PRANEŠIMAS su rekomendacijomis Komisijai dėl humanitarinių vizų
4.12.2018 - (2018/2271(INL))
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Juan Fernando López Aguilar
(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 46 straipsnis)
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
su rekomendacijomis Komisijai dėl humanitarinių vizų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 4, 18 ir 19 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašytą Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolą,
– atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas)[1],
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir Jungtinių Tautų pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių, kurie buvo pasirašyti po 2016 m. rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos vienbalsiai priimtos Niujorko deklaracijos dėl pabėgėlių ir migrantų,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos atliktą Humanitarinių vizų Europos pridėtinės vertės vertinimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 52 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0423/2018),
A. kadangi, nepaisant daugelio pareiškimų ir prašymų tarptautinės apsaugos siekiantiems asmenims sukurti saugių ir teisėtų atvykimo į Sąjungos teritoriją būdų, šiuo metu Sąjungos lygmeniu nėra nei suderintų saugaus atvykimo į šalį procedūrų, nei jokios teisinės humanitarinių vizų, t. y. vizų, išduodamų su tikslu pasiekti valstybės narės teritoriją siekiant prašyti tarptautinės apsaugos, sistemos;
B. kadangi, remiantis 2017 m. kovo 7 d. priimtu Teisingumo Teismo sprendimu byloje X ir X prieš Belgijos valstybę, C-638/16[2], valstybės narės pagal Sąjungos teisę neprivalo suteikti humanitarinių vizų asmenims, kurie nori patekti į jų teritoriją siekdami pateikti prieglobsčio prašymą, bet jos tai gali padaryti pagal savo nacionalinę teisę; kadangi šiame sprendime aiškinami galiojantys Sąjungos teisės aktai, kurie gali būti pakeisti;
C. kadangi keletas valstybių narių šiuo metu turi arba anksčiau turėjo nacionalines humanitarinių vizų ar leidimų gyventi išdavimo sistemas, kad asmenims, kuriems reikia apsaugos, būtų užtikrintos nacionalinės saugaus patekimo į šalį procedūros;
D. kadangi vykdant nacionalines atvykimo į šalį siekiant humanitarinės apsaugos procedūras arba perkėlimo programas priimtų asmenų skaičius, palyginti su visuotiniais poreikiais, tebėra nedidelis ir skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi; kadangi nacionalinių atvykimo į šalį siekiant humanitarinės apsaugos ir perkėlimo procedūrų apimtis apibrėžta siaurai ir perkėlimo atveju ji glaudžiai susijusi su pažeidžiamumo ir registravimo pabėgėliu Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biure kriterijais;
E. kadangi skaičiuojama, kad dėl to 90 proc. asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, Sąjungą pasiekė neteisėtais būdais, o tai lemia jų stigmatizavimą dar jiems neatvykus prie valstybių narių išorės sienų;
F. kadangi vienos arba su vaikais keliaujančios vienišos moterys, šeimos narius išlaikančios moterys, nėščios ir žindančios moterys, neįgalieji, paauglės ir pagyvenusios moterys yra dalis asmenų, kurie, keliaudami migracijos maršrutais į Europą, yra ypač pažeidžiami ir jiems visų pirma kyla didesnis smurto dėl lyties, pvz., prievartavimų, smurto, tapimo kontrabandininkų ir prekiautojų žmonėmis aukomis, kurios gali būti seksualiai ir ekonomiškai išnaudojamos, pavojus; kadangi moterys ir mergaitės taip pat paprastai yra labiau pažeidžiamos įvairių formų išnaudojimo, įskaitant išnaudojimą darbe ir seksualinį išnaudojimą, atžvilgiu migracijos maršrutuose į Sąjungą ir dažnai, siekdamos išlikti gyvos, yra priverstos lytiškai santykiauti mainais už galimybę tęsti savo kelionę;
G. kadangi dėl tokios politikos nuo 2000 m. gyvybėmis Sąjungos pasienyje susimokėjo mažiausiai 30 000 žmonių; kadangi būtina nedelsiant sukurti Sąjungos teisinę sistemą siekiant spręsti nepriimtinai didelio mirtingumo Viduržemio jūroje ir migracijos maršrutuose į Sąjungą problemą, kad būtų iš tiesų kovojama su neteisėtu žmonių gabenimu, prekyba žmonėmis, išnaudojimo darbe ir smurto pavojumi, siekiant tvarkingai valdyti atvykimą, orų priėmimą ir sąžiningą prieglobsčio prašymų tvarkymą, taip pat optimizuoti valstybių narių ir Sąjungos prieglobsčio procedūrų, pasienio kontrolės ir paieškos ir gelbėjimo veiklos biudžetą ir Sąjungos prieglobsčio teisės aktuose nustatyti nuoseklią praktiką;
H. kadangi Parlamentas nuostatas šiuo klausimu siekė įtraukti pateikdamas Reglamento (ES) Nr. 810/2009 pakeitimus;
I. kadangi ir Taryba, ir Komisija šiuos pakeitimus atmetė, savo sprendimą grįsdamos ir tuo, kad tokių nuostatų į Reglamentą (ES) Nr. 810/2009 įtraukti nereikėtų, nes į jo taikymo sritį patenka tik trumpalaikės vizos;
J. kadangi Parlamentas, reaguodamas į Komisijos neveikimą, nusprendė imtis tolesnių veiksmų parengdamas šią rezoliuciją dėl humanitarinių vizų;
K. kadangi siekiant parengti rekomendacijas, kurios pateiktos šios rezoliucijos priede, buvo įtemptai dirbama pasitelkiant ir specialistų pagalbą;
1. prašo, kad Komisija, remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 77 straipsnio 2 dalies a punktu ir vadovaudamasi šios rezoliucijos priede nurodytomis rekomendacijomis, iki 2019 m. kovo 31 d. pateiktų pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo sukuriama Europos humanitarinė viza;
2. mano, kad valstybės narės turėtų turėti galimybę išduoti Europos humanitarines vizas tarptautinės apsaugos siekiantiems asmenims, kad tokie asmenys galėtų atvykti į vizą išduodančios valstybės narės teritoriją tik siekdami toje valstybėje narėje pateikti tarptautinės apsaugos prašymą;
3. mano, kad Europos humanitarinės vizos turėtų papildyti esamas nacionalines atvykimo į šalį siekiant humanitarinės apsaugos procedūras, perkėlimo procedūras ir savo iniciatyva pateiktas paraiškas pagal tarptautinę pabėgėlių teisę, o ne jas pakeisti, ir kad sprendimai išduoti Europos humanitarines vizas turėtų priklausyti tik valstybių narių kompetencijai;
4. mano, kad bet kuri iniciatyva dėl Europos humanitarinių vizų neturėtų turėti poveikio kitoms migracijos politikos iniciatyvoms, įskaitant iniciatyvas, kuriomis siekiama pašalinti pagrindines migracijos priežastis;
5. pabrėžia, kad būtina nedelsiant sukurti saugius ir teisėtus atvykimo į Sąjungą būdus, iš kurių vienas galėtų būti Europos humanitarinės vizos, taip pat dėl to, kad tai ypač svarbu lyčių požiūriu, nes moterys yra ypač pažeidžiamos ir todėl joms kyla didesnis seksualinio smurto ir smurto dėl lyties pavojus visuose maršrutuose ir priėmimo centruose; pabrėžia, kad moterys ir mergaitės, kurios yra dažnai pažeidžiamos dėl ekonominės ir kito pobūdžio priklausomybės, trečiosiose valstybėse patenka į tokią padėtį, kai joms dar sunkiau nei vyrams saugiai prašyti prieglobsčio;
6. mano, kad dalį prašomo pasiūlymo finansinių išlaidų reikėtų padengti bendrojo Sąjungos biudžeto lėšomis, taip praktikoje įgyvendinant solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principą, įskaitant jo finansinius padarinius, laikantis SESV 80 straipsnio;
7. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai, taip pat nacionaliniams parlamentams, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos prieglobsčio paramos biurui, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūrai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai.
PASIŪLYMO DĖL REZOLIUCIJOS PRIEDAS. REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO
Europos Parlamentas pateikia tokią nuomonę dėl akto, kurį reikia priimti teisėkūros procedūra:
1. PRIEMONĖS, KURIĄ REIKIA PRIIMTI, FORMA IR PAVADINIMAS
– tai turėtų būti atskiras teisės aktas, kurį reikia priimti kaip reglamentą pavadinimu „Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo sukuriama Europos humanitarinė viza“;
2. TEISINIS PAGRINDAS
– jo teisinis pagrindas turėtų būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 77 straipsnio 2 dalies a punktas;
3. PAGRINDIMAS
– jį reikėtų grįsti šiais teiginiais:
– šiuo metu Sąjungos teisėje be perkėlimo procedūrų, kurios taikomis pažeidžiamiems pabėgėliams, esama teisinės spragos – nei vizų, nei sienų, nei prieglobsčio acquis nenumatytos konkrečios nuostatos dėl asmenų, siekiančių tarptautinės apsaugos, patekimo į valstybių narių teritoriją, todėl skaičiuojama, kad 90 proc. pabėgėliais vėliau pripažintų asmenų ir papildomos apsaugos gavėjų valstybių narių teritoriją pasiekia neteisėtai[1], dažnai maršrutais, kuriuose kyla pavojus jų gyvybei;
– susiskaldymo rizika, kylančia dėl to, kad valstybės narės vis dažniau nustato savo humanitarinio priėmimo programas ir procedūras, nesilaikydamos SESV 78 straipsnio 1 dalyje nurodyto bendro siekio kurti bendrą prieglobsčio, papildomos ir laikinos apsaugos politiką, ir dėl to taip pat kyla grėsmė, kad dėl skirtingų schemų bus pakenkta vienodam bendrųjų nuostatų dėl trečiosios šalies piliečių atvykimo į valstybių narių teritoriją taikymui, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009[2] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/399[3];
– didelėmis žmogiškosiomis, taip pat socialinėmis, ekonominėmis ir biudžeto sąnaudomis, kurias dėl esamos padėties patiria atitinkami trečiosios šalies piliečiai (mokesčiai neteisėtai žmones gabenantiems asmenims, prekybos žmonėmis ir išnaudojimo rizika, persekiojimo rizika, mirties ir netinkamo elgesio rizika ir kt.) ir valstybės narės bei Sąjunga (didesnis paieškos ir gelbėjimo, įskaitant privačią laivybą, sienų apsaugos, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, prieglobsčio procedūrų biudžetas ir galimybė, kad atmetus prašymus dėl tarptautinės apsaugos tokie asmenys grįš, taip pat kova su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, neteisėtu žmonių gabenimu ir kt.);
– Sąjungos veiksmų pridėtine verte užtikrinant, kad būtų laikomasi Sąjungos vertybių, įskaitant pagrindines teises, valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir prieglobsčio prašytojų pasitikėjimą sistema, teisinį aiškumą, numatomumą ir vienodą taisyklių taikymą ir įgyvendinimą, masto ekonomijos siekį ir minėtų dėl esamos padėties kylančių sąnaudų mažinimą;
– primena, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES[4] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013[5] taikomi tik valstybių narių teritorijoje, nors šiuo metu nėra pakankamai teisėtų būdų prieglobsčio prašytojams pasiekti tą teritoriją;
– primena, kad pateikus prašymą suteikti prieglobstį valstybėje narėje taikomos Sąjungos bendros Europos prieglobsčio sistemos nuostatos;
– pabrėžia, kad atsisakymas patenkinti prašymą dėl Europos humanitarinės vizos jokiu būdu neturi poveikio teisei kreiptis dėl prieglobsčio Sąjungoje ir neužkerta kelio prašymą pateikusiam asmeniui pasinaudoti kitomis esamomis apsaugos sistemomis;
4. BENDROSIOS NUOSTATOS
– juo turi būti iškeltas tikslas parengti nuostatas dėl procedūrų ir sąlygų, kuriomis valstybė narė gali išduoti Europos humanitarinę vizą tarptautinės apsaugos siekiantiems asmenims, kad tokie asmenys galėtų atvykti į vizą išduodančios valstybės narės teritoriją tik siekdami toje valstybėje narėje pateikti tarptautinės apsaugos prašymą;
– į jo taikymo sritį reikia įtraukti trečiosios šalies piliečius, kurie, kirsdami valstybių narių išorės sienas, privalo turėti vizą, kaip nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 539/2001[6], ir kurių teiginiai dėl persekiojimo arba dėl persekiojimo pavojaus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES[7], yra akivaizdžiai tinkamai pagrįsti, bet kuriems dar nepradėtas perkėlimo procesas, kaip apibrėžta nacionalinės perkėlimo sistemose arba siūlomame reglamente, kuriuo nustatoma Sąjungos lygmens Sąjungos perkėlimo sistema ir iš dalies keičiančiame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 516/2014[8], arba Tarybos direktyvoje 2001/55/EB[9];
– iš jo taikymo srities reikia išbraukti šeimos narius, kurie kitaip turėtų teisę laiku susijungti su savo šeima valstybėje narėje taikant kitus Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus;
5. HUMANITARINIŲ VIZŲ IŠDAVIMO PROCEDŪROS
– numatyti, kad prašymai išduoti vizą būtų pateikiami tiesiogiai bet kuriame valstybių narių konsulate arba ambasadoje, naudojantis elektroninėmis priemonėmis arba raštu;
– numatyti praktinę tokių prašymų išduoti vizą pateikimo tvarką, be kita ko, dėl prašymo formos užpildymo, informacijos apie prašymą pateikiančio asmens tapatybės teikimo, įskaitant biometrinius identifikatorius, ir dėl kuo labiau dokumentais pagrįstų persekiojimo baimės ar rimtos žalos priežasčių nurodymo;
– numatyti, kad prašymą išduoti tokią vizą pateikiantis asmuo būtų kviečiamas pokalbiui (prireikus pasitelkiant vertėjo žodžiu pagalbą), kurį galima atlikti ir naudojantis nuotolinėmis garso ir vaizdo ryšio priemonėmis, kuriomis galima užtikrinti tinkamą saugos, saugumo ir konfidencialumo lygį;
– numatyti, kad pateiktus dokumentus, be kita ko, siekiant įvertinti jų tikrumą, vertintų kompetentinga, nepriklausoma ir nešališka institucija, turinti pakankamų žinių ir praktinės patirties tarptautines apsaugos klausimais;
– numatyti, kad prašymai išduoti tokią vizą būtų vertinami remiantis prašymą pateikusio asmens pareiškimu, pokalbiu ir, kai turima, patvirtinamaisiais dokumentais neatliekant visapusiško statuso suteikimo proceso;
– numatyti, kad prieš išduodant tokią vizą būtų atliktas visų prašymus išduoti tokią vizą pateikusių asmenų patikimumo patikrinimas atitinkamose nacionalinėse ir Sąjungos duomenų bazėse visapusiškai laikantis duomenų apsaugos nuostatų, siekiant užtikrinti, kad toks asmuo nekeltų pavojaus saugumui;
– numatyti, kad sprendimas dėl prašymų išduoti tokią vizą būtų priimtas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo datos;
– numatyti, kad prašymą pateikusį asmenį reikia informuoti apie sprendimą dėl prašymo, tai padaryti individualiai ir raštu ir tokį sprendimą pagrįsti;
– nustatyti, kad trečiosios šalies pilietis, kuriam atsisakyta išduoti šią vizą, turėtų apeliacijos galimybę, kaip šiuo metu numatyta atsisakymo išduoti trumpalaikę vizą ar leisti įvažiuoti į šalį pasienyje atveju;
6. HUMANITARINĖS VIZOS IŠDAVIMAS
– numatyti, kad tokios vizos būtų išduodamos bendra įklijos forma ir įtrauktos į Vizų informacinę sistemą;
– numatyti, kad, išdavus humanitarinę vizą, jos turėtojas galėtų atvykti į vizą išdavusios valstybės narės teritoriją tik siekdamas toje valstybėje narėje pateikti tarptautinės apsaugos prašymą;
7. ADMINISTRACINIS VALDYMAS IR ORGANIZAVIMAS
– numatyti, kad prašymus išduoti tokią vizą vertintų tinkamai pasirengę valstybių narių darbuotojai;
– numatyti, kad tokie darbuotojai būtų paskirti eiti pareigas ambasadose ir konsulatuose arba, tais atvejais, kai prašymai perduodami elektroniniu būdu, o pokalbiai vykdomi nuotoliniu būdu, – valstybėse narėse;
– numatyti, kad tam tikrus proceso aspektus, kurie niekaip nėra susiję su išankstine atvejų atranka, vertinimu arba bet kokių sprendimų priėmimu, gali valdyti išorės paslaugų teikėjai, įskaitant informacijos teikimą, paskyrimų pokalbiui valdymą ir biometrinių identifikatorių rinkimą;
– numatyti, kad būtų naudojamos tinkamos priemonės duomenų apsaugai, duomenų saugumui ir ryšių konfidencialumui užtikrinti;
– numatyti, kad valstybės narės bendradarbiautų tarpusavyje, su Sąjungos agentūromis, tarptautinėmis organizacijomis, vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei kitomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis siekiant užtikrinti suderintą taikymą;
– numatyti, kad būtų plačiai skelbiama informacija apie tokios vizos procedūras ir sąlygas, taip pat apie sąlygas ir procedūras siekiant gauti tarptautinę apsaugą valstybių narių teritorijoje, šią informaciją, be kita ko, skelbiant valstybių narių ambasadų ir konsulatų interneto svetainėse ir pasitelkiant Europos išorės veiksmų tarnybą;
8. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
– numatyti, kad įgyvendindamos šį teisės aktą valstybės narės galėtų pasinaudoti reikšminga Integruoto sienų valdymo fondo finansine parama;
– numatyti, kad valstybė narė, išduodanti tokią humanitarinę vizą, turėtų galimybę gauti tokią pačią kompensaciją iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, kokią gauna valstybė narė, priimanti pabėgėlį pagal Europos perkėlimo sistemą;
9. KITŲ TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI
– numatyti, kad bus padaryti šie pakeitimai:
– Reglamento (EB) Nr. 810/2009 siekiant aiškiai nustatyti, kad tarptautinės apsaugos siekiantiems asmenims būtų taikomos Reglamento, kuriuo sukuriama Europos humanitarinė viza, nuostatos;
– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2008[10] siekiant, kad į Vizų informacinę sistemą būtų galima įtraukti prašymus išduoti humanitarinę vizą;
– Reglamento (ES) 2016/399 siekiant pritaikyti asmenų, kuriems suteikta Europos humanitarinė viza, atvykimo sąlygas;
– Integruoto sienų valdymo fondo siekiant, kad iš jo valstybėms narėms būtų galima skirti finansavimą už Reglamento, kuriuo sukuriama Europos humanitarinė viza, įgyvendinimą;
– Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo[11] 26 straipsnio ir Tarybos direktyvos 2001/51/EB[12] siekiant vežėjams, vežantiems trečiųjų šalių piliečius, netaikyti atsakomybės, pareigų ir sankcijų, kai šie trečiųjų šalių piliečiai pareiškia savo ketinimą kreiptis dėl tarptautinės ar humanitarinės apsaugos valstybių narių teritorijoje.
- [1] HEIN / DONATO (ITALIJOS PABĖGĖLIŲ TARYBA), 2012 m.: „Saugaus atvykimo į Europą tyrimas“, p. 17.
- [2] 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).
- [3] 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).
- [4] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60).
- [5] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31).
- [6] 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).
- [7] 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011 12 20, p. 9).
- [8] 2016/0225(COD).
- [9] 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).
- [10] 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL L 218, 2008 8 13, p. 60).
- [11] OL L 239, 2000 9 22, p. 19.
- [12] 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2001/51/EB, papildanti Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas (OL L 187, 2001 7 10, p. 45).
AIŠKINAMOJI DALIS
Bendra informacija[1]
Parlamentas pradėjo raginti taikyti humanitarines vizas, atsižvelgdamas į migracijos krizę, ir į tai, kad Viduržemio jūroje gyvybės netenka neleistinai daug žmonių. Savo nuomonę jis yra išdėstęs, be kita ko, 2016 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją.
Humanitarinės vizos ES aplinkybėmis jau buvo aptartos, tačiau nepasiekta jokių konkrečių rezultatų. Šiuo metu taikomos įvairios tikslinės nacionalinės programos, tačiau teisinės sistemos ES teisėje nėra.
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas siekė, kad vykdant Vizų kodekso peržiūrą (2014/0094(COD)) būtų šalinama ši teisinė spraga, tačiau ir Taryba, ir Komisija 2016 m. gegužės mėn. pradėtose vykdyti trišalio dialogo derybose nepritarė šiuo klausimu įtrauktiems pakeitimams. 2017 m. rugsėjo mėn., po mėnesius trukusios aklavietės Tarybai atsisakius tęsti derybas, jei nebus atsiimti šie pakeitimai, Parlamento derybų grupė pakeitimus atsiėmė. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas nusprendė verčiau parengti savo iniciatyva teikiamą teisėkūros pranešimą.
Nepaisydamos šio žingsnio, Taryba ir Komisija derybas nutraukė.
2017 m. gruodžio 6 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui buvo suteikti įgaliojimai parengti šį savo iniciatyva teikiamą teisėkūros pranešimą remiantis SESV 225 straipsniu ir Darbo tvarkos taisyklių 46 straipsniu.
Rengdamas šį pranešimą, pranešėjas siekė pasinaudoti ne tik šešėlinių pranešėjų, bet ir pilietinės visuomenės bei akademinės bendruomenės indėliu. Be to, rengiant pranešimą buvo remiamasi Europos Parlamento tyrimų tarnybos parengtu Europos pridėtinės vertės vertinimu. Pranešėjas yra dėkingas už bendradarbiavimą ir suteiktą paramą.
Parlamento prašymai Komisijai
Reikėtų aiškiai paprašyti, kad Komisija iki 2019 m. kovo mėn. pabaigos parengtų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo sukuriama Europos humanitarinė viza. Gali pasirodyti, kad šis laikotarpis yra trumpas. Vis dėlto jis visiškai pagrįstas atsižvelgiant į neatidėliotiną klausimo svarbą, vykdytas plataus masto diskusijas, atliktus tyrimus ir šiame pranešime pateiktas išsamias rekomendacijas.
Išsamus rekomendacijų paaiškinimas
Nors rekomendacijos pateiktos priede, jos yra pasiūlymo dėl rezoliucijos dalis, ir jų tvarka grindžiama teisėkūros priemonės struktūra. Rekomendacijose aptariami pagrindiniai elementai, kurie turėtų būti įtraukti į tokią teisėkūros priemonę.
Ši teisėkūros priemonė turėtų būti naujas, atskiras teisės aktas. Vykstant diskusijoms dėl Vizų kodekso paaiškėjo, kad toks atskiras teisės aktas yra būtinas. Pranešėjo nuomone, tinkamas priemonės pasirinkimas būtų reglamentas, kaip ir kitos vizos acquis priemonės.
Teisinis pagrindas
Pranešėjas mano, kad SESV 77 straipsnio 2 dalies b punktas ir 78 straipsnio 2 dalies g punktas, kuriuose aptariami patikrinimai kertant sieną ir prieglobsčio siekiančių asmenų srautų valdymas, būtų tinkamas teisinis pagrindas.
Pasiūlymo pagrindimas
Naujosios teisėkūros priemonės konstatuojamosios dalys turėtų būti pradedamos paaiškinant esminį priemonės loginį pagrindą.
Visų pirma, reikėtų nurodyti paradoksalią situaciją, kad ES teisėje nėra jokių nuostatų dėl to, kaip pabėgėlis iš tiesų turėtų atvykti, todėl susidarė tokia padėtis, kai dauguma asmenų atvyksta neteisėtu būdu. Dėl šios padėties kyla didelių pasekmių ne tik asmeniui, bet ir valstybėms narėms. Pabėgėliai turi dalyvauti gyvybei pavojingose kelionėse, naudodamiesi neteisėtai žmones gabenančių asmenų pagalba, už kurią jie turi sumokėti labai didelius mokesčius, be to, tokiose kelionėse jiems gresia išnaudojimo, netinkamo elgesio ir prievartos pavojus. Valstybės narės patiria neigiamus padarinius dėl nekontroliuojamų atvykstančių asmenų (nežinoma, kiek žmonių atvyko ir nėra informacijos apie tai, kokie žmonės atvyksta) ir turi dėti daugiau pastangų siekdamos valdyti tokius atvykimus, todėl vykdo intensyvesnę sienų kontrolę ir stebėseną, paieškos ir gelbėjimo veiklą, labiau bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis ir kt. Kartu valstybės narės susiduria su vis stipresniu organizuotu nusikalstamumu, gaunančiu finansinės naudos iš neteisėto žmonių gabenimo.
Susiskaldymo grėsmė yra dar vienas argumentas, pagrindžiantis tokią naują teisėkūros priemonę. Matyti, kad valstybės narės kuria nacionalines sistemas, bet jos visos skirtingos. Pranešėjas palankiai vertina visas iniciatyvas, kuriomis iš tiesų užtikrinami saugūs atvykimo būdai. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad ES yra vidaus sienų neturinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė (ES sutarties 3 straipsnio 2 dalis), reikėtų skirti daugiau dėmesio bendrai politikai.
Kadangi ES grindžiama pagarbos žmogaus orumui ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis (ES sutarties 2 straipsnis), ES tokia priemonė galiausiai reikalinga tam, kad ji galėtų laikytis savo pačios sutarties reikalavimų.
Bendrosios nuostatos
Naujosios teisėkūros priemonės tikslas turėtų būti tik nuostatos dėl humanitarinės vizos išdavimo procedūrų ir sąlygų. Kalbant apie tokios vizos pobūdį, ji turėtų būti riboto teritorinio galiojimo, kad jos turėtojas galėtų atvykti į tą teritoriją ir joje užpildyti tarptautinės apsaugos prašymą. Todėl vizą išduodanti valstybė taptų atsakinga už prieglobsčio procedūras.
Buvo diskutuojama apie tai, ar derėtų nustatyti kokį nors perkėlimo mechanizmą. Atlikęs išsamius svarstymus pranešėjas nesiūlo tokio mechanizmo, siekiant išvengti, kad sistema netaptų pernelyg sudėtinga.
Naujoji priemonė turėtų būti taikoma trečiosios šalies piliečiams, kuriems taikomi vizos reikalavimai, ir kuriems būtina apsauga nuo realaus persekiojimo arba didelės žalos pavojaus ir asmenims, kuriems netaikoma jokia kita priemonė, kaip kad perkėlimas. Pranešėjas labai pritaria perkėlimui, bet tai negali būti vienintelis teisėtas ir saugus būdas, nes jis taikomas tik nedidelei grupei asmenų, kurie jau yra pripažinti pabėgėliais.
Humanitarinių vizų išdavimo procedūros ir sąlygos
Visais galimais atvejais tokių vizų išdavimo procedūros turėtų būti tokios pačios kaip išduodant trumpalaikes vizas. Pvz., ši nuostata būtų taikoma kalbant apie procedūrų etapus, tvarkymo terminus, prašymo formos ir biometrinių duomenų poreikį, išorės paslaugų teikėjų įtraukimą, saugumo patikrinimą ir teisę apskųsti. Vis dėlto atsižvelgiant į ypatingą asmenų padėtį reikėtų taikyti skirtingas procedūras. Pvz., visais atvejais reikėtų surengti pokalbį (taip pat atsižvelgti į prekybos žmonėmis riziką) ir turėtų būti galima pateikti prašymą naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Be to, siekiant sumažinti išlaidas ir atsižvelgti į asmens padėtį, prašymų išduoti vizą srityje reikėtų plačiau nei iki šiol naudoti šiuolaikines ryšių priemones. Pvz., turėtų būti sukurta galimybė pokalbius rengti nuotoliniu būdu, taip valstybėms narėms sudarant sąlygas dirbti su prieglobsčio specialistais, kurie nebūtinai turėtų būti trečiosiose šalyse.
Prašymą išduoti vizą reikėtų vertinti prima facie siekiant nustatyti, ar prašymą pateikusių asmenų nurodyti teiginiai nekelia abejonių dėl gresiančios persekiojimo arba didelės žalos rizikos. Pranešėjo nuomone, siekiant, kad procedūra būtų patikima, būtina atlikti tokį vertinimą. Jis pabrėžia, kad atliekant vertinimą vertinamas prašymas išduoti vizą, o ne vykdomas išorės prieglobsčio prašymo tvarkymas. Vertinant šį aspektą kiltų pernelyg daug teisinių ir praktinių klausimų.
Administracinis valdymas ir organizavimas
Įgyvendindamos priemonę valstybės narės privalės imtis administracinių veiksmų, už kuriuos jos turėtų galėti gauti paramą, taip pat ir finansinę. Šiuo tikslu būtų galima padaryti naujosios DFP finansinių programų, o ypač – Integruoto sienų valdymo fondo, pakeitimus. Be to, tikimasi, kad žmonėms atvykstant tvarkingiau ir atvykstant mažesniam skaičiui žmonių, kuriems tikrai nebūtina tarptautinė apsauga, bus galima sutaupyti lėšų kitose srityse. Naudojantis šiuolaikinėmis bendravimo technologijomis turėtų būti galimybių sutaupyti dar daugiau lėšų.
Baigiamosios nuostatos
Pranešėjas visapusiškai pripažįsta, kad prieš įgyvendinant šiame pranešime numatomą priemonę, būtina atlikti nemažai praktinių parengiamųjų darbų. Reikės naujai apsvarstyti sąsają tarp vizos ir prieglobsčio procedūrų ir atitinkamai organizuoti administracinio darbo srautą. Todėl pranešėjas siūlo prieš pradedant taikyti naująsias taisykles nustatyti dvejų metų trukmės pereinamąjį laikotarpį. Be to, reikėtų patikrinti, kaip taisyklės veikia kontroliuojamoje kai kurių atrinktų trečiųjų šalių aplinkoje, jas laikant bandomaisiais regionais. Taip būtų galima įgyti patirties ir atlikti jos tyrimą prieš toliau įgyvendinant priemonę.
Reikėtų numatyti konkrečias paramos valstybėms narėms bandomuosiuose regionuose struktūras. Jos turėtų gauti reikšmingą ES finansavimą (pvz., Integruoto sienų valdymo fondo lėšomis) už tai, kad toliau pritaiko savo patalpas, rengia darbuotojų mokymus ir pertvarko darbo srautus bei IT struktūrą. Agentūros, įskaitant Europos prieglobsčio paramos biurą, FRONTEX, Europolą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, turėtų teikti specialistų konsultacijas. Reikėtų atidžiai vykdyti įgyvendinimo bandomuosiuose regionuose stebėseną siekiant, kad būtų galima padaryti išvadas. Stebėsenos rezultatus reikėtų įtraukti į po dvejų metų vyksiantį vertinimą. Šiuos rezultatus reikėtų labai atidžiai įvertinti ir prireikus būtų galima atlikti naujosios priemonės pakeitimus. Atlikus visus būtinus pakeitimus naująją priemonę reikėtų toliau įgyvendinti.
Kitų teisės aktų pakeitimai
Reikėtų iš dalies pakeisti daugelį vizų acquis teisės aktų, visų pirma – Vizų kodeksą ir Vizų informacinę sistemą, siekiant juos suderinti su šia visiškai nauja priemone. Taip pat reikėtų pakeisti būtinas teisines priemones, kurios būtų taikomos tokių vizų turėtojams keliaujant į ES. Pvz., reikės pakeisti Šengeno sienų kodeksą, kad būtų galima pripažinti atvykimą prie išorės sienos su tokia viza. Galiausiai reikės atlikti ir tam tikrus prieglobsčio acquis koregavimus. Nors akivaizdu, kad galiausiai visa prieglobsčio procedūra bus vykdoma ES teritorijoje, reikėtų atsižvelgti į tai, kad prašymą pateikęs asmuo buvo humanitarinės vizos turėtojas. Pvz., vykdant prieglobsčio procedūrą reikėtų atsižvelgti ir į visus vertinimus, kurie buvo atlikti nagrinėjant prašymą išduoti vizą, siekiant išvengti nereikalingo veiksmų dubliavimosi.
Išvada
Pranešėjas mano, kad dabar pats laikas rasti novatoriškų sprendimų, kuriais būtų atsižvelgiama ir į apsaugos siekiančių asmenų, ir į valstybių narių poreikius. Dabartinis uždaras mąstymas vizų acquis ir prieglobsčio acquis atžvilgiais yra dirbtinis ir nepritaikytas prie šių dienų realijų. Tam, kad ES laikytųsi savo vertybių, ji turi žengti ryžtingą žingsnį.
- [1] Išsamesnė informacija pateikta 2018 m. balandžio 5 d. pranešėjo darbo dokumente dėl humanitarinių vizų.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
3.12.2018 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
37 10 3 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Heinz K. Becker, Monika Beňová, Malin Björk, Michał Boni, Caterina Chinnici, Cornelia Ernst, Raymond Finch, Romeo Franz, Kinga Gál, Sylvie Guillaume, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Filiz Hyusmenova, Sophia in ‘t Veld, Dietmar Köster, Barbara Kudrycka, Cécile Kashetu Kyenge, Juan Fernando López Aguilar, Roberta Metsola, Claude Moraes, József Nagy, Ivari Padar, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Sergei Stanishev, Traian Ungureanu, Marie-Christine Vergiat, Udo Voigt, Josef Weidenholzer, Kristina Winberg, Auke Zijlstra |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Carlos Coelho, Pál Csáky, Gérard Deprez, Anna Hedh, Lívia Járóka, Petr Ježek, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Emilian Pavel, Morten Helveg Petersen, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Barbara Spinelli, Josep-Maria Terricabras |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Max Andersson, Elmar Brok, Alain Lamassoure, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Renate Sommer, Jarosław Wałęsa |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
37 |
+ |
|
ALDE |
Gérard Deprez, Filiz Hyusmenova, Sophia in 't Veld, Petr Ježek, Morten Helveg Petersen |
|
GUE/NGL |
Malin Björk, Cornelia Ernst, Barbara Spinelli, Marie-Christine Vergiat |
|
PPE |
Heinz K. Becker, Michał Boni, Elmar Brok, Carlos Coelho, Barbara Kudrycka, Alain Lamassoure, Roberta Metsola, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Renate Sommer, Jarosław Wałęsa |
|
S&D |
Caterina Chinnici, Sylvie Guillaume, Anna Hedh, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Dietmar Köster, Cécile Kashetu Kyenge, Juan Fernando López Aguilar, Claude Moraes, Ivari Padar, Emilian Pavel, Christine Revault d'Allonnes Bonnefoy, Birgit Sippel, Sergei Stanishev, Josef Weidenholzer |
|
VERTS/ALE |
Max Andersson, Romeo Franz, Judith Sargentini, Josep-Maria Terricabras |
|
10 |
- |
|
ECR |
Branislav Škripek, Kristina Winberg |
|
EFDD |
Raymond Finch |
|
ENF |
Auke Zijlstra |
|
NI |
Udo Voigt |
|
PPE |
Pál Csáky, Kinga Gál, Brice Hortefeux, Lívia Járóka, Traian Ungureanu |
|
3 |
0 |
|
PPE |
Monika Hohlmeier, József Nagy |
|
S&D |
Monika Beňová |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė