PRANEŠIMAS dėl moterų ekonominio įgalėjimo ES privačiajame ir viešajame sektoriuose
13.9.2017 - (2017/2008(INI))
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėja: Anna Hedh
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl moterų ekonominio įgalėjimo ES privačiajame ir viešajame sektoriuose
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 ir 10 straipsnius, 153 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 157 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 ir 33 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)[1],
– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB[2],
– atsižvelgdamas į 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (Motinystės atostogų direktyva)[3],
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl 2008 m. liepos 2 d. Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426),
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 2 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas[4],
– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Motinystės atostogų direktyvą (COM(2008)0637),
– atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą 2010 m. spalio 20 d. per pirmąjį svarstymą siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/.../ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, ir priemonių, skirtų padėti darbuotojams derinti profesinį ir šeimos gyvenimą, nustatymo[5],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvą 2013/62/ES, kuria dėl Majoto statuso dalinio pakeitimo Europos Sąjungos atžvilgiu iš dalies keičiama Direktyva 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų[6],
– atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose) (COM(2012)0614),
– atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą 2013 m. lapkričio 20 d. per pirmąjį svarstymą siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių[7],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES[8],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl vienodo užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams principo taikymo[9],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl motinystės atostogų[10],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų ES[11],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvos 2010/18/ES, įgyvendinančios patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančios Direktyvą 96/34/EB[12], taikymo,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas: lyčių aspektas“[13],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo[14],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių užimtumo galimybių direktyvos), taikymo[15],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“[16],
– atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai dėl ES prioritetų 61-ojoje Jungtinių Tautų moterų padėties komisijos sesijoje[17],
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.[18],
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl moterų ir jų vaidmens kaimo vietovėse[19],
– atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas „Lygios moterų ir vyrų galimybės pajamų srityje. Vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimas“,
– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadose patvirtintą 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą[20],
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 7 d. Komisijos rekomendaciją dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo stiprinimo didinant skaidrumą (2014/124/ES)[21],
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Komisijos iniciatyvą „Veiksmų gairės: naujos priemonės siekiant spręsti dirbančių šeimų patiriamas profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros problemas“ ir konsultacijas su visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais šiuo klausimu,
– atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, pirmąsias visuotines verslo ir žmogaus teisių gaires, kurias 2011 m. birželio 16 d. JT žmogaus teisių taryboje vienareikšmiškai patvirtino visos JT valstybės narės; atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą dėl įmonių socialinės atsakomybės (COM(2011)0681), kuriuo ES valstybės narės raginamos verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus pritaikyti savo nacionalinėms aplinkybėms,
– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo (COM(2017)0250),
– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva“ (COM(2017)0252),
– atsižvelgdamas į Europos investicijų banko grupės strategiją dėl lyčių lygybės ir moterų ekonominio įgalėjimo,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278), ypač į jo 3.1 skyrių „Moterų dalyvavimo darbo rinkoje didinimas ir vienoda moterų ir vyrų ekonominė nepriklausomybė“,
– atsižvelgdamas į 2017 m. Komisijos ataskaitą dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje, ypač jos 1 skyrių dėl moterų dalyvavimo darbo rinkoje didinimo ir vienodos ekonominės nepriklausomybės ir 2 skyrių dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pajamų ir pensijų skirtumų mažinimo,
– atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitas – 2016 m. ataskaitą „Vyrų ir moterų užimtumo skirtumai. Problemos ir sprendimai“, 2016 m. ataskaitą „Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Sprendimų kūrimas kiekvienam žmogui“, 2014 m. ataskaitą „Socialiniai partneriai ir lyčių lygybė Europoje“, 2014 ir 2015 m. ataskaitas „Profesinio gyvenimo raida Europoje. Metinė EurWORK apžvalga“ ir 2016 m. 6-ąją Europos darbo sąlygų tyrimo apžvalgos ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 1951 m. TDO konvenciją dėl vienodo atlyginimo, 1994 m. TDO konvenciją dėl darbo ne visą darbo laiką, 1996 m. TDO konvenciją dėl darbo namuose, 2000 m. TDO konvenciją dėl motinystės apsaugos ir 2011 m. TDO konvenciją dėl namų ūkio darbuotojų,
– atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 24 d. Jungtinių Tautų moterų padėties komisijos 61-oje sesijoje sutartas išvadas „Moterų ekonominis įgalėjimas besikeičiančiame darbo pasaulyje“,
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. JT generalinio sekretoriaus aukšto lygio grupės moterų ekonominio įgalėjimo klausimais pranešimą „Nepamirškime nė vieno. Raginimas imtis veiksmų siekiant lyčių lygybės ir moterų ekonominio įgalėjimo“,
– atsižvelgdamas į Pekino veiksmų platformą ir į JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0271/2017),
A. kadangi ES yra įsipareigojusi skatinti lyčių lygybę ir užtikrinti lyčių aspekto integravimą į visus savo veiksmus;
B. kadangi moterų lygiavertis dalyvavimas darbo rinkoje ir ekonominių sprendimų priėmimo procese yra ir būtina moterų įgalėjimo sąlyga, ir jų įgalėjimo padarinys;
C. kadangi visoje ES moterų vis dar gerokai per mažai darbo rinkoje ir valdymo organuose – moterų ten vis dar dirba beveik 12 proc. mažiau negu vyrų;
D. kadangi pagrindinės moterų ekonominio įgalėjimo kliūtys yra šios: nepalankios socialinės normos, diskriminaciniai įstatymai arba teisinės apsaugos nebuvimas, neužtikrintas vienodas neapmokamo namų ūkio darbo ir priežiūros veiklos padalijimas tarp vyrų ir moterų ir neužtikrinta prieiga prie finansinių, skaitmeninių ir nuosavybės išteklių; kadangi šias kliūtis dar gali padidinti susijusi diskriminacija[22], pavyzdžiui, dėl rasės ir etninės kilmės, religijos, negalios, sveikatos, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos ir (arba) socialinių ir ekonominių sąlygų;
E. kadangi struktūrinės moterų ekonominio įgalėjimo kliūtys yra įvairių susikertančių nelygybės, stereotipų ir diskriminacijos formų privačiojoje ir viešojoje sferose rezultatas;
F. kadangi moterų ekonominis įgalėjimas vienu metu yra ir teisingas, ir pažangus dalykas, visų pirma todėl, kad tai yra esminis lyčių lygybės aspektas ir atitinkamai pagrindinių žmogaus teisių klausimas, antra – didesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje prisideda prie darnaus ekonomikos vystymosi visais visuomenės lygmenimis; kadangi įmonės, kurios vertina moteris ir sudaro joms sąlygas visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir sprendimų priėmimo procesuose, labiau klesti ir padeda didinti produktyvumą ir ekonomikos augimą; kadangi, Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) duomenimis, užtikrinant didesnę lyčių lygybę iki 2050 m. ES būtų sukurta 10,5 mln. papildomų vietų, užimtumo lygis ES padidėtų iki beveik 80 proc., ES BVP vienam gyventojui padidėtų 6,1–9,6 proc., o augimas valstybėse narėse iki 2050 m. padidėtų 15–45 proc.;
G. kadangi strategijoje „Europa 2020“ kaip vienas iš ES tikslų nustatytas siekis užtikrinti 75 proc. vyrų ir moterų užimtumą iki 2020 m. ir visų pirma panaikinti lyčių nelygybę užimtumo srityje; kadangi siekiant sudaryti palankesnes sąlygas moterims dalyvauti darbo rinkoje reikės suderintų pastangų;
H. kadangi 2015 m. pabaigoje Komisija paskelbė 2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų planą, kuriame moterų ekonominės teisės ir įgalėjimas nurodyti kaip viena iš keturių pagrindinių veiksmų sričių;
I. kadangi vyrų ir moterų atlyginimo, darbo užmokesčio ir pensijų išmokų skirtumo mažinimas ir kova su moterų skurdu yra viena iš prioritetinių sričių, kurias Komisija apibrėžė dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“;
J. kadangi pagal visus 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) yra užsibrėžti moterų ekonominio įgalėjimo tikslai;
K. kadangi tinkama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra daro teigiamą poveikį laipsniškam perėjimui prie vienodai uždirbančių ir vienodas priežiūros pareigas turinčių asmenų modelio, taip pat turi teigiamo poveikio sveikatai ir skatina įtraukios ekonominės aplinkos sąlygas, augimą, konkurencingumą, didina bendrą dalyvavimo darbo rinkoje lygį, skatina lyčių lygybę, skurdo grėsmės mažėjimą ir kartų solidarumą, taip pat padeda spręsti senėjančiai visuomenei kylančius iššūkius;
L. kadangi, Eurostato duomenimis, Europos Sąjungoje 31,5 proc. dirbančių moterų dirba ne visą darbo laiką (palyginti su 8,2 proc. dirbančių vyrų) ir kadangi tik kiek daugiau nei 50 proc. moterų dirba visą darbo laiką (palyginti su 71,2 proc. vyrų), o tai yra 25,5 proc. atotrūkis kalbant apie darbą visą darbo laiką; kadangi priežiūros pareigos yra beveik 20 proc. ekonomiškai neaktyvių moterų neaktyvumo priežastis, o ekonomiškai neaktyvių vyrų atveju šis rodiklis yra mažesnis negu 2 proc.; kadangi dėl pareigų priežiūros srityje ir sunkumų derinant profesinį ir asmeninį gyvenimą moterys daug dažniau nei vyrai dirba ne visą darbo laiką arba yra ekonomiškai neaktyvios, o tai turi neigiamo poveikio jų darbo užmokesčiui ir pensijų pajamoms;
M. kadangi dauguma prižiūrimų asmenų paprastai būna vaikai, vyresnio amžiaus šeimos nariai ir neįgalūs prižiūrinčių asmenų, kuriems už šį darbą nemokama, šeimos nariai;
N. kadangi moterys atlieka bent pustrečio karto daugiau nemokamo darbo namų ūkyje ir priežiūros pareigų negu vyrai;
O. kadangi motinystė neturėtų būti vertinama kaip kliūtis moterų profesiniam tobulėjimui ir jų emancipacijai;
P. kadangi moterys ir vyrai turi lygias teises ir pareigas, susijusias su motinyste ir tėvyste (išskyrus teisę į atsigavimo priemones po gimdymo) ir kadangi vaikus auginti reikėtų dalijantis pareigomis, taigi nereikėtų jų priskirti tik motinoms;
Q. kadangi 2015 m. vidutinis moterų, turinčių vaiką iki 6 metų, užimtumo rodiklis buvo beveik 9 proc. mažesnis nei mažų vaikų neturinčių moterų ir kadangi kai kuriose valstybėse šis skirtumas viršijo 30 proc.;
R. kadangi diskriminacija dėl motinystės ir tėvystės norint patekti į darbo rinką ir joje išsilaikyti yra nepriimtinas moterų diskriminacijos pagrindas;
S. kadangi turėtų būti sukurta viešai prieinama darbo užmokesčio apžvalgų sistema (įskaitant duomenų rinkimą) siekiant daryti spaudimą tiek privačiajam, tiek viešajam sektoriams, kad juose būtų įvertinta mokėjimo sistema ir panaikinti nustatyti skirtumai dėl lyties; tokia sistema gali taip pat padėti kurti sąmoningumo kultūrą, kuria vadovaujantis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas tam tikrame sektoriuje ar įmonėje būtų socialiai nepriimtinas;
T. kadangi buvo nustatyta, kad taikant kvotas greta geresnio naudojimosi tinkamų darbuotojų pasiūla pagerėja privačių įmonių rezultatai ir platesniu mastu skatinamas ekonomikos augimas;
U. kadangi lyčių lygybė ir atstovavimo darbuotojams įvairovė bendrovių valdybose yra esminis demokratijos principas, darantis teigiamą ekonominį poveikį, pvz., taikomas įtraukus strateginis sprendimų priėmimas ir pastebimas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažėjimas;
V. kadangi, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimų duomenimis, įmonės, kurių valdybose dirba daugiau moterų, yra pelningesnės negu tos, kurių valdybose dirba vien vyrai;
W. kadangi sektoriams, kuriuose paprastai dirba daugiau moterų, arba funkcijoms, kurias daugiausia atlieka moterys, palyginti su sektoriais ir funkcijomis, kuriuose vyrauja vyrai, būdingi žemesni atlyginimai, todėl susidaro vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai, kurie šiuo metu sudaro atitinkamai 16 proc. ir 40 proc.;
X. kadangi TDO parengė sistemą, kurioje darbo vietos vertinamos atsižvelgiant į keturis veiksnius – kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas, ir jos įvertinamos atsižvelgiant į jų svarbą atitinkamai įmonei ar organizacijai;
Y. kadangi socialiniai partneriai gali stiprinti moterų ekonominį įgalėjimą pasitelkdami kolektyvines derybas, siekdami užtikrinti vienodą atlygį moterims ir vyrams, investuodami į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, skatindami moterų karjeros raidą įmonėse ir teikdami informaciją bei šviesdami apie darbuotojų teises;
Z. kadangi duomenys patvirtinta, kad darbo užmokesčio skirtumai mažesni tais atvejais, kai svarbus vaidmuo tenka kolektyvinėms deryboms[23];
Aa. kadangi, Eurostato duomenimis, Europos Sąjungoje 24,4 proc. moterų gresia skurdas arba socialinė atskirtis, o vienišoms motinoms, vyresnėms nei 55 metų amžiaus moterims ir neįgalioms moterims kyla itin didelė nedarbo ir neveiklumo darbo rinkoje rizika;
Ab. kadangi Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) įgyvendinimas yra būtina moterų įgalėjimo ir atitinkamai lyčių lygybės sąlyga; kadangi smurtas dėl lyties yra nepriimtina diskriminacijos ir pagrindinių teisių pažeidimo forma ir jis turi neigiamo poveikio ne tik moterų sveikatai ir gerovei, bet ir moterų galimybėms įsidarbinti ir finansiniam nepriklausomumui; kadangi smurtas prieš moteris yra viena iš pagrindinių kliūčių lyčių lygybei, o švietimo priemonėmis galima sumažinti smurto dėl lyties pavojų; kadangi su tuo susijęs socialinis bei ekonominis įgalėjimas gali padėti moterims išvengti smurto atvejų; kadangi smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje, įskaitant seksizmą ir seksualinį priekabiavimą, turi rimtų neigiamų padarinių visiems susijusiems darbuotojams, jų kolegoms ir šeimoms, taip pat organizacijoms, kuriose jie dirba, ir visai visuomenei, ir iš dalies gali būti moterų pasitraukimo iš darbo rinkos priežastis;
Ac. kadangi ekonominis smurtas yra smurto dėl lyties, patiriamo kasdieniame moterų gyvenime, forma, trukdanti moterims visapusiškai įgyvendinti savo teisę į laisvę, nuolat atkurianti lyčių nelygybę ir apskritai menkinanti moterų vaidmenį visuomenėje;
Ad. kadangi daugelis tyrimų aiškiai parodė, kad griežtos taupymo politikos priemonės ir viešojo sektoriaus išteklių mažinimas turėjo didžiulį neigiamą poveikį moterims, jų ekonominiam įgalėjimui ir lyčių lygybei;
Ae. kadangi švietimas, kvalifikacijos ir įgūdžių įgijimas yra būtini moterų įgalėjimui socialiniu, kultūriniu ir ekonominiu lygmenimis, o švietimo galimybės, kuriomis pagerinamas moterų ir mergaičių ekonominis įgalėjimas, pripažįstamos vienu iš svarbiausių elementų kovojant su tokia nelygybe kaip, pavyzdžiui, nepakankamas atstovavimas sprendimų priėmimo ir vadovaujamose pareigybėse, taip pat inžinerijos ir mokslo srityse;
Af. kadangi skaitmeninimas turi teigiamą poveikį formuojant naujas darbo galimybes ir skatinant konstruktyviai pereiti prie lankstesnės darbo tvarkos, ypač į darbo rinką patenkančioms arba į ją grįžtančioms moterims, taip pat stengiantis geriau subalansuoti ir moterų, ir vyrų priežiūros veiklą ir profesinį gyvenimą;
I. Bendrieji aspektai
1. mano, kad moterų dalyvavimas ekonomikoje ir ekonominis įgalėjimas yra itin svarbūs stiprinant jų pagrindines teises, sudarant joms galimybę įgyti ekonominę nepriklausomybę, daryti įtaką visuomenėje ir būti atsakingoms už savo gyvenimą; be to, taip panaikinamos nematomos lubos, trukdančios joms prilygti vyrams profesiniame gyvenime; todėl ragina moterų ekonominio įgalėjimo siekti politinėmis ir finansinėmis priemonėmis;
2. pabrėžia, jog moterų teisių ir ekonominio įgalėjimo stiprinimas reiškia, kad būtina spręsti giliai įsišaknijusią vyrų ir moterų nelygių galių problemą, sukeliančią diskriminaciją ir smurtą prieš moteris ir mergaites bei LGBTI asmenis; taip pat pabrėžia, kad vyrų ir moterų galių struktūra yra susijusi su kitų formų diskriminacija ir nelygybe, pvz., dėl rasės, negalios, amžiaus ir lytinės tapatybės;
3. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visų asmenų lygybę ir nediskriminavimą darbo vietoje;
4. ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Užimtumo lygybės direktyvą ir Direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo; ragina Komisiją užtikrinti, kad šios direktyvos būtų geriau taikomos;
5. atkreipia dėmesį į tai, kad mažas moterų užimtumas ir moterų atskirtis nuo darbo rinkos turi neigiamo poveikio moterų ekonominiam įgalėjimui; atkreipia dėmesį į tai, kad, Eurofound duomenimis, dėl mažesnio moterų užimtumo patiriamos bendros metinės ekonominės sąnaudos, atsižvelgiant į negautas pajamas, nesumokėtas socialinio draudimo įmokas ir papildomas viešųjų finansų išlaidas, 2013 m. sudarė 2,8 proc. ES BVP arba 370 mlrd. EUR, o moterų atskirties nuo darbo rinkos sąnaudos – 1,2–2 mln. EUR (priklausomai nuo moterų išsilavinimo lygio);
6. pabrėžia, kad moterų ekonominis įgalėjimas ir lygios galimybės darbo rinkoje itin svarbios ne tik pačioms moterims, bet ir būtinos siekiant ES ekonomikos augimo, atsižvelgiant į daromą teigiamą poveikį BVP ir verslo įmonių įtraukumui ir konkurencingumui, taip pat sprendžiant iššūkius, susijusius su senėjančia visuomene ES; atkreipia dėmesį į tai, kad, 2009 m. tyrimo duomenimis, ES BVP teoriškai galėtų padidėti beveik 27 proc., jei darbo rinkoje būtų užtikrinama visiška lyčių pusiausvyra;
II. Veiksmai ir priemonės siekiant didesnio moterų ekonominio įgalėjimo
Geresnė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra
7. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, pateikė pasiūlymų dėl ne teisėkūros procedūra priimamų aktų ir pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriais numatomos kelių rūšių atostogos siekiant spręsti XXI-ojo amžiaus iššūkius; pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymai yra gera pradžia siekiant patenkinti Europos Sąjungos piliečių lūkesčius, nes tokiu būdu moterims ir vyrams bus sudaromos sąlygos tolygiau dalytis profesines, šeimos ir socialines pareigas, ypač kai tai susiję su pagalba priklausomiems asmenims ir vaikų priežiūra; ragina visas institucijas kuo greičiau imtis veiksmų šio dokumentų rinkinio atžvilgiu;
8. ragina valstybes nares didinti apsaugą nuo diskriminacijos ir neteisėto atleidimo, susijusių su asmens profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, ir užtikrinti galimybes siekti teisingumo ir kreiptis į teismą; ragina Komisiją intensyviau stebėti, kaip į nacionalinę teisę perkeliami ir įgyvendinami ES teisės aktai kovos su diskriminacija srityje, prireikus inicijuoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir skatinti laikytis reikalavimų, be kita ko, rengiant informavimo kampanijas, kuriomis būtų siekiama didinti informuotumą apie teisės aktuose įtvirtintas teises į vienodą požiūrį;
9. pabrėžia, kad per atostogas turėtų būti ir toliau mokamas darbo užmokestis ir socialinio draudimo įnašai;
10. ragina valstybes nares užtikrinti poilsio atostogas neįgalių vaikų tėvams, ypatingą dėmesį skiriant vienišoms motinoms ir remiantis geriausios patirties nagrinėjimu;
11. primygtinai ragina valstybes nares investuoti į neformalias popamokines mokymo įstaigas, kuriose vaikai galėtų mokytis žaisdami ir būtų prižiūrimi pasibaigus pamokoms ir užsidarius lopšeliams, taip sprendžiant laiko mokykloje ir darbo valandų skirtumo klausimas;
12. tvirtina, jog siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, būtina įgyvendinti Barselonos tikslus ir nustatyti priklausomų ir senstančių visuomenės narių priežiūros tikslinius rodiklius, įskaitant prieinamą, įperkamą ir kokybišką vaikų ir kitų asmenų priežiūrą, įstaigas, paslaugas ir nepriklausomo gyvenimo politikos priemones, skirtas neįgaliesiems; primena, kad investicijos į socialinę infrastruktūrą, pvz., vaikų priežiūrą, ne tik daro didelį poveikį užimtumui, bet ir suteikia galimybę viešajam sektoriui gauti nemažai papildomų pajamų su darbo pajamomis susijusių mokesčių ir sutaupytų nedarbo draudimui skirtų lėšų pavidalu; todėl pabrėžia būtinybę kaimo regionuose užtikrinti visuotinį vaikų priežiūros struktūrų prieinamumą ir ragina valstybes nares skatinti investicijas į prieinamų ir įperkamų priežiūros paslaugų, apimančių vaikų, priklausomų ir pagyvenusių asmenų priežiūrą, teikimą per visą gyvenimo ciklą; mano, jog tinkamos vaikų priežiūros paslaugos turėtų būti prieinamos ir įperkamos ir tam, kad tėvai galėtų naudotis mokymosi visą gyvenimą galimybėmis;
13. pabrėžia itin didelę aukštos kokybės viešųjų paslaugų svarbą, ypač moterims; pabrėžia aukštos kokybės, įperkamų, patogioje vietoje teikiamų ir paklausos nulemtų viešųjų paslaugų, kaip priemonės moterų ekonominiam įgalėjimui užtikrinti, visuotinio prieinamumo svarbą;
14. pažymi dabartinį valstybių narių laimėjimų nesuderinamumą su uždaviniais, užsibrėžtais pagal Barselonos tikslus, ir primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti priemones, kurių valstybės narės imasi savo įsipareigojimams įvykdyti;
15. yra įsitikinęs, kad vyrų dalyvavimas priežiūros veikloje yra būtina sąlyga norint keisti tradicinius stereotipus, susijusius su lyčių vaidmenimis; taip pat mano, kad abiejų lyčių atstovams ir visai visuomenei būtų naudinga, jei būtų teisingiau pasidalijama darbu, už kurį nemokama, ir imamos vienodesnės trukmės atostogos, susijusios su priežiūra; yra įsitikinęs, kad vienodai uždirbančių ir vienodas priežiūros pareigas turinčių asmenų modelis yra veiksmingiausias būdas lyčių lygybei visose gyvenimo srityse pasiekti;
16. ragina valstybes nares įgyvendinti konkrečią ir aktyvią užimtumo ir mokymo politiką siekiant padėti grįžti į darbą moterims, kurios dėl priklausomų asmenų priežiūros buvo sustabdžiusios savo karjerą;
17. pabrėžia, kad geresnis profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimas bei moterų ir vyrų lygybės stiprinimas būtini, kad būtų pasiekti moterų įgalėjimo tikslai; pabrėžia, kad, įsitvirtinus geresnei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, būtų užtikrintas sąžiningesnis mokamo ir nemokamo darbo pasiskirstymas šeimose, padidėtų moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir atitinkamai sumažėtų vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai;
18. pabrėžia gerų ir saugių darbo sąlygų, kuriomis ir vyrai, ir moterys galėtų suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, svarbą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti darbo teisių stiprinimą, kolektyvines derybas ir didesnę lyčių lygybę;
19. primygtinai ragina skatinti individualizuoti teisę į įvairias atostogas, tėvų teisių į vaiko priežiūros atostogas neperduodamumą ir vienodą su priežiūra susijusių funkcijų pasiskirstymą tarp abiejų tėvų, kad būtų pasiektos lyčių požiūriu darnios galimybės suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą;
20. ragina Komisiją finansuoti tyrimus, kuriuos vykdant būtų išnagrinėjamas moterų ir vyrų atliekamo nemokamo priežiūros darbo šeimoje mastas ir vertė ir vidutinis mokamo ir nemokamo darbo valandų skaičius, visų pirma atliekant pagyvenusių asmenų, vaikų ir neįgaliųjų priežiūrą;
21. ragina plėtoti moterims ir vyrams skirtų, į darbuotojus orientuotų ir lanksčių įdarbinimo formų su atitinkama socialine apsauga sistemą, siekiant padėti lengviau užtikrinti asmeninių įsipareigojimų ir profesinių pareigų atlikimo pusiausvyrą; kartu mano, kad darbuotojų teisėms ir teisei į saugų darbą turi būti teikiama pirmenybė, o tik paskui kalbama apie galimybę didinti darbo rinkos lankstumą, – taip būtų užtikrinta, kad dėl lankstumo nepadaugėtų mažų garantijų, nepageidaujamo ir nesaugaus darbo ir užimtumo ir nebūtų daromas neigiamas poveikis užimtumo standartams, kurie šiuo metu labiau susiję su moterimis, o ne su vyrais, mažų garantijų darbu laikant tokį darbą, kuris neatitinka tarptautinių, nacionalinių ar Sąjungos standartų ir teisės aktų ir (arba) kuris nesuteikia pakankamai išteklių deramam pragyvenimui ar tinkamos socialinės apsaugos, pavyzdžiui, neištisinis darbas, dauguma laikinųjų darbo sutarčių, nenustatytos apimties darbo sutartys ar nesavanoriškas darbas ne visą darbo laiką; taip pat pabrėžia būtinybę sudaryti sąlygas, užtikrinančias teisę nuo savanoriško darbo ne visą darbo laiką grįžti prie darbo visą darbo laiką;
Vienodas užmokestis už vienodą vienodos vertės darbą ir darbo užmokesčio nustatymas
22. primena, kad vienodo užmokesčio už vienodą vyrų ir moterų darbuotojų darbą ar vienodos vertės darbą principas yra įtvirtintas ir apibrėžtas SESV 157 straipsnyje ir kad valstybės narės turi jį veiksmingai taikyti; todėl primygtinai reikalauja, kad Komisijos rekomendacija dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo stiprinimo didinant skaidrumą turėtų naudojamasi siekiant atidžiai stebėti padėtį valstybėse narėse ir rengti pažangos ataskaitas, padedant ir socialiniams partneriams, ir ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti ir įgyvendinti atitinkamą politiką, kuri atitiktų šią rekomendaciją ir kuria būtų siekiama panaikinti tebesantį vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą;
23. ragina valstybes nares ir įmones užtikrinti darbo užmokesčio lygiavertiškumą ir nustatyti privalomas priemones, orientuotas į užmokesčio skaidrumą, siekiant sukurti įmonėms metodiką, kurią taikydamos jos galėtų spręsti vyrų ir moterų užmokesčio skirtumų problemą, be kita ko, atliekant užmokesčio auditą ir vienodo užmokesčio priemones įtraukiant į kolektyvines derybas; pabrėžia, kaip svarbu rengti nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų ir teisėsaugos institucijų darbuotojams ir darbo inspektoriams tinkamus mokymus nediskriminavimo užimtumo srityje teisės aktų ir teismų praktikos klausimais;
24. pabrėžia, kad reikia pripažinti ir iš naujo įvertinti darbą, kurį paprastai atlieka moterys, pvz., darbą sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų ir švietimo sektoriuose, palyginant jį su darbu, kurį paprastai atlieka vyrai;
25. yra įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti vienodą užmokestį už vienodą vyrų ir moterų darbuotojų vienodos vertės darbą reikia aiškios konkrečių darbo vietų vertinimo priemonių sistemos, kurioje būtų naudojami palyginami rodikliai ir kurią taikant būtų įvertinama darbo vietų arba sektorių vertė; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti tokią sistemą ir padėti valstybėms narėms ir socialiniams partneriams ją įdiegti; skatina visas šalis vykdyti politiką ir priimti teisės aktus, kuriais būtų užtikrintas vienodas užmokestis už vienodą ar vienodos vertės darbą;
26. primena, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką darbo vertę reikėtų vertinti ir lyginti remiantis objektyviais kriterijais, pvz., išsilavinimu, profesiniais ir mokymosi reikalavimais, įgūdžiais, pastangomis ir atsakomybe, atliekamu darbu ir susijusių užduočių pobūdžiu;
27. pabrėžia, kad darbo vertinimo ir klasifikavimo sistemose tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose turi būti laikomasi neutralumo lyčių požiūriu principo; palankiai vertina valstybių narių pastangas skatinti politiką, kuria siekiama užkirsti kelią diskriminacijai įdarbinimo proceso metu, ir ragina jas naudoti gyvenimo aprašymus, kuriuose nenurodoma lytis, kad įdarbinimo procesų metu bendrovėms ir viešojo administravimo institucijoms lyties aspektas nedarytų poveikio; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę parengti anonimizuotą „Europass“ gyvenimo aprašymo formą; siūlo valstybėms narėms parengti programas siekiant kovoti su socialiniais ir lyčių stereotipais, visų pirma dirbant su jaunesnio amžiaus gyventojų grupėmis, tokiu būdu siekiant užkirsti kelią profesijų klasifikacijai, dėl kurios dažnai apribojamos moterų galimybės gauti geriausiai apmokamas pareigas ir darbą;
Lyčių pusiausvyra viešajame ir privačiajame sektoriuose
28. mano, kad viešajame sektoriuje gali tekti taikyti kvotas, jei viešosios institucijos nesilaiko savo pareigos užtikrinti sąžiningą atstovavimą, ir tokios kvotos galėtų padidinti sprendimus priimančių institucijų demokratinį teisėtumą;
29. pažymi, jog įrodyta, kad taikomos lyčių kvotos ir pakaitomis išdėstyti abiejų lyčių atstovų sąrašai politinių sprendimų priėmimo sferoje yra veiksmingiausios priemonės diskriminacijai ir vyrų bei moterų galių disbalansui panaikinti ir demokratiniam atstovavimui politinius sprendimus priimančiuose organuose pagerinti;
30. ragina Komisiją pagerinti išsamių, palyginamų, patikimų ir reguliariai atnaujinamų duomenų apie moterų dalyvavimą priimant sprendimus surinkimą, analizę ir sklaidą;
31. ragina ES institucijas skatinti moteris dalyvauti rinkimų į Europos Parlamentą procese ir kitą kartą persvarstant rinkimų į Europos Parlamentą teisės aktą įtraukti lyties požiūriu proporcingus sąrašus;
32. pakartoja raginimą Tarybai skubiai priimti direktyvą dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros, nes tai būtų svarbus pirmas žingsnis siekiant vienodo atstovavimo viešajame ir privačiajame sektoriuose, ir pažymi, jog nustatyta, kad įmonių valdybos, kuriose dirba daugiau moterų, gerina privačių bendrovių veiklos rezultatus; pažymi, kad pažanga labiausiai matyti (nuo 11,9 proc. 2010 m. iki 22,7 proc. 2015 m.) tose valstybėse narėse, kuriose buvo priimti privalomi teisės aktai dėl kvotų valdybose[24]; primygtinai ragina Komisiją toliau daryti spaudimą valstybėms narėms, kad jos pasiektų susitarimą;
Lyčių lygybės planai
33. pripažįsta, jog Komisija pritaria tam, kad tyrimus atliekančios ir tyrimus finansuojančios organizacijos priimtų lyčių lygybės planus;
34. pažymi, kad įmonių ar sektorių lygmens lyčių lygybės planus gali sudaryti įvairios su žmogiškaisiais ištekliais susijusios priemonės, kuriomis sprendžiami įdarbinimo, užmokesčio, karjeros, mokymų ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros klausimai; pažymi, kad tokius planus dažnai sudaro konkrečios priemonės, pvz., lyčių požiūriu neutrali kalba, seksualinio priekabiavimo prevencija, nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų skyrimas į aukštas pareigas, darbas ne visą darbo laiką ir tėvų dalyvavimas prižiūrint vaikus, ir kad valstybėse narėse taikomi įvairūs požiūriai, susiję su privalomu tokių priemonių taikymu;
35. pripažįsta, kad lyčių lygybės planų patvirtinimas ir lyčių padėties patikrinimas privačiajame sektoriuje gali skatinti teigiamą, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankų įmonių įvaizdį, padėti didinti darbuotojų motyvaciją ir mažinti darbuotojų kaitą; todėl ragina Komisiją skatinti daugiau nei 50 darbuotojų turinčias įmones derėtis dėl lyčių lygybės planų su socialiniais partneriais, taip siekiant sustiprinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija darbo vietoje; ragina į šiuos lyčių lygybės planus įtraukti strategiją, kaip spręsti seksualinio priekabiavimo darbo vietoje problemą, užkirsti tokiam priekabiavimui kelią ir jį panaikinti;
Kolektyvinės sutartys ir socialiniai partneriai
36. reiškia įsitikinimą, kad socialiniai partneriai ir kolektyvinės sutartys gali padėti skatinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą, nes jais skatinama vienybė, taip pat padėti kovoti su lyčių nelygybe darbo užmokesčio srityje; pabrėžia, kad siekiant skatinti moterų ekonominį įgalėjimą būtina užtikrinti vienodą ir tinkamą atstovavimą moterims ir vyrams kolektyvinių derybų grupėse, todėl mano, kad socialiniai partneriai turėtų stiprinti moterų pozicijas socialinės partnerystės sistemos vadovaujamose pareigybėse, susijusiose su sprendimų priėmimu, ir derėtis dėl įmonių ir sektorių lygmens lyčių lygybės planų;
37. ragina Komisiją bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene siekiant sustiprinti svarbų vaidmenį, kurį jie atlieka identifikuodami diskriminacinį šališkumą lyčių atžvilgiu nustatant darbo užmokesčio skales ir pateikdami lyties požiūriu nešališkus darbo vertinimus;
III. Rekomendacijos dėl didesnio moterų ekonominio įgalėjimo užtikrinimo
38. mano, kad ekonomikos modeliai ir praktika, mokesčių politika ir išlaidų prioritetai, ypač krizių laikotarpiais, turėtų apimti lyčių perspektyvą, jais turėtų būti atsižvelgiama į moteris kaip į ekonominės veiklos vykdytojas ir siekiama panaikinti lyčių atotrūkį, nes tai būtų naudinga ir piliečiams, ir verslo įmonėms, ir visai visuomenei; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad dėl ekonomikos krizių pablogėjo visų pirma moterų padėtis;
39. ragina reformomis didinti lyčių lygybę tiek šeimos gyvenime, tiek darbo rinkoje; yra įsitikinęs, kad individualizuotos socialinės apsaugos teisės ir tvirta teisės aktais nustatyta teisė į darbą visą darbo laiką (su galimybe sudaryti darbo ne visą darbo laiką sutartis) prisidės prie moterų ekonominio įgalėjimo;
40. pažymi, kad apskritai moterų karjerai nebūdingi įspūdingi šuoliai; ragina valstybes nares skatinti ir remti moteris, kad jų karjera klostytųsi sėkmingai, be kita ko, imantis tokių teigiamų veiksmų, kaip tinklų kūrimo ir kuravimo programos, taip pat kurti tinkamas sąlygas ir sudaryti tokias pat kaip galimybes kaip vyrams mokytis visais amžiaus tarpsniais, būti paaukštintai, keisti ir kelti kvalifikaciją ir užtikrinti teises į pensiją bei bedarbio pašalpą, kurios būtų tokios pat kaip ir vyrų;
41. ragina valstybes nares remiantis 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (Viešųjų pirkimų direktyva)[25] nuostatomis skatinti naudotis socialinėmis išlygomis viešųjų pirkimų srityje – tai priemonė stiprinti moterų ir vyrų lygybę tais atvejais, kai esama atitinkamų nacionalinės teisės aktų, kurie gali būti naudojami kaip socialinių išlygų pagrindas;
42. prašo persvarstyti makroekonomines prioritetines sritis ir iš naujo įvertinti išlaidų ir pensijų prioritetus siekiant užtikrinti, kad jie prisidėtų prie lyčių lygybės, socialinio teisingumo ir skurdo mažinimo ir kad tiek moterys, tiek vyrai galėtų naudotis aukštos kokybės ir įperkamomis viešosiomis paslaugomis ir gautų naudos iš investicijų į socialinę infrastruktūrą, visų pirma sveikatos apsaugos, priežiūros ir socialiniame sektoriuose;
43. pabrėžia, kad būtina kovoti su visų formų smurtu dėl lyties (įskaitant smurtą šeimoje), pvz., išžaginimais, moterų lyties organų žalojimu, seksualine prievarta, seksualiniu išnaudojimu, seksualiniu priekabiavimu ir priverstinėmis ankstyvomis ar vaikų santuokomis, taip pat ekonominio smurto reiškiniu; atkreipia dėmesį į tai, kad didelį nerimą kelia dažni seksualinio priekabiavimo darbo vietoje atvejai[26], ir pabrėžia, kad siekiant sėkmingo moterų įgalėjimo, darbo vieta turi būti saugi nuo bet kokių formų diskriminacijos ar smurto; ragina ES ir valstybes nares ratifikuoti Stambulo konvenciją be išlygų, rengti visuomenės sąmoningumo didinimo ir informavimo kampanijas apie smurtą prieš moteris ir skatinti keistis gerąja patirtimi; pažymi, jog ekonominis moterų nepriklausomumas labai svarbus, kad jos galėtų išvengti smurto atvejų; todėl ragina valstybes nares sukurti socialinės apsaugos sistemas, kad būtų remiamos tokioje padėtyje esančios moterys;
44. dar kartą teigia, kad moterų asmeninis, socialinis ir ekonominis įgalėjimas ir nepriklausomumas yra susijęs su jų teise pačioms spręsti dėl savo kūno ir seksualumo; primena, kad visuotinė galimybė gauti visas seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas ir teisė į šias paslaugas yra esminis veiksnys, skatinantis visų lygybę;
45. teigiamai vertina Moterų padėties komisijos 61-osios sesijos išvadas dėl moterų ekonominio įgalėjimo kintančiame darbo pasaulyje, kuriose pirmą kartą moterų ekonominis įgalėjimas tiesiogiai ir konkrečiai susiejamas su jų lytine ir reprodukcine sveikata ir reprodukcinėmis teisėmis; tačiau apgailestauja, kad susitarime visiškai nepaminėtas visapusiškas lytinis švietimas;
46. pažymi, kad moterys sudaro 52 proc. visų Europos gyventojų, bet tik trečdalį savarankiškai dirbančių ar visų naujai pradedančių verslą ES asmenų; be to, pažymi, kad moterims kyla daugiau sunkumų nei vyrams, kai jos nori gauti finansavimą, mokytis, kurti ryšių palaikymo tinklus ir derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą; ragina valstybes nares skatinti priemones ir veiksmus, skirtus padėti ir patarti moterims, kurios nusprendė tapti verslininkėmis, kartu pabrėžiant, kad finansinis nepriklausomumas yra labai svarbus siekiant lyčių lygybės; ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas gauti kreditą, sumažinti biurokratiją ir pašalinti kitas kliūtis, trukdančias moterims pradėti verslą; ragina Europos Komisiją dar intensyviau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant nustatyti ir pašalinti moterų verslumo kliūtis ir skatinti daugiau moterų pradėti savo verslą, be kita ko, gerinant finansų, rinkos tyrimų, mokymo ir verslo tikslais kuriamų tinklų, pvz., verslininkėms skirto tinklo „WEgate Platform“ ir kitų Europos tinklų, prieinamumą;
47. pabrėžia, kad moterų ir mergaičių skaitmeninių įgūdžių ir IT raštingumo didinimas ir pastangos labiau jas įtraukti į vieną iš geriausiai apmokamų – IRT – sektorių galėtų prisidėti prie moterų ekonominio įgalėjimo ir nepriklausomumo, taigi, mažėtų bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas; ragina valstybes nares ir Komisiją, kaip minėta „Europa 2020“ skaitmeninėje darbotvarkėje, dar labiau stengtis panaikinti vyrų ir moterų skaitmeninę atskirtį didinant moterų galimybes dalyvauti informacinėje visuomenėje, didžiausią dėmesį skiriant didesniam moterų pastebimumui skaitmeniniame sektoriuje;
48. pažymi, kad beveik 60 proc. ES universitetų absolventų yra moterys, tačiau dėl išliekančių kliūčių joms vis dar nepakankamai atstovaujama mokslo, matematikos, informacinių technologijų, inžinerijos ir kitose susijusiose profesinėse srityse; ragina valstybes nares ir Komisiją informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijomis skatinti moterų dalyvavimą sektoriuose, kuriuose tradiciškai dominuoja vyrai, ypač mokslo ir naujų technologijų ir kituose sektoriuose, integruojant lyčių lygybę į kelerių ateinančių metų skaitmeninę darbotvarkę, ir skatinant vyrų dalyvavimą sektoriuose, kuriuos tradiciškai dominuoja moterys, visų pirma priežiūros ir švietimo; pabrėžia būtinybę pagerinti socialinę apsaugą ir padidinti darbo užmokestį šiuose sektoriuose, (juose didžiąją dalį darbo jėgos, pvz., asmens priežiūros darbuotojų, valytojų ir pagalbininkų, maitinimo paslaugų teikėjų ir su sveikatos priežiūra susijusias paslaugas teikiančių specialistų ir kt., sudaro moterys); pabrėžia profesinio rengimo ir mokymo svarbą siekiant įvairinti profesijos pasirinkimą ir suteikti moterims ir vyrams galimybę rinktis netradicines profesijas, kad būtų įveikta horizontalioji ir vertikalioji atskirtis ir būtų padidintas moterų skaičius sprendimus priimančiuose organuose politikos ir verslo srityse;
49. ragina valstybes nares imtis teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių siekiant užtikrinti ekonomines ir socialines „moteriškuose“ sektoriuose dirbančių darbuotojų teises; pabrėžia, kaip svarbu siekti išvengti to, kad pernelyg didelė dalis moterų dirbtų mažų garantijų darbą, pvz., namų ūkio darbo ar priežiūros sektoriuose, ir primena, kad svarbu gerinti darbo vietų šiuose sektoriuose kokybę; pripažįsta, kad namų ūkio darbai ir namų ūkio paslaugos (daugeliu atvejų šiuos darbus dirba ir šias paslaugas teikia moterys) dažnai patenka į nedeklaruojamo darbo sritį; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir toliau plėtoti formalųjį namų ūkio paslaugų sektorių, taip pat pasitelkiant Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformą, ir pripažinti namų ūkio paslaugas, darbą šeimoje ir priežiūros paslaugas kaip vertingą ekonomikos sektorių, kuriame gali būti sukurta daug darbo vietų ir kurį valstybės narės turėtų geriau reglamentuoti, kad būtų galima užtikrinti saugumą namų ūkio darbuotojams ir suteikti šeimoms galimybių vykdyti savo, kaip darbdavių, vaidmenį, ir suteikti galimybių dirbančioms šeimoms derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą;
50. pabrėžia švietimo reikšmę kovojant su lyčių stereotipais; todėl ragina Komisiją skatinti iniciatyvas, pagal kurias rengiamos švietimo specialistų mokymo programos lyčių lygybės klausimais ir užkertamas kelias perduoti stereotipus per mokymo programas ir mokomąją medžiagą;
51. pabrėžia lyčių aspekto integravimo reikšmę – tai viena iš svarbiausių priemonių formuojant politiką ir teisės aktus, kuriais atsižvelgiama į abi lytis, be kita ko, ir užimtumo bei socialinių reikalų srityse, taip užtikrinant moterų ekonominį įgalėjimą; ragina Komisiją pradėti rengti sistemingus poveikio lytims vertinimus; dar kartą ragina Komisiją sustiprinti savo dokumento „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016‑2019 m.“ statusą priimant jį kaip komunikatą; ragina Komisiją pagal naują daugiametę finansinę programą sudaryti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir pradėti vis griežčiau tikrinti ES biudžeto sudarymo procesus ir išlaidas, be kita ko, imantis veiksmų skaidrumui gerinti ir geresnėms išlaidų ataskaitoms teikti; ragina Europos investicijų banką integruoti lyčių lygybę ir moterų ekonominį įgalėjimą į visą savo veiklą Europos Sąjungoje ir už jos ribų;
52. ragina valstybes nares integruoti lyčių perspektyvą į savo nacionalinę gebėjimų ir darbo rinkos politiką ir įtraukti tokias priemones į nacionalinius veiksmų planus ir (arba) į Europos semestro veiklą, kaip numatyta užimtumo gairėse;
53. pabrėžia, kaip svarbu suteikti moterims, ypač gyvenančioms kaimo vietovėse, galimybę mokytis visą gyvenimą; pabrėžia, kad kaimo vietovėse yra daug savarankiškai dirbančių darbuotojų, kurie neturi tinkamos socialinės apsaugos, ir kad esama daug „nematomo“ darbo, kurį daugiausia dirba moterys; todėl ragina valstybes nares ir teisėkūros įgaliojimus turinčius regionus užtikrinti kaimo vietovėse dirbančių abiejų lyčių atstovų – vyrų ir moterų – socialinę apsaugą; be to, ragina valstybes nares suteikti lygias galimybes naudotis žeme, moterims užtikrinti nuosavybės ir paveldėjimo teises ir sudaryti geresnes galimybes gauti kreditą;
54. pažymi, kad žmonių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, dalis tarp moterų yra didesnė nei tarp vyrų, ir todėl pabrėžia, kad kovos su skurdu ir socialine atskirtimi priemonės turi ypatingą poveikį moterų ekonominiam įgalėjimui; pabrėžia, kad norint užkirsti kelią vyrų ir moterų pensijų skirtumui ir panaikinti šį skirtumą, taip pat mažinti moterų skurdą senatvėje visų pirma turi būti sudarytos sąlygos moterims mokėti lygiavertes pensijų įmokas, šiuo tikslu labiau įtraukiant jas į darbo rinką ir užtikrinant lygias galimybes, kiek tai susiję su darbo užmokesčiu, perkėlimu į aukštesnes pareigas ir galimybėmis dirbti visą darbo dieną; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad struktūriniais ir investiciniais fondais bei Europos strateginių investicijų fondu būtų prisidedama prie moterų skurdo mažinimo, siekiant bendro strategijos „Europa 2020“ skurdo mažinimo tikslo; ragina valstybes nares užtikrinti, kad 20 proc. ESF lėšų, skirtų socialinės įtraukties priemonėms, taip pat būtų naudojamos siekiant gausiau remti mažus vietinius projektus, kuriais siekiama suteikti daugiau galių skurdą ir socialinę atskirtį patiriančioms moterims;
55. pažymi, kad skurdas ir toliau matuojamas pagal sukauptas namų ūkių pajamas, o tai reiškia, jog daroma prielaida, kad visi namų ūkio nariai uždirba tiek pat ir tolygiai paskirsto pajamas, todėl ragina suteikti individualizuotas teises ir pateikti skaičiavimus, atsižvelgiant į individualias pajamas, kad būtų atskleistas tikrasis moterų skurdo mastas;
56. pažymi, kad griežtos taupymo priemonės ir viešojo sektoriaus išlaidų mažinimas turėjo didžiausią poveikį moterims (mažiau vaikų priežiūros paslaugų ir didesnė jų kaina, mažiau paslaugų pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims, ligoninių privatizavimas ir uždarymas), ypač tokiose srityse kaip švietimas, sveikata ir socialinis darbas, nes šiame sektoriuje jos sudaro 70 proc. darbo jėgos;
57. pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrų pažeidžiamų grupių, susiduriančių su specifinėmis patekimo į darbo rinką kliūtimis, specialius poreikius ir įvairialypius sunkumus; ragina valstybes nares, atsižvelgiant į pabėgėlių jau turimus neformaliuosius ir formaliuosius gebėjimus, kompetenciją, talentus ir praktinę patirtį, jiems anksti užtikrinti lengvas galimybes gauti kokybišką mokymą, įskaitant stažuotes, kad būtų užtikrinta visapusiška jų integracija į visuomenę ir darbo rinką; ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant užkirsti kelią tarpsektorinei diskriminacijai, su kuria ypač dažnai susiduria pažeidžiamoje padėtyje esančios moterys; pabrėžia, jog itin svarbu, kad būtų tinkamai įgyvendinama Direktyva 2000/78/EB dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje, taip pat 2000 m. birželio 29 d. Direktyva 2000/43/EB dėl vienodo požiūrio nepriklausomai nuo rasės arba etninės priklausomybės[27];
58. ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti ir pagerinti jau galiojančių įstatymų ir darboviečių politikos įgyvendinimą ir, kai būtina, tobulinti šiuos įstatymus ir politiką, kad moterys būtų apsaugotos nuo tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos, visų pirma susijusios su darbuotojų atranka, įdarbinimu, darbo vietos išlaikymu, profesiniu mokymu ir kėlimu į aukštesnes pareigas tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, taip pat užtikrinti vienodas moterų galimybes darbo užmokesčio ir karjeros srityse;
59. labai apgailestauja dėl to, kad Taryba dar nepatvirtino 2008 m. pasiūlymo dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas; teigiamai vertina tai, kad Komisija šiai direktyvai suteikė pirmenybę; primena savo raginimą Tarybai kuo skubiau patvirtinti pasiūlymą;
60. ragina Komisiją pagerinti konkrečių lyčių aspekto rodiklių ir pagal lytis išskirstytų duomenų rinkimą siekiant įvertinti valstybių narių ir ES politikos priemonių poveikį lyčių lygybei;
61. pažymi, kad neproporcingai daug moterų dažnai ne savo noru dirba mažų garantijų darbą; primygtinai ragina valstybes nares įgyvendinti TDO rekomendacijas, skirtas mažų garantijų darbui mažinti, pvz., rekomendacijas apriboti aplinkybes, kuriomis galima naudoti mažų garantijų darbo sutartis, ir apriboti laiką, kurį darbuotojai gali dirbti pagal tokias sutartis;
62. apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme parengti Europos socialinių teisių ramstį trūksta užmojo, ir ragina Komisiją pasiūlyti direktyvą dėl deramo darbo sąlygų visiems darbuotojams;
63. pažymi mokestinių pajamų vaidmenį finansuojant gerovės sistemas;
64. ragina Europos lyčių lygybės institutą toliau rinkti visų aktualių politikos sričių su lyčių aspektu susijusius duomenis ir rengti suvestines;
65. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
- [1] OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
- [2] OL L 180, 2010 7 15, p. 1.
- [3] OL L 348, 1992 11 28, p. 1.
- [4] OL C 137 E, 2010 5 27, p. 68.
- [5] OL C 70 E, 2012 3 8, p. 163.
- [6] OL L 353, 2013 12 28, p. 7.
- [7] OL C 436, 2016 11 24, p. 225.
- [8] OL C 36, 2016 1 29, p. 18.
- [9] OL C 93, 2016 3 9, p. 110.
- [10] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0207.
- [11] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0203.
- [12] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0226.
- [13] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0235.
- [14] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0338.
- [15] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0360.
- [16] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0351.
- [17] Priimti tekstai, P8_TA(2017)0029.
- [18] Priimti tekstai, P8_TA(2017)0073.
- [19] Priimti tekstai, P8_TA(2017)0099.
- [20] 2011 m. kovo 7 . Briuselyje įvykęs 3 073-iasis Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdis.
- [21] OL L 69, 2014 3 8, p. 112.
- [22] JT aukšto lygio grupė moterų ekonominio įgalėjimo klausimais: „Nepamirškime nė vieno. Raginimas imtis veiksmų siekiant lyčių lygybės ir moterų ekonominio įgalėjimo“ (2016 m. rugsėjo mėn.).
- [23] Žr. „Kolektyvinės derybos – veiksminga mūsų priemonė siekiant panaikinti lyčių nelygybę“ (Europos profesinių sąjungų konfederacija, 2015 m.).
- [24] Žr. Europos Komisijos informacijos suvestinę „Lyčių pusiausvyra įmonių valdybose. Europa skaldo stiklo lubas“ („Gender balance on corporate boards - Europe is cracking the glass ceiling“), 2015 m. spalio mėn.; Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų GD dokumentą „Moterų dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus ES. Pažangos ataskaita. Iniciatyva „Europa 2020“ („Women in economic decision-making in the EU: Progress report: A Europe 2020 initiative“), 2012 m.; Aagoth Storvik ir Mari Teigen „Moterys valdyboje. Norvegijos patirtis („Women on Board: The Norwegian Experience“), 2010 m. birželio mėn.
- [25] OL L 94, 2014 3 28, p. 65.
- [26] Pagrindinių teisių agentūros tyrimas dėl smurto prieš moteris.
- [27] OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
AIŠKINAMOJI DALIS
Europa yra neginčijamai viena iš pasaulio lyderių užtikrinant moterų teises ir lyčių lygybę. Vis dėlto moterų lygiavertis dalyvavimas darbo rinkoje ir ekonominių sprendimų priėmimo procese yra būtina pažangos lygybės ir moterų įgalėjimo srityje sąlyga.
Kaip matyti iš naujausių statistinių duomenų, ES, siekdama užtikrinti lyčių lygybę, dar tebėra tik pusiaukelėje. Iš Europos lyčių lygybės instituto parengto 2015 m. lyčių lygybės indekso matyti, kad ES beveik nepasiekta jokia pažanga, tik nereikšmingas padidėjimas.
Daugelyje šalių pagrindinės moterų ekonominio įgalėjimo kliūtys yra tam tikros socialinės normos arba diskriminaciniai įstatymai. Nepaisant to, kad moterys apskritai turi aukštesnį išsilavinimą nei vyrai, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai labai paplitę ir sudaro 16,1 proc., skiriasi ir pensijų dydis – nerimą kelia 40,2 proc. skirtumas, be to, labai dideli skirtumai tarp valstybių narių. Neapmokamo darbo namų ūkyje vienodesnis paskirstymas taip pat būtinas, kad moterys galėtų tiek pat dalyvauti darbo rinkoje kaip vyrai. Kai neapmokamas namų ūkio darbas bus atliekamas tiek vyrų, tiek moterų ir taps vienodai pasidalyta našta, taip pat kai bus pasiekti Barselonos tikslai, bus sukurtas geresnis pagrindas deramai profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, kuri sudarys galimybes moterims konkuruoti vienodomis sąlygomis.
Galimybė konkuruoti vienodomis sąlygomis – tai ne tik žmogaus teisė, jai neturėtų būti priešinamasi, nes kiekvienas, nepaisant to, kas jis yra ar kokios biologinės lyties jis yra, turi tas pačias teises ir neturėtų būti diskriminuojamas. Be to, kad vienodas vyrų ir moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra žmogaus teisė, jis teikia ir naudos. Daugiau moterų nei vyrų dirba darbą ne visą darbo laiką. Jos priverstos tai daryti ir gauna mažesnius darbo užmokesčius, todėl valstybės narės nesurenka labai daug pajamų iš mokesčių. Eurofound duomenimis, dėl mažesnio moterų užimtumo patiriamos metinės išlaidos sudaro 2,8 proc. ES BVP[1], tuo tarpu moteriai nedirbant per visą jos profesinį gyvenimą patiriamos išlaidos, priklausomai nuo jos išsilavinimo, sudaro nuo 1,2 iki 2 mln. EUR.
Esama įvairių priemonių, galinčių padėti užtikrinti moterų ekonominį įgalėjimą. Dėl darbo užmokesčio skirtumų atsiranda esminė problema, susijusi su vienodu užmokesčiu už vienodą darbą ir vienodos vertės darbą. Siekiant užtikrinti vienodą užmokestį už vienodą darbą reikia sistemingai rengti darbo užmokesčio apžvalgas, kad būtų garantuojama, jog viešasis ir privatus sektoriai vadovaujasi šiuo principu.
Siekiant spręsti nepakankamo moterų ekonominio įgalėjimo ES problemą, būtina užtikrinti, kad tradicinės moterų darbo vietos būtų vertinamos taip pat, kaip įprastos vyrų darbo vietos. Kad tai būtų padaryta, reikės užtikrinti, kad susijusiuose sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys, darbuotojams būtų mokamas didesnis užmokestis.
Kai minėta, užtikrinus didesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje bus sulaukta tik teigiamų padarinių. Kalbant apie įmonių valdybas ir viešąjį sektorių, kur priimami aukšto lygio sprendimai, moterų dalyvavimo patirtis rodo teigiamus rezultatus. Raginame Tarybą skubiai priimti direktyvą dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose). Šioje srityje būta pažangos, tačiau ji pernelyg lėta. Didžiausia pažanga padaryta šalyse, kurios priėmė privalomus teisės aktus dėl kvotų. Deramas pavyzdys – taip pat svarbus veiksnys. ES šiuo metu labai mažai moterų užima aukšto lygio arba vadovaujamas pareigas ES institucijose, todėl reikia radikalių permainų.
Lyčių lygybės planai – tai priemonė, kurią naudojant įvairiais būdais mažinama nelygybė darbo vietoje: sprendžiamos įdarbinimo, darbo užmokesčio, karjeros, mokymo ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros problemos. Be to, lyčių lygybės planai gali padėti užkirsti kelią ir seksualiniam priekabiavimui. 32 proc. seksualinio priekabiavimo atvejų ES moterys patiria savo darbo vietoje ir dėl tokios prievartos patirties daugybė moterų keičia savo elgesį ir stengiasi nelikti vienos su savo kolega ar viršininku. Turime netoleruoti priekabiavimo ir visi, įskaitant moteris, turi jaustis saugūs savo darbo aplinkoje.
Liko tik treji metai iki 2020 m. ir mums tenka siekti labai aukštų tikslų, kuriuos patys esame nustatę. Negalime susitaikyti su nesėkme ir turime toliau siekti šių moterų įgalėjimo ir dalyvavimo darbo rinkoje tikslų. Turime tvirtai parodyti, jog netoleruojame nelygybės ir tikimės, kad ir viešasis, ir privatusis sektorius imtųsi atsakomybės už nelygybę, kuri juose skleidžiama šiame pranešime nurodytų problemų pavidalu.
- [1] 2013 m. „Vyrų ir moterų užimtumo skirtumas. Problemos ir sprendimai“.
Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (23.6.2017)
pateikta Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui
dėl moterų ekonominio įgalėjimo ES privačiajame ir viešajame sektoriuose
(2017/2008(INI))
Nuomonės referentė: Tania González Peñas
PASIŪLYMAI
Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi struktūrinės moterų ekonominio įgalėjimo kliūtys yra įvairių susikertančių nelygybės, stereotipų ir diskriminacijos formų privačiojoje ir viešojoje sferose rezultatas;
B. kadangi suteikus daugiau ekonominių galių moterims ir užtikrinus didesnę lyčių lygybę suteikiama ekonominių galimybių, kurios turi stiprų teigiamą poveikį ES BVP ir iki 2050 m. gali padidinti ES BVP vienam gyventojui 6,1–9,6 proc.[1], ir kadangi panaikinus lyčių skirtumus užimtumo srityje ekonomikos augimas valstybėse narėse padidėtų nuo 15 iki 45 proc.[2]; kadangi skaičiuojant negautą darbo užmokestį, nesumokėtas socialinio draudimo įmokas ir papildomas viešųjų finansų išlaidas bendros metinės mažesnio moterų užimtumo lygio sąnaudos 2013 m. siekė 370 mlrd. EUR, t. y. 2,8 proc. ES BVP[3], be to, padidinus lyčių lygybę būtų papildomai sukurta 10,5 mln. darbo vietų[4];
C. kad moterų dalyvavimas ekonomikoje ir ekonominis įgalėjimas yra itin svarbūs sudarant joms galimybę būti atsakingoms už savo gyvenimą ir daryti įtaką visuomenėje, taip pat joms suteikiama geresnė prieiga prie ekonominių išteklių ir galimybių (pvz., užimtumo, finansinių paslaugų, nuosavybės ir kito turto) bei gebėjimų ugdymo; kadangi itin svarbu užtikrinti tokias pačias vyrų ir moterų teises ir galimybes dalyvauti ekonominiame gyvenime ir darbo rinkoje, nes tai ne tik svarbus, bet ir lemiamas veiksnys siekiant ES ekonomikos augimo, kuris turėtų teigiamą poveikį BVP, verslo įmonių įtraukumui ir konkurencingumui, taip pat sprendžiant problemas, susijusias su senėjančia visuomene;
D. kadangi strategijoje „ES 2020“ nustatytas ES tikslas užtikrinti 75 proc. vyrų ir moterų užimtumą iki 2020 m. ir visų pirma panaikinti lyčių nelygybę užimtumo srityje; kadangi siekiant sudaryti palankesnes sąlygas moterims dalyvauti darbo rinkoje reikės suderintų pastangų;
E. kadangi motinystė neturėtų būti vertinama kaip kliūtis moterų profesiniam tobulėjimui ir jų emancipacijai;
F. kadangi moterys ir vyrai turi lygias teises ir pareigas, susijusias su motinyste ir tėvyste (išskyrus teisę į atsigavimo priemones po gimdymo), kadangi vaikų auginimo naštą reikėtų dalytis ir jos nereikėtų užkrauti vien motinoms;
G. kadangi namų ūkiuose, kuriuose jauniausiam vaikui dar nėra septynerių, vyrai per savaitę dirba 41 valandą mokamo darbo ir 15 valandų nemokamo darbo, o moterys – 32 valandas mokamo darbo, bet užtat 39 valandas nemokamo darbo;
H. kadangi norint skatinti moterų profesinę karjerą itin svarbus elementas yra darbo ir šeimos gyvenimo derinimas, todėl būtina sukurti viešųjų ir privačiųjų vaikų priežiūros įstaigų sistemą;
I. kadangi, nors beveik 60 proc. ES universitetų absolventų yra moterys, joms dėl išliekančių kliūčių vis dar nepakankamai atstovaujama mokslo, matematikos, informacinių technologijų, inžinerijos ir susijusiose profesinėse srityse; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog profesinė nelygybė reiškiasi naujais pavidalais, ir, nepaisant investicijų į švietimą, tikimybė, kad jaunos moterys bus ekonomiškai neaktyvios, yra dvigubai didesnė nei jaunų vyrų atveju; kadangi prognozuojama, jog IRT ir informatikos srities profesijos bus itin svarbios ateityje (trumpuoju laikotarpiu), kalbant tiek apie laisvas darbo vietas, tiek apie darbo užmokestį, yra itin svarbu pritraukti daugiau moterų studijuoti šiuos dalykus;
J. kadangi, remiantis prognozėmis, jei moterų produktyvumo lygis padidėtų ir pasiektų vyrų produktyvumo lygį, ES BVP galėtų išaugti 27 proc.;
K. kadangi, remiantis EBPO tyrimais, bendrovės, kurių valdybose yra daugiau moterų, dirba pelningiau nei tos, kurių valdybų nariai yra tik vyrai, nors 2014 m. moterys sudarė tik 20,2 proc. didžiausių ES šalyse registruotų biržinių bendrovių valdybų narių;
1. mano, kad moterų ekonominis įgalėjimas itin svarbus siekiant mažinti skurdą ir skatinti ekonomikos vystymąsi; vis dėlto primygtinai tvirtina, kad ekonominio savarankiškumo užtikrinimas yra tik pirmas žingsnis siekiant moterų ekonominio įgalėjimo, nes norint suteikti moterims daugiau galių privačiajame ir viešajame sektoriuose taip pat būtina lygybė politinėje, socialinėje ir kultūrinėje sferose; mano, kad siekiant suteikti moterims daugiau ekonominių galių valstybės narės privalo įgyvendinti vienodo užmokesčio abiejų lyčių darbuotojams už vienodą ar lygiavertį darbą principą ir sustiprinti jų pagrindines teises; ragina Komisiją ir valstybes nares siekiant moterų ekonominio įgalėjimo užtikrinti, kad būtų laikomasi šio SESV 157 straipsnyje apibrėžto principo ir kovojama su tiesiogine ir netiesiogine diskriminacija darbo rinkoje;
2. ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Užimtumo lygybės direktyvą ir Direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo; ragina Komisiją užtikrinti geresnį šių direktyvų taikymą ir propaguoti lyčių lygybės įgyvendinimo planus įmonėse;
3. ragina valstybes nares apsaugoti moterų teises ir skatinti lyčių lygybę ir socialinę gerovę imantis veiksmų siekiant panaikinti darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus, diskriminaciją užimtumo srityje draudžiančių teisės aktų pažeidimus ir išspręsti su jais susijusias problemas, kovoti su mažų garantijų, nepageidaujamu ir nesaugiu darbu ir užimtumu, mažų garantijų darbu laikant tokį darbą, kuris neatitinka tarptautinių, nacionalinių ir Sąjungos standartų ir teisės aktų ir (arba) kuris nesuteikia pakankamai išteklių deramam pragyvenimui ar tinkamos socialinės apsaugos, pavyzdžiui, neištisinis darbas, dauguma laikinųjų darbo sutarčių, nefiksuoto darbo laiko sutartys, nesavanoriškas darbas ne visą darbo dieną, taip pat sudarant sąlygas, užtikrinančias teisę nuo savanoriško darbo ne visą darbo laiką grįžti prie darbo visą darbo laiką;
4. apgailestauja dėl to, kad nenyksta vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas – tai yra SESV 157 straipsnyje įtvirtinto vienodo užmokesčio už vienodą darbą abiejų lyčių darbuotojams pagrindinio principo pažeidimas, dėl kurio ypač nukenčia vaikų turinčios ir juos auginančios moterys; ragina ES ir valstybes nares, kad jos, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir lyčių lygybės įstaigomis, nustatytų ir įgyvendintų vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimo politiką; ragina valstybes nares reguliariai atlikti darbo užmokesčio apžvalgas, kurios papildytų šias pastangas;
5. pabrėžia, kad norint užkirsti kelią vyrų ir moterų pensijų skirtumui ir jį panaikinti, taip pat mažinti moterų skurdą senatvėje, visų pirma turi būti sudarytos sąlygos moterims mokėti vienodas pensijų įmokas, jas labiau įtraukiant į darbo rinką ir užtikrinant lygias galimybes, kiek tai susiję su darbo užmokesčiu, pareigų paaukštinimu ir galimybėmis dirbti visą darbo laiką;
6. pabrėžia, kad būtina naikinti vyrų ir moterų pensijų skirtumų priežastis ir pasekmes, nes tai trukdo moterų ekonominiam savarankiškumui senatvėje, nes jos susiduria su didesne skurdo rizika nei vyrai; pabrėžia valstybėse narėse taikomų mokesčių ir išmokų sistemų, pagal kurias netaikomos priemonės, kuriomis antrasis šeimoje uždirbantis asmuo skatinamas nedirbti visai arba nedirbti daugiau, svarbą, nes dažnai antrasis šeimoje uždirbantis asmuo yra moteris; ragina valstybes nares pakeisti namų ūkio modelius pritaikant mokesčių ir socialinės apsaugos teises individualiems poreikiams, siekiant užtikrinti, kad moterys turėtų individualias teises, ir kovoti su jų priklausoma padėtimi pasitelkiant jų partnerius arba valstybę;
7. pabrėžia, kad lanksčios darbo formos padeda moterims derinti darbo ir šeimos gyvenimą ir gali teigiamai prisidėti siekiant į profesinį gyvenimą įtraukti nepalankioje padėtyje esančių moterų grupes;
8. ragina valstybes nares pagerinti bendrąsias darbo sąlygas, įskaitant konsultuojantis su darbuotojais nustatytą šeimai palankų darbo laiko organizavimą;
9. primygtinai ragina valstybes nares numatyti deramas tėvystės atostogas ir išmokas, kad būtų galima užtikrinti vienodas vyrų ir moterų galimybes siekti karjeros;
10. pabrėžia, kad būtina užkirsti kelią horizontaliai ir vertikaliai lyčių segregacijai darbo rinkoje naikinant tiesiogines ir netiesiogines priežastis, sprendžiant diskriminacinio socialinio elgesio ir stereotipų klausimą, didinant įvairovę moterų ir vyrų profesijos pasirinkimo srityje ir skatinant vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą darbo rinkoje, kokybiško švietimo, formaliojo ir neformaliojo mokymo, mokymosi visą gyvenimą ir bet kokio pobūdžio priežiūros veikloje; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti priemones, kuriomis būtų naikinami lyčių stereotipai ir segregacija darbo rinkoje, švietimo, mokymo, taip pat namų ūkio darbų ir priežiūros pareigų srityse, kad būtų galima padidinti moterų pajamas ateityje ir pagerinti jų socialines ir ekonomines sąlygas;
11. primena, kad švietimui skiriamas tvarus viešasis ir privatusis finansavimas yra įtraukios, socialiai teisingos ir demokratiškos visuomenės pagrindas, todėl į šį prioritetą reikia atsižvelgti sudarant biudžetus; pabrėžia ypatingą mergaičių ir jaunų moterų švietimo vaidmenį, turint omenyje būsimas užimtumo perspektyvas ir ekonominį įgalėjimą; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares stiprinti politiką ir didinti investicijas į kokybišką švietimą ir mokymą ir remti sektorius ir pareigas, kuriuose moterų yra per mažai, pvz., mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM), taip pat pasiekti, kad daugiau moterų būtų įdarbinta šiose kokybiškose darbo vietose; pabrėžia profesinio rengimo ir mokymo svarbą siekiant įvairinti profesijos pasirinkimą ir suteikti moterims ir vyrams galimybę rinktis netradicines profesijas; primena, kad svarbu švietimo sistemose akcentuoti vyrų ir moterų lygybės principą ir lygias teises dalyvauti ekonominiame gyvenime;
12. atkreipia dėmesį į tai, kad spartus skaitmeninių technologijų plitimas daro didelį poveikį darbo rinkai, nes keičiasi vertės grandinės, darbo sąlygos ir pobūdis; pažymi, kad dėl skaitmeninimo atsiradusios galimybės gali būti veiksminga priemonė siekiant tolesnės moterų įtraukties į darbo rinką ir geresnio abiejų lyčių profesinių ir buitinių pareigų derinimo; taip pat pažymi, kad dėl skaitmeninimo didėja gebėjimų, reikalingų esamai skaitmeninei vyrų ir moterų takoskyrai panaikinti, paklausa; pabrėžia, kad naujų įgūdžių, ypač IRT srityje, paklausos klausimas turi būti sprendžiamas rengiant mokymus, taip pat skatinant tolesnį mokymąsi ir mokymąsi visą gyvenimą, siekiant stiprinti skaitmeninį raštingumą bei panaikinti dabartinę lyčių nelygybę ir taip užtikrinti didesnį aukštos kvalifikacijos kandidatų pasirinkimą; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti pastangas siekiant didinti įtrauktį IRT kontekste ir skatinti gerinti moterų ir mergaičių skaitmeninius įgūdžius ir IT raštingumą, nes joms vis dar nepakankamai atstovaujama šiame sektoriuje, o tai gali prisidėti prie moterų ekonominio įgalėjimo ir nepriklausomumo, taigi, ir sumažinti bendrą vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą;
13. ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis skatinti ir remti moterų verslumo iniciatyvas, suteikti galimybę moterims įgyti žinių, kurių reikia norint pačioms arba kartu su partneriais steigti verslo įmones, grindžiamas jų inovatyviomis idėjomis; atsižvelgiant į tai, itin svarbu teikti informaciją apie mokymo galimybes, remti moteris verslininkes joms siekiant pasinaudoti alternatyviais finansavimo šaltiniais ir verslo tinklų galimybėmis, taip pat ankstyvais etapais konsultuoti jas startuolių kūrimo, valdymo ir verslo plėtimo klausimais;
14. ragina valstybes nares įgyvendinti konkrečią ir aktyvią užimtumo ir mokymo politiką siekiant padėti grįžti į darbą moterims, kurios dėl priklausomų asmenų priežiūros buvo sustabdžiusios savo karjerą;
15. pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad struktūriniai ir investicijų fondai būtų naudojami siekiant pagerinti moterų švietimą, mokymą ir galimybes patekti į darbo rinką bei kovoti su jų nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi; pabrėžia, kad 20 proc. ESF lėšų, kurios skirtos socialinės įtraukties priemonėms ir socialinių inovacijų projektams, galėtų būti panaudojamos aktyviau, siekiant remti iniciatyvas, pvz., smulkius vietinius projektus, skirtus suteikti galių moterims, kurios patiria skurdą ir socialinę atskirtį;
16. ragina valstybes nares imtis teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių siekiant užtikrinti ekonomines ir socialines „moteriškuose“ sektoriuose dirbančių darbuotojų teises; pabrėžia, kaip svarbu siekti išvengti to, kad pernelyg didelė dalis moterų dirbtų mažų garantijų darbą, pvz., namų ūkio darbo ar priežiūros sektoriuose, ir primena, kad svarbu gerinti darbo vietų šiuose sektoriuose kokybę; pripažįsta, kad namų ūkio darbai ir namų ūkio paslaugos (daugeliu atvejų šiuos darbus dirba ir šias paslaugas teikia moterys) dažnai patenka į neapskaityto darbo sritį; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir plėtoti formalųjį namų ūkio paslaugų sektorių, taip pat pasitelkiant Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformą, pripažinti namų ūkio paslaugas, darbą šeimoje ir priežiūros paslaugas kaip vertingą ekonomikos sektorių, kuriame gali būti sukurta daug darbo vietų ir kurį valstybės narės turėtų geriau reglamentuoti, kad būtų galima užtikrinti saugumą namų ūkio darbuotojams ir suteikti šeimoms galimybių vykdyti savo, kaip darbdavių, vaidmenį, ir suteikti galimybių dirbančioms šeimoms derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą;
17. pabrėžia priežiūros ir namų ūkio sektoriaus svarbą ir jo darbo vietų kūrimo potencialą, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti kokybišką užimtumą ir deramas darbo vietas priežiūros ekonomikos viešajame ir privačiajame sektoriuose; pabrėžia būtinybę pagerinti socialinę apsaugą ir padidinti darbo užmokestį šiuose sektoriuose, (juose didžiąją dalį darbo jėgos, pvz., asmens priežiūros darbuotojų, valytojų ir pagalbininkų, maitinimo paslaugų teikėjų ir su sveikatos priežiūra susijusias paslaugas teikiančių specialistų ir kt., sudaro moterys);
18. pabrėžia, kad svarbu skirti dėmesio specialiems pažeidžiamų grupių, susiduriančių su ypatingais sunkumais siekiant patekti į darbo rinką (pvz., jaunų moterų, kaimo vietovėse gyvenančių moterų, neįgalių moterų, moterų pabėgėlių ir migrančių), poreikiams ir įvairialypiams sunkumams; ragina valstybes nares, atsižvelgiant į pabėgėlių jau turimus per savaiminį bei formalųjį mokymąsi įgytus gebėjimus, kompetenciją, talentus ir praktinę patirtį, anksti užtikrinti lengvas galimybes gauti kokybišką mokymą, įskaitant stažuotes, kad būtų užtikrinta visapusiška jų integracija į visuomenę ir darbo rinką; ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant užkirsti kelią tarpsektorinei diskriminacijai, su kuria ypač dažnai susiduria pažeidžiamoje padėtyje esančios moterys; pabrėžia, jog itin svarbu, kad Direktyva 2000/78/EB dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje ir Direktyva 2000/43/EB dėl vienodo požiūrio nepriklausomai nuo rasės arba etninės priklausomybės būtų įgyvendinamos tinkamai;
19. ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti ir pagerinti jau galiojančių įstatymų ir politikos darbo vietoje įgyvendinimą ir tobulinti šiuos įstatymus ir politiką, kad moterys būtų apsaugotos nuo tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos, visų pirma per atrankos procedūras, įdarbinant, išlaikant darbo vietą ir skatinant darbe tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, taip pat užtikrinti vienodas moterų galimybes darbo užmokesčio ir karjeros srityse;
20. pabrėžia, kad darbo ir pareigų vertinimo ir klasifikavimo sistemose tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose turi būti laikomasi neutralumo lyčių požiūriu principo; palankiai vertina valstybių narių pastangas skatinti politiką, kuria siekiama užkirsti kelią diskriminacijai įdarbinimo procese, ir ragina jas naudoti gyvenimo aprašymus, kuriuose nenurodoma lytis, kad įdarbinimo proceso metu bendrovėms ir viešojo administravimo institucijoms lyties aspektas nedarytų poveikio; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę parengti anoniminę „Europass“ gyvenimo aprašymo formą; siūlo valstybėms narėms parengti programas siekiant kovoti su socialiniais ir lyčių stereotipais, visų pirma dirbant su jauniausio amžiaus vaikų grupėmis, tokiu būdu siekiant užkirsti kelią profesijų klasifikacijai, dėl kurios dažnai apribojamos moterų galimybės gauti geriausiai apmokamas pareigas ir darbą;
21. ragina valstybes nares taikyti iniciatyvią politiką ir skirti atitinkamas investicijas, kuriomis būtų siekiama padėti su šeima ir priežiūra susijusiomis atostogomis pasinaudojusioms moterims ir vyrams patekti ar grįžti į darbo rinką, joje likti ir tobulėti, užtikrinant pastovų ir kokybišką užimtumą, vadovaujantis Europos socialinės chartijos 27 straipsniu; ypač pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę grįžti į tas pačias arba lygiavertes ar panašias pareigas, užtikrinti apsaugą nuo atleidimo ir mažiau palankaus požiūrio dėl nėštumo, prašymo suteikti su šeima susijusių atostogų ar pasinaudojimo jomis ir užtikrinti apsaugos laikotarpį, per kurį į darbą grįžęs asmuo galėtų prisitaikyti prie darbo;
22. primygtinai ragina valstybes nares prireikus nustatyti motinystės ir tėvystės apsaugos sistemas, kurios apimtų privalomas išimtines motinystės ir tėvystės atostogas abiem tėvams, taip pat vaiko priežiūros atostogas, kurios gali būti naudojamos bendru tėvų sprendimu, tokiu būdu siekiant pripažinti abiejų tėvų teises ir užkirsti kelią darbdavių daromai prielaidai, kad su motinyste (tėvyste) susijusios pareigos tenka vien tik motinoms;
23. pabrėžia, kad per atostogas turėtų būti ir toliau mokamas darbo užmokestis ir socialinio draudimo įnašai;
24. pabrėžia vienodo atstovavimo abiem lytims vadovaujančiose pareigose tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose svarbą; primena, kokia svarbi Direktyva dėl moterų įmonių valdybos, nes ja siekiama užtikrinti proporcingą nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų dalį tarp nevykdomųjų valdybos narių biržinėse bendrovėse, išskyrus mažąsias ir vidutines įmones; taip pat ragina valstybes nares baigti darbą Taryboje, kad galėtų prasidėti derybos su Parlamentu siekiant tikslo, kad iki 2020 m. bent 40 proc. nevykdomųjų direktorių pareigų biržinių bendrovių valdybose eitų moterys; ragina valstybes nares ir įmones užtikrinti vienodą atstovavimą abiem lytims, kiek tai susiję su vadovaujamomis pareigomis darbo rinkoje, ekonominio ir politinio sprendimų priėmimo struktūrose bei institucijose, taip pat įmonėse ir bendrovių valdybose, pvz., nustatant kvotas;
25. pabrėžia, kad labai svarbu sudaryti galimybes gauti paskolą, finansines paslaugas ir konsultacijas norint suteikti galių moterims, patiriančioms socialinę atskirtį verslo srityje, ir padidinti atstovavimą joms privačiame sektoriuje; todėl rekomenduoja išsiaiškinti, ar Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) ir Europos socialinis fondas (ESF) galėtų būti naudojami lanksčiau ir ne taip biurokratiškai siekiant remti moteris verslininkes startuolių kūrimo etapu;
26. skatina moterų lyderiavimą profesinėse sąjungose ir darbuotojų organizacijose, taip pat primygtinai ragina visus profesinių sąjungų lyderius užtikrinti vienodą atstovavimą ir veiksmingai atstovauti moterų darbuotojų interesams;
27. pabrėžia socialinių partnerių ir kolektyvinių derybų svarbą siekiant užtikrinti ekonominį moterų darbuotojų įgalėjimą ir ragina persvarstyti pareigybių klasifikaciją, nes dėl šališkumo lyčių požiūriu, susijusiu su tam tikrų kategorijų darbu, gali būti sukurtos skirtingos darbo vietos, nors atliekamos užduotys yra vienodos;
28. ragina valstybes nares stiprinti ir užtikrinti visapusišką naudojimąsi teise į kolektyvines derybas privačiajame ir viešajame sektoriuose; ypač ragina socialinius partnerius naudotis kolektyvinėmis derybomis siekiant pažangos vyrų ir moterų lygių galimybių klausimu, užtikrinti, kad esami teisės aktai dėl vienodų sąlygų būtų taikomi praktikoje, taip pat spręsti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu susijusius klausimus ir siekti šį skirtumą panaikinti; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad socialiniai partneriai turi didelių galimybių remti lyčių lygybę darbo rinkoje, aktyviai keldami vienodo vyrams ir moterims ir deramo darbo užmokesčio klausimą per kolektyvines derybas; mano, kad atstovų lygybės klausimu paskyrimas yra gera praktika, nes jie didina sąmoningumą lyčių lygybės darbe klausimu, teikia informaciją ir palaiko ryšius šioje srityje;
29. ragina valstybes nares įgyvendinti ir vykdyti viešą socialinės rūpybos politiką, taip pat užtikrinti, kad būtų teikiamos ir prieinamos kokybiškos ir įperkamos priežiūros paslaugos, kiek tai susiję su vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ir kitų priklausomų asmenų priežiūra, šiuo tikslu atliekant Barselonos tikslų dėl vaikų priežiūros įstaigų peržiūrą; taip pat ragina valstybes nares nustatyti panašius tikslus, susijusius su ilgalaikės priežiūros paslaugomis, ir skatinti vienodą dalijimąsi neapmokamu darbu namuose ir bendrą atsakomybę už priežiūrą; pabrėžia, jog vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas yra būtina sąlyga, kad moterys galėtų visapusiškai panaudoti savo potencialą darbe, o dirbančios šeimos – suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą, taip pat kad būtų padidintas moterų dalyvavimas darbo rinkoje; primena svarbų viešųjų tarnybų vaidmenį skatinant lyčių lygybę; pažymi, kad išlaidos šiose srityse turi būti laikomos ekonominę grąžą teikiančiomis investicijomis;
30. pabrėžia, kad reikia panaikinti lyčių nelygybę apmokamame ir neapmokamame darbe ir skatinti vienodą vaikų ir priklausomų asmenų priežiūros pareigų, išlaidų ir pačios priežiūros pasidalijimą tarp moterų, vyrų ir visos visuomenės, siekiant užtikrinti vyrų ir moterų kaip lygiavertes pajamas gaunančių ir lygiavertes priežiūros pareigas turinčių partnerių pozicijas; pažymi, kad šioje srityje reikia konkrečių pasiūlymų, siekiant padėti užtikrinti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;
31. ragina abi teisės aktų leidybos institucijas pasiūlyti naujų veiksmingų priemonių siekiant pagerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, įskaitant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir slaugytojų atostogų, kad būtų skatinama lyčių lygybė gerinant moterų galimybes patekti į darbo rinką ir vyrams ir moterims vienodai dalijantis namų ūkio ir priežiūros pareigomis;
32. primygtinai ragina valstybes nares į savo darbo teisės aktus įtraukti mechanizmus, kuriais būtų siekiama teikti paskatas kurti lanksčius darbo metodus ir nuotolinio darbo modelius, kurie sudarytų palankesnes sąlygas tėvams prižiūrėti savo vaikus po mokyklos ir padėtų užtikrinti profesinių ir šeimos pareigų pusiausvyrą; drauge pabrėžia, kad darbuotojai ir darbdaviai yra bendrai atsakingi už tinkamiausių modelių parengimą ir susitarimą dėl jų;
33. ragina valstybes nares užtikrinti poilsio atostogas neįgalių vaikų tėvams, ypatingą dėmesį skiriant vienišoms motinoms ir remiantis geriausios patirties nagrinėjimu;
34. primygtinai ragina valstybes nares investuoti į neformalias mokymo įstaigas, kuriose vaikai po mokyklos galėtų mokytis žaisdami ir būtų prižiūrimi pasibaigus pamokoms ir užsidarius lopšeliams, taip būtų sprendžiamas mokyklos ir darbo valandų skirtumo klausimas;
35. ragina valstybes nares remiantis Viešųjų pirkimų direktyvos (2014/24/ES) nuostatomis skatinti naudotis socialinėmis išlygomis viešųjų pirkimų procedūrose kaip priemone, kuria siekiama didinti vyrų ir moterų lygybę, kai esama atitinkamų nacionalinės teisės aktų, kurie gali būti laikomi pagrindu taikyti socialines išlygas;
36. pabrėžia nacionalinių iniciatyvų, kuriomis gerinamas finansavimo prieinamumas moterims verslininkėms, ir, atsižvelgdamas į tai, pažymi mikropaskolų potencialą;
37. ragina valstybes nares integruoti lyčių perspektyvą į savo nacionalinę gebėjimų ir darbo rinkos politiką ir įtraukti tokias priemones į nacionalinius veiksmų planus ir (arba) kaip dalį Europos semestro veiklos, kaip numatyta pagal Užimtumo gaires.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
Priėmimo data |
21.6.2017 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
35 4 3 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Guillaume Balas, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Marian Harkin, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Elisabeth Morin-Chartier, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Robert Rochefort, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Romana Tomc, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Jana Žitňanská |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Georges Bach, Lynn Boylan, Miapetra Kumpula-Natri, António Marinho e Pinto, Tamás Meszerics, Joachim Schuster, Michaela Šojdrová |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Xabier Benito Ziluaga, Monika Smolková, Milan Zver |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
35 |
+ |
|
|
ALDE GUE/NGL PPE
S&D
VERTS/ALE |
Enrique Calvet Chambon, Marian Harkin, Marinho e Pinto, Robert Rochefort Xabier Benito Ziluaga, Lynn Boylan, Rina Ronja Kari Georges Bach, Danuta Jazłowiecka, Ádám Kósa, Jérôme Lavrilleux, Verónica Lope Fontagné, Elisabeth Morin-Chartier, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Anne Sander, Sven Schulze, Michaela Šojdrová, Romana Tomc, Milan Zver, Guillaume Balas, Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Elena Gentile, Agnes Jongerius, Jan Keller, Miapetra Kumpula-Natri, Georgi Pirinski, Joachim Schuster, Siôn Simon, Monika Smolková, Marita Ulvskog Jean Lambert, Tamás Meszerics, Terry Reintke |
|
|
4 |
- |
|
|
ECR NI |
Czesław Hoc, Ulrike Trebesius, Jana Žitňanská Lampros Fountoulis |
|
|
3 |
0 |
|
|
ENF GUE/GNL PPE |
Mara Bizzotto João Pimenta Lopes Jeroen Lenaers |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
- [1] Europos lyčių lygybės institutas (EIGE); 2017 m. tyrimas „Ekonominė lyčių lygybės nauda ES“, 3 p.
http://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/economic_benefits_of_gender_equality_briefing_paper.pdf - [2] http://europa.eu/rapid/press-release_IP-09-1527_en.htm?locale=en
- [3] https://www.eurofound.europa.eu/publications/report/2016/labour-market/the-gender-employment-gap-challenges-and-solutions
- [4] Europos lyčių lygybės institutas (EIGE); 2017 m. tyrimas „Ekonominė lyčių lygybės nauda ES“, 3 p.
http://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/economic_benefits_of_gender_equality_briefing_paper.pdf
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
|
Priėmimo data |
12.7.2017 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
22 8 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Daniela Aiuto, Maria Arena, Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Arne Gericke, Anna Hedh, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Florent Marcellesi, Maria Noichl, Margot Parker, Marijana Petir, Terry Reintke, Michaela Šojdrová, Ernest Urtasun, Ángela Vallina, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská, Jana Žitňanská |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Catherine Bearder, Ildikó Gáll-Pelcz, Edouard Martin, Dubravka Šuica, Mylène Troszczynski |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Theresa Griffin, Renate Weber |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
|
22 |
+ |
|
|
EPP |
Ildikó Gáll-Pelcz, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Dubravka Šuica, Elissavet Vozemberg-Vrionidi |
|
|
S&D |
Maria Arena, Vilija Blinkevičiūtė, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Theresa Griffin, Anna Hedh, Edouard Martin, Maria Noichl |
|
|
ALDE |
Catherine Bearder, Beatriz Becerra Basterrechea, Renate Weber |
|
|
EFDD |
Daniela Aiuto |
|
|
VERTS |
Florent Marcellesi, Terry Reintke, Ernest Urtasun |
|
|
GUE/NGL |
Malin Björk, Ángela Vallina |
|
|
8 |
- |
|
|
EPP |
Marijana Petir, Michaela Šojdrová, Anna Záborská |
|
|
ECR |
Arne Gericke, Jadwiga Wiśniewska, Jana Žitňanská |
|
|
EFDD |
Margot Parker |
|
|
ENF |
Mylène Troszczynski |
|
|
1 |
0 |
|
|
EPP |
Anna Maria Corazza Bildt |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė