PRANEŠIMAS dėl sanglaudos politikos ir teminio tikslo „tvaraus transporto skatinimas ir silpnųjų vietų pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas“ (Bendrųjų nuostatų reglamento 9 straipsnio 7 punktas) įgyvendinimo
4.4.2018 - (2017/2285(INI))
Regioninės plėtros komitetas
Pranešėjas: Andrey Novakov
AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA
Dešimtmečius ES sanglaudos politika yra labiausiai pastebima Europos pridėtinę vertę kurianti priemonė. Investicijos iš ES biudžeto ne tik padeda įgyvendinti ilgalaikius Sąjungos tikslus, bet ir daro poveikį visiems piliečiams, vietos bendruomenėms ir įmonėms. Sėkmingi sanglaudos politikos įgyvendinimo vietos lygmeniu pavyzdžiai padėjo užtikrinti patikimumą ir matomumą.
Investicijas į transporto infrastruktūrą pagal teminį tikslą „tvaraus transporto skatinimas ir silpnųjų vietų pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas“ galima priskirti prie akivaizdžiausių sanglaudos politikos rezultatų – tai padeda pašalinti įvairius visoje ES dėl atotrūkio atsirandančius skirtumus ir kurti tvirtą bendrąją rinką siekiant užtikrinti Europos konkurencingumą.
Šis pranešimas parengtas vadovaujantis Bendrųjų nuostatų reglamento 9 straipsnio 7 punktu, jo tikslas – įvertinti pasiektus rezultatus, apžvelgti iššūkius ir aptarti laikotarpį po 2020 m. Pastarasis aspektas yra ypač svarbus, turint omenyje rengiamą pasiūlymą dėl DFP, vėliau vyksiančias derybas ir kitam programavimo laikotarpiui taikytiną reguliavimo sistemą.
Investicijų rezultatai ir poveikis 2007–2013 m.
Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T, SESV 170–172 straipsniai) tikslas – sukurti integruotą daugiarūšio transporto tinklą, sudarantį sąlygas žmonėms ir prekėms greitai ir paprastai judėti visoje ES. Kaip nurodyta išsamiame iniciatyvų rinkinyje „Judi Europa“, tai padeda siekti konkurencingo, susietojo ir netaršaus judumo visiems Europos piliečiams.
2013 m. (Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013) Europos Sąjunga parengė naują TEN-T politiką, kurios pagrindinė ypatybė – sistemingai taikomas visą Europą aprėpiančio tinklo naudojimu grindžiamas požiūris. Pagal šią politiką buvo nustatytos prioritetinės veiksmų sritys, visų pirma tarpvalstybinėse atkarpose. Ja taip pat siekiama spręsti su infrastruktūros skirtumais ir netinkama sąveika susijusius klausimus, gerinti daugiarūšio transporto jungtis, mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir daugiau dėmesio skirti ryšiams su trečiosiomis šalimis. Tačiau, turint omenyje, kad pagal 2007–2013 m. finansinę perspektyvą programai TEN-T buvo skirta 8,013 mlrd. EUR, bendro finansavimo normos (ne daugiau kaip 30 proc. biudžeto projekto infrastruktūros darbams ir 50 proc. – tyrimams) buvo nepakankamos, ypač šalyse, kuriose infrastruktūra yra prastesnės kokybės.
Be to, 2007–2013 m. laikotarpiu visose 27 ES valstybėse narėse investicijoms į transporto infrastruktūrą iš viso skirta 81 mlrd. EUR, o tai sudaro beveik trečdalį (31 proc.) visos Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo skirtos paramos sumos. Daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) šios sumos atiteko naujausioms narėms (12 ES valstybių narių skirta 55,6 mlrd. EUR), kuriose nustatytas didžiausias investicijų į transporto infrastruktūrą poreikis. Tai reiškia, kad iš 309 veiksmų programų, dėl kurių buvo vedamos derybos su Europos Komisija (dėl ERDF ir Sanglaudos fondo), 238 buvo numatyta parama transporto sektoriui. Dauguma šių veiksmų programų buvo įgyvendintos nacionaliniu lygmeniu (joms skirta parama sudarė 67 proc. iš viso skirtų lėšų). Naudojantis šia parama buvo nutiesta 4 900 km naujų kelių ir 28 000 km kelių buvo rekonstruoti (šie darbai daugiausia buvo atliekami naujausiose valstybėse narėse), įrengta 1 100 km naujų geležinkelio linijų ir atnaujinta 3 900 km geležinkelio linijų (2 600 km iš įrengtų ar atnaujintų linijų yra TEN-T tinkle). Tai padėjo užtikrinti susisiekimą keliais dar 8,2 mln. piliečių ir sutrumpinti kelionės laiką.
Verta paminėti daugybę gerų su 2007–2013 m. laikotarpiu transporto sektoriuje vykdytomis Europos investicijomis susijusių pavyzdžių – užbaigtas Trakijos greitkelis nuo Sofijos iki Juodosios jūros uosto Burgaso, sujungiantis sostinę (ekonominės veiklos centrą) su didžiausiu uostu ir turintis itin didelę reikšmę Bulgarijos ekonomikos vystymuisi; Lenkijos geležinkelio linijos E30/C-E 30 atkarpos Krokuva–Žešuvas atnaujinimas; valstybinio kelio Rumunijoje DN6 Aleksandrija – Krajova rekonstrukcija, Bėgių atnaujinimas Čekijoje nuo Voticės iki Benešovo prie Prahos, Leipcigo miesto geležinkelio tunelis (5 ir 6 moduliai) Vokietijoje, ir daug kitų pavyzdžių.
Pažanga 2014–2020 m. laikotarpiu
Palyginti su 2007–2013 m. TEN-T programa, pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) Transporto programą 2014–2020 m. laikotarpiu daugiau lėšų skiriama jau įpusėjusiems projektams, darbams arba mišriems projektams (kai derinami tyrimai ir darbai). Infrastruktūros projektams pagal EITP skyrus 24,05 mlrd. EUR finansavimą, vienam Europos Sąjungos piliečiui tenkantis transporto finansavimas siekia 47 EUR. Iš 20 didžiausių projektų, finansuojamų pagal 2014–2015 m. EIPT kvietimus teikti pasiūlymus, 79 proc. sudaro geležinkelio projektai.
Tuo tarpu 2014–2020 m. laikotarpiu suplanuotiems transporto projektams iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) numatyta skirti maždaug 70 mlrd. EUR: 35,6 mlrd. EUR transportui iš Sanglaudos fondo ir 34,5 mlrd. EUR transportui iš Europos regioninės plėtros fondo. Nepaisant to, kad programavimo laikotarpio programos buvo pradedamos įgyvendinti lėtai, didelio neigiamo poveikio investicijoms į transporto infrastruktūrą tai neturėjo. Tačiau vykdant investicijas, kurioms naudojamos Sanglaudos fondo lėšos, kelių transporto sektoriuje padaryta kur kas didesnė pažanga nei geležinkelio sektoriuje. Iš planuotų rekonstruoti 9 647 km kelių sprendimas jau priimtas dėl 1 973 km kelių; iš suplanuotų naujų 3 103 km kelių sprendimas jau priimtas dėl 1 195 km kelių. Tuo tarpu investicijų geležinkelio sektoriuje statistika yra kitokia – iš planuotų rekonstruoti 7 052 km geležinkelio bėgių sprendimas jau priimtas dėl 982 km geležinkelio bėgių; iš suplanuotų naujų 628 km geležinkelio bėgių sprendimas priimtas tik dėl 16 km geležinkelio bėgių.
Su transporto infrastruktūra susiję iššūkiai
Visoje ES infrastruktūros kokybė yra skirtinga. Ją būtina atnaujinti ir prižiūrėti. Reikiamas finansavimas turi būti skiriamas tiek iš viešojo, tiek iš privačiojo sektorių. Tikimasi, kad iki 2050 m. krovinių transporto mastas išaugs 80 proc., o keleivių transporto – daugiau nei 50 proc. Dėl trūkstamų jungčių ir esamų silpnųjų vietų sudaromos didelės kliūtys eismo srautams. Turint omenyje, kad judumas priklauso nuo infrastruktūros, būtina užtikrinti, kad rytinėje ir vakarinėje ES dalyse būtų sukurta vienoda infrastruktūra. Priešingu atveju, kyla rizika, kad ir toliau bus juntamos visos neigiamos pasekmės ekonomikai, pramonei ir visuomenei, visų pirma susijusios su perkrova, mirtimis keliuose, poveikiu aplinkai ir kt.
Perkrova turi įtakos tiek kelių, tiek oro eismui, o Europoje patiriamos su tuo susijusios sąnaudos siekia apie 1 proc. metinio BVP. Padėtis dar labiau blogės, nes numatoma, kad tiek krovinių, tiek keleivių transporto mastas didės. Kartu mirčių dėl nelaimingų atsitikimų keliuose skaičius visoje ES ilgainiui smarkiai mažėjo – per pastaruosius septynerius metus beveik 40 proc.
Tačiau vis dar reikia skatinti iki 2050 m. pereiti prie netaršaus ekologiško transporto, nes ES turi sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį bent 60 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, jeigu ketiname užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 2 ºC. Be to, nepaisant gerėjančio energijos vartojimo efektyvumo, transporto sektorius vis dar priklausomas nuo naftos, kuri naudojama 96 proc. šio sektoriaus energijos poreikių patenkinti.
Kitas didelis iššūkis yra vis didėjantis išorės investuotojų susidomėjimas Europos transporto tinklu ir būtinybė skubiai imtis Europos lygmens veiksmų, siekiant užtikrinti, kad dėl transporto sektoriaus pokyčių būtų tariamasi kartu su mūsų partneriais, o ne priimami sprendimai kitose pasaulio šalyse.
Su ES investicijomis į transporto infrastruktūrą susiję iššūkiai
ES investicijos į materialiąją infrastruktūrą padeda užtikrinti Sąjungos matomumą ir patikimumą vietos lygmeniu. Infrastruktūros vystymas turi atitikti numatomą Europos transporto poreikio didėjimą. Manoma, kad iki 2030 m. dėl to bus patiriamos 1,5 trln. EUR sąnaudos. Be to, Komisijos skaičiavimais, iki 2020 m. reikės maždaug 500 mlrd. EUR, kad būtų galima užbaigti kurti vien tik transeuropinį tinklą, o maždaug pusės šios sumos reikia pagrindinėms silpnosioms vietoms pašalinti. Nors iš ES biudžeto Europos infrastruktūrai skiriamas didelis finansavimas, didžiąją dalį lėšų projektams finansuoti vis tik skiria valstybės narės.
Pirma, turint omenyje, kad laikotarpiu po 2020 m. Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Sanglaudos fondas turės didelę reikšme, reikia prisiimti didelius biudžetinius ir įgyvendinimo įsipareigojimus, siekiant įvykdyti ES užmojus, susijusius su transporto infrastruktūra regionuose, kuri yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir plėtrą. Šiuo metu užmojams ir investicijoms įgyvendinti reikalingų lėšų sąmatos vėl viršija turimus išteklius.
Antra, labai reikia gerinti veiklos rodiklius. Norint užtikrinti, kad transporto sektorius pasaulinėje rinkoje išliktų konkurencingas ir neatsiliktų nuo su transportu susijusios technologinės pažangos, 2014–2020 m. laikotarpiu pagal programą „Horizontas 2020“ nepakanka skirti 6,3 mlrd. EUR biudžeto pažangiam, ekologiškam ir integruotam transportui.
Trečia, taip pat yra tam tikrų trūkumų, susijusių su projektų planų veiksmingumu. Tarp šių trūkumų – atsilikimas nuo grafiko dėl ypatingo sudėtingumo, finansavimo ir (arba) finansinių garantijų trūkumo, nepakankamo koordinavimo, administracinės naštos valdymo institucijoms ir naudos gavėjams bei rangovams, projekto rengimo ir planavimo, taip pat reglamentavimo suvaržymų.
Be to, Europos investicijų banko (EIB) teikiamos paskolos suma paprastai negali viršyti 50 proc. projekto investicijų, o tokios sumos gali nepakakti dideliems strateginiams projektams tose šalyse, kuriose investicijos į transporto sektorių labiausiai reikalingos; Tuo pat metu valstybėse narėse vis dar nevienodu mastu taikomos finansinės priemonės, organizuojama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ir įgyvendinama įvairių rūšių finansavimo sąveika, o tai turi neigiamos įtakos jų pažangai. Dabartinės su parama susijusios paslaugos vietos lygmeniu nėra teikiamos veiksmingai, kad būtų galima spręsti tuos su priemonių taikymo mastu susijusius trūkumus.
Galiausiai neturėtų būti rengiama viena investavimo Europos regionuose strategija, nes kai kuriais atvejais dėl statistinių nuokrypių daugybė regionų gali nebeatitikti finansavimo reikalavimų dėl ekonomiškai stiprių metropolinių centrų įtraukimo į dabartinę NUTS2 klasifikaciją. Kai kuriose valstybėse narėse NUTS2 tipologija nesutampa su regioninio valdymo struktūra, o dėl to kyla planavimo ir įgyvendinimo sunkumų.
Europoje taip pat būtina siekti, kad TEN-T tinklas veiktų tinkamai ir būtų išnaudojamos visos jo teikiamos galimybės, užtikrinant jo užbaigimą ir visapusišką pasienio regionų junglumą. Šiame etape konsultacinei pagalbai ir gebėjimų stiprinimui projektų lygmeniu galiojančios priemonės netaikomos. Dabar būtina kuo skubiau imtis ekonomikos rėmimo ir užimtumo didinimo veiksmų mūsų pasienio regionuose.
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl sanglaudos politikos ir teminio tikslo „tvaraus transporto skatinimas ir silpnųjų vietų pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas“ (Bendrųjų nuostatų reglamento 9 straipsnio 7 punktas) įgyvendinimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į sanglaudos politiką ir teminį tikslą „tvaraus transporto skatinimas ir silpnųjų vietų pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas“ (Bendrųjų nuostatų reglamento 9 straipsnio 7 punktas)[1],
– atsižvelgdamas į Bendrųjų nuostatų reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnį dėl finansinių priemonių, kurioms remti gali būti naudojami Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai)[2],
– atsižvelgdamas į Europos regioninės plėtros fondo reglamento (ES) Nr. 1301/2013 5 straipsnio 7 punktą dėl tvaraus transporto skatinimo ir silpnųjų vietų pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimo[3],
– atsižvelgdamas į Sanglaudos fondo reglamento (ES) Nr. 1300/2013 4 straipsnio d punktą dėl tvaraus transporto skatinimo ir silpnųjų vietų pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimo[4],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES[5],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010[6],
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013 dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“[7],
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl mažiau išsivysčiusių regionų ES[8],
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Europos Sąjungos atokiausių regionų sanglaudos ir plėtros skatinimas. SESV 349 straipsnio taikymas“[9],
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją „Tinkamas Europos regionų finansavimo priemonių derinys: finansinių priemonių ir subsidijų balansavimas ES sanglaudos politikoje“[10],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl 2011 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos įgyvendinimo. Rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai tvaraus judumo link[11],
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl būsimosios transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politikos[12],
– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 9 d. Komisijos septintąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Mano regionas, mano Europa, mano ateitis“ (COM(2017)0583),
– atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (COM(2018)0065),
– atsižvelgdamas į 2017m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623),
– atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ (COM(2017)0534),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas“ (COM(2013)0913),
– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),
– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 28 d. Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),
– atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 4 d. Komisijos žaliąją knygą „TEN-T politikos peržiūra. Siekiant geriau integruoto transeuropinio transporto tinklo įgyvendinant bendrąją transporto politiką“ (COM(2009)0044),
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisijos apibendrinamąją ataskaitą „2007–2013 m. sanglaudos politikos programų ex post vertinimas, ypatingą dėmesį skiriant Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF) ir Sanglaudos fondui (SF)“ (1DP),
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Komisijos apibendrinamąją ataskaitą „ Regioninės plėtros tendencijos ES. 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų ex post vertinimas, ypatingą dėmesį skiriant Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF) ir Sanglaudos fondui (SF)“ (1DP),
– atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės mėn. Komisijos galutinę ataskaitą „5 DARBŲ PAKETAS: 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų ex post vertinimas, ypatingą dėmesį skiriant Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF) ir Sanglaudos fondui (SF)“,
– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 10 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Konkurencingumas mažas pajamas gaunančiuose ir lėto augimo regionuose. Atsiliekančių regionų ataskaita“ (SWD(2017)0132,
– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 4 d. Komisijos darbinį dokumentą „Konsultacijos dėl transeuropinio transporto tinklo politikos ateities“ (COM(2010) 0212),
– atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2016 m. tarpinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitą;
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato B teminio skyriaus (Struktūrinė ir sanglaudos politika) užsakytą 2016 m. kovo mėn. paskelbtą tyrimą „Keičiasi ne tik transportas, bet ir pasaulis“,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato B teminio skyriaus (Struktūrinė ir sanglaudos politika) užsakytą 2010 m. sausio mėn. paskelbtą tyrimą „Keičiasi ne tik transportas, bet ir pasaulis“,
– atsižvelgdamas į 2016 m. Eurostato statistikos žinyną „Energijos, transporto ir aplinkos rodikliai. 2016 m. redakcija“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą bei 3 priedą,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0136/2018),
A. kadangi paramą telkiant pagal temas, siekiant didinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) veiksmingumą ir remti regionų pastangas įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, didžiausias dėmesys buvo tikslingai skiriamas investicijoms pagal 7 teminį tikslą, susijusį su transporto infrastruktūros kokybės gerinimu, įskaitant veiksmingą esamos infrastruktūros naudojimą;
B. kadangi Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) parama teikiama tiek TEN-T tinklui, tiek už TEN-T tinklo ribų esančiai regioninio ir vietos transporto infrastruktūrai vystyti, visų pirma mažiau išsivysčiusiose valstybėse narėse ir regionuose, kur vis dar būtina įdėti nemažai pastangų, kad būtų užbaigtos trūkstamos jungtys, pašalinti trukdžiai ir modernizuoti riedmenys;
C. kadangi transporto sektorius ir šio sektoriaus infrastruktūra yra svarbiausi ir esminiai bet kurios šalies vystymosi ir valstybių narių gyventojų gerovės veiksniai – dėl to transporto sektorius lieka pagrindine investicijų sritimi, kuri padeda siekti didesnio augimo, konkurencingumo ir vystymosi stiprinant kiekvieno ES regiono ekonominį potencialą, taip skatinant ekonominę ir socialinę sanglaudą, remiant vidaus rinką ir kartu puoselėjant sanglaudą, integraciją ir socialinę bei ekonominę įtrauktį, kovojant su pusiausvyros tarp regionų nebuvimu, palengvinant prieigą prie paslaugų ir mokymų atokiausiuose regionuose, kuriuose šiuo metu rizikuojama netekti gyventojų, bei stiprinant įmonių kūrimo ir vystymo tinklus;
D. kadangi 2007–2013 m. laikotarpiu į transporto infrastruktūrą investuota 81 mlrd. EUR, t. y. beveik trečdalis (31 proc.) ESI fondų; kadangi didžiausias investicijų į transporto infrastruktūrą poveikis konkrečiau yra ypač akivaizdus Centrinėje ir Rytų Europoje, kur buvo skirta 69 proc. viso transporto sektoriui skirto finansavimo;
E. kadangi pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, kuriai būdinga didėjanti ESI fondų ir EITP biudžetų; kadangi nepaisant neigiamo paskutinės ekonomikos ir finansų krizės poveikio ir uždelsto programų įgyvendinimo, didelio poveikio investicijoms į transporto infrastruktūrą tai neturėjo; kadangi investicijos į ES transporto infrastruktūrą yra viena iš politikos sričių, kuriančių didžiausią ES pridėtinę vertę dėl, inter alia, bendrojoje rinkoje jaučiamo netiesioginio poveikio, kuris padeda užtikrinti, kad grynąją investicijų naudą gautų visos valstybės narės;
F. kadangi sėkmingais projektų kelių, geležinkelio ir uostų srityje, finansuojamų iš ES biudžeto pavyzdžiais prisidedama prie ekonomikos, pramonės, eksporto, turizmo, prekybos, darbo vietų kūrimo, regionų atgaivinimo ir gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos pakeitimo; kadangi esama ES pridėtinės vertės sukūrimo pavyzdžių, kaip antai geležinkelio linijos E30/C-E30 nuo Žešuvo iki Krokuvos modernizavimas Lenkijoje, geležinkelio linija nuo Sofijos iki Plovdivo Bulgarijoje, geležinkelio tunelis Leipcigo mieste (5 ir 6 moduliai) Vokietijoje, bėgių atnaujinimas nuo Voticės iki Benešovo prie Prahos Čekijos Respublikoje, Talino Ilemistės jungties rekonstrukcija Estijoje arba valstybinio kelio Rumunijoje DN6 Aleksandrija – Krajova rekonstrukcija, nacionalinių kelių eismo DN6 nuo Viduržemio jūros iki Krajovos Rumunijoje, greitasis geležinkelis Valensija – Mursija Ispanijoje arba užbaigtas Trakijos greitkelis nuo Sofijos iki Juodosios jūros uosto Burgaso, ketvirtoji Budapešto metro linija Vengrijoje arba Sofijos metro linijos Bulgarijoje ir daugelis kitų;
G. kadangi TEN-T tinklas ir transporto infrastruktūra, kaip antai keliai, greitųjų geležinkelių investicijos, vandens keliai ir oro transportas, yra ES prioritetinės sritys ir jeigu sumažėtų Europos investicijų, spragą užpildytų padidėjusios tiesioginės užsienio investicijos (TUI), dėl kurių pelnas, mokesčiai ir darbo galimybės būtų perkeliami už ES ribų, o dėl to veikiausiai padidėtų regionų priklausomybė ir makroekonominis nestabilumas; kadangi toks procesas ilgainiui turėtų neigiamos įtakos Sąjungos veiklai regionuose ir politikai, taip pat paskatintų susiskaidymą ir atotrūkį;
H. kadangi pagrindinio tinklo koridorių vystymas apima keletą tokių neatsiejamų komponentų, kaip alternatyviųjų degalų infrastruktūra (įkrovimo įranga) bei intelektinės ir inovatyvios transporto sistemos, ir kadangi jis atlieka esminį vaidmenį sudarant sąlygas visos transporto sistemos priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti;
I. kadangi išmanūs, perspektyvūs, tvarūs ir visapusiškai tarpusavyje sujungti transporto, energetikos ir skaitmeniniai tinklai yra būtina sąlyga tam, kad būtų įgyvendinta ir tinkamai veiktų Europos bendroji rinka ir kad Europa būtų sujungta su pasauline rinka; kadangi tai yra tikrieji Europos ekonomikos našumo augimą, teritorinę sanglaudą ir piliečių gerovę užtikrinantys veiksniai;
J. kadangi labiau integruotas požiūris į investicijas transporto infrastruktūros srityje padės pašalinti kliūtis, pagerins įvairiarūšio transporto jungtis ir padidins investicijas skatinant perėjimą nuo kelių prie geležinkelių transporto, o taip pat paskatins ekologiškų transporto priemonių, pvz., elektra varomų transporto priemonių bei geležinkelių ir vandens kelių naudojimą; kadangi dėl to bus paskatinta transporto energijos šaltinių įvairovė ir ekologiškesni transporto tinklai, tuo sumažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pagerinant oro kokybę ir skatinant tolesnius veiksmus kovojant su klimato kaita;
K. kadangi transportas yra svarbi ES energetikos ir klimato politikos sudedamoji dalis ir kadangi ES minimalios atsinaujinančiosios energijos dalies tikslo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų negalima pasiekti be reikšmingo transporto indėlio;
1. atkreipia dėmesį, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), Sanglaudos fondas ir Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) turėtų ir toliau būti pagrindiniai ES šaltiniai, iš kurių būtų finansuojamos investicijos į transporto infrastruktūrą pagal teminį tikslą „tvaraus transporto skatinimas ir silpnųjų vietų pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas“ kitu programavimo laikotarpiu; siūlo, kad turint omenyje kuriamą didelę Europos pridėtinę vertę ir netiesioginį poveikį, šiais finansavimo šaltiniais galėtų ir toliau naudotis visi reikalavimus atitinkantys ES valstybių narių regionai, kas užtikrintų subalansuotą priežiūrą ir prisidėtų prie ES sanglaudos politikos įgyvendinimo;
2. pažymi, kad ES investicijų į transporto infrastruktūrą intervencinė logika turėtų ir toliau būti grindžiama gerai suderinta centralizuotai valdomų išteklių ir pagal pasidalijamąjį valdymą skirstomų lėšų šaltinių sistema, siekiant tenkinti politikos ir finansavimo poreikius; primena, kad EITP tikslas yra centralizuotai ES lygmeniu teikti pirmenybę pagrindiniams TEN-T koridoriams, įskaitant saugos, technologijų naujovių ir aplinkos apsaugos aspektus; taip pat primena, kad ERPF ir SF turi aiškų regioninį aspektą, kuris reaguoja į vietos paklausą (miestų ir priemiesčių vietovės) ir regionų ypatybes; atkreipia dėmesį į tai, kad jais remiamos jungtys su TEN-T ir judumas pasitelkiant antrinius ir tretinius transporto mazgus bei įvairiarūšius terminalus (visuotinis TEN-T tinklas); atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia subalansuotai didinti susijusius šių trijų finansavimo šaltinių biudžeto lėšų paketus, siekiant išvengti nevienodo investicijų paskirstymo skirtingais lygmenimis; ragina Komisiją palengvinti supaprastintas, laiku atliekamas ir lanksčias ESI fonų lėšų perskirstymo tarp regionų, veiklos programų ir programos krypčių pagal ESI fondus procedūras, siekiant tinkamai atsižvelgti į besikeičiančią ekonominę tikrovę ir regioninius poreikius;
3. mano, kad reikia nustatyti papildomų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir finansinių priemonių, svarbą, atsižvelgiant į jų derėjimą su ERPF ir Sanglaudos fondu ir EIB skolinimo operacijų papildomumą; pažymi, kad 2017 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės Transporto sektoriaus derinimo kvietimas taip pat buvo skirtas šioms sąveikoms stiprinti, tačiau valstybėms narėms keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir remti pajėgumus yra būtina; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ESIF turėtų padėti užtikrinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, projektų lygmeniu pritaikant finansines priemones privačiojo sektoriaus investicijoms ir nacionaliniam ir (arba) regioniniam finansavimui; pažymi, kad finansiškai naudingi infrastruktūros projektai pirmiausia turėtų būti remiami naudojantis paskolomis, ES garantijomis arba derinamomis priemonėmis, kaip ir ERPF, Sanglaudos fondų ar EITP finansavimu; tačiau, mano, kad subsidijos ir toliau turi būti pagrindinis investicijų į tvaraus viešojo transporto finansavimą šaltinis;
4. pažymi, kad prieš sudarant infrastruktūrai reikalingą biudžetą ir nustatant jos įgyvendinimo metodus reikia atlikti objektyvų ex ante kiekybinį paklausos ir būsimų poreikių vertinimą; atkreipia dėmesį, kad laikantis šių dviejų pagrindinių tinklo infrastruktūros tikslų turėtų būti sudaryta galimybė pagal ERPF ir Sanglaudos fondo tinkamumo finansuoti kriterijus įvertinti esamą paklausą teritoriniu lygmeniu; taip pat pažymi, kad transeuropinio, regioninio ir vietos transporto tinklo modeliavimas gali būti veiksmingas įrodant, kur investicijomis būtų sukurta didžiausia Europos pridėtinė vertė;
5. ragina Komisiją, siekiant skatinti tvarų transportą ir šalinti kliūtis pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse, parengti kontrolinį tinkamumo kriterijų sąrašą, kuriais būtų geriau išreikšti vietos ir regionų poreikiai, susiję su transporto infrastruktūra, siekiant padėti nustatyti visą transporto sektoriui skirtą paketą, reikiamas investicijas ir nustatyti prioritetus; pabrėžia, kad svarbu remtis kokybiškais, patikimais, atnaujintais, susistemintais ir prieinamais ES transporto suvestinės duomenimis; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad šis sąrašas galėtų apimti tokius klausimus kaip daugiarūšio transporto jungtys, vietos ir regionų ypatumai, alternatyvių transporto rūšių prieinamumas, kelių ir geležinkelių sauga bei poveikis aplinkai;
6. pažymi, kad reikia daugiau investuoti į pagrindinę transporto infrastruktūrą mažiau išsivysčiusiuose regionuose, o taip pat kalnų, atokiuose, mažai gyventojų turinčiuose arba atokiausiuose regionuose, kuriems būdingas mažas prieinamumas reikia aktyviau vykdyti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir Sanglaudos fondo investicijas į transporto infrastruktūrą po to, kai ES pridėtinė vertė buvo užtikrinta remiantis tinkama sąnaudų ir naudos analize. Taip pat pabrėžia poreikį tobulinti daugiarūšio transporto jungtis; pabrėžia, kad šių regionų prieinamumo gerinimas yra būtina sąlyga ekonominiam vystymuisi; ragina Komisiją ir valstybes nares – prieš įgyvendinant projektą vykdomų viešų diskusijų pagalba – skatinti aktyvesnį viešojo sektoriaus dalyvavimą ieškant transporto sprendimų ne tik nacionaliniu ir regioniniu, bet ir vietos ir (arba) miesto ir kaimo lygmeniu, siekiant plėtoti optimalias investicijas transporto srityje;
7. pažymi, kad tvarioms inovacijoms diegti transporto srityje taip pat reikalinga trijų pagrindinių priemonių – ESI fondų, EITP, ir programos „Horizontas 2020“ bei jos vėlesnio atitikmens sąveika ir papildomumas;
8. ragina stiprinti ERPF paramą Europos teritorinio bendradarbiavimui, pasitelkiant papildomus išteklius ir sutelkiant dėmesį į pagrindines investicijas į tvarią transporto infrastruktūrą (pvz., tarpvalstybinius vandens kelius, uostus, tiltus, geležinkelius, įvairių transporto rūšių jungtis ir terminalus ir t.t.); supranta, kad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pasienio regionų, įskaitant ES išorės sienas, junglumui, taip pat konsultacinei pagalbai ir gebėjimų stiprinimui projektų lygmeniu; ragina pašalinti kliūtis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms į transportą, ypač tarpvalstybinėms investicijoms į vandens, geležinkelių ir kelių transportą bei pagerinti prieigą prie išorės rinkų;
9. ragina pašalinti su Vakarų Balkanais jungiančios transporto infrastruktūros spragas, susijusias su integruotų transporto paslaugų projektais, skiriant daugiau dėmesio tolesnėms investicijoms į junglumą ir transporto pralaidumo kliūčių šalinimui, ypač atsižvelgiant į Komisijos komunikatą dėl Vakarų Balkanų šalių europinės perspektyvos; atsižvelgdamas į tai, primena, koks svarbus yra Europos teritorinis bendradarbiavimas ir makroregioninės strategijos integruoto transporto projektams, kartu atsižvelgiant į tai, kad reikia geriau koordinuoti transporto planus ir projektus, kuriais siekiama užbaigti transporto jungčių spragas (pvz. su Vakarų Balkanais); be to, atsižvelgdamas į tai primena, kad jūrų uostai ir vandens keliai labai dažnai yra tarpvalstybiniai subjektai, todėl turėtų gauti tokio pat bendro ES finansavimo dalį, kaip tarpvalstybiniai geležinkelių ir kelių projektai;
10. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tvaraus transporto tikslą, į sanglaudos politiką būtina įtraukti klimato apsaugą, kad būtų įgyvendinti ES tikslai sumažinti išmetamą CO2 kiekį; ragina Komisiją reikalauti iš valstybių narių, kad šios įtrauktų ES aplinkos srities teisės aktus į sprendimų priėmimą ir planavimą dėl finansuotinų projektų, o ypač – susijusių su tinklu „Natura 2000“, strateginius poveikio aplinkai vertinimus, oro kokybe, Vandens pagrindų direktyva, direktyvomis dėl buveinių ir paukščių apsaugos bei Europos aplinkos agentūros transporto ir aplinkos ataskaitų teikimo mechanizmu (TERM);
11. pabrėžia, kad daugiau paramos turėtų būti skiriama pažangiajam eismo valdymui skatinti, be kita ko, atliekant skaitmeninimą, veiksmingiau panaudojant esamą infrastruktūrą ir perorientuojant eismą į piko valandas;
12. ragina parengti tinkamą ir plataus užmojo bendrą Europos transporto politiką, pagrįstą finansavimo sistema, susieta ir koordinuojama kartu su ES transporto sektoriaus priemonėmis; mano, kad ir toliau turėtų būti užtikrinamas paramos telkimas pagal temas, siekiant užtikrinti skirtingų finansavimo šaltinių supaprastinimą ir sąveiką projektų lygmeniu; siūlo sukurti bendrą taisyklių rinkinį, skirtą visiems finansavimo šaltiniams, susijusiems su visais teminiais tikslais; mano, kad reikia supaprastinti, standartizuoti ir paspartinti su viešaisiais pirkimais ir valstybės pagalba susijusias atitikties procedūras;
13. ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau bendrai finansuoti projektus per būsimą programavimo laikotarpį vadovaujantis principu „panaudok, kitaip prarasi“;
14. palankiai vertina bendros paramos Europos regionų projektams (JASPERS), Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ekspertų centro (EVEC) ir Europos investavimo konsultacijų centro (EIKC) darbą; tačiau tikisi, kad visoje ES vykdant EIB grupės operacijas, susijusias su transporto infrastruktūra, daug daugiau išteklių bus skirta siekiant teikti išsamią konsultacinę pagalbą vietos, regioninėms ir nacionalinėms valdžios institucijoms ankstyvuoju šių projektų, kuriais sukuriama ES pridėtinė vertė, nustatymo ir išankstinio vertinimo etapu;
15. ragina Komisiją rengiant naują reglamentą (-us) dėl sanglaudos politikos po 2020 m. pasiūlyti numatyti daugiau lėšų, dėl kurių miestai galėtų bendrai teikti pasiūlymus dėl infrastruktūros ir technologijų, kuriomis būtų prisidedama prie miesto transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro ir kelių transporto priemonių sukeliamos oro taršos mažinimo;
16. pritaria, kad pakankamai išteklių turėtų būti skiriama moksliniams tyrimams, programoms ir projektams, kuriais skatinamas kelių eismo saugumas Europoje, kaip numatyta Valetos deklaracijoje dėl kelių eismo saugumo;
17. pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad būtų skiriama išteklių siekiant remti tvarų judumą mieste, intelektinių transporto sistemų kūrimą, projektų dviratininkams ir pėstiesiems rengimą ir geresnį transporto prieinamumą neįgaliesiems;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir jų nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.
- [1] OL L 347, 2013 12 20, p. 343.
- [2] OL L 347, 2013 12 20, p. 358.
- [3] OL L 347, 2013 12 20, p. 295.
- [4] OL L 347, 2013 12 20, p. 284.
- [5] OL L 348, 2013 12 20, p. 1.
- [6] OL L 348, 2013 12 20, p. 129.
- [7] OL L 354, 2013 12 20, p. 171.
- [8] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0067.
- [9] Priimti tekstai, P8_TA(2017)0316.
- [10] Priimti tekstai, P8_TA(2017)0222.
- [11] OL C 316, 2017 9 22, p. 155.
- [12] OL C 184E, 2010 7 8, p. 35.
Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (20.3.2018)
pateikta Regioninės plėtros komitetui
Sanglaudos politika ir teminis tikslas „tvaraus transporto skatinimas ir silpnųjų vietų pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas“. Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 9 straipsnio 7 dalis
(2017/2285(INI))
Nuomonės referentas: Kosma Złotowski
PASIŪLYMAI
Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi paramą telkiant pagal temas, siekiant didinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) veiksmingumą ir remti regionų pastangas įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, didžiausias dėmesys buvo tikslingai skiriamas investicijoms pagal 7 teminį tikslą, susijusį su transporto infrastruktūros kokybės gerinimu, įskaitant veiksmingą esamos infrastruktūros naudojimą;
B. kadangi sanglaudos politika turi būti stiprinama, kad būtų užkirstas kelias skirtumų tarp valstybių narių didėjimui – taip pat ir didinant Europos Sąjungos biudžetą;
C. kadangi Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) parama teikiama tiek TEN-T tinklui, tiek už TEN-T tinklo ribų esančiai regioninio ir vietos transporto infrastruktūrai vystyti, visų pirma mažiau išsivysčiusiose valstybėse narėse ir regionuose, kur vis dar būtina įdėti nemažai pastangų, kad būtų užbaigtos trūkstamos jungtys, pašalinti trukdžiai ir modernizuoti riedmenys;
D. kadangi transporto sektorius ir šio sektoriaus infrastruktūra yra svarbiausi ir esminiai bet kurios šalies vystymosi ir valstybių narių gyventojų gerovės veiksniai – dėl to transporto sektorius lieka pagrindine investicijų sritimi, kuri padeda siekti didesnio augimo, konkurencingumo ir vystymosi stiprinant kiekvieno ES regiono ekonominį potencialą, taip skatinant ekonominę ir socialinę sanglaudą, remiant vidaus rinką ir kartu puoselėjant sanglaudą, integraciją ir socialinę bei ekonominę įtrauktį, kovojant su pusiausvyros tarp regionų nebuvimu, palengvinant prieigą prie paslaugų ir mokymų atokiausiuose regionuose, kuriuose šiuo metu rizikuojama netekti gyventojų, bei stiprinant įmonių kūrimo ir vystymo tinklus;
E. kadangi nuo pagrindinio tinklo koridorių vystymo neatskiriami tokie komponentai, kaip alternatyviųjų degalų infrastruktūra (įkrovimo įranga) bei intelektinės ir inovatyvios transporto sistemos, ir kadangi jis atlieka esminį vaidmenį sudarant sąlygas visos transporto sistemos priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti;
F. kadangi 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiui pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) paskirta maždaug 24 mlrd. EUR, visų pirma geležinkelių projektams;
G. kadangi bendras EITP biudžetas transportui 2014–2020 m. laikotarpiu siekia 24,05 mlrd. EUR, o 11,305 mlrd. EUR iš jų skirta būtent projektams, vykdomiems valstybių narių, kurios atitinka Sanglaudos fondo reikalavimus, teritorijoje;
H. kadangi tvarus investavimas atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį ne tik sprendžiant pajėgumų trūkumo ir blogėjančios infrastruktūros problemas, bet ir užtikrinant ilgalaikę priežiūrą;
I. kadangi bendras iššūkis, su kuriuo susiduria valstybės narės, yra transporto infrastruktūros finansavimas esant labai ribotam biudžetui, taip pat tinklo, kuris geriau integruotų ir sujungtų įvairių rūšių transportą, kūrimas bei veiksmingų transporto paslaugų ir keleivių saugumo užtikrinimas;
J. kadangi didžiąją transportui skiriamų ES lėšų dalį Komisijoje administruoja ne Mobilumo ir transporto, o kiti generaliniai direktoratai, ir ši padėtis nėra palanki norint, kad TEN-T būtų baigtas kurti vadovaujantis suderintu požiūriu;
1. pažymi, kad pažanga, padaryta siekiant užbaigti strategines pagrindinių ir visapusiškų TEN-T tinklų dalis įgyvendinant ERPF ir Sanglaudos fondo veiklos pagrindu suplanuotus projektus, tebėra ribota ir kad atrenkama labai nedaug projektų; apgailestauja, kad įgyvendinimas einamuoju programavimo laikotarpiu vėluoja, o tai labai neigiamai paveikė geležinkelių transporto investicijas; todėl kviečia Komisiją ištirti, kaip galėtų būti įveikti dabartiniai įgyvendinimo apribojimai, ir ragina ją pasiūlyti būdų, kaip galėtų būti atrenkama daugiau projektų;
2. primena, kad pagal reglamentus ir partnerystės susitarimus, sudarytus su Komisija, valstybės narės buvo įpareigotos iki 2016 m. pabaigos pateikti savo transporto strategijas iki 2030 m.; todėl ragina Komisiją pateikti Parlamentui pasiūlymų, įtrauktų į nacionalines strategijas, nacionalines veiksmų programas ir susijusių su TEN-T, vertinimą bei parengti ir paskelbti neoficialią transporto strategiją, pagristą nacionalinėmis strategijomis, kurias valstybės narės parengė pagal partnerystės susitarimus; ragina Komisiją taip pat parengti, paskelbti ir nuolat atnaujinti TEN-T žemėlapį, kuris apimtų transporto projektus, įgyvendinamus arba pasiūlytus pagal valstybių narių veiksmų programas tiek 2007–2013 m., tiek 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiais; ragina Europos Audito Rūmus rengti specialiąsias projektų įgyvendinimo visose valstybėse narėse ataskaitas, kurios apimtų informaciją apie projektų rengimo laikotarpius, pirkimo procedūras, galimybių studijų ir inžinerijos darbų kainą, statybų sąnaudas ir ekonominį veiksmingumą; be to, ragina Komisiją atsižvelgti į Europos Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas ir įvertinti galimybę dalytis geriausia praktika, siekiant suderinti procedūras ir nustatyti standartines sąnaudas, kad ES pinigus būtų galima leisti geriau;
3. ragina Komisiją peržiūrėti savo vidaus administracines taisykles, kad priimant sprendimus dėl projektų ir procedūrų, susijusių su transportu, labiau dalyvautų Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas; taip pat ragina Komisiją įvertinti galimybę gerinti ir stiprinti atsakingųjų generalinių direktoratų dalyvavimą su transportu susijusiose veiksmų programose, siekiant geriau įgyvendinti TEN-T reglamentą;
4. ragina Komisiją pasinaudoti minėtojo vertinimo išvadomis rengiant transporto politikos reglamentus po 2020 m.;
5. pabrėžia, kad siekiant pagrindinių ES bendros transporto politikos tikslų, susijusių su taršos mažinimu, perėjimu prie geležinkelių ir tvariu vidaus vandenų kelių transportu, iki šiol atsilieka ne viena valstybė narė – ypač lyginant Vidurio ir Rytų Europos valstybes nares su Vakarų Europos valstybėmis narėmis; pažymi, kad konkretūs jų poreikiai ne visada dera su ES investicijų prioritetais, ir todėl ragina Komisiją užtikrinti reikiamą paramą ir pagalbą finansuojant transporto projektus ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis bei remti vidutinės trukmės ir ilgalaikes investicijų programas; taip pat rekomenduoja, kad Komisijai teiktų techninę pagalbą šalims, kurios atsilieka siekdamos pagrindinių ES tikslų transporto sektoriuje;
6. ragina toliau subalansuotai remti pagrindinius ir visapusiškus TEN-T tinklus bei horizontaliuosius prioritetus, taip pat kviečia Komisiją ir valstybes nares visapusiškai pasinaudoti ERPF ir Sanglaudos fondo potencialu Europos tarpvalstybiniams infrastruktūros projektams įgyvendinti, siekiant baigti kurti pagrindinį ir visapusišką transeuropinį transporto tinklą, užtikrinti esamos infrastruktūros priežiūrą, atnaujinimą ir remontą bei geresnį nacionalinių transporto tinklų integravimą į tarpvalstybines jungtis sujungiamumo, įvairiarūšiškumo ir sąveikumo požiūriais; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, įgyvendinant transporto ir sanglaudos politiką po 2020 m., būtina parengti tinkamus biudžeto paketus ir aiškios struktūros finansavimo programas, ypatingą dėmesį skiriant trūkstamoms regioninėms tarpvalstybinėms jungtims, kurios buvo išardytos ir apleistos;
7. pritaria tam, kad būtų plačiau taikomas derinimo metodas; tačiau ragina iš esmės padidinti geriausios praktikos mainų, techninės pagalbos ir parengiamųjų priemonių valstybėms narėms mastą, siekiant skleisti informaciją apie finansines priemones; taip pat primena, kad finansinės priemonės ne visuomet tinkamos geležinkelių, vidaus vandenų kelių ar tarpvalstybiniams projektams finansuoti ir kad mažesnės šalys susiduria su sunkumais įgyvendindamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog būtina katalizuoti viešąjį ir privatųjį finansavimą, kad pagrindinis TEN-T būtų užbaigtas iki 2030 m.; taip pat pabrėžia, kad, skirstant ES lėšas, būtina išsaugoti stiprų dotacijų komponentą, nes dotacijos tebėra esminė priemonė pritraukiant privatųjį finansavimą ir mažinant atotrūkį tarp valstybių narių, taip pat užtikrinant teisingą viešųjų ir privačių investuotojų pusiausvyrą dalijantis pelną ir nuostolius; rekomenduoja Komisijai įvardyti tinkamas finansines priemones sujungiamumui visoje ES užtikrinti, kurios būtų derinamos su veiksmingesnėmis ir saugesnėmis transporto paslaugomis; tačiau pabrėžia, kad naujos ES finansavimo priemonės arba nauji ES fondai negali būti kuriami pakenkiant transporto politikos finansavimui ar kuriems nors transportui skirtiems finansiniams paketams;
8. atsižvelgdamas į būsimus iššūkius, su kuriais pasaulinėje rinkoje gali susidurti ES transporto politika, visų pirma susijusius su naujosiomis technologijomis, intelektinėmis transporto sistemomis ir didėjančia konkurencija rinkoje, pabrėžia, kad ES transporto investicijų projektams būtina išsaugoti bent tokio pat dydžio finansavimą;
9. ragina sanglaudos politikos lėšas skirti įvairiarūšės infrastruktūros vystymui, įskaitant paramą daugiarūšio transporto terminalams projektuoti ir mišriajam vežimui skirtoms intelektinėms transporto sistemoms kurti;
10. kviečia Komisiją ir valstybes nares kitu programavimo laikotarpiu toliau bendrai finansuoti projektus vadovaujantis principu „panaudok, kitaip prarasi“;
11. ragina valstybes nares ir regionus taikant mokesčius už jų kelių tinklus vadovautis principais „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, kad būtų skatinama žalioji logistika ir generuojamos pajamos, kuriomis būtų kompensuojamos įvairių susijusių viešųjų biudžetų lėšos;
12. pritaria, kad pakankamai išteklių turėtų būti skiriama moksliniams tyrimams, programoms ir projektams, kuriais skatinamas kelių eismo saugumas Europoje, kaip numatyta Valetos deklaracijoje dėl kelių eismo saugumo;
13. ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus didinti savo paramą dviračių infrastruktūrai, pvz., tolesniam tinklo „EuroVelo“ plėtojimui, derinant jį su Europos geležinkelių jungtimis;
14. pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad ištekliai būtų skiriami siekiant paremti tvarų judumą mieste, intelektinių transporto sistemų vystymą, dviratininkams ir pėstiesiems skirtus projektus bei geresnį transporto prieinamumą neįgaliesiems.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
20.3.2018 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
35 3 1 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Georges Bach, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Georg Mayer, Gesine Meissner, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Markus Pieper, Gabriele Preuß, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Jill Seymour, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, Peter van Dalen, Wim van de Camp, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Jakop Dalunde, Mark Demesmaeker, João Pimenta Lopes, Matthijs van Miltenburg |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Gilles Lebreton |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
35 |
+ |
|
ALDE |
Gesine Meissner, Dominique Riquet, Pavel Telička, Matthijs van Miltenburg |
|
ECR |
Mark Demesmaeker, Jacqueline Foster, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Peter van Dalen, |
|
EFDD |
Daniela Aiuto, Peter Lundgren |
|
ENF |
Georg Mayer |
|
PPE |
Georges Bach, Deirdre Clune, Andor Deli, Dieter-Lebrecht Koch, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Markus Pieper, Massimiliano Salini, Luis de Grandes Pascual, Wim van de Camp |
|
S&D |
Lucy Anderson, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Miltiadis Kyrkos, Gabriele Preuß, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Claudia Țapardel, Janusz Zemke |
|
Verts/ALE |
Michael Cramer, Jakop Dalunde, Keith Taylor |
|
3 |
- |
|
EFDD |
Jill Seymour |
|
GUE/NGL |
Merja Kyllönen, João Pimenta Lopes |
|
1 |
0 |
|
ENF |
Gilles Lebreton |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
27.3.2018 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
29 10 0 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Pascal Arimont, Franc Bogovič, Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Steeve Briois, Rosa D’Amato, Raymond Finch, Iratxe García Pérez, Ivan Jakovčić, Marc Joulaud, Constanze Krehl, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Paul Nuttall, Younous Omarjee, Konstantinos Papadakis, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Maria Spyraki, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Ángela Vallina, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Kerstin Westphal, Joachim Zeller |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Elena Gentile, Elsi Katainen, Ivana Maletić, Tonino Picula, Bronis Ropė, Davor Škrlec, Damiano Zoffoli |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Ricardo Serrão Santos |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
29 |
+ |
|
ALDE |
Ivan Jakovčić, Elsi Katainen, Iskra Mihaylova, Matthijs van Miltenburg |
|
ECR |
Mirosław Piotrowski, Ruža Tomašić |
|
PPE |
Pascal Arimont, Franc Bogovič, Marc Joulaud, Ivana Maletić, Lambert van Nistelrooij, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Fernando Ruas, Maria Spyraki, Ramón Luis Valcárcel Siso, Joachim Zeller |
|
S&D |
Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Iratxe García Pérez, Elena Gentile, Constanze Krehl, Tonino Picula, Liliana Rodrigues, Ricardo Serrão Santos, Monika Smolková, Derek Vaughan, Kerstin Westphal, Damiano Zoffoli |
|
10 |
- |
|
EFDD |
Rosa D'Amato, Raymond Finch, Paul Nuttall |
|
ENF |
Steeve Briois |
|
GUE/NGL |
Martina Michels, Younous Omarjee, Ángela Vallina |
|
NI |
Konstantinos Papadakis |
|
VERTS/ALE |
Bronis Ropė, Davor Škrlec |
|
0 |
0 |
|
|
|
|
Naudojami sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė