Procedūra : 2016/2272(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0214/2017

Pateikti tekstai :

A8-0214/2017

Debatai :

PV 03/07/2017 - 21
CRE 03/07/2017 - 21

Balsavimas :

PV 04/07/2017 - 6.13

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0287

PRANEŠIMAS     
PDF 704kWORD 69k
2017 m. birželio 9 d.
PE 595.614v02-00 A8-0214/2017

Ilgesnė gaminių naudojimo trukmė: nauda vartotojams ir įmonėms

(2016/2272(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėjas: Pascal Durand

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Ilgesnė gaminių naudojimo trukmė: nauda vartotojams ir įmonėms

(2016/2272(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 114 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 191, 192 ir 193 straipsnius ir į siekiamą tikslą užtikrinti apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą dėl tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano (COM(2008)0397),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą(1),

–  atsižvelgdamas į 2016–2019 m. ekologinio projektavimo darbo planą (COM(2016)0773), visų pirma siekiant nustatyti tikslesnius reikalavimus gaminiams ir daugiau horizontaliųjų reikalavimų tokiose srityse kaip ilgaamžiškumas, taisymo, funkcijų išplėtimo galimybė, išmontavimui pritaikyta konstrukcija ir lengvesnis pakartotinis naudojimas ir perdirbimas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (7-oji aplinkosaugos veiksmų programa)(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Tvaresnis vartojimas: pramonės produktų gyvavimo trukmės sistema ir vartotojų informavimas siekiant susigrąžinti pasitikėjimą“(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (COM(2011)0021),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (COM(2011)0571),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 9 d. Komisijos komunikatą „Žaliųjų produktų bendrosios rinkos kūrimas. Informacijos apie produktų ir organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą kokybės gerinimas“ (COM(2013)0196),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 25 d. Komisijos komunikatą „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014)0398),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015)0614) ir žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį, kuriame, be kita ko, numatoma peržiūrėti direktyvą dėl atliekų (Direktyva 2008/98/EB, Pagrindų direktyva dėl atliekų), direktyvą dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (Direktyva 94/62/EB), direktyvą dėl atliekų sąvartynų (Direktyva 1999/31/EB), direktyvą dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (Direktyva 2000/53/EB), direktyvą dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų (Direktyva 2006/66/EB) ir direktyvą dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (Direktyva 2012/19/ES),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“ (COM(2016)0739),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 9 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų internetinio ir kitokio nuotolinio prekių pardavimo sutarčių aspektų (COM(2015)0635),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių(5),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 18 d. Europos vartotojų organizacijų asociacijos ataskaitą „Tvarios prekės. Daugiau tvarių produktų, geresnis vartotojų teisių užtikrinimas – vartotojų lūkesčiai ES efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos darbotvarkėje“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tyrimą „Informacijos apie naudojimo trukmę poveikis vartotojams“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. atliktą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą tyrimą „Ilgesnė produktų naudojimo trukmė: nauda vartotojams ir įmonėms“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 18 d. Europos vartotojų centro apžvalgą „Suplanuotas nusidėvėjimas arba vartotojiškos visuomenės nepageidaujami reiškiniai“,

–  atsižvelgdamas į Austrijos standartą ONR 192102 „Patvarių, lengvai pataisomų elektrinių ir elektroninių prietaisų dizaino kokybės ženklas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0214/2017),

A.  kadangi Komisijos 2016–2019 m. ekologinio projektavimo darbo plane, yra nuoroda į žiedinę ekonomiką ir į poreikį spręsti ilgaamžiškumo ir galimybės perdirbti problemas;

B.  kadangi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui (EESRK) priėmus nuomonę dėl produktų gyvavimo trukmės, atspindimas ekonominių subjektų ir pilietinės visuomenės susidomėjimas šioje srityje;

C.  kadangi turi būti užtikrinta gaminių naudojimo trukmės ilginimo ir inovacijų, mokslinių tyrimų ir plėtros pusiausvyra;

D.  kadangi Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytas tyrimas rodo, kad reikalingos plataus masto politikos priemonės siekiant skatinti ilgesnę gaminių naudojimo trukmę;

E.  kadangi kartu veikia įvairūs ekonomikos ir verslo modeliai, įskaitant ekonomikos modelį, pagrįstą naudojimu, leidžiančiu sumažinti neigiamą jo poveikį aplinkai;

F.  kadangi reikia skatinti ilgesnius gaminių naudojimo ciklus, visų pirma sprendžiant suplanuoto nusidėvėjimo problemą;

G.  kadangi būtina remti Europos remonto sektorių, kurį daugiausiai sudaro labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės;

H.  kadangi labiau suderinta pakartotinio gaminių naudojimo tvarka gali paskatinti vietos ekonomikos ir vidaus rinkos augimą, kuriant naujas darbo vietas ir stiprinant naudotų prekių rinką;

I.  kadangi tiek ekonomikos, tiek aplinkos aspektu būtina išsaugoti žaliavas ir riboti atliekų susidarymą – į tai buvo siekiama atsižvelgti didesnės gamintojo atsakomybės principu;

J.  kadangi, kaip pabrėžiama 2014 m. birželio mėn. Eurobarometro atliktoje apklausoje, 77 proc. ES vartotojų prieš įsigydami naujus daiktus norėtų pabandyti pataisyti sugadintus daiktus; kadangi dar reikia gerinti vartotojams teikiamą informaciją apie gaminių patvarumą ir galimybę pataisyti;

K.  kadangi patikimi ir patvarūs produktai suteikia vartotojams ekonominę naudą ir užkerta kelią pertekliniam išteklių naudojimui ir švaistymui; kadangi dėlto svarbu prailginti vartojimo gaminių naudojimo laiką jų kūrimo etapu, užtikrinant patvarumą ir galimybę juos pataisyti, atnaujinti, išmontuoti ir perdirbti;

L.  kadangi mažėjantis vartotojų pasitikėjimas gaminių kokybe kenkia Europos įmonėms; kadangi 24 mėn. teisinė garantija yra šiuo metu visoje ES galiojanti minimali riba ir kai kurios valstybės narės nustatė daugiau apsaugos priemonių vartotojams pagal 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų;

M.  kadangi būtina laikytis vartotojų teisių priimti sprendimą pagal jų įvairius poreikius, lūkesčius ir pageidavimus;

N.  kadangi nepaisant 2016 m. kovo mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tyrimo, kuris parodė, kad esama teigiamo ryšio tarp gaminių naudojimo trukmės ženklinimo ir vartotojų elgesio, vartotojai nėra tinkamai informuojami apie gaminių naudojimo trukmę;

O.  kadangi produkto naudojimo trukmė ir dėvėjimasis priklauso nuo įvairių natūralių ir dirbtinių veiksnių, pvz., sudėties, funkcionalumo, remonto sąnaudų ir vartojimo modelių;

P.  kadangi reikėtų užtikrinti, kad prekę būtų galima lengviau pataisyti ir kad būtų galima gauti atsarginių dalių;

Q.  kadangi norint užtikrinti išteklių apsaugą, be ilgos naudojimo trukmės, itin svarbus gaminių kokybiškumas per visą jų gyvavimo ciklą;

R.  kadangi imamasi vis daugiau nacionalinių iniciatyvų siekiant išspręsti šią per ankstaus gaminių ir programinės įrangos nusidėvėjimo problemą ir kadangi reikia parengti bendrą strategiją, taikomą bendrai šio srities rinkai;

S.  kadangi skaitmeninių laikmenų naudojimo trukmė yra itin svarbi elektroninių prietaisų naudojimo trukmei ir kadangi dėl to, kad programinė įranga vis greičiau pasensta, būtina užtikrinti galimybes šiuos prietaisus pritaikyti siekiant išlaikyti konkurencingumą rinkoje;

T.  kadangi produktai, kuriuose yra užprogramuoti defektai, kad jų naudojimo trukmė baigtųsi juos panaudojus atitinkamą skaičių kartų, tik didina vartotojų nepasitikėjimą, ir neturėtų būti leidžiama juos parduoti rinkoje;

U.  kadangi, remiantis Eurobarometro duomenimis, 90 proc. Europos piliečių mano, kad produktus reikėtų aiškiai paženklinti nurodant jų naudojimo trukmę;

V.  kadangi ilgesnės naudojimo trukmės produktai gali būti naudingi visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant MVĮ;

W.  kadangi Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje raginama imtis konkrečių priemonių siekiant sustiprinti gaminių patvarumą, pataisomumą bei pakartotinį panaudojimą ir prailginti jų gyvavimo trukmę;

X.  kadangi šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį atlieka didesnė gamintojo atsakomybė;

Y.  kadangi norint taikyti žiedinės ekonomikos modelį reikalingas politikos formuotojų, piliečių ir įmonių dalyvavimas ir kadangi tai reiškia, kad reikia ne tik produktų ir paslaugų kūrimo bei pardavimo, bet ir vartotojų nusistatymo bei lūkesčių ir įmonių veiklos pokyčių, t. y. reikia kurti naujas rinkas, kurios reaguotų į vartojimo modelių pokyčius, vystytųsi gaminių naudojimo, pakartotinio naudojimo ir dalijimosi požiūriu, tai padėtų pailginti jų naudojimo trukmę ir kurti konkurencingus, ilgaamžius ir tvarius produktus;

Z.  kadangi daugelyje šviestuvų pakeisti lempučių nebegalima, todėl tam tikrais atvejais sugedus lemputei, rinkoje atsiradus naujesnių, efektyvesnių lempučių arba pasikeitus vartotojo pageidavimams, pvz., susijusiems su šviesos spalva, gali kilti problemų, nes tokiu atveju gali tekti pakeisti visą šviestuvą;

AA.  kadangi idealiu atveju LED lemputės neturėtų būti neišimamos, o turėtų būti pakeičiamos;

AB.  kadangi plėtojant žiedinę ekonomiką būtina toliau skatinti gaminių pataisomumą, pritaikymą, naujinimą, patvarumą ir perdirbamumą siekiant prailginti gaminių ir (arba) gaminių dalių naudojimo trukmę;

AC.  kadangi didėjanti gaminių įvairovė, trumpėjantys inovacijų ciklai ir nuolat besikeičiančios mados tendencijos skatina greičiau pirkti naujus produktus, o dėl to sutrumpėja gaminių naudojimo trukmė;

AD.  kadangi esama didelių galimybių taisymo, naudotų gaminių pardavimo ir mainų sektoriuje, t. y. sektoriuje, kurio veikla skirta gaminių naudojimo trukmei pailginti;

AE.  kadangi reikėtų užtikrinti pusiausvyrą tarp siekio prailginti gaminių naudojimo trukmę ir aplinkos, kurioje būtų skatinamos inovacijos ir tolesnė plėtra, išsaugojimo;

Patvarių, ilgalaikių ir kokybiškų gaminių kūrimas

1.  ragina Komisiją, remiantis visų trijų Europos standartizacijos organizacijų (ESO), t. y. CEN, CENELEC ir ETSI, parengtais standartais, skatinti, kai įmanoma, nustatyti kiekvienos gaminių kategorijos būtiniausio atsparumo kriterijus, apimančius, be kita ko, patvarumą, pataisomumą ir naujinimo galimybę nuo pat jų projektavimo stadijos;

2.  pabrėžia, kad visais produkto naudojimo ciklo etapais turi būti pasiekta pusiausvyra tarp gaminių naudojimo trukmės ilginimo, atliekų pavertimo ištekliais (perdirbtomis žaliavomis), pramonės simbiozės, inovacijų, vartotojų paklausos, aplinkos apsaugos bei ekonomikos augimo politikos, ir mano, kad vystant vis mažiau išteklių reikalaujančių gaminių gamybą negali būti skatinama trumpa naudojimo trukmė arba gaminių išmetimas anksčiau laiko;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad gaminių patvarumas, pratęstas jų garantijos laikas, jų atsarginės dalys, lengvas gaminio pataisymas ir galimybė keisti jo dalis turėtų sudaryti gamintojų komercinio pasiūlymo pagrindą, kuriuo būtų reaguojama į įvairius vartotojų poreikius, lūkesčius ir preferencijas ir taip pat tai būtų svarbiu konkurencijos laisvoje rinkoje veiksniu;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kokį vaidmenį kuriant patvarų gaminį atlieka komercinės strategijos, pavyzdžiui, išperkamoji nuoma, kuomet išperkamosios nuomos įmonės išlaiko gaminių nuosavybės teisę ir yra suinteresuotos pakartotinai teikti produktus rinkai bei investuoti į patvaresnių gaminių kūrimą, o tai lemtų mažesnę naujų gaminių gamybos ir šalinimo apimtį;

5.  primena Parlamento poziciją dėl žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio, kuriuo iš dalies keičiama Atliekų direktyva, peržiūros – joje buvo sustiprintas didesnės gamintojo atsakomybės principas ir taip paskatintas tvarus gaminių kūrimas;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti modulinio dizaino daiktų, kuriuos galima lengvai išmontuoti ir kuriuose galima pakeisti kai kuriuos jų elementus, gamintojus;

7.  teigia, kad produkto patvarumo ir pataisomumo siekį turėtų papildyti tvarumo tikslas, kurio siekiama, pavyzdžiui, naudojant aplinką tausojančias medžiagas;

8.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į elektroninės įrangos atliekų kiekį, kuris, vartotojams pasirinkus naują telekomunikacijų paslaugų teikėją, susidaro išmetus modemus, maršrutizatorius, televizorių dekoderius ir priedėlius; primena vartotojams ir telekomunikacijų paslaugų teikėjams, kad pagal Reglamentą ES/2015/2120 vartotojai, pasirinkdami naują telekomunikacijų paslaugų teikėją, jau turi teisę naudotis savo pasirinktais galiniais įrenginiais;

Pataisomumo ir ilgaamžiškumo skatinimas

9.  ragina Komisiją skatinti gaminių taisymo galimybes:

–  skatinant priemonių, kurios taisymo galimybę vartotojui daro patrauklesnę, ir sudarant palankias sąlygas jas taikyti;

–  naudojant tokius gamybos metodus ir medžiagas, dėl kurių gaminį būtų galima lengviau ir pigiau pataisyti arba pakeisti jo dalis; vartotojai neturėtų pakliūti į nesibaigiantį nekokybiškų produktų taisymo ir priežiūros ciklą;

–  pasikartojančiais neatitikties atvejais arba tuomet, kai taisymo laikotarpis trunka ilgiau nei mėnesį, raginant pratęsti garantiją laikotarpiui, atitinkančiam taisymo laiką;

–  raginant nustatyti reikalavimą, kad gaminio veikimui svarbiausias dalis būtų galima pakeisti ir kad galimybė jį pataisyti būtų nurodoma kaip viena iš pagrindinių charakteristikų, taip pat nerekomenduojant į gaminius įmontuoti svarbias detales, pvz., baterijas ir LED, nebent tai pateisinama dėl saugumo priežasčių;

–  skatinant gamintojus pardavimo momentu pateikti priežiūros ir taisymo instrukcijas, ypač tų gaminių, kurių naudojimo trukmės pratęsimo galimybei yra svarbi priežiūra ir taisymas;

–  užtikrinant galimybę naudoti tokios pačios kokybės pakaitalus ir originalių sudedamųjų dalių veiksmingumą siekiant, kad visi gaminiai būtų taisomi laikantis taikytinų teisės aktų;

–  kai įmanoma, plėtojant atsarginių dalių ir taisymui būtinų įrankių standartizavimo procesą, kad būtų teikiamos geresnės taisymo paslaugos;

–  raginant gamintojus pateikti priežiūros ir taisymo instrukcijas įvairiomis kalbomis remonto dirbtuvėms, kai jų to paprašoma;

–  skatinant gamintojus sukurti baterijų technologiją siekiant užtikrinti, kad baterijų ir akumuliatorių naudojimo trukmė labiau atitiktų tikėtiną gaminio naudojimo trukmę arba kad būtų galimybė pakeisti baterijas už tokią kainą, kuri yra proporcinga gaminio kainai;

10.  mano, kad būtina užtikrinti galimybę gauti tinkamam ir saugiam gaminių veikimui svarbiausių atsarginių dalių:

–  užtikrinant galimybę be jau surinktų gaminių gauti atsarginių dalių;

–  raginant ekonominės veiklos vykdytojus teikti tinkamą jų gaminamų arba importuojamų vartojimo prekių techninį aptarnavimą ir atsarginių dalių, reikalingų tinkamam ir saugiam gaminio veikimui, tiekimą už tų gaminių pobūdį ir naudojimo trukmę atitinkančią kainą;

–  aiškiai nustatant, ar galima gauti gaminių atsarginių dalių, kokiomis sąlygomis ir kokiam laikotarpiui, ir atitinkamais atvejais įsteigiant skaitmeninę platformą;

11.  ragina valstybes nares ieškoti tinkamų paskatų patvarių, aukštos kokybės gaminių, kuriuos galima taisyti, gamybai, skatinti taisymą ir padėvėtų daiktų pardavimą ir rengti remonto mokymo programas;

12.  primena, kad svarbu išlaikyti galimybę naudotis nepriklausomų taisytojų paslaugomis, pavyzdžiui, neremiant techninių, saugos arba programinės įrangos sprendimų, kuriais nebūtų leidžiama remontą atlikti nepatvirtintoms įmonėms arba įstaigoms;

13.  ragina dėti pastangas siekiant paskatinti pakartotinai naudoti atsargines dalis naudotų daiktų rinkoje;

14.  pripažįsta galimybę naudoti 3D spausdinimą norint gauti atsargines dalis specialistams ir vartotojams; ragina užtikrinti gaminių saugą, apsaugą nuo klastojimo ir autorių teisių apsaugą;

15.  primena, kad standartizuoti ir moduliniai komponentai, išrinkimo planavimas, ilgalaikio vartojimo gaminių projektavimas ir efektyvūs gamybos procesai atlieka svarbų vaidmenį siekiant sėkmingai įgyvendinti žiedinę ekonomiką;

Į naudojimą orientuoto ekonominio modelio taikymas ir MVĮ ir užimtumo rėmimas ES

16.  pabrėžia, kad perėjimas prie naujų verslo modelių, pvz., „produktų kaip paslaugų“ modelio, gali padidinti gamybos ir vartojimo modelių tvarumą, jei produktų ir paslaugų sistemos nesutrumpins produktų naudojimo trukmės, taip pat pabrėžia, kad tokiais verslo modeliais neturėtų būti sudaroma mokesčių vengimo galimybių;

17.  pabrėžia, kad naujų verslo modelių, pvz., internetinių paslaugų, pardavimo būdų, naudotų prekių universalinių parduotuvių plėtojimas ir remonto paslaugų praktikos įtvirtinimas (remonto kavinės, dirbtuvės, kuriose žmonės gali remontuoti patys) gali padėti prailginti produktų naudojimo trukmę ir kartu padidinti vartotojų supratimą apie ilgos naudojimo trukmės produktus ir pasitikėjimą jais;

18.  ragina valstybes nares:

–  rengti pasitarimus su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais siekiant paraginti plėtoti visiems naudingą naudojimu pagrįstą pardavimo modelį;

–  imtis daugiau priemonių, kuriomis siekiama plėtoti funkcionalumo ekonomiką ir raginti daiktus nuomotis, jais keistis ar juos skolintis;

–  raginti vietos ir regioninės valdžios institucijas aktyviai skatinti kurti ekonomikos modelius, kuriais skatinamas taupesnis išteklių naudojimas, prekių patvarumas ir stiprinami taisymo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo sektoriai, kaip antai bendradarbiavimu grindžiama arba žiedinė ekonomika;

19.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose būtų atsižvelgta į Direktyvos 2014/24/ES nuostatą dėl gyvavimo ciklo sąnaudų ir kad būtų padidintas viešųjų institucijų įsigytos įrangos pakartotinio naudojimo rodiklis;

20.  ragina valstybes nares ir Komisiją savo viešojoje politikoje remti bendradarbiavimo grindžiamą ekonomiką atsižvelgiant į jos teikiamą naudą panaudojant atliekamus išteklius ir pajėgumus, pavyzdžiui, transporto ir apgyvendinimo sektoriuose;

21.  ragina Komisiją plėtojant žiedinę ekonomiką pabrėžti produktų patvarumo svarbą;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti ES teisės aktuose (Pagrindų direktyvoje dėl atliekų (2008/98/EB)) nustatytos atliekų hierarchijos ir visų pirma išlaikyti didžiausią elektros ir elektroninių prietaisų naudingumą ir vertę ir nelaikyti jų atliekomis, pavyzdžiui, suteikiant leidimą pakartotinio naudojimų centrų darbuotojams įeiti į elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo punktus, kad jie galėtų tinkamai panaudoti tokias prekes ir jų sudėtines dalis;

23.  mano, kad į šį pranešimą įtrauktos nuostatos visų pirma turėtų būti taikomos MVĮ ir labai mažoms įmonėms, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB, tokiu būdu, kuris būtų tinkamas ir proporcingas MVĮ arba labai mažų įmonių dydžiui ir pajėgumams, siekiant išsaugoti jų plėtrą ir paraginti naujų profesijų atstovų užimtumą ir mokymą ES;

24.  ragina Komisiją išnagrinėti, kaip būtų galima skatinti ir palengvinti LED lempučių pakeičiamumą, ir be ekologinio projektavimo priemonių taip pat apsvarstyti ne tokius griežtus metodus, pvz., ženklinimą, skatinimo sistemas, viešuosius pirkimus arba ilgesnę garantiją tuo atveju, kai lempučių negalima pakeisti;

25.  primygtinai ragina valstybes nares vykdyti veiksmingą rinkos priežiūrą siekiant užtikrinti, kad tiek Europos, tiek importuoti produktai atitiktų produktų politikos ir ekologinio projektavimo reikalavimus;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti vietos ir regioninės valdžios institucijas ir paisyti jų kompetencijos;

Geresnio vartotojų informavimo užtikrinimas

27.  ragina Komisiją gerinti informacijos apie gaminių patvarumą teikimą:

–  apsvarstant neprivalomo Europos ženklo kūrimą, kuris apimtų gaminių patvarumą, ekologinį projektavimą, atnaujinamumą derinantis prie techninės pažangos ir taisymo galimybes;

–  atliekant savanoriškus eksperimentus ES lygmeniu su įmonėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais siekiant nustatyti tikėtinos gaminio naudojimo trukmės aprašą remiantis standartizuotais kriterijais, kurį galėtų naudoti visos valstybės narės;

–  sukuriant svarbiausių vartojimo prekių, visų pirma didelių buitinių elektros prietaisų, naudojimo skaitiklį;

–  atliekant informacijos apie naudojimo trukmę pateikimo etiketėse suderinimą su teisinės garantijos galiojimo laiku;

–  naudojant skaitmenines taikomąsias programas arba socialinės žiniasklaidos priemones;

–  standartizuojant naudojimo instrukcijų informaciją apie gaminio naudojimo trukmę, atnaujinamumą ir taisymą ir užtikrinant aiškų ir lengvai suprantamą tokios informacijos pateikimą;

–  kai nurodama tikėtina gaminio naudojimo trukmė, šią informaciją pagrindžiant standartiniais kriterijais;

28.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją:

–  teikti paramą vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, įmonėms ir asociacijoms vykdant vartotojų informuotumo apie produktų naudojimo trukmę kampanijas, visų pirma teikiant informaciją dėl priežiūros, taisymo, pakartotinio naudojimo ir kt.;

–  skatinti vartotojų informuotumą apie greitai gendančius ir nepataisomus gaminius, jei tinkama, plėtojant vartotojų informavimo platformas;

29.  ragina Komisiją skatinti reguliariai ir struktūrizuotai keistis informacija ir dalytis gerąja patirtimi visoje Sąjungoje, tarp Komisijos ir valstybių narių, įskaitant regionų ir savivaldybių institucijas;

Su suplanuotu nusidėvėjimu susijusios priemonės

30.  ragina Komisiją, konsultuojantis su vartotojų organizacijomis, gamintojais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais pasiūlyti ES lygmeniu sukurti suplanuoto nusidėvėjimo apibrėžtį, taikomą materialiosioms prekės ir programinei įrangai; be to, ragina Komisiją bendradarbiaujant su rinkos priežiūros institucijomis išnagrinėti galimybę sukurti nepriklausomą sistemą, kurią taikant būtų galima testuoti ir nustatyti gaminius, kurių nusidėvėjimas suplanuotas; todėl ragina pagerinti teisinę informatorių apsaugą ir nustatyti atitinkamas atgrasančias priemones gamintojams;

31.  atkreipia dėmesį į kai kurių valstybių narių pirmaujantį vaidmenį, pavyzdžiui, Beniliukso šalių iniciatyvą, kuria siekiama kovoti su suplanuotu nusidėvėjimu ir pratęsti buitinių (elektros) prietaisų eksploatavimo trukmę; pabrėžia, kad svarbu keistis gerąja patirtimi šioje srityje;

32.  pabrėžia, kad gaminių naujinimo galimybė gali sulėtinti produktų nusidėvėjimą ir gali sumažinti poveikį aplinkai ir naudotojų išlaidas;

Teisės į teisinę atitikties garantiją stiprinimas

33.  mano, jog labai svarbu, kad vartotojai būtų geriau informuoti apie tai, kaip veikia teisės aktuose nustatyta atitikties garantija; ragina užtikrinti, kad gaminio įsigijimo sąskaitoje būtų įrašyta visa nuoroda į tokią garantiją;

34.  ragina Komisiją įgyvendinti iniciatyvų ir priemonių, skirtų vartotojų pasitikėjimui didinti:

–  stiprinant vartotojų apsaugą, ypač susijusią su tais gaminiais, kurių pagrįstai tikėtina naudojimo trukmė yra ilgesnė, ir atsižvelgiant į griežtas kai kurių valstybių narių jau taikomas vartotojų apsaugos priemones;

–  atsižvelgiant į ekologinio projektavimo teisės aktų ir sutarčių teisės aktų dėl su energija susijusių gaminių poveikį, kad būtų išplėtotas holistinis požiūris ir gaminių reglamentavimą;

–  užtikrinant specialų vartotojo informavimą pirkimo–pardavimo sutartyje apie jo teisę į teisinę garantiją ir skatinant informavimo apie šią teisę programas;

–  supaprastinant vartotojo atlikto pirkimo įrodymą, susiejant garantiją su pačiu daiktu, o ne su jo pirkėju, taip pat toliau raginant visuotinai taikyti elektroninius kvitus ir skaitmenines garantijos schemas;

35.  prašo nustatyti ES lygmens skundų, teikiamų dėl teisės į garantiją neužtikrinimo, mechanizmą, kad atitinkamos institucijos galėtų paprasčiau kontroliuoti, kaip taikomi Europos standartai;

36.  pažymi, kad stiprinant didesnės gamintojo atsakomybės principą ir nustatant būtiniausius reikalavimus yra skatinamas tvaresnių gaminių projektavimas;

Vartotojų apsauga nuo programinės įrangos pasenimo

37.  ragina didinti skaidrumą gaminių naujinimo, saugos naujinių ir ilgos naudojimo trukmės klausimais – visa tai yra svarbūs tiek programinės, tiek aparatinės įrangos veikimo aspektai; ragina Komisiją išsiaiškinti, ar reikia glaudesnio įmonių bendradarbiavimo šiai problemai išspręsti;

38.  ragina tiekėjus ir gamintojus suteikti daugiau skaidrumo minimalaus laikotarpio, per kurį bus pateikti operacinių sistemų saugumo naujiniai, klausimu; siūlo nustatyti pagrįsto naudojimo laikotarpio apibrėžti; be to, pabrėžia, kad įtaisytų operacinių sistemų atvejais gaminio tiekėjas taip pat turi užtikrinti šių saugumo naujinių tiekimą; ragina gamintojus vartotojams pateikti aiškią informaciją apie programinės įrangos naujinių ir patobulinimų suderinamumą su įtaisytomis operacinėmis sistemomis;

39.  ragina užtikrinti, kad būtų suteikta galimybė po pagrindinių programinės įrangos naujinimų atkurti ankstesnę būklę ir kad kartu būtų teikiama informacija apie jų pasekmes aparato veikimui, taip pat kad nauja pagrindinė programinė įranga būtų suderinama su ankstesnės kartos programine įranga;

40.  ragina nustatant standartus skatinti sudedamųjų dalių, įskaitant procesorių, pakeičiamumą, kad gaminiai visada galėtų atitikti naujausius standartus;

o

o  o

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 285, 2009 10 31, p. 10.

(2)

OL C 153, 2010 6 18, p. 1.

(3)

OL C 354, 2013 12 28, p. 171.

(4)

OL C 67, 2014 3 6, p. 23.

(5)

OL C 304, 2011 11 22, p. 64.

(6)

OL C 149, 2005 6 11, p. 22.


AIŠKINAMOJI DALIS

Prekių patvarumo problema – iššūkis vartotojams

Prekių tvarumo problema yra keleto skirtingų lygmenų:

–  produktų patvarumo ir galimybės perdirbti trūkumas,

–  kompiuterių programinės įrangos ilgaamžiškumas,

–  pirkėjui prieinama informacija.

Vartotojų pasitikėjimas produktų patvarumu yra sumenkęs. Blogėjanti pigių produktų kokybė ir ypač skandalingų, nors ir, greičiausiai, vienetinių atvejų, viešas atskleidimas, pakenkė vartotojų pasitikėjimui. Remiantis neseniai Prancūzijos vartotojų asociacijos atliktu tyrimu, 92 proc. apklaustųjų teigė esantys įsitikinę, kad elektroniniai namų apyvokos ar aukštųjų technologijų produktai yra sąmoningai sukurti trumpai veikti.

Europos vartotojai neturi praktiškai jokios informacijos apie produktų patikimumą. Nebeegzistuojant kainų signalui, apibrėžiančiam kainos ir kokybės santykį, vartotojai daug labiau linkę rinktis žemo lygio produktus iš besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, taip skatindami savotiškas ekonomikos varžybas. Tokia padėtis nepalanki ir Europos įmonėms, dažnai siūlančioms aukštesnės kokybės, ilgiau tarnaujančias prekes.

Be to, prie interneto prijungtų naudojimas ir vartotojų priklausomybė nuo naujųjų technologijų kelia opų socialinį klausimą dėl greitesnio programinės ir kompiuterinės įrangos nusidėvėjimo. Nepasiturintys piliečiai yra pirmieji, patiriantys greitesnį produktų nusidėvėjimą: neturėdami finansinių išteklių, jie pirmiausia renkasi tarp pigiausių produktų, kurie greičiau sugenda, o tai – dvigubas nuostolis.

Prekių taisymas – ekonominis iššūkis

Labiau nei prekių patvarumo klausimas, vartotojus erzina faktas, kad prekės pataisyti neįmanoma, be to, tai kenkia remonto pramonei, kurioje Europoje kasmet prarandama vis daugiau darbo vietų.

Produktų taisymui trukdo tam tikri probleminiai veiksniai:

–  sunkumai gauti atsarginių dalių ir pernelyg didelė jų kaina,

–  darbo jėgos sąnaudos lyginant su nebrangių importuojamų produktų sąnaudomis,

–  reikiamos informacijos trūkumas, norint pataisyti ir išlaikyti,

–  vis sudėtingesnė programinė ir elektroninė įranga,

–  kliūtys į rinką patekti nepriklausomiems taisytojams ir vartotojams, kurie taiso patys,

–  sunkiai pataisomi produktai ir jų dalys,

–  nepakankamai gerai veikianti pakaitinių prekių suteikimo taisymo laikotarpiu sistema.

Taigi, remiantis 2014 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 77 proc. ES piliečių daiktus verčiau taisytų savo daiktus nei pirktų naujus, bet dėl didelių taisymo paslaugų kainų jie galiausiai linkę pakeisti senus daiktus naujais arba tiesiog juos išmesti.

Kalbant apie užimtumą šioje rinkoje, žmonių pasirinkimas netaisyti daiktų skatina meistrus atsisakyti veiklos:

–  Nyderlanduose per septynerius metus šiame sektoriuje prarasta 2 000 darbo vietų;

–  Vokietijoje per vienerius metus užsidarė 13 proc. radijo ir televizijos imtuvų taisyklų;

–  Lenkijoje per dvejus metus taisyklių skaičius sumažėjo 16 proc.

Nemokamos taisyklos ar internetinės svetainės, kuriose aiškinama, kaip pataisyti pačiam – priešingai – tampa vis populiaresnės. Taigi, taisymas a priori yra iš tiesų paklausus.

Remonto sektorius yra darbo vietų, kurios negali būti perkeltos kitur, šaltinis ir jos galėtų būti kuriamos, jei produktai būtų sukurti siekiant juos naudoti ilgai, sugedus pataisant, o paslaugų sistema būtų pertvarkyta, kad geriau prisitaikytų prie vartotojų poreikių. Pirmenybės skyrimas remontui, ne seno daikto pakeitimui nauju, ypač pagal teisės aktais nustatytą garantiją, yra ekologinis iššūkis, nes nuolatinis senų daiktų keitimas naujais reiškia, kad dar neseniai gaminti daiktai yra išimami iš apyvartos ir neskatina gamintojų kurti ilgiau tarnaujančių daiktų.

Galiausiai, daugelis sugedusių prietaisų nėra taisomi (iki 44 proc. elektros ir elektroninių prietaisų). Parama remonto sektoriui reikštų naujų darbo vietų kūrimo galimybes ir akivaizdų atliekų ir taršos sumažėjimą, nepamirštant ir to, kad žymiai pagerėtų vartotojų perkamoji galia ir Europos įmonių komercinis pranašumas.

Holistinis požiūris: vartojimo ekonomikos link

Produktų naudojimo trukmė priklauso nuo bendros sistemos dalyvių: gamintojų, tiekėjų, platintojų, vartotojų ir net valstybių. Produktų naudojimo trukmės prailginimas turėtų padėti plėtoti ekonominį modelį, pagrįstą pusiausvyra tarp vartotojų ir pramoninkų poreikių bei atitikti aplinkosaugos reikalavimus.

Produkto sudėtinės dalys yra esminis naudojimo trukmę lemiantis aspektas, tačiau prekybos modelis taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Sparčiai auganti funkcionalumo ekonomika ir bendradarbiavimu grindžiama ekonomika suteikia naujų galimybių gerinti į rinką išleidžiamų produktų kokybę ir tvarumą. Skatinant naudojimą, o ne akcentuojant produktą kaip materialų daiktą, dėmesys skiriamas paslaugų teikimo patirčiai, bet ne daiktų atnaujinimo dažniui. Ši vartojimo ekonomika stiprinama pasitelkiant skaitmeninius įrankius, palengvinančius mainus tarp bendradarbiaujančių pusių ir gali būti ryškiu ekonominės ir aplinkos apsaugos naudos šaltiniu.

Šis modelis papildo bendrą žiedinės ekonomikos sistemą. 2015 m. teisės aktų rinkiniu Komisija siekė paremti šį sveikintiną modelį, kuriuo išsaugomi ištekliai, sumažinamas atliekų kiekis ir konkurencingesnėje ekonomikoje kuriamos darbo vietos.

Toks modelis, jei jis vykdomas taikant atitinkamą švietimo politiką, padėtų sukurti naujų darbo vietų visuose kvalifikacijos lygiuose.

Pakartotino naudojimo ir remonto sektoriuje 10 000 tonų naudotiems daiktams perdirbti ar pataisyti galėtų būti sukurtos 296 darbo vietos. Atsižvelgiant į tai, kad trečdalis perdirbimo centruose esančių daiktų atliekų galėtų būti perdirbamos, vietos lygmeniu galėtų būti sukurta daugiau nei 200 000 darbo vietų, jei bent 1 proc. komunalinių atliekų Europoje būtų paruoštos pakartotinai naudoti.

Tačiau perdirbimo srityje dažnai nevertinamu pakartotiniu naudojimu pratęsiama produktų naudojimo trukmė, truputį juos pakeitus grąžinant į ekonominį ciklą. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad jei Europos bendrovės pirmenybę teiktų pakartotinai panaudoti produktus nei juos perdirbti, Europoje būtų galima sukurti 10 500 darbo vietų, kurių nereikėtų perkelti kitur, taip kiekvienais metais sutaupant beveik 6 mln. tonų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir 44 mln. M3 vandens, neskaitant žaliavų.

Iš naujo permąsčius gamybos, pardavimo ir vartojimo būdus siekiant prailginti produktų naudojimo trukmę, būtų galima sudaryti palankias sąlygas vykdyti veiklą Europos rinkoje. Atsižvelgiant į numatomą išlaidų ištekliams padidėjimą, itin taupus išteklių valdymas yra neišvengiamas, ypač reguliuojant produktų gyvavimo ciklo pabaigą. Pramonės strategija, orientuota į produktų tvarumą, būtų galima sumažinti žaliavų kainas, taip numatant investicijų grąžą ir pelną, visų pirma susijusius su klientų lojalumo didinimu.

Galiausiai valdžios institucijos taip pat turi tam tikrą vaidmenį – ne tik skatinti gerąją pramonės praktiką, bet ir pačiai būti pavyzdžiu vykdant pirkimų politiką ir didinant visuomenės informuotumą, pasitelkiant asociacijas, pavyzdžiui atsakingai vartojant ir geriau prižiūrint produktus.

Produktų patvarumas – viešasis ir politinis iššūkis

Daug ES pranešimų ir valstybių narių teisėkūros darbų parodė, kad svarbu paskubinti probleminio daiktų atnaujinimo klausimo sprendimą.

2013 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Pramonės permainų konsultacinė komisija savo nuomonėje padarė pirmąsias bendras išvadas ir pasiūlė keletą rekomendacijų, dėl kurių bendrai sutariama. Nuomonėje taip pat apibrėžiami skirtumai tarp „techniškai“ suplanuoto nusidėvėjimo, netiesioginio nusidėvėjimo, nusidėvėjimo dėl nesuderinamumo ir galiausiai psichologinio nusidėvėjimo, kurį lemia įmonių rinkodaros kampanijos.

Tai paskatino EESRK atlikti tyrimą apie poveikį vartotojams nurodant produktų naudojimo trukmę. Tyrimo rezultatai tik patvirtino, kad 92 proc. europiečių norėtų gauti informacijos apie produktų naudojimo trukmę. Jie taip pat atskleidė, kaip Europos įmonių konkurencingumas iš dalies priklauso nuo vartotojų pasitikėjimo įmonėmis susigrąžinimo.

Šie Europoje parengti darbai turi atgarsį valstybių narių viešojoje politikoje.

–  Belgija buvo pirmoji, kurios Senatas 2012 m. vasario mėn. priėmė rezoliuciją siekiant kovoti su elektros energiją naudojančių produktų suplanuotu nusidėvėjimu. Be kita ko, joje rekomenduojama Europos lygmeniu taikyti elektros energiją naudojančių produktų (lempučių, kompiuterių, nešiojamųjų telefonų) ženklinimą ir informaciją apie perdirbimo galimybę.

–  Lygiagrečiai nacionalinių įmonių iniciatyvoms, Prancūzija taip pat pakeitė savo teisės aktus: nuo 2015 m. įsigaliojo įstatymas dėl energetikos pertvarkos, kuriame suplanuotas nusidėvėjimas apibrėžtas kaip nusikalstama veika, o 2014 m. kovo mėn. įstatyme dėl vartojimo išaiškintos vartotojų teisės, susijusios su teisine prekių atitikties garantija ir galimybe gauti atsarginių dalių.

–  Nyderlandų teisės aktuose nustatyta, kad dvejų metų teisinė prekių atitikties garantija yra pats mažiausias garantijos laikotarpis. Tam tikriems daiktams, pavyzdžiui, automobiliams, skalbimo mašinoms ar kitiems tvariais laikomiems produktams gali būti suteikta ilgesnė prekių atitikties garantija, remiantis vidutine naudojimo trukme, kurios vartotojas gali pagrįstai tikėtis.

–  Suomijoje pagal Vartotojų apsaugos aktą garantijos trukmę galima pratęsti. Remiantis šio akto preambule, jei neatitiktis atsiranda dėl produkto, pavyzdžiui transporto priemonės, statybinių medžiagų ar namų apyvokos prietaiso, gamybos, net jei ji išaiškėja praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo prekės pristatymo, atsakingas yra pardavėjas. Panašus modelis galioja ir Nyderlandų teisėje. Naudojimo trukmę nustato tarpininkas, remdamasis tam tikrais kriterijais, tokiais kaip daikto ar jo sudedamųjų dalių kaina arba naudojimas, pvz., naudojimo dažnumas. Teisės aktų leidėjai neparengė jokio konkrečių produktų dėl „numatomos naudojimo trukmės“ sąrašo. Vis dėlto, atsižvelgiant į vartotojų ginčų sprendimo tarybos „Consumer Dispute Board“ pateiktas rekomendacijas, galima išnagrinėti tam tikrus konkrečius atvejus.

–  Ispanijoje 2014 m. birželio 24 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto organizuotoje konferencijoje dėl naujų vartojimo modelių buvo priimta Madrido rezoliucija dėl geriausios dalijimosi vartojimo praktikos ir suplanuoto nusidėvėjimo.

–  Austrijoje buvo sukurtas perdirbamo ir tvaraus dizaino elektros ir elektronikos produktų kokybės ženklas.

–  Galiausiai Švedija ėmėsi įvairių mokestinių priemonių, kurios įsigalios 2017 m. sausio mėn. ir kuriomis siekiama sustiprinti remonto, perdirbimo ir žiedinės ekonomikos sektorius. Jomis numatoma:

•  sumažinti remonto išlaidas, nuo 25 iki 12 proc. sumažinant PVM tarifą, taikomą tam tikriems daiktams (dviračiams, batams, drabužiams),

•  vartotojams, pasirenkantiems taisyti namų apyvokos prietaisus, iš mokesčių išskaityti 50 proc. remonto darbo sąnaudų kainos,

•  apmokestinti produktus, kuriuose yra sunkiai ar visai neperdirbamų ir nepataisomų medžiagų.

Šios priemonės sukurtos kaip investicijos, iš anksto sumažinančios išlaidas, susijusias su tarša, švaistymu, atliekų tvarkymu ir bedarbyste, yra pačios svarbiausios.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (11.4.2017)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl ilgesnės produktų naudojimo trukmės ir naudos vartotojams ir įmonėms

(2016/2272(INI))

Nuomonės referentė: Christel Schaldemose

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi, atsižvelgiant į Sąjungos priklausomybę nuo žaliavų importo ir spartų didelio gamtos išteklių skaičiaus mažėjimą per trumpą laikotarpį, svarbiausias iššūkis – susigrąžinti kuo daugiau išteklių Sąjungoje ir paskatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos;

B.  kadangi produktų naudojimo trukmės ilginimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į kompleksiškų gamybos ir vartojimo pokyčių poreikį kaip perėjimo prie žiedinės ekonomikos elementas; kadangi efektyvesnis išteklių naudojimas taip pat gerokai padėtų Sąjungos įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir vartotojams sutaupyti lėšų ir sykiu sumažintų bendrą kasmet išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei produktų poveikį aplinkai;

C.  kadangi turi būti atsižvelgiama į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje, ir į atitinkamas Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) biuro įgyvendinimo gaires;

D.  kadangi septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje raginama imtis konkrečių priemonių siekiant sustiprinti produktų patvarumą, taisomumą bei pakartotinį panaudojimą ir prailginti jų gyvavimo trukmę;

E.  kadangi didesnė gamintojo atsakomybė šiuo atžvilgiu atlieka svarbų vaidmenį;

F.  kadangi „Ellen MacArthur Foundation“ ataskaitoje „Growth within: A circular economy vision for a competitive Europe“ aiškiai parodomos galimybės, susijusios su perėjimu prie naujų verslo modelių, pvz., paslaugų, o ne produktų pardavimo;

G.  kadangi norint taikyti žiedinės ekonomikos modelį reikalingas politikos formuotojų, piliečių ir įmonių dalyvavimas ir kadangi tai reiškia, kad reikia ne tik produktų ir paslaugų kūrimo bei pardavimo, bet ir vartotojų nusistatymo bei lūkesčių ir įmonių veiklos pokyčių, t. y. reikia kurti naujas rinkas, kurios reaguotų į vartojimo modelių pokyčius, vystytųsi produktų naudojimo, pakartotinio naudojimo ir dalijimosi požiūriu, tai padėtų pailginti jų naudojimo trukmę ir kurti konkurencingus, ilgaamžius ir tvarius produktus;

H.  kadangi daugelyje šviestuvų pakeisti lempučių nebegalima, todėl tam tikrais atvejais sugedus lemputei, rinkoje atsiradus naujesnių, efektyvesnių lempučių arba pasikeitus vartotojo pageidavimams, pvz., susijusiems su šviesos spalva, gali kilti problemų, nes tokiu atveju reikėtų pakeisti visą šviestuvą;

I.  kadangi plėtojant žiedinę ekonomiką būtina toliau skatinti produktų sutaisomumą, pritaikymą, funkcijų išplėtimą, patvarumą ir perdirbamumą siekiant prailginti produktų ir (arba) produktų dalių naudojimo trukmę;

J.  kadangi pirmieji atliekų tvarkymo hierarchijos laipteliai – atliekų kiekio mažinimas ir jų parengimas pakartotiniam naudojimui – yra patys svarbiausi siekiant pradėti vykdyti strategiją „Be atliekų“;

K.  kadangi per pastaruosius 30 metų Europos gamtinių išteklių vartojimas padidėjo maždaug 50 proc., o mes suvartojame 43 kg išteklių vienam asmeniui per dieną;

L.  kadangi tiek ekonomikos, tiek aplinkos požiūriu būtina išsaugoti žaliavas ir mažinti atliekų susidarymą;

M.  kadangi didėjanti produktų įvairovė, trumpėjantys inovacijų ciklai ir nuolat besikeičiančios mados tendencijos skatina greičiau pirkti naujus produktus, o dėl to sutrumpėja produktų naudojimo trukmė;

N.  kadangi esama didelių galimybių taisymo, naudotų produktų pardavimo ir mainų sektoriuje, t. y. sektoriuje, kurio veikla skirta produktų naudojimo trukmei pailginti;

O.  kadangi idealiu atveju LED lemputės neturėtų būti neišimamos, o turėtų būti pakeičiamos;

P.  kadangi reikėtų užtikrinti pusiausvyrą tarp siekio prailginti produktų naudojimo trukmę ir aplinkos, kurioje būtų skatinamos inovacijos ir tolesnė plėtra, išsaugojimo;

Q.  kadangi esama pranešimų, jog išmanieji telefonai sąmoningai sukuriami taip, kad po vienų ar dvejų metų nustotų tinkamai veikti;

1.  pabrėžia, kad visais produkto naudojimo ciklo etapais turi būti pasiekta pusiausvyra tarp produktų naudojimo trukmės ilginimo, atliekų pavertimo ištekliais (perdirbtomis žaliavomis), pramonės simbiozės, inovacijų, vartotojų paklausos, aplinkos apsaugos bei ekonomikos augimo politikos, ir mano, kad vystant vis mažiau išteklių reikalaujančių produktų gamybą negali būti skatinama trumpa naudojimo trukmė arba produktų išmetimas anksčiau laiko;

2.  pabrėžia, kad siekiant prailginti produktų gyvavimo trukmę būtina imtis priemonių prieš suplanuotą nusidėvėjimą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių siekiant kovoti su suplanuotu nusidėvėjimu ir didinti vartotojų įgalinimą užtikrinant geresnį informacijos apie gaminį pateikimą; be to, ragina Komisiją išnagrinėti pranešimus apie tai, kad produktai, pvz., išmanieji telefonai sąmoningai sukuriami trumpam naudojimo laikui, ir prireikus pasiūlyti priemonių, kaip užkirsti kelią šiam reiškiniui; be to, ragina valstybes nares atgrasyti nuo suplanuoto nusidėvėjimo produktų pateikimo rinkai;

3.  pabrėžia, kad siekiant prailginti produktų gyvavimo trukmę būtina užtikrinti, kad būtų standartizuotų ir modulinių komponentų, kuriuos lengviau pakeisti, taip pat kad kuriant funkcionalų dizainą būtų atsižvelgiama, be kita ko, į išmontavimo aspektus;

4.  pabrėžia, kad perėjimas prie naujų verslo modelių, pvz., „produktų kaip paslaugų“, gali padidinti gamybos ir vartojimo modelių tvarumą, jei produktų ir paslaugų sistemos nesutrumpins produktų naudojimo trukmės, taip pat pabrėžia, kad tokiais verslo modeliais neturėtų būti sudaroma mokesčių vengimo galimybių;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti, gaminti ir parduoti produktus, kurie yra tinkami daugkartiniam naudojimui, techniškai patvarūs, lengvai pataisomi ir kurie, kai jie tampa atliekomis, yra parengti pakartotiniam naudojimui ar perdirbami bei kurie gali būti prieinami rinkoje ar kuriuos galima pateikti rinkai, siekiant sudaryti sąlygas tinkamai įgyvendinti atliekų hierarchiją. primygtinai reikalauja, kad nustatant priemones būtų atsižvelgiama į produktų poveikį per visą jų gyvavimo ciklą ir atliekų hierarchiją;

6.  pabrėžia, kad naujų verslo modelių, pvz., internetinių paslaugų, pardavimo būdų, naudotų prekių universalinių parduotuvių plėtojimas ir remonto paslaugų praktikos įtvirtinimas (remonto kavinės, savipagalbos dirbtuvės) gali padėti prailginti produktų naudojimo trukmę ir kartu padidinti vartotojų supratimą apie ilgaamžius produktus ir pasitikėjimą jais;

7.  pabrėžia, kad skatinant ir remiant tvarius gamybos ir vartojimo modelius ir produktų, kuriems tausiai naudojami ištekliai, kurie yra patvarūs, lengvai pasidalijami, pakartotinai naudotini, taisytini ir perdirbami, naudojimas, taip pat ir atgrasymas nuo suplanuoto nusidėvėjimo produktų pateikimo rinkai yra pagrindiniai atliekų prevencijos aspektai;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kokį vaidmenį kuriant patvarų produktą atlieka komercinės strategijos, pavyzdžiui, išperkamoji nuoma, kuomet išperkamosios nuomos įmonės išlaiko produktų nuosavybės teisę ir yra suinteresuotos pakartotinai teikti produktus rinkai bei investuoti į patvaresnių produktų kūrimą, o tai lemtų mažesnę naujų produktų gamybos ir šalinimo apimtį;

9.  pabrėžia, kad produkto savybės, darančios produktą remontuotiną, pakartotinai naudotiną, perdirbamą ir patvarų turėtų būti įtrauktos jį kuriant, kadangi produktui reikiamas išteklių kiekis iš esmės nustatomas jo kūrimo stadijoje; atkreipia dėmesį į tai, kad pereinant prie žiedinės ekonomikos svarbus vaidmuo tenka produkto dizainui, nes jis turi įtakos to produkto gyvavimo ciklui;

10.  siekiant užtikrinti, kad būtų plėtojami netoksiškų medžiagų ciklai, ragina Komisiją ir valstybes nares labiau stengtis pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas ir apriboti medžiagas, kurios kelia nepriimtiną riziką žmonių sveikatai ar aplinkai;

11.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų skatinti ilgesnę produktų eksploatavimo trukmę, kai aplinkosaugos požiūriu tai naudinga, ir skatinti kurti su produktų taisymu, pakartotiniu naudojimu, pakartotine gamyba ir atnaujinimu susijusią veiklą propaguojančias sistemas;

12.  pažymi, kad pataisomumo atžvilgiu reikia geresnio produktų projektavimo, kadangi itin svarbu, kad atsarginių dalių būtų galima gauti visų pirma tiems produktams, kurių naudojimo trukmę galima pailginti ekonomiškai efektyviu būdu;

13.  pritaria tam, kad ES lygmeniu būtų nustatyta suplanuoto nusidėvėjimo sąvokos apibrėžtis ir priemonės, kurias taikant būtų baudžiama už tokią praktiką;

14.  pabrėžia, kad naujų ekologinio projektavimo produktų sąrašas turėtų būti platesnio užmojo ir apimti daugiau produktų;

15.  atkreipia dėmesį į kai kurių valstybių narių lyderių vaidmenį, pavyzdžiui, Beniliukso šalių iniciatyvą, siekiant kovoti su suplanuotu nusidėvėjimu ir pratęsti (elektros) namų ūkio prietaisų eksploatavimo trukmę; pabrėžia, kad svarbu keistis gerąja patirtimi šioje srityje;

16.  mano, jog labai svarbu, kad vartotojai būtų geriau informuoti apie tai, kaip veikia teisės aktuose nustatyta atitikties garantija; ragina užtikrinti, kad produkto įsigijimo sąskaitoje būtų įrašyta visa nuoroda į tokią garantiją;

17.  primena, kad prieinami standartizuoti ir moduliniai komponentai, išrinkimo planavimas, ilgalaikio vartojimo produktų projektavimas ir efektyvūs gamybos procesai atlieka svarbų vaidmenį siekiant sėkmingai įgyvendinti žiedinę ekonomiką;

18.  ragina valstybes nares skatinti institucines kampanijas, per kurias būtų propaguojama taisymo, naudotų produktų pirkimo–pardavimo, nuomos ar mainų veikla siekiant, kad nebūtų perkami nauji produktai;

19.  ragina Komisiją įvertinti galimybę nustatyti minimalų perdirbtų medžiagų kiekį, kuris turi būti panaudotas gaminant naujus produktus;

20.  atkreipia dėmesį į Komisijos 2016–2019 m. ekologinio projektavimo darbo planą; ypač palankiai vertina tai, kad į planą įtrauktas produktų ilgaamžiškumas kaip galimas aplinkosauginis standartas, susijęs su efektyvaus žaliavų naudojimo aspektais, įskaitant ilgesnę produktų naudojimo trukmę, galimybes pakartotinai naudoti nebenaudojamų produktų dalis ar perdirbti jų medžiagas ir gaminant produktus naudoti pakartotinai naudojamas dalis ir (arba) perdirbtas medžiagas;

21.  pakartoja savo raginimą Komisijai pasiūlyti atlikti ekologinio projektavimo teisės aktų peržiūrą siekiant išplėsti jų taikymo sritį ir juos taikyti visoms pagrindinėms produktų grupėms, o ne tik energiją vartojantiems produktams, ir palaipsniui įtraukti visas su efektyviu išteklių naudojimu susijusias charakteristikas į produktų projektavimo reikalavimus;

22.  ragina Komisiją pasiūlyti tinkamų priemonių, kad gamintojai būtų įpareigoti užtikrinti galimybes gauti atsarginių dalių ir, kalbant apie vartotojų teises, teikti informaciją apie laikotarpį, per kurį bus galima gauti atsarginių dalių, taip pat užtikrinti, kad tokie reikalavimai būtų taikomi tiek internetiniams prekybos puslapiams, tiek neelektroninėms pardavimo vietoms;

23.  pakartoja savo raginimą Komisijai remiantis sąnaudų ir naudos analize įvertinti galimybę ekologinio projektavimo teisės aktuose nustatyti minimalius perdirbamų medžiagų kiekius, kurie turi būti panaudoti gaminant naujus produktus;

24.  pripažįsta, kad bendro vartojimo ekonomikos ir dalijimosi ekonomikos platformos yra svarbios kaip nauji tvaraus verslo modeliai, kuriais skatinama efektyviau naudoti produktus ir ilginti jų naudojimo trukmę;

25.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Baterijų direktyva (2006/66/EB)(1) nustatyti baterijų ir akumuliatorių šalinimo reikalavimai būtų visapusiškai taikomi ir vykdomi valstybėse narėse, ir skatinti taikyti verslo modelius, pagal kuriuos būtų plėtojamas pakartotinis baterijų naudojimas;

26.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į elektroninės įrangos atliekų kiekį, kuris, vartotojams pasirinkus naują telekomunikacijų paslaugų teikėją, susidaro išmetus modemus, maršrutizatorius, televizorių dekoderius ir priedėlius; primena vartotojams ir telekomunikacijų paslaugų teikėjams, kad pagal Reglamentą ES/2015/2120 vartotojai, pasirinkdami naują telekomunikacijų paslaugų teikėją, jau turi teisę naudotis savo pasirinktais galiniais įrenginiais;

27.  ragina Komisiją išnagrinėti, kaip būtų galima skatinti ir palengvinti pakeičiamų LED lempučių naudojimą, ir be ekologinio projektavimo priemonių taip pat apsvarstyti ne tokius griežtus metodus, pvz., ženklinimą, skatinimo sistemas, viešuosius pirkimus arba ilgesnę garantiją tuo atveju, kai lempučių negalima pakeisti;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad atsakingas produktų naudojimas priklauso nuo vartotojų gebėjimo tinkamai įvertinti produktų poveikį aplinkai, atsižvelgiant į jų gyvavimo ciklą, aplinkosauginį pėdsaką ir kokybę;

29.  pabrėžia, kad sudėtinga nustatyti privalomą ženklinimą, siekiant pateikti informaciją apie numatomą produktų naudojimo trukmę; siūlo, kad tokia ženklinimo sistema iš pradžių turėtų būti savanoriškas bandomasis projektas ES lygmeniu, taikant bendrą formatą ir metodiką;

30.  pabrėžia, kad didelis kiekis elektroninių atliekų susidaro dėl to, kad gamintojai nebegali teikti su aparatine įranga suderinamų programinės įrangos naujinių; mano, kad turėtų būti reikalaujama, kad gamintojai teiktų suderinamus programinės įrangos naujinius;

31.  pažymi, kad stiprinant didesnės gamintojo atsakomybės principą ir nustatant būtiniausius reikalavimus yra skatinamas tvaresnių produktų projektavimas;

32.  ragina Komisiją geriau panaudoti ES ekologinį ženklą, siekiant gerinti informavimą apie produktų naudojimo trukmę ir vartotojų supratimą apie produktų ilgaamžiškumą; pabrėžia, kad informacija pagrįstas vartotojo pasirinkimas, kai jis renkasi tam tikrą produktą ar prekių ženklą, gali netiesiogiai suteikti ekonominių paskatų gamintojams; pabrėžia, kad ekologiniame ženklinime turėtų būti informacija apie minimalią produktų gyvavimo ar naudojimo trukmę, siekiant padidinti vartotojų supratimą apie numatomą produkto naudojimo trukmę;

33.  ragina Komisiją parengti priemones dėl informacijos teikimo (jei tikslinga, tik savanoriškai teikiamos informacijos) vartotojams apie numatomą produkto naudojimo trukmę, projektavimo metu numatytą naudojimo ciklų skaičių (kiek kartų jį galima panaudoti) ir galimybes jį sutaisyti, kad vartotojai galėtų priimti išsamesne informacija pagrįstus sprendimus dėl pirkimo;

34.  ragina Komisiją pareikalauti, kad gamintojai viešai skelbtų diagnostikos ir paslaugų vadovus, taip pat sudarytų sąlygas įsigyti produktų atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų rinkoje mažiausiai kelerius metus, atsižvelgiant į numatytą gaminio naudojimo trukmę, kuri turėtų būti nurodyta ES ekologiniame ženkle;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares skirti išteklių švietimui ir informavimo kampanijoms, siekiant skatinti tvarius vartojimo ir gamybos modelius, ir atkreipia dėmesį į tai, kad naudinga pereiti prie efektyvaus išteklių naudojimo žiedinės ekonomikos;

36.  ragina Komisiją atlikti ekonominio ir aplinkosauginio poveikio vertinimą, siekiant nustatyti galimybes suderintu būdu pailginti teisės aktuose nustatytos produktų atitikties garantijos trukmę;

37.  ragina valstybes nares prireikus koordinuoti savo veiksmus su vietos ir regioninės valdžios institucijomis, įmonėmis ir asociacijoms, kurios vykdo vartotojų informuotumo apie ilgesnę produktų naudojimo trukmę kampanijas;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija neturėtų naudotis būsima reglamentavimo kokybės patikra tam, kad panaikintų ES ekologinį ženklą arba susiaurintų jo taikymo sritį;

39.  mano, kad svarbu sukurti paskatas gamintojams gaminti patvaresnius produktus; ragina Komisiją pasiūlyti, kad gamintojai padengtų perdirbimo išlaidas, jeigu jų prekių numatyta naudojimo trukmė trumpesnė nei penkeri metai;

40.  primygtinai ragina Komisiją, pasinaudojant tarptautinėmis konvencijomis, skatinti taikyti efektyvaus išteklių naudojimo rodiklius, kad būtų įmanoma palyginti pramonės sektorius ir ekonomikas ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas;

41.  primygtinai ragina valstybes nares vykdyti veiksmingą rinkos priežiūrą siekiant užtikrinti, kad tiek Europos, tiek importuoti produktai atitiktų produktų politikos ir ekologinio projektavimo reikalavimus;

42.  ragina valstybes nares patvirtinti ekonomines paskatas gaminių remonto paslaugoms, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pailginti produktų naudojimo trukmę, ir pabrėžia, kad mažesni mokesčiai taisymo paslaugoms, įskaitant mažesnį PVM taisymo veiklai, gali paskatinti pakartotinai naudoti produktus ir skatinti remonto sektorių, o tai gali turėti teigiamos įtakos aplinkos ir socialiniu aspektais;

43.  ragina Komisiją imtis priemonių užtikrinti, kad dar tinkami naudoti produktai būtų paprasčiau ir efektyviau sugrąžinti į žiedinę ekonomiką;

44.  ragina valstybes nares įgyvendinti žaliuosius viešuosius pirkimus kaip politikos priemonę, kuria siekiama paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos;

45.  ragina visiškai uždrausti produktus, kuriuose yra užprogramuoti defektai, lemiantys produkto gyvavimo ciklo pabaigą;

46.  pabrėžia, kad produktų tinkamumas pataisyti gali sulėtinti produktų nusidėvėjimą ir gali sumažinti poveikį aplinkai ir naudotojų išlaidas;

47.  ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti vietos ir regioninės valdžios institucijas ir paisyti jų kompetencijos;

48.  ragina Komisiją skatinti reguliariai ir struktūrizuotai keistis informacija ir dalytis gerąja patirtimi visoje Sąjungoje, tarp Komisijos ir valstybių narių, įskaitant regionų ir savivaldybių institucijas;

49.  ragina Komisiją aktyviai remti vietos remonto iniciatyvas, nes jomis taip pat sukuriama ekologiškų vietinio darbo vietų ir teikiama naudinga paslauga vartotojams.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

11.4.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

62

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Nessa Childers, Alberto Cirio, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Mark Demesmaeker, Stefan Eck, Bas Eickhout, José Inácio Faria, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Arne Gericke, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Peter Liese, Norbert Lins, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Ivica Tolić, Estefanía Torres Martínez, Nils Torvalds, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Clara Eugenia Aguilera García, Nicola Caputo, Eleonora Evi, Martin Häusling, Elisabeth Köstinger, Merja Kyllönen, Stefano Maullu, Ulrike Müller, James Nicholson, Marijana Petir, Christel Schaldemose, Bart Staes, Tiemo Wölken

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

62

+

ALDE

Catherine Bearder, Gerben-Jan Gerbrandy, Anneli Jäätteenmäki, Ulrike Müller, Nils Torvalds

ECR

Mark Demesmaeker, Arne Gericke, Julie Girling, Urszula Krupa, James Nicholson, Jadwiga Wiśniewska

EFDD

Eleonora Evi, Piernicola Pedicini

ENF

Mireille D’Ornano, Sylvie Goddyn, Jean-François Jalkh

GUE/NGL

Stefan Eck, Kateřina Konečná, Merja Kyllönen, Estefanía Torres Martínez

NI

Zoltán Balczó

PPE

Ivo Belet, Alberto Cirio, Birgit Collin-Langen, Angélique Delahaye, José Inácio Faria, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, György Hölvényi, Elisabeth Köstinger, Peter Liese, Norbert Lins, Stefano Maullu, Miroslav Mikolášik, Marijana Petir, Annie Schreijer-Pierik, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Nicola Caputo, Nessa Childers, Miriam Dalli, Seb Dance, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Christel Schaldemose, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Tiemo Wölken, Damiano Zoffoli

Verts/ALE

Marco Affronte, Bas Eickhout, Martin Häusling, Benedek Jávor, Davor Škrlec, Bart Staes

0

-

 

 

0

0

 

 

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo, OL L 266, 2006 9 26, p. 1.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

30.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Eva Maydell, Marlene Mizzi, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Biljana Borzan, Birgit Collin-Langen, Edward Czesak, Anna Hedh, Franz Obermayr, Adam Szejnfeld, Marc Tarabella, Sabine Verheyen


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

34

+

ALDE

ECR

EFDD

ENF

GUE/NGL

PPE

 

S&D

 

Verts/ALE

Dita Charanzová, Jasenko Selimovic

Edward Czesak, Daniel Dalton, Anneleen Van Bossuyt

Marco Zullo

Franz Obermayr, Mylène Troszczynski

Dennis de Jong

Carlos Coelho, Birgit Collin-Langen, Anna Maria Corazza Bildt, Ildikó Gáll-Pelcz, Antonio López-Istúriz White, Eva Maydell, Andreas Schwab, Ivan Štefanec, Adam Szejnfeld, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mihai Ţurcanu, Sabine Verheyen

Biljana Borzan, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Sergio Gutiérrez Prieto, Anna Hedh, Liisa Jaakonsaari, Marlene Mizzi, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler, Marc Tarabella

Pascal Durand, Igor Šoltes

0

-

-

 

1

0

EFDD

Robert Jarosław Iwaszkiewicz

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2017 m. liepos 10 d.Teisinis pranešimas