose;
R. kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 ir 19 straipsniuose pripažįstama, kad kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę ir nuomonės ir saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę nekliudomam turėti savo nuomonę ir ieškoti informacijos bei idėjų, jas gauti ir skleisti pasinaudojant visokiomis priemonėmis ir nepaisant valstybės sienų; kadangi jau vien tik žmonių, taikiai besinaudojančių savo teise į nuomonės, apeigų ir žodžio laisvę, persekiojimo atvejų skaičius labai išaugo;
S. kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnyje pripažįstama, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas; kadangi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 21/16 valstybėms primenama, kad jos privalo gerbti ir visapusiškai apsaugoti asmenų teises rinktis į taikius susirinkimus ir laisvai burtis į asociacijas (naudojantis internetu arba juo nesinaudojant), ir kadangi minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvė turi būti propaguojama palaikant religijų ir kultūrų dialogus;
T. kadangi pagrindinės tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių taisyklės nustatytos Ženevos konvencijose bei jų papildomuose protokoluose ir yra visų humanitarinių operacijų pagrindas; kadangi būtina užtikrinti civilių ir perkeltų asmenų apsaugą konfliktų zonose visiškai laikantis neutralumo ir nešališkumo principų, ir kadangi būtina vadovautis pagalbos nepriklausomumo principu;
U. kadangi neteisėta teritorijos okupacija yra tęstinis tarptautinės teisės pažeidimas ir teritoriją okupavusi šalis tampa atsakinga už civilius gyventojus pagal tarptautinę humanitarinę teisę;
V. kadangi sudėtinga išsaugoti karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui įrodymus, visų pirma esant precedento neturintiems nuo smurto bėgančių pabėgėlių srautams; kadangi, siekiant patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn, būtina išsaugoti įrodymus;
W. kadangi pastangos uždaryti Gvantanamo įlankos kalėjimą žlugo ir 2015 m. paleista ar perkelta tik 20 sulaikytųjų;
X. kadangi pasaulyje vis daugiau žmonių bėga nuo karo, ginkluotų konfliktų ar kitų žeminančių sąlygų, ir kadangi šie pabėgėlių srautai ir įvairių formų migracija yra didžiulis iššūkis ES ir pasauliniu lygmeniu, todėl reikalingi veiksmingi ir tvarūs sprendimai, atitinkantys mūsų bendras Europos vertybes; kadangi Europos Komisijos (ji yra pirmaujanti pasaulyje pagalbos teikėja) teikiama humanitarinė pagalba padeda pabėgėliams ir perkeltiems asmenims daugiau kaip 30 šalių;
Y. kadangi siekiant kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu, prekyba migrantais ir jų išnaudojimu darbe reikalingos trumpalaikės, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės reagavimo priemonės, ir, be kita ko, priemonės, kurių imantis išardomi nusikaltėlių tinklai ir jie patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, duomenų rinkimo ir analizės priemonės, aukų apsaugos ir neteisėtai apsigyvenusių migrantų grąžinimo priemonės, taip pat bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis priemonės ir ilgesnio laikotarpio strategijos, kad būtų galima spręsti prekybos žmonėmis ir neteisėto jų gabenimo paklausos problemą ir šalinti esmines migracijos priežastis, kurios verčia žmones atsiduoti į nusikaltėlių kontrabandininkų rankas;
Z. kadangi, siekiant pažangos pagarbos žmogaus teisėms srityje, teisingumas yra būtinas, o ES ir jos valstybės narės besąlygiškai remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) nuo pat jo įkūrimo dienos, todėl propaguoja Romos statuto visuotinumą ir gina jo vientisumą ir taip siekia didinti šio Teismo nepriklausomumą;
AA. kadangi jau pasiekta esminga pažanga siekiant panaikinti mirties bausmę ir kadangi daugelis šalių sustabdė mirties bausmės taikymą, o kitos ėmėsi teisėkūros priemonių mirties bausmei panaikinti; kadangi 2015 m. dramatiškai išaugo bendras įvykdytų egzekucijų skaičius ir beveik 90 proc. egzekucijų įvykdyta vos trijose šalyse, t. y. Irane, Pakistane ir Saudo Arabijoje; kadangi Baltarusija yra vienintelė Europos šalis, nepanaikinusi mirties bausmės;
AB. kadangi lyčių lygybė yra viena iš esminių Europos vertybių, įtvirtinta ES teisinėje ir politinėje sistemoje, ir vienas svarbiausių JT darbotvarkės iki 2030 m. aspektų; kadangi smurtas prieš moteris ir mergaites ir jų diskriminacija pastaraisiais metais labai išaugo, visų pirma karo zonose ir autoritarinių režimų valdomose teritorijose;
AC. kadangi, remiantis UNICEF duomenimis, nuo konflikto kenčiančiose šalyse gyvena 250 milijonų vaikų, beveik 50 milijonų vaikų dėl smurto, karo ir jo baisumų, terorizmo ir neramumų prievarta buvo perkelti arba migravo iš šalies ir daug vaikų ir toliau kenčia nuo visokių formų diskriminacijos, smurto, išnaudojimo, piktnaudžiavimo, priverstinio darbo, skurdo ir netinkamos mitybos;
AD. kadangi, remiantis UNICEF duomenimis, pasaulyje 1 iš 200 vaikų yra pabėgėlis, beveik trečdalis vaikų, gyvenančių ne savo gimtojoje šalyje, yra pabėgėliai, o nuo 2005 m. iki 2015 m. vaikų pabėgėlių skaičius išaugo dvigubai;
AE. kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnyje pripažįstama kiekvieno asmens teisė į „savo ir savo šeimos sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį“ ir juo motinoms ir vaikams suteikiama teisė į specialią priežiūrą ir pagalbą, įskaitant medicininę priežiūrą; kadangi visiems vaikams turėtų būti užtikrintos galimybės gauti švietimo, mitybos ir sveikatos priežiūros paslaugas; kadangi JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 26/28(36) raginama, kad kitame JT Žmogaus teisių tarybos socialinio forumo susitikime būtų daugiausia dėmesio skiriama galimybėms gauti vaistų, atsižvelgiant į kiekvieno asmens teisę naudotis aukščiausia pasiekiamo lygio fizinės ir psichinės sveikatos apsauga; kadangi Pasaulio sveikatos organizacijos konstitucijoje teigiama, kad aukščiausia pasiekiamo lygio sveikatos apsauga yra viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių nepriklausomai nuo rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominės ar socialinės padėties;
AF. kadangi pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją valdžios institucijos privalo gerbti nuo vieno ar abiejų tėvų atskirto vaiko teises;
AG. kadangi daugelyje pasaulio vietų ir toliau smurtaujama prieš mažumas, įskaitant LGBTI asmenis, jie neteisėtai persekiojami ir jų diskriminacija sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo ir kitose srityse yra plačiai paplitusi;
AH. kadangi ir toliau iš viso pasaulio gaunama pranešimų apie kai kurių privačiojo sektoriaus subjektų netinkamus veiksmus ir dėl to daromą žalą aplinkai, taip pat pilietinių ir politinių, ekonominių, darbo, socialinių ir kultūrinių teisių pažeidimus; kadangi korupcija, mokesčių slėpimas, neteisėti kapitalo srautai ir žmogaus teisių pažeidimai yra labai susiję;
AI. kadangi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai (JTPP) taikomi visoms valstybėms ir visoms tarptautinėms ar kitokio pobūdžio verslo įmonėms, neatsižvelgiant į jų dydį, sektorių, vietą, valdymą ir struktūrą, ir kadangi viso pasaulio mastu įgyvendinant JTPP vis dar sudėtinga užtikrinti veiksmingą kontrolės ir sankcijų mechanizmų veikimą; kadangi privaloma tinkamai atsižvelgti į specifines mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ypatybes ir jas integruoti į lanksčią įmonių socialinės atsakomybės principų koncepciją, adaptuotą atsižvelgiant į jų galimybes;
AJ. kadangi 2015 m. spalio mėn. Komisija paskelbė naują prekybos strategiją „Prekyba visiems“, kurioje ji nusistatė tikslą naudotis prekyba kaip priemone stiprinti žmogaus teises trečiosiose šalyse;
AK. kadangi 2015 m. Europos Sąjunga pradėjo svarstyti teisės aktus, kuriais remiantis būtų sprendžiama prie konfliktų prisidedančios prekybos mineralais problema;
AL. kadangi nacionaliniais ir tarptautiniais sporto renginiais, pvz., olimpinėmis žaidynėmis ir pasaulio futbolo taurės čempionatais, neturėtų būti naudojamasi politiniais tikslais, o jie turėtų būti organizuojami visapusiškai paisant visų žmogaus teisių, kaip įtvirtinta Olimpinėje chartijoje, ir jais turėtų būti siekiama darnaus žmonijos vystymosi, kad būtų skatinama taiki visuomenė, kuri rūpinasi, kad būtų ginamos žmogaus teisės ir žmogaus orumas, taip pat jie turėtų būti organizuojami netaikant diskriminacijos dėl jokios priežasties, pvz., dėl tautybės, rasės, religijos, politikos, lyties, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos ar lytinių požymių;
AM. kadangi dėl aplinkos pokyčių neigiamai veikiamos būtiniausios žmogaus teisės, pvz., teisės gauti vandens, gamtos išteklių ir maisto;
Žmogaus teisių svarba ES išorės politikoje
1. reiškia didelį susirūpinimą, jog visame pasaulyje kyla pavojus, kad žmogaus teisių ir demokratinių vertybių bus nesilaikoma ir jos nebus propaguojamos, ir kad daug pasaulio šalių, įskaitant valdomas autoritarinių režimų ir teroristinių grupuočių, pvz., „Da'esh“ , vis dažniau ir atkakliai ginčija žmogaus teisių visuotinumą;
2. reiškia didelį susirūpinimą dėl dažnų ir vis aktyvesnių pastangų sumažinti erdvę, skiriamą pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių gynėjams, vis labiau ribojamos susirinkimų laisvės ir saviraiškos laisvės, didėjančio represinių įstatymų, priimamų visame pasaulyje, pvz., Rusijoje, Turkijoje ir Kinijoje, prisidengiant, be kita ko, kova su terorizmu (priimant kovos su terorizmu įstatymus, kritinės padėties ir saugumo priemones), skaičiaus, nes dažnai jie turi neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir tokiais įstatymais dažnai piktnaudžiaujama imantis represinių veiksmų; primena, kad tokiais teisės aktais neturėtų būti jokiu būdu mažinama erdvė, kurioje pilietinės visuomenės grupės gali veikti; ragina aiškiai pasmerkti tokį piktnaudžiavimą ir pažeidimus;
3. tvirtai pabrėžia, kad ES yra įsipareigojusi plėtoti BUSP ir visas kitas su išorės aspektu susijusias ES politikos sritis, kurių pagrindas – demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių universalumo ir nedalumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principų ir Jungtinių Tautų chartijoje bei tarptautinėje žmogaus teisių ir humanitarinėje teisėje nustatytų principų propagavimas; pakartoja, kad šie principai taip pat neatsiejami nuo išorės veiksmų, kurių neapima BUSP, ir, be kita ko, nuo vystymosi ir humanitarinės politikos priemonių;
4. ragina ES institucijas ir valstybes nares veikti laikantis savo įsipareigojimų propaguoti demokratiją ir teisinę valstybę, ginti ir įgyvendinti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant teisę į vystymąsi pasinaudojant bet kokiomis taikiomis priemonėmis, ir ES palaikant santykius su bet kokia trečiąja šalimi, įskaitant strategines partneres, visais lygmenimis sutelkti dėmesį į žmogaus teises;
5. pakartoja savo raginimą ES valstybėms narėms pačioms rodyti pavyzdį ir laikytis bendros pozicijos remiant žmogaus teisių nedalomumą, tarpusavio priklausomybę, tarpusavio sąsajas ir visuotinumą, visų pirma ratifikuojant visus tarptautinius JT žmogaus teisių dokumentus;
6. pabrėžia, kad tam, kad ES būtų patikima veikėja išorės santykių srityje, ji turėtų užtikrinti didesnį savo vidaus ir išorės politikos, susijusios su pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos vertybėms, suderinamumą (siekiant šio tikslo nepaprastai svarbios yra žmogaus teisių strategijos, kuriomis siekiama propaguoti ir apsaugoti LGBTI asmenų teises) ir siekti sistemingo bei nuoseklaus ir darnaus ES žmogaus teisių politikos įgyvendinimo;
7. atkreipia dėmesį į ilgalaikį savo įsipareigojimą remti žmogaus teises ir puoselėti demokratines vertybes – tai rodo, be kita ko, kasmetinės Sacharovo premijos už minties laisvę teikimas, Žmogaus teisių pakomitečio darbas, parama demokratijai ir rinkimų stebėjimas, Europos demokratijos fondo veikla, per mėnesines sesijas vykstančios diskusijos ir priimamos rezoliucijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų, taip pat daugybės parlamentinių delegacijų veikla;
8. reiškia didelį susirūpinimą dėl šiuo metu prieš daugelį žmogaus teisių gynėjų surengiamų išpuolių; ragina ES ir visų pirma vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją priimti politiką, pagal kurią sistemingai ir nedviprasmiškai būtų pasmerkiami žmogaus teisių gynėjų nužudymai ir bet kokie bandymai kokiu nors būdu imtis prieš juos smurto, juos persekioti, jiems grasinti, prie jų priekabiauti, juos įkalinti arba savavališkai suimti, imtis priemonių, kad jie dingtų, taip pat būtų pasmerkiami tie, kurie vykdo ar toleruoja tokius žiaurumus, ir vykdyti intensyvesnę viešąją diplomatinę veiklą siekiant atvirai ir aiškiai remti žmogaus teisių gynėjus, taip pat tais atvejais, kai žmogaus teisių gynėjai liudija daugiašaliuose forumuose; ragina ES parengti šios srities politikos gaires, nes taip stiprinimas ES prioritetų, išdėstytų įvairiose esamose ES gairėse, suderinamumas; ragina ES delegacijas ir valstybių narių diplomatines atstovybes ir toliau aktyviai remti žmogaus teisių gynėjus, visų pirma sistemingai stebint teismo procesus, lankant sulaikytus žmogaus teisių gynėjus kalėjime ir prireikus skelbiant pareiškimus dėl konkrečių atvejų; ragina sukurti veiksmingą pilietinės visuomenės erdvės stebėsenos sistemą ir nustatyti aiškius kriterijus ir rodiklius; primena apie Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP ), kuria naudojantis suteikiama skubi tiesioginė finansinė ir materialinė pagalba pavojuje atsidūrusiems žmogaus teisių gynėjams, ir skubios pagalbos fondo, kuriuo pasinaudodamos ES delegacijos gali suteikti tiesioginę ad hoc pagalbą žmogaus teisių gynėjams, kurių gyvybei tiesiogiai gresia pavojus, svarbą;
9. ragina ES ir valstybes nares skatinti steigti, laikantis Jungtinių Tautų nustatytų Paryžiaus principų, nacionalines žmogaus teisių institucijas, kurioms būtų suteikti pakankami įgaliojimai, ištekliai ir kurios turėtų pakankamai ekspertinių žinių, kad galėtų užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir paisymą;
10. pabrėžia, kad reikia plėsti Sąjungos ir jos partnerių šalių parlamentinius ryšius palaikant nuoširdų dialogą, grindžiamą abipusiu supratimu ir pasitikėjimu, ir taip siekiant veiksmingai propaguoti žmogaus teises;
ES strateginė programa ir naujasis veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje
11. palankiai vertina tai, kad priimtas antrasis ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019), ir primygtinai ragina ES ir valstybes nares visapusiškai, nuosekliai, skaidriai ir laiku įgyvendinti jame numatytus veiksmus ir stiprinti demokratijos rėmimą; pabrėžia, kad reikia ES ir valstybių narių konsensuso ir geresnio koordinavimo siekiant užtikrinti darnų veiksmų plano įgyvendinimą, ir aktyviai skatina valstybes nares prisiimti didesnę atsakomybę, susijusią su veiksmų plano įgyvendinimu ir peržiūra; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų teikti veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitas;
12. pabrėžia, kad, norėdama įgyvendinti antrajame veiksmų plane numatytus plataus užmojo tikslus, ES turi numatyti pakankamai išteklių ir kaupti ekspertines žinias, kalbant apie žmogiškuosius išteklius delegacijose, Komisijoje bei Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) ir projektams skiriamas lėšas;
13. mano, kad laisva pilietinė visuomenė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių apsaugoti ir remti žmogaus teises ir demokratines vertybes, ir todėl yra susirūpinęs dėl to, kad pilietinės visuomenės viešoji erdvė mažėja ir kad žmogaus teisių gynėjai ir žurnalistai vis dažniau užsipuolami visame pasaulyje; palankiai vertina tai, kad į veiksmų planą įtrauktas tikslas reaguoti į grėsmes pilietinės visuomenės erdvei, ir primygtinai ragina ES įgyvendinti nustatytus veiksmus; ragina visas šalis, dalyvaujančias ES išorės veiksmuose, nustatyti ir spręsti žmogaus teisių ir demokratinių laisvių gynimo srities spragų problemas ir intensyviau bendradarbiauti su pilietine visuomene, parlamentais, politinėmis partijomis, vietos valdžios institucijomis ir su regioninėmis bei tarptautinėmis organizacijomis vietose; atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmų plane nenustatytas atskiras tikslas skatinti šalis partneres laikytis demokratijos standartų; ragina Komisiją parengti ES paramos demokratijai gaires;
ES metinė ataskaita
14. palankiai vertina pastangas, dedamas siekiant pagerinti ir padaryti metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos teminę dalį glaustesnę, sistemingesnę ir plačiau prieinamą plačiajai visuomenei; pakartoja savo įsitikinimą, kad būtina sustiprinti metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos taikant objektyvesnį požiūrį, kuriuo remiantis ataskaitoje būtų nurodomi ne tik pasiekimai ir geriausia patirtis, bet ir būtų atkreipiamas dėmesys į labai konkrečius iššūkius ir apribojimus, patiriamus trečiosiose šalyse, taip pat būtų pateikiamos rekomendacijos dėl taisomųjų veiksmų ir informacija apie tai, kokių veiksmų ėmėsi EIVT šiems iššūkiams įveikti; pakartoja, jog mano, kad į metinę ataskaitą įtraukiamos šalių ataskaitos turėtų būti kuo mažiau aprašomojo pobūdžio, atspindėti tai, kaip įgyvendinamos konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijos, ir jose turėtų būti pateikiama ES veiksmų konkrečioje vietoje poveikio apžvalga;
15. pakartoja savo raginimą teikti sistemingas ir išsamias ataskaitas dėl vykdytų veiksmų, pasiektų rezultatų ir su veiksmais susijusių padarytų politinių išvadų, reaguojant į Parlamento priimtas rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų atvejų; primygtinai pabrėžia, kad reikia užtikrinti spartų ir tinkamą atsaką į žmogaus teisių pažeidimus, net ir ankstyvuose žmogaus teisių pažeidimų etapuose; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina EIVT kartu su Žmogaus teisių pakomitečiu vykdomą tolesnę veiklą reaguojant į rezoliucijas, susijusias su diskusijomis dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų atvejų; dar kartą pakartoja savo prašymą, kad būtų teikiami išsamūs Komisijos ir EIVT atsakymai raštu į Parlamento rezoliuciją dėl metinės žmogaus teisių ir demokratijos ataskaitos, nes jie atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sistemingų ir išsamių tolesnių priemonių, kurių imantis reaguojama į visus Parlamento iškeltus klausimus, taikymą ir parlamentinę kontrolę; pakartoja raginimą vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai dalyvauti diskusijose su Europos Parlamento nariais dviejuose plenariniuose posėdžiuose per metus: vieną kartą, kai pristatoma ES metinė ataskaita, o kitą kartą, kai pateikiamas Parlamento pranešimas;
ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais
16. primena, kad didesni ir lankstesni ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimai labai svarbūs siekiant gerinti ES žmogaus teisių ir demokratinių principų propagavimo visame pasaulyje veiklos veiksmingumą, nuoseklumą ir matomumą; pakartoja savo raginimą šiuos įgaliojimus padaryti nuolatiniais; be to, mano, kad ES specialusis įgaliotinis turėtų turėti teisę viešai pasisakyti ir įgaliojimus imtis iniciatyvos, turėtų būti matomesnis visuomenei ir turėti pakankamai išteklių ir atitinkamų ekspertinių žinių;
17. pabrėžia, kad svarbu sistemingai remti pilietinę visuomenę ir vykdyti tikroviškas ir išsamias konsultacijas su pilietine visuomene rengiant ES specialiojo įgaliotinio vizitus šalyse partnerėse; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina ES specialiojo įgaliotinio tvirtą bendradarbiavimą su žmogaus teisių gynėjais ir pilietine visuomene, įskaitant vietos atstovus, jaunimą ir vaikus, taip pat su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, vykdomą prieš jam išvykstant vizito į šalis partneres, per juos ir po jų, ir pabrėžia, kad labai svarbus yra tęstinis ir dar tvirtesnis bendradarbiavimas šiomis kryptimis ir kad reikia numatyti aiškų ir skaidrų tolesnių veiksmų mechanizmą; visapusiškai pritaria tam, kad ES specialusis įgaliotinis vykdydamas veiklą kaip pagrindiniam savo kadencijos prioritetui daug dėmesio skiria pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių gynėjams skirtos atviros erdvės propagavimui ir apsaugai; ragina ES specialųjį įgaliotinį po apsilankymų Parlamentui teikti ataskaitas; apgailestauja dėl to, kad su ES specialiojo įgaliotinio veikla ir jos poveikiu galima tik iš dalies susipažinti peržiūrint metinę žmogaus teisių ataskaitą, jo „Twitter“ paskyrą ir prieinamas pasakytas kalbas; taip pat apgailestauja, kad nėra nei oficialios informacijos apie jo veiklą, planus, nei pažangos ataskaitų ar apžvalgų;
18. ragina ES specialųjį įgaliotinį ir toliau nuolat remti ES žmogaus teisių srities prioritetus ir gerinti ES bendradarbiavimą su visomis atitinkamomis regioninėmis ir tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis ir mechanizmais; ragina Tarybą kaip bendrąjį principą patvirtinti sistemingo bendradarbiavimo su ES specialiuoju įgaliotiniu įtraukimo į būsimų ES specialiųjų įgaliotinių, skiriamų pagal geografinę teritoriją, įgaliojimus praktiką;
Konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijos ir ES delegacijų vaidmuo
19. palankiai vertina tai, kad į konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijas įtrauktas demokratijos aspektas, nes tai būtinas bet kokios išsamios žmogaus teisių ir demokratijos padėties šalyse partnerėse analizės elementas;
20. pakartoja, kad į konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijas svarbu atsižvelgti visais politikos konkrečių trečiųjų šalių atžvilgiu formavimo lygmenimis, be kita ko, rengiant aukšto lygio politinius dialogus, dialogus žmogaus teisių klausimais, šalių strateginius dokumentus ir metines veiksmų programas;
21. pakartoja, kad konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijos turėtų derėti su ES veiksmais, kuriuos reikia įgyvendinti kiekvienoje šalyse atsižvelgiant į konkrečią padėtį, ir kad šiose strategijose turėtų būti nurodyti išmatuojami pažangos rodikliai ir numatytos galimybės juos pakoreguoti, jei reikia; pažymi, kad reikia nuolat vertinti konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijas; ragina toliau gerinti ES delegacijų, valstybių narių ambasadų ir ES institucijų bendradarbiavimą, komunikaciją ir informacijos mainus, kai rengiamos ir įgyvendinamos konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijos; pakartoja savo reikalavimą, kad Europos Parlamento nariams būtų suteiktos galimybės susipažinti su konkrečioms šalims skirtomis žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijomis ir gauti informaciją apie tai, kaip ES įgyvendina šias strategijas, ir kad šios strategijos būtų pateiktos tokia forma, kad EP nariai galėtų tinkamai vykdyti savo priežiūros pareigas;
22. pabrėžia, jog reikia įgyvendinti darnią ir matomą ES politiką pilietinės visuomenės klausimu, ir pažymi, kad reikia aiškesnio supratimo apie tai, kaip naudojama viešoji diplomatija; skatina skelbti konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijas ir veiksmų planus, užtikrinti veiksmingą grįžtamąjį ryšį, tolesnes priemones reaguojant į konkrečius atvejus ir dalijimąsi informacija;
23. palankiai vertina tai, kad visose ES delegacijose paskirti kontaktiniai asmenys žmogaus teisių ir (arba) lyčių lygybės klausimais, ir primena rekomendaciją vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai ir EIVT parengti aiškias kontaktinių asmenų žmogaus teisių klausimais funkcijų ir veiklos gaires; primygtinai ragina, kad kontaktinių asmenų žmogaus teisių klausimais veiklą taip pat paremtų valstybių narių diplomatinis personalas; prašo, kad kontaktinių asmenų žmogaus teisių klausimais veikla būtų nepriklausoma ir laisva nuo trečiųjų šalių nacionalinių valdžios institucijų politinio kišimosi ir priekabiavimo, visų pirma jiems palaikant ryšius su žmogaus teisių aktyvistais ir pilietine visuomene; primygtinai pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti visų ES delegacijų darbuotojų mokymus apie ES žmogaus teisių gairių turinį;
24. džiaugiasi dėl didesnio 2014–2020 m. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) biudžeto ir supaprastintų procedūrų ir ragina per laikotarpio vidurio peržiūrą numatytas EDŽTRP lėšas išlaikyti iki dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio pabaigos; pakartoja, kad reikia siekti didesnio įvairių ES finansavimo priemonių derėjimo ir papildomumo ir užtikrinti, kad toks sustiprinimas būtų taikomas visoms priemonėms, kuriomis naudojamasi žmogaus teisėms propaguoti;
25. ragina kasmet patvirtinti metines EDŽTRP veiksmų programas, o ne ( kaip neseniai padaryta) dvimetę (2016–2017) programą, kad būtų užtikrintas kuo didesnis lankstumas reaguojant į besikeičiančią padėtį ir optimalus papildomumas kitų ES išorės finansavimo priemonių atžvilgiu;
Dialogas ir konsultacijos žmogaus teisių klausimais
26. dar kartą pakartoja, kad remia žmogaus teisėms skirtus dialogus, ir pripažįsta, kad jie gali būti veiksminga dvišalio įsipareigojimo ir bendradarbiavimo priemonė, jei pagal juos sudaroma galimybė partneriams diskutuoti esminiais klausimais ir skelbti prasmingus politinius pranešimus, jei orientuojamasi į rezultatus ir imamasi nuoseklių tolesnių priemonių, o ne tik paprasčiausiai keičiamasi informacija apie geriausią patirtį ir problemas; ragina ES į visus dialogus žmogaus teisių klausimais sistemingai įtraukti diskusijas apie moterų ir vaikų teisių padėtį;
27. pripažįsta, kad svarbu palaikyti dialogus konkrečiais žmogaus teisių klausimais ir su tomis šalimis, kuriose esama didelių žmogaus teisių problemų; vis dėlto pabrėžia, kad ES turi padaryti aiškias politines išvadas, kai šie dialogai žmogaus teisių klausimais neatneša teigiamų rezultatų; perspėja, kad aukšto lygio politiniuose dialoguose diskusijos žmogaus teisių klausimais nebūtų nepaliekamos nuošalyje;
28. primygtinai tvirtina, kad diskusijos apie žmogaus teises niekada negali būti laikomos menkesnėmis už kitus aukšto lygio politinių diskusijų interesus; pakartoja raginimą EIVT sukurti žmogaus teisių dialogų peržiūros mechanizmą siekiant, kad juos būtų galima pagerinti; yra įsitikinęs, kad tais atvejais, kai tokie dialogai nuolat nepavyksta, reikėtų naudoti kitas priemones, kuriomis būtų skatinama žmogaus teisių pažanga atitinkamoje šalyje;
29. ragina EIVT toliau sistemingai nuosekliai rengti parengiamuosius dialogus su pilietine visuomene, be kita, ko, ir vietos lygmeniu ir siekti, kad jie tiesiogiai peraugtų į dialogus žmogaus teisių klausimais; pabrėžia, jog labai svarbu, kad vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja ir EIVT dialoguose žmogaus teisių klausimais primintų konkrečius žmogaus teisių gynėjų atvejus; ragina EIVT sistemingai imtis tolesnių veiksmų vykdant įsipareigojimus, prisiimtus dialoguose žmogaus teisių klausimais, ir sistemingai rengti informacinius susitikimus su pilietinės visuomenės organizacijomis;
ES žmogaus teisių gairės
30. palankiai vertina ES žmogaus teisių gaires kaip vertingą ES užsienio politikos žmogaus teisių klausimais priemonę, kuri yra ir praktinės gairės ES delegacijoms ir valstybių narių diplomatinėms atstovybėms; pakartoja raginimą daugiau neatidėliojant priimti naujas ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires;
31. tvirtai pabrėžia, kad svarbu nuolat vertinti šių gairių įgyvendinimą vadovaujantis aiškiais rodikliais; primygtinai ragina Komisiją atlikti ir paskelbti nuodugnų vertinimą, kaip ES delegacijos ir valstybių narių diplomatinės atstovybės įgyvendina gaires visose trečiosiose šalyse, kad būtų galima nustatyti ir pašalinti galimus įgyvendinimo skirtumus ir spragas; mano, kad, siekiant užtikrinti tinkamą šių gairių įgyvendinimą, reikalingas sistemingas ir veiksmingas EIVT ir ES delegacijų darbuotojų mokymas;
Kova su visų formų diskriminacija
32. griežčiausiai smerkia visų formų diskriminaciją, įskaitant diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, kalbos, kultūros, religijos ar tikėjimo, socialinės kilmės, kastos, gimimo aplinkybių, amžiaus, negalios ar bet kokios kitos padėties; pakartoja raginimą vykdyti aktyvesnę ES politiką ir diplomatiją siekiant panaikinti bet kokią diskriminaciją ir pasinaudoti kiekviena proga pareikšti didelį ES susirūpinimą dėl tokios diskriminacijos atvejų; taip pat ragina ES toliau skatinti ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti visas atitinkamas JT konvencijas, pavyzdžiui, Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ar JT neįgaliųjų teisių konvenciją; palankiai vertina EIVT darbą rengiant kovos su diskriminacija vadovą;
Bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijos ir operacijos
33. primena ES įsipareigojimą integruoti žmogaus teisių ir lyčių lygybės aspektus į bendros saugumo ir gynybos politikos misijas, vadovaujantis svarbiomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis 1325 ir 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo, ir neseniai priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2242, kuriose pažymima, kad moterys yra centrinis visų pastangų, dedamų siekiant įveikti pasaulinius iššūkius, elementas; atsižvelgdamas į tai, dar kartą ragina ES ir valstybes nares, vykstant tvaraus susitaikymo procesui, remti sistemingą moterų dalyvavimą, nes tai gyvybiškai svarbus taikos proceso elementas; atsižvelgdamas į tai, ragina ES tarptautiniu lygiu siekti, kad būtų pripažįstama pridėtinė vertė, kurią teikia moterų dalyvavimas užkertant kelią konfliktams ir juos įveikiant, taip pat vykdant taikos kūrimo operacijas, teikiant humanitarinę pagalbą ir vykdant atstatymą po konfliktų;
34. pabrėžia, kad BSGP yra ne tik Europos saugumo užtikrinimo priemonė, o yra ir ES užsienio politikos priemonių dalis, todėl ja turi būti naudojamasi siekiant sustiprinti žmogaus teisių ir demokratijos rėmimą trečiosiose šalyse;
35. skatina tolimesnę Europos karinę integraciją siekiant gerinti Europos ginkluotųjų pajėgų parengtį ir lankstumą, kad jos galėtų reaguoti grėsmės ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų, genocido ar etninio valymo atvejais; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad sąvoka „pareiga apsaugoti“ turėtų būti konsoliduota į tarptautinę teisę ir kad ES, kaip vertybių bendrija, turėtų imtis iniciatyvų ir prasmingų veiksmų siekdama apsaugoti civilius gyventojus taip pat tais atvejais, kai jiems kyla grėsmė savo valstybėje;
36. pabrėžia, kad neteisėtas migrantų įvežimas yra susijęs su prekyba žmonėmis ir yra didelis žmogaus teisių pažeidimas; primena, kad tokios BSGP misijos, kaip antai, Europos Sąjungos vadovaujamų karinio laivyno pajėgų operacija Viduržemio jūros regione „Sophia“ (EURONAVFOR MED), yra veiksmingas kovos su neteisėtu migrantų įvežimu būdas; ragina Sąjungą tęsti ir dar intensyviau vykdyti tokias operacijas;
37. ragina Užsienio reikalų tarybą ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją prašyti, kad ES misijų vadovai ir atitinkami ES atstovai (ES civilinių operacijų vadovai, ES karinių operacijų vadai ir ES specialieji įgaliotiniai) teiktų ataskaitas apie šiurkščius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, ir propaguoti elgesio kodeksą, susijusį su Saugumo Tarybos veiksmais prieš genocidą, nusikaltimus žmoniškumui arba prieš karo nusikaltimus, įpareigojant JT valstybes nares remti Saugumo Tarybos veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią tokiems nusikaltimams arba juos nutraukti; ragina įtraukti vaikų apsaugos politiką į visas ES civilines ir karines operacijas, susijusias su vaikais;
38. prašo, kad ES stiprintų savo bendradarbiavimą su JT formuojant bendrą strateginę saugumo viziją, grįstą, viena vertus, nauja Visuotine ES užsienio ir saugumo politikos strategija ir, antra vertus, JT vykdoma savo taikos operacijų ir taikos kūrimo struktūros peržiūra; primygtinai teigia, kad turi būti bendradarbiaujama su JT stiprinant regioninių ir subregioninių organizacijų vaidmenį ir pajėgumus taikos palaikymo, konfliktų prevencijos, civilinių ir karinių krizių valdymo ir konfliktų sprendimo srityse ir kad BSGP naudojimo remiant JT operacijas procedūros turėtų būti plėtojamos toliau, be kita ko, dislokuojant ES kovines grupes arba stiprinant pajėgumus ir įgyvendinant saugumo sektoriaus reformų iniciatyvas, kartu integruojant žmogaus teisių ir lyties aspektus į misijų darbą ir operacijas;
Daugiašalis įsipareigojimas dėl žmogaus teisių
39. tvirtai pakartoja, kad žmogaus teisės, įtvirtintos JT konvencijose, yra visuotinės, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios, kaip susitarta 1993 m. Vienos deklaracijoje ir veiksmų programoje, ir kad reikia užtikrinti šių teisių paisymą; primena Sąjungos įsipareigojimą propaguoti ir plėtoti tarptautinę teisę Jungtinėse Tautose; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės ratifikuotų visas JT nustatytas tarptautines žmogaus teisių priemones, įskaitant įtvirtintas Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, ir ypač fakultatyviniame protokole, kuriuo nustatomi skundų teikimo ir tyrimų mechanizmai, vadovaujantis ES sutarties 21 straipsniu;
40. pabrėžia, jog reikia, kad ES prisiimtų vadovaujamą vaidmenį spartinant JT reformas, siekiant didinti taisyklėmis grindžiamos daugiašalės sistemos poveikį bei galią ir užtikrinti veiksmingesnę žmogaus teisių apsaugą ir pažangą tarptautinės teisės srityje; be to, pakartoja, jog svarbu užtikrinti, kad ES aktyviai ir nuosekliai dalyvautų su visais JT žmogaus teisių mechanizmais, visų pirma su Trečiuoju komitetu, Generaline Asamblėja (JT GA) ir JT ŽTT, susijusioje veikloje, kad padidintų savo patikimumą; remia EIVT, ES delegacijų Niujorke ir Ženevoje ir valstybių narių pastangas toliau didinti ES žmogaus teisių srities veiksmų nuoseklumą JT lygmeniu; ragina ES aktyviau taikyti tarpregioninių iniciatyvų praktiką ir inicijuoti ir bendrai remti rezoliucijas, taip pat atidžiai laikytis JT visuotinio periodinio vertinimo procedūros; smerkia tai, kad vietas JT ŽTT dažnai užima šalys, kuriose, kaip įrodyta, įvykdyta sunkių žmogaus teisių pažeidimų, ir ragina ES valstybes nares viešai skelbti jų balsus JT ŽTT; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad vienoda teisių svarba būtų atspindėta joms balsuojant, ir balsuoti dėl JT ŽTT rezoliucijų remiantis turiniu, o ne šių tekstų autoriais; atkreipia dėmesį į nuolatinio ES atstovavimo visuose daugiašaliuose forumuose ir didesnio ES veiksmų matomumo svarbą ir poreikį;
41. ragina ES skirti ypatingą dėmesį ginčytinoms teritorijoms savo rytinėse kaimyninėse šalyse, kuriose maždaug penki milijonai žmonių gyvena be realios žmogaus teisių apsaugos ir teisės kreiptis į teismą; ragina ES įtraukti šį klausimą į dvišalės sprendimų su atitinkamomis valstybėmis darbotvarkės prioritetus ir naudotis visomis turimomis priemonėmis, kad būtų remiami konkretūs sprendimai, siekiant paspartinti žmogaus teisių laikymąsi, ir remti žmogaus teisių gynėjų darbą šiuose subjektuose;
Laisvos erdvės pilietinės visuomenės veiklai propagavimas ir parama žmogaus teisių gynėjams
42. griežtai smerkia visus išpuolius, bauginimus, areštus, žudymus, priekabiavimo atvejus ar represijas, vykdomus prieš prokurorus, teisėjus, mokslininkus ir žurnalistus arba bet kurios kitos profesijos atstovus, kurių nepriklausomumas ir profesinė laisvė yra būtini siekiant stiprinti demokratinę visuomenę;
43. apgailestauja dėl to, kad daugėja išpuolių prieš aplinkosaugos ir žmogaus teisių gynėjus visame pasaulyje; griežtai smerkia nebaudžiamumą jų nužudymų atžvilgiu ir ragina EIVT reikalauti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
44. griežtai smerkia tai, kad daugelis pasaulio šalių neseniai priėmė griežtus NVO įstatymus, kuriais susilpninama pilietinė visuomenė ir kurie taikomi savavališkai, skiriant bausmes, įskaitant NVO, ypač gaunančių užsienio viešąsias lėšas, darbuotojų laisvės atėmimą, turto įšaldymą ir draudimą naudotis įvairiomis priemonėmis;
45. griežtai smerkia tai, kad valdžios institucijos nustato draudimus keliauti kaip priemonę siekiant įbauginti ir nutildyti nepriklausomus žmogaus teisių gynėjus ir aktyvistus, taip pat teisininkus ir žurnalistus, ir pabrėžia, kad šios priemonės dažnai taikomos savavališkai ir be teisėtų priežasčių;
46. pabrėžia ES delegacijų vaidmenį patvirtinant ir propaguojant nepaprastai svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį užtikrinant demokratiją ir kuriant aplinką, kurioje sudaromos galimybės pilietinei visuomenei, reikalaujant kuo didesnio skaidrumo ir įtraukties šioms delegacijoms bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis ir žmogaus teisų gynėjais; vis dėlto apgailestauja, kad po dešimties metų nuo ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų patvirtinimo visų ES delegacijų interneto svetainėse vis dar nepateikiama žmogaus teisių kontaktinių punktų ir ryšių su žmogaus teisių gynėjais palaikymo pareigūnų kontaktinė informacija;
47. ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją bei ES užsienio reikalų ministrus reguliariai įtraukti į Užsienio reikalų tarybos darbotvarkę diskusiją apie ES pastangas siekti, kad būtų išlaisvinti žmogaus teisių gynėjai, pagalbos teikėjai, žurnalistai, politiniai aktyvistai ir kt., ir organizuoti viešą kasmetinį Užsienio reikalų tarybos susitikimą numatant darbotvarkę, į kurią būtų įtraukti klausimai apie laisvos erdvės pilietinės visuomenės veiklai mažėjimą ir žmogaus teisių gynėjų įkalinimą, taip pat visais atvejais nagrinėti šiuos klausimus su atitinkamais partneriais, įskaitant klausimus, minimus Parlamento rezoliucijose, susijusiose su diskusijomis apie žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejus;
48. ragina tarptautinę bendruomenę patraukti atsakomybėn politinius lyderius, kai jie struktūriniu būdu piktnaudžiauja policijos ir karinėmis pajėgomis siekdami nutildyti protestus prieš jų (tolesnį) vadovavimą;
Migrantai, pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai ir šalies viduje perkelti asmenys (ŠVPA)
49. reiškia savo solidarumą su pabėgėliais ir migrantais, kurių daugelis kenčia dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų, būdami konfliktų, valdymo klaidų ir prekybos žmonėmis tinklų aukomis; smerkia tai, kad Viduržemio jūroje žūsta labai daug žmonių; yra itin susirūpinęs dėl pabėgėlių, neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų patiriamų žmogaus teisių pažeidimų jiems keliaujant į Europą skaičiaus didėjimo; atkreipia dėmesį į tai, kad moterys ir vaikai pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai ir dokumentų neturintys migrantai yra ypač pažeidžiami keliaudami migrantų maršrutais ir pačioje ES; ragina nedelsiant nustatyti priemones, kuriomis būtų padidintas migracijos politikos suderinamumas, ir pabrėžia, kad, siekiant rasti tvarius, ilgalaikius ir nuoseklius, tarptautiniais žmogaus teisių standartais ir principais pagrįstus sprendimus šalinant pagrindines pabėgėlių krizės priežastis, reikalingas holistinis požiūris; pabrėžia, kad reikia būti solidariems siekiant apsaugoti migrantus ir pabėgėlius, laikantis žmogaus teisėmis pagrįstos ES politikos; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu atskirti pabėgėlius ir migrantus;
50. atkreipia dėmesį į tai, kad konfliktai, karai, valdymo trūkumai ir nepakankama pagarba žmogaus teisėms bei demokratijai yra pagrindinės migracijos ir perkėlimo priežastys; pabrėžia, kad priimančiosios šalys turėtų visapusiškai užtikrinti prieigą prie nemokamo kokybiško valstybinio išsilavinimo bei sveikatos priežiūros paslaugų, be kita ko, susijusių su lytine ir reprodukcine sveikata ir teisėmis, ir prieigą prie darbo rinkos ir būsto, kuris atitiktų pabėgėlių poreikius; pabrėžia, kad pagrindinis integracijos aspektas yra migrantų ir pabėgėlių noras integruotis, taip pat atitinkama gerovės politika; ragina ES dėti daugiau pastangų remiant Libaną ir Jordaniją, kurios priglaudžia beprecedentį skaičių pabėgėlių, kurie dažnai susiduria su įvairialypėmis grėsmėmis;
51. pabrėžia, jog reikia stiprinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis, siekiant palengvinti struktūruotą migracijos srautų valdymą ir veiksmus, kuriais šalinamos esminės emigracijos priežastys; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu kovoti su grupuotėmis, kurios užsiima neteisėtu migrantų gabenimu; pažymi, kad ES turi skatinti atitinkamas šalis pasirašyti Palermo protokolą dėl kovos su neteisėtu migrantų gabenimu; primena Valetos aukščiausiojo lygio susitikime sutartus įsipareigojimus;
52. pabrėžia, kad reikia nedelsiant parengti ir pradėti taikyti išsamią, nuoseklią ir gerai suderintą bendrą Europos prieglobsčio sistemą, pagal kurią valstybės narės pasidalintų atsakomybę;
53. ragina ES ir valstybes nares užtikrinti visapusišką lėšų, skiriamų trečiosioms šalims siekiant bendradarbiavimo migracijos srityje, skaidrumą ir pranešti apie apsaugos priemones, nustatytas siekiant užtikrinti, kad toks bendradarbiavimas nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai naudingas saugumo, policijos ir teisingumo sistemoms, susijusioms su žmogaus teisių pažeidimais;
54. pripažįsta, kad neseniai pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl saugių kilmės šalių Sąjungos sąrašo, kuriuo iš dalies keičiama Prieglobsčio procedūrų direktyva;
55. pripažįsta, kad, atsižvelgiant į tai, jog 2014 m. 36 proc. trečiųjų šalių piliečių, kuriems buvo nurodyta išvykti iš Sąjungos, buvo veiksmingai grąžinti, reikia didinti Sąjungos grąžinimo sistemos veiksmingumą;
56. mano, kad, siekiant didinti readmisijos veiksmingumą ir užtikrinti nuoseklų grąžinimą Europos lygmeniu, turės būti priimti nauji ES readmisijos susitarimai ir pirmenybė turės būti teikiama jiems, o ne dvišaliams valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimams;
57. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Grąžinimo direktyva būtų įgyvendinama laikantis procedūrų, standartų ir pagrindinių žmogaus teisių, nes tai padėtų ES užtikrinti žmogišką ir orų elgesį su grąžinamais asmenimis, nepažeidžiant negrąžinimo principo; ragina ES ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti atvejams, susijusiems su prieglobsčio prašymais dėl galimo politinio persekiojimo, siekiant užkirsti kelią asmenų, kurių žmogaus teisės galėtų būti pažeidžiamos jų kilmės arba trečiosiose šalyse, grąžinimui;
58. pakartoja savo raginimą ES užtikrinti, kad visi bendradarbiavimo migracijos srityje ir readmisijos susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis atitiktų tarptautinę žmogaus teisių ir pabėgėlių teisę bei tarptautinę jūrų teisę, taip pat ES principus ir vertybes; ragina valstybes nares paisyti tarptautinio negrąžinimo principo, laikantis tarptautinės teisės nuostatų; prašo tokiu būdu integruoti stebėsenos mechanizmus, kad būtų galima įvertinti bendradarbiavimo migracijos srityje su ES nepriklausančiomis valstybėmis ir sienų kontrolės priemonių poveikį žmogaus teisėms; primygtinai reikalauja žmogaus teises integruoti į visą FRONTEX vykdomą veiklą ir stebėti, kaip jų laikomasi; prašo ES aktyviai dalyvauti diskusijose dėl termino „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, įskaitant galimą teisinę šio termino apibrėžtį tarptautinėje teisėje;
59. be to, ragina nustatyti sąlygą, kad šie susitarimai galėtų būti sustabdyti, kol šalys veiksmingai nesuteiks pakankamų garantijų dėl atskiro prieglobsčio prašymų nagrinėjimo ir apskritai migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių žmogaus teisių paisymo;
60. primena, kad Europos ir tarptautiniuose vandenyse reikia laikytis negrąžinimo principo, kaip patvirtino Europos Žmogaus Teisių Teismas ir įtvirtinta galiojančiuose ES teisės aktuose; primena įsipareigojimą plėtoti tinkamus teisėtos ir saugios migracijos būdus tuo pačiu metu geriau apsaugant ES išorės sienas; ragina ES ir labiau išsivysčiusias trečiąsias šalis pasirašyti partnerystės susitarimus su kitomis valstybėmis siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šeimų susijungimui ir judumui bet kokios kvalifikacijos asmenims, įskaitant žemiausios kvalifikacijos darbuotojus;
61. ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ES priimtą bendrą prieglobsčio dokumentų rinkinį ir bendrus migracijos teisės aktus bei laikytis jų nuostatų, visų pirma apsaugoti pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus, kaip antai vaikai, moterys, pagyvenę ir LGBTI asmenys, nuo smurto ir diskriminacijos vykdant prieglobsčio procedūras ir, siekiant užtikrinti tinkamas ir praktiškas procedūras, rengti tinkamus mokymus valstybėms narėms; ragina valstybes nares dalyvauti perkėlimo programose, sudarant galimybes šeimoms vėl susijungti ir suteikiant humanitarines vizas; pabrėžia, kad siekiant spartaus perkėlimo įsipareigojimų vykdymo svarbu šalinti administracines ir politines kliūtis; supranta, jog būtina vykdyti saugų asmenų, kurių atveju atlikus individualų jų prašymo suteikti prieglobstį vertinimą nustatoma, kad jie negali pretenduoti į apsaugą Sąjungoje, grąžinimą;
62. yra ypač susirūpinęs dėl didėjančio pabėgėlių vaikų skaičiaus ir dėl nelydimų, dingusių arba atskirtų vaikų padėties; primygtinai ragina valstybes nares absoliučią pirmenybę teikti tam, kad nelydimi nepilnamečiai greitai susijungtų su savo šeimos nariais; pabrėžia, kad svarbu suteikti vaikams galimybę naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis pagal ES programas, taip siekiant kovoti su pagrindinėmis migracijos priežastimis; ragina valstybes nutraukti vaikų sulaikymą, taip pat vykdant visas procedūras atsižvelgti į vaiko interesus ir užtikrinti vaikų apsaugą pagal tarptautinę teisę; pabrėžia, kad svarbu skirti tinkamų išteklių pabėgėlių ir migrantų vaikų apsaugai nuo smurto, išnaudojimo ir prievartos; ragina Komisiją užtikrinti, kad nelydimi nepilnamečiai nedingtų, ir parengti strategiją, kuria būtų siekiama ateityje išvengti nelydimų nepilnamečių migrantų dingimo ES teritorijoje ir sužinoti dingusių vaikų buvimo vietą;
63. pripažįsta, kad LGBTI prieglobsčio prašytojams kelionės metu ir atvykus į šalį, kurioje jie prašo prieglobsčio, dažnai gresia papildomas pavojus – jie gali patirti priekabiavimą, atskirtį, seksualinį smurtą ar kitų formų smurtą; primena, kad kai kuriose šalyse, kurios laikomos „saugiomis“ prieglobsčio prašytojams, LGBTI asmenys yra diskriminuojami ar jose net kriminalizuojamas homoseksualumas; pabrėžia, kad pažeidžiamoms grupėms reikia papildomų apsaugos priemonių, ir ragina valstybes užtikrinti, kad LGBTI pabėgėliai būtų apsaugoti, kaip to reikalaujama pagal tarptautinę humanitarinę teisę;
64. pabrėžia, kad svarbu investuoti į prevencines priemones, visų pirma kuriant integracijos ir socialinės įtraukties strategijas; pabrėžia, kad reikia įgyvendinti konkrečias programas, skirtas grįžtančių asmenų deradikalizavimui ir reintegracijai;
65. atkreipia dėmesį į probleminę padėtį pabėgėlių Sirijos kaimyninėse valstybėse atžvilgiu ir mano, jog svarbu, kad ES darytų viską, ką gali, siekdama užtikrinti, kad šiose šalyse pabėgėliams būtų garantuotos tinkamos gyvenimo sąlygos, ypač prieiga prie sveikatos priežiūros, švietimo paslaugų ir užimtumo galimybių;
66. atkreipia dėmesį į itin blogą šalies viduje perkeltų asmenų (ŠVPA) padėtį, ypač į didžiulį ŠVPA skaičių Irake ir Sirijoje, taip pat augantį ŠVPA skaičių Ukrainoje – 2015 m. iš viso buvo 1,4 mln. ŠVPA; pabrėžia, kad pagal programas, skirtas pabėgėliams regione, reikia pripažinti bei įtraukti ir galimą ŠVPA likimą; ragina Komisiją, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų siekiant pagerinti jų padėtį vietoje ir užtikrinti, kad perkeltieji asmenys turėtų prieigą prie būsto, maisto, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų;
67. primena, kad, Šalies viduje perkeltų asmenų padėties stebėsenos centro (angl. IDMC) duomenimis, vien 2015 m. dėl gaivalinių nelaimių buvo perkelta 19,3 mln. asmenų; primena, kad šie perkėlimai daugiausia susiję su pietiniais regionais; pabrėžia, kad 85 proc. šių perkėlimų vyksta besivystančiose šalyse ir daugiausia vienos šalies arba šalies regiono viduje;
Prekyba žmonėmis
68. ragina imantis ES išorės politikos priemonių pirmenybę teikti kovai su prekyba žmonėmis sprendžiant klausimus, susijusius su šio reiškinio paklausos ir pasiūlos aspektais, skirti ypatingą dėmesį nukentėjusiųjų apsaugai ir stiprinti komunikaciją ir bendradarbiavimą su atitinkamais subjektais kovos su prekyba žmonėmis srityje; pakartoja, kad visos valstybės narės turi įgyvendinti ES direktyvą (2011/36/ES) ir Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją;
69. primena, kad nusikaltėlių tinklai naudojasi didėjančiu migracijos spaudimu, saugios migracijos galimybių trūkumu ir migrantų bei pabėgėlių, ypač moterų, merginų ir vaikų, pažeidžiamumu ir juos naudoja neteisėto gabenimo, prekybos žmonėmis, vergovės ir seksualinio išnaudojimo tikslais;
70. primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares atkreipti dėmesį į tai, kad reikia nustatyti, kurie pabėgėliai ir migrantai yra nukentėję nuo prekybos žmonėmis arba pažeidimų ir prievartos neteisėtai juos gabenant; atsižvelgdamas į tai, ragina rengti sienos apsaugos pareigūnų mokymus, kad būtų užtikrintas tikslus nukentėjusių asmenų tapatybės nustatymas, – tai labai svarbu siekiant, kad šie asmenys galėtų pasinaudoti jiems teisiškai priklausančiomis teisėmis;
71. teigiama vertina tai, kad padidinti ištekliai operacijoms „Triton“ ir „Poseidon“; pažymi, kad inicijuota Europos Sąjungos karinė operacija Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje (EUNAVFOR MED operacija SOPHIA) prieš neteisėtai žmones gabenančius asmenis ir prekiautojus žmonėmis Viduržemio jūros regione, ir pritaria Sąjungos išorės sienų valdymo stiprinimui;
72. ragina ES ir jos valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos;
Vystymosi, demokratijos ir žmogaus teisių sąsajos
73. reiškia didelį susirūpinimą dėl kai kuriose pasaulio dalyse augančio itin didelio skurdo ir nelygybės, kurie trukdo visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis; mano, kad pagarba žmogaus teisėms ir teisei į vystymąsi yra neatsiejamai susijusios; pabrėžia, kad žmogaus teisių, įskaitant socialines ir ekonomines teises, paisymas, lyčių lygybė, geras valdymas, demokratijos ir teisinės valstybės puoselėjimas, taika ir saugumas yra būtinos sąlygos siekiant panaikinti skurdą ir nelygybę;
74. palankiai vertina Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.; pabrėžia, kad ES vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis tikslas turėtų būti tarptautinės aplinkos, palankios socialinių ir ekonominių teisių įgyvendinimui, sukūrimas, ir ragina įgyvendinti 1986 m. JT deklaraciją dėl teisės į vystymąsi; primena, jog siekiant, kad būtų laikomasi žmogaus teisių, nepaprastai svarbus politikos suderinamumo vystymosi labui principas, įtvirtintas SESV 208 straipsnyje; ragina ES užtikrinti, kad naudojant reikiamas gaires, atliekant poveikio vertinimus ir taikant stebėsenos bei ataskaitų teikimo mechanizmus ES ir jos valstybių narių politikoje būtų konkrečiai įgyvendinamas politikos suderinamumas vystymosi labui; mano, kad politikos suderinamumo vystymosi labui, kaip įtvirtinta SESV 208 straipsnyje, įgyvendinimas ir aiškiai apibrėžtų rezultatų sistemos visose ES priemonėse bei žmogaus teisių mechanizmuose yra itin svarbūs siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., užtikrinti marginalizuotų ir pažeidžiamų grupių įtrauktį, taip pat integruoti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį; primygtinai ragina įgyvendinant teisėmis grindžiamą požiūrį didinti visų ES išorės politikos sričių ir priemonių nuoseklumą ir koordinavimą; ragina valstybes nares imtis veiksmų neviršijant savo įgaliojimų ir laikantis vystymosi srityje prisiimtų įsipareigojimų bei ES politikos priemonių šioje srityje; ragina Komisiją atlikti teisėmis grindžiamo požiūrio įgyvendinimo priemonių rinkinio naudojimo delegacijose vertinimą ir pateikti Parlamentui šio vertinimo apžvalgą;
75. primena, kad teisėmis grindžiamas požiūris įtrauktas į ES vystymosi politiką, kuria siekiama integruoti žmogaus teisių principus į ES operatyvinę veiklą vystymosi srityje, apimant susitarimus tiek būstinėse, tiek vietoje, kad žmogaus teisių bei vystomojo bendradarbiavimo veikla būtų sinchronizuota; ragina, kad tarp mūsų partnerių, įskaitant vietos valdžios institucijas, pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių, būtų plačiau skleidžiamas teisėmis grindžiamo požiūrio įgyvendinimo priemonių rinkinys ir Komisija atidžiai stebėtų jo įgyvendinimą;
76. laikosi nuomonės, kad visų asmenų žmogaus teisės privalo būti įtrauktos į visus Darbotvarkės iki 2030 m. tikslus ir uždavinius; ragina nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis nustatyti įtraukią ir teisėmis grindžiamą darnaus vystymosi tikslų rodiklių, kuriais atsižvelgiama į žmogaus teises, sistemą siekiant užtikrinti itin didelį skaidrumą ir atskaitomybę šiuo klausimu, kad vystymuisi skirti ištekliai iš tiesų pasiektų žmones, kuriems reikia pagalbos;
77. dar kartą tvirtina, kad reikia nedelsiant tinkamai spręsti pasaulinę su skurdu ir netinkama mityba susijusių ir apleistų ligų problemą; ragina parengti plataus užmojo ilgalaikę politinę pasaulinės sveikatos, inovacijų ir vaistų prieinamumo strategiją ir veiksmų planą, pagal kuriuos, be kita ko, būtų numatyta investuoti į tyrimus ir plėtrą, kad būtų užtikrinta teisė į kiekvieno žmogaus sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį nediskriminuojant dėl rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominių ar socialinių sąlygų, lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos;
78. yra susirūpinęs dėl bandymų naudoti lėšas, skirtas kovai su skurdu ir vystymosi skatinimui – jos taip pat turi praktinį poveikį politikai, kurios pagrindinis tikslas yra puoselėti žmogaus teises – su vystymusi nesusijusiems tikslams; pabrėžia, kad parama vystymuisi turėtų būti siekiama panaikinti skurdą, o ne tik laikyti ją priemone migracijai kontroliuoti, ir primena 16-ojo darnaus vystymosi tikslo dėl taikos, teisingumo ir tvirtų institucijų svarbą siekiant stiprinti žmogaus teises ir veiksmingą demokratinį valdymą; mano, kad, siekiant užtikrinti ES pagalbos skaidrumą ir pagalbą gaunančių šalių atskaitomybę, į visas vystymosi programas turėtų būti įtraukta kovos su korupcija sąlyga ir kad teisinės valstybės, gero valdymo, institucinių pajėgumų stiprinimas naudojant paramą biudžetui, demokratinis dalyvavimas ir atstovaujamasis sprendimų priėmimas, stabilumas, socialinis teisingumas ir integracinis bei tvarus augimas, sudarant sąlygas teisingai perskirstyti sukurtą turtą, turėtų būti pagrindiniai visų ES išorės politikos priemonių tikslai; įspėja dėl populizmo, ekstremizmo ir piktnaudžiavimo konstitucija, kuriais įteisinami žmogaus teisių pažeidimai;
79. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didėjančių humanitarinės pagalbos poreikių nuolat trūksta su humanitarine pagalba susijusio finansavimo ir į Pasaulio maisto programos trūkumus, dėl kurių mažinamas maisto tiekimas; prašo JT valstybių narių, ES ir jos valstybių narių laikytis mažų mažiausiai savo finansinių įsipareigojimų; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad dauguma ES valstybių narių neįvykdė savo įsipareigojimo skirti 0,7 proc. BVP paramai vystymuisi, tačiau palankiai vertina ES įsipareigojimus dėl humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos, nes ES ir jos valstybės narės šiuo požiūriu yra didžiausios paramos teikėjos;
80. palankiai vertina naująjį Europos išorės investicijų planą (EIIP) ir Afrikos patikos fondą, kuriais siekiama šalinti pagrindines skurdo, nelygybės ir neteisėtos migracijos priežastis, užtikrinant tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą, ir skatinti laikytis žmogaus teisių, o privatųjį sektorių – investuoti Afrikoje ir ES kaimyninėse šalyse; prašo, kad Europos regioninės plėtros fondas būtų laikinai naudojamas ES kaimyninėse šalyse, siekiant prisidėti prie jų stabilizavimo;
81. palankiai vertina tai, kad į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. įtrauktas vystymosi skyrius, ir ragina siekti, kad tai taptų įprasta praktika rengiant ateinančių metų ataskaitas;
Prekyba, verslas ir žmogaus teisės
82. ragina užtikrinti spartų, veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą; primygtinai ragina visas JT valstybes nares, įskaitant ES valstybes nares, parengti ir įgyvendinti nacionalinius veiksmų planus; mano, kad prekybą galima suderinti su žmogaus teisėmis ir kad verslo bendruomenė gali atlikti svarbų vaidmenį žmogaus teisių ir demokratijos propagavimo procese;
83. dar kartą patvirtina, kad, siekiant veiksmingai nagrinėti tarptautinių bendrovių padarytus žmogaus teisių pažeidimus ir korupcijos atvejus, kai jie įvyksta, ir siekiant užtikrinti, kad jos galėtų būti patrauktos atsakomybėn, be kita ko, sprendžiant teisines problemas, kylančias dėl ekstrateritorinio įmonių ir jų veiklos pobūdžio, reikia skubiai, nepertraukiamai, veiksmingai ir nuosekliai veikti visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, Europos ir tarptautinį lygmenis;
84. ragina JT ir ES bei jos valstybes nares su tarptautinėmis ir Europos įmonėmis spręsti klausimus, susijusius su žemės grobimu ir elgesiu su teisės į žemę gynėjais, kurie dažnai nukenčia dėl atsakomųjų veiksmų, įskaitant grasinimus, priekabiavimą, savavališką suėmimą, užpuolimą ir nužudymą;
85. labai palankiai vertina tai, kad pradėtas darbas siekiant parengti privalomą JT sutartį dėl verslo ir žmogaus teisių; apgailestauja dėl vykdomo trukdymo, susijusio su šiuo procesu, ir ragina ES ir jos valstybes nares konstruktyviai įsitraukti į šias derybas;
86. primena skirtingus, bet vienas kitą papildančius valstybių ir įmonių vaidmenis, susijusius su žmogaus teisių apsauga; ypač pakartoja, kad tais atvejais, kai pažeidžiamos žmogaus teisės, valstybės nukentėjusiesiems turi suteikti galimybę pasinaudoti veiksminga teisine gynyba; šiuo atžvilgiu primena, kad pagarba žmogaus teisėms trečiosiose šalyse, įskaitant galimybės pasinaudoti veiksminga teisine gynyba užtikrinimą visoms tokios prievartos aukoms, yra svarbiausias ES išorės santykių su šiomis šalimis elementas; teigiamai vertina tai, kad ES atlieka vadovaujantį vaidmenį derindama ir įgyvendindama visuotinės atsakomybės iniciatyvas, kurios vykdomos kartu propaguojant tarptautinius standartus ir jų laikantis; palankiai vertina 2016 m. birželio 20 d. priimtas Tarybos išvadas dėl verslo ir žmogaus teisių ir tai, kad jomis raginama į nacionalinius veiksmų planus (NVP) dėl verslo ir žmogaus teisių įtraukti galimybes naudotis teisių gynimo priemonėmis;
87. pakartoja, kad reikia atkreipti dėmesį į tam tikras MVĮ, kurios daugiausia veikia vietos ir regioniniu lygmenimis konkrečiuose sektoriuose, ypatybes; todėl mano, jog svarbiausia, kad Sąjungos politika ĮSA srityje, įskaitant nacionalinius veiksmų planus ĮSA srityje, atitiktų specifinius MVĮ poreikius ir principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir pripažintų neformalų ir intuityvų MVĮ požiūrį į ĮSA; dar kartą atmeta bet kokias priemones, dėl kurių galėtų padidėti MVĮ tenkanti papildoma administracinė arba finansinė našta, tačiau remia priemones, kurios padėtų MVĮ įgyvendinti bendrus veiksmus;
88. ragina Komisiją ir valstybes nares visais lygmenimis užtikrinti verslo ir žmogaus teisių politikos suderinamumą, ypač vykdant Sąjungos prekybos politiką; ragina Komisiją ir valstybes nares reguliariai teikti ataskaitas apie veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą verslo veiklos aplinkybėmis;
89. pakartoja savo tvirtą raginimą sistemingai įtraukti nuostatas dėl žmogaus teisių į visus tarptautinius susitarimus, įskaitant sudarytus ir būsimus ES ir trečiųjų šalių prekybos ir investicijų susitarimus; be to, mano, kad reikalingi ex ante stebėsenos mechanizmai, taikomi prieš sudarant kiekvieną bendrąjį susitarimą, kurie būtų susitarimo sudarymo sąlyga ir esminė susitarimo dalis, ir kad reikalingi ex post stebėsenos mechanizmai, kuriuos taikant būtų galima imtis apčiuopiamų veiksmų reaguojant į šių nuostatų pažeidimus, pvz., atitinkamų sankcijų, kaip nurodoma susitarimo nuostatose dėl žmogaus teisių, įskaitant (laikiną) susitarimo taikymo sustabdymą;
90. ragina nustatyti mechanizmus, kuriais siekiama užtikrinti valstybių ir įmonių pagarbą žmogaus teisėms, ir nustatyti skundų teikimo mechanizmus žmonėms, kurių teisės buvo pažeistos dėl prekybos ir investicijų susitarimų;
91. atkreipia dėmesį į 2016 m. rugsėjo 28 d. Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolę, kuriuo siekiama sustiprinti minėtą kontrolę atsižvelgiant į tai, kad tam tikros prekės ir technologijos gali būti netinkamai panaudotos sunkiems žmogaus teisių pažeidimams vykdyti;
92. palankiai vertina susitarimą atnaujinti ES eksporto kontrolės, susijusios su prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, režimą ir ragina veiksmingai ir visapusiškai įgyvendinti šį nepaprastai svarbų teisės aktą; ragina ES ir jos valstybes nares skatinti trečiąsias šalis apsvarstyti galimybę priimti panašius teisės aktus, taip pat pradėti įgyvendinti iniciatyvą, kuria būtų propaguojama tarptautinė sistema kankinimo ir mirties bausmės priemonių klausimu; teigiamai vertina iniciatyvą dėl reglamento, kuriuo būtų sukuriama išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo sistema, skirta naudingosioms iškasenoms iš konfliktinių zonų atsakingai pirkti; teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą atnaujinti ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės teisės aktus; pabrėžia, kad žmogaus teisės kaip eksporto licencijų kriterijus yra Parlamento prioritetas, ir ragina valstybes nares galiausiai susitarti siekti šiuolaikiškesnės, lankstesnės ir labiau žmogaus teisėmis grindžiamos eksporto politikos; ragina valstybes nares vykdyti griežtesnę ir labiau žmogaus teisėmis grindžiamą ginklų eksporto kontrolę, ypač šalių, kuriose, kaip patvirtinta, vykdytos smurtinės vidaus represijos ir žmogaus teisių pažeidimai, atžvilgiu;
93. palankiai vertina tai, kad priimta nauja Komisijos prekybos strategija „Prekyba visiems“, kuria siekiama integruoti žmogaus teisių aspektą į prekybos politiką ir pasinaudoti ES kaip prekybos bloko pozicija siekiant daryti poveikį žmogaus teisių padėčiai trečiosiose šalyse; pabrėžia, kad dėl to būtinas visiškas prekybos ir užsienio politikos iniciatyvų nuoseklumas ir papildomumas, įskaitant glaudų įvairių generalinių direktoratų, EIVT ir valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimą; atkreipia dėmesį į Komisijos planus sustiprinti Europos ekonominę diplomatiją ir pabrėžia, kad prekybos politika turėtų taip pat būti prisidedama prie tvaraus augimo trečiosiose šalyse; ragina Komisiją įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus į diskusijas dėl reglamentavimo sistemos ir verslo įmonių prievolių šalyse, kuriose privačiųjų ir viešųjų investicijų greičiausiai padaugės; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad EIB remiami projektai atitiktų ES politikos kryptis, ir rekomenduoja patobulinti ex post kontrolę, kurią atliekant vertinamas EIB remiamų projektų ekonominis, socialinis poveikis ir poveikis aplinkai;
94. palankiai vertina naująjį 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Reglamentą dėl bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (BLS) kaip vieną pagrindinių ES prekybos politikos priemonių, kuriomis pažeidžiamose besivystančiose šalyse propaguojamos žmogaus ir darbo teisės, aplinkos apsauga ir geras valdymas; ypač teigiamai vertina tai, kad BLS+ prekybos lengvatos savaime ir teisiškai priklauso nuo tolesnio tarptautinių žmogaus teisių konvencijų įgyvendinimo; teigiamai vertina Komisijos paskelbtą pirmą dvimetę padėties ataskaitą dėl BLS+ įgyvendinimo ir prieš jos paskelbimą įvykusį dialogą dėl šios ataskaitos su Parlamentu; atkreipia dėmesį į tai, kad pranešama, jog keliose šalyse, turinčiose BLS+ statusą, buvo pažeisti pagrindiniai darbo standartai, ir primygtinai ragina užtikrinti, kad BLS+ nuostatų būtų iš tiesų laikomasi; ragina Komisiją išnagrinėti galimybes įtraukti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą į BLS+ statusui gauti būtinų konvencijų sąrašą ir ragina šalis, pageidaujančias gauti BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalies statusą, kurios nėra šio statuto šalys, jį ratifikuoti;
95. palankiai vertina tai, kad 14 šalių suteiktos ypač palankios prekybos lengvatos pagal naująją BLS+ sistemą, kuri galioja nuo 2014 m. sausio 1 d., taip pat palankiai vertina tai, kad reikia laikytis, kaip ne kartą primygtinai raginta, 27 tarptautinių konvencijų (įskaitant konvencijas dėl pagrindinių žmogaus teisių ir darbo teisių);
96. pakartoja savo tvirtą raginimą taikyti išsamų, išankstinį poveikio žmogaus teisėms vertinimą, pagal kurį iš esmės atsižvelgiama į pilietinės visuomenės nuomones visų prekybos ir investicijų susitarimų atžvilgiu;
97. palankiai vertina tai, kad priimtos naujos poveikio žmogaus teisėms analizės atliekant su prekyba susijusių politikos iniciatyvų poveikio vertinimus gairės[63], tačiau reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių vertinimo kokybės atliekant ES ir Mianmaro investicijų apsaugos susitarimo poveikio tvarumui vertinimą ir dėl to, kad Komisija neatliko ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo poveikio žmogaus teisėms vertinimo; pakartoja, jog pritaria tam, kad vykdant šių susitarimų ex post vertinimą būtų atliktas išsamus vertinimas;
98. ragina ES įtraukti pagarbą religijos ar tikėjimo laisvei į poveikio žmogaus teisėms vertinimus, kurie atliekami prieš ES nusprendžiant sudaryti naujus prekybos ir investicijų susitarimus;
Sportas ir žmogaus teisės
99. reiškia susirūpinimą dėl to, kad šalims, kuriose žmogaus teisių padėtis labai bloga, suteikiama teisė rengti didelius sporto renginius, kaip antai FIFA pasaulio futbolo čempionatą Rusijoje 2018 m. ir Katare 2022 m., taip pat olimpines žaidynes Pekine 2022 m., ir dėl žmogaus teisių pažeidimų, padarytų dėl didelių sporto renginių, įskaitant atitinkamų gyventojų priverstinį iškeldinimą be konsultacijų ar nesumokant kompensacijos, pažeidžiamų grupių, pvz., vaikų ir darbuotojų migrantų, išnaudojimą, kuris gali prilygti vergovei, ir pilietinės visuomenės organizacijų, smerkiančių tokius žmogaus teisių pažeidimus, nutildymą; ragina Tarptautinį olimpinį komitetą ir Tarptautinę futbolo federacijų asociaciją (FIFA) suderinti savo praktiką su sporto idealais nustatant apsaugos mechanizmus, kuriais būtų siekiama išvengti bet kokių žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su dideliais sporto renginiais, šiuos pažeidimus stebėti ir jų atveju taikyti teisių gynimo priemones; ragina sukurti ES politikos dėl sporto ir žmogaus teisių sistemą; ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su nacionalinėmis sporto federacijomis, įmonių atstovais ir pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant aptarti, kaip jos dalyvaus tokiuose renginiuose;
Neįgalieji
100. palankiai vertina Tarybos išvadų dėl 2015–2019 m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje naujus 12-ąjį ir 16-ąjį tikslus, ypač 16f papunktį, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo klausimas būtų sistemingai keliamas dialoguose žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis; pažymi, kad, imantis kovos su diskriminacija veiksmų reikia atsižvelgti į neįgaliųjų poreikių specifiką; primygtinai ragina išsamiai išnagrinėti su negalia susijusių projektų veiksmingumą ir tinkamą neįgaliųjų organizacijų dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant šiuos projektus;
101. ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgalieji patirtų tikrą judėjimo laisvę viešosiose erdvėse ir tokiu būdu turėtų lygias galimybes dalyvauti viešajame gyvenime;
102. primygtinai ragina neįgaliųjų žmogaus teises integruoti į visas ES išorės politikos sritis ir veiksmus, ypač į ES migracijos ir pabėgėlių politiką, užtikrinant tinkamą atsaką į jų specifinius poreikius, nes jie patiria daugialypę diskriminaciją; primena, kad neįgalios moterys ir vaikai susiduria su daugialype diskriminacija ir jiems dažnai kyla dar didesnė smurto, prievartos, netinkamo elgesio ar išnaudojimo rizika; tvirtai remia rekomendaciją integruoti lyties aspektą į visas ES strategijas dėl negalios, taip pat į jos išorės politiką ir veiksmus;
103. ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją toliau remti JT neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimo ir įgyvendinimo procesą tose šalyse, kurios iki šiol dar jos neratifikavo ar neįgyvendino; pažymi, kad ES turėtų rodyti pavyzdį veiksmingai įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją ES viduje; ragina ES imtis vadovaujančio vaidmens įgyvendinant įtraukią Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kuria būtų užtikrinama, kad nė vienas nebūtų pamirštas, kaip rekomendavo JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komitetas šios konvencijos įgyvendinimo ES peržiūros baigiamosiose pastabose;
Moterų ir vaikų teisės
104. teigiamai vertina tai, kad priimtas 2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų planas, kuriame išdėstytas išsamus veiksmų siekiant pagerinti moterų padėtį lygių teisių ir įgalėjimo srityje sąrašas; pabrėžia, kad šis veiksmų planas turėtų būti įgyvendinamas kartu su veiksmų planu žmogaus teisių ir demokratijos srityje siekiant užtikrinti, kad moterų teisės būtų pripažintos kaip tokios; taip pat teigiamai vertina tai, priimtas dokumentas „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, kuriuo propaguojama lyčių lygybė ir moterų teisės visame pasaulyje; dar kartą patvirtina, kad moterų teisės negali būti ribojamos dėl tam tikro bet kokios religijos ar tikėjimo draudimo laikymosi; ragina ES intensyviau remti moterų teisių srities prievolių ir įsipareigojimų, įtvirtintų Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Pekino veiksmų platformoje, Kairo deklaracijoje dėl gyventojų ir vystymosi bei atitinkamose jų rezultatų peržiūrose ir Darnaus vystymosi tiksluose, įgyvendinimą; pabrėžia, kad svarbu laikytis Pekino ir Kairo veiksmų platformų teisyno, susijusio su galimybėmis gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra pagrindinės žmogaus teisės, ir su lytinių bei reprodukcinių teisių gynimu, taip pat užtikrinti, kad karo metu išžagintoms moterims būtų teikiama visa būtina saugi medicininė ir psichologinė pagalba ir paslaugos, įskaitant saugų nėštumo nutraukimą, kaip numatyta pagal tarptautinę humanitarinę teisę; pažymi, kad šeimos planavimas, gimdyvių sveikata, nevaržoma galimybė įsigyti kontraceptinių priemonių ir saugiai nutraukti nėštumą, gauti visapusiškas lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas yra svarbūs elementai išsaugant moters gyvybę, taip pat mažinant kūdikių ir gimdyvių mirtingumą; pabrėžia, kad šias politikos sritis būtina laikyti svarbiausiu vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis aspektu; pabrėžia, kad visų moterų teisių puoselėjimas, pagarbos jų žmogaus orumui apsaugojimas ir smurto bei diskriminacijos jų atžvilgiu panaikinimas yra itin svarbūs siekiant užtikrinti jų žmogaus teises; atkreipia dėmesį į kiekvieno asmens teisę laisvai apsispręsti su jų seksualumu ir lytine bei reprodukcine sveikata susijusiais klausimais; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta neatimamas moterų teises savarankiškai priimti sprendimus, įskaitant su galimybe naudotis šeimos planavimo priemonėmis susijusius sprendimus;
105. pakartoja, kad smerkia visų formų prievartą ir smurtą prieš moteris ir mergaites, taip pat smurtą dėl lyties, įskaitant žalingą ankstyvos ir priverstinės santuokos, lyties organų žalojimo praktiką, išnaudojimą ir vergovę, smurtą šeimoje, taip pat seksualinio smurto kaip karo ginklo naudojimą; mano, kad smurtas prieš moteris taip pat gali būti psichologinis, ir pabrėžia, kad būtina integruoti lyčių aspektą, kuriuo, be kita ko, būtų skatinamas aktyvus moterų dalyvavimas teikiant humanitarinę pagalbą, ir įtraukti apsaugos strategijas, apsaugančias nuo seksualinio smurto ir smurto dėl lyties, ir pagrindines sveikatos apsaugos priemones, apimančias lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų ne tik kovoti su visų rūšių smurtu prieš moteris, bet ir skirti prioritetą tam, kad būtų skatinamos švietimo galimybės ir nuo ankstyvo amžiaus kovojama su mergaitėms ir berniukams taikomais lyčių stereotipais; ragina ES ir jos valstybes nares skubiai ratifikuoti Stambulo konvenciją siekiant užtikrinti ES vidaus ir išorės veiksmų suderinamumą kovojant su smurtu prieš moteris ir mergaites ir smurtu dėl lyties; palankai vertina 2016 m. kovo 4 d. Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl to, kad ES prisijungtų prie Stambulo konvencijos – pirmosios teisiškai privalomos tarptautinės priemonės dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo; mano, kad tai suteiks daugiau veiksmingumo ir nuoseklumo ES vidaus ir išorės politikai ir sustiprins ES atsakomybę ir vaidmenį kovojant su smurtu prieš moteris ir smurtu dėl lyties tarptautiniu lygmeniu; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą padaryti viską, kad ES galėtų pasirašyti ir sudaryti minėtą konvenciją, taip pat skatina 14 valstybių narių, kurios dar to nepadarė, pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją ir užtikrinti, kad ši konvencija būtų tinkamai įgyvendinta; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad sveikatos priežiūros specialistai, policijos pajėgos, prokurorai, teisėjai, diplomatai ir taikdariai, tiek ES, tiek ne valstybėse narėse, būtų tinkamai apmokyti suteikti pagalbą ir paramą smurto aukoms, ypač moterims ir vaikams, konfliktų metu ir vietoje vykdant operacijas;
106. yra labai susirūpinęs dėl moterų ir mergaičių žmogaus teisių pažeidimų pabėgėlių stovyklose ir priėmimo centruose, įskaitant pranešimus apie seksualinės prievartos ir nevienodo požiūrio į moteris ir mergaites atvejus; primygtinai ragina EIVT siekti, kad trečiosiose šalyse būtų laikomasi griežtesnių taisyklių ir taikomi geros praktikos pavyzdžiai; pabrėžia, kad, laikantis tarptautinės teisės, per konfliktus prievartą patyrusioms moterims ir vaikams būtina užtikrinti galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir psichologine pagalba, taip pat būtina pabėgėlių stovyklose, konfliktų zonose ir srityse, kurios paveiktos ypač didelio skurdo ar ypač didelių gaivalinių nelaimių, esantiems vaikams toliau teikti švietimo, sveikatos priežiūros paslaugas ir maistą;
107. pabrėžia, kad priemonėmis, skirtomis kovoti su smurtu dėl lyties, taip pat turi būti sprendžiama smurto internetu problema, įskaitant priekabiavimą, bauginimą ir gąsdinimą, ir stengiamasi sukurti moterims ir mergaitėms saugią internetinę aplinką;
108. pritaria JT Saugumo Tarybos neseniai priimtai rezoliucijai Nr. 2242, kurioje pažymima, kad moterys yra pagrindinė visų pastangų spręsti pasaulinius iššūkius dalis, remia jos įgyvendinimą ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant integruoti moterų, taikos ir saugumo darbotvarkes į visus įvairius taikos palaikymo aspektus; pabrėžia, jog svarbu, kad moterys lygiomis teisėmis visapusiškai ir aktyviai dalyvautų konfliktų prevencijos ir jų sprendimo, taip pat taikos derybų ir taikos kūrimo procese; rekomenduoja pradėti taikyti kvotų sistemą, kad būtų suteikiama galimybė skatinti moterų dalyvavimą visais politiniais lygmenimis;
109. labai apgailestauja, kad romai, ypač romų tautybės moterys, toliau patiria plačiai paplitusią diskriminaciją ir priešiškumą romams, kurie dažnai prisideda prie jų nepalankios padėties, atskirties, segregacijos ir marginalizacijos; ragina ES ir valstybes nares visapusiškai paisyti romų žmogaus teisių ir užtikrinti teisę į švietimą, sveikatos priežiūros paslaugas, darbą, būstą ir socialinę apsaugą;
110. nepaprastai apgailestauja dėl lyčių lygybės stygiaus politinėje sferoje ir dėl to, kad moterims nepakankamai atstovaujama priimant politinius, socialinius ir ekonominius sprendimus, nes taip daroma žala žmogaus teisėms ir demokratijai; mano, kad vyriausybės turėtų siekti lyčių lygybės demokratijos stiprinimo ir palaikymo procesų metu ir turėtų kovoti su visų formų diskriminacija dėl lyties visuomenėje; pabrėžia, kad rinkimų stebėjimo misijų ataskaitos yra ES politinio dialogo su trečiosiomis šalimis tikslios gairės, siekiant pagerinti moterų dalyvavimą rinkimų procese ir demokratiniame šalies gyvenime;
111. apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės vis dar varžo moterų dalyvavimą rinkimuose;
112. apgailestauja dėl to, kad moterys visame pasaulyje toliau susiduria su didelėmis problemomis ieškant deramo darbo ir jį išlaikant, kaip matyti iš Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitos „Moterys darbe 2016 m.“;
113. apgailestauja, kad kraštutinės galimybių ribos moterims versle, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir visuomenės nepritarimas moterų verslumui vis dar yra visuotinis reiškinys; ragina imtis iniciatyvų, skirtų moterims suteikti daugiau galių, ypač savarankiško darbo srityje ir MVĮ;
114. primena, kad galimybė gauti išsilavinimą, profesinį mokymą ir mikrokreditų yra esminė priemonė siekiant suteikti moterims daugiau galių ir užkirsti kelią jų žmogaus teisių pažeidimams;
115. skatina moteris aktyviai dalyvauti profesinėse sąjungose ir kitose organizacijose, nes tai bus labai pravartu siekiant įtraukti su lyčių lygybe susijusius aspektus į darbo sąlygų nustatymą;
116. ragina valstybes nares, Komisiją ir EIVT akcentuoti ekonominių ir politinių galių suteikimą moterims besivystančiose šalyse skatinant jų dalyvavimą versle ir įgyvendinant vietos ir regioninius plėtros projektus;
117. ragina Komisiją ir valstybes nares visose ES atitinkamo finansavimo srityse įgyvendinti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą;
118. ragina investuoti į moteris ir jaunimą, nes tai veiksmingas būdas kovoti su skurdu ir ypač moterų skurdu;
119. yra labai susirūpinęs dėl to, kad numatoma, jog sparčiai didėjanti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsmė gali tapti dažniausia pasaulyje mirties priežastimi, kuri pirmiausia palies pažeidžiamus ir silpnus asmenis besivystančiose šalyse; ragina Komisiją nedelsiant parengti tikrai veiksmingą visuomenės sveikatos strategiją, apimančią:– ligų priežasčių nustatymą, diagnostiką ir atsparių bakterijų plitimo būdų nustatymą pasitelkiant turizmą ir prekybą,
– optimalių tarptautinių, nacionalinių ir regioninių reagavimo į ekstremaliąsias situacijas veiksmų nustatymą po nesustabdomų bakterijų protrūkio ir integruotą bei suderintą pasirengimą tokiems veiksmams,
– griežčiausių, į apimtį orientuotų reglamentų dėl antibiotikų naudojimo visuose pasaulio regionuose, suderintų su tinkamomis ir veiksmingomis vykdymo užtikrinimo priemonėmis, parengimą,
– didžiausios visų laikų informacijos apie atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsmę programos parengimą ir įgyvendinimą naudojant visus išteklius ir pasitelkiant visų pirma socialinę žiniasklaidą;
Vaiko teisės
120. dar kartą pakartoja, kad reikia nedelsiant visuotinai ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti JT vaiko teisių konvenciją bei jos fakultatyvinius protokolus, taip pat prašo, kad ES politiniuose dialoguose su trečiosiomis šalimis ir dialoguose žmogaus teisių klausimais reguliariai konsultuotųsi su atitinkamomis vietos ir tarptautinėmis vaikų teisių organizacijomis ir keltų klausimą dėl valstybių, Konvencijos šalių, prievolės įgyvendinti šią konvenciją; palankiai vertina tai, kad Pietų Sudanas ir Somalis ratifikavo Vaiko teisių konvenciją; dar kartą paragina Komisiją ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją analizuoti, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis ES galėtų prisijungti prie JT vaiko teisių konvencijos;
121. prašo, kad ES ir toliau propaguotų ES ir UNICEF vaiko teisių priemonių rinkinį „Vaiko teisių aspekto integravimas į vystomąjį bendradarbiavimą“ per savo išorės delegacijas ir šioje srityje atitinkamai apmokyti ES delegacijų darbuotojus; atkreipia dėmesį į rimtą neregistruotų vaikų, gimusių ne tėvų gimtojoje šalyje, problemą, itin rimtą problemą, kai tai susiję su pabėgėliais, ir ragina ES kelti šį klausimą, kur tinkama, vystant politinius dialogus su trečiosiomis šalimis; ragina Komisiją parengti politiką ir tarptautiniuose forumuose skatinti įkalintų tėvų vaikų apsaugą siekiant įveikti jų diskriminaciją ir stigmatizavimą; pabrėžia, kad milijonai vaikų vis dar kenčia nuo netinkamos mitybos, daug jų susiduria su negrįžtamais ilgalaikiais padariniais ir netgi miršta; ragina Komisiją ir tarptautinę bendruomenę pradėti taikyti novatoriškus būdus siekiant veiksmingai spręsti netinkamos mitybos, ypač vaikų, problemą visapusiškai pasitelkiant visą maisto grandinę ir taip įtraukiant viešojo ir privačiojo sektorių bei žmonių partnerystes ir kitus turimus išteklius, ypač socialinę žiniasklaidą;
122. teigia, kad reikia tarptautinės pagalbos dedant pastangas ieškoti moterų ir vaikų, kurie vis dar yra „Da'esh“ ir kitų teroristinių grupuočių bei sukarintų organizacijų nelaisvėje, ir juos išlaisvinti, taip pat propaguojant specialias buvusių belaisvių gydymo Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje programas; reiškia susirūpinimą dėl teroristinių grupuočių vykdomo vaikų verbavimo ir vaikų dalyvavimo teroristinėje ir karinėje veikloje; pabrėžia, kad reikia nustatyti politiką, kuria būtų vadovaujamasi vykdant šių vaikų paieškas, jų išlaisvinimą, reabilitaciją ir pakartotiną integraciją; pabrėžia, jog būtina propaguoti vaikų karių nuginklavimo, reabilitacijos ir reintegracijos politiką; pakartoja savo prašymą Komisijai, kad ji pasiūlytų išsamią vaiko teisių strategiją ir veiksmų planą ateinančių penkerių metų laikotarpiui, siekiant vaiko teisėms suteikti prioritetą tiek ES išorės, tiek vidaus politikoje ir propaguoti vaiko teises, ypač padėti užtikrinti vaikų prieigą prie vandens, jų sanitarines sąlygas, sveikatos priežiūrą ir švietimą, be kita ko, konfliktų zonose ir pabėgėlių stovyklose;
Pagyvenusių žmonių teisės
123. palankiai vertina 2015–2019 m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje 16g tikslą, kuriuo siekiama didinti informuotumą apie žmogaus teises ir specifinius vyresnio amžiaus žmonių poreikius; yra susirūpinęs dėl neigiamo diskriminacijos dėl amžiaus poveikio; atkreipia dėmesį į ypatingus sunkumus, su kuriais susiduria vyresnio amžiaus asmenys, naudodamiesi savo žmogaus teisėmis, pavyzdžiui, norėdami naudotis socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugomis; ragina valstybes nares naudotis esama Madrido tarptautinio veiksmų plano senėjimo klausimais peržiūra siekiant peržiūrėti galiojančių teisės aktų įgyvendinimą ir rasti galimus trūkumus; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai dalyvauti JT neribotos sudėties darbo grupėje senėjimo klausimais ir dėti daugiau pastangų apsaugant vyresnių žmonių teises ir jas skatinant, taip pat apsvarstant galimybę parengti naują teisės aktą;
Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teisės
124. yra labai susirūpinęs dėl padažnėjusių smurto ir diskriminacijos prieš LGBTI asmenis atvejų; griežtai smerkia tai, kad pastaruoju metu padaugėjo diskriminacinių teisės aktų ir smurtinių išpuolių prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lytinių požymių, ir tai, kad 73 šalyse homoseksualumas laikomas nusikaltimu (įskaitant tai, kad LGBTI asmenys kaltinami „ištvirkavimu“), iš kurių 13[64] šalys taiko mirties bausmę, o 20 šalių translytę tapatybę vis dar laiko nusikaltimu; reiškia didelį susirūpinimą dėl vadinamųjų propagandinių įstatymų, kuriais siekiama apriboti LGBTI asmenų ir remiančiųjų jų teises saviraiškos ir susirinkimų laisvę; ragina visas valstybes, turinčias tokius įstatymus, panaikinti šias nuostatas; griežtai smerkia sudėtingas veiklos sąlygas ir didėjančius apribojimus, taikomus LGBTI grupių ir teisių gynėjų susirinkimų ir asociacijų laisvei, renginiams ir protestams, tokių kaip gėjų eitynės, kuriose kai kuriais atvejais protestuotojai patyrė valdžios institucijų smurtinį atsaką; dar kartą patvirtina, kokios svarbios šios pagrindinės laisvės demokratinių visuomenių funkcionavimo srityje ir valstybių atsakomybė užtikrinant, kad tokios teisės būtų gerbiamos ir kad tie, kurie jomis naudojasi, būtų apsaugoti; prašo EIVT teikti pirmenybę savo veiksmams ir juos sustiprinti tose šalyse, kuriose vyrauja prieš LGTBI asmenis nukreiptas smurtas, vykdomi žudymai, piktnaudžiavimas ir diskriminacija, pasmerkiant šią praktiką vadovaujantis ES gairėmis dėl mirties bausmės ir ES gairėmis dėl kankinimų, žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio bei baudimo, taip pat šioje srityje toliau dirbant su JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru; pabrėžia, kad svarbu remti LGBTI žmogaus teisių gynėjų veiklą, teikiant didesnę paramą ir skiriant išteklius veiksmingam programavimui, vykdant informuotumo didinimo kampanijas, taip pat finansuojamas per EDŽTRP, skirtas plačiajai visuomenei dėl diskriminacijos ir smurto, nukreipto prieš LGBTI asmenis, ir užtikrinant, kad būtų teikiama būtiniausia pagalba tiems, kam jos reikia; ragina ES delegacijas ir atitinkamas institucijas aktyviai skatinti šias teises ir pagrindines laisves
125. palankiai vertina 2013 m. birželio 24 d. Užsienio reikalų tarybos priimtas LGBTI asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires; ragina EIVT ir Komisiją skatinti strategiškesnį ir sistemingesnį šių gairių įgyvendinimą, įskaitant per informuotumo didinimą, atitinkamų mokymų ES darbuotojams trečiosiose šalyse rengimą, siekiant veiksmingai kelti LGBTI asmenų teisių klausimą politiniuose ir žmogaus teisių dialoguose su trečiosiomis šalimis ir daugiašaliuose forumuose; pabrėžia, kad svarbu, jog naudojimosi visomis žmogaus teisėmis skatinimo ir gynimo ES gaires būtų plačiai prieinamos LGBTI asmenims; ragina imtis konkrečių veiksmų siekiant didinti ES vidaus ir išorės politikos suderinamumą dėl LGBTI teisių;
126. ragina ES institucijas ir valstybes nares toliau prisidėti prie tos pačios lyties asmenų santuokos ar tos pačios lyties asmenų civilinės sąjungos pripažinimo svarstymų, laikant tai politinių, socialinių, žmogaus bei pilietinių teisių klausimu; palankiai vertina tai, kad vis daugiau šalių gerbiama teisė kurti šeimą sudarius santuoką, civilinę partnerystę ir įsivaikinus nediskriminuojant dėl lytinės orientacijos, ir ragina Komisiją ir valstybes nares parengti pasiūlymų dėl abipusio šių sąjungų ir tos pačios lyties šeimų pripažinimo visoje Europos Sąjungoje, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris darbo, laisvo judėjimo, apmokestinimo ir socialinės apsaugos atžvilgiu, apsaugant šeimų ir vaikų pajamas;
Čiabuvių ir mažumoms priklausančių asmenų teisės
127. yra labai susirūpinęs, kad čiabuviams vis dar gresia itin didelis pavojus patirti diskriminaciją ir kad jie yra itin pažeidžiami vykstant politiniams, ekonominiams, aplinkos ir darbo srities pokyčiams ir neramumams; pažymi, kad dauguma čiabuvių gyvena žemiau skurdo ribos ir turi nedaug galimybių arba neturi galimybių pasinaudoti politiniu atstovavimu ar sprendimų priėmimu, pažeidžiant jų teisę laisvai ir informuotai priimti sprendimus, kaip tai užtikrina Jungtinių Tautų deklaracija dėl čiabuvių tautų teisių ir 2005 m. Europos konsensusas dėl vystymosi; yra itin susirūpinęs dėl to, kad pranešama apie paplitusius ir dažnėjančius čiabuvių tautų žmogaus teisių pažeidimus, pvz., žmogaus teisių gynėjų persekiojimą, savavališkus suėmimus, žudymus ir priverstinį perkėlimą, žemės grobimą ir įmonių vykdomus pažeidimus;
128. labai susirūpinęs pažymi, kad dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su išteklių gavyba, čiabuviams daroma ypatinga žala; ragina Komisiją ir EIVT remti griežtas teisines sistemas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti skaidrumą ir gerą valdymą kasybos ir kitų išteklių gavybos sektoriuose ir kuriomis užtikrinama pagarba vietinių gyventojų teisei laisvai ir informuotai priimti sprendimus ir JT deklaracijai dėl čiabuvių tautų teisių; ragina ES delegacijas stiprinti dialogą su čiabuvių tautomis vietoje, siekiant nustatyti žmogaus teisių pažeidimus ir užkirsti jiems kelią;
129. pabrėžia, kad tautinių mažumų bendruomenės turi ypatingų poreikių, todėl visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse turėtų būti skatinama visiška ir veiksminga tautinei mažumai priklausančių asmenų ir daugumai priklausančių asmenų lygybė; primygtinai ragina Komisiją visame plėtros procese atidžiai stebėti nuostatų, kuriomis ginamos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės, įgyvendinimą;
Asmenų, kurie patyrė diskriminaciją dėl priklausymo kastai, teisės
130. smerkia toliau vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, nukreiptus prieš asmenis, patiriančius diskriminaciją dėl kastų hierarchijos ir dėl priklausymo kastai, įskaitant atsisakymą užtikrinti lygybę, galimybes naudotis teisės sistema ir gauti darbą, taip pat nuolatinę segregaciją ir su priklausymu kastai susijusias kliūtis užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir raidą; yra labai susirūpinęs dėl nerimą keliančio smurtinių išpuolių prieš dalitus dėl priklausymo kastai skaičiaus ir įteisintos nebaudžiamos diskriminacijos; primena raginimą plėtoti ES politiką dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai ir ragina ES pasinaudoti visomis galimybėmis išreikšti didelį susirūpinimą dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai;
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) / pereinamojo laikotarpio teisingumas
131. primena TBT visuotinumą ir pakartoja, kad visapusiškai remia jo darbą; pabrėžia jo svarbų vaidmenį, atliekamą panaikinant tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliantį nebaudžiamumą už sunkiausius nusikaltimus ir užtikrinant teisingumą karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido aukoms; toliau budriai stebi bet kokius mėginimus pakenkti TBT veiklos teisėtumui ir nepriklausomumui;
132. primena savo rezoliuciją, kurioje JT Saugumo Tarybos narės raginamos paremti siūlymą, kad Saugumo Taryba klausimą perduotų spręsti TBT, siekiant ištirti Irake ir Sirijoje vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) įvykdytus pažeidimus prieš krikščionis (chaldėjus, sirus, asirus), jazidus ir kitas religines bei etnines mažumas;
133. palankiai vertina tai, kad Ukraina paskelbė deklaraciją, kuria priima TBT jurisdikciją dėl nusikaltimų, padarytų po 2014 m. vasario 20 d., nes šia deklaracijas sudaromos sąlygos TBT prokurorams spręsti, ar teismas gali tirti pažeidimus, padarytus ginkluoto konflikto Ukrainoje metu, nors Ukraina dar nėra TBT valstybė narė;
134. palankiai vertina Tarybos išvadas dėl ES paramos pereinamojo laikotarpio teisingumui ir palankiai vertina ES paramos pereinamojo laikotarpio teisingumui politikos programą, nes ES yra pirmoji regioninė organizacija, priėmusi tokią politiką; ragina ES, jos valstybes nares ir ES specialiuosius įgaliotinius aktyviai propaguoti TBT, jo sprendimų vykdymo užtikrinimą ir kovoti su nebaudžiamumu už nusikaltimus, kuriems taikomas Romos statutas, taip pat reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad keletas arešto orderių vis dar neįvykdyti; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su TBT ir toliau teikti tvirtą diplomatinę ir politinę paramą stiprinant ir plėtojant TBT ir JT santykius, ypač JT Saugumo Taryboje, taip pat imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią nebendradarbiavimo su TBT atvejams ir veiksmingai į tokius atvejus reaguoti; primena savo raginimą ES priimti bendrą poziciją dėl agresijos nusikaltimo ir Kampalos pakeitimų klausimais ir ragina valstybes nares suderinti savo nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąvokas su Kampalos pakeitimuose išdėstytomis apibrėžtimis, ir stiprinti bendradarbiavimą su TBT; apgailestauja, kad keletas šalių rodo nepasitikėjimą TBT atžvilgiu, pasitraukdamos arba grasindamos pasitraukti iš TBT jurisdikcijos;
135. primena raginimą sukurti ES specialiojo įgaliotinio tarptautinio teisingumo ir tarptautinės humanitarinės teisės klausimais pareigybę, kad šias pareigas atliekančių žmonių veikla būtų iškili ir susilauktų pelnyto pastebimumo – taip bus veiksmingai įgyvendinami ES planai, o ES įsipareigojimas kovoti su nebaudžiamumu ir remti TBT bus integruotas į visą ES užsienio politiką;
136. ragina ES ir jos valstybes nares teikti TBT tinkamą finansavimą ir stiprinti savo paramą tarptautinei baudžiamojo teisingumo sistemai, įskaitant pereinamojo laikotarpio teisingumą;
Tarptautinė humanitarinė teisė (THT)
137. smerkia, kad nesilaikoma tarptautinės humanitarinės teisės (THT), ir reiškia didelį susirūpinamą dėl nerimą keliančio papildomos žalos per ginkluotus konfliktus lygio didėjimo ir dėl mirtinų išpuolių prieš ligonines, mokyklas, humanitarinius konvojus ir kitus civilinius taikinius; reiškia rimtą susirūpinimą dėl didėjančios nevalstybinių subjektų veiksmų įtakos konfliktų zonose visame pasaulyje ir primygtinai ragina ES naudoti visas turimas priemones siekiant, kad valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai laikytųsi THT reikalavimų; palankiai vertina ES ir valstybių narių įsipareigojimą Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (TRKK) tvirtai remti veiksmingo mechanizmo, skirto atitikties THT stiprinimui, steigimą ir prašo vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją informuoti Parlamentą apie tikslus ir numatytą strategiją siekiant įvykdyti šį įsipareigojimą; ragina tarptautinę bendruomenę sušaukti tarptautinę konferenciją siekiant parengti naują tarptautinę sistemą, skirtą duomenims stebėti ir rinkti, ir viešai pranešti apie THT pažeidimus, įskaitant išpuolius prieš ligonines, medicinos darbuotojus ir greitosios pagalbos automobilius; laikosi nuomonės, kad tokia sistema galėtų būti pagrįsta dabartine sistema, skirta nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusiems vaikams; prašo vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją kasmet pateikti viešą kaltininkų, įtariamų vykdžius išpuolius prieš mokyklas ir ligonines, sąrašą, kad būtų galima nustatyti tinkamus ES veiksmus, siekiant užkirsti kelią tokiems išpuoliams;
138. apgailestauja, kad septynios valstybės narės dar neratifikavo Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų; ragina ES ir jos valstybes nares remti visuotinį draudimą naudoti baltąjį fosforą, visų pirma sudarant naują Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų protokolą, kuriuo būtų draudžiama naudoti tokius ginklus;
139. ragina valstybes nares ratifikuoti pagrindinius THT dokumentus ir kitas svarbias teisines priemones, kurios daro poveikį THT; pripažįsta ES gairių dėl skatinimo laikytis THT svarbą ir pakartoja savo raginimą vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai bei EIVT peržiūrėti jų įgyvendinimą, atsižvelgiant į tragiškus įvykius Artimuosiuose Rytuose ir, visų pirma, į visuotinį ir sistemingą nebaudžiamumą už šiurkščius THT ir žmogaus teisių teisės pažeidimus; ragina ES remti iniciatyvas, kuriomis siekiama skleisti THT žinias ir gerąją jų taikymo patirtį ir ragina ES pasinaudoti visomis turimomis dvišalėmis priemonėmis siekiant veiksmingai skatinti savo partnerius laikytis THT, įskaitant politinį dialogą; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms prisijungti prie tarptautinių pastangų užkirsti kelią ginkluotų subjektų išpuoliams prieš mokyklas ir užkirsti kelią jų naudojimui kariniais tikslais, patvirtinant Saugių mokyklų deklaraciją, kuria siekiama padėti panaikinti plataus masto karinius išpuolius prieš mokyklas ginkluotų konfliktų metu;
140. ragina tarptautinę bendruomenę surengti tarptautinę konferenciją, kad būtų galima parengti naujas tarptautines privalomas taisykles, siekiant THT pritaikyti prie naujos karų realybės su tikslu sustiprinti THT taisyklių veiksmingumą;
141. pakartoja savo raginimą vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai paskelbti iniciatyvą, kuria būtų siekiama nustatyti ES ginklų embargo šalims, kaltinamoms rimtais įtarimais dėl THT pažeidimų, visų pirma, kai tai susiję su tyčiniu išpuolių nukreipimu į civilinę infrastruktūrą; pabrėžia, kad, nuolat išduodant leidimus ginklus parduoti tokioms šalims, pažeidžiama 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę priimti Gvantanamo kalinius į ES; pabrėžia, kad reikia kuo greičiau uždaryti Gvantanamo įlankos kalėjimą;
Minties, sąžinės ir religijos ar tikėjimo laisvė
142. vadovaudamasis SESV 10 straipsniu, smerkia visus smurto, persekiojimo, netolerancijos ir diskriminacijos aktus dėl ideologijos, religijos ar tikėjimo; reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolat gaunamų pranešimų apie visame pasaulyje vykdomus smurto, persekiojimo, netolerancijos ir diskriminacijos veiksmų prieš religines ir tikėjimo mažumas; pabrėžia, kad teisės į minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvę yra pagrindinės teisės, susijusi su kitomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, apimanti teisę tikėti arba netikėti ir teisę išpažinti bet kokią religiją ar tikėjimą ar jo neišpažinti, taip pat teisę priimti, keisti pasirinktą tikėjimą, jo atsisakyti arba vėl prie jo sugrįžti, kaip įtvirtinta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnyje; ragina ES ir jos valstybes nares įsitraukti į politines diskusijas, kad būtų panaikinti šventvagystės įstatymai; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad mažumos būtų gerbiamos ir ginamos visame pasaulyje, įskaitant Artimuosius Rytus, kur „Da‘esh“ ir kitos teroristinės grupuotės persekioja jazidus, krikščionis, musulmonų mažumas ir ateistus; apgailestauja dėl piktnaudžiavimo religija ar tikėjimu terorizmo tikslais;
143. remia ES įsipareigojimą skatinti religijos ar tikėjimo laisvę tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose, įskaitant JT, ESBO, Europos Tarybą ir kitus regioninius mechanizmus, ir ragina ES ir toliau teikti metinę rezoliuciją dėl religijos ar tikėjimo laisvės JT ir remti JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją bei EIVT dalyvauti nuolatiniame dialoge su NVO, religinėmis ar tikėjimo grupėmis ir religiniais lyderiais;
144. visapusiškai remia ES praktiką imtis iniciatyvos rengiant temines rezoliucijas JT Žmogaus teisių taryboje ir JT Generalinėje Asamblėjoje dėl religijos ir tikėjimo laisvės, ragina ES remti JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus ir ragina šalis, kurios šiuo metu nepatenkina JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais apsilankymo prašymų;
145. ragina ES stiprinti esamas priemones ir vadovaujantis savo įgaliojimais patvirtinti kitas, siekiant užtikrinti, kad religinių mažumų apsauga būtų veiksminga visame pasaulyje;
146. ragina imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti, kad ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires būtų veiksmingai įgyvendinamos, įskaitant: nuolatinį ir nuoseklų ES darbuotojų mokymą būstinėse ir delegacijose; ataskaitų apie šalies ir vietos aplinkybes teikimą; glaudų bendradarbiavimą su vietos subjektais, ypač religinių ar tikėjimo grupių lyderiais;
147. yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose pasaulio dalyse religijos ar tikėjimo bendruomenėms kyla pavojus, kai ištisos religinės bendruomenės išnyksta arba turi bėgti;
148. pabrėžia, kad šiuo metu krikščionių religinė grupė yra labiausiai persekiojama ir bauginama pasaulyje, įskaitant Europą, kurioje krikščionių pabėgėliai nuolat kenčia nuo persekiojimo religiniu pagrindu, ir kad kai kurioms iš seniausių krikščionių bendruomenių kyla grėsmė išnykti, ypač Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose;
149. ragina tarptautinę bendruomenę ir ES užtikrinti mažumų apsaugą ir įrengti saugias zonas; ragina užtikrinti etninių ir religinių mažumų, gyvenančių vietovėse, kur jie visada buvo istoriškai įsitvirtinę ir gyveno taikiai šalia viena kitos – pvz., Sindžaro kalnuose (jazidai), Ninevijos lygumose (chaldėjų, sirų ir asirų tautos) – pripažinimą, savivaldą ir apsaugą; ragina teikti specialią pagalbą siekiant išsaugoti (masinius) kapus dabartinių ir nesenų konfliktų zonose, kad būtų galima ekshumuoti ten esančius žmonių palaikus ir juos galėtų ištirti teismo medicinos ekspertai, siekiant sudaryti sąlygas juos tinkamai palaidoti arba aukų palaikus atiduoti giminėms; ragina sukurti specialų fondą, kuris padėtų finansuoti iniciatyvas, kuriomis siekiama išsaugoti įrodymus, kad būtų galima atlikti tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, įtariamus nusikaltimais žmoniškumui; ragina ES ir jos valstybes nares imtis veiksmų kuo skubiau parengti ekspertų grupę, kuriai būtų pavesta surinkti visus įrodymus apie vykdomus tarptautinius nusikaltimus, įskaitant genocidą, nusikaltimus prieš religines ir etnines mažumas, nesvarbu, kur jie galėjo būti įvykdyti, įskaitant dabartinių ar neseniai vykusių konfliktų aukų masinių kapaviečių išsaugojimą, siekiant parengti tarptautinio baudžiamojo persekiojimo veiksmus prieš atsakingus asmenis;
Saviraiškos laisvė internete ir realiame gyvenime vaizdo ir garso bei kitomis žiniasklaidos priemonėmis
150. pabrėžia, kad žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės yra visuotinės ir turi būti ginamos pasauliniu mastu kiekvienu jų išraiškos aspektu;
151. pabrėžia, kad saviraiškos laisvė, žiniasklaidos nepriklausomumas ir pliuralizmas yra svarbūs kaip pagrindiniai elementai siekiant demokratijos, ir kad reikia piliečių bei pilietinės visuomenės įgalinimo siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus skaidrumą ir atskaitomybę;
152. išreiškia susirūpinimą dėl daugelyje šalių pagausėjusių žurnalistų areštų ir grasinimų jiems ir pabrėžia, kad ši praktika rimtai trukdo spaudos laisvei; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę apsaugoti nepriklausomus žurnalistus ir tinklaraščių kūrėjus, sumažinti skaitmeninę atskirtį ir palengvinti nevaržomą prieigą prie informacijos ir bendravimo ir necenzūruotą prieigą prie interneto (skaitmeninę laisvę);
153. reiškia rimtą susirūpinimą dėl stebėsenos, priežiūros, cenzūros ir filtravimo technologijų plėtros ir plitimo, nes jos kelia vis didesnį pavojų žmogaus teisių ir demokratijos aktyvistams autokratinėse valstybėse;
154. griežtai smerkia tai, kad vis daugiau žmogaus teisių gynėjų susiduria su skaitmeninėmis grėsmėmis, įskaitant grasinimus suketi pavojų duomenims, įrangos konfiskavimą, nuotolinį stebėjimą ir duomenų nutekėjimą; smerkia sekimo internete ir įsilaužimo praktiką siekiant rinkti informaciją, kuri gali būti naudojama teismo bylose ar šmeižto kampanijose, taip pat garbės ir orumo gynimo bylose;
155. griežtai smerkia valdžios institucijas, kontroliuojančias internetą, žiniasklaidą ir akademinę bendruomenę, ir sustiprėjusį bauginimą, priekabiavimą ir savavališką sulaikymą, su kuriais susiduria žmogaus teisių gynėjai, teisininkai ir žurnalistai;
156. smerkia autoritarinių režimų vykdomus skaitmeninių ryšių apribojimus, įskaitant interneto svetainių uždarymą ir asmeninių paskyrų blokavimą, siekiant apriboti žodžio laisvę ir kaip priemonę nutildyti opoziciją ir suvaržyti pilietinę visuomenę; ragina ES ir jos valstybes nares viešai pasmerkti režimus, ribojančius jų kritikų ir opozicijos skaitmeninę komunikaciją;
157. pabrėžia, kad svarbu skatinti neribotą prieigą prie interneto visų rūšių ryšiuose su trečiųjų šalių atstovais, įskaitant stojimo derybas, prekybos derybas ir žmogaus teisių dialogus ir diplomatinius ryšius, ir siekti, kad informacija apie žmogaus teises ir demokratiją būtų kiek įmanoma labiau prieinama žmonėms visame pasaulyje;
158. yra susirūpinęs dėl neapykantą kurstančių kalbų dažnėjimo, ypač socialinės žiniasklaidos platformose; ragina Komisiją įtraukti PVO atstovus siekiant užtikrinti, kad bus atsižvelgta į jų nuomones derybose dėl elgesio kodeksų; griežtai smerkia neapykantos pranešimų, kurstančių smurtą ar terorą, sklaidą;
159. ragina aktyviau remti žiniasklaidos laisvę, apsaugoti nepriklausomus žurnalistus, tinklaraštininkus ir informatorius, sumažinti skaitmeninę atskirtį ir palengvinti nevaržomą prieigą prie informacijos ir bendravimo ir išsaugoti necenzūruotą prieigą prie interneto (skaitmeninę laisvę);
160. ragina ryžtingai vystyti ir skleisti technologijas, kurios padėtų saugoti žmogaus teises ir lengviau užtikrinti gyventojų skaitmenines teises ir laisves bei gyventojų saugumą ir privatumą;
161. ragina ES naudoti nemokamą ir atvirąją programinę įrangą, taip pat skatinti kitus subjektus tai daryti, nes tokia programinė įranga suteikia didesnį saugumą ir ja labiau užtikrinamos žmogaus teisės;
162. ragina Komisiją ir valstybes nares visuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant JT Interneto valdymo forumą, G8, G20, ESBO ir Europos Tarybą, kelti klausimus dėl saviraiškos laisvės internete ir dėl laisvo ir atviro interneto svarbos;
Kova su terorizmu
163. pakartoja, kad vienareikšmiškai smerkia terorizmą ir visiškai remia veiksmus, kuriais siekiama panaikinti teroristines organizacijas, ypač „Da‘esh“, kuri kelia akivaizdžią grėsmę regioniniam ir tarptautiniam saugumui, ir kartu primena, kad vykdant šiuos veiksmus reikėtų visada visiškai gerbti tarptautinę žmogaus teisių teisę; pritaria tam, kad būtų įgyvendinta Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2178 (2014 m.) dėl kovos su užsienio teroristų kovotojų keliamomis grėsmėmis ir Madride patvirtinti pagrindiniai principai dėl užsienio teroristų kovotojų srauto sustabdymo;
164. primena, kad ES veiksmų plane dėl žmogaus teisių ir demokratijos pabrėžiamas poreikis užtikrinti, kad pagarba nuomonės laisvei ir žodžio laisvei būtų integruotos į vystymosi politiką ir programas, susijusias su terorizmu, įskaitant skaitmeninio sekimo technologijas; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų visapusiškai išnaudoti esamas priemones, kuriomis reaguojama į ES piliečių radikalėjimą, ir turėtų parengti veiksmingas programas, kuriomis siekiama kovoti su terorizmu ir ekstremistine propaganda bei verbavimo metodais, ypač internete, ir užkirsti kelią radikalėjimui; pabrėžia, kad reikia kuo skubiau imtis bendrų ES veiksmų ir primygtinai ragina valstybes nares bendradarbiauti jautriose srityse, visų pirma keičiantis informacija ir žvalgybos informacija;
165. ragina ES ir toliau bendradarbiauti su JT kovojant su terorizmo finansavimu, įskaitant turimų mechanizmų, skirtų teroristams ir teroristinėms organizacijoms nustatyti, naudojimą, taip pat stiprinti turto įšaldymo mechanizmų visame pasaulyje, kartu laikantis tarptautinių tinkamo proceso ir teisinės valstybės principų; ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai ir skubiai spręsti šį klausimą su valstybėmis, kurios finansuoja arba remia teroristų organizacijas, arba leidžia tai daryti savo piliečiams;
Mirties bausmė
166. primena apie tai, kad ES laikosi visiško mirties bausmės netoleravimo pozicijos, ir dar kartą pabrėžia savo ilgalaikę poziciją jokiu būdu ir jokiomis aplinkybėmis nepateisinti mirties bausmės, kankinimų, žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio bei baudimo;
167. taip pat palankiai vertina mirties bausmės panaikinimą Fidžyje, Suriname, Mongolijoje ir JAV Nebraskos valstijoje;
168. yra labai susirūpinęs dėl to, kad pastaraisiais metais kai kuriose šalyse grąžintas mirties bausmės vykdymas; apgailestauja, kad politiniai lyderiai kitose šalyse taip pat svarsto galimybes sugrąžinti mirties bausmę; reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų, kad išaugo mirties nuosprendžių, įvykdytų visame pasaulyje 2015 m., skaičius, visų pirma Kinijoje, Egipte, Irane, Nigerijoje, Pakistane ir Saudo Arabijoje; primena šių valstybių valdžios institucijoms, kad šios valstybės yra Vaiko teisių konvencijos šalys, o pagal šią konvenciją griežtai draudžiama skirti mirties bausmę už nusikaltimus, kuriuos padarė jaunesni nei 18 m. asmenys;
169. yra ypač susirūpinęs dėl to, kad daugėja mirties nuosprendžių masiniuose teismo procesuose, kuriuose nėra jokių garantijų, kad bus užtikrinti minimalūs teisingo bylos nagrinėjimo standartai, būtini pagal tarptautinę teisę;
170. griežtai smerkia dažnesnį mirties bausmės taikymą už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, ir ragina už tokius nusikaltimus neskirti mirties bausmės ir jos nevykdyti neatidėliotinai;
171. ragina šalis, kurios yra panaikinusios mirties bausmę arba taiko ilgalaikį mirties bausmės moratoriumą, vykdyti savo įsipareigojimus ir nepradėti vėl taikyti šios bausmės; ragina ES toliau naudotis bendradarbiavimu ir diplomatija visuose galimuose pasaulio forumuose pasisakant prieš mirties bausmę, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma teisės į sąžiningą teismą kiekvieno asmens, kuriam gresia mirties bausmė, atveju; pabrėžia ES svarbą tęsiant stebėjimą sąlygas, kuriomis vykdoma mirties bausmė tose šalyse, kurios ją vis dar taiko, siekiant užtikrinti, kad nuteistų mirties bausme asmenų sąrašas būtų skelbiamas viešai ir kad jų kūnai būtų grąžinami giminėms;
172. primygtinai pakartoja, jog yra svarbu, kad ES vykdytų pastebimą politiką, kuria siekiama visuotinio mirties bausmės panaikinimo, kaip numatyta pagal 2013 m. peržiūrėtas ES gaires dėl mirties bausmes, ir kad ji ES ir toliau propaguotų mirties bausmės panaikinimą; ragina ES toliau dirbti siekiant visuotinio mirties bausmės panaikinimo, išnagrinėti naujus agitavimo šiuo tikslu būdus, taip pat remti veiksmus EDŽTRP kontekste, kuriais užkertamas kelias mirties bausmės nuosprendžiui ar jo įvykdymui; prašo, kad ES delegacijos ir toliau organizuotų informuotumo didinimo kampanijas šiuo tikslu;
Kova su kankinimu ir netinkamu elgesiu
173. reiškia didelį susirūpinimą, kad ir toliau taikomi kankinimai ir netinkamas elgesys įkalintų asmenų atžvilgiu, inter alia, siekiant išgauti prisipažinimus, kurie vėliau naudojami baudžiamuosiuose teismuose, kurie akivaizdžiai neatitinka tarptautinių sąžiningumo standartų;
174. smerkia plačiai paplitusį kankinimų ir netinkamo elgesio naudojimą visuomenės narių disidentų atžvilgiu siekiant juos nutildyti, taip pat pažeidžiamų grupių atžvilgiu, pvz., tautinės, kalbinės ir religinės mažumos, LGBTI asmenys, moterys, vaikai, prieglobsčio prašytojai ir migrantai;
175. itin griežtai smerkia „Da’esh“ ir kitų teroristinių ar sukarintų organizacijų vykdomus kankinimus ir netinkamą elgesį; išreiškia solidarumą su visų nuo smurto nukentėjusių aukų šeimomis ir bendruomenėmis; smerkia grupuotės „Da’esh“ ir kitų teroristinių ar sukarintų organizacijų praktiką, apimančią diskriminaciją ir taikymąsi į mažumų grupes; ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę dėti daugiau pastangų siekiant reaguoti į neatidėliotiną poreikį veiksmingai užkirsti kelią tolesnėms kančioms;
176. mano, kad kalinimo sąlygos ir kalėjimų būklė daugelyje šalių kelia didelį susirūpinimą; mano, kad itin svarbu kovoti su visų formų kankinimu ir netinkamu elgesiu su sulaikytais asmenimis, įskaitant psichologinius kankinimus, ir dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamos tarptautinės teisės, visų pirma, kiek tai susiję su galimybe naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti vaistų; griežtai smerkia šios teisės pažeidimus ir mano, kad atsisakymas gydyti kalinius, sergančius tokiomis ligomis kaip hepatitas ar ŽIV, prilygsta atsisakymui padėti asmenims, kuriems gresia pavojus;
177. primygtinai ragina EIVT, atsižvelgiant į nuolatinius pranešimus apie plačiai paplitusią neteisminių egzekucijų, kankinimų ir netinkamo elgesio praktiką visame pasaulyje, visais dialogo lygmenimis ir visuose forumuose suintensyvinti ES pastangas kovojant su neteisminėmis egzekucijomis, kankinimais ir kitu netinkamu elgesiu, kaip nustatyta ES politikos trečiųjų šalių atžvilgiu gairėse dėl kankinimo ir kito žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo;
178. ragina EIVT ir toliau politiniuose su trečiosiomis šalimis ir dialoguose žmogaus teisių klausimais sistemingai reikšti susirūpinimą dėl kankinimo ir netinkamo elgesio, taip pat jį reikšti viešuose pareiškimuose, ir ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas vietose stebėti kankinimo ir netinkamo elgesio atvejus, imtis konkrečių veiksmų siekiant skatinti visišką jų panaikinimą, sekti susijusius baudžiamojo teismo procesus ir pasinaudoti visomis joms prieinamomis priemonėmis, kad padėtų susijusiems asmenims;
Bepiločiai orlaiviai
179. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ginkluoti nepilotuojami orlaiviai naudojami nesilaikant tarptautinės teisinės sistemos; ragina valstybes nares suformuluoti aiškią politiką ir teisines pozicijas dėl ginkluotų bepiločių orlaivių ir dar kartą ragina ES parengti bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, kurioje būtų puoselėjamas žmogaus teisių ir THT laikymasis ir sprendžiami tokie klausimai kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonomiškus ginklus, kuriais galima vykdyti atakas be žmogaus įsikišimo; ragina ES nepritarti neteisminių ir tikslinių nužudymų praktikai ir įsipareigoti užtikrinti atitinkamas priemones, atitinkančias vidaus ir tarptautinius teisinius įsipareigojimus, jei yra pagrindo manyti, jos jurisdikcijoje esantis asmuo ar subjektas gali būti susijęs su neteisėtais tiksliniais nužudymais užsienyje; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją, valstybes nares ir Tarybą įtraukti ginkluotus bepiločius orlaivius ir visiškai autonomiškus ginklus į susijusius Europos ir tarptautinius nusiginklavimo ir ginklų kontrolės mechanizmus, ir ragina valstybes nares bendradarbiauti su šiais kontrolės mechanizmais ir juos stiprinti; ragina ES skatinti užtikrinti didesnį ginkluotus nepilotuojamus orlaivius naudojančių valstybių narių, ne tik trečiųjų šalių skaidrumą ir atskaitomybę teisinio jų naudojimo pagrindo ir atsakomybės už veiksmus požiūriu, siekiant sudaryti sąlygas nepilotuojamų orlaivių atakų teisminei priežiūrai atlikti ir užtikrinti, kad neteisėtų nepilotuojamų orlaivių atakų aukos galėtų veiksmingai pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis;
180. pabrėžia, kad ES draudžia kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kurie suteiktų galimybę vykdyti atakas be žmogaus įsikišimo; ragina ES nepritarti neteisėtų ir tikslinių žudymų praktikai ir ją uždrausti;
181. ragina Komisiją nuolat tinkamai informuoti Parlamentą apie ES lėšų naudojimą visiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, susijusiems civilinės ir karinės paskirties bepiločių orlaivių konstravimu; ragina atlikti būsimų bepiločių orlaivių kūrimo projektų poveikio žmogaus teisėms įvertinimą;
182. pabrėžia, kad technologijų poveikis gerinant žmogaus teisių padėtį turėtų būti integruotas į ES politiką ir programas, siekiant puoselėti žmogaus teisių apsaugą ir propaguoti demokratiją, teisinės valstybės principą, gerą valdymą ir taikų konfliktų sprendimą;
Parama demokratijai ir rinkimams ir rinkimų stebėjimo misijos
183. primena, kad atvira erdvė pilietinei visuomenei, žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvei ir pagarba teisinei valstybei yra pagrindiniai elementai, kurių reikia sąžiningiems ir demokratiniams rinkimams; ragina ES užtikrinti, kad vietos NVO turėtų erdvės teisėtam rinkimų stebėjimui ir priežiūrai; pabrėžia, kad korupcija kelia grėsmę vienodoms galimybėms naudotis žmogaus teisėmis ir kenkia demokratiniams procesams; mano, kad ES turėtų pabrėžti sąžiningumo, atskaitomybės ir tinkamo viešųjų reikalų valdymo svarbą visuose dialoguose su trečiosiomis šalimis, kaip nurodyta Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją (UNCAC); pakartoja, kad Sąjunga turi ištesėti įsipareigojimą savo partneriams, visų pirma savo kaimyninėms šalims, remti ekonomines, socialines ir politines reformas, ginti žmogaus teises, padėti diegti teisinės valstybės principą, yra geriausios priemonės siekiant sustiprinti tarptautinę tvarką ir užtikrinti stabilumą kaimyninėse šalyse; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad persvarstant Europos kaimynystės politiką buvo sudaryta galimybė pakartoti, kad visuotinių vertybių gynyba ir žmogaus teisių propagavimas yra pagrindiniai Sąjungos tikslai; primena, kad įgyvendinant plėtros ir kaimynystės politiką Europos Sąjungos, politikų, mokslininkų, žiniasklaidos, NVO ir pilietinės visuomenės įgyta perėjimo prie demokratijos patirtis ir išmoktos pamokos taip pat galėtų veiksmingai padėti nustatyti geriausią praktiką, kurią būtų galima naudoti siekiant remti ir tvirtinti kitus demokratizacijos procesus visame pasaulyje; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos demokratijos fondo ir ES programų, kuriomis remiamos PVO, ypač EDŽTRP, darbą;
184. rekomenduoja ES parengti visapusiškesnį požiūrį į demokratizacijos procesus, nes rinkimų stebėjimas yra tik vienas ilgesnio ir platesnio ciklo aspektas; primena, kad politinis pereinamasis procesas ir demokratizacija bus tvarūs tik tada, kai sėkmingai susies pagarbą žmogaus teisėms su lygiomis galimybėmis dalyvauti demokratiniame procese moterims, neįgaliesiems ir kitoms socialiai atskirtoms grupėms, su teisingumo, skaidrumo, atskaitomybės, susitaikymo, teisinės valstybės, ekonominės ir socialinės plėtros, kovos su dideliu skurdu ir demokratinių institucijų kūrimo skatinimu; pabrėžia, kad kova su korupcija šalyse, kuriose vyksta demokratizacijos procesai, turėtų būti ES prioritetas, nes šis reiškinys trukdo užtikrinti ir skatinti gerą valdymą, skatina su organizuotą nusikalstamumą ir yra susijęs su rinkimų rezultatų klastojimu;
185. palankiai vertina bendrą komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo ir primena, kad, kaip numatyta ES sutartyje, ES santykiai su kaimyninėmis šalimis turėtų būti grindžiami Sąjungos vertybėmis, apimančiomis žmogaus teises ir demokratiją; pabrėžia, kad parama siekiant stabilizuoti padėtį kaimyninėse šalyse ir skatinti demokratiją, teisinę valstybę, gerą valdymą yra neatsiejama nuo žmogaus teisių;
186. pabrėžia, kad ES turėtų toliau remti demokratines ir veiksmingas kaimyninių šalių žmogaus teisių institucijas ir pilietinę visuomenę; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Europos demokratijos fondas vykdo nuoseklią veiklą rytinėse ir pietinėse ES kaimyninėse šalyse skatinant pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms bei demokratijos principams;
187. pabrėžia, kad plėtros politika yra viena iš svariausių pagarbos demokratijos principams ir žmogaus teisėms stiprinimo priemonių; ragina Komisiją ir toliau teikti paramą stiprinant demokratinę politinę kultūrą, teisinės valstybės principus, žiniasklaidos nepriklausomybę, taip pat teismų ir kovos su korupcija srityse šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse;
188. ragina Komisiją ir EIVT ir toliau teikti visokeriopą paramą trečiosiose šalyse vykstantiems demokratijos procesams bei vadovaujančių ir opozicijos partijų tarpusavio politiniam dialogui ir pilietinei visuomenei; dar kartą pakartoja, kaip svarbu vykdyti su rinkimų stebėjimo misijų ataskaitomis ir rekomendacijomis susijusią tolesnę veiklą, kai šios misijos naudojamos kaip ES įsipareigojimo remti demokratiją dalis ir kaip susijusių šalių nacionalinės žmogaus teisių strategijos dalis; ragina stiprinti koordinavimą ir bendradarbiavimą tarp Parlamento ir Komisijos ir (arba) EIVT siekiant užtikrinti tolesnę veiklą, susijusią su šių rekomendacijų įgyvendinimu, taip pat skirti tikslingą finansinę ir techninę pagalbą, kurią ES galėtų suteikti; ragina Komisiją pateikti bendrą rinkimų stebėjimo procesų vertinimą;
189. ragina Tarybą ir EIVT įtraukti į ES metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje geografinę dalį atskirą skyrių, skirtą atitinkamoms šalims, kuriame būtų aptariamas rinkimų stebėjimo misijų priimtų rekomendacijų įgyvendinimo klausimas; primena įsipareigojimą, kurį veiksmų plane prisiėmė EIVT, Komisija ir valstybės narės – tvirčiau ir nuosekliau bendradarbiauti su rinkimų valdymo įstaigomis, parlamentinėmis institucijomis ir PVO trečiosiose šalyse, siekiant padėti joms įgyti daugiau galių ir taip stiprinti demokratinius procesus;
190. ragina Komisiją užtikrinti, kad jos darbas – rinkimų stebėjimas ir pagalba – būtų atliekamas derinant jį su panašia parama kitiems svarbiems demokratinės sistemos subjektams, kaip antai politinėms partijoms, parlamentams, vietos valdžios institucijoms, nepriklausomai žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei;
191. ragina ES dirbti toliau siekiant nustatyti geriausią šios srities patirtį, įskaitant konfliktų prevencijos priemones, tarpininkavimą ir dialogo skatinimą, kad būtų parengtas nuoseklus, lankstus ir patikimas ES požiūris;
192. pripažįsta sėkmingą EIVT ir ES delegacijų darbą užbaigiant antrosios kartos demokratijos analizę, taip pat pažangą demokratijos veiksmų planų srityje, ir ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją užtikrinti, kad veiksmų planai virstų konkrečia parama demokratijai tose vietovėse;
193. ragina EIVT toliau remtis demokratijos analizės patirtimi, kad būtų pasirengta perkelti šią analizę į savo veiklą užsienyje, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors Nacionalinės žmogaus teisių ir demokratijos strategijos yra sveikintinos, to nepakanka, kad būtų nustatytas tikrai visapusiškas supratimas apie demokratiją šalyje partnerėje;
194. paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai bei ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais.
- [1] http://www.un.org/womenwatch/daw/cedaw/cedaw.htm.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2014)0070.
- [3] http://www.ohchr.org/EN/ProfessionalInterest/Pages/CMW.aspx.
- [4] A/RES/41/128.
- [5] http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/69/2.
- [6] http://www.ohchr.org/EN/ProfessionalInterest/Pages/Vienna.aspx.
- [7] http://www.un.org/womenwatch/daw/beijing/pdf/BDPfA%20E.pdf.
- [8] http://www.unfpa.org/sites/default/files/pub-pdf/programme_of_action_Web%20ENGLISH.pdf.
- [9] http://www.ohchr.org/Documents/Publications/PTS-4Rev1-NHRI_en.pdf.
- [10] https://europa.eu/globalstrategy/en/global-strategy-foreign-and-security-policy-european-union.
- [11] http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11855-2012-INIT/lt/pdf.
- [12] https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cmsUpload/111817.pdf.
- [13] http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A52009XG1215%2801%29.
- [14] http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10897-2015-INIT/lt/pdf.
- [15] http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52013IP0279.
- [16] http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/foraff/137584.pdf.
- [17] http://www.europarl.europa.eu/document/activities/cont/201203/20120329ATT42170/20120329ATT42170EN.pdf.
- [18] http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10255-2016-INIT/lt/pdf.
- [19] http://www.consilium.europa.eu/en/meetings/fac/2015/10/st13201-en15_pdf/.
- [20] http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2016/06/16-epsco-conclusions-lgbti-equality/.
- [21] http://ec.europa.eu/justice/discrimination/files/lgbti_actionlist_en.pdf.
- [22] http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9242-2015-INIT/lt/pdf
- [23] http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/what-we-do/policies/european-agenda-migration/background-information/docs/communication_on_the_european_agenda_on_migration_lt.pdf.
- [24] http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2015/07/20-fac-migration-conclusions/.
- [25] http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-12002-2015-REV-1/lt/pdf
- [26] http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-12098-2015-INIT/lt/pdf
- [27] http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32015D0260.
- [28] http://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=LT&f=ST%2015559%202014%20INIT
- [29] http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/130243.pdf.
- [30] http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-12525-2016-INIT/lt/pdf
- [31] https://rm.coe.int/CoERMPublicCommonSearchServices/DisplayDCTMContent?documentId=090000168008482e.
- [32] http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2011:076:0056:0058:LT:PDF
- [33] http://eeas.europa.eu/enp/documents/2015/151118_joint-communication_review-of-the-enp_lt.pdf
- [34] http://www.consilium.europa.eu/en/meetings/international-summit/2015/11/action_plan_en_pdf/.
- [35] http://www.securitycouncilreport.org/atf/cf/%7B65BFCF9B-6D27-4E9C-8CD3-CF6E4FF96FF9%7D/s_res_2242.pdf.
- [36] http://www.securitycouncilreport.org/atf/cf/%7B65BFCF9B-6D27-4E9C-8CD3-CF6E4FF96FF9%7D/CAC%20S%20RES%201820.pdf.
- [37] http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=S/RES/1325(2000).
- [38] http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/69/167.
- [39] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0337.
- [40] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0300.
- [41] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0201.
- [42] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0102.
- [43] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0051.
- [44] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0470.
- [45] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0317.
- [46] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0350.
- [47] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0348.
- [48] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0288.
- [49] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0075.
- [50] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0079.
- [51] Priimti tekstai, P8_TA(2014)0027.
- [52] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0172.
- [53] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0420.
- [54] http://www.ohchr.org/EN/HRBodies/HRC/RegularSessions/Session31/Documents/A_HRC_31_56_en.doc.
- [55] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0274.
- [56] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470.
- [57] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0507.
- [58] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0334.
- [59] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0226.
- [60] A/HRC/RES/17/4.
- [61] https://www.democracyendowment.eu/annual-report/.
- [62] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0432.
- [63] http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/july/tradoc_153591.pdf.
- [64] (Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Nigerijoje, Somalyje, Mauritanijoje, Sudane, Siera Leonėje, Jemene, Afganistane, Pakistane, Katare, Irane ir Maldyvuose);
Vystymosi komiteto NUOMONĖ (9.11.2016)
pateikta Užsienio reikalų komitetui
dėl 2015 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje
(2016/2219(INI))
Nuomonės referentas: Cristian Dan Preda
PASIŪLYMAI
Vystymosi komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. tvirtai tiki, kad vystymasis ir žmogaus teisės yra tarpusavyje susiję ir kad žmogaus teisių, įskaitant socialines, ekonomines ir politines teises, paisymas, gynimas ir įgyvendinimas – būtina skurdo ir nelygybės visiems mažinimo ir darnaus vystymosi tikslų (DVT) pasiekimo sąlyga; taip pat mano, kad skurdas ir nepakankamas išsivystymas trukdo veiksmingai naudotis žmogaus teisėmis;
2. pabrėžia, kad šiuo metu dėl pabėgėlių krizės tarptautinė bendruomenė susiduria su vienu iš didžiausių jai tekusių iššūkių; palankiai vertina tai, kad sukurtos naujos ES priemonės siekiant kovoti su pagrindinėmis migracijos priežastimis, ir pabrėžia, kad formuojant ES migracijos politiką svarbu itin didelį dėmesį skirti žmogaus teisėms ir orumui; primena, kad teisė išvykti iš savo šalies yra įtvirtinta JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 13 straipsnyje ir kad kilmės, tranzito ir paskirties šalyse, įskaitant sulaikymo centrus, turi būti visapusiškai gerbiamos migrantų žmogaus teisės;
3. laikosi nuomonės, kad visų asmenų žmogaus teisės privalo būti įtrauktos į visus Darbotvarkės iki 2030 m. tikslus ir uždavinius; ragina nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis nustatyti įtraukią ir teisėmis grindžiamą DVT rodiklių, kuriais atsižvelgiama į žmogaus teises, sistemą siekiant užtikrinti itin didelį skaidrumą ir atskaitomybę šiuo klausimu, kad vystymuisi skirti ištekliai iš tiesų pasiektų žmones, kuriems reikia pagalbos;
4. atkreipia dėmesį į itin svarbų 16-ąjį darnaus vystymosi tikslą užtikrinti taiką, teisingumą ir sukurti įtraukią visuomenę; pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms yra bet kurio sėkmingo demokratizacijos proceso pagrindas ir kad teisinės valstybės, gero valdymo, institucinių pajėgumų stiprinimas naudojant paramą biudžetui, demokratinis dalyvavimas ir atstovaujamasis sprendimų priėmimas, stabilumas, socialinis teisingumas ir integracinis bei tvarus augimas, sudarant sąlygas teisingai perskirstyti turtą, turėtų būti pagrindiniai ES išorės politikos tikslai; įspėja dėl populizmo, ekstremizmo ir piktnaudžiavimo valdžia, kuriais įteisinami žmogaus teisių pažeidimai;
5. primena, kad teisėmis grindžiamas požiūris įtrauktas į ES vystymosi politiką, kuria siekiama integruoti žmogaus teisių principus į ES operatyvinę veiklą vystymosi srityje, apimant susitarimus tiek būstinėse, tiek vietoje, kad žmogaus teisių bei vystomojo bendradarbiavimo veikla būtų sinchronizuota; ragina, kad tarp ES partnerių, įskaitant vietos valdžios institucijas, pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių, būtų plačiau skleidžiamas teisėmis grindžiamo požiūrio įgyvendinimo priemonių rinkinys ir Komisija atidžiai stebėtų jo įgyvendinimą;
6. yra susirūpinęs dėl bandymų naudoti lėšas, skirtas kovai su skurdu ir vystymosi skatinimui – tai taip pat turi praktinį poveikį politikai, kurios pagrindinis tikslas – ginti žmogaus teises, su vystymusi nesusijusiems tikslams;
7. primena, jog siekiant, kad būtų laikomasi žmogaus teisių, ypač svarbus politikos suderinamumo vystymosi labui principas, įtvirtintas SESV 208 straipsnyje; ragina ES užtikrinti, kad naudojant reikiamas gaires, atliekant poveikio vertinimus ir taikant stebėsenos bei ataskaitų teikimo mechanizmus ES ir jos valstybių narių politikoje būtų konkrečiai įgyvendinamas politikos suderinamumas vystymosi labui; primygtinai ragina įgyvendinant teisėmis grindžiamą požiūrį didinti visų ES išorės politikos sričių ir priemonių nuoseklumą ir koordinavimą; ragina valstybes nares imtis veiksmų neviršijant savo įgaliojimų ir laikantis vystymosi srityje prisiimtų įsipareigojimų bei ES politikos priemonių šioje srityje;
8. primygtinai ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares nuolat įtraukti visų asmenų žmogaus teisių klausimą į politinius dialogus ir derybas dėl prekybos su besivystančiomis šalimis ir užtikrinti, kad bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis būtų susietas su padaryta pažanga faktiškai skatinant demokratiją ir žmogaus teises; primygtinai ragina Komisiją toliau skatinti įtraukti nediskutuotinas nuostatas dėl žmogaus teisių bei socialines ir aplinkosaugos nuostatas derantis dėl tarptautinių susitarimų, įskaitant EPS, ir apsvarstyti galimybę įdiegti sankcijų sistemą ir žalos nukentėjusiesiems atlyginimo mechanizmą, jeigu įrodoma, kad buvo pažeistos žmogaus teisės; visų pirma pabrėžia, kad būsimame susitarime su AKR valstybėmis būtina sustiprinti dabartinį dialogą dėl žmogaus teisių; ragina ES aktyviai įtraukti NVO ir pilietinę visuomenę formuojant politiką, siekiant užtikrinti žmogaus teisių nuostatų efektyvumą, garantuoti atsakomybę ir užkirsti kelią galimam žmogaus teisių panaudojimui politiniais tikslais;
9. pripažįsta itin svarbų ES delegacijų vaidmenį propaguojant žmogaus teises trečiosiose šalyse ir veiksmingai įgyvendinant ES išorės politiką žmogaus teisių srityje; ragina Komisiją atlikti teisėmis grindžiamo požiūrio įgyvendinimo priemonių rinkinio naudojimo delegacijose vertinimą ir pateikti Parlamentui šio vertinimo apžvalgą;
10. primena, kad privatusis sektorius yra svarbus partneris įgyvendinant DVT; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tarptautinių bendrovių atskaitomybę ir derėjimą su žmogaus teisių ir socialiniais bei aplinkos apsaugos standartais ir principais, kai įmonė šalyje vykdo veiklą; mano, kad tą veiksmingiausiai galima užtikrinti sudarant daugiau viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir valstybes nares reguliariai vertinti privačiojo sektoriaus su vystymusi susijusios veiklos poveikį žmogaus teisėms ir aktyviai dalyvauti JT Žmogaus teisių tarybos veikloje rengiant tarptautinę sutartį, kuria siekiama tarptautines korporacijas patraukti atsakomybėn už žmogaus teisių pažeidimus;
11. primena, kad konfliktai ir nestabilumas daro neigiamą poveikį milijonų žmonių gyvenimui ir kad plačiai paplito su terorizmu susiję žmogaus teisių pažeidimai; pabrėžia, kad būtina geriau susieti užsienio politikos saugumo priemones, humanitarinę pagalbą ir ilgalaikio vystymosi priemones; primygtinai ragina ES į vystymosi programas, įgyvendinamas su trečiosiomis šalimis, įtraukti nuo nusikaltimų ir smurto nukentėjusių asmenų apsaugą ir teikti pirmenybę keitimuisi geriausia patirtimi kovos su korupcija srityje, nes korupcija dažnai yra kelias į nebaudžiamumą ir pagrindinė neteisingo elgesio su nukentėjusiaisiais priežastis;
12. pabrėžia, kad reikia skatinti visų asmenų socialinę, ekonominę ir politinę įtrauktį, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, rasės, etninės kilmės ar religijos, taip pat užtikrinti visiems sąžiningas sąlygas naudotis sustiprintomis nacionalinėmis sveikatos priežiūros sistemomis; ragina ES institucijas spręsti diskriminacijos dėl priklausymo kastai ir kitos lygiavertės diskriminacijos priežastis; pakartoja ES įsipareigojimą remti pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes, įskaitant neįgaliuosius laikantis JT neįgaliųjų teisių konvencijos, ir primygtinai ragina išsamiai išnagrinėti su negalia susijusių projektų veiksmingumą ir tinkamą neįgaliųjų organizacijų dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant šiuos projektus; taip pat pabrėžia, kaip svarbu įgyvendinti 5-ąjį darnaus vystymosi tikslą dėl visų formų diskriminacijos ir smurto prieš moteris ir mergaites panaikinimo ir ypač atkreipti dėmesį į svarbų žmogaus teises ginančių moterų vaidmenį;
13. primena, kad reikia stiprinti teisines priemones kasybos sektoriaus pradinėje ir galutinėje grandyse, siekiant užtikrinti geresnį mineralų atsekamumą; ragina ES užkirsti kelią bet kokiems žmogaus teisių pažeidimams, susijusiems su ES tarptautinių įmonių vykdomu gamtos išteklių eksploatavimu besivystančiose šalyse, ir remti griežtas teisines sistemas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti skaidrumą ir gerą valdymą kasybos ir kituose su ištekliais susijusiuose sektoriuose; remia pasaulines kovos su korupcija iniciatyvas, pvz., Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (GPSI); primena, kad dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su išteklių gavyba, labiausiai nukenčia čiabuvių tautos ir kad turi būti paisoma jų laisva valia duoto, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo;
14. labai susirūpinęs pažymi, kad Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis maždaug 21 mln. vyrų, moterų ir vaikų pasaulyje patiria vergovę ir kad gauta informacijos, jog keliose šalyse, turinčiose BLS+ šalies statusą, ne kartą buvo pažeisti pagrindiniai darbo standartai; atkreipia dėmesį į prievolę laikytis tarptautinių darbo standartų pagal TDO deramo darbo darbotvarkę ir mano, kad ES išorės santykiuose darbuotojų teisėms turėtų būti skiriama daugiau dėmesio; primygtinai ragina veiksmingai įgyvendinti BLS+ ir užtikrinti jos nuostatų laikymąsi, pilietinei visuomenei atliekant stebėseną ir įdiegiant skaidrų ataskaitų teikimo mechanizmą; taip pat ragina EIB skirti daugiau dėmesio poveikiui, kurį jo veikla daro žmogaus ir darbuotojų teisėms, ir tuo tikslu siūlo įtraukti žmogaus teisių lyginamuosius standartus į savo projektų vertinimus;
15. palankiai vertina tai, kad į ES metinę ataskaitą įtrauktas vystymosi skyrius, ir ragina siekti, kad tai taptų įprasta praktika rengiant ateinančių metų ataskaitas.
GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
8.11.2016 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
19 3 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Louis Aliot, Nicolas Bay, Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Raymond Finch, Enrique Guerrero Salom, Maria Heubuch, György Hölvényi, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Cristian Dan Preda, Elly Schlein, Eleni Theocharous, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Marina Albiol Guzmán, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Bernd Lucke, Judith Sargentini, Patrizia Toia |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Maria Grapini |
||||
Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (10.11.2016)
pateikta Užsienio reikalų komitetui
dėl 2015 m. metinės žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaitos
(2016/2219(INI))
Nuomonės referentė: Beatriz Becerra Basterrechea
PASIŪLYMAI
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėties Europos Sąjungoje,
– atsižvelgdamas į Komisijos bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalinimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325, 2242, 1820, 1888, 1889 ir 1960 dėl moterų, taikos ir saugumo,
– atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,
– atsižvelgdamas į 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į 1967 m. jos protokolą,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,
– atsižvelgdamas į JT specialiosios pranešėjos Rashidos Manjoo 2015 m. pranešimą dėl smurto prieš moteris, jo priežasčių ir padarinių,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos šešiasdešimtosios sesijos, vykusios Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 24 d., rezultatus,
– atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos 2013 m. ataskaitą apie smurto prieš moteris pasaulio ir regiono mastais įvertinimą,
Α. kadangi smurtas prieš moteris ir mergaites yra vienas labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje ir su juo susiduriama visais visuomenės lygmenimis nepaisant amžiaus, išsilavinimo, pajamų, socialinės padėties arba kilmės ar gyvenamosios šalies, be to, tai esminė kliūtis lyčių lygybei; kadangi nustatyta, kad kai kuriose šalyse smarkiai išaugo tokių atvejų skaičių;
B. kadangi daugelyje pasaulio šalių moterys ir mergaitės ir toliau tampa smurto dėl lyties aukomis, įskaitant prievartavimus, prekybą žmonėmis, priverstines santuokas, vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės, moterų lyties organų žalojimą, vergovę, žiaurias bei nežmoniškas bausmes, apimančias kankinimus, ir kitus jų pagrindinių jų teisių į gyvybę, laisvę, teisingumą, orumą, saugumą ir laisvę, jų psichologinį ir fizinį neliečiamumą pažeidimus, taip pat apsisprendimo seksualiniais ir reprodukciniais klausimais teisės pažeidimus;
C. kadangi ne visos moterys ir vaikai, nukentėję nuo smurto šeimoje ar seksualinių nusikaltimų, turi galimybę naudotis tinkamais paramos tinklais, psichinės sveikatos priežiūros paslaugomis ar teisingumo sistemomis, tinkamai parengtomis šių rūšių nusikaltimų atvejams;
D. kadangi, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 35 proc. pasaulio moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, turint omenyje, kad į šį skaičių neįeina atvejai, apie kuriuos moterys nepranešė, ir duomenys, kurie niekada nebuvo renkami;
E. kadangi šalyse, kuriose taikoma mirties bausmė, moterims taikomi mirties bausmės metodai prilygsta kankinimui ir apima aukos kūno žeminimą;
F. kadangi visame pasaulyje kyla grėsmė pagarbai žmogaus teisėms, ypač moterų bei mergaičių teisėms, ir kadangi nemažai autoritarinių vyriausybių vis dažniau ir rimtai ginčija žmogaus teisių visuotinumą, kadangi kraštutiniai dešinieji ir prieš lyčių lygybę kovojantys judėjimai deda daug pastangų siekdami suvaržyti moterų teisę į savo kūną, lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) teises ir pagrindines pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teises;
G. kadangi ES yra įsipareigojusi skatinti lyčių lygybę ir užtikrinti lyčių aspekto integravimą į visus savo veiksmus;
H. kadangi lyčių lygybė yra būtina sąlyga, kad moterys ir mergaitės galėtų naudotis žmogaus teisėmis, ir svarbiausia sąlyga siekiant integruoti lyčių aspektą rengiant nacionalines strategines programas;
I. kadangi pagal ES lyčių lygybės strategiją jau numatyta integruoti lyčių lygybės aspektą į ES prekybos politiką;
J. kadangi per karinius konfliktus vienos pažeidžiamiausių visuomenės grupių yra pabėgėlės moterys ir pabėgėliai vaikai, prieglobsčio prašytojai ir asmenys be pilietybės, ir kadangi labai padidėjo pavojus, gresiantis per humanitarines krizes perkeltoms paauglėms;
K. kadangi kai kurios Europos šalys pastaraisiais metais laikėsi mažiau tolerantiško požiūrio į migrantus, pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus; kadangi ES privalo pavyzdį ir laikytis nuoseklios linijos vidaus ir išorės politikoje; ir kadangi valstybės narės turi perkelti Europos teisės aktus į nacionalinę teisę;
L. kadangi lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės pagrįstos pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir yra esminiai žmogaus orumo elementai; be to, kadangi jos iki šiol užtikrinamos ne visose pasaulio šalyse;
M. kadangi visame pasaulyje moterys ypač kenčia dėl klimato, aplinkos ir energetikos politikos, todėl kova su lyčių nelygybe yra susijusi su kova su klimato kaita;
N. kadangi neįgalioms arba priklausančios kultūrinių, tradicinių, kalbinių, religinių mažumų grupėms arba joms priskiriamoms dėl savo lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos moterims ir mergaitėms kyla didesnė rizika patirti smurtą, prievartą, aplaidumą ir daugialypės bei tarpsektorinės formos diskriminaciją dėl savo neįgalumo, priklausymo mažumai ar lyties;
O. kadangi iš 960 milijonų neraštingų asmenų pasaulyje du trečdaliai yra moterys ir mergaitės[1]; kadangi mergaitės ir toliau susiduria su dideliais sunkumais ir atskirtimi daugelio šalių šveitimo sistemose; kadangi labai dažnai iš mergaičių ir moterų atimama galimybė įgyti kokybišką išsilavinimą ir daugeliu atvejų jos priverčiamos mesti mokslus dėl vedybų ar vaikų gimimo;
P. kadangi JT Saugumo Taryba savo 2005 m. pareiškime ragino JT valstybes nares toliau įgyvendinti jos rezoliuciją Nr. 1325 parengiant nacionalinius veiksmų planus arba kitokias nacionalinio lygmens strategijas; kadangi iki šiol tik 60 JT valstybių narių – iš jų 17 ES valstybių narių – yra parengusios ir inicijavusios tokius nacionalinius veiksmų planus;
Q. kadangi iš milijardo žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių trys penktadaliai yra moterys;
R. kadangi ekonominis moterų įgalinimas yra būdas iš tikrųjų išplėsti ir sustiprinti jų galimybes naudotis pagrindinėmis savo teisėmis;
1. mano, kad moterys turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį šiame procese ir nacionalinėse bei tarptautinėse institucijose, dalyvaujančiose konfliktų prevencijos ir žmogaus teisių bei demokratinių reformų skatinimo veikloje, ir pabrėžia, kad svarbu remti sistemingą moterų dalyvavimą, nes jis yra esminis taikos proceso ir atstatymo darbų konfliktams pasibaigus elementas; pabrėžia, kad moterų dalyvavimas konfliktų sprendimo derybose yra labai svarbus siekiant skatinti moterų teises ir dalyvavimą ir kad tai yra pirmas žingsnis siekiant jas visapusiškai įtraukti į būsimus pereinamojo laikotarpio procesus; ragina Komisiją, vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares skatinti moterų vaidmenį sprendžiant visus konfliktus ir taikos kūrimo programose, kuriuose atstovaujama ES;
2. griežtai smerkia tai, kad žaginimas ir kitokios formos seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties prieš moteris ir mergaites be paliovos naudojami kaip karo ginklas; ragina visas nacionalinių veiksmų planų iki šiol neparengusias šalis, ypač ES valstybes nares, tai padaryti nedelsiant ir jais vadovaujantis įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325, taip pat tiesioginės kovos su smurtu prieš moteris strategijas; ragina priimti visuotinį įsipareigojimą siekiant užtikrinti, kad JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1325 būtų įgyvendinta; pabrėžia, kad bendros saugumo ir gynybos politikos misijos, ES mokymo, techninės paramos ir pagalbos misijos trečiosiose šalyse privalo prisidėti kovojant su seksualiniu smurtu ir smurtu dėl lyties; pabrėžia, kad konfliktus reikia spręsti taikiai, įtraukiant moteris į pagrindines derybas ir veiksmus;
3. pripažįsta, kad mergaitės ir moterys yra itin nepalankioje padėtyje ir susiduria su rizika ir kad ypatingą dėmesį reikia skirti tam, kad mergaitėms ir moterims būtų užtikrintos galimybės siekti išsilavinimo, naudotis seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis, sudarant sąlygas gyventi nepatiriant jokių formų smurto, kad būtų panaikinti diskriminuojantys teisės aktai ir praktika ir kad mergaitės ir jaunos moterys būtų įgalintos visame pasaulyje;
4. ragina prisiimti visuotinį įsipareigojimą ir prevenciškai užtikrinti moterų ir mergaičių saugumą nuo pat kiekvienos ekstremaliosios padėties ar krizės pradžios tinkamai sprendžiant seksualinio smurto ir smurto dėl lyties rizikos klausimą, didinant sąmoningumą, stiprinant moterų teisę kreiptis į teismą konfliktų metu ir po konfliktų, didinant atskaitomybę ir užtikrinant tokio smurto vykdytojų persekiojimą baudžiamąja tvarka, nes nebaudžiamumas, taip pat oficialių ginkluotųjų pajėgų, tebėra viena iš kliūčių, trukdančių kai kuriose šalyse ištrūkti iš užburto seksualinio smurto rato, užtikrinant visas lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant galimybę karo žaginimų aukoms pasidaryti saugų ir teisėtą abortą;
5. smerkia tai, kad šalyse, kuriose taikoma mirties bausmė, moterims ji įvykdoma kankinamais būdais, pvz., užmėtant akmenimis, ir išniekinant aukos kūną, pvz., viešo korimo atvejais, taip siekiant įbauginti kitas moteris; griežtai smerkia visų formų su lytimi susijusius kankinimus, ypač užmėtymą akmenimis ir žudymą dėl garbės;
6. mano, kad smurtas prieš moteris ir smurtas dėl lyties – tai pagrindinių teisių pažeidimas ir kraštutinė diskriminacijos forma, o tai yra ir lyčių nelygybės priežastis, ir pasekmė ES ir už jos ribų;
7. smerkia tai, kad moterys ir mergaitės sudaro 98 proc. prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukų; prašo valstybes nares sustiprinti pastangas kovojant su šia praktika, pažeidžiančia pagrindines moterų ir mergaičių teises;
8. primygtinai pabrėžia, kad religiniais, kultūriniais ir tradicijų skirtumais negalima pateisinti jokios formos diskriminacijos ar smurto, ypač nukreiptų prieš moteris ir mergaites, pavyzdžiui, moterų lyties organų žalojimo, seksualinės prievartos prieš mergaites, moterų žudymo dėl lyties, ankstyvų ir priverstinių santuokų, smurto namuose, vadinamųjų žudymų dėl garbės ir su garbe susijusio smurto ir kitų kankinimo ar žudymo formų, pavyzdžiui, užmėtymo akmenimis;
9. dar kartą patvirtina, kad moterų lytinių organų žalojimas yra sunkus žmogaus teisių pažeidimas, kuriam reikėtų skirti specialų dėmesį ES dialoge su trečiosiomis šalimis, kuriose ši praktika labai paplitusi; primena, kad moterų lyties organų žalojimas turi rimtų ir ilgalaikių padarinių moterų sveikatai, taigi ir vystymuisi;
10. pabrėžia, kad priemonės, skirtos kovoti su smurtu dėl lyties, taip pat turi spręsti smurto internetu problemą, įskaitant priekabiavimą, bauginimą ir gąsdinimą, ir stengtis sukurti moterims ir mergaitėms saugią internetinę aplinką;
11. dar kartą pakartoja savo ilgalaikį nepritarimą mirties bausmei visomis aplinkybėmis ir ragina nedelsiant paskelbti moratoriumą dėl mirties bausmės vykdymo tose šalyse, kur ji vis dar taikoma;
12. ragina išanalizuoti konkrečius regionų duomenis, susijusius su smurtu dėl lyties, siekiant geriau pritaikyti veiksmus, kurių imtasi siekiant pagerinti moterų padėtį tam tikruose regionuose;
13. palankai vertina 2016 m. kovo 4 d. Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl to, kad ES prisijungtų prie Stambulo konvencijos – pirmosios teisiškai privalomos priemonės dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo tarptautiniu lygmeniu; mano, kad tai suteiks daugiau veiksmingumo ir nuoseklumo ES vidaus ir išorės politikai ir sustiprins ES atsakomybę ir vaidmenį kovojant su smurtu prieš moteris ir smurtu dėl lyties tarptautiniu lygmeniu; ragina Komisiją ir Tarybą padaryti viską, kad ES galėtų pasirašyti ir sudaryti Konvenciją, ir taip pat skatina 14 valstybes nares, kurios dar to nepadarė, pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją ir užtikrinti, kad ši konvencija būtų tinkamai įgyvendinta;
14. ragina Komisiją kuo skubiau parengti Europos strategiją dėl kovos su smurtu prieš moteris, kuri apimtų teisėkūros priemonę, skirtą kovai su visomis smurto prieš moteris Europos Sąjungoje formomis ir jų prevencijai;
15. apgailestauja dėl to, kad nėra smurto dėl lyties prevencijos politikos ir trūksta paramos aukoms; smerkia tai, kad daug pažeidėjų daugelyje šalių lieka nenubausti; prašo EIVT keistis su trečiosiomis šalimis gerąja patirtimi, susijusia su teisėkūros procedūromis ir mokymo programomis policijos bei teismų darbuotojams ir valstybės tarnautojams; primygtinai ragina ES remti pilietinės visuomenės organizacijas, ginančias žmogaus teises ir skatinančias lyčių lygybę trečiosiose šalyse, ir glaudžiai bendradarbiauti su lyčių lygybės srityje aktyviai veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, kad būtų kuriama sąveika ir skatinama suteikti galias moterims;
16. pripažįsta, kad prostitucija pradedama verstis vidutiniškai 13–14 metų amžiaus ir kad prostitucija ir seksualinis išnaudojimas yra labai stipriai su lytimi susijusi problema ir tam tikra smurto dėl lyties forma, todėl prieštarauja žmogaus teisių principams, kurių pagrindinis principas yra lyčių lygybė; ragina tarptautinę bendruomenę parengti konkrečias priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti prostitucija užsiimančių moterų, mergaičių, vyrų ir berniukų paklausą, kaip pagrindinę strategiją siekiant užkirsti kelią ir sumažinti prekybos žmonėmis apimtį;
17. ragina įgyvendinti tiesiogiai į nusikaltimų vykdytojus nukreiptus teisės aktus ir politiką tam, kad būtų sumažinta seksualinio išnaudojimo paklausa, kartu dekriminalizuojant prostitucija besiverčiančius asmenis ir suteikiant jiems paramos paslaugas, įskaitant kokybišką socialinę, teisinę ir psichologinę pagalbą asmenims, norintiems liautis verstis prostitucija;
18. pabrėžia, kad lyčių stereotipai yra viena iš pagrindinių moterų teisių pažeidimų ir vyrų ir moterų nelygybės priežasčių, ir pabrėžia, kad būtina kovoti su lyčių stereotipais, kuriais remiantis didinamas moterų pavaldumas visuomenėje ir kurie yra viena pagrindinių vyrų ir moterų nelygybės, moterų teisių pažeidimų ir smurto dėl lyties priežasčių; pabrėžia, kad svarbu rengti informavimo kampanijas, skirtas visiems visuomenės sluoksniams, apibrėžti strategijas, kuriomis siekiama motyvuoti moteris ir įtraukti vyrus, aktyviau įtraukti žiniasklaidą ir lyčių klausimus integruoti į švietimą ir visas ES politikos sritis bei iniciatyvas, ypač susijusias su išorės veiksmais, bendradarbiavimu, parama vystymuisi ir humanitarine pagalba; ragina EIVT ir Komisiją akcentuoti, kaip tikslą ir kaip pokyčius lemiantį veiksnį, vyrų ir berniukų dalyvavimą informavimo ir informuotumo apie moterų teises didinimo kampanijose; pažymi, kad ypatingą dėmesį reikia skirti konstitucinėms, teisės aktų ir reguliavimo nuostatoms, pagal kurias moterys diskriminuojamos dėl lyties;
19. primena, kad vaikų santuokos, ankstyvos ir priverstinės santuokos ir minimalaus teisėto santuokos amžiaus netaikymas yra ne tik vaiko teisių pažeidimas, bet ir moterų įgalėjimo kliūtis;
20. teigia, kad valdžios institucijos privalo įsipareigoti vykdyti švietimo kampanijas, skirtas vyrams ir jaunesnėms kartoms, siekiant įtraukti vyrus ir berniukus kaip partnerius, tuo pačiu užkertant kelią visų formų smurtui dėl lyties ir palaipsniui jį panaikinant ir skatinant moterų įgalinimą;
21. pabrėžia, kad reikia stiprinti moterų ir mergaičių galimybes įgyti bet kurio lygmens išsilavinimą ir šalinti su lytimi susijusias kliūtis mokytis, ypač skurdžiausiose ir labiausiai socialiai atskirtose bendruomenėse, ir reikia remti profesinį moterų mokymą ir lyčių lygybės mokymo programas švietimo specialistams trečiosiose šalyse, nes yra pasitvirtinę, kad išsilavinimo siekiančių moterų ir mergaičių ateities galimybės nepaprastai pagerėja; primygtinai ragina ES įtraukti šiuos prioritetus į visą diplomatinę, prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo veiklą ir rekomenduoja apsvarstyti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą galimybę ir ją taikyti visose programose ir priemonėse, kuriomis teikiamas finansavimas moterų ir mergaičių švietimui ir mokymui; pabrėžia, kad pabėgėlių stovyklose ir konfliktų zonose, taip pat ligoninėse, reikia toliau teikti švietimo paslaugas vaikams, jaunimui ir moterims;
22. ragina visas valstybes nares paspartinti moterų teisių srities prievolių ir įsipareigojimų, įtvirtintų Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Pekino veiksmų platformoje, įgyvendinimą ir remti pilietinės visuomenės organizacijas, dirbančias lyčių lygybės skatinimo srityje;
23. yra susirūpinęs dėl surogatinės motinystės pramonės, kuri moters kūną traktuoja kaip prekę tarptautinėje reprodukcinėje rinkoje, ir apgailestauja dėl to, kad surogatinės motinystės pramonė labai išnaudoja pažeidžiamas moteris, visų pirma iš pietinių pasaulio šalių;
24. smerkia tai, kad kasmet pasaulyje gimdydamos miršta daugiau nei 500 000 moterų[2] ir tai, kad moterų seksualinės ir reprodukcinės teisės dažnai pažeidžiamos; pabrėžia, kad tinkama ir įperkama sveikatos priežiūra, visuotinė pagarba lytiniam ir reprodukciniam švietimui bei paslaugoms padeda užtikrinti nėščiųjų priežiūrą ir gebėjimą išvengti rizikingų gimdymų, sumažinti kūdikių ir vaikų mirtingumą;
25. primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares pripažinti neatimamas moterų ir mergaičių teises į apsaugą nuo fizinių traumų ir teises laisvai priimti sprendimus, ir taip pat teisę turėti galimybę savanoriškai naudotis šeimos planavimo bei gimdyvių sveikatos paslaugomis ir teisę į saugų ir teisėtą abortą, nes tai yra svarbūs moterų gyvybių gelbėjimo būdai, taip pat teisę nepatirti smurto, įskaitant moterų lytinių organų žalojimą, ankstyvas bei priverstines vedybas ir vedybinį prievartavimą;
26. ragina ES ir tarptautinę bendruomenę aktyviai veikti ir vis daugiau finansuoti naują darnaus vystymosi tikslą dėl lyčių lygybės (DVT 5), kartu skiriant daug dėmesio galimybei gauti išsamų lytinį švietimą ir visuotinei galimybei naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir teisėmis;
27. apgailestauja dėl to, kad moterys visame pasaulyje toliau susiduria su didelėmis problemomis ieškant deramo darbo ir jį išlaikant, kaip matyti iš Tarptautinės darbo organizacijos ataskaitos „Moterys darbe 2016 m.“;
28. apgailestauja, kad kraštutinės galimybių ribos moterims versle, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir visuomenės nepritarimas moterų verslumui vis dar yra visuotinis reiškinys; ragina imtis iniciatyvų, skirtų moterims suteikti daugiau galių, ypač savarankiško darbo srityje ir MVĮ;
29. apgailestauja, kad pernelyg dažnai moterys diskriminuojamos vyrų atžvilgiu dėl galimybių pasinaudoti finansiniais ištekliais, kaip antai banko paskolomis; pabrėžia, jog įrodyta, kad galių moterims suteikimas verslumo srityje yra svarbus ekonomikos skatinimo, o ilgainiui ir kovos su skurdu veiksnys;
30. rekomenduoja svarstyti galimybę parengti ir priimti privalomą JT lygmens tarptautinę priemonę smurto dėl lyties klausimu, įskaitant jai skirtą specialų stebėsenos organą; rekomenduoja, kad į lyčių aspektą būtų atsižvelgiama ir kad jis būtų taikomas visose programose ir priemonėse, kuriomis teikiamas finansavimas moterų ir mergaičių švietimui ir mokymui;
31. ragina Komisiją ir ES valstybes nares visose ES atitinkamo finansavimo srityse įgyvendinti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą;
32. atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad sveikatos priežiūros specialistai, policijos pajėgos, prokurorai, teisėjai, diplomatai ir taikdariai, tiek ES, tiek ne valstybėse narėse, būtų tinkamai apmokyti suteikti pagalbą ir paramą smurto aukoms, ypač moterims ir vaikams, konfliktų metu ir vietoje vykdant operacijas;
33. apgailestauja dėl to, kad kai kuriose trečiosiose šalyse suaugusių vyrų ir nepilnamečių mergaičių (kai kuriais atvejais jaunesnių nei 9 metų) santuoka laikoma teisėta, ir tai smerkia;
34. pažymi, kad lyčių lygybė susijusi ne tik su vyrais ir moterimis – ji turi apimti visą LGBTI bendruomenę;
35. yra susirūpinęs, nes pastaraisiais metais daugelyje šalių pradėjo viešai veikti prieš lyčių lygybę kovojantys judėjimai ir kraštutiniai dešinieji; šie judėjimai bando sumenkinti moterų teisių ir lyčių lygybės, taip pat migrantų teisių srityje jau pasiektus laimėjimus ir siekia blokuoti teisės aktus ir politiką, kuriais LGBTI asmenys yra saugomi nuo neapykantos nusikaltimų ir diskriminacijos;
36. smerkia ir apgailestauja dėl to, kad kai kuriose trečiosiose šalyse homoseksualumas laikomas nusikaltimu ir kai kuriais atvejais net baudžiamas mirties bausme; ragina ES ir valstybes nares savo užsienio politikoje aktyviai skatinti ir ginti LGBTI asmenų galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis;
37. atkreipia dėmesį į būtinybę teikiant ES humanitarinę pagalbą labiau įtraukti lyčių lygybės klausimus;
38. nepaprastai apgailestauja dėl lyčių lygybės stygiaus politinėje sferoje ir dėl to, kad moterims nepakankamai atstovaujama priimant politinius, socialinius ir ekonominius sprendimus, nes tai pakerta žmogaus teises ir demokratiją; mano, kad vyriausybės turėtų siekti lyčių lygybės demokratijos vystymo ir palaikymo procesų metu ir kovoti su visų formų diskriminacija dėl lyties visuomenėje. pabrėžia, kad rinkimų stebėjimo misijų ataskaitos yra ES politinio dialogo su trečiosiomis šalimis tikslios gairės, siekiant pagerinti moterų dalyvavimą rinkimų procese ir demokratiniame šalies gyvenime;
39. primena, kad ES veiksmų planas dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo vystymosi srityje yra viena pagrindinių ES priemonių, kuriomis siekiama pagerinti lyčių lygybę trečiosiose šalyse, todėl mano, kad antrasis ES veiksmų planas dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo vystymosi srityje turėtų būti parengtas kaip Komisijos komunikatas; ragina Komisiją atsižvelgti į Parlamento rezoliuciją dėl ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje atnaujinimo;
40. ragina ES persvarstyti savo tarptautinės prekybos politiką ir priimti požiūrį, pagal kurį žmogaus, darbo, vartotojų ir aplinkos apsaugos teisės būtų svarbiausios ir jomis būtų vadovaujamasi vykdant tarpvalstybinę ir nacionalinę prekybą ir investicijas;
41. ragina ES užtikrinti, kad lyčių lygybės ir pagrindinių žmogaus teisių, o ypač moterų ir mergaičių, apsaugos priemonės, būtų įtrauktos į nacionalines žmogaus teisių strategijas ir politinius dialogus ir taip pat įtrauktos į visus ES ekonominius ir prekybos susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis kaip teisiškai privalomos sąlygos; ragina, kad ES pagrindinių vertybių laikymasis taptų paramos biudžetui kriterijumi;
42. atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulio mastu veiklą vykdančios Europos įmonės turi atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant lyčių lygybę, nes jos gali rodyti pavyzdį;
43. pažymi, kad svarbu diegti pozityvias priemones, kaip antai kvotas, siekiant skatinti moterų dalyvavimą politinių organų veikloje, demokratiniame procese ir priimant ekonominius sprendimus;
44. ragina taikyti kiekybinius ir kokybinius rodiklius, kuriais būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, ir stebint bei vertinant, kaip rengiamas naujasis ES veiksmų planas dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo vystymosi srityje, sistemingai ir laiku rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis;
45. smerkia tai, kad kai kurios valstybės narės vis dar varžo moterų dalyvavimą rinkimuose;
46. pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė neįgalių moterų padėties klausimą yra pripažinusi prioritetiniu; primena JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro išvadas, kuriose pažymima, kad politika ir programos, skirtos smurto prieš neįgalias moteris ir mergaites problemai spręsti, turėtų būti parengtos glaudžiai bendradarbiaujant su neįgaliais asmenimis, pripažįstant, kad jie yra savarankiški, taip pat su neįgaliųjų organizacijomis; pabrėžia, kad būtina reguliariai stebėti institucijas ir tinkamai rengti slaugytojus; ragina ES kovą su diskriminacija dėl neįgalumo įtraukti į savo išorės veiksmų ir bendradarbiavimo politiką bei paramą vystymuisi, įskaitant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę;
47. smerkia žmogaus teisių pažeidimus, tarp kurių dažniausi yra priekabiavimas ir seksualinis smurtas, nuo kurių kenčia okupuotame Europos ir Viduržemio jūros regione gyvenančios moterys ir kurių griebiasi okupacinės pajėgos, kaip priemonės visai visuomenei, kovojančiai dėl savo teisėtos teisės patiems apsispręsti, įbauginti; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį moterys atlieka palaikant taiką, skatinant dialogą ir sprendžiant konfliktus, kuriais siekiama spręsti moterų teisių pažeidimus Europos ir Viduržemio jūros regione ir apsaugoti jas nuo visų rūšių smurto, įskaitant smurtą, patiriamą dėl užsienio okupacinių pajėgų;
48. ragina valstybes nares, kuriose dėl migracijos krizės labai pablogėjo moterų teisių apsauga, stebėti pabėgėlių centrus ir jų kaimynystę siekiant užkirsti kelią smurtui, įskaitant seksualinę prievartą, ir patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn;
49. atkreipia dėmesį į migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, ypač tų, kurie yra moterys, jaunimas arba marginalizuotų grupių nariai, pažeidžiamumą ir į būtinybę skubiai parengti saugius ir teisėtus migracijos kanalus, užtikrinant galimybę šeimoms susijungti, gauti nemokamą valstybinį švietimą, sveikatos priežiūros paslaugas, ypač lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą, darbą, būstą ir psichologinę paramą, taip pat sudarant sąlygas humanitariniams vizitams; ragina valstybes nares užtikrinti, kad migrančių arba pabėgėlių moterų teisės, pvz., galimybė gauti vizą, teisė teisėtai gyventi šalyje ir socialinės teisės, būtų suteikiamos atskirai, neatsižvelgiant į moterų civilinę būklę ar santuokinius santykius;
50. pabrėžia, kad dėl masinio migrantų ir prieglobsčio prašytojų judėjimo moterims ir mergaitėms kyla neproporcingai didelis pavojus patirti smurtą dėl lyties ir diskriminaciją dėl lyties tranzito ir paskirties šalyse; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios moterys ir mergaitės pabėgėlės ir migrantės tampa seksualinio smurto, kurį vykdo neteisėtai migrantus gabenantys asmenys, ir prekybos žmonėmis aukomis; ragina ES agentūras ir valstybių narių teisėsaugos institucijas tinkamai apmokyti savo darbuotojus siekiant atsižvelgti į konkrečius moterų ir mergaičių pabėgėlių poreikius ir jų pažeidžiamumą;
51. labai apgailestauja, kad romai, ypač romų tautybės moterys, toliau patiria plačiai paplitusią diskriminaciją ir priešiškumą romams, kurie dažnai prisideda prie jų nepalankios padėties, atskirties, segregacijos ir marginalizacijos; ragina ES ir valstybes nares visapusiškai paisyti romų žmogaus teisių užtikrinant teisę į švietimą, sveikatos priežiūros paslaugas, darbą, būstą ir socialinę apsaugą;
52. ragina investuoti į moteris ir jaunimą, nes tai veiksmingas būdas kovoti su skurdu ir ypač moterų skurdu;
53. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu toliau kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu ir paspartinti procesą, kad būtų pasiekti Komisijos procentais išreikšti tikslai, susiję su moterimis, einančiomis aukščiausio lygio pareigas;
54. prieštarauja visiems teisės aktams, reglamentams arba vyriausybių spaudimui, kuriuo nepagrįstai ribojama saviraiškos laisvė, ypač moterų ir kitų lyties kategorijų asmenų;
55. apgailestauja dėl menko moterų atstovavimo priimant ekonominius, politinius ir socialinius sprendimus; mano, kad atstovavimas moterims priimant politinius, ekonominius ir socialinius sprendimus yra pagrindinių teisių ir demokratijos problema; rekomenduoja pradėti taikyti pariteto sistemas ir lyčių kvotas kaip laikinas teisėtas priemones siekiant skatinti moteris, visų pirma kaip kandidates, dalyvauti politinėse organizacijose ir demokratiniuose procesuose, ir priimti teisės aktus, kurie sudarytų sąlygas didelėms valstybinėms ir privačioms įmonėms pasiekti tą patį tikslą;
56. ragina valstybes nares, Komisiją ir EIVT akcentuoti ekonominių ir politinių galių suteikimą moterims besivystančiose šalyse skatinant jų dalyvavimą versle ir įgyvendinant vietos ir regioninius plėtros projektus;
57. skatina moteris aktyviai dalyvauti profesinėse sąjungose ir kitose organizacijose, nes tai bus labai pravartu siekiant įtraukti su lyčių lygybe susijusius aspektus į darbo sąlygų nustatymą;
58. ragina sustiprinti vyresnio amžiaus žmonių ir ypač vyresnio amžiaus moterų teises, kovojant su visų formų diskriminacija ir padedant jiems gyventi padorų ir saugų gyvenimą, esant pilnaverčiais visuomenės nariais.
GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
8.11.2016 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
26 5 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Daniela Aiuto, Maria Arena, Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Florent Marcellesi, Krisztina Morvai, Maria Noichl, Marijana Petir, Pina Picierno, João Pimenta Lopes, Liliana Rodrigues, Ernest Urtasun, Ángela Vallina, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská, Jana Žitňanská |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Izaskun Bilbao Barandica, Linnéa Engström, Rosa Estaràs Ferragut, Mariya Gabriel, Constance Le Grip, Marc Tarabella, Julie Ward |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
John Stuart Agnew, Doru-Claudian Frunzulică |
||||
ANNEX I
INDIVIDUAL CASES RAISED BY THE EUROPEAN PARLIAMENT BETWEEN JANUARY AND DECEMBER 2015
|
COUNTRY Individual |
BACKGROUND |
ACTION TAKEN BY THE PARLIAMENT |
||
|
AFGHANISTAN Seven Hazari people (two women, four men and a little girl) |
|
In its Resolution, adopted on 26 November 2015, the European Parliament: - Strongly condemns the barbaric murder and beheading of seven Hazari people (two women, four men and a little girl) in the south-eastern Afghan province of Zabul on the border with Pakistan; - Condemns the attacks by the Taliban, Al Qaeda, ISIL and other terrorist groups against Afghan civilians, the Afghan National Defence and Security Forces, democratic institutions and civil society, which are causing record numbers of casualties; stresses that protection of the Hazara community, as a group particularly vulnerable to Taliban and Daesh/ISIL terrorist violence, should be a priority for the Afghan Government; - Extends its condolences to the bereaved families, particularly of the recent victims of horrific killings in the Hazara community; - Calls for support for the Afghan authorities to take swift and appropriate action to ensure that the killers of innocent civilians are brought to justice and to reaffirm the rule of law in the country; - Calls on the Afghan authorities to ensure that security force personnel implicated in serious human rights violations, including those having command responsibility over forces committing abuses, are credibly and impartially investigated and disciplined or prosecuted as appropriate;
Letters of concern were sent on 11 March and 24 November 2015.
|
||
|
ALGERIA Rachid Aouine, Youssef Sultani, Abdelhamid Brahimi and Ferhat Missa
Mohamed Rag
Khencha Belkacem, Brahimi Belelmi, Mazouzi Benallal, Azzouzi Boubakeur, Korini Belkacem, Bekouider Faouzi, Bensarkha Tahar and Djaballah Abdelkader
|
Four labour rights activists, Rachid Aouine, Youssef Sultani, Abdelhamid Brahimi and Ferhat Missa, members of the CNDDC in the town of El Oued, were arrested and charged for instigating a gathering. Two of them were acquitted, but Rachid Aouine was sentenced and Youssef Sultani is free facing trial.
Mohamed Rag, a labour rights activist from the National Committee for the Defence of the Rights of the Unemployed (Comité National pour la Défense des Droits des Chômeurs, CNDDC) in the town of Laghouat, was arrested on 22 January 2015 and sentenced to 18 months in prison and a fine of DZD 20 000 for ‘assaulting a security force agent in the exercise of his duties’, and whereas his sentence was confirmed upon appeal on 18 March 2015.
On 28 January 2015 in the town of Laghouat, eight labour rights activists, members of the CNDDC – Khencha Belkacem, Brahimi Belelmi, Mazouzi Benallal, Azzouzi Boubakeur, Korini Belkacem, Bekouider Faouzi, Bensarkha Tahar and Djaballah Abdelkader – were arrested when they assembled in front of the city court to demand that Mohamed Rag be released. These eight activists were subsequently sentenced last March to one year in prison with a 6-month suspended sentence and a fine of DZD 5000. |
In its Resolution, adopted on 30 April 2015, the European Parliament: - Expresses its concern at the arrest and detention of activists Rachid Aouine, Mohamed Rag, Khencha Belkacem, Brahimi Belelmi, Mazouzi Benallal, Azzouzi Boubakeur, Korini Belkacem, Bekouider Faouzi, Bensarkha Tahar and Djaballah Abdelkader, as they are being detained in spite of the fact that their activities are fully permissible under Algerian law and in line with the international human rights instruments which Algeria has ratified; - Calls also on the Algerian authorities to ensure and guarantee the right to freedom of expression, association and peaceful assembly, and to take appropriate steps to ensure the safety and security of civil society activists and human rights defenders and their freedom to pursue their legitimate and peaceful activities; - Recalls the recommendation to the Algerian Government by the United Nations Special Rapporteur on the promotion and protection of the right to freedom of opinion and expression to revoke the decree of 18 June 2001 banning peaceful protests and all forms of public demonstration in Algiers and to establish a system of simple notification rather than prior authorisation for public demonstrations; - Calls on the Algerian authorities to repeal Law 12-06 on associations and to engage in a genuine dialogue with civil society organisations in order to frame a new law that is in conformity with international human rights standards and the Algerian Constitution;
|
||
|
ANGOLA José Marcos Mavungo
Arão Bula Tempo
Rafael Marques
Luaty Beirão
Captain Zenóbio Lázaro Muhondo Zumba
Followers of the religious sect Luz do Mundo |
On 14 March 2015 human rights activist José Marcos Mavungo was arrested without a warrant, and on 28 August 2015 prosecutor António Nito asked the court in the Angolan province of Cabinda to sentence Mavungo to 12 years imprisonment on the charge of inciting rebellion, despite no evidence being presented that he had committed any crime.
Lawyer Arão Bula Tempo was arrested on the same day for alleged involvement in the organisation of the same protest. Arão Bula Tempo was subsequently released on 13 May 2015 pending his trial on sedition charges.
Journalist and human rights activist Rafael Marques was condemned on 28 May 2015 to a 6-month jail term suspended for two years for the publication in 2011 of the book, ‘Blood Diamonds: Corruption and Torture in Angola’, which detailed more than 100 killings and hundreds of cases of torture allegedly perpetrated by security guards and soldiers in the diamond fields of the Lundas region; whereas the complaints submitted by Marques to the Public Prosecutor concerning human rights violations in the Lundas region were not subject to investigation.
15 youth activists were arrested between 20 and 24 June 2015 in connection with a private political discussion, detained and indicted for “preparing acts pursuant to a coup d’etat”. Among these activists was Luaty Beirão, who is an Angolan rapper known for his political activism. To protest against the charge and his continued imprisonment, Beirão had gone on hunger strike.
Captain Zenóbio Lázaro Muhondo Zumba was subsequently arrested on 30 June 2015 on the grounds of alleged links with the 15 activists arrested.
On 16 April 2015, police and defence forces killed scores of pilgrims on Mount Sumi, in Angola’s central highlands, to avenge the deaths of eight police officers, allegedly at the hands of members of a Christian sect known as Luz do Mundo.
In a botched operation, the police officers were killed as they attempted to arrest the sect leader, José Kalupeteka, during worship. More than 3,000 followers, from many parts of the country, had camped at Mount Sumi for the sect’s summit. |
In its Resolution, adopted on 10 September 2015, the European Parliament: - Calls on the Angolan authorities to immediately and unconditionally release all human rights defenders, including Marcos Mavungo and the 15+1 activists arrested in June 2015, and to drop all charges against them; calls also for the immediate and unconditional release of any other activists, prisoners of conscience or political opponents arbitrarily arrested and detained solely for their political views, journalistic work or participation in peaceful activities; - Urges the authorities to ensure that no acts of torture or ill-treatment are performed on the detainees and to guarantee full protection and access to their families and lawyers; - Calls on the Angolan authorities to immediately put an end to cases of arbitrary arrest, illegal detentions and torture by the police and security forces; reiterates that prompt, impartial and thorough investigations must be carried out into all allegations of human rights violations, including torture, by police and security forces and that the perpetrators be brought to justice; - Urges the Angolan judicial authorities to assert their independence from any political instrumentalisation and to ensure the protection of rights recognised by legal instruments, such as access to justice and the right to a fair trial; - Urges the Angolan Government to conduct an urgent, transparent and credible inquiry into the Huambo massacre, and to provide support to the survivors who have been displaced; echoes the UN calls for an international and independent complementary investigation; - Remains concerned that measures to combat violence against women and children have not been implemented; calls on the authorities to strengthen the fight against harmful traditional practices, such as the stigmatisation of children accused of sorcery;
Regarding the situation of Luaty Beirão, a letter of concern was sent on 20 October 2015. |
||
|
AZERBAJIAN Leyla Yunus, Arif Yunus, Rasul Jafarov and Rasim Aliyev
Intigam Aliyev
Rauf Mirkadirov
Ilgar Mammadov
Anar Mammadli
Omar Mammadov, Abdul Abilov, Elsever Murselli
Khadija Ismayilova, Tofiq Yaqublu, Nijat Aliyev, Araz Guliyev, Parviz Hashimli, Seymur Hezi, Hilal Mammadov and Taleh Khasmammadov
Emin Milli
Emin Huseynov |
Leyla Yunus is the well-known director of the Institute for Peace and Democracy. She has been imprisoned together with her husband, the historian Arif Yunus, and Rasul Jafarov, the chair of Azerbaijan’s Human Rights Club on apparent politically motivated charges. Leyla Yunus has been subjected to acts of violence in prison committed by her cellmate, and no measures have been taken to punish the cellmate or to ensure the protection of Ms Yunus. In addition, Ms Yunus’s health has deteriorated in prison and no suitable medical care has been provided.
Intigam Aliyev is the chair of Azerbaijan’s Legal Education Society and a human rights lawyer who has defended more than 200 cases before the European Court of Human Rights in the areas of infringement of freedom of speech, the right to a fair trial and electoral law in Azerbaijan, was arrested on 8 August 2014 and subjected to three month’s detention on criminal charges.
Rauf Mirkadirov is an investigative journalist with the leading Russian-language newspaper ‘Zerkalo’ who held on pre-trial detention on charges of treason.
The European Court of Human Rights (ECHR) has issued numerous rulings in cases of breaches of human rights in Azerbaijan, the latest being on 22 May 2014 in the case of Ilgar Mammadov, chair of the Republican Alternative Civic Movement (REAL); in which despite it being ruled that his detention was politically motivated, the authorities refused to release him.
Anar Mammadli is the chair of the Election Monitoring and Democracy Studies Centre (EMDS), Both were sentenced to prison terms of, respectively, 5 years and 6 months and 3 years and 6 months, on charges ranging from tax evasion to illegal entrepreneurship.
Social media activists Omar Mammadov, Abdul Abilov and Elsever Murselli were sentenced to between 5 and 5.5 years’ imprisonment on charges of drug possession, none of them having access to a lawyer of their own choosing and all complaining of ill-treatment in police custody.
8 activists of the non-governmental youth movement NIDA were convicted on charges of hooliganism, drug possession and possession of explosives, as well as intent to cause public disorder.
Emin Milli is a writer and dissident from Azerbaijan, Milli was imprisoned in 2009 for two and a half years for his critical views about the government. He was conditionally released in November 2010, after serving 16 months of his sentence, in part due to strong international pressure on the government of Azerbaijan.
Emin Huseynov is an Azerbaijani journalist and chairman of the country’s leading media rights group, the Institute for Reporters’ Freedom and Safety (IRFS). Huseynov was forced into hiding in August 2014, amidst widespread repression of journalists and human rights activists, and was sheltered in the Swiss embassy in Baku until 12 June, when he travelled to Switzerland on a humanitarian visa. His application for asylum was approved four months later. |
In its Resolution, adopted on 10 September 2015, the European Parliament: - Calls for the immediate and unconditional release from jail of all political prisoners, human rights defenders, journalists and other civil society activists, including Khadija Ismayilova, Leyla Yunus and Arif Yunus, Anar Mammadli, Rasul Jafarov, Intigam Aliyev, Rauf Mirkadirov, Omar Mammadov, Tofiq Yaqublu, Nijat Aliyev, Araz Guliyev, Parviz Hashimli, Seymur Hezi, Hilal Mammadov, Taleh Khasmammadov and Ilgar Mammadov, in line with the judgment of the European Court of Human Rights (ECHR), and calls for all charges against them to be dropped and for the full restoration of their political and civil rights and public image; - Calls for a prompt investigation into the death of the journalist and IRFS chair Rasim Aliyev; notes with concern the allegations put forward by a group of journalists that Mr Aliyev died because he had not received appropriate assistance from the doctors assigned to him in the hospital; - Urges the government of Azerbaijan to fully cooperate with and implement the recommendations of the Council of Europe’s Venice Commission and Commissioner for Human Rights, the UN special procedures in regard to human rights defenders, the rights of freedom of association and peaceful assembly, freedom of expression and arbitrary detention, with the aim of amending its legislation and adapting its practices in full conformity with the conclusions of the experts; - Calls on the government of Azerbaijan to immediately end its crackdown on civil society and human rights work, ensuring that independent civil society groups and activists can operate without undue hindrance or fear of persecution, including by repealing the laws severely restricting civil society, unfreezing bank accounts of non-governmental groups and their leaders, and allowing access to foreign funding; - Deplores the continued actions taken by the Azerbaijani government to curb contacts between civil society groups, youth activists and intellectuals in Armenia and Azerbaijan, which are of extreme importance for bridging the long hostility between the two countries; in this regard, again recalls the important work done in this area by Leyla and Arif Yunus; - Calls on the Azerbaijani authorities to respect freedom of the press and media, both in legislation and in practice and both online and offline, to guarantee freedom of expression in line with international standards and to end censorship of criticism of the government via media outlets; - Calls on the EU authorities to conduct a thorough investigation into the corruption allegations against President Aliyev and members of his family revealed by the work of the investigative journalist Khadija Ismaylova; |
||
|
BAHRAIN Nabeel Rajab
Abdulhadi-al-Khawaja
Ibrahim Sharif
Naji Fateel
Zainab Al-Khawaja
Zainab Al-Khawaja
Sheikh Ali Salman |
Nabeel Rajab is the President of the Bahrain Centre for Human Rights (BCHR) and Deputy Secretary General of the International Federation for Human Rights (FIDH). He was convicted to three years in prison in August 2012 on charges of calling for and participating in ‘illegal gatherings’ and ‘disturbing public order’ between February and March 2011. His sentence was reduced to two years in prison on appeal. Before this imprisonment Mr Rajab was repeatedly detained for peacefully expressing criticism of the government during the pro-democracy protests that erupted Bahrain in 2011.
On Friday 29 November 2013 Nabeel Rajab had served three-quarters of his two year sentence and had become legally eligible for release. A third request for early release was submitted on 21 January 2014 to the Court, but was rejected. The United Nations Working Group on Arbitrary Detention has described the detention of Mr Nabeel Rajab as arbitrary.
Nabeel Rajab was arrested on 1 October 2014 after his visit to the Subcommittee on Human Rights of the European Parliament on accusations of posting tweets about a group of his countrymen allegedly cooperating with IS/Daesh. He was charged with insulting a public institution and the army.
Abdulhadi-al-Khawaja, who has Danish nationality, is the founder of the BCHR and the regional coordinator of Front Line Defenders and Ibrahim Sharif is the Secretary General of the National Democratic Action Society. On 22 June 2011, they were sentenced to life in prison by a special military court. The legal process came to a conclusion after 3 years of appeals and the sentences were upheld.
Naji Fateel is a Bahraini human rights activist and a member of the Board of Directors of the Bahraini human rights NGO Bahrain Youth Society for Human Rights (BYSHR). He has been imprisoned since 2007, tortured and also under death threats during the period of the Bahraini uprising (dated February 2011)
Zainab Al-Khawaja is a human rights defender and leading social media activist in Bahrain. She has been a crucial figure in the pro-democracy uprising that started in Bahrain in February 2011. She has suffered legal harassment, arrest, imprisonment, denial of procedural rights, and undertaken hunger strikes in defence of human rights in Bahrain.
Sheikh Ali Salman is the Secretary General of Bahrain’s main opposition party al-Wefaq. He was sentenced to four years in prison in the context of anti-government protests which erupted in 2011 at the height of the region’s ‘Arab Spring’ uprisings. His lawyers have reportedly been prevented by the court from presenting oral arguments and have not been provided with any meaningful opportunity to examine the evidence. A group of United Nations independent experts, part of what is known as the Special Procedures of the Human Rights Council, have urged the Bahraini authorities to release Sheikh Ali Salman |
In its Resolution, adopted on 9 July 2015, the European Parliament: - Calls for the dropping of charges and immediate and unconditional release of all human rights defenders, political activists and other individuals detained and charged with alleged violations related to the rights of expression, peaceful assembly and association, including Nabeel Rajab, Sheikh Ali Salman and the ‘Bahrain 13’; - Calls on the Bahraini authorities to pursue the national consensus dialogue with a view to finding lasting and inclusive national reconciliation and sustainable political solutions for the crisis; notes that in a sustainable political process legitimate and peaceful criticisms should be expressed freely; reminds the Bahraini authorities, in this context, that engaging the Shia majority and its peaceful political representatives on the basis of human dignity, respect and fairness should be an indispensable element of any credible strategy for national reconciliation and sustainable reform; - Welcomes the early release from prison of opposition leader Ibrahim Sharif in June 2015 after he was given a royal pardon; believes this decision to be a welcome and important step in the process of promoting trust and confidence in Bahrain;
Regarding the situation of Sheikh Ali Salman, a letter of concern was sent on 14 January 2015. |
||
|
BANGLADESH Hana Shams Ahmed
Taslima Nasreen
Faisal Arefin Dipan
Niladri Chatterjee, alias Niloy Neel, Faisal Arefin Dipan, Ananta Bijoy Das, Washiqur Rahman Babu and Abhijit Roy
Ahmed Rajib Haider |
Hana Shams Ahmed is the coordinator of the International Chittagong Hill Tracts Commission (CHTC). On 27 August 2014 she and her friend were brutally attacked by 8 to 10 members of Somo Odhikar Andolon during a private visit to Shoilopropat in Bandarban in the Chittagong Hill Tracts. Four members of the police Detective Branch (DB) who were supposedly providing them with security did not intervene, and even disappeared while the assault was taking place. Taslima Nasreen is a Sakharov Prize winner known for her powerful writings on the oppression of women and her unflinching criticism of religion, despite her forced exile and multiple fatwas calling for her death. Because of her thoughts and ideas some of her books are banned in Bangladesh, and she has been banned from Bengal, both from Bangladesh and the West Bengal part of India. In the face of continuing threats, Nasreen has had to leave her homeland and sight refuge in Europe several times. Religious fundamentalists have called for the writer to be put to death. A court issued a warrant for her arrest and threatened to confiscate her assets. The National Human Rights Commission of Bangladesh in 2014 supported her right to return home. A campaigner against religious extremism in all religions, Nasreen urged support for the secular movements in Bangladesh to counteract the rise of Islamic fundamentalism, in a visit to the European Parliament in June 2013. In November 2013, she participated in the Sakharov Prize Network Conference. Faisal Arefin Dipan, a publisher at the Jagriti Prokashoni publishing house, was brutally murdered with machetes inside his office in Dhaka. Niladri Chatterjee, alias Niloy Neel, Faisal Arefin Dipan, Ananta Bijoy Das, Washiqur Rahman Babu and Abhijit Roy were five secular bloggers and journalists murdered in Bangladesh in 2015 for having used their fundamental right to free speech on political, social and religious issues. Islamist extremist groups have claimed responsibility for several killings.
Prominent blogger Ahmed Rajib Haider was murdered in 2013. |
In its Resolution, adopted on 26 November 2015, the European Parliament: - Condemns the increasing attacks of Islamist extremists against secularist writers, bloggers, religious minorities and foreign aid workers; deplores the loss of life and offers its sincere condolences to the victims and their families; - Calls on the Bangladesh authorities to further condemn the ongoing horrendous acts against freedom of expression and to act to bring an immediate end to all acts of violence, harassment, intimidation and censorship against journalists, bloggers and civil society; - Urges the Bangladesh Government to take the necessary measures to prevent more killings by taking effective measures to protect writers, publishers and other people who have received threats, not only by providing special physical protection to those who are potential targets of violence, but also by opening public debates that challenge extremist views of all kinds; - Calls on the Bangladesh authorities to restore the full independence of the media, to drop all charges against publishers and journalists who have published content critical of the government, to allow the immediate re-opening of all media houses which were closed, and to restore immediately full and unhindered access to all forms of publications, including electronic ones;
A letter of concern was sent on 17 April 2015. |
||
|
BELARUS Maksim Piakarski, Vadzim Zharomski and Viachaslau Kasinerau |
Youth activists Maksim Piakarski, Vadzim Zharomski and Viachaslau Kasinerau have been detained and are being prosecuted on suspicion of ‘malicious hooliganism’ as disproportionate, and have been suffering violence. |
In its Resolution, adopted on 10 September 2015, the European Parliament: - Remains deeply concerned by the human rights and fundamental freedoms situation in Belarus, as well as by the shortcomings observed during previous elections by independent international observers and the active persecution of the opposition leaders after the elections; - Welcomes the recent release of the remaining political prisoners; calls on the Belarusian Government to rehabilitate the released political prisoners and to fully restore their civil and political rights; stresses that this could be a potential first step towards improving relations between the European Union and Belarus; points out, however, that similar steps in the past were rather token gestures and neither contributed to improving the situation of Belarusian society nor improved relations with the EU; - Expects the authorities to stop the harassment of independent media for political reasons; - Expresses its concern about the recent detention and ongoing criminal prosecution of youth activists Maksim Piakarski, Vadzim Zharomski and Viachaslau Kasinerau on suspicion of ‘malicious hooliganism’ as disproportionate, and strongly condemns the violence they have suffered; |
||
|
BURUNDI Bob Rugurika
Three elderly Italian nuns, Lucia Pulici, Olga Raschietti and Bernadetta Boggian
Pierre Claver Mbonimpa
Marguerite Barankitse, Antoine Kaburahe and Bob Rugurika |
On 20 January 2015 the Burundian authorities arrested and detained the human rights defender Bob Rugurika, director of Radio Publique Africaine (RPA), following his refusal to reveal his sources days after his radio station broadcast a series of investigative reports concerning the killing in September 2014 of three elderly Italian nuns, Lucia Pulici, Olga Raschietti and Bernadetta Boggian, in Kamenge, a town north of Bujumbura. Pierre Claver Mbonimpa is a leading human rights defender and President of the Association for the Protection of Human Rights and Detained Persons (Association pour la protection des droits humains et des personnes détenues, APRODH) who was arrested on 15 May 2014 and later charged with ‘threatening the external security of the state’ and ‘threatening the internal security of the state by causing public disorder’ and has been in pre-trial detention since he was taken in for questioning.
Mr Mbonimpa’s work in the defence of democracy and human rights in Burundi over the past two decades and more has earned him several international awards and widespread recognition domestically and beyond. The charges against him relate to comments he made on Radio Publique Africaine (RPA) on 6 May 2014 that the youth wing of the ruling party CNDD-FDD, also known as the Imbonerakure, is being armed and sent to the Democratic Republic of Congo (DRC) for military training.
The arrest of Pierre Mbonimpa is representative of the mounting risks facing human rights defenders, the harassment of activists and journalists and the arbitrary arrest of opposition party members, which according to human rights groups and the UN Assistant Secretary-General for Human Rights have largely been carried out by the Imbonerakure. According to the OHCHR and other human rights organisations, politically motivated human rights violations, human rights abuses and acts of violence were carried out in the country during both the pre-election and the post-election periods, targeting opposition activists, human rights defenders and journalists in particular, including Pierre Claver Mbonimpa, whose son was found dead after having been arrested by the police, Marguerite Barankitse, Antoine Kaburahe and Bob Rugurika. |
In its Resolution, adopted on 12 February 2015, the Parliament: - Condemns the unjustified detention of Bob Rugurika and calls for his immediate and unconditional release; calls on the authorities at the same time to continue their investigations into the tragic killing of the three Italian nuns and to bring those responsible to justice; calls equally for the setting-up of an independent inquiry into the killing of the three nuns; - Denounces all human rights violations in Burundi and the introduction of restrictive laws ahead of the country’s 2015 presidential and parliamentary elections, in particular those having a damaging impact on the opposition, the media and civil society by restricting the freedoms of expression and association and the freedom to hold meetings; - Calls on the Burundian authorities to ensure an appropriate and fair balance between freedom of the media, including the freedom of journalists to investigate and report on crimes, and the need to ensure the integrity of criminal investigations; - Calls on the Burundian Government to allow a genuine and open political debate in the run-up to the 2015 elections and to respect the Roadmap and Code of Conduct negotiated under UN auspices and signed by all Burundian political leaders; recalls that the Burundian constitution states: ‘The President of the Republic is elected for a five-year term renewable once. No one can serve for more than two terms as president’; - Calls on the Burundian Government to respect the electoral calendar, and to include the opposition parties in the monitoring of the elections, including the phase of partial registration of new voters as agreed between the Independent National Electoral Commission (CENI) and the political parties at the voters’ registration evaluation meeting of 29-30 January 2015; - Urges the Burundian Government to take measures to control the youth wing of the CNDD-FDD party and prevent it from intimidating and attacking perceived opponents, and to ensure that those responsible for abuses are brought to justice; calls for an independent international investigation into the claims that the CNDD-FDD is supplying its youth wing with arms and training; urges the leaders of the opposition parties to prevent violence against their opponents;
In its Resolution, adopted on 17 December 2015, the European Parliament: - Calls for an immediate end to violence, human rights violations and political intimidation of opponents and for the immediate disarmament of all armed groups allied to political parties, in strict accordance with international law and human rights; - Urges all parties to establish the necessary conditions for rebuilding trust and fostering national unity, and calls for the immediate resumption of an inclusive and transparent national dialogue, including the government, opposition parties and civil society representatives; - Stresses that such dialogue, aimed at achieving lasting peace, security and stability, and at restoring democracy and the rule of law, in the interest of the citizens of Burundi, should be based on the Arusha Agreement and the Burundian Constitution, which requires compliance with international law and treaties; - Reminds the Burundian authorities of their obligation to ensure security in its territory and guarantee human rights, civil and political rights and fundamental freedoms, as provided for in the Burundian Constitution, the African Charter on Human and Peoples’ Rights and in other international and regional human rights instruments; - Urges the Burundian authorities to encourage the establishment of the truth about the mass crimes committed between 1962 and 2008, through judicial and non-judicial measures, such as a truth and reconciliation commission and special tribunals, promoting national reconciliation; - Expresses its grave concern at the number of victims and cases of serious human rights violations reported since the beginning of the crisis; urges the competent authorities to undertake a rigorous and prompt investigation into the circumstances and motives behind these crimes and to ensure that those responsible are brought to justice; reiterates that there can be no impunity for those responsible for violations or serious abuses of human rights; calls on the authorities to ensure that schools remain a safe haven for learning; calls on the ICC Prosecutor to closely monitor the situation in Burundi and supports her declaration of 6 November 2015; - Calls for the safe return of journalists and human rights defenders in exile, the reopening of the media that were closed after the failed coup attempt of 13 and 14 May 2015 and for the charges against those journalists accused of having taken part, directly or indirectly, in the abortive coup to be dropped; |
||
|
CAMBODIA Sam Rainsy and Kem Sokha
Senator Hong Sok Hour and CNRP activists and organisers
Khem Sapath |
Sam Rainsy and Kem Sokha are the Cambodia National Rescue Party (CNRP) leaders who were summoned to appear at the Phnom Penh Municipal Court on 14 January 2014 for questioning. Sam Rainsy and Kem Sokha may be convicted of incitement to civil unrest. The King amnestied Sam Rainsy on 14 July 2013, making it possible for him to return to Cambodia; however, his right to vote and run in the elections was not restored. On 13 November 2015 the Cambodian authorities issued an arrest warrant for Sam Rainsy, who was summoned by a court to appear for questioning on 4 December 2015 in relation to a post published on his public Facebook page by an opposition senator, Hong Sok Hour, who has been under arrest since August 2015 on charges of forgery and incitement after posting on Sam Rainsy’s Facebook page a video containing an allegedly false document relating to the 1979 border treaty with Vietnam. On 30 October 2015 opposition party deputy leader Kem Sokha was removed from his position as First Vice-President of the National Assembly by the ruling Cambodian People’s Party (CPP) during a session boycotted by the CNRP |
In its Resolution, adopted on 26 November 2015, the European Parliament: - Urges the Cambodian authorities to revoke the arrest warrant and drop all charges issued against opposition leader Sam Rainsy and CNRP members of the National Assembly and Senate, including Senator Hong Sok Hour and CNRP activists and organisers, to allow them to work freely without fear of arrest or persecution, and to end political use of the courts to prosecute people on politically-motivated and trumped-up charges; - Calls on the National Assembly to reinstate Sam Rainsy immediately and to restore his parliamentary immunity; - Urges the Government of Cambodia to recognise the legitimate and useful role played by civil society, trade unions and the political opposition in contributing to Cambodia’s overall economic and political development; - Encourages the government to work towards strengthening democracy and the rule of law and to respect human rights and fundamental freedoms, which includes fully complying with the constitutional provisions concerning pluralism and freedom of association and expression; - Urges the government to abrogate the Law on Associations and Non-Governmental Organisations, the recent promulgation of which has given state authorities arbitrary powers to shut down and block the creation of human rights organisations and has already begun deterring human rights defence work in Cambodia; - Urges the government and parliament to ensure genuine and serious consultation with all those affected by draft legislation such as the Trade Union, Cybercrime and Telecommunications Laws and to ensure that the texts are in line with Cambodia’s human rights obligations and commitments under domestic and international law; - Calls on the Cambodian Government to end arbitrary detentions and suspicious disappearances and allow voluntary and human rights organisations to operate freely; calls on the Cambodian Government to seriously investigate the disappearance of Khem Sapath; - Calls on the relevant government authorities to drop the prosecution of human rights defenders under other laws in force which are being used to persecute them for their human rights work, and to immediately and unconditionally release all those jailed on politically motivated and trumped up charges; |
||
|
CHINA Tenzin Delek Rinpoche
Ilham Tohti |
Tenzin Delek Rinpoche, a highly respected Tibetan religious leader, was held in prison for over 13 years, serving a life sentence for a crime he did not commit. For years, he worked to develop social, medical, educational and religious institutions for Tibetan nomads in the area, as an advocate for environmental conservation in the face of indiscriminate logging and mining projects, and as a mediator between Tibetans and Chinese. Because of his efforts to preserve Tibetan identity, the Chinese authorities viewed him as a threat to their control in the region. He died on 12 July 2015. Ilham Tohti is a well-regarded ethnic Uyghur economist and peaceful critic of the Chinese government. In 2014, he has been sentenced to life in prison after being convicted of separatism. |
In its Resolution, adopted on 16 December 2015, the European Parliament: - Notes that under the leadership of President Xi, the Chinese government is showing a growing assertiveness both internally and externally; points out that the country’s civil rights activists, lawyers, journalists, bloggers, academics and other representatives of civil society are now finding their freedom curbed in a way that has not been seen for years; observes that China’s human rights record remains a matter of serious concern; - Notes that a strong contradiction exists between the official Chinese aspiration to the universality of human rights and the worsening human rights situation; notes that the recent worsening of the situation of human rights and freedoms in China started in 2013 and has intensified an already existing crackdown over the population, limiting the space for expression and peaceful advocacy for civil society even further; is deeply worried at the arrest, trial and sentencing of numerous civil rights activists, human rights defenders and government critics and at the fact that more than 100 human rights lawyers and activists have been detained or questioned by Chinese police; calls on the Chinese authorities to release those in custody and to ensure that they can exercise their profession without hindrance; - Urges the EU to continue pressing for an improvement of the human rights situation in China whenever dialogues are held at any level and to include human rights clauses in any bilateral treaty agreed with China; - Remains highly concerned that China is currently the world’s largest executioner and continues to impose the death penalty in secret on thousands of people annually, without regard to international minimum standards on the use of the death penalty; emphasises once again that abolition of the death penalty contributes to the enhancement of human dignity and the progressive development of human rights; - Remains concerned at the persisting severe restrictions on freedom of expression, association, assembly, and religion, as well on the activities of human rights organisations; - Criticises China’s highly restrictive media environment and tightly controlled digital domain, where foreign, including European, web content is blocked and domestic content deemed politically threatening is routinely deleted and censored; strongly protests against the high number of Chinese citizens jailed for offences involving freedom of expression, especially on the internet; - Is deeply concerned that the Chinese government is continuing its hardline policies against the Tibetan people, especially by rejecting the Dalai Lama’s ‘Middle Way Approach’ which seeks neither independence nor separation but a genuine autonomy within the framework of the Constitution of the PRC; calls for the Chinese government to re-enter into a dialogue with Tibetan representatives; protests against the marginalisation of Tibetan culture by the CPC, and urges the Chinese authorities to respect the freedoms of expression, association and religion of the Tibetan people; deplores the deterioration of the humanitarian situation in Tibet, which has led to an increase in self-immolation cases; notes with concern the recently passed criminalisation measures relating to self-immolation aimed at punishing those allegedly associated with self-immolators; deplores the forceful resettlement of over 2 million Tibetan nomads and herders since 2006 in the so-called ‘New Socialist Village’, as they are cut off from medical care, education and prosperity; is equally concerned at the ongoing transfer of Han Chinese populations into Tibet; expresses its concern regarding the cases of torture, disappearance and arbitrary detention and the denial of access to medical care for prisoners, including monk Tenzin Delek Rinpoche and 10 other prominent Tibetan prisoners; demands a detailed investigation of all death in prison cases;
Regarding the situation of Ilham Tohti, a letter of concern was sent on 23 June 2015. |
||
|
DEMOCRATIC REPUBLIC OF CONGO (DRC) Yves Makwambala and Fred Bauma
Christopher Ngoyi, Jean-Claude Muyambo, Vano Kiboko and Cyrille Dowe |
Yves Makwambala and Fred Bauma are two detained human rights activists. Both are still being detained in Makala prison in Kinshasa and are charged with belonging to an association formed for the purpose of attacking people and property, conspiring against the head of state, and attempting to either destroy or change the ‘constitutional regime’ and to incite people to take up arms against state authority. The authorities have also charged Fred Bauma with disturbing the peace, and Yves Makwambala with publicly offending the head of state, while they were exercising their freedom of expression, peaceful assembly and association.
As soon as the protests started the authorities began a crackdown on human rights activists and opposition politicians who had demonstrated peacefully against the provision, including Christopher Ngoyi, Jean-Claude Muyambo, Vano Kiboko and Cyrille Dowe, who are still being detained for what appear to be politically motivated reasons |
In its Resolution, adopted on 9 July 2015, the European Parliament: - Calls on the DRC authorities to release Yves Makwambala and Fred Bauma immediately and unconditionally, and to drop all charges against them and other Filimbi leaders as well as any other activists, prisoners of conscience and political opponents arbitrarily arrested and detained solely for their political views or for participating in peaceful activities; - Supports the National Assembly of the DRC’s calls for the rapid reaching of a political solution that allows the members of Filimbi and other peaceful civil society associations to exercise their freedom of expression and association without fear of being pursued or persecuted; - Urges the authorities to ensure that the detainees have not been, and are not being, subjected to any acts of torture or ill-treatment, and to guarantee full protection and access to their families and lawyers; - Is strongly concerned about the continuous attempts to limit freedom of expression, peaceful assembly and association and the increased breaches of these freedoms by the authorities, given that the right political climate is indispensable if a successful electoral cycle is to be achieved in the DRC in the next year; - Finds it particularly regrettable that these violations specifically target opposition leaders and youth movements; - Calls on the DRC authorities to ensure that the aforementioned freedoms are immediately and unconditionally upheld, especially in the electoral period, as guaranteed by the DRC’s constitution and international human rights law; - Urges the DRC judicial authorities to assert their independence from any political instrumentalisation and to ensure the protection of rights recognised by legal instruments, such as access to justice and the right to a fair trial; |
||
|
EGYPT Ibrahim Halawa |
Ibrahim Halawa is an Irish citizen who has been detained for more than two years on charges of attending an illegal protest on 16 and 17 august 2013 while on a family holiday in Cairo, during which protesters allegedly caused deaths and criminal damage. Ibrahim Halawa was 17 years old – and therefore still a juvenile under Egyptian and international law – at the time of his arrest. He was arrested along with his three sisters, having sought refuge in the Al-Fateh mosque when violence erupted during a demonstration. His three sisters were subsequently released by the authorities.
The prosecutor has failed to provide evidence that Ibrahim Halawa was involved in a single act of violence during the protests. His trial has been repeatedly postponed and adjourned by the Egyptian Court, most recently on 15 December 2015. He was not charged for a year after his arrest and he is awaiting, along with 493 individuals, the majority of whom are adults, a mass trial due to take place on 19 December 2015, without any guarantee of the minimum standards for a free and fair trial being applied, and will potentially face the death penalty if convicted.
Ibrahim Halawa is being detained for peacefully exercising his rights to freedom of expression and assembly and is considered by Amnesty International as a prisoner of conscience. He faces extremely harsh prison conditions, which include alleged acts of torture and other cruel, inhuman and degrading treatment upon arrest and in detention, and has been denied medical and legal assistance. According to his family and legal representatives, Ibrahim Halawa has been on hunger strike in protest. |
In its Resolution, adopted on 17 December 2015, the European Parliament: - Expresses its deep concern about the unacceptable breach of basic human rights arising from the arbitrary detention of Irish citizen Ibrahim Halawa, and calls on the Egyptian authorities to immediately and unconditionally release him to the Irish authorities pursuant to a presidential decree issued in November 2014 under Egyptian Law 140; - Expresses its deepest concern at the deteriorating condition of Ibrahim Halawa due to his hunger strike and his alleged poor conditions in prison; calls on the Egyptian authorities to ensure, as a matter of priority, that the good health and well-being of Ibrahim Halawa are maintained while he remains in prison; demands that all allegations of torture and maltreatment of Ibrahim Halawa be thoroughly and independently investigated; - Asks the Egyptian authorities to ensure that Article 10 of the International Covenant on Civil and Political Rights, which states that ‘all persons deprived of their liberty shall be treated with humanity and with respect for the inherent dignity of the human person’, is respected; - Reminds the Egyptian authorities that Egypt is bound by indisputable international obligations under the Convention on the Rights of the Child as they apply to Ibrahim Halawa; demands that the Egyptian authorities categorically rule out the threat of the death penalty should Ibrahim Halawa be convicted, given that he was arrested as a juvenile; - Is extremely concerned about the failure of the Egyptian authorities to uphold the right to a fair trial for Ibrahim Halawa and his 493 co-defendants, in particular the lack of opportunity to review or challenge their continued detention and the charges against them, the repeated denial of access to lawyers and the excessive pre-trial detention period, which violates Egypt’s domestic and international obligations; - Remains convinced that it will be extremely difficult for Ibrahim Halawa’s lawyers to mount an individual defence in the event that his case is heard as part of a mass trial of all defendants arrested in connection with the August 2013 protests; - Strongly condemns the use of a mass trial in the judicial process and calls on the Egyptian authorities to abide by international law and safeguard the highest international standards with regard to the right to a fair trial and due process; calls on the Egyptian authorities to release those detained for peacefully exercising their right to freedom of expression, assembly and association as enshrined in the Egyptian constitution and other international conventions to which Egypt is a party; expresses its profound preoccupation with the severe deterioration of the media environment; condemns the trials against and conviction of Egyptian and foreign journalists, in absentia; |
||
|
KYRGYZSTAN Azimjon Askarov |
Azimjon Askarov is a prisoner of conscience pending a full, impartial and fair investigation, including into his allegations of torture and ill-treatment. |
In its Resolution, adopted on 15 January 2015, the European Parliament: - Reminds the Kyrgyz Parliament of its international obligations and of the Partnership and Cooperation Agreement with the European Union, which includes full respect for human rights as an essential element of the partnership and calls for the withdrawal of the draft law on ‘dissemination of information about non-traditional sexual relations’ currently under review in parliament; - Notes that the draft law passed its first reading and must be voted on twice more before going to the President for signature, and stresses that the adoption of any legislation on ‘non-traditional relations’ should not run counter to Kyrgyzstan’s human rights obligations and commitments; - Calls on the Kyrgyz authorities to reaffirm publicly that all people in Kyrgyzstan have the right to live free from discrimination and violence based on their sexual orientation and gender identity and that any acts to the contrary are illegal and will be prosecuted; - Calls on the Kyrgyz Parliament to follow the recommendations made by the Parliamentary Assembly of the Council of Europe in Resolution 1984 (2014) on the Request for Partner for Democracy status, in particular recommendations 15.24, 15.25 and 15.26; - Calls on the Kyrgyz Parliament to respect its constitution, including Article 16, which states that ‘laws that deny or derogate human and civil rights and freedoms shall not be adopted in the Kyrgyz Republic’, and Articles 31, 33 and 34, which affirm freedom of speech, freedom of information and freedom of assembly, and to reject draft bill 6-11804/14; - Calls on the Kyrgyz authorities to take all the measures needed to ensure that human rights defenders can carry on their work of promoting and protecting human rights without hindrance; - Calls on the Kyrgyz authorities to ensure that allegations of torture and inhuman and degrading treatment are investigated promptly and efficiently and that perpetrators are brought to justice; calls, furthermore, for the release of all prisoners of conscience, with regard in particular to Azimjon Askarov pending a full, impartial and fair investigation, including into his allegations of torture and ill-treatment;
A letter of concern on the situation of LGBTI rights was sent on 26 February 2015. Regarding the situation of Azimjon Askarov, a letter of concern was sent on 23 July 2015. |
||
|
MALAYSIA Nurul Izzah
Anwar Ibrahim
Zulkiflee Anwar Ulhaque (Zunar) Khalid Ismath Azmi Sharom
Matthias Chang Khairuddin Abu Hassan
Lena Hendry Maria Chin Abdullah |
Nurul Izzah, opposition Member of Parliament in Malaysia Anwar Ibrahim is a former opposition leader sentenced on charges of sodomy in February 2015 following a politically motivated prosecution which resulted in criminal proceedings that failed to meet international standards of fair trial. He has been denied appropriate medical care.
Malaysian cartoonist Zulkiflee Anwar Ulhaque (Zunar) is facing charges under the Sedition Act following critical tweets against the government with regard to the sentencing of Anwar Ibrahim; whereas blogger Khalid Ismath and academic Azmi Sharom face similar charges;
Lawyer Matthias Chang and politician Khairuddin Abu Hassan, both political dissidents, were arrested following their investigations into these allegations.
Lena Hendry and Maria Chin Abdullah are human rights activists. |
In its Resolution, adopted on 17 December 2015, the European Parliament: - Deplores the deteriorating human rights situation in Malaysia and in particular the crackdown on civil society activists, academics, media and political activists; expresses concern with regard to the spike in the number of people facing charges or arrest under the Sedition Act; - Urges the Malaysian Government to immediately release all political prisoners, including former opposition leader Anwar Ibrahim, and to provide them with appropriate medical care, and to drop politically motivated charges, including those against cartoonist Zulkiflee Anwar Haque (Zunar), blogger Khalid Ismath, academic Azmi Sharom, political dissidents Khairuddin Abu Hassan and Matthias Chang, and human rights activists Lena Hendry and Maria Chin Abdullah; - Underlines the importance of independent and transparent investigations into the graft allegations, and of full cooperation with the investigators; urges the Malaysian Government to refrain from putting pressure on the Malaysian Anti-Corruption Commission and media; - Calls on the Malaysian Government to ratify key international human rights conventions, including the ICCPR, the ICESCR, the CAT, the ICERD, ILO Convention 169, the ICC Rome Statute, as well as the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees and its optional protocol; - Urges the EU Delegation to Malaysia to step up efforts to finance projects on freedom of expression and reforming repressive laws, and to use all appropriate tools, including the European Instrument for Democracy and Human Rights, to protect human rights defenders; urges the withdrawal of the anti-sodomy law and calls on the EEAS, in line with the EU guidelines on the protection and promotion of the rights of LGBTI persons, to step up its work on the rights of LGBTI people in Malaysia who face violence and persecution, and to aim in particular towards the decriminalisation of homosexuality and transgenderism;
|
||
|
MALDIVES Mohamed Nasheed
Ahmed Adeeb Mohamed Nazim Tholhath Ibrahim
Mahfooz Saeed
Ahmed Rilwan
Sheikh Imran Abdulla |
On 13 March 2015 Mohamed Nasheed, the first democratically elected president of the Maldives, was sentenced to 13 years in prison on politically motivated charges, and whereas this was condemned by the UN Working Group on Arbitrary Detention; whereas his trial was marred by irregularities; whereas other former officials, including former vice-president Ahmed Adeeb and former defence ministers Mohamed Nazim and Tholhath Ibrahim, have also been arrested and imprisoned. Mahfooz Saeed, a human rights lawyer and member of the legal team of former president Mohamed Nasheed. Ahmed Rilwan, is a journalist critical of the government who ‘disappeared’ in August 2014, is still missing and is now feared dead. Sheikh Imran Abdulla is a political prisoner. |
In its Resolution, adopted on 17 December 2015, the European Parliament: - Deplores the crackdown on political opponents; calls on the Government of the Maldives to release, immediately and unconditionally, former president Mohamed Nasheed, former vice-president Ahmed Adeeb and former defence ministers Tholhath Ibrahim and Mohamed Nazim, together with Sheikh Imran Abdulla and other political prisoners, and to clear them of all charges; is also concerned about the former president’s deteriorating health; - Reiterates its gross dissatisfaction with the serious irregularities in the trial of former president Mohamed Nasheed; - Calls on the Maldivian Government to guarantee full impartiality of the judiciary and to respect due process of law and the right to a fair, impartial and independent trial; stresses the need to depoliticise the country’s judiciary and security services; - Calls on the Government of the Maldives to respect and fully support the right to protest and the right to freedom of expression, association and assembly, and not to seek to restrict those rights; also calls on the Government of the Maldives to end impunity for vigilantes who have used violence against people promoting religious tolerance, peaceful protesters, critical media and civil society; calls on the Maldives to respect fully its international obligations; - Calls on the Maldivian Government to safeguard the rights of pro-democracy campaigners, moderate Muslims, supporters of secularism, and those who oppose the promotion of Wahhabi-Salafist ideology in the Maldives, and to ensure their right to participate in all areas of public life in the Maldives; - Recalls that media freedom is the cornerstone of a functioning democracy; calls on the Maldivian Government and authorities to ensure adequate protection of journalists and human rights defenders who face threats and attacks on account of their legitimate work, and, in this context, to allow a proper investigation into the disappearance of Ahmed Rilwan, the assault on Mahfooz Saeed and the attacks and threats against journalists, members of civil society, and independent institutions; |
||
|
NIGERIA Mass displacement of children |
|
In its Resolution, adopted on 8 October 2015, the European Parliament: - Deplores the acts which have led to the mass displacement of innocent children and calls for immediate coordinated international action to assist the work of UN agencies and NGOs in preventing displaced children and youths from being subjected to sexual slavery, other forms of sexual violence and kidnappings and from being forced into armed conflict against civilian, government and military targets in Nigeria by the Boko Haram terrorist sect; stresses the paramount need to duly protect children’s rights in Nigeria, a country in which over 40 % of the total population is aged between 0 and 14; - Believes that in the cases of children formerly associated with Boko Haram or other armed groups, non-judicial measures should be considered as an alternative to prosecution and detention; - Calls on the President of Nigeria and his newly appointed Federal Government to adopt strong measures to protect the civilian population, to put special emphasis on the protection of women and girls, to make women’s rights and children’s rights a priority when fighting extremism, to provide help for victims and to prosecute wrongdoers, and to ensure women’s participation in decision-making at all levels; - Calls on the Nigerian Government to launch, as promised by President Buhari, an urgent, independent and thorough investigation into crimes under international law and other serious human rights violations by all parties to the conflict; - Urges the President of the Federal Republic to address the challenges involved in abiding by all campaign promises and the latest statements, the most important of which are defeating the terrorist threat, making respect for human rights and humanitarian law a central pillar of military operations, bringing back the Chibok girls and all other abducted women and children alive and unharmed, addressing the ever growing problem of malnutrition, and fighting corruption and impunity in order to deter future abuses and work towards justice for every victim; - Urges the Nigerian authorities and the international community to work closely together and to increase efforts to reverse the continuous trend towards the further displacement of people; welcomes the determination expressed at the Niamey Regional Summit of 20 and 21 January 2015 by the 13 participating countries, and in particular the commitment of Chad, together with Cameroon and Niger, to engage in the fight against the terrorist threats of Boko Haram; calls on the Multinational Joint Task Force (MNJTF) to observe international human rights and humanitarian law conscientiously in its operations against Boko Haram; reiterates that a military approach alone will not suffice to counter the Boko Haram insurgency; - Calls on the Nigerian Government to take measures to facilitate the return of displaced persons, especially children, to guarantee their safety, and to assist NGOs in their efforts to improve conditions in the camps for people displaced by the conflict by, inter alia, improving hygiene and sanitation in order to prevent the possible spread of disease; |
||
|
PAKISTAN the Peshawar school students (140 people, including 134 school children) |
|
In its Resolution, adopted on 15 January 2015, the European Parliament: - Strongly condemns the brutal massacre of schoolchildren perpetrated by Pakistani Taliban splinter group Tehreek-e-Taliban (TTP) as an act of horror and cowardice, and expresses its condolences to the families of the victims of the Peshawar school attack and its support to the people and the authorities of Pakistan; - Expects the Government of Pakistan to take urgent and effective measures, in keeping with internationally recognised standards of the rule of law, to address the security threat posed by all militant groups operating within Pakistan and the surrounding region, without exception; underlines that no form of terrorism or extremism should be supported by the authorities; - Calls on the Government of Pakistan to ensure the safety of schools and to make sure that children, regardless of gender, are never intimidated while going to school; believes the government should show significantly stronger determination and strengthen its efforts to arrest and prosecute TTP militants and others who target schools for violence, failing which its international credibility will be undermined; - Calls on the Government of Pakistan to reserve anti-terrorism laws for acts of terror, instead of being using them to try ordinary criminal cases; regrets strongly the recourse to fast-track military justice which lacks minimal conditions of international standards of the rule of law, and underlines that the prolonged granting of GSP+ preferences is linked to the accomplishment of certain basic standards enshrined in UN and ILO conventions; - Urges the Pakistani Government to abide by the recently ratified international agreements on human rights, including the International Covenant on Civil and Political Rights and the United Nations Convention Against Torture and Other Cruel, Inhuman or Degrading Treatment or Punishment, which oblige the authorities to ensure basic fair trials prohibiting them from using military courts to try civilians when the regular courts are functioning;
Letters of concern were sent on 2 February and 12 February 2015. |
||
|
PARAGUAY Pregnant girls |
|
In its Resolution, adopted on 11 June 2015, the European Parliament: - Reaffirms its condemnation of all forms of abuse and violence against women and girls, especially the use of sexual violence as a weapon of war, and domestic violence; calls on Paraguay to ensure that women and girls have access to safe and legal abortion, at a minimum, when their health and life are in danger, where there is severe foetal impairment and in cases of rape and incest; - Expresses its strong concern about the high number of child pregnancies in Paraguay; urges the Paraguayan authorities to meet their international obligations and to protect human rights by ensuring that all girls have access to all possible information and medical services for the management of high-risk pregnancies resulting from rape; - Urges the Paraguayan authorities to conduct an independent and impartial investigation into the aforementioned rape and to bring the perpetrator to justice; calls on the Paraguayan authorities to release the girl’s mother immediately; welcomes the proposal by members of the Paraguayan congress to raise the maximum prison sentence for the rape of a minor from 10 years to 30 years; |
||
|
RUSSIA Aleksei Navalny (and his brother Oleg Navalny)
Boris Nemtsov
Anna Politkovskaya, Alexander Litvinenko, Stanislav Markelov, Anastasia Baburova, Natalya Estemirova and Sergei Magnitsky
Eston Kohver, Oleg Sentsov and Olexandr Kolchenko |
Aleksei Navalny is an opposition leader who were sentenced to 10-day jail terms. Moreover, Aleksei Navalny has been placed under house arrest for two months and on 5 March 2014 was fitted with an electronic bracelet to monitor his activities. Alexei Navalny has consistently exposed massive corruption within the highest levels of the Russian state apparatus; whereas his first court verdict imposing a five-year sentence on him in July 2013 was seen as political. He was placed under house arrest for two months in February 2014, and was fitted with an electronic bracelet to monitor his activities in March 2014.
Alexei Navalny won 27 % of the vote in the September 2013 Moscow mayoral elections, thus confirming himself as one of the most prominent faces of the Russian opposition to the Kremlin.
Alexei Navalny’s second court verdict had been due on 15 January 2015, but inexplicably the court brought the date forward to 30 December 2014, when most Russians were focused on the New Year holiday; whereas the same technique of bringing the date forward was used with Mikhail Khodorkovsky.
Boris Nemtsov, the former Deputy Prime Minister of the Russian Federation, the former Governor of Nizhny Novgorod, a preeminent reformist of the post-Soviet Russian society and economy and one of the leaders of Russia’s liberal and democratic opposition, was murdered near the Kremlin two days before a demonstration scheduled for 1 March 2015, which he was organising, against the effects of the economic crisis and the conflict in Ukraine
Boris Nemtsov, a prominent opposition leader, a founder and leader of the political movement Solidarnost and a leading critic of President Vladimir Putin and of the war in Ukraine who committed his life to a more democratic, prosperous, open Russia and to strong partnerships between Russia and its neighbours and partners.
In the weeks before his assassination Boris Nemtsov was investigating Russia’s participation in the Donbas conflict and had the intention of publishing a report on the issue; whereas five men have been arrested over the killing of Boris Nemtsov.
Journalist Anna Politkovskaya, Alexander Litvinenko, who was allegedly murdered in the United Kingdom, lawyer Stanislav Markelov, journalist Anastasia Baburova, human rights defender Natalya Estemirova, lawyer Sergei Magnitsky, are also unresolved politically motivated murders and suspicious deaths perpetrated in Russia since 1998.
Estonian police officer Eston Kohver was abducted in September 2014 from Estonian territory by the FSB and subsequently illegally detained in Russia, an action which constitutes a clear and serious violation of international law.
The Ukrainian film-maker Oleg Sentsov and the civic activist Olexandr Kolchenko, who opposed the illegal annexation of the Crimean Peninsula by Russia, were arrested in May 2014 in relation to alleged activities conducted in Crimea. They were treated as Russian citizens despite holding Ukrainian citizenship.
In the case of both Oleg Sentsov and Olexandr Kolchenko there have been allegations of torture and severe mistreatment leading to the illegal extraction of depositions which have subsequently been given legal value.
Oleg Sentsov and Olexandr Kolchenko were tried in a military court for crimes over which civilian courts have full jurisdiction. The trial was marred by numerous and grave procedural violations. |
In its Resolution, adopted on 15 January 2015, the European Parliament: - Expresses its deepest concern at the fact that, in Russia, the law is being used as a political instrument; underlines that the conviction of the prominent lawyer, anti-corruption campaigner and social activist Alexei Navalny, imposing a 3.5-year suspended sentence on him and a 3.5-year prison sentence on his brother, Oleg Navalny, was based on unsubstantiated charges; strongly deplores that the prosecution seems to be politically motivated; - Notes with concern that, even though Alexei Navalny is being kept out of prison, his brother Oleg Navalny is currently imprisoned, and that this is giving rise to concern with regard to the possible political use of a family member to intimidate and silence one of Russia’s opposition leaders, Alexei Navalny; recalls that Alexei’s brother, Oleg, the father of two small children and a former executive of the state-owned postal service, has never played a role in the Russian opposition movement; - Urges the Russian judicial and law-enforcement authorities to carry out their duties in an impartial and independent manner, free of political interference and to ensure that the judicial proceedings in the Navalny cases, and all the other investigations and trials against opposition activists, meet the internationally accepted standards; stresses the importance of ensuring that judicial decisions are free from political interference, independent, and are taken in full compliance with the rule of law; - Fully backs the campaign against corruption in Russia initiated by Alexei Navalny, and supports the efforts of Russian people to find a settlement ensuring democracy, political pluralism, unity and respect for human rights;
In its Resolution, adopted on 12 March 2015, the European Parliament: - Strongly condemns the killing of Boris Nemtsov in the most significant political assassination in recent Russian history, in which he was shot dead near the Kremlin, in an area with video cameras, police and security services; - Pays tribute to Boris Nemtsov, a prominent opposition leader, a founder and leader of the political movement Solidarnost and a leading critic of President Vladimir Putin and of the war in Ukraine who committed his life to a more democratic, prosperous, open Russia and to strong partnerships between Russia and its neighbours and partners; extends its deepest condolences to Boris Nemtsov’s family and friends, members of the opposition and the Russian people; condemns the Russian leadership’s decision to prevent some EU diplomats and national delegations from attending his funeral, thereby impeding the EU’s attempt to pay tribute to brave Russian citizens standing for universal values; - Points out that his killing is one of a growing number of unresolved politically motivated murders and suspicious deaths perpetrated in Russia since 1998, which include those of investigative journalist Anna Politkovskaya, Alexander Litvinenko, who was allegedly murdered in the United Kingdom, lawyer Stanislav Markelov, journalist Anastasia Baburova, human rights defender Natalya Estemirova, lawyer Sergei Magnitsky, and now politician Boris Nemtsov; - Calls on the authorities of the Russian Federation to stop the shameful propaganda and information war against its neighbours, the Western world and its own people, which is turning Russia into a state characterised by repression, hate speech and fear, where nationalist euphoria is built on the annexation of Crimea and an escalating war in Ukraine, where the rights of the Crimean Tatars are violated and where the Kremlin, in breach of international law, is cultivating and provoking hatred and fighting; condemns the new propaganda war being waged against democratic and fundamental values, which are presented as being alien to Russian society; recalls that both the European Union and the Russian Federation have committed, in numerous international declarations and treaties, to protecting universal democratic values and fundamental rights; stresses the importance of having political opposition forces, in order to ensure a constant debate and exchange of views and ideas in politics and in law-making processes in Russia; - Calls on the Russian authorities to stop all pressure, repressive acts and intimidation – both political and judicial – against opposition leaders, civil society representatives and independent media, allowing them to act freely in line with the basic principles of the Russian constitution; - Deeply deplores the Russian authorities’ failure to respond to the criticism both inside the Russian Federation and on the international scene of the Law on Foreign Agents, and their adoption instead of amendments which restrict even further the possibilities for non-commercial organisations to act and are discriminatory by their nature; strongly calls on Russia to review the relevant legislation with a view to meeting its international obligations in the area of human rights and democratic freedoms; - Calls on the Russian authorities to immediately release all recognised political prisoners; - Calls on the Russian authorities, as a matter of urgency, to release Nadiya Savchenko and to respect her immunity as a member of the Verkhovna Rada of Ukraine and of the PACE, who was abducted in the territory of Ukraine and is being illegally detained in a Russian jail; underlines the fact that Russia bears responsibility for her very fragile state of health; expresses its deep concern about her health condition and urges the Russian judicial authorities to apply humanitarian law; - Calls on the Russian authorities to immediately return the wreckage of the Tu-154 Polish Government aeroplane and all of its black boxes to Poland; underlines the fact that the level of dependence of the Russian judiciary on the authorities undermines any impartial and honest investigation;
In its Resolution, adopted on 10 September 2015, the European Parliament: - Strongly condemns the judgment handed down by the Pskov regional court as well as the entire trial of Estonian police officer Eston Kohver, who was sentenced to 15 years’ imprisonment after his abduction in 2014 from the territory of Estonia, which is part of the EU; considers the case to be in breach of international law and of elementary standards of justice; - Urges the Russian Federation to act in accordance with its international obligations, to release Eston Kohver immediately and to guarantee his safe return to Estonia; - Expresses its deeply held belief that from the very beginning Eston Kohver was not afforded the right to a fair trial, given that there was no public hearing of the case, that the Estonian consul was not allowed to be present at the hearings, that Eston Kohver was deprived of adequate legal aid, that – moreover – he was refused visits from his wife and family, and that he has been ordered to undergo unfounded psychiatric examination, the details of which remain unknown; - Strongly condemns the illegal sentencing and imprisonment of Oleg Sentsov and Olexandr Kolchenko; calls on the Russian Federation to release them immediately and guarantee their safe return to Ukraine; demands that the Russian authorities immediately investigate, in an impartial and effective manner, the allegations of torture made by defendants and witnesses in the case, which were rejected by the prosecutor during the trial; calls for this investigation also to be opened to international observers; - Calls for the release of all illegally detained Ukrainian citizens, including Nadiya Savchenko, this being in line with the agreed Package of Measures for the Implementation of the Minsk Agreements and the commitment to release all hostages and all those detained in connection with the conflict in Ukraine; - Deplores the fact that in the Russian Federation law and justice are being used as political instruments in breach of international law and standards, thus allowing the sentencing of the Ukrainian film-maker Oleg Sentsov and of Olexandr Kolchenko to 20 years’ and 10 years’ imprisonment respectively for expressing their views reflecting an active pro-Ukrainian position against the illegal annexation of Crimea by the Russian Federation; points out, in any case, that they should not have been tried in a military court and that all testimony gained through torture and other illegal methods should be excluded; |
||
|
RUSSIA/ UKRAINE Nadiya Savchenko
Oleg Sentsov and Khaizer Dzhemilev |
Ms Savchenko, born in 1981, has a distinguished military career behind her, having been the only female soldier in the Ukrainian peacekeeping troops in Iraq and the first female to enrol at Ukraine’s Air Force Academy, and volunteered to take part in the fighting in eastern Ukraine as part of the Aidar Battalion, where she was then captured The pro-Russian militants of the so-called ‘People’s Republic of Luhansk’ in the territory of eastern Ukraine illegally kidnapped Lieutenant Nadiya Savchenko, military pilot and former officer of the Ukrainian armed forces, on the territory of Ukraine on 18 June 2014, detained her, and then illegally transferred her to the Russian Federation. Ukrainian film director Oleg Sentsov and Khaizer Dzhemilev, Ukrainian citizens illegally detained in Russia. |
In its Resolution, adopted on 30 April 2015, the European Parliament: - Calls for the immediate and unconditional release of Nadiya Savchenko; condemns the Russian Federation for the illegal kidnapping, the detention in prison for nearly one year and the investigation of Nadiya Savchenko; demands that the Russian authorities respect their international commitment in the framework of the Minsk Agreements and in particular the agreed ‘Complex of measures for the implementation of the Minsk Agreements’; considers that Russia has no legal basis or jurisdiction to take any action against Nadiya Savchenko, such as detention, investigation or bringing charges against her; - Is of the opinion that Nadiya Savchenko’s detention as a prisoner of war in a prison in Russia is a violation of the Geneva Convention; underlines that those responsible for her illegal detention in Russia may face international sanctions or legal proceedings for their actions; - Reminds the Russian authorities that Ms Savchenko remains in an extremely fragile state of health and that they are directly responsible for her safety and well-being; calls on the Russian authorities to allow impartial international doctors access to Ms Savchenko, while ensuring that any medical or psychological examinations are done only with Ms Savchenko’s consent and taking into consideration the consequences of her being on hunger strike for a very long period; calls on Russia to allow international humanitarian organisations to have permanent access to her; - Calls for the immediate release of all other Ukrainian citizens, including Ukrainian film director Oleg Sentsov and Khaizer Dzhemilev, illegally detained in Russia; |
||
|
SAUDI ARABIA Raif Badawi, and his lawyer Waleed Abu al-Khair
Ali Mohammed al-Nimr |
Raif Badawi, a blogger and human rights activist, was charged with apostasy and sentenced by the Criminal Court of Jeddah in May 2014 to 10 years in prison, 1 000 lashes and a fine of SAR 1 million (EUR 228 000) after creating the website ‘Free Saudi Liberals Network’ for social, political and religious debate which was deemed to be an insult to Islam; whereas the sentence also bans Mr Badawi from using any media outlets and from travelling abroad for 10 years after his release from prison. On 9 January 2015, Mr Badawi received his first set of 50 lashes in front of the al-Jafali mosque in Jeddah, resulting in wounds so profound that when he was taken to a prison clinic for a medical check-up, it was found by the doctors that he would not be able to withstand another round of lashes. Judicial verdicts imposing corporal punishment, including flogging, are strictly prohibited under international human rights law, including the UN Convention against Torture and Other Cruel, Inhuman or Degrading Treatment or Punishment, which Saudi Arabia has ratified. On 6 July 2014, Raif Badawi’s lawyer, prominent human rights defender Waleed Abu al-Khair, was sentenced by the Specialised Criminal Court to 15 years in prison, to be followed by a 15-year travel ban, after setting up the human rights organisation ‘Monitor of Human Rights in Saudi Arabia’. Ali Mohammed al-Nimr, who is 21 years old and is a nephew of a prominent dissident, was sentenced in May 2015 to capital punishment, reportedly by beheading followed by crucifixion, by Saudi Arabia’s Supreme Court on criminal charges including sedition, rioting, protesting robbery and belonging to a terror cell whereas Ali al-Nimr was under the age of 18 – and thus still a juvenile – at the time he was arrested while demonstrating for democracy and equal rights in Saudi Arabia. He was sentenced to death on account of the protests in the mostly Shia Eastern Province of Saudi Arabia. It is alleged by reliable sources that Ali al-Nimr was tortured and forced to sign his confession. He has been denied any guarantees of a safe trial and due legal process in compliance with international law; |
In its Resolution, adopted on 12 February 2015, the European Parliament: - Strongly condemns the flogging of Raif Badawi as a cruel and shocking act by the Saudi Arabian authorities; calls on the Saudi authorities to put a stop to any further flogging of Raif Badawi and to release him immediately and unconditionally, as he is considered a prisoner of conscience, detained and sentenced solely for exercising his right to freedom of expression; calls on the Saudi authorities to ensure that his conviction and sentence, including his travel ban, are quashed; - Calls on the Saudi authorities to ensure that Raif Badawi be protected from torture and other ill-treatment, and be given any medical attention he may require, as well as immediate and regular access to his family and lawyers of his choice; - Calls on the Saudi authorities to release unconditionally Raif Badawi’s lawyer, and all human rights defenders and other prisoners of conscience detained and sentenced for merely exercising their right to freedom of expression; - Condemns firmly all forms of corporal punishment as unacceptable and degrading treatment contrary to human dignity and voices concern about states’ use of flogging, strongly calling for its strict abolition; calls on the Saudi authorities to respect the prohibition of torture, as is most notably enshrined in the UN Convention against Torture and Other Cruel, Inhuman or Degrading Treatment or Punishment, which Saudi Arabia has signed and ratified; calls on Saudi Arabia to sign the International Covenant on Civil and Political Rights; - Urges the Saudi authorities to abolish the Specialised Criminal Court, set up in 2008 to try terrorism cases but increasingly used to prosecute peaceful dissidents on apparently politically motivated charges and in proceedings that violate the fundamental right to a fair trial; - Calls on the Saudi authorities to allow independent press and media and ensure freedom of expression, association and peaceful assembly for all inhabitants of Saudi Arabia; condemns the repression of activists and protesters when they demonstrate peacefully; stresses that the peaceful advocacy of basic legal rights or making critical remarks using social media are expressions of an indispensable right;
In its Resolution, adopted on 8 October 2015, the European Parliament: - Strongly condemns the sentencing of Ali Mohammed al-Nimr to the death penalty; reiterates its condemnation of the use of the death penalty and strongly supports the introduction of a moratorium on the death penalty, as a step towards abolition; - Calls on the Saudi Arabian authorities, and in particular His Majesty the King of Saudi Arabia, Salman bin Abdulaziz Al Saud, to halt the execution of Ali Mohammed al-Nimr and to grant a pardon or commute his sentence; calls on the European External Action Service and the Member states to use all their diplomatic tools and efforts to immediately stop this execution; - Urges the Saudi authorities to abolish the Specialised Criminal Court, set up in 2008 to try terrorism cases but increasingly used to prosecute peaceful dissidents on apparently politically motivated charges and in proceedings that violate the fundamental right to a fair trial; - Calls on the Government of Saudi Arabia to ensure a prompt and impartial investigation into the alleged acts of torture and to ensure that Ali Mohammed al-Nimr is given any medical attention he may require and regular access to his family and lawyers;
Regarding the situation of Raif Badawi, letters of concern were sent on 2 February and 20 November 2015. |
||
|
SOUTH SUDAN 89 children (possibly, hundreds more) |
|
In its Resolution, adopted on 12 March 2015, the European Parliament: - Is deeply concerned by the worsening security and humanitarian situation in South Sudan which could destabilise the whole East Africa region; calls urgently on all sides to stop the violence, cease human rights violations, form a transitional government of national unity, and allow for full access to humanitarian assistance; calls on the parties to end attacks on educational and public buildings and stop using schools for military purposes, including for the recruitment of child soldiers; recalls, in this connection, its support for the Guidelines for Protecting Schools and Universities from Military Use during Armed Conflict; - Expresses deep disappointment that after more than a year of negotiations under the auspices of IGAD, no significant progress has been made; urges all parties to the conflict to reach a power-sharing agreement and fully supports the ongoing negotiation process, calling for an unconditional, complete and immediate ceasefire and end to all hostilities and to the immediate cessation of the recruitment and mobilisation of civilians; calls for efforts to find a way of achieving lasting peace and stability; urges the government and the rebel sides to engage in unconditional and all-inclusive political talks in good faith with a view to the successful conclusion of the negotiations; urges the continuation of efforts by the AU and IGAD to promote inclusive dialogue and mediation; - Calls for the immediate release and safe return of all children recruited by armed forces since the beginning of the conflict in December 2013; reminds urgently all parties involved in the conflict that the recruitment and use of children in armed forces and groups is a grave violation of international law; - Recalls the commitment made in 2009, and renewed in 2012, by the South Sudanese authorities to end the recruitment and use of children in conflict, to release all children associated with government security forces, to provide services for the reunification and reintegration of their families, and to investigate grave violations against children; deplores the fact that this commitment has not been fully respected; calls on the parties to fully implement the guidelines set out in the action plan; - Calls on the Government of South Sudan to conduct prompt, thorough, impartial and independent investigations into human rights abuses with a view to prosecuting and holding accountable individuals suspected of crimes under international law and serious violations of human rights, including the abduction and recruitment of children in armed conflict and sexual violence against women and children; - Calls on the Government of South Sudan to urgently finalise legislative amendments which criminalise the recruitment and use of children, to use this legislation to prosecute offenders and to finalise the implementation of international agreements, including the 2002 Optional Protocol to the Convention on the Rights of the Child and to accede to the Rome Statute of the International Criminal Court; - Calls on the Government of South Sudan to reject legislation that would restrict the sectors in which NGOs and associations can carry out their work, which would severely inhibit the development of society and humanitarian relief efforts; - Calls on the Government of South Sudan to fulfil its responsibility to provide for its people and encourage international donors to increase support for the aid effort and, given the scale and urgency of the needs, calls on the international community to convene a new international donor conference for South Sudan when all conditions for peace have been met and a mechanism of proper distribution of revenues is established; |
||
|
SUDAN Two pastors: Pastor Michael Yat and Pastor Peter Yen Reith |
Pastor Michael Yat of the South Sudan Presbyterian Evangelical Church was taken into custody by the Sudanese National Intelligence Service (NISS) after preaching at the Khartoum North Church, a branch of the Sudan Presbyterian Evangelical Church, during a visit to Sudan on 21 December 2014. He was arrested immediately after a sermon in which he reportedly condemned the controversial sale of church land and property and the treatment of Christians in Sudan. Pastor Peter Yen Reith was arrested on 11 January 2015 after delivering a letter to the Sudanese Religious Affairs Office asking after Pastor Michael and wanting to know more about his arrest; Both men were held incommunicado until 1 March 2015, and on 4 May 2015 both were charged with multiple offences under the Sudanese Penal Code of 1991, including; joint criminal acts (Article 21), undermining the constitutional system (Article 51), waging war against the state (Article 50), espionage (Article 53), unlawfully obtaining or disclosing official documents (Article 55), agitating hatred (Article 64), disturbing the peace (Article 69) and blasphemy (Article 125). |
In its Resolution, adopted on 9 July 2015, the European Parliament: - Calls on the Sudanese authorities to drop all charges against Pastor Michael Yat and Pastor Peter Yen Reith and calls for their immediate and unconditional release; meanwhile calls on the Government of Sudan to ensure that pending their release the two pastors are not subjected to torture or other ill-treatment and that their physical and mental integrity is duly respected; - Reminds the Sudanese authorities of their obligations at national and international level to protect freedom of religion and belief; reaffirms that freedom of religion, conscience and belief is a universal human right that needs to be protected everywhere and for everyone; strongly condemns all forms of violence and intimidation that impair the right to have or not to have, or to adopt, a religion of one’s choice, including the use of threats, physical force or penal sanctions to compel believers or non-believers to renounce their religion or to convert; - Calls on the Government of Sudan to repeal all legislation that discriminates on the grounds of religion and to protect the identity of minority groups, including those of all faiths; - Condemns the harassment of Christians and interference in church affairs; urges the Government of Sudan to desist from such activity; calls on Sudan to repeal the apostasy laws and to stop closing churches and other religious sites; - Calls on the Government of Sudan to reform the country’s legal system, in accordance with international human rights standards, in order to protect fundamental human rights and freedoms and ensure the protection of every individual’s human rights, particularly with regard to discrimination against women, religious minorities and disadvantaged groups; |
||
|
SWAZILAND Thulani Maseko and Bheki Makhubu |
Thulani Maseko, a lawyer working for the Trade Union Congress of Swaziland, was arrested on 17 March 2014 after writing an article criticising the lack of independence of the judicial system in Swaziland. On 19 March 2015, following the publication of a prison letter denouncing his conditions of detention, he was brought before a disciplinary committee in prison without the presence of a lawyer and was then forcefully moved to solitary confinement; whereas, although he has challenged this decision, no date has yet been announced for his High Court hearing. Bheki Makhubu, a columnist and editor-in-chief of The Nation, considered to be the country’s sole independent newspaper, was arrested on charges of ‘scandalising the judiciary’ and ‘contempt of court’ following the publication of the article criticising the judicial system. On 17 July 2014, Thulani Maseko and Bheki Makhubu were convicted for contempt of court by the High Court of Swaziland and sentenced to two years’ imprisonment, a ruling which seems disproportionate compared with the usual sentence – 30 days’ imprisonment with the option of paying a fine – imposed in similar cases; whereas the judge presiding the trial, Mpendulo Simelane, had been named in one of the articles published by Mr Maseko’s newspaper, and whereas this represents a clear conflict of interest and an impediment to a fair trial. |
In its Resolution, adopted on 21 May 2015, the European Parliament: - Calls for the immediate and unconditional release of Mr Maseko and Mr Makhubu, given that their imprisonment relates directly to the legitimate exercise of their right to freedom of expression and opinion; calls also for the immediate and unconditional release of all prisoners of conscience and political prisoners, including Mario Masuku, President of the People’s United Democratic Movement, and Maxwell Dlamini, Secretary-General of the Swaziland Youth Congress; condemns the harsh conditions of detention of both prisoners and calls on the authorities of Swaziland to guarantee their physical and psychological integrity in all circumstances; - Notes that the sentence handed down to Mr Maseko and Mr Makhubu is much more severe than other sentences in similar cases, and considers this to be a clear attempt to silence the activists and serve as a deterrent to others, as stated by the responsible judge; demands that the Government of Swaziland bring an immediate end to the authorities’ intimidation of journalists, lawyers, independent-minded judges, trade union officials and parliamentarians, who have been threatened with violence, arrest, prosecution or other forms of pressure as a consequence of their advocacy of human rights, respect for the rule of law or political reforms; - Calls on the Government of Swaziland to engage in genuine dialogue with unions about legislative reforms that will ensure respect for workers’ rights, in line with international obligations; - Calls on the Swaziland authorities to take concrete measures to respect and promote freedom of expression, guarantee democracy and plurality, and establish a legislative framework allowing the registration, operation and full participation of political parties, in line with international and regional human rights obligations and the Constitution of Swaziland, notably Article 24 thereof; |
||
|
SYRIA/ IRAQ Kidnapping of Bishops Yohanna Ibrahim and Paul Yazigi |
The Bishops Yohanna Ibrahim and Paul Yazigi were kidnapped by armed rebels in Aleppo Province, Syria, on 22 April 2013. The case remains unresolved. |
In its Resolution, adopted on 12 March 2015, the European Parliament: - Strongly condemns ISIS/Daesh and its egregious human rights abuses that amount to crimes against humanity and war crimes according to the Rome Statute of the International Criminal Court (ICC), and which could be called genocide; is extremely concerned at this terrorist group’s deliberate targeting of Christians, Yezidis, Turkmen, Shi’ites, Shabak, Sabeans, Kaka’e and Sunnis who do not agree with their interpretation of Islam, as part of its attempts to exterminate any religious minorities from the areas under its control; underlines that there must be no impunity for the perpetrators of these acts and that those responsible should be referred to the ICC; recalls, in this context, the unresolved kidnapping of Bishops Yohanna Ibrahim and Paul Yazigi by armed rebels in Aleppo Province, Syria, on 22 April 2013. A letter of concern was sent on 16 October 2015. |
||
|
SYRIA Mazen Darwish |
Mazen Darwish, a Syrian journalist and activist and president of the Syrian Centre for Media and Freedom of Expression, has been imprisoned since 2012, as have Hani Al-Zaitani and Hussain Ghrer, for their work defending freedom of expression; whereas Mazen Darwish was reportedly subjected to severe torture and ill-treatment and on 6 May 2015 was taken to an unknown location; whereas Mazen Darwish has been awarded the 2015 UNESCO Press Freedom Prize, as well as other important international awards, such as the Preis der Lutherstädte – ‘Das unerschrockene Wort’ 2015, the Bruno-Kreisky-Preis für Verdienste um die Menschenrechte 2013, and the PEN-Pinter Prize 2014; whereas the continued imprisonment of Mazen Darwish, Hani Al-Zaitani and Hussain Ghrer is further evidence of the repressive nature of Bashar al-Assad’s regime in Syria |
In its Resolution, adopted on 11 June 2015, the European Parliament: - Calls on the Syrian authorities to immediately and unconditionally release and drop all charges against Mazen Darwish and all those detained, convicted and/or sentenced for peacefully exercising their right to freedom of expression and association, as well as all human rights defenders and political rights activists arbitrarily deprived of their liberty on the basis of their human rights activities. - Urges the Syrian authorities to disclose the fate and the whereabouts of the three men immediately, and to ensure that they are protected from torture and ill-treatment, allowed immediate contact with their families and lawyers, and provided with any medical attention they may require. |
||
|
THAILAND Rohingya refugees
Journalists Chutima ‘Oi’ Sidasathian and Alan Morison |
|
In its Resolution, adopted on 21 May 2015, the European Parliament: - Expresses its deepest concern over the plight of Rohingya refugees and the humanitarian crisis taking place at the moment on the high seas and in the territorial waters between Myanmar, Bangladesh, Thailand and Indonesia, and is shocked by the findings following the recent exhumation of dozens of bodies from mass gravesites near human trafficking camps in southern Thailand; extends its condolences to the families of the victims; - Calls on the Thai authorities to hold immediate, full and credible criminal investigations into the mass graves of Rohingya Muslims and, if necessary with UN assistance, to ensure that those responsible are brought to justice;
In its Resolution, adopted on 8 October 2015, the European Parliament: - Welcomes the acquittal on 1 September 2015 by the Phuket Provincial Court of the journalists Chutima ‘Oi’ Sidasathian and Alan Morison; |
||
|
TURKEY Journalists and media executives, including Ekrem Dumanlı and Hidayet Karaca
Frederike Geerdink and Mehmet Ülger |
Ekrem Dumanlı, editor-in-chief of the Zaman newspaper, and Hidayet Karaca, general manager of the Samanyolu broadcasting group were arrested by the Turkish police along with other journalists and media executives on 14 December 2014. On 6 January 2015 the Dutch correspondent Frederike Geerdink and Mehmet Ülger both Dutch journalists were arrested, interrogated at a police station and released later on. |
In its Resolution, adopted on 15 January 2015, the European Parliament: - Condemns the recent police raids and the detention of a number of journalists and media representatives in Turkey on 14 December 2014; stresses that these actions call into question respect for the rule of law and freedom of the media, which is a core principle of democracy; - Recalls that a free and pluralistic press is an essential component of any democracy, as are due process, presumption of innocence and judicial independence; stresses, therefore, the need, as regards this latest round of arrests, in all cases (i) to provide ample and transparent information on the allegations against the defendants, (ii) to grant the defendants full access to the incriminating evidence and full defence rights, and (iii) to ensure the proper handling of the cases to establish the veracity of the accusations without delay and beyond reasonable doubt; reminds the Turkish authorities that the utmost care must be taken when dealing with the media and journalists, as freedom of expression and freedom of the media remain central to the functioning of a democratic and open society; |
||
|
VENEZUELA Mayor Antonio Ledezma
Kluivert Roa
Leopoldo López
Daniel Ceballos |
On 19 February 2015 Antonio Ledezma, twice democratically elected Mayor of the Metropolitan District of Caracas and one of the opposition leaders, was arbitrarily detained by heavily armed officers of the Bolivarian Intelligence Service (Sebin), who failed to produce an arrest warrant or any evidence of his having committed an offence; whereas following his detention Antonio Ledezma was charged with conspiracy and association to commit crimes – offences punishable by severe prison sentences in Venezuela – and imprisoned at the Ramo Verde military prison On 24 February 2015 the 14-year-old student Kluivert Roa was shot dead during a demonstration about the scarcity of food and medicine in San Cristóbal, in Táchira State, becoming the first victim since the authorisation of the use of firearms to quell protests. Leopoldo López is the opposition leader who was arbitrarily detained on 18 February 2014 on charges of conspiracy, instigating violent demonstrations, arson and damage to property. Since his detention he has suffered physical and psychological torture and undergone solitary confinement. Daniel Ceballos and Vicencio Scarano are opposition mayors, and Salvatore Lucchese is a police officer. They have been arrested for failing to end protests and civil rebellion in their cities, and have been sentenced to several years in prison. In addition, Juan Carlos Caldera, Ismael García and Richard Mardo who are opposition congressmen are facing investigations and trial proceedings aimed at their suspension and disqualification from Congress. |
In its Resolution, adopted on 12 March 2015, the European Parliament: - Recalls its deep concern about the deteriorating situation in Venezuela and condemns the use of violence against protesters; calls on the Venezuelan authorities to immediately release Antonio Ledezma, Leopoldo López, Daniel Ceballos and all peaceful protesters, students and opposition leaders arbitrarily detained for exercising their right to freedom of expression and their fundamental rights, in line with the demands made by several UN bodies and international organisations; calls on the Venezuelan authorities to withdraw the unfounded accusations against them; - Calls on the Venezuelan authorities to ensure that Antonio Ledezma, Leopoldo López, Daniel Ceballos and all other political prisoners are given any medical attention they may require, as well as immediate, private and regular access to their families and to lawyers of their choice; is deeply concerned about the deterioration in the condition of prisoners; - Calls on the Venezuelan Government to cease the political persecution and repression of the democratic opposition and the violations of freedom of expression and of demonstration, and urges an end to media censorship; reminds the authorities that opposition voices are imperative for a democratic society; - Condemns the shooting of Kluivert Roa and six other students, and expresses its condolences to their families; calls on the government to revoke the recently published resolution 8610, which allows security forces to use potentially lethal force, with a firearm or another potentially lethal weapon, to subdue civilian protests, overriding Article 68 of the Venezuelan Constitution; - Calls on the Venezuelan Government to comply with its own constitution and international obligations in respect of the independence of the judiciary, the right to freedom of expression, association and peaceful assembly, and political pluralism, which are cornerstones of democracy; calls on the Venezuelan Government to create an environment in which human rights defenders and independent non-governmental organisations can carry out their legitimate work in promoting human rights and democracy; stresses that, as a non-permanent member of the UN Security Council, the Venezuelan Government has a particular responsibility to comply with the rule of law and with international law; - Calls on the Venezuelan Government to ensure that accusations are investigated swiftly and impartially, with no margin of impunity and with full respect for the principle of presumption of innocence and for due legal process; recalls that respect for the principle of separation of powers is fundamental in a democracy and that the justice system cannot be used as a political weapon; calls on the Venezuelan authorities to ensure the security of all citizens in the country, regardless of their political views and affiliations; |
||
|
ZIMBABWE Itai Dzamara, his wife Sheffra Dzamara, and his lawyer Kennedy Masiye |
On 9 March 2015 Itai Dzamara, a prominent Zimbabwean human rights activist, leader of the Occupy Africa Unity Square movement and dissident of President Mugabe, was reportedly abducted by five unidentified armed men in the suburbs of Harare. His whereabouts remain unknown and there is serious concern for his safety and the protection of his rights. In the months prior to his abduction, Mr Dzamara had led a number of peaceful protests against the deteriorating political and economic situation in Zimbabwe. Two days before, Mr Dzamara addressed a political rally organised by the opposition party Movement for Democratic Change – Tsvangirai (MDC-T), calling for mass protests against the worsening repression and economic situation in the country, petitioning President Mugabe to resign and calling for reforms to the electoral system. Until now the government has remained silent on Mr Dzamara’s disappearance, which has raised suspicion among the public that the state might be responsible; whereas the ruling party ZANU-PF is denying his forced disappearance and denounces it as an act staged by opposition parties. A High Court judgment of 13 March 2015 ordered the Zimbabwean authorities to mount a search for Mr Dzamara and report progress to the court every two weeks until his whereabouts are determined; whereas this High Court order has been ignored by the authorities responsible for acting upon it, and the state authorities have yet to comply with this ruling. Mr Dzamara had been assaulted on several occasions by supporters of the ruling party ZANU-PF and uniformed police officers. In November 2014 about 20 uniformed police handcuffed and beat Mr Dzamara to unconsciousness, also assaulting his lawyer, Kennedy Masiye. |
In its Resolution, adopted on 21 May 2015, the European Parliament: - Strongly condemns the forced disappearance of human rights defender Itai Dzamara and calls for his immediate and unconditional release; - Urges the Government of Zimbabwe to take all necessary measures to find Mr Dzamara and bring all those responsible to justice; calls on the government to fully comply with the High Court order directing them to search for Mr Dzamara; - Calls on the Zimbabwean authorities to ensure the safety and security of his wife and family, and his colleagues and supporters; - Urges the Zimbabwean authorities to investigate allegations of excessive use of force and other human rights abuses by police and state officials, and to hold them to account; - Recalls the overall responsibility of the Zimbabwean Government for ensuring the safety of all its citizens; calls upon the authorities of Zimbabwe to implement the provisions of the Universal Declaration of Human Rights, the African Charter on Human and Peoples’ Rights and regional human rights instruments ratified by Zimbabwe; - Urges the Zimbabwean Government and President Mugabe to comply with their international obligations and the provisions of the international treaties that have been signed by Zimbabwe and that guarantee respect for the rule of law and the fulfilment of civil and political rights; |
||
ANNEX II
LIST OF RESOLUTIONS
List of resolutions adopted by the European Parliament during the year 2015 and relating directly or indirectly to human rights violations in the world
|
Country |
Date of adoption in plenary |
Title |
|
|
Africa |
|||
|
Algeria |
30.04.2015 |
Imprisonment of human and workers' rights activists in Algeria |
|
|
Angola |
10.09.2015 |
||
|
Burundi |
12.02.2015 |
||
|
Burundi |
17.12.2015 |
||
|
Central African Republic |
08.10.2015 |
||
|
DRC |
09.07.2015 |
||
|
Egypt |
17.12.2015 |
||
|
Nigeria |
30.04.2015 |
||
|
Nigeria |
08.10.2015 |
The mass displacement of children in Nigeria as a result of Boko Haram attacks |
|
|
South Sudan |
12.03.2015 |
||
|
Sudan |
09.07.2015 |
||
|
Swaziland |
21.05.2015 |
||
|
Tanzania |
12.03.2015 |
||
|
Zimbabwe |
21.05.2015 |
||
|
Americas |
|||
|
Paraguay |
11.06.2015 |
||
|
USA |
11.02.2015 |
||
|
Venezuela |
12.03.2015 |
||
|
Asia |
|||
|
Afghanistan |
26.11.2015 |
||
|
Bangladesh |
26.11.2015 |
||
|
Cambodia |
09.07.2015 |
||
|
Cambodia |
26.11.2015 |
||
|
China |
16.12.2015 |
||
|
Kyrgyzstan |
15.01.2015 |
||
|
Malaysia |
17.12.2015 |
||
|
Maldives |
17.12.2015 |
||
|
Nepal |
11.06.2015 |
||
|
Pakistan |
15.01.2015 |
Pakistan, in particular the situation following the Peshawar school attack |
|
|
Thailand |
21.05.2015 |
The plight of Rohingya refugees and the mass graves in Thailand |
|
|
Thailand |
08.10.2015 |
||
|
Europe |
|||
|
Azerbaijan |
10.09.2015 |
||
|
Belarus |
10.09.2015 |
||
|
Bosnia |
09.07.2015 |
||
|
Cyprus |
12.02.2015 |
Mass graves of missing persons in Ornithi village, in the occupied part of Cyprus |
|
|
Russia |
15.01.2015 |
||
|
Russia |
12.03.2015 |
Murder of the Russian opposition leader Boris Nemtsov and the state of democracy in Russia |
|
|
Russia/Ukraine |
30.04.2015 |
||
|
Russia |
10.09.2015 |
Russia – in particular the case of Eston Kohver, Oleg Santsov, and Alexander Kolchenko |
|
|
Turkey |
15.01.2015 |
||
|
Turkey |
15.04.2015 |
||
|
Middle East |
|||
|
Bahrain |
09.07.2015 |
||
|
Saudi-Arabia |
12.02.2015 |
||
|
Saudi-Arabia |
08.10.2015 |
||
|
Syria/Iraq |
12.02.2015 |
Humanitarian crisis in Iraq and Syria, in particular in the IS context |
|
|
Syria/Iraq |
12.03.2015 |
Recent attacks and abductions by ISIS/Daesh in the Middle East, notably of Assyrians |
|
|
Syria |
30.04.2015 |
||
|
Syria |
11.06.2015 |
Syria, the situation in Palmyra and the case of Mazen Darwish |
|
|
Yemen |
09.07.2015 |
||
|
Cross-cutting issues |
|||
|
28th Session of the UNHRC |
12.03.2015 |
||
|
Persecution of Christians |
30.04.2015 |
||
|
European Endowment for Democracy |
09.07.2015 |
Evaluation of activities of the European Endowment for Democracy (EED) |
|
|
European Neighbourhood Policy |
09.07.2015 |
||
|
Human rights and technology |
08.09.2015 |
||
|
Right to Water |
08.09.2015 |
||
|
Migration |
10.09.2015 |
||
|
Death penalty |
08.10.2015 |
||
|
Gender equality |
08.10.2015 |
Renewal of the EU Plan of action on Gender equality and Women's empowerment in development |
|
|
Trade and torture |
27.10.2015 |
||
|
Migration |
02.12.2015 |
Special report of the European Ombudsman in own-initiative inquiry concerning Frontex |
|
|
World Humanitarian Summit |
16.12.2015 |
||
|
Arms export |
17.12.2015 |
Arms export: implementation of the Common Position 2008/944/CFSP |
|
GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
14.11.2016 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
42 5 9 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Michèle Alliot-Marie, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Amjad Bashir, Bas Belder, Mario Borghezio, Klaus Buchner, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Michael Gahler, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Afzal Khan, Eduard Kukan, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Ramona Nicole Mănescu, Francisco José Millán Mon, Alojz Peterle, Tonino Picula, Kati Piri, Alyn Smith, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl, Elena Valenciano, Geoffrey Van Orden, Hilde Vautmans |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Laima Liucija Andrikienė, Andrzej Grzyb, Mike Hookem, Liisa Jaakonsaari, Javi López, Juan Fernando López Aguilar, Norica Nicolai, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Traian Ungureanu, Paavo Väyrynen, Marie-Christine Vergiat |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Maria Arena, Edouard Ferrand, Karoline Graswander-Hainz, Heidi Hautala, Hans-Olaf Henkel, Peter Jahr, Karin Kadenbach, Maria Noichl, Lola Sánchez Caldentey, Antonio Tajani, Josef Weidenholzer, Bogdan Brunon Wenta, Patricija Šulin |
||||