Pranešimas - A8-0268/2017Pranešimas
A8-0268/2017
Europos Parlamentas

PRANEŠIMAS dėl ES politinių santykių su Lotynų Amerika

20.7.2017 - (2017/2027(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Javi López


Procedūra : 2017/2027(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A8-0268/2017
Pateikti tekstai :
A8-0268/2017
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES politinių santykių su Lotynų Amerika

(2017/2027(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos V antraštinę dalį dėl ES išorės veiksmų,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos penktąją dalį ir šios dalies I–III ir V antraštines dalis (bendra prekybos politika, vystomasis bendradarbiavimas ir humanitarinė pagalba, taip pat tarptautiniai susitarimai),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 17 d. Tarybos išvadas dėl Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė“ (COM(2009) 0495),

–  atsižvelgdamas į tai, kad ES valstybes nares ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybes sieja glaudūs kultūriniai, kalbiniai, politiniai ir istoriniai ryšiai, užsimezgę iš dalies dėl intensyvių dešimtmečiais vykusių migracijos procesų,

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. (su konkrečiomis šalimis ir regionais susiję klausimai),

–  atsižvelgdamas į neseniai vykusiuose Lotynų Amerikos ir Karibų regiono valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimuose priimtas deklaracijas, ypač 2015 m. birželio 10–11 d. Briuselyje įvykusiame antrajame ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) aukščiausiojo lygio susitikime, kurio bendra tema „Mūsų bendros ateities kūrimas. Siekiant klestinčios, darnios ir tvarios visuomenės mūsų piliečiams“, priimtą politinę deklaraciją „Partnerystė ateities kartoms“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 11 d. ES ir CELAC pilietinės visuomenės forumo deklaraciją „Europos, Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių tautų lygybė, teisės ir demokratinis dalyvavimas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 25–26 d. Santo Dominge (Dominikos Respublika) vykusiame pirmajame ES ir CELAC ministrų tarpiniame aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą komunikatą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28–29 d. Kartachenoje de Indias (Kolumbija) vykusiame 25-ajame Iberijos pusiasalio ir Lotynų Amerikos regiono valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime, pavadintame „Jaunimas, verslumas ir švietimas“, priimtą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 25 d. Punta Cana mieste (Dominikos Respublika) vykusiame penktajame CELAC valstybių ar vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime priimtą politinę deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl paramos taikos procesui Kolumbijoje[1],

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Venesuelos, ypač į 2016 m. birželio 8 d.[2] ir 2017 m. balandžio 27 d. rezoliucijas[3] dėl padėties Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 5 d. ne teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto[4],

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl 43 pedagogikos studentų dingimo Meksikoje[5],

–  atsižvelgdamas į Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos (EUROLAT) rezoliucijas, ypač į 2016 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją dėl prekybinių aspektų vykstančiose įvairiose ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų šalių derybose[6], rezoliuciją dėl kovos su skurdu įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslus (DVT)[7], rezoliuciją dėl politinių partijų finansavimo Europos Sąjungoje ir Lotynų Amerikoje[8] ir rezoliuciją dėl ekonominių ir finansinių santykių su Kinijos Liaudies Respublika ES ir LAKR regionų strateginės partnerystės požiūriu[9], taip pat į 2014 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl moterų žudymo dėl lyties Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalyse[10],

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 22 d. EUROLAT rekomendaciją dėl migracijos, vystymosi ir ekonomikos krizės[11],

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl ES santykių su Lotynų Amerika strategijos[12],

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos pareiškimą dėl 2014 m. kovo 11 d. Reglamento (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui, 5 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčio,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų, ypač į jos 14 straipsnį dėl atitinkamų tautų žemės, kurioje jie tradiciškai gyvena, nuosavybės teisių ir teisių naudotis ta žeme,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES vaidmens skatinant platesnę transatlantinę partnerystę[13],

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 16/2014 „Regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo su finansinių institucijų paskolomis, siekiant remti ES išorės politiką, veiksmingumas“ pateiktas rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0268/2017),

A.  kadangi Lotynų Amerikos ir Karibų regionas (LAK) yra vienas iš svarbiausių ES partnerių, kai reikia kartu spręsti tokius dabartinius pasaulinio masto uždavinius, kaip skurdo panaikinimas, geriamo vandens tiekimo užtikrinimas, visuotinis žmogaus teisių laikymasis, taika ir saugumas, socialinis ir ekonominis vystymasis, gero valdymo trūkumas, tvarumas, kova su klimato kaita, skaitmeninės permainos ir migracijos valdymas;

B.  kadangi ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų regiono partnerystė grindžiama glaudžiais istoriniais ir kultūros saitais, aktyviais žmonių tarpusavio ryšiais, tvirta ir augančia prekyba ir investicijų srautais bei bendromis vertybėmis, tokiomis kaip demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė;

C.  kadangi 33 LAK šalyse politinės, ekonominės ir kultūrinės realijos skiriasi ir dėl to reikalinga skirtingus požiūrius apimanti nuosekli ir darni su ES išorės veiksmais susijusi sistema, visada ginant su demokratija ir žmogaus teisėms susijusias ES vertybes;

D.  kadangi ilgalaikė ES ir LAK šalių partnerystė grindžiama istoriniais, kultūros, žmogiškaisiais ir ekonominiais ryšiais, kurie neturėtų būti vertinami kaip duotybė, o turėtų būti labiau horizontaliai orientuoti, nukreipti į bendrus principus ir vertybes, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, teisinės valstybės principą, tarptautinę taiką ir saugumą, ir į bendrą paramą daugiašalei pasaulio valdymo sistemai, grindžiamai bendromis normomis ir dialogu;

E.  kadangi ES ir LAK šalyse kartu paėmus gyvena du trečdaliai Jungtinių Tautų šalių narių gyventojų ir joms tenka apie 25 proc. pasaulio BVP;

F.  kadangi aktyvesnis politinis dialogas ir bendradarbiavimas sprendžiant migracijos, klimato kaitos, energetikos ir kovos su organizuotu nusikalstamumu klausimus, taip pat investavimas į gaudesnius socialinius ir ekonominius ryšius supaprastinant vizų režimą, rengiant studentų mainus ir bendradarbiaujant mokslinių tyrimų srityje yra su LAK šalimis susijusių ES išorės veiksmų prioritetai;

G.  kadangi strateginė dviejų regionų – Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos ir Karibų regiono – partnerystė, pradėta 1999 m. siekiant stiprinti abiejų regionų tarpusavio ryšius, dar nėra įtvirtintas laimėjimas;

H.  kadangi per pastarąjį dešimtmetį LAK regione vyko svarbūs pokyčiai, pavyzdžiui, dėl ekonominių reformų ir vykdomos socialinės politikos ir dėl geresnio šalyse sukurto turto perskirstymo didžiosios dalies gyventojų gyvenimo lygis pakilo iki viduriniosios klasės lygio ir tai suteikia geresnes galimybes siekti išsilavinimo, gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir turėti deramą būstą, taip pat buvo visuotinai įtvirtinta demokratija, tačiau kartu pasibaigė neįprasto prekių kainų kilimo ciklas ir milijonams žmonių iškilo grėsmė vėl patirti skurdą;

I.  kadangi po dešimtmetį trukusio įspūdingo ekonomikos augimo baigėsi žaliavų, nuo kurių dauguma LAK šalių priklauso, aukštų kainų ciklas, o kartu sulėtėjo ekonomikos augimas Kinijoje, kuri dabar yra antra pagal dydį jų prekybos partnerė po JAV, įvairiose regiono šalyse prasidėjo ekonomikos sąstingis ar net nuosmukis, dėl kurio kyla grėsmė padarytai pažangai ir milijonams gyventojų gresia pavojus vėl patirti skurdą;

J.  kadangi kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse visuomenė reikalauja daugiau demokratijos ir galimybių dalyvauti procesuose, taip pat tvarios ekonominės politikos;

K.  kadangi teisinės valstybės principo įtvirtinimas stabiliose teisinėse sistemose, kartu užtikrinant teisinį tikrumą, yra itin svarbus veiksnys siekiant pritraukti ekonomikos atsigavimui skatinti reikalingų investicijų;

L.  kadangi teisinės valstybės principų laikymasis ir tvirtos teisinės ir politinės sistemos užtikrinimas suteikia abiem regionams galimybę naudotis verslo laisve ir palankia investicine aplinka, kurių sudėtinė dalis yra teisinio tikrumo principo užtikrinimas;

M.  kadangi aukštas infliacijos lygis varžo ekonomikos augimą, todėl šią problemą būtina neatidėliotinai spręsti; kadangi patikimas valiutos kursas yra nepaprastai svarbus šalies ekonomikos vystymuisi; kadangi būtina tokia pramonės politika, kuria vykdant didinamas našumas, įvairinama ekonomika ir pritraukiamos investicijos;

N.  kadangi ES ir LAK šalių asociacijos susitarimai padeda gerinti politinį ir prekybos dialogą ir investicinę aplinką, atveriant paslaugų sektorių ir viešųjų pirkimų rinką ir sudarant galimybes įgyvendinti infrastruktūros projektus;

O.  kadangi labai svarbu, kad Lotynų Amerika ir ES parengtų bendrą darbotvarkę;

P.  kadangi per pastaruosius metus ES vyko svarbios permainos, būtent ištiko ekonomikos krizė, kilo su „Brexit“ susijusių problemų ir pabėgėlių krizė;

Q.  kadangi dėl šiuo metu LAK šalyse vykstančių esminių geopolitinių permainų, be kita ko, susijusių su vis stiprėjančiomis Azijos valstybių, siekiančių užmegzti ekonominę partnerystę regione, pozicijomis, ES turi sustiprinti savo kaip ištikimos partnerių LAK regione sąjungininkės poziciją ne tik ekonominių ryšių požiūriu, bet ir kaip partnerė siekiant socialinės pažangos ir ginant bendras vertybes;

R.  kadangi dabartinis ES ir Meksikos visuotinis susitarimas, ES ir Čilės asociacijos susitarimas ir ES ir MERCOSUR tarpregioninis bendrasis susitarimas įsigaliojo atitinkamai 1997 m., 2003 m. ir 1999 m.; kadangi, atsižvelgiant į šių susitarimų svarbą ES ir LAK šalims, reikia stipraus postūmio vykstančioms deryboms dėl šių susitarimų atnaujinimo, kad būtų sudaryti patys moderniausi ir pažangiausi susitarimai;

S.  kadangi Europos Sąjunga LAK regione yra pagrindinė paramos vystymuisi teikėja, kaip rašoma vystomojo bendradarbiavimo priemonėje 2014–2020 m. laikotarpiui, pagrindinė investuotoja ir viena iš pagrindinių prekybos partnerių, taip pat kadangi stiprų Europos bendradarbiavimą lemia finansinis ir trišalis bendradarbiavimas;

T.  kadangi Europos Komisija rengia naują vystymosi darbotvarkę pagal Darbotvarkę iki 2030 m. ir kadangi sąvoka „darnus vystymasis“ turi būti taikoma visoms Lotynų Amerikos šalims (įskaitant vidutines pajamas gaunančias šalis) ir jas visas apimti; kadangi taikant šį naują požiūrį reikia atsižvelgti į kitus kriterijus, ne tik į pajamas vienam gyventojui;

U.  kadangi LAK regionas nuolat buvo antroje vietoje nustatant pagrindinius ES išorės politikos prioritetus, nepaisant akivaizdžių istoriškai ją su LAK siejančių kultūrinių ir kalbinių ryšių ir nepaisant to, kad reikia naujų sąjungininkų, atsižvelgiant į silpnėjančią ES geopolitinę įtaką pasaulyje;

V.  kadangi svarbus yra visas Atlanto vandenyno baseinas, apimantis Europos Sąjungą, Šiaurės Ameriką, Centrinę Ameriką, Pietų Ameriką ir Atlanto pakrantėje esančias Afrikos šalis, taip pat kadangi būtina vykdyti regionų ir juos sudarančių šalių bendradarbiavimą, kad jie visi galėtų spręsti bendras šios plačios erdvės problemas;

W.  kadangi artimiausia PPO ministrų konferencija 2017 m. gruodžio mėn. bus surengta Buenos Airių mieste ir kadangi į ją taip pat susirinks šalių narių parlamentinės delegacijos;

X.  kadangi 2030 m. Darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimu užtikrinama visuotinė galimybė susipažinti su informacija ir žodžio laisvės apsauga;

Y.  kadangi dešimt geriausių pagal energetikos valdymą šalių ir 20 proc. pasaulio naftos atsargų yra Lotynų Amerikoje;

Z.  kadangi dvi Lotynų Amerikos šalys – Meksika ir Brazilija – buvo pripažintos strateginėmis ES partnerėmis;

1.  pabrėžia, kad dviejų regionų – ES ir LAK – partnerystė grindžiama bendromis vertybėmis ir bendrais interesais, kaip antai demokratija, žmogaus teisės, taika ir solidarumas, teisinė valstybė ir nepriklausomos teisminės institucijos, taip pat įsipareigojimu laikytis šių vertybių palaikant horizontaliuosius ryšius – tai tapo itin svarbu siekiant pažangos dviejų regionų vykdomų ir su bendradarbiavimu susijusių mainų srityje; pabrėžia, kad prasidėjus ekonomikos krizei ES ir LAK šalys patiria bendrų sunkumų, susijusių su tvariu ekonomikos augimu ir kova su nedarbu, skaitmeninėmis permainomis, socialine įtrauktimi ir lyčių lygybe, ir kartu puoselėja bendras vertybes;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal naująjį geopolitinį scenarijų LAK regionas pripažįstamas ES užsienio politikos strateginiu prioritetu ir galimybe, nes abiem regionams būdinga daugiašališkumu, dialogu, tvarumu, teisinės valstybės principu, pagarba žmogaus teisėms ir įtraukia atvira visuomene grindžiamo pasaulio vizija; pripažįsta didelę ir gausią ES ir LAK šalių tarpusavio santykiuose dalyvaujančių subjektų įvairovę, apimančią valstybes, miestus ir vietos subjektus, taip pat universitetus, pilietinę visuomenę, bendroves ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą; ragina toliau koordinuoti susitarimus, bendradarbiavimo veiksmus ir aukšto lygio politinius ryšius;

3.  mano, kad itin svarbu plėsti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą ir kurti stipresnes partnerystes su LAK šalimis vykdant papildomuosius veiksmus dviejų regionų, subregioniniu ir dvišaliu lygmenimis; pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas turi veiksmingai padėti sustiprinti ekonomikos augimą, įgyvendinant tvarią socialinės ir ekonominės plėtros politiką ir kartu užtikrinant socialinę įtrauktį, piliečių laisves ir žmogaus teises ir skurdo mažinimą; mano, kad ES ir LAK šalių partnerystės ir asociacijos susitarimuose turėtų būti atsižvelgta į regionų ekonominius skirtumus ir skirta daug dėmesio tam, kad skirtumai nedidėtų; pažymi, kad Lotynų Amerikos šalių nacionalinei ekonomikai labai svarbus Europos įmonių buvimas, ir pabrėžia, kad tokių įmonių veiklai turėtų būti taikomos egzistuojančios taisyklės ir vykdomi jų stebėsenos procesai;

4.  akcentuoja ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimų, kaip strateginės dviejų regionų partnerystės priemonės kuriant naują politinio dialogo sistemą, svarbą; ragina ES ir CELAC stiprinti šią partnerystę ir politinį dialogą plėtojant jos teminius dialogus ir įgyvendinant pagrindines iniciatyvas, tokias kaip bendra iniciatyva mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, struktūrinis dialogas migracijos klausimais ir kovos su narkotikais veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo šioje srityje mechanizmas, skiriant dėmesį aiškiai įvardytiems bendriems interesams, kad pagrindiniai pasaulinio masto uždaviniai gero valdymo, ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos, kultūros, inovacijų ir aplinkos srityse būtų bendrai sprendžiami daugiašaliuose forumuose, kaip antai Jungtinėse Tautose, G 20 ir PPO;

5.  dar kartą primena ES ir LAK įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą pasaulinės darbotvarkės klausimais ir remia PPO daugiašalį požiūrį, kaip pagrindą, kuriuo grindžiama atvira prekybos sistema, paremta nuspėjamomis įtraukesnėmis taisyklėmis, pagal kurias veiksmingai siekiama tikslų mažinti skurdą ir skatinti darnų vystymąsi ir kurios yra skaidrios bei demokratiškos, taip pat apima stipresnį parlamentinį aspektą;

6.  dar kartą tvirtina, kad remia regioninę integraciją LAK regione, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti geresnį skirtingų regione taikomų regioninės integracijos schemų koordinavimą, kartu atsižvelgiant į skirtingą integracijos tempą; rekomenduoja stiprinti dialogą, bendradarbiavimą ir geriausios praktikos mainus su CELAC, MERCOSUR, Andų tautų bendrija (ACN), Centrinės Amerikos integracijos sistema (SICA) ir Ramiojo vandenyno aljansu siekiant plėtoti dialogą bendrų interesų srityse ir sutvirtinti jo institucinę struktūrą; rekomenduoja stiprinti regionines iniciatyvas, susijusias su politiniu dialogu, bendradarbiavimu ir geriausios praktikos mainais, kaip antai Pietų Amerikos tautų sąjungą (UNASUR), Amerikos valstybių organizaciją (AVO) ir Karibų bendriją (CARICOM), kad Pietų Amerikoje būtų skatinama demokratijos pažanga; pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES ir LAK tarpparlamentinį bendradarbiavimą, pirmiausia tarp Europos Parlamento ir įvairių regioninių parlamentų, keičiantis politine ir institucine patirtimi ir žiniomis; teigiamai vertina neseniai pradėtą MERCOSUR ir Ramiojo vandenyno aljanso dialogą siekiant laipsniškai užtikrinti konvergenciją ir padidinti jos mastą, atsižvelgiant į būsimus regioninius ir visuotinius iššūkius;

7.  pabrėžia, kad politinis stabilumas, ekonominės taisyklės ir institucijų tvirtumas, kuriais užtikrinama pagarba teisinės valstybės principams ir skaidrumas, yra teisinio tikrumo užtikrinamos aplinkos, padedančios pritraukti ilgalaikių investicijų, kertiniai akmenys; pabrėžia, kad tokiai teisinei sistemai reikia tvirtų demokratinių institucijų ir atsakingo ekonominio planavimo, taip pat pastangų stiprinti politinį dialogą ir ekonomines partnerystes regione ir su išorės partneriais; atsižvelgdamas į tai, primena, kad partnerystei su Europos Sąjunga tenka vienas iš pagrindinių vaidmenų;

8.  atkreipia dėmesį į Ramiojo vandenyno aljanso, apimančio Čilę, Kolumbiją, Meksiką ir Peru, dinamiškumą ir ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją išnagrinėti, ar Europos Sąjunga šiame aljanse galėtų dalyvauti kaip stebėtoja, kaip tai jau daro daug Sąjungos valstybių narių;

9.  pažymi, kad dabartiniai pasaulinio masto uždaviniai, įskaitant žmogaus teises, kovą su korupcija ir nebaudžiamumu, gero valdymo trūkumą, tvarų socialinį ekonominį vystymąsi, skurdo panaikinimą, skaitmenines permainas, masinę migraciją, lyčių lygybę, kibernetinį saugumą, organizuotą nusikalstamumą ir terorizmą, neteisėtą prekybą narkotikais, klimato kaitą, geopolitines permainas, nelygybę šalių viduje ir tarp šalių, nelegalų darbą ir augantį nedarbą, ES ir LAK partnerystei atveria naujas strateginės veiklos galimybes ir naujus bendradarbiavimo kanalus, remiantis bendra vizija ir darbotvarke;

10.  pabrėžia, kad net įvykus didelei ekonominei plėtrai, dėl kurios sumažėjo skurdas ir nelygybė, nelygybė tebėra didelė kliūtis LAK regiono, kuriame 175 mln. žmonių, ypač moterų ir nepilnamečių, gyvena skurde ir atskirtyje, vystymuisi; pabrėžia, kad siekiant spręsti šį klausimą labai svarbus ekonomikos augimas, įtraukus socialinis vystymasis, teisingas turto paskirstymas ir visuotinis pagrindinių viešųjų paslaugų teikimas;

11.  primena, kad skurdo panaikinimo ir nelygybės mažinimo tikslo turi būti siekiama įgyvendinant ekonominę, socialinės sanglaudos ir įtraukties politiką, didinant galimybes įsidarbinti, užtikrinant galimybę gauti išsilavinimą, taip pat pabrėžia, kad reikia apsaugoti visus savo piliečius ir didinti viduriniąją klasę nepriklausomai nuo ekonomikos ciklų poveikio, įtvirtinti laimėjimus gerinant gyvenimo sąlygas, be kita ko, užtikrinant minimalią socialinę apsaugą, ir laikantis demokratinių vertybių ir žmogaus teisių;

12.  pabrėžia, kad, vadovaujantis žiedinės ekonomikos modeliu, šalių ekonomiką reikia integruoti į pasaulines vertės grandines ir pripažinti dvišalių ir daugiašalių prekybos susitarimų – kaip veiksmingos priemonės, kuri gali padėti spręsti bendrus visuotinius uždavinius, – plėtojimo svarbą, kartu skatinant deramą darbą ir socialinį dialogą kaip darnaus vystymosi skatinimo veiksnius; pabrėžia, kad svarbu sukurti sąlygas abiejų regionų šalių ekonomikai įvairinti, kad jos būtų mažiau priklausomos nuo pasaulinių ciklinių pokyčių ir mažiau pažeidžiamos; pažymi, kad svarbu skatinti mokslinių ir technologinių žinių perdavimą, didinti žmogiškąjį kapitalą ir įvairinti užimtumą, o šiuo tikslu itin svarbu didinti investicijas į švietimą, mokymą ir įgūdžių ugdymą;

13.  teigiamai vertina 2016 m. lapkričio 11 d. ES, jos valstybių narių, Ekvadoro, Kolumbijos ir Peru pasirašytą protokolą dėl Ekvadoro prisijungimo prie ES, Kolumbijos ir Peru laisvosios prekybos susitarimo; primena, kad šiuo susitarimu panaikinami dideli muitų tarifai ir techninės prekybos kliūtys, liberalizuojamos paslaugų rinkos, atveriamos viešųjų pirkimų rinkos ir kad jis apima įsipareigojimus, susijusius su greito ir veiksmingo ginčų sprendimo mechanizmais;

14.  nurodo, kad ES yra didžiausia užsienio investuotoja LAK regione ir antra pagal dydį jo prekybos partnerė, kurianti abipusius ekonominius ryšius, grindžiamus vertybėmis, susijusiomis su kokybe, socialine atsakomybe, darbo vietų kūrimu, technologijų perdavimu bei moksliniais tyrimais ir inovacijomis;

15.  ragina toliau kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes siekiant skatinti ekonominę plėtrą, verslumą, ekonomikos augimą ir užsienio investicijas; pabrėžia, kad reikia kovoti su neoficialia ekonomika ir nepakankama MVĮ plėtra bei mažu jų konkurencingumu; ragina supaprastinti ir pagerinti judumą tarp abiejų regionų, kartu užtikrinant abipusį darbo teisių suderinamumą ir gerinant socialinės apsaugos sistemų koordinavimą;

16.  pabrėžia, jog būtina abiejuose regionuose sukurti darnias ir veiksmingas mokesčių sistemas ir kartu kurti tinkamą mokesčių kultūrą, įskaitant veiksmingų bendrosios apskaitos biurų steigimą, nes tai galėtų suteikti postūmį ekonomikos augimui ir paskatinti kurti gerovės valstybes, visiems piliečiams teikiančias viešąsias gėrybes ir užtikrinančias tokias viešąsias paslaugas, kaip valstybinis švietimas, sveikatos apsauga, socialinės apsaugos infrastruktūra ir visų piliečių saugumas, taip pat pakartoja, kad mokesčių rojai ir mokesčių vengimas kenkia ekonominei ir socialinei plėtrai, pažangai ir gerovei, taip pat tinkamam ekonomikos veikimui ir socialinei perskirstymo politikai;

17.  pabrėžia, kad ekonomikos augimas ir prekyba yra pagrindiniai elementai siekiant darnaus vystymosi, tačiau jų nepakanka siekiant sumažinti skurdą, nelygybę ir atskirtį; ragina vykdyti veiksmingą politiką, kuri padėtų sumažinti šias problemas per diversifikuotą, darnų ir įtraukų augimą, daug dėmesio skiriant socialiniams klausimams, institucinei paramai ir pagarbai žmogaus teisėms;

18.  mano, kad darnaus vystymosi tikslų (DVT) rezultatai turi būti pagrindinis ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų regiono (LAK) bendradarbiavimo tikslas; ragina Sąjungą skatinti paramos biudžetui programas;

19.  remia naują Europos Komisijos vystymosi darbotvarkę, kuri yra Darbotvarkės iki 2030 m. dalis; kartoja, kad Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir jos tikslai turėtų būti pagrindinės ES ir LAK bendradarbiavimo priemonės, įskaitant visus su jais susijusius ekonominius, socialinius ir darnaus vystymosi tikslus, neapsiribojant skurdo panaikinimu; pabrėžia, kad ES turi ir toliau visoms LAK šalims teikti oficialią paramą vystymuisi, įskaitant vidutines ir didesnes pajamas gaunančias šalis, kurios pagal diferencijavimo principą nebeatitinka dvišalio vystomojo bendradarbiavimo reikalavimų – tai ji turi daryti naudodama naują metodą, pagal kurį atsižvelgiama ne tik į pajamas vienam gyventojui; griežtai reikalauja, kad Komisija, išimties tvarka ir laikydamasi Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) reglamento, toliau tęstų dvišalį bendradarbiavimą su vidutines ir didesnes pajamas gaunančiomis šalimis visą 2014–2020 m. laikotarpio vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės galiojimo laikotarpį ir jam pasibaigus, kad būtų toliau remiamos jų pastangos spręsti dabartinius iškylančius uždavinius;

20.  ragina užtikrinti geresnį LAK regiono, taip pat atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų rėmimo politikos ir programų koordinavimą; ragina laikytis ES ir LAK regioniniuose aukščiausiojo lygio susitikimuose prisiimtų įsipareigojimų ir skirti reikalingus finansinius išteklius jiems vykdyti;

21.  ragina Komisiją nurodyti esamas priemones ir aprūpinti jas pakankamomis lėšomis, imantis tinkamų veiksmų joms suderinti su veiksmingumo, lėšų priskiriamumo, suderinimo, abipusės atsakomybės, atskaitomybės ir derinimo su LAK šalių vystymosi strategijomis principais, kad būtų galima padėti LAK šalims spręsti kylančias problemas ir pasirengti galimam būsimam oficialios paramos vystymuisi (OPV) sumažinimui; ragina į tokias priemones įtraukti praktinės ir mokymo patirties perdavimą ir padėti vykdyti mokesčių ir viešųjų finansų valdymo reformas, kurios padėtų skatinti augimą ir teikti aukštos kokybės viešąsias paslaugas;

22.  ragina Komisiją savo derinimo programoms taikyti įvykdomus kriterijus dėl vystymosi veiksmingumo principų, ypač savarankiškumo, derinimo su šalimis partnerėmis, vystymosi ir finansinio papildomumo, skaidrumo ir atskaitomybės aspektais;

23.  pabrėžia, kad dėl savo geografinių ir geologinių charakteristikų LAK regionas yra labai pažeidžiamas gaivalinių nelaimių požiūriu ir kad ši padėtis blogėja dėl klimato kaitos, kurios problema turi būti sprendžiama pasauliniu mastu laikantis bendros, bet diferencijuotos atsakomybės principo; ragina Komisiją ir LAK šalis kovoti su klimato kaitos priežastimis, imtis atsparumo klimato kaitai priemonių ir patvirtinti rizikos prevencijos strategijas ir protokolus siekiant greito humanitarinės pagalbos mobilizavimo ekstremaliųjų situacijų atveju;

24.  primygtinai ragina veiksmingai užtikrinti lyčių lygybę, suteikti galių moterims ir vykdyti politiką, skatinančią įtraukti moteris į visas politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo sritis, siekiant didinti jų aktyvumą visuomenėje, energingai kovoti su moterų žudymo dėl lyties reiškiniu, užtikrinti moterų fizinį bei psichologinį saugumą, lengvesnį patekimą į darbo rinką, teises į žemės nuosavybę ir galimybes įsidarbinti, taip pat užtikrinti jų lytinės ir reprodukcinės sveikatos teises; pabrėžia, kad svarbu gerinti mergaičių ir moterų gyvenimą; todėl akcentuoja, kad galimybė gauti išsilavinimą yra gyvybiškai svarbi ir galėtų lemti esminius socialinius ir ekonominius pokyčius; palankiai vertina 1994 m. Amerikos konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos, baudimo už jį ir jo panaikinimo (Belem do Para konvencija) ir ragina šios konvencijos stebėjimo mechanizmo sekretoriatui suteikti didesnį vaidmenį; palankiai vertina tai, kad 2016 m. įsigaliojo Europos Tarybos Stambulo konvencija, ir ragina abiejų regionų šalis, kurios nėra šios konvencijos pasirašiusios, tai padaryti;

25.  mano, kad viešoji politika, ypač sveikatos, švietimo ir mokymo krypčių politika, ir privačios tų krypčių iniciatyvos, kuriomis užtikrinama daugiau galimybių beveik 30 mln. jaunuolių, kurie nedirba ir nesimoko, yra ypatingai svarbios; pabrėžia, kad vykdant vystymosi programas būtina spręsti aukšto lygio konfliktų, smurto, organizuoto nusikalstamumo ir žmogžudysčių problemas, kurios daro poveikį visų pirma jaunimui ir paaugliams ir yra viena iš pagrindinių problemų LAK šalyse;

26  pakartoja, kaip svarbu, kad jaunuoliai turėtų realių gero darbo ir švietimo galimybių, nes su jais siejami lūkesčiai, kad ateityje pavyks užtikrinti ilgalaikį žemyno politinį stabilumą, ir būtent jaunimas yra pagrindinis tai lemiantis veiksnys; skatina tolesnį bendradarbiavimą su ekonominiais fondais, apimantį ES ir LAK studentų dalyvavimą dvišalėse universitetų programose, stipendijas, keitimąsi žiniomis ir tarptautinį judumą, visų pirma stiprinant programą „Erasmus + “ kaip 2015 m. aukštojo mokslo srityje su CELAC užmegztos partnerystės dalį; su džiaugsmu pažymi, kad 2015 m. buvo sėkmingai pradėta įgyvendinti programa „Erasmus+“, pagal kurią numatoma iki 2020 m. sudaryti galimybes 6 200 studentų judumui ir suteikti 3 500 stipendijų studijoms, skirtų daugiausia CELAC studentams; pažymi, kad reikia gerinti visišką ir abipusį universiteto laipsnių pripažinimą ir stiprinti dviejų regionų bendradarbiavimą taikant kokybės ir akreditavimo sistemą;

27.  nurodo, kad ES ir CELAC bendradarbiavimas atlieka pagrindinį vaidmenį mokslo, technologijų ir inovacijų srityje, taip pat tai, kad svarbu sukurti bendrą ES ir CELAC mokslinių tyrimų erdvę siekiant sustiprinti bendradarbiavimą mokslininkų ir dėstytojų judumo srityje;

28.  pabrėžia esminę vaiko teisių svarbą ir tai, kad visos ES ir LAK šalys turi griežtai laikytis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos;

29.  ragina toliau bendradarbiauti skatinant technologinę plėtrą ir užtikrinant geresnes galimybes gyventojams gauti informaciją ir naudoti ryšių technologijas, kad mūsų visuomenės galėtų prisitaikyti prie skaitmeninių permainų;

30.  atkreipia dėmesį į per pastaruosius dešimtmečius pastebėtą bendrą tendenciją daryti pažangą laisvių ir socialinių teisių srityje ir į šioje srityje kylančias bendras problemas, taip pat į didžiules pastangas parengti įtraukią viešąją politiką, siekiant apsaugoti pažeidžiamas grupes ir vienodai paskirstyti turtą ir ekonomikos augimo naudą, kuriomis per pastaruosius 15 metų ryžtingai prisidėta prie beveik 60 mln. Lotynų Amerikos gyventojų skurdo panaikinimo; ragina valdžios institucijas gerbti ir užtikrinti demokratinius principus, pagrindines teises, laisves ir saugumą visiems piliečiams, įskaitant religines mažumas, čiabuvius, aplinkosaugos aktyvistus, LGTBI bendruomenę, neįgaliuosius piliečius, priverstinai perkeltus asmenis bei asmenis be pilietybės ir kaimo vietovių gyventojus; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisvę internete ir realiame gyvenime;

31.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti religinių mažumų ir LGTBI bendruomenės teises ir saugumą; primygtinai ragina LAK vyriausybes priimti įstatymus ir imtis priemonių, kurie gali padėti apsaugoti žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus nuo persekiojimo, grasinimų, šmeižimo kampanijų, savavališko suėmimo, kankinimo, priverstinio dingimo ir žudymo, kurių taikiniais jie dažnai yra; ragina apsaugoti čiabuvių ir kaimo vietovių gyventojų teises ir interesus plėtros projektų, turinčių didelį poveikį aplinkai, įgyvendinimo ir gavybos pramonės operacijų vykdymo atvejais, taikant išankstinio konsultavimosi ir sutikimo gavimo mechanizmus;

32.  apgailestauja dėl išpuolių prieš demokratiškai išrinktus opozicijos lyderius, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, ypač dirbančius aplinkosaugos srityje, ir jų advokatus; ragina valdžios institucijas imtis visų būtinų priemonių jų fiziniam ir psichologiniam neliečiamumui garantuoti ir užtikrinti, kad būtų nedelsiant atlikti nuodugnūs ir nešališki tyrimai, siekiant patraukti kaltuosius baudžiamojon atsakomybėn pagal tarptautinius standartus;

33.  pakartoja, kad derybų dėl prekybos arba asociacijos susitarimų ir jų įgyvendinimo laikotarpiu turėtų būti užtikrintas aktyvus pilietinės visuomenės ir NVO dalyvavimas ir konsultavimasis su jomis;

34.  pabrėžia, kad susitarimuose turi būti paminėta teisė į žodžio laisvę ir susirinkimų laisvę LAK šalyse;

35.  ragina ES valstybes nares apsvarstyti galimybę priimti teisės aktus, kuriuose būtų numatyta galimybė įšaldyti asmenų, kurie yra įsivėlę į šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, turtą ir pritaikyti jiems vizų apribojimus;

36.  pakartoja, kad vykdant su migracija susijusią politiką ir veiklą turi būti užtikrinamos žmogaus teisės, o moterims ir pažeidžiamoms grupėms, pvz., nepilnamečiams, pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, kartu atsižvelgiant į iššūkius, susijusius su sienų apsauga ir migrantų nekriminalizavimu; pabrėžia, kad reikia patvirtinti visapusišką požiūrį, pagal kurį būtų pripažįstamas ekonominis ir socialinis darbuotojų migrantų indėlis priimančiosiose šalyse, tranzito šalių svarba ir teisėtų būdų įgyti pilietybę priimančiosiose šalyse nustatymo, ypatingą dėmesį skiriant perkeltiesiems asmenims, kuriems reikia prieglobsčio, svarba; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų supaprastinamas ir gerinamas teisėtas judumas tarp šalių, kartu užtikrinant darbo teisių atitikimą ir gerinant socialinės apsaugos sistemų koordinavimą;

37.  primygtinai ragina LAK šalis užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma socialinių, aplinkosaugos ir darbo teisių; ragina visapusiškai veiksmingai įgyvendinti TDO konvencijas ir laikytis pagrindinių darbo standartų, kurie, be kita ko, apima asociacijų laisvę ir teisę į kolektyvines derybas; be to, pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad būtų panaikintas bet koks priverčiamasis ar privalomasis darbas;

38.  atkreipia dėmesį į abiejų regionų patiriamus sunkumus gynybos ir saugumo srityje, apimančius terorizmą ir kovą su prekyba narkotikais bei organizuotu nusikalstamumu, ir ragina toliau stengtis stiprinti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje koordinuojant policijos ir kariuomenės veiklą, ypatingą dėmesį skiriant keitimuisi informacija; ragina Lotynų Amerikos šalis dalyvauti ES krizių valdymo ir taikos palaikymo misijose, kaip jos tai jau daro Kolumbijoje ir Čilėje; ragina tęsti karinį bendradarbiavimą siekiant sukurti specialiąsias skubios pagalbos gaivalinių ir humanitarinių nelaimių atvejais pajėgas; ragina toliau bendradarbiauti jūrų saugumo, nusiginklavimo, ginklų neplatinimo ir kontrolės srityse;

39.  ragina vienareikšmiškai gerbti valstybių teritorinio vientisumo principą;

40.  apgailestauja dėl humanitarinės pagalbos mažinimo ir nepritaria tam, kad pagalba toliau būtų mažinama tose vietovėse, kuriose šios pagalbos labiausiai reikia (Centrinės Amerikos šiaurinės dalies šalyse, Haityje ir Kolumbijoje), taip pat vietovėse, kurias ypač veikia klimato kaita ir gaivalinės nelaimės;

41.  smerkia kai kurių šalių vyriausybių, kurios atsisakė priimti tarptautinę humanitarinę pagalbą, veiksmus, dėl kurių tapo neįmanoma patenkinti pačių pagrindinių tų šalių poreikių; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę paraginti atitinkamas valdžios institucijas leisti teikti tokią pagalbą ir parengti pagalbos kiekvienai šaliai planus;

42.  ragina ES stengtis remti LAK šalis, kenčiančias dėl joms būdingo smurto ir nepriimtinai didelio žmogžudysčių, neteisminio mirties bausmės vykdymo ir priverstinio dingimo atvejų skaičiaus, nes neužtikrinus saugumo negali būti jokios tikros gerovės, orumo ir laimės; primygtinai ragina LAK šalis imtis veiksmų siekiant išspręsti kalėjimų perpildymo problemą ir pagerinti sąlygas kalėjimuose, užtikrinti, kad būtų apsaugotas sulaikytųjų fizinis ir psichologinis neliečiamumas, ištirti kankinimo ir blogo elgesio atvejus ir už juos nubausti, taip pat skatinti žmoniškiau elgtis su kaliniais, kad būtų užkirstas kelias maištams, kurie nuolat kyla kalėjimuose ir per kuriuos žūsta žmonės;

43.  pabrėžia, kad būtina stiprinti visų Atlanto vandenyno baseino šalių bendradarbiavimą kovos su prekyba narkotikais srityje, taip pat įtraukiant ir susijusias Vakarų Afrikos šalis, kurios yra svarbi Lotynų Amerikos ir Europos jungtis siunčiant narkotikus;

44.  prašo ES remti Centrinės Amerikos šalis, kenčiančias dėl organizuoto nusikalstamumo, kuris kelia grėsmę jų socialinei ir politinei struktūrai;

45.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga privalo toliau remti Centrinės Amerikos saugumo strategiją ir Karibų regiono saugumo strategiją;

46.  pabrėžia, kad skubiai reikia dėti didesnes pastangas siekiant kovoti su korupcija, mokestiniu sukčiavimu ir nebaudžiamumu, nes tai yra vienos iš pagrindinių kliūčių, trukdančių užtikrinti vystymąsi ir pagarbą teisinės valstybės principams, rengti laisvus ir skaidrius rinkimus, užtikrinti valdžių padalijimą ir vienodas galimybes naudotis nepriklausoma, nešališka ir profesionalia teismų sistema, remti gerą valdymą, šalinti institucinius trūkumus ir stiprinti administraciją; pripažįsta darbą, kurį šioje srityje atliko EUROsociAL;

47.  ragina ES ir LAK šalis imtis priemonių siekiant spręsti korupcijos problemą ir su ja kovoti, taikant tiek prevencines priemones, tiek teisėsaugos ir baudžiamojo persekiojimo priemones ir veiksmingai įgyvendinant daugiašales ir tarptautines kovos su korupcija konvencijas, taip pat pažymi, kad korupcija trukdo ne tik kurti socialinę ir ekonominę gerovę ir socialinę lygybę, bet ir užtikrinti politinį teisėtumą ir gerą valdymą; pabrėžia, kad, nesant nepriklausomų teisminių institucijų ir viešojo administravimo, skatinamas nepasitikėjimas viešojo sektoriaus institucijomis, kenkiama teisinei valstybei ir kurstomas smurtas; pabrėžia, kad, siekiant sustiprinti kovą su korupcija, būtinas skaidrumas, laisva žiniasklaida ir piliečių dalyvavimas; mano, kad turėtų būti nustatytos naujos tarptautinės nuostatos, pavyzdžiui, dėl automatinio keitimosi mokestine informacija ir banko paslapties panaikinimo, kurių laikantis būtų naikinami mokesčių rojai;

48.  ragina toliau bendradarbiauti aplinkos apsaugos klausimais, kurie yra itin svarbūs abiem regionams, ypatingą dėmesį skiriant energetikos pertvarkai ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesui, kurie turės įtakos abiejų regionų ekonomikai; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia remti su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusius mokslinius tyrimus ir tokios energijos sistemų diegimą, gamtos apsaugą, miškotvarką ir politikos priemones, kuriomis siekiama spręsti su klimato kaitos priežastimis ir padariniais regione, kuris patiria didžiulį klimato kaitos poveikį, susijusius klausimus, atsižvelgiant į vietovėse, kuriose vykdoma gamtos išteklių gavyba, gyvenančių vietos ir čiabuvių bendruomenių teises; pabrėžia, kad reikia toliau remti tokias iniciatyvas kaip programa EUrocLIMA ar Iberijos pusiasalio ir Lotynų Amerikos klimato kaitos biurų tinklas, laikantis Limos darnaus vystymosi, aplinkosaugos, kovos su klimato kaita ir energetikos darbotvarkės; pripažįsta bendrą poreikį įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos, siekiant sėkmingai įgyvendinti Paryžiaus susitarimus; pabrėžia poreikį toliau investuoti ir tęsti ES ir LAK institucijų ir įmonių tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant bendrai spręsti klausimus, susijusius su energetikos pertvarka, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir pagrindinės infrastruktūros gerinimu; pabrėžia, kad svarbu gerinti valdymą ir teismines procedūras, kad būtų apsaugoti miškai ir išplėsta ekologinio ūkininkavimo praktika;

49.  mano, kad būtina paspartinti derybas, siekiant greitai sudaryti išsamų, subalansuotą ir abipusiškai naudingą ES ir MERCOSUR partnerystės susitarimą, kaip nurodoma 2017 m. kovo 9 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose, kad būtų galima užbaigti galiojančių ES ir Lotynų Amerikos susitarimų rinkinį; pabrėžia, kad reikia baigti derybas ir pasiekti galutinį susitarimą, kurį Europos Parlamentas galėtų ratifikuoti iki šios kadencijos pabaigos, nes tai neabejotinai prisidės prie ekonomikos augimo ir užimtumo užtikrinimo abiejose ekonominėse zonose, taip pat prie mūsų istorinių, kultūrinių, politinių ir bendradarbiavimo ryšių ir mūsų tautų tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo;

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu pagreitinti vykstančias derybas dėl ES ir Meksikos visuotinio susitarimo atnaujinimo, ir ragina sudaryti šį susitarimą iki 2017 m. pabaigos; nurodo, kad svarbu baigti sudaryti ES ir Čilės asociacijos susitarimą iki 2018 m. pirmojo trimestro pabaigos; prašo valstybių narių parlamentų, kurie dar neratifikavo ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo, tai padaryti;

51.  pabrėžia neseniai įvykusio Ekvadoro prisijungimo prie daugiasektorinio susitarimo su Kolumbija ir Peru svarbą, taip pat primena, kad Bolivija taip pat galėtų prisijungti prie šio susitarimo, jei nuspręstų jame dalyvauti; palankiai vertina tai, kad Peru ir Kolumbijai patvirtintas bevizis režimas trumpalaikiam buvimui Šengeno erdvėje; atsižvelgdamas į tai, reikalauja tokio pat pobūdžio bevizį režimą patvirtinti Ekvadorui; nurodo, kad tokiais veiksmais padedama gerinti ES ekonominius ir kultūrinius ryšius su šiomis šalimis;

52.  pabrėžia, kad itin svarbu į ES ir LAK šalių asociacijos, prekybos ir investicijų susitarimus sistemingai įtraukti taisykles dėl įmonių atsakomybės ir nuostatas, kuriomis užtikrinama žmogaus teisių ir socialinių teisių apsauga;

53.  nurodo, kad Meksika ir Brazilija nurodytos kaip strateginės ES partnerės ir ragina tokį statusą suteikti ir Argentinai, kuri yra svarbi regiono veikėja ir MERCOSUR bei G 20 narė, ir atnaujinti institucinių santykių struktūrą;

54.  pripažįsta Iberijos pusiasalio ir Lotynų Amerikos šalių aukščiausiojo lygio susitikimų, kurių veiklos mechanizmai pastaraisiais metais buvo sutvirtinti, svarbą ir kartu pabrėžia Iberijos pusiasalio ir Lotynų Amerikos šalių generalinio sekretoriato (SEGIB) vaidmenį padedant rotacijos tvarka pirmininkaujančioms valstybėms; pabrėžia tokių susitikimų, kurie tampa dialogo, koordinavimo ir bendradarbiavimo forumu, bendrai šių dviejų regionų partnerystei teikiamą pridėtinę vertę; atsižvelgdamas į tai, prašo sukurti bendradarbiavimo mechanizmą – jis galėtų veikti pagal Komisijos ir (arba) Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir SEGIB susitarimo memorandumą arba bendrąjį susitarimą dėl bendradarbiavimo ir jį taikant būtų galima optimizuoti abiejų institucijų santykius ir jiems užtikrinti geresnės struktūros, tvarkingesnį ir sistemingesnį pagrindą; palankiai vertina tai, kad pastarajame aukščiausiojo lygio susitikime ypatingas dėmesys buvo skiriamas tokioms svarbioms sritims, kaip jaunimo reikalai, švietimas ir verslumas;

55.  pakartoja, kad EUROLAT asamblėja ir Europos Parlamento delegacijos yra labai veiksminga ir naudinga priemonė plėtojant strateginės partnerystės parlamentinį aspektą ir ES ir LAK politinį dialogą, į jį įtraukiant pilietinę visuomenę, kurios vaidmuo turėtų būti sustiprintas, nes per jas, be kita ko, piliečių prašymai perduodami ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimams; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti informuotumą apie asamblėjos diskusijas bei išvadas ir jų sklaidą, tiek kuriant sąveiką su ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimais, tiek naudojantis nacionaliniais ir regioniniais instituciniais kanalais;

56.  pabrėžia ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono fondo kaip tarptautinės organizacijos reikšmę ir ragina visas šešiasdešimt dvi jo nares, kurios turėtų atlikti svarbų vaidmenį remiant dviejų regionų partnerystę, skubiai ratifikuoti jos steigimo susitarimą ir prašo sukurti nuolatinius šio fondo ir EUROLAT asamblėjos bendradarbiavimo kanalus;

57.  pritaria tam, kad būtų išplėstas Europos investicijų banko išorės skolinimo Lotynų Amerikai įgaliojimas, siekiant išlaikyti ir plėtoti operacijas, vykdomas reaguojant į prioritetinių sričių, tokių kaip klimato kaitos padarinių švelninimas, socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės infrastruktūros plėtojimas ir parama MVĮ, finansavimo poreikius;

58.  ragina užtikrinti geresnį daugiašalį ES valstybių narių veiklos Amerikos valstybių plėtros banke ir Lotynų Amerikos plėtros banke koordinavimą, siekiant kuo labiau padidinti jų ekonominį poveikį LAK šalims skirtose programose;

59.  pakartoja, kad remia taikos procesą Kolumbijoje, kuris turi lemiamos svarbos Kolumbijos gyventojų ateičiai ir padėties regione, kurio dalimi ši šalis yra, stabilizavimui, ir įsipareigoja remti Kolumbijos vyriausybę įgyvendinant šį procesą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia į šį procesą įtraukti visą Kolumbijos visuomenę, ypač nukentėjusiųjų ir pilietinės visuomenės organizacijas, taip pat priverstinai perkeltuosius asmenis, taip pat užtikrinti kovotojų už žmogaus teises ir bendruomenės lyderių saugumą ir apsaugą; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti politinę ir finansinę paramą, be kita ko, pagal VBP reglamentą, ypač pagal jo 5 straipsnio 2 dalį, ir iš ES patikos fondo Kolumbijai, taip pat remia vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos paskirto specialiojo pasiuntinio Kolumbijai vaidmenį; reiškia pageidavimą, kad Nacionalinė išlaisvinimo armija taip pat įsipareigotų dalyvauti vykstančiame taikos procese;

60.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad, vis labiau įsivyraujant politiniam ir socialiniam nestabilumui, Venesueloje labai blogėja demokratijos, žmogaus teisių ir socialinė ir ekonominė padėtis; ragina Venesuelos vyriausybę užtikrinti valdžių padalijimą ir vyriausybės padalinių nepriklausomumą bei grąžinti Nacionalinei Asamblėjai visus konstitucinius įgaliojimus; be to, ragina Venesuelos vyriausybę užtikrinti, kad visi politiniai kaliniai būtų nedelsiant ir besąlygiškai paleisti, ir kuo skubiau paskelbti rinkimų kalendorių, kad galėtų įvykti laisvi ir skaidrūs rinkimų procesai; ragina tarptautinę bendruomenę, regiono subjektus ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją skatinti ir remti plataus masto nacionalinį susitarimą kaip vienintelį galimą sprendimą; prašo vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją aktyviai svarstyti kitas konstruktyvias politinio stabilumo šalyje skatinimo priemones; tokiomis aplinkybėmis atmeta bet kokius bandymus perduoti pagal konstituciją pripažintus jos įgaliojimus kuriam nors kitam organui;

61.  palankiai vertina 2016 m. gruodžio mėn. pasirašytą ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą; pabrėžia, kad svarbu paspartinti jo įgyvendinimą, kuris gali turėti teigiamos įtakos visai ES ir CELAC partnerystei; nurodo, kad politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas turėtų padėti gerinti Kubos piliečių gyvenimo sąlygas ir socialines teises, skatinti demokratijos pažangą ir pagrindinių laisvių užtikrinimą bei puoselėjimą; pabrėžia, kad susitarimo galiojimas priklausys nuo to, kaip veiksmingai Kubos vyriausybė įgyvendins susitarime ir remiantis Europos Parlamento rezoliucijomis numatytas žmogaus teisių nuostatas;

62.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir CELAC šalių vyriausybėms ir parlamentams.

  • [1]  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0016.  
  • [2]  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0269.
  • [3]  Priimti tekstai, P8_TA(2017)0200.
  • [4]  Priimti tekstai, P8_TA(2017)0297.
  • [5]  Priimti tekstai, P8_TA(2014)0041.
  • [6]  http://www.europarl.europa.eu/intcoop/eurolat/assembly/plenary_sessions/montevideo_2016/adopted_docs/trade_en.pdf
  • [7]  http://www.europarl.europa.eu/intcoop/eurolat/assembly/plenary_sessions/montevideo_2016/adopted_docs/poverty_en.pdf
  • [8]  http://www.europarl.europa.eu/intcoop/eurolat/assembly/plenary_sessions/montevideo_2016/adopted_docs/pparties_en.pdf
  • [9]  http://www.europarl.europa.eu/intcoop/eurolat/assembly/plenary_sessions/montevideo_2016/adopted_docs/china_en.pdf
  • [10]  http://www.europarl.europa.eu/intcoop/eurolat/assembly/plenary_sessions/athens2014/adopted_docs/femicide/1026102en.pdf
  • [11]  http://www.europarl.europa.eu/intcoop/eurolat/assembly/plenary_sessions/montevideo_2016/adopted_docs/migration_en.pdf
  • [12]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0141.
  • [13]  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0280.

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (31.5.2017)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl ES politinių santykių su Lotynų Amerika
(2017/2027(INI))

Nuomonės referentas: Enrique Guerrero Salom

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad net patyrus didelę ekonominę plėtrą, dėl kurios sumažėjo skurdas ir nelygybė, nelygybė tebėra didelė kliūtis regiono, kuriame 175 mln. žmonių gyvena skurde ir atskirtyje, ypač moterys ir nepilnamečiai, plėtrai; pabrėžia, kad siekiant spręsti šį klausimą labai svarbūs yra ekonomikos augimas, socialinis vystymasis, teisingas turto paskirstymas ir visuotinis pagrindinių viešųjų paslaugų teikimas;

2.  mano, kad darnaus vystymosi tikslų (DVT) rezultatai turi būti pagrindinis ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų regiono (LAK) bendradarbiavimo tikslas; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) susitarti su LAK šalimis dėl veiksmingų strategijų DVT pasiekti; ragina Sąjungą skatinti paramos biudžetui programas;

3.  mano, jog, kadangi Europos Sąjunga yra didžiausia pagalbos teikėja LAK regione, šios pagalbos, įskaitant pagalbą vidutines pajamas gaunančioms šalims, kuriose tebėra skirtumų tarp įvairių geografinių vietovių, tarp miesto ir kaimo vietovių ir kurie ypač veikia moteris ir mažumas, nutraukimas būtų žingsnis atgal, kuris trukdytų regionui vystytis ateityje; taigi ragina Komisiją ir Tarybą prisiimti nedviprasmiškus įsipareigojimus LAK ir ypač Centrinės Amerikos atžvilgiu, ir taip pat tinkamai atsižvelgti į būsimą ES ir AKR partnerystę, nė vienos šalies nepalikti atskirtos ir sumažinti poveikį šalims, kurios neseniai pasiekė arba įgijo vidutines pajamas gaunančios šalies statusą arba vykdo perėjimo prie šio statuso procesą;

4.  laikosi nuomonės, kad dabartinėmis regioninėmis ir pasaulinėmis aplinkybėmis ES turėtų stiprinti savo santykius su LAK susitelkdama į didesnį bendradarbiavimą visose srityse, siekiant sukurti dvišalius santykius aukščiausiu lygmeniu;

5.  ragina Komisiją nurodyti esamas priemones ir aprūpinti jas pakankamomis lėšomis, imantis tinkamų veiksmų joms suderinti su veiksmingumo, lėšų priskiriamumo, suderinimo, abipusės atsakomybės ir suderinimo su LAK šalių vystymosi strategijomis principais, kad būtų galima padėti LAK šalims spręsti iškilusias problemas ir prisitaikyti prie galimo oficialios paramos vystymuisi (OPV) sumažinimo; ragina į tokias priemones įtraukti įgūdžių ir mokymo perkėlimą ir padėti vykdyti biudžeto viešųjų finansų valdymo reformas, kurios padėtų skatinti augimą ir teikti aukštos kokybės viešąsias paslaugas;

6.  remia Lotynų Amerikos šalių iniciatyvą parengti pagrindų susitarimą dėl Jungtinių Tautų padedamo valstybės skolos restruktūrizavimo;

7.  apgailestauja dėl humanitarinės pagalbos mažinimų ir nepritaria tam, kad pagalba toliau būtų mažinama tose vietovėse, kuriose šios pagalbos labiausiai reikia (Centrinės Amerikos šiaurinės dalies šalyse, Haityje ir Kolumbijoje), taip pat vietovėse, kurias ypač veikia klimato kaita ir gaivalinės nelaimės);

8.  smerkia kai kurių šalių vyriausybių, kurios atsisakė priimti tarptautinę humanitarinę pagalbą, veiksmus, dėl kurių tapo neįmanoma patenkinti tų šalių pačių pagrindinių poreikių; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę paraginti atitinkamas valdžios institucijas įsileisti tokią pagalbą ir kiekvienai šaliai parengti pagalbos planą;

9.  pabrėžia, kad skubiai reikia dėti didesnes pastangas siekiant kovoti su korupcija, mokestiniu sukčiavimu ir nebaudžiamumu, nes tai yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių užtikrinti vystymąsi, pagarbą teisinės valstybės principams, rengti laisvus ir skaidrius rinkimus, užtikrinti valdžių padalijimą ir vienodas galimybes naudotis nepriklausoma, nešališka ir profesionalia teismų sistema, remti gerą valdymą, šalinti institucinius trūkumus ir stiprinti administraciją; pripažįsta darbą, kurį šioje srityje atliko EUROsociAL;

10.  susirūpinęs pažymi, kad LAK šalyse pastarąjį dešimtmetį vykstantys žemės grobimai yra susiję su žemės ūkio maisto produktų, pašarų ir kuro kompleksu ir su klimato kaitos švelninimo strategijomis (t. y. miškai įtraukiami į anglies dioksido kompensavimo programą, kaip tai yra REDD+ atveju); taip pat pažymi, kad dėl didėjančios regioninės ir tarptautinės mineralų ir iškastinio kuro paklausos buvo sudarytos didelio masto kasybos koncesijos, kurios gali daryti poveikį bendruomenių žemės naudojimo teisėms; ragina LAK valstybes pripažinti visas teisėtas teises į žemę, įskaitant neformalaus, vietinių gyventojų ir paprotinio valdymo teises pagal FAO Valdymo gaires, ir tvirtai laikytis laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto vietos gyventojų, kuriuos veikia susitarimai dėl žemės, sutikimo principo;

11.  pabrėžia, kad LAK regione nužudytų žmogaus teisių gynėjų skaičius yra didžiausias pasaulyje; ragina, kad įgyvendinant vystymosi programas būtų atsižvelgiama į ypatingą žmogaus teisių gynėjų pažeidžiamumą ir ryžtingai prisidedama prie jų apsaugos; ragina EIVT labiau stengtis prižiūrėti žmogaus teisių gynėjų apsaugai skirtų lėšų valdymą;

12.  ragina vystant dvišalius santykius atsižvelgti į tarptautinių žmogaus teisių sutarčių laikymąsi, įvairių vyriausybių dalyvavimą regioninėse organizacijose ir bendradarbiavimą su Amerikos šalių žmogaus teisių komisija;

13.  mano, kad svarbiausios yra viešosios politikos kryptys, ypač sveikatos, švietimo ir mokymo, ir privačios iniciatyvos, kuriomis užtikrinama daugiau galimybių beveik 30 mln. jaunuolių, kurie nedirba ir nesimoko; pabrėžia, kad vykdant vystymosi programas būtina spręsti aukšto lygio konfliktų, smurto, organizuoto nusikalstamumo ir žmogžudysčių problemas, kurios daro poveikį visų pirma jaunimui ir paaugliams ir yra vienas iš pagrindinių iššūkių LAK šalyse;

14.  pabrėžia, kad labai svarbu išnagrinėti galimybes, kaip padidinti užsienio investicijas ir labiau įtraukti privatųjį sektorių, taip pat skatinti tai daryti, laikantis sistemos, kuria nepažeidžiamos žmogaus teisės, aplinkos apsaugos bei darbo teisės ir kurią taikant investuotojai pritartų Jungtinių Tautų remiamiems atsakingo investavimo principams ir juos taikytų, kartu užtikrindami investicijų teisinį tikrumą ir įmonių socialinės atsakomybės principą;

15.  atsižvelgdamas į rekomendacijas, pateiktas Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl finansavimo derinimo, ragina Komisiją savo programoms taikyti įvykdomus kriterijus dėl vystymosi veiksmingumo principų, ypač savarankiškumo, derinimo su šalimis partnerėmis, vystymosi ir finansinio papildomumo, skaidrumo ir atskaitomybės aspektais;

16. ragina EIB ir kitas valstybių narių vystymosi finansavimo institucijas veiksmingai užtikrinti, kad įmonės, gaunančios jų paramą, nedalyvautų mokesčių slėpimo veikloje, naudodamosi lengvatinių mokesčių centrais ir mokesčių rojais, ir kad būtų galima veiksmingai nustatyti ir stebėti pinigų srautus, skolos tvarumą ir pridėtinę vertę jų darnaus vystymosi projektams;

17.  pabrėžia, kaip svarbu koordinuoti veiksmus įvairiose viešosios politikos srityse, ir ragina skatinti visų politinių ir socialinių subjektų, profesinių sąjungų ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą tiek centriniu, tiek vietos lygmeniu įgyvendinant DVT; mano, kad viešasis sektorius visada visiems turi teikti vystymuisi esminę reikšmę turinčias viešąsias gėrybes ir kad galimybė ginti savo teises nuo žmogaus teisių pažeidimų taip pat turi būti teikiama visiems, net ir tada, kai tokius pažeidimus daro įmonės;

18.  pabrėžia, kad ekonomikos augimas ir prekyba yra pagrindiniai elementai siekiant tvaraus vystymosi, tačiau jų nepakanka siekiant sumažinti skurdą, nelygybę ir atskirtį; ragina vykdyti veiksmingą politiką, kuri padėtų sumažinti šias problemas per diversifikuotą, darnų ir įtraukų augimą, daug dėmesio skiriant socialiniams klausimams, institucinei paramai ir pagarbai žmogaus teisėms;

19.  pabrėžia, kad LAK vis dar turi didelių su valstybės skola susijusių problemų; ragina valstybės skolai taikyti žmogaus poreikiais grindžiamą požiūrį taikant UNCTAD principus; taigi palankiai vertina JT darbą siekiant sukurti tarptautinį valstybės skolos pertvarkymo mechanizmą;

20.  pabrėžia, kad dėl savo geografinių ir geologinių charakteristikų LAK regionas yra labai pažeidžiamas gaivalinių nelaimių požiūriu ir kad ši padėtis blogėja dėl klimato kaitos, kurios problema turi būti sprendžiama pasauliniu mastu laikantis bendros, bet diferencijuotos atsakomybės principo; ragina Komisiją ir LAK šalis kovoti su klimato kaitos priežastimis, imtis atsparumo klimato kaitai priemonių ir patvirtinti rizikos prevencijos strategijas ir protokolus siekiant greito humanitarinės pagalbos mobilizavimo ekstremaliųjų situacijų atveju;

21.  ragina į LAK vystymo programas įtraukti pažangų požiūrį į lytis, teikti paramą moterų pagrindinėms teisėms ir laisvėms, užtikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir skatinti moterų galimybes patekti į darbo rinką; pabrėžia, kad, kaip teigia Lotynų Amerikos ekonomikos komisija (CEPAL), šiame regione kasdien nužudoma vidutiniškai 12 moterų; taigi pabrėžia, kad moterų žudymų ir diskriminacijos nutraukimas turėtų būti prioritetinis vystymosi ir DVT siekimo tikslas;

22.  primena ES ir CALAC (Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrija) 2013 m. ir 2015 m. veiksmų planuose ES prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su smurto prieš moteris panaikinimu, ir išreiškia susirūpinimą dėl to, kad neįgyvendinamos 7 skyriaus dėl lyčių lygybės skatinimo nuostatos; ragina valstybes nares ir EIVT bendradarbiauti ir skirti ekonominius ir institucinius išteklius, kad būtų užtikrintas veiksmų planuose sutartų rekomendacijų dėl lyčių lygybės skatinimo, visų pirma dėl visų formų smurto panaikinimo, įgyvendinimas, laikantis Belém do Pará konvencijos, Stambulo konvencijos ir Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

23.  ragina užtikrinti geresnį LAK regiono, taip pat atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų rėmimo politikos ir programų koordinavimą; ragina laikytis ES ir Lotynų Amerikos šalių aukščiausiojo lygio susitikimuose prisiimtų įsipareigojimų ir jiems vykdyti skirti reikalingus finansinius išteklius.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

30.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

0

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Stelios Kouloglou, Arne Lietz, Linda McAvan, Vincent Peillon, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Eleni Theocharous, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Ádám Kósa, Cécile Kashetu Kyenge, Paul Rübig, Judith Sargentini

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

17

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Paavo Väyrynen

ECR

Eleni Theocharous

EFDD

Ignazio Corrao

PPE

Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Ádám Kósa, Paul Rübig, Bogdan Brunon Wenta

S&D

Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Cécile Kashetu Kyenge, Arne Lietz, Linda McAvan, Vincent Peillon, Elly Schlein

0

-

 

 

5

0

GUE/NGL

Stelios Kouloglou, Lola Sánchez Caldentey

PPE

Anna Záborská,

Verts/ALE

Maria Heubuch, Judith Sargentini

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

11.7.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

55

7

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Bas Belder, Mario Borghezio, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Lorenzo Cesa, Aymeric Chauprade, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Arnaud Danjean, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ryszard Antoni Legutko, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Alex Mayer, David McAllister, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tonino Picula, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jordi Solé, Jaromír Štětina, Charles Tannock, László Tőkés, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl, Elena Valenciano, Geoffrey Van Orden, Hilde Vautmans, Anders Primdahl Vistisen, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Brando Benifei, Luis de Grandes Pascual, András Gyürk, Javi López, Marietje Schaake, Eleni Theocharous, Ernest Urtasun, Bodil Valero, Paavo Väyrynen, Marie-Christine Vergiat

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Ádám Kósa

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

55

+

ALDE

Petras Auštrevičius, Iveta Grigule, Javier Nart, Jozo Radoš, Marietje Schaake, Ivo Vajgl, Hilde Vautmans, Paavo Väyrynen

ECR

Bas Belder, Ryszard Antoni Legutko, Charles Tannock, Eleni Theocharous, Geoffrey Van Orden, Anders Primdahl Vistisen

EPP

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Elmar Brok, Lorenzo Cesa, Arnaud Danjean, Michael Gahler, András Gyürk, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ádám Kósa, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Alojz Peterle, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, László Tőkés, Luis de Grandes Pascual, Jaromír Štětina

S&D

Francisco Assis, Brando Benifei, Andi Cristea, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Arne Lietz, Javi López, Andrejs Mamikins, Alex Mayer, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Elena Valenciano, Boris Zala

VERTS/ALE

Klaus Buchner, Barbara Lochbihler, Tamás Meszerics, Jordi Solé, Ernest Urtasun, Bodil Valero

7

-

EFDD

James Carver

GUE/NGL

Javier Couso Permuy, Sabine Lösing, Sofia Sakorafa, Miguel Urbán Crespo, Marie-Christine Vergiat

NI

Janusz Korwin-Mikke

2

0

EFDD

Fabio Massimo Castaldo

ENF

Mario Borghezio

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinė informacija - Privatumo politika