Pranešimas - A8-0202/2017Pranešimas
A8-0202/2017
Europos Parlamentas

PRANEŠIMAS dėl ES sanglaudos politikos po 2020 m. pagrindinių elementų

24.5.2017 - (2016/2326(INI))

Regioninės plėtros komitetas
Pranešėja: Kerstin Westphal


Procedūra : 2016/2326(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A8-0202/2017
Pateikti tekstai :
A8-0202/2017
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES sanglaudos politikos po 2020 m. pagrindinių elementų

(2016/2326(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ypač į jos 3 straipsnį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 4, 162, 174–178 ir 349 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas)[1],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006[2],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006[3],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų[4],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas[5],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006[6],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa[7],

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002[8],

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra (tikslinimas). Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“ (COM(2016) 0603),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015) 0639),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 16 d. Tarybos išvadas dėl komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas: pranešimo vertinimas pagal BNR 16 straipsnio 3 dalį[9],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Europos teritorinis bendradarbiavimas. Geriausia patirtis ir naujoviškos priemonės“[10],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl spartesnio sanglaudos politikos įgyvendinimo[11],

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m sausio 21 d. rezoliuciją dėl Europos Dunojaus regiono strategijos[12], savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir makroregionų vaidmens būsimoje sanglaudos politikoje[13], savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategijos[14], savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl ES Alpių regiono strategijos[15],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Sąveikos skatinant inovacijas: Europos struktūriniai ir investicijų fondai, programa „Horizontas 2020“ ir kiti Europos inovacijų fondai ir ES programos“[16],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 10 d. rezoliuciją „Naujos teritorinio vystymosi priemonės 2014–2020m. sanglaudos politikoje: integruota teritorinė investicija (ITI) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)“[17],

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus[18],

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“[19],

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl įvairių sričių ES politikos miestų dimensijos[20],

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus ir Parlamento rezoliucijas dėl atokiausių regionų, ypač į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos vaidmens atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“[21] ir į 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl atokiausių regionų galimybių gerinimo kuriant ES struktūrinių fondų ir kitų Europos Sąjungos programų sąveiką[22],

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ peržiūros[23],

–  atsižvelgdamas į aukšto lygio darbo grupės, stebinčios supaprastinimo procesą ESI fondų paramos gavėjų atžvilgiu, išvadas ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl 2016 m. Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 31 „Panaudoti kas penktą ES biudžeto eurą klimato politikai: vykdomas ambicingas darbas, tačiau yra rimta rizika, kad tikslai nebus pasiekti“, kurios priimtos 2017 m. kovo 21 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 15 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą dėl SESV 349 straipsnio aiškinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2016: „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 22 d. Europos Komisijos ataskaitą „Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir Europos strateginių investicijų fondo papildomumas. Koordinavimo, sąveikos ir papildomumo užtikrinimas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0202/2017),

A.  kadangi ES sanglaudos politika grindžiama ES sutartimi ir SESV, o ES solidarumas – vienas pagrindinių Sąjungos principų – reiškiamas siekiant savo Sutartimi grindžiamo tikslo sumažti skirtumus tarp regionų ir skatinti visų ES regionų ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

B.  kadangi nuo 2008 m. ES kaip „konvergencijos priemonės“ veikimas stringa, dėl to itin padidėjo esami skirtumai tarp valstybių narių ir jų viduje, o ES išryškėjo didėjanti socialinė ir ekonominė nelygybė; primena, kad ES lygmens sanglaudos politika yra labai veiksminga, ypač skatinant įvairių formų teritorinį bendradarbiavimą, ir todėl savo ekonominiu, socialiniu ir teritoriniu aspektu išlieka skubiai reikalinga politika, kuri suderina specialius teritorijos poreikius su ES prioritetais ir vietoje visiems piliečiams pateikia apčiuopiamų rezultatų;

C.  kadangi sanglaudos politika tebėra pagrindinė, itin sėkminga ir vertinama ES masto investicijų ir plėtros politika, skirta darbo vietoms tvariai kurti ir pažangiam, tvariam ir įtraukiam augimui ir konkurencingumui po 2020 m. kurti, ypač atsižvelgiant į daugelyje valstybių narių stipriai sumažėjusias viešas ir privačias investicijas bei globalizacijos padarinius; primena, kad sanglaudos politika atliko itin svarbų vaidmenį ir davė reikšmingą atsaką makroekonominiams apribojimams;

D.  kadangi pastaroji 2013 m. sanglaudos politikos reforma buvo visapusiška ir įgyvendinta iš esmės, politikos dėmesį nukreipiant, pirma, į rezultatais grindžiamą požiūrį, paramos teikimą pagal temas, veiksmingumą ir naudingumą ir, antra, į principus, įskaitant partnerystę, daugiapakopį valdymą, pažangią specializaciją ir vieta grindžiamus požiūrius;

E.  kadangi atnaujinta sanglaudos politika lėmė laipsnišką dėmesio nukreipimą nuo su pagrindine infrastruktūra susijusių projektų į žinių ekonomikos ir inovacijų skatinimą;

F.  kadangi šie principai turėtų būti išsaugoti ir sutvirtinti po 2020 m., siekiant užtikrinti politikos įgyvendinimo tęstinumą, matomumą, teisinį tikrumą, prieinamumą ir skaidrumą;

G.  kadangi siekiant, kad sanglaudos politika būtų sėkmingai įgyvendinama po 2020 m., svarbu sumažinti pagal šią politiką paramą gaunančių subjektų ir valdymo institucijų administracinę naštą, surasti tinkamą pusiausvyrą tarp politikos orientavimosi į rezultatus ir patikrinimų bei kontrolės lygio siekiant padidinti proporcingumą, įgyvendinant programas nustatyti diferenciaciją ir supaprastinti taisykles ir procedūras, nes jos šiuo metu dažnai laikomos pernelyg sudėtingomis;

H.  kadangi šie elementai kartu su integruotu politikos požiūriu ir partnerystės principu iliustruoja pridėtinę sanglaudos politikos vertę;

I.  kadangi ES sanglaudos politika neturi susilpnėti dėl ES ir nacionalinių biudžetų apribojimų ir dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES padarinių; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir JK derybininkus apsvarstyti JK tolesnio dalyvavimo Europos teritorinio bendradarbiavimo programose pranašumus ir trūkumus;

J.  kadangi įgyvendinant sanglaudos politiką ir taip atremiama labai daug iššūkių, susijusių su Sutartyse numatytais šios politikos tikslais, tad negali būti tikimasi, kad pagal ją bus išspręstos visos naujos problemas, su kuriomis ES susidurs po 2020 m. disponuodama tokiu pat arba netgi mažesniu biudžetu, nors rezultatas gali būti geresnis, jeigu valstybėms narėms, regionams ir miestams būtų suteiktas didesnis lankstumas remti naujus politinius iššūkius;

ES sanglaudos politikos pridėtinė vertė

1.  tvirtai nepritaria jokiam scenarijui, kokia ES 27 bus 2025 m., kuris įtrauktas į Baltąją knygą dėl Europos ateities, nes tai sumažintų ES pastangas, susijusias su sanglaudos politika; priešingai, ragina Komisiją pateikti visapusišką pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tvirtos ir veiksmingos sanglaudos politikos po 2020 m.;

2.  pabrėžia, kad augimas ir regioninė, ekonominė bei socialinė konvergencija neįmanomi neužtikrinus gero valdymo, bendradarbiavimo ir visų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio pasitikėjimo bei veiksmingo nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens partnerių dalyvavimo, kaip apibrėžta pagal partnerystės principą (Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 5 straipsnis); pakartoja, kad pagal ES sanglaudos politikos pasidalijamojo valdymo tvarką ES disponuoja išskirtine priemone, skirta tiesiogiai spręsti susirūpinimą piliečiams keliančius klausimus, susijusius su vidaus ir išorės iššūkiais; mano, kad pasidalijamasis valdymas, pagrįstas partnerystės principu, daugiapakopis valdymas ir skirtingų administracinių lygmenų ir sektorių suderinimas yra labai vertingas užtikrinant didesnę atsakomybę už politikos įgyvendinimą tarp visų suinteresuotųjų subjektų;

3.  atkreipia dėmesį į sanglaudos politikos skatinamąjį poveikį ir pamokas administracijoms, paramos gavėjams ir suinteresuotiesiems subjektams; atkreipia ypatingą dėmesį į sanglaudos politikos kaip pažangios, tvarios ir įtraukios politikos horizontalųjį ir kompleksinį požiūrį, nes ji sudaro nacionalinių ir subnacionalinių veikėjų sutelkimo ir koordinavimo bei tiesioginio jų dalyvavimo bendrai siekiant ES prioritetų įgyvendinant bendrai finansuojamus projektus programą; atsižvelgdamas į tai ragina užtikrinti optimalų Komisijos GD, atsakingų už sanglaudos politiką, ir kitų GD koordinavimą ir bendradarbiavimą, taip pat jų bendradarbiavimą su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis;

4.  apgailestauja dėl vėlyvo keleto veiksmų programų priėmimo ir vėlyvo valdymo institucijų skyrimo tam tikrose valstybėse narėse per dabartinį programavimo laikotarpį; teigiamai vertina pastebėtus pirmuosius greitesnio veiksmų programų įgyvendinimo ženklus 2016 m.; primygtinai ragina Komisiją toliau tęsti Geresnio įgyvendinimo darbo grupės darbą siekiant remti įgyvendinimą ir nustatyti vėlavimo įgyvendinti priežastis bei pasiūlyti praktinius būdus ir priemones, kad kito programavimo laikotarpio pradžioje būtų išvengta tokių problemų; tvirtai skatina visus susijusius veikėjus toliau gerinti ir spartinti įgyvendinimą netrikdant darbo;

5.  atkreipia dėmesį į finansinio planavimo ir įgyvendinimo sistemos trūkumus, kurie lėmė neapmokėtų sąskaitų kaupimąsi ir precedento neturintį susikaupusį šių sąskaitų kiekį, kuris perkeltas iš ankstesnės daugiametės finansinės programos (DFP) į dabartinę; ragina Komisiją parengti struktūrinį sprendimą, kaip išspręsti tokias problemas iki dabartinės DFP pabaigos ir užkirsti kelią šių problemų perkėlimui į kitos DFP laikotarpį; pabrėžia, kad mokėjimų asignavimų lygis turi atitikti praeities įsipareigojimus, ypač artėjant prie laikotarpio pabaigos, kai iš valstybių narių gaunamų mokėjimo prašymų lygis linkęs ženkliai augti;

6.  pripažįsta, kad kai kuriose valstybėse narėse partnerystės principas lėmė glaudesnį regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą, tačiau padėtis gali būti dar labiau gerinama, siekiant užtikrinti, kad visos suinteresuotosios šalys, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus, būtų įtrauktos realiai ir anksti, siekiant užtikrinti didesnę atskaitomybę ir matomumą įgyvendinant sanglaudos politiką nedidinant administracinės naštos ar nesukeliant vėlavimo; pabrėžia, kad laikantis daugiapakopio valdymo požiūrio suinteresuotieji subjektai turėtų būti toliau įtraukti į procesą; mano, kad partnerystės principas ir elgesio kodeksas ateityje turėtų būti toliau stiprinami, pvz., nustatant aiškius būtinuosius dalyvavimo partnerystėje reikalavimus;

7.  pabrėžia, kad, nors įgyvendinant sanglaudos politiką pastarosios ekonominės ir finansų krizės ir griežto taupymo priemonių poveikis ES buvo sušvelnintas, regioniniai skirtumai ir skirtumai konkurencingumo ir socialinės nelygybės srityse tebėra dideli; ragina imtis ryžtingesnių veiksmų, siekiant mažinti šiuos skirtumus ir užkirsti kelią naujiems skirtumams visų rūšių regionuose, išsaugant ir sustiprinant paramą regionams, kad visi regionai jaustųsi atsakingi už šią politiką ir būtų siekiama ES tikslų visoje Sąjungoje; atsižvelgdamas į tai, mano, kad daugiau dėmesio reikia skirti tam, kad Europos regionai būtų atsparesni staigiems sukrėtimams;

8.  pažymi, kad dėl visų formų teritorinio bendradarbiavimo, įskaitant makroregionines strategijas, kurių galimybės dar turi būti visapusiškai išnaudotos, regionų ir piliečių politinio bendradarbiavimo ir koordinavimo samprata įsigali visoje ES; atkreipia dėmesį į sanglaudos politikos vertę atremiant iššūkius, būdingus saloms, tarpvalstybiniams regionams ir labiausiai į šiaurę nutolusiems retai gyvenamiems regionams, kaip numatyta ES sutarties 174 straipsnyje, SESV 249 ir 255 straipsniuose apibrėžtiems atokiausiems regionams, kuriems taikomas specialus statusas ir kurių specialios priemonės ir finansavimas turėtų būti išsaugotas ir po 2020 m., ir periferiniams regionams;

9.  pažymi, kad Europos teritorinis bendradarbiavimas yra vienas iš svarbių 2014–2020 m. sanglaudos politikos tikslų, kuris teikia papildomos vertės ES tikslams, skatina solidarumą tarp ES regionų ir ES solidarumą su jos kaimynėmis bei sudaro sąlygas keistis patirtimi ir perduoti gerąją patirtį, pvz., naudojantis standartizuotais dokumentais; primygtinai tvirtina, kad reikia toliau siekti tarpvalstybinio, tarptautinio ir regionų bendradarbiavimo, kuriuo iš dalies siekiama stiprinti teritorinę sanglaudą, laikantis SESV 174 straipsnio; mano, kad tai turėtų likti svarbi priemonė ir po 2020 m.; vis dėlto pabrėžia, kad dabartinis Europos teritorinio bendradarbiavimo biudžetas neatitinka didelių iššūkių, kurie kyla INTERREG programoms, ir juo veiksmingai neremiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas; todėl ragina kitu programavimo laikotarpiu gerokai padidinti Europos teritorinio bendradarbiavimo biudžetą;

10.  pabrėžia dabartinės INTERREG Europos bendradarbiavimo programos svarbą Europos valdžios institucijoms, kad būtų supaprastintas keitimasis patirtimi ir perduodama geroji patirtis; siūlo padidinti finansavimo galimybes kitoje INTERREG Europos programoje po 2020 m., kad būtų sudarytos galimybės investicijoms į fizinius bandomuosius projektus ir parodomuosius projektus, taip pat atsižvelgti į suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą visoje Europoje;

Sanglaudos politikos struktūra po 2020 m. Tęstinumas ir sritys, kuriose galima tobulėti

11.  pabrėžia, kad dabartinė regionų klasifikacija, nustatytos reformos, pvz., paramos teikimas pagal temas ir veiklos pagrindas, parodė sanglaudos politikos vertę; prašo Komisijos pateikti didesnio lankstumo idėjų įgyvendinant visą ES biudžetą; mano, kad rezervo sukūrimas yra įdomi galimybė šiomis aplinkybėmis siekiant reaguoti į didelius nenumatytus įvykius programavimo laikotarpiu ir sudaryti sąlygas veiksmų programų kūrimui iš naujo siekiant pritaikyti Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų investicijas prie besikeičiančių kiekvieno regiono poreikių ir spręsti problemas, susijusias su globalizacijos padariniais regioniniu ir vietos lygmenimis, tačiau nedarant neigiamo poveikio sanglaudos politikos investicijoms ar nedarant poveikio strateginiam orientavimui, ilgalaikiams tikslams ir daugiamečių programų, skirtų regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, planavimo užtikrintumui ir stabilumui;

12.  pripažįsta ex ante sąlygų vertę, ypač pažangiosios specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijoms (angl. RIS3): taip toliau remiamas strateginis ESI fondų programavimas ir skatinamas didesnis orientavimas į rezultatus; pažymi, kad ex ante sąlygos leidžia ESI fondų lėšomis veiksmingai nedarant poveikio Sutartyje numatytiems sanglaudos politikos tikslams paremti Europos tikslus po 2020 m.;

13.  pabrėžia, kad sanglaudos politikos ir ekonominio valdymo ryšys Europos semestre visiems susijusiems veikėjams turi būti suderintas ir kad šis ryšys turėtų būti abipusis; mano, kad didesnis teritorinio aspekto pripažinimas būtų naudingas Europos semestrui, t. y. turėtų būti išlaikant pusiausvyrą atsižvelgiama į ekonominį valdymą ir sanglaudos politikos tikslus, susijusius su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, taip pat tvarų augimą, darbo vietų kūrimą ir aplinkos apsaugą;

14.  mano, kad remiantis tuo, jog sanglaudos politikos lėšomis siekiama skatinti investicijas, augimą ir užimtumą visoje ES, apskaičiuojant Stabilumo ir augimo pakte nustatytą deficitą nereikėtų atsižvelgti į nacionalinius indėlius, kurių reikia pagal sanglaudos politiką po 2020 m. remiamiems projektams bendrai finansuoti;

15.  pažymi, kad administracinių ir institucinių pajėgumų, susijusių su veiksmų programų rengimu, įgyvendinimu ir vertinimu, taip pat kokybiškesniu profesiniu rengimu, didinimas, taigi ir nacionalinių ir regioninių agentūrų stiprinimas siekiant remti investicijas, valstybėse narėse ir regionuose nepaprastai svarbus norint, kad sanglaudos politika būtų įgyvendinama laiku ir sėkmingai, o konvergencijai būtų taikomi aukštesni standartai; tuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į TAIEX regioninę tarpusavio iniciatyvą, kuria gerinami administraciniai ir instituciniai pajėgumai ir pasiekiami geresni ES investicijų rezultatai;

16.  pabrėžia, kad būtina paprastinti bendrą sanglaudos politikos valdymo sistemą visais valdžios lygmenimis, palengvinant veiksmų programų rengimą, valdymą ir vertinimą, kad ji taptų prieinamesnė, lankstesnė ir veiksmingesnė; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu kovoti su perteklinio reglamentavimo reiškiniu valstybėse narėse; prašo Komisijos numatyti daugiau galimybių e. sanglaudai ir specialių rūšių išlaidoms, pvz., standartiniams vieneto įkainiams ir vienodo dydžio sumoms pagal BNR, ir sukurti skaitmeninę platformą ar vieno langelio sistemą, pagal kurią būtų teikiama informacija paraiškų teikėjams ir paramos gavėjams; pritaria išvadoms ir rekomendacijoms, kurias šiai dienai yra priėmusi aukšto lygio darbo grupė, stebinti supaprastinimo procesą ESI fondų paramos gavėjų atžvilgiu, ir ragina valstybes nares įgyvendinti šias rekomendacijas;

17.  prašo Komisijos apsvarstyti sprendimus remiantis proporcingumo ir diferenciacijos principais įgyvendinant programas, atsižvelgiant į riziką, objektyvius kriterijus ir teigiamas paskatas programoms, jų mastą ir administracinius pajėgumus, ypač kai tai susiję su įvairių lygmenų auditu, kurį atliekant didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas kovai su pažeidimais, būtent sukčiavimu ir korupcija, ir patikrinimų skaičiumi, labiau suderinti sanglaudos, konkurencijos ir kitas Sąjungos politikos sritis, pirmiausia valstybės pagalbos taisykles, kurios taikomos ESI fondams, tačiau netaikomos ESIF ar programai „Horizontas 2020“, taip pat apsvarstant galimybę parengti vieną taisyklių rinkinį visiems ESI fondams, kad finansavimas būtų veiksmingesnis, atsižvelgiant į kiekvieno fondo ypatybes;

18.  ragina Komisiją kartu su nacionalinėmis ir regioninėmis programų valdymo institucijomis, siekiant realaus supaprastinimo, parengti įgyvendinamą supaprastinto sąnaudų skaičiavimo tvarkos taikymo išplėtimo planą ir įtraukti į jį ERPF, taip pat atsižvelgiant į pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos biudžetui taikomos finansinės taisyklės (vadinamasis omnibusas), nuostatas;

19.  mano, kad subsidijos turėtų likti sanglaudos politikos finansavimo pagrindu; tačiau atkreipia dėmesį į augantį finansinių priemonių vaidmenį; pažymi, kad paskolos, kapitalas ar garantijos gali atlikti papildomą vaidmenį, tačiau jie turi būti naudojami atsargiai, remiantis atitinkamu ex ante vertinimu, ir subsidijos turėtų būti papildomos tik kai matoma, kad tokios finansinės priemonės turi pridėtinę vertę ir galėtų padaryti sverto poveikį pritraukdamos papildomos finansinės paramos, atsižvelgiant į skirtumus tarp regionų, taip pat praktikos ir patirties įvairovę;

20.  pabrėžia, jog svarbu, kad su naujoviškomis finansinėmis priemonėmis susijusi Komisijos, EIB ir valstybių narių pagalba vietos ir regioninėms valdžios institucijoms būtų teikiama naudojantis tokiomis platformomis, kaip „fi-compass“, arba teikiant paskatas naudos gavėjams; primena, kad šios priemonės netinkamos visų rūšių intervencijoms pagal sanglaudos politiką; mano, kad visi regionai savanoriškai turėtų galėti nuspręsti dėl finansinių priemonių įgyvendinimo pagal savo poreikius; vis dėlto, išreiškia prieštaravimą dėl visų privalomų kiekybinių tikslų finansinių priemonių taikymo srityje ir pabrėžia, kad didinant finansinių priemonių naudojimą neturėtų apskritai mažėti ES biudžetas;

21.  ragina Komisiją užtikrinti geresnę ESI fondų ir kitų Sąjungos fondų bei programų, įskaitant ESIF, sinergiją ir komunikaciją, taip pat komunikaciją apie šiuos fondus ir programas, ir sudaryti galimybes paprasčiau vykdyti įvairių fondų operacijas; pabrėžia, kad ESIF neturėtų kelti grėsmės strateginiam sanglaudos politikos programavimo nuoseklumui, teritoriniam sutelkimui ir ilgalaikei perspektyvai, neturėtų pakeisti arba išstumti subsidijų ir siekti pakeisti ar sumažinti ESIF biudžetą; primygtinai reikalauja jo ištekliams taikyti realų papildomumą; ragina nustatyti aiškias ESIF ir sanglaudos politikos ribas nustatant galimybes juos derinti ir palengvinti jų taikymą jų nemaišant, nes taip finansavimo struktūra taps patrauklesne, siekiant gerai panaudoti nedidelius ES išteklius; mano, kad reikia suderinti įvairių fondų operacijoms taikomas taisykles ir parengti aiškią komunikacijos apie esamas finansavimo galimybes strategiją; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją paramos gavėjams parengti priemonių rinkinį;

22.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti papildomą rodiklių rinkinį, kuris papildytų BVP rodiklį, kuris tebėra pagrindinis teisėtas patikimas būdas ESI fondų lėšoms teisingai paskirstyti; mano, kad šiame kontekste reikėtų įvertinti ir apsvarstyti socialinės pažangos rodiklį arba demografinį rodiklį siekiant pateikti išsamų regioninės plėtros vaizdą; mano, kad tokie rodikliai galėtų padėti geriau reaguoti į besiformuojančią naujų rūšių nelygybę tarp ES regionų; be to, pabrėžia rezultatų rodiklių svarbą užtikrinant, kad politika būtų labiau orientuota į rezultatus ir laimėjimus;

23.  ragina Komisiją apsvarstyti priemones, kuriomis siekiama išspręsti nacionalinio sanglaudos politikos projektų finansavimo klausimą, atsižvelgiant į vietos ir regioninės valdžios institucijų patiriamą problemą labai centralizuotose valstybėse narėse, kurios neturi pakankamų fiskalinių ir finansinių pajėgumų ir kurios susiduria su dideliais sunkumais bendrai finansuodamos projektus ir netgi rengdamos projektų dokumentus, nes trūksta prieinamų finansinių išteklių, kurie skatina mažesnį sanglaudos politikos naudojimą;

24.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę naudoti NUTS III lygį kaip regionų klasifikaciją tam tikrų atrinktų prioritetų sanglaudos politikoje;

Svarbiausios atnaujintos sanglaudos politikos sritys po 2020 m.

25.  pabrėžia Europos socialinio fondo (ESF), Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos svarbą, ypač kovojant su ilgalaikiu ir jaunimo nedarbu Sąjungoje, kuris yra pasiekęs iki šiol neregėtą lygį, pirmiausia mažiau išsivysčiusiuose regionuose, atokiausiuose regionuose ir nuo krizės labiausiai nukentėjusiuose regionuose; atkreipia dėmesį į itin svarbų vaidmenį, kurį kuriant darbo vietas atlieka MVĮ, užtikrinančios 80 proc. darbo vietų Sąjungoje, be to, jos svarbios skatinant inovatyvius sektorius, pvz., skaitmeninę ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką;

26.  mano, kad įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m. turėtų būti toliau rūpinamasi pažeidžiamais ir marginalizuotais asmenimis, spręsti didėjančių skirtumų klausimą ir kurti solidarumą; taip pat atkreipia dėmesį į teigiamą investicijų į šveitimą, mokymą ir kultūrą poveikį socialinės pridėtinės vertės ir užimtumo požiūriu; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad reikia išsaugoti socialinę įtrauktį, įskaitant ESF išlaidas, kurias toje srityje papildytų ERPF investicijos;

27.  siūlo geriau naudoti ESI fondų lėšas siekiant spręsti demografinių pokyčių ir jų regioninių bei vietos padarinių problemą; mano, kad regionuose, kurie susiduria su tokiais iššūkiais kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas, ESI fondų lėšos turėtų būti optimaliai skirtos darbo vietų kūrimui ir augimui užtikrinti;

28.  pažymi, kad vis didesnę svarbą įgyja Teritorinė darbotvarkė ir sėkmingos kaimo ir miesto partnerystės, taip pat atkreipia dėmesį į pavyzdinį pažangiųjų miestų, kaip inovatyvių sprendimų atremiant regioninius ir vietos iššūkius mikrokosmų ir katalizatorių, vaidmenį;

29.  teigiamai vertina Amsterdamo paktą ir didesnį miestų ir miesto teritorijų vaidmens formuojant Europos politiką pripažinimą ir ragina veiksmingai įgyvendinti bendradarbiavimu grindžiamą darbo metodą, kuris numatytas pagal pakto partnerystes; tikisi, kad rezultatai bus įtraukti į būsimą ES politiką po 2020 m.;

30.  atkreipia dėmesį į didesnį sanglaudos politikos miestų aspektą kaip konkrečias nuostatas dėl tvarios miestų plėtros ir miestų novatoriškų veiksmų; mano, kad ateityje jį reikėtų toliau vystyti ir stiprinti finansiškai po 2020 m. ir kad turėtų būti stiprinamas kompetencijų subdelegavimas žemesniems valdžios lygmenims; ragina Komisiją gerinti įvairių priemonių, kuriomis siekiama didinti tiesioginę paramą vietos vyriausybei pagal sanglaudos politiką, koordinavimą ir teikti finansavimą bei numatyti tikslines teritorinio vystymosi priemones; atkreipia dėmesį į būsimą tokių naujų teritorinio vystymosi priemonių kaip bendruomenės inicijuotos vietos plėtros ir integruotos teritorinės investicijos vaidmenį;

31.  pritaria įsipareigojimams, kuriuos ES yra prisiėmusi pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos; atsižvelgdamas į tai primena visų ES institucijų patvirtintą tikslą panaudoti mažiausiai 20 proc. ES biudžeto lėšų su kova su klimato kaita susijusiems veiksmams ir pabrėžia, kad ESI fondai atlieka svarbų vaidmenį šioje srityje ir turėtų būti kuo veiksmingiau naudojami klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat žaliosios ekonomikos ir atsinaujinančiosios energijos tikslais; mano, kad reikia gerinti su klimato politika susijusių išlaidų stebėsenos ir sekimo sistemą; atkreipia dėmesį į su tuo susijusias Europos teritorinio bendradarbiavimo galimybes ir miestų bei regionų vaidmenį įgyvendinant miestų darbotvarkę;

32.  pažymi, kad RIS3 stiprinamos regioninės inovacijų ekosistemos; pabrėžia, kad moksliniai tyrimai, inovacijos ir technologinė plėtra turėtų toliau atlikti svarbų vaidmenį, kad ES išliktų konkurencinga pasauliniu lygmeniu; mano, kad pažangiosios specializacijos modelis turėtų tapti vienu pagrindinių sanglaudos politikos požiūrių įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m., skatinant įvairių regionų, miesto ir kaimo vietovių bendradarbiavimą, remiant ES regionų ekonominę plėtrą ir kuriant tarptautinių RIS3 ir pasaulinio lygio branduolių sinergiją; primena apie vykdomą bandomąjį projektą „Kompetencijos laiptai“ („Stairway to Excellence“, „S2E“), pagal kurį toliau remiami regionai plėtojant ir išnaudojant ESI fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų ES finansavimo programų sąveiką; todėl mano, kad reikia imtis papildomų veiksmų, kad būtų kuo labiau padidintos sinergijos siekiant toliau po 2020 m. stiprinti pažangiąją specializaciją ir inovacijas;

33.  pabrėžia, kad siekiant kovoti su euroskepticizmu labai svarbu didinti sanglaudos politikos matomumą, nes jis gali padėti susigrąžinti piliečių pasitikėjimą; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant didinti ESI fondų matomumą, daugiau dėmesio reikia skirti jų programų turiniui ir rezultatams taikant principus „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“, sudarant sąlygas dalyvauti suinteresuotosioms šalims ir paramos gavėjams, kurie gali padėti veiksmingai skleisti sanglaudos politikos rezultatus; be to, ragina Komisiją, valstybes nares, regionus ir miestus veiksmingiau bendrauti aptariant išmatuojamus sanglaudos politikos rezultatus, kurie kasdieniam ES piliečių gyvenimui atneša papildomos naudos; primygtinai ragina toliau vykdyti komunikacijos veiklą panaudojant techninės pagalbos daliai skirtą biudžetą tol, kol baigiama vykdyti projektą, kai jo rezultatai tampa aiškiai matomi;

Perspektyva

34.  ragina prioritetą ES darbotvarkėje teikti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir solidarumo skatinimui visoje ES bei ES fondų nukreipimui siekiant augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo; taip pat ragina toliau kovoti su regionų skirtumais, skurdu ir socialine atskirtimi bei diskriminacija; mano, kad be Sutartyse įtvirtintų tikslų sanglaudos politika turėtų toliau būti priemonė, kuria būtų siekiama ES politinių tikslų ir prisidedama prie didesnio informuotumo apie jos įgyvendinimą, ir išlikti visiems regionams prieinama Sąjungos pagrindine investicijų politika;

35.  pakartoja, jog dabar pats metas rengtis ES sanglaudos politikai po 2020 m., kad ji būtų tikrai veiksmingai pradėta įgyvendinti pačioje naujojo programavimo laikotarpio pradžioje; taigi ragina Komisiją laiku pradėti rengti naują teisės aktų sistemą, t. y. iš karto priėmus ir į oficialias kalbas išvertus kitą DFP; taip pat ragina laiku priimti visus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl būsimos sanglaudos politikos ir priimti valdymo ir kontrolės gaires prieš pradedant naują programavimo laikotarpį, netaikant įsigaliojimo atgaline data; pabrėžia, kad vėlesnis veiksmų programų įgyvendinimas daro poveikį sanglaudos politikos veiksmingumui;

36.  pažymi, kad dabartinės sanglaudos politikos teisės aktų sistemos esmė turėtų išlikti ir po 2020 m., įgyvendinant patobulintą, sustiprintą, lengvai prieinamą ir į rezultatus orientuotą politiką, apie kurios pridėtinę vertę būtų išsamiau informuojami piliečiai;

37.  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą 2016/0282(COD) pabrėžia, kad migrantų ir pabėgėlių, kuriems taikoma tarptautinė apsauga, priėmimas bei jų socialinė ir ekonominė integracija reikalauja vadovautis nuosekliu transnacionaliniu požiūriu ir kad šis klausimas taip pat turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis esama ir būsima ES sanglaudos politika;

38.  atkreipia dėmesį į taisyklių stabilumo svarbą; ragina Komisiją rengiant sanglaudos politikos įgyvendinimo nuostatas pagal kitą DFP taikyti kuo mažiau pakeitimų; yra įsitikinęs, kad po 2020 m. sanglaudos politikai skirta ES biudžeto dalis išliktų pakankama, jei nepadidinta, atsižvelgiant į sudėtingus vidaus ir išorės uždavinius, kuriuos reikės spręsti įgyvendinant politiką ir jos tikslus; mano, kad šios politikos negalima silpninti jokiomis aplinkybėmis, įskaitant Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES, ir visame ES biudžete jai tenkanti dalis neturėtų būti mažinama naudojant šiai politikai skirtas lėšas naujų uždavinių išlaidoms apmokėti; taip pat atkreipia dėmesį į daugiametės sanglaudos politikos pobūdį ir ragina išlaikyti jos septynerių metų programavimo laikotarpį arba nustatyti „penkerių + penkerių“ metų programavimo laikotarpį su privaloma laikotarpio vidurio peržiūra;

39.  ragina greitai skirti veiklos rezervo lėšas; pažymi, kad laikotarpis nuo veiklos rezultatų iki rezervo lėšų panaudojimo yra per ilgas, todėl sumažėja rezervo efektyvumas; primygtinai ragina Komisiją leisti valstybėms narėms įgyvendinti veiklos lėšų rezervo naudojimą, kai tik bus užbaigta peržiūra;

40.  todėl nurodo, kad skaitmeninė darbotvarkė, įskaitant būtinos infrastruktūros teikimą ir pažangius technologinius sprendimus, turi būti vienas iš sanglaudos politikos prioritetų, visų pirma per kitą finansavimo laikotarpį; pažymi, kad kartu su plėtra telekomunikacijų sektoriuje bet kuriuo atveju turi būti vykdomos atitinkamos mokymo priemonės, kurios taip pat turėtų būti remiamos pagal sanglaudos politiką;

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, taip pat valstybėms narėms ir jų parlamentams bei Regionų komitetui.

AIŠKINAMOJI DALIS

Europos Sąjunga grindžiama taikaus skirtingų jos tautų ir valstybių bendradarbiavimo idėja. Bendras pareigas ir tikslus valstybės narės yra apibrėžusios Lisabonos sutartyje. Vienas kertinių šios Sąjungos tikslų yra skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei įvairių jos regionų solidarumą. Šio tikslo turi būti siekiama pagal Europos sanglaudos politiką, kuri yra unikali visiems regionams skirta investicijų priemonė. Sanglaudos politika – pagrindinė ES masto investicijų politika darbo vietoms kurti ir augimui skatinti.

Pranešėja visapusiškai pritaria ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslui. Mąstant apie ateities sanglaudos politiką, svarbu pasimokyti iš praeityje įgytos patirties ir atsižvelgti į šiandienos iššūkius.

Pranešėjos nuomone, bendro sutarimo reikalauja du sanglaudos politikos principai.

Nepaprastai svarbu, kad sanglaudos politikai būtų numatytas deramas biudžetas. ES ir nacionalinių biudžetų apribojimai ir Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES padariniai neturėtų tapti silpnesnės ES sanglaudos politikos priežastimi.

Įgyvendinant politiką turėtų mažėti skirtumai tarp visų regionų, įskaitant permainas išgyvenančius ir labiau išsivysčius regionus, ir jie visi turėtų sustiprėti, nors ypatingas dėmesys ir turėtų būti skiriamas menkiau išsivysčiusiems regionams. Šios kategorijos turėtų likti.

Turint dabartinio programavimo laikotarpio patirties, svarbu anksti pasirengti ir anksti pradėti įgyvendinti sanglaudos politiką po 2020 m., kad regionuose būtų galima laiku imtis konkrečių iniciatyvų vietoje.

Kalbant apie būsimosios sanglaudos politikos struktūrą, pranešėja laikosi nuomonės, kad nepaprastai svarbu politiką supaprastinti. Biurokratinė našta, slegianti regionus ir piliečius, turėtų būti sumažinta. Galėtų būti gerinama padėtis, susijusi su įvairiais audito lygmenimis ir patikrinimų skaičiumi, taip pat su vienkartinių išmokų ar standartinių išlaidų naudojimu. Pranešėja taip pat siūlo labiau derinti sanglaudos politiką ir valstybės pagalbos taisykles. Be to, ji galėtų įsivaizduoti, kad visiems ESI fondams būtų taikomas vienas taisyklių rinkinys.

Būtina stiprinti ESIF ir kitų fondų bei programų sąveiką. Šiuo klausimu pranešėja laikosi nuomonės, kad ESIF neturėtų kelti grėsmės strateginiam sanglaudos politikos nuoseklumui ir ilgalaikei perspektyvai. ESI fondų lėšos turi būti papildomos.

Maža to, sanglaudos politika turi būti lanksti, kad ją įgyvendinant būtų galima atsižvelgti į nenumatytas aplinkybes. Paramos telkimas pagal temas pasiteisino, tačiau pranešėja norėtų, kad Komisija ieškotų dar didesnio lankstumo būdų, pvz., numatytų tam tikrą rezervą arba lengvesnį perprogramavimą.

Pranešėja mano, kad rengiant veiksmų programas reikia įsiklausyti į regioninių ir vietos suinteresuotųjų šalių nuomonę. Nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms turėtų būti privalu laikytis vadinamojo partnerystės principo, apibrėžto BNR. Tai reiškia, kad visais naujosios politikos rengimo, priėmimo ir įgyvendinimo etapais, įskaitant stebėsenos komitetų sudėtį (BNR 5, 48 straipsniai), jos turėtų įtraukti regioninio ir vietos lygmens, taip pat ekonominių ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės indėlį. Po 2020 m. šis principas turėtų būti dar labiau stiprinamas.

Pranešėja pripažįsta, kad sanglaudos politika turėtų būti labiau derinama su makroekonomine politika. Nežiūrint į tai, didesnis teritorinio aspekto pripažinimas būtų naudingas Europos semestrui. Ekonominio valdymo teritorinis aspektas galėtų būti naudingas siekiant gerinti regioninius ekonominio, socialinio ar institucinio vystymosi poreikių ir iššūkių variantus bei atitinkamai formuoti pasiūlymus dėl reformų. Bet koks makroekonominių sąlygų kėlimas nėra naudingas.

Kalbant apie finansavimą, subsidijos (veiksminga paramos įvairiausiose valstybės intervencijos srityse forma) turėtų likti pagrindine sanglaudos politikos priemone, ypač smulkesnių paramos gavėjų atveju. Finansinės priemonės gali būti dar viena naudinga investicijų priemonė tuose sektoriuose, kuriuose yra pasitvirtinę, kad jos tinkamesnės už subsidijas. Tačiau jos turėtų ne išstumti tradicinę paramą subsidijomis, o būti naudojamos siekiant pritraukti papildomą finansinę paramą sanglaudai. BVP ir toliau turėtų būti pagrindinis tinkamumo kriterijus, tačiau pranešėja ragina Komisiją svarstyti galimybę taikyti ir papildomus kriterijus (atsižvelgiant į demografinius ar socialinius pokyčius).

Kalbant apie politikos sritis, pranešėja mano, kad viena svarbiausių spręstinų problemų yra (ir bus) kova su nedarbu. Kitos svarbios sritys: kova su klimato kaita ir demografiniais pokyčiais, inovacijų ir MVĮ rėmimas, migrantų integravimas bei tvari pagrindinė infrastruktūra. Be to, svarbus geras miesto teritorijų ir jas supančių kaimo vietovių ryšys. Dėl to pranešėja norėtų, kad į sanglaudos politiką po 2020 m. būtų įtrauktos rekomendacijos dėl partnerysčių (parengtos vadovaujantis Amsterdamo paktu).

Biudžeto komiteto NUOMONĖ (25.4.2017)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl ES sanglaudos politikos po 2020 m. pagrindinių elementų
(2016/2326(INI))

Nuomonės referentas: Jan Olbrycht

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad sanglaudos politika yra labiausiai matoma, apčiuopiama ir kiekybiškai įvertinama Europos Sąjungos solidarumo ir teisingumo išraiška ir padėjo sušvelninti pastarojo metro krizės poveikį ES; pabrėžia, kad per pastaruosius keletą dešimtmečių sanglaudos politika, kaip struktūrinė politika, tapo pagrindine ES investicijų politika ir priemone, skirta siekti bendrųjų Sąjungos politikos tikslų, papildomai prie konkrečių tikslų, įtvirtintų Sutartyse; mano, kad sanglaudos politika po 2020 m. turėtų ir toliau tarnauti šiam tikslui ir likti politika, vykdoma turint mintyje visas valstybes nares ir visus regionus; mano, kad šios politikos negalima silpninti jokiomis aplinkybėmis, įskaitant „Brexit“, ir visame ES biudžete jai tenkanti dalis turėtų būti išlaikyta ateityje ir nesilpninama naudojant šiai politikai skirtas lėšas naujų uždavinių išlaidoms apmokėti;

2.  atkreipia dėmesį į finansinio planavimo ir įgyvendinimo sistemos trūkumus, kurie lemia neapmokėtų sąskaitų kaupimąsi ir precedento neturintį susikaupusį šių sąskaitų kiekį, kuris perkeltas iš ankstesnės daugiametės finansinės programos (DFP) į dabartinę; yra vis labiau susirūpinęs dėl to, kad 2014–2020 m. veiklos programos pradėtos įgyvendinti lėtai ir dėl to ateityje gali susidaryti panaši padėtis ir stabdomas augimas; ragina Komisiją parengti struktūrinį sprendimą, kaip išspręsti tokias problemas iki dabartinės DFP pabaigos ir užkirsti kelią šių problemų perkėlimui į kitos DFP laikotarpį; pabrėžia, kad mokėjimų asignavimų lygis turi atitikti praeities įsipareigojimus, ypač artėjant prie laikotarpio pabaigos, kai iš valstybių narių gaunamų mokėjimo prašymų lygis ženkliai išauga;

3.  pabrėžia, kad reikia lankstumo įgyvendinant visą ES biudžetą, įskaitant sanglaudos politiką, kad būtų galima spręsti naujus uždavinius, kylančius programavimo laikotarpiu, ir prireikus palengvinti perprogramavimą; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją išnagrinėti įvairius sprendimus; mano, kad šiomis aplinkybėmis ES lygmens rezervo sukūrimas būtų patraukli galimybė; vis dėlto yra įsitikinęs, kad šiuo atžvilgiu turi būti dedamos pastangos ir ES lygmeniu, ir nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis; ragina suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms ir regionams bei greitai skirti veiklos rezervo lėšas, kartu remiant pasidalijamojo valdymo įgyvendinimo metodą; pabrėžia, kad pasidalijamojo valdymo sistemos sėkmę lemia valstybių narių programavimo ir įgyvendinimo pastangos, taip pat visa valdymo ir kontrolės sistema bei jos tinkamas ir sklandus veikimas;

4.  ragina Komisiją apsvarstyti įvairius rodiklius, kurie būtų taikomi papildomai prie BVP ir kurie sudarytų galimybę sąžiningai paskirstyti lėšas, skiriamas pagal sanglaudos politiką, kad būtų galima reaguoti į besiformuojančią naujų rūšių nelygybę tarp ES regionų, nesusijusią su ekonomine plėtra;

5.  pabrėžia, jog svarbu laikytis supaprastinto ir nuoseklaus požiūrio į sanglaudos politiką, kad būtų galima racionalizuoti turimus daugybę taisyklių rinkinių ir pasiekti, kad finansavimas būtų veiksmingesnis;

6.  atkreipia dėmesį į didėjantį finansinių priemonių vaidmenį, kurios dėl savo pobūdžio yra papildomos finansinės paramos iš ES biudžeto priemonės, palyginti su subsidijomis ir dotacijomis; ragina Komisiją apsvarstyti tinkamos dotacijų ir finansinių priemonių, taikomų pagal sanglaudos politiką, pusiausvyros per kitą DFP klausimą, taip pat pabrėžia, kad finansinės priemonės nėra tinkamos visų rūšių intervencijoms, iš kurių daugelis yra visų pirma remiamos pagal sanglaudos politiką; pabrėžia, kad finansinių priemonių naudojimo didinimas neturėtų lemti Sąjungos biudžeto mažėjimo apskritai;

7.  ragina vykdyti pakankamą programų finansavimo auditą ir kontrolę siekiant užtikrinti sanglaudos politikos kontrolę ir kuo didesnį jos matomumą;

8.  pabrėžia, koks svarbus normų stabilumas, ir pakartoja, kad reglamentavimo tęstinumas gali atlikti itin svarbų vaidmenį užtikrinant veiksmingą ES lėšų naudojimą; ragina Komisiją rengiant sanglaudos politikos įgyvendinimo nuostatas pagal kitą DFP taikyti kuo mažiau pakeitimų, kad už ES fondų įgyvendinimą ir priežiūrą atsakinga administracija galėtų pasinaudoti sukaupta patirtimi ir praktika;

9.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į diskusijas dėl kitos DFP trukmės, daugiametis sanglaudos politikos pobūdis yra itin svarbus; todėl ragina arba išlaikyti septynerių metų jos programavimo laikotarpį, arba nustatyti „penkerių + penkerių“ metų programavimo laikotarpį su privaloma laikotarpio vidurio peržiūra.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

24.4.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lefteris Christoforou, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Ingeborg Gräßle, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Clare Moody, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Jordi Solé, Patricija Šulin, Monika Vana, Daniele Viotti, Tiemo Wölken, Marco Zanni, Stanisław Żółtek

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ivana Maletić, Pier Antonio Panzeri, Nils Torvalds, Marco Valli, Derek Vaughan, Rainer Wieland, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Karin Kadenbach, Ramón Luis Valcárcel Siso

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

26

+

ALDE

Gérard Deprez, Nils Torvalds

ECR

Zbigniew Kuźmiuk

EFDD

Marco Valli

PPE

Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Ingeborg Gräßle, Ivana Maletić, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Ramón Luis Valcárcel Siso, Rainer Wieland, Tomáš Zdechovský, Patricija Šulin

S&D

Nicola Caputo, Eider Gardiazabal Rubial, Karin Kadenbach, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Derek Vaughan, Daniele Viotti, Tiemo Wölken

VERTS/ALE

Jordi Solé, Monika Vana

3

-

ECR

Bernd Kölmel

ENF

Stanisław Żółtek Marco Zanni

0

0

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

18.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

4

13

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Mercedes Bresso, James Carver, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Tamás Deutsch, Raymond Finch, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Marc Joulaud, Constanze Krehl, Sławomir Kłosowski, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Jens Nilsson, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Konstantinos Papadakis, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Maria Spyraki, Ramón Luis Valcárcel Siso, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Kerstin Westphal, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Viorica Dăncilă

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

20

+

ALDE

Ivan Jakovčić, Iskra Mihaylova, Matthijs van Miltenburg

ECR

Sławomir Kłosowski, Mirosław Piotrowski

EFDD

Rosa D'Amato

S&D

Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Jens Nilsson, Liliana Rodrigues, Monika Smolková, Derek Vaughan, Kerstin Westphal

VERTS/ALE

Terry Reintke, Monika Vana

4

-

EFDD

James Carver, Raymond Finch

NI

Konstantinos Papadakis

PPE

Stanislav Polčák

13

0

GUE/NGL

Martina Michels, Younous Omarjee

PPE

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Tamás Deutsch, Krzysztof Hetman, Marc Joulaud, Andrey Novakov, Fernando Ruas, Maria Spyraki, Ramón Luis Valcárcel Siso, Joachim Zeller, Lambert van Nistelrooij

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinė informacija - Privatumo politika