Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2007 m. balandžio 25 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Nacionalinių sąskaitų duomenų perdavimas ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Daugiašalis susitarimas dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės (EBAE) sukūrimo *
 EB sutarties IV antraštinės dalies suderinimas – Teisingumo Teismas *
 Bendrasis susitarimas dėl Daugiašalės branduolinės aplinkos programos Rusijos Federacijoje ir dėl šios programos protokolo dėl ieškinių, teisinio nagrinėjimo ir žalos atlyginimo *
 Civilinės aviacijos saugumo bendrosios taisyklės ***II
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Potvynių rizikos įvertinimas ir valdymas ***II
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Pažangiosios terapijos vaistiniai preparatai ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Baudžiamosios priemonės intelektinės nuosavybės teisių apsaugai užtikrinti ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistema ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Nelaimingų atsitikimų jūrų transporto sektoriuje tyrimai ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Keleivių vežėjų laivais atsakomybė nelaimingų atsitikimų atveju ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Uosto valstybės atliekama kontrolė ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijos (nauja redakcija) ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Laikinasis klimato kaitos komitetas
 Ieškiniai dėl žalos, patirtos pažeidus konkurencijos taisykles
 Daugiašalis susitarimas dėl Europos bendros aviacijos erdvės (EBAE) sukūrimo
 Teminė tausaus gamtos išteklių naudojimo strategija
 Transatlantiniai santykiai
 2006 m. Kroatijos pažangos ataskaita

Nacionalinių sąskaitų duomenų perdavimas ***I
DOC 28k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2007 m . balandžio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2223/96 dėl nacionalinių sąskaitų duomenų perdavimo (COM(2005)0653 – C6-0438/2005 – 2005/0253(COD) )
P6_TA(2007)0138 A6-0122/2007

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2005)0653 )(1) ,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 285 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0438/2005 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0122/2007 ),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   ragina Tarybą ir Komisiją įgyvendinant šį iš dalies pakeistą reglamentą įsipareigoti nedelsiant imtis toliau tobulinti palyginamų ir išsamių nacionalinių sąskaitų duomenų apie sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės politikos sritis rinkimą, kad būtų sukurtas svarbus statistinis pagrindas siekiant pagal Lisabonos strategiją įvertinti struktūrinę ir makroekonominę politiką;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2007 m. balandžio 25 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2007, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2223/96 dėl nacionalinių sąskaitų duomenų perdavimo

P6_TC1-COD(2005)0253


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. .../2007.)

(1) Dar neskelbta OL.


Daugiašalis susitarimas dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės (EBAE) sukūrimo *
DOC 35k
2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl daugiašalio susitarimo tarp Albanijos Respublikos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos Respublikos, Kroatijos Respublikos, Europos bendrijos, Islandijos Respublikos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Norvegijos Karalystės, Serbijos ir Juodkalnijos, Rumunijos ir JT Laikinosios administracijos atstovybės Kosove dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės (EBAE) sukūrimo sudarymo (COM(2006)0113 – C6-0218/2006 – 2006/0036(CNS) )
P6_TA(2007)0139 A6-0060/2007

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2006)0113 )(1) ,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 80 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį bei į 300 straipsnio 4 dalį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0218/2006 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0060/2007 ),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių, Albanijos Respublikos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos Respublikos, Kroatijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Rumunijos, Serbijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams bei JT Laikinosios administracijos misijai Kosove.

(1) Dar neskelbta OL.


EB sutarties IV antraštinės dalies suderinimas – Teisingumo Teismas *
DOC 33k
2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl nuostatų dėl Teisingumo Teismo suderinimo Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinei daliai priklausančiose srityse projekto (COM(2006)0346 – C6-0304/2006 – 2006/0808(CNS) )
P6_TA(2007)0140 A6-0082/2007

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą, pridėtą prie Komisijos komunikato (COM(2006)0346 – C6-0304/2006 ),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 67 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0082/2007 ),

1.   pritaria Tarybos sprendimo projektui;

2.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.   ragina pradėti derinimo procedūrą pagal 1975 m. kovo 4 d. bendrą deklaraciją, jei Taryba ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   ragina Tarybą užtikrinti, kad būtų greičiau pradėta naudoti perėjimo nuostatas, siekiant panaikinti Teisingumo Teismo įgaliojimų, susijusių su Sutarties IV antraštine dalimi, apribojimus, ir pažymi, kad Parlamentas jau ragino Tarybą panaikinti šiuos apribojimus;

6.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.


Bendrasis susitarimas dėl Daugiašalės branduolinės aplinkos programos Rusijos Federacijoje ir dėl šios programos protokolo dėl ieškinių, teisinio nagrinėjimo ir žalos atlyginimo *
DOC 33k
2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Daugiašalės branduolinės aplinkos programos Rusijos Federacijoje bendrojo susitarimo ir Daugiašalės branduolinės aplinkos programos Rusijos Federacijoje bendrojo susitarimo protokolo dėl ieškinių, teisinio nagrinėjimo ir žalos atlyginimo sudarymo Europos bendrijos vardu (COM(2006)0665 – C6-0475/2006 – 2006/0227(CNS) )
P6_TA(2007)0141 A6-0126/2007

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2006)0665 )(1) ,

−   atsižvelgdamas į EB sutarties 181a straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0475/2006 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6-0126/2007 ),

1.   pritaria bendrojo susitarimo ir šio susitarimo protokolo dėl ieškinių sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių, Norvegijos ir Rusijos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Dar neskelbta OL.


Civilinės aviacijos saugumo bendrosios taisyklės ***II
DOC 193k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 (14039/1/2006 – C6-0041/2007 – 2005/0191(COD) )
P6_TA(2007)0142 A6-0134/2007

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (14039/1/2006 – C6-0041/2007 ),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0429 )(2) ,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A6-0134/2007 ),

1.   pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2007 m. balandžio 25 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2007 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002

P6_TC2-COD(2005)0191


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (3) ,

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (4) ,

kadangi:

(1)   Siekiant apsaugoti asmenis ir prekes Europos Sąjungoje, reikėtų užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, kurie kelia pavojų civilinės aviacijos saugumui, civiliniuose orlaiviuose nustatant civilinės aviacijos apsaugos bendrąsias taisykles. Šio tikslo turėtų būti siekiama nustatant bendrąsias taisykles ir bendruosius pagrindiniu standartus aviacijos saugumo srityje, taip pat jų laikymosi stebėsenos mechanizmus.

(2)   Civilinės aviacijos saugumo sumetimais pageidautina numatyti pagrindą vienodai aiškinti 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pasirašytos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedą.

3)   2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2320/2002, nustatantis civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles (5) , buvo priimtas dėl 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių Jungtinėse Valstijose.

(4)   Reglamento (EB) Nr. 2320/2002 turinį reikėtų persvarstyti atsižvelgiant į sukauptą patirtį, o patį reglamentą panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu siekiant supaprastinti, suderinti ir aiškiau suformuluoti esamas taisykles bei padidinti saugumo lygius.

(5)   Atsižvelgiant į didesnio lankstumo poreikį priimant saugumo priemones ir procedūras, kad būtų galima tinkamai reaguoti į besikeičiančius rizikos įvertinimus ir sudaryti galimybes naudoti naujas technologijas, šiame reglamente turėtų būti nustatyti pagrindiniai principai, ką reikia padaryti siekiant apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veiksmų nesileidžiant į techninius ir procedūrinius dalykus, kaip tie reikalavimai turi būti įgyvendinami.

(6)   Šis reglamentas turėtų būti taikomas oro uostams, naudojamiems civilinei aviacijai ir esantiems valstybės narės teritorijoje, operatoriams, teikiantiems paslaugas tokiuose oro uostuose, ir subjektams, tiekiantiems prekes ir (arba) teikiantiems paslaugas tokiuose oro uostuose arba per juos.

(7)   Nepažeidžiant Konvencijos dėl nusikaltimų ir tam tikrų kitų veiksmų, padarytų orlaiviuose (1963 m., Tokijas), Konvencijos dėl kovos su neteisėtu orlaivio pagrobimu (1970 m., Haga) ir Konvencijos dėl kovos su smurtu prieš civilinės aviacijos saugumą (1971 m., Monrealis), šiame reglamente taip pat turėtų būti numatytos saugumo priemonės, taikomos Bendrijos oro vežėjų orlaiviuose ar skrydžių metu.

(8)   Kiekviena valstybė narė gali nuspręsti, ar orlaiviuose, registruotuose toje valstybėje narėje, ir oro vežėjų, turinčių tos valstybės narės išduotą licenciją, orlaiviuose turėtų būti skrydžio saugumą užtikrinančių pareigūnų.

(9)   Skirtingų tipų civilinės aviacijos srityse grėsmės lygis nebūtinai yra vienodas. Nustatant bendrus pagrindinius aviacijos saugumo standartus, reikia atsižvelgti į orlaivio dydį, naudojimo pobūdį ir (arba) skrydžių oro uostuose dažnumą, kad būtų galima leisti taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas.

(10)   Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama, remiantis rizikos įvertinimu, taikyti griežtesnes priemones nei nustatyta šiame reglamente. Tačiau reikėtų atskirti bendruosius pagrindinius standartus ir griežtesnes priemones, panašiai turėtų būti atskirtas ir jų finansavimas.

(11)   Vykdant skrydžius iš valstybės narės oro uosto į tam tikrą trečiąją šalį ar per ją, trečiosios šalys gali reikalauti taikyti priemones, kurios skiriasi nuo nurodytų šiame reglamente. Tačiau, nepažeidžiant jokių dvišalių susitarimų, kurių Šalis yra Bendrija, Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė išnagrinėti priemones, kurių reikalauja trečioji šalis, ir nuspręsti, ar valstybė narė, operatorius arba kitas susijęs subjektas gali ir toliau taikyti reikalaujamas priemones .

(12)   Nors kiekvienoje valstybėje narėje aviacijos saugumu gali rūpintis dvi ar daugiau institucijų ar subjektų , kiekviena valstybė narė turėtų paskirti vieną instituciją, atsakingą už saugumo standartų įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną.

(13)   Siekiant apibrėžti atsakomybę už bendrų pagrindinių standartų įgyvendinimą ir nustatyti, kokias priemones šiuo tikslu turi taikyti operatoriai ir kiti subjektai, kiekviena valstybė narė turėtų parengti nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą. Be to, kiekvienas oro uosto operatorius, oro vežėjas ir kitas subjektas, taikantis aviacijos saugumo standartus, turėtų parengti, taikyti ir prižiūrėti saugumo programą, kad būtų laikomasi tiek šio reglamento, tiek bet kokios taikomos nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos.

(14)   Kad galėtų stebėti, kaip laikomasi šio reglamento ir nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos, kiekviena valstybė narė turėtų parengti nacionalinę civilinės aviacijos saugumo lygio tikrinimo programą ir užtikrinti jos įgyvendinimą.

(15)   Kad galėtų stebėti, kaip valstybės narės taiko šį reglamentą, ir teikti rekomendacijas, kaip padidinti aviacijos saugumą, Komisija turėtų atlikti patikrinimus, taip pat patikrinimus iš anksto neįspėjus.

(16)    Atsižvelgiant į tai, kad ateityje padidės Europos aviacijos saugos agentūros įgaliojimai, ši agentūra turėtų palaipsniui pradėti dalyvauti kontroliuojant, kaip laikomasi bendrųjų civilinės aviacijos saugumo nuostatų.

(17)    Įgyvendinimo aktai, kuriais nustatomos bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimo priemonės bei tvarka ir kuriuose yra neskelbtinos saugumo informacijos, taip pat Komisijos patikrinimų ataskaitos ir atitinkamų valdžios institucijų atsakymai turėtų būti laikomi "ES įslaptinta informacija", kaip apibrėžta 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendime 2001/844/EB, EAPB, Euratomas(6) , iš dalies keičiančiame jos darbo tvarkos taisykles. Tie dokumentai neturėtų būti skelbiami; juos galima pateikti tik teisėtai suinteresuotiems operatoriams ir subjektams.

(18)    Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(7) .

(19)    Konkrečiai Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti sąlygas, kuriomis turėtų būti patvirtintos 4 straipsnio 5 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies keisti neesminius šio reglamento elementus ar jį papildyti, jos turėtų būti priimamos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje.

(20)    Siekiant sudaryti galimybes atleisti nuo patikrinimo iš trečiosios šalies su persėdimu vykstančius keleivius ir netikrinti perkraunamo bagažo (tokia koncepcija žinoma "vienkartinio patikrinimo" pavadinimu), taip pat leisti tokiu skrydžiu atvykusiems keleiviams būti kartu su patikrintais išvykstančiais keleiviais, reikia skatinti sudaryti Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimus, kuriais būtų pripažįstama, kad trečiojoje šalyje taikomi saugumo standartai yra lygiaverčiai Bendrijos standartams.

(21)    Siekiama taikyti "vienkartinį patikrinimą" visiems skrydžiams Europos Sąjungoje.

(22)    Šis reglamentas nepažeidžia aviacijos saugos taisyklių, įskaitant su pavojingų krovinių vežimu susijusias taisykles, taikymo.

(23)    šio reglamento nuostatų pažeidimus turėtų būti numatytos sankcijos . Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(24)    Ministrų pareiškimas dėl Gibraltaro oro uosto, dėl kurio susitarta 2006 m. rugsėjo 18 d. Kordoboje įvykusiame Dialogo dėl Gibraltaro forumo pirmajame ministrų susitikime, pakeis 1987 m. gruodžio 2 d. Londone padarytą bendrą deklaraciją dėl Gibraltaro oro uosto, o visiškas jo laikymasis bus laikomas 1987 m. deklaracijos laikymusi.

(25)    Reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti solidarumo priemonę, kuri leistų teikti paramą transporto sektoriuje įvykus didelį poveikį turintiems teroro aktams.

(26)    Kadangi šio reglamento tikslų, būtent apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veiksmų ir numatyti Čikagoje pasirašytos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedo vienodą aiškinimo pagrindą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslai

1.   Šiuo reglamentu nustatomos civilinės aviacijos apsaugos nuo neteisėtų veiksmų, kurie kelia pavojų civilinės aviacijos saugumui, bendrosios taisyklės.

Juo taip pat nustatomas Čikagoje pasirašytos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedo 2002 m. balandžio mėn. varianto vienodo aiškinimo pagrindas.

2.  Priemonės 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti yra šios:

   a) bendrųjų aviacijos saugumo taisyklių ir standartų nustatymas;
   b) jų laikymosi stebėsenos mechanizmai.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas:

   a) visiems civilinei aviacijai naudojamiems oro uostams arba oro uostų dalims, esantiems valstybės narės teritorijoje;
   b) visiems operatoriams, įskaitant oro vežėjus, teikiantiems paslaugas a punkte nurodytuose oro uostuose,
   c) visiems subjektams, taikantiems aviacijos saugumo standartus ir dirbantiems oro uosto patalpose ar už jų ribų ir tiekiantiems prekes ir (arba) teikiantiems paslaugas a punkte nurodytuose oro uostuose arba per juos.

2.   Šio reglamento taikymas Gibraltaro oro uostui nepažeidžia tam tikrų Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės teisinių nuostatų, susijusių su ginču dėl suverenių teisių į teritoriją, kurioje yra tas oro uostas.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente:

   1) "civilinė aviacija" – bet kokia oro transporto veikla, komercinė ir nekomercinė, reguliari ir nereguliari , išskyrus valstybės orlaivių vykdomą oro susisiekimą, kaip nurodyta 1944 m. Čikagoje pasirašytos Konvencijos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 3 straipsnyje;
   2) "aviacijos saugumas" – priemonių ir žmogiškųjų bei materialinių išteklių visuma, skirta apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veiksmų, kurie kelia pavojų civilinės aviacijos saugumui ;
   3) "oro uostas" – tai specialiai orlaivių tūpimui, kilimui ir manevravimui pritaikyta žemės [ar vandens] teritorija, įskaitant papildomus įrenginius, kurie reikalingi šiems veiksmams atlikti, orlaivių eismui ir paslaugoms užtikrinti, taip pat įskaitant įrenginius, reikalingus teikiant komercines oro susisiekimo paslaugas;
   4) "operatorius" – asmuo, organizacija ar įmonė, užsiimanti ar besisiūlanti užsiimti oro susisiekimo veikla;
   5) "oro vežėjas" – oro susisiekimo įmonė, turinti galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti arba jos atitikmenį;
   6) "Bendrijos oro vežėjas" – oro vežėjas, turintis galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti, išduotą valstybės narės pagal 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2407/92 dėl oro vežėjų licencijavimo(8) ;
   7) "subjektas" – asmuo, organizacija ar įmonė, išskyrus operatorių;
   8) "draudžiami daiktai" – ginklai, sprogmenys ar kiti pavojingi prietaisai, daiktai ar medžiagos, kuriuos galima panaudoti neteisėtiems pavojų saugumui keliantiems veiksmams atlikti;
   9) "patikrinimas" – techninių ar kitų priemonių, skirtų atpažinti ir (arba) aptikti draudžiamus daiktus, naudojimas;
   10) "saugumo kontrolė" – priemonių, kuriomis galima užkirsti kelią draudžiamiems daiktams patekti į orlaivį, naudojimas;
   11) "patekimo kontrolė" – priemonių, kuriomis gali būti užtikrinama, kad nebūtų įleidžiami pašaliniai asmenys ir (arba) transporto priemonės, naudojimas;
   12) "kontroliuojamoji zona" – oro uosto judėjimo laukas, gretimos teritorijos ir pastatai ar jų dalys, patekimas į kuriuos yra ribojamas;
   13) "nekontroliuojamoji zona" – oro uosto dalys, gretima teritorija ir pastatai ar jų dalys, kurie nepriklauso oro uosto kontroliuojamajai zonai;
   14) "riboto patekimo zona" – oro uosto kontroliuojamosios zonos dalys, į kurias ne tik ribojamas patekimas, bet ir taikoma patekimo kontrolė ;
   15) "specialiais ženklais atskirta zona" – zona, į kurią negali patekti visi visuomenės nariai ir kuri yra atskirta nuo riboto patekimo zonos arba nuo kitų oro uosto riboto patekimo zonų, jei specialiais ženklais atskirta zona yra kartu ir riboto patekimo zona;
   16) "asmens patikrinimas" – įrodomas asmens tapatybės patikrinimas, įskaitant galimos kriminalinės praeities ir žvalgybos duomenų patikrinimą ;
   17) "su persėdimu vykstantys keleiviai, perkraunamas bagažas, kroviniai ar paštas" – keleiviai, bagažas, kroviniai ar paštas, išvykstantys ne tuo orlaiviu, kuriuo atvyko;
   18) "tranzitu vykstantys keleiviai, vežamas bagažas, kroviniai ar paštas" – keleiviai, bagažas, kroviniai ar paštas, išvykstantys tuo pačiu orlaiviu, kuriuo jie atvyko, esant tam pačiam skrydžio numeriui ;
   19) "potencialiai pavojingi keleiviai" – deportuoti asmenys, keleiviai, laikomi nepageidautinais dėl su imigracija susijusių priežasčių, arba teisėtai įkalinti asmenys;
   20) "rankinis bagažas" – bagažas, skirtas vežti orlaivio salone;
   21) "bagažo skyriuje vežamas bagažas" – bagažas, skirtas vežti orlaivio bagažo skyriuje;
   22) "bagažo skyriuje vežamas orlaiviu vykstančių keleivių bagažas" – registruotas tuo pačiu skrydžiu vykstančio keleivio bagažas, priimtas vežti orlaivio bagažo skyriuje;
   23) "oro vežėjo paštas" – paštas, kurio siuntėjas ir adresatas yra oro vežėjas;
   24) "oro vežėjo medžiagos" – medžiagos, kurių siuntėjas ir adresatas yra oro vežėjas arba kurias naudoja oro vežėjas;
   25) "paštas" – korespondencijos siuntos ir kiti daiktai, skirti pristatyti pašto paslaugų įmonėms, atsakingoms už jų pristatymą, pagal Pasaulinės pašto sąjungos (UPU) nuostatas ;
   26) "krovinys" – bet koks turtas, išskyrus bagažą, paštą, oro vežėjo paštą, oro vežėjo medžiagas ir orlaivio atsargas, skirtas vežti orlaiviu;
   27) "reguliuojamas subjektas" – oro vežėjas, atstovas, ekspeditorius ar kitas subjektas, užtikrinantis krovinio arba pašto saugumo kontrolę pagal šį reglamentą ;
   28) "žinomas siuntėjas" – siuntėjas, kuris siunčia krovinį arba paštą ir kurio taikomos procedūros atitinka pakankamas bendrąsias saugumo taisykles ir standartus, dėl kurių krovinį ar paštą galima vežti bet kokiu orlaiviu;
   29) "patikimas siuntėjas" – siuntėjas, kuris siunčia krovinį arba paštą ir kurio taikomos procedūros atitinka pakankamas bendrąsias saugumo taisykles ir standartus, dėl kurių tokį krovinį galima vežti tik krovininiams skirtu orlaiviu ir orlaiviu, vežančiu tik paštą ;
   30) "orlaivio saugumo patikrinimas" – orlaivio vidaus dalių, į kurias galėjo patekti keleiviai, bei bagažo skyriaus patikrinimas, siekiant aptikti draudžiamus daiktus arba nustatyti neteisėtą veiklą, kuri kelia pavojų orlaivio saugumui ;
   31) "orlaivio saugumo nuodugnus patikrinimas" – orlaivio vidaus ir prieinamų išorės dalių išsamus patikrinimas, siekiant aptikti orlaivyje draudžiamus daiktus ir nustatyti neteisėtą veiklą, kuri kelia pavojų orlaivio saugumui ;
   32) "skrydžio saugumą užtikrinantis pareigūnas" – valstybės narės įdarbintas asmuo, keliaujantis oro vežėjo, kuriam valstybė narė yra išdavusi licenciją, orlaiviu tam, kad apsaugotų tą orlaivį ir jame esančius asmenis nuo neteisėtos veiklos, kuri kelia pavojų skrydžiui.

4 straipsnis

Bendrieji pagrindiniai standartai

1.   Taikytini bendrieji pagrindiniai civilinės aviacijos apsaugos nuo neteisėtų veiksmų, kurie kelia pavojų civilinės aviacijos saugumui, standartai yra nustatyti priede.

2.    Valstybės narės ir naudotojai pasidalija bendrųjų pagrindinių standartų, kurie apsaugo nuo neteisėtų veiksmų, taikymo išlaidas. Siekdama, kad niekaip nebūtų iškreipiama konkurencija tarp valstybių narių, oro uostų, oro vežėjų ir kitų su tuo susijusių Bendrijos subjektų, taip pat tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, Komisija nedelsdama pateikia pasiūlymą įdiegti vienodus šių saugumo priemonių finansavimo būdus.

3.    Išsamios 1 dalyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimo priemonės nustatomos pagal 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą .

Šios priemonės visų pirma apima:

   a) patikrinimo, patekimo kontrolės ir kitokios saugumo kontrolės metodus;
   b) orlaivio saugumo patikrinimo ir orlaivio saugumo nuodugnaus patikrinimo metodus;
   c) draudžiamus daiktus;
   d) įrangos efektyvumo kriterijus ir priėmimo bandymus;
   e) personalo įdarbinimo ir mokymo reikalavimus;
   f) riboto patekimo zonų svarbiausių vietų sąvokos apibrėžimą;
   g) reguliuojamųjų subjektų, žinomų siuntėjų ir patikimų siuntėjų įsipareigojimus ir patvirtinimo tvarką;
   h) asmenų, prekių ir orlaivių kategorijas, kurioms dėl objektyvių priežasčių reikia taikyti specialias saugumo procedūras arba kuriuos reikia atleisti nuo patikrinimo, patekimo kontrolės ar kitų saugumo kontrolės procedūrų;
   i) asmens patikrinimus.

4.    Išsamios bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimo priemonės nustoja galioti praėjus šešiems mėnesiams po jų įsigaliojimo. Išsamios priemonės gali būti ir toliau taikomos pagal 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, tačiau tik atlikus nuodugnų saugumui keliamo pavojaus pakartotiną įvertinimą ir tiksliai įvertinus su šiomis priemonėmis siejamas išlaidas bei veiklos poveikį.

5.    Komisija, pagal 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu , nustato kriterijus, pagal kuriuos valstybės narės gali nukrypti nuo 1 dalyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų nuostatų ir, remdamosi vietinės rizikos įvertinimu, patvirtinti saugumo priemones, kurios užtikrintų tinkamą apsaugos lygį oro uostuose ar specialiais ženklais atskirtose jų zonose . Tokios alternatyvios priemonės pateisinamos priežastimis, susijusiomis su orlaivio dydžiu, skrydžio pobūdžiu ir (arba) skrydžių atitinkamuose oro uostuose dažnumu .

6.    Valstybės narės užtikrina 1 dalyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų taikymą .

7.    Kiekviena 1 dalyje minimų bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimo konkreti priemonė ir tvarka nustatomos atsižvelgiant į rizikos bei poveikio įvertinimą. Įvertinime nurodomos planuojamos išlaidos.

8.    Valstybės narės informuoja Komisiją apie 3 dalyje nustatytas priemones, kurias įgyvendinant finansinės ir kitos išlaidos tampa neproporcingos padidėjusio saugumo (jei jis išvis padidėjo), kuriam didinti skirtos šios priemonės, požiūriu. Tokiais atvejais Komisija leidžia valstybėms narėms nukrypti nuo bendrųjų pagrindinių standartų vadovaujantis 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta reguliavimo procedūra su tikrinimu.

5 straipsnis

Kainos skaidrumas

Jeigu į skrydžio bilieto kainą įeina oro uosto arba orlaivio saugumo mokesčiai, šios išlaidos biliete nurodomos atskirai arba keleivis kitaip apie jas informuojamas.

6 straipsnis

Saugumo mokesčiai ir rinkliavos

Saugumo mokesčiai, kuriais apmokestina valstybės narės, oro vežėjai arba kiti subjektai, turi būti skaidrūs, naudojami tik oro uostų arba oro uostų personalo saugumui skirtoms išlaidoms padengti ir neturi būti didesni už 4 straipsnyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų taikymo išlaidas.

7 straipsnis

Veiksmai, kurių turi būti imamasi įvykus saugumo pažeidimui

Turėdamos pagrindą manyti, kad saugumo lygis sumažėjo dėl saugumo pažeidimo, valstybės narės užtikrina, kad būtų imamasi deramų ir greitų veiksmų tam pažeidimui atitaisyti ir nuolatiniam civilinės aviacijos saugumui užtikrinti.

8 straipsnis

Valstybių narių taikomos griežtesnės priemonės

1.   Valstybės narės gali taikyti griežtesnes priemones nei 4 straipsnyje nurodyti bendrieji pagrindiniai standartai. Griežtesnes priemones jos taiko remdamosi rizikos įvertinimu ir laikydamosi Bendrijos teisės. Griežtesnės priemonės turi būti aktualios, objektyvios, nediskriminuojančios ir proporcingos susijusiai rizikai.

2.   Komisija gali patikrinti, kaip taikomos 1 dalies nuostatos, ir, pasitarusi su 19 straipsnyje nurodytu komitetu, nuspręsti, ar valstybei narei leidžiama ir toliau taikyti minėtas priemones.

Komisija apie savo sprendimą praneša Tarybai ir valstybėms narėms.

Valstybė narė, per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos sprendimą, gali perduoti sprendimą svarstyti Tarybai. Per tris mėnesius Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą.

3.   Jei griežtesnės priemonės numatytos tik konkrečiam skrydžiui tam tikrą dieną, 2 dalis netaikoma .

4.    Valstybės narės padengia 1 dalyje numatytų griežtesnių priemonių taikymo išlaidas.

9 straipsnis

Trečiųjų šalių reikalaujamos saugumo priemonės

1.   Nepažeisdama jokių dvišalių susitarimų, kurių Šalis yra Bendrija, valstybė narė praneša Komisijai apie trečiosios šalies reikalaujamas priemones , susijusias su skrydžiais iš valstybės narės oro uosto į trečiąją šalį arba per ją, jei tos priemonės skiriasi nuo 4 straipsnyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų.

2.    Srityse, kurioms taikomas šis reglamentas, Komisija bendradarbiauja su Tarptautinės civilinės aviacijos organizacija (TCAO). Siekiant palengvinti šį bendradarbiavimą Komisija yra įgaliota sudaryti susitarimus su TCAO dėl keitimosi informacija ir abupusės paramos, susijusios su auditais ir tikrinimu. Komisija derasi dėl tų susitarimų padedant 19 straipsnyje nurodytam komitetui.

3.    Atitinkamos valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija tikrina, kaip taikoma 1 dalis , ir 19   straipsnio 2 dalyje numatyta reguliavimo procedūra bei pasikonsultavusi su trečiąja šalimi gali parengti trečiajai šaliai tinkamą atsakymą.

Komisija apie savo sprendimą praneša Tarybai ir valstybėms narėms.

4.    1 ir 2 dalys netaikomos, jeigu:

   a) atitinkama valstybė narė taiko atitinkamas priemones pagal 8 straipsnį ; arba
   b) trečiosios šalies reikalavimas susijęs tik su konkrečiu skrydžiu tam tikrą dieną.

10 straipsnis

Nacionalinė valdžios institucija

Tuo atveju, kai vienoje valstybėje narėje civilinės aviacijos saugumu rūpinasi dvi ar daugiau institucijos, ta valstybė narė paskiria vieną instituciją (toliau – atitinkama institucija), atsakingą už 4 straipsnyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną.

11 straipsnis

Programos

Valstybės narės, oro uostų valdytojai, oro vežėjai ir kiti subjektai, taikantys aviacijos saugumo standartus, yra atsakingi už atitinkamų saugumo programų parengimą, taikymą ir priežiūrą, kaip numatyta 12–16 straipsniuose.

Valstybės narės taip pat vykdo 17 straipsnyje apibrėžtas bendro pobūdžio kokybės kontrolės funkcijas.

12 straipsnis

Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo programa

1.   Kiekviena valstybė narė parengia, taiko ir prižiūri nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą.

Toje programoje apibrėžiama atsakomybė už 4 straipsnyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimą ir aprašomos priemonės, kurias tuo tikslu turi taikyti operatoriai ir subjektai.

2.   Atitinkama institucija pagal principą "būtina žinoti" raštu pateikia teisėtai suinteresuotiems operatoriams ir subjektams atitinkamas nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos dalis.

13 straipsnis

Nacionalinė kokybės kontrolės programa

1.   Kiekviena valstybė narė parengia, taiko ir prižiūri nacionalinę kokybės kontrolės programą.

Ta programa sudaro valstybei narei galimybę tikrinti civilinės aviacijos saugumo kokybę, siekiant stebėti, kaip laikomasi šio reglamento ir nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos.

2.   Nacionalinės kokybės kontrolės programos specifikacijos patvirtinamos pagal 19 straipsnio 3 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu .

Programa užtikrina galimybę greitai aptikti trūkumus ir juos pašalinti. Joje taip pat numatoma, kad visus atitinkamos valstybės narės teritorijoje esančius oro uostus, operatorius ir subjektus, atsakingus už aviacijos saugumo standartų įgyvendinimą, nuolat tiesiogiai stebi įgaliota atitinkama institucija arba tokia stebėsena vykdoma jai prižiūrint.

14 straipsnis

Oro uosto saugumo programa

1.   Kiekvienas oro uosto operatorius parengia, taiko ir prižiūri oro uosto saugumo programą.

Toje programoje aprašomi metodai ir procedūros, kurių turi laikytis oro uosto operatorius, kad atitiktų šio reglamento ir valstybės narės, kurioje yra oro uostas, nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos reikalavimus.

Programoje taip pat aptariama , kaip oro uosto valdytojas kontroliuoja šių metodų ir tvarkos laikymąsi.

2.   Oro uosto saugumo programa pateikiama valdžios institucijai .

15 straipsnis

Oro vežėjo saugumo programa

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad oro vežėjai, teikiantys paslaugas iš jos teritorijos, įgyvendintų ir prižiūrėtų oro vežėjo saugumo programą, atitinkančią nacionalinių civilinės aviacijos saugumo programų reikalavimus .

Toje programoje aprašomi metodai ir procedūros, kurių turi laikytis oro vežėjas, kad atitiktų šio reglamento ir valstybės narės, iš kurios jis teikia paslaugas, nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos reikalavimus.

Programoje taip pat aptariama , kaip oro vežėjas stebi šių metodų ir procedūrų laikymąsi.

2.   Gavus prašymą, oro vežėjo saugumo programa pateikiama atitinkamai valdžios institucijai .

3.   Jei Bendrijos oro vežėjo saugumo programą yra patvirtinusi licenciją oro susisiekimui vykdyti išdavusios valstybės narės atitinkama institucija, pripažįsta visos kitos valstybės narės. Toks patvirtinimas ir pripažinimas netaikomas programos dalims, susijusioms su griežtesnėmis priemonėmis, kurios turi būti taikomos kitoje nei veiklos licenciją išdavusioje valstybėje narėje.

16 straipsnis

Aviacijos saugumo standartus taikančio reguliuojamojo subjekto saugumo programa

1.   Kiekvienas subjektas, kuris pagal 12 straipsnyje nurodytą nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą privalo taikyti aviacijos saugumo standartus, parengia, taiko ir prižiūri saugumo programą.

Toje programoje aprašomi metodai ir procedūros, kurių turi laikytis subjektas, kad valstybėje narėje vykdoma veikla visų pirma atitiktų atitinkamos valstybės narės nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos ir šio reglamento reikalavimus.

Programoje taip pat aprašoma, kaip pats subjektas stebi šių metodų ir procedūrų laikymąsi.

2.   Gavus prašymą, aviacijos saugumo standartus taikančio subjekto saugumo programa pateikiama atitinkamai institucijai .

17 straipsnis

Komisijos patikrinimai

1.   Kad galėtų stebėti , kaip valstybės narės taiko šį reglamentą, nustatyti aviacijos saugumo silpnąsias vietas, ir prireikus, teikti aviacijos saugumo tobulinimo rekomendacijas, Komisija, bendradarbiaudama su atitinkamos valstybės narės atitinkama institucija, nurodo Europos aviacijos saugumo agentūrai atlikti patikrinimus, įskaitant oro uostų, operatorių ir aviacijos saugumo standartus taikančių subjektų patikrinimus. Šiuo tikslu atitinkama institucija raštu informuoja Komisiją apie visus jos teritorijoje esančius civilinei aviacijai naudojamus oro uostus, išskyrus tuos, kuriems taikoma 4 straipsnio 5 dalis .

Komisijos atliekamų patikrinimų procedūros patvirtinamos pagal 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą .

2.   Apie Komisijos atliekamus oro uostų, operatorių ir aviacijos saugumo standartus taikančių subjektų patikrinimus iš anksto nepranešama .

3.   Visos Komisijos patikrinimo ataskaitos perduodamos atitinkamos valstybės narės atitinkamai institucijai, kuri atsakydama nurodo priemones, kurių buvo imtasi nustatytiems trūkumams pašalinti.

Po to ataskaita, kartu su atitinkamos institucijos atsakymu, pateikiama kitų valstybių narių atitinkamoms institucijoms.

4.    Komisija užtikrina, kad visi Europos oro uostai, kuriems taikomas šis reglamentas, būtų tikrinami bent kartą iki ... (9) .

18 straipsnis

Informacijos platinimas

Sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas tikslais toliau nurodyti dokumentai laikomi ES įslaptintais dokumentais ir nėra viešai skelbiami:

   a) 4 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytos priemonės ir procedūros, jei jose yra neskelbtinos saugumo informacijos;
   b) 17 straipsnio 3 dalyje nurodytos Komisijos patikrinimų ataskaitos ir atitinkamų institucijų atsakymai.

19 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Komitetas.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas .

20 straipsnis

Pranešimas

Kiekvienais metais Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, valstybėms narėms ir nacionaliniams parlamentams ir praneša jiems apie šio reglamento taikymą ir jo įtaką aviacijos saugumo gerinimui bei apie silpnąsias vietas ir trūkumus, kuriuos Komisijos nustatė kontrolės ir patikrinimų metu.

21 straipsnis

Suinteresuotųjų šalių konsultacinė grupė

Komisija, neapribodama 19 straipsnyje nurodyto komiteto funkcijų, įsteigia Suinteresuotųjų šalių konsultacinę grupę aviacijos saugumo klausimais, sudarytą iš Europos atstovaujamųjų organizacijų, kurios dalyvauja užtikrinant aviacijos saugumą arba yra tiesiogiai su juo susijusios. Vienintelė šios grupės funkcija yra konsultuoti Komisiją. 19 straipsnyje nurodytas komitetas teikia informaciją suinteresuotųjų šalių konsultacinei grupei viso reguliavimo proceso metu.

22 straipsnis

Informacijos skelbimas

Kiekvienais metais Komisija parengia patikrinimų ataskaitų išvadas ir, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (10) paskelbia ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą ir apie aviacijos saugumo padėtį Bendrijoje.

23 straipsnis

Trečiosios šalys

Siekiant užtikrinti, kad visiems skrydžiams tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių būtų atliekamas vienkartinis patikrinimas, remiantis Sutarties 300 straipsniu, į visuotinius susitarimus aviacijos srityje tarp Bendrijos ir trečiosios šalies turėtų būti įtraukti susitarimai, kuriais pripažįstama, kad trečiojoje šalyje taikomi saugumo standartai yra lygiaverčiai Bendrijos standartams.

24 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

25 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 2320/2002 panaikinamas.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo ...(11) , išskyrus 4 straipsnio 3 dalį , 4 straipsnio 5 dalį , 13 straipsnio 2 dalį , 17 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnį , kurie taikomi nuo ...(12) *.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

CIVILINĖS AVIACIJOS APSAUGOS NUO NETEISĖTŲ VEIKSMŲ BENDRIEJI PAGRINDINIAI STANDARTAI (4 STRAIPSNIS)

1.   ORO UOSTO SAUGUMAS

1.1   Oro uosto planavimo reikalavimai

1.   Projektuojant ir statant naujas oro uostų patalpas ar keičiant esamas, visapusiškai atsižvelgiama į šiame priede išdėstytus bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimo reikalavimus ir jų įgyvendinimo aktus.

2.  Oro uostuose nustatomos tokios zonos:

   a) nekontroliuojamoji zona;
   b) kontroliuojamoji zona;
   c) riboto patekimo zonos; ir
   d) riboto patekimo zonų svarbiausios dalys.

1.2   Patekimo kontrolė

1.   Patekimas į oro uosto kontroliuojamąją zoną yra ribojamas, kad į šią zoną nepatektų pašaliniai asmenys ir transporto priemonės.

2.   Patekimas į riboto patekimo zonas yra kontroliuojamas siekiant užtikrinti, kad į šias zonas nepatektų pašaliniai asmenys ir transporto priemonės.

3.   Asmenys ir transporto priemonės į oro uosto kontroliuojamąją zoną ir riboto patekimo zonas įleidžiami tik tuo atveju, jei jie atitinka privalomus saugumo reikalavimus.

4.   Prieš išduodant visiems darbuotojams , įskaitant skrydžio įgulos narius, oro uosto darbuotojo arba įgulos nario pažymėjimą, suteikiantį jiems teisę be priežiūros patekti į riboto patekimo zonas, turi būti sėkmingai atliktas jų asmens patikrinimas. Asmens pažymėjimus gali pripažinti kita, nei pažymėjimą išdavusi atitinkama institucija.

1.3   Asmenų, išskyrus keleivius, ir jų vežamų daiktų patikrinimas

1.   Kad į riboto patekimo zonas nepatektų draudžiami daiktai, į jas einantys asmenys, išskyrus keleivius, ir jų daiktai nuolat pasirinktinai tikrinami.

2.   Kad į riboto patekimo zonų svarbiausias dalis nepatektų draudžiami daiktai, tikrinami visi į tokias zonas įeinantys asmenys, išskyrus keleivius, ir jų daiktai.

1.4   Transporto priemonių tikrinimas

Kad į riboto patekimo zonas nepatektų draudžiami daiktai, tikrinamos į tokias zonas įvažiuojančios transporto priemonės.

1.5.   Stebėjimas, patruliavimas ir kita fizinė kontrolė

Siekiant pastebėti įtartiną asmenų elgesį, nustatyti silpnąsias vietas, kuriomis gali būti pasinaudota neteisėtiems veiksmams atlikti, ir sulaikyti asmenis nuo tokių veiksmų, riboto patekimo zonos ir visos gretimos zonos stebimos, jose patruliuojama ir taikomi kiti fizinės kontrolės būdai.

2.   SPECIALIAIS ŽENKLAIS ATSKIRTOS ORO UOSTO ZONOS

Specialiais ženklais atskirtose oro uosto zonose statomi orlaiviai, kuriems taikomos 4 straipsnio 5 dalyje nurodytos alternatyvios priemonės, atskiriami nuo orlaivių, kuriems taikomi visi šie bendrieji pagrindiniai standartai, kad nebūtų pažeisti orlaiviams, jų keleiviams, bagažui ir kroviniams taikomi saugumo standartai.

3.   ORLAIVIO SAUGUMAS

1.   Jei keleiviai išlaipinami iš orlaivio, prieš išvykimą atliekamas orlaivio saugumo patikrinimas siekiant įsitikinti, kad orlaivyje nėra draudžiamų daiktų. Orlaivis gali būti netikrinamas jei jis atvyksta iš valstybės narės, nebent Komisija ar ta valstybė narė pateikė informaciją, kurioje teigiama, kad negalima užtikrinti, jog keleiviai arba jų rankinis bagažas buvo patikrinti laikantis 4 straipsnyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų .

2.    Keleiviai, kurie dėl techninių nesklandumų išlaipinami iš orlaivio pripažintame oro uoste ir sustojimo metu lieka saugioje oro uosto zonoje, neturėtų būti pakartotinai tikrinami.

3.    Nuo neteisėtų veiksmų turi būti apsaugotas kiekvienas orlaivis. Jei orlaivis lieka svarbiausiose riboto patekimo zonų vietose, laikoma, kad užtikrinama tinkama apsauga.

4.    Kiekvienas orlaivis, kurio nepavyko apsaugoti nuo neteisėtų veiksmų, turi būti nuodugniai patikrintas.

4.   KELEIVIAI IR RANKINIS BAGAŽAS

4.1.   Keleivių ir rankinio bagažo patikrinimas

1.   Kad į riboto patekimo zonas ir orlaivį nepatektų draudžiami daiktai, visi išvykstantys, su persėdimu vykstantys ir tranzitu vykstantys keleiviai bei jų rankinis bagažas yra tikrinami.

2.  Su persėdimu vykstantys keleiviai ir jų rankinis bagažas gali būti netikrinami, jei:

   a) jie atvyksta iš valstybės narės, išskyrus atvejus, kai Komisija ar ta valstybė narė pateikia informaciją, kad tie keleiviai ir jų rankinis bagažas negali būti laikomi patikrintais pagal bendruosius pagrindinius standartus; arba
   b) jie atvyksta iš trečiosios šalies, su kuria Bendrija yra pasirašiusi susitarimą, kuriuo pripažįstama, kad šie keleiviai ir jų rankinis bagažas buvo patikrinti pagal Bendrijos standartams lygiaverčius saugumo standartus .

3.  Tranzitu vykstantys keleiviai ir jų rankinis bagažas gali būti netikrinami, jei:

   a) jie lieka orlaivyje; arba
   b) jie yra atskirti nuo patikrintų išvykstančių keleivių, išskyrus tuos, kurie laipinami į tą patį orlaivį; arba
   c) jie atvyksta iš valstybės narės, išskyrus atvejus, kai Komisija ar ta valstybė narė pateikia informaciją, kad tie keleiviai ir jų rankinis bagažas negali būti laikomi patikrintais pagal bendruosius pagrindinius standartus; arba
   d) jie atvyksta iš trečiosios šalies, su kuria Bendrija yra pasirašiusi susitarimą, kuriuo pripažįstama, kad šie keleiviai ir jų rankinis bagažas buvo patikrinti pagal Bendrijos standartams lygiaverčius saugumo standartus .

4.2.   Keleivių ir rankinio bagažo apsauga

1.   Keleiviai ir jų rankinis bagažas saugomi nuo neteisėtų veiksmų nuo to momento, kai jie patikrinami, iki orlaivio, kuriuo jie skrenda, išvykimo.

2.  Patikrinti išvykstantys keleiviai yra atskiriami nuo atvykstančių keleivių, išskyrus atvejus, kai:

   a) keleiviai atvyksta iš valstybės narės, jei Komisija ar ta valstybė narė nepateikė informacijos, kad tie atvykstantys keleiviai ir jų rankinis bagažas negali būti laikomi patikrintais pagal bendruosius pagrindinius standartus; arba
   b) tie keleiviai atvyksta iš trečiosios šalies, su kuria Bendrija yra pasirašiusi susitarimą, kuriuo pripažįstama, kad šie keleiviai ir jų rankinis bagažas buvo patikrinti pagal Bendrijos standartams lygiaverčius saugumo standartus .

4.3.   Potencialiai pavojingi keleiviai

Dėl potencialiai pavojingų keleivių prieš išvykimą turi būti imamasi atitinkamų saugumo priemonių.

5.   BAGAŽO SKYRIUJE VEŽAMAS BAGAŽAS

5.1.   Bagažo skyriuje vežamo bagažo patikrinimas

1.   Visas bagažo skyriuje vežamas bagažas , prieš pakraunant į orlaivį, yra tikrinamas .

2.  Su persėdimu vykstančių keleivių bagažas, vežamas bagažo skyriuje, gali būti netikrinamas, jei:

   a) jis atvyksta iš valstybės narės, išskyrus atvejus, kai Komisija ar ta valstybė narė pateikia informaciją, kad šis bagažo skyriuje vežamas bagažas negali būti laikomas patikrintu pagal bendruosius pagrindinius standartus; arba
   b) jis atvyksta iš trečiosios šalies, su kuria Bendrija yra pasirašiusi susitarimą, kuriuo pripažįstama, kad šis bagažo skyriuje vežamas bagažas buvo patikrintas pagal Bendrijos standartams lygiaverčius saugumo standartus .

3.   Tranzitinis bagažo skyriuje vežamas bagažas gali būti netikrinimas, jei jis lieka orlaivyje.

5.2.   Bagažo skyriuje vežamo bagažo apsauga

Orlaivio bagažo skyriuje vežti skirtas bagažas saugomas nuo neteisėtų veiksmų nuo momento, kai jis patikrinamas arba perduodamas oro vežėjui, atsižvelgiant į tai, kuris veiksmas atliekamas anksčiau, iki orlaivio, kuriuo bagažas vežamas, išvykimo.

5.3.   Informacijos apie keleivius ir jų bagažą susiejimas

1.   Kiekvienas bagažo skyriuje vežamo bagažo vienetas priskiriamas orlaiviu vykstančių arba nevykstančių keleivių bagažui. Nevykstančio keleivio bagažu laikomas skrydžiui užsiregistravusio, tačiau į skrydį neatvykusio keleivio bagažas.

2.   Bagažo skyriuje skirtas vežti orlaiviu nevykstančių keleivių bagažas nevežamas, išskyrus atvejus, kai tas bagažas buvo atskirtas dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo keleivio valios, arba turi būti atliekama to bagažo derama saugumo kontrolė.

6.   KROVINIAI IR PAŠTAS

6.1.   Krovinių saugumo kontrolė

1.   Visiems kroviniams, prieš pakraunant juos į orlaivį, taikomos saugumo kontrolės procedūros. Oro vežėjas priima krovinį į orlaivį tik tuomet, kai kito oro vežėjo reguliuojamas subjektas, žinomas siuntėjas arba patikimas siuntėjas patvirtino, kad kontrolė atlikta, ir už ją atsiskaitė.

2.  Į kitą orlaivį perkeliamų krovinių saugumo kontrolė atliekama , kaip nurodyta įgyvendinimo akte. Saugumo kontrolė gali būti neatliekama, jei:

   a) jie atvyksta iš valstybės narės, išskyrus atvejus, kai Komisija ar ta valstybė narė pateikia informaciją, kad šie kroviniai negali būti laikomas patikrintu pagal 4 straipsnyje nurodytus bendruosius pagrindinius standartus; arba
   b) jie atvyksta iš trečiosios šalies, su kuria Bendrija yra susitarimą, kuriuo pripažįstama, kad kroviniai buvo patikrinti laikantis saugumo standartų, kurie yra lygiaverčiai Bendrijos standartams; arba
   c) įgyvendinimo akte detaliai nurodytais atvejais.

3.   Tranzitiniai kroviniai ir tranzitinis paštas gali būti netikrinami, jei jie lieka orlaivyje.

6.2.   Krovinių apsauga

1.   Orlaiviu vežami kroviniai saugomi nuo neteisėtų veiksmų nuo saugumo kontrolės atlikimo momento iki orlaivio, kuriuo jie vežami, išvykimo.

2.   Kroviniai, kurie atlikus saugumo kontrolę nebuvo tinkamai saugomi nuo neteisėtų veiksmų, turi būti tikrinami.

6.3.    Pašto saugumo kontrolė

1.    Prieš kraunant į orlaivį atliekama viso pašto saugumo kontrolė. Oro vežėjai turi nesutikti orlaiviais gabenti pašto, jei nėra patvirtinta, kad buvo atlikta tinkama pašto saugumo kontrolė, kaip nurodyta įgyvendinimo akte.

2.    Kaip nurodyta įgyvendinimo akte, atliekama viso į kitą orlaivį perkeliamo pašto saugumo kontrolė. Saugumo kontrolės išimtys gali būti taikomos vadovaujantis 5.1 skirsnio 2 dalyje nurodytais išimčių kriterijais.

3.    Į kitą orlaivį perkeliamam paštui gali būti neatliekama saugumo kontrolė, jei jis lieka orlaivyje.

7.   ORO VEŽĖJO PAŠTAS IR MEDŽIAGOS

Kad į orlaivį nepatektų draudžiami daiktai, atliekama oro vežėjo pašto ir medžiagų saugumo kontrolė ir po to užtikrinama apsauga iki pakrovimo į orlaivį.

8.   ORLAIVIO ATSARGOS

Kad į orlaivį nepatektų draudžiami daiktai, atliekama orlaivio atsargų, įskaitant maisto produktus, kuriuos ketinama laikyti ar naudoti orlaivyje skrydžio metu, saugumo kontrolė ir po to jos saugomos iki jų pakrovimo į orlaivį.

9.   ORO UOSTO ATSARGOS

Kad į oro uostų riboto patekimo zonas nepatektų draudžiami daiktai, atliekama atsargų, skirtų parduoti ar naudoti šiose zonose, įskaitant neapmuitinamų prekių parduotuvėms ir maitinimo įstaigoms tiekiamas prekes, saugumo kontrolė.

10.   SKRYDŽIO METU TAIKOMOS SAUGUMO PRIEMONĖS 

1.  Nepažeidžiant taikomų aviacijos saugos taisyklių

   a) skrydžio metu pašaliniams asmenims draudžiama įeiti į skrydžių įgulos patalpas;
   b) potencialiai pavojingiems keleiviams skrydžio metu turi būti taikomos atitinkamos saugumo priemonės.

2.   Jei skrydžio metu keleivis bando atlikti neteisėtus veiksmus , imamasi tinkamų saugumo priemonių siekiant užkirsti kelią tokiems veiksmams .

3.  Orlaivyje draudžiama turėti ginklus, išskyrus atvejus, kai jie gabenami kaip deklaruotas krovinys ir kai įvykdyti reikiami saugumo reikalavimai, ir

   a) valstybė, išdavusi atitinkamam oro vežėjui veiklos licenciją, suteikė leidimą; ir
   b) išankstinius leidimus suteikė valstybė, iš kurios išvykstama, valstybė, į kurią atvykstama ir, kai taikytina, visos valstybės, virš kurių skrendama arba kuriose daromi tarpiniai nusileidimai.

4.    Skrydžio saugumą užtikrinantys pareigūnai gali dirbti orlaivyje tik tuomet, kai jie atitinka saugumo reikalavimus ir yra tinkamai apmokyti. Valstybėms narėms paliekama teisė neleisti skrydžio saugumą užtikrinantiems pareigūnams dirbti oro vežėjų, kuriems jos išduoda licencijas, vykdomuose reisuose.

5.    3 dalis taip pat taikoma skrydžių saugumą užtikrinantiems pareigūnams, jei jie turi ginklų.

6.    Atsakomybė už tinkamus veiksmus, kurių imamasi tada, kai civiliniame orlaivyje ar skrydžio metu vykdomi neteisėti veiksmai, turi būti aiškiai apibrėžta nepažeidžiant orlaivio kapitono autoriteto principo.

11.   PERSONALO ĮDARBINIMAS IR MOKYMAS

1.   Įdarbinant, mokant ir prireikus atestuojant asmenis, kurie atlieka patikrinimus, patekimo kontrolę ar kitokią saugumo kontrolę arba kurie yra už tai atsakingi, užtikrinama, kad jie būtų tinkami tarnybai ir kompetentingi atlikti jiems patikimas pareigas.

2.   Asmenys , išskyrus keleivius, ir lydimi asmenys, turinčius trumpalaikius oro uosto leidimus , kuriems reikia patekti į riboto patekimo zonas, prieš išduodant oro uosto darbuotojų pažymėjimus ar skrydžio įgulos pažymėjimus, baigia saugumo mokymus, išskyrus atvejus, kai jie yra nuolatos lydimi vieno ar daugiau asmenų, kurie turi oro uosto darbuotojų ar skrydžio įgulos pažymėjimus .

3.   Rengiami įvadiniai ir nuolatiniam žinių atnaujinimui skirti 1 ir 2 punkte minimi mokymai.

4.   1 ir 2 punktuose minimų asmenų mokyme dalyvaujantys instruktoriai turi turėti būtiną kvalifikaciją.

12.   SAUGUMO ĮRANGA

Patikrinimams, patekimo kontrolei ir kitai saugumo kontrolei naudojama įranga turi atitikti patvirtintas specifikacijas ir būti tinkama tokio pobūdžio saugumo kontrolei atlikti.

13.    ASMENS PATIKRINIMAI

Atliekamas vienodas visų lakūnų ir pretenduojančių gauti lakūno licenciją varikliniam orlaiviui valdyti asmens patikrinimas, kurį reikia kartoti reguliariais intervalais. Atitinkamų institucijų sprendimai dėl asmens patikrinimų priimami vadovaujantis tais pačiais kriterijais.

(1) Priimti tekstai, 2006 6 15, P6_TA(2006)0267 .
(2) Dar neskelbta OL.
(3) OL C 185, 2006 8 8, p. 17.
(4) 2006 m. birželio 15 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje ), 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 70 E, 2007 3 27, p. 21 ) ir 2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) OL L 355, 2002 12 30, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 849/2004 (OL L 158, 2004 4 30, p. 1).
(6) OL L 317, 2001 12 3, p. 1.
(7) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
(8) OL L 240, 1992 8 24, p. 1.
(9)* Ketveri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(10) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
(11)* Vieneri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(12)** Šio reglamento įsigaliojimo diena.


Potvynių rizikos įvertinimas ir valdymas ***II
DOC 68k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (12131/6/2006 – C6-0038/2007 – 2006/0005(COD) )
P6_TA(2007)0143 A6-0064/2007

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (12131/6/2006 – C6-0038/2007 ),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0015 )(2) ,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A6-0064/2007 ),

1.   pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per antrąjį svarstymą 2007 m. balandžio 25 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/.../EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo

P6_TC2-COD(2006)0005


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2007/60/EB.)

(1) Priimti tekstai, 2006 6 13, P6_TA(2006)0253 .
(2) Dar neskelbta OL.


Pažangiosios terapijos vaistiniai preparatai ***I
DOC 74k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, iš dalies pakeičiančio Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (COM(2005)0567 – C6-0401/2005 – 2005/0227(COD) )
P6_TA(2007)0144 A6-0031/2007

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0567 )(1) ,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0401/2005 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A6-0031/2007 ),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2007 m. balandžio 25 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2007 dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, iš dalies pakeičiančio Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004

P6_TC1-COD(2005)0227


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. .../2007.)

(1) Dar neskelbta OL.


Baudžiamosios priemonės intelektinės nuosavybės teisių apsaugai užtikrinti ***I
DOC 112k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamųjų priemonių siekiant užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą (COM(2006)0168 – C6-0233/2005 – 2005/0127(COD) )
P6_TA(2007)0145 A6-0073/2007

(Bendro sprendimo procedūra : pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą su pakeitimais Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0168 )(1) ,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir  95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0233/2005 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A6-0073/2007 ),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2007 m. balandžio 25 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/.../EB dėl baudžiamųjų priemonių siekiant užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą

P6_TC1-COD(2005)0127


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2) ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3) ,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4) ,

kadangi:

(1)   1998 m. spalio 15 d. Komisijos pateiktoje Žaliojoje knygoje dėl kovos su klastojimu ir piratavimu vidaus rinkoje pastebima, kad klastojimas ir piratavimas tapo pasaulinio masto reiškiniu, turinčiu rimtų pasekmių ekonomikai, socialiniam gyvenimui ir vartotojų apsaugai, ypač visuomenės sveikatai ir saugumui. Buvo parengtas žaliosios knygos įgyvendinimo veiksmų planas, įtrauktas į 2000 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ta pačia tema.

(2)   2003 m. kovo 20-21 d. Europos Vadovų Taryba Briuselyje savo išvadose pasiūlė Komisijai ir valstybėms narėms pagerinti naudojimąsi intelektinės nuosavybės teisėmis, įgyvendinant kovos su klastojimu ir piratavimu priemones.

(3)   Valstybės narės ir Bendrija, spręsdama jos kompetencijoje esančius klausimus, tarptautiniu lygiu yra saistomos Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis), Bendrijos patvirtintos Pasaulinės prekybos organizacijos kontekste Tarybos sprendimu 94/800/EB(5) TRIPS sutartyje numatytos baudžiamosios priemonės, kurios tarptautiniu mastu taikomos kaip bendri standartai, tačiau skirtumai tarp valstybių narių išlieka pernelyg dideli ir trukdo veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės pažeidimais, ypač pačiais rimčiausiais. Dėl to ekonominiai sluoksniai praranda pasitikėjimą vidaus rinka, atitinkamai mažėja investicijos į naujas technologijas bei kūrybą.

(4)   Be to, 2004 m. lapkričio mėn. Komisija priėmė Intelektinės nuosavybės teisių vykdymo trečiosiose šalyse strategiją.

(5)   2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo numatomos civilinės ir administracinės priemonės(6) , procedūros ir žalos atlyginimo priemonės. Šios direktyvos nuostatas turėtų papildyti pakankamai atgrasomos baudžiamosios priemonės, taikytinos visoje Bendrijos teritorijoje. Būtina suderinti tam tikras baudžiamosios teisės nuostatas, norint veiksmingai kovoti su klastojimu ir piratavimu vidaus rinkoje. Bendrijos teisės aktų leidėjas yra kompetentingas priimti baudžiamąsias priemones, reikalingas visiškam jo priimamų teisės normų intelektinės nuosavybės apsaugos srityje veiksmingumui užtikrinti, kaip nustatyta šioje direktyvoje, išskyrus klausimus, susijusius su patentais .

(6)   Remdamasi 2005 m. spalio mėn. Komisijos priimtu komunikatu dėl muitinių atsako į prekių klastojimą ir piratavimą 2006 m. kovo 13 d. Taryba priėmė rezoliuciją, kurioje ji pažymi, kad Lisabonos strategijos tikslus "galima pasiekti tik turint gerai veikiančią vidaus rinką su tinkamomis investicijų į žinių ekonomiką skatinimo priemonėmis ir pripažįsta grėsmę, kurią Sąjungos žinių ekonomikai ir, visų pirma, sveikatai ir saugai kelia sparčiai augantis prekių klastojimo ir piratavimo mastas (...)".

(7)    Savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliucijoje dėl vaistinių produktų klastojimo Europos Parlamentas mano, kad Europos Bendrija turėtų skubos tvarka apsirūpinti priemonėmis padėsiančiomis veiksmingai kovoti su neteisėta piratavimo ir medikamentų klastojimo veikla.

(8)    Reikėtų suderinti nuobaudas, skiriamas fiziniams ir juridiniams asmenims, padariusiems tokius pažeidimus arba atsakingiems už juos. Turi būti suderintos laisvės atėmimo bausmės, baudos ir konfiskavimo bausmės.

(9)    Asmenų, kaltinamų atlikus šioje direktyvoje nurodomus pažeidimus, atžvilgiu ir nustatant jų ketinimus pažeisti tam tikrą intelektinės nuosavybės teisę, reikėtų atsižvelgti į mastą, kuriuo kaltinamasis, prieš padarydamas nusikaltimą, turėjo tvirtą pagrindą teigti, kad toji intelektinės nuosavybės teisė negalioja.

(10)    Reikia numatyti baudžiamųjų tyrimų palengvinimo nuostatas. Valstybės narės privalo užtikrinti , kad intelektinės nuosavybės teisių turėtojai, vadovaudamiesi tvarka, išdėstyta 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2002/465/TVR dėl bendrų tyrimų grupių (7) , bendradarbiauja su bendromis tyrimų grupėmis. Atitinkamų intelektinės nuosavybės teisių turėtojų dalyvavimas turėtų būti pagalbinis vaidmuo, kuris nekliudytų valstybės tyrimų neutralumui .

(11)    Siekiant palengvinti intelektinės teisės pažeidimų baudžiamųjų tyrimų ar baudžiamojo persekiojimo vykdymą, jie turėtų būti nepriklausomi nuo asmens, nukentėjusio nuo pažeidimo, pateikto pranešimo ar kaltinimo.

(12)    Turėtų būti visapusiškai laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių, kai yra apibrėžiamos nusikalstamos veikos ir bausmės, tyrimų ir teismo proceso metu.

(13)    Ši direktyva neprieštarauja 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (8) ir 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (9) numatytai interneto paslaugų teikėjų atsakomybei.

(14)    Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šių tikslų, ir jų būtų galima lengviau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali imtis priemonių, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Remiantis proporcingumo principu, kaip nustatyta minėtame straipsnyje, ši direktyva neviršija būtinų veiksmų šiam tikslui pasiekti.

(15)    Šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Remiantis Chartijos 17 straipsnio 2 dalimi, šia direktyva ypač siekiama užtikrinti visišką intelektinės nuosavybės teisių apsaugą.

(16)    Būtina užtikrinti tinkamą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą garso ir vaizdo sektoriuje, kaip nustatyta 1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos (10) ,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šioje direktyvoje numatomos intelektinės nuosavybės teisių apsaugą užtikrinančios baudžiamosios priemonės, kaip apibrėžiama toliau, atsižvelgiant į klastojimą ir piratavimą .

Šios priemonės taikomos intelektinės nuosavybės teisėms, kitoms nei saugomoms patentais , numatytoms Bendrijos teisės aktuose.

Pramoninės nuosavybės teisės pagal patentą turi būti pašalintos iš šios direktyvos nuostatų.

Ypač ši direktyva netaikoma intelektinės nuosavybės teisių pažeidimams, susijusiems su:

   patento teisėmis, universaliais modeliais ir augalų veislių teisėmis, įskaitant teises, kurias lemia papildomos apsaugos liudijimai;
   lygiagrečiu originalių prekių iš trečiųjų šalių importu, leidus teisių turėtojui.

2 straipsnis

Sąvokos

Šioje direktyvoje:

  a) "intelektinės nuosavybės teisės" –viena arba kelios iš šių teisių:
   autorių teisės,
   teisės, susijusios su autorių teisėmis,
   sui generis duomenų bazės kūrėjo teisė,
   puslaidininkinių gaminių topografijų kūrėjo teisės,
   prekių ženklo teisės, jei joms taikoma baudžiamosios teisės apsauga nedaro neigiamos įtakos nei laisvosios rinkos taisyklėms, nei moksliniams tyrimams,
   dizaino teisės,
   geografiniai ženklai,
   prekiniai pavadinimai, jei jie saugomi išimtinės nuosavybės teisių pagal atitinkamus nacionalinius įstatymus,
   ir bet kuriuo atveju - teisės (tačiau tik tos, kurios numatytos Bendrijos lygmeniu), susijusios su prekėmis pagal 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises, 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatas (11) , ir bet kuriuo atveju neįtraukiant patentų;
   b) "pažeidimai komerciniu mastu" – bet koks intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas siekiant įgyti komercinės naudos; į tai neįtraukiami veiksmai, atlikti privačių naudotojų asmeniniais ir ne pelno siekimo tikslais;
   c) "tyčinis intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas" – apgalvotas ir sąmoningas atitinkamų teisių pažeidimas, siekiant įgyti ekonominės naudos komerciniu mastu;
   d) "juridinis asmuo" – tai juridinis subjektas, turintis šį statusą pagal taikomus nacionalinės teisės aktus, išskyrus valstybes ar kitas valstybines įstaigas, veikiančias ir vykdančias savo kaip valdžios institucijos teises, ir viešąsias tarptautines organizacijas.

3 straipsnis

Pažeidimai

Valstybės narės užtikrina, kad bet koks intelektinės nuosavybės teisės pažeidimas komerciniu mastu, taip pat bendrininkavimas ir šio pažeidimo kurstymas būtų laikomi baudžiamosios teisės pažeidimais.

Baudžiamosios sankcijos neturi būti taikomos tais atvejais, kai lygiagrečiai importuojamos originalios prekės, kuriomis, teisių turėtojui sutinkant, buvo prekiaujama už Europos Sąjungos ribų esančioje šalyje.

Valstybės narės užtikrina, kad sąžiningas apsaugoto kūrinio naudojimas, įskaitant jo atgaminimą dauginimo būdu, garso ar kitokiomis priemonėmis kritikos, komentarų, žinių pranešimo, mokymo (taip pat gausios kopijos, skirtos naudoti klasėje), lavinimo ar mokslinių tyrimų tikslais, nebūtų laikomas baudžiamuoju nusikaltimu.

4 straipsnis

Nuobaudų pobūdis

1.  Už 3 straipsnyje numatytus pažeidimus valstybės narės numato šias nuobaudas:

   a) laisvės atėmimo bausmes fiziniams asmenims;
  b) fiziniams ir juridiniams asmenims numatomos:
   i) baudos pagal baudžiamąją teisę fiziniams asmenims ir baudos pagal baudžiamąją teisę arba kitokios baudos juridiniams asmenims ,
   ii) neteisėtai įgytų objektų, priemonių ir gaminių arba šių gaminių vertei lygaus turto konfiskavimas.

2.  Atitinkamais atvejais už 3 straipsnyje minimus pažeidimus valstybės narės numato taikyti šias nuobaudas:

   a) intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančio turto, taip pat naudotų medžiagų ar įrangos, kuriais siekta pažeisti šias teises, sunaikinimas;
   b) galutinis arba laikinas visos įmonės, kuria buvo pasinaudota nusikaltimui padaryti , arba jos dalies uždarymas;
   c) nuolatinis arba laikinas draudimas verstis komercine veikla;
   d) perdavimas teisminei kontrolei;
   e) teisminis likvidavimas;
   f) draudimas gauti valstybės pagalbą arba subsidijas;
   g) teismo sprendimų paskelbimas;
   h) nurodymas, kad pažeidėjas padengtų konfiskuoų prekių saugojimo išlaidas.

5 straipsnis

Nuobaudų dydis

1.   Valstybės narės imasi reikalingų priemonių, kad užtikrintų, jog už 3 straipsnyje minimus pažeidimus būtų baudžiama maksimalia ne mažesne kaip 4 metų laisvės atėmimo bausme, kai pagal 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (12) 3 straipsnio 5 punktą šie pažeidimai priskiriami sunkiems nusikaltimams arba kai šie pažeidimai įvykdomi dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje, kaip ji apibrėžiama Pamatiniame sprendime 2007/.../TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu, arba kai šie pažeidimai kelia pavojų žmonių sveikatai arba saugumui.

2.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad 3 straipsnyje minimus pažeidimus padarę fiziniai ar juridiniai asmenys būtų baudžiami veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasomomis nuobaudomis. Šios nuobaudos gali būti skiriamos pagal baudžiamąją teisę arba kitokios:

   a) ne mažesnės negu 100 000 EUR už kitus pažeidimus, negu nurodyta 1 dalyje;
   b) ne mažesnės negu 300 000 EUR už 1 dalyje minimus pažeidimus.

3.    Valstybės narės imasi reikalingų priemonių užtikrinti, kad nustatant baudų dydį pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis būtų atsižvelgiama į 3 straipsnyje nurodytus nusikaltimus, kuriuos pakartotinai įvykdo fiziniai ar juridiniai asmenys valstybėje, kuri nėra jų kilmės šalis ar gyvenamoji vieta.

6 straipsnis

Didesni konfiskavimo įgaliojimai

Valstybės narės imasi reikalingų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad pagal 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo(13) 3 straipsnio nuostatas nuteistų fizinių ir juridinių asmenų visas turtas ar jo dalis galėtų būti konfiskuojami, kai pagal Direktyvos 2005/60/EB 3 straipsnio 5 punktą šie pažeidimai priskiriami sunkiems nusikaltimams arba kai šie pažeidimai įvykdomi dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje, kaip ji apibrėžiama Pamatiniame sprendime 2007/../TVR. dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu, arba kai šie pažeidimai kelia pavojų žmonių sveikatai arba saugumui.

7 straipsnis

Piktnaudžiavimas teisėmis

Valstybės narės baudžiamosios, civilinės teisės ir proceso teisės priemonėmis užtikrina, kad būtų draudžiama piktnaudžiauti grasinant baudžiamosiomis sankcijomis ir kad už tokį piktnaudžiavimą būtų baudžiama.

Valstybės narės baudžiamosios, civilinės teisės ir proceso teisės priemonėmis užtikrina, kad būtų draudžiama piktnaudžiauti grasinant baudžiamosiomis sankcijomis ir kad už tokį piktnaudžiavimą būtų baudžiama.

8 straipsnis

Kaltinamųjų teisės

Valstybės narės užtikrina, kad būtų tinkamai saugomos ir užtikrinamos kaltinamųjų teisės.

9 straipsnis

Bendros tyrimų grupės

1.    Valstybės narės užtikrina, kad atitinkami intelektinės nuosavybės teisių turėtojai arba jų atstovai, taip pat ir ekspertai, galėtų prisidėti prie bendrų tyrimų grupių atliekamų 3 straipsnyje numatytų pažeidimų tyrimų.

2.    Valstybės narės imasi atitinkamų apsaugos priemonių siekdamos užtikrinti, kad tokia pagalba nepažeistų kaltinamojo teisių, pavyzdžiui, nepaveiktų įrodymų teisingumo, vientisumo ar nešališkumo.

3.    Tyrimų ir teismo proceso metu visapusiškai laikomasi Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio, kuriame kalbama apie asmens duomenų apsaugą, ir 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatų (14) .

10 straipsnis

Teisė gauti informaciją iš teisėsaugos institucijų

Valstybės narės numato, kad tais atvejais, kai teisėsaugos institucijos areštuoja priemones, kuriomis įvykdomi pažeidimai, ar gauna kitokių pažeidimų įrodymų, institucijos sudarytų galimybes naudoti tokius įrodymus vykstančiose ar planuojamose civilinėse bylose kompetentingos jurisdikcijos teisme Europos Sąjungoje prieš tariamą pažeidėją, kurį teisių turėtojas padavė į teismą, ir, kai įmanoma, šios institucijos informuoja atitinkamą teisių turėtoją ar jo atstovą apie tokį turto areštą ar įrodymus. Valstybės narės gali reikalauti, kad teikiant tokius įrodymus teisių turėtojui būtų taikomi tinkamos prieigos, saugumo ar kiti reikalavimai siekiant užtikrinti įrodymų patikimumą ir išvengti galimų baudžiamosios teisės proceso pažeidimų.

11 straipsnis

Baudžiamojo proceso pradžia

Valstybės narės užtikrina, kad 3 straipsnyje numatytų pažeidimų tyrimų pradžia arba baudžiamasis persekiojimas nepriklausytų nuo to, ar asmuo, nukentėjęs nuo pažeidimo, pateikė pranešimą ar kaltinimų, bent jau tais atvejais, kai pažeidimas įvykdytas valstybės narės teritorijoje.

12 straipsnis

Perkėlimas

1.   Valstybės narės priima reikalingas nuostatas, kurios, įsigaliojusios ne vėliau kaip ...(15) , įgyvendina šią direktyvą. Valstybės narės nedelsdamos šias nuostatas perduoda Komisijai, taip pat perduoda koreliacijos lentelę, kurioje nurodyti ryšiai tarp minėtų nuostatų ir šios direktyvos.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma nuostatas oficialiai paskelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie šios direktyvos taikymo srityje priimtas nacionalinės teisės aktų nuostatas.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

14 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Dar neskelbta OL.
(2) OL C ...
(3) OL C ...
(4) 2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) OL L 336, 1994 12 23, p. 1.
(6) OL L 157, 2004 4 30, p. 45. Klaidų ištaisymas, paskelbtas OL L 195, 2004 6 2, p. 16.
(7) OL L 162, 2002 6 20, p. 1.
(8) OL L 178, 2000 7 17, p. 1.
(9) OL L 167, 2001 6 22, p. 10.
(10) OL L 320, 1998 11 28, p. 54.
(11) OL L 196, 2003 8 2, p. 7.
(12) OL L 309, 2005 11 25, p. 15.
(13) OL L 68, 2005 3 15, p. 49.
(14) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(15)* Aštuoniolika mėnesių nuo šios direktyvos priėmimo dienos.


Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistema ***I
DOC 184k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2002/59/EB, įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą (COM(2005)0589 – C6-0004/2006 – 2005/0239(COD) )
P6_TA(2007)0146 A6-0086/2007

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0589 )(1) ,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 80 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė jam pasiūlymą (C6-0004/2006 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Žuvininkystės komiteto nuomonę (A6-0086/2007 ),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2007 m. balandžio 25 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/.../EB , iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/59/EB, įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą

P6_TC1-COD(2005)0239


(Tekstas taikomas EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2) ,

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę(3) ,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4) ,

kadangi:

(1)   Priimdama 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinančią Tarybos direktyvą 93/75/EEB(5) , Europos Sąjunga įgijo naujų priemonių, skirtų užkirsti kelią situacijoms, keliančioms pavojų žmonių gyvybių saugumui jūroje, ir saugoti jūrų aplinką.

(2)   Pagal šią direktyvą valstybėms narėms, kurios yra pakrantės valstybės, turėtų būti suteikiama galimybė keistis informacija, sukaupta jūrų eismo stebėjimo misijų, atliekamų jų kompetencijai priklausančiose zonose, metu. Bendrijos keitimosi informacija sistema SafeSeaNet , sukurta Komisijos, valstybėms narėms pritarus, yra kartu ir apsikeitimo duomenimis tinklas, ir pagrindinės turimos informacijos apie laivus ir jų krovinius (išankstinių pranešimų ir ataskaitų) standartizavimo sistema. Ja naudojantis galima gauti iš pirminių šaltinių ir perduoti visoms institucijoms tikslią ir naujausią informaciją apie Europos vandenyse esančius laivus, jų judėjimą, gabenamą pavojingą arba aplinką teršiantį krovinį, taip pat apie įvykius jūroje.

(3)   Šiomis aplinkybėmis siekiant užtikrinti operatyvų minėtu būdu gautos informacijos panaudojimą yra būtina, kad valstybių narių administracinių institucijų kuriama infrastruktūra, kuri yra reikalinga renkant šioje direktyvoje nurodytus duomenis bei keičiantis jais, būtų integruota į Bendrijos keitimosi informacija sistemą SafeSeaNet .

(4)   Iš informacijos, kuri yra perduodama ir kuria yra keičiamasi pagal Direktyvos 2002/59/EB nuostatas, ypatingai svarbi yra informacija, susijusi su jūra gabenamų pavojingų arba aplinką teršiančių prekių tiksliomis charakteristikomis. Todėl atsižvelgiant į pastarojo meto avarijas jūroje yra būtina palengvinti pakrantės institucijoms galimybę gauti jūra gabenamos naftos charakteristikas, kurios yra svarbiausias veiksnys renkantis tinkamiausias kontrolės priemones, ir užtikrinti, kad avarinėje situacijoje institucijos turės tiesioginį ryšį su operatoriais, kurie turi daugiausia žinių apie gabenamus produktus.

5)    1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (toliau –SOLAS konvencija) nurodyta, kad Automatinio laivų identifikavimo (AIS – Automatinė identifikavimo sistema) sistemos leidžia ne tik pagerinti galimybes stebėti laivus, bet pirmiausia padidinti jų saugumą navigacijos arti kitų laivų metu. Todėl šių sistemų reglamentavimas buvo įtrauktas į Direktyvos 2002/59/EB nuostatas. Atsižvelgiant į didelį skaičių susidūrimų, ištikusių žvejybos laivus, kurių akivaizdžiai neidentifikavo prekybos laivai arba kurie patys neidentifikavo aplink esančių prekybos laivų, yra labai pageidautina, kad ši priemonė būtų taikoma ir žvejybos laivams, kurių ilgis yra daugiau nei 15 metrų. Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) pripažino, kad iš laivų perduotų AIS (automatinės identifikacijos sistemos) duomenų paskelbimas komerciniais tikslais internete ar kitur gali kelti grėsmę laivų ir uostų saugai bei saugumui, ir primygtinai ragino, jog valstybių narių vyriausybės, taikydamos nacionalinės teisės nuostatas, imtųsi priemonių ir užkirstų kelią asmenų, teikiančių AIS duomenis trečiosioms šalims, kad jie būtų skelbiami pasauliniame žiniatinklyje arba kitur, veiklai. Be to, AIS informacijos apie laivų maršrutus ir krovinius teikimas neturėtų kelti grėsmės sąžiningai laivybos pramonės veikėjų konkurencijai.

(6)   Yra tikslinga ištirti, kaip galima būtų sujungti AIS ir padėties nustatymo ir ryšio sistemas, naudojamas taikant Bendrąją žuvininkystės politiką, pvz., laivų stebėjimo per palydovą sistemą (LSS). Atsižvelgiant į tokio tyrimo išvadas, turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį laivuose būtų įdiegta AIS. Tiriant, kaip būtų galima integruoti šias sistemas, turėtų būti atsižvelgiama į žvejybos laivynų kontrolės poreikius ir reikalavimus, ypač dėl perduodamų duomenų saugumo ir slaptumo.

(7)    Šioje direktyvoje numatyta, kad naujuose laivuose turi būti įdiegta AIS. Norint įdiegti AIS esamuose žvejybos laivuose, be dabartinės Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės, turėtų būti sukurta speciali biudžeto eilutė, kuri, neatsižvelgiant į geografinę teritoriją, leistų iki 90 % bendrą finansavimą Bendrijos lėšomis.

(8)   Direktyvos 2002/59/EB 16 straipsnyje numatoma, kad valstybės narės turi priiti specialias priemones, taikomas laivams, kurių navigacija arba būklė gali kelti pavojų. Todėl yra pageidautina, kad į tokių laivų sąrašą būtų įtraukti laivai, neturintys tinkamo draudimo ar finansinių garantijų, arba laivai, kurie, kaip pranešė laivavedžiai ar uosto institucijos, turi trūkumų, galinčių pakenkti navigacijos saugumui arba sukelti pavojų aplinkai.

(9)   Pagal Direktyvos 2002/59/EB 18 straipsnio nuostatas, taikomas, kai pavojus kyla dėl ypač nepalankių oro sąlygų, yra būtina atsižvelgti į pavojų, kurį laivams gali kelti ledo formavimasis. Todėl, kai valstybės narės paskirta kompetentinga institucija, remdamasi kompetentingos informacijos tarnybos pateikta ledo būklės prognoze, nusprendžia, kad plaukiojimo sąlygos kelia rimtą pavojų žmonių gyvybių saugumui arba rimtą taršos pavojų, ji turėtų apie tai pranešti kapitonams, kurių laivai yra jos kompetencijos zonoje arba ketina įplaukti į toje zonoje esantį(-čius) uostą(-us) ar išplaukti iš jo (jų). Šiai institucijai turi būti suteiktos galimybės imtis visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti žmonių gyvybių saugumą jūroje ir apsaugoti aplinką. Siekiant išvengti galimų problemų dėl navigacijos susidarius ledui taisyklių, kurias yra nustačiusios tam tikros klasifikacinės bendrovės, būtų naudinga, jei valstybės savo taisykles standartizuotų; taigi, siekiant išvengti galimų konfliktų, Tarptautinė klasifikacinių bendrovių asociacija (IACS) ar kitos svarbiausios asociacijos galėtų pateikti vienodus reikalavimus.

(10)   Direktyvos 2002/59/EB 20 straipsnyje numatoma, kad valstybės narės sudaro planus, pagal kuriuosprireikus jos galėtų į savo uostus, arba į kitą saugią vietą geriausiomis įmanomomis sąlygomis priimti nelaimės ištiktus laivus ir taip apriboti avarijų jūroje padarinius.

(11)   Tačiau atsižvelgiant į gaires dėl prieglobsčio vietų, kurias TJO priėmė po Direktyvos 2002/59/EB priėmimo, ir tęsiant bendrą Komisijos, Europos jūrų saugumo agentūros ir valstybių narių darbą, yra būtina išsamiai apibrėžti pagrindines prieglobsčio vietų planų nuostatas, kad būtų užtikrintas suderintas ir veiksmingas šios priemonės įgyvendinimas ir nustatyta valstybių narių įsipareigojimų apimtis.

(12)    Svarbu, kad įvykus nelaimei jūroje, t. y. iškilus aplinkybėms, kurios gali lemti laivo sudužimą arba pavojų aplinkai ar navigacijai, būtų galimybė kreiptis į nepriklausomą instituciją, kuri turėtų atitinkamus įgaliojimus ir reikiamą kompetenciją priimti sprendimus dėl pagalbos nelaimės ištiktiems laivams, siekiant išgelbėti žmones, apsaugoti aplinką ir kuo labiau sumažinti finansinę žalą. Pageidautina, kad ši kompetentinga institucija būtų nuolatinė. Minėta institucija ypač turėtų būti įgaliota savarankiškai priimti sprendimą dėl nelaimės ištikto laivo priėmimo į prieglobsčio vietą. Šiam tikslui ji, remdamasi taikomo prieglobsčio vietų plano informacija, turėtų atlikti preliminarų padėties įvertinimą.

(13)    Laivų, kuriems reikia pagalbos, priėmimo planuose turėtų būti tiksliai išdėstytas sprendimų dėl pavojaus signalo ir veiksmų konkrečiose situacijose priėmimo procesas. Turėtų būti aiškiai apibūdintos atitinkamos institucijos ir jų kompetencija, taip pat suinteresuotųjų šalių ryšio priemonės. Taikoma tvarka turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai galima tikėtis didelių žalingų pasekmių, sprendimai bus priimami greitai ir remiantis specialiomis laivybos ekspertų žiniomis .

(14)   Taip pat reikėtų, kad valstybės narės, sudarydamos planus, sudarytų galimų prieglobsčio vietų pakrantėje aprašą, kad kompetentingos institucijos, jūroje kilus avarijai ar susidarius nenumatytoms aplinkybėms, galėtų aiškiai ir greitai nustatyti tinkamiausias zonas nelaimės ištiktiems laivams priimti. Šiame apraše turėtų būti visa reikiama informacija, ypač susijusi su fizinėmis, aplinkos ir ekonominėmis atitinkamų vietų savybėmis ir su technika bei įrengimais, skirtais palengvinti nelaimės ištiktų laivų priėmimą arba kovą su avarijos ar taršos padariniais.

(15)   Svarbu, kad kompetentingų institucijų, priimančių sprendimą dėl laivo priėmimo į prieglobsčio vietą, ir atsakingų institucijų, kurios priima pavojaus signalus ir apdoroja su jais susijusią informaciją, sąrašai būtų tinkamai paskelbti. Valstybės narės galimų prieglobsčio vietų aprašą taip pat turėtų pateikti Komisijai. Taip pat gali būti naudinga, kad atitinkamą informaciją apie planus ir prieglobsčio vietas galėtų gauti ir pagalbos jūroje operacijoje dalyvaujančios šalys bei kaimyninių valstybių narių, kurioms nelaimė jūroje gali turėti poveikio, institucijos. Svarbu, kad tokią informaciją turintys veikėjai užtikrintų jos konfidencialumą.

(16)    Reikėtų greičiau įdiegti saugomų jūrų teritorijų tinklą, be to, Komisijai koordinuojant, valstybės narės turėtų parengti sezoninius jūrų aplinkos ir žmogiškųjų išteklių rodiklių žemėlapius.

(17)    Valstybė narė neturėtų būti atleidžiama nuo pareigos padėti finansinės garantijos arba draudimo neturinčiam nelaimės ištiktam laivui ir priimti jį į prieglobsčio vietą, jei taip gali būti sumažintas pavojus įgulai ir aplinkai. Kompetentingos institucijos gali patikrinti, ar laivas yra apdraustas arba ar turi kokią kitą finansinę garantiją, kuria galima pasinaudoti ir tinkamai kompensuoti su laivo priėmimu į prieglobsčio vietą susijusias išlaidas ir žalą, tačiau gelbėjimo darbai dėl šios informacijos užklausos neturėtų būti vilkinami.

(18)    Turi būti užtikrinama, kad nelaimės ištiktus laivus priimančių uostų išlaidos bus greitai kompensuotos ir atlyginta gelbėjimo darbų metu padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, svarbu, kad kartu su ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/.../EB [dėl laivų savininkų civilinės atsakomybės ir finansinių garantijų] (6) bei tarptautinių taršos nafta padarytų žalos kompensavimo fondų nuostatomis papildomai būtų taikoma ir ratifikuotų 1996 m. Tarptautinė konvencija dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir potencialiai kenksmingų medžiagų vežimu jūra (HNS konvencija) bei 2001 m. Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės už laivų bunkeriuose vežamos naftos padarytą žalą (Bunkerių naftos konvencija). Taigi valstybės narės turėtų kuo skubiau ratifikuoti šias konvencijas. Taip pat pageidautina, kad valstybės narės siektų paspartinti Laivų nuolaužų pašalinimo konvencijos priėmimą Tarptautinėje jūrų organizacijoje. Ypatingais atvejais, ypač kai laivo savininkas finansiškai nelaiduoja už nelaimės ištiktą laivą arba nėra galimybės taikyti kitų esamų kompensavimo priemonių, valstybės narės garantuoja, kad bus atlygintos uosto išlaidos ir finansinė žala, patirta priimant nelaimės ištiktą laivą.

(19)    Siekiant aktyvaus laivų kapitonų ir įgulos bendradarbiavimo ir jų pasitikėjimo, reikia užtikrinti, kad šie laivų kapitonai ir įgula galėtų pasikliauti tinkamu ir sąžiningu valstybės narės, kuri turi priimti jų nelaimės ištiktą laivą, kompetentingų institucijų elgesiu. Siekiant šio tikslo, pageidautina, kad valstybės narės taikytų TJO sąžiningo elgesio su jūrininkais įvykus nelaimingam atsitikimui jūroje gaires .

(20)    Sąjungos krantų stebėjimas ir į jos teritorinius vandenis įplaukiančių laivų priežiūra yra esminis Europos laivybos saugos aspektas. Siekiant užkirsti kelią laivų nebaudžiamumui ir užtikrinti, kad įvykus avarijai jūroje prieglobsčio vieta gautų kompensaciją, svarbu aktyviau kontroliuoti pakrantę ir užtikrinti, kad į Sąjungos teritorinius vandenis neįplauktų joks laivas, neturintis finansinių garantijų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/.../EB [dėl laivų savininkų civilinės atsakomybės ir finansinių garantijų] (7) .

(21)   Laivų eismo jūroje stebėjimo ir organizavimo priemonių specifinė funkcija yra suteikti valstybėms narėms galimybę gauti tikrų žinių apie laivus, plaukiojančius jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, ir taip, jei būtina, geriau užkirsti kelią galimam pavojui. Taigi keičiantis surinkta informacija pagerėja turimų duomenų kokybė ir yra lengviau juos apdoroti.

(22)   Laikydamosi Direktyvos 2002/59/EB nuostatų, valstybės narės ir Komisija padarė didelę pažangą derinant elektroninį keitimąsi duomenimis, ypač susijusiais su pavojingų arba aplinką teršiančių prekių gabenimu. Bendrijos keitimosi informacija tinklas SafeSeaNet , plėtojamas nuo 2002 m., šiandien turėtų būti pavyzdinis tinklas Bendrijoje. Svarbu užtikrinti, kad dėl SafeSeaNet nepadidėtų sektoriui tenkanti administracinė našta ar išlaidos, būtų užtikrinta darna su tarptautinėmis taisyklėmis ir būtų atsižvelgiama į konfidencialumą, susijusį su visais galimais komerciniais aspektais.

(23)   Pažanga naujų technologijų srityje, ypač jas taikant palydovinėse sistemose, pvz., laivų stebėjimo sistemoje, kurioje naudojami palydovai , vaizdo gavimo sistemose arba Galileo , šiandien suteikia galimybę stebėti laivų eismą jūroje dar toliau nuo kranto ir taip aprėpti didesnę dalį Europos vandenų. Be to, TJO, siekdama plėtoti visuotines laivų nuotolinio identifikavimo ir stebėjimo (NIST) sistemas, iš dalies pakeitė SOLAS konvenciją, atsižvelgiant į pasiekimus laivybos saugos ir saugumo bei jūrų aplinkos apsaugos srityse. Atsižvelgiant į TJO patvirtintą struktūrą, pagal kurią numatyta galimybė sukurti regioninius NIST duomenų centrus, taip pat atsižvelgiant į patirtį, sukauptą vykdant SafeSeaNet sistemą, turėtų būti įsteigtas Europos NIST duomenų centras siekiant kaupti ir valdyti NIST sistemos informaciją. Valstybės narės turės susisiekti su Europos NIST duomenų centru, kad gautų NIST duomenis.

(24)    TJO reikalavimai dėl NIST sistemos diegimo laivuose taikomi tik tarptautiniais maršrutais plaukiojantiems laivams. Vis dėlto, kadangi tarp valstybės narės uostų plaukiojantys laivai taip pat gali kelti grėsmę laivybos saugai ir saugumui bei aplinkai, šiuose laivuose taip pat turėtų būti įdiegta NIST sistema, laikantis tvarkaraščio, kurį per tinkamą laikotarpį turi pasiūlyti Komisija.

(25)   Siekdama garantuoti, kad informacija, surinkta laikantis šios direktyvos ar kitų saugios laivybospriemonių, būtų optimaliai ir suderintai naudojama Bendrijoje, Komisija turėtų turėti galimybę užtikrinti, kad, jei būtina, šie duomenys būtų apdoroti, panaudoti ir išplatinti valstybių narių paskirtoms institucijoms.

(26)    Vadovaujantis šia direktyva nuostatomis surinkta informacija gali būti skleidžiama ir naudojama tik siekiant užkirsti kelią situacijoms, kurios kelia pavojų žmonių gyvybei jūroje, ir apsaugoti jūrų aplinką; atsižvelgiant į tai, pageidautina, kad Komisija, bendradarbiaudama su Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūra, ištirtų, kaip ji galėtų išspręsti tinklų ir informacijos saugumo problemas, kylančias taikant šią direktyvą.

(27)   Šiomis aplinkybėmis sistemos Equasis sukūrimas parodė, kaip svarbu yra skatinti saugios laivybos kultūrą, ypač tarp jūrų transporto operatorių. Komisija turėtų turėti galimybę, pirmiausia šios sistemos pagalba, padėti platinti su laivyba susijusią informaciją, surinktą įvairių valstybinių arba privačių įstaigų, veikiančių saugios laivybos srityje.

28)   2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančiu Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS)(8) , yra sutelkiami komitetų, įsteigtų pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus dėl saugios laivybos, teršimo iš laivų prevencijos ir gyvenimo bei darbo sąlygų laivuose apsaugos, uždaviniai. Todėl dabartinį komitetą reikėtų pakeisti COSS.

(29)   Taip pat reikėtų atsižvelgti į nurodytų tarptautinių priemonių pakeitimus.

(30)   Europos jūrų saugumo agentūra, įsteigta 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002(9) , turėtų suteikti būtiną pagalbą siekiant užtikrinti suderintą ir veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą.

(31)   Todėl reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvą 2002/59/EB,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2002/59/EB iš dalies keičiama taip:

1)    19 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

"

(19)    Šiai direktyvai įgyvendinti reikalingas priemones reikėtų priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką * . Be to, Komisija turi būti įgaliota parengti priedą dėl SafeSeaNet ir, atsižvelgdama į įgytą patirtį, pakeisti I, III ir IV priedus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies keisti neesmines šios direktyvos nuostatas, jos turi būti priimtos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Komisija taip pat turėtų būti įgaliota nustatyti NIST įrangos montavimo laivuose, plaukiojančiuose vietiniais maršrutais, reikalavimus ir pakeisti apibrėžimus, nuorodas arba priedus siekdama, kad jie atitiktų EB ir tarptautinę teisę. Šios priemonės gali būti priimtos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą.

______________

* OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

"

2)    1 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

"

Šios direktyvos tikslas – įdiegti Bendrijoje tokią laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą, kuri pagerintų jūrų laivų judėjimo saugumą bei efektyvumą, pagerintų uostų ir laivybos saugumą, įgalintų tarnybos tinkamiau reaguoti į incidentus, avarijas ar potencialiai pavojingą padėtį jūroje, įskaitant paieškos ir gelbėjimo operacijas, ir pagerintų taršos iš laivų prevenciją bei jos aptikimą.

"

3)    2 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

   a) įvadinė frazė pakeičiama taip : "Ši direktyva netaikoma, jei nenustatyta kitaip:";
   b) c punktas pakeičiamas taip: "
   c) laivuose naudojamos laivų saugyklos ir įranga.
"

4)    3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

  a) a punktas iš dalies keičiamas taip:
   i) pirmo sakinio įvadinė frazė "šie teisės aktai:" yra pakeičiama fraze "šių teisės aktų naujausia redakcija:";
   ii) pridedamos tokios įtraukos:"
   "TJO rezoliucija A.949(23)" – tai Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucija 949(23), pavadinta "Gairės dėl prieglobsčio vietų laivams, kuriems reikalinga pagalba
"
   "TJO rezoliucija A.950(23)" – tai Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucija 950(23), pavadinta "Pagalbos jūroje centrai (MAS )";
   "TJO rezoliucija A.917(22)" – tai Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucija A. 917(22), pavadinta "AIS naudojimo laivuose gairės", iš dalies pakeista TJO rezoliucija A.956(23);
   "TJO rezoliucija A. 987(24)" – tai Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucija A. 987(24), pavadinta "Vienodų sąlygų taikymo jūrininkams įvykus avarijai jūroje gairės";";
   b) turėtų būti pridedami tokie s, t, u ir v punktai:"
s)   SafeSeaNet – tai Bendrijos keitimosi informacija laivybos klausimais sistema, sukurta Komisijai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kad būtų užtikrintas Bendrijos teisės aktų įgyvendinimas, kaip numatyta specialiame priede, kuris bus parengtas pagal 28 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą su tikrinimu ;
   t) "reguliarios paslaugos" – tai persikėlimų laivais, kurie organizuojami taip, kad aptarnautų eismą tarp dviejų ar daugiau tokių pačių uostų, serija, kai dirbama pagal paskelbtą tvarkaraštį arba kai perkėlimai atliekami nuolat ar taip dažnai, kad jie sudaro pripažintas sistemingas serijas;
   u) "žvejybos laivas" – tai bet koks žuvims arba kitiems gyviesiems jūrų ištekliams žvejoti pritaikytas arba komercinei jų žvejybai naudojamas laivas;

v)    "NIST" – tai sistema, kuri pagal SOLAS konvencijos V skyriaus 19 taisyklę automatiškai perduoda nuotolinio identifikavimo ir stebėjimo informaciją laivybos saugos ir saugumo bei jūrų aplinkos apsaugos tikslais. "

5)    Įterpiamas toks 6a straipsnis:

"

6a straipsnis

Automatinio identifikavimo sistemų (AIS) naudojimas žvejybos laivuose

Visi žvejybos laivai, kurių bendras ilgis yra daugiau nei 24 metrai , plaukiojantys valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse privalo laikantis II priedo I dalies 3 punkte pateikto tvarkaraščio turėti automatinio identifikavimo sistemą (AIS), atitinkančią TJO nustatytus veikimo standartus.

Žvejybos Laivuose esančios AIS sistemos privalo veikti nuolatos, išskyrus tuos atvejus, kai tarptautiniais susitarimais, taisyklėmis arba standartais numatyta saugoti navigacinę informaciją .

Vadovaujantis TJO parengtomis AIS naudojimo laivuose gairėmis, AIS gali būti išjungta, jei kapitonas mano, kad tai būtinadėl jo laivo saugos ar saugumo.

"

6)    Įterpiamas toks 6b straipsnis:

"

6b straipsnis

Laivų nuotolinio identifikavimo ir stebėjimo (NIST) sistemos naudojimas

1.    Vadovaujantis SOLAS konvencijos V skyriaus 19 taisykle ir TJO patvirtintais veikimo standartais bei funkciniais reikalavimais, tarptautiniais maršrutais plaukiojančiuose laivuose įdiegiama NIST sistema, išskyrus tuos atvejus, kai juose įdiegta AIS ir jie plaukioja tik laivybos rajone A1, kuris patenka į AIS tinklo veikimo sritį.

Komisija pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą nustato NIST įrangos diegimo laivuose, plaukiojančiuose vidaus maršrutais tarp Europos Sąjungos valstybės narės uostų, reikalavimus.

2.    Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja, siekdamos iki 2008 m. gruodžio 31 d. įsteigti Europos NIST duomenų centrą, kuriam būtų pavesta tvarkyti nuotolinio identifikavimo ir stebėjimo informaciją.

Europos NIST duomenų centras yra sudedamoji Europos laivybos informacijos ir keitimosi sistemos SafeSeaNet dalis. Valstybės narės dengia išlaidas, susijusias su nacionaliniais SafeSeaNet veiksniais tam, kad būtų įtraukta NIST informacija.

Valstybės narės vėliausiai iki 2008 m. gruodžio 31 d. užmezga ryšius su Europos NIST duomenų centru ir juos plėtoja.

3.    Komisija apibrėžia prieigos prie Europos NIST duomenų centre saugomos informacijos tvarką ir principus pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

"

7)    12 straipsnis turi būti pakeičiamas taip:

"

12 straipsnis

Krovinio siuntėjo įsipareigojimai

1.   Krovinio siuntėjai, valstybių narių uostuose siūlantys vežti pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, prieš tai, kai kroviniai pakraunami į laivą, pateikia bet kokio dydžio laivo kapitonui ar valdytojui deklaraciją su šia informacija:

   a) I priedo 2 punkte nurodytą informaciją;
   b) MARPOL konvencijos I priede išvardytoms medžiagoms – saugos duomenų lapą, kuriame išsamiai išdėstytos produktų fizinės ir cheminės savybės, įskaitant klampumą, išreikštą cSt, 50ºC temperatūroje ir tankį 15ºC temperatūroje bei kitus duomenis, pateikiamus saugos duomenų lape pagal TJO rezoliuciją MSC.150(77) ;
   c) kontaktinius duomenis, kuriais skubos atvejais būtų galima pasiekti krovinio siuntėją arba kitą asmenį ar įstaigą, turinčius informacijos apie fizines ir chemines produktų savybes ir apie veiksmus, kurių reikia imtis skubos atvejais.

2.   Laivuose, kurie atplaukia ne iš Bendrijos uosto ir plaukia į valstybės nariės uostą ar valstybės narės teritoriniuose vandenyse esančią inkaravimo vietą bei gabena pavojingas ar aplinką teršiančias medžiagas, turi būti krovinio siuntėjo deklaracija su šia informacija:

   a) I priedo 3 skirsnyje nurodyta informacija;
   b) informacija, kurią reikia pateikti pagal šio straipsnio 1 dalies b ir c punktus.

3.    Krovinio siuntėjas privalo ir yra įpareigotas užtikrinti, kad siūlomas vežti krovinys iš tikrųjų yra tas, kuris buvo deklaruotas pagal 1 ir 2 dalis.

"

8)    14 straipsnio antros pastraipos c punktas turėtų būti pakeičiamas taip:

"
   c) pareikalavus visos valstybės narės turi galėti SafeSeaNet tinklu nedelsdamos persiųsti kitos valstybės narės nacionalinei ar vietos kompetentingai institucijai informaciją apie laivą ir jo vežamą pavojingą arba aplinką teršiantį krovinį. Tai neturi būti priežastis valstybėms narėms reguliariai prašyti informacijos apie laivus ir jų krovinius kitais tikslais nei laivybos sauga, saugumas ar jūrų aplinkos apsauga.
"

9)    16 straipsnio 1 dalyje turėtų būti pridedami tokie d ir e punktai:

"
   d) "laivai, apie kurių draudimo pažymėjimą arba finansinę garantiją, reikalingą pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/.../EB [dėl laivų savininkų civilinės atsakomybės ir finansinių garantijų]* (10) nuostatas, nebuvo pranešta arba kurie jų neturi;
   e) laivai, kurie, kaip praneša laivavedžiai ar uosto institucijos, turi trūkumų, galinčių pakenkti laivo navigavimo saugumui arba sukelti pavojų aplinkai."
______________
* OL L ...".
"

10)    Turėtų būti įterpiamas toks 18a straipsnis:

"

18a straipsnis

Priemonės kilus pavojui dėl ledo

1.  Kai valstybės narės paskirta kompetentinga institucija, atsižvelgdama į ledo būklę, nusprendžia, kad esama rimto pavojaus žmonių gyvybėms jūroje arba tos valstybės narės laivybos ar pakrančių zonoms, arba kitos valstybės narės laivybos ar pakrančių zonoms:

   a) kompetentingos institucijos kapitonams, kurių laivai yra jų kompetencijos zonose, arba ketina įplaukti į vieną iš jų uostų arba išplaukti iš vieno iš uostų, perduoda atitinkamą informaciją apie ledo būklę, rekomenduojamus kelius ir ledlaužio paslaugas jų kompetencijos zonoje.
   b) jos gali pareikalauti, kad laivai, esantys atitinkamose zonose ir ketinantys įplaukti į uostą ar terminalą, išplaukti iš jų arba išplaukti iš inkaravimo vietos , pateiktų dokumentus, įrodančius atitiktį atsparumo ir pajėgumo reikalavimams , būtiniems atsižvelgiant į ledo būklę atitinkamoje zonoje.

2.   Priemonės, kurių yra imamasi pagal 1 dalies nuostatas siekiant gauti informacijos apie ledo padėtį, yra pagrįstos valstybės narės pripažintos kompetentingos meteorologijos informacijos tarnybos pateiktomis ledo būklės ir oro prognozėmis.

"

11)    19 straipsnio 2 dalis papildoma tokia pastraipa:

"

Šiuo tikslu jie, nacionalinei kompetentingai institucijai pareikalavus, pateikia jai 12 straipsnyje nurodytą informaciją.

"

12)    20 straipsnis pakeičiamas taip:

"

20 straipsnis

Nelaimės ištiktų laivų priėmimas į prieglobsčio vietas

1.   Valstybės narės paskiria reikiamą kompetenciją turinčią kompetentingą instituciją, kuri būtų savarankiška tuo požiūriu, kad gelbėjimo operacijos metu turėtų įgaliojimus savo iniciatyva priimti sprendimus, susijusius su nelaimės ištiktų laivų priėmimu siekiant:

   išsaugoti gyvybes;
   apsaugoti pakrantę;
   apsaugoti jūrų aplinką;
   užtikrinti saugą jūroje; ir
   sumažinti finansinę žalą.

2.    1 dalyje nurodyta institucija , inter alia, gali:

   a) apriboti laivo judėjimą ar nurodyti jam laikytis tam tikro kurso. Toks reikalavimas nepanaikina laivo kapitono atsakomybės už saugų savo laivo valdymą;
   b) išsiųsti oficialų pranešimą laivo kapitonui pašalinti grėsmę aplinkai ir laivybos saugai;
   c) atvykti į laivą arba nusiųsti į jį vertinimo grupę laivui padarytos žalos dydžiui įvertinti, padėti kapitonui pagerinti padėtį ir pranešti apie tai kompetentingai pakrantės stočiai;
   d) prireikus patiiškviesti ir nusiųsti pagalbą;
   e) palydėti arba nutempti laivą.

3.    Komisijai koordinuojant, valstybės narės parengia sezoninius (tarpvalstybinius) jūrų aplinkos ir žmogiškųjų išteklių rodiklių žemėlapius.

4.    1 dalyje nurodyta institucija prisiima atsakomybę už 20a straipsnyje nurodyto plano vykdymą.

5.    1 dalyje nurodyta institucija prieš tai įvertinusi aplinkybes sprendžia, ar priimti nelaimės ištiktą laivą į prieglobstį.

1 dalyje nurodyta institucija užtikrina, kad pagal 20a straipsnyje nurodytus planus įvertinus aplinkybes nelaimės ištiktas laivas būtų priimtas į prieglobstį visais atvejais, kai nelaimės ištikto laivo priėmimas į prieglobstį leidžia sumažinti dėl tų aplinkybių kylantį pavojų.

6.    Valstybės narės laikosi TJO sąžiningo elgesio su jūrininkais įvykus nelaimingam atsitikimui jūroje gairių laivo, kurį nelaimė ištiko jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, įgulos atžvilgiu.

7.    4 dalyje nurodytos institucijos rengia reguliarius susitikimus, kad pasikeistų ekspertų žiniomis ir pagerintų pagal šį straipsnį taikomas priemones. Atsiradus ypatingoms aplinkybėms jos savo arba Komisijos iniciatyva gali susitikti bet kuriuo metu.

"

13)    Turėtų būti įterpiamas toks 20a straipsnis:

"

20a straipsnis

Nelaimės ištiktų laivų priėmimo planai

1.   Valstybės narės parengia planus, kuriuose išdėstomi veiksmai pavojaus, keliamo jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse esančio nelaimės ištikto laivo, atveju, ir kuriuose užtikrinamas laivų priėmimas į prieglobstį bei žmonių gyvybių gelbėjimas.

2.   1 dalyje nurodyti planai sudaromi pokonsultacijų su suinteresuotomis šalimis atsižvelgiant į 3 straipsnio a punkte nurodytas atitinkamas TJO gaires, ir juose pateikiama bent jau ši informacija:

   a) institucijos(-ų), atsakingos(-ų) už pavojaus signalų gavimą ir su jais susijusios informacijos apdorojimą, identifikaciniai duomenys;
   b) institucijos, kuriai) pavesta įvertinti padėtį, paskirti tinkamą prieglobsčio vietą ir priimti sprendimą dėl nelaimės ištikto laivo priėmimo į paskirtą prieglobsčio vietą, identifikaciniai duomenys;
   c) galimų prieglobsčio vietų aprašas reziumuojant aspektus, padedančius įvertinti padėtį ir priimti skubius sprendimus, įskaitant atitinkamų galimų vietų aplinkos ir socialinių veiksnių bei gamtos sąlygų aprašymą;
   d) įvertinimo procedūra, taikoma renkant prieglobsčio vietą iš apraše pateiktų galimų vietų;
   e) tinkami ištekliai ir įrengimai, skirti pagalbai, gelbėjimo darbams ir kovai su tarša;
   f) tarptautiniai koordinavimo ir sprendimų priėmimo mechanizmai, kurie gali būti taikomi;
   g) finansinių garantijų ir atsakomybės procedūros, skirtos laivams, priimtiems į prieglobsčio vietą.

3.   Valstybės narės paskelbia 20 straipsnio 4 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos pavadinimą ir atinkamų asmenų pasiteiravimui, priimančių pavojaus signalus ir reaguojančių į juos, sąrašą. Jos Komisijai pateikia galimų prieglobsčio vietų aprašą. Be to, jos praneša reikalingą informaciją apie kaimyninių valstybių narių planus ir prieglobsčio vietas.

Įgyvendindamos nelaimės ištiktų laivų priėmimo planuose numatytas procedūras, jos užtikrina, kad visa reikalinga informacija apie planus ir prieglobsčio vietas būtų pasiekiama operacijose dalyvaujančioms šalims, įskaitant pagalbos ir vilkimo paslaugų bendroves.

"

Asmenys, kurie pagal šią dalį gauna atitinkamos informacijos dėl planų nelaimės atveju ir prieglobsčio vietų, turi užtikrinti tokios informacijos slaptumą.

14)    Įterpiamas toks 20b straipsnis:

"

20b straipsnis

Finansinės garantijos ir kompensacija

1.   Jei draudimo pažymėjimas ar finansinė garantija nėra pateikiami, tai neatleidžia valstybių narių nuo pareigos atlikti išankstinį padėties įvertinimą ir priimti 20 straipsnyje nurodytą sprendimą, ir tai nėra pakankama priežastis valstybei narei atsisakyti priimti į prieglobstį nelaimės ištiktą laivą .

2.   Nepažeidžiant 1 dalies valstybė narė, prieš priimdama nelaimės ištiktą laivą į prieglobsčio vietą, gali pareikalauti, kad laivo valdytojas, atstovas arba kapitonas pateiktų draudimo pažymėjimą arba finansinę garantiją, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/.../EB [dėl laivų savininkų civilinės atsakomybės ir finansinių garantijų] (11) 7 straipsnyje, kad būtų užtikrinta atsakomybė už laivo padarytą žalą. Dėl reikalavimo pateikti šį pažymėjimą nelaimės ištikto laivo priėmimas negali būti atidėtas.

"

3.    Valstybė narė garantuoja už išlaidų kompensavimą ir galimos ekonominės žalos, kurią patirtų uostas priėmus sprendimą pagal 20 straipsnio 5 dalį, atlyginimą, jei šių išlaidų arba žalos per atitinkamą laiko tarpą nekompensuoja laivo savininkas arba valdytojas, kaip apibrėžta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/.../EB [dėl laivų savininkų civilinės atsakomybės ir finansinių garantijų] + , bei pagal galiojančius tarptautinius kompensavimo mechanizmus.

15)    Turėtų būti įterpiamas toks 22a straipsnis:

"

22a straipsnis

Europos keitimosi informacija laivybos klausimais sistema SafeSeaNet

1.   Valstybės narės sukuria nacionalines arba vietines informacijos laivybos klausimais tvarkymo sistemas, skirtas šioje direktyvoje nurodytos informacijos apdorojimui.

2.   Pranešimo sistemos, sukurtos pagal 1 pastraipos nuostatas, turi suteikti galimybę operatyviai naudoti surinktą informaciją ir pirmiausia turi atitikti šios direktyvos 14 straipsnyje nustatytas sąlygas.

3.   Siekdamos garantuoti veiksmingą keitimąsi šioje direktyvoje nurodyta informacija valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės arba vietos sistemos, sukurtos kaupti, apdoroti ir saugoti tokią informaciją, galėtų būti sujungtos su Bendrijos keitimosi informacija laivybos klausimais sistema SafeSeaNet. Komisija užtikrina, kad Bendrijos keitimosi informacija laivybos klausimais sistema SafeSeaNet veiktų 24 valandas per parą.

4.    Bendradarbiauja vykdydants regioninius susitarimus arba tarpvalstybinius, tarpregioninius ar transnacionalinius projektus, valstybės narės užtikrina, kad plėtojamos informacijos sistemos ir tinklai atitiktų šios direktyvos reikalavimus, būtų suderintos ir sujungtos su SafeSeaNet sistema .

5.    Siekiant užtikrinti, kad būtų užtektinai laiko išbandyti, kaip veikia SafeSeaNet sistema, ši sistema pradės veikti visu pajėgumu 2009 m. sausio 1 d.

"

16)    23 straipsnis turėtų būti iš dalies keičiamas taip:

   a) c punktas pakeičiamas taip:"
   c) atsižvelgiant į informacijos ir ryšių technologijų vystymąsi, plėsti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos taikymo sritį ir (arba) ją atnaujinti, kad būtų geriau identifikuojami ir stebimi laivai. Tuo tikslu valstybės narės ir Komisija kartu prireikus kuria privalomąsias pranešimų sistemas, privalomąsias laivų eismo tarnybas ir atitinkamas laivų maršrutų parinkimo sistemas bei teikia jas tvirtinti TJO. Jos taip pat bendradarbiauja atitinkamų regioninių arba tarptautinių organų lygiu kurdamos tolimojo laivų eismo stebėjimo ir laivybos priežiūros sistemas;
"
   b) pridedami tokie e, f ir g punktai:"
   e) užtikrinti nacionalinių sistemų, naudojamų priede nurodytai informacijai tvarkyti ir SafeSeaNet sistemai plėsti bei atnaujinti, sujungimą tarpusavyje ir sąveiką, taip pat šiuo tikslu naudojamų tradicinių ir palydovinių sistemų integravimą ;
   f) ištirti, kokios yra AIS ir padėties nustatymo bei ryšio sistemų, naudojamų įgyvendinant Bendrąją žvejybos politiką, sujungimo galimybės ir tam reikalingos išsamios taisyklės. Tokio tyrimo išvados paskelbiamos vėliausiai 12 mėnesių prieš 6a straipsnyje numatytos pareigos įsigaliojimą ir bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip 2008 m. liepos 1 d.;
   g) išanalizuoti ir įgyvendinti procedūras, kurios veiksmingiau užtikrintų surinktos informacijos slaptumą.
"

17)    Turėtų būti įterpiamas toks 23a straipsnis:

"

23a straipsnis

Informacijos saugios laivybos klausimais apdorojimas ir tvarkymas

1.   Komisija užtikrina, kad, kai būtina, informacija, surinkta pagal šios direktyvos nuostatas, arba surinkta savo atitinkamus įgaliojimus vykdančių valstybinių arba privačių įstaigų, yra apdorojama, panaudojama ir išplatinama valstybės narės paskirtoms institucijoms.

2.   Atitinkamais atvejais Komisija paremia saugios laivybos duomenų rinkimo ir platinimo sistemų kūrimą ir veikimą, ypač naudodama sistemą Equasis arba kokią kitą lygiavertę viešojo pobūdžio sistemą.

"

18)    24 straipsnis pakeičiamas taip:

"

24 straipsnis

Informacijos slaptumas

1.    Vadovaudamosi nacionaliniais teisės aktais valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti pagal šią direktyvą joms perduotos informacijos slaptumą.

2.    Valstybės narės, vadovaudamosi savo nacionaliniais teisės aktais, patikrina, kad iš laivų perduodami AIS ir NIST duomenys nebūtų prieinami visuomenei arba naudojami priešiškais saugai, saugumui ir aplinkos apsaugai tikslais ar tikslais, kurie įtakotų konkurenciją tarp laivų valdytojų. Ypač jos neleidžia skleisti visuomenei informaciją apie krovinį ir laive esančius asmenis, nebent su tuo sutinka laivo kapitonas arba valdytojas.

"

Bendradarbiaudama su Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūra Komisija tiria, kaip išspręsti problemas tinklų ir informacijos saugumo srityje, kurios gali būti susijusios su šioje Direktyvoje ir ypač jos 6, 6a, 14 ir 22a straipsniuose numatytomis priemonėmis. Ne vėliau kaip per metus po šios direktyvos įsigaliojimo Komisija imasi reikiamų priemonių kovoti su pagal šią direktyvą gautų duomenų nesankcionuotu panaudojimu arba jų panaudojimu komerciniais tikslais.

19)    27 straipsnio 2 dalis turėtų būti pakeičiama taip:

"

2.    Be to, I, III ir, IV priedai gali būti keičiami pagal 28 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant šią direktyvą, jei dėl šių pakeitimų nedidėja direktyvos taikymo sritis.

"

20)    28 straipsnis turėtų būti pakeičiamas taip:

"

28 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS ), įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 3 straipsnio nuostatas*.

2.   Kai daroma nuoroda į šią pastraipą, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsnių nuostatos, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.    Darant nuorodą į šią dalį taikoma Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

___________________

* OL L 324, 2002 11 29, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 93/2007 (OL L 22, 2007 1 31, p. 12).

"

21)    I priedo 4 punkto X įtrauka pakeičiama taip:

"

   X. įvairi informacija:

   ypatybės ir nustatytas bunkerinio mazuto kiekis visiems laivams, gabenantiems bunkerinį mazutą,
   navigacinė padėtis.

"

22)    II priedo I dalyje pridedamas toks 3 punktas:

"

3.   Žvejybos laivai

Visi žvejybos laivai, kurių bendras ilgis yra 24 metrai ir daugiau , privalo laikytis 6a straipsnio reikalavimų pagal tokį tvarkaraštį:

   nauji žvejybos laivai, kurių bendras ilgis yra 24 metrai arba daugiau: ... * ;

   žvejybos laivai, kurių bendras ilgis yra 24 m arba daugiau, bet mažiau nei 45 m: ...** .

_____________

* Šios direktyvos įsigaliojimo diena.

** Dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

"

2 straipsnis

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki ...(12) , įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja trečią dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Dar neskelbta OL.
(2) OL C 318, 2006 12 23, p. 195.
(3) OL C 229, 2006 9 22, p. 38.
(4) 2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) OL L 208, 2002 8 5, p. 10.
(6)+ OL: Įrašyti numerį ir datą.
(7)+ OL: Įrašyti numerį.
(8) OL L 324, 2002 11 29, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 93/2007 (OL L 22, 2007 1 31, p. 12 ).
(9) OL L 208, 2002 8 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1891/2006 (OL L 394, 2006 12 30, p. 1 ).
(10)+ OL: Įrašyti numerį ir datą .
(11)+ OL: Įrašyti numerį.
(12)* 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.


Nelaimingų atsitikimų jūrų transporto sektoriuje tyrimai ***I
DOC 226k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios pagrindinius principus, taikomus nelaimingų atsitikimų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičiančios direktyvas 1999/35/EB ir 2002/59/EB (COM(2005)0590 – C6-0056/2006 – 2005/0240(COD) )
P6_TA(2007)0147 A6-0079/2007

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0590 )(1) ,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į EB sutarties 80 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0056/2006 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0079/2007 ),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2007 m. balandžio 25 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/.../EB , nustatančią pagrindinius principus, taikomus nelaimingų atsitikimų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičiančios direktyvas 1999/35/EB ir 2002/59/EB

P6_TC1-COD(2005)0240


(Tekstas taikomas EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ,

atsižvelgdami į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2) ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3) ,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4) ,

kadangi:

(1)   Reikia, kad būtų palaikomas aukštas bendras saugumo lygis Europos jūrų transporto sektoriuje ir, kad būtų imtasi visapusiškų pastangų siekiant sumažinti avarijų ir incidentų jūroje skaičių.

(2)   Operatyviai vykdomi techniniai avarijų jūroje tyrimai pagerina saugumą jūroje, nes jie padeda išvengti tokių avarijų, sukeliančių žmonių žūtis, laivų praradimą ir jūrų aplinkos užteršimą, pasikartojimų.

(3)   Europos Parlamentas savo rezoliucijoje(5) dėl saugumo jūroje pagerinimo paskatino Komisiją pateikti direktyvos dėl laivų nelaimingų atsitikimų tyrimo pasiūlymą.

(4)   Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos 1982 (UNCLOS)(6) 2 straipsnyje pakrančių valstybėms suteikiama teisė tirti visų jų teritoriniuose vandenyse įvykusių avarijų jūroje priežastis, jei tokios avarijos gali sukelti pavojų gyvybei arba aplinkai; reikalauti pakrantės valstybės paieškos ir gelbėjimo tarnybų įsikišimo arba kaip nors turėti įtakos pakrantės valstybei.

(5)   UNCLOS 94 straipsnyje nustatyta, kad laivo vėliavos valstybės privalo reikalauti, jog tinkamai kvalifikuotas asmuo (kvalifikuoti asmenys) atliktų atviroje jūroje įvykusių konkrečių avarijų arba incidentų tyrimą arba pasirūpintų, kad toks tyrimas būtų įvykdytas jam (jiems) stebint.

6)   1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS taisyklė I/21), 1966 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo ir 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos nustato vėliavos valstybės atsakomybę atlikti avarijos tyrimą ir gautą susijusią informaciją pateikti Tarptautinei jūrų organizacijai (TJO).

(7)   Kodekse dėl privalomų TJO priemonių įgyvendinimo [projektas](7) primenama vėliavos valstybėms apie jų pareigą užtikrinti, kad saugumo jūroje tyrimus atliktų tinkamai kvalifikuoti tyrėjai, kompetetingi avarijų ir incidentų jūroje klausimais. Kodekse toliau reikalaujama, kad vėliavos valstybės būtų pasirengusios ir turėtų kvalifikuotus tyrėjus tokiems tikslams, nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje įvyko avarija ar incidentas.

(8)   Reikėtų atsižvelgti į 1997 m. TJO Asamblėjos rezoliucija A.849 priimtą Avarijų ir incidentų jūroje tyrimo kodeksą, kuriame numatomas bendro metodo dėl avarijų ir incidentų jūroje saugumo tyrimo įgyvendinimas ir valstybių narių bendradarbiavimas nustatant avariją ar incidentą jūroje sukėlusius veiksnius. Taip pat reikia atsižvelgti į TJO Jūrų saugumo komiteto (JSK) 953 aplinkraštį, kuriame pateikiami peržiūrėti Kodekse naudojamų terminų apibrėžimai bei TJO rezoliucijos A.861(20) ir MSC.163(78), kuriose pateikiamas reisų duomenų registravimo sistemos apibrėžimas.

9)   1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 1999/35/EB dėl privalomų patikrinimų sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, kuriais teikiamos reguliarios paslaugos, plaukiojimą(8) reikalaujama, kad valstybės narės atitinkamose savo vidaus teisės sistemose apibrėžtų teisinį statusą, suteikiantį joms ir kiekvienai kitai iš esmės suinteresuotai valstybei narei teisę dalyvauti, bendradarbiauti atliekant arba, jeigu numatyta Avarijų ir incidentų jūroje tyrimo kodekse – atlikti avarijos ar incidento jūroje, ištikusio ro-ro keltą arba greitaeigį keleivinį laivą, tyrimą.

10)   2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/59/EB įdiegiančioje Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą(9) , reikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi TJO Avarijų ir incidentų jūroje tyrimo kodekso nuostatų ir užtikrintų, kad tokių nelaimingų atsitikimų tyrimų rezultatai būtų kuo greičiau paskelbti.

(11)   Siekiant išvengti interesų konflikto, avarijų arba incidentų jūroje esančiuose laivuose arba kituose uoste arba kitoje apribotoje jūrų teritorijoje esančiuose laivuose tyrimą atlieka arba jo atlikimą kontroliuoja nepriklausoma įstaiga arba organizacija, kuriai suteiktos nuolatinės galios, leidžiančios jai priimti sprendimus.

(12)   Valstybės narės užtikrina, kad jų vidaus teisinės sistemos leistų joms ir visoms kitoms iš esmės suinteresuotoms valstybėms narėms dalyvauti arba bendradarbiauti vykdant nelaimingo atsitikimo tyrimą arba pačioms jį atlikti remiantis TJO Avarijų jūroje tyrimo kodeksu.

(13)   SOLAS konvencijos taisyklėje V/20 reikalaujama, kad keleiviniuose laivuose ir kituose laivuose, kurių registrinė talpa yra 3000 tonų ir daugiau, pastatytuose 2002 m. liepos 1 d. arba vėliau, turi būti reiso duomenų registravimo (toliau – RDR) sistema, kuria būtų galima remtis tiriant nelaimingus atsitikimus. Atsižvelgiant į tokios sistemos svarbą formuojant laivų nelaimingų atsitikimų prevencijos politiką, turi būti sistemingai reikalaujama, kad tokia įranga būtų nacionaliniais arba tarptautiniais reisais plaukiojančiuose ir į Bendrijos uostus atplaukiančiuose laivuose.

(14)   RDR sistemos ir kitų elektroninių prietaisų duomenys gali būti naudojami po avarijos arba incidento jūroje, tiriant jų priežastis, taip pat ir prevenciniais tikslais – siekiant įgyti patirties apie aplinkybes, kurios gali sukelti tokias nelaimes. Valstybės narės užtikrina, kad, jei tokių duomenų yra, jie būtų tinkamai naudojami abiem tikslais.

(15)   Būtina tirti ar kitaip išnagrinėti ne tik nelaimės signalus iš laivo, bet ir iš bet kokio kito šaltinio gautą informaciją apie tai, kad laivas arba asmenys laive arba iš tokio laivo yra pavojuje, arba, kad atsirado rimtas galimas pavojus, jog asmenys patirs sužalojimų, bus padaryta žala laivo struktūrai arba aplinkai dėl laivo eksploatavimo metu įvykusio įvykio.

16)    2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1406/2002(10) , reikalaujama, kad Europos jūrų saugumo agentūra (toliau – Agentūra) kartu su valstybėmis narėmis ieškotų techninių sprendimų Bendrijos teisės aktams įgyvendinti ir teiktų techninę pagalbą ją įgyvendinant. Nelaimingų atsitikimų tyrimų srityje Agentūrai skirtas specifinis uždavinys – tinkamai atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių teisines sistemas, palengvinti valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą rengiant laivų nelaimingų atsitikimų jūroje tyrimo bendrąją metodiką pagal sutartus tarptautinius principus.

(17)    Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002 Agentūra turi palengvinti bendradarbiavimą teikiant valstybių narių paramą veikloje, tiriant didelius nelaimingus atsitikimus jūroje ir analizuojant turimas nelaimingų atsitikimų tyrimo ataskaitas. Be to, atsižvelgdama į analizių rezultatus, Agentūra turi įtraukti į bendrą metodiką analizės aspektus, kurie galėtų būti naudingi siekiant užkirsti kelią naujoms katastrofoms ir užtikrinti saugesnę laivybą ES.

(18)    Pagal TJO sąžiningo elgesio su jūrininkais įvykus nelaimingam atsitikimui jūroje gaires nesiekiama kapitono ir įgulos narių patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Jos galėtų padėti didinti minėtųjų asmenų pasitikėjimą tyrimo metodais ir todėl valstybės narės turėtų jas taikyti.

(19)   Valstybės narės ir Bendrija tinkamai atsižvelgia į saugumo rekomendacijas, kurios buvo parengtos remiantis avarijos arba incidento saugumo tyrimu.

(20)   Kadangi techninio tyrimo tikslas – išvengti avarijų ir incidentų jūroje ateityje, tyrimo išvados ir saugumo rekomendacijos neturi būti naudojamos siekiant nustatyti atsakomybę arba kaltę.

(21)   Kadangi šios direktyvos tikslo , tai yra pagerinti saugumą Bendrijos jūrose ir taip sumažinti avarijų jūroje riziką ateityje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo apimties ir plataus masto to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(22)   Šios direktyvos įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(11) ,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Reguliavimo dalykas

Šios direktyvos tikslas – pagerinti saugumą jūroje ir taip sumažinti avarijų jūroje riziką taikant šias priemones:

   a) teikiant pagalbą operatyviai vykdomiems saugumo tyrimams ir tinkamai analizuojant avarijas ir incidentus jūroje;
   b) užtikrinant, kad saugumo tyrimo ataskaita būtų tiksli ir pateikiama laiku, kartu su pasiūlymais, kaip išvengti tokių situacijų ateityje.

Pagal šią direktyvą atliekami tyrimai nesusiję nei su atsakomybės, nei su kaltės nustatymu.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Atsižvelgiant į valstybių narių įsipareigojimus, numatytus UNCLOS, ši direktyva taikoma avarijoms, incidentams ir pavojaus signalams jūroje, kurie:

   a) yra susiję su vienos iš valstybės narių vėliava plaukiojančiu laivu arba
   b) įvyksta arba gaunami iš teritorijos, kurioje valstybės narės turi teisę taikyti savo jurisdikciją, arba
   c) yra susiję su kitais svarbiais valstybių narių interesais.

2.  Ši direktyva netaikoma avarijoms, incidentams ir pavojaus signalams jūroje, kurie yra susiję tik su:

   a) karo laivais ir karinių pajėgų laivais bei su kitais valstybei narei priklausančiais arba jos tik vyriausybės ne komerciniais tikslais naudojamais laivais;
   b) ne mechaniniu būdu varomais laivais, mediniais primityvios konstrukcijos laivais, pramoginėmis jachtomis ir pramoginiais laivais, nebent juose būtų įgula ir daugiau kaip 12 keleivių, plukdomų komerciniais tikslais;
   c) vidaus vandenų keliais plaukiojančiais ir tam pritaikytais laivais;
   d) trumpesniais nei 24 m žvejybos laivais;
   e) pritvirtintomis jūrų gręžimo platformomis.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje:

1.   "SOLAS" reiškia 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74) su pakeitimais, padarytais 1978 m. ir 1988 m. protokolais.

"TJO kodeksas" reiškia Tarptautinės jūrų organizacijos 1997 m. lapkričio 27 d. Asamblėjos rezoliucija A.849 priimtą Avarijų ir incidentų jūroje tyrimo kodeksą su pakeitimais.

2.  Toliau esančios sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos TJO kodekse:

   a) "avarija jūroje",
   b) "labai didelė avarija",
   c) "incidentas jūroje",
   d) "avarijos arba incidento jūroje saugumo tyrimas",

e)   "iš esmės suinteresuota valstybė".

3.   Sąvokos "didelė avarija" ir "nelabai didelė avarija" naudojamos peržiūrėtomis reikšmėmis, kurios yra pateiktos TJO JSK 953 aplinkraštyje.

4.   Terminai "ro-ro keltas" ir "greitaeigis keleivinis laivas" suprantami taip, kaip nurodyta Direktyvos 1999/35/EB 2 straipsnyje pateiktuose jų sąvokų apibrėžimuose.

5.   "Tyrimui vadovaujanti valstybė narė" reiškia valstybę narę, kuri turi atlikti saugumo tyrimą pagal šią direktyvą arba vadovauti tokiam tyrimui, jei yra daugiau nei viena iš esmės suinteresuota valstybė.

6.   "Reiso duomenų registravimo sistema" (RDR) turi būti suprantama taip, kaip yra nurodyta TJO rezoliucijose A.861(20) ir MSC.163(78).

7.   "Pavojaus signalas" reiškia iš laivo pasiųstą signalą arba iš kito šaltinio gautą informaciją, nurodančius, kad laivas arba laive esantys asmenys ar asmenys iš laivo yra pavojuje jūroje.

8.  "Saugumo rekomendacija" – pasiūlymas, įskaitant pasiūlymus dėl registravimo ir kontrolės, kurį pateikia:

   a) avarijos arba incidento jūroje saugumo tyrimą vykdančios valstybės arba tokiam tyrimui vadovaujančios valstybės tyrimo organizacija, remdamasi tokio tyrimo metu gauta informacija; arba prireikus;
   b) Komisija, padedama Agentūros ir remdamasi abstrakčia duomenų analize bei atliktų tyrimų rezultatais .

4 straipsnis

Saugumo tyrimų statusas

1.  Valstybės narės nustato, atsižvelgdamos į savo vidaus teisines sistemas, avarijos arba incidento jūroje saugumo tyrimų taisykles. Tai darydamos, jos užtikrina, kad tokie tyrimai:

   a) yra nepriklausomi nuo baudžiamųjų arba kitų tyrimų , kuriais siekiama nustatyti atsakomybę arba kaltę, ir tik remiantis šia direktyva pradėtų tyrimų išvadas arba pagal juos parengtas rekomendacijas galima panaudoti kartu vykdant kitus tyrimus; ir
   b) minėti tyrimai netrukdo, nestabdo ir nevėlina atliekamo avarijos arba incidento jūroje saugumo tyrimų.

Be to, valstybės narės užtikrina, kad atliekant tokius tyrimus liudytojai būtų apsaugoti nuo to, kad jų pareiškimai arba kita jų suteikta informacija nebūtų perduota trečiųjų šalių valdžios institucijoms, siekiant, kad tokie pareiškimai ar informacija nebūtų panaudoti šiose šalyse atliekant baudžiamuosius tyrimus.

2.  Taisyklėse, kurias turi priimti valstybės narės, numatomos nuostatos, leidžiančios:

   a) bendradarbiauti ir teikti abipusę pagalbą dėl avarijos arba incidento jūroje saugumo tyrimų, kuriems vadovauja kitos valstybės narės, arba tokį tyrimą perleisti kitai valstybei narei remiantis šios direktyvos nuostatomis;
   b) glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija koordinuoti atitinkamų tyrimo įstaigų veiklą tiek, kiek tai reikalinga šios direktyvos tikslams pasiekti; ir
   c) skubaus įspėjimo priemonės įvykus avarijai arba incidentui.

5 straipsnis

Pareiga atlikti tyrimą

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad įvykus didelei arba labai didelei avarijai jūroje, tyrimą atlieka 8 straipsnyje nurodyta tyrimo įstaiga:

   a) jei laivas plaukioja su tos valstybės vėliava, nepaisant avarijos vietos; arba
   b) jei avarija įvyko teritorijoje, kurioje valstybė narė turi teisę taikyti savo jurisdikciją nepriklausomai nuo to, su kokia vėliava plaukioja avariją patyręs laivas ar laivai; arba
   c) jei valstybė narė yra iš esmės suinteresuota, nepriklausomai nuo avarijos vietos ir nuo avariją patyrusio laivo ar laivų vėliavos.

2.   8 straipsnyje nurodyta tyrimo įstaiga ne tik tiria dideles ir labai dideles avarijas, bet ir nustačiusi įvykio pradinius faktus, nusprendžia, ar turėtų būti vykdomas nelabai didelių avarijų, incidentų arba pavojaus signalų jūroje saugumo tyrimas.

Priimdama sprendimą ji atsižvelgia į avarijos arba incidento rimtumą, su pavojaus signalu susijusio laivo ir (arba) krovinio tipą ir (arba) į visus paieškos ir gelbėjimo įstaigų prašymus.

3.   Tyrimui vadovaujančios šalies tyrimo įstaiga, bendradarbiaudama su kitomis iš esmės suinteresuotomis valstybėmis, nustato saugumo tyrimo apimtį ir praktinę atlikimo tvarką taip, kad tai geriausiai padėtų siekti šios direktyvos tikslų ir siekiant išvengti avarijų ir incidentų ateityje.

4.   Saugumo tyrimai atliekami laikantis avarijų ir incidentų jūroje tyrimo metodikos, kuri buvo parengta remiantis Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 2 straipsnio e dalimi. Dėl šios direktyvos tikslais atliekamo tokios metodikos įdiegimo, atnaujinimo arba keitimo sprendžiama pagal 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu .

5.   Saugumo tyrimas pradedamas iškart, kai tik tai įmanoma, įvykus avarijai arba incidentui jūroje, ir ne vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo avarijos arba incidento.

6 straipsnis

Pareiga pateikti ataskaitą

Valstybė narė pagal savo vidaus teisės sistemą reikalauja, kad atsakingosios institucijos ir (arba) suinteresuotosios šalys nedelsiant informuotų jos tyrimą atliekančią įstaigą apie visas į šios direktyvos taikymo sritį patenkančias avarijas, incidentus ir pavojaus signalus.

7 straipsnis

Bendrai vykdomi saugumo tyrimai

1.   Didelių ir labai didelių avarijų atvejais, dėl kurių yra iš esmės suinteresuotos dvi ar daugiau valstybių narių, tokios valstybės greitai susitaria, kuri iš jų vadovaus tyrimui. Jei atitinkamos valstybės narės nenusprendžia, kuri valstybė narė turi vadovauti tyrimui, jos nedelsdamos įgyvendina Komisijos rekomendaciją tuo klausimu, parengtą remiantis Agentūros nuomone.

Valstybės narės vengia vykdyti lygiagrečius tos pačios avarijos ar to paties incidento jūroje tyrimus. Jos susilaiko nuo bet kokių priemonių, kurios keltų pavojų į šios direktyvos taikymo sritį patenkančio saugumo tyrimo atlikimui.

2.   Jei susitariama, valstybė narė gali perduoti vadovavimo avarijos arba incidento jūroje saugumo tyrimui užduotį kitai valstybei narei. Ji gali pakviesti kitą valstybę narę dalyvauti atliekant tokį tyrimą.

3.   Kai ro-ro keltas arba greitaeigis keleivinis laivas yra susijęs su avarija, incidentu ar pavojaus signalu jūroje, tyrimą pradeda ta valstybė, kurios vandenyse įvyko nelaimingas atsitikimas ar incidentas, o jeigu jie įvyksta kituose vandenyse – paskutinė valstybė narė, kurioje keltas ar laivas lankėsi.

Ši valstybė toliau atsako už tyrimą ir derinimą su kitomis iš esmės suinteresuotomis valstybėmis tol, kol pasiekiamas abipusis sutarimas dėl to, kuri valstybė vadovaus tyrimui.

8 straipsnis

Tyrimo įstaigos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad už avarijos ar incidento jūroje saugumo tyrimą būtų atsakinga tyrimo įstaiga arba organizacija (toliau – tyrimo įstaiga), kuriai būtų suteikti reikiami nuolatiniai įgaliojimai ir kurią sudarytų tyrėjai, tinkamai kvalifikuoti avarijų ir įvykių jūroje klausimais.

Tyrimo įstaiga veikia nepriklausomai, ypač nuo tokių nacionalinių institucijų, kurios yra atsakingos už tinkamumo plaukioti nustatymą, sertifikatų išdavimą, tikrinimą, laivo įgulos komplektavimą, saugų plaukiojimą, remontą, jūrų eismo valdymą, uosto valstybės kontrolę ir jūrų uostų darbą, nuo įstaigų, vykdančių tyrimus siekiant nustatyti atsakomybę arba užtikrinti teisėsaugą, ir apskritai nuo bet kokios kitos šalies, kurios interesai galėtų prieštarauti tokiai įstaigai ar organizacijai patikėtai užduočiai.

2.   Tyrimo įstaiga užtikrina, kad atskiri tyrėjai turėtų darbinės ir praktinės patirties su jų įprastomis tyrimo pareigomis susijusiose srityse. Be to, tyrimo įstaiga nuolat užtikrina galimybę prireikus gauti konkrečią profesinę informaciją.

3.   Tyrimo įstaigai patikėta veikla gali būti išplėsta suteikiant teisę rinkti ir analizuoti su saugumu jūroje susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais, jei tokia veikla nekenkia tokios įstaigos savarankiškumui ir nenumato atsakomybės reglamentavimo, administraciniuose arba standartizavimo dalykuose.

4.  Valstybės narės, veikdamos pagal savo vidaus teisės sistemas ir prireikus bendradarbiaudamos su teisminį tyrimą vykdančiomis valdžios institucijomis, reikalauja, kad jos ar kokios nors kitos tyrimo įstaigos tyrėjai, kuriems yra patikėta tyrimo užduotis, būtų įgaliotos:

   a) laisvai patekti į visas susijusias teritorijas arba avarijos vietą bei į visus laivus, jų nuolaužas arba struktūrą, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;
   b) užtikrinti, kad įrodymai būtų nedelsiant surinkti ir būtų atlikta nuolaužų, liekanų arba kitų sudėtinių dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;
   c) reikalauti, kad būtų apžiūrėtos arba ištirtos b punkte nurodytos medžiagos ir turėti teisę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;
   d) laisvai susipažinti su visa susijusia informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos (VDR) duomenimis, apie laivą, reisą, krovinį, įgulą ir visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, ją kopijuoti ir ja naudotis;
   e) laisvai susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais arba ar iš aukų kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;
   f) reikalauti žmonių, dalyvavusių laivo valdyme arba visų kitų susijusių asmenų apžiūros rezultatų arba iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;
   g) apklausti liudytojus nedalyvaujant jokiems kitiems asmenims, kurių interesai tyrėjų nuomone galėtų trukdyti saugumo tyrimui;
   h) gauti apžiūros dokumentus ir vėliavos šalies, savininkų, klasifikacinių bendrovių arba kitų susijusių šalių, jei jos arba jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, laikomą susijusią informaciją;
   i) prašyti atitinkamų valstybių valdžios institucijų, tarp jų vėliavos ir uosto valstybės inspektorių, pakrantės pareigūnų, laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo pagalbos.

5.   Tyrimo įstaiga, gavusi bet kuriuo laiku pranešimą apie avariją, nedelsdama reaguoja ir suranda reikiamus išteklius savo funkcijoms atlikti nepriklausomai. Tokios įstaigos tyrėjai gauna reikalingas savarankiškumo garantijas jiems suteikiantį statusą.

6.   Tyrimo įstaiga gali derinti šioje direktyvoje jai numatytas užduotis su kitų, ne jūroje įvykusių avarijų tyrimu, jei tai netrukdo jos savarankiškumui.

9 straipsnis

Dokumentų konfidencialumas

Valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodyti dokumentai būtų naudojami tik saugumo tyrimo tikslais:

   a) visi tyrimo įstaigos saugumo tyrimo metu sudaryti arba pateikti liudytojų parodymai ir kiti pareiškimai, pasakojimai ir užrašai;
   b) dokumentai, atskleidžiantys asmenų, davusių parodymus saugumo tyrimo metu, tapatybę;
   c) medicininė arba privati informacija apie asmenis, kurie yra susiję su avarija arba incidentu.

10 straipsnis

Nuolatinio bendradarbiavimo sistema

1.   Valstybės narės glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija sukuria nuolatinio bendradarbiavimo sistemą, kuri leidžia jų atitinkamoms avarijų ar incidentų jūroje saugumo tyrimo įstaigoms bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija tiek, kiek tai reikalinga siekiant šios direktyvos tikslų.

2.   Dėl nuolatinio bendradarbiavimo sistemos darbo tvarkos taisyklių ir dėl to reikalingos organizacinės tvarkos sprendžiama pagal 19 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą .

3.  Dalyvaudamos nuolatinio bendradarbiavimo sistemoje valstybių narių tyrimo įstaigos ir Komisija visų pirma nustato geriausią bendradarbiavimo tvarką siekiant:

   a) dalytis įrenginiais, priemonėmis ir įranga techniniam nuolaužų ir laivo įrangos bei kitų su saugumo tyrimu susijusių objektų tyrimui, tarp jų informacijos iš reisų duomenų registravimo sistemos ir kitų elektroninių prietaisų išgavimui ir įvertinimui;
   b) bendradarbiauti techniniais klausimais arba dalintis patirtimi, kurios reikia vykdant specifines užduotis;
   c) rinkti informaciją, kuri yra susijusi su avarijos duomenų analize, ir dalintis ja bei teikti atitinkamas saugumo rekomendacijas Bendrijos lygmeniu;
   d) parengti bendrus saugumo rekomendacijų laikymosi ir tyrimo metodų pritaikymo techninės ir mokslinės pažangos naujovėms, principus;
   e) priimti konfidencialumo taisykles dėl dalijimosi liudininkų parodymais ir dėl duomenų apdorojimo;
   f) prireikus organizuoti atskiriems tyrėjams reikalingus mokymus;
   g) skatinti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių tyrimo įstaigomis arba institucijomis bei su tarptautinėmis nelaimingų atsitikimų jūroje tyrimo organizacijomis šioje direktyvoje aptariamose srityse.

4.   Valstybė narė, kurios priemonėmis arba paslaugomis naudojosi arba įprastomis sąlygomis būtų naudojęsis laivas iki avarijos ar incidento, ir kuri turi su tyrimu susijusios informacijos, pateikia ją tyrimą atliekančiai tyrimo įstaigai.

11 straipsnis

Išlaidos

Valstybės narės imasi visų priemonių, kad nebūtų imamas mokestis už kitai valstybei narei suteiktą reikalingą pagalbą siekiant atlikti saugumo tyrimą pagal šią direktyvą.

12 straipsnis

Bendradarbiavimas su iš esmės suinteresuotomis trečiosiomis šalimis

1.   Valstybės narės kiek įmanoma bendradarbiauja su iš esmės suinteresuotomis trečiosiomis šalimis dėl avarijų jūroje tyrimo.

2.   Remiantis šios direktyvos sąlygomis, abipusiai susitarus, iš esmės suinteresuotoms trečiosioms šalims turi būti leidžiama bet kuriame tyrimo etape prisijungti prie valstybės narės vadovaujamo saugumo tyrimo.

3.   Valstybės narės bendradarbiavimas dėl tyrimo, kurį atlieka iš esmės suinteresuota trečioji šalis, neturi pažeisti šioje direktyvoje nurodytų avarijos arba incidento jūroje saugumo tyrimo atlikimo ir ataskaitos pateikimo reikalavimų.

13 straipsnis

Įrodymų saugojimas

Valstybės narės priima priemones padedančias užtikrinti, kad šalys, susijusios su šios direktyvos taikymo sričiai priskiriamomis avarijomis, incidentais ir pavojaus signalais, visomis pastangomis siektų:

   a) išsaugoti visą žemėlapių, žurnalų, elektroninių ir magnetinių įrašų ir vaizdo juostų informaciją, taip pat reisų duomenų registravimo sistemos ir kitų elektroninių prietaisų informaciją, susijusią su laikotarpiu iki nelaimingo atsitikimo, jo metu ir po jo;
   b) užkirsti kelią tokios informacijos perrašymui ar kitokiam pakeitimui;
   c) užkirsti kelią bet kokiam kitos įrangos, kuri pagrįstai gali būti laikoma svarbia nelaimingo atsitikimo tyrimui, pakenkimui;
   d) operatyviai rinkti ir saugoti visus įrodymus avarijos ar incidento jūroje saugumo tyrimo tikslais.

14 straipsnis

Nelaimingų atsitikimų ataskaitos

1.   Atlikus avarijos arba incidento jūroje saugumo tyrimą pagal šios direktyvos sąlygas, skelbiama ataskaita pagal I priede pateiktas gaires.

2.   Tyrimo įstaigos visokeriopai stengiasi, kad ataskaita būtų paskelbta, ypač visam laivybos sektoriui, kuriam prireikus teikiamos specialios išvados ir rekomendacijos, per 12 mėnesių nuo avarijos dienos. Jei ataskaitos neįmanoma pateikti laiku, per 12 mėnesių nuo avarijos dienos turi būti paskelbta laikinoji ataskaita.

3.   Tyrimui vadovaujančios valstybės narės tyrimo įstaiga siunčia galutinės arba laikinosios ataskaitos kopiją Komisijai. Tokia įstaiga atsižvelgia į galimas Komisijos pastabas dėl ataskaitos kokybės pagerinimo taip, kaip būtų geriausia siekiant šios direktyvos tikslų.

4.    Kas trejus metus Komisija teikia Europos Parlamentui informaciją, pateikdama jam ataskaitas, kuriose išdėstoma, kokiu mastu buvo įgyvendinta ši direktyva ir kokiu mastu jos laikomasi, ir nurodomi tolesni veiksmai, kurių reikia imtis atsižvelgiant į ataskaitose pateikiamas rekomendacijas.

15 straipsnis

Saugumo rekomendacijos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad konkretūs subjektai, kuriems tyrimo įstaigos pateikė saugumo rekomendacijas, tinkamai atsižvelgtų į jas ir prireikus atitinkamai veiktų pagal Bendrijos ir tarptautinę teisę. Komisija, padedama Agentūros, įtraukia į bendrą metodiką nelaimingų atsitikimų ataskaitų išvadas ir juose pateikiamas saugumo rekomendacijas.

2.   Prireikus tyrimo įstaiga arba Komisija, padedama Agentūros, teikia saugumo rekomendacijas remdamasi abstrakčių duomenų analize bei atliktų tyrimų rezultatais.

3.   Saugumo rekomendacija arba laikinoji rekomendacija jokiomis aplinkybėmis nenustato kaltės ar atsakomybės dėl avarijos.

16 straipsnis

Ankstyvojo perspėjimo sistema

Jei valstybės narės tyrimo įstaiga bet kuriame avarijos arba incidento jūroje tyrimo etape laikosi požiūrio, kad reikia imtis skubių veiksmų Bendrijos lygmeniu siekiant išvengti naujų avarijų rizikos, ji greitai informuoja Komisiją apie ankstyvojo perspėjimo poreikį.

Komisija iškart ištiria reikalą ir prireikus pateikia visų valstybių narių atsakingosioms institucijoms, laivybos pramonei ir kitoms susijusioms šalims įspėjamąjį raštą.

17 straipsnis

Europos avarijų jūroje duomenų bazė

1.   Duomenys apie avarijas ir incidentus jūroje laikomi Europos elektroninėje duomenų bazėje "Europos informacinė bazė apie avarijas jūroje" (EMCIP), kurią sukurs Komisija, ir analizuojami naudojantis ja.

2.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie institucijas, kurios turi teisę naudotis EMCIP duomenų baze.

3.   Valstybių narių tyrimo įstaigos praneša Komisijai apie avarijas ir incidentus jūroje naudodamos II priede pateiktą formą. Jos taip pat pateikia Komisijai duomenis, gautus avarijos arba incidento jūroje saugumo tyrimo metu, naudodamos EMCIP duomenų bazės struktūrą.

4.   Komisija informuoja valstybių narių tyrimo įstaigas apie pranešimų ir ataskaitų pateikimo tvarkai taikomus reikalavimus ir laiko trukmę.

18 straipsnis

Sąžiningas elgesys su jūrininkais

Valstybės narės laikosi TJO parengtas sąžiningo elgesio su jūrininkais įvykus nelaimingam atsitikimui jūroje gaires.

19 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas pagal 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002(12) 3 straipsnio nuostatas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra du mėnesiai.

3.    Darant nuorodą į šią dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

20 straipsnis

Teisė daryti pakeitimus

Atsižvelgdama į šios direktyvos apribojimus, Komisija gali keisti šioje direktyvoje naudojamas sąvokas ir nuorodas į Bendrijos aktus ir TJO priemones pagal 19 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą, siekdama suderinti jas su įsigaliojusiomis Bendrijos arba TJO priemonėmis.

Laikydamasi tokios pat tvarkos, Komisija taip pat gali iš dalies keisti priedus.

21 straipsnis

Papildomos priemonės

Šioje direktyvoje nėra nieko, kas draustų valstybei narei imtis papildomų, šioje direktyvoje nenurodytų saugumo jūroje priemonių, jei tokios priemonės nepažeidžia šios direktyvos ar kokiu kitu būdu nedaro neigiamos įtakos jos arba Europos Sąjungos tikslų įgyvendinimui.

22 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva, pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos nuobaudos privalo būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

23 straipsnis

Galiojančių teisės aktų pakeitimai

1.   Panaikinamas Direktyvos 1999/35/EB 12 straipsnis.

2.   Panaikinamas Direktyvos 2002/59/EB 11 straipsnis.

24 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki ... (13) , įgyvendina šią direktyvą. Priimtų nuostatų tekstus ir minėtų nuostatų bei šios direktyvos atitikimo lentelę jos nedelsdamos pateikia Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

25 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

26 straipsnis

Subjektai, kuriems skirta direktyva

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Saugumo tyrimo forma ir turinys

Įvadas

Jame nurodomas pagrindinis saugumo tyrimo tikslas, t. y., kad saugumo rekomendacija jokiais atvejais nesukuria prezumpcijos dėl atsakomybės ar kaltųjų ir, kad nei ataskaitoje naudotu turiniu nei stiliumi nebuvo siekiama, kad ją būtų galima naudoti teisminiame procese.

(Ataskaitoje neturi būti jokių nuorodų į liudytojų parodymus; nei vienas iš joje nurodytų asmenų neturi būti siejamas su asmeniu, kuris davė parodymus tyrimo metu).

1.   Santrauka

Šioje dalyje apibūdinami avarijos arba incidento jūroje pagrindiniai faktai: kas, kada, kur ir kaip įvyko; ir nurodoma, ar dėl to kas mirė ar susižeidė, ar buvo padaryta žala laivui, kroviniui, trečiajai šaliai ar aplinkai.

2.   Faktinė informacija

Šioje dalyje yra keli skirsniai, kuriuose pateikiama neviešintina išsami informacija – ją tyrimo įstaiga laiko faktine ir ja naudojasi pildydama atitinkamus Europos avarijų jūroje duomenų bazės laukus, atlikdama analizę bei siekdama geresnio situacijos suvokimo.

Tuose skirsniuose nurodoma bent jau tokia informacija:

2.1   Duomenys apie laivą

–   Laivo vėliava ir (arba) registracija;

–   Laivo identifikaciniai duomenys;

–   Laivo pagrindinės charakteristikos;

–   Savininkai ir vadovai;

–   Informacija apie laivo pastatymą;

–   Mažiausias reikalaujamas įgulos skaičius;

–   Leistinas krovinys.

2.2   Reiso duomenys

–   Įplaukimo uostai;

–   Reiso tipas;

–   Informacija apie krovinį;

–   Įgula.

2.3   Informacija apie avariją arba incidentą jūroje

–   Avarijos arba incidento jūroje tipas;

–   Data ir laikas;

–   Avarijos arba incidento jūroje padėtis ir vieta;

–   Išorės ir vidaus aplinka;

–   Laivo eksploatavimas ir reiso segmentas;

–   Vieta laive;

–   Informacija apie žmogiškuosius faktorius;

–   Pasekmės (žmonėms, laivui, kroviniui, aplinkai, kitiems).

2.4   Kranto administracijos veikla ir reakcija įvykus avarijai

–   Dalyvavę subjektai;

–   Naudotos priemonės;

–   Reagavimo greitis;

–   Veiksmai, kurių imtasi;

–   Pasiekti rezultatai.

Be būtinų duomenų ir kitos esminės informacijos šioje ataskaitos dalyje taip pat pateikiami visų susijusių apžiūrų arba tyrimų rezultatai ir nurodomi visi saugos veiksmai, kurių galbūt jau buvo imtasi siekiant išvengti avarijų jūroje ateityje.

3.   Pasakojimas

Šioje dalyje atkuriama avarijos arba incidento jūroje chronologiška veiksmų seka iki pat avarijos arba incidento momento ir neturkus po jo, apibūdinama kiekvieno veikėjo (t. y. asmenų, medžiagos, aplinkos, įrangos arba išorės veiksnių) įtaka tam. Pasakojime aprėpiamas laikotarpis priklauso nuo tokių konkrečių įvykių, kurie turėjo tiesioginės įtakos avarijai arba incidentui jūroje, laiko trukmės.

4.   Analizė

Keliuose šioje dalyje esančiuose skirsniuose pateikiama neviešinama informacija, t.y. kiekvieno įvykio analizė su visų susijusių tyrimo metu atliktų apžiūrų ir tyrimų rezultatų komentarais ir visų saugumo veiksmų, kurių galbūt jau buvo imtasi siekiant išvengti avarijų jūroje ateityje, komentarai.

Tokiuose skirsniuose aptariami šie klausimai:

–   nelaimės aplinkybės ir aplinka,

–   asmenų klaidingi veiksmai ir aplaidumas, įvykiai susiję su pavojinga medžiaga, poveikiu aplinkai, įrangos gedimu ir išorės veiksniais,

–   papildomi veiksniai, susiję su asmenų atliekamomis funkcijomis, laivo valdymu, pakrantės vadovybe arba įstatymais.

Pasinaudojant analize ir komentarais, ataskaitoje pateikiamos loginės išvados, kuriose nustatomi visi susiję, taip pat rizikos aspektą turintys veiksniai, kuriems taikoma apsauga siekiant išvengti nelaimės ir (arba) siekiant panaikinti arba sumažinti tokios rizikos pasekmes yra laikoma netinkama arba laikoma, kad jos nėra.

5.   Išvados

Šioje dalyje apibendrinami nustatyti prie nelaimės prisidėję veiksniai ir apsaugos nebuvimas arba jos netinkamumas (medžiagos, funkcinis, simbolinis arba procedūrinis), tokių veiksnių atžvilgiu turi būti sukurti saugumo veiksmai, kurie padėtų išvengti avarijų jūroje ateityje.

6.   Saugumo rekomendacijos

Prireikus, šioje ataskaitos dalyje pateikiamos saugumo rekomendacijos, sukurtos remiantis atlikta analize ir padarytomis išvadomis bei susijusios su konkrečiomis temomis, pavyzdžiui, su teisės aktais, konstrukcija, procedūromis, tikrinimu, valdymu, sveikata ir sauga darbe, mokymais, remonto darbais, priežiūra, kranto paslaugomis, reagavimu nelaimės atveju.

Saugumo rekomendacijos skirtos tiems, kas galėtų geriausiai jas įgyvendinti, konkrečiai: laivų savininkams, vadovams, pripažintoms organizacijoms, jūrų valdymo institucijoms, laivų eismo tarnyboms, įstaigoms, teikiančioms pagalbą nelaimės atveju, tarptautinėms jūrų organizacijoms ir Europos institucijoms, siekiant išvengti avarijų jūroje ateityje.

Šioje dalyje taip pat pateikiamos trumpalaikės saugumo rekomendacijos, jei tokios būtų parengtos saugumo tyrimo metu.

7.   Priedai

Prireikus, prie ataskaitos popierinėje ir (arba) elektroninėje formoje pateikiamas šis neišsamus informacijos sąrašas:

   fotografijos, filmuota medžiaga, garso įrašai, žemėlapiai, brėžiniai,
   taikomi standartai,
   naudojamos techninės sąvokos ir sutrumpinimai,
   specialūs saugumo tyrimai,
   papildoma informacija.

II PRIEDAS

PRANEŠIMO APIE AVARIJĄ ARBA INCIDENTĄ JŪROJE DUOMENYS

(sudaro Europos informacinės bazės apie avarijas jūroje dalį)

01.   Atsakingoji valstybė narė ir asmuo kontaktams

02.   Tyrimą atliekanti valstybė narė

03.   Valstybės narės vaidmuo

04.   Susijusi pakrantės valstybė

05.   Iš esmės suinteresuotų valstybių skaičius

06.   Iš esmės suinteresuotos valstybės

07.   Pranešimą pateikianti organizacija

08.   Pranešimo pateikimo laikas

09.   Pranešimo data

10.   Laivo pavadinimas

11.   TJO numeris ir (arba) skiriamosios raidės

12.   Laivo vėliava

13.   Avarijos arba incidento jūroje tipas

14.   Laivo tipas

15.   Avarijos arba incidento jūroje data

16.   Avarijos arba incidento jūroje laikas

17.   Pozicija: platuma

18.   Pozicija: ilguma

19.   Avarijos arba incidento jūroje vieta

20.   Išvykimo uostas

21.   Paskirties uostas

22.   Laivų eismo sistema

23.   Reiso segmentas

24.   Laivo valdymas

25.   Vieta laive

26.   Mirčių skaičius:

· Įgula

· Keleiviai

· Kiti

27.   Rimti sužeidimai:

· Įgula

· Keleiviai

· Kiti

28.   Tarša

29.   Žala laivui

30.   Žala kroviniui

31.   Kita žala

32.   Trumpas avarijos arba incidento jūroje apibūdinimas

Pastaba: Jei punkto numeris yra pabrauktas, reikia pateikti informaciją apie kiekvieną laivą (jei toje pačioje avarijoje arba per tą patį incidentą nukentėjo daugiau kaip vienas laivas).

(1) Dar neskelbta OL.
(2) OL C 318, 2006 12 23, p. 195.
(3) OL C 229, 2006 9 22, p. 38.
(4) 2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 730.
(6) Trečiosios Jungtinių Tautų Konferencijos dėl jūrų teisės 1973–1982 m. galutinis aktas, Klasė Nr. 341.45 L 412 1997.
(7) 2005 m. kovo 9 d. TJO FSI 13/WP.3 versija.
(8) OL L 138, 1999 6 1, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53).
(9) OL L 208, 2002 8 5, p. 10.
(10) OL L 208, 2002 8 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1891/2006 (OL L 394, 2006 12 30, p. 1 ).
(11) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
(12) OL L 324, 2002 11 29, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 93/2007 (OL L 22, 2007 1 31, p. 12).
(13)* OL: Įrašyti datą.


Keleivių vežėjų laivais atsakomybė nelaimingų atsitikimų atveju ***I
DOC 236k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl keleivių vežėjų jūra ir vidaus vandenimis atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju (COM(2005)0592 – C6-0057/2006 – 2005/0241(COD) )
P6_TA(2007)0148 A6-0063/2007

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0592 )(1) ,

–   atsižvelgdamas į EB steigimo sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 80 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0057/2006 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto ataskaitą ir Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0063/2007 ),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2007 m. balandžio 25 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2007 dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju

P6_TC1-COD(2005)0241


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį ir į 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ,

atsižvelgdami į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2) ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3) ,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4) ,

kadangi:

(1)   Pagal bendrąją transporto politiką turi būti priimtos tolesnės priemonės, siekiant sustiprinti jūros ir vidaus vandenų transporto saugumą. Tos priemonės turėtų apimti atsakomybės už keleiviams padarytą žalą taisykles, nes yra svarbu vežimo jūra metu nelaimingus atsitikimus patyrusiems keleiviams užtikrinti deramą kompensacijos lygį.

2)   1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolas buvo priimtas 2002 m. lapkričio 1 d. vadovaujant Tarptautinei jūrų organizacijai (TJO). [Bendrija prisijungė prie šio protokolo(5) ].

3)   1974 m. Atėnų konvencija dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra su pakeitimais, padarytais 2002 m. protokolu (toliau − 2002 m. Atėnų konvencija), yra taikoma tik tarptautiniam transportui. Vidaus jūrų rinkoje skirtumas tarp vidaus ir tarptautinio transporto buvo panaikintas, todėl Bendrijoje reikia užtikrinti vienodą atsakomybės lygį ir pobūdį tiek vidaus, tiek tarptautinio transporto srityje.

4)    2002 m. Atėnų konvencijoje nustatyti draudimo sąlygų reikalavimai turi atitikti laivų savininkų ir draudimo įmonių gebėjimus. Laivų savininkai turi turėti galimybę tvarkyti savo draudimo sutartis taip, kad jos būtų jiems ekonomiškai priimtinos, o, ypač mažų laivybos įmonių, kurios teikia nacionalinio transporto paslaugas, atveju, būtina atsižvelgti į jų veiklos sezoniškumą. Pereinamasis laikotarpis, kuris numatytas siekiant taikyti šį reglamentą, turi būti pakankamai ilgas, kad 2002 m. Atėnų konvencijos numatytą privalomą draudimą būtų galima įgyvendinti nedarant poveikio esamoms draudimo sistemoms.

(5)   Reikėtų vežėją įpareigoti išmokėti išankstinį mokėjimą keleivio mirties arba sužalojimo atveju, bet toks išankstinis mokėjimas nereiškia atsakomybės pripažinimo .

(6)   Prieš kelionę keleiviams turėtų būti suteikiama tinkama, išsami ir suprantama informacija apie naujas keleivių teises.

(7)   Bet koks Atėnų konvencijos pakeitimas bus įtrauktas į Bendrijos teisės aktus, išskyrus atvejį kai toks pakeitimas yra neįtrauktinas laikantis tvarkos, numatytos 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančio Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) ir iš dalies keičiančio saugios laivybos ir teršimo iš laivų prevencijos reglamentus(6) , 5 straipsnio 2 dalyje.

(8)   Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002(7) įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) padeda Komisijai rengti ir sudaryti naujų taisyklių įgyvendinimo ataskaitą bei siūlyti 2002 m. Atėnų konvencijos pakeitimus.

(9)    Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės turi daugiau konsultuotis jūros saugumo klausimais tarpusavyje, būtina iš naujo įvertinti EMSA kompetencijas ir gal būt suteikti jai daugiau įgaliojimų.

(10)    Nacionalinės valdžios institucijos, ypač uostų vadovybė, atlieka esminį ir labai svarbų vaidmenį nustatant ir valdant įvairaus pobūdžio pavojų jūrų saugai.

(11)   Kadangi šio reglamento tikslo , tai yra sukurti bendrą taisyklių, reglamentuojančių vežėjų ir jų keleivių teises nelaimingo atsitikimo atveju, rinkinį, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi reikia užtikrinti vienodas atsakomybės ribas visose valstybėse narėse, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomas Bendrijos vienodos atsakomybės vežant keleivius jūra režimas .

Todėl į šį reglamentą įtraukiamos atitinkamos 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir bagažo vežimo jūra su pakeitimais, padarytais 2002 m. protokolu, (toliau – 2002 m. Atėnų konvencija) nuostatos, ir tos nuostatos pradedamos taikyti vežimui jūra vienos valstybės narės teritorijoje.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Reglamentas taikomas bet kokiam tarptautiniam arba vidaus vežimui jūra, jei :

   a) laivas, plaukioja su valstybės narės vėliava;
   b) vežimo sutartis yra sudaryta valstybėje narėje, arba
   c) išvykimo arba paskirties vieta pagal vežimo sutartį yra valstybėje narėje.

3 straipsnis

Vežėjo atsakomybė

Vežėjo ir vykdomojo vežėjo atsakomybę už keleivius ir jų bagažą reglamentuoja visos su tokia atsakomybe susijusios 2002 m. Atėnų konvencijos nuostatos, įskaitant 2006 m. spalio 19 d. TJO Teisės reikalų komiteto priimtą TJO išlygą ir 2002 m. Atėnų konvencijos įgyvendinimo gaires (toliau – 2006 m. TJO išlyga). 2002 m. Atėnų konvencija ir 2006 m. TJO išlyga pridedamos prie šio reglamento .

"Vežėjo" ir "vykdomojo vežėjo" sąvokos suprantamos pagal 2002 m. Atėnų konvencijos 1 straipsnio a ir b punktuose pateiktus sąvokų apibrėžimus.

4 straipsnis

Atsakomybės ribos

2002 m. Atėnų konvencijos 7 straipsnio 2 dalis netaikoma keleivių vežimui, įtrauktam į šio reglamento taikymo sritį, nebent Europos Parlamentas ir Taryba šiuo tikslu iš dalies pakeistų šį reglamentą vadovaudamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos.

2002 m. Atėnų konvencijos 19 straipsnis netaikomas keleivių vežimui, kuris patenka į šio reglamento taikymo sritį.

Jei judėjimui skirta įranga arba medicininė įranga, priklausanti keleiviui su judėjimo negalia, yra sugadinama arba prarandama, kompensacijos dydis gali būti lygus naujos įrangos vertei, bet negali jos viršyti.

5 straipsnis

Išankstinis mokėjimas

Keleivio mirties ar sužeidimo atveju, įvykus laivybos įvykiui arba nelaimingam atsitikimui, vežėjas arba vykdomasis vežėjas per 15 dienų po to, kai buvo nustatyta asmens, turinčio teisę gauti kompensaciją, tapatybė, turi išmokėti išankstinį mokėjimą, koks gali būti reikalingas neatidėliotinoms ekonominėms reikmėms tenkinti. Mirties atveju arba esant visiškai arba nuolatinei keleivio negaliai, arba 75 proc. ar didesnės keleivio kūno dalies sužalojimams, kurie klinikiniu požiūriu vertinami kaip sunkūs, išmokos suma neturi būti mažesnė negu 21 000 EUR .

Išankstinis mokėjimas nėra atsakomybės pripažinimas ir gali būti padengiamas išmokant paskesnes sumas pagal šį reglamentą, bet nėra grąžintinas, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo, gavęs išankstinį mokėjimą, nėra asmuo, turintis teisę gauti kompensaciją, arba jei vežėjas yra pripažįstamas nekaltu.

Gavęs ar atitinkamai išmokėjęs išankstinį mokėjimą vežėjas, vykdomasis vežėjas arba keleivis gali pradėti teisminį procesą siekdamas nustatyti atsakomybę ir kaltę .

6 straipsnis

Informacija keleiviams

Vežėjas, vykdomasis vežėjas ir (arba) kelionių organizavimo paslaugų teikėjas keleiviams, prieš jų kelionę, pateikia tinkamą, išsamią ir suprantamą informaciją apie jų teises pagal šį reglamentą, visų pirma informaciją apie kompensacijos apribojimus mirties, asmens sužalojimo, bagažo praradimo arba sugadinimo atveju, apie jų teisę į tiesioginius veiksmus prieš draudiką arba finansinę garantiją suteikiantį asmenį ir apie jų teisę į išankstinį mokėjimą.

Ši informacija pateikiama tinkamai, išsamiai ir suprantamai , o kelionių organizavimo paslaugų teikėjai informaciją pateikia pagal 1990 birželio 13 d. Tarybos direktyvos 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (8) 4 straipsnį .

7 straipsnis

2002 m. Atėnų konvencijos ataskaita ir pakeitimai

Ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija parengia ataskaitą apie šio reglamento taikymą, kurioje, inter alia , atsižvelgiama į ekonominius pokyčius ir pokyčius tarptautiniuose forumuose.

Ta ataskaita gali būti pateikta kartu su pasiūlymu dėl šio reglamento pakeitimo arba su pasiūlymu dėl Europos bendrijos pareiškimo pateikimo atitinkamiems forumams.

Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas pagal reglamento (EB) Nr. 2099/2002 3 straipsnio nuostatas.

2002 m. Atėnų konvencijos pakeitimai gali būti pašalinti iš šio reglamento taikymo srities, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 5 straipsnio 2 dalimi.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja [...] dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo ...(9) .

Šis reglamentas pradedamas taikyti vežimui nuolatinėmis vidaus keltų linijomis praėjus dvejiems metams nuo ... (10) .

Šis reglamentas pradedamas taikyti vežimui vidaus vandens keliais praėjus ketveriems metams nuo ... * .

Šis reglamentas pradedamas taikyti vežimui nuolatinėmis vidaus keltų linijomis regionuose, kuriems taikoma Sutarties 299 straipsnio 2 dalis, praėjus ketveriems metams nuo ... * .

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDĖLIS

2002 M. ATĖNŲ KONVENCIJA DĖL KELEIVIŲ IR JŲ BAGAŽO VEŽIMO JŪRA

(1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra ir 2002 m. Konvencijos protokolo konsoliduotas tekstas)

1 STRAIPSNIS

Sąvokos

Šioje Konvencijoje nurodyti terminai naudojami čia jiems priskiriama reikšme:

   1. a) "vežėjas" – tai asmuo, kuris yra sudaręs vežimo sutartį arba kurio vardu yra sudaryta vežimo sutartis, nepaisant to, ar faktiškai veža jis pats, ar vykdomasis vežėjas;
   b) "vykdomasis vežėjas" – tai laivo savininkas, frachtuotojas ar kitas teisėtas laivo valdytojas, išskyrus vežėją, kuris faktiškai vykdo vežimą arba jo dalį;
   c) "vežėjas, kuris faktiškai vykdo vežimą arba jo dalį" – tai vykdomasis vežėjas arba, jei vežėjas faktiškai vykdo vežimą, vežėjas;
   2. "vežimo sutartis" – tai vežėjo arba jo vardu sudaryta sutartis vežti jūra keleivį arba keleivį ir jo bagažą atitinkamai;
   3. "laivas" – tik jūrų laivas, išskyrus laivą su oro pagalve;
   4. "keleivis" – bet kuris laivu vežamas asmuo:
   a) pagal vežimo sutartį arba
   b) kuris vežėjo sutikimu lydi automobilį ar gyvus gyvūnus, esančius krovinių vežimo sutarties, nereglamentuojamos šia Konvencija, objektu;
  5. "bagažas" – kiekvienas daiktas ar automobilis, vežėjo vežami pagal vežimo sutartį, išskyrus:
   a) daiktus ir automobilius, vežamus pagal frachtavimo sutartį (čarterį), konosamentą arba kitą sutartį, ypač susijusią su krovinių vežimu, ir
   b) gyvus gyvūnus;
   6. "rankinis bagažas" – keleivio kajutėje esantis bagažas arba kitokiu būdu keleivio valdomas, saugomas ar prižiūrimas bagažas. Išskyrus šio straipsnio 8 dalyje ir 8 straipsnyje nustatytus atvejus, rankiniam bagažui priskiriamas ir bagažas, kurį keleivis laiko automobilyje ar ant jo;
   7. "bagažo praradimas ar sužalojimas" apima materialinius nuostolius, kuriuos patiria keleivis dėl to, kad bagažas nebuvo jam per pagrįstą laiką atiduotas atvykus laivui, kuriame bagažas buvo vežamas arba turėjo būti vežamas, bet neapima bagažo užlaikymo dėl darbo konfliktų;
  8. "vežimas" apima šiuos laikotarpius
   a) keleiviui ir jo rankiniam bagažui keleivio ir (arba) rankinio bagažo buvimo laive arba įlipimo į laivą ar išlipimo iš laivo laikotarpį, taip pat laikotarpį, per kurį keleivis ir jo rankinis bagažas vandens keliu yra pervežami nuo kranto į laivą ir atgal, jeigu mokestis už pervežimą įtrauktas į bilieto kainą arba jeigu laivą, naudojamą šiam pagalbiniam vežimui, keleiviui suteikė vežėjas. Tačiau vežimas keleiviui neapima laikotarpio, kurį keleivis praleidžia jūrų terminale arba stotyje ar ant krantinės arba kuriame nors kitame uosto įrenginyje;
   b) rankiniam vežimui taip pat laikotarpį, kurį keleivis praleidžia jūrų terminale arba stotyje ar ant krantinės arba kuriame nors kitame uosto įrenginyje, jeigu tuo metu rankinis bagažas buvo priimtas vežėjo arba jo darbuotojo ar įgalioto asmens žinion ir nebuvo išduotas keleiviui;
   c) ne rankiniam bagažui laikotarpį nuo bagažo priėmimo krante ar laive vežėjo arba jo darbuotojo ar jo įgalioto asmens žinion iki momento, kai vežėjas arba jo darbuotojas ar įgaliotas asmuo jį išduoda;
   9. "tarptautinis vežimas" bet kuris vežimas pagal vežimo sutartį, kai išvykimo vieta ir paskirties vieta yra dviejuose skirtingose valstybėse arba vienoje valstybėje, jei pagal vežimo sutartį arba numatytą maršrutą tarpinis įplaukimo uostas yra kitoje valstybėje;
   10. "Organizacija" – Tarptautinė jūrų organizacija;

11.   "Generalinis sekretorius" − Organizacijos generalinis sekretorius.

1a STRAIPSNIS

Priedas

Šios Konvencijos protokolas yra neatsiejama Konvencijos dalis.

2 STRAIPSNIS

Taikymas

1.  Ši Konvencija yra taikoma bet kuriam tarptautiniam vežimui, jei:

   a) laivas plaukioja su Valstybės, šios Konvencijos Šalies, vėliava ar yra joje įregistruotas, arba
   b) vežimo sutartis yra sudaryta Valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, arba
   c) išvykimo arba paskirties vieta pagal vežimo sutartį yra Valstybėje, šios Konvencijos Šalyje.

2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, ši Konvencija netaikoma, kai pagal kurią nors kitą tarptautinę konvenciją dėl keleivių ar bagažo vežimo kitokia transporto rūšimi yra taikomas civilinės atsakomybės režimas, grindžiamas tokios konvencijos nuostatomis, jei tos nuostatos yra privalomos vežimui jūra.

3 STRAIPSNIS

Vežėjo atsakomybė

1.  Už nuostolius, patirtus dėl laivybos įvykio sukeltos keleivio mirties ar kūno sužalojimo, vežėjas atsako tokiu mastu, kad tokie nuostoliai tam keleiviui kiekvienu atskiru atveju neviršija 250 000 atsiskaitymo vienetų, jeigu vežėjas neįrodo, kad įvykis

   a) įvyko dėl karo veiksmų, priešiškų veiksmų, pilietinio karo, sukilimo ar išskirtinio, neišvengiamo ir neįveikiamo gamtos reiškinio; arba
   b) įvyko tik dėl trečiosios šalies veiksmo ar neveikimo tyčia siekiant, kad tas įvykis įvyktų.

Vežėjas atsako ir už nuostolius, viršijančius aukščiau nustatytą ribą, jei neįrodo, kad tas nuostolius sukėlęs įvykis įvyko ne dėl jo kaltės ar aplaidumo.

2.   Už nuostolius, patirtus dėl keleivio mirties ar kūno sužalojimo, ne dėl laivybos įvykio, vežėjas atsako, jei įvykis, dėl kurio buvo patirti nuostoliai, įvyko dėl vežėjo kaltės ar aplaidumo. Kaltės ar aplaidumo įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui.

3.   Už nuostolius, patirtus dėl rankinio bagažo praradimo ar sužalojimo, vežėjas atsako, jei įvykis, dėl kurio buvo patirti nuostoliai, įvyko dėl vežėjo kaltės ar aplaidumo. Vežėjo kaltė ar aplaidumas preziumuojami dėl laivybos įvykio padarytos žalos.

4.   Už nuostolius, patirtus dėl kito bagažo, išskyrus rankinį, praradimo ar sužalojimo, vežėjas atsako, jei vežėjas neįrodo, kad tas nuostolius sukėlęs įvykis įvyko ne dėl vežėjo kaltės ar aplaidumo.

5.  Šiame straipsnyje:

   a) "laivybos įvykis" – tai laivo sudužimas, apsivertimas, susidūrimas ar užplaukimas ant seklumos, sprogimas ar gaisras laive arba gedimas laive;
   b) "vežėjo kaltė ar aplaidumas" apima ir vežėjo darbuotojų, veikiančių einant tarnybos pareigas, kaltę ar aplaidumą;
   c) "laivo gedimas" –? bet kuris laivo veikimo sutrikimas, bet kuriai laivo daliai ar jo įrangai taikytinų saugos nuostatų nesilaikymas, kai jos naudojamos keleiviams gelbėti, evakuoti, įlaipinti ar išlaipinti; arba naudojamos laivo eigai, valdymui užtikrinti, saugiai laivybai, švartuotis, inkarui nuleisti ar pakelti, atvykti į prieplauką ar inkaravimo vietą arba išvykti iš jos, ar gelbėti laivo užliejimo atveju; arba kai jos naudojamos žmonių gelbėjimo priemonėms ant vandens nuleisti; bei
   d) "nuostoliai" neapima žalos, susijusios su baudų sumokėjimu.

6.   Vežėjo atsakomybė pagal šį straipsnį yra susijusi tik su nuostoliais, atsirandančiais dėl įvykių, įvykusių vežimo metu. Įrodinėjimo, kad įvykis, dėl kurio padaryta žala, įvyko vežimo metu, ir įrodinėjimo dėl nuostolių dydžio pareiga tenka ieškovui.

7.   Jokia šios Konvencijos nuostata neapriboja vežėjo teisės pareikšti atgręžtinį reikalavimą trečiajai šaliai arba gynybos argumentuojant paties nukentėjusiojo neatsargumu pagal šios Konvencijos 6 straipsnį. Jokia šio straipsnio nuostata nepažeidžia apribojimo teisės pagal šios Konvencijos 7 ar 8 straipsnį.

8.   Šalies kaltės ar aplaidumo prezumpcijos arba įrodinėjimo pareigos priskyrimas šaliai neužkerta kelio nagrinėti įrodymus tos šalies naudai.

4 STRAIPSNIS

Vykdomasis vežėjas

1.   Jei vežimas ar jo dalis buvo patikėti vykdomajam vežėjui, vežėjas vis tiek atsako už visą vežimą pagal šios Konvencijos nuostatas. Be to, šios Konvencijos nuostatos yra taikomos vykdomajam vežėjui už jo vykdomo vežimo dalį.

2.   Vežėjas, kiek tai susiję su vykdomojo vežėjo atliekamu vežimu, atsako už vykdomojo vežėjo, jo darbuotojų bei įgaliotų asmenų, veikiančių einant tarnybos pareigas, veiksmus ir neveikimą.

3.   Bet kuris specialus susitarimas, pagal kurį vežėjas prisiima šia Konvencija nenustatytus įsipareigojimus, arba atsisako šia Konvencija suteiktų teisių, turi įtakos vykdomajam vežėjui, jei šis susitarimas buvo jo aiškiai išreikštas raštu.

4.   Tais atvejais ir tokiu mastu, kokiu jie atsako, vežėjas ir vykdomasis vežėjas atsako solidariai

5.   Jokia šio straipsnio nuostata neapriboja vežėjo ir vykdomojo vežėjo teisės pareikšti vienas kitam atgręžtinį reikalavimą.

4a STRAIPSNIS

Privalomasis draudimas

1.   Kai keleiviai vežami valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, įregistruotu laivu, kuris pagal licenciją gali vežti daugiau kaip dvylika keleivių, ir taikoma ši Konvencija, kiekvienas vežėjas, kuris faktiškai vykdo vežimą arba jo dalį, turi turėti draudimą arba kitą finansinę garantiją, tokią kaip banko ar panašios finansų įstaigos garantija, atsakomybei pagal šią Konvenciją dėl keleivių mirties ir kūno sužalojimo apdrausti. Privalomojo draudimo arba kitos finansinės garantijos riba yra ne mažesnė kaip 250 000 atsiskaitymo vienetų vienam keleiviui kiekvienu atskiru atveju.

2.  Liudijimas, patvirtinantis, kad pagal šios Konvencijos nuostatas draudimas ar kita finansinė garantija galioja, yra išduodamas kiekvienam laivui, kai valstybės, šios Konvencijos Šalies, atitinkama institucija nustato, kad yra laikomasi 1 dalies reikalavimų. Valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, įregistruotam laivui tokį liudijimą išduoda arba patvirtina atitinkama laivo registracijos valstybės valdžios institucija; valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, neįregistruotam laivui jį gali išduoti ar patvirtinti bet kurios valstybės, šios Konvencijos Šalies, atitinkama valdžios institucija. Šio liudijimo pavyzdys yra pateiktas šios Konvencijos priede, ir jame nurodomi šie duomenys:

   a) laivo pavadinimas, skiriamasis numeris ar šaukinys ir įregistravimo uostas;
   b) vežėjo, kuris faktiškai vykdo vežimą arba jo dalį, pavadinimas ir pagrindinės verslo vietos adresas;
   c) laivo TJO numeris;
   d) garantijos rūšis ir trukmė;
   e) draudiko ar kito asmens, teikiančio finansinę garantiją, pavadinimas ir pagrindinė verslo vieta ir, jei reikia, verslo vieta, kurioje buvo apdrausta arba kurioje buvo suteikta kita finansinė garantija; bei
   f) liudijimo galiojimo terminas, kuris neturi būti ilgesnis negu draudimo ar kitos finansinės garantijos galiojimo terminas.

3. a)   Valstybė, šios Konvencijos Šalis, šį liudijimą išduoti gali įgalioti savo pripažintą instituciją ar organizaciją. Tokia institucija ar organizacija informuoja tą valstybę apie kiekvieno liudijimo išdavimą. Visais atvejais valstybė, šios Konvencijos Šalis, visiškai garantuoja, kad tokia tvarka išduotas liudijimas yra išsamus bei tikslus, ir įsipareigoja užtikrinti reikiamas priemones, kad šios prievolės būtų laikomasi.

b)  Valstybė, šios Konvencijos Šalis, generaliniam sekretoriui praneša apie:

   i) konkrečias savo pripažintai institucijai ar organizacijai suteiktas pareigas ir įgaliojimų suteikimo sąlygas;
   ii) tokių įgaliojimų atšaukimą ; ir
   iii) datą, nuo kurios tokie įgaliojimai ar tokių įgaliojimų atšaukimas įsigalioja.

Suteikti įgaliojimai neįsigalioja anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai pranešimas apie tai pateikiamas generaliniam sekretoriui.

c)   Institucija ar organizacija, įgaliota išduoti liudijimus pagal šią straipsnio dalį, įgaliojama bent jau atšaukti šiuos liudijimus, jei nesilaikoma reikalavimų, pagal kuriuos jie buvo išduoti. Visais atvejais ta institucija ar organizacija apie tokį atšaukimą praneša valstybei, kurios vardu liudijimas buvo išduotas.

4.   Liudijimas išrašomas išduodančios valstybės oficialiąja kalba arba kalbomis. Jei vartojama ne anglų, prancūzų ar ispanų kalba, tekstą sudaro ir vertimas į vieną iš šių kalbų, o tais atvejais, kai valstybė taip nusprendžia, ? valstybės oficialioji kalba gali būti ir nevartojama.

5.   Liudijimas laikomas laive, o jo kopija perduodama saugoti valdžios institucijai, tvarkančiai laivų registrą, arba, jei laivas yra neįregistruotas valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, liudijimą išdavusios ar patvirtinusios valstybės institucijai.

6.   Draudimas ar kita finansinė garantija neatitinka šio straipsnio reikalavimų, jei jis gali nutrūkti dėl kitų priežasčių, negu liudijime nurodyto draudimo ar kitos garantijos termino pabaiga, nepraėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai pranešimas apie jo pabaigą yra pateiktas 5 dalyje nurodytoms institucijoms, jeigu šioms institucijoms neperduodamas liudijimas arba per minėtą terminą nebuvo išduotas naujas liudijimas. Pirmiau nurodytos nuostatos panašiai taikomos bet kuriam pakeitimui, dėl kurio draudimas ar kita finansinė garantija jau nebeatitinka šio straipsnio reikalavimų.

7.   Laivo registracijos valstybė pagal šio straipsnio nuostatas nustato liudijimo išdavimo ir galiojimo sąlygas.

8.   Jokia šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip neleidžianti valstybei, šios Konvencijos Šaliai, pasitikėti informacija, gauta iš kitų valstybių ar Organizacijos arba kitų tarptautinių organizacijų, apie draudimo ar kitos finansinės garantijos šios Konvencijos tikslais teikėjų finansinę būklę. Tokiais atvejais valstybė, šios Konvencijos Šalis, pasitikinti tokia informacija, neatleidžiama nuo jos, kaip liudijimą išduodančios valstybės, atsakomybės.

9.   Valstybei, šios Konvencijos Šaliai, kontroliuojant, išduotus ar patvirtintus liudijimus šios Konvencijos tikslais priima kitos valstybės, šios Konvencijos Šalys, ir kitos valstybės, šios Konvencijos Šalys, juos laiko turinčiais tą pačią galią kaip jų pačių išduoti ar patvirtinti liudijimai net, jeigu jie yra išduoti ar patvirtinti laivui, neįregistruotam kurioje nors valstybėje, šios Konvencijos Šalyje. Valstybė, šios Konvencijos Šalis, gali bet kada prašyti konsultacijos su liudijimą išdavusia ar patvirtinusia valstybe, jeigu ji mano, kad draudimo liudijime įvardytas draudikas ar garantas yra finansiškai nepajėgus įvykdyti šios Konvencijos nustatytų prievolių.

10.   Bet kuris reikalavimas dėl kompensacijos, kuriai taikomas draudimas ar kita finansinė garantija pagal šį straipsnį, gali būti pateikiamas tiesiai draudikui ar kitam asmeniui, teikiančiam garantiją. Tokiu atveju 1 dalyje nustatyta suma taikoma kaip draudiko ar kito asmens, teikiančio finansinę garantiją, atsakomybės riba, net jeigu vežėjas ar vykdomasis vežėjas neturi teisės į atsakomybės ribojimą. Atsakovas dar gali remtis gynyba (tik ne bankrotu ar likvidavimu), kuria remtis 1 dalyje nurodytas vežėjas būtų turėjęs teisę pagal šią Konvenciją. Be to, atsakovas gali remtis gynyba argumentuodamas, kad žala buvo padaryta dėl draudėjo tyčinio aplaidumo, bet atsakovas nesiremia jokia kita gynyba, kuria atsakovas būtų galėjęs turėti teisę remtis draudėjo iškeltoje byloje atsakovui. Atsakovas bet kuriuo atveju turi teisę reikalauti, kad vežėjas ir vykdomasis vežėjas būtų įtraukti kaip bylos šalys.

11.   Visos pagal 1 dalį taikomo draudimo ar kitos finansinės garantijos teikiamos sumos yra skiriamos tik reikalavimams pagal šią Konvenciją tenkinti ir visos tokių sumų išmokos atleidžia nuo atsakomybės, atsirandančios pagal šią Konvenciją, tokiu mastu, kokiu tos sumos yra išmokėtos.

12.   Valstybė, šios Konvencijos Šalis, draudžia eksploatuoti su savo vėliava plaukiojantį laivą, kuriam taikomas šis straipsnis, jei pagal šio straipsnio 2 arba 15 dalis nėra išduotas liudijimas.

13.   Atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas, kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, pagal savo nacionalinės teisės aktus užtikrina, kad draudimas ar kita finansinė garantija tokiu mastu, koks nurodytas 1 dalyje, galiotų kiekvienam laivui, turinčiam licenciją vežti daugiau kaip dvylika keleivių, kur jis bebūtų įregistruotas, įplaukiančiam į valstybės, šios Konvencijos šalies teritorijoje esantį uostą arba iš jo išplaukiančiam, tiek, kiek taikoma ši Konvencija.

14.   Nepaisydama 5 dalies nuostatų, valstybė, šios Konvencijos Šalis, generaliniam sekretoriui gali pranešti, jog 13 dalies tikslais nereikalaujama, kad į jos teritorijoje esančius uostus atplaukiantys ar iš jų išplaukiantys laivai turėtų arba pateiktų pagal 2 dalį reikalaujamą liudijimą, jei liudijimą išdavusi valstybė, šios Konvencijos Šalis, generaliniam sekretoriui yra pranešusi, kad tvarko dokumentus elektronine forma, prieinama visoms valstybėms, šios Konvencijos Šalims, patvirtinančius liudijimo buvimą ir leidžiančius valstybėms, šios Konvencijos Šalims, vykdyti savo įsipareigojimus pagal 13 dalį.

15.   Jei draudimo ar kita finansinė garantija nėra suteikta valstybei, šios Konvencijos Šaliai, priklausančiam laivui, šio straipsnio nuostatos nėra taikomos tokiam laivui, bet tas laivas turi turėti laivo registracijos valstybės atitinkamų institucijų išduotą liudijimą, kuriame nurodoma, kad laivas priklauso tai valstybei ir kad atsakomybė yra apdrausta 1 dalyje nustatyta suma. Toks liudijimas kiek įmanoma atitinka 2 dalyje nustatytą pavyzdį.

5 STRAIPSNIS

Vertingi daiktai

Vežėjas neatsako už pinigų, vertybinių popierių, aukso, sidabro, juvelyrinių dirbinių, papuošalų, meno kūrinių ar kitų vertingų daiktų praradimą ar sužalojimą, išskyrus atvejį, kai šie vertingi daiktai buvo atiduoti vežėjui saugoti jo sutikimu. Tokiu atveju vežėjas atsako iki 8 straipsnio 3 dalyje nustatytos ribos, jeigu nėra sutarta dėl aukštesnės ribos pagal 10 straipsnio 1 dalį.

6 STRAIPSNIS

Nukentėjusiojo kaltė

Jei vežėjas įrodo, kad keleivio mirtis ar kūno sužalojimas arba jo bagažo praradimas ar sužalojimas visiškai ar iš dalies įvyko dėl keleivio kaltės ar neatsargumo, bylą nagrinėjantis teismas gali visiškai ar iš dalies atleisti vežėją nuo atsakomybės pagal to teismo teisės nuostatas.

7 STRAIPSNIS

Atsakomybės už mirtį ir kūno sužalojimą riba

1.   Vežėjo atsakomybė už keleivio mirtį ar kūno sužalojimą pagal 3 straipsnį jokiu atveju neviršija 400 000 atsiskaitymo vienetų vienam keleiviui kiekvienu atskiru atveju. Tais atvejais, kai pagal bylą nagrinėjančio teismo teisę žala atlyginama mokant periodines išmokas, lygiavertė bendra tų išmokų vertė neviršija pirmiau nustatytos ribos.

2.   Valstybė, šios Konvencijos Šalis, konkrečiomis nacionalinės teisės aktų nuostatomis gali reglamentuoti 1 dalyje nustatytą atsakomybės ribą, jeigu ji yra nustatyta, taip, kad ji nebūtų mažesnė už 1 dalyje nustatytą ribą. Valstybė, šios Konvencijos Šalis, besinaudojanti šioje dalyje numatytu pasirinkimu, generaliniam sekretoriui praneša apie priimtą atsakomybės ribą arba apie tai, kad tokia riba nenustatyta.

8 STRAIPSNIS

Atsakomybės už bagažo ir automobilių praradimą ar sužalojimą riba

1.   Vežėjo atsakomybė už rankinio bagažo praradimą ar sužalojimą jokiu atveju neviršija 2 250 atsiskaitymo vienetų vienam keleiviui vienam vežimui.

2.   Vežėjo atsakomybė už transporto priemonių praradimą ar sužalojimą, įskaitant visą toje transporto priemonėje laikomą ar ja vežamą bagažą, jokiu atveju neviršija 12 700 atsiskaitymo vienetų už vieną kelių transporto priemonę vienam vežimui.

3.   Vežėjo atsakomybė už kito bagažo, negu tas, kuris nurodytas 1 ir 2 dalyse, praradimą ar sugadinimą jokiu atveju neviršija 3 375 atsiskaitymo vienetų vienam keleiviui vienam vežimui.

4.   Vežėjas ir keleivis gali susitarti, kad vežėjo atsakomybei yra taikoma išskaitytina suma, neviršijanti 330 atsiskaitymo vienetų kelių transporto priemonės sužalojimo atveju ir neviršijanti 149 atsiskaitymo vienetų vienam keleiviui kito bagažo praradimo ar sužalojimo atveju, šią sumą atskaitant iš nuostolių ar žalos atlyginimo sumos.

9 STRAIPSNIS

Piniginis vienetas ir konvertavimas

1.   Šioje Konvencijoje minėtas atsiskaitymo vienetas yra Tarptautinio valiutos fondo nustatyta specialioji skolinimosi teisė. 3 straipsnio 1 dalyje, 4a straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje nurodyti dydžiai yra konvertuojami į bylą nagrinėjančio teismo valstybės nacionalinę valiutą pagal tos valiutos vertės ir specialiosios skolinimosi teisės santykį teismo nutarties priėmimo dieną arba bylos šalių sutartą dieną. Valstybės, šios Konvencijos Šalies, kuri yra Tarptautinio valiutos fondo dalyvė, nacionalinės valiutos vertės ir specialiosios skolinimosi teisės santykis yra apskaičiuojamas pagal įvertinimo metodą, kurį Tarptautinės valiutos fondas taiko atitinkamą savo operacijų ir sandorių dieną. Valstybės, šios Konvencijos Šalies, kuri nėra Tarptautinio valiutos fondo narė, nacionalinės valiutos vertės ir specialiosios skolinimosi teisės santykis yra apskaičiuojamas tos valstybės, šios Konvencijos Šalies, nustatytu būdu.

2.   Tačiau valstybė, kuri nėra Tarptautinio valiutos fondo narė ir kurios įstatymai neleidžia taikyti 1 dalies nuostatų, šios Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos metu arba bet kuriuo metu vėliau gali pareikšti, kad 1 dalyje nurodytas atsiskaitymo vienetas yra lygus 15 aukso frankų. Šioje dalyje minėtas aukso frankas atitinka šešiasdešimt penkis su puse miligramų devynių šimtų promilių prabos aukso. Aukso frankas į nacionalinę valiutą konvertuojamas pagal atitinkamos valstybės įstatymus.

3.   1 dalies paskutiniame sakinyje nurodytas skaičiavimas ir 2 dalyje nurodytas konvertavimas yra atliekami taip, kad valstybių, šios Konvencijos Šalių, nacionalinė valiuta, kiek įmanoma, išreikštų tą pačią 3 straipsnio 1 dalyje, 4a straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje nurodytų dydžių, kurie būtų gauti taikant 1 dalies pirmuosius tris sakinius, vertę. Valstybės praneša generaliniam sekretoriui apie skaičiavimo metodą pagal 1 dalį arba apie konvertavimo rezultatą 2 dalyje atitinkamais atvejais, deponuodamos šios Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos dokumentą ir kiekvieną kartą kurį nors iš jų keisdamos.

10 STRAIPSNIS

Papildomos nuostatos dėl atsakomybės ribų

1.   Vežėjas ir keleivis aiškiai išreikštu raštišku susitarimu, gali nustatyti aukštesnes atsakomybės ribas, negu tos, kurios yra nustatytos 7 ir 8 straipsniuose.

2.   Atlyginamos žalos palūkanos ir teismo išlaidos į 7 ir 8 straipsniuose nustatytas atsakomybės ribas neįtraukiamos.

11 STRAIPSNIS

Gynybos argumentai ir ribos vežėjo darbuotojams

Jei ieškinys dėl žalos, kuriai taikoma ši Konvencija, yra pareiškiamas vežėjo arba vykdomojo vežėjo darbuotojui ar įgaliotam asmeniui, šis darbuotojas ar įgaliotas asmuo, jeigu jis įrodo, kad veikė eidamas tarnybos pareigas, turi teisę naudotis gynybos argumentais ir atsakomybės ribomis, kuriais remtis pagal šią Konvenciją turi teisę vežėjas arba vykdomasis vežėjas.

12 STRAIPSNIS

Reikalavimų sujungimas

1.   Tais atvejais, kai yra pagrindo pagal 7 ir 8 straipsnius riboti atsakomybę, atsakomybės ribojimas taikomas bendrai reikalavimų, tenkintinų pagal visus reikalavimus dėl bet kurio keleivio mirties, kūno sužalojimo arba jo bagažo praradimo ar sužalojimo, sumai.

2.   Vykdomojo vežėjo atlikto vežimo atžvilgiu, bendra reikalavimų, tenkintinų iš vežėjo ir vykdomojo vežėjo ir iš jų darbuotojų ir įgaliotų asmenų, veikiančių einant tarnybos pareigas, suma, neturi viršyti didžiausios sumos, kuri galėtų būti priteisiama iš vežėjo arba vykdomojo vežėjo pagal šią Konvenciją, bet nė vienas iš nurodytų asmenų neatsako suma, viršijančią jam taikomą atsakomybės ribą.

3.   Bet kuriuo atveju, kai vežėjo ar vykdomojo vežėjo darbuotojas ar įgaliotas asmuo turi teisę pagal šios Konvencijos 11 straipsnį naudotis 7 ir 8 straipsniuose nustatytomis atsakomybės ribomis, bendra reikalavimų, tenkintinų iš vežėjo ar vykdomojo vežėjo atitinkamai ir iš to darbuotojo ar įgalioto asmens, suma neturi viršyti nustatytų ribų.

13 STRAIPSNIS

Teisės į atsakomybės ribojimą praradimas

1.   Vežėjas neturi teisės naudotis 7 ir 8 straipsniuose ir 10 straipsnio 1 dalyje nustatytomis atsakomybės ribomis, jei įrodoma, kad žala atsirado dėl vežėjo veikimo ar neveikimo, siekiant padaryti žalos, arba neatsargumo ir žinant, kad tokia žala tikriausiai bus padaryta.

2.   Vežėjo ar faktiškojo vežėjo darbuotojas ar įgaliotas asmuo neturi teisės naudotis tomis ribomis, jei įrodoma, kad žala atsirado dėl to darbuotojo ar įgalioto asmens veikimo ar neveikimo, siekiant padaryti žalos, arba neatsargumo ir žinant, kad tokia žala tikriausia bus padaryta.

14 STRAIPSNIS

Reikalavimų pagrindas

Joks reikalavimas dėl žalos atlyginimo už keleivio mirtį ar kūno sužalojimą arba bagažo praradimą ar sužalojimą negali būti pareikštas vežėjui ar faktiškajam vežėjui kitaip negu pagal šią Konvenciją.

15 STRAIPSNIS

Pranešimas apie bagažo praradimą ar sužalojimą

1.  Keleivis vežėjui ar jo įgaliotam asmeniui turi pateikti rašytinį pranešimą:

  a) bagažo akivaizdaus sužalojimo atveju:
   i) dėl rankinio bagažo iki arba keleivio išlaipinimo metu;
   ii) dėl viso kito bagažo iki arba jo išdavimo metu;
   b) bagažo neakivaizdaus sužalojimo arba jo praradimo atveju per penkiolika dienų nuo išlaipinimo ar bagažo išdavimo dienos arba nuo to momento, kai jis turėjo būti išduotas.

2.   Jei keleivis nesilaiko šio straipsnio nuostatų, preziumuojama, jeigu neįrodyta kitaip, kad jis yra gavęs nesužalotą bagažą.

3.   Rašytinis pranešimas nereikalingas tuo atveju, jei bagažo būklė jo gavimo metu buvo nustatyta bendra apžiūra ar patikrinimu.

16 STRAIPSNIS

Ieškinių senatis

1.   Bet kuris ieškinys dėl žalos atlyginimo, atsirandantis dėl keleivio mirties ar kūno sužalojimo arba bagažo praradimo ar sužalojimo, gali būti pareiškiamas dvejų metų laikotarpiu.

2.  Senaties terminas skaičiuojamas taip:

   a) kūno sužalojimo atveju nuo keleivio išlaipinimo iš laivo dienos;
   b) mirties, įvykusios vežimo metu, atveju nuo tos dienos, kada keleivis turėjo išlipti iš laivo, ir kūno sužalojimo atveju, kuris įvyko vežimo metu ir dėl kurio keleivis mirė išlipęs iš laivo, nuo mirties dienos, jeigu šis laikotarpis neviršija trejų metų nuo išlaipinimo iš laivo dienos;
   c) bagažo praradimo ar sužalojimo atveju nuo išlaipinimo iš laivo dienos arba nuo tos dienos, kurią išlaipinimas iš laivo turėjo įvykti, atsižvelgiant į tai, kuri iš tų dienų yra vėlesnė.

3.  Senaties terminų sustabdymo ir nutraukimo pagrindus reglamentuoja bylą nagrinėjančio teismo valstybės teisė, bet jokiu atveju ieškinys pagal šią Konvenciją negali būti pareiškiamas praėjus vienam iš šių terminų:

   a) penkeriems metams, skaičiuojant nuo keleivio išlaipinimo iš laivo dienos arba nuo tos dienos, kurią išlaipinimas iš laivo turėjo įvykti, atsižvelgiant į tai, kuri iš tų dienų yra vėlesnė; arba, jei ankstesnė;
   b) trejiems metams, skaičiuojant nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo arba pagrįstai turėjo sužinoti apie įvykio sukeltą sužeidimą, nuostolius ar žalą.

4.   Nepaisant šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų, senaties terminas, atsiradus pagrindui kreiptis į teismą, vežėjo pareiškimu arba šalių susitarimu gali būti pratęstas. Pareiškimas ar susitarimas turi būti rašytiniai.

17 STRAIPSNIS

Teismingumas

1.  Pagal šios Konvencijos 3 ir 4 straipsnius pareikštas ieškinys ieškovo pasirinkimu yra pareiškiamas viename iš toliau išvardytų teismų, jeigu tas teismas yra valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, ir atsižvelgiant į kiekvienos valstybės, šios Konvencijos Šalies, vidaus teisės reikalavimus, reglamentuojančius bylos nagrinėjimo vietą tose valstybėse esant daugeliui galimų vietų:

   a) atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos ar pagrindinės verslo vietos valstybės teisme arba
   b) išvykimo arba paskirties vietos pagal vežimo sutartį valstybės teisme, arba
   c) ieškovo gyvenamosios vietos ar nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisme, jei atsakovas toje valstybėje turi verslo vietą ir jam taikoma tos valstybės jurisdikcija, arba
   d) valstybės, kurioje buvo sudaryta vežimo sutartis, teisme, jei atsakovas toje valstybėje turi verslo vietą ir jam taikoma tos valstybės jurisdikcija.

2.   Ieškiniai pagal šios Konvencijos 4a straipsnį ieškovo pasirinkimu yra pareiškiami viename iš teismų, kuriuose ieškinys galėtų būti pareikštas vežėjui ar vykdomajam vežėjui pagal 1 dalį.

3.   Įvykus žalą padariusiam įvykiui, šalys gali susitarti, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pateikiamas bet kuriam teismui ar arbitražui.

17a STRAIPSNIS

Teismo nutarčių pripažinimas ir vykdymas

1.  Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, pripažįsta kiekvieną pagal 17 straipsnį jurisdikciją turinčio teismo priimtą nutartį, vykdytiną kilmės valstybėje, kurioje jis jau negali būti peržiūrėtas įprasta tvarka, išskyrus:

   a) tuos atvejus, kai teismo nutartis buvo priimta pasiremiant apgaule, arba
   b) tuos atvejus, kai atsakovui nebuvo pranešta prideramai iš anksto ir nesuteikta objektyvi galimybė pateikti savo argumentus.

2.   Pagal 1 dalį pripažintas teismo nutartis yra vykdytina kiekvienoje valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, kai tik atliekami toje valstybėje reikalaujami formalumai. Tie formalumai neleidžia dar kartą pradėti nagrinėti bylą iš esmės.

3.   Valstybė, šio Protokolo Šalis, gali taikyti kitas teismo nutarčių pripažinimo ir vykdymo taisykles, jei jų veikimas užtikrina, kad teismo nutartys yra pripažįstamos ir vykdomos bent tokiu pačiu mastu kaip pagal 1 ir 2 dalis.

18 STRAIPSNIS

Sutarties sąlygų negaliojimas

Bet kuri sutarties sąlyga, nustatyta prieš įvykstant įvykiui, sukėlusiam keleivio mirtį ar kūno sužalojimą arba jo bagažo praradimą ar sužalojimą, kuria siekiama atleisti vežėją nuo atsakomybės keleiviui ar kuria nustatoma žemesnė atsakomybės riba, negu nustatyta šioje Konvencijoje, išskyrus tą, kuri numatyta 8 straipsnio 4 dalyje, ir bet kuri tokia sąlyga, kuria siekiama perkelti vežėjui ar vykdomajam vežėjui priklausančią įrodinėjimo pareigą ar apriboti 17 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pasirinkimą, yra negaliojanti, bet tos sąlygos negaliojimas savaime nepadaro vežimo sutarties, kuriai ir toliau yra taikomos šios Konvencijos nuostatos, negaliojančia.

19 STRAIPSNIS

Kitos konvencijos dėl atsakomybės ribojimo

Ši Konvencija nekeičia vežėjo, faktiškojo vežėjo ir jų darbuotojų ar įgaliotų asmenų teisių ar pareigų, nustatytų pagal kitas tarptautines konvencijas, susijusias su jūrų laivų savininkų civilinės atsakomybės ribojimu.

20 STRAIPSNIS

Branduolinė žala

Jokia atsakomybė pagal šią Konvenciją neatsiranda dėl branduolinio įvykio padarytos žalos:

   a) jei branduolinio įrenginio operatorius už tokią žalą atsako arba pagal 1960 m. liepos 29 d. Paryžiaus konvenciją dėl trečiosios šalies atsakomybės branduolinės energijos srityje su pakeitimais, padarytais 1964 m. sausio 28 d. papildomuoju protokolu, arba pagal 1963 m. gegužės 21 d. Vienos konvenciją dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą, arba pagal kokį nors galiojantį jų pakeitimą ar protokolą; arba
   b) jei branduolinio įrenginio operatorius už tokią žalą atsako pagal tokią žalą reglamentuojantį nacionalinį įstatymą, jei toks įstatymas žalą patyrusiems asmenims yra visais atžvilgiais tiek pat palankus kaip arba Paryžiaus, arba Vienos konvencija, arba koks nors galiojantis jų pakeitimas ar protokolas.

21 STRAIPSNIS

Valstybinės valdžios institucijų vykdomas komercinis vežimas

Ši Konvencija taikoma komerciniam vežimui, kurio pagal vežimo sutartis, kaip apibūdinta 1 straipsnyje, imasi valstybės arba valstybinės valdžios institucijos.

22 STRAIPSNIS

Pareiškimas dėl netaikymo

1.   Kiekviena Šalis šią Konvenciją pasirašydama, ratifikuodama, priimdama, patvirtindama ar prisijungdama prie jos gali raštu pareikšti, kad ji netaikys šios Konvencijos tai atvejais, kai keleivis ir vežėjas yra tos Šalies subjektai ar piliečiai.

2.   Kiekvienas pagal šio straipsnio 1 dalį padarytas pareiškimas bet kuriuo metu rašytiniu pranešimu Generaliniam sekretoriui gali būti atšauktas.

22A STRAIPSNIS

Konvencijos baigiamosios nuostatos

Šios Konvencijos baigiamosios nuostatos yra 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolo 17−25 straipsniai. Nuorodos šioje Konvencijoje į valstybes, šios Konvencijos Šalis, reiškia nuorodas į valstybes, to Protokolo Šalis.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

[1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolo 17-25 straipsniai.]

17 STRAIPSNIS

Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ir prisijungimas

1.   Šį Protokolą galima pasirašyti Organizacijos būstinėje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d., o vėliau galima prie jo prisijungti.

2.  Valstybės gali pareikšti savo sutikimą būti šio Protokolo saistomos:

   a) pasirašydamos jį be ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo išlygos, arba
   b) pasirašydamos jį su ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo išlyga, vėliau jį ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos; arba
   c) prie jo prisijungdamos.

3.   Ratifikuojama, priimama, patvirtinama ar prisijungiama deponuojant generaliniam sekretoriui atitinkamą dokumentą.

4.   Kiekvienas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas, deponuotas įsigaliojus kokiam nors šio Protokolo pakeitimui visoms esamoms valstybėms, Protokolo Šalims, arba atlikus visas priemones, reikalingas tam pakeitimui įsigalioti toms valstybėms, Protokolo Šalims, yra laikomas taikomu Protokolui su tais padarytais pakeitimais.

5.  Valstybė nepareiškia savo sutikimo būti šio Protokolo saistoma, jei ji, būdama jų Šalis, nedenonsuoja:

   a) 1974 m. gruodžio 13 d. Atėnuose priimtos Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra;
   b) 1976 m. lapkričio 19 d. Londone priimto Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra protokolo; ir
   c) 1990 m. kovo 29 d. Londone priimto 1990 m. protokolo, skirto Atėnų konvencijai dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra pataisyti;
kad denonsavimas įsigaliotų nuo tos dienos, kai tai valstybei pagal 20 straipsnį įsigalioja šis Protokolas.

18 STRAIPSNIS

Daugiau kaip vieną teisės sistemą turinčios valstybės

1.   Jei valstybė turi du ar daugiau teritorijos vienetų, kuriuose yra taikomos skirtingos su šiame Protokole aptariamais dalykais susijusios teisės sistemos, pasirašydama, priimdama, patvirtindama ar prie jo prisijungdama ji gali pareikšti, kad šis Protokolas taikomas visiems jos teritorijos vienetams arba tik vienam iš jų ar daugiau, ir gali pakeisti šį pareiškimą bet kada pateikdama kitą pareiškimą.

2.   Apie kiekvieną tokį pareiškimą pranešama generaliniam sekretoriui ir aiškiai nurodomi teritorijos vienetai, kuriuose šis Protokolas taikomas.

3.  Valstybės, šio Protokolo Šalies, padariusios tokį pareiškimą, dėl:

   a) nuorodos į laivo registracijos valstybę ir, siejant su privalomojo draudimo liudijimu, į jį išdavusią ar patvirtinusią valstybę yra aiškinamos atitinkamai kaip nuorodos į teritorijos vienetą, kuriame laivas yra įregistruotas ir kuris tą liudijimą išduoda ar patvirtina;
   b) nuorodos į nacionalinės teisės reikalavimus, nacionalinę atsakomybės ribą ir nacionalinę valiutą yra aiškinamos atitinkamai kaip nuorodos į atitinkamo teritorijos vieneto teisės reikalavimus, atsakomybės ribą ir valiutą; ir
   c) nuorodos į teismus ir teismo nutartis, kurias turi pripažinti valstybės, šio Protokolo Šalys, yra aiškinamos atitinkamai kaip nuorodos į atitinkamo teritorijos vieneto teismus ir teismo nutartis, kurios juose turi būti pripažįstamos.

19 STRAIPSNIS

Regioninės ekonominės integracijos organizacijos

1.   Regioninė ekonominės integracijos organizacija, kurią sudaro suverenios valstybės, perdavusios tai organizacijai kompetenciją tam tikrais šio Protokolo reglamentuojamais klausimais, gali pasirašyti, ratifikuoti, priimti, patvirtinti šį Protokolą ar prie jo prisijungti. Regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri yra šio Protokolo Šalis, turi valstybės, šio Protokolo Šalies, teises ir pareigas tiek, kiek ta regioninė ekonominės integracijos organizacija turi kompetencijos šio Protokolo reglamentuojamais klausimais.

2.   Tais atvejais, kai regioninė ekonominės integracijos organizacija naudojasi savo balsavimo teise savo kompetencijos klausimais, ji turi tiek balsų, kiek yra jos valstybių narių, kurios yra šio Protokolo Šalys ir kurios yra perdavusios jai kompetenciją atitinkamu klausimu. Regioninė ekonominės integracijos organizacija nesinaudoja balsavimo teise, jei jos valstybės narės naudojasi savo balsavimo teisėmis, ir atvirkščiai.

3.   Tais atvejais, kai valstybių, šio Protokolo Šalių, skaičius yra svarbus šiame Protokole, įskaitant šio Protokolo 20 ir 23 straipsnius, bet jais neapsiribojant, regioninė ekonominės integracijos organizacija yra nelaikoma atskira valstybe, šio Protokolo Šalimi, papildančia jos valstybes nares, kurios yra valstybės, šio Protokolo Šalys.

4.   Pasirašymo, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo metu regioninė ekonominės integracijos organizacija pateikia generaliniam sekretoriui pareiškimą, nurodydama šio Protokolo reglamentuojamus klausimus, dėl kurių jos valstybės narės, kurios pasirašė šį Protokolą arba kurios yra jo Šalys, yra perdavusios kompetenciją tai organizacijai, ir bet kuriuos svarbius tos kompetencijos apribojimus. Regioninė ekonominės integracijos organizacija nedelsdama generaliniam sekretoriui praneša apie pareiškime pagal šią straipsnio dalį nurodytos kompetencijos pasiskirstymo pakeitimus, įskaitant naujus kompetencijos perdavimus. Apie visus tokius pareiškimus generalinis sekretorius praneša pagal šio Protokolo 24 straipsnį.

5.   Daroma prielaida, kad valstybės, šio Protokolo Šalys, kurios yra regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kuri yra šio Protokolo Šalis, valstybės narės, turi kompetenciją visais šio Protokolo reglamentuojamais klausimais, dėl kurių apie kompetencijos perdavimus tai organizacijai nebuvo aiškiai pareikšta ar pranešta pagal 4 dalį.

20 STRAIPSNIS

Įsigaliojimas

1.   Šis Protokolas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kai 10 valstybių arba pasirašo jį be ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo išlygos, arba generaliniam sekretoriui deponuoja ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus..

2.   Valstybei, kuri šį Protokolą ratifikuoja, priima, patvirtina ar prie jo prisijungia jau įvykdžius 1 dalyje nustatytas įsigaliojimo sąlygas, šis Protokolas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tokios valstybės atitinkamo dokumento deponavimo dienos, bet ne anksčiau, negu šis Protokolas įsigaliojo pagal 1 dalį.

21 STRAIPSNIS

Denonsavimas

1.   Šį Protokolą kiekviena valstybė, jo Šalis, gali denonsuoti bet kuriuo metu, kai šis Protokolas įsigalioja tai valstybei.

2.   Denonsuojama deponuojant denonsavimo dokumentą generaliniam sekretoriui.

3.   Denonsavimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo denonsavimo dokumento deponavimo generaliniam sekretoriui arba ilgesniam laikotarpiui, jei toks laikotarpis nurodytas denonsavimo dokumente.

4.   Tarp valstybių, šio Protokolo Šalių, tai, kad kuri nors iš jų denonsavo Konvenciją pagal jos 25 straipsnį, jokiu būdu negali būti aiškinama kaip Konvencijos su šiuo Protokolu padarytais pakeitimais denonsavimas

22 STRAIPSNIS

Peržiūrėjimas ir keitimas

1.   Organizacija gali sušaukti konferenciją šiam Protokolui peržiūrėti ar pakeisti.

2.   Organizacija sušaukia valstybių, šio Protokolo Šalių, konferenciją šiam Protokolui peržiūrėti ar pakeisti, jei to prašo ne mažiau kaip vienas trečdalis valstybių, šio Protokolo Šalių.

23 STRAIPSNIS

Atsakomybės ribų keitimas

1.   Nepažeidžiant 22 straipsnio nuostatų, šiame straipsnyje nustatyta speciali procedūra yra taikoma tik keičiant Konvencijos su pakeitimais, padarytais šiuo Protokolu, 3 straipsnio 1 dalyje, 4a straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje nustatytas ribas.

2.   Ne mažiau kaip pusės, bet visais atvejais ne mažiau kaip šešių valstybių, šio Protokolo Šalių, prašymu kiekvieną pasiūlymą keisti Konvencijos su pakeitimais, padarytais šiuo Protokolu, 3 straipsnio 1 dalyje, 4a straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje nustatytas ribas, įskaitant išskaičiuotinus dydžius, generalinis sekretorius išplatina visoms Organizacijos narėms ir visoms valstybėms, šio Protokolo Šalims.

3.   Kiekvienas taip, kaip pirmiau apibūdinta, pasiūlytas ir išplatintas pakeitimas pateikiamas Organizacijos Teisės komitetui (toliau − Teisės komitetas) apsvarstyti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo išplatinimo dienos.

4.   Visos valstybės, Konvencijos su pakeitimais, padarytais šiuo Protokolu, Šalys, Organizacijos narės ir nesančios narėmis, turi teisę dalyvauti Teisės komiteto posėdžiuose, kai svarstomi ir tvirtinami pakeitimai.

5.   Pakeitimai patvirtinami Teisės komitete, išplėstame, kaip nustatyta 4 dalyje, dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių, Konvencijos su pakeitimais, padarytais šiuo Protokolu, Šalių, balsų dauguma, jei balsavimo metu dalyvauja ne mažiau kaip pusė valstybių, Konvencijos su pakeitimais, padarytais šiuo Protokolu, Šalių.

6.   Remdamasis pasiūlymu keisti ribas, Teisės komitetas atsižvelgia į įvykių patirtį, ypač į jų padarytos žalos dydį, piniginių verčių pokyčius ir pasiūlyto pakeitimo poveikį draudimo išlaidoms.

7. a)   Joks ribų pakeitimas pagal šį straipsnį negali būti svarstomas praėjus mažiau kaip penkeriems metams nuo tos dienos, kai buvo galima pasirašyti šį Protokolą, arba mažiau kaip penkeriems metams nuo ankstesnio pagal šį straipsnį priimto pakeitimo įsigaliojimo.

b)   Jokia riba negali būti padidinta taip, kad viršytų Konvencijoje su pakeitimais, padarytais šiuo Protokolu, nustatytą ribą atitinkantį dydį, padidintą šešiais procentais per metus, apskaičiuotą remiantis nuo tos dienos, kai buvo galima pasirašyti šį Protokolą, priskaičiuotu pamatiniu dydžiu.

c)   Jokia riba negali būti padidinta taip, kad viršytų Konvencijoje su pakeitimais, padarytais šiuo Protokolu, nustatytą ribą atitinkantį dydį, padaugintą iš trijų.

8.   Apie kiekvieną pagal 5 dalį patvirtintą pakeitimą Organizacija praneša visoms valstybėms, šio Protokolo Šalims. Pakeitimas yra laikomas priimtu pasibaigus aštuoniolikos mėnesių nuo pranešimo dienos laikotarpiui, nebent per tą laikotarpį ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis valstybių, kurios pakeitimo patvirtinimo metu buvo valstybės, šio Protokolo Šalys, būtų pranešusios generaliniam sekretoriui, kad jos nepriima pakeitimo, o tuo atveju pakeitimas yra atmetamas ir netenka galios.

9.   Kiekvienas pakeitimas, laikomas priimtu pagal 8 dalį, įsigalioja praėjus aštuoniolikai mėnesių nuo jo priėmimo.

10.   Pakeitimas yra privalomas visoms valstybėms, šio Protokolo Šalims, jei jos nedenonsuoja šio Protokolo pagal 21 straipsnio 1 ir 2 dalis ne mažiau kaip prieš šešis mėnesius iki pakeitimo įsigaliojimo. Toks denonsavimas įsigalioja įsigaliojus pakeitimui.

11.   Kai pakeitimas yra patvirtintas, bet dar nesibaigęs jos priėmimui skirtas aštuoniolikos mėnesių laikotarpis; valstybė, kuri tuo laikotarpiu tampa valstybe, šio Protokolo Šalimi, yra to pakeitimo saistoma, jei jis įsigalioja. Valstybė, kuri tampa valstybe, šio Protokolo Šalimi, pasibaigus tam laikotarpiui, yra saistoma bet kurio pakeitimo, priimto pagal 8 dalį. Šioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais valstybė tampa pakeitimo saistoma, kai tas pakeitimas įsigalioja arba kai tai valstybei įsigalioja šis Protokolas, jei jis įsigalioja vėliau.

24 STRAIPSNIS

Depozitaras

1.   Šis protokolas ir jo pakeitimai pagal 23 straipsnį yra deponuojami Generaliniam Sekretoriui.

2.  Generalinis sekretorius

  a) praneša visoms šį protokolą pasirašiusioms ar prie jo prisijungusioms valstybėms apie:
   i) kiekvieną naują pasirašymą ir kiekvieną ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimą, nurodydamas jo datą;
   ii) kiekvieną pareiškimą ir pranešimą pagal Konvencijos su pakeitimais, padarytais šiuo Protokolu, 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, 18 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnio 4 dalį;
   iii) šio protokolo įsigaliojimą datą;
   iv) kiekvieną pasiūlymą keisti ribas, padarytą pagal šio Protokolo 23 straipsnio 2 dalį;
   v) kiekvieną pakeitimą, kuris buvo priimtas pagal šio Protokolo 23 straipsnio 5 dalį;
   vi) kiekvieną pakeitimą, laikomą priimtu pagal šio Protokolo 23 straipsnio 8 dalį, nurodydamas to pakeitimo įsigaliojimo datą pagal to straipsnio 9 ir 10 dalis;
   vii) kiekvieno šio Protokolo denonsavimo dokumento deponavimą, nurodydamas jo įsigaliojimo datą;
   viii) kiekvieną pranešimą, reikalingą pagal bet kurį šio Protokolo straipsnį;
   b) perduoda oficialiai patvirtintas šio Protokolo kopijas visoms šį Protokolą pasirašiusioms ar prie jo prisijungusioms valstybėms.

3.   Kai tik šis protokolas įsigalioja, depozitaras jo tekstą perduoda Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui, kad ji būtų įregistruota ir paskelbta pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį.

25 STRAIPSNIS

Kalbos

Šio protokolo vienintelis originalas yra sudarytas arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis, visi tekstai yra autentiški.

PRIIMTA du tūkstančiai antrų metų lapkričio pirmą dieną Londone.

TAI PATVIRTINDAMI, savo atitinkamų Vyriausybių tinkamai šiam tikslui įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.

ATĖNŲ KONVENCIJOS PRIEDAS

DRAUDIMO AR KITOS FINANSINĖS GARANTIJOS LIUDIJIMAS DĖL ATSAKOMYBĖS UŽ KELEIVIŲ MIRTĮ IR KŪNO SUŽALOJIMĄ

Išduotas pagal 2002 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 4bis straipsnio nuostatas

Laivo pavadinimas

Skiriamasis numeris arba šaukinys

TJO

numeris

Įregistravimo uostas

Vežėjo, kuris faktiškai vykdo vežimą, pavadinimas ir visas pagrindinės verslo vietos adresas

Pažymima, kad pirmiau nurodytam laivui galioja draudimo polisas arba kita finansinė garantija, atitinkanti 2002 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir bagažo vežimo jūra 4bis straipsnio reikalavimus.

Garantijos rūšis ...........................................................................................................................

Garantijos trukmė ........................................................................................................................

Draudiko (-ų) ir (arba) garanto (-ų) pavadinimas ir adresas

Pavadinimas ................................................................................................................................

Adresas ........................................................................................................................................

......................................................................................................................................................

Šis liudijimas galioja iki ..............................................................................................................

Išdavė ar patvirtino ......................................................................................................................

...................................................................................................................................

Vyriausybė (Visas valstybės pavadinimas)

ARBA

Šis tekstas turėtų būti vartojamas, kai valstybė, šio Protokolo Šalis, naudojasi 4bis straipsnio 3 dalimi:

Šį liudijimą kontroliuojant ............................................................... (visas valstybės pavadinimas)

Vyriausybei išdavė ...............................................................................................(institucijos ar organizacijos pavadinimas)

........................................................................................ .................................................

(vieta) (data)

...............................................................................................................................................................

(išduodančio ar patvirtinančio pareigūno parašas ir pareigos)

Pastabos:

1.   Jei pageidaujama, prie valstybės pavadinimo gali būti pridedama nuoroda į šalies, kurioje liudijimas yra išduotas, kompetentingą valdžios instituciją.

2.   Jei bendrą garantijos sumą sudaro garantijos ne iš vieno šaltinio, turėtų būti nurodomas kiekvienos iš jų dydis.

3.   Jei garantija yra kelių formų, jos turėtų būti išvardijamos.

4.   Grafoje "Garantijos trukmė" turi būti nurodyta data, nuo kurios tokia garantija galioja.

5.    Grafoje draudiko (-ų) ir (arba) garanto (-ų) "Adresas" turi būti nurodoma draudiko (-ų) ir (arba) garanto (-ų) pagrindinė verslo vieta. Jei reikia, nurodoma verslo vieta, kur draudimas ar kita garantija yra sudaryti.

II PRIEDĖLIS

2006 m. TJO išlyga

(1) Dar neskelbta OL.
(2) OL C 318, 2006 12 23, p. 195 .
(3) OL C 229, 2006 9 22, p. 38.
(4) 2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) Įterpti priimto Tarybos sprendimo paskelbimo nuorodą.
(6) OL L 324, 2002 11 29, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 93/2007 (OL L 22, 2007 1 31, p. 12).
(7) OL L 208, 2002 8 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1891/2006 (OL L 394, 2006 12 30, p. 1).
(8) OL L 158, 1990 6 23, p. 59.
(9)* Jo įsigaliojimo data arba 2002 m. Atėnų konvencijos įsigaliojimo Bendrijoje data, priklausomai nuo to, kuris dokumentas įsigalioja vėliau.
(10)* Jo įsigaliojimo data arba 2002 m. Atėnų konvencijos įsigaliojimo Bendrijoje data, priklausomai nuo to, kuris dokumentas įsigalioja vėliau.


Uosto valstybės atliekama kontrolė ***I
DOC 729k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl uosto valstybės atliekamos kontrolės (nauja redakcija) (COM(2005)0588 – C6-0028/2006 – 2005/0238(COD) )
P6_TA(2007)0149 A6-0081/2007

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0588 )(1) ,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir  80 straipsnio 2 dalį, kuriomis remdamasi Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0028/2006 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6-0081/2007 ),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2007 m. balandžio 25 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/.../EB dėl uosto valstybės atliekamos kontrolės (nauja redakcija)

P6_TC1-COD(2005)0238


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2) ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3) ,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4) ,

kadangi:

1)   1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/21/EB dėl uosto valstybės atliekamos laivybos kontrolės(5) buvo keletą kartų iš esmės keičiama. Kadangi ji turi būti iš dalies keičiama dar kartą, siekiant aiškumo reikėtų ją išdėstyti nauja redakcija.

(2)   Bendrija labai susirūpinusi dėl laivininkystės avarijų ir jūrų bei valstybių narių pakrančių taršos.

(3)   Bendrija taip pat susirūpinusi dėl gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose.

(4)   Saugumą, taršos prevenciją ir gyvenimo bei darbo sąlygas laivuose galima veiksmingai pagerinti smarkiai sumažinus reikalavimų neatitinkančių laivų skaičių Bendrijos vandenyse, jiems griežtai taikant tarptautines konvencijas, kodeksus ir rezoliucijas.

(5)    Taigi Europos Bendrija pageidauja greitai ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2006 m. Darbo jūroje konvenciją, kurios 5.2.1 dalyje kalbama apie uosto valstybės įpareigojimus.

(6)   Paprastai vėliavos valstybė turėtų kontroliuoti, ar laivai laikosi tarptautinių saugumo, taršos prevencijos ir gyvenimo bei darbo sąlygų laivuose standartų reikalavimų. Vis dėlto įgyvendinant tarptautinius standartus ir užtikrinant jų vykdymą tam tikras vėliavos valstybių skaičius darė rimtų nusižengimų; o dėl to uosto valstybė nuo šiol taip pat turėtų kontroliuoti, ar laikomasi tarptautinių saugumo, taršos prevencijos ir gyvenimo bei darbo sąlygų laivuose standartų reikalavimų, pripažįstant, kad uosto valstybės vykdomi patikrinimai nėra ekspertizė ir kad patikrinimų įrašai neatstoja laivybos pažymėjimų, taip pat dėl uosto valstybės vykdomos kontrolės vėliavos valstybės neturėtų būti atleistos nuo atsakomybės .

(7)   Valstybėms narėms suderintais metodais veiksmingai taikant minėtus tarptautinius standartus jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse plaukiojantiems ir jų uostais besinaudojantiems laivams būtų išvengta konkurencijos sąlygų iškraipymo.

(8)   Laivybos pramonė yra neapsaugota nuo teroro aktų. Reikėtų veiksmingai įgyvendinti transporto saugumo priemones, o valstybės narės turėtų aktyviai kontroliuoti, kaip laikomasi saugumo taisyklių, atlikdamos saugumo patikrinimus.

(9)   Turėtų būti pasinaudota 1982 m. sausio 26 d. Paryžiuje pasirašyto Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės sukaupta taikymo patirtimi (Paryžiaus susitarimo memorandumas) .

(10)   Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), įsteigta 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) 1406/2002(6) , turėtų teikti reikiamą paramą, siekdama užtikrinti suderintą ir veiksmingą uosto valstybės atliekamos kontrolės sistemos įgyvendinimą. EMSA turėtų ypač prisidėti kuriant suderintą Bendrijos uosto valstybės kontrolės inspektorių kvalifikacijos ir mokymo sistemą .

(11)    Veiksmingu uosto valstybės kontrolės režimu turėtų būti siekiama užtikrinti, kad visi į Europos Sąjungos teritorijoje esantį uostą atplaukiantys laivai būtų reguliariai tikrinami. Tikrinimo metu daugiausia dėmesio reikėtų skirti standartų neatitinkantiems laivams; kokybės reikalavimus atitinkantiems laivams, t. y. tiems, kurių patikrinimo rezultatų įrašai yra patenkinami arba kurie plaukioja su valstybės, atitinkančios Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO ) valstybių narių audito schemos reikalavimus, vėliava, turėtų būti atlyginta juos rečiau tikrinant. Šios tikrinimo naujovės turėtų būti įtrauktos į Bendrijos uosto valstybės atliekamos kontrolės režimą, kai tik bus apibrėžti įvairūs jo aspektai, remiantis tikrinimo pastangų pasidalijimo schema, pagal kurią kiekviena valstybė narė sąžiningai prisideda siekdama Bendrijos tikslo įgyvendinti išsamią kontrolės sistemą. Be to, valstybės narės turėtų įdarbinti ir išlaikyti reikiamą skaičių darbuotojų, įskaitant kvalifikuotus inspektorius, atsižvelgdamos į laivų eismo apimtį ir pobūdį kiekviename uoste.

(12)    Pagal šią direktyvą nustatytas tikrinimo režimas turėtų būti suderintas su darbais, vykdomais vadovaujantis Paryžiaus susitarimo memorandumu. Kadangi prieš taikant Paryžiaus susitarimo memorandumo rezultatus ES dėl jų turi būti susitarta Bendrijos lygiu, Bendrija, siekdama pradėti taikyti vienodą tikrinimo sistemą, turėtų glaudžiai koordinuoti Bendrijos teisinį reguliavimą ir Paryžiaus susitarimo memorandumo įgyvendinimą.

(13)   Uosto valstybės patikrinimų taisyklės ir tvarka, įskaitant laivų sulaikymo kriterijus, turėtų būti derinamos siekiant užtikrinti nuolatinį jų veiksmingumą visuose uostuose, kas taip pat labai sumažintų pasirinktiną naudojimąsi tam tikrais paskirties uostais, kai norima išvengti tinkamos kontrolės.

(14)   Pasiekę nustatytą amžiaus ribą, tam tikrų kategorijų laivai kelia didelį avarijų ar taršos pavojų, todėl jie turėtų būti išsamiai tikrinami; reikėtų nustatyti išsamias tokio patikrinimo taisykles.

(15)    Pagal šioje direktyvoje nustatytą patikrinimų režimą laikotarpio trukmė tarp periodinių laivų patikrinimų priklauso nuo laivų rizikos laipsnio, kuris apibūdinamas remiantis atitinkamais bendrais ir istoriniais parametrais. Didelės rizikos laivams šis laikotarpis neturėtų būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.

(16)   Kai kurie laivai dėl jų blogos būklės, vėliavos ar istorijos kelia grėsmę jūrų saugumui ir jūros aplinkai. Todėl tiems laivams turėtų būti uždrausta įplaukti į Bendrijos uostus ir inkaravimo vietas , nebent įrodoma, kad laivas gali būti saugiai eksploatuojamas Bendrijos vandenyse. Reikėtų priimti gaires, nustatančias uždraudimo ir jo panaikinimo tvarką. Siekiant užtikrinti skaidrumą, reikia viešai skelbti sąrašą tų laivų, kuriems uždrausta įplaukti į Bendrijos uostus ir inkaravimo vietas .

(17)   Siekiant sumažinti tam tikroms administracijoms ir bendrovėms dėl pakartotinių patikrinimų padidėjusį darbo krūvį, pagal 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 1999/35/EB dėl privalomų patikrinimų sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, kuriais teikiamos reguliarios paslaugos, plaukiojimą(7) atliktas ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų patikrinimas, kuris tenkina priimančiąją valstybę, turėtų būti pripažįstamas kaip išsamus patikrinimas pagal uosto valstybės atliekamos kontrolės sistemą.

(18)   Atitinkamų konvencijų nuostatų nesilaikymas turi būti ištaisytas. Tuo atveju, jeigu nustatyti laikymosi pažeidimai kelia aiškų pavojų saugumui, sveikatai arba aplinkai, laivai, kuriems reikia taikyti ištaisomuosius veiksmus, turi būti sulaikyti tol, kol ištaisomi trūkumai.

(19)   Siekiant užkirsti kelią nepagrįstiems sprendimams, leidžiantiems be reikalo sulaikyti laivą arba jį gaišinti, turėtų būti suteikta teisė apeliacine tvarka apskųsti kompetentingų institucijų priimtus sprendimus sulaikyti laivą.

(20)   Tarp valdžios institucijų ir inspektorių, atliekančių uosto valstybės kontrolę, ir patikrinimo uostų ar tikrinamų laivų neturėtų būti jokio interesų konflikto ar susijusių interesų. Inspektoriai turėtų būti pakankamai kvalifikuoti ir baigę tinkamus mokymus, kad galėtų palaikyti ir tobulinti savo įgūdžius atlikti patikrinimus. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti kurdamos ir skatindamos naudoti suderintą Bendrijos inspektorių kvalifikacijos ir mokymo sistemą.

(21)   Locmanai ir uosto administracija turėtų turėti galimybę suteikti naudingos informacijos apie laivuose pastebėtus neatitikimus .

(22)    Patvirtintą teisėtą interesą turinčių asmenų skundai dėl gyvenimo ir darbo laivuose sąlygų turėtų būti tiriami. Pirmenybė turėtų būti teikiama skundų nagrinėjimui pačiame laive . Skundą pateikęs asmuo turėtų būti informuojamas apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi dėl to skundo.

(23)   Valstybių narių kompetentingos institucijos ir kitos institucijos bei organizacijos turi bendradarbiauti siekdamos užtikrinti veiksmingą paskesnių priemonių taikymą laivams, turintiems trūkumų, kuriems leista toliau plaukti, ir siekdamos keistis informacija apie uostuose esančius laivus.

(24)   Kadangi patikrinimų duomenų bazė yra esminė uosto valstybės atliekamos kontrolės dalis, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ji būtų atnaujinama atsižvelgiant į Bendrijos reikalavimus.

(25)   Informacijos apie tarptautinių saugumo, sveikatos ir jūrų aplinkos apsaugos standartų reikalavimų neatitinkančius laivus ir jų operatorius ar bendroves paskelbimas gali būti veiksminga atgrasymo priemonė krovinio siuntėjams, verčianti atsisakyti tokių laivų paslaugų, ir paskata laivų savininkams imtis ištaisomųjų veiksmų.

(26)   Visas laivų, kurių patikrinimas duoda pagrindą juos sulaikyti, patikrinimo išlaidas ir su draudimo įplaukti panaikinimu susijusias išlaidas turėtų padengti savininkas arba operatorius.

(27)   Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(8) . Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(28)    Visų pirma, siekiant neuždėti neproporcingai didelės administracinės naštos valstybėms narėms, neturinčioms jūros uostų, pagal de minimis taisyklę joms turėtų būti suteikta galimybė nukrypti nuo šios direktyvos nuostatų. Priemonės, įgyvendinančios šią taisyklę turėtų būti priimamos pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(29)   Kadangi siūlomo veiksmo tikslų, tai yra sumažinti galimybę nustatytų reikalavimų neatitinkantiems laivams plaukioti Bendrijos vandenyse patobulinus Bendrijos jūrų laivų patikrinimo sistemą ir parengti priemones, numatančias prevencinius veiksmus jūrų taršos srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl priemonių masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(30)   Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios yra iš esmės pakeistos palyginti su ansktesne direktyva. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas nustatyta ankstesnėje direktyvoje.

(31)   Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nurodytais XV priedo B dalyje.

(32)    Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl teisės aktų leidybos tobulinimo (9) 34 punktą valstybės narės, savo ir Bendrijos interesų naudai, skatinamos parengti lenteles, kuriose būtų matyti direktyvų ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio atitiktis, ir viešai jas paskelbti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šios direktyvos tikslas – padėti iš esmės sumažinti galimybę nustatytų reikalavimų neatitinkantiems laivams plaukioti valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse:

   a) su visų šalių vėliavomis plaukiojantiems laivams griežtinti reikalavimus laikytis tarptautinių ir atitinkamų Bendrijos teisės aktų, susijusių su jūrų saugumu, saugia laivyba, jūrų aplinkos apsauga ir gyvenimo bei darbo sąlygomis,
   b) nustatyti uosto valstybės bendrus laivų kontrolės kriterijus ir derinti pa tikrinimo ir sulaikymo tvarką;
   c) užtikrinti, kad visų į uostą ar inkaravimo vietą Bendrijoje atplaukiančių laivų tikrinimo dažnumas priklausytų nuo jų rizikos laipsnio ir kad didesnės rizikos laivai būtų visapusiškiau ir dažniau tikrinami;
   d) įtraukti su uosto valstybės kontrolei taikomu Bendrijos režimu susijusius elementus, siekiant nustatyti bendrus uosto valstybės laivų kontrolės kriterijus ir suderinti patikrinimo ir sulaikymo tvarką.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje:

  1. "Konvencijos " – tai toliau išvardytos konvencijos kartu su jų protokolais ir pakeitimais bei susijusiais privalomais kodeksais jų naujausia redakcija:
   a) 1966 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo (LL 66);
   b) 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74 );
   c) 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos bei jos 1978 m. protokolas (Marpol 73/78);
   d) 1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB 78);
   e) 1972 m. Konvencija dėl tarptautinių taisyklių laivų susidūrimams jūroje išvengti (Colreg 72);
   f) 1969 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų matmenų nustatymo (ITC 69);
   g) 1976 m. Konvencija dėl prekybinės laivybos minimalių normų (TDO Nr. 147);
   h) 1992 m. Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą (CLC 92).
   2. "Paryžiaus susitarimo memorandumas " – tai 1982 m. sausio 26 d. Paryžiuje pasirašytas susitarimo memorandumas dėl uosto valstybės kontrolės,  jo naujausia redakcija.
   3. "Savanoriško TJO valstybių narių audito plano sistema ir procedūros" – tai TJO rezoliucija A.974(24).
   4. "Paryžiaus susitarimo memorandumo regionas" – geografinė zona, kurioje Paryžiaus susitarimo memorandumo valstybės šalys atlieka patikrinimus, vadovaudamosi minėtu memorandumu.
   5. "Laivas " – tai bet koks jūrų laivas, plaukiojantis ne su uosto valstybės vėliava, kuriam taikoma viena ar daugiau konvencijų.
   6. 6. "Jūros įrenginys " – tai valstybės narės kontinentiniame šelfe arba virš jo eksploatuojama stacionari arba plūduriuojanti platforma.
   7. "Uostas" – tai žemės ir vandens teritorija, sudaryta iš infrastruktūros ir įrangos, kuri iš esmės sudaro sąlygas priimti laivus, juos pakrauti ir iškrauti, sandėliuoti prekes, priimti ir pristatyti šias prekes, taip pat įlaipinti ir išlaipinti keleivius.
   8. "Inkaravimo vieta " – tai vieta uoste ar kitoje uosto jurisdikcijoje esančioje teritorijoje, tinkamoje laivams nuleisti inkarą.
   9. "Inspektorius " – tai valstybės sektoriaus darbuotojas arba kitas asmuo, valstybės narės kompetentingos institucijos deramai įgaliotas atlikti uosto valstybės patikrinimus ir atsakingas tai kompetentingai institucijai.
   10. "Kompetentinga institucija " – tai laivybos institucija, atsakinga už uosto valstybės atliekamą kontrolę pagal šią direktyvą.
   11. "Saugios laivybos kompetentinga institucija " – tai laivybos apsaugos kompetentinga institucija, apibrėžta 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo (10) 2 straipsnio 7 dalyje.
   12. "Pradinis patikrinimas " – tai inspektoriaus apsilankymas laive, kai siekiama patikrinti, ar laikomasi atitinkamų konvencijų ir taisyklių , atliekant bent 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus patikrinimus.
   13. "Išplėstinis patikrinimas " – tai patikrinimas, kai 12 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis laivas, jo įranga ar įgula kaip visuma arba, jeigu reikia, kaip atskiros dalys yra atidžiai apžiūrimi, ir šis patikrinimas apima laivo konstrukciją, įrangą, įgulos sukomplektavimą, gyvenimo ir darbo sąlygas laive bei laivo eksploatavimo tvarkos laikymąsi.
   14. 14. "Išsamus patikrinimas " – tai patikrinimas, kurio metu tikrinami bent VIII priede išvardyti objektai. Išsamus patikrinimas gali apimti išplėstinį patikrinimą, kai tam yra akivaizdus pagrindas pagal 13 straipsnį.
   15. "Skundas " – tai informacija ar ataskaita, išskyrus 22 straipsnyje numatytas locmanų ar uosto valdžios institucijų rengiamas pastebėtų trūkumų ar neatitikties reikalavimams laive ataskaitas, pateikta bet kokio fizinio ar juridinio asmens, teisėtai suinteresuotų laivo saugumu, įskaitant įgulos saugumą ar pavojų sveikatai, darbo ir gyvenimo laive sąlygas ir taršos prevenciją.
   16. 16. "Sulaikymas " – tai oficialus draudimas laivui išplaukti į jūrą dėl to, kad buvo nustatyti trūkumai, dėl kiekvieno iš kurių arba kartu dėl visų laivas nėra tinkamas plaukioti.
   17. "Draudimo įplaukti įsakymas " – tai laivo kapitonui, už laivą atsakingai bendrovei ir vėliavos valstybei skirtas sprendimas , kuriuo pranešama, kad laivui nebus leista įplaukti į visus Bendrijos uostus ir inkaravimo vietas.
   18. "Eksploatavimo nutraukimas " – tai oficialus draudimas toliau eksploatuoti laivą dėl to, kad buvo nustatyti trūkumai, dėl kiekvieno iš kurių arba kartu dėl visų tolesnis laivo eksploatavimas kelia pavojų.
   19. "Bendrovė " – tai bendrovė, kuri yra laivo savininkė, arba kita organizacija ar asmuo, pavyzdžiui, valdytojas arba laivo be įgulos frachtuotojas, kurie prisiima laivo savininko atsakomybę eksploatuoti šį laivą ir kurie, prisiimdami tokią atsakomybę, sutinka prisiimti visus Tarptautiniame saugos valdymo (ISM) kodekse nustatytus įsipareigojimus ir atsakomybę.
   20. "Pripažinta organizacija " – tai klasifikacinė bendrovė ar kita privati organizacija, vėliavos valstybės administracijos vardu atliekanti teisės aktais nustatytas užduotis.
   21. "Teisės aktų nustatytas liudijimas " – tai vėliavos valstybės arba jos vardu pagal tarptautines konvencijas išduotas liudijimas.
   22. "Klasės liudijimas " – tai kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis atitiktį SOLAS 74 konvencijos II.1 skyriaus A.1 dalies 3.1 taisyklei.
   23. "Patikrinimų duomenų bazė " – informacinė sistema, skirta uosto valstybės kontrolės režimo įgyvendinimui Bendrijoje, atsižvelgiant į patikrinimus, atliktus Paryžiaus susitarimo memorandumo regione .

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma kiekvienam laivui, atplaukiančiam į valstybės narės uostą ar inkaravimo vietą, ir jo įgulai:

Prancūzija gali nuspręsti, kad Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje nurodytų užjūrio departamentų uostai nepriklauso uostams, kuriems taikoma ši dalis.

Valstybės narės atliekamas laivo patikrinimas jos teritoriniuose vandenyse, tačiau už uosto ribų, laikomas patikrinimu pagal šią direktyvą.

Jokia šio straipsnio nuostata neturi įtakos valstybės narės teisei įsikišti pagal atitinkamas tarptautines konvencijas.

Jūrų uostų neturinčios valstybės narės, esant tam tikroms sąlygoms, gali nukrypti nuo esamos direktyvos taikymo. Vadovaudamasi 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra su tikrinimu, Komisija imasi priemonių, kuriomis galėtų įgyvendinti tokį nukrypimo mechanizmą.

2.   Laivams, kurių bruto talpa mažesnė kaip 500, valstybės narės taiko atitinkamos konvencijos taikytinus reikalavimus, o toje srityje, kurioje konvencijos nuostatos netaikomos, imasi tokių būtinų veiksmų, kurie užtikrintų, kad atitinkami laivai nekeltų akivaizdžios grėsmės saugumui, sveikatai arba aplinkai. Taikydamos šios dalies nuostatas valstybės narės vadovaujasi Paryžiaus susitarimo memorandumo 1 priedu.

3.   Valstybės narės, tikrindamos laivą, plaukiojantį su konvencijos nepasirašiusios valstybės vėliava, užtikrina, kad tokiam laivui ir jo įgulai būtų taikoma tvarka, kuri nėra palankesnė nei tvarka, taikoma laivui, plaukiojančiam su konvenciją pasirašiusios valstybės vėliava.

4.   Ši direktyva netaikoma žvejybos, karo, pagalbiniams laivams, mediniams primityvios konstrukcijos laivams, valstybiniams laivams, nenaudojamiems komerciniais tikslais, ir pramoginėms jachtoms, nenaudojamoms verslui.

4 straipsnis

Patikrinimų įgaliojimai

1.   Valstybė narė imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų teisiška įgaliota užsienio laivuose atlikti šioje direktyvoje numatytus patikrinimus pagal tarptautinę teisę.

2.   Valstybės narės laivams patikrinti išlaiko atitinkamas kompetentingas institucijas ir imasi visų atitinkamų priemonių užtikrinti, kad šios institucijos atliktų savo pareigas, kaip nustatyta šioje direktyvoje. Jos visų pirma įdarbina ir išlaiko reikiamą skaičių darbuotojų , įskaitant kvalifikuotus inspektorius, atsižvelgdamos į laivų eismo apimtį ir pobūdį kiekviename uoste.

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad inspektoriai galėtų atlikti pradinius ir išsamius patikrinimus pagal 12 ir 13 straipsnius ir I priedo II dalį .

5 straipsnis

Bendrijos patikrinimų režimas

1.   Valstybės narės atlieka patikrinimus pagal 12 straipsnyje ir I priedo nuostatose numatytą atrankos schemą.

2.   Kiekviena valstybė narė kasmet atlieka individualius laivų patikrinimus, kurie sudaro tam tikrą Bendrijoje ir Paryžiaus susitarimo memorandumo zonoje kasmet atliekamų patikrinimų dalį. Ši dalis nustatoma lyginant laivų, atplaukiančių į atitinkamos valstybės narės uostus ar inkaravimo vietas, skaičių su bendru skaičiumi laivų, atplaukiančių į Bendrijos valstybių narių ir Paryžiaus susitarimo memorandumo valstybių šalių uostus ar inkaravimo vietas.

6 straipsnis

Bendrijos patikrinimų režimo laikymasis

Kiekviena valstybė narė, laikydamasi 5 straipsnio nuostatų:

   a) tikrina visus I laipsnio pirmenybės laivus, įplaukiančius į jos uostus ir inkaravimo vietas, kaip nurodyta 11 straipsnio a punkte, ir
   b) pagal 11 straipsnio a ir b punktus kasmet patikrina tiek I laipsnio pirmenybės ir II laipsnio pirmenybės laivų, kad tai bent jau atitiktų kasmetinius valstybių patikrinimo įsipareigojimus.

7 straipsnis

Aplinkybės, kuriomis tam tikri laivai netikrinami

1.   Valstybė narė gali nuspręsti atidėti I laipsnio pirmenybės laivo patikrinimą šiomis aplinkybėmis:

   i) jei patikrinimas gali būti atliktas laivui įplaukus į kitą tos pačios valstybės narės uostą ar inkaravimo vietą, jei per atidėtą laiką laivas neįplaukia į jokį kitą uostą ar inkaravimo vietą Bendrijoje ar Paryžiaus susitarimo memorandumo regione ir jei patikrinimas atidedamas ne ilgiau nei 15 dienų, arba
   ii) jei patikrinimas gali būti atliktas kitame uoste Bendrijoje ar Paryžiaus susitarimo memorandumo regione per 15 dienų, su sąlyga, kad valstybė narė, kurioje yra šis uostas, sutiko atlikti patikrinimą.

Jeigu patikrinimas atidėtas, bet neatliktas pagal i ir ii punktų reikalavimus ir neįtrauktas į patikrinimų duomenų bazę, laikoma, kad patikrinimą atidėjusi valstybė narė neatliko patikrinimo.

2.    Nurodytomis išimtinėmis aplinkybėmis, t. y. jei kompetentingos institucijos nusprendė, kad patikrinimas galėtų kelti pavojų inspektorių, laivo, jo įgulos ar uosto, ar jūros aplinkos saugumui, dėl eksploatacinių priežasčių neįvykdytas I laipsnio pirmenybės laivų patikrinimas nelaikomas neatliktu, jei patikrinimo neatlikimo priežastis įregistruota patikrinimų duomenų bazėje.

3.   Neįvykdytas inkaravimo vietoje stovinčio laivo patikrinimas nelaikomas neatliktu patikrinimu, jei, taikant ii punktą, neatlikto patikrinimo priežastis įregistruota patikrinimų duomenų bazėje ir jei:

   i) per 15 dienų laivas tikrinamas kitame uoste Bendrijoje ar Paryžiaus susitarimo memorandumo regione pagal I priedą, arba
   ii) kompetentinga institucija nusprendė, kad patikrinimas galėtų sukelti pavojų inspektorių, laivo, jo įgulos ar uosto, ar jūros aplinkos saugumui.

4.    Komisija gali priimti šio straipsnio įgyvendinimo priemones laikydamasi 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

8 straipsnis

Išankstiniai pranešimai apie laivų atvykimą

1.    Į valstybės narės uostą ar inkaravimo vietą plaukiančio laivo, kuriam gali reikėti atlikti išsamų patikrinimą pagal 13 straipsnį , operatorius, atstovas ar kapitonas apie atvykimą praneša vadovaudamasis III priedo nuostatomis.

2.    Atsakinga uosto institucija, gavusi 1 dalyje ir 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/59/EB, įdiegiančios Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą (11) 4 straipsnyje nurodytą pranešimą, perduoda šią informaciją kompetentingai institucijai.

3.    Šiame straipsnyje numatytai informacijai perduoti naudojamos elektroninio ryšio priemonės. Kitos priemonės naudojamos tik tuomet, kai nėra elektroninio ryšio priemonių.

4.    Valstybių narių parengta tvarka ir formatai III priedui įgyvendinti turi atitikti Direktyvą 2002/59/EB.

9 straipsnis

Laivo rizikos laipsnis

1.    Kiekvienam laivui, atplaukiančiam į valstybės narės uostą ar inkaravimo vietą, priskiriamas tam tikras rizikos laipsnis, pagal kurį nustatoma tikrinimo pirmumo eilė, pertraukų tarp patikrinimų trukmė ir patikrinimų išsamumas. Laivo rizikos laipsnio įrašas saugomas patikrinimų duomenų bazėje.

2.    Laivo rizikos laipsnis nustatomas atsižvelgiant į bendrųjų ir istorinių parametrų derinį:

a)    Bendrieji parametrai

Kaip numatyta I priedo I dalies 1 punkte ir II priede, bendrieji parametrai siejami su laivo tipu, amžiumi, vėliava, pripažintomis organizacijomis ir bendrovės veikla.

b)    Laivo istorijos parametrai

Kaip numatyta I priedo I dalies 2 punkte ir II priede, laivo istorijos parametrai siejami su duomenimis apie laivuose nustatytus trūkumus ir laivų sulaikymus per tam tikrą laikotarpį.

3.   Remdamasi 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra su tikrinimu, Komisija nustato šio straipsnio taikymo sąlygas, nurodydama:

   kiekvienam rizikos parametrui priskirtą vertę,
   kiekvieną rizikos laipsnį atitinkančių rizikos parametrų derinį,
   I priedo I dalies 1 punkto c papunkčio iii papapunktyje išvardytų vėliavos valstybės nustatytų kriterijų, susijusių su naudojamų prietaisų atitiktimi, taikymo sąlygas.

10 straipsnis

Patikrinimų dažnumas

1.   Į Bendrijos uostus ar inkaravimo vietas atplaukiantys laivai tikrinami periodiškai arba papildomai nurodyta tvarka:

   a) laivai tikrinami periodiškai iš anksto pagal laivo rizikos laipsnį nustatytais laikotarpiais vadovaujantis I priedo II dalies 1 skirsniu. Laikotarpis tarp periodinių didelės rizikos laivų patikrinimų neturi būti ilgesnis nei 6 mėnesiai. Laikotarpis tarp periodinių kitos rizikos laivų patikrinimų pailgėja rizikai sumažėjus pagal I priedo II dalies 1 skirsnį;
  b) neatsižvelgiant į tai, kiek laiko praėjo nuo paskutinio periodinio patikrinimo, papildomas laivų tikrinimas atliekamas šia tvarka:
   i) kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų patikrinti laivai, kuriems taikomi I priedo II dalies 2.1 skirsnyje išvardyti neigiamą poveikį darantys faktoriai,
   ii) gali būti patikrinti laivai, kuriems taikomi I priedo II dalies 2.2 skirsnyje išvardyti nenumatyti faktoriai. Sprendimą dėl papildomo patikrinimo priima kompetentinga institucija.

2.    Kiekvieno laivo periodinio ar papildomo patikrinimo metu iš anksto nustatoma kas turi būti tikrinama. Tai priklauso nuo laivo tipo, patikrinimo rūšies ir ankstesnės uosto valstybės kontrolės patikrinimų rezultatų.

Patikrinimų duomenų bazėje nurodomi elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant riziką keliančius dalykus, kuriuos reikia kiekvieną kartą patikrinti.

3.    Vadovaudamasi 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra su tikrinimu ir atsižvelgdama į procedūras, vykdomas pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą, Komisija priima šio straipsnio įgyvendinimo taisykles ir ypač nurodo tikrintinų dalykų sąrašą atsižvelgiant į laivo tipą.

11 straipsnis

Laivų atranka tikrinimui

Kompetentinga institucija užtikrina, kad laivai pasirenkami tikrinti pagal I priedo I dalyje aprašytą laivo rizikos laipsnį ir pagal II priedo I dalies 2 skirsnyje nurodytas svarbias ar nenumatytas aplinkybes.

Kompetentinga institucija, ketindama tikrinti laivus:

   a) pasirenka laivus, vadinamus "I pirmenybės laivais", kuriuos tikrinti privaloma pagal I priedo II dalies 3.1 skirsnyje nurodytą atrankos tvarką,
   b) gali pasirinkti laivus, vadinamus "II pirmenybės laivais", kurie gali būti tikrinami pagal I priedo II dalies 3.2 skirsnio nuostatas.

12 straipsnis

Patikrinimų rūšys

1.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal 11 straipsnį atrinktų tikrinti laivų pradinis, išplėstinis ar išsamus patikrinimas atliekamas šia tvarka:

2.    Pradinis patikrinimas

a)   kompetentinga institucija užtikrina, kad kiekvieno pradinio patikrinimo metu inspektorius patikrintų bent jau IV priede išvardytus liudijimus ir dokumentus, kurie pagal Bendrijos teisę, taikytiną jūrų saugai, ir pagal tarptautines konvencijas turi būti laive .

b)    kai laivui buvo leista išplaukti iš uosto su sąlyga, kad aptikti trūkumai bus ištaisyti kitame uoste, patikrinimo kitame uoste metu tikrinama tik tai, ar šie trūkumai buvo ištaisyti.

Tačiau inspektorius, vadovaudamasis savo, kaip specialisto vertinimu, gali nuspręsti atlikti išsamesnį patikrinimą, kuris apimtų papildomus tikrinimus .

3.   Išplėstinis patikrinimas

Išplėstinis patikrinimas, įskaitant ir išplėstinį laivo įrangos eksploatavimo taisyklių laikymosi patikrinimą, atliekamas, kai , atlikus 2 dalies b punkte nurodytą patikrinimą, yra akivaizdus pagrindas manyti, kad laivo būklė, jo įranga arba įgula iš esmės neatitinka tam tikrų konvencijos reikalavimų .

"Akivaizdus pagrindas" egzistuoja tuomet, kai inspektorius randa įrodymų, kurie jo, kaip specialisto, vertinimu, yra pakankami, kad jis galėtų atlikti išplėstinį laivo, jo įrangos arba laivo įgulos patikrinimą.

"Akivaizdaus pagrindo" pavyzdžiai pateikti V priede ir VII priedo C skirsnyje .

13 straipsnis

Išsamus patikrinimas

1.   Kaip numatyta I priedo II dalies 3.1 skirsnio a ir b punktuose, išsamiai gali būti tikrinami šių kategorijų laivai:

   didelės rizikos laivai,
   keleiviniai laivai, naftos, dujų ir cheminių medžiagų tanklaiviai ir biriųjų krovinių laivai, pagaminti daugiau kaip prieš 12 metų.
   didelės rizikos laivai arba keleiviniai laivai, naftos, dujų ir cheminių medžiagų tanklaiviai ir biriųjų krovinių laivai, pagaminti daugiau kaip prieš 12 metų, tam tikrais svarbiais ar nenumatytais atvejais,
   laivai, kurie turi būti pakartotinai tikrinami po to, kai pagal 20 straipsnį jiems buvo uždrausta įplaukti.

2.    Gavusi laivo, kuris gali būti tikrinamas išsamiai, pranešimą, kompetentinga valdžios institucija nedelsdama praneša laivui, ar bus atliekamas jo išsamus patikrinimas, ar nebus.

14 straipsnis

Gairės ir procedūros pagal Bendrijos teisės aktus, reglamentuojančius jūrų saugą

1.   Taikant šią direktyvą, turėtų būti deramai atsižvelgiama į VI priede nurodytas atitinkamas laivų kontrolės procedūras ir gaires.

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos šalies institucijos būtų tinkamai informuojamos apie atitinkamas procedūras ir gaires, kurios turėtų būti įgyvendinamos laikantis Bendrijos teisės aktų, ir tikrina, ar jos tinkamai įgyvendinamos.

2.   Kai tikrinama laivo sauga, valstybės narės VII priede numatytas procedūras taiko visiems Reglamento (EB) Nr. 725/2004 3 straipsnio 1 ir 2 dalyje minimiems laivams, įplaukiantiems į jų uostus ne su patikrinimo uosto valstybės vėliava.

Tais atvejais, kai Reglamento (EB) Nr. 725/2004 nuostatos išplečiamos įtraukiant jo 3 straipsnio 3 dalyje minimus laivus, šias procedūras jos taiko ir laivams, minimiems 3 straipsnio 3 dalyje.

3.   13 straipsnio nuostatos dėl išsamių patikrinimų taikomos vadinamiesiems ro-ro keltams ir greitaeigiams keleiviniams laivams, kaip nurodyta direktyvos 1999/35/EB 2 straipsnio a ir b punktuose.

Jei laivas buvo apžiūrėtas remiantis direktyvos 1999/35/EB 6 ir 8 straipsnių nuostatomis, tokia speciali apžiūra laikoma išplėstiniu arba išsamiu patikrinimu ir ji atitinkamai įregistruojama patikrinimų duomenų bazėje.

Nepažeidžiant direktyvos 1999/35/EB 10 straipsnio, pagal kurį uždraudžiama eksploatuoti ro-ro keltą ar greitaeigį keleivinį laivą, kai reikia, taikomos šios direktyvos nuostatos, susijusios su neatitikimų laive šalinimu, laivų sulaikymu.

15 straipsnis

Kai kuriems laivams taikomos draudimo įplaukti priemonės

1.   Valstybė narė užtikrina, kad bet kuriam laivui, atitinkančiam šios dalies kriterijus, nebus leista įplaukti į jos uostus ir inkaravimo vietas, išskyrus 20 straipsnio 6 dalyje paminėtus atvejus, jeigu šis laivas:

   plaukia su vėliava valstybės, kuri, remiantis patikrinimų duomenų bazėje turima informacija, įtraukta į juodąjį ar pilkąjį sąrašus, kurie sudaryti remiantis Paryžiaus susitarimo memorandumu ir kasmet skelbiami Komisijos, arba
   per pastaruosius 36 mėnesius buvo daugiau kaip du kartus sulaikytas valstybės narės ar Paryžiaus susitarimo memorandumą pasirašiusios valstybės uoste arba jį buvo uždrausta eksploatuoti pagal Direktyvą 1999/35/EB.

Taikant šią dalį atsižvelgiama į tai, kad Paryžiaus susitarimo memorandume apibrėžtas sąrašas įsigalioja kiekvienų metų liepos 1 d.

Draudimas įplaukti į uostą panaikinamas tiktai praėjus trims mėnesiams po šios priemonės skyrimo dienos, jeigu įvykdomos IX priedo 4-10 dalyse išvardytos sąlygos.

Jeigu laivui uždraudžiama įplaukti antrą kartą, draudimo laikotarpis padidinamas iki dvylikos mėnesių. Bet koks paskesnis laivo sulaikymas viename iš Bendrijos uostų tampa pagrindu visam laikui uždrausti šiam laikui įplaukti į bet kokį Bendrijos teritorijoje esantį uostą ar inkaravimo vietą.

2.   Taikydamos šio straipsnio nuostatas, valstybės narės laikosi IX priedo B punkte nustatytos procedūros.

16 straipsnis

Patikrinimo ataskaita, skirta laivo kapitonui

Baigęs patikrinimą, išplėstinį patikrinimą ar išsamų patikrinimą, inspektorius parengia ataskaitą pagal X priedo reikalavimus. Patikrinimo ataskaitos kopija pateikiama laivo kapitonui.

17 straipsnis

Skundai

Kompetentinga institucija turi atlikti visų skundų dėl sąlygų laive, numatytų 2 straipsnio 15 dalyje, kuriuos pateikė asmenys, turintys teisėtą patvirtintą interesą, pirminį tyrimą .

Remiantis pirminiu tyrimu turi būti galima kuo greičiau nuspręsti, ar skundas yra priimtinas, ar jis akivaizdžiai nepagrįstas, ar juo piktnaudžiaujama.

Kai kompetentinga institucija mano, kad skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ji informuoja skundo pateikėją apie tokį sprendimą ir jo priežastis.

Skundą pateikusio asmens tapatybė atitinkamo laivo kapitonui arba savininkui nėra atskleidžiama . Inspektorius užtikrina pokalbių su įgulos nariais konfidencialumą.

Valstybės narės praneša vėliavos valstybės administracijai apie skundus, kurie nėra akivaizdžiai nepagrįsti, ir apie veiksmus, kurių buvo imtasi, taip pat prireikus pateikia pranešimo kopiją TDO .

18 straipsnis

Trūkumų pašalinimas ir sulaikymas

1.   Kompetentinga institucija įsitikina , kad bet kokie trūkumai, patvirtinti arba užfiksuoti atliekant patikrinimą, yra arba bus pašalinti pagal konvencijų reikalavimus.

2.   Uosto valstybės, kurioje tikrinamas laivas, kompetentinga institucija dėl saugumui, sveikatai arba aplinkai pavojų keliančių aiškių trūkumų užtikrina, kad laivas būtų sulaikytas arba jo eksploatacija, kurios metu buvo atskleisti trūkumai, būtų nutraukta. Įsakymas sulaikyti laivą arba nutraukti jo eksploataciją galioja tol, kol nepašalinamas pavojus arba kol pirmiau minėta institucija nenustato, kad laivas, laikydamasis tam tikrų būtinų sąlygų, gali išplaukti į jūrą arba kad nesukeliant grėsmės keleivių arba įgulos saugumui ir sveikatai ar kitiems laivams, tą laivą vėl galima pradėti eksploatuoti arba nustato, kad nėra pernelyg didelės grėsmės padaryti žalą jūros aplinkai.

3.  Nepažeidžiant pagal Reglamentą (EB) Nr. 725/2004 saugos sumetimais nustatytų apribojimų, kompetentingos institucijos sulaikymo įsakyme gali būti:

   a) nurodymas laivui likti tam tikroje vietoje arba plaukti į tam tikrą inkaravimo ar stovėjimo nuleidus inkarą vietą; ir
   b) nurodytos aplinkybės, kurioms esant laivo kapitonas gali plukdyti laivą iš nurodytos vietos dėl saugumo ar taršos prevencijos priežasčių.

4.   Naudodamasis savo kaip specialisto teise priimti sprendimą sulaikyti laivą ar ne, inspektorius vadovaujasi XI priede nurodytais kriterijais.

Jei patikrinimo metu nustatoma, kad laive nėra veikiančios reiso duomenų registravimo sistemos tais atvejais, kai ji yra būtina pagal Direktyvą 2002/59/EB kompetentinga institucija užtikrina, kad laivas būtų sulaikytas.

Jei sulaikymą pateisinančių trūkumų negalima pašalinti sulaikymo uoste, kompetentinga institucija gali leisti laivui plaukti į artimiausią nuo sulaikymo uosto remonto įmonę, kur tą trūkumą galima pašalinti, arba ji gali pareikalauti pašalinti trūkumus ne vėliau kaip per 30 dienų, remiantis pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą parengtomis gairėmis. Tokiu atveju taikomos 20 straipsnyje nustatytos procedūros.

5.   Ypatingomis aplinkybėmis, kai bendroji laivo būklė aiškiai neatitinka nustatytų reikalavimų, kompetentinga institucija tokio laivo patikrinimą gali laikinai sustabdyti, kol atsakingos šalys imsis būtinų veiksmų užtikrinti, kad laivas atitiktų atitinkamus konvencijų reikalavimus.

6.   Tuo atveju, kai nusprendžiama sulaikyti laivą, kompetentinga institucija nedelsdama raštu, nusiųsdama kartu patikrinimo ataskaitą, informuoja vėliavos valstybės administraciją arba konsulą ar, jeigu jo nėra, artimiausią valstybės diplomatinį atstovą apie visas aplinkybes, kurios verčia imtis būtinų intervencinių veiksmų. Be to, taip pat informuojami paskirti ekspertai arba pagal tarptautines konvencijas laivo liudijimus ar teisės aktuose nustatytus liudijimus išduodančios pripažintos organizacijos.

7.   Šios direktyvos nuostatos neprieštarauja papildomiems konvencijų reikalavimams, susijusiems su pranešimo ir ataskaitos pateikimo tvarka uosto valstybės kontrolės atveju.

8.   Pagal šios direktyvos nuostatas vykdant uosto valstybės kontrolę, imamasi visų įmanomų veiksmų, kad laivas nebūtų nepagrįstai sulaikomas ar gaišinamas. Kai laivas nepagrįstai sulaikomas ar gaišinamas, jo savininkui arba operatoriui už bet kokius patirtus nuostolius arba padarytą žalą suteikiama teisė gauti kompensaciją. Įrodymus dėl kiekvieno tariamai nepagrįsto sulaikymo arba nepagrįsto gaišinimo pateikia laivo savininkas arba operatorius.

9.    Kompetentinga institucija kuo greičiau informuoja uosto administraciją apie duotą įsakymą sulaikyti.

10.    Siekdama išvengti grūsties uoste, kompetentinga institucija gali leisti sulaikytam laivui plaukti į kitą uosto dalį, jei tai yra saugu. Tačiau į grūsties uoste riziką neatsižvelgiama priimant sprendimus dėl laivo sulaikymo ar paleidimo.

Uosto vadovybė bendradarbiauja su kompetentinga institucija, kad būtų lengviau sutalpinti sulaikytus laivus uoste.

19 straipsnis

Teisė pateikti apeliacinį skundą

1.   Laivo savininkas ar operatorius arba jo atstovas valstybėje narėje turi teisę apeliacine tvarka apskųsti kompetentingos institucijos priimtą sprendimą sulaikyti laivą ar neleisti jam įplaukti. Apeliacinio skundo pateikimas nesustabdo sprendimo sulaikyti laivą ar neleisti jam įplaukti, bet įregistruojamas patikrinimų duomenų bazėje .

2.   Laikydamosi savo nacionalinės teisės aktų valstybės narės šiuo tikslu nustato ir palaiko atitinkamą tvarką. Jos bendradarbiauja siekdamos nustatyti darnias šio straipsnio taikymo normas ir procedūras, kad tokiu būdu būtų užtikrintas pagrįstas skundų nagrinėjimo terminas.

3.   Kompetentinga institucija 1 dalyje nurodyto laivo kapitoną deramai informuoja apie teisę pateikti apeliacinį skundą ir jo pateikimo praktines sąlygas .

4.  Kai laivo kapitonui, operatoriui ar jo atstovui pateikus apeliacinį skundą ar prašymą sulaikymo ar draudimo įplaukti įsakymas yra atšaukiamas ar pakeičiamas:

   a) valstybės narės užtikrina, kad patikrinimų duomenų bazė būtų nedelsiant atitinkamai atnaujinta,
   b) valstybė narė, kurioje buvo išleistas sulaikymo ar draudimo įplaukti įsakymas, per 24 valandas nuo tokio sprendimo užtikrina, kad pagal 25 straipsnį paskelbta informacija būtų ištaisyta.

20 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi po patikrinimų ir po laivo sulaikymų

1.   Kai patikrinimo uoste negalima pašalinti 18 straipsnio 2 dalyje nurodytų trūkumų, kompetentinga tos valstybės narės institucija atitinkamam laivui gali leisti plaukti tiesiai į laivo kapitono ir atitinkamos institucijos pasirinktą nuo sulaikymo uosto arčiausiai esančią laivų remonto įmonę, kur galima imtis tolesnių veiksmų, jeigu laikomasi vėliavos valstybės kompetentingos institucijos nustatytų sąlygų, kurioms pritaria pirmiau minėta valstybė narė. Šios sąlygos užtikrina galimybę laivui plaukti nekeliant grėsmės keleivių arba įgulos saugumui ir sveikatai ar kitiems laivams arba užtikrina, kad nebus pernelyg didelės grėsmės jūros aplinkai.

2.   Kai sprendimas siųsti laivą į remonto įmonę priimamas todėl, kad nesilaikoma TJO rezoliucijos A.744(18) dėl laivo dokumentų arba laivo konstrukcinių gedimų ar trūkumų, kompetentinga institucija gali pareikalauti sulaikymo uoste atlikti reikiamus storio matavimus prieš leidžiant laivui išplaukti.

3.   1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis valstybės narės patikrinimo uosto kompetentinga institucija apie visas laivo plaukimo sąlygas informuoja valstybės, kurioje yra laivų remonto įmonė, kompetentingą instituciją, 18 straipsnio 6 dalyje paminėtas šalis ir bet kokią kitą instituciją, kuriai reikia apie tai pranešti.

Tokį pranešimą gaunanti valstybės narės kompetentinga institucija informuoja pranešimą atsiuntusią instituciją apie veiksmus, kurių imtasi.

4.  Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad į jokį Bendrijos uostą ar inkaravimo vietą nebūtų suteikta teisė įplaukti į jūrą plaukiantiems 1 dalyje nurodytiems laivams:

   a) neatitinkantiems sąlygų, nustatytų kurios nors valstybės narės kompetentingos institucijos tikrinimo uoste; arba
   b) atsisakantiems laikytis taikomų konvencijų reikalavimų neplaukiant į nurodytą laivų remonto įmonę.

Toks draudimas galioja, kol laivo savininkas arba operatorius, patenkindamas valstybės narės, kurioje buvo nustatyta, kad laivas neatitinka nustatytų reikalavimų, kompetentingos institucijos reikalavimus nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad laivas visiškai atitinka visus taikomų konvencijų reikalavimus.

5.   4 dalies a punkte nurodytomis aplinkybėmis valstybės narės, kurioje buvo nustatyta, kad laivas neatitinka nustatytų reikalavimų, kompetentinga institucija nedelsdama įspėja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

Šio straipsnio 4 dalies b punkte nurodytomis aplinkybėmis valstybės narės, kurioje yra laivų remonto įmonė, kompetentinga institucija nedelsdama įspėja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

Prieš atsisakydama suteikti leidimą įplaukti į uostą valstybė narė gali prašyti pasitarti su atitinkamo laivo vėliavos valstybės administracija.

6.   Nukrypdama nuo 4 dalies nuostatų, uosto valstybės atitinkama institucija dėl susiklosčiusių force majeure aplinkybių arba dėl svarbesnių saugumo sumetimų, arba siekdama pašalinti arba sumažinti taršos pavojų, arba tam, kad būtų pašalinti trūkumai, gali suteikti leidimą įplaukti į konkretų uostą ar inkaravimo vietą , jeigu laivo savininkas, operatorius arba kapitonas pirmiau minėtos valstybės narės kompetentingos institucijos reikalavimu įgyvendino lygiavertes priemones, užtikrinančias saugų įplaukimą į uostą ar inkaravimo vietą .

21 s traipsnis

Inspektoriams keliami profesiniai reikalavimai

1.   Patikrinimus atlieka tik XII priede apibrėžtus kvalifikacijos kriterijus atitinkantys inspektoriai, kurie yra kompetentingos institucijos įgalioti atlikti uosto valstybės kontrolę.

2.   Kai uosto valstybės kompetentinga institucija negali užtikrinti atitinkamo profesinių žinių lygio, šios kompetentingos institucijos inspektoriui gali padėti bet koks kitas asmuo, turintis atitinkamą žinių lygį.

3.   Kompetentinga institucija, uosto valstybės kontrolę vykdantys inspektoriai ir jiems padedantys asmenys negali turėti komercinių interesų nei pa tikrinimo uoste, nei tikrinamuose laivuose, ir šie inspektoriai negali būti įdarbinti nevyriausybinėse organizacijose, išduodančiose teisės aktų nustatytus arba klasės liudijimus laivams arba atliekančiose būtinus tyrimus pirmiau minėtų liudijimų išdavimui, o taip pat negali dirbti tokių organizacijų vardu.

4.   Kiekvienas inspektorius turi turėti savo kompetentingos institucijos pagal 1996 m. birželio 25 d. Komisijos direktyvą 96/40/EB nustatanti bendro pavyzdžio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą inspektoriams, vykdantiems uosto valstybės kontrolę (12) išduotą asmens dokumentą – tapatybės kortelę.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad prieš suteikiant inspektoriams įgaliojimus atlikti patikrinimus ir vėliau kas penkerius metus būtų tikrinama jų kompetencija ir žinios, kaip nurodyta XII priede.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad inspektoriai baigtų tinkamus mokymus, susijusius su Bendrijos uosto valstybės kontrolės režimo pasikeitimais, numatytais šioje direktyvoje ir konvencijų pakeitimuose.

7.   Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija rengia ir skatina suderintą Bendrijos inspektorių kvalifikacijos ir mokymo sistemą.

22 straipsnis

Locmanų ir uosto institucijų pranešimai

1.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad locmanai, dirbantys valstybės narės uosto laivuose ar tranzitu per jos teritoriją plaukiančiuose laivuose gali nedelsdami informuoti atitinkamą uosto valstybės arba pakrantės valstybės kompetentingą instituciją, kad atlikdami įprastas savo pareigas jie rado neatitikimų ar akivaizdžių defektų, galinčių pažeisti saugų laivų plaukiojimą arba galinčių kelti grėsmę ar daryti žalą jūros aplinkai.

2.   Kai uosto institucijos, atlikdamos savo įprastas pareigas, nustato, kad jų uoste esantis laivas turi laivo saugumą galinčių pažeisti neatitikimų ar akivaizdžių defektų arba kad toks laivas kelia pernelyg didelę žalos jūros aplinkai grėsmę, tokia institucija nedelsdama informuoja atitinkamos uosto valstybės kompetentingą instituciją.

3.  Valstybės narės užtikrina , kad locmanai ir uosto valdžios institucijos, kai tik įmanoma, elektronine forma praneštų šią informaciją:

   laivo duomenis (pavadinimas, TJO identifikavimo numeris, šaukinys ir vėliava),
   reiso duomenis (kilmės uostas, paskirties uostas),
   laive rastų neatitikimų ar akivaizdžių defektų aprašymą.

4.    Komisija, vadovaudamasi 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra su tikrinimu, gali priimti šiam straipsniui įgyvendinti reikiamas taisykles, įskaitant suderintas procedūras ir elektroninį formatą, kad locmanai ar uosto valdžios institucijos parengtų pranešimus apie neatitikimus ar akivaizdžius defektus bei tolesnius valstybės narės veiksmus.

23 straipsnis

Bendradarbiavimas

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad uosto institucijos ir kitos susijusios institucijos ar įstaigos pateiktų kompetentingai uosto valstybės kontrolės institucijai šią turimą informaciją:

   informaciją, praneštą pagal III priedą; 
   informaciją apie laivus, kurie nesilaikė pranešimo reikalavimų pagal šią direktyvą ir 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (13) ir 2002/59/EB, taip pat, jei reikia, Reglamentą (EB) Nr. 725/2004; 
   informaciją apie laivus, kurie išplaukė į jūrą nesilaikydami Direktyvos 2000/59/EB 7 ir 10 straipsnių; 
   informaciją apie laivus, kuriems atsisakyta išduoti leidimą įplaukti į uostą ar kurie buvo išsiųsti iš uosto dėl saugos priežasčių. 

2.   Valstybės narės nenustoja taikyti jų kompetentingos institucijos ir visų kitų valstybių narių kompetentingų institucijų keitimosi informacija ir bendradarbiavimo nuostatų ir palaiko veiklai nustatytus ryšius tarp jų kompetentingos institucijos ir Komisijos bei patikrinimų duomenų bazės.

Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad patikrinimų duomenų bazė būtų atnaujinama atsižvelgiant į reikalavimus, susijusius su šia Direktyva. 

Atlikdami patikrinimus, inspektoriai naudojasi su laivų patikrinimu susijusia informacija, saugoma valstybinėse ir privačiose duomenų bazėse, kurias galima pasiekti per "Equasis" informacinę sistemą.

3.   Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad su patikrinimais susijusi informacija būtų nedelsiant perkelta į patikrinimų duomenų bazę. 

Šioje dalyje nurodyta informacija – tai X ir XIII prieduose nurodyta informacija. 

4.    Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kompetentinga uosto valstybės kontrolės institucija pateiktų uosto administracijai turimą svarbią informaciją.

24 straipsnis

Patikrinimų duomenų bazė

1.    Yra sukurta duomenų bazė, kuri yra bendra Europos Sąjungai ir Paryžiaus susitarimo memorandumo šalims. Komisija plėtoja ir tvarko patikrinimų duomenų bazę, padedama EJSA. Duomenų bazėje aprašomi laivų rizikos laipsniai, nurodomi laivai, kurie turi būti tikrinami, nustatomi patikrinimų įpareigojimai ir joje galima gauti duomenis apie laivų plaukiojimo maršrutus.

2.    Patikrinimų duomenų baze remiamasi ir priskiriant valstybių narių vėliavas baltajam, pilkajam ir juodajam sąrašams, vadovaujantis Komisijos nustatytu skaičiavimo metodu ir 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra su tikrinimu.

3.    Sistemos branduolį sudaro jungtiniai Paryžiaus susitarimo memorandumo ir Europos Sąjungos reikalavimai. Tačiau nagrinėjant klausimus, susijusius su ypatingais Europos Sąjungos reikalavimais, Europos Bendrija turės visus savaveiksmiškumo įgaliojimus priimti sprendimus dėl sistemos plėtros ieškant galimybių ją pritaikyti šiems reikalavimams.

4.    Patikrinimų duomenų bazė gali būti pritaikoma ateities pokyčiams ir susijusi su kitomis Bendrijos duomenų bazėmis, susijusiomis su darbo jūroje saugumu, o prireikus – su atitinkamomis šalių informacinėmis sistemomis.

5.    Patikrinimų duomenų bazėje prireikus pateikiami ypatingieji Paryžiaus susitarimo memorandumo reikalavimai. Gali būti galimybė joje pateikti informaciją apie patikrinimus, atliktus trečiųjų šalių, kurios yra Paryžiaus susitarimo memorandumo šalys, siekiant šios direktyvos tikslų

6.    Patikrinimų duomenų bazėje saugoma informacija prieinama TJO narių administracijos įstaigoms, joms pavaldžioms organizacijoms ir suinteresuotosioms šalims. Informacija prieinama, jeigu laikomasi konfidencialumo reikalavimų, panašių į tuos, kurie taikomi valstybių narių inspektoriams.

25 straipsnis

Informacijos paskelbimas

1.   Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų skelbiama informacija apie patikrinimus, sulaikymus ir draudimus įplaukti pagal XIII priedą.

2.   Šio straipsnio nuostatos neturi jokio poveikio atsakomybę reglamentuojantiems nacionaliniams teisės aktams.

26 straipsnis

Laivų operatorių ir bendrovių veiklos juodasis sąrašas

Komisija sudaro ir bent kartą per mėnesį viešoje interneto svetainėje paskelbia informaciją apie bendroves, kurių pastarųjų trijų ar daugiau mėnesių veiklos rezultatai pripažinti prastais arba labai prastais. Minėti veiklos rezultatai vertinami siekiant nustatyti laivų rizikos laipsnį pagal I priedo I dalies e punkte aprašytą procedūrą .

Komisija, vadovaudamasi 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra su tikrinimu, nustato šiam straipsniui įgyvendinti reikiamas taisykles.

27 straipsnis

Išlaidų apmokėjimas

1.   Jeigu 12 ir 13 straipsniuose nurodyti patikrinimai patvirtina arba nustato konvenciją pažeidžiančius trūkumus, leidžiančius laivą sulaikyti, visas kiekvieno įprasto ataskaitinio laikotarpio patikrinimų išlaidas padengia laivo savininkas arba operatorius ar jo atstovas uosto valstybėje.

2.   Visas valstybės narės kompetentingos institucijos išlaidas dėl patikrinimų, atliekamų pagal 20 straipsnio 4 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, apmoka laivo savininkas arba operatorius.

3.   Sulaikius laivą, visas išlaidas, susijusias su laivo sulaikymu uoste, apmoka laivo savininkas arba operatorius.

4.   Laivas būna sulaikytas tol, kol neapmokamos visos išlaidos arba kol nepateikiama pakankamai garantijų, kad išlaidos bus apmokėtos.

28 straipsnis

Įgyvendinimo kontrolės duomenys

Valstybės narės Komisijai ir EMSA pateikia XIV priede nurodytą informaciją pagal tame priede nurodytą informacijos pateikimo periodiškumą .

Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad Komisija ir EMSA turėtų neribotas galimybes naudotis visais 23 straipsnio 2 dalyje nurodytoje patikrinimų duomenų bazėje.

29 straipsnis

Valstybių narių atitikties ir veiklos monitoringas

Siekdama užtikrinti veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą ir stebėti Bendrijos uosto valstybės kontrolės režimo bendrą veikimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 2 straipsnio b dalies i punktą, Komisija renka būtiną informaciją ir lankosi valstybėse narėse.

30 straipsnis

 Komitetas 

1.   Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas pagal 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002(14) 3 straipsnio nuostatas.

2.   Kai daromos nuorodos į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1-4 dalys ir 7 straipsnis , atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

31 straipsnis

Pakeitimų tvarka

Laikantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu , ši direktyva gali būti iš dalies keičiama, neišplečiant jos taikymo srities, siekiant:

   a) suderinti priedus , remiantis šios direktyvos įgyvendinimo metu įgyta patirtimi bei atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo memorandumo pokyčius;
   b) pritaikyti priedus, išskyrus I priedą, atsižvelgiant į įsigaliojusius Bendrijos teisės aktų saugumo jūroje ir saugios laivybos srityje, atitinkamų tarptautinių organizacijų konvencijų, protokolų, kodeksų ir rezoliucijų bei Paryžiaus susitarimo memorandumo pakeitimus;
   c) iš dalies pakeisti sąvokų apibrėžimus ir atnaujinti tarptautinių konvencijų, susijusių su šios direktyvos tikslais, sąrašą.

2 straipsnyje nurodytų tarptautinių dokumentų pakeitimai gali būti pašalinami iš šios direktyvos taikymo srities laikantis Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 5 straipsnio.

32 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų sistemą už nacionalinės teisės nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus, bei imasi visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti tų sankcijų taikymą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Komisija užtikrina, kad taip apibrėžtos sankcijos padėtų Bendrijoje vienodai taikyti kontrolės tvarką ir išvengti jos iškraipymų skirtingose valstybėse narėse.

33 straipsnis

Persvarstymas

Ne vėliau kaip 18 mėnesių po to, kai pasibaigia šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas, Komisija persvarsto šios direktyvos įgyvendinimą. Persvarstant inter alia bus įvertintas 5 straipsnyje nustatyto bendro Bendrijos patikrinimų įsipareigojimo įvykdymas, kiekvienos valstybės narės uosto valstybės kontrolės inspektorių skaičius, atliktų patikrinimų skaičius ir 7 straipsnyje nustatyto teisingo neatliktų patikrinimų pasidalijimo sistemos veikimas.

Apžvalgos išvadas Komisija pateiks Europos Parlamentui bei Tarybai ir apžvalgos pagrindu priims sprendimą dėl poreikio teikti pasiūlymą padaryti direktyvos ar kitų šios srities teisės aktų pakeitimų.

34 straipsnis

Įgyvendinimas ir pranešimas

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo 36 straipsnyje nustatytos datos, įgyvendina [...] straipsnius ir [...] priedų [...] punktus [straipsniai ar jų sudėtinės dalys ir priedų punktai, kurių turinys pasikeitė, palyginti su ankstesne direktyva ].

2.   Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad nuorodos, esančios dabartiniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, į direktyvą(-as), kurią(-as) panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Valstybės narės turi nuspręsti, kaip daryti tokią nuorodą ir kaip suformuluoti tą teiginį.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

4.   Be to, Komisija nuolat informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie valstybių narių pažangą įgyvendinant šią direktyvą.

35 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 95/21/EB su pakeitimais, padarytais XV priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis, yra panaikinama nuo ...(15) nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl XV priedo B dalyje išvardytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal XVI priede pateiktą atitikmenų lentelę.

36 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

[…] straipsniai ir […] priedų [..] punktai [straipsniai ar jų sudėtinės dalys ir priedų punktai, kurių turinys pasikeitė palyginus su ankstesne direktyva taikomi nuo ...(16) .

37 straipsnis

Subjektai, kuriems skirta direktyva

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

BENDRIJOS UOSTO VALSTYBĖS ATLIEKAMŲ PATIKRINIMŲ REŽIMO ELEMENTAI

(nurodyta 5 straipsnyje )

Bendrijos uosto valstybės atliekamų patikrinimų režimą sudaro šie elementai:

I.   Bendra laivo rizika

Bendra laivo rizika nustatoma pagal šių parametrų derinius:

1.    Bendri parametrai

a)   Laivo tipas

Manoma, kad keleiviniai laivai, naftos ir cheminių medžiagų tanklaiviai, dujų tanklaiviai ir biriųjų krovinių laivai kelia didesnį pavojų.

b)   Laivo amžius

Manoma, kad senesnių kaip 12 metų laivų pavojaus laipsnis yra didesnis .

c)   Vėliavos valstybės veikla

i)   Manoma, kad laivai, plaukiantys su valstybės, kurios sulaikymų rodikliai ES ir Paryžiaus susitarimo memorandumo regione yra aukšti, kelia didesnį pavojų.

ii)   Manoma, kad laivai, plaukiantys su valstybės, kurios sulaikymų rodikliai ES ir Paryžiaus susitarimo memorandumo regione yra žemi, kelia mažesnį pavojų.

iii)   Manoma, kad mažesnį pavojų kelia laivai, plaukiantys su vėliava valstybės, kurioje buvo atliktas auditas pagal savanoriško TJO valstybių narių audito sistemą ir procedūras, ir jo rezultatai parodė, kad laikomasi atitinkamų reikalavimų atsižvelgiant į priemones, numatytas 9 straipsnio 3 dalies trečiojoje įtraukoje, arba, kol minėtosios priemonės bus priimtos , pateikiama įrodymų, kad pateiktas taisomasis veiksmų planas .

d)   Pripažinta organizacija

i)   Manoma, kad laivai, kuriems liudijimus išdavė pripažintos organizacijos, kurių veiklos rezultatų lygis, susijęs su sulaikymo rodikliais ES ir Paryžiaus susitarimo memorandumo regione, yra žemas arba labai žemas, kelia didesnį pavojų.

ii)   Manoma, kad laivai, kuriems liudijimus išdavė pripažintos organizacijos, kurių veiklos rezultatų lygis, susijęs su sulaikymo rodikliais ES ir Paryžiaus susitarimo memorandumo regione, yra aukštas, kelia mažesnį pavojų.

iii)   Manoma, kad laivai, kuriems liudijimus išdavė pagal 1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyvą 94/57/EB dėl laivų apžiūros ir tikrinimo organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (17) pripažintos organizacijos, kelia mažesnį pavojų.

e)   Bendrovės veikla

i)   Manoma, kad didesnį pavojų kelia laivai, priklausantys bendrovei, kurios veiklos rezultatų lygis, susijęs su laivų trūkumų ir sulaikymo rodikliais Europos Sąjungoje ir Paryžiaus susitarimo memorandumo regione, yra žemas arba labai žemas.

ii)   Manoma, kad mažesnį pavojų kelia laivai, priklausantys bendrovei, kurios veiklos rezultatų lygis, susijęs su laivų trūkumų ir sulaikymo rodikliais Europos Sąjungoje ir Paryžiaus susitarimo memorandumo regione, yra aukštas.

2.    Istoriniai parametrai

i)   Manoma, kad daugiau nei vieną kartą sulaikyti laivai kelia didesnį pavojų.

ii)    Laivai, kuriuose per kiekvieną pastaruosius 36 mėnesius atliktą patikrinimą buvo pastebėti mažiau kaip penki trūkumai ir kurie per pastaruosius 36 mėnesius nebuvo sulaikyti, laikomi mažesnės rizikos laivais.

iii)    Manoma, kad mažesnį pavojų kelia laivai, kurie nebuvo sulaikyti per paskutinius 36 mėnesius .

Atsižvelgiant į 1 ir 2 skirsniuose nurodytus bendrų ir istorinių rizikos parametrų derinius, nustatoma tokie laivo rizikos laipsniai :

   didelė rizika
   standartinė rizika
   maža rizika.

Nustatant bendrą riziką, daugiau dėmesio skiriama šiems parametrams: laivo tipui, vėliavos valstybės veiklos rezultatų lygiui , pripažintų organizacijų ir bendrovių veiklos rezultatų lygiui .

II.   Laivų patikrinimai

Į Bendrijos uostus atplaukiantys laivai periodiškai tikrinami reguliariais laiko tarpais ir gali būti papildomai tikrinami esant nenumatytoms aplinkybėms.

1.   Periodiški patikrinimai

Periodiški patikrinimai atliekami iš anksto nustatytais intervalais. Šių patikrinimų dažnumas nustatomas pagal bendrą laivo riziką . Laikotarpis tarp periodiškų didelės rizikos laivų patikrinimų neturi būti ilgesnis, nei šeši mėnesiai. Laikotarpis tarp kitokiai rizikos grupei priklausančių laivų periodiškų patikrinimų didėja mažėjant rizikos lygiui.

Valstybės narės periodiškai tikrina:

   Visus didelės rizikos laivus, kurie per paskutinius šešis mėnesius nebuvo tikrinti Europos Sąjungoje ar Paryžiaus susitarimo memorandumo regiono uoste. Didelės rizikos grupei priskiriami laivai gali būti tikrinami nuo penkto mėnesio.
   Visus standartinės rizikos laivus, kurie per paskutinius 12 mėnesius nebuvo tikrinti Europos Sąjungoje ar Paryžiaus susitarimo memorandumo regiono uoste. Standartinės rizikos grupei priskiriami laivai gali būti tikrinami nuo dešimto mėnesio.
   Visus mažos rizikos laivus, kurie per paskutinius 30 mėnesių nebuvo tikrinti Europos Sąjungoje ar Paryžiaus susitarimo memorandumo regiono uoste. Mažos rizikos grupei priskiriami laivai gali būti tikrinami nuo dvidešimt ketvirto mėnesio.

2.   Papildomi patikrinimai

Esant toliau nurodytoms svarbiausioms arba nenumatytoms aplinkybėms, laivai gali būti tikrinami neatsižvelgiant į tai, kiek laiko praėjo nuo paskutinio periodiško patikrinimo.

2.1.    Svarbiausi faktoriai

Laivai, kuriems taikomos toliau išvardytos svarbiausios aplinkybės, tikrinami neatsižvelgiant į laikotarpį nuo jų paskutinio periodiško patikrinimo.

   Laivai, kuriems po paskutinio patikrinimo Europos Sąjungos ar Paryžiaus susitarimo memorandumo regione priskirta klasė dėl priežasčių, susijusių su saugumu, buvo laikinai ar visiškai atšaukta .

–   Laivai , dėl kurių gauta ataskaita ar pranešimas iš kitos valstybės narės.

–   Laivai, kurie nėra įrašyti patikrinimų duomenų bazėje.

–  Laivai, kurie:

   plaukdami į uostą, susidūrė su kitu laivu ar užplaukė ant seklumos,
   buvo apkaltinti įtariamu žalingų medžiagų arba nuotekų pašalinimo nuostatų pažeidimu, arba
   manevravo chaotiškai arba nesaugiai, taip pažeisdami TJO patvirtintas laivybos kelių taisykles arba saugios laivybos praktiką bei procedūras.

   Laivai, nesilaikantys atitinkamų pranešimo reikalavimų, nurodytų šios direktyvos 8 straipsnyje, Direktyvoje 2000/59/EB, Direktyvoje 2002/59/EB ir prireikus Reglamente (EB) Nr 725/2004.

   Laivai, kuriuose remiantis pranešimais yra neištaisytų trūkumų arba kurių trūkumai turėjo būti ištaisyti prieš išplaukiant, išskyrus laivus, kuriems leista ištaisyti trūkumus per 14 dienų nuo išplaukimo.

2.2.    Nenumatytos aplinkybės

Esant toliau nurodytoms nenumatytoms aplinkybėms, laivai gali būti tikrinami neatsižvelgiant į tai, kiek laiko praėjo nuo paskutinio periodinio patikrinimo. Tačiau sprendimą atlikti minėtąjį papildomą patikrinimą priima inspektorius, remdamasis savo, kaip specialisto, nuomone.

  Laivai:

   kurie buvo valdomi taip, kad kėlė grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai, arba
   kurie nesilaikė Laivybos įplaukiant į Baltijos jūrą rekomendacijų, pateiktų TJO rezoliucijos MSC.138(76) prieduose ,

   Laivai, kurių liudijimus išdavė anksčiau pripažinta organizacija, kurios pripažinimas buvo atšauktas po paskutinio patikrinimo Europos Sąjungos ar Paryžiaus susitarimo memorandumo regione.

–   Laivai, apie kuriuos locmanai arba uosto valdžios institucijos pranešė, kad juose yra neatitikimų ar jie turi akivaizdžių trūkumų, galinčių sutrukdyti saugiai plaukioti arba kelti pavojų aplinkai pagal šios direktyvos 22 straipsnį.

–   Laivai , apie kuriuos gauta laivo kapitono, įgulos nario arba kito saugiu laivo eksploatavimu, gyvenimo ir darbo sąlygomis laive arba taršos prevencija teisėtai suinteresuoto asmens ar organizacijos ataskaita arba skundas, išskyrus atvejus, kai atitinkama valstybė narė ataskaitą arba skundą laiko akivaizdžiai nepagrįstu.

–   Laivai, nuo kurių ankstesnio sulaikymo praėjo daugiau nei trys mėnesiai.

–   Laivai , kurie remiantis pranešimais kelia problemų dėl krovinių, ypač nuodingų ir pavojingų.

–   Laivai, kurie buvo valdomi taip, kad kėlė grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai.

   Laivai, kurių rizikos parametrai, remiantis iš patikimų šaltinių gauta informacija, skiriasi nuo įregistruotųjų parametrų, taigi šių laivų keliama grėsmė padidėjusi.

3.   Atrankos sistema

3.1.   I laipsnio pirmenybės laivai tikrinami šia tvarka:

  a) Išsamus patikrinimas atliekamas:
   didelės rizikos laivų, netikrintų per praėjusius šešis mėnesius,
   standartinės rizikos keleivinių laivų, naftos tankerių, dujų ar cheminių medžiagų tankerių arba biriųjų krovinių laivų, kurie senesni kaip 12 metų ir netikrinti per paskutinius 12 mėnesių, ir
   mažos rizikos keleivinių laivų, naftos tankerių, dujų ar cheminių medžiagų tankerių arba biriųjų krovinių laivų, kurie senesni kaip 12 metų ir netikrinti per paskutinius 36 mėnesius.
  b) Pradinis ar išplėstinis patikrinimas atitinkamai atliekamas:
   laivų, kurie nėra keleiviniai laivai, naftos tankeriai, dujų ar cheminių medžiagų tankeriai arba biriųjų krovinių laivai, ir jie yra standartinio rizikos laipsnio, senesni kaip 12 metų ir netikrinti per paskutinius 12 mėnesių,
   laivų, kurie nėra keleiviniai laivai, naftos tankeriai, dujų ar cheminių medžiagų tankeriai arba biriųjų krovinių laivai, ir jie yra mažos rizikos, senesni kaip 12 metų ir netikrinti per paskutinius 36 mėnesius.
  c) Nustačius svarbiausius faktorius:
   atliekamas išplėstinis arba išsamus patikrinimas didelės rizikos laivų ir keleivinių laivų, naftos tankerių, dujų ar cheminių medžiagų tankerių arba biriųjų krovinių laivų, kurie senesni kaip 12 metų, tuo atveju, jei taip nusprendžia inspektorius, kuris rėmėsi savo, kaip specialisto, nuomone,
   atliekamas išplėstinis patikrinimas senesnių kaip 12 metų laivų, kurie nėra keleiviniai laivai, naftos tankeriai, dujų ar cheminių medžiagų tankeriai arba biriųjų krovinių laivai.

3.2.   II laipsnio pirmenybės laivai tikrinami šia tvarka:

  a) Išsamus patikrinimas atliekamas:
   didelės rizikos laivų, netikrintų per praėjusius penkis mėnesius,
   standartinės rizikos keleivinių laivų, naftos tankerių, dujų ar cheminių medžiagų tankerių arba biriųjų krovinių laivų, kurie senesni kaip 12 metų ir netikrinti per paskutinius 10 mėnesių, ir
   mažos rizikos keleivinių laivų, naftos tankerių, dujų ar cheminių medžiagų tankerių arba biriųjų krovinių laivų, kurie senesni kaip 12 metų ir netikrinti per paskutinius 24 mėnesius.
  b) Pradinis ar išplėstinis patikrinimas atitinkamai atliekamas:
   laivų, kurie nėra keleiviniai laivai, naftos tankeriai, dujų ar cheminių medžiagų tankeriai arba biriųjų krovinių laivai, ir jie yra standartinio rizikos laipsnio, senesni kaip 12 metų ir netikrinti per paskutinius 10 mėnesių,
   laivų, kurie nėra keleiviniai laivai, naftos tankeriai, dujų ar cheminių medžiagų tankeriai arba biriųjų krovinių laivai, ir jie yra mažos rizikos, senesni kaip 12 metų ir netikrinti per paskutinius 24 mėnesius.
  c) Nustačius nenumatytus faktorius:
   atliekamas išplėstinis arba išsamus patikrinimas didelės rizikos laivų ir keleivinių laivų, naftos tankerių, dujų ar cheminių medžiagų tankerių arba biriųjų krovinių laivų, kurie senesni kaip 12 metų, tuo atveju, jei taip nusprendžia inspektorius, kuris rėmėsi savo, kaip specialisto, nuomone,
   atliekamas išplėstinis patikrinimas senesnių kaip 12 metų laivų, kurie nėra keleiviniai laivai, naftos tankeriai, dujų ar cheminių medžiagų tankeriai arba biriųjų krovinių laivai.

II PRIEDAS

LAIVŲ RIZIKOS LYGIS

Rizikos lygis

Didelės rizikos laivai (DRL)

Standartinės rizikos laivai (SRL)

Mažos rizikos laivai (MRL)

Bendrieji parametrai

Kriterijai

Svoris (taškais)

Kriterijai

Kriterijai

1

Laivo tipas

Cheminių medžiagų tanklaivis

Dujų tanklaivis

Naftos tanklaivis

Biriųjų krovinių laivas

Keleivinis laivas

2

Nei didelės, nei mažos rizikos laivas

Visų tipų

2

Laivo amžius

Visų tipų >

12 metų

1

Bet kokio amžiaus

3a

Vėliava

Juodasis, pilkasis

ir baltasis sąrašai

Juodasis –

labai didelė rizika

Didelė rizika

Vidutinė –didelė rizika

2

Baltasis

Juodasis – vidutinė rizika

1

3b

TJO auditas

-

Taip

4a.

Pripažintos organizacijos

Patikrinimo rezultatas

Didelė

-

-

Didelė

Vidutinė

-

-

-

Maža

Maža

1

-

Labai maža

Labai maža

-

4b

Pripažinta ES

-

-

Taip

5

Bendrovė

Patikrinimo rezultatas

Didelė

-

-

Didelė

Vidutinė

-

-

Maža

Maža

2

-

Labai maža

Labai maža

-

Istoriniai parametrai

6

Kiekvieno per pastaruosius 36 mėnesius atlikto patikrinimo metu pastebėtų trūkumų skaičius

trūkumai

Nefiksuojami

-

≤ 5 (per pastaruosius 36 mėnesius atliktas bent vienas patikrinimas)

7

Per pastaruosius 36 mėnesius sulaikytų laivų skaičius

sulaikymai

≥ 2 sulaikymai

1

Sulaikymų nebuvo

DRL – laivai, atitinkantys kriterijus, vertinamus 5 ar daugiau taškų suma.

MRL – laivai, atitinkantys visus mažos rizikos parametrų kriterijus.

SRL – laivai, nepriskiriami nei DRL, nei MRL kategorijai.

III PRIEDAS

PRANEŠIMAS

Informacija, pateikiama pagal 8 straipsnio 2 dalį:

Toliau nurodyta informacija perduodama uosto valdžios institucijai ar šiuo tikslu paskirtai kitai valdžios institucijai arba įstaigai likus bent trims dienoms iki numatomo atvykimo į uostą ar inkaravimo vietą arba prieš išplaukiant iš ankstesnio uosto ar inkaravimo vietos, jei numatoma kelionė truks mažiau nei tris dienas:

   a) laivo identifikavimo duomenys (pavadinimas, šaukinys, TJO identifikavimo numeris arba mobilusis jūrų laivo atpažinimo (MMSI) kodas);
   b) numatoma buvimo uoste trukmė ir Bendrijos uostų, į kuriuos bus įplaukiama tos pačios kelionės metu, sąrašas ;
  c) apie tanklaivių:
   i) Konfigūraciją: viengubo korpuso, viengubo korpuso su atskirto švaraus balasto tanku, dvigubo korpuso;
   ii) Krovinių ir balasto skyrių tankų būklę: pilni, tušti, inertizuoti;
   iii) Krovinio tūrį ir pobūdį;
   d) veiksmus, kuriuos numatyta atlikti paskirties uoste ar inkaravimo vietoje (krovimas, iškrovimas, kiti veiksmai);
   e) suplanuotus įstatymais nustatytus patikrinimus, apžiūros ir didelės apimties techninės priežiūros ir remonto darbus, kuriuos numatyta atlikti laivui stovint paskirties uoste ar inkaravimo vietoje;
   f) paskutinio išsamaus patikrinimo Paryžiaus susitarimo memorandumo regione datą .

IV PRIEDAS

LIUDIJIMŲ IR DOKUMENTŲ SĄRAŠAS

(kaip nurodyta 12 straipsnio 2 dalyje )

1.   Tarptautinis tonažo pažymėjimas (1969 m.).

2.   Keleivinio laivo saugumo liudijimas;

–   Krovininio laivo konstrukcijos saugumo liudijimas;

–   Krovininio laivo įrangos saugumo liudijimas;

–   Krovininio laivo radiotelegrafo įrangos saugos liudijimas;

–   Krovininio laivo radiotelefono saugos liudijimas;

–   Krovininio laivo radijo saugos liudijimas;

–   Išimtinis liudijimas, įskaitant, kai tai reikalinga, krovinių sąrašą;

–   Krovininio laivo saugumo liudijimas.

3.   Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas (angl. ISSC).

4.   Laivo istorijos tęstiniai įrašai .

5.    Tarptautinis tinkamumo vežti suskystintas dujas be taros liudijimas;

–   Tinkamumo vežti suskystintas dujas be taros liudijimas;

6.    Tarptautinis tinkamumo vežti pavojingas chemines medžiagas be taros liudijimas;

–   Tinkamumo vežti pavojingas chemines medžiagas be taros liudijimas.

7.    Tarptautinis teršimo nafta prevencijos liudijimas.

8.    Tarptautinis teršimo prevencijos liudijimas vežti nuodingas skystas medžiagas be taros.

9.    Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas (1966 m.);

–   Tarptautinis krovininės vaterlinijos išimties liudijimas.

10.    Naftos registravimo knyga, I ir II dalys.

11.    Krovinių registravimo knyga.

12.    Minimalaus saugaus įgulos komplektavimo dokumentas.

13.    Pagal JRAB konvenciją išduoti atestatai ar kiti dokumentai.

14.    Sveikatos pažymėjimai, (žr. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 73 dėl jūrininkų sveikatos patikrinimo).

15.   Darbų laive planavimo grafikas (TDO konvencija Nr. 180 ir JRAB 95).

16.   Jūrininkų darbo ir poilsio valandų apskaitos dokumentas (TDO konvencija Nr. 180).

17.    Stovumo duomenys.

18.    Atitikties dokumento ir saugaus valdymo liudijimo, išduotų pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą (SOLAS 74, IX skyrius) kopijos.

19.    Atitinkamos pripažintos organizacijos išduoti laivo korpuso stiprumo ir mašinų pažymėjimai (būtinas tik tada, jeigu pripažintos organizacijos yra priskirtas kokiai nors klasei).

20.    Pavojingas prekes vežančių laivų specialių reikalavimų atitikties dokumentas.

21.    Greitaeigio laivo saugumo liudijimas ir leidimas eksploatuoti greitaeigį laivą.

22 .   Specialus pavojingų prekių sąrašas, krovinio deklaracija arba detalus krovinių išdėstymo planas.

23 .   Laivo žurnalas bandymų ir mokymų, įskaitant saugumo mokymus, registravimui bei žurnalas gelbėjimo priemonių ir įrenginių patikrinimo ir eksploatacijos, taip pat gaisro gesinimo įrangos ir priemonių registravimui.

24 .   Specialios paskirties laivo saugumo liudijimas.

25 .   Kilnojamojo jūrinio gręžimo įrenginio saugumo liudijimas.

26 .   Naftos tanklaiviams – naftos šalinimo kontrolės ir paskutinės kelionės su balastu kontrolės sistemos registravimo įrašų.

27 .   Įgulos narių sąrašas, gaisro kontrolės planas, o keleiviniams laivams – laivo gelbėjimo planas.

28 .   Avarinių veiksmų planas laivo užteršimo nafta atveju.

29 .   Apžiūrų ataskaitų bylos (biriųjų krovinių laivams ir naftos tanklaiviams).

30 .   Ankstesnių uosto valstybės kontrolės patikrinimų ataskaitos.

31 .   Ro-ro keleiviniams laivams – informacija apie didžiausią A/A santykį.

32 .   Vežti grūdus leidžiantis dokumentas.

33 .   Krovinių tvirtinimo vadovas.

34 .   Šiukšlių tvarkymo planas ir šiukšlių registravimo knyga.

35 .   Sprendimų patvirtinimo sistema keleivinių laivų kapitonams.

36 .   Paieškos ir gelbėjimo (PIG) bendradarbiavimo planas nustatytais maršrutais plaukiojantiems keleiviniams laivams.

37 .   Eksploatacinių apribojimų sąrašas keleiviniams laivams.

38 .   Biriųjų krovinių laivo knygelė.

39 .   Pakrovimo ir iškrovimo planas biriųjų krovinių laivams.

40 .   Draudimo polisas arba bet kuri kita finansinė garantija, apdraudžianti civilinę atsakomybę dėl teršimo nafta padarytos žalos (1992 m. Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą).

41.   Liudijimai, kurių reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/... /EB [dėl laivų savininkų civilinės atsakomybės ir finansinių garantijų] (18) .

42.   Liudijimas, kurio reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2007 [ dėl keleivių vežėjų jūra ir vidaus vandens keliais atsakomybės įvykus nelaimingiems atsitikimams] + .

V PRIEDAS

PAVYZDŽIAI, KAD YRA "AKIVAIZDUS PAGRINDAS" ATLIKTI IŠPLĖSTINĮ PATIKRINIMĄ

(kaip nurodyta 12 straipsnio 3 dalyje )

1.   I priedo II dalies 2 skirsnyje nurodyti laivai.

2.   Netinkamai pildyta naftos registravimo knyga.

3.   Tikrinant liudijimus ir kitus dokumentus buvo nustatyti netikslumai.

4.   Požymiai, kad įgulos nariai nesugeba įvykdyti 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/25/EB dėl minimalaus jūrininkų parengimo (19) 17 straipsnyje išdėstytų reikalavimų dėl susižinojimo laive.

5.   Atestatas buvo gautas nesąžiningai arba jo turėtojas nėra tas asmuo, kuriam tas atestatas buvo išduotas.

6.   Laivo kapitonas, vadovaujantis pareigūnas arba eilinis jūrininkas turi JRAB konvencijos neratifikavusios šalies išduotą atestatą.

7.    Įrodymai, kad darbas su kroviniais ir kiti darbai atliekami nesaugiai arba nesilaikant TJO gairių, pavyzdžiui, deguonies kiekis į krovinių tankus tiekiamose inertinėse dujose yra didesnis už didžiausią nustatytą lygį.

8.    Kai tanklaivio kapitonas nepateikia naftos šalinimo kontrolės ir paskutinės kelionės su balastu kontrolės sistemos registravimo įrašų.

9.    Nėra atnaujinto įgulos narių sąrašo arba įgulos nariai nežino savo pareigų kilus gaisrui arba davus įsakymą palikti laivą.

10.    Klaidingų nelaimės signalų paskelbimas, po kurio neseka tinkamas jų nutraukimas.

11.    Nėra pagal konvencijas reikalaujamų pagrindinių įrengimų ir įrenginių.

12.    Itin antisanitarinės sąlygos laive.

13.    Inspektoriaus bendras įspūdis ir pastebėjimai, liudijantys, kad egzistuoja rimti laivo korpuso ar struktūriniai būklės pablogėjimai ar defektai, kurie gali kelti riziką laivo struktūrai, sandarumui ar atsparumui atmosferos sąlygoms.

14.    Informacija ar įrodymai, kad laivo kapitonas nėra susipažinęs su esminėmis priemonėmis, susijusiomis su laivų saugumu ar taršos prevencija, arba, kad tokių priemonių nebuvo imtasi.

15.   Nėra darbo laive planavimo grafiko ar jūrininkų darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumento.

VI PRIEDAS

LAIVŲ KONTROLĖS PROCEDŪROS

1.   Saugaus įgulų komplektavimo principai (TJO rezoliucija A.890(21) su pakeitimais).

2.   Tarptautinio pavojingų krovinių vežimo jūra kodekso nuostatos.

3.   TDO leidinys "Darbo sąlygų laive tikrinimas: rekomenduojama tvarka".

4.   Paryžiaus susitarimo memorandumo I priedas "Uosto valstybės kontrolės tvarka" ir Paryžiaus susitarimo memorandume paskelbtos atitinkamos instrukcijos ar gairės. 

5.   JTO rezoliucija MSC.159(78) (priimta 2004 m. gegužės 21 d.) "Laikinos gairės kontrolės ir atitikties priemonių laivybos saugumui stiprinimo".

VII PRIEDAS

LAIVŲ SAUGUMO ASPEKTŲ KONTROLĖS TVARKA

A.   Prieš lipant į laivą.

1.   Šios gairės taikomos tik Reglamento (EB) 725/2004 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir, prireikus , 3 straipsnio 3 dalyje paminėtiems laivams, jei jie neplaukioja su patikrinimą atliekančios uosto valstybės vėliava.

2.   Inspektoriai turi žinoti uosto patalpų, kuriose laivas tikrinamas, apsaugos lygį.

3.   Prieš lipant į laivą inspektorių gautos ataskaitos ar skundai, susiję su sauga, turi būti perduoti kompetentingai saugios laivybos tarnybai(20) , kuri priims sprendimą, ar teikti pirmenybę saugumo patikrinimui, kurį atlieka tinkamai įgaliotas saugumo pareigūnas.

4.   Nors už laivo saugą atsako laivo kapitonas, jis neturi teisės uždrausti tinkamai įgaliotam inspektoriui patekti į laivą ir atlikti patikrinimą. Kapitonas gali mėginti saugumo sumetimais apriboti privalomą uosto valstybės kontrolės patikrinimą. Jei inspektorius mano, kad toks apribojimas nepagrįstas, jis turėtų pasitarti su kompetentinga saugumo tarnyba.

5.   Inspektoriai turėtų būti informuoti, kad laive, kurio apsaugos lygis 3, nustatytos apsaugos priemonės gali apriboti uosto valstybės kontrolės "saugumo" patikrinimo apimtis.

Pavyzdžiui, gali būti uždraustos nepaprastosios padėties pratybos. Tam tikromis aplinkybėmis kompetentinga saugumo tarnyba gali apriboti uosto valstybės kontrolės veiklą.

B.   Pradinis patikrinimas

Pradinio patikrinimo metu inspektorius:

   1. eidamas link laivo, lipdamas į laivą ir vaikščiodamas laive turėtų atkreipti dėmesį į saugumo aspektus, apibrėžtus atitinkamose Paryžiaus susitarimo memorandumo gairėse, atsižvelgdamas į nustatytą uosto ir laivo apsaugos lygį. Inspektoriai nėra įpareigoti tikrinti saugumo sistemos, jie turėtų atsižvelgti tik į tuos aspektus, su kuriais susiduria įprasto darbo laive metu;
   2. turėtų patikrinti, ar Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas (ISSC) arba laikinas ISSC yra laive, galioja ir yra išduotas laivo administracijos, jos įgaliotos organizacijos arba administracijos prašymu yra išduotas kitos valstybės;
   3. turėtų paklausti kapitono, kokio apsaugos lygio laikomasi laive, ir patvirtinti, kad lygis yra bent toks pat, kokį nustatė uostas;
   4. tikrindamas kitus dokumentus, turėtų paprašyti pateikti įrodymus, kad saugumo mokymai vykdomi tinkamais laiko tarpais, t. y. bent kas 3 mėnesius ir taip pat pasikeitus įgulos nariams (Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos (ISPS) kodekso A dalies 13 skirsnis ir B dalies 13.6 ir 13.7 punktai), ir paprašyti informacijos apie bet kokias su laivu susijusias pratybas;
  5. turėtų patikrinti duomenis apie bent 10 paskutinių atvykimų į uostą, įskaitant bet kokias laivo–uosto ar laivo–laivo sąveikas, kiekvienu atveju tikrinant:
   laivo apsaugos lygį, visas specialias ar papildomas saugumo priemones, kurių buvo imtasi,
   ar buvo taikomos tinkamos laivo saugumo priemonės vykdant veiklą "iš laivo į laivą";
   6. turėtų įvertinti, ar pagrindinis laivo personalas sugeba veiksmingai bendrauti tarpusavyje.

C.   Akivaizdus pagrindas

1.  Pradinio uosto valstybės kontrolės (UVK) patikrinimo metu inspektorius gali nustatyti, kad egzistuoja akivaizdus pagrindas taikyti papildomas saugumo kontrolės priemones, jei:

   1.1. ISSC negalioja arba jo galiojimo terminas yra pasibaigęs;
   1.2 Laivo apsaugos lygis yra žemesnis, negu uosto;
   1.3 Nebuvo vykdomi su laivo saugumu susiję mokymai;
   1.4 Duomenys apie paskutines 10 laivas–uostas ar laivas–laivas sąveikų yra neišsamūs;
   1.5 Yra įrodymų ar pastebėjimų, kad pagrindinis laivo personalas nesugeba veiksmingai bendrauti tarpusavyje;
   1.6 Pastebėjimuose pateikiama įrodymų, kad egzistuoja rimtų trūkumų saugumo srityje;
   1.7 Gauta su saugumu susijusi informacija iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, ataskaita ar skundas;
   1.8 Laivas turi kelintą kartą iš eilės išduotą laikiną ISSC , ir profesionalia inspektoriaus nuomone vienas iš tikslų, kurių siekė laivo vadovybė ar bendrovė, prašydama išduoti tokį liudijimą, yra išvengti visiškos atitikties SOLAS 74 XI-2 skyriaus ir ISPS kodekso A dalies reikalavimams, pasibaigus pirmą kartą išduoto laikino liudijimo galiojimui. ISPS kodekso A dalyje nurodytos aplinkybės, kada galima išduoti laikiną liudijimą.

2.   Jei pirmiau minėtomis aplinkybėmis nustatomas akivaizdus pagrindas, inspektorius nedelsdamas informuoja kompetentingą saugumo tarnybą (nebent inspektorius yra ir tinkamai įgaliotas saugumo pareigūnas). Tuomet kompetentinga saugumo tarnyba, atsižvelgdama į apsaugos lygį pagal SOLAS XI skyriaus 9 taisyklę, sprendžia, kokių reikia papildomų kontrolės priemonių.

3.   Tinkamai įgaliotas saugumo pareigūnas gali nustatyti kitokį, nei pirmiau minėtas, akivaizdų pagrindą.

D.   Papildomos kontrolės priemonės

1.   Jei laive nėra galiojančio ISSC ar laikino ISSC, inspektorius sulaikys laivą ir taikys šios direktyvos XI priede pateiktą sulaikymo tvarką.

2.   Sprendimą dėl visų kitų kontrolės priemonių priima kompetentinga saugumo tarnyba. Jos išvardytos SOLAS 74 XI-2 skyriuje.

3.   Vadovaudamasi taikytinais Bendrijos teisės aktų, nacionalinės teisės aktų ir susitarimų reikalavimais, kompetentinga saugumo tarnyba prieš priimdama sprendimą arba laukdama, kol tinkamai įgaliotas saugumo pareigūnas galės patekti į laivą, gali paprašyti inspektoriaus atlikti tolesnį patikrinimą.

Šis patikrinimas turėtų apsiriboti tokiais veiksmais:

   a) patikrinimu, ar laive yra saugumo planas ir laivo saugumo pareigūnas (SSO);
   b) patikrinimu, ar laivo kapitonas ir personalas, ypač saugumo pareigūnas, budintis pareigūnas ir asmuo, atsakingas už patekimo kontrolę, yra susipažinę su pagrindinėmis laivo saugumo procedūromis;
   c) patikrinimu, ar laivo saugumo pareigūnas susisiekė su uosto saugumo pareigūnu;
  d) patikrinimu, ar egzistuoja laivo saugumo sistemos priežiūros įrašai, pavyzdžiui:
   saugumo veiklos ataskaitos ir vidinio audito duomenys,
   duomenys, susiję su periodišku laivo saugumo įvertinimu,
   duomenys, susiję su periodiška laivo saugumo plano peržiūra,
   informacija apie laivo saugumo plano pakeitimų įgyvendinimą,
   duomenys apie laive esančios saugumo įrangos techninę priežiūrą, kalibravimą ir bandymą, įskaitant laivo įspėjimo apie pavojų sistemos bandymus;
  e) įrašų apie toliau pateikiamus aspektus patikrinimu:
   grėsmes saugumui,
   saugumo pažeidimus,
   pasikeitusius apsaugos lygius,
   ryšius, tiesiogiai susijusius su laivo saugumu.

4.   Kai vienintelis būdas patikrinti ar ištaisyti trūkumus yra peržiūrėti atitinkamus laivo saugumo plano reikalavimus, išimties tvarka suteikiama galimybė susipažinti su konkrečiomis plano dalimis, susijusiomis su trūkumais, tačiau tik gavus laivo vėliavos valstybės ar kapitono sutikimą. Šios konkrečios dalys yra išvardytos ISPS kodekso A dalyje.

5.   Tam tikros plano nuostatos, susijusios su konfidencialia informacija, negali būti tikrinamos, nebent gavus vėliavos valstybės sutikimą.

Šios konkrečios dalys yra išvardytos ISPS kodekso A dalyje.

6.   Jei kompetentinga saugumo tarnyba imasi papildomų kontrolės veiksmų, kuriais apribojama patikrinimo apimtis ar trukdoma baigti uosto valstybės kontrolės "saugumo" patikrinimą, inspektorius turėtų susisiekti su kompetentinga saugumo tarnyba ir pasistengti užbaigti saugumo patikrinimą, kai laivui suteikiamas leidimas plaukti. Laikomasi principo, kad laivas neturi būti negrįstai gaišinamas. Tačiau faktas, kad buvo nustatyta saugumo pažeidimų, paprastai yra pateisinamas pagrindas inspektoriui baigti pradinį saugumo patikrinimą arba jį toliau tęsti, jei egzistuoja akivaizdus pagrindas atlikti išplėstinį su saugumu nesusijusių aspektų patikrinimą.

7.   Jei kompetentinga saugumo tarnyba nusprendžia laivą išsiųsti, inspektorius turėtų užtikrinti, kad kompetentinga saugumo tarnyba būtų tinkamai informuota apie galimas pasekmes saugumui ar aplinkai, jei laivas išplauks iš stovėjimo vietos ir (arba) į jūrą. Viena iš tokių pasekmių gali būti rizika, atsiradusi dėl krovimo darbų sustabdymo. Kompetentinga saugumo tarnyba sprendimus dėl reikalingų veiksmų turėtų priimti atsižvelgdama į riziką.

8.   Jei laivas sulaikomas dėl su saugumu nesusijusių priežasčių, tačiau vėliau išsiunčiamas anksčiau, nei suteikimas leidimas plaukti po sulaikymo, sulaikymas prilyginamas draudimui įplaukti pagal 15 straipsnį.

VIII PRIEDAS

IŠSAMAUS LAIVŲ PATIKRINIMO TVARKA 

(nurodyta 13 straipsnyje )

TAM TIKRŲ LAIVŲ KATEGORIJŲ IŠSAMAUS PATIKRINIMO PROCEDŪROS

Toliau išvardyti punktai, atsižvelgiant į praktines galimybes juos realizuoti arba į visus apribojimus, susijusius su žmonių, laivo ar uosto saugumu, turi būti išsamaus patikrinimo dalis. Inspektoriai turi žinoti, kad reikalavimas surengti bandymus, turinčius tiesioginės įtakos tam tikriems tuo metu laive atliekamiems darbams, pvz., darbui su kroviniais, gali trukdyti jas saugiai atlikti.

1.    VISI LAIVAI

   Imituotas pagrindinės jėgainės gedimas (elektros tiekimo sistemos gedimo testas),
   avarinio apšvietimo patikrinimas,
   avarinio gaisrinio siurblio, kai prie gaisro gesinimo pagrindinio vamzdyno prijungtos dvi gaisrinės žarnos, veikimo išbandymas,
   triumo siurblių veikimo bandymas,
   vandeniui nelaidžių durų uždarymas,
   vienos šoninės gelbėjimosi valties nuleidimas į vandenį,
   avarinio nuotolinio išjungimo bandymas, pavyzdžiui, katilų, ventiliacijos ir degalų siurblių,
   vairo pavaros, įskaitant pagalbinę vairo pavarą, išbandymas,
   radijo įrenginių avarinio energijos šaltinio patikrinimas,
   mašinų skyriaus separatoriaus patikrinimas, ir pagal galimybes, išbandymas.

2.    DUJŲ IR CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ TANKLAIVIAI

Be išvardytų 1 punkte , šie punktai taip pat turi būti įtraukt į dujų ir cheminių medžiagų tanklaivių išsamų patikrinimą:

   krovinių tankų stebėjimo ir saugos priemonės (temperatūros, slėgio bei nuotėkio),
   deguonies analizės ir sprogiųjų dujų koncentracijos nustatymo prietaisai, įskaitant jų kalibravimą. Cheminių medžiagų aptikimo įrangos (dumplių) buvimas su konkretaus krovinio vežimui reikalingu atitinkamų dujų aptikimo vamzdelių skaičiumi,
   evakuacijos iš kajutės rinkiniai kiekvienam laive esančiam asmeniui, tinkamos apsaugoti kvėpavimo takus ir akis (jeigu būtina pagal produktų sąrašą, išvardintą atitinkamai Tarptautiniame tinkamumo liudijime arba Tinkamumo vežti suskystintas dujas be taros liudijime),
   patikrinama, ar vežami produktai įrašyti atitinkamai Tarptautiniame tinkamumo liudijime arba Tinkamumo vežti pavojingas chemines medžiagas be taros arba suskystintąsias dujas be taros liudijime),
   denyje sumontuoti stacionarūs gaisro gesinimo įrenginiai, gaisrą gesinantys putomis arba sausosiomis ar kitomis medžiagomis, kurios reikalingos atsižvelgiant į vežamą produktą.
   3. BIRIŲJŲ KROVINIŲ LAIVAI

Be išvardytų 1 punkte , šie punktai taip pat turi būti įtraukti į biriųjų krovinių laivų išsamų patikrinimą:

   ar nėra denyje sumontuotų mechanizmų pagrindų korozijos,
   ar nedeformuoti liukų dangčiai ir (arba) ar nėra jų korozijos,
   ar nėra skersinių pertvarų įtrūkimų ar vietinės korozijos,
   priėjimas prie krovinių triumų,
   ar laive yra toliau išvardyti dokumentai, peržiūrėti tuos dokumentus ir įsitikinti, kad vėliavos valstybė ar klasifikacinė bendrovė yra juos patvirtinusi:
   1) struktūros apžiūrų ataskaitos,
   2) būklės įvertinimo ataskaitos,
   3) storio matavimų ataskaitos,
   (4) TJO rezoliucijoje A.744(18) nurodytas aprašomasis dokumentas.
   4. NAFTOS TANKLAIVIAI

Be išvardytųjų 1 punkte , šie punktai taip pat turi būti įtraukti į naftos tanklaivių išsamų patikrinimą:

   denyje sumontuota stacionari putų sistema,
   visa gaisrų gesinimo įranga,
   mašinų skyriaus, siurblinės ir gyvenamųjų patalpų automatinių priešgaisrinių sklendžių patikrinimas,
   inertinių dujų slėgio ir deguonies kiekio jose patikrinimas,
   balasto tanko: per tanko liuką ar nuo tanko denio pirmiausia patikrinamas bent vienas krovinių skyriaus balasto tankas; jei inspektorius nustato, kad yra aiškus pagrindas tęsti patikrinimą, padaromas atitinkamas įrašas,
   ar laive yra toliau išvardyti dokumentai, peržiūrėti tuos dokumentus ir įsitikinti, kad vėliavos valstybė ar klasifikacinė bendrovė yra juos patvirtinusi:
   1) struktūros apžiūrų ataskaitos,
   2) būklės įvertinimo ataskaitos,
   3) storio matavimų ataskaitos,
   (4) TJO rezoliucijoje A.744(18) nurodytas aprašomasis dokumentas.
   5. KELEIVINIAI LAIVAI, KURIEMS NETAIKOMA DIREKTYVA 1999/35/EB

Be nurodytų 1 punkte , šie punktai taip pat gali būti išsamaus keleivinių laivų patikrinimo dalimi:

   gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemų išbandymas,
   bandymas, ar tinkamai užsidaro priešgaisrinės durys,
   keleivių informavimo priemonių veikimo patikrinimas,
   priešgaisriniai mokymai, kurių metu bent jau turi būti parodyti visi gaisrininkų įrangos rinkiniai ir turi dalyvauti už maitinimą atsakinga įgulos dalis,
   demonstravimas, kad svarbiausi įgulos nariai yra susipažinę su įgulos veiksmų planu avarijos metu.

Jeigu manoma, kad tai reikalinga, gavus laivo kapitono arba operatoriaus sutikimą, tikrinimą galima toliau tęsti laivui plaukiant į valstybės narės uostą arba iš jo. Inspektoriai neturi kliudyti eksploatuoti laivo ir neturi sudaryti situacijų, kurios, kapitono požiūriu, gali kelti pavojų keleivių, įgulos ir laivo saugumui.

IX PRIEDAS

NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU DRAUDIMU ĮPLAUKTI Į BENDRIJOS UOSTUS

(kaip nurodyta 15 straipsnyje )

A.   DRAUDIMO ĮPLAUKTI KRITERIJAI (kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje)

1.   Draudimas įplaukti gali būti taikomas laivui, kuris plaukioja su vėliava valstybės, kuri pagal sulaikymų rodiklius yra juodajame ar pilkajame sąraše, kaip apibrėžta Paryžiaus susitarimo memorandume, ir kuris per paskutinius 36 mėnesius Europos Sąjungos valstybės ar Susitarimo memorandumą pasirašiusios valstybės uoste buvo daugiau nei du kartus sulaikytas arba jį buvo uždrausta eksploatuoti pagal Tarybos direktyvą 99/35/EB;

2.   Taikant 1 dalį, Paryžiaus susitarimo memorandume apibrėžtas sąrašas įsigalioja kiekvienų metų liepos 1 d.

B.   PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU ATSISAKYMU IŠDUOTI LEIDIMĄ ĮPLAUKTI Į BENDRIJOS UOSTUS (nurodyta 15 straipsnio 2 dalyje )

1.   Esant A punkte nurodytoms sąlygoms, inkaravimovietos ar uosto, kuriame laivas sulaikytas trečią kartą, kompetentinga institucija turi raštu informuoti kapitoną, kad bus išleistas draudimo įplaukti įsakymas, kuris įsigalios iš karto po to, kai laivas paliks uostą ar inkaravimovietą. Draudimo įplaukti įsakymas įsigalioja iš karto, kai laivas palieka uostą ar inkaravimovietą pašalinus trūkumus, dėl kurių laivas buvo sulaikytas. 

2.   Kompetentinga institucija pateikia draudimo įplaukti įsakymo kopiją vėliavos valstybės administracijai, suinteresuotai pripažintai organizacijai, kitoms valstybėms narėms ir Susitarimo memorandumą pasirašiusioms šalims, Komisijai, ir Paryžiaus susitarimo memorandumo sekretoriatui. Kompetentinga institucija taip pat atnaujina patikrinimų duomenų bazę ir nedelsdama įtraukia informaciją apie draudimą įplaukti. 

3.   Draudimo įplaukti įsakymas atšaukiamas tik praėjus trims mėnesiams nuo jo išleidimo dienos arba kai tenkinamos 4-10 dalies sąlygos.

Jei tam pačiam laivui antrą kartą atsisakoma leisti įplaukti, laikotarpis pailgėja iki dvylikos mėnesių. Bet koks paskesnis laivo sulaikymas Bendrijos uoste lemia tai, kad laivui visam laikui uždraudžiama įplaukti į Bendrijos uostus ar inkaravimovietas.

4.    Norint, kad įsakymas neleisti įplaukti būtų atšauktas, savininkas arba operatorius turi paduoti oficialų prašymą valstybės narės kompetentingai institucijai, davusiai įsakymą neleisti įplaukti. Kartu su tuo prašymu reikia pateikti vėliavos valstybės dokumentą, išduotą po tinkamai vėliavos valstybės administracijos įgalioto eksperto apsilankymo laive, nurodantį, kad laivas visiškai atitinka jam taikomas tarptautinių konvencijų nuostatas. Vėliavos valstybės administracija pateikia kompetentingai institucijai apsilankymą laive patvirtinančius įrodymus. 

5.    Tam tikrais atvejais kartu su prašymu atšaukti įsakymą neleisti įplaukti reikia pateikti laivo klasę patvirtinusios klasifikacinės bendrovės dokumentą, parengtą po klasifikacinės bendrovės eksperto apsilankymo laive, kuriame nurodyta, kad laivas atitinka tos bendrovės nustatytus atitinkamos klasės normatyvus. Klasifikacinė bendrovė pateikia kompetentingai institucijai apsilankymą laive patvirtinančius įrodymus. 

6.   Draudimo įplaukti įsakymas gali būti atšauktas praėjus pirmiau 3 dalyje nurodytam trijų mėnesių laikotarpiui ir šalių susitarimu pasirinktame uoste ar inkaravimovietoje atlikus pakartotinį patikrinimą.

Jei šalių susitarimu pasirinktas uostas ar inkaravimovieta yra valstybėje narėje, tos valstybės kompetentinga institucija, gavusi tos kompetentingos institucijos, kuri davė įsakymą neleisti įplaukti, prašymą, gali leisti laivui plaukti į šalių susitarimu pasirinktą uostą siekiant pakartotinai atlikti patikrinimą. Tokiais atvejais, kol neatšauktas draudimo įplaukti įsakymas, uoste neatliekami jokie krovimo darbai. 

7.   Jei laivo sulaikymo, dėl kurio išleistas draudimo įplaukti įsakymas, priežastis buvo konstrukcijos trūkumai, tą įsakymą išleidusi kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad pakartotinio patikrinimo metu būtų sudaryta galimybė apžiūrėti tam tikras patalpas, įskaitant krovinių patalpas ir tankus.

8.   Pakartotinį patikrinimą atlieka kompetentinga valstybės narės institucija, kuri išleido draudimo įplaukti įsakymą, arba, gavus šios kompetentingos institucijos sutikimą, paskirties uosto kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad apie pakartotinį patikrinimą jai būtų pranešta prieš daugiausiai 14 dienų. Valstybei narei turi būti pateikti įrodymai, kad laivas visiškai atitinka taikytinus tarptautinių konvencijų reikalavimus.

9.    Pakartotinis patikrinimas prilygsta išsamiam patikrinimui, kurio metu reikia patikrinti bent VIII priedo nurodytus atitinkamus punktus.

10 .   Visas šio išsamaus patikrinimo išlaidas apmoka savininkas arba operatorius.

11.    Jei valstybę narę tenkina išsamaus patikrinimo rezultatas pagal VIII priedo reikalavimus, įsakymas neleisti įplaukti turi būti atšauktas, o laivo bendrovei apie tai turi būti pranešta raštu.

12.    Kompetentinga institucija apie savo sprendimą taip pat turi pranešti vėliavos valstybės administracijai, suinteresuotai klasifikacinei bendrovei, kitoms valstybėms narėms, kitoms Paryžiaus susitarimo memorandumą pasirašiusioms šalims, Komisijai, ir Paryžiaus susitarimo memorandumo sekretoriatui. Kompetentinga institucija taip pat atnaujina patikrinimų duomenų bazę ir nedelsdama įtraukia informaciją apie draudimo įplaukti atšaukimą. 

13.   Informacija apie tuos laivus, kuriems nebuvo leista įplaukti į Bendrijos uostus, turi būti įtraukiama į patikrinimų duomenų bazę bei skelbiama pagal 25  straipsnio ir XIII priedo nuostatas.

X PRIEDAS

Patikrinimo ataskaita

(kaip nurodyta 16 straipsnyje )

Patikrinimo ataskaitoje turi būti bent tokios dalys:

I.    Bendroji informacija

1.   Ataskaitą parengusi kompetentinga institucija

2.   Patikrinimo data ir vieta

3.   Patikrinto laivo pavadinimas

4.   Vėliava

5.   Laivo tipas (nurodytas saugaus valdymo liudijime) 

6.   TJO numeris

7.   Šaukinys

8.   Tonažas (BT)

9.   Visa krovininė talpa (tam tikrais atvejais)

10.   Laivo pastatymo metai, pagal laivo saugumo liudijimuose nurodytą laivo pastatymo datą

11.   Pripažinta organizacija ar pripažintos organizacijos, prireikus išdavusios laivui tam tikros klasės liudijimus, jei jie yra

12.   Pripažinta organizacija ar pripažintos organizacijos ir (arba) kokia nors kita šalis, vėliavos valstybės vardu išdavusi tokiam laivui liudijimus pagal konvencijas

13.   Laivo savininko ar operatoriaus pavadinimas ir adresas

14.   Jei laivas veža skystus ar kietus krovinius be taros – už laivo pasirinkimą ir už frachto tipą atsakingo frachtuotojo pavadinimas ir adresas

15.   Patikrinimo ataskaitos rengimo pabaigos data

16.   Nuoroda, kad išsami informacija apie patikrintus ar sulaikytus laivus gali būti paskelbta

II.    Informacija apie patikrinimą

1.   Liudijimai, išduoti taikant atitinkamas tarptautines konvencijas, atitinkamą liudijimą (liudijimus) išdavusi institucija ar organizacija, nurodant išdavimo ir galiojimo pabaigos datą

2.   Laivo dalys ar elementai, kurių patikrinimas buvo atliktas (išplėstinis patikrinimas ar išsamus patikrinimas)

3.   Paskutinės tarpinės ar metinės apžiūros uostas ir data bei apžiūrą atlikusios organizacijos pavadinimas

4.    Patikrinimo rūšis (patikrinimas, išplėstinis patikrinimas, išsamus patikrinimas)

5.    Trūkumų pobūdis

6.    Kokių priemonių imtasi

III.    Papildoma informacija, pateikiama sulaikymo atveju

1.   Įsakymo sulaikyti laivą data

2.   Įsakymo sulaikyti laivą atšaukimo data

3.   Trūkumų, dėl kurių buvo duotas įsakymas sulaikyti laivą, pobūdis (tam tikrais atvejais pateikiamos nuorodos į konvencijas)

4.    Nurodymas, ar atitinkamą apžiūrą atlikusi klasifikacinė bendrovė arba kita privati organizacija buvo atsakinga už trūkumus, kurie vieni ar kartu su kitais trūkumais sąlygojo sulaikymą

5.    Kokių priemonių imtasi

XI PRIEDAS

LAIVO SULAIKYMO KRITERIJAI

(kaip nurodyta 18 straipsnio 4 dalyje)

Įvadas

Prieš nuspręsdamas, ar patikrinimo metu aptikti trūkumai duoda pagrindą sulaikyti atitinkamą laivą, inspektorius turi atsižvelgti į toliau 1 ir 2 punktuose paminėtus kriterijus.

3 punkte pateikiami trūkumų pavyzdžiai, kurių nustatymas savaime yra pakankamas pagrindas sulaikyti atitinkamą laivą (žr. 18 straipsnio 4 dalį).

Kai laivo sulaikymo pagrindas yra atsitiktinė žala, patirta laivui plaukiant į uostą, sulaikymo įsakymas neskelbiamas, jeigu:

   a) buvo tinkamai atsižvelgta į SOLAS 74 I/11 taisyklės c punktą dėl pranešimo vėliavos valstybės administracijai, paskirtam ekspertui arba atitinkamą liudijimą išdavusiai pripažintai organizacijai;
   b) prieš įplaukiant į uostą, laivo kapitonas ar savininkas pateikė uosto valstybės kontrolės institucijai informaciją apie avarijos aplinkybes ir patirtą žalą bei informaciją apie reikalaujamą pranešimą vėliavos valstybės administracijai;
   c) laivas ėmėsi atitinkamų ištaisomųjų veiksmų, tenkinančių minėtą instituciją; ir
   d) gavusi pranešimą apie ištaisomųjų veiksmų užbaigimą, minėta institucija užtikrino, kad trūkumai, kurie akivaizdžiai kėlė pavojų saugumui, sveikatai arba aplinkai, yra pašalinti.

1.    Pagrindiniai kriterijai

Priimdamas savo, kaip pareigūno, sprendimą, ar laivas turėtų būti sulaikytas, inspektorius privalo vadovautis šiais kriterijais:

Laikas:

Laivai, negalintys saugiai išplaukti į jūrą, turi būti sulaikyti pirmo patikrinimo metu neatsižvelgiant į tai, kiek laiko laivas stovės uoste.

Kriterijus:

Laivas sulaikomas, jeigu jo trūkumai yra pakankamai rimti, kad inspektorius turėtų sugrįžti ir įsitikinti, ar prieš laivui išplaukiant jie buvo pašalinti.

Būtinybė, kad inspektorius sugrįžtų į laivą – tai trūkumų rimtumo patvirtinimas. Tačiau nebūtinai šios priemonės turi būti imamasi kiekvienu atveju. Ji reiškia, kad institucija vienu ar kitu būdu, geriausiai apsilankydama dar kartą, turi patikrinti, ar prieš laivui išplaukiant buvo pašalinti trūkumai.

2.   Pagrindinių kriterijų taikymas

Spręsdamas, ar nustatyti laivo trūkumai yra pakankamai rimti, kad laivas būtų sulaikytas, inspektorius vertina, ar:

   1. laive yra atitinkami, galiojantys dokumentai;
   2. laivo įgula atitinka Minimalaus saugaus įgulos komplektavimo dokumento reikalavimus.

Atlikdamas patikrinimą inspektorius turi įvertinti, ar laivas ir (arba) įgula sugeba:

   3. būsimos kelionės metu saugiai plaukti ir valdyti laivą;
   4. būsimos kelionės metu saugiai pakrauti, iškrauti ir vežti krovinį bei stebėti jo būklę;
   5. būsimos kelionės metu saugiai eksploatuoti mašinų skyrių;
   6. būsimos kelionės metu užtikrinti tinkamą laivo varomąją galią ir vairavimą;
   7. būsimos kelionės metu veiksmingai užgesinti gaisrą bet kokioje laivo dalyje, jeigu tai būtų reikalinga;
   8. būsimos kelionės metu sparčiai ir saugiai palikti laivą bei imtis gelbėjimo veiksmų, jeigu tai būtų reikalinga;
   9. būsimos kelionės metu užkirsti kelią aplinkos taršai;
   10. būsimos kelionės metu užtikrinti tinkamą laivo stovumą;
   11. būsimos kelionės metu užtikrinti tinkamą laivo hermetiškumą;
   12. būsimos kelionės metu susiklosčius avarinei padėčiai perduoti ir priimti pranešimus;
   13. būsimos kelionės metu laive užtikrinti saugias ir sanitarijos reikalavimus atitinkančias sąlygas;
   14. teikti kiek įmanoma daugiau informacijos avarijos atveju.

Jeigu nesugebama įvykdyti kurio nors iš šių reikalavimų, turi būti labai atidžiai svarstoma (atsižvelgiant į nustatytus trūkumus), ar laivo nereikėtų sulaikyti. Pagrindu sulaikyti laivą gali būti ir keletas mažesnių trūkumų.

3.   Siekiant padėti inspektoriui lengviau naudotis šiomis gairėmis toliau pateikiamas trūkumų, laikomų tokiais rimtais, kad jų nustatymas sudaro pagrindą sulaikyti atitinkamą laivą, sąrašas, sugrupuotas pagal atitinkamas konvencijas ir (arba) kodeksus. Šis sąrašas nėra išsamus.

3.1.    Bendrosios nuostatos

Laive nėra galiojančių liudijimų ir dokumentų, būtinų pagal atitinkamus dokumentus. Tačiau laivai, plaukiojantys su konvencijos (atitinkamo dokumento) nepasirašiusių arba kito atitinkamo dokumento neįgyvendinusių valstybių vėliava, neprivalo turėti konvencijoje ar kitame atitinkamame dokumente reikalaujamų liudijimų. Todėl būtinų liudijimų neturėjimas pats savaime neturėtų būti laivo sulaikymo priežastimi; tačiau taikant "ne palankesnių sąlygų" sąlygą yra privalu, kad prieš išplaukdamas laivas iš esmės atitiktų nuostatas.

3.2.    Sritys pagal SOLAS 74 konvenciją

1.   Neveikia arba netinkamai veikia eigos bei kiti esminiai laivo mechanizmai, taip pat elektros įrengimai.

2.   Nepakankama švara mašinų skyriuje, per didelis alyvuoto vandens kiekis triumuose, vamzdžių izoliacijos, įskaitant išmetamųjų dujų vamzdžius mašinų skyriuje, užterštumas alyva, netinkamai veikiantys triumo sausinimo įrengimai.

3.   Neveikia arba netinkamai veikia avarinis generatorius, apšvietimas, baterijos ir jungikliai.

4.   Neveikia arba netinkamai veikia pagrindinė ir pagalbinė vairo pavara.

5.   Nėra asmeninių gelbėjimosi priemonių bei gelbėjimosi plaustų bei valčių ir jų nuleidimo įrengimų, jų yra nepakankamas kiekis ar jie yra stipriai susidėvėję.

6.   Nėra gaisro aptikimo sistemos, priešgaisrinių signalizacijų, gaisro gesinimo įrangos, stacionarių gaisro gesinimo įrengimų, ventiliacijos vožtuvų, automatinių priešgaisrinių sklendžių, greitai užsidarančių įtaisų, jie neatitinka reikalavimų arba yra stipriai susidėvėję, kai šių įrengimų negalima naudoti pagal paskirtį.

7.   Nėra tanklaivių krovinių denio priešgaisrinės apsaugos sistemos, ji stipriai susidėvėjusi, neveikia ar netinkamai veikia.

8.   Nėra žibintų, signalinių figūrų arba garso signalus perduodančių įrengimų, jie neatitinka reikalavimų arba yra stipriai susidėvėję.

9.   Nėra radijo įrangos, skirtos nelaimės ir saugumo pranešimams perduoti, ji neveikia ar netinkamai veikia.

10.   Nėra laivavedybos prietaisų, jie neveikia ar netinkamai veikia, atsižvelgiant į SOLAS 74 V/16.2 taisyklę.

11.   Nėra patikslintų navigacinių žemėlapių ir (arba) visų kitų atitinkamų jūrinių leidinių, būtinų plaukiant numatomu maršrutu, atsižvelgiant į tai, kad vietoje žemėlapių gali būti naudojama patvirtinto tipo Elektroninių žemėlapių rodymo ir informacijos sistema (ECDIS), kurios veikimas grindžiamas oficialiais duomenimis.

12.   Krovininių siurblių skyriuose nėra kibirkštis sulaikančios išmetamųjų dujų ventiliacijos.

13.   Rimtas neatitikimas eksploatavimo reikalavimams, nustatytiems Paryžiaus susitarimo memorandumo 1 priedo 5.5 skirsnyje .

14.   Įgulos narių skaičius, sudėtis arba jų atestavimas neatitinka saugaus įgulos komplektavimo dokumento reikalavimų.

15.   Neįgyvendinta sustiprintos apžiūros programa pagal SOLAS 74 XI skyriaus 2 taisyklę.

3.3.    Sritys pagal IBC kodeksą

1.   Vežamos tinkamumo liudijime nepaminėtos medžiagos arba nėra krovinio informacijos.

2.   Nėra arba sugadinti aukšto slėgio saugos įtaisai.

3.   Elektros įrenginiai nėra iš esmės saugūs arba neatitinka kodekso reikalavimų.

4.   Užsidegimo šaltiniai rizikingose vietose.

5.   Specialių reikalavimų pažeidimai.

6.   Viršytas didžiausias leistinas krovinio kiekis tanke.

7.   Nepakankama šilumai jautrių produktų apsauga nuo šilumos.

3.4.    Sritys pagal IGC kodeksą

1.   Vežamos tinkamumo liudijime nepaminėtos medžiagos arba nėra krovinio informacijos.

2.   Nėra gyvenamųjų arba pagalbinių patalpų uždarymo įtaisų.

3.   Pertvara laidi dujoms.

4.   Oro šliuzo trūkumai.

5.   Nėra greitai užsidarančių vožtuvų arba jie su trūkumais.

6.   Nėra apsauginių vožtuvų arba jie su trūkumais.

7.   Elektros įrenginiai nėra iš esmės saugūs arba neatitinka kodekso reikalavimų.

8.   Neveikia krovinių skyriaus ventiliatoriai.

9.   Neveikia krovinių tankų slėgio signalizacija.

10.   Dujų aptikimo ir (arba) nuodingų dujų aptikimo agregatų trūkumai.

11.   Medžiagos, kurios turi būti inhibuojamos, vežamos be galiojančio inhibitoriaus liudijimo.

3.5.    Sritys pagal Konvenciją dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo

1.   Apgadinimai, korozija arba taškinė korozija deniuose ir korpuse esančiuose dideliuose apkalų plotuose bei susijusiose standinamosiose detalėse, ir tai daro įtaką laivo tinkamumui plaukioti arba jo atsparumui išlaikyti vietines apkrovas, išskyrus atvejus, kai buvo atlikti derami laikinieji remonto darbai, kad laivas galėtų plaukti į uostą, kur būtų atliekamas jo kapitalinis remontas.

2.   Pripažintas nepakankamo stovumo atvejis.

3.   Nėra pakankamos ir patikimos informacijos pagal nustatytą formą, leidžiančios laivo kapitonui greitai ir paprastais būdais išdėstyti krovinius ir paskirstyti balastą laive taip, kad saugi stovumo atsarga būtų išlaikyta visais atvejais bei kintančiomis sąlygomis ir kad nebūtų sukurtas joks laivo konstrukcijai nepriimtinas įtempis.

4.   Nėra uždaromųjų įtaisų, liukų uždarymo įrengimų ir vandeniui nelaidžių durų nebuvimas, jie yra stipriai susidėvėję arba turi trūkumų.

5.   Laivas perkrautas.

6.   Nėra grimzlės ženklo arba jo neįmanoma įskaityti.

3.6.    Sritys pagal Marpol konvencijos I priedą

1.   Nėra vandens, kuriame yra naftos, filtravimo įrangos, naftos pašalinimo stebėjimo ir kontrolės sistemos arba priemonių, signalizuojančių, kad vandenyje yra 15 mln. d. naftos, jos yra stipriai susidėvėjusios arba neveikia.

2.   Likusi triumo nuotekų ir (arba) šlamo nusodinimo bako talpa yra per maža būsimam reisui.

3.   Nėra naftos registravimo knygos.

4.   Sumontuotas neleistinas pašalinimo apvedamasis vamzdynas.

5.   Nėra patikrinimo ataskaitos bylos arba ji neatitinka Marpol konvencijos 13 G taisyklės 3 dalies b punkto reikalavimų.

3.7.    Sritys pagal Marpol konvencijos II priedą

1.   Nėra Procedūrų ir tvarkos vadovo.

2.   Krovinys nesuskirstytas kategorijomis.

3.   Nėra krovinių registravimo knygos.

4.   Į naftą panašios medžiagos vežamos nesilaikant reikalavimų arba neturint atitinkamai pataisyto liudijimo.

5.   Sumontuotas neleistinas pašalinimo apvedamasis vamzdynas.

3.8.    Sritys pagal Marpol konvencijos V priedą

1.   Nėra šiukšlių tvarkymo plano.

2.   Nėra šiukšlių registravimo knygos.

3.   Laivo personalas nesupažindintas su šiukšlių tvarkymo plane numatytais šalinimo (išmetimo) reikalavimais.

   3. 9. Sritys pagal JRAB konvenciją ir Direktyvą 2001/25/EB  

1.   Jūrininkai neturi atestatų, tinkamų atestatų, galiojančių lengvatinių leidimų arba negali pateikti dokumentinių įrodymų, kad vėliavos valstybės administracijai yra pateiktas prašymas dėl patvirtinimo.

2.   Įrodymai, kad atestatas buvo gautas nesąžiningai arba jo turėtojas nėra tas asmuo, kuriam tas atestatas buvo išduotas. 

3.    Nesilaikoma vėliavos valstybės administracijos saugaus įgulų komplektavimo reikalavimų.

4.    Laivavedybos arba mašinų skyriaus budėjimų tvarka neatitinka vėliavos valstybės administracijos laivui nustatytų reikalavimų.

5.    Budėjimo pamainoje nėra asmens, kuris turi kvalifikaciją valdyti įrangą, būtiną saugiai laivybai, saugiam radijo ryšiui ar taršos jūroje prevencijai.

6.    Nepateikiami įrodymai dėl profesinio jūreivių tinkamumo pareigoms, susijusioms su laivo saugumu ir taršos prevencija.

7.    Nėra galimybės sudaryti reiso pradžioje pirmąją budėjimo pamainą bei po jos būsimas pamainas iš pakankamai pailsėjusių bei kitais atžvilgiais budėjimui tinkamų asmenų.

3. 10 . Sritys pagal    TDO konvencijas

1.   Nepakankamas maisto kiekis, kad jo užtektų plaukiant į kitą uostą.

2.   Nepakankamas geriamo vandens kiekis, kad jo užtektų plaukiant į kitą uostą.

3.   Itin antisanitarinės sąlygos laive.

4.   Nėra apšildymo laivo, plaukiojančio rajonuose, kuriuose gali būti labai žema temperatūra, gyvenamosiose patalpose.

5.   Koridoriai (gyvenamosios patalpos) labai šiukšlinos, užgriozdintos įranga ar kroviniu arba dėl kitų priežasčių nesaugios.

6.   Yra akivaizdžių įrodymų, kad budinčio ir kito personalo tarnybos metu darbingumui pirmą budėjimo pamainą ar paskesnių budėjimų metu trukdo nuovargis.

3.1 1 .   Sritys, kurios neduoda pagrindo sulaikyti laivą, tačiau pagal kurias, pavyzdžiui, turi būti laikinai sustabdyti krovimo darbai

Inertinių dujų sistemos, su kroviniu susijusios įrangos arba mechanizmų neveikimas arba netinkamas veikimas (netinkama priežiūra) laikoma pakankamu pagrindu nutraukti krovimo darbus.

XII PRIEDAS

MINIMALŪS REIKALAVIMAI INSPEKTORIAMS

(nurodyta 21 straipsnio 1 ir 5 dalyje)

1.   Inspektoriai turi turėti pakankamai teorinių žinių apie laivus ir jų eksploatavimą ir praktinės patirties šioje srityje. Jie turi sugebėti kompetentingai priversti vykdyti tarptautinių konvencijų reikalavimus ir reikiamas uosto valstybės kontrolės procedūras. Šios žinios ir kompetencija priversti vykdyti tarptautinius ir Bendrijos reikalavimus turi būti įgytos pagal tinkamai dokumentais įformintas mokymo programas, įskaitant egzaminus ir pakartotinį žinių patvirtinimą 21 straipsnyje nurodytais laiko tarpais.

2.  Inspektorius mažiausiai turi a rba:

   a) būti įgijęs tinkamą kvalifikaciją jūrų ar jūreivystės mokymo įstaigoje ir turi turėti tinkamos darbo jūroje patirties, kaip diplomuotas laivo pareigūnas, turintis ar turėjęs galiojantį atestatą, išduotą pagal JRAB II/2 arba III/2 taisykles; arba
   b) būti išlaikęs laivo konstruktoriaus, inžinieriaus mechaniko arba su jūros sritimis susijusio inžinieriaus egzaminą, pripažintą kompetentingos institucijos, ir šias pareigas ėjęs bent penkerius metus; arba 
   c) turėti atitinkamą universitetinį išsilavinimą ar lygiavertį parengimą ir būti baigęs mokymus ir įgijęs kvalifikaciją laivų saugumo inspektorių mokykloje. 

3.    Inspektorius turi būti bent metus išdirbęs vėliavos valstybės inspektoriumi, atliekančiu apžiūras ir liudijimų išdavimą pagal konvencijų nuostatas.

4.    2 dalies a punkte nurodyti inspektoriai turi būti ne mažiau kaip penkerius metus dirbę jūroje denio arba mašinų skyriuje.

5.    Inspektorius turi sugebėti bendrauti su jūrininkais žodžiu ir raštu dažniausiai jūroje vartojama kalba.

6.    Pirmiau minėtų kriterijų neatitinkantys inspektoriai taip pat priimtini, jeigu šios direktyvos priėmimo dieną jie dirba valstybės narės kompetentingoje institucijoje vykdydami uosto valstybės kontrolę.

7.  Kai valstybėje narėje patikrinimus atlieka uosto valstybės inspektoriai; šie inspektoriai turi turėti tinkamą kvalifikaciją, įskaitant pakankamai teorinių žinių ir praktinės patirties saugios laivybos srityje. Paprastai reikalavimai yra tokie:

   a) gerai išmanyti saugios laivybos principus ir kaip jie taikomi vykdant tikrinamą veiklą;
   b) turėti pakankamai praktinių žinių apie apsaugos technologijas ir metodus;
   c) išmanyti patikrinimų principus, procedūras ir metodus;
   d) turėti praktinių žinių apie tikrinamą veiklą .

XIII PRIEDAS

INFORMACIJOS, SUSIJUSIOS SU LAIVŲ TIKRINIMU, SULAIKYMU IR DRAUDIMU ĮPLAUKTI VALSTYBIŲ NARIŲ UOSTUOSE, SKELBIMAS

(kaip nurodyta 25 straipsnio 1 dalyje)

1.   Valstybės narės per 72 valandas po to, kai buvo baigtas patikrinimas, panaikintas sprendimas sulaikyti laivą ar išleistas draudimo įplaukti įsakymas, viešoje tinklavietėje paskelbia toliau 3.1 ir 3.2 punktuose išvardytą informaciją.

2.   Komisija reguliariai tinklavietėje skelbia informaciją apie tuos laivus, kuriems pagal 15 ir 20 straipsnių nuostatas buvo neleista įplaukti į Bendrijos uostus.

3.   Pagal 25 straipsnio 1 dalį skelbiamoje informacijoje turi būti:

   a) laivo pavadinimas,
   b) TJO numeris,
   c) laivo tipas,
   d) tonažas (BT),
   e) laivo pastatymo metai, pagal laivo saugumo liudijimuose nurodytą laivo pastatymo datą,
   f) laivo bendrovės pavadinimas ir adresas,
   g) jei laivas veža skystus ar kietus krovinius be taros – už laivo pasirinkimą ir už frachto tipą atsakingo frachtuotojo pavadinimas ir adresas,
   h) vėliavos valstybė,
   i) informacija apie klasės ir teisės aktais nustatytus liudijimus, išduotus pagal atitinkamų tarptautinių konvencijų nuostatas, informacija apie kiekvieną nurodytą liudijimą išdavusią valdžios instituciją ar organizaciją, taip pat išdavimo data ir galiojimo terminas,
   j) paskutinės tarpinės ar metinės apžiūros, susijusios su pirmiau i punkte minėtais sertifikatais, uostas ir data bei apžiūrą atlikusios valdžios institucijos ar organizacijos pavadinimas,
   k) data, sulaikymo šalis, uostas ar inkaravimovieta.

4.    Pagal 19 straipsnį skelbiant informaciją apie sulaikytus laivus, turi būti nurodoma:

   a) sulaikymų skaičius per paskutinius 36 mėnesius,
   b) sulaikymo atšaukimo data, 
   c) sulaikymo trukmė, nurodyta dienomis, 
   d) aiškiai ir tiksliai nurodytos sulaikymo priežastys, 
   e) nurodymas, jei tinka, ar apžiūrą atlikusi pripažinta organizacija buvo atsakinga už trūkumus, kurie vieni ar kartu su kitais trūkumais sąlygojo sulaikymą, 
   f) priemonės, kurių imtasi dėl laivo, kuriam leista plaukti į atitinkamą artimiausią remonto įmonę, 
   g) kai laivui draudžiama įplaukti į Bendrijos teritorijoje esantį uostą, aiškiai ir tiksliai nurodomos tokios priemonės taikymo priežastys .

XIV PRIEDAS

DUOMENYS APIE ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRĄ

(kaip nurodyta 28 straipsnyje )

1.   Ne vėliau kaip iki liepos 1 d. kiekviena valstybė narė turi pateikti Komisijai tokius praėjusiųjų metų duomenis:

1.1.   Jos vardu veikiančių inspektorių skaičius, įgyvendinant uosto valstybės atliekamą kontrolę.

Šią informaciją Komisijai reikia pateikti naudojantis šia lentele1 2. 

Uostas/zona

Visu etatu dirbančių inspektorių skaičius

 (A) 

N e visu etatu dirbančių inspektorių skaičius (B) 

Perskaičiavimas iš B į visu etatu dirbančių inspektorių skaičių

 (C) 

 Iš viso 

 (A+C) 

Uostas X…

Uostas Y…

IŠ VISO

1 Jei inspektoriai atlieka uosto valstybės patikrinimus dirbdami ne visą darbo dieną, inspektorių skaičius turi būti perskaičiuojamas į visą dieną dirbančių inspektorių skaičių. Kai tas pats inspektorius dirba daugiau nei viename uoste ar geografinėje zonoje, atitinkamas darbo ne visą dieną laikas turi būti skaičiuojamas kiekviename uoste. 

2 Šią informaciją reikia pateikti nacionaliniu lygiu ir apie atitinkamos valstybės narės kiekvieną uostą atskirai. Šiame priede "uostas" – tai atskiras uostas ar inspektoriaus ar inspektorių grupės aptarnaujama geografinė zona, kuriai tam tikrais atvejais priklauso keli uostai.

1.2.   Bendras skaičius laivų, kurie įplaukė į visus atitinkamos valstybės uostus. Šis skaičius – tai užsienio laivų, kuriems taikoma ši direktyva ir kurie įplaukė į tam tikros šalies uostus, skaičius, skaičiuojant įplaukiančius laivus tik vieną kartą. 

2.  Valstybės narės:

   a) kas tris mėnesius pateikia Komisijai į jų uostus įplaukusių arba uosto administracijai apie savo atvykimą į inkaravimovietą pranešusių pavienių laivų, išskyrus keleivinius ir krovininius reisinius keltus, judėjimo sąrašą, kuriame kiekvieno laivo judėjimo atveju nurodytas TJO numeris ir atvykimo data, taip pat uostas ar inkaravimovieta. Šis sąrašas pateikiamas lentelės forma skaičiuoklės programoje, kad pirmiau minėtą informaciją galima automatiškai peržiūrėti ir apdoroti. Sąrašą reikia pateikti per 4 mėnesius nuo to laikotarpio, apie kurį pateikiami duomenys, 
ir 
   b) ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios direktyvos taikymo pradžios turi pateikti Komisijai atskirus a punkte paminėtų keleivinių reisinių keltų ir krovininių reisinių keltų sąrašus . Vėliau šis sąrašas pateikiamas kiekvieną kartą, kai tų keltų tarnybose kas nors keičiasi. Sąraše nurodomas kiekvieno laivo TJO numeris, pavadinimas ir nuplauktas maršrutas. Šis sąrašas pateikiamas lentelės forma skaičiuoklės programoje, kad pirmiau minėtą informaciją galima automatiškai peržiūrėti ir apdoroti. 

XV PRIEDAS

A dalis

PANAIKINTA DIREKTYVA SU VĖLESNIAIS PAKEITIMAIS

(kaip nurodyta 35 straipsnyje )

Tarybos direktyva 95/21/EB

(OL L 157, 1995 7 7, p. 1)

Tarybos direktyva 98/25/EB

(OL L 133, 1998 5 7, p. 19)

Komisijos direktyva 98/42/EB

(OL L 184, 1998 6 27, p. 40)

Komisijos direktyva 1999/97/EB

(OL L 331, 1999 12 23, p. 67)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/106/EB

(OL L 19, 2002 1 22, p. 17)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB

(OL L 324, 2002 11 29, p. 53)

tik 4 straipsnis

B dalis

DIREKTYVŲ PERKĖLIMO Į NACIONALINĘ TEISĘ TERMINŲ SĄRAŠAS

(nurodyta 35 straipsnyje )

Direktyva

Direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

Direktyva 95/21/EB

1996 m. birželio 30 d.

Direktyva 98/25/EB

1998 m. birželio 30 d.

Direktyva 98/42/EB

1998 m. rugsėjo 30 d.

Direktyva 1999/97/EB

2000 m. gruodžio 13 d.

Direktyva 2001/106/EB

2003 m. liepos 22 d.(21)

Direktyva 2002/84/EB

2003 m. lapkričio 23 d.

XVI PRIEDAS

ATITIKMENŲ LENTELĖ

Direktyva 95/21/EB

Ši direktyva

1 straipsnio įvadiniai žodžiai

1 straipsnio įvadiniai žodžiai

1 straipsnio pirma įtrauka

1 straipsnio a punktas

1 straipsnio antra įtrauka

1 straipsnio b punktas

2 straipsnio įvadiniai žodžiai

2 straipsnio įvadiniai žodžiai

2 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai

2 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai

2 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka

2 straipsnio 1 dalies a punktas

2 straipsnio 1 dalies antra įtrauka

2 straipsnio 1 dalies b punktas

2 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka

2 straipsnio 1 dalies c punktas

2 straipsnio 1 dalies ketvirta įtrauka

2 straipsnio 1 dalies d punktas

2 straipsnio 1 dalies penkta įtrauka

2 straipsnio 1 dalies e punktas

2 straipsnio 1 dalies šešta įtrauka

2 straipsnio 1 dalies f punktas

2 straipsnio 1 dalies septinta įtrauka

2 straipsnio 1 dalies g punktas

2 straipsnio 1 dalies aštunta įtrauka

2 straipsnio 1 dalies h punktas

2 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 2 dalis

-

2 straipsnio 5 dalis

2 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 6 dalis

2 straipsnio 4 dalis

2 straipsnio 8 dalis

-

2 straipsnio 9 dalis

2 straipsnio 5 dalis

2 straipsnio 10 dalis

-

2 straipsnio 11 dalis

-

-

2 straipsnio 6 dalis

2 straipsnio 13 dalis

2 straipsnio 7 dalis

2 straipsnio 14 dalis

2 straipsnio 8 dalis

-

-

2 straipsnio 16 dalis

2 straipsnio 9 dalis

2 straipsnio 17 dalis

-

2 straipsnio 18 dalis

2 straipsnio 10 dalis

-

-

2 straipsnio 20 dalis

-

2 straipsnio 21 dalis

-

2 straipsnio 22 dalis

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalis

-

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnis

4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

-

-

-

-

5 straipsnio 1 dalis

-

-

-

5 straipsnio 2-5 dalys

-

-

8 straipsnis

6 straipsnis

12 straipsnis

7 straipsnio 1 ir 2 dalys

-

7 straipsnio 3 dalies a punktas

-

7 straipsnio 3 dalies b punktas

-

7 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

-

7 straipsnio 4 dalies antra pastraipa h

-

7 straipsnio 5 dalis

-

7 straipsnio 6 dalis

-

7a straipsnio 1 dalis

-

7a straipsnio 2 dalis

-

-

-

7a straipsnio 3–5 dalys

-

7b straipsnio 1 ir 2 dalys

-

7b straipsnio 3 dalis

-

8 straipsnis

16 straipsnis

-

17 straipsnis

9 straipsnio 1 ir 2 dalys

18 straipsnio 1 ir 2 dalys

-

18 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 3-7 dalys

18 straipsnio 4-8 dalys

-

18 straipsnio 9 dalis

9a straipsnis

-

10 straipsnio 1-3 dalys

-

-

19 straipsnio 4 dalis

11 straipsnio 1 dalis

20 straipsnio 1 dalis

-

20 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 2 dalis

20 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

11 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

-

11 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

20 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

11 straipsnio 4-6 dalys

20 straipsnio 4-6 dalys

12 straipsnio 1-3 dalys

21 straipsnio 1-3 dalys

12 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

21 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

12 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

-

-

21 straipsnio 5-7 dalys

13 straipsnio 1 dalis

22 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 2 dalis

22 straipsnio 2 dalis

-

22 straipsnio 3 dalis

14 straipsnio 1 dalis

23 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

23 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

-

23 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

14 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

23 straipsnio 2 dalis trečia pastraipa

14 straipsnio 3 dalis

23 straipsnio 3 dalis

15 straipsnio 1 dalis

25 straipsnio 1 dalis

15 straipsnio 2-4 dalys

-

15 straipsnio 5 dalis

25 straipsnio 2 dalis

-

26 straipsnis

16 straipsnio 1 ir 2 dalys

27 straipsnio 1 ir 2 dalys

16 straipsnio 2a dalis

27 straipsnio 3 dalis

16 straipsnio 3 dalis

27 straipsnio 4 dalis

17 straipsnis

28 straipsnio 1 dalis

-

28 straipsnio 2 dalis

-

29 straipsnis

18 straipsnis

30 straipsnis

19 straipsnis

31 straipsnis

19a straipsnis

32 straipsnis

Direktyvos 2001/106/EB 3 straipsnis

33 straipsnis

20 straipsnis

34 straipsnis

-

35 straipsnis

21 straipsnis

36 straipsnis

22 straipsnis

37 straipsnis

I priedas

-

-

I priedas

-

III priedas

II priedas

IV priedas

III priedas

V priedas

IV priedas

VI priedas

-

VII priedas

V priedas

VIII priedas

VI priedas

XI priedas

VII priedas

XII priedas

VIII priedas

XIII priedas

IX priedas

X priedas

X priedas

XIV priedas

XI priedas

IX priedas

XII priedas

-

-

XV priedas

-

XVI priedas

(1) Dar neskelbta OL.
(2) OL C 318, 2006 12 23, p. 195.
(3) OL C 229, 2006 9 22, p. 38.
(4) 2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) OL L 157, 1995 7 7, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53).
(6) OL L 208, 2002 8 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1891/2006 (OL L 394, 2006 12 30, p. 1 ).
(7) OL L 138, 1999 6 1, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53).
(8) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
(9) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.
(10) OL L 129, 2004 4 29, p. 6.
(11) OL L 208, 2002 8 5, p. 10.
(12) OL L 196, 1996 8 7, p. 8.
(13) OL L 332, 2000 12 28, p. 81. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53).
(14) OL L 324, 2002 11 29, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 93/2007 (OL L 22, 2007 1 31, p. 12).
(15)* Šios direktyvos įsigaliojimo data.
(16)* Šios direktyvos įsigaliojimo data.
(17) OL L 319, 1994 12 12, p. 20. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53).
(18)+ OL: įrašyti numerį.
(19) OL L 136, 2001 5 18, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/45/EB (OL L 255, 2005 9 30, p. 160).
(20) Valstybės paskirta institucija, atsakinga už saugos priemonių taikymą.
(21) Pagal Direktyvos 2001/106/EB 3 straipsnį, ne vėliau kaip iki 2006 m. liepos 22 d. Komisija persvarsto šios direktyvos įgyvendinimą. Apžvalgoje inter alia bus įvertintas kiekvienos valstybės narės uosto valstybės kontrolės inspektorių skaičius bei atliktų patikrinimų skaičius, įskaitant privalomus išsamius patikrinimus. Apžvalgos išvadas Komisija pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai ir apžvalgos pagrindu priima sprendimą dėl poreikio teikti pasiūlymą padaryti direktyvos ar kitų šios srities teisės aktų pakeitimų.


Laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijos (nauja redakcija) ***I
DOC 263k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (nauja redakcija) (COM(2005)0587 – C6-0038/2006 – 2005/0237(COD) )
P6_TA(2007)0150 A6-0070/2007

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0587 )(1) ,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir  80 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0038/2006 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0070/2007 ),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2007 m. balandžio 25 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/.../EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (nauja redakcija)

P6_TC1-COD(2005)0237


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2) ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3) ,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4) ,

kadangi:

1)   1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyva 94/57/EB dėl laivų apžiūros ir tikrinimo organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų(5) buvo keletą kartų iš esmės keičiama. Kadangi ji turi būti iš dalies keičiama dar kartą, siekiant aiškumo reikėtų ją išdėstyti nauja redakcija.

2)   1993 m. birželio 8 d. rezoliucijoje dėl bendros saugių jūrų politikos(6) Taryba iškėlė tikslą iš Bendrijos vandenų pašalinti visus standartų neatitinkančius laivus ir suteikė pirmenybę Bendrijos veiksmams, garantuojantiems veiksmingą ir vienodą tarptautinių taisyklių įgyvendinimą nuodugniai parengiant bendruosius standartus klasifikacinėms bendrovėms, apibrėžtoms kaip laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijos (toliau – pripažintos organizacijos ).

(3)   Saugumas jūroje ir jūrų taršos prevencija gali būti veiksmingai gerinami griežtai taikant tarptautines konvencijas, kodeksus ir rezoliucijas tuo pat metu skatinant užtikrinti laisvę teikti paslaugas.

(4)   Laivo vėliavos ir uosto valstybės privalo tikrinti, ar laivas atitinka vienodus tarptautinius saugumo jūroje ir jūros taršos prevencijos standartus.

(5)   Valstybės narės yra atsakingos, kad būtų išduodami tarptautiniai pagal konvencijas SOLAS 74, LL 66 ir Marpol 73/78 numatyti saugumo ir taršos liudijimai ir kad būtų įgyvendinamos pirmiau minėtų konvencijų nuostatos.

(6)   Laikydamosi tokių konvencijų visos valstybės narės gali pripažintoms organizacijoms suteikti įvairius įgaliojimus patvirtinti, kad minėtų konvencijų laikomasi, ir gali suteikti joms teisę išduoti atitinkamus saugumo ir taršos prevencijos liudijimus.

(7)   Daugelis visame pasaulyje veikiančių pripažintų organizacijų neužtikrina nei tinkamo taisyklių įgyvendinimo, nei patikimumo, kai nacionalinių administracijų vardu vykdo savo funkcijas, nes pripažintos organizacijos neturi tinkamų struktūrų ir patirties, kuriomis būtų galima remtis ir kurios jas įgalintų savo įsipareigojimus atlikti labai profesionaliai.

(8)   Be to, šios pripažintos organizacijos parengia ir įgyvendina laivų projektavimo, statybos, remonto ir patikrinimo taisykles ir yra atsakingos už laivų tikrinimą vėliavos valstybių vardu ir patvirtinimą, kad tie laivai atitinka tarptautinių konvencijų reikalavimus dėl liudijimų išdavimo . Siekiant, kad jos galėtų gerai atlikti šias pareigas, šios organizacijos turi būti visiškai nepriklausomos, turėti labai specializuotą techninę kompetenciją ir griežtą kokybės valdymą.

(9)    Pripažintos organizacijos turėtų teikti paslaugas visoje Bendrijoje ir tarpusavyje konkuruoti, užtikrindamos vienodą saugumo ir aplinkosaugos lygį. Todėl jų veiklai turėtų būti nustatyti ir visoje Bendrijoje taikomi vienodi reikalingi profesiniai standartai.

(10)    Šio tikslo turėtų būti siekiama priemonėmis, kurios būtų pakankamai susijusios su Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) darbu ir prireikus jį plėtotų ir papildytų.

(11)   Reikėtų nustatyti būtiniausius organizacijų pripažinimo kriterijus.

(12)   Pirmą kartą suteikiant pripažinimą toms organizacijoms, kurios siekia gauti įgaliojimus veikti valstybių narių vardu, gali būti įvertinta, kaip jos laikosi pirmiau nurodytų būtiniausių kriterijų, ir toks įvertinimas bus veiksmingesnis, jei jį pagal suderintą tvarką centralizuotai atliks Komisija, bendradarbiaudama su tomis valstybėmis narėmis, kurios prašo suteikti pripažinimą.

(13)   Pripažinimas turėtų būti suteiktas tik atsižvelgiant į atitinkamos organizacijos vykdomos veiklos kokybę ir saugą. Reikėtų užtikrinti, kad tas pripažinimas visuomet atitiktų tikruosius susijusios organizacijos pajėgumus. Be to, suteikiant pripažinimą, reikėtų atsižvelgti į pripažintų organizacijų teisinio statuso ir įmonių struktūros skirtumus, siekiant užtikrinti, kad būtų vienodai taikomi minėti būtiniausi kriterijai ir kad Bendrijos kontrolė būtų veiksminga.

(14)   Krovininio laivo radijo įrangos saugos liudijimo išdavimas gali būti patikėtas privatiems subjektams, turintiems reikiamą patirtį ir kvalifikuotų darbuotojų.

(15)   Valstybė narė gali riboti pripažintų organizacijų, kurioms dėl objektyvių ir skaidrių priežasčių ji pagal savo poreikius suteikia įgaliojimus, skaičių, jeigu Komisija, laikydamasi komiteto procedūros, vykdo kontrolę.

(16)   Ši direktyva užtikrina laisvę teikti paslaugas Bendrijoje, todėl Komisijai turėtų būti suteikta teisė derėtis su tomis trečiosiomis šalimis, kuriose įsikūrusios kai kurios pripažintos organizacijos, dėl vienodo požiūrio į pripažintas organizacijas, kurių buveinė yra Bendrijoje .

(17)   Nacionalines administracijas būtina labiau įtraukti į laivų apžiūras ir į atitinkamų liudijimų išdavimą, kad būtų visiškai laikomasi tarptautinių saugumo taisyklių, net jeigu valstybės narės pasitiki pripažintomis organizacijomis, kurios nėra valstybių narių administruojamos vykdant teisės aktų numatytus įpareigojimus. Todėl yra tikslinga tarp administracijų ir pripažintų organizacijų, kurioms jos suteikė įgaliojimus, užmegzti glaudžius bendradarbiavimo santykius, o tam pripažintoms organizacijoms gali prireikti turėti savo atstovybę valstybės narės, kurios vardu pripažintos organizacijos vykdo savo įsipareigojimus, teritorijoje.

(18)   Valstybių narių vardu veikiančių pripažintų organizacijų finansinės atsakomybės tvarkos skirtumai trukdytų tinkamai įgyvendinti šią direktyvą . Siekiant spręsti šią problemą, reikia Bendrijos lygmeniu suderinti pripažintos organizacijos atsakomybės už avariją jūroje , įvykusią dėl jos kaltės, laipsnį, kai jos kaltę savo sprendimu nustato teismas, įskaitant arbitražo teisme priimtus sprendimus dėl ginčų.

(19)   Šiam reglamentui būtinas įgyvendinti priemones reikėtų priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(7) .

(20)    Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai iš dalies pakeisti šią direktyvą, kad būtų galima taikyti vėlesnius pakeitimus su šia direktyva susijusioms tarptautinėms konvencijoms, protokolams, kodeksams ir rezoliucijoms, atnaujinti I priede nustatytus kriterijus ir patvirtinti kriterijus, padėsiančius įvertinti, kaip veiksmingai pripažintos organizacijos įgyvendina saugumo ir taršos prevencijos reikalavimus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, taip pat ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turėtų būti patvirtinamos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(21)   Šios direktyvos nuostatos, ypač susijusios su būtiniausiais kriterijais ir įpareigojimais, kuriuos turi vykdyti pripažintos organizacijos, turėtų būti atnaujinamos atsižvelgiant į pažangą tarptautiniuose forumuose ir pagal komitetų darbo tvarką.

(22)   Ypač svarbu, kad pripažintai organizacijai neįvykdžius įsipareigojimų, į tai turėtų būti reaguojama greitai, veiksmingai ir tinkamu būdu. Pirmiausia reikėtų ištaisyti visus trūkumus siekiant iš anksto išvengti galimos grėsmės saugai arba aplinkai. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti reikalingi įgaliojimai reikalauti, kad pripažinta organizacija imtųsi būtinų prevencinių ir korekcinių veiksmų, ir taikyti prievartos priemones, tai yra vienkartines ir reguliariai mokamas baudas.

(23)   Laikantis požiūrio, kad šios nuostatos turi būti taikomos visoje Bendrijoje, sprendimas panaikinti šios direktyvos nuostatų nesilaikančios organizacijos pripažinimą, jei paaiškėja, kad minėtos priemonės neveiksmingos, arba pripažinta organizacija kelia nepriimtiną grėsmę saugumui ar aplinkai , turi būti priimamas Bendrijos lygmeniu, taigi jį turi priimti Komisija laikydamasi komiteto procedūros.

(24)   Valstybėms narėms vis dėlto turėtų būti palikta galimybė iškilus rimtai grėsmei saugumui ar aplinkai laikinai sustabdyti pripažintos organizacijos įgaliojimus. Laikydamasi aukščiau minėtos tvarkos Komisija pagal komiteto procedūrą turėtų skubiai nuspręsti , ar būtina panaikinti tokias nacionalines priemones.

(25)   Visos valstybės narės turėtų periodiškai vertinti pripažintų organizacijų, kurios veikia valstybių narių vardu, darbą ir Komisijai bei visoms kitoms valstybėms narėms pateikti tikslią informaciją apie tokių organizacijų veiklą.

(26)   Nuolatinė a posteriori stebėsena, kaip pripažintos organizacijos laikosi šios direktyvos nuostatų, taip pat bus veiksmingesnė, jei ji bus atliekama centralizuotai ir pagal suderintą tvarką. Todėl tikslinga, kad Komisija kartu su tomis valstybėmis narėmis, kurios įgalioja pripažintas organizacijas veikti jų vardu , būtų įgaliota atlikti šią funkciją visos Bendrijos vardu.

(27)    Bendrijos inspektoriai, atlikdami pripažintų organizacijų veiklos priežiūrą, turi turėti galimybę patekti į laivus ir gauti laivų dokumentus, nepriklausomai nuo laivo vėliavos, siekdami nustatyti, ar pripažintos organizacijos laikosi šioje direktyvoje nustatytų minimalių kriterijų, taikydamos juos atitinkamoms klasėms priklausantiems laivams.

(28)   Iš valstybių narių, kaip uostų institucijų, yra reikalaujama Bendrijos vandenyse gerinti saugumą ir taršos prevenciją tikrinant pirmiausia tuos laivus, kuriems liudijimus yra išdavusios pripažintos organizacijos, neatitinkančios bendrųjų kriterijų, ir tuo būdu užtikrinant, kad laivams, plaukiojantiems su trečiosios šalies vėliava, nebus taikomas palankesnis režimas.

(29)   Šiuo metu nėra vienodų laivo korpuso, mašinų ir elektros bei valdymo įrenginių tarptautinių standartų, kurių turi būti laikomasi visuose statomuose laivuose ir vėliau visą laivo eksploatavimo laiką. Tokie standartai gali būti nustatyti pagal pripažintų klasifikacinių bendrovių nuostatas arba pagal lygiaverčius standartus, dėl kurių nacionalinės institucijos sprendžia 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB, nustatančioje informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką(8) , nustatyta tvarka.

(30)   Pripažintų organizacijų sugebėjimas greitai nustatyti ir ištaisyti taisyklių, procesų ir vidaus kontrolės trūkumus yra ypač svarbus jų tikrinamų ir sertifikuojamų laivų saugumui. Tokį sugebėjimą turėtų sustiprinti veiksmų autonomiją turintis nepriklausomas vertinimo komitetas , kuris galėtų pasiūlyti veiksmus , kad būtų nuolat gerinama visų pripažintų organizacijų veikla ir kad būtų užtikrinamas veiksmingas bendradarbiavimas su Komisija.

(31)    Pripažintų organizacijų taisyklės ir reglamentai – tai pagrindinis veiksnys, padėsiantis užtikrinti saugumą ir išvengti nelaimingų atsitikimų ir taršos. Pripažintos organizacijos pradėjo procesą, kurio metu turėtų būti suderintos jų taisyklės ir reglamentai. Bendrijos teisės aktai turėtų skatinti ir remti šį procesą, nes jis turės teigiamos įtakos jūrų saugumui ir Europos laivų statybos pramonės konkurencingumui.

(32)   Pripažintos organizacijos turėtų būti įpareigotos modernizuoti savo techninius standartus ir nuosekliai juos įgyvendinti, kad būtų derinamos saugumo taisyklės ir užtikrinamas vienodas tarptautinių taisyklių įgyvendinimas Bendrijoje. Jeigu pripažintų organizacijų techniniai standartai yra vienodi arba labai panašūs, reikėtų apsvarstyti abipusį tam tikros klasės liudijimų pripažinimą, pagal galimybę kaip pavyzdį pasirenkant reikliausius ir griežčiausius liudijimus.

(33)   Skaidrumas ir suinteresuotųjų šalių keitimasis informacija bei visuomenės teisė gauti informaciją yra pagrindinės nelaimingų atsitikimų jūroje prevencijos priemonės, todėl pripažintos organizacijos turėtų teikti uosto valstybės kontrolės institucijoms visą teisės aktuose numatytą informaciją apie jų turimų laivų klasei keliamas sąlygas bei užtikrinti galimybę plačiajai visuomenei susipažinti su ta informacija.

(34)   Siekiant užkirsti kelią mėginimams pakeisti laivo klasę ir išvengti remonto darbų, kuriuos patikrinimo metu paragino atlikti klasifikacinė bendrovė , reikėtų iš anksto numatyti, kad pripažintos organizacijos keistųsi visa reikiama informacija apie laivo, kurio klasę siekiama pakeisti , sąlygas ir, jei reikia, į šį procesą įtraukti vėliavos valstybę.

(35)   Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002(9) įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) turėtų teikti reikalingą pagalbą siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinta ši direktyva.

(36)   Kadangi siūlomo veiksmo tikslų, tai yra priimti bendrąsias taisykles ir standartus, skirtus Bendrijoje veikiančioms pripažintoms organizacijoms ir atitinkamai jūrų valdžios institucijų veiklai, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl priemonių masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(37)   Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios yra iš esmės pakeistos palyginti su ankstesne Direktyva 94/57/EB . Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas nustatyta toje direktyvoje .

(38)   Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais II priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Ši direktyva nustato priemones, kuriomis turi vadovautis valstybės narės ir jų įgaliotos pripažintos organizacijos, tikrinančios, apžiūrinčios laivus ir jiems išduodančios liudijimus, kad būtų laikomasi tarptautinių konvencijų dėl saugumo jūroje ir jūrų taršos prevencijos, ir tuo pat metu skatindamos įgyvendinti tikslą dėl laisvės teikti paslaugas. Šis procesas apima laivų, kuriems taikomos tarptautinės konvencijos, korpuso, mašinų, elektros, radijo ir valdymo įrenginių saugumo reikalavimų rengimą ir įgyvendinimą.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje vartojamos šios sąvokos:

   a) "tarptautinės konvencijos" – tai 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), išskyrus priedo XI– 2 skyrių ir Tarptautinį laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodeksą, 1966 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo ir 1973/1978 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos kartu su protokolais ir šių konvencijų papildymais bei atitinkamais privalomais visose valstybėse narėse kodeksais, jų naujausia redakcija;
   b) "laivas" – tai laivas, kuriam taikomos tarptautinės konvencijos;
   c) "laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava" – tai valstybėje narėje registruotas laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava pagal jos įstatymus. Šio apibrėžimo neatitinkantys laivai prilyginami laivams, plaukiantiems su trečiosios šalies vėliava;
   d) "patikrinimai ir apžiūros" – tai patikrinimai ir apžiūros, kuriuos privaloma atlikti pagal tarptautines konvencijas, taip pat pagal šią ir kitas Bendrijos direktyvas, susijusias su saugumu jūroje ;
   e) "pripažinta organizacija" – tai teisės subjektas, jo dukterinės įmonės ir visi kiti jo kontroliuojami subjektai, kurie kartu arba atskirai vykdo šios direktyvos taikymo srityje nurodytas užduotis ir kuris yra pripažintas pagal šią direktyvą ;
   f) "kontrolė" – taikant e punktą reiškia teises, sutartis ir kitas priemones, kurios teisiškai ar faktiškai atskirai arba derinamos tarpusavyje leidžia daryti sprendžiamąją įtaką teisės subjektui arba leidžia tokiam subjektui vykdyti šios direktyvos taikymo srityje nurodytas užduotis;
   g) "įgaliojimas'– tai aktas, kuriuo pripažintai organizacijai valstybė narė suteikia įgaliojimus ar perduoda galias;
   h) "teisės aktų nustatytas liudijimas" – tai vėliavos valstybės arba jos vardu pagal tarptautines konvencijas išduotas liudijimas;
   i) "taisyklės ir nuostatos" – tai pripažintos organizacijos nustatyti ir paskelbti reikalavimai, keliami laivų projektavimui, statybai, įrangai, remontui ir tikrinimui;
   j) "laivo klasės liudijimas" – tai laivo tinkamumą konkrečiam laivo naudojimui ar eksploatavimui patvirtinantis dokumentas, kurį pagal savo nustatytas ir viešai paskelbtas taisykles ir reglamentus išduoda pripažinta organizacija;
   k) "krovininio laivo radijo įrangos saugos liudijimas" – tai liudijimas, kuris nustatytas iš dalies pakeistais SOLAS 1974/1978 m. Radijo reglamentais, priimtais TJO;
   l) "buveinės šalis " – nurodo valstybę, kurioje yra organizacijos registruota buveinė, centrinė administracija arba pagrindinė organizacijos veiklos vykdymo vieta.

3 straipsnis

1.   Pagal tarptautines konvencijas prisiimdamos atsakomybę ir įsipareigojimus valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos administracijos garantuos deramą tarptautinių konvencijų nuostatų vykdymą, ypač tikrinant ir apžiūrint laivus bei išduodant teisės aktais nustatytus liudijimus ir išimtinius liudijimus. Valstybės narės veikia pagal TJO rezoliucijos A.847(20) dėl TJO dokumentų įgyvendinimo rekomendacijų vėliavos valstybėms priedo ir priedėlio atitinkamas nuostatas.

2.  Vykdydama 1 dalies nuostatas valstybė narė dėl laivų, plaukiojančių su jos vėliava gali nuspręsti :

   i) įgalioti pripažintas organizacijas visiškai ar iš dalies atlikti patikrinimus ir apžiūras, susijusius su teisės aktais nustatytais liudijimais, įskaitant patikrinimus bei apžiūras, skirtus įvertinti, ar laikomasi 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, ir, jeigu reikia, išduoti ar pratęsti susijusius liudijimus; arba
   ii) patikėti pripažintoms organizacijoms visiškai ar iš dalies atlikti i punkte minimus patikrinimus ir apžiūras.

Kompetentinga institucija visais atvejais patvirtina pirmąjį išimtinių liudijimų išdavimą.

Tačiau dėl krovininio laivo radijo įrangos saugos liudijimo minėtos užduotys gali būti patikėtos privačiam subjektui, pripažintam kompetentingos administracijos ir turinčiam reikiamą patirtį bei kvalifikuotų darbuotojų, institucijos vardu sugebančių vykdyti tam tikrus radijo ryšio patikimumo vertinimo darbus.

3.   Šis straipsnis netaikomas konkrečių laivo įrengimų sertifikavimui.

4 straipsnis

1.   Norėdamos suteikti įgaliojimą iki tol dar nepripažintai organizacijai, valstybės narės pateikia Komisijai prašymą bei išsamią informaciją ir įrodymus, kad organizacija atitinka I priede nurodytus kriterijus, taikant reikalavimą bei numatant įsipareigojimą, kad organizacija laikysis 20 ir 21 straipsnyje išdėstytų nuostatų.

2.   Komisija kartu su atitinkama valstybe nare, padavusia prašymą, atlieka organizacijų, kurioms pateiktas tas prašymas , įvertinimą, siekdama patikrinti, ar jos atitinka 1 dalyje nurodytus reikalavimus ir įsipareigoja jų laikytis.

5 straipsnis

Pagal 9 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą Komisija atsisako pripažinti organizacijas, kurios neatitinka I priede nustatytų kriterijų arba nesilaiko 20 ir 21 straipsniuose išdėstytų reikalavimų, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje, arba kai, remiantis 14 straipsnyje nustatytais kriterijais, manoma, kad jos veikla kelia nepriimtiną grėsmę saugumui ir aplinkai.

6 straipsnis

1.   Pripažinimą Komisija suteikia pagal 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

2.   Pripažinimas suteikiamas atitinkamam pagrindiniam teisiniam subjektui, apimančiam visus teisinius subjektus, sudarančius pripažintas organizacijas, kartu suteikiant pripažinimą visiems pripažintos organizacijos teisiniams subjektams, kurie padeda pagrindiniam teisiniam subjektui teikti paslaugas visame pasaulyje.

3.   Pagal 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą , Komisija gali bet kuriuo metu apriboti arba pratęsti pripažinimą tam tikrų tipų laivų, tam tikro laivų dydžio, tam tikros prekybos arba jų derinių atžvilgiu, atsižvelgdama į patvirtintus pripažintų organizacijų pajėgumus .

4.   Komisija parengia ir reguliariai atnaujina pagal šį straipsnį pripažintų organizacijų sąrašą. Šis sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

7 straipsnis

1.   Taikydamos 3 straipsnio 2 dalį, valstybės narės iš esmės neatsisako suteikti įgaliojimų nė vienai pripažintai organizacijai imtis tokių funkcijų, laikantis šio straipsnio 2 dalies ir 8 ir 16 straipsnių nuostatų. Tačiau valstybės narės pagal savo poreikius gali riboti organizacijų, kurioms valstybės narės suteikia įgaliojimus, jeigu toks ribojimas grindžiamas skaidriomis ir objektyviomis priežastimis, skaičių.

Valstybės narės prašymu Komisija 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priima reikiamas priemones.

2.   Valstybė narė, sutikdama, kad pripažinta organizacija, kurios buveinė yra trečiojoje šalyje, jos vardu vykdytų 3 straipsnyje minimas pareigas ar kai kurias iš jų, gali reikalauti , kad pastaroji trečioji šalis taikytų tokį pat požiūrį tų pripažintų organizacijų atžvilgiu, kurių buveinės yra Bendrijoje.

Be to, Bendrija gali prašyti, kad trečioji valstybė, kurioje yra pripažinta organizacija, taikytų tokį pat požiūrį Bendrijoje esančių pripažintų organizacijų atžvilgiu.

8 straipsnis

1.   Valstybės narės, nutarusios veikti taip, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalyje, nustato valstybės narės kompetentingų administracijų ir pripažintų organizacijų, veikiančių valstybės narės vardu, bendradarbiavimo santykius.

2.  Bendradarbiavimo santykiai yra reguliuojami nustatytos formos nediskriminaciniu rašytiniu susitarimu ar lygiaverčiais teisiniais susitarimais, juose išdėstant pripažintų organizacijų prisiimamas konkrečias pareigas ir funkcijas, kurios turi apimti bent jau:

   a) nuostatas, išdėstytas TJO rezoliucijos A.739(18) dėl administracijos vardu veikiančių organizacijų įgaliojimo rekomendacijų II priedėlyje, atsižvelgiant į priedo sąlygas bei į TJO MSC/710 aplinkraščio ir MEPC/307 aplinkraščio dėl administracijos vardu veikiančių pripažintų organizacijų įgaliojimo tipinės sutarties priedėlius ir papildymą.

Taigi, jei pripažinta organizacija, jos inspektoriai arba techninis personalas administracijos vardu išduoda privalomus liudijimus, jiems taikomos tokios pačios teisinės garantijos ir teisminė apsauga, įskaitant visų gynybos galimybių įgyvendinimą, kuriomis galėtų pasinaudoti administracija ir jos personalas tais atvejais, jei administracija minėtuosius liudijimus būtų išdavusi pati;

  b) šias finansinę atsakomybę reglamentuojančias nuostatas:
   i) teismui ar arbitražo teismui galutinai pripažinus administracijos atsakomybę dėl kokios nors avarijos jūroje ir pateikus reikalavimą atlyginti nukentėjusioms šalims turtinę žalą ar nuostolius, susijusius su žmonių sužalojimu ar mirtimi, jei teismas įrodė, kad tą žalą sukėlė pripažintos organizacijos, jos organų, darbuotojų, atstovų ar kitų tos pripažintos organizacijos vardu veikiančių asmenų tyčinė veikla ar neveikimas arba didelis neatsargumas, administracija turi teisę gauti iš pripažintos organizacijos finansinę kompensaciją, kuri atitinka teismo pripažintai organizacijai tenkančią kaltės dalį už padarytą žalą, patirtus nuostolius, žmonių sužalojimą ar mirtį;
   ii) teismui ar arbitražo teismui galutinai pripažinus administracijos atsakomybę dėl kokios nors avarijos jūroje ir pateikus reikalavimą atlyginti nukentėjusioms šalims nuostolius, susijusius su asmenų sužalojimu, kuris nesibaigė mirtimi, jei teisme įrodyta , kad tą žalą sukėlė pripažintos organizacijos, jos organų, darbuotojų, atstovų ar kitų tos pripažintos organizacijos vardu veikiančių asmenų aplaidumas ar neatsargi veika arba neveikimas, administracija turi teisę reikalauti iš pripažintos organizacijos finansinės kompensacijos , kuri atitinka teismo pripažintai organizacijai tenkančią kaltės dalį už asmens sužalojimą, kuris nesibaigė mirtimi ; valstybės narės gali nustatyti maksimalią sumą, kurios galima reikalauti iš pripažintos organizacijos, bet ta suma negali būti mažesnė kaip 4 000 000 EUR , išskyrus atvejus, kai teismo ar arbitražo sprendime nustatyta suma yra mažesnė; tokiu atveju kompensuojama pastaroji suma;
   iii) teismui ar arbitražo teismui galutinai pripažinus administracijos atsakomybę dėl kokios nors avarijos jūroje ir pateikus reikalavimą atlyginti nukentėjusioms šalims turtinę žalą ar nuostolius, jei teisme įrodyta , kad tą žalą sukėlė pripažintos organizacijos, jos organų, darbuotojų, atstovų ar kitų tos pripažintos organizacijos vardu veikiančių asmenų aplaidumas ar neatsargi veika arba neveikimas, administracija turi teisę reikalauti iš pripažintos organizacijos finansinės kompensacijos , kuri atitinka teismo pripažintai organizacijai tenkančią kaltės dalį už minėtąją žalą ar nuostolius; valstybės narės gali nustatyti maksimalią sumą, kurios galima reikalauti iš pripažintos organizacijos, bet ta suma negali būti mažesnė kaip 2 000 000 EUR , išskyrus atvejus, kai teismo ar arbitražo sprendime nustatyta suma yra mažesnė; tokiu atveju kompensuojama pastaroji suma;
   c) nuostatas dėl valdžios institucijos arba valdžios institucijos paskirtos nešališkos išorinės institucijos atliekamo įsipareigojimų, kuriuos jos vardu prisiima pripažintos organizacijos, periodiško audito pagal 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus;
   d) galimybę atlikti atsitiktinius ir išsamius laivų patikrinimus;
   e) nuostatas dėl esminės informacijos apie jų klasifikuotą laivyną, pasikeitimus, laikino klasės sustabdymo ir klasės panaikinimo atvejus privalomo teikimo pagal 20 straipsnio 4 dalį .

3.   Sutartyje ar lygiaverčiame teisiniame susitarime, nurodytame 2 dalyje, gali būti reikalaujama, kad pripažinta organizacija turėtų savo atstovybę valstybės narės, kurios vardu organizacija vykdo 3 straipsnyje nurodytas pareigas, teritorijoje. Tokį reikalavimą gali patenkinti atstovybė, kuri pagal atitinkamos valstybės narės teisę turi juridinio asmens statusą ir patenka į tos valstybės narės nacionalinių teismų jurisdikciją .

4.   Kiekviena valstybė narė Komisijai teikia tikslią informaciją apie bendradarbiavimo santykius, nustatytus pagal šį straipsnį. Komisija vėliau informuoja kitas valstybes nares.

9 straipsnis

1.   Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002 3 straipsnio nuostatas(10) .

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.    Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

10 straipsnis

1.  Neišplečiant šios direktyvos taikymo srities, ją galima iš dalies pakeisti 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka tam, kad:

   a) šioje direktyvoje būtų atsižvelgiama į vėlesnius su šia direktyva susijusių tarptautinių konvencijų, protokolų, kodeksų ir rezoliucijų, nurodytų 2 straipsnio d punkte, 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 2 dalyje, įsigaliojusius pakeitimus,
   b) būtų atnaujinami I priede išdėstyti kriterijai, visų pirma atsižvelgiant į atitinkamus TJO sprendimus,
   c) būtų keičiamos 8 straipsnio 2 dalies b punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytos sumos.

2.   Priėmus naujus su 2 straipsnio d punkte nurodyta konvencija susijusius dokumentus ar jų protokolus, Taryba Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į valstybių narių parlamentinę tvarką bei atitinkamą TJO tvarką sprendžia dėl išsamios tų naujų dokumentų ar protokolų ratifikavimo tvarkos, tuo pat metu užtikrindama, kad jie valstybėse narėse būtų taikomi vienodai ir vienu metu.

2 straipsnio d punkte ir 8 straipsnyje nurodytų tarptautinių dokumentų pakeitimai gali būti pašalinti iš šios direktyvos taikymo srities remiantis Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 5 straipsniu.

11 straipsnis

Jei Komisija mano, kad pripažinta organizacija neatitinka I priede nustatytų kriterijų arba nesilaiko šioje direktyvoje nurodytų įpareigojimų arba kad pripažintos organizacijos veikla, užtikrinanti saugumą ir taršos prevenciją, žymiai pablogėjo, ir dėl to kyla nepriimtina grėsmė saugumui ir aplinkai, ji pareikalauja, kad ta pripažinta organizacija imtųsi reikalingų prevencinių ir korekcinių veiksmų ir užtikrintų, kad būtų laikomasi minėtų kriterijų ir įpareigojimų, visų pirma pašalinant bet kokią galimą grėsmę saugumui ir aplinkai, arba kitaip pašalintų veiklos pablogėjimo priežastis.

Kai saugumui ir aplinkai kyla galima tiesioginė grėsmė, į prevencinius ir korekcinius veiksmus gali būti įtrauktos laikinosios apsaugos priemonės.

Tačiau Komisija privalo valstybėms narėms, kurios suteikė įgaliojimus atitinkamai pripažintai organizacijai, iš anksto pranešti apie priemones, kurių ji ketina imtis; tai nekliudo nedelsiant įgyvendinti šias priemones.

12 straipsnis

1.  Be 11 straipsnyje nurodytų priemonių, Komisija gali skirti baudas pripažintai organizacijai:

   a) kurios šiurkštus arba pakartotinis I priede nurodytų kriterijų nesilaikymas arba šioje direktyvoje nurodytų įpareigojimų arba kurios blogėjanti veikla atskleidžia rimtus pripažintos organizacijos struktūros, sistemos, procedūrų ir vidaus kontrolės trūkumus, arba
   b) kuri 16 straipsnio 3 dalyje numatyto įvertinimo metu Komisijai tyčia pateikė neteisingą, ne visą arba klaidinančią informaciją arba kitaip trukdė atlikti įvertinimą.

2.   Nepažeidžiant 1 dalies, pripažintai organizacijai neįgyvendinant prevencinių ir korekcinių veiksmų, kuriuos įgyvendinti reikalauja Komisija, arba nepagrįstai vėluojant atlikti tokius veiksmus, Komisija jai gali skirti reguliariai mokamas baudas tol, kol pripažinta organizacija iki galo atlieka tuos veiksmus.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytos vienkartinės ir reguliariai mokamos baudos turi būti atgrasančios, proporcingai atitinkančios atvejo sudėtingumą ir svarstomos pripažintos organizacijos ekonominį pajėgumą, visų pirma atsižvelgiant į saugumui iškilusios grėsmės mastą.

Jos skiriamos tik po to, kai atitinkamoms pripažintai organizacijai ir valstybėms narėms buvo suteikta galimybė pateikti savo pastabas.

Bendra vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų suma neturi viršyti 5 % bendros pripažintos organizacijos apyvartos, gautos per praėjusius veiklos metus iš šios direktyvos taikymo srityje nurodytos veiklos.

13 straipsnis

1.  Komisija panaikina pripažinimą pripažintai organizacijai:

   a) kurios pakartotinis arba šiurkštus I priede nurodytų kriterijų arba šioje direktyvoje nurodytų įpareigojimų nesilaikymas kelia neleistiną grėsmę saugumui ir aplinkai;
   b) kurios pakartotiniai ir šiurkštūs pažeidimai užtikrinant saugumą ir taršos prevenciją kelia neleistiną grėsmę saugumui ir aplinkai;
   c) kuri Komisijai neleidžia arba nuolatos trukdo atlikti jos veiklos įvertinimą;
   d) kuri nesumoka 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų vienkartinių ir (arba) reguliariai mokamų baudų.

2.  Taikydama 1 dalies a ir b punktus, Komisija priima sprendimą remdamasi visa turima informacija, kurią sudaro:

   a) svarstomos pripažintos organizacijos įvertinimo, kurį pagal 16 straipsnio 3 dalį atliko Komisija, rezultatai;
   b) valstybių narių pagal 18 straipsnį pateiktos ataskaitos;
   c) pripažintos organizacijos klasifikuotų laivų avarijų analizė;
   d) 12 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti pasikartojantys trūkumai;
   e) poveikio pripažintos organizacijos klasėje esančiam laivynui mastas ir
   f) neveiksmingas 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių vykdymas.

3.   Sprendimą panaikinti pripažinimą savo iniciatyva arba valstybių narių prašymu priima Komisija 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, prieš tai suteikusi svarstomai pripažintai organizacijai galimybę pateikti savo pastabas.

14 straipsnis

Komisija, laikydamasi 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina ir paskelbia :

   a) kriterijus, skirtus įvertinti taisyklių, reglamentų ir pripažintų organizacijų veiklos veiksmingumą jų klasifikuotų laivų saugumo ir taršos prevencijos požiūriais , visų pirma atsižvelgdama į duomenis, sukauptus pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą dėl uosto valstybės kontrolės ir (arba) kita panašia tvarka; ir
   b) kriterijus, pagal kuriuos galėtų nustatyti, kada tam tikra veikla, neveikimas ar vėlavimas laikytini neleistina grėsme saugumui arba aplinkai, ir kuriuose atsižvelgiama į konkrečias mažesnių arba labai specializuotų pripažintų organizacijų aplinkybes.

Komisija patvirtina išsamias 12 straipsnio ir, jei reikia, 13 straipsnio įgyvendinimo taisykles pagal 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

15 straipsnis

Jei valstybė narė mano, kad pripažinta organizacija nebegali būti įgaliota jos vardu vykdyti 3 straipsnyje išvardytus uždavinius, valstybė narė, neatsižvelgdama į I priede nustatytus kriterijus, šiuos įgaliojimus gali laikinai sustabdyti laikydamasi tokios tvarkos:

   a) valstybė narė apie savo sprendimą nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares, nurodydama tokio sprendimo motyvus;
   b) Komisija, atsižvelgdama į saugumą ir taršos prevenciją, privalo įvertinti valstybių narių pateiktas pripažintos organizacijos įgaliojimų sustabdymo priežastis;
   c) Komisija 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka praneša valstybei narei, ar jos sprendimas laikinai sustabdyti įgaliojimus yra pakankamai pagrįstas tikrai dideliu pavojumi saugumui arba aplinkai. Jeigu toks sprendimas nėra pagrįstas, Komisija reikalauja, kad valstybė narė tą sprendimą atšauktų . Jei sprendimas pagrįstas ir valstybė narė pagal 7 straipsnio 1 dalį sumažino jos vardu veikiančių pripažintų organizacijų skaičių, Komisija prašo valstybės narės suteikti naujus įgaliojimus kitai pripažintai organizacijai ir taip pakeisti organizaciją, kurios įgaliojimai sustabdyti.

16 straipsnis

1.   Kiekviena valstybė narė privalo patikrinti , ar jos vardu veikiančios pripažintos organizacijos, vykdydamos 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, veiksmingai atlieka tame straipsnyje nurodytas funkcijas ir ar jų darbu yra patenkinta tos valstybės narės kompetentinga institucija.

2.   Kiekviena valstybė narė bent kas dvejus metus vykdo visų jos vardu veikiančių pripažintų organizacijų stebėseną ir ne vėliau kaip iki kitų metų, einančių po metų, kuriais buvo atliekama stebėsena, kovo 31 d. pateikia kitoms valstybėms narėms bei Komisijai šios stebėsenos rezultatų ataskaitą.

3.   Komisija kartu su valstybe nare, įteikusia atitinkamą prašymą suteikti pripažinimą, reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per dvejus metus atlieka visų patvirtintų organizacijų patikrinimą, siekdama nustatyti, ar jos laikosi šioje direktyvoje nurodytų įsipareigojimų ir atitinka I priedo kriterijus. Vertinama tik ta pripažintų organizacijų jūrų veikla, kuri susijusi su šios direktyvos taikymo sritimi.

Pasirinkdama vertinamas pripažintas organizacijas, Komisija ypatingą dėmesį skiria tos pripažintų organizacijų saugumo užtikrinimo ir taršos prevencijos veiklai, duomenims apie avarijas bei pagal 18 straipsnio reikalavimus valstybių narių teikiamoms ataskaitoms.

Vertinimo metu galima organizuoti apsilankymus pripažintos organizacijos regioniniuose filialuose bei atsitiktinai pasirinktų laivų – eksploatuojamų ir statomų – patikrinimus, siekiant atlikti pripažintos organizacijos veiklos auditą. Tokiais atvejais Komisija praneša valstybei narei, kurioje įsikūręs regioninis filialas. Komisija pateikia valstybėms narėms ataskaitą apie įvertinimo rezultatus.

4.   Kiekviena pripažinta organizacija pagal 9 straipsnio 1 dalies nuostatas sudarytam komitetui kasmet pateikia savo sistemos valdymo kokybės apžvalgą.

17 straipsnis

1.   Negalima vadovautis jokiomis pripažintos organizacijos sutartyje su trečiąja šalimi arba įgaliojimų suteikimo susitarimo su vėliavos valstybe esančiomis nuostatomis, kurios apribotų Komisijos galimybes gauti informaciją, reikalingą atlikti 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą vertinimą.

2.   Sutartyse su trečiosiomis šalimis dėl teisės aktų numatytų liudijimų arba tam tikros klasės liudijimų išdavimo laivams pripažintos organizacijos užtikrina, kad tokie liudijimai būtų išduodami su sąlyga, kad minėtos šalys neprieštarauja, jog Bendrijos inspektoriai galėtų patekti į laivus, vykdydami 16 straipsnio 3 dalies nuostatas.

18 straipsnis

Įgyvendindamos savo kaip uosto valstybių teises ir pareigas tikrinti laivus, valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms bei informuoja atitinkamą vėliavos valstybę apie tuos užfiksuotus atvejus, kai vėliavos valstybės vardu veikiančios pripažintos organizacijos išduoda galiojančius teisės aktais numatytus leidimus laivui, neatitinkančiam tarptautinių konvencijų reikalavimų, arba apie galiojantį klasės liudijimą turinčio laivo gedimo atvejus, jei sugenda ta dalis, kuriai taikomas liudijimas.

Pagal šio straipsnio nuostatas pranešama tik apie tuos laivus, kurie kelia didelę grėsmę saugumui ir aplinkai arba kai matyti ypač aplaidus pripažintos organizacijų elgesys.

Pripažinta informacija informuojama pirminio patikrinimo metu, kad galėtų skubiai imtis tinkamų tolesnių veiksmų.

19 straipsnis

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad laivai, plaukiojantys su jos vėliava, būtų projektuojami, statomi, įrengiami ir prižiūrimi pagal pripažintų organizacijų taisykles ir nuostatas, taikomas laivo korpusui, mašinoms ir elektros bei valdymo įrenginiams.

2.   Valstybė narė gali nuspręsti taikyti taisykles, kurias ji laiko lygiavertėmis pripažintų organizacijų taisyklėms ir reglamentams , su sąlyga, kad valstybė narė minėtas taisykles Direktyvoje 98/34/EB nustatyta tvarka perduos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir kad taisyklėms neprieštarauja kita valstybė narė arba Komisija, ir jeigu, pritaikius šios direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką, nepaaiškėja, kad taisyklės yra nelygiavertės.

3.   Valstybės narės bendradarbiauja su pripažintomis organizacijomis, kurias jos įgalioja, rengiant jų taisykles ir (arba) nuostatas. Pagal 20 straipsnio 1 dalį jos tariasi su pripažintomis organizacijomis siekiant nuoseklaus tarptautinių konvencijų išaiškinimo.

20 straipsnis

1.   Pripažintos organizacijos viena su kita periodiškai konsultuojasi, siekdamos išlaikyti organizacijų naudojamų techninių standartų, taisyklių ir reglamentų ir jų įgyvendinimo lygiavertiškumą bei juos suderinti. Nepažeisdamos vėliavos valstybės įgaliojimų, jos bendradarbiauja siekdamos nuoseklaus tarptautinių konvencijų aiškinimo. Pripažintos organizacijos tam tikrais atvejais susitaria dėl techninių ir procedūros sąlygų, pagal kurias jos pripažins viena kitos atitinkamus klasės liudijimus remdamosi lygiaverčiais standartais ir kaip pavyzdį pasirinkdamos reikliausius ir griežčiausius pavyzdžius , visų pirma atsižvelgdamos į laivų įrenginius, pažymėtus rato ženklu pagal 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 96/98/EB dėl laivų įrenginių(11) .

Pripažintos organizacijos Komisijai periodiškai pateikia ataskaitas apie esminę pažangą, pasiektą tobulinant standartus ir abipusį pripažinimą.

2.    Iki ... (12) , Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pranešimą, kurio pagrindą sudaro nepriklausomas tyrimas, apie taisyklių ir reglamentų derinimo bei abipusio pripažinimo srityje pasiektą pažangą. Jei pripažintos organizacijos nesilaiko 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Komisija pasiūlo Europos Parlamentui ir Tarybai būtinas priemones.

3.    Pripažintos organizacijos siekia bendradarbiauti su uosto valstybės kontroliuojančiomis administracijomis dėl reikalų, susijusių visų pirma su organizacijų tvarkomos klasės laivu, kad būtų lengviau pašalinami trūkumai, apie kuriuos pranešta, ar kiti neatitikimai.

4.    Pripažintos organizacijos pateikia visų valstybių narių administracijoms, suteikusioms kokius nors 3 straipsnyje nurodytus įgaliojimus, ir Komisijai visą reikiamą informaciją apie jų klasifikuotus laivus, pervedimus, pakeitimus, laikino klasės sustabdymo ir klasės panaikinimo atvejus nepriklausomai nuo vėliavos, su kuria plaukioja tie laivai.

Informaciją apie pervedimus, pakeitimus, laikino klasės sustabdymo ir klasės panaikinimo atvejus, įskaitant informaciją apie visas apžiūras, kurių terminas yra praėjęs, rekomendacijas, kurių terminas yra pasibaigęs, klasės sąlygas, eksploatavimo sąlygas ar jų klasifikuotiems laivams pritaikytus eksploatavimo apribojimus, nepriklausomai nuo to, su kurios valstybės vėliava jie plaukioja, reikia elektroninėmis priemonėmis perduoti į bendrą patikrinimų duomenų bazę, kuria naudojasi valstybės narės įgyvendindamos ... m. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/.../EB (13) [dėl uosto valstybės kontrolės ](14) , tuo pačiu metu, kai jie įtraukiami į pripažintos organizacijos sistemas, bet jokiu būdu ne vėliau nei per 72 valandas po to, kai laikantis įsipareigojimo reikia pranešti šią informaciją. Ši informacija, išskyrus klasės, kurios terminai nėra pasibaigę, rekomendacijas ir sąlygas, skelbiama pripažintų organizacijų interneto svetainėse.

5.    Nepriklausomai nuo laivo vėliavos, pripažintos organizacijos neišduoda teisės aktais numatyto liudijimo laivui, kurio klasė panaikinta arba yra keičiama dėl saugumo, pirmiau nesuteikusi galimybės vėliavos valstybės kompetentingai administracijai per priimtiną laiką pateikti savo nuomonę dėl to, ar reikia atlikti išsamų laivo patikrinimą.

6.   Pervedant vienos pripažintos organizacijos klasę kitai, prarandančioji organizacija suteikia įgyjančiajai organizacijai visą laivo dokumentaciją ir ypač praneša jai apie:

   a) bet kokias apžiūras, kurių terminas yra praėjęs;
   b) bet kokias rekomendacijas, kurių terminas yra pasibaigęs ir klasės sąlygas;
   c) laivui taikomas eksploatavimo sąlygas; ir
   d) laivui taikomus eksploatavimo apribojimus.

Įgyjančioji pripažinta organizacija naują liudijimą laivui gali išduoti tik tinkamai atlikusi visas apžiūras, kurių terminas yra praėjęs, ir prarandančiosios organizacijos nurodyta tvarka įvykdžiusi laivui anksčiau pateiktas rekomendacijas ar klasės sąlygas, kurių terminas yra pasibaigęs.

Prieš baigdama rengti naujus sertifikatus, įgyjančioji organizacija turi pranešti prarandančiajai organizacijai išdavimo datą ir patvirtinti veiksmus, kurių imtasi dėl kiekvienos apžiūros, rekomendacijos ir sąlygų, kurių terminas pasibaigęs , nurodydama jų pradžios vietą ir laiką, taip pat vietą ir laiką, kada jie buvo patenkinamai užbaigti.

Pripažintos organizacijos nustato ir įgyvendina atitinkamus bendrus reikalavimus, skirtus atvejams, kai pervedama klasė, jeigu būtinos specialios atsargumo priemonės. Tokie atvejai – tai atvejai, kai bent jau pervedama laivų, eksploatuojamų penkiolika ir daugiau metų, klasė ir kai pervedama iš nepripažintos organizacijos pripažintai organizacijai.

Pripažintos organizacijos bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos tinkamai įgyvendinti šios dalies nuostatas.

21 straipsnis

1.  Iki ... (15) valstybės narės kartu su pripažintomis organizacijomis, atsižvelgdamos į kokybės standartus EN 45012, įsteigia Vertinimo komitetą. Jo veikloje patariamojo balso teise dalyvauja atitinkamos laivybos pramonės profesinės asociacijos. Vertinimo komitetas atlieka šias funkcijas:

   a) reguliuoja ir vertina pripažintų organizacijų kokybės valdymo sistemą pagal ISO 9001 kokybės standartus;
   b) sertifikuoja pripažintų organizacijų kokybės sistemą;
   c) skelbia privalomus tarptautiniu lygmeniu pripažintų kokybės valdymo standartų išaiškinimus, visų pirma siekdama, kad būtų atsižvelgta į specifines pripažintų organizacijų pobūdžio ir įsipareigojimų ypatybes, ir
   d) priima atskiras ir bendras rekomendacijas, siekdama tobulinti pripažintų organizacijų taisykles, procesus ir tarptautinius kontrolės mechanizmus.

Vertinimo komitetas yra savarankiškas, turi reikiamus įgaliojimus, kad galėtų veikti nepriklausomai nuo pripažintų organizacijų, ir turi reikalingas priemones veiksmingai ir labai profesionaliai atlikti savo pareigas. Komitetas nustato savo darbo metodus ir darbo tvarkos taisykles.

Vertinimo komitetas pateikia suinteresuotoms šalims, įskaitant Komisiją, visą informaciją apie savo metų darbo planą, taip pat apie išvadas ir rekomendacijas, ypač susidarius tokioms situacijoms, kai gali kilti grėsmė saugumui.

2.   Komisija periodiškai atlieka vertinimo komiteto auditą ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali reikalauti, kad vertinimo komitetas imtųsi priemonių, kurios, Komisijos nuomone, reikalingos užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 dalies nuostatų.

Komisija praneša valstybėms narėms įvertinimo rezultatus ir tolesnius veiksmus.

22 straipsnis

1.   Šios direktyvos įsigaliojimo metu pripažinimą pagal Direktyvą 94/57/EB gavusios pripažintos organizacijos išlaiko pripažinimą, laikantis 2 ir 3 dalių.

2.   Pripažintos organizacijos laikosi naujų šios direktyvos nuostatų nuo šios direktyvos įsigaliojimo .

3.   Nepažeisdama 11 ir 13 straipsnių, Komisija persvarsto visus pagal Direktyvą 94/57/EB suteiktus apribotus pripažinimus pagal šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalį iki ...(16) , siekdama pagal 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką nuspręsti, ar vienus apribojimus reikėtų pakeisti kitais, ar juos panaikinti. Apribojimai taikomi tol, kol Komisija imasi veiksmų.

23 straipsnis

Atlikdama 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą vertinimą, Komisija patikrina, ar pripažinimo turėtoja būtų atitinkamas organizacijos , kuriai taikomos šios direktyvos nuostatos, struktūros teisinis subjektas . Jeigu yra kitaip, Komisija savo sprendimu iš dalies pakeičia pripažinimą.

Jeigu Komisija iš dalies pakeičia pripažinimą, valstybės narės, atsižvelgdamos į tokį pakeitimą, pritaiko savo susitarimus su šia pripažinta organizacija.

24 straipsnis

Komisija periodiškai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie šios direktyvos įgyvendinimo pažangą valstybėse narėse.

25 straipsnis

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip ...(17) , įgyvendina [...] straipsnius ir I priedo [...] punktus [straipsniai ar jų sudėtinės dalys ir I priedo punktai, kurių turinys pasikeitė palyginus su Direktyva 94/57/EB ]. Priimtų nuostatų tekstus ir minėtų nuostatų bei šios direktyvos atitikimo lentelę jos nedelsdamos pateikia Komisijai.

2.   Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad nuorodos, esančios dabartiniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, į direktyvas, kurias panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Valstybės narės turi nuspręsti, kaip daryti tokią nuorodą ir kaip suformuluoti tą teiginį. 

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

26 straipsnis

Direktyva 94/57/EB su pakeitimais, padarytais II priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis, yra panaikinama nuo ...(18) nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl II priedo B dalyje išvardytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

27 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

[…] straipsniai ir I priedo [...] punktai [straipsniai ar jų sudėtinės dalys ir priedų punktai, kurių turinys pasikeitė palyginus su Direktyva 94/57/EB ] taikomi nuo ...* .

28 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

3 STRAIPSNYJE NURODYTOMS PRIPAŽINTOM ORGANIZACIJOMS TAIKOMI BŪTINIAUSI KRITERIJAI

(toliau – organizacijos)

A.   BENDRIEJI BŪTINIAUSI KRITERIJAI

1.   Norėdama turėti galimybę įgyti ar toliau turėti Bendrijos pripažinimą , organizacija privalo turėti teisinį subjektiškumą valstybėje, kurioje ji įsikūrusi. Jos atskaitomybę tvirtina nepriklausomi auditoriai.

2.   Organizacijos privalo sugebėti dokumentais pagrįsti didelę patirtį, įgytą vertinant prekybos laivų projektus ir konstrukcijas.

3.   Steigiamoje organizacijoje visada turi būti pakankamas vadovaujančio, techninio ir tyrimus atliekančio personalo kiekis, atitinkantis tos klasės laivyno dydį, sudėtį ir organizacijos darbą statant ir transformuojant laivus. Organizacija, kai reikia ir jei reikia, gali skirti priemones ir personalą į bet kokią darbo vietą atlikti atitinkamą darbą pagal 6 ir 7 bendruosius minimalius kriterijus ir specialiuosius minimalius kriterijus.

4.   Organizacija turi ir taiko išsamias taisykles ir nuostatas, taikomas komercinių laivų projektavimui, statybai ir periodiniams patikrinimas, kurios atitinka tarptautiniu lygiu pripažintus standartus. Jos skelbiamas, nuolatos atnaujinamos ir tobulinamos, panaudojant mokslinių tyrimų programas.

5.   Organizacija turi kiekvienais metais skelbti arba visuomenei prieinamoje elektroninėje bazėje tvarkyti savo laivų registrą.

6.   Organizacija neturi būti valdoma laivų savininkų ar laivų statytojų, arba kitų asmenų, kurių komercinė veikla būtų susijusi su laivų statymu, įrengimu, remontu ar eksploatavimu. Organizacijos pajamos neturi iš esmės priklausyti nuo vienos komercinės įmonės. Pripažinta organizacija negali imtis tam tikros klasės arba įstatymuose numatytų darbų, jei ji yra susijusi su laivo savininku ar operatoriumi arba jei turi su juo verslo, asmeninių ar giminystės ryšių. Ši nuostata taip pat taikoma pripažintoje organizacijoje dirbantiems inspektoriams.

7.   Organizacija vadovaujasi TJO Rezoliucijos A.789(19) dėl administracijos vardu veikiančių pripažintų organizacijų tikrinimo ir sertifikavimo funkcijų specifikacijų priedo nuostatomis tiek, kiek jos susijusios su šios direktyvos taikymo sričiai priklausančiais klausimais.

B.   KONKRETŪS BŪTINIAUSI KRITERIJAI

1.   Organizacija veikia visame pasaulyje, skirdama tik savo techninį personalą arba išskirtiniais ir pagrįstais atvejais kitų pripažintų organizacijų techninį personalą.

2.   Organizacijos veiklą reglamentuoja etikos kodeksas.

3.   Organizacija valdoma ir administruojama taip, kad būtų užtikrinamas administracijos reikalaujamos informacijos konfidencialumas.

4.   Organizacija teikia reikalingą informaciją administracijai, Komisijai ir suinteresuotosioms šalims.

5.    Organizacija, jos inspektoriai bei techninis personalas savo darbą atlieka nepažeisdami laivų statytojų, įrangos tiekėjų ir laivų savininkų intelektinės nuosavybės teisių, įskaitant susijusių su patentais, licencijomis, praktine patirtimi arba bet kokio pobūdžio žiniomis, kurių naudojimui taikoma Bendrijos arba nacionalinio lygmens teisinė apsauga. Nei organizacija, nei jos inspektoriai ar kitas jos įdarbintas techninis personalas jokiomis aplinkybėmis, tačiau nepažeidžiant 17 straipsnio, negali perduoti ar atskleisti verslo požiūriu svarbių duomenų, kurie buvo gauti laivų statybos ar remonto inspektavimo, patikrinimo ar stebėsenos metu.

6.    Organizacijos vadovybė apibrėžia ir dokumentais pagrindžia savo politiką ir tikslus bei įsipareigojimus dėl kokybės ir užtikrina, kad ta politika būtų suprantama, įgyvendinama ir jos būtų laikomasi visais organizacijos lygiais. Organizacijos politika pagrįsta saugumo užtikrinimo ir taršos prevencijos veiklos uždaviniais ir rodikliais.

7.   Organizacija užtikrina, kad:

   a) jos taisyklės ir nuostatai yra parengti ir jų laikomasi pagal tam tikrą sistemą;
   b) jos taisyklių ir nuostatų yra laikomasi ir yra sukurta paslaugų kokybės vertinimo tų taisyklių ir nuostatų požiūriu vidinė sistema;
   c) įstatymais numatyto darbo, kurį atlikti organizacija yra įgaliota, reikalavimų yra laikomasi ir yra sukurta paslaugų kokybės vertinimo vidaus sistema, prižiūrinti, kaip laikomasi tarptautinių konvencijų;
   d) darbuotojų, nuo kurių darbo priklauso organizacijos paslaugų kokybė, atsakomybė, įgaliojimai ir tarpusavio ryšiai yra apibrėžti ir pagrįsti dokumentais;
   e) visi darbai atliekami esant kontroliuojamoms sąlygoms;
   f) yra sukurta priežiūros funkcijas atliekanti sistema, skirta prižiūrėti organizacijos samdomų inspektorių bei techninio ir administracijos personalo veiksmus ir darbą;
   g) inspektoriai turi būti išsamiai susipažinę su tuo laivų tipu, kuriam priklauso jų tikrinamas laivas, tiek, kiek tai reikalinga konkrečiai apžiūrai atlikti, taip pat su atitinkamais keliamais reikalavimais;
   h) įdiegta inspektorių kvalifikacijos kėlimo ir nuolatinė jų žinių atnaujinimo sistema;
   i) daromi įrašai, liudijantys, kad dalykams, kuriuos apima teikiamos paslaugos, jau taikomi nustatyti standartai ir egzistuoja veiksmingai funkcionuojanti kokybės sistema;
   j) visuose padaliniuose veikia visuotinė planinių ir dokumentais patvirtintų kokybės užtikrinimo veiklos vidaus audito sistema;
   k) teisės aktuose numatyti patikrinimai ir apžiūros, kuriuos reikalauja atlikti Apžiūrų ir sertifikavimo suderintoji sistema, ir kurias organizacija yra įgaliota atlikti, organizuojamos pagal TJO Rezoliucijos A.948(23) dėl rekomendacijų, atliekant apžiūras pagal apžiūros ir sertifikavimo suderintą sistemą, priedo ir priedėlio reikalavimus;
   l) yra aiškus atsakomybės ir kontrolės pasidalijimas tarp bendrovės centrinės buveinės ir regioninių filialų bei tarp pripažintų organizacijų ir jų inspektorių.

8.    Organizacija parengė, įgyvendino ir naudojasi veiksminga vidaus kokybės sistema, pagrįsta atitinkamomis tarptautiniu lygiu pripažintų standartų dalimis, atitinkančia EN ISO/IEC 17020:2004 (patikrinimo institucijos) ir EN ISO 9001:2000, pagal 21 straipsnio 1 dalyje nurodyto vertinimo komiteto patvirtintą išaiškinimą.

Vertinimo komitetas veikia savarankiškai, todėl jis turi turėti visas būtinas priemones, kad jis galėtų deramai veikti ir atlikti išsamų ir nuolatinį darbą. Jis turi turėti labiau specializuotų ir pažangesnių techninių žinių bei elgesio kodeksą, kuris užtikrintų auditorių nepriklausomą veiklą.

9.    Organizacijos taisyklės ir nuostatos įgyvendinamos taip, kad organizacija, remdamasi savo tiesioginėmis žiniomis ir nuomone, galėtų patikimai ir objektyviai patvirtinti, kad atitinkami laivai yra saugūs, išduodama klasės liudijimus, pagal kuriuos galėtų būti išduodami įstatymo numatyti liudijimai.

10.    Organizacija turi visas reikalingas priemones (pasitelkia kvalifikuotus profesionalius darbuotojus ir laikosi TJO Rezoliucijos A.913(22) dėl Tarptautinio saugos valdymo (ISM) kodekso įgyvendinimo rekomendacijų administracijoms priedo nuostatų), kad galėtų atlikti saugos kokybės sistemos taikymo ir priežiūros įvertinimą tiek krante, tiek laivuose, kuriuos siekiama sertifikuoti.

11 .   Organizacija turi leisti, kad tobulinant jos taisykles ir (arba) reglamentus dalyvautų administracijos ar kitų suinteresuotų šalių atstovai.

II PRIEDAS

A dalis

Panaikinta direktyva su vėlesniais pakeitimais

(nurodyta 26 straipsnyje)

Tarybos direktyva 94/57/EB

OL L 319, 1994 12 12, p. 20.

Komisijos direktyva 97/58/EB

OL L 274, 1997 10 7, p. 8.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/105/EB

OL L 19, 2002 1 22, p. 9.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB

OL L 324, 2002 11 29, p. 53.

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas

(nurodytas 26 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas

94/57/EB

1995 m. gruodžio 31 d.

97/58/EB

1998 m. rugsėjo 30 d.

2001/105/EB

2003 m. liepos 22 d.

2002/84/EB

2003 m. lapkričio 23 d.

III PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 94/57/EB

Ši direktyva

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis, įvadiniai žodžiai

2 straipsnis, įvadiniai žodžiai

2 straipsnio pirma įtrauka

2 straipsnio a punktas

2 straipsnio antra įtrauka

2 straipsnio b punktas

2 straipsnio trečia įtrauka

2 straipsnio c punktas

2 straipsnio ketvirta įtrauka

2 straipsnio d punktas

2 straipsnio penkta įtrauka

2 straipsnio e punktas

---

2 straipsnio f punktas

2 straipsnio šešta įtrauka

2 straipsnio g punktas

2 straipsnio septinta įtrauka

2 straipsnio h punktas

2 straipsnio aštunta įtrauka

2 straipsnio i punktas

---

2 straipsnio j punktas

2 straipsnio devinta įtrauka

2 straipsnio k punktas

2 straipsnio dešimta įtrauka

2 straipsnio l punktas

2 straipsnio vienuolikta įtrauka

2 straipsnio m punktas

3 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnio 1 dalies pirmas ir antras sakiniai

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys

6 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 2 ir 3 dalys

---

---

5 straipsnis ir 6 straipsnio 2 ir 3 dalys

4 straipsnio 4 dalis

6 straipsnio 4 dalis

4 straipsnio 5 dalis

---

5,6, 7 ir 8 straipsniai

7, 8, 9 ir 10 straipsniai

9 straipsnis

---

---

11−14 straipsniai

10 straipsnio 1 dalis

15 straipsnis

10 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

---

11 straipsnis

16 straipsnis

---

17 straipsnis

12 straipsnis

18 straipsnis

14 straipsnis

19 straipsnio 1 ir 2 dalys

---

19 straipsnio 3 dalis

15 straipsnis

20 straipsnis

---

21−24 straipsniai

16 straipsnis

25 straipsnis

---

26 straipsnis

---

27 straipsnis

17 straipsnis

28 straipsnis

Priedas

I priedas

---

II priedas

---

III priedas

(1) Dar neskelbta OL.
(2) OL C 318, 2006 12 23, p. 195.
(3) OL C 229, 2006 9 22, p. 38.
(4) 2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) OL L 319, 1994 12 12, p. 20. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53).
(6) OL C 271, 1993 10 7, p. 1.
(7) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
(8) OL L 204, 1998 7 21, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(9) OL L 208, 2002 8 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1891/2006 (OL L 394, 2006 12 30, p. 1).
(10) OL L 324, 2002 11 29, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 93/2007 (OL L 22, 2007 1 31, p. 12).
(11) OL L 46, 1997 2 17, p. 25. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53).
(12)* Treji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo.
(13)* OL: Įrašyti šios direktyvos datą ir numerį.
(14) OL L
(15)* 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo.
(16)* 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(17)* 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.
(18)* Šios direktyvos įsigaliojimo diena.


Laikinasis klimato kaitos komitetas
DOC 38k
2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl laikinojo klimato kaitos komiteto sudarymo ir įgaliojimų, sudėties bei įgaliojimų laiko patvirtinimo
P6_TA(2007)0151 B6-0158/2007

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 175 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 19 d. Pirmininkų sueigos sprendimą pasiūlyti sudaryti laikinąjį klimato kaitos komitetą ir apibrėžti jo įgaliojimus bei sudėtį,

–   atsižvelgdamas į tai, kad visais lygmenimis būtina skubiai imtis konkrečių priemonių klimato kaitos problemoms spręsti, o politiniams veikėjams būtina paspartinti šį procesą,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento rezoliucijas dėl klimato kaitos, ypač į 2005 m. lapkričio 16 d.(1) , 2006 m. spalio 26 d.(2) ir 2007 m. vasario 14 d.(3) priimtas rezoliucijas,

–   atsižvelgdamas į tai, kad būtina rinkti ir koordinuoti įvairių susijusių komitetų nuomones siekiant, jog Europos Parlamentas galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį atkreipdamas dėmesį į klimato kaitą ir įtraukdamas šį klausimą tarp pačių svarbiausių tarptautinės darbotvarkės klausimų,

–   atsižvelgdamas į tai, kad būtina atitinkamai organizuoti savo darbą ir struktūrą, ypač suteikiant papildomas priemones, kurios būtinos šiam klausimui tinkamai išspręsti,

1.   nusprendžia sudaryti laikinąjį klimato kaitos komitetą, kuriam suteikiami šie įgaliojimai:

   a) rengti pasiūlymus dėl būsimos integruotos Europos Sąjungos politikos klimato kaitos srityje ir koordinuoti Europos Parlamento poziciją per tarptautines derybas dėl klimato kaitos politikos po 2012 m.;
   b) analizuoti ir įvertinti padėtį, susidariusią dėl klimato kaitos, ir teikti pasiūlymus dėl atitinkamų veiksmų visais lygmenimis kartu su finansiniu jų poveikio ir išlaidų dėl neveikimo įvertinimu;
   c) parengti kiek įmanoma išsamesnį veiksmų, susijusių su neseniai pasiekta pažanga ir perspektyvomis dėl kovos su klimato kaita, sąrašą, suteikiantį Europos Parlamentui reikalingą išsamią jų analizę, kad jis galėtų prisiimti politinius įsipareigojimus;
   d) ištirti šios neseniai pasiektos pažangos ir minėtų perspektyvų poveikį aplinkos apsaugos, juridiniu, ekonominiu, socialiniu, geopolitiniu, regioniniu ir visuomenės sveikatos požiūriu;
   e) nagrinėti ir įvertinti tai, kaip taikomi atitinkami Bendrijos teisės aktai;
   f) tuo tikslu užmegzti atitinkamus ryšius ir rengti klausymus su valstybių narių ir trečiųjų šalių parlamentais ir vyriausybėmis, Europos institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, taip pat mokslininkų bendruomenės, verslo ir pilietinės visuomenės atstovais, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijų tinklais;

2.   nusprendžia, kad Europos Parlamento nuolatinių komitetų, atsakingų už Bendrijos teisės aktų, susijusių su šiuo klausimu, priėmimą, stebėseną ir įgyvendinimą, įgaliojimai lieka nepakitę, tačiau laikinasis komitetas gali teikti rekomendacijas dėl priemonių arba iniciatyvų, kurių reikėtų imtis;

3.   nusprendžia, kad įgaliojimai laikinajam komitetui suteikiami dvylikai mėnesių nuo 2007 m. gegužės 10 d., o šiam terminui pasibaigus komitetas pateiks Parlamentui ataskaitą su rekomendacijomis, kokių veiksmų arba iniciatyvų reikėtų imtis;

4.   nusprendžia, kad laikinąjį komitetą sudarys 60 narių.

(1) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 120.
(2) Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2006)0460 .
(3) Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2007)0038 .


Ieškiniai dėl žalos, patirtos pažeidus konkurencijos taisykles
DOC 85k
2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Žaliosios knygos apie ieškinius dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles (2006/2207(INI) )
P6_TA(2007)0152 A6-0133/2007

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą apie ieškinius dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles (COM(2005)0672 ) (Žalioji knyga apie ieškinius dėl žalos),

-   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl konkurencijos politikos 2004 m. (SEC(2005)0805 ),

-   atsižvelgdamas į savo 1961 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją(1) , kuria Parlamentas atsakė į EEB Ministrų Tarybos prašymą konsultuotis dėl pasiūlymo dėl pirmojo reglamento, pagal kurį įgyvendinami EEB sutarties 85 ir 86 straipsniai,

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl nacionalinių konkurencijos institucijų ir Komisijos bendradarbiavimo priimant spendimus, taikant EB sutarties 85 ir 86 straipsnius(2) ,

-   atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos, 2001 m. birželio 15 ir 16 d. Geteborgo Europos Vadovų Tarybos, 2001 m. gruodžio 14 ir 15 d. Lakeno Europos Vadovų Tarybos, 2002 m. kovo 15 ir 16 d. Barselonos Europos Vadovų Tarybos, taip pat į 2003 m. kovo 20 ir 21 d., 2004 m. kovo 25 ir 26 d., 2005 m. kovo 22 ir 23 d. ir 2006 m. kovo 23 ir 24 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadas,

-   atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio mėn. Aukšto lygio grupės pranešimą "Susiduriant su iššūkiu: Lisabonos strategija augimo ir užimtumo klausimais",

-   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo(3) , į 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal EB sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos(4) ir į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės(5) ,

-   atsižvelgdamas į tarptautines priemones, pagal kurias pripažįstama teisė į veiksmingą teisminę apsaugą, visų pirma, į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą bei atitinkamus protokolus,

-   atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį ir jos protokolus,

-   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį(6) ,

-   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6–0133/2007 ),

A.   kadangi konkurencijos politika iš pat pradžių yra europinės integracijos projekto dalis ir yra labai svarbi kuriant Europos Sąjungą,

B.   kadangi laisva ir neiškreipta konkurencija būtina Lisabonos ir Geteborgo strategijos tikslams įgyvendinti, norint palaikyti vidaus rinkos gyvybingumą, gerą įmonių veiklą, siekiant paisyti vartotojų interesų ir siekiant Europos Sąjungos tikslų, o antikonkurencinis elgesys minėtiesiems siekiams kenkia,

C.   kadangi EB sutarties 81 ir 82 straipsniai yra viešosios politikos pobūdžio nuostatos, turinčios tiesioginį poveikį ir kurios tuėtų būti automatiškai taikomos kompetentingų institucijų; kadangi šios nuostatos sukuria teises asmenims, kurias nacionaliniai teismai turėtų veiksmingai ginti, atsižvelgiant į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisminę praktiką, įskaitant sprendimą byloje 26/62 (Van Gend & Loos )(7) , kuri svarbi labiausiai dėl to, kad buvo panašių bylų pirmtakė,

D.   kadangi valstybėse narėse konkurencijos įstatymai dažniausiai įgyvendinami taikant viešąją teisę, o valstybių narių lygiu esama nemažai skirtumų ir kliūčių, galinčių trukdyti potencialiems ieškovams imtis veiksmų dėl žalos atlyginimo,

E.   kadangi Teisingumo Teismui laikantis nuomonės, kad nesant Bendrijos taisyklių, reglamentuojančių nukentėjusiųjų teisę nacionalinėse teisminėse institucijose prašyti žalos atlyginimo, kiekvienos valstybės narės nacionalinėje teisės sistemoje turėtų būti paskirti jurisdikciją turintys teismai ir numatytos išsamios procesinės taisyklės dėl ieškinių, kuriais būtų užtikrinamos Bendrijos teisės aktuose tiesiogiai numatytos asmenų teisės, jei šios taisyklės nėra mažiau palankios nei tos, kuriomis apibrėžiami panašūs ieškiniai valstybių narių teismuose (remiantis lygiavertiškumo principu), ir jei dėl jų nėra praktiškai neįmanoma arba labai sudėtinga naudotis Bendrijos teisės aktų suteikiamomis teisėmis (pagal veiksmingumo principą),

F.   kadangi, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1/2003, nacionaliniuose teismuose atskiri ieškiniai pateikiami tik retais ir išimtiniais atvejais, ir tai parodo, kad yra reikalingos priemonės palengvinti ieškinių dėl žalos atlyginimo teikimą valstybių narių teismuose; kadangi tokiomis priemonėmis turėtų būti pasiekta didesnio atitikimo su EB konkurencijos teise, turint galvoje skirtingas procesines ir įrodymų taisykles, taikomas valstybėse narėse; kadangi teisėta ekonomine veikla užsiimančios įmonės neturėtų susidurti su perdėta rizika nepagrįstai mokėti kompensacijas dėl žalos atlyginimo ar keisti savo veiklą, siekdamos išvengti brangaus bylinėjimosi,

G.   kadangi vartotojai ir verslo įmonės, patyrę nuostolius dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, turėtų turėti teisę į kompensaciją,

H.   kadangi ES civilinės teisenos taisyklėmis, ypač srityje, susijusioje su galimybe kreiptis į teismą, nespėta reaguoti į naujausius Bendrijos konkurencijos teisėje įvykusius pokyčius, susijusius su vidaus rinka,

I.   kadangi byloje C-453/99(8) Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kad siekiant užtikrinti, jog Sutarties 81 straipsnis būtų veiksmingai taikomas, asmenys ir bendrovės gali teikti ieškinius dėl žalos, kurią jie patyrė dėl sąžiningą konkurenciją iškreipiančios ar pažeidžiančios sutarties ar veiksmų, kompensavimo,

J.   kadangi esamomis žalos, patirtos pažeidus konkurencijos taisykles, atlyginimo priemonėmis Europos lygmeniu negarantuojamas visiškas Sutarties 81 straipsnio įgyvendinimo veiksmingumas, visų pirma srityse, susijusiose žalos patyrimu,

K.   kadangi daugelis valstybių narių ieško būdų geriau apginti vartotojų teises ir leidžia jiems pareikšti kolektyvinius ieškinius ir kadangi dėl skirtingos ieškinių eigos gali būti iškreipta konkurencija vidaus rinkoje,

L.   kadangi pagal Sutartį bet koks Komisijos pasiūlymas, susijęs su tomis sritimis, kuriose Komisija neturi išimtinių įgaliojimų, turi atitikti subsidiarumo ir proporcingumo principus,

1.   nurodo, kad Bendrijos konkurencijos taisyklės neturėtų pakankamai atgrasančio poveikio ir nebūtų labai veiksmingos, jei tie, kurie elgiasi neleistinai, galėtų naudotis rinkos privalumais arba likti nenubausti už taisyklių pažeidimus dėl to, kad esama kliūčių reikalauti visiško žalos atlyginimo; mano, kad reikia sudaryti sąlygas viešųjų interesų atstovams ir nukentėjusiesiems lengviau pareikšti ieškinį;

2.   mano, kad vartotojai ir verslo įmonės, patyrę žalą dėl konkurencijos įstatymų pažeidimo, turėtų turėti galimybę reikalauti nuostolių kompensavimo;

3.   džiaugiasi, kad Teisingumo Teismas pripažino nukentėjusiųjų nuo antikonkurencinio elgesio teisę pateikti atskirą arba oficialiu sprendimu pagrįstą ieškinį dėl žalos atlyginimo; reiškia pasitenkinimą Žaliąją knyga apie ieškinius dėl žalos bei su ja susijusiais parengiamaisiais darbais;

4.   ragina, siekdamas skatinti konkurenciją, o ne bylinėjimąsi, ieškoti greitų ir geranoriškų neteisminio ginčų sprendimo būdų ir palengvinti teisminę ieškinių dėl žalos, patirtos antikonkurenciniu elgesiu, mediaciją; pabrėžia, kad tokiu atveju, jei šalis, kuri kaltinama pažeidusi konkurencijos taisykles, teigia ir įrodo, kad žala buvo atlyginta iki pasibaigiant teismo procesui, į tai turėtų būti atsižvelgiama nustatant žalos atlyginimo sumą; taip pat pritaria tam, kad Europos Sąjungos konkurencijos institucijos gali tam tikrais atvejais atlikti institucijų arbitro vaidmenį, vadovaudamos arbitražo procedūroms ir skirdamos arbitrus šalių prašymu;

5.   dėl to mano, kad valstybių narių teisinėse sistemose turėtų būti numatytos veiksmingos civilinės teisės procedūros, pagal kurias būtų reikalaujama kompensuoti žalą, patirtą pažeidus konkurencijos įstatymus;

6.   mano, kad privačių iesškinių įvedimas padėtų papildomai stebėti, kaip apskritai laikomasi teisėsaugos, kuri galėtų tapti labiau strateginė ir selektyvi ir didesnis dėmesys būtų skiriamas svarbiausiems klausimams ir svarbesnėms byloms; tačiau mano, kad dėl galimybės tokiu būdu pradėti bylą neturėtų būti apkarpyti konkurencijos institucijų ištekliai;

7.   ragina Sutarties 81 ir 82 straipsnius taikyti vienodai, nepaisant to, ar sprendimą priimanti institucija yra administracinė, ar teisminė; mano, kad teisminių institucijų sprendimai turėtų būti nuoseklūs ir atspindėti bendruosius saugumo ir veiksmingumo principus, siekiant išvengti iškraipymų ir nenuoseklumų Europos Sąjungoje; mano, kad turėtų būti siekiama procedūrų arba situacijų, kai nacionalinės konkurencijos institucijos (NKI) ar teisminės institucijos priimtas išankstinis ir nekeičiamas sprendimas būtų teisiškai privalomas visoms valstybėms narėms, jeigu dalyvaujančios šalys ir bylos aplinkybės yra tos pačios;

8.   pabrėžia teisminių institucijų profesinio rengimo konkurencijos teisės srityje svarbą, siekiant užtikrinti tokių institucijų sprendimų kokybę ir taip pat pabrėžia, kad pirmuoju etapu tikslinga pradėti vykdyti procedūras specialiai už tai atsakingose arba itin kvalifikuotose įstaigose;

9.   pritaria minčiai, kad siekiant apsaugoti konkurenciją ir nukentėjusiųjų teises, bet kuri teisminė institucija, taikanti Bendrijos konkurencijos taisykles, prireikus turėtų turėti galimybę priimti laikinąsias priemones, atlikti parengiamuosius tyrimus ir pasinaudoti savo, kaip tyrimo institucijos, įgaliojimais;

10.   pabrėžia, kad siekdamos nustatyti Sutarties 81 ir 82 straipsnio taikymui reikalingus faktus, nacionalinės teisminės institucijos turėtų turėti panašius įgaliojimus kaip ir NKI ir kad siekiant užtikrinti nuoseklumą reikia stiprinti NKI ir nacionalinių teismų ir pačių nacionalinių teisminių institucijų tarpusavio bendradarbiavimą;

11.   pabrėžia, kad Bendrijos konkurencijos taisykles įgyvendinančios kompetentingos institucijos turėtų turėti vienodus įrodinėjimo pareigos nustatymo kriterijus; pažymi, kad gali reikėti atsižvelgti į šalių turimos informacijos asimetriškumą; siūlo vykstant teismo procesui manyti, kad faktai nustatyti, jei kompetentingą teisminę instituciją tenkina esamas pažeidimo ir žalos priežastinis ryšys;

12.   ragina suteikti už konkurencijos teisės taikymą atsakingoms teisminėms institucijoms įgaliojimus pareikalauti galimybės susipažinti su informacija, susijusia su ieškinių dėl žalos nagrinėjimo baigtimi, taikant proporcingas priemones, šioms teisminėms institucijoms prižiūrint ir pirma išklausius kitą šalį, išskyrus skubius atvejus; atkreipia dėmesį į tai, kad naudojantis galimybe susipažinti su informacija, susijusia su ieškinių dėl žalos nagrinėjimo baigtimi, turi būti gerbiama profesinė advokatų ir jų klientų santykių paslaptis ir ekonominės veiklos vykdytojų verslo paslaptys, taip pat laikomasi tarnybos paslaptis reglamentuojančių teisės aktų; ragina Komisiją kuo skubiau parengti komunikatą apie tai, kaip Bendrijos konkurencijos teisę taikančios institucijos turi elgtis su konfidencialia informacija;

13.   ragina valstybes nares sutikti, kad NKI nustatytas pažeidimas, kuris vėliau, jei reikia, patvirtinamas galimu apeliaciniu sprendimu, reiškia prima facie kaltės įrodymą civilinėje byloje, kurioje nagrinėjami tie patys klausimai, su sąlyga, kad atsakovas turėjo atitinkamą galimybę apsiginti administracine tvarka;

14.   taip pat mano, kad nėra būtina svarstyti ir vėliau Bendrijos lygmeniu apibrėžti būtinybės skirti ekspertus;

15.   mano, kad pasiūlytame reglamente dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma II) turėtų būti nustatytas tinkamas sprendimas, išskyrus tuos atvejus, kai veiksmai, kuriais pažeidžiamos konkurencijos taisyklės, turi neigiamos įtakos konkurencijai daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ir kad todėl reikėtų apsvarstyti galimybę numatyti atskiras su šiais atvejais susijusias nuostatas;

16.   ragina nacionalines teismines institucijas bendradarbiauti saugant slaptą informaciją ir siekiant veiksmingai vykdyti atleidimo nuo pažeidimo programas; mano, kad kilęs konfliktas, susijęs su Europos konkurencijos tinklo (angl. European competition network, ECN) narių prieiga prie tokio pobūdžio informacijos ir jos tvarkymu, turės būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kaip Teisingumo Teismas aiškina Bendrijos teisę;

17.   pabrėžia, kad ieškovams priteistas žalos atlyginimas turėtų būti kompensuojamojo pobūdžio ir neturėtų viršyti realiai patirtos žalos ("damnum emergens") ir negautų pajamų ("lucrum cessans") sumos, siekiant išvengti nesąžiningo pasipelnymo; pabrėžia, kad būtų galima atsižvelgti į nukentėjusiojo gebėjimą sušvelninti padarinius dėl žalos ar negautų pajamų; vis dėlto kartelių atveju siūlo subjektui, pirmajam pateikusiam prašymą atleisti nuo baudų ir bendradarbiaujančiam su konkurencijos institucijomis vykdant atleidimo nuo pažeidimų programas, netaikyti solidariosios atsakomybės su kitais pažeidėjais, o palūkanos skaičiuoti nuo pažeidimo įvykdymo dienos;

18.   mano, kad bet kuri pasiūlyta priemonė turi visiškai atitikti valstybių narių viešąją politiką, ypač susijusią su baudinių nuostolių priteisimu;

19.   pabrėžia, kad valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad galimybė perduoti įrodinėjimo pareigą atsakovo šaliai galėtų neigiamai paveikti nuostolių dydžio ir priežastinio ryšio nustatymą;

20.   pritaria Teisingumo Teismo teisminei praktikai, kad visi nukentėjusieji turėtų turėti galimybę pareikšti ieškinį; mano, kad valstybės narės, priėmusios nuostatas dėl netiesioginių nuostolių ieškinių, turėtų suteikti atsakovui galimybę teigti, kad pažeidimo metu įgytos visos pajamos arba dalis pajamų buvo perleistos tretiesiems asmenims (vadinamasis išlaidų perkėlimas kaip gynybos priemonė, angl. "passing on defence") tam, kad būtų išvengta neteisėto pasipelnymo; todėl konstatuoja, kad būtina sukurti dažnai pasitaikančių reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo mechanizmą;

21.   mano, kad teisingumo, taupumo, spartos ir atitikties sumetimais nukentėjusiesiems reikėtų pripažinti teisę savanoriškai pareikšti kolektyvinius ieškinius tiesiogiai arba per asociaciją, pagal kurios statutą galima tokia iniciatyva;

22.   pažymi, kad daugeliu atvejų teismo proceso dėl konkurenciją pažeidžiančiais veiksmais padarytos žalos išieškojimo metu bus skirtumų tarp ieškovo ir atsakovo lėšų, todėl turėtų būti užtikrinta, kad ieškovas neatsisakys pareikšti gerai pagrįsto ieškinio atlyginti žalą bijodamas didelių teismo išlaidų, įskaitant ieškovui tenkančias išlaidas, jei teismas reikalavimą atmeta; todėl siūlo, kad teisminėms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė atsižvelgti į šalių finansinę padėtį ir, jei reikia, tai įvertinti teismo proceso pradžioje; mano, kad išlaidas reikėtų apskaičiuoti pagal pagrįstus ir objektyvius kriterijus, atsižvelgiant į teismo proceso pobūdį; jos turėtų padengti teismo proceso išlaidas;

23.   rekomenduoja, kad teisinės paramos programose, kurios gali būti teisėtai priimtos, siekiant palengvinti privačių ieškinių dėl žalos, padarytos antikonkurenciniu elgesiu, atlyginimo nagrinėjimą, būtų numatytos aiškios procedūrų laikymosi bei tokios paramos grąžinimo sąlygos, ypač kai susitariama be teismo sprendimo, o pažeidėjui priteisiama sumokėti teismo išlaidas;

24.   mano, kad nacionalinėje teisėje numatytas ieškinių dėl Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimo, senaties terminas turi būti vieneri metai nuo Komisijos arba NKI sprendimo, kuriame konstatuojama, jog šios taisyklės buvo pažeistos, priėmimo (arba, jei šis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka – vieneri metai nuo apeliacinio sprendimo įsiteisėjimo datos); mano, kad jei toks sprendimas nebuvo priimtas, turėtų būti numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos pažeidus Sutarties 81 ar 82 straipsnį arba Bendrijos konkurencijos taisykles, atlyginimo, bet kuriuo metu per laikotarpį, per kurį Komisija turi teisę priimti sprendimą skirti baudą už šiuos pažeidimus; mano, kad terminas turėtų būti sustabdytas oficialių derybų arba mediacijos tarp šalių metu;

25.   siūlo, kad ieškinio senaties termino, susijusio su teise reikalauti kompensacijos už žalą, patirtą pažeidus konkurencijos įstatymus, skaičiavimas turėtų būti sustabdytas Komisijai arba NKI pradėjus tyrimą dėl šio pažeidimo vienoje arba keliose valstybėse narėse;

26.   primena, kad privačių ieškinių pareiškimas nedaro įtakos Komisijai pagal Sutartį priskiriamų galių ir atsakomybės konkurencijos teisės srityje;

27.   ragina Komisiją kuo skubiau priimti gaires, pagal kurias šalys galėtų nustatyti patirtą žalos dydį bei priežastinį ryšį; taip pat ragina teikti pirmenybę pranešimo apie privatų teisės aktų įgyvendinimą parengimui, kuriame būtų pateikiamos rekomendacijos, kaip formuluoti reikalavimus ir kuriame pateikiama dažniausiai pasitaikančių bylų pavyzdžių;

28.   ragina Komisiją parengti Baltąją knygą su išsamiais pasiūlymais, kaip būtų galima palengvinti atskirų ieškinių arba oficialiu sprendimu pagrįstų ieškinių dėl žalos, atsiradusios pažeidus Bendrijos konkurencijos taisykles, pateikimo tvarką, kurioje būtų aiškiai išdėstyti šioje rezoliucijoje aptarti klausimai ir kuri leistų susimąstyti apie atitinkamo teisinio pagrindo sukūrimą; taip pat ragina Komisiją į Baltąją knygą įtraukti pasiūlymus, kaip būtų galima sustiprinti visų už Bendrijos konkurencijos taisykles atsakingų institucijų bendradarbiavimą;

29.   mano, kad Komisijos iniciatyvą, numatančią nukentėjusiųjų teisę nacionalinėse teisminėse institucijose prašyti žalos atlyginimo, turi lydėti poveikio įvertinimas;

30.   ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su kompetentingomis valstybių narių nacionalinėmis institucijomis, siekiant pašalinti tarptautines kliūtis, trukdančias ES piliečiams ir verslo įmonėms pateikti tarptautinius ieškinius atlyginti žalą, patirtą valstybėse narėse pažeidus Bendrijos konkurencijos taisykles; mano, kad Komisija, jei būtina, turėtų imtis teisinių veiksmų siekdama pašalinti šias kliūtis;

31.   ragina tas valstybes nares, kurių piliečiai ir verslo įmonės dar neturi veiksmingos teisės reikalauti tokio pobūdžio kompensacijų, pakeisti civilinio proceso teisės nuostatas;

32.   pabrėžia, kad konkurencijos teisės srityje Parlamentas turėtų būti vienas iš įstatymų leidėjų ir kad jis turėtų būti reguliariai informuojamas apie privačių ieškinių pateikimą;

33.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir socialiniams partneriams.

(1) OL 61, 1961 11 15, p. 1409.
(2) OL C 313, 1997 10 15, p. 3.
(3) OL L 1, 2003 1 4, p. 1.
(4) OL L 123, 2004 4 27, p. 18.
(5) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.
(6) OL C 364, 2000 12 18, p. 1.
(7) Byla 26/62 Įmonė NV Algemene Transport-en Expeditie Onderneming van Gend en Loos prieš valstybinį Nyderlandų mokesčių skyrių 1963 m., Rink. p. 1.
(8) Byla C-453/99 Courage Ltd prieš Crehan 2001 m., Rink. p. I-6297, ir 2006 m. liepos 13 d. sprendimas sujungtose bylose C-295/04–298/04, Manfredi ir kt. v Lloyd Adriatico Assicurazioni SpA ir kt., 2006 m. Rink. p. I- 6619.


Daugiašalis susitarimas dėl Europos bendros aviacijos erdvės (EBAE) sukūrimo
DOC 44k
2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą sudaryti daugiašalį susitarimą tarp Albanijos Respublikos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos Respublikos, Kroatijos Respublikos, Europos bendrijos, Islandijos Respublikos, Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Norvegijos Karalystės, Serbijos ir Juodkalnijos, Rumunijos ir JT Laikinosios administracijos atstovybės Kosove dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės (EBAE) sukūrimo
P6_TA(2007)0153 B6-0148/2007

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0113 )(1) ,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Bendrijos išorės politikos aviacijos srityje darbotvarkės rengimo(2) ,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi į Europos Sąjungą įstojusi Rumunija turėtų būti traktuojama kitaip nei kitos valstybės ir kadangi Bulgarijai, nepaisant jos įstojimo, dėl saugumo sumetimų taikomas apsaugos išlyga, taigi ji turėtų būti traktuojama kaip trečioji šalis,

B.   kadangi Taryba patvirtino laikiną Komisijos pasiūlytą susitarimą, ir laukiama, kol visos susitarimo šalys jį ratifikuos,

C.   kadangi Europos bendros aviacijos erdvės (EBAE) susitarimas yra svarbus kaip pagrindų susitarimas sprendžiant su aviacija susijusius klausimus ypač su Vakarų Balkanų šalimis, Islandija ir Norvegija, ir kadangi šiame susitarime bus nustatytas būsimų tokių susitarimų su trečiosiomis šalimis modelis,

Aplinka

1.   pažymi, kad svarbu, jog EBAE susitarimas apimtų esamus ir būsimus ES teisės aktus dėl išmetamų teršalų ir kitas priemones, kurios sumažintų aviacijos poveikį aplinkai;

2.   džiaugiasi tuo, kad susitarimo šalys pripažįsta, jog tam tikru metu ateityje aviacija gali būti įtraukta į prekybos išmetamųjų teršalų kvotomis sistemas;

3.   pabrėžia susitarimo svarbą kuriamų sąlygų Bendros Europos dangaus erdvės (angl. SES) plėtrai už ES valstybių narių ribos atžvilgiu;

Sauga ir saugumas

4.   pabrėžia techninės pagalbos ir derybų dėl narystės, kaip priemonių norint pasiekti būtiną bendrą sutarimą su ES bei EEE nepriklausančiais partneriais, svarbą siekiant šio tikslo;

5.   reikalauja, kad visi ES saugą ir saugumą reglamentuojantys teisės aktai bei 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru(3) turi būti įtraukti į šio susitarimo su veikla susijusius priedus;

6.   pažymi, kad oro eismo valdymas įtrauktas į šį susitarimą, ir tai yra svarbu taikomų Bendro Europos dangaus taisyklių požiūriu, pvz., kuriant tarpvalstybinius oro erdvės blokus;

7.   teigiamai vertina visose susitarimo šalyse akivaizdžius abipusio ir nuoseklaus 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/36/EB dėl trečiųjų šalių orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, saugos(4) įvertinimo įgyvendinimo privalumus;

8.   primena, kad Bendro Europos dangaus tikslo įgyvendinimas taip pat reiškia lankstesnę oro erdvę, kuriai būtinas institucinis karinių ir visuomeninių įstaigų bendradarbiavimas oro eismo kontrolės srityje;

Socialiniai klausimai

9.   pritaria, kad Europos aviacijos saugos agentūros vaidmuo ruošiant specialistus, rengiant instrukcijas ir teikiant technines konsultacijas šalyse partnerėse, o taip pat padedant sukurti įgyvendinimo priemones yra svarbus;

10.   pabrėžia, kad įgyvendinant šį susitarimą turi būti laikomasi atitinkamų ES socialinės apsaugos teisės aktų;

11.   pažymi, kad susitarimas sudaro sąlygas 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje(5) įgyvendinimui;

12.   pažymi, kad susitarimo įsipareigojimai turėtų būti greitai vykdomi ir metinė pasiektos pažangos ataskaita turi būti pateikta Europos Parlamentui iki 2008 m. gruodžio 31 d.;

13.   ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad Europos civilinės aviacijos susitarime atsispindėtų šios svarbiausios nuostatos ir kad įgyvendinimo metu būtų sudarytos sąlygos stebėsenai;

o
o   o

14.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL.
(2) OL C 287 E, 2006 11 24, 84.
(3) OL L 204, 2006 7 26, p. 1.
(4) OL L 143, 2004 4 30, p. 76. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2111/2005 (OL L 344, 2005 12 27, p. 15).
(5) OL L 373, 1991 12 31, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1900/2006 (OL L 377, 2006 12 27, p. 176).


Teminė tausaus gamtos išteklių naudojimo strategija
DOC 124k
2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminės strategijos (2006/2210(INI) )
P6_TA(2007)0154 A6-0054/2007

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminės strategijos link" (COM(2003)0572 ),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminė strategija" (COM(2005)0670 ),

–   atsižvelgdamas į dokumentą "ES tvaraus vystymosi strategijos peržiūra – atnaujinta strategija"(1) ,

–   atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvenciją, priimtą 1992 m. Rio de Žaneire,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo(2) ,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 2 ir 6 straipsnius, kuriuose nustatyta, kad aplinkosaugos reikalavimai turi būti įtraukti į įvairias Bendrijos politikos sritis, siekiant skatinti juos atitinkančios ekonominės veiklos plėtrą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 174 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Šeštąją Bendrijos aplinkos veiksmų programą (6-oji AVP)(3) ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Tausesnis išteklių naudojimas: teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija" (COM(2005)0666 ),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui "Technologijų skatinimas siekiant tvaraus vystymosi: Europos Sąjungos aplinkosaugos technologijų veiksmų planas"(4) ,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6-0054/2007 ),

A.   kadangi ateinančiais dešimtmečiais spartūs demografiniai pokyčiai pasaulyje darys vis didesnį spaudimą, kuris palies klimatą, gamtinius išteklius ir biologinę įvairovę, ir kadangi jie taip pat susiję su gerovės pramoninėse ir besivystančiose šalyse skirtumais,

B.   kadangi siekiant mažinti skurdą ir didinti žmonių gerovę reikia tvaraus ekonomikos vystymosi, taip pat sąžiningai ir teisingai dalytis gamtos išteklių teikiama nauda ir prieigos prie išteklių ir rinkų,

C.   kadangi dėl sparčiai didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus iki 2010 m. Žemėje gyvens papildomai dar 400 milijonų žmonių; kadangi pasaulyje, kuriame nuolat stiprėja tarpusavio priklausomybė, negalime gaminti ir vartoti tiek, kiek šiandien, ir kadangi iškilo pavojus, kad pasaulyje gali išnykti 15 500 augalų ir gyvūnų rūšių; kadangi pastaraisiais dešimtmečiais beveik visos ekosistemų grupės ir rūšys labai nukentėjo ir kadangi gėlas vanduo taip pat yra brangus išteklius, dėl kurio kyla problemų; kadangi pasaulinė vandens krizė kelia grėsmę žmonių gyvybei ir tvariam vystymuisi, taip pat ir taikai bei saugumui,

D.   kadangi šiuo metu pasaulyje vidutinis ekologinis pėdsakas(5) yra 2,2 ha žmogui, nors, siekiant neviršyti Žemės biologinio gebėjimo atsinaujinti, jis neturėtų būti didesnis negu 1,8 ha; kadangi visame pasaulyje žmonės sunaudoja 25 proc. daugiau, negu Žemė pagamina per metus, arba, kitaip tariant, Žemei prireiktų metų ir trijų mėnesių pagaminti tai, ką sunaudojame per vienus metus (2003 m.) (Pasaulio gamtos fondo (angl. WWF ) 2006 m. ekologinė ataskaita),

E.   kadangi, 2005 m. atlikus JT Tūkstantmečio ekosistemos įvertinimą, nuo septintojo dešimtmečio pradžios nyksta du trečdaliai visų ekosistemų ir kadangi per tą patį laikotarpį gamtinių išteklių poreikis išaugo 70 proc.,

F.   kadangi remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis Europos ekologinis pėdsakas 1960 m. viršijo savo biologinį gebėjimą atsinaujinti ir šiuo metu jį viršija dvigubai; kadangi tai neatitinka teisingo tvaraus vystymosi principo,

G.   kadangi iki šiol nesugebama suvokti gamtos kapitalo, ypač ekosistemos paslaugų, teikiamos vertės ir tai labai trukdo bendroms pastangoms sukurti tausaus gamtinių išteklių naudojimo sistemą,

H.   kadangi prekyba ir gamta nebūtinai turi prieštarauti viena kitai, tačiau tvarus ekonominis klestėjimas ateityje bus įmanomas tik rinka grindžiamoje sistemoje, kurioje visų formų kapitalas, įskaitant gamtinį, bus gerai vertinamas, o visos sąnaudos, atsirandančios dėl žalos žmonių sveikatai ir aplinkai, bus įtrauktos į produktų kainas,

I.   kadangi ekonomikos augimas besivystančiose šalyse dar sustiprins aplinkos problemas,

J.   kadangi tam, kad būtų pasiekta pusiausvyra tarp ekonomikos augimo ir socialinio bei ekologinio tvarumo, ypač svarbi pažanga mokslinių žinių ir technologijų srityje,

K.   kadangi pagal Sutarties 6 straipsnį ir atsižvelgiant į Kardifo procesą aplinkos apsaugos reikalavimai turi būti įtraukti formuojant ir įgyvendinant ES politikos kryptis,

L.   kadangi egzistuojantys tarptautiniai susitarimai (Konvencija dėl biologinės įvairovės, Kioto protokolas, Konvencija dėl kovos su dykumėjimu, kt.), atsakingi už tvarų vystymąsi, tik nežymiai papildo vienas kitą ir yra nepakankamai koordinuojami, be to, nesama priemonių priversti laikytis šių susitarimų pasaulio mastu,

M.   kadangi ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje(6) , kuriai buvo pritarta 2005 m. pavasario Vadovų susitikime, nurodomas svarbus prioritetas yra tausesnis gamtinių išteklių naudojimas, ragina ES imtis iniciatyvos ir rodyti tausesnio naudojimo ir gamybos pavyzdį pasaulio ekonomikoje,

N.   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2006 m. birželio 15–16 d. patvirtintus pagrindinius tvaraus vystymosi principus, kurie turėtų būti tvaraus vystymosi pagrindas, ypač susijusius su gyvenimo kokybe ir kartų tarpusavio ir vidaus solidarumu,

O.   kadangi Komisija savo komunikate "ES tvaraus vystymosi strategijos peržiūra. Veiksmų programa" (COM(2005)0658 ) teigia, kad:

   - ES ir valstybės narės turi ir toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologijas, kad rastų naujus išlaidų ir išteklių požiūriu veiksmingus gamybos ir vartojimo būdus,
   - ES turi tapti pasaulio lydere ekologiniu požiūriu veiksmingų ir energiją tausojančių technologijų srityje, kad būtų sumažintas priklausomybės nuo gamtinių išteklių lygis,
   - ES turi užtikrinti, kad Žemės aplinka būtų palanki visoms gyvybės formoms, atsižvelgti į gamtinių išteklių ribotumą ir užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos bei kokybės gerinimo lygį,
   - iki 2012 m. 12 proc. energijos suvartojimo poreikių valstybėse narėse turėtų būti patenkinama naudojant atsinaujinančius išteklius,
   - iki 2010 m. 21 proc. elektros energijos suvartojimo poreikių valstybėse narėse turėtų būti patenkinama naudojant atsinaujinančius išteklius,

P.   kadangi 2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba inter alia pareikalavo į atnaujintą ES tvaraus vystymosi strategiją įtraukti šiuos elementus:

   ES tausaus gamtinių išteklių naudojimo strategiją papildyti tam tikrais ES lygmens tikslais ir priemonėmis,
   pagerinti išteklių naudojimo našumą ir taip sumažinti bendrą neatsinaujinančių gamtinių išteklių suvartojimą ir su juo susijusį žaliavų naudojimo poveikį aplinkai, o atsinaujinančius gamtinius išteklius naudoti neviršijant jų gebėjimo atsinaujinti,

Q.   kadangi 6-ojoje AVP:

   - pateikiamas planas, kurio tikslai atitinka pagrindinius Bendrijos prioritetus, susijusius su klimato kaita, gamtine ir biologine įvairove, aplinkosauga, visuomenės sveikata ir gyvenimo kokybe, gamtiniais ištekliais ir atliekomis,
   - reikalaujama paskatinti subsidijų sistemų, kurios daro didelį neigiamą poveikį aplinkai ir prieštarauja tvaraus vystymosi principams, pertvarkymą,
   - teigiama, kad į temines strategijas turi būti įtraukti atitinkami kokybiniai ir kiekybiniai aplinkosaugos uždaviniai bei tvarkaraščiai,
   - ir inter alia konkrečiai prašoma patikrinti politikos priemonių veiksmingumą ir subsidijų, susijusių su gamtiniais ištekliais ir atliekomis, poveikį, nustatyti išteklių naudojimo našumo ir mažesnio išteklių naudojimo tikslus atsiejant ekonomikos augimą ir neigiamą poveikį aplinkai,

R.   kadangi teminės strategijos priede teigiama:

   jeigu išteklių naudojimo našumas per metus pagerės 3 proc., o ekonomika per metus augs irgi 3 proc., išteklių naudojimas bus beveik stabilus,
   esant tokioms pačioms visoms kitoms sąlygoms, stabiliai naudoti medžiagas nepakaks norint sumažinti visai ekonomikai įtaką darantį poveikį aplinkai ir atsieti jį nuo ekonomikos augimo,

S.   kadangi 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliucijoje "Kaip užkirsti kelią pasaulio klimato kaitai"(7) Europos Parlamentas teigė, kad išsivysčiusios šalys turi labai sumažinti emisiją, t. y. 30 proc. iki 2020 m. ir 60–80 proc. iki 2050 m.,

T.   kadangi žemės ūkio sektorius naudoja 50 proc. visos žemės ir suvartoja 30 proc. vandens bei 20 proc. kuro išteklių,

U.   kadangi tansportas – greičiausiai augantis galutinio vartojimo sektorius, kuriam tenka 40 proc. viso pasaulio energijos sunaudojimo, maždaug 40–80 proc. visos oro taršos ir 28 proc. viso Europoje išmetamo CO2 kiekio,

V.   kadangi geriau suvokiant, kaip veikia gamtos sistemos, atsivers naujų galimybių kurti ekologiškas gamybos ir naudojimo sistemas; kadangi jau šiuo metu esama daugiau negu 2000 gamta grindžiamų patentuotų technologijų (biologinė mimikrija),

W.   kadangi vienas iš Jungtinių Tautų 2000 m. priimtų Tūkstantmečio vystymosi tikslų buvo iki 2015 m. užtikrinti aplinkos tvarumą integruojant tvarų vystymąsi į nacionalinę politiką ir programas, stabdant gamtinių išteklių nykimą ir per pusę sumažinant žmonių, neturinčių galimybių gauti kokybišką geriamąjį vandenį, skaičių; kadangi iki 2020 m. turi būti pasiekta, kad pagerėtų bent 140 milijonų lūšnynuose gyvenančių žmonių gyvenimas,

X.   kadangi kiekvienais metais nuo ligų, kurias sukelia vandens ir oro tarša, miršta 5–6 milijonai žmonių, daugiausia vaikų, o Europoje dėl oro taršos nustatyta 370 000 ankstyvos mirties atvejų,

Y.   kadangi tvarus gamtinių išteklių naudojimas yra būtina ilgalaikio klestėjimo sąlyga,

Z.   kadangi daugumos aplinkosaugos problemų priežastis – netausus gamtinių išteklių naudojimas,

AA.   kadangi dabartinę gamybos ir vartojimo sistemą reikia skubiai pertvarkyti;

AB.   kadangi visuomenė daugiausia priklauso nuo gaminių, sudarytų iš skirtingų medžiagų, t. y. biologinių, mineralinių ir sintetinių medžiagų, kurios dažnai derinamos siekiant pagaminti sudėtines medžiagas, ir kadangi šios medžiagos turėtų būti naudojamos ir tvarkomos taip, kad, pasibaigus produktų naudojimo laikui, jie netaptų atliekomis, kurių nebegalima panaudoti,

AC.   kadangi vengimas pernelyg intensyviai naudoti gamtinius išteklius, pvz., žuvininkystės, biologinės įvairovės, vandens, oro, dirvožemio ir atmosferos, ir geresnis jų valdymas vėliausiai iki 2015 m. turi padėti atkurti pažeistas jūrų ekosistemas laikantis Johanesburgo įgyvendinimo plano, priimto 2002 m. Johanesburge vykusio Jungtinių Tautų Aukščiausio lygio susitikimo dėl tvaraus vystymosi metu,

AD.   kadangi mūsų pramonės sistema vykdydama prekybą naudojasi tolimomis ekosistemomis ir neatsakingai vertinamas jų blogėjimas; kadangi dėl šios priežasties gamtinių išteklių strategija turi būti grindžiama ekologinio pėdsako metodikos taikymu ir pagrindinis jos tikslas turi būti ES ekologinio pėdsako pasaulyje mažinimas ir kadangi ES turi rodyti pavyzdį ir skatinti kitas ne ES šalis elgtis taip pat,

AE.   kadangi, remiantis Johanesburgo įgyvendinimo planu, vėliausiai iki 2010 m. turi būti sustabdytas biologinės įvairovės mažėjimas,

AF.   kadangi išteklių produktyvumas valstybėse narėse labai skiriasi; kadangi vien tik pašalinus šiuos skirtumus dėl padidėjusio produktyvumo sumažėtų naudojamų gamtinių išteklių kiekis ir kartu spaudimas aplinkai bei padidėtų valstybių narių konkurencingumas,

AG.   kadangi ekonomiškai išsivysčiusios ir į paslaugas orientuotos valstybės narės perkėlė veiklą, susijusią su dideliu energijos ir gamtinių išteklių naudojimu, į mažiau išsivysčiusias ES ir ne ES šalis; kadangi Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad skirtingos valstybės narės, norėdamos pasiekti tokį patį ekonomikos augimo tempą, naudoja skirtingą gamtinių išteklių kiekį,

AH.   kadangi Johanesburgo įgyvendinimo plane taip pat raginama atsieti ekonomikos augimą nuo aplinkos blogėjimo gerinant efektyvumą ir tausiau naudojant išteklius bei vykdant gamybos procesus, mažinti išteklių nykimą, taršą ir atliekas,

AI.   kadangi pirmiau minėtame Europos Sąjungos aplinkosaugos technologijų veiksmų plane:

   - nurodoma, kad veiksmingai naudojant išteklius ir žaliavas sumažėja pramonės ir namų ūkių išlaidos, kartu išlaisvinamos lėšos ir ES ekonomika tampa mažiau priklausoma nuo nepakankamų išteklių bei labai nestabilių rinkų,
   - nurodoma, kad dėl nepakankamų išteklių dažnai kyla regioninių konfliktų besivystančiose šalyse,
   - atkreipiamas dėmesys į poreikį remti technologijas, padėsiančias užkirsti kelią stichinėms nelaimėms arba veiklai, kuri galėtų paskatinti gamtinių išteklių naikinimą arba jiems pakenkti,

AJ.   kadangi ši politika gali būti įgyvendinta tik tada, jei visuomenė ir vartotojai taip pat bus raginami keisti vartojimo įpročius atsižvelgiant į aplinkosaugos ir sveikatos reikalavimus,

1.   atkreipia dėmesį į pirmiau minėtą Komisijos komunikatą "Tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminė strategija" ir apgailestauja, kad trūksta aiškios vizijos, kaip pasiekti bendrą tikslą; mano, kad jis turėtų būti laikomas pirmuoju žingsniu ruošiantis procesui, kurio metu tikriausiai bus sukurta išsami tausaus gamtinių išteklių naudojimo strategija;

2.   mano, kad Komisijos Tvaraus vystymosi strategijos tyrimo veiksmų platforma per daug atsargi, ribotos taikymo srities ir tokia, kokia yra dabar, neįtikins viešųjų ar politinių sprendimus priimančių subjektų siekti itin svarbių joje numatytų tikslų;

3.   ragina Komisiją politiniu ir sektoriniu lygmenimis nustatyti išteklių naudojimo našumo gerinimo tikslus ir greičiau parengti deramas pažangos išlaikymo priemones;

4.   apgailestaudamas pažymi, kad Tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminėje strategijoje (Teminė strategija) toliau neapibrėžiami Europos bendrijos 6-osios AVP tikslai; mano, kad 6-osios AVP tikslai, susiję su gamtinių išteklių naudojimu, liks nepasiekti, jeigu nebus veiksmingiau imtasi Teminėje strategijoje pateiktų suderintų veiksmų; mano, kad tai ypač taikytina siekiant užtikrinti, kad gamtinių išteklių naudojimas ir jų poveikis neviršytų aplinkos gebėjimo atsinaujinti;

5.   ragina Europos Sąjungą labiau stengtis ir priimti sprendimus, kuriais būtų siekiama tapti veiksmingiausiai išteklius ir energiją naudojančia ekonomika pasaulyje; pabrėžia, kad pasiekus šiuos tikslus būtų užtikrinta didesnė nepriklausomybė ir išteklių bei energijos tiekimo patikimumas, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo gamtinių išteklių eikvojimo;

6.   pabrėžia, kad tarša, vis skurdesni gamtos ištekliai ir žaliavos, vis sunkesnis priėjimas prie jų trukdo išsaugoti biologinę įvairovę ir sukels tokį kainų augimą, kuris beveik visiškai sujauks Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių ekonomines ir socialines sistemas bei sukels konfliktus; ragina Komisiją ir Europos Sąjungą deramai reaguoti į padėtį;

7.   mano, kad net jeigu reikia tikslesnių tam tikrų sričių duomenų, tai neturėtų būti priežastis atidėti priemones, kurios reikalingos siekiant užtikrinti tvarų gamtinių išteklių naudojimą; be to, pažymi, jog šiuo metu turimų žinių pakanka, kad jau dabar būtų galima imtis praktinių veiksmų siekiant pagerinti tvarų gamtinių išteklių naudojimą;

8.   akcentuoja esminius tvaraus gamtinių išteklių naudojimo tikslus, įskaitant aukšto lygio aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugą, galimybę naudotis gamtiniais ištekliais ateities kartoms, įnašą į mūsų ekonominių ir socialinių sistemų stabilumą ir klestėjimą bei išteklių naudojimo ribojimą siekiant sumažinti ir stabilizuoti poveikį aplinkai;

9.   mano, kad Komisija turi itin atsižvelgti į Parlamento ir Europos viešąją nuomonę bei aplinkos problemas, ir ragina Komisiją privalomus su gamtiniais ištekliais susijusius tikslus ir tvarkaraščius nustatyti šiais būdais:

   a) kaupti ir įgyvendinti kiekvienos gamybos grandies geriausią praktiką;
   b) kiekybiškai sumažinti šiltnamio dujų emisiją bent 30 proc. iki 2020 m. ir 80 proc. iki 2050 m., palyginti su 1990 m. lygiu;

10.   ragina Komisiją apibrėžti pagrindinių produktų grupių gamybos geriausią praktiką pradedant Komisijos nustatytu svarbiausiųjų produktų dešimtuku, kurį reikia sudaryti per trejus metus. Už geriausios praktikos nustatymą atsako Teminėje strategijoje siūlomas Gamtinių išteklių duomenų centras;

11.   ragina Komisiją pasiūlyti Bendrijos politikos priemones siekiant:

   • skatinti suinteresuotųjų šalių tarpusavio sąveiką, skatinti taikyti būvio ciklų vertinimą (angl. LCA ) ir (arba) kitų metodų taikymą įmonėse ir jų prašymu teikti informaciją;
   • nustatyti valstybių narių ir atskirų sektorių CO2 mažinimo tikslus;

12.   mano, kad į Teminę strategiją turėtų būti įtrauktos gairės, kuriose būtų paaiškinama, kokių priemonių reikia atskiriems sektoriams, ir siūloma reikalingų politikos priemonių pakeitimų siekiant našiau naudoti išteklius;

13.   mano, kad atidėdama praktinius veiksmus ES susilpnins savo konkurencinę poziciją naujų ekologiniu požiūriu veiksmingų technologijų diegimo ir prekybos jomis srityse;

14.   mano, kad Europos Sąjunga turėtų rodyti pavyzdį, kaip ieškoti novatoriškų sprendimų ir našiau naudoti išteklius, ir kad ji turėtų siekti tapti pasaulio ekologiškų technologijų lydere; pažymi, kad siekiant patenkinti didėjančius sparčiai augančios vadinamosios vidutinės klasės poreikius pirkti prekes ir paslaugas, atitinkančias regioninį ir pasaulinį aplinkos gebėjimą atsinaujinti, tvarių produktų rinka turės augti;

15.   palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta, jog tvaraus gamtinių išteklių naudojimo politika iki šiol nebuvo tinkama;

16.   nors pripažįsta, kad darbas siekiant tausiai naudoti gamtinius išteklius yra ilgalaikis procesas, mano, kad Komisijos komunikate nurodytas orientacinis 25 metų laikotarpis yra per ilgas;

17.   teigiamai vertina Komisijos skiriamą dėmesį visame komunikate gvildenamai būvio ciklo koncepcijai ir ragina Komisiją vadovautis šia koncepcija imantis konkrečių politikos priemonių;

18.   pabrėžia, kad atliekant mokslinius tyrimus ir vykdant taikomąją veiklą reikia siekti didinti mūsų suvokimą, kaip veikia gamtos sistemos, kad galėtume projektuoti gamybos ir vartojimo sistemas pagal biologines gaires, gerindami išteklių naudojimo našumą ir mažindami taršą;

19.   mano, kad iki 2008 m. įkurtas Europos duomenų centras duos naudos, jei jo kompetencija bus reguliariai vertinti ir tobulinti žinomus rodiklius, be to, nustatyti, kokie kiti rodikliai reikalingi norint padėti siekti skubaus pagrindinio tikslo maksimaliai sumažinti gamtinių išteklių naudojimo poveikį aplinkai ir sveikatai;

20.   nesutinka su Komisija, kad trūksta rodiklių, kuriuos taikant būtų galima jau dabar į Teminę strategiją įtraukti konkrečius ir aiškius tikslus nurodant jų įgyvendinimo grafiką; pažymi, kad šiuo metu žinomi šie rodikliai: BVP (bendrasis vidaus produktas), TMS (tiesioginės medžiagų sąnaudos) ir MVV (medžiagų vidaus vartojimas); kiti tokie pat paprasti ir išsamūs rodikliai turėtų būti susiję su įvairiais gyvenimo kokybės aspektais, pvz., sveikatos priežiūros sąlygomis, socialine integracija, socialine informacija apie sprendimų priėmimo procesus ir ekologiniu pėdsaku. Uždavinys – pagerinti gyvenimo kokybę siekiant daugiau nematerialių tikslų, remiantis informacijos ir komunikacijų technologijomis, apskritai mažiau sąnaudų reikalaujančiomis technologijomis ir taip mažinant gamtinių išteklių trūkumą;

21.   siūlo Komisijai per trejus metus įvertinti galimybes ir priemones atsieti gamtinių išteklių naudojimą nuo ekonomikos augimo. Pakeista Teminė strategija turėtų apimti šias atsiejimo priemones. Ši koncepcija turėtų būti įgyvendinta ir persvarstant esamas politikos priemones;

22.   pabrėžia, kad reikia sukurti BVP papildantį rodiklį, parodantį kokybinius augimo aspektus, ir šio proceso metu parengti metodikas, kuriomis būtų nustatoma gamtos kapitalo vertė;

23.   mano, kad jei gamtinių išteklių naudojimo mažinimą lydi perėjimas prie alternatyvų, pirmiausia turi būti atlikti atitinkamų alternatyvų poveikio aplinkai moksliniai tyrimai;

24.   ragina ES užtikrinti, kad visos Bendrijos priemonės ir teisės aktai prisidėtų prie gamtinių išteklių saugojimo ir tvaraus vystymosi ES bei kitose šalyse; ES turėtų skatinti kurti išteklių strategiją ne ES šalyse; tai turėtų atsispindėti vykdant lėšų skirstymo ir paramos teikimo politiką;

25.   mano, kad svarbu spręsti ne tik gamtinių išteklių suvartojimo Bendrijoje (ES viduje), bet ir išteklių importo iš trečiųjų šalių klausimą;

26.   pabrėžia, kad reikia spręsti klausimą dėl akivaizdžių dabartinio ekonomikos modelio trūkumų nustatant ekosistemos paslaugų vertę ir pateikti politikos struktūrą, kurioje būtų teikiama pirmenybė išteklių naudojimo našumui ir vis labiau pagal biologines gaires projektuojamoms gamybos sistemoms;

27.   mano, kad iki 2030 m. ES pirminių neatsinaujinančių išteklių naudojimas turi būti sumažintas 4 kartus, arba iki 2030 m. gamtinių išteklių naudojimas turi būti sumažintas per pusę kartu didinant gerovę pasaulyje; pažymi, kad gali būti naudojami šie rodikliai: BMP (bendras medžiagų poreikis), TMS (tiesioginės medžiagų sąnaudos) ir MVV (medžiagų vidaus vartojimas); pažymi, kad šie rodikliai parodo, koks išteklių kiekis naudojamas ekonomikoje, ir kad skirstant BVP pagal šiuos rodiklius įmanoma įvertinti gamtinių išteklių naudojimo produktyvumą;

28.   sutinka, kad šiuo metu esama labai mažai bendrųjų plačiai paplitusių poveikio rodiklių, vadinamųjų ekologinio veiksmingumo rodiklių, pagal kuriuos būtų galima įvertinti pažangą mažinant išteklių naudojimo poveikį aplinkai; mano, kad jie turi būti parengti kuo greičiau, vėliausiai iki 2008 m.; šiuo atžvilgiu pažymi, kad reikia aktyviai remti tolesnį vadinamąjį aplinkosaugos požiūriu tinkamą medžiagų naudojimą (APTMN);

29.   mano, kad siekiant sumažinti aplinkai kenkiantį išteklių naudojimą gali būti taikomos rinkos priemonės, ypač finansinės, ir subsidijos, ypač subsidijų perskirstymas, laipsniškas, bet greitas subsidijų netvariai veiklai mažinimas ir parama pradedant taikyti ekologinius mokesčius; taip pat mano, kad į Komisijos rengiamas gaires reikėtų įtraukti nuostatą, jog išteklų naudojimui žalingos subsidijos turėtų būti panaikintos, kaip reikalaujama Tvaraus vystymosi strategijoje;

30.   mano, kad perskirstant subsidijas, pvz., daugiau subsidijų skiriant nedidelėms hidroelektrinėms, taip pat vėjo ir saulės energijai gaminti, būtų skatinama naudoti naujas technologijas ir gerinti Europos konkurencinę padėtį pasaulyje, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, importuojamo iš kitur;

31.   pažymi, kad ekonomikos augimo ir išteklių naudojimo veiksmingumo didinimo atsiejimas jau dabar laikomas politiniu tikslu 9 valstybėse narėse (įskaitant Vokietiją ir Suomiją) ir Japonijoje; mano, kad santykinio atsiejimo nepakanka, nes bendras gamtinių išteklių naudojimas vis tiek išlieka per didelis; taigi pabrėžia, kad politinėje programoje, susijusioje su tvariu gamtinių išteklių naudojimu, turėtų būti siekiama atsieti ekonomikos augimą ir gamtinių išteklių naudojimą, kad būtų iš esmės sumažintas ir išteklių naudojimas, ir šio naudojimo poveikis aplinkai;

32.   pabrėžia, kad ES turėtų patvirtinti aiškų tikslą sumažinti bendrą išteklių naudojimą, nes Komisijos komunikato dėl išteklių naudojimo strategijos priede pateikta analizė rodo, kad turime daugiau negu 3 proc. pagerinti išteklių naudojimo našumą per metus ir kad norint perpus sumažinti išteklių naudojimą 2005–2030 m., reikės pagerinti išteklių naudojimo našumą beveik 6 proc. per metus;

33.   mano, kad turi būti per pusę sumažintas bendro išteklių naudojimo ES neigiamas poveikis kiekvienai išteklių kategorijai, pvz., taikant sektorinį požiūrį statybų pramonėje, transporto ir kituose sektoriuose, kad būtų sumažintas šių išteklių naudojimo poveikis ir priklausomybė nuo jų;

34.   mano, kad taikant Teminę strategiją turėtų būti siekiama našiau naudoti gamtinius išteklius, pagerinti jų ir atliekų valdymą, imti naudoti tvaresnius gamybos metodus ir naudojimo būdus, taip turėtų būti užtikrinama, kad naudojant gamtinius išteklius nebūtų viršijama našta, kurią gamta dar gali pakelti;

35.   siūlo nustatyti privalomus tikslus sumažinti išteklių naudojimą šiuose sektoriuose: maisto, būsto ir transporto, nes remiantis naujausiais tyrimais šie sektoriai daro didžiausią neigiamą poveikį;

36.   todėl ragina Komisiją imtis trijų pagrindinių veiksmų:

   a) įvardyti ir parengti konkrečias politikos priemones ir veiksmus, susijusius su 20 pagrindinių išteklių, kurių naudojimas daro didžiausią poveikį; pasiūlymai dėl šių priemonių turėtų būti pateikti vėliausiai 2008 m.;
   b) pasirengti suinteresuotųjų šalių dialogui apie daugiausiai išteklių naudojančius gavybos ir gamybos sektorius, kad būtų galima nustatyti sektorinius tikslus ir deramas išteklių naudojimo našumo gerinimo priemones;
   c) parengti orientacinius tvaraus biotinių išteklių (pvz., medienos, žuvų, žemės ūkio produktų) valdymo ir naudojimo kriterijus;

37.   ragina Komisiją aktyviai skatinti plėtoti naujus modelius, pagal kuriuos produktai būtų teikiami vartotojams, pvz., naudojantis produktų teikimo paslaugų sistemomis, taigi vartotojai naudotųsi paslaugomis, o ne produktais ir taip būtų pasirenkami geriausi ir energijos, ir medžiagų naudojimo variantai;

38.   pabrėžia, kad, dedant pastangas našiau naudoti gamtinius išteklius, reikia išsamiai atsižvelgti į prekybos poveikį ir siekti laipsniškai mažinti ES ekologinį pėdsaką pasaulyje;

39.   mano, kad Teminė strategija turėtų būti integruota įvairiais politikos lygmenimis ir visose reikiamose politikos srityse; siekiant šio tikslo visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į ES atliekų prevencijos, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslus;

40.   prašo Komisiją skatinti technologijas, pagal kurias gaminami produktai būtų ilgaamžiai, juos būtų galima taisyti, pakartotinai naudoti ir perdirbti;

41.   mano, kad taisant ir pakartotinai naudojant produktus pailginamas produkto naudojimo laikas ir kad tai yra tausus naudojimo būdas siekiant, kad susidarytų mažiau atliekų ir būtų labiau saugomi ištekliai; todėl prašo Komisijos ir valstybių narių aktyviai ugdyti vadinamąją pakartotinio naudojimo visuomenę imantis švietimo, ekonominių ir struktūrinių priemonių, pvz., remiant pakartotinio naudojimo ir taisymo organizacijas ir tinklus;

42.   pritaria Teminje strategijoje išdėstytai koncepcijai, kad, norint padidinti strategijos veiksmingumą, reikia nagrinėti esamas politikos priemones, bet siūlo jau šiuo etapu atrinkti tinkamiausias esamas ir rengiamas politikos priemones (pvz., teminę prevencijos ir atliekų perdirbimo strategiją, integruotą produktų politiką); Teminė strategija taip pat turėtų atitikti Lisabonos tikslus;

43.   siūlo įvardyti dabartinės Europos politikos trūkumus, užkertančius kelią tausiai naudoti gamtinius išteklius;

44.   pažymi, kad Komisija planuoja 2010 m. ir vėliau kas penkerius metus nuolat persvarstyti Teminę strategiją; mano, kad tai bus naudinga, bet pabrėžia, kad į šį persvarstymą turėtų būti įtraukta derama veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant tausiai naudoti gamtinius išteklius, analizė ir atsižvelgiama į nuolatinį poreikį plėtoti šios srities politiką pagal mokslo laimėjimus; persvarstant strategiją taip pat turėtų būti nagrinėjamas ES vykdytų veiksmų poveikis trečiosiose šalyse;

45.   mano, kad ypač žemės ūkio politikos srityje turėtų būti imtasi priemonių, skirtų tvaraus gamtinių išteklių (įskaitant, tačiau neapsiribojant žemės, vandens ir kuro ištekliais) naudojimo uždaviniui įgyvendinti, siekiant sumažinti spaudimą aplinkai;

46.   pabrėžia pasaulinio Europos politikos aspekto reikšmę tausiam gamtinių išteklių naudojimui ir poreikį užtikrinti, kad siekiant tausiai naudoti išteklius Europoje nepadidėtų poveikis aplinkai trečiosiose šalyse;

47.   mano, kad žemės ūkio srityje reikia padaryti pastebimą ekologinių gamybos metodų mokslinių tyrimų pažangą, geriau reguliuoti ir stebėti inter alia trąšų, pesticidų, vandens naudojimą, skatinti trumpus gamybos ciklus, įtraukti išorines sąnaudas ir susieti aplinkosaugos sąlygas su ekonomine parama;

48.   mano, kad reikia pripažinti pirmaujantį organinio ir tvaraus ūkininkavimo vaidmenį ir atsakingą gamtinių išteklių naudojimą, taip pat remti tokį ūkininkavimą;

49.   kadangi įvairioms žuvų rūšims, kaip ilgalaikiams ištekliams, šiuo metu gresia didelis pavojus išnykti ir kadangi rūšių nykimas gali sukelti kitus ekologinius pokyčius, ragina imtis atsakingos ir griežtos žuvininkystės politikos;

50.   mano, kad valstybės narės turi įgyvendinti ES biologinės įvairovės strategiją ir žuvininkystės, ir kitose srityse ir, bendradarbiaudamos su Komisija, imtis priemonių siekdamos įgyvendinti uždavinį iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą;

51.   teigiamai vertina pasiūlymą dėl tarptautinės komisijos, kurioje dalyvaus besivystančių šalių atstovai ir kuri inter alia parengs medžiagų ir produktų, įvežamų į ES iš kitur, gavybos, derliaus nuėmimo ir transportavimo tausumo lyginamuosius rodiklius, į kuriuos bus įtraukti ne tik medžiagų kokybės standartai, bet ir produkcijos kokybės standartai, atsižvelgiant į aplinkos ir socialinius klausimus;

52.   pabrėžia, kad besivystančioms šalims ir ES nepriklausančioms Rytų Europos ir Vakarų Balkanų šalims turėtų būti teikiama pagalba, susijusi su technologijų ir techninių žinių teikimu, tačiau tuo neapsiribojanti; taip pat teigia, kad Europa negali nenusižengdama padorumui importuoti biologinių pajėgumų iš kitų šalių, jeigu tausus išteklių naudojimas netaps tų šalių tikslu ir jeigu nebus užtikrinta, kad ES neimportuotų per daug naudojamų išteklių arba išteklių, kuriems gresia pavojus išnykti;

53.   mano, kad reikėtų padėti besivystančioms šalims, siekiančioms atitikti ES standartus ir įgyvendinti ženklinimo reikalavimus;

54.   pabrėžia, jog ir turint mintyje Teminę strategiją svarbu taikyti į kitas politikos kryptis jau įtrauktą reikalavimą, jog iki 2010 m. vidutiniškai 12 proc. ES suvartotos energijos ir 21 proc. ES suvartotos elektros energijos būtų pagaminta iš tvarių gamtinių išteklių ir kad iki 2015 m. šis skaičius turėtų padidėti iki 15 proc.;

55.   siekia suderinti ES aplinką tausojančių viešųjų pirkimų normą su šiuo metu geriausių rezultatų šioje srityje pasiekusios valstybės narės standartu;

56.   mano, kad, remiantis atsinaujinančios energijos vartojimo politika, iki 2010 m. vidutiniškai 12 proc. ES suvartotos atsinaujinančios žaliavos turėtų būti pagaminta iš akivaizdžiai tvariai valdomų išteklių, be to, 2015 m. šis skaičius turėtų padidėti bent iki 15 proc.; taip pat pabrėžia, kad svarbu siekti ES tikslo iki 2020 m. sutaupyti 20 proc.;

57.   mano, kad ES turėtų imtis visų įmanomų priemonių, kad pateiktų vartotojams ir gamintojams tinkamą informaciją apie tausų gamtinių išteklių naudojimą, be to, švietimas aplinkosaugos klausimais, ypač susijęs su tausiu naudojimu, turėtų būti pradinio mokymo dalis, o vartotojai ir gamintojai turėtų dalyvauti rengiant planus, susijusius su pokyčiais, kurie galėtų prisidėti prie tausaus gamtinių išteklių naudojimo;

58.   mano, kad gamintojai turėtų teikti informaciją visuomenei apie savo produktų ir paslaugų kilmę, gamybos metodus ir gamybos grandinę, įskaitant informaciją apie poveikį aplinkai per visą produkto ir gamybos proceso metu naudojamų išteklių ciklą, taip pat informaciją apie tai, ar produktą galima pataisyti, naudoti pakartotinai ir perdirbti;

59.   mano, kad ES politika turėtų būti parengta taip, jog valstybės narės būtų skatinamos, o ne atbaidomos parengti ambicingas programas ir siekti tikslo tvariau naudoti gamtinius išteklius;

60.   mano, kad Komisija turėtų iki 2008 m. pateikti kiekvieno sektoriaus subsidijų sistemų, kurios daro didelį neigiamą poveikį aplinkai ir prieštarauja tvaraus vystymosi principams, reformos gaires siekiant šias sistemas laipsniškai panaikinti;

61.   pritaria Komisijos iniciatyvoms, kurios galėtų padėti įgyvendinti tikslą tvariai naudoti gamtinius išteklius ir sumažinti kenksmingą gamtinių išteklių naudojimo poveikį aplinkai;

62.   atkreipia dėmesį į būtinybę patobulinti mažmenininkų ir vartotojų bendravimą; šiuo tikslu ragina Komisiją dabar taikomą energetinį ženklinimą (šaldytuvų, automobilių, pastatų) iki 2010 m. imti taikyti visiems energiją naudojantiems produktams;

63.   siūlo Komisijai per trejus metus sukurti metodiką, padėsiančią išmatuoti kiekvienos gamybos grandinės poveikį aplinkai;

64.   siūlo Komisijai kas trejus metus kontroliuoti išteklių naudojimo našumo didinimo pažangą;

65.   rekomenduoja pasitelkti Teminėje strategijoje siūlomą tarptautinę komisiją plėsti geriausią praktiką ir siekti CO2 tikslų pasauliniu mastu;

66.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Tarybos dokumentas 10117/2006, 2006 6 9.
(2) OL L 197, 2001 7 21, p. 30.
(3) OL L 242, 2002 9 10, p. 1.
(4) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 77.
(5) Ekologinis pėdsakas – tai žmonių sunaudojami Žemės ištekliai, išreiškiami produktyvios žemės hektarais.
(6) Pranešimas pavasario Europos Vadovų Tarybai. Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia (COM(2005)0024 ).
(7) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 120.


Transatlantiniai santykiai
DOC 84k
2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl transatlantinių santykių
P6_TA(2007)0155 B6-0149 , 0151 , 0154 ir 0156/2007

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl transatlantinių santykių, ypač į dvi 2006 m. birželio 1 d. rezoliucijas dėl ES ir JAV santykių gerinimo pagal Transatlantinės partnerystės susitarimą(1) ir dėl ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinių ekonominių santykių(2) ,

–   atsižvelgdamas į ES ir JAV 2004 m. birželio 26 d. deklaraciją dėl kovos su terorizmu ir 2005 m. birželio 20 d. deklaraciją dėl abišalio bendradarbiavimo stiprinimo siekiant ginklų neplatinimo ir kovojant su terorizmu,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 21 d. Vienoje įvykusio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 30 d. Vašingtone vyksiantį ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį straipsnį,

A.   kadangi Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų partnerystė, grindžiama bendromis laisvės, demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis, yra kertinis saugumo ir stabilumo euroatlantinėje zonoje akmuo,

B.   kadangi kovojant su tarptautiniu terorizmu būtina pabrėžti visiško tarptautinės teisės ir sutarčių dėl žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių laikymosi svarbą,

C.   kadangi nesikeičianti padėtis Gvantanamo įlankoje ir slaptoji CŽV sulaikymo programa kelia įtampą transatlantiniuose santykiuose, nes ES negali pritarti šiems teisiniams pažeidimams, kuriais pažeidžiamos pačios svarbiausios teisinės valstybės vertybės,

D.   kadangi šiuo metu vyksta dideli pasaulio politinės ir ekonominės tvarkos pokyčiai, dėl kurių kyla svarbių politinių ir ekonominių problemų, taip pat rimtų saugumo, socialinių ir aplinkos apsaugos grėsmių,

E.   kadangi dėl dabartinės padėties Artimuosiuose Rytuose būtinas glaudus ES ir JAV, kaip Artimųjų Rytų ketverto narių, bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas su Arabų lyga siekiant užtikrinti didesnį regiono stabilumą, skatinant taiką, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms,

F.   kadangi stipri ir veiksminga ES ir JAV partnerystė yra itin svarbi priemonė, padedanti formuoti pasaulinę raidą, siekiant apsaugoti bendras vertybes ir remiantis veiksmingo daugiašališkumo ir tarptautinės teisės principais; kadangi tvirta ir pastovi politinė iniciatyva būtina norint, kad partneriai galėtų pasiekti šį tikslą,

G.   kadangi JAV vis dar nenori išplėsti vizų režimo netaikymo programos ir vienašaliu pagrindu taiko vizų režimą vienuolikai naujųjų ES valstybių narių ir Graikijai, taip silpnindama transatlantinius ryšius ir taikydama nevienodą tvarką ES piliečiams,

H.   kadangi transatlantinė rinka, kaip didžiausi pasaulyje dvišaliai prekybos ir investicijų ryšiai, sukuria 14 mln. darbo vietų ES ir JAV, sudaro 40 proc. pasaulio prekybos ir vis dar yra varomoji pasaulio ekonomikos jėga,

I.   kadangi, turint mintyje transatlantinių partnerių vaidmenį pasaulio ekonomikoje, jiems tenka atsakomybė už pasaulio raidą ir valdymą vadovaujantis bendromis vertybėmis ir pasinaudojant veiksmingu daugiašališkumu tam, kad būtų lygiau padalijama gerovė ir būtų sėkmingai sprendžiamos pasaulinės (pvz., saugumo, pasaulio ekonominio valdymo, aplinkos ir skurdo mažinimo) problemos,

J.   kadangi bendradarbiavimu pagrįsti transatlantiniai ekonominiai santykiai yra abišalis ES ir JAV interesas, o stiprinant transatlantinę rinką būtina pastovi politinė iniciatyva; taigi pritaria ES pirmininkaujančios Vokietijos pastangoms per kitą aukščiausiojo lygio susitikimą siekti realios pažangos iš esmės stiprinant bendradarbiavimą reguliavimo srityje,

K.   kadangi JAV Senatas 2006 m. gruodžio 9 d. vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje transatlantiniai partneriai raginami bendradarbiauti stiprinant transatlantinę rinką ir per 2007 m. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą parodyti iniciatyvą nustatant transatlantinės rinkos sukūrimo terminą,

L.   kadangi finansinės paslaugos yra labai svarbus ES ir JAV santykių klausimas; kadangi abi šalys suinteresuotos tolesniu glaudesniu bendradarbiavimu, konvergencija reguliavimo srityje ir JAV bei ES vienodomis finansinių paslaugų reguliavimo sąlygomis,

Politiniai, saugumo ir žmogaus teisių klausimai

1.   džiaugiasi pagerėjusia ES ir JAV santykių atmosfera, laikantis lygiavertiškumo principo; mano, kad šios palankios aplinkybės suteiks didelių galimybių glaudžiam ES ir JAV bendradarbiavimui sprendžiant daugelį politinių abiems šalims svarbių klausimų, ypač susijusių su bendra pozicija dėl Vakarų Balkanų šalių, Pietų Kaukazo regiono, Centrinės Azijos, Artimųjų Rytų, Afganistano, Viduržemio jūros regiono, Lotynų Amerikos ir Afrikos;

2.   ragina Tarybą ir JAV administraciją dėti daugiau pastangų dalyvaujant Artimųjų Rytų ketverto veikloje, skatinant Izraelio ir Palestinos gyventojų derybas, kad jie pasiektų išsamų taikos susitarimą, kuris būtų grindžiamas dviem saugiomis ir perspektyviomis valstybėmis; pritaria ketverto raginimui ir toliau teikti tarptautinę pagalbą Palestinos gyventojams; mano, kad reikia dėti visas pastangas siekiant stabilizuoti padėtį Libane; džiaugiasi tuo, kad Rijado viršūnių susitikime buvo atgaivintas Arabų lygos patvirtintas planas, taip pat džiaugiasi Palestinos nacionalinės vienybės vyriausybės sudarymu ir ragina abu transatlantinius partnerius pradėti su ja konstruktyvų dialogą, atsižvelgiant į Tarybos poziciją;

3.   džiaugiasi neseniai įvykusiais aukšto rango Amerikos ir Europos politikų vizitais į Damaską; ragina imtis suderintų ES ir JAV veiksmų siekiant patikrinti, ar Sirija tikrai besąlygiškai pasiryžusi vėl pradėti derybas su Izraeliu ir konstruktyviai bendradarbiauti su tarptautine bendruomene;

4.   džiaugiasi glaudžiu ES ir JAV bendradarbiavimu sprendžiant klausimą, susijusį su Irano branduoline veikla, ir ragina abu partnerius tęsti bendradarbiavimą siekiant stiprinti Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vaidmenį ir sukuriant plataus masto tarptautinių susitarimų dėl masinio naikinimo ginklų neplatinimo sistemą tam, kad bendromis pastangomis būtų sustiprinta Neplatinimo sutartis, kuri yra svarbiausias elementas užkertant kelią branduolinių ginklų plitimui;

5.   apgailestauja dėl Irano pareiškimo, kad jis ketina pradėti pramoniniu mastu sodrinti uraną, nes toks Irano žingsnis tiesiogiai prieštarautų ne kartą kartotiems TATENA Valdytojų tarybos prašymams ir privalomiems Iranui skirtiems JT Saugumo Tarybos raginimams, pateiktiems rezoliucijose Nr. 1737(2006) ir Nr. 1747(2007), sustabdyti visą su sodrinimu susijusią veiklą;

6.   mano, kad kova su terorizmu ir su masinio naikinimo ginklų platinimu išlieka svarbiausias saugumo uždavinys abiem šalims partnerėms; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad abi šalys turėtų sustiprinti bendradarbiavimą šioje srityje ir paremti JT, kurios atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant abi šias problemas;

7.   mano, kad būtina kartu su JAV nustatyti bendrą ir abiem pusėms priimtiną pagrindą siekiant užtikrinti reikalingas garantijas, kurių, atsižvelgiant į ypatingą ES ir JAV partnerystę, reikia kovojant su terorizmu ir kurios taip pat galėtų apimti visus aspektus, susijusius su laisvu asmenų judėjimu tarp ES ir JAV; mano, kad, atsižvelgiant į tai, turėtų būti stiprinami Parlamento ir Kongreso santykiai;

8.   pripažįsta, kad keitimasis duomenimis ir informacija yra vertinga priemonė tarptautiniu mastu kovojant su terorizmu ir su juo susijusiu nusikalstamumu, tačiau pabrėžia, kad patikimos duomenų apsaugos garantijos leistų lengviau keistis duomenimis ir užtikrinti privatumo apsaugą; taip pat pabrėžia, kad toks keitimasis duomenimis bet kokiu atveju turėtų būti grindžiamas vienu ar daugiau tarptautinių susitarimų, savo struktūra panašių į EB ir JAV susitarimą dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamųjų bylų srityje ir ekstradicijos, kuris šiuo metu svarstomas Kongrese;

9.   labai apgailestauja dėl to, kad susitarimai dėl keleivio duomenų įrašo (PNR), SWIFT ir JAV automatinės tikslinės sistemos (ATS) diegimas lėmė teisinį netikrumą, turint mintyje būtinas duomenų apsaugos garantijas keičiantis duomenimis ir perduodant duomenis tarp ES ir JAV siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, ypač užkertant kelią terorizmui ir kovojant su juo; pabrėžia, kad, jeigu būtina, duomenims turėtų būti keičiamasi vadovaujantis esamu ES ir JAV susitarimu dėl tarpusavio teisinės paramos ir ekstradicijos bei laikantis EB ir ES teisės aktų dėl duomenų apsaugos; mano, kad keitimasis asmens duomenimis turi vykti remiantis tinkamu teisiniu pagrindu, turi būti susietas su aiškiomis taisyklėmis ir sąlygomis, be to, turi būti užtikrinama tinkama atskirų piliečių privatumo ir jų pilietinių laisvių apsauga;

10.   ragina JAV ir visas kitas šalis, taikančias atvykimo vizų režimą tam tikroms atskiroms ES valstybėms narėms, nedelsiant panaikinti šį režimą ir visų ES valstybių narių piliečių atžvilgiu taikyti vienodą tvarką; apgailestauja dėl to, kad, siūlant JAV vizų režimo atsisakymo programos pakeitimus, buvo įtraukta papildoma sąlyga dėl keitimosi informacija (vadinamoji PNR sąlyga);

11.   pabrėžia, kad daugelis priemonių, įtrauktų į teisėkūros pasiūlymą dėl 2007 m. Amerikos saugumo didinimo įstatymo, po to, kai pasiūlymą priims JAV Kongresas, turės tiesioginės įtakos ES šalims, ypač policijos ir teismų bendradarbiavimo kovojant su terorizmu bei pagrindinių teisių apsaugos ir garantijų srityse;

12.   džiaugiasi Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Frattini įsipareigojimu parengti euroatlantinio bendradarbiavimo kovojant su tarptautiniu terorizmu programą, kurioje būtų pateikiamos suderintos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos normos; prašo Komisijos ir toliau dėti šias pastangas, taip pat į šią iniciatyvą visiškai įtraukti Parlamentą;

13.   atkreipia dėmesį į naujai įkurtą Aukšto lygio darbo grupę, kurią sudaro Komisijos, Tarybos ir Jungtinių Valstijų vyriausybės atstovai iš Teisingumo bei Tėvynės saugumo departamentų ir kuri užtikrina ES ir JAV dialogo saugumo klausimais politinį pagrindą; vis dėlto prašo, kad siekiant šiam dialogui suteikti daugiau demokratinio teisėtumo į jį būtų įtrauktas  ir Europos Parlamentas;

14.   primena Parlamento rezoliucijas, kuriose raginama uždaryti Gvantanamo įlankos kardomojo kalinimo įstaigą; ragina Tarybą ir Komisiją paskatinti JAV vyriausybę sukurti sistemą, pagal kurią būtų lengviau pareikšti kaltinimus arba paleisti sulaikytuosius laikantis tarptautinės teisės; yra susirūpinęs, kad pats Gvantanamo įlankos kardomojo kalinimo įstaigos buvimas sudaro neigiamą kovos su terorizmu vaizdą; ragina Tarybą paskelbti aiškų ir tvirtą pareiškimą, kuriuo JAV vyriausybė būtų raginama nutraukti ypatingąjį sulaikymą ir perdavimą, taip pat ragina paprašyti JAV vyriausybės pasiaiškinti dėl slaptų kalėjimų ne JAV teritorijoje egzistavimo;

15.   pakartoja savo nuomonę, kad NATO, kuri ir toliau atlieka svarbų vaidmenį susiejant daugelį Europos šalių ir JAV bei užtikrinant saugumą Europoje, turėtų plėtoti savo, kaip transatlantinio politinių diskusijų forumo vadovaujantis tikros lygiavertės partnerystės principu, galimybes;

16.   džiaugiasi glaudžiu JAV ir ES bendradarbiavimu derybose dėl Kosovo statuso ir pabrėžia, kad reikia rasti darnų ir perspektyvų sprendimą dėl būsimo Kosovo statuso; ragina abu partnerius pasinaudoti 2007 m. balandžio 30d. Vašingtone vyksiančio aukščiausiojo lygio ES ir JAV susitikimu ir jame rasti bendrą sutarimą dėl M. Ahtisaario plano bei tęsti dialogą su visomis suinteresuotomis šalimis; šiuo tikslu rekomenduoja siekti glaudesnio NATO ir ES bendradarbiavimo saugumo klausimais, ypač atsižvelgiant į padėtį Kosove, kur ES perims Jungtinių Tautų laikinosios misijos Kosove funkcijas ir bus paliktos maždaug 16 000 karių NATO pajėgos; mano, kad glaudesnė ES ir JAV partnerystė papildys šiuos santykius ir jiems nepakenks;

17.   ragina JAV padvigubinti savo pastangas siekiant konsultuoti ir aiškinti apie savo planuojamą NATO apsaugos nuo raketų sistemą, kad Aljansas ir Europa išliktų vieningi, galėtų atsilaikyti prieš išorės spaudimą ir nesusiskaidytų į skirtingo saugumo lygio regionus; pabrėžia, kad svarbu tęsti konsultacijas dėl šios sistemos per NATO ir Rusijos Tarybos susitikimus; pabrėžia, kad JAV sistema turėtų būti koordinuojama ir suderinama su NATO aktyviąja balistinių raketų gynybos sistema;

18.   ragina ES pirmininkaujančią valstybę ir JAV vyriausybę Pasaulio banko prezidentui Paului Wolfowitzui pranešti, kad, siekdamos užkirsti kelią banko kovos su korupcija politikos menkinimui, jos teigiamai vertintų jo pasitraukimą iš pareigų;

Ekonomikos ir prekybos klausimai

19.   pabrėžia, kad per būsimą ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą reikėtų naujo postūmio transatlantiniams santykiams, ir tai galėtų būti Naujosios transatlantinės darbotvarkės atnaujinimas;

20.   tvirtai remia Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos iniciatyvą pradėti įgyvendinti naująją transatlantinę ekonominę partnerystę ir gaires, kuriomis būtų pasiekta transatlantinė rinka be kliūčių, sustiprinta abiejų partnerių pozicija pasaulinės konkurencijos aspektu ir kurios padėtų joms geriau išnaudoti savo ekonomines galimybes nepakenkiant daugiašalėms prekybos deryboms, įskaitant Dohos raundą;

21.   ragina Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos pirmininkus ir JAV prezidentą pasinaudoti būsimu ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimu ir pradėti derybas dėl naujo transatlantinės partnerystės susitarimo, įskaitant tvirtesnę ES ir JAV transatlantinę rinką, apimančią investicijas, intelektinę nuosavybę, naujoves, viešuosius pirkimus ir prekybos bei saugumo ryšį; ragina abi partneres pradėti derybas dėl veiksmingo susitarimo dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje, įskaitant bendrą metodiką, priemones, skirtas reguliavimo skirtumams sumažinti, įsipareigojimus įtraukti reguliavimo agentūras ir priemones, skirtas pramonės atstovams, darbo sąjungoms ir vartotojų grupėms įtraukti; ragina abiejų šalių įstatymų leidėjus sistemingai dalyvauti derybose;

22.   primygtinai reikalauja, kad vykdant derybas dėl transatlantinės rinkos be kliūčių neturi sumažėti socialinių, aplinkos apsaugos ir sveikatos standartų suderinamumas ir turi būti išlaikytas ES konkurencijos politikos ir jos taisyklių dėl viešųjų paslaugų ir kultūrinės įvairovės apsaugos savarankiškumas ir vientisumas;

23.   nerimauja dėl galimai pavojingo Jungtinių Valstijų federalinio einamosios sąskaitos deficito poveikio pasaulio ekonomikai ir tarptautinių valiutos rinkų stabilumui; ryžtingai ragina partneres įsipareigoti vengti pernelyg didelio deficito, dėl kurio padidėja tarptautinis disbalansas;

24.   teigiamai vertina didžiojo aštuoneto (G8) grupei pirmininkaujančios Vokietijos sprendimą į kito didžiojo aštuoneto (G8) susitikimo darbotvarkę įtraukti klausimą dėl tarptautinės kapitalo rinkos reguliavimo; nerimauja dėl to, kad Jungtinės Valstijos vienašališkai paskelbė naujus privataus kapitalo kaupimo principus, kurie pagrįsti neįpareigojančiomis skaidrumo priemonėmis; prašo Komisijos užtikrinti lygiavertes nuosavybės teises įmonėms viena kitos teritorijose; tvirtai tiki, kad dialogas dėl rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo fondų turėtų vykti atsižvelgiant į nuolatinį pavojų, kurį kelia tokių fondų veikla, ir į dažnėjančias diskusijas dėl jų platesnių socialinių ir ekonominių padarinių; klausia Komisiją, kokių veiksmų ji ketina imtis šiuo klausimu, atsižvelgiant į tai, kad JAV rengia pasiūlymus; primena, kad du trečdaliai rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų įsteigti lengvatinės prekybos centruose, todėl prašo, kad būtų išnagrinėti jų finansiniai aspektai;

25.   pabrėžia, kad svarbu suvienodinti priežiūros, susijusios su transatlantiniu vertybinių popierių biržų konsolidavimu, veiklą; taigi dar kartą prašo du kartus per metus – prieš kiekvieną metinį ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą ir po jo – persvarstyti transatlantinių finansinių paslaugų politiką ir taip sustiprinti Finansinių rinkų reguliavimo dialogą; ragina per ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą susitarti dėl patikima reguliacine priežiūra pagrįstų apskaitos standartų abišalio pripažinimo; pabrėžia, kad svarbu, kad JAV įgyvendintų Bazelio II susitarimą dėl kapitalo reikalavimų ir kad Vertybinių popierių ir biržos komisija pripažintų tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus; apgailestaudamas kartoja, kad būtina, jog ES pakartotinio draudimo organizacijos JAV visiškai padengtų riziką, kylančią dėl itin diskriminuojamųjų valstijų normų; taigi ragina per JAV ir ES aukščiausiojo lygio susitikimą susitarti dėl tolesnio transatlantinio tarpusavio pripažinimo ir vienodų mokumo bei pranešimo reikalavimų; ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl transatlantinio pobūdžio įmonių susiliejimų ir (arba) akcijų įsigijimo vertybinių popierių biržoje ir kitose finansinėse institucijose, JAV įstatymai, taisyklės ar priežiūros veikla nebūtų tiesiogiai arba netiesiogiai vienašališkai taikomos Europos Sąjungoje;

26.   ragina abi šalis pasiekti, kad PPO Dohos vystymosi darbotvarkė būtų sėkmingai įgyvendinta visapusiškai atsižvelgiant į vystymosi aspektą; taigi ragina ES ir JAV 2007 m. aukščiausiojo lygio susitikimo metu paskelbti, kad jos visapusiškai įsipareigoja dėti pastangas 2007 m. pavasarį pasiekti teigiamą lūžį, taip pat greta jų galimybės patekti į rinką ir paslaugų tikslų susitarti dėl bendro požiūrio į įvykdomų Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių darbo standartų skatinimą PPO ir dvišaliuose prekybos susitarimuose, dar kartą pabrėžti savo įsipareigojimus, susijusius su vadinamosios žaliosios dėžės subsidijomis žemės ūkio srityje, ir bendrą strategiją dėl kompleksinio paramos susiejimo, biodegalų, gyvūnų gerovės ir paukščių gripo ir pabrėžti ES ir JAV susitarimo dėl vyno svarbą;

27.   prašo Tarybos ir Komisijos su transatlantiniais partneriais aptarti, kaip siekti pažangos palengvinant besivystančių šalių prieigą prie vaistų ir kategoriškai paprieštarauti JAV siekiams visuose dvišaliuose susitarimuose su besivystančiomis šalimis įtraukti sąlygą, pagal kurią minėtos šalys atsisako taikyti Dohos susitarimo nuostatas, kurios joms leidžia gaminti ir importuoti bendro pobūdžio vaistus, kurie reikalingi pagrindinėms visuomenės problemoms spręsti (AIDS, tuberkuliozė ir kt.); nepaisant to, reiškia susirūpinimą, kad dėl JAV Kongreso ketinimo leisti lygiagrečiai importuoti vaistus iš ES valstybių narių, ES pacientai gali susidurti su tiekimo sunkumais ir gali būti sudarytos palankios sąlygos vaistų klastojimui; taigi prašo, kad ES šį klausimą iškeltų per būsimą aukščiausiojo lygio susitikimą;

28.   mano, kad ES ir JAV, sunaudojančios 38 proc. pasaulio energijos, turi rodyti pavyzdį ir imtis bendrų pastangų alternatyvios energijos gamybos ir energijos veiksmingumo priemonėms plėtoti; taigi ragina abi šalis partneres stiprinti bendradarbiavimą energetikos, energijos saugumo ir tvarios aplinkos klausimais, stengtis sukurti stabilią ir nuspėjamą, rinkos dėsniais pagrįstą pasaulinę energetikos rinką bei dėti pastangas, kad nuostatos, pagal kurias reglamentuojama prekyba energija, būtų įtrauktos į PPO taisykles;

29.   reikalauja, kad šiuo požiūriu būtų numatyta ypatinga išsivysčiusių šalių atsakomybė pirmauti mažinant taršą; ragina JAV persvarstyti savo poziciją dėl Kioto protokolo ratifikavimo; be to, ragina JAV imtis veiksmingų vidaus priemonių siekiant visiškai sumažinti taršą ir aktyviai veikti būsimose tarptautinėse derybose siekiant dalyvauti būsimajame klimato kaitos režime; teigiamai vertina JAV regionines apribojimo ir prekybos (angl. cap-and-trade ) iniciatyvas, kurios valstybės mastu padeda mažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis; ragina JAV administraciją, Komisiją, Tarybą ir valstybes nares skubiai patvirtinti veiksmingas priemones siekiant sumažinti aviacijos poveikį klimato kaitai; ragina nuolat kelti klimato kaitos klausimą tarpparlamentinių delegacijų lygmeniu ir plėtojant transatlantinį teisėkūros institucijų dialogą;

30.   tikisi, kad būsimo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo metu bus pasirengta priimti susitarimą per birželio mėn. vyksiantį G8 pirmaujančių pramoninių šalių grupės aukščiausiojo lygio susitikimą, pagal kurį bus pradėtas taikyti po Kioto protokolo nustatytas išmetimo režimas, kurio laikysis JAV ir pagrindinės naujos ekonomikos, pvz., Kinija, Brazilija, Indija, Meksika, Pietų Afrika ir Indonezija ir, be kita ko, veiksminga prekybos anglies emisijomis sistema ir skatinamos naujos technologijos;

31.   teigiamai vertina per 2006 m. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą priimtą bendrą ES ir JAV veiksmų strategiją dėl intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo; pataria parengti abiejų šalių patentų reformos proceso persvarstymo projektą;

32.   dar kartą prašo, kad Komisija skubiai ištirtų klausimą(3) , susijusį su tuo, kad ES įmonės ir sektoriai, veikiantys JAV, kuriems netaikomas Saugaus uosto susitarimas, dabar gali būti priversti pateikti asmens duomenis JAV institucijoms, ypač kalbant apie Europos bankų filialus JAV, draudimo bendroves, socialinės apsaugos institucijas ir telekomo paslaugų teikėjus;

33.   ragina JAV administraciją, ES pirmininkaujančią valstybę ir Europos Komisiją būsimo aukščiausiojo lygio susitikimo metu pasirašyti JAV administracijos ir ES Komisijos 2007 m. kovo 2 d. susitarimą dėl oro transporto, kuris būtų pirmojo etapo susitarimas įgyvendinant naująjį JAV ir ES bendradarbiavimą labai svarbioje transatlantinės aviacijos srityje; tikisi, kad JAV greitai ratifikuos šį susitarimą, ir ragina abi šalis kuo skubiau pradėti derybas dėl antrojo etapo susitarimo;

34.   ragina Europos ir Amerikos partnerius savo ekonominiuose santykiuose atsižvelgti į kultūrinio ir švietimo sektorių vaidmenį bei tam tikras jų ypatybes;

Institucinė sistema ir Parlamento vaidmuo

35.   pabrėžia, kad tik aktyviau ir visais lygmenimis dalyvaujant Kongresui, Europos Parlamentui taps įmanoma tikrai sustiprinti visą procesą ir kad esami tarpparlamentiniai mainai ilgainiui de facto turėtų tapti transatlantine asamblėja;

36.   ragina būsimo ES ir Jungtinių Valstijų aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius paremti parlamentinę partnerystės dimensiją, sustiprinti teisės aktų leidėjų vaidmenį ES Komisijos bei Jungtinių Valstijų administracijos dialoge ir labiau įtraukti abiejų Atlanto pusių pilietinę visuomenę;

37.   pabrėžia savo įsipareigojimą plėtojant transatlantinį teisėkūros institucijų dialogą ir toliau stengtis stiprinti transatlantinę partnerystę ir užtikrinti jos stabilumą; remia pastangas sukurti bendrą Europos Parlamento ir JAV Kongreso išankstinio įspėjimo teisėkūros sistemą;

38.   ragina per ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą nuspręsti dėl tinkamo parlamentų dalyvavimo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimuose masto ir ragina prieš kiekvieną aukščiausiojo lygio susitikimą surengti Transatlantinio įstatymų leidėjų dialogo ir Aukščiausio lygio grupės narių susitikimą siekiant paskatinti keitimąsi nuomonėmis dėl pažangos, padarytos rengiant veiksmų programą, ir pasirengimo aukščiausiojo lygio susitikimui; kartoja, kad būtina sukurti stabilią institucinę parlamentinę sistemą;

39.   prašo Komisijos tais atvejais, kai derybos apima teisėkūros klausimus, prieš pradedant derėtis su JAV atstovais su atitinkamais EP komitetais aptarti derybų strategiją;

40.   ragina savo atsakingą komitetą panaudoti 2007 m. biudžeto lėšas ir užtikrinti būtinus išteklius nuolatiniam Europos Parlamento pareigūno postui Vašingtone įsteigti, nes tai padėtų užtikrinti tinkamą Parlamento veiklos institucionalizavimą ir leistų pagerinti EP ir JAV Kongreso ryšius;

o
o   o

41.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui bei Kongresui.

(1) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 226.
(2) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 235.
(3) Europos Parlamento rezoliucija dėl SWIFT, PNR susitarimo ir transatlantinio dialogo šiais klausimais, Priimti tekstai, P6_TA(2007)0039 .


2006 m. Kroatijos pažangos ataskaita
DOC 67k
2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2006 m. Kroatijos pažangos ataskaitos (2006/2288(INI) )
P6_TA(2007)0156 A6-0092/2007

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimą pradėti derybas dėl Kroatijos stojimo į ES,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 8 d. Komisijos ataskaitą dėl Kroatijos pažangos (SEC(2006)1385 ),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 3–4 d. ES ir Kroatijos jungtinio parlamentinio komiteto rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl plėtros strategijos ir pagrindinių iššūkių 2006–2007 m.(1) ,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 20–21 d. ES ir Kroatijos jungtinio parlamentinio komiteto rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų pranešimą (A6-0092/2007 ),

A.   kadangi Kroatija toliau daro didelę pažangą įgyvendindama politinius, ekonominius ir acquis kriterijus ir todėl turėtų būti pasveikinta už tai, kad daugelyje sričių ėmėsi svarbių priemonių savo teisės aktams derinti pagal patikros rezultatus,

B.   kadangi, jei Kroatija išspręs dar neišspręstas problemas ir sukurs tinkamus administracinius pajėgumus, derybos turėtų būti tęsiamos be pertraukos, ir po jų, kai bus įgyvendinti visi kriterijai, o derybos baigtos, Kroatija turėtų laikų įstoti į Europos Sąjungą,

C.   kadangi Kroatija turėtų dėti visas pastangas vykdyti būtinas reformas, kad derybas būtų galima baigti laiku, kad Europos Parlamentas galėtų duoti sutikimą iki kitų rinkimų į Europos Parlamentą, kurie vyks 2009 m. birželio mėn.,

D.   kadangi Kroatijos įstojimo į ES perspektyvos turi regioninį aspektą, nes jos akivaizdžiai rodo, kad remiantis 2003 m. Salonikuose įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis visų Vakarų Balkanų šalių ateitis iš tiesų yra Europos Sąjungoje, kaip jau patvirtinta daugelyje Europos Parlamento rezoliucijų,

E.   kadangi Kroatija aiškiai remia savo kaimynių siekius integruotis į Europą,

F.   kadangi po buvusios plėtros išmoktos pamokos rodo, kad kiekviena šalis turėtų būti vertinama atskirai, kad derybų dėl stojimo tempas turėtų priklausyti nuo veiksmingo Kopenhagos kriterijų įgyvendinimo ir kad pagal tai, kiek įgyvendinti šie kriterijai, turėtų būti nustatoma galutinė stojimo data,

G.   kadangi Nicos sutartyje nenumatyta tinkama bazė tolesnei plėtrai ir kadangi siekiant sudaryti reikalingas sąlygas tolesnei plėtrai, taip pat sąlygas Sąjungai dirbti veiksmingiau, skaidriau ir demokratiškiau (tai išankstinė būsimos plėtros sąlyga), esminės dabartinės Sutarties dėl Konstitucijos Europai nuostatos turėtų įsigalioti iki 2008 m. pabaigos; be to, kadangi Komisija ir Taryba turi įtemptai dirbti tam, kad sukurtų reikiamas prielaidas plėtrai, ypač Kroatijos stojimui į ES,

H.   kadangi pareiga užtikrinti, kad Europos Sąjunga galėtų būti toliau sėkmingai plečiama, tenka pačiai Sąjungai, o ne šalims kandidatėms,

I.   kadangi bendras patikros procesas sėkmingai baigėsi 2006 m. spalio mėn. ir dvišalės derybos su Kroatija dėl tam tikrų acquis aspektų jau galėtų prasidėti,

J.   kadangi jau atidaryti šeši skirtingi acquis skyriai, o du skyriai – dėl mokslo ir tyrimų ir dėl švietimo ir kultūros, jau laikinai uždaryti,

K.   kadangi Komisija jau pasinaudojo gairėmis, kad stebėtų Kroatijos valdžios institucijų pažangą tokiose svarbiose ir jautriose srityse kaip konkurencijos politika, viešieji pirkimai, laisvas kapitalo judėjimas, teisingumas, laisvė ir saugumas, socialinė politika ir užimtumas,

L.   kadangi Kroatijos pastangas įgyvendinti stojimo kriterijus reikia palaikyti ir suderinti taikant veiksmingas įgyvendinimo priemones bei tinkamus stebėsenos mechanizmus,

M.   kadangi siekiant įgyvendinti stojimo į ES reikalavimus svarbu ir būtina iš pagrindų reformuoti viešojo administravimo institucijas ir teisminę valdžią, kartu su policija,

N.   kadangi kruopščiai ir objektyviai išnagrinėjus regiono naujausią istoriją, iš tiesų sutaikius skirtingas tautas ir sukūrus gerus kaimyninius santykius galėtų labai paspartėti tikras Europos integracijos procesas,

O.   kadangi patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus bei pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų reintegracija yra esminiai susitaikymo proceso elementai,

1.   pažymi, kad Kroatija jau padarė didžiulę pažangą kelyje į ES;

2.   mano, kad Kroatija toliau atitinka politinius stojimo kriterijus pagal Komisijos komunikatą dėl plėtros strategijos ir pagrindinių iššūkių 2006–2007 m. (COM(2006)0649 ) ir kad gali būti laikoma, kad joje veikia rinkos ekonomika, galinti vidutiniu laikotarpiu atlaikyti konkurencinį spaudimą ir Sąjungoje veikiančias rinkos jėgas, jei tik ryžtingai vykdys savo reformų programą, kad pašalintų likusius didelius trūkumus;

3.   sveikina Kroatijos valdžios institucijas, padariusias greitą pažangą derantis dėl stojimo, ypač priimant pagrindinius teisės aktus tokiose svarbiose srityse kaip viešasis administravimas, teismų administravimas ir kovos su korupcija politika;

4.   remia Vyriausybės ir opozicijos pastangas, nepaisant artėjančių rinkimų, priimti reikalingus, nors kartais ir sudėtingus sprendimus, ypač konkurencijos politikos ir valstybės pagalbos srityse, ir pažymi, kad šie sprendimai galiausiai bus naudingi visiems Kroatijos piliečiams;

5.   prašo Kroatijos vyriausybę sustiprinti savo gebėjimą įgyvendinti su acquis communautaire suderintus nacionalinius teisės aktus visose srityse, ypač aplinkos srityje;

6.   todėl ragina Kroatijos valdžios institucijas tinkamai atsižvelgti į vietos bendruomenių ir visuomenės iškeltas problemas dėl prieštaringų pramonės projektų, kurie gali sukelti grėsmę aplinkai ar visuomenės sveikatai ir ragina jas nustatyti aiškias ir skaidrias procedūras, dėl kurių būtų konsultuojamasi ne tik su investuotojais, bet ir su visomis suinteresuotomis šalimis;

7.   ragina Kroatijos vyriausybę šiuo požiūriu visiškai laikytis ir įgyvendinti tarptautinius dokumentus, tokius kaip Orhuso konvencija, ir pagaliau ratifikuoti Kioto protokolą pagal naujausias ES aplinkos apsaugos strategijas;

8.   yra susirūpinęs dėl silpnėjančios Kroatijos visuomenės paramos stojimui į ES ir pritaria tam, kad Vyriausybė ir opozicija jungia jėgas, siekdamos paaiškinti visuomenei ekonominę, politinę, socialinę ir kultūrinę stojimo proceso naudą; ragina Komisiją intensyvinti savo pačios vykdomą informavimo apie pirmiau minėtą naudą veiklą;

9.   pabrėžia poreikį greitai ir veiksmingai įgyvendinti iki šiol patvirtintas reformas siekiant toliau modernizuoti Kroatiją ir kartu toliau stiprinti ir stabilizuoti demokratiją ir socialinės rinkos ekonomiką; šiuo atžvilgiu:

   a) pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, kuriose numatomas valstybės tarnautojų skyrimo ir vertinimo skaidrumas bei objektyvumas neįsigalios iki ateinančių rinkimų; taip pat pažymi, kad šis sprendimas galėtų sudaryti įspūdį, jog šioje svarbioje srityje vėluojama ir todėl skatintų susiformuoti nuomonei, kad Vyriausybės pasiryžimas reformuoti viešąjį administravimą nėra pakankamas, nors politinis nebesikišimas į valstybės tarnybą šiai Vyriausybei yra svarbiausia;
   b) pažymi Kroatijos teisingumo ministrės įsipareigojimą vykdyti šalyje veikiančių teismų skaičiaus racionalizavimą, kaip buvo paskelbta, siekiant, kad teismai taptų profesionalesniais ir veiksmingesniais; primena ministrei, kad šis procesas turi vykti kartu su tinkamų teismo darbuotojų skyrimo ir vertinimo procedūrų ir kriterijų nustatymu siekiant, kad profesionaliai ir nepriklausomai teisminei valdžiai būtų suteikta pakankamai garantijų; pritaria tam, kad būtų įsteigta darbo grupė, kuri parengtų naujus bendruosius teisėjų vertinimo kriterijus ir pataisytų Teismų įstatymą teisėjams nustatant pareigą deklaruoti savo turtą bei numatant galimybę teisėjus pervesti į itin darbu užkrautus teismus; yra įsitikinęs, kad neišnagrinėtų bylų klausimas turėtų būti toliau sprendžiamas skatinant alternatyvias ginčų sprendimo priemones siekiant veiksmingos teismų sistemos;
   c) rekomenduoja Kroatijai visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ); vis dėlto yra susirūpinęs, kad, kaip parodė naujausi teismo sprendimai, veiksmingam patraukimui baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus gali dar kliudyti vietos lygmeniu kylantis priešiškumas, išlikęs kai kurių teismo pareigūnų nusiteikimas prieš ne Kroatijos piliečius ir nepakankama liudytojų apsauga nuo įbauginimo; ragina Kroatijos vyriausybę toliau aktyviai skatinti ir remti patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus neatsižvelgiant į nusikaltėlių tautybę; taip pat yra susirūpinęs dėl kai kurių Vyriausybės iniciatyvų, būtent jos pasiūlymo remti armijos generolų gynybos išlaidas ir jos prašymo būti amicus curae bylose, kurios nagrinėjamos TBTBJ;
   d) laikosi nuomonės, kad visos Kroatijos institucijos ir asmenys turėtų kovoti su visuomenės suvokimu, kad TBTBJ yra priešiška institucija, ir viešai aiškinti, kokį vaidmenį vaidina Tribunolas baudžiant už nusikaltimus, padarytus prieš Kroatijos civilius;
   e) pažymi, kad sukurta tinkama teisinė bazė dėl mažumų apsaugos ir parodytas įsipareigojimas mažumas integruoti į politinę sistemą; primena, kad svarbu užtikrinti tinkamą šių mažumų atstovavimą valstybės tarnyboje, policijos pajėgose ir teisminėje valdžioje, taip pat užtikrinti lygias galimybes su turtu susijusiose ir ekonominėse srityse; ragina visais valstybės valdymo lygmenimis parengti konkretų veiksmų planą proporcingam mažumų atstovavimui užtikrinti laikantis konstitucinio įstatymo nuostatų ir numatant tinkamas nuostatas dėl stebėsenos;
   f) su pasitenkinimu pažymi teigiamus pokyčius pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų grįžimo procese; kviečia Vyriausybę toliau skatinti juos grįžti, per pastangas teisingai, veiksmingai ir tvariai spręsti būsto ir darbo klausimus, kurie asmenims, galvojantiems apie grįžimą, rūpi labiausiai; ragina Kroatijos valdžios institucijas visoms gyvenvietėms atitinkamai užtikrinti vandens ir elektros energijos teikimo paslaugas;
   g) pritaria naujajam Vyriausybės penkiamečiam planui, skirtam buvusių nuomininkų, kurie nepatenka į valstybei ypatingos svarbos turinčias sritis, aprūpinimo būstu klausimui spręsti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina sparčiau įgyvendinti naująjį veiksmų planą siekiant patenkinti neatidėliotinus tam tikrų gyventojų poreikius;
   h) vis dėlto vėl ragina Kroatijos valdžios institucijas iš naujo pradėti skaičiuoti terminą pripažįstant žmonių, kurie konflikto metu dirbo vadinamojoje "Republika Srpska Krajina", išdirbtus metus, ir leisti nerezidentams kreiptis dėl tokio pripažinimo; primena šioms institucijoms, kad tai būtų apčiuopiamas ženklas, kad Kroatija nori išspręsti konflikto sukeltą nesantaiką ir skatinti susitaikymą šalyje;
   i) džiaugiasi, kad Kroatijos ekonomika nuolat auga dėl ambicingo reformų tvarkaraščio ir didelių privačių investicijų, ir tikisi, kad greitai dėl to atsiras daugiau geresnių darbo vietų;
   j) primena Kroatijos valdžios institucijoms, kad atvira, konkurencinga rinkos ekonomika yra pagrindinis ES narystės reikalavimas; taigi ragina jas daug rimčiau ir operatyviau siekti sutartų tikslų, susijusių su valstybės valdomos bendrovių akcijų daugumos ar mažumos pardavimu ir su valstybės subsidijų mažinimu, visų pirma laivų statybos ir plieno sektoriuose; mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant atverti Kroatijos rinką užsienio investuotojams ir paslaugų teikėjams bei sudaryti jiems tas pačias sąlygas kaip ir nacionaliniams subjektams; kreipiasi į Kroatiją prašydamas suteikti teisę, visapusiškai ir operatyviai pasinaudojant savo esamomis procedūromis, ES piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto, išskyrus tam tikrose teritorijose; primena, kad pirmiau išdėstyti tikslai jau numatyti Stabilizacijos ir asociacijos susitarime su Kroatija;
   k) ragina Kroatijos vyriausybę sustiprinti savo administracinius gebėjimus, kad galėtų intensyviai naudotis Pasirengimo narystei paramos programa;

10.   teigiamai vertina tai, kad Kroatija vaidina teigiamą ir vadovaujantį vaidmenį pietryčių Europoje, ir šiuo atžvilgiu pritaria Kroatijos vyriausybės kaip dabartinės pietryčių Europos bendradarbiavimo proceso pirmininkės veiklai; ragina Kroatiją ir jos kaimynines valstybes visiems laikams išspęsti neišspręstus sienų klausimus;

11.   ragina ir Kroatijos, ir Slovėnijos vyriausybes išnaudoti visas turimas galimybes siekiant sutarimo dėl visų neišspręstų klausimų dėl sienų, atsižvelgiant į iki šiol priimtus susitarimus ir 2004 m. birželio 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, ir ragina jas susilaikyti nuo bet kokių vienašalių sprendimų, kurie galėtų sutrukdyti pasiekti tokį sutarimą;

12.   ragina pasinaudoti trečiosios šalies siūloma pagalba, jei nepavyktų rasti bendro su kaimyninėmis šalimis ginčo dėl sienų sprendimo,

13.   ragina Komisiją toliau skatinti ir remti visuotinį tiesos ir susitaikymo procesą Kroatijoje ir visuose Vakarų Balkanuose ir prireikus į jį įtraukti kitas kaimynines valstybes; tvirtai tiki, kad į šį procesą turėtų įsitraukti pilietinė visuomenė, politikai ir kultūros darbuotojai ir kad jis turėtų padėti pagrindą ilgalaikei taikai ir stabilumui regione; mano, kad šis susitaikymo procesas turėtų visų pirma būti nukreiptas į jaunimą ir kad turėtų būti nuodugniai peržiūrėti istorijos vadovėliai ir mokymo programos;

14.   todėl skatina Kroatijos pilietinės visuomenės pastangas įtraukti visuomenę į diskusijas bei gerinti jos informuotumą apie netolimą Vakarų Balkanų praeitį; pabrėžia, kad Kroatijos nevyriausybinės organizacijos sudaro tikros pliuralistinės visuomenės pagrindą ir yra esminis jos elementas; ragina Kroatijos vyriausybę remti švietimą šiuolaikinės istorijos srityje, nes tai skatina tarpusavio supratimą;

15.   ragina naująsias valstybes nares atlikti aktyvų vaidmenį Kroatijos kelyje į narystę ir leisti Kroatijai pasinaudoti jų patirtimi vykdant reformas;

16.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Kroatijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0568 .

Atnaujinta: 2011 m. vasario 8 d.Teisinis pranešimas