Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2006 m. birželio 15 d. - Strasbūras
Duomenys apie žuvininkystės produktų iškrovimą***I
 Moksliniai tyrimai, technologijų plėtra ir demonstravimo veikla (Septintoji mokslinių tyrimų pagrindų programa 2007-2013 m.) ***I
 Branduoliniai tyrimai ir mokymas (2007-2011 m.) *
 Civilinės aviacijos saugumo bendrosios taisyklės ***I
 Bendros valiutos įvedimas Slovėnijoje 2007 m. sausio 1 d.*
 Žmogaus teisių padėtis Tunise
 17-asis ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas
 Direktyvos 2004/39/EB (MiFID) įgyvendinimo priemonės (2 lygmuo)
 Tvaraus vystymosi strategija
 Rasistiniai ir homofobiniai išpuoliai Europoje
 Šaulių ginklai ir lengvoji ginkluotė
 Europos geležinkelių tinklo signalizacijos sistemos įdiegimas
 Pakrančių žvejyba ir pakrančių žvejų bendruomenių patiriami sunkumai
 Bendrijų finansinių interesų apsauga, kova su sukčiavimu (2004 m.)
 Rytų Timoras
 Sirija: žmogaus teisių pažeidimai
 Šiaurės Korėja: žmogaus teisių pažeidimai

Duomenys apie žuvininkystės produktų iškrovimą***I
PDF 354kWORD 161k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl duomenų apie valstybėse narėse iškrautus žuvininkystės produktus teikimo (KOM(2005)0566–C6-0376/2005–2005/0223(COD))
P6_TA(2006)0264A6-0169/2006

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2005)0566)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 285 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0376/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A6-0169/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. birželio 15 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2006 dėl statistinių duomenų apie valstybėse narėse iškrautus žuvininkystės produktus teikimo ir panaikinantis Tarybos Reglamentą (EEB) Nr. 1382/91

P6_TC1-COD(2005)0223


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(2),

kadangi:

1)   1991 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1382/91 dėl duomenų apie valstybėse narėse iškrautus žuvininkystės produktų kiekius teikimo(3) reikalaujama, kad valstybės narės Komisijai pateiktų duomenis apie jų teritorijoje iškrautų žuvininkystės produktų kiekius ir vidutinę kainą.

(2)  Patirtis rodo, kad žuvininkystės produktų rinkos tyrimui ir kitiems ekonominiams tyrimams nebūtų daromas neigiamas poveikis, jeigu duomenys pagal Bendrijos teisės aktus būtų teikiami kasmet, o ne kas mėnesį.

(3)  Tyrimų kokybė pagerėtų, jeigu duomenys būtų suskirstyti pagal žuvininkystės produktus iškraunančių žvejybos laivų vėliavos valstybę.

(4)  Reglamente (EEB) Nr. 1382/91 nustatoma riba, iki kurios leidžiami atrankos metodai, kai renkant ir kaupiant duomenis pernelyg padidinamas tam tikrų nacionalinių institucijų krūvis. Siekiant tobulinti ir paprastinti duomenų pateikimo sistemą, reikėtų tą reglamentą pakeisti nauju teisės aktu. Atitinkamai Reglamentas (EEB) Nr. 1382/91 turėtų būti panaikintas.

(5)  Kadangi šio reglamento tikslo, t.y. sukurti bendrą sisteminio Bendrijos statistinių duomenų apie valstybėse narėse iškrautus žuvininkystės produktus statistikos rengimo teisinę sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

6)   1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos(4) pateikiamas orientacinis žuvininkystės sektoriaus statistikos pagrindas. Visų pirma jame reikalaujama laikytis bešališkumo, patikimumo, tinkamumo, ekonominio efektyvumo, statistinių duomenų konfidencialumo ir skaidrumo principų.

(7)  Svarbu užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas vienodai. To siekiant reikia nustatyti Bendrijos tvarką, kurią taikant būtų lengviau per tinkamą laiką apibrėžti įgyvendinimo susitarimus ir padaryti reikalingas techninio pobūdžio pataisas.

(8)  Kadangi statistiniai duomenys apie iškrautus žuvininkystės produktus yra pagrindinė bendrosios žuvininkystės politikos valdymo priemonė, šio reglamento įgyvendinimo priemones reiktų priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendime 1999/468/EB, nustatančiame Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(5), numatytą valdymo procedūrą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame reglamente taikomi šie apibrėžimai:

   1) "Bendrijos žvejybos laivai" – Bendrijoje įregistruoti ir su valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai;
   2) "ELPA žvejybos laivai" – ELPA šalyje įregistruoti arba su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai;
  3) "Vieneto vertė":
   a) (nacionaline valiuta) išreikšta iškrautų žuvininkystės produktų vertė, padalyta iš iškrauto kiekio (tonomis), pirmojo pardavimo metu, arba
   b) jei žuvininkystės produktai parduodami ne iš karto, tinkamu metodu apskaičiuota nacionaline valiuta išreikšta vidutinė kaina už toną.

2 straipsnis

Valstybių narių pareigos

1.  Kasmet kiekviena valstybė narė Komisijai teikia statistinius duomenis apie jos teritorijoje iš Bendrijos ir ELPA žvejybos laivų iškrautus žuvininkystės produktus (toliau – statistiniai duomenys).

2.  Šiame reglamente duomenis teikiančios valstybės teritorijoje iškraunamais žuvininkystės produktais laikomi tokie produktai:

   a) iš žvejybos laivų arba iš kitokių žvejybos laivyno laivų nacionaliniuose uostuose Bendrijoje iškrauti produktai;
   b) iš duomenis teikiančios valstybės narės žvejybos laivų ne Bendrijos uostuose iškrauti produktai, kuriems taikoma 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas(6), 43 priede pateikta T2M dokumento forma.

3 straipsnis

Statistinių duomenų kaupimas

1.  Statistiniai duomenys apima visus valstybės narės teritorijoje, esančioje Bendrijoje, iškrautus produktus.

2.  Jeigu dėl valstybės narės tam tikro žuvininkystės sektoriaus struktūros ypatybių išsamius duomenis renkančioms nacionalinėms institucijoms iškils to sektoriaus svarbai neproporcingų problemų, galima naudoti atrankos metodus.

4 straipsnis

Statistiniai duomenys

Pateikiami statistiniai duomenys apie visus ataskaitiniais kalendoriniais metais iškrautų žuvininkystės produktų kiekius ir vieneto vertes.

Kintami rodikliai, apie kuriuos reikia pateikti statistinius duomenis, jų apibrėžimai ir nomenklatūra pateikiami II, II ir IV prieduose.

5 straipsnis

Statistinių duomenų pateikimas

Valstybė narė kasmet Komisijai pateikia duomenis I priede nurodyta forma ir naudodama II, III ir IV prieduose nurodytus kodus.

Statistiniai duomenys pateikiami per šešis mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos.

6 straipsnis

Metodologija

1.  Kiekviena valstybė narė iki ...(7) Komisijai įteikia išsamią metodologinę ataskaitą, kurioje aprašo duomenų rinkimo ir statistikos kaupimo būdus. Į šią ataskaitą įtraukiama informacija apie naudotus atrankos metodus ir gautų rezultatų kokybės įvertinimą.

2.  Komisija tikrina ataskaitas ir savo išvadas pateikia atitinkamai Žemės ūkio statistikos nuolatinio komiteto (toliau – komitetas), įsteigto Tarybos sprendimo 72/279/EEB(8) 1 straipsniu, darbo grupei.

3.  Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokį pagal šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos pakeitimą per tris mėnesius nuo tokio pakeitimo įvedimo pradžios. Jos taip pat Komisijai nusiunčia informaciją apie bet kokius naudojamų metodų esminius pakeitimus.

7 straipsnis

Pereinamieji laikotarpiai

11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka valstybėms narėms gali būti suteiktas ne ilgesnius kaip trejų metų pereinamuosius laikotarpius šiam reglamentui įgyvendinti, skaičiuojamus nuo reglamento įsigaliojimo dienos.

8 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

1.  Jeigu valstybė narė turėtų teikti duomenis apie tam tikrą žuvininkystės pramonės sektorių ir dėl to nacionalinėms institucijoms kiltų šio sektoriaus svarbai neproporcingų problemų, pagal 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką galima taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, kai tai valstybei narei būtų leidžiama į pateikiamus nacionalinius statistinius duomenis neįtraukti to sektoriaus statistinių duomenų.

2.  Kai valstybė narė prašo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 1 dalį, ji Komisijai pateikia problemų, kurios galėtų kilti šį reglamentą taikant visiems jos teritorijoje iškraunamiems produktams, ataskaitą.

9 straipsnis

Priedų atnaujinimas

Priedai yra techniškai pritaikomi laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

10 straipsnis

Vertinimas

Iki ...(9), o paskui kas trejus metus, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai vertinimo ataskaitą apie per šio reglamento taikymo laikotarpį surinktus statistinius duomenis ir visų pirma apie jų svarbą ir kokybę. Šioje ataskaitoje taip pat analizuojamos duomenims rinkti ir parengti taikomos sistemos rentabilumas bei nurodoma geriausia praktika, leidžianti sumažinti valstybių narių darbo krūvį ir pagerinti tokių statistinių duomenų naudą ir kokybę.

11 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas.

2.  Darant nuorodą į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.  Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

12 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EEB) Nr. 1382/91 panaikinamas.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ....,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Pateikiamų statistinių duomenų forma

Statistinių duomenų rinkmenos forma

Statistiniai duomenys privalo būti pateikti rinkmenoje, kurioje kiekvienas įrašas yra sudarytas iš toliau nurodomų sričių. Šios sritys atskiriamos kableliu (" ,").

Sritis

Pastaba

Priedas

Ataskaitiniai metai

4 skaitmenys (pvz., 2003)

Duomenis pateikianti šalis

Alfa-3 kodas

II priedas

Rūšys arba rūšių grupė

Tarptautinis alfa-3 kodas*

-

Vėliavos valstybė

Alfa-3 kodas

II priedas

Pateikimo formos

III priedas

Paskirtis

IV priedas

Kiekis

Iškrautos tonos (suapvalintos iki vienos dešimtosios dalies)

Vieneto vertė

Nacionaline valiuta už toną

* Visą tarptautinių alfa-3 tipų kodų sąrašą galima rasti JTMŽŪO ASFIS rinkmenoje (http://www.fao.org/fi/statist/fisoft/asfis/asfis.asp)

Mažesni nei 50 kg iškrauti produktai registruojami kaip "0,0".

II PRIEDAS

Šalių kodų lentelė

Šalis

Kodas

Belgija

BEL

Čekija

CZE

Danija

DNK

Vokietija

DEU

Estija

EST

Graikija

GRC

Ispanija

ESP

Prancūzija

FRA

Airija

IRL

Italija

ITA

Kipras

CYP

Latvija

LVA

Lietuva

LTU

Liuksemburgas

LUX

Vengrija

HUN

Malta

MLT

Nyderlandai

NLD

Austrija

AUT

Lenkija

POL

Portugalija

PRT

Slovėnija

SVN

Slovakija

SVK

Suomija

FIN

Švedija

SWE

Jungtinė Karalystė

GBR

Islandija

ISL

Norvegija

NOR

Kita

OTH

III PRIEDAS

Pateikimo formų kodų sąrašas

A dalis

Sąrašas

Pateikimo formos

Kodas

Šviežias(-ia) (nenurodyta)

10

Šviežias(-ia) (visas(-a))

11

Šviežias(-ia) (išskrostas(-a))

12

Šviežias(-ia) (uodegos)

13

Šviežias(-ia) (filė)

14

Šviežias(ia) (išskrostas(-a) ir be galvos)

16

Šviežias(-ia) (gyvas(-a))

18

Šviežias(-ia) (kita)

19

Sušaldytas-(-a) (nenurodyta)

20

Sušaldytas(-a) (visas(-a))

21

Sušaldytas(-a) (išskrostas(-a))

22

Sušaldytas(-a) (uodegos)

23

Sušaldytas(a) (filė)

24

Sušaldytas(-a) (ne filė)

25

Sušaldytas(-a) (išskrostas(-a) ir be galvos)

26

Sušaldytas(-a) (išvalytas(-a))

27

Sušaldytas(-a) (neišvalytas(-a))

28

Sušaldytas(-a) (kita)

29

Sūdytas(-a) (nenurodyta)

30

Sūdytas(-a) (visas(-a))

31

Sūdytas(-a) (išskrostas(-a))

32

Sūdytas(-a) (filė)

34

Sūdytas(-a) (išskrostas(-a) ir be galvos)

36

Sūdytas(-a) (kita)

39

Rūkytas(-a)

40

Virtas(-a)

50

Virtas(-a) (sušaldytas(-a) ir supakuotas(-a))

60

Džiovintas(-a) (nenurodyta)

70

Džiovintas(-a) (visas(-a))

71

Džiovintas(-a) (išskrostas(-a))

72

Džiovintas(-a) (filė)

74

Džiovintas(-a) (išskrostas(-a) ir be galvos)

76

Džiovintas (-a) (nulupta oda)

77

Džiovintas(-a) (kita)

79

Visas(-a) (nenurodyta)

91

Žnyplės

80

Kiaušiniai

85

Nežinoma pateikimo forma

99

B dalis

Pastabos

1.  Filė – išilgai abiejų žuvies stuburo pusių atpjauti žuvies gabalai, jeigu galva, vidaus organai, pelekai (nugaros, analinis, uodegos, pilvo, krūtinės) ir kaulai (stuburas arba platus nugarkaulis, šonkauliai ir bronchų lankai) yra išimti ir abu žuvies gabalai nesujungti, pavyzdžiui, žuvies nugara ar pilvu.

2.  Visa žuvis – neišdorota žuvis.

3.  Išvalytas(-a) – be čiuptuvų, galvos ir vidaus organų kalmaras.

4.  Sušaldyta žuvis – vidutinę temperatūrą mažinant iki -18 °C arba žemiau sušaldyta žuvis, išsaugant jai būdingą kokybę, ir žuvį laikant -18 °C arba žemesnėje temperatūroje.

5.  Šviežia žuvis – nekonservuota, nerūkyta, nesušaldyta arba kitaip neapdorota, tačiau tik atšaldyta žuvis. Ji paprastai pateikiama visa arba išskrosta.

6.  Sūdyta žuvis – paprastai išskrosta, be galvos, druskoje arba sūryme laikoma žuvis.

IV PRIEDAS

Žuvininkystės produktų numatytos paskirties kodų sąrašas

A dalis

Sąrašas

Numatyta paskirtis

Kodas

Duomenų teikimo pobūdis

Žmonių maistas

1

Privalomas

Pramoninis vartojimas

2

Privalomas

Pašalintas iš rinkos

3

Savanoriškas

Masalas

4

Savanoriškas

Gyvulių pašaras

5

Savanoriškas

Atliekos

6

Savanoriškas

Numatyta paskirtis nežinoma

9

Savanoriškas

B dalis

Pastabos

1.  Žmonių maistas – visi pirminiame pardavime žmonių maistui parduodami arba žmonių maistui pagal sutartį ar kitą susitarimą iškrauti žuvininkystės produktai. Žmonių maistui skirti produktai, kurie pirminio pardavimo metu dėl rinkos sąlygų, higienos taisyklių arba panašių priežasčių yra pašalinti iš žmonių maistui skirtų produktų rinkos, nėra nurodomi.

2.  Pramoninis vartojimas – visi iškrauti žuvininkystės produktai, skirti būtent gyvūnų pašarui naudojamiems miltams ir aliejui gaminti, bei prie jų pridedami tie produktų, kurie iš pradžių nors ir buvo skirti žmonių maistui, tačiau per pirminį pardavimą nebuvo tuo tikslu parduoti, kiekiai.

3.  Pašalintas iš rinkos – kiekiai, kurie iš pradžių buvo numatyti kaip skirti žmonių maistui, tačiau pirmojo pardavimo metu yra pašalinami iš rinkos dėl rinkos sąlygų arba higienos normų ar dėl panašių priežasčių.

4.  Masalas – šviežios žuvies kiekiai, kuriuos ketinama panaudoti kaip masalą kitoje žvejybos veikloje. Pvz., masalas, naudojamas tunų veisyklose ir linijinei žuvininkystei.

5.  Gyvulių pašaras – šviežios žuvies kiekiai, skirti tiesioginiam gyvulių šėrimui. Neįtraukti tie kiekiai, kuriuos ketinama naudoti žuvų miltams ir aliejui gaminti.

6.  Atliekos – žuvys ar žuvų dalys, kurios dėl jų būklės turi būti sunaikintos prieš iškrovimą.

7.  Numatyta paskirtis nežinoma – žuvies kiekiai, kurie negali būti priskirti prie jokių minėtų kategorijų.

(1) Dar neskelbta OL.
(2) 2006 m. birželio 15 d. Europos Parlamento pozicija.
(3) OL L 133, 1991 5 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(4) OL L 52, 1997 2 22, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
(5) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
(6) OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 402/2006 (OL L 70, 2006 3 9, p. 35).
(7)* 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(8) OL L 179, 1972 8 7, p. 1.
(9)* Treji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.


Moksliniai tyrimai, technologijų plėtra ir demonstravimo veikla (Septintoji mokslinių tyrimų pagrindų programa 2007-2013 m.) ***I
PDF 1048kWORD 606k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (2007–2013 m.) (KOM(2005)0119 – C6-0099/2005 – 2005/0043(COD))
P6_TA(2006)0265A6-0202/2006

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2005)0119)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 166 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0099/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto, Teisės reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0202/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. birželio 15 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2006/EB dėl Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (2007–2013 m.)

P6_TC1-COD(2005)0043


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 166 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)  Bendrija užsibrėžė tikslą sukurti žinių visuomenę plėtodama praktinę patirtį ir stiprindama Bendrijos pramonės, įskaitant paslaugų pramonę, mokslo ir technologijų pagrindą siekdama užtikrinti aukštą konkurencingumo lygį. Todėl Bendrija pripažįsta mokslininkų atsakomybę ir nepriklausomybę nustatant plačiąsias dar neištirtų sričių mokslinių tyrimų gaires ir skatins visus su moksliniais tyrimais susijusius reikalingus veiksmus, visų pirma įtraukiant į savo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą įmones, taip pat mažąsias ir vidutines įmones (toliau – MVĮ), mokslinių tyrimų centrus ir universitetus, teikiant pirmenybę toms sritims ir tiems projektams, kurių kontekste Europos finansavimas ir bendradarbiavimas yra ypač svarbūs ir suteikia pridėtinės vertės. Remdama dar neištirtų sričių mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus ir inovacijas, Bendrija siekia skatinti Europos mokslinių tyrimų sąsajas ir taip sukurti tvirtesnį Europos mokslinių tyrimų erdvės pagrindą. Tai teigiamai paveiks socialinę ir ekonominę visų valstybių narių pažangą.

(2)  Siekiant užtikrinti, kad žinios, gautos viešai finansuojamų mokslinių tyrimų metu, būtų plačiai paskleistos, mokslininkai turi būti raginami skelbti savo tyrimų išvadas ir skleisti mokslinių tyrimų rezultatus. Mokslinių tyrimų veikla informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje, grindžiama "atviro šaltinio" plėtojimo principu – tai modelis, kurį taikant pavyko kurti inovacijas ir didinti bendradarbiavimą.

(3)  Esminį mokslinių tyrimų vaidmenį pripažino 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Taryba, kuri apibūdino žinias ir inovacijas kaip pagrindą, nustatydama naują kito dešimtmečio strateginį tikslą: ES tapti pačia dinamiškiausia ir konkurencingiausia žiniomis grindžiama ekonomika pasaulyje, pajėgia tvariai augti, kuria siekiama sukurti visišką užimtumą, daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę sanglaudą.

(4)  Septintoji pagrindų programa – svarbiausia priemonė pasiekti šį tikslą. "Žinių trikampis" – švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos – pagrindinė priemonė pasiekti šį tikslą.

(5)  Taip pat, Lisabonos Europos Vadovų Taryboje buvo pripažintas esminis žinių ir nematerialiųjų gėrybių vaidmuo kuriant ekonominę, socialinę ir kultūrinę gerovę. Žiniomis grindžiamoje visuomenėje inovacijų ir žinių kūrimas nevyksta principu "nuo bendro prie atskiro", o būna plačiai pasiskirstęs visuomenėje ir vyksta principu "nuo atskiro prie bendro". Bendrijos tikslas yra mobilizuoti ir stiprinti visus šiuos mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus.

(6)  Remiantis Lisabonos strategija, 2002 m. kovo 15 ir 16 d. Barselonos Europos Vadovų Taryboje buvo iškeltas tikslas Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų biudžetą padidinti iki 3 % ES BVP, kurio du trečdalius sudarytų privačių investicijų lėšos.

(7)  Siekdamos šio tikslo, daugelis valstybių narių ir Europos pramonės sektoriaus darbuotojai turi sustiprinti savo mokslinius tyrimus, kad parama šiems tyrimams, teikiama pagal septintąją Pagrindų programą, duotų teigiamų rezultatų.

(8)  Siekiant veiksmingiau pritraukti privačias investicijas ir užtikrinti, kad moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla kaip galima efektyviau prisidėtų prie Europos konkurencingumo didinimo, septintojoje Pagrindų programoje turėtų būti imtasi atitinkamų priemonių intelektinės nuosavybės teisėms apsaugoti dar pradiniame mokslinių tyrimų proceso etape. Tai ypač svarbu MVĮ, kurios turi mažiau papildomų pranašumų konkurencingoje rinkoje.

(9)  Septintoji Pagrindų programa turi būti siekiama užtikrinti ne tik Europos ekonomikos konkurencinius pranašumus daugiau investuojant į mokslą, bet ir, kai įmanoma, naudoti ES finansuojamus mokslinius tyrimus Bendrijos gerovei, ypač tose srityse, į kurias rinkoje neinvestuojama.

(10)  Mokesčių lengvatos gali būti naudinga priemonė padidinti Europos tyrimams skiriamą finansavimą.

(11)  Visos septintosios Pagrindų programos pagrindinis tikslas turėtų būti padėti ES tapti pasaulyje pirmaujančia mokslinių tyrimų erdve. Todėl Pagrindų programa turi būti ypač sutelkta propaguoti investicijas į pasaulinio lygio mokslinius tyrimus. Todėl būtina, kad specifinių programų įgyvendinimas daugiau būtų grindžiamas mokslinės kompetencijos principu, o ne kitais prioritetais. Tik sudarant galimybes moderniems moksliniams tyrimams, ES įmanoma tapti pasaulyje pirmaujančia mokslinių tyrimų erdve.

(12)  Europos Parlamentas kelis kartus pabrėžė mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros svarbą bei didėjančią žinių įtaką ekonomikos augimui ir socialinei bei aplinkos gerovei, ypač savo 2005 m. kovo 10 d. rezoliucijoje dėl mokslo ir technologijų - Europos Sąjungos mokslinių tyrimų rėmimo politikos gairės(5).

(13)  Atsižvelgdama į visų Bendrijos politikos sričių mokslinių tyrimų poreikius ir naudodamasi Europos įmonių, mokslinės bendruomenės, universitetų ir kitų suinteresuotų organizacijų parama, Bendrija turėtų užsibrėžti mokslinius ir technologinius tikslus, kuriuos ji įgyvendins per septintąją Pagrindų programą 2007–2013 m.; teikdama pasiūlymus dėl finansinės struktūros peržiūrėjimo iki 2011 m. (kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(6)) Komisija turėtų teikti ypatingą prioritetą įplaukoms ir išlaidoms, atsižvelgdama į Lisabonos tikslus, ir tai turi būti atspindėta teikiant papildomą finansavimą septintajai Pagrindų programai.

(14)  Pramoniniams moksliniams tyrimams ypač aktualios ir Bendros technologijų iniciatyvos. Europos technologijų platformos gali tapti bendra priemone Europos konkurencingumui skatinti.

(15)  Septintoji Pagrindų programa turi būti paremta šeštosios Bendrosios programos pasiekimais kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, ir, siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus visose Bendrijos politikos srityse, jie toliau plėtojami žinių ekonomikos ir visuomenės Europoje vystymo kryptimi. Iš tų tikslų ypač svarbūs yra šie:

(16)  Visoje ES turėtų būti remiamas įvairiapusis tarptautinis bendradarbiavimas.

(17)  Turėtų būti skatinamas Europos mokslinių tyrimų ties žinojimo riba dinamiškumas, kūrybiškumas ir meistriškumas. Todėl labiau teorinių fundamentaliųjų mokslinių tyrimų finansavimas turi būti aiškus septintosios Pagrindų programos prioritetas.

(18)  Žmogiškųjų išteklių pajėgumai mokslinių tyrimų ir technologijų srityje turėtų būti stiprinami kiekybiškai ir kokybiškai; geresnis švietimas ir lengvesnė prieiga prie mokslinių tyrimų galimybių – tai pagrindinės priemonės šiam tikslui pasiekti, nepamirštant mokslinius tyrimus atliekančių moterų skaičiaus didinimo ir skatinant mokslininkų mobilumą. Šiuo tikslu valstybės narės turi būti raginamos priimti Europos mokslininkų chartiją ir Mokslininkų priėmimo į darbą kodeksą; abi šios priemonės yra reikalingos siekiant sukurti tikrą erdvę Europos mokslininkams.

(19)  Siekiant sukurti mokslo ir tyrimų planą, kuris atitiktų piliečių interesus, įskaitant kritinės minties skatinimą, ir būtų skirtas atkurti visuomenės pasitikėjimą mokslu, turi būti stiprinamas Europos mokslo atstovų ir visuomenės dialogas.

(20)  Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jauniesiems veiklą ir karjerą ankstyvos stadijos mokslo darbuotojams pačiu produktyviausiu jų gyvenimo laikotarpiu, kad jie galėtų atlikti didelį vaidmenį visoje septintosios Pagrindų programos veikloje. Jaunieji ir karjerą pradedantys mokslo darbuotojai turėtų tapti svarbia Europos mokslo varomąja jėga. Visose veiklos srityse pagal specialiąsias programas "Bendradarbiavimas", "Idėjos" ir "Žmonės" turėtų būti imtasi konkrečių priemonių šiuo klausimu.

(21)  Inovacinis septintosios Pagrindų programos pobūdis glūdi Europos "dar neištirtų sričių" mokslinių tyrimų koncepcijoje, o kokybė čia turi būti pagrindinis kriterijus; todėl žmogiškasis potencialas, kurį Sąjunga gali turėti, turi būti panaudotas kuo geriau.

(22)  Siekiant prisidėti prie to, kad Europoje atsirastų pasaulyje pirmaujančių mokslinių tyrimų, vadovaujantis "atvirų inovacijų" principu reikėtų sustiprinti mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų perkėlimo pajėgumus Europoje ir užtikrinti jų optimalų panaudojimą. Dėl šios priežasties turėtų būti apsvarstyta galimybė neapmokestinti įmonėms taikomu mokesčiu pagal septintąją Pagrindų programą MVĮ skirtos Bendrijos finansinės paramos.

(23)  Turi būti skatinamas aukštos kokybės mokslinių tyrimų rezultatų perkėlimas į produktų gamybą, procesus ir paslaugų sektorių.

(24)  Pagrindinis Bendrijos finansinės paramos suteikimo kriterijus turi būti mokslinė projektų pasiūlymų kokybė.

(25)  Atkreipiant dėmesį į prie Amsterdamo sutarties pridėtą Protokolą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės bei siekiant sumažinti ir galiausiai visiškai nutraukti gyvūnų naudojimą moksliniams tyrimams ir bandymams, turėtų būti skatinami ir plečiami moksliniai tyrimai, skirti alternatyviems bandymų metodams (visų pirma nenaudojant gyvūnų) visose mokslinių tyrimų srityse sukurti.

(26)  Kad šie tikslai būtų pasiekti, reikia skatinti keturių rūšių veiklą: tarptautinį bendradarbiavimą politikos apibrėžtomis temomis ("Bendradarbiavimas"), mokslinius tyrimus, vykdomus mokslinių tyrimų bendruomenės iniciatyva ("Idėjos"), paramą pavieniams mokslo darbuotojams ("Žmonės") ir paramą mokslinių tyrimų pajėgumams ("Pajėgumai").

(27)  Pagal programą "Bendradarbiavimas" būtų remiamas atitinkamo masto tarptautinis bendradarbiavimas ES ir už jos ribų keliose teminėse srityse, atitinkančiose pagrindines žinių ir technologijų pažangos sritis, kuriose moksliniai tyrimai būtų skatinami ir remiami, siekiant spręsti Europos socialinius, ekonominius, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir pramonės uždavinius, tarnauti visuomenės labui bei padėti besivystančioms šalims. Kur įmanoma, šioje programoje turi būti numatyta lanksti galimybė taikyti uždaviniais grindžiamas sistemas, apimančias keletą teminių prioritetų. Siekiant užtikrinti, kad Europos technologijų platformų sprendimų priėmimo procedūromis būtų deramai atsižvelgiama į MVĮ interesus, joms turi atstovauti nacionaliniai ir tarptautiniai atstovai. Programa turi būti užtikrinta, kad ES galėtų išlaikyti lyderės poziciją sociologinių ir humanitarinių mokslinių tyrimų srityje, susijusioje su žmonių ir naujų technologijų sąveika bei technologijų reikšme visos visuomenės vystymuisi.

(28)  Pagal programą "Idėjos" veiklą turėtų įgyvendinti Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT), kuri savo veikloje plačiai naudotųsi autonomija. Labai svarbu sukurti labai aukšto lygio Europos masto neištirtų sričių mokslinius tyrimus, kuriuos atliekant būtų pasinaudota Europos mokslininkų kompetencija ir kurie taptų žinomi už valstybių narių ribų. Po pradinio etapo, EMTT reguliariai bendraus su Europos institucijomis ir mokslo bendruomene, kad susitartų dėl organizacinio metodo, kuriuo bus remiama EMTT veikla ir propaguojami jos interesai visuomenėje.

(29)  Pagal programą "Žmonės" gabesni asmenys turėtų būti skatinami pasirinkti mokslininko profesiją; turi būti skatinama mokslo darbuotojų mokymo metodikos ir alternatyvų konvergencija, įskaitant ir jų įgytus įgūdžius; turėtų būti užtikrinta, kad Europos mokslo darbuotojai liktų Europoje arba į ją sugrįžtų; ir turi būti dedamos pastangos pritraukti į Europą mokslo darbuotojus iš viso pasaulio. Todėl reikia stengtis pagerinti abišalį diplomų ir profesinių kvalifikacijų, įgytų Bendrijos ir trečiųjų šalių teritorijoje, pripažinimą. Esamomis priemonėmis turi būti tęsiama sėkminga Marie Curie programa, kuria paraiškų teikėjai buvo patenkinti. Siekiant užtikrinti, kad žinios būtų plačiai skleidžiamos ir kad atsidavę ir kompetentingi mokslininkai bei didesni finansiniai ištekliai teiktų naudą inovaciniams įvairių mokslo šakų neištirtų sričių tyrimams, turi būti teikiamas prioritetas mokslininkų mobilumui Europoje.

(30)  Be to, Programa "Žmonės" Europoje turi būti didinama mokslinių tyrimų ir technologijų žmogiškojo potencialo kokybė ir mastas, pvz., pripažįstant mokslo darbuotojo profesiją. Tai leistų išlaikyti aukštą fundamentaliųjų tyrimų kokybę, skatintų tolygų technologinių tyrimų vystymąsi ir žymiai paskatintų mokslininkų judėjimą į Europą ir iš jos.

(31)  Taip pat, pagal programą "Žmonės" turėtų būti skatinamas vaikų smalsumas ir domėjimasis gamtos mokslais ir sukurta aplinka, kuri pažadintų tokį vaikų ir jaunimo susidomėjimą gamtos mokslais, sustiprinant gamtos mokslų mokymą visais lygmenimis, įskaitant mokyklas, ir skatinant jaunimo dalyvavimą mokslinėje veikloje.

(32)  Pagal programą "Pajėgumai" turėtų būti optimizuojamas naudojimasis mokslinių tyrimų infrastruktūra ir jos vystymas; supaprastintos galimybės pasinaudoti septintąja Pagrindų programa; skatinama informacijos apie veiklą, vykdomą pagal septintąją Pagrindų programą, sklaida; stiprinami MVĮ inovacijų pajėgumai ir jų sugebėjimas pasinaudoti moksliniais tyrimais; remiamos moksliniais tyrimais užsiimančios regionų grupės, galinčios tapti pasaulio lyderiais; realizuojamas visas mokslinių tyrimų potencialas ES suartėjimo ir atokiausiuose regionuose; artinami mokslas ir visuomenė integruojant mokslinius tyrimus ir sklaidą; imamasi horizontaliųjų veiksmų ir priemonių tarptautiniam bendradarbiavimui remti.

(33)  Jungtinis tyrimų centras(JTC) atlieka itin svarbų vaidmenį teikdamas užsakovo interesus atitinkančią mokslinę ir technologinę paramą skirtingų sričių ES politikos kūrimui, plėtojimui, įgyvendinimui ir stebėjimui. Jungtiniam tyrimų centrui turėtų būti teikiama nuolatinė parama siekiant, kad jis veiktų kaip pavyzdinis ES mokslo ir technologijų centras ir nepriklausytų nuo privačių ir nacionalinių interesų. Reikia dėti pastangas, kad JTC taptų nepriklausoma įstaiga, kuria Bendrija galėtų įvertinti riziką piliečiams, ypač riziką aplinkai bei maisto saugumui, ir atlikti energetikos poveikio įvertinimus.

(34)  Komisija ne viena proga pripažino, kad regionai atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant Europos mokslinių tyrimų erdvę, pavyzdžiui, savo komunikate dėl Europos mokslinių tyrimų regioninės dimensijos".

(35)  Septintąja Pagrindų programa yra papildoma valstybėse narėse atliekama veikla, taip pat kita Bendrijos veikla, kurios reikia strateginėms pastangoms įgyvendinti Lisabonos tikslus, visų pirma ja vykdant greta veiklos, susijusios su struktūriniais fondais, švietimu, mokymu, konkurencija ir inovacijomis, pramone, užimtumu, aplinka ir intelektinės nuosavybės teisių taisyklėmis. Kartu su parama mokslinių tyrimų projektams, kurie sudaro pagrindų programos esmę, gyvybiškai svarbu, kad septintąja Pagrindų programa būtų remiamas nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų politikos priemonių ir programų koordinavimas. Reikėtų pabrėžti vietos institucijų pagalbą finansuojant mokslinius tyrimus ir septintoji Pagrindų programa turi būti sudaromos galimybės didinti regioninių politikos priemonių ir Bendrijos veiksmų sąveiką. Komisijos Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas privalo užtikrinti, kad įvairios Bendrijos finansavimo programos, įskaitant struktūrinius fondus, Europos plėtros fondą ir Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą, viena kitą papildytų ir sąveikautų. Pirmiausia, septintoji Pagrindų programa turi gauti naudos iš valstybių narių finansavimo schemų, numatytas naujai siūlomuose inovacijomis grindžiamuose struktūriniuose fonduose.

(36)  Septintąja Pagrindų programa turi būti ypač siekiama užtikrinti, kad MVĮ deramai dalyvautų visuose veiksmuose ir programose. Pagal septintąją Pagrindų programą remiama su inovacijomis ir MVĮ susijusi veikla turėtų būti siekiama didžiausios įmanomos sinergijos ir kuo labiau papildyti veiklą, vykdomą pagal Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą ir pagal kitas Bendrijos programas ir priemones. Tokia sąveika padės skatinti ir supaprastinti mokslinių tyrimų finansavimą, o tai ypač svarbu MVĮ.

(37)  Taigi reikia labiau saugoti intelektinės nuosavybės teises ir Europos lygmeniu skatinti kovą su piratavimu ir padirbinėjimu, kadangi šie reiškiniai labai kenkia Europos MVĮ gebėjimui kurti naujoves.

(38)  Intelektinės nuosavybės apsauga yra labai svarbus Europos mokslinių tyrimų erdvės vystymosi faktorius. Europos patentų biuro teisinis pagrindas turi būti reformuotas, kad atspindėtų Europos institucijų pokyčius, o jo procedūros turi būti supaprastintos siekiant sukurti bendrą Europos patentą nuosekliai laikantis išradimo panaudojimo monopolio, kuris suteikiamas už visišką išradimo atskleidimą ir juo apribojamas, principo. Privataus sektoriaus dalyvavimas ir komercinis mokslinių bei techninių rezultatų panaudojimas turi būti skatinami, tačiau reikia rasti pusiausvyrą tarp intelektinės nuosavybės teisių ir žinių sklaidos.

(39)  Turi būti įvardytos naujos specifinės mokslinių tyrimų programos, naudingos MVĮ.

(40)  Verslo sektoriaus dalyvavimas ir mokslinių žinių bei techninių įgūdžių panaudojimas yra svarbūs veiksniai užtikrinant, kad septintoji Pagrindų programa iš tiesų padėtų įgyvendinti Lisabonos tikslus, pirmiausia – padidinti augimą ir kurti naujas darbo vietas.

(41)  Atsižvelgiant į pagal Pagrindų programą plačiai remiamos veiklos padidėjusią apimtį, finansavimo poveikį nacionalinėms ir privačioms investicijoms, Bendrijos poreikį įveikti naujus mokslo ir technologijų keliamus uždavinius ir visiškai bei be jokios diskriminacijos panaudoti jos mokslo tyrėjų potencialą, Bendrijos intervencijomis atliekamą gyvybiškai svarbų vaidmenį siekiant suteikti Europos mokslinių tyrimų sistemai daugiau našumo ir veiksmingumo, dar ambicingesnės septintosios Pagrindų programos prisidėjimą prie pastangų rasti klimato kaitos ir tvarumo sprendimus, pagerinti Europos gyventojų sveikatą ir atgaivinti Lisabonos strategiją, yra susiduriama su neatidėliotinu poreikiu padvigubinti ES mokslinių tyrimų biudžetą(7).

(42)  Atsižvelgiant į naujų priemonių naudojimo pagal Šeštąją pagrindų programą vidurio laikotarpio peržiūrą ir Pagrindų programos penkerių metų laikotarpio įvertinimą, buvo nustatytas naujas metodas, kuriuo vadovaujantis būtų galima lengviau, veiksmingiau ir lanksčiau pasiekti ES mokslinių tyrimų politikos tikslus. Todėl siekiant įvairią veiklą finansuoti lanksčiau ir laisviau, bus naudojamasi sumažintu skaičiumi paprastesnių "finansavimo schemų", jas taikant atskirai arba derinant tarpusavyje, o dalyviams turėtų būti garantuojamas didesnis valdymo savarankiškumas. Šios paprastesnės "finansavimo schemos" turėtų apimti normas (pvz., minimalius tam tikrų išlaidų punktų dydžius), kurios būtų tinkamos mažinti galimą disbalansą. Septintosios Pagrindų programos dalyviams turi būti suteikiama galimybė prisidėti pasirenkant priemones ir didesnė valdymo autonomija.

(43)  Atsižvelgiant į administracinius reikalavimus, susijusius su dalyvavimu septintojoje Pagrindų programoje, jos dalyviams svarbiausia yra greitas sprendimų priėmimas, greitas sutarties patvirtinimas, greitas apmokėjimas, skaidrumas, veiklos efektyvumas ir teisinių normų bei Bendrijos finansinių įsipareigojimų aiškumas.

(44)  Bendrijos kompetencija mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje yra apibrėžta Sutarties 163-173 straipsniuose. Šiose nuostatose numatyta, inter alia, kad Bendrija turi papildyti valstybėse narėse vykdomą veiklą, siekiant stiprinti Bendrijos pramonės mokslinį bei technologinį pagrindą ir skatinti pramonę tapti konkurencingesnę tarptautiniu mastu, kartu remiant mokslinius tyrimus.

(45)  Bendrijos kompetencija mokslinių tyrimų srityje tokiu būdu papildo valstybių narių kompetenciją, todėl Bendrija turėtų pasinaudoti šia papildančia kompetencija, visų pirma, įgyvendindama iniciatyvas, skirtas teikti finansinę pagalbą ir (arba) neįpareigojantį koordinavimą, arba remdama ir papildydama valstybių narių politiką. Tai jokiu atveju, net ir netiesiogiai, negali būti prilyginta nacionalinių nuostatų suderinimui.

(46)  Įgyvendinant septintąją Pagrindų programą gali prireikti papildomų programų, kuriose dalyvautų tik tam tikros valstybės narės, Bendrija gali nuspręsti dalyvauti programose, kurių imasi kelios valstybės narės, arba kurti bendras įmones, ar kokias nors kitas struktūras kaip apibrėžta Sutarties 168, 169 ir 171 straipsniuose.

(47)  Bendrija sudarė keletą tarptautinių susitarimų mokslinių tyrimų srityje, ir reikia stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje siekiant kuo geriau pasinaudoti tarptautiniu mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pobūdžiu, kurti pasaulinę visuomenės gerovę ir dar labiau įtraukti Bendriją į pasaulinę mokslinių tyrimų bendruomenę.

(48)  Jau dabar yra daug mokslo žinių, galinčių iš esmės pagerinti besivystančių šalių gyventojų gyvenimą; kiek įmanoma, vykdant septintąją Pagrindų programą bus siekiama iki 2015 m. įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

(49)  Mažiau išsivysčiusių ES regionų dalyvavimas ir platesnė mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros rezultatų sklaida yra gyvybiškai svarbūs Europos konkurencingumui, siekiant panaikinti technologinę atskirtį ir stiprinti socialinę sanglaudą.

(50)  Septintąja Pagrindų programa turėtų būti prisidedama prie ekonomikos augimo, tvaraus vystymosi ir aplinkos apsaugos skatinimo, ypač spendžiant klimato kaitos ir dėl to kylančių vis didesnių gamtinių katastrofų problemą.

(51)  Vykdant veiklą pagal septintąją Pagrindų programą reikėtų vadovautis pagrindiniais etikos principais, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nurodytus principus. Į Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės nuomonę yra ir bus atsižvelgiama. Pagal septintąją Pagrindų programą neturėtų būti remiama mokslinių tyrimų veikla, kuria siekiama sukurti žmogaus klonus, paveldimus žmogaus genomo pakeitimus arba kurti žmogaus embrionus tik kamieninių ląstelių parūpinimo tikslu. Moksliniai tyrimai, susiję su žmogaus kamieninių ląstelių panaudojimu, gali būti finansuojami pagal septintąją Pagrindų programą, atsižvelgiant į mokslinio pasiūlymo turinį ir į atitinkamos valstybės narės įstatymus.

(52)  Įgyvendinant Septintąją pagrindų programą bus imtasi aktyvių veiksmų siekiant stiprinti moterų vaidmenį mokslo ir mokslinių tyrimų srityje, skatinti moteris gausiau dalyvauti šioje veiklos sferoje ir būtinai imtis priemonių siekiant suderinti gyvenimą darbe ir gyvenimą šeimoje, kur vaikų priežiūros paslaugos būtų užtikrintos pagal Barselonos Europos Vadovų Tarybos išvadas. Be to, numatant tinkamas mokslinių tyrimų temas turi būti siekiama užtikrinti visišką moterų lygiateisiškumą socialinio ir profesinio gyvenimo srityse.

(53)  Kvietimas teikti paraiškas pagal septintąją Pagrindų programą gali būti paskelbtas jau prieš metus prieš priimant sprendimą, laikantis sąlygos, kad bus atitinkamų lėšų. Neatsižvelgiant įkvietimo teikti paraiškas paskelbimo laiką ir 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(8) 115 straipsnio nuostatas, kvietime teikti paraiškas paskelbiami visi reikalavimai, taikomi paramos išmokėjimui (ypač paraiškos atmetimo kriterijai, nurodyti to Reglamento 93 ir 94 straipsniuose), kurie gali apimti nuorodas į standartus. Procedūros taikymo laikotarpiu privaloma ta taikytinų reikalavimų redakcija, kuri galiojo kvietimo teikti paraiškas paskelbimo dieną.

(54)  Naudojant mažiausią biurokratiją, reikėtų imtis tinkamų ir proporcingų Bendrijos finansiniams interesams, kurie gali būti pažeisti, priemonių, skirtų stebėti finansinės paramos veiksmingumą ir šių lėšų panaudojimą, siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui ir būtinų veiksmų susigrąžinant prarastas lėšas, kurios buvo neteisingai išmokėtos ar panaudotos remiantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentais (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(9), 1996 lapkričio 11 d. (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų(10) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų(11).

(55)  Svarbu, kad būtų užtikrintas patikimas Septintosios pagrindų programos finansų valdymas, ir ji būtų įgyvendinama kaip įmanoma veiksmingiau ir vartotojui priimtiniausiu būdu, taip pat užtikrinant teisinį tikrumą ir programos prieinamumą. Taip pat būtų užtikrinta galimybė ja pasinaudoti visiems dalyviams. Būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento ir supaprastinimo ir geresnio reglamentavimo taisyklių. Procedūrų, naudojamų vykdant septintąją Pagrindų programą, supaprastinimas padės užtikrinti įgyvendinimo priemonių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. ..., nustatančiame įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo septintosios Pagrindų programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007-2013 m.)(12) (toliau – "dalyvavimo taisyklės"), lankstumą.

(56)  Praktiniais sumetimais ir siekiant užtikrinti nuoseklumą su prieš šią einančia konstatuojamąja dalimi, svarbu, kad dalyvavimo taisyklėse, būtų atsižvelgta į supaprastinimo tendenciją, kuria buvo vadovaujamasi rengiant šį Sprendimą. Supaprastinimas būtinas, kad būtų užtikrinta visų suinteresuotų šalių teisė pasinaudoti septintąją Bendrąja programa.

(57)  Įstaigos, teikiančios finansinę paramą, bendradarbiaudamos turi sukurti bendrą įstaigą, kuri informuotų ir konsultuotų paraiškų teikėjus. Ši įstaiga ypač privalo nustatyti bendrus panašioms paramos rūšims skirtų paraiškų blankų standartus, stebėti paraiškų blankų apimtį ir suprantamumą, informuoti potencialius paraiškų teikėjus (ypač rengdama seminarus ir teikdama instrukcijas) bei tvarkyti duomenų bazę, kurioje Komisija teiktų pranešimus paraiškų teikėjams.

(58)  Paramos teikimo procedūrą iš esmės reikia padalyti į keletą etapų: pirmasis etapas turi pasibaigti apytikriai įvertinus pateiktas tinkamas paraiškas. Jei matyti, kad paraiška jau po šio procedūros etapo neturi perspektyvų, apie tai reikia pranešti paraiškos teikėjui remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 116 straipsnio 3 dalimi. Kiekvienas tolesnis procedūros etapas turi aiškiai skirtis nuo ankstesniojo, ypač paraiškos teikėjo pateikiamų dokumentų turiniu ir apimtimi. Jei iš pareiškėjo reikalaujama įrodančio dokumento, visos procedūros metu to paties dokumento galima reikalauti tik vieną kartą. Gauti duomenys kaupiami duomenų bazėje, kaip nurodyta minėto Reglamento 109a straipsnyje. Turėtų būti siekiama kuo greičiau baigti procedūrą. Neatsižvelgiant į minėto Reglamento 109 straipsnio 1 dalies nuostatas, įgaliotas pareigūnas privalo užtikrinti, kad paraiškos teikėjui dėl skelbimo, dokumentacijos bei kitų įrodymų pateikimo atsirandančios sąnaudos būtų proporcingos skiriamos finansinės paramos vertei.

(59)  Komisijos siūlomų naujų vykdomųjų agentūrų, skirtų administruoti ir valdyti mobilumo ir MVĮ skirtos teikiamos specialios paramos veiklą, funkcijos ir pareigos yra aiškiai apibrėžtos dalyvavimo taisyklėse,

(60)  Šiuo sprendimu visai programos trukmei yra nustatomas finansinis paketas, kuris taps pagrindiniu orientyru biudžeto institucijai, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 37 punkte, biudžeto procedūros metu.

(61)  Atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutarties 163 straipsnį vykdytinos veiklos, prisidedančios prie žinių visuomenės ir ekonomikos Europoje kūrimo, valstybės narės negali atlikti pakankamai gerai, o ją geriau įvykdytų Bendrija, artimai bendradarbiaudama su Europos regionais, Bendrija gali priimti priemones remdamasi Sutarties 5 straipsnyje apibrėžtu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nurodytą proporcingumo principą šis sprendimas neapima daugiau, nei yra būtina, kad būtų pasiektas šis tikslas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Pagrindų programos patvirtinimas

Bendrijos pagrindų programa, skirta Bendrijos veiklai mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje, įskaitant demonstravimo veiklą (toliau – Septintoji pagrindų programa) yra patvirtinama 2007 m. sausio 1 d.–2013 gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2 straipsnis

Tikslai ir veikla

1.  Pagal Septintąją pagrindų programą yra remiama 2–5 dalyse nurodyta veikla. Šios veiklos tikslai ir pagrindinės kryptys yra nurodyti I priede.

2.  Bendradarbiavimas: parama bus teikiama įvairiai tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų veiklai, vykdomai šiose srityse:

   a) sveikata;
   b) maistas, žemės ūkis ir biotechnologijos;
   c) žuvininkystė ir tausus vandenynų išteklių naudojimas;
   d) informacijos ir ryšių technologijos;
   e) nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagų ir naujos gamybos technologijos;
   f) energetika;
   g) aplinka (įskaitant klimato kaitą);
   h) transportas (įskaitant aeronautiką);
   i) socialiniai ir ekonomikos mokslai ir humanitariniai mokslai;
   j) saugumas;
   k) kosminė erdvė.

3.  Idėjos: parama visose mokslo ir technologijų srityse Europoje konkuruojančių individualių grupių atliekamiems moksliniams tyrimams.

4.  Žmonės: kiekybiškas ir kokybiškas Europos žmogiškųjų išteklių potencialo stiprinimas mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir verslumo srityje bei didesnio mokslininkų mobilumo Europoje skatinimas.

5.  Pajėgumai: parama pagrindiniams Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų aspektams: mokslinių tyrimų infrastruktūrai; moksliniais tyrimais užsiimančioms regionų grupėms; mokslinių tyrimų grupių pajėgumų plėtojimui Bendrijos suartėjimo ir atokiausiuose regionuose; mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) skirtiems moksliniams tyrimams; su "mokslas visuomenėje" tema susijusiems klausimams; tarptautinio bendradarbiavimo horizontaliajai veiklai.

6.  Septintąja pagrindų programa yra taip pat remiama I priede apibrėžta nebranduolinė tiesioginė mokslinė ir technologinė veikla, kurią vykdo Jungtinis tyrimų centras (JTC).

3 straipsnis

Specifinės programos

Septintoji pagrindų programa yra įgyvendinama pasitelkus specifines programas. Šiose programose yra nustatomi pagrindiniai tikslai ir išsamios įgyvendinimo taisyklės pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002.

4 straipsnis

Didžiausia bendra suma ir kiekvienai programai skirtos dalys

1.  Bendrijos finansinio įnašo į Septintosios pagrindų programos biudžetą orientacinė didžiausia bendra suma yra 50 524 mln. EUR septynerių metų laikotarpiui skaičiuojant nuo 2007 m. sausio 1 d. Ši suma paskirstoma 2 straipsnio 2–6 pastraipose nurodytai veiklai taip (mln. eurų):

Bendradarbiavimas

32 492

Idėjos

7 560

Žmonės

4 777

Pajėgumai

3 944

Nebranduolinė Jungtinio tyrimų centro veikla

1 751

2.  Preliminarus paskirstymas tarp 1 pastraipoje nurodytų veiklų teminių sričių yra nustatytas II priede.

3.  Išsamios šios Pagrindų programos finansavimo Bendrijos lėšomis taisyklės yra nustatytos III priede.

4.  Pirmiau nurodytos sumos iš dalies keičiamos iš naujo svarstant finansinę struktūrą, kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime.

5.  Komisija, ketindama nukrypti nuo Europos Sąjungos bendrojo metinio biudžeto pastabose ir priede išdėstyto išlaidų paskirstymo, visada apie tai iš anksto praneša biudžeto valdymo institucijai.

5 straipsnis

Bendrijos finansinių interesų apsauga

Pagal šį sprendimą, Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 finansuojamai veiklai yra taikomos visos Bendrijos teisės aktų nuostatos dėl pažeidimų, įskaitant pagal šią programą sudarytų sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą dėl ūkio subjekto veiklos ar neveikimo, pažeidžiančio arba galinčio pažeisti Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą arba jų valdomus biudžetus, kai yra daromos nepagrįstos išlaidos.

6 straipsnis

Etikos principai

1.  Visa pagal Septintąją pagrindų programą vykdoma veikla turi būti vykdoma laikantis pagrindinių etikos principų.

2.  Pagal septintąją Pagrindų programą nefinansuojamos šios mokslinių tyrimų sritys:

   mokslinių tyrimų veikla, kurios tikslas – klonuoti žmones reprodukciniams tikslams,
   mokslinių tyrimų veikla, skirta žmogaus genetiniam paveldui pakeisti, kai šie pakeitimai gali būti paveldimi,
   mokslinių tyrimų, skirtų žmogaus embrionams kurti, kai jų tikslas – tik atlikti tyrimus ar įsigyti kamieninių ląstelių, įskaitant ir somatinių ląstelių branduolių perkėlimą, veikla.

3.  Moksliniai tyrimai, susiję su žmogaus kamieninių ląstelių (ir suaugusių, ir embrioninių) panaudojimu, gali būti finansuojami, atsižvelgiant į mokslinio pasiūlymo turinį ir į atitinkamos valstybės narės įstatymus.

Kiekvienoje tokioje paraiškoje dėl finansavimo turi būti aprašomos licencijavimo ir kontrolės priemonės, kurių imsis kompetentingos valstybių narių institucijos.

Institucijoms, organizacijoms ir mokslinininkams, naudojantiems žmogaus kamienines ląsteles, turi būti taikoma griežta licencijų sistema ir jie turi būti kontroliuojami pagal atitinkamų valstybių narių įstatymus.

4.  Atsižvelgiant į mokslo pažangą, antrajame šios programos etape reikia iš naujo apsvarstyti pirmiau nurodytų mokslinių tyrimų sritis.

7 straipsnis

Stebėsena, analizė, vertinimas ir peržiūra

1.  Išorės ekspertų padedama Komisija nuolat ir sistemingai vykdo šios Pagrindų programos ir jos specifinių programų vertinimą ir atlieka bent du tarpinius empirine metodika grindžiamus vertinimus, vieną 2009 m., o kitą – 2011 m. Prireikus, siekdama padidinti jų efektyvumą ir poveikį bei atsižvelgti į kylančias mokslinių tyrimų sritis Komisija pasiūlo tikslų ir mokslinių tyrimų veiklos pataisas. Be to, turi būti vertinamos ir naujos finansavimo priemonės bei dalyvavimo taisyklės siekiant jas supaprastinti ir padaryti lankstesnes. Analizės rezultatai, įskaitant išvadas dėl naujų veiksmų ir struktūrų, ypač Europos mokslinių tyrimų tarybos ir Bendrų technologijų iniciatyvų, veiksmingumo bei procedūrų supaprastinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

Prieš pradedant vykdyti septintąją Pagrindų programą, įvardijami išsamiai poveikio įvertinimo analizės ataskaitai parengti reikalingi duomenys, siekiant užtikrinti, kad ta informacija būtų lyginama nuosekliomis duomenų metodikomis. Komisija taip pat turi palyginti duomenis, kuriuose nurodoma, kaip Europos Sąjungoje paskirstytos lėšos, skirtos pagal septintąją Pagrindų programą.

2.  Praėjus dviem metais po septintosios Pagrindų programos užbaigimo Komisija, pasitelkusi nepriklausomus ekspertus, atlieka jos loginio pagrindo, įgyvendinimo ir pasiekimų išorės vertinimą.

Vertinimo išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

Priimta ....,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

MOKSLINIAI IR TECHNOLOGINIAI TIKSLAI, PAGRINDINĖS VEIKLOS KRYPTYS IR PRIORITETAI

Septintoji pagrindų programa bus vykdoma siekiant Sutarties 163 straipsnyje nurodytų pagrindinių tikslų, prisidedant prie žinių visuomenės ir ekonomikos Europoje kūrimo, paremto Europos mokslinių tyrimų erdve. Ji sustiprins mokslo ir technologinių tyrimų kompetenciją keturiomis programomis: bendradarbiavimo, idėjų, žmonių ir pajėgumų.

Programa bus remiamos tolesnės strateginės kryptys: Europos mokslinių tyrimų erdvė, MVĮ dalyvavimas, privataus sektoriaus finansavimas, politika grindžiami moksliniai tyrimai, papildomumas su skirtingų šalių nacionaline politika, mokslininkų pritraukimas ir jų išlaikymas ES bei technologijų perdavimas.

Siekdama tapti pirmaujančiu veikėju mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo srityje, Europa turi siekti iš tiesų kompetentingų tyrimų.

I BENDRADARBIAVIMAS

Pagal šią septintosios Pagrindų programos dalį bus remiamas bet kokio masto tarptautinis bendradarbiavimas ES ir už jos ribų keliose teminėse srityse, atitinkančiose pagrindines žinių ir technologijų pažangos sritis, kuriose aukščiausios kokybės moksliniai tyrimai turi būti remiami, kad padėtų spręsti Europos socialinius, ekonominius ir aplinkos apsaugos uždavinius, ir bus teikiama parama mokslinių tyrimų sritims, kurios daug metų buvo apleistos, ypač atsižvelgiant į besivystančių šalių medicininius poreikius.

Svarbiausias tikslas yra įnešti indėlį į darnų vystymąsi.

Nustatytos šios vienuolika ES veiklos temų:

   1) sveikata;
   2) maistas, žemės ūkis ir biotechnologijos;
   3) žuvininkystė ir tausus vandenynų išteklių naudojimas;
   4) informacijos ir ryšių technologijos;
   5) nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagų ir naujos gamybos technologijos;
   6) energetika;
   7) aplinka (įskaitant klimato kaitą);
   8) transportas (įskaitant aeronautiką);
   9) socialiniai ir ekonomikos mokslai ir humanitariniai mokslai;
   10) saugumas;
   11) kosminė erdvė.

Šios temos apibrėžtos palyginti aukštu lygmeniu, kad galėtų būti pritaikomos keičiamos atsižvelgiant į poreikių ir galimybių, kurios gali atsirasti per septintosios Pagrindų programos vykdymo laikotarpį, raidą. Kiekvienai jų yra nustatyti nuoseklūs veiksmai, nurodantys pagrindinę veiklą, kuriai numatyta Bendrijos parama. Šie veiksmai buvo nustatyti atsižvelgiant į jų indėlį siekiant ES tikslų, įskaitant perėjimą į žinių visuomenę, atitinkamą Europos mokslinių tyrimų potencialą ir intervencijos ES lygiu į šias sritis pridėtinę vertę.

Ypatingas dėmesys bus atkreiptas į teminių sričių ir kelioms teminėms sritims priklausančių mokslo sričių veiksmingą koordinavimą. Taigi bus surengtas bendras kvietimas teikti paraiškas, ypač pabrėžiant tų teminių prioritetų, kuriems aiškiai būdinga įvairių mokslo šakų sąsaja, pvz., socialinių ir gamtos mokslų, tarpdisciplininius ir daugiadisciplininius aspektus. Šiuo tikslu į kvietimus teikti paraiškas bus įtraukti tarpdiscipliniškumo lygmens vertinimo kriterijai.

Pasitelkus praktines paramos priemones ir kiekybinį bei kokybinį pasiektų rezultatų vertinimą, turi būti užtikrintas MVĮ, visų pirma mokslo žiniomis grindžiamų MVĮ, dalyvavimas.

Taikant kelias temines sritis apimančius bendrus tyrimų metodus ir nagrinėjant technologinius dalykus, susijusius su daugiau nei viena temine sritimi, bus skatinamas daugiadiscipliniškumas.

Visų pirma pramonei svarbios sritys buvo nustatytos, be kitų šaltinių, remiantis darbais, atliekamais pagal įvairias Europos technologijų platformas, sukurtas tose srityse, kuriose Europos konkurencingumas, ekonomikos augimas ir gerovė priklauso nuo svarbių mokslinių tyrinėjimų ir technologijų pažangos per vidutinės trukmės ir ilgą laikotarpius.

Minėtos vienuolika teminių sričių taip pat apima mokslinius tyrimus, būtinus formuluojant, įgyvendinant ir vertinant ES politiką, ir ikinormatyvinius bei norminamuosius tyrimus ir nepriklausomą ekspertizę, svarbius didinant sąveiką ir konkurencingumą gerinant standartų kokybę ir juos įgyvendinant.

Kiekvienoje teminėje srityje be nurodytos veiklos bus užtikrinta galimybė atvirai ir lanksčiai imtis veiksmų reaguojant į dviejų tipų progas ir poreikius:

   - Būsimos ir atsirandančios technologijos: reikia skatinti tuos mokslinius tyrimus, kuriais siekiama nustatyti ar toliau tirti naujas tam tikros srities ir (arba) bendros kelias atitinkamas sritis bei mokslo šakas apimančių sričių mokslo ir technologijų galimybes, teikiant specialią paramą neplanuotai pasiūlytiems moksliniams tyrimams, įskaitant bendrus kvietimus teikti paraiškas; be to, reikia plėtoti originalias idėjas ir kardinaliai naujus panaudojimo būdus bei ieškoti naujų galimybių pasitelkus mokslinių tyrimų planus, visų pirma tuos, kurie gali atverti kelią esminiams atradimams; siekiant išvengti dubliavimosi ir leisti optimaliai panaudoti lėšas, reikės užtikrinti tinkamą suderinimą su veikla, vykdoma pagal programą "Idėjos".
   - Nenumatytos politikos reikmės: lanksčiai reaguojant į naujas politikos reikmes, iškylančias vykdant septintąją Pagrindų programą, pavyzdžiui, nenumatytus įvykius ar jų eigą, reikalaujančią greito reagavimo – naujas epidemijas, naujas maisto saugos problemas ar veiksmus stichinės nelaimės atveju.

Siekiant intensyvesnės ES mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos ir panaudojimo, visose teminėse srityse bus padedama skleisti žinias ir perduoti rezultatus (taip pat ir politinius sprendimus priimantiems asmenims), be kita ko finansuojant tinklų kūrimo iniciatyvas, seminarus ir renginius, teikiant išorės ekspertų pagalbą, informaciją bei elektronines paslaugas, visų pirma CORDIS. Naujovių rėmimo veikla bus atliekama pagal Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą. Taip pat bus remiamos iniciatyvos, kuriomis, peržengiant mokslo bendruomenės ribas, siekiama pradėti dialogą su plačiąja visuomene mokslo ir tyrimų rezultatų klausimais ir mokslo informacijos bei švietimo srityje. Bus atsižvelgta į etikos principus, lyčių aspektus ir ankstyvos stadijos mokslo darbuotojų dalyvavimą.

Bendrija rems technologijų perdavimo veiklą ir padės panaikinti tarp mokslinių tyrimų ir jų pritaikymo prie rinkos poreikių tvyrančią prarają, teikdama finansavimą Europos investicijų fondui Technologijų perdavimo priemonei valdyti. Priklausomai nuo specialiosiose programose ir dalyvavimo taisyklėse nurodytų sąlygų, šia priemone bus finansuojama universitetų, mokslinių tyrimų centrų ar kitų technologijų srityje veikiančių juridinių asmenų technologijų perdavimo veikla.

Kadangi pagal Pagrindų programą finansuojama labai įvairaus pobūdžio veikla, veiklą reikia tinkamai integruoti ir koordinuoti. Siekiant išvengti kompetencijų fragmentavimosi ir dubliavimosi, nacionalines ir Europos mokslinių tyrimų programas vykdančios įstaigos bei ekonominiai veikėjai turi daugiau bendradarbiauti ilgalaikės mokslinių tyrimų darbotvarkės kontekste.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas užtikrinti, kad tarptautiniame bendradarbiavime pakankamai dalyvautų MVĮ, ypač daug žinių naudojančios MVĮ. Todėl, siekiant paskatinti MVĮ dalyvavimą, pagal "Bendradarbiavimo" programą bus vykdomos konkrečios priemonės, įskaitant specialius MVĮ skirtus kvietimus teikti paraiškas, "Nacionalinius apdovanojimus už tyrimus" ir paramos veiklą. Be to, bus siekiama skirti MVĮ bent 15 proc. Bendradarbiavimo programos biudžeto lėšų. Siekiant šio tikslo, MVĮ dalyvavimas bus palengvintas įgyvendinant strateginius projektus arba kuriant grupes, susijusias su prioritetine tema arba Technologijų platformos projektais.

Visose šiose teminėse srityse parama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui bus teikiama pasitelkiant:

   - Europos technologijų platformos;
   - bendrai atliekamus mokslinius tyrimus;
   - bendras technologijų iniciatyvas;
   - mokslinių tyrimų programų koordinavimą;
   - tarptautinį bendradarbiavimą.

Norint padidinti Europos mokslinių tyrimų konkurencingumą, reikia visapusiškai išnaudoti visos Europos mokslinių tyrimų erdvės potencialą. Todėl projektais, kuriais siekiama aukščiausios kokybės mokslinių tyrimų pasitelkus plataus masto konsorciumus stiprinant tikrąją Europos mokslinių tyrimų erdvę, bus ištirtos optimalaus žmoniškųjų ir finansinių išteklių panaudojimo galimybės.

Europos technologijų platformos

Europos technologijų platformos – tai mechanizmai visiems suinteresuotiems subjektams suburti, kad šie sukurtų atitinkamas strategines mokslinių tyrimų darbotvarkes ir, konkrečiai pasidaliję darbus, jas įgyvendintų.

Europos technologijų platformos sudarys palankesnes sąlygas atskiroms įmonėms (ypač MVĮ) arba įmonių grupėms dalyvauti su specialiomis jų kompetencijos sritimis susijusiuose mokslinių tyrimų projektuose.

Norėdamos visapusiškai išnaudoti savo konkurencingumo potencialą, prie Europos technologijų platformos gali prisijungti moksliniais tyrimais užsiimančios regionų grupės.

Finansų institucijos, pasitelkusios visas finansavimo galimybes, įskaitant "rizikos pasidalijimo finansinę priemonę", t. y. septintosios Pagrindų programos instrumentą, turėtų numatyti lėšų projektų, kuriais įgyvendinamos strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės, paskoloms.

Kuriant Europos technologijų platformas reikėtų pasinaudoti didele EUREKA grupių, kurios sėkmingai prisidėjo prie Europos strateginės mokslinių tyrimų erdvės augimo, patirtimi.

Bendrai atliekami moksliniai tyrimai

Bendrai atliekamiems moksliniams tyrimams bus skirta didžiausia ir pagrindinė mokslinius tyrimus finansuoti numatytų ES lėšų dalis. Siekiama, kad pagrindinėse žinių pažangos srityse būtų vykdomi aukštos kokybės mokslinių tyrimų projektai ir sukurti puikūs tinklai, pajėgūs pritraukti tyrinėtojų ir investicijų iš Europos ir viso pasaulio.

Siekiant remti Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtrą, esamos Europos institucijos ir universitetai, kaip pagrindiniai kompetencijos centrai mokslinių ir technologinių tyrimų srityje, turėtų būti remiami ir skatinami gerinti savo kompetenciją, sudarant daugiau sąlyčio taškų su kitais nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis vykdomais moksliniais tyrimais. Tai bus pasiekta kompetencijos tinklų srityje taikant naujas bendradarbiavimo priemones ir nustatant naujus integracijos uždavinius.

Šis tikslas bus pasiektas pasitelkus įvairias finansavimo schemas, teikiant paramą bendrai atliekamiems moksliniams tyrimams – didžioji dauguma projektų bus bendrai vykdomi projektai, kompetencijos - koordinavimo tinklai, ir paramos veikla (žr. III priedą). Bendrai įgyvendinami projektai turėtų apimti mokslinių tyrimų ir demonstravimo veiklą, priartindami pasiektus rezultatus prie rinkos ir susiedami šią veiklą su Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programos siūlomomis priemonėmis.

Bendros technologijų iniciatyvos

Tam tikrais atvejais dėl MTTP tikslo apimties ir pasitelktų išteklių masto reikia steigti ilgalaikes viešas ir privačias partnerystes bendrų technologijų iniciatyvų forma. Šių naujų priemonių pagrindas turėtų būti pagal Europos technologijų platformas vystoma veikla, o Komisija turi užtikrinti sklandų perėjimą nuo strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkių. Bus nustatyti aiškiai apibrėžti Bendrų technologijų iniciatyvų atrankos kriterijai ir gairės. Pagal Sutarties 171 straipsnio nuostatas steigiant tokias bendras įmones turi būti derinamos viešosios ir privačios lėšos. Siekdamas palengvinti paskolų teikimą pagal rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, Europos investicijų bankas (EIB) turi sutelkti kapitalą. EIB ir Komisijos bendrai įgyvendinamą rizikos pasidalinimo finansinę priemonę turi valdyti atitinkamas jungtinis komitetas ir ši priemonė turi būti parengta kaip septintosios Pagrindų programos dalis. Jis turi parengti ataskaitą, kurioje pateikiamos rekomendacijos dėl biudžeto lėšų paskirstymo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros prioritetams bendrose technologijų iniciatyvose, atsižvelgiant į Barselonos Europos Vadovų Tarybos prioritetus. Siekiant teikti finansinių išteklių MVĮ, ši veikla taip pat turi būti derinama su Europos investicijų fondu.

Galimos Bendros technologijų iniciatyvos bus nustatomos atvirai ir skaidriai, remiantis įvertinimu ir taikant tam tikrus kriterijus:

   - tikro socialinio poreikio ir pramoninkų įsipareigojimo;
   - įsikišimo ES lygiu sukuriamos pridėtinės vertės, vertinamos atsižvelgiant į kompetenciją ir sąveiką, pasiektą bendradarbiaujant tarpvalstybiniu lygmeniu;
   naudos visuomenei svarbos;
   esamų priemonių nepajėgumo pasiekti šį tikslą;
   poveikio pramonės konkurencingumui ir augimui masto;
   galimybių skatinti verslumą;
   siektino tikslo ir siekiamų rezultatų apibrėžimo laipsnio ir aiškumo;
   dalyvaujančių mokslininkų mokymo darbotvarkės;
   pramonės įmonių skiriamo finansavimo ir išteklių dydžio;
   įnašo į platesnius politikos tikslus svarbos;
   pajėgumo pritraukti papildomos valstybių pagalbos ir įtakos esamam ir būsimam pramonės skiriamam finansavimui.

Turi būti aiškiai apibrėžtas Bendrų technologijų iniciatyvų pobūdis, ypač kai tai susiję su šiomis sritimis:

   finansiniais įsipareigojimais;
   dalyvių įsipareigojimų trukme;
   sutarties sudarymą ir nutraukimą reglamentuojančiomis nuostatomis;
   intelektinės nuosavybės teisėmis.

Atsižvelgiant į plačią Bendrų technologijų iniciatyvų taikymo sritį ir į ypatingą sudėtingumą, bus itin stengiamasi užtikrinti, kad šios iniciatyvos būtų įgyvendinamos skaidriai, laikantis kompetencijos principų. Ypatingas dėmesys bus skiriamas visa apimančiam Bendrų technologijų iniciatyvų, nacionalinių programų ir projektų tose pačiose srityse derinimui ir koordinavimui. Į jų įgyvendinimo procedūras turėtų būti įtraukti specialūs MVĮ dalyvavimo ir technologijų perdavimo planai bei dalyvaujančių mokslininkų švietimo ir mokymo programos. Valstybės narės ir Komisija turi imtis bendrų priemonių, atlikdamos suderintus koordinavimo veiksmus ir teikdamos finansinę pagalbą jiems įgyvendinti.

Ne Bendrijos mokslinių tyrimų programų koordinavimas

Vykdant veiklą šioje srityje pasitelkiamos dvi pagrindinės priemonės: schema ERA-NET ir Bendrijos dalyvavimas bendrai įgyvendinamose nacionalinėse mokslinių tyrimų programose (Sutarties 169 straipsnis). Veikla gali apimti tiesiogiai su minėtomis devyniomis teminėmis sritimis nesusijusias temas, jeigu dėl jų sukuriama pakankamai ES pridėtinės vertės. Šia veikla taip pat bus didinamas septintosios Pagrindų programos ir veiklos, atliekamos pasitelkus tarpvyriausybines struktūras, pvz., EUREKA ir COST(13), tarpusavio papildomumas ir sąsaja.

Schema ERA-NET išplės ir sustiprins nacionalinės ir regioninės mokslinių tyrimų veiklos koordinavimą, kadangi ji:

   subjektams, įgyvendinantiems viešąsias mokslinių tyrimų programas, suteikia pagrindą savo veiklos koordinavimui padidinti. Tai apima paramą naujiems ERA-NET, taip pat paramą, skirtą esamų ERA-NET apimčiai plėsti ir gilinti, pvz., plečiant jų partnerystes ir abipusiškai atveriant savo programas;
   suteikia papildomą Bendrijos finansinę paramą tiems dalyviams, kurie bendriems kvietimams teikti paraiškas pagal savo atitinkamas nacionalines ir regionines programas (ERA-NET PLUS) sukuria bendrą fondą;
   suteikia galimybę apibrėžtose srityse taikyti sėkmingą ERA-STAR modelį, skirtą Europos regionų ir mažų bei vidutinio dydžio valstybių narių bendradarbiavimui siekiant valdyti ilgalaikes programas, pvz., Pasaulinę aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemą (GMES).

Bendrijos dalyvavimas nacionalinėse mokslinių tyrimų programose, įgyvendinamose bendrai pagal 169 straipsnį, ypač svarbus europiniam didelio masto "kintamos geometrijos" valstybių narių, turinčių bendrų poreikių ir (arba) interesų, bendradarbiavimui. Tokios iniciatyvos pagal 169 straipsnį bus pradėtos srityse, kurios, aktyviai įsitraukus valstybėms narėms ir galbūt bendradarbiaujant su tarpvyriasybinėmis programomis, pvz., EUREKA, bus nustatytos remiantis šiais kriterijais:

   - tiesioginė sąsaja su ES tikslais;
   aiškus siekiamo tikslo apibrėžimas ir jo tiesioginė sąsaja su septintosios Pagrindų programos tikslais;
   jau sukurto pagrindo buvimas (esamos ar numatytos nacionalinės mokslinių tyrimų programos);
   Europos pridėtinė vertė;
   socialinė ir aplinkos pridėtinė vertė;
   kritinis kiekis, atsižvelgiant į įtrauktų programų dydį ir skaičių, pagal jas atliekamą veiklą;
   ar Sutarties 169 straipsnis yra tinkamiausia priemonė tikslui pasiekti.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Tarptautinio bendradarbiavimo veikla turi parodyti aiškiai apibrėžtą Europos pridėtinę vertę ir pagal šią septintosios Pagrindų programos dalį tokia veikla bus laikoma:

   - Aktyvesnis trečiųjų šalių mokslo darbuotojų ir tyrimų organizacijų dalyvavimas teminėse srityse, dėl konfidencialumo aspektų taikant atitinkamus apribojimus saugumo srityje, dedant dideles pastangas paskatinti juos išnaudoti šią progą.
   - Specifinė bendradarbiavimo veikla kiekvienoje teminėje srityje, skirta trečiosioms šalims, esant abipusiam suinteresuotumui bendradarbiauti tam tikra tema. Glaudžiai susieta su dvišalio bendradarbiavimo susitarimais ar daugiašaliais ES ir tų šalių ar jų grupių dialogais, ši veikla bus ypatinga priemonė ES ir tų šalių bendradarbiavimui užtikrinti. Be abipusio intereso sričių, į šiuos veiksmus taip pat įtraukta: veikla, skirta padidinti šalių kandidačių ir kaimyninių šalių mokslinių tyrimų pajėgumus, ir bendradarbiavimo veikla, skirta besivystančioms ir naujoms šalims, sutelkta į jų konkrečius poreikius sveikatos (ypatingą dėmesį kreipiant į retas ir užleistas ligas), žemės ūkio, žuvininkystės ir aplinkos srityse, ir atliekama jų pajėgumui pritaikytomis finansinėmis sąlygomis.

Ši septintosios Pagrindų programos dalis apima tarptautinio bendradarbiavimo veiklą kiekvienoje teminėje srityje ir tarp skirtingų temų. Ši veikla atliekama koordinuojant ją su veikla, atliekama pagal Pagrindų programų dalis "Žmonės" ir "Pajėgumai".

Bus parengta bendra Tarptautinio bendradarbiavimo pagal septintąją Pagrindų programą strategija, kurioje bus apibrėžti tikslai, Europos interesai ir konkrečios bendradarbiavimo su kiekviena šalių grupe sritys. Strategijoje bus nurodytos sritys, kuriose trečiųjų šalių dalyvavimas turėtų būti ribojamas, pavyzdžiui, atliekant mokslinius tyrimus saugumo srityje.

TEMOS

1.  Sveikata

Tikslas

Europos piliečių sveikatos gerinimas ir su sveikata susijusių Europos pramonės ir verslo įmonių konkurencingumo didinimas ir jų pajėgumų diegiant naujoves skatinimas, sprendžiant visuotines sveikatos problemas, tarp jų ir kovos su naujomis epidemijomis ir užleistomis ligomis. Mokslinių tyrimų tikslas yra ir ligų profilaktika, ir veiksmingų gydymo būdų bei vaistų kūrimas, užtikrinant lygias galimybes pasinaudoti valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatais. Bus akcentuojami pritaikymo tyrimai (pagrindinių atradimų pritaikymas klinikinėje praktikoje), naujų gydymo būdų kūrimas ir patvirtinimas, sveikatos gerinimo ir prevencijos metodai, diagnostikos priemonės ir technologijos, moksliniais tyrimais pagrįstos ir naujausius standartus atitinkančios gydymo priemonės, taip pat darnios ir veiksmingos sveikatos priežiūros sistemos.

Loginis pagrindas

Žmogaus genetinio kodo iššifravimas ir neseni postgenomikos pasiekimai iš pagrindų pakeitė žmonių sveikatos ir ligų mokslinius tyrimus. Didžiuliam duomenų kiekiui integruoti, esminiams biologiniams procesams suvokti ir svarbiausioms technologijoms, skirtoms su sveikata susijusiai biopramonei, kurti reikia sutelkti pakankamą įvairios kompetencijos ir išteklių kiekį, kurio vienoje valstybėje nėra. Siekiant reikšmingos perkėlimo tyrimų sveikatos srityje pažangos, kuri yra būtina užtikrinant, kad biologinės medicinos tyrimai duotų praktinės naudos, taip pat reikia taikyti daugiadisciplininius ir paneuropinius metodus, įtraukiant įvairias suinteresuotas šalis. Tokie metodai leidžia Europai veiksmingiau prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų kovoti su visuotinės svarbos ligomis.

Atliekant klinikinius daugelio ligų tyrimus (pvz., vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, autoimuninių ir infekcinių ligų, alerginių ligų, epilepsijos, traumų, reumatinių ligų, kvėpavimo organų ligų, psichikos ir neurologinių ligų, visų pirma susijusių su senėjimo procesu, pvz., osteoporozės, Alzheimerio ir Parkinsono ligų), remiamasi tarptautiniu mastu daugelyje centrų atliekamais bandymais, kad per trumpą laikotarpį būtų pasiektas reikiamas pacientų skaičius. Epidemiologiniams tyrimams reikia didelės gyventojų įvairovės ir tarptautinių tikslų, kad būtų prieita prie reikšmingų išvadų. Kuriant naujus biologinės ir ląstelių inžinerijos ir naujus retų ligų diagnostikos ir gydymo būdus į darbą taip pat reikia įtraukti daugelį šalių, kad padidėtų kiekvienu atveju tiriamų pacientų skaičius. O pagal sveikatos politiką Europos lygiu atliekami moksliniai tyrimai leidžia palyginti valstybių duomenų bazėse ir biologiniuose bankuose saugomus modelius, sistemas, duomenis ir medžiagą apie pacientus.

Energingi ES atliekami biologinės medicinos tyrimai padės sustiprinti Europos sveikatos priežiūros biotechnologijų, medicinos technologijų ir farmacijos pramonės įmonių konkurencingumą. ES bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis suteiks šioms šalims galimybę plėtoti mokslinių tyrimų pajėgumus. ES taip pat turi tekti aktyvus vaidmuo kuriant naujovėms palankią aplinką viešąjame ir farmacijos sektoriuose, skirtuose visuomenės sveikatos poreikiams tenkinti, ypač siekiant gauti kuo daugiau naudos iš klinikinių tyrimų laimėjimų. Šiuo tikslu bus skatinama įgyvendinti Europos vaikams skirtų vaistų tyrimų programą (MICE). Pagrindiniai ES atliekami jonų terapijos (protonų ir anglies jonų) moksliniai tyrimai padės sukurti naujus ir patobulinti jau taikomus vėžio gydymo būdus, be to, padidins įrangos (greitintuvų technologija) projektavimo ir konstravimo įmonių ir medicinos technologijų pramonės konkurencingumą. Šioje srityje turėtų būti siekiama gauti kuo daugiau naudos iš klinikinių tyrimų laimėjimų. Europos mokslinių tyrimų ir naujovių programos, skirtos alternatyviems bandymų metodams (nenaudojant gyvūnų) kurti, užtikrins Europai pirmaujančią vietą pasaulyje, ypač veiksmingai sprendžiant klausimus, susijusius su visuomenės ir suinteresuotųjų šalių susirūpinimu dėl tebesitęsiančio gyvūnų naudojimo biomedicininiams moksliniams tyrimams. Be to, taip bus sukurta tam tikrų pramonės sektorių rinka.

Mokslinių tyrimų MVĮ yra sveikatos priežiūros biotechnologijų ir medicinos technologijų pramonės pagrindinės ekonominės varomosios jėgos. Nors dabar Europoje biotechnologijų įmonių yra daugiau nei JAV, dauguma jų – smulkios ir mažiau subrendusios nei jų konkurentai. Valstybinės ir privačios pastangos ES lygiu padės joms vystytis. ES moksliniai tyrimai taip pat padės kurti naujas normas ir standartus, pagal kuriuos bus parengtas tinkamas teisinis pagrindas naujoms medicinos technologijoms (pvz., regeneracinei medicinai).

Politikos reikalavimams svarbius mokslinius tyrimus apimanti veikla, kuri bus remiama, nurodyta toliau. Du strateginiai klausimai – vaikų sveikata ir senstančių gyventojų sveikata – bus nagrinėjami visose veiklos ir temų srityse. Kitais atvejais mokslinių tyrimų sričių prioritetai bus apibrėžti remiantis: a) dabartinių ir ateities ligų grėsmės Europos ir pasauliniu mastu įvertinimu ir b) mokslo kokybe. Veikla pagal mokslinių tyrimų darbotvarkes, nustatytas pagal Europos technologijų platformas, pvz., naujų vaistų ir nanomedicinos srityse, bus remiama, jeigu ji bus aktuali. Gali būti remiama kita veikla, papildanti minėtąją ar tokia veikla, kurios imamasi reaguojant į naujus politikos poreikius, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros politikos klausimų, senėjimo, darbuotojų sveikatos ir saugos srityje.

Veikla

-  Biotechnologijos, nepatentuotos priemonės ir technologijos žmonių sveikatai

–  Didelio našumo moksliniai tyrimai. Pagreitinti eksperimentų, atliekamų per genomo, postgenomo ir biologinės medicinos tyrimus, pažangą sukuriant naujus ląstelių inžinerijos būdus ir pagerinant duomenų generavimą, standartizavimą, gavimą ir analizę, įskaitant tyrimus, susijusius su DNR kodų skaitymu, biologinę informatiką ir superkompiuterius, skirtus struktūrų modeliavimui.

–  Susekimas, diagnozė ir stebėjimas. Akcentuojami neintervenciniai ar minimaliai intervenciniai metodai ir tokios technologijos, kaip, pvz., DNR drožlių gardelės, molekulinis vaizdų gavimas ir diagnostika. Pirmenybė turėtų būti teikiama tiesiogiai su gydymu susijusioms diagnostikos priemonėms.

–  Gydymo būdų tinkamumo, saugumo ir veiksmingumo numatymas. Nustatyti ir kurti biologines žymas, taip pat jas kiekybiškai įvertinti ir patvirtinti. Gerinti gydymo priemonių veiksmingumą. Kurti ir patvirtinti in vivo ir in vitro metodus bei modelius, įskaitant imitavimą, farmakogenomiką, imuninę stebėseną, tikslinio taikymo metodus ir kitas bandymų su gyvūnais alternatyvas, skirtas visų pirma nutraukti nepriklausančių žmonių giminei primatų naudojimą bandymams; vykdyti nevaisingumo mokslinius tyrimus.

–  Naujoviški gydymo metodai ir intervencija. Tirti, konsoliduoti ir užtikrinti tolesnę pažangių gydymo būdų ir technologijų raidą, įskaitant imunoterapiją, naujas vakcinas ir jų gamybos metodus, naujovišką mediciną ir elektroninius implantus, kuriuos galima pritaikyti daugeliui ligų ir sutrikimų (įskaitant vaikų ligas ir sutrikimus) gydyti, taip pat įskaitant naujas regeneracines ir ląstelinės terapijos gydomąsias priemones, genų terapijos, ląstelinės terapijos, imunoterapijos ir biomedžiagų technologijų bei pažeistų audinių apsaugojimo ir regeneravimo priemones, naudojant somatinių kamieninių ląstelių terapiją.

–  Bioproduktų gamyba, įskaitant vektorizavimą. Optimizuoti naujų molekulių gamybos technologinius procesus.

-  Mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas žmonių sveikatos reikmėms

–   Biologinių duomenų ir procesų integravimas ir kompleksinių sistemų modeliavimas: duomenų rinkimas dideliu mastu, sistemų biologija ir fiziologija, ląstelių ir biologinių modelių kūrimas. Generuoti ir analizuoti didelį kiekį duomenų, reikalingų siekiant geriau suprasti sudėtingus tūkstančių genų, jų mutacijų, genų produktų ir ląstelių sistemų, valdančių svarbius biologinius procesus (t. y. sinapsinį ir ląstelinį pertvarkymą), reguliavimo tinklus. Daugiausia dėmesio bus skiriama genomikai, RNR tyrimams, proteomikai, populiacijos genetikai, lyginamajai ir funkcinei genomikai.

–   Smegenų ir susijusių ligų, žmogaus vystymosi ir senėjimo tyrimai, pagrindinį dėmesį sutelkiant į progresuojančias degeneracines ligas ir įvairias epilepsijos formas. Tirti sveiko senėjimo procesą ir gerinti senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.

–  Žmogaus elgesio etologija. Tirti žmogų ir jo miesto, natūralią ir kultūrinę aplinką.

–   Pritaikymo tyrimai užkrečiamų ligų ir patogeninių veiksnių ir jų šeimininkų sąveikos srityje. Spręsti atsparumo priešmikrobiniams vaistams, visuotinio ŽIV/AIDS pavojaus, įskaitant mikrobiocidų mokslinius tyrimus, maliarijos, tuberkuliozės, grybelinių infekcijų ir hepatito, naujų epidemijų (pvz., SŪRS, didelio patogeniškumo gripo ir arbovirusinių ligų), taip pat kitų sunkių užkrečiamų ligų sąlygojamas problemas.

–   Pritaikymo tyrimai svarbiausiųjų ligų srityje: vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, alerginių ir kvėpavimo organų ligų, diabeto ir nutukimo, reumato, retų ligų ir kitų lėtinių ligų (pvz., osteoartrito). Sukurti į pacientus orientuotas strategijas nuo prevencijos iki diagnozės ir gydymo, įskaitant klinikinius tyrimus ir naujų veikliųjų sudedamųjų dalių mokslinius tyrimus.

–   Profesinių ligų ir ligų, kurias sukelia aplinkos veiksniai ir su darbu susijęs stresas (pvz., astma, alerginės ligos) taikomieji tyrimai. Rinkti ir analizuoti duomenis apie šias ligas ir nelaimingus atsitikimus darbo vietoje, rengti prevencijos strategijas, diagnozavimą ir gydymą (pvz., raumenų-skeleto sutrikimų).

–   Keleivių transporto sistemos naudotojų ir netoliese gyvenančių žmonių sveikatos taikomieji tyrimai. Ilgalaikio ir didelio masto poveikio tyrimai.

–   Paliatyvioji medicina: šiuo metu dar nepagydomų ligų skausmo ir simptominė terapija, siekiant kuo veiksmingiau kovoti su pacientą varginančiais simptomais.

-  Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Europos piliečiams optimizavimas

–  Klinikinių tyrimų rezultatų pritaikymas klinikinėje praktikoje. Tirti pažangų diagnozavimą ir klinikinių sprendimų priėmimą naudojant kompiuterines sistemas ir kitas IT priemones, padedančias gerinti darbą ir diagnozavimo bei gydymo kokybę, mažinti medicinos klaidų skaičių ir išlaidas, taip pat suprasti, kaip klinikinių tyrimų rezultatus pritaikyti klinikinėje praktikoje, ypač atsižvelgiant į vaikų, moterų, senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių specifiką. Plėtoti nuotolinės medicinos taikymą geografiškai atskirtose Europos Sąjungos vietovėse gyvenantiems žmonėms, ypač salų ir kalnuotų vietovių gyventojams.

–  Sveikatos priežiūros sistemų, tarp jų ir pereinamojo laikotarpio sveikatos priežiūros sistemų, kokybė, veiksmingumas ir vieningumas. Veiksmingą įsikišimą paversti valdymo sprendimais, pertvarkyti diagnostikos ir gydymo procesus, užtikrinti pakankamus žmonių išteklius, analizuoti lygioms galimybėms gauti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas įtakos turinčius veiksnius (taip pat socialiai remtinų grupių), taip pat atlikti demografinių pokyčių (pvz., senėjimo, mobilumo ir migracijos bei darbo vietos pakeitimo) ir stacionarinio gydymo metu kilusių komplikacijų analizes.

–  Pagerinta ligų prevencija ir geresnė vaistų vartojimo kokybė. Sukurti veiksmingas intervencines visuomenės sveikatos apsaugos priemones, skirtas kovai su platesniais sveikatai kenksmingais veiksniais. Tirti aplinkos poveikį sveikatai, analizuojant tris veiksnius: sindromų ir nuolatinio poveikio; sąveikos su nuodingomis medžiagomis ir jų mišiniais; genetinio polimorfizmo ir imunologinių tyrimų, įskaitant limfocitų transformacijos ir aktyvacijos tyrimus. Atlikti imunologinius, toksikologinius ir epidemiologinius tyrimus. Nustatyti sėkmingas intervencines sveikatos apsaugos priemones skirtingoje sveikatos priežiūros aplinkoje, siekiant, kad vaistai būtų skiriami geriau, o vartojami pacientų teiktų daugiau naudos (įskaitant farmakologinio budrumo klausimus).

–  Tinkamas naujų gydymo būdų ir sveikatos priežiūros technologijų naudojimas. Ilgalaikės saugos klausimai ir naujų medicinos technologijų (ir prietaisų) bei pažangių gydymo būdų taikymo dideliu mastu stebėjimas, užtikrinant aukštą visuomenės sveikatos apsaugos lygį.

–  Moksliškai patikrintų netradicinės ir alternatyvios medicinos metodų taikymas. Nustatyti tinkamus netradicinės ir alternatyviosios medicinos metodus, siekiant gerinti Europos piliečių sveikatą.

–  Tinkamas naujų technologijų taikymas, siekiant užtikrinti gebėjimą greitai sukurti ir sparčiai pateikti medicinines atsakomąsias priemones į biologines grėsmes ir naujas ligas.

–  Daugiašaliai profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai: rinkti ir analizuoti profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų gamyboje duomenis, rengti prevencijos, diagnozės ir gydymo strategijas (pvz., raumenų-skeleto sutrikimų atveju).

–  Nuoseklus gamybos technologinių procesų ir veikliųjų sudedamųjų dalių gamybos optimizavimas.

2.  Maistas, žemės ūkis ir biotechnologijos

Tikslas

Sukurti Europos žiniomis paremtą bioekonomiką(14), sutelkiant mokslo, pramonės ir kitų suinteresuotųjų šalių pastangas, siekiant paremti Sąjungos politikos sritis ir išnaudoti naujas ir atsiveriančias mokslinių tyrimų galimybes, leidžiančias spręsti socialinius, aplinkos apsaugos ir ekonominius uždavinius: kylančius dėl: saugesnio, sveikesnio ir geros kokybės maisto bei atsinaujinančių biologinių išteklių tvaraus naudojimo, sintezės ir gamybos augančio poreikio, augančią epizootinių ir zoonozinių ligų bei su maistu susijusių sutrikimų rizikos, grėsmės, įskaitant keliamos klimato pokyčių, žuvininkystės, akvakultūros, žemės ūkio ir gyvulininkystės produkcijai; taip pat augančio aukštos kokybės maisto poreikio, atsižvelgiant į gyvūnų gerovę ir aplinkybes kaimo vietovėse ir pakrantėse, taip pat į konkrečių vartotojų poreikių patenkinimo būdus. Mokslinių tyrimų tikslas turi būti sujungti mokslinių žinių įvairovę, siekiant sukurti darnius, nuoseklius ir socialiai priimtinus sprendimus ir metodus. Turi būti siekiama žmonių sąmoningumo, siekiant gerinti jų gebėjimą pagrįstai rinktis.

Loginis pagrindas

Naujovės ir pažanga žinių apie tvarų biologinių išteklių (mikroorganizmų, augalų, gyvūnų) valdymą, sintezę, gamybą ir panaudojimą bus žemės ūkio, žuvininkystės, maisto pramonės, sveikatos priežiūros, miškininkystės ir susijusių pramonės šakų naujų, tvarių, ekologiškai veiksmingų ir konkurencingų produktų pagrindas. Kaip ir numatyta Europos gyvosios gamtos mokslų ir biotechnologijų strategijoje(15), tai padės plėtoti naują veiklą ir didinti Europos žemės ūkio, biotechnologijų, sėklų ir maisto pramonės įmonių – ypač pažangių technologijų MVĮ – konkurencingumą, taip pat gerinti globą ir rūpybą bei kelti gerovę. Ypač reikėtų skatinti MVĮ aktyviai dalyvauti moksliniuose tyrimuose. Sveikos gyvensenos mitybos fiziologijos, maisto ir pašarų grandinių saugos, su mityba susijusių ligų, maisto vartojimo įpročių ir maisto bei mitybos įtakos sveikatai tyrimai padės kovoti su dėl maisto kylančiais sutrikimais (pvz., nutukimu, alergijomis) ir užkrečiamosiomis ligomis (pvz., užkrečiama smegenų kempinlige, paukščių gripu), taip pat reikšmingai prisidės prie visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos bei vartotojų apsaugos srityje vykdomos politikos ir taisyklių įgyvendinimo ir būsimos politikos bei taisyklių formulavimo.

Dėl Europos pramonės įmonių įvairovės šiose srityse, nors tai yra vienas iš jos pranašumų ir galimybių, panašios problemos sprendžiamos nenuosekliai. Jos būtų sprendžiamos geriau ėmus intensyviau bendradarbiauti ir dalijantis patirtimi, pavyzdžiui, apie naujas metodikas, procesus ir standartus, įvedamus keičiant Bendrijos teisės aktus.

Kelios Europos technologijų platformos padeda nustatant bendrus mokslinių tyrimų prioritetus augalų genomikos ir biotechnologijų, miškininkystės ir su ja susijusių pramonės šakų, visuotinės augalų sveikatos, ūkio gyvulių veislininkystės, maisto ir pramoninių biotechnologijų srityse. Moksliniai tyrimai šioje srityje taip pat suteiks žinių, kurių reikia remiant(16) bendrąją žemės ūkio politiką, žemės ūkio ir prekybos klausimus, maisto saugos taisykles, Bendrijos gyvūnų sveikatos, ligų kontrolės ir gerovės standartus bei bendrosios žuvininkystės politikos reformą, kuria siekiama numatyti darnų žvejybos ir akvakultūros vystymąsi, užtikrinti saugius jūros gėrybių produktus ir aplinkos tausojimą. Taip pat numatytas lankstus atsakas į naujus politikos poreikius, ypač atsižvelgiant į naujas socialines ar ekonomines tendencijas.

Veikla

-  Iš žemės, miškų ir vandens aplinkos išgaunamų biologinių išteklių tvari gamyba ir valdymas: sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams, įskaitant genomikos, proteomikos, metabolomikos, racionalios atvirkštinės genomikos, sistemų biologijos, bioinformatikos ir konverguojančias technologijas, šiose srityse: mikroorganizmai (visų pirma metagenomikos tyrimams), augalai ir gyvūnai, įskaitant genomo inžineriją, taip pat biologinės įvairovės išsaugojimas ir tvarus naudojimas; dirvožemio derlingumas; pagerinti javai: augalų veisimas, augalų sveikata, technologinės atsitiktinės augalų transgenezės alternatyvos ir patobulintos įvairių rūšių gamybos sistemos, įskaitant ekologinę žemdirbystę, racionalų ir tausojantį ūkininkavimą, kokybiškos gamybos schemas ir GMO poveikį; naujų augalų įvertinimas ir platinimas (rūšys, sėklos); tvarus, konkurencingas ir daugiafunkcinis žemės ūkis ir miškininkystė; integruota kaimo plėtra, įskaitant pilietinės visuomenės dalyvavimo planavimo ir sprendimų priėmimo procesuose apsektus, racionalus vandens išteklių valdymas; gyvūnų sveikata ir gerovė, veislininkystė ir produkcija; įskaitant mokslinius tyrimus naujų vakcinų ir diagnostikos srityse; alternatyvios bandymų strategijos ir bandymai ne su gyvūnais, augalų sveikata; tvari ir konkurencinga žuvininkystė ir akvakultūra; užkrečiamosios gyvūnų ligos, įskaitant epidemiologines studijas, taip pat ir zoonozes, ir su pašarais susijusias ligas; saugus gyvūninių atliekų šalinimas; vandenų gyvųjų išteklių išsaugojimas, valdymas ir eksploatacija, kuriant politikos formuotojams ir kitiems suinteresuotiems žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriaus asmenims reikalingas priemones (kraštovaizdžio, žemėtvarkos priemonės ir pan.).

-   "Nuo šakutės iki stalo, nuo jūros iki lėkštės": Maistas, įskaitant jūros produktus, sveikata ir gerovė: maisto ir pašarų klausimai, susiję su vartotojais, visuomene, kultūra, pramone ir sveikata, įskaitant elgsenos ir pažinimo mokslus; su mityba ir racionu susiję ligos ir sutrikimai, įskaitant nutukimą ir alergijas; tam tikrų maisto produktų ir dietos naudą sveikatai; naujoviškos maisto ir pašarų perdirbimo technologijos (taip pat ir pakavimo); pagerinta maisto, gėrimų ir pašarų cheminė ir biologinė kokybė ir sauga; maisto grandinės vientisumas, tvarumas, rizikos įvertinimas ir kontrolė; aplinkos poveikis maisto ir pašarų grandinėms; visuotinių pokyčių poveikis maisto grandinei ir jos atsparumas; visos maisto grandinės sąvoka (įskaitant jūros produktus); naujų atsekamumo metodų kūrimas (GMO ir ne GMO); gyvulių pašarų ir vaistų įtaka žmogaus sveikatai.

-  Gyvosios gamtos mokslai, biotechnologijos ir chemija tvariems nemaisto produktams ir procesams: pagerinti javai, pramonės žaliavos, jūros produktai ir biomasė (įskaitant jūrų išteklius) energetikai, aplinka ir didelės pridėtinės vertės produktai – medžiagos ir cheminės medžiagos, įskaitant naujus biogamybos arba biokatalitinių grandinių ir organizmų inžinerijos metodus, naujoviškas ūkininkavimo sistemas, biologinius procesus ir biologinio perdirbimo sąvokas; biologinė katalizė, biologinis antrinių žaliavų perdirbimas ir biologinis pavojingų medžiagų nukenksminimas; miškininkystė ir miško produktai bei procesai; aplinkos atkūrimas ir švaresnis perdirbimas. Atsižvelgiant į galimą galutinių žemės ūkio ir miškų ūkio produktų konkurenciją, ypač bus siekiama optimizuoti sistemą, kad būtų užtikrintas maisto, energijos ir žaliavų gamybos suderinamumas.

3.  Žuvininkystė ir tausus vandenynų išteklių naudojimas

Tikslai

Taikyti naujus žuvų išteklių valdymo metodus, pagrįstus mokslo plėtra; taikyti žuvininkystės valdymo sistemas, atsižvelgiant į pasaulio ekosistemas kaip visumą, o ne vien tik į tam tikras atskiras rūšis; teikti patikimesnę ir kokybiškesnę informaciją, gautą renkant duomenis ir atliekant žuvininkystės kontrolę bei stebėseną; remti tvarią akvakultūros plėtrą;

Loginis pagrindas

Nepaprastai svarbu sukurti geresnį žuvų išteklių valdymą užtikrinančias procedūras, pasitelkiant naujoviškas ir gerinant esamas žuvininkystės sistemas bei atsižvelgiant į su tokio pobūdžio veikla susijusius ekologinius, techninius, socialinius ir ekonominius, bei politinius aspektus.

Bendra planetos vandenynų ir jų išteklių būklė gali pagerėti tik taikant žuvininkystės išteklių valdymo sistemas, grįstas visais ekosistemos komponentais (biologiniais, cheminiais ir fiziniais) ir neatsiejant jų nuo žmonių veiklos. Šios veiklos padariniai turi būti vertinami atsižvelgiant į pasaulio ekosistemų ir ypač jūrų išteklių pakitimus.

Norint skatinti daugiadisciplinius tyrimus, aprėpiančius okeanografijos, žuvininkystės biologijos ir socialinius mokslus, reikia, kad jų sudėtine dalimi taptų ekonominė informacija, ir reikia suderinti ją su žuvų išteklių valdymu susijusių duomenų bazių duomenimis.

Būtina įdiegti naujas žvejybos laivų stebėsenos sistemas, siekiant išsaugoti vandenynus ir mažinti sąnaudas bei pagreitinti galimybę pasinaudoti taip gauta informacija.

Kalbant apie akvakultūrą, pasakytina, kad reikia skubiai suteikti mokslinę paramą siekiant naudoti ekologiškesnės gamybos sistemas, auginti naujas rūšis, gerinti pašarų kokybę ir tirti galimų genetinių modifikacijų, atliekamų norint padidinti produktyvumą, padarinius.

Veikla

   Valdymo mechanizmai, grįsti daugialype informacija, įskaitant BLS (bendrus leistinus sugavimus), žvejybos pastangą, technines priemones ir institucinį sureguliavimą;
   žuvininkystės technologijų, atrankos, valdymo ir sprendimo procesų socialinio ir ekonominio poveikio svarbos įvertinimas;
   vertinant žuvų išteklius ir žvejybos plotus atsiradusių netikslumų apskaičiavimas;
   geresnis giluminės žvejybos išmanymas;
   optimalios kiekvieno naudojimo lygmens išteklių būklės nustatymas;
   geresnis mitybos grandinėse vykstančių procesų išmanymas ir dėmesio į jūrų sistemų produktyvumo pokyčius bei per mitybos grandines perduodamus teršalus atkreipimas.
   bioekonominių modelių kūrimas ir taikymas, siekiant įvertinti ilgalaikius su tausia žuvininkyste susijusių valdymo priemonių padarinius;
   stipresnis žuvininkystės ir aplinkos duomenų, skirtų stebėsenos programoms ir duomenų bazėms kurti ir saugoti, rinkimo koordinavimas;
   žuvininkystės gaminių kokybės ir saugos stebėsena, siekiant išsaugoti teigiamą jų įvaizdį;
   akvakultūros technologijų gerinimas (pvz., retesnis antibiotikų naudojimas, integruotų sistemų taikymas);
   geresnis su akvakultūra susijusių sričių, pvz., genetikos, mitybos, fiziologijos, sąveikos su aplinka, išmanymas;
   procesų, kurių metu susidaro potencialiai toksiniai junginiai (toksinai, metalai, patvarieji organiniai teršalai – POT), ir detoksikacijos procesų (toksiški dumbliai moliuskuose) nustatymas;
   kita susijusi veikla.

4.   Informacijos ir ryšių technologijos

Tikslas

Sudaryti Europai galimybę įvaldyti ir formuoti būsimą informacinių ir ryšių technologijų (IRT) raidą, kad būtų patenkinti jos visuomenės ir ūkio poreikiai ir didinamas Europos pramonės konkurencingumas. Veikla sustiprins Europos mokslinę ir technologinę IRT bazę ir užtikrins jos pirmavimą pasaulyje, padės valdyti ir skatinti gamybos ir procesų naujoves ir kūrybiškumą, naudojant IRT, ir užtikrins, kad IRT pažanga greitai virstų nauda Europos verslo ir pramonės įmonėms, ir pagaliau visiems piliečiams, tarp jų socialiai remtiniems, pvz., neįgaliems žmonėms, pagyvenusiems žmonėms ir visiems tiems, kuriems naudojimasis IRT yra sunkiai prieinamas. Prioritetu bus laikomas skaitmeninės atskirties mažinimas. IRT bus informacinės visuomenės pagrindas.

Loginis pagrindas

IRT yra be galo svarbios Europos ateičiai ir yra Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimo pagrindas. Pusę našumo laimėjimų galima paaiškinti IRT įtaka produktams, paslaugoms ir verslo procesams. IRT yra pirmasis veiksnys visuose pramonės ir paslaugų sektoriuose skatinant naujoves ir kūrybiškumą bei valdant vertybių grandinių kaitą. IRT skatins valdymo ir politikos formavimo procesų skaidrumą. IRT turi esminės svarbos tenkinant išaugusią sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos paklausą, kuri pirmiausia priklauso nuo pagyvenusių žmonių arba žmonių su negalia, bei modernizuojant visuomenės interesų sričių – švietimo, profesinio mokymo, saugumo, energetikos, transporto ir aplinkos – paslaugas. IRT yra labai svarbios mokslinių tyrimų, technologijų ir plėtros valdymui ir sklaidai bei greitina pažangą kitose mokslo ir technologijų srityse, kadangi dėl jų keičiasi mokslo darbuotojų taikomi tyrimų, bendradarbiavimo ir naujovių diegimo būdai.

Sparčiai augantys ekonominiai ir visuomeniniai poreikiai kartu su nenutrūkstamu IRT integravimu bei būtinybė plėsti technologijų galimybes ir kurti IRT pagrindu didelės vertės novatoriškus gaminius ir paslaugas didina reikalingų atlikti mokslinių tyrimų apimtį. Siekiant, kad žmonės lengviau naudotųsi technologijomis, o pastarosios lengviau tenkintų organizacinius poreikius reikia: paslėpti technologijos sudėtingumą ir paversti ją funkcionalia; padaryti taip, kad technologija būtų labai paprasta naudoti ir prieinama; tiekti naujus IRT taikymus, sprendimus ir paslaugas, kurios būtų patikimos ir pritaikomos naudotojų veiklos sąlygoms ir pageidavimams. Dabartiniai IRT mokslinai tyrimai daugiausia apima poreikį sumažinti įrangą, sulieti skaičiavimo, ryšių ir kompiuterines technologijas, įskaitant sistemų suderinamumą bei sujungti jas su kitais susijusiais mokslais ir disciplinomis, ir formuoti sistemas, kurios galėtų mokytis ir vystytis. Šių įvairių pastangų vaisius yra nauja kylanti technologijų banga. IRT moksliniai tyrimai taip pat padidins indėlį į kitas mokslo ir technologijų disciplinas, įskaitant biologijos, chemijos ir gyvosios gamtos mokslus, psichologiją, pedagogiką, pažinimo ir socialinius bei humanitarinius mokslus. IRT ne tik padeda tiesiogiai kurti naujas technologijas. IRT yra technologijų plėtros proceso sudėtinė dalis. Sparčiai augančio paslaugų sektoriaus potencialas išlieka didelis, daugiau dėmesio skiriant teikiamų paslaugų ir IRT sąveikai.

IRT mokslinių tyrimų veikla, grindžiama "atviro šaltinio" principu, pasirodo labai naudinga kaip inovacijų ir glaudesnio bendradarbiavimo priemonė. Verta ištirti, ar šis bendradarbiavimo ir inovacijų modelis taip pat galėtų būti naudingas ir kitose veiklos srityse pagal septintąją Pagrindų programą.

Vykdant mokslinius tyrimus IRT srityje nereikėtų teikti pirmenybės tik vienam verslo modeliui. Svarbu, kad taikant mokslinių tyrimų rezultatus komercinės produkcijos gamybai, būtų galima pasirinkti iš įvairių verslo modelių.

IRT yra vienas iš sektorių, kuriame vyksta intensyviausi moksliniai tyrimai. IRT mokslinių tyrimų visuomeninės ir privačios pastangos sudaro trečdalį visų moksliniams tyrimams visose pagrindinėse ekonomikose skiriamų pastangų. Nors Europa jau pirmauja svarbiausiųjų IRT sričių pramone ir technologijomis, ji nuo savo pagrindinių konkurentų atsilieka investicijomis į IRT mokslinius tyrimus. Tik iš naujo ir intensyviau sutelkę pastangas Europos lygiu galėsime išnaudoti didžiąją dalį progų, kurias gali suteikti IRT pažanga.

IRT mokslinių tyrimų veikla bus glaudžiai suderinta su politine IRT diegimo veikla ir reguliavimo priemonėmis išsamioje ir holistinėje strategijoje. Prioritetai buvo nustatyti po išplėstinių konsultacijų, per kurias buvo atsižvelgta į kelių Europos technologijų platformų ir pramonės iniciatyvų nanoelektronikos, įterptųjų sistemų, mobiliojo ryšio, elektroninių priemonių, fotonikos, robotų technikos ir programinės įrangos, tarp jų nemokamos, laisvos ir atviros programinės įrangos, paslaugų ir energetinių sistemų srityse, indėlį.

Veikla

‐  IRT technologijų ramsčiai:

–  Mikroelektronika, nanoelektronika ir optometrinė elektronika, fotonika, matematika ir integruotos mikro- ir nanosistemos: miniatiūrizacijos, integracijos, įvairinimo ir tankumo galimybių plėtimas; eksploatacinių savybių gerinimas ir gamybos sąnaudų mažinimas; IRT įdiegimo įvairiuose taikymuose lengvinimas; sąsajos; pradinių gamybos ciklo stadijų moksliniai tyrimai, dėl kurių reikia nagrinėti naujas idėjas.

–  Visur esantys ir neriboti ryšių tinklų pajėgumai: visur esanti prieiga įvairiarūšiais – fiksuoto, mobilaus, bevielio ryšio ir transliacijų – tinklais, jungiančiais asmeninę zoną su regionine ir visuotine zona, sudarant galimybę sklandžiai perduoti vis didesnės apimties duomenis ir paslaugas į bet kurią vietą bet kuriuo metu.

–  Įterptosios sistemos, skaičiavimas, duomenų saugojimas ir kontrolė: galingos, saugios ir paskirstytos skaičiavimo, duomenų saugojimo ir ryšių sistemos, įterptos į objektus ir fizinę infrastruktūrą ir galinčios kontroliuoti savo aplinką bei prie jos prisitaikyti.

–  Programinė įranga, energetinės sistemos ir patikimumas: dinamiška, pritaikoma ir patikima programinė įranga bei paslaugos ir naujos apdorojimo struktūros, įskaitant jų tiekimą kaip komunalinę paslaugą.

–  Žinių, pažinimo ir mokymosi sistemos: internete ir multimedijoje esančių žinių suradimas ir panaudojimas; pagal gyvosios gamtos pavyzdžius sukurtos dirbtinės sistemos, kurios suvokia, supranta, mokosi ir vystosi bei veikia savarankiškai; mašinų ir žmonių mokymasis, paremtas geresniu žmogaus pažinimo supratimu.

–  Imitavimas, vizualizacija, sąveika ir mišrios tikrovės: naujoviško produktų, paslaugų ir skaitmeninės terpės projektavimo, konsultavimo priimant sprendimus ir kūrybiškumo priemonės, taip pat įprastinės kalbinės ir nuo aplinkos priklausančios sąsajos ir ryšio priemonės.

–  Perėjimas prie ketvirtosios ir tolesnės mobiliojo ryšio sistemų kartos ir su tuo susijusios naujos technologijos skaitmeniniam perdavimui ir antenoms.

–  Optiniai jungikliai ir su jais susijusios tinklo valdymo galimybės.

Naujos IRT perspektyvos, paremtos kitomis mokslo ir technologijų disciplinomis, įskaitant fizikos, biotechnologijų, medžiagos ir gyvosios gamtos mokslų bei matematikos indėlį, sudarysiančios galimybę sumažinti IRT prietaisus iki tokių dydžių, kad jie atitiktų gyvuosius organizmus ir su jais sąveikautų, siekiant patobulinti sistemų gamybos ir informacijos apdorojimo procesus, bei modeliuoti ir imituoti gyvąjį pasaulį. Šioje srityje taip pat turėtų būti atsižvelgiama ir į tvarumo klausimus, ypač elektronikoje (mažesnis medžiagų suvartojimas, energijos sunaudojimas, perdirbimas ir atliekos, "naudojimo ciklo pabaigos" metodai).

‐  Technologijų integravimas:

–  Asmeninės aplinkos: asmeniniai ryšių ir skaičiavimo prietaisai, priedai, nešiojami ar dėvimi įtaisai, implantai; jų sąsajos ir prisijungimas prie paslaugų ir išteklių.

–  Namų aplinkos: ryšys, stebėjimas, valdymas, pagalba; sklandi visų prietaisų tarpusavio sąveika ir naudojimas; interaktyvus skaitmeninis turinys ir paslaugos.

–  Robotų sistemos: pažangios autonominės sistemos; pažinimo, kontrolės, veiksmų įgūdžiai, įprastinė sąveika ir bendradarbiavimas, miniatiūrizacija.

–  Sumani infrastruktūra: priemonės, skirtos gaminti kasdieniniam gyvenimui svarbią infrastruktūrą, kuri yra veiksmingesnė, lengviau pritaikoma ir prižiūrima, atsparesnė naudojant ir negendanti.

‐  Taikomieji moksliniai tyrimai:

–  Socialinius uždavinius sprendžiančios IRT: Naujos sistemos ir paslaugos visuomenės interesų srityse – gerinančios kokybę, veiksmingumą, ir socialinę įtrauktį, įskaitant prieigą žmonėms su negalia; naudotojui patogūs taikymai, naujų technologijų integravimas ir aplinkos padedamo gyvenimo iniciatyvos:

   nauji IRT verslo modeliai: kurti ir apibrėžti naujus IRT verslo modelius, atliekant atsižvelgiant į temines antraštes, kur IRT tenka pagrindinis vaidmuo keičiant požiūrį į gamybą ir paslaugas (pvz., transporto, sveikatos, energetikos, aplinkos srityje). Projektai, kurie atsiranda iš šių bendrų mokslinių tyrimų turėtų būti išbandyti konkrečiomis sąlygomis. Bendros pastangos turėtų būti remiamos laikantis pirmiau nurodyto teminio požiūrio;
   sveikatos priežiūros srityje: ligų prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir pritaikymo asmeniniams poreikiams gerinimas; pacientų savarankiškumas, saugumas ir mobilumas; informacijos apie sveikatą terpė žinioms įgyti; žinių valdymas, tarp jų sveikatos apsaugos išlaidų racionalizavimas;
   įtraukties ir dalyvavimo lygiomis teisėmis gerinimas bei kelio skaitmeninei atskirčiai užkirtimas: pagalbą teikiančios technologijos; visiems tinkantis vienas projektas;
   mobilumo srityje: sumanios IRT transportavimo sistemos, transporto priemonės ir jų konstrukcijos, leidžiančios saugiai, patogiai ir našiai vežti keleivius ir krovinius tausojant aplinką;
   remiant aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi: pažeidžiamumo mažinimas ir stichinių nelaimių bei pramonės avarijų padarinių švelninimas;
   vyriausybių, regionų, vietos ir miesto valdžios įstaigų srityje: našumas, atvirumas ir atskaitomybė pasaulinės klasės viešajam administravimui bei sąsajos su demokratiją palaikančiais piliečiais bei verslo įmonėmis;
   saugumo srityje: laikymasis "Saugumo ir erdvės" temoje nurodytų gairių;
   visuomenei atviras darbų ir paslaugų naudojimas: gamtinės kilmės (stichinių nelaimių) arba žmogaus sukeltų krizių (ginkluotų konfliktų, terorizmo, kt.) valdymo simuliatorių projektavimas ir vystymas.

–  IRT turiniui, kūrybiškumui ir asmeniniam tobulėjimui:

   IRT pagrindu veikiančios sistemos, skirtos kultūrinio paveldo išteklių saugojimui;
   nauji žiniasklaidos pavyzdžiai ir naujos turinio formos: interaktyvaus skaitmeninio visiems pasiekiamo turinio sukūrimas; gausesnė ir įvairesnė naudotojo patirtis; rentabilus turinio pristatymas;
   technologijomis grindžiamas mokymasis: apimantis žinių ir patirties perdavimą; pritaikomi ir konceptualūs mokymosi sprendimai; aktyvus mokymasis;
   IRT sistemos, padedančios rasti ir ilgą laiką naudoti skaitmeninius kultūrinius (ir mokslinius) išteklius ir turtus daugiakalbėje ir kultūrų įvairovės aplinkoje.

–  IRT, remiančios verslo ir pramonės įmones:

   naujos dinamiškų, tinklinių, bendrų verslo procesų formos, skaitmeninės ekosistemos, suteikiančios galių mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir bendruomenėms; paskirstytas darbo organizavimas ir bendro darbo aplinkos;
   gamyba, įskaitant tradicines pramonės šakas: greitas ir pritaikomas labai specializuotų prekių projektavimas, gamyba ir pristatymas; skaitmeninė ir faktinė gamyba; modeliavimo, imitavimo ir pristatymo priemonės; miniatiūriniai ir integruoti IRT produktai; gamybos procesų tobulinimas IRT pagrindu;
   verslo valdymo ir efektyvumo stebėjimas realiu laiku, teikiant efektyvią paramą verslo valdymo sprendimams bei duomenų atsekimas, rinkimas ir apdorojimas.

–  IRT naudojimas statybos paveldo išsaugojimui.

–  IRT pasitikėjimui užtikrinti: tapatybės tvarkymas, patvirtinimas ir leidimas; privatumo didinimo technologijos; teisių ir turto valdymas, pagrįstas tarpusavio sąveika ir atviraisiais standartais; privatumo apsauga nuo elektroninės erdvės pavojų; svarbiausių saugumo ir privatumo sričių stebėsena.

‐  Būsimos ir naujos technologijos: pagalba moksliniams tyrimams dar neištirtose pagrindinių IRT srityse, taip pat kitose susijusiose srityse ir disciplinose; naujoviškų idėjų ir iš esmės naujo panaudojimo, kaip, pavyzdžiui, kvantinės informacinės technologijos ir iš esmės naujo panaudojimo paieškos bei naujų galimybių IRT tyrimų planuose nagrinėjimas.

5.   Nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagos ir naujos gamybos technologijos

Tikslas

Pagerinti Europos pramonės konkurencingumą ir užtikrinti jos perėjimą nuo intensyvaus išteklių naudojimo pramonės į intensyvaus žinių naudojimo pramonę, sukuriant iš esmės naujas žinias naujiems taikymams, kuriuose persipina įvairios technologijos ir disciplinos.

Loginis pagrindas

Atrodo, kad pramonės veiklos nuosmukis jau stebimas ne tik tradiciniuose sektoriuose su didelėmis darbo jėgos sąnaudomis, bet ir tarpiniuose sektoriuose, kurie yra nusistovėję Europos pramonės atramos taškai, ir net kai kuriuose moderniųjų technologijų sektoriuose. Ši tendencija gali ir turi būti apgręžta Europoje sukuriant stiprią, žiniomis paremtą, intensyvaus žinių naudojimo pramonę. Tam reikės modernizuoti esamą MVĮ bazę ir sukurti naujas žinių MVĮ, pasitelkus bendro darbo programas žinių ir patirties sklaidai. Ypatingas dėmesys bus skiriamas naujų mokslinių tyrimų atradimų sklaidai, siekiant padaryti juos labiau prieinamus verslui, ypač MVĮ, ir visuomenei.

ES yra pripažinta lyderė nanotechnologijų, medžiagų ir gamybos technologijų srityse, kurios turi būti sustiprintos, kad būtų užtikrinta ir sutvirtėtų ES padėtis labai konkurencingoje pasaulio rinkoje.

Europos technologijų platformos nanoelektronikos, nanomedicinos, fotonikos, apdirbamosios gamybos, energijos gamybos, plieno, chemijos, energetikos, mineralinių medžiagų, transporto pramonės, statybos, pramonės saugos, tekstilės, keramikos, celiuliozės ir popieriaus srityse padeda nustatyti bendrus mokslinių tyrimų prioritetus ir tikslus. Be su pramone susijusių prioritetų ir jų integravimo taikymams sektoriuose, bus sprendžiami susiję politikos, reguliavimo ir standartizavimo bei poveikio klausimai, taip pat bus lanksčiai reaguojama į iškylančius naujus politinius poreikius.

Veikla

‐  Nanomokslai, nanotechnologijos

–  Naujų žinių apie nuo sąsajos ir matmenų priklausančius reiškinius kūrimas; medžiagos savybių valdymas nanometrinėje skalėje naujiems taikymams; technologijų integravimas nanometrinėje skalėje; save surenkančių sistemų savybės; nanomotorai; nanooptika, nanobiotechnologijos, nanomašinos ir nanosistemos; nanovektoriai; apibūdinimo ir manipuliacijų nanometriniuose matmenyse metodai ir priemonės; nano- ir precizinės technologijos chemijoje pagrindinių medžiagų ir komponentų gamybai; nanomedicina, pvz., regeneracinės medicinos aprūpinimas vaistais ir jų gamyba bei nanodiagnostika, tarp jų ir vaizdavimas; nanomokslų reikšmė gyvosios gamtos mokslams; nanotvarumas ir patikimumas žmonių ir gyvūnų saugai ir sveikatai, maisto grandinei ir aplinkai konkrečiai atsižvelgiant į įvairių nanodalelių ir gyvųjų ląstelių genetinės medžiagos tiesioginės sąveikos galimybę; metrologija, stebėjimas ir jutimas, nomenklatūra ir standartai; naujų idėjų ir metodų taikymui sektoriuose tyrimai, įskaitant naujų technologijų integravimą ir suliejimą.

‐  Medžiagos

–  Naujų žinių apie gerų eksploatacinių savybių medžiagas ypač kompozicines medžiagas, modernias medžiagas ir įvairios paskirties medžiagas, turinčias daugiafunkcinį paviršių, kūrimas ir jau egzistuojančių tobulinimas (arba) priderinimas. žiniomis paremtos medžiagos su pagal pageidavimą sukurtomis savybėmis; patikimesnis projektavimas ir imitavimas; didesnis sudėtingumas; tinkamumas aplinkai; nano-, molekulinių ir makro- lygmenų integravimas chemijos technologijose ir medžiagų apdirbimo pramonėje; naujos nanomedžiagos, biologinės medžiagos, metamedžiagos, biologinio pasaulio įkvėptos medžiagos (biologinė mimikrija) ir mišrios medžiagos, taip pat jų apdirbimo projektavimas ir valdymas; medžiagų, per savo gyvavimo laikotarpį mažinančių nuodingų medžiagų išskyrimą, projektavimas ir tobulinimas.

Medžiagos, pasižyminčios naujomis savybėmis yra itin svarbios Europos pramonės konkurencingumo didinimui ir ateities techninei pažangai tokiose srityse, kaip sveikata, elektronika, energetika, transportas ir saugumas. Ši svarbi daugelio pagrindinių Europos pramonės šakų technologijų pagrindą sudaranti sritis turėtų būti ypač stiprinama.

‐  Nauja gamyba

–  Sąlygų ir lėšų sukūrimas intensyvaus žinių naudojimo gamybai, taip pat naujų pavyzdžių, reaguojant į iškylančius pramonės poreikius, konstravimas, kūrimas ir tvirtinimas; bendrų gamybos vertybių kūrimas pritaikomai, tinklinei ir žiniomis paremtai gamybai (pvz., kompozicinės medžiagos ir biologinės sintezės arba biologinės katalizės gamybos būdai įvairioms padermėms gauti); naujų inžinerijos koncepcijų, panaudojant technologijų konvergenciją (pvz., nanotechnologijų, biotechnologijų, geologijos, informacinių, optinių, pažinimo technologijų ir jų inžinerinių reikalavimų), kūrimas naujai didelės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kartai ir pritaikymas pagal besikeičiančius poreikius; didelio gamybos našumo technologijų diegimas; skatinant gamybos technologijas, mažinančias CO2 emisiją.

‐  Technologijų integravimas pramonės taikymams

  Naujų žinių apie nanomokslą, medžiagas ir gamybą bei atitinkamų technologijų (pvz., matematiniai metodai ir priemonės) integravimas vienam ir keliems sektoriams skirtuose sveikatos priežiūros, statybos, keramikos, transporto, energetikos, chemijos, mineralų, aplinkos, avalynės, tekstilės ir drabužių, celiuliozės ir popieriaus, mechaninės gamybos, plieno taikymuose.

6.   Energetika

Tikslas

Iki 2020 m. paversti dabartinę energetikos sistemą, kurioje naudojamas iškastinis kuras, tvariausia ir efektyviausiai energiją naudojančia ekonomika pasaulyje, kurios pagrindą sudarytų įvairūs energijos šaltiniai ir transportavimo sistemos, daugiau dėmesio skiriant mažesnės arba visiškai neturinčios CO2 dujų emisijos energijos šaltiniams, padidinant energijos vartojimo efektyvumą, kaupiant energiją ir mažinant šiltnamio dujų poveikį, kad būtų išspręsti neatidėliotini uždaviniai, susiję su tiekimo užtikrinimu ir klimato kaita bei būtų padidintas Europos energetikos pramonės konkurencingumas.

Norint pasiekti šių tikslų, apytiksliai du trečdaliai šiai temai skirto biudžeto bus suvartota vykdant tyrimus trejose atsinaujinančios energijos šaltinių veiklos srityse, bei energijos efektyvumo ir taupymo veiklos srityse.

Loginis pagrindas

Energetikos sistemoms iškilo esminiai uždaviniai. Nerimą keliantis pasaulinės energijos paklausos scenarijus, baigtinis įprastinės naftos ir gamtinių dujų rezervų kiekis ir būtinybė didele dalimi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją siekiant sušvelninti katastrofiškus klimato kaitos padarinius, nuostolingas naftos kainų nepastovumas (ypač nuo naftos labai priklausančiam transporto sektoriui) ir geopolitinis nestabilumas tiekėjų regionuose verčia skubiai ieškoti tinkamų ir laiku randamų sprendimų. Energetikos moksliniai tyrimai yra svarbus indėlis siekiant užtikrinti prieinamą energijos gamybos kainą ES gyventojams ir pramonei. Tam, kad ES galėtų pasiekti savo Kioto protokolo ir kitus tikslus bei įvykdyti savo energetikos politikos įsipareigojimus, aprašytus 2005 m. Žaliojoje knygoje apie energijos vartojimo efektyvumą ir 2000 m. Žaliojoje knygoje dėl energijos tiekimo saugumo(17), reikia labiausiai ekologiškų ir rentabilių technologijų, saugesnių branduolinės energetikos taikymo būdų Europoje ir pasaulyje bei priemonių, kurios turi būti sukurtos atlikus mokslinius tyrimus ir įrodžius rezultatų teisingumą.

Europa išsiveržė į pirmąją vietą pasaulyje pagal kelias energetikos gamybos ir efektyvumo technologijas. Ji pirmauja modernių atsinaujinančios energijos technologijų – saulės energijos, bioenergijos ir vėjo energijos – srityje. ES taip pat yra pasaulinio masto konkurentė energijos generavimo ir paskirstymo technologijų srityse ir turi didelių mokslinių tyrimų pajėgumų anglies dvideginio surinkimo ir kompleksodaros srityje. Tačiau į šias pozicijas šiuo metu taikosi konkurentai (ypač JAV ir Japonija). Todėl mažiau taršių gamybos technologijų pramonės sektoriaus Europoje plėtros pastangos turėtų būti remiamos įgyvendinant specialius mokslinių tyrimų projektus.

Norint iš pagrindų pakeisti energetikos sistemą taip, kad būtų sumažinta arba visiškai panaikinta CO2 dujų emisija ir būtų sukurta patikima, konkurencinga ir tvari energetikos sistema, reikia naujų medžiagų ir technologijų, su kuriomis susijusi rizika yra pernelyg didelė, o nauda – pernelyg neaiški, kad privačios įmonės imtųsi finansuoti visas mokslinių tyrimų, kūrimo ir įrodymo procesams bei diegimui būtinas investicijas. Todėl valstybės paramai turėtų tekti esminis vaidmuo mobilizuojant privačias investicijas, o pastangos ir ištekliai Europos mastu turėtų būti derinami nuosekliai ir veiksmingiau, kad galima būtų konkuruoti su ūkiais, daug ir pastoviai investuojančiais į panašias technologijas. Europos technologijų platformoms šiuo požiūriu tenka gyvybiškai svarbus vaidmuo koordinuotai mobilizuojant reikiamas mokslinių tyrimų pastangas. Toliau išdėstyta veiklą, kurią reikia atlikti, kad būtų pasiektas šis tikslas. Įtraukta ir speciali veikla, susijusi su energetikos politikai formuoti reikalingomis žiniomis, kuri gali padėti iškilus naujiems politikos poreikiams, pavyzdžiui, susijusiems su Europos energetikos politikos vaidmeniu tarptautinės veiklos dėl klimato kaitos raidoje ir su energijos tiekimo ir kainos nepastovumu ar sutrikimais.

Veikla

‐  Vandenilis ir kuro elementai

Integruota veikla, siekiant suteikti tvirtą technologinį pamatą konkurencingai ES kuro elementų ir vandenilio pramonei stacionarių, portatyvių ir transporto taikymų srityje. Vandenilio ir kuro elementų Europos technologijų platforma padeda atlikti šią veiklą siūlydama integruotą mokslinių tyrimų ir įdiegimo strategija; biomasės, skirtos tiesioginei vandenilio gamybai surinkimo, gamybos ir apdirbimo sistemos organizavimas.

‐  Atsinaujinančios elektros energijos generavimas

Technologijos, kuriomis siekiama padidinti bendrą transformacijos veiksmingumą, sumažinant elektros energijos gamybos iš vietinių atsinaujinančios energijos šaltinių, tarp jų ir atliekų, sąnaudas, ir skirtingoms regioninėms sąlygoms pritaikytų technologijų kūrimas bei jų veiksmingumo įrodymas.

‐  Atsinaujinančio kuro gamyba

Integruotos konversijos technologijos: sukurti kietą, skystą ir dujinį (įskaitant vandenilį) kurą, gaminamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tarp jų energijos gamybai skirtų kultūrų, biomasės ir atliekų, ir sumažinti jo vieneto kainą, siekiant rentabiliai gaminti ir vartoti, saugoti, tiekti neanglinį kurą, ypač skystą biokurą transportui, tarp jų energijos gamybai optimaliai pritaikytas kultūras, kurios buvo išvestos naudojant įprastus arba modernius biotechnologijų būdus.

‐  Atsinaujinanti energiją šildymui ir aušinimui

Technologijos ir infrastruktūra šildymo ir aušinimo, naudojant atsinaujinančios energijos šaltinius, našumui padidinti ir sąnaudoms sumažinti, užtikrinant tokių šaltinių naudojimą skirtingomis regioninėmis sąlygomis.

‐  CO2 surinkimo ir saugojimo technologijos bei perdirbimo į žaliavas technologijos energijai generuoti neišskiriant teršalų

Iš pagrindų sumažinti dėl iškastinio kuro naudojimo daromą žalingą poveikį aplinkai, siekiant sukurti didelio našumo energijos ir (arba) garo jėgaines, beveik neišskiriančias į aplinką žalingų dujų ir paremtas CO2 surinkimo ir saugojimo technologijomis ir perdirbimo technologijomis, ypač kaupimo po žeme ir CO2 prisotintos atmosferos siekiant skatinti organinių organizmų augimą.

‐  Švarios anglies ir švaraus iškastinio kuro technologijos

Iš esmės pagerinti elektrinių našumą, patikimumą ir rentabilumą sukuriant ir pristatant švarios energijos konversijos technologijas, kurias taikant naudojama anglis ir kitas iškastinis kuras, dujinis arba skystas perdirbtas kuras ir alternatyvus kuras ir imant taikyti pažangias cheminės konversijos technologijas energijai, šilumai ir kurui gaminti.

‐  Modernūs energetikos tinklai

Padidinti Europos elektros ir dujų sistemų ir tinklų našumą, saugą ir patikimumą, pvz., transformuojant esamus elektros energijos tinklus į interaktyvų (vartotojai – operatoriai) paslaugų tinklą, plėtojant energijos saugojimo alternatyvas, šalinant kliūtis ir kuriant pažangias matavimo sistemas, valdomas per atstumą. Turi būti pašalintos kliūtys paskirstytos ir atsinaujinančios energijos šaltinių diegimui dideliu mastu ir veiksmingam integravimui. Idėjos ir technologijos didinant šildymo ir aušinimo tinklų efektyvumo ir sąnaudų koeficientą: kurti naujas integruotas technologijas/idėjas pasiūlos didinimui naudojant šildymo ir aušinimo tinklus ir skatinant atsinaujinančios energijos išteklių integraciją į šildymo ir aušinimo tinklus.

‐  Energijos efektyvumas ir taupymas

Naujos idėjos ir technologijos energijos efektyvumui didinti, pavyzdžiui, apšvietimo srityje, ir toliau mažinti pirminės ir galutinės energijos suvartojimą, atsižvelgiant į pastatų, ir statybos darbų gyvavimo trukmę, transporto sistemas, paslaugas ir pramonę. Tai apima energijos efektyvumo strategijų ir technologijų integravimą,(pvz., termofikacija), naujos susijusios su vartojimu ir atsinaujinančios energijos technologijų taikymą ir energijos paklausos valdymą priemonės, pvz., taikant lankstaus elektros energijos vartojimo priemones, tokias, kaip per atstumą valdomos individualios matavimo sistemos.

‐  Žinios energetikos politikai formuoti

Priemonių, metodų ir modelių pagrindiniams ekonominiams ir socialiniams klausimams, susijusiems su energetikos technologijomis, įvertinti ir vidutinės trukmės bei ilgo laikotarpio kiekybiškai įvertinamiems uždaviniams nustatyti, kūrimas; politikos priemonių plėtra siekiant padidinti energijos efektyvumą, paklausos pusės valdymas ir atsinaujinančios energijos idėjos ir technologijos.

‐  Įvairūs energijos gamybos būdai

Integruotų, visais požiūriais veiksmingų ir į vartotoją orientuotų energijos sistemų plėtra, išnaudojant geriausiai prieinamų tausojančių aplinką energijos išteklių potencialą. Naujų energijos saugojimo būdų tobulinimas ir plėtra. Anksčiau minėtų sistemų tinklų ryšio valdymas užtikrinant bendrą jų eksploatacijos efektyvumą ir tiekiamų paslaugų kokybę.

7.   Aplinka (įskaitant klimato kaitą)

Tikslas

Tvarus aplinkos ir jos išteklių valdymas plečiant mūsų žinias apie klimato biosferos, ekosistemų ir žmogaus veiklos tarpusavio sąveiką ir žinias apie biologinę įvairovę ir jos tausų naudojimą, ir naujų technologijų, priemonių ir paslaugų kūrimas, siekiant integruotai spręsti visuotinius aplinkos klausimus. Bus akcentuojamas klimato, ekologinių, žemės ir vandenų sistemų pokyčių prognozavimas; priemonės ir technologijos, skirtos stebėti aplinkai keliamus pavojus ir riziką, tarp jų ir riziką sveikatai, bei užkirsti jiems kelią, juos sušvelninti ar prie jų prisitaikyti, taip pat skirtos išsaugoti ir atgaivinti natūralią ir žmogaus sukurtą aplinką.

Loginis pagrindas

Aplinkos problemos peržengia valstybių sienas – joms spręsti reikia visos Europos, o neretai ir pasaulio mastu koordinuoto metodo. Žemės gamtiniai ištekliai ir žmogaus sukurta aplinka patiria intensyvų spaudimą dėl augančio gyventojų skaičiaus, urbanizacijos, nuolatinės žemės ūkio, žuvininkystės, transporto, statybos pramonės ir energetikos sektorių ekspansijos, taip pat klimato nepastovumo ir šiltėjimo vietos, regioniniu ir pasauliniu mastu. Europai reikia sukurti naujus tvarius ryšius su aplinka, gerinant Europos pramonės konkurencingumą, paremtą kokybe, kuri užtikrinama aplinkai žalos nedarančiu būdu, ir ją stiprinant. Turint galvoje aplinkos mokslinių tyrimų mastą, apimtį ir didelį sudėtingumą, pakankamiems ištekliams sutelkti reikia bendradarbiavimo visos ES mastu. Jis palengvina bendrą planavimą, sujungtų ir tarpusavyje sąveikaujančių duomenų bazių naudojimą ir susietų didelio masto stebėjimų ir prognozavimo sistemų kūrimą.

Moksliniai tyrimai ES lygiu būtini siekiant įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir jos Kioto protokolą, JT biologinės įvairovės konvenciją, JT Konvenciją dėl kovos su dykumėjimu, Stokholmo Konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų, 2002 m. Pasaulio vadovų susitikimo dėl darnaus vystymosi tikslus, įskaitant ES vandens iniciatyvą, ir indėlį į Tarpvyriausybinės komisijos dėl klimato kaitos ir Žemės stebėjimo iniciatyvą ir būsimą dirvožemio apsaugos programą.. Be to reikšmingi mokslinių tyrimų poreikiai kyla iš esamos ir naujos ES lygio politikos, Šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos ir susijusių teminių strategijų įgyvendinimo, veiksmų planų dėl aplinkosaugos technologijų bei aplinkos ir sveikatos, ir direktyvų, pvz., Pagrindinės vandens direktyvos ir veiksmų, reikalingų siekiant patobulinti "Natura 2000" tinklo išsaugojimo mechanizmus.

ES reikia stiprinti savo pozicijas pasaulinėse aplinkos technologijų rinkose. Šios technologijos prisideda prie tvaraus vartojimo ir gamybos ir padeda užtikrinti darnų augimą, pasiūlydamos ekologiškai našius sprendimus aplinkos problemos spręsti įvairiu mastu ir apsaugodamos mūsų kultūrinį ir gamtinį paveldą. Aplinkosaugos reikalavimai skatina naujoves ir gali atverti verslo galimybių bei padidinti konkurencingumą, o kartu ir užtikrinti tvaresnę ateitį būsimoms kartoms. Vandentiekio ir sanitarijos bei tvarios chemijos Europos technologijų platformos patvirtina ES lygio veiklos būtinybę, o į jų mokslinių tyrimų darbotvarkę atsižvelgiama toliau nurodytoje veikloje. Kitos platformos (pvz., statybos ir miškininkystės) iš dalies sprendžia aplinkosaugos technologijų klausimus ir į jas taip pat atsižvelgiama.

Toliau išvardyta tam tikra veikla(18), kurios didelė dalis tiesiogiai susijusi su politikos reikmėmis. Tačiau gali būti teikiama ir papildoma parama, jeigu iškyla naujos politikos reikmės, pavyzdžiui, susijusios su ES politikos poveikio tvarumui įvertinimu, tolesne veikla, įsigaliojus Kioto protokolui dėl klimato kaitos, ir nauja aplinkos politika, pavyzdžiui, jūrų politikos, standartų ir taisyklių srityje.

Veikla

‐  Klimato kaita, tarša ir pavojai

–  Pavojai aplinkai ir klimatui: klimato ir Žemės bei jūros sistemų, įskaitant poliarinius regionus, funkcionavimas; pritaikymo ir sušvelninimo priemonės; oro, dirvožemio ir vandens tarša ir taršos prevencija; atmosferos sudėties ir vandens ciklo pokyčiai; atmosferos, žemės paviršiaus ir vandenyno globalinė ir regioninė tarpusavio sąveika; poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemoms, įskaitant kylančio jūros lygio poveikį vertingoms pakrantės zonoms ir pakrančių miestams ir poveikį ypač jautrioms teritorijoms, pvz., pakrančių ir kalnų regionams.

–  Aplinka ir sveikata: aplinkai pavojingų veiksnių ir žmonių sveikatos tarpusavio sąveika, taip pat šaltinių, ryšių su aplinka patalpose ir poveikio bei naujų rizikos veiksnių nustatymas; integruoti nuodingųjų medžiagų rizikos įvertinimo metodai, taip pat genų inžinerijos būdu išvestų ląstelių ir kitų bandymų su gyvūnais alternatyvos; pavojų sveikatai aplinkoje kiekybinis įvertinimas ir sąnaudų–naudos analizė bei prevencijos strategijų indikatoriai.

–  Gamtiniai pavojai: pagerinti su geologiniais pavojais (žemės drebėjimais, ugnikalniais, žemės nuošliaužos ir cunamiais) ir klimatu (audros, speigai, sausros, potvyniai, dideli gaisrai, griūtys, žemės nuošliaužos, miškų gaisrai ir kiti ekstremalūs reiškiniai) bei su tokių katastrofų sukeltais reiškiniais susijusių katastrofų prognozavimą ir integruotą pavojų-pažeidžiamumo-rizikos įvertinimą; sukurti išankstinio perspėjimo sistemas ir pagerinti prevencijos ir padarinių sušvelninimo strategijas; analizuoti, kaip gamtiniai pavojai ir katastrofos valdomi; parengti kovos su įvairių tipų rizika metodus, kurie derintų kovos su konkrečia rizika strategijas su detaliais planais, procedūromis ir protokolais.

‐  Tvarus išteklių valdymas

–  Gamtinių ir žmogaus sukurtų išteklių išsaugojimas ir tvarus valdymas: ekosistemos; vandens išteklių valdymas; atliekų tvarkymas ir prevencija; biologinės įvairovės apsauga ir valdymas, įskaitant invazinių svetimų rūšių kontrolę, dirvožemio atkūrimu ir apsauga, jūros dugno lagūnų ir pakrantės zonų apsaugą, kovos su dykumėjimu ir dirvožemio blogėjimu metodai, kraštovaizdžio išsaugojimas; miškotvarka ir mineralinių išteklių valdymas; darnus miesto aplinkos tvarkymas ir planavimas, istoriniai ištekliai, kultūrinis paveldas ir turizmas, duomenų tvarkymo ir informacijos paslaugos; įvertinimas ir numatymas, susijęs su gamtiniais procesais.

–  Jūros aplinkos evoliucija: žmogaus veiklos poveikis jūros aplinkai ir jos ištekliams; regioninių jūrų ir pakrantės zonų tarša ir eutrofikacija; gelmių ekosistemos; jūrų biologinės įvairovės tendencijų, ekosistemos procesų ir vandenyno cirkuliacijos įvertinimas; jūros dugno geologija.

‐  Aplinkosaugos technologijos

–  Aplinkosaugos technologijos gamtinės ir žmogaus sukurtos aplinkos stebėjimui, prevencijai, padarinių sušvelninimui, pritaikymui, taisymui ir atkūrimui: susijusios su vandens, klimato, oro, jūrų, miesto ir kaimo aplinkomis, dirvožemiu, energija, mineralais, atliekų apdorojimu, perdirbimu, švarios gamybos procesais ir tvariais produktais, energijos gamybos likučių ir atliekų apdorojimu ir (arba) vertingu pakartotiniu panaudojimu, cheminių medžiagų sauga, kultūrinio paveldo ir sukurtos aplinkos apsauga.

–  Kultūros paveldo, įskaitant žmonių būstus, apsauga, išsaugojimas ir tobulinimas: geresnis kultūros paveldui padarytos žalos įvertinimas, pažangių išsaugojimo strategijų kūrimas; kultūros paveldo integracijos į miestų aplinką skatinimas.

–  Technologijų įvertinimas, patvirtinimas ir išbandymas: procesų, technologijų ir produktų keliamo pavojaus aplinkai ir eksploatacijos laikotarpio įvertinimo metodai ir priemonės, įskaitant alternatyvias bandymų strategijas, visų pirma nenaudojant bandymų su gyvūnais; parama tvarios chemijos, vandentiekio ir sanitarijos platformoms(19); būsimų Europos aplinkosaugos technologijų patikrinimo ir išbandymo programos moksliniai ir techniniai aspektai, trečiųjų šalių vertinimo priemonių kūrimas ir platinimas.

‐  Žemės stebėjimo ir įvertinimo priemonės

  Žemės stebėjimas: padėti kurti ir integruoti aplinkos ir tvarumo klausimams spręsti skirtas stebėjimo sistemas pagal programą Pasaulinį žemės stebėjimo sistemų stebėjimo tinklą (GEOSS); sistemų tarpusavio sąveika ir informacijos optimizavimas siekiant suprasti, modeliuoti ir numatyti gamtos reiškinius, įvertinti, ištirti ir valdyti gamtinius išteklius.

  Prognozės metodai ir įvertinimo priemonės pagal skirtingą stebėjimo lygį: ekonomikos, aplinkos ir visuomenės ryšių modeliavimas, įskaitant rinkos instrumentus, išorės veiksnius ir slenksčius, ir žinių bazės bei metodikos, skirtos įvertinti poveikį tvarumui sprendžiant pagrindinius – žemėnaudos ir jūrų aplinkos – klausimus, kūrimas; socialinė ir ekonominė įtampa, susijusi su klimato kaita.

8.   Transportas (įskaitant aeronautiką)

Tikslas

Remiantis technologijų pažanga sukurti integruotas ekologiškesnes, pažangesnes žmonėms su negalia pritaikytas paneuropines transporto sistemas visų piliečių ir visuomenės naudai, saugančias aplinką ir gamtinius išteklius; taip pat užtikrinti ir toliau plėtoti Europos pramonės įmonių pirmaujančias pozicijas pasaulinėje rinkoje, taip pat sudaryti palankias sąlygas mažinti transatlantiniu lygmeniu esančias technologines spragas.

Loginis pagrindas

Transportas yra viena stipriausių Europos sričių – oro transporto sektorius sudaro 2,6 % ES BVP (3,1 mln. darbo vietų), o antžeminio transporto sektorius – 11 % ES BVP (dirba apie 16 mln. žmonių). Tačiau transporto sektoriui tenka 25 % visos ES CO2 emisijos, todėl būtinai reikia sistemą padaryti ekologiškesnę, kad būtų užtikrintas darnesnis jos funkcionavimas ir ji atitiktų augimo tempus, kaip numatyta Baltojoje knygoje "Europos transporto politika 2010 m. – laikas apsispręsti"(20).

ES plėtra ir ekonominis vystymasis (teritorijai išaugus 25 %, o gyventojų skaičiui – 20 %), kelia naujus našaus, rentabilaus ir darnaus žmonių ir krovinių vežimo uždavinius ir reiškia, kad reikia naujoviškos infrastruktūros. Transportas taip pat tiesiogiai susijęs su kita pagrindine prekybos, konkurencijos, aplinkos, užimtumo, sanglaudos, energetikos, saugumo ir vidaus rinkos politika. MTTP investicijos į ES transporto pramonę yra būtina išankstinė sąlyga užtikrinant konkurencinį technologijų pranašumą pasaulio rinkose(21). Veikla Europos lygiu taip pat skatins pramonės restruktūrizavimą, įskaitant tiekimo grandinės integravimą ir, ypač, MVĮ.

Europos technologijų platformų(22) sudarytose mokslinių tyrimų darbotvarkėse remiamas poreikis nustatyti naują "transporto sistemų" perspektyvą, kurioje būtų atsižvelgiama į transporto priemonių ar laivų, transporto tinklų ar infrastruktūros ir transporto paslaugų, kurios gali būti išplėtotos tik Europos lygiu, tarpusavio sąveiką. Visose minėtose srityse MTTP išlaidos reikšmingai auga, o bendradarbiavimo veikla ES lygiu yra nepaprastai svarbi sutelkiant pakankamą kiekį įvairių MTTP tiekėjų, galinčių rentabiliai spręsti didelius ir daugiadisciplininius uždavinius, taip pat spręsti politinius, techninius ir socialinius ekonominius uždavinius, susijusius su ateities švaria ir saugia transporto priemone, tarpusavio sąveika ir intermodalumu, ypač atkreipiant dėmesį į geležinkelio transportą, prieinamumą, saugą, pajėgumus, saugumą ir poveikį aplinkai išsiplėtusioje Sąjungoje. Tvirtas technologinis pamatas konkurencingai ES kuro elementų ir vandenilio pramonei, naudojamai transporto srityje – "švariai ir saugiai" ateities transporto priemonei – yra itin svarbus. Tada, kai moksliniais tyrimais sprendžiamos aplinkos apsaugos problemos, reikėtų dėmesio skirti ateities švarių ir saugių transporto priemonių kūrimui ir intensyvaus eismo išvengimo, ribojimo ir optimizavimo klausimams. Taip pat, įgyvendinant Europos politiką, nepaprastai svarbu kurti sistemą "Galileo" ir jos taikymus palaikančias technologijas.

Bus sprendžiami ne tik glaudžiai su pramone susietų toliau nurodytų temų ir veiklos klausimai, bet integruotai, apimant ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius transporto politikos aspektus bus atsižvelgiama į politikos formuotojų poreikius. Be to, bus teikiama parama reaguojant į esamus ir į naujus politikos poreikius, pavyzdžiui, susijusius su jūrų politikos raida.

Veikla

‐  Aeronautika ir oro transportas

–  Pastangos padaryti oro transportą ekologiškesnį: emisijos ir triukšmo mažinimo technologijų kūrimas, įtraukiant darbą su varikliais ir alternatyviais degalais, struktūros, lengvesnės medžiagos ir nauji orlaivių projektai, įskaitant sraigtasparnius (sukasparnes ir pasviruosius sraigtus), oro uostų operacijos ir eismo valdymas, geresnė priežiūra, taisymas ir kapitalinis remontas.

–  Našesnis laiko panaudojimas: darbo grafikų tobulinimas, sutelkiant dėmesį į naujoviškas oro eismo valdymo sistemas, veiksmingai diegiant Bendros oro erdvės politiką, integruojančią oro, antžeminius ir erdvės elementus, įskaitant eismo srautus ir didesnį orlaivių autonomiškumą.

–  Klientų pasitenkinimo ir saugumo užtikrinimas: keleivių komforto gerinimas, naujoviškos paslaugos skrydžio metu ir veiksmingesnis keleivių aptarnavimas; visų oro transporto saugo aspektų gerinimas; platesnis orlaivių pasirinkimas nuo plataus korpuso iki mažesnių dydžių transporto priemonių, skraidinančių tarpmiestiniais ir regioniniais maršrutais (pvz., transporto priemonės su pasviruoju sraigtu), taip pat užtikrinimas, kad tobulesnės konstrukcijos, siekiant pritaikyti orlaivius žmonėms su negalia, būtų kuriamos konsultuojantis su žmonių su negalia organizacijų atstovais.

–  Rentabilumo gerinimas: išlaidų, susijusių su produkto kūrimu ir gaminimu, bei eksploatacijos išlaidų mažinimas, pagrindinį dėmesį skiriant naujoviškiems ir priežiūros, taisymo ir kapitalinio remonto nereikalaujantiems orlaiviams, didesniam automatizavimui ir imitavimui.

–  Orlaivių ir keleivių apsauga: keleivių, įgulos, orlaivių ir oro transporto sistemų apsaugos priemonių gerinimas, t.y., tobulesni duomenų ir identifikavimo metodai, orlaivio apsauga nuo užpuolimo, automatinės atkūrimo sistemos ir pagerinta orlaivio saugumo konstrukcija.

–  Ateities oro transporto kūrimas: ilgalaikių aviacijos uždavinių sprendimas taikant radikalesnius, ekologiškai našius, žmonėms su negalia pritaikytus ir naujoviškus technologijų derinius, kurie leistų oro transporto srityje padaryti reikšmingą pažangą.

–  Bendrosios aviacijos mokslinių tyrimų, kaip šaltinio, visam aeronautikos sektoriui tiekiančio idėjas ir žmogiškuosius išteklius, skatinimas.

–  · Tvarus antžeminis transportas (geležinkelių, kelių ir vandens kelių transportas)

–  Pastangos padaryti antžeminį transportą ekologiškesnį: aplinkos ir triukšmo taršos mažinimas; švarių ir našių variklių kūrimas, įskaitant hibridines technologijas ir alternatyvių degalų naudojimą transporto taikymuose, ypač vandenilio ir kuro elementų atsižvelgiant į rentabilumo ir energijos efektyvumo veiksnius; transporto priemonių ir laivų eksploatacijos pabaigos strategijos.

–  Marco Polo programos tikslų rėmimas: specialūs tyrimai apie ekologiškų transporto priemonių naudojimo technines galimybes ir naudą sveikatai bei aplinkai ir vengimą naudotis nediferencijuotu transportu.

–  Transporto rūšių keitimo skatinimas ir transporto koridorių perkrovų mažinimas: naujoviškų, įvairiarūšių ir sąveikaujančių regioninių ir nacionalinių transporto ir logistikos tinklų, infrastruktūros ir sistemų Europoje kūrimas ir jų veiksmingo panaudojimo užtikrinimo metodų kūrimas kartu su strategijomis dėl transporto jungčių miestų ir kaimo rajonuose su transporto koridoriais ir aukštesnės pakopos transporto tinklais; sąnaudų perėmimas; keitimasis informacija tarp transporto priemonių, laivų ir transporto infrastruktūros; infrastruktūros atviroje jūroje kūrimą; infrastruktūros pajėgumų optimizavimas, įskaitant veiklą, kuria siekiama vietos, regioninių, nacionalinių ir europinių transporto tinklų tarpusavio sąveikos ir veikimo optimizavimo, Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos patirties didinimo ir plėtojimo.

–  Tvaraus ir prieinamo mobilumo miestuose užtikrinimas: naujoviškos organizacinės schemos, įskaitant švarias ir saugias transporto priemones, ir mažiau teršiančias transporto priemonės taip pat ir naudojančias vandenilį bei kuro elementus, geriau pritaikytas riboto mobilumo asmenims, patobulinti ir naujoviški transporto priemonių sprendimai bei infrastruktūra, suteikiant galimybę ja naudotis neįgaliems asmenims, naujos viešojo ir (arba) kolektyvinio transporto rūšys, akcentuojančios visos mobilumo grandinės našumą viešasis ( kolektyvinis) transportas, dalijimasis automobiliais arba jų telkimas, ėjimas pėsčiomis arba važiavimas dviračiais) ir privataus transporto racionalizacija, ryšių infrastruktūra, integruotas miestų planavimas, gatvės darbai ir transportas, apimantis transporto rūšių keitimą krovinių gabenimo srityje, nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų. prieinamos schemos, suderinančios techninės įrangos ir infrastruktūros priemones su mobilumo valdymo priemonėmis; valdymo priemonės; moderni programinė įranga, skirta integruotam oro kokybės, triukšmo ir eismo modeliavimui; mobilumo tarp miestų ir jų priemiesčių didinimas; mobilumo valdymo ir elgsenos modelių pasikeitimų priemonės.

–  Saugos ir saugumo gerinimas: kaip sudėtinė transporto sistemos dalis, vairuotojų, keleivių, ekipažų, dviratininkų ir keleivių bei prekių (įskaitant suskystintas gamtines dujas) saugos ir saugumo transporto operacijų metu, projektuojant transporto priemones, laivus ir infrastruktūrą bei visą transporto sistemą, gerinimas.

–  Konkurencingumo stiprinimas: projektavimo procesų tobulinimas; pažangių varomųjų sistemų ir transporto priemonių technologijų kūrimas; naujoviškos ir rentabilios gamybos sistemos ir infrastruktūros kūrimas ir priežiūra; integruotos struktūros.

  · Parama Europos visuotinės palydovinės navigacijos sistemai (Galileo) ir EGNOS: tikslios navigacijos ir laiko skaičiavimo paslaugos keliems sektoriams; našus palydovinės navigacijos taikymas ir parama apibrėžiant antrosios kartos technologijas, kurios gali būti naudojamos antžeminio ir jūrų transporto sistemos racionalizuoti, jų našumui didinti ir saugai ir saugumui stiprinti. našus palydovinės navigacijos taikymas ir parama apibrėžiant antrosios kartos technologijas; patobulinti sąveikumą tarp Galileo ir kitų naudojamų transportavimo sistemų.

9.   Socialiniai ir ekonomikos bei humanitariniai mokslai

Tikslas

Siekti, kad būtų iš esmės ir bendrai suprasti Europai iškilę sudėtingi ir tarpusavyje susiję socialiniai ir ekonomikos uždaviniai – demografiniai pokyčiai ir iššūkiai aplinkosaugai bei visos pasekmės ir galimybės, kuriuos jie teikia augimui, užimtumui ir konkurencingumui, socialinei sanglauda, tarpkultūrinis supratimas ir integracija bei tvarumui, gyvenimo kokybei ir visuotiniam tarpusavio priklausomumui, ypač siekiant šiose srityse sudaryti tobulesnę žinių bazę, reikalingą formuoti politikai, turinčiai konkretų tikslą sukurti būtinas sąlygas šiuolaikinei darniai visišku užimtumu besiremiančiai visuomenei.

Loginis pagrindas

Europa turi stiprią ir aukštos kokybės socialinių ir ekonomikos, socialinių ir kultūros bei humanitarinių mokslų srities mokslinių tyrimų bazę. ES egzistuojanti metodų įvairovė ekonominėje, socialinėje, politinėje ir kultūrinėje srityse suteikia gerą pagrindą šių sričių moksliniams tyrimams ES lygiu. Bendri moksliniai tyrimai, nagrinėjantys Europos socialines ir ekonomikos minėtų sričių problemas sukuria daug Europai reikšmingos pridėtinės vertės. Pirma, nagrinėjamų klausimų ir uždavinių prioritetas ES lygiu yra aukštas ir jie yra įtraukti į ES politiką. Antra, lyginamieji moksliniai tyrimai keliose ar visose ES šalyse yra ypač veiksminga priemonė, taip pat suteikia svarbių mokymosi galimybių visose šalyse ir regionuose. Trečia, ES lygio moksliniai tyrimai turi ypatingų pranašumų, kadangi gali plėsti duomenų rinkimą visos Europos mastu ir nagrinėti problemą keliais požiūriais, kad perprastų jos sudėtingumus. Pagaliau, sukūrus tikrai europinę socialinių-ekonominių žinių apie šiuos pagrindinius uždavinius bazę, bus iš esmės prisidėta prie bendro jų supratimo skatinimo visoje ES ir, svarbiausia, tarp Europos piliečių.

Remtina veikla išvardyta toliau, tikimasi, kad ji reikšmingai padės gerinti politikos formulavimą, įgyvendinimą, poveikį ir įvertinimą daugelyje sričių – ekonomikos, mokslo ir technologijų, socialinėje, švietimo ir mokymo, kultūros, lyčių lygybės, įmonių, tarptautinės prekybos, vartotojų, išorės ryšių, teisingumo ir vidaus reikalų bei oficialios statistikos politikoje. Be to, bus sudarytos galimybės spręsti iškylančius demografinius ir socialinius-ekonominius uždavinius, taip pat imtis mokslinių tyrimų dėl naujų ar nenumatytų politikos poreikių.

Veikla

‐  Augimas, užimtumas ir konkurencingumas žinių visuomenėje: mokslinių tyrimų klausimais, turinčiais įtakos augimui, užimtumui ir konkurencingumui, plėtojimas ir integravimas, pradedant naujovių diegimu, švietimu, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, ir mokslo bei nacionalinės institucinės aplinkos vaidmeniu; pagrindinis žinių ir nematerialių gėrybių vaidmuo kuriant ekonominę, socialinę ir kultūrinę bei ekologinę gerovę pasauliniu lygiu; su būtinais socialinės ir globos bei rūpybos sistemų pokyčiais susijusia amžiaus ir senėjimo politika.

‐  Ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių tikslų suderinimas Europos perspektyvoje: tarpšakiniu požiūriu nagrinėjant du pagrindinius ir glaudžiai tarp savęs susijusius tolesnės Europos socialinio-ekonominio modelio evoliucijos ir ekonominės ir socialinės bei regioninės sanglaudos išsiplėtusioje ES klausimus, atsižvelgiant į aplinkos apsaugą, bei socialinį ir ekonominį Europos teisinės bazės poveikį darną, įskaitant darnų miestų planavimą, energetikos klausimus ir miestų bei sostinių vaidmenį.

‐  Pagrindinės visuomenės tendencijos ir jų pasekmės: pvz., demografiniai pokyčiai, įskaitant senėjimą ir migraciją; gyvenimo stilius, darbas, šeimos ir profesinio gyvenimo suderinimas, lyčių lygybės klausimai, sveikata ir gyvenimo kokybė, auganti nelygybė; miestų zonos kaip kompleksinės ekosistemos; miestų konkurencingumas; viešojo ir privačiojo sektorių vaidmuo planuojant miestų ir urbanistines teritorijas; nusikalstamumas; žmonių su negalia gyvenimo kokybė ir padėtis, ypač žmonių su negalia, turinčių keletą poreikių ir taip pat žmonės su negalia, gyvenantys Europos rūpybos institucijose ir nepriklausomo gyvenimo visoje Europoje statusas; verslo ir gyventojų įvairovės visuomenėje vaidmuo, etniškumas, religinis pliuralizmas, kultūrinės sąveikos, įskaitant kultūrinį bendravimą lengvinantį vertimą, ir klausimai, susiję su pagrindinių teisių apsauga ir kova prieš rasizmą ir nepakantumą ir kova su visomis diskriminacijos formomis; teigiamas kultūrinio paveldo poveikis gyvenimo kokybei miesteliuose ir miestuose; miestų valdymas; miestų valdymas; novatoriškų priemonių, metodų ir mokymo kūrimas efektyvesniam bendradarbiavimui tarp skirtingų valdžios šakų ir tarp viešųjų bei privačiųjų subjektų tobulinant miestų ir urbanizuotų vietovių planavimq; nelygybė nepaisant ekonominės plėtros.

‐  Europa pasaulyje: suprasti kintančias pasaulio regionų tarpusavio sąveikas, tarpkultūrinius santykius bei priklausomybes, įskaitant besivystančių regionų tarpkultūrinius santykius ir tarpusavio ryšius, ir tos kaitos padarinius atitinkamiems regionams, ypač Europai, ypač per istorijos ir kalbos tyrimus; ir kovoti su naujais pavojais ir rizika nepažeidžiant žmogaus teisių, laisvių ir nepabloginant gerovės.

‐  Pilietybė Europos Sąjungoje: būsimo ES vystymosi sąlygomis – uždavinių, kaip pasiekti, kad Europos tautos įgautų betarpiškos demokratinės autorystės ir aktyvaus bei lygaus dalyvavimo jausmą, sprendimas; nuolatinis pilietinės visuomenės kūrimas išsiplėtusioje Europoje; veiksmingas ir demokratinis valdymas, įskaitant ekonominį valdymą.

‐  Europos daugiakultūris paveldas ir savitumas: bendro Europos kultūrų supratimo instituciniu, istoriniu, kalbiniu, vertybiniu ir praktiniu požiūriu formavimas; jų suartėjimo ir skirtingumo bei tai lemiančių istorinių faktorių studijavimas; būdų, kaip Europos kultūrinė įvairovė ir pliuralizmas gali prisidėti prie ateities plėtros ir tolesnės ES integracijos, tyrinėjimas.

‐  Socialiniai ir ekonomikos bei moksliniai rodikliai: jų taikymas politikoje, ją įgyvendinant ir stebint, esamų rodiklių tobulinimas ir naujų kūrimas minėtu tikslu ir siekiant įvertinti mokslinių tyrimų programas, įskaitant oficialia statistika paremtus rodiklius.

  Prognozavimo veikla pagrindiniais mokslo, technologijų ir susijusiais socialiniais-ekonominiais klausimais – dėl ateities demografinių tendencijų, žinių globalizacijos, žinių skleidimo ir mokslinių tyrimų sistemų raidos, taip pat būsimos pagrindinių mokslinių tyrimų sričių ir mokslo disciplinų raidos kartu ir atskirai.

‐  ES plėtra: ES plėtros problemas, įskaitant ekonomikos pertvarką, pramonės delokalizaciją, demografinius pokyčius, migraciją, (vėl) kylančias ligas ir jų plitimą, demokratijos skatinimą, savivaldos plėtrą, kultūros paveldą nagrinėjantys tyrimai.

‐  Taika ES ir pasaulio kontekste: taika kaip fundamentali vertybė, jos teigiamos pasekmės ES ir kituose pasaulio regionuose, taikos nebuvimo (karo, nesaugumo) keliamos problemos ir ryšiai tarp regionų kaip taikos užtikrinimo pasekmė.

‐  Tyrimai humanitarinių mokslų srityje: kalbos – kalbos struktūra ir kalbos mokymas, literatūra, istorija, meno istorija, geografija ir žemės mokslas, regionų istorija, filosofija bei su regimaisiais menais ir amatais, architektūra ir miestais susijęs kultūros paveldas.

‐  Miestų tyrimai: kad būtų geriau suprasta teminė (aplinkos, transporto, socialinė, ekonominė, demografinių pokyčių ir kt.) ir teritorinė (miestų, regioninė) sąveika miestuose ir būtų parengti (i) novatoriški planavimo mechanizmai laiku reaguoti į kylančias problemas ir (ii) novatoriški valdymo procesai, stiprinantys piliečių dalyvavimą ir bendradarbiavimą tarp viešųjų ir privačiųjų subjektų; geriau suprasti Europos miestų vaidmenį globaliame kontekste (miestų bendruomenių konkurencingumą); padėti vietos valdžios institucijoms plėtoti socialinę sanglaudą ir kovoti prieš atskirtį miestuose, kur nepaisant ekonomikos augimo didėja nelygybė.

10.  Saugumas

Tikslas

Išplėtoti technologijas ir žinias sukuriant pajėgumus, būtinus piliečiams apsaugoti nuo terorizmo, stichinių nelaimių ir nusikalstamumo pavojų, nepažeidžiant pagrindinių žmogaus teisių ir privatumo; skatinti konfliktų prevenciją ir taikų konfliktų sprendimą; užtikrinti optimalų ir suderintą turimų technologijų naudojimą Europos saugumui ir skatinti tiekėjų ir naudotojų bendradarbiavimą randant saugumo sprendimus, užtikrinant skaidrumą ir atskaitomybę, inter alia, konsultacijų su Europos Parlamentu būdu.

Loginis pagrindas

Saugumas Europoje yra išankstinė klestėjimo ir laisvės sąlyga. ES saugumo strategijoje "Saugi Europa geresniame pasaulyje", kurią priėmė Europos Vadovų Taryba, sprendžiamas išsamios saugumo strategijos, apimančios civilines ir su gynyba susijusias saugumo priemones, poreikis.

Su saugumu susiję moksliniai tyrimai yra svarbi sudėtinė dalis remiant bendrą užsienio ir saugumo politiką, taip pat įgyvendinant aukšto lygio saugumą visą ES apimančioje teisingumo, laisvės ir saugumo zonoje(23), kaip numatyta Hagos programoje. Jie taip pat padės sukurti technologijas ir pajėgumus remiant kitą ES politiką transporto, civilinės saugos, energetikos, aplinkos ir sveikatos srityse. .

Dabartinei su saugumu susijusių mokslinių tyrimų veiklai Europoje neigiamos įtakos turi išskaidytos pastangos, nepakankami ištekliai, mastas ir apimtis bei ryšių ir tarpusavio sąveikos stoka. Europa turi labiau suderinti savo pastangas, parengdama našesnes institucines priemones ir paskatindama įvairias nacionalines ir tarptautines suinteresuotas šalis bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiklą, kad išvengtų dvigubo darbo, ir, kai tik įmanoma, veikti suderintai. Su saugumu susiję moksliniai tyrimai Bendrijos lygiu bus sutelkti į aiškios pridėtinės vertės nacionaliniu lygiu veiklą. Dėl to su saugumu susiję moksliniai tyrimai Bendrijos lygiu sustiprins Europos saugumo pramonės konkurencingumą. Saugumo tyrimai turi pabrėžti Europos Sąjungos sugebėjimus sekimo, informacijos ir žinių apie grėsmes ir incidentus platinimo, taip pat geriau įvairioms operacijoms išnaudojančių bendrąsias Tarptautinio baudžiamojo tribunolo (ICT) sistemas geresnio padėties vertinimo ir kontrolės sistemų srityse. Tyrimai turi būti organizuojami taip, kad prisidėtų prie bendros Europos gynybos rinkos.

Rengiant dalyvavimo taisykles buvo atsižvelgta į 2004 m. kovo mėn. saugumo srities aukšto lygio tyrimų grupės rekomendacijas ir Europos saugumo tyrimų konsultacinės tarybos išvadas. Turi būti laikomasi specialių slaptumo reikalavimų, tačiau nebuvo bereikalingai ribojamas tyrimų rezultatų skaidrumas. Be to, buvo apibrėžtos sritys, leidžiančios esamą tyrimų rezultatų skaidrumą.

Atsižvelgiant į struktūrinį rinkos pobūdį saugumo tyrimų srityje turi būti išdėstyti specialūs reikalavimai finansiniam dalyvavimui pagal septintąją Pagrindų programą. Čia kryptis turi numatyti Komisijos parengiamieji veiksmai saugumo tyrimų srityje.

Toliau išvardyta veikla papildys ir integruos į technologijas ir sistemas orientuotus su saugumu susijusius mokslinius tyrimus, atliekamus pagal kitas temas. Ji bus orientuota į pagrindinę užduotį, jos metu bus kuriamos technologijos ir pajėgumai, reikalingi specialioms saugumo užduotims. Pagal apibrėžimą ši veikla yra lanksti, kad ją galima būtų pritaikyti dar nežinomiems būsimiems pavojams saugumui ir susijusioms politikos reikmėms, galinčioms iškilti ateityje, skatinanti kelių technologijų derinimą ir esamų piliečių saugumo sektoriaus technologijų perėmimą, su saugumu susiję Europos moksliniai tyrimai taip pat paskatins kurti daugelio paskirčių technologijas, siekiant kuo labiau padidinti jų taikymo apimtį.

Saugumo tyrimų srityje MVĮ apibrėžtis siekiant skatinti smulkų verslą nevisai tiksli. Kuriant dalyvavimo taisykles šioje srityje, lyginant su kitomis tyrimų sritimis, taikant turimų darbuotojų ir apyvartos skaičius buvo atsižvelgta į kompanijų struktūrų įvairovę.

Veikla

‐  Apsauga nuo terorizmo ir nusikaltimų: sprendimų, susijusių su grėsmėmis (pvz., CBRN), informuotumu, aptikimu, prevencija, nustatymu, apsauga, neutralizavimu ir teroristinių užpuolimų bei nusikalstamumo padarinių izoliavimu, teikimas, įskaitant strateginių atsargų kaupimą ir operatyvios padarinių likvidavimui skirtų strateginių medicininių priemonių gamybos pajėgumų kūrimą.

‐  Infrastruktūros ir komunalinės įrangos saugumas: esamos ir būsimos viešos ir privačios esminės tinklinės infrastruktūros (pvz., transporto, energetikos, IRT sektoriuose), sistemų ir paslaugų (įskaitant finansines ir administracines paslaugas) analizė ir apsaugojimas.

‐  Sienų apsauga: susitelkimas į technologijas ir pajėgumus, siekiant pagerinti visų sistemų, įrangos, priemonių ir procesų bei operatyvaus identifikavimo metodų, būtinų gerinant Europos sausumos sienų ir pasienio zonų pakrantėse apsaugą, veiksmingumą ir našumą, įskaitant sienų kontrolės ir stebėjimo klausimus.

‐  Saugumo ir saugos atkūrimas krizės atveju: susitelkimas į technologijas, pateikiančias apžvalgą ir padedančias atlikti įvairias krizinių situacijų valdymo operacijas (civilinės saugos, humanitarinės pagalbos ir gelbėjimo stichinių nelaimių atvejais užduotis, paramos BUSP), ir į tarporganizacinio koordinavimo bei ryšių, paskirstytų struktūrų ir žmogiškojo veiksnio klausimus.

Keturių minėtų sričių veikla bus remiama veikla, atliekama pagal toliau išvardytas platesnes temas:

‐  Saugumo sistemų integracija, ryšys ir tarpusavio sąveika: žvalgyba, informacijos rinkimas ir vidaus saugumas, susitelkimas į technologijas, siekiant pagerinti sistemų, įrangos, paslaugų ir procesų, tarp jų ir teisėsaugos informacinių struktūrų, tarpusavio sąveiką, taip pat į patikimumą, organizacinius klausimus, informacijos slaptumo ir vientisumo apsaugą ir visų operacijų ir apdorojimo atsekamumą. Siekiant ES visiškai išnaudoti visų anksčiau minėtų sričių pasiekimus, didesnė integracija ir tarpusavio sąveika yra prioritetai.

‐  Saugumas ir visuomenė: į užduotį orientuoti moksliniai tyrimai, kurie bus sutelkti į kultūrinės, socialinės, politinės ir ekonominės terorizmo ir nusikalstamumo plotmės ir pasekmių, žmogiškųjų vertybių vaidmens, politikos formavimo, žiniasklaidos poveikio ir vaidmens, konfliktų sprendimo analizes, scenarijų rengimą ir veiklą, susijusią su: nusikalstamumu, terorizmo psichologija ir jo socialine aplinka, tai, kaip piliečiai suvokia saugumą, etiką, privatumo apsaugą ir socialines prognozes. Mokslinių tyrimų metu taip pat bus nagrinėjamos technologijos, kurios geriau apsaugo privatumą ir laisves, bei silpnosios vietos ir naujos grėsmės, taip pat galimų padarinių valdymas ir poveikio įvertinimas.

‐  Su saugumu susijusių mokslinių tyrimų koordinavimas ir struktūrizavimas: Europos ir tarptautinių su saugumu susijusių mokslinių tyrimų pastangų koordinavimas ir civilinės, saugumo ir gynybos sričių mokslinių tyrimų derinimas, teisinių sąlygų gerinimas ir skatinimas optimaliai panaudoti esamą infrastruktūrą.

11.   Kosminė erdvė

Tikslas

Remti Europos kosmoso programą sutelkiant dėmesį į tokius taikymus, kaip Pasaulinę aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemą (GMES) užtikrinant naudą piliečiams ir Europos kosmoso pramonės konkurencingumui. Tai prisidės prie Europos kosmoso politikos vystymo, papildys valstybių narių ir kitų svarbių suinteresuotųjų šalių, tarp jų ir Europos kosmoso agentūros, pastangas.

Loginis pagrindas

Į šią sritį ES gali įnešti indėlį padėdama geriau apibrėžti bendrus tikslus, paremtus naudotojų reikalavimais ir politikos tikslais, koordinuodama veiklą, kad būtų išvengta dvigubo darbo ir pasiekta kuo didesnė sąveika, bei padėdama nustatyti standartus; Valstybės institucijos ir sprendimus priimantys asmenys – tai galimi svarbūs naudotojai, o Europos pramonė taip pat gaus naudos iš gerai apibrėžtos Europos kosmoso politikos, įgyvendinamos pagal Europos kosmoso programą, iš dalies remiamą pasiūlytais moksliniai tyrimais ir technologijų plėtros veikla. Veikla Europos lygiu taip pat reikalinga remiant ES politikos tikslus, pavyzdžiui, žemės ūkio, miškų ūkio, žuvininkystės, aplinkos, sveikatos apsaugos, telekomunikacijų, saugumo, transporto srityse, taip pat užtikrinant, kad Europa būtų gerbiamas regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo partneris.

Per pastaruosius 40 metų Europa įgijo puikią technologijų kompetenciją. Siekiant išsaugoti pramonės (įskaitant gamintojus, paslaugų teikėjus ir ūkinės veiklos vykdytojus) konkurencingumą, reikia naujų mokslinių tyrimų ir technologijų. Kosminiai taikymai teikia piliečiams svarbią naudą dėl žemiško technologijų pritaikymo galimybių ("spin-off" efekto) ir yra būtini aukštas technologijas naudojančioje visuomenėje.

Toliau išvardyta veikla siekiama: panaudoti kosmoso išteklius (koordinuojant su in situ ištekliais, įskaitant oro transporto išteklius) realizuojant taikymus, ypač GMES ir jos indėlį į teisėsaugą ES politikoje, taip pat tirti kosmosą ir orbitinių paslaugų infrastruktūrą, atveriant tarptautinio bendradarbiavimo ir esminių technologinių atradimų galimybes, taip pat ekonomiškas misijas; taip pat tirti kosmosą, atveriant tarptautinio bendradarbiavimo ir esminių technologinių atradimų galimybes, išnaudoti ir tirti kosmosą, pasitelkus tam sąlygas sudarančią veiklą, užtikrinančią strateginį Europos Sąjungos vaidmenį. Šią veiklą papildys kiti veiksmai, įtraukti į Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą ir į Švietimo ir mokymo programą. Taip pat bus iki maksimumo padidinta toliau išvardytos veiklos nauda viešajai tvarkai, įskaitant papildomą paramą galintiems iškilti naujiems politikos poreikiams, pavyzdžiui: kosminiams sprendimams, skirtiems padėti besivystančioms šalims, ir kosmoso stebėjimo priemonių ir metodų panaudojimui remiant Bendrijos politikos raidą.

Toliau išdėstyta Bendrijos veikla turi būti vykdoma naudojant Europoje turimas galimybes, galbūt naudojant užsakomąsias paslaugas. Kuriant naujas institucijas ir valdymo struktūras reikia vengti išteklių išsklaidymo.

Veikla

‐  Kosminiai taikymai Europos visuomenei

–  GMES: palydovinių ir in situ stebėjimo sistemų ir būdų, susijusių su aplinkos ir saugumo valdymu, kūrimas ir jų susiejimas su antžeminėmis, laivuose ir orlaiviuose įrengtomis dalimis; parama integruojant, suderinant, teikiant GMES duomenis (tiek palydovinius, tiek in situ, įskaitant antžeminius, laivų ir orlaivių) ir paslaugas.

–  Naujoviškos palydovinio ryšio paslaugos, sklandžiai integruotos į pasaulinius elektroninio ryšio tinklus, skirtos piliečiams ir įmonėms taikomuosiuose sektoriuose, apimančiuose civilinę saugą, elektroninę vyriausybę, nuotolinę mediciną, nuotolinį švietimą ir bendruosius naudotojus.

–  Technologijų, sumažinančių kosminių paslaugų pažeidžiamumą ir padedančių stebėti kosmosą, kūrimas.

–  Kosmoso sistemų, skirtų rizikos prevencijai ir rizikai ir įvairaus pobūdžio nepaprastajai padėčiai valdyti, kūrimas, konvergencijos su ne kosmoso sistemomis stiprinimas.

‐  Kosmoso tyrimai

–  Mokslinės pridėtinės vertės maksimizavimas suderintomis Europos kosmoso agentūros ir valstybių narių kosmoso agentūrų iniciatyvomis kosminių tyrimų srityje; prieigos prie mokslinių duomenų palengvinimas.

–  Kosminių teleskopų ir detektorių kūrimo, taip pat erdvės tyrimų duomenų analizės pastangų koordinavimas.

‐  MTTP įsitvirtinimui kosmose

–  Kosminio transporto technologijos: moksliniai tyrimai siekiant padidinti Europos kosminio transporto sektoriaus konkurencingumą.

–  Kosmoso mokslai, įskaitant biomediciną ir gyvosios gamtos mokslus kosmose.

II IDĖJOS

Tikslas

Ši programa padidins Europos mokslinių tyrimų dinamiškumą, kūrybiškumą ir kompetenciją tyrinėjant dar nežinomas sritis. Tai bus daroma skatinant mokslinių tyrimų projektus, atliekamus Europoje konkuruojančių individualių grupių visose mokslo ir technologijų srityse. Projektai bus finansuojami remiantis tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus mokslo darbuotojų pateiktais pasiūlymais dėl jų pasirinktų temų ir vertinant pagal vienintelį kompetencijos kriterijų, nustatomą kitų mokslo darbuotojų. Abiem atvejais tyrimų rezultatai bus skelbiami ir skleidžiami.

Loginis pagrindas

Mokslo darbuotojų atliekami nežinomų sričių mokslo tyrimai yra svarbus gerovės ir socialinės pažangos variklis, kadangi jie atveria naujas galimybes mokslo ir technologijų pažangai bei padeda kurti naujas žinias būsimiems taikymams ir rinkoms.

Nepaisant daugelio pasiekimų ir aukštų veiklos rezultatų daugelyje sričių, Europa nevisiškai išnaudoja savo tyrinėjimų potencialą ir išteklius – jai skubiai reikia didesnių pajėgumų žinioms kurti, ir tas žinias versti ekonomine verte ir augimu.

Visai Europai skirta konkurencinė atskirų grupių atliekamų nežinomų sričių mokslinių tyrimų finansavimo struktūra yra esminė Europos mokslinių tyrimų erdvės sudėtinė dalis, papildanti kitas ES ir valstybių iniciatyvas. Jis padės sustiprinti Europos dinamiškumą ir padaryti ją patrauklesnę geriausiems Europos ir trečiųjų šalių mokslo darbuotojams bei pramonės sektoriaus investuotojams.

Veikla

Ši veikla bus vykdoma daugiausiai žadančiose ir produktyviausiose mokslinių tyrimų srityse ir išnaudos geriausias mokslo ir technologijų pažangos galimybes atskirose disciplinose ir jų grupėse, įskaitant inžinerijos ir socialinius bei humanitarinius mokslus. Ji bus atliekama nepriklausomai nuo kitų Pagrindų programos dalių teminės orientacijos, atkreipiant dėmesį į pradinėje stadijoje esančius mokslo darbuotojus ir naujas grupes, nepamirštant ir jau ilgą laiką veikiančių grupių.

ES nežinomų sričių mokslinių tyrimų veiklą įgyvendins Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT), iš pradžių sukurta kaip Vykdomoji agentūra, kuri taps nepriklausomu vienetu įsteigtu pagal Sutarties 251 straipsnyje numatytą procedūrą. Ji susidarys iš mokslo tarybos ir valdybos tarybos. Mokslo tarybą rems laikinasis mokslinis personalas, kurį parinks mokslo tarybos nariai. EMTT administruos arba šiam tikslui įdarbintas personalas, arba ES institucijų personalas. Jis užsiims tik administracinėmis reikmėmis, siekiant užtikrinti efektyviam administravimui būtiną stabilumą ir tęstinumą.

Mokslo tarybą sudarys aukščiausiojo lygio Europos mokslo bendruomenės atstovai, veikiantys savarankiškai ir nepriklausomai nuo politinių ar kitų interesų. Jos nariai bus parinkti mokslo tarybos iš mokslininkų bendruomenės tarpo, užtikrinant mokslinių tyrimų sričių įvairovę ir vadovaujantis pagrindiniais kriterijais, nustatytais Europos įstatymų leidėjo, vadovaujantis Sutarties 251 straipsnyje numatyta procedūra. Mokslo tarybos narių kadencija truks ketverius metus ir galės būti pratęsta vieną kartą ne daugiau kaip trejiems metams pagal rotacinę sistemą, kuri užtikrins mokslo Tarybos darbo tęstinumą.Mokslo taryba, inter alia, bus visiškai atsakinga už tai, kaip priimami sprendimai dėl finansuotinų mokslinių tyrimų rūšies, ir, mokslo požiūriu, bus veiklos kokybės, bei elgesio kodekso patvirtinimo ir interesų konfliktų vengimo garantas. Jos užduotys, visų pirma, bus sukurti metinę darbo programą, nustatyti to paties lygio mokslo darbuotojų atliekamą vertinimo procesą, taip pat mokslo požiūriu stebėti programos įgyvendinimą ir kontroliuoti jos kokybę.

Skirtinė įgyvendinimo struktūra bus atsakinga už visus įgyvendinimo ir programos vykdymo klausimus, kaip numatyta metinėje darbo programoje. Visų pirma, ji įgyvendins to paties lygio mokslo darbuotojų atliekamo vertinimo ir atrankos procesą, vadovaudamasi mokslo tarybos nustatytais principais, ir užtikrins finansinį ir mokslinį subsidijų valdymą. Europos mokslinių tyrimų tarybos (Mokslo tarybos ir įgyvendinimo struktūros) administracinės ir personalo išlaidos gali sudaryti ne daugiau kaip 3 proc. Europos mokslinių tyrimų tarybai skiriamo metinio biudžeto.

Mokslo taryba ir valdybos taryba kasmet Europos Parlamentui ir Europos Tarybai atsiskaitys už veiklą ir valdymą, siekiant įvertinti pasiekimus ir, remiantis sukaupta patirtimi, pakoreguoti ir patobulinti procedūras.

Pradinio laikotarpio metu Komisija užtikrins, kad EMTT bus organizuota laikantis mokslinės kompetencijos, autonomijos, efektyvumo ir skaidrumo principų, bus tiksliai laikomasi Mokslo tarybos parengtos strategijos ir organizavimo metodikos. Tuo pat metu Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties 251 straipsnyje numatyta procedūra, imsis visų reikalingų veiksmų, kad įsteigtų Europos mokslinių tyrimų tarybą kaip nuolatinę, teisiškai nepriklausomą struktūrą. EMTT organizavimas ir valdymas bus nuolat peržiūrimas ir vertinamas, siekiant įvertinti pasiekimus ir remiantis patirtimi patikslinti, bei patobulinti procedūras. Iki 2008 m. visapusiai dalyvaujant Mokslo tarybai bus atliktas nepriklausomas EMTT struktūrų ir mechanizmų patikrinimas pagal mokslinės kompetencijos, autonomijos, efektyvumo, atsiskaitomumo ir skaidrumo kriterijus. Po įvertinimo, EMTT struktūra ir mechanizmai gali būti patobulinti. Komisija užtikrins, kad būtų imtasi būtino parengiamojo darbo, siekiant pereiti prie bet kokios reikiamos patobulintos struktūros.

Europos mokslinių tyrimų taryba turės galimybę atlikti nuosavus strateginius tyrimus savo vykdomai veiklai rengti ir remti. Ji turės įgaliojimus konsultuoti Europos tarpvyriausybines ir nacionalines iniciatyvas, kad būtų išvengta bet kokio dubliuoto mokslinių tyrimų finansavimo Europos ir nacionaliniu lygiu.

III ŽMONĖS

Tikslas

Kiekybinis ir kokybinis žmogiškojo Europos mokslinių tyrimų ir technologijų potencialo sustiprinimas, raginant žmones pasirinkti mokslo darbuotojo profesiją, skatinant Europos mokslo darbuotojus pasilikti Europoje ir priviliojant į Europą mokslo darbuotojų iš viso pasaulio, padarant Europą patrauklesnę geriausiems mokslo darbuotojams. Tai bus atlikta taikant tų pačių priemonių rinkinį kaip šeštojoje Pagrindų programoje, kur būtina juos šiek tiek pakoreguoti, įgyvendinant nuoseklų veiksmų rinkinį "Marie Curie", ypač susitelkiant ties Europos pridėtine verte, kurią jie sukuria dėl Europos mokslinių tyrimų erdvei daromo struktūrizavimo efekto. Šie veiksmai bus skirti mokslo darbuotojams visuose jų karjeros etapuose nuo pradinio tyrimų mokymo, ypač skirto jauniems žmonėms, iki mokymosi visą gyvenimą ir karjeros plėtros viešajame ir privačiame sektoriuose. Taip pat bus dedamos pastangos užtikrinti, kad pakankama veiksmų ir išteklių dalis būtų skirta didinti moterų mokslininkių dalyvavimą, nes jų šiose srityse vis dar yra mažiau negu vyrų.

Loginis pagrindas

Gausūs ir gerai parengti kvalifikuoti mokslo darbuotojai yra būtina sąlyga siekiant mokslo pažangos ir remiant naujoves bei svarbus veiksnys pritraukiant ir išlaikant valstybinių ir privačių subjektų investicijas į mokslinius tyrimus. Augant pasaulinei konkurencijai, nepaprastai svarbu plėtoti atvirą Europos darbo rinką mokslo darbuotojams, kurioje nėra diskriminacijos jokiu pavidalu ir diversifikuoti jų įgūdžius, ir karjeros galimybes, kad būtų palaikomas naudingas mokslo darbuotojų ir jų žinių judėjimas Europoje ir pasaulinėje scenoje.

Bus įgyvendinamos specialios priemonės, skirtos ankstyvos stadijos mokslo darbuotojams skatinti ir teikti jiems paramą ankstyvaisiais mokslinės karjeros etapais, bei priemonės, skirtos sumažinti "protų nutekėjimą", kaip, pavyzdžiui, subsidijų teikimas mokslo darbuotojams, norintiems grįžti ir toliau tęsti veiklą.

Tarptautinis ir tarpsektorinis mobilumas, įskaitant pramonės dalyvavimo skatinimą ir mokslo darbuotojų karjeros kelių bei akademinių postų atvėrimą Europos mastu, yra esminė Europos mokslinių tyrimų erdvės sudėtinė dalis ir būtinas didinant Europos mokslinių tyrimų pajėgumus ir galimybes. Programa "Žmonės" bus glaudžiai koordinuojama su Mokymo ir švietimo programomis bei kitomis Pagrindų programos dalimis. Kitas esminis komponentas yra tinkamų įdarbinimo sąlygų sukūrimas, tiek užtikrinant mokslinių tyrimų nepriklausomybę, skiriant atlyginimus, kurie atitiktų geriausių tarptautinių standartų lygį, tiek labiau stengiantis užtikrinti, kad mokslo darbuotojams būtų taikomos socialinės apsaugos ir draudimo garantijos. Mokslo darbuotojų mobilumo didinimas ir tų įstaigų, kurios traukia mokslo darbuotojus iš kitų valstybių narių, išteklių stiprinimas skatins kompetencijos centrų formavimąsi ir šios kompetencijos plitimą ES.

Mokslo darbuotojų mobilumas turi būti taikomas visiems septintosios Pagrindų programos mokslinių ir technologinių tyrimų sektoriams, taip pat atsižvelgiant į mokslinių tyrimų plėtrą ateityje.

Atsižvelgiant į faktą, kad daugelyje Europos šalių mokslininkės moterys sudaro mažą dalį, "Žmonių" programoje turi būti numatyta parama veiksmams, kuriais siekiama ištaisyti šį anachronistinį lyčių disbalansą.

ES ir valstybės narės Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu turi organizuoti paslaugas, kurios leistų derinti darbą ir šeimyninį gyvenimą. Tokia socialinė politika taip pat turės reikšmingą poveikį mokslo ir technologijų politikai.

Kad būtų pasiektas 8 mokslo darbuotojų kiekvienam 1 000 dirbančiųjų tikslas, reikalingi į studijų struktūrą ir mokymo metodus nukreipti veiksmai, siekiant sukelti jaunimo domėjimąsi mokslininko karjera.

Marie Curie akcija plačiai vertinama kaip geriausia ankstesnių Pagrindų programų dalis, kuri buvo labai sėkminga. Tačiau paraiškų perteklius kliudė dalyvauti Marie Curie programoje, kuri paveikė mokslinių tyrimų bendruomenę, ypač verslo bendruomenę. Septintosios Pagrindų programos didelis biudžeto padidinimas yra visiškai pagrįstas.

Veikla

‐  Pradinis mokslo darbuotojų mokymas siekiant pagerinti jų karjeros viešajame ir privačiajame sektoriuje perspektyvas, be kita ko plečiant jų mokslinius ir bendruosius įgūdžius, įskaitant susijusius su technologijos perdavimu ir verslumu, ir paskatinant daugiau jaunų mokslo darbuotojų siekti mokslinės karjeros.

Tai bus įgyvendinama pasitelkus Marie Curie tinklus, kurių pagrindinis tikslas yra įveikti susiskaldymą ir Europos lygiu sustiprinti mokslo darbuotojų pradinį mokymą ir karjeros plėtros galimybes. Remiantis "Erasmus" schema bus diegiami dvynių tinklai, užtikrinantys glaudesnį kelių partnerių bendradarbiavimą. Mokslo darbuotojų mobilumas bus skatinamas stiprinant bendravimą ir ryšius tarp žmonėms ir pajėgumams skirtų programų. Tarptautinių tinklų nariai panaudoja papildomą kompetenciją pasitelkdami integruotas mokymų programas. Parama teikiama priimant į darbą ankstyvos stadijos mokslo darbuotojus, organizuojant mokymo renginius, kuriuose gali dalyvauti ir tinklui nepriklausantys mokslo darbuotojai, bei siūlant aukštas pareigas mokslo įstaigose ar pramonės įmonėse, kad būtų perduotos žinios ir užtikrinama priežiūra, perimant svarbiausias Penktosios pagrindų programos stipendijų pramonei ypatybes. Ankstyvos stadijos mokslo darbuotojams, pasibaigus pradiniam jų mokymo laikotarpiui, bus skiriamos reintegracijos subsidijos. Be to, bus organizuotas nuolat veikiantis "Žmonių" programos ir aukštojo mokslo "Erasmus" programos horizontalaus koordinavimo mechanizmas.

‐  Mokymasis visą gyvenimą ir karjeros plėtra, palengvinant mokslo darbuotojų karjeros plėtrą. Siekiant papildyti įgūdžius ir kompetenciją ar įgyti naujų arba padidinti tarpdisciplininį ar daugiadisplinininį ir (arba) tarpsektorinį mobilumą, numatoma remti geriausius doktorantus, kurie galėtų prisijungti jau prie dirbančių mokslo tyrimų grupių siekdami toliau tęsti studijas; šiuo atžvilgiu turės būti bendrai pripažinta tokio mokymo kokybė ir diplomai, taip pat kiti baigus šias programas išduoti diplomai. Taip pat numatoma remti mokslo darbuotojus, turinčius papildomos kompetencijos ir įgūdžių poreikį, kad jie galėtų po pertraukos, pvz., motinystės arba tėvystės atostogų, vėl imtis mokslo tiriamosios veiklos, ir kad mokslo darbuotojai, įgavę patirties užsienyje, būtų (vėl) įdarbinami pastovesnėse mokslinių tyrimų darbo vietose Europoje, taip pat ir savo kilmės šalyje. Ši politika bus įgyvendinama pasitelkus individualias stipendijas, skiriamas tiesiogiai Bendrijos lygiu. Taikydama bandomąjį planą, Europos Komisija ištirs bendro regioninių, nacionalinių ir tarptautinių programų finansavimo galimybę, kuri turėtų atitikti Bendrijos pridėtinės vertės, skaidrumo ir atvirumo kriterijus.

‐  Nepriklausomo, EMT globojamo Europos universitetų tinklo organizavimas.

‐  Pramonės ir mokslo įstaigų sąsajos ir partnerystė: pramonės ir mokslo įstaigų sąsajos ir partnerystė: ilgalaikių mokslo ir pramonės organizacijų, ypač MVĮ ir tradicinės gamybos pramonės, bendradarbiavimo programų rėmimas, siekis didinti žinių mainus, steigiant bendras mokslinių tyrimų įmones ir jose įdarbinant patyrusius mokslo darbuotojus, turinčius patirties dirbant pramonės srities ir mokslo darbuotojų partnerystės iniciatyvose, taip pat ankstyvos stadijos mokslo darbuotojus, deleguojant darbuotojus iš vieno sektoriaus į kitą ir organizuojant renginius, perimant svarbiausias Penktosios pagrindų programos stipendijų pramonei ypatybes. Be to, tai turėtų palengvinti mokslo darbuotojų perėjimą iš viešųjų į privačias mokslinių tyrimų įstaigas ir atvirkščiai.

‐  Tarptautinis matmuo: padidinti Europos mokslinių tyrimų kokybę pritraukiant į Europą talentingų tyrinėtojų iš svetur ir puoselėti abipusiškai naudingą mokslinį bendradarbiavimą su mokslo darbuotojais už Europos ribų. Šis uždavinys bus sprendžiamas skiriant stipendijas mokytis svetur (numačius privalomą grįžimą), skiriant tarptautines stipendijas atvykstantiesiems, steigiant bendroves, palengvinančias mokslo darbuotojų mainus. Taip pat bus remiamos bendros Europos organizacijų ir ES kaimyninių šalių bei šalių, su kuriomis ES yra pasirašiusi mokslo ir technologijų susitarimą, organizacijų iniciatyvos. Veikla apims priemones kovai su "protų nutekėjimu" iš besivystančių šalių ir naujų ekonomikų bei priemones užsienyje dirbančių Europos mokslo darbuotojų tinklams sukurti. Šie veiksmai bus atliekami derinant juos su tarptautine veikla pagal programas "Bendradarbiavimas" ir "Pajėgumai".

‐  Speciali veikla tikros Europos darbo rinkos mokslo darbuotojams sukūrimui paremti, pašalinant kliūtis mobilumui ir pagerinant mokslo darbuotojų karjeros perspektyvas Europoje, įskaitant skatinimo priemones valstybės institucijoms, propaguojančioms savo mokslo darbuotojų mobilumą, kokybę ir kvalifikaciją. Be to, bus įsteigti apdovanojimai už visuomenės informuotumo apie veiklą pagal Marie Curie programą ir šios veiklos tikslus didinimą.

Siekiant toliau skatinti mokslo darbuotojų mobilumą ir regioninį mobilumą (įskaitant toje pačioje šalyje), struktūrinių ir kitų fondų finansuojama veikla turėtų būti koordinuojama su veikla, vykdoma pagal septintąją Pagrindų programą.

IV PAJĖGUMAI

Pagal šią pagrindų programos dalį bus didinami mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo pajėgumai visoje Europoje ir užtikrinamas optimalus jų taikymas. Šis tikslas bus pasiektas:

   optimizuojant mokslinių tyrimų infrastruktūros panaudojimą ir plėtrą;
   stiprinant inovacinius MVĮ pajėgumus bei jų sugebėjimus iš mokslinių tyrimų gauti naudą;
   remiant regioninių mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų sambūrių ir technopolių, įskaitant ir pagal Europos technologijos platformas veikiančias struktūras, plėtrą;
   mokslinių tyrimų potencialo realizavimas ES "suartėjimo" ir atokiuose regionuose;
   suartinant mokslą ir visuomenę, kad mokslas ir technologijos būtų harmoningai integruoti į Europos visuomenę; įgalinant ES, nacionalinius ar regionų informacijos biurus teikti MVĮ, pramonės ir akademinėms institucijoms visą reikalingą informaciją apie septintąją Pagrindų programą, Konkurencijos ir naujovių pagrindų programą ir struktūrinius fondus;
   imantis horizontaliųjų veiksmų ir priemonių tarptautiniam, tarpregioniniam ir kaimyninių valstybių bendradarbiavimui remti;
   palaikant mokslo tyrimų ir naujovių srities bei pramonės ir MVĮ ryšį;
   skelbiant daugiau informacijos apie geriausius Europos mokslo tyrimus.

Pagal šią septintosios Pagrindų programos dalį atliekama veikla rems suderintą politikos plėtrą, papildydama koordinavimą pagal "Bendradarbiavimo" programą, ir įnešdama indėlį į Bendrijos politiką ir iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti valstybių narių politikos darną ir poveikį. Ši veikla apims:

   Europos mokslo sistemos stiprinimą ir tobulinimą, t.y., mokslinių konsultacijų ir patirties klausimus bei įnašą į "geresnį reguliavimą";
   su moksliniais tyrimais susijusios viešosios politikos ir pramonės strategijų stebėseną ir veiklos krypčių vertinimo analizę;
   mokslinių tyrimų strategijų, taip pat ir tarpvalstybinių bendradarbiavimo iniciatyvų, bendrų interesų klausimais pradėtų nacionaliniu ar regioniniu lygiu, koordinavimą. Ypatingas dėmesys skiriamas: a) mokslo tyrimų potencialo didinimui pasitelkiant naujoves remiančius struktūrinius fondus ir programas ir atsižvelgiant į sąveikavimą, bei b) įvairių valstybių narių regionų veiksmingo bendradarbiavimo administracinių ir fizinių kliūčių mažinimui ir mokslo tyrimų ir naujovių srities bendrų pajėgumų raidai.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRA

Tikslas

Geriausios esamos mokslinių tyrimų infrastruktūros Europoje panaudojimo ir plėtros optimizavimas ir pagalba visose mokslo ir technologijos srityse kuriant naują visai Europai svarbią infrastruktūrą, kurios reikia, kad Europos mokslo bendruomenė išliktų mokslinių tyrimų pažangos priešakyje ir galėtų padėti pramonei sustiprinti savo žinių bazę ir savo technologijų išmanymą.

Loginis pagrindas

Mokslinių tyrimų infrastruktūrai tenka vis augantis vaidmuo plečiant ir pritaikant žinias. Pavyzdžiui, pagrindinis dėmesys moksliniuose tyrimuose sutelktas į spinduliuotės šaltinius, genomikos ir socialinių mokslų duomenų bankus, stebėjimo stotis ir observatorijas aplinkos ir erdvės mokslams, vaizdavimo sistemas ar švarias patalpas naujų medžiagų ar nanoelektronikos tyrimams ir plėtrai. Šie tyrimai yra brangūs, jiems reikia sukauptos plačios patirties, o jų rezultatais turėtų pasinaudoti plati mokslo bendruomenė ir vartotojų pramonė Europos mastu.

Sukūrus europinį modelį, skirtą mokslinių tyrimų infrastruktūrai, įskaitant skaičiavimo ir ryšių elektronines infrastruktūras, ir atliekant šios srities veiklą Sąjungos lygiu gali būti reikšmingai išplėstas Europos mokslinių tyrimų potencialas ir pagerintas jo panaudojimas ir indėlis į Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtrą.

ES gali atlikti katalizatoriaus ir sverto vaidmenį padėdama užtikrinti platesnę ir našesnę prieigą prie skirtingose valstybėse narėse esančios infrastruktūros ir jos panaudojimą, koordinuotai skatindama šios infrastruktūros plėtrą ir naujos, visai Europai svarbios mokslinių tyrimų infrastruktūros atsiradimą vidutiniu ir ilgesnės trukmės laikotarpiu.

Veikla

Šios srities veikla bus atliekama visoje mokslo ir technologijų srityje. Ji bus atliekama artimai bendradarbiaujant su teminių sričių veiklą atliekančiais subjektais siekiant užtikrinti, kad visa veiklą, kurios imamasi Europos lygiu ES bazėje, atitiktų mokslinių tyrimų infrastruktūros poreikius atitinkamoje jos srityje, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą.

Siekiant remti žinių sklaidą "žinių talonų" sistemos taikymas ES lygmeniu finansuojamoms MVĮ gali pasirodyti itin naudinga priemonė. Pasitelkiant nacionalinę ar regioninę "žinių talonų" MVĮ sistemą galima šioms įmonėms nemokamai teikti žinias ir mokslinę informaciją, kurios gali būti tiesiogiai verčiamos į naujoviškus komercinius gaminius, tokiu būdu stiprinant MVĮ pajėgumus kurti naujoves. "Žinių talonų" sistema gali būti remiama ES lėšomis pagal septintąją Pagrindų programą ir struktūrinius fondus (pagal "regioninio konkurencingumo ir užimtumo" tikslą).

Minėtoji veikla yra:

‐  Parama esamai mokslinių tyrimų infrastruktūrai

–   tarpvalstybinė prieiga siekiant užtikrinti, kad Europos mokslo darbuotojai, taip pat pramonės ir MVĮ darbuotojai savo tyrimams galėtų naudotis geriausia mokslinių tyrimų infrastruktūra, nepriklausomai nuo pastarosios vietos;

–   veiklos integravimas siekiant geriau Europos mastu susisteminti mokslinių tyrimų infrastruktūros veiklą tam atitinkamoje srityje, pvz., klinikinių tyrimų infrastruktūra arba vaikų ligų tyrimų tinklai, ir skatinti darnų jos naudojimą ir plėtrą;

–   tirti elektroninę infrastruktūrą skatinant tolesnę aukšto pralaidumo ir gerų parametrų ryšių ir energetinių tinklų plėtrą, raidą ir visuotinį jų sujungimą bei stiprinant Europos aukščiausios klasės skaičiavimo įrangos pajėgumus, taip pat raginant vartotojus priimti tokią infrastruktūrą, didinant jos visuotinę svarbą ir pasitikėjimą ja, pasinaudojant infrastruktūros GEANT ir Grid pasiekimais, taip pat remiantis aiškiais sąveikos standartais.

‐  Parama naujai mokslinių tyrimų infrastruktūrai

–   naujos infrastruktūros kūrimas ir esminis esamos atnaujinimas skatinant naujos mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimą, taip pat skatinant mokslą, technologijas ir puoselėjant kultūros paveldą, paremtą inter alia ESFRI(24) atliekamu darbu, tačiau šis veiksnys neturi būti laikomas sąlyga išmokėti lėšas, ir kuris gali būti nustatytas remiantis Sutarties 171 straipsniu arba sprendimais dėl specifinių programų pagal Sutarties 166 straipsnį.

–   mokslinių tyrimų metodų serverio kūrimas siekiant padidinti tyrimų veiksmingumą ir pateikti kai kuriuos mokslo tyrimų rezultatus, kuriuos būtų galima palyginti.

–   projektų tyrimai, pasitelkus kvietimų teikti paraiškas metodus, kylančius nuo smulkmenų prie bendrųjų principų, skatinti naujos mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimą finansuojant apdovanojimus už atradimus ir naujos infrastruktūros kūrimo galimybių studijas.

–  "Atvirų inovacijų" centrai, kuriuose vienoje vietoje būtų galima vykdyti didelius bendrus pramonės mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektus, o konsorciumų partneriai galėtų laikinai komandiruoti savo darbuotojus dirbti su šiais projektais arba teikti galimybę naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūra ir paslaugomis remiantis mainų iniciatyvomis.

Šiuo požiūriu finansuoti teikiami infrastruktūros projektai bus atrenkami vien tik pagal šiuos kriterijus :

   aukštą mokslinių tyrimų kokybę,
   ES finansinės paramos pridėtinę vertę,
   pajėgumą pasiūlyti paslaugas Europos lygiu naudotojams iš mokslo bendruomenės (mokslo ir pramonės organizacijų),
   svarbą tarptautiniu lygiu,
   technologinį ir organizacinį įgyvendinamumą ir technologijos raidos potencialą,,
   Europinės partnerystės galimybes ir pagrindinių suinteresuotų šalių, EIB ir struktūrinių fondų įsipareigojimus,
   įvertintas statybos ir eksploatacijos išlaidas,
   indėlį į Europos mokslinių tyrimų erdvės raidą,
   indėlį siekiant tikslo plėtoti moksliniais tyrimais užsiimančių profesionalių grupių veiklą.

Kuriant naują infrastruktūrą, turi būti atsižvelgta į aukščiausios kokybės mokslinių tyrimų pajėgumus "suartėjimo" regionuose ir labiausiai nutolusiuose regionuose. Bus užtikrintas veiksmingas Bendrijos finansinių priemonių, Pagrindų programos ir, visų pirma, struktūrinių fondų koordinavimas.

MVĮ SKIRTI MOKSLINIAI TYRIMAI

Tikslai

Europos MVĮ inovacinių pajėgumų ir jų indėlio į naujomis technologijomis paremtų produktų ir rinkų plėtrą stiprinimas, padedant joms mokslinius tyrimus perduoti atlikti trečiosioms šalims, padidinti mokslinių tyrimų pastangas, pasinaudoti parengiamosios veiklos finansavimo galimybėmis, išplėsti jų tinklus, geriau panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir įgyti technologinės patirties ir žinių, taip pat suartinti mokslinių tyrimų ir naujovių veiklos sritis.

Loginis pagrindas

MVĮ yra Europos pramonės pagrindas. Jos turėtų būti esminė naujovių diegimo sistemos ir žinių pavertimo naujais produktais, procesais ir paslaugomis grandinės sudedamoji dalis. Vidaus ir pasaulio rinkose jausdamos vis didėjančią konkurenciją, Europos MVĮ turi plėsti savo žinias ir intensyvinti mokslinius tyrimus, plėtoti projektus, kurie sukurtų palankesnes galimybes mokslinių tyrimų produktams patekti į rinką, plėsti savo verslo veiklą į didesnes rinkas ir internacionalizuoti savo žinių tinklus. Dauguma valstybių narių veiksmų, susijusių su MVĮ, neskatina ir nepalaiko tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje ir technologijų perdavimo. Būtina imtis veiksmų ES lygiu papildant ir sustiprinant nacionaliniu ir regioniniu lygiu atliekamos veiklos poveikį. Be toliau išvardytos veiklos, bus skatinamas ir lengvinamas MVĮ dalyvavimas Pagrindų programoje ir atsižvelgiama į jų poreikius. Jei atsiranda didesnė nei numatyta MVĮ skirtų specialių priemonių paklausa, peržiūrimas įvairių PP priemonių finansavimas, siekiant skirti lėšas tai sričiai, kurioje jų labiausiai reikia. Galima pasitelkti šią Pagrindų programą ir EUREKA tinklą siekiant remti didelių bendrovių ir MVĮ bendradarbiavimą.

Veikla

Rengiami specialūs paramos MVĮ veiksmai, skirti remti MVĮ ar MVĮ susivienijimus, kurie turi pavesti atlikti reikalingus mokslinius tyrimus universitetams ir mokslinių tyrimų centrams: tai yra mažo ir vidutinio sudėtingumo technologijas taikančios MVĮ, turinčios mažai pajėgumų tyrimams atlikti arba iš viso jų neturinčios. Taip pat gali dalyvauti ir intensyvius mokslinius tyrimus atliekančios MVĮ, kurios turi pavesti kitiems atlikti mokslinius tyrimus, kad papildytų savo pagrindinius mokslinių tyrimų pajėgumus; jos taip pat gali teikti mokslinių tyrimų paslaugas kitiems projekto partneriams. Parama taip pat bus skiriama šalutiniams produktams, kaip priemonėms mokslinių tyrimų rezultatams komercializuoti, kurti. Veikla bus atliekama visoje mokslo ir technologijų srityje, remiantis principu "nuo mažo link didelio". Ši veikla apims mokslinių tyrimų ir demonstravimo veiklą, priartindama pasiektus rezultatus prie rinkos ir susiedama šią veiklą su Konkurencingumo ir inovacijų programos siūlomomis priemonėmis. Finansinės priemonės bus paskirstomos pasitelkus šias schemas:

–  MVĮ skirti moksliniai tyrimai: remti mažas inovacinių MVĮ grupes ir Europos amatų pramonę, padedant išspręsti įprastines ar papildomas technologines problemas pasitelkiant Pagrindų programą ir (arba) tarpvyriausybinius rėmimo planus, pvz., Komisijos, EIB, ERPB JEREMIE ir JASPER iniciatyvas;

–  MVĮ susivienijimams skirti moksliniai tyrimai: remti MVĮ susivienijimus ir MVĮ grupes, padedant rasti dideliam specifinių pramonės sektorių ar vertės grandinės segmentų MVĮ skaičiui bendrų problemų techninius sprendimus;

–   pilietinės visuomenės organizacijoms skirti moksliniai tyrimai: remti pilietinės visuomenės organizacijas arba jų tinklus siekiant pavesti mokslo darbuotojams atlikti tyrimus.

Šios trys schemos pakeis bendrai vykdomą mokslinių tyrimų veiklą ir MVĮ skirtą bendrai vykdomą mokslinių tyrimų veiklą pagal 6-ąją pagrindų programą. Tačiau administracinės ir valdymo taisyklės nebus keičiamos, išskyrus, kai pakeitimai bus reikalingi siekiant jas supaprastinti.

Be to, parama bus skiriama apdovanojimų už atradimus projektams, pagal kuriuos MVĮ arba MVĮ asociacijoms suteikiama finansinių priemonių pasiūlymams pagal Pagrindų programą rengti.

Bus imtasi priemonių, skirtų palengvinti MVĮ dalyvavimą, pavyzdžiui, bus kuriamos ar toliau plėtojamos įstaigos, skirtos padėti MVĮ dalyvauti septintojoje Pagrindų programoje.

Pagal Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą bus teikiama parama tarpininkų tinklams ir nacionalinėms bei regioninėms programoms, kurių veikla skirta:

   - skatinti MVĮ dalyvavimą septintojoje Pagrindų programoje ir padidinti joms galimybę ja pasinaudoti; ir
   - užtikrinti, kad MVĮ naudotųsi visomis finansavimo pagal Pagrindų programą galimybėmis.

INICIATYVA "ŽINIŲ REGIONAI"

Tikslai

Europos regionų mokslinių tyrimų pajėgumų stiprinimas, visų pirma visoje Europoje skatinant ir remiant "moksliniai tyrimais užsiimančių grupių", jungiančių universitetus, mokslinių tyrimų centrus, įmones ir regionų valdžios institucijas, kūrimą.

Loginis pagrindas

Vis plačiau pripažįstama, kad regionai atlieka svarbų vaidmenį ES mokslinių tyrimų ir plėtros srityje. Mokslinių tyrimų politika ir veikla regioniniu, tarpregioniniu ir tarpvalstybiniu lygiu dažnai remiasi valstybinius ir privačius subjektus jungiančių "sambūrių" kūrimu. Bandomoji programa "Žinių regionai" atskleidė šios raidos dinamiką ir būtinybę palaikyti ir skatinti tokių struktūrų kūrimą.

Šioje srityje pradėta veikla leis Europos regionams sustiprinti savo investicijų į MTTP pajėgumus ir užsiimti mokslo tiriamąja veikla iki maksimumo padidinant galimybes sėkmingai įtraukti savo ūkio subjektus į Europos mokslinių tyrimų projektus. Ši veikla padės sukurti regionines įmonių grupes, skatinančias Europos Sąjungos regioninę plėtrą ir padedančias plėtoti Europos mokslinių tyrimų erdvę.

Reikia atkreipti dėmesį į savitą gretimų valstybių narių pasienio regionų bendradarbiavimą. Laikantis Interreg III" programų modelio ir nuostatų, susijusių su teritoriniais tikslais, "Žinių regionų" programa turi apimti tarpvalstybinių problemų sprendimą. Taip pat nederėtų pamiršti mechanizmų, skatinančių tarpvalstybinį regioninį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, neatsižvelgiant į tai, ar regionai atitinka konvergencijos arba regionų konkurencingumo tikslus.

Veikla

Naujoji iniciatyva Žinių regionai įtrauks ir sutelks moksliniais tyrimais užsiimančias suinteresuotas šalis regionuose: universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonės įmones, valdžios institucijas (regionų tarybas ar regionų plėtros agentūras). Projektai apims veiksmus, kuriais remiamas regioninių inovacijų strategijų įgyvendinimas, bendrą regioninių sambūrių arba tarpvalstybinių sambūrių mokslinių tyrimų darbotvarkių analizę (koordinuojant su kita veikla platesniu regioninių inovacinių sambūrių klausimu) ir priemonių rinkinio, skirto jas įvykdyti atliekant specialią mokslo tiriamąją veiklą, parengimą, įskaitant labiau mokslinių tyrimų plėtros požiūriu pažengusių regionų "vadovavimą" minėtu požiūriu mažiau pažengusiems regionams ir tiesioginę paramą besikuriantiems žinių regionams. Tai apims priemones, skirtas gerinti mokslinių tyrimų tinklų funkcionavimą ir galimybes gauti lėšų mokslo tiriamajai veiklai, taip pat geresnę mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų ir institucijų integraciją regiono ekonomikoje. Ši veikla bus atliekama ją glaudžiai derinant su ES regionų politika (ypač su struktūrinių fondų naudojimu), Konkurencingumo ir inovacijų programa ir Švietimo bei mokymo programomis.

Atliekant specialią veiklą pagal iniciatyvą Žinių regionai, bus ieškoma sąsajų su ES regionų politika ir su pagrindinėmis valstybių narių bei regioninėmis programomis, ypač kai tai susiję su suartėjimo ir atokiais regionais. Atsižvelgiant į šias sąsajas, reikėtų sutelkti papildomus struktūrinių fondų ir galbūt Europos investicinio banko išteklius, siekiant sustiprinti regionines technologijų perdavimo struktūras ir ypač mokslo ir technologijų parkus, kompleksus ir inovacijų zonas, technologijų atsiradimo ir susitelkimo vietas.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ POTENCIALAS

Tikslas

Skatinimas panaudoti visą išsiplėtusios Sąjungos mokslinių tyrimų potencialą atskleidžiant ir plėtojant mokslinių tyrimų galimybes ES "suartėjimo" ir atokiausiuose regionuose(25), ir padedant didinti jų mokslo darbuotojų pajėgumą sėkmingai dalyvauti mokslo tiriamojoje veikloje ES lygiu.

Loginis pagrindas

Europa nevisiškai panaudoja savo mokslinių tyrimų potencialą, ypač mažiau pažengusiuose regionuose, nutolusiuose nuo Europos mokslinių tyrimų ir pramonės vystymosi branduolio. Siekiant šių regionų mokslo darbuotojams ir institucijoms padėti prisidėti prie bendrų Europos mokslinių tyrimų pastangų, pasinaudojant kitų Europos regionų žiniomis ir patirtimi, šia veikla norima sukurti sąlygas, kuriomis jie galės panaudoti savo potencialą ir kurios padės iki galo įgyvendinti Europos mokslinių tyrimų erdvę išsiplėtusioje Sąjungoje.

Veikla

Šios srities veikla apims paramą:

   tarpvalstybiniam abipusiam mokslinių tyrimų darbuotojų delegavimui tarp suartėjimo regionuose pasirinktų organizacijų ir vienos ar daugiau organizacijų partnerių; pasirinktiems centrams įdarbinant iš valstybių narių, asocijuotų šalių ir trečiųjų šalių atvykstančius patyrusius mokslo darbuotojus ir vadovus;
   mokslinių tyrimų įrangos įsigijimui ir kūrimui ir materialinės bazės, leidžiančios iki galo panaudoti esamą intelektinį potencialą, kūrimui pasirinktuose centruose suartėjimo regionuose;
   seminarų ir konferencijų organizavimui, siekiant palengvinti žinių perdavimą; skatinamajai veiklai ir iniciatyvoms, kuriomis siekiama skleisti ir perduoti mokslinių tyrimų rezultatus kitose šalyse ir tarptautinėse rinkose;
   "įvertinimo struktūroms", per kurias bet kuris suartėjimo regionų mokslinių tyrimų centras gali gauti savo bendros mokslinių tyrimų kokybės ir infrastruktūros lygio nepriklausomą, tarptautinį ir kvalifikuotą įvertinimą.

Bus ieškoma glaudžių sąsajų su ES regionų politika. Pagal šį skirsnį remiama veikla bus nustatyti naujų ir esamų kompetencijos centrų suartėjimo regionuose mokslinių tyrimų pajėgumų stiprinimo poreikiai ir galimybės, kurie gali būti realizuoti panaudojant struktūrinius ir sanglaudos fondus.

Sambūriuose taip pat bus taikomos Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programos, siekiant skatinti regionų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos pavertimą pelno šaltiniu bendradarbiaujant su pramone.

MOKSLAS VISUOMENĖJE

Tikslas

Siekiant sukurti veiksmingą ir demokratinę Europos žinių visuomenę, reikia skatinti darnią mokslo ir technologinių pastangų integraciją ir su tuo susijusią mokslinių tyrimų politiką socialiniame Europos audinyje, Europos mastu skatinant mąstyti ir diskutuoti mokslo ir technologijų bei jų sąsajų su visuomene ir kultūra klausimais.

Būtent aplinkos politika taps mokslo žinių ir socialinės plėtros sąlyčio tašku.

Loginis pagrindas

Mokslas ir technologijos turi vis didesnės įtakos mūsų kasdieniniam gyvenimui. Tačiau socialinių ir kultūrinių veiksnių veikiami socialinės veiklos, mokslo ir technologijų produktai lieka nutolę nuo didžiosios visuomenės dalies ir politinius sprendimus priimančių asmenų kasdieninių rūpesčių ir toliau yra nesusipratimų, nepagrįstų vilčių ir baimių objektas. Ginčijamus klausimus, susijusius su naujomis technologijomis, visuomenė turi nagrinėti remdamasi gerai pagrįstais argumentais, leidžiančiais tinkamai pasirinkti ir nuspręsti.

Veikla

Šioje srityje pradėta esminė ir integruota iniciatyva apims paramą:

   Europos mokslo sistemos stiprinimui ir tobulinimui, įskaitant mokslinių konsultacijų ir patirties klausimus; Europos žinių banko sukūrimą; mokslo leidinių ateitį; priemones, skirtas remti mokslo publikacijų indeksavimą ir jų apsaugą, ir gerinti mokslinių publikacijų prieinamumą visuomenės nariams, ieškantiems informacijos; apsaugos priemones mokslo sritims, kurios gali būti netinkamai panaudotos, ir kovą su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu; pasitikėjimą bei "savireguliaciją";
   platesniam mokslo darbuotojų ir plačiosios visuomenės, įskaitant organizuotą pilietinę visuomenę, įtraukimui į su mokslu susijusius klausimus, siekiant numatyti ir išsiaiškinti politinius ir visuomeninius klausimus, taip pat etinius klausimus, pavyzdžiui, dėl bandymų ir mokslinių tyrimų naudojant gyvūnus;
   apmąstymams ir diskusijoms mokslo ir technologijų bei jų vietos visuomenėje tema, remiantis istorija, sociologija ir mokslo bei technologijų filosofija;
   rizikai įvertinti ir valdyti kaip sprendimų priėmimo priemonei;
   lyčių tyrimams, įskaitant lyčių klausimo integravimą į visas mokslinių tyrimų sritis ir moterų skatinimą dalyvauti mokslo tyrimuose ir su mokslu susijusius sprendimus priimančiose institucijose;
   nepagrįstos stereotipais aplinkos, sužadinančios jaunų žmonių susidomėjimą mokslu, sukūrimui, stiprinant mokslinį švietimą visuose lygiuose, įskaitant ir mokyklas, bei skatinant jaunus žmones domėtis moksline veikla ir visiškai joje dalyvauti;
   universitetų vaidmens politikos sukūrimui ir universitetų dalyvavimui reformose, būtinose norint išspręsti globalizacijos keliamus uždavinius;
   gyvesniems mokslo pasaulio ir platesnės politiką formuojančių asmenų auditorijos, žiniasklaidos ir plačiosios visuomenės ryšiams ir tarpusavio supratimui padedant mokslininkams geriau informuoti apie savo darbą ir jį pristatyti ir remiant mokslo informacijos struktūras, leidinius ir žiniasklaidą.

Ši veikla visų pirma bus atliekama vykdant mokslinių tyrimų projektus, studijas, kuriant tinklus ir vykdant mainus, rengiant viešus renginius ir imantis iniciatyvų, steigiant prizus, atliekant tyrimus ir renkant duomenis. Daugeliu atveju tam reikės steigti tarptautines bendras įmone su trečiųjų šalių organizacijomis.

TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO VEIKLA

Tam, kad taptų konkurencinga ir pirmautų pasauliniu mastu, Bendrijai reikia tvirtos ir nuoseklios tarptautinės mokslo ir technologijų politikos. Bus parengta bendra tarptautinio bendradarbiavimo strategija, apimanti visą tarptautinę veiklą, vykdomą pagal atskiras septintosios Pagrindų programos programas.

Ši tarptautinė politika turi tris vienas nuo kito priklausančius tikslus:

   remti Europos konkurencingumą strateginėmis partnerystėmis su trečiosiomis šalimis pasirinktose mokslo srityse ir įtraukiant geriausius trečiųjų šalių mokslininkus į darbą Europoje ir su ja;
   prisidėti prie mokslo žinių Europoje kūrimo, suteikiant universitetams, mokslinio tyrimo įstaigoms ir Europos įmonėms galimybę užmegzti ryšius su partneriais trečiosiose šalyse ir tokiu būdu palengvinant jų prieigą prie kitur pasaulyje atliekamų mokslinių tyrimų bei padedant atverti išorės rinkas Europos įmonėms;
   spręsti specifines trečiosioms šalims iškilusias ar visiems bendras problemas abipusio suinteresuotumo ir abipusės naudos pagrindu.

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis pagal septintąją Pagrindų programą visų pirma bus nukreiptas į šias šalių grupes:

   - stojančias šalis ir šalis kandidates;
   - kaimynines ES šalis, Viduržemio jūros šalis partneres, Vakarų Balkanų šalis ir naujas nepriklausomas valstybes;
   - besivystančias šalis, sutelkiant dėmesį į jų konkrečius poreikius;
   - naujas ekonomikas.

Pagal temas orientuota tarptautinio bendradarbiavimo veikla atliekama pagal programą "Bendradarbiavimas". Tarptautinė veikla žmonių potencialo srityje atliekama pagal programą "Žmonės".

Pagal programą "Pajėgumai" bus įgyvendintos priemonės, kuriomis remiamas Europos strategijos tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje įgyvendinimas. Prireikus ypač bus remiama papildoma specialiais abipusio intereso bendradarbiavimo veiksmais pagrįsta veikla ir priemonės, kurių neapima "Bendradarbiavimo" ir "Žmonės" programos.

Didžiausias dėmesys bus skiriamas dviejų regionų moksliniam ir techniniam bendradarbiavimui, įskaitant pastarojo prioritetų nustatymą ir apibrėžimą, ir nacionalinės politikos tarptautinio mokslinio ir techninio bendradarbiavimo klausimais koordinavimui rėmimui.

Atsižvelgiant į patirtį, įgytą pasitelkiant Tarptautinę asociaciją bendradarbiavimui su naujų nepriklausomų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių mokslininkais skatinti (INTAS), bendradarbiaujant su Rytų Europos ir Azijos šalimis, INTAS ir toliau bus išlaikyta. Jos veikla bus finansuojama iš specialių "Bendradarbiavimas", "Žmonės" ir "Pajėgumai" programų.

Bus užtikrintas bendras tarptautinių bendradarbiavimo veiksmų pagal skirtingas septintosios Pagrindų programos programas koordinavimas.

NEBRANDUOLINĖ JUNGTINIO TYRIMŲ CENTRO VEIKLA

Tikslas

Teikti užsakovo interesus atitinkančią mokslinę ir techninę paramą ES politikos formavimo procesui, užtikrinant paramą esamos politikos įgyvendinimui ir stebėsenai bei lanksčiai reaguojant į naujus politikos poreikius.

Loginis pagrindas

JTC nepriklausomybė nuo ypatingų privačių ar nacionalinių interesų kartu su jo technine patirtimi leidžia jam palengvinti suinteresuotų šalių (pramonės asociacijų, aplinkosaugos veiklos grupių, valstybių narių kompetentingų institucijų, kitų mokslinių tyrimų centrų ir pan.) ir politiką formuojančių asmenų bendravimą ir sutarimo paieškas, ypač ES lygiu. Teikdamas mokslinę ir technologinę paramą JTC padeda padaryti ES politikos procesą našesnį, skaidresnį ir paremtą rimtais moksliniais argumentais. Atsižvelgdamas į tai, Jungtinis tyrimų centras teikia paramą Europos Parlamentui ir stiprina savo santykius su Parlamento komitetais ir nariais. Per EP ir JTC ryšių darbo grupę pateikiamos Parlamento užklausos JTC dėl tyrimų ir kitokios užklausos. Bet kokie JTC moksliniai tyrimai turi būti atliekami vadovautis teminiais prioritetais, siekiant, kad jie neapimtų tų pačių sričių ir nesidubliuotų.

JTC paramos ES politikai naudingumas ir pasitikėjimas ja glaudžiai susijęs su centro moksline patirtimi ir jo integracija į tarptautinę mokslo bendruomenę. Todėl JTC toliau investuos į mokslinius tyrimus ir ryšius su kitais atitinkamų sričių kompetencijos centrais. Jis dalyvaus netiesioginėje veikloje visais aspektais, o labiausiai – bendrose mokslo informacijos sistemose, tinkluose, mokymo ir mobilumo programose, mokslinių tyrimų infrastruktūroje ir technologijų platformose bei koordinavimo priemonėse, kur jis turi atitinkamos patirties pridėtinei vertei kurti.

JTC aktyviai skatins naujų valstybių narių ir šalių kandidačių įsitraukimą į jo veiklą iki dabartinio kitų 15 ES valstybių narių lygio.

Jungtinis tyrimų centras stiprins savo ypatingą padėtį Europos mokslinių tyrimų erdvėje sudarydamas Europos mokslo kultūros pagrindą. Palengvindamas Europos ir ne Europos mokslininkų, ypač pradedančių, galimybes naudotis jo priemonėmis, jis sustiprins jų bendradarbiavimą su kitomis viešomis ir privačiomis mokslinių tyrimų organizacijomis, nuosekliai gerins savo paties mokslinės veiklos kokybę ir taikys aukštesnius mokslo standartus aukštojo mokslo bei lavinimo srityse, kurios lieka svarbiausi JTC prioritetai.

Veikla

JTC prioritetai bus tose srityse, kurios strategiškai svarbios Sąjungai, ir kuriose jo indėlis sukurs didžiausią pridėtinę vertę. Mokslinė ir techninė parama ES politikai ir toliau bus teikiama pagrindinėse srityse – darnaus vystymosi, klimato kaitos, maisto, energetikos, transporto, cheminių medžiagų, bandymų su gyvūnais alternatyvų, mokslinių tyrimų politikos, informacinių technologijų, pamatinių metodų ir medžiagų, biotechnologijų, rizikos, pavojų ir socialinio-ekonominio poveikio. Augimas bus vienas svarbiausių Sąjungos rūpesčių:

‐  Klestėjimas žinių visuomenėje

-  Atlikti ir plėtoti pažangaus ekonometrinio modeliavimo ir analizės metodus, kaip apibrėžta politikoje, ir stebėti juos, vykdant Lisabonos darbotvarkę, vidaus rinkos ir mokslinių tyrimų bei švietimo politiką.

-  Sukurti modelius, kurie padėtų atsakingai palaikyti tvarumo tikslų ir konkurencingumo pusiausvyrą.

-  Kurti rizikos vertinimo ir valdymo procedūras kaip sprendimų priėmimo priemones, ypač atsižvelgiant į Europos Parlamento, Komisijos, Tarybos ir agentūrų uždavinius.

‐  Solidarumas ir atsakingas išteklių valdymas

-  Tapti pripažintu mokslo ir technologijų informacijos apie tvarų žemės ūkį centru, pagrindinį dėmesį skiriant maisto kokybei, atsekamumui ir saugai (įskaitant genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus), erdvės valdymui ir kryžminei atitikčiai, bei remti BŽŪP įgyvendinimą.

-  Teikti mokslinę ir techninę paramą Bendrajai žuvininkystės politikai.

-  Pagerinti suderintų Europos geografinės informacijos duomenų tiekimą ir erdvės informacijos sistemas (parama INSPIRE) bei toliau kurti naujus visuotinio aplinkos ir išteklių stebėjimo metodus (parama GMES).

-  Teikti įvertinimus ir atlikti pagrindinį vaidmenį GMES mokslinių tyrimų veikloje ir įdiegiant naujus pritaikymo būdus šioje srityje.

-  Remti ES veiksmų plano dėl aplinkosaugos ir sveikatos įgyvendinimą, teikiant paramą atliekamai veiklai, kuria siekiama sukurti visuomenei prieinamą Aplinkosaugos ir sveikatos priežiūros informacinę sistemą.

-  Skatinti ir stiprinti alternatyvių bandymų strategijų, visų pirma metodų nenaudojant gyvūnų, plėtrą ir įteisinimą visose svarbiose mokslinių tyrimų srityse (saugumo įvertinimas, vakcinų tikrinimas, sveikatos ir biomedicininiai moksliniai tyrimai, kt.).

‐  Saugumas ir laisvė

-  Plėtoti veiklą, padedančią įtvirtinti laisvę, teisingumą ir saugumą ypač srityse, susijusiose su kova su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir sukčiavimu, sienų apsauga ir pagrindinių pavojų prevencija, bendradarbiaujant su teisėsaugos agentūromis ir atitinkamomis ES tarnybomis.

-  Remti Bendrijos atsakomuosius veiksmus stichinių ir technologinių nelaimių atveju.

‐  Europa kaip pasaulinis partneris

-  Stiprinti paramą ES išorės politikai specifinėse srityse, susijusiose su išoriniais vidaus saugumo aspektais, bendradarbiavimu skatinant vystymąsi ir humanitarine pagalba.

II PRIEDAS

PRELIMINARUS PASKIRSTYMAS TARP PROGRAMŲ

Preliminarus paskirstymas tarp programų yra šis:

Bendradarbiavimas(26)

32 492

Sveikata

6 134

Maistas, žemės ūkis ir biotechnologijos

1 935

Žuvininkystė ir tausus vandenynų išteklių naudojimas

...

Informacijos ir ryšių technologijos

9 020

Nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagos ir naujos gamybos technologijos

3 467

Energetika

2 385

Aplinka (įskaitant klimato kaitą)

1 886

Transportas (įskaitant aeronautiką)

4 150

Socialiniai ir ekonomikos mokslai bei humanitariniai mokslai

657

Saugumas

1 429

Kosminė Erdvė

1 429

Idėjos

7 560

Žmonės

7 129

Pajėgumai

3 944

Mokslinių tyrimų infrastruktūra*

1 708

MVĮ skirti moksliniai tyrimai

1 328

Žinių regionai

126

Mokslinių tyrimų potencialas

320

Mokslas visuomenėje

329

Tarptautinio bendradarbiavimo veikla

133

Nebranduolinė Jungtinio tyrimų centro veikla

1 751

IŠ VISO

50 524

* Įskaitant subsidiją Europos investicijų bankui, kad būtų sukurta III priede nurodyta "rizikos pasidalijimo finansinė priemonė". Tarybos sprendimuose, kuriais nustatomas specifinių programų finansavimas, yra nurodoma: a) jų maksimalus įnašas į subsidiją; b) tvarka, pagal kurią Komisija spręs dėl pajamų, gautų iš subsidijos, ir jos likučio perskirstymo per Septintosios pagrindų programos gyvavimo laikotarpį.

III PRIEDAS

FINANSAVIMO SCHEMOS

Netiesioginė veikla

Septintosios pagrindų programos remiama veikla bus finansuojama pagal įvairias "finansavimo schemas". Šios schemos bus naudojamos atskirai arba kartu įvairioms pagal Pagrindų programą įgyvendinamos veiklos kategorijoms finansuoti.

Sprendimuose dėl specifinių programų, darbo programose ir kvietimuose teikti paraiškas atitinkamai bus nurodyta:

‐   schemos(-ų) rūšis(-ys), naudojamos įvairių kategorijų veiklai finansuoti;

‐   dalyvių kategorijos (pvz., mokslinių tyrimų organizacijos, universitetai, įmonės, viešosios įstaigos), galinčios gauti paramą;

‐   veiklos rūšys (moksliniai tyrimai, demonstravimo veikla, mokymas, sklaida, žinių perdavimas ir kita susijusi veikla), kurios gali būti finansuojamos pagal kiekvieną iš šių schemų.

Iš esmės finansavimo schemas leidžiama pasirinkti mokslinių tyrimų personalui ir tik aiškiai apibrėžtų sričių darbo programose gali būti patikslinamos naudotinos finansavimo schemos temai, pagal kurią yra teikiamos paraiškos.

Finansavimo schemos yra šios:

a)  Remti veiklą, kuri yra įgyvendinta ankščiau pagal kvietimus teikti paraiškas:

1.  Bendrai vykdomi projektai

Parama skirtingų šalių dalyvių konsorciumo vykdytiems mokslinių tyrimų projektams, kurių tikslas – plėsti naujas žinias, naujas technologijas, produktus ar moksliniams tyrimams skirtus bendruosius išteklius. Atskirose srityse pagal skirtingas temas vykdomų projektų dydis, apimtis ir vidaus organizavimas gali skirtis. Projektai gali būti nuo mažos ar vidutinės apimties tikslinės mokslinių tyrimų veiklos iki didelių integruotų projektų, kuriems skirta nemažai išteklių, kad būtų pasiektas numatytas tikslas. Projektai turi būti skirti mažesniems projektų konsorciumams ir SME. Šiuo tikslu bus įdiegta paprastų, trumpų, greitų projektų procedūra, pagal kurią nebus taikomi sudėtingi finansiniai principai ir reikalaujama bereikalingų ataskaitų.

2.  Kompetencijos tinklai

Parama jungtinių mokslinių tyrimų programoms, įgyvendinamoms tam tikro skaičius mokslinių tyrimų organizacijų, integravusių savo veiklą į atitinkamą sritį, ir vykdomoms mokslinių tyrimų grupės ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindu. Šių jungtinių programų įgyvendinimas pareikalaus oficialaus organizacijų, prisidedančių ištekliais ir veikla, įsipareigojimo.

3.  Koordinavimas ir paramos veikla

Parama veiklai, kurios tikslas – koordinuoti ar remti mokslinių tyrimų veiklą ir politiką (tinklai, mainai, galimybė pasinaudoti tarptautinėmis mokslinių tyrimų infrastruktūra, studijos, konferencijos ir kt.). Ši veikla taip pat gali būti įgyvendinama kitomis priemonėmis, ne tik pagal kvietimus teikti paraiškas.

4.  Individualūs projektai

Parama individualių mokslinių tyrimų grupių vykdomiems projektams. Ši schema bus iš esmės naudojama remti nežinomų sričių mokslinių tyrimų projektus, finansuojamus Europos mokslinių tyrimų tarybos per mobilias subsidijas.

5.  Parama mokslo darbuotojų mokymui(si) ir karjeros plėtrai

Parama mokslo darbuotojų mokymui(si) ir karjeros plėtrai, teikiama visoms programoms, projektams ir iniciatyvoms, taip pat veiklai pagal Marie Curie programą. Gerinamos sąlygos moterims lengviau pradėti ir tęsti mokslo darbuotojo karjerą.

6.  Specifinėms grupėms (visų pirma MVĮ) skirti moksliniai tyrimai

Parama mokslinių tyrimų projektams, kuriuose pagrindinį tiriamąjį darbą atlieka universitetai, mokslinių tyrimų centrai ar kiti juridiniai subjektai specifinių grupių, visų pirma MVĮ ar MVĮ asociacijų, naudai. Bus stengiamasi mobilizuoti papildomą finansavimą iš EIB grupės.

b)  Pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus, grindžiamus Komisijos pasiūlymu, įgyvendinamai veiklai Bendrija skirs finansinę paramą įvairioms iniciatyvoms, finansuojamoms iš įvairių šaltinių.

‐  Bendrijos finansinis įnašas remti aiškiai apibrėžtų nacionalinių mokslinių tyrimų programų bendrą įgyvendinimą pagal Sutarties 169 straipsnį. Šiam bendram įgyvendinimui reikės sukurti arba naudoti esamą tam tikslui skirtą įgyvendinimo struktūrą. Bendrijos finansinė parama bus teikiama sudarius nacionalinių kompetetingų institucijų oficialiais įsipareigojimais pagrįstą finansavimo planą.

‐  Bendrijos finansinis įnašas bendrų technologijų iniciatyvų įgyvendinimui, skirtas uždaviniams, kurie negali būti atlikti pagal 1 punkte nurodytą finansavimo schemą. Bendros technologijų iniciatyvos bus finansuojamos įvairaus pobūdžio ir įvairių šaltinių – privataus ir viešojo sektorių, Europos ir nacionalinėmis – lėšomis. Šis finansavimas gali įgauti įvairias formas ir gali būti skiriamas per įvairias priemones: parama iš Pagrindų programos, paskolos iš Europos investicijų banko, parama iš rizikos kapitalo. Bendros technologijų iniciatyvos gali būti nustatytos ir įgyvendinamos pagal Sutarties 171 straipsnį (gali arba apimti ir bendrųjų įmonių sukūrimą) arba remiantis sprendimais dėl specifinių programų. Bendrijos parama bus teikiama tik sudarius atitinkamų šalių oficialiais įsipareigojimais pagrįstą bendrą finansavimo planą. Dalyvavimo taisyklėse bus nustatytos specialios priemonės, skirtos užtikrinti, kad įgyvendinant Bendras technologijų iniciatyvas (BTI) būtų skatinama ir remiama prieiga MVĮ ir smulkioms mokslinių tyrimų grupėms, taip pat pakankamas jų dalyvavimas priimant sprendimus. Šis BTI aspektas privalo būti vertinamas atliekant periodinį vertinimą po jų sukūrimo.

‐  Bendrijos finansinis įnašas naujos Europos interesus atitinkančios infrastruktūros vystymui. Šis įnašas gali būti nustatytas ir įgyvendinamas pagal Sutarties 171 straipsnį arba remiantis sprendimais dėl specifinių programų. Naujos infrastruktūros vystymas bus finansuojamas įvairaus pobūdžio ir šaltinių lėšomis: nacionalinėmis, Pagrindų programos, struktūrinių fondų, Europos investicijų banko paskolomis ir kitomis lėšomis. Bendrijos parama bus teikiama tik sudarius atitinkamų šalių oficialiais įsipareigojimais pagrįstą bendrą finansavimo planą.

Bendrija rems technologijų perdavimo veiklą ir prisidės prie spragos tarp mokslinių tyrimų ir jų komercinio pritaikymo, suteikdama finansavimą Europos investicijų fondui, kad šis valdytų "Technologijų perleidimo priemonę". Laikantis specialiosiose programose ir dalyvavimo taisyklėse nustatytų sąlygų, šia priemone bus finansuojamas technologijų perleidimas iš universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir kitų juridinių asmenų, veikiančių technologijų perleidimo srityje.

Bendrija įgyvendins finansavimo schemas laikydamasi Dalyvavimo taisyklių, atitinkamų valstybės pagalbos instrumentų, visų pirma Bendrijos pagrindų valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai, nuostatų ir šioje srityje taikomų tarptautinių taisyklių. Remiantis šiuo tarptautiniu pagrindu reikės veikti taip, kad būtų galima finansinio dalyvavimo šioje programoje mastą ir formą koreguoti kiekvienu konkrečiu atveju, ypač jei galima gauti finansavimą iš kitų valstybės sektorių lėšų, įskaitant kitus Bendrijos finansavimo šaltinius, pvz., EIB.

Be tiesioginės finansinės paramos Bendrija dalyviams padės gauti paskolas iš EIB "rizikos pasidalijimo finansinės priemonės", suteikdama bankui subsidiją. Bendrijos subsidiją naudoja bankas kartu su savo paties lėšomis, skirtomis padengti jo teikiamų paskolų gavimui ir kapitalo paskirstymui. Laikantis išsamių taisyklių, kurios bus nustatytos Dalyvavimo taisyklėse, ir Tarybos sprendimuose, nustatančiuose specifines programas, šis mechanizmas įgalins EIB daugiau teikti paskolų MTTP veiklai (bendros technologijų iniciatyvos, didelio masto projektai, apimantys Eureka projektus, nauja mokslinių tyrimų infrastruktūra ir MVĮ vykdomi projektai). Regioninės plėtros veikėjams bus reikalingos konsultacijos dėl šios rizikos pasidalijimo finansinės priemonės pavertimo svertu, kurį naudojant būtų galima perkelti privataus sektoriaus investicijas į mokslinių tyrimų ir praktinės veiklos projektus.

Mažiau išsivysčiusiuose regionuose (suartėjimo regionai ir atokiausi regionai(27)) įsisteigusiems netiesioginės veiklos dalyviams, prireikus ir jei tai įmanoma, gali būti skirtas papildomas įnašas iš struktūrinių fondų. Kai dalyvauja šalių kandidačių subjektai, pagal tas pačias sąlygas gali būti suteikiama papildoma parama iš pasirengimo narystei finansinių priemonių. Bus nustatyta išsami pagal 7-osios pagrindų programos "Pajėgumai" programos "mokslinių tyrimų infrastruktūros" dalį vykdomos veiklos finansavimo tvarka, siekiant užtikrinti veiksmingą Bendrijos mokslinių tyrimų finansavimo ir kitų ES bei nacionalinių priemonių, visų pirma struktūrinių fondų, papildomumą.

Tiesioginė veikla

Bendrijos vykdytina veikla, kurią įgyvendins Jungtinis tyrimų centras, vadinama tiesiogine veikla.

(1) Dar neskelbta OL.
(2) OL C 65, 2006 3 17, p. 9.
(3) OL C 115, 2006 5 16, p. 20.
(4) 2006 m. birželio 15 d. Europos parlamento pozicija.
(5) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 259.
(6) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(7) Kaip buvo nurodyta Komisijos komunikatuose dėl finansinių perspektyvų 2007–2013 m. 2004 m. vasario 10 d. (KOM(2004)0101) ir 2004 m. liepos 14 d. (KOM(2004)0487).
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
(10) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.
(11) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.
(12) OL L ...
(13) Įskaitant finansinę paramą COST veiklai administruoti ir koordinuoti.
(14) Terminas "bioekonomika" apima visus pramonės ir ekonomikos sektorius, gaminančius, tvarkančius ar kitaip eksploatuojančius biologinius išteklius taip pat ir susijusias paslaugas arba vartotojiškas pramonės šakas – žemės ūkį, maisto pramonę, žuvininkystę, miškininkystę ir pan.
(15) "Gyvosios gamtos mokslai – strategija Europai", KOM(2002)0027.
(16) Papildomi moksliniai tyrimai, susiję su tvariu gamtos išteklių valdymu ir išsaugojimu, aptariami temoje "Aplinka (įskaitant klimato kaitą)".
(17) KOM(2000)0769.
(18) Apie papildomus mokslinius tyrimus, susijusius su biologinių išteklių gamyba ir naudojimu, kalbama temoje "Maistas, žemės ūkis ir biotechnologijos".
(19) Į šių Europos technologijų platformų mokslinių tyrimų darbotvarkes bus atsižvelgiama įvairioje veikloje.
(20) KOM(2001)0370.
(21) Europos aeronautikos pramonė į mokslinius tyrimus investuoja 14 % savo apyvartos, Europos automobilių pramonė – beveik 5 % savo apyvartos, o ES laivų statybos pramonės konkurencinį pranašumą užtikrina vien tik MTTP.
(22) ACARE: Aeronautikos mokslinių tyrimų Europoje patariamoji taryba. Įkurta 2001 m., ji yra pirmasis veikiantis technologijų platformos pavyzdys. ERRAC: Europos geležinkelio mokslinių tyrimų patariamoji taryba; ERTRAC: Europos kelių transporto mokslinių tyrimų patariamoji taryba ; technologijų platforma WATERBOURNE (vandens transportas).
(23) Prevencija, pasirengimas ir atsakas į teroristų atakas, KOM(2004)0698, 700, 701, 702; Solidarumo/CBRN programa.
(24) Europos strateginis mokslinių tyrimų infrastruktūros forumas (ESFRI) buvo įsteigtas 2002 m. balandį. ESFRI sudaro 25 ES valstybių narių atstovai, paskirti už mokslinius tyrimus atsakingų ministrų, ir Komisijos atstovas. Mokslinių tyrimų pagrindų programos asocijuotosios šalys buvo pakviestos prisijungti 2004 m.
(25) Suartėjimo (konvergencijos) regionai yra nustatyti Tarybos reglamento (EB) Nr. .../..., nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (OL L ...) 5 straipsnyje. Tai apima regionus, kuriuose siekiama "suartėjimo", regionus, atitinkančius reikalavimus gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo, ir atokiausius regionus.
(26) Įskaitant bendras technologijų iniciatyvas (finansinis planas ir kt.) ir dalį koordinavimo bei tarptautinio bendradarbiavimo veiklos, finansuotinos pagal temas.
(27) Suartėjimo (konvergencijos) regionai yra nustatyti [...] [Tarybos] reglamento (EB) Nr. [.../...], [nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo] 5 straipsnyje. Tai apima regionus, kuriuose siekiama "suartėjimo", regionus, atitinkančius reikalavimus gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo, ir atokiausius regionus.


Branduoliniai tyrimai ir mokymas (2007-2011 m.) *
PDF 484kWORD 104k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintosios branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos pagrindų programos (2007–2011 m.) (KOM(2005)0119 – C6-0112/2005 – 2005/0044(CNS))
P6_TA(2006)0266A6-0203/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2005)0119)(1),

–   atsižvelgdamas į EB steigimo sutarties 7 straipsnį, pagal kurį Taryba pasikonsultavo su Parlamentu (C6-0112/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A6-0203/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Euratomo sutarties 119 straipsnio antrą dalį;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina pagal 1975 m. kovo 4 d. priimtą bendrąją deklaraciją pradėti taikinimo procedūrą, jei Taryba ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

5.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

6.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1
13 konstatuojamoji dalis
(13)  Jungtinis tyrimų centras turėtų prisidėti prie pirmiau nurodytų tikslų pasiekimo, vykdydamas tiesioginę veiklą ir teikdamas užsakovo interesus atitinkančią paramą ES politikų įgyvendinimui.
(13)  Jungtinis tyrimų centras atlieka itin svarbų vaidmenį teikdamas užsakovo interesus atitinkančią mokslinę ir technologinę paramą ES politikų kūrimui, plėtojimui, įgyvendinimui ir stebėjimui. Jungtiniam tyrimų centrui turėtų būti teikiama nuolatinė parama siekiant, kad jis veiktų kaip ES mokslo ir technologijų informacijos centras ir nepriklausytų nuo privačių ir nacionalinių interesų.
Pakeitimas 2
16 konstatuojamoji dalis
(16)  Reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui ir būtinų veiksmų susigrąžinant prarastas lėšas, kurios buvo neteisingai išmokėtos ar panaudotos remiantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentais (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, 1996 lapkričio 11 d. (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 11073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.
(16)  Reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui ir būtinų veiksmų susigrąžinant prarastas lėšas, kurios buvo neteisingai išmokėtos ar panaudotos remiantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentais (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, 1996 lapkričio 11 d. (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų. Bet kuriuo atveju reikia imtis veiksmų užtikrinti, kad lėšos, susigrąžintos dėl sukčiavimo ar pažeidimų, įvykdytų nesilaikant pirmiau minėtų reglamentų nuostatų, būtų grąžinamos į septintąją Pagrindų programą ir daugiausia skiriamos mokslinių tyrimų personalo mokymui ir mokslinio konsultavimo veiklai.
Pakeitimas 3
3 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Visa suma Septintajai pagrindų programai įgyvendinti 2007–2011 m. laikotarpiui yra 3103 milijonai eurų. Ši suma yra paskirstoma taip (mln. EUR):
Visa orientacinė suma Septintajai pagrindų programai įgyvendinti 5 metų laikotarpiui pradedant nuo 2007 m. sausio 1 d. yra 2751 milijonai eurų. Ši suma yra paskirstoma taip (mln. EUR):
Pakeitimas 4
3 straipsnio 1 dalies lentelė
(a)  Sintezės energijos moksliniai tyrimai 2159
a)  Sintezės energijos moksliniai tyrimai 1947
(b)  Branduolio dalijimasis ir radiacinė sauga 394
b)  Branduolio dalijimasis ir radiacinė sauga 394
(c)  Jungtinio tyrimų centro branduolinė veikla 539
c)  Jungtinio tyrimų centro branduolinė veikla 517
Pakeitimas 5
3 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a. Iš sintezės energijos moksliniams tyrimams numatytos sumos ne mažiau kaip 900 mln. eurų bus skiriama kitai veiklai, nei I priede išdėstytas ITER mokslinių tyrimų infrastruktūros sukūrimas.
Pakeitimas 6
3 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a. Komisija, ketindama nukrypti nuo Europos Sąjungos bendrojo biudžeto pastabose ir priede išdėstyto išlaidų paskirstymo, visada apie tai iš anksto pateikia informaciją biudžeto valdymo institucijai.
Pakeitimas 7
5 straipsnis
Visa pagal Septintąją pagrindų programą vykdoma veikla turi būti vykdoma laikantis pagrindinių etikos principų.
Visa pagal septintąją Pagrindų programą vykdoma veikla turi būti vykdoma laikantis pagrindinių etikos principų ir visų pirma atsižvelgiant į saugos aspektus.
Pakeitimas 8
6 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Vertinimo išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
Vertinimo išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos ombudsmenui.
Pakeitimas 10
I priedo paantraštės "Sintezės energijos moksliniai tyrimai" paantraštės "Loginis pagrindas" 2 pastraipa
Manoma, kad per kelis dešimtmečius nuo dabar sintezė gali ypatingai prisidėti kuriant ES tvarų ir saugų tiekimą. Sėkmingas jos plėtojimas įgalintų tiekti saugią, tvarią ir aplinkai draugišką energiją. Ilgalaikis Europos sintezės tyrimų tikslas, apimantis visą su sinteze susijusią veiklą valstybėse narėse ir asocijuotose trečiosiose šalyse, – sukurti ekonomiškus reaktorių prototipus šiuos reikalavimus atitinkančioms elektrinėms.
Nepaisant ES dedamų pastangų, kurias ji ir toliau turėtų dėti atsinaujinančios energijos mokslinių tyrimų srityje, manoma, kad per kelis dešimtmečius nuo dabar sintezė gali ypatingai prisidėti kuriant ES tvarų ir saugų energijos tiekimą apytikriai per penkiasdešimt ar šešiasdešimt metų nuo dabar, po to, kai rinkoje įsitvirtins komerciniai sintezės reaktoriai. Siekiant kiek įmanoma sutrumpinti laiką, reikalingą sukurti realią sintezės būdu veikiančią elektrinę, bus vadovaujamasi "pagreitinta" sintezės energijos strategija. Sėkmingas jos plėtojimas įgalintų tiekti saugią, tvarią ir aplinkai draugišką energiją. Ilgalaikis Europos sintezės tyrimų tikslas, apimantis visą su sinteze susijusią veiklą valstybėse narėse ir asocijuotose trečiosiose šalyse, – apytikriai per trisdešimt–trisdešimt penkerius metus sukurti ekonomiškus reaktorių prototipus šiuos reikalavimus atitinkančioms elektrinėms.
Pakeitimas 11
I priedo paantraštės "Sintezės energijos moksliniai tyrimai" paantraštės "Veikla" 1 paženklinta pastraipa
Šie darbai apims bendro ITER sukūrimo (kaip tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūros) darbus, visų pirma statybvietės paruošimą, ITER organizacijos ir Europos bendrosios įmonės ITER įgyvendinimui įkūrimą, vadovybės paskyrimą ir darbuotojų atranką, bendrą techninę ir administracinę paramą, įrenginių ir įrangos sukonstravimą bei paramą projektui kūrimo metu.
Šie darbai apims bendro ITER sukūrimo (kaip tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūros) darbus, visų pirma statybvietės paruošimą, ITER organizacijos ir Europos bendrosios įmonės ITER įgyvendinimui įkūrimą, vadovybės paskyrimą ir darbuotojų atranką, bendrą techninę ir administracinę paramą, įrenginių ir įrangos sukonstravimą bei paramą projektui kūrimo metu. Europos bendroji įmonė ITER įgyvendinimui bus atsakinga už Europos įnašo į ITER valdymą ir administravimą bei pareigų, kylančių iš tarptautinių susitarimų dėl ITER, vykdymą. Už likusios sintezės programos dalies, skirtos gerinti mokslo ir technologijos žinias siekiant greitai realizuoti planus dėl sintezės energijos, įgyvendinimą bus tiesiogiai atsakinga Komisija, kuriai padės konsultacinis komitetas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. ..., nustatančiame įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo septintosios Pagrindų programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.)1 (toliau – "Dalyvavimo taisyklės").
____________________
1 OJ L ....
Pakeitimas 12
I priedo paantraštės "Sintezės energijos moksliniai tyrimai" paantraštės "Veikla" 2 paženklinta pastraipa
Tikslinėje fizikos ir technologijų programoje bus naudojami sintezės programos, taip pat Jungtinės Europos Torus (JET) programos įrenginiai ir ištekliai. Čia bus įvertintos specifinės esminės ITER technologijos, sujungtos ITER projekto alternatyvos ir eksperimentiškai bei teoriškai pasirengta ITER veikimui.
Tikslinėje fizikos ir technologijų programoje bus naudojami sintezės programos įrenginiai ir ištekliai, t. y. Jungtinės Europos Torus (JET) programa bei magnetinio apribojimo prietaisai, jau esantys arba kuriami visose valstybėse narėse (tokamakai, stelaratoriai, RFP). Čia bus įvertintos specifinės esminės ITER technologijos, sujungtos ITER projekto alternatyvos ir eksperimentiškai bei teoriškai pasirengta ITER veikimui.
Pakeitimas 13
I priedo paantraštės "Sintezės energijos moksliniai tyrimai" paantraštės "Veikla" 4 paženklinta pastraipa
Toliau bus plėtojamos patobulintos magnetinio apribojimo schemų, turinčių potencialių privalumų sintezės elektrinėms (atkreipiant dėmesį W7-X stelaratoriaus konstravimo užbaigimą), koncepcijos, teorija ir modeliavimas, kad būtų galima aiškiai suprasti sintezės plazmos reiškinius, ir koordinuojama valstybių narių inertinio izoliavimo civilinės tyrimų veikla ryšių palaikymo veiklos kontekste.
Toliau bus plėtojamos patobulintos magnetinio apribojimo schemų, turinčių potencialių privalumų sintezės elektrinėms (atkreipiant dėmesį W7-X stelaratoriaus konstravimo užbaigimą), koncepcijos, teorija ir modeliavimas, kad būtų galima aiškiai suprasti sintezės plazmos reiškinius.
Pakeitimas 14
I priedo paantraštės "Sintezės energijos moksliniai tyrimai" paantraštės "Veikla" 5 punktas
Atsižvelgiant į su ITER susijusius neatidėliotinus ir vidutinės trukmės poreikius ir į tolesnę sintezės plėtrą, bus imamasi iniciatyvų siekiant užtikrinti, kad būtų laiku disponuojama atitinkamais žmogiškaisiais ištekliais, kalbant apie jų kiekį, kompetencijų įvairovę, išsilavinimą ir patirtį.
Atsižvelgiant į su ITER susijusius neatidėliotinus ir vidutinės trukmės poreikius ir į tolesnę sintezės plėtrą, bus imamasi iniciatyvų siekiant užtikrinti, kad būtų laiku disponuojama atitinkamais žmogiškaisiais ištekliais, kalbant apie jų kiekį, kompetencijų įvairovę, išsilavinimą ir patirtį, taip pat sukuriant europinę sintezės fizikos ir inžinerijos doktorantūros programą.
Pakeitimas 15
I priedo paantraštės "Sintezės energijos moksliniai tyrimai" paantraštės "Veikla" 6a punktas (naujas)
Technologijos perkėlimo procesai
ITER reikės naujų, lankstesnių organizacinių struktūrų, kad būtų galima sukuriamą inovacijų ir technologinės pažangos procesą sklandžiai perkelti į pramonę siekiant įveikti sunkumus ir sudaryti galimybes Europos pramonei tapti labai konkurencinga.
Pakeitimas 16
I priedo paantraštės "Branduolio dalijimasis ir radiacinė sauga" paantraštės "Veikla" 2 punktas
Tačiau tolesnis šio energijos šaltinio naudojimas ES kelia rimtą susirūpinimą. Pagrindinės problemos yra veikiančių reaktorių sauga ir ilgai išliekančių atliekų tvarkymas; abi jos yra sprendžiamos techniškai, tačiau reikia pasitelkti ir politines bei visuomenės pastangas. Esminis principas naudojant spinduliuotę pramonėje ar medicinoje – žmonių ir aplinkos apsauga. Visose nurodytose teminėse srityse iš esmės siekiama užtikrinti aukštą saugos lygį. Taip pat visuose branduolinės inžinerijos ir mokslo sektoriuose įžvelgiami aiškūs poreikiai disponuoti infrastruktūra ir kompetencija. Be to, atskiras technines sritis sieja jas visas apimančios temos, pvz., branduolinio kuro ciklas, aktinoidų chemija, rizikos analizė ir saugos įvertinimas ir netgi visuomenės bei valdymo klausimai.
Tačiau tolesnis šio energijos šaltinio naudojimas ES kelia rimtą susirūpinimą. Nepaisant to, reikia dėti pastangas įtvirtinti ir pagerinti esamą saugos lygį ir užtikrinti, kad radiacinės saugos gerinimas ir toliau būtų Bendrijos veiksmų prioritetas. Pagrindinės problemos yra veikiančių reaktorių sauga ir ilgai išliekančių atliekų tvarkymas; abi jos yra sprendžiamos techniškai, tačiau reikia pasitelkti ir politines bei visuomenės pastangas. Esminis principas naudojant spinduliuotę pramonėje ar medicinoje – žmonių ir aplinkos apsauga. Visose nurodytose teminėse srityse iš esmės siekiama užtikrinti aukštą saugos lygį. Taip pat visuose branduolinės inžinerijos ir mokslo sektoriuose įžvelgiami aiškūs poreikiai disponuoti infrastruktūra ir kompetencija. Be to, atskiras technines sritis sieja jas visas apimančios temos, pvz., branduolinio kuro ciklas, aktinoidų chemija, rizikos analizė ir saugos įvertinimas ir netgi visuomenės bei valdymo klausimai.
Pakeitimas 17
I priedo paantraštės "Branduolio dalijimasis ir radiacinė sauga" paantraštės "Veikla" 1 punktas
Kryptingų mokslinių tyrimų ir plėtros įgyvendinimas siekiant rasti praktiškus sprendimus dėl panaudoto kuro ir ilgai išliekančių radioaktyvių atliekų geologinio laidojimo ir, prireikus, su technologijomis bei sauga susijusi demonstravimo veikla, ir parama Europos bendro požiūrio į pagrindinius klausimus dėl atliekų tvarkymo formavimui. Moksliniai tyrimai, nukreipti į skilimą ir transmutaciją ir (arba) kiti sprendimai siekiant sumažinti atliekų kiekį ir (arba) žalą jas šalinant.
Kryptingų mokslinių tyrimų ir plėtros įgyvendinimas siekiant rasti praktiškus sprendimus dėl panaudoto kuro ir ilgai išliekančių radioaktyvių atliekų geologinio laidojimo ir, prireikus, su technologijomis bei sauga susijusi demonstravimo veikla, ir parama Europos bendro požiūrio į pagrindinius klausimus dėl atliekų tvarkymo formavimui. Konkreti veikla, susijusi su šio tipo atliekų apibūdinimu ir elgsena ilgo laikino saugojimo sąlygomis. Moksliniai tyrimai, nukreipti į skilimą ir transmutaciją ir (arba) kiti sprendimai siekiant sumažinti atliekų kiekį ir (arba) žalą jas šalinant.
Pakeitimas 18
I priedo paantraštės "Branduolio dalijimasis ir radiacinė sauga" paantraštės "Veikla" 2 punktas
Moksliniai tyrimai, nukreipti į nuolatinės esamų reaktorių sistemų (taip pat branduolinio kuro ciklo įrenginių) eksploatavimo saugos palaikymą, atsižvelgiant į naujus uždavinius, pvz., naujų saugos įvertinimo metodologijų eksploatacijos laiko pratęsimą ir kūrimą (techniniu ir žmogiškuoju aspektu), ir įvertinti reaktorių, kurie bus pastatyti artimiausiu metu ar vėliau, potencialo ir saugos aspektus išlaikant jau ES pasiektus aukštus saugos standartus.
Moksliniai tyrimai, kuriais ir toliau palaikoma nuolatinė esamų ir naujos kartos reaktorių sistemų (taip pat branduolinio kuro ciklo įrenginių) eksploatavimo sauga ir mažinamas žmogiškųjų ir organizacinių klaidų pavojus atsižvelgiant į naujus uždavinius, pvz., naujų saugos įvertinimo metodologijų eksploatacijos laiko pratęsimą ir kūrimą (techniniu ir žmogiškuoju aspektu), ir įvertinami reaktorių, kurie bus pastatyti artimiausiu metu ar vėliau, potencialo ir saugos aspektai toliau gerinant jau ES pasiektus aukštus saugos standartus.
Atsižvelgiant į tai, bus ypač pabrėžiami metodologijų, kuriomis galima užkirsti kelią žmogiškosioms ar organizacinėms klaidoms (individualioms ar kolektyvinėms) moksliniai tyrimai ir įgyvendinimas. Taip pat visose įmonėse bus skatinama derama saugos kultūra taip užtikrinant, kad ir įrenginio savininkams, ir darbuotojams sauga būtų pagrindinis prioritetinis tikslas.
Reaktorių saugos ir didelių avarijų vakarietiško ir rusiško tipo reaktoriuose tyrimai.
Pakeitimas 19
I priedo paantraštės "Branduolio dalijimasis ir radiacinė sauga" paantraštės "Veikla" 4 punktas
Gerinti galimybes pasinaudoti mokslinių tyrimų infrastruktūra, pvz., medžiagų bandymo reaktoriais, požeminėmis tyrimų laboratorijomis, radiobiologiniais įrenginiais ir audinių bankais, kuri yra būtina siekiant išlaikyti aukštus technikos pasiekimų, inovacijų ir saugos Europos branduoliniame sektoriuje standartus.
Gerinti galimybes pasinaudoti mokslinių tyrimų infrastruktūra, pvz., medžiagų bandymo reaktoriais ir mokomaisiais reaktoriais, tyrimų laboratorijomis, radiobiologiniais įrenginiais ir audinių bankais, kuri yra būtina siekiant išlaikyti aukštus technikos pasiekimų, inovacijų ir saugos Europos branduoliniame sektoriuje standartus.
Pakeitimas 20
I priedo paantraštės "Branduolio dalijimasis ir radiacinė sauga" paantraštės "Veikla" 5 punktas, pavadinimas ir pastraipa
Žmogiškieji ištekliai ir mokymas
Žmogiškieji ištekliai, mobilumas, švietimas ir mokymas
Teikti paramą mokslinės kompetencijos ir žmogiškųjų išteklių išsaugojimui ir plėtrai siekiant užtikrinti, kad branduoliniame sektoriuje dirbtų tinkamas kvalifikacijas turintys mokslininkai ir darbuotojai.
Teikti paramą mokslinės kompetencijos ir žmogiškųjų išteklių išsaugojimui ir plėtrai siekiant kuo greičiau užtikrinti, kad branduoliniame sektoriuje dirbtų tinkamas kvalifikacijas turintys mokslininkai, inžinieriai, fizikai, organizacinių sistemų srityje besispecializuojantys psichologai ir darbuotojai, ypač išlaikant švietimą universitetuose ir akcentuojant bendrų podiplominių studijų organizavimą branduolinės inžinerijos ir radiacinės saugos srityse, ir visų pirma propaguoti saugą.
Pakeitimas 21
I priedo paantraštės "Jungtinio tyrimų centro branduolinė veikla" paantraštės "Loginis pagrindas" 1 dalis
Jungtinis tyrimų centras remia Europos energijos tiekimo strategijoje numatytus tikslus, visų pirma padėdamas suderinti Kioto protokolo tikslus. ES turi pripažintą kompetenciją daugelyje branduolinių technologijų aspektų, ir ši kompetencija remiasi solidžiais ankstesniais pasiekimais šioje srityje. Remdamasis savo moksline kompetencija ir integracija į tarptautinę mokslinę bendruomenę JTC teikia paramą ES politikoms ir prisideda prie naujų tendencijų branduolinių tyrimų srityje. Viena vertus, JTC turi kompetentingą personalą ir naujausius įrenginius atlikti pripažintam moksliniam ir (arba) techniniam darbui; kita vertus, jis remia ES politiką, kuria siekiama išsaugoti pagrindines kompetencijas ir žinias ateičiai, rengiant jaunus specialistus ir skatinant jų mobilumą. Atsirado naujų poreikių, visų pirma išorės ryšių ir saugumo politikų srityse. Šiais atvejais reikia vidaus ir saugių informacijos ir analizės sistemų, kurių ne visada galima įsigyti rinkoje.
Padėdamas siekti Europos Sąjungos tikslų, Jungtinis tyrimų centras atlieka specialias funkcijas, susijusias su:
- visuotiniu saugumu, ypač dalyvaudamas kuriant veiksmingos apsaugos, kovos su neteisėtu gabenimu ir branduolinės teismo ekspertizės techniką ir metodus;
-  ES plėtra, nes tai susiję (ir bus susiję ateityje) su naujais reaktorių tipais ir kitais branduoliniais įrenginiais;
- energijos tiekimu, padėdamas kurti naują branduolinio kuro ciklo techniką pagal tvaraus vystymosi principus.
Jungtinis tyrimų centras turi kompetentingą personalą ir įrenginius atlikti pripažintam moksliniam ir (arba) techniniam darbui. Jis užtikrina savo infrastruktūros kokybę ir tinkamą atnaujinimą siekdamas, kad Europos moksliniai tyrimai pirmautų.
Jungtinis tyrimų centras remia ES politiką, kuria siekiama išsaugoti pagrindines kompetencijas ir žinias ateičiai, suteikdamas kitiems mokslininkams priėjimą prie savo infrastruktūros rengiant jaunus specialistus, skatinant jų mobilumą ir taip išlaikant branduolinės energijos srities žinias Europoje. Atsirado naujų poreikių, visų pirma išorės ryšių ir saugumo politikų srityse. Šiais atvejais reikia vidaus ir saugių informacijos ir analizės sistemų, kurių ne visada galima įsigyti rinkoje.
Pakeitimas 22
I priedo paantraštės "Jungtinio tyrimų centro branduolinė veikla" paantraštės "Veikla" 1 dalis
Branduolinių atliekų tvarkymą ir poveikį aplinkai siekiant suprasti branduolinio kuro procesus nuo energijos gamybos iki atliekų saugojimo ir ieškoti veiksmingų sprendimų dėl labai aktyvių branduolinių atliekų tvarkymo naudojant du pagrindinius būdus (tiesioginis saugojimas arba skilimas ir transmutacija).
Branduolinių atliekų tvarkymą ir poveikį aplinkai siekiant suprasti branduolinio kuro procesus nuo energijos gamybos iki atliekų saugojimo ir ieškoti veiksmingų sprendimų dėl labai aktyvių branduolinių atliekų tvarkymo naudojant du pagrindinius būdus (tiesioginis saugojimas arba skilimas ir transmutacija). Ypač plėtojama veikla, skirta didinti žinias ir tobulinti ilgai išliekančių atliekų apdorojimą ar vėsinimą ir fundamentaliuosius aktinoidų tyrimus;
Pakeitimas 23
I priedo paantraštės "Jungtinio tyrimų centro branduolinė veikla" paantraštės "Veikla" 2 dalis
Branduolinę saugą, vykdant mokslinius tyrimus, susijusius su esamų ir naujų kuro ciklo bei vakarietiškų ir rusiškų reaktorių, įskaitant naujo tipo reaktorius, saugumu. Be to, JTC prisidės prie MTTP iniciatyvos – tarptautinio forumo Generation IV ir koordinuos Europos indėlį į šį forumą, kurio veikloje dalyvauja geriausios mokslinių tyrimų organizacijos pasaulyje;
Branduolinę saugą, vykdant mokslinius tyrimus, susijusius su esamais kuro ciklais, vakarietiškų ir rusiškų reaktorių saugumu, ir, platesne prasme, vykdant naujų kuro ciklų ir naujo tipo reaktorių tyrimus. Be to, JTC prisidės prie MTTP iniciatyvos – tarptautinio forumo Generation IV ir koordinuos Europos indėlį į šį forumą, kurio veikloje dalyvauja geriausios mokslinių tyrimų organizacijos pasaulyje; JTC šioje srityje integruos Europos mokslinius tyrimus ir užtikrins Europos įnašo į GIF reikšmingumą tiek dydžio, tiek kokybės požiūriu.
Pakeitimas 24
I priedo paantraštės "Jungtinio tyrimų centro branduolinė veikla" paantraštės "Veikla" 3a ir 3b dalys (naujos)
Kampanijas, skirtas padėti politikams ir visuomenei suprasti branduolinę energiją, nes dabar dauguma mokslininkų, politikų ir piliečių yra įsitikinę, kad visuotinis atšilimas vyksta ir jį lemia deginant iškastinį kurą išsiskiriančios anglies dujos, o branduolinė energija yra būtina turimų energijos šaltinių dalis, siekiant patenkinti pasaulio energijos poreikius neišskiriant anglies dujų.
Informacijos apie branduolinę energiją skleidimą piliečiams ir jų atstovams pradedant rengti daugiametes informavimo apie branduolinę energiją kampanijas, skirtas skatinti diskusijas ir palengvinti sprendimų priėmimą, taip sudarant sąlygas objektyviai diskutuoti remiantis faktais ir priimti žinojimu paremtus sprendimus. Siekiant užtikrinti, kad šios kampanijos būtų kuo veiksmingesnės, jos turėtų būti rengiamos naudojant socialinių mokslų metodiką. Be to, nepamirštant, kad, norint suvokti branduolinės energijos naudojimo padarinius, palyginimas su kitais energijos šaltiniais yra labai svarbus, visų skatinamų arba remiamų informavimo kampanijų metu bus minimos ir aiškinamos kitais lygmenimis dedamos ES pastangos, skatinančios kitus, ypač atsinaujinančius, energijos šaltinius.

(1) Dar neskelbta OL.


Civilinės aviacijos saugumo bendrosios taisyklės ***I
PDF 672kWORD 198k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių (KOM(2005)0429 – C6-0290/2005 – 2005/0191(COD))
P6_TA(2006)0267A6-0194/2006

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2005)0429)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į EB sutarties 80 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0290/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0194/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. birželio 15 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2006 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002

P6_TC1-COD(2005)0191


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)  Siekiant apsaugoti asmenis ir prekes Europos Sąjungoje, civiliniuose orlaiviuose reikia užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, kurie kelia grėsmę civilinės aviacijos saugumui, nustatant bendrąsias civilinės aviacijos saugumo taisykles. Šio tikslo turėtų būti siekiama nustatant bendrąsias taisykles ir bendruosius standartus civilinės aviacijos srityje, taip pat jų laikymosi kontrolės mechanizmus.

(2)  Civilinės aviacijos saugumo labui pageidautina sukurti pagrindą vienodai traktuoti 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pasirašytos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedo 2002 m. balandžio mėn. versiją.

3)   2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2320/2002, nustatantis civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles(5), buvo priimtas dėl 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių Jungtinėse Valstijose.

(4)  Reglamento (EB) Nr. 2320/2002 turinį reikėtų persvarstyti atsižvelgiant į sukauptą patirtį, o patį reglamentą pakeisti nauju teisės aktu, siekiant supaprastinti, suderinti ir aiškiau suformuluoti esamas taisykles bei padidinti saugumo lygius.

(5)  Atsižvelgiant į didesnio lankstumo poreikį taikant saugumo priemones ir procedūras, kad galima būtų tinkamai reaguoti į besikeičiančius rizikos vertinimus ir sudaryti galimybes naudoti naujas technologijas, naujajame teisės akte turėtų būti nustatyti pagrindiniai principai, ką reikia padaryti siekiant užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams civilinės aviacijos srityje nesileidžiant į techninius ir procedūrinius dalykus, kaip tie reikalavimai turi būti įgyvendinami.

(6)  Naujasis teisės aktas turėtų būti taikomas oro uostams, naudojamiems civilinei aviacijai valstybės narės teritorijoje, veiklos vykdytojams, teikiantiems paslaugas tokiuose oro uostuose, ir subjektams, teikiantiems prekes ir (arba) paslaugas tokiuose oro uostuose arba per juos.

(7)  Nepažeidžiant Konvencijos dėl nusikaltimų ir tam tikrų kitų veiksmų, padarytų orlaiviuose (1963 m., Tokijas), Konvencijos dėl kovos su neteisėtu orlaivio pagrobimu (1970 m., Haga) ir Konvencijos dėl kovos su smurtu prieš civilinės aviacijos saugumą (1971 m., Monrealis), naujajame teisės akte reikia numatyti taip pat saugumo priemones, taikomas Bendrijos oro vežėjų orlaiviuose ar skrydžių metu.

(8)  Skirtingų tipų civilinės aviacijos srityse grėsmės lygis yra nevienodas. Nustatant bendrus pagrindinius civilinės aviacijos standartus, reikia atsižvelgti į orlaivio dydį, eksploatavimo pobūdį ir (arba) eksploatavimo dažnumą oro uostuose, kad galima būtų leisti taikyti išimtis.

(9)  Valstybėms narėms taip pat reikia leisti, remiantis rizikos įvertinimu, taikyti griežtesnes priemones, nei nurodyta. Tačiau reikėtų atskirti bendruosius pagrindinius standartus ir griežtesnes priemones, taip pat panašiai turėtų būti atskirtas jų finansavimas.

(10)  Reikėtų atskirti pašto ir įprastų krovinių sąvokas. Turėtų būti imtasi bendrųjų saugumo priemonių, pritaikytų atsižvelgiant į pašto ypatybes.

(11)   Vykdant skrydžius iš valstybės narės oro uosto į tam tikrą trečiąją šalį ar per ją, trečiosios šalys gali reikalauti taikyti priemones, kurios skiriasi nuo nurodytų šiame teisės akte. Tačiau, nepažeidžiant jokių dvišalių Bendrijos pasirašytų susitarimų, Komisijai turi būti sudaryta galimybė patikrinti priemones, kurių reikalauja trečioji šalis, ir nuspręsti, ar valstybė narė, veiklos vykdytojas arba kitas subjektas gali ir toliau taikyti reikalaujamas priemones.

(12)   Nežiūrint į tai, kad kiekvienoje valstybėje narėje aviacijos saugumu gali rūpintis dvi ar daugiau institucijų, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti vieną instituciją, atsakingą už saugumo standartų įgyvendinimo koordinavimą ir priežiūrą.

(13)   Siekiant apibrėžti atsakomybę už bendrų pagrindinių standartų įgyvendinimą ir aprašyti, kokias priemones šiuo tikslu turi taikyti veiklos vykdytojai ir kiti subjektai, kiekviena valstybė narė turėtų parengti nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą. Be to, kiekvienas oro uosto valdytojas, oro vežėjas ir kiti subjektai, taikantys aviacijos saugumo standartus, turėtų parengti, taikyti ir prižiūrėti saugumo programą, kad būtų laikomasi tiek naujojo teisės akto, tiek bet kokios taikytinos nacionalinės aviacijos saugumo programos reikalavimų.

(14)   Siekdama kontroliuoti, kaip laikomasi naujojo teisės akto ir nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos reikalavimų, kiekviena valstybė narė turėtų parengti nacionalinę civilinės aviacijos saugumo lygio tikrinimo programą ir užtikrinti jos įgyvendinimą.

(15)   Kad galima būtų kontroliuoti, kaip valstybės narės taiko naująjį teisės aktą, taip pat nustatyti aviacijos saugumo silpnąsias vietas, Komisija turėtų atlikti patikrinimus, taip pat patikrinimus iš anksto neįspėjus.

(16)  Atsižvelgiant į tai, kad ateityje padidės Europos aviacijos saugos agentūros įgaliojimai, ši agentūra turėtų palaipsniui pradėti dalyvauti kontroliuojant, kaip laikomasi bendrųjų civilinės aviacijos saugumo nuostatų.

(17)   Įgyvendinimo aktai, kuriais nustatomos bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimo priemonės ir tvarka ir kuriuose yra neskelbtinos saugumo informacijos, taip pat Komisijos patikrinimų ataskaitos ir kompetentingų valdžios institucijų atsakymai turėtų būti laikomi "ES įslaptinta informacija", kaip apibrėžta 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendime 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiančiame jos darbo tvarkos taisykles(6). Tie dokumentai neturi būti skelbiami; juos galima pateikti tik teisėtai suinteresuotiems veiklos vykdytojams ir subjektams.

(18)   Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės ir tvarka turi būti priimtos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(7).

(19)   Siekiant sudaryti galimybes atleisti nuo patikrinimo iš trečiosios šalies su persėdimu vykstančius keleivius ir netikrinti perkraunamo bagažo (tokia koncepcija žinoma "vienkartinio patikrinimo" pavadinimu), taip pat leisti tokiu skrydžiu atvykusiems keleiviams būti kartu su patikrintais išvykstančiais keleiviais, reikia skatinti sudaryti Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimus, kuriais būtų pripažįstama, kad trečiojoje šalyje taikomi saugumo standartai yra lygiaverčiai Bendrijos standartams.

(20)  Siekiama taikyti "vienkartinį patikrinimą" visiems skrydžiams Europos Sąjungoje.

(21)   Už šio reglamento nuostatų pažeidimus turi būti numatytos nuobaudos. Tos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir griežtos.

22)   1987 m. gruodžio 2 d. Ispanijos Karalystė ir Jungtinė Karalystė Londone paskelbė abiejų šalių užsienio reikalų ministrų bendrą deklaraciją dėl platesnio bendradarbiavimo eksploatuojant Gibraltaro oro uostą; deklaracijoje įtvirtinti susitarimai dar tik turės būti įgyvendinti.

(23)  Reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti solidarumo priemonę, kuri leistų teikti paramą transporto sektoriuje įvykus didelį poveikį turintiems teroro aktams,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslai

1.  Šiuo reglamentu nustatomos apsaugos nuo neteisėtų veiksmų, kurie kelia grėsmę civilinės aviacijos saugumui, bendrosios taisyklės.

Juo taip pat sukuriamas pagrindas vienodai traktuoti Čikagoje pasirašytos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 straipsnio 2002 m. balandžio mėn. versiją.

2.  Priemonės 1 dalyje nurodytiems tikslams siekti yra:

   a) bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių ir pagrindinių standartų nustatymas;
   b) jų laikymosi kontrolės mechanizmai.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas:

   a) visiems valstybės narės teritorijoje esantiems oro uostams ar jų dalims, naudojamiems(-oms) civilinei aviacijai;
   b) visiems veiklos vykdytojams, įskaitant oro vežėjus, teikiantiems paslaugas a punkte nurodytuose oro uostuose;
   c) visiems subjektams, dirbantiems oro uosto patalpose ar teritorijoje ir teikiantiems prekes ir (arba) paslaugas a punkte nurodytuose oro uostuose arba per juos.

2.  Šio reglamento taikymas Gibraltaro oro uostui nepažeidžia tam tikrų Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės teisinių nuostatų, susijusių su ginču dėl teritorijos, kurioje yra tas oro uostas, suverenumo.

3 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame reglamente:

   1) "Civilinė aviacija" – tai bet kokia oro susisiekimo veikla, komercinė ir nekomercinė, reguliari ir nereguliari, išskyrus skrydžius valstybės orlaiviais, kaip nurodyta 1944 m. Čikagos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 3 straipsnyje.
   2) "Aviacijos saugumas" – tai priemonių bei žmogiškųjų ir gamtinių išteklių visuma, skirta apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veiksmų, kurie kelia grėsmę civilinės aviacijos saugumui.
   3) "Oro uostas" – tai specialiai orlaivių tūpimui, kilimui ir manevravimui pritaikyta žemės [ar vandens] teritorija, įskaitant papildomus įrenginius, kurie reikalingi šiems veiksmams atlikti, orlaivių eismui ir paslaugoms užtikrinti, taip pat įskaitant įrenginius, reikalingus teikiant komercines oro susisiekimo paslaugas.
   4) "Veiklos vykdytojas" – tai asmuo, organizacija ar įmonė, užsiimanti ar besisiūlanti užsiimti oro susisiekimo veikla.
   5) "Oro vežėjas" – tai oro susisiekimo įmonė, turinti galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti arba jai tapatų dokumentą.
   6) "Bendrijos oro vežėjas" – tai oro vežėjas, turintis galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti, išduotą valstybės narės pagal 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2407/92(8).
   7) "Draudžiami daiktai" – tai ginklai, sprogmenys ar kiti pavojingi prietaisai, daiktai ar medžiagos, kuriuos galima panaudoti neteisėtiems veiksmams, keliantiems grėsmę saugumui, atlikti.
   8) "Patikrinimas" (screening) – techninių ar kitų priemonių, skirtų atpažinti ir (arba) aptikti draudžiamus daiktus, naudojimas.
   9) "Saugumo kontrolė" – tai priemonių, kuriomis galima užkirsti kelią draudžiamiems daiktams patekti į orlaivį, naudojimas.
   10) "Patekimo kontrolė" – tai priemonių, kuriomis gali būti užtikrinama, kad nebūtų įleidžiami pašaliniai asmenys ir (arba) transporto priemonės, naudojimas.
   11) "Kontroliuojamoji teritorija" (airside) – tai oro uosto judėjimo laukas, gretimos teritorijos ir pastatai ar jų dalys, į kuriuos patekimas yra ribojamas.
   12) "Nekontroliuojamoji teritorija" (landside) – tai oro uosto dalys, gretima teritorija ir pastatai ar jų dalys, kurie nepriklauso oro uosto kontroliuojamajai teritorijai.
   13) "Saugoma zona" – oro uosto kontroliuojamosios zonos, į kurias ne tik ribojamas patekimas, bet ir taikoma patekimo kontrolė.
   14) "Demarkacijos linija atskirta zona" – tai zona, į kurią negali patekti visi visuomenės nariai ir kuri yra atskirta nuo saugomos zonos arba nuo kitų oro uosto saugomų teritorijų, jei demarkacijos linija atskirta zona yra kartu ir saugoma zona.
   15) "Asmens patikrinimas" – įrodomas asmens tapatybės patikrinimas, įskaitant galimos kriminalinės praeities ir žvalgybos duomenų patikrinimą.
   16) "Su persėdimu vykstantys keleiviai, perkraunamas bagažas, kroviniai ar paštas" – tai keleiviai, bagažas, kroviniai ar paštas skraidinami kitu lėktuvu, negu atvyko arba tuo pačiu lėktuvu, bet esant kitam skrydžio numeriui.
   17) "Tranzito keleiviai, bagažas, kroviniai ar paštas" – tai keleiviai, bagažas, kroviniai ar paštas, skraidinami tuo pačiu lėktuvu, kaip ir atvyko, esant tam pačiam skrydžio numeriui.
   18) "Potencialiai pavojingi keleiviai" – tai keleiviai, kurių elgesys akivaizdžiai nenormalus ir kelia grėsmę skrydžio saugumui, arba keleiviai, kurie yra deportuoti asmenys, laikomi nepageidautinais kilmės šalyje dėl imigracinio pobūdžio priežasčių, arba teisėtai įkalinti asmenys.
   19) "Rankinis bagažas" – tai bagažas, kurį galima neštis į orlaivio saloną.
   20) "Bagažo skyriuje vežamas bagažas" – tai bagažas, skirtas vežti orlaivio bagažo skyriuje.
   21) "Lydimasis bagažo skyriuje vežamas bagažas" – tai registruoto ir orlaivyje esančio keleivio bagažas, priimtas vežti bagažo skyriuje.
   22) "Oro vežėjo paštas" – tai paštas, kurio siuntėjas ir adresatas yra oro vežėjas.
   23) "Oro vežėjo medžiagos" – tai medžiagos, kurių siuntėjas ir adresatas yra oro vežėjas arba kurias naudoja oro vežėjas.
   24) "Paštas" – tai laiškai, siuntos, susirašinėjimo pranešimai ir kiti daiktai, kuriuos pristato pašto paslaugų įmonės, atsakingos už jų pristatymą pagal Pasaulinės pašto sąjungos (UPU) nuostatas.
   25) "Krovinys" – tai bet koks turtas, išskyrus bagažą, paštą, oro vežėjo paštą ir oro vežėjo medžiagas, skirtas vežti orlaiviu.
   26) "Reguliuojamoji agentūra" – tai oro vežėjas, agentūra, ekspeditorius ar kitas subjektas, užtikrinantis krovinio ar pašto saugumo kontrolę pagal šį reglamentą.
   27) "Žinomas siuntėjas" – tai siuntėjas, kuris siunčia krovinį ar paštą ir kurio taikomos procedūros atitinka bendrąsias saugumo taisykles ir standartus, todėl tokį krovinį ar paštą galima vežti bet kokiu orlaiviu.
   28) "Patikimas siuntėjas" – tai siuntėjas, kuris siunčia krovinį ar paštą ir kurio taikomos procedūros atitinka bendrąsias saugumo taisykles ir standartus, todėl tą krovinį galima vežti krovininiais orlaiviais ir orlaiviais, gabenančiais tik paštą.
   29) "Orlaivio saugumo patikrinimas" – orlaivio vidaus zonų, į kurias galėjo patekti keleiviai, bei bagažo skyriaus patikrinimas, siekiant aptikti orlaivyje draudžiamus daiktus arba nustatyti neteisėtą veiklą, kuri keltų pavojų orlaivio saugumui.
   30) "Orlaivio saugumo nuodugnus patikrinimas" – tai orlaivio vidaus ir prieinamų išorės dalių išsamus patikrinimas, siekiant aptikti orlaivyje draudžiamus daiktus ir nustatyti neteisėtą veiklą, kuri keltų pavojų orlaivio saugumui.
   31) "Skrydžio saugumo pareigūnas" – tai valstybės narės įdarbintas asmuo, keliaujantis oro vežėjo, kuriam valstybė narė yra išdavusi licenciją, orlaiviu tam, kad apsaugotų tą orlaivį ir jame esančius asmenis nuo neteisėtos veiklos, kuri keltų pavojų skrydžiui.
   32) "Nuolatinis atsitiktinis patikrinimas" – tai patikrinimas, atliekamas bet kuriuo metu visą veiklos laikotarpį, tokie patikrinimai atliekami atsitiktine tvarka.

4 straipsnis

Bendrieji pagrindiniai standartai

1.  Taikytini bendrieji pagrindiniai civilinės aviacijos apsaugos nuo neteisėtų veiksmų, kurie kelia pavojų civilinės aviacijos saugumui, standartai yra nustatyti priede.

2.  Valstybės narės ir naudotojai pasidalija bendrųjų pagrindinių standartų, kurie apsaugo nuo neteisėtų veiksmų, taikymo išlaidas. Siekdama, kad nebūtų iškreipta konkurencija tarp valstybių narių, oro uostų, oro vežėjų ir kitų su tuo susijusių Bendrijos subjektų, taip pat tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, Komisija nedelsdama pateikia pasiūlymą įdiegti vienodus šių saugumo priemonių finansavimo būdus.

3.  Išsamios 1 dalyje minėtų bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimo priemonės ir procedūros nustatomos vadovaujantis 20 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

Šios priemonės visų pirma apima:

   a) patikrinimo, patekimo kontrolės ir kitokios saugumo kontrolės metodus;
   b) orlaivio patikrinimo ir orlaivio nuodugnaus patikrinimo metodus;
   c) draudžiamus daiktus;
   d) įrangos efektyvumo kriterijus ir priėmimo bandymus;
   e) personalo įdarbinimo ir mokymų reikalavimus;
   f) svarbiausių vietų saugomose zonose apibrėžimą;
   g) reguliuojamųjų agentūrų, žinomų siuntėjų ir patikimų siuntėjų įsipareigojimus ir patvirtinimo tvarką;
   h) asmenų ir prekių kategorijas, kurioms dėl objektyvių priežasčių reikia taikyti specialias saugumo procedūras arba atleisti nuo patikrinimo, patekimo kontrolės ar kitų saugumo kontrolės procedūrų;
   i) asmens patikrinimas.

Komisija, vadovaudamasi 20 straipsnio 2 dalyje numatyta procedūra, nustato kriterijus, pagal kuriuos valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo 1 dalyje minėtų bendrųjų pagrindinių standartų, ir, atsižvelgdama į vietos rizikos įvertinimą, patvirtina saugumo priemones, kurios užtikrina tinkamą apsaugos lygį oro uostuose ar jų demarkacijos linija atskirtose zonose. Tokias alternatyvias priemones galima pateisinti priežastimis, susijusiomis su orlaivio dydžiu, eksploatacijos pobūdžiu ir (arba) eksploatacijos dažnumu atitinkamuose oro uostuose.

4.  Valstybės narės užtikrina 1 dalyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimą.

5.  Kiekviena 1 dalyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų konkreti įgyvendinimo priemonė ir procedūra nustatomos atsižvelgiant į rizikos bei poveikio įvertinimus. Įvertinime nurodomos planuojamos išlaidos.

5 straipsnis

Kainos skaidrumas

Jeigu į lėktuvo bilieto kainą įeina oro uosto arba lėktuvo saugumo mokesčiai, šios išlaidos biliete nurodomos atskirai arba keleivis kitaip apie jas informuojamas.

6 straipsnis

Veiksmai, kurių turi būti imamasi įvykus saugumo pažeidimui

Turėdamos pagrindą įtarti, kad saugumo lygis sumažėjo dėl saugumo pažeidimo, valstybės narės užtikrina, kad būtų imamasi deramų ir greitų veiksmų atitaisyti tą pažeidimą ir užtikrinti nuolatinį civilinės aviacijos saugumą.

Valstybės narės, prieš taikydamos šias priemones, konsultuojasi su 20 straipsnyje nurodytu komitetu.

7 straipsnis

Valstybių narių taikomos griežtesnės priemonės

1.  Kaip numatyta 4 straipsnyje, valstybės narės gali taikyti griežtesnes priemones, nei bendrieji pagrindiniai standartai. Griežtesnes priemones jos taiko remdamosi rizikos įvertinimu ir laikydamosi Bendrijos teisės aktų. Tokios priemonės turi būti aktualios, objektyvios, nediskriminacinės ir atitinkančios rizikos laipsnį.

Prieš taikydamos šias priemones valstybės narės praneša apie jas Komisijai ir 20 straipsnyje nurodytam komitetui.

2.  Komisija gali patikrinti, kaip taikomos 1 dalies nuostatos, ir, pasitarusi su 20 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu, nuspręsti, ar valstybei narei leidžiama ir toliau taikyti minėtas priemones.

Komisija apie savo sprendimą praneša Tarybai ir valstybėms narėms.

Per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos sprendimą valstybė narė gali perduoti sprendimą svarstyti Tarybai. Per tris mėnesius Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą.

3.  Jei griežtesnės priemonės numatytos tik konkrečiam skrydžiui tam tikrą dieną, 1 dalies antra pastraipa ir 2 dalis netaikomos.

4.  Valstybės narės padengia griežtesnių priemonių, nurodytų 1 dalyje, taikymo išlaidas.

8 straipsnis

Saugumo mokesčiai ir rinkliavos

Saugumo mokesčiai, kuriais apmokestina valstybės narės, oro vežėjai arba kiti subjektai, turi būti skaidrūs, naudojami tik oro uostų arba lėktuvo saugumui ir neturi būti didesni už 4 straipsnyje nustatytų bendrųjų pagrindinių standartų taikymo išlaidas.

9 straipsnis

Trečiųjų šalių reikalaujamos saugumo priemonės

1.  Nepažeidžiant jokių dvišalių Bendrijos pasirašytų susitarimų, valstybė narė praneša Komisijai apie trečiųjų šalių reikalaujamas priemones, susijusias su skrydžiais iš valstybės narės oro uosto į arba per trečiąją šalį, jei tos priemonės skiriasi nuo 4 straipsnyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų.

2.  Suinteresuotos valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija tikrina 1 dalies nuostatų taikymą ir, remdamasi 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta procedūra bei pasikonsultavusi su trečiąja šalimi, gali parengti deramą atsakymą trečiajai šaliai.

Komisija apie savo sprendimą praneša Tarybai ir valstybėms narėms.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos, jeigu:

   a) tam tikra valstybė narė taiko atitinkamas priemones pagal 7 straipsnį; arba
   b) trečiosios šalies reikalavimas susijęs tik su konkrečiu skrydžiu tam tikrą dieną.

10 straipsnis

Nacionalinė valdžios institucija

Tuo atveju, kai vienoje valstybėje narėje aviacijos saugumu rūpinasi dvi ar daugiau institucijų, ta valstybė narė paskiria vieną instituciją (toliau – "kompetentinga valdžios institucija"), atsakingą už 4 dalyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimo koordinavimą ir priežiūrą.

11 straipsnis

Programos

Valstybės narės, oro uostų valdytojai, oro vežėjai ir kiti subjektai, taikantys aviacijos saugumo standartus, yra atsakingi už atitinkamų saugumo programų parengimą, taikymą ir priežiūrą, kaip numatyta 12–16 straipsniuose.

Valstybės narės taip pat vykdo 17 straipsnyje apibrėžtas bendro pobūdžio kokybės kontrolės funkcijas.

12 straipsnis

Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo programa

1.  Kiekviena valstybė narė parengia, taiko ir prižiūri nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą.

Toje programoje apibrėžiama atsakomybė už 4 straipsnyje minėtų bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimą ir aprašomos priemonės, kurias tuo tikslu turi taikyti veiklos vykdytojai ir kiti subjektai.

2.  Kompetentinga valdžios institucija raštu "būtina žinoti" pagrindu pateikia teisėtai suinteresuotiems veiklos vykdytojams ir subjektams atitinkamas nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos dalis.

13 straipsnis

Nacionalinė kokybės kontrolės programa

1.  Kiekviena valstybė narė parengia, taiko ir prižiūri nacionalinę kokybės kontrolės programą.

Ta programa sudaro valstybei narei galimybę tikrinti civilinės aviacijos saugumo kokybę, siekiant kontroliuoti, kaip laikomasi šio reglamento ir nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos reikalavimų.

2.  Nacionalinės kokybės kontrolės programos specifikacijos priimamos pagal 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą

Programa turi užtikrinti galimybę greitai aptikti trūkumus ir juos ištaisyti. Joje taip pat turi būti numatyta, kad visus atitinkamos valstybės narės teritorijoje esančius oro uostus, veiklos vykdytojus ir kitus subjektus, atsakingus už saugumo standartų taikymą, nuolat tiesiogiai kontroliuoja įgaliota nacionalinė valdžios institucija arba tokia kontrolė vykdoma jai prižiūrint.

14 straipsnis

Oro uosto saugumo programa

1.  Kiekvienas oro uosto valdytojas parengia, taiko ir prižiūri oro uosto saugumo programą.

Toje programoje aprašomi metodai ir tvarka, kurios turi laikytis oro uosto valdytojas, kad atitiktų šio reglamento ir valstybės narės, kurioje įsikūręs oro uostas, nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos reikalavimus.

Programoje taip pat aprašoma, kaip oro uosto valdytojas kontroliuoja šių metodų ir tvarkos laikymąsi.

2.  Oro uosto saugumo programa pateikiama kompetentingai valdžios institucijai.

15 straipsnis

Oro vežėjų saugumo programa

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad oro vežėjai, teikiantys paslaugas iš jos teritorijos, taikytų ir prižiūrėtų oro vežėjo saugumo programą, atitinkančią nacionalinių civilinės aviacijos saugumo programų reikalavimus.

Toje programoje aprašomi metodai ir tvarka, kurios turi laikytis oro vežėjas, kad atitiktų šio reglamento ir valstybės narės, iš kurios jis teikia paslaugas, nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos reikalavimus.

Programoje taip pat aprašoma, kaip oro vežėjas kontroliuoja šių metodų ir tvarkos laikymąsi.

2.  Paprašius, oro vežėjo saugumo programa pateikiama kompetentingai valdžios institucijai.

3.  Kai valstybė narės, išduodančios veiklos licenciją, atitinkama institucija patvirtina Bendrijos oro vežėjo saugumo programą, tą programą pripažįsta visos kitos valstybės narės. Toks patvirtinimas ir pripažinimas netaikomas programos dalims, susijusioms su griežtesnėmis priemonėmis, kurios turi būti taikomos kitoje nei veiklos licenciją išdavusioje valstybėje narėje.

16 straipsnis

Aviacijos saugumo standartus taikančios reguliuojamosios agentūros saugumo programa

1.  Kiekvienas subjektas, pagal nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą privalantis taikyti aviacijos saugumo standartus, parengia, taiko ir prižiūri saugumo programą.

Toje programoje aprašomi metodai ir tvarka, kurios turi laikytis subjektas, kad visų pirma atitiktų tos valstybės narės, kurioje vykdo operacijas, nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos bei šio reglamento reikalavimus.

Paprašius, aviacijos saugumo standartus taikančio subjekto saugumo programa pateikiama atitinkamai valdžios institucijai.

2.  Paprašius, aviacijos saugumo standartus taikančio subjekto saugumo programa pateikiama kompetentingai valdžios institucijai.

17 straipsnis

Komisijos patikrinimai

1.  Siekdama kontroliuoti, kaip valstybės narės taiko šį reglamentą, nustatyti aviacijos saugumo silpnąsias vietas, ir, jei tinkama, pateikti rekomendacijas, kaip pagerinti aviacijos saugumą, Komisija, bendradarbiaudama su atitinkama tos valstybės narės valdžios institucija, nurodo Europos aviacijos saugumo agentūrai atlikti patikrinimus, įskaitant oro uostų, veiklos vykdytojų ir aviacijos saugumo standartus taikančių subjektų patikrinimus. Šiuo tikslu įgaliota kompetentinga valdžios institucija raštu pateikia informaciją Komisijai apie visus jos teritorijoje esančius civilinei aviacijai naudojamus oro uostus, išskyrus tuos, kurie nurodyti 4 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje.

Komisijos atliekamų patikrinimų procedūros tvirtinamos 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2.  Apie Komisijos atliekamus oro uostų, veiklos vykdytojų ir kitų aviacijos saugumo standartus taikančių subjektų patikrinimus iš anksto nepranešama.

3.  Visos Komisijos patikrinimo ataskaitos perduodamos atitinkamos valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai, kuri atsakydama nurodo priemones, kurių buvo imtasi nustatytiems trūkumams ištaisyti.

Kartu su kompetentingos valdžios institucijos atsakymu ataskaita pateikiama visų kitų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms.

4.  Komisija užtikrina, kad visi Europos oro uostai, kuriems taikomas šis reglamentas, būtų tikrinamibent kartą per ...(9).

18 straipsnis

Informacijos skleidimas

Sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas tikslais toliau nurodyti dokumentai laikomi "ES įslaptintais dokumentais" ir nėra viešai skelbiami:

   a) 4 straipsnio 3 dalyje minėtos priemonės ir procedūros, jei jose yra neskelbtinos saugumo informacijos;
   b) 17 straipsnio 3 dalyje minėtos Komisijos patikrinimų ataskaitos ir kompetentingų valdžios institucijų atsakymai.

19 straipsnis

Ataskaita

Kiekvienais metais Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, valstybėms narėms ir nacionaliniams parlamentams pateikia ataskaitą, kuria jie informuojami ir apie šio reglamento taikymą ir jo įtaką aviacijos saugumo gerinimui bei apie silpnąsias vietas ir trūkumus, kuriuos Komisija nustatė kontrolės ir patikrinimų metu.

20 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas (toliau – "Komitetas").

2.  Darant nuorodą į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

3.  Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

21 straipsnis

Suinteresuotų šalių konsultacinė grupė

Komisija, nepažeisdama 20 straipsnyje nurodyto komiteto funkcijų, įsteigia Suinteresuotų šalių aviacijos saugumo konsultacinę grupę, sudarytą iš Europos atstovaujamųjų organizacijų, kurios dalyvauja užtikrinant aviacijos saugumą arba yra tiesiogiai su juo susijusios. Vienintelė šios grupės funkcija yra konsultuoti Komisiją. 20 straipsnyje nurodytas komitetas informuoja Suinteresuotų šalių konsultacinę grupę viso reguliavimo proceso metu.

22 straipsnis

Informacijos paskelbimas

Kiekvienais metais Komisija parengia patikrinimų ataskaitų išvadas ir, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(10) paskelbia ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą ir apie aviacijos saugumo padėtį Bendrijoje.

23 straipsnis

Trečiosios šalys

Siekiant užtikrinti, kad visiems skrydžiams tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių būtų atliekamas vienkartinis saugumo patikrinimas, remiantis Sutarties 300 straipsniu, į visuotinius susitarimus aviacijos srityje tarp Bendrijos ir trečiosios šalies turėtų būti įtraukti susitarimai, kuriais pripažįstama, kad trečiojoje šalyje taikomi saugumo standartai yra lygiaverčiai Bendrijos standartams.

24 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikymo ir imasi visų priemonių, užtikrinančių minėtų taisyklių įgyvendinimą. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir griežtos.

25 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 2320/2002 yra panaikinamas.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Reglamentas taikomas nuo ...(11), išskyrus 4 straipsnio 3 dalį, 17 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnį, kurie taikomi nuo ...(12)*.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

CIVILINĖS AVIACIJOS APSAUGOS NUO NETEISĖTŲ VEIKSMŲ BENDRIEJI PAGRINDINIAI STANDARTAI (4 STRAIPSNIS)

1.  ORO UOSTO SAUGUMAS

1.1.  Oro uosto planavimo reikalavimai

1.  Projektuojant ir statant naujas oro uostų patalpas ar keičiant esamas, reikia visapusiškai atsižvelgti į šiame priede nurodytus bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimo reikalavimus ir įgyvendinimo teisės aktus.

2.  Oro uostuose nustatomos tokios zonos:

   a) oro uosto nekontroliuojamoji teritorija;
   b) oro uosto kontroliuojamoji teritorija;
   c) saugomos zonos; ir
   d) svarbiausios saugomų zonų vietos.

1.2.  Patekimo kontrolė

1.  Patekimas į oro uosto kontroliuojamąją teritoriją yra ribojamas, kad būtų užkirstas kelias į šią zoną patekti pašaliniams asmenims ir transporto priemonėms.

2.  Patekimas į saugomas zonas yra kontroliuojamas, siekiant užtikrinti, kad šias zonas nepatektų pašaliniai asmenys ir transporto priemonės.

3.  Asmenys ir transporto priemonės į oro uosto kontroliuojamąją teritoriją ir saugomas zonas įleidžiami tik tuo atveju, jei jie atitinka saugumo reikalavimus.

4.  Prieš išduodant oro uosto darbuotojo ar įgulos nario pažymėjimą, kuris suteikia leidimą be sargybos patekti į saugomas zonas, atliekamas visų darbuotojų, įskaitant skrydžio įgulos narių, asmens patikrinimas. Asmens pažymėjimus gali pripažinti ne tik juos išdavusios, bet ir tam tikros kitos institucijos.

1.3.  Asmenų, išskyrus keleivius, ir jų vežamų daiktų patikrinimas

1.  Kad į saugomas zonas nepatektų draudžiami daiktai, į saugomas zonas einantys asmenys, išskyrus keleivius, ir jų daiktai nuolat pasirinktinai tikrinami.

2.  Kad į saugomų zonų svarbiausias vietas nepatektų draudžiami daiktai, tikrinami visi į tokias zonas įeinantys asmenys, išskyrus keleivius, ir jų daiktai.

1.4.  Transporto priemonių tikrinimas

Kad į saugomas zonas nepatektų draudžiami daiktai, tikrinamos į tokias zonas įvažiuojančios transporto priemonės.

1.5.  Stebėjimas, patruliavimas ir kita fizinė kontrolė

Siekiant pastebėti įtartiną asmenų elgesį, nustatyti silpnąsias vietas, kuriomis gali būti pasinaudota neteisėtiems veiksmams atlikti, ir sulaikyti žmones nuo tokių veiksmų, saugomos zonos ir visos greta esančios viešai prieinamos teritorijos yra stebimos, jose patruliuojama ir taikomi kiti fizinės kontrolės būdai.

2.  DEMARKACIJOS LINIJA ATSKIRTOS ORO UOSTO ZONOS

Demarkacijos linija atskirtoje oro uosto zonoje statomi orlaiviai, kuriems taikomos 4 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje minėtos alternatyvios priemonės, yra atskiriami nuo tų orlaivių, kuriems taikomi visi šiame priede pateikiami bendrieji pagrindiniai standartai, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pastariesiems orlaiviams, jų keleiviams, bagažui ir kroviniams taikomi saugumo standartai.

3.  ORLAIVIO SAUGUMAS

1.  Iš orlaivio išlaipinus keleivius, prieš išvykimą atliekamas orlaivio saugumo patikrinimas siekiant įsitikinti, kad orlaivyje neliko draudžiamų daiktų. Orlaivyje gali būti neatliekamas patikrinimas, jei jis atvyksta iš valstybės narės, nebent Komisija ar ta valstybė narė pateikė informaciją, kurioje teigiama, kad negalima užtikrinti, jog keleiviai ir jų rankinis bagažas buvo patikrinti laikantis 4 straipsnyje nurodytų bendriųjų pagrindinių standartų.

2.  Keleiviai, kurie dėl techninių nesklandumų išlaipinami iš orlaivio pripažintame oro uoste ir sustojimo metu lieka saugioje oro uosto zonoje, neturi būti pakartotinai tikrinami.

3.  Nuo neteisėtų veiksmų turi būti apsaugotas kiekvienas orlaivis. Jei orlaivis lieka svarbiausiose saugomų zonų vietose, laikoma, kad užtikrinama tinkama apsauga.

4.  Kiekvienas orlaivis, kurio nepavyko apsaugoti nuo neteisėtų veiksmų, turi būti nuodugniai patikrintas.

4.  KELEIVIAI IR RANKINIS BAGAŽAS

4.1.  Keleivių ir rankinio bagažo patikrinimas

1.  Kad į saugomas zonas ir orlaivį nepatektų draudžiami daiktai, visi išvykstantys, su persėdimu vykstantys ir tranzito keleiviai bei jų rankinis bagažas yra tikrinami.

2.  Su persėdimu vykstantys keleiviai ir jų rankinis bagažas gali būti netikrinami, kai:

   a) jie atvyksta iš šalies narės, jei Komisija ar ta valstybė narė nepateikė informacijos, kad tie keleiviai ir jų rankinis bagažas negali būti laikomi patikrintais pagal bendruosius pagrindinius standartus; arba
   b) jie atvyksta iš trečiosios šalies, su kuria Bendrija yra pasirašiusi 23 straipsnyje minėtą susitarimą, kuriuo pripažįstama, kad šie keleiviai ir jų rankinis bagažas buvo patikrinti pagal Bendrijos standartams lygiaverčius saugumo standartus.

3.  Tranzito keleiviai ir jų rankinis bagažas gali būti netikrinami, jei:

   a) jie lieka orlaivyje; arba
   b) yra atskirti nuo patikrintų išvykstančių keleivių, išskyrus tuos, kurie laipinami į tą patį orlaivį; arba
   c) jie atvyksta iš šalies narės, jei Komisija ar ta valstybė narė nepateikė informacijos, kad tie keleiviai ir jų rankinis bagažas negali būti laikomi patikrintais pagal bendruosius pagrindinius standartus; arba
   d) jie atvyksta iš trečiosios šalies, su kuria Bendrija yra pasirašiusi 23 straipsnyje minėtą susitarimą, kuriuo pripažįstama, kad šie keleiviai ir jų rankinis bagažas buvo patikrinti pagal Bendrijos standartams lygiaverčius saugumo standartus.

4.2.  Keleivių ir rankinio bagažo apsauga

1.  Keleiviai ir jų rankinis bagažas apsaugomi nuo nesankcionuotų veiksmų nuo to momento, kai jie patikrinami, iki orlaivio, kuriuo jie skrenda, išvykimo.

2.  Patikrinti išvykstantys keleiviai yra atskirti nuo atvykstančių keleivių, nebent:

   a) tie keleiviai atvyksta iš šalies narės, jei Komisija ar ta valstybė narė nepateikė informacijos, kad tie atvykstantys keleiviai ir jų rankinis bagažas negali būti laikomi patikrintais pagal bendruosius pagrindinius standartus; arba
   b) tie keleiviai atvyksta iš trečiosios šalies, su kuria Bendrija yra pasirašiusi 23 straipsnyje minėtą susitarimą, kuriuo pripažįstama, kad šie keleiviai buvo patikrinti pagal Bendrijos standartams lygiaverčius saugumo standartus.

4.3.  Potencialiai pavojingi keleiviai

Potencialiai pavojingų keleivių atžvilgiu prieš išvykimą turi būti imtasi atitinkamų saugumo priemonių.

5.  BAGAŽO SKYRIUJE VEŽAMAS KELEIVIŲ BAGAŽAS

5.1.  Bagažo skyriuje vežamo bagažo patikrinimas

1.  Visas bagažo skyriuje vežamas orlaivio keleivių bagažas, prieš pakraunant jį į orlaivį, yra tikrinamas.

2.  Tranzito keleivių bagažas, vežamas bagažo skyriuje, gali būti netikrinamas, jei:

   a) jis atvyksta iš šalies narės, jei Komisija ar ta valstybė narė nepateikė informacijos, kad šis bagažo skyriuje vežamas bagažas negali būti laikomas patikrintu pagal bendruosius pagrindinius standartus; arba
   b) jis atvyksta iš trečiosios šalies, su kuria Bendrija yra pasirašiusi 23 straipsnyje minėtą susitarimą, kuriuo pripažįstama, kad šis bagažo skyriuje vežamas bagažas buvo patikrintas pagal Bendrijos standartams lygiaverčius saugumo standartus.

3.  Tranzitinis bagažo skyriuje vežamas bagažas gali būti netikrinimas, jei jis lieka orlaivyje.

5.2.  Bagažo skyriuje vežamo bagažo apsauga

Bagažo skyriuje vežti skirtą bagažą būtina apsaugoti nuo nesankcionuoto priėjimo nuo to momento, kai jis patikrinamas arba perduodamas oro vežėjui, atsižvelgiant į tai, kuris veiksmas atliekamas anksčiau, iki orlaivio, kuriuo bagažas vežamas, išskridimo.

5.3.  Informacijos apie keleivius ir jų bagažą susiejimas

1.  Kiekvienas bagažo skyriuje vežamo bagažo vienetas priskiriamas lydimajam arba nelydimajam bagažui. Nelydimuoju laikomas skrydžiui užsiregistravusio, tačiau į skrydį neatvykusio keleivio bagažas.

2.  Nelydimasis bagažas neturi būti vežamas, nebent tas bagažas buvo atskirtas dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo keleivio valios arba tinkamai patikrintas saugumo tikslais.

6.  KROVINIAI IR PAŠTAS

6.1.  Krovinių saugumo kontrolė

1.  Visiems kroviniams, prieš pakraunant juos į orlaivį, taikomos saugumo kontrolės procedūros. Oro vežėjas priima krovinį į orlaivį tik tuomet, kai kito oro vežėjo reguliuojamoji agentūra, žinomas siuntėjas arba patikimas siuntėjas patvirtina ir garantuoja, kad krovinys buvo patikrintas taikant saugumo kontrolės procedūras.

2.  Į kitą orlaivį perkeliamų krovinių saugumo kontrolė atliekama vadovaujantis įgyvendinimo aktais. Kroviniams gali būti neatliekama saugumo kontrolė:

   a) jei jie atvyksta iš valstybės narės, nebent Komisija ar ta valstybė narė pateikė informaciją, kurioje teigiama, kad negalima užtikrinti, jog kroviniai buvo patikrinti laikantis 4 straipsnyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų; arba
   b) jei jie atvyksta iš trečiosios šalies, su kuria Bendrija, kaip nurodyta 23 straipsnyje, yra sudariusi susitarimą, kuriuo pripažįstama, kad kroviniai buvo patikrinti laikantis saugumo standartų, kurie yra lygiaverčiai Bendrijos standartams; arba
   c) atvejais, kurie nurodyti įgyvendinimo akte.

3.  Tranzitinis bagažas krovinių skyriuje gali būti netikrinimas, jei jis lieka orlaivyje.

6.2.  Pašto saugumo kontrolė

1.  Prieš kraunant į orlaivį turi būti atliekama viso pašto saugumo kontrolė. Oro vežėjai turi nesutikti gabenti orlaiviais pašto, jei nėra patvirtinta, kad buvo atlikta tinkama pašto saugumo kontrolė, kaip nurodyta įgyvendinimo akte.

2.  Kaip nurodyta įgyvendinimo akte, turi būti atliekama viso į kitą orlaivį perkeliamo pašto saugumo kontrolė. Saugumo kontrolės išimtys gali būti taikomos vadovaujantis 5.1 skirsnio 2 punkte išdėstytais išimčių kriterijais.

3.  Tranzitiniams paštui gali būti neatliekama saugumo kontrolė, jei jis lieka orlaivyje.

6.3.  Krovinių apsauga

1.  Orlaiviu vežamą krovinį būtina apsaugoti nuo nesankcionuoto priėjimo nuo krovinio saugumo kontrolės momento iki orlaivio, kuriuo krovinys vežamas, išskridimo.

2.  Jei po saugumo kontrolės krovinys nebuvo tinkamai apsaugotas nuo nesankcionuoto priėjimo, jį reikia patikrinti.

7.  ORO VEŽĖJO PAŠTAS IR MEDŽIAGOS

Kad į orlaivį nepatektų draudžiami daiktai, visą oro vežėjo paštą ir medžiagas reikia tikrinti pagal saugumo kontrolės procedūras ir užtikrinti jų apsaugą tol, kol bus pakrauti į orlaivį.

8.  ORLAIVIO ATSARGOS

Orlaivio atsargos, įskaitant maisto produktus, kuriuos ketinama laikyti ar naudoti orlaivyje skrydžio metu, turi būti patikrintos ir apsaugotos iki jų pakrovimo į orlaivį, kad į orlaivį nepatektų draudžiami daiktai.

9.  ORO UOSTO ATSARGOS

Atsargos, skirtos parduoti ar naudoti oro uosto saugomose zonose, įskaitant neapmuitinamų prekių parduotuvėms ir maitinimo įstaigoms tiekiamas prekes, turi būti patikrintos pagal saugumo kontrolės procedūras, kad į šias zonas nepatektų draudžiami daiktai.

10.  SKRYDŽIO SAUGUMO PRIEMONĖS

1.  Nepažeidžiant taikomų aviacijos saugumo taisyklių:

   - skrydžio metu pašaliniams asmenims draudžiama įeiti į skydžių įgulos patalpas;
   - potencialiai pavojingiems keleiviams skrydžio metu turi būti taikomos atitinkamos saugumo priemonės.

2.  Jei skrydžio metu keleivis bando atlikti neteisėtus veiksmus, būtina imtis atitinkamų saugumo priemonių užkirsti kelią tokiems veiksmams.

3.  Orlaivyje draudžiama turėti ginklus, išskyrus atvejus, kai jie gabenami kaip deklaruotas krovinys arba kai įvykdomi reikiami saugumo reikalavimai, ir

   a) valstybė, išdavusi atitinkamam oro vežėjui veiklos licenciją, suteikė leidimą; ir
   b) išankstinius leidimus suteikė valstybė, iš kurios išvykstama, valstybė, į kurią atvykstama ir, kai taikytina, visos valstybės, virš kurių skrendama arba kuriose daromi tarpiniai nusileidimai.

4.  Skrydžio saugumo pareigūnai gali dirbti orlaivyje tik tuomet, jei jie atitinka saugumo reikalavimus ir yra tinkamai apmokyti. Valstybėms narėms paliekama teisė neleisti skrydžio saugumo pareigūnams dirbti oro vežėjų, kuriems jos išduoda licencijas, vykdomuose reisuose.

5.   1–4 dalys taikomos Bendrijos oro vežėjams ir vežėjams, kurių pagrindinė verslo veiklos vieta yra vienoje ar keliose valstybėse narėse.

6.  Atsakomybė už atitinkamus veiksmus, kurių imamasi bet kokių neteisėtų veiksmų, įvykdytus civiliniame orlaivyje ar skrydžio metu, atvejuturi būti aiškiai apibrėžta nepažeidžiant orlaivio kapitono įgaliojimų principo.

11.  PERSONALO ĮDARBINIMAS IR MOKYMAS

1.  Įdarbinant, mokant ir, kai tinksma, atestuojant asmenis, atliekančius ar atsakingus už patikrinimus, patekimo kontrolę ar kitokią saugumo kontrolę, būtina užtikrinti, kad jie būtų tinkami tarnybai ir kompetentingi atlikti jiems patikimas pareigas.

2.  Prieš išduodant oro uosto darbuotojų pažymėjimus ar skrydžio įgulos pažymėjimus, asmenys, išskyrus keleivius ir lydimus asmenis, turinčius trumpalaikius oro uosto leidimus, kuriems reikia patekti į saugomas zonas, turi baigti saugumo mokymus, išskyrus atvejus, kai jie yra nuolatos lydimi vieno ar daugiau asmenų, kurie turi oro uosto darbuotojų ar įgulos pažymėjimus.

3.  Turi būti rengiami įvadiniai ir nuolatiniam žinių atnaujinimui skirti 1 ir 2 dalyje minėti mokymai.

4.   1 ir 2 dalyje minėtų asmenų mokymų instruktoriai turi būti kvalifikuoti.

12.  SAUGUMO ĮRANGA

Patikrinimams, patekimo kontrolei ir kitokiai saugumo kontrolei naudojama įranga turi atitikti patvirtintas specifikacijas ir būti tinkama tokio pobūdžio saugumo kontrolei atlikti.

13.  ASMENŲ PATIKRINIMAS

Turi būti atliekamas vienodas visų lakūnų ir pretenduojančių gauti lakūno licenciją varikliniam orlaiviui valdyti asmens patikrinimas, kurį reikia kartoti reguliariais intervalais. Atitinkamų institucijų sprendimai dėl asmens patikrinimų priimami vadovaujantis tais pačiais kriterijais.

(1) Dar neskelbta OL.
(2) OL C […], […], p. […].
(3) OL C […], […], p. […].
(4) 2006 m. birželio 15 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) OL L 355, 2002 12 30, p. 1.
(6) OL L 317, 2001 12 3, p. 1.
(7) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(8) OL L 240, 1992 8 24, p. 1.
(9)* ketveri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.
(10) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
(11)* Vieneri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(12)** Reglamento įsigaliojimo dienos.


Bendros valiutos įvedimas Slovėnijoje 2007 m. sausio 1 d.*
PDF 190kWORD 37k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo pagal Sutarties 122 straipsnio 2 dalį dėl bendros valiutos įvedimo Slovėnijoje 2007 m. sausio 1 d. (KOM(2006)0225 – C6-0164/2006 – 2006/0077(CNS))
P6_TA(2006)0268A6-0200/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2006)0225)(1),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. Komisijos konvergencijos ataskaitą dėl Slovėnijos (KOM(2006)0224) ir 2006 m. gegužės mėn. Europos centrinio banko konvergencijos atskaitą,

–   atsižvelgdamas į EB Sutarties 122 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0164/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl euro zonos plėtros(2),

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0200/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   pritaria, kad Slovėnija 2007 m. sausį įsivestų eurą;

3.   ragina valstybes nares leisti Komisijai įvertinti Mastrichto sutarties kriterijų laikymąsi pagal galutinius, aktualius, patikimus ir aukštos kokybės duomenis;

4.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

5.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

6.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) Dar neskelbta OL.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0240.


Žmogaus teisių padėtis Tunise
PDF 217kWORD 49k
Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Tunise
P6_TA(2006)0269RC-B6-0340/2006

Europos Parlamentas,

‐   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties Tunise ir ypač į rezoliucijas, priimtas 2005 m. rugsėjo 29 d.(1) ir 2005 m. gruodžio 15 d.(2),

‐   atsižvelgdamas į 1998 m. kovo 1 d. įsigaliojusį Europos ir Viduržemio jūros šalių asociacijos susitarimą, kurį pasirašė EB, jos valstybės narės ir Tunisas(3),

‐   atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 21 d. Komisijos komunikatą "Naujų ES veiksmų paskatų kūrimas žmogaus teisių ir demokratizavimo srityje, bendradarbiaujant su Viduržemio jūros valstybių regiono partneriais", (KOM(2003)0294),

‐   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą "Dešimties metų Europos ir Viduržemio jūros valstybių regiono partnerystės jubiliejus: darbo programa artimiausių penkerių merų problemoms spręsti" (KOM(2005)0139),

‐   atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos (KOM(2004)0373) bei ES ir Tuniso veiksmų planą, įsigaliojusį 2005 m. liepos 4 d.,

‐   atsižvelgdamas į Tarybos žmogaus teisių gynėjų apsaugos gaires, priimtas 2004 m. birželio mėn.,

‐   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos deklaracijas, priimtas per 2005 m. gruodžio 13 d. diskusijas dėl žmogaus teisių Tunise,

‐   atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. priimtą rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose(4),

‐   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančių valstybių 2005 m. rugsėjo mėn. ir 2006 m. gegužės mėn. pareikštus protestus dėl žmogaus teisių padėties Tunise,

‐   atsižvelgdamas į tai, kad 2006 m. balandžio 1 d. Tunisas buvo paskirtas pirmininkauti Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinei asamblėjai,

‐   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 7 d. Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinės asamblėjos politinio komiteto posėdžio rezultatus,

‐   atsižvelgdamas į tai, kad Tunisas buvo išrinktas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą, ir į Tuniso įsipareigojimus žmogaus teisių klausimais,

‐   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   primindamas, kad pagal ES ir Tuniso asociacijos sutarties 2 straipsnį ir Europos kaimynystės politikos veiksmų planą žmogaus teisės yra pagrindinis Europos Sąjungos ir Tuniso santykių veiksnys,

B.   kadangi Tunisas šiuo veiksmų planu įsipareigojo skatinti demokratiją ir pagarbą pagrindinėms laisvėms, kaip numatyta tarptautinėse konvencijose, ir kad Tuniso įsipareigojimų vykdymas yra pagrindinis Europos Sąjungos ir Tuniso santykių plėtojimo veiksnys,

C.   primindamas Tuniso valdžios institucijoms pateiktus tris Komisijos prašymus – nutraukti lėšų, Europos Sąjungos skirtų pilietinės visuomenės projektams blokavimą, įgyvendinti teisminės sistemos reformos programą ir sukurti žmogaus teisių pakomitetį,

D.   todėl pabrėždamas, kad vienintelis Komisijos pasiektas rezultatas buvo susitarimas dėl teismų sistemos reformos finansavimo,

E.   kadangi įstatymą dėl šiame susitarime numatyto Aukštojo teisininkų instituto įkūrimo Tuniso parlamentas priėmė 2006 m. gegužės pradžioje ir nebuvo atsižvelgta į konsultacijų su teisininkų draugijos nariais rezultatus, ir kadangi Tuniso vyriausybė dar nepakvietė specialiojo Jungtinių Tautų pranešėjo teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais,

F.   reikšdamas susirūpinimą tuo, kad buvo uždraustas 2006 m. gegužės 27–28 d. numatytas Tuniso žmogaus teisių lygos kongresas ir nerimauja dėl jėgos naudojimo bei smurto aktų prieš žmogaus teisių gynėjus ir tarptautinius stebėtojus,

G.   primindamas, kad Tuniso žmogaus teisių lyga yra pirmoji Arabijos šalių ir Afrikos žmogaus teisių lyga ir vienas iš nepriklausomos pilietinės Tuniso visuomenės ramsčių,

H.   kadangi žmogaus teisių ir laisvių padėtis Tunise vis dar kelia nerimą ir kadangi akivaizdu, kad protestais, kuriuos iki šiol reiškė Taryba ir Komisija, buvo pasiekta labai ribotų rezultatų,

I.   kadangi 2006 m. balandžio 1 d. Tunisas perėmė pirmininkavimą Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinei asamblėjai ir kadangi tai yra svarbus šios šalies, kaip Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerės, įsipareigojimas skatinti demokratiją ir žmogaus teises,

J.   primindamas Tuniso vaidmens svarbą kuriant Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių taikos, klestėjimo ir demokratijos erdvę,

1.   primena, kad nuo 1998 m. Europos Sąjungą ir Tunisą sieja ES ir Viduržemio jūros šalių asociacijos susitarimas, į kurio 2 straipsnį įtraukta sąlyga dėl žmogaus teisių, ir ji yra esminė šio susitarimo dalis;

2.   apgailestauja, kad žmogaus teisių ir laisvių padėtis Tunise kelia nerimą, ir prašo Tuniso valdžios institucijų vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus;

3.   tikisi, kad Tuniso valdžios institucijos pateiks paaiškinimą dėl Tuniso žmogaus teisių lygos uždraudimo ir prieš žmogaus teisių gynėjus bei Tuniso teisėjus nukreiptų smurto aktų;

4.   prašo Tarybai pirmininkaujančios valstybės paskelbti viešą deklaraciją prieš Tuniso žmogaus teisų lygos kongreso uždraudimą ir dėl prieš žmogaus teisių gynėjus bei Tuniso teisininkus ir teisėjus nukreiptų smurto aktų;

5.   dar kartą kartoja savo prašymą Tarybai ir Komisijai surengti asociacijos tarybos posėdį, kuriame būtų diskutuojama žmogaus teisių padėties Tunise klausimais;

6.   todėl prašo Tarybos ir Komisijos skubiai imtis visų priemonių Tuniso valdžios institucijų atžvilgiu siekiant užtikrinti, kad būtų nutrauktas pilietinės visuomenės projektams skirtų Europos Sąjungos lėšų blokavimas ir būtų išlaisvintas Mohammed Abbou; reikalauja užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjų veikla Tunise būtų reglamentuojama taip, kaip nurodoma šios srities ES gairėse;

7.   prašo Komisijos imtis visų priemonių siekiant užtikrinti, kad paramos teisingumo sistemos reformai projekte būtų garantuojamas teisminės sistemos nepriklausomumas ir teisėjų veiksmų laisvė; taip pat prašo Tuniso valdžios institucijų pritarti specialiojo Jungtinių Tautų pranešėjo teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais vizitui;

8.   laikosi nuomonės, kad vykdomų reformų įgyvendinimas turi būti Europos Sąjungos ir Tuniso partnerystės prioritetas ir pagrindinis darnių Europos Sąjungos ir Tuniso santykių raidos veiksnys;

9.   prašo Tuniso, jo pirmininkavimo Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinei asamblėjai metu glaudžiau bendradarbiauti pagarbos žmogaus teisių klausimais ir taip palengvinti minėtos institucijos veiklą ir viliasi sulaukti akivaizdaus pagerėjimo žmogaus teisių srityje, ypač atsižvelgiant į kitą Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinės asamblėjos plenarinę sesiją;

10.   paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Tuniso vyriausybei ir parlamentui ir Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinės asamblėjos biurui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0368.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0525.
(3) OL L 97, 1998 3 30, p. 2.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0056.


17-asis ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas
PDF 274kWORD 54k
Europos Parlamento rezoliucija dėl 2006 m. gegužės 25 d. Sočyje įvykusio ES ir Rusijos vadovų susitikimo
P6_TA(2006)0270RC-B6-0338/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijų, jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą(1), kuris įsigaliojo 1997 m. gruodžio 1 d. ir baigs galioti 2007 m.,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir Čečėnijos, ypač į savo 2004 m. vasario 26 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES ir Rusijos santykių(2), taip pat į savo 2004 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl 2004 m. lapkričio 25 d. Hagoje įvykusio ES ir Rusijos vadovų susitikimo(3),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 25 d. Sočyje įvykusio septynioliktojo ES ir Rusijos vadovų susitikimo rezultatus,

–   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos dialogą žmogaus teisių klausimais,

–   atsižvelgdamas į dabartinius Rusijos, kaip Didžiojo aštuoneto šalių grupės ir Europos Tarybos Ministrų komiteto pirmininkės, tarptautinius ir europinius įsipareigojimus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi ES ir Rusijos glaudesnis bendradarbiavimas ir geri kaimynystės santykiai yra labai svarbūs visos Europos stabilumui, saugumui ir gerovei,

B.   kadangi abi šalys pabrėžia strateginės ES ir Rusijos partnerystės svarbą ir jų ketinimą toliau stiprinti bendradarbiavimą Europoje ir už jos ribų bendrų interesų ir vertybių, ypač demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms pagrindu,

C.   kadangi per 2003 m. gegužės mėn. Sankt Peterburge vykusį ES ir Rusijos vadovų susitikimą buvo nuspręsta nustatyti keturias bendras erdves: laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, išorės saugumo erdvę bei mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros erdvę, ir jas prijungti prie Bendros ekonominės erdvės, dėl kurios buvo susitarta prieš dvejus metus; kadangi abi šalys dar kartą aptarė iki šiol padarytą pažangą plėtojant keturias bendras erdves,

D.   kadangi ryšius, ypač energetikos srityje, ir toliau reikia stiprinti remiantis šio sektoriaus skaidrumo ir geresnio valdymo, tiekimo patikimumo, nediskriminuojančių tranzito sąlygų ir geresnių sąlygų tolesnėms investicijoms principais,

E.   kadangi po paskutinio plėtros etapo ES įsipareigojo įgyvendinti Europos kaimynystės politiką, kaip vieną iš svarbiausių savo išorės veiksmų prioritetų, ir vėliau dalyvauti sprendžiant Dniestro regiono ir Pietų Kaukazo konfliktą; kadangi ES ir Rusija kartu atsako už taikų konfliktų sprendimą savo artimiausiose kaimyninėse teritorijose,

F.   kadangi nuolat didėja susirūpinimas dėl silpnėjančios demokratijos Rusijoje, sustiprėjusios valstybės vykdomos žiniasklaidos kontrolės, pablogėjusių sąlygų nevyriausybinėms organizacijoms, sustiprėjusios politinės teisminės valdžios kontrolės, vis didėjančių sunkumų, trukdančių politinei opozicijai veikti, ir kitomis priemonėmis, kurios akivaizdžiai sustiprino Kremliaus galias,

G.   kadangi turi sustiprėti bendradarbiavimas siekiant sustiprinti demokratiją, saugumą ir stabilumą bendros kaimynystės šalyse, ypač pasitelkiant bendrus veiksmus, skirtus kurti demokratiją ir pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms Baltarusijoje,

H.   kadangi nuo 2006 m. gegužės mėn. pagal rotacijos principą Rusijos Federacija pirmininkauja Europos Tarybos Ministrų komitetui, kadangi pirmasis Rusijos prioritetas jos pirmininkavimo metu, kaip pristatė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergei Lavrov, yra "nacionalinių žmogaus teisių apsaugos mechanizmų stiprinimas, švietimo žmogaus teisių srityje plėtra ir tautinių mažumų teisės",

1.   pabrėžia glaudesnės ir tvirtesnės Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos partnerystės, grindžiamos tarpusavio priklausomumu ir bendrais interesais, svarbą kuriant visas keturias bendras erdves, tačiau laikosi nuomonės, kad dabartinė partnerystė su Rusija yra labiau pragmatiška nei strateginė, kadangi ji pirmiausia atspindi bendrus ekonominius interesus, o nepadeda siekti pagrindinių tikslų, susijusių su žmogaus teisėmis ir teisinės valstybės principu;

2.   džiaugiasi vykstančiu darbu, susijusiu su Bendra ekonomine erdve (BEE), kurios bendras tikslas – pašalinti kliūtis prekybai ir investicijoms bei skatinti reformas ir konkurencingumą, remiantis nediskriminavimo, skaidrumo ir tinkamo valdymo principais, bet apgailestauja, kad nėra esminės pažangos praktiškai įgyvendinant kitų trijų bendrų erdvių planus;

3.   ragina Komisiją išsamiai, laiku ir skaidriai paaiškinti savo politiką dėl Rusijos įstojimo į PPO, atsižvelgiant į visas sritis ir sektorius, dėl kurių buvo susitarta;

4.   ragina Komisiją išnagrinėti esamus atvejus, kai Rusijos valdžios institucijos prekybos žemės ūkio produktais srityje diskriminavo ES valstybes nares, pavyzdžiui, Lenkiją, taip pat bendras kaimynines valstybes, pavyzdžiui, Moldovą ir Gruziją;

5.   pabrėžia strateginę bendradarbiavimo energetikos srityje svarbą ir poreikį sustiprinti ES ir Rusijos ryšius energetikos srityje; todėl apgailestauja, kad vadovų susitikimo metu nebuvo užtikrintas susitarimas šioje srityje, ir kaip tolesnių derybų pagrindą pabrėžia tarpusavio priklausomumo ir skaidrumo principą, taip pat abipusiškumo svarbą patenkant į rinkas, kuriant infrastruktūrą ir investuojant, siekiant išvengti oligopolinės rinkos struktūros ir plečiant Europos Sąjungos energijos tiekimą; todėl ragina Rusiją ratifikuoti Energetikos chartiją ir sustiprinti bendradarbiavimą energijos taupymo ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityse,

6.   džiaugiasi, kad buvo pasirašyti susitarimai dėl vizų išdavimo palengvinimo ir readmisijos, kurių tikslas – sumažinti apribojimus gauti vizą keliauti tam tikroms piliečių kategorijoms bei palengvinti imigrantų, kurie neteisėtai atvyksta į ES iš Rusijos teritorijos, išsiuntimą;

7.   pabrėžia poreikį dirbti kartu su Rusija, kaip reikalinga strategine partnere, siekiant palaikyti, stabilumą ir saugumą, kovoti su tarptautiniu terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu bei bendradarbiauti su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ir kitais tarptautiniais forumais sprendžiant "švelnaus saugumo" klausimus, pvz., aplinkosaugos ir branduolinio pavojaus, prekybos narkotikais, ginklais ir žmonėmis bei tarpvalstybinio organizuoto nusikalstamumo Europos kaimynystėje,

8.   džiaugiasi susitarimu dėl Komisijos 20 mln. EUR vertės pagalbos programos, skirtos socialiniam ir ekonominiam Šiaurės Kaukazo atsigavimui, sąlygų kaip dar vienu ženklu, kad ES ir Rusija nori bendradarbiauti šiame regione;

9.   remia darbą, kurio ėmėsi abi partnerės, siekdamos suintensyvinti praktinį bendradarbiavimą valdant krizes, ir pabrėžia poreikį bendradarbiauti ir stiprinant daugiašalius branduolinių ginklų neplatinimo mechanizmus;

10.   džiaugiasi būsimos pirmininkaujančios valstybės narės Suomijos pasiūlymu savo pirmininkavimo Tarybai programoje prioritetą suteikti šiaurės matmeniui; pabrėžia, kad tai gali būti svarbi priemonė stiprinant ES ir Rusijos partnerystę, kuriai turėtų būti parengti konkretūs pasiūlymai ir projektai, kuriems būtų skirtos reikalingos lėšos;

11.   apgailestauja, kad bendros išorės saugumo erdvės kūrimo srityje nepasiekta jokios pažangos sprendžiant konfliktus Padnestrėje ir Pietų Kaukaze, kad nematyti jokio realaus padėties Čečėnijoje pagerėjimo ir jokio Rusijos noro veikti siekiant tikro demokratizavimo proceso Baltarusijoje;

Dialogas žmogaus teisių klausimais

12.   pripažįsta įvairių vykstančių dialogų, skirtų pagerinti ES ir Rusijos bendradarbiavimą ir partnerystę, svarbą ir ypač pabrėžia poreikį pradėti veiksmingą dialogą žmogaus teisių klausimais;

13.   taip pat ragina Rusijos Vyriausybę, atsižvelgiant į tai, prisidėti intensyvinant ES ir Rusijos konsultacijas dėl žmogaus teisių, kaip svarbią ES ir Rusijos partnerystės dalį, ir leisti laisvai veikti vidaus ir tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms bei kitoms nevyriausybinėms organizacijoms;

14.   atkreipia dėmesį į pirmininkavusios Austrijos deklaraciją dėl 2006 m. kovo mėn. įvykusios ES ir Rusijos konsultacijos dėl žmogaus teisių išvadas; džiaugiasi pirmininkavusios Austrijos sprendimu pradėti dingimų ir kankinimų atvejų Čečėnijoje tyrimus;

15.   ragina Rusijos Federaciją, kaip Europos Tarybos narę, pagerinti kalinamųjų sąlygas ir panaikinti kliūtis, kurias patiria advokatai siekdami patekti pas kai kuriuos iš jų; atkreipia dėmesį, kad pagal Rusijos baudžiamąjį kodeksą sulaikytieji turėtų būti kalinami netoli jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba tos vietos, kurioje vyko teismo procesas, ir primena p. Chodorkovskij ir p. Lebedev atvejus;

16.   ragina partneres, pasibaigus Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS) galiojimui, sustiprinti dialogą žmogaus teisių klausimais naujame susitarime numatant aiškios struktūros ir skaidresnes priemones siekiant pažangos kuriant bendrą žmogaus teisių politiką;

17.   tikisi, kad dabartinė PBS redakcija, kurios galiojimas baigiasi 2007 m. ir kurioje taip pat didžiausias dėmesys skiriamas žmogaus teisėms ir piliečių laisvėms, tams pagrindu naujam PBS, ir džiaugiasi susitarimu, kuris buvo pasiektas vadovų susitikime, kad dabartinė PBS galios tol, kol įsigalios naujasis susitarimas;

18.   ragina Rusijos Vyriausybę gerbti savo, kaip Didžiojo aštuoneto šalių grupės ir Europos Tarybos Ministrų komiteto pirmininkės, pareigą pasiekti apčiuopiamų rezultatų toliau plėtojant skaidrią prekybą ir patikimus ekonominius ryšius bei kuriant stabilumą, saugumą, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms;

o
o   o

19.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos Prezidentui ir Parlamento pirmininkui, ESBO ir Europos Tarybai.

(1) OL L 327, 1997 11 28, p. 1.
(2) OL C 98 E, 2004 4 23, p. 182.
(3) OL C 226 E, 2005 9 15, p. 224.


Direktyvos 2004/39/EB (MiFID) įgyvendinimo priemonės (2 lygmuo)
PDF 207kWORD 50k
Europos Parlamento rezoliucija dėl finansinių priemonių rinkų direktyvos įgyvendinimo priemonių projekto
P6_TA(2006)0271B6-0371/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 6 d. Komisijos direktyvos projektą ir reglamento projektą, įgyvendinančius Direktyvą 2004/39/EB(1), (atitinkamai, įgyvendinimo direktyvos projektas ir įgyvendinimo reglamento projektas),

–   atsižvelgdamas į neoficialius minėtų įgyvendinimo priemonių projektus, perduotus Europos Parlamentui nuo 2006 m. vasario 6 d.,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgaliojimais tvarką(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko Romano Prodi 2002 m. vasario 5 d. pareiškimą Parlamente(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl finansinių paslaugų teisės aktų įgyvendinimo(4),

–   atsižvelgdamas į Direktyvos 2004/39/EB 64 straipsnyje numatytą "saulėlydžio nuostatą",

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 30 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto patvirtintus įgyvendinimo priemonių projekto siūlomus pataisymus,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. birželio 9 d. laiške, adresuotame pranešėjui ir kompetentingo komiteto pirmininkei, pateiktą atsakymą Parlamentui dėl siūlomų pakeitimų,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 8-9 d. Europos vertybinių popierių komiteto posėdžio rezultatus,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 5 d. Tarybos (Ekonomikos ir finansinių reikalų) išvadas, kuriose pabrėžiama priežiūros, koordinavimo ir konvergencijos svarba Europos Sąjungoje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  Kadangi Direktyvos 2004/39/EB teisinis pagrindas yra EB Sutarties 47 straipsnis, kuriame nėra aiškios nuostatos dėl įgyvendinimo priemonių; kadangi Parlamentas, siekdamas geresnio reguliavimo ir vykdymo vienodomis veiklos sąlygomis finansų rinkose, iš esmės pritaria įgyvendinimo priemonių naudojimui,

1.   prašo Komisijos, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą finansinių rinkų veikėjams, kuo labiau atsižvelgti į jai Direktyva 2004/39/EB suteiktus įgaliojimus kaip numatyta taikomose Sutarties nuostatose;

2.   pabrėžia, kad įgyvendinimo priemonės yra priimtinas sprendimas siekiant pagerinti investicinių įmonių ir kitų vertybiniais popieriais prekiaujančių įstaigų veiklos sąlygas, taip pat siekiant sukurti veiksmingas, skaidrias ir saugias finansines rinkas ES;

3.   pabrėžia, kad nuo įgyvendinimo priemonių paskelbimo atliktas Europos Parlamento darbas buvo skatinamas poreikio laikytis teisinių nuostatų, kurias taikant siekiama konkurencijos ir skaidrumo pusiausvyros tarp finansų rinkų, suinteresuotų subjektų (akcininkų, emitentų ir vartotojų), reguliavimo valdžios institucijų ir išrinktų atstovų;

4.   džiaugiasi Komisijos pasiryžimu, parodytu dirbant kartu su Parlamentu, siekti visoms suinteresuotoms šalims tinkamiausių rezultatų; dar kartą pabrėžia būtinybę, kad Komisija įtrauktų Parlamentą į komiteto darbą ir informuotų jį apie šį darbą nuo pradinių etapų;

5.   pažymi, kad procedūra, kurią taikant buvo nustatytos įgyvendinimo priemonės, iš esmės nauja ir skiriasi nuo paprastai ES taikomų teisėkūros būdų; todėl pabrėžia būtinybę siekti visas susijusias institucijas tenkinančių rezultatų norint, kad tarpinstituciniai santykiai vystytųsi palankiai;

6.   pažymi, kad 2006 m. kovo 23 d. Komisijos nario Ch. Makryvio (Charlie McCreevy) laiške kompetentingo komiteto pirmininkei pabrėžta, jog Komisijos dokumentai, kuriais remiamasi dėl įgyvendinimo priemonių "yra tik diskusijoms skirti Komisijos tarnybų parengti paprasti darbo dokumentai, kurių negalima laikyti formaliais įgyvendinimo priemonių pakeitimais"; todėl mano, kad šiuo dokumentu negalima nustatyti jokių kitų sąlygų, nei apibrėžtosios įgyvendinimo priemonėse;

7.   pabrėžia, kad nors ES institucijos ir laikosi kooperacinio požiūrio pasitaiko struktūrinių trūkumų suteikiant teisės aktų leidybos galias Komisijai ir kad tai gali kelti grėsmę svarbių nuostatų, pvz., įgyvendinimo priemonių, rezultatui;

8.   pabrėžia, jog ir toliau ketina siekti tobulesnio institucijų bendradarbiavimo visose politikos srityse, ypač vykdant Lamfalussy procesą, siekdamas ilgalaikio ir abi šalis tenkinančio sprendimo, suteiksiančio Parlamentui tokias pačias galias kaip ir Tarybai atšaukiant teisės aktų leidybos galių delegavimą;

9.   mano, kad pagal bendro sprendimo procedūrą priėmus Direktyvą 2004/39/EB Parlamentas įgis tokius pačius įgaliojimus spręsti dėl įgyvendinimo priemonių; mano, kad Tarybos sprendimas 1999/468/EB suteikia Parlamentui ne tik galią atmesti pasiūlytas įgyvendinimo priemones, kai jos yra ultra vires, bet ir pataisyti atitinkamas teisės normas pagal bendro sprendimo procedūros galias ir pagal tarpinstitucinių santykių dvasią, kurios reikia griežtai ir pagarbiai laikytis;

10.   pabrėžia, kad būtina sustiprinti Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (CESR) vaidmenį nacionalinių reguliavimo institucijų veiklos koordinavimo procese, skatinant reguliavimo konvergenciją, ir jo, kaip nepakeičiamo europinio lygio patarėjo, kompetencijai priklausančiais klausimais, vaidmenį;

11.   pabrėžia, kad todėl kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų koordinacinė veikla paprastai turėtų būti CESR diskusijų tema; pažymi, kad visų pirma tai apima šiuos klausimus:

   kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų informacijos apie sandorius mainų taisyklių, reikalaujamų Direktyvoje 2004/39/EB pagal įgyvendinimo reglamento projekto 13 straipsnio 1 dalį, nustatymas,
   likvidumo aspektu svarbiausios rinkos arba jos alternatyvos, kaip nustatyta įgyvendinimo reglamento projekto 8 ir 9 straipsniuose, nustatymo ir diskusijų tarp nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų šia tema ir dėl konfliktų, kurie gali kilti tarp minėtų valdžios institucijų, sprendimo;

12.   pabrėžia, kad šiuo metu CESR stokoja veiklos priemonių, kad galėtų veiksmingai atlikti savo vaidmenį;

13.   ragina valstybes nares CESR suteikti visas priemones, kurių reikia Direktyvai 2004/39/EB ir jos įgyvendinimo priemonėms įgyvendinti;

14.   ragina valstybes nares stiprinti CESR demokratinę atskaitomybę, ypač Europos Parlamentui;

15.   mano, kad tokios įgyvendinimo priemonės, kokios yra nustatytos dabar, būtų naudingiausios visoms susijusioms šalims;

16.   pritaria įgyvendinimo priemonėms;

17.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir CESR.

(1) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB. (OL. L 145 2004 4 30, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/31/EB (OL L 114 2006 4 27, p. 60).
(2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(3) SPEECH/02/44.
(4) OL C 284 E, 2002 11 21, p. 115.


Tvaraus vystymosi strategija
PDF 360kWORD 74k
Europos Parlamento rezoliucija dėl peržiūrėtos tvaraus vystymosi strategijos
P6_TA(2006)0272B6-0335/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 15–16 d. Geteborgo Europos Vadovų Tarybos priimtą tvaraus vystymosi strategiją ir į 2002 m. pasaulio aukščiausio lygio valstybių vadovų susitikime priimtą Johanesburgo tvaraus vystymosi veiksmų programą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Tvaraus vystymosi strategijos peržiūros ir Veiksmų programos (KOM(2005)0658),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 16 ir 17 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas ir į savo paties ankstesnes rezoliucijas šiuo klausimu,

–   atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai, į kuriuos atsakoma žodžiu,

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   atsižvelgdamas į nuolatines netvaraus vystymosi tendencijas įvairiose srityse, pvz., žemės naudojimo ir žemės išteklių, transporto, klimato kaitos, žuvininkystės, iškastinio kuro naudojimo ir biologinės įvairovės išeikvojimo,

B.   pabrėždamas trijų pagrindinių ir tarp savęs susijusių aplinkos apsaugos, socialinio teisingumo ir sanglaudos bei ekonomikos klestėjimo tikslų svarbą ir atsižvelgdamas į poreikį, kad šie trys tvaraus vystymosi komponentai būtų tinkamai integruoti ir įgyvendinti ES ir pasaulio lygmeniu,

C.   atsižvelgdamas į pagrindinius politikos principus, kurių laikantis turi būti remiamas tvarus vystymasis, ypač į gyvenimo kokybės ir kartų solidarumo principus,

D.   pabrėždamas kultūrinių pokyčių tvaraus vystymosi kryptimi principais grindžiamos visuomenės būtinybę, kuriai patenkinti reikia ilgalaikės politikos, kurios tikslas – atskirti ekonomikos augimą nuo gamtinių išteklių naudojimo,

E.   nors didelė Europos gyventojų dalis tebeturi rimtų ekonominių ir socialinių problemų, pvz., nedarbas, socialinė atskirtis, nors dauguma socialiai remtinų žmonių dažnai gyvena blogiausiomis aplinkos ir socialinėmis sąlygomis, pvz., skurdus būstas ir bloga sveikatos priežiūra; taip pat atsižvelgdamas į demografinius pokyčius Europos Sąjungoje ir priešingas tendencijas mažiausiai išsivysčiusiose šalyse,

Bendras įvertinimas
Ryžto stoka

1.   pareiškia esąs nusivylęs dėl vystymosi pažangos stokos įgyvendinant 2001 m. Geteborge priimtą tvaraus vystymosi strategiją;

2.   mano, kad Komisijos tvaraus vystymosi strategijos peržiūros veiksmų planas apskritai yra atsargus ir neryžtingas ir kad pagal tokį planą, koks yra dabar, nepavyks mobilizuoti viešosios nuomonės ir politikos veikėjų siekiant pagrindinių numatytų tikslų;

3.   vis dėlto džiaugiasi vertingu pirmininkaujančios Austrijos darbu stiprinant Komisijos pasiūlymus, sutraukiant esamus tikslus ir rodiklius į vieną glaudesnį planą, taip pat mėginant atkreipti dėmesį į kai kurias naujas sąvokas ir taip siekiant atnaujinti tvaraus vystymosi strategiją;

Sąsaja su Lisabonos strategija

4.   mano, kad kompleksinių strategijų, kaip kad tos, kurios priimtos Kardife, Lisabonoje ir Geteborge, priėmimas būtų naudingas tik tuo atveju, jeigu tai lydėtų nuolatinis ir nuoseklus visa apimantis procesas;

5.   pažymi, kad Lisabonos strategijos aplinkosaugos tikslai turi būti tokie pat svarbūs, kaip ir konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo tikslai, o tvaraus vystymosi strategijoje tvariai ekonomikai ir skurdo mažinimui turi būti skiriama tiek pat dėmesio, kaip ir aplinkosaugos tikslams;

6.   atsižvelgdamas į tai pažymi, kad tvaraus vystymosi strategija ir Lisabonos strategija turi daug kitų papildomų ypatybių, pvz., jų bendri konkurencingumo tobulinimo, geresnės kokybės darbo vietų kūrimo, didesnės socialinės sanglaudos, aplinkos apsaugos ir rizikos mažinimo tikslai;

7.   siūlo imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti, kad tai būtų laiku įgyvendinta ir tinkamai koordinuojama, ypač taikant suderintas priežiūros ir peržiūros procedūras;

8.   taip pat siūlo, kad būtų žengtas konkretus žingsnis veiksmingo Lisabonos strategijos ir tvaraus vystymosi strategijos koordinavimo link, kad būtinas energetikos ir transporto sistemų pokytis, kuris turi būti pagrįstas energijos paklausos atskyrimu nuo ekonomikos augimo ir modaliniu perėjimu prie aplinką tausojančių transporto priemonių – pagrindiniais TVS tikslais, ir būtų naudojamas kaip priemonė, padedanti palaikyti augimą, užimtumą ir eksportą pagal Lisabonos strategiją;

9.   taip pat pažymi, kad 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo nuspręsta per kiekvienų metų pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimą vykdyti energetikos peržiūrą ir kad šis darbas taip pat turi būti įtrauktas į platesnį tvaraus vystymosi strategijos ir Lisabonos proceso planą;

Strategijos stiprinimas
Tikslų stiprinimas. Aiškių tarpinių ir ilgalaikių tikslų bei siekių nustatymas

10.   pažymi, kad terminas "tvarus vystymasis" turi privalumą todėl, kad jis apima susijusius ekonomikos, socialinius ir aplinkos tikslus; be to, mano, kad šis terminas turi būti apibrėžtas kiek įmanoma tiksliau, kad būtų išvengta įvairių interpretacijų;

11.   atsižvelgdamas į tai sutinka dėl septynių pagrindinių klausimų, į kuriuos buvo atkreiptas dėmesys ir jie įtraukti į peržiūrėtą tvaraus vystymosi strategiją (klimato kaita ir švaresnė energetika, visuomenės sveikata, socialinė atskirtis, demografija ir migracija, gamtinių išteklių tvarkymas, aplinką tausojantis transportas, pagrindinės skurdo ir vystymosi problemos);

12.   prašo Komisijos dar kartą svarstyti tikslus ir uždavinius taip siekiant nustatyti kuo didesnius siekius ir užtikrinti, kad jie būtų pamatuoti ir konkretūs bei nekliudytų tiksliai ir detaliai įvertinti pažangos;

13.   pabrėžia visuomenės sveikatos klausimų ir biologinės įvairovės apsaugos svarbą siekiant ambicingo tikslo iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą Europoje ir pasaulyje ir siūlo šiuos klausimus pridėti prie kitų pagrindinių tvaraus vystymosi strategijos klausimų arba bent jau pabrėžti jo svarbą specialiuose sveikatai ir gamtinių išteklių valdymui skirtuose skirsniuose;

14.   pabrėžia lyčių lygybės svarbą tvariam vystymuisi; pabrėžia, kad bendrųjų Lisabonos strategijos ir tvaraus vystymosi strategijos tikslų negalima pasiekti nesprendžiant šiuo metu aktualios nelygybės problemos ir tobuliau nepasinaudojant vyrų ir moterų galimybėmis; todėl pabr4ía, kad socialinė įtrauktis turi būti suprasta plačiausia prasme, įskaitant ir ličių dimensiją;

15.   taigi mano, kad tam tikri tarpiniai ir ilgalaikiai tikslai turi būti iš naujo patvirtinti arba nustatyti, turėtų būti grindžiami atsargumo principu, ryžtingi ir realūs, tinkamai ir sistemingai vykdomi ir prižiūrimi; mano, kad jie turi būti ypač susiję su esamomis neigiamomis žemės naudojimo ir žemės išteklių, transporto, klimato kaitos, žuvininkystės, iškastinio kuro naudojimo ir biologinės įvairovės nykimo tendencijomis, jais taip pat turi būti siekiama skatinti modalinį perėjimą atskiriant ekonomikos augimą nuo transporto ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažinimo iki daugiausia +2°C atšilimo palyginti su ikiindustrinio laikotarpio lygiais;

16.   palaiko siūlymą iš naujo pabrėžti siekį įvertinti veiksmingą išteklių naudojimą taikant aplinkos išteklių apskaitą; mano, kad reikia labai stengtis stebėti ES poveikį ekologijai pasaulyje, analizuojant poveikį aplinkai vartojimo ir produkcijos aspektais ir nustatant tikslą, kad ES neigiamas poveikis aplinkai būtų nuolatos mažinamas;

17.   taip pat džiaugiasi Komisijos pasiūlymu paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metus; ragina Komisiją imtis ypatingesnių iniciatyvų ir veiksmingų įgyvendinimo priemonių, kad būtų padaryta pažanga; atsižvelgdamas į tai, kaip pavyzdį pateikia, Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama ištirti senstančios visuomenės poveikį ir rasti konkrečių sprendimų tiek Europos Sąjungos, tiek pilietinės visuomenės įvairiais politinių sprendimų lygmenimis;

Plėtros kokybės gerinimas, kaip būtina tvaraus vystymosi strategijos sąlyga

18.   mano, kad BVP teikiama reikšmė matuojant visuomeninę pažangą turėtų būti subalansuojama tokią pačią reikšmę suteikiant kokybiniams plėtros aspektams, nes tai yra būtina tvaraus vystymosi sąlyga. Be to, mano, kad būtina priimti susitarimus dėl riboto pagrindinių patvarumo indikatorių rinkinio ir tai aptarti ankstyvoje tvaraus vystymosi strategijos peržiūroje. Šie indikatoriai turėtų sietis su pagrindiniais gyvenimo kokybės aspektais ir sudaryti sąlygas atlikti kiekybinius ir greitus sveikatos apsaugos vertinimus (sveikatos rūpybos kokybė ir apimties praplėtimas, gyvenimo trukmė, vaikų mirtingumas ir t.t), sąmoningumas (švietimas ir kultūra, prieiga prie Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir t.t), įtrauktis (dalyvavimas priimant visuomeninius sprendimus, visuomeninių išteklių valdyme ir t.t.) aplinkos būklės kokybė (oro ir vandens tarša, ir t.t);

19.   ragina toliau vystyti Europos socialinį modelį ir vadovautis remiantis šiuo modeliu pateiktomis rekomendacijomis, kuriomis valstybės narės skatinamos kovoti prieš chaotiškas skurdo ir socialinės atskirties tendencijas, bei senėjančios visuomenės pasekmes; mano, kad šiuo tikslu reikėtų vystyti socialinės padėties indikatorius, kurie būtų įtraukti į patvarumo poveikio įvertinimą; pabrėžia, kad Europai reikia makroekonominio pagrindo, kuris padėtų skatinti darnią plėtrą ir stiprinti aplinkos tausojamąją paklausą vidaus rinkoje, užimtumą ir socialinę sanglaudą;

20.   mano, kad tvarus vystymasis turėtų būti laikomas labiau ekonomine galimybe, nei prievarta, bei sąlyga paspartinti technologines inovacijas ir investicijas. Todėl ragina Komisiją  užtikrinti veiksmingą Sąjungos plėtros strategijų, panaudojant informacijos ir ryšių technologijų aspektą, bei įtraukiant išteklius efektyviai naudojančias technologijas, skirtas patvariai plėtrai bei "sumaniai augimo strategijai" tiek ES, tiek ir už jos ribų;

21.   mano, kad visuomenė, kuri remiasi žiniomis, sąmoningumu ir aktyviu dalyvavimu, o taip pat įtraukimu ir tarpusavio santykiais, turėtų būti skatinama ir už Lisabonos darbotvarkės ribų ; mano, kad tai atstovautų didesnės kokybės visuomenei, o dėl padidėjusios paramos iš IRT pusės, galima būtų sumažinti energijos ir kitų gamtinių išteklių poreikį;

Sustiprintas tvarumo valdymas nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmeniu

22.   mano, kad tvaraus vystymosi strategija reikalauja nuolatinio stebėjimo, jeigu ją norima teisingai vykdyti;

23.   nusprendžia Europos Parlamente reguliariai vykdyti diskusijas dėl tvaraus vystymosi strategijoje pateikiamų tikslų, kurios remtųsi įnašais iš visų atsakingų komitetų, kad Parlamentas galėtų pareikšti savo nuomonę dėl tvaraus vystymosi strategijos pažangos ir prioritetų, kad į šiuos būtų laiku atsižvelgta Europos Vadovų Tarybos atliekamoje tvaraus vystymosi strategijos peržiūroje; be to, mano, kad jis turėtų vykdyti nuolatinį dialogą su valstybių narių nacionaliniais parlamentais ir konstitucinių regionų parlamentais, remiantis bendru arba abipusiu pagrindu, siekiant ištirti geriausius tvaraus vystymosi metodus, o taip pat pasikeisti patirtimi dėl tvaraus vystymosi strategijos įgyvendinimo tiek Europos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu;

24.   pabrėžia nacionalinių tvaraus vystymosi strategijų svarbą kiekvienoje valstybėje narėje, bei poreikį joms tarpusavyje keistis geriausia praktika; be to, pabrėžia poreikį imtis veiksmų tvaraus vystymosi strategijos srityje regioniniu ir vietiniu lygmeniu, o taip pat atskirų piliečių lygmeniu, skatinant švietimo ir dalyvavimo procesus, bei visuomenės informuotumą apie tvaraus vystymosi principus;

25.   mano, kad tvarumo peržiūros turėtų būti pagrindiniu visų naujų ES politikos priemonių poveikio įvertinimų, bei politikos įgyvendinimo ex post stebėsenos bruožu;

26.   mano, kad ES lygiu atliekami veiksmai turi būti papildomi tarptautinio lygmens veiksmais, siekiant paskatinti tvaraus vystymosi principų sklaidą visame pasaulyje, o ypač sparčiai besivystančiose šalyse, siekiant skatinti ekonomikos augimą ir mažinti skurdą, tuo pačiu taupant retus išteklius ir saugant aplinką;

27.   todėl, ragina vykdyti intensyvesnę kasmetinę pažangos stebėseną, siekiant Johanesburgo veiksmų plano ir Tūkstantmečio plėtros tikslų;

28.   pripažįsta, kad besivystančios šalys neturėtų kartoti taršos klaidų, kurias darė pramoninės šalys vystydamos savo ekonomiką; be to, ragina laikytis tvarumo principo vykdant plėtros bendradarbiavimo veiklą ES ir užtikrinti tinkamą finansavimą, siekiant spręsti aplinkos apsaugos iššūkius bei poreikius;

Papildomos priemonės

29.   pabrėžia poreikį imtis papildomų priemonių, tokių kaip tvarios fiskalinės priemonės ir viešieji pirkimai, bei kaip įmanoma greičiau panaikinti nepastovių viešąsias subsidijas daugelyje politikos sričių, ypač energetikos ir žemės ūkio; mano, kad pastovumo negalima pasiekti neperkeliant mokesčių naštos nuo darbuotojų į išteklių vartojimo ir taršos sritis;

30.   pabrėžia kaimo plėtros ir žemės ūkio (tiek įprastinio, tiek ir organinio) plėtros programų svarbą tvariam vystymuisi, nes tik ekonomiškai ir ekologiškai gyvybiškos kaimo sritys gali pakeisti mažėjančio gyventojų kaimo vietovėse skaičiaus tendenciją, bei išsaugoti pagrindinę infrastruktūrą; ragina rengti specialius tyrimus siekiant išsiaiškinti galimus klimato kaitos padarinius Viduržemio jūros regiono vandens ištekliams ir grunto kokybei;

31.   pabrėžia svarbų mokslo ir novatoriškų sprendimų vaidmenį sprendžiant daugelį tvaraus vystymosi strategijoje minimų iššūkių, įskaitant konkurencingumą; apgailestauja, kad viešojo sektoriaus parama tyrimams energetikos srityje ES ir valstybėse narėse neseniai buvo stipriai sumažinta ir ragina ją žymiai padidinti, skatinant atsinaujinančios energijos šaltinius ir energijos efektyvumą;

32.   pripažįsta, kad klimato saugojimas ir poreikis panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro tampa svarbiausiais prioritetais vykdant ES politiką, kurie reikalauja ne tik aktyvių veiksmų viduje, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, bet ir didelės paramos technologiniam bendradarbiavimui su besivystančiomis šalimis, skatinant investicijas į energijos efektyvumą didinančias ir nedideliu anglies kiekiu paremtas technologijas; pabrėžia energijos taupymo svarbą, nes tai yra svarbiausias energijos šaltinis Europoje, kuris neturėtų jokių neigiamų pasekmių aplinkai;

33.   mano, kad tvaraus vystymosi strategijos tikslai privalo atsispindėti ES biudžeto panaudojime 2007–2013 m. laikotarpyje, bei padėti sukurti darbotvarkę visapusiškai ES biudžeto peržiūrai 2008/2009 m.; šiame kontekste sveikina faktą, kad pasiūlyme dėl Tarybos reglamento nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (KOM(2004)0492) aiškiai teigiama, kad šių fondų tikslai yra vykdomi tvaraus vystymosi apimtyje, tačiau apgailestauja, kad fondų bendrai teikiamam finansavimui skiriamos lėšos neatitinka tvaraus vystymosi strategijos ir mano, kad tai reikėtų peržiūrėti;

34.   pagaliau, primygtinai reikalauja, kad priemonės, kuriomis remiami tvaraus vystymosi tikslai neturėtų būti vertinamos atsižvelgiant tik į išlaidas nedidelės trukmės laikotarpyje, bet ir žvelgiant į naudą, kurią galima gauti per ilgesnį laiką, o neveikimo išlaidos, taip pat turėtų būti įtrauktos;

o
o   o

35.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


Rasistiniai ir homofobiniai išpuoliai Europoje
PDF 221kWORD 68k
Europos Parlamento rezoliucija dėl dažnėjančių rasistinių ir homofobinių išpuolių Europoje
P6_TA(2006)0273RC-B6-0330/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į tarptautinės teisės aktus žmogaus teisė srityje, draudžiančius diskriminaciją dėl rasinės ir etninės kilmės, ir ypač į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją (EŽTK), kurias pasirašė visos valstybės narės ir daug trečiųjų šalių,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 6, 7 ir 29 straipsnius ir į EB sutarties 13 straipsnį, kuriuose ES ir valstybės narės įpareigojamos laikytis žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių ir kuriuose nustatomos Europos kovos su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija priemonės, ir

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 21 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos veiklą, skirtą kovai su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu ir homofobija, ypač kovai su diskriminaciją skirtas direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1) ir direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2), bei į pasiūlymą dėl Pagrindų direktyvos dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija(3),

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl rasizmo, ksenofobijos, antisemitizmo, homofobijos, mažumų apsaugos, kovos su diskriminacija politikos ir romų padėties ES,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi rasizmą, ksenofobiją, antisemitizmą, homofobiją ir neapykantą čigonams skatina iracionalios priežastys ir šie reiškiniai kartais yra susiję su socialine marginalizacija, atskirtimi ir nedarbu, taip pat su atsisakymu suvokti mūsų visuomenių įvairovę kaip jų turtingumo šaltinį,

B.   kadangi keliose valstybėse narėse, buvo smurtinių įvykių ir (arba) nužudymų dėl rasistinės, ksenofobinės ir antisemitinės neapykantos, o kitų tiesioginių ir netiesioginių rasizmo, ksenofobijos, antisemitizmo ir homofobijos formų tebesama ES viduje ir už jos ribų,

C.   kadangi Rusijos valdžios institucijos uždraudė Maskvoje 2006 m. gegužės 27 d. planuotas eitynes už homoseksualų, lesbiečių, biseksualų ir transseksualų lygybę ir jų toleranciją, pažeisdamos teisę rengti taikų susirinkimą ir demonstracijas, kurią užtikrina Europos žmogaus teisių konvencija, o politinės ir religinės institucijos skleidė šmeižtą, sukurstė vėliau prasiveržusį smurtą ir dalyvavo jį vykdant,

D.   kadangi Europos, valstybių ir regionų politikai turi rodyti gerą pavyzdį, skatindami toleranciją, supratimą, pagarbą ir taikų sambūvį,

E.   kadangi kai kurios politinės partijos, įskaitant kai kurių valstybių valdžioje esančias ar vietiniu lygiu gausiai atstovaujamas partijas, sąmoningai pavertė rasinę, etninę, tautinę, religinę ir homoseksualų netoleranciją vienais svarbiausių savo darbotvarkės klausimų ir leido savo politiniams lyderiams kalbėti tokiu stiliumi, kuris skatina rasinę ir kitų formų neapykantą ir kursto ekstremizmą visuomenėje,

F.   kadangi raginimų imtis atviro homofobinio smurto pasigirdo iš Lenkijos valdančiosios partijos nario, kai kalbėta apie planus surengti Varšuvoje eitynes už homoseksualų teises,

G.   kadangi valstybės narės numatė įvairių priemonių, įskaitant valstybės finansavimo nutraukimą, nukreiptų prieš politines partijas, kurios skatina programas ir veiklą, prieštaraujančią EŽTK užtikrinamoms vertybėms,

H.   kadangi per futbolo rungtynes vyksta gėdingų rimtų rasistinių incidentų ir kadangi nerimaujama, kad panašių įvykių gali pasitaikyti per dabar vykstančias Pasaulio taurės varžybas,

I.   kadangi švietimas, ypač pradinis, yra svarbi kovos su rasistinėmis nuotaikomis ir išankstinėmis nuostatomis vėlesniame gyvenime politikos formavimo sritis ir kadangi politikos formuotojai turėtų atkreipti reikiamą dėmesį į tinkamo socialinio ir etninio derinio valstybinėse pradinio švietimo įstaigose teikiamą naudą,

J.   kadangi žiniasklaidai tenka svarbus ir didelis vaidmuo formuojant visuomenės supratimą apie rasistinį smurtą, o kai kuriose valstybėse narėse ji linkusi vartoti vienašališkus ir iškreiptus sąvokos "smurtas" apibūdinimus, todėl jai tenka atsakomybė už dezinformacijos apie rasizmą ir ksenofobiją sklaidą,

K.   kadangi tai, kad esama daugybės interneto svetainių, kurios yra pagrindinis informacijos apie rasistines ir neapykantą kurstančias grupuotes šaltinis, kelia nerimą dėl to, kaip reikėtų kovoti su šia problema nepažeidžiant nuomonės reiškimo laisvės,

L.   kadangi policijai ir teismų sistemai valstybėse narėse tenka lemiamas vaidmuo baudžiamąja tvarka persekiojant už rasistinį smurtą ir užkertant jam kelią; tačiau kadangi jai kartais nepavyksta apsaugoti piliečių nuo rasinio smurto ir atgrasyti ekstremistų nuo tokių nusikaltimų ir atsižvelgdamos į tai valstybės narės turėtų apsvarstyti, ar jų policijos pajėgose ir teismų sistemose esama "institucinio rasizmo"; kadangi kai kuriose šalyse policijos prievarta nukreipta prieš etnines, rasines ir seksualines mažumas ir tiesiogiai pažeidžiama jų susirinkimo teisė,

M.   kadangi trūksta statistikos duomenų apie rasizmą, ksenofobiją, antisemitizmą ir homofobiją valstybėse narėse, ypač apie su šiais reiškiniais susijusius smurtą ir diskriminaciją,

N.   kadangi praėjus penkeriems derybų metams Taryba vis dar nepriėmė Komisijos pasiūlymo dėl Pagrindų sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija, ir dėl to Komisija grasino jį atsiimti, ir kadangi ši priemonė būtų buvusi naudinga siekiant nubausti rasistinės neapykantos nusikaltimų kaltininkus,

O.   kadangi Europos teisingumo teisme (ETT) buvo paduotas ieškinys dėl to, kad keturios valstybės narės – Vokietija, Liuksemburgas, Austrija ir Suomija – neįvykdė Direktyvos 2000/43/EB – rasinės lygybės direktyvos – reikalavimų,

1.   apgailestauja dėl to, kad Taryba nesugebėjo priimti pirmiau minėto pagrindų sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija, ir skubiai reikalauja Tarybai pirmininkausiančią Suomiją atnaujinti su juo susijusią veiklą, o Tarybą – pasiekti susitarimą dėl to, kad minėtasis sprendimas būtų taikomas homofobiniams, antisemitiniams, islamofobiniams ir kitų rūšių nusikaltimams, įvykdytiems dėl fobijos ar neapykantos dėl etninės priklausomybės, rasės, lytinės orientacijos, religijos ar kitų iracionalių priežasčių; ragina valstybes nares sustiprinti baudžiamosios teisės priemones, kuriomis siekiama suderinti už tokius nusikaltimus skiriamas bausmes visoje ES; ragina visas valstybes nares veiksmingai įgyvendinti kovos su diskriminacija direktyvas ir ragina Komisiją Teisingumo Teisme paduoti ieškinį prieš tas valstybes nares, kurios to nedaro, ir iki 2007 m. vidurio pateikti pasiūlymus dėl naujų teisėkūros priemonių, kurios apimtų visus EB sutarties 13 straipsnyje išdėstytus diskriminacijos pagrindus ir kurių taikymo sritis būtų tokia pati, kaip direktyvos 2000/43/EB;

2.   griežtai smerkia visas rasistinius ir neapykanta grindžiamus išpuolius, ragina visas nacionalines valdžios įstaigas padaryti visa, kas įmanoma siekiant nubausti atsakingus asmenis ir kovoti su nebaudžiamumo jausmu šių išpuolių atvejais, ir išreiškia solidarumą su visomis šių išpuolių aukomis ir jų šeimomis, įskaitant:

   tyčinį juodaodės malietės ir belgo vaiko, kurio auklė ši moteris buvo, nužudymą, įvykdytą jauno dešiniojo sparno belgų ekstremisto 2006 m. gegužės 12 d. Antverpene, tas pats asmuo keletą minučių prieš šią žmogžudystę sunkiai sužeidė turkų kilmės moterį, mėgindamas ją nužudyti,
   šešiolikmečio vaikino nužudymą 2006 m. sausį, ir septyniolikmečio – 2006 m. balandį, įvykdytus Briuselyje, išreikšdamas savo pasipiktinimą tuo, kaip kai kurios žiniasklaidos priemonės aprašė šias žmogžudystes, nes šiais aprašymais plačiajai visuomenei nepagrįstai peršama mintis apie ištisų bendruomenių nusikalstamą pobūdį,
   Ilan Halimi pagrobimą, kankinimą ir nužudymą 2006 m. vasarį Prancūzijoje, kurį įvykdė 22 įvairios kilmės asmenų gauja, ir išreiškia didelį susirūpinimą dėl šio nusikaltimo antisemitinio aspekto,
   Chaïb Zehaf nužudymą 2006 m. kovą Prancūzijoje dėl jo etninės kilmės,
   grubų išpuolį prieš etiopų kilmės Vokietijos pilietį Kevin K., įvykdytą 2006 m. sausio 9 d. Poemmelte kaime, esančiame Saksonijoje-Anhalte, ypač dėl šio nusikaltimo rasinių motyvų,
   šiurpų Gisberta, transseksualo, gyvenusio Portugalijos miete Oporto, kankinimą ir nužudymą 2006 m. vasarį, kurį įvykdė grupė paauglių ir vaikų,
   Lenkijos vyriausiojo rabino Michael Schudrich užpuolimą, įvykdytą Varšuvoje, taip pat Lenkijos šeimų lygos vadovaujančių narių pareiškimus, kuriais kurstomas smurtas prieš gėjus, lesbietes, biseksualus ir transseksualus siekiant neleisti šių žmonių organizuojamo žygio už toleranciją ir lygybę,
   išpuolį, dėl kurio 2006 m. balandžio 8 d. Castellaro del Vallés vietovėje (Ispanija) nukentėjo iš Gvinėjos kilęs Portugalijos pilietis Fernando Ujiguilete . Dėl rasistinio išpuolio F. Ujiguilete kelioms dienoms buvo paguldytas į ligoninę,
   neonacistinės ideologijos šalininkų rasistinių išpuolių, šūkių ir skanduočių futbolo stadionuose gausėjimą;

3.   džiaugiasi, kad masinėse demonstracijose, vykusiose Antverpene ir Paryžiuje ir skirtose išreikšti visuotinį pasipiktinimą minėtais įvykiais ir visuotinę paramą kovai su rasizmu, ksenofobija ir antisemitizmu, dalyvavo tūkstančiai žmonių; taip pat džiaugiasi tolerancijos apraiškomis Lenkijoje, ypač šiltu 2006 m. gėjų parado sutikimu Varšuvoje;

4.   išreiškia didelį susirūpinimą tuo, kad apskritai didėja rasistinė, ksenofobinė, antisemitinė ir homofobinė netolerancija Lenkijoje, kurią iš dalies kursto religinės platformos, pvz., "Radio Maryja", kurią ir Vatikanas kritikuoja dėl antisemitinių kalbų; mano, kad ES turėtų imtis atitinkamų priemonių ir išreikšti savo susirūpinimą, t. y. iškelti Lenkijos šeimų lygos, kurios lyderiai kursto žmonių neapykantą ir smurtą, dalyvavimo vyriausybėje klausimą; primena Lenkijai jos įsipareigojimus ir pareigas pagal sutartis, ypač pagal ES sutarties 6 straipsnį, ir galimas sankcijas, jei minėtų sutarčių nebus laikomasi; esant tokioms aplinkybėms, ragina Lenkijos vyriausybę iš naujo apsvarstyti Įgaliotojo atstovo lygios padėties klausimais tarnybos panaikinimą; ragina Rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centrą atlikti besiformuojančio rasinės, ksenofobinės ir homofobinės netolerancijos klimato Lenkijoje tyrimą, o Komisiją – patikrinti, ar Lenkijos švietimo ministro veiksmai ir pareiškimai atitinką ES sutarties 6 straipsnio nuostatas;

5.   griežtai smerkia Rusijos valdžios institucijų sprendimą uždrausti pirmąjį gėjų paradą , turėjusį įvykti 2006 m. gegužės 27 d. Maskvoje, taip pat šių institucijų nesugebėjimą užtikrinti taikių demonstrantų ir žmogaus teisių aktyvistų saugą ir saugumą, ir primena Rusijos valdžios institucijoms, kad susirinkimų laisvė – pagrindinė žmogaus teisė, garantuojama pagal Rusijos Federacijos Konstitucijos 31 straipsnį; išreiškia didelį susirūpinimą dėl vaidmens, kurį Rusijos politikai ir religinės organizacijos atliko, kurstydamos neapykantą gėjams, lesbietėms, biseksualams ir transseksualams bei smurtą prieš juos; išreiškia viltį, kad panašūs įvykiai ateityje nepasikartos, ir ragina Rusijos valdžios institucijas leisti organizuoti Gėjų paradą 2007 m. ir užtikrinti jo dalyvių saugumą;

6.   yra labai nusivylęs tuo, kad ES lyderiai neiškėlė aptariamojo klausimo ES ir Rusijos vadovų susitikime, vykusiame 2006 m. gegužės 26 d.;

7.   taip pat nusivylęs ir tuo, kad Pirmininko J. M. Barroso ir Komisijos narių F. Frattini ir V. Spidla susitikime su Europos religiniais lyderiais 2006 m. gegužės 30 d. nebuvo pasmerktas Rusijos ortodoksų dvasininkų dalyvavimas smurtiniame, nukreiptame prieš gėjus ir palaikančiame naujuosius nacistus, žygyje, vykusiame 2006 m. gegužės 27 d. Maskvoje;

8.   išreiškia nuostabą ir susirūpinimą dėl Europos parlamentinės asamblėjos tarybos pirmininko reakcijos į įvykius Maskvoje, kai jis pasveikino Rusiją su jos pasiekimais žmogaus teisių srityje, vietoj to, kad pasmerktų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, įvykdytą 2006 m. gegužės 27 d.;

9.   ragina ES atstovus būsimame G8 vadovų susitikime iškelti žmogaus teisių Rusijoje klausimą, kaip neatidėliotiną klausimą, ypač atkreipiant dėmesį į taikių demonstracijų teisę;

10.   ragina Europos Sąjungos institucijas, valstybes nares ir visas Europos demokratines politines partijas pasmerkti visus netolerancijos veiksmus ir rasinės neapykantos kurstymą, taip pat visus puldinėjimo ar rasistinio smurto veiksmus;

11.   apgailestauja, kad keliose valstybėse narėse vis labiau remiamos ekstremistų partijos ir grupuotės, kurių darbotvarkė aiškiai ksenofobinė, rasistinė, antisemitinė ir homofobinė, ir kai kurios iš šių partijų ir grupuočių pastaruoju metu pateko į Lenkijos vyriausybę, tai pat pabrėžia, kad būtina imtis šio reiškinio šaknų, pvz., socialinės atskirties, izoliacijos ir nedarbo, išnaikinimo;

12.   primygtinai reikalauja, kad visos valstybės narės bent jau numatytų galimybę nutraukti valstybinių lėšų teikimą politinėms partijoms, kurios tvirtai nesilaiko žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, demokratijos ir teisinės valstybės principų, nustatytų EŽTK ir Pagrindinių teisių chartijoje, ir ragina, kad turinčios minėtą galimybę valstybės narės nedelsdamos ja pasinaudotų;

13.   ragina valstybes nares pradėti kampanijas ir projektus, visais lygiais ir visuose sektoriuose, ypač žiniasklaidoje ir mokyklose, siekiant skatinti kultūrinę įvairovę, kaip turtingumo ir ekonominio dinamiškumo formą, lyčių lygybę, kovą su diskriminacija, toleranciją, dialogą ir integraciją, pvz., tam panaudojant Europos lygių galimybių visiems metus (2007) ir Europos kultūrų dialogo metus (2008);

14.   ragina valstybes nares skirti reikiamą dėmesį kovai su rasizmu, seksizmu, ksenofobija ir homofobija tarpusavio santykiuose ir dvišaliuose santykiuose su trečiosiomis šalimis;

15.   ragina Komisiją ir toliau vystyti antidiskriminacinę politiką kartu su atsirandančia integracijos politika; mano, kad norint pasiekti lygybės, būtina skirti reikiamą dėmesį integracijai ir kitoms neįstatyminėms priemonėms, pvz., sąveikos ir dalyvavimo skatinimui;

16.   pabrėžia, kad reikia remti antirasistines ir antiksenofobines iniciatyvas, susijusias su šiuo metu Vokietijoje vykstančiu Pasaulio taurės čempionatu, ir ragina valdžios institucijas atidžiai stebėti, bausti ir smerkti tuos, kurie atsakingi už rasistinius aktus;

17.   dar kartą primena, kad būtina tinkamai ir aiškiai apibrėžti rasizmą ir ksenofobiją ir kaupti statistinius duomenis apie juos, ypač apie rasistinį ir ksenofobinį smurtą, ir taip veiksmingai kovoti su šiais reiškiniais, kaip pabrėžiama Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėsenos centro 2005 m. metiniame pranešime, pažymint, kad trūksta registruotų statistikos duomenų apie rasistinį smurtą, pvz., Italijoje, Portugalijoje ir Graikijoje;

18.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Europos Tarybai ir Rusijos Federacijos vyriausybei.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
(2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(3) OL C 75 E, 2002 3 26, p. 269.


Šaulių ginklai ir lengvoji ginkluotė
PDF 242kWORD 57k
Europos Parlamento rezoliucija dėl šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės, rengiantis Jungtinių Tautų veiksmų programos, kuria siekiama visais atžvilgiais užkirsti kelią neteisėtai prekybai šaulių ginklais ir lengvąja ginkluote, kovoti su ja ir ją panaikinti, 2006 m. apžvalginei konferencijai ir siekiant sudaryti Tarptautinę sutartį dėl prekybos ginklais
P6_TA(2006)0274B6-0334/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes 2001 m. kovo 15 d.(1), 2001 m. lapkričio 15 d.(2), 2003 m. birželio 19 d.(3) ir 2005 m. gegužės 26 d.(4) rezoliucijas dėl kovos su šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės (ŠGLG) platinimu ir netinkamu naudojimu,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Tarybos šeštosios metinės ataskaitos, parengtos pagal Europos Sąjungos elgesio kodekso ginklų eksporto srityje(5) 8 strateginę nuostatą,

–   atsižvelgdamas į 1997 m. birželio 26 d. ES programą dėl kovos su nelegalia įprastinės ginkluotės prekyba ir jos prevencijos(6), 2002 m. liepos 12 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2002/589/BUSP dėl Europos Sąjungos indėlio kovojant su destabilizuojančiu šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės kaupimu ir platinimu(7), 2003 m. birželio 23 d. Tarybos bendrąją poziciją 2003/468/BUSP dėl prekybos ginklais tarpininkavimo kontrolės(8) ir į Europos Vadovų Tarybos 2005 m. gruodžio 15–16 d. patvirtintą ES kovos su neteisėtu šaulių ginklų bei lengvosios ginkluotės ir jų amunicijos kaupimu ir prekyba jais strategiją(9),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių Tarybos susitikimo išvadas, kuriose išreiškiamas ES pritarimas tarptautinei prekybai ginklais Jungtinių Tautų struktūroje, nustatant įpareigojančius bendrus pasaulinės prekybos įprastine ginkluote standartus(10),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. liepos mėn. patvirtintą Jungtinių Tautų veiksmų programą, pagal kuria siekiama visais atžvilgiais užkirsti kelią neteisėtai prekybai šaulių ginklais ir lengvąja ginkluote, kovoti su ja ir ją panaikinti,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 11–15 d. vykusį Antrąjį Jungtinių Tautų kas dvejus metus vykstantį valstybių susitikimą, kuriame įvertinama, kaip įgyvendinama JT veiksmų programa, pagal kurią siekiama visais atžvilgiais užkirsti kelią neteisėtai prekybai šaulių ginklais ir lengvąja ginkluote, kovoti su ja ir ją panaikinti,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2005 m. gruodžio mėn. priimtą Tarptautinę priemonę, sudarančią valstybėms sąlygas laiku ir patikimai atpažinti ir atsekti neteisėtus šaulių ginklus ir lengvąją ginkluotę(11),

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2005 m. liepos 6 d. įsigaliojo 2001 m. Protokolas prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių, komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais (JT Šaunamųjų ginklų protokolas)(12),

–   atsižvelgdamas į JT apžvalginę konferenciją dėl JT veiksmų programos, kuri vyks 2006 m. birželio 26 d. – liepos 7 d., ir į poreikį užtikrinti kuo didesnę šios konferencijos ir tolesnių veiksmų sėkmę,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   džiaugdamasis tuo, kad tarptautiniu mastu vis daugiau pritariama teisiškai įpareigojančiai Tarptautinei sutarčiai dėl prekybos ginklais, kuria siekiama uždrausti gabenti ginklus, jei tai gali pakenkti žmogaus teisių arba tarptautinės humanitarinės teisės laikymuisi, kelia pavojų šalių arba regionų stabilumui arba gali paskatinti ginkluoto konflikto pradžią arba paaštrėjimą,

B.   kadangi nelegalios prekybos ginklais būdu aprūpinami teroristai ir prekybos narkotikais organizacijos; kadangi ji lemia naikinimą ir primeta su mirtimi ir korupcija susijusias elgesio normas; kadangi ją vykdant remiamas organizuotas nusikalstamumas, pasižymintis grobimais, prievartos aktais ir keliantis pavojų viešajam saugumui; kadangi ją vykdant ginklais aprūpinamos tarptautinės teroristų organizacijos, siekiant pakirsti demokratiją ir išaukštinti dogmatizmą ir nepakantumą,

C.   dar kartą pabrėždamas savo nerimą dėl tebesitęsiančio ŠGLG platinimo, dėl kurio be reikalo kenčia žmonės, aštrėja ginkluoti konfliktai ir nestabilumas, o tai sudaro sąlygas terorizmui, kenkia darniam vystymuisi, geram valdymui bei teisinei valstybei bei prisideda prie rimtų žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų,

D.   pabrėždamas savo ryžtą sustiprinti JT veiksmų programą ir toliau siekti, kad vyriausybės prisiimtų vykdyti įpareigojamąsias nuostatas dėl ŠGLG kontrolės (įskaitant tarpininkavimą prekyboje ginklais ir jų gabenimą), pasitelkus tarptautinę, regioninę ir nacionalinę teisėkūrą; tvirtai pritardamas raginimui teikti tarptautinę finansinę ir techninę paramą, kaip apibrėžta JT veiksmų programos 6 dalies III skirsnyje,

E.   būdamas tikras, kad dabar tarptautinė bendruomenė, pasitelkusi įpareigojančius tarptautinius standartus, kurie grindžiami visapusiška pagarba tarptautinei teisei, įskaitant žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę, būtinai turi spręsti ŠGLG platinimo ir netinkamo naudojimo problemą,

F.   nerimauja dėl to, kad šaudmenys ir sprogmenys nebuvo įtraukti į tarptautinės priemonės, sudarančios valstybėms sąlygas laiku ir patikimai atpažinti ir atsekti neteisėtus šaulių ginklus ir lengvąją ginkluotę, taikymo sritį, ir dėl šios priemonės teisiškai neįpareigojamojo pobūdžio,

G.   apgailestaudamas dėl to, kad JT plataus masto konsultacijos dėl kovos su neteisėtu tarpininkavimu prekiaujant ŠGLG ir toliau vyksta labai lėtai, ir dėl to, kad nėra įsipareigojimo susitarti dėl teisiškai įpareigojančios tarptautinės priemonės dėl tarpininkavimo prekyboje ginklais,

H.   pabrėždamas, kad pagal JT veiksmų programą reikalaujama, jog valstybės įvertintų eksporto patvirtinimo prašymus laikydamosi griežtų nacionalinių visus ŠGLG reglamentuojančių taisyklių ir procedūrų, atitinkančių esamus valstybių įsipareigojimus ir atitinkamą tarptautinę teisę, ir kad ypač būtų atsižvelgiama į pavojų, jog šiais ginklais gali būti pradėta prekiauti neteisėtai,

I.   įsitikinęs, kad į tarptautines konfliktų prevencijos ir taikos atkūrimo po konfliktų programas turi būti įtrauktos ŠGLG mažinimo ir kontrolės strategijos,

J.   džiaugdamasis vykstančiomis pilietinės visuomenės organizacijų kampanijomis ir jas palaikydamas,

1.   ragina Jungtinių Tautų 2006 m. veiksmų programos apžvalginėje konferencijoje dalyvausiančias šalis susitarti dėl visuotinių principų dėl ginklų gabenimo, atitinkančių esamus jų įsipareigojimus pagal tarptautinę, regioninę ir nacionalinę teisę, įskaitant draudimą gabenti tokius ginklus, kurie gali paskatinti žmogaus teisių pažeidimus, nusikaltimus žmogiškumui arba padidinti regionų arba nacionalinį nestabilumą ir paaštrinti ginkluotus konfliktus;

2.   ragina tarptautinę bendruomenę, siekiant sukurti ankstesniame punkte paminėtą teisiškai įpareigojančią ginklų gabenimo reguliavimo priemonę, pasibaigus JT 2006 m. veiksmų programos apžvalginei konferencijai nedelsiant Jungtinėse Tautose pradėti derybas dėl Tarptautinės sutarties dėl prekybos ginklais;

3.   ragina 2006 m. apžvalginėje konferencijoje dalyvausiančias valstybes atkreipti dėmesį JT veiksmų programos humanitarinį ir vystomąjį aspektą, pabrėžiant ŠGLG prekybos, platinimo ir netinkamo naudojimo bei vystymosi, skurdo mažinimo ir humanitarinės pagalbos sąsajų svarbą; todėl ragina įtraukti ŠGLG programas ir priemones į tarptautines, regionines ir nacionalines vystymosi ir skurdo mažinimo strategijas;

4.   pabrėžia, kad reikėtų kodifikuoti jau esamus tarptautinės teisės lemiamus su ginklų gabenimu susijusius įsipareigojimus, ypač atsižvelgiant į žmogaus teises ir humanitarinę teisę;

5.   ragina visas JT Šaunamųjų ginklų protokolą pasirašiusias šalis ratifikuoti protokolą ir nedelsiant įtraukti jį į nacionalinę teisę;

6.   ragina valstybes ginklų embargo pažeidimus (įskaitant finansinę ir logistinę paramą) nacionalinėje teisėje laikyti baudžiamaisiais nusižengimais;

7.   pabrėžia, kad reformos, kuriomis siekiama sustiprinti ginkluotųjų pajėgų, teisėsaugos institucijų ir baudžiamosios teisenos sistemų veiklą, skaidrumą ir atskaitomybę, gali padėti sudaryti tokias sąlygas, kuriomis piliečiai nebejaus poreikio turėti šaunamąjį ginklą;

8.   mano, kad užsienyje veikiančioms privačioms karinėms arba apsaugos tarnyboms turėtų būti taikomi nacionaliniai įstatymai, o jei tokių įstatymų nėra, juos reikėtų sukurti ir taikyti siekiant pagerinti šios besiplečiančios saugumo srities reguliavimą ir atskaitomybę;

9.   ragina visas valstybes į savo teisę įtraukti Teisėsaugos pareigūnų elgesio kodeksą(13) ir Teisėsaugos pareigūnų jėgos ir šaunamųjų ginklų naudojimą apibrėžiančius pagrindinius principus(14);

10.   primygtinai ragina vyriausybes:

   a) uždrausti, kad civiliai asmenys neteisėtai turėtų arba naudotų bet kokį ŠGLG, automatinį ar pusiau automatinį šautuvą arba kulkosvaidį;
   b) sukurti valstybių, norinčių bendradarbiauti su civilių asmenų ŠGLG turėjimo kontrole susijusiais klausimais, informacijos ir mainų programas;
   c) atkreipti dėmesį į pernelyg didelės ir nepageidautinos ŠGLG paklausos visuomenėje mažinimo klausimą bei skatinti programas ir priemones, kuriomis siekiama sumažinti šią paklausą, užkirsti kelią smurtui ir nesaugumui miestuose ir kaimuose bei jį mažinti, atkreipiant dėmesį būtent į nuo ŠGLG smurto kenčiančių žmonių grupes;

11.   ypač ragina valstybes sukurti nacionalinius teisės aktus dėl ŠGLG, automatinių ir pusiau automatinių kulkosvaidžių tikrinimo ir licencijų išdavimo bei užkirsti kelią įsigyti ginklus žmonėms, kurie yra naudoję smurtą, ypač šeiminį smurtą, arba yra teisti už prekybą ginklais ar ginkluotės kontrolės nuostatų pažeidimus;

12.   ragina JT veiksmų programos ir būsimosios Tarptautinės sutarties dėl prekybos ginklais šalis sukurti techninės pagalbos programas, pagal kurias būtų siekiama padėti visoms teisės aktais prekybą ginklais kontroliuoti norinčioms trečiosioms šalims arba regioninėms organizacijoms;

13.   ragina JT tas pačias šalis sukurti ataskaitų ir stebėsenos mechanizmus, kurie padėtų valstybėms vykdyti savo įsipareigojimus;

14.   ragina ES delegaciją JT veiksmų programos apžvalginėje konferencijoje ginti šioje rezoliucijoje minimus principus ir rekomendacijas;

15.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Parlamentiniam forumui dėl šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės bei Tarpparlamentinės Sąjungos asamblėjai.

(1) OL C 343, 2001 12 5, p. 311.
(2) OL C 140 E, 2002 6 13, p. 587.
(3) OL C 69 E, 2004 3 19, p. 136.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0204.
(5) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0436.
(6) 1997 m. birželio 26 d. priėmė Bendrųjų reikalų Taryba.
(7) OL L 191, 2002 7 19, p. 1.
(8) OL L 156, 2003 6 25, p. 79.
(9) Europos Sąjungos Taryba, 5319/06, 2006 m. sausio 13 d.
(10) 2678-asis Europos Sąjungos Tarybos susitikimas Liuksemburge, 2005 m. spalio 3 d.
(11) 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimas A/60/463 (L.55).
(12) Generalinės Asamblėjos rezoliucija 55/255 2001 m. gegužės mėn.. priimtas protokolas.
(13) Generalinės Asamblėjos rezoliucija 34/169 1979 m. gruodžio 17 d. priimtas protokolas.
(14) Priimti Kuboje, Havanoje, 1990 m. rugpjūčio 27 d. -rugsėjo 7 d. vykusiame 8-ajame Jungtinių Tautų kongrese nusikaltimų prevencijos ir elgesio su nusikaltėliais klausimais.


Europos geležinkelių tinklo signalizacijos sistemos įdiegimas
PDF 380kWORD 83k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos geležinkelių tinklo signalizacijos sistemos ERTMS/ETCS įdiegimo (2005/2168(INI))
P6_TA(2006)0275A6-0183/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos geležinkelių tinklo signalizacijos sistemos ERTMS/ETCS įdiegimo (KOM(2005)0298) ir į Komisijos tarnybų lydimąjį darbo dokumentą (SEK(2005)0903),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 17 d. Briuselyje pasirašytą Komisijos ir Europos geležinkelių transporto pramonės asociacijų (CER, UIC, UNIFE, EIM) susitarimą, vadinamą "Susitarimo memorandumu", nustatantį svarbiausius ERTMS įdiegimo principus,

–   atsižvelgdamas į 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos(1) ir į 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos(2),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 884/2004/EB, iš dalies keičiantį Sprendimą Nr. 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros(3),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos suteikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse ir ir iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2236/95 (KOM(2004)0475),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 24 d. Transporto ir turizmo komitete įvykusį svarstymą, kuriame ERTMS įdiegimui vieningai pritarė geležinkelių įmonių, infrastruktūros valdytojai ir geležinkelių pramonės atstovai,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes ir į būsimą Europos bendrijos septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 27 d. Europos geležinkelių bendrijos (ERC) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF)susitarimą dėl Europos traukinio mašinisto pažymėjimo mašinistams teikiantiems sąveikaujančias tarpvalstybines paslaugas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0183/2006),

A.   kadangi šiuo metu yra daugiau nei 20 skirtingų nacionalinių traukinių saugos ir signalizacijos sistemų ir tai trukdo kurti visiškai sąveikaujančią Europos geležinkelių sistemą, kuri konkuruotų su kitomis transporto rūšimis,

B.   kadangi ERTMS buvo sėkmingai išbandyta įvairiose eksperimentinėse atkarpose ir yra parengta konsoliduota prototipinė versija; kadangi dėl ilgo geležinkelių linijų ir riedmenų signalizacijos įrangos eksploatavimo laikotarpio, paprastai trunkančio daugiau nei 20 metų, ERTMS ir nacionalinės sistemos kartu egzistuos daugelį metų, pirmiausia tradiciniame geležinkelių tinkle, kuriuo įvairiu greičiu važinėja keleiviniai ir prekiniai traukiniai,

C.   kadangi nacionalinės traukinių saugos ir signalizacijos sistemos išnyks, nes technologiškai pasens arba jų aptarnaujamos rinkos bus per mažos ; kadangi Europos signalizacijos pramonės ateitis priklausys nuo jos gebėjimo gaminti šiuolaikinę, standartus atitinkančią pasaulinei rinkai skirtą įrangą; kadangi ERTMS projektas taip pat yra ypač svarbus šios pramonės vidutinės trukmės ir ilgalaikei raidai bei jos 15 000 aukštos kvalifikacijos darbo vietų,

D.   kadangi ERTMS tampa į eksportą orientuotu projektu, nes ir ne Europos šalių geležinkelių transporto įmonės taip pat nusprendė savo nusidėvėjusias sistemas pakeisti ERTMS – dabartiniai lokomotyvų užsakymai iš Korėjos, Taivanio, Indijos, Saudo Arabijos ir Kinijos Liaudies Respublikos bei šių šalių infrastruktūros projektai yra aiškus rinkos galimybių įrodymas; kadangi pasaulinis šių projektų paplitimas įrodo kokias galimybes turi ši europinė technologija, kuri gali tapti pasauliniu standartu, jei ji bus kuriama naudojant tvirtą Europos rinkos pagrindą,

E.   kadangi kitas labai svarbus etapas yra parengti aiškią ir koordinuotą perėjimo prie kitos sistemos strategiją, kad geležinkelių transporto pramonei būtų suteiktas būtinas tikrumas , kad galėtų būti vykdomas planavimas, ir tuo pačiu būtų užtikrinta, kad ši strategija nesumažintų išorinio geležinkelių konkurencingumo su kitomis transporto rūšimis,

F.   kadangi 2005 m. kovo mėn. geležinkelių pramonės atstovų ir Komisijos susitarime – "Susitarimo memorandume", buvo pabrėžtas šis svarbus klausimas,

G.   kadangi konsoliduota ERTMS techninių specifikacijų versija, kurią per artimiausius kelis mėnesius turėtų patvirtinti Komisija, yra pakankamas pagrindas tarptautiniu mastu įdiegti sąveikias sistemas ir rengti konkursus dėl koridorių aprūpinimo šia technika,

H.   kadangi ERTMS įdiegimas yra didelis europinis ir tarptautinis ekonominis projektas, ir kadangi pažanga standartinės traukinių saugos ir signalizavimo sistemos srityje yra pagrindinis aspektas strategijos, skirtos sumažinti kelių apkrovą ir perkelti transporto srautus į geležinkelius, o taip pat – dalis Europos politikos suderinti įvairių transporto rūšių konkurencijos sąlygas,

Esminiai aspektai: perėjimas prie kitos sistemos ir strategija

1.   pripažįsta, ERTMS – traukinių saugos ir signalizavimo sistema – pranoksta nacionalines sistemas, nes ji būtų pigesnė įsigyti ir aptarnauti, pavyzdžiui, nebereikės signalinių ženklų, taip pat ji būtų saugesnė visais greičiais ir aplinkybėmis, nustatant problemas ir vykdant stebėseną, o taip pat ji dažnai sudarys galimybes žymiai padidinti transporto koridoriaus pralaidumą;

2.   pabrėžia, kad naudojant ERTMS Europos geležinkelių infrastruktūroje bus vieningai naudojamos skaitmeninės technologijos, tokiu būdu nestatant naujų brangių pastatų bus galima pašalinti spūstis mazguose ir susiaurėjimuose; tačiau pastebi, kad pereinamuoju laikotarpiu bus patiriamos didelės papildomos išlaidos, kurių statybos įmonės pačios nepajėgs padengti; atsižvelgia į tai, kad sklandi trauka be lokomotyvo ir mašinisto keitimo kertant sieną, kuris užima daug laiko, mažina išlaidas ir kelionės trukmę bei didina paslaugos patikimumą;

3.   pripažįsta, kad ERTMS technologija suteikia geležinkelių transporto pramonei istorinę galimybę visiškai išnaudoti skaitmeninių technologijų privalumus, įgyti daugiau konkurencingumo ir įgyti daugiau pranašumų prieš kitas transporto rūšis, pirmiausia todėl, kad prekių tarpvalstybinis gabenimas traukiniais ilgus nuotolius bus pranašesnis;

4.   pripažįsta, kad ERTMS buvo rengiama taikant ankstesnes bendrąsias mokslinių tyrimų programas, ir šiuo metu yra konsoliduota prototipinė jos versija, kuri jau gali būti plačiai įdiegiama; taip pat pabrėžia, kad GSM-R įdiegiama vis greičiau ir daroma didelė pažanga link ETCS; tačiau pabrėžia, kad dar nėra pasiektas toks lygis, kuriam esant, greta finansinių ir saugos aspektų bei pralaidumo didinimo klausimo, ERTMS būtų automatiškai be jokio tolesnio įsikišimo įdiegta visame transeuropiniame geležinkelių tinkle, ir visos 20 traukinių saugos ir signalizavimo skirtingų sistemų, kurios dar vis egzistuoja, po kelių metų taptų praeitimi, ir kurias visose valstybėse narėse pakeistų vieninga sistema – ERTMS;

5.   atkreipia dėmesį, kad geležinkelių linijose naudojant ETCS, duomenų perdavimui prireiks tik Eurobalise sistemos radijo prietaisų ir radijo ryšio centrų, o traukinyje įrengtas ETCS prietaisas apdoros traukinio saugos duomenis;

6.   atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių sąveikos komitetas ir Europos geležinkelių agentūra nuorodoms naudojasi 2.3.0 versija. Ši versija sudaro galimybę nuo 2007 m. pradėti eksploatuoti tarptautinius greituosius ir didelio pralaidumo transporto koridorius ir yra laikoma bendru orientyru Europos koordinatoriaus atliekamuose tyrimuose; mano, kad tolesnės pastangos sudarytų galimybę per ketverius ar penkerius metus sukurti naujesnę versiją; atkreipia dėmesį, kad vykstant "Pokyčių kontrolės valdymo" procesui Europos geležinkelių agentūra turės įvertinti techninę ir ekonominę tokios tolesnės raidos svarbą laikydamasi tęstinumo ir visiško suderinimo su 2.3.0 versija principo; mano, kad stabilumo didinimas ir nuolatinis standartizacijos procesas sudarys sąlygas gaminti daugiau sistemos komponentų ir pasiekti masto ekonomiką; mano, kad tokiu atveju kainų lygis, kuris šiuo metu iki aštuonių kartų viršija nustatytas pradines tikslines kainas, galėtų būti sumažintas ir ERTMS galėtų būti plėtojama ekonomiškai pagrįstai;

7.   pripažįsta, kad būtų netikslinga, jei senoji sistema ir ERTMS kartu egzistuotų dešimtmečius, todėl yra gyvybiškai svarbu koordinuoti pakeitimo procesą ir jį kuo labiau sutrumpinti; atsižvelgdamas į tai mano, kad lemiamas vaidmuo tenka nuosekliai visam tinklui taikytinai pakeitimo strategijai, kurios taip pat reikalaujama Europos Komisijos ir Europos geležinkelio pramonės atstovų susitarime; ragina Europos Komisiją, konsultuojantis su Europos geležinkelio agentūra, valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais, nedelsiant pateikti privalomą "ERTMS generalinį planą";

8.   mano, kad sėkmingas perėjimas prie ERTMS bus svarbus uždavinys visiems suinteresuotiems subjektams; mano, kad valstybės narės, susisiekimo ministerijos, geležinkelių transporto operatoriai, infrastruktūros valdytojai ir geležinkelių pramonė turės susitarti dėl tikslų ir turės būti tiksliai apibrėžtos jų pareigos; todėl palankiai vertina faktą, kad Komisija paskyrė Karel Vinck koordinuoti šį projektą;

9.   pabrėžia, kad lemtingi pokyčiai bus neįmanomi, jei, pavyzdžiui, ERTMS bus plėtojama kaip pavienių mažų salelių sistema, kurias pasiekti ar pervažiuoti bus įmanoma tik naudojant įvairias nacionalines sistemas; todėl mano, kad geriausias būdas sėkmei užtikrinti yra parinktuose transporto koridoriuose visur įrengti ERTMS ir, antra, kuo greičiau pasiekti įrengtų linijų ir taukinių "kritinę masę", kad būtų pasiekta aukštesnio lygio masto ekonomika;

10.   daro prielaidą, kad siekiant užtikrinti visišką ERTMS įdiegimą, pakeitimo strategija apims pakeitimų visuose nacionaliniuose tinkluose tvarkaraštį ir išsamią tvarką, ir tai bus antrasis etapas po sistemos įdiegimo transporto koridoriuose;

11.   mano, kad ERTMS, standartinė traukinių saugos sistema, turėtų sumažinti ar apskritai pašalinti poreikį gaminti ir naudoti brangius riedmenis, kuriuose būtų įdiegta daug pasenusių sistemų; atkreipia dėmesį, kad pereinamojo pakeitimo laikotarpio metu prireiks dvigubai daugiau priemonių, ir tai pradinio laikotarpio metu padidins geležinkelių sektoriaus išlaidas; mano, kad ERTMS labai supaprastins ir pagreitins sąveiką; pabrėžia, kad Sąjungoje tik 13 proc. krovinių transportuojami geležinkeliais, o JAV – apie 27 proc.; mano, kad pagrįstai verta pirmiausia ryžtingai investuoti į ERTMS, nes šiuo metu ES yra tokia techninė ir politinė padėtis, kad vargu ar įmanoma tinkamai padidinti pirmiau nurodytą dalį;

Prioritetai

12.   todėl mano, kad tam, kad ERTMS būtų sėkmingas projektas, būtina ją skubiai ir visiškai įdiegti šešiuose transporto koridoriuose (A: Roterdamas–Genuja, B: Neapolis–Berlynas–Stokholmas, C: Antverpenas–Bazelis/Lionas, D: Sevilija–Lionas–Turinas–Triestas–Liubliana, E: Drezdenas–Praha–Brno–Viena–Budapeštas, F: Duisburgas–Berlynas–Varšuva) ir juose važinėjančiuose traukiniuose, jau vien todėl, kad tai paskatins visus suinteresuotus subjektus taikyti "Bendrijos požiūrį" vietoje vien nacionaliniais aspektais grindžiamo mąstymo; mano, kad šiuo atžvilgiu transporto koridoriaus Roterdamas–Genuja transporto ministrų 2006 m. kovo 3 d. pasirašytas ketinimų protokolas dėl ERTMS įdiegimo yra teigiamas pavyzdys;

13.   yra įsitikinęs, kad norint pasiekti būtiną kritinę masę, svarbu skatinti investicijas į transporto koridorius, kurių kai kurios linijos jau buvo baigtos ir kurių infrastruktūros valdytojai yra įsipareigoję likusias dalis užbaigti iki 2015 metų;

14.   taip pat mano, kad po naujausios 2004 m. įvykusios, Sąjungos plėtros reikia atsižvelgti į Rytų ir Vakarų ryšius; mano, kad svarbu atsižvelgti į tai, jog dėl to kils nedaug papildomų išlaidų toms valstybėms narėms, kurioms bet kuriuo atveju būtina iš esmės modernizuoti geležinkelių tinklus;

15.   nurodo, kad esminė Europos geležinkelių sektoriaus problema, kuri dar labiau paaštrės plėtojant ERTMS, yra skirtingos valstybių leidimų išdavimo procedūros; ragina Europos Komisiją, pasitelkus Europos geležinkelių agentūrą, aktyviai dirbti suvienodinant ir supaprastinant leidimų išdavimo procedūras ES ir visiems nustatyti ir stabilizuoti privalomus standartus, kad būtų galima ženkliai sumažinti gamybos ir įrengimo išlaidas;

"Paskutinio sujungimo" problema

16.   mano, kad geležinkelio linijose, kuriose įdiegta ERTMS, sistema turi būti pilna, turi jungti peronus ir krovinių centrus, ir tęstis iki valstybės sienos arba aptarnaujamo uosto; taip pat mano, kad, neįvykdžius šio reikalavimo, neturi būti skiriamos ES finansinė parama, ir ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad šio reikalavimo būtų griežtai laikomasi;

17.   reikalauja, kad skubiai būtų išnagrinėtas Limited Supervision taikomosios priemonės įdiegimas, siekiant nustatyti, ar jis sudarys galimybę skirtingas nacionalines sistemas pakeisti arba sujungti su ERTMS; be to, pastebi, kad turės būti patikrinta, ar Limited Supervision suteikia ekonomišką būdą užpildyti spragas, ypač –mazguose;

18.   mano, kad, Europos geležinkelių agentūra, suderinusi su tam tikrų valstybių susisiekimo ministerijomis, turi užtikrinti, kad licencijos dėl lokomotyvų nebūtų išduodamos, jei juose nebus įdiegtos ar iš anksto įdiegtos ERTMS ir nacionalinės traukinių saugos ir signalizavimo sistemos;

19.   pabrėžia, kad šiandien nacionalinės ERTMS versijos naudojamos greitųjų traukinių ir didelių pajėgumų geležinkelio linijose (pavyzdžiui, Roma–Neapolis, Madridas–Llerida, ar Bernas–Oltenas); tačiau pastebi, kad ją sudėtinga plėtoti tradiciniame geležinkelių sektoriuje (vežant krovinius ir keleivius), ypač vykdant tarpvalstybinius pervežimus; mano, kad vis dar būtina plėtoti ir tobulinti jos taikymą siekiant išspręsti dabartines problemas; mano, kad nedelsiant turi būti surasti sprendimai, susiję su pagrindinėmis funkcijomis, pavyzdžiui, geležinkelio pervažomis su užkardomis, parametriniu grafiniu stabdymo vaizdavimu, Radio Infill priemone, kuris jau įtraukta į standartą 2.3.0, ir Limited Supervision taikomąja priemone;

20.   atkreipia dėmesį, kad Paryžius–Rytų Prancūzija–Pietvakarių Vokietija greitųjų traukinių geležinkelio linija ir Šiaurės–Pietų koridoriumi Roterdamas–Genuja vis dar negalima važiuoti ištisai naudojant ERTMS, ir todėl ragina, kad visos suinteresuotosios šalys nedelsdamos pašalintų spragas;

21.   mano esant reikalinga, kad geležinkelių įmonės, geležinkelių pramonė ir Europos geležinkelių agentūra kartu parengtų ateities standartus ir kad ES nustatytų bendrą ir įpareigojantį pagrindą sistemos pakeitimui; mano, kad turi būti atsisakyta individualių nacionalinių iniciatyvų tobulinti sistemą, siekiant užtikrinti, kad 20 esamų skirtingų sistemų nebūtų pakeistos 20 nesuderintų ERTMS pagrįstų sistemų; prašo Europos geležinkelių agentūros, kad būsimas standartas, kuris bus naudojamas Europos erdvėje, bent atitiktų šiuo metu valstybėse narėse galiojančius saugumo reikalavimus;

22.   žino, kad labai skiriasi valstybių narių ar geležinkelių įmonių investiciniai reikalavimai, nacionalinės traukinių saugos ir signalizavimo sistemos bei "rinkos etapas", kurį šios sistemos pasiekė; tačiau mano, kad Europos Sąjungoje egzistuojantys skirtumai neišvengiami ir kad tai nėra pagrindas atsisakyti ERTMS;

Finansavimas

23.   pripažįsta, kad projektas yra europinio pobūdžio, kad yra teisėta ir būtina ERTMS įdiegimui suteikti ES finansavimą iš transeuropinio transporto tinklo biudžeto arba Sanglaudos fondo biudžeto, kuriuo naudojasi valstybės narės; mano, kad išlaidos turi būti proporcingai paskirstytos valstybėms narėms, ES, geležinkelių įmonėms ir geležinkelių pramonei; todėl ragina valstybes nares ateityje priimant sprendimus transporto ir biudžeto srityse pirmenybę teikti ERTMS;

24.   todėl teigia, kad būtinos nuostatos turi būti įdiegtos į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos suteikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse ir pakeičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2236/95 (KOM(2004)0475 - 2004/0154(COD)), kurio pirmąjį svarstymą(4) Europos Parlamentas baigė 2005 m. spalio 26 d.;

25.   todėl remia pirmojo Europos Parlamento svarstymo metu priimtą pasiūlymą šiuo reglamentu investicijas į ERTMS prilyginti investicijoms į infrastruktūrą; taip pat mano, kad bent pasienio regionų ERTMS turėtų būti nustatyta maksimali 50 proc. dotacijų norma;

26.   mano, kad atsižvelgiant ne tik į išvardytus techninius argumentus, bet ir į ribotą finansavimą iš biudžeto, lėšos turi būti koncentruojamos pagrindiniams koridoriams, ypač tiems, kuriuos ištyrė Europos koordinatorius; mano, kad didelė šios paramos dalis pirmaisiais metais turi būti skirta riedmenims, t. y. prototipų sukūrimui, serijiniam aprūpinimui ir riedmenų pakeitimui;

27.   ragina apsvarstyti galimybę naudoti mažėjančią pagalbą, siekiant pagreitinti pakeitimo procesą; mano, kad geležinkelių įmonės, kurios anksti pasirinks įdiegti ERTMS turėtų gauti daugiau pagalbos nei tos, kurios tai padarys vėliau, nes tai anksti atlikusios įmonės prisiims didesnę investicijų riziką ir ne iš karto galės visiškai išnaudoti naujos sistemos privalumus;

28.   ragina Komisiją ir valstybes nares nuodugniau apsvarstyti galimybes teikti pagalbą riedmenų išperkamosios nuomos sutarčių vykdymo srityje, nes tai gali padėti sumažinti dideles pirmines išlaidas ir sudaryti galimybę mažosioms ir vidutinėms įmonėms lengviau patekti į rinką;

29.   mano, kad ES turi remti ERTMS, panaudodama TEN-T, regioninei plėtrai ir sanglaudai skirtus biudžeto asignavimus, taip pat asignavimus iš tyrimams skirto biudžeto;

30.   mano, kad geležinkelių infrastruktūros finansavimą per Bendrijos fondus, pavyzdžiui, TEN-T ir sanglaudos biudžetų lėšomis, ES turi susieti su privalomu ERTMS įdiegimu;

31.   tikisi, kad geležinkelių pramonė tinkamai atsižvelgs į socialinius ir profesinius darbuotojų interesus, kai ERTMS bus įdiegta ir sukurs tinkamas įgūdžių ir tolesnio mokymo programas; tiki, kad per vidutinės trukmės laikotarpį ERTMS įdiegimas padės išsaugoti darbo vietas, pirma, todėl, kad, sistemos eksporto galimybės yra didelės, ir, antra, todėl, kad tikimasi, jog geležinkeliai įgis didesnę rinkos dalį;

32.   galiausiai pripažįsta, kad ERTMS gali ženkliai prisidėti prie Europos geležinkelių transporto veiksmingumo ir patrauklumo, ypač prekių didelio atstumo vežimo srityje; tačiau pabrėžia, kad greta ERTMS galėtų būti imtasi daugelio kitų suderinimo priemonių, skirtų per palyginti trumpą laiką pagerinti tarptautinio geležinkelių transporto veiksmingumą; todėl ragina Europos ERTMS koordinatorių ir būsimąją TEN agentūrą taip pat išnagrinėti galimybes suvienodinti, pavyzdžiui, traukinių ilgį, ašies apkrovą, krovos pajėgumą, ir t. t.; mano, kad šiems projektams reikalingos išlaidos yra palyginti nedidelės, tačiau jie žymiai padidintų veiksmingumą;

o
o   o

33.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 235, 1996 9 17, p. 6.
(2) OL L 110, 2001 4 20, p. 1.
(3) OL L 167, 2004 4 30, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0403.


Pakrančių žvejyba ir pakrančių žvejų bendruomenių patiriami sunkumai
PDF 221kWORD 77k
Europos Parlamento rezoliucija dėl pakrančių žvejybos ir pakrančių žvejų bendruomenių patiriamų sunkumų (2004/2264(INI))
P6_TA(2006)0276A6-0141/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Bendrą žuvininkystės politiką (BŽP),

–   atsižvelgdamas į Europos žuvininkystės fondo nuostatas,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999, nustatančio išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką(1), 11 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. balandžio 5 d. Rezoliuciją dėl žuvininkystės: saugumo ir nelaimingų atsitikimų priežasčių(2),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal BŽP(3),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1421/2004, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2792/1999, nustatantį išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl moterų veiklos tinklų: žuvininkystė, ūkininkavimas ir įvairinimas(5),

–   atsižvelgdamas į Lisabonos strategiją,

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0141/2006),

A.   kadangi pakrančių žvejyba, ypač nedidelio masto pakrančių ir tradicinė žvejyba, prisideda prie pakrančių bendruomenių socioekonominės gerovės, įnešdama indėlį į vietinę plėtrą, darbo vietų išsaugojimą / tiekimo ir vartojimo sukūrimą, šviežios žuvies tiekimą ir tradicinių vietos kultūrų išsaugojimą,

B.   kadangi žvejybos sektorių įtakojanti ekonominė ir socialinė krizė kelia ypatingą susirūpinimą mažiau konkurencingiems laivyno segmentams, ypač pakrančių žvejybai,

C.   kadangi šiuo metu daugelyje Bendrijos reglamentų numatyta įvairių priemonių, susijusių su skirtingais nedidelio masto žvejybos aspektais,

D.   kadangi BŽP ir jos priemonės, ypač susijusios su būsimuoju Europos žuvininkystės fondu (EŽF), privalo atsižvelgti į pakrančių žvejybą ir prisitaikyti prie specifinių jos problemų, visų pirma susijusių su nedidelio masto ir tradicine pakrančių žvejyba,

E.   kadangi Europos Sąjungos teritorijoje svarbu užtikrinti pakrančių žvejybos ateitį, atsižvelgiant į jos reikšmingą indėlį užimtumui pakrančių teritorijose skatinti, kartu atsižvelgiant į poreikį išvengti šiame sektoriuje pilnai neišnaudojamų laivų atsiradimo, dėl kurio būtų išeikvoti ištekliai,

F.   kadangi, nepaisant didelio nedarbo ir žvejyba besiverčiančių pakrančių gyventojų senėjimo, kai kuriose pakrančių teritorijose smarkiai trūksta į darbą priimamo jaunimo,

G.   kadangi, tam tikros pakrančių zonos, ypač salos ar atokios pakrančių teritorijos, yra labai priklausomos nuo žvejybos ir su ja susijusios pramonės,

H.   kadangi Bendrijos teikiama parama užtikrino didelės atokiausių regionų perdirbimo sektoriaus dalies konkurencingumą ir ekonominį perspektyvumą,

I.   kadangi labai trūksta tikslios statistinės informacijos apie daugelio valstybių narių pakrančių žuvininkystės sektorių, o tai neleidžia atlikti rimtos sektoriaus analizės ir palyginimo,

J.   kadangi nauja Bendrijos iniciatyva gali būti naudinga būsimai sektoriaus raidai;

K.   kadangi, atsižvelgiant į esminį potencialų atstovaujančių organizacijų vaidmenį šiame sektoriuje ir vietos institucijų vaidmenį jo plėtrai vietiniu lygmeniu, reikia, kad pirmiau minėtų organizacijų projektų kūrimas ir veikla, skirta remti pakrančių žvejybą, ypač nedidelio masto ir tradicinę pakrančių žvejybą, būtų skatinami ir remiami Bendrijos lygiu,

L.   kadangi svarbu, kad pakrančių žvejai dalyvautų prekybos procese, gerindami jų produktų realizavimo būdų mechanizmus ir skatindami žuvininkystės produktų bendros rinkos organizavimo peržiūrą taip, kad būtų užtikrintos sąžiningesnės pradinės pardavimo kainos ir skatinamas geresnis pridėtinės vertės paskirstymas visoje vertės grandinėje,

M.   kadangi gyvybiškai svarbu užtikrinti pakrančių žvejų susivienijimų ir jiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese dėl BŽP, jūrų aplinkos apsaugos ir žuvų išteklių atkūrimo, bendro valdymo principo taikymo skatinimo ir BŽP decentralizavimo,

N.   atsižvelgdamas į sektoriaus pajamoms ir užmokesčiui poveikį darantį neužtikrintumą, atsiradusį dėl pradinio realizavimo rinkodaros ir kainodaros metodikos bei dėl nereguliaraus veiklos pobūdžio,

O.   kadangi pakrančių žvejybos sektorių veikia, didėjančios kintamosios sąnaudos ir labai nestabilios degalų kainos,

P.   kadangi didėja pragyvenimui žvejojančių pakrančių žvejų ir pramoginės žvejybos tarpusavio įtampa ir konkurencija dėl išteklių ir kadangi tai yra problema, į kurią reikia atkreipti dėmesį,

Q.   kadangi būtina užtikrinti, kad pakrančių žvejybos metodika taip pat prisidėtų prie geresnės pakrančių žvejybos sektoriaus aplinkos apsaugos ir tvarios plėtros,

R.   atsižvelgdamas į poreikį skatinti profesinį pakrančių žvejų mokymą,

1.   pabrėžia, kad pakrančių žvejyba įneša gyvybiškai svarbų indėlį ne tik į vietos ekonomiką, bet ir į pakrančių bendruomenių socialinės struktūros palaikymą, atsižvelgiant į tai, kad pagal sugautos žuvies kiekį ji sukuria daugiau darbo vietų nei kiti laivyno segmentai;

2.   mano, kad pakrančių žvejybos veikla yra būtina kultūrinėms tradicijoms ir papročiams išlaikyti, užtikrinant ne tik tų regionų kultūrinę įvairovę, bet ir ištisų pakrančių bendruomenių išlikimą; be to, mano, kad šias tradicijas ir papročius būtina išsaugoti;

3.   pripažįsta, kad pakrančių žvejyba gali ir privalo veiksmingai apsaugoti ir tausoti jūrų pakrančių aplinką;

4.   tačiau supranta, kad per didelis pakrančių laivyno pajėgumas taip pat gali paskatinti išteklių išeikvojimą;

5.   mano, kad laikydamosi regioninės politikos, valstybės narės turėtų taikyti bendrus pakrančių žvejybos apsaugos mechanizmus, užtikrinančius galimybę tęsti šią veiklą, o tikslų pasiekimą ir specifinių nuostatų įgyvendinimą turi susieti su pakrančių zonų gamtinėmis sąlygomis ir išteklių apsauga; pakrančių zonos – tai vietovės, kuriose neršia daug žuvų, tarp jų pramoninių, rūšių ir kur auga mailius;

6.   tačiau mano, kad reikia nuolat tirti pakrančių žvejybos vaidmenį ir įtaką, siekiant užtikrinti, kad būtų palaikomas tvarus visų žvejybos rūšių lygis;

7.   mano, kad reikalingas konkretus mokslinis tyrimas dėl žvejybos apsaugos trijų jūrmylių atstumu nuo kranto iš ne ilgesnių kaip 12 m ilgio laivų, naudojančių pasyvias žūklės priemones;

8.   siūlo uždrausti naudoti tokias žūklės priemones, kurios kelia pavojų pakrančių išteklių išsaugojimui ir su žvejybos sektoriumi susijusios socialinės struktūros gyvybingumui;

9.   pripažįsta, jog ES lygiu sunku sukurti bendrą pakrančių žvejybos apibrėžimą, ir todėl mano, kad skubiai reikia nustatyti visiems minimalius kriterijus, kurie nustatytų reikiamą pakrančių žvejybos, žvejybos atviroje jūroje ir pramoginės žvejybos pusiausvyrą;

10.   mano, kad nustatant minimalius kriterijus turi būti atsižvelgta, inter alia, į šiuos aspektus:

   a) mažos apimties pakrančių žvejyba;
   b) laivų ilgis;
   c) atstumas nuo uosto, kuriame laivas paprastai naudojamas, atsižvelgiant į skirtingas geografines ir jūrines sąlygas valstybėje narėje;
   d) maksimalus laikas, kai laivas išplaukęs;
   e) laivai, kurie kasdien grįžta į uostą ir parduoda savo laimikį šviežią;

11.   mano, kad siekiant pateikti tikslius duomenis apie pakrančių žvejybos veiklą – būtiną sąlygą bendram apibrėžimui nustatyti – būtinas suderintas požiūris į duomenų apie pakrančių žvejybos veiklą rinkimą;

12.   kviečia Komisiją skubos tvarka pasiūlyti duomenų apie pakrančių žvejybą visoje Europos Sąjungoje suderinimo būdus, išsaugant atskirų nacionalinių ir regioninių žūklės rajonų ypatumus;

13.   pabrėžia, kad pakrančių žvejybos sektoriuje reikia skubiai spręsti daugybę problemų, ypač vadybos, struktūrinio tobulinimo, plėtros, švietimo ir mokymo srityse;

14.   mano, kad svarbu, jog pakrančių žvejai ir iš jų veiklos išlaikomos bendruomenės labiau tiesiogiai dalyvautų perdirbant ir prekiaujant, kad sustiprėtų jų pajamų pagrindas ir pagerėtų gyvenimo lygis;

15.   siūlo ir toliau teikti sektoriui paramą, skirtą žuvininkystės produktų perdirbimui atokiausiuose regionuose, ypač pagalbą tunų konservavimui naudojamam alyvuogių aliejui gaminti;

16.   ragina Komisiją BŽP pripažinti specifinį pakrančių ir tradicinės žvejybos pobūdį ir nustatyti, kiek esamos priemonės tinka atitinkamai pritaikytiems sektoriaus poreikiams tenkinti;

17.   pripažįsta, kad ES teisės aktuose yra nuostatų, specialiai aptariančių pakrančių žvejybos sektoriaus vadybą ir struktūrinį tobulinimą;

18.   mano, kad naujasis EŽF turi finansuoti pakrančių žvejybos laivyno aprūpinimą energetiškai efektyviais varikliais ir aplinkai nekenksmingomis žūklės priemonėmis bei darbo sąlygų laive gerinimą su sąlyga, kad tai nedidins pajėgumų;

19.   ragina Komisiją finansuoti pakrančių žvejybos laivų modernizavimą;

20.   todėl ragina Komisiją svarstyti naują Bendrijos iniciatyvą dėl šios svarbios sektoriaus veiklos srities;

21.   toliau ragina Komisiją šiuo atžvilgiu užtikrinti specialų ir pakankamą finansavimą, leidžiantį tinkamai įgyvendinti naujas politikos kryptis;

22.   pabrėžia, kad keliose valstybėse narėse sudaryti pakrančių vadybos planai turėjo teigiamos įtakos sektoriui, todėl mano, kad pakrančių vadybos planai turėtų būti kiekvienos naujos ES iniciatyvos svarbus elementas;

23.   pažymi, kad valstybėse narėse su šiuo sektoriumi susietas profesinis mokymas yra arba visiškai neadekvatus, arba išvis nevyksta;

24.   nurodo poreikį nedelsiant įvesti mokymo programą dėl darbo saugos žvejybos pramonėje, jūros aplinkos apsaugos, išteklių apsaugos, jūros ir pakrančių teritorijos apsaugos, sugautos žuvies kokybės bei realizavimo ir žuvies perdirbimo sektoriaus valdymo;

25.   tvirtina, kad būtinas tinkamas ir specialus švietimas ir mokymas, siekiant, jog jaunimas pakrančių regionuose būtų skatinamas išsaugoti pakrančių žvejybos veiklą ir tradicijas;

26.   todėl ragina Komisiją pakrančių žvejybos sektoriui pateikti specialias švietimo ir mokymo programas, itin skatinti, kad šiame sektoriuje pradėtų dirbti jauni specialistai, ir suteikti pakankamą finansavimą, siekiant visiško programų įgyvendinimo ir sėkmės;

27.   toliau prašo, kad apie veiksmus, kurių šiuo atžvilgiu bus imtasi, būtų reikiamai skelbiama viešai, siekiant užtikrinti, kad išsami informacija apie mokymosi galimybes būtų lengvai prieinama visoms suinteresuotoms šalims;

28.   mano, kad naujuose teisės aktuose dėl pakrančių žvejybos turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys saugos kultūrai, kurioje didžiausias prioritetas būtų teikiamas saugai, įdiegti bei palaikyti, siekiant užtikrinti, kad pakrančių sektoriui taikytinos saugos taisyklės būtų tinkamai įdiegtos; primygtinai reikalauja, kad tokia saugos kultūra būtų pradėta kurti užtikrinant saugesnį ir šiuolaikiškesnį laivyną, kuriame būtų galima įmontuoti naują saugos įrangą ir priemones, su būtinybe šiuo tikslu toliau teikti Parlamento jau patvirtinto būsimo EŽF pagalbą laivynui modernizuoti ir atnaujinti;

29.   pripažįsta, kad pakrančių žvejybos sektoriuje moterims tenka labai svarbus vaidmuo, ypač vadybos, prekybos ir realizavimo, akvakultūros, perdirbimo ir tyrimų srityse;

30.   mano, kad moterų tinklai gali įnešti didžiulį indėlį į žvejyba besiverčiančių bendruomenių – ypač pakrančių bendruomenių – socioekonominę raidą;

31.   ragina Komisiją ir valstybes nares nuosekliai atsižvelgti į lyčių aspektus ir lyčių lygybę, kai susiduriama su situacijomis ir problemomis, susijusiomis su pakrančių žvejyba ir BŽP finansuojamais bandomaisiais projektais, taip pat struktūriniais fondais, nes šio pobūdžio žvejybos ekonominė struktūra grindžiama mažomis šeimos įmonėmis, kuriose moterys atlieka pagrindinį vaidmenį, kuriam turėtų būti suteiktas teisinis ir socialinis pripažinimas;

32.   mano, kad su pakrančių žvejyba susijusiose bendruomenėse vykstantys pokyčiai daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį moterims ir todėl ragina Komisiją suteikti paramą konkretiems projektams, kuriais siekiama pripažinti, skatinti ir įvairinti moters vaidmenį su žvejyba susijusiose srityse, ir priimti sprendimus dėl veiklos įvairinimo ir tokių bendruomenių, kurios ne tik naudojasi vietinės, regioninės ir nacionalinės valdžios bei ES parama, bet ir patiria lygaus vyrų ir moterų dalyvavimo teikiamą naudą, restruktūrizavimo;

33.   ragina Komisiją pirmiausia surinkti ir išanalizuoti pakrančių žvejybos duomenis apie vyrus bei moteris ir antra, bendradarbiaujant su būsimu Europos lyčių lygybės institutu, identifikuoti ir pasiūlyti konkrečių problemų, kurias moterys patiria su pakrančių žvejyba susijusiose bendruomenėse, sprendimus;

34.   atkreipia dėmesį, kad dažnos sunkios darbo sąlygos gali paveikti moterų, tiesiogiai susijusių su pakrančių žvejyba, sveikatą, tačiau daugeliu atveju neturėdamos juridinio darbo statuso, jos neturi lygių sąlygų naudotis sveikatos sistema; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti skubius šios problemos sprendimus, priimant būtinas priemones, kurios užtikrintų šių moterų ekonomines ir socialines teises, ir ypač jų teises gauti socialinę apsaugą ir naudotis sveikatos paslaugomis, bei priemones, kuriomis siekiama padidinti moterų saugumą ir pagerinti sveikatą darbe;

35.   mano, kad pakrančių žvejai, smulkūs perdirbėjai ir kiti pakrančių subjektai, tiesiogiai dalyvaujantys pakrančių žvejybos veikloje arba jos veikiami, turėtų dalyvauti sektoriaus valdyme;

36.   ragina Komisiją konsultuotis su pakrančių žvejybos sektoriumi ir užtikrinti, kad šis sektorius atitinkamu politiniu lygiu dalyvautų juos tiesiogiai veikiančių sprendimų priėmimo procese;

37.   mano, kad šiuo atžvilgiu regioninėms konsultacinėms taryboms tenka esminis vaidmuo;

38.   ragina Komisiją pranešti Europos Parlamentui apie visas iniciatyvas, susijusias su pakrančių žvejybai nustatyta specialiąja tvarka;

39.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, ir Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 337, 1999 12 30, p. 10. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 485/2005 (OL L 81, 2005 3 30, p. 1).
(2) OL C 21 E, 2002 1 24, p. 359.
(3) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.
(4) OL L 260, 2004 8 6, p. 1.
(5) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0532.


Bendrijų finansinių interesų apsauga, kova su sukčiavimu (2004 m.)
PDF 511kWORD 116k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu (2004 m.) (2005/2184(INI))
P6_TA(2006)0277A6-0185/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 19 d. Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos – kovos su sukčiavimu – 2004 m. metinės ataskaitos (KOM(2005)0323), įskaitant priedus (SEK(2005)0973, SEK(2005)0974),

–   atsižvelgdamas į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) papildomą veiklos ataskaitą už 2004 m. liepos–gruodžio mėn.(1),

–   atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2004 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą(2),

–   atsižvelgdamas į EB steigimo sutarties 276 straipsnio 3 dalį ir 280 straipsnio 5 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0185/2006),

Pranešamų pažeidimų ir sukčiavimo mastas

1.   reiškia pasitenkinimą, kad pagaliau buvo suvienodinti Komisijos metinės finansinių interesų apsaugos ataskaitos ir OLAF veiklos ataskaitos ataskaitiniai laikotarpiai ir taip pagerėjo jų palyginamumas;

2.   konstatuoja, kad 2004 m. nuosavų išteklių, žemės ūkio asignavimų ir struktūrinių veiksmų srityse buvo užregistruota, kad pažeidimų ir sukčiavimo vertė iš viso sudarė maždaug 982,3 mln. EUR (2003 m. − 922 mln. EUR, 2002 m. − 1 150 mln. EUR); valstybių narių į Briuselį perduotus duomenis galima suskirstyti taip:

   - nuosavi ištekliai − 205,7 mln. EUR (2003 m. − 269,9 mln. EUR, 2002 m. − 341,9 mln. EUR),
   - Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) garantijos − 82,1 mln. EUR (2003 m. − 169,7 mln. EUR, 2002 m. − 198,1 mln. EUR),
   - struktūriniai veiksmai − 694,5 mln. EUR (2003 m. − 482,2 mln. EUR, 2002 m. − 614,1 mln. EUR);

3.   pabrėžia, kad tokie metinės žalos sumos svyravimai neturėtų būti pervertinami ir jiems gali turėti įtakos daugelis veiksnių;

4.   mano, kad yra visiškai nepriimtina, kad vis dar esama "senųjų" valstybių narių (Vokietija, Graikija ir Ispanija), kurios pranešimus dėl pažeidimų Komisijai pateikia ne elektroniniu būdu, jie yra neišsamūs ir kelerius metus vėluojama juos pateikti;

5.   konstatuoja, kad nuosavų išteklių srityje pranešamos žalos suma sumažėjo nuo 269,9 mln. EUR (2003 m.) iki 205,7 mln. EUR (2004 m.); didžiausias sukčiavimo mastas nustatytas cigarečių, televizorių ir cukraus rinkoje; smarkiai padidėjo sukčiavimo atvejų skaičius Belgijoje (+58 proc.), Švedijoje (+36 proc.) ir Prancūzijoje (+30 proc.); buvo išieškota 54,8 mln. EUR (27 proc.);

6.   konstatuoja, kad žemės ūkio išlaidų srityje pranešamos žalos suma sumažėjo 50 proc. − nuo 169,7 mln. EUR (2003 m.) iki 82,1 mln. EUR (2004 m.); apgailestauja, kad kuo didesnė paramos suma, tuo mažesnis pasirengimas pranešti apie pažeidimus; pakartotinai kritikuoja, kad Vokietija, Graikija ir Ispanija vis dar neįdiegė elektroninės pranešimų sistemos; taip pat ypač Vokietija ir Nyderlandai nevykdo įsipareigojimų pateikti su nustatytais pažeidimais susijusių fizinių ir juridinių asmenų duomenis;

7.   vis dėlto pabrėžia, kad vertinant ilgesnio laikotarpio duomenis žalos suma EŽŪOGF srityje akivaizdžiai mažėja, o struktūrinių fondų srityje ji smarkiai padidėjo; taigi, pvz., 2000 m. pranešamos žalos suma EŽŪOGF srityje buvo net 474,6 mln. EUR, o struktūrinių fondų srityje 2000 m. ji buvo tik 114,2 mln. EUR; tačiau pastaruoju metu abiejų sričių su sukčiavimu susiję statistikos duomenų santykiniai dydžiai beveik pasikeitė vietomis;

8.   pabrėžia, kad mažėjančius skaičius žemės ūkio srityje taip pat galima paaiškinti geru integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) veikimu; taigi primygtinai reikalauja, kad ši sistema būtų naudojama visose valstybėse narėse; apgailestauja, kad remiantis Europos Audito Rūmų 2004 finansinių metų metinės ataskaitos 4.8 dalimi, praėjus daugiau kaip septyneriems metams po nustatyto galutinio termino, IAKS sistema dar nėra visiškai įdiegta Graikijoje; pabrėžia, kad Graikijos vyriausybė paneigė šiuos kaltinimus ir 2005 m. lapkričio mėnesį, siekdama išspęsti šį klausimą, pradėjo derybas su Komisija;

9.   nurodo, kad Ispanijai (35 mln. EUR) ir Vokietijai (19 mln. EUR) tenka daugiau nei 65 proc. žalos sumos; daugiausia pažeidimų nustatoma teikiant tiesioginę pagalbą (29 mln. EUR; ypač dažnai nurodomas nesamas plotas), eksporto kompensacijas (21 milijonas EUR; dažnai pasinaudojama suklastotais muitinės dokumentais) ir atliekant paramos rinkai veiksmus (20 mln. EUR; ypač aktualu citrusinių vaisių ir šviežių daržovių rinkai);

10.   nurodo, kad 2004 m. žalos suma struktūrinių veiksmų srityje vėl gerokai padidėjo − nuo 482,2 mln. EUR (2003 m.) iki 694,5 mln. EUR (2004 m., įskaitant 163 milijonus EUR, susijusių su Sanglaudos fondu); paprastai apie 86 proc. pažeidimų pranešama tik praėjus dvejiems metams po jų nustatymo; iš 532 mln. EUR, kuriuos sudarė su struktūriniais fondais susijusi žala, 485 mln. EUR tenka Europos regioninės plėtros fondui; Italijos (194,9 mln. EUR), Vokietijos (127,5 mln. EUR) ir Graikijos (112 mln. EUR) pranešamos žalos suma sudaro 81,6 proc. visos pranešamos žalos sumos; dažniausios pažeidimų priežastys buvo netinkami veiksmai ir Sutarties nuostatų pažeidimai;

11.   atsiþvelgdamas á tai mano, kad 2005 m. ataskaitiniu laikotarpiu ypatingà dëmesá reikëtø skirti paþeidimams struktûriniø veiksmø srityje;

12.   stebisi(3), kad Vokietija tik iš dalies vykdo įsipareigojimus, susijusius su nustatytų pažeidimų žemės ūkio ir struktūrinių išlaidų srityse ataskaitos pateikimu, ir tik trimis iš 1798 praneštų atvejų pateikė duomenis apie susijusius asmenis arba bendroves; taip pat konstatuoja, kad Nyderlandai nevykdo įsipareigojimų, susijusių su išlaidų žemės ūkio srityje ataskaitos pateikimu, ir tik vienu iš 307 praneštų atvejų pateikė duomenis apie susijusius asmenis arba bendroves;

13.   taigi iki 2006 m. lapkričio 1 d. laukia Komisijos ataskaitos, kurioje būtų paaiškinta, kokių ji ėmėsi priemonių, kad paragintų atitinkamas valstybes nares vykdyti Sutarties įsipareigojimus;

14.   nurodo, kad 2002–2004 m. laikotarpiu nustatyta pasirengimo narystei lėšų, skirtų projektams vykdyti, panaudojimo pažeidimų suma siekė iš viso 2 380 mln. EUR (įskaitant visus finansavimo šaltinius − nacionalinių fondų, ES fondų ir kitų rėmėjų lėšas); 1 118 mln. EUR žala padaryta PHARE, 1 105 mln. EUR – ISPA ir 158 mln. EUR – SAPARD programoms; ypač daug pažeidimų nustatyta veiksmų srityje, kai remiamos išlaidos buvo nuo 100 000 iki 1 mln. EUR; pažeidimai dažniausia buvo nustatomi atliekant administracinę ir finansų kontrolę;

15.   susirūpinęs pažymi, kad 90 proc. atvejų, susijusių su pasirengimo narystei fondų srities pažeidimais, Komisija negalėjo nustatyti praneštų pažeidimų pobūdžio, jau išieškotos ir grąžintinos sumos; kaip priežastį Komisija nurodo nepakankamą atitinkamų valstybių narių patirtį; pritaria Audito Rūmų 2004 finansinių metų metinės ataskaitos 8.9 dalyje išreikštam požiūriui, kad leidimas vykdyti biudžetinius įsipareigojimus turėtų būti suteikiamas, jei šalis turi veiksmingus valdymo gebėjimus;

OLAF 2004 m. liepos–gruodžio mėn. papildoma veiklos ataskaita

16.   konstatuoja, kad OLAF per ataskaitinį laikotarpį užregistravo 720 naujų atvejų ir finansiniai visų atvejų, kurie 2004 m. gruodžio 31 d. dar buvo tiriami, padariniai vertinami 1 225 mln. EUR; iš viso ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo tikrinami 195 atvejai, dėl 469 atvejų buvo pradėtas tyrimas ir 655 atvejais buvo reikalingi tolesni veiksmai;

17.   be to, konstatuoja, kad visų atvejų, dėl kurių OLAF savo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (2004 m. gruodžio 31 d.) ėmėsi tolesnių veiksmų, žalos suma buvo 1 780 mln. EUR(4); tolesnių veiksmų reikėjo imtis ypač pridėtinės vertės mokesčio, struktūrinių veiksmų, išorės paramos ir tiesioginių išlaidų srityse;

18.   prašo OLAF kitoje savo veiklos ataskaitoje informuoti Parlamentą, kaip buvo baigtos įgyvendinti tolesnės Komisijos ir valstybių narių vykdomos administracinės, finansinės ir baudžiamosios teisės priemonės, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į OLAF tyrimų rezultatus;

19.   reiðkia pasitenkinimà, kad OLAF sugebëjo sutrumpinti gautos informacijos vertinimo laikotarpá iki 3,5 mënesio; taip pat tyrimo laikà pavyko sutrumpinti nuo 30 mënesiø (2000 m.) iki 23 mënesiø (2004 m.); informacijos ðaltiniai 32,6 proc. atvejø buvo informatoriai, 30,6 proc. atvejø informacijà perdavë Komisija ir 15,7 proc. atvejø informacijà pateikë valstybës narës;

20.   konstatuoja, kad daugiausia atvejų senosiose valstybėse narėse buvo užfiksuota Italijoje, Vokietijoje ir Belgijoje, daugiausia atvejų naujosiose valstybėse narėse, valstybėse kandidatėse ir stojančiosiose valstybėse buvo pranešta iš Rumunijos ir Lenkijos, o trečiosiose šalyse daugiausia atvejų – iš Azijos ir kitų Europos valstybių;

21.   pabrëþia, kad muitø, þemës ûkio ir iðorës paramos sritys pasirodë esanèios ypaè paþeidþiamos sukèiavimo;

22.   reiškia pasitenkinimą, kad dabar sistemingai naudojamasi galimybe iš pat pradžių išvengti akivaizdžiai nepagrįstų kaltinimų pateikimo (angl. Prima Facie Non-Cases); prašo OLAF Priežiūros komitetą išanalizuoti šią naują praktiką kitoje metinėje ataskaitoje;

23.   pastebi, kad 2004 m. spalio mėn. "senų atvejų" tyrimo darbo grupė pateikė tarpinę 215 atvejų ataskaitą (1992–1999 m. laikotarpiu); 206 atvejai baigėsi teismo procesu; prašo OLAF direktoriaus pateikti šią informaciją Biudžeto kontrolės komitetui;

Reglamento dėl OLAF pakeitimų rengimas

24.   pažymi, kad 2006 m. vasario 7 d. trys atsakingos institucijos (Parlamentas, Taryba ir Komisija) pasiekė bendrą sutarimą dėl OLAF direktoriaus skyrimo ir 2006 m. vasario 14 d. Komisija jį paskyrė;

25.   kritikuoja tai, kad OLAF direktoriaus skyrimo procesas truko nepagrįstai ilgai ir kad buvo proceso trūkumų, kurių kitą kartą reikėtų išvengti;

26.   primena, kad nuo 2003 m. vykstančios diskusijos dėl teisės aktų, reglamentuojančių kovą su sukčiavimu, tobulinimo nedavė jokių rezultatų, ir dar kartą pabrėžia, kad Parlamentas pasirengęs aktyviai dalyvauti siekiant šio tikslo;

27.   pabrėžia, kad Parlamentas nepritars jokiam pasiūlymui, kuris apribotų jo turimas galias;

28.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija priėmė naują pasiūlymą (KOM(2006)0244) dėl 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų pakeitimo(5);

29.   šiuo atžvilgiu reiškia pasitenkinimą ir remia Europos Audito Rūmų nuomonės Nr. 8/2005(6) 36 dalyje pateiktą rekomendaciją, kurioje siūloma supaprastinti ir konsoliduoti galiojančias kovos su sukčiavimu taisykles bei pašalinti trūkumus šioje srityje;

30.   ypač pritaria tam, kad visi OLAF tyrimų įgaliojimai būtų numatyti viename reglamente;

31.   rekomenduoja, kad šiuo tikslu turėtų būti atnaujintos ir į Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 įtrauktos 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų nuostatos(7); laukia atitinkamų Komisijos pasiūlymų;

32.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į atitinkamą Europos Teisingumo Teismo precedentų teisę, pateikti pasiūlymą dėl 1995 m. gruodžio 18 d. horizontaliojo Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(8) pakeitimo; primena, kad dabar šiuos pakeitimus būtina patvirtinti pagal bendrojo sprendimo procedūrą;

33.   prašo Komisijos patikrinti, ar ir kokiu mastu pasiūlyme dėl reglamento dėl administracinės savitarpio pagalbos, siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitokios neteisėtos veikos,(9) numatyti Komisijos ir OLAF įgaliojimai kovoti su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje galėtų būti įtraukti atliekant Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 pakeitimus;

34.   pritaria Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 1/2005 II dalies teiginiui, kad "hibridinis" OLAF tarnybos, kuri yra nepriklausoma atlikdama tyrimus, bet atskaitinga Komisijai dėl kitų savo pareigų vykdymo, statusas neturėjo neigiamo poveikio jos tyrimo funkcijos nepriklausomumui(10); pabrėžia, kad OLAF Priežiūros komiteto užduotis yra užtikrinti atliekamų tyrimų nepriklausomumą(11);

35.   vis dėlto atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 1/2005 93 dalyje pateikiamą išvadą, kuria remiantis turėtų būti persvarstytas OLAF Priežiūros komiteto vaidmuo, siekiant užkirsti kelią net mažiausiam kišimosi į tyrimų eigą pavojui;

OLAF tyrimai ir pagrindinių teisių apsauga

36.   itin susirūpinęs atkreipia dėmesį į 2006 m. balandžio 6 d. pirmosios instancijos teismo sprendimą(12), kuris susijęs su IRELA incidentu ir pagal kurį iš Komisijos buvo priteista sumokėti kompensaciją tarnautojui;

37.   atkreipia dëmesá á teismo išvadas, kuriose konstatuojama, kad nustatytas neteisëtas OLAF elgesys atliekant tyrimà ir rengiant tyrimo ataskaità, kadangi OLAF akivaizdžiai ir rimtai paþeidusi neðaliðkumo reikalavimus;

38.   mano, jog šiuo sprendimu buvo patvirtinta OLAF Prieþiûros komiteto pozicija, kadangi šis komitetas ne kartà primygtinai pabrëþë bûtinybæ laikytis pagrindiniø teisiø ir nurodë, jog tai bûtina sàlyga norint atlikti veiksmingus OLAF tyrimus, kad jø rezultatai prireikus turëtø galià teisme;

39.   primena Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 1/2005 IX dalies išvadą, kad nėra nepriklausomos vykdomų tyrimų procedūrų teisėtumo kontrolės ir neaišku, ar paisoma asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, pagrindinių teisių;

40.   mano, kad OLAF privalo pasitikėdama bendradarbiauti su EB ombudsmenu ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

41.   pabrėžia, kad įsteigus Europos Sąjungos tarnautojų teismą labai pagerėjo sąlygos vykdyti teisminę OLAF tarnybos veiklos kontrolę, kai atliekami su Bendrijos pareigūnais ir tarnautojais susiję tyrimai;

42.   tikisi, kad OLAF tarnybos direktorius griežtai užtikrins šios tarnybos pareigūnų atliekamų tyrimų kokybės stebėseną;

OLAF veiklos prioritetai ir perspektyvos

43.   primena, kad OLAF taip pat galioja subsidiarumo principas, taigi ir reikalavimas sutelkti dėmesį į sritis, kuriose valstybių narių tarnybos neturi jokių įgaliojimų (organų ir institucijų vidaus tyrimai ir tyrimai, susiję su Komisijos tiesiogiai valdomomis išlaidomis), arba atitinkamos valstybių narių tarnybos nesiima deramų veiksmų;

44.   pritaria Europos Audito Rūmų nuomonės Nr. 8/2005 37 dalies rekomendacijai, kurioje siūloma didžiausią dėmesį OLAF veikloje skirti tyrimo funkcijai;

45.   primena Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 1/2005 76 dalies teiginį, jog tai, kad šiuo metu OLAF atliekama koordinavimo ir paramos veikla yra prilyginama tyrimams, apsunkina išteklių valdymą; tikisi, kad OLAF vadovai ateityje užtikrins aiškų funkcijų paskirstymą, kuris turėtų būti lengvai suprantamas taip pat ir organizaciniu požiūriu;

46.   reiškia pasitenkinimą, kad minėtosios Europos Audito Rūmų rekomendacijos sutampa su pozicija, kurią Europos Parlamentas išreiškė savo 2003 m. gruodžio 4 d. rezoliucijoje dėl Komisijos ataskaitos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) veiklos vertinimo(13); taip pat kartu su Audito Rūmais laikosi bendros nuomonės, kad OLAF koordinavimo funkcija valstybių narių tarnybų atžvilgiu neturi būti plečiama šios tarnybos tyrimo veiklos sąskaita;

Kova su cigarečių kontrabanda ir prekyba padirbtais gaminiais

47.   nurodo, kad, valstybių narių vertinimais, 2004 m. dėl cigarečių kontrabandos buvo surinkta apie 418,5 mln. EUR mažiau nuosavų išteklių ir kad bendra žala gali būti daug didesnė; itin susirūpinęs pažymi, kad, palyginti su 2003 m., žalos suma padidėjo dvigubai (2003 m. − apie 200 mln. EUR)(14);

48.   konstatuoja, kad 2004 m. atsakingos institucijos konfiskavo daugiau kaip 3,5 milijardo cigarečių ir kad kontrabandos ir prekybos padirbtais gaminiais problema nuo 2001 m. dar aktualesnė;

49.   pabrėžia, kad finansinę žalą, nuo 2000 m. atsiradusią dėl cigarečių kontrabandos ir prekybos padirbtais gaminiais, OLAF įvertino 1 317 mln. EUR;

50.   suvokia, kad naujosios valstybės narės, esančios rytiniame Europos Sąjungos pasienyje, ypač kenčia dėl didėjančio cigarečių kontrabandos masto;

51.   atsižvelgdamas į tai pakartotinai pabrėžia Komisijos (kartu su Belgija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgu, Nyderlandais, Portugalija ir Suomija) ir įmonės Philip Morris International (PMI) susitarimo dėl kovos su cigarečių kontrabanda svarbą; džiaugiasi sėkmingu Komisijos ir OLAF bendradarbiavimu ir reiškia pasitenkinimą, kad OLAF darbo grupė teikia lemiamą operatyvinę pagalbą kovoje su cigarečių kontrabanda; minėtame susitarime numatomi veiksmai, susiję su ilgalaike cigarečių kontrabandos prevencija, taip pat siekiama išspręsti ginčytinus klausimus tarp Bendrijos ir PMI; be to, per 12 metų PMI sumokės Bendrijai ir valstybėms narėms maždaug 1,25 milijardo JAV dolerių;

52.   su pasitenkinimu konstatuoja, kad nuo 2004 m. liepos mėn. 14 valstybių narių (Austrija, Kipras, Čekijos Respublika, Danija, Estija, Vengrija, Airija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija, Slovėnija ir Švedija) pasirašė minėtąjį susitarimą ir taip prisijungė prie Bendrijos ir pirmųjų 10 susitarimą pasirašiusių valstybių narių;

53.   kritikuoja tai, kad Jungtinė Karalystė liko vienintelė valstybė narė, nepasirašiusi minėtojo susitarimo; ragina Jungtinę Karalystę kiek įmanoma skubiau pasirašyti šį susitarimą;

54.   apgailestauja, kad Komisija iki šiol nesugebėjo tikslingai panaudoti PMI pagal susitarimą sumokėtų lėšų; mano, jog nepriimtina, kad nekeliant jokių sąlygų valstybėms narėms buvo pervesta nemažai lėšų; šie veiksmai prieštarauja susitarime išdėstytai nuostatai, kad šios lėšos turėtų būti naudojamos finansuoti kovos su sukčiavimu veiksmus, kurių svarbiausias tikslas − užkirsti kelią cigarečių kontrabandai ir prekybai piratiniais gaminiais;

55.   ragina valstybes nares ir Komisiją panaudoti PMI sumokėtą sumą veiksmams, skirtiems cigarečių kontrabandos ir prekybos padirbtais gaminiais prevencijai ir kovai su šiais reiškiniais finansuoti;

56.   prašo Komisijos pateikti pasiūlymus dėl žymios šių įplaukų dalies panaudojimo ir prireikus parengti pataisyto biudžeto pirminį projektą bei pasiūlymus dėl atitinkamo teisinio pagrindo; prašo Komisijos iki 2006 m. gruodžio 1 d. pateikti Parlamentui pagal susitarimą gautų lėšų paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą;

57.   mano, kad susitarimas su PMI yra toks svarbus, kad OLAF ir Komisija turi išbandyti visas priemones, kad su kitais tarptautiniais cigarečių gamintojais būtų pasirašyti panašūs susitarimai; prašo OLAF iki 2006 m. gruodžio 1 d. informuoti apie šioje srityje pasiektą pažangą;

58.   taip pat prašo Komisijos iki 2006 m. gruodžio 1 d. pranešti Europos Parlamentui apie pasiektą pažangą vykdant derybas dėl Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencijos bei susijusių protokolų;

59.   pabrėžia, kad cigarečių kontrabandos ir prekybos padirbtais gaminiais klausimams teikia tokią didelę svarbą, kad pats parengs atskirą ataskaitą; taip pat bus pateiktas užsakymas atlikti cigarečių kontrabandos ir prekybos padirbtais gaminiais poveikio Bendrijos nuosaviems ištekliams tyrimą;

Kova su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje

60.   reiškia labai didelį susirūpinimą dėl finansinės žalos, kurią sukelia vadinamieji karuseliniai (t. y. subsidijuotų prekių grįžtamojo importo) sandoriai; Vokietijos Ekonominių tyrimų institutas apskaičiavo, kad 2003–2005 m. prarastos įplaukos į šalies biudžetą, susijusios su pridėtinės vertės mokesčio mokėjimu, kasmet sudarė 17 000−18 000 mln. EUR; valstybės narės apibendrindamos daro išvadą, kad jos kasmet praranda maždaug 10 proc. įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio; trečdalis įplaukų sumos prarandama dėl tarpvalstybinių "karuselinių" sandorių;

61.   primena, kad surenkant PVM nuosavus išteklius apmokestinamos tik faktinės įplaukos;

62.   reiškia pasitenkinimą, kad Audito Rūmai(15) atliks valdymo institucijų bendradarbiavimo, susijusio su pridėtinės vertės mokesčio taikymu Bendrijos vidaus prekyboje, įskaitant kovą su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje sudarant vadinamuosius karuselinius sandorius, patikrinimą(16);

63.   taip pat reiškia pasitenkinimą, kad Komisija užsakė atlikti tyrimą dėl sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje, ir prašo perduoti atlikto tyrimo kopiją Biudžeto kontrolės komitetui;

Vidaus politikos sritys

64.   susirūpinęs konstatuoja, kad Europos Audito Rūmai 2004 m. metinės ataskaitos 6.4 dalyje vėl nurodo – kaip tai darė jau kelerius metus – stebėsenos ir kontrolės sistemų trūkumus vidaus politikos srityse, kurie lemia, kad laiku nesurandama klaidų, susijusios su išmokų gavėjais; taip pat reikia pasakyti, kad 2004 m. sumažėjo patikrinimų skaičius, palyginti su 2003 m.; prašo Komisijos pateikti pasiūlymą, kaip turėtų būti šalinami šie trūkumai;

65.   apgailestauja, kad Komisija nesudarė vidinio "juodojo sąrašo", kuris apimtų visus generalinius direktoratus ir visus kiekvieno generalinio direktorato direktoratus ir kuriame būtų nurodytos visos vykdant mokslinių tyrimų ir vystymosi programas dalyvavusios įmonės ir įmonių filialai bei laboratorijos, kurios po vidinio audito, OLAF ar teismų sprendimų buvo pripažintos kaltomis dėl sukčiavimo; mano, kad minėtasis sąrašas padėtų užkirsti kelią įmonėms, laboratorijoms ar kitiems padaliniams gauti Bendrijos finansinę paramą per tuos direktoratus, kuriuose nebuvo nustatyta pažeidimų;

Komisijos veiksmai 2005 m. birželio 7 d. Europos Parlamentui priėmus rezoliuciją dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu(17)

66.   pažymi, kad 2005 m. spalio 20 d. Komisija pateikė Europos Parlamentui ataskaitą, kurioje aptariamas "juodųjų sąrašų" taikymas žemės ūkio sektoriuje;

67.   priima Komisijos atsakymą į rezoliucijos 25 dalį dėl per didelių ar suklydus padarytų išmokų išieškojimo, tačiau mano, kad jis yra nepatenkinamas; taigi atkreipia dėmesį į šiuos aspektus:

   pažanga šioje srityje iš esmės buvo pasiekta Europos Parlamento dėka, kadangi jis nuolat ragino imtis veiksmų;
   Europos Parlamentas laiko šį klausimą labai svarbiu ir todėl šia tema parengs atskirą ataskaitą;
   reiškia pasitenkinimą, kad 2004 m. Komisija atsitiktinės atrankos būdu atliko išieškojimo procedūros patikrinimus valstybėse narėse; atsižvelgdamas į tai, reiškia pasitenkinimą, kad Komisija atmetė 50 proc. prašymų panaikinti reikalavimą grąžinti išieškotinas išmokas; jų dydis siekė 35,46 mln. EUR, kuriuos turi išieškoti valstybės narės;
   žemės ūkio srityje už 2004 m. dar turi būti išieškota 63,76 mln. EUR; prie šios sumos dar reikia pridėti ankstesnių metų 2 078 mln. EUR dydžio nepriemoką; sprendimą dėl 811 mln. EUR sumos išieškojimo dar priims teismai;
   struktūrinių fondų srityje 2004 m. dar turi būti išieškota 357,4 mln. EUR (ir dar 40,5 mln. EUR iš Sanglaudos fondo); prie šios sumos dar reikia pridėti ankstesnių metų 689,2 mln. EUR dydžio nepriemoką;
   pabrėžia, kad visų pirma valstybės narės yra atsakingos už greitą ir veiksmingą prarastų biudžeto lėšų išieškojimą; apgailestauja, kad valstybės narės iki šiol nepakankamai prisiima šią atsakomybę ir tik iš dalies vykdo įsipareigojimus, ypač dėl ataskaitos Komisijai pateikimo;
   klausia, koks yra valstybių narių atsakas į Komisijos laiškus dėl 650 mln. EUR dydžio sumos žemės ūkio srityje išieškojimo(18);
   taip pat, klausia, ar OLAF ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (GD AGRI) susitarė dėl darbo pasidalijimo, pagal kurį ateityje OLAF bus atsakingas už tyrimus, o atsakomybė už išmokų išieškojimą teks GD AGRI(19);

68.   kritikuoja, kad Komisijai iki 2005 m. rugsėjo 1 d. nepavyko pateikti visų sutarčių sąrašo, kuriame nurodytos nuo 2000 m. su viešųjų pirkimų agentūromis sudarytos sutartys; sąraše turėtų būti nurodomi duomenys apie sutarties trukmę, sutarties skyrimo procedūrą ir atitinkamus mokėjimus;

69.   primena OLAF, kad, atsižvelgdama į 2005 m. birželio 30 d. laiške parodytą savo pasirengimą vykdyti dialogą, ji tęstų 2004 m. lapkričio mėn. pradėtą dialogą klausimu, su kokia EP darbui būtina informacija gali susipažinti Europos Parlamentas; tikslas − surasti būdą, kaip remiantis teisės aktų reikalavimais, ypač nurodytais reglamento dėl OLAF 12 straipsnio 3 dalyje, užtikrinti Europos Parlamento įgaliojimų vykdymą ir tuo pat metu išsaugoti OLAF atliekamų tyrimų slaptumą; tikisi, kad iki 2006 m. rugsėjo 1 d. OLAF pateiks Biudžeto kontrolės komitetui pasiūlymus raštu;

70.   kritikuoja, kad 2006 m. balandžio 12 d. Komisijos pateikta informacija dėl Eurostato bylos yra labai bendro pobūdžio; prašo iki 2006 m. spalio 1 d. pateikti išsamią informaciją, ypač susijusią su finansiniais pažeidimų padariniais (prarastos lėšos, nederamai panaudotos lėšos, apytikrė suma, kurią reikia išieškoti, pateikti nurodymai dėl lėšų sugrąžinimo, faktiškai išieškota suma, lėšos, kurios dar turi būti išieškotos, nurašytos lėšos), ir informaciją apie viešųjų pirkimo taisyklių pažeidimus, ypač susijusią su subrangovams neperduotomis sutartimis (naudos gavėjų pagal šias sutartis sąrašas, lėšos, išmokamos pagal šias sutartis, nustatyti pažeidimai);

71.   apgailestauja, kad Komisija iki šiol nepateikė apžvalgos, kokios tarptautinės konsultavimo bendrovės dirbo Komisijai tiesioginių ir netiesioginių išlaidų srityje(20); tikisi iki 2006 m. lapkričio 1 d. gauti šią apžvalgą; taip pat prašo Komisijos paraginti valstybes nares, kad šios perduotų su netiesioginėmis išlaidomis susijusią informaciją;

72.   yra nepatenkintas neaiškia Komisijos informacija, susijusia su Berlaymont pastato restauravimu; klausia, ar pažeidimų padarė trečiosios šalys ir kokių administracinių priemonių ėmėsi pati Komisija;

73.   reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie tariamai per didelius nuomos mokesčius, kuriuos Parlamentas mokėjo Strasbūro miestui už Salvador de Madariaga (SDM) ir Winston Churchill (WIC) Parlamento pastatus, ir apie per didelę šių pastatų įsigijimo kainą; pasiryžęs greitai, kruopščiai ir skaidriai ištirti šiuos teiginius, siekdamas užtikrinti, kad būtų deramai apsaugoti Europos Sąjungos ir Europos mokesčių mokėtojų finansiniai interesai;

74.   reiškia pasitenkinimą, kad nuo 2005 m. pabaigos Komisija panaikino eksporto kompensacijas už numatytus skersti galvijus; taip pat pabrėžia, kad dar turi būti išieškotos 2004 m. neteisėtai išmokėtos 218 560 EUR dydžio eksporto kompensacijos (2003 m. − 58 680 EUR);

Įvairios temos

75.   itin patenkintas diskusija, kuri buvo atnaujinta remiantis 2005 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimu(21), dėl Europos įstatymų leidybos institucijos kompetencijos baudžiamosios teisės srityje; pabrėžia, kad priešingai negu Komisija(22) mano, jog būtina atskirai tikrinti šiuo metu svarstomus pasiūlymus dėl teisėkūros projektų; tvirtai laikosi savo nuomonės, kad direktyvos dėl Bendrijos finansinių interesų apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis projektas turi būti paremtas Sutarties 208 straipsnio nuostatomis(23); ragina Tarybą atsisakyti savo neigiamos pozicijos dėl Bendrijos finansinių interesų apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis ir pradėti pirmąjį svarstymą;

76.   yra susirūpinęs, kad esant dabartiniam paukščių gripo pavojui pastebima nauja neteisėto paukštienos importo iš šalių, iš kurių į Europos Sąjungą draudžiama ją įvežti (daugiausia iš Kinijos), tendencija; ragina Komisiją iki 2006 m. spalio 31 d. pateikti Parlamentui išsamią informaciją apie sukčiavimo importuojant paukštieną atvejus, apie kuriuos nuo 2004 m. pradžios buvo pranešta per Skubiųjų pranešimų apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistemą (angl. RASFF); ragina Komisiją ir OLAF kuo skubiau imtis reikiamų priemonių;

o
o   o

77.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, OLAF Priežiūros komitetui ir OLAF.

(1) http://europa.eu.int/comm/anti_fraud/reports/olaf/2004/en.pdf.
(2) OL C 301, 2005 11 30, p. 1.
(3) Žr. Komisijos tarnybų darbo dokumentą SEK(2005)0974, 1.2 ir 1.8 lentelės.
(4) OLAF ir jos pirmtakių tirtais atvejais bendra finansinė žala vertinama beveik 5 800 milijonų EUR.
(5) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.
(6) Europos Audito Rūmų nuomonė Nr. 8/2005 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl administracinės savitarpio pagalbos, siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitokios neteisėtos veikos, pasiūlymo (OL C 313, 2005 12 9, p. 1).
(7) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.
(8) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
(9) 2004 m. liepos 20 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl administracinės savitarpio pagalbos, siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitokios neteisėtos veikos (KOM(2004)0509).
(10) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 1/2005 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) valdymo su Komisijos atsakymais (OL C 202, 2005 8 18, p. 3).
(11) Žr. Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 11 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą.
(12) Byla T-309/03, Camós Grau prieš Komisiją (dar neskelbta oficialiame rinkinyje).
(13) OL C 89 E, 2004 4 14, p. 153.
(14) Šie skaičiai tėra apytikriai. Skaičiavimai atlikti remiantis 24 valstybių narių pranešimais apie konfiskuotas cigaretes. OLAF mano, kad sulaikoma tik 10 proc. kontrabandinių prekių.
(15) Žr. 2006 m. sausio 10 d. Europos Audito Rūmų 2006 m. darbo programą, p. 3.
(16) Patikrinimas susijęs su 2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 218/92, įgyvendinimu (OL L 264, 2003 10 15, p. 1). Šis reglamentas iš dalies pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 1).
(17) OL C 124 E, 2006 5 25, p. 232.
(18) Žr. minėtos 2005 m. birželio 7 d. rezoliucijos 16 dalį.
(19) Žr. minėtos 2005 m. birželio 7 d. rezoliucijos 10 dalį.
(20) Žr. minėtos 2005 m. birželio 7 d. rezoliucijos 73 dalį.
(21) Byla C-176/03, Komisija prieš Tarybą (dar nepaskelbta oficialiame rinkinyje).
(22) Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2005 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo (byla C-176/03, Komisija prieš Tarybą) pasekmių (KOM(2005)0583).
(23) Žr. 2001 m. lapkričio 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl direktyvos dėl Bendrijos finansinių interesų apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis, OL C 153 E, 2002 6 27, p. 253, bei minėtą 2003 m. gruodžio 4 d. rezoliuciją.


Rytų Timoras
PDF 203kWORD 46k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Rytų Timoro
P6_TA(2006)0278RC-B6-0337/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Rytų Timoro,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 31 d. pareiškimą dėl Rytų Timoro, kurį Europos Sąjungos vardu padarė pirmininkavusi valstybė narė,

–   atsižvelgdamas į informaciją, kurią Saugumo Tarybos 5432-ame posėdyje pateikė JT Generalinio Sekretoriaus specialusis atstovas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnį,

A.   kadangi nuo balandžio mėn., kai buvo atleisti beveik 600 kareivių (trečdalis visų ginkluotųjų pajėgų), Rytų Timorą drasko smurtas; kadangi 2006 m. balandžio 28–29 d. per ginkluotųjų pajėgų ir atleistų karių bei juos remiančių civilių ginkluotus susirėmimus žuvo žmonių, dėl kurių skaičiaus nesutariama,

B.   kadangi dėl neramumų, riaušių ir gaujų siautėjimo žuvo daug žmonių, dar daugiau buvo sužeisti, dešimtys tūkstančių panikos apimtų žmonių pasitraukė iš sostinės ir tebesiglaudžia aplinkinėse kalvose arba persikėlė ir yra saugomi bažnyčios, JT ar ambasadų,

C.   kadangi, remiantis JT informacija, 2006 m. gegužės 25 d. kareiviai apšaudė beginklius policijos pareigūnus, iš kurių 9 žuvo ir 27 buvo sužeisti,

D.   kadangi politinė padėtis Rytų Timore tebėra nestabili, nepaisant to, kad atsistatydino vidaus reikalų ir gynybos ministrai, ir kitų pastangų bei priemonių, kurių ėmėsi Rytų Timoro institucijos,

E.   kadangi protestuotojai reikalauja ministro pirmininko Mari Alkatiri atsistatydinimo,

F.   kadangi tai, kad dar labiau padidėjo didžiulė saugumo ir politinė krizė, paskatino Rytų Timoro institucijas paprašyti užsienio karių padėti užkirsti kelią nevaldomam smurtui ir atkurti tvarką ir teisingumą,

G.   pritardamas pastangoms, kurių vyriausybės vardu ėmėsi prezidentas Xanana Gusmão ir vyriausiasis ministras Ramos Horta, ir kuriomis siekiama atkurti politinį ir socialinį stabilumą, įskaitant derybas su atleistų kareivių atstovais ir iš tarnybos pasitraukusiais policijos pareigūnais ir kitais tarnautojais dalyvaujant JT stebėtojams,

H.   kadangi JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras pranešė, kad pastarosiomis savaitėmis dėl sumaišties, kurią sukėlė tai, kad buvo atleista trečdalis ginkluotųjų pajėgų personalo, ir policijos pajėgų susiskaldymas bei dar labiau padidino gaujų siautėjimas, buvo perkelti daugiau kaip 100 tūkst. žmonių,

I.   kadangi 2006 m. birželio 20 d. turi baigtis JT misijos Rytų Timore (šiuo metu UNOTIL), kurią anksčiau sudarė apie 11 000 karių ir civilių darbuotojų, tačiau kuri buvo sumažinta iki 130 darbuotojų, policininkų ir karinių patarėjų, įgaliojimai, kuriuos JT Saugumo Taryba gegužės mėn. pratęsė tik vienam mėnesiui, nors juos JT Generalinis Sekretorius siūlė pratęsti vieniems metams,

J.   kadangi nedarbo lygis Rytų Timore siekia apie 80 %, 40 % bedarbių gyvena žemiau skurdo ribos ir 60 % yra 18 metų arba jaunesni,

K.   atsižvelgdamas į neatimamas Rytų Timoro žmonių suverenias teises, visų pirma susijusias su šalies gamtiniais ištekliais,

1.   ragina visas Rytų Timoro konflikto šalis susilaikyti nuo smurto, dalyvauti visiems atvirose diskusijose, skirtose išspręsti politinius nesutarimus, dalyvauti vadovaujantis teisine ir konstitucine tvarka vyksiančiame demokratiniame procese ir taip padėti atkurti socialinį ir politinį stabilumą;

2.   palankiai vertina Rytų Timoro institucijų sprendimu paraginti pradėti tarptautinį tyrimą dėl 2006 m. balandžio 28–29 d. ir 2006 m. gegužės 23–25 d. įvykių, kai per Timoro ginkluotųjų pajėgų ir atleistų kareivių bei juos remiančių civilių ginkluotus susirėmimus žuvo žmonių, dėl kurių skaičiaus nesutariama;

3.   ragina Rytų Timoro prezidentą ir vyriausybę visapusiškai laikantis Rytų Timoro Konstitucijos imtis visų būtinų priemonių siekiant nutraukti smurtą ir atkurti saugią ir stabilią aplinką;

4.   pažymi, kad vaidmuo, kurį turi atlikti tarptautinė bendruomenė, visų pirma Jungtinės Tautos ir jų Saugumo Taryba, yra labai svarbus Rytų Timoro valstybės kūrimo procesui, nepriklausomybei, suverenitetui ir pastangoms šioje naujoje valstybėje įtvirtinti demokratiją;

5.   pabrėžia, kad pastaruosius ketverius metus vykęs JT misijos Rytų Timore laipsniško mažinimo procesas turi būti pakeistas priešinga linkme, ir ragina, kad vadovaujantis 2006 m. birželio 13 d. Rytų Timoro institucijų prašymu nedelsiant būtų dislokuotos JT vadovaujamos policijos pajėgos, kurios padėtų atkurti stabilumą, ir Jungtinių Tautų įgaliojimus turinčios taikos palaikymo pajėgos.

6.   džiaugiasi tuo, kad, remiantis Generalinio Sekretoriaus pasiūlymais, buvo pratęsti JT įgaliojimai, ir ragina taikos palaikymo ir civilinės policijos dalinius likti Rytų Timore tol, kol šias funkcijas galės perimti šalies ginkluotosios pajėgos ir policija;

7.   rekomenduoja, deramai atsižvelgiant į suverenių Rytų Timoro institucijų nuomonę ir į įgaliojimų, suteiktų visoms šiuo metu šalyje esančioms ir Jungtinių Tautų prižiūrimoms bei stebimoms tarptautinėms pajėgoms, ypatumus, rasti veiksmingų būdų tarptautinėms pajėgoms tarpusavyje bendrauti ir bendradarbiauti, siekiant geriausiai atstovauti Rytų Timoro žmonių interesams, veiksmingai atkurti viešąją tvarką ir sparčiai užtikrinti, kad vėl normaliai veiktų institucijos;

8.   džiaugiasi tuo, kad Rytų Timoras buvo priimtas į AKR valstybių grupę;

9.   pripažįsta, jog Rytų Timorui reikia politinės, techninės ir finansinės paramos atkuriant infrastruktūrą ir administracines struktūras, kurios yra būtinos siekiant, kad vėl būtų įgyvendinamas Rytų Timoro plėtros planas;

10.   ragina Europos Sąjungą ir tarptautinę bendruomenę ir toliau teikti bei didinti paramą, kurios reikia siekiant Rytų Timore įtvirtinti demokratiją ir demokratijos kultūrą, didžiausią dėmesį skiriant daugiapartinei kultūrai ir institucijų (parlamento, vyriausybės, teismų ir saugumo, gynybos bei teisėsaugos pajėgų) kūrimui, padėti nedelsiant užtikrinti, kad žiniasklaidos informacija būtų teikiama visoje šalyje, ir stiprinti švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigų tinklą, ypatingą dėmesį skiriant vaikų ir moterų poreikiams;

11.   ragina tarptautinę bendruomenę daug aktyviau padėti veiksmingai stebėti, kaip Rytų Timore laikomasi žmogaus teisių, ir teikti paramą, skirtą kurti vietines žmogaus teisių grupes bei teikti vietines paslaugas nukentėjusiems dėl pažeidimų;

12.   ragina Tarybą ir Komisiją paraginti Rytų Timoro institucijas uždrausti, išformuoti ir nuginkluoti visas sukarintas grupuotes, ginkluotas gaujas ir ginkluotus civilius, ir visuose, taip pat ir aukščiausio lygio, oficialiuose susitikimuose su Rytų Timoro vyriausybe reikšti Europos susirūpinimą tuo, kad policija naudoja smurtą;

13.   ragina Rytų Timoro atstovus laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų ir užtikrinti, kad policijos ir ginkluotųjų pajėgų elgesys su piliečiais atitiktų tarptautines žmogaus teisių normas ir standartus;

14.   kviečia Pirmininkų sueigą patvirtinti Europos Parlamento ad hoc delegacijos siuntimą 2006 m. rudenį į Rytų Timorą, kuri įvertintų politinę padėtį ir ES paramos programų tinkamumą;

15.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Rytų Timoro valstybės institucijoms (prezidentui, parlamentui ir vyriausybei), Vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikos klausimais, JT Generaliniam Sekretoriui ir JT Saugumo Tarybai.


Sirija: žmogaus teisių pažeidimai
PDF 204kWORD 46k
Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių pažeidimų Sirijoje
P6_TA(2006)0279RC-B6-0342/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją(1),

–   atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, kurį yra pasirašiusios Europos bendrija ir Sirija, ypač į šio susitarimo 2 straipsnį, nustatantį, kad svarbiausia susitarimo dalis – pagarba demokratijos principams ir pagrindinėms laisvėms, kuria grindžiama susitarimo šalių vidaus ir užsienio politika,

–   atsižvelgdamas į Barselonos proceso 1995 m. lapkričio 28 d. deklaraciją ir joje esantį prioritetą siekti, kad būtų labiau gerbiamos žmogaus teisės,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. EP pirmininkavimo Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinėje asamblėjoje metu teiktą politinį prioritetą tam, kad su šalių partnerių parlamentais būtų plėtojamas dialogas žmogaus teisių klausimais,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Dešimties metų Europos ir Viduržemio jūros valstybių regiono partnerystės jubiliejus: darbo programa artimiausių penkerių merų problemoms spręsti" (KOM(2005)0139),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl patikslinto Barselonos proceso(2),

–   atsižvelgdamas į ES politikos trečiųjų šalių atžvilgiu gaires dėl mirties bausmės (1998), kankinimų ir kito žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo (2001), dialogų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais (2001) ir dėl žmogaus teisių gynėjų (2004),

–   atsižvelgdamas į ES pirmininkavusios valstybės 2006 m. gegužės 19 d. pareiškimą dėl neseniai Sirijoje vykusių areštų,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Sutarties 11 straipsnio 1 dalį ir į EB sutarties 177 straipsnį, pagal kurį žmogaus teisių rėmimas yra vienas iš bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   prisimindamas esamų Europos Sąjungos ir Sirijos politinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių svarbą,

B.   kadangi dabartinio prezidento Bashar Al Assad atėjimas į valdžią Sirijoje suteikė tam tikrų vilčių ir kažkiek prisidėjo prie to, kad Sirijos politinė sistema, kurioje daugelį metų dominavo Baath partija, taptų atviresnė,

C.   kadangi Parlamentas ir jo Pirmininkas jau keletą kartų pareikalavo, kad būtų išlaisvinti Sirijos kalėjimuose laikomi parlamento nariai, ir kadangi Europos Sąjungai pirmininkaujanti valstybė 2006 m. gegužės 19 d. paragino Sirijos vyriausybę deramai gerbti žodžio ir susirinkimų laisvę, kurios įrašytos 1969 m. Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, kurį Sirija ratifikavo 1969 m.,

D.   kadangi 2006 m. gegužės mėn., po to, kai atsižvelgiant į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1680 buvo pasirašyta peticija dėl Sirijos ir Libano santykių pagerinimo, buvo užregistruoti kelių pilietinės visuomenės veikėjų, ypač teisininko Anwar al Bunni ir rašytojo Michel Kilo ir kitų asmenų, pavyzdžiui, Khalil Hussein, dr. Safwan Tayfour, Mahmoud ´Issa, Fateh Jammous, prof. Suleiman Achmar, Nidal Derwiche, Suleiman Shummor, Ghalem Amer, Muhammad Mahfud, Mahmoud Meri´i ir, neseniai - Yasser Melhem ir Mr Omar Adlabi, areštai ir kankinimai,

E.   kadangi teisininkas Anwar Al Bunni, kuris specializuojasi žmogaus teisių klausimais, buvo areštuotas Damaske tuo metu, kai ketino pradėti eiti Europos Sąjungos finansuojamo Žmogaus teisių centro direktoriaus pareigas,

F.   kadangi jau 2005 m. lapkričio mėn. organizacijos Amnesty International ir Human Rights Watch pranešė apie taikaus aktyvisto Kamal Al-Labwani areštą ir pavojų, kad jis gali būti kankinamas, kuris už atvirai išsakytą savo nuomonę šiuo metu nuteistas kalėti iki gyvos galvos,

G.   kadangi taip pat pranešama, kad Sirijos valdžios institucijos per pastaruosius du mėnesius areštavo daug žurnalistų ir aktyvių pilietinės visuomenės veikėjų,

H.   kadangi ši areštų banga yra tiesioginis atsakas į 2006 m. gegužės 12 d. išplatintą peticiją, kurią pasirašė maždaug 500 žmonių ir kurioje raginama normalizuoti Libano ir Sirijos santykius; kadangi ši peticija, pirmoji tokio pobūdžio peticija, buvo itin svarbi, nes ją drauge inicijavo Sirijos ir Libano intelektualai ir žmogaus teisių gynėjai,

I.   kadangi 2005 m. JT Žmogaus teisių komitetas išreiškė susirūpinimą dėl Sirijoje "daromų kliūčių, kad nebūtų įregistruojamos ir negalėtų nekliudomos veikti nevyriausybinės žmogaus teisių organizacijos," ir dėl "žmogaus teisių gynėjų bauginimo ir persekiojimo",

J.   kadangi Sirija valdoma pagal prieš 43 metus priimtus nepaprastosios padėties įstatymus, kurie naudojami kaip teisinis žmogaus teisių pažeidinėjimų pagrindas,

1.   ragina Sirijos valdžios institucijas nedelsiant paleisti į laisvę visus už peticijos, kurioje raginama pagerinti Sirijos ir Libano santykius, pasirašymą vis dar sulaikytus aktyvistus;

2.   taip pat ragina Sirijos valdžios institucijas dar kartą išnagrinėti visų politinių kalinių bylas, nedelsiant paleisti į laisvę visus sąžinės kalinius ir užtikrinti, kad:

   - su sulaikytaisiais būtų gerai elgiamasi, kad jie nebūtų kankinami ar nebūtų kitaip netinkamai su jais elgiamasi;
   - sulaikytiems arba įkalintiems asmenims nedelsiant, nuolat ir be apribojimų būtų teikiama galimybė susitikti su savo advokatais, gydytojais ir šeimomis;

3.   ragina Sirijos valdžios institucijas ratifikuoti Konvenciją prieš kankinimus ir kitą nežmonišką ar žiaurų elgesį arba baudimą;

4.   tvirtai pritaria ES pirmininkavusios valstybės 2006 m. gegužės 19 d. pareiškimui Europos Sąjungos vardu dėl neseniai Sirijoje vykusių areštų,

5.   atkreipia dėmesį į tai, kad pagarba žmogaus teisėms yra gyvybiškai svarbi bet kokio būsimo ES ir Sirijos bendradarbiavimo susitarimo dalis ir ragina Siriją laikytis savo įsipareigojimų, prisiimtų Barselonos proceso metu ir įgyvendinant Europos kaimynystės politiką;

6.   dar kartą patvirtina būtinybę, kad Komisija ir Taryba, darytų visa, kas įmanoma, siekdamos užtikrinti, kad asociacijos su Sirija sutartis, kuri dar vis nepasirašyta, užtikrintų žmogaus teisių padėties pagerėjimą Sirijoje;

7.   ragina Komisiją kasmet vertinti žmogaus teisių padėtį Sirijoje, nustatyti, ar ji atitinka Europos ir Viduržemio jūros valstybių susitarime prisiimtus įsipareigojimus, ir pateikti išvadas Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės šalims;

8.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sirijos vyriausybei ir Sirijos parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0340.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0412.


Šiaurės Korėja: žmogaus teisių pažeidimai
PDF 209kWORD 54k
Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių pažeidimų Šiaurės Korėjoje
P6_TA(2006)0280RC-B6-0341/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Šiaurės Korėjos,

–   atsižvelgdamas į ES politikos gaires trečiųjų šalių atžvilgiu dėl mirties bausmės (1998), dėl kankinimų ir kito žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio (2001), dėl ES dialogų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais (2001) ir dėl žmogaus teisių gynėjų (2004),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. balandžio 16 d. JTO Žmogaus teisių komiteto priimtą rezoliuciją,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 31 d. JT specialiojo pranešėjo mirties bausmės vykdymo be teismo, sumarinio proceso tvarka ar savavališkai klausimais, JT darbo grupės nesankcionuoto sulaikymo klausimais pirmininko - pranešėjo, JT specialiojo pranešėjo kankinimo klausimais ir JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR) klausimais pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi JTO Žmogaus teisių komiteto rezoliucijoje KLDR smerkiama dėl "kankinimo ir kitokių žiaurių, nežmoniškų ir žeminančių bausmių ir viešų egzekucijų" ir dėl "griežtų ir paplitusių minties, sąžinės, tikėjimo, nuomonės ir žodžio laisvės apribojimų",

B.   kadangi KLDR vyriausybė ir toliau atsisako įsileisti į šalį JT specialųjį pranešėją žmogaus teisių klausimais, JT specialųjį pranešėją maisto klausimais ir nevyriausybinių žmogaus teisių organizacijų atstovus, todėl stringa žmogaus teisių padėties tyrimas; kadangi daugelis šaltinių, ypač nukentėjusieji, kuriems pavyko pabėgti iš šalies, praneša apie labai didelius ir nuolatinius pažeidimus, įskaitant egzekucijas, kankinimą, politinių kalinių įkalinimą ir nežmoniškas sąlygas kalėjimuose,

C.   kadangi netoleruojama bet kokia opozicija ir kiekvienam asmeniui, pareiškusiam nuomonę, prieštaraujančią valdančiosios Korėjos Darbininkų partijos pozicijai, gresia žiaurios bausmės, o daugeliu atveju nukenčia ir jų šeimos,

D.   kadangi Son Jong Nam, kuris gyvendamas Kinijoje lankė bažnyčią ir tapo krikščioniu, buvo kankinamas Nacionalinėje saugumo agentūroje ir be teismo bei neužtikrinus jokių procedūrinių garantijų, kurių būtina laikytis pagal tarptautines žmogaus teisių normas, pasmerktas mirčiai apkaltinus išdavyste,

E.   kadangi keturi Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertai, įskaitant specialųjį pranešėją žmogaus teisių padėties KLDR klausimais, raginę KLDR vyriausybę atidėti bausmės vykdymą ir peržiūrėti nuosprendį, nusivylė gavę vyriausybės atsakymą, kuriame ekspertų laiškai apibūdinami kaip "sąmokslas siekiant kenkimo tikslais skleisti suklastotą informaciją ir priešiškų jėgų bandymas šmeižti, skaldyti ir ardyti KLDR valstybę ir jos socialinę sistemą, kaip dingstį naudojant žmogaus teises",

F.   kadangi KLDR ratifikavo Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

G.   kadangi nuo 2001 m. KLDR vyriausybė sumažino pagrindų, už kuriuos galima skirti mirties bausmę, skaičių nuo 33 iki 5, tačiau 4 šių pagrindų iš esmės yra politinio pobūdžio,

H.   kadangi vietinės žiniasklaidos priemonės yra griežtai cenzūruojamos ir apribota galimybė gauti tarptautinio radijo ir televizijos skleidžiamą informaciją; kadangi radijo ir televizijos stotys transliuoja tik valstybinę programą, o klausantiesiems užsienio radijo stočių gresia bausmės,

I.   kadangi bet koks susirinkimas arba susivienijimas, kuriems neišduotas leidimas, laikomi "grupiniu viešosios tvarkos trikdymu" ir už tai gresia bausmės; kadangi tikėjimo laisvė, nors ir įtvirtinta Konstitucijoje, iš tikrųjų yra griežtai apribota; kadangi pranešama apie žiaurias represijas, įskaitant kalinimą, kankinimą ir mirties bausmes, taikomas viešoje arba privačioje religinio pobūdžio veikloje dalyvaujantiems žmonėms,

J.   kadangi, liudininkų nuomone, žmonių, įkalintų vadinamosiose perauklėjimo (darbo) stovyklose arba kalinimo stovyklose ir kalėjimuose skaičius siekia 200 tūkstančių, o paleistieji iš stovyklų, pvz., Kang Chol Hwan stovyklos, praneša, kad kankinamai ir netinkamas elgesys yra itin paplitę, o kalinimo sąlygos labai sunkios,

K.   kadangi daugelis KLDR gyventojų kenčia dėl maisto trūkumo ir yra priklausomi nuo humanitarinės pagalbos, kurią ši valstybė gauna iš teikiančių pagalbą šalių, pvz., ES, kuri 2005 m. nusprendė skirti 13 715 000 EUR KLDR, ir JT Pasaulio maisto programos agentūros, kuri 2006 m. gegužės 10 d. su KLDR vyriausybe susitarė dėl to, kad per dvejus metus 1,9 mln. Šiaurės Korėjos gyventojų bus perduota 150 000 tonų būtiniausių vartojimo reikmenų,

L.   kadangi dešimtys tūkstančių Šiaurės Korėjos gyventojų dėl represijų ir masinio bado pabėgo iš KLDR į Kiniją,

1.   apgailestauja dėl to, kad KLDR nepakankamai bendradarbiauja su tarptautinėmis institucijomis žmogaus teisių klausimais, ypač dėl to, kad ši valstybė atsisako laikytis JTO Žmogaus teisių komiteto numatytų procedūrų;

2.   ragina Šiaurės Korėjos vyriausybę imtis šių veiksmų:

   - tvirtai laikytis principų, numatytų tarptautinėse sutartyse dėl žmogaus teisių, kurias ji ratifikavo (pvz., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto) ir įtraukti šiuos principus į vidaus teisės normas;
   - panaikinti mirties bausmę;
   - išlaisvinti visus žmones, sulaikytus arba kalinamus už tai, kad taikiai naudojosi pagrindinėmis žmogaus teisėmis;
   - visiems Šiaurės Korėjos gyventojams užtikrinti žodžio ir judėjimo laisvę;
   - iš naujo apsvarstyti galiojančius teisės aktus ir užtikrinti, kad jie atitiktų tarptautinių žmogaus teisių normas, taip pat numatyti apsaugos priemones, kurios užtikrintų piliečių apsaugą ir gynybos būdus žmogaus teisių pažeidimo atveju;

3.   ragina KLDR vyriausybę pateikti informaciją apie Son Jong Nam bylą ir sustabdyti bausmės vykdymą;

4.   ragina Komisiją ir Tarybą primygtinai reikalauti, kad KLDR vyriausybė užkirstų kelią tolesniems žmogaus teisių pažeidimams, pateiktų informaciją apie Son Jong Nam bylą ir sustabdytų bausmės vykdymą;

5.   ragina KLDR vyriausybę peržiūrėti mirties bausme nuteistų asmenų bylas ir atidėti bausmių vykdymą; taip pat ragina leisti susitikti su šiais asmenimis profesoriui Vititui Muntarbhornui, JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje klausimais;

6.   ragina KLDR vyriausybę užkirsti kelią rimtiems žmogaus teisių pažeidinėjimams, įskaitant piliečių, nepriklausančių valstybės remiamoms religinėms organizacijoms, kalinimą ir mirties bausmių vykdymą dėl religijos ar įsitikinimų; taip pat ragina leisti tikintiesiems laisvai susitikti ir dalyvauti pamaldose, statyti ir prižiūrėti maldos namus bei laisvai platinti religinio pobūdžio literatūrą;

7.   pripažįsta, kad po 2001 m. vykusio Troikos vizito, kuriam vadovavo Švedijos ministras pirmininkas ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Göran. Persson, Vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai ir Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius Javier Solana ir Komisijos narys užsienio reikalams Ch. Patten, ES buvo pirmoji ir vienintelė šalis, pradėjusi su KLDR dialogą dėl žmogaus teisių, ir kad šis dialogas nutrūko 2003 m., kai Ministrų Taryba, neinformavusi Šiaurės Korėjos atstovų, parėmė JT Žmogaus teisių komiteto rezoliuciją dėl žmogaus teisių; ragina abi šalis imtis veiksmų siekiant atnaujinti ES ir KLDR dialogą dėl žmogaus teisių;

8.   ragina KLDR vyriausybę įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal žmogaus teisių aktus, kuriuos ji pasirašė, ir užtikrinti, kad humanitarinėms organizacijoms, nepriklausomiems žmogaus teisių stebėtojams, JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje klausimais ir JT specialiajam pranešėjui tikėjimo ir įsitikinimų laisvės klausimais būtų leista be suvaržymų atvykti į šalį;

9.   džiaugiasi Pasaulio maisto programos ir KLDR vyriausybės susitarimu dėl paramos, skirtos 1,9 mln. gyventojų, kurių padėtis labai pažeidžiama, ypač moterims ir mažiems vaikams; apgailestauja dėl to, kad Šiaurės Korėjos gyventojai vis dar be reikalo kenčia dėl šios šalies vyriausybės politikos; pabrėžia, kad šalyje turėtų būti nuolat tikslingai ir teisingai dalijami maisto produktai; ragina KLDR vyriausybę užkirsti kelią diskriminacijai dalijant maisto produktus, kai pirmenybė teikiama aukšto rango pareigūnams, priklausantiems Darbininkų partijai, karininkams, žvalgybos ir policijos pareigūnams;

10.   ragina KLDR vyriausybę pagaliau suteikti visą informaciją apie Pietų Korėjos ir Japonijos piliečius, kurie buvo pagrobti per pastaruosius dešimtmečius, ir nedelsiant išlaisvinti šalyje laikomus minėtus kalinamus asmenis;

11.   ragina Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybę sustabdyti Šiaurės Korėjos piliečių repatriaciją į KLDR, kadangi grąžinti asmenys, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių jie išvyko iš šalies, kenčia dėl žiauraus elgesio, įskaitant sulaikymą ir kankinimą, ilgalaikį kalinimą kalėjimuose ir netgi mirties bausmes; ragina Korėjos Respubliką pasirūpinti asmenimis, iš Šiaurės Korėjos pabėgusiais į Kiniją, ir prašo Korėjos Respublikos vyriausybės leisti šiems asmenims atvykti į Pietų Korėją;

12.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, KLDR vyriausybei, Korėjos Respublikos vyriausybei, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei, specialiojo pranešėjo mirties bausmės vykdymo be teismo, sumarinio proceso tvarka ar savavališkai klausimais, JT Žmogaus teisių komiteto darbo grupės nesankcionuoto sulaikymo klausimais pirmininkui - pranešėjui, JT specialiajam pranešėjui kankinimo klausimais ir JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties KLDR klausimais.

Teisinė informacija - Privatumo politika