PRANEŠIMAS „FinTech“: technologijų įtaka ateities finansų sektoriui

28.4.2017 - (2016/2243(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėja: Cora van Nieuwenhuizen

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

„FinTech“: technologijų įtaka ateities finansų sektoriui

(2016/2243(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl virtualiųjų valiutų[1],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą ir MVĮ finansavimo įvairumo didinimo kapitalo rinkų sąjungoje[2],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų[3],

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Kapitalo rinkų sąjunga. Spartesnė reforma“ (COM(2016) 0601),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Sutelktinis finansavimas ES kapitalo rinkų sąjungoje“ (SWD(2016) 0154),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos viešų konsultacijų dokumentą „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ (COM(2017) 0009),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 16 d. Europos priežiūros institucijų pranešimą dėl finansinių konsultacijų automatizavimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Europos priežiūros institucijų diskusijų dokumentą dėl didžiųjų duomenų naudojimo finansų įstaigose (JC 2016 86),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 26 d. Europos bankininkystės institucijos nuomonę dėl skolinimu pagrįsto sutelktinio finansavimo (EBA/Op/2015/03),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 4 d. Europos bankininkystės institucijos diskusijų dokumentą dėl novatoriško vartotojų duomenų naudojimo finansų įstaigose (EBA/DP/2016/01),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonę dėl investavimu pagrįsto sutelktinio finansavimo (ESMA/2014/1378),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 7 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos ataskaitą dėl išsklaidytosios operacijų knygos technologijos naudojimo vertybinių popierių rinkose,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 7 d. Europos priežiūros institucijų jungtinio komiteto pranešimą dėl rizikos veiksnių ir pažeidžiamumo ES finansų sistemoje,

–  atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos paskelbtą rizikos rodiklių rinkinį, paremtą 2016 m. trečiojo ketvirčio duomenimis,

–  atsižvelgdamas į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2016 m. kovo mėn. rizikos rodiklių rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 16 d. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos paskelbtą penktąją vartojimo tendencijų ataskaitą (EIOPA-BoS-16–239),

–  atsižvelgdamas į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2016 m. ketvirtojo ketvirčio rizikos rodiklių rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio mėn. Europos centrinio banko specialųjį leidinį Nr. 172 Distributed ledger technologies in securities post-trading: Revolution or evolution?,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario mėn. Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komiteto dokumentą Distributed ledger technology in payment, clearing and settlement: An analytical framework,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0176/2017),

A.  kadangi finansinių paslaugų technologija („FinTech“) turėtų būti suprantama kaip finansų veikla, kuri vykdoma pasitelkiant naujas technologijas arba kuriai šios technologijos sudaro galimybes, o ši veikla daro poveikį visam finansų sektoriui visose jo srityse – bankininkystei, draudimui, pensijų fondams, konsultacijoms investavimo klausimais, mokėjimo paslaugoms ir rinkos infrastruktūroms;

B.  kadangi finansinės paslaugos visada rėmėsi technologijomis ir kito vykstant technologijų naujovių procesams;

C.  kadangi „FinTech“ gali būti bet kokio tipo juridiniai subjektai; kadangi finansinių paslaugų vertės grandinėje vis dažniau dalyvauja alternatyvūs subjektai, pavyzdžiui, startuoliai ar didžiosios technologijų įmonės; kadangi dėl šios priežasties šis terminas apima platų spektrą bendrovių ir paslaugų, kurios labai skiriasi viena nuo kitos, kelia įvairių problemų ir kurių reguliavimo sąlygos turi skirtis;

D.  kadangi įvairios „FinTech“ naujovės remiasi naujomis technologijomis, pavyzdžiui, išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikomis, novatoriškais mokėjimais, robotinėmis konsultacijomis, didžiaisiais duomenimis, debesijos kompiuterijos naudojimu, novatoriškais klientų duomenų integravimo / tapatybės nustatymo sprendimais, sutelktinio finansavimo platformomis ir t. t.;

E.  kadangi investicijos į „FinTech“ programas sudaro milijardus eurų ir kiekvienais metais vis didėja;

F.  kadangi technologijų programos vystosi skirtingu tempu, o jų vystymosi mastas ir poveikis tebėra neaiškus, tačiau jos gali iš esmės pakeisti finansų sektorių; kadangi kai kurios „FinTech“ programos vieną dieną gali tapti sisteminės svarbos;

G.  kadangi „FinTech“ naujovėmis turėtų būti prisidedama prie Europos finansų sistemos ir ekonomikos kūrimo ir konkurencingumo, įskaitant Europos Sąjungos piliečių gerovę, tuo pačiu metu stiprinant finansinį stabilumą ir išlaikant aukščiausią vartotojų apsaugos lygį;

H.  kadangi „FinTech“ gali duoti daug naudos, pavyzdžiui, užtikrinti greitesnes, pigesnes, labiau prie poreikių pritaikytas, įtraukesnes, lankstesnes, skaidresnes ir geresnes finansines paslaugas vartotojams ir įmonėms, taip pat atverti naujų verslo galimybių Europos verslininkams; kadangi mažmeninių finansinių paslaugų srityje vartotojų patirtis yra varomoji rinkos dalyvių jėga; kadangi pažanga ir naujovės finansų sektoriuje neturėtų išstumti grynųjų pinigų kaip mokėjimo priemonės;

I.  kadangi dėl naujų finansinių paslaugų vystymo ir teikiamų paslaugų skaitmeninimo pasikeis finansinių paslaugų sektoriaus rinkos dinamika, nes atsiras naujų formų konkurencija, inovacijos, partnerystės ir užsakomosios paslaugos, vykdomos subjektų ir tarp jų;

J.  kadangi sąžiningos konkurencijos skatinimas, ekonominių rentų, jei tokių esama, neutralizavimas ir vienodų sąlygų finansinių paslaugų ES sukūrimas yra būtina sąlyga norint skatinti „FinTech“ Europoje ir visų susijusių subjektų bendradarbiavimą;

K.  kadangi ekonominiai tyrimai parodė, kad finansų sistemos ekonominis efektyvumas galėtų padėti sumažinti kainas vartotojams už mažmeninius finansinius produktus ir paslaugas; kadangi „FinTech“ gali prisidėti prie tokio kainų mažinimo;

L.  kadangi „FinTech“ sprendimai gali padidinti galimybes gauti kapitalo, ypač MVĮ, panaudojant tarpvalstybines finansines paslaugas, alternatyvius skolinimo ir investavimo kanalus, pavyzdžiui, sutelktinį finansavimą ir tarpusavio skolinimą, taip stiprinant kapitalo rinkų sąjungą;

M.  kadangi „FinTech“ naujovės taip pat gali palengvinti tarpvalstybinius finansinius srautus ir kapitalo rinkų integraciją Europoje ir tokiu būdu skatinti tarpvalstybinį verslą, sudarant sąlygas sukurti kapitalo rinkų sąjungą;

N.  kadangi „FinTech“ naujovės, visų pirma vidaus ir tarpvalstybinių mokėjimų sprendimų srityje, taip pat gali padėti toliau plėtoti bendrą prekių ir paslaugų rinką ir sudaryti palankesnes sąlygas siekti G 20 ir G 8 „5x5 tikslų“ sumažinti perlaidų įkainius;

O.  kadangi „FinTech“ gali būti veiksminga finansinės įtraukties priemonė, atverianti galimybes naudotis pritaikytomis finansinėmis paslaugomis asmenims, kurie to negalėjo anksčiau, ir tokiu būdu užtikrinanti įtraukesnį augimą; kadangi siekiant, kad „FinTech“ užtikrintų tikrą finansinę įtrauktį, būtina spręsti problemas, susijusias su Europos Sąjungos piliečių finansiniu švietimu ir skaitmeniniais įgūdžiais;

P.  kadangi teisės aktų, reguliavimo ir priežiūros atveju reikia atsižvelgti į naujoves ir užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp paskatų inovatyviai vartotojų ir investuotojų apsaugai bei finansiniam stabilumui; kadangi „FinTech“ reikalauja didesnio „institucijos reguliavimo“ ir „veiklos reguliavimo“ suderinimo; kadangi dėl sudėtingos „FinTech“ ir esamų teisės aktų sąveikos gali atsirasti neatitikimų, nes bendrovės ir paslaugų teikėjai reguliuojami skirtingai, net jeigu jų veikla iš esmės yra ta pati, o dabartiniuose teisės aktuose pateikta veiklos apibrėžtis ir (arba) taikymo sritis pakankamai neapima kai kurios veiklos; kadangi dabartinė ES vartotojų ir investuotojų apsaugos sistema, taikoma finansinėms paslaugoms, deramai neapima visų „FinTech“ naujovių;

Q.  kadangi Europos priežiūros institucijos (EPI) pradėjo nustatyti galimą novatoriškų finansų technologijų riziką ir naudą; kadangi nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos stebi šiuos technologinius pokyčius ir susidūrė su skirtingais požiūriais; kadangi iki šiol plėtoti „FinTech“ ekosistemą Europoje trukdė skirtingos taisyklės valstybėse narėse ir bendradarbiavimo stoka rinkose; mano, kad siekiant skatinti laikytis bendro požiūrio į „FinTech“ svarbu imtis ryžtingų ES veiksmų kuriant tvirtą „FinTech“ ekosistemą Europoje;

R.  kadangi „FinTech“ gali padėti mažinti finansų sistemos riziką, užtikrindama rizikos decentralizaciją ir dekoncentraciją, spartesnį kliringą ir atsiskaitymą piniginiais mokėjimais ir vertybiniai popieriais, geresnį užstato valdymą ir kapitalo optimizavimą;

S.  kadangi gali būti manoma, kad viena iš sričių, kurioje labiausiai jaučiamas „FinTech“ poveikis, – vertės po sandorio sudarymo grandinė, kuri apima tokias paslaugas, kaip kliringas, atsiskaitymas, turto saugojimas ir reguliavimo ataskaitų rengimas, ir kurioje technologijos, pavyzdžiui, išsklaidytosios operacijų knygos technologija, galėtų pertvarkyti visą sektorių; kadangi šioje vertės grandinėje kai kurie tarpininkai, pavyzdžiui, investicijų saugotojai, pagrindinės sandorio šalys ir centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, ilgainiui galėtų tapti nereikalingi, o tam tikras kitas funkcijas vis dar turės atlikti nepriklausomos, reguliuojamos įmonės;

T.  kadangi „RegTech“ gali duoti daug naudos finansų įstaigoms ir priežiūros institucijoms, sudarant galimybes naujų technologijų naudojimui siekiant į reguliavimo ir atitikties reikalavimus reaguoti skaidriau, efektyviau ir realiu laiku;

U.  kadangi „InsurTech“ yra draudimo veikla, kuri vykdoma pasitelkiant naujas technologijas arba kuriai šios technologijos sudaro galimybes, pavyzdžiui, naudojant automatizuotas konsultacijas, rizikos vertinimą ir didžiuosius duomenis, be to, apsidraudžiant nuo naujų pavojų, pvz., kibernetinių išpuolių;

V.  kadangi bendrovėms, dirbančioms „FinTech“ produktų ir paslaugų srityje, ir novatoriškiems verslo partneriams, kurie šioms bendrovėms teikia techninę medžiagą, kurios joms reikia norint teikti šiuos produktus ir paslaugas, būtina skubiai užtikrinti geresnes galimybes gauti finansavimą, siekiant skatinti finansines naujoves Europoje, visų pirma startuoliams plėtoti savo veiklą; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad galimybės gauti rizikos kapitalą kaip finansavimo šaltinį ir stiprus technologijų sektorius yra svarbiausi veiksniai, siekiant skatinti dinamišką „FinTech“ ekosistemą Europoje;

W.  kadangi kibernetiniai išpuoliai kelia vis didesnę grėsmę visai skaitmeninei infrastruktūrai, taigi ir finansų infrastruktūrai; kadangi finansų sektoriui gresia tris kartus didesnė rizika patirti išpuolių nei bet kuriam kitam sektoriui; kadangi jo paslaugų saugumas, patikimumas ir tęstinumas yra būtinos sąlygos norint užtikrinti visuomenės pasitikėjimą šiame sektoriuje; kadangi jo mažmeniniai vartotojai taip pat yra labai pažeidžiami panašių išpuolių arba tapatybės vagystės atveju;

X.  kadangi prijungiami prietaisai yra neatsiejama „FinTech“ paslaugų dalis; kadangi daiktų internetui (DI) ypač gresia kibernetiniai išpuoliai, o tai kelia ypatingą iššūkį siekiant užtikrinti kibernetinį saugumą; kadangi sujungta sistema yra tiek saugi, kiek saugi jos silpniausia grandis;

Y.  kadangi „FinTech“ vystantis vartotojai ir investuotojai turi turėti galimybę toliau remtis aukšto lygio vartotojų ir investuotojų apsaugos, duomenų apsaugos, teisių į privatumą ir finansinių paslaugų teikėjams tenkančios teisinės atsakomybės standartais;

Z.  kadangi, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas „FinTech“, svarbu sukurti nuoseklią ir palankią reglamentavimo sistemą ir konkurencingą aplinką, kuri galėtų leisti „FinTech“ plėtotis ir naudotis įvairiomis novatoriškomis saugaus šifravimo, elektroninės atpažinties ir tapatumo nustatymo priemonėmis, turinčiomis paprastą sąsają;

AA.  kadangi automatizavimas finansų sektoriuje, kaip ir kituose sektoriuose, gali sutrikdyti esamų užimtumo modelių taikymą; kadangi, siekiant gerinti ir plėtoti įgūdžius, vystant bet kokią Europos „FinTech“ strategiją daugiausia dėmesio turės būti skiriama mokymui ir perkvalifikavimui;

BB.  kadangi dėl tinklo poveikio rinkos struktūra daugelyje skaitmeninės ekonomikos sričių skirta nedideliam rinkos dalyvių skaičiui, o tai kelia sunkumų konkurencijos teisės ir antimonopolinės teisės srityje;

„FinTech“ skirtos ES sistemos formavimas

1.  palankiai vertina naujus pokyčius „FinTech“ srityje ir ragina Komisiją parengti visapusišką „FinTech“ veiksmų planą, atsižvelgiant į savo kapitalo rinkų sąjungos ir bendrosios skaitmeninės rinkos (BSR) strategijas; jis gali padėti apskritai siekti veiksmingos ir konkurencingos, išsamesnės, labiau integruotos, stabilesnės ir tvaresnės Europos finansų sistemos, teikti ilgalaikę naudą realiajai ekonomikai ir patenkinti vartotojų ir investuotojų apsaugos ir reguliavimo tikrumo poreikius;

2.  džiaugiasi, kad neseniai sukurta „FinTech“ darbo grupė, kuri vertina naujoves šioje srityje ir tuo pačiu metu kuria strategijas, kaip išspręsti galimus „FinTech“ keliamus iššūkius, taip pat tai, kad Komisija pradėjo teikti viešas konsultacijas „FinTech“ klausimais; ragina Komisiją įtraukti Parlamentą į „FinTech“ darbo grupės veiklą; mano, kad pastarojo meto Komisijos iniciatyvos yra svarbus žingsnis siekiant Komisijai parengti visapusišką „FinTech“ strategiją ir sumažinti reguliavimo netikrumą „FinTech“ atžvilgiu;

3.  mano, kad „FinTech“ gali padėti sudaryti sąlygas sėkmingai vystyti kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvas, pavyzdžiui, įvairinant finansavimo galimybes ES, ir ragina Komisiją pasinaudoti „FinTech“ privalumais skatinant kapitalo rinkų sąjungos sukūrimą;

4.  ragina Komisiją laikytis proporcingo, įvairius sektorius apimančio ir holistinio požiūrio į savo veiklą „FinTech“ srityje, remiantis praktine patirtimi kitose jurisdikcijose ir prisitaikant prie subjektų ir taikomų verslo modelių įvairovės; ragina Komisiją prireikus veikti kaip pradininką, siekiant sukurti palankią aplinką plėstis Europos „FinTech“ centrams ir įmonėms;

5.  pabrėžia, kad prireikus reikėtų peržiūrėti finansines paslaugas reglamentuojančius teisės aktus tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, jie turėtų būti pakankamai palankūs inovacijoms, kad rinkos dalyviams būtų sudarytos ir išlaikytos vienodos sąlygos; ypač rekomenduoja, kad, laikantis „inovacijų principo“, kaip poveikio vertinimo dalis būtų atliktas tinkamas galimo teisės aktų poveikio inovacijoms vertinimas, siekiant, kad šios naujovės suteiktų visapusišką „didelę ekonominę ir socialinę naudą“;

6.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, tuo pačiu palengvinant naujų rinkos dalyvių prieigą, ir išvengti reglamentavimo arbitražo valstybių narių ir teisinių statusų atžvilgiu, teisės aktai ir priežiūra „FinTech“ srityje turėtų būti grindžiami šiais principais:

a.  tos pačios paslaugos ir ta pati rizika – turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės, neatsižvelgiant į atitinkamo juridinio asmens tipą ar jo veiklos vietą Sąjungoje;

b.  technologinis neutralumas;

c.  rizika pagrįstas požiūris, atsižvelgiant į teisėkūros ir priežiūros veiksmų proporcingumą rizikai ir rizikos reikšmingumui;

7.  rekomenduoja, kad kompetentingos valdžios institucijos leistų ir skatintų kontroliuojamus bandymus su naujomis technologijomis tiek naujiems, tiek esamiems rinkos dalyviams; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia kontroliuojama bandymų aplinka gali virsti „FinTech“ paslaugų reglamentavimo aplinka, galimai teikianti visuomenei naudos; ji vienija įvairius rinkos dalyvius ir jau sėkmingai veikia keliose valstybėse narėse; pabrėžia, kad būtina užtikrinti iniciatyvų ir į ateitį orientuotą valdžios institucijų dalyvavimą, palaikant dialogą su rinkos dalyviais ir visais kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; tai gali padėti priežiūros ir reguliavimo institucijoms įgyti žinių technologijų srityje; ragina kompetentingas valdžios institucijas apsvarstyti galimybę parengti finansų ir (arba) praktines testavimo nepalankiausiomis sąlygomis priemones „FinTech“ programoms tais atvejais, kai jos gali kelti sisteminę riziką, nedubliuojant Europos sisteminės rizikos valdybos vykdomos veiklos;

8.  pabrėžia, kad kai kurie centriniai bankai jau bando centrinių bankų skaitmeninę valiutą ir kitas naujas technologijas; ragina atitinkamas Europos valdžios institucijas įvertinti išsklaidytąja operacijų knyga paremtos versijos centrinių bankų skaitmeninės valiutos galimos rizikos ir naudos poveikį ir susijusius būtinus reikalavimus dėl vartotojų apsaugos ir skaidrumo; ragina jas taip pat eksperimentuoti, siekiant neatsilikti nuo rinkos pokyčių;

9.  pabrėžia, jog svarbu, kad reguliavimo institucijos ir priežiūros institucijos turėtų pakankamai techninių žinių, kad galėtų tinkamai prižiūrėti sudėtingesnes „FinTech“ paslaugas; pabrėžia, kad dėl tokio nuolatinio tikrinimo reguliavimo institucijos galės nustatyti ir numatyti konkrečią įvairių technologijų keliamą riziką ir, jei reikia, nedelsiant ir turint aiškią darbotvarkę įsikišti;

10.  todėl pabrėžia, kad svarbu reguliavimo ir priežiūros institucijose įsteigti „vieno langelio“ principu veikiantį centrą, skirtą „FinTech“ paslaugų teikėjams ir naudotojams; pripažįsta, kad reikia panaikinti priežiūros kliūtis įvairiuose sektoriuose, ir rekomenduoja finansų sektoriaus priežiūros institucijoms glaudžiai bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis ir Europos institucijoms, turinčioms reikiamų žinių technologijų srityje;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti daugiau mokslinių tyrimų projektų, susijusių su „FinTech“;

12.  pabrėžia, kad svarbu skatinti finansines naujoves Europoje; ragina sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą novatoriškiems finansinių paslaugų teikėjams ir novatoriškoms įmonėms, kurios jiems teikia medžiagą, reikalingą norint teikti šias paslaugas;

13.  pabrėžia, kad „FinTech“ bendrovės ne tik padeda vystyti finansų srities tarpininkavimą, tačiau taip pat kelia riziką, susijusią su finansiniu stabilumu; pažymi, kad reguliavimo ir priežiūros institucijos daug informacijos gauna iš pripažintų finansų įstaigų balansų apie daugelio reguliavimo sistemų, kaip antai kapitalo reikalavimai, sverto koeficientas, likvidumo koeficientas ir kt., įgyvendinimą, o kalbant apie nebankines skolinimo įstaigas, tokiais atvejais, kaip sutelktinis finansavimas ir tarpusavio skolinimas (P2P), sunku gauti pakankamai informacijos apie finansų tarpininkų veiklą iš savo balansų; todėl primygtinai ragina reguliavimo ir priežiūros institucijas apsvarstyti, kaip jos galėtų gauti tinkamos priežiūros informacijos finansiniam stabilumui išlaikyti, ir, jei reikia, nustatyti reguliavimo apribojimus savo balansams, kad būtų galima pasiekti ir išlaikyti finansinį stabilumą;

14.  pabrėžia, kad „RegTech“ gali pagerinti atitikties procedūras, visų pirma priežiūros informacijos kokybę ir savalaikiškumą, užtikrinant, kad jos būtų mažiau sudėtingos ir ekonomiškai efektyvesnės; ragina valdžios institucijas paaiškinti teisines sąlygas, pagal kurias prižiūrimam subjektui leidžiama perduoti atitikties užtikrinimo veiklą tretiesiems subjektams, užtikrinant, kad galiotų atitinkami priežiūros susitarimai trečiosioms šalims, ir kad teisinė atsakomybė dėl atitikties ir toliau tektų prižiūrimam subjektui; ragina atitinkamas valdžios institucijas, visų pirma Komisiją, atliekant darbą, susijusį su Europos forumu po sandorio sudarymo klausimais, imtis iniciatyvos siekiant suprasti kliūtis, kylančias taikant naujus „FinTech“ ir „RegTech“ sprendimus srityse, susijusiose su iki sandorio sudarymo ir po sandorio sudarymo procesais, kuriems taikoma Finansinių priemonių rinkų direktyva (FPRD), Europos rinkos infrastruktūros reglamentas (ERIR) ir Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamentas (CVPDR), ir, jei nesama jokių kliūčių, paaiškinti subjektų teisę naudoti tokius sprendimus tam, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal tuos teisės aktus;

15.  primena, kad naujoviškos finansinės paslaugos turėtų būti prieinamos visoje ES ir todėl Sąjungos viduje neturėtų būti sudaroma kliūčių jų tarpvalstybiniam teikimui; ragina Komisiją ir EPI vykdyti stebėseną ir išvengti reguliavimo dubliavimosi, naujų kliūčių patekti į rinką ir nacionalinių kliūčių šioms paslaugoms teikti; ragina Komisiją užkirsti kelią kliūtims tarp valstybių narių dėl nacionalinių režimų neatitikimų ir propaguoti geriausią praktiką, susijusią su valstybių narių reguliavimo metodais; be to, ragina Komisiją ir EPI, jei tinkama, visoje Sąjungoje siūlomų naujų finansinių paslaugų teikėjams taikyti paso mechanizmus; remia Komisijos pastangas ieškant būdų, kaip ES gali padėti padidinti mažmeninių finansinių paslaugų pasirinkimą, skaidrumą ir konkurenciją Europos vartotojų labui, ir pabrėžia, kad šis tikslas turėtų papildyti siekį pagerinti finansų sistemos veiksmingumą;

16.  teigiamai vertina tai, kad visoje ES atsirado dinamiškos „FinTech“ bendruomenės; ragina Komisiją ir atitinkamas ES ekonomikos valdymo institucijas glaudžiai bendradarbiauti su „FinTech“ centrais, taip pat stiprinti šių bendruomenių pažangų verslumą ir jų pastangas, skatinant bei finansuojant inovacijas ir palaikant jas kaip būsimo ES konkurencinio pranašumo finansinių paslaugų sektoriuje šaltinį;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad „FinTech“ startuoliai mano, kad yra ypač pažeidžiami piktnaudžiautojų patentais, t. y. subjektų, kurie superka patentus ketindami pareikšti dėl jų reikalavimus įmonėms, kurios jau naudojasi teisėmis į technologijas, grasindami bylomis dėl patentų teisės pažeidimų; ragina Komisiją išanalizuoti šią padėtį ir pasiūlyti priemones, skirtas kovoti su piktnaudžiautojais patentais „FinTech“ srityje;

18.  pabrėžia galimą „FinTech“ svarbą skaitmeninant viešąsias paslaugas ir taip prisidedant prie jų didesnio efektyvumo, pavyzdžiui, mokesčių surinkimo ir mokestinio sukčiavimo prevencijos srityje;

19.  pabrėžia, kad dėl tinklo efekto daugelio skaitmeninės ekonomikos sričių rinkos struktūrą nulemia labai nedaug rinkos dalyvių, o tai sukelia problemų konkurencijos teisės ir antimonopolinės teisės srityse; ragina Komisiją iš naujo įvertinti konkurencijos reglamentavimo sistemos tinkamumą sprendžiant skaitmeninės ekonomikos, ypač „FinTech“ sektoriaus, iššūkius;

20.  pabrėžia, kad esama galimybių toliau tobulinti priemones, kurios gali būti naudojamos tarpvalstybiniams mokėjimams; remia tokių mokėjimo priemonių plėtrą Europoje ir apgailestauja dėl didelės fragmentacijos ES internetinės bankininkystės rinkoje ir dėl to, kad nėra visoje ES taikomos ir ES subjektų valdomos kredito arba debeto kortelių sistemos; mano, kad tokia sistema būtų esminė tinkamai veikiančios kapitalo rinkų sąjungos ir kertinė bendrosios skaitmeninės rinkos dalis, nes ji padėtų skatinti e. prekybą ir tarpvalstybinę finansinių paslaugų konkurenciją Europoje; ragina Komisiją nustatyti veiksmus, kurių reikia imtis siekiant sukurti tokios sistemos plėtrai palankią aplinką; pripažįsta, kad konkurencijos sumetimais tokia sistema turi veikti greta ir tam tikrais atvejais sąsajoje su kitais novatoriškais mokėjimo sprendimais;

21.  pabrėžia, kad vartotojai yra varomoji „FinTech“ plėtros jėga; pabrėžia, kad visi būsimi teisės aktų pakeitimai turėtų būti skirti tam, kad būtų šiame virsme remiami vartotojai;

Duomenys

22.  primena, kad duomenų rinkimas ir analizė atlieka esminį vaidmenį „FinTech“, todėl pabrėžia, kad reikia darnaus ir technologijų atžvilgiu neutralaus galiojančių teisės aktų taikymo (įskaitant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, peržiūrėtą Mokėjimo paslaugų direktyvą, Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų reglamentą, ketvirtąją Kovos su pinigų plovimu direktyvą ir Tinklų ir informacijos saugumo direktyvą); pabrėžia, kad siekiant plėtoti novatoriškas finansines paslaugas Europoje reikia laisvo duomenų judėjimo visoje Sąjungoje; ragina Komisiją imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad teikiant finansines paslaugas būtų naudojami tik objektyvūs ir aktualūs duomenų elementai; palankiai vertina 2017 m. sausio 10 d. Komisijos viešąsias konsultacijas dėl duomenų ekonomikos (COM(2017) 0009), kurias vykdant turėtų būti gauta įrodymų ir nustatyta, ar esama kliūčių laisvam duomenų judėjimui visoje Sąjungoje;

23.  pabrėžia, kad reikia aiškių taisyklių dėl duomenų nuosavybės, prieigos ir perdavimo; atkreipia dėmesį į tai, kad vis daugiau duomenų atsiranda veikiant mašinoms ar procesams, grindžiamiems naujomis technologijomis, pavyzdžiui, mašininiu mokymusi; pabrėžia, kad Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatyta aiški asmens duomenims taikoma teisinė sistema, tačiau reikia daugiau teisinio tikrumo dėl kitų kategorijų duomenų; šiuo klausimu mano, kad reikėtų aiškiai atskirti pirminius duomenis ir apdorotus duomenis;

24.  pabrėžia, kad atviroji bankininkystė ir dalijimasis duomenimis padeda užtikrinti, kad visi „FinTech“ verslo modeliai vartotojų naudai galėtų vystytis vienu metu; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į pastarojo meto peržiūrėtos Mokėjimo paslaugų direktyvos įgyvendinimo pasiekimus mokėjimų inicijavimo ir prieigos prie sąskaitos duomenų srityse;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad debesijos kompiuterija gali suteikti finansinių paslaugų teikėjams ir vartotojams naudos, susijusios su sąnaudų efektyvumu, trumpesniu platinimo rinkoje laiku ir geresniu IRT išteklių panaudojimu; atkreipia dėmesį į tai, kad nėra aiškių ir išsamių europinių gairių dėl duomenų, susijusių su finansų sektoriumi, perdavimo į debesiją; pabrėžia, kad svarbu parengti tokias gaires ir suformuoti bendrą visų nacionalinių kompetentingų institucijų požiūrį į debesijos kompiuterijos naudojimą; pabrėžia, kad tokios taisyklės ar gairės reikalingos siekiant padidinti perėjimo prie debesijos kompiuterijos lankstumą ir spartą; pabrėžia, kad šiose gairėse turėtų būti numatyti griežti duomenų saugumo ir vartotojų apsaugos standartai; ragina Komisiją ir Europos priežiūros institucijas išnagrinėti įvairias galimybes šioje srityje, pavyzdžiui, iš anksto patvirtintas debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų sutartis su finansų įstaigomis;

26.  pažymi, kad būtina padidinti vartotojų informuotumą apie jų asmens duomenų vertę; pažymi, kad vartotojai gali sudaryti sutartis dėl skaitmeninio turinio dalijimosi už mokamą mokestį; pabrėžia, kad dėl to gali atsirasti ekonominės naudos, tačiau tai taip pat gali būti naudojama diskriminuojančiu būdu; ragina Komisiją ištirti galimybę parengti Europos dalijimosi duomenimis strategiją siekiant, kad vartotojai kontroliuotų savo asmens duomenis; mano, kad aiški, į vartotojus orientuota politika padės padidinti pasitikėjimą debesijos kompiuterija grindžiamomis paslaugomis ir paskatins naujas novatoriškas paslaugas, siūlomas įvairių finansinės vertės grandinės subjektų, pavyzdžiui, naudojant taikomųjų programų sąsajas arba palengvinant tiesioginę prieigą prie elektroninio mokėjimo paslaugų duomenų; prašo Komisijos ištirti galimybes ateityje naudoti asmens informacijos valdymo sistemas (angl. PIMS) kaip technines priemones, kuriomis vartotojai valdytų savo asmens duomenis;

27.  finansų įstaigoms naudojant daugiau klientų duomenų arba didžiųjų duomenų, primena Bendrojo duomenų apsaugos reglamento71 straipsnį, kuriuo duomenų subjektui suteikiama teisė gauti paaiškinimą dėl sprendimo, priimto automatizuotai tvarkant duomenis, ir užginčyti šį sprendimą; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad neteisingi duomenys galėtų būti keičiami ir kad būtų naudojami tik patikrinami ir aktualūs duomenys; ragina visus suinteresuotus subjektus dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti šių teisių įgyvendinimą; laikosi nuomonės, kad duotas sutikimas naudoti asmens duomenis turi būti dinamiškas ir kad duomenų subjektai turi galėti keisti ir koreguoti savo sutikimą;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad finansų įstaigoms naudojant daugiau klientų duomenų arba didžiųjų duomenų gali būti naudos vartotojams, pavyzdžiui, pateikiant labiau konkretiems poreikiams pritaikytus, segmentuotus ir pigesnius pasiūlymus, grindžiamus efektyvesniu rizikos ir kapitalo paskirstymu; pažymi, kad, kita vertus, vystosi dinamiška kainodara, kuri gali sukelti priešingų pasekmių ir pakenkti pasiūlymų palyginamumui, konkurencijos veiksmingumui, rizikos pasiskirstymui ir pasidalijimui, pavyzdžiui, draudimo sektoriuje;

29.  pripažįsta, kad, siekiant teikti tokias paslaugas kaip robotinės konsultacijos, asmens duomenys vis dažniau susiejami su algoritmais; pabrėžia, kad robotinės konsultacijos gali padidinti efektyvumą ir daryti teigiamą poveikį finansiniam įtraukumui; pabrėžia, kad algoritmų ar pagrindinių duomenų klaidos ar paklaidos gali sukelti sisteminę riziką ir žalą vartotojams, pavyzdžiui, padidinant atskirtį; ragina Komisiją ir Europos priežiūros institucijas stebėti šią riziką, siekiant užtikrinti, kad finansinių konsultacijos automatizavimas galėtų iš tiesų užtikrinti geresnes, skaidrias, prieinamas ir ekonomiškai efektyvias konsultacijas, taip pat spręsti vis sudėtingesnio atsakomybės už tokios rizikos sukeltą žalą nustatymo problemą, kylančią dabartinėje teisinės atsakomybės sistemoje, taikomoje duomenų naudojimui; pabrėžia, kad robotinėms konsultacijoms turėtų būti taikomi tie patys vartotojų apsaugos reikalavimai kaip tiesioginių konsultacijų atveju;

Kibernetinis saugumas ir IRT rizikos

30.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti ištisinį saugumą visoje finansinių paslaugų vertės grandinėje; atkreipia dėmesį į didelę ir įvairią riziką, keliamą kibernetinių išpuolių, nukreiptų prieš mūsų finansų rinkų infrastruktūrą, daiktų internetą, valiutas ir duomenis; ragina Komisiją užtikrinti, kad kibernetinis saugumas būtų svarbiausias „FinTech“ veiksmų plano prioritetas, o Europos priežiūros institucijas ir ECB (kaip bankų priežiūros instituciją) paversti kibernetinį saugumą vienu iš svarbiausių savo reguliavimo ir priežiūros programų elementų;

31.  ragina Europos priežiūros institucijas, bendradarbiaujant su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, reguliariai peržiūrėti galiojančius veiklos standartus, susijusius su finansų įstaigų IRT rizika; be to, ragina priimti Europos priežiūros institucijų gaires dėl tokios rizikos priežiūros, nes valstybių narių kibernetinio saugumo strategijose nustatyti apsaugos lygiai nėra vienodi; pabrėžia Europos priežiūros institucijų turimų technologinių praktinių žinių svarbą siekiant, kad jos galėtų vykdyti savo užduotis; ragina vykdyti daugiau mokslinių tyrimų šioje srityje;

32.  pabrėžia, kad priežiūros institucijoms, atitinkamo lygmens reguliavimo institucijoms ir vyriausybėms, taip pat mokslininkams ir rinkos dalyviams reikia tarpusavyje keistis informacija ir gerąja patirtimi (taip pat rinkos dalyviams tarpusavyje); ragina Komisiją, valstybes nares, rinkos dalyvius ir ES tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą (ENISA), įvertinti skaidrumo ir dalijimosi informacija galimybes kovojant su kibernetiniais išpuoliais; siūlo ištirti galimą naudą, kurią šiuo klausimu galėtų duoti vieno bendro kontaktinio punkto rinkos dalyviams sukūrimas, taip pat apsvarstyti labiau suderintos politikos galimybes tiriant kibernetinius nusikaltimus finansinių paslaugų srityje, nes jiems vis labiau būdingas tarpvalstybiškumas;

33.  pabrėžia, kad reglamentuojant finansinių paslaugų teikimo infrastruktūrą reikia turi numatyti tinkamas paskatas paslaugų teikėjams, kad jie pakankamai investuotų į kibernetinį saugumą;

34.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad Tinklų ir informacijos saugumo direktyva būtų laiku perkelta į nacionalinę teisę; palankiai vertina naująją viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę kibernetinio saugumo srityje, kurią, dalyvaujant pramonės atstovams, neseniai pradėjo Komisija; prašo Komisiją parengti naujų ir konkrečių iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama stiprinti šiame sektoriuje veikiančių „FinTech“ įmonių, ypač MVĮ ir startuolių, atsparumą kibernetiniams išpuoliams;

35.  pažymi, kad visuomenės pasitikėjimas atitinkamomis technologijomis yra labai svarbus būsimam „FinTech“ augimui, ir atkreipia dėmesį į poreikį gerinti švietimą ir informuotumą apie teigiamą „FinTech“ poveikį kasdienei veiklai, bet taip pat apie tinklų ir informacijos saugumo riziką piliečiams ir įmonėms, ypač MVĮ;

36.  palankiai vertina sujungtų įrenginių saugumą didinančias nuolatines pastangas standartizavimo srityje; vis dėlto pabrėžia, kad turi būti užtikrinama aukštesnio nei minimalaus standartizavimo lygio sauga, visų pirma dėl to, kad dėl galimo domino efekto vienodos standartizuotos saugumo priemonės padidina didelių saugumo pažeidimų riziką; primygtinai ragina įmones vystyti įvairias savo pačių priemones savo įrenginiams ir veiklai apsaugoti;

Blokų grandinės

37.  pabrėžia blokų grandinės prietaikų galimybes grynųjų pinigų ir vertybinių popierių perdavimo srityje, taip pat sudarant palankesnes sąlygas vadinamosioms išmaniosioms sutartims (angl. „smart contract“), o tai atveria daug galimybių abiem finansinių sutarčių šalims, visų pirma prekybos finansavimo ir verslo paskolų susitarimams, kurie gali supaprastinti sudėtingus komercinius ir finansinius įmonių tarpusavio (angl. B2B) bei įmonių ir vartotojų (angl. B2C) sutartinius santykius; pabrėžia, kad blokų grandinės platformos taip pat tinkamos siekiant supaprastinti sudėtingus įmonių tarpusavio bei įmonių ir vartotojų sandorius;

38.  primena neautorizuojamų blokų grandinės prietaikų naudą ir riziką; ragina Komisiją surengti metinę įvairių suinteresuotųjų subjektų konferenciją šia tema; yra susirūpinęs dėl to, kad neautorizuojamų blokų grandinės prietaikos vis dažniau naudojamos nusikalstamoms veikoms, mokesčiams slėpti, mokesčiams vengti ir pinigams plauti; ragina Komisiją atidžiai stebėti šias sritis, be kita ko, lėšų maišytojų (angl. „mixers/tumblers“) vaidmenį šiame procese, ir tai aptarti parengiant ataskaitą;

Sąveikumas

39.  pripažįsta taikomųjų programų sąsajų svarbą papildant kitas priemones, kurias gali naudoti vartotojai, ir suteikiant naujiems subjektams prieigą prie finansų infrastruktūros; rekomenduoja sukurti standartizuotas taikomųjų programų sąsajas, kurias pardavėjai galėtų naudoti, pavyzdžiui, atvirosios bankininkystės srityje, kartu išlaikant tokių pardavėjų galimybę kurti savo programinę įrangą;

40.  mano, kad „FinTech“ paslaugų sąveikumas tiek Europoje, tiek ir bendradarbiaujant su trečiųjų valstybių jurisdikcijomis ir su kitais ekonomikos sektoriais, yra esminė sąlyga siekiant Europos „FinTech“ sektoriaus ateities plėtros ir visapusiško jo teikiamų galimybių išnaudojimo; siekiant tam sudaryti palankesnes sąlygas, ragina, kai įmanoma, standartizuoti duomenų formatus (kaip peržiūrėtos Mokėjimo paslaugų direktyvos atveju);

41.  ragina Komisiją koordinuoti valstybių narių ir rinkos dalyvių pastangas, siekiant užtikrinti įvairių nacionalinių e. identifikavimo sistemų sąveikumą; pabrėžia, kad privačiajam sektoriui turėtų būti suteikiamos galimybės naudotis tokiomis sistemomis; mano, kad taip pat turėtų būti priimtinos nuotolinės atpažinties priemonės, nenurodytos Elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo reglamente, jei jų saugumo laipsnis lygiavertis to reglamento pakankamai aukštam patikimumo laipsniui ir todėl jos yra saugios ir sąveikios;

42.  pabrėžia tradicinių ir naujų mokėjimų sprendimų sąveikumo svarbą siekiant sukurti visiškai integruotą ir novatorišką Europos mokėjimų rinką;

43.  prašo Europos priežiūros institucijų nustatyti, kokiais atvejais tikslinis arba rizika grindžiamas tapatumo nustatymas gali būti alternatyva griežtam tapatumo nustatymui; be to, prašo Komisiją ištirti, ar griežto tapatumo nustatymo procesus taip pat galėtų vykdyti ne bankai;

44.  ragina Europos priežiūros institucijas, bendradarbiaujant su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, parengti technologijų atžvilgiu neutralius standartus ir licencijas tiek „pažink savo klientą“, tiek nuotolinės atpažinties metodams, pavyzdžiui, remiantis naudotojų privatumo nepažeidžiančias biometriniais kriterijais;

Finansinis stabilumas bei vartotojų ir investuotojų apsauga

45.  ragina valstybes nares rengiant „FinTech“ veiksmų planą skirti ypatingą dėmesį mažmeninių vartotojų ir investuotojų poreikiams ir grėsmėms, kurių jie gali būti pažeidžiami, atsižvelgiant į vis didėjančią „FinTech“ plėtrą paslaugų neprofesionaliesiems klientams srityje, pavyzdžiui, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo atvejais; pabrėžia, kad, nepriklausomai nuo platinimo kanalo arba kliento vietos, „FinTech“ taikomi tokie pat vartotojų apsaugos standartai kaip ir kitoms finansinėms paslaugoms;

46.  ragina Europos priežiūros institucijas tęsti ir paspartinti jų vykdomą darbą, susijusį su technologinių naujovių stebėjimu ir jų privalumų ir galimos rizikos analize, o ypač su vartotojų ir investuotojų apsauga bei finansine įtrauktimi;

47.  ragina Komisiją ištirti, kiek „FinTech“ gali padėti teikti vartotojams kokybiškesnes finansines konsultacijas ir ar susiskaidžiusi ES reguliavimo sistema, taikoma konsultacijoms, yra pakankama šiam tikslui pasiekti;

48.  mano, kad vis dar yra didelių reguliavimo neaiškumų dėl „InsurTech“, ir pabrėžia, jog šį klausimą reikia spręsti, kad būtų užtikrintas saugumas, privatumas, sąžininga konkurencija ir finansinis stabilumas; pabrėžia, kad didesnis teisinis tikrumas padės užtikrinti, kad nepakankamai reguliuojamų „InsurTech“ įmonių produktų vartotojai netaptų nuostolių arba netinkamo pardavimo aukomis, ir padės įmonėms ir vartotojams geriau išnaudoti „InsurTech“ sprendimus;

49.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti tiek „FinTech“ sprendimų plėtrą, tiek finansinio stabilumo augimą; ragina kaip galimą šio tikslo įgyvendinimo priemonę įvertinti tarpusavyje įvertintas atvirojo kodo technologijas; ragina Europos priežiūros institucijas plėtoti partnerystę su privačiojo sektoriaus subjektais kuriant ir įvertinant novatoriškas technologijas, kurios gali padėti užtikrinti finansinį stabilumą ir sustiprinti vartotojų apsaugą, pavyzdžiui, mažinant algoritmų paklaidas arba didinant vartotojų informuotumą apie kibernetines grėsmes;

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad rinkos dalyvių įvairovė ir tarpusavio konkurencija yra esminiai veiksniai finansinio stabilumo veiksniai; ragina reguliavimo ir priežiūros institucijas stebėti skaitmeninimo poveikį konkurencijai visuose atitinkamuose finansų sektoriaus segmentuose, taip pat parengti ir taikyti priemones, kurios padėtų išvengti antikonkurencinio elgesio arba konkurencijos iškraipymų arba juos atitaisyti;

Finansinis švietimas ir IT gebėjimai

51.  pabrėžia, kad finansinis ir skaitmeninis raštingumas yra esminiai veiksniai siekiant efektyviai naudoti „Fintech“ ir mažinti „Fintech“ aplinkos rizikingumą;

52.  pabrėžia, kad mažmeniniams vartotojams ir investuotojams reikalingas tinkamas finansinis švietimas, norint, kad „FinTech“ taptų tikra finansinės įtraukties priemone ir sudarytų galimybę vartotojams ir investuotojams, kurie vis labiau tiesiogiai susiduria su galimybe nedelsiant pasinaudoti individualiems poreikiams pritaikytais finansinių investicijų produktais ir paslaugomis, savarankiškai priimti pagrįstus finansinius sprendimus dėl šių pasiūlymų ir suprasti visus pavojus, kylančius naudojant šias novatoriškas technologijas; ragina Komisiją ir Europos priežiūros institucijas didinti paramą iniciatyvoms, kuriomis siekiama gerinti finansinį švietimą; pabrėžia, kad profesinis mokymas ir informacija apie vartotojų ir investuotojų teises turėtų būti lengvai prieinami;

53.  primena Komisijos prognozes, kad 2020 m. Europoje gali trūkti iki 825 000 IRT specialistų; mano, kad reikia informatikų, ir ragina valstybes nares pasirengti darbo rinkos pokyčiams, kurie gali įvykti greičiau nei šiandien galime tikėtis;

54.  pabrėžia, kad reikia stiprinti skaitmeninį švietimą ir gebėjimus finansų sektoriuje reguliavimo institucijose ir visoje visuomenėje (įskaitant profesinį mokymą); ragina Komisiją pateikti gerosios patirties pavyzdžius, vykdant iniciatyvą „Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija“;

°

°  °

55.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0228.
• [2]  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0358.
• [3]  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0434.

AIŠKINAMOJI DALIS

Įžanga

Naujos technologijos sparčiai keičia finansų infrastruktūros pobūdį visame pasaulyje. Europai tai suteikia didžiulių galimybių. Dabar svarbu, kad politikos formuotojai priimtų teisingus sprendimus ir sukurtų palankią aplinką, kad Europa galėtų kuo naudingiau išnaudoti visas galimybes.

Terminas „FinTech“ dažnai vartojamas kalbant apie specifinius startuolius, kurie inovacijomis daro perversmą finansų srityje. Šiame pranešimo projekte tokia apibrėžtis nebus naudojama, nes ji neapima daugelio svarbių subjektų. Vietoj to „FinTech“ galima suprasti kaip finansus, kuriems galimybes atveria naujos technologijos, apimančios įvairiausias finansines paslaugas, produktus ir infrastruktūrą. Tai taip pat apima „InsurTech“, naujų technologijų panaudojimą draudimo srityje, ir „RegTech“, naujų technologijų taikymą siekiant užtikrinti atitiktį nuostatoms.

Pasirodžius kelioms, per trumpą laiką išplėtotoms skirtingoms technologinėms naujovėms, konkrečiai dirbtiniam intelektui, debesijos kompiuterijai ir išsklaidytosios operacijų knygos technologijai, „FinTech“ šiuo metu sparčiai plinta. Ji suteikia naujų galimybių tokiems perversmams kaip mokėjimai mobiliuoju telefonu, atviroji bankininkystė, sutelktinis finansavimas, virtualiosios valiutos ir robotinės konsultacijos.

„FinTech“ gali duoti didelės naudos, pvz., sumažinti sąnaudas, padidinti našumą ir užtikrinti didesnį skaidrumą. Ji gali būti veiksminga finansinės įtraukties priemonė, atverianti galimybes naudotis aukšto lygio paslaugomis tiems, kurie negalėjo sau to leisti anksčiau. Be to, „FinTech“, gali sudaryti sąlygas sukurti tarpvalstybinius finansinius srautus ir infrastruktūrą, pasinaudojant alternatyviais skolinimo ir investavimo kanalais.

„FinTech“ revoliucija, su kuria dabar susiduriame, yra pasaulinė. Per pastaruosius metus pasaulinės investicijos į „FinTech“ nepaprastai išaugo. Daugiausia tokių investicijų padaryta JAV – labai daug prie jų prisidėjo Silicio slėnis. Azija ir Izraelis taip pat didina investicijas šioje srityje. Daugiau nei pusė iš dešimties didžiausių „FinTech“ bendrovių įsteigtos JAV, Kinijoje ir Izraelyje. Jei Europa nori išlikti konkurencinga, sparčios inovacijos dabar turėtų tapti norma. Tai svarbu ne tik Europos finansų infrastruktūrai, bet ir realiajai ekonomikai, vartotojams ir įmonėms, kuriems duos naudos geresnės finansinės paslaugos.

Nepaisant visų privalumų, „FinTech“ mums kelia esminių reguliavimo ir visuomeninio pobūdžio klausimų. Svarbiausi svarstytini šio klausimo aspektai turėtų būti vartotojų apsauga ir finansinės sistemos stabilumas. Drauge su Europos ekonomikos konkurencingumu jie sudaro tris pagrindinius šiame pranešimo projekte nurodytus prioritetus.

Šiame pranešimo projekte neketinama pateikti techninių sprendimų. Tačiau jame tikslingai keliami teisingi klausimai. Tai turėtų būti pirmas žingsnis kuriant ateities perspektyvas numatančią Europos politiką finansų technologijų srityje.

„FinTech“ skirtos ES sistemos formavimas

„FinTech“ yra svarbus modernios skaitmeninės visuomenės, kurios mums reikia, siekiant konkuruoti su kitomis pasaulio šalimis, pamatinis elementas. Todėl Europos Komisija turėtų pateikti išsamų veiksmų planą, kuris paskatintų plėtoti „FinTech“ Europoje.

Kalbant apie dabartinius ES veiksmus, „FinTech“ patenka į kapitalo rinkų sąjungos sritį ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategijas. Esamas reguliavimas, pavyzdžiui, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, antroji Mokėjimo paslaugų direktyva ar Finansinių priemonių rinkų direktyva, jau daro poveikį „FinTech“ plėtotei. Taip pat nagrinėtina tema yra Europos mastu vykdoma finansinių paslaugų priežiūra.

Šiame pranešimo projekte nesiekiama pasiūlyti Komisijai konkrečių teisėkūros veiksmų. Turime būti atsargūs dėl naujų taisyklių kūrimo, nes finansinių technologijų plėtojimo ateitis vis dar neaiški. Geriau iš pradžių ištirti, kur dabartiniai teisės aktai sukelia neaiškumą ar kliūtis, ir nustatyti, kur reikia imtis papildomų veiksmų. Norint tai padaryti tikslingai, reikia laikytis holistinio požiūrio, nes norint įgyvendinti technologinius pokyčius mūsų visuomenėje, kuri darosi vis labiau skaitmeninė, reikia sugriauti sienas. Europos Komisija turėtų parodyti pavyzdį šioje srityje, sutelkdama kelis generalinius direktoratus ir sujungdama kelias politikos sritis, kai bus rengiama „FinTech“ strategija.

„FinTech“ subjektai jau dabar patys griauna sienas. Dažnai jie siūlo įvairios daugiašalės struktūros produktų. Pažymėtina naujovė šioje srityje yra vadinama atviroji bankininkystė, kuri sudaro sąlygas tretiesiems asmenims siūlyti finansines paslaugas, teikiamas per prietaikos sąsają prisijungus prie banko infrastruktūros. Atsižvelgiant į šią diversifikuotą vertės grandinę, svarbu užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas veiklos sąlygas. Čia svarbiausias principas yra „vienodos paslaugos – vienodos taisyklės“. Neskaitant teikiamų paslaugų, vienas iš kriterijų taip pat turėtų būti „FinTech“ paslaugų teikėjų keliamos rizikos finansų sistemai mastas.

Pagal geresnio reglamentavimo darbotvarkę administracinės naštos mažinimas turėtų būti viena iš pagrindinių Europos Komisijos užduočių. „FinTech“ galėtų padėti šiuo klausimu, nes ja pasinaudojant keičiami finansiniai procesai ir operacijos, pavyzdžiui, atsisakoma tarpininkavimo arba panaudojamas dirbtinis intelektas.

Priimant visus naujus ES teisės aktus turėtų būti vadovaujamasi vadinamu inovacijų principu. Tai reiškia, kad per teisėkūros proceso poveikio vertinimo etapą reikėtų išnagrinėti galimą teisės aktų poveikį inovacijoms. Pagrindinis šio proceso aspektas turėtų būti technologijų neutralumo užtikrinimas visais teisėkūros lygmenimis.

Be to, priežiūros sistema turėtų skatinti inovacijas. Norint iš esmės pakeisti finansų infrastruktūrą, reikia pakeisti priežiūros metodiką, kad ji netrukdytų Europoje kurti naujų perversmą lemiančių rinkos galimybių. Svarbu, kad priežiūros institucijos turėtų pakankamai techninių žinių, kad galėtų tinkamai išnagrinėti novatoriškas „FinTech“ paslaugas. Plėtojant dirbtinį intelektą ir besimokančias mašinas, šių naujovių algoritmai tapo svarbiais veiksniais, lemiančiais finansinių produktų rezultatus.

Pati technologija taip pat gali pagerinti atitikties užtikrinimą, nes užtikrinama daugiau skaidrumo, naudojamos pažangesnės automatizuotos sistemos, sumažėja administracinė našta ir patiriama mažiau sąnaudų. „RegTech“ tai gali padaryti, nes, pvz., įgyvendinami automatizuoti ataskaitų teikimo procesai ir taip sumažinamas finansų įstaigoms tenkančio darbo kiekis. Keli konsorciumai, pasinaudodami autorizuojamų blokų grandine, jau bando galimybę susieti priežiūros institucijas su finansų įstaigomis taikant išsklaidytosios operacijų knygos technologiją.

Reikėtų atkreipti dėmesį į finansinių inovacijų bandymų, atliekamų prieš pateikiant jas rinkai, laisvės klausimą. Nustatant šią sistemą, pavyzdys galėtų būti įvairi speciali bandymų tvarka, jau taikoma visame pasaulyje.

Tik tada, jeigu mūsų mąstysena apims ateities perspektyvas, jeigu būsime linkę eksperimentuoti ir taikyti inovacijas, suteiksime galimybių Europos gyventojams ir įmonėms naudotis „FinTech“ naujovių teikiamais privalumais.

Duomenys

Daug „FinTech“ naujovių yra tiesiogiai susijusios su novatorišku duomenų panaudojimu. Dabartinė ES duomenų teisinė sistema yra gana sudėtinga, o keli teisės aktai dubliuojasi. Kad Europos „FinTech“ subjektai nebūtų pastatyti į nepalankią padėtį konkurencijos požiūriu, būtina užtikrinti, kad būtų nuosekliai taikomos atitinkamos įvairių galiojančių teisės aktų, pvz., Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, antrosios Mokėjimo paslaugų direktyvos, ketvirtosios Kovos su pinigų plovimu direktyvos ir Tinklų ir informacijos saugumo direktyvos, nuostatos.

Jau šiandien įvairiuose ekonomikos sektoriuose klientų asmens duomenys patenka įvairiems subjektams. Finansų sektorius – ne išimtis. Prisiminkime debesiją, kuria bankai jau dabar pasikliauja duomenų valdymo srityje. Todėl reikia susitarti dėl aiškių naudojimosi užsakomosiomis paslaugomis, kurias teikia debesijos paslaugų teikėjai, gairių. Be to, „FinTech“ įmonės dažnai naudojasi klientų duomenimis, siekdamos teikti konkrečiam klientui pritaikytus produktus ar rekomendacijas. Tokiais atvejais turėtų būti aišku, kas yra duomenų savininkas įvairiais šio proceso etapais.

Kai kurios naujos technologijos kelia tam tikrų klausimų dėl duomenų panaudojimo. Tokius klausimus kelia, pvz., išsklaidytosios operacijų knygos technologija. Kyla esminiai klausimai dėl decentralizuoto duomenų saugojimo, būdingo šiai technologijai.

Atsakomybės klausimai yra dar viena tema, kur reikalingas paaiškinimas. Tokios naujovės, kaip antai robotinės konsultacijos, yra įmanomos taikant algoritmus dideliems duomenų kiekiams. Šių algoritmų klaidos ar paklaidos gali sukelti sisteminę riziką ir žalą vartotojams. Turėtų būti aišku, kas yra atsakingas tokiais kaip šis atvejais.

Kibernetinis saugumas

Kiekvieną dieną Europos ir pasaulio finansų įstaigos patiria daug kibernetinių išpuolių. „FinTech“ mums suteikia beprecedenčių galimybių, tačiau kibernetiniai nusikaltėliai kelia ne mažesnes beprecedentes naujas grėsmes. Mums reikia tvirto ir į riziką orientuoto Europos veiksmų plano dėl kibernetinio saugumo, nes kibernetiniai nusikaltėliai nepaiso sienų ir kelia vis didesnę grėsmę, siekdami užgrobti finansų rinkų infrastruktūrą, valiutas ir duomenis. Būtų klaidinga manyti, kad taikomasi tik į stambias organizacijas. Vis dažniau kibernetiniai išpuoliai vykdomi prieš namų ūkius ir MVĮ. Todėl visų pirma būtina geriau informuoti visuomenę, kad europiečiai žinotų apie kibernetines grėsmes ir apie tai, kaip geriausia jų išvengti.

Ypatingas iššūkis, susijęs su mūsų finansų infrastruktūra, yra tai, kad vis auga naujų subjektų, kurie taiko galbūt ne tokius griežtus kibernetinio saugumo reikalavimus, palyginti su įsitvirtinusiais finansų subjektais, skaičius. Jie gali tapti pavienėmis silpnomis finansų grandinės vietomis. Šiai sričiai Komisija turėtų papildomai skirti dėmesio, atsižvelgiant visų pirma į besiformuojančią vadinamą prietaikų sąsajų ekonomiką ir dabartinę teisinę sistemą, pagal kurią finansų įstaigos įpareigojamos dalytis svarbiais duomenimis su trečiaisiais asmenimis.

Valstybių narių praktika, susijusi su IRT rizika, labai skiriasi. Reikia visapusiškos ir nuoseklios reguliavimo ir priežiūros sistemos, pagal kurią būtų nustatyti keitimosi gerąja patirtimi ir pranešimų apie svarbesnius incidentus teikimo standartai.

Kadangi daug finansų įstaigų turi svarbių tarptautinių pozicijų, nustatyti standartai turėtų derėti su tarptautiniais standartais.

Sąveikumas

Skaitmeninis sąveikumas yra pagrindinis veiksnys siekiant panaikinti rinkos fragmentaciją. Tai iš esmės yra Europos problema, kurią reikia spręsti, kad būtų galima sukurti konkurencingą bendrąją skaitmeninę rinką ir kapitalo rinkų sąjungą.

Siekiant sukurti daugiau novatoriškų paslaugų, reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas paslaugų teikėjų tarpusavio sąveikai vadinamoje prietaikų sąsajų ekonomikoje. Prietaikų sąsajos suteikia galimybių kurti novatoriškas ekosistemas. Vienas iš būdų tai skatinti galėtų būti standartizuotų prietaikų sąsajų, kurios būtų laisvai prieinamos paslaugų teikėjams, pvz., atvirosios bankininkystės srityje, rinkinio sukūrimas.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas internetinio identifikavimo klausimui. Internetinio identifikavimo procesai tebėra labai fragmentuoti, o saugumo lygis, užtikrinamas identifikavimo procesuose, labai skiriasi kiekvienoje valstybėje narėje. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ES plėtoti „FinTech“, turėtų būti dedamos pastangos užtikrinti nacionalinių e. identifikavimo sistemų sąveikumą.

Debesijos sąveikumas taip pat svarbus, siekiant „FinTech“ paslaugų teikėjams sudaryti sąlygas keisti debesijos paslaugų teikėjus ir išvengti susaistymo su paslaugų pardavėju.

Įgūdžiai

Skaitmeniniai įgūdžiai darosi nepaprastai svarbūs kiekvienam žmogui. Tai pasakytina ir apie finansų sektorių: „FinTech“ naujovėms įgyvendinti reikalingi platesni finansų infrastruktūros subjektų, vartotojų, priežiūros institucijų ir politikos formuotojų IRT įgūdžiai. Vartotojai turėtų būti informuoti apie automatizuotų konsultacijų naudą ir riziką, o priežiūros institucijos turėtų galėti suprasti algoritmus, kuriais grindžiami jų prižiūrimi vis labiau robotizuoti produktai.

Plataus masto poveikis, kurį daro skaitmeninimas, jau matyti įvairiuose darbo rinkos sektoriuose. Finansų sektorius – ne išimtis. Tais atvejais, kai konsultacijas galima automatizuoti, tam darbuotojui, kuriam anksčiau buvo pavedama teikti konsultacijas, reikalingas kitas darbas. Automatizacija galės padėti sukurti tas darbo vietas, bet tas darbas bus kitokio pobūdžio nei anksčiau. Todėl svarbu, kad visuomenė nuosekliai investuotų į naujus įgūdžius, pvz., programavimo. Europos Komisija turėtų spręsti vis didėjančią įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą darbo rinkoje, įgyvendindama naują įgūdžių darbotvarkę ir iniciatyvą „Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija“.

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (22.3.2017)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

„FinTech“: technologijų įtaka ateities finansų sektoriui
(2016/2243(INI))

Nuomonės referentė: Dita Charanzová

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad finansinės technologijos („FinTech“) sparčiai vystosi, ir pripažįsta, kad jos gali padaryti perversmą pasauliniame finansų sektoriuje ir visoje ekonomikoje; pabrėžia, kad „FinTech“ plėtra galėtų duoti naudos tiek vartotojams, tiek įmonėms, ypač MVĮ, dėl didesnio efektyvumo, prieinamumo, mažesnių sąnaudų ir didesnio skaidrumo; todėl pabrėžia, kad reikia didinti ES ir bendrosios rinkos patrauklumą finansinių paslaugų teikėjams – ES ir jos rinka galėtų tapti jų „FinTech“ įmonių centru;

2.  mano, kad inovacijos finansų sektoriuje gali atverti darbo vietų kūrimo galimybių ir paskatinti didesnį augimą ES, taip pat prisidėti prie įvairesnės klientų poreikiams pritaikytų paslaugų pasiūlos; palankiai vertina siekį kurti naujus produktus ir paslaugas ir toliau plėtoti esamas finansines paslaugas, kurios gali duoti naudos vartotojams ir įmonėms, ypač MVĮ; ragina Komisiją išnagrinėti, kaip ES galėtų gauti kuo daugiau naudos iš „FinTech“;

3.  mano, kad dėl įvairiausių bendradarbiavimo galimybių, sinergijos ir galimo sąnaudų mažinimo finansų sektoriaus technologinės inovacijos atveria galimybių ne tik naujoms „FinTech“ įmonėms, bet ir rinkos senbuviams; konstatuoja, kad didelių inovacijų ir dinamiškumo skatinama konkurencija teikia daug galimybių jau įsitvirtinusiems rinkos dalyviams;

4.  mano, kad su „FinTech“ susijusios paslaugos ir produktai papildys tradicinių finansų įstaigų paslaugas, ypač mažiau išsivysčiusiuose ir atokiuose Europos regionuose;

5.  palankiai vertina Komisijos įsteigtą Finansinių technologijų darbo grupę (FTTF), kurios tikslas – vertinti šios srities inovacijas ir sykiu rengti strategijas, kaip įveikti galimus iššūkius, susijusius su „FinTech“; mano, kad ši darbo grupė yra svarbus žingsnis siekiant parengti visapusišką strategiją ir sumažinti reguliavimo netikrumą „FinTech“ atžvilgiu;

6.  ragina Finansinių technologijų darbo grupę, kol tebegalioja jai suteikti įgaliojimai, pateikti visapusišką horizontaliųjų „FinTech“ veiksmų planą, apimantį teisėkūros ir neteisėkūros priemones; pabrėžia, kad toks veiksmų planas turėtų būti pagrįstas konkurencingumo, finansinio stabilumo, sąveikumo, skaidrumo ir vartotojų apsaugos principais ir sykiu juo turėtų būti siekiama sukurti aiškaus ir skaidraus „FinTech“ reguliavimo aplinką; mano, kad prie šio plano turėtų būti pridėta paremiamoji išsami įvairių sektoriaus segmentų, priklausančių rinkai, analizė, siekiant užtikrinti geriau ir labiau pritaikytus teisės aktus, kuriuose atsispindėtų įvairūs „FinTech“ įmonių verslo modeliai;

7.  pabrėžia galimą „FinTech“ naudą įmonėms, ypač MVĮ ir mikroįmonėms, taip pat šeimoms ir nepakankamai paslaugų gaunantiems klientams, nes, pasitelkus alternatyvias skolinimo ir investicijų priemones, pavyzdžiui, sutelktinį finansavimą ir tarpusavio skolinimą, padidėtų galimybės gauti kreditą ir paspartėtų paskolos gavimo procedūra; mano, kad tokioms sistemoms turėtų būti taikomos priemonės, kuriomis būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui ar nesąžiningai verslo praktikai;

8.  primygtinai ragina Komisiją formuoti savo teisėkūros priemones visgi tokiu būdu, kad būtų paliekama pakankamai lankstumo galimybių įmonėms vykdyti veiklą ir tvarkyti finansus, taip pat skatinti skolinimo srities partnerystes tarp bankų ir „FinTech“ įmonių;

9.  ragina Komisiją nustatyti ir pašalinti bendrojoje rinkoje esančias kliūtis, kurios šiuo metu trukdo skaitmeninių paslaugų pažangai, įskaitant pažangą „FinTech“ srityje, ir sykiu užtikrinti finansinį stabilumą ir išlaikyti aukšto lygio vartotojų ir investuotojų apsaugą; pažymi, kad būtina užtikrinti, kad bendrojoje rinkoje ekonominės veiklos vykdytojai turėtų galimybių gauti investicijų iš ūkio subjektų trečiosiose valstybėse ir reaguoti į technologijų raidą;

10.  mano, kad „FinTech“ gali atlikti teigiamą vaidmenį – užtikrinti didesnę paslaugų ir priemonių toms paslaugoms teikti įvairovę; mano, kad, siekiant sukurti konkurenciją skatinančią aplinką ir išlaikyti vienodas konkurencijos sąlygas visiems rinkos dalyviams, būtina proporcinga, subalansuota ir inovacijoms palanki politika; ragina Komisiją išnagrinėti „FinTech“ poveikį, visų pirma susijusį su inovacijomis, sykiu turint mintyje, kad reikia užtikrinti finansinį stabilumą ir atitinkamo lygio vartotojų apsaugą;

11.  pabrėžia, kad su „FinTech“ susijusios paslaugos gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant perspektyvią Europos bendrąją skaitmeninę rinką, pavyzdžiui, pertvarkant esamas paslaugų teikimo priemones taip, kad jos taptų ekonomiškai efektyvesnės, siūlant novatoriškus, skaidresnius ir spartesnius mokėjimo sprendimus ir stiprinant vartotojų pasitikėjimą skaitmeninėmis technologijomis; mano, kad Komisija savo politikos iniciatyvose turėtų laikytis technologijų neutralumo principo; ragina Komisiją užtikrinti, kad iniciatyvos atitiktų jų paskirtį, būtų atviros ir grindžiamos inovacijų principu;

12.  mano, kad išbaigta kapitalo rinkų sąjunga padės remti „FinTech“ ir tikrai bendros finansinių produktų ir paslaugų rinkos plėtrą;

13.  pabrėžia, kad esama galimybių toliau tobulinti priemones, kurios gali būti naudojamos tarpvalstybiniams mokėjimams; remia tokių mokėjimo priemonių plėtrą Europoje ir apgailestauja dėl didelės fragmentacijos ES internetinės bankininkystės rinkoje ir dėl to, kad nėra visoje ES taikomos ir ES subjektų valdomos kredito arba debeto kortelių sistemos; mano, kad tokia sistema yra esminė gerai veikiančios kapitalo rinkų sąjungos ir kertinė bendrosios skaitmeninės rinkos dalis, nes ji padėtų skatinti e. prekybą ir tarpvalstybinę finansinių paslaugų konkurenciją Europoje; ragina Komisiją nustatyti veiksmus, kurių reikia imtis siekiant sukurti tokios sistemos plėtrai palankią aplinką; pripažįsta, kad konkurencijos sumetimais tokia sistema turi veikti greta ir tam tikrais atvejais kartu su kitais novatoriškais mokėjimo sprendimais;

14.  pabrėžia, kad EBI techniniuose reguliavimo standartuose dėl griežto mokėtojo tapatybės patvirtinimo turėtų būti atsižvelgiama į elektroninės prekybos ir „FinTech“ taikymo praktiką; palankiai vertina neseniai EBI padarytus siūlomų techinių reguliavimo standartų pakeitimus, siekiant išvengti neigiamo poveikio interneto paslaugoms ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, skatinančias finansines inovacijas ir gerinančias visų rinkos dalyvių tarpusavio konkurenciją, sykiu atsižvelgiant į rizikos vertinimu grindžiamą saugumo politiką;

15.  pabrėžia, kad vartotojai yra varomoji „FinTech“ plėtros jėga; pabrėžia, kad visi būsimi teisės aktų pakeitimai turėtų būti skirti tam, kad būtų šiame virsme remiami vartotojai;

16.  atkreipia dėmesį į Komisijos veiklą, siekiant suderinti finansinių paslaugų standartus, tačiau sykiu pabrėžia, kad nustatant bet kokius būsimus standartus reikia atsižvelgti į inovacijų ir naujų dalyvių patekimo į rinką galimybes; primygtinai ragina Komisiją remti pastangas nustatyti bendrus, atvirus ir sąveikius „FinTech“ standartus;

17.  pripažįsta, kad „FinTech“ – tai finansų ir technologijų sričių sankirtos inovacijos;

18.  primena, kad „FinTech“ taip pat apima reguliavimo technologijas („RegTech“) ir draudimo technologijas; pabrėžia, kad technologijos turėtų būti naudojamos siekiant geresnės ir efektyvesnės viešosios valdžios institucijų vykdomos priežiūros; pripažįsta „RegTech“ naudą tobulinant reguliavimo procesus ir apsaugant finansinių paslaugų vartotojus; ragina nacionalines reguliavimo institucijas prireikus atsižvelgti į būsimą atitikties užtikrinimo technologijų plėtrą;

19.  atkreipia dėmesį į poreikį skatinti vartotojų ir ūkio subjektų skaitmeninį ir finansinį švietimą visoje ES; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamus gebėjimus ir naujus skaitmeninius įgūdžius, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir „FinTech“ įmones sudaryti galimybes visą gyvenimą mokytis ir ugdyti įgūdžius, nes tai pagrindinis reikalavimas siekiant, kad kuo daugiau asmenų galėtų visapusiškai pasinaudoti finansinėmis paslaugomis ir „FinTech“ priemonėmis;

20.  pažymi, kad padidėjo robotų finansų konsultantų, ir tai palankiai vertina, nes tai gali sumažinti kliūtis vartotojų investicijoms į rinką;

21.  ragina Komisiją stebėti pokyčius, susijusius su tuo, kad „FinTech“ vis dažniau naudojami algoritmai; prašo Komisiją ir Europos priežiūros institucijas išnagrinėti algoritmų klaidų ir paklaidų tikimybes; pabrėžia, kad tuo atveju, jei kyla susirūpinimas dėl klaidos ar diskriminacijos, sprendimams, priimtiems taikant automatizuotas „FinTech“ paslaugas, turėtų būti taikoma skundų pateikimo ir peržiūros procedūra, taip pat tinkamos problemų pašalinimo priemonės;

22.  pripažįsta potencialią bandomosios reguliavimo aplinkos taikymo naudą – verslą plečiančios ir finansų įmonės gali išbandyti „FinTech“ produktus realioje aplinkoje; ragina keistis gerąja patirtimi, kurios galima įgyti vykdant bandomosios reguliavimo aplinkos iniciatyvas; mano, kad panaši politika galėtų būti skatinama Europos lygmeniu, tačiau tuo pat metu būtina užtikrinti, kad į tokį bandomąjį projektą įtraukti vartotojai būtų informuojami apie su juo susijusią riziką ir kad būtų išvengta konkurenciją panaikinančios praktikos;

23.  pabrėžia, kad kibernetinio saugumo klausimai turi būti sprendžiami bet kokių „FinTech“ iniciatyvų planavimo etape ir kad turi būti priimtos stiprios apsaugos priemonės, užtikrinančios jų infrastruktūros apsaugą nuo kibernetinių išpuolių; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti, ar šioje srityje priimtos apsaugos nuo kibernetinių išpuolių priemonės yra tinkamos, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir „FinTech“ įmones veiksmingai bendradarbiauti dalijantis informacija;

24.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad vadinamoji Tinklų ir informacijos saugumo direktyva būtų laiku perkelta į nacionalinę teisę; palankiai vertina naują viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę kibernetinio saugumo srityje, kurią, dalyvaujant pramonės atstovams, neseniai pradėjo Komisija; prašo Komisiją parengti naujų ir konkrečių iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama stiprinti šiame sektoriuje veikiančių „FinTech“ įmonių, ypač MVĮ ir startuolių, atsparumą kibernetiniams išpuoliams;

25.  ragina Komisiją, remiantis su Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų reglamentu susijusiu darbu, toliau vertinti Europos elektroninės atpažinties sistemas, siekiant užtikrinti, kad jos sudarytų palankesnes sąlygas internetu teikti tarpvalstybines finansines paslaugas; be to, prašo Komisijos skubiai įvertinti dabartines reguliavimo kliūtis, kurios trukdo plačiau naudoti e. atpažinties metodus;

26.  palankiai vertina Parlamento pranešimą dėl virtualiųjų valiutų ir primena galimą išsklaidytosios operacijų knygos technologijos naudą ne tik virtualiosioms valiutoms; visgi taip pat pastebi, kad sparčiai virtualiųjų valiutų ir išsklaidytosios operacijų knygos plėtrai būdingos tam tikros grėsmės; prašo Komisijos ištirti, kaip būtų galima panaudoti išsklaidytosios operacijų knygos technologiją „FinTech“ sektoriuje ir kitose bendrosios skaitmeninės rinkos sistemose, taip pat stebėti minėtas grėsmes ir užkirsti joms kelią;

27.  pažymi, kad duomenų rinkimas ir analizė atlieka esminį vaidmenį „FinTech“, kai norima siūlyti vartotojams tikslines paslaugas, ir atkreipia dėmesį į tai, kad „FinTech“ srityje vis dažniau naudojamas skaitmeninimas ir duomenų perkėlimas į internetinę erdvę; remia, be kita ko, tai, kad „FinTech“ rizikai valdyti naudojamasi dideliais duomenų kiekiais; sykiu atkreipia dėmesį į galimą riziką, kurią kelia nauji mokėjimo sprendimai, pavyzdžiui, sukčiavimo, netinkamo vartotojų duomenų naudojimo, menko tapatybės nustatymo procedūros arba neaiškių ir neskaidrių sutarčių sąlygų riziką; todėl prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad būtų numatytos tinkamo lygio apsaugos priemonės ir veiksmingos teisių gynimo priemonės;

28.  ragina Komisiją atsižvelgti tiek į didesnių duomenų kiekių rinkimo ir naudojimo tendencijas, nuotolinį tikrinimą, tiek į susijusią riziką, visų pirma kalbant apie Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, Antrąją mokėjimų paslaugų direktyvą ir kliento pažinimo taisykles, siekiant suteikti vartotojams daugiau galimybių naudotis tarpvalstybinėmis „FinTech“ paslaugomis; pabrėžia, kad turi būti taikomos duomenų apsaugos priemonės ir kad vartotojams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti, kaip, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, bus naudojami ir renkami duomenys;

29.  pabrėžia, kad labai svarbus vartotojų duomenų perkeliamumas – tai turi būti „FinTech“ paslaugų dalis, siekiant užtikrinti, kad vartotojai nebūtų susaistyti su vienu paslaugų teikėju arba produktu; prašo Komisijos išanalizuoti, kokios naudos galėtų duoti didesnė „FinTech“ įmonių prieiga prie programų sąsajų (API), sudarant sąlygas teikti papildomas paslaugas vartotojams;

30.  pažymi, kad nustačius sektoriuje minimalius suderinimo reikalavimus, finansinio paso mechanizmą, būtų suteiktos galimybės teikti „FinTech“ paslaugas visoje Europoje, o reguliuojamąją priežiūrą vykdytų tik viena valstybė narė.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	21.3.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	32 3 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Nicola Danti, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Morten Løkkegaard, Marlene Mizzi, Jiří Pospíšil, Marcus Pretzell, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Jan Philipp Albrecht, Pascal Arimont, Edward Czesak, Arndt Kohn, Julia Reda, Ulrike Trebesius, Sabine Verheyen
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	David Coburn

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

32	+
ALDE	Dita Charanzová, Morten Løkkegaard, Jasenko Selimovic
ECR	Edward Czesak, Vicky Ford, Ulrike Trebesius, Anneleen Van Bossuyt
PPE	Pascal Arimont, Carlos Coelho, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Ildikó Gáll-Pelcz, Antonio López-Istúriz White, Jiří Pospíšil, Andreas Schwab, Ivan Štefanec, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mihai Ţurcanu, Sabine Verheyen
S&D	Sergio Gaetano Cofferati, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Arndt Kohn, Marlene Mizzi, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler
Verts/ALE	Jan Philipp Albrecht, Julia Reda

3	-
EFDD	David Coburn
ENF	Marcus Pretzell, Mylène Troszczynski

2	0
EFDD	Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Marco Zullo

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	25.4.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	45 6 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Pervenche Berès, Esther de Lange, Markus Ferber, Jonás Fernández, Sven Giegold, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Georgios Kyrtsos, Werner Langen, Sander Loones, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Gabriel Mato, Costas Mavrides, Luigi Morgano, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Paul Tang, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Miguel Viegas, Beatrix von Storch, Jakob von Weizsäcker
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Matt Carthy, Mady Delvaux, Ashley Fox, Ramón Jáuregui Atondo, Eva Kaili, Thomas Mann, Michel Reimon, Andreas Schwab, Lieve Wierinck

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

45	+
ALDE	Petr Ježek, Lieve Wierinck, Cora van Nieuwenhuizen
ECR	Ashley Fox, Sander Loones, Bernd Lucke, Stanisław Ożóg, Pirkko Ruohonen-Lerner, Kay Swinburne
PPE	Burkhard Balz, Markus Ferber, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Georgios Kyrtsos, Werner Langen, Ivana Maletić, Thomas Mann, Gabriel Mato, Luděk Niedermayer, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Andreas Schwab, Theodor Dumitru Stolojan, Tom Vandenkendelaere, Esther de Lange
S&D	Pervenche Berès, Mady Delvaux, Jonás Fernández, Roberto Gualtieri, Cătălin Sorin Ivan, Ramón Jáuregui Atondo, Eva Kaili, Olle Ludvigsson, Costas Mavrides, Luigi Morgano, Alfred Sant, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Paul Tang, Jakob von Weizsäcker
Verts/ALE	Sven Giegold, Michel Reimon, Molly Scott Cato, Ernest Urtasun

6	-
EFDD	Marco Valli, Beatrix von Storch
ENF	Gerolf Annemans
GUE/ NGL	Matt Carthy, Dimitrios Papadimoulis, Miguel Viegas

1	0
ENF	Bernard Monot

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė