PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012 ir (ES) 2015/2365.
31.1.2018 - (COM(2016) 0856 – C8-0484/2016 – 2016/0365(COD)) - ***I
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjai: Kay Swinburne, Jakob von Weizsäcker
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012 ir (ES) 2015/2365.
(COM(2016)0856 – C8-0484/2016 – 2016/0365(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016) 0856),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0484/2016),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Italijos Senato, Ispanijos Generalinių Rūmų ir Rumunijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 20 d. Europos Centrinio Banko nuomonę[1],
– atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8–0015/2018),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas 1
EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI[3]*
Komisijos pasiūlymas
---------------------------------------------------------
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012 ir (ES) 2015/2365
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[4],
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[5],
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę[6],
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1) finansų rinkos yra būtinos šiuolaikinės ekonomikos veikimui. Kuo labiau jos integruotos, tuo didesnės galimybės efektyviau skirstyti ekonominius išteklius, o tai gali pagerinti ekonominius rezultatus. Tačiau, siekiant pagerinti finansinių paslaugų bendrosios rinkos veikimą, svarbu nustatyti rinkos nepakankamumo problemos sprendimo procedūras, užtikrinsiančias, kad jeigu šioje rinkoje aktyviai veikianti finansų įstaiga ar finansų rinkos infrastruktūra patirtų finansinių sunkumų ar atsidurtų ant žlugimo ribos, toks įvykis nekeltų grėsmės visos finansų rinkos stabilumui ir nepakenktų visos ekonomikos augimui; pagrindinės sandorio šalys (PSŠ) yra svarbūs finansų rinkų elementai, jos tarpininkauja dalyviams ir kiekvieno pardavėjo atžvilgiu veikia kaip pirkėjas, o kiekvieno pirkėjo atžvilgiu – kaip pardavėjas, be to, jos atlieka pagrindinį vaidmenį vykdant finansinius sandorius ir valdant tiems sandoriams būdingos įvairios rizikos pozicijas. PSŠ centralizuoja sandorio šalių sandorių ir pozicijų tvarkymą, vykdo dėl sandorių atsiradusius įsipareigojimus, gauna iš savo narių atitinkamą įkaitą kaip garantinę įmoką ir įnašus į įsipareigojimų neįvykdymo fondus;
(2) pagrindinės sandorio šalys (PSŠ) yra svarbūs pasaulinių finansų rinkų elementai, jos tarpininkauja dalyviams ir kiekvieno pardavėjo atžvilgiu veikia kaip pirkėjas, o kiekvieno pirkėjo atžvilgiu – kaip pardavėjas, be to, jos atlieka pagrindinį vaidmenį vykdant finansinius sandorius ir valdant tiems sandoriams būdingos įvairios rizikos pozicijas. PSŠ centralizuoja sandorio šalių sandorių ir pozicijų tvarkymą, vykdo dėl sandorių atsiradusius įsipareigojimus, reikalauja iš savo narių atitinkamo įkaito kaip garantinės įmokos ir įnašų į įsipareigojimų neįvykdymo fondus;
(3) vykstant Sąjungos finansų rinkų integracijai PSŠ iš pirmiausia vietos rinkos poreikius tenkinančių ir rinkoms paslaugas teikiančių subjektų tapo svarbiais platesnio masto Sąjungos finansų rinkų taškais. Šiandien PSŠ, kurioms suteiktas leidimas vykdyti veiklą Sąjungoje, vykdo kelių klasių – biržos ir ne biržos finansinių ir biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, įprastinių akcijų, obligacijų ir kitų produktų, pvz., atpirkimo sandorių, produktų tarpuskaitą. Jos teikia tarpvalstybines paslaugas įvairioms finansų ir kitoms įstaigoms visoje Sąjungoje. Nors kai kurios PSŠ, kurioms suteiktas leidimas vykdyti veiklą Sąjungoje, ir toliau daugiausia veikia vidaus rinkose, visos jos yra sistemiškai svarbios bent savo šalies rinkose;
(4) kadangi didelė dalis Sąjungos finansų sistemos finansinės rizikos yra valdoma ir sutelkta PSŠ tarpuskaitos narių ir jų klientų vardu, labai svarbu, kad PSŠ būtų veiksmingai reglamentuojamos ir patikimai prižiūrimos. Nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. galiojančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 648/2012[7] reikalaujama, kad PSŠ laikytųsi aukštų prudencinių, organizacinių ir verslo etikos standartų. Kompetentingoms institucijoms pavesta vykdyti visapusišką jų veiklos priežiūrą, bendradarbiaujant priežiūros kolegijose, kurios suburia atitinkamas institucijas joms paskirtoms konkrečioms užduotims atlikti. Remiantis G 20 vadovų įsipareigojimais, prisiimtais prasidėjus finansų krizei, Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 taip pat reikalaujama, kad standartizuotų ne biržos išvestinių finansinių priemonių centralizuotą tarpuskaitą vykdytų PSŠ. Įsigaliojus įsipareigojimui vykdyti centralizuotą ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą, tikėtina, kad PSŠ veiklos apimtis ir mastas padidės, o tai savo ruožtu sukurs papildomų sunkumų taikant PSŠ rizikos valdymo strategiją;
(5) Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 padėjo užtikrinti didesnį PSŠ ir platesnio masto finansų rinkų atsparumą įvairiausiai rizikai, kurią valdo ir sutelkia PSŠ. Tačiau jokia taisyklių sistema ir jokia praktika negali užkirsti kelio esamų išteklių neadekvatumui valdant PSŠ patiriamą riziką, įskaitant vieną ar daugiau tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymo atvejų. Iškilus dideliems sunkumams ar žlugimo grėsmei, finansų įstaigoms ir toliau iš esmės turėtų būti keliama įprastinė bankroto byla. Tačiau, kaip parodė finansų krizė, ilgai trunkančio ekonominio nestabilumo ir netikrumo laikotarpiu tokios bylos ypač gali sutrikdyti ypatingos svarbos funkcijų teikimą ekonomikai, sukeldamos grėsmę finansiniam stabilumui. Keliant įprastinę įmonių bankroto bylą ne visuomet galima užtikrinti pakankamai greitą intervenciją ar tinkamą finansų įstaigų ypatingos svarbos funkcijų tęstinumo prioritizavimą siekiant išlaikyti finansinį stabilumą. Kad būtų išvengta šių neigiamų įprastinės bankroto bylos pasekmių, būtina sukurti PSŠ skirtą specialią pertvarkymo sistemą;
(6) krizė taip pat parodė, kad trūksta tinkamų priemonių žlungančių finansų įstaigų teikiamoms ypatingos svarbos funkcijoms išlaikyti. Be to, ji parodė, kad trūksta sistemų, kuriomis būtų sudarytos galimybės institucijoms, ypač toms, kurios yra skirtingose valstybėse narėse ar priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, bendradarbiauti ir derinti savo veiksmus, kad būtų užtikrintas greitų ir ryžtingų priemonių įgyvendinimas. Kad sustabdytų neigiamo poveikio plitimą ir sumažintų paniką, neturėdamos tokių priemonių ir bendradarbiavimo bei derinimo sistemų, valstybės narės buvo priverstos gelbėti finansų įstaigas mokesčių mokėtojų lėšomis. Nors krizės metu PSŠ nebuvo viešosios finansinės paramos tiesioginės gavėjos, jos netiesiogiai pasinaudojo gelbėjimo priemonėmis, taikytomis bankams, ir buvo apsaugotos nuo pasekmių, kurias kitaip būtų patyrusios dėl nevykdančių įsipareigojimų bankų. Todėl, siekiant užkirsti kelią mokesčių mokėtojų lėšų naudojimui netvarkingo PSŠ žlugimo atveju, yra reikalinga PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo sistema. Tokia sistema taip pat turėtų būti atsižvelgiama į galimybę, kad PSŠ bus pradėta pertvarkyti dėl kitų priežasčių nei vieno ar daugiau jos tarpuskaitos narių įsipareigojimų nevykdymas;
(7) patikimos gaivinimo ir pertvarkymo sistemos tikslas yra kiek įmanoma užtikrinti, kad PSŠ nustatytų priemones, skirtas atsigauti finansinių sunkumų atvejais, išlaikyti žlungančios arba galinčios žlugti PSŠ ypatingos svarbos funkcijas likviduojant likusią veiklos dalį iškeliant įprastinę bankroto bylą, taip pat išsaugoti finansinį stabilumą, kartu kuo labiau sumažinant galutiniams klientams ir mokesčių mokėtojams tenkančias PSŠ žlugimo sąnaudas. Gaivinimo ir pertvarkymo sistema papildomai remiama PSŠ ir institucijų parengtis palengvinti finansiškai nepalankias sąlygas ir suteikti institucijoms daugiau informacijos apie PSŠ pasirengimą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijams. Šia sistema institucijoms taip pat suteikiami įgaliojimai pasirengti galimam PSŠ pertvarkymui ir imtis koordinuotų veiksmų dėl prastėjančios PSŠ būklės bei taip prisidėti prie sklandaus finansų rinkų veikimo;
(8) šiuo metu nėra visoje Sąjungoje suderintų PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo nuostatų. Kai kurios valstybės narės jau priėmė pakeistus teisės aktus, kuriais reikalaujama, kad PSŠ parengtų gaivinimo planus, ir nustatomi žlungančių PSŠ pertvarkymo mechanizmai. Be to, valstybėse narėse įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių PSŠ nemokumą, esmė ir procedūros labai skiriasi. Tikėtina, kad bendrų PSŠ gaivinimui ir pertvarkymui taikomų sąlygų, įgaliojimų ir procesų trūkumas kliudo sklandžiam vidaus rinkos veikimui ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimui sprendžiant PSŠ žlugimo problemą ir taikant jos nariams tinkamus nuostolių paskirstymo mechanizmus Sąjungoje ir pasauliniu mastu. Tai ypač aktualu, kai dėl skirtingų metodų nacionalinės institucijos neužtikrina vienodo kontrolės lygio arba neturi vienodų galimybių pertvarkyti PSŠ. Tie gaivinimo ir pertvarkymo tvarkos skirtumai gali daryti skirtingą poveikį PSŠ ir jų nariams skirtingose valstybėse narėse ir gali sukelti konkurencijos iškraipymus visoje vidaus rinkoje. Bendrų taisyklių ir priemonių, taikomų PSŠ sunkumų ar žlugimo atvejais, nebuvimas gali paveikti dalyvių tarpuskaitos pasirinkimą ir PSŠ įsisteigimo vietos pasirinkimą, taip užkertant kelią PSŠ visapusiškai pasinaudoti savo pagrindinėmis laisvėmis vidaus rinkoje. Savo ruožtu tai galėtų atgrasyti dalyvius nuo naudojimosi PSŠ paslaugomis tarpvalstybiniu mastu vidaus rinkoje ir kliudyti tolesnei integracijai Europos kapitalo rinkose. Todėl visose valstybėse narėse būtina taikyti bendras gaivinimo ir pertvarkymo taisykles, siekiant užtikrinti, kad PSŠ galimybė pasinaudoti vidaus rinkos laisvėmis nebūtų ribojama dėl valstybių narių ir jų institucijų finansinių išteklių, skirtų jų žlugimui valdyti;
(9) po krizės atlikus bankams ir kitoms finansų įstaigoms taikomos reguliavimo sistemos peržiūrą, visų pirma padidinus bankų kapitalo rezervą ir likvidumo atsargas, nustačius geresnes makroprudencinės politikos priemones ir išsamias bankų gaivinimo ir pertvarkymo taisykles, sumažėjo ateities krizių tikimybė ir padidėjo visų finansų įstaigų ir rinkos infrastruktūrų, įskaitant PSŠ, atsparumas nepalankiausioms ekonominėms sąlygoms, susidariusioms tiek dėl visos sistemos sutrikimų, tiek dėl konkrečioms įstaigoms būdingų įvykių. Nuo 2015 m. sausio 1 d. bankų gaivinimo ir pertvarkymo tvarka pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES[8] taikoma visose valstybėse narėse;
(10) remdamosi bankų gaivinimo ir pertvarkymo metodu, kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos turėtų būti pasirengusios ir turėti tinkamas gaivinimo ir pertvarkymo priemones, kad galėtų spręsti su PSŠ žlugimo atvejais susijusias problemas. Tačiau dėl to, kad jų funkcijos ir verslo modeliai yra skirtingi, bankams ir PSŠ būdinga skirtinga rizika. Todėl PSŠ žlugimo scenarijų atvejais, kuriuos lemia tiek PSŠ tarpuskaitos narių žlugimas, tiek su įsipareigojimų neįvykdymu nesusiję įvykiai, reikalingos konkrečios priemonės ir įgaliojimai;
(11) siekiant papildyti Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 nustatytą metodą, kuriuo numatomi PSŠ taikytini vienodi prudenciniai reikalavimai, ir juo remtis, būtinas reglamentas. Nustačius gaivinimo ir pertvarkymo reikalavimus direktyvoje, galėtų atsirasti nenuoseklumų priimant potencialiai skirtingus nacionalinius teisės aktus, susijusius su sritimi, kurią kitu atveju reglamentuoja tiesiogiai taikoma Sąjungos teisė ir kuriai vis labiau būdingas tarpvalstybinis PSŠ paslaugų teikimas. Todėl taip pat tikslinga priimti vienodas, tiesiogiai taikytinas PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo taisykles;
(12) siekiant užtikrinti suderinamumą su jau galiojančiais finansinių paslaugų srities Sąjungos teisės aktais ir kuo didesnį finansinį stabilumą visoje Sąjungoje, gaivinimo ir pertvarkymo tvarka turėtų būti taikoma visoms PSŠ, kurioms taikomi prudenciniai reikalavimai, nustatyti Reglamente (ES) Nr. 648/2012, nepaisant to, ar PSŠ turi banko licenciją. Nors dėl kitokios verslo organizavimo struktūros galimi rizikos pobūdžio skirtumai, šiame reglamente PSŠ traktuojamos kaip, nepaisant grupės arba rinkos struktūros, nepriklausomi subjektai, taip pat užtikrinama, kad, nepriklausomai nuo PSŠ grupės struktūros, būtų taikomas atskiras PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo planas. Tai visų pirma taikytina reikalavimams turėti pakankamai finansinių išteklių subjekto lygmeniu, kad būtų galima valdyti įsipareigojimų neįvykdymo arba su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusią padėtį;
(13) siekdamos užtikrinti, kad pertvarkymo veiksmų būtų imtasi veiksmingai, efektyviai ir atsižvelgiant į pertvarkymo tikslus, valstybės narės turėtų paskirti viešojo administravimo institucijas arba institucijas, kurioms būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, su pertvarkymu susijusioms funkcijoms ir užduotims vykdyti. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad toms pertvarkymo institucijoms būtų skirta tinkamų išteklių. Kai valstybė narė paskiria instituciją, atsakingą už PSŠ rizikos ribojimo priežiūrą, eiti pertvarkymo institucijos pareigas, reikėtų užtikrinti sprendimų priėmimo proceso nepriklausomumą ir nustatyti visas būtinas priemones, siekiant atskirti priežiūros funkcijas ir pertvarkymo funkcijas, kad būtų išvengta interesų konfliktų ir reguliacinio pakantumo rizikos;
(14) atsižvelgiant į pasekmes, kurių gali patirti valstybės narės finansų sistema ir ekonomika dėl PSŠ žlugimo ir tolesnių veiksmų, taip pat į galimą poreikį ieškant išeities iš krizė galiausiai kaip kraštutinės priemonės imtis viešųjų lėšų naudojimo, gaivinimo ir pertvarkymo procese iš pat pradžių turėtų aktyviai dalyvauti finansų ministerijos ar kitos atitinkamos valstybių narių ministerijos;
(15) kadangi PSŠ dažnai teikia paslaugas visoje Sąjungoje, norint užtikrinti veiksmingą gaivinimą ir pertvarkymą, reikia, kad kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiautų priežiūros ir pertvarkymo kolegijose, ypač parengiamaisiais gaivinimo ir pertvarkymo etapais. Tai apima PSŠ parengtų gaivinimo planų vertinimą, PSŠ pertvarkymo institucijos parengtų pertvarkymo planų vertinimą bei sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimą;
(16) pertvarkant PSŠ reikėtų išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio, viena vertus, taikyti procedūras, kuriomis atsižvelgiama į situacijos primygtinumą ir sudaromos sąlygos laiku įgyvendinti veiksmingus ir teisingus sprendimus ir, kita vertus, būtinybės apsaugoti finansinį stabilumą visose valstybėse narėse, kuriose PSŠ teikia paslaugas. Kad pasiektų šiuos tikslus, institucijos, kurių kompetencijos sritis paveiktų PSŠ žlugimas, turėtų pasidalyti savo nuomone pertvarkymo kolegijoje. Taip pat ir siekiant užtikrinti, kad būtų reguliariai keičiamasi nuomonėmis ir bendradarbiaujama su trečiųjų valstybių institucijomis, prireikus jos turėtų būti kviečiamos stebėtojų teisėmis dalyvauti pertvarkymo kolegijoje. Institucijos turėtų visada atsižvelgti į savo sprendimų poveikį finansiniam stabilumui valstybėse narėse, kuriose PSŠ veikla yra ypatingos svarbos arba svarbi vietos finansų rinkoms, įskaitant vietas, kuriose yra įsteigti tarpuskaitos nariai, susietos prekybos vietos ir finansų rinkos infrastruktūros;
(16a) atsižvelgiant į tarpvalstybinį ir pasaulinį tam tikrų PSŠ operacijų pobūdį, pertvarkymo institucijų sprendimai gali turėti ekonominį ir fiskalinį poveikį kitose jurisdikcijose. Tiek, kiek pagrįstai įmanoma, gaivinimo ir pertvarkymo atvejais reikėtų atsižvelgti į tokį tarpvalstybinį poveikį, kartu atsižvelgiant į mokesčių administratorių suverenumą kitose jurisdikcijose;
(17) siekdamos parengti ESMA sprendimus, susijusius su jai patikėtomis užduotimis, ir užtikrinti visapusišką EBA ir jos narių dalyvavimą rengiant šiuos sprendimus, ESMA turėtų suburti vidaus Pertvarkymo komitetą, kuriame stebėtojų teisėmis būtų kviečiamos dalyvauti atitinkamos EBA kompetentingos institucijos;
(18) siekdamos imtis veiksmingų ir proporcingų veiksmų dėl galimo PSŠ žlugimo, institucijos, vykdydamos gaivinimo ir pertvarkymo įgaliojimus, turėtų atsižvelgti į keletą veiksnių, pavyzdžiui, PSŠ verslo pobūdį, teisinę ir organizacinę struktūrą, rizikos pobūdį, dydį, teisinį statusą ir tarpusavio sąsajas su finansų sistema. Institucijos taip pat turėtų atsižvelgti į tai, ar PSŠ žlugimas ir vėlesnis likvidavimas keliant įprastines bankroto bylas galėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms finansų įstaigoms arba visai ekonomikai;
(19) kad galėtų efektyviai spręsti žlungančių PSŠ problemą, institucijos turėtų turėti įgaliojimą taikyti PSŠ parengiamąsias priemones. Siekiant užtikrinti, kad visos Sąjungos PSŠ finansinių sunkumų atveju turėtų pakankamai išsamius gaivinimo planus, reikėtų nustatyti minimalų standartą, taikytiną į gaivinimo planus įtrauktinam turiniui ir informacijai. Tokiuose planuose turėtų būti apsvarstyti įvairūs tinkami scenarijai, numatant tiek sisteminio pobūdžio sunkumus, tiek konkrečiai PSŠ būdingus sunkumus. Šiuose scenarijuose turėtų būti numatomos nepalankios sąlygos, kurios būtų sunkesnės nei taikomos reguliariam testavimui nepalankiausiomis sąlygomis pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 153/2013 XII skyrių, tačiau tikėtinos (pavyzdžiui, daugiau nei dviejų tarpuskaitos narių, kurių atžvilgiu PSŠ pozicijos didžiausios, ir vienos ar daugiau kitų PSŠ žlugimas). Gaivinimo planas turėtų būti įtrauktas į PSŠ veiklos taisykles, pagal sutartį suderintomis su tarpuskaitos nariais. Tose veiklos taisyklėse turėtų būti papildomų nuostatų, kuriomis būtų užtikrintas plane nurodytų gaivinimo priemonių įgyvendinamumas visų scenarijų atveju. Gaivinimo planuose neturėtų būti numatyta galimybė pasinaudoti ▌ viešąja finansine parama. Be to, jais neturėtų būti sukeliama nuostolių rizika mokesčių mokėtojams;
(19a) gaivinimo planais turėtų būti užtikrintos tinkamos paskatos PSŠ, tarpuskaitos nariams ir klientams nelaukti, kol padėtis dar pablogės, ir bendradarbiauti. Siekiant, kad nekiltų abejonių dėl paskatų struktūros, nuo gaivinimo plano nukrypstančius sprendimus turėtų tvirtinti kompetentinga institucija;
(20) PSŠ turėtų parengti ir nuolat atnaujinti savo gaivinimo planus. ▌Gaivinimo etapas turėtų prasidėti labai pablogėjus PSŠ finansinei būklei arba kilus rizikai, jog bus nesilaikoma jai taikomų prudencinių reikalavimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Tai turėtų būti nustatyta taikant gaivinimo plane pateiktų kokybinių ir kiekybinių rodiklių sistemą;
(20a) gaivinimo planuose turėtų būti užtikrinta, kad gaivinimo priemonių naudojimo seka būtų nustatomos deramos nuostolių paskirstymo tarp PSŠ, tarpuskaitos narių ir jų klientų proporcijos. Įprastu atveju nuostoliai turėtų būti paskirstyti PSŠ, tarpuskaitos nariams ir jų klientams pagal šių subjektų gebėjimą valdyti riziką. Tuo siekiama sukurti tvirtas išankstines paskatos ir užtikrinti sąžiningą nuostolių paskirstymą. Todėl ir su įsipareigojimų neįvykdymu nesusiję nuostoliai turėtų būti paskirstomi proporcingai susijusių suinteresuotųjų subjektų atsakomybei. Gaivinimo planuose derėtų užtikrinti, kad įsipareigojimų neįvykdymo atvejais ir tuo labiau su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusiais atvejais pirmiesiems nuostoliams padengti būtų naudojamas PSŠ kapitalas. Turėtų būti numatyta, kad, prieš naudojant bet kokias nuostolių paskirstymo klientams priemones, didelę nuostolių dalį padengtų tarpuskaitos nariai;
(21) PSŠ turėtų pateikti gaivinimo planą kompetentingoms institucijoms ir priežiūros kolegijai, įsteigtai pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, kad šios atliktų išsamų vertinimą, tvirtinamą bendru kolegijos sprendimu. Vertinime turėtų būti nurodyta, ar planas yra visapusiškas ir ar pagal jį būtų galima laiku atkurti PSŠ gyvybingumą, net ir finansiškai ypač nepalankiomis sąlygomis;
(22) gaivinimo planuose turėtų būti išsamiai nurodyti veiksmai, kurių imtųsi PSŠ, kad išspręstų bet kokius nesubalansuotų neįvykdytų įsipareigojimų, nepadengto nuostolio, likvidumo trūkumo arba kapitalo nepakankamumo klausimus, taip pat veiksmai, kuriais būtų papildyti išnaudoti iš anksto finansuoti finansiniai ištekliai, ir likvidumo susitarimai, siekiant atkurti PSŠ gyvybingumą ir gebėjimą toliau laikytis veiklos leidimo reikalavimų, be to, tam tikslui turi būti numatytas pakankamas nuostolių padengimo pajėgumas. Numatytos priemonės turėtų būti visapusiškos. Kiekviena priemonė turėtų būti patikima, savalaikė ir paremta tinkamu teisiniu pagrindu. Tomis priemonėmis turėtų būti sukurtos tinkamos paskatos PSŠ akcininkams, tarpuskaitos nariams ir jų klientams valdyti riziką, kurią jie sukelia arba patiria sistemoje, stebėti PSŠ rizikos prisiėmimo ir rizikos valdymo veiklą ir dalyvauti įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procese;
(22a) gaivinimo planuose turėtų būti aiškiai nustatyti veiksmai, kurių PSŠ turi imtis kibernetinių išpuolių atveju, kai dėl išpuolių gali labai pablogėti PSŠ finansinė būklė arba kilti rizika, jog bus nesilaikoma PSŠ taikomų prudencinių reikalavimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012;
(23) PSŠ turėtų užtikrinti, kad planai būtų nediskriminaciniai ir subalansuoti, kiek tai susiję su jų poveikiu ir sukuriamomis paskatomis. Jais neturėtų būti neproporcingai sudaromos nepalankios sąlygos tarpuskaitos nariams ar klientams. Visų pirma pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 PSŠ turėtų užtikrinti, kad jų tarpuskaitos narių pozicijos PSŠ atžvilgiu būtų ribotos. PSŠ turėtų užtikrinti, kad visi susiję suinteresuotieji subjektai būtų įtraukti į gaivinimo plano parengimą – jei taikytina, dalyvautų PSŠ rizikos komitete ir su jais būtų konsultuojamasi. Galima numatyti suinteresuotųjų subjektų nuomonių skirtumus, todėl PSŠ turėtų nustatyti aiškius procesus suinteresuotųjų subjektų nuomonių skirtumams ir bet kokiems interesų konfliktams tarp tų suinteresuotųjų subjektų ir PSŠ valdyti;
(23a) PSŠ turėtų užtikrinti, kad įsipareigojimus vykdančių tarpuskaitos narių klientams būti tinkamai atlyginta už jų turtą, panaudotą gaivinimo metu;
(24) atsižvelgiant į rinkų, kurioms PSŠ teikia paslaugas pasaulinį pobūdį, būtina užtikrinti PSŠ galimybes prireikus taikyti įvairius gaivinimo variantus sutartims arba turtui, reglamentuojamam trečiosios valstybės įstatymais, arba trečiosiose valstybėse įsikūrusiems subjektams. Taigi PSŠ veiklos taisyklės turėtų apimti šias galimybes užtikrinančias sutartines nuostatas;
(25) Jei PSŠ nepateikia tinkamo gaivinimo plano, kompetentingos institucijos turėtų galėti reikalauti, kad PSŠ imtųsi reikiamų priemonių esminiams plano trūkumams pašalinti, siekiant sustiprinti PSŠ verslą ir užtikrinti, kad PSŠ galėtų atkurti savo kapitalą arba suderinti savo turto ir įsipareigojimų knygą žlugimo atveju. Tas įgaliojimas turėtų leisti kompetentingoms institucijoms imtis prevencinių veiksmų tokia apimtimi, kuri būtina siekiant pašalinti bet kokius trūkumus ir taip įgyvendinti finansinio stabilumo tikslus;
(25a) tais atvejais, kai gaivinama PSŠ įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams ir jų klientams taikė pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemones, kuriomis viršijamos Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytos įsipareigojimų neįvykdymo srauto priemonės, ir dėl to nebuvo pertvarkoma, atkūrus suderintą neįvykdytų pozicijų knygą kompetentingai institucijai derėtų turėti galimybę reikalauti, kad PSŠ grynųjų pinigų mokėjimais padengtų dalyvių nuostolius arba, atitinkamais atvejais, reikalauti, kad PSŠ išleistų priemones, suteikiančias nuosavybės teises būsimo PSŠ pelno atžvilgiu;
(26) pertvarkymo planavimas yra būtina veiksmingo pertvarkymo dalis. Planus turėtų rengti PSŠ pertvarkymo institucija, o jiems bendrai pritarti – atitinkamos pertvarkymo kolegijos institucijos. Institucijos turėtų turėti visą būtiną informaciją, kad galėtų nustatyti ypatingos svarbos funkcijas ir užtikrinti jų tęstinumą. PSŠ veiklos taisyklėse, dėl kurių susitariama pagal sutartį su tarpuskaitos nariais, turėtų būti nuostatos, skirtos užtikrinti pertvarkymo institucijų taikomų pertvarkymo priemonių vykdymą, įskaitant pertvarkymo tikslais teikiamą reikalavimą pateikti piniginių išteklių;
(27) pertvarkymo institucijos, remdamosi sėkmingo pertvarkymo galimybės įvertinimu, turėtų turėti įgaliojimų tiesiogiai arba netiesiogiai (pasitelkus kompetentingą instituciją) reikalauti pakeisti PSŠ teisinę struktūrą ir organizaciją, imtis būtinų proporcingų priemonių, kad sumažintų ar pašalintų esmines pertvarkymo priemonių naudojimo kliūtis ir užtikrintų sėkmingą konkrečių subjektų pertvarkymą;
(28) pertvarkymo planai ir sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimai yra sritys, kuriose už kasdieninės priežiūros aspektus yra svarbesnis poreikis pagreitinti ir užtikrinti sparčius restruktūrizavimo veiksmus, siekiant užtikrinti PSŠ ypatingos svarbos funkcijas ir apsaugoti finansinį stabilumą. Iškilus nesutarimams tarp įvairių pertvarkymo kolegijos narių dėl sprendimų, kurie turi būti priimti dėl PSŠ pertvarkymo plano, PSŠ sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo ir sprendimo pašalinti bet kokias su tuo susijusias kliūtis, ESMA turėtų atlikti tarpininko vaidmenį pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį. Vis dėlto tokio privalomo ESMA tarpininkavimo klausimą reikėtų parengti svarstyti ESMA vidaus komitete, turint omenyje ESMA narių kompetenciją užtikrinti finansinį stabilumą ir prižiūrėti tarpuskaitos narius keliose valstybėse narėse. Tam tikros kompetentingos institucijos pagal EBA reglamentą turėtų būti kviečiamos dalyvauti tame ESMA vidaus komitete kaip stebėtojos, atsižvelgiant į tai, kad tokios institucijos vykdo panašias užduotis pagal Direktyvą 2014/59/ES. Toks privalomas tarpininkavimas neturėtų drausti kitais atvejais vykdyti neprivalomo tarpininkavimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnį;
(29) ▌priklausomai nuo grupės, kuriai priklauso PSŠ, struktūros, PSŠ gaivinimo plane gali prireikti nurodyti sąlygas, kuriomis būtų inicijuota patronuojančiosios įmonės ar kito grupei priklausančio subjekto remiantis savanoriškai sutartais sutartiniais arba kitais privalomais santykiais (pavyzdžiui, patronuojančiosios įmonės garantijos arba kontrolės bei pelno ir nuostolių perdavimo susitarimais) ar kitu pavidalu teikiama veiklos parama tai pačiai grupei priklausančiai PSŠ. Tokių susitarimų skaidrumas sumažintų riziką grupės subjekto, teikiančio paramą finansinių sunkumų patiriančiai PSŠ, likvidumui ir mokumui. Bet koks tokių susitarimų pakeitimas turėtų būti laikomas esminiu pakeitimu gaivinimo plano peržiūros tikslais;
(30) atsižvelgiant į gaivinimo ir pertvarkymo planuose pateiktos informacijos jautrų pobūdį, tiems planams turėtų būti taikomos atitinkamos nuostatos dėl konfidencialumo;
(31) kompetentingos institucijos turėtų perduoti gaivinimo planus ir visus jų pakeitimus atitinkamoms pertvarkymo institucijoms, o pastarosios turėtų perduoti pertvarkymo planus ir visus jų pakeitimus kompetentingoms institucijoms, taip užtikrinant, kad kiekviena atitinkama institucija būtų nuolat visapusiškai informuota;
(32) siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, būtina, kad kompetentingos institucijos turėtų galimybę pagerinti pablogėjusią PSŠ finansinę ir ekonominę būklę anksčiau, nei ta PSŠ atsidurs tokioje padėtyje, kai institucijoms neliks kitų alternatyvų, kaip tik ją pertvarkyti, arba nurodyti PSŠ keisti veiklos kryptį, jei jos veiksmai galėtų pakenkti bendram finansiniam stabilumui. Todėl, siekiant išvengti neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui arba klientų interesams, kurios galėtų atsirasti PSŠ įgyvendinant tam tikras priemones, ar tas pasekmes sumažinti, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti ankstyvosios intervencijos įgaliojimai. Ankstyvosios intervencijos įgaliojimai turėtų būti suteikiami kompetentingoms institucijoms papildant jau suteiktus įgaliojimus, nustatytus nacionalinėje valstybių narių teisėje arba pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 kitoms aplinkybėms nei tos, kurios yra laikomos ankstyvosios intervencijos aplinkybėmis. Ankstyvosios intervencijos teisės turi apimti įgaliojimus apriboti ar uždrausti (kiek įmanoma, tačiau nesukeliant tiesioginio įsipareigojimų neįvykdymo) bet kokį atlygį nuosavybės priemonėmis arba joms prilyginamomis priemonėmis, įskaitant PSŠ vykdomus dividendų mokėjimus ir akcijų išpirkimą, be to, numatoma galimybė apriboti, uždrausti arba įšaldyti bet kokius kintamojo atlygio pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Europos bankininkystės institucijos (EBA) gaires EBA/GL/2015/22 bei savo nuožiūra sukauptų pensijų išmokų arba išeitinių išmokų vadovams mokėjimus;
(33) gaivinimo ir ankstyvosios intervencijos etapais akcininkai turėtų išsaugoti visas savo teises. Pradėjus PSŠ pertvarkymą jie tokių teisių netenka. Gaivinimo atveju bet koks atlygis nuosavybės priemonėmis arba joms prilyginamomis priemonėmis, įskaitant PSŠ vykdomus dividendų mokėjimus ir akcijų išpirkimą, turėtų būti kiek įmanoma ribojamas arba draudžiamas;
(34) pertvarkymo sistemoje reikėtų numatyti pertvarkymą pradėti laiku prieš PSŠ tampant nemokia. Turėtų būti laikoma, kad PSŠ žlunga arba gali žlugti, kai ji nebetenkina veiklos leidimo reikalavimų arba tikėtina, kad artimiausiu metu jų nebetenkins, kai jos gaivinimu neatkurtas jos gyvybingumas, kai PSŠ turtas yra mažesnis už jos įsipareigojimus arba tikėtina, kad artimiausiu metu bus už juos mažesnis, kai PSŠ negali sumokėti savo skolų suėjus jų terminui arba tikėtina, kad artimiausiu metu jų sumokėti negalės, arba kai PSŠ reikalinga viešoji finansinė parama. Tačiau tai, kad PSŠ neatitinka visų veiklos leidimo reikalavimų, neturėtų savaime būti priežastis pradėti pertvarkymą. Kad būtų galima laiku pradėti pertvarkymą, pertvarkymo institucijos priimtą sprendimą paspartinti perėjimą nuo gaivinimo prie pertvarkymo turėtų būti galima ginčyti tik dėl esmės, motyvuojant tuo, jog, remiantis tuometine lengvai prieinama informacija, šis sprendimas buvo savavališkas ir nepagrįstas tuo metu, kai jis buvo priimtas;
(35) tai, kad teikiama skubi centrinio banko parama likvidumui padidinti, – jei tokia priemonė yra – neturėtų būti laikoma įrodymu, kad PSŠ negali arba artimiausiu metu negalės suėjus terminui apmokėti įsipareigojimų. Siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, visų pirma sisteminio likvidumo trūkumo atveju, valstybės garantijos centrinių bankų suteiktoms likvidumo priemonėms arba valstybės garantijos naujiems išleistiems įsipareigojimams, skirtiems pašalinti didelį valstybės narės ekonomikos sutrikimą, neturėtų būti pertvarkymo sistemos taikymo pradžios priežastimi, jei laikomasi keleto sąlygų;
(36) jei PSŠ atitinka pertvarkymo sąlygas, PSŠ pertvarkymo institucija turėtų turėti tam tikras suderintas pertvarkymo priemones ir įgaliojimus. Šios priemonės ir įgaliojimai turėtų būti taikomi remiantis bendromis sąlygomis, tikslais ir bendraisiais principais. Papildomas priemones ir įgaliojimus pertvarkymo institucijos turėtų taikyti, atsižvelgdamos į pertvarkymo principus ir tikslus. Visų pirma tokių priemonių ar įgaliojimų naudojimas neturėtų neigiamai paveikti veiksmingo tarpvalstybinių grupių pertvarkymo; Siekiant, kiek įmanoma, užkirsti kelią viešųjų lėšų naudojimui ir atsižvelgiant į tai, jog sunku tiksliai numatyti didelės krizės, kurios metu pertvarkymo institucija turėtų imtis veiksmų, pobūdį, nederėtų iš anksto apriboti pertvarkymo priemonių pasirinkimo. Siekiant veiksmingiau apsaugoti mokesčių mokėtojus ir mažinti neatsakingo elgesio riziką, kompetentingos institucijos turėtų iš anksto nustatyti aiškias ir išsamias priemones, skirtas iš tarpuskaitos dalyvių susigrąžinti kuo daugiau tų lėšų;
(37) pagrindiniai pertvarkymo tikslai turėtų būti šie: užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, išvengti neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui ir apsaugoti viešąsias lėšas▌;
(38) žlungančios PSŠ ypatingos svarbos funkcijas reikėtų išsaugoti, bet restruktūrizuoti, prireikus atliekant vadovybės pakeitimus, naudojant pertvarkymo priemones, kad būtų galima tęsti veiklą, kuo labiau naudojant privačiąsias lėšas. Šį tikslą būtų galima įgyvendinti įvykdžius PSŠ pardavimą ar susijungimą su mokiu trečiuoju asmeniu arba restruktūrizavus ar nurašius PSŠ sutartis ir įsipareigojimus paskirstant nuostolius ir perkeliant pozicijas iš įsipareigojimų neįvykdžiusių tarpuskaitos narių vykdantiems, arba nurašius PSŠ akcijas ar nurašius ir konvertavus jos skolą į nuosavybės vertybinius popierius, kad PSŠ būtų rekapitalizuota. Atsižvelgdama į PSŠ ypatingos svarbos funkcijų tęstinumo užtikrinimo tikslą ir prieš imdamasi pirmiau nurodytų veiksmų, pertvarkymo institucija turėtų apsvarstyti galimybę užtikrinti PSŠ galiojančių ir neįvykdytų sutartinių prievolių vykdymą, įskaitant visų pirma bet kokius tarpuskaitos narių sutartines prievoles vykdyti reikalavimus pateikti piniginių išteklių arba perimti įsipareigojimų neįvykdžiusių tarpuskaitos narių pozicijas (per aukcioną ar kitomis PSŠ veiklos taisyklėse nurodytomis sutartomis priemonėmis), taip pat bet kokias galiojančias ir neįvykdytas sutartines prievoles, kurias vykdydami kiti subjektai, kurie nėra tarpuskaitos nariai, privalo teikti bet kokios formos finansinę paramą. Sutartinių prievolių vykdymą turėtų užtikrinti pertvarkymo institucija, laikydamasi jų vykdymo eiliškumo, taikytino keliant įprastinę bankroto bylą;
(39) būtina veikti sparčiai ir ryžtingai, kad išliktų pasitikėjimas rinka ir kad būtų kiek įmanoma sumažintas neigiamo poveikio plitimas. Susiklosčius pertvarkymo sąlygoms PSŠ pertvarkymo institucija dėl viešojo intereso turėtų nedelsdama imtis tinkamų ir suderintų pertvarkymo veiksmų. PSŠ gali žlugti tokiomis aplinkybėmis, kad atitinkama pertvarkymo institucija turi nedelsdama į tai reaguoti. Todėl tai institucijai turėtų būti leista imtis pertvarkymo veiksmų, nepaisant to, kad PSŠ taiko gaivinimo priemones arba nereikalaujant prieš tai pasinaudoti ankstyvosios intervencijos įgaliojimais;
(40) imdamosi pertvarkymo veiksmų, PSŠ pertvarkymo institucija turėtų atsižvelgti į pertvarkymo kolegijos parengtuose pertvarkymo planuose numatytas priemones ir jomis vadovautis, nebent pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, mano, kad, imantis pertvarkymo planuose nenumatytų veiksmų, pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau. Pertvarkymo institucija turėtų skubiai pranešti pertvarkymo kolegijai apie pertvarkymo veiksmus, kurių planuoja imtis, ypač jei tokie veiksmai nukrypsta nuo plano;
(41) nuosavybės teisių suvaržymas turėtų būti proporcingas finansinio stabilumo rizikai. Todėl pertvarkymo priemonės turėtų būti taikomos tik toms PSŠ, kurios atitinka pertvarkymo sąlygas, ypač kai tai būtina dėl viešojo intereso siekiant įgyvendinti finansinio stabilumo tikslą. Atsižvelgiant į tai, kad pertvarkymo priemonėmis ir įgaliojimais gali būti ribojamos akcininkų, tarpuskaitos narių, jų klientų ir kitų kreditorių teisės, pertvarkymo veiksmų turėtų būti imamasi tik tais atvejais, kai tai būtina dėl viešojo intereso, o bet koks tų teisių suvaržymas turėtų atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija). Visų pirma tais atvejais, kai vykdant pertvarkymo veiksmus tos pačios klasės kreditoriams taikomos skirtingos sąlygos, tokie skirtumai turėtų būti pagrįsti viešuoju interesu ir būti proporcingi rizikai, kurią siekiama pašalinti, be to, jais nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neturėtų būti diskriminuojama dėl pilietybės;
(42) su pertvarkymu susiję akcininkai, tarpuskaitos nariai ir kreditoriai neturėtų patirti didesnių nuostolių nei tie, kuriuos jie būtų patyrę, jei pertvarkymo institucija nebūtų pradėjusi pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu ir vietoj to jiems būtų buvę taikomos galimos neįvykdytos prievolės pagal PSŠ gaivinimo planą arba kitus jos veiklos taisyklėse numatytus susitarimus, arba jei PSŠ būtų buvusi likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą. Kai dalis pertvarkomos PSŠ turto perduodama privačiam pirkėjui arba laikinai PSŠ, likusi pertvarkomos PSŠ dalis turėtų būti likviduota keliant įprastinę bankroto bylą;
(43) siekiant apsaugoti akcininkų, kreditorių, tarpuskaitos narių ir jų klientų teisę, reikėtų nustatyti aiškias pareigas, susijusias su PSŠ turto ir įsipareigojimų vertinimu ir sąlygų, kurios būtų buvusios taikomos tiems subjektams, jei pertvarkymo institucija nebūtų pradėjusi pertvarkymo veiksmų, vertinimu. Turėtų būti įmanoma pradėti vertinimą jau gaivinimo etape. Prieš imantis pertvarkymo veiksmų turėtų būti atliktas nešališkas ir tikroviškas PSŠ turto ir įsipareigojimų vertinimas, be kita ko, įvertinant kainą, už kurią būtų nutrauktos sutartys PSŠ, atsižvelgiant į rinkos svyravimus ir likvidumą pertvarkymo metu. Toks vertinimas galėtų būti apskundžiamas tik kartu su pertvarkymo sprendimu. Be to, tam tikrais atvejais panaudojus pertvarkymo priemones turėtų būti atliktas akcininkams, kreditoriams, tarpuskaitos nariams ir jų klientams faktiškai taikytų sąlygų ir sąlygų, kurios jiems būtų buvusios taikytos, jei pertvarkymo institucija nebūtų pradėjusi pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu ir vietoj to jiems būtų buvę taikomi galimos neįvykdytos prievolės pagal PSŠ gaivinimo planą ar kitus jos veiklos taisyklėse numatytus susitarimus arba iškėlus įprastinę bankroto bylą, ex post palyginimas, deramai atsižvelgiant į galimą tikėtiną neigiamą sisteminio nestabilumo ir rinkos neramumų poveikį. Jei akcininkai, kreditoriai, tarpuskaitos nariai ir jų klientai už savo reikalavimus gavo mažesnę sumą ar kompensaciją nei būtų gavę, jei pertvarkymo institucija nebūtų pradėjusi pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu ir vietoj to jiems būtų buvę taikomos galimos neįvykdytos prievolės pagal PSŠ gaivinimo planą arba kitus jos veiklos taisyklėse numatytus susitarimus arba iškėlus įprastinę bankroto bylą, deramai atsižvelgiant į galimą tikėtiną neigiamą sisteminio nestabilumo ir rinkos neramumų poveikį, jie turėtų tam tikrais atvejais turėti teisę į skirtumo kompensaciją. Apskaičiuojant sumą, kurią jie būtų gavę, neturėtų būti daroma viešosios finansinės paramos prielaida. Kitaip nei vertinimo prieš pertvarkymo veiksmus atveju, turėtų būti įmanoma tą palyginimą ginčyti atskirai nuo pertvarkymo sprendimo. Valstybės narės turėtų pačios pasirinkti procedūrą, kurią taikant akcininkams, kreditoriams, tarpuskaitos nariams ir jų klientams sumokamas skirtumas, nustatytas įvertinus sąlygas;
(44) siekiant užtikrinti veiksmingą pertvarkymą, atliekant vertinimą reikėtų kuo tiksliau nustatyti bet kokius nuostolius, kuriuos reikia paskirstyti PSŠ, kad būtų atkurta suderinta neįvykdytų pozicijų knyga ir įvykdyti esami mokėjimo įsipareigojimai. Vertinant žlungančių PSŠ turtą ir įsipareigojimus reikėtų remtis nešališkomis, atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis, galiojančiomis pertvarkymo priemonių taikymo metu. Tačiau PSŠ finansinės būklės vertinimas neturėtų turėti įtakos įsipareigojimų vertei. Dėl skubos pertvarkymo institucijoms turėtų būti įmanoma žlungančios PSŠ turtą ar įsipareigojimus įvertinti skubos tvarka. Toks vertinimas turėtų būti preliminarus ir galioti tol, kol bus atliktas nepriklausomas vertinimas;
(45) pradėjus pertvarkymą pertvarkymo institucija turėtų užtikrinti, kad būtų įvykdyti visi PSŠ veiklos taisyklėse nurodyti neįvykdyti PSŠ, tarpuskaitos narių ir kitų sandorio šalių sutartiniai įsipareigojimai, įskaitant neįvykdytas gaivinimo priemones, išskyrus atvejus, kai, siekiant sumažinti neigiamas pasekmes finansiniam stabilumui arba laiku užtikrinti PSŠ ypatingos svarbos funkcijas, tikslingiau taikyti kitą pertvarkymo įgaliojimą ar priemonę. Nuostoliai turėtų būti dengiami taikant reguliuojamojo kapitalo priemones ir pagal galimybes paskirstyti akcininkams panaikinant ar perduodant nuosavybės priemones, arba labai sumažinant jų vertę, atsižvelgiant į bet kokius nuostolius, kurie turi būti padengti užtikrinant bet kokių neįvykdytų įsipareigojimų PSŠ atžvilgiu vykdymą. Kai tų priemonių nepakanka, pertvarkymo institucijos turėtų turėti įgaliojimų nesukeldamos grėsmės platesnio masto finansiniam stabilumui reikiama apimtimi nurašyti neužtikrintą skolą ir neužtikrintus įsipareigojimus pagal jų eiliškumą, nustatytą nacionaliniais nemokumo įstatymais;
(46) jeigu PSŠ nepavyko gaivinimo priemonėmis užkirsti kelio tolesniems nuostoliams, kad būtų atkurta jos subalansuota padėtis ir ji turėtų suderintą neįvykdytų pozicijų knygą arba visapusiškai papildytų iš anksto finansuotus išteklius, arba jei pertvarkymo institucija nustatė, kad šie PSŠ veiksmai pakenktų finansiniam stabilumui, taikydama nuostolių ir pozicijų paskirstymo įgaliojimus institucija turėtų siekti paskirstyti likusius nuostolius, užtikrinti, kad PSŠ grįžtų į subalansuotą padėtį bei papildyti reikiamus iš anksto finansuotus išteklius, nuolat taikant PSŠ veiklos taisyklėse nustatytas priemones arba imantis kitų veiksmų;
(47) pertvarkymo institucijos taip pat turėtų užtikrinti, kad PSŠ pertvarkymo sąnaudos būtų kuo mažesnės ir kad tos pačios klasės kreditoriams būtų taikomos vienodos sąlygos. Kai vykdant pertvarkymo veiksmus tos pačios klasės kreditoriams taikomos skirtingos sąlygos, tokie skirtumai turėtų būti pagrįsti viešuoju interesu ir nesusiję nei su tiesiogine, nei su netiesiogine diskriminacija dėl pilietybės ar kitos priežasties;
(48) gaivinimo ir pertvarkymo priemonės turėtų būti taikomos kuo platesniu mastu prieš darant PSŠ skirtą viešojo sektoriaus kapitalo injekciją arba teikiant lygiavertę viešąją finansinę paramą. Viešosios finansinės paramos naudojimas siekiant padėti pertvarkyti žlungančias įstaigas turėtų būti vykdomas laikantis atitinkamų valstybės pagalbos nuostatų ir laikomas tik kraštutiniu atveju taikomas priemone;
(49) taikant veiksmingą pertvarkymo tvarką reikėtų kiek įmanoma sumažinti žlungančios PSŠ pertvarkymo sąnaudas, tenkančias mokesčių mokėtojams. Juo reikėtų užtikrinti, kad PSŠ galėtų būti pertvarkytos nesukeliant grėsmės finansiniam stabilumui. Tas tikslas turėtų būti pasiekiamas taikant nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemones, kuriomis užtikrinama, kad akcininkai ir sandorio šalys, kurie yra žlungančios PSŠ kreditoriai, patirtų atitinkamų nuostolių ir padengtų deramą dalį sąnaudų dėl PSŠ žlugimo. Todėl nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemonėmis PSŠ akcininkai ir sandorio šalys turėtų būti labiau skatinami stebėti PSŠ būklę normaliomis sąlygomis pagal Finansinio stabilumo tarybos rekomendacijas21;
(50) siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo institucijos įvairiomis aplinkybėmis galėtų veikti reikiamai lanksčiai paskirstydamos nuostolius ir pozicijas sandorio šalims, toms institucijoms reikėtų sudaryti sąlygas pirmiausia taikyti nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemones ▌ tais atvejais, kai siekiama išsaugoti pertvarkomos PSŠ viduje ypatingos svarbos paslaugų funkcijas, o vėliau esant būtinybei perduoti jas laikinai PSŠ arba trečiajam asmeniui, leidžiant likusiai PSŠ daliai nutraukti veiklą ir būti likviduotai;
(51) kai nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemonės taikomos siekiant atkurti žlungančios PSŠ gyvybingumą, kad ji galėtų tęsti veiklą, atliekant pertvarkymą reikėtų kartu pakeisti vadovybę ▌ ir taip restruktūrizuoti PSŠ bei jos veiklą, kad būtų atsižvelgta į jos žlugimo priežastis. Restruktūrizuoti reikėtų įgyvendinant verslo reorganizavimo planą ▌;
(52) nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemonės turėtų būti taikomos siekiant iš naujo suderinti PSŠ knygą, užkirsti kelią tolesniems nuostoliams ir įgyti papildomų išteklių pagrindinei sandorio šaliai rekapitalizuoti ir iš anksto finansuotiems jos ištekliams papildyti. Siekiant užtikrinti šių priemonių veiksmingumą ir potencialą pasiekti tikslą, jas turėtų būti galima taikyti kuo įvairesnėms sutartims, pagal kurias atsiranda neužtikrinti įsipareigojimai arba žlungančios PSŠ turto ir įsipareigojimų disbalansas. Taikant tas priemones reikėtų numatyti galimybę rengti įsipareigojimų neįvykdžiusių subjektų pozicijų aukcionus likusiems tarpuskaitos nariams, tokiems nariams ir jų klientams sumažinti mokamas kintamąsias garantines įmokas, pateikti PSŠ veiklos taisyklėse numatytus konkrečiai pertvarkymo institucijai skirtus papildomus reikalavimus pateikti pertvarkymui piniginių išteklių, taip pat nurašyti PSŠ išleistas kapitalo ir skolos priemones arba kitus neužtikrintus įsipareigojimus ir konvertuoti bet kurias skolos priemones į akcijas. Jei manoma, kad tai būtina pertvarkymo tikslams laiku pasiekti, kartu kuo labiau sumažinant riziką finansiniam stabilumui ir išvengiant viešųjų lėšų naudojimo, pertvarkymo institucijos turėtų galėti iš dalies ar visiškai nutraukti įsipareigojimų neįvykdžiusių tarpuskaitos narių sutartis, sutartis dėl produktų linijų ir PSŠ sutartis;
(53) tinkamai atsižvelgdamos į poveikį finansiniam stabilumui ir laikydamos tai kraštutine priemone, tam tikromis aplinkybėmis pertvarkymo institucijos turėtų apsvarstyti galimybę nuostolių paskirstymo priemones tik iš dalies taikyti kai kurioms sutartims. Tais atvejais, kai tos priemonės taikomos tik iš dalies, kitoms sutartims taikomas nuostolių arba pozicijų lygis ▌ gali būti pakeistas, jeigu laikomasi principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė;
(54) kai pertvarkymo priemonės naudojamos siekiant perduoti PSŠ ypatingos svarbos funkcijas ar gyvybingą veiklos dalį patikimam subjektui, kaip antai privačiojo sektoriaus pirkėjui ar laikinai PSŠ, likusi PSŠ dalis turėtų būti likviduota per tinkamą laiką, atsižvelgiant į tai, ar žlunganti PSŠ turi teikti paslaugas arba paramą pirkėjui ar laikinai PSŠ, kad šie galėtų vykdyti jiems perduotą veiklą ar teikti įsigytas paslaugas;
(55) verslo pardavimo priemone turėtų būti sudarytos sąlygos institucijoms parduoti PSŠ ar jos veiklos dalis vienam ar daugiau pirkėjų be akcininkų sutikimo. Taikydamos verslo pardavimo priemonę, institucijos tą PSŠ arba jos veiklos dalis turėtų pateikti rinkai atvirai, skaidriai ir nediskriminuodamos, kartu siekdamos kiek įmanoma pakelti pardavimo kainą;
(56) visos grynosios pajamos, gautos iš pertvarkomos PSŠ turto arba įsipareigojimų perdavimo taikant verslo pardavimo priemonę, turėtų tekti likviduojamam subjektui. Visos grynosios pajamos, gautos iš pertvarkomos PSŠ išleistų nuosavybės priemonių perdavimo taikant verslo pardavimo priemonę, turėtų tekti akcininkams. Pajamos turėtų būti apskaičiuotos atmetus dėl PSŠ žlugimo ir pertvarkymo proceso patirtas sąnaudas;
(57) siekiant laiku parduoti verslą ir išsaugoti finansinį stabilumą, akcijų paketo pirkėjas turėtų būti įvertintas laiku, kad verslo pardavimo priemonės taikymas nebūtų atidėliojamas;
(58) tikėtina, kad informacija apie žlungančios PSŠ pateikimą rinkai ir derybas su galimais įgijėjais prieš taikant verslo pardavimo priemonę yra sisteminės svarbos. Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, svarbu, kad būtų galima tokios informacijos atskleidimą visuomenei, kaip reikalaujama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 596/2014[9], atidėti tiek, kiek reikia, kad PSŠ pertvarkymas būtų suplanuotas ir organizuotas atsižvelgiant į tai, kiek galima delsti atskleisti informaciją pagal nepiktnaudžiavimo rinka normas;
(59) kaip PSŠ, kuri visiškai arba iš dalies priklauso vienai arba daugiau viešųjų institucijų arba yra kontroliuojama pertvarkymo institucijos, laikinos PSŠ pagrindinis tikslas turėtų būti užtikrinti, kad pertvarkomos PSŠ tarpuskaitos nariams ir klientams būtų toliau teikiamos esminės finansinės paslaugos ir kad būtų tęsiama esminė finansinė veikla. Laikina PSŠ turėtų veikti kaip gyvybingas, veiklą galintis tęsti subjektas ir leidus sąlygoms turėtų būti kuo greičiau grąžinta į rinką arba likviduota, jei yra negyvybinga;
(60) jei siekiant išsaugoti finansinį stabilumą visi kiti būdai yra praktiškai neįmanomi arba akivaizdžiai nepakankami, laikantis taikytinų valstybės pagalbos taisyklių turėtų būti įmanomas valstybės dalyvavimas paramos nuosavam kapitalui arba laikino perėmimo valstybės nuosavybėn pavidalu, įskaitant PSŠ veiklos restruktūrizavimą, sudarant galimybes panaudotas lėšas ilgainiui susigrąžinti iš tarpuskaitos narių, kuriems suteikta finansinė parama. Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonių naudojimas nedaro įtakos jokių centrinių bankų funkcijai, priklausomai nuo jų veiklos laisvės, užtikrinti likvidumą finansų sistemoje net nepalankiomis sąlygomis, be to, neturėtų būti daroma prielaidų, jog tokios priemonės gali būti naudojamos. Tos priemonės turėtų būti laikino pobūdžio. Todėl derėtų nustatyti išsamią ir patikimą tvarką, sudarančią galimybes per tinkamą laikotarpį susigrąžinti suteiktas viešąsias lėšas;
(61) siekiant sudaryti sąlygas pertvarkymo institucijai taikyti nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemones sutartims, pasirašytoms su trečiosiose valstybėse įsikūrusiais subjektais, ši galimybė turėtų būti numatyta PSŠ veiklos taisyklėse;
(62) pertvarkymo institucijos turėtų turėti visus būtinus teisinius įgaliojimus, kuriuos įvairiai derinant būtų galima naudoti taikant pertvarkymo priemones. Tai turėtų apimti įgaliojimus žlungančios PSŠ nuosavybės priemones, turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus perduoti kitam subjektui, pavyzdžiui, kitai PSŠ ar laikinai PSŠ, įgaliojimus nurašyti ar panaikinti nuosavybės priemones arba nurašyti ar konvertuoti žlungančios PSŠ įsipareigojimus, įgaliojimus nurašyti kintamąją garantinę įmoką, įgaliojimus užtikrinti trečiųjų asmenų neįvykdytų pareigų vykdymą PSŠ atžvilgiu, įskaitant gaivinimo ir pertvarkymo reikalavimus pateikti piniginių išteklių (be kita ko, numatytus PSŠ veiklos taisyklėse) ir pozicijų paskirstymą, įgaliojimus iš dalies ar visiškai nutraukti PSŠ sutartis, įgaliojimus pakeisti vadovybę ir įgaliojimus taikyti laikiną reikalavimų apmokėjimo moratoriumą. PSŠ, jos valdybos nariams ir vyresniajai vadovybei, vadovaujantis valstybės narės teise, ir toliau turėtų tekti atsakomybė pagal civilinę arba baudžiamąją teisę už PSŠ žlugimą;
(63) pertvarkymo sistemoje turėtų būti numatyti procedūriniai reikalavimai, kad apie pertvarkymo veiksmus būtų tinkamai pranešama ir skelbiama viešai. Tačiau, kadangi tikėtina, kad pertvarkymo institucijų ir jas konsultuojančių specialistų gaunama informacija pertvarkymo procese bus konfidenciali, prieš skelbiant pertvarkymo sprendimą viešai, tai informacijai turėtų būti taikoma veiksmingos konfidencialumo normos. Reikia atsižvelgti į tai, kad informacija apie gaivinimo ir pertvarkymo planų turinį bei detales, taip pat apie šių planų vertinimo rezultatus gali turėti didelį poveikį, ypač atitinkamoms įmonėms. Reikia laikytis prielaidos, kad bet kokia iki sprendimo priėmimo pateikiama informacija apie jo aspektus (apie tai, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos, apie konkrečios priemonės naudojimą arba apie bet kokius konkrečius proceso veiksmus) turės poveikį su atitinkamais veiksmais susijusiems privatiems ir viešiesiems interesams. Vis dėlto vien informacijos apie tai, kad pertvarkymo institucija nagrinėja konkrečios PSŠ atvejį, galėtų pakakti, kad kiltų neigiamų pasekmių tai PSŠ. Taigi būtina užtikrinti, kad būtų taikomi tinkami tokios informacijos, kaip antai, gaivinimo ir pertvarkymo planų turinio bei detalių ir šių planų vertinimų rezultatų, konfidencialumo išsaugojimo mechanizmai;
(64) pertvarkymo institucijos turėtų turėti papildomų įgaliojimų nuosavybės priemonių arba skolos priemonių ir turto, teisių bei įsipareigojimų perdavimo veiksmingumui užtikrinti. Atsižvelgiant į apsaugos priemones, tie įgaliojimai turėtų apimti įgaliojimus panaikinti trečiųjų asmenų teises į perduotas priemones ar turtą ir įgaliojimus užtikrinti sutarčių vykdymą ir užtikrinti susitarimų su perduoto turto ir nuosavybės priemonių gavėju tęstinumą. Tačiau tai neturėtų paveikti darbuotojų teisių nutraukti darbo sutartį. Taip pat tai neturėtų paveikti sutarties šalies teisės nutraukti sutartį su pertvarkoma PSŠ arba su jos grupės subjektu dėl kitų priežasčių nei žlungančios PSŠ pertvarkymas. Pertvarkymo institucijos turėtų turėti papildomų įgaliojimų reikalauti, kad likusi PSŠ dalis, likviduojama pagal įprastinę bankroto bylą, teiktų paslaugas, kurios yra būtinos tam, kad PSŠ, kuriai, taikant verslo pardavimo priemonę ar laikinos PSŠ priemonę, buvo perduotas turtas, sutartys ar nuosavybės priemonės, galėtų vykdyti veiklą;
(65) pagal Chartijos 47 straipsnį atitinkami subjektai turi teisę į tinkamą teisinį procesą ir veiksmingą gynybą prieš jiems taikomas priemones. Todėl turėtų būti numatyta teisė apskųsti pertvarkymo institucijų priimtus sprendimus dėl esmės, jei, remiantis tuometine lengvai prieinama informacija, sprendimas buvo savavališkas ir nepagrįstas tuo metu, kai jis buvo priimtas;
(66) nacionalinių pertvarkymo institucijų vykdomiems pertvarkymo veiksmams gali prireikti ekonominių vertinimų ir didelės veiksmų laisvės. Nacionalinės pertvarkymo institucijos turi specialiųjų žinių, kurių reikia tiems vertinimams atlikti ir tinkamam naudojimuisi veiksmų laisve nustatyti. Taigi svarbu užtikrinti, kad toje srityje nacionalinių pertvarkymo institucijų atliktais ekonominiais vertinimais remtųsi atitinkamas krizių valdymo priemones peržiūrintys nacionaliniai teismai;
(67) siekiant atsižvelgti į ypatingos skubos atvejus ir tai, kad dėl pertvarkymo institucijų sprendimų sustabdymo galėtų būti trukdoma toliau vykdyti ypatingos svarbos funkcijas, būtina numatyti, kad dėl pateiktų skundų nebūtų automatiškai sustabdomas užginčyto sprendimo poveikis ir kad pertvarkymo institucijos priimtas sprendimas būtų nedelsiant vykdytinas;
(68) be to, tais atvejais, kai tai būtina siekiant apsaugoti trečiuosius asmenis, gera valia įsigijusius pertvarkomos PSŠ turto, sutarčių, teisių ir įsipareigojimų institucijoms naudojantis pertvarkymo įgaliojimais, ir užtikrinti finansų rinkų stabilumą, teisė apskųsti neturėtų turėti poveikio vėliau sudarytiems panaikintu sprendimu grindžiamiems administraciniams aktams arba sandoriams. Todėl tokiais atvejais teisių gynimo priemonės dėl neteisingo sprendimo turėtų apsiriboti kompensacija už poveikį patiriančių asmenų patirtą žalą;
(69) atsižvelgiant į tai, kad pertvarkymo veiksmų dėl didelės rizikos finansiniam stabilumui valstybėje narėje ir visoje Sąjungoje gali prireikti imtis skubiai, nacionalinėje teisėje numatyta procedūra, susijusi su prašymu teisminei institucijai patvirtinti krizių valdymo priemonę ex ante ir tokio prašymo svarstymu teisme, turėtų būti skubaus pobūdžio. Tai nedaro poveikio galimai suinteresuotų subjektų teisei pateikti prašymą teismui ribotam laikui atidėti sprendimą po to, kai pertvarkymo institucija pradėjo taikyti krizių valdymo priemonę;
(70) kad pertvarkymas būtų efektyvus ir būtų išvengta jurisdikcijos kolizijų, žlungančiai PSŠ nereikėtų kelti įprastinės bankroto bylos ar tęsti jos nagrinėjimo, kol pertvarkymo institucija naudojasi pertvarkymo įgaliojimais arba naudoja pertvarkymo priemones, išskyrus atvejus, kai tai daroma pertvarkymo institucijos iniciatyva arba gavus jos pritarimą. Naudinga ir būtina ribotam laikui sustabdyti tam tikrų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, kad pertvarkymo institucija turėtų laiko pertvarkymo priemones taikyti praktikoje. Vis dėlto tai neturėtų būti taikoma žlungančios PSŠ pareigoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB23 paskirtų sistemų (įskaitant kitas PSŠ ir centrinius bankus) atžvilgiu. Direktyva 98/26/EB sumažinama rizika, susijusi su dalyvavimu mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose, ypač sumažinant sutrikimus tokios sistemos dalyvio nemokumo atveju. Siekiant užtikrinti, kad tos apsaugos priemonės būtų tinkamai taikomos krizių atvejais, kartu išlaikant tinkamą mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemų operatorių ir kitų rinkos dalyvių teisinį tikrumą, krizių prevencijos priemonė arba pertvarkymo veiksmai neturėtų būti laikomi bankroto byla, kaip apibrėžta Direktyvoje 98/26/EB, jei toliau vykdomos esminės pareigos pagal sutartį. Tačiau neturėtų būti pakenkta pagal Direktyvą 98/26/EB paskirtos sistemos veikimui arba užtikrintos teisės į įkaitą panaudojimui;
(71) siekiant užtikrinti, kad turtą ir įsipareigojimus perduodamos privačiojo sektoriaus pirkėjui ar laikinai PSŠ pertvarkymo institucijos turėtų pakankamai laiko perduotinoms sutartims nustatyti, galėtų būti tikslinga nustatyti proporcingus sandorio šalių teisių užbaigti, paankstinti ar kitaip nutraukti finansines sutartis apribojimus, kol bus atliktas perdavimas. Tokie apribojimai būtų būtini tam, kad institucijos susidarytų tikrą žlungančios PSŠ balanso vaizdą be vertės ir masto pakeitimų, kurių atsirastų dėl intensyvaus pasinaudojimo nutraukimo teisėmis. Norint užtikrinti, kad būtų kuo mažiau paveiktos sandorio šalių sutartinės teisės, nutraukimo teisės turėtų būti ribojamos tik krizių prevencijos priemonės arba pertvarkymo veiksmų atžvilgiu, įskaitant visus tiesiogiai su tokios priemonės taikymu susijusius įvykius, o teisės nutraukti sutartį dėl kitų įsipareigojimų nevykdymo, įskaitant garantinės įmokos nesumokėjimą ar nepateikimą, turėtų likti galioti;
(72) kad liktų galioti teisėti kapitalo rinkos susitarimai perduodant ne visą, bet dalį žlungančios PSŠ turto, sutarčių, teisių ir įsipareigojimų, derėtų numatyti apsaugos priemones, kad atitinkami susieti įsipareigojimai, teisės ir sutartys nebūtų skaidomi. Toks tam tikros su susietomis sutartimis ir susijusiais įkaitais susijusios praktikos apribojimas turėtų būti taikomas sutartims su ta pačia sandorio šalimi, kurioms taikomi užtikrinimo susitarimai, susitarimai dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, įskaitymo susitarimai, baigiamosios užskaitos susitarimai ir struktūrizuoto finansavimo susitarimai. Kai taikoma apsaugos priemonė, pertvarkymo institucijos turėtų siekti perduoti visas susietas sutartis pagal vieną saugomą susitarimą arba visas jas palikti likusiai žlungančios PSŠ daliai. Tomis apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrinama, kad būtų daromas kuo mažesnis poveikis vertinant reguliuojamojo kapitalo pozicijas, įtrauktas į užskaitos susitarimą, kaip numatyta Direktyvoje 2013/36/ES;
(73) ES PSŠ teikia paslaugas tarpuskaitos nariams ir klientams, įsikūrusiems trečiosiose valstybėse, o trečiųjų valstybių PSŠ teikia paslaugas ES įsikūrusiems tarpuskaitos nariams ir klientams. Siekiant veiksmingai pertvarkyti tarptautiniu mastu veiklą vykdančias PSŠ reikia, kad valstybių narių ir trečiųjų valstybių institucijos bendradarbiautų. Tuo tikslu ESMA turėtų rekomenduoti tinkamą bendradarbiavimo susitarimų, pasirašytinų su trečiųjų valstybių institucijomis, turinį. Šiais bendradarbiavimo susitarimais turėtų būti užtikrinamas veiksmingas planavimas, sprendimų priėmimas ir koordinavimas tarptautiniu mastu veiklą vykdančių PSŠ atžvilgiu. Nacionalinės pertvarkymo institucijos tam tikromis aplinkybėmis turėtų pripažinti trečiųjų valstybių pertvarkymo procedūras ir užtikrinti jų vykdymą. Bendradarbiauti taip pat reikėtų dėl Sąjungos arba trečiųjų valstybių PSŠ patronuojamųjų įmonių ir jų tarpuskaitos narių bei klientų;
(74) kad būtų užtikrintas nuoseklus suderinimas ir tinkama rinkos dalyvių apsauga visoje Sąjungoje, siekdama patikslinti pertvarkymo kolegijų veikimo rašytinių susitarimų ir procedūrų turinį, pertvarkymo planų turinį ir vertinimo atlikimui svarbius elementus, Komisija turėtų patvirtinti ESMA parengtus techninių reguliavimo standartų projektus, priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius;
(75) pertvarkomos PSŠ pertvarkymo institucijos arba pertvarkomos PSŠ tarpuskaitos nario kompetentingos institucijos prašymu, gavus neįpareigojančią ESMA nuomonę, Komisija turėtų turėti galimybę sustabdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnį nustatytos tarpuskaitos prievolės taikymą konkrečių klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitą atlieka pertvarkoma PSŠ. Sprendimas tą taikymą sustabdyti turėtų būti priimamas tik tuo atveju, jei jis būtinas siekiant išlaikyti finansinį stabilumą ir pasitikėjimą rinka, visų pirma, siekiant išvengti plintančio neigiamo poveikio ir neleisti sandorio šalims ir investuotojams prisiimti didelio masto ir neužtikrintų rizikos pozicijų PSŠ atžvilgiu. Siekdama priimti sprendimą Komisija turėtų atsižvelgti į pertvarkymo tikslus ir Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nurodytus tarpuskaitos prievolės taikymo ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms kriterijus, susijusius su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurių atžvilgiu prašoma sustabdyti prievolės taikymą. Tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas turėtų būti laikinas numatant galimybę jį pratęsti. Siekiant toliau skatinti PSŠ apdairiai valdyti savo riziką ir didinti atsparumą, panašiai turėtų būti sustiprinti ir PSŠ rizikos valdymo komiteto įgaliojimai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 28 straipsnyje. Rizikos valdymo komiteto nariai turėtų turėti galimybę informuoti kompetentingą instituciją, kai PSŠ nesilaiko rizikos valdymo komiteto rekomendacijos, o rizikos valdymo komitete dalyvaujantys tarpuskaitos narių ir klientų atstovai, laikydamiesi konfidencialumo apsaugos priemonių, turėtų turėti galimybę pasinaudoti pateikta informacija stebėdami savo pozicijas PSŠ atžvilgiu. Galiausiai PSŠ pertvarkymo institucijos taip pat turėtų turėti prieigą prie visos reikiamos informacijos, saugomos sandorių duomenų saugyklose. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 648/2012 ir (ES) Nr. 2365/2015[10] reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;
(76) norint užtikrinti, kad PSŠ pertvarkymo institucijoms būtų atstovaujama visose svarbiose instancijose ir kad ESMA galėtų pasinaudoti visa praktine patirtimi, reikalinga siekiant vykdyti su PSŠ gaivinimu ir pertvarkymu susijusias užduotis, reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, tarp tuo reglamentu nustatomų kompetentingų institucijų įrašant nacionalines PSŠ pertvarkymo institucijas;
(77) siekiant parengti ESMA sprendimus, susijusius su jai patikėtomis užduotimis, apimančiomis ex ante ir ex post vertinimų, pertvarkymo kolegijų ir planų techninių standartų projektų bei pertvarkymo sąlygų ir privalomo tarpininkavimo gairių rengimą, ir užtikrinti visapusišką EBA ir jos narių dalyvavimą rengiant šiuos sprendimus, ESMA turėtų suburti vidaus Pertvarkymo komitetą, kuriame stebėtojų teisėmis būtų kviečiamos dalyvauti atitinkamos EBA kompetentingos institucijos;
(78) šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir teisių, laisvių ir principų, pripažįstamų visų pirma Chartijoje, ypač teisės į nuosavybę, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės į gynybą;
(79) priimdamos sprendimus ar imdamosi veiksmų pagal šį reglamentą kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos turėtų visada tinkamai atsižvelgti į savo sprendimų ir veiksmų poveikį finansiniam stabilumui kitose jurisdikcijose ir ekonominei situacijai kitose jurisdikcijose, taip pat turėtų atsižvelgti į bet kurio tarpuskaitos nario svarbą jurisdikcijoje, kurioje toks tarpuskaitos narys yra įsteigtas, finansų sektoriui ir ekonomikai;
(80) kadangi šio reglamento tikslo, t. y. suderinti PSŠ pertvarkymo taisykles ir procesus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl PSŠ žlugimo poveikio visoje Sąjungoje jo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;
(81) siekiant išvengti su PSŠ gaivinimu ir pertvarkymu susijusių nuostatų nesuderinamumo su kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo teisės normomis, derėtų šio reglamento taikymą atidėti iki datos, nuo kurios valstybės narės turi taikyti priemones, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama [Pastaba Leidinių biurui: prašom įrašyti nuorodą į Direktyvą, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES],
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
DALYKAS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnisDalykas
Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės ir procedūros, susijusios su pagrindinių sandorio šalių (toliau – PSŠ) gaivinimu ir pertvarkymu, kuriam leidimas išduotas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, taip pat taisyklės, susijusios su susitarimais dėl PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo su trečiosiomis valstybėmis.
2 straipsnisApibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) pagrindinė sandorio šalis (PSŠ) – pagrindinė sandorio šalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 dalyje;
2) pertvarkymo kolegija – pagal 4 straipsnį įsteigta kolegija;
3) pertvarkymo institucija – valdžios institucija, paskirta pagal 3 straipsnį;
4) pertvarkymo priemonė – pertvarkymo priemonė, nurodyta 27 straipsnio 1 dalyje;
5) pertvarkymo įgaliojimai – įgaliojimai, nurodyti 48 straipsnyje;
6) pertvarkymo tikslai – pertvarkymo tikslai, nurodyti 21 straipsnyje;
7) kompetentinga institucija – valdžios institucija, paskirta pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 22 straipsnį;
7a) įsipareigojimų neįvykdymo įvykis – scenarijus, kai vienas ar daugiau tarpuskaitos narių neįvykdo savo finansinių įsipareigojimų PSŠ;
7b) su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijęs įvykis – scenarijus, kai PSŠ patiria nuostolių ne dėl tarpuskaitos nario įsipareigojimų nevykdymo, pavyzdžiui, dėl verslo, saugojimo, investicijų, teisinių ar veiklos trūkumų arba sukčiavimo, įskaitant kibernetinių išpuolių sukeltus sutrikimus ir nepadengtus likvidumo trūkumus;
8) pertvarkymo planas – pagal 13 straipsnį parengtas PSŠ pertvarkymo planas;
9) pertvarkymo veiksmai – pertvarkymo priemonės arba vieno ar daugiau pertvarkymo įgaliojimų taikymas po to, kai įvykdomos 22 straipsnyje išdėstytos pertvarkymo sąlygos;
10) tarpuskaitos narys – tarpuskaitos narys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 14 dalyje;
11) patronuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 15 punkto a papunktyje;
12) trečiosios valstybės PSŠ – PSŠ, kurios pagrindinė buveinė įsteigta trečiojoje valstybėje;
13) įskaitymo susitarimas – susitarimas, pagal kurį du ar daugiau reikalavimų ar prievolių, kuriuos viena kitos atžvilgiu turi įvykdyti pertvarkoma PSŠ ir sandorio šalis, gali būti įskaityti vienas kito atžvilgiu;
14) finansų rinkų infrastruktūra (FRI) – pagrindinė sandorio šalis, centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, sandorių duomenų saugykla, mokėjimo sistema ar kita valstybės narės pagal Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio a punktą nustatyta ir paskirta sistema;
15) klientas – klientas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 15 punkte;
15a) O-SII – kitos sisteminės svarbos įstaigos, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 3 dalyje;
16) sąveiki PSŠ – PSŠ, sudariusi sąveikos susitarimą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 V antraštinę dalį;
▌
18) gaivinimo planas – pagal 9 straipsnį PSŠ parengtas ir prižiūrimas gaivinimo planas;
19) valdyba – administracinė valdyba arba stebėtojų taryba arba tiek viena, tiek kita, kaip nustatyta nacionalinėje įmonių teisėje pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 27 straipsnio 2 dalį;
20) priežiūros kolegija – Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta kolegija, kurioje dalyvauja Bendra pertvarkymo valdyba (BPV);
21) kapitalas – kapitalas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 25 punkte;
22) įsipareigojimų neįvykdymo srautas – įsipareigojimų neįvykdymo srautas, kaip apibrėžta pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnį;
23) ypatingos svarbos funkcijos – PSŠ nepriklausantiems tretiesiems asmenims vykdoma veikla, teikiamos paslaugos ar vykdomos operacijos, kurias nutraukus, tikėtina, vienoje ar daugiau valstybių narių dėl PSŠ arba grupės dydžio, jos rinkos dalies, išorės ir vidaus susietumo, sudėtingumo ar tarpvalstybinės veiklos sutriktų itin svarbios realiajai ekonomikai teikiamos paslaugos arba sutriktų finansinis stabilumas, visų pirma atsižvelgiant į tos veiklos, paslaugų ar operacijų pakeičiamumą;
24) grupė – grupė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 16 punkte;
25) susieta finansų rinkų infrastruktūra – sąveiki PSŠ ar kita finansų rinkų infrastruktūra arba PSŠ, su kuria pagrindinę sandorio šalį sieja sutartiniai susitarimai;
26) ▌viešoji finansinė parama – valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, arba bet kokia kita viršvalstybinio lygmens viešoji finansinė parama, kuri, jei būtų teikiama nacionaliniu lygmeniu, būtų laikoma valstybės pagalba, ir kuri teikiama PSŠ arba grupės, kuriai priklauso tokia PSŠ, gyvybingumui, likvidumui arba mokumui išsaugoti arba atkurti;
27) finansinės sutartys – sutartys ir susitarimai, apibrėžti Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 100 punkte;
28) įprastinė bankroto byla – kolektyvinė nemokumo procedūra, kurią taikant parduodamas visas skolininko turtas arba jo dalis ir paskiriamas likvidatorius arba administratorius ir kuri paprastai pagal nacionalinę teisę taikytina PSŠ tik toms įstaigoms taikoma tvarka arba apskritai visiems fiziniams ir juridiniams asmenims taikoma tvarka;
29) nuosavybės priemonės – akcijos, kitos priemonės, kuriomis suteikiama nuosavybė, priemonės, kurias galima konvertuoti į akcijas ar kitas nuosavybės priemones arba kurios suteikia teisę jų įsigyti, ir priemonės, sudarančios akcijų ar kitų nuosavybės priemonių paketą;
30) paskirta nacionalinė makroprudencinė institucija – institucija, kuriai patikėta vykdyti makrolygio rizikos ribojimo politiką, kaip nurodyta 2011 m. gruodžio 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) rekomendacijos dėl nacionalinių institucijų įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje (ESRV/2011/3) Rekomendacijoje B1;
31) įsipareigojimų neįvykdymo fondas – pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 42 straipsnį PSŠ laikomas įsipareigojimų neįvykdymo fondas;
32) iš anksto finansuoti ištekliai – atitinkamo juridinio asmens turimi ištekliai, kuriais jis gali laisvai naudotis;
33) vyresnioji vadovybė – asmuo arba asmenys, kurie faktiškai vadovauja PSŠ veiklai, taip pat valdybos vykdomieji nariai arba valdybos nariai;
34) sandorių duomenų saugykla – sandorių duomenų saugykla, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 2 punkte arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2365[11] 3 straipsnio 1 punkte;
35) Sąjungos valstybės pagalbos sistema – sistema, nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107, 108 bei 109 straipsniais bei reglamentais ir visais kitais Sąjungos teisės aktais, įskaitant gaires, komunikatus ir pranešimus, priimtais pagal SESV 108 straipsnio 4 dalį arba 109 straipsnį;
36) skolos priemonės – obligacijos arba kitų formų neužtikrinta perduodama skola, priemonės, kuriomis sukuriama arba pripažįstama skola, ir priemonės, suteikiančios teises įsigyti skolos priemonių;
37) pertvarkymo tikslais teikiamas reikalavimas pateikti piniginių išteklių – tarpuskaitos nariams skirtas prašymas, be iš anksto finansuotų išteklių, pateikti piniginių išteklių pagrindinei sandorio šaliai, pateiktas pagal pertvarkymo institucijai pagal 31 straipsnį suteiktus teisės aktais nustatytus įgaliojimus, taip pat vadovaujantis PSŠ veiklos taisyklėmis;
38) gaivinimo tikslais teikiami reikalavimai pateikti piniginių išteklių – tarpuskaitos nariams skirti prašymai, be iš anksto finansuotų išteklių, pateikti piniginių išteklių pagrindinei sandorio šaliai, grindžiami sutartinėmis nuostatomis, išdėstytomis PSŠ veiklos taisyklėse;
39) perdavimo įgaliojimai – 48 straipsnio 1 dalies c arba d punkte nurodyti įgaliojimai pertvarkomos PSŠ akcijas, kitas nuosavybės priemones, skolos priemones, turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus ar bet kokį šių objektų derinį perduoti gavėjui;
40) išvestinė finansinė priemonė – išvestinė finansinė priemonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 5 dalyje;
41) užskaitos susitarimas – susitarimas, pagal kurį keletas reikalavimų ar prievolių gali būti konvertuoti į vieną grynąjį reikalavimą, įskaitant baigiamosios užskaitos susitarimus, pagal kuriuos įvykus priverstinio vykdymo įvykiui (nesvarbu, kaip ar kur apibrėžtam) šalių prievolės būtų paankstintos taip, kad būtų vykdytinos nedelsiant arba nutraukiamos, ir bet kokiu atveju konvertuojamos į vieną grynąjį reikalavimą arba pakeičiamos tokiu reikalavimu, įskaitant tarpusavio užskaitas suėjus terminui, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB[12] 2 straipsnio 1 dalies n punkto i papunktyje, ir tarpuskaitą, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio k punkte;
42) krizių prevencijos priemonė – naudojimasis įgaliojimais siekiant įpareigoti PSŠ imtis priemonių savo gaivinimo plano trūkumams pašalinti pagal 10 straipsnio 8 ir 9 dalis, naudojimasis įgaliojimais siekiant įveikti ar pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis pagal 17 straipsnį arba ankstyvosios intervencijos priemonės taikymas pagal 19 straipsnį;
43) teisė nutraukti sutartį – teisė nutraukti sutartį, teisė paankstinti, užbaigti, įskaityti arba užskaityti prievoles arba visos panašios nuostatos, kuriomis sustabdoma, keičiama arba panaikinama sutarties šalies prievolė, arba nuostata, dėl kurios neatsiranda pareiga pagal sutartį, nors kitomis aplinkybėmis ji atsirastų;
44) susitarimas dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė – susitarimas dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte;
45) padengta obligacija – priemonė, nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB[13] 52 straipsnio 4 dalyje;
46) trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros – veiksmai, kuriais pagal trečiosios valstybės teisės aktus valdomas trečiosios valstybės PSŠ žlugimas ir kurie pagal tikslus ir tikėtinus rezultatus prilygsta pertvarkymo veiksmams pagal šį reglamentą;
47) atitinkamos nacionalinės institucijos – pagal šį reglamentą arba Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnį paskirtos pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos ar kompetentingos ministerijos, taip pat kitos valstybių narių valdžios institucijos, kurioms suteikti įgaliojimai, susiję su trečiosios valstybės PSŠ, teikiančių tarpuskaitos paslaugas jų jurisdikcijoje, turtu, teisėmis, pareigomis ar įsipareigojimais;
48) atitinkama trečiosios valstybės institucija – trečiosios valstybės institucija, atsakinga už funkcijų, prilygstančių pertvarkymo institucijų ar kompetentingų institucijų funkcijoms pagal šį reglamentą, vykdymą.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
INSTITUCIJOS, PERTVARKYMO KOLEGIJA IR PROCEDŪROS
I skirsnis Pertvarkymo institucijos, pertvarkymo kolegijos ir Europos priežiūros institucijų dalyvavimas
3 straipsnisPertvarkymo institucijų ir kompetentingų ministerijų skyrimas
1. Kiekviena valstybė narė, kurioje yra įsteigtų PSŠ, privalo ir kiekviena valstybė narė, kurioje nėra įsteigtų PSŠ, gali skirti vieną ▌ pertvarkymo instituciją, įgaliotą taikyti pertvarkymo priemones ir naudotis pertvarkymo įgaliojimais, kaip nurodyta šiame reglamente.
Pertvarkymo institucijų funkcijas atlieka nacionaliniai centriniai bankai, kompetentingos ministerijos, viešojo administravimo institucijos arba kitos institucijos, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.
2. Pertvarkymo institucijos turi specialiųjų žinių, išteklių ir praktinių pajėgumų taikyti pertvarkymo priemones ir vykdyti savo įgaliojimus sparčiai ir lanksčiai, kiek tai būtina pertvarkymo tikslams įgyvendinti.
3. Kai pagal 1 dalį paskirtai pertvarkymo institucijai yra pavestos kitos funkcijos, užtikrinamas realus tos pertvarkymo institucijos veiklos ir sprendimų priėmimo proceso nepriklausomumas (įskaitant skirtingus darbuotojus ir skirtingus atskaitomybės ryšius), ypač jos nepriklausomumas nuo kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 22 straipsnį, ir nuo to reglamento 18 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų tarpuskaitos narių kompetentingų ir pertvarkymo institucijų, taip pat nustatomos ir ESMA priimtinu būdu pagrindžiamos visos būtinos priemonės, padedančios išvengti interesų konfliktų tarp pertvarkymo institucijai pavestų funkcijų pagal šį reglamentą ir visų kitų tai institucijai patikėtų funkcijų.
Pirmoje dalyje išdėstytais reikalavimais nedraudžiama, kad atskaitomybės ryšiai susilietų organizacijos, kuri apima skirtingas valdžios institucijos, aukščiausiame lygmenyje ar kad laikantis tam tikrų iš anksto nustatytų sąlygų darbuotojai būtų komandiruojami iš vienos institucijos į kitą, siekiant laikinai spręsti didelio darbo krūvio problemą;
4. ▌Pertvarkymo institucija priima ir viešai paskelbia vidaus taisykles, kuriomis užtikrinamas pirmoje pastraipoje nurodytas struktūrinis atskyrimas, įskaitant profesinės paslapties saugojimo ir keitimosi informacija, susijusia su skirtingomis funkcinėmis sritimis, taisykles.
5. Kiekviena valstybė narė paskiria po vieną ministeriją, atsakingą už kompetentingos ministerijos funkcijų pagal šį reglamentą vykdymą.
6. ▌Pertvarkymo institucija laiku informuoja kompetentingą ministeriją apie sprendimus, priimtus pagal šį reglamentą.
7. Kai 6 dalyje nurodyti sprendimai turi tiesioginį fiskalinį poveikį, pertvarkymo institucija teisės aktuose numatyta tvarka gauna reikiamą leidimą ▌.
8. Valstybės narės praneša Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA) apie pagal 1 dalį paskirtas pertvarkymo institucijas.
9. ▌
10. ESMA paskelbia pertvarkymo institucijų ir kontaktinių institucijų, apie kurias pranešta pagal 8 dalį, sąrašą.
4 straipsnis
Pertvarkymo kolegijos
1. PSŠ pertvarkymo institucija įsteigia ir valdo pertvarkymo kolegiją, kad ši vykdytų 13, 16 ir 17 straipsniuose nurodytas užduotis ir užtikrintų bendradarbiavimą ir koordinavimą su trečiųjų valstybių pertvarkymo institucijomis, taip pat jai pirmininkauja.
Pertvarkymo kolegijos nustato sistemą, pagal kurią pertvarkymo institucijos ir kitos atitinkamos institucijos vykdo šias užduotis:
a) keičiasi informacija, svarbia rengiant pertvarkymo planus, įvertinant PSŠ ir jo dalyvių tarpusavio sąsajas , taip pat su kitais aktualiais centriniais bankais, taikant parengiamąsias ir prevencines priemones, taip pat pertvarkymui;
b) vertina pertvarkymo planus pagal 13 straipsnį;
c) vertina sėkmingo PSŠ pertvarkymo galimybę pagal 16 straipsnį;
d) nustato, mažina ir šalina sėkmingo PSŠ pertvarkymo kliūtis pagal 17 straipsnį;
e) koordinuoja pertvarkymo strategijų ir schemų skelbimą visuomenei;
ea) keičiasi tarpuskaitos narių gaivinimo ir pertvarkymo planais ir įvertina galimą poveikį ir sąsajas su PSŠ.
2. Pertvarkymo kolegijos nariai yra:
a) PSŠ pertvarkymo institucija;
b) PSŠ kompetentinga institucija;
c) Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytos tarpuskaitos narių kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos;
d) Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytos kompetentingos institucijos;
e) Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytos PSŠ kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos;
f) Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytos kompetentingos institucijos;
g) Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies g punkte nurodyti ECBS nariai;
h) Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies h punkte nurodyti emisijos centriniai bankai;
i) patronuojančiosios įmonės kompetentinga institucija, kai taikoma 11 straipsnio 1 dalis;
ia) kompetentingos institucijos, kurioms pavesta Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 3 dalyje nurodytų O-SII priežiūra;
j) kompetentinga ministerija, kai a punkte nurodyta pertvarkymo institucija nėra kompetentinga ministerija;
k) ESMA;
l) Europos bankininkystės institucija (EBA).
3. ESMA, EBA ir kompetentingos institucijos, kurioms pavesta O-SII priežiūra, balsavimo teisių pertvarkymo kolegijose neturi.
4. Dalyvauti pertvarkymo kolegijose stebėtojų teisėmis gali būti kviečiamos trečiosiose valstybėse įsisteigusių tarpuskaitos narių kompetentingos ir pertvarkymo institucijos, taip pat trečiosiose valstybėse įsisteigusių PSŠ kompetentingos ir pertvarkymo institucijos, su kuriomis PSŠ yra sudariusi sąveikos susitarimus. Teisė dalyvauti suteikiama tais atvejais, kai šioms institucijoms yra taikomi konfidencialumo reikalavimai, pertvarkymo kolegijos pirmininko nuomone, prilygstantys 71 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.
Galima nustatyti, kad trečiųjų valstybių institucijos pertvarkymo kolegijoje dalyvauja tik aptariant tam tikrus tarpvalstybinio vykdymo užtikrinimo klausimus, kurie galėtų apimti:
a) veiksmingą ir koordinuotą pertvarkymo veiksmų, visų pirma pagal 53 ir 75 straipsnius, vykdymo užtikrinimą;
b) kliūčių veiksmingai vykdyti pertvarkymo veiksmus, galinčių kilti dėl skirtingų įstatymų, taikomų įkaito, užskaitos ir įskaitymo susitarimams, ir skirtingų gaivinimo ir pertvarkymo įgaliojimų arba strategijų, nustatymą ir šalinimą;
c) poreikio taikyti naujus licencijavimo, pripažinimo ar veiklos leidimų reikalavimus, atsižvelgiant į būtinybę pertvarkymo veiksmus vykdyti laiku, nustatymą ir koordinavimą;
d) galimybę laikinai netaikyti tarpuskaitos pareigos atitinkamos klasės turtui, kuriam daro poveikį PSŠ pertvarkymas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 6a straipsnį arba kitą lygiavertę atitinkamos trečiosios valstybės nacionalinių teisės aktų nuostatą;
e) galimą skirtingų laiko zonų įtaką taikomoms prekybos dienos pabaigos valandoms.
5. Pertvarkymo kolegijos pirmininkas yra atsakingas už šias užduotis:
a) pasikonsultavęs su kitais pertvarkymo kolegijos nariais, raštu nustato pertvarkymo kolegijos veikimo tvarką ir procedūras;
b) koordinuoja visą pertvarkymo kolegijos veiklą;
c) sušaukia visus pertvarkymo kolegijos posėdžius ir jiems pirmininkauja;
d) iš anksto išsamiai informuoja visus pertvarkymo kolegijos narius apie pertvarkymo kolegijos posėdžių organizavimą, pagrindinius per tuos posėdžius nagrinėtinus klausimus ir dėl to nagrinėjimo svarstytinus punktus;
e) sprendžia, ar ir kurios trečiosios valstybės institucijos yra kviečiamos dalyvauti konkrečiuose pertvarkymo kolegijos posėdžiuose pagal 4 dalį;
f) koordinuoja pertvarkymo kolegijos narių keitimąsi visa svarbia informacija laiku;
g) nuolat laiku informuoja visus pertvarkymo kolegijos narius apie tų posėdžių sprendimus ir rezultatus;
ga) užtikrina, kad kolegijos nariai laiku keistųsi visa aktualia informacija, siekdami vykdyti savo užduotis pagal šį reglamentą.
6. Siekdama užtikrinti nuoseklų ir darnų pertvarkymo kolegijų veikimą visoje Sąjungoje, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kad patikslintų 1 dalyje nurodytų pertvarkymo kolegijų veikimo rašytinių susitarimų ir procedūrų turinį.
Siekdama parengti pirmoje pastraipoje nurodytus reguliavimo standartus, ESMA atsižvelgia į atitinkamas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 876/2013[14] nuostatas ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. .../2016, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES dėl techninių reguliavimo standartų, priimamų pagal Direktyvos 2014/59/ES 88 straipsnio 7 dalį[15], 6 skyriaus 1 skirsnio nuostatas.
ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biurui: įrašyti datą 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 6 dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
5 straipsnisESMA pertvarkymo komitetas
1. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 41 straipsnį ESMA įsteigia pertvarkymo komitetą, kurio paskirtis – rengti šiuo reglamentu ESMA patikėtus sprendimus, išskyrus pagal šio reglamento 12 straipsnį priimtinus sprendimus.
Pertvarkymo komitetas taip pat skatina pertvarkymo planų rengimą ir derinimą, taip pat kuria žlungančių PSŠ pertvarkymo strategijas.
2. Pertvarkymo komitetą sudaro pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalį paskirtos institucijos.
Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 4 straipsnio 2 dalies i ir iv punktuose nurodytos institucijos ir kompetentingos institucijos, kurioms pavesta O-SII priežiūra, kviečiamos dalyvauti pertvarkymo komitete stebėtojų teisėmis.
2a. ESMA, atlikdama reguliarų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir vykdydama krizės dėl galimų sisteminių nepalankių įvykių modeliavimą, įvertina PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo procedūras visoje Sąjungoje, kiek tai susiję su jų bendru poveikiu Sąjungos finansiniam stabilumui. Vykdydama šias funkcijas, ESMA užtikrina atskirų PSŠ atsparumo vertinimų, atliekamų pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 153/2013 XII skyrių, nuoseklumą testavimo dažnumo ir struktūros atžvilgiu ir glaudžiai bendradarbiauja su priežiūros institucijų kolegijomis, įsteigtomis pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnį, ESRV ir kompetentingomis institucijomis, paskirtomis pagal Direktyvos 2013/36/ES 4 straipsnį, įskaitant ECB, kai jis vykdo savo užduotis pagal Reglamente (ES) Nr. 1024/2013 nustatytą bendrą priežiūros mechanizmą, ir kitas nacionalines kompetentingas institucijas, kurioms pavesta prižiūrėti PSŠ. Tose srityse, kuriose atlikus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatomas minėtų procedūrų nepakankamas, atsakinga institucija (-os) pašalina trūkumus ir per 6 mėnesius nuo ankstesnio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis dar kartą pateikia savo procedūras kitam testavimui nepalankiausiomis sąlygomis.
3. Šio reglamento tikslais ESMA bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) ir EBA Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 54 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 54 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 54 straipsnį.
4. Šio reglamento tikslais ESMA užtikrina struktūrinį pertvarkymo komiteto ir kitų Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 nurodytų funkcijų atskyrimą.
6 straipsnisInstitucijų tarpusavio bendradarbiavimas
1. Kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bei ESMA glaudžiai bendradarbiauja rengdamos, planuodamos ir, kiek įmanoma, taikydamos pertvarkymo sprendimus. Be kita ko, pertvarkymo institucija ir kitos atitinkamos valdžios institucijos, įskaitant ESMA, pagal Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnį paskirtas pertvarkymo institucijas ir susietų finansų rinkų infrastruktūrų valdžios institucijas ir kompetentingas institucijas, turėtų veiksmingai bendradarbiauti ir bendrauti gaivinimo procese, kad pertvarkymo institucija galėtų veikti laiku.
2. Šio reglamento tikslais kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiauja su ESMA pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.
Kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos nedelsdamos suteikia ESMA visą informaciją, būtiną jos pareigoms pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį vykdyti.
II skirsnisSprendimų priėmimas ir jo procedūros
7 straipsnisBendrieji sprendimų priėmimo principai
Priimdamos sprendimus ir imdamosi veiksmų pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos, pertvarkymo institucijos ir ESMA atsižvelgia į visus šiuos principus ir aspektus:
a) kad būtų užtikrintas visų sprendimų ar veiksmų, susijusių su konkrečia PSŠ, veiksmingumas ir proporcingumas, atsižvelgiant bent į šiuos veiksnius:
i) PSŠ nuosavybės teises, teisinę ir organizacinę struktūrą, įskaitant tai, ar ji yra didesnės FRI arba kitų finansų įstaigų grupės dalis;
ii) PSŠ veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;
iii) PSŠ tarpuskaitos narystės struktūros pobūdį ir įvairovę, be kita ko, tarpuskaitos narius, jų klientus ir kitas sandorio šalis, kurioms tarpuskaitos nariai ir jų klientai teikia tarpuskaitos paslaugas per tą PSŠ (jei įmanoma nedelsiant ir lengvai nustatyti tų sandorio šalių tapatybę);
▌v) PSŠ tarpusavio sąsajas su kitomis finansų rinkos infrastruktūromis, kitomis finansų įstaigomis ir su finansų sistema apskritai;
va) tai, ar PSŠ atlieka bet kokių nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sutarčių, susijusių su nebiržinių išvestinių finansinių priemonių klase, kuriai nustatyta tarpuskaitos prievolė pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2 dalį, tarpuskaitą;
vb) tai, ar esama kitų PSŠ, kurios realiai galėtų tą PSŠ pakeisti ir patikimai atlikti jos ypatingos svarbos funkcijas;
vi) 19 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų faktines arba galimas pasekmes;
b) kad imantis ankstyvosios intervencijos priemonių arba pertvarkymo veiksmų būtų atsižvelgiama į sprendimų priėmimo veiksmingumo ir kuo mažesnių sąnaudų užtikrinimo būtinumą bei būtų užkertamas kelias rinkos sutrikimams, siekiant išvengti viešųjų lėšų naudojimo;
c) kad priimtų sprendimus ir imtųsi veiksmų laiku ir, prireikus, derama skuba;
d) kad pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos ir kitos institucijos bendradarbiautų vienos su kitomis siekdamos užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami ir veiksmų būtų imamasi koordinuotai ir veiksmingai;
e) kad būtų apibrėžti kiekvienos valstybės narės atitinkamų institucijų vaidmuo ir atsakomybė;
f) kad būtų tinkamai atsižvelgta į valstybių narių, kuriose PSŠ teikia paslaugas ir kuriose yra įsisteigę jos tarpuskaitos nariai, jų klientai ir sąveikios PSŠ, interesus ir visų pirma į bet kokio sprendimo ar veiksmo arba neveikimo poveikį tų valstybių narių ir apskritai Sąjungos finansiniam stabilumui arba fiskaliniams ištekliams;
g) kad būtų tinkamai atsižvelgta į tikslus derinti įvairių tarpuskaitos narių, jų klientų, kitų PSŠ kreditorių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvaujančiose valstybėse narėse interesus ir vengti nesąžiningai kenkti konkrečių veikiančiųjų šalių kai kuriose valstybėse narėse interesams arba nesąžiningai ginti tuos interesus, taip pat vengti nesąžiningo naštos paskirstymo tarp valstybių narių;
ga) kad būtų kiek įmanoma išvengta viešosios finansinės paramos ir kad ji būtų naudojama tik kaip kraštutinė priemonė ir tik taikant 45 straipsnyje nustatytas sąlygas, taip pat kad nebūtų sukurta viešosios finansinės paramos lūkesčių;
h) kad pareiga pagal šį reglamentą prieš priimant bet kokį sprendimą ar imantis kurio nors veiksmo pasikonsultuoti su institucija reikštų bent pareigą pasikonsultuoti dėl tų siūlomo sprendimo arba veiksmo elementų, kurie daro arba gali daryti:
i) poveikį tarpuskaitos nariams, klientams ar susietoms FRI;
ii) poveikį valstybės narės, kurioje yra įsisteigę arba įsikūrę tarpuskaitos nariai, klientai ir susietos FRI, finansiniam stabilumui;
i) kad būtų laikomasi 13 straipsnyje nurodytų pertvarkymo planų, išskyrus atvejus, kai nukrypti nuo tų planų būtina siekiant geriau siekti pertvarkymo tikslų;
j) kad visais įmanomais atvejais būtų užtikrintas skaidrumas atitinkamoms valdžios institucijoms, ypač kai siūlomas sprendimas arba veiksmas gali daryti poveikį ▌ finansiniam stabilumui arba fiskaliniams ištekliams ir bet kokioms kitoms jurisdikcijoms ir subjektams (kai tai pagrįstai numatomą);
k) kad būtų koordinuojami veiksmai ir bendradarbiaujama kuo glaudžiau, taip pat siekiant sumažinti bendrąsias pertvarkymo išlaidas;
l) kad būtų sumažintas neigiamas bet kurio sprendimo ekonominis ir socialinis poveikis visose valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse, kuriose PSŠ teikia paslaugas, įskaitant neigiamą poveikį finansiniam stabilumui.
8 straipsnisInformacijos mainai
1. Pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos ir ESMA savo iniciatyva arba paprašius nedelsdamos teikia viena kitai visą informaciją, kuri yra svarbi pagal šį reglamentą vykdomoms jų užduotims atlikti.
2. Pertvarkymo institucijos konfidencialią informaciją, kurią jai pateikė trečiosios valstybės institucija, atskleidžia tik tais atvejais, kai yra raštu gautas išankstinis tos institucijos sutikimas.
Pertvarkymo institucijos kompetentingai ministerijai teikia visą informaciją, susijusią su sprendimais arba priemonėmis, apie kuriuos tai ministerijai reikia pranešti ir dėl kurių su ja reikia konsultuotis arba gauti jos sutikimą.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
PASIRENGIMAS
I SKYRIUSGaivinimo ir pertvarkymo planavimas
1 skirsnisGaivinimo planavimas
9 straipsnisGaivinimo planai
1. PSŠ parengia ir prižiūri išsamų ir veiksmingą gaivinimo planą, kuriame numatyta, kokių priemonių reikia imtis įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių arba šių įvykių vienu metu atvejais siekiant nesinaudojant jokia viešąja finansine parama atkurti savo finansinę būklę pastarajai labai pablogėjus arba kilus rizikai, kad bus nesilaikoma PSŠ taikomų prudencinių reikalavimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, kad PSŠ galėtų toliau teikti tarpuskaitos paslaugas.
1a. Gaivinimo plane aiškiai atskiriami (visų pirma, kai įmanoma, tam skiriant atskirus skirsnius) scenarijai, paremti:
a) įsipareigojimų neįvykdymo įvykiais;
b) su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusiais įvykiais.
Be kita ko, gaivinimo plane išdėstomos priemonės, kaip turi būti derinamos scenarijams pagal a ir b punktus numatytos nuostatos jei abu scenarijai realizuojasi tuo pačiu metu.
2. Į gaivinimo planą įtraukiama PSŠ rizikos pobūdžiu pagrįstų rodiklių sistema, pagal kurią nustatomos aplinkybės, kurioms susiklosčius reikia imtis gaivinimo plane nurodytų priemonių pagal skirtingus scenarijus. Rodikliai gali būti kokybiniai ar kiekybiniai ir susiję su PSŠ finansine būkle.
PSŠ nustato tinkamas priemones, skirtas reguliariai rodiklių stebėsenai, įskaitant glaudų susijusių valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimą. PSŠ pateikia ESMA ir kompetentingoms institucijoms informaciją apie šios stebėsenos rezultatus.
2a. ESMA, bendradarbiaudama su ESRV, ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo] pateikia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį, siekiant nustatyti minimalų šio straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų kokybinių ir kiekybinių rodiklių sąrašą.
3. PSŠ į savo veiklos taisykles įtraukia nuostatas, kuriomis nustatomos procedūros, kurių PSŠ turi laikytis, kad pasiektų gaivinimo proceso tikslus, ir tose nuostatose pasiūlo:
a) imtis gaivinimo plane nurodytų priemonių, nepaisant to, kad atitinkami rodikliai nebuvo pasiekti; or
b) susilaikyti nuo gaivinimo plane nurodytų priemonių taikymo, nepaisant to, kad atitinkami rodikliai buvo pasiekti.
3a. Visoms priemonėms, kurių imamasi pagal 3 dalį, reikalingas kompetentingos institucijos pritarimas.
4. ▌Kai PSŠ ketina imtis įgyvendinti savo gaivinimo planą, ji informuoja kompetentingą instituciją ir ESMA apie nustatytų problemų pobūdį ir mastą, nurodydama visas svarbias aplinkybes ir gaivinimo priemones ar kitas priemones, kurių ketina imtis padėčiai taisyti.
Jeigu kompetentinga institucija mano, kad PSŠ ketinama taikyti gaivinimo priemonė gali sukelti sunkių neigiamų pasekmių finansų sistemai, būti neveiksminga arba turėti neproporcingo poveikio tarpuskaitos narių klientams, ji, pranešusi ESMA, gali pareikalauti, kad PSŠ susilaikytų nuo tos priemonės taikymo.
5. Kompetentinga institucija nedelsdama informuoja pertvarkymo instituciją apie bet kokį pagal 4 dalies pirmą pastraipą gautą pranešimą ir visus pagal 4 dalies antrą pastraipą po jo pateiktus kompetentingos institucijos nurodymus.
Jei kompetentinga institucija gauna pranešimą pagal 4 dalies pirmą pastraipą, ji apriboja ar uždraudžia (kiek įmanoma nesukeliant tiesioginio įsipareigojimų neįvykdymo) bet kokį atlygį nuosavybės priemonėmis arba joms prilyginamomis priemonėmis, įskaitant PSŠ vykdomus dividendų mokėjimus ir akcijų išpirkimą, be to, gali apriboti, uždrausti arba įšaldyti bet kokius kintamojo atlygio pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Europos bankininkystės institucijos gaires EBA/GL/2015/22 bei savo nuožiūra sukauptų pensijų išmokų ir išeitinių išmokų vadovams mokėjimus.
6. PSŠ savo gaivinimo planus peržiūri ir esant reikalui atnaujina bent kartą per metus ir pasikeitus jų teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tai gali turėti reikšmingą poveikį tiems planams arba kai dėl to būtina planus keisti. Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad PSŠ savo gaivinimo planus atnaujintų dažniau.
7. Gaivinimo planuose:
a) nenumatoma, kad galėtų būti prieinama arba gaunama viešoji finansinė parama, skubi centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, arba centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, teikiama nestandartinėmis užtikrinimo, termino ir palūkanų normų sąlygomis;
b) atsižvelgiama į interesus visų suinteresuotųjų subjektų, kuriems tas planas gali turėti poveikį (ypač tarpuskaitos nariams bei jų tiesioginiams ir netiesioginiams klientams), taip pat
c) užtikrinama, kad tarpuskaitos narių pozicijos PSŠ atžvilgiu būtų ribojamos.
7a. Gaivinimo priemonėmis suteikiama galimybė:
a) spręsti nuostolių, kilusių dėl su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių, problemą;
b) spręsti nuostolių, kilusių dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, problemą;
c) po įsipareigojimų neįvykdymo įvykio atkurti suderintą neįvykdytų pozicijų knygą;
d) spręsti nepadengto likvidumo trūkumo problemą, taip pat
e) papildyti PSŠ finansinius išteklius, įskaitant jos nuosavas lėšas, iki tokio lygio, kuris būtų pakankamas PSŠ prievolėms pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 įvykdyti ir tolesniam punktualiam PSŠ ypatingos svarbos funkcijų veikimui paremti.
7b. Gaivinimo planuose apsvarstomi įvairūs ekstremalūs scenarijai, įskaitant kitų nei du didžiausi tarpuskaitos nariai bei kitų PSŠ įsipareigojimų neįvykdymą. Tie scenarijai turi būti tinkami konkrečioms PSŠ sąlygoms, įskaitant PSŠ produktų asortimentą, verslo modelį bei likvidumo ir rizikos valdymo sistemą. Tie įvairūs scenarijai turi apimti tiek visai sistemai svarbius nepalankiausius įvykius, tiek konkrečios PSŠ patiriamus nepalankiausius įvykius, atsižvelgiant į galimą vidaus ir tarpvalstybinio neigiamo poveikio plitimą krizių atvejais, taip pat vienalaikes krizes keliose didelėse rinkose vienu metu.
7c. ESMA, bendradarbiaudama su ESRV, ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo datos] pateikia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį, siekiant išsamiau nustatyti įvairius scenarijus, kurie turi būti nagrinėjami pagal 1 dalį. Pateikdama tokias gaires, ESMA atsižvelgia, jei tinkama, į atitinkamą tarptautinį darbą, atliekama PSŠ testavimo nepalankiausiomis sąlygomis priežiūros tikslais ir PSŠ gaivinimo srityse. Ji stengiasi, kai įmanoma, pasinaudoti sinergija tarp testavimo nepalankiausiomis sąlygomis priežiūros tikslais ir gaivinimo scenarijų modeliavimo.
7d. Kai PSŠ priklauso grupei ir sutartiniai susitarimai dėl jos patronuojančiosios įmonės paramos (be kita ko, pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnį nustatomų PSŠ kapitalo reikalavimų finansavimas naudojant PSŠ patronuojančiosios įmonės išleistas nuosavybės priemonės) yra gaivinimo plano dalis, gaivinimo plane turi būti numatyti atvejai, kuriems esant šie susitarimai negalės būti įvykdyti.
7e. Gaivinimo plane pateikiama:
a) svarbiausių plano elementų santrauka ir bendro gaivinimo masto santrauka;
b) reikšmingų pokyčių PSŠ po paskutinį kartą pateikto gaivinimo plano santrauka;
c) informacijos teikimo ir atskleidimo planas, kuriame apibūdinama, kaip PSŠ ketina kuo skaidriau veikdama valdyti galimas neigiamas rinkos reakcijas;
d) išsamiai nurodyti įvairūs kapitalo, nuostolių paskirstymo ir likvidumo veiksmai, kurių reikia imtis siekiant išlaikyti ar atkurti PSŠ gyvybingumą ir finansinę būklę, įskaitant jos suderintos knygos ir kapitalo atkūrimą, ir papildyti iš anksto finansuotus išteklius, kurių PSŠ reikia, kad galėtų išlaikyti savo veiklos tęstinumą ir gyvybingumą bei toliau teikti ypatingos svarbos paslaugas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 152/2013 1 straipsnio 2 dalį ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 153/2013 32 straipsnio 2 ir 3 dalis;
e) atitinkamos sąlygos ir procedūros, skirtos užtikrinti, kad gaivinimo veiksmai būtų įgyvendinti laiku, taip pat įvairios gaivinimo galimybės, numatant kiekvieno reikšmingo plano aspekto įgyvendinimo laikotarpį;
f) išsamus aprašymas visų esminių kliūčių, trukdančių veiksmingai laiku įgyvendinti planą, įskaitant išnagrinėtą poveikį tarpuskaitos nariams ir klientams, taip pat ir tais atvejais, kai tarpuskaitos nariai gali imtis priemonių pagal savo gaivinimo planus, kaip nurodyta Direktyvos 2014/59/ES 5 ir 7 straipsniuose, bei likusiai grupės daliai;
g) ypatingos svarbos funkcijų nustatymas;
h) išsamus PSŠ pagrindinių verslo linijų, operacijų ir turto vertės bei paklausos rinkoje nustatymo procesų aprašas;
i) išsamus aprašas, kaip gaivinimo planavimas įtraukiamas į PSŠ valdymo struktūrą, kaip jis įtrauktas į PSŠ veiklos taisykles, su kuriomis sutiko tarpuskaitos nariai, taip pat gaivinimo plano tvirtinimo ir už plano rengimą ir vykdymą atsakingų organizacijos darbuotojų nustatymo politika ir tvarka;
j) tvarka ir priemonės, kuriomis įsipareigojimus vykdantys tarpuskaitos nariai skatinami aukcionuose teikti konkurencingus pasiūlymus dėl įsipareigojimų neįvykdžiusių narių pozicijų;
k) tvarka ir priemonės, kuriomis būtų užtikrinama, kad PSŠ turėtų pakankamai galimybių naudotis nepaprastosios padėties finansavimo šaltiniais, įskaitant galimus likvidumo šaltinius, turimo įkaito vertinimą ir galimybės perduoti išteklius arba likvidumą tarp verslo linijų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad PSŠ galėtų toliau vykdyti savo veiklą ir įgyvendinti savo įsipareigojimus suėjus terminui;
l) tvarka ir priemonės:
i) kuriomis mažinama rizika;
ii) kuriomis restruktūrizuojamos sutartys, teisės, turtas ir įsipareigojimai, be kita ko:
a) iš dalies arba visiškai nutraukiant sutartis;
b) sumažinant bet kokio PSŠ mokėtino pelno mokėjimus įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams ir jų klientams;
iii) kuriomis restruktūrizuojamos verslo linijos;
iv) būtinos užtikrinant galimybę nuolat naudotis finansų rinkų infrastruktūromis;
v) būtinos užtikrinant nepertraukiamą PSŠ veiklos procesų veikimą, įskaitant infrastruktūrą ir IT paslaugas;
vi) vadovybės veiksmų ar strategijų finansiniam patikimumui atkurti ir numatomo finansinio tų veiksmų ar strategijų poveikio aprašymas;
vii) parengiamosios priemonės, kurių PSŠ ėmėsi ar planuoja imtis, kad būtų lengviau įgyvendinti gaivinimo planą, įskaitant priemones, būtinas siekiant laiku rekapitalizuoti PSŠ, atkurti jos suderintą knygą, papildyti jos iš anksto finansuotus išteklius ir užtikrinti to plano vykdymą tarpvalstybiniu mastu. Be kita ko, galima pareikalauti, kad įsipareigojimus vykdantys tarpuskaitos nariai suteiktų minimalų piniginį įnašą PSŠ, neviršijantį jų įnašo į PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo fondą;
viii) rodiklių sistema, kurioje apibrėžiami lygiai, kuriuos pasiekus galima imtis plane nurodytų atitinkamų veiksmų;
ix) prireikus analizė, kaip ir kada PSŠ gali teikti prašymą dėl centrinio banko priemonių naudojimo plane numatytomis sąlygomis, nurodant turtą, kuris, tikėtina, atitiktų įkaitui keliamas sąlygas pagal centrinio banko priemonės sąlygas;
x) atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 49 straipsnio 1 dalies nuostatas – įvairūs nepalankiausių sąlygų scenarijai, aktualūs atsižvelgiant į konkrečias PSŠ sąlygas, įskaitant visai sistemai svarbius įvykius ir juridinio asmens ir grupių, kurioms jis priklauso, patiriamas nepalankiausias sąlygas ir atskirų PSŠ tarpuskaitos narių arba atitinkamais atvejais susietų FRI patiriamas nepalankiausias sąlygas;
xi) atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 34 straipsnį ir 49 straipsnio 1 dalies nuostatas – scenarijai, kuriuos lėmė tiek nepalankiausios sąlygos, tiek vieno ar kelių jos narių įsipareigojimų neįvykdymas, arba kitos priežastys, įskaitant PSŠ investicinės veiklos nuostolius arba nuostolius dėl veiklos problemų (įskaitant dideles išorines grėsmes PSŠ operacijoms dėl išorės sutrikdymo, sukrėtimo ar kibernetinio incidento).
7f. Įsipareigojimų neįvykdymo įvykio atveju PSŠ panaudoja papildomą savo pačios skiriamų išteklių sumą, atitinkančią privalomą naudoti pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnio 4 dalį, prieš pradėdama naudoti priemones, nurodytas šio straipsnio 7e dalies l punkte. Jeigu kompetentinga institucija mano, kad kylančią nuostolių riziką kontroliavo PSŠ, ji gali pareikalauti, kad PSŠ naudotų didesnę savo pačios skiriamų išteklių sumą, kurią turi nustatyti kompetentinga institucija.
7g. Su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusio įvykio atveju PSŠ panaudoja savo pačios skiriamų išteklių sumą, tris kartus viršijančią reikalaujamą naudoti pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnio 4 dalį, prieš pradėdama naudoti priemones, nurodytas šio straipsnio 7e dalies l punkte. Be to, tokiu atveju, siekiant užtikrinti griežtai apibrėžtų paskatų procesą, PSŠ nenaudoja nei įsipareigojimų neįvykdymo fondo, nei įsipareigojimų neįvykdymo srauto. Jeigu kompetentinga institucija mano, kad kylančios nuostolių rizikos PSŠ nekontroliavo, ji gali leisti PSŠ naudoti mažesnę savo pačios skiriamų išteklių sumą, kurią turi nustatyti kompetentinga institucija.
7h. PSŠ, kompetentingai institucijai pritarus, naudoja 7e dalies l punkto ii papunktyje nurodytas priemones tik 7e dalies l punkto vii papunktyje nurodytomis sąlygomis paskelbus reikalavimus pateikti piniginių išteklių, kurių suma turi būti lygi bent PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo fondo dydžiui.
7i. Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad PSŠ į savo gaivinimo planus įtrauktų papildomos informacijos.
8. Prieš pateikdama gaivinimo planą kompetentingai institucijai ir ESMA, PSŠ valdyba, atsižvelgdama į rizikos valdymo komiteto rekomendaciją pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 28 straipsnio 3 dalį, tą planą vertina ir tvirtina.
9. Gaivinimo planai laikomi PSŠ veiklos taisyklių dalimi, be to, PSŠ ir jos tarpuskaitos nariai (kai nuostatos susijusios su narių klientais) užtikrina, kad gaivinimo planuose nustatytas priemones būtų įmanoma visada įvykdyti.
9a. PSŠ 7e dalies a–g punktuose išvardytą informaciją skelbia viešai. Tos dalies h–l punktuose išvardyti informacija turėtų būti skelbiama viešai, jei yra viešasis šios informacijos skaidrumo interesas. Tarpuskaitos nariai užtikrina, kad jų klientams būtų tinkamai praneštos klientams poveikio turinčios nuostatos.
9b. Nacionalinių nemokumą reglamentuojančių teisės aktų taisyklės, susijusios su kreditoriams žalingų teisės aktų paskelbimu negaliojančiais ar nevykdomais, netaikomos PSŠ priemonėms, kurias ji vykdo pagal šiame reglamente nustatytą gaivinimo planą.
10 straipsnisGaivinimo planų vertinimas
1. PSŠ savo gaivinimo planus pateikia kompetentingai institucijai.
2. Kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama perduoda kiekvieną planą priežiūros kolegijai ir pertvarkymo institucijai.
Kompetentinga institucija per šešis mėnesius nuo kiekvieno plano pateikimo dienos, 12 straipsnyje nurodyta tvarka suderinusi su priežiūros kolegija, peržiūri gaivinimo planą ir įvertina, kiek jis atitinka 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3. Vertindama gaivinimo planą, kompetentinga institucija konsultuojasi su Europos sisteminės rizikos valdyba ir atsižvelgia į PSŠ kapitalo struktūrą, jos įsipareigojimų neįvykdymo srautą, organizacinės struktūros sudėtingumo lygį ir PSŠ rizikos pobūdį, be kita ko, finansinę, veiklos ir kibernetinę riziką, jos veiklos pakeičiamumą, taip pat į poveikį, kurį gaivinimo plano įgyvendinimas darytų tarpuskaitos nariams, jų klientams, PSŠ aptarnaujamoms finansų rinkoms ir visai finansų sistemai. Kompetentinga institucija deramai atsižvelgia į tai, ar gaivinimo planu bus užtikrinamos tinkamos paskatos PSŠ savininkams ir tarpuskaitos nariams bei jų klientams valdyti riziką, kurią jie sukelia arba patiria sistemoje. Kompetentinga institucijos skatina PSŠ rizikos prisiėmimo ir rizikos valdymo veiklos stebėseną bei kuo visapusiškesnį dalyvavimą PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procese.
3a. Vertindama gaivinimo planą, kompetentinga institucija atsižvelgia į susitarimus dėl patronuojančiosios įmonės paramos kaip galiojančius gaivinimo plano elementus tik tuo atveju, jei tie susitarimai yra teisiškai privalomi.
4. Pertvarkymo institucija išnagrinėja gaivinimo planą siekdama nustatyti, kokios jame numatytos priemonės galėtų turėti neigiamo poveikio PSŠ sėkmingo pertvarkymo galimybei. Jei tokių priemonių aptinkama, pertvarkymo institucija atkreipia į tai kompetentingai institucijai dėmesį ir pateikia kompetentingai institucijai rekomendacijas, kaip spręsti neigiamo tų priemonių poveikio sėkmingo PSŠ pertvarkymo galimybei problemą.
5. Jeigu kompetentinga institucija nusprendžia nesivadovauti pagal 4 dalį pateiktomis pertvarkymo institucijos rekomendacijomis, ji tokį sprendimą pertvarkymo institucijai išsamiai pagrindžia.
6. Jeigu kompetentinga institucija sutinka su pertvarkymo institucijos rekomendacijomis arba mano, kad gaivinimo plane yra esminių trūkumų ar esminių įgyvendinimo kliūčių, ji apie tai praneša PSŠ arba jos patronuojančiajai įmonei ir suteikia PSŠ galimybę pateikti savo nuomonę.
7. Atsižvelgdama į PSŠ nuomonę, kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad PSŠ arba patronuojančioji įmonė per du mėnesius (kompetentingai institucijai pritarus šis terminas gali būti pratęstas vienu mėnesiu) pateiktų patikslintą planą su paaiškinimais, kaip sprendžiami su tais trūkumais ar kliūtimis susiję klausimai. Patikslintas planas vertinamas pagal 2 dalies antrą pastraipą.
8. Jeigu kompetentinga institucija laikosi nuomonės, kad patikslintame plane su trūkumais ir kliūtimis susiję klausimai nebuvo tinkamai išspręsti, arba tuo atveju, jeigu PSŠ arba patronuojančioji įmonė patikslinto plano nepateikė, kompetentinga institucija pareikalauja, kad PSŠ arba patronuojančioji įmonė atliktų konkrečius plano pakeitimus.
9. Jeigu trūkumų arba kliūčių konkrečiais plano pakeitimais tinkamai pašalinti neįmanoma, kompetentinga institucija reikalauja, kad PSŠ arba patronuojančioji įmonė per pagrįstą laikotarpį nustatytų pakeitimus, kuriuos ji galėtų padaryti savo veikloje, kad pašalintų su gaivinimo plano įgyvendinimu susijusius trūkumus ar kliūtis.
Jeigu PSŠ arba patronuojančioji įmonė per kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį tokių pakeitimų nenustato arba jeigu kompetentinga institucija laikosi nuomonės, kad pasiūlytais veiksmais su gaivinimo plano trūkumais ir įgyvendinimo kliūtimis susiję klausimai nebūtų tinkamai išspręsti arba nebūtų padidinta sėkmingo PSŠ pertvarkymo galimybė, kompetentinga institucija pareikalauja, kad PSŠ arba patronuojančioji įmonė per kompetentingos institucijos nurodytą pagrįstos trukmės laikotarpį, atsižvelgdama į trūkumų ir kliūčių rimtumą, priemonių poveikį PSŠ veiklai ir PSŠ galimybei išlaikyti atitiktį Reglamentui (ES) Nr. 648/2012, imtųsi bet kurių iš toliau nurodytų priemonių:
a) sušvelninti PSŠ rizikos pobūdį;
b) didinti PSŠ rekapitalizavimo laiku galimybes siekiant įvykdyti jai taikomus prudencinius reikalavimus;
c) peržiūrėti PSŠ strategiją ir struktūrą;
d) pakeisti įsipareigojimų neįvykdymo srautą, gaivinimo priemones ir kitus nuostolių paskirstymo susitarimus siekiant didinti sėkmingo pertvarkymo galimybę ir ypatingos svarbos funkcijų atsparumą;
e) pakeisti PSŠ valdymo struktūrą.
10. 9 dalies antroje pastraipoje nurodytas reikalavimas yra pagrindžiamas ir raštu pateikiamas PSŠ.
10a. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose nustato minimalius kriterijus, kuriuos kompetentinga institucija turi įvertinti atlikdama vertinimą pagal šio straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį.
ESMA ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo] pateikia Komisijai tų techninių reguliavimo standartų projektus.
Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.
11 straipsnis
Grupei priklausančių PSŠ gaivinimo planai
1. Kai grupės, kuriai priklauso PSŠ, patronuojančioji įmonė yra Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 23 punkte apibrėžta įstaiga arba tos direktyvos 1 straipsnio 1 dalies c arba d punkte nurodytas subjektas, kompetentinga institucija, kaip nurodyta tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 21 punkte, pareikalauja, kad patronuojančioji įmonė pagal tą direktyvą pateiktų grupės gaivinimo planą. Ta kompetentinga institucija pateikia grupės gaivinimo planą PSŠ kompetentingai institucijai.
Kai grupės, kuriai priklauso PSŠ, patronuojančioji įmonė nėra pirmoje pastraipoje nurodyta įstaiga arba subjektas ir kai būtina siekiant įvertinti visus priedo A skirsnio elementus, ▌ kompetentingos institucijos gali šio reglamento 10 straipsnyje nustatyta tvarka pareikalauti, kad PSŠ pateiktų PSŠ gaivinimo planą atsižvelgdama į visus aktualius aspektus, susijusius su grupės struktūra. Toks reikalavimas turi būti pagrįstas ir pateiktas raštu PSŠ ir jos patronuojančiajai įmonei.
2. Kai patronuojančioji įmonė teikia gaivinimo planą pagal 1 dalies pirmą pastraipą, PSŠ gaivinimo nuostatos sudaro atskirą to gaivinimo plano dalį ir turi atitikti šio reglamento reikalavimus, o PSŠ negali būti įpareigojama parengti atskiro gaivinimo plano.
3. PSŠ kompetentinga institucija pagal 10 straipsnį įvertina PSŠ gaivinimo nuostatas ir atitinkamais atvejais konsultuojasi su grupės kompetentinga institucija.
12 straipsnisGaivinimo planų koordinavimo tvarka
1. Priežiūros kolegija priima bendrą sprendimą visais šiais klausimais:
a) gaivinimo plano peržiūros ir vertinimo;
b) 9 straipsnio 6–9 dalyse nurodytų priemonių taikymo;
c) ar gaivinimo planą turi parengti patronuojančiosios įmonės pagal 11 straipsnio 1 dalį.
2. Kolegija priima bendrą sprendimą a ir b punktuose nurodytais klausimais per keturis mėnesius nuo tada, kai kompetentinga institucija pateikia gaivinimo planą.
Kolegija priima bendrą sprendimą c punkte nurodytu klausimu per keturis mėnesius nuo datos, kurią kompetentinga institucija priėmė sprendimą paprašyti patronuojančiosios įmonės parengti grupės planą.
ESMA kompetentingos institucijos prašymu, dalyvaudama priežiūros kolegijos posėdžiuose, gali padėti priežiūros kolegijai pasiekti bendrą sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnio c punktą.
3. Jei priežiūros kolegija nepriima bendro sprendimo 1 dalies a ir b punktuose nurodytais klausimais per keturis mėnesius nuo gaivinimo plano pateikimo, PSŠ kompetentinga institucija pati priima sprendimą.
PSŠ kompetentinga institucija, priimdama pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą, atsižvelgia į kitų kolegijos narių nuomonę, išreikštą per keturių mėnesių laikotarpį. PSŠ kompetentinga institucija tą sprendimą raštu pateikia PSŠ, atitinkamais atvejais jos patronuojančiajai įmonei ir kitiems priežiūros kolegijos nariams.
4. Kai iki pasibaigiant tam keturių mėnesių laikotarpiui bet kuri priežiūros kolegijos narių grupė, sudaranti paprastą šios kolegijos narių daugumą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį yra perdavusi ESMA svarstyti klausimą, susijusį su gaivinimo planų vertinimu ir šio reglamento 10 straipsnio 9 dalies a, b ir c punktuose nurodytų priemonių įgyvendinimu, PSŠ kompetentinga institucija sulaukia ESMA sprendimo, priimto pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnio 3 dalį, ir remdamasi juo priima sprendimą.
5. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo etapu, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1095/2010. ESMA priima sprendimą per vieną mėnesį nuo klausimo perdavimo jai. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar jau priėmus bendrą sprendimą klausimas nėra perduodamas svarstyti ESMA. ESMA nepriėmus sprendimo per vieną mėnesį, taikomas PSŠ kompetentingos institucijos sprendimas.
2 skirsnisPertvarkymo planavimas
13 straipsnisPertvarkymo planai
1. Pasikonsultavusi su kompetentinga institucija bei ESMA ir koordinuodama veiksmus su pertvarkymo kolegija, kiekvienos PSŠ pertvarkymo institucija 15 straipsnyje nustatyta tvarka kiekvienai PSŠ parengia pertvarkymo planą.
2. Pertvarkymo plane numatomi pertvarkymo veiksmai, kurių pertvarkymo institucija gali imtis, kai PSŠ atitinka 22 straipsnyje nurodytas pertvarkymo sąlygas.
3. Pertvarkymo plane atsižvelgiama bent į:
a) PSŠ žlugimą dėl:
i. įsipareigojimų neįvykdymo įvykių;
ii. su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių;
iii. platesnio finansinio nestabilumo arba visai sistemai būdingų įvykių;
b) poveikį, kurį pertvarkymo plano įgyvendinimas darytų tarpuskaitos nariams ir jų klientams (įskaitant tuos atvejus, kai tarpuskaitos nariams galėtų būti taikomos gaivinimo priemonės arba pertvarkymo veiksmai pagal Direktyvą 2014/59/ES), susietoms FRI, PSŠ aptarnaujamoms finansų rinkoms ir visai finansų sistemai;
c) būdą ir aplinkybes, kuriais PSŠ gali teikti prašymą dėl centrinio banko priemonių naudojimo, ir nurodytą turtą, kuris, tikėtina, atitiktų įkaitui keliamas sąlygas.
4. Pertvarkymo plane nenumatomos galimybės pasinaudoti:
a) viešąja finansine parama;
b) skubia centrinio banko pagalba likvidumui padidinti;
c) centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, teikiama nestandartinėmis užtikrinimo, termino ir palūkanų normų sąlygomis.
4a. Pertvarkymo plane remiamasi atsargiomis prielaidomis dėl finansinių išteklių, kaip pertvarkymo priemonių, kurių gali reikėti, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai, bei dėl išteklių, kurių, kaip tikisi PSŠ, pradėjus pertvarkymą bus galima gauti pagal PSŠ taisykles ir susitarimus. Tos atsargios prielaidos turi būti grindžiamos naujausio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, atlikto pagal 5 straipsnio 2a dalį, išvadomis, kurios vis dar galiotų ekstremalių rinkos sąlygų scenarijaus atveju, kurį apsunkintų vienos ar daugiau kitų PSŠ gaivinimas arba pertvarkymas, įsipareigojimų neįvykdymo, įskaitant daugiau nei dviejų tarpuskaitos narių, kurių atžvilgiu PSŠ pozicijos didžiausios, žlugimas.
5. Pertvarkymo institucijos peržiūri ir prireikus atnaujina pertvarkymo planus bent kartą per metus ir bet kuriuo atveju pasikeitus PSŠ teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, arba įvykus kitam pasikeitimui, kai jis gali turėti reikšmingą poveikį plano veiksmingumui.
PSŠ ir kompetentingos institucijos nedelsdamos informuoja pertvarkymo institucijas apie visus tokius pasikeitimus.
5a. Pertvarkymo plane aiškiai atskiriami (visų pirma, kai įmanoma, tam skiriant atskirus skirsnius) scenarijai, paremti atitinkamai 3 dalies a punkto i, ii ir iii papunkčiuose nurodytomis aplinkybėmis.
6. Pertvarkymo plane nurodomos pertvarkymo priemonių taikymo ir pertvarkymo įgaliojimų panaudojimo aplinkybės ir įvairūs scenarijai. Pertvarkymo plane pateikiama (kai tinkama ir įmanoma, kiekybiniais duomenimis):
a) svarbiausių plano elementų santrauka, atskiriant įsipareigojimų neįvykdymo įvykius, su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusius įvykius ir šių dviejų atvejų derinį;
b) reikšmingų PSŠ pokyčių po paskutinio pertvarkymo plano atnaujinimo santrauka;
c) paaiškinimas, kaip būtų galima teisiškai ir ekonomiškai atskirti, kiek tai būtina, PSŠ ypatingos svarbos funkcijas nuo kitų jos funkcijų, kad būtų užtikrintas jų tęstinumas pradėjus visų galimų formų pertvarkymą, be kita ko, PSŠ žlugimo atveju;
d) įvertinimas, kiek laiko reikėtų kiekvienam reikšmingam plano aspektui įgyvendinti, be kita ko, PSŠ finansinių išteklių papildymui;
e) išsamus sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo pagal 16 straipsnį aprašymas;
f) pagal 17 straipsnį reikalaujamų priemonių, kuriomis siekiama įveikti ar šalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis, nustatytas atlikus vertinimą pagal 16 straipsnį, aprašas;
g) PSŠ ypatingos svarbos funkcijų ir turto vertės ir paklausos rinkoje nustatymo procesų aprašas;
h) išsamus aprašas, kaip užtikrinama, kad pagal 14 straipsnį reikalaujama informacija būtų atnaujinta ir bet kada prieinama pertvarkymo institucijoms;
i) paaiškinimas, kaip būtų galima finansuoti pertvarkymo veiksmus, nenumatant 4 dalyje išvardytų elementų;
j) išsamus įvairių pertvarkymo strategijų, kurias būtų galima taikyti pagal įvairius galimus scenarijus, aprašymas, nurodant jų taikymo laikotarpius;
k) PSŠ ir kitų rinkos dalyvių ypatingos svarbos priklausomybės ryšių aprašas, įskaitant grupės subjektų tarpusavio sąsajas, sąveikos susitarimus ir sąsajas su kitomis FRI, taip pat būdus, kaip spręsti tokių sąsajų problemą;
l) aprašas įvairių būdų užtikrinti:
i. galimybę naudotis mokėjimo ir tarpuskaitos paslaugomis ir kita infrastruktūra;
ii. įsipareigojimų tarpuskaitos narių ir jų klientų bei bet kokių susietų FRI atžvilgiu įvykdymą laiku;
iii. tarpuskaitos narių ir jų klientų galimybę, užtikrinant skaidrumą ir vienodą traktavimą, naudotis PSŠ teikiamomis vertybinių popierių ar grynųjų pinigų sąskaitomis ir tokiems dalyviams priklausančiu vertybinių popierių arba grynųjų pinigų įkaitu, pateiktu PSŠ ir jos laikomu;
iv. PSŠ ir kitų FRI sąsajų veikimo tęstinumą;
v. tarpuskaitos narių tiesioginių ir netiesioginių klientų turto ir pozicijų perkeliamumą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 39 straipsnyje;
vi. PSŠ licencijų, veiklos leidimų, pripažinimo ir teisinių pavadinimų, kai tai reikalinga PSŠ ypatingos svarbos funkcijų tęstinumui, įskaitant PSŠ pripažinimą dėl atitinkamų atsiskaitymų baigtinumo taisyklių taikymo ir dalyvavimo kitose FRI arba sąsajų su jomis, išsaugojimą;
la) aprašas metodo, kurį pertvarkymo institucija planuoja taikyti siekdama nustatyti bet kokių pagal 29 straipsnį nutrauktinų sutarčių apimtį ir vertę;
m) plano poveikio PSŠ darbuotojams analizė, įskaitant visų susijusių sąnaudų įvertinimą, ir numatytų procedūrų, pagal kurias būtų konsultuojamasi su personalu vykdant pertvarkymo procesą, atsižvelgiant į nacionalines dialogo su socialiniais partneriais taisykles ir sistemas, aprašas;
n) informacijos teikimo žiniasklaidai ir visuomenei planas siekiant kuo didesnio skaidrumo;
o) pagrindinių operacijų ir sistemų, skirtų nuolatiniam PSŠ veiklos procesų veikimui užtikrinti, aprašas;
oa) susitarimų dėl keitimosi informacija pertvarkymo kolegijoje prieš pertvarkymą ir jo metu aprašas, laikantis 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų pertvarkymo kolegijų rašytinės tvarkos ir procedūrų.
6 dalies a punkte nurodyta informacija atskleidžiama atitinkamai PSŠ. PSŠ gali pateikti raštišką nuomonę dėl pertvarkymo plano pertvarkymo institucijai. Ta nuomonė įtraukiama į planą.
7. Pertvarkymo institucijos gali pareikalauti, kad PSŠ joms pateiktų išsamius Reglamento (ES) Nr. 648/2012 29 straipsnyje nurodytų sutarčių, kurių šalimi PSŠ yra, įrašus. Pertvarkymo institucijos gali nustatyti tokių įrašų pateikimo terminą, be to, skirtingų rūšių sutartims gali nustatyti skirtingus terminus.
7a. PSŠ pertvarkymo institucija glaudžiai bendradarbiauja su PSŠ tarpuskaitos nario pertvarkymo institucijomis, siekiant užtikrinti, kad nebūtų kliūčių pertvarkymui.
8. Pasikonsultavusi su ESRV ir atsižvelgusi į atitinkamas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. .../2016, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES dėl techninių reguliavimo standartų, priimamų pagal Direktyvos 2014/59/ES 10 straipsnio 9 dalį, nuostatas bei laikydamasi proporcingumo principo, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais pagal 6 dalį išsamiau patikslinamas pertvarkymo plano turinys, projektus.
Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, ESMA deramai atsižvelgia į nacionalinės teisės sistemų tarpusavio skirtumus Sąjungoje, ypač nemokumo teisės srityje, taip pat į Sąjungoje įsteigtų PSŠ dydžio ir pobūdžio skirtumus.
ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą dvylika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo datos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
14 straipsnisPSŠ prievolė bendradarbiauti ir teikti informaciją
PSŠ prireikus bendradarbiauja rengiant pertvarkymo planus ir pertvarkymo institucijoms tiesiogiai arba per kompetentingą instituciją teikia visą pertvarkymo planams parengti ir įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant priedo B skirsnyje nurodytą informaciją ir analizę.
Kompetentingos institucijos pertvarkymo institucijoms teikia visą pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją, kurią jau turi.
PSŠ laiku keičiasi informacija su kompetentingomis institucijomis ir ESMA, kad būtų lengviau įvertinti PSŠ rizikos pobūdį ir tarpusavio sąsajas su kitomis finansų rinkų infrastruktūromis, kitomis finansų įstaigomis ir su finansų sistema apskritai, kaip apibrėžta šio reglamento 9 ir 10 straipsniuose.
15 straipsnisPertvarkymo planų koordinavimo tvarka
1. Pertvarkymo kolegija priima bendrą sprendimą dėl pertvarkymo plano ir visų jo pakeitimų per keturis mėnesius nuo datos, kurią pertvarkymo institucija tą planą pateikė, kaip nurodyta 2 dalyje.
2. Pertvarkymo institucija pertvarkymo kolegijai perduoda pertvarkymo plano projektą, pagal 14 straipsnį teikiamą informaciją ir visą papildomą informaciją, svarbią pertvarkymo kolegijai.
Pertvarkymo institucija užtikrina, kad ESMA būtų pateikta visa informacija, svarbi jos funkcijoms pagal šį straipsnį.
3. Pertvarkymo institucija gali nuspręsti rengiant ir peržiūrint pertvarkymo planą pasitelkti trečiosios valstybės institucijas, jei jos atitinka 71 straipsnyje nurodytus konfidencialumo reikalavimus ir priklauso jurisdikcijoms, pagal kurias yra įsisteigę bet kurie iš šių subjektų:
i. PSŠ patronuojančioji įmonė, kai yra;
ii. tarpuskaitos nariai, kurių atžvilgiu PSŠ turi reikšmingas pozicijas;
iii. PSŠ patronuojamosios įmonės, kai yra;
iv. kiti ypatingos svarbos paslaugų PSŠ teikėjai;
iva. PSŠ, turinti sąveikos susitarimus su ta PSŠ.
4. Pertvarkymo institucijos prašymu ESMA gali padėti pertvarkymo kolegijai priimti bendrą sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnio c punktą.
5. Jei pertvarkymo kolegija nepriima bendro sprendimo per keturis mėnesius nuo pertvarkymo plano perdavimo, pertvarkymo institucija pati priima sprendimą dėl pertvarkymo plano. Pertvarkymo institucija sprendimą pati priima atsižvelgusi į kitų pertvarkymo kolegijos narių nuomones, išsakytas per keturių mėnesių laikotarpį. Pertvarkymo institucija sprendimą raštu pateikia PSŠ, atitinkamais atvejais jos patronuojančiajai įmonei ir kitiems pertvarkymo kolegijos nariams.
6. Kai iki pasibaigiant tam keturių mėnesių laikotarpiui bet kuri priežiūros kolegijos narių grupė, sudaranti paprastą šios kolegijos narių daugumą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį yra perdavusi ESMA svarstyti klausimą, susijusį su pertvarkymo planu, PSŠ pertvarkymo institucija sulaukia ESMA sprendimo, priimto pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ir remdamasi juo priima sprendimą.
Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo etapu, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1095/2010. ESMA priima sprendimą per vieną mėnesį nuo klausimo perdavimo jai. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar jau priėmus bendrą sprendimą klausimas nėra perduodamas svarstyti ESMA. Jei ESMA nepriima sprendimo per vieną mėnesį, taikomas pertvarkymo institucijos sprendimas.
7. Kai bendras sprendimas priimamas pagal 1 dalį ir kai pertvarkymo institucija pagal 6 dalį mano, kad dalykas, dėl kurio nesutariama, neigiamai veikia jos valstybės narės fiskalinius įsipareigojimus, PSŠ pertvarkymo institucija inicijuoja pakartotinį pertvarkymo plano vertinimą.
II SKYRIUSSėkmingo pertvarkymo galimybė
16 straipsnisSėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimas
1. Bendradarbiaudama su pertvarkymo kolegija pagal 17 straipsnį, pertvarkymo institucija įvertina, kiek PSŠ gali būti pertvarkyta nenumatant galimybių pasinaudoti:
a) ▌ viešąja finansine parama;
b) skubia centrinio banko pagalba likvidumui padidinti;
c) centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, teikiama nestandartinėmis užtikrinimo, termino ir palūkanų normų sąlygomis.
2. Laikoma, kad PSŠ galima sėkmingai pertvarkyti, jei pertvarkymo institucija realiai ir patikimai gali arba ją likviduoti pagal įprastinę bankroto bylą, arba ją pertvarkyti taikydama pertvarkymo priemones ir pertvarkymo įgaliojimus, kartu užtikrinant PSŠ ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, vengiant bet kokio viešųjų lėšų naudojimo ir kiek įmanoma stengiantis išvengti bet kokių sunkių neigiamų pasekmių finansų sistemai.
Pirmoje pastraipoje nurodytos neigiamos pasekmės apima platesnį finansinį nestabilumą arba visai sistemai būdingus įvykius bet kurioje valstybėje narėje.
Pertvarkymo institucija laiku informuoja ESMA, jei mano, kad PSŠ sėkmingai pertvarkyti neįmanoma.
3. Pertvarkymo institucijos prašymu PSŠ pateikia įrodymus, kad:
a) nėra kliūčių pasinaudojus pertvarkymo įgaliojimais sumažinti nuosavybės priemonių vertę, nepaisant to, ar visiškai įgyvendinti likę sutartiniai susitarimai ar kitos PSŠ gaivinimo plano priemonės;
b) PSŠ sutartimis su tarpuskaitos nariais arba trečiaisiais asmenimis nesuteikiama teisė šiems tarpuskaitos nariams arba tretiesiems asmenims veiksmingai užkirsti kelio pertvarkymo institucijai pasinaudoti pertvarkymo įgaliojimais arba kitaip išvengti šių įgaliojimų taikymo jiems.
4. Siekdama įvertinti sėkmingo pertvarkymo galimybę pagal 1 dalį, pertvarkymo institucija išnagrinėja atitinkamus priedo C skirsnyje nurodytus dalykus.
4a. ESMA ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo] priima gaires, kuriomis skatinama suvienodinti priežiūros ir pertvarkymo praktiką, susijusią su priedo C skirsnio taikymu.
5. Pertvarkymo institucija bendradarbiaudama su pertvarkymo kolegija atlieka sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą tuo pačiu metu, kai pagal 13 straipsnį rengiamas ir atnaujinamas pertvarkymo planas.
17 straipsnisSėkmingo pertvarkymo kliūčių įveikimas ir šalinimas
1. Jei, atlikusi 16 straipsnyje nurodytą vertinimą ir pasikonsultavusi su pertvarkymo kolegija, pertvarkymo institucija padaro išvadą, kad sėkmingam PSŠ pertvarkymui yra esminių kliūčių, pertvarkymo institucija, bendradarbiaudama su kompetentinga institucija, parengia ir pateikia ataskaitą PSŠ bei pertvarkymo kolegijai.
Pirmoje pastraipoje nurodytoje ataskaitoje pateikiama ▌ kliūčių, trukdančių veiksmingai panaudoti pertvarkymo priemones ir pertvarkymo įgaliojimus PSŠ atžvilgiu, analizė, aptariamas jų poveikis PSŠ verslo modeliui ir rekomenduojamos tikslinės priemonės šioms kliūtims esant galimybėms pašalinti.
2. 15 straipsnyje nurodyto reikalavimo, kad pertvarkymo kolegijos priimtų bendrą sprendimą dėl pertvarkymo planų, taikymas sustabdomas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ataskaitos pateikimo iki tol, kol pertvarkymo institucija pritaria sėkmingo pertvarkymo esminių kliūčių pašalinimo priemonėms pagal šio straipsnio 3 dalį arba pagal šio straipsnio 4 dalį priimamas sprendimas dėl alternatyvių priemonių.
3. Per keturis mėnesius nuo pagal 1 dalį pateiktos ataskaitos gavimo PSŠ pertvarkymo institucijai pasiūlo, kokiomis galimomis priemonėmis įveikti arba pašalinti ataskaitoje nurodytas esmines kliūtis. Pertvarkymo institucija praneša pertvarkymo kolegijai apie visas PSŠ pasiūlytas priemones. Pertvarkymo institucija ir pertvarkymo kolegija pagal 18 straipsnio 1 dalies b punktą įvertina, ar šiomis priemonėmis tos kliūtys įveikiamos ar šalinamos veiksmingai.
4. Jei pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į pertvarkymo kolegijos nuomonę, padaro išvadą, kad PSŠ pagal 3 dalį pasiūlytomis priemonėmis ataskaitoje nurodytos kliūtys nebūtų veiksmingai sumažintos ar pašalintos, pertvarkymo institucija nustato alternatyvias priemones ir perduoda jas pertvarkymo kolegijai, kad pagal 18 straipsnį būtų priimtas bendras sprendimas.
Rengiant pirmoje pastraipoje nurodytas alternatyvias priemones atsižvelgiama į:
a) šių sėkmingo PSŠ pertvarkymo kliūčių keliamą grėsmę finansiniam stabilumui;
b) alternatyvių priemonių poveikį konkrečiai PSŠ, jos tarpuskaitos nariams ir jų klientams, visoms susietoms FRI ir vidaus rinkai;
ba) integruotų tarpuskaitos paslaugų teikimo poveikį skirtingiems produktams ir portfelio garantinės įmokos nustatymui įvairioms turto klasėms.
Taikydama antros pastraipos b punktą, pertvarkymo institucija konsultuojasi su kompetentinga institucija, priežiūros kolegija, pertvarkymo kolegija ir, atitinkamais atvejais, Europos sisteminės rizikos valdyba.
5. Pertvarkymo institucija pagal 18 straipsnį tiesiogiai arba netiesiogiai per kompetentingą instituciją praneša PSŠ raštu apie alternatyvias priemones, kurių reikia imtis siekiant pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis. Pertvarkymo institucija pagrindžia, kodėl PSŠ pasiūlytomis priemonėmis nebūtų galima pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūčių ir kaip tai būtų veiksmingai atlikta alternatyviomis priemonėmis.
6. PSŠ per vieną mėnesį pasiūlo planą, kaip ji ketina įgyvendinti alternatyvias priemones per pertvarkymo institucijos nustatytą laikotarpį.
7. Tik 4 dalies taikymo tikslais pertvarkymo institucija, derindama veiksmus su kompetentinga institucija, gali:
a) reikalauti, kad PSŠ peržiūrėtų arba parengtų paslaugų susitarimus tarp grupės subjektų arba su trečiaisiais asmenimis dėl ypatingos svarbos funkcijų vykdymo;
b) reikalauti, kad PSŠ apribotų savo didžiausias individualias ir bendras neužtikrintas pozicijas;
c) reikalauti, kad PSŠ pakeistų garantinės įmokos rinkimo ir laikymo pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 41 straipsnį tvarką;
d) reikalauti, kad PSŠ pakeistų savo įsipareigojimų neįvykdymo fondų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 42 straipsnyje, sudėtį ir skaičių;
e) nustatyti PSŠ specialius ar nuolatinius papildomus informacijos reikalavimus;
f) reikalauti, kad PSŠ parduotų specifinį savo turtą;
g) reikalauti, kad PSŠ apribotų ar nutrauktų specifinę vykdomą ar planuojamą veiklą;
h) reikalauti, kad PSŠ pakeistų savo gaivinimo planą, veiklos taisykles ir kitas sutartines nuostatas;
i) apriboti naujų verslo linijų kūrimą ar esamų verslo linijų plėtojimą arba naujų ar esamų paslaugų teikimą arba to neleisti;
j) reikalauti, kad būtų pakeista PSŠ arba bet kurio grupės subjekto, kuris yra tiesiogiai arba netiesiogiai jos kontroliuojamas, teisinė ar veiklos struktūra, siekiant užtikrinti, kad ypatingos svarbos funkcijas būtų galima teisiškai ir veiklos požiūriu atskirti nuo kitų funkcijų taikant pertvarkymo priemones;
k) reikalauti, kad PSŠ įsteigtų patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę valstybėje narėje arba Sąjungos patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę;
l) reikalauti, kad PSŠ ▌ išleistų įsipareigojimus, kurie gali būti nurašyti ir konvertuoti, arba atidėtų kitus išteklius, kad padidintų nuostolių padengimo, rekapitalizavimo ir iš anksto finansuotų išteklių papildymo pajėgumą;
m) reikalauti, kad PSŠ ▌ imtųsi kitų veiksmų, kad būtų įmanoma padengti nuostolius iš kapitalo, kitų įsipareigojimų ir sutarčių, rekapitalizuoti PSŠ arba papildyti iš anksto finansuotus išteklius. Svarstytini veiksmai gali apimti visų pirma mėginimą iš naujo derėtis dėl PSŠ išleistų įsipareigojimų arba peržiūrėti sutartines sąlygas siekiant užtikrinti, kad visi pertvarkymo institucijos sprendimai nurašyti, konvertuoti arba restruktūrizuoti tą įsipareigojimą, priemonę ar sutartį būtų įvykdyti pagal tos jurisdikcijos, kuriai priklauso tas įsipareigojimas ar priemonė, teisės aktus;
n) ▌
na) apriboti arba sustabdyti PSŠ sąveikumo sąsajas, jei toks apribojimas ar sustabdymas būtinas siekiant išvengti nepageidaujamo poveikio, kurį gaivinimo priemonių taikymas ir naudojimasis pertvarkymo įgaliojimais galėtų turėti sąveikioms PSŠ.
18 straipsnisKoordinavimo tvarka, taikoma įveikiant ar šalinant sėkmingo pertvarkymo kliūtis
1. Pertvarkymo kolegija priima bendrą sprendimą dėl:
a) esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių nustatymo pagal 16 straipsnio 1 dalį;
b) prireikus pagal 17 straipsnio 3 dalį PSŠ pasiūlytų priemonių vertinimo;
c) pagal 17 straipsnio 4 dalį privalomų pateikti alternatyvių priemonių.
2. 1 dalies a punkte nurodytas bendras sprendimas dėl esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių nustatymo priimamas per keturis mėnesius nuo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos ataskaitos pateikimo pertvarkymo kolegijai.
1 dalies b ir c punktuose nurodytas bendras sprendimas priimamas per keturis mėnesius nuo PSŠ pasiūlytų priemonių sėkmingo pertvarkymo kliūtims pašalinti pateikimo.
1 dalyje nurodytą bendrą sprendimą pertvarkymo institucija pagrindžia ir pateikia raštu PSŠ ir atitinkamais atvejais jos patronuojančiajai įmonei.
Pertvarkymo institucijos prašymu ESMA gali padėti pertvarkymo kolegijai priimti bendrą sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnio c punktą.
3. Jei pertvarkymo kolegija nepriima bendro sprendimo per keturis mėnesius nuo 17 straipsnio 1 dalyje numatytos ataskaitos perdavimo datos, pertvarkymo institucija pagal 17 straipsnio 5 dalį pati priima sprendimą dėl tinkamų priemonių, kurių reikia imtis. Pertvarkymo institucija sprendimą pati priima atsižvelgusi į kitų pertvarkymo kolegijos narių nuomones, išsakytas per keturių mėnesių laikotarpį.
Pertvarkymo institucija sprendimą raštu pateikia PSŠ, atitinkamais atvejais jos patronuojančiajai įmonei ir kitiems pertvarkymo kolegijos nariams.
4. Kai iki pasibaigiant tam keturių mėnesių laikotarpiui bet kuri priežiūros kolegijos narių grupė, sudaranti paprastą šios kolegijos narių daugumą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį yra perdavusi ESMA svarstyti klausimą, nurodytą 17 straipsnio 7 dalies j, k arba n punkte, PSŠ pertvarkymo institucija atideda savo sprendimą, kol sulaukia ESMA sprendimo, priimto pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį. Tuo atveju pertvarkymo institucija pati priima sprendimą pagal ESMA sprendimą.
Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo etapu, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1095/2010. ESMA priima sprendimą per vieną mėnesį nuo klausimo perdavimo jai. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar jau priėmus bendrą sprendimą klausimas nėra perduodamas svarstyti ESMA. Jei ESMA nepriima sprendimo per vieną mėnesį, taikomas pertvarkymo institucijos sprendimas.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS ANKSTYVOJI INTERVENCIJA
19 straipsnisAnkstyvosios intervencijos priemonės
1. Kai PSŠ nesilaiko arba gali nesilaikyti prudencinių reikalavimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 arba kelia riziką pasaulinės finansų sistemos, Sąjungos finansų sistemos arba jos dalių finansiniam stabilumui, arba kai kompetentinga institucija yra nustačiusi kitų požymių įvykių galinčių sutrikdyti PSŠ veiklą, ypač jos galimybę teikti tarpuskaitos paslaugas, kompetentinga institucija gali:
a) įpareigoti PSŠ atnaujinti gaivinimo planą pagal 9 straipsnį, kai aplinkybės, dėl kurių reikėjo ankstyvosios intervencijos, skiriasi nuo pradiniame gaivinimo plane pateiktų prielaidų;
b) įpareigoti PSŠ per konkretų laikotarpį įgyvendinti vieną ar daugiau gaivinimo plane numatytų procedūrų ar priemonių. Kai planas atnaujinamas pagal a punktą, tos procedūros ar priemonės apima visas atnaujintas procedūras ar priemones;
c) įpareigoti PSŠ nustatyti reikalavimų nesilaikymo ar galimo nesilaikymo, kaip nurodyta 1 dalyje, priežastis ir parengti veiksmų programą, įskaitant tinkamas priemones ir terminus;
d) įpareigoti PSŠ sušaukti akcininkų susirinkimą arba, PSŠ šio reikalavimo neįvykdžius, sušaukti susirinkimą pačios. Abiem atvejais kompetentinga institucija nustato darbotvarkę, įskaitant sprendimus, kuriuos turėtų prieš tvirtindami svarstyti akcininkai;
e) įpareigoti nušalinti arba pakeisti vieną ar daugiau valdybos ar vyresniosios vadovybės narių, jei nustatyta, kad tie asmenys nesugeba vykdyti savo pareigų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 27 straipsnį;
f) įpareigoti pakeisti PSŠ verslo strategiją;
g) įpareigoti pakeisti PSŠ teisinę ar veiklos struktūrą;
h) suteikti pertvarkymo institucijai visą informaciją, reikalingą PSŠ pertvarkymo planui atnaujinti siekiant pasirengti galimam PSŠ pertvarkymui ir jos turto bei įsipareigojimų vertinimui pagal 24 straipsnį, įskaitant visą informaciją, pareikalautą atliekant patikrinimus vietoje;
i) prireikus pagal 4 straipsnį įpareigoti įgyvendinti PSŠ gaivinimo priemones;
j) įpareigoti PSŠ nevykdyti tam tikrų gaivinimo priemonių, jei kompetentinga institucija yra nustačiusi, kad tų priemonių įgyvendinimas gali daryti neigiamą įtaką finansiniam stabilumui arba nederamai pakenkti klientų interesams;
k) įpareigoti PSŠ laiku papildyti savo finansinius išteklius;
ka) išimties tvarka vieną kartą leisti tarpuskaitos narių klientams leidžiama tiesiogiai dalyvauti aukcionuose ir tiems klientams netaikyti prudencinių reikalavimų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinės dalies 3 skyrių, išskyrus garantinės įmokos reikalavimus, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 41 straipsnyje. Klientų tarpuskaitos nariai turi išsamiai informuoti klientus apie aukcioną ir sudaryti palankesnes kainos siūlymo sąlygas klientams. Reikalaujamos klientų garantinės įmokos turi būti mokamos per įsipareigojimus vykdantį tarpuskaitos narį;
kb) apriboti ar uždrausti (kiek įmanoma nesukeliant tiesioginio įsipareigojimų neįvykdymo) bet kokį atlygį nuosavybės priemonėmis arba joms prilyginamomis priemonėmis, įskaitant PSŠ vykdomus dividendų mokėjimus ir akcijų išpirkimą, be to, gali apriboti, uždrausti arba įšaldyti bet kokius kintamojo atlygio pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Europos bankininkystės institucijos gaires EBA/GL/2015/22 bei savo nuožiūra sukauptų pensijų išmokų arba išeitinių išmokų vadovams mokėjimus.
2. Kiekvienai iš šių priemonių kompetentinga institucija nustato tinkamą terminą ir šias priemones įgyvendinus vertina jų veiksmingumą.
2a. Nacionalinių nemokumą reglamentuojančių teisės aktų taisyklės, susijusios su kreditoriams žalingų teisės aktų paskelbimu negaliojančiais ar nevykdomais, netaikomos ankstyvosios intervencijos priemonėms, kurių pagal šį reglamentą ėmėsi kompetentinga institucija.
3. Kompetentinga institucija gali taikyti 1 dalies a–k punktuose nurodytas priemones tik įvertinusi šių priemonių poveikį kitose valstybėse narėse, kuriose PSŠ vykdo veiklą arba teikia paslaugas, visų pirma tose šalyse, kuriose PSŠ veikla yra ypatingos svarbos arba svarbi vietos finansų rinkoms, įskaitant vietas, kuriose yra įsteigti tarpuskaitos nariai, susietos prekybos vietos ir FRI.
4. Kompetentinga institucija gali taikyti 1 dalies i punkte nurodytą priemonę tik tais atvejais, kai ta priemonė yra reikalinga viešajam interesui ir būtina siekiant bet kurio iš šių tikslų:
a) išsaugoti Sąjungos finansinį stabilumą;
b) išlaikyti PSŠ ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, laikantis skaidrumo ir nediskriminavimo principų;
c) palaikyti ir didinti PSŠ finansinį atsparumą.
Kompetentinga institucija netaiko 1 dalies i punkte nurodytos priemonės, kai priemonės apima kitos PSŠ turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą.
5. Kai PSŠ yra inicijavusi savo įsipareigojimų neįvykdymo srautą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnį, ji nepagrįstai nedelsdama apie tai informuoja kompetentingą instituciją bei pertvarkymo instituciją ir paaiškina, ar tas įvykis susijęs su tos PSŠ trūkumais ar problemomis.
6. Kai 1 dalyje nurodytos sąlygos įgyvendinamos, kompetentinga institucija praneša ESMA bei pertvarkymo institucijai ir konsultuojasi su priežiūros kolegija.
Pranešusi ir pasikonsultavusi su priežiūros kolegija kompetentinga institucija nusprendžia, ar taikyti kurias nors iš 1 dalyje nustatytų priemonių. Kompetentinga institucija praneša apie sprendimą dėl taikytinų priemonių priežiūros kolegijai, pertvarkymo institucijai ir ESMA.
7. Gavusi 6 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, pertvarkymo institucija gali įpareigoti PSŠ susisiekti su potencialiais pirkėjais, kad pasirengtų savo pertvarkymui, laikantis 41 straipsnyje nustatytų sąlygų ir 71 straipsnyje nustatytų konfidencialumo nuostatų, taip pat rinkos tyrimų tvarkos, išdėstytos Reglamento (ES) Nr. 596/2014 11 straipsnyje ir atitinkamuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo teisės aktuose.
20 straipsnisVyresniosios vadovybės ir valdybos pašalinimas
Kai PSŠ finansinė būklė labai pablogėja arba PSŠ nesilaiko jai taikomų teisinių reikalavimų, įskaitant savo veiklos taisyklių, o kitų priemonių, kurių imtasi pagal 19 straipsnį, nepakanka tai padėčiai ištaisyti, kompetentingos institucijos gali pareikalauti pašalinti visą PSŠ vyresniąją vadovybę arba valdybą ar kai kuriuos jų narius.
Nauja vyresnioji vadovybė arba valdyba skiriama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 27 straipsniu, o kompetentinga institucija turi ją patvirtinti ar jai pritarti.
IVa antraštinė dalis
Nuostolių kompensavimas
20a straipsnisNuosavybės teisių būsimo pelno atžvilgiu priemonių emisija, skirta nuostolių patyrusiems tarpuskaitos nariams ir klientams
1. Tais atvejais, kai gaivinama PSŠ, kuri į tą padėtį pateko dėl su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusio įvykio, taikė jos gaivinimo plane pagal 9 straipsnio 7b dalies l punkto ii papunkčio b punkte išdėstytus susitarimus ir priemones, kuriais viršijamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnyje nustatytos įsipareigojimų neįvykdymo srauto priemonės ir kurie skirti mažinti PSŠ pelno, mokėtino įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams ir jų klientams, vertę ir dėl to nebuvo pertvarkoma, atkūrus suderintą knygą, PSŠ kompetentinga institucija gali reikalauti, kad PSŠ grynųjų pinigų mokėjimais padengtų dalyvių nuostolius arba, atitinkamais atvejais, reikalauti, kad PSŠ išleistų priemones, suteikiančias nuosavybės teises būsimo PSŠ pelno atžvilgiu.
Kiekvienam susijusiam įsipareigojimus vykdančiam tarpuskaitos nariui PSŠ išleistų nuosavybės teisių būsimo pelno atžvilgiu priemonių vertės, kuri tinkama forma turi būti perkelta klientams, dydis turi būti proporcingas to tarpuskaitos nario nuostoliams ir grindžiamas vertinimu pagal 24 straipsnio 3 dalį. Tos nuosavybės priemonės turi suteikti jų turėtojui teisę gauti metines PSŠ išmokas tol, kol buvo kompensuoti visi nuostoliai. Tai turi užtrukti ne ilgiau nei tinkamos maksimalios trukmės laikotarpį nuo išleidimo dienos. Su tomis nuosavybės priemonėmis susijusioms išmokoms turi būti panaudojama tinkama maksimali PSŠ metinio pelno dalis.
2. Šio straipsnio nuostatomis nesumažinama tarpuskaitos nario atsakomybė prisiimti nuostolius, viršijančius įsipareigojimų neįvykdymo srautą.
3. ESMA parengia projektus techninių reguliavimo standartų, kuriais tiksliai nurodoma, kokia tvarka turi būti kompensuojami nuostoliai, maksimalus metų skaičius ir tinkama maksimali PSŠ metinio pelno dalis, nurodyta 1 dalies antroje pastraipoje.
ESMA ne vėliau kaip [... nuo šio reglamento įsigaliojimo] pateikia Komisijai tų techninių reguliavimo standartų projektus.
Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus, kuriais papildomas šis reglamentas.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
PERTVARKYMAS
I SKYRIUSTikslai, sąlygos ir bendrieji principai
21 straipsnisPertvarkymo tikslai
1. Taikydama pertvarkymo priemones ir naudodamasi pertvarkymo įgaliojimais, pertvarkymo institucija atsižvelgia į visus šiuos pertvarkymo tikslus ir derina juos priklausomai nuo kiekvieno atvejo pobūdžio ir aplinkybių, siekdama:
a) užtikrinti PSŠ ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, visų pirma:
i) PSŠ įsipareigojimų jos tarpuskaitos narių ir jų klientų atžvilgiu vykdymą laiku;
ii) tarpuskaitos narių nuolatinę galimybę naudotis PSŠ teikiamomis vertybinių popierių arba grynųjų pinigų sąskaitomis ir vertybinių popierių arba grynųjų pinigų įkaitu, kurį PSŠ laiko tų tarpuskaitos narių vardu;
b) užtikrinti tęstinumą sąsajų su kitomis FRI, kurias nutraukus būtų padarytas esminis neigiamas poveikis finansiniam stabilumui arba gebėjimui laiku įvykdyti mokėjimo, tarpuskaitos, atsiskaitymo ar įrašų darymo funkcijas;
c) išvengti sunkių neigiamų pasekmių finansų sistemai, visų pirma užkertant kelią finansinių sunkumų plitimui tarp PSŠ tarpuskaitos narių ir jų klientų arba visoje finansų sistemoje, įskaitant kitas FRI, taip pat išlaikant rinkos ir visuomenės pasitikėjimą;
d) apsaugoti viešąsias lėšas kiek įmanoma sumažinant viešosios finansinės paramos teikimo galimybę ir galimus mokesčių mokėtojų nuostolius;
e) kiek įmanoma sumažinti visų paveiktų suinteresuotųjų subjektų pertvarkymo išlaidas ir išvengti PSŠ vertės praradimo, išskyrus atvejus, kai toks vertės praradimas būtinas siekiant pertvarkymo tikslų.
2. Pertvarkomos PSŠ valdyba ir vyresnioji vadovybė teikia pertvarkymo institucijai visą reikiamą pagalbą siekiant pertvarkymo tikslų.
22 straipsnisPertvarkymo sąlygos
1. Pertvarkymo institucija PSŠ atžvilgiu imasi pertvarkymo veiksmų, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:
a) PSŠ žlunga ar galėtų žlugti ir tą nustatė bet kuri iš šių institucijų:
i) kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija;
ii) pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, kai pertvarkymo institucija turi reikiamas priemones tokiai išvadai padaryti;
b) nėra pagrindo tikėtis, kad atsižvelgus į visas susijusias aplinkybes kokiomis nors alternatyviomis privačiojo sektoriaus priemonėmis arba priežiūros veiksmais, įskaitant taikytas ankstyvosios intervencijos priemones, būtų užkirstas kelias PSŠ žlugimui per pagrįstą terminą, taip pat
c) imtis pertvarkymo veiksmų būtina dėl viešojo intereso siekiant pertvarkymo tikslų, kai įgyvendinamos PSŠ sutartinės nuostolių paskirstymo nuostatos arba tokios nuostatos nėra išsamios ir PSŠ likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą tų tikslų būtų pasiekta ne tokiu pačiu mastu.
Taikant a punkto ii papunktį, kompetentinga institucija nedelsdama savo iniciatyva pateikia pertvarkymo institucijai bet kokią informaciją, galinčią parodyti, kad PSŠ žlunga arba gali žlugti. Kompetentinga institucija taip pat pertvarkymo institucijos prašymu pateikia bet kokią kitą vertinimui atlikti būtiną informaciją.
2. Taikant 1 dalies a punktą, PSŠ laikoma žlungančia arba galinčia žlugti, jei susidaro viena ar daugiau iš šių aplinkybių:
a) PSŠ nesilaiko arba gali nesilaikyti jai taikomų veiklos leidimo reikalavimų taip, kad būtų tenkinamos jos veiklos leidimo panaikinimo sąlygos pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 20 straipsnį;
b) PSŠ yra nepajėgi arba gali būti nepajėgi teikti ypatingos svarbos funkcijų;
c) PSŠ yra nepajėgi arba gali būti nepajėgi atkurti savo gyvybingumo pritaikius gaivinimo priemones;
d) PSŠ yra nepajėgi arba gali būti nepajėgi grąžinti savo skolų ar vykdyti kitų įsipareigojimų suėjus terminui;
e) PSŠ reikalinga ▌ viešoji finansinė parama.
Taikant e punktą, viešąja finansine parama nelaikoma priemonė, atitinkanti visas šias sąlygas:
i) ji teikiama kaip valstybės garantija centrinių bankų teikiamoms likvidumo priemonėms užtikrinti laikantis centrinių bankų sąlygų, arba naujų išleistų įsipareigojimų valstybės garantija;
ia) tuo metu, kai teikiama viešoji finansinė parama, nėra nė vienos iš aplinkybių, nurodytų šios dalies a, b, c arba d punktuose;
ib) i papunktyje nurodytos valstybės garantijos yra reikalingos siekiant pašalinti didelį valstybės narės ekonomikos sutrikimą ir išsaugoti finansinį stabilumą;
ii) i papunktyje nurodytos valstybės garantijos teikiamos tik mokioms PSŠ gavus galutinį patvirtinimą pagal Sąjungos valstybės pagalbos sistemą; jos yra laikinos atsargumo priemonės, proporcingos ib papunktyje nurodyto didelio sutrikimo pasekmių šalinimo tikslui ir nenaudojamos kompensuoti nuostoliams, kuriuos PSŠ patyrė arba gali patirti ateityje;
▌
3. Be to, pertvarkymo institucija gali imtis pertvarkymo veiksmų, kai mano, kad PSŠ taiko arba ketina taikyti gaivinimo priemones, kuriomis galėtų būti užkirstas kelias PSŠ žlugimui, tačiau kurios sukeltų sunkių neigiamų pasekmių finansų sistemai.
3a. Pertvarkymo institucijos priimtas sprendimas, kuriame PSŠ laikoma žlungančia arba galinčia žlugti, gali būti apskųstas tik tuo pagrindu, kad, remiantis tuometine lengvai prieinama informacija, sprendimas buvo savavališkas ir nepagrįstas tuo metu, kai jis buvo priimtas.
4. ESMA ne vėliau kaip [LB: prašom įrašyti datą – 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo] priima gaires, kuriomis skatinama suvienodinti priežiūros ir pertvarkymo praktiką, susijusią su aplinkybių, kuriomis PSŠ laikoma žlungančia arba galinčia žlugti, nustatymu, esant reikalui atsižvelgiant įSąjungoje įsteigtų PSŠ dydžio ir pobūdžio skirtumus.
Priimdama šias gaires, ESMA atsižvelgia į gaires, paskelbtas pagal Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 6 dalį.
23 straipsnis
Bendrieji pertvarkymo principai
Pertvarkymo institucija imasi visų priemonių, tinkamų užtikrinti, kad taikant 27 straipsnyje nurodytas pertvarkymo priemones ir naudojantis 48 straipsnyje nustatytais pertvarkymo įgaliojimais būtų laikomasi šių principų:
a) būtų užtikrintas visų sutartinių įsipareigojimų ir kitų susitarimų, įtrauktų į PSŠ gaivinimo planą, ▌ vykdymas, jei šios galimybės dar nebuvo išnaudotos prieš pradedant pertvarkymą, išskyrus ypatingas aplinkybes, kai pertvarkymo institucija nustato, kad pertvarkymo tikslus pasiekti laiku būtų tikslingiau taikant pertvarkymo priemones ar pertvarkymo įgaliojimus;
b) pertvarkomos PSŠ akcininkams tektų pirmieji nuostoliai užtikrinus visų a punkte nurodytų įsipareigojimų ir susitarimų vykdymą pagal tą punktą;
c) nuostoliai pertvarkomos PSŠ kreditoriams būtų paskirstomi po akcininkų pagal jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą, jeigu tai įprastinė bankroto byla, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente aiškiai nustatyta kitaip;
d) tos pačios klasės PSŠ kreditoriams būtų taikomos vienodos sąlygos;
e) nė vienas PSŠ akcininkas, kreditorius ir tarpuskaitos narys arba jų klientas nepatirtų didesnių nuostolių nei būtų patyręs pagal 60 straipsnį;
▌
f) pertvarkomos PSŠ valdyba ir vyresnioji vadovybė būtų pakeičiamos, išskyrus tuos atvejus, kai, pertvarkymo institucijos manymu, išlaikyti visą valdybą ir vyresniąją vadovybę arba jų dalį yra būtina siekiant pertvarkymo tikslų;
g) pertvarkymo institucijos informuotų ir konsultuotų darbuotojų atstovus pagal nacionalinius teisės aktus arba praktiką;
h) kai PSŠ priklauso grupei, pertvarkymo institucijos atsižvelgtų į poveikį kitiems grupės subjektams ir visai grupei.
II SKYRIUSVertinimas
24 straipsnis
Vertinimo tikslai
1. Pertvarkymo institucijos užtikrina, kad visų pertvarkymo veiksmų būtų imamasi remiantis sąžiningo, apdairaus ir tikroviško PSŠ turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų vertinimo rezultatais.
2. Prieš pradėdama PSŠ pertvarkymą, pertvarkymo institucija užtikrina, kad būtų atliktas pirmasis vertinimas siekiant nustatyti, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos pagal 22 straipsnio 1 dalį.
3. Priėmusi sprendimą pradėti PSŠ pertvarkymą, pertvarkymo institucija užtikrina, kad būtų atliktas antras vertinimas siekiant:
a) surinkti informacijos sprendimui dėl tinkamų pertvarkymo veiksmų priimti;
b) užtikrinti, kad pradedant taikyti pertvarkymo priemones būtų visiškai pripažinti visi PSŠ turto ir teisių nuostoliai;
c) surinkti informacijos sprendimui dėl nuosavybės priemonių panaikinimo arba jų vertės sumažinimo masto ir sprendimui dėl taikant pertvarkymo įgaliojimus išleistų arba perduotų nuosavybės priemonių vertės ir skaičiaus priimti;
d) surinkti informacijos sprendimui dėl bet kurių neužtikrintų įsipareigojimų, įskaitant skolos priemones, nurašymo arba konvertavimo masto priimti;
e) kai taikomos nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemonės – surinkti informacijos sprendimui dėl nuostolių, taikytinų poveikį patiriančių kreditorių reikalavimams, neįvykdytų reikalavimų ar pozicijų PSŠ atžvilgiu masto, taip pat dėl pertvarkymo tikslais teikiamo reikalavimo pateikti piniginių išteklių būtinybės ir masto priimti;
f) kai taikoma laikinos PSŠ priemonė – surinkti informacijos sprendimui dėl turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų arba nuosavybės priemonių, kuriuos būtų galima perduoti laikinai PSŠ, priimti ir sprendimui dėl bet kokio atlygio, kuris gali būti išmokėtas pertvarkomai PSŠ arba atitinkamais atvejais nuosavybės priemonių turėtojams, vertės priimti;
g) kai taikoma verslo pardavimo priemonė – surinkti informacijos sprendimui dėl turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų arba nuosavybės priemonių, kuriuos būtų galima perduoti trečiajam asmeniui (pirkėjui), priimti ir padėti pertvarkymo institucijai suprasti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis 40 straipsnio tikslais.
ga) kad bet kokio pertvarkymo institucijos atlikto sutarties nutraukimo kaina būtų, kiek įmanoma, grindžiama teisinga rinkos kaina, nustatoma pagal PSŠ taisykles ir tvarką ir pakeičiama kitu kainos susidarymo metodu tik tuo atveju, jei pertvarkymo institucija mano, jog tai itin svarbu.
Taikant d punktą, vertinant atsižvelgiama į visus nuostolius, kurie būtų padengti užtikrinus tarpuskaitos narių arba kitų trečiųjų asmenų visų neįvykdytų įsipareigojimų PSŠ atžvilgiu įvykdymą, ir į skolos priemonėms taikytino konvertavimo mastą.
4. 2 ir 3 dalyse nurodyti vertinimai gali būti apskųsti pagal 72 straipsnį tik kartu su sprendimais taikyti pertvarkymo priemonę arba pasinaudoti pertvarkymo įgaliojimais.
25 straipsnis.
Vertinimui taikomi reikalavimai
1. Pertvarkymo institucija užtikrina, kad 24 straipsnyje nurodytus vertinimus atliktų:
a) nuo viešojo sektoriaus institucijų ir PSŠ nepriklausomas asmuo;
b) pertvarkymo institucija, jei tų vertinimų negali atlikti a punkte nurodytas asmuo.
2. 24 straipsnyje nurodyti vertinimai laikomi galutiniais, kai juos atlieka 1 dalies a punkte nurodytas asmuo, laikydamasis visų šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.
3. Nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos sistemai, atitinkamais atvejais galutinis vertinimas yra grindžiamas apdairiomis prielaidomis, pagal jį nenumatoma, kad galėtų būti teikiama ▌ viešoji finansinė parama, skubi centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, arba centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, teikiama PSŠ nestandartinėmis užtikrinimo, termino ir palūkanų normų sąlygomis, nuo tada, kai būtų imtasi pertvarkymo veiksmų. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į galimybę pagal 27 straipsnio 9 dalį atgauti bet kokias pagrįstas išlaidas, patirtas pertvarkomos PSŠ.
4. Galutinis vertinimas pateikiamas kartu su šia PSŠ turima informacija:
a) atnaujintu balansu ir PSŠ finansinės būklės, apimančios likusius turimus iš anksto finansuotus išteklius ir neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, ataskaita;
b) įvykdytų sutarčių įrašais, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 29 straipsnyje;
c) visa informacija apie jos turto, įsipareigojimų ir pozicijų, įskaitant svarbius reikalavimus ir neįvykdytus įsipareigojimus PSŠ atžvilgiu, rinkos ir balansines vertes.
5. Galutiniame vertinime nurodomas kreditorių suskirstymas į klases pagal jų eiliškumą vadovaujantis taikytina nemokumo teise. Be to, jame apibrėžiamos sąlygos, kurių kiekviena akcininkų ir kreditorių klasė galėtų tikėtis taikant 23 straipsnio e punkto principą.
Pirmoje pastraipoje nurodytomis sąlygomis nedaromas poveikis 61 straipsnyje nurodytam vertinimui.
6. Atsižvelgdama į visus techninius reguliavimo standartus, parengtus pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 14 ir 15 dalis, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kad patikslintų:
a) aplinkybes, kuriomis asmuo yra laikomas nepriklausomu nuo pertvarkymo institucijos ir nuo PSŠ šio straipsnio 1 dalies tikslais;
b) PSŠ turto ir įsipareigojimų vertės vertinimo metodiką;
c) vertinimų pagal 24 ir 61 straipsnius atskyrimą.
ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biurui: įrašyti datą 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
26 straipsnis
Preliminarus vertinimas
1. 24 straipsnyje nurodyti vertinimai, neatitinkantys 25 straipsnio 2 dalies reikalavimų, laikomi preliminariais vertinimais.
Atliekant preliminarius vertinimus, taip pat vertinamas papildomų nuostolių rezervas bei pateikiamas tinkamas to rezervo pagrindimas.
2. Kai pertvarkymo institucijos taiko pertvarkymo veiksmus, remdamosi preliminariu vertinimu, jos užtikrina, kad kuo greičiau būtų atliktas galutinis vertinimas.
Pertvarkymo institucija užtikrina, kad pirmoje pastraipoje nurodytu galutiniu vertinimu:
a) PSŠ knygose būtų visiškai pripažinti visi jos nuostoliai;
b) būtų suteikta informacijos, padedančios priimti sprendimą atstatyti kreditorių reikalavimus arba padidinti sumokėto atlygio sumą pagal 3 dalį.
3. Jeigu atliekant galutinį vertinimą nustatytas PSŠ grynosios turto vertės įvertis yra didesnis už preliminaraus vertinimo metu nustatytą PSŠ grynosios turto vertės įvertį, pertvarkymo institucija gali:
a) padidinti poveikį patiriančių kreditorių reikalavimų, kurie buvo nurašyti arba restruktūrizuoti, vertę;
b) įpareigoti laikiną PSŠ sumokėti dar vieną atlygį turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų atžvilgiu pertvarkomai PSŠ arba, prireikus, nuosavybės priemonių atžvilgiu tų priemonių savininkams.
4. Atsižvelgdama į visus techninius reguliavimo standartus, parengtus pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 15 dalį, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kad šio straipsnio 1 dalies tikslu patikslintų papildomų nuostolių rezervo apskaičiavimo ir įtraukimo į preliminarius vertinimus metodiką.
ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biurui: įrašyti datą 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
III SKYRIUSPertvarkymo priemonės
1 skirsnisBendrieji principai
27 straipsnis.Bendrosios nuostatos dėl pertvarkymo priemonių
1. Pertvarkymo institucijos imasi 21 straipsnyje nurodytų pertvarkymo veiksmų naudodamos bet kurias pavienes toliau nurodytas pertvarkymo priemones arba jų derinį:
a) pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemones;
b) nurašymo ir konvertavimo priemonę;
c) verslo pardavimo priemonę;
d) laikinos PSŠ priemonę;
e) bet kokią kitą pertvarkymo priemonę, atitinkančią 21 ir 23 straipsnius.
2. Sisteminės krizės atveju pertvarkymo institucija taip pat gali teikti ▌ viešąją finansinę paramą vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonėmis pagal 45, 46 ir 47 straipsnius, jei gautas išankstinis ir galutinis patvirtinimas pagal Sąjungos valstybės pagalbos sistemą ir jei nustatyta išsami ir patikima tvarka, sudaranti galimybes per tinkamą laikotarpį susigrąžinti suteiktas lėšas.
3. Prieš pradėdama naudoti 1 dalyje nurodytas priemones, pertvarkymo institucija užtikrina, kad:
a) būtų įgyvendinamos bet kokios galiojančios ir neįgyvendintos PSŠ teisės, įskaitant bet kokius tarpuskaitos narių sutartinius įsipareigojimus vykdyti reikalavimus pateikti piniginių išteklių, suteikti papildomų išteklių PSŠ arba perimti įsipareigojimų neįvykdžiusių tarpuskaitos narių pozicijas per aukcioną ar kitomis PSŠ veiklos taisyklėse sutartomis priemonėmis;
b) būtų vykdomi bet kokie galiojantys ir neįvykdyti sutartiniai įsipareigojimai, kuriais šalys, išskyrus tarpuskaitos narius, įsipareigoja teikti bet kokią finansinę paramą.
Pertvarkymo institucija gali užtikrinti, kad a ir b punktuose nurodyti sutartiniai įsipareigojimai būtų vykdomi iš dalies, jei per pagrįstą laikotarpį neįmanoma užtikrinti visiško tų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo.
4. Nukrypstant nuo 3 dalies, pertvarkymo institucija gali susilaikyti nuo užtikrinimo, kad atitinkami galiojantys ir neįvykdyti įsipareigojimai būtų visiškai ar iš dalies įvykdyti, siekdama išvengti sunkių neigiamų pasekmių finansų sistemai ar plataus problemos išplitimo, arba tais atvejais, kai 1 dalyje nurodytų priemonių naudojimas yra tinkamesnis pertvarkymo tikslams laiku pasiekti.
▌6. Jei naudojant pertvarkymo priemonę, išskyrus nurašymo ir konvertavimo priemonę, tarpuskaitos nariai patiria nuostolių, pertvarkymo institucija naudojasi bet kokių nuosavybės priemonių ir skolos priemonių ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais iškart prieš naudodama pertvarkymo priemonę arba kartu naudodama šią priemonę.
7. Kai naudojamos tik 1 dalies c ir d punktuose nurodytos pertvarkymo priemonės ir pagal 40 ir 42 straipsnius perduodama tik dalis pertvarkomos PSŠ turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų, likusi PSŠ dalis likviduojama iškeliant įprastinę bankroto bylą.
8. Nacionalinių nemokumą reglamentuojančių teisės aktų taisyklės, susijusios su kreditoriams žalingu teisės aktų panaikinimu ar neįvykdomumu, netaikomos PSŠ, kuriai taikomos pertvarkymo priemonės arba vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonės, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų perdavimui.
9. Pertvarkymo institucija per pagrįstos trukmės laikotarpį turi susigrąžinti visas pagrįstas išlaidas (įskaitant tinkamą priemoką už riziką), patirtas naudojant pertvarkymo priemones, naudojantis pertvarkymo įgaliojimais arba naudojant vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemones, bet kuriuo iš šių būdų:
a) iš pertvarkomos PSŠ kaip privilegijuotasis kreditorius;
b) iš bet kokio pirkėjo sumokėto atlygio, jei naudojama verslo pardavimo priemonė;
c) iš pajamų, gautų nutraukus laikinos PSŠ veiklą, kaip privilegijuotasis kreditorius;
ca) iš bet kokio tarpuskaitos nario, tačiau jis neturėtų patirti didesnių nuostolių nei tie, kuriuos būtų patyręs, jei pertvarkymo institucija nebūtų pradėjusi pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu ir vietoj to tarpuskaitos nariui būtų buvę taikomos galimos neįvykdytos prievolės pagal PSŠ gaivinimo planą arba kitus jos veiklos taisyklėse numatytus susitarimus, arba jei PSŠ būtų buvusi likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą;
cb) iš bet kokių pajamų, gautų naudojant vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonėmis, be kita ko, iš pajamų, gautų parduodant nuosavybės priemones, nurodytas 46 straipsnyje, ir parduodant PSŠ, kuriai taikomas laikinas perėmimas valstybės nuosavybėn, nurodytas 47 straipsnyje.
9a. Nustatydama sumas, kurios turi būti susigrąžintos pagal pirmesnę dalį, pertvarkymo institucija turi atsižvelgti į sumą, kurią kitu atveju (jei valdžios institucijos nebūtų suteikusios viešosios paramos) turėtų įmokėti PSŠ klientai ir nariai (tiek pagal PSŠ taisykles ir susitarimus, tiek pertvarkymo metu).
10. Naudodamos pertvarkymo priemones pertvarkymo institucijos, remdamosi 25 straipsnį atitinkančiu vertinimu, užtikrina visišką nuostolių paskirstymą, suderintos knygos atkūrimą, iš anksto finansuotų PSŠ arba laikinos PSŠ išteklių papildymą ir PSŠ arba laikinos PSŠ rekapitalizavimą.
27a straipsnis
Kompensacijos PSŠ dalyviams galimybė netaikoma jų pagal sutartį įsipareigotiems nuostolių įsipareigojimų neįvykdymo valdymo arba gaivinimo etapuose.
2 skirsnisPozicijų paskirstymo ir nuostolių paskirstymo priemonės
28 straipsnisPozicijų ir nuostolių paskirstymo priemonių tikslas ir taikymo sritis
1. Pertvarkymo institucijos pozicijų paskirstymo priemonę naudoja pagal 29 straipsnį, o nuostolių paskirstymo priemonę – pagal 30 ir 31 straipsnius.
2. 1 dalyje nurodytos priemonės gali būti naudojamos visų sutarčių, susijusių su tarpuskaitos paslaugomis, ir su tomis paslaugomis susijusių įkaitų, pateiktų PSŠ, atžvilgiu.
3. Pertvarkymo institucijos 29 straipsnyje nurodytą pozicijų paskirstymo priemonę naudoja, kad iš naujo suderintų PSŠ arba, kai tinkama, laikinos PSŠ knygą.
Pertvarkymo institucijos 30 ir 31 straipsniuose nurodytas nuostolių paskirstymo priemones naudoja bet kuriuo toliau nurodytu tikslu, siekdama:
a) padengti PSŠ nuostolius, įvertintus pagal 27 straipsnio 10 dalį;
b) atkurti PSŠ pajėgumą suėjus terminui vykdyti mokėjimo pareigas;
ba) padėti atkurti suderintą knygą;
c) padėti atkurti suderintą knygą, suteikiant PSŠ lėšų aukciono kainai apmokėti (tai sudaro galimybę PSŠ paskirstyti įsipareigojimų neįvykdžiusio subjekto pozicijas arba atlikti mokėjimus pagal sutartis, nutrauktas vadovaujantis 29 straipsniu);
d) pasiekti a, b ir c punktuose nurodytų tikslų, susijusių su laikina PSŠ;
e) remti PSŠ verslo perdavimą mokiam trečiajam asmeniui panaudojant verslo pardavimo priemonę.
29 straipsnisDalinis arba visiškas sutarčių nutraukimas
1. Pertvarkymo institucija gali nutraukti tam tikras arba visas toliau nurodytas sutartis:
a) įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario sutartis;
b) sutartis dėl poveikį patiriančių tarpuskaitos paslaugų arba turto klasės;
c) pertvarkomos PSŠ sutartis.
1a. Naudodamasi įgaliojimu pagal 1 dalį, pertvarkymo institucija panašiu būdu nutraukia tos dalies a, b ir c punktuose nurodytas sutartis, vienodai traktuodama visas tų sutarčių sandorio šalis, išskyrus sutartines prievoles, kurių vykdymas negali būti užtikrintas per pagrįstą laikotarpį.
2. 1 dalies a punkte nurodytas sutartis pertvarkymo institucija gali nutraukti tik tuo atveju, jei turtas ir pozicijos, atsiradę dėl tų sutarčių, nebuvo perduoti kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse.
3. Pertvarkymo institucija visiems atitinkamiems tarpuskaitos nariams praneša datą, nuo kurios bet kuri 1 dalyje nurodyta sutartis nutraukiama.
4. Prieš nutraukdama bet kurią 1 dalyje nurodytą sutartį pertvarkymo institucija imasi šių veiksmų:
a) pareikalauja, kad pertvarkoma PSŠ įvertintų kiekvieną sutartį ir atnaujintų kiekvieno tarpuskaitos nario sąskaitos likučius;
b) nustato grynąją sumą, mokėtiną kiekvieno tarpuskaitos nario arba kiekvienam tarpuskaitos nariui, atsižvelgdama į visas mokėtinas, bet nesumokėtas kintamąsias garantines įmokas, įskaitant kintamąsias garantines įmokas, mokėtinas remiantis a punkte nurodytais sutarties vertinimais;
c) praneša kiekvienam tarpuskaitos nariui apie nustatytas grynąsias sumas ir atitinkamai jas surenka.
Kai tik sutartis nutraukiama, pertvarkymo institucija laiku praneša kompetentingai institucijai apie visus O-SII laikomus klientus, kurių sutartis nutraukta.
4a. Bet kokio pertvarkymo institucijos atlikto sutarties nutraukimo kaina turi būti grindžiama teisinga rinkos kaina, nustatoma pagal PSŠ taisykles ir susitarimus, arba nustatoma kitu tinkamu kainos susidarymo metodu, jei pertvarkymo institucija mano, jog tokį alternatyvų metodą naudoti būtina.
5. Jei įsipareigojimus vykdantis tarpuskaitos narys negali sumokėti pagal 4 dalį nustatytos grynosios sumos, pertvarkymo institucija gali pareikalauti, kad PSŠ priskirtų įsipareigojimus vykdantį tarpuskaitos narį prie įsipareigojimų neįvykdžiusių narių ir panaudotų jo pradinę garantinę įmoką ir įmoką į įsipareigojimų neįvykdymo fondą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnį.
6. Nutraukusi vieną ar daugiau 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų rūšių sutarčių, pertvarkymo institucija laikinai užtikrina, kad PSŠ neatliktų jokios naujos sutarties, kuri būtų tos pačios rūšies kaip nutrauktoji, tarpuskaitos.
Pertvarkymo institucija gali leisti PSŠ atnaujinti tų rūšių sutarčių tarpuskaitą tik jei įvykdytos šios sąlygos:
a) PSŠ atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimus;
b) pertvarkymo institucija tuo tikslu parengia ir paskelbia pranešimą naudodamasi 70 straipsnio 3 dalyje nurodytomis priemonėmis.
30 straipsnisPelno, kurį įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams
ir jų klientams
turi mokėti PSŠ, vertės sumažinimas
1. Pertvarkymo institucija gali sumažinti PSŠ mokėjimo prievolių įsipareigojimus vykdančių tarpuskaitos narių ir jų klientų atžvilgiu sumą, jei tos prievolės atsiranda dėl pelno, mokėtino remiantis PSŠ kintamosios garantinės įmokos mokėjimo ar ekonominiu požiūriu lygiaverčio mokėjimo. Tarpuskaitos nariai nedelsdami informuoja savo klientus apie pertvarkymo priemonės naudojimą ir apie tai, koks tokio naudojimo poveikis klientams.
2. Pertvarkymo institucija 1 dalyje nurodytą mokėjimo pareigų sumažinimą apskaičiuoja taikydama teisingą paskirstymo mechanizmą, nustatytą atliekant vertinimą pagal 24 straipsnio 3 dalį ir apie kurį tarpuskaitos nariams pranešama iškart, kai tik naudojama pertvarkymo priemonė. Bendras grynasis pelnas, sumažintinas kiekvienam tarpuskaitos nariui, yra proporcingas PSŠ mokėtinoms sumoms.
3. Mokėtino pelno vertės sumažinimas įsigalioja ir nedelsiant tampa privalomas PSŠ bei poveikį patiriantiems tarpuskaitos nariams nuo to momento, kai pertvarkymo institucija imasi pertvarkymo veiksmo.
3a. Apie bet kokį šiame straipsnyje nurodytų įgaliojimų, kurie turi įtakos O-SII laikomo kliento pozicijai, naudojimą laiku pranešama to kliento kompetentingai institucijai. 4. Įsipareigojimus vykdantis tarpuskaitos narys jokioje vėlesnėje byloje nekelia PSŠ arba jos teises perėmusiam subjektui jokio reikalavimo, susijusio su 1 dalyje nurodytu mokėjimo pareigų sumažinimu.
▌
5. Jei pertvarkymo institucija mokėtino pelno vertę sumažina tik iš dalies, likusi neišmokėta mokėtina suma turi būti sumokėta įsipareigojimus vykdančiam tarpuskaitos nariui.
5a. PSŠ į savo veiklos taisykles įtraukia nuorodą į 1 dalyje nurodytą įgaliojimą sumažinti mokėjimo prievoles ir į panašias priemones, numatytas tose veiklos taisyklėse gaivinimo etape. PSŠ užtikrina, kad būtų sudaromi susitarimai, kuriais remdamasi pertvarkymo institucija galėtų naudotis savo įgaliojimais pagal šį straipsnį.
31 straipsnis.Pertvarkymo tikslais teikiamas reikalavimas pateikti piniginių išteklių
1. Pertvarkymo institucija gali pareikalauti, kad įsipareigojimus vykdantys tarpuskaitos nariai suteiktų piniginius įnašus PSŠ. Pertvarkymo institucija nustato tokią piniginių įnašų sumą, kad būtų geriausiai pasiekti pertvarkymo tikslai, nurodyti 21 straipsnio 1 dalyje.
Jei PSŠ valdo keletą įsipareigojimų neįvykdymo fondų, pirmoje pastraipoje nurodyta piniginio įnašo suma atitinka tarpuskaitos nario įnašą į poveikį patiriančios tarpuskaitos paslaugos arba turto klasės įsipareigojimų neįvykdymo fondą arba fondus.
Pertvarkymo institucija reikalavimus pateikti piniginių išteklių pertvarkymo tikslais gali teikti neatsižvelgdama į tai, ar visiškai išnaudoti visi sutartiniai įsipareigojimai, pagal kuriuos įsipareigojimus vykdantys tarpuskaitos nariai turi suteikti piniginius įnašus.
Pertvarkymo institucija nustato kiekvieno įsipareigojimus vykdančio tarpuskaitos nario piniginio įnašo sumą, proporcingą tarpuskaitos nario įnašui į įsipareigojimų neįvykdymo fondą.
2. Jei įsipareigojimus vykdantis tarpuskaitos narys reikalaujamos sumos nesumoka, pertvarkymo institucija gali pareikalauti, kad PSŠ priskirtų tą tarpuskaitos narį prie įsipareigojimų neįvykdžiusių narių ir panaudotų jo pradinę garantinę įmoką ir įmoką į įsipareigojimų neįvykdymo fondą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnį.
2a. PSŠ į savo veiklos taisykles įtraukia nuorodą ne tik į gaivinimo tikslais teikiamą reikalavimą pateikti piniginių išteklių, bet ir į pertvarkymo tikslais teikiamą reikalavimą pateikti piniginių išteklių, be to, užtikrina, kad būtų sudaryti sutartiniai susitarimai siekiant, kad pertvarkymo institucija galėtų naudotis savo įgaliojimais pagal šį straipsnį.
2b. Pertvarkymo institucija nustato, kad pertvarkymo tikslais teikiamo reikalavimo pateikti piniginių išteklių sumą, kuri turi būti nurodyta veiklos taisyklėse ir bent ne mažesnė nei tarpuskaitos nario įnašas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą.
2c. Pertvarkymo institucija nustato pertvarkymo tikslais teikiamo reikalavimo pateikti piniginių išteklių sumą, kuri turi būti nurodytą veiklos taisyklėse.
Section 3
Nuosavybės priemonių ir skolos priemonių ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų nurašymas ir konvertavimas
32 straipsnis.Reikalavimas nurašyti ir konvertuoti nuosavybės priemones ir skolos priemones ar kitus neužtikrintus įsipareigojimus
1. Pertvarkymo institucija nurašymo ir konvertavimo priemonę pagal 33 straipsnį naudoja pertvarkomos PSŠ išleistų nuosavybės priemonių ir skolos priemonių ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų atžvilgiu, siekdama padengti nuostolius, rekapitalizuoti tą PSŠ ar laikiną PSŠ arba paremti verslo pardavimo priemonės naudojimą.
▌2. Remdamasi pagal 24 straipsnio 3 dalį atliktu vertinimu, pertvarkymo institucija nustato:
a) sumą, kuri turi būti nurašyta nuo nuosavybės priemonių ir skolos priemonių ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų, atsižvelgdama į bet kokius nuostolius, kurie turi būti padengti užtikrinant tarpuskaitos narių arba kitų trečiųjų asmenų bet kokių neįvykdytų įsipareigojimų PSŠ atžvilgiu vykdymą;
b) sumą, kuria skolos priemonės ar kiti neužtikrinti įsipareigojimai turi būti konvertuoti į nuosavybės priemones siekiant atkurti PSŠ arba laikinos PSŠ prudencinius reikalavimus.
33 straipsnis.Nuosavybės priemonių ir skolos priemonių ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų nurašymą arba konvertavimą reglamentuojančios nuostatos
1. Pertvarkymo institucija nurašymo ir konvertavimo priemonę naudoja pagal reikalavimų tenkinimo eiliškumą, taikomą iškėlus įprastinę bankroto bylą.
2. Prieš sumažindama arba konvertuodama skolos priemonės ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų pagrindinę sumą, pertvarkymo institucija, jei būtina, proporcingai nuostoliams ir neviršydama jų visos vertės sumažina nuosavybės priemonės nominaliąją vertę.
Jei, remiantis pagal 24 straipsnio 3 dalį atliktu vertinimu, sumažinus nuosavybės priemonių vertę PSŠ išlaiko teigiamą grynąją vertę, pertvarkymo institucija atitinkamais atvejais tas nuosavybės priemones atšaukia arba sumažina jų vertę.
3. Pertvarkymo institucija skolos priemonių arba kitų neužtikrintų įsipareigojimų pagrindinę sumą pertvarkymo tikslams pasiekti gali, jei būtina, reikiamu dydžiu sumažinti ar konvertuoti arba atlikti abu veiksmus neviršydama visos tų priemonių arba įsipareigojimų vertės.
4. Pertvarkymo institucija nenaudoja nurašymo ir konvertavimo priemonių šiems įsipareigojimams:
a) įsipareigojimams darbuotojams, susijusiems su sukauptu atlyginimu, pensijos išmokomis ar kitu fiksuotuoju atlygiu, išskyrus kintamąjį atlygio komponentą, nereglamentuojamą kolektyvine sutartimi;
b) įsipareigojimams komerciniams ar prekybos kreditoriams, atsirandantiems dėl PSŠ teikiamų prekių ar paslaugų, kurios yra būtinos kasdienei jos veiklai, įskaitant IT paslaugas, komunalines paslaugas ir patalpų nuomą, tvarkymą ir priežiūrą;
c) įsipareigojimams mokesčių ir socialinės apsaugos institucijoms, jei tokiems įsipareigojimams teikiama pirmenybė pagal taikomus nemokumą reglamentuojančius teisės aktus;
d) įsipareigojimams sistemoms ar sistemų valdytojams, paskirtiems pagal Direktyvą 98/26/EB.
5. Nuosavybės priemonės tariamoji suma arba skolos priemonės ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų pagrindinė suma sumažinama šiomis sąlygomis:
a) sumažinimas yra nuolatinis;
b) priemonės turėtojas neteikia reikalavimų, susijusių su tuo sumažinimu, išskyrus visus jau sukauptus įsipareigojimus ir visą galimą atsakomybę už žalos atlyginimą apskundus to sumažinimo teisėtumą bei visus reikalavimus, grindžiamus nuosavybės priemonėmis, išleistomis arba perduotomis pagal 6 dalį;
c) jei tas sumažinimas tik dalinis, susitarimas, kuriuo nustatytas pradinis įsipareigojimas, toliau taikomas likutinei sumai, atliekant visus dėl sumažinimo būtinus to susitarimo pakeitimus.
Dėl a punkte išdėstytų nuostatų pertvarkymo institucijoms netrukdoma taikyti atkūrimo mechanizmo, siekiant sugrąžinti sumą skolos priemonių ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų turėtojams, o po to – nuosavybės priemonių turėtojams, jei nustatyta, kad nurašyta vertė, pagrįsta preliminariu vertinimu, viršija reikalaujamas sumas, nustatytas atlikus galutinį 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą vertinimą.
6. Konvertuodama skolos priemones ar kitus neužtikrintus įsipareigojimus pagal 3 dalį, pertvarkymo institucija gali pareikalauti, kad PSŠ arba jų patronuojančiosios įmonės išleistų ar perduotų nuosavybės priemones skolos priemonių ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų turėtojams.
7. Pertvarkymo institucija skolos priemones ar kitus neužtikrintus įsipareigojimus konvertuoja pagal 3 dalį tik tuo atveju, jei įvykdytos šios sąlygos:
a) pertvarkymo institucija yra gavusi patronuojančiosios įmonės kompetentingos institucijos sutikimą, jei reikalaujama, kad patronuojančioji įmonė išleistų nuosavybės priemonių;
b) nuosavybės priemonės yra išleistos prieš PSŠ išleidžiant nuosavybės priemones, kad valstybė arba valstybės subjektas galėtų suteikti nuosavų lėšų;
c) konvertavimo kursas atitinka tinkamą kompensaciją poveikį patiriantiems skolos turėtojams, juos vertinant taip, kaip pagal įprastinę bankroto bylą.
Konvertavus skolos priemones ar kitus neužtikrintus įsipareigojimus į nuosavybės priemones, pastarosios įsigyjamos arba perduodamos nedelsiant po konvertavimo.
8. Taikydama 7 dalį, pertvarkymo institucija, rengdama ir prižiūrėdama PSŠ pertvarkymo planą ir naudodamasi įgaliojimais, kad būtų pašalintos sėkmingo PSŠ pertvarkymo kliūtys, užtikrina, kad PSŠ bet kuriuo metu galėtų išleisti reikiamą nuosavybės priemonių skaičių.
34 straipsnis.Nurašymo ir konvertavimo poveikis
Kad būtų galima veiksmingai naudoti nurašymo ir konvertavimo priemonę, pertvarkymo institucija užbaigia visas būtinas administracines ir procedūrines užduotis arba reikalauja, kad jos būtų užbaigtos, įskaitant:
a) visų svarbių registrų pakeitimą;
b) nuosavybės priemonių arba skolos priemonių išbraukimą iš biržos sąrašų arba pašalinimą iš prekybos;
c) naujų nuosavybės priemonių įtraukimą į biržos sąrašus arba leidimą jomis prekiauti;
d) skolos priemonių, kurios yra nurašytos, pakartotinį įtraukimą į biržos sąrašus arba pakartotinį leidimą jomis prekiauti, nereikalaujant išleisti prospekto vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB[16].
35 straipsnisProcedūrinių nurašymo ir konvertavimo kliūčių pašalinimas
Kai taikoma 32 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, kompetentinga institucija reikalauja, kad PSŠ arba jų patronuojančiosios įmonės visada turėtų pakankamą nuosavybės priemonių kiekį, kad užtikrintų, jog tos PSŠ ar jų patronuojančiosios įmonės galėtų išleisti pakankamai naujų nuosavybės priemonių ir kad šių priemonių išleidimas arba konvertavimas į nuosavybės priemones galėtų būti atliekamas veiksmingai.
Pertvarkymo institucija nurašymo ir konvertavimo priemonę naudoja neatsižvelgdama į jokias PSŠ steigimo dokumentų ar įstatų nuostatas, įskaitant su akcininkų pirmenybės teisėmis arba reikalavimais gauti akcininkų sutikimą kapitalo didinimo atveju susijusias nuostatas.
36 straipsnisVerslo reorganizavimo plano pateikimas
1. Per vieną mėnesį nuo 32 straipsnyje nurodytų priemonių panaudojimo PSŠ atlieka savo žlugimo priežasčių vertinimą ir pateikia jį pertvarkymo institucijai kartu su verslo reorganizavimo planu pagal 37 straipsnį. Jei taikoma Sąjungos valstybės pagalbos sistema, tas planas dera su restruktūrizavimo planu, kurį pagal tą sistemą PSŠ turi pateikti Komisijai.
Jei būtina pertvarkymo tikslams pasiekti, pertvarkymo institucija pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį gali pratęsti ne daugiau kaip iki dviejų mėnesių.
2. Kai apie restruktūrizavimo planą reikia pranešti pagal Sąjungos valstybės pagalbos sistemą, verslo reorganizavimo planas teikiamas nedarant poveikio pagal Sąjungos valstybės pagalbos sistemą nustatytam to restruktūrizavimo plano pateikimo terminui.
3. Pertvarkymo institucija teikia vertinimą ir verslo reorganizavimo planą ir bet kokį jo pakeitimą pagal 38 straipsnį kompetentingai institucijai ir pertvarkymo kolegijai.
37 straipsnisVerslo reorganizavimo plano turinys
1. 36 straipsnyje nurodytame verslo reorganizavimo plane išdėstomos priemonės, kuriomis siekiama atkurti ilgalaikį PSŠ arba jos verslo dalių gyvybingumą per pagrįstą laikotarpį. Tos priemonės grindžiamos tikroviškomis ekonomikos ir finansų rinkos sąlygų, kuriomis PSŠ veiks, prielaidomis.
Verslo reorganizavimo plane atsižvelgiama į finansų rinkų dabartinę ir galimą būklę, jis grindžiamas tiek optimistiškiausiomis, tiek pesimistiškiausiomis prielaidomis, įskaitant įvykių, leidžiančių nustatyti pagrindines PSŠ silpniausias vietas, derinį. Prielaidos lyginamos su tinkamais visam sektoriui taikomais lyginamaisiais dydžiais.
2. Į verslo reorganizavimo planą įtraukiami bent šie elementai:
a) išsami veiksnių ir aplinkybių, lėmusių PSŠ žlugimą arba galimą žlugimą, analizė;
b) priemonių, kurias būtina priimti siekiant atkurti ilgalaikį PSŠ gyvybingumą, aprašymas;
c) tų priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis.
3. Priemonės, skirtos ilgalaikiam PSŠ gyvybingumui atkurti, gali būti:
a) PSŠ veiklos reorganizavimas ir restruktūrizavimas;
b) PSŠ operacinių sistemų ir infrastruktūros keitimas;
c) turto arba verslo linijų pardavimas.
3a. Jei pagal 36 straipsnio 1 ir 2 dalis taikoma Sąjungos valstybės pagalbos sistema, pertvarkymo institucija, kompetentinga institucija ir Komisija turėtų koordinuoti siekiant atkurti ilgalaikį PSŠ gyvybingumą taikomų priemonių, reikalavimų PSŠ pakartotinai pateikti iš dalies pakeistą planą ir galutinio verslo reorganizavimo arba restruktūrizavimo plano tvirtinimo vertinimą.
3b. ESMA ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo datos] pateikia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį, siekiant išsamiau nustatyti minimalius elementus, kurie turi būti įtraukti į verslo reorganizavimo planą pagal 2 dalį.
3c. ESMA, jei reikia atsižvelgdama į patirtį, įgytą taikant 3a dalyje nurodytas gaires, gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kad išsamiau apibrėžtų minimalius elementus, kurie pagal 2 dalį turėtų būti įtraukti į verslo reorganizavimo planą.
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.
38 straipsnisVerslo reorganizavimo plano turinio vertinimas ir tvirtinimas
1. Per vieną mėnesį nuo PSŠ verslo reorganizavimo plano pateikimo pagal 36 straipsnio 1 dalį pertvarkymo institucija ir kompetentinga institucija įvertina, ar tame plane numatytomis priemonėmis būtų patikimai atkurtas ilgalaikis PSŠ gyvybingumas.
Jei, pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos nuomone, įgyvendinus planą ilgalaikis PSŠ gyvybingumas būtų atkurtas, pertvarkymo institucija planą patvirtina.
2. Jei, pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos nuomone, plane numatytomis priemonėmis ilgalaikis PSŠ gyvybingumas nebūtų atkurtas, pertvarkymo institucija praneša PSŠ savo pastabas ir reikalauja, kad per dvi savaites nuo pranešimo ji pateiktų planą, iš dalies pakeistą atsižvelgiant į tas pastabas.
3. Pertvarkymo institucija ir kompetentinga institucija įvertina iš naujo pateiktą planą ir per vieną savaitę nuo to plano pateikimo dienos praneša PSŠ, ar plane tinkamai atsižvelgta į pastabas arba ar reikia tolesnių pakeitimų.
3a. ESMA ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo datos] pateikia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį, siekiant išsamiau išdėstyti minimalius kriterijus, kuriuos turi atitikti verslo reorganizavimo planas, kad jį pertvarkymo institucija patvirtintų pagal 1 dalį.
3b. ESMA, jei reikia atsižvelgdama į patirtį, įgytą taikant 3a dalyje nurodytas gaires, gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kad išsamiau išdėstytų minimalius kriterijus, kuriuos turi atitikti verslo reorganizavimo planas, kad jį pertvarkymo institucija patvirtintų pagal 1 dalį.
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.
39 straipsnisVerslo reorganizavimo plano įgyvendinimas ir stebėsena
1. PSŠ įgyvendina verslo reorganizavimo planą ir teikia pertvarkymo institucijai ir kompetentingai institucijai plano įgyvendinimo pažangos ataskaitą pagal pareikalavimą ir bent kas šešis mėnesius.
2. Pertvarkymo institucija su kompetentingos institucijos pritarimu gali pareikalauti, kad PSŠ peržiūrėtų planą, jei tai būtina 37 straipsnio 1 dalyje nurodytam tikslui pasiekti.
Pirmoje pastraipoje nurodytą peržiūrėtą planą PSŠ pateikia pertvarkymo institucijai įvertinti pagal 38 straipsnio 3 dalį. Jei taikoma Sąjungos valstybės pagalbos sistema, pertvarkymo institucija derina šį vertinimą su Komisija.
4 skirsnis Verslo pardavimo priemonė
40 straipsnisVerslo pardavimo priemonė
1. Pertvarkymo institucija pirkėjui, kuris nėra laikina PSŠ, gali perduoti:
a) pertvarkomos PSŠ išleistas nuosavybės priemones;
b) bet kokį pertvarkomos PSŠ turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus.
Pirmoje pastraipoje nurodytas perdavimas atliekamas neprašant pertvarkomos PSŠ akcininkų arba bet kurio trečiojo asmens (išskyrus pirkėją) sutikimo ir nesilaikant bendrovių arba vertybinių popierių teisės aktų procedūrinių reikalavimų, išskyrus nurodytuosius 41 straipsnyje.
2. Perdavimas pagal 1 dalį vykdomas komercinėmis sąlygomis pagal aplinkybes ir laikantis Sąjungos valstybės pagalbos sistemos.
Taikydama pirmą pastraipą, pertvarkymo institucija imasi visų pagrįstų veiksmų, kad perdavimas vyktų komercinėmis sąlygomis, atitinkančiomis pagal 24 straipsnio 3 dalį atliktą vertinimą.
3. Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, bet koks pirkėjo sumokėtas atlygis skiriamas:
a) nuosavybės priemonių savininkams, kai verslo pardavimas įvykdytas pertvarkomos PSŠ išleistas nuosavybės priemones perduodant iš priemonių turėtojų pirkėjui;
b) PSŠ, kai verslo pardavimas įvykdytas kurį nors arba visą PSŠ turtą ar įsipareigojimus perduodant pirkėjui;
c) įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, kurie iki pertvarkymo patyrė nuostolių.
Pirkėjo sumokėtas atlygis paskirstomas pagal PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo srautą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 43 ir 45 straipsniuose, ir pagal reikalavimų tenkinimo eiliškumą, nustatomą įprastinėje bankroto byloje.
4. Pertvarkymo institucija 1 dalyje nurodytais perdavimo įgaliojimais gali pasinaudoti daugiau nei vieną kartą, kad papildomai perduotų PSŠ išleistas nuosavybės priemones arba atitinkamais atvejais PSŠ turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus.
5. Pirkėjui sutikus, pertvarkymo institucija PSŠ gali grąžinti pirkėjui perduotą turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus, o pirminiams savininkams – nuosavybės priemones.
Jei pertvarkymo institucija naudojasi pirmoje pastraipoje nurodytais perdavimo įgaliojimais, PSŠ arba pirminiai savininkai priima tokį turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus arba nuosavybės priemones.
6. Bet koks 1 dalyje nurodytas perdavimas atliekamas nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas turi leidimą teikti paslaugas ar vykdyti veiklą, susijusią su įsigijimu.
Jei pirkėjas neturi leidimo teikti paslaugų ar vykdyti veiklos, susijusios su įsigijimu, pertvarkymo institucija, konsultuodamasi su kompetentinga institucija, atlieka tinkamą išsamų pirkėjo patikrinimą ir užtikrina, kad pirkėjas kuo skubiau ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo verslo pardavimo priemonės panaudojimo, pateiktų paraišką leidimui gauti. Kompetentinga institucija užtikrina, kad tokia paraiška leidimui gauti būtų svarstoma skubos tvarka.
7. Kai perdavus 1 dalyje nurodytas nuosavybės priemones įgyjamas arba padidinamas Reglamento (ES) Nr. 648/2012 31 straipsnio 2 dalyje nurodytas akcijų paketas, kompetentinga institucija atlieka tame straipsnyje nurodytą vertinimą per tokį laikotarpį, kad verslo pardavimo priemonę būtų galima taikyti laiku ir pertvarkymo veiksmais būtų pasiekti atitinkami pertvarkymo tikslai.
8. Jei kompetentinga institucija nebus užbaigusi 7 dalyje nurodyto vertinimo iki nuosavybės priemonių perdavimo įsigaliojimo dienos, taikomos šios nuostatos:
a) nuosavybės priemonių perdavimas turi nedelstiną teisinį poveikį nuo jų perdavimo dienos;
b) vertinimo laikotarpiu ir f punkte numatytu turto pardavimo laikotarpiu pirkėjo su tomis nuosavybės priemonėmis susijusios balsavimo teisės sustabdomos ir suteikiamos tik pertvarkymo institucijai, kuri neprivalo jomis naudotis ir atsakyti už tai, kad jomis naudojasi ar nesinaudoja;
c) vertinimo laikotarpiu ir f punkte nustatytu turto pardavimo laikotarpiu Reglamento (ES) Nr. 648/2012 12 straipsnyje numatytos sankcijos ar priemonės, taikomos už akcijų paketo įsigijimo ar perleidimo reikalavimų pažeidimus, tokiam perdavimui netaikomos;
d) atlikusi įvertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 32 straipsnį, kompetentinga institucija nedelsdama raštu praneša pertvarkymo institucijai ir pirkėjui apie įvertinimo rezultatus;
e) jei kompetentinga institucija neprieštarauja perdavimui, su tomis nuosavybės priemonėmis susijusios balsavimo teisės laikomos visiškai perduotomis pirkėjui nuo d punkte nurodyto pranešimo;
f) jei kompetentinga institucija prieštarauja nuosavybės priemonių perdavimui, toliau taikomas b punktas ir pertvarkymo institucija gali, atsižvelgdama į rinkos sąlygas, nustatyti pardavimo laikotarpį, per kurį pirkėjas turi tokias nuosavybės priemones parduoti.
9. Kad galėtų naudotis savo teise teikti paslaugas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, pirkėjas laikomas pertvarkomos PSŠ teisių perėmėju ir gali toliau naudotis visomis tokiomis teisėmis, kuriomis naudojosi pertvarkoma PSŠ perduoto turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų atžvilgiu.
10. 1 dalyje nurodytam pirkėjui netrukdoma naudotis PSŠ teisėmis dalyvauti mokėjimo ir atsiskaitymo sistemose ar bet kokioje kitoje finansų rinkos infrastruktūroje ir turėti galimybę jomis naudotis, jei pirkėjas atitinka narystės ar dalyvavimo tose sistemose arba infrastruktūrose kriterijus.
Tais atvejais, kai pirkėjas neatitinka pirmoje pastraipoje nurodytų kriterijų, pirkėjas gali toliau naudotis PSŠ teisėmis dalyvauti tose sistemose ir infrastruktūrose ir turėti galimybę jomis naudotis, jei tam pritaria pertvarkymo institucija. Toks pritarimas suteikiamas ne ilgiau kaip dvylikai mėnesių.
11. 12 mėnesių laikotarpiu pirkėjui neatsisakoma suteikti galimybės naudotis mokėjimo ir atsiskaitymo sistemomis ar bet kokia kita finansų rinkos infrastruktūra dėl to, kad pirkėjas neturi kredito reitingų agentūros suteikto reitingo arba kad tas reitingas yra žemesnio lygio nei reikalaujama, kad būtų suteikta galimybė naudotis tomis sistemomis arba infrastruktūromis.
12. Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, pertvarkomos PSŠ akcininkai, kreditoriai, tarpuskaitos nariai ir klientai bei kiti tretieji asmenys, kurių turtas, teisės, pareigos ar įsipareigojimai nėra perduodami, neturi tiesioginių arba netiesioginių teisių į perduotą turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus.
41 straipsnisVerslo pardavimo priemonė. Procedūriniai reikalavimai
1. Naudodama verslo pardavimo priemonę PSŠ atžvilgiu, pertvarkymo institucija skelbia apie perduodamą turtą, teises, pareigas, įsipareigojimus ar nuosavybės priemones arba pasirūpina, kad jie būtų pateikti rinkai. Rinkai galima teikti atskiras teisių, turto, pareigų ir įsipareigojimų grupes.
2. Nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos sistemai, kai taikoma, 1 dalyje nurodytas pateikimas rinkai vykdomas pagal šiuos kriterijus:
a) jis turi būti kuo skaidresnis ir iš esmės neiškreipti informacijos apie PSŠ turtą, teises, pareigas, įsipareigojimus ar nuosavybės priemones, atsižvelgiant į aplinkybes ir visų pirma į poreikį išsaugoti finansinį stabilumą;
b) jį vykdant nederamai nesuteikiama pirmenybės potencialiems pirkėjams ir jie nediskriminuojami;
c) jį vykdant nekyla interesų konfliktas;
d) jį vykdant atsižvelgiama į poreikį greitai įgyvendinti pertvarkymo veiksmus;
e) juo siekiama kiek įmanoma pakelti nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų pardavimo kainą.
Pirmoje pastraipoje nustatyti kriterijai pertvarkymo institucijai netrukdo kreiptis į konkrečius potencialius pirkėjus.
3. Nukrypstant nuo 1 dalies, pertvarkymo institucija gali parduoti turtą, teises, pareigas, įsipareigojimus ar nuosavybės priemones nesilaikydama 2 dalyje nurodytų kriterijų, jei tikėtina, kad laikantis tų kriterijų nebūtų visiškai pasiektas vienas ar daugiau pertvarkymo tikslų.
5 skirsnisLaikinos PSŠ priemonė
42 straipsnisLaikinos PSŠ priemonė
1. Pertvarkymo institucija laikinai PSŠ gali perduoti:
a) pertvarkomos PSŠ išleistas nuosavybės priemones;
b) bet kokį pertvarkomos PSŠ turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus.
Pirmoje pastraipoje nurodytas perdavimas gali būti atliekamas neprašant pertvarkomos PSŠ akcininkų arba kurio nors trečiojo asmens (išskyrus laikiną PSŠ) sutikimo ir netaikant bendrovių arba vertybinių popierių teisės aktų procedūrinių reikalavimų, išskyrus numatytuosius 43 straipsnyje.
2. Laikina PSŠ yra juridinis asmuo, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus:
a) jį kontroliuoja pertvarkymo institucija ir jis visas ar iš dalies priklauso vienai ar daugiau viešųjų institucijų, tarp kurių gali būti pertvarkymo institucija;
b) jis sukurtas tam, kad gautų ir turėtų kai kurias arba visas pertvarkomos PSŠ išleistas nuosavybės priemones arba kai kurį arba visą PSŠ turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus, siekiant išlaikyti ypatingos svarbos PSŠ funkcijas ir vėliau PSŠ parduoti.
3. Taikydama laikinos PSŠ priemonę, pertvarkymo institucija užtikrina, kad laikinai PSŠ perduotų įsipareigojimų ir pareigų bendra vertė neviršytų iš pertvarkomos PSŠ perduotų teisių ir turto bendros vertės.
4. Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, bet koks laikinos PSŠ sumokėtas atlygis skiriamas:
a) nuosavybės priemonių savininkams, kai perdavimas laikinai PSŠ įvykdytas pertvarkomos PSŠ išleistas nuosavybės priemones perduodant iš tų priemonių turėtojų laikinai PSŠ;
b) pertvarkomai PSŠ, kai perdavimas laikinai PSŠ įvykdytas kurį nors arba visą tos PSŠ turtą ar įsipareigojimus perduodant laikinai PSŠ.
5. Pertvarkymo institucija 1 dalyje nurodytu perdavimo įgaliojimu gali pasinaudoti daugiau nei vieną kartą, kad papildomai perduotų PSŠ išleistas nuosavybės priemones arba jos turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus.
6. Pertvarkymo institucija pertvarkomai PSŠ gali grąžinti laikinai PSŠ perduotą turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus, o pirminiams savininkams – nuosavybės priemones, jei tas perdavimas aiškiai numatytas 1 dalyje nurodytoje priemonėje, pagal kurią atliktas perdavimas.
Jei pertvarkymo institucija naudojasi pirmoje pastraipoje nurodytu perdavimo įgaliojimu, pertvarkoma PSŠ arba pirminiai savininkai privalo priimti tokį turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus arba nuosavybės priemones, jei laikomasi šios dalies pirmoje pastraipoje arba 7 dalyje nurodytų sąlygų.
7. Jei konkrečios nuosavybės priemonės, turtas, teisės, pareigos ar įsipareigojimai nepriklauso priemonėje, pagal kurią atliktas perdavimas, nurodytų nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų klasėms arba neatitinka jų perdavimo sąlygų, pertvarkymo institucija juos gali iš laikinos PSŠ grąžinti pertvarkomai PSŠ arba pirminiams savininkams.
8. 6 ir 7 dalyse nurodytas perdavimas gali būti atliekamas bet kuriuo metu ir atitinka bet kurias kitas priemonėje, pagal kurią atitinkamu tikslu atliktas perdavimas, nurodytas sąlygas.
9. Pertvarkymo institucija nuosavybės priemones arba turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus iš laikinos PSŠ gali perduoti trečiajam asmeniui.
10. Kad galėtų naudotis savo teisėmis teikti paslaugas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, laikina PSŠ laikoma pertvarkomos PSŠ teisių perėmėja ir gali toliau naudotis visomis tokiomis teisėmis, kuriomis naudojosi pertvarkoma PSŠ perduoto turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų atžvilgiu.
Bet kokiais kitais tikslais pertvarkymo institucijos gali reikalauti, kad laikina PSŠ būtų laikoma pertvarkomos PSŠ teisių perėmėja ir galėtų toliau naudotis bet kokia teise, kuria perduoto turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų atžvilgiu naudojosi pertvarkoma PSŠ.
11. Laikinai PSŠ netrukdoma naudotis pertvarkomos PSŠ teisėmis dalyvauti mokėjimo ir atsiskaitymo sistemose ir kitose finansų rinkos infrastruktūrose ir turėti galimybę jomis naudotis, jei ji atitinka narystės ir dalyvavimo tose sistemose ir infrastruktūrose kriterijus.
Tais atvejais, kai laikina PSŠ neatitinka pirmoje pastraipoje nurodytų kriterijų, laikina PSŠ gali toliau naudotis PSŠ teisėmis dalyvauti tose sistemose ir infrastruktūrose ir turėti galimybę jomis naudotis pertvarkymo institucijos nurodytu laikotarpiu. Tas laikotarpis neviršija 12 mėnesių.
12. Laikinai PSŠ neatsisakoma suteikti galimybės naudotis mokėjimo ir atsiskaitymo sistemomis ar bet kokia kita finansų rinkos infrastruktūra dėl to, kad laikina PSŠ neturi kredito reitingų agentūros suteikto reitingo arba kad tas reitingas yra žemesnio lygio nei reikalaujama, kad būtų suteikta galimybė naudotis tomis sistemomis arba infrastruktūromis.
13. Pertvarkomos PSŠ akcininkai arba kreditoriai ir kiti tretieji asmenys, kurių turtas, teisės, pareigos ar įsipareigojimai nėra perduodami laikinai PSŠ, neturi tiesioginių arba netiesioginių teisių į laikinai PSŠ, jos valdybai ar vyresniajai vadovybei perduotą turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus.
14. Laikina PSŠ neturi jokių pareigų ar atsakomybės pertvarkomos PSŠ akcininkų ar kreditorių atžvilgiu, o laikinos PSŠ valdybai ar vyresniajai vadovybei netaikoma atsakomybė tokių akcininkų ar kreditorių atžvilgiu dėl veiksmų, kurių ji ėmėsi ar nesiėmė vykdama savo pareigas, nebent tas veiksmas ar neveikimas yra didelis aplaidumas arba sunkus nusižengimas pagal taikomą nacionalinę teisę.
43 straipsnisLaikina PSŠ. Procedūriniai reikalavimai
1. Laikina PSŠ atitinka visus šiuos reikalavimus:
a) laikina PSŠ prašo pertvarkymo institucijos patvirtinti visus toliau išvardytus dalykus:
i) laikinos PSŠ steigimo taisykles;
ii) laikinos PSŠ valdybos narius, jei jie nėra tiesiogiai paskirti pertvarkymo institucijos;
iii) laikinos PSŠ valdybos narių pareigas ir atlygį, jei atlygio ir pareigų nenustato pertvarkymo institucija;
iv) laikinos PSŠ strategijos ir rizikos pobūdį;
b) laikina PSŠ perima pertvarkomos PSŠ turimus leidimus teikti paslaugas ar vykdyti veiklą, susijusią su 42 straipsnio 1 dalyje nurodytu perdavimu pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012.
Jei laikina PSŠ neturi leidimo, kaip reikalaujama pagal 1 dalies b punktą, pertvarkymo institucija prašo kompetentingos institucijos patvirtinti 42 straipsnio 1 dalyje nurodyto perdavimo atlikimą. Jei kompetentinga institucija patvirtina tą perdavimą, ji nurodo laikotarpį, kuriuo laikina PSŠ neprivalo laikytis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimų.
Leidimas netaikyti rizikos ribojimo reikalavimų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinės dalies 3 skyrių galioja ne ilgiau kaip tris mėnesius, o leidimas netaikyti visų kitų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatų gali būti suteikiama ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui.
2. Atsižvelgdama į bet kokius apribojimus, nustatytus pagal Sąjungos ar nacionalines konkurencijos taisykles, laikinos PSŠ vadovybė laikiną PSŠ valdo siekdama išlaikyti suinteresuotųjų šalių galimybę naudotis laikinos PSŠ ypatingos svarbos funkcijomis ir tinkamomis sąlygomis parduoti laikiną PSŠ ar bet kokį jos turtą, teises, pareigas ir įsipareigojimus vienam ar daugiau privačiojo sektoriaus pirkėjų. Tas pardavimas vykdomas susiklosčius tinkamoms rinkos sąlygoms per šio straipsnio 5 dalyje ir, jei taikoma, 6 dalyje nurodytą laikotarpį.
3. Pertvarkymo institucija nutraukia laikinos PSŠ veiklą bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų:
a) pasiekus pertvarkymo tikslus;
b) laikinai PSŠ susijungus su kitu subjektu;
c) laikinai PSŠ nebeatitinkant 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;
d) pagal 4 dalį pardavus laikiną PSŠ arba beveik visą jos turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus;
e) pasibaigus 5 dalyje nurodytam laikotarpiui;
f) įvykus atsiskaitymui pagal sutartis, kurių tarpuskaitą atliko laikina PSŠ, pasibaigus jų galiojimui arba užbaigus jas vykdyti, kartu visiškai įvykdant su tomis sutartimis susijusias PSŠ teises ir pareigas.
4. Prieš parduodama laikiną PSŠ ar jos turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus, pertvarkymo institucija skelbia apie parduodamus elementus ir užtikrina, kad jie būtų pateikiami rinkai atvirai ir skaidriai, o informacija apie juos nebūtų iš esmės iškraipoma.
Pertvarkymo institucija pirmoje pastraipoje nurodytą pardavimą vykdo komercinėmis sąlygomis, nederamai nesuteikia pirmenybės potencialiems pirkėjams ir jų nediskriminuoja.
5. Pertvarkymo institucija laikinos PSŠ veiklą nutraukia praėjus dvejiems metams po tos dienos, kurią paskutinį kartą atliktas perdavimas iš pertvarkomos PSŠ.
Jei pertvarkymo institucija nutraukia laikinos PSŠ veiklą, ji paprašo kompetentingos institucijos panaikinti laikinos PSŠ leidimą.
6. Pertvarkymo institucija 5 dalyje nurodytą laikotarpį gali pratęsti vienam ar daugiau papildomų vienų metų laikotarpių, kai pratęsimas būtinas laikinos PSŠ veiklai nutraukti, kaip nurodyta 3 dalies a–d punktuose.
Sprendimas pratęsti 5 dalyje nurodytą laikotarpį turi būti motyvuotas, jame pateikiamas išsamus laikinos PSŠ padėties vertinimas atitinkamų rinkos sąlygų ir rinkos perspektyvų atžvilgiu.
7. Kai laikinos PSŠ veikla nutraukiama 3 dalies d arba e punkte nurodytomis aplinkybėmis, laikina PSŠ likviduojama iškeliant įprastinę bankroto bylą.
Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, nutraukus laikinos PSŠ veiklą gautos pajamos skiriamos jos akcininkams.
Kai laikina PSŠ naudojama daugiau nei vienos pertvarkomos PSŠ turtui ir įsipareigojimams perduoti, antroje pastraipoje nurodytos pajamos priskiriamos atsižvelgiant į turtą ir įsipareigojimus, perduotus iš kiekvienos pertvarkomos PSŠ.
6 skirsnisPapildomo finansavimo susitarimai
44 straipsnisAlternatyvios finansavimo priemonės
Pertvarkymo institucija gali sudaryti kitokios finansinės paramos, įskaitant iš anksto finansuotus išteklius, turimus bet kokiame neišeikvotame pertvarkomos PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo fonde, skolinimosi ar gavimo sutartis, jei tai būtina siekiant užtikrinti veiksmingą pertvarkymo priemonių panaudojimą.
7 skirsnis
Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonės
45 straipsnis
Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonės
1. PSŠ pertvarkymo tikslu pertvarkymo institucija gali naudotis vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonėmis pagal 46 ir 47 straipsnius tik tuo atveju, jei įvykdomos šios sąlygos:
a) finansinė parama yra būtina pertvarkymo tikslams pasiekti;
b) finansinė parama naudojama kaip kraštutinė priemonė, įvertinus kitų pertvarkymo priemonių panaudojimo galimybes ir kuo labiau jas išnaudojus, kiek tai įmanoma praktiškai, kartu išsaugant finansinį stabilumą – dėl to sprendimą, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija, priima kompetentinga ministerija ar vyriausybė;
c) finansinė parama atitinka Sąjungos valstybės pagalbos sistemos reikalavimus;
ca) finansinė parama naudojama ribotą laiką;
d) ▌
da) pertvarkymo institucija iš anksto nustatė išsamią ir patikimą per tinkamą laikotarpį atliekamo viešųjų lėšų susigrąžinimo iš viešąją paramą gaunančių dalyvių tvarką, išskyrus atvejus, kai tokios lėšos jau buvo atgautos pardavimu privačiam pirkėjui pagal 46 straipsnio 3 dalį arba 47 straipsnio 2 dalį.
2. Siekdamos pradėti taikyti vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemones, kompetentingos ministerijos ar vyriausybės turi 48–59 straipsniuose nurodytus atitinkamus pertvarkymo įgaliojimus ir užtikrina, kad būtų laikomasi 52, 54 ir 70 straipsnių reikalavimų.
3. Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonės laikomos naudotinomis kaip kraštutinė priemonė 1 dalies b punkto tikslais, jei įvykdoma bent viena iš šių sąlygų:
a) kompetentinga ministerija ar vyriausybė ir pertvarkymo institucija, pasikonsultavusios su centriniu banku ir kompetentinga institucija, nustato, kad pertvarkymo priemonių naudojimo nepakaktų siekiant išvengti sunkių neigiamų pasekmių finansinei sistemai;
b) kompetentinga ministerija ar vyriausybė ir pertvarkymo institucija nustato, kad pertvarkymo priemonių naudojimo nepakaktų siekiant apsaugoti viešąjį interesą, kai PSŠ jau anksčiau buvo suteikta nepaprastoji centrinio banko parama likvidumui padidinti;
c) taikant laikino perėmimo valstybės nuosavybėn priemonę, kompetentinga ministerija ar vyriausybė, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija ir pertvarkymo institucija, nustato, kad pertvarkymo priemonių naudojimo nepakaktų siekiant apsaugoti viešąjį interesą, kai PSŠ jau anksčiau buvo suteikta vieša parama nuosavam kapitalui padidinti taikant paramos priemonę nuosavam kapitalui padidinti.
46 straipsnis
Viešos paramos priemonė nuosavam kapitalui padidinti
1. Vieša finansinė parama PSŠ rekapitalizuoti gali būti teikiama mainais už nuosavybės priemones.
2. PSŠ, kurioms taikoma viešos paramos priemonė nuosavam kapitalui padidinti, profesionaliai valdomos komerciniu pagrindu.
3. 1 dalyje nurodytos nuosavybės priemonės parduodamos privačiam pirkėjui, kai tik tą padaryti leidžia komercinės ir finansinės aplinkybės.
47 straipsnis
Laikino perėmimo valstybės nuosavybėn priemonė
1. PSŠ gali būti laikinai perimama valstybės nuosavybėn vienu ar daugiau nuosavybės priemonių perdavimo pavedimų, kuriuos valstybė narė atlieka perėmėjui, kuris gali būti bet kuris iš toliau nurodytų subjektų:
a) valstybės narės paskirtasis asmuo;
b) visiškai valstybės narės nuosavybei priklausanti įmonė.
2. PSŠ, kurioms pagal šį straipsnį taikoma laikino perėmimo valstybės nuosavybėn priemonė, profesionaliai valdomos komerciniu pagrindu ir parduodamos privačiam pirkėjui, kai tik tą padaryti leidžia komercinės ir finansinės aplinkybės, taip pat atsižvelgiant į galimybę padengti sąnaudas pertvarkymui.
IV SKYRIUSPertvarkymo įgaliojimai
48 straipsnisBendrieji įgaliojimai
1. Pertvarkymo institucija turi įgaliojimus, būtinus, kad būtų galima veiksmingai naudotis pertvarkymo priemonėmis, įskaitant visus toliau išvardytus įgaliojimus:
a) įgaliojimą reikalauti, kad bet kuris asmuo pertvarkymo institucijai pateiktų informaciją, reikalingą, kad ji galėtų priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų ir juos parengti, įskaitant pertvarkymo plane pateiktos informacijos arba informacijos, paprašytos atliekant patikrinimus vietoje, atnaujinimą ir papildymą;
b) įgaliojimą kontroliuoti pertvarkomą PSŠ ir naudotis visomis teisėmis ir įgaliojimais, suteiktais nuosavybės priemonių turėtojams ir PSŠ valdybai;
ba) įgaliojimą pakeisti ar iš dalies pakeisti PSŠ veiklos taisykles, be kita ko, susijusias su dalyvavimo sąlygomis, jei tokie pakeitimai yra būtini siekiant pašalinti kliūtis sėkmingam pertvarkymui;
bb) įgaliojimą atsisakyti užtikrinti tam tikrų sutartinių prievolių vykdymą pagal PSŠ taisykles ir susitarimus arba kitaip nukrypti nuo PSŠ taisyklių ir tvarkos, kai tai būtina siekiant pertvarkymo tikslų ir siekiant išvengti didelių neigiamų pasekmių finansų sistemai;
c) įgaliojimą perduoti pertvarkomos PSŠ išleistas nuosavybės priemones;
d) įgaliojimą kitam subjektui jo sutikimu perduoti PSŠ teises, turtą, pareigas ar įsipareigojimus;
e) įgaliojimą sumažinti, įskaitant sumažinimą iki nulio, pertvarkomos PSŠ skolos priemonių ar kitų neužtikrintų įsipareigojimų pagrindinę sumą arba negrąžintą mokėtiną sumą;
f) įgaliojimą pertvarkomos PSŠ skolos priemones ar kitus neužtikrintus įsipareigojimus konvertuoti į tos PSŠ ar laikinos PSŠ, kuriai perduotas pertvarkomos PSŠ turtas, teisės, pareigos ar įsipareigojimai, nuosavybės priemones;
g) įgaliojimą anuliuoti pertvarkomos PSŠ išleistas skolos priemones;
h) įgaliojimą sumažinti, įskaitant sumažinimą iki nulio, pertvarkomos PSŠ nuosavybės priemonių nominaliąją vertę ir anuliuoti tokias nuosavybės priemones;
i) įgaliojimą reikalauti, kad pertvarkoma PSŠ ▌ išleistų naujų nuosavybės priemonių, įskaitant privilegijuotąsias akcijas ir neapibrėžtąsias konvertuojamas priemones;
j) įgaliojimą koreguoti ar keisti PSŠ skolos priemonių ir kitų įsipareigojimų terminą, koreguoti mokėtinų palūkanų sumą arba datą, kurią pradedamos mokėti palūkanos, be kita ko, laikinai sustabdant mokėjimą;
k) įgaliojimą užbaigti ir nutraukti finansines sutartis;
l) įgaliojimą nušalinti arba pakeisti pertvarkomos PSŠ valdybą ir vyresniąją vadovybę;
m) įgaliojimą įpareigoti kompetentingą instituciją laiku, nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 648/2012 31 straipsnyje nustatytų laikotarpių, įvertinti akcijų paketo pirkėją;
n) įgaliojimą sumažinti, įskaitant sumažinimą iki nulio, kintamosios garantinės įmokos sumą, mokėtiną pertvarkomos PSŠ tarpuskaitos nariui arba to nario klientui, laikantis 30 straipsnyje nustatytų sąlygų;
o) įgaliojimą iš įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario sąskaitos įsipareigojimus vykdančiam tarpuskaitos nariui Reglamento (ES) Nr. 648/2012 48 straipsnį atitinkančiu būdu perduoti atvirąsias pozicijas ir bet kokį susijusį turtą, įskaitant atitinkamus susitarimus dėl finansinio įkaito, pagal kuriuos perleidžiama nuosavybės teisė, įskaitymo ir užskaitos susitarimus;
p) įgaliojimą užtikrinti pertvarkomos PSŠ dalyvių bet kokių galiojančių ir neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų vykdymą;
q) įgaliojimą užtikrinti pertvarkomos PSŠ patronuojančiosios įmonės bet kokių galiojančių ir neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, bet kita ko, teikti PSŠ finansinę paramą garantijų ar kredito linijų pavidalu, vykdymą;
r) įgaliojimą reikalauti, kad tarpuskaitos nariai toliau teiktų piniginius įnašus.
Pertvarkymo institucijos gali naudotis pavieniais pirmoje pastraipoje nurodytais įgaliojimais arba bet kokiais jų deriniais.
2. Jeigu šiame reglamente ir Sąjungos valstybės pagalbos sistemoje nenurodyta kitaip, pertvarkymo institucijai naudojantis 1 dalyje nurodytais įgaliojimais netaikomas joks toliau nurodytas reikalavimas:
a) reikalavimas gauti viešo ar privataus asmens patvirtinimą arba sutikimą;
b) reikalavimai, susiję su pertvarkomos PSŠ arba laikinos PSŠ finansinių priemonių, teisių, pareigų, turto ar įsipareigojimų perdavimu;
c) reikalavimas pranešti viešam ar privačiam asmeniui;
d) reikalavimas skelbti pranešimą ar prospektą;
e) reikalavimas kitai institucijai pateikti dokumentą arba jį joje užregistruoti.
49 straipsnisPapildomi įgaliojimai
1. Naudodamasi 48 straipsnio 1 dalyje nurodytais įgaliojimais pertvarkymo institucija gali naudotis ir bet kuriuo kitu toliau nurodytu papildomu įgaliojimu:
a) laikantis 65 straipsnio numatyti įvykdyti perdavimą, perduodamų finansinių priemonių, teisių, pareigų, turto ar įsipareigojimų atžvilgiu netaikant jokių įsipareigojimų ar suvaržymų;
b) panaikinti teises įsigyti papildomų nuosavybės priemonių;
c) įpareigoti atitinkamą instituciją panaikinti arba laikinai sustabdyti leidimą įtraukti bet kokias PSŠ išleistas finansines priemones į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus arba biržos oficialųjį prekybos sąrašą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/34/EB[17];
d) numatyti, kad visų pertvarkomos PSŠ teisių ar pareigų arba veiksmų, kurių ji ėmėsi, atžvilgiu, įskaitant bet kokias teises ar pareigas, atsirandančias dėl dalyvavimo rinkos infrastruktūroje, pirkėjas arba laikina PSŠ, vadovaujantis atitinkamai 40 ir 42 straipsniais, būtų vertinami kaip pertvarkoma PSŠ;
e) įpareigoti pertvarkomą PSŠ arba pirkėją ar laikiną PSŠ, kai taikoma, teikti vienas kitam informaciją ir pagalbą;
f) įpareigoti tarpuskaitos narį, kuris yra bet kokių pozicijų, jam paskirtų naudojantis 48 straipsnio 1 dalies o ir p punktuose nurodytais įgaliojimais, gavėjas, perimti bet kokias teises ar pareigas, atsirandančias dėl dalyvavimo PSŠ tų pozicijų atžvilgiu;
g) panaikinti arba koreguoti sutarties, kurios šalis yra pertvarkoma PSŠ, sąlygas, arba pakeisti sutarties šalį – vietoj pertvarkomos PSŠ nurodyti pirkėją ar laikiną PSŠ;
h) koreguoti ar iš dalies pakeisti pertvarkomos PSŠ veiklos taisykles ▌;
i) tarpuskaitos nario narystę pertvarkomoje PSŠ perduoti PSŠ pirkėjui ar laikinai PSŠ.
Jokia šiame reglamente numatyta teisė gauti kompensaciją nelaikoma įsipareigojimu ar suvaržymu taikant pirmos pastraipos a punktą.
2. Pertvarkymo institucija gali numatyti tęstinumo priemones, būtinas siekiant užtikrinti pertvarkymo veiksmų veiksmingumą ir galimybę pirkėjui ar laikinai PSŠ valdyti jam perduotą verslą. Tos tęstinumo priemonės gali būti:
a) pertvarkomos PSŠ sudarytų sutarčių tęstinumas, kad pirkėjas ar laikina PSŠ perimtų pertvarkomos PSŠ teises ir įsipareigojimus, susijusius su visomis perduotomis finansinėmis priemonėmis, teisėmis, pareigomis, turtu ar įsipareigojimais, ir tiesiogiai arba netiesiogiai nurodant pakeistų pertvarkomą PSŠ visuose atitinkamuose sutarčių dokumentuose;
b) pertvarkomos PSŠ pakeitimas pirkėju ar laikina PSŠ visuose teismo procesuose, susijusiuose su visomis perduotomis finansinėmis priemonėmis, teisėmis, pareigomis, turtu ar įsipareigojimais.
3. Įgaliojimai, numatyti 1 dalies d punkte ir 2 dalies b punkte, nedaro poveikio:
a) PSŠ darbuotojo teisei nutraukti darbo sutartį;
b) atsižvelgiant į 55, 56 ir 57 straipsnius, sutarties šalies sutartinėms teisėms, įskaitant teisę nutraukti sutartį, kai tokia teisė numatyta sutarties sąlygose, dėl PSŠ veiksmų arba neveikimo iki perdavimo arba pirkėjo ar laikinos PSŠ veiksmų arba neveikimo po perdavimo.
50 straipsnisSpecialiojo valdytojo veikla
1. Pertvarkymo institucija gali paskirti specialųjį valdytoją (arba keletą jų), kuris pakeistų pertvarkomos PSŠ valdybą. Specialusis valdytojas turi būti pakankamai geros reputacijos ir turėti atitinkamos finansinių paslaugų, rizikos valdymo ir tarpuskaitos paslaugų patirties pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 27 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.
2. Specialusis valdytojas turi visus PSŠ akcininkų ir valdybos įgaliojimus. Specialusis valdytojas tais įgaliojimais gali naudotis tik kontroliuojant pertvarkymo institucijai. Pertvarkymo institucija gali riboti specialiojo valdytojo veiksmus arba įpareigoti jį gauti išankstinį pritarimą tam tikriems veiksmams.
Pertvarkymo institucija viešai praneša apie 1 dalyje nurodytą paskyrimą ir su juo susijusias nuostatas ir sąlygas.
3. Specialusis valdytojas skiriamas ne ilgiau kaip vieniems metams. Jei būtina pertvarkymo tikslams pasiekti, pertvarkymo instituciją tą laikotarpį gali pratęsti.
4. Specialusis valdytojas imasi visų būtinų priemonių pertvarkymo tikslams siekti ir pertvarkymo veiksmams, kurių ėmėsi pertvarkymo institucija, įgyvendinti. Neatitikties ar konflikto atveju ta teisės aktais nustatyta pareiga yra viršesnė už bet kokias kitas vadovybės pareigas pagal PSŠ įstatus ar nacionalinę teisę.
5. Specialusis valdytojas reguliariai, kaip nustato pertvarkymo institucija, ir pradėdamas bei baigdamas eiti pareigas rengia ataskaitas jį paskyrusiai pertvarkymo institucijai. Tose ataskaitose išsamiai apibūdinama PSŠ finansinė būklė ir nurodomos priežastys, dėl kurių imtasi priemonių.
6. Pertvarkymo institucija specialųjį valdytoją gali bet kada nušalinti. Bet kuriuo atveju ji specialųjį valdytoją nušalina šiais atvejais:
a) kai specialusis valdytojas nevykdo savo pareigų pagal pertvarkymo institucijos nustatytas nuostatas ir sąlygas;
b) kai pertvarkymo tikslų būtų geriau siekti pašalinus ar pakeitus tą specialųjį valdytoją;
c) kai nebetenkinamos paskyrimo sąlygos.
7. Kai pagal nacionalinę teisę numatytas bankroto administratoriaus paskyrimas, pagal 1 dalį paskirtas specialusis valdytojas taip pat gali būti paskirtas bankroto administratoriumi (arba atvirkščiai).
51 straipsnisĮgaliojimas reikalauti teikti paslaugas ir infrastruktūrą
1. Pertvarkymo institucija gali įpareigoti pertvarkomą PSŠ arba bet kurį iš jos grupės subjektų ar tarpuskaitos narių teikti visas būtinas paslaugas ar infrastruktūrą, kad pirkėjas ar laikina PSŠ galėtų veiksmingai valdyti jiems perduotą verslą.
Pirma pastraipa taikoma nepriklausomai nuo to, ar tai pačiai grupei kaip PSŠ priklausančiam subjektui arba vienam iš PSŠ tarpuskaitos narių iškelta įprastinė bankroto byla, ar jis pats yra pertvarkomas.
2. Pagal 1 dalį pertvarkymo institucija gali užtikrinti kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų nustatytų pareigų vykdymą, jei tais įgaliojimais naudojamasi subjektų, priklausančių tai pačiai grupei, kuriai priklauso pertvarkoma PSŠ, arba tos PSŠ tarpuskaitos narių atžvilgiu.
3. 1 dalyje nurodytos paslaugos ir infrastruktūra nepaima jokios finansinės paramos.
4. 1 dalyje nurodytos paslaugos ir infrastruktūra teikiamos:
a) tokiomis pačiomis komercinėmis sąlygomis, kokiomis jos buvo teikiamos PSŠ prieš pat imantis pertvarkymo veiksmų, kai yra susitarimas tuo tikslu;
b) pagrįstomis komercinėmis sąlygomis, kai susitarimo tuo tikslu nėra arba to susitarimo galiojimas yra pasibaigęs.
52 straipsnisĮgaliojimai užtikrinti kitų valstybių narių pertvarkymo veiksmų arba krizių prevencijos priemonių vykdymą
1. Kai pertvarkomos PSŠ nuosavybės priemonės, turtas, teisės, prievolės ar įsipareigojimai yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra pertvarkymo institucija, arba kai jiems taikomi kitos valstybės narės nei ta, kurioje yra pertvarkymo institucija, teisės aktai, tų priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų perdavimas arba pertvarkymo veiksmai jų atžvilgiu vykdomi pagal tos kitos valstybės narės teisės aktus.
2. Valstybės narės pertvarkymo institucijai kitų atitinkamų valstybių narių institucijos teikia visą būtiną pagalbą, kad užtikrintų, jog nuosavybės priemonių, turto, teisių, prievolių ar įsipareigojimų perdavimas pirkėjui arba laikinai PSŠ arba kiti pertvarkymo veiksmai būtų vykdomi laikantis atitinkamų taikytinų nacionalinės teisės aktų.
3. Akcininkai, kreditoriai ir tretieji asmenys, kuriems turi poveikį 1 dalyje nurodytas nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų perdavimas, neįgyja teisės neleisti perdavimo, jį ginčyti ar atidėti pagal valstybės narės teisės aktus, kuriais reglamentuojamas tas perdavimas.
4. Kai valstybės narės pertvarkymo institucija naudoja 28 arba 32 straipsnyje nurodytas pertvarkymo priemones, o pertvarkomos PSŠ sutartys, įsipareigojimai, nuosavybės priemonės arba skolos priemonės apima priemones, sutartis ar įsipareigojimus, kurie reglamentuojami kitos valstybės narės teisės aktais, arba įsipareigojimus kreditoriams ir sutartis su tarpuskaitos nariais arba jų klientais, kurie yra toje kitoje valstybėje narėje, tos kitos valstybės narės atitinkamos institucijos užtikrina, kad būtų vykdomas bet koks veiksmas, kuris turi būti vykdomas ėmusis tų pertvarkymo priemonių.
Taikant pirmą pastraipą, tų pertvarkymo priemonių poveikį patiriantys akcininkai, kreditoriai ir tarpuskaitos nariai ir klientai neįgyja teisės ginčyti priemonės arba įsipareigojimo pagrindinės ar mokėtinos sumos sumažinimo arba jų konvertavimo ar restruktūrizavimo.
5. Pagal valstybės narės, kurioje yra pertvarkymo institucija, teisės aktus nustatomos toliau išvardytos teisės ir apsaugos priemonės:
a) akcininkų, kreditorių ir trečiųjų asmenų teisė pagal 72 straipsnį apskųsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų perdavimą;
b) poveikį patiriančių kreditorių teisė pagal 72 straipsnį apskųsti priemonės, įsipareigojimo ar sutarties pagrindinės arba mokėtinos sumos sumažinimą arba jų konvertavimą ar sumažinimą, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje;
c) V skyriuje nurodytos turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, dalinio perdavimo apsaugos priemonės.
53 straipsnisĮgaliojimas turto, sutarčių, teisių, įsipareigojimų, pareigų ir nuosavybės priemonių, priklausančių asmenims, esantiems trečiosiose valstybėse, arba reglamentuojamų trečiųjų valstybių teisės aktais, atžvilgiu
1. Kai pertvarkymo veiksmai taikomi turtui, esančiam trečiojoje valstybėje, arba nuosavybės priemonėms, teisėms, pareigoms arba įsipareigojimams, kuriuos reglamentuoja trečiosios valstybės teisė, pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad:
a) pertvarkoma PSŠ ir to turto, sutarčių, nuosavybės priemonių, teisių, pareigų ar įsipareigojimų gavėjas imtųsi visų veiksmų, būtinų tam veiksmui įvykdyti;
b) pertvarkoma PSŠ turėtų nuosavybės priemones, turtą ar teises arba vykdytų įsipareigojimus ar pareigas gavėjo vardu tol, kol įvykdomas veiksmas;
c) pagrįstos gavėjo išlaidos, tinkamai patirtos vykdant visus veiksmus, privalomus pagal šios dalies a ir b punktus, būtų atlyginamos bet kuriuo iš 27 straipsnio 9 dalyje nurodytų būdų.
2. Taikant 1 dalį, pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad PSŠ į savo sutartis ir kitus susitarimus su tarpuskaitos nariais ir nuosavybės priemonių bei skolos priemonių ar kitų įsipareigojimų turėtojais, esančiais trečiosiose valstybėse arba kurių veikla reglamentuojama trečiųjų valstybių teisės aktais, įtrauktų nuostatą, remiantis kuria jie sutinka, kad jiems būtų taikomi veiksmai, susiję su jų turtu, sutartimis, teisėmis, prievolėmis ir įsipareigojimais, kurių imasi pertvarkymo institucija, įskaitant 55, 56 ir 57 straipsnių taikymą. Pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad PSŠ pateiktų jai teisinę nuomonę dėl tokių nuostatų teisinio vykdymo užtikrinimo galimybių ir veiksmingumo.
3. Kai 1 dalyje nurodyti pertvarkymo veiksmai neįvykdomi, tie veiksmai negalioja susijusių nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų atžvilgiu.
54 straipsnisTam tikrų sutartinių nuostatų pašalinimas ankstyvosios intervencijos ir pertvarkymo atvejais
1. Krizių prevencijos priemonė arba pertvarkymo veiksmai, kurių imtasi pagal šį reglamentą, arba bet koks įvykis, tiesiogiai susijęs su tokių veiksmų taikymu, nelaikomi priverstinio vykdymo ar nemokumo atveju, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/47/EB ir Direktyvoje 98/26/EB, jei toliau vykdomos esminės pareigos pagal sutartį, įskaitant mokėjimo bei pateikimo pareigas ir įkaito pateikimą.
Taikant pirmą pastraipą, trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros, pripažįstamos pagal 75 straipsnį arba pertvarkymo institucijos sprendimu, laikomos pertvarkymo veiksmais, kurių imtasi vadovaujantis šiuo reglamentu.
2. Krizės prevencijos priemonė arba pertvarkymo veiksmai, nurodyti 1 dalyje, nevykdomi siekiant:
a) pasinaudoti nutraukimo, sustabdymo, pakeitimo, užskaitos arba įskaitymo teisėmis, įskaitant sutarties, kurią sudarė bet koks grupės, kuriai priklauso PSŠ, subjektas ir kuri apima priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostatas arba pareigas, kurias užtikrina arba kitaip palaiko bet kuris grupės subjektas, atžvilgiu;
b) užvaldyti, imti kontroliuoti kurią nors atitinkamos PSŠ ar bet kurio grupės subjekto nuosavybę arba užtikrinti jos apsaugą pagal sutartį, apimančią priešpriešinių įsipareigojimų nuostatas;
c) daryti įtaką atitinkamos PSŠ ar bet kurio grupės nario sutartinėms teisėms pagal sutartį, apimančią priešpriešinių įsipareigojimų nuostatas.
55 straipsnisĮgaliojimas sustabdyti tam tikrų prievolių vykdymą
1. Pertvarkymo institucija gali sustabdyti bet kurią abiejų sandorio šalių mokėjimo ar pateikimo prievolę pagal bet kurią pertvarkomos PSŠ sudarytą sutartį nuo pranešimo apie sustabdymą pagal 70 straipsnį paskelbimo iki kitos darbo dienos po to paskelbimo pabaigos.
Taikant pirmą pastraipą, darbo dienos pabaiga yra vidurnaktis valstybėje narėje, kurioje yra pertvarkymo institucija.
2. Kai mokėjimo ar pateikimo prievolės įvykdymo terminas būtų suėjęs sustabdymo laikotarpiu, tos mokėjimo ar pateikimo prievolės įvykdymo terminas sueina iš karto pasibaigus sustabdymo laikotarpiui.
3. Pertvarkymo institucija 1 dalyje nurodytu įgaliojimu nesinaudoja mokėjimo ir pateikimo prievolių Direktyvos 98/26/EB tikslais paskirtoms sistemoms ar sistemų valdytojams, įskaitant kitas PSŠ ir centrinius bankus, atžvilgiu.
56 straipsnisĮgaliojimas apriboti teisių į užtikrinimo priemones įgyvendinimą
1. Pertvarkymo institucija gali neleisti pertvarkomos PSŠ užtikrinimo priemonę turintiems kreditoriams įgyvendinti teisių į užtikrinimo priemones, susijusias su bet kuriuo tos pertvarkomos PSŠ turtu, nuo pranešimo apie apribojimą pagal 70 straipsnį paskelbimo iki kitos darbo dienos po to paskelbimo pabaigos.
Taikant pirmą pastraipą, darbo dienos pabaiga yra vidurnaktis valstybėje narėje, kurioje yra pertvarkymo institucija.
2. Pertvarkymo institucija 1 dalyje nurodyto įgaliojimo netaiko sistemų arba sistemų valdytojų, paskirtų Direktyvos 98/26/EB tikslais, įskaitant kitas pagrindines sandorio šalis ir centrinius bankus, teisėms į užtikrinimo priemones, susijusioms su turtu, kuris pertvarkomos PSŠ yra įkeistas ar pateiktas kaip garantinė įmoka arba įkaitas.
57 straipsnisĮgaliojimas laikinai sustabdyti teises nutraukti sutartį
1. Pertvarkymo institucija gali sustabdyti su pertvarkoma PSŠ sudarytos sutarties bet kurios šalies teises nutraukti sutartį nuo pranešimo apie nutraukimą pagal 70 straipsnį paskelbimo iki kitos darbo dienos po to paskelbimo, jei ir toliau vykdomi mokėjimo ir pateikimo įsipareigojimai ir teikiamas įkaitas.
Taikant pirmą pastraipą, darbo dienos pabaiga yra vidurnaktis valstybėje narėje, kurioje vykdomas pertvarkymas.
2. Pertvarkymo institucija 1 dalyje nurodytu įgaliojimu nesinaudoja Direktyvos 98/26/EB tikslais paskirtų sistemų ar sistemų valdytojų, įskaitant kitas pagrindines sandorio šalis ir centrinius bankus, atžvilgiu.
3. Sutarties šalis gali pasinaudoti toje sutartyje numatyta teise nutraukti sutartį nepasibaigus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui, jeigu ta šalis gauna pertvarkymo institucijos pranešimą, kad iš sutarties kylančios teisės ir įsipareigojimai:
a) neperduodami kitam subjektui;
b) jiems netaikomas nurašymas, konvertavimas ar pertvarkymo priemonė nuostoliams ar pozicijoms paskirstyti.
4. Kai 3 dalyje nurodytas pranešimas nepateiktas, laikantis 54 straipsnio teisėmis nutraukti sutartį galima pasinaudoti pasibaigus sustabdymo laikotarpiui šiomis sąlygomis:
a) kai sutartyje numatytos teisės ir įsipareigojimai perduoti kitam subjektui, sandorio šalis gali pasinaudoti teisėmis nutraukti sutartį toje sutartyje numatytomis sąlygomis tik tuo atveju, jei dėl gavėjo pradedamas ar tęsiamas priverstinis vykdymas;
b) jei sutartyje numatytos teisės ir įsipareigojimai lieka PSŠ, teisės nutraukti sutartį taikomos vadovaujantis PSŠ ir atitinkamos sandorio šalies sutartyje nurodytomis sutarties nutraukimo sąlygomis tik tuo atveju, jeigu priverstinio vykdymo įvykis vyksta arba tęsiasi pasibaigus sustabdymo laikotarpiui.
58 straipsnisĮgaliojimas kontroliuoti PSŠ
1. Pertvarkymo institucija gali kontroliuoti pertvarkomą PSŠ, kad galėtų:
a) valdyti PSŠ veiklą ir paslaugas, įgyvendinama jos akcininkų ir valdybos įgaliojimus, taip pat konsultuotis su rizikos valdymo komitetu;
b) valdyti ir perleisti pertvarkomos PSŠ turtą ir nuosavybę.
Pirmoje pastraipoje nurodytą kontrolę gali vykdyti tiesiogiai pertvarkymo institucija arba netiesiogiai pertvarkymo institucijos paskirtas asmuo arba asmenys.
2. Kai pertvarkymo institucija kontroliuoja PSŠ, pagal nacionalinę teisę pertvarkymo institucija nelaikoma „šešėliniu“ direktoriumi arba de facto direktoriumi.
Article 59
Pertvarkymo institucijų naudojimasis įgaliojimais
Pagal 72 straipsnį pertvarkymo institucijos pertvarkymo veiksmų imasi pagal nacionalinę administracinę kompetenciją ir procedūras išdavusios vykdomąjį potvarkį.
V SKYRIUSApsaugos priemonės
60 straipsnisPrincipas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė
Kai pertvarkymo institucija taiko vieną ar daugiau pertvarkymo priemonių, ji turėtų siekti užtikrinti, kad akcininkai, kreditoriai, tarpuskaitos nariai ir jų klientai nepatirtų didesnių nuostolių nei tie, kuriuos jie būtų patyrę, jei pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu tuo metu, kai, pertvarkymo institucijos manymu, buvo tenkinamos pertvarkymo sąlygos pagal 22 straipsnio 1 dalį, ir vietoj to būtų taikomos visos įmanomos neįvykdytos prievolės pagal PSŠ gaivinimo planą ir visas kitas jos veiklos taisyklėse numatytas sutartines nuostatas dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių ir su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių ir PSŠ kaip veiklos nebevykdanti įmonė neturėtų liekamosios franšizės vertės ir būtų likviduojama iškėlus įprastinę bankroto bylą, deramai atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį, jei būtų sukeltas sisteminis nestabilumas ir rinkos neramumai.
a) ▌
b) ▌
Į pirmoje pastraipoje nurodytą tikėtiną neigiamą sisteminio nestabilumo ir rinkos neramumų poveikį neatsižvelgiama, jei 61 straipsnio 5 dalyje nurodyti techniniai reguliavimo standartai nesudaro galimybės atlikti to poveikio vertinimą.
Įsigaliojus 61 straipsnio 5 dalyje nurodytiems techniniams reguliavimo standartams, pertvarkymo institucijos pirmos pastraipos tikslais turi atsižvelgti į tikėtiną neigiamą sisteminio nestabilumo ir rinkos neramumų poveikį.
61 straipsnisVertinimas, siekiant taikyti principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė
1. Siekdama informuoti suinteresuotuosius subjektus, turinčius pozicijų PSŠ atžvilgiu, PSŠ pateiki įvertį, kaip nuostoliai paveiktų kiekvienos kategorijos kreditorius, jei realizuotųsi ekstremalūs, tačiau tikėtini scenarijai įvykus įsipareigojimų neįvykdymo įvykiui ir su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusiam įvykiui, dėl kurio PSŠ taptų nemokia. Tas įvertis kasmet atnaujinamas.
Įvertis turi visapusiškai atspindėti PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo srautui taikomas sutartinius susitarimus ir derėti su garantinės įmokos nustatymo ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodika, naudojama PSŠ prievolėms pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 vykdyti.
1a. Siekdama įvertinti, ar laikomasi 60 straipsnyje nustatyto principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė, pertvarkymo institucija užtikrina, kad atlikus pertvarkymo veiksmus nepriklausomas asmuo kuo greičiau atliktų vertinimą.
2. Atliekant 1 dalyje nurodytą vertinimą nustatoma:
a) kokios sąlygos būtų buvusios taikomos akcininkams, kreditoriams, tarpuskaitos nariams ir jų klientams, jei pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis veiksmų PSŠ atžvilgiu tuo metu, kai, jos nuomone, buvo tenkinamos pertvarkymo sąlygos pagal 22 straipsnio 1 dalį, ir vietoj to jiems būtų buvę taikomas galimų neįvykdytų prievolių vykdymo užtikrinimas pagal PSŠ gaivinimo planą ir kitas jos veiklos taisyklėse numatytas sutartines nuostatas ir PSŠ kaip veiklos nebevykdanti įmonė neturėtų liekamosios franšizės vertės ir būtų likviduota iškėlus įprastinę bankroto bylą, deramai atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį, jei būtų sukeltas sisteminis nestabilumas ir rinkos neramumai;
b) faktinės sąlygos, taikytos akcininkams, kreditoriams ir tarpuskaitos nariams arba jų klientams, pertvarkant PSŠ;
c) ar yra skirtumas tarp sąlygų pagal a punktą ir b punktą.
3. Siekiant įvertinti 2 dalyje nurodytas sąlygas, atliekant 1 dalyje nurodytą vertinimą neatsižvelgiama į pertvarkomai PSŠ skirtą nepaprastąją viešąją finansinę paramą. Be to, jei pačios PSŠ kainodaros metodika neatspindi realių rinkos sąlygų, į ją taip pat neatsižvelgiama.
4. 1 dalyje nurodytas vertinimas turi būti atskirtas nuo vertinimo, atliekamo pagal 24 straipsnio 3 dalį.
5. ESMA, atsižvelgdama į techninius reguliavimo standartus, parengtus pagal Direktyvos 2014/59/ES 74 straipsnio 4 dalį, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais apibrėžiama 1 dalyje nurodyto vertinimo atlikimo metodika, projektą. Jei techniškai įmanoma, į ją įtraukiamas galimo neigiamo sisteminio nestabilumo ir rinkos neramumų poveikio įvertinimas.
Tuos techninių reguliavimo standartų projektus ESMA pateikia Komisijai iki [LB: prašom įrašyti datą, kuri nustatoma prie šio reglamento įsigaliojimo dienos pridėjus 12 mėnesių].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
62 straipsnisAkcininkų, kreditorių, tarpuskaitos
narių ir tarpuskaitos narių klientų apsaugos priemonė
Jei, remiantis pagal 61 straipsnį atliktu vertinimu, akcininkas, kreditorius, tarpuskaitos narys arba tarpuskaitos nario klientas patyrė didesnių nuostolių nei tie, kurių jis būtų patyręs, jei pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis veiksmų PSŠ atžvilgiu ir vietoj to jam būtų buvę taikomi galimi neįvykdyti įsipareigojimai pagal PSŠ gaivinimo planą arba kitas jos veiklos taisyklėse numatytas nuostatas, arba jei PSŠ būtų likviduota iškėlus įprastinę bankroto bylą, tas akcininkas, kreditorius ar tarpuskaitos dalyvis turi teisę į skirtumo išmokėjimą.
62a straipsnis
Mokėjimų susigrąžinimas
Pertvarkymo institucija susigrąžina visas pagrįstas išlaidas, patirtas atliekant 62 straipsnyje nurodytą mokėjimą bet kuriuo iš šių būdų:
a) iš pertvarkomos PSŠ kaip privilegijuotasis kreditorius;
b) iš bet kokio pirkėjo sumokėto atlygio, jei naudojama verslo pardavimo priemonė;
c) iš pajamų, gautų nutraukus laikinos PSŠ veiklą, kaip privilegijuotasis kreditorius;
d) iš bet kokio tarpuskaitos nario, tačiau jis neturėtų patirti didesnių nuostolių nei tie, kuriuos būtų patyręs, jei pertvarkymo institucija nebūtų pradėjusi pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu ir vietoj to tarpuskaitos nariui būtų buvę taikomos galimos neįvykdytos prievolės pagal PSŠ gaivinimo planą arba kitus jos veiklos taisyklėse numatytus susitarimus, arba jei PSŠ būtų buvusi likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą.
63 straipsnisSandorio šalių apsaugos priemonė atliekant dalinį perdavimą
64, 65 ir 66 straipsniuose numatytos apsaugos priemonės taikomos šiomis aplinkybėmis:
a) kai pertvarkymo institucija dalį (bet ne visą) pertvarkomos PSŠ arba laikinos PSŠ turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų perduoda pirkėjui;
b) kai pertvarkymo institucija naudojasi 49 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytais įgaliojimais.
64 straipsnisFinansinio įkaito, įskaitymo ir užskaitos susitarimų apsauga
Pertvarkymo institucija užtikrina, kad dėl pertvarkymo priemonės taikymo nebūtų perduodamos kai kurios, bet ne visos, teisės ir įsipareigojimai pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, įskaitymo arba užskaitos susitarimą tarp pertvarkomos PSŠ ir kitų susitarimo šalių arba, pasinaudojant papildomais įgaliojimais, nebūtų keičiamos ar panaikinamos teisės ir įsipareigojimai pagal tokius susitarimus.
Pirmoje pastraipoje nurodyti susitarimai apima bet kokį susitarimą, kurio šalys turi teisę įskaityti arba užskaityti tas teises ir įsipareigojimus.
65 straipsnisUžtikrinimo susitarimų apsauga
Nedarant poveikio 29 straipsnyje nurodytų pozicijų paskirstymo priemonių naudojimui, pertvarkymo institucija užtikrina, kad dėl pertvarkymo priemonės taikymo užtikrinimo susitarimų, kuriuos sudarė pertvarkoma PSŠ ir kitos tų susitarimų šalys, atžvilgiu nebūtų atliktas joks toliau nurodytas veiksmas:
a) turto, kuriuo užtikrintas įsipareigojimas, perdavimas, nebent kartu perduodamas tas įsipareigojimas ir užtikrinimo priemonės nauda;
b) užtikrintojo įsipareigojimo perdavimas, nebent kartu perduodama užtikrinimo priemonės nauda;
c) užtikrinimo priemonės naudos perdavimas, nebent kartu perduodamas užtikrintasis įsipareigojimas;
d) pasinaudojant papildomais įgaliojimais atliekamas užtikrinimo susitarimo pakeitimas ar nutraukimas, jei dėl to pakeitimo arba nutraukimo tas įsipareigojimas nebeužtikrinamas.
66 straipsnisStruktūrizuoto finansavimo susitarimų ir padengtų obligacijų apsauga
Pertvarkymo institucija užtikrina, kad dėl pertvarkymo priemonės taikymo struktūrizuoto finansavimo susitarimų, įskaitant padengtas obligacijas, atžvilgiu nebūtų atliktas joks toliau nurodytas veiksmas:
a) dalies, bet ne viso turto, teisių ir įsipareigojimų, kurie sudaro visą arba dalį struktūrizuoto finansavimo susitarimo, kurio šalis yra pertvarkoma PSŠ, perdavimas;
b) pasinaudojant papildomais įgaliojimais atliktas turto, teisių ir įsipareigojimų, kurie sudaro visą arba dalį struktūrizuoto finansavimo susitarimo, kurio šalis yra pertvarkoma PSŠ, panaikinimas arba pakeitimas.
Taikant pirmą pastraipą, struktūrizuoto finansavimo susitarimai apima pakeitimą vertybiniais popieriais ir priemones, naudojamas apsidraudimo tikslais, kurios sudaro neatskiriamą užstato fondo dalį ir pagal nacionalinę teisę yra užtikrintos panašiu būdu kaip padengtos obligacijos, t. y. užtikrinimo priemonę pateikia ir laiko susitarimo šalis arba patikėtinis, agentas ar paskirtasis asmuo.
67 straipsnisDalinis perdavimas. Prekybos, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų apsauga
1. Pertvarkymo institucija užtikrina, kad pertvarkymo priemonės taikymas neturėtų poveikio sistemų ir sistemų taisyklių, kurioms taikoma Direktyva 98/26/EB, veikimui, kai pertvarkymo institucija:
a) dalį (bet ne visą) pertvarkomos PSŠ turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų perduoda pirkėjui;
b) panaikina arba iš dalies pakeičia sutarties, kurios šalis yra pertvarkoma PSŠ, sąlygas arba pakeičia sutarties šalį pirkėju ar laikina PSŠ.
2. Taikant 1 dalį, pertvarkymo institucija užtikrina, kad dėl pertvarkymo priemonių taikymo neatsirastų toliau išvardytų pasekmių:
a) pervedimo pavedimo pagal Direktyvos 98/26/EB 5 straipsnį atšaukimas;
b) poveikis pervedimo pavedimų ir užskaitos įvykdomumui, reikalaujamam pagal Direktyvos 98/26/EB 3 ir 5 straipsnius;
c) poveikis lėšų, vertybinių popierių ar kredito priemonių naudojimui, reikalaujamam pagal Direktyvos 98/26/EB 4 straipsnį;
d) poveikis įkaito apsaugai, reikalaujamai pagal Direktyvos 98/26/EB 9 straipsnį.
VI SKYRIUSProcedūrinės pareigos
68 straipsnisPranešimo reikalavimai
1. PSŠ praneša kompetentingai institucijai, jei mano, kad žlunga ar galėtų žlugti, kaip nurodyta 22 straipsnio 2 dalyje.
2. Kompetentinga institucija informuoja pertvarkymo instituciją apie visus pagal 1 dalį gautus pranešimus ir apie visas gaivinimo ar kitas priemones pagal IV antraštinę dalį, kurių kompetentinga institucija reikalauja imtis PSŠ.
Kompetentinga institucija informuoja pertvarkymo instituciją apie bet kokią su PSŠ susijusią kritinę padėtį, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 648/2012 24 straipsnyje, ir apie bet kokį pranešimą, gautą pagal to reglamento 48 straipsnį.
3. Kai kompetentinga institucija arba pertvarkymo institucija nustato, kad PSŠ atitinka 22 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas, ji laiku praneša apie tai šioms institucijoms:
a) už tą PSŠ atsakingai kompetentingai institucijai arba pertvarkymo institucijai;
b) už PSŠ patronuojančiąją įmonę atsakingai kompetentingai institucijai;
ba) tos PSŠ priežiūros kolegijai;
bb) tos PSŠ pertvarkymo kolegijai;
c) centriniam bankui;
d) kompetentingai ministerijai;
e) ESRV ir paskirtai nacionalinei makroprudencinei institucijai.
69 straipsnisPertvarkymo institucijos sprendimas
1. Gavusi kompetentingos institucijos pranešimą pagal 68 straipsnio 3 dalį, pertvarkymo institucija nustato, ar būtina imtis kokių nors pertvarkymo veiksmų.
2. Sprendime, ar imtis pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu, ar jų nesiimti, pateikiama ši informacija:
a) pertvarkymo institucijos įvertinimas, ar PSŠ atitinka pertvarkymo sąlygas;
b) nurodomas veiksmas, kurio pertvarkymo institucija ketina imtis, įskaitant sprendimą taikyti likvidavimą, administratoriaus paskyrimą arba bet kurias kitas priemones pagal įprastinės bankroto bylos taisykles arba, taikant 27 straipsnio 1 dalies e punktą, pagal nacionalinę teisę.
70 straipsnisPertvarkymo institucijų procedūrinės pareigos
1. Pradėjus taikyti pertvarkymo veiksmus, pertvarkymo institucija kuo skubiau informuoja visus išvardytus subjektus:
a) pertvarkomą PSŠ;
b) pertvarkymo kolegiją;
c) paskirtą nacionalinę makroprudencinę instituciją ir ESRV;
d) Komisiją, Europos Centrinį Banką ir EIOPA;
e) sistemų, kuriose dalyvauja pertvarkoma PSŠ ir kurioms taikoma Direktyva 98/26/EB, valdytojus.
2. Su 1 dalyje nurodytu pranešimu pateikiama potvarkio arba priemonės, pagal kuriuos vykdomas atitinkamas veiksmas, kopija ir nurodoma data, nuo kurios taikomas pertvarkymo veiksmas.
Pranešime pertvarkymo kolegijai pagal 1 dalies b punktą taip pat nurodoma, ar pertvarkymo veiksmai nukrypsta nuo pertvarkymo plano ir išdėstomos tokio nukrypimo priežastys.
3. Potvarkio arba priemonės, pagal kuriuos vykdomi pertvarkymo veiksmai, kopija arba pranešimas, kuriame apibendrinamas pertvarkymo veiksmų poveikis ir, jei taikoma, 55, 56 ir 57 straipsniuose nurodyto sustabdymo ar apribojimo sąlygos ir laikotarpis, skelbiami visomis toliau išvardytomis priemonėmis:
a) pertvarkymo institucijos interneto svetainėje;
b) kompetentingos institucijos (jei tai nėra pertvarkymo institucija) interneto svetainėje ir ESMA interneto svetainėje;
c) pertvarkomos PSŠ interneto svetainėje;
d) kai pertvarkomos PSŠ nuosavybės priemonėmis arba skolos priemonėmis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, – priemonėmis, naudojamomis reglamentuojamai informacijai apie pertvarkomą PSŠ skelbti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB[18] 21 straipsnio 1 dalį.
4. Jei nuosavybės priemonėmis arba skolos priemonėmis neleista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, pertvarkymo institucija užtikrina, kad dokumentai, kuriuose pateikiami 3 dalyje nurodyto potvarkio įrodymai, būtų nusiųsti pertvarkomos PSŠ nuosavybės priemonių turėtojams ir kreditoriams, kurie žinomi pasinaudojus pertvarkomos PSŠ registrais arba duomenų bazėmis, prie kurių turi prieigą pertvarkymo institucija.
71 straipsnisKonfidencialumas
1. Laikytis profesinės paslapties reikalavimų įpareigoti šie subjektai:
a) pertvarkymo institucijos;
b) kompetentingos institucijos, ESMA ir EBA;
c) kompetentingos ministerijos;
d) pagal šį reglamentą paskirti specialieji valdytojai arba laikinieji administratoriai;
e) potencialūs įgijėjai, su kuriais kompetentingos institucijos susisiekia arba kuriems pertvarkymo institucijos teikia pasiūlymą įsigyti, nepriklausomai nuo to, ar susisiekiama arba siūloma rengiantis panaudoti verslo pardavimo priemonę ir ar dėl to pasiūlymo įvyko įsigijimas;
f) auditoriai, buhalteriai, juridiniai ir specializuoti konsultantai, vertintojai ir kiti ekspertai, tiesiogiai ar netiesiogiai samdomi pertvarkymo institucijų, kompetentingų institucijų, kompetentingų ministerijų arba potencialių įgijėjų, nurodytų e punkte;
g) centriniai bankai ir kitos institucijos, dalyvaujančios pertvarkymo procese;
h) laikina PSŠ;
i) kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar retkarčiais teikiantys ar anksčiau teikę paslaugas a–k punktuose nurodytiems subjektams;
j) PSŠ vyresnioji vadovybė ir valdybos nariai, a–k punktuose nurodytų įstaigų ar subjektų darbuotojai prieš jų paskyrimą, jo metu ir po jo;
k) visi kiti a, b, c ir g punktuose nenurodyti pertvarkymo kolegijos nariai.
2. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 ir 3 dalyse nustatytų konfidencialumo reikalavimų, 1 dalies a, b, c, g, h ir k punktuose nurodyti asmenys užtikrina, kad būtų nustatytos vidaus taisyklės, taip pat taisyklės, pagal kurias su slapta informacija gali susipažinti tiesiogiai pertvarkymo procese dalyvaujantys asmenys.
3. 1 dalyje nurodytiems asmenims draudžiama atskleisti konfidencialią informaciją, gautą vykdant jų profesinę veiklą arba iš kompetentingų institucijų ar pertvarkymo institucijų, susijusią su pagal šį reglamentą vykdomomis funkcijomis, bet kuriam asmeniui ar institucijai, nebent ji atskleidžiama vykdant jų funkcijas pagal šį reglamentą arba pateikiama santraukos ar apibendrinta forma, kad nebūtų galima identifikuoti atskirų PSŠ, arba gavus aiškų ir išankstinį institucijos ar PSŠ, kuri pateikė informaciją, sutikimą.
Prieš atskleisdami bet kokią informaciją, 1 dalyje nurodyti asmenys įvertina poveikį, kurį tas atskleidimas gali turėti su finansine, pinigų ar ekonomikos politika susijusiam viešajam interesui, fizinių ir juridinių asmenų komerciniams interesams, tikrinimų tikslui, tyrimams ir auditui.
Informacijos atskleidimo pasekmių vertinimo procedūra apima konkretų gaivinimo ir pertvarkymo planų turinio ir detalių, kaip nurodyta 9 ir 13 straipsniuose, ir bet kurio pagal 10 ir 16 straipsnius atlikto vertinimo rezultatų atskleidimo poveikio įvertinimą.
1 dalyje nurodytam asmeniui ar subjektui šio straipsnio pažeidimo atveju taikoma civilinė atsakomybė pagal nacionalinę teisę.
4. Nukrypstant nuo 3 dalies nuostatų, 1 dalyje nurodyti asmenys gali keistis konfidencialia informacija su bet kuriuo iš toliau išvardytų asmenų, jei dėl tokio keitimosi sudaryti konfidencialumo susitarimai:
a) su bet kuriuo kitu asmeniu, kai tai būtina pertvarkymo veiksmo planavimo ar vykdymo tikslais;
b) su parlamentinio tyrimo komitetais savo valstybėse narėse, audito rūmais savo valstybėse narėse ir kitais subjektais, atsakingais už tyrimus savo valstybėse narėse;
c) su nacionalinėmis valdžios institucijomis, atsakingomis už mokėjimo sistemų priežiūrą, valdžios institucijomis, atsakingomis už įprastines bankroto bylas, valdžios institucijomis, kurioms pavesta kitų finansų sektoriaus subjektų viešosios priežiūros pareiga, valdžios institucijomis, atsakingoms už finansų rinkų ir draudimo įmonių priežiūrą, bei jų vardu veikiantiems inspektoriams, valdžios institucijomis, atsakingomis už finansų sistemų stabilumo palaikymą valstybėse narėse naudojantis makroprudencinėmis taisyklėmis, valdžios institucijomis, atsakingoms už finansų sistemos stabilumo apsaugą, ir asmenimis, kuriems pavesta vykdyti teisės aktais numatytus auditus.
5. Šis straipsnis neužkerta kelio:
a) 1 dalies a–g ir k punktuose nurodytų įstaigų ar subjektų darbuotojams ir ekspertams tarpusavyje keistis informacija tos įstaigos ar subjekto viduje;
b) pertvarkymo institucijoms ir kompetentingoms institucijoms (įskaitant jų darbuotojus ir ekspertus) pertvarkymo veiksmų planavimo arba vykdymo tikslais keistis informacija tarpusavyje ir su kitomis Sąjungos pertvarkymo institucijomis, kitomis Sąjungos kompetentingomis institucijomis, kompetentingomis ministerijomis, centriniais bankais, valdžios institucijomis, atsakingomis už įprastines bankroto bylas, valdžios institucijomis, atsakingomis už finansų sistemų stabilumo palaikymą valstybėse narėse naudojantis makroprudencinėmis taisyklėmis, asmenimis, atsakingais už tesiės aktais numatyto sąskaitų audito atlikimą, EBA, ESMA arba, taikant 78 straipsnį, trečiųjų valstybių valdžios institucijomis, atliekančiomis analogiškas pertvarkymo institucijų funkcijas, arba, taikant griežtus konfidencialumo reikalavimus – potencialiais įsigyjantiems asmenims.
6. Šis straipsnis nedaro poveikio nacionalinės teisės aktams dėl informacijos atskleidimo baudžiamosiose arba civilinėse bylose.
VII SKYRIUS
Teisė pateikti skundą ir teisės imtis kitų veiksmų panaikinimas
72 straipsnis
Ex ante teismo leidimas ir teisė pateikti skundą
1. ▌2. Visi asmenys, kuriems turi poveikį sprendimas taikyti krizių prevencijos priemonę arba sprendimas naudotis bet kokiu kitu įgaliojimu, išskyrus imtis pertvarkymo veiksmų, turi teisę tą sprendimą apskųsti.
3. Visi asmenys, kuriems turi poveikį sprendimas taikyti pertvarkymo veiksmus, turi teisę tą sprendimą apskųsti.
4. 3 dalyje nurodytai teisei pateikti skundą taikomos šios sąlygos:
a) pertvarkymo institucijos sprendimas yra vykdytinas nedelsiant, be to, jam taikoma nuginčijamoji prezumpcija, kad jo vykdymo sustabdymas prieštarautų viešajam interesui;
b) su skundu susijusi procedūra vykdoma skubos tvarka;
c) teismas savo vertinimą grindžia ekonominiu faktų vertinimu, kurį atliko pertvarkymo institucija.
4a. Pertvarkymo institucijos sprendimas imtis pertvarkymo veiksmų, krizės prevencijos priemonės arba sprendimas dėl pasinaudojimo kuriuo nors įgaliojimu nesiimant pertvarkymo veiksmų panaikinamas dėl esmės tik tuo atveju, jei, remiantis tuometine lengvai prieinama informacija, sprendimas buvo savavališkas ir nepagrįstas tuo metu, kai jis buvo priimtas.
4b. Dėl pateikto skundo apskųsto sprendimo vykdymas automatiškai nesustabdomas.
5. Kai tai būtina siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų, kurie vykdant pertvarkymo veiksmus sąžiningai įsigijo pertvarkomos PSŠ nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų arba įsipareigojimų, interesus, pertvarkymo institucijos sprendimo panaikinimu nedaroma poveikio jokiems paskesniems administraciniams aktams ar sandoriams, kuriuos sudarė atitinkama pertvarkymo institucija ir kurie buvo grindžiami panaikintu sprendimu.
Taikant pirmą pastraipą, teisių gynimo priemonės, kuriomis pareiškėjas gali naudotis tuo atveju, kai pertvarkymo institucijos sprendimas panaikintas, yra tik nuostolių, patirtų dėl šio sprendimo, kompensacija.
73 straipsnisKitų procedūrų apribojimai
1. PSŠ atžvilgiu įprastinė bankroto byla nekeliama, išskyrus pertvarkymo institucijos iniciatyva arba su jos sutikimu pagal 3 dalį.
2. Kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos nedelsiant informuojamos apie visus prašymus iškelti įprastinę bankroto bylą PSŠ, nepaisant to, ar ta PSŠ yra pertvarkoma, ar paskelbtas sprendimas pagal 70 straipsnio 3 dalį.
3. Institucijos, atsakingos už įprastines bankroto bylas, jas gali pradėti tik po to, kai pertvarkymo institucija jas informuoja apie savo sprendimą nesiimti pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu, arba kai per septynias dienas po 2 dalyje nurodyto pranešimo jos negauna jokio pranešimo.
Kai būtina veiksmingam pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų taikymui užtikrinti, pertvarkymo institucijos gali teismo paprašyti laikotarpiui, pakankamam atsižvelgiant į siekiamą tikslą, sustabdyti visas teismo bylas ar procesus, kurių šalis yra pertvarkoma PSŠ ar kurių šalimi ji gali tapti.
VI ANTRAŠTINĖ DALIS SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS
74 straipsnisSusitarimai su trečiosiomis valstybėmis
1. Pagal SESV 218 straipsnį Komisija gali pateikti Tarybai rekomendacijas dėl derybų dėl susitarimų su viena arba daugiau trečiųjų valstybių dėl pertvarkymo institucijų ir atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimo dėl gaivinimo ir pertvarkymo planavimo, susijusio su PSŠ ir trečiųjų valstybių PSŠ, priemonių šiais atvejais:
a) kai trečiosios valstybės PSŠ teikia paslaugas ar turi patronuojamųjų įmonių vienoje ar daugiau valstybių narių;
b) kai valstybėje narėje įsteigta PSŠ teikia paslaugas ar turi vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių trečiojoje valstybėje.
ba) daugelis PSŠ tarpuskaitos narių yra įsteigti toje trečiojoje valstybėje;
bb) daugelis trečiosios valstybės PSŠ tarpuskaitos narių yra įsteigti Sąjungoje.
2. 1 dalyje nurodytais susitarimais visų pirma užtikrinama, kad būtų nustatytos bendradarbiavimo vykdant 77 straipsnyje nurodytas užduotis ir naudojantis įgaliojimais, įskaitant informacijos keitimąsi tais tikslais, procedūros ir tvarka.
75 straipsnisTrečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymo užtikrinimas
1. Šis straipsnis taikomas trečiosios valstybės pertvarkymo procedūroms, nebent yra įsigaliojęs su atitinkama trečiąja valstybe sudarytas 74 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarptautinis susitarimas ir tik iki to laiko, kai toks susitarimas įsigalioja. Jis taip pat taikomas įsigaliojus su atitinkama trečiąja valstybe sudarytam 74 straipsnio 1 dalyje nurodytam tarptautiniam susitarimui, tiek, kiek trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymas tuo susitarimu nereglamentuojami.
2. Atitinkamos nacionalinės institucijos pripažįsta trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras, susijusias su trečiosios valstybės PSŠ, bet kuriuo iš šių atvejų:
a) trečiosios valstybės PSŠ teikia paslaugas ar turi patronuojamųjų įmonių vienoje ar daugiau valstybių narių;
b) trečiosios valstybės PSŠ turi turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų, esančių vienoje ar daugiau valstybių narių arba reglamentuojamų tų valstybių narių teisės aktais.
Atitinkamos nacionalinės institucijos užtikrina, kad pripažintos trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros būtų vykdomos pagal jų nacionalinės teisės aktus.
3. Atitinkamos nacionalinės institucijos turi bent jau šiuos įgaliojimus:
a) naudotis pertvarkymo įgaliojimais:
i) trečiosios valstybės PSŠ turto, kuris yra jų valstybėje narėje arba kuriam taikomi jų valstybės narės teisės aktai, atžvilgiu;
ii) trečiosios valstybės PSŠ teisių ar įsipareigojimų, kurie įtraukti į jų valstybės narės apskaitą, kuriems taikomi jų valstybės narės teisės aktai arba kurie yra jų valstybėje narėje vykdytino reikalavimo objektas, atžvilgiu;
b) įvykdyti (įskaitant kito asmens įpareigojimą įvykdyti) patronuojamosios įmonės, įsteigtos paskiriančiojoje valstybėje narėje, nuosavybės priemonių perdavimą;
c) naudotis 55, 56 ir 57 straipsniuose nurodytais įgaliojimais bet kurios su šio straipsnio 2 dalyje nurodytu subjektu sudarytos sutarties šalies teisių atžvilgiu, kai tokie įgaliojimai būtini siekiant užtikrinti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų vykdymą;
d) paskelbti nevykdytinomis visas teises nutraukti, likviduoti arba paankstinti 2 dalyje nurodytų subjektų ir kitų grupės subjektų sutartis arba daryti įtaką 2 dalyje nurodytų subjektų ir kitų grupės subjektų sutartinėms teisėms, kai tokios teisės atsiranda dėl pertvarkymo veiksmų, taikomų trečiosios valstybės PSŠ, kurių ėmėsi pati trečiosios valstybės pertvarkymo institucija arba kurių buvo imtasi pagal tos valstybės pertvarkymo tvarkos teisinius ar reguliavimo reikalavimus, su sąlyga, kad toliau vykdomos esminės pareigos pagal sutartį, įskaitant mokėjimo ir pateikimo pareigas, taip pat įkaito pateikimą.
4. Trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimu ir vykdymo užtikrinimu nedaroma poveikio įprastinėms bankroto byloms pagal taikytiną nacionalinę teisę.
76 straipsnisTeisė atsisakyti pripažinti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras arba užtikrinti jų vykdymą
Nukrypstant nuo 75 straipsnio 2 dalies, atitinkamos nacionalinės institucijos gali atsisakyti pripažinti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras ar užtikrinti jų vykdymą bet kuriuo iš šių atvejų:
a) trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros darytų neigiamą poveikį finansiniam stabilumui jų valstybėje narėje;
b) kreditoriams arba tarpuskaitos nariams, arba tų tarpuskaitos narių klientams, esantiems jų valstybėje narėje, nebūtų užtikrintos tokios pačios sąlygos, kaip trečiosios valstybės kreditoriams arba tarpuskaitos nariams, arba tų tarpuskaitos narių klientams, turintiems panašias juridines teises pagal trečiosios valstybės vidaus pertvarkymo procedūras;
c) trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas arba jų vykdymo užtikrinimas turėtų esminių fiskalinių pasekmių jų valstybei narei;
d) pripažinimas arba vykdymo užtikrinimas prieštarautų nacionalinei teisei.
77 straipsnisBendradarbiavimas su trečiųjų valstybių institucijomis
1. Šis straipsnis taikomas bendradarbiavimui su trečiąja valstybe, nebent būtų įsigaliojęs su atitinkama trečiąja valstybe sudarytas 74 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarptautinis susitarimas, ir iki to laiko, kol jis įsigalioja. Jis taip pat taikomas įsigaliojus su atitinkama trečiąja valstybe sudarytam 74 straipsnio 1 dalyje numatytam tarptautiniam susitarimui, jei tas susitarimas nereglamentuoja šio straipsnio dalyko.
2. Kompetentingos institucijos arba pertvarkymo institucijos, kai tinkama, sudaro bendradarbiavimo susitarimus su toliau išvardytomis atitinkamomis trečiosios valstybės institucijomis, atsižvelgdamos į galiojančius bendradarbiavimo susitarimus, nustatytus pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 7 dalį:
a) kai trečiosios valstybės PSŠ teikia paslaugas ar turi patronuojamųjų įmonių vienoje ar daugiau valstybių narių, su atitinkamomis trečiosios valstybės, kurioje įsteigta PSŠ, institucijomis;
b) kai PSŠ teikia paslaugas trečiojoje valstybėje arba turi vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių trečiojoje valstybėje, su atitinkamomis trečiųjų valstybių, kuriose teikiamos tos paslaugos ar įsteigtos patronuojamosios įmonės, institucijomis.
3. 2 dalyje nurodytais bendradarbiavimo susitarimais nustatomi dalyvaujančių institucijų procesai ir susitarimai dėl keitimosi bendradarbiavimui būtina informacija ir bendradarbiavimo vykdant toliau nurodytas užduotis bei naudojantis toliau nurodytais įgaliojimais 2 dalies a ir b punktuose nurodytų PSŠ arba grupių, kurioms priklauso tokios PSŠ, atžvilgiu:
a) pertvarkymo planų rengimas pagal 13 straipsnį ir panašius reikalavimus pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisės aktus;
b) tokių įstaigų ir jų grupių sėkmingo pertvarkymo galimybės įvertinimas pagal 16 straipsnį ir panašius reikalavimus pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisės aktus;
c) įgaliojimų pagal 17 straipsnį, kuriais siekiama įveikti arba pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis, ir kitų panašių įgaliojimų pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisės aktus taikymas;
d) ankstyvosios intervencijos priemonių pagal 19 straipsnį ir panašių įgaliojimų pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisės aktus taikymas;
e) pertvarkymo priemonių taikymas ir naudojimasis pertvarkymo įgaliojimais bei panašiais atitinkamoms trečiųjų valstybių institucijoms suteiktais įgaliojimais.
4. Į pagal 2 dalį valstybių narių ir trečiųjų valstybių pertvarkymo institucijų ir kompetentingų institucijų sudarytus bendradarbiavimo susitarimus gali būti įtrauktos nuostatos šiais klausimais:
a) keitimasis informacija, reikalinga pertvarkymo planams rengti ir prižiūrėti;
b) konsultacijos ir bendradarbiavimas rengiant pertvarkymo planus, įskaitant įgaliojimų pagal 75 straipsnį ir panašių įgaliojimų pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisės aktus naudojimo principus;
c) keitimasis informacija, būtina pertvarkymo priemonėms taikyti ir naudotis pertvarkymo įgaliojimais ir panašiais įgaliojimais pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisės aktus;
d) bendradarbiavimo susitarimo šalių ankstyvas įspėjimas arba konsultacijos, prieš imantis pagal šį reglamentą arba atitinkamos trečiosios valstybės teisės aktus svarbių veiksmų, turinčių poveikį PSŠ arba grupei, su kuria susijęs susitarimas;
e) visuomenės informavimo koordinavimas bendrų pertvarkymo veiksmų atveju;
f) procedūros ir susitarimai dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo pagal a–e punktus, be kita ko, kai tinka, įsteigiant ir valdant krizių valdymo grupes.
Siekdama užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų 3 dalies taikymą, ne vėliau kaip [LB: prašom įrašyti datą, kuri nustatoma prie šio reglamento įsigaliojimo dienos pridėjus 18 mėnesių] ESMA paskelbia gaires, susijusias su 4 dalyje nurodytų nuostatų rūšimis ir turiniu.
5. Pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos praneša ESMA apie visus bendradarbiavimo susitarimus, kuriuos jos sudarė pagal šį straipsnį.
78 straipsnisKeitimasis konfidencialia informacija
1. Pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos, kompetentingos ministerijos ir, kai taikoma, kitos atitinkamos nacionalinės institucijos keičiasi konfidencialia informacija, įskaitant gaivinimo planus, su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis tik tada, kai įvykdomos šios sąlygos:
a) toms trečiųjų valstybių institucijoms taikomi profesinės paslapties saugojimo reikalavimai ir standartai, kuriuos visos atitinkamos institucijos laiko bent prilygstančiais nustatytiems 71 straipsnyje;
b) informacija būtina tam, kad atitinkamos trečiosios valstybės institucijos pagal nacionalinės teisės aktus galėtų atlikti funkcijas, panašias į pagal šį reglamentą nustatytas funkcijas, ir nėra naudojama jokiems kitiems tikslams.
2. Tiek, kiek keičiantis informacija perduodami asmeniniai duomenys, tokie asmeniniai duomenys tvarkomi ir perduodami trečiųjų valstybių institucijoms vadovaujantis taikytinais Sąjungos ir nacionaliniais duomenų apsaugos teisės aktais.
3. Kai konfidenciali informacija yra susijusi su kita valstybe nare, pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos ir kompetentingos ministerijos neatskleidžia tos informacijos atitinkamoms trečiosios valstybės institucijoms, išskyrus atvejus, kai įvykdomos šios sąlygos:
a) tos valstybės narės, su kuria informacija yra susijusi, atitinkama institucija sutinka ją atskleisti;
b) informacija atskleidžiama tik tais tikslais, kuriems leidimą duoda a punkte nurodyta institucija.
4. Šio straipsnio tikslais konfidencialia laikoma tokia informacija, kuriai pagal Sąjungos teisės aktus taikomi konfidencialumo reikalavimai.
78a straipsnis
Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės
1. Nedarant poveikio valstybių narių teisei numatyti baudžiamąsias sankcijas ir jas taikyti, valstybės narės nustato taisykles dėl administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, taikytinų tais atvejais, kai nesilaikoma šio reglamento nuostatų, ir imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Kai valstybės narės nusprendžia nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų už pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė, jos pateikia Komisijai atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas. Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pažeidžiamos PSŠ, PSŠ tarpuskaitos nariams arba PSŠ patronuojančioms įmonėms nustatytos 1 dalyje nurodytos pareigos, administracines sankcijas būtų galima skirti PSŠ valdybos nariams ir kitiems pagal nacionalinę teisę už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų.
3. Įgaliojimai skirti šiame reglamente numatytas administracines sankcijas priskiriami pertvarkymo institucijoms arba (jei tai ne ta pati institucija) kompetentingoms institucijoms, atsižvelgiant į pažeidimo rūšį. Pertvarkymo institucijoms ir kompetentingoms institucijoms suteikiami visi informacijos rinkimo ir tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms vykdyti. Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti sankcijas, pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad užtikrintų, jog administracinėmis sankcijomis ar kitomis administracinėmis priemonėmis būtų pasiekti norimi rezultatai, ir kad suderintų savo veiksmus spręsdamos tarpvalstybinius klausimus.
4. Pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos naudojasi savo administraciniais įgaliojimais taikyti sankcijas pagal šį reglamentą ir nacionalinę teisę bet kuriuo iš šių būdų:
a) tiesiogiai;
b) bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;
c) savo atsakomybe pavesdamos funkcijas tokioms institucijoms;
d) kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.
78b straipsnis
Specialios nuostatos
1. Valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymuose ir kituose teisės aktuose būtų numatytos sankcijos ir kitos administracinės priemonės, taikomos bent šiais atvejais:
a) kai neparengiami, neprižiūrimi ir neatnaujinami gaivinimo planai, taip pažeidžiant 9 straipsnį;
b) kai nepateikiama visa informacija, būtina pertvarkymo planams parengti, taip pažeidžiant 14 straipsnį;
c) kai PSŠ valdyba nepraneša kompetentingai institucijai apie tai, kad PSŠ žlunga arba gali žlugti, taip pažeisdama 68 straipsnio 1 dalį;
2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais būtų galima taikyti bent šias administracines sankcijas ir administracines priemones:
a) viešą pranešimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas fizinis asmuo, įstaiga, Sąjungos patronuojančioji įmonė, PSŠ arba kitas juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;
b) nurodymą atsakingam fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir nekartoti tokių veiksmų;
c) laikiną draudimą PSŠ vyresniosios vadovybės nariui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti pareigas PSŠ;
d) juridinio asmens atveju – administracines baudas, kurios sudarytų iki 10 % to juridinio asmens bendros metinės grynosios apyvartos praėjusiais veiklos metais. Jei juridinis asmuo yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama apyvarta laikoma apyvarta, nurodyta pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių veiklos metų konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose;
e) fiziniam asmeniui – administracines baudas, kurios sudarytų iki 5 000 000 EUR arba atitinkamą sumą nacionaline valiuta [šio reglamento įsigaliojimo dieną] tose valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro;
f) administracines baudas, kurių suma būtų ne daugiau nei du kartus didesnė nei naudos, gautos padarius pažeidimą, suma, jei tokią naudą galima nustatyti;
78c straipsnis
Administracinių sankcijų skelbimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos savo oficialioje interneto svetainėje skelbtų bent administracines sankcijas, kurias jos skyrė už šio reglamento nuostatų pažeidimus, kai tokios sankcijos nebuvo apskųstos arba kai buvo išnaudotos apskundimo galimybės. Taip skelbiama nepagrįstai nedelsiant po to, kai fizinis arba juridinis asmuo, kuriam skirta sankcija, informuojamas apie tą sankciją, įskaitant informaciją apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir fizinio arba juridinio asmens, kuriam skirta sankcija, tapatybę.
Tais atvejais, kai valstybės narės leidžia skelbti apskundžiamas sankcijas, pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos savo oficialioje interneto svetainėje skelbia informaciją apie to skundo nagrinėjimo eigą ir jo rezultatus.
2. Pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos bet kuriomis iš toliau nurodytų aplinkybių informaciją apie skirtas sankcijas skelbia anonimiškai ir laikydamosi nacionalinės teisės:
a) kai sankcija skiriama fiziniam asmeniui ir kai atlikus privalomą išankstinį asmens duomenų paskelbimo proporcingumo vertinimą nustatoma, kad toks paskelbimas būtų neproporcingas;
b) jei dėl paskelbimo kiltų grėsmė finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam baudžiamajam tyrimui;
c) jei dėl paskelbimo būtų padaryta, kai tai galima nustatyti, neproporcinga žala atitinkamai PSŠ arba atitinkamiems fiziniams asmenims.
Tokiais atvejais atitinkamų duomenų paskelbimas gali būti atidėtas pagrįstam laikotarpiui, jei numatoma, jog per tą laikotarpį nebeliks priežasčių, dėl kurių reikėtų skelbti anonimiškai.
3. Pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet kokia pagal šį straipsnį paskelbta informacija jų oficialioje interneto svetainėje būtų saugoma bent penkerius metus. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys pertvarkymo institucijos arba kompetentingos institucijos oficialioje interneto svetainėje saugomi tik tokį laikotarpį, kuris būtinas vadovaujantis galiojančiomis asmens duomenų apsaugos taisyklėmis. EBA ne vėliau kaip ….
4. Ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [Leidinių biurui: įrašyti datą – 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] ESMA pateikia Komisijai ataskaitą dėl valstybių narių anonimiškai, kaip numatyta 2 dalyje, paskelbtos informacijos apie sankcijas už šio reglamento nuostatų pažeidimus, visų pirma nurodydama, ar tarp valstybių narių pastebėta didelių skirtumų šiuo klausimu. Toje ataskaitoje taip pat aptariami dideli skirtumai, susiję su sankcijų paskelbimo trukme pagal sankcijų skelbimą reglamentuojančią valstybių narių nacionalinę teisę.
78d straipsnis
ESMA vykdomas centrinės duomenų bazės administravimas
1. Laikydamosi 71 straipsnyje nurodytų profesinės paslapties saugojimo reikalavimų pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos informuoja ESMA apie visas jų pagal 78a straipsnį skirtas administracines sankcijas už šio straipsnio nuostatų pažeidimus ir apie skundų nagrinėjimo eigą ir rezultatus.
2. ESMA administruoja centrinę sankcijų, apie kurias jai buvo pranešta, duomenų bazę išimtinai pertvarkymo institucijų keitimosi informacija tikslais. Šia duomenų baze gali naudotis tik pertvarkymo institucijos, o ji atnaujinama remiantis pertvarkymo institucijų pateikta informacija.
3. ESMA administruoja centrinę sankcijų, apie kurias jai buvo pranešta, duomenų bazę išimtinai kompetentingų institucijų keitimosi informacija tikslais. Šia duomenų baze gali naudotis tik kompetentingos institucijos, o ji atnaujinama remiantis kompetentingų institucijų pateikta informacija.
4. ESMA administruoja tinklalapį, kuriame pateikiamos nuorodos į kiekvienos pertvarkymo institucijos paskelbtas sankcijas bei kiekvienos kompetentingos institucijos paskelbtas sankcijas pagal 78c straipsnį ir nurodomas laikotarpis, kurį kiekviena valstybė narė skelbia sankcijas.
78e straipsnis
Veiksmingas sankcijų taikymas ir kompetentingų institucijų bei pertvarkymo institucijų naudojimasis įgaliojimais taikyti sankcijas
Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų arba kitų administracinių priemonių rūšį ir administracinių baudų dydį kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, atitinkamais atvejais įskaitant:
a) pažeidimo sunkumą ir trukmę;
b) atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;
c) atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, pavyzdžiui, nustatomą pagal atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas;
d) atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;
e) trečiųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;
f) atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija ir pertvarkymo institucija aktyvumą; g) ankstesnius atsakingo fizinio ar juridinio asmens įvykdytus pažeidimus;
h) visas galimas sistemines pažeidimo pasekmes.
VII ANTRAŠTINĖ DALISREGLAMENTŲ (ES) NR. 1095/2010, (ES) NR. 648/2012 IR (ES) 2015/2365 PAKEITIMAI
79 straipsnisReglamento (ES) Nr. 1095/2010 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010 iš dalies keičiamas taip:
22) 4 straipsnio 3 dalis papildoma iv punktu:
„iv) taikant Reglamentą (ES) Nr. [dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo] – pertvarkymo institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. [dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo] 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte.“
23) 40 straipsnio 5 dalis papildoma šia pastraipa:
„Kad būtų galima veikti pagal Reglamentą (ES) [dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo], 1 dalies b punkte nurodytą Priežiūros tarybos narį atitinkamomis aplinkybėmis gali lydėti kiekvienos valstybės narės pertvarkymo institucijos atstovas, neturintis balsavimo teisės.“.
80 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 648/2012 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 iš dalies keičiamas taip:
1) įterpiamas 6a straipsnis:
„6a straipsnis
Tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas vykdant pertvarkymą
1. Jei pagrindinė sandorio šalis atitinka Reglamento (ES) [dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo] 22 straipsnyje nustatytas sąlygas, pagrindinės sandorio šalies pertvarkymo institucija, paskirta pagal to reglamento 3 straipsnio 1 dalį, ▌ gali prašyti Komisijos laikinai sustabdyti 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos tarpuskaitos prievolės taikymą tam tikrų klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, jei įvykdytos šios sąlygos:
a) pertvarkomai pagrindinei sandorio šaliai pagal 14 straipsnį suteiktas leidimas atlikti tam tikrų klasių ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaita turi būti atliekama pagal 4 straipsnio 1 dalį, tarpuskaitą, kurią prašoma sustabdyti;
b) tarpuskaitos prievolės, kuri toms tam tikrų klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms nustatyta 4 straipsnyje, taikymą būtina sustabdyti siekiant išvengti didelio pavojaus finansiniam stabilumui Sąjungoje, susijusio su PSŠ pertvarkymu, visų pirma tuo atveju, jei tenkinami visi šie kriterijai:
i) vyksta nepageidaujami reiškiniai ar pokyčiai, kurie kelia didelį pavojų finansiniam stabilumui;
ii) šios priemonės imtis būtina siekiant mažinti pavojų ir ji neturės jos naudą viršijančio žalingo poveikio finansiniam stabilumui (įskaitant galimą prociklišką poveikį);
iia) nėra kitos pagrindinės sandorio šalies, kuri galėtų teikti tarpuskaitos paslaugas pertvarkomos pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos dalyviams, arba tarpuskaitos nariai ir klientai yra funkciškai ir techniškai nepajėgūs per pagrįstos trukmės laikotarpį patenkinti visų teisinių arba funkcinių tos kitos pagrindinės sandorio šalies reikalavimų.
Pirmoje pastraipoje nurodytas prašymas teikiamas su įrodymu, kad įvykdytos pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytos sąlygos.
Pirmoje pastraipoje nurodyta pertvarkymo institucija apie savo motyvuotą prašymą praneša ESMA ir ESRV tuo pat metu, kai apie prašymą pranešama Komisijai.
2. Gavusi pranešimą apie 1 dalyje nurodytą prašymą ir pasikonsultavusi su ESRV, ESMA per 24 valandas pateikia nuomonę dėl numatyto sustabdymo, atsižvelgdama į būtinybę išvengti didelio pavojaus finansiniam stabilumui Sąjungoje, Reglamento (ES) [dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo] 21 straipsnyje nustatytus pertvarkymo tikslus ir šio reglamento 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytus kriterijus.
3. 2 dalyje nurodyta nuomonė viešai neskelbiama.
4. Komisija per 48 valandas nuo 1 dalyje nurodyto prašymo ir vadovaudamasi 6 dalimi priima sprendimą laikinai sustabdyti tam tikrų klasių ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos prievolės taikymą arba atmesti prašymą dėl sustabdymo.
5. Apie Komisijos sprendimą pranešama sustabdymo paprašiusiai institucijai ir ESMA, o sprendimas skelbiamas Komisijos interneto svetainėje. Jei Komisija nusprendžia sustabdyti tarpuskaitos prievolės taikymą, šis sprendimas paskelbiamas 6 straipsnyje nurodytame viešame registre.
6. Komisija gali nuspręsti laikinai sustabdyti 1 dalyje nurodytą tam tikrų klasių ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos prievolės taikymą, jei įvykdytos 1 dalies a ir b punkte numatytos sąlygos. Priimdama tokį sprendimą, Komisija atsižvelgia į 2 dalyje nurodytą ESMA nuomonę, Reglamento (ES) [dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo] 21 straipsnyje nustatytus pertvarkymo tikslus, 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytus kriterijus, susijusius su tomis ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasėmis, ir būtinybę sustabdyti taikymą, kad būtų išvengta didelio pavojaus finansiniam stabilumui.
7. Tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas pagal 4 dalį galioja pradiniu laikotarpiu, kuris yra ne ilgesnis nei vienas mėnuo nuo sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.
8. Jei 7 dalyje nurodyto sustabdymo priežastys tebegalioja, tą sustabdymą Komisija gali, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija, ESMA ir Europos sisteminės rizikos valdyba, pratęsti vienam ar keletui laikotarpių, kurių bendra trukmė negali būti ilgesnė nei šeši mėnesiai nuo pradinio sustabdymo laikotarpio pabaigos.
9. Jei sustabdymas nepratęsiamas iki pradinio laikotarpio pabaigos arba bet kurio tolesnio pratęsimo laikotarpio pabaigos, jis savaime nustoja galioti.
10. Komisija praneša ESMA apie ketinimą pratęsti tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymo laikotarpį.
Gavusi Komisijos pranešimą apie ketinimą pratęsti tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymo laikotarpį, ESMA per 48 valandas pateikia nuomonę dėl numatyto sustabdymo, atsižvelgdama į būtinybę išvengti didelio pavojaus finansiniam stabilumui Sąjungoje, Reglamento (ES) [dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo] 21 straipsnyje nustatytus pertvarkymo tikslus ir šio reglamento 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytus kriterijus.“;
(2) 28 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Rizikos valdymo komitetas valdybai pataria klausimais, kurie gali turėti poveikį pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymui, kaip antai reikšmingas jos rizikos valdymo modelio pakeitimas, įsipareigojimų neįvykdymo procedūros, kriterijai, kuriais remiantis priimami tarpuskaitos nariai, naujų klasių priemonių tarpuskaita arba funkcijų perdavimas išorės paslaugų teikėjams. Rizikos valdymo komitetas laiku informuoja valdybą apie bet kokią naują riziką, turinčią įtakos pagrindinės sandorio šalies atsparumui. Iš rizikos valdymo komiteto nereikalaujama teikti patarimus pagrindinės sandorio šalies kasdienės veiklos klausimais. Dedamos deramos pastangos siekiant konsultuotis su rizikos valdymo komitetu dėl pokyčių, turinčių poveikio PSŠ rizikos valdymui susiklosčius kritinei padėčiai, įskaitant pokyčius, susijusius su tarpuskaitos narių pozicijomis PSŠ atžvilgiu ir tarpusavio sąsajomis su kitomis PSŠ, nedarant poveikio keitimosi informacija suvaržymams, nustatytiems konkurencijos teisės aktuose.
(3) 28 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:
„5. Pagrindinė sandorio šalis nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją ir rizikos valdymo komitetą apie bet kokį sprendimą, kai valdyba nusprendžia nesivadovauti rizikos valdymo komiteto patarimu, ir paaiškina tokio sprendimo priežastis. Rizikos valdymo komitetas ar bet kuris rizikos valdymo komiteto narys gali informuoti kompetentingą instituciją apie bet kokias sritis, kuriose, jo manymu, nesivadovaujama rizikos valdymo komiteto patarimu.“
(4) 38 straipsnis papildomas šia 6 dalimi:
„PSŠ tarpuskaitos narių aiškiai informuoja savo esamus ir galimus klientus apie galimus konkrečius nuostolius ir kitas sąnaudas, kurias klientai galėtų patirti taikant PSŠ veiklos taisyklėse nustatytą įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procesą ir nuostolių paskirstymo tvarką, įskaitant kompensacijos, kurią jie gali gauti, pobūdį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 48 straipsnio 7 dalį. Klientams suteikiama pakankamai informacijos siekiant užtikrinti, kad jie suprastų, kokių nuostolių ir kitų sąnaudų jie blogiausiu atveju galėtų patirti PSŠ ėmusis gaivinimo priemonių.“
5) 81 straipsnio 3 dalis papildoma šiuo q punktu:
„q) pertvarkymo institucijoms, paskirtoms pagal Reglamento (ES) Nr. [dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo] 3 straipsnį.“.
81 straipsnisReglamento (ES) 2015/2365 dalinis pakeitimas
12 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo n punktu:
„n) pertvarkymo institucijos, paskirtos pagal Reglamento (ES) [dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo] 3 straipsnį.“.
VIII ANTRAŠTINĖ DALISBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
82 straipsnisPeržiūra
Ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [treji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] arba anksčiau, jei tinkama atsižvelgiant į kitus priimtus teisės aktus, ESMA įvertina personalo ir išteklių poreikius, kurie atsirado dėl pagal šį reglamentą ESMA prisiimtų įgaliojimų ir pareigų, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.
Ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [treji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos arba priėmus kitus atitinkamus teisės aktus], Komisija peržiūri šį reglamentą ir jo įgyvendinimą ir įvertina PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo Sąjungoje valdymo tvarkos veiksmingumą bei pateikia apie tai ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.
Toje ataskaitoje visų pirma:
a) įvertinama, ar būtų naudinga, savalaikiška ir suderinama su PSŠ Sąjungoje priežiūros sistemos pokyčiais ir tokios priežiūros sistemos integracijos pokyčiais sukurti bendrą Sąjungos PSŠ pertvarkymo instituciją, taip pat
b) aptariamos Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūros, kurios galėtų atlikti bendros Sąjungos PSŠ pertvarkymo institucijos pareigas, ir įvertinamas jų tinkamumas.
Jei bendra Sąjungos PSŠ priežiūros institucija įsteigiama iki šios ataskaitos pateikimo arba, jei ataskaitoje padaroma išvada, kad Sąjungos PSŠ priežiūros sistema yra pakankamai integruota, kad su ja derėtų bendra PSŠ pertvarkymo institucija, Komisija pateikia pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą, kad būtų sukurta bendra PSŠ pertvarkymo institucija arba, atitinkamu atveju, pavesti Sąjungos PSŠ pertvarkymą bet kuriai tinkamai Sąjungos institucija, įstaigai ar agentūrai.
83 straipsnisĮsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo [LB: prašom įrašyti datą, nurodytą Direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES, 9 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje].
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
PRIEDAS
A SKIRSNISGaivinimo planams taikomi reikalavimai
1. Gaivinimo plane:
1) nenumatoma galimybės pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama ar ją gauti;
2) atsižvelgiama į visų suinteresuotųjų šalių, kurioms to plano įgyvendinimas gali daryti poveikį, interesus;
3) užtikrinama, kad tarpuskaitos narių pozicijos PSŠ atžvilgiu būtų ribojamos.
PSŠ parengia tinkamus mechanizmus, užtikrinančius susietų FRI ir suinteresuotųjų šalių, kurioms teks padengti nuostolius, patirti sąnaudas ar prisidėti sprendžiant likvidumo problemas, jeigu gaivinimo planas būtų įgyvendinamas to plano rengimo metu, dalyvavimą.
▌
B SKIRSNISInformacija, kurios pertvarkymo institucijos gali reikalauti iš PSŠ pertvarkymo planams rengti ir prižiūrėti
Pertvarkymo institucijos gali reikalauti, kad pertvarkymo planams rengti ir prižiūrėti institucijos pateiktų bent šią informaciją:
2) išsamų PSŠ organizacinės struktūros aprašą, įskaitant visų juridinių asmenų sąrašą;
3) tiesioginių vertybinių popierių savininkų tapatybę ir kiekvieno juridinio asmens balsavimo teisių ir balsavimo teisės nesuteikiančių teisių dalį;
4) kiekvieno juridinio asmens vietą, įsisteigimo jurisdikciją, licencijavimą ir aukščiausią vadovybę;
5) PSŠ ypatingos svarbos veiklos ir pagrindinių verslo linijų schemą, įtraukiant tokios veiklos ir verslo linijų balanso informaciją pagal konkrečius juridinius asmenis;
6) išsamų PSŠ sudedamųjų dalių ir visų jos juridinių asmenų verslo veiklos aprašą, išdėstomą bent jau pagal paslaugų rūšis ir atitinkamas kiekio, kurio tarpuskaita atlikta, atvirų pozicijų, pradinės garantinės įmokos, kintamosios garantinės įmokos srautų, įsipareigojimų neįvykdymo fondų ir visų susijusių vertinimo teisių ar kitų gaivinimo veiksmų, susijusių su tokiomis verslo linijomis, sumas;
7) informaciją apie PSŠ ir jos juridinių asmenų kapitalą ir išleistas skolos priemones;
8) subjektų, iš kurių PSŠ yra gavusi įkaitus ir kuriems yra pateikusi įkaitus, tapatybes, nurodant, kokiu pavidalu (nuosavybės perdavimas ar užtikrinimo teisė) tie įkaitai buvo gauti ar pateikti ir asmenį, kuris įkaitus laiko, taip pat abiem atvejais nurodant jurisdikcijas, kurioms priklauso įkaitas;
9) PSŠ ir jos juridinių asmenų nebalansinių pozicijų aprašą, susiejant su ypatingos svarbos veikla ir pagrindinėmis verslo linijomis;
10) reikšmingas PSŠ apsidraudimo pozicijas, susiejant su atskirais juridiniais asmenimis;
11) susijusias pozicijas ir PSŠ tarpuskaitos narių svarbą, taip pat pagrindinių PSŠ tarpuskaitos narių žlugimo poveikio analizę;
12) visas sistemas, kuriose PSŠ vykdo daug ar didelės vertės prekybos sandorių, susiejant su PSŠ juridiniais asmenimis, ypatingos svarbos veikla ir pagrindinėmis verslo linijomis;
13) kiekvieną mokėjimo, tarpuskaitos ar atsiskaitymo sistemą, kurioje PSŠ tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja, susiejant su PSŠ juridiniais asmenimis, ypatingos svarbos veikla ir pagrindinėmis verslo linijomis;
(14) išsamų pagrindinių valdymo informacinių sistemų sąrašą ir aprašą, įtraukiant rizikos valdymo, apskaitos, finansų ir reguliavimo ataskaitų teikimo sistemas, kuriomis naudojasi PSŠ, susiejant su PSŠ juridiniais asmenimis, ypatingos svarbos veikla ir pagrindinėmis verslo linijomis;
15) 13 punkte nurodytų sistemų savininkų tapatybę, su tomis sistemomis susijusius susitarimus dėl paslaugų lygio, programinę įrangą ir sistemas ar licencijas, susiejant su jų juridiniais asmenimis, ypatingos svarbos veikla ir pagrindinėmis verslo linijomis;
16) juridinius subjektus ir schemą, parodant įvairių juridinių asmenų tarpusavio sąsajas ir priklausomumą, kaip antai:
– bendrą arba pasidalijamąjį personalą, įrenginius ir sistemas;
– kapitalo, finansavimo ar likvidumo tvarką;
– esamos ar nepaprastosios padėties kredito pozicijas;
– susitarimus dėl priešpriešinių garantijų, priešpriešinių įkaitų tvarką, priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostatas ir susijusių įmonių užskaitos tvarką;
– rizikos perdavimą ir kompensacinės prekybos susitarimus; susitarimus dėl paslaugų lygio;
17) kiekvieno juridinio asmens kompetentingą ir pertvarkymo institucijas, jei skiriasi nuo paskirtųjų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 22 straipsnį ir šio reglamento 3 straipsnį;
18) valdybos narį, atsakingą už informacijos, būtinos PSŠ pertvarkymo planui parengti, teikimą, ir asmenis, atsakingus už skirtingus juridinius asmenis, ypatingos svarbos veiklą ir pagrindines verslo linijas (jei tai ne tas pats asmuo);
19) PSŠ įdiegtas priemones, kuriomis užtikrinama, kad pertvarkymo atveju pertvarkymo institucija turėtų visą būtiną informaciją, nustatytą pačios pertvarkymo institucijos, kad ji galėtų įgyvendinti pertvarkymo priemones ir įgaliojimus;
20) visus susitarimus, kuriuos PSŠ ir jos juridiniai asmenys yra sudarę su trečiaisiais asmenimis ir kurie gali būti nutraukti institucijoms priėmus sprendimą taikyti pertvarkymo priemonę, ir tai, ar nutraukimo pasekmės gali turėti įtakos pertvarkymo priemonės taikymui;
21) likvidumo šaltinių, kurie gali būti panaudoti pertvarkymui remti, aprašą;
22) informaciją apie turto suvaržymus, likvidų turtą, nebalansinę veiklą, apsidraudimo strategijas ir registravimo praktiką.
C SKIRSNISDalykai, į kuriuos pertvarkymo institucija privalo atsižvelgti vertindama sėkmingo PSŠ pertvarkymo galimybę
Vertindama sėkmingo PSŠ pertvarkymo galimybę, pertvarkymo institucija įvertina šiuos dalykus:
23) kokiu mastu PSŠ gali pagrindines verslo linijas ir ypatingos svarbos veiklą susieti su juridiniais asmenimis;
24) kokiu mastu teisinės ir įmonės struktūros suderintos su pagrindinėmis verslo linijomis ir ypatingos svarbos veikla;
25) kokiu mastu yra sukurtos struktūros, kuriomis užtikrinami pakankami personalo, infrastruktūros, finansavimo, likvidumo ir kapitalo ištekliai pagrindinėms verslo linijoms bei ypatingos svarbos veiklai remti ir vykdyti;
26) kokiu mastu PSŠ sudaryti paslaugų susitarimai yra visiškai įgyvendintini PSŠ pertvarkymo atveju;
27) kokiu mastu PSŠ valdymo struktūra yra tinkama siekiant valdyti PSŠ vidaus politiką, susijusią su susitarimais dėl paslaugų lygio, ir užtikrinti jos laikymąsi;
28) kokiu mastu PSŠ yra įdiegusi pagal susitarimą dėl paslaugų lygio numatytų paslaugų perleidimo tretiesiems asmenims procesą ypatingos svarbos funkcijų ar pagrindinių verslo linijų atskyrimo atveju;
29) kokiu mastu įdiegti nenumatytų atvejų planai ir priemonės, kuriais būtų užtikrinama nuolatinė galimybė naudotis mokėjimo ir atsiskaitymo sistemomis;
30) koks yra valdymo informacinių sistemų pakankamumas užtikrinant, kad pertvarkymo institucijos galėtų rinkti tikslią ir išsamią informaciją apie pagrindines verslo linijas ir ypatingos svarbos veiklą, kad būtų galima sparčiau priimti sprendimus;
31) koks yra valdymo informacinių sistemų gebėjimas bet kuriuo metu, net sparčiai besikeičiančiomis sąlygomis, teikti informaciją, būtiną veiksmingam PSŠ pertvarkymui užtikrinti;
32) kokiu mastu PSŠ yra testavusi savo valdymo informacines sistemas taikydama pertvarkymo institucijos apibrėžtus nepalankiausių sąlygų scenarijus;
33) kokiu mastu PSŠ gali užtikrinti savo valdymo informacinių sistemų veikimo tęstinumą poveikį patiriančios PSŠ ir naujos PSŠ atžvilgiu tais atvejais, kai ypatingos svarbos veikla ir pagrindinės verslo linijos yra atskirtos nuo likusios veiklos ir verslo linijų;
34) kai PSŠ naudojasi grupės subjektų tarpusavio garantijomis arba dėl jų patiria riziką, kokiu mastu tos garantijos yra suteikiamos rinkos sąlygomis ir kiek atsparios su jomis susijusios rizikos valdymo sistemos;
35) kai PSŠ yra kompensacinių sandorių dalyvė, kokiu mastu tie sandoriai vykdomi rinkos sąlygomis ir kokiu mastu atsparios su ta sandorių praktika susijusios rizikos valdymo sistemos;
36) kokiu mastu dėl bet kurių grupės subjektų tarpusavio garantijų naudojimo ar kompensacinių registravimo sandorių didėja neigiamo poveikio plitimas grupėje;
37) kokiu mastu PSŠ teisinė struktūra kliudo taikyti pertvarkymo priemones dėl juridinių asmenų skaičiaus, grupės struktūros sudėtingumo ar sunkumų verslo linijas priskiriant grupės subjektams;
38) kai taikytina, kokiu mastu PSŠ pertvarkymas gali turėti neigiamų pasekmių kitai jos grupės daliai;
39) ar yra sudarytų susitarimų dėl paslaugų lygio ir ar jie patikimi;
40) ar trečiųjų valstybių institucijos turi pertvarkymo priemonių, būtinų Sąjungos pertvarkymo institucijų vykdomiems pertvarkymo veiksmams remti, ir koks yra Sąjungos ir trečiųjų valstybių institucijų koordinuojamų veiksmų mastas;
41) kokia galimybė naudoti pertvarkymo priemones taip, kad būtų įvykdyti pertvarkymo tikslai, atsižvelgiant į turimas priemones ir PSŠ struktūrą;
42) visi konkretūs reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti siekiant išleisti naujas nuosavybės priemones, kaip nurodyta 33 straipsnio 1 dalyje;
43) PSŠ, turinčių pagal kitą jurisdikciją įsteigtų tarpuskaitos narių arba sudarytų susitarimų dėl įkaito, atveju – kokie susitarimai ir priemonės galėtų apsunkinti pertvarkymą;
44) ar įmanoma naudoti pertvarkymo priemones taip, kad būtų įvykdyti pertvarkymo tikslai, atsižvelgiant į galimą poveikį tarpuskaitos dalyviams, kitoms sandorio šalims ir darbuotojams bei veiksmus, kurių gali imtis trečiųjų valstybių institucijos;
45) kokiu mastu galima adekvačiai įvertinti PSŠ pertvarkymo poveikį finansų sistemai ir pasitikėjimui finansų rinka;
46) kokiu mastu PSŠ pertvarkymas galėtų turėti didelių tiesioginių ar netiesioginių neigiamų pasekmių finansų sistemai, pasitikėjimui rinka ar ekonomikai;
47) kokiu mastu būtų galima užkirsti kelią neigiamo poveikio plitimui į kitas PSŠ ar finansų rinkas naudojantis pertvarkymo priemonėmis ir įgaliojimais;
48) kokiu mastu PSŠ pertvarkymas galėtų daryti reikšmingą poveikį mokėjimo ar atsiskaitymo sistemų veikimui.
- [1] OL C 372, 2017 11 1, p. 6.
- [2] OL C 209, 2017 6 30, p. 28.
- [3] * Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
- [4] OL C ..., ..., p. ... .
- [5] OL C 209, 2017 6 30, p. 28.
- [6] OL C 372, 2017 11 1, p. 6.
- [7] 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).
- [8] 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).
- [9] 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).
- [10] 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).
- [11] 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).
- [12] 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL L 168, 2002 6 27, p. 43).
- [13] 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).
- [14] 2013 m. gegužės 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 876/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl pagrindinių sandorio šalių kolegijų techninių reguliavimo standartų (OL L 244, 2013 9 13, p. 19).
- [15] 2016 m. kovo 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) …/..., kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES dėl techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomas gaivinimo planų, pertvarkymo planų ir grupių pertvarkymo planų turinys, minimalūs kriterijai, kuriuos kompetentinga institucija turi įvertinti nagrinėdama gaivinimo planus ir grupių gaivinimo planus, grupių finansinės paramos sąlygos, reikalavimai nepriklausomiems vertintojams, nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų pripažinimas sutartyse, pranešimo reikalavimų ir pranešimo apie sustabdymą procedūros bei turinys ir pertvarkymo kolegijų veiklos funkcijos, C(2016) 1691 final [Pastaba Leidinių biurui: prašom įrašyti deleguotojo reglamento numerį.].
- [16] 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).
- [17] 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL L 184, 2001 7 6, p. 1).
- [18] 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38). OL:
ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistema |
||||
|
Nuorodos |
COM(2016)0856 – C8-0484/2016 – 2016/0365(COD) |
||||
|
Pateikimo Europos Parlamentui data |
28.11.2016 |
|
|
|
|
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ECON 13.2.2017 |
|
|
|
|
|
Nuomonę teikiantys komitetai Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ITRE 13.2.2017 |
JURI 13.2.2017 |
|
|
|
|
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data |
ITRE 12.1.2017 |
JURI 25.1.2017 |
|
|
|
|
Pranešėjai Paskyrimo data |
Jakob von Weizsäcker 15.12.2016 |
Kay Swinburne 15.12.2016 |
|
|
|
|
Svarstymas komitete |
23.11.2017 |
|
|
|
|
|
Priėmimo data |
24.1.2018 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
49 3 6 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, David Coburn, Esther de Lange, Markus Ferber, Jonás Fernández, Sven Giegold, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Barbara Kappel, Wajid Khan, Wolf Klinz, Philippe Lamberts, Werner Langen, Paloma López Bermejo, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Gabriel Mato, Costas Mavrides, Bernard Monot, Caroline Nagtegaal, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Martin Schirdewan, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Kay Swinburne, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Jakob von Weizsäcker, Lieve Wierinck, Marco Zanni |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Enrique Calvet Chambon, Matt Carthy, Herbert Dorfmann, Thomas Mann, Emmanuel Maurel, Luigi Morgano |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Edward Czesak, Manolis Kefalogiannis, Helga Stevens, Rainer Wieland |
||||
|
Pateikimo data |
31.1.2018 |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
|
49 |
+ |
|
|
ALDE |
Enrique Calvet Chambon, Wolf Klinz, Caroline Nagtegaal, Ramon Tremosa i Balcells, Lieve Wierinck |
|
|
ECR |
Edward Czesak, Bernd Lucke, Stanisław Ożóg, Pirkko Ruohonen-Lerner, Helga Stevens, Kay Swinburne |
|
|
ENF |
Barbara Kappel |
|
|
PPE |
Burkhard Balz, Herbert Dorfmann, Markus Ferber, Brian Hayes, Danuta Maria Hübner, Manolis Kefalogiannis, Werner Langen, Ivana Maletić, Thomas Mann, Fulvio Martusciello, Gabriel Mato, Luděk Niedermayer, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Anne Sander, Tom Vandenkendelaere, Rainer Wieland, Esther de Lange |
|
|
S&D |
Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Jonás Fernández, Roberto Gualtieri, Cătălin Sorin Ivan, Wajid Khan, Olle Ludvigsson, Emmanuel Maurel, Costas Mavrides, Luigi Morgano, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Paul Tang, Jakob von Weizsäcker |
|
|
Verts/ALE Group |
Sven Giegold, Philippe Lamberts, Molly Scott Cato, Ernest Urtasun |
|
|
3 |
- |
|
|
EFDD |
David Coburn |
|
|
ENF |
Bernard Monot, Marco Zanni |
|
|
6 |
0 |
|
|
EFDD |
Marco Valli |
|
|
ENF |
Gerolf Annemans |
|
|
GUE/NGL |
Matt Carthy, Paloma López Bermejo, Dimitrios Papadimoulis, Martin Schirdewan |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė