2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 533/2004 dėl Europos partnerysčių steigimo stabilizavimo ir asociacijos proceso metu (COM(2007)0662 – C6-0471/2007 – 2007/0239(CNS))

P6_TA(2008)0001 A6-0517/2007

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0662),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 181a straipsnio 2 dalies pirmą sakinį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0471/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0517/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 95/50/EB nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais (COM(2007)0509 – C6-0278/2007 – 2007/0184(COD))

P6_TA(2008)0002 A6-0506/2007

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0509),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0278/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0506/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą Nr. 11 dėl diskriminacijos panaikinimo transporto įkainių ir sąlygų atžvilgiu įgyvendinant Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 79 straipsnio 3 dalį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos. Su transportu susiję aspektai. (COM(2007)0090 – C6-0086/2007 – 2007/0037A(COD))

P6_TA(2008)0003 A6-0513/2007

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0090),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, į 75 straipsnio 3 dalį, 95 straipsnį ir 152 straipsnio 4 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0086/2007),

–   atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos 2007 m. liepos 5 d. sprendimą leisti Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui bei Transporto ir turizmo komitetui parengti teisėkūros pranešimo projektus vadovaujantis anksčiau minėtu Komisijos pasiūlymu,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 ir 35 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0513/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai Pakeitimas 1 PAVADINIMAS Pasiūlymas Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS TARYBOS REGLAMENTAS iš dalies keičiantis Reglamentą Nr. 11 dėl diskriminacijos panaikinimo transporto įkainių ir sąlygų atžvilgiu įgyvendinant Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 79 straipsnio 3 dalį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos iš dalies keičiantis Reglamentą Nr. 11 dėl diskriminacijos panaikinimo transporto įkainių ir sąlygų atžvilgiu įgyvendinant Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 79 straipsnio 3 dalį Pakeitimas 2 1 NURODOMOJI DALIS atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 75 straipsnio 3 dalį, 95 straipsnį ir 152 straipsnio 4 dalies b punktą, atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 75 straipsnio 3 dalį, Pakeitimas 3 5 NURODOMOJI DALIS laikydamiesi sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, Išbraukta. Pakeitimas 4 3 KONSTATUOJAMOJI DALIS (3)  Reglamento (EB) Nr. 852/2004 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad visi maisto tvarkymo subjektai diegia, įgyvendina ir vykdo nuolatinę procedūrą arba procedūras, pagrįstas rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos (RVASVT) principais. Išbraukta. Pakeitimas 5 4 KONSTATUOJAMOJI DALIS (4)  Patirtis parodė, kad tam tikrose maisto įmonėse maisto produktų higiena gali būti užtikrinta tinkamai laikantis Reglamente (EB) Nr. 852/2004 nustatytų maisto higienos reikalavimų ir kad nebūtina taikyti RVASVT sistemos. Šios įmonės – tai visų pirma mažos įmonės, daugiausia parduodančios savo produktus tiesiogiai galutiniam vartotojui, pvz., kepyklos, mėsinės, bakalėjos parduotuvės, prekyvietės, restoranai, barai, t.y. labai mažos įmonės, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo(1). Išbraukta. Pakeitimas 6 5 KONSTATUOJAMOJI DALIS (5)  Todėl tikslinga atleisti šias įmones nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, žinant, kad jos turi laikytis visų kitų to reglamento reikalavimų. Išbraukta. Pakeitimas 7 6 KONSTATUOJAMOJI DALIS (6)  Kadangi Reglamento (EB) Nr. 852/2004 pakeitimu ir Reglamento Nr. 11 pakeitimu siekiama bendro tikslo – sumažinti administracinę įmonių naštą, nepakeičiant pagrindinio šių reglamentų tikslo, šiuos du pakeitimus tikslinga sujungti į vieną reglamentą Išbraukta. Pakeitimas 8 2 STRAIPSNIS 5 straipsnio 3 dalis (Reglamentas (EB) Nr. 852/2004) 2 straipsnis Išbraukta. Reglamento (EB) Nr. 852/2004 5 straipsnio 3 dalis papildoma šiuo sakiniu: "Nepažeidžiant kitų šio reglamento reikalavimų, šio straipsnio 1 dalis netaikoma įmonėms, kurios yra labai mažos įmonės, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/E, ir kurių veikla daugiausia susijusi su tiesioginiu maisto pardavimu galutiniam vartotojui."

(1) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl oro uostų rinkliavų (COM(2006)0820 – C6-0056/2007 –2007/0013 (COD))

P6_TA(2008)0004 A6-0497/2007

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM (2006)0820),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir  80 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0056/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos bei Regionų plėtros komitetų nuomones (A6-0497/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. sausio 15 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/.../EB dėl oro uostų rinkliavų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Pagrindinė oro uostų užduotis ir ekonominė veikla – užtikrinti orlaivių aptarnavimą jiems nutūpus iki pakylant, taip pat keleivių ir krovinių aptarnavimą, kad oro vežėjai galėtų teikti oro susisiekimo paslaugas. Šiuo tikslu oro uostai leidžia naudotis įrenginiais ir teikia paslaugas, susijusias su orlaivių skrydžiais ir keleivių bei krovinių aptarnavimu, kurių sąnaudas jie įprastai susigrąžina iš oro uostų rinkliavų. Infrastruktūros ir teikiamų paslaugų rinkliavos turėtų būti nustatomos remiantis ekonominio efektyvumo principu.

(2)  Būtina sukurti bendrą sistemą, reguliuojančią esmines oro uostų rinkliavų ypatybes ir jų nustatymo metodus, nes nesant tokios sistemos oro uostus valdančių institucijų ir oro uostų naudotojų tarpusavio santykiuose gali būti nesilaikoma pagrindinių reikalavimų.

(3)  Ši direktyva turėtų būti taikoma Bendrijoje esantiems oro uostams, didesniems už nustatytą mažiausią dydį, nes mažiems oro uostams valdyti ir finansuoti Bendrijos sistema nereikalinga.

(4)  Rinkliavų už oro navigacijos ir antžeminio aptarnavimo paslaugas surinkimas jau aptartas ║Komisijos reglamente (EB) Nr. 1794/2006(4) ir ║Tarybos direktyvoje 96/67/EB(5).

(5)  Oro uostų rinkliavos turėtų būti taikomos be diskriminavimo. Turėtų būti numatyta privaloma oro uostą valdančios institucijos ir oro uosto naudotojų reguliarių konsultacijų procedūra, kurią taikydama kiekviena šalis galėtų kreiptis į nepriklausomą reguliavimo instituciją visais atvejais, kai oro uosto naudotojai nesutinka su sprendimu dėl oro uosto rinkliavų arba apmokestinimo sistemos pakeitimo.

(6)  Kiekvienoje valstybėje narėje siekiant užtikrinti jos sprendimų nešališkumą ir tinkamą veiksmingą šios direktyvos taikymą, turėtų būti paskirta arba įsteigta viena nepriklausoma reguliavimo institucija. Ši institucija turėtų turėti visus užduotims atlikti būtinus išteklius – personalą, kompetenciją ir finansines priemones, kad galėtų užtikrinti, jog oro uostai teiks paslaugas ir infrastruktūrą remdamiesi efektyvumo ir ekonomiškumo principais.

(7)  Labai svarbu, kad oro uosto naudotojai iš oro uostą valdančios institucijos reguliariai gautų informaciją apie tai, kaip ir kokiu pagrindu apskaičiuojamos oro uosto rinkliavos. Toks skaidrumas oro vežėjams leistų susipažinti su oro uosto patiriamomis sąnaudomis ir oro uosto investicijų veiksmingumu. Kad oro uostą valdančioji institucija galėtų deramai įvertinti būsimų investicijų poreikius, turėtų būti reikalaujama, kad oro uosto naudotojai su oro uostą valdančiąja institucija laiku pasidalytų savo veiklos prognozėmis, plėtros projektais, specifiniais poreikiais ir pageidavimais.

(8)  Oro uostai turėtų informuoti oro uosto naudotojus apie stambius infrastruktūros projektus, nes nuo jų daug priklauso oro uostų rinkliavų dydis. Tokią informaciją būtina teikti, kad būtų galima stebėti infrastruktūros sąnaudas ir atitinkamame oro uoste užtikrinti galimybes naudotis tinkama ir ekonomiška infrastruktūra.

(9)  Atsiradus pigias skrydžių paslaugas teikiantiems oro vežėjams, juos aptarnaujantiems oro uostams turėtų būtų leista taikyti rinkliavas, atitinkančias jų infrastruktūrą ir (arba) paslaugų lygį, nes oro vežėjai turi teisę iš oro uosto reikalauti kainą atitinkančios kokybės paslaugų. Tačiau galimybė naudotis skirtingo lygio infrastruktūra ir paslaugomis turėtų būti suteikiama be diskriminavimo visiems to pageidaujantiems oro vežėjams. Jei paklausa viršija pasiūlą, tokia galimybė turėtų būti suteikta remiantis oro uostą valdančiosios institucijos nustatytais objektyviais ir nešališkais kriterijais. Bet kuris rinkliavų diferencijavimas ir (arba) didinimas turėtų būti skaidrus, objektyvus ir grindžiamas aiškiais kriterijais. Diferencijuojant galėtų būti skatinama atidaryti naujus maršrutus ir tai skatintų plėtrą tų regionų, kurių nepalanki geografinė ir gamtinė padėtis, įskaitant ir atokiausius regionus.

(10)  Kadangi Bendrijoje saugumo sąnaudos ir atitinkamos rinkliavos joms padengti nustatomos skirtingais metodais, tuose Bendrijos oro uostuose, kuriuose į rinkliavas šios sąnaudos įtraukiamos, būtina suderinti apmokestinimo už jas principus. Tokiuose oro uostuose rinkliava turėtų būti siejama su faktinėmis saugumo užtikrinimo sąnaudomis tinkamai naudojant iš valstybės gaunamą finansavimą ir valstybės pagalbą, skirtą saugumo sąnaudoms finansuoti, o paslaugos turėtų būti teikiamos už savikainą nesiekiant pelno. Iš oro uosto rinkliavų gautos pajamos, skirtos oro uostų saugumo užtikrinimo sąnaudoms padengti, turėtų būti naudojamos išimtinai saugumo priemonėms įgyvendinti.

(11)  Už sumokamas rinkliavas oro uosto naudotojams turėtų būti suteiktos nustatyto nekintamo lygio paslaugos. Tą turėtų užtikrinti oro uostą valdančioji institucija ir oro uosto naudotojams oro uoste atstovaujančios asociacijos ar asociacijų reguliariai sudaromu susitarimu dėl paslaugos lygio.

(12)  Ši direktyva nepažeidžia Sutarties, visų pirma jos 81–89 straipsnių, taikymo.

(13)  Atsižvelgiant į tai, kad pačios valstybės narės negali deramai pasiekti šios direktyvos tikslų, nes nacionaliniu lygiu vienodų oro uostų rinkliavų sistemų neįmanoma nustatyti visoje Bendrijoje, o šiuos tikslus dėl veiklos apimties ir poveikio galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali imtis priemonių vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje įteisintu subsidiarumo principu. Pagal minėtame straipsnyje išdėstytą proporcingumo principą ši direktyva neperžengia šiems tikslams pasiekti būtinų ribų,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šia direktyva nustatomi bendrieji oro uosto rinkliavų principai, taikytini Bendrijos oro uostuose. Tai neriboja oro uostą valdančios institucijų laisvės pasirinkti vadinamąją bendro pajamų ir išlaidų skaičiavimo ar atskiro pajamų ir išlaidų skaičiavimo, arba mišrią sistemą.

2.  Ši direktyva taikoma visiems oro uostams, esantiems teritorijose, kurioms taikoma Sutartis, ir atviriems komerciniams vežimams, kuriuose per metus aptarnaujama ne mažiau 5 mln. keleivių arba daugiau kaip 15 proc. viso konkrečioje valstybėje narėje, kurioje įsikūręs oro uostas, per metus aptarnaujamų keleivių skaičiaus.

Jei reikia, valstybės narės po to, kai nacionalinė konkurencijos tarnyba atlieka išsamų tyrimą, taip pat gali taikyti šią direktyvą kitiems oro uostams.

Ši direktyva taikoma visiems oro uostų tinklams ir visiems tinkluose dalyvaujantiems oro uostams, esantiems teritorijose, kurioms taikomos sutarties nuostatos.

Valstybės narės skelbia jų teritorijoje esančių oro uostų, kuriems taikomos šios direktyvos nuostatos, sąrašą. Šis sąrašas rengiamas remiantis Eurostato duomenimis ir kasmet atnaujinamas.

Ši direktyva netaikoma rinkliavoms už oro navigacijos ir oro uosto navigacijos paslaugas, vadovaujantis ║ Reglamentu (EB) Nr. 1794/2006║ arba rinkliavoms, renkamoms už antžemines paslaugas, nurodytas ║ Direktyvos 96/67/EB ║ priede, arba rinkliavoms, skirtoms paramos neįgaliems keleiviams ar ribotos judėsenos keleiviams finansuoti pagal 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru(6).

Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių teisės taikyti papildomas teisės aktais nustatyto reguliavimo priemones, nesuderinamas su šia direktyva, ar kitas atitinkamas Bendrijos teisės nuostatas visų jos teritorijoje įsisteigusių oro uosto valdymo institucijų atžvilgiu.. Šios priemonės visų pirma gali apimti rinkliavų sistemų ir (arba) rinkliavų dydžio tvirtinimą, atsižvelgiant į konkurencijos įstatymą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

3 straipsnis

Nediskriminavimas

Valstybės narės užtikrina, kad taikant oro uosto rinkliavas nebus diskriminuojami oro uosto naudotojai ar oro keleiviai.

Ši nuostata neturėtų trukdyti daryti rinkliavų pakeitimų, susijusių su objektyviais ir skaidriais visuotinės svarbos tikslais.

4 straipsnis

Oro uostų tinklas

Siekdamos užtikrinti, kad naudojimosi oro uostais oro uostų tinkle išlaidos būtų susietos su aptarnaujamų keleivių skaičiumi, valstybės narės gali leisti oro uostą valdančiai bendrovei taikyti bendrą skaidrią rinkliavų sistemą visiems atitinkamam tinklui priklausantiems oro uostams. Leidimas gali būti suteiktas tik tuo atveju, jei neiškreipiama konkurencija tarp skirtingose valstybėse narėse esančių oro uostų, pvz., turizmo srityje. Ginčo atveju ieškovas, remdamasis atitinkamais EB teisės aktais dėl konkurencijos, gali pateikti skundą Komisijai.

5 straipsnis

Konsultacijos ir teisinės gynimo priemonės

1.  Valstybės narės užtikrina, kad visuose oro uostuose, kuriems taikoma ši direktyva, bus nustatyta privaloma ▌oro uostą valdančios institucijos ir oro uosto naudotojų arba oro uosto naudotojų atstovų konsultacijų procedūra, taikoma oro uosto rinkliavų sistemai ir tokių rinkliavų dydžiui, įskaitant paslaugos, kurią už oro uosto rinkliavą teikia uostą valdanti institucija, kokybę. Valstybės narės užtikrina, kad šios konsultacijos vyksta prieš oro uostą valdančioms institucijoms ar oro uostų naudotojams pareiškiant ketinimą nustatyti oro uostų rinkliavas ar atlikti esminių oro uostų rinkliavų struktūros ar dydžio pakeitimų. Jeigu tarp oro uostą valdančios institucijos ir oro uosto naudotojų arba oro uosto naudotojų atstovų sudarytas daugiametis susitarimas, konsultacijos vyksta pagal šio susitarimo nuostatas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad visais įmanomais atvejais oro uostų rinkliavų sistemos ar rinkliavų dydžiai bus keičiami bendru oro uostą valdančios institucijos ir oro uosto naudotojų sutarimu. Šiuo tikslu oro uostą valdanti institucija siūlymą keisti oro uosto rinkliavų sistemą ar oro uostų rinkliavų dydį kartu su siūlomų keitimų pagrindimu pateikia oro uosto naudotojams ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki jų įsigaliojimo. Bet kurio oro uosto naudotojo prašymu oro uostą valdanti institucija konsultuojasi dėl siūlomų pakeitimų su oro uosto naudotojais ir prieš priimdama galutinį sprendimą atsižvelgia į jų nuomonę. Oro uostą valdanti institucija savo galutinį sprendimą paskelbia per tinkamą laikotarpį iki jo įsigaliojimo. Jei oro uostą valdanti institucija ir oro uosto naudotojai nesutaria dėl siūlomų pakeitimų, oro uostą valdanti institucija pagrindžia, kodėl priėmė tokį oro uosto naudotojų nuomonės neatitinkantį sprendimą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad nesutarus dėl oro uosto rinkliavų oro uostą valdanti institucija arba oro uosto naudotojai, jeigu atitinkamuose oro uostuose jie atstovauja mažiausiai dviems vienai nuo kitos nepriklausomoms oro linijų bendrovėms, arba mažiausiai 10 proc. atitinkamo oro uosto metinio skrydžių skaičiaus, arba metinio keleivių skaičiaus, galėtų prašyti nepriklausomą reguliavimo instituciją įsikišti ir ištirti, ar oro uosto rinkliavų sistemos arba oro uosto rinkliavų dydžio pakeitimas yra pateisinamas.

Šios sąlygos ir kriterijai yra nediskriminuojantys, skaidrūs ir suderinti su teisės aktų dėl konkurencijos ir šios direktyvos nuostatomis.

Oro uosto rinkliavų sistemos arba oro uosto rinkliavų dydžio pakeitimo tyrimas neturi sustabdančio poveikio.

4.  Oro uosto naudotojas pateikia prima facie įrodymų, kad konkretus oro uostas ėmėsi priemonių ir pažeidė EB konkurencijos teisės aktų nuostatas.

5.  Tai neturi pažeisti jokios galiojančios ginčų išsprendimo ar įstatymų nustatytos skundų teikimo procedūros.

6 straipsnis

Skaidrumas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad oro uostą valdanti institucija kiekvienam oro uosto naudotojui arba oro uosto naudotojų atstovams ar asociacijoms kartą per metus pateiks informaciją apie komponentus, kuriais remiantis nustatomas visų oro uoste mokamų rinkliavų dydis. Šią informaciją sudaro bent jau šie duomenys:

2.  Valstybės narės užtikrina, kad oro uosto naudotojai valdančiajai institucijai prieš numatomą oro uosto rinkliavos dydžio arba oro uosto rinkliavos nuostatų pakeitimą, arba naujų rinkliavų nustatymą teiks informaciją apie:

3.  Informacija, pateikta vadovaujantis 1 ir 2 dalimis, laikoma konfidencialia ir atitinkamai tvarkoma. Jai taikomos nacionalinių teisės aktų nuostatos dėl duomenų konfidencialumo. Jei oro uosto akcijos kotiruojamos akcijų biržoje, būtina laikytis biržos teisinių nuostatų.

4.  Remiantis atitinkamomis konfidencialumo užtikrinimo taisyklėmis, nepriklausomai reguliavimo institucijai suteikiama galimybė susipažinti su visa informacija, kuri jai reikalinga savo veiklai vykdyti.

7 straipsnis

Nauja infrastruktūra

Valstybės narės užtikrina, kad prieš galutinai patvirtindama naujos infrastruktūros projektus, oro uostą valdanti institucija konsultuosis su oro uosto naudotojais. Daugiausia penkerius metus iki tol, kol investicijos pradeda veikti, oro uostą valdanti institucija gali pasinaudoti išankstiniu finansavimu, jei nustatytos oro uosto rinkliavos.

8 straipsnis

Kokybės standartai

1.  Kad veikla oro uoste būtų sklandi ir naši ir kad oro uostas galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, valstybės narės užtikrina, kad oro uostą valdanti institucija ir oro uoste oro uosto naudotojams atstovaujanti asociacija ar asociacijos, remdamosi 9 straipsnyje numatytomis rinkliavų diferencijavimo nuostatomis, derybų keliu sieks sudaryti susitarimus paslaugų kiekviename etape, dėl paslaugų, kurios teikiamos oro uosto terminale (terminaluose), kokybės lygio, ir dėl oro uosto naudotojų laiku teikiamos tikslios informacijos apie savo numatomą veiklą, minėtą 6 straipsnio 2 dalyje. Toks susitarimas sudaromas bent kartą per dvejus metus ir apie jį pranešama kiekvienos valstybės narės nepriklausomai reguliavimo institucijai.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jei susitarimo dėl paslaugų kokybės lygio nėra, kiekviena šalis galės prašyti, kad įsikištų nepriklausomą reguliavimo institucija.

9 straipsnis

Rinkliavų skirtumai

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad, siekdama teikti tikslines paslaugas ar leisti naudotis konkrečiais terminalais ar terminalo dalimis, oro uostą valdanti institucija galėtų keisti konkrečių oro uosto paslaugų, terminalų ar terminalo dalių kokybę bei apimtį. Oro uosto rinkliavų dydį galima keisti pagal tokių paslaugų kokybę ir apimtį. Jos taip pat gali būti skirtos atitikčiai aplinkosaugos reikalavimams didinti, kovai su triukšmu arba kitoms visuotinės svarbos reikmėms, jei apmokestinama remiantis pagrįstumo, objektyvumo ir skaidrumo principais.

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad oro uostai tą pačią paslaugą apmokestintų ta pačia rinkliava. Oro uostą valdanti institucija gali suteikti oro uosto naudotojams rinkliavų nuolaidas, atsižvelgiant į naudojamos paslaugos kokybę, jei ši nuolaida gali būti suteikta bet kuriam oro uosto naudotojui remiantis viešumo, skaidrumo ir objektyvumo principais. Institucija gali suteikti nuolaidas naudotojams, atidarantiems naujus maršrutus, jei šios nuolaidos taip pat tuo pačiu būdu gali būti suteiktos bet kuriam oro uosto naudotojui remiantis viešumo ir nediskriminavimo principais ir EB teisės aktų dėl konkurencingumo nustatyta tvarka.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad bet kuriam oro uosto naudotojui, norinčiam pasinaudoti tikslinėmis paslaugomis arba konkrečiu terminalu ar terminalo dalimi tokios paslaugos būtų suteiktos ir jis galėtų pasinaudoti tokiu terminalu ar terminalo dalimi.

Tuo atveju, jei gauti tikslines paslaugas ir (arba) naudotis konkrečiu terminalu ar terminalo dalimi pageidauja daugiau naudotojų nei leidžia pajėgumai, tokios paslaugos suteikiamos remiantis svarbiais, objektyviais, skaidriais ir nešališkais kriterijais.

10 straipsnis

Saugumo rinkliavos

Saugumo rinkliavos, surinktos konkrečiame oro uoste, naudojamos tik šio oro uosto saugumo sąnaudoms padengti. Oro uostų tinklo atveju saugumo rinkliavos naudojamos tik šio oro uostų tinklo saugumo sąnaudoms padengti.

11 straipsnis

Griežtesnių saugumo priemonių taikymo išlaidos

Sąnaudas saugumo priemonėms, kurios yra griežtesnės už apibrėžtąsias Reglamente (EB) Nr. 2320/2002, padengia valstybės narės.

12 straipsnis

Nepriklausoma reguliavimo institucija

1.  Valstybės narės paskiria arba įsteigia nepriklausomą nacionalinę reguliavimo instituciją, kuri užtikrintų teisingą priemonių, būtinų šiai direktyvai vykdyti, taikymą ir užtikrintų, kad būtų vykdomos 5 bei 8 straipsniuose nurodytos užduotys. Ši institucija gali būti ta pati, kuriai valstybė patikėjo papildomų teisės aktais nustatyto reguliavimo priemonių, numatytų 1 straipsnio 2 dalyje, taikymą, įskaitant apmokestinimo sistemos ir (arba) rinkliavų dydžio patvirtinimą, su sąlyga, kad bus laikomasi 3 dalies reikalavimų.

2.  Nepriklausoma nacionalinė reguliavimo institucija gali šios direktyvos nuostatų arba jų dalies vykdymą pavesti nepriklausomoms regioninėms reguliavimo institucijoms (jei jos vykdomos remiantis tais pačiais standartais), tačiau ji turi vykdyti kontrolę. Nepriklausoma nacionalinė reguliavimo institucija ir toliau lieka atsakinga už teisingą šios direktyvos nuostatų taikymą. 3 dalies nuostatos taikomos ir nepriklausomoms regioninėms reguliavimo institucijoms.

3.  Valstybės narės garantuoja nepriklausomos reguliavimo institucijos nepriklausomumą užtikrindamos, kad teisiškai ji bus atskirta nuo bet kurios oro uostą valdančiosios institucijos bei oro vežėjo, jos funkcijos taip pat bus nuo jų nepriklausomos. Valstybės narės, kuriose oro uostai, oro uostą valdančiosios institucijos ar oro vežėjai yra jų nuosavybė ar jų kontroliuojami, užtikrina veiksmingą struktūrinį teisės aktais vykdomo reguliavimo funkcijos atskyrimą nuo veiklos, susijusios su nuosavybe ar kontrolės vykdymu. Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausoma reguliavimo institucija savo įgaliojimus vykdys nešališkai ir skaidriai.

4.  Valstybės narės Komisijai praneša nepriklausomos reguliavimo institucijos pavadinimą ir adresą, jai paskirtas užduotis ir atsakomybę bei priemones, kurių imtasi vykdant šio straipsnio 3 dalį.

5.  Atlikdama pageidavimo dėl oro uosto rinkliavų lygio arba jų struktūros pakeitimų, kaip apibrėžta 5 straipsnyje, įvertinimą, nepriklausoma reguliavimo institucija turi turėti teisę pareikalauti atitinkamos informacijos iš suinteresuotųjų šalių ir turi konsultuotis su suinteresuotosiomis ir kitomis susijusiomis šalimis ir siekti priimti atitinkamą sprendimą. Ji priima sprendimą kiek įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Ji turi paskelbti sprendimą ir jo priėmimo priežastis. Sprendimai yra privalomi.

6.  Nepriklausoma reguliavimo institucija skelbia metines savo veiklos ataskaitas.

13 straipsnis

Ataskaita ir taisymas

1.  Komisija ne vėliau kaip ...(8) pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos veikimą, kurioje įvertina padarytą pažangą siekiant šios direktyvos tikslų, ir prireikus pateikia deramus pasiūlymus.

2.  Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja taikydamos šią direktyvą, visų pirma rinkdamos informaciją 1 dalyje minėtai ataskaitai.

14 straipsnis

Įgyvendinimas

1.  Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip ...(9)* įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie juos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

15 straipsnis

Įsigaliojimas ir adresatai

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną nuo jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ║,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 10, 2008 1 15, p. 35. (2) OL C 305, 2007 12 15, p. 11. (3) 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento pozicija. (4) 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1794/2006, nustatantis bendrąją mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistemą (OL L 341, 2006 12 7, p. 3). (5) 1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų (OL L 272, 1996 10 25, p. 36). Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). (6) OL L 204, 2006 7 26, p. 1.) (7) OL L 355, 2002 12 30, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 849/2004 (OL L 158, 2004 4 30, p. 1. Pataisyta versija OL L 229, 2004 6 29, p. 3). (8) * 4 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo. (9) ** 18 mėnesių nuo šios direktyvos paskelbimo.

2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (COM(2006)0745 – C6-0439/2006 – 2006/0246(COD))

P6_TA(2008)0005 A6-0406/2007

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0745),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir  175 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0439/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0406/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   atkreipia dėmesį į priede pateikiamus Komisijos pranešimus;

3.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. sausio 15 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 689/2008.)

Priedas

Komisijos pareiškimas dėl gyvsidabrio ir arseno statuso pagal PIC reglamentą

Komisija pabrėžia, kad, jeigu pilkojo arseno naudojimas Bendrijoje būtų uždraustas arba griežtai apribotas, pagal Reglamento (EB) Nr. 304/2003 22 straipsnio 3 dalį būtų teikiamas pasiūlymas keisti atitinkamą priedą. Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Taryboje ir Parlamente rengiamas pasiūlymas uždrausti gyvsidabrio eksportą iš Bendrijos, taigi numatoma daugiau nei reikalavimas taikyti iš anksto pranešto sutikimo tvarką, numatytas Roterdamo konvencijoje ir jos nuostatas įgyvendinančiame EB reglamente.

2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (COM(2007)0159 – C6-0104/2007 – 2007/0054(COD))

P6_TA(2008)0006 A6-0515/2007

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0159),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 42 ir 308 straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0104/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0515/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. sausio 15 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008, keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 592/2008.)

2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl CARS 21: konkurencinga automobilių pramonės reglamentavimo sistema (2007/2120(INI))

P6_TA(2008)0007 A6-0494/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistema 21-ajame amžiuje. Komisijos pozicija dėl CARS 21 aukščiausiojo lygio grupės galutinės ataskaitos. Indėlis į ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją" (COM(2007)0022),

–   atsižvelgdamas į Konkurencijos tarybai pirmininkaujančios valstybės 2007 m. gegužės 21 ir 22 d. paskelbtas išvadas,

–   atsižvelgdamas į aukščiausiojo lygio grupės pavadinimu "CARS 21 - Konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistema XXI amžiuje" galutinę ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ataskaitą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A6-0494/2007),

A.   kadangi Komisija pateikė atsakymą į ataskaitą, parengtą aukščiausiojo lygio grupės CARS 21, į kurią, siekiant ištirti visas svarbiausias politikos sritis, turinčias įtakos automobilių pramonei Europos Sąjungoje, ir parengti su būsimąja reglamentavimo sistema susijusias rekomendacijas, įtraukti visų interesų grupių atstovai, ataskaitą,

B.   kadangi ES automobilių pramonė yra viena iš svarbiausių jos ekonomikos sektorių, kuriame kasmet pagaminama 19 mln. transporto priemonių, tiesiogiai įdarbinama 2,3 mln. žmonių ir dar 10 mln. žmonių įdarbinama su šiuo sektoriumi susijusiuose pagalbiniuose sektoriuose,

C.   kadangi labai svarbus įvairių firminių rūšių transporto priemonių atsarginių dalių rinkos, taip pat transporto priemonių aptarnavimo ir remonto rinkų vaidmuo užtikrinant judumą, 270 mln. ES vairuotojų suteikiant didesnę laisvę renkantis transporto priemonių garantinį aptarnavimą, sudarant Europos keliuose sąlygas, būtinas transporto priemonių saugumui ir švarai užtikrinti, ir suteikiant darbo vietas 3,5 mln. asmenų, dirbančių mažose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ), bei taip stiprinant Europos MVĮ sektorių,

D.   kadangi Komisija skatina remtis integruota strategija siekdama užtikrinti, kad vis didėjančios globalizacijos sąlygomis ES įmonės ir toliau būtų konkurencingos, ir kadangi ši strategija išdėstyta jos komunikate pavadinimu "Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje - ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis" (COM(2006)0567), jos darbo dokumente pavadinimu "Globalioji Europa: glaudesnė partnerystė siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas - poveikio įvertinimas" (SEC(2007)0452), ir jos komunikate pavadinimu "Globalioji Europa: Europos prekybos apsaugos priemonės besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje – Žalioji knyga viešosioms konsultacijoms" (COM(2006)0763),

E.   kadangi šiuose dokumentuose išdėstyta strategija šiuo metu įgyvendinama vykstant deryboms, susijusioms su keletu dvišalių ir regioninių laisvosios prekybos susitarimų;

F.   kadangi automobilių pramonė Europos Sąjungos valstybėse narėse labai skiriasi strategijų, struktūrų ir padėties pasaulinėje rinkoje požiūriu ir kadangi kuriant naują ir labiau į pasaulinę rinką orientuotą prekybos strategiją būtina į šiuos skirtumus visapusiškai atsižvelgti,

G.   kadangi 2006 m. ES automobilių pramonė eksportavo daugiau negu 20 proc. jos pagamintų gaminių, o 2004 m. motorinių transporto priemonių ir jų dalių bei pagalbinių įtaisų eksportas atitinkamai sudarė 8,7 proc. ir 2,8 proc. ES pramonės gaminių eksporto ir tai rodo, kad automobilių pramonei ypač svarbios geros eksporto sąlygos, ir kadangi 2004 m. papildomas ES prekybos transporto įranga perteklius įvertintas 60,2 mlrd. EUR; kadangi ypatingą ES svarbą pasaulinėje rinkoje daugiausia lemia tai, kad ji yra didžiausia pasaulyje automobilių gamintoja ir antra pagal dydį sunkvežimių gamintoja, taip pat tai susiję su vidaus rinkos mastu ir konsolidavimo pažanga, su tuo, kad motorinių transporto priemonių sektorius tampa vis labiau tarptautinis, su Europos automobilių firminių rūšių reputacija ir europinių paslaugų kokybe, su Europos gamintojų išsikovota tvirta eksporto padėtimi ir su jų aktyviu dalyvavimu rinkose, turinčiose stiprų augimo potencialą.

1.   teigiamai vertina galutinę aukščiausiojo lygio grupės CARS 21 ataskaitą ir Komisijos komunikatą, kuriame nubrėžtos automobilių pramonės politikos ateities kryptys;

2.   tikisi, kad valstybių narių ir jų regionų parlamentai sutiks atsižvelgti į grupės CARS 21 vadovaujamo proceso rezultatus; siūlo įsteigti Europos Parlamento koordinuojamą parlamentų tinklą, kurio uždavinys būtų svarstyti su automobilių pramone susijusius klausimus ir kurio veikla išties būtų naudinga siekiant skatinti saugumą keliuose, aplinkos apsaugą, naujoves ir konkurencingumą;

Automobilių vidaus rinkos suformavimas

3.   ragina valstybių narių valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su Komisija įgyvendinant aukščiausiojo lygio grupės CARS 21 rekomendacijas; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant išvengti vidaus rinkos iškraipymų, turi būti koordinuotai taikomos naujos su automobilių pramonės sektoriumi susijusios taisyklės;

4.   pabrėžia, kad būtina tobulinti ES motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo sistemą, į kurią būtų įtrauktos visas transporto priemonės;

5.   patvirtina, kad remia veiksmingą tipo patvirtinimo procesą, kaip nurodyta jo 2007 m. gegužės 10 d. antrojo svarstymo metu priimtoje pozicijoje siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustatančią motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus(1);

6.   ragina Komisiją kasmet teikti Europos Parlamentui tipo patvirtinimo procedūrų ir jos vykdomos komitologijos proceso stebėsenos ataskaitas;

7.   ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinamas jos 2002 m. liepos 31 d. Reglamentas (EB) Nr. 1400/2002(2) (Bendrosios išimties reglamentas) dėl motorinių transporto priemonių platinimo visoje ES ; ir toliau mano, kad, spręsdamas su šio sektoriaus teisėkūra susijusius klausimus, Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas turėtų vadovautis integruotu požiūriu ir aktyviai dalyvauti persvarstant šį reglamentą;

8.   siūlo, kad, siekiant skatinti Europos Sąjungos motorinių transporto priemonių pramonės konkurencingumą, vadinamojo bendrosios išimties reglamento persvarstymas turėtų būti siejamas su programos CARS 21 vidurio laikotarpio persvarstymu; taip būtų skatinamas šio sektoriaus veikėjų bendradarbiavimas, užkirstas kelias netinkamai naudoti valstybės paramą ir skatinama konkurencijos politika tarptautiniu lygmeniu;

9.   ragina Komisiją siūlyti priemones, reikalingas užtikrinti registracijos procedūrai, pagal kurią būtų skatinama sklandesnė tarpvalstybinė prekyba, ypač naudotais automobiliais; pritaria Komisijos požiūriui motorinių transporto priemonių registravimo procedūrų(3) ir kai kurių šalių vidaus taisyklių, kurias taikant sudaromos kliūtys vidaus rinkai veikti, klausimais; atkreipia dėmesį į šių nacionalinių taisyklių poveikį ekonomikos sektoriams, pvz., transporto priemonių išperkamosios nuomos ir nuomos sektoriams; ragina valstybes nares nedelsiant atlikti būtinus galiojančių jų vidaus taisyklių pakeitimus;

Konkurencinga automobilių antrinė rinka

10.   atkreipia ypatingą dėmesį į neseniai priimtas teisės nuostatas, taikomas atsarginių dalių antrinei rinkai, kuri daro poveikį saugumui ir aplinkosaugos veiksmingumui, ir pažymi, kad, remiantis minėtosiomis nuostatomis, formuojama bendra šių dalių rinka;

11.   teigiamai vertina tai, kad į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių ("Euro 5" ir "Euro 6") ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos(4) ir į Reglamentą (EB) Nr. 1400/2002 įtrauktos nuostatos, pagal kurias reikalaujama teikti reikalingą informaciją, susijusią su transporto priemonių remontu; reikalauja suteikti neribotą prieigą prie būtiniausios informacijos, susijusios su technine priežiūra, bei ragina Komisiją ir toliau skatinti visoje Bendrijoje laikytis motorinių transporto priemonių sektoriuje taikomų konkurencijos teisės nuostatų;

12.   ragina Komisiją toliau skatinti veiksmingą konkurenciją automobilių antrinėje rinkoje ir spręsti klausimus, susijusius su vartotojų pasirinkimu ir veiksminga nepriklausomų rinkos subjektų prieiga prie techninės informacijos, taip pat su mokymais, atsarginėmis dalimis, įvairių firminių rūšių diagnostikos priemonėmis, bandymų įranga, susijusia su automobilių pramonės politika ateityje ir su bet kokiu tolesniu teisės aktu, pakeisiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1400/2002, kurio galiojimas baigiasi 2010 m. gegužės 31 d.;

13.   pažymi, kad, remiantis išsamiomis vartotojų apklausomis, jiems labai svarbi informacija apie eksploatavimo patikimumą ir patvarumą; pažymi, kad valdžios institucijos galėtų palengvinti šių apklausų vykdymą leisdamos registracijos institucijoms pateikti apklausose sutinkančių dalyvauti transporto priemonių savininkų kontaktinius duomenis;

14.   ragina Komisiją imantis visų naujų teisėkūros iniciatyvų siekiant visapusiškai spręsti patikimų, reguliarių ir naujoviškų remonto procedūrų (angl. "open reparability") klausimą ir įtraukti į šią veiklą visus susijusius generalinius direktoratus, siekiant, kad būtų užtikrintos vartotojų pasirinkimo galimybės ir konkurencija antrinėje rinkoje; yra įsitikinęs, kad tai taikytina ir numatant būsimąsias informavimo apie naujas transporto priemones, taip pat ryšio technologijų bei pažangiųjų transporto sistemų skatinimo priemones;

15.   ragina Komisiją teikti siūlymus, susijusius su specialiai pritaikomų ir reguliuojamų dalių, pvz., specialių padangų, ratų ir kitų reguliuojamų ir atsarginių dalių, vidaus rinkos sukūrimu, nes, esant dabartinei nacionalinių taisyklių įvairovei, stabdoma tolesnė šio sektoriaus plėtra, kuri būtų skatinama taikant suderintus Bendrijos teisės aktus ir tinkamas intelektinės nuosavybės apsaugos nuostatas;

16.   ragina Komisiją imtis griežtesnių priemonių, siekiant, kad būtų stabdomas suklastotų automobilių dalių importas;

Geresnė teisėkūra ir tarptautinės reglamentavimo aplinkos skatinimas

17.   pabrėžia, kad svarbu atsisakyti nereikalingų biurokratinių procedūrų, įskaitant reglamentus, kurie kartojasi tarptautinėse konvencijose;

18.   pabrėžia, kad rengiant programoje CARS 21 numatytą konkurencingą automobilių pramonės reglamentavimo sistemą itin svarbu vadovautis geresnio reguliavimo principais (t. y. tinkamai įvertinti poveikį, atsižvelgti į rentabilumą, naujo gaminio įsisavinimo laikotarpį ir t. t.); primena, kad reglamentavimo gairės yra neatskiriama galutinės CARS 21 ataskaitos dalis, į kurią turėtų būti atsižvelgta;

19.   pripažįsta, kad, siekiant didesnio pramonės konkurencingumo ir sąžiningesnės konkurencijos, būtina vadovautis geriau parengtomis, skaidriomis taisyklėmis, kurios atitiktų dabartinius socialinius ir aplinkos apsaugos poreikius, būtų taikomos be išimčių ir įtrauktos į tarptautinę automobilių pramonės reglamentavimo aplinką;

20.   yra įsitikinęs, kad konkurencingumas labiausiai skatinamas strateginės standartizacijos sąlygomis, todėl ragina Komisiją siekti, kad Europos standartai būtų pripažinti visame pasaulyje;

21.   teigiamai vertina Komisijos planą pakeisti 38 Bendrijos direktyvas galiojančiais Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) reglamentais ir suteikti galimybę vykdyti automobilių ir virtualiąją patikrą bei ragina Komisiją tęsti teisinio supaprastinimo procesą; primygtinai tvirtina, kad tai, ar bus pritarta šiems pasiūlymams priklausys nuo to, ar bus aiškiai suvokta, jog Parlamentas pasilieka teisę reikalauti priimti teisės aktus nepriklausomai nuo JT EEK sistemos, jei mano, kad tai būtina siekiant vykdyti ES įsipareigojimus;

22.   palankiai vertina Komisijos pasiūlymą teikti Parlamentui metinę JT EEK ir komitologijos proceso pažangos ataskaitą;

23.   palankiai vertina tai, kad, atsižvelgdama į motorinių transporto pramonių technologijas ir intensyvią šios pramonės plėtrą, Komisija ketina pradėti taikyti vertinimo ir pakartotinio svarstymo sistemą; tačiau taip pat mano, kad turėtų būti labiau naudojamasi laikino teisės aktų galiojimo sąlygomis (angl. "sunset clauses"), kuriomis siekiama užtikrinti, kad taikant teisės aktus nebūtų trikdoma ar stabdoma mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei rinkos jėgų nuolat skatinama technologijų pažanga;

24.   ragina Komisiją kuo greičiau pradėti Direktyvų 74/297/EEB(5), 76/115/EEB(6) ir 78/932/EEB(7) bei JT EEK reglamento Nr. 122 paprastinimo procesą;

XXI amžiaus aplinkos apsaugos standartų nustatymas

25.   pažymi, kad pagal Bendrijos teisę reguliuojama rinka, kurioje kasmet parduodama 17–18 mln. transporto priemonių, ir tai prilygsta Jungtinių Amerikos Valstijų keleivinių automobilių rinkos pajėgumams; tikisi, kad ambicinga taršos mažinimo politika turės teigiamos įtakos mažinant transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį visame pasaulyje;

26.   yra įsitikinęs, kad asmens judumo ir automobilių sektoriaus klausimai turi būti aptariami atsižvelgiant į platesnį tvaraus judumo kontekstą; mano, kad judumas ir aplinkos apsauga gali būti tarp savęs derinami ir kad ateities automobilių technologijos turėtų skatinti šių procesų darną; išties mano, kad sprendžiant su klimato kaita susijusius uždavinius atsiranda galimybių vystyti technologijas ir naujoves;

27.   suvokia transporto priemonių svarbą užtikrinant neįgalių ir vyresnio amžiaus žmonių, ypač gyvenančių kaimuose, judumą;

28.   ragina Komisiją sukurti aplinką, reikalingą užtikrinti aplinkos požiūriu tausiam kelių transportui, kurį būtų paprasta naudoti tobulinant gamybos sistemas ir gerinant ES darbuotojų kvalifikaciją;

29.   yra įsitikinęs, kad, siekiant reguliuoti taršos kiekį, buvo nustatyti labai veiksmingi standartai, kuriais vadovaujantis gaminami labai ekologiški keleiviniai automobiliai; pabrėžia, kad panašiai turėtų būti tobulinamos ir sunkiosios krovininės transporto priemonės; mano, kad ES automobilių pramonės reglamentavimo sistemos aplinkosaugos kriterijais galėtų būti vadovaujamasi ir toli už ES rinkos ribų;

30.   palankiai vertina skubų standartų "Euro 5" ir "Euro 6" taikymą, siekiant mažinti privačių automobilių išmetamų teršalų kiekį;

31.   mano, kad geresnė oro kokybė įmanoma tik sparčiau atnaujinant automobilių parką ir naudojant mažiau aplinką teršiančias transporto priemones; mano, kad būtinos finansinės priemonės, kuriomis naudodamiesi vartotojai būtų skatinami keisti savo senus automobilius aplinką mažiau teršiančiomis transporto priemonėmis;

32.   teigiamai vertina pasiūlymą persvarstyti 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės(8) (Kuro kokybės direktyvą), siekiant atsižvelgti į šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios išskiriamos iš kelių transporto priemonių kuro, gyvavimo ciklą;

33.   remdamasis Bendrijos teisės aktais, ragina Komisiją nenutraukiant dabartinės diskusijos dėl automobilių išmetamų CO2 dujų kiekio pradėti pakartotinį taršos patikros procedūrų vertinimą ir šias procedūras persvarstyti, kad būtų geriau atspindimos tikrosios automobilių veikimo sąlygos;

34.   reiškia didelį susirūpinimą dėl nesuderinto 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių(9) įgyvendinimo; laiko šią direktyvą nepakankamai ambicinga;

Išmetamo CO2 kiekio mažinimas iš esmės

35.   teigiamai vertina Komisijos planus mažinti keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekį; yra įsitikinęs, kad tinkamiausiu laikytinas integruotas požiūris, kai atsižvelgiama į visas galimybes mažinti išmetamo CO2 kiekį, pvz., į kelių infrastruktūrą, vairuotojų elgesį, paskatų, kuriomis siekiama žmones raginti naudoti ekologiškesnius automobilius, sistemą, biokurą ir transporto priemonių technologijas; ragina Komisiją svarstyti galimybę sukurti bendrą technologijų požiūriu neutralių ir, pageidautina, suderintų CO2 kiekio mažinimo fiskalinių paskatų, kuriomis būtų siekiama iš esmės mažinti CO2 kiekį, taikymo sistemą ir kartu vengti konkurencijos iškraipymų; ragina Tarybą siekti susitarimo dėl Komisijos pasiūlymo, pagal kurį keleivinių automobilių mokesčiai būtų siejami su jų išskiriamų teršalų, pvz., anglies dioksido, kiekiu, siekiant vengti tolesnio vidaus rinkos skaidymosi, kuris skatinamas todėl, kad ši sistema skirtingose valstybėse narėse taikoma nevienodai;

36.   ragina Komisiją kelti ambicingus, tačiau realistiškus tikslus atsižvelgiant į realią padėtį ES rinkoje, kur metinis automobilių parko atnaujinimo rodiklis šiuo metu mažesnis kaip 10 proc.; todėl pabrėžia, kad, jei norima siekti Bendrijos tikslo, ypač svarbu, kad nauji automobiliai būtų įperkami; pabrėžia, kad kuo ambicingesni privalomi išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslai, tuo daugiau laiko turėtų būti skiriama automobilių pramonei prisitaikyti;

37.   primena Komisijai, kad naujo tipo keleiviniam automobiliui sukurti prireikia 5–7 metų; yra įsitikinęs, kad keliant ambicingus tikslus turėtų būti suteikta pakankamai laiko, per kurį automobilių pramonė galėtų į juos reaguoti; todėl ragina Komisiją nekelti jokių galutinių privalomų CO2 kiekio mažinimo tikslų anksčiau negu 2015 m.;

38.   yra įsitikinęs, kad iki 2015 m. būtų įmanoma sumažinti naujų keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekį iki 125g/km; pabrėžia, kad Komisiją turėtų kelti ambicingesnius ilgalaikius CO2 kiekio mažinimo automobilių sektoriuje tikslus; todėl mano, kad itin svarbu, jog nustatant tikslinę taršos vertę būtų atsižvelgiama į transporto priemonės svorį;

39.   atkreipia dėmesį į Komisijos planą nustatyti privalomą su agrokuru susijusį tikslą ir ragina Komisiją parengti privalomą išsamią sertifikavimo sistemą, taikomą agrokurui, kuris patenka į ES rinką; mano, kad sertifikavimo kriterijai turėtų būti nustatyti taip, kad būtų ne tik atsižvelgiama į aplinkos apsaugos ir socialinius kriterijus, bet ir būtų užtikrintas šiltnamio efektą sukuriančių išmetamų dujų kiekio sumažėjimas per visą eksploatavimo laikotarpį mažiausiai 50 proc., palyginti su įprastiniais degalais;

40.   pabrėžia, kad, norint skatinti biokuro ir vandenilio naudojimą ir siekti kuo didesnio aplinkosaugos veiksmingumo, ypač svarbu sparčiai kurti būtinus vietos tinklus, kurie užtikrintų kuro tiekimą piliečiams;

41.   laikosi nuomonės, kad rengiant CO2 kiekio mažinimo priemones vairuotojai turėtų būti išsamiau informuojami apie vadinamojo ekologiško vairavimo galimybes ir apie tai, kaip optimaliausiai naudotis naujosiomis technologijomis;

42.   yra įsitikinęs, kad naudojant geresnę ženklinimo sistemą ir kuo išsamiau informuojant vartotojus bei pateikiant tikslesnių duomenų apie išskiriamų teršalų kiekį pavyktų veiksmingiau mažinti CO2 kiekį; todėl ragina persvarstyti 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/94/EB dėl vartotojų galimybės gauti informaciją apie degalų taupymą ir išmetamųjų CO2 dujų kiekį parduodant naujus keleivinius automobilius(10) atsižvelgiant į pastaruoju metu įgytą pažangiausią patirtį;

43.   primena, kad lengviausia mažinti automobilių išmetamų CO2 dujų kiekį restruktūrizuojant viešojo transporto sistemas;

44.   pripažįsta, kad pereinant prie naujoviškų aplinkosaugos technologijų, kurias taikant mažinamas išmetamo CO2 kiekis ir veiksmingai užtikrinamas tausesnis visų naujų automobilių veikimas, svarbiausią vaidmenį atlieka Tarptautinė automobilių federacija (pranc. FIA);

45.   ragina FIA ir toliau aktyviai remti naujoviškus kelių transporto mokslinius tyrimus, kurie atliekami, inter alia, siekiant skatinti automobilių energijos veiksmingumą;

46.   pripažįsta svarbų motosporto vaidmenį keičiant požiūrį į ekologiškas technologijas ir vartotojų elgesį; todėl kreipiasi į FIA ir į kitas su "Formule-1" susijusias organizacijas su prašymu atitinkamai pakeisti savo taisykles, kad būtų galima lengviau naudoti tokias ekologiškas technologijas, kaip biokuro, keturių cilindrų arba hibridinių variklių;

47.   ragina parengti tyrimą, kurio metu būtų fiksuojamos papildomas ne techninio pobūdžio priemonės, įgyvendintos ES siekiant mažinti išmetamo CO2 kiekį;

Saugesnio kelių transporto skatinimas

48.   teigiamai vertina Komisijos pastangas mažinti nelaimių keliuose skaičių, įskaitant svarbių naujų technologijų diegimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad visi transporto priemonių saugumo įrangos reikalavimai būtų taikomi atsižvelgiant į aukščiausiojo lygio grupės CARS 21 patvirtintus geresnio reglamentavimo principus; pabrėžia būtinybę taikyti integruotą požiūrį, aprėpiantį transporto priemonių technologijų tobulinimą, infrastruktūros priemones, taip pat švietimą, informavimą ir įstatymų vykdymą, siekiant išlaidų požiūriu naudingai įgyvendinti kelių saugumo tikslus;

49.   pripažįsta, kad liukso klasės automobilių rinka atliko katalizatoriaus vaidmenį, kadangi naujosios technologijos buvo taikomos pirmiausia liukso klasės automobiliuose; tačiau pažymi, kad diegiant papildomas saugumo sistemas keleiviniai automobiliai gali tapti dar sunkesni ir todėl išskirti daugiau CO2;

50.   reiškia susirūpinimą dėl neigiamo transporto priemonių greičio poveikio kelių saugumui; todėl pataria įgyvendinti Tarptautinio motorinių transporto priemonių tikrinimo komiteto (pranc. CITA) 2007 m. paskelbto Europos Sąjungos kelių tinkamumo užtikrinimo ateityje tyrimo rekomendacijas; rekomenduoja remti saugaus automobilių variklių reguliavimo kampaniją ir nedelsiant pradėti laipsniškai taikyti elektronines stabilumo kontrolės sistemas kaip standartinę įrangą;

51.   ragina Komisiją gerinti kelių saugumo sistemą reikalaujant, kad valstybėse narėse būtų griežtinami vairuotojų rengimo reikalavimai, papildyta privalomoji mokymų programa ir pradėtos taikyti taisyklės, pagal kurias reguliarūs mokymai būtų rengiami ir profesionaliems vairuotojams;

52.   ragina Komisiją atlikti planuotą 2007–2009 m. aplinkos įvertinimą, kuris būtinas siekiant įgyvendinti priemones, reikalingas kelių eismo aukų skaičiui mažinti;

53.   ragina Komisiją parengti sistemą, pagal kurią automobilių gamintojams būtų leidžiama gaminti daugiau CO2 išskiriančias transporto priemones; remiantis šia sistema, gamintojas išvengtų baudos, jei šis papildomas teršalų kiekis išskiriamas todėl, kad taikomos Bendrijos lygmeniu priimtos teisiškai įpareigojančios saugos priemonės;

54.   nėra įsitikinęs, kad visoje ES dienos metu turėtų būti privaloma važiuoti įjungus automobilių žibintus;

55.   ragina Komisiją prioritetine tvarka tobulinti tarpvalstybinę transporto priemonių tikrinimo tvarką ir tarpvalstybinę baudų, skiriamų už kelių eismo taisyklių pažeidimus kitoje valstybėje narėje, išieškojimo sistemą;

Sąžiningų prekybinių ryšių automobilių sektoriuje užtikrinimas

56.   sutinka, kad ES automobilių pramonė yra viena iš konkurencingiausių pramonės šakų pasaulyje, tačiau yra įsitikinęs, kad jai kelia grėsmę nesąžininga konkurencija ir intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai;

57.   pabrėžia, kad didėjančios globalizacijos sąlygomis automobilių pramonei svarbi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) veikla; mano, kad šiuo metu vykstančių Dohos plėtros raundo derybų metu itin svarbu susitarti dėl trečiųjų šalių rinkos, ypač potencialiai didelių besivystančių trečiųjų šalių rinkų, prieinamumo automobilių gamintojams;

58.   pabrėžia PPO ginčų sprendimo sistemos svarbą nagrinėjant su eksportu į trečiąsias šalis susijusias problemas; primena, kad po to, kai buvo kreiptasi į PPO siekiant spręsti ginčus, susijusius su Kanada, Indija ir Indonezija, pasiekta teigiamų rezultatų;

59.   ragina Komisiją apdairiai iš esmės persvarstyti prekybos apsaugos priemones; primena, kad automobilių pramonė gali nukentėti nuo konkurencijos nuostatų neatitinkančios trečiųjų šalių veiklos, ir primygtinai ragina Komisiją ginant ES pramonę nuo nesąžiningos veiklos vadovautis svarbiausiais principais, kurie numatyti pagal prekybos apsaugos priemones;

60.   primena, kad ES ir toliau turėtų teikti pirmenybę sėkmingai daugiašalių prekybos derybų eigai; tačiau vis dėlto remia Komisijos ketinimą derėtis dėl naujų dvišalių prekybos susitarimų, kurie, siekiant užtikrinti geresnes prieigos prie rinkos sąlygas, visų pirma būtų sudaromi su Azijos valstybėmis; pabrėžia, kad laisvosios prekybos susitarimuose visuomet turėtų būti numatyta galimybė suteikti kuo laisvesnę prieigą prie šalies parterės rinkos; teigia, kad remiantis ES politikos nuostatomis turėtų būti siekiama apsaugoti ES ir ES nepriklausančiose valstybėse dirbančių ES automobilių gamintojų konkurencingumą; yra įsitikinęs, kad automobilių pramonei svarbus dvišalių ES ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (angl. ASEAN) šalių, Indijos ir Pietų Amerikos bendrosios rinkos (isp. MERCOSUR) valstybių susitarimų sudarymas;

61.   ragina Komisiją atsižvelgti į šiuo metu vykstančias ES ir Korėjos derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų ir pasirūpinti, kad Korėja panaikintų visas esamas tarifines ir netarifines kliūtis ir nesudarytų naujų, taip pat užtikrinti, kad ji sparčiau įgyvendintų JT EEK reglamentus; ragina Komisiją svarstyti laipsniško ES importo tarifų naikinimo ir saugiklių taikymo strategiją ir todėl rekomenduoja šį importo tarifų naikinimą sieti su netarifinių kliūčių panaikinimu iš Korėjos pusės;

62.   pakartoja, kad Korėja pasirašė ir ratifikavo 1958 m. JT EEK susitarimą ir įsipareigojo įgyvendinti JT EEK reglamentus; primygtinai ragina Komisiją pabrėžti tai derybų metu ir reikalauti skubiai įgyvendinti šiuo reglamentus; pažymi, kad bet kuriuo atveju laisvosios prekybos susitarime turėtų būti aiškiai pabrėžta, kad Korėja privalo leisti į Korėjos rinką pateikti iš ES importuojamus automobilius, kurie atitinka JT EEK standartus;

63.   ragina Komisiją įvertinti galimybę įsteigti darbo grupę automobilių klausimams spręsti ir pradėti specialią pagreitintą ginčų sprendimo procedūrą su automobiliais susijusioms priemonėms analizuoti, kaip numatyta JAV ir Korėjos laisvosios prekybos susitarime;

64.   pabrėžia artimos partnerystės su Kinija svarbą plėtojant reglamentavimo sistemą, pagal kurią abiem šalims būtų užtikrinamos vienodos galimybės; tvirtina, kad veiksminga intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra tokios partnerystės sąlyga;

65.   pritaria Komisijos prašymui sudaryti PPO atstovų komisiją, siekiant nagrinėti neišspręstus transporto priemonių dalių, kurios importuojamos iš Kinijos ir kurios, Komisijos teigimu, neatitinka keliuose į įvairius PPO susitarimus įtrauktuose straipsniuose išdėstytų reikalavimų, klausimus;

66.   remia Komisijos veiksmus sprendžiant su Kinijos reglamentavimo aplinka susijusius klausimus ir siekiant įsitikinti, kad šioje rinkoje veikiantiems ES pramonės atstovams būtų sąžiningai taikomos taisyklės ir užtikrinamas teisinis aiškumas;

67.   atkreipia dėmesį į tai, kad sėkmingai Europos automobilių sektoriaus veiklai svarbus didelis Europos Sąjungos padangų pramonė indėlis; todėl ragina Komisiją atidžiai nagrinėti nepateisinamų techninių prekybos kliūčių, pvz., vietos techninių reglamentų, su kuriais padangų pramonės atstovai susiduria svarbiausių besivystančių Azijos šalių rinkose, klausimą;

Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra automobilių sektoriuje

68.   džiaugiasi tuo, kas jau pasiekta finansuojant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą pagal Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą, Bendrąją konkurencingumo ir naujovių programą ir pagal strateginę programą "Europos informacinė visuomenė 2010 m." ("i2010") bei bendradarbiaujant pagal šias programas; ragina Komisiją rengti darbo programas taip, kad jose būtų numatytos specialios priemonės automobilių sektoriaus reikmėms, kurių rasis dėl būsimų teisės aktai ar privalomų tikslų, užtikrinti;

69.   ragina Komisiją iki 2012 m. patvirtinti strategiją, pagal kurią būtų iš esmės ir pakankamai padidintas su automobilių sektoriumi susijusių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimas, ypač daug dėmesio skiriant tiekimo pramonės šakoms;

70.   ragina valstybes nares atsižvelgti į įpareigojantį siekį mažinti išmetamo CO2 kiekį ir ateityje skirti daugiau lėšų su automobilių sektoriumi susijusiems moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai finansuoti;

71.   pabrėžia, kad svarbu keisti požiūrį į automobilių naudojimą miestuose; mano, kad kartu su ekonomiškais automobiliais miestuose ypač svarbu pradėti naudoti elektra varomus automobilius; todėl ragina remti mokslinius tyrimus ir svarbiausių technologijų vystymą;

72.   ragina visas valstybes nares ir ES institucijas visapusiškai remti mokslinius tyrimus ir svarbių technologinių naujovių, pvz., vandenilio, hibridinių variklių ar kuro elementų, vystymą;

73.   pabrėžia informacijos ir ryšių technologijų teikiamas galimybes ir pažymi, kad diegiant minėtąsias technologijas pažangiose visos ES eismo kontrolės ir valdymo sistemose, skirtose sklandžiam eismo srautui užtikrinti, būtų išvengta žalingo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, nelaimingų atsitikimų ir energijos pereikvojimo; mano, kad, siekiant visose valstybėse narėse užtikrinti veiksmingus ryšius tarp transporto priemonių ir infrastruktūros, ryšių įrenginiai turėtų atitikti ES standartą;

74.   laikosi nuomonės, kad ypač svarbus pažangaus automobilio iniciatyvos(11), programos "Galileo" ir kitų priemonių, kurias taikant prisidedama prie pažangaus transporto sistemos vystymo, indėlis; todėl ragina Komisiją tvirtai remti su šiuo vystymu susijusią veiklą;

75.   tvirtai remia tolesnę mokslinių tyrimų ir informacijos bei ryšių technologijomis grindžiamų naujovių vystomąją veiklą; mano, kad, siekiant padėti racionalizuoti eismą, naujos technologijos galėtų būti vystomos vadovaujantis pažangaus automobilio iniciatyva, kadangi, padedant vairuotojams priimti teisingą sprendimą ir pasirinkti artimiausią kelią iki kelionės tikslo, energijos požiūriu automobilių eismas taptų tausesnis; ragina visas interesų grupes, ypač valstybes nares, rengti būtinas pagalbos sistemos "eCall" įdiegimo nuostatas;

76.   mano, kad pažangių transporto sistemų kūrimas yra svarbiausias sėkmingos motorinių transporto priemonių pramonės ir sėkmingo pramonės daromo poveikio aplinkai mažinimo veiksnys; mano, kad programa "Galileo" galėtų būti laikoma puikiu pavyzdžiu ir todėl prioritetine tvarka turėtų būti rastas sprendimas, kaip ši programa galėtų būti finansuojamas konsorciumo, kurio nariai būtų suinteresuoti įsipareigoti plėtoti šį projektą;

77.   yra įsitikinęs, kad vienas iš pirmųjų Europos naujovių ir technologijų instituto žinių ir naujovių bendrijų posėdis turėtų būti skirtas klausimams, susijusiems su išmetamo CO2 kiekio mažinimu naudojant transporto priemonių technologijas;

Restruktūrizavimo politikos kryptys ir kelias pirmyn

78.   mano, kad būtinos bendrosios sąlygos, pagal kurias būtų užtikrintas ES automobilių pramonės tausumas ir pirmaujama jos padėtis diegiant technologines, ekologines ir socialines naujoves aukštos kvalifikacijos darbuotojų pagalba;

79.   pripažįsta, kad ES automobilių pramonės gamintojai ir tiekėjai disponuoja kvalifikuota darbo jėga ir kad šis veiksnys itin svarbus siekiant užtikrinti aukšto lygio automobilių pramonės veiklą ES;

80.   pažymi automobilių pramonės svarbą užimtumui, plėtrai, naujovėms ir konkurencingumui; yra įsitikinęs, kad, nors automobilių pramonėje nebus išvengta esminių pokyčių, būtina reguliuoti vykdomą politiką ir užtikrinti, kad taikant Bendrijos reglamentus nebus prarandama darbo vietų;

81.   pažymi, kad Bendrijos aplinkos, kelių saugos ir energijos veiksmingumo teisės aktuose numatoma rengti darbuotojams tinkamus mokymus ir užtikrinti profesinį lavinimą siekiant, kad jie lengviau prisitaikytų prie techninio pobūdžio ir reguliavimo pokyčių ir kad darbe jiems būtų užtikrintos geresnės ar bent jau ne blogesnės galimybės;

82.   ragina Komisiją veiksmingai koordinuoti automobilių pramonei skirtas struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas;

83.   ragina neteikti Bendrijos paramos bendrovėms, kurios, gavusios tokią pagalbą iš valstybės narės, tačiau ne iki galo įvykdžiusios su šia valstybe nare sudarytus susitarimus, perkėlė savo gamybinę veiklą į kitą šalį;

84.   pabrėžia, kad, atsižvelgdamos į ateities restruktūrizaciją, ES ir valstybės narės ypač daug dėmesio turi skirti pagalbos vykstant restruktūrizacijai būdams, jos poveikio švelninimui ir darbuotojams siūlomoms naujoms galimybėms;

85.   mano, kad turėtų būti siekiama tobulinti informavimo ir konsultavimo būdus ir įrenginius, su kuriais dirba darbuotojai, būtinai peržiūrint 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo(12);

86.   tvirtina, kad darbuotojų konsultavimas ir jų teisė gauti informaciją turėtų būti stiprinama visos Europos mastu, siekiant įgalinti juos dalyvauti priimant sprendimus ankstyvesniu etapu ir taip sumažinti neigiamą restruktūrizavimo poveikį; atitinkamai nurodo pasiūlymo dėl restruktūrizavimo forumo, kuris minimas pirmiau minėtame Komisijos komunikate dėl CARS 21 ataskaitos, svarbą;

87.   ragina socialinius partnerius įgyvendinti tinkamą politiką ir atsižvelgti į visus, kuriems šios pramonės šakos restruktūrizacija gali būti nepalanki;

88.   ragina geriau informuoti darbuotojus apie pramonės sugebėjimą prisitaikyti, kad galėtų vykdyti naujus uždavinius, susijusius su ekologiškesnių transporto priemonių projektavimu ir gamyba, bei konsultuotis su darbuotojais šiais klausimais;

89.   pabrėžia būtinybę nustatyti dabartinį ryšį tarp gamintojų ir pardavėjų, kurių poveikis ES automobilių pramonės konkurencingumui daro didžiulę žalą ir daugeliui šio sektoriaus MVĮ; yra įsitikinęs, kad būtina skatinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse ir nustatant konkretesnes pramonės strategijas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti būtinas politikos priemones arba sukurti sistemą, reikalingą minėtajam ryšiui stabilizuotų ir įveikti šiai pramonei būdingiems sunkumams;

90.   atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu sistemingiau naudoti Europos investicijų banko lėšas, siekiant remti automobilių sektoriaus MVĮ ir suteikti joms geresnę prieigą prie rizikos kapitalo;

o
o   o

91.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0176. (2) OL L 203, 2002 8 1, p. 30. (3) Komisijos aiškinamasis komunikatas dėl motorinių transporto priemonių, kurių kilmės šalis yra kita valstybė narė, registravimo tvarkos (OL C 68, 2007 3 24, p. 15). (4) OL L 171, 2007 6 29, p. 1. (5) 1974 m. birželio 4 d. Tarybos direktyva 74/297/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių vidaus įtaisus (vairo mechanizmo elgsena transporto priemonei susidūrus su kliūtimi), suderinimo (OL L 165, 1974 6 20, p. 16). (6) 1975 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 76/115/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržų tvirtinimą, suderinimo (OL L 24, 1976 1 30, p. 6). (7) 1978 m. spalio 16 d. Tarybos direktyva 78/932/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių sėdynių galvos atramas, suderinimo (OL L 325, 1978 11 20, p. 1). (8) OL L 350, 1998 12 28, p. 58. (9) OL L 269, 2000 10 21, p. 34. (10) OL L 12, 2000 1 18, p. 16. (11) COM(2006)0059. (12) OL L 254, 1994 9 30, p. 64.

2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais (2007/2144(INI))

P6_TA(2008)0008 A6-0481/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais (COM(2006)0824),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl mokesčių ir muitų politikos įnašo į Lisabonos strategiją (COM(2005)0532),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (Teisingumo teismo) praktiką, būtent bylas C-250/95, Futura Participations ir Singer(1), C-141/99, AMID(2), jungtines bylas C-397/98 ir C-410/98 (Metallgesellschaft)(3), C-446/03, Marks & Spencer plc prieš David Halsey (HM Inspector of Taxes)(4) ir C-231/05, Oy AA(5),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl įmonių apmokestinimo Europos Sąjungoje: bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė(7),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Bendrijos augimo, užimtumo ir ES įmonių konkurencingumo didinimo programos įgyvendinimo. Pažanga 2006-aisiais ir tolesni žingsniai rengiant bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) pasiūlymą (COM(2007)0223),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl Bendrosios rinkos peržiūros: kliūčių ir neveiksmingumo šalinimas geriau ją įgyvendinant ir vykdant(8),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6-0481/2007),

A.   kadangi valstybių narių nacionalinėse mokesčių sistemose reikia vis labiau atsižvelgti į ekonomikos globalizaciją ir numatyti, kaip prisitaikyti prie vidaus rinkos taisyklių ir veikimo, taip siekiant vykdyti Lisabonos strategijos augimo ir konkurencingumo tikslus,

B.   kadangi dėl ekonomikos globalizacijos taip išaugo konkurencija mokesčių srityje, kad per pastaruosius 30 metų pramoninėse šalyse drastiškai sumažėjo vidutiniai įmonių pelno mokesčių tarifai,

C.   kadangi nuo paskutinės Europos Sąjungos plėtros mokesčių tarifai dar labiau sumažėjo ir kadangi valstybėse narėse pastebima tendencija nustatyti tam tikras mokesčių sistemas, skirtas itin mobilioms įmonėms pritraukti,

D.   kadangi dėl Europos Sąjungoje naudojamų 27 skirtingų mokesčių sistemų atsiranda kliūčių sklandžiam vidaus rinkos veikimui, didelių papildomų kaštų tarpvalstybinei prekybai ir verslui administravimo ir atitikimo prasme, trukdoma pertvarkyti įmones ir pasitaiko dvigubo apmokestinimo atvejų,

E.   kadangi atitikimo skirtingiems nacionaliniams įmonių pelno mokesčių įstatymams sąnaudų sumažinimas, taisyklių skaidrumas, tarpvalstybinę veiklą varžančių kliūčių mokesčių srityje šalinimas ir vienodų sąlygų sudarymas visoms ES įmonėms, veikiančioms vidaus rinkoje, gali būti ekonomiškai naudingi ES mastu dėl dinamiškos įmonių aplinkos,

F.   kadangi tinkamas mokesčių derinimas ES lygmeniu, kai nemėginama suderinti mokesčių tarifų, gali padėti išvengti konkurencijos iškraipymų ir duoti didelės naudos įmonėms, jų darbuotojams, vartotojams, valstybėms narėms ir jų piliečiams,

G.   kadangi siekiant Lisabonos strategijos tikslų atsiranda būtinybė labiau derinti valstybių narių fiskalinę politiką,

H.   kadangi valstybės narės tradiciškai bandė derinti savo mokesčių tvarką kurdamos platų dvišalių mokesčių susitarimų, kurie nevisiškai apėmė tokius klausimus, kaip tarpvalstybinė nuostolių užskaita, tinklą; kadangi Europos Sąjungoje dvišaliai sprendimai, kurie mažina nuoseklumą, yra mažiau veiksmingi nei daugiašaliai ir suderinti sprendimai; kadangi bendras ES požiūris į konsoliduotą įmonių pelno mokesčių bazę, pvz., bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčių bazės (BKĮPMB) pasiūlymas, yra tinkamiausias sprendimas tarpvalstybinės nuostolių ir pelno užskaitos vidaus rinkoje klausimu ir sudarys sąlygas didesniam skaidrumui, investicijoms ir konkurencingumui,

I.   kadangi valstybės narės įgyvendina skirtingas taisykles, pagal kurias suteikiamos mokesčių lengvatos dėl įmonių grupių šakų, antrinių įmonių ir subjektų patirtų nuostolių, ir tai iškreipia verslo sprendimus bei investicijų politiką vidaus rinkoje, o dėl to įtakojamos jų atitinkamos ilgalaikės pramonės strategijos ir mokestinės pajamos,

J.   kadangi iš esmės mokesčių sistemose Europos Sąjungoje pelnas ir nuostoliai apmokestinami nesimetriškai, t. y. pelnas apmokestinamas už metus, kuriais jis gautas, tačiau mokestinė nuostolių vertė įmonei negrąžinama automatiškai tuo metu, kai nuostoliai patiriami; kadangi naujausiojoje Teisingumo Teismo praktikoje šis laiko veiksnys ir jo svarba didinant tarpvalstybines investicijas Europos Sąjungoje deramai nenagrinėjami,

K.   kadangi tarpvalstybinių mokesčių lengvatų dėl patirtų nuostolių režimo įgyvendinimas prilygtų iš įmonių pelno surenkamų mokesčių atsisakymui kai kuriose valstybėse narėse, netaikant tam tikrų teisinių garantijų,

L.   kadangi patronuojančios bendrovės grynajame rezultate bus automatiškai atsižvelgta į vietos filialų patiriamus nuostolius, tačiau užsienyje esančių filialų, taip pat vietos ir užsienyje esančių įmonių grupės padalinių patiriamų nuostolių padėtis nėra labai aiški,

M.   kadangi netaikant tarptautinės nuostolių užskaitos atsiranda kliūčių patekti į kai kurias rinkas, tad palankiau steigti įmonę didžiosiose valstybėse narėse, kur vietos rinkos yra pakankamai didelės, kad būtų galima padengti galimus nuostolius,

N.   kadangi minėtoji padėtis nepalanki mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), nes joms sunkiau investuoti kitose valstybėse, kadangi jos nėra užtikrintos dėl nuostolių užskaitos ir dažnai patiria nuostolius įsisteigimo metu,

1.   išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl neigiamo poveikio, kuris vidaus rinkai daromas dėl valstybių narių nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais įvairovės;

2.   atkreipia dėmesį į tai, kad bet kuri įsisteigimo laisvę ribojanti priemonė prieštarauja EB sutarties 43 straipsnio nuostatoms, tad panaikinti tokias priemones turi būti siekiama tiksliniais veiksmais; primena, kad dėl skirtingos įmonių mokesčių tvarkos atsiranda kliūčių patekti į skirtingas nacionalines rinkas ir užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, iškreipiama konkurencija ir užkertamas kelias vienodų sąlygų įmonėms ES lygmeniu sudarymui, tad verta atkreipti į tai dėmesį;

3.   mano, kad ES lygmeniu priėmus atitinkamas priemones dėl mokesčių lengvatų apmokestinant tarpvalstybinius nuostolius būtų sudarytos palankesnės sąlygos vidaus rinkai funkcionuoti;

4.   išreiškia pritarimą Komisijos komunikatui dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais kaip svarbiam žingsniui imantis veiksmų padėčiai taisyti ir prašo valstybes nares deramai koordinuoti laiką ir sprendimus;

5.   pabrėžia, kad bet kuri tikslinė priemonė dėl kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo turi būti apibrėžta ir įgyvendinta remiantis daugiašaliu ir bendru požiūriu bei valstybėms narėms imantis koordinuotų veiksmų, siekiant užtikrinti nuoseklų vidaus rinkos vystymąsi; primena, kad tokios tikslinės priemonės – tai laikinas sprendimas, laukiant BKĮPMB pasiūlymo priėmimo; mano, kad BKĮPMB yra išsamus ilgalaikis sprendimas šalinant mokestines kliūtis, susijusias su tarpvalstybine nuostolių ir pelno užskaita, o taip pat sprendžiant pervedimo kainodaros ir skirtingose valstybėse esančių subjektų jungimosi, jų įsigijimo ir pertvarkos klausimus, ir kad ją taikant bus galutinai sukurta sąžiningos konkurencijos principų pagrindu veikianti vidaus rinka;

6.   pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės taiko skirtingus dvigubo apmokestinimo vengimo metodus: kredituoja užsienyje sumokėtus mokesčius (kredito metodas) arba užsienyje gautų pajamų neįtraukia į mokesčio bazę (neįtraukimo metodas); atkreipia dėmesį į tai, kad tik kai kuriose valstybėse narėse taikant neįtraukimo metodą neužtikrinamas užsienio filialų patirtų nuostolių atskaitymas;

7.   atkreipia dėmesį į tai, kad tvarka, kai nuolatinių buveinių patirtų nuostolių negalima kompensuoti pagrindinės buveinės pelnu, skiriasi nuo šalies viduje taikomos tvarkos, o dėl tokios tvarkos apribojama įsisteigimo laisvė;

8.   mano, kad pirmiausia reikia imtis priemonių dėl bendrovių grupių, vykdančių veiklą keliose valstybėse narėse, nes šios grupės, lyginant su bendrovių grupėmis, kurios vykdo veiklą vienoje valstybėje narėje, labiausiai nukenčia dėl skirtingos tarpvalstybinių nuostolių apmokestinimo tvarkos;

9.   mano, kad dėl nacionalinių apmokestinimo tvarkos skirtumų labiausiai nukenčia MVĮ, ypač lyginant su jų galimomis konkurentėmis, ir ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių šiuo klausimu;

10.   primena, kad esama nedaug nuostatų dėl dukterinių bendrovių ir patronuojančių bendrovių (grupių) tarpvalstybinės nuostolių užskaitos, todėl įmonių grupėje į nuostolius neatsižvelgiama automatiškai – taip pat, kaip būtų įmonės viduje;

11.   pabrėžia, kad dauguma valstybių narių įmonių grupėms taiko nuostolių užskaitą šalies viduje, taip veiksmingai traktuodamos įmonių grupę kaip vieną subjektą, tačiau tik nedaugelis tai daro tarpvalstybiniais atvejais; primena, kad netaikant tarpvalstybinių užskaitų įmonių grupėms gali būti iškreipti sprendimai dėl investicijų vietos ir teisinės formos (filialo ar dukterinės bendrovės);

12.   pripažįsta, kad paprasčiausiai vidaus tvarką taikyti ir tarpvalstybiniais atvejais yra sudėtinga, nes skiriasi mokesčių bazė;

13.   primygtinai reikalauja, kad kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo svarba būtų pripažinta, tačiau pabrėžia, kad reikia toliau išsamiai plėtoti kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo sistemą; siūlo priimti sprendimą dėl to, ar kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymą reikėtų taikyti tik dukterinėms įmonėms, o ne patronuojančiai įmonei, ar atvirkščiai, ir kad reikėtų atlikti išsamų vertinimą, kokį poveikį biudžetui daro sistema, pagal kurią leidžiama pagrindinės įmonės nuostolius kompensuoti antrinių įmonių pelnu;

14.   mano, kad Teisingumo Teismo sprendimu Marks & Spencer byloje patvirtinama valstybių narių teisė išlaikyti savo mokesčių sistemas, ypač kai tai susiję su mokesčių mažinimo atvejais;

15.   pažymi, jog Teisingumo Teismo sprendimu Oy AA byloje parodoma, kad skirtingose nacionalinėse mokesčių sistemose nuostoliams taikoma skirtinga tvarka ir kad neaišku, ar nuostoliai gali būti konsoliduoti grupėje tarpvalstybiniais atvejais, net jei šie nuostoliai yra galutiniai, taigi susidaro neproporcinga padėtis, kaip nurodyta Marks & Spencer byloje;

16.   mano, kad įmonių grupių atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, ar jos vykdo veiklą keliose valstybėse narėse, ar tik vienoje valstybėje narėje, turėtų būti laikomasi vienodo požiūrio; pabrėžia, kad tais atvejais, kai užsienio antrinės bendrovės tarptautiniu mastu patiria nuostolių, reikia užtikrinti, kad pagrindinė bendrovė nebūtų apmokestinama du kartus, mokesčių kompetencija tarp valstybių narių turi būti vienodai paskirstyta, nuostoliai neturėtų būti kompensuojami du kartus ir privalo būti užkirstas kelias mokesčių mažinimui;

17.   mano, kad būtų naudinga pradėti diskusijas dėl įmonių grupių apibrėžimo ir ypatybių Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į tokių bendrų Europos institucijų egzistavimą, kaip Europos bendrovė ir Europos kooperatinė bendrovė, tačiau nesiekiant kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymą taikyti tik šioms institucijoms;

18.   dar kartą pabrėžia, kad svarbu apibrėžti "įmonių grupės" sąvoką, taip siekiant užkirsti kelią įmonėms oportunistiškai skirstyti pelną ir nuostolius įvairiose valstybėse narėse; mano, kad siekiant apibrėžti įmonių grupę, būtų naudinga nustatyti, ar įmonė turi svarbių specialių savybių, numatytų Tarybos direktyvoje 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo;

19.   teigiamai vertina Komisijos komunikate dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais pasiūlytas tris galimybes; išreiškia savo pritarimą tikslinėms priemonėms, kuriomis bus suteikta galimybė veiksmingai ir nedelsiant atlikti užsienio dukterinių bendrovių patirtų nuostolių atskaitymą (kasmetinį, ne tik galutinį, kaip Marks and Spencer byloje), kuris bus susigrąžintas, kai dukterinė bendrovė ims gauti pelną, atitinkamai papildomai apmokestinant patronuojančią bendrovę;

20.   rekomenduoja, siekiant, kad šie pasiūlymai būtų įgyvendinti ir padėtų užkirsti kelią mokesčių vengimui, apsvarstyti, ar būtų tinkama įdiegti automatinę informacijos mainų sistemą, panašią į PVM informacijos mainų sistemą VIES, ir sudaryti sąlygas valstybėms narėms patikrinti, ar antrinės įmonės kitoje valstybėje narėje yra deklaravusios neigiamą mokesčio bazę;

21.   vis dėlto primygtinai reikalauja, kad Komisija tirtų kitas galimybes suteikti įmonėms konsoliduotą įmonių pelno mokesčių bazę jų veiklai ES mastu;

22.   pažymi, kad labai svarbu atlikti išsamų tyrimą siekiant įvertinti, kokiu mastu pasiūlyta kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo sistema skatintų tarpvalstybinę MVĮ veiklą;

23.   pabrėžia, kad atskirai valstybei narei įvedus tikslinę priemonę dėl nuostolių apmokestinimo tarpvalstybiniais atvejais, nebus išspręstos konkurencijos iškraipymo ir ES įmonių, veikiančių vidaus rinkoje, atitikties sąnaudų problemos, kylančios dėl 27 skirtingų mokesčių sistemų priežiūros;

24.   pabrėžia, kad valstybių narių pažanga taikant tikslines priemones dėl kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo įmonei ar įmonių grupei turėtų būti koordinuota; primena, kad valstybės narės turėtų geriau koordinuoti savo veiksmus mokesčių srityje ir prašo Komisiją imtis aktyvaus vaidmens;

25.   remia Komisijos pastangas sukurti vienodą visos Europos BKĮPMB; mano, kad sukūrus BKĮPMB bus daugiau skaidrumo ir veiksmingumo– įmonės galės veikti pagal vienodas taisykles ir užsienyje, ir savo valstybėje, sudarant vienodas sąlygas ir stiprinant ES įmonių konkurencingumą, plečiant tarptautinę prekybą, didinant investicijas, taip sudarant sąlygas pasinaudoti visomis vidaus rinkos teikiamomis investicijų ir augimo galimybėmis, iš esmės sumažinant administravimo ir atitikties sąnaudas ir galimybę vengti mokėti mokesčius bei sukčiauti mokesčių srityje;

26.   primena, kad BKĮPMB apima bendras mokesčių bazės nustatymo taisykles ir nedaro jokio poveikio valstybių narių laisvei ir toliau nustatinėti savo mokesčių tarifus;

27.   teigiamai vertina Komisijos ketinimą pradėti taikyti BKĮPMB net ir glaudesnio bendradarbiavimo pagrindu; vis dėlto pažymi, kad tai tik antras pagal tinkamumą sprendimas, nes nesant išsamios ES lygmens sistemos skaidrumo ir mažesnių administravimo sąnaudų teikiama nauda gali iš dalies sumažėti;

28.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) [1997] ECR I-2471. (2) [2000] ECR I-11619. (3) 2001] ECR I-1727. (4) [2005] ECR I-10837. (5) 2007 m. liepos 18 d. sprendimas. (6) OL L 254, 1994 9 30, p. 64. (7) OL C 286E, 2006 11 23, p. 229. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0367.

2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2007-2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos (2007/2146(INI))

P6_TA(2008)0009 A6-0518/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą (COM(2007)0062) ir į susijusius Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SEC(2007)0214), (SEC(2007)0215) ir (SEC(2007)0216),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 2, 136, 137, 138, 139, 140, 143 ir 152 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją(1) ir ypač į jos 27, 31 ir 32 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į TDO konvencijas ir rekomendacijas sveikatos ir saugos darbo vietoje klausimais,

–   atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių, skirtų gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygas, diegimo(2) (pagrindų direktyvą) ir į atskiras Tarybos direktyvas,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe(3),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/30/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/391/EEB, ir į atskiras direktyvas ir Tarybos direktyvas 83/477/EEB, 91/383/EEB, 92/29/EEB ir 94/33/EB, siekiant praktinio įgyvendinimo ataskaitų supaprastinimo ir racionalizavimo(4),

–   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės išvadas po 2007 m. kovo 8 ir 9 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo,

–   atsižvelgdamas į Parlamento 2002 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl 2002–2006 m. Bendrijos strategijos dėl sveikatos ir saugos darbe(5),

–   atsižvelgdamas į Parlamento 2005 m. vasario 24 d. rezoliuciją dėl sveikatos ir saugos darbe skatinimo(6),

–   atsižvelgdamas į Parlamento 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos sveikatos priežiūros darbuotojų apsaugos nuo per kraują perduodamų virusų susižalojus adatomis(7),

–   atsižvelgdamas į Parlamento 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl padoraus darbo visiems skatinimo(8),

–   atsižvelgdamas į Parlamento 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl Bendrijos visuomenės sveikatos ir darbuotojų sveikatos ir saugos statistikos(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. pareiškimą dėl hepatito C(10),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0518/2007),

A.   kadangi yra teigiama sąsaja tarp sveikatos ir saugos darbo vietoje standartų kokybės ir finansinių rodiklių, turint mintyje bendruosius veiklos rezultatus, neatvykimus į darbą, personalo kaitos rodiklius, darbuotojų motyvaciją, geresnį bendrovės įvaizdį ir našumą,

B.   kadangi konkurencingiausių ekonomikų profesinės sveikatos ir saugos (angl. OHS) rodikliai geriausi, o aukštas sveikatos apsaugos ir saugos lygis daro teigiamą poveikį viešiesiems finansams, turint mintyje sutaupytas socialinės apsaugos lėšas ir didesnį našumą; kadangi sveikatos apsauga ir sauga ne tik didina našumą, rezultatus ir darbuotojų gerovę, bet ir sumažina visos ekonomikos ir visuomenės sąnaudas,

C.   kadangi reikia daugiau kai kurios darbinės veiklos ilgalaikio poveikio sveikatai mokslinių tyrimų siekiant geriau apsaugoti darbuotojus, nes kai kurios ligos pasireiškia tik praėjus keletui metų po to, kai buvo vykdoma jas sukelianti veikla,

D.   kadangi yra susirūpinimą keliantis nevienodai pasiskirstęs nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų sumažėjimas, kadangi tam tikrų kategorijų darbuotojai (pvz., migrantai, pagal neužtikrintas sutartis dirbantys darbuotojai, moterys, jaunesnio ir pagyvenusio amžiaus darbuotojai), tam tikrose įmonėse (ypač mažose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ) ir labai mažose įmonėse), tam tikruose veiklos sektoriuose (ypač statybos, žvejybos, žemės ūkio, transporto) ir tam tikrose valstybėse narėse dirbantys darbuotojai patiria daugiau nelaimingų atsitikimų darbe ir dažniau suserga, negu matyti iš ES vidurkio,

E.   kadangi OHS užtikrinimo priemonės turėtų būti nuosekli verslo kultūros dalis ir kadangi jos turėtų būti vykdomos kartu su visą gyvenimą trunkančiu darbuotojų ir vadovų mokymu,

F.   kadangi nuosekliai diegiama OHS užtikrinimo kultūra gali padėti nebiurokratiškai įgyvendinti sveikatos ir saugos procedūras ir taip užtikrinti veiksmingą sveikatos ir saugos apsaugą,

G.   kadangi poilsio laikotarpiai svarbiausi siekiant aukštų darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos standartų,

H.   kadangi TDO apskaičiavo, kad ES maždaug 167 000 žmonių 2006 metais mirė dėl nelaimingų atsitikimų darbe arba dėl su darbu susijusių ligų, ir kadangi pagal Komisijos paskaičiavimus jos komunikate dėl darbo kokybės ir našumo gerinimo kasmet maždaug 300 000 darbuotojų patiria įvairaus laipsnio neįgalumą,

I.   kadangi patikima darbuotojų sveikatos ir saugos strategija turėtų būti grindžiama šiomis tinkamai suderintomis priemonėmis: pakankamomis visų subjektų žiniomis, specialiu švietimu ir mokymu, pakankamomis prevencijos paslaugomis ir kampanijomis, socialiniu dialogu ir darbuotojų dalyvavimu, deramais teisės aktais ir jų įgyvendinimu, specialiu dėmesiu konkrečioms grupėms, veiklos sektoriams ir konkrečių tipų įmonėms, veiksmingais patikrinimais ir veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis nuobaudomis,

J.   kadangi senstantys darbuotojai turėtų kuo ilgiau išsaugoti sveikatą, galimybę dirbti ir įsidarbinti ir kadangi reikėtų imtis atitinkamų priemonių,

K.   kadangi inspekcija atlieka svarbų vaidmenį – priverčia laikytis esamų teisės aktų, užkerta kelią visų formų išnaudojimui darbo vietoje ir taip padeda diegti padoraus darbo koncepciją; kadangi valstybių narių inspekcijoms glaudžiau bendradarbiaujant ir keičiantis informacija turi būti sustiprintas inspektorių vaidmuo ir įgaliojimai, o jų darbo sąlygos – pagerintos,

L.   kadangi rizikos vertinimas įmonės lygmeniu negali būti laikomas vienkartine veikla – jis turi būti atliekamas periodiškai ir pritaikomas naujoms aplinkybėms ir (arba) naujai rizikai; kadangi rizikos vertinimo neatlikimas arba netinkamas jo atlikimas yra įstatymų pažeidimas ir viena pagrindinių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priežasčių,

M.   kadangi nėra statistinių duomenų apie neigiamą gaisrų poveikį darbuotojų sveikatai ir saugai,

N.   kadangi sveikatos apsaugos darbuotojams kyla pavojus užsikrėsti daugiau negu 20 gyvybei pavojingų virusų, įskaitant hepatitą B, hepatitą C ir ŽIV/AIDS,

O.   kadangi Lisabonos strategijoje siekiama, kad iki 2010 m. bendras užimtumo lygis būtų 70 proc., moterų užimtumo lygis – 60 proc., o pagyvenusių darbuotojų užimtumo lygis – 50 proc. ir kadangi lėtinėmis arba ilgalaikėmis ligomis sergantys darbuotojai daugeliu atvejų į darbą negrįžta, nors ir laikomi tinkamais dirbti, ir kadangi tie, kurie sugrįžta, dažnai įvairiai diskriminuojami, pvz., sumažinant jų pajamas; kadangi tai ypač pasakytina apie sergančius vėžiu asmenis, nes, naujausių tyrimų duomenimis, penktadalis anksčiau krūties vėžiu sirgusių pacienčių negrįžta į darbą, nors ir galėtų tai padaryti,

P.   kadangi vadinamosios juodojoje darbo rinkoje be jokio draudimo įdarbinama daugiau moterų nei vyrų, ir tai akivaizdžiai turi dideles pasekmes jų sveikatos ir saugumo sąlygoms darbe,

Q.   kadangi moterys ir vyrai nesudaro vienalytės grupės ir todėl OHS gerinimo strategijos bei priemonės turi būti konkrečiai pritaikytos tam tikroms darbo vietoms, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie veiksniai gali daryti skirtingą įtaką moterims ir vyrams,

1.   džiaugiasi dideliu Komisijos tikslu ES sumažinti nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičių vidutiniškai 25 proc.; pripažįsta, kad įvairiose šalyse šis rodiklis gali skirtis, nes ne visų vienoda pradinė padėtis, bet mano, kad vis tiek svarbu nustatyti kryptingas priemones ir tvarkaraštį bei finansinius įsipareigojimus, kuriuos vėliau būtų galima išmatuoti ir įvertinti; nesant tokių priemonių, tvarkaraščio ir įsipareigojimo, ragina Komisiją pateikti Europos ataskaitą jos vykdymo laikotarpio viduryje;

2.   ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai atsižvelgti ne tik į skirtumus tarp valstybių narių, bet ir į skirtumus valstybių narių viduje ir įsipareigoti juos sumažinti;

3.   pažymi Komisijos siūlymus daugiausia naudoti neprivalomas priemones, kai privalomosios priemonės nėra galimos ar tinkamos, sudarant valstybėms narėms lanksčias galimybes nuspręsti, kaip konkrečiomis jų aplinkybėmis pasiekti geriausių sveikatos ir saugos rezultatų;

4.   teigiamai vertina tai, kad Komisija daugiau dėmesio skiria reguliavimo supaprastinimui ir administravimo naštos mažinimui, ir pažymi, kad supaprastinimas piliečiams teikia didesnę naudą, o darbdaviai ir darbuotojai gali daugiau pajėgumų skirti praktiniam sveikatos ir saugos klausimų sprendimui siekiant geresnių sveikatos ir saugos rezultatų; mano, kad ypač svarbu, kad šis supaprastinimas jokiu būdu nesumažintų darbuotojams suteikiamos apsaugos lygio;

5.   ragina Komisiją strategijoje pirmenybę teikti ypač rizikingai veiklai ir (arba) pramonės sritims (pvz., metalo apdirbimo, statybos, elektros energijos ar miškininkystės);

6.   ragina Komisiją į savo procedūrą glaudžiau įtraukti Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūrą (OSHA) ir pirmiausia paprašyti jos pateikti analizę, kuriose pramonės šakose didžiausia nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų rizika ir kaip veiksmingai tokią riziką pašalinti;

7.   mano, kad didelis Komisijos dėmesys pagalbai MVĮ, kad šios įvykdytų savo įsipareigojimus sveikatos ir saugos srityje, yra puikus ir visapusiškai remia šį Komisijos požiūrį;

8.   apgailestauja, kad Komisija nekalba apie tikslus, susijusius su profesinių ligų mažinimu, bet supranta, kad sunku nustatyti profesines ligas; taigi ragina Komisiją toliau plėtoti reikiamas statistines priemones, taikyti būtinas priemones ir užtikrinti, kad būtų vykdomi reikiami moksliniai tyrimai, siekiant, jog profesinės ligos, ypač vėžys, būtų teisingai nustatomos ir įvertinamos, nustatant jų mažinimo tikslus; todėl siūlo, kad Komisija apsvarstytų galimybę pakeisti Komisijos rekomendaciją 2003/670/EB dėl profesinių ligų sąrašo(11) direktyva;

9.   pabrėžia būtinybę sprendžiant sveikatos ir darbo saugos problemas įtraukti lyčių aspektą ir teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą raginti parengti unikalius OHS poveikio vertinimo metodus, kuriuose būtų atsižvelgiama į lyčių specifiškumą; vis dėlto kritiškai vertina tai, kad Komisijos komunikate ar Bendrijos strategijos 2007-2012 m. tiksluose ar jų poveikio įvertinime nebuvo tinkamai atsižvelgta į tai, kad reikia įtraukti lyčių aspektą;

10.   ragina Komisiją įvertinti pagal lytis suskirstytų statistikos duomenų apie mirtinas ir nemirtinas ligas, susijusias su darbu, prieinamumą Bendrijos lygmeniu;

11.   ragina valstybes nares įgyvendinti esamas direktyvas dėl OHS labiau atsižvelgiant į lyčių aspektą, įvertinti, kokį poveikį lytims turi tos direktyvos;

12.   pabrėžia, kad darbuotojų po ligos ar įvykio darbe reabilitacija ir reintegracija labai svarbios, ir pritaria tam, kad nacionalinėse strategijose ypatingas dėmesys būtų skiriamas reabilitacijai ir integracijai, kaip ir raginama; pabrėžia, kad yra svarbu, kad vyriausybės savo sveikatos ir saugos strategijose užtikrintų pareigą išsaugoti darbo vietą (surengiant mokymą, perskirstant funkcijas ir kt.) asmenims, profesiniame gyvenime susirgusiems fizine arba psichine liga;

13.   ragina Komisiją surinkti daugiau skaičių – duomenų apie lėtinėmis ligomis sergančius darbuotojus, išnagrinėti jų darbo sąlygas ir parengti vėžiu ir kitomis lėtinėmis ligomis sergančių asmenų teisių darbo vietoje apsaugos chartiją siekiant nustatyti įmonėms pareigą sergantiems asmenims sudaryti galimybes toliau dirbti ir grįžti į darbo rinką baigus gydymą;

14.   reiškia didelį susirūpinimą, kad daug nelaimingų atsitikimų tarp darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas, laikinas sutartis ar turinčių žemą kvalifikacijos lygį, ir šis skaičius kai kuriose valstybėse narėse dvigubai didesnis nei tarp kitų darbuotojų, pripažįstant sąryšį tarp šių užimtumo kategorijų ir jų užimtumo tokiose didesnės rizikos pramonės srityse kaip statyba; pabrėžia, kad 1991 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 91/383/EEB, pateikiančia papildomas priemones, skatinančias gerinti terminuotuose arba laikinuose darbo santykiuose esančių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe(12), nustatoma bendra taisyklė, kad laikinieji darbuotojai turi tokias pačias profesinės sveikatos teises kaip ir nuolatiniai darbuotojai, bet direktyvoje nenustatytos konkrečios priemonės, kuriomis šis principas būtų paverčiamas veiksmingu praktiškai; ragina Komisiją nedelsiant atkreipti dėmesį į tuos trūkumus;

15.   taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad didėja netipinių darbo sutarčių skaičius ir pabrėžia, kad jose negali būti numatyta sąlygų, kurios keltų pavojų darbuotojų ir sutarties dalyvių sveikatai ir saugumui;

16.   prašo parengti priemones, skirtas stebėti, ar užtikrinamos moterų teisės į saugą ir sveikatą netipiškose darbo vietose, pvz., slaugant namuose ligonius;

17.   ragina Komisiją ir valstybes nares iki galo įvertinti demografinių pokyčių reikšmę OHS; kviečia Komisiją ir valstybes nares vykdyti konkrečias prevencines priemones ir priimti priemones, skirtas fiziniams apribojimams kompensuoti, ypač taikant ergonominius sprendimus, darbo vietos dizainą, priemones ir lengvatas, skirtas senstančių darbuotojų motyvacijai, gebėjimams ir sveikatai išsaugoti;

18.   pažymi, kad moksliškai įrodytas ryšys tarp didesnio streso darbo vietoje ir jo sukeliamų ligų, ypač chroniškų ligų, kraujagyslių ligų, raumenų ir stuburo sistemos sutrikimų;

19.   mano, kad ypač svarbu užtikrinti geresnį esamų teisinių priemonių, susijusių su profesine sveikata ir sauga, taikymą, taigi ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti visais įmanomais būdais, kad tai būtų pasiekta; reikėtų apsvarstyti šias priemones:

20.   mano, kad Komisijai labai trūksta išteklių tam, kad ji galėtų tinkamai tikrinti direktyvų dėl OHS veiksmingą perkėlimą į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimą; mano, kad Komisija turėtų tam panaudoti visas savo turimas priemones, taip pat naudoti teisinį procesą dėl teisės aktų pažeidimų;

21.   pažymi, kad OHS apsauga turėtų būti vienodai taikoma visiems darbuotojams Europos Sąjungoje, kad tokia apsauga galiausiai yra pagrįsta pagrindine teise į fizinį žmogaus vientisumą ir bet koks atsisakymas laikytis OHS apsaugos įstatymų kelia pavojų darbuotojų sveikatai ir vienodoms galimybėms ir gali tapti tokios apsaugos nuosmukio pradžia;

22.   ragina Komisiją taip pat įsipareigoti nuolat atlikti poveikio sveikatai ir saugai darbo vietoje vertinimą kartu su poveikio aplinkai vertinimais;

23.   mano, kad darbo inspekcija sudaro svarbiausią sveikatos ir saugos įstatymų įgyvendinimo dalį

24.   pripažįsta, kad prevencijos svarba yra didžiausia, ir ragina Komisiją įgyvendinant savo strategiją:

25.   pabrėžia valstybių narių reikšmę užtikrinant galimybę naudotis techniniais dokumentais ir normomis dėl sveikatos ir saugos darbo vietoje nacionaliniu lygiu nemokamai;

26.   džiaugiasi Komisijos pasiūlymu dėl švietimo ir mokymo, pateiktu Komisijos komunikate, ir mano, kad tai bus svarbiausias veiksnys vystant prevencinę kultūrą ir kad, be to, tai turėtų būti tęstinis ir nuolatinis procesas, pritaikytas prie naujų technologinių sąlygų darbo vietoje, kuris taip pat taikomas tiems darbuotojams, kurie grįžta į darbą po ligos arba pertraukos darbe dėl šeimos priežiūros įsipareigojimų;

27.   mano, kad darbuotojams ir jų atstovams sveikatos ir saugos klausimais darbo vietoje turėtų būti parengtos tinkamos profesinio mokymo ir pakartotinio mokymo programos, susijusios su darbuotojų sveikatos ir saugos sritimi, kuriose daugiausia dėmesio būtų skirta subrangos, laikino darbo, dalinio darbo, taip pat moterų ir migrantų darbo sritims; mano, kad šiuo atžvilgiu turi būti toliau naudojami nacionaliniai ir ES fondai;

28.   mano, kad darbdaviai visų pirma privalo sudaryti sąlygas pasitikrinti sveikatą padieniams darbininkams ir darbuotojams, sudariusiems darbo ne visą darbo dieną sutartis;

29.   ragina Komisiją visiškai panaudoti veikiančius Bendrijos fondus (pirmiausia Europos socialinį fondą), įgyvendinant programas, susijusias su sveikatos ir saugos sritimi (prevencijos priemonėms ir prevencijos kultūros kūrimui, sąmoningumo kėlimui, profesiniam mokymui, mokymuisi visą gyvenimą, taip pat darbuotojų, patyrusių gamybinę traumą arba sirgusių profesine liga, reabilitacijai ir reintegracijai), daugiausia dėmesio skiriant MVĮ; ragina Komisiją profesinių ligų mokslo tyrimams skirti kitų Bendrijos fondų (pvz., 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų veiklos programos fondų) ir nacionalinių fondų lėšas;

30.   mano, kad atsižvelgiant į didesnę riziką, kurią patiria kalnakasybos, metalų gavybos, geležies ir plieno pramonės, laivų statybos sektoriuose dirbantys darbuotojai, svarbu, kad valstybės narės ir Komisija skirtų pakankamai lėšų investicijoms, reikalingoms darbų saugai ir sveikatos apsaugai darbe užtikrinti;

31.   prašo valstybių narių ir Komisijos užtikrinti, kad rengiant nacionalines ir Bendrijos OHS strategijas bei renkant duomenis, atliekant nuomonės tyrimus ir mokslinius tyrimus OHS srityje būtų nuolat atsižvelgiama į lyčių aspektą ir ragina valstybes nares ir Komisiją pasinaudoti finansavimo galimybėmis pagal programą PROGRESS, ypač jos skyrių dėl lyčių lygybės;

32.   ragina valstybes nares įvertinti finansinių paskatų remti sveikatą ir saugą darbo vietoje, o būtent mokesčių nuolaidų ir pirmenybės teikimo saugioms įmonėms ir sveikatos ir saugos pažymėjimus turinčioms įmonėms, kai kviečiama dalyvauti konkursuose, vadinamosios "nuolaidos nesant reikalavimų" sistemos taikymas draudimo strategijų ir socialinio draudimo įmokų srityse, ir finansinių paskatų pakeisti pasenusius arba nesaugius įrengimus, priėmimą;

33.   be to, siūlo valstybėms narėms apsvarstyti galimybę įtraukti tam tikrus sveikatos ir saugos standartus renkantis, su kuo sudaryti viešųjų pirkimų sutartis;

34.   atsižvelgdamas į vykstančius socialinius bei ekonominius pokyčius, kurie padaro įtaką darbo rinkai ir ją keičia, ragina Komisiją skatinti pažangią įdarbinimo politiką ir padorias darbo sąlygas bei skatinti darbdavius propaguoti sveiką gyvenseną darbo vietoje rengiant sveikatos darbo vietoje skatinimo kampanijas, laikantis rūkymo draudimo darbo vietoje ir padedant rūkantiems darbuotojams mesti rūkyti ir užtikrinti atsakomybę ir suderinamumą su kitomis politikos sritimis, ypač visuomenės sveikatos;

35.   ragina Komisiją pradėti 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata(13), nustatymo, persvarstymą;

36.   mano, kad dėl kenksmingo asbesto poveikio kylančios sveikatos problemos gerai žinomos ir kad Europos teisės aktų dėl asbesto nuostatos yra tinkamos; pabrėžia, kad, remiantis prognozėmis, susirgimų dėl kenksmingo asbesto poveikio Europoje skaičius dar daugelį metų išliks labai didelis; dėl to ragina Komisiją surengti klausymus, kurių metu būtų apsvarstytos galimybės milžiniškoms OHS srities problemoms, kylančioms dėl asbesto, vis dar esančio pastatuose ir įrengimuose (pvz., laivuose, traukiniuose ir mechanizmuose), išspręsti; taip pat ragina valstybes nares parengti nacionalinius veiksmų planus dėl palaipsnio asbesto pašalinimo, į kuriuos būtų įtrauktas įpareigojimas sudaryti asbesto pasiskirstymo pastatuose planus ir užtikrinti asbesto pašalinimo saugumą;

37.   apgailestauja, kad, nepaisydama pakartotinių specifinių Europos Parlamento užklausų, Komisija vis dar nėra pateikusi pasiūlymo dėl dalinio Direktyvos 2000/54/EB pakeitimo, kad jos nuostatose būtų atsižvelgiama į medicinos darbuotojų susižeidimų adatomis ir kitais aštriais medicininiais įrankiais pavojų; ragina Komisiją nedelsiant užbaigti poveikio įvertinimą, naudojant konkursą (2007/S 139-171103) ir ragina, kad būtų priimtas deramas pakeitimas iki 2009 m. vidurio kadencijos pabaigos, suderintas su anksčiau minėta rezoliucija dėl medicinos darbuotojų apsaugos nuo susižeidimų adatomis ir kitais aštriais medicininiais įrankiais; ragina Komisiją įgyvendinti atitinkamas prevencijos ir kontrolės priemones, kad būtų sumažinta per kraują perduodamų ligų, pvz., hepatito C, rizika;

38.   ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir parengti ES praktikos kodeksą dėl infekcijų, susijusių su sveikatos priežiūra, prevencijos;

39.   ragina Komisiją patobulinti sveikatos ir saugos nuostatas dėl sveikatos priežiūros patalpų, įskaitant slaugos namus, t. y. parengti priemones, kurios sudarytų prielaidas įprastiniams sveikatos priežiūros darbuotojų patikrinimams, kad anksti nustačius ir pradėjus atitinkamą gydymą būtų galima sumažinti darbe gautų arba darbe perduodamų infekcijų (pvz., MRSA);

40.   džiaugiasi valstybių narių reikalavimu parengti nacionalines strategijas; pabrėžia, kad šios strategijos turėtų apimti tą patį laikotarpį ir prasidėti tais pačiais metais, kad būtų lengviau palyginti nacionalines strategijas bei šių strategijų rezultatus, taip pat kad minėtosiose strategijose turėtų būti nurodomi aiškūs ir išmatuojami tikslai ir ypatingas dėmesys būtų skiriamas MVĮ bei pažeidžiamų asmenų grupėms, pvz., darbuotojams migrantams, jauniems ir senyviems darbuotojams, moterims, pagal laikinas sutartis dirbantiems darbuotojams ir neįgaliems darbuotojams;

41.   pabrėžia, kad ypač svarbu, jog darbo vieta būtų atitinkamai pritaikyta ir taptų prieinama ir saugi neįgaliems darbuotojams, kad jiems būtų pateikta speciali, individualius poreikius atitinkanti įranga, teikiamos neįgaliems darbuotojams ypač dėl jų negalios reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant paslaugas, kurios sumažintų pavojų arba užkirstų kelią kitoms negalioms išsivystyti;

42.   ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai taikyti ir vykdyti pagrindų direktyvą ir esamas sveikatos ir saugos nuostatas (taip pat iš dalies pakeisti galiojančių teisės aktų nuostatas, susijusias su tam tikromis darbuotojų rizikos grupėmis, jei nuostatos nėra veiksmingos) visiems darbuotojams, (nepriklausomai nuo jų teisinės padėties) įskaitant darbuotojus, į kuriuos dažnai neatsižvelgiama, pvz., ūkio darbininkus, sveikatos priežiūros srities darbuotojus, vairuotojus profesionalus, namų darbininkus ir dirbančiuosius namie, ir, jei reikia, kariuomenei; taip pat užtikrinti, kad būtų taikoma ir vykdoma direktyva 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (14); taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti visas prieinamas galimybes išplėsti ES sveikatos ir saugos nuostatų taikymą dirbantiems savo pačių įmonėje ir neįgaliems darbuotojams, kuriems suteiktos užimtumo garantijos;

43.   ragina valstybes nares rimtai apsvarstyti įvairų pavojų, susijusį su darbuotojų moterų ir vyrų OHS, bei numatyti įvairią socialinę ir fizinę infrastruktūrą siekiant kovoti su šiuo pavojumi;

44.   pabrėžia, kad poreikis analizuoti moterims ir vyrams gresiantį pavojų ir imtis atitinkamų priemonių nereiškia, kad reikia iš naujo parengti prevencinę išskyrimo politiką ar kad reikia sukurti skirtingas darbo vietas moterims ir vyrams;

45.   mano, kad nors darbdavio įsipareigojimai saugos srityje apriboti tik teisiškai privalomais pagal įdarbinimo sutartį įsipareigojimais, siekiant į ĮSA įtraukti sveikatos ir saugos politiką, visais įmanomais atvejais reiktų skatinti darbdavius nagrinėti subrangovų ir subrangos grandžių sveikatos ir saugos politiką;

46.   laukia konsultacijų su socialiniais partneriais dėl raumenų ir griaučių sistemos sutrikimų antrojo etapo rezultatų ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, atsižvelgiant į augantį raumenų ir griaučių sistemos sutrikimų atvejų skaičių ir į tai, kad dabartinių įstatymų gali nepakakti, nes juose neatsižvelgiama į visas situacijas darbe ir neapimama visa rizika, susijusi su dėl darbo kylančiais raumenų ir griaučių sistemos sutrikimais; ragina, kad mokslo principų būti griežtai laikomasi;

47.   laukia konsultacijų su socialiniais partneriais dėl 2004 m. kancerogenų direktyvos antrojo etapo rezultatų ir mano, kad tinkamas sprendimas galėtų būti iš dalies pakeisti šią direktyvą, įtraukiant toksiškas reprodukcijai medžiagas, taip pat pasiūlyti persvarstyti privalomas profesinio poveikio ribines vertes kancerogenams ir mutagenams, išvardytiems direktyvoje, ir nustatyti naujas kai kurių kancerogenų, mutagenų ir reprotoksinų, dar neįtrauktų į direktyvą, privalomas profesinio poveikio ribines vertes;

48.   primena, kad grėsmė darbuotojų sveikatai ir saugai kyla ne vien tik dėl fizinio darbo; ragina atidžiau nustatyti profesinių ligų pavojų visuose sektoriuose; ragina daugiau dėmesio skirti psichinių ligų priežastims ir psichinei sveikatai, žalingiems įpročiams psichologiniams pavojams darbo vietoje, pvz., stresui, priekabiavimui, patyčioms (angl. mobbing), taip pat smurtui; toliau ragina daugiau dėmesio skirti darbdavių politikai, pagal kurią skatinama fizinė ir psichinė sveikata;

49.   mano, kad reikia geriau koordinuoti veiklą su nauja Helsinkyje esančia Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) ir patikslinti tam tikrus klausimus, kylančius dėl 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų. registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) ir kitų direktyvų, susijusių su sveikata darbo vietoje(15), sąsajų;

50.   ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai atsižvelgti į vienalaikį Bendrijos strategijos ir REACH reglamento įgyvendinimą: strategijos tikslas turėtų būti papildyti REACH reglamentą siekiant apsaugoti nuo rizikos, susijusios su cheminėmis medžiagomis, ir pasinaudoti REACH įgyvendinimu siekiant sustiprinti prevencijos priemones, skirtas apsaugoti nuo rizikos, kylančios dėl cheminių medžiagų darbo vietoje;

51.   džiaugiasi neseniai sudarytu socialinių partnerių pamatiniu susitarimu dėl priekabiavimo ir smurto darbo vietoje; vis dėlto apgailestauja, kad šis susitarimas neapima tiksliai trečiosios šalies smurto klausimų; taigi ragina socialinius partnerius konsultuotis šiuo klausimu;

52.   akcentuoja daugelio krovininio transporto vairuotojų, dalyvaujančių kelių eisme Europoje, sunkias darbo sąlygas dėl nepakankamų galimybių pasinaudoti tinkamomis poilsio vietomis; Reglamento (EB) Nr. 561/2006(16) 12 straipsnyje dėl vairavimo ir poilsio laiko aiškiai pripažįstama pakankamo saugių ir patikimų poilsio vietų, skirtų profesionaliems ES transporto kelių tinklu besinaudojantiems vairuotojams, skaičiaus svarba; todėl ragina Komisiją vykdyti Europos Parlamento inicijuotą bandomąjį projektą dėl saugių sustojimo vietų atsižvelgiant į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje dėl saugių ir patikimų stovėjimo vietų siūlomas priemones(17);

53.   ragina Komisiją atlikti reikalavimo visuose naujuose pastatuose, skirtuose darbo vietoms, įrengti automatines gesinimo sistemas įgyvendinamumo ir naudos sveikatos ir saugos darbe sričiai ir visai visuomenei mokslo tyrimus;

54.   pabrėžia nenutrūkstamo dialogo tarp visų suinteresuotųjų šalių, įskaitant valstybės valdžios institucijas, darbdavius, darbuotojus, jų atstovus ir pilietinę visuomenę, svarbą, nes tai svarbiausia veiksmingo aukštų sveikatos ir saugos standartų plėtojimo priemonė; šis dialogas turėtų padėti geriau pažinti tikruosius pavojus darbuotojų sveikatai ir saugumui bei tam tikrų darbuotojų grupių specifinius poreikius ir darbo sąlygas įmonės ir sektoriaus lygmenimis ir keistis pažangiąja patirtimi;

55.   ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą moterų atstovavimą priimant sprendimus, susijusius su visų lygmenų OHS;

56.   mano, kad Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) yra viena veiksmingiausių priemonių siekiant didesnio konkurencingumo, OHS ir geresnės darbo aplinkos ir, atsižvelgdamas į tai, ragina keistis geromis praktikomis vietos, nacionaliniu ir Europos lygiais tarp valstybių narių bei visame pasaulyje daugianacionaliniu lygiu ir toliau taikyti ĮSA laisvanoriškai, tačiau kaip neatsiejamą įmonių plėtros programos dalį;

57.   mano, kad darbuotojų atstovavimas ypač svarbus bet kurios darbo vietos sveikatos ir saugos politikai; mano, kad negalima pervertinti teigiamo ryšio tarp atstovų sveikatos ir saugos klausimais darbo vietoje buvimo ir geresnio darbo, ir ragina Komisiją ir valstybes nares propaguoti šį bendradarbiavimo požiūrį ir užtikrinti, kad kuo daugiau darbuotojų galėtų susisiekti su atstovais sveikatai ir saugai;

58.   mano, kad viršvalandžiai ir nepakankamas poilsio laikas – pagrindinis veiksnys, dėl kurio kyla daugiau nelaimingų atsitikimų darbo vietose ir susirgimų, ir ragina siekti tinkamos darbo ir šeimyninio gyvenimo pusiausvyros;

59.   sveikina OHSA ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą dėl iki šiol atlikto darbo ir mano, kad turi būti visapusiškai panaudota šių institucijų patirtis ir galios; mano, kad šioms institucijoms ir toliau turėtų būti skirtos šios funkcijos: sąmoningumo didinimas, informacijos rinkimas ir analizė, keitimasis informacija, keitimasis patirtimi, naujų galinčių kilti pavojų tyrimas ir prognozė, įskaitant jų sąsajas su socialinės kaitos ar techninių inovacijų sritimis;

60.   mano, kad labai svarbu nustatyti ir stebėti naujus ir kylančius pavojus, pvz., psichosocialinius pavojus; taigi džiaugiasi OHSA rizikos observatorijos darbu ir tikisi, kad Komisija imsis veiksmų, atsižvelgdama į tai, ką nustatė minėtoji agentūra, ir pateiks būtinų pasiūlymų, nes atsiranda vis naujų pavojų, ir kai tie nauji pavojai atsiranda;

61.   rekomenduoja valstybėms narėms imtis reikiamų priemonių, kad darbai sunkiomis arba pavojingomis sąlygomis būtų siejami su atitinkamomis socialinės apsaugos teisėmis, kuriomis atitinkami darbuotojai galėtų pasinaudoti ir dirbdami, ir išėję į pensiją;

62.   rekomenduoja, kad OHSA atliktų konkrečius atskirų problemų ir pavojų, su kuriais susiduria laikini ir institucijų darbuotojai, taip pat subrangovinių įmonių darbuotojai, tyrimus, kad padėtų Komisijai ir valstybėms narėms nugalėti patiriamus pavojus ir tinkamai įgyvendinti esamus įstatymus, susijusius su šiomis darbuotojų grupėmis; vis dėlto pripažįsta, kad tokios rūšies darbas (pvz., statybų), kuriam samdomos šios grupės tam tikrose valstybėse narėse, dėl jo pobūdžio yra labiau susijęs su nelaimingais atsitikimais;

63.   mano, kad pasaulio mastu būtina bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip PPO, PSO ir TDO, ir užtikrinti, kad visos šalys priimtų profesinės sveikatos ir saugos konvencijas ir susitarimus bei juos įgyvendintų; mano, kad tai svarbus veiksnys, siekiant išlaikyti ES konkurencingumą ir išvengiant ES įmonių perkėlimo į trečiąsias šalis, ieškant sveikatos ir saugos klausimais daugiau leidžiančios aplinkos; be to, mano, kad šis klausimas – tai žmogaus teisių apsaugos klausimas, todėl į jį turėtų būti atsižvelgiama derantis su trečiosiomis šalimis;

64.   taigi ragina valstybes nares laikytis tarptautinių nuostatų sveikatos ir saugos klausimais ir ypač ratifikuoti TDO konvenciją C-187 ir įgyvendinti rekomendaciją R-197;

65.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 303, 2007 12 14, p. 1. (2) OL L 183, 1989 6 29, p. 1. (3) OL L 262, 2000 10 17, p. 21. (4) OL L 165, 2007 6 27, p. 21. (5) OL C 300 E, 2003 12 11, p. 290 (6) OL C 304 E, 2005 12 1, p. 400. (7) OL C 303 E, 2006 12 13, p. 754. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0206. (9) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0501. (10) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0102. (11) OL L 238, 2003 9 25, p. 28. (12) OL L 206, 1991 7 29, p. 19. (13) OL L 348, 1992 11 28, p. 1. (14) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (15) OL L 396, 2006 12 30, p. 1. (16) OL L 102, 2006 4 11, p. 1. (17) OL C 175, 2007 7 27, p. 88.