Pranešimas - A8-0051/2019Pranešimas
A8-0051/2019

PRANEŠIMAS dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo ES institucinėje struktūroje

30.1.2019 - (2017/2089(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas
Pranešėja: Barbara Spinelli


Procedūra : 2017/2089(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A8-0051/2019
Pateikti tekstai :
A8-0051/2019
Priimti tekstai :

AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA

Įžanga

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) priėmimas buvo kryžkelė Europos integracijos procese. ES oficialiai prisiėmė atsakomybę savo piliečiams iš ekonominės bendrijos tapti Sąjunga, grindžiama teisinės valstybės ir žmogaus teisių principais. Toks pasirinkimas buvo konstituciškai įtvirtintas Lisabonos sutartyje, t. y. ES sutarties 6 straipsnio 1 dalyje, kurioje Chartijai suteikiama tokia pati teisinė galia, kokia suteikta Sutartims.

Pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį pagrindinis atskaitos taškas analizuojant Chartijos taikymo sritį ir vertinant jos nuostatų taikymo lygį yra ES institucijų elgesys Chartijos atžvilgiu. Šiame pranešime siekiama iš ES institucijų perspektyvos įvertinti esamą padėtį, susijusią su Chartijos, kaip ES pirminės teisės šaltinio, vaidmeniu, ir pasiūlyti papildomų galimybių tobulinti.

Informacijos rinkimo veikla

Buvo vykdyta ši informacijos rinkimo veikla:

– IPOL generalinio direktorato C teminio skyriaus tyrimas[1], pristatytas AFCO komiteto 2017 m. lapkričio 28 d. posėdyje, kuriame dalyvavo Tarybos pagrindinių teisių, piliečių teisių ir laisvo asmenų judėjimo darbo grupės pirmininkas ir Europos Komisijos Pagrindinių teisių politikos skyriaus atstovas;

– techninio pobūdžio posėdžiai su: Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) atstovais (2018 m. spalio 10 d.), Europos Komisijos Pagrindinių teisių politikos skyriaus atstovais (2018 m. vasario 22 d.), Europos Tarybos Europos socialinės chartijos departamento vadovu (2018 m. kovo 13 d.), Europos ombudsmene (2018 m. gegužės 30 d.);

– FRA teisinė nuomonė[2], pristatyta AFCO komiteto 2018 m. spalio 1 d. posėdyje, kurioje, be kita ko, remiamasi ES agentūrų atsakymais į klausimyną, kurį AFCO komiteto pirmininkė išsiuntė visoms agentūroms.

Chartija ES teisėkūros ir sprendimų priėmimo procese

Nors ES institucijos pasiekė svarios pažangos, siekdamos įtraukti Chartiją į teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesą, ji vis dar yra nepakankamai įvertinta priemonė, kurios potencialas dar nėra visiškai išnaudotas. Susiklosčiusi bendra tendencija – daugiausia dėmesio skirti tam, kad Chartija būtų nepažeista, o ne kuo labiau išnaudoti jos potencialą[3], nors pačioje Chartijoje (51 straipsnio 1 dalis) yra aiškiai įtvirtinta pareiga skatinti jos taikymą.

Atitikties patikrinimai ir poveikio vertinimai – Komisijos turimos pagrindinės priemonės, skirtos ex ante įvertinti, ar jos pasiūlymai atitinka pagrindines teises, taigi ir Chartiją, patvirtina tą pačią tendenciją, akcentuojant pasyvų, o ne aktyvų požiūrį į Chartiją. Kalbant konkrečiai apie poveikio vertinimus, nors žmogaus teisių vaidmuo palaipsniui stiprėjo, pagrindinis dėmesys skiriamas tradiciniams standartams, t. y. ekonominiams, socialiniams ir aplinkos veiksniams. Komisijos pasiūlymai gali labai pakisti vykstant teisėkūros procesui, ir gali kilti pavojus, kad poveikio vertinimas neteks prasmės, ypač vykdant vadinamuosius trišalius dialogus: dėl šių bendrų derybų neskaidrumo labai sunku įvertinti sprendimų priėmimo proceso eigą ir tuo pat metu politinės ir (arba) partijų pozicijos gali dominuoti, palyginti su kitais susirūpinimą keliančiais klausimais. Pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros abiem teisėkūros institucijoms sudaromos galimybės atlikti papildomus poveikio vertinimus, tačiau jie neprivalomi. Teisėkūros institucijų lygmeniu Parlamentas turi nusistovėjusių priemonių, skirtų įvertinti, ar laikomasi pagrindinių teisių. Viena iš jų – Darbo tvarkos taisyklėse (38 straipsnyje) įtvirtinta speciali procedūra, kuri vis dėlto niekada nebuvo taikyta. Tačiau, kaip ir Komisijos atveju, esama daugiausia vidaus procedūrų, kurias vykdo Parlamento tarnybos. Kalbant apie Tarybą, nors yra priimtos vidaus gairės, pagal kurias tikrinama, ar teisės aktai atitinka pagrindines teises, nėra jokio oficialaus poveikio vertinimų mechanizmo. Be to, dėl nepakankamo Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo, kaip neseniai informavo Europos ombudsmenė[4], sunku įvertinti jos sprendimų priėmimo procesą.

Savo veiksmų srityse ES institucijos, vykdydamos ir negatyvią pareigą (pareigą susilaikyti nuo veiksmų), ir pozityvią pareigą (pareigą imtis veiksmų), užtikrina, kad Chartijos nuostatos būtų visapusiškai taikomos, pagal tarptautinės žmogaus teisių teisės reikalavimus. Ši pareiga yra aiškiai dar kartą nustatyta ES sutartyje, t. y. 2 ir 6 straipsniuose, ir analogiškose pareigose, įtvirtintose SESV Pirmosios dalies II antraštinėje dalyje „Bendrai taikomos nuostatos“. Norint pasiekti šį tikslą, būtų galima numatyti papildomas priemones, kurios papildytų institucijų vidaus procedūras: skatinti labiau struktūruotą ir reglamentuojamą bendradarbiavimą su išorės nepriklausomais organais, pvz., FRA, vertinant pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų žmogaus teisių aspektą; atlikti atskirus ir aiškius poveikio pagrindinėms teisėms vertinimus; sukurti mechanizmą, skirtą nustatyti, ar reikia imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad būtų laikomasi ir paisoma Chartijos nuostatų ir užtikrinta, kad Sąjungos teisė atitiktų progresyvų tarptautinės žmogaus teisių teisės pobūdį. Taip pat būtų tikslinga nustatyti papildomas priemones, skirtas sistemingoms ES teisės aktų atitikties Chartijai ex post peržiūroms (jos šiuo metu priklauso beveik išimtinei Teisingumo Teismo kompetencijai) atlikti. Šiuo atžvilgiu atskaitos tašku galėtų būti nuostatos dėl žmogaus teisių ir (arba) dėl Chartija pagrįstų ataskaitų teikimo ir peržiūros įtraukimas į teisės aktų tekstus.

Chartija įvairių krypčių ES politikoje

Pranešime bus nagrinėjamas Chartijos vaidmuo, visų pirma dviejose ES politikos formavimo srityse.

Pirmoji sritis – išorės veiksmai, įskaitant prekybos susitarimų su trečiosiomis valstybėmis sudarymą. Kalbant apie konkrečią bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) sritį, pranešime bus išsamiau aptariamos ribotos sąlygos, kuriomis Europos Sąjungos Teisingumo Teismas gali naudotis savo jurisdikcija, vadinasi, bus aptariama tai, kad trūksta teisių gynimo priemonių, kai šioje srityje priimtais sprendimais pažeidžiamos žmogaus teisės. Sykiu ES institucijų vidaus elgesys Chartijos atžvilgiu tarsi lakmuso popierėlis parodys jų elgesį išorės santykių srityje. ES gebėjimas veiksmingai plėtoti BUSP, kuri visiškai atitiktų ES sutarties 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, priklausys nuo to, ar ji visiškai laikysis šių reikalavimų viduje.

Išsamūs prekybos susitarimai ypač svarbūs dėl didelio poveikio, kurį jie gali turėti žmogaus teisėms. Nors esama patvirtintos svarbios praktikos ir priimtų gairių žmogaus teisių aspekto prekybos susitarimuose klausimams spręsti, šiame pranešime bus siūloma neapsiriboti vien tik vadinamuoju integruotu metodu, kurio Komisija šiuo metu laikosi savo tvarumo poveikio vertinimuose, ir visiškai pritarti Europos ombudsmenės rekomendacijoms[5], pagal kurias prieš baigiant visas prekybos derybas reikėtų atlikti konkrečius poveikio žmogaus teisėms vertinimus.

Antroji sritis – ekonomikos valdymas. Tai sritis, kurioje ES įgaliojimai yra labai platūs ir gali turėti didelį poveikį žmogaus teisėms, tačiau joje Chartijos nuostatų akivaizdžiai nepaisoma. ES pirminėje ir antrinėje teisėje Chartijai nepriskiriama jokia aiški funkcija šioje srityje ir joje tik vos paminimos Chartijos nuostatos. Kelios priemonės, kuriomis formuojama ES ekonomikos ir pinigų politika, buvo priimtos ne pagal Sąjungos sistemą, taip ES institucijoms atimant politinę atsakomybę, tačiau suteikiant joms griežtas priežiūros ir įgyvendinimo funkcijas. Priimti sprendimai ir padaryti pasirinkimai tinkamai neįvertinus žmogaus teisių aspekto ir suteikus visišką pirmenybę makroekonominiams veiksniams ir sąlygoms jau turėjo sunkių pasekmių pilietinėms, ekonominėms ir socialinėms teisėms, kaip pabrėžė ir Europos socialinių teisių komitetas. Pranešėjos nuomone, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Ledra Advertising Ltd turėtų tapti Chartijos įtraukimo į ES ekonomikos valdymo sistemą ir į jos tarpvyriausybinį aspektą takoskyra ir tapti pavyzdžiu, kuriuo remiantis būtų vertinamas šioje srityje pasiūlytų ir priimtų priemonių teisėtumas.

Galiausiai reikėtų konkrečiai paminėti Euro grupę. Nors Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patvirtino šios grupės sprendimų neformalų ir neprivalomą pobūdį[6], taigi, imunitetą nuo SESV 263 straipsnio, jos sprendimų ir išvadų politinis poveikis turėjo didelės įtakos politikos formavimui, apeinant ES teisės formalumus ir deinstitucionalizuojant sprendimų priėmimą. Atsižvelgiant į šį sustiprintą de facto vaidmenį, būtų tikslinga patikslinti jos reikšmę Chartijos atžvilgiu.

Teisės ir principai

Chartija yra unikali, nes viename dokumente įtvirtintos pilietinės ir politinės, socialinės ir ekonominės teisės, įskaitant vadinamosios trečiosios kartos žmogaus teises. Vis dėlto dėl neaiškaus atskyrimo tarp Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje ir 52 straipsnyje įtvirtintų teisių ir principų, kuris sustiprinamas Chartijos išaiškinimais, ir dėl nevienodo lygio apsaugos, suteikiamos jiems (teisės turi būti gerbiamos, o principų reikia laikytis), kyla pavojus, kad šis požymis bus pažeistas. Perėjus prie visų Chartijoje įtvirtintų straipsnių, susijusių su ES sprendimų priėmimo ir politikos formavimo procesu, aiškios „konceptualizacijos“, tinkamai atsižvelgus į pagrindinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmenį aiškinant ES teisę, padėtų patvirtinti jos vientisumą ir sustiprinti jos taikymo sritį. Sistemingos sąveikos tarp Chartijos ir kitų žmogaus teisių teisės aktų, taip pat tarp kompetentingų priežiūros institucijų, skatinimas būtų abipusiai naudingas, nes taip būtų sustiprintos nuostatos ir jose numatytos pareigos. Prisijungimas prie Europos socialinės chartijos yra būtinas žingsnis, kurį ES turi žengti šioje srityje.

Chartija ir ES agentūros

ES agentūros, kaip ir bet kurios kitos ES įstaigos, privalo laikytis Chartijos ir ją propaguoti. Ši pareiga ypač svarbi atsižvelgiant į tai, kad agentūros dažnai veikia kaip jungiamoji grandis tarp veiksmų ES ir nacionaliniu lygiu, padėdamos valstybėms narėms ir atitinkamiems jų subjektams vykdyti ES teisės aktuose numatytas pareigas ir galbūt konkrečiai įgyvendinti Chartijos nuostatas. Jei pažvelgtume į dabartinę ES agentūrų padėtį, matytume, kad labai skiriasi vidaus žinių apie Chartiją lygis ir nustatytos vidaus procedūros ir (arba) priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad jos nuostatos būtų taikomos veiksmingai, ir tai priklauso nuo agentūros įgaliojimų ir pobūdžio. Jau turime kelis geriausios praktikos pavyzdžius, kurie galėtų būti taikomi horizontaliai visoms ES agentūroms. Šiuo tikslu būtų naudinga turėti papildomų priemonių, pvz., įsteigti nepriklausomus pagrindinių teisių pareigūnų etatus. Pagrindiniai šio proceso elementai – stiprinti agentūrų tarpusavio bendradarbiavimą ir plėtoti struktūrinį dialogą su atitinkamais žmogaus teisių subjektais. Skubiai reikia, kad ES teisės aktų leidėjas visuose agentūrų steigimo reglamentuose įtvirtintų aiškias nuorodas į Chartiją.

Chartijos įgyvendinimas nacionaliniu lygiu

Chartijos nacionalinis aspektas papildo ES aspektą. Netinkamas Chartijos įgyvendinimas nacionaliniu lygiu kenkia jos bendram nuoseklumui ir veiksmingumui. Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jos nuostatos taikomos valstybėms narėms tik tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę. Nepaisant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktų išaiškinimų, iš nacionalinės praktikos matyti, kad vis dar sunku įvertinti, ar Chartija taikoma ir kaip ji taikoma praktikoje. Įdomu tai, kad kartais nacionaliniai teismai Chartija naudojasi kaip pozityviu aiškinimo šaltiniu net ir tais atvejais, kurie nepatenka į ES teisės taikymo sritį. Vis dėlto apskritai šis dviprasmiškumas kartu su dideliu Chartijos neišmanymu ir nacionalinės politikos, kuria būtų skatinama taikyti Chartiją, nebuvimu lemia tai, kad nacionaliniu lygiu ja nepakankamai naudojamasi. ES institucijos ir agentūros galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį šalinant šiuos trūkumus, nustatydamos įvairias priemones ir veiksmus, kuriais šiuo atžvilgiu būtų remiamos valstybės narės. Bet kuriuo atveju labai svarbu aiškiau apibrėžti taikymo sritį ir pereiti prie laisvesnio Chartijos 51 straipsnio aiškinimo, sykiu įvertinant galimybę jį panaikinti Sutarčių peržiūros atveju.

  • [1]  „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas ES institucinėje struktūroje“, prof. Olivier De Schutter, (PE 571.397).
  • [2]  FRA nuomonė 4/2018 „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo iššūkiai ir galimybės“, 2018 m. rugsėjo 24 d.
  • [3]  Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, 2017 m. pagrindinių teisių ataskaita, p. 23.
  • [4]  Europos ombudsmenė, sprendimas dėl strateginio tyrimo Nr. OI/2/2017/TE dėl Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo, 2018 m. gegužės 15 d.
  • [5]  Europos ombudsmenės sprendimas byloje 1409/2014/MHZ dėl Europos Komisijos nesugebėjimo atlikti išankstinio ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo poveikio žmogaus teisėms vertinimo, 2016 m. vasario 26 d.
  • [6]  2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas Mallis ir kt., sujungtos bylos C 105/15 P – C 109/15 P, 61 punktas.

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo ES institucinėje struktūroje

(2017/2089(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 21, 23 ir 49 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 9, 10, 11, 12, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnius, 67 straipsnio 1 dalį, 258, 263, 267 ir 352 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK) ir Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktiką,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumą,

–  atsižvelgdamas į Venecijos komisijos nuomones ir teisinės valstybės kriterijų sąrašą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją) ir į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu[1],

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 15 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių chartijos laikymasis Komisijos pasiūlymuose dėl teisės aktų : nuolatinės ir griežtos kontrolės metodologija“[2],

–  atsižvelgdamas į savo metines rezoliucijas dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo[3],

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio[4],

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose[5],

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais[6],

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2007 m. vasario 15 d. reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą[7],

–  atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 27 d. Komisijos komunikatą „Pagrindinių teisių chartijos laikymasis Komisijos teisės aktų pasiūlymuose. Nuolatinės ir griežtos kontrolės metodologija“ (COM(2005)0172),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 29 d. Komisijos ataskaitą „Nuolatinės ir griežtos Pagrindinių teisių chartijos laikymosi kontrolės metodikos praktinis taikymas“ (COM(2009)0205),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“ (COM(2010)0573),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 6 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Veiklos gairės, susijusios su tuo, kaip atsižvelgti į pagrindines teises Komisijos poveikio vertinimuose“ (SEC(2011)0567),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“ (COM(2011)0886),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 20 d. Tarybos gaires dėl metodinių veiksmų, kurių turi būti imamasi siekiant Tarybos parengiamuosiuose organuose patikrinti suderinamumą su pagrindinėmis teisėmis,

–  atsižvelgdamas į Tarybos parengiamųjų organų gaires dėl suderinamumo su pagrindinėmis teisėmis,

–  atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2016 m. gegužės 13 d. seminaro ataskaitą dėl ES pagrindinių teisių chartijos taikymo nacionalinėje politikoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos parengtas Poveikio žmogaus teisėms analizės atliekant su prekyba susijusių politikos iniciatyvų poveikio vertinimus gaires,

–  atsižvelgdamas į metines Komisijos ataskaitas dėl ES pagrindinių teisių chartijos taikymo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinius kolokviumus pagrindinių teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą sujungtose bylose C-8/15 P–C-10/15 P Ledra Advertising Ltd / Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas (ECB)[8],

–  atsižvelgdamas į ESTT 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą sujungtose bylose C-569/16 ir C-570/16, Stadt Wuppertal / Maria Elisabeth Bauer ir Volker Willmeroth / Martina Broßonn[9],

–  atsižvelgdamas į ESTT 2014 m. gruodžio 18 d. nuomonę Nr. 2/13 dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos[10],

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2018 m. rugsėjo 24 d. nuomonę Nr. 4/2018 „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo iššūkiai ir galimybės“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros metines pagrindinių teisių ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio mėn. FRA vadovą „Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo nacionaliniu lygmeniu teisės ir politikos formavimo srityse gairės“,

–  atsižvelgdamas į geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį, visų pirma į priemonę Nr. 28 „Pagrindinės teisės ir žmogaus teisės“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 38 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus 2016 m. gruodžio 2 d. nuomonę dėl Europos Sąjungos iniciatyvos sukurti Europos socialinių teisių ramstį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Nyderlandų COSAC delegacijos dokumentą dėl ES skaidrumo, pavadintą „Atverti uždarytas duris, kad ES taptų skaidresnė savo piliečiams“ ir COSAC delegacijų 2017 m. gruodžio 20 d. laišką ES institucijoms dėl politinio sprendimų priėmimo proceso ES skaidrumo,

–  atsižvelgdamas į tyrimus „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas ES institucinėje struktūroje“, „ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio aiškinimas. Ar chartiją nacionaliniu lygmeniu taikyti siauriau ar plačiau?“ ir „Europos socialinės chartijos klausimas atsižvelgiant ES pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimą“, kuriuos Vidaus politikos generalinio direktoratas paskelbė atitinkamai 2016 m. lapkričio 22 d., 2016 m. vasario 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d.[11],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma bei Peticijų komiteto nuomonę (A8-0051/2018),

A.  kadangi pagal Lisabonos sutartį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai (toliau – Chartija) suteiktas pirminės teisės statusas ES teisinėje sistemoje ir ji turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys;

B.  kadangi šiame pranešime atskirai nevertinama kiekviena Chartijoje įtvirtinta teisė, o veikiau tai, kaip įgyvendinama Chartija, kuri yra pirminės teisės priemonė;

C.  kadangi socialinės nuostatos yra esminė Chartijos ir Sąjungos teisinės struktūros dalis; kadangi svarbu užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms ir pabrėžti jų svarbą visoje Sąjungoje;

D.  kadangi, ESTT teigimu, Chartijoje pripažįstamos pagrindinės teisės yra ES teisinės struktūros pagrindas, o pagarba toms teisėms yra ES išankstinė teisės aktų teisėtumo sąlyga;

E.  kadangi, atsižvelgiant į tarptautinės žmogaus teisių teisės ir Chartijos 51 straipsnio reikalavimus, Chartija apima ir negatyvias pareigas (draudimas pažeisti), ir pozityvias pareigas (aktyvus skatinimas), kurių turėtų būti vienodai laikomasi, kad šios Chartijos nuostatos būtų visiškai veiksmingos;

F.  kadangi Chartijos taikymo sritis apribojama jos 51 straipsnyje kalbant apie subsidiarumo principo laikymąsi, atsižvelgiant į valstybių narių ir Sąjungos kompetencijas, taip pat gerbiant pagal Sutartis Sąjungai sutiektos kompetencijos ribas;

G.  kadangi atsižvelgiant į Chartijos 51 straipsnio 2 dalį akivaizdu, kad pagal Chartiją Sąjungos teisės taikymo sritis neišplečiama plačiau nei Sąjungos kompetencijos ribos, nenustatomos naujos Sąjungos kompetencijos ar užduotys ir nekeičiamos Sutartyse nustatytosios.

H.  kadangi Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros yra nuolat saistomi Chartijos, net jeigu jie veikia ne pagal ES teisinę sistemą;

I.  kadangi Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad valstybės narės Chartijos nuostatas taiko tik įgyvendindamos Sąjungos teisę; tačiau kadangi dėl neaiškių tokio reikalavimo ribų sunku nustatyti, kuriais konkrečiais atvejais Chartija taikoma ir kaip ji taikoma;

J.  kadangi Chartijoje nustatytų socialinių ir ekonominių teisių potencialas iki šiol nebuvo tinkamai išnaudotas; kadangi, prisimenant Europos Tarybos generalinio sekretoriaus nuomonę, pagarba socialinėms teisėms yra ne tik etinis reikalavimas ir teisinis įpareigojimas, bet ir ekonominė būtinybė;

K.  kadangi ES sutarties 6 straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad EŽTK garantuojamos pagrindinės teisės turi būti pagrindiniai Sąjungos teisės principai;

L.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 151 straipsnyje nurodomos pagrindinės socialinės teisės, pvz., nustatytos Europos socialinėje chartijoje;

M.  kadangi 2017 m. lapkričio mėn. tyrime dėl Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo ES institucinėje struktūroje[12] be kita ko svarstoma Chartijos svarba Komisijos veiklai pagal Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį (ESM sutartis) ir atsižvelgiant į Europos semestrą; kadangi vykdant ekonominį Sąjungos valdymą nedaug dėmesio skiriama Chartijoje numatytoms socialinėms teisėms; kadangi šios teisės turi būti laikomos tikromis pagrindinėmis teisėmis;

N.  kadangi pagal Europos socialinių teisių ramstį įsipareigojama piliečiams suteikti naujų ir veiksmingesnių teisių lygių galimybių ir prieigos prie darbo rinkos, sąžiningų darbo sąlygų ir socialinės apsaugos ir įtraukties srityse, taip pat toliau stiprinti Chartijoje įtvirtintas teises;

O.  kadangi lyčių lygybės principas – viena pagrindinių ES vertybių – yra įtrauktas į ES sutartis ir Pagrindinių teisių chartiją; kadangi SESV 8 straipsnyje nustatytas lyčių aspekto integravimo principas ir pažymima, kad „visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“;

P.  kadangi ES teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumas yra Chartijos 41 straipsnyje išdėstytos teisės į gerą administravimą rezultatas ir būtina sąlyga, kad piliečiai galėtų įvertinti ir tinkamai stebėti, kaip ES institucijos įgyvendina Chartiją;

Q.  kadangi Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų vykdomas Chartijoje numatytų plataus spektro teisių – pradedant pilietinėmis ir politinėmis ir baigiant socialinėmis, ekonominėmis bei trečiosios kartos teisėmis – skatinimas būtų labai svarbus postūmis norint sukurti Europos viešąją erdvę ir pasiekti konkrečių rezultatų įgyvendinant Europos pilietiškumo koncepciją ir ES dalyvaujamąjį aspektą, kaip įtvirtinta Sutartyse;

R.  kadangi FRA nuomonėje „Galimybės naudotis teisų gynimo priemonėmis verslo ir žmogaus teisių srityje gerinimas ES lygmeniu“[13] ir nuomonėje „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo iššūkiai ir galimybės“[14] pateikė nemažai rekomendacijų dėl veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo;

S.  kadangi Chartijos 24 straipsnyje nustatytos vaiko teisės ir valdžios institucijos bei privačios institucijos turi pareigą pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus;

T.  kadangi Chartijos 14 straipsnyje pabrėžiama kiekvieno vaiko teisė į sąžiningą švietimą;

Chartijos integravimo į ES teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesus stiprinimas

1.  yra įsitikinęs, kad Komisijos veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija yra geras pirmasis žingsnis įsigaliojus Chartijai, bet šią strategiją būtina nedelsiant atnaujinti; teigiamai vertina Komisijos metines Chartijos taikymo ataskaitas ir ragina peržiūrėti 2010 m. parengtą strategiją siekiant ją atnaujinti atsižvelgiant į naujus sunkumus ir institucinę padėtį, ypač po Brexit‘o;

2.  pripažįsta, kad ES institucijos ėmėsi svarių veiksmų, siekdamos įtraukti Chartiją į ES teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesus; pažymi, jog pagrindinis Chartijos vaidmuo yra užtikrinti, kad ES teisės aktai visiškai atitiktų joje įtvirtintas teises ir principus, ir pripažįsta sunkumus, su kuriais susiduriama aktyviai remiant šias teises bei principus ir siekiant užtikrinti jų laikymąsi;

3.  pabrėžia, jog svarbu, kad visuose pasiūlymuose dėl Sąjungos teisės aktų būtų gerbiamos Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės;

4.  primena, kad ES institucijų nustatytos procedūros, skirtos įvertinti, ar pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atitinka Chartiją, paprastai yra vidinio pobūdžio; ragina sudaryti galimybes teikti patobulintų formų konsultavimą, poveikio vertinimą, įskaitant konkrečius poveikio lytims vertinimus, ir teisinę priežiūrą dalyvaujant atitinkamiems nepriklausomiems žmogaus teisių srities ekspertams; ragina Komisiją skatinti struktūrizuotą ir reguliuojamą bendradarbiavimą su žmogaus teisių įstaigomis, pvz., su FRA, Europos lyčių lygybės institutu (EIGE) ir atitinkamomis Europos Tarybos, Jungtinių Tautų ir pilietinės visuomenės organizacijomis, dirbančiomis šioje srityje, kai teisės aktais gali būti skatinamos pagrindinės teisės arba joms daromas neigiamas poveikis;

5.  ragina Komisiją, Tarybą ir Parlamentą persvarstyti Tarybos reglamentą Nr. 168/2007 siekiant užtikrinti, kad FRA galėtų savo iniciatyva teikti neprivalomas nuomones dėl ES teisės aktų projektų, ir skatinti sistemingas konsultacijas su Agentūra;

6.  ragina Komisiją, kitas ES institucijas ir valstybių narių nacionalines bei regionines vyriausybes, kai kyla pavojus pagrindinėms teisėms, konsultuotis su FRA;

7.  pripažįsta esminį FRA vaidmenį vertinant atitiktį Chartijai ir teigiamai vertina agentūros atliktą darbą; ragina FRA toliau teikti patarimus ir paramą ES institucijoms ir valstybėms narėms dėl pagrindinių teisių kultūros gerinimo visoje Sąjungoje; palankiai vertina neseniai priimtą FRA 2018–2022 m. strategiją;

8.  atkreipia dėmesį į FRA sukurtą interaktyvią internetinę priemonę „Clarity“, kuria siekiama padėti lengvai rasti tinkamiausią neteisminę instituciją, veikiančią žmogaus teisių srityje, galinčią padėti išspręsti konkretų pagrindinių teisių klausimą;

9.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų atliekami išsamūs poveikio vertinimai užtikrinant ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos pasekmių vertinimo pusiausvyrą ir persvarstytas sprendimas, pagal kurį siūloma vertinant poveikį, susijusį su pagrindinėmis teisėmis, padalyti į tris egzistuojančias kategorijas – ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos poveikį, taip pat įtraukti dvi specialias poveikio pagrindinėms teisėms ir poveikio lytims kategorijas, siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinti visi pagrindinių teisių aspektai;

10.  ragina Komisiją nuolat imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad būtų užtikrinamos Chartijos nuostatos, jų laikomasi ir užtikrinama, kad Sąjungos teisė būtų pritaikoma atsižvelgiant į tarptautinės žmogaus teisių teisės teisinę ir teismo praktikos raidą; atsižvelgdamas į tai pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą, kuriame būtų įgyvendinamas raginimas, išdėstytas Parlamento 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo[15], sudarant sąlygas sistemingai tikrinti pokyčius ES institucijose ir įstaigose, taip pat valstybėse narėse, dėl kurių reikėtų raginti imtis veiksmų siekiant apsaugoti ir užtikrinti Chartijoje nustatytas teises, laisves ir principus; ypač siūlo, kad Kopenhagos kriterijuose nustatytos su pagrindinėmis teisėmis susijusios sąlygos būtų ne tik vieną kartą naudojamos kaip išankstinės stojimo sąlygos, bet kad būtų periodiškai vertinama, kaip valstybės narės jų laikosi;

11.  pažymi, kad Europos ombudsmenas taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrindamas pagrindinių teisių paisymą laikantis Chartijos, ne tik kalbant apie patį 41 straipsnį dėl teisės į gerą administravimą, bet ir į tai, kad šis geras administravimas yra kertinis akmuo užtikrinant kitas pagrindines teises; primena pavyzdingą darbą, kurį per šią Parlamento kadenciją atliko Ombudsmeno institucija, be kita ko, skaidrumo ir informacijos laisvės srityje, taip pat ombudsmenės specialųjį pranešimą dėl agentūros FRONTEX[16], visų pirma susijusį su prieglobsčio siekiančių asmenų ir migrantų teise pateikti skundą;

12.  supranta, kad teismų praktika turės įtakos Chartijos taikymo sričiai ir į tai būtina atsižvelgti;

13.  ragina ES teisės aktų leidėjus pripažinti Bendrojo Teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimo (byla T-540/15) dėl galimybės susipažinti su trišalių dialogų dokumentais[17] rezultatus ir imtis atitinkamų veiksmų; primygtinai reikalauja stiprinti skaidrumą ir prieigą prie dokumentų ES institucijoms bendraujant tarpusavyje, kad atskirų institucijų bendradarbiavimas, įskaitant atskaitomybę už klausimus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis, taptų veiksmingesnis; primygtinai ragina Tarybą nedelsiant spręsti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su jos sprendimų priėmimo proceso skaidrumu ir galimybe susipažinti su dokumentais pagal atitinkamas Europos ombudsmenės rekomendacijas;

Chartijos įtraukimas į ES politiką

14.  primena, kad ES politikos formavimas turi būti grindžiamas ES sutarties 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsniuose išdėstytais principais ir tikslais, kartu visapusiškai patvirtinant ir įgyvendinant reikalavimus, įtvirtintus SESV Pirmos dalies II antraštinės dalies bendro taikymo nuostatose;

15.  dar kartą patvirtina, kad visi Sąjungos priimti teisės aktai turi visapusiškai atitikti Chartijos nuostatas, įskaitant jos socialines nuostatas; pabrėžia, kad labai svarbu į teisės aktus, kuriais reguliuojama ES ekonominė ir pinigų politika, įtraukti aiškias nuorodas į Chartiją; pabrėžia, kad ES institucijos, kai jos taiko tarpvyriausybinius susitarimus, nėra atleidžiamos nuo įpareigojimo vertinti tokių priemonių suderinamumą su ES teise, įskaitant Chartiją;

16.  mano, jog nepaprastai svarbu, kad Sąjunga imtųsi ryžtingų veiksmų, sustiprindama savo įsipareigojimus užtikrinti galimybę naudotis visomis teisėmis, nustatytomis Chartijoje, įskaitant socialines teises;

17.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos semestro procesas, įskaitant metines augimo tyrimo rekomendacijas ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, atitiktų normines Chartijos socialinių teisių sudedamąsias dalis;

18.  pritaria, kad į reglamentų, kuriais sukuriami ES fondai, projektų darbo tikslais naudojamus tekstus būtų įtrauktos tvirtos ir nuoseklios sąlygos dėl pagrindinių teisių;

19.  ragina Komisiją ir Tarybą priimti makroekonominius sprendimus tinkamai atsižvelgiant į pagrindinių teisių vertinimus, pagrįstus visu Europos ir tarptautinės žmogaus teisių teisės priemonėmis užtikrinamų civilinių, politinių ir socialinių teisių spektru;

20.  ragina Komisiją išnagrinėti, kokių veiksmų Europos Sąjunga turi imtis siekdama prisijungti prie Europos socialinės chartijos, ir pasiūlyti terminus šiam tikslui pasiekti;

21.  primena, kad, remiantis Sutartyse nustatytomis kompetencijomis, visų pirma valstybės narės yra atsakingos už socialinės politikos įgyvendinimą, taigi taip pat už Chartijoje įtvirtintų socialinių nuostatų veiksmingumo ir jų apčiuopiamos išraiškos užtikrinimą; tačiau pakartoja savo pasiūlymą, atsižvelgiant į galimą Sutarčių peržiūrą, įtraukti į Sutartis socialinį protokolą siekiant stiprinti pagrindines socialines teises, susijusias su ekonominėmis laisvėmis;

22.  atkreipia dėmesį į de facto itin svarbų, tačiau neoficialų euro grupės vaidmenį euro zonos ekonomikos valdymo srityje ir į poveikį, kurį jos sprendimai gali turėti darant įtaką politikos formavimui, nors neužtikrinama atsvara pasitelkiant tinkamus demokratinės atskaitomybės ir teisminės kontrolės mechanizmus; primena jos nariams apie jų horizontaliąsias pareigas, kylančias iš ES sutarties 2 ir 6 straipsnių ir Chartijos;

23.  ragina Komisiją ir Europos Centrinį Banką visapusiškai laikytis Chartijos vykdant savo užduotis pagal Europos stabilumo mechanizmą, įskaitant jo skolinimo praktiką, atsižvelgiant į ESTT praktiką.

24.  primena, kad Sąjungos veiksmai tarptautiniu lygmeniu turi būti vykdomi vadovaujantis ES sutarties 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais; yra įsitikinęs, kad visiška pagarba Chartijos nuostatoms ir jų skatinimas visoje ES yra lyginamasis standartas vertinant Sąjungos veiksmų tarptautiniuose santykiuose teisėtumą ir patikimumą, be kita ko, atsižvelgiant į plėtros procesą pagal ES sutarties 49 straipsnį;

25.  atkreipia dėmesį į ribotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikciją bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje ir įspėja dėl galimo teisių į veiksmingą teisinę gynybą, kaip įtvirtinta Chartijoje ir EŽTK, apribojimo;

26.  primena ES institucijoms Chartijoje apibrėžtas jų pareigas žmogaus teisių srityje, taip pat vykdant prekybos politiką; ragina Komisiją prieš užbaigiant bet kokias prekybos derybas atlikti konkrečius poveikio žmogaus teisėms vertinimus, visapusiškai remiantis JT pagrindiniais prekybos ir investicijų susitarimų poveikio žmogaus teisėms principais;

27.  primena, kad tiek Sutartyse, tiek Chartijoje pateikiama nuoroda į tautinių mažumų apsaugą ir diskriminaciją dėl kalbos; ragina ES institucijose imtis konkrečių administracinių veiksmų siekiant skatinti nacionalines vyriausybes ieškoti tvarių sprendimų ir propaguoti ne tik oficialiųjų ES kalbų įvairovės kultūrą savo valstybėje narėje;

28.  primena ES sutarties 6 straipsnyje nustatytą pareigą prisijungti prie EŽTK; prašo Komisijos imtis būtinų veiksmų siekiant panaikinti teisines kliūtis, trukdančias užbaigti prisijungimo procesą, ir pateikti naują Sąjungos prisijungimo prie EŽTK sutarties projektą, kuriame būtų pateikiami ESTT nuomonėje Nr. 2/13 išdėstytų kliūčių sprendimai; mano, kad pabaigus šį procesą bus numatyta daugiau galimybių apsaugoti Sąjungos piliečių ir gyventojų pagrindines teises ir atsiras dar viena žmogaus teisių užtikrinimo priemonė, t. y. galimybė pateikti skundą EŽTT dėl kurios nors iš ES institucijų arba valstybių narių veiksmais padaryto EŽTK reglamentuojamų žmogaus teisių pažeidimo ES teisės normų įgyvendinimo srityje; be to, laikosi nuomonės, kad EŽTT praktika bus papildomas įnašas į dabartinius ir būsimus ES veiksmus užtikrinat pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir jas propaguojant pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų srityse, taip pat papildys ESTT praktiką šioje srityje;

Chartija ir ES agentūros

29.  atkreipia dėmesį į tam tikrų ES agentūrų galimybes teikti paramą valstybėms narėms vykdant savo pareigas pagal Chartiją, nes jos dažnai užtikrina operatyvinę sąsają tarp ES ir nacionalinio lygmens; atkreipia dėmesį į tai, kad ši užduotis gali būti veiksmingai vykdoma tik plėtojant visavertę pagrindinių teisių paisymo praktiką agentūrose, veikiančiose teisingumo ir vidaus reikalų srityje, ir (arba) agentūrose, kurių veikla gali daryti poveikį teisėms ir principams, kylantiems iš Chartijos, atsižvelgiant tiek į vidaus, tiek į išorės aspektus, susijusius su pagrindinių teisių apsauga ir skatinimu;

30.  ragina atitinkamas ES agentūras paspartinti darbą įgyvendinant lyčių lygybės principus, įtvirtintus Chartijoje, be kita ko, užtikrinant, kad visos ES institucijos ir agentūros laikytųsi visiško visų formų seksualinio smurto ir fizinio ar psichologinio priekabiavimo netoleravimo politikos; ragina visas ES institucijas ir agentūras visapusiškai įgyvendinti jo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES[18];

31.  atkreipia dėmesį į skirtingų agentūrų parengtas įvairias politikos strategijas ir priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti jų įsipareigojimus pagrindinių žmogaus teisių srityje ir kurių įgyvendinimo lygis yra nevienodas; pabrėžia, kad būtina skatinti ES agentūrų tarpusavio bendradarbiavimą ir struktūrinį dialogą su nepriklausomais žmogaus teisių ekspertais, taip pat remtis esama geriausia patirtimi siekiant sukurti bendrą ir sustiprintą žmogaus teisių sistemą;

32.  ragina ES agentūras, veikiančias teisingumo ir vidaus reikalų srityje, ir (arba) agentūras, kurių veikla galėtų daryti poveikį teisėms ir principams, kylantiems iš Chartijos, priimti vidines pagrindinių teisių strategijas ir remti nuolatines darbuotojų visais lygmenimis mokymo sesijas pagrindinių teisių ir Chartijos srityje;

33.  apgailestauja, kad daugelio ES agentūrų steigimo reglamentuose nėra aiškios nuorodos į Chartiją; ragina teisėkūros institucijas prireikus pašalinti šį trūkumą, kai rengiami ar persvarstomi reglamentai arba sprendimai, kuriais steigiamos agentūros, ir, atsižvelgiant į kiekvienos atskiros agentūros įgaliojimus ir ypatumus, numatyti papildomus veiklos mechanizmus, kuriais būtų užtikrinamas Chartijos laikymasis;

Parama valstybėms narėms įgyvendinant Chartiją nacionaliniu lygmeniu

34.  primena, kad ES ir nacionaliniai Chartijos aspektai yra neatsiejamai susiję ir vienas kitą papildo užtikrinant, kad Chartijos nuostatos būtų nuosekliai taikomos bendroje ES teisinėje sistemoje;

35.  atkreipia dėmesį į nuolatinį informuotumo apie Chartiją, jos taikymo sritį ir taikymo sritį, kurioje ji užtikrina teisių turėtojų bei teisės ir žmogaus teisių ekspertų apsaugą, trūkumą, ir apgailestauja, kad trūksta nacionalinių veiksmų, skirtų šiam trūkumui pašalinti;

36.  ragina Komisiją aktyviau vykdyti su Chartija susijusią informuotumo didinimo veiklą, visapusiškai įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas, ir skatinti bei finansuoti su Chartija susijusius mokymo modulius, skirtus nacionaliniams teisėjams, praktikuojantiems teisininkams ir valstybės tarnautojams, taip siekiant pagerinti žinias apie Sąjungos politikos ir teisės sritis, be kita ko materialinę ir procesinę teisę, ES teisinio bendradarbiavimo priemonių naudojimą, atitinkamą ESTT praktiką, teisinę kalbą ir lyginamąją teisę; be to, ragina Komisiją parengti valstybėms narėms praktines gaires, kuriomis joms būtų teikiama parama įgyvendinant Chartiją nacionaliniu lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos užtikrinti visapusišką FRA neseniai paskelbto Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo nacionaliniu lygmeniu teisės ir politikos formavimo srityse vadovo matomumą;

37.  ragina valstybes nares nuolat keistis informacija ir patirtimi, susijusia su Chartijos naudojimu, taikymu ir priežiūra, ir į visas politikos sritis įtraukti geriausios praktikos pavyzdžius, jau parengtus nacionaliniu lygmeniu; ragina valstybes nares persvarstyti savo procedūrines taisykles, susijusias su teisės aktų tikrinimu ir poveikio vertinimais, atsižvelgiant į Chartiją; pažymi, kad tokiose procedūrose turėtų būti aiškios nuorodos į Chartiją taip, kaip jos pateikiamos į nacionalines žmogaus teisių priemones, siekiant išvengti to, kad būtų neatsižvelgiama į Chartiją;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES teisės perkėlimo ir tinkamo įgyvendinimo spragos valstybėse narėse gali turėti realų poveikį naudojimuisi ES pagrindinėmis teisėmis; atsižvelgdamas į tai primena apie Komisijos kaip Sutarčių sergėtojos vaidmenį ir kad ji galiausiai, o gal ir visų pirma, atsakinga už pagrindinių teisių apsaugą, taip pat prireikus, vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūras; atsižvelgdamas į tai, ragina ryžtingiau imtis vadovaujančio vaidmens užtikrinant tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą;

Nuoseklesnio Chartijos aiškinimo siekis

39.  yra įsitikinęs, kad skirtingi aiškinimai, kiek tai susiję su ES institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų bei valstybių narių Chartijos nuostatų taikymo skirtumais, daro neigiamą poveikį Chartijos, kaip bendrų būtiniausių apsaugos standartų, kurie turi būti horizontaliai taikomi visiems instituciniams subjektams ir politikai bei veiklai, susijusiai su ES sritimi, rinkinio, teikiamai pridėtinei vertei;

40.  pabrėžia, kad Chartijos integravimas į pirminę ES teisę, neplečiant Sąjungos kompetencijos sričių ir laikantis subsidiarumo principo, kaip apibrėžta Chartijos 51 straipsnyje, suteikia naują atsakomybę sprendimus priimančioms ir juos įgyvendinančioms institucijoms, taip pat valstybėms narėms įgyvendinant ES teisės aktus nacionaliniu lygmeniu, ir kad Chartijos nuostatos tiesioginis vykdymas turi būti užtikrinamas Europos ir nacionaliniuose teismuose;

41.  ragina ES institucijas ir valstybes nares sudaryti sąlygas labiau tiesiogiai taikyti visą Chartiją;

42.  apgailestauja, kad iki šiol Lenkijos Respublika ir Jungtinė Karalystė nenusprendė pasitraukti iš prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 30, taip atsisakydamos taikyti Chartiją;

°

°  °

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

  • [1]  OL C 337, 2018 9 20, p. 167.
  • [2]  OL C 301 E, 2007 12 13 p. 229.
  • [3]  OL C 215, 2018 6 19, p. 162.
  • [4]  OL C 242, 2018 7 10, p. 24.
  • [5]  OL C 337, 2018 9 20, p. 120.
  • [6]  OL C 145, 2001 5 31, p. 43.
  • [7]  OL C 53, 2007 2 22, p. 1.
  • [8]  ECLI:EU:C:2016:701.
  • [9]  ECLI:EU:C:2018:871.
  • [10]  ECLI:EU:C:2014:2454.
  • [11]  Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus 2016 m. lapkričio 22 d. tyrimas „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas ES institucinėje struktūroje“; Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus 2016 m. vasario 15 d. tyrimas „ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio aiškinimas. Ar chartiją nacionaliniu lygmeniu taikyti siauriau ar plačiau?“ ir 2016 m. sausio 12 d. tyrimas „Europos socialinės chartijos klausimas atsižvelgiant ES pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimą“.
  • [12]  Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus „Piliečių teisės ir konstituciniai reikalai“ 2017 m. lapkričio 22 d. dokumentas „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas ES institucinėje struktūroje“.
  • [13]  FRA nuomonė Nr. 1/2017, 2017 m. balandžio 10 d.
  • [14]  FRA nuomonė Nr. 4/2018, 2018 m. rugsėjo 24 d.
  • [15]  OL C 215, 2018 6 19, p. 162.
  • [16]  2013 m. lapkričio 7 d. Europos ombudsmeno specialusis pranešimas dėl savo iniciatyva atlikto tyrimo Nr. OI/5/2012/BEH-MHZ, susijusio su agentūra FRONTEX, OL C 399, 2017 11 24, p. 2.
  • [17]  2018 m. kovo 22 d. Bendrojo Teismo sprendimas Emilio de Capitani / Europos Parlamentas, T-540/15, ECLI:EU:T:2018:167.
  • [18]  OL C 346, 2018 9 27, p. 192.

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (5.12.2018)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo ES institucinėje struktūroje
(2017/2089(INI))

Nuomonės referentas: Eduard Kukan

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi socialinės nuostatos yra esminė Pagrindinių teisių chartijos ir Sąjungos teisinės struktūros dalis; kadangi svarbu užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms ir pabrėžti jų svarbą visoje Sąjungoje;

B.  kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Chartija yra pirminės teisės šaltinis, pirmiausia taikomas Sąjungos institucijoms ir įstaigoms;

C.  kadangi visos ES institucijos, įstaigos, organai ir agentūros bei valstybės narės privalo užtikrinti pagrindines teises vykdydami savo įgaliojimus ir visiškai laikytis Chartijos, taip pat per visą teisėkūros procesą ir įgyvendindami ES teisės aktus; kadangi svarbu Chartiją sistemingai taikyti visose politikos srityse;

D.  kadangi ši pareiga reiškia, kad ES institucijos turėtų ne tik siekti išvengti Chartijoje nustatytų teisių pažeidimų, bet ir sustiprinti Chartijos potencialą aktyviai ir sistemingai įtraukdamos šias teises, kai priimami teisės aktai ar formuojama politika;

E.  kadangi Taryba ir Parlamentas privalo sistemingai užtikrinti, kad priimant sprendimus dėl įvairių svarstomų politikos galimybių būtų vertinama tai, kaip šios galimybės padeda įgyvendinti Chartiją;

F.  kadangi paskelbus Europos socialinių teisių ramstį dar labiau pabrėžiama lygių galimybių ir prieigos prie darbo rinkos, sąžiningų ir orių darbo sąlygų ir socialinės apsaugos bei įtraukties svarba siekiant užtikrinti naujas ir veiksmingesnes piliečiams teises ir toliau stiprinti Chartijoje įtvirtintas teises;

1.  dar kartą patvirtina, kad visi Sąjungos priimti teisės aktai turi visapusiškai apimti ir atitikti Chartijos nuostatas, įskaitant jos socialines nuostatas ir nuostatas ekonominio valdymo srityje; pabrėžia, kad Sąjungos teisės aktų ir politikos atitiktis Chartijai turi būti sistemingai vertinama; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos semestro procesas, įskaitant metines augimo tyrimo rekomendacijas ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, atitiktų Chartijai;

2.  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, dėl nuspėjamų ir skaidrių darbo sąlygų ir dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo;

3.  supranta, kad jurisprudencija turės įtakos Chartijos taikymo sričiai ir į tai būtina atsižvelgti;

4.  ragina Europos Sąjungą prisijungti prie Europos Tarybos Europos socialinės chartijos;

5.  pabrėžia, kad visi Sąjungos subjektai turėtų vienodai atsižvelgti į socialines teises ir ekonomines teises bei principus, kaip ir į kitas Chartijoje įtvirtintas pagrindines teises ir kitus principus;

6.  ragina Komisiją, kitas ES institucijas ir valstybių narių nacionalines bei regionines vyriausybes, kai kyla pavojus pagrindinėms teisėms, konsultuotis su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra;

7.  pabrėžia, kad Sąjunga turi toliau didinti informuotumą apie Chartiją tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmeniu, gerinti komunikavimą apie pagrindines teises, vertybes ir laisves, ypač daug dėmesio skiriant užimtumo ir socialiniams klausimams ir politikos sritims; pabrėžia, kad svarbu toliau skatinti pagrindines teises ir laisves; ragina Sąjungos institucijas ir agentūras, visų pirma užimtumo ir socialinės politikos srityje veikiančias agentūras, geriau suderinti savo praktiką įgyvendinant Chartiją; ragina ypatingą dėmesį skirti tam, kad būtų palengvintas neįgaliųjų užimtumas ir kompensuotos nepalankios sąlygos, su kuriomis jie susiduria siekdami karjeros; ragina Komisiją įsteigti generalinį direktoratą, atsakingą už klausimus, susijusius su neįgaliaisiais; apgailestauja, kad iki galo nepasinaudota visomis Chartijos teikiamomis galimybėmis;

8.  pabrėžia svarbų Europos ombudsmeno vaidmenį užtikrinant ES institucijų atskaitomybę ir skatinant ES gerą administravimo praktiką; teigiamai vertina Europos ombudsmeno atliktą darbą;

9.  džiaugiasi Komisijos darbu pagrindinių teisių srityje ir jo metinėmis ataskaitomis dėl Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių ir laisvių taikymo;

10.  teigiamai vertina tai, kad ES daugiau dėmesio skiria vyresnio amžiaus piliečių teisėms, ir ragina toliau laikytis teisėmis grindžiamo požiūrio į senėjimą; pabrėžia, kad svarbu kovoti su diskriminacija dėl amžiaus;

11.  pabrėžia, kad Sąjungos institucijos ir valstybės narės turėtų paisyti savo įsipareigojimų laikytis Chartijos socialinių ir ekonominių reikalavimų, norėdamos užtikrinti atitiktį ES priemonėms, pavyzdžiui, Sutarčiai dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) bei Stabilumo ir augimo paktui. be to, reikalauja, kad sąvoka „išimtinės aplinkybės“, pagal kurią remiantis SSKV 3 straipsnio 3 dalies b punktu leidžiama nukrypti nuo paskelbto vidutinės trukmės tikslo arba koregavimo plano, turėtų būti aiškinama kaip apimanti šalies nesugebėjimą laikytis reikalavimų nedarant neigiamo poveikio savo įsipareigojimams pagal Chartijos socialines nuostatas;

12.  pripažįsta esminį Pagrindinių teisių agentūros (FRA) vaidmenį vertinant atitiktį Chartijai ir teigiamai vertina agentūros atliktą darbą; ragina FRA toliau teikti patarimus ir paramą ES institucijoms ir valstybėms narėms dėl pagrindinių teisių kultūros gerinimo visoje Sąjungoje; palankiai vertina neseniai priimtą FRA 2018–2022 m. strategiją;

13.  dar kartą patvirtina, kad pagal Chartijos socialines nuostatas visiems darbuotojams, įskaitant platformų darbuotojus, užtikrinama tinkama socialinė ir sveikatos apsauga;

14.  pabrėžia, jog svarbu, kad visuose pasiūlymuose dėl Sąjungos teisės aktų būtų laikomasi Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių; ypatingą dėmesį atkreipia į tai, jog pagrindinių darbuotojų teisių srityje Sąjunga turi užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas naudotųsi tomis pačiomis pagrindinėmis teisėmis, neatsižvelgiant į įmonės dydį, sutarties tipą ar darbo santykius;

15.  ragina Komisiją ir Europos Centrinį Banką visapusiškai laikytis Chartijos vykdant savo užduotis pagal Europos stabilumo mechanizmą, įskaitant jo skolinimo praktiką, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

3.12.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Brando Benifei, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Michael Detjen, Geoffroy Didier, Lampros Fountoulis, Marian Harkin, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Dennis Radtke, Terry Reintke, Robert Rochefort, Claude Rolin, Siôn Simon, Ulrike Trebesius

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Georges Bach, Heinz K. Becker, Deirdre Clune, Tania González Peñas, Alex Mayer, Jasenko Selimovic, Helga Stevens, Monika Vana

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Caterina Chinnici

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

35

+

ALDE

Enrique Calvet Chambon, Marian Harkin, Robert Rochefort, Jasenko Selimovic

EFDD

Laura Agea

GUE/NGL

Tania González Peñas, Rina Ronja Kari, Patrick Le Hyaric

PPE

Georges Bach, Heinz K. Becker, David Casa, Deirdre Clune, Geoffroy Didier, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Dennis Radtke, Claude Rolin

S&D

Guillaume Balas, Brando Benifei, Caterina Chinnici, Michael Detjen, Agnes Jongerius, Jan Keller, Alex Mayer, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Siôn Simon

VERTS/ALE

Jean Lambert, Terry Reintke, Monika Vana

1

-

NI

Lampros Fountoulis

2

0

ECR

Helga Stevens, Ulrike Trebesius

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (11.1.2019)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo ES institucinėje struktūroje
(2017/2089(INI))

Nuomonės referentas: Dennis de Jong

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 44 ir 51 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio aiškinimas. Ar Chartiją nacionaliniu lygmeniu taikyti griežčiau ar plačiau?“, kurį 2016 m. vasario mėn. paskelbė Vidaus politikos generalinio direktorato C teminis skyrius,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo[1], ypač į jos 20 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų[2], ypač į jos 45 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 6 straipsnyje pripažįstamos 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (patikslintoje 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre, ši chartija turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir Sutartys) išdėstytos teisės, laisvės ir principai;

B.  kadangi, kaip nustatyta Chartijos 51 straipsnyje, jos nuostatos skirtos, inter alia, Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms; kadangi Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms „tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę“;

C.  kadangi Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, jog Sąjungos institucijos ir įstaigos skatina taikyti Chartiją; pabrėžia, kad Chartija yra ne tik draudimų rinkinys, bet turėtų būti laikoma įrankiu siekiant imtis priemonių, kad būtų užtikrintas veiksmingas jos nuostatų įgyvendinimas;

D.  kadangi ES sutarties 6 straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad Europos žmogaus teisių konvencijoje (EŽTK) garantuojamos pagrindinės teisės turi sudaryti pagrindinius Sąjungos teisės principus;

E.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 151 straipsnyje nurodomos pagrindinės socialinės teisės, pvz., nustatytos Europos socialinėje chartijoje;

F.  kadangi 2017 m. lapkričio mėn. tyrime dėl Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo ES institucinėje struktūroje[3] svarstoma, inter alia, Chartijos svarba Komisijos veiklai pagal Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį (ESM sutartis) ir atsižvelgiant į Europos semestrą; kadangi vykdant ekonominį Sąjungos valdymą nedaug dėmesio skiriama Chartijoje numatytoms socialinėms teisėms; kadangi šios teisės turi būti laikomos tikromis pagrindinėmis teisėmis;

G.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) nuomonėje „Galimybės naudotis teisų gynimo priemonėmis verslo ir žmogaus teisių srityje gerinimas ES lygmeniu“[4] ir nuomonėje „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo iššūkiai ir galimybės“[5] pateikė nemažai rekomendacijų dėl veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo;

1.  pažymi, kad Pagrindinių teisių chartija turi būti taikoma visapusiškai laikantis Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK), sykiu pripažįstant Europos socialinės chartijos ir Europos socialinių teisių ramsčio svarbą, ir ragina Komisiją paspartinti ES prisijungimo prie EŽTK procedūrą ir teikti didesnį prioritetą nagrinėjant galimybę ES prisijungti prie Europos socialinės chartijos;

2.  primygtinai ragina Komisiją paaiškinti Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio taikymo sritį, nes dėl skirtingo aiškinimo Chartijos taikymas tampa neaiškus ir nepatenkinamas[6];

3.  ragina Komisiją valstybėms narėms pateikti gaires, kaip jos, įgyvendindamos Sąjungos teisę, turėtų atsižvelgti į pagrindines teises;

4.  pabrėžia, kad Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje raginama skatinti joje nustatytas teises ir principus, taip pat atkreipiamas dėmesys į Sąjungos vertybių ir Chartijos sąsają, taip pat sąsają su Kopenhagos kriterijais dėl trečiųjų šalių stojimo į Sąjungą; apgailestauja, kad iki šiol ES nenustatė išsamaus mechanizmo, skirto demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių apsaugai, kaip ragino Parlamentas savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliucijoje[7], kuris sudarytų sąlygas sistemingai tikrinti pokyčius ES institucijose ir įstaigose, taip pat valstybėse narėse, dėl kurių reikėtų raginti imtis veiksmų siekiant apsaugoti ir užtikrinti Chartijoje nustatytas teises, laisves ir principus; ypač siūlo, kad Kopenhagos kriterijuose nustatytos su pagrindinėmis teisėmis susijusios sąlygos nebūtų tiesiog kartą naudojamos kaip išankstinės stojimo sąlygos, bet kad valstybės narės būtų periodiškai vertinamos atsižvelgiant į jas;

5.  susirūpinęs pažymi, kad Pagrindinių teisių chartija valstybėse narėse taikoma tik įgyvendinant ES teisę, ir ragina įvairias ES institucijas apsvarstyti galimybę kitą kartą persvarstant Sutartį apsvarstyti galimybę išplėsti Chartijos taikymo sritį;

6.  ragina Komisiją, kitas ES institucijas ir valstybių narių nacionalines bei regionines vyriausybes nuolat konsultuotis su FRA, kai gali kilti pavojus pagrindinėms teisėms; be to, ragina pagal Europos semestro sistemą numatyti privalomą vertinimą ir peržiūrą siekiant nustatyti, kaip valstybės narės laikosi Chartijos nuostatų;

7.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, prieš Komisijai priimant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, neatliekami sistemingi poveikio pagrindinėms teisėms vertinimai, ir ragina Komisiją, Tarybą ir Parlamentą atlikti nepriklausomus ir išsamius kiekvieno pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atitikties pagrindinėms teisėms patikrinimus ir poveikio joms vertinimus ir taip integruoti pagrindines teises į visas susijusias politikos sritis;

8.  ragina Komisiją, Tarybą ir Parlamentą numatyti sistemingus konsultacijų su įstaigomis ir institucijomis, turinčiomis patirties žmogaus teisių srityje apskritai ir konkrečiai – Pagrindinių teisių chartijos klausimais, būdus; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į FRA, taip pat į atitinkamus Europos Tarybos ir Jungtinių Tautų organus;

9.  primena, jog Teisingumo Teismas priėmė sprendimą[8], kad Komisija turi visapusiškai laikytis Chartijos vykdydama ir užduotis, kurios jai pavestos pagal ESM sutartį, ypač kalbant apie susitarimo memorandumų pasirašymą, ir kad ta pati nuostata taikoma pagal Europos semestrą teikiamoms konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms; ragina Komisiją į ES socialinį ir ekonominį valdymą sistemingai integruoti poveikio pagrindinėms teisėms vertinimus, ypatingą dėmesį skiriant atitikčiai Chartijos socialinėms nuostatoms;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES teisės perkėlimo ir tinkamo įgyvendinimo spragos valstybėse narėse gali turėti realų poveikį naudojimuisi ES pagrindinėmis teisėmis; šiuo atžvilgiu primena apie Komisijos kaip Sutarčių sergėtojos vaidmenį ir kad ji galiausiai, o gal ir visų pirma, atsakinga už pagrindinių teisių apsaugą, prireikus, vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūras; atsižvelgdamas į tai, ragina ryžtingiau imtis vadovaujančio vaidmens užtikrinant tinkamą ES teisės aktų, visų pirma susijusių su teise į aplinkos apsaugą, kaip nustatyta Chartijos 37 straipsnyje, įgyvendinimą, taikant išsamesnę, ryžtingesnę ir visapusiškesnę pažeidimo nagrinėjimo procedūrą; primena, kad svarbu greitai pradėti taikyti ir tinkamai įgyvendinti Orhuso konvencijos ramstį dėl teisės kreiptis į teismą;

11.  pabrėžia, kad Chartiją taikyti turi ir ES agentūros; todėl pažymi, kad rengiant ar persvarstant reglamentus arba sprendimus, kuriais įsteigiamos agentūros, reikėtų įtraukti nuorodą į tai, kad agentūros pagal savo atitinkamus įgaliojimus turi laikytis Chartijos ir tarptautinės žmogaus teisių teisės; ragina visas agentūras priimti pagrindinių teisių strategiją, įskaitant elgesio kodeksą, skirtą jų darbuotojams, ir nepriklausomą mechanizmą, skirtą aptikti ir pranešti pagrindinių teisių pažeidimus; ragina visų pirma FRONTEX ir Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO) visapusiškai laikytis Chartijos ne tik įgyvendinant savo bendrą politiką, bet ir kasdien vykdant sienų ir pakrančių apsaugos veiklą, taip pat prieglobsčio pareigūnų, paskirtų dirbti šiose agentūrose, veiklą;

12.  ragina nedelsiant užbaigti horizontaliosios ES kovos su diskriminacija direktyvos[9] priėmimo procesą siekiant dar labiau užtikrinti pagrindines teises Sąjungoje priimant konkrečius ES teisės aktus, taigi išvengiant dabartinių 51 straipsnio trukdžių;

13.  primena, koks svarbus yra subsidiarumo principas, kartu ragina valstybes nares visapusiškai taikyti Chartiją pagal EŽTK ir skatina valstybes nares, Sąjungą ir jos agentūras keistis geriausios praktikos pavyzdžiais; primena nacionaliniams teisėjams ir juos skatina vertinti Chartiją, teikti išaiškinimus jos naudai ir ją įgyvendinti;

14.  pabrėžia, kad Chartija turbūt yra pagrindinė priemonė siekiant apginti, skatinti ir įgyvendinti Sąjungos vertybes, ją įgyvendinant tam tikrose politikos srityse ir vykdant politinę veiklą; pabrėžia, jog nepaprastai svarbu, kad ES laikytųsi šių vertybių įgyvendinama savo išorės ir vidaus politiką, didindama Chartijos taikymo sritį aprėpiant jos piliečius ir gyventojus, taip pat priglausdama pabėgėlius ir priimdama migrantus;

15.  pabrėžia, kad visos ES institucijos, agentūros ir įstaigos, įskaitant FRONTEX, taip pat valstybės narės privalo visapusiškai laikytis Pagrindinių teisių chartijos nuostatų;

16.  primena, kad tiek Sutartyse, tiek Pagrindinių teisių chartijoje pateikiama nuoroda į tautinių mažumų apsaugą ir diskriminaciją dėl kalbos; ragina ES institucijose imtis konkrečių administracinių veiksmų siekiant skatinti nacionalines vyriausybes ieškoti tvarių sprendimų ir propaguoti ne tik oficialiųjų ES kalbų įvairovės kultūrą savo valstybėje narėje;

17.  ragina kurti ir propaguoti nacionalines žmogaus teisių institucijas, kurios padeda užtikrinti, kad būtų paisoma pagrindinių teisių tiek rengiant politiką ir teisės aktus, tiek juos įgyvendinant, ir konkrečiais atvejais teikti pagalbą asmenims;

18.  tvirtina, kad vis dar yra trūkumų užtikrinant teisių gynimo priemones trečiosiose šalyse su verslo veikla susijusių pagrindinių teisių pažeidimų atvejais, ir ragina prieinamus, nebrangius ir biurokratiškai nesudėtingus mechanizmus, kuriais naudodamiesi nukentėję asmenys galėtų kreiptis dėl tokių pažeidimų, kai atitinkama bendrovė yra įsisteigusi ES, įtraukti į ES išorės susitarimus, ypač į prekybos ir investicijų susitarimus;

19.  pabrėžia, kad ES piliečiams buvo suteikta galių sukuriant Europos piliečių iniciatyvą, kuri įtraukta į Lisabonos sutartį ir įgyvendinta 2012 m., pagal kurią ES piliečiams suteikiama teisė pateikti peticiją Komisijai dėl naujų ES teisės aktų pasiūlymo; pažymi, kad iki šiol keturios iniciatyvos buvo sėkmingos, o trys iš jų lėmė naujų teisės aktų parengimą;

20.  ragina Komisiją prieš sudarant išorės susitarimus, ypač prekybos susitarimus, sistemingai atlikti poveikio žmogaus teisėms vertinimus;

21.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti taisykles, kurių reikia Sąjungos biudžetui apsaugoti esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo ir pagrindinių teisių paisymo valstybėse narėse trūkumų; pritaria, kad į reglamentų, kuriais sukuriami ES fondai, projektų darbo tikslais naudojamus tekstus būtų įtrauktos tvirtos ir nuoseklios sąlygos dėl pagrindinių teisių;

22.  smerkia precedento neturintį ir atskirą Lenkijos sprendimą nepritarti Tarybos išvadoms dėl Pagrindinių teisių chartijos taikymo per 2018 m. spalio 11 d. teisingumo ministrų susitikimą Liuksemburge;

23.  primena pagrindinių ES institucijų ir valstybių narių politinį susitarimą dėl ES prisijungimo prie EŽTK; mano, kad užbaigus procesą būtų nustatytos papildomos apsaugos priemonės siekiant apsaugoti pagrindines Sąjungos piliečių ir gyventojų teises; prašo imtis būtinų veiksmų siekiant panaikinti teisines kliūtis, trukdančias užbaigti prisijungimo procesą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

10.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

8

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Asim Ademov, Martina Anderson, Heinz K. Becker, Monika Beňová, Michał Boni, Caterina Chinnici, Rachida Dati, Frank Engel, Laura Ferrara, Romeo Franz, Kinga Gál, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Monika Hohlmeier, Sophia in ‘t Veld, Cécile Kashetu Kyenge, Monica Macovei, Roberta Metsola, Claude Moraes, Ivari Padar, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Udo Voigt, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Dennis de Jong, Anna Hedh, Lívia Járóka, Marek Jurek, Jean Lambert, Jeroen Lenaers, Andrejs Mamikins, Angelika Mlinar, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Norbert Erdős, Fernando Ruas, Adam Szejnfeld

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

39

+

ALDE

Nathalie Griesbeck, Sophia in ‘t Veld, Angelika Mlinar, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Cecilia Wikström

ECR

Monica Macovei

EFDD

Laura Ferrara

GUE/NGL

Martina Anderson, Dennis de Jong, Marie-Christine Vergiat

PPE

Asim Ademov, Heinz K. Becker, Michał Boni, Rachida Dati, Frank Engel, Monika Hohlmeier, Jeroen Lenaers, Roberta Metsola, Fernando Ruas, Csaba Sógor, Adam Szejnfeld, Traian Ungureanu, Tomáš Zdechovský

S&D

Monika Beňová, Caterina Chinnici, Ana Gomes, Sylvie Guillaume, Anna Hedh, Cécile Kashetu Kyenge, Andrejs Mamikins, Claude Moraes, Ivari Padar, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Birgit Sippel, Josef Weidenholzer

VERTS/ALE

Romeo Franz, Jean Lambert, Judith Sargentini, Bodil Valero

8

-

ECR

Marek Jurek, Helga Stevens, Kristina Winberg

ENF

Auke Zijlstra

NI

Udo Voigt

PPE

Norbert Erdős, Kinga Gál, Lívia Járóka

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

  • [1]  OL C 215, 2018 6 19, p. 162.
  • [2]  OL C 252, 2018 7 18, p. 201.
  • [3]  Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus „Piliečių teisės ir konstituciniai reikalai“ 2017 m. lapkričio mėn. dokumentas „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas ES institucinėje struktūroje“.
  • [4]  FRA nuomonė Nr. 1/2017, 2017 m. balandžio 10 d.
  • [5]  FRA nuomonė Nr. 4/2018, 2018 m. rugsėjo 24 d.
  • [6]  Žr., pavyzdžiui, 2018 m. rugsėjo 24 d. ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) nuomonės Nr. 4/2018 2.3 skirsnį.
  • [7]  Priimti tekstai, P8_TA(2018)0456.
  • [8]  Teisingumo Teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimas (didžioji kolegija) byloje Ledra Advertising Ltd ir kiti prieš Europos Komisiją ir Europos Centrinį Banką (ECB), ECLI:EU:C:2016:701.
  • [9]  Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426).

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto POZICIJA PAKEITIMŲ FORMA (28.11.2018)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo ES institucinėje struktūroje

(2017/2089(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu: Angelika Mlinar (nuomonės referentė)

Position

PAKEITIMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas teikia atsakingam Konstitucinių reikalų komitetui šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES prekybos susitarimuose1,

_________________

1Priimti tekstai, P8_TA(2018)0066.

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 b nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją) ir į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu1,

_________________

1OL C 337, 2018 9 20, p. 167.

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 c nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES1,

_________________

1OL C 346, 2018 9 27, p. 192.

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 d nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 21 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius (2016–2020 m.)“ (SWD(2015)0182) ir į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos išvadas dėl 2016–2020 m. Lyčių lygybės veiksmų plano,

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 e nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Europos Sąjungos Tarybos susitikime patvirtintas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

(Ga)  kadangi lyčių lygybės principas yra viena pagrindinių ES vertybių ir yra įtrauktas į ES sutartis bei Chartijos 23 straipsnį; kadangi SESV 8 straipsnyje nustatytas lyčių aspekto integravimo principas ir pažymima, kad „visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

(Gb)  kadangi Europos lyčių lygybės institutui pavesta rengti, analizuoti, vertinti ir platinti metodines priemones, siekiant paremti lyčių lygybės klausimų integravimą į visas Sąjungos politikos sritis ir pagal jas parengtas nacionalinės politikos sritis bei remti lyčių aspekto integravimą visose Sąjungos institucijose ir įstaigose;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

L a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

(La)  kadangi Chartijos 24 straipsnyje nustatytos vaiko teisės ir valdžios institucijos ir privačios institucijos įpareigojamos pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

L b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

(Lb)  kadangi Chartijos 14 straipsnyje pabrėžiama kiekvieno vaiko teisė į sąžiningą švietimą;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

1a.  apgailestauja, kad smurtas dėl lyties yra pernelyg lengvai toleruojamas, ir pabrėžia, kad reikia panaikinti nebaudžiamumą užtikrinant, kad kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina ES pasiekti susitarimą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo ir ragina Komisiją pateikti išsamią ES kovos su visų formų smurtu dėl lyties, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir seksualinę prievartą prieš moteris ir mergaites, strategiją, kad būtų užtikrintas ES vidaus ir išorės veiksmų šioje srityje nuoseklumas;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

1b.  labai susirūpinęs dėl migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, ypač moterų, vaikų ir LGBTI asmenų, pažeidžiamumo ir ragina skubiai gerinti saugius ir teisėtus migracijos būdus, visapusiškai laikytis negrąžinimo principo ir užtikrinti galimybę gauti šeimos susijungimo paslaugas, būstą, švietimą, darbą, sveikatos priežiūrą ir psichologinę pagalbą po to, kai jie atvyksta į ES;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

2.  primena, kad ES institucijų nustatytos procedūros, skirtos įvertinti, ar pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atitinka Chartiją, yra daugiausia vidinio pobūdžio; pabrėžia, kad reikia tobulinti konsultacijas, poveikio vertinimus ir teisinę priežiūrą, visapusiškai įtraukiant nepriklausomus pagrindinių teisių ekspertus; ragina Komisiją skatinti struktūrizuotą ir reguliuojamą bendradarbiavimą su nepriklausomomis išorės institucijomis, pvz., su Pagrindinių teisių agentūra ir pilietinės visuomenės organizacijomis, dirbančiomis šioje srityje, kai teisės aktais gali būti skatinamos pagrindinės teisės arba joms daromas neigiamas poveikis;

2.  primena, kad ES institucijų nustatytos procedūros, skirtos įvertinti, ar pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atitinka Chartiją, yra daugiausia vidinio pobūdžio; pabrėžia, kad reikia tobulinti konsultacijas, poveikio vertinimus, įskaitant specialius poveikio lytims vertinimus, ir teisinę priežiūrą, visapusiškai įtraukiant nepriklausomus pagrindinių teisių ekspertus; ragina Komisiją skatinti struktūrizuotą ir reguliuojamą bendradarbiavimą su nepriklausomomis išorės institucijomis, pvz., su Pagrindinių teisių agentūra ir pilietinės visuomenės organizacijomis, dirbančiomis šioje srityje, kai teisės aktais gali būti skatinamos pagrindinės teisės arba joms daromas neigiamas poveikis;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

3a.  pabrėžia glaudaus bendradarbiavimo su Europos lyčių lygybės institutu (EIGE) vaidmenį platinant tikslias metodines priemones ir siekiant veiksmingesnio lyčių aspekto integravimo įgyvendinimo Europos Sąjungos teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesuose;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

4 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

4.  pakartotinai ragina Komisiją persvarstyti sprendimą, pagal kurį siūloma vertinant poveikį konstatuojamąsias dalis, susijusias su pagrindinėmis teisėmis, padalyti į tris egzistuojančias kategorijas – ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos poveikį, taip pat ragina įtraukti specialią poveikio pagrindinėms teisėms kategoriją, kadangi tik taip galima užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į visus pagrindinių teisių aspektus;

4.  pakartotinai ragina Komisiją persvarstyti sprendimą, pagal kurį siūloma vertinant poveikį konstatuojamąsias dalis, susijusias su pagrindinėmis teisėmis, padalyti į tris egzistuojančias kategorijas – ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos poveikį, taip pat ragina įtraukti dvi specialias poveikio pagrindinėms teisėms ir poveikio lytims vertinimo kategorijas, kadangi tik taip galima užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į visus pagrindinių teisių aspektus, visų pirma mažumų ir tokių pažeidžiamų grupių kaip moterys, vaikai ir LGBTI+ asmenys, teises;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

7 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

7a.  ragina Komisiją ir Tarybą prekybos susitarimuose skatinti įsipareigoti veiksmingai priimti, toliau taikyti ir įgyvendinti lyčių lygybės įstatymus, kitus teisės aktus ir politiką, įskaitant aktyvias priemones, būtinas lyčių lygybei ir moterų įgalėjimui visais lygmenimis skatinti, kaip numatyta Chartijos 23 straipsnyje;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

8 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

8a.  apgailestauja, kad lyčių aspekto integravimas nėra nuosekliai įgyvendinamas visose ES veiklos srityse, o tai trukdo veiksmingai įgyvendinti kovos su diskriminacija dėl lyties priemones ir skatinti lyčių lygybę;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

8 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

8b.  pabrėžia, kad siekiant lyčių lygybės tiek viduje, tiek, visų pirma, atsižvelgiant į institucijų darbo rezultatus ir išdavas, institucijose turi vykti kultūriniai pokyčiai sistemingai ir struktūrizuotai organizuojant mokymosi procesą;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

16 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

16a.  ragina atitinkamas ES agentūras paspartinti darbą įgyvendinant lyčių lygybės principus, įtvirtintus Chartijoje, be kita ko, užtikrinant, kad visos ES institucijos ir agentūros laikytųsi visiško visų formų seksualinio smurto ir fizinio ar psichologinio priekabiavimo netoleravimo politikos; ragina visas ES institucijas ir agentūras visapusiškai įgyvendinti jo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

20 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

20a.  ragina ES institucijas ir valstybes nares kovoti su visų formų diskriminacija ir smurtu prieš LGBTI asmenis savo šalyse ir už jų ribų, kaip nurodyta Chartijoje;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

20 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

20b.  pabrėžia, kad ES turėtų nustatyti visapusiškas ir strategines priemones, kad valstybės narės galėtų reaguoti į moterų teisių pažeidimus savo teritorijoje, ir užtikrinti, kad jos aktyviai propaguotų Pagrindinių teisių chartiją; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo raginimą visoms valstybėms narėms skubiai ratifikuoti visas Stambulo konvencijos dalis;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

20 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

20c.  pabrėžia, kad moterų teisės ir lyčių lygybė, įskaitant visuotinę pagarbą seksualinei ir reprodukcinei sveikatai ir teisėms, turi būti Pagrindinių teisių chartijos ir politikos formavimo nacionaliniu lygmeniu centre;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

24 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

24a.  pripažįsta, kad socialinę atskirtį gali sukelti nepakankamas švietimas, kurį dar labiau apsunkina patyčios; ragina nacionalines ir vietos valdžios institucijas ir mokyklas numatyti priemones, kurios padėtų nukentėjusiems nuo priekabiavimo ir užkirstų kelią jų socialinei atskirčiai, pagal Chartijos 34 straipsnį;

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

25 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

25a.  ragina valstybes nares remti poveikio vertinimų taikymą labiausiai pažeidžiamoms grupėms (vienišoms motinoms, vaikams, neįgaliesiems ir t. t.) rengiant nacionalinius švietimo teisės aktus, kartu pripažindamas, kad tai nėra reikalaujama pagal teisės aktus ar chartiją ir kad tai yra didelis atotrūkis tarp ES ir nacionalinių teisės aktų ir jų neatitikimas, o tai trukdo plėtoti lyčių lygybę, kaip nurodyta Chartijoje;

Peticijų komiteto NUOMONĖ (21.12.2018)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo ES institucinėje struktūroje
(2017/2089(INI))

Nuomonės referentas: Josep-Maria Terricabras

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 44 ir 51 straipsnius;

B.  atsižvelgdamas į tyrimą „ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio aiškinimas. Ar Chartiją nacionaliniu lygmeniu taikyti griežčiau ar plačiau?“, kurį 2016 m. vasario mėn. paskelbė Vidaus politikos generalinio direktorato C teminis skyrius;

C.  atsižvelgdamas į klausymą „ES pagrindinių teisių chartijos (51 straipsnio) taikymo srities išplėtimas“, kurį 2016 m. vasario 23 d. surengė Peticijų komitetas;

D.  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo[1], ypač į jos 20 dalį;

E.  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų[2], ypač į jos 45 dalį;

1.  pakartoja, kad pagrindinė teisė pateikti peticiją, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 22 ir 227 straipsniuose, yra vienas iš Europos pilietiškumo ramsčių ir itin svarbus dalyvaujamosios demokratijos elementas, kuriuo siekiama priartinti piliečius prie ES taikant atvirą, demokratinę, įtraukią ir skaidrią procedūrą;

2.  primena, kad vis daugėja peticijų, Parlamentui pateiktų po ES pagrindinių teisių chartijos įsigaliojimo 2009 m. gruodžio mėn., kuriose ši chartija nurodoma kaip teisinis pagrindas dėl kaltinimų pagrindinių teisių pažeidimu; pažymi, kad šios peticijos galėtų būti įrodymas, kad rengiant teisės aktus ir formuojant politiką ES ir valstybių narių lygmenimis bei valstybėse narėse įgyvendinant teisės aktus, rimtai ir iš esmės trūksta pagrindinėmis teisėmis pagrįsto požiūrio; mano, kad ES piliečiams galėtų būti naudinga tvirtesnė Peticijų komiteto ir Pagrindinių teisių agentūros (FRA) sąveika, kai tai konkrečiai susiję su peticijų nagrinėjimu, jei Pagrindinių teisių agentūra tiesiogiai nagrinėtų peticijų pateikėjų pateiktus susirūpinimą keliančius klausimus dėl galimų pagrindinių teisių pažeidimų;

3.  pažymi, kad Europos ombudsmenas taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant pagrindinių teisių paisymą laikantis Chartijos, turint mintyje ne tik patį 41 straipsnį dėl teisės į gera administravimą, bet ir atsižvelgiant į tai, kad toks geras administravimas yra kertinis akmuo užtikrinant kitas pagrindines teises; primena pavyzdingą darbą, kurį per šią Parlamento kadenciją atliko Ombudsmeno institucija, be kita ko, skaidrumo ir informacijos laisvės srityje, taip pat ombudsmenės specialųjį pranešimą dėl agentūros FRONTEX[3], visų pirma susijusį su prieglobsčio siekiančių asmenų ir migrantų teise pateikti skundą;

4.  pažymi, kad, ES piliečių ir gyventojų nuomone, Chartijos įsigaliojimas yra vienas iš pagrindinių būdų, kuriuo narystė Sąjungoje suteikia pridėtinės vertės; yra įsitikinęs, kad Sąjungos reforma, kuria siekiama padidinti jos teisėtumą ir vertę piliečių ir gyventojų akyse, iš esmės gali būti įgyvendinta tik išplėtus pagrindinių teisų, įtvirtintų Chartijoje, apsaugos taikymo sritį; pabrėžia, kad esama galimybių Pagrindinių teisių chartija ištaisyti demokratijos deficitą ir ši Chartija gali būti laikoma kertiniu akmeniu plėtojant tvirtą socialinę politiką, pagal kurią būtų panaikinta socialinė ir ekonominė nelygybė ir užtikrinama visavertė tautų Sąjunga;

5.  yra susirūpinęs, kad ES pagrindinių teisių chartija valstybėse narėse taikoma tik įgyvendinant ES teisę; pakartoja, jog daugelis piliečių ir gyventojų mano, kad ji įgyvendinama neaiškiai ir nepatenkinamai; vis dėlto pabrėžia, kad Chartija yra pirminis ES teisės šaltinis ne tik institucijoms, bet ir valstybėms narėms; primena, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis, valstybės narės taip pat turi užtikrinti Chartijos nuostatų vykdymą ir kad tai, jog Chartija taikytina tik ribotai, nesuteikia valstybėms narėms visiškos laisvės pažeisti joje įtvirtintas teises;

6.  mano, kad didelis pagrindinių teisių apsaugos šaltinių (nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių) skaičius ir jų sąveikos sudėtingumas neturėtų silpninti pačios apsaugos; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą ir skatinimą visoje Sąjungoje, užtektų kruopščiau aiškinti ir taikyti Pagrindinių teisių chartiją; mano, kad šis platesnis aiškinimas turėtų būti suderintas su ES tarptautiniais įsipareigojimais žmogaus teisių srityje, nes šie įsipareigojimai išplaukia iš Sąjungos pareigos laikytis paprotinės tarptautinės teisės ir viešosios tarptautinės teisės pagrindinių principų;

7.  mano, kad daugumos peticijų teikėjų lūkesčiai, susiję su Chartijos suteiktomis teisėmis, yra dideli ir kur kas didesni nei dabartinė šių teisių taikymo sritis; pabrėžia, kad pernelyg siauras ar nenuoseklus 51 straipsnio aiškinimas atstumia žmones nuo ES; ragina ES institucijas ir valstybes nares sustiprinti Chartijos taikymą išplečiant jos taikymo sritį ir primygtinai ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad 51 straipsnio taikymo srities aiškinimas būtų nuoseklus ir kuo platesnis ir būtų užtikrintas visuotinis ir vienodas Chartijos įgyvendinimas visoje Sąjungoje visų piliečių atžvilgiu; mano, kad visuotinis Chartijos taikymas yra sąlyga, reikalinga siekiant skatinti ir konsoliduoti Europos pilietiškumą ir stiprinti demokratinį dalyvavimą Europos Sąjungoje;

8.  palankiai vertina Komisijos pastangas kovojant su moterų diskriminacija; primena, jog Chartijos 23 straipsnyje nustatyta, kad „visose srityse turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė, įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą“; atkreipia dėmesį į tai, kad lygybės principas netrukdo tęsti priemones ar imtis priemonių, kuriomis užtikrinama konkreti nauda nepakankamai atstovaujamai lyčiai;

9.  mano, jog nepaprastai svarbu, kad be bendrosios laisvės ir lygybės apsaugos priemonių bei politinių teisių garantijos Sąjunga imtųsi ryžtingų veiksmų, kad sustiprintų savo įsipareigojimus užtikrinti galimybę naudotis socialinėmis teisėmis, nustatytomis Chartijoje; mano, kad šitokiu būdu dabartinės pilietinių ir politinių teisių garantijos bus galiausiai suderintos su tvirtesnėmis ekonominės, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis, taigi Sąjunga bus suderinta su žmogaus teisių visuotinumu, neatimamumu, nedalumu, tarpusavio priklausomybe ir tarpusavio ryšiais; išreiškia norą, kad Europos socialinei chartijai būtų suteiktas toks pats svoris kaip Sutartims, taip pat kaip Pagrindinių teisių chartijai;

10.  pakartoja, kad Reglamento (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo[4] 7 straipsnio 7 dalis, kurioje nurodoma, kad biudžeto konsolidavimo veiksmais, reikalingais vykdant makroekonominio konsolidavimo programą, turi būti „atsižvelgiama į poreikius, susijusius su pakankamu pagrindinių politikos sričių, kaip antai švietimo ir sveikatos priežiūros, finansavimu“, turi būti aiškinama vadovaujantis Chartijos socialinių nuostatų reikalavimais ir Europos socialinės chartijos principais;

11.  ragina parengti ir įgyvendinti visiems darbuotojams taikomą elgesio kodeksą, atitinkantį Pagrindinių teisių chartiją; ragina nustatyti atitikties mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinta, kad bet kuris pažeidimas būtų nustatytas, apie jį pranešta ir jis išnagrinėtas laiku; mano, kad vykstant šiam procesui įtariamų aukų ir pranešėjų apie pažeidimus teisė į jų asmens duomenų apsaugą turėtų būti laikoma neatimama; ragina organizuoti darbuotojų mokymo kursus siekiant panaikinti diskriminaciją ir neapykantą kurstančias kalbas, grindžiamas lytimi, seksualine orientacija, etnine kilme ar bet kokiu kitu statusu;

12.  primygtinai ragina Tarybą užbaigti horizontaliosios ES kovos su diskriminacija direktyvos priėmimo procesą ir taip užtikrinti nediskriminavimo principą, įtvirtintą Chartijoje; apgailestauja, kad šios direktyvos priėmimas buvo taip ilgai sustabdytas, nes ją priėmus Sąjungoje būtų toliau užtikrinamos konkrečios pagrindinės teisės, išvengta dabartinio 51 straipsnio trikdžių priimant konkrečius ES teisės aktus, kuriuos reikėtų perkelti į valstybių narių teisę, ir būtų užtikrintas Sąjungos įsipareigojimų, prisiimtų prisijungiant prie JT neįgaliųjų teisių konvencijos, vykdymas;

13.  primygtinai tvirtina, kad itin svarbu užtikrinti veiksmingą apsaugą, suteikiamą ES piliečiams ir gyventojams pagal dabartinę sistemą, visų pirma ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių srityse, taip pat kalbant apie pilietines laisves, diskriminaciją ir demokratinį dalyvavimą, išplėsti Chartijos taikymo sritį; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad visų naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atvejais būtų atliktas nepriklausomas, atliekamas bendrai ir skaidrus poveikio pagrindinėms teisėms vertinimas, siekiant pagrindines teises integruoti į visas atitinkamas politikos sritis ir veiksmingai šias teises ginti; siūlo toliau plėtoti ir taikyti „pagrindinių teisių projektavimo etapu“ koncepciją siekiant skatinti įdiegti aukščiausius pagrindinių teisių standartus į visą politikos formavimo procesą nuo pat pradinių etapų; pabrėžia, jo tai, kad esama galiojančių, tačiau netaikomų straipsnių, tokių kaip SESV 9 straipsnis dėl aukšto užimtumo ir socialinės apsaugos lygio, nepadeda stiprinti demokratinio ES ir jos valstybių narių pobūdžio, o kaip tik jį dar labiau diskredituoja;

14.  pabrėžia Pagrindinių teisių agentūros svarbą institucinėje sąrangoje; apgailestauja, kad šios agentūros veikla nejungiama su institucijų darbo atitikties pagrindinėms teisėms vertinimu, taip pat ji nėra reguliariai jungiama su ekspertinėmis žiniomis teisės aktų, kurie svarbūs Sąjungos vidaus ir išorės kompetencijai, srityje; pakartoja, kad, siekiant sistemingai rengti visų ES institucijų veiklos sektorių atitikties patikras, itin svarbu remtis nepriklausomais ir nešališkais ekspertais; todėl mano, kad atitinkamų agentūrų (Europos lyčių lygybės instituto ir Pagrindinių teisių agentūros) parama teisėkūros institucijoms ir institucijoms, kurioms suteikta veiklos vykdymo kompetencija šioje srityje, galėtų būti susisteminta ir dar padidinta, kad taptų reikšmingesnė; atkreipia dėmesį į Pagrindinių teisių agentūros sukurtą interaktyvią internetinę priemonę „Clarity“, kuria siekiama padėti lengvai rasti tinkamiausią neteisminę instituciją, veikiančią žmogaus teisių srityje, padėsiančią išspręsti konkretų pagrindinių teisių klausimą;

15.  tvirtai tiki, kad, nors Komisijos veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija yra geras pirmasis žingsnis įsigaliojus Chartijai, tačiau šią strategiją būtina nedelsiant atnaujinti; palankiai vertina Komisijos metines Chartijos taikymo ataskaitas ir ragina, kad 2010 m. parengta strategija būtų persvarstyta siekiant atsižvelgti į naujus sunkumus ir padėtį, kuriuos patiria institucijos, visų pirma prasidėjus „Brexit‘ui“;

16.  pabrėžia, kad visos ES institucijos ir visos jos agentūros bei įstaigos, įskaitant FRONTEX, taip pat valstybės narės privalo visapusiškai laikytis Pagrindinių teisių chartijos nuostatų;

17.  primena, kad tiek Sutartyse, tiek ES pagrindinių teisių chartijoje pateikiama nuoroda į tautinių mažumų apsaugą ir apsaugą nuo diskriminacijos dėl kalbos; ragina ES institucijose imtis konkrečių administracinių veiksmų siekiant remti nacionalines vyriausybes ieškant ilgalaikių sprendimų ir skatinant ne tik oficialiųjų ES kalbų įvairovės kultūrą savo valstybėje narėje;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad pačios valstybės narės gali ir turi moralinę pareigą įgyvendinti Chartijos nuostatas savo teisės aktuose net ir tais atvejais, kai jų teisės aktais nėra tiesiogiai perkeliama ES teisė; apgailestauja dėl to, kad keliose valstybėse narėse prastėja žiniasklaidos laisvės padėtis; primygtinai ragina valstybes nares gerbti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, o Komisiją – stebėti ir imtis reikiamų priemonių siekiant tai užtikrinti; ragina kurti ir skatinti nacionalines žmogaus teisių institucijas, kurios padeda užtikrinti, kad būtų paisoma pagrindinių teisių formuojant ir įgyvendinant politiką ir teisės aktus, ir kurios teikia pagalbą asmenims konkrečiais atvejais; mano, kad valstybių narių policijos arba saugumo pajėgų vykdomas savavališkas ar perteklinis smurto naudojimas prieš taikius susirinkimus prieštarauja Chartijos nuostatoms;

19.  ragina Komisiją laikytis drąsesnio požiūrio vykdant priemonių, kurių ėmėsi nacionalinės valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti ES teisės aktus, dėl kurių kyla klausimų, susijusių su Pagrindinių teisių chartija, stebėseną, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad šios teisės nebūtinai užtikrinamos visoje ES;

20.  palankiai vertina tai, kad ratifikuota Marakešo sutartis dėl regos sutrikimų turinčių asmenų galimybės naudotis adaptuotais paskelbtais kūriniais, nes tai – itin svarbus žingsnis atsižvelgiant į Chartijos 26 straipsnį dėl neįgaliųjų integravimo;

21.  atkreipia dėmesį į Peticiją Nr. 0657/2016 ir pabrėžia, jog itin svarbu užtikrinti, kad visose valstybėse narėse, visais atvejais ir visose viešosios sferos institucijose, visų pirma švietimo srityje, būtų paisoma Chartijos 10 straipsnio dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės;

22.  ragina Komisiją, kitas ES institucijas ir valstybių narių valdžios institucijas nuolat ir tiesiogiai konsultuotis su Pagrindinių teisių agentūra, kai gali kilti pavojus pagrindinėms teisėms; be to, ragina pagal Europos ekonomikos valdymo sistemą numatyti privalomą pamatinių teisės aktų vertinimą ir peržiūrą, papildančius valstybių narių politiką, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Chartijos nuostatų, visų pirma jos socialinių nuostatų; siūlo parengti pagrindinių teisių rezultatų suvestinę, kad būtų galima stebėti, kaip valstybėse narėse gerbiamos pagrindinės teisės;

23.  mano, kad Chartijos vidaus aspektų įgyvendinimas yra dideliu mastu nepakankamas, visų pirma tais atvejais, kai valstybės narės naudojasi Sąjungos kompetencija; ragina Komisiją atidžiau stebėti užtikrinant, kad valstybės narės visiškai ir nuosekliai įgyvendintų Pagrindinių teisių chartiją; ragina Komisiją parengti integruotą požiūrį, pagal kurį būtų vykdoma atitikties Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 6 straipsniui ir SESV 258–260 straipsniams stebėsena, kad būtų galima laiku pranešti apie žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus, į juos reaguoti ir užkirsti jiems kelią; primena buvusios Komisijos pažadą parengti naują priemonę, papildomai prie kraštutinio taikymo galiojančio ES sutarties 7 straipsnio, pagal kurią būtų numatytos griežtesnės sankcijos nei pagal šiuo metu taikomas pažeidimo nagrinėjimo procedūras, siekiant reaguoti į akivaizdaus Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių pažeidimo atvejus, ypač tais atvejais, kai tai susiję su valstybių narių vyriausybėmis;

24.  visiškai nesutinka su Komisija dėl jo ribojamojo 51 straipsnio 1 dalies aiškinimo vertinant kai kurias Parlamentui pateiktas peticijas, ir tvirtai pakartoja, kad ES institucijos turi laikytis Chartijos visais atvejais ir nepriklausomai nuo to, kokį vaidmenį jos atlieka;

25.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti Chartijos paisymą, visų pirma jos socialinių nuostatų, ir kad atitiktis jos nuostatoms būtų užtikrinta per Europos semestrą visais jo etapais, įskaitant metinę augimo apžvalgą (MAA), lygiagrečiai atnaujinant bendrąją užimtumo ataskaitą; ragina parengti socialinius lyginamuosius standartus, kurie turėtų būti stebimi ir įtraukti į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas kaip integruoto požiūrio dalis;

26.  pabrėžia, kad ES mastu ir valstybių narių priimtos griežto taupymo priemonės lėmė tai, kai labai išaugo socialinė ir ekonominė nelygybė ir dėl to piliečiai negali visapusiškai ir konkrečiai naudotis savo pagrindinėmis teisėmis;

27. primena pagrindinių ES institucijų ir valstybių narių politinį susitarimą dėl ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos; pabrėžia, kad šis prisijungimas yra teisinė prievolė pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį; mano, kad jį įgyvendinus būtų nustatytos papildomos Sąjungos piliečių ir gyventojų pagrindinių teisių apsaugos priemonės ir būtų užtikrinta nuosekli žmogaus teisių apsauga visoje Europoje; ragina Komisiją imtis būtinų veiksmų ir pagaliau panaikinti teisines kliūtis, trukdančias užbaigti prisijungimo procesą, jei reikia, parengiant naują prisijungimo sutartį, kuria būtų ištaisyti neatitikimai, kuriuos nurodė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nuomonėje Nr. 2/13;

28.  ragina įvairias ES institucijas kitą kartą persvarstant Sutartį apsvarstyti galimybę išplėsti Chartijos taikymo sritį, taip pat panaikinti jos 51 straipsnį;

29.  nesutinka su 51 ir 52 straipsnių aiškinimu, pagal kurį jie tariamai sukuria dirbtinę prieštarą tarp teisių ir principų, visų pirma pilietinių ir politinių teisių bei socialinių ir ekonominių principų; pakartoja Pagrindinių teisių agentūros poziciją, apibrėžtą 2017 m. pagrindinių teisių ataskaitoje, kad Chartija yra unikali, nes viename dokumente vienodai įtvirtintos pilietinės ir politinės bei socialinės ir ekonominės teisės; mano, kad gerokai trūksta socialinių ir ekonominių teisių, todėl jas reikia ryžtingai sustiprinti, ES teisės aktuose ir valstybių narių konstitucinėje tvarkoje įtvirtinant, kad 20 Europos socialinės chartijos principų yra teisiškai privalomi visoms institucijoms ir visoms valstybėms narėms.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

21.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

11

8

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Andrea Cozzolino, Pál Csáky, Rosa Estaràs Ferragut, Eleonora Evi, Peter Jahr, Jude Kirton-Darling, Svetoslav Hristov Malinov, Ana Miranda, Gabriele Preuß, Jarosław Wałęsa, Cecilia Wikström

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Kostadinka Kuneva, Josep-Maria Terricabras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

José Blanco López, Gabriel Mato, Francisco José Millán Mon, Massimiliano Salini, Barbara Spinelli

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

11

+

ALDE

EFDD

GUE

S-D

Verts/ALE

Cecilia Wikström

Eleonora Evi

Kostadinka Kuneva, Barbara Spinelli,

José Blanco López, Andrea Cozzolino, Jude Kirton-Darling, Gabriele Preuß

Margrete Auken, Ana Miranda, Josep-Maria Terricabras

8

-

EPP

Pál Csáky, Rosa Estaràs Ferragut, Peter Jahr, Svetoslav Hristov Malinov, Gabriel Mato, Francisco José Millán Mon, Massimiliano Salini, Jarosław Wałęsa

0

0

-

-

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

  • [1]  OL C 215, 2018 6 19, p. 162.
  • [2]  OL C 252, 2018 7 18, p. 201.
  • [3]  2013 m. lapkričio 7 d. Europos ombudsmeno specialusis pranešimas dėl savo iniciatyva atlikto tyrimo Nr. OI/5/2012/BEH-MHZ, susijusio su agentūra FRONTEX.
  • [4]  OL L 140, 2013 5 27, p. 1.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

22.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

12

2

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Pascal Durand, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Jo Leinen, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Markus Pieper, Paulo Rangel, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Kazimierz Michał Ujazdowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Max Andersson, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jasenko Selimovic, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

José Blanco López, Michael Gahler, Stefan Gehrold, Theresa Griffin, Fernando Ruas

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

12

+

ALDE

Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Jasenko Selimovic

GUE/NGL

Barbara Spinelli, Gabriele Zimmer

PPE

Danuta Maria Hübner

S&D

José Blanco López, Theresa Griffin, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jo Leinen, Pedro Silva Pereira

VERTS/ALE

Max Andersson, Pascal Durand

2

-

ENF

Gerolf Annemans

PPE

Markus Pieper

7

0

NI

Kazimierz Michał Ujazdowski

PPE

Michael Gahler, Stefan Gehrold, Esteban González Pons, Paulo Rangel, Fernando Ruas, György Schöpflin

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2019 m. vasario 8 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika