Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2009 m. kovo 10 d. - Strasbūras
EB ir Armėnijos susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo aspektų *
 EB ir Izraelio susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų *
 EB ir Pietų Afrikos susitarimo Papildomas protokolas, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą ***
 Kiti Europos Sąjungos sienų valdymo etapai ir panaši trečiųjų šalių patirtis
 Įmonių registruotųjų buveinių perkėlimas į kitą šalį
 Bendra Europos prieglobsčio sistema
 Komisijos veiksmų planas dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos
 Valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimas renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose
 Direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito įgyvendinimas
 Vienodas požiūris į vyrus ir moteris scenos menų srityje
 Variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimai ***I
 Pramoniniai teršalai (integruota taršos prevencija ir kontrolė) (nauja redakcija) ***I
 Europos privačiosios bendrovės statutas *
 2010 m. biudžeto sudarymo procedūros gairės. III skirsnis - Komisija
 2010 m. biudžeto sudarymo procedūros gairės. I, II, IV, V, VI, VII, VIII ir IX skirsniai
 Azartinių lošimų internete patikimumas
 Maisto kokybės užtikrinimas, įskaitant standartų derinimą arba tarpusavio pripažinimą
 2006 ir 2007 m. konkurencijos politikos ataskaitos
 Smulkiojo verslo aktas

EB ir Armėnijos susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo aspektų *
PDF 188kWORD 31k
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Armėnijos Respublikos susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo aspektų sudarymo (COM(2007)0729 – C6-0519/2008 – 2007/0251(CNS))
P6_TA(2009)0082A6-0049/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2007)0729),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 80 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0519/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0049/2009),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Armėnijos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


EB ir Izraelio susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų *
PDF 189kWORD 31k
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Izraelio Valstybės susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų sudarymo (COM(2008)0178 – C6-0520/2008 – 2008/0068(CNS))
P6_TA(2009)0083A6-0059/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2008)0178),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 80 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0520/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, 83 straipsnio 7dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6–0059/2009),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Izraelio parlamentams ir vyriausybėms.


EB ir Pietų Afrikos susitarimo Papildomas protokolas, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą ***
PDF 190kWORD 31k
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimo Papildomo protokolo sudarymo, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą (16447/2008 - COM(2008)0749 – C6-0017/2009 – 2008/0212(AVC))
P6_TA(2009)0084A6-0073/2009

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos tekstą (16447/2008),

–   atsižvelgdamas į pagal EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, 310 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą (C6–0017/2009) Tarybos pateiktą prašymą pritarti,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto rekomendaciją (A6–0073/2009),

1.   pritaria papildomo protokolo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.


Kiti Europos Sąjungos sienų valdymo etapai ir panaši trečiųjų šalių patirtis
PDF 296kWORD 61k
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kitų Europos Sąjungos sienų valdymo etapų ir panašios trečiųjų šalių patirties (2008/2181(INI))
P6_TA(2009)0085A6-0061/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. vasario 13 d. komunikatą "Pasirengimas kitiems Europos Sąjungos sienų valdymo etapams" (COM(2008)0069),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. vasario 13 d. komunikatą "Frontex agentūros vertinimo ir būsimos plėtros ataskaita" (COM(2008)0067),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. vasario 13 d. komunikatą "Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) sukūrimo nagrinėjimas" (COM(2008)0068),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 3 d. pateiktas preliminarias Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno pastabas ir į 2008 m. balandžio 29 d. bendrus komentarus, kuriuos pateikė pagal 29 straipsnį įsteigta Duomenų apsaugos darbo grupė bei Policijos ir teisingumo darbo grupė dėl šių trijų minėtųjų komunikatų,

–   atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006, nustatantį taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas)(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas)(2),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1104/2008 dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS +1) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II)(3) ir į 2008 m. spalio 24 d. Tarybos sprendimą 2008/839/TVR dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS +1) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II)(4),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatą dėl Europos duomenų bazių teisingumo ir vidaus reikalų srityje geresnio veiksmingumo, didesnio sąveikumo ir optimalios sąveikos (COM(2005)0597),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl FRONTEX agentūros ir Europos sienų stebėjimo sistemos EUROSUR vertinimo ir būsimos plėtros(5),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0061/2009),

A.   kadangi ES vidaus sienų kontrolės panaikinimas yra vienas didžiausių Europos integracijos laimėjimų,

B.   kadangi erdvė be vidaus sienų negali funkcionuoti nesant bendros atsakomybės ir solidarumo šios erdvės išorės sienų valdymo srityje,

C.   kadangi reikėtų skirti dėmesį bendradarbiavimui su trečiųjų šalių pasienio apsaugos tarnybomis atsižvelgiant į bendrą ES išorės politiką,

D.   kadangi ES išorės sieną kasmet kerta 160 milijonų ES piliečių, 60 milijonų trečiųjų šalių piliečių (TŠP), kuriems nereikia vizų, ir 80 milijonų trečiųjų šalių piliečių, kuriems reikia vizų,

E.   kadangi pasienio apsaugos stiprinimo priemonės turi būti įgyvendinamos kartu sudarant geresnes sąlygas keleivių srautams ir skatinant judumą vis labiau globalizuotame pasaulyje,

F.   kadangi ES integruoto sienų valdymo srityje kelios priemonės ir programos jau taikomos, dar tik rengiamos arba yra politikos plėtojimo etape,

G.   kadangi Europos Komisija pareiškė, kad 2009–2010 m. ketina būti pasirengusi pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų dėl atvykimo ir išvykimo sistemos diegimo, registruotų keliautojų programos ir Elektroninio kelionės leidimo sistemos (EKLS),

H.   kadangi panašios sistemos veikia Australijoje ir šiuo metu yra įgyvendinamos JAV kaip US–VISIT programos dalis,

I.   kadangi trūksta išsamaus bendrojo plano, kuriame būtų išdėstyta bendra ES sienų strategijos struktūra, ir taip pat išsamaus egzistuojančių ir rengiamų sistemų vertinimo,

Atvykimo ir išvykimo sistema

1.   supranta, kad vadinamieji užsibuvę asmenys, kuriems iš esmės skirta siūloma atvykimo ir išvykimo sistema, sudaro didžiausią nelegalių imigrantų kategoriją ES; tačiau prašo suteikti daugiau informacijos apie išorės rangovų surinktus duomenis, anot kurių "2006 m. ES-25 buvo iki 8 mln. nelegalių imigrantų"(6), toliau primygtinai reikalauja, kad būtų aiškiai apibrėžta "leistino buvimo šalyje laiko viršijimo" sąvoka, įskaitant tam tikromis sąlygomis galbūt taikytinas išimtis, ir kad būtų atlikta nuodugnesnė dėl jų Europos visuomenėje patiriamų grėsmių, pavojų ir išlaidų kokybinė ir kiekybinė analizė;

2.   pažymi, kad nors siūloma sistema ir įspėjimų informacija gali sulaikyti trečiųjų šalių piliečius nuo leistino buvimo šalyje laiko viršijimo ir suteikti duomenų apie judėjimo tendencijas, vis tiek reikalingi tolesni kontaktai su teisėsaugos agentūromis, kad šį laiką viršijęs asmuo būtų sulaikytas, todėl nemano, kad siūloma sistema apskritai panaikins leistino buvimo šalyje laiko viršijimo reiškinį;

3.   neturi pakankamai informacijos apie šios sistemos diegimą ir sąveiką su egzistuojančiomis sistemomis, apie galimus dabartinių sistemų pakeitimus, kurių gali prireikti ir apie tikras susijusias išlaidas; todėl laikosi nuomonės, kad absoliuti tokios sistemos įgyvendinimo būtinybė išlieka abejotina;

4.   primena, kad tinkamas atvykimo ir išvykimo sistemos veikimas materialiu ir funkciniu požiūriu priklausys nuo VIS ir SIS II įgyvendinimo sėkmės; pažymi, kad šios dvi priemonės dar nėra visiškai taikomos ir kad dėl šios priežasties dar negalima buvo jų tinkamai įvertinti; pabrėžia, kad abejojama dėl SIS II veikimo ir patikimumo;

5.   pažymi, kad, pasimokius iš patirties su JAV reikia pasakyti, kad neabejotinai sunkiau kontroliuoti imigrantų išvykimą negu atvykimą, ypač prie sausumos ir jūrų sienų; be to, atsižvelgus į tą pačią JAV įgytą patirtį, yra labai susirūpinęs dėl tokios sistemos rentabilumo; todėl ragina Komisiją suteikti papildomos informacijos apie tikras išlaidas, susijusias su šios sistemos diegimu;

Registruoto keliautojo programa (RKP)

6.   iš esmės pritaria TŠP skirtai RKP koncepcijai, nesvarbu, ar jiems vizos privalomos ar ne, nes tai padėtų pagreitinti keleivių srautus ir išspręsti grūsčių atvykimo ir išvykimo punktuose problemą, ir galimybei ES piliečiams naudotis automatizuotais vartais, kadangi dabartinėje Bendrijos teisėje neleidžiama paprastinti sienų kontrolės, išskyrus pasienio regionuose gyvenančių TŠP atveju;

7.   tačiau kritikuoja pirmiau minėtame komunikate "Pasirengimas kitiems Europos Sąjungos sienų valdymo etapams" vartojamas sąvokas, pvz., "didelės grėsmės nekeliantys" ir "bona fide" keliautojai, nes jos netiesiogiai reiškia, kad daugybė keliautojų iš anksto laikomi "didelę grėsmę keliančiais" arba "mala fide" keliautojais, ir rekomenduoja vartoti terminą "dažnai keliaujantys asmenys";

8.   atkreipia dėmesį, kad kelios valstybės narės jau įgyvendino arba rengia tokias trečiųjų šalių piliečiams skirtas RKP programas, pabrėžia, kad kyla pavojus, kad galiausiai bus taikoma daug įvairių skirtingais kriterijais (įskaitant duomenų apsaugos kriterijus ir mokesčius) grindžiamų sistemų; žino, kad Nyderlandai kartu su Vokietija, Jungtine Karalyste ir FRONTEX agentūra šiuo metu skatina Tarptautinę greitesnio keliavimo programą (angl. IETP), kad šiuo modeliu galėtų pasinaudoti kitos valstybės narės;

9.   propaguoja suderintą požiūrį ir todėl norėtų paraginti Komisiją paspartinti valstybių narių gerąja patirtimi grindžiamą procesą ir užtikrinti, kad valstybės narės nenustotų laikytis Bendrijos teisės aktų;

10.   pažymi, kad iš tikrųjų TŠP skirtos RKP skiriasi nuo ES piliečiams skirtų RKP; taigi pabrėžia, kad šios dvi programos būtų visada aiškiai skiriamos;

Elektroninio kelionės leidimo sistema (EKLS)

11.   pripažįsta, kad būtų neišmintinga saugumo priemones orientuoti tik į TŠP, į ES atvykstančius iš šalių, kurių piliečiams privalomos vizos; vis dėlto abejoja, ar siūloma sistema būtinai reikalinga ir norėtų gauti jos išsamų pagrindimą; yra įsitikinęs, kad teisingesnis būdas – ne bendras masinis duomenų rinkimas, o artimas žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas;

12.   norėtų, kad Komisija informuotų Parlamentą apie tikslų jos planuojamo tyrimo tvarkaraštį ir kitą su juo susijusią informaciją;

Duomenų apsauga ir susirūpinimas dėl biometrinių identifikatorių

13.   laiko nepriimtinu tai, kad prieš priimdama pirmiau minėtą komunikatą "Pasirengimas kitiems Europos Sąjungos sienų valdymo etapams" Komisija nesikonsultavo nei su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris vis dėlto išsakė susirūpinimą dėl kai kurių dalykų, nei su pagal 29 straipsnį įsteigta duomenų apsaugos darbo grupe; taigi prašo, kad Komisija su jais konsultuotųsi dėl bet kurių šiame komunikate numatytų veiksmų, kadangi jie apims milžiniškos apimties asmens duomenų apdorojimą;

14.   žino, kad naudojant biometrinius duomenis teoriškai galima veiksmingai identifikuoti asmenį, nes tikrinamos asmens savybės, kaip manoma, yra būdingos tik jam; tačiau pabrėžia, kad biometriniai duomenys niekuomet nėra absoliutūs ir kad ne visais atvejais tikslūs; todėl pažymi, kad kiekvienu atveju turėtų būti numatytos atsarginės procedūros ir detaliau išdėstytas rizikos pobūdis;

15.   primygtinai reikalauja parengti standartinį biometrinių duomenų naudojimo protokolą ir sąsajos valdymo susitarimus, kuriais nustatoma, kaip protokolas bus naudojamas; todėl mano, kad biometrinių identifikatorių naudojimui turėtų būti taikomi kokybės standartai, siekiant užkirsti kelią valstybių narių sistemų priimtinumo skirtumams;

16.   mano, kad "privatumo integravimo į sistemas" požiūris būtų esminis elementas visų rengiamų priemonių, dėl kurių gali kilti pavojus žmonių asmeninei informacijai ir gali žlugti visuomenės pasitikėjimas įstaigomis, kurios tvarko informaciją apie žmones;

Išvados

17.   mano, kad integruoto sienų valdymo tikslas yra teisėtas ir sutinka, kad svarbu nuolat tobulinti ir plėsti ES bendrosios sienų valdymo politikos priemonės;

18.   tačiau pažymi ir tai, kad sienos ir imigracijos valdymo srityje stebėtinu greičiu kaupiasi pasiūlymai, galėsiantys sukelti rimtų padarinių; taigi prašo Komisiją apsvarstyti pasienio logistikos būtinybę ir jos sąnaudas;

19. be to apgailestauja, kad ketinama įgyvendinant ES sienų valdymo politiką laikytis požiūrio, jog visi keliautojai yra potencialūs įtariamieji ir turi įrodyti esą geranoriški;

20.   kritikuoja, kad nėra nuoseklaus pagrindinio veiksmų plano, nustatančio bendrus tikslus ir bendrą ES sienos strategijos architektūrą ir tarpusavyje susijusių programų ir sistemų (esamų, rengiamų arba politikos plėtros lygmeniu) veiklos suderinimo detalių, ir kaip būtų galima optimizuoti programų tarpusavio sąveika; mano, jog svarstydama ES sienų valdymo strategijos struktūrą, Komisija visų pirma turėtų ištirti esamų valstybių narių sienų valdymo sistemų veiksmingumą, kad būtų galima užtikrinti optimaliausią šių sistemų sąveiką.

21.   visų pirma pabrėžia esamų ir rengiamų sistemų vertinimo poreikį, be to, norėtų pabrėžti, kad ES gebėjimas siekti strateginių tikslų didele dalimi priklausys nuo atitinkamų programų, kurios yra tarpusavyje susijusios, sąveikos valdymo, kadangi programų dubliavimas ir nenuoseklumas turės neigiamą poveikį organizacijos veiklai ir rezultatams; mano, kad nereikėtų pradėti įgyvendinti jokių naujų priemonių ir sistemų tol, kol esamos priemonės neveikia pilnais pajėgumais, saugiai ir patikimai;

22.   laikosi nuomonės, kad prieš investuojant itin svarbu aiškiai nustatyti veikimo sąlygas, kurios leistų suderinti įvairias priemones ir atsirandančias iniciatyvas; be to pažymi, kad turėtų būti visiškai aišku, kokie pokyčiai reikalingi siekiant užtikrinti darnų technologinių priemonių ir procesų veikimą, pabrėžia, kad visos investicijos ekonominiu požiūriu turėtų būti pagrįstos;

23.   išreiškia abejones dėl siūlomų priemonių būtinumo ir proporcingumo, nes jos yra brangios ir gali kelti pavojų duomenų apsaugai; todėl laikosi nuomonės, kad prieš teikiant formalų pasiūlymą reikėtų įvertinti šias priemones remiantis šiais kriterijais;

24.   pripažįsta, kad sudėtinga pasiekti pusiausvyros tarp laisvo tarptautinio vis didesnio žmonių skaičiaus judėjimo ir didesnio Europos piliečių saugumo ir neneigia to, kad duomenų naudojimas teikia aiškių privalumų; kartu pabrėžia, kad visuomenė pasitikės vyriausybės veiksmais tik jei bus numatytos pakankamos duomenų apsaugos priemonės, kontrolė ir užtikrinti pažeistų teisių gynimo būdai;

o
o   o

25.   paveda Primininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrai (Frontex).

(1) OL L 105, 2006 4 13, p. 1.
(2) OL L 218, 2008 8 13, p. 60.
(3) OL L 299, 2008 11 8, p. 1.
(4) OL L 299, 2008 11 8, p. 43.
(5) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0633.
(6) SEC(2008)0153.


Įmonių registruotųjų buveinių perkėlimas į kitą šalį
PDF 365kWORD 64k
Rezoliucija
Priedas
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonės registruotosios buveinės perkėlimo į kitą šalį (2008/2196(INI))
P6_TA(2009)0086A6-0040/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 43 ir 48 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 21 d. Komisijos komunikatą "Europos Sąjungos bendrovių teisės modernizavimas ir sustiprintas įmonės valdymas: pažangos plėtojimo planas" (COM(2003)0284),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 21 d. rezoliuciją Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui: dėl bendrovių teisės modernizavimo ir sustiprinto įmonės valdymo Europos Sąjungoje – pažangos planas(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl naujausios informacijos apie bendrovių teisės kūrimo eigą ir perspektyvas(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 25 d. rezoliuciją Europos privačios bendrovės ir Keturioliktosios bendrovių teisės direktyvos dėl bendrovės būstinės perkėlimo(3),

–   atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimus bylose Daily Mail and General Trust(4), Centros (5), Überseering(6), Inspire Art(7), SEVIC Systems(8) ir Cadbury Schweppes(9),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 39 ir 45 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą bei Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6-0040/2009),

A.   kadangi įmonės turėtų turėti teisę naudoti įsisteigimo laisve vidaus rinkoje, kaip įtvirtinta EB sutartyje ir kaip aiškina Teisingumo Teismas,

B.   kadangi įmonių buveinių perkėlimas į kitą šalį yra vienas iš svarbiausių vidaus rinkos sukūrimo elementų,

C.   kadangi įmonės registruotosios buveinės perkėlimas į kitą šalį neturėtų sukelti jos likvidavimo arba bet kokio jos juridinio statuso galiojimo sustabdymo arba praradimo,

D.   kadangi įmonės registruotosios buveinės perkėlimas į kitą šalį turėtų būti atliekamas laikantis teisinių, socialinių bei fiskalinių sąlygų,

E.   kadangi reikėtų užtikrinti kitų suinteresuotųjų šalių, tokių kaip smulkieji akcininkai, darbuotojai, kreditoriai ir kt., susijusių su perkėlimu, teises,

F.   kadangi turėtų būti visiškai išsaugoti atitinkami Bendrijos teisės aktai, nustatantys tarpvalstybines darbuotojų informavimo, konsultavimosi ir dalyvavimo teises, taip pat užtikrinantys jau galiojančias darbuotojų dalyvavimo teises (Direktyva 94/45/EB(10) ir 2005/56/EB(11)), ir kadangi dėl to perkeliant registruotąją buveinę negali būti panaikintos šios galiojančios teisės,

G.   kadangi taisyklė, pagal kurią reikalaujama, kad įmonės pagrindinė buveinė ir registruotoji buveinė būtų toje pačioje valstybėje narėje, prieštarautų Teisingumo Teismo praktikai, susijusiai su įsisteigimo laisve, ir todėl pažeistų EB teisę,

1.   prašo Komisijos iki 2009 m. kovo 31 d. pateikti Parlamentui, remiantis EB sutarties 44 straipsniu, teisėkūros pasiūlymą dėl direktyvos, kurioje nustatomos valstybių narių nacionalinių teisės aktų koordinavimo priemonės, siekiant palengvinti registruotosios įmonės, įsteigtos laikantis valstybės narės teisės aktų, buveinės perkėlimą į kitą Bendrijos šalį (14-oji bendrovių teisės direktyva), ir prašo, kad šis pasiūlymas būtų parengtas atsižvelgiant į tarpinstitucinius svarstymus ir laikantis išsamių toliau pateiktų rekomendacijų;

2.   nurodo, kad šiuo metu įmonės savo buveines gali perkelti tik tuomet, kai nutraukiama įmonės veikla ir tikslo valstybėje narėje steigiamas naujas juridinis asmuo arba tikslo valstybėje narėje steigiamas naujas juridinis asmuo, su kuriuo vėliau įmonė susijungia; pabrėžia, kad šio proceso metu iškyla administracinių kliūčių, patiriama išlaidų ir atsiranda socialinių pasekmių bei neužtikrinamas teisinis aiškumas;

3.   atkreipia dėmesį į įsisteigimo laisvę, kuri bendrovėms yra garantuojama pagal EB sutarties 48 straipsnį, kaip buvo išaiškinta Teisingumo Teismo(12);

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės buveinės perkėlimas reiškia priežiūros perkėlimą; atkreipia dėmesį į tai, kad rengiant 14-ąją bendrovių teisės direktyvą dėl bendrovės registruotosios buveinės perkėlimo į kitą valstybę reikia užtikrinti, jog būtų išsaugotos galiojančios akcininkų, kreditorių ir darbuotojų teisės, ir išsaugoti egzistuojančią įmonių valdymo pusiausvyrą ("įmonių valdymas");

5.   siūlo naujoje direktyvoje daryti nuorodas į Direktyvą 94/45/EB ir Direktyvą 2005/56/EB tam, kad taikant su bendrovių teise susijusias ES direktyvas būtų išlaikoma darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus procedūrų darna ir pagrindiniai aspektai;

6.   mano, kad prieš perkeliant bendrovės buveinę reikia parengti perkėlimo planą ir pranešimą, kuriame būtų paaiškinti bei pagrįsti perkėlimo teisiniai ir ekonominiai aspektai bei visos perkėlimo pasekmės akcininkams ir darbuotojams; pabrėžia, kad perkėlimo planas ir pranešimas tinkamu metu turi būti paskelbti visiems susijusiems asmenims;

7.   atsižvelgdamas į Lisabonos strategiją, pabrėžia teigiamą konkurencijos mokesčių srityje poveikį ekonomikos augimui;

8.   atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės buveinės perkėlimas turėtų būti neutralus mokesčių aspektu;

9.   siūlo gerinti mokesčių administracijų keitimosi informacija ir administracinės tarpusavio pagalbos procesą;

10.   ragina užtikrinti skaidrumą taikant naująją direktyvą valstybėse narėse ir todėl siūlo nustatyti valstybių narių įpareigojimą teikti ataskaitas Komisijai, tuomet įmonės, kurios perkelia savo registruotąją buveinę remdamosi direktyvos nuostatomis, privalėtų būti įtrauktos į Europos įmonių registrą; atkreipia dėmesį į tai, kad perkeliant įpareigojimą teikti ataskaitas į nacionalinę teisę ir siekiant geresnio teisės aktų leidybos proceso būtina vengti informacijos pertekliaus, su sąlyga, kad užtikrinama pakankama informacija;

11.   patvirtina, kad rekomendacijos nepažeidžia subsidiarumo principo ir pagrindinių piliečių teisių;

12.   mano, kad pateiktas pasiūlymas nesukelia jokių finansinių padarinių;

13.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS:

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

Europos Parlamentas ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, kuriame turėtų būti šie elementai:

1 rekomendacija (registruotosios buveinės perkėlimo į kitą šalį padariniai)

Registruotųjų buveinių perkėlimas į kitą šalį nesukelia atitinkamos įmonės likvidavimo arba jos juridinio statuso praradimo arba laikino sustabdymo. Dėl šios priežasties įmonė nepraranda savo juridinio statuso ir nedaromas poveikis visam jos turtui, įsipareigojimams ir sutartiniams santykiams. Be to, perkėlimas atliekamas laikantis teisinių, socialinių bei fiskalinių sąlygų. Perkėlimas įsigalioja įregistravimo priimančiojoje valstybėje narėje dieną. Nuo įregistravimo priimančiojoje valstybėje narėje dienos įmonė reglamentuojama šios valstybės narės teisės aktais.

2 rekomendacija (perkėlimo tvarka įmonėje)

Perkėlimą planuojančios įmonės valdymo organas arba valdyba parengia perkėlimo pasiūlymą. Pasiūlyme turi būti apžvelgiamos bent šios temos:

   a) įmonės teisinė forma, pavadinimas ir jos registruotosios buveinės adresas buveinės valstybėje narėje;
   b) numatyta įmonės teisinė forma, pavadinimas ir jos registruotosios buveinės adresas priimančiojoje valstybėje narėje;
   c) įmonei numatyta steigimo sutartis ir įstatai priimančiojoje valstybėje narėje;
   d) numatytas perkėlimo grafikas;
   e) data, nuo kurios registruotąją buveinę ketinančios perkelti įmonės sandoriai apskaitos tikslais būtų traktuojami kaip vykdomi priimančiojoje valstybėje narėje;
   f) prireikus pateikiama išsami informacija apie centrinės administracijos arba pagrindinės verslo vietos perkėlimą.
   g) įmonės nariams, darbuotojams ir kreditoriams užtikrinamos teisės arba kitos siūlomos susijusios priemonės;
   h) jei įmonės valdymui taikomos darbuotojų dalyvavimo taisyklės ir jei priimančiųjų valstybių narių nacionaliniuose teisės aktuose nenumatyta tokia sistema, pateikiama informacija apie tokią tvarką, tokiu būdu nustatant darbuotojų dalyvavimo sąlygas.

Įmonės nariams ir darbuotojų atstovams išnagrinėti pateikiamas perkėlimo pasiūlymas (likus pakankamai laiko iki įmonės akcininkų susirinkimo datos).

Laikydamasi taikomos nacionalinės teisės ir vadovaudamasi Direktyva 68/151/EEB(13) perkėlimą planuojanti įmonė privalo paskelbti bent šiuos duomenis:

   a) įmonės teisinė forma, pavadinimas ir jos registruotosios buveinės adresas buveinės valstybėje narėje ir priimančiojoje valstybėje narėje;
   b) registras, kuriame laikomi Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti bendrovės dokumentai bei duomenys, ir registravimo numeris tame registre;
   c) sąlygų nurodymas, kad įmonės kreditoriai ir smulkieji akcininkai galėtų naudotis savo teisėmis, ir adresas, kuriuo kreiptis norint nemokamai gauti informacijos apie tokias sąlygas.

Jei nesutarta kitaip, perkėlimą planuojančios įmonės valdymo organas arba valdyba taip pat parengia ataskaitą, kurioje išaiškinami ir pagrindžiami teisiniai bei ekonominiai siūlomo perkėlimo aspektai ir išdėstomos pasekmės įmonės nariams, kreditoriams bei darbuotojams.

3 rekomendacija (akcininkų susirinkimo sprendimas dėl perkėlimo)

Akcininkų susirinkimas pritaria perkėlimo pasiūlymui laikydamasis nustatytų sąlygų ir surenkama balsų dauguma reikalinga iš dalies pakeisti steigimo sutartį ir įstatus laikantis įmonei taikomų buveinės valstybės narės teisės aktų.

Jei įmonės valdymui taikomos darbuotojų dalyvavimo taisyklės, akcininkų susirinkimas gali nustatyti, kad perkėlimas priklausytų nuo jo aiškaus pritarimo sąlygoms dėl darbuotojų dalyvavimo.

4 rekomendacija (administracinė perkėlimo tvarka ir patikrinimas)

Vadovaudamasi savo teisės aktais buveinės valstybė narė patikrina perkėlimo tvarkos teisėtumą. Buveinės valstybės narės paskirta kompetentinga institucija išduoda pažymėjimą, kuriame patvirtinama, kad užbaigti visi reikalaujami veiksmai ir formalumai.

Pažymėjimas, steigimo sutarties kopija ir įmonei numatyti įstatai priimančiojoje valstybėje narėje bei perkėlimo pasiūlymo kopija per nustatytą laikotarpį pateikiami priimančiosios valstybės narės organui, atsakingam už įregistravimą. Šie dokumentai laikomi pakankamais, kad įmonė būtų įregistruota priimančiojoje valstybėje narėje. Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, atsakinga už įregistravimą, patikrina, ar laikomasi esminių ir nustatytų perkėlimo sąlygų.

Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija nedelsiant pateikia pranešimą apie įregistravimą atitinkamai institucijai buveinės valstybėje narėje. Tada buveinės valstybės narės institucija išregistruoja įmonę iš registro.

Paskelbiamas įregistravimas priimančiojoje valstybėje narėje ir išregistravimas iš buveinės valstybės narės registro. Turi būti paminėti bent šie duomenys:

   a) įregistravimo data;
   b) naujas ir senas įrašo numeris atitinkamame buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės registre.

5 rekomendacija (darbuotojų dalyvavimas)

Darbuotojų dalyvavimas reglamentuojamas priimančiosios valstybės narės teisės aktais.

Tačiau priimančiosios valstybės narės teisės aktai neturi būti taikomi, jei:

   a) priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nenumatytas bent toks pats darbuotojų dalyvavimo laipsnis, kaip tas, kuris įmonei taikytas buveinės valstybėje narėje, arba
   b) priimančiosios valstybės narės teisės aktuose įmonės, įsteigtos kitose valstybėse narėse, darbuotojams nesuteikiama tokia pati teisė pasinaudoti dalyvavimo teisėmis kaip tos, kuriomis darbuotojai naudojosi prieš perkėlimą.

Šiais atvejais turėtų būti atitinkamai taikomos Direktyvos 2005/56/EB 16 straipsnio nuostatos.

6 rekomendacija (su perkėlimu susijusios trečiosios šalys)

Įmonėms, kurioms pradėtos savanoriško likvidavimo, likvidavimo dėl bankroto, bankroto arba mokėjimų sustabdymo ar kitos panašios procedūros, negali perkelti savo registruotosios buveinės į kitą Bendrijos valstybę narę.

Kiek tai susiję su teisminėmis arba administracinėmis procedūromis, pradėtomis prieš registruotosios buveinės perkėlimą, įmonė traktuojama kaip turinti registruotąją buveinę buveinės valstybėje narėje.

(1) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 714.
(2) OL C 303 E, 2006 12 13, p. 114.
(3) OL C 263 E, 2008 10 16, p. 671.
(4) Byla 81/87 Daily Mail and General Trust [1988], ECR 5483.
(5) Byla C-212/97 Centros [1999], ECR I-1459.
(6) Byla C-208/00 Überseering [2002], ECR I-9919.
(7) Byla C-167/01 Inspire Art [2003], ECR I-10155.
(8) Byla C-411/03 SEVIC Systems [2005], ECR I-10805.
(9) Byla C-196/04 Cadbury Schweppes [2006], ECR I-7995.
(10) 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (OL L 254, 1994 9 30, p. 64).
(11) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas (OL L 310, 2005 11 25, p. 1).
(12) Sprendimas minėtoje byloje Centros.
(13) 1968 m. kovo 9 d. pirmoji Tarybos direktyva 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo (OL L 65, 1968 3 14, p. 8).


Bendra Europos prieglobsčio sistema
PDF 304kWORD 81k
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos ateities (2008/2305(INI))
P6_TA(2009)0087A6-0050/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 63 straipsnio 1 ir 2 dalis,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–   atsižvelgdamas į 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos papildomą 1967 m. protokolą,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 343/2003 nustatantį valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus(1) (Dublino reglamentas),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/9/EB, nustatančią minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo(2) (Priėmimo direktyva),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse(3) (Prieglobsčio direktyva),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų(4),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, taikymo (COM(2007)0745),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Lampedusos(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl pabėgėlių stovyklų padėties Maltoje(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl praktinio bendradarbiavimo, sprendimų kokybės bendrojoje Europos prieglobsčio sistemoje(7),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 2 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Dublino sistemos vertinimo(8),

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vizitų į įvairius sulaikymo centrus siekiant patikrinti, kokios juose priėmimo sąlygos, ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 6 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo Bylos C-133/06, Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą(9), sprendimą dėl ieškinio siekiant panaikinti Prieglobsčio direktyvą, šiuo sprendimu, be kita ko, siekiama panaikinti direktyvos nuostatas dėl saugių šalių minimalių bendrų sąrašų priėmimo ir keitimo tvarkos,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 16 d. susirinkusios Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą, kurio ketvirtasis tikslas – "sukurti prieglobsčio Europą",

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A6–0050/2009),

A.   kadangi Europos bendros prieglobsčio sistemos (BEPS) diegimo pirmojo etapo teisinės priemonės padėjo įdiegti bendruosius minimalius standartus, bet ne vienodas apsaugos galimybes visoje Europos Sąjungos teritorijoje ir dėl to esama tokių reiškinių kaip antrinė migracija ir vienu metu teikiamos kelios paraiškos,

B.   kadangi dėl Dublino sistemos pirmosios atvykimo šalies kriterijaus kai kurioms valstybėms narėms, ypač toms, kurios yra ES pasienyje, tiesiog dėl jų geografinės padėties gali tekti neproporcinga našta, ir kadangi šis reiškinys daro neigiamą poveikį ir valstybėms narėms, ir prieglobsčio prašytojams,

C.   kadangi Komisijai atlikus vertinimą paaiškėjo, kad 2005 m. 13 pasienio valstybių dėl Dublino sistemos patyrė vis daugiau sunkumų,

D.   kadangi savo ataskaitoje dėl priėmimo direktyvos Komisija pabrėžia rimtas problemas, susijusias su direktyvos įgyvendinimu, ypač tranzito zonose ir uždaruosiuose centruose, kurias Parlamento delegacijos pastebėjo savo dažnų vizitų metu,

Bendrosios pastabos

1.   pažymi, kad per pastaruosius metus pabėgėlių skaičius visame pasaulyje išaugo iki daugiau kaip 12 milijonų, o šalies viduje perkeltų asmenų skaičius – iki 26 milijonų; į tai atsižvelgdamas pritaria BEPS sukūrimui ir palankiai vertina Komisijos prieglobsčio politikos planą, kuris suteikia gaires baigiant kurti BEPS;

2.   apgailestauja, kad dėl teisinio pagrindo pakeitimo, kuris bus įvestas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ketinama iki 2012 m. pratęsti BEPS antrojo etapo, kuriuo turėtų būti panaikinti kenksmingi valstybių narių prieglobsčio sistemų skirtumai, įgyvendinimo terminą;

3.   atkreipia dėmesį į tai, kad trečiųjų narių piliečių prašymų suteikti pabėgėlio statusą pripažinimo lygis valstybėse narėse skiriasi apytikriai nuo 0 iki 90 proc.;

4.   pabrėžia, kad standartų derinimas siekiant sukurti bendrą prieglobsčio suteikimo procedūrą ir vienodą statusą turi padėti visoje ES pasiekti aukštesnį apsaugos lygį, o ne suvienodinti apsaugą pagal blogiausią pavyzdį, nes taip bendra prieglobsčio sistema netektų papildomos naudos;

5.   apgailestauja dėl to, kad prieglobsčio, kuris yra esminė demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos dalis, sąvoka pastaraisiais metais tapo ne tokia svarbi; dar kartą pabrėžia, kad reikia visapusiškai gerbti prieglobsčio prašytojų teises ir poreikius ir laikytis negrąžinimo principo;

6.   primena, kad ES turi numatyti išorės sienų sistemas, kurios padėtų identifikuoti prieglobsčio prašytojus ir užtikrinti galimybę patekti į ES teritoriją asmenims, kurie turi teisę į tarptautinę apsaugą, taip pat ir vykdant išorės sienų kontrolę;

7.   palankiai vertina tai, kad Komisija nustatė pagrindinį BEPS tikslą – suteikti apsaugą visiems asmenims, kuriems ji reikalinga;

8.   ragina Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių išorės sienų valdymo agentūrą (FRONTEX) pateikti tikslius duomenis apie tai, kiek prieglobsčių prašytojų jos vykdomų operacijų metu identifikuojami kaip prieglobsčių prašytojai ir ypač apie tai, kokia žmonių, kurie jos operacijų metu sulaikomi ir grąžinami į tranzito ar kilmės šalį, padėtis; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Frontex įgaliojimų persvarstymo siekiant aiškiai pareikšti, kad apsauga ir su žmogaus teisėmis susiję dalykai sudaro neatskiriamą ES išorės sienų valdymo dalį;

9.   džiaugiasi tuo, jog Komisija pripažįsta poreikį užtikrinti nuoseklumą su kitomis politikos sritimis, kurios turi įtakos tarptautinei apsaugai; todėl ragina Komisiją palaikyti ir siūlyti iniciatyvas persvarstyti ir pritaikyti sienų valdymo politiką ir metodus, kaip antai FRONTEX ir Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR), kad pabėgėliams būtų galima užtikrinti galimybę gauti apsaugą ES ir kad prie ES išorės sienų būtų visapusiškai laikomasi negrąžinimo principo. Be to, pabrėžia, kad pareiga suteikti paramą, įtvirtinta JT Jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS), yra teisiškai privaloma valstybėms narėms, ES ir FRONTEX;

Galiojančių teisės aktų gerinimas

10.   džiaugiasi, kad minėtuoju bylos C-133/06 sprendimu Europos Bendrijų Teisingumo Teismas panaikino vadinamosios Procedūros direktyvos 29 straipsnio 1 ir 2 dalį bei 36 straipsnio 3 dalį, susijusias su bendro minimalaus saugių kilmės šalių sąrašo ir saugių trečiųjų šalių sąrašo priėmimu ir keitimu;

11.   pritaria teigiamoms kai kuriose valstybėse narėse vykdytoms iniciatyvoms, kurių tikslas – nuo pat tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo priimti prieglobsčio prašytojus atvirose ir į vietos bendruomenes visiškai integruotose struktūrose;

12.   mano, kad prieglobsčio prašytojai – pažeidžiami asmenys, kuriems reikia sudaryti pritaikytas priėmimo sąlygas; primena, kad kalėjimo aplinka jokiu būdu negali jiems padėti pamiršti jų kilmės šalyje ar kelionės į Europą metu patirtų traumų;

13.   pritaria naujausiuose Komisijos pasiūlymuose nurodytoms nuostatoms, kad valstybės narės neturėtų kalinti asmens tik todėl, kad jis ar ji yra tarptautinės apsaugos prašytojas ar prašytoja; mano, kad iš viso prieglobsčio prašytojai neturėtų būti kalinami, nes jų padėtis itin pažeidžiama;

14.   apgailestauja dėl to, kad keliose valstybėse narėse prieglobsčio prašytojai vis dar laikomi nelaisvėje dėl neteisėto atvykimo į valstybės teritoriją ir pritaria procedūrinių garantijų sulaikytiesiems įtraukimui į Priėmimo direktyvą; atsižvelgdamas į tai, laikosi nuomonės, kad kalinti prieglobsčio prašytojus turėtų būti galima tik labai aiškiai apibrėžtomis išimtinėmis aplinkybėmis ir laikantis principo, kad toks kalinimas turi būti reikalingas ir proporcingas šio kalinimo būdo ir tikslo požiūriu; taip pat mano, kad tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojas kalinamas, jam turėtų būti suteikiama teisė ginti savo teises nacionaliniame teisme;

15.   mano, kad svarbiausia, jog naujosios Priėmimo direktyvos taikymo sritis būtų patikslinta taip, kad ji apimtų sulaikymo centrus, tranzito zonas, pasienio procedūras ir vadinamuosius Dublino perkeltuosius;

16.   pritaria tam, kad vadinamojoje Priėmimo direktyvoje būtų įtvirtinta griežta pažeidžiamų asmenų, ypač nelydimų nepilnamečių, senyvų priklausomų žmonių, neįgaliųjų, nėščių moterų, vienišų tėvų su vaikais ir traumų (kankinimai, prievartavimas, psichologinis, fizinis ir seksualinis smurtas) patyrusių asmenų skubaus identifikavimo sistema;

17.   mano, kad reikėtų parengti bendrą prieglobsčio prašymo procedūrą ir bendrus standartus, pagal kuriuos asmenys būtų priskiriami pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir kurie turėtų apimti visus vadinamosios tarptautinės apsaugos prašymus (pabėgėlio statusas, papildoma apsauga, laikina apsauga);

18.   džiaugiasi, kad Komisija ketina paaiškinti papildomos apsaugos suteikimo sąlygas ir ypač dėl to, kad ji siūlo persvarstyti asmenims, kuriems skirta ši apsauga, suteiktinas teises ir naudą; tai turėtų padėti labiau užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodesnio požiūrio;

19.   palankiai vertina Komisijos ketinimus iš dalies pakeisti Prieglobsčio direktyvą ir pabrėžia, kad pagal bendrą prieglobsčio suteikimo procedūrą valdžios institucijoms turėtų būti suteikiami aiškūs, vienodi ir pakankami terminai sprendimams dėl prieglobsčio prašymų priimti, kad būtų galima išvengti ilgų ir nepagrįstų laukimo laikotarpių, kurie gali neigiamai veikti prieglobsčio prašytojų sveikatą ir gerovę; dar kartą pabrėžia, kad pabėgėlio ar kito papildomos apsaugos statuso suteikimas visada turi priklausyti nuo individualaus įvertinimo ir jokiu būdu ne vien nuo bendro pobūdžio įvertinimo (pvz., grindžiamo tautybe) ar kokių nors sąlygų (pvz., susijusių su žmogaus teisių padėtimi kilmės šalyje);

20.   mano, kad reikėtų dalytis įvairių valstybių narių turima informacija apie kilmės šalis ir ragina Komisiją dėti daugiau pastangų kuriant bendrą duomenų banką; pabrėžia, kad renkant ir pateikiant informaciją apie kilmės šalį bei tvarkant portalą turėtų būti užtikrinama, kad būtų įtraukiami įvairių pripažintų ekspertų pranešimai apie šalis, kad informacija būtų prieinama visuomenei ir laikoma atskirai nuo vadovų naudojamos informacijos (siekiant, kad ji liktų nešališka ir politiškai neveikiama) ir kad renkant informaciją apie kilmės šalį būtų vienodai atsižvelgiama į vyriausybinius, nevyriausybinius ir tarptautinius šaltinius;

21.   pritaria Dublino reglamento pertaisymui ir siūlomoms nuostatoms dėl Dublino perkėlimų nutraukimo, jei nerimaujama, kad dėl šių perkėlimų prašymų teikėjams gali būti neužtikrinti tinkami apsaugos standartai atsakingose valstybėse narėse, ypač priėmimo sąlygų ir galimybių naudotis prieglobsčio procedūromis požiūriu, taip pat tais atvejais, kai dėl šių perkėlimų būtų sudaroma papildoma našta valstybėms narėms, kurios susiduria su neproporcingu migracijos srautų spaudimu, ypač dėl jų geografinės ar demografinės padėties; vis dėlto pabrėžia, kad pagaliau šios nuostatos veikiau būtų politinis pareiškimas negu veiksminga rimtos paramos valstybėms narėms priemonė, jei nebūtų pradėta taikyti dvejopo įpareigojimo priemonės visoms valstybėms narėms, kuri padėtų užtikrinti šiuos dalykus:

   a) kad, prižiūrint Europos prieglobsčio pagalbos tarnybai, pareigūnai iš valstybių narių būtų komandiruojami padėti toms valstybėms narėms, kurių padėtis yra ypatinga ir probleminė;
   b) kad būtų sudaryta tokia sistema, pagal kurią, pasitarus su Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPK) biuru ir gavus asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, sutikimą, būtų galima asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga perkelti iš tų valstybių narių, kurių padėtis ypatinga ir probleminė, į kitas valstybes nares;

22.   mano, kad pagal persvarstytą Dublino reglamentą prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikiama galimybė pateikti apeliaciją prieš sprendimą juos perkelti; gavę tokią apeliaciją teismai ar tribunolai privalėtų ex officio išnagrinėti, ar reikia laikinai nutraukti perkėlimo sprendimo įgyvendinimą;

Administracinės struktūros

23.   tvirtai pritaria Europos prieglobsčio pagalbos tarnybos, kuri turės glaudžiai bendradarbiauti su JTVPK biuru ir prieglobsčio srities nevyriausybinėmis organizacijomis, sukūrimui;

24.   mano, kad viena iš Europos prieglobsčio pagalbos tarnybos užduočių turėtų būti tiksli nacionalinių prieglobsčio sistemų esamų skirtumų analizė siekiant prisidėti prie jų gerinimo;

25.   mano, kad Europos prieglobsčio pagalbos tarnybos veikla turėtų apimti gairių rengimą siekiant palengvinti tikslų prieglobsčio prašymų vertinimą, skatinti keistis gerąja praktika, stebėti susijusių ES teisės aktų įgyvendinimą ir taikymą (remti Komisijos, kaip sutarčių sergėtojos, veiklą);

26.   mano, kad reikia praktiškai stebėti, kaip elgiamasi su asmenimis, grąžintais į savo kilmės ar išvykimo šalį dėl to, kad atmesti jų prašymai apsaugoti;

27.   energingai ragina Komisiją tęsti savo pastangas rengiant bendrą Europos mokymo prieglobsčio klausimais programą, turint omenyje, kad šioje srityje priimamų sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo nacionalinių vadovų mokymo ir informuotumo; mano, kad, siekiant veiksmingumo, rengiant mokymo programas reikėtų konsultuotis su šiais klausimais kompetentingomis pilietinės visuomenės organizacijomis;

28.   mano, kad visiems vadovams turėtų būti sudaromos vienodos galimybės gauti profesionaliai ir objektyviai ieškotos informacijos apie kilmės šalį, nes ši informacija – tai pagrindinė priemonė, galinti padėti už prieglobsčio politiką atsakingoms institucijoms ir apeliacinėms instancijoms, taip pat nuo jų priklausantiems prieglobsčio prašytojams patikrinti tarptautinės apsaugos prašymų pagrįstumą;

29.   pabrėžia, kad laukimo laikotarpių metu institucijos turėtų atsižvelgti į skirtingus prieglobsčio prašančių asmenų, kaip antai vaikai, neįgalieji ir moterys, poreikius ir užtikrinti jiems būtiną infrastruktūrą;

Asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, integracija

30.   pripažįsta, kad, atsižvelgiant į demokratijos, saugumo ir ekonomikos tikslus, svarbu integruoti asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga;

31.   apgailestauja, kad Dublino reglamento taisyklėse, kurios taikomos siekiant nustatyti valstybę, kuri turi nagrinėti prieglobsčio prašymą, neatsižvelgiama į prašytojų pageidavimus, ir mano, kad, nustatant prašymą nagrinėsiančią valstybę narę, siekiant skatinti prieglobsčio prašytojų integraciją reikia labiau atsižvelgti į kai kuriuos kriterijus, pvz., susijusius su šeima, kultūra ir kalba;

32.   ragina Tarybą pasiekti susitarimą dėl 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos Direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso(10) taikymo srities išplėtimo siekiant ją taikyti ir pabėgėliams bei asmenims, kuriems suteikiama papildoma apsauga;

33.   pritaria Komisijos siūlymui, pateiktame Priėmimo direktyvoje, prašymų teikėjams suteikti paprastesnę prieigą prie darbo rinkos, turint omenyje, kad jų įsitraukimas į profesinį gyvenimą yra esminė jų integracijos sąlyga ir padeda vystyti gebėjimus, kurie gali praversti ir juos priimančioje šalyje, ir, grįžimo atveju, – jų kilmės šalyje;

34.   mano, kad nustatant atsakingą valstybę narę, taikant prieglobsčio sistemą turėtų būti lengvinama integracija, pagal šią sistemą atsižvelgiant, be kita ko, į prieglobsčio prašytojo socialines, kultūrines, kalbų žinias, išsilavinimo pasiekimų, profesinės kvalifikacijos ir gebėjimų, atitinkančių priimančios valstybės narės ekonominius poreikius, pripažinimą;

35.   rekomenduoja neskirti pabėgėliams ir papildomą apsaugą turintiems asmenims suteikiamų teisių; ypač pabrėžia, kad būtina pagerinti asmenų, kuriems suteikta papildoma apsauga, galimybes turėti socialinių ir ekonominių teisių, atsižvelgiant į tai, kad jos būtinos šių asmenų integracijai;

Solidarumo mechanizmai

36.   mano, kad vienas iš BEPS tikslų turi būti veiksmingų solidarumo sistemų įdiegimas siekiant pagerinti padėtį šalių, kurioms tenka didesni prieglobsčio prašytojų srautai ir kurios susiduria su sunkumais siekdamos juos tinkamai priimti, laiku pagal nustatytas procedūras išnagrinėti jų prašymus ar integruoti prašytojus, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas;

37.   mano, kad solidarumo negali būti siekiama tik suteikiant finansinių priemonių ir ragina veiksmingiau diegti vidinio persikėlimo ir perkėlimo pagal savanoriškumo principą sistemas, kaip numatyta Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte; mano, kad tai padėtų asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, būti priimtiems kitoje valstybėje narėje negu ta, kuri jiems suteikė šią apsaugą;

38.   mano, kad reikėtų išnagrinėti galimybę išplėsti Direktyvos Nr. 2001/55/EB(11) taikymo sritį, ypač siekiant priimti konkrečių kategorijų asmenis, kuriems reikalinga laikina tarptautinė apsauga, net tais atvejais, kai nėra masinio antplūdžio;

39.   ragina prižiūrint būsimajai Europos prieglobsčio paramos tarnybai sukurti prieglobsčio ekspertų grupes, kurios galėtų padėti toms valstybėms narėms, kurioms tenka staigūs ir masiniai prieglobsčio prašytojų srautai, su kuriais jos negali susitvarkyti;

40.   prašo Komisijos išnagrinėti galimybę prižiūrint būsimajai Europos prieglobsčio paramos tarnybai įdiegti Europos tarptautinės apsaugos perkėlimo sistemą siekiant pabėgėlių prašymu suteikti jiems galimybę judėti Europoje ir palengvinti kai kurių valstybių narių naštą;

41.   džiaugiasi tuo, kad Komisija ketina pradėti tyrimą siekdama persvarstyti priemones, kuriomis galima būtų Europos Sąjungoje pagerinti finansinį solidarumą, ir susidomėjęs laukia šiuo klausimu parengtų pasiūlymų;

42.   palaiko nacionalinių valdžios institucijų, JTPVK ir ES nevyriausybinių organizacijų (NVO) sienų stebėsenos susitarimus ir šiam tikslui reikalingų lėšų skyrimui iš ES Europos išorės sienų fondo;

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

43.   pabrėžia, kad BEPS turėtų visapusiškai atitikti ES tikslus ir veiklą pabėgėlių apsaugos srityje, kurią ji vykdo pasitelkusi ES bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis priemones (pvz., Europos plėtros fondą, Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP), Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę ir Europos priemonę demokratijai ir žmogaus teisėms remti) bei ES ir besivystančių šalių partnerystės ir kitus susitarimus (pvz., Kotonu susitarimą bei Afrikos ir ES strateginės partnerystės susitarimą);

44.   pritaria Komisijos požiūriui, kad prieglobsčio klausimai yra sudėtinė vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis dalis, o ne krizių valdymo priemonė; be to, dar kartą pabrėžia, kad vystomasis bendradarbiavimas, ypač krizių prevencija, žmogaus teisių priežiūra, konfliktų sprendimas ir taikos kūrimas galėtų padėti užkirsti kelią gyventojų perkėlimams; todėl pažymi, kad BEPS turėtų būti glaudžiai susieta su Europos vystymosi ir humanitarine politika;

45.   laukia regioninės apsaugos programų įvertinimo, kuris turi būti atliktas 2009 m.; pabrėžia, kad tokios programos turėtų būti kuriamos stengiantis jas visapusiškai sieti su nacionaliniais ir regioniniais veiksmų planais, su migracijos ir prieglobsčio temine programa, vykdoma pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę, ir apskritai šiomis programomis neturi būti naudojamasi kaip priemone panaikinti valstybių narių ir ES įsipareigojimus; ragina Komisiją geriau koordinuoti įvairių tarnybų šioje srityje atliekamus veiksmus, siekiant gerinti jų sąveiką, ir pranešti Europos Parlamentui apie siekiant šio tikslo dedamas pastangas;

46.   pripažįsta, kad svarbu stiprinti pradinį prieglobstį suteikiančių šalių priėmimo pajėgumus, ir Europos lygmeniu, bendradarbiaujant su JTPVK, vykdyti persikėlimo programą, kurioje būtų nustatomi bendri kriterijai ir koordinavimo sistemos;

47.   taip pat prašo įvertinti turimų lėšų tinkamumą su trečiosiomis šalimis susijusioms priemonėms (pvz., apsauga regione), ypač atsižvelgiant į Parlamento deklaruojamą požiūrį, kad šias priemones reikia papildomai finansuoti, o ne perskirstyti plėtrai skiriamas lėšas;

48.   ragina Komisiją skatinti valstybes nares aktyviau dalyvauti su pabėgėlių persikėlimu susijusioje pasaulinio masto veikloje;

49.   labai susidomėjęs atkreipia dėmesį į sumanymą nustatyti saugaus atvykimo į šalį procedūras ir labai skatina Komisiją parengti konkrečius šios rūšies priemonių taikymo mechanizmus ir apsvarstyti jų praktinį poveikį;

50.   susidomėjęs laukia bendro prieglobsčio prašymų nagrinėjimo už Bendrijos ribų tyrimo, kurį Komisija ketina atlikti 2009 m., rezultatų ir įspėja nepasiduoti pagundai perkelti prieglobsčio prašytojų ir jų prašymų nagrinėjimo naštą ant trečiųjų šalių ar JTPVK pečių;

o
o   o

51.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, FRONTEX ir Jungtinių Tautų Vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui.

(1) OL L 50, 2003 2 25, p. 1.
(2) OL L 31, 2003 2 6, p. 18.
(3) OL L 326, 2005 12 13, p. 13.
(4) OL L 304, 2004 9 30, p. 12.
(5) OL C 33 E, 2006 2 9, p. 598.
(6) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 301.
(7) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 364.
(8) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0385.
(9) OL C 158, 2008 6 21, p. 3.
(10) OL L 16, 2004 1 23, p. 44.
(11) 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).


Komisijos veiksmų planas dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos
PDF 384kWORD 68k
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (2008/2150(INI))
P6_TA(2009)0088A6-0022/2009

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į EB sutartį,

-   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl "vieno bendro audito" modelio (ir pasiūlymo dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)(1),

-   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 15 d. Komisijos komunikatą dėl veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2005)0252),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos veiksmų plano (COM(2006)0009),

-   atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo pirmąją pusmečio pažangos ataskaitą (SEC(2006)1009), paskelbtą 2006 m. liepos 19 d. atsižvelgiant į Parlamento 2006 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje dėl 2004 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo(2) pateiktą prašymą,

-   atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. kovo 7 d. paskelbtą tarpinę pažangos ataskaitą (COM(2007)0086), kurioje aptariama pažanga ir paskelbtos kelios papildomos priemonės,

-   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 27 d. Komisijos komunikatą "Komisijos Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos ataskaita" (COM(2008)0110) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2008)0259),

-   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 4 d. Komisijos komunikatą "Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2007 m. apibendrinimas" (COM(2008)0338),

-   atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai dėl 2007 m. atlikto vidaus audito (COM(2008)0499),

-   atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (COM(2008)0629 ir COM(2008)0628) ir prie jų pridėtais Komisijos tarnybų darbo dokumentais (SEC(2008)2579 ir SEC(2008)2580),

-   atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2007 finansinių metų biudžeto panaudojimo metinę ataskaitą su institucijų atsakymais(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A6–0022/2009),

A.   kadangi pagal EB sutarties 274 straipsnį Komisija vykdo biudžetą savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis,

B.   kadangi, kaip Komisija siūlo veiksmų plane dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (veiksmų planas), vienas iš 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(4) (Finansinis reglamentas), iš dalies pakeisto 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006(5), principų yra veiksmingos vidaus kontrolės principas,

C.   kadangi veiksmingiausias būdas, kuriuo Komisija galėtų parodyti savo pasiryžimą laikytis skaidrumo ir patikimo finansų valdymo principų, būtų kiek įmanoma labiau remti priemones, kuriomis siekiama pagerinti finansų valdymo kokybę ir pelnyti teigiamą Europos Audito Rūmų (EAR) patikinimo pareiškimą (DAS)(6),

D.   kadangi Ekonomikos ir finansų (ECOFIN) taryba 2005 m. lapkričio 8 d. išvadų 5 dalyje teigia, kad labai svarbu pradėti taikyti integruotą vidaus kontrolės sistemą ir supaprastinti kontrolei taikomas teisės normas, ir prašo, kad Komisija įvertintų kontrolės priemonių sąnaudas pagal išlaidų sritis,

E.   kadangi siekdama strateginio tikslo – gauti teigiamą EAR DAS, Komisija 2006 m. sausio mėn. priėmė veiksmų planą, kurį rengiant atsižvelgta į EAR rekomendacijas(7), Parlamento 2005 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl 2003 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo(8) ir 2005 m. lapkričio 8 d. ECOFIN tarybos išvadas,

F.   kadangi veiksmų planu siekta pašalinti tuometinių Komisijos kontrolės struktūrų spragas ir nustatyta 16 sričių, kuriose iki 2007 m. pabaigos reikėjo įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į tai, kad finansinį Sąjungos valdymą būtina gerinti atidžiai stebint Komisijos ir valstybių narių vykdomą kontrolę,

G.   kadangi 2007 m. metinės ataskaitos 2 skyriaus 2.29 dalyje (dėl Komisijos vidaus kontrolės sistemos) EAR pažymi, kad 2007 m. Komisijos suvestinėje ataskaitoje gerai vertinama iki tos dienos padaryta pažanga įgyvendinant veiksmus, tačiau nurodoma, kad veiklos veiksmingumo mažinant operacijų klaidų lygį įrodymų dar negalima pateikti,

H.   kadangi, remiantis Komisijos atsakymu į EAR 2007 m. metinės ataskaitos 2.30 dalį, "veiksmų įgyvendinimas yra tęstinis procesas ir yra energingai vykdomas. Veiksmų poveikis yra tikrai vėlesnis už jų įgyvendinimą 2006 ir 2007 m., Pirmoji poveikio ataskaita bus pateikta 2009 m. pradžioje",

1.   palankiai vertina bendrą pažangą, padarytą rengiant veiksmų planą, ir tai, kad dauguma priemonių įgyvendintos ir dauguma veiksmų plane įvardytų spragų pašalintos;

2.   pabrėžia, kad Komisijos veiksmų plane numatyta veiksminga integruota vidaus kontrolė sudarys Komisijai ir valstybėms narėms sąlygas, atsižvelgiant į politinius tikslus ir Parlamento prioritetus, geriau vykdyti ES biudžetą;

3.   apgailestauja dėl to, kad šiais klausimais nekalbama aiškiai, ir ragina Komisiją nurodyti, kokiame etape kurdama integruotos vidaus kontrolės sistemą ji dabar esanti ir kada ji tikisi, kad priemonės, kurių buvo imtasi, turės apčiuopiamą ir teigiamą poveikį operacijų teisėtumui ir tvarkingumui;

4.   atkreipia dėmesį į 2009 m. vasario 4 d. Komisijos priimtą poveikio ataskaitą (COM(2009)0043) ir atsižvelgs į tą ataskaitą rezoliucijoje dėl 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

5.   atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas, bet apgailestauja dėl to, kad iki šiol ji negalėjo pateikti išsamių ir patikimų duomenų apie susigrąžintas sumas ir finansinius pataisymus dėl problemų, susijusių su valstybių narių duomenų teikimu; ragina Komisiją išspręsti šias su duomenų teikimu susijusias problemas ir tikisi, kad ji pateiks išsamų naujosios duomenų teikimo sistemos kūrimo ir taikymo tvarkaraštį;

6.   pažymi, kad veiksmų plano pasisekimas bus vertinamas pagal priemonių poveikį, pastebimą iš mažėjančio klaidų skaičiaus ir geriau EAR vertinimų kontrolės sistemų;

7.   tikisi, kad ši pažanga iš tiesų atsispindės EAR 2008 m. metinėje ataskaitoje;

8.   ragina Komisiją skaidriau atlikti veiksmų plano poveikio vertinimą ir visapusiškai prižiūrėti jo įgyvendinimą;

4, 10 ir 10N priemonės. Klaidų lygis arba priimtina klaidų rizika. Veiklos išlaidų ir kontrolės sistemos sąnaudų pusiausvyros analizė

9.   apgailestauja, kad, palyginti su nustatytu tvarkaraščiu, vėluojama įgyvendinti dvi šios kadencijos Parlamentui svarbiausias priemones;

10.   itin apgailestauja dėl to, kad dar neįgyvendinta veiksmų plano 4 priemonė, susijusi su tarpinstitucine iniciatyva dėl pagrindinių principų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant toleruotiną operacijų riziką; pritaria EAR nuomonėje Nr. 4/2006(9) pateikiamam teiginiui, kad nors toleruotinas rizikos lygis yra gyvybiškai svarbi integruotos kontrolės sistemos sąvoka, dar neišsiaiškinta, kaip jį nustatyti;

11.   pabrėžia, kad 2005 m. metinės ataskaitos(10) 2.9 ir 2.10 dalyse EAR jau pabrėžė, jog diegiant integruotos vidaus kontrolės sistemą "vienas svarbiausių Komisijos priimtų tikslų yra kontrolės priemonių proporcingumas ir išlaidų efektyvumas";

12.   be to, primena, kad minėtosiose 2005 m. lapkričio 8 d. išvadose ECOFIN taryba teigė, kad Taryba, atsižvelgdama į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004, mano, kad ji turėtų susitarti su Europos Parlamentu dėl toleruotinos operacijų rizikos, atsižvelgdama į skirtingos politikos kontekste numatytos kontrolės kainą ir pranašumus bei atitinkamą išlaidų sumą;

13.   pažymi, kad 2007 m. metinės ataskaitos 2.42 dalies c punkte EAR rekomenduoja daryti pažangą svarstant toleruotinos rizikos sąvoką, o šios ataskaitos 1 skyriaus ("Patikinimo pareiškimas ir patvirtinanti informacija") 1.52 dalies c punkte teigiama, kad "pusiausvyra tarp sąnaudų ir atskirose išlaidų srityse išliekančios rizikos yra tokia svarbi, kad Europos Sąjungos piliečių vardu turėtų būti patvirtinta politiniu lygmeniu (t. y. tai turėtų padaryti biudžeto valdymo arba biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos)";

14.   ragina Komisiją skubiai priimti žadėtą komunikatą šiuo klausimu siekiant atnaujinti tarpinstitucines diskusijas dėl toleruotinos rizikos, kaip Parlamentas jau prašė savo 2007 m. balandžio 24 d. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijoje dėl 2005 finansinių metų(11) ir 2008 m. balandžio 22 d. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijoje dėl 2006 finansinių metų(12); ragina Komisiją visiškai atskleisti visuomenei, kokiais metodais nustatomas klaidų skaičius;

15.   todėl mano, kad Komisija, remdamasi kontrolės sistemų proporcingumo ir išlaidų efektyvumo principais (kainos ir kokybės santykiu), privalo įvertinti sąsają tarp išteklių, kuriuos ji gali panaudoti tam tikroje konkrečioje politikos srityje, ir tos išteklių dalies, kurią naudoja atitinkamų išlaidų sričių kontrolės sistemoms, kaip Parlamentas prašė rezoliucijoje dėl 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

16.   primena Komisijai, kaip svarbu atlikti lyginamąjį tyrimą, kuris taptų vieninteliu pagrindu nustatyti toleruotiną rizikos lygį, ir perduoti jo rezultatus Parlamentui, Tarybai ir EAR;

17.   mano, kad kontrolės veikloje naudojamų išteklių ir šios kontrolės rezultato naudingumo santykis turi tapti pagrindiniu elementu, į kurį turėtų atsižvelgti EAR;

18.   pabrėžia labai svarbų EAR 2007 m. metinės ataskaitos 1.52 dalies d punkte pateiktą pastebėjimą, kad "jei schemos negalima tinkamai įgyvendinti nustačius priimtiną sąnaudų lygį esant toleruotinai rizikai, tokia schema turėtų būti iš naujo apsvarstyta";

19.   ragina Komisiją pateikti patikimą su 10 ir 10N priemonėmis susijusią informaciją apie kontrolės sistemų sąnaudas ir galimas supaprastinimo priemones, siekiant sėkmingiau rasti pusiausvyrą tarp kontrolės poreikio ir tikslo sumažinti administracinę naštą tiems, kurie prašo ES lėšų ir kurie jas gauna;

20.   primena savo ir Audito Rūmų nuomonę, kad sudėtingos ar neaiškios taisyklės ir sudėtingi teisiniai reikalavimai neigiamai veikia ES išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą; mano, kad supaprastinimo klausimas turi būti aptartas kaip svarbi kitos Finansinio reglamento reformos ir būsimo ES finansavimo programų teisinio pagrindo dalis;

1, 3, 3N, 5, 10, 10a, 11N, 13 ir 15 priemonės. Bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis poreikis

21.   pabrėžia, kad įgyvendinant 1, 3, 3N, 5, 10, 10a, 11N, 13 ir 15 priemones Komisija priklauso ir nuo bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis; pabrėžia, kad Parlamentas visiškai palaiko šias priemones, ir todėl ragina Komisiją išnaudoti visas turimas galimybes, kad jos būtų kuo greičiau visiškai įgyvendintos;

22.   primena minėtajame 2008 m. Komisijos komunikate (COM(2008)0110) pateikiamą teiginį, kad 1, 3, 3N, 5, 8 ir 13 priemonės baigtos;

23.   vis dėlto pažymi, kad iki šiol nežino, ar esama šį teiginį patvirtinančių dokumentų ar pareiškimų; todėl labai abejoja, ar šios priemonės baigtos, ar įgyvendintos ir ar turėjo poveikį veiksmų plano įgyvendinimo pažangai;

24.   ragina Audito Rūmus pateikti išsamesnių duomenų apie bendradarbiavimą su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis ir nurodyti, kada šis bendradarbiavimas turės akivaizdų teigiamą poveikį;

5 ir 13 priemonės. Skatinimas naudoti metinius apibendrinimus ir vadovybės deklaracijas

25.   palankiai vertina pirmą kartą 2008 m. vasario 15 d. valstybių narių pateiktus nacionaliniu lygiu atliktų auditų ir pateiktų deklaracijų metinius apibendrinimus, kurie yra didelis žingsnis siekiant gerinti ES lėšų valdymą; tačiau apgailestauja, kad trūksta skaidrumo šių metinių apibendrinimų, kurių Komisija neatsiuntė Parlamentui, klausimu;

26.   palankiai vertina nuo 2008 m. teikiamus metinius apibendrinimus ir struktūrinius fondus administruojančių generalinių direktoratų 2006 m. bei 2007 m. metinėse veiklos ataskaitose pateiktus vertinimus ir deklaracijas, bet anaiptol nemano, kad 5 ir 13 priemonės baigtos, nes Parlamentui pateikta nepakankamai informacijos;

27.   apgailestauja, kad Parlamentas iki šiol iš Komisijos negavo visos informacijos, susijusios su pirmųjų metinių apibendrinimų vertinimu ir lyginamąja analize;

28.   be to, pažymi, kad 2007 m. metinėje ataskaitoje EAR teigia, kad metiniai apibendrinimai pateikiami nevienoda forma, todėl kol kas jų negalima laikyti patikimu kontrolės sistemų veikimo ir veiksmingumo įvertinimu;

11N priemonė. Klaidų tipologijos parengimas ir jų ryšio su išieškojimais ir finansiniais pataisymais nustatymas

29.   apgailestauja, kad nepaisant nemažų Komisijos pastangų, anot EAR, Komisija negalėjo pateikti galutinių duomenų ar įrodyti, kad galiausiai pateikti duomenys aiškiai atitiks paskelbtas finansines ataskaitas;

30.   ragina Komisiją baigti įgyvendinti šią svarbią priemonę, kad būtų galima pagerinti atitiktį atskaitomybės reikalavimams ir valstybių narių pateikiamų duomenų tikslumą;

8N priemonė. Bendradarbiavimas su aukščiausiomis valstybių narių audito institucijomis ir nustatymas, kaip panaudoti jų darbą rengiant patikinimą

31.   pažymi, kad nepriklausomos aukščiausiosios audito institucijos, nors jos ir nėra vidaus kontrolės sistemos dalis, būdamos nacionalinių viešųjų išlaidų išorės auditorės, gali atlikti pagrindinį vaidmenį vykdant viešųjų lėšų auditą;

32.   visiškai palaiko Komisijos pradėtą bendradarbiavimą su kai kuriomis valstybių narių aukščiausiosiomis audito institucijomis ir ragina nuolat palaikyti su jomis ryšius siekiant nustatyti, kaip panaudoti jų darbą rengiant patikinimą dėl programų valstybėse narėse vykdymo;

33.   palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti struktūrišką metodą ryšiams su valstybių narių aukščiausiosiomis audito institucijomis palaikyti ir ragina Komisiją artimai bendradarbiaujant su EAR baigti įgyvendinti šią priemonę;

o
o   o

34.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 107, 2004 4 30, p. 1.
(2) OL L 340, 2006 12 6, p. 5.
(3) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(4) OL L 248, 2002 9 16, p. 1
(5) OL L 390, 2006 12 30, p. 1.
(6) Prancūziško termino "Déclaration d'assurance" santrumpa.
(7) Nuomonė Nr. 2/2004 (OL C 107, 2004 4 30, p. 1) (Nuomonė dėl vadinamojo vieno bendro audito).
(8) OL L 196, 2005 7 27, p. 4.
(9) OL C 273, 2006 11 9, p. 2.
(10) OL C 263, 2006 10 31, p. 1.
(11) OL L 187, 2008 7 15, p. 25.
(12) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0133.


Valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimas renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose
PDF 199kWORD 42k
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (2008/2180(INI))
P6_TA(2009)0089A6-0058/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą apie 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose taikymą (COM(2007)0769),

–   atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001(1),

–   atsižvelgdamas į tebevykstantį Hagos konferencijos darbą 1970 m. kovo 18 d. Hagos konvencijos dėl įrodymų civilinėse ar komercinėse bylose rinkimo užsienyje praktinio veikimo klausimu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0058/2009),

A.   kadangi Reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 buvo taikomas ne taip veiksmingai, kaip tai galėjo būti daroma, ir todėl reikia imtis tolesnių priemonių, siekiant pagerinti valstybių narių teismų bendradarbiavimą įrodymų rinkimo srityje ir didinant reglamento veiksmingumą,

B.   kadangi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 tikslas – gerinti, supaprastinti ir paspartinti teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose procesą,

C.   kadangi nors Komisija 2006 m. pabaigoje – 2007 m. pradžioje inicijavo iš viso 50 000 praktikos vadovo kopijų išplatinimą valstybėse narėse, tai įvyko pernelyg vėlai, todėl turi būti imtasi daugiau ir tolesnių priemonių, kad proceso dalyviai, ypač teismai ir teisininkai, būtų geriau informuoti apie reglamentą,

D.   kadangi nepaisant to Komisija išsiaiškino, jog "nustatyta daug atvejų", kai viršijamas 90 dienų prašymų surinkti įrodymus įvykdymo laikotarpis, kuris nurodytas reglamento 10 straipsnio 1 dalyje, ir kad "tam tikrais atvejais prireikia daugiau kaip 6 mėn.",

E.   kadangi tik nedaugelis valstybių narių šiuo metu turi vaizdo konferencijų įrangą, todėl ši technika naudojama nepakankamai; kadangi valstybės narės nepakankamai skatina modernių ryšio priemonių diegimą, o Komisija taip pat nepateikia konkrečių pasiūlymų, kaip pagerinti padėtį šioje srityje,

1.   neigiamai vertina pavėluotą minėtos Komisijos ataskaitos pateikimą, kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 1206/2001 23 straipsnį turėjo būti pateikta iki 2007 m. sausio 1 d., o buvo pateikta tik 2007 m. gruodžio 5 d.;

2.   sutinka su Komisija, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų atkreipti valstybių narių teisėjų ir teisininkų dėmesį į reglamentą, siekiant paskatinti tiesioginius ryšius tarp teismų, nes pasirodė, kad galimybė pasinaudoti reglamento 17 straipsnyje numatytu tiesioginiu įrodymų rinkimu padeda supaprastinti ir paspartinti įrodymų rinkimą be jokių ypatingų problemų;

3.   mano, kad svarbu turėti omenyje, kad reglamente numatytos centrinės įstaigos vis dar turi atlikti svarbų vaidmenį prižiūrėdamos teismų, kurie atsakingi už prašymų pagal šį reglamentą nagrinėjimą, darbą ir spręsdamos problemas, jei jų kyla; pabrėžia, kad Europos teisminis tinklas gali padėti spręsti problemas, kurių neišsprendė centrinės įstaigos, ir kad kreipimasis į šias įstaigas gali būti apribotas, jei prašantieji teismai būtų geriau informuoti apie reglamentą; mano, kad centrinių įstaigų pagalba gali būti labai reikšminga mažiems vietos teismams, kurie pirmą kartą susiduria su įrodymų rinkimo tarpvalstybiniu mastu problema;

4.   pritaria tam, kad dažnai būtų naudojamos informacinės technologijos ir rengiamos vaizdo konferencijos, derinamos su saugia elektroninių laiškų siuntimo ir gavimo sistema, ir tai atėjus laikui turėtų tapti įprastu prašymų surinkti įrodymus pateikimo būdu; pažymi, kad kai kurios valstybės narės, pateikdamos atsakymus į Hagos konferencijos parengtą klausimyną, mini problemas, susijusias su vaizdo konferencijų suderinamumu, ir mano, kad į tai turėtų būti atsižvelgiama Europos e. teisingumo strategijoje;

5.   mano, kad tai, jog daugelis valstybių narių vis dar neturi vaizdo konferencijoms rengti reikalingos įrangos, ir Komisijos išaiškinimas, kad vis dar retai naudojamasi moderniomis ryšio priemonėmis, patvirtina planų dėl neseniai Parlamento teisės reikalų komiteto rekomenduotos Europos e. teisingumo strategijos tikslingumą; ragina valstybes nares daugiau lėšų skirti modernių ryšio priemonių įrangai teismuose ir teisėjų mokymui jomis naudotis ir ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų dėl šios padėties pagerinimo; mano, kad kuo greičiau tinkamu mastu turi būti suteikta Europos Sąjungos pagalba ir finansinė parama;

6.   mano, kad atsižvelgiant į e. teisingumo strategiją reikėtų dėti pastangas padėti teismams patenkinti vertimo raštu ir žodžiu poreikį, atsiradusį renkant įrodymus įvairiose padidėjusios Europos Sąjungos valstybėse;

7.   itin susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija išsiaiškino, jog "nustatyta daug atvejų", kai viršijamas 90 dienų prašymų surinkti įrodymus įvykdymo laikotarpis, kuris nurodytas reglamento 10 straipsnio 1 dalyje, ir kad "tam tikrais atvejais prireikia daugiau kaip 6 mėn."; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti konkrečių pasiūlymų dėl šios problemos sprendimo priemonių, taip pat apsvarstant skundų nagrinėjimo institucijos arba kontaktinio centro Europos teisminiame tinkle numatymo galimybę;

8.   kritiškai vertina tai, kad Komisijos ataskaitoje daroma išvada, jog taikant Reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 įrodymų rinkimas buvo visapusiškai pagerintas, ir taip pateikiamas klaidingas padėties vertinimas, todėl ragina Komisiją teikti praktinę paramą, inter alia, atsižvelgiant į e. teisingumo strategiją, ir dėti daugiau pastangų, kad būtų išnaudotos pagal reglamentą sudaromos galimybės gerinti civilinio proceso veikimą piliečiams, verslininkams, teisininkams ir teisėjams;

9.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 174, 2001 6 27, p. 1.


Direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito įgyvendinimas
PDF 290kWORD 62k
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito įgyvendinimo (2008/2247(INI))
P6_TA(2009)0090A6-0014/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl Bendrijos teisės taikymo kontrolės – Komisijos 23-ioji metinė ataskaita (2005)(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Bendrijos teisės taikymo kontrolės – Komisijos 24-oji metinė ataskaita(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros 2005: subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas – 13-oji ataskaita(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje(5),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6-0014/2009),

A.   kadangi Europos Parlamentas kelis kartus pareiškė, jog ES teisės aktai tik tada turi prasmę, kai jie įgyvendinami valstybėse narėse; todėl turi būti griežčiau kontroliuojama, kaip valstybės narės perkelia į nacionalinę teisę ir vykdo ES teisės aktus; kadangi Parlamentas pasiūlė, jog pasibaigus perkėlimo terminui atsakingasis pranešėjas turi informuoti Parlamentą apie esamą padėtį,

B.   kadangi 2006 m. gegužės 17 d. Parlamentas ir Taryba patvirtino Direktyvą 2006/43/EB (toliau – direktyva), o perkėlimo į valstybių narių nacionalinę teisę laikotarpis baigėsi 2008 m. birželio 29 d., ir kadangi reikia ištirti, ar ji buvo teisingai perkelta,

C.   kadangi Komisijos paskelbtame informaciniame biuletenyje pranešama, kas ir kokius direktyvos straipsnius perkėlė, tačiau jame nepateikta informacijos nei apie tai, kaip jie buvo perkeliami, nei apie tai, ar nacionalinės teisės aktai atitinka būtiniausius direktyvos standartus,

D.   kadangi direktyvos tikslas dvejopas: pirma, būtina optimizuoti metinės finansinės atskaitomybės audito visoje ES kokybę ir šitaip pagerinti pasitikėjimą šia ataskaita kartu gerinant padėtį finansinėse rinkose, antra, reikia sukurti vienodas audito sektoriaus pradines sąlygas vidaus rinkoje,

E.   kadangi dėl šio dvejopo tikslo reikia patikrinti, kaip direktyva perkeliama į valstybių narių teisės aktus,

1.   pažymi, kad Direktyva priimta reaguojant į krizę, susidariusią žlugus bendrovei Enron; pabrėžia, kad dabartinė finansinė krizė pademonstravo aukštos kokybės finansinės atskaitomybės ir audito praktikos svarbą; apgailestauja, kad direktyvą visiškai perkėlė tik 12 valstybių; ragina Komisiją užtikrinti, kad direktyva būtų nedelsiant perkelta į nacionalinę teisę ir vykdoma;

2.   susirūpinęs patvirtina, kad valstybės narės svarbias sąvokas "visuomenės intereso įmonė"(6) (VIĮ) ir "tinklas"(7) aiškina skirtingai; todėl pabrėžia, kad direktyvoje įmonei, laikomai VIĮ, taip pat auditoriui, tikrinančiam šią įmonę, nustatyta įvairių svarbių įsipareigojimų; taip pat pažymi, kad direktyvoje taip pat nustatyti įvairūs papildomi įsipareigojimai audito įmonėms, patenkančioms į tinklo sąvokos taikymo sritį; pažymi, kad reikia nuodugniau apsvarstyti tinklo apibrėžties poveikį ir teisinio aiškumo, susijusio su įmonių atsakomybe dėl kitų tam pačiam tinklui priklausančių įmonių veiksmų, trūkumą; apskritai baiminasi, kad dėl sąvokų apibrėžimų skirtingumo atsiras teisinis netikrumas bei didelės su jų laikymusi susijusios išlaidos, ir galiausiai neigiamai paveiks direktyvos tikslo įgyvendinimą; todėl ragina Komisiją išsamiai persvarstyti apibrėžčių įgyvendinimą bei pastebimą jų nustatymo poveikį ir tariantis su valstybėmis narėmis siekti ilgalaikių ES politikos šioje srityje prioritetų ir būdo, kaip geriausia juos įgyvendinti, vienareikšmiškumo;

3.   pažymi, kad daug valstybių narių dar neįvykdė direktyvos 41 straipsnio, kuriuo remiantis valstybės narės turi įpareigoti VIĮ įsteigti audito komitetą arba panašų organą; mano, kad šis įpareigojimas – svarbi priemonė užtikrinti nepriklausomą VIĮ metinės finansinės atskaitomybės teisės aktų nustatytą auditą;

4.   pabrėžia, kad pastarojo meto patirtis parodė, jog būtina, kad audito komitetų nariai, nepriklausomi direktoriai, stebėtojų tarybos nariai ir auditoriai palaikytų dažnus ir aukštos kokybės tarpusavio santykius, o nevykdantieji valdybos nariai turėtų atidžiai apsvarstyti galimybę posėdžius rengti be vykdančiųjų valdybos narių;

5.   daro išvadą, kad direktyvoje nustatytą reikalavimą, jog auditoriai keistųsi rotacijos principu ne rečiau kaip kas septynerius metus, tam tikros valstybės narės įgyvendino taikydamos labai trumpą dvejų arba trejų metų keitimosi rotacijos principu laikotarpį; abejoja, kad tokie trumpi keitimosi rotacijos principu laikotarpiai gerina visuomenės intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito kokybę ir tęstinumą, ir nurodo, kad jie trukdo auditoriams ir audito įmonėms gerai suprasti audituojamą įmonę;

6.   apgailestauja, kad ne visos valstybės narės įdiegė viešosios priežiūros sistemą, kaip reikalaujama šioje direktyvoje; taip pat patvirtina, kad tarp valstybių narių, kuriose įdiegta tam tikro pavidalo viešoji priežiūra, yra didelių skirtumų; pažymi, kad viešosios priežiūros funkcija remiantis direktyva turi būti įdiegta taip, jog būtų išvengta interesų konfliktų; atsižvelgdamas į šias priežastis klausia, ar priežiūros institucijos, tiesiogiai susijusios su nacionalinėmis vyriausybėmis, atitinka šį reikalavimą;

7.   mano, jog labai svarbu, kad iš tiesų vyktų viešosios priežiūros institucijų bendradarbiavimas, kaip reikalaujama direktyvoje, kadangi intensyvus priežiūros institucijų bendradarbiavimas skatina valstybių narių konvergenciją ir gali padėti išvengti papildomų administracinių išlaidų, kurios susidaro dėl skirtingų nacionalinių procedūrų ir reikalavimų;

8.   pabrėžia, kad registruotose pavaldžiosiose bendrovėse turi būti atliekamas teisės aktų nustatytas auditas; rekomenduoja valstybių narių įstatymuose nustatyti reikalavimą, kad pagal šią direktyvą patvirtinti auditoriai pagrindinėse įmonėse, kurioms priklauso šios pavaldžiosios bendrovės, atliktų teisės aktų nustatytą auditą;

9.   mano, kad labai trūksta aiškumo dėl direktyvos 47 straipsnio, susijusio su audito darbo dokumentais, įgyvendinimo; pažymi, kad valstybės narės gali leisti perduoti audito darbo dokumentus ar kitus jų patvirtintų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių turimus dokumentus trečiosios šalies kompetentingoms institucijoms, tačiau siekiant užtikrinti, kad informacija, kurią ES auditoriai gauna iš savo įmonių klienčių liktų konfidenciali ir kad trečiosiose šalyse, kuriose šios įmonės yra registruotos arba kuriose įsteigta pagrindinė įmonė, ji nebūtų paskelbta viešai, reikia išspręsti tam tikrus teisinius ir su duomenų apsauga susijusius klausimus;

10.   prašo Komisiją visus nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama direktyva, atidžiai įvertinti ir nedelsiant spręsti 1–9 dalyse išvardytas problemas ir per dvejus metus pateikti Parlamentui ataskaitą šiuo klausimu; abejoja, ar pasirinkta minimalaus suderinimo metodika tikrai yra teisingas kelias siekti šios ir kitų su vidaus rinka susijusių direktyvų tikslų, nes pagal direktyvą leidžiama daug nukrypimų, ir jie lems tolesnį audito rinkos skaidymą; ragina Komisiją derinant naudoti vienareikšmes sąvokas;

11.   nurodo, kad pernelyg ilgas delsimas patvirtinti tarptautinius audito standartus (TAS) gali turėti neigiamą poveikį reguliavimo aplinkai ir lemti dar didesnį nenuoseklumą, o tai prieštarauja bendram direktyvos tikslui; dėl to prašo, kad Komisija nedelstų priimdama TAS ir pradėtų plataus masto konsultacijas dėl jų patvirtinimo;

12.   mano, kad teisingai ir laiku įgyvendinamų ES teisės aktų atidi stebėsena ir tikrinimas yra esminės priemonės siekiant geriau taikyti ES teisę ir išvengti perteklinio reglamentavimo, kuris gali atsirasti, pvz., pagal direktyvos 40 straipsnį, kuriame nustatytas neišsamus skaidrumo ataskaitoms taikomų reikalavimų sąrašas;

13.   pritaria Komisijos gairėms ir glaudžiam bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti teisingą ir laiku pasiektą įgyvendinimą, pvz., pasinaudojant perkėlimo į nacionalinę teisę seminarais-forumais, padedančiais rasti bendrą sutarimą dėl konkrečių Bendrijos teisės aktų nuostatų įgyvendinimo; pritaria koreliacijos lentelių, kaip priemonės pasiekti maksimalią konvergenciją, naudojimui įgyvendinimo proceso metu; nepaisant to, laikosi nuomonės, kad dar daug ką reikia nuveikti siekiant suteikti valstybėms narėms aiškias įgyvendinimo gaires, kad jos galėtų neabejodamos įgyvendinti Bendrijos teisės aktus;

14.   primygtinai pabrėžia, kad, atsižvelgiant į direktyvos taikymo sritį, visos norminamojo pobūdžio priemonės gali būti patvirtintos tik taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu;

Rekomendacija dėl kokybės užtikrinimo

15.   teigiamai vertina 2008 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2008/362/EB dėl viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir (arba) audito įmonių išorės kokybės užtikrinimo(8); sutinka su nusistovėjusia nuomone dėl nepriklausomų išorės kokybės užtikrinimo peržiūrų svarbos, atitinkančios direktyvos tikslą – gerinti audito kokybę ir paskelbtos finansinės informacijos patikimumą; be to, pritaria nusistovėjusiai nuomonei, kad didžiausią reikšmę turi visiškas tikrinimų ir tikrintojų nepriklausomumas ir nešališkumas;

16.   reikalauja, kad Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, remtų nacionalines kokybės užtikrinimo institucijas, teikiančias nepriklausomą ir objektyvų audito įmonių kokybės užtikrinimą; pabrėžia, kad Europos teisėkūros institucija turi apsiriboti direktyvoje ir rekomendacijoje išdėstytomis bendrosiomis pagrindinėmis normomis ir kad šias taisykles praktiškai įgyvendinti turi sektoriaus dalyviai;

Sprendimas dėl trečiosios šalies auditorių registracijos

17.   atkreipia dėmesį į 2008 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimą 2008/627/EB dėl pereinamojo kai kurių trečiųjų šalių auditorių ir audito subjektų audito veiklos laikotarpio(9); prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie tolesnius veiksmus, susijusius su trečiosios šalies auditorių registracijos klausimu;

Auditorių atsakomybė

18.   pažymi, kad skirtinga įvairių valstybių narių teisinės atsakomybės tvarka gali skatinti palankesnių reglamentavimo sistemų paiešką ir pakenkti vidaus rinkai, tačiau žino, kad poveikis skirtingas, nelygu, koks audito įmonių ir jų audituojamų bendrovių dydis; pabrėžia, kad nuostolių atlyginimo ieškinius dažnai teikia trečiosios šalys, kuriose kelti bylas daugiausia skatina sėkmės atveju advokatų gaunami honorarai; nėra linkęs pritarti tokiai bylinėjimosi kultūrai Europos Sąjungoje ir prašo iš esmės spręsti šios honorarų skatinamos praktikos ydingo poveikio problemą;

19.   atkreipia dėmesį į 2008 m. birželio 5 d. Komisijos rekomendaciją 2008/473/EB dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių civilinės atsakomybės ribojimo(10), kurioje valstybės narės raginamos, atsižvelgiant į savo teisės aktus ir aplinkybes, apriboti auditorių atsakomybę; be to, pažymi, kad šios rekomendacijos tikslas – skatinti vienodas sąlygas įmonėms ir audito bendrovėms didinant valstybių narių konvergenciją šioje srityje; pabrėžia, kad Komisijos rekomendacijoje siūlomas tikslas apriboti auditorių ir audito įmonių atsakomybę neturi pažeisti teisinių principų, kuriais kai kuriose valstybėse grindžiama civilinė atsakomybė, pvz., principo dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems; pabrėžia, kad atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos ir finansų krizę, rekomendacijoje neturėtų būti keliama klausimų dėl teisės aktų nustatyto audito kokybės ar pasitikėjimo teisės aktų nustatyto audito funkcija; prašo, kad Komisija ne vėliau kaip 2010 m. praneštų Parlamentui apie šios rekomendacijos poveikį ir tolesnius su ja susijusius veiksmus, nes šiuo atveju ypač svarbu, ar ir kokiu mastu, atsižvelgiant į Direktyvos tikslą, rekomendacija skatina valstybių narių konvergenciją; pabrėžia, kad, jei pasitvirtins, ar reikia imtis tolesnių priemonių, Komisija turi atlikti poveikio vertinimą, kuriame būtų įvertintas galima auditorių ir audito įmonių civilinės atsakomybės apribojimo poveikis audito kokybei, finansiniam saugumui ir audito rinkos koncentracijai;

Konsultacijos dėl nuosavybės taisyklių

20.   džiaugiasi Komisijos inicijuotomis konsultacijomis nuosavybės teisių audito įmonėse klausimu ir susidomėjęs laukia suinteresuotųjų subjektų atsakymų;

o
o   o

21.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 157, 2006 6 9, p. 87.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0060.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0494.
(4) OL C 187 E, 2008 7 24, p. 67.
(5) OL C 187 E, 2008 7 24, p. 60.
(6) Direktyvos 2 straipsnio 13 dalis.
(7) Direktyvos 2 straipsnio 7 dalis.
(8) OL L 120, 2008 5 7, p. 20.
(9) OL L 202, 2008 7 31, p. 70.
(10) OJ L 162, 2008 6 21, p. 39.


Vienodas požiūris į vyrus ir moteris scenos menų srityje
PDF 246kWORD 48k
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris scenos menų srityje (2008/2182(INI))
P6_TA(2009)0091A6-0003/2009

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(1),

-   atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvą 97/80/EB dėl įrodinėjimo pareigos diskriminacijos dėl lyties bylose(2),

-   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

-   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl menininkų socialinio statuso Europos Sąjungoje(3) ir į 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės (2008 m.)(4),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6-0003/2009),

A.   kadangi scenos menų srityje labai juntama nuolatinė moterų ir vyrų nelygybė ir nelygios įsidarbinimo galimybės,

B.   kadangi reikia rimtai išnagrinėti sistemas, kuriose skatinama ši vyrų ir moterų nelygybė,

C.   kadangi vyrų ir moterų lygybės principas turi būti taikomas visiems scenos menų sektoriaus dalyviams visose srityse, visų tipų struktūrose (gamyba, sklaida ir lavinimas) bei vykdant visų rūšių veiklą (meninę, techninę, administracinę),

D.   kadangi įvairių scenos meno profesijų atstovų vyrų ir moterų skaičius nevienodas ir kadangi, be šios nelygybės, esama darbo ir įdarbinimo sąlygų bei pajamų nelygybės,

E.   kadangi įvairiose visų scenos meno sričių pakopose vyrams ir moterims taikomos nevienodos sąlygos eiti sprendimų priėmėjų pareigas, naudotis gamybos priemonėmis ir sklaidos tinklais,

F.   kadangi siekiant lygybės scenos meno profesijų srityje reikia nuolat stengtis šioje sferoje išlaikyti lyčių pusiausvyrą,

G.   kadangi vien tik talentu negalima paaiškinti meninės spektaklio kokybės ar sėkmingos profesinės karjeros ir kadangi geriau atsižvelgus į scenos meno srityje dirbančių vyrų ir moterų proporciją galima bus išjudinti visą šį sektorių,

H.   kadangi reikia pakeisti scenos meno srityje vis dar esamą diskriminuojamą padėtį ne tik darant šį sektorių modernesnį ir demokratiškesnį, bet ir nustatant realius su lygybe susijusius tikslus, kurie skatintų socialinį teisingumą,

I.   kadangi dėl esamos nelygybės lieka neišnaudota kompetencija ir talentai, taip pat daroma žala meno dinamikai, trukdoma šiam veiklos sektoriui klestėti ir plėstis ekonominiu požiūriu,

J.   kadangi dėl išankstinių nuostatų, kurių tebesilaikoma, labai dažnai diskriminuojamai elgiamasi su moterimis atliekant atranką, skiriant eiti pareigas, taip pat darbo santykių srityje ir kadangi moterys, nors turi aukštesnį išsilavinimą, labiau domisi tęstiniu mokymusi, yra užmezgusios tvirtesnius ryšius, dažnai gauna mažesnį darbo užmokestį negu vyrai,

K.   kadangi šiame sektoriuje moterų ir vyrų lygybei sudaromos itin didelės kliūtys ir norint jas įveikti reikalingi ypač atkaklūs veiksmai, kurie padėtų sumažinti esamą nelygybę, taip pat atsižvelgiant į atsveriamąjį poveikį, kurį tai galėtų daryti visai visuomenei,

L.   kadangi esama menininkų, tiek vyrų, tiek moterų, socialinės apsaugos didelių spragų ir dėl to jų, ypač moterų, padėtis pajamų požiūriu yra blogesnė,

1.   pabrėžia, kad scenos menų srityje moterų ir vyrų nelygybė didelė ir gaji ir kad nelygybe paremtas šio sektoriaus organizavimas, atsižvelgiant į ypatingą šio sektoriaus veiklos pobūdį, gali daryti poveikį visai visuomenei;

2.   pabrėžia, kad būtina skatinti moterų galimybes dirbti visus meno specialybių darbus, kuriuos dirbančių moterų dar yra mažiau negu vyrų;

3.   pabrėžia, kad meno profesijas pasirinkusių ir oficialias pareigas kultūros srityje einančių moterų dalis yra labai maža ir kad kultūros įstaigose ar akademijose ir universitetuose vadovaujamąsias pareigas eina per mažai moterų;

4.   pripažįsta, kad būtina imtis prie šio veiklos sektoriaus pritaikytų veiksmų, siekiant paaiškinti, kokios sistemos ir koks elgesys skatina šią nelygybę;

5.   primena, kad elgesį keisti pavyksta tik tada, kai išlaikoma lyčių pusiausvyra, atsižvelgiant į vienas kitą papildančius požiūrius, jautrumą problemoms, veikimo būdus ir interesus;

6.   pabrėžia, kad reikia padaryti moterims prieinamas visas profesijas ir visus scenos amatus, kurių atstovių moterų mažiau negu vyrų, ir skatina valstybes nares panaikinti visas kliūtis, dėl kurių moterys negali eiti vadovaujamųjų pareigų kultūros institucijose, akademijose ir universitetuose;

7.   pabrėžia, kad moterų diskriminacija trukdo kultūros sektoriui vystytis, nes iš jo atimami talentai ir mažėja gebėjimai, ir atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant talentų pripažinimo jiems reikalingi susitikimai su publika;

8.   prašo parengti priemones, kuriomis būtų siekiama padidinti įstaigoms vadovaujančių moterų skaičių skatinant lygybę įmonėse ir kultūros įstaigose bei profesinėse organizacijose;

9.   ragina kultūros sektoriaus veikėjus rengiant programas, rinkinius, leidinius ar konsultacijas padidinti moterų kūrėjų ir jų kūrinių skaičių;

10.   atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant moterų ir vyrų lygybės padaryta pažanga padės palaipsniui įtvirtinti lyčių pusiausvyrą sudarant darbo grupes, rengiant programas ir profesinius posėdžius, kur veikla dažnai vykdoma pagal lyčių atskyrimo sistemą, kuri gerai neatitinka mūsų visuomenės reikalavimų;

11.   pabrėžia, kad svarbu, kai tik tai įmanoma, užtikrinti paraiškų anonimiškumą, ir pabrėžia, kad įdarbinant orkestrų muzikantus būtina toliau rengti klausymus, kurių metu atlikėjo vertintojai nemato, nes jis groja už širmos, ir kuriems įvykus moterims jau pavyko įsidarbinti šiuose ansambliuose;

12.   ragina Komisiją ir valstybes nares jau dabar numatyti pirmąjį realų kovos su nelygybe scenos menų srityje etapą, kuris padėtų užtikrinti, kad visose sektoriaus šakose bent jau trečdalį darbuotojų sudarytų tos lyties, kurios yra mažiau, asmenys;

13.   skatina valstybes nares:

   a) kartu su savo kultūros institucijomis apsvarstyti, kaip galima geriau suvokti sistemas, kuriose skatinama nelygybė, siekiant kuo labiau išvengti su lytimi susijusios diskriminacijos;
   b) panaikinti visa kliūtis, kurios trukdo paskirti moteris eiti labiausiai pripažintų kultūros institucijų ir organizacijų vadovų pareigas;
   c) šiame sektoriuje įtvirtinti naujus darbo organizavimo, pareigų paskirstymo ir laiko planavimo būdus, kuriuos renkantis būtų atsižvelgiama į moterų ir vyrų asmeninio gyvenimo suvaržymus;
   d) suvokti, kad šiame sektoriuje, kur neįprastos darbo valandos, didelis judumas ir su užimtumu susijęs pažeidžiamumas yra įprastas dalykas, kuris dar labiau blogina moterų padėtį, reikia rasti kolektyvinius sprendimus, susijusius su vaikų priežiūra (kultūros įmonėse steigti vaikų lopšelius, kurių darbo valandos būtų pritaikytos prie repeticijų ir spektaklių laiko);

14.   primena kultūros institucijoms, kad būtina praktiškai įtvirtinti demokratinį principą, pagal kurį už tą patį vyro ir moters atliekamą darbą turi būti mokamas toks pat užmokestis ir kuris meno sektoriuje, kaip ir kituose sektoriuose, ne visada taikomas;

15.   skatina valstybes nares scenos meno sektoriuje parengti lyginamąsias esamos padėties įvairiose ES valstybėse narėse analizes siekiant skatinti bendros politikos kūrimą ir įgyvendinimą, rengti statistiką ir pasirūpinti, kad padarytą pažangą būtų galima palyginti ir įvertinti;

16.   skatina valstybes nares atsižvelgiant į įvairias užimtumo kategorijas gerinti socialinę padėtį menų ir kultūros sektoriuje ir užtikrinti geresnę socialinę apsaugą;

17.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių parlamentams.

(1) OL L 269, 2002 10 5, p. 15.
(2) OL L 14, 1998 1 20, p. 6.
(3) OL C 125 E, 2008 5 22, p. 223.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0399.


Variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimai ***I
PDF 271kWORD 40k
Rezoliucija
Tekstas
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (COM(2008)0316 – C6-0210/2008 – 2008/0100(COD))
P6_TA(2009)0092A6-0482/2008
KLAIDŲ IŠTAISYMAI

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0316),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0210/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Pramonės. mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0482/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. kovo 10 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų

P6_TC1-COD(2008)0100


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą(EB) Nr. 661/2009.)


Pramoniniai teršalai (integruota taršos prevencija ir kontrolė) (nauja redakcija) ***I
PDF 1681kWORD 2117k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Priedas
Priedas
Priedas
Priedas
Priedas
Priedas
Priedas
Priedas
Priedas
Priedas
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (nauja redakcija) (COM(2007)0844 – C6-0002/2008 – 2007/0286(COD))
P6_TA(2009)0093A6-0046/2009

(Bendro sprendimo procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0844),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 175 straipsnio 1 dalį, kuriomis remdamasi Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6–0002/2008),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 10 d. Teisės reikalų komiteto laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 80a straipsnio 3 dalį pateiktą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80a ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6–0046/2009),

A.   kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas (ir įtraukus technines pataisas, kurioms pritarė Teisės reikalų komitetas), ir su toliau pateikiamais pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. kovo 10 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (nauja redakcija)

P6_TC1-COD(2007)0286


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)  Reikia atlikti tam tikrus esminius šių direktyvų pakeitimus: 1978 m. vasario 20 d. Tarybos direktyva 78/176/EEB dėl titano dioksido pramonės atliekų(5), 1982 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva 82/883/EEB dėl aplinkos, veikiamos titano dioksido pramonės atliekų, priežiūros ir stebėjimo tvarkos(6), 1992 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 92/112/EEB dėl titano dioksido pramonės atliekų sukeltos taršos mažinimo ir galutinio panaikinimo programų derinimo tvarkos(7), 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės(8), 1999 m. kovo 11 d. Tarybos direktyva 1999/13/EB dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijų apribojimo(9), 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB dėl atliekų deginimo(10) ir 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo(11). Siekiant aiškumo, turėtų būti parengta nauja šių direktyvų redakcija.

(2)  Siekiant pagal principą "teršėjas moka" ir taršos prevencijos principą išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ir, jei įmanoma, pašalinti, būtina sukurti pagrindinių pramoninės veiklos rūšių bendrąją kontrolės sistemą, teikiant pirmenybę su taršos šaltiniu susijusioms iniciatyvoms ir užtikrinant tinkamą gamtos išteklių valdymą.

(3)   Turėtų būti laikoma, kad norint pasiekti taršos prevencijos ir sumažinimo tikslus, ir siekiant, kad būtų užtikrinta aukšto lygio aplinkos, įskaitant požeminio vandens, oro, dirvožemio ir visuomenės apsauga, būtina laikytis šioje direktyvoje nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių, bet vien to neužtenka. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, gali prireikti nustatyti griežtesnes šioje direktyvoje reglamentuojamų taršiųjų medžiagų ribines vertes, kitų išmetamųjų medžiagų ir aplinkos elementų išmetamųjų teršalų vertes ir kitas reikiamas sąlygas.

(4)  Skirtingai reglamentuojant teršalų išmetimą į orą, vandenį arba dirvožemį, gali būti skatinamas taršos plitimas iš vienos aplinkos terpės į kitą, o ne gerinama aplinkos apsauga. Todėl tikslinga numatyti, kad veikla tokiose srityse, kaip antai: teršalų išmetimo į orą, vandenį ir dirvožemį prevencija bei kontrolė, atliekų tvarkymas, efektyvus energijos vartojimas ir avarijų prevencija, būtų vykdoma koordinuotai.

(5)  Tikslinga peržiūrėti su pramoniniais įrenginiais susijusius teisės aktus ir supaprastinti bei aiškiau išdėstyti galiojančias nuostatas, sumažinti nepagrįstą administracinę naštą ir įgyvendinti išvadas, pateiktas Komisijos komunikatuose "Teminė oro taršos strategija"(12), "Dirvožemio apsaugos teminė strategija"(13), "Teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija"(14), priimtuose įgyvendinant 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1600/2002/EB, nustatantį šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą(15). Šiuose komunikatuose nustatyti tikslai apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, o jų negalima pasiekti, jei nebus dar labiau sumažinta pramoninės veiklos sukeliama tarša.

(6)  Siekiant užtikrinti taršos prevenciją ir kontrolę, kiekvienas įrenginys turėtų būti eksploatuojamas tik turint leidimą, o kai tam tikri įrenginiai eksploatuojami ir veikla vykdoma naudojant organinius tirpiklius – tik jei įrenginiui išduotas leidimas arba jis įregistruotas. Apskritai organinių tirpiklių naudojimas turėtų būti sumažintas.

(7)  Siekiant palengvinti leidimų išdavimą, valstybėms narėms turėtų būti sudarytos sąlygos tam tikrų kategorijų įrenginiams nustatyti reikalavimus bendrosiose privalomose taisyklėse.

(8)  Siekiant išvengti dvigubo reguliavimo, leidime įrenginiui, kuriam taikoma 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimų sistemą Bendrijoje ║(16), neturėtų būti nurodoma išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ribinė vertė, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti, kad vietos lygmeniu nebūtų sukelta didelė tarša, arba kai minėta sistema įrenginiui laikinai netaikoma.

(9)  Veiklos vykdytojai kompetentingai institucijai turėtų pateikti prašymą išduoti leidimą, kuriame būtų nurodyta informacija, reikalinga leidimo sąlygoms nustatyti. Veiklos vykdytojams turėtų būti sudarytos sąlygos, kad teikdami prašymą leidimui gauti jie galėtų pasinaudoti informacija, gauta taikant 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo(17) ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės(18).

(10)  Leidime turėtų būti numatytos visos aukštam aplinkos apsaugos lygiui užtikrinti būtinos priemonės, nurodytos išmetamųjų taršiųjų medžiagų ribinės vertės, nustatyti atitinkami dirvožemio ir požeminio vandens apsaugos reikalavimai, stebėsenos reikalavimai ir pateiktas pavojingų medžiagų arba preparatų, naudojamų kaip apibrėžta 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvoje 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo(19), sąrašas. Nustatant leidimo sąlygas turėtų būti atsižvelgiama į geriausias galimas priemones.

(11)  Kad nustatytų, kas laikoma geriausiomis galimomis priemonėmis, ir sumažintų pramoninės veiklos taršos masto skirtumus Bendrijoje, Komisija, pasikeitusi informacija su suinteresuotosiomis šalimis, turėtų paskelbti geriausių galimų priemonių informacinius dokumentus (toliau – GGP informaciniai dokumentai). Šiais GGP informaciniais dokumentais remiamasi nustatant leidimo sąlygas.

(12)  Siekiant atsižvelgti į tam tikras ypatingas aplinkybes, kompetentingoms institucijoms turėtų būti sudarytos galimybės nustatyti išmetamųjų teršalų ribines vertes, lygiaverčius parametrus arba technines priemones, kurias taikant išmetamųjų teršalų kiekis gali viršyti išmetamųjų teršalų kiekį, susijusį su GGP informaciniuose dokumentuose apibūdintų geriausių galimų priemonių taikymu. ▌

(13)  Siekiant veiklos vykdytojams suteikti galimybę išbandyti naujas priemones, kurias taikant būtų galima užtikrinti geresnę aplinkos apsaugą, kompetentingai institucijai taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos leisti laikinai nukrypti nuo išmetamųjų teršalų normų, susijusių su GGP informaciniuose dokumentuose apibūdintų geriausių galimų priemonių taikymu.

(14)  Įrenginyje atlikus pakeitimus gali padidėti tarša. Todėl kompetentingai institucijai turėtų būti pranešama apie visus planuojamus pakeitimus, galinčius padaryti poveikį aplinkai. Prieš tai, kai įrenginiuose atliekami esminiai pakeitimai, galintys padaryti didelį neigiamą poveikį žmonėms arba aplinkai, leidimas turėtų būti persvarstomas, siekiant užtikrinti, kad tie įrenginiai ir toliau atitiktų šios direktyvos reikalavimus.

(15)  Tręšimui naudojant gyvulių mėšlą ir srutas aplinkos kokybei gali būti padarytas didelis poveikis. Siekiant užtikrinti koordinuotą šio poveikio prevenciją ir kontrolę, veiklos vykdytojas arba trečiosios šalys, tręšimui naudodami mėšlą ir srutas, susidarančius vykdant šioje direktyvoje nurodytą veiklą, turi taikyti geriausias galimas priemones. Kad valstybės narės galėtų lanksčiau laikytis šių reikalavimų, leidime arba kitose priemonėse gali būti numatyta, kad veiklos vykdytojas arba trečioji šalis tręšdami taikytų geriausias galimas priemones.

(16)  Siekiant atsižvelgti į geriausių galimų priemonių raidą arba kitus pokyčius, susijusius su įrenginio pakeitimais, leidimo sąlygos turėtų būti reguliariai persvarstomos, o prireikus atnaujinamos, ypač kai Komisija patvirtina naują arba atnaujintą GGP informacinį dokumentą.

(17)  Būtina užtikrinti, kad eksploatuojant įrenginį pastebimai nepablogėtų dirvožemio arba požeminio vandens kokybė. Todėl leidimo sąlygose, jei reikalinga ir tinkama, turėtų būti numatytas dirvožemio ir požeminio vandens stebėsena, taip pat reikalavimas galutinai nutraukiant veiklą pagal atitinkamas Bendrijos teisės nuostatas ir nacionalinius teisės aktus pašalinti eksploatavimo vietai padarytą žalą. Kai įsigalios Bendrijos teisės aktas, iš dalies keičiantis 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)(20), arba nauji teisės aktai dėl dirvožemio ir požeminio vandens apsaugos, Komisija turėtų peržiūrėti šios direktyvos nuostatas dėl dirvožemio ir požeminio vandens apsaugos, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir išvengta pasikartojimų.

(18)  Siekiant užtikrinti veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą ir jo kontrolę, veiklos vykdytojai kompetentingai institucijai turėtų reguliariai pranešti apie tai, kaip laikomasi leidimo sąlygų. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vykdytojai laikytųsi šių sąlygų ir kad šios direktyvos pažeidimo atvejais veiklos vykdytojas ir kompetentinga institucija imtųsi reikiamų priemonių ir numatytų aplinkosauginių tikrinimų sistemą. Valstybės narės nustato, kokia įgyvendinimo sistema tinkamiausia, įskaitant tai, kaip turėtų būti taikomos išmetamųjų teršalų ribinės vertės.

(19)  Atsižvelgiant į Orhuso konvencijos(21) nuostatas, veiksmingas visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus sudaro palankias sąlygas visuomenei reikšti nuomonę, o sprendimų priėmėjams atsižvelgti į jos nuomonę ir interesus, kurie gali būti svarbūs priimant tuos sprendimus. Taip didinama atskaitomybė, sprendimų priėmimo proceso skaidrumas, visuomenė geriau informuojama aplinkosaugos klausimais, o priimti sprendimai susilaukia daugiau paramos. Suinteresuotosios visuomenės nariams turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į teismus ir taip padėti apsaugoti teisę gyventi sveikatai nekenksmingoje ir gerovę užtikrinančioje aplinkoje.

(20)  Dideli kurą deginantys įrenginiai išmeta į orą daug taršiųjų medžiagų, kurios daro didelį poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Siekiant sumažinti šį poveikį ir įgyvendinti 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų(22) nustatytus reikalavimus ir Komisijos komunikate "Teminė oro taršos strategija" nustatytus tikslus, tam tikrų kategorijų kurą deginantiems įrenginiams ir teršalams būtina Bendrijos lygmeniu nustatyti griežtesnes išmetamųjų teršalų ribines vertes.

(21)  Reikėtų numatyti, kad tais atvejais, kai dėl didelio stygiaus staiga nutraukiamas mažai sieros turinčio kuro arba dujų tiekimas, kompetentinga institucija galėtų taikyti laikinas išimtis, t. y. leistų tokį kurą deginantiems įrenginiams viršyti šioje direktyvoje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

(22)  Sutrikus taršos mažinimo įrangos veiklai arba šiai įrangai sugedus, atitinkamas veiklos vykdytojas neturėtų eksploatuoti kurą deginančio įrenginio ilgiau kaip 24 valandas, o bendra eksploatacijos be taršos mažinimo įrangos trukmė, siekiant sumažinti neigiamą taršos poveikį aplinkai, per 12 mėnesių neturėtų viršyti 120 valandų. Tačiau, jeigu labai svarbu išlaikyti energijos tiekimą arba būtina užtikrinti, kad nepadidėtų bendra kito kurą deginančio įrenginio keliama tarša, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė leisti nesilaikyti šių terminų.

(23)  Kad būtų užtikrintas aukštas aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos lygis, o atliekos nebūtų vežamos į kitų valstybių įrenginius, kuriuos eksploatuojant laikomasi prastesnių aplinkosaugos normų, Bendrijoje veikiantiems atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiams reikia nustatyti bei taikyti griežtas eksploatacijos sąlygas, techninius reikalavimus ir išmetamųjų teršalų ribines vertes.

(24)  Dėl organinių tirpiklių naudojimo vykdant tam tikrų rūšių veiklą ir eksploatuojant tam tikrus įrenginius į orą yra išmetami organiniai junginiai, o tai vietos ir tarpvalstybiniu lygmeniu skatina formuotis fotocheminius oksidantus, kurie yra žalingi gamtos ištekliams ir žmonių sveikatai. Todėl būtina imtis organinių tirpiklių naudojimo prevencijos ir nustatyti reikalavimą laikytis išmetamųjų organinių junginių ribinių verčių bei atitinkamų eksploatacijos sąlygų. Tais atvejais, kai tokias pačias išmetamųjų teršalų ribines vertes galima pasiekti kitais būdais, pavyzdžiui, naudojant produktus, kuriuose yra mažai tirpiklių arba jų nėra visai, arba priemones, kurias taikant naudojama mažai tirpiklių arba jų nenaudojama, reikėtų numatyti, kad veiklos vykdytojai galėtų nesilaikyti išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

(25)  Titano dioksido gamybos įrenginiai gali sukelti didelę oro ir vandens taršą ir kelti toksikologinį pavojų. Kad šis poveikis būtų sumažintas, būtina Bendrijos lygmeniu nustatyti griežtesnes tam tikrų išmetamų taršiųjų medžiagų ribines vertes.

(26)  Šiai direktyvai įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(23).

(27)  Remiantis principu "teršėjas moka", valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl nuobaudų taikymo pažeidus šios direktyvos nuostatas ir garantuoti, kad jos bus vykdomos. Šios nuobaudos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

(28)  Kad būtų suteikta pakankamai laiko esamus įrenginius techniškai pritaikyti prie naujų šios direktyvos reikalavimų, kai kurie naujieji reikalavimai tiems įrenginiams turėtų būti pradėti taikyti pasibaigus nustatytam laikotarpiui, skaičiuojamam nuo dienos, kurią ši direktyva pradedama taikyti. Reikia skirti pakankamai laiko, kad kurą deginančiuose įrenginiuose būtų galima įdiegti taršos mažinimo priemones ir taip užtikrinti, kad nebus viršijamos V priede nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės.

(29)  Siekiant spręsti dideles problemas, kurias kelia dioksinų, furanų ir kitų atitinkamų taršiųjų medžiagų išmetimas įrenginiuose, kuriuose gaminamas ketus ir plienas, ir ypač lydoma geležies rūda, šiems įrenginiams prioritetine tvarka ir bet kokiu atveju iki 2011 m. gruodžio 31 d. turėtų būti taikoma šioje direktyvoje nustatyta procedūra dėl minimalių reikalavimų.

(30)  Bendrija gali priimti priemones remdamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu, kadangi planuojamų veiksmų tikslo – užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti aplinkos kokybę – valstybės narės tinkamai pasiekti negali ir todėl, atsižvelgiant į tarpvalstybinį pramoninės taršos pobūdį, šis tikslas galėtų būti geriau įgyvendintas Bendrijos lygmeniu. Remiantis tame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, šioje direktyvoje nenumatoma daugiau veiksmų nei būtina šiems tikslams pasiekti.

(31)  Šioje direktyvoje atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytas pagrindines teises bei principus ir jų paisoma. Visų pirma, šia direktyva siekiama paskatinti taikyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnį.

(32)  Vykdant įpareigojimą perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų būti perkeliamos tik tos nuostatos, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnių direktyvų, išdėstytų nauja redakcija šia direktyva, nuostatų. Įpareigojimas perkelti nepakeistas nuostatas vykdomas pagal ankstesnes direktyvas.

(33)  Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų dėl direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir jų taikymo terminų, nurodytų IX priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos taisyklės, reglamentuojančios integruotą taršos, kurią sukelia pramoninės veiklos rūšys, prevenciją ir kontrolę.

Ja taip pat nustatomos taisyklės, skirtos užkirsti kelią teršalų išmetimui į orą, vandenį ir žemę, arba, jei tai neįgyvendinama, jam mažinti ir užkirsti kelią atliekų susidarymui, siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma pramoninei veiklai, sukeliančiai II–VI skyriuose nurodytą taršą.

2.  Ši direktyva netaikoma mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai arba naujų produktų ir technologijų bandymui.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

  1) medžiaga – cheminis elementas ir jo junginiai, išskyrus šias medžiagas:
   a) radioaktyviąsias medžiagas, apibrėžtas 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyvoje 96/29/Euratomas, nustatančioje pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus(24);
   b) genetiškai modifikuotus mikroorganizmus, apibrėžtus 1990 m. balandžio 23 d. Tarybos direktyvoje 90/219/EEB ║ dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo(25);
   c) genetiškai modifikuotus organizmus, apibrėžtus 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ║(26);
   2) tarša – žmonių veiklos sukeliamas tiesioginis arba netiesioginis medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo skleidimas ore, vandenyje ar žemėje, galintis kenkti žmonių sveikatai arba aplinkai, daryti žalą materialiajam turtui, aplinkos vertybėms arba trukdyti jomis naudotis ir kitaip teisėtai naudotis aplinka;
   3) įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelios I priede arba VII priedo I dalyje išvardytos veiklos rūšys ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, kuri techniškai susijusi su minėtuose prieduose išvardytų rūšių veikla ir gali sukelti teršalų išmetimą ir taršą;
   4) teršalų išmetimas – medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo tiesioginis arba netiesioginis išleidimas iš įrenginio pavienių arba pasklidųjų šaltinių į orą, vandenį arba žemę;
   5) išmetamųjų teršalų ribinė vertė – išmetamųjų teršalų masė, išreikšta tam tikrais parametrais, koncentracija ir (arba) lygis, kurio negalima viršyti per vieną arba kelis laiko tarpus;
   6) aplinkos kokybės norma – visuma Bendrijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kuriuos turi tam tikru metu atitikti tam tikra aplinka arba konkreti jos dalis;
   7) leidimas – rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį arba jų dalį;
   8) esminis pakeitimas – įrenginio, kurą deginančio įrenginio, atliekų deginimo įrenginio arba bendro atliekų deginimo įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimas, arba išplėtimas, kuris gali turėti didelį neigiamą poveikį žmonėms arba aplinkai;
  9) geriausios galimos priemonės – veiksmingiausia ir pažangiausia veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa, kuri rodo, ar tam tikromis priemonėmis praktiškai gali būti remiamasi nustatant išmetamųjų teršalų ribines vertes ir kitas leidimo sąlygas, siekiant išvengti taršos, o jei tai neįmanoma, – mažinti teršalų išmetimą ir jų poveikį visai aplinkai:
   a) priemonės – ir naudojama technologija, ir įrenginio projektavimo, statybos, priežiūros, eksploatavimo ir uždarymo būdas;
   b) galimos priemonės – priemonės, išplėtotos taip, kad jas būtų galima taikyti atitinkamame pramonės sektoriuje, esant ekonomiškai ir techniškai tinkamoms sąlygoms, atsižvelgiant į jų sąnaudas ir pranašumą, nepaisant to, ar tos priemonės taikomos ar kuriamos konkrečioje valstybėje narėje, ir jei tik jos yra prieinamos veiklos vykdytojui;
   c) geriausios – veiksmingiausios, siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio.
   10) su geriausių galimų priemonių taikymu susijęs išmetamų teršalų kiekis (GGPITK) – išmetamųjų teršalų kiekis, išskiriamas normaliomis darbo sąlygomis taikant geriausių galimų priemonių (GGP) informaciniuose dokumentuose apibūdintas geriausias galimas priemones ir išreikštas vidurkiu per tam tikrą laikotarpį standartinėmis sąlygomis;
   11) veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris eksploatuoja arba kontroliuoja įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį arba bendro atliekų deginimo įrenginį, arba, jei tai numato nacionaliniai teisės aktai, kuriam suteikti ekonominiai įgaliojimai spręsti įrenginio techninius klausimus;
   12) visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką jų asociacijos, organizacijos ar grupės;
   13) suinteresuotoji visuomenė – tai visuomenė, kuriai turėjo ar gali turėti poveikį sprendimo išduoti arba atnaujinti leidimą ar leidimo sąlygas priėmimas arba kuri juo yra suinteresuota; pagal šią apibrėžtį nevyriausybinės organizacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir atitinkančios reikalavimus pagal atitinkamą nacionalinę teisę, laikomos suinteresuotomis;
   14) nauja priemonė – tai pramoninei veiklai skirtas naujoviškas metodas, kurį taikant, jei jis pasiteisintų pramonėje ir būtų komerciškai išplėtotas, būtų užtikrintas geresnis aplinkos apsaugos lygis arba bent jau tas pats apsaugos lygis ir sumažintos sąnaudos labiau nei naudojant esamas geriausias galimas priemones;
   15) pavojingos medžiagos – pavojingos medžiagos arba preparatai, apibrėžti Direktyvoje 67/548/EEB ║ ir 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo(27);
   16) pagrindinė ataskaita – tai kiekybinė informacija apie dirvožemio ir požeminių vandenų užterštumą dideliais kiekiais atitinkamų pavojingų medžiagų;
   17) planinis tikrinimas – tai aplinkos tikrinimas pagal suplanuotą tikrinimo programą;
   18) neplaninis tikrinimas – tai aplinkos tikrinimas, atliekamas gavus skundų arba tiriant avarijas, incidentus ir pažeidimus;
   19) aplinkos apsaugos tikrinimas – bet kokia veikla, kuria tikrinama, ar įrenginys atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus;
   20) kuras – kietoji, skystoji arba dujinė degi medžiaga, naudojama kurą deginančiam įrenginiui užkurti;
   21) kurą deginantis įrenginys – tai techninis įrenginys, kuriame kuras oksiduojamas, kad būtų galima panaudoti gautą šilumą;
   22) biomasė:
   a) produktai, kuriuos sudaro iš žemės ūkio arba miškininkystės veiklos gauta augalinė medžiaga, kuri gali būti naudojama kaip kuras, reikalingas jos sunaudojamai energijai atkurti;
  b) toliau išvardytos kaip kuras naudojamos atliekos:
   i) žemės ūkio ir miškininkystės veiklos augalinės atliekos;
   ii) maisto perdirbimo pramonės augalinės atliekos, jeigu gaunama šiluma yra panaudojama;
   iii) pluoštinės augalinės atliekos, gaunamos gaminant pirminę celiuliozę ir popierių iš medienos masės, jeigu jos yra kartu sudeginamos gamybos vietoje, o gauta šiluma panaudojama;
   iv) kamštinės medienos atliekos;
   v) medienos atliekos, išskyrus tas medienos atliekas, kuriose dėl medžiagų apdirbimo konservantais arba dengimo gali būti halogenintų organinių junginių arba sunkiųjų metalų;
   23) įvairų kurą deginantis įrenginys – kurą deginantis įrenginys, kuriame tuo pačiu metu arba pakaitomis gali būti deginamas dviejų arba kelių rūšių kuras;
   24) dujų turbina – rotacinė mašina, šilumos energiją paverčianti mechaniniu darbu ir dažniausiai susidedanti iš kompresoriaus, šiluminio įtaiso, kuriame kuras oksiduojamas, kad būtų šildoma darbinė medžiaga, ir turbinos;
   25) atliekos – atliekos, apibrėžtos 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų(28) 3 straipsnio a punkte;
   26) pavojingos atliekos – pavojingos atliekos, apibrėžtos Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 2 punkte;
   27) įvairios komunalinės atliekos – buitinės atliekos, taip pat komercinės, pramoninės ir įstaigų atliekos, savo pobūdžiu ir sudėtimi panašios į buitines, bet išskyrus ║ Komisijos sprendimo 2000/532/EB, nustatančio Europos atliekų sąrašą(29), 20 01 pozicijoje nurodytas frakcijas, kurios yra atskirai surenkamos taršos šaltinio vietoje, ir kitas to priedo 20 02 pozicijoje nurodytas atliekas;
   28) atliekų deginimo įrenginys – stacionarus arba mobilus techninis vienetas ir įrengimas, skirtas atliekoms termiškai apdoroti naudojant pagaminamą šilumą ar jos nenaudojant kai terminis apdorojimas apima deginimą oksiduojant atliekas ir kitus terminius procesus,, jei susidariusios medžiagos po to yra sudeginamos;
   29) bendro atliekų deginimo įrenginys – stacionarus arba mobilus techninis objektas, kurio pagrindinis tikslas yra energijos arba materialių produktų gamyba ir kuris naudoja atliekas kaip įprastinį arba kaip papildomą kurą, arba kuriame atliekos yra termiškai apdorojamos tam, kad būtų sunaikintos, deginant, kai oksiduojamos atliekos, ir atliekant kitus terminius procesus, jei susidariusios medžiagos po to yra sudeginamos;
   30) nominalus pajėgumas – konstruktoriaus nurodyta ir veiklos vykdytojo patvirtinta visų atliekų deginimo įrenginio arba bendro atliekų deginimo įrenginio krosnių pajėgumų suma, nustatoma atsižvelgiant į atliekų kaloringumą, kuris išreiškiamas per valandą sudegintų atliekų kiekiu;
   31) dioksinai ir furanai – visi VI priedo 2 dalyje išvardyti polichlorinuoti dibenzo-p-dioksinai ir dibenzofuranai;
   32) likučiai – skystos arba kietos atliekos, susidariusios atliekų deginimo įrenginyje arba bendro atliekų deginimo įrenginyje;
   33) organinis junginys – junginys, kuriame yra bent elementas anglies ir vienas ar keli vandenilio, halogeno, deguonies, sieros, fosforo, silicio arba azoto atomai, išskyrus anglies oksidus ir neorganinius karbonatus ir bikarbonatus;
   34) lakusis organinis junginys – organinis junginys ir kreozoto frakcija, kurių garų slėgis esant 293,15 K temperatūrai yra 0,01 kPa ar didesnis, arba kurie pasižymi atitinkamu lakumu esant konkrečioms naudojimo sąlygoms;
  35) organinis tirpiklis – lakusis organinis junginys, naudojamas:
   a) vienas ar drauge su kitais agentais, ir be cheminių pakitimų naudojamas žaliavoms, produktams ar atliekoms tirpinti;
   b) kaip valymo medžiaga teršalams tirpinti;
   c) kaip tirpiklis;
   d) kaip dispersinė terpė;
   e) kaip klampumo koregavimo medžiaga;
   f) kaip paviršiaus įtampos koregavimo medžiaga;
   g) kaip plastifikatorius;
   h) kaip konservantas;
   36) danga – dengimo medžiaga, apibrėžta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo 2 straipsnio 8 dalyje(30);
   37) bendrosios privalomosios taisyklės – aplinkos apsaugos įstatymais bent jau sektoriaus lygmenyje nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės ar kitos sąlygos, kurios yra skirtos tiesioginiam naudojimui nustatant leidimo sąlygas.

4 straipsnis

Reikalavimas turėti leidimą

1.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad nė vienas įrenginys, kurą deginantis įrenginys, atliekų deginimo įrenginys arba bendro atliekų deginimo įrenginys nebūtų eksploatuojami be leidimo.

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos valstybės narės gali nustatyti registravimo tvarką įrenginiams, kuriems taikomas tik V skyrius.

Registravimo tvarka nustatoma privalomame teisės akte, ir joje numatoma bent jau tai, kad veiklos vykdytojas praneša kompetentingai institucijai apie ketinimus eksploatuoti įrenginį.

2.  Valstybės narės gali nustatyti, kad leidimas gali būti taikomas dviem arba daugiau įrenginių ar jų dalių, kurie eksploatuojami toje pačioje vietoje arba skirtingose vietose.

Jeigu leidimas taikomas dviem arba daugiau įrenginių, kiekvienas įrenginys atskirai atitinka šios direktyvos reikalavimus.

5 straipsnis

Veiklos vykdytojai

Valstybės narės gali nustatyti, kad du arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų turėtų įgaliojimus bendrai eksploatuoti įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį arba bendro atliekų deginimo įrenginį arba eksploatuoti skirtingas įrenginio dalis. Turi būti nustatytas vienas fizinis arba juridinis asmuo, kuris būtų atsakingas už šios direktyvos įpareigojimų vykdymą.

6 straipsnis

Leidimo išdavimas

1.  Kompetentinga institucija išduoda leidimą, jei įrenginys atitinka šios direktyvos reikalavimus.

2.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad, kai yra kompetentingos kelios institucijos, yra keli veiklos vykdytojai arba išduodami keli leidimai, leidimų išdavimo sąlygos ir procedūros būtų visiškai koordinuojamos, siekiant garantuoti visų kompetentingų institucijų naudojamą efektyvų integruotą šios tvarkos taikymo būdą.

3.  Išduodant leidimą naujam įrenginiui arba esminiam jo pakeitimui, jeigu yra taikytinas Direktyvos 85/337/EEB 4 straipsnis, išnagrinėjama ir naudojama visa pagal tos direktyvos 5, 6, 7 ir 9 straipsnius gauta svarbi informacija arba padaryta išvada.

7 straipsnis

Bendrosios privalomos taisyklės

Nepažeisdamos reikalavimo turėti leidimą, atskiroms įrenginių, kurą deginančių įrenginių, atliekų deginimo įrenginių arba bendro atliekų deginimo įrenginių kategorijoms taikomus reikalavimus valstybės narės gali įtraukti į bendrąsias privalomas taisykles.

Jeigu bendrosios privalomos taisyklės patvirtintos, leidime gali būti tiesiog padaryta nuoroda į šias taisykles.

8 straipsnis

Atitikties ataskaitų teikimas

Valstybės narės imasi būtinų priemonių garantuoti, kad:

   1) veiklos vykdytojas ne rečiau kaip kas 24 mėnesius kompetentingai institucijai teiktų atitikties leidimo sąlygoms duomenis, kurie turi būti nedelsiant paskelbti internete. Jei tikrinant pagal 25 straipsnį nustatomas atitikties leidimo sąlygoms pažeidimas, duomenys turi būti pateikiami dažniau, bent kartą per dvylika mėnesių;
   2) veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai nedelsdamas praneštų apie kiekvieną didelį poveikį aplinkai turintį incidentą ar avariją.

9 straipsnis

Pažeidimai

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių garantuoti, kad leidimo sąlygos būtų įvykdytos.

2.  Jei nustatoma, kad šios direktyvos reikalavimai pažeisti, valstybės narės užtikrina, kad:

   a) veiklos vykdytojas nedelsdamas apie tai praneštų kompetentingai institucijai;
   b) veiklos vykdytojas ir kompetentinga institucija imtųsi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad reikalavimų būtų vėl pradėta laikytis per trumpiausią įmanomą laikotarpį.

Tais atvejais, kai pažeidimas kelia didelį pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai, kol reikalavimų vėl nepradėta laikytis, kaip numatyta pirmos pastraipos b punkte, įrenginio, kurą deginančio įrenginio, atliekų deginimo įrenginio arba bendro atliekų deginimo įrenginio eksploatavimas sustabdomas.

10 straipsnis

Išmetamosios šiltnamio efektą sukeliančios dujos

1.  Jeigu iš įrenginio, atsižvelgiant į jame vykdomą veiklą, išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra nurodytos Direktyvos 2003/87/EB I priede, tiesiogiai išmetamų tų dujų ribinė vertė leidime nenustatoma, jeigu nebūtina užtikrinti, kad vietos aplinkos teršimo mastas būtų nedidelis.

2.  Jei tai yra Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytos veiklos, valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti reikalavimų, susijusių su deginimo įrenginių arba kitų įrenginių, išmetančių anglies dioksidą eksploatavimo vietoje, energetiniu naudingumo koeficientu.

3.  Jeigu būtina, kompetentingos institucijos tam tikrais atvejais iš dalies pakeičia leidimą.

4.  1–3 dalys netaikomos įrenginiams, kurie pagal Direktyvos 2003/87/EB 27 straipsnį laikinai neįtraukiami į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimų sistemą Bendrijoje.

II SKYRIUS

I priede išvardytų rūšių veiklai taikomos specialiosios nuostatos

11 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas I priede išvardytų rūšių veiklai, kurią vykdant tam tikrais atvejais pasiekiamos tame priede nurodytos pajėgumo ribos.

12 straipsnis

Bendrieji principai, taikomi veiklos vykdytojo pagrindiniams įsipareigojimams

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad garantuotų įrenginių eksploatavimą pagal šiuos principus:

   1) imamasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių;
   2) taikomos geriausios galimos priemonės;
   3) nesukeliama didelė tarša;
   4) vengiama atliekų susidarymo, kaip numatyta Direktyvoje 2008/98/EB;
   5) jei atliekos susidaro, jos panaudojamos, o jei tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – šalinamos stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį mažinant;
   6) energija naudojama efektyviai;
   7) imamasi reikiamų priemonių avarijoms išvengti ir jų padariniams apriboti;
   8) galutinai nutraukiant veiklą imamasi reikiamų priemonių, kad būtų išvengta taršos grėsmės, o eksploatavimo vietos būklė atkurta, kad būtų patenkinama, remiantis 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais reikalavimais.

13 straipsnis

Prašymai leidimams gauti

1.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad prašymuose leidimui gauti būtų nurodyta ši informacija:

   a) įrenginys ir jo veiklos rūšys;
   b) įrenginio naudojamos arba gaminamos žaliavos ir pagalbinės medžiagos, kitos medžiagos ir energija;
   c) įrenginio išmetamų teršalų šaltiniai;
   d) įrenginio eksploatavimo vietos sąlygos;
   e) jeigu veikla susijusi su dideliais kiekiais pavojingų medžiagų, pagrindinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie tas medžiagas;
   f) iš įrenginio į kiekvieną terpę planuojamų išmesti teršalų pobūdis ir kiekis, taip pat nustatytas pastebimas išmetamųjų teršalų poveikis aplinkai;
   g) siūloma technologija ir kiti metodai, skirti teršalų išmetimo iš įrenginio prevencijai arba, jeigu tai neįmanoma, teršalų išmetimui mažinti;
   h) jei būtina, atliekų susidarymo įrenginyje prevencijos ir jų naudojimo priemonės;
   i) tolesnės priemonės veiklos vykdytojo pagrindinių įsipareigojimų bendriesiems principams, numatytiems 12 straipsnyje, vykdyti;
   j) planuojamos teršalų išmetimo į aplinką stebėsenos priemonės;
   k) pagrindinės atitinkamos prašymo pateikėjo trumpai apibūdintos alternatyvos siūlomai technologijai, metodams ir priemonėms.

Į prašymą išduoti leidimą taip pat įtraukiama ne techninio pobūdžio pirmoje pastraipoje nurodytos išsamios informacijos santrauka ir, kai taikytina, pagrindinė ataskaita.

2.  Jei informacija, pateikta pagal Direktyvoje 85/337/EEB nustatytus reikalavimus, arba saugos ataskaita, parengta pagal Direktyvą 96/82/EB, arba kokia nors kita informacija, kurios reikalaujama pagal kitus teisės aktus, atitinka kurį nors 1 dalies reikalavimą, tą informaciją galima įtraukti į prašymą arba prie jo pridėti.

14 straipsnis

GGP informaciniai dokumentai

1.  Komisija organizuoja valstybių narių, jų atitinkamų kompetentingų institucijų atstovų, veiklos vykdytojų ir technikos tiekėjų, atstovaujančių atitinkamą pramonės šaką, nevyriausybinių organizacijų, skatinančių aplinkos apsaugą, ir Komisijos keitimąsi informacija apie:

   a) įrenginių eksploatavimo charakteristikas, susijusias su teršalų išmetimu, tarša, žaliavų naudojimu ir jų pobūdžiu, energijos naudojimu arba atliekų susidarymu; taip pat
   b) taikomas geriausias galimas priemones, su geriausiomis turimomis priemonėmis susijusią stebėseną ir pokyčius.

Kad būtų organizuojamas šioje dalyje nurodytas keitimasis informacija Komisija įkuria keitimosi informacija forumą, apimantį pirmoje dalyje nurodytas suinteresuotas šalis.

Komisija parengia keitimosi informacija, įskaitant duomenų rinkimą ir GPP informacinių dokumentų turinio nustatymą, rekomendacijas. Komisija paskelbia su tuo susijusią vertinimo ataskaitą. Ši ataskaita turi būti pasiekiama internete.

2.  Komisija paskelbia 1 straipsnyje nurodyto keitimosi informacija rezultatus, kaip naują arba atnaujintą GGP informacinį dokumentą.

3.  GGP informaciniuose dokumentuose apibūdinamos geriausios galimos priemonės, atitinkamų išmetamųjų teršalų kiekiai, suvartojimo kiekiai ir atitinkamos stebėsenos priemonės, dirvožemio ir požeminių vandenų stebėsenos priemonės, eksploatavimo vietai padarytos žalos šalinimo priemonės ir naujos priemonės, ypač atsižvelgiant į III priede išvardytus kriterijus, ir peržiūra baigiama per aštuonis metus nuo paskutinės versijos paskelbimo. Komisija užtikrina, kad GGP informacinių dokumentų GGP išvados būtų prieinamos valstybių narių oficialiomis kalbomis. Valstybės narės prašymu Komisija atitinkama kalba turi pateikti visą GGP informacinį dokumentą.

15 straipsnis

Leidimo sąlygos

1.  Valstybės narės garantuoja, kad į leidimą būtų įtraukiamos visos priemonės, reikalingos 12 ir 19 straipsnių reikalavimams įvykdyti.

Šios priemonės – tai tokios būtiniausios priemonės:

   a) II priede išvardytų išmetamųjų taršiųjų medžiagų , ir kitų taršiųjų medžiagų, kurios gali būti dideliais kiekiais išmetamos iš atitinkamo įrenginio, ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į taršiųjų medžiagų savybes ir galimybę pernešti taršą iš vienos terpės į kitą;
   b) prireikus, atitinkami reikalavimai dirvožemio ir požeminių vandenų apsaugai užtikrinti ir įrenginyje susidarančių atliekų tvarkymo priemonės;
   c) atitinkami teršalų išmetimo stebėsenos reikalavimai, konkrečiai nusakantys matavimo metodologiją ir dažnumą, vertinimo tvarką ir įsipareigojimą kompetentingai institucijai reguliariai teikti teršalų išmetimo stebėsenos rezultatus ir kitus duomenis, reikalingus patikrinti, ar laikomasi leidimo sąlygų;
   d) reikalavimai periodiškai vykdyti atitinkamų pavojingų medžiagų, kurių didelis kiekis gali būti eksploatavimo vietoje, stebėsenos, atsižvelgiant į įrenginio eksploatavimo vietos dirvožemio ir požeminių vandenų užteršimo galimybę;
   e) priemonės, susijusios su eksploatavimo pradžia, nuotėkiais, gedimais, trumpais sustabdymais ir galutiniu veiklos nutraukimu.
   f) nuostatos dėl tolimosios arba tarpvalstybinės taršos sumažinimo iki minimumo.

2.  Taikant 1 dalies a punktą, išmetamųjų teršalų ribinės vertės gali būti papildytos arba pakeičiamos lygiaverčiais parametrais arba techninėmis priemonėmis.

3.  Nustatant leidimo sąlygas remiamasi GGP informaciniais dokumentais.

4.  Jeigu įrenginiui arba jo daliai GGP informaciniai dokumentai netaikomi, arba jeigu šiuose dokumentuose nenumatytos visos galimos veiklos poveikio aplinkai rūšys, kompetentinga institucija, tardamasi su veiklos vykdytoju ir remdamasi III priede išvardytais kriterijais, nustato įrenginiui arba atitinkamai veiklai taikomą išmetamųjų teršalų kiekį, atitinkantį geriausias galimas priemones, ir leidimo sąlygas.

5.  I priedo 6.6 punkte nurodytiems įrenginiams 1–4 dalys taikomos nepažeidžiant gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų.

16 straipsnis

Išmetamųjų teršalų ribinės vertės, lygiaverčiai parametrai ir techninės priemonės

1.  Išmetamųjų taršiųjų medžiagų ribinės vertės nustatomos toje vietoje, kur teršalai išmetami iš įrenginio, o į jų sklaidą iki tos vietos neatsižvelgiama.

Nustatant atitinkamo įrenginio išmetamų taršiųjų medžiagų netiesioginio išleidimo į vandenį ribines vertes, gali būti atsižvelgiama į vandens valymo įrengimų veiksmingumą, jeigu garantuojamas vienodas aplinkos apsaugos lygis ir jeigu tai nesukelia didesnės aplinkos taršos.

2.  Nepažeidžiant 19 straipsnio, išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir lygiaverčiai parametrai bei techninės priemonės, nurodyti 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse, grindžiami geriausiomis galimomis priemonėmis, nenustatant kokio nors vieno metodo ar konkrečios technologijos.

Kompetentinga institucija nustato išmetamųjų teršalų ribines vertes ir stebėsenos bei atitikties reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad nebūtų viršijamas su GGP susijęs išmetamųjų teršalų kiekis.

Išmetamųjų teršalų ribinės vertės gali būti papildytos lygiaverčiais parametrais arba techninėmis priemonėmis, jeigu galima pasiekti lygiavertį aplinkos apsaugos lygį.

3.  Nukrypdama nuo 2 dalies antros pastraipos, remdamasi aplinkosaugos ir ekonominių sąnaudų bei naudos vertinimu ir atsižvelgdama į atitinkamo įrenginio technines savybes, jo geografinę padėtį ir vietos aplinkos sąlygas, kompetentinga institucija išimties atvejais gali nustatyti išmetamųjų teršalų ribines vertes, lygiaverčius parametrus arba technines priemones, taip pat stebėsenos ir atitikties reikalavimus taip, kad su GGP susijęs išmetamųjų teršalų kiekis galėtų būti viršytas.

Tačiau ▌šios išmetamųjų teršalų ribinės vertės, lygiaverčiai parametrai arba techninės priemonės neviršija ▌išmetamųjų teršalų ribinių verčių, nustatytų pagal 68 straipsnį arba, atitinkamais atvejais, V–VIII prieduose.

Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotiems asmenims būtų sudarytos išankstinės ir palankios sąlygos dalyvauti sprendimų, susijusių su šioje dalyje nurodytos išimties suteikimu, priėmime.

Jei išmetamųjų teršalų ribinės vertės, lygiaverčiai parametrai ir lygiavertės techninės priemonės nustatomos pagal šią dalį, leidimo sąlygų priede turi būti nurodytos ir pagrįstos priežastys, kodėl leidžiamas išmetamųjų teršalų kiekis, nukrypstantis nuo GGP informaciniuose dokumentuose aprašyto su geriausių galimų priemonių taikymu susijusio išmetamųjų teršalų kiekio.

Komisija nustato šioje straipsnio dalyje numatytos išimties taikymo kriterijus.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

4.  2 ir 3 dalys taikomos gyvulių mėšlo ir srutų skleidimui už I priedo 6.6 punkte nurodyto įrenginio eksploatavimo vietos ribų, išskyrus vietas, kurioms taikoma 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių(31).

5.  Dėl naujų priemonių bandymo ir taikymo padidėjus teršalų išmetimui, kompetentinga institucija gali suteikti laikinas išimtis, leidžiančias nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio ║1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų, jei per 6 mėnesius nuo išimties suteikimo šių priemonių taikymas bus nutrauktas arba vykdant veiklą išmetamų teršalų kiekis bent neviršys kiekio, susijusio su geriausių galimų priemonių taikymu.

17 straipsnis

Stebėsenos reikalavimai

1.  15 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose minimi stebėsenos reikalavimai, kai taikoma, grindžiami GGP informaciniuose dokumentuose apibūdintos stebėsenos išvadomis.

2.  15 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos periodiškos stebėsenos dažnumą kompetentinga institucija nurodo kiekvienam atskiram įrenginiui išduotame leidime arba bendrosiose privalomose taisyklėse.

Nepažeidžiant pirmos pastraipos, periodiškas požeminių vandenų stebėsena atliekama ne rečiau kaip kartą per penkerius, o dirvožemio stebėsena ne rečiau kaip kartą per dešimt metų, jei ši stebėsena nėra paremta sisteminiu užteršimo grėsmių įvertinimu.

Komisija parengia periodiško stebėsenos dažnumo nustatymo kriterijus.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

18 straipsnis

Bendrosios privalomos taisyklės

1.  Priimdamos bendrąsias privalomas taisykles valstybės narės užtikrina integruotus tokios tvarkos taikymo būdus ir aukštą aplinkos apsaugos lygį, lygiavertį lygiui, pasiekiamam laikantis atskiro leidimo sąlygų.

2.  Bendrosios privalomos taisyklės grindžiamos geriausiomis galimomis priemonėmis, tačiau jose nenumatomas kokios nors vienos priemonės arba konkrečios technologijos taikymas, kad būtų užtikrintas atitikimas 15 ir 16 straipsniams.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad bendrosios privalomos taisyklės būtų atnaujinamos atsižvelgiant į geriausių galimų priemonių raidą, kad būtų užtikrintas atitikimas 22 straipsniui.

4.  Pagal 1–3 dalis priimtose bendrosiose privalomose taisyklėse daroma nuoroda į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant.

19 straipsnis

Aplinkos kokybės normos

Jeigu aplinkos kokybės normoje numatytos griežtesnės sąlygos už tas, kurios įvykdomos taikant geriausias galimas priemones, leidime numatomos papildomos priemonės, nepažeidžiant kitų priemonių, kurių galima imtis aplinkos kokybės normoms įvykdyti.

20 straipsnis

Geriausių galimų priemonių raida

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija stebės geriausių galimų priemonių raidą arba kad jai bus apie tai pranešama ir kad jai bus pranešama apie naujų arba peržiūrėtų GGP informacinių dokumentų paskelbimą, taip pat informuojant suinteresuotąją visuomenę.

21 straipsnis

Veiklos vykdytojų daromi įrenginių pakeitimai

1.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių garantuoti, kad veiklos vykdytojas praneštų kompetentingai institucijai apie bet kokius planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali padaryti poveikį aplinkai. Prireikus, kompetentinga institucija atnaujina leidimą.

2.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių garantuoti, kad veiklos vykdytojas nepadarytų jokio esminio pakeitimo neturėdamas pagal šią direktyvą išduoto leidimo.

Prašyme išduoti leidimą ir kompetentingos institucijos sprendime nurodomos tos įrenginio dalys ir tie 13 straipsnyje išvardyti duomenys, kuriuos gali paveikti esminis pakeitimas.

3.  Kiekvienas įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimas ar išplėtimas laikomas esminiu, jei tas pakeitimas ar išplėtimas pats atitinka I priede nustatytus pajėgumo ribinius dydžius.

22 straipsnis

Kompetentingos institucijos atliekamas leidimo sąlygų persvarstymas ir atnaujinimas

1.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių garantuoti, kad kompetentinga institucija periodiškai persvarstytų visas leidimo sąlygas ir prireikus atnaujintų jas, kad būtų užtikrinta atitiktis šiai direktyvai.

2.  Kompetentingos institucijos prašymu veiklos vykdytojas pateikia visą informaciją, būtiną leidimo sąlygoms persvarstyti.

Persvarstydama leidimo sąlygas kompetentinga institucija naudojasi visa informacija, gauta atlikus stebėseną arba tikrinimus.

3.  Kai Komisija paskelbia naują arba atnaujintą GGP informacinį dokumentą, valstybės narės užtikrina, kad per ketverius metus nuo jo paskelbimo kompetentinga institucija ▌persvarstytų ir prireikus atnaujintų atitinkamiems įrenginiams išduotų leidimų sąlygas.

Pirma pastraipa taikoma kiekvienai pagal 16 straipsnio 3 dalį suteiktai išimčiai.

4.  Leidimo sąlygos persvarstomos ir prireikus atnaujinamos šiais būtiniausiais atvejais:

   a) įrenginio keliama tarša yra tokia didelė, kad leidime įrašytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės turi būti peržiūrimos, arba naujos ribinės vertės turi būti įrašomos į leidimą;
   b) dėl geriausių galimų priemonių esminių pakeitimų galima gerokai sumažinti teršalų išmetimą;
   c) eksploatavimo saugai užtikrinti reikia naudoti kitas technologijas;
   d) kai reikalinga užtikrinant atitiktį Direktyvai 2001/81/EB arba pagal 19 straipsnį ▌aplinkos kokybės normai.

23 straipsnis

Eksploatavimo vietos uždarymas ir jai padarytos žalos šalinimas

1.  Nepažeisdama 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti), 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo(32), 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę(33) ir ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009../../EB, nustatančios dirvožemio apsaugos sistemą(34)(35), nuostatų, kompetentinga institucija užtikrina, kad, galutinai nutraukiant veiklą, būtų įvykdytos leidimo sąlygos, nustatytos siekiant užtikrinti 12 straipsnio 8 punkte įtvirtinto principo taikymą.

2.  Jeigu veikla yra susijusi su ženklių kiekių atitinkamų pavojingų medžiagų naudojimu, gamyba arba išleidimu, atsižvelgiant į įrenginio eksploatavimo vietos dirvožemio ir požeminių vandenų užteršimo galimybę, prieš įrenginio eksploatavimo pradžią arba prieš įrenginio leidimo atnaujinimą veiklos vykdytojas parengia pagrindinę ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama kiekybinė informacija, reikalinga dirvožemio ir požeminių vandenų pirminei būklei, susijusiai su ženkliu atitinkamų pavojingų medžiagų kiekiu, nustatyti.

Komisija nustato bendrus kriterijus, taikytinus pagrindinės ataskaitos turiniui.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

3.  Galutinai nutraukdamas veiklą, veiklos vykdytojas informuoja kompetentingą instituciją ir įvertina dirvožemio ir požeminių vandenų užterštumą pavojingomis medžiagomis. Jeigu dėl įrenginio eksploatavimo dirvožemis arba požeminiai vandenys užteršiami pavojingomis medžiagomis, ir jų būklė skiriasi nuo pirminės būklės, apibūdintos 2 dalyje nurodytoje pagrindinėje ataskaitoje, veiklos vykdytojas pašalina eksploatavimo vietai padarytą žalą ir atkuria jos pirminę būklę.

4.  Jeigu veiklos vykdytojas neprivalo rengti 2 dalyje nurodytos pagrindinės ataskaitos, galutinai nutraukdamas veiklą jis imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad eksploatavimo vieta nekeltų didelio pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

24 straipsnis

Išmetamųjų teršalų palyginimas su išmetamųjų teršalų kiekiu, susijusiu su geriausių galimų priemonių taikymu

8 straipsnio 1 punkte nurodytuose atitinkamuose atitikties leidimo sąlygoms duomenyse išmetamųjų teršalų kiekis ▌palyginamas su išmetamųjų teršalų kiekiu, susijusiu su GGP informaciniuose dokumentuose apibūdintomis geriausiomis galimomis priemonėmis. Šie atitinkami duomenys nedelsiant turi būti pasiekiami internete.

25 straipsnis

Tikrinimai

1.  Valstybės narės parengia įrenginių tikrinimo sistemą.

Šioje sistemoje numatomi tikrinimai vietoje.

Valstybės narės garantuoja, kad veiklos vykdytojai suteiktų kompetentingoms institucijoms visą reikiamą pagalbą, kad tos institucijos galėtų atlikti tikrinimus vietoje, paimti mėginius ir surinkti visą informaciją, būtiną jų pareigoms pagal šią direktyvą atlikti.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad visiems įrenginiams būtų sudarytas tikrinimų planas.

3.  Kiekviename tikrinimų plane pateikiama ši informacija:

   a) bendras svarbių aplinkosaugos klausimų, į kuriuos reikia atsižvelgti, vertinimas;
   b) geografinė vietovė, kuriai taikomas tikrinimų planas;
   c) įrenginių, kuriems taikomas tikrinimų planas, sąrašas ir bendras jų atitikties šios direktyvos reikalavimams vertinimas;
   d) tikrinimų plano persvarstymą reglamentuojančios nuostatos;
   e) pagal 5 dalį atliekamų planinių tikrinimų programų santrauka;
   f) pagal šio straipsnio 6 dalį atliekamų neplaninių tikrinimų tvarka;
   g) jei būtina, skirtingų tikrinimus atliekančių institucijų bendradarbiavimą reglamentuojančios nuostatos.

4.  Remdamasi tikrinimų planais, kompetentingos institucijos reguliariai rengia tikrinimų programas ir skirtingų rūšių įrenginiams nustato apsilankymų vietoje dažnumą.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų pakankamai kvalifikuotų asmenų šiems tikrinimams atlikti.

Šiose programose numatomas bent vienas atsitiktinis apsilankymas vietoje kiekvienoje vietovėje per 18 mėnesių. Šis apsilankymų skaičius turi būti padidintas bent iki vieno karto per šešis mėnesius, jei tikrinimo metu buvo nustatytas leidimo sąlygų pažeidimas.

Jeigu šios programos grindžiamos sistemingu atitinkamų įrenginių pavojaus aplinkai vertinimu, apsilankymų vietoje skaičius gali būti sumažintas ne daugiau kaip iki mažiausiai vieno karto per 24 mėnesius.

Sistemingas pavojaus aplinkai vertinimas turi būti paremtas objektyviais kriterijais, pvz.:

   a) veiklos vykdytojo atitikties leidimo sąlygoms apskaita;
   b) įrenginio poveikiu aplinkai ir žmonių sveikatai;
   c) veiklos vykdytojo dalyvavimu Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS), kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 761/2001(36), arba lygiaverčių aplinkosaugos vadybos sistemų taikymu.

Komisija gali nustatyti papildomus pavojaus aplinkai vertinimo kriterijus.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

5.  Planinių tikrinimų atliekama tiek, kad būtų galima ištirti galimą atitinkamo įrenginio poveikį aplinkai.

Planiniais tikrinimais užtikrinama, kad veiklos vykdytojas laikytųsi leidimo sąlygų.

Planiniai tikrinimai taip pat padeda įvertinti leidimo reikalavimų veiksmingumą.

6.  Neplaniniai atsitiktiniai tikrinimai atliekami, kai reikia kuo skubiau ir, jei būtina, iki leidimo išdavimo, persvarstymo arba atnaujinimo ištirti svarbius ir pagrįstus su aplinkosauga susijusius skundus, sunkias ekologines avarijas, incidentus ir pažeidimus arba faktus, kurie turi didelį poveikį žmogaus sveikatai.

Atlikdamos tokius neplaninius tikrinimus kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad veiklos vykdytojai pateiktų informaciją, kuri reikalinga ištirti avariją, incidentą ar pažeidimą, įskaitant sveikatos statistinius duomenis.

7.  Po kiekvieno planinio ir neplaninio tikrinimo kompetentinga institucija rengia ataskaitą, kurioje išdėsto nustatytus faktus, susijusius su įrenginio atitiktimi šio direktyvos reikalavimams, ir pateikia išvadas dėl būtinybės imtis tolesnių veiksmų.

Per du mėnesius ▌ataskaita perduodama atitinkamam veiklos vykdytojui. Ataskaita per keturis mėnesius po patikrinimo kompetentingos institucijos paskelbiama viešai internete.

Kompetentinga institucija užtikrina, kad per pagrįstą laikotarpį būtų imtasi visų ataskaitoje nurodytų būtinų veiksmų.

26 straipsnis

Informacijos prieinamumas ir visuomenės dalyvavimas leidimų išdavimo procedūroje

1.  Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotajai visuomenei būtų sudarytos išankstinės ir veiksmingos palankios sąlygos dalyvauti šiose procedūrose:

   a) išduodant leidimą naujiems įrenginiams;
   b) išduodant leidimą kiekvienam esminiam pakeitimui;
   c) atnaujinant leidimą įrenginiui arba jo leidimo sąlygas pagal 22 straipsnio 4 dalies a punktą;
   d) atnaujinant leidimą įrenginiui arba jo leidimo sąlygas, jei turi būti taikoma išimtis pagal 16 straipsnio 3 dalį.

Tokiam dalyvavimui taikoma IV priede nustatyta procedūra.

Nevyriausybinės organizacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir atitinkančios reikalavimus pagal nacionalinę teisę, laikomos suinteresuotomis.

2.  Priėmusi sprendimą dėl leidimo išdavimo, persvarstymo arba atnaujinimo ▌, kompetentinga institucija nedelsiant informuoja visuomenę ir pasirūpina, kad visuomenei nedelsiant būtų pateikta ši informacija:

   a) sprendimo turinys, įskaitant leidimo bei paskesnių atnaujinimų kopiją;
   b) motyvai, kuriais grindžiamas sprendimas;
   c) prieš priimant sprendimą surengtų konsultacijų rezultatai ir paaiškinimas, kaip į juos atsižvelgta priimant tą sprendimą;
   d) su atitinkamu įrenginiu arba veikla susijusių GGP informacinių dokumentų pavadinimai;
   e) kaip, atsižvelgiant į GGP informaciniuose dokumentuose apibūdintas geriausias galimas priemones ir atitinkamus išmetamųjų teršalų kiekius, nustatytos 15 straipsnyje nurodytos leidimo sąlygos;
   f) jeigu pagal 16 straipsnio 3 dalį suteikta išimtis, – specialios jos suteikimo priežastys remiantis toje dalyje nustatytais kriterijais ir nustatytos sąlygos;
   g) ▌leidimų persvarstymo, minimo 22 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse, rezultatai;
   h) kompetentingos institucijos turimi teršalų išmetimo stebėsenos rezultatai, kurių reikalaujama pagal leidimų išdavimo sąlygas i.

Valstybės narės užtikrina, kad a–g punktuose nurodyta informacija būtų nedelsiant paskelbta internete.

3.  Šio straipsnio 1 ║ ir 2 dalims taikomi apribojimai, nustatyti 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką(37) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

27 straipsnis

Teisė kreiptis į teismus

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal atitinkamą nacionalinę teisinę sistemą suinteresuotosios visuomenės nariai turėtų teisę kreiptis dėl priimtų sprendimų pakartotinio nagrinėjimo teisme arba kitoje įstatymu numatytoje nepriklausomoje ir nešališkoje įstaigoje, kad užginčytų sprendimų ir veikimo arba neveikimo pagal 26 straipsnį materialinį arba procesinį teisėtumą, jei įvykdyta viena iš šių sąlygų:

   a) jie turi pakankamą interesą;
   b) jie pareiškia apie teisės pažeidimą, jei pagal valstybės narės administracinio proceso teisę tai yra būtina išankstinė sąlyga.

2.  Valstybės narės nustato, kuriame etape sprendimai, veikimas ar neveikimas gali būti užginčijami.

3.  Kas yra pakankamas interesas ir teisės pažeidimas, nustato valstybės narės, deramai siekdamos suteikti suinteresuotajai visuomenei kuo daugiau galimybių kreiptis į teismus.

Šiuo tikslu, taikant 1 dalies a punktą, kiekvienos aplinkos apsaugos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, interesas yra laikomas pakankamu.

Taikant 1 dalies b punktą, laikoma, kad tokia organizacija taip pat turi teises, kurios gali būti pažeistos.

4.  1, 2 ir 3 dalių nuostatomis nedraudžiamas preliminarus peržiūrėjimas administracinėje institucijoje ir jos neturi poveikio reikalavimui išnaudoti administracinio peržiūrėjimo procedūras prieš imantis peržiūrėjimo procedūrų teismo tvarka, jei toks reikalavimas numatytas nacionalinėje teisėje.

Bet kuri tokia procedūra turi būti sąžininga, teisinga, atliekama laiku ir ne pernelyg brangi.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama praktinio pobūdžio informacija apie teisę į administracinio ir teisminio peržiūrėjimo procedūras.

28 straipsnis

Tarpvalstybinis poveikis

1.  Jeigu valstybė narė žino, kad kokio nors įrenginio eksploatavimas gali turėti didelį neigiamą poveikį kitos valstybės narės aplinkai, arba jeigu valstybė narė, kuri gali būti stipriai paveikta, to prašo, valstybė narė, kurios teritorijoje buvo pateiktas prašymas leidimui gauti pagal 4 straipsnį arba 21 straipsnio 2 dalį, kitai valstybei narei perduoda bet kurią pagal IV priedą reikalaujamą pateikti ar skelbti informaciją tuo pat metu, kada ji suteikia visuomenei galimybę susipažinti su šia informacija.

Tokia informacija yra pagrindas visų konsultacijų, kurios reikalingos dvišaliams valstybių narių santykiams, grindžiamiems abipusiškumu ir lygiateisiškumu, palaikyti.

2.  Palaikydamos dvišalius santykius, valstybės narės pasirūpina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais tos valstybės narės, kuri gali būti paveikta, visuomenė taip pat galėtų per tam tikrą laikotarpį susipažinti su prašymais ir turėtų teisę pareikšti savo nuomonę prieš kompetentingai institucijai priimant savo sprendimą.

3.  Kompetentingai institucijai priimant sprendimą dėl leidimo išdavimo atsižvelgiama į konsultacijų pagal 1 ir 2 dalis rezultatus.

4.  Kompetentinga institucija kiekvienai valstybei narei, su kuria buvo konsultuotasi pagal 1 dalį, praneša apie sprendimą, priimtą dėl leidimo išdavimo, ir siunčia jai 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. Ta valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad su ta informacija atitinkamu būdu jos teritorijoje galėtų susipažinti suinteresuotoji visuomenė.

29 straipsnis

Naujos priemonės

Valstybės narės numato iniciatyvas, skirtas paskatinti veiklos vykdytojus kurti ir taikyti naujas priemones.

Įgyvendindama pirmą pastraipą, Komisija patvirtina šiuos kriterijus:

   a) pramoninę veiklą, kuriai pirmiausia bus kuriamos naujos priemonės ir kurią vykdant jos bus taikomos;
   b) valstybių narių orientacinius tikslus, susijusius su naujų priemonių kūrimu ir taikymu;
   c) pažangos, padarytos kuriant ir taikant naujas priemones, vertinimo priemones.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

III SKYRIUS

Specialiosios nuostatos dėl kurą deginančių įrenginių

30 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas energijai gaminti skirtiems kurą deginantiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas yra lygus arba didesnis kaip 50 MW, nepriklausomai nuo naudojamos kuro rūšies.

Šis skyrius netaikomas šiems kurą deginantiems įrenginiams:

   a) įrenginiams, kuriuose degimo produktai yra naudojami tiesioginiam šildymui, džiovinimui arba kitoms objektų arba medžiagų apdorojimo rūšims;
   b) išmetamosioms dujoms valyti jas deginant skirtiems antrinio deginimo įrenginiams, kurie nėra eksploatuojami kaip atskiri kurą deginantys įrenginiai;
   c) įrenginiams katalizinio krekingo katalizatoriams regeneruoti;
   d) įrenginiams, vandenilio sulfidą paverčiantiems siera;
   e) chemijos pramonėje naudojamiems reaktoriams;
   f) koksavimo krosnims;
   g) kauperiams;
   h) visai techninei įrangai, naudojamai kaip transporto priemonių, laivų ar lėktuvų varikliai;
   i) dujų turbinoms, naudojamoms atviroje jūroje esančiose platformose;
   j) įrenginiams, kuriuose kaip kuras naudojamos bet kokios kietos arba skystos atliekos, išskyrus 37 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas atliekas.

Šio skyriaus 31, 32 ir 35 straipsniai netaikomi deginimo įrenginiams, kai jiems taikomi konkrečiam sektoriui skiriami GGP informaciniai dokumentai ir kai jie neįeina į Didelių kurą deginančių įrenginių GGP informacinių dokumentų taikymo sritį.

31 straipsnis

Jungimo taisyklės

1.  Jeigu išmetamosios dujos iš dviejų arba daugiau atskirų kurą deginančių įrenginių šalinamos per bendrą kaminą, tokių įrenginių junginys laikomas vienu kurą deginančiu įrenginiu, o jų pajėgumai sudedami.

2.  Jeigu du arba daugiau kurą deginančių įrenginių, kuriems pirminis statybos arba eksploatavimo leidimas išduotas po 72 straipsnio 2 dalyje nurodytos datos, įrengiami taip, kad, atsižvelgiant į techninius ir ekonominius veiksnius, jų išmetamos išmetamosios dujos galėtų būti išleistos per bendrą kaminą, tokių įrenginių junginys yra laikomas vienu kurą deginančiu įrenginiu, o jų pajėgumai sudedami.

32 straipsnis

Išmetamųjų teršalų ribinės vertės

1.  Išmetamosios dujos iš kurą deginančių įrenginių yra išleidžiamos kontroliuojamai, per kaminą, kuris turi vieną arba kelis dūmtraukius ir kurio aukštis apskaičiuotas taip, kad būtų apsaugota žmonių sveikata ir aplinka.

2.  Į visus leidimus įrenginiams, kurių kurą deginantiems įrenginiams leidimas išduotas iki 72 straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos arba kurių kurą deginantiems įrenginiams iki minėtos dienos pateiktas tinkamai parengtas prašymas išduoti leidimą (jei tas įrenginys pradėtas eksploatuoti ne vėliau kaip per metus nuo šios dienos), įrašomos sąlygos, užtikrinančios, kad iš tų kurą deginančių įrenginių į orą išmetamų teršalų kiekis neviršytų V priedo 1 dalyje nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

3.  Į visus leidimus įrenginiams, kurių kurą deginantiems įrenginiams 2 dalis netaikoma, įrašomos sąlygos, užtikrinančios, kad iš šių įrenginių į orą išmetami teršalai neviršytų V priedo 2 dalyje nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

4.  Kompetentinga institucija daugiausiai šešiems mėnesiams gali suteikti išimtį, atleisdama nuo įpareigojimo laikytis 2 ir 3 dalyse nustatytų išmetamų sieros dioksido teršalų ribinių verčių kurą deginančiame įrenginyje, kuriame tuo tikslu paprastai naudojamas mažai sieros turintis kuras, jei veiklos vykdytojas negali laikytis šių ribinių verčių dėl mažai sieros turinčio kuro tiekimo pertrūkių, atsirandančių dėl didelio tokio kuro trūkumo.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie kiekvieną tokią pagal pirmą pastraipą suteiktą išimtį.

5.  Kompetentinga institucija gali leisti nesilaikyti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių tais atvejais, kai kurą deginantis įrenginys, kuriame naudojamas tik dujinis kuras, turi išimtiniais atvejais pradėti naudoti kitų rūšių kurą dėl staigiai nutraukto dujų tiekimo, ir todėl jame reikia įmontuoti išmetamųjų dujų valymo įrenginį. Tokios išimties taikymo laikotarpis yra ne daugiau kaip 10 dienų, išskyrus atvejus, kai labai svarbu išlaikyti energijos tiekimą.

Veiklos vykdytojas nedelsdamas praneša kompetentingai institucijai apie kiekvieną tokį pirmoje pastraipoje nurodytą ypatingą atvejį.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie ║ kiekvieną tokią pagal pirmą pastraipą suteiktą išimtį.

6.  Jeigu kurą deginančio įrenginio galingumas padidinamas bent iki 20 MW, išmetamųjų teršalų ribinės vertės, nurodytos V priedo 2 dalyje, taikomos pakeitimo paveiktai įrenginio daliai ir nustatomos atsižvelgiant į nominalų viso kurą deginančio įrenginio šiluminį našumą.

33 straipsnis

Taršos mažinimo įrangos veiklos sutrikimas arba gedimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad į leidimus būtų įtrauktos nuostatos dėl tvarkos, sutrikus arba sugedus taršos mažinimo įrangos veiklai.

2.  Gedimo atveju kompetentinga institucija reikalauja, kad, nepavykus per 24 valandas atkurti normalios veiklos, veiklos vykdytojas sumažintų operacijų skaičių arba nutrauktų darbą, arba eksploatuotų įrenginį naudodamas mažai taršias kuro rūšis.

Sutrikus taršos mažinimo įrangos veiklai arba šiai įrangai sugedus, veiklos vykdytojas per 48 valandas apie tai praneša kompetentingai institucijai.

Bendra eksploatacijos be taršos mažinimo įrangos trukmė per 12 mėnesių neviršija 120 valandų.

Kompetentinga institucija gali leisti nesilaikyti pirmoje ir trečioje pastraipose nustatytų terminų vienu iš šių atvejų:

   a) yra labai svarbu palaikyti energijos tiekimą,
   b) sugedęs kurą deginantis įrenginys turėtų būti pakeistas ribotą laiką kitu įrenginiu, kuris sukeltų bendrą išmetamųjų teršalų kiekio padidėjimą.

34 straipsnis

Į orą išmetamų teršalų stebėsena

1.  Valstybės narės užtikrina, kad orą teršiančių medžiagų stebėsena būtų vykdoma pagal V priedo 3 dalį. Valstybės narės gali reikalauti, kad ši stebėsena būtų vykdoma veiklos vykdytojo sąskaita.

2.  Automatinės stebėsenos įrangos montavimas bei veikimas kontroliuojami, kasmet atliekami jos techniniai patikrinimai, nurodyti V priedo 3 dalyje.

3.  Kompetentinga institucija nustato, kaip turi būti išdėstyti mėginių ėmimo arba matavimo taškai, naudotini teršalų išmetimo stebėsenai.

4.  Visi stebėsenos rezultatai registruojami, apdorojami ir pateikiami taip, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti, ar laikomasi leidime nurodytų eksploatavimo sąlygų ir išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

35 straipsnis

Išmetamųjų teršalų ribinių verčių laikymasis

Laikoma, kad į orą išmetamų teršalų ribinės vertės neviršytos, jei įvykdytos V priedo 4 dalyje nustatytos sąlygos.

36 straipsnis

Įvairų kurą deginantys įrenginiai 

1.  Jeigu tai yra įvairų kurą deginantis įrenginys, kuriame vienu metu gali būti deginamas dviejų arba daugiau rūšių kuras, kompetentinga institucija nustato išmetamųjų teršalų ribines vertes tokia eiliškumo tvarka:

   a) ima kiekvienai atskirai kuro rūšiai ir išmetamąjam teršalui taikomą ribinę vertę, atitinkančią viso kurą deginančio įrenginio nominalų šiluminį našumą, kaip nurodyta V priedo 1 ir 2 dalyse;
   b) apskaičiuoja naudojamoms kuro rūšims proporcingas išmetamųjų teršalų ribines vertes, kurios gaunamos dauginant a punkte nurodytą atskirą išmetamojo teršalo ribinę vertę iš kiekvienos kuro rūšies šiluminio našumo,, ir dalijant šią sandaugą iš visų kuro rūšių šiluminių našumų sumos;
   c) sudeda naudojamoms kuro rūšims proporcingas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

2.  Jeigu įvairų kurą deginantys įrenginiai savo reikmėms atskirai arba kartu su kitomis kuro rūšimis naudoja iš žalios naftos rafinavimo gaunamus distiliavimo ir perdirbimo likučius, Komisija gali pataisyti 1 dalį ir visiems šiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas yra 50MW arba daugiau, nustatyti išmetamo sieros dioksido vidutinę ribinę vertę.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

IV skyrius

Atliekų deginimo įrenginiams ir bendro atliekų deginimo įrenginiams taikomos specialiosios nuostatos

37 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis skyrius taikomas atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiams, kurie degina arba bendrai degina kietas arba skystas atliekas.

Šiame skyriuje atliekų deginimo įrenginiai ir bendro atliekų deginimo įrenginiai apima visas deginimo linijas arba bendro deginimo linijas, atliekų priėmimo, laikymo, vietoje atliekamo pirminio apdorojimo įrenginius, atliekų kuro ir oro padavimo sistemas, katilus, išmetamųjų dujų valymo įrenginius, vietoje esančius likučių ir nuotekų valymo arba laikymo įrenginius, krovimo priemones, deginimo arba bendro deginimo operacijų tikrinimo sistemas, registruojančias ir atliekančias deginimo arba bendro deginimo sąlygų stebėseną.

Jei bendras atliekų deginimas atliekamas taip, kad pagrindinis įrenginio tikslas yra ne energijos arba materialių produktų gamyba, o terminis atliekų apdorojimas, įrenginys vadinamas atliekų deginimo įrenginiu.

2.  Šis skyrius netaikomas šiems įrenginiams:

  a) įrenginiams, kuriose apdorojamos tik toliau nurodytos atliekos:
   i) 3 straipsnio 22 dalies b punkte nurodytos atliekos;
   ii) radioaktyviosios atliekos;
   iii) gyvūnų skerdienos, kurių tvarkymą reglamentuoja 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms(38);
   iv) atliekos, atsiradusios žvalgant ir eksploatuojant naftos ir dujų telkinius iš atviroje jūroje esančių įrenginių ir deginamos tuose įrenginiuose;
   b) eksperimentiniai moksliniai tiriamieji ir bandymų įrenginiai, kuriuose siekiama patobulinti deginimo procesą ir kuriuose per metus apdorojama mažiau kaip 50 tonų atliekų.

38 straipsnis

Prašymai leidimams gauti

Prašyme išduoti leidimą atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiui aprašomos priemonės, kuriomis numatoma garantuoti, kad būtų įvykdyti šie reikalavimai:

   a) įrenginys suprojektuotas, įrengtas, bus prižiūrimas ir eksploatuojamas laikantis šio skyriaus reikalavimų ir atsižvelgiant į degintinų arba bendrai degintinų atliekų kategorijas;
   b) deginimo ir bendro deginimo procese gauta šiluma bus kiek įmanoma panaudota, gaminant šilumą, technologinį garą arba elektros energiją;
   c) bus kuo labiau sumažintas likučių kiekis ir kenksmingumas, o patys likučiai, jei įmanoma, perdirbti;
   d) likučiai, kurių neįmanoma išvengti, sumažinti arba perdirbti, bus šalinami laikantis nacionalinių ir Bendrijos teisės aktų.

39 straipsnis

Leidimo sąlygos

1.  Leidime pateikiama ši informacija:

   a) visų atliekų, kurios gali būti deginamos, kategorijų sąrašas, naudojant, jei įmanoma, bent Komisijos sprendimu 2000/532/EB sudarytame Europos atliekų sąraše nurodytas kategorijas ir pateikiant informaciją apie kiekvienos kategorijos atliekų kiekį;
   b) bendras įrenginio atliekų deginimo arba bendro deginimo pajėgumas;
   c) į orą ir vandenį išmetamų teršalų ribinės vertės;
   d) nuotekų pH, temperatūros ir nuotekų srauto reikalavimai;
   e) mėginių ėmimo ir matavimo tvarka bei periodiškumas, kurie turi būti nustatyti siekiant įvykdyti teršalų išmetimo stebėsenos sąlygas;
   f) didžiausias leistinas valymo arba matavimo prietaisų techniškai neišvengiamo sustabdymo, sutrikimų arba gedimų laikotarpis, per kurį į orą išmetamų teršalų kiekis ir nuotekų kiekis gali viršyti nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

2.  Be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, leidime išduotame pavojingas atliekas deginantiems atliekų deginimo įrenginiams arba bendro atliekų deginimo įrenginiams pateikiama ši informacija:

   a) skirtingų kategorijų atliekų, kurios gali būti deginamos, kiekių sąrašas;
   b) didžiausi ir mažiausi tų pavojingų atliekų srautai, išreikšti masės vienetais, jų didžiausias ir mažiausias kaloringumas ir didžiausias leistinas šių atliekų užterštumas PCB, PCP, chloru, fluoru, siera, sunkiaisiais metalais ir kitomis taršiosiomis medžiagomis.

3.  Valstybės narės gali sudaryti sąrašą atliekų, kurios turi būti įtrauktos į leidimą ir kurios gali būti bendrai deginamos tam tikrų kategorijų bendro atliekų deginimo įrenginiuose.

4.  Kompetentinga institucija periodiškai persvarsto ir prireikus atnaujina leidimo sąlygas.

40 straipsnis

Teršalų išmetimo kontrolė

1.  Iš atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginių išmetamos dujos šalinamos kontroliuojamai, per kaminus, kurių aukštis apskaičiuojamas atsižvelgiant į žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

2.  Iš atliekų deginimo įrenginių ir bendro atliekų deginimo įrenginių į orą išmetami teršalai neviršija VI priedo 3 ir 4 dalyse nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių arba išmetamųjų teršalų ribinių verčių, nustatytų pagal to priedo 4 dalį.

Jei bendro atliekų deginimo įrenginyje daugiau kaip 40 % šilumos išsiskiria deginant pavojingas atliekas arba įrenginys bendrai degina neapdorotas, įvairias komunalines atliekas, taikomos VI priedo 3 dalyje nurodytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės.

3.  Išmetamųjų dujų valymo nuotekų šalinimas į vandens telkinius kuo labiau ribojamas, o taršiųjų medžiagų koncentracija neviršija VI priedo 5 dalyje nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių.

4.  Išmetamųjų teršalų ribinės vertės nustatomos toje vietoje, kur išmetamųjų dujų valymo nuotekos yra šalinamos iš atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginių.

Kai išmetamųjų dujų valymo nuotekos valomos ne atliekų deginimo ar bendro atliekų deginimo įrenginyje, o už jos ribų esančioje valymo įmonėje, skirtoje šios rūšies nuotekoms valyti, VI priedo 5 dalyje nurodytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės turi būti nustatomos toje vietoje, kur nuotekos šalinamos iš valymo įmonės. Jei išmetamųjų dujų valymo nuotekos eksploatavimo vietoje arba už jos ribų valomos kartu su kitomis nuotekomis, veiklos vykdytojas, naudodamasis VI priedo 6 dalies 2 punkte nurodytų matavimų rezultatais, atlieka atitinkamus masės balanso skaičiavimus, kad nustatytų išmetamųjų teršalų kiekį galutinėse šalinamose nuotekose, kurios gali būti priskiriamos išmetamųjų dujų valymo nuotekoms.

Jokiu būdu negalima skiesti nuotekų tam, kad nebūtų viršytos VI priedo 5 dalyje nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės.

5.  Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginių teritorijos, įskaitant atliekų laikymui skirtus plotus, projektuojamos ir eksploatuojamos taip, kad būtų išvengta neleistino ir netikėto dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens užteršimo bet kokiomis taršiosiomis medžiagomis.

Numatomos talpyklos, skirtos užterštoms lietaus vandens nuotekoms iš atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginių teritorijos arba vandeniui, užterštam po išsiliejimo arba panaudoto gaisrui gesinti. Talpykla turi būti pakankamo dydžio, kad užtikrintų galimybę tokius vandenis patikrinti, o prireikus prieš šalinimą išvalyti.

6.  Nepažeidžiant 44 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatų, jei viršijamos išmetamųjų teršalų ribinės vertės, darbas atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginyje arba atskirose atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginio krosnyse be jokių išlygų nutraukiamas ir atliekos nedeginamos daugiau kaip keturias valandas iš eilės.

Tokiomis sąlygomis per metus iš viso galima dirbti ne daugiau kaip 60 valandų.

Antroje pastraipoje nustatytas terminas taikomas toms krosnims, kurios turi vienintelę išmetamųjų dujų valymo priemonę.

41 straipsnis

Avarija

Avarijos atveju veiklos vykdytojas kuo skubiau sumažina operacijų skaičių arba nutraukia darbą, kol bus atkurtos normalios darbo sąlygos.

42 straipsnis

Teršalų išmetimo stebėsena

1.  Valstybės narės užtikrina, kad teršalų išmetimo stebėsena būtų atliekama pagal VI priedo 6 ir 7 dalis.

2.  Automatinių matavimo sistemų diegimas ir darbas yra kontroliuojami, kasmet atliekami techniniai jų patikrinimai, nurodyti VI priedo 6 dalies 1 punkte.

3.  Kompetentinga institucija nustato, kaip turi būti išdėstyti mėginių ėmimo arba matavimo taškai, naudotini teršalų išmetimo stebėsenai.

4.  Visi stebėsenos rezultatai registruojami, apdorojami ir atitinkamai pateikiami, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti, ar laikomasi leidime nurodytų eksploatavimo sąlygų arba išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

5.  Kai Bendrijoje tampa prieinami atitinkami matavimo būdai, Komisija nustato datą, nuo kurios turi būti atliekami nuolatiniai į orą išmetamų sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų matavimai.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

43 straipsnis

Išmetamųjų teršalų ribinių verčių laikymasis

Laikoma, kad į orą ir vandenį išmetamų teršalų ribinės vertės neviršytos, jei įvykdytos VI priedo 8 dalyje nustatytos sąlygos.

44 straipsnis

Eksploatacijos sąlygos

1.  Atliekų Deginimo įrenginiai eksploatuojami taip, kad būtų pasiektas toks deginimo lygis, kad bendras organinės anglies kiekis nuosėdose ir šlake būtų mažesnis kaip 3 %, o užsidegimo momentu medžiaga netektų mažiau kaip 5 % sausosios dalies. Prireikus taikomi išankstinio atliekų apdorojimo būdai.

2.  Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiai projektuojami, statomi, įrengiami ir eksploatuojami taip, kad deginant ir bendrai deginant atliekas išsiskyrusių dujų temperatūra po paskutiniojo oro įpurškimo, kontroliuojamai ir tolygiai, netgi pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, bent dvi sekundes būtų padidinta iki ne mažiau kaip 850 °C.

Deginant arba bendrai deginant pavojingas atliekas, kuriose yra daugiau kaip 1 % halogenintų organinių medžiagų chloro pavidalu, temperatūra, reikalinga atitikčiai pirmai pastraipai užtikrinti, yra ne mažesnė kaip 1100°C.

Pirmoje ir antroje pastraipoje nurodytos temperatūros atliekų deginimo įrenginiuose matuojamos prie degimo kameros vidinės sienelės. Kompetentinga institucija gali leisti atlikti matavimus kitame tipiniame degimo kameros taške. 

3.  Kiekvienoje atliekų deginimo įrenginio degimo kameroje įtaisomas bent vienas papildomas degiklis. Šis degiklis automatiškai įsijungia, kai po paskutiniojo degimo oro įpurškimo degimo dujų temperatūra nukrinta žemiau šio straipsnio 2 dalyje nustatytų temperatūrų. Jis taip pat naudojamas kiekvieną kartą pradedant arba užbaigiant deginimo operacijas, kad būtų garantuota, jog šių operacijų metu visada ir tol, kol degimo kameroje yra nesudegusių atliekų, bus palaikomos minėtos temperatūros.

Papildomam degikliui nenaudojamas kuras, kuriam degant gali būti išmetama teršalų daugiau negu deginant gazoliną, apibūdintą 1993 m. kovo 23 d. Tarybos direktyvos 93/12/EEB, susijusios su sieros kiekiu tam tikrų rūšių skystajame kure(39), 1 straipsnio 1 dalyje, suskystintas dujas arba gamtines dujas.

4.  Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiai eksploatuoja automatinę sistemą, neleidžiančią paduoti atliekų šiais atvejais:

   a) įjungiant, kol temperatūra nesiekia 2 dalyje nurodytos temperatūros arba temperatūros, kuri nustatoma remiantis 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis;
   b) kiekvieną kartą, kai nepalaikoma 2 dalyje nurodyta temperatūra arba temperatūra, nustatoma remiantis 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis;
   c) kiekvieną kartą, kai nuolatiniai matavimai rodo, kad dėl išmetamųjų dujų valymo įrengimų sutrikimų arba gedimų viršijama kuri nors išmetamųjų teršalų ribinė vertė.

5.  Atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiuose gauta šiluma, jei tik įmanoma, panaudojama.

6.  Infekuotos atliekos iš gydymo įstaigų dedamos tiesiai į krosnį, prieš tai jų nemaišant su kitų kategorijų atliekomis ir tiesiogiai jų netvarkant.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginį eksploatuotų ir kontroliuotų fizinis asmuo, turintis tam reikalingą kompetenciją.

45 straipsnis

Leidimas pakeisti eksploatacijos sąlygas

1.  Jei kitų šio skyriaus reikalavimų yra laikomasi, kompetentinga institucija gali patvirtinti sąlygas, kurios skiriasi nuo nurodytųjų 45 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, o kalbant apie temperatūrą – to straipsnio 4 dalyje, ir kurios nurodytos leidime tam tikrų kategorijų atliekoms arba tam tikriems šiluminiams procesams. Valstybės narės gali nustatyti ši patvirtinimą reglamentuojančias taisykles.

2.  Pakeitus atliekų deginimo įrenginių eksploatacijos sąlygas, neturi atsirasti daugiau likučių arba likučių, kuriuose yra daugiau organinių taršiųjų medžiagų negu likučiuose, kurių atsirastų 44 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytomis sąlygomis.

3.  Atliekų deginimo įrenginiai, kuriems leista pakeisti eksploatacijos sąlygas pagal 1 dalį, turi bent neviršyti VI priedo 3 dalyje bendrajai organinei angliai ir CO nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių. 

Iki 2002 m. gruodžio 28 d. eksploatuoti ir leidimą turėję medienos ir popieriaus pramonėje naudojami katilai, kuriuose bendrai deginamos žievės atliekos jų susidarymo vietoje ir kuriems buvo leista pakeisti eksploatacijos sąlygas pagal 1 dalį, neviršija bent VI priedo 3 dalyje bendrajai organinei angliai nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

4.  Apie visas eksploatacijos sąlygas, patvirtintas remiantis 1, 2 ir 3 dalimis, ir atliktų patikrinimų rezultatus valstybės narės praneša Komisijai, teikdamos informaciją pagal 66 straipsnyje nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus.

46 straipsnis

Atliekų pristatymas ir priėmimas

1.  Atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginio veiklos vykdytojas imasi visų būtinų atsargos priemonių, susijusių su atliekų pristatymu bei priėmimu, kad kiek įmanoma išvengtų arba apribotų oro, dirvožemio, paviršinio bei požeminio vandens taršą bei kitą neigiamą poveikį aplinkai, kvapus, triukšmą ir tiesioginį pavojų žmonių sveikatai.

2.  Prieš priimdamas atliekas į atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginį veiklos vykdytojas pagal Komisijos sprendime 2000/532/EB pateiktą Europos atliekų sąrašą nustato kiekvienos kategorijos atliekų masę.

3.  Prieš priimdamas į atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginį pavojingas atliekas, veiklos vykdytojas surenka apie tas atliekas visą įmanomą informaciją, kad įsitikintų, ar jos atitinka 39 straipsnio 2 dalyje nurodytus leidimų reikalavimus.

Informacija yra tokia:

   a) visa administracinė informacija apie atliekų susidarymo procesą, aprašytą 4 dalies a punkte nurodytuose dokumentuose;
   b) atliekų fizinė ir, jei įmanoma, cheminė sudėtis ir visa kita informacija, būtina norint įvertinti, ar jos tinka numatytam deginimo procesui;
   c) atliekų pavojingosios savybės, medžiagos, su kuriomis jos negali būti maišomos, ir atsargumo priemonės, kurių būtina imtis tvarkant atliekas.

4.  Prieš priimdamas pavojingas atliekas į atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginį veiklos vykdytojas atlieka šias būtiniausias procedūras:

   a) patikrina dokumentus, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 2008/98/EB, o jei įmanoma – ir tuos, kurių reikalaujama pagal 1993 m. vasario 1 d. Tarybos direktyvą (EEB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės(40), ir teisės aktus dėl pavojingų prekių vežimo;
   b) ima tipinius mėginius, nebent tai būtų netikslinga, jei įmanoma, prieš iškraunant, kad taikant kontrolės priemones būtų patikrintas atitikimas 3 dalyje numatytai informacijai ir kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti apdorojamų atliekų pobūdį.

B punkte nurodyti mėginiai saugomi mažiausiai vieną mėnesį po atitinkamų atliekų sudeginimo arba bendro sudeginimo.

5.  Kompetentinga institucija atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiams, priklausantiems įrenginiui, kuriam taikomas II skyrius, ir deginantiems arba bendrai deginantiems tik tame įrenginyje susidariusias atliekas gali leisti nesilaikyti 2, 3 ir 4 dalių.

47 straipsnis

Likučiai

1.  Likučių kiekis ir kenksmingumas turi būti sumažintas. Likučiai perdirbami, jei įmanoma, tiesiogiai įmonėje arba už jos ribų.

2.  Sausieji likučiai dulkių pavidalu vežami ir laikinai sandėliuojami taip, kad nepatektų į aplink.

3.  Prieš nustatant, kur likučiai bus vežami pašalinti arba perdirbti, atliekami atitinkami bandymai likučių fizinėms bei cheminėms savybėms bei galimam taršumui nustatyti. Tiriama bendra tirpioji frakcija ir sunkiųjų metalų tirpioji frakcija.

48 straipsnis

Esminis pakeitimas

Atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginių, deginančių tik nepavojingas atliekas įrenginyje, kuriam taikomas II skyrius, eksploatacijos pakeitimas, susijęs su pavojingų medžiagų deginimu arba bendru deginimu, laikomas esminiu pakeitimu.

49 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir visuomenės informavimas apie atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginius

1.  Prašymai dėl naujų leidimų steigti atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginius pateikiami vienoje arba keliose vietose, kuriose per tam tikrą laiką visuomenė gali , su jais susipažinti, kad prieš kompetentingai institucijai priimant sprendimą galėtų pareikšti savo pastabas apie prašymus. Tas sprendimas, įskaitant bent leidimo kopiją ir visus vėlesnius pakeitimus, taip pat pateikiamas susipažinti visuomenei.

2.  66 straipsnyje nurodytoje ataskaitoje apie atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginius, kurių nominalus pajėgumas yra dvi arba daugiau tonų per valandą, nurodoma informacija apie įmonės veiklą ir stebėseną, deginimo arba bendro deginimo procesą ir duomenys apie į orą bei vandenį išmetamų teršalų kiekį, lyginant juos su išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis. Ta informacija pateikiama visuomenei.

3.  Kompetentinga institucija sudaro ir pateikia visuomenei atliekų deginimo bei bendro atliekų deginimo įrenginių, kurių nominalus pajėgumas mažesnis kaip dvi tonos per valandą, sąrašą.

V skyrius

Organinius tirpiklius naudojantiems įrenginiams ir veiklai taikomos specialiosios nuostatos

50 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas VII priedo 1 dalyje išvardytų rūšių veiklai, kurią vykdant atitinkamais atvejais pasiekiamos to priedo 2 dalyje nurodytos slenkstinės suvartojimo ribos.

51 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

   1) esamas įrenginys – veikiantis įrenginys, kurį eksploatuoti leidimas buvo išduotas arba tinkamai parengtas prašymas išduoti leidimą pateiktas iki 2001 m. balandžio 1 d., jei įrenginys pradėtas eksploatuoti ne vėliau kaip 2002 m. balandžio 1 d.;
   2) išmetamosios dujos – dujos, kuriose yra lakiųjų organinių junginių ar kitų teršalų, negrįžtamai išleidžiamos į orą pro kaminą ar taršos mažinimo įrangą;
   3) lakieji išmetalai – lakieji organiniai junginiai, išskyrus esančius išmetamosiose dujose, taip pat produktuose esantys tirpikliai, išleidžiami į orą, dirvožemį ir vandenį, jei VII priedo 2 dalyje nenumatyta kitaip;
   4) bendras išmetamųjų teršalų kiekis – lakiųjų išmetalų ir išmetamųjų dujų kiekio suma;
   5) mišinys – 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH)(41) 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas mišinys;
   6) klijai – atskiroms gaminio dalims sulipinti naudojamas mišinys, įskaitant visus organinius tirpiklius arba mišinius, kuriuose yra tinkamai jam naudoti būtinų organinių tirpiklių;
   7) rašalas – tekstui arba vaizdui ant paviršiaus atspausti naudojamas mišinys, įskaitant visus organinius tirpiklius ar mišinius, kuriuose yra tinkamai jam naudoti būtinų organinių tirpiklių;
   8) lakas – permatoma danga;
   9) suvartojimas – visos per kalendorinius metus ar bet kurį kitą 12 mėnesių laikotarpį įrenginio organinių tirpiklių sąnaudos, atėmus lakiuosius organinius junginius, regeneruotus pakartotinai naudoti;
   10) sąnaudos – organinių tirpiklių kiekis ir jų kiekis mišiniuose, kurie naudojami vykdant veiklą, tarp jų ir tirpiklių, kurie buvo perdirbti įrenginyje ar už jo ribų ir kurie apskaitomi kaskart juos naudojant tai veiklai vykdyti;
   11) pakartotinis naudojimas – iš įrenginio regeneruotų organinių tirpiklių naudojimas techniniams ar komerciniams tikslams, taip pat jų kaip kuro naudojimas, išskyrus tokio regeneruoto organinio tirpiklio, kaip atliekų, galutinį šalinimą;
   12) ribojimo sąlygos – sąlygos, kuriomis įrenginys eksploatuojamas taip, kad lakieji organiniai junginiai, išsiskiriantys dėl tokios veiklos, yra surenkami ir išleidžiami pro kaminą arba taršos mažinimo įrangą juos kontroliuojant, ir dėl to nėra vienareikšmiškai laikomi lakiaisiais išmetalais;
   13) paleidimo ir sustabdymo operacijos – operacijos, išskyrus nuolatines svyravimo fazes, per kurias veikla, įranga, įrenginio dalis ar talpykla pradedama eksploatuoti ar sustabdoma arba paleidžiama tuščiąja eiga ar grąžinama į darbo režimą.

52 straipsnis

Pavojingų medžiagų pakaitalai

Medžiagos ar mišiniai, kuriuose yra lakiųjų organinių junginių, pagal Direktyvą 67/548/EEB klasifikuojamų kaip kancerogeninių, mutageninių arba toksiškų reprodukcijai, ir kurie todėl priskiriami rizikos frazėms R45, R46, R49, R60 arba R61, ar turi būti jomis pažymėti,, jei įmanoma, keičiami mažiau kenksmingomis medžiagomis ar mišiniais.

53 straipsnis

Teršalų išmetimo kontrolė

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti atitiktį kuriai nors vienai iš šių sąlygų:

   a) iš įrenginių išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekis neviršija išmetamųjų dujų ribinių verčių ir lakiųjų išmetalų ribinių verčių, arba bendrų išmetamųjų teršalų ribinių verčių, bei laikomasi VII priedo 2 ir 3 dalyse nustatytų kitų reikalavimų;
   b) įrenginiai atitinka VII priedo 5 dalyje išdėstytus Taršos mažinimo plano reikalavimus, jei sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis lygiavertis kiekiui, pasiektam taikant a punkte nurodytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

Valstybės narės Komisijai pagal 66 straipsnio 1 dalį praneša apie pažangą, padarytą siekiant b punkte nurodyto lygiaverčio išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, jei veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai įrodo, kad konkretaus įrenginio lakiųjų išmetalų ribinė vertė yra techniniu ir ekonominiu požiūriu neįmanoma, kompetentinga institucija gali leisti, kad išmetamųjų teršalų kiekis viršytų tą ribinę vertę, jei žmonių sveikatai ir aplinkai nenumatomas didelis pavojus ir jei veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai įrodo, kad taikomos geriausios galimos priemonės.

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies, vykdant VII priedo 2 dalies lentelės 8 skiltyje nurodytą dengimo veiklą, kuri negali būti vykdoma ribojimo sąlygomis, kompetentinga institucija gali leisti, kad iš įrenginio išmetamas teršalų kiekis neatitiktų toje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, jei veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai įrodo, kad ši atitiktis techniniu ir ekonominiu požiūriu neįmanoma ir kad taikomos geriausios galimos priemonės.

4.  Valstybės narės pagal 66 straipsnio 2 dalį praneša Komisijai apie 2 ir 3 dalyse nurodytas išimtis.

5.  Lakiųjų organinių junginių, kurie priskiriami rizikos frazėms R40, R45, R46, R49, R60, R61 arba R68 ar privalo būti jomis pažymėti, išmetimas, kiek tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu, kontroliuojamas ribojimo sąlygomis,, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir aplinką, ir neviršija VII priedo 4 dalyje nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

6.  Įrenginiuose, kuriuose vykdoma dviejų ar daugiau rūšių veikla, kurių kiekviena viršija VII priedo 2 dalyje nurodytas slenkstines ribas:

   a) 5 dalyje nurodytų medžiagų atžvilgiu laikomasi toje dalyje kiekvienos rūšies veiklai keliamų reikalavimų;
  b) kitų medžiagų atžvilgiu:
   i) laikomasi 1 dalyje kiekvienos rūšies veiklai keliamų reikalavimų, arba
   ii) bendras išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekis neviršija kiekio, kuris susidarytų taikant i papunktį.

7.  Imamasi visų reikiamų atsargos priemonių išmetamam lakiųjų organinių junginių kiekiui kuo labiau sumažinti per įrenginio paleidimo ir sustabdymo operacijas.

54 straipsnis

Teršalų išmetimo stebėsena

Valstybės narės užtikrina, kad pagal VII priedo 6 dalį būtų matuojamas išmetamųjų teršalų kiekis, nurodydamos tai leidimo sąlygose arba nustatydamos bendrąsias privalomas taisykles. 

55 straipsnis

Atitiktis išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms

Laikoma, kad išmetamųjų dujų kiekis atitinka ribines vertes, jei įvykdytos VII priedo 8 dalyje nustatytos sąlygos.

56 straipsnis

Atitikties ataskaitų teikimas

8 straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje įrodoma atitiktis kuriam nors iš šių punktų:

   a) išmetamųjų dujų ribinėms vertėms, lakiųjų išmetalų ribinėms vertėms ir bendro išmetamųjų teršalų kiekio ribinėms vertėms;
   b) VII priedo 5 dalyje nurodytiems Taršos mažinimo plano reikalavimams;
   c) išimtims, suteiktoms pagal 53 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Atitikties ataskaitoje gali būti pateikti tirpiklių valdymo planai, parengti pagal VII priedo 7 dalį.

57 straipsnis

Esminiai esamų įrenginių pakeitimai

1.  Esamo įrenginio didžiausio per dieną vidutiniškai suvartojamų organinių tirpiklių masės pokytis, kai įrenginys eksploatuojamas pagal projektinį galingumą, išskyrus paleidimo ir sustabdymo operacijas bei įrangos remontą, laikomas esminiu, jei dėl jo išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekis padidėja daugiau kaip:

–  25 %, jei tai įrenginys, kuriame vykdoma veikla atitinka VII priedo 2 dalies lentelės 1, 3, 4, 5, 8, 10, 13, 16 arba 17 skiltyse nurodytas žemiausias slenkstines ribas, o jei tai kita VII priedo 2 dalyje nurodyta veikla, – kurią vykdant tirpiklių suvartojama mažiau nei 10 tonų per metus;

–  10 %, jei tai visi kiti įrenginiai.

2.  Jeigu esamame įrenginyje atliekamas esminis pakeitimas arba jeigu po to, kai įrenginyje buvo atliktas esminis pakeitimas, jis pirmą kartą patenka į šios direktyvos taikymo sritį, ta įrenginio dalis, kurioje buvo atliktas esminis pakeitimas, laikoma nauju įrenginiu arba esamu įrenginiu, jei viso įrenginio bendras išmetamųjų teršalų kiekis neviršija kiekio, kuris būtų apskaičiuotas, jei ta dalis, kurioje buvo atliktas esminis pakeitimas, būtų laikoma nauju įrenginiu.

3.  Jei atliekamas esminis pakeitimas, kompetentinga institucija patikrina, ar įrenginys atitinka šios direktyvos reikalavimus.

58 straipsnis

Keitimasis informacija apie organinių tirpiklių pakaitalus

Komisija organizuoja informacijos apie organinių tirpiklių naudojimą ir galimus jų pakaitalus, taip pat technologijas, kurios turi mažiausiai poveikio orui, vandeniui, dirvožemiui, ekosistemoms ir žmonių sveikatai, keitimąsi su valstybėmis narėmis, susijusiais pramonės sektoriais ir aplinkosaugos nevyriausybinėmis organizacijomis.

Organizuojamas keitimasis informacija šiais klausimais:

   a) tinkamumas naudoti;
   b) galimos pasekmės žmonių sveikatai, visų pirma poveikis profesinėje aplinkoje;
   c) galimas poveikis gamtai;
   d) pasekmės ūkiui, visų pirma galimų alternatyvų sąnaudos ir nauda.

59 straipsnis

Informacijos prieinamumas

1.  Visuomenei sudaromos sąlygos susipažinti su kompetentingos institucijos sprendimu – bent leidimo kopija bei vėlesniais jo pratęsimais.

Visuomenei sudaromos sąlygos susipažinti su įrenginiams taikomomis bendrosiomis privalomomis taisyklėmis ir įrenginių, kuriems turi būti suteiktas leidimas ir kurie turi būti registruojami, sąrašu.

2.  Visuomenei sudaromos sąlygos susipažinti su kompetentingos institucijos turimais 54 straipsnyje numatyto teršalų išmetimo stebėsenos rezultatais.

3.  1 ir 2 dalys taikomos atsižvelgiant į apribojimus, numatytus Direktyvos 2003/4/EB 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

VI skyrius

Titano dioksido gamybos įrenginiams taikomos specialiosios nuostatos

60 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas titano dioksido gamybos įrenginiams.

61 straipsnis

Draudimas šalinti atliekas

Valstybės narės draudžia į vandens telkinius, jūrą arba vandenyną šalinti šias atliekas:

   1) kietąsias atliekas;
   2) iš įrenginių, kuriuose taikomas sulfato metodas išleidžiamą pokristalizacinį tirpalą, gautą atliekant filtravimą po titanilo sulfato tirpalo hidrolizės; taip pat ir su tokiais tirpalais susijusias rūgščių atliekas, kuriose yra daugiau nei 0,5 % laisvos sulfato rūgšties ir įvairių sunkiųjų metalų, įskaitant rūgščių atliekas, atskiestas tiek, kad jose yra 0,5 % ar mažiau laisvos sulfato rūgšties;
   3) iš įrenginių, kuriuose taikomas chlorido metodas, išmetamas atliekas, kuriose yra daugiau kaip 0,5 % laisvos druskos rūgšties ir įvairių sunkiųjų metalų, įskaitant atliekas, atskiestas tiek, kad jose yra 0,5 % ar mažiau laisvos sulfato rūgšties;
   4) filtravimo druskas, dumblą ir skystas atliekas, susidariusias apdorojant (koncentruojant ar neutralizuojant) 2 ir 3 dalyse nurodytas atliekas, kuriose yra įvairių sunkiųjų metalų; į tokias atliekas neįeina neutralizuotos, filtruotos ar dekantuotos atliekos, kuriose yra tik sunkiųjų metalų pėdsakų ir kurių pH dydis prieš atskiedžiant yra didesnis kaip 5,5.

62 straipsnis

Į vandenį išmetamų teršalų stebėsenos

1.  Iš įrenginių į vandenį išmetamų teršalų kiekis neviršija VIII priedo 1 dalyje nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

2.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad ūminio toksiškumo bandymai būtų atliekami pagal VIII priedo 2 dalies 1 punktą ir kad šių bandymų rezultatai atitiktų VIII priedo 2 dalies 2 punkte nustatytas vertes.

63 straipsnis

Teršalų išmetimo į orą prevencija ir kontrolė

1.  Užtikrinama rūgšties lašelių išmetimo iš įrenginių prevencija;

2.  Iš įrenginių į orą išmetamų teršalų kiekis neviršija VIII priedo 3 dalyje nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

64 straipsnis

Teršalų išmetimo ir aplinkos stebėsena

1.  Valstybės narės užtikrina teršalų išmetimo į vandenį stebėseną, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti, ar laikomasi leidimo sąlygų ir 62 straipsnio.

2.  Valstybės narės užtikrina teršalų išmetimo į orą stebėseną, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti, ar laikomasi leidimo sąlygų ir 63 straipsnio.

Tokia stebėsena būtinai apima VII priedo 5 dalyje numatytą teršalų išmetimo stebėseną.

3.  Valstybės narės pagal VIII priedo 4 dalį užtikrina aplinkos, kurią veikia iš titano dioksido gamybos įrenginių į vandenį išleidžiamos atliekos, stebėseną.

4.  Stebėsena vykdoma pagal CEN standartus; jei CEN standartų nėra, taikomi ISO, nacionaliniai arba tarptautiniai standartai, kurie užtikrins lygiavertės mokslinės kokybės duomenis.

VII skyrius

Komitetas, pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

65 straipsnis

Kompetentingos institucijos

Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas ir įstaigas, atsakingas už šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų vykdymą.

66 straipsnis

Valstybių narių perduodama informacija

1.  Valstybės narės užtikrina, kad Komisija gautų informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą, teršalų išmetimo ir kitokio poveikio aplinkai tipinius duomenis, išmetamųjų teršalų ribines vertes ir geriausių galimų priemonių taikymą pagal 15 ir 16 straipsnius ir apie pagal 16 straipsnio 3 dalį taikomas išimtis.

Valstybės narės rengia ir nuolatos atnaujina nacionalines informavimo sistemas, kad pirmoje pastraipoje nurodyta informacija Komisijai būtų prieinama elektronine forma. Valstybės narės pateikia visuomenei suteiktos informacijos santrauką.

2.  Komisija nustato, kokio tipo ir formato informaciją valstybės narės turi teikti pagal 1 dalį.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

3.  Per trejus metus nuo 71 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos, o vėliau kas trejus metus Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodyta informacija, Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą ir prireikus teisės akto pasiūlymą.

67 straipsnis

Daliniai priedų pakeitimai

1.  Remdamasi geriausiomis galimomis priemonėmis, nurodytomis atitinkamuose GGP informaciniuose dokumentuose, Komisija per 12 mėnesių nuo GGP informacinio dokumento, nurodyto 14 straipsnyje, paskelbimo remiantis su GGP susijusiomis išvadomis GGP informaciniame dokumente, koreguoja V, VI, VII, VIII priedus nustatydama išmetamųjų teršalų ribines vertes kaip minimalius reikalavimus. Išmetamųjų teršalų ribinės vertės gali būti papildytos lygiaverčiais parametrais arba techninėmis priemonėmis ir stebėsena bei atitikties reikalavimais, su sąlyga, kad gali būti pasiektas lygiavertis aplinkos apsaugos lygis.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

2.   Prieš priimdama pirmoje dalyje nurodytas priemones Komisija konsultuojasi su atitinkamais pramonės atstovais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, skatinančiomis aplinkos apsaugą, ir pateikia ataskaitą apie konsultacijų rezultatus ir tai, kaip į juos buvo atsižvelgta.

68 straipsnis

Minimalūs reikalavimai

1.   Nepažeidžiant 67 straipsnio Komisija per 12 mėnesių nuo GGP informacinio dokumento paskelbimo pagal 14 straipsnio nuostatas ir remiantis su GGP susijusiomis išvadomis GGP informaciniame dokumente kaip minimalius reikalavimus nustato išmetamųjų teršalų ribines vertes ir stebėsenos bei atitikties reikalavimus. Išmetamųjų teršalų ribinės vertės gali būti papildytos lygiaverčiais parametrais arba techninėmis priemonėmis, jei taikant šiuos lygiaverčius parametrus gali būti pasiektas lygiavertis aplinkos apsaugos lygis.

Šie minimalūs reikalavimai skirti dideliam susijusios veiklos ar įrangos poveikiui aplinkai ir pagrįsti GGP–ITK.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

2.   Prieš priimdama pirmoje dalyje nurodytas įgyvendinimo priemones Komisija konsultuojasi su atitinkamomis pramonės ir nevyriausybinėmis organizacijomis, skatinančiomis aplinkos apsaugą, ir pateikia ataskaitą apie konsultacijų rezultatus ir tai, kaip į juos buvo atsižvelgta.

3.   Pagal 1 ir 2 dalies nuostatas Komisija visų pirma iki 2011 m. gruodžio 31 d. nustato išmetamųjų teršalų ribines vertes ir stebėseną bei atitikties reikalavimus I priedo 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytų įrenginių išmetamiems dioksinams ir furanams.

Valstybės narės arba jų kompetentingos institucijos dioksinų ir furanų išmetimui gali nustatyti griežtesnes išmetamųjų teršalų ribines vertes.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

69 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas.

2.  Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

70 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudas, taikytinas pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas vadovaujantis šia direktyva. Šios nuobaudos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės Komisijai praneša apie tas nuostatas ne vėliau kaip iki ..., o apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus – nedelsdamos.

71 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinius teisės aktus

1.  Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki ...(42), įgyvendina 2 straipsnį, 3 straipsnio 4 dalį, 3 straipsnio 15–18 dalis, 20 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, 5, 6 straipsnius, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 2 dalies b punktą, 12 straipsnio 8 dalį, 13 straipsnio 1 dalies e punktą, 14 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalies d punktą, 3–5 dalis, 16 straipsnio 2–5 dalis, 17 straipsnį, 18 straipsnio 2–4 dalis, 22 straipsnio 2–3 dalis, 4 dalies b ir d punktus, 23, 24, 25 straipsnius, 26 straipsnio 1 dalies d punktą, 26 straipsnio 2 ║ dalies c–g punktus, 29 straipsnį, 31 straipsnį, 32 straipsnio 3 dalį, 34 straipsnio 2–4 dalis, 35 straipsnį, 36 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 5 dalį, 64 straipsnio 2 ir 4 dalis, 65–66 straipsnius, I priedo 1.1 punktą, 2.5 punkto c papunktį, 3.5, 4.7, 5.2, 5.3 punktus, 6.1 punkto c papunktį, 6.4 punkto b papunktį, 6.6, 6.9, 6.10 punktus, IV priedo 1 punkto b papunktį, V priedo 1–4 dalis, VI priedo 1 dalies b punktą, 4 dalies 2.2, 3.1 ir 3.2 punktus, 6 dalies 2.5, 2.6 punktus, VII priedo 7 dalies 3 punktą, VIII priedo 1 dalies 1 punktą, 2 punkto c papunktį, 3 dalies 2 ir 3 punktus. Jos nedelsdamos perduoda Komisijai tų nuostatų tekstą ir tų nuostatų bei šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Jos taiko šias nuostatas nuo ...*. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma oficialiai jas skelbiant. Valstybės narės nustato tokią nuorodos darymo tvarką.

2.  Valstybės narės Komisijai pateikia šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių įstatymų nuostatų tekstus.

72 straipsnis

Panaikinimas

1.  Direktyvos 78/176/EEB, 82/883/EEB, 92/112/EEB, 96/61/EB, 1999/13/EB ir 2000/76/EB su pakeitimais, padarytais IX priedo A dalyje išvardytais aktais, panaikinamos nuo ...(43)*, nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su IX priedo B dalyje nurodytais direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo terminais.

2.  Direktyva 2001/80/EB su pakeitimais, padarytais IX priedo A dalyje išvardytais teisės aktais, panaikinama, ir panaikinimas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d., nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su IX priedo B dalyje nustatytais direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo terminais.

3.  Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos pagal šios direktyvos X priede pateiktą atitikmenų lentelę.

73 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  I priedo 1.2, 1.3, 1.4, 2.1–2.4 punktuose, 2.5 punkto a ir b papunkčiuose, 2.6, 3, 4.1–4.6, 5.1, 5.2 punktuose, 5.3 punkto a ir b papunkčiuose, 5.4 punkte, 6.1 punkto a ir b papunkčiuose, 6.2–6.5 punktuose, 6.6 punkto b ir c papunkčiuose, 6.7 ir 6.8 punktuose nurodytiems įrenginiams, taip pat 1.1 punkte nurodytiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas yra 50 MW arba didesnis, ir 6.6 punkto a papunktyje nurodytiems, daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams turintiems įrenginiams, kurie yra eksploatuojami, kuriems išduotas leidimas arba kurie iki 71 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos pateikia tinkamai parengtą prašymą išduoti leidimą, su sąlyga, kad tie įrenginiai pradedami eksploatuoti ne vėliau kaip praėjus metams nuo tos dienos, valstybės narės taiko pagal 71 straipsnio 1 dalį priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus nuo ...(44).

2.  I priedo 2.5 punkto c papunktyje, 5.3 punkto c, d ir e papunkčiuose, 6.1 punkto c papunktyje, 6.9 ir 6.10 punkte nurodytiems įrenginiams, taip pat 1.1 punkte nurodytiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas mažesnis nei 50 MW ir 6.6 punkto a papunktyje nurodytiems, mažiau kaip 40 000 vietų paukščiams turintiems įrenginiams, kurie eksploatuojami iki 71 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos, valstybės narės taiko pagal 71 straipsnio 1 dalį priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus nuo ...(45)*.

3.  Kurą deginantiems įrenginiams, kuriems taikomas III skyrius, valstybės narės taiko pagal 71 straipsnio 1 dalį priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus nuo 2016 m. sausio 1 d.

4.  Kurą deginantiems įrenginiams, kurie bendrai degina atliekas, VI priedo 4 dalies 3.1 punktas taikomas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Tačiau nuo 2016 m. sausio 1 d. šiems įrenginiams taikomas VI priedo 4 dalies 3.2 punktas.

74 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

75 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ║

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

11straipsnyje nurodytų pramoninės veiklos rūšių kategorijos

Toliau nurodyti slenkstiniai dydžiai nusako gamybos pajėgumus arba našumą. Jei tame pačiame įrenginyje vykdoma viename punkte išvardytų kelių rūšių, veikla,, tokių veiklos rūšių pajėgumai sudedami.

Apskaičiuojant 1.1 punkte nurodytų įrenginių bendrą nominalų šiluminį našumą, į šiuos skaičiavimus sveikatos priežiūros įstaigose naudojamų kurą deginančių įrenginių atveju įtraukiami tik įprasti veiklos pajėgumai.

Apskaičiuojant 1.1 punkte nurodytų įrenginių bendrą nominalų šiluminį našumą, kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas yra mažesnis nei 3 MW, į šiuos skaičiavimus neįtraukiami.

Apskaičiuojant 1.1 punkte nurodytų įrenginių bendrą nominalų šiluminį našumą, kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas yra mažesnis nei 50 MW ir kurie eksploatuojami ne daugiau kaip 500 valandų per metus, į šiuos skaičiavimus neįtraukiami.

1.  Energetikos pramonė

1.1  Kuro deginimas įrenginiuose, kurių bendras nominalus šiluminis našumas yra 20 MW arba didesnis.

1.2.  Naftos ir dujų perdirbimas.

1.3.  Koksavimo krosnių gamyba.

1.4.  Kuro dujofikavimas arba suskystinimas.

2.  Metalų gamyba ir apdirbimas

2.1.  Metalo rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) kalcinavimas arba kaitinimas.

2.2.  Ketaus arba plieno (pirminio arba antrinio lydymo), įskaitant nepertraukiamą liejimą, gamyba, kai pajėgumas didesnis kaip 2,5 tonos per valandą.

2.3.  Juodųjų metalų apdirbimas:

   a) karšto valcavimo staklių, kurių pajėgumas didesnis kaip 20 tonų termiškai neapdoroto plieno per valandą, eksploatavimas;
   b) kalvių, turinčių kūjus, kurių kiekvieno energija didesnė kaip 50 kilodžaulių, kai kaloringumas didesnis kaip 20 MW, eksploatavimas;
   c) dengimas apsauginėmis lydyto metalo dangomis, kai apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 2 tonos termiškai neapdoroto plieno per valandą.

2.4.  Juodųjų metalų liejyklų, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų liejinių per dieną, eksploatavimas.

2.5.  Spalvotųjų metalų apdirbimas:

   a) neapdirbtų spalvotųjų metalų gamyba iš rūdos, koncentratų arba antrinių žaliavų naudojant metalurginius, cheminius arba elektrolitinius procesus;
   b) spalvotųjų metalų, įskaitant regeneruotus produktus, lydymas, įskaitant legiravimą, kai švino ir kadmio lydymo pajėgumas didesnis kaip 4 tonos per dieną, o visų kitų metalų ‐ 20 tonų per dieną, išskyrus liejyklų eksploatavimą;
   c) lydyto metalo gaminius gaminančių spalvotųjų metalų liejyklų, kurių švino ir kadmio lydymo pajėgumas didesnis kaip 2,4 tonos per dieną, o kitų metalų – 12 tonų per dieną, eksploatavimas.

2.6.  Metalų arba plastinių medžiagų paviršių apdorojimas elektrolizės arba cheminiais procesais, kai dengimo vonių tūris didesnis kaip 30 m3.

3.  Mineralinių medžiagų apdirbimo pramonė

3.1.  Cemento klinkerio gamyba rotacinėse krosnyse, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 500 tonų per dieną, arba kalkių gamyba rotacinėse krosnyse ar kitose krosnyse, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną.

3.2.  Asbesto arba produktų iš asbesto gamyba.

3.3.  Stiklo, įskaitant stiklo pluoštą, gamyba, kai lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.

3.4.  Mineralinių medžiagų lydymas, įskaitant mineralinio pluošto gamybą, kai lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.

3.5.  Keraminių gaminių gamyba degimo būdu, visų pirma stogų čerpių, plytų, ugniai atsparių plytų, čerpių, molio dirbinių arba porceliano, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir vienos krosnies džiovinimo talpa didesnė kaip 300 kg/ m3.

4.  Chemijos pramonė

Šioje dalyje gamyba pagal šioje dalyje apibrėžtų veiklos rūšių kategorijas yra medžiagų arba medžiagų grupių, išvardytų 4.1 – 4.7 punktuose, pramoninio masto gamyba chemiškai arba biologiškai jas perdirbant.

4.1.  Šių organinių cheminių medžiagų gamyba:

   a) angliavandenilių (linijinių arba ciklinių; sočiųjų arba nesočiųjų, alifatinių arba aromatinių);
   b) deguonies turinčių organinių junginių: alkoholio, aldehidų, ketonų, karboksirūgšties, esterių, acetatų, eterių, peroksidų, epoksidinių dervų;
   c) sieros turinčių organinių junginių;
   d) azoto turinčių organinių junginių: aminų, amidų, nitrozo ir nitro junginių, arba nitratų, nitrilų, cianatų, izocianatų;
   e) fosforo turinčių organinių junginių;
   f) halogenintų angliavandenilių;
   g) metalo organinių junginių;
   h) bazinių plastinių medžiagų (polimerinio sintetinio pluošto ir pluošto, turinčio celiuliozės);
   i) sintetinio kaučiuko;
   j) dažiklių ir pigmentų;
   k) paviršinio aktyvumo agentų ir medžiagų.

4.2.  Šių neorganinių cheminių medžiagų gamyba:

   a) dujų – amoniako, chloro arba vandenilio chlorido, fluoro arba vandenilio fluorido, anglies oksidų, sieros turinčių junginių, azoto oksidų, vandenilio, sieros dioksido, karbonilo chlorido (fosgeno);
   b) rūgščių – chromo rūgšties, fluoro vandenilio rūgšties, fosforo rūgšties, azoto rūgšties, druskos rūgšties, sieros rūgšties, oleumo, sulfitinių rūgščių;
   c) bazių – amonio hidroksido, kalio hidroksido, natrio hidroksido;
   d) druskų – amonio chlorido, kalio chlorato, kalio karbonato, natrio karbonato, perborato, sidabro nitrato;
   e) ne metalų, metalo oksidų arba kitų neorganinių junginių – kalcio karbido, silicio, silicio karbido.

4.3.  Fosforo, azoto arba kalio trąšų (paprastų ar kompleksinių) gamyba.

4.4.  Augalų apsaugos produktų arba biocidų gamyba.

4.5.  Farmacijos produktų įskaitant tarpinius produktus gamyba.

4.6.  Sprogmenų gamyba.

4.7.  Cheminių medžiagų, naudojamų kaip kuras arba tepalai, gamyba.

5.  Atliekų tvarkymas

5.1.  Pavojingų atliekų šalinimas arba jų panaudojimas,, kai pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną, įskaitant šią veiklą:

   a) biologinį apdirbimą;
   b) fizinį cheminį apdirbimą;
   c) deginimą atskirai arba su kitomis medžiagomis;
   d) sumaišymą arba maišymą;
   e) perpakavimą;
   f) saugojimą, kai saugojimo pajėgumas viršija 10 tonų;
   g) pirminį panaudojimą kurui arba kitiems energijos gamybos būdams;
   h) tirpiklių atnaujinimą (regeneravimą);
   i) neorganinių medžiagų, išskyrus metalus arba metalo junginius, perdirbimą arba atnaujinimą;
   j) rūgščių arba bazių regeneravimą;
   k) taršai mažinti naudojamų komponentų naudojimą;
   l) katalizatorių komponentų panaudojimą;
   m) naftos perdirbimą arba kitokį pakartotinį naftos produktų naudojimą.

5.2.  Nepavojingų atliekų deginimas ir bendras deginimas, kai pajėgumas didesnis kaip 3 tonos per valandą.

5.3.  Nepavojingų atliekų šalinimas arba panaudojimas, kai pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, įskaitant šią veiklą:

   a) biologinį apdirbimą;
   b) fizinį cheminį apdirbimą; išskyrus veiklą, kuriai taikoma 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo(46), kurios metu gaunamas vien tik valytas dumblas, kaip nustatyta 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvoje 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą(47). Ši išimtis taikoma tik tais atvejais, kai gali būti pasiektas bent jau toks pat aplinkos apsaugos lygis kaip ir taikant šią direktyvą;
   c) pirminis atliekų paruošimas bendram deginimui;
   d) šlakų ir nuosėdų apdirbimas, kuris neįtrauktas į kitas pramonės veiklos rūšių kategorijas;
   e) metalo likučių apdirbimas smulkintuvuose.

5.4  Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną, arba kurių bendras pajėgumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus.

6.  Kitos veiklos rūšys.

6.1.  Pramoniniuose įrenginiuose atliekama šių gaminių gamyba:

   a) celiuliozės iš medienos arba kitų pluoštinių medžiagų;
   b) popieriaus arba kartono, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną;

c)   medžio plokščių (išskyrus fanerą), kai gamybos pajėgumas didesnis nei 600 m3 per dieną.

6.2.  Pirminis tekstilės pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas kai apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną.

6.3.  Kailių ir odų rauginimas, kai apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 12 tonų gatavos produkcijos per dieną.

6.4.  a) skerdyklų, kurių skerdienos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, eksploatavimas;

b)   apdorojimo ir perdirbimo veikla (išskyrus atvejus, kai toliau nurodytos prieš tai perdirbtos arba neperdirbtos žaliavos yra tik pakuojamos), skirta maisto produktų arba gyvulių pašarų gamybai iš:

   i) gyvulinės žaliavos (išskyrus vien pieną), kai gatavos produkcijos gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną,
   ii) augalinės žaliavos, kai gatavos produkcijos gamybos pajėgumas didesnis kaip 300 tonų per dieną,
   iii) gyvulinių ir augalinių žaliavų mišinys, kai gatavos produkcijos gamybos pajėgumas tonomis didesnis nei:

75, jei A lygu 10 arba daugiau, arba

– [300 – (22,5 x A)] visais kitais atvejais,

kai "A" yra galutinės produkcijos gamybos pajėgumo gyvūninės kilmės medžiagos dalis (procentais).

Pakuotė neįtraukiama į galutinį produkto svorį.

Šis punktas netaikomas, kai žaliavą sudaro tik pienas.

c)  Tik pieno apdorojimas ir perdirbimas, kai per dieną pagaminama daugiau kaip 200 tonų pieno (metinis vidurkis).

6.5.  Gyvulių skerdenų arba gyvūninių atliekų šalinimas arba perdirbimas, kai apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną.

6.6.  Intensyvus paukščių arba kiaulių auginimas, kai yra daugiau kaip:

a)  40 000 vietų naminiams paukščiams;

b)  2000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg), arba

c)  750 vietų paršavedėms.

Jei tame pačiame įrenginyje auginami a punkte nenurodytų rūšių paukščiai arba a, b ir c punktuose išvardytų skirtingų rūšių gyvūnai, slenkstinė riba apskaičiuojama remiantis pirmiau nurodytas ribas atitinkančiais azoto išskyrimo faktoriais. Komisija parengia ribų apskaičiavimo ir atitinkamų azoto išskyrimo faktorių nustatymo rekomendacijas.

6.7.  Naudojant organinius tirpiklius atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas, kai organinio tirpiklio suvartojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus.

6.8.  Anglis (perdegta anglis) arba elektografito gamyba deginimo arba grafitizacijos būdu.

6.9.  Medienos ir medienos gaminių konservavimas, kai gamybos pajėgumas didesnis nei 50 m3 per dieną.

6.10.  Nuotekų, kurioms netaikoma Direktyva 91/271/EEB ║ ir kurios išleidžiamos iš įrenginių, kuriems taikomas I skyrius, valymas ne įrenginio teritorijoje.

II PRIEDAS

Taršiųjų medžiagų sąrašas

ORAS

1.  Sieros dioksidas ir kiti sieros turintys junginiai.

2.  Azoto oksidai ir kiti azoto turintys junginiai.

3.  Anglies monoksidas.

4.  Lakieji organiniai junginiai.

5.  Metalai ir jų junginiai.

6.  Dulkės, įskaitant smulkias kietąsias daleles.

7.  Asbestas (suspenduotos dalelės, pluoštai).

8.  Chloras ir jo junginiai.

9.  Fluoras ir jo junginiai.

10.  Arsenas ir jo junginiai.

11.  Cianidai..

12.  Medžiagos ir preparatai, kurie, kaip įrodyta, turi kancerogeninių ar mutageninių savybių arba tokių savybių, kurios gali veikti dauginimąsi per orą.

13.  Polichlorinti dibenzodioksinai ir polichlorinti dibenzofuranai.

VANDUO

1.  Halogeninti organiniai junginiai ir medžiagos, galinčios sudaryti tokius junginius vandenyje.

2.  Fosforo organiniai junginiai.

3.  Organitino junginiai.

4.  Medžiagos ir preparatai, kurie, kaip įrodyta, turi kancerogeninių ar mutageninių savybių arba tokių savybių, kurios gali veikti dauginimąsi vandenyje arba per jį.

5.  Ilgai nesuyrantys organiniai junginiai ir ilgai nesuyrančios bei bioakumuliacinių savybių turinčios organinės toksiškos medžiagos.

6.  Cianidai.

7.  Metalai ir jų junginiai.

8.  Arsenas ir jo junginiai.

9.  Biocidai ir augalų apsaugos produktai.

10.  Skendinčios medžiagos.

11.  Medžiagos, sukeliančios eutrofikacijos procesą (ypač nitratai ir fosfatai).

12.  Medžiagos, neigiamai veikiančios deguonies pusiausvyrą (kurias galima įvertinti naudojant tokius rodiklius kaip BDS, ChDS, ir t. t.).

13.  Medžiagos, išvardytos 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(48), X priede.

III PRIEDAS

Geriausių galimų priemonių nustatymo kriterijai

1.  Mažaatliekės technologijos naudojimas;

2.  Mažiau pavojingų medžiagų naudojimas;

3.  Proceso metu susidarančių ir naudotų medžiagų bei atitinkamų atliekų panaudojimo bei perdirbimo skatinimas;

4.  Palyginami eksploatavimo procesai, įrengimai ar metodai, sėkmingai išbandyti pramoniniu mastu;

5.  Technikos pasiekimai ir mokslo žinių bei supratimo pokyčiai;

6.  Atitinkamų išmetamųjų teršalų pobūdis, pasekmės ir apimtys;

7.  Naujo ar esamo įrenginio paleidimo data;

8.  Laikas, reikalingas geriausiai galimai priemonei įdiegti;

9.  Procese naudojamų žaliavų (įskaitant vandenį) suvartojimas ir pobūdis bei jų energetinis efektyvumas;

10.  Būtinybė užtikrinti taršos prevenciją arba kuo labiau sumažinti jos poveikį aplinkai ir keliamą pavojų;

11.  Avarijų prevencijos reikalingumas ir būtinybė kuo labiau sumažinti jų pasekmes aplinkai.

IV PRIEDAS

Visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus

1.  Pradiniame sprendimo priėmimo etape arba vėliausiai, kai toliau nurodyta informacija gali būti pagrįstai suteikta, visuomenė (viešais skelbimais arba kitomis atitinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, jei įmanoma, elektroninėmis informacijos perdavimo priemonėmis) informuojama apie:

   a) prašymą išduoti leidimą arba atitinkamais atvejais pasiūlymą pagal 22 straipsnį atnaujinti leidimą ar leidimo sąlygas, įskaitant 13 straipsnio 1 dalyje išvardytų elementų aprašymą;
   b) naujas arba atnaujintas bendrąsias privalomas taisykles, rengiamas pagal 18 straipsnį, įskaitant siūlomus taisyklių reikalavimus ir netechninę teisinės ir administracinės sistemos, pagal kurią bus taikomos taisyklės, santrauką;
   c) kai taikytina, tai, kad sprendimui taikomas nacionalinis ar tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas arba konsultavimasis su valstybėmis narėmis pagal 28 straipsnį;
   d) kompetentingas institucijas, atsakingas už sprendimo priėmimą, tas, iš kurių gali būti gaunama atitinkama informacija, tas, kurioms gali būti teikiamos pastabos ar klausimai, ir pastabų ar klausimų pateikimo terminus;
   e) galimų sprendimų pobūdį arba, jei jau parengtas, sprendimo projektą;
   f) kai taikytina, duomenis apie pasiūlymą atnaujinti leidimą ar leidimo sąlygas;
   g) laiką ir vietą, būdą atitinkamai informacijai gauti;
   h) duomenis apie visuomenės dalyvavimo ir konsultavimosi su ja priemones, parengtas pagal 5 punktą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad per atitinkamus terminus suinteresuotajai visuomenei būtų pateikta:

   a) pagal nacionalinės teisės aktus – svarbiausios ataskaitos ir patarimai, pateikti kompetentingai institucijai ar institucijoms tuo metu, kai suinteresuotoji visuomenė buvo informuota pagal 1 punktą;
   b) pagal Direktyvos 2003/4/EB nuostatas – 1 punkte nenurodyta informacija, kuri yra svarbi priimant sprendimą pagal 6 straipsnį ir kuri tampa prieinama po to, kai suinteresuotoji visuomenė buvo informuota pagal 1 punktą.

3.  Kol sprendimas nepriimtas, suinteresuotoji visuomenė turi teisę, kompetentingai institucijai pareikšti pastabas ir nuomones.

4.  Priimant sprendimą turi būti atsižvelgiama į šiame priede nustatyto konsultavimosi rezultatus.

5.  Išsamias visuomenės informavimo priemones (pavyzdžiui, skelbimus tam tikru spinduliu ar skelbimus vietiniuose laikraščiuose) ir konsultavimosi su suinteresuotąja visuomene priemones (pavyzdžiui, raštu ar rengiant visuomenės apklausas) nustato valstybės narės. Kad būtų pakankamai laiko visuomenei informuoti, o suinteresuotajai visuomenei pasirengti ir veiksmingai dalyvauti priimant sprendimą aplinkos klausimais pagal šio priedo nuostatas, turi būti numatyti tinkami įvairių etapų terminai.

V PRIEDAS

Su kurą deginančiais įrenginiais susijusios techninės nuostatos

1 dalis

32 straipsnio 2 dalyje nurodytos kurą deginančių įrenginių išmetamų teršalų ribinės vertės

1.  Visos išmetamųjų teršalų ribinės vertės apskaičiuojamos esant 273,15 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui, atmetus vandens garų kiekį išmetamosiose dujose, esant standartiniam O2 kiekiui: 6 % – kietojo kuro rūšims, 3 % – skystojo ir dujinio kuro katilams ir 15 % – dujų turbinoms ir dujų varikliams. 

Kombinuoto ciklo dujų turbinų (KCDT) su papildomu kūrenimu standartinį O2 kiekį gali nustatyti kompetentinga institucija, atsižvelgdama į specifines to įrenginio savybes.

2.  Iš kietojo arba skystojo kuro katilų išmetamo SO2 ribinės vertės (mg/Nm3)

Nominalus šiluminis našumas (MWth)

Akmens anglis ir rusvosios anglys

Biomasė

Durpės

Skystasis kuras

50–100

400

200

300

350

100–300

250

200

300

250

> 300

200

200

200

200

Skystąjį kurą naudojantiems kurą deginantiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas mažesnis negu 500 MW, kuriems leidimas buvo išduotas iki 2002 m. lapkričio 27 d., ir kurie eksploatuojami ne ilgiau kaip 1500 valandų per metus (svyruojantis penkerių metų vidurkis), išmetamo SO2 ribinė vertė yra 800 mg/Nm3.

3.  Katilų, kuriems naudojamas dujinis kuras, išmetamo SO2 ribinės vertės, išreikštos mg/Nm3

Apskritai

35

Suskystintos dujos

5

Mažo kaloringumo dujos iš koksavimo krosnių

400

Aukštakrosnių mažo kaloringumo dujos

 200 

Iš katilų, kuriems naudojamas skystasis arba kietasis kuras, išmetamo NOx ribinės vertės (mg/Nm3)

Nominalus šiluminis našumas (MWth)

Akmens anglis ir rusvosios anglys

Biologinė masė ir durpės

Skystasis kuras

50–100

300

450, kai deginami rusvųjų anglių milteliai

300

450

100–300

200

250

200

> 300

200

200

150

║ Kietąjį arba skystąjį kurą naudojantiems kurą deginantiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas neviršija 500 MW, kuriems leidimas išduotas iki 2002 m. lapkričio 27 d. ir kurie eksploatuojami ne daugiau kaip 1500 valandų per metus (svyruojantis penkerių metų vidurkis), išmetamo NO2 ribinė vertė yra 450 mg/Nm3.

Kietąjį arba skystąjį kurą naudojantiems kurą deginantiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas 500 MW arba didesnis, kuriems leidimas buvo išduotas iki 1987 m. liepos 1 d. ir kurie eksploatuojami ne daugiau kaip 2000 valandų per metus (svyruojantis penkerių metų vidurkis), išmetamo NOx ribinė vertė yra 450 mg/Nm3.

5.  Iš dujinį kurą deginančių įrenginių išmetamų NOx ir CO ribinės vertės (mg/Nm3)

NOx

CO

Dujiniai katilai 

100 (5)

100

Dujų turbinos (įskaitant KCDT), kuriose kaip kuras naudojamos gamtinės dujos(1) 

50 (2)(3)

100

Dujų turbinos (įskaitant KCDT), kuriose naudojamas kitoks kuras nei gamtinės dujos(4) 

90

100

Dujų varikliai

100

100

Pastabos:

1)  Gamtinės dujos – tai natūraliai slūgsantis metanas, kuriame yra ne daugiau kaip 20 % (tūrio) inertinių dujų ir kitų sudedamųjų dalių.

2)  75 mg/Nm3 toliau išvardytais atvejais, kai dujų turbinos naudingumo koeficientas yra nustatomas pagal ISO bazinės įkrovos sąlygas:

   i) dujų turbinos, naudojamos mišriose šilumos ir energijos sistemose, kai bendras elektros naudingumo koeficientas yra didesnis nei 75 %,
   ii) dujų turbinos, naudojamos kombinuoto ciklo įrenginiuose, kai vidutinis bendras metinis elektros naudingumo koeficientas yra didesnis nei 55 %,
   iii) dujų turbinos mechaninėms pavaroms.

3)  Vieno ciklo dujų turbinų, nepatenkančių į nė vieną iš 2 pastaboje išvardytų kategorijų, tačiau su didesniu nei 35 % naudingumo koeficientu (nustatomu pagal ISO bazinės įkrovos sąlygas), išmetamų NOx teršalų ribinė vertė yra 50xη/35 (čia η – tai dujų turbinos naudingumo koeficientas pagal ISO bazinės įkrovos sąlygas, išreikštas procentine dalimi).

(4)  ║4) Šios išmetamųjų teršalų ribinės vertės yra taikomos ir dujų turbinoms, kuriose kaip skystasis kuras naudojami lengvieji ir vidurinieji distiliatai.

Šiame punkte esančioje lentelėje nustatytos dujų turbinų, (įskaitant KCDT), išmetamų NOx ir CO ribinės vertės taikomos, tik kai įkrova didesnė nei 70 %.

Dujų turbinoms arba dujų varikliams, naudojamiems avarijų atvejais, kurie eksploatuojami mažiau nei 500 valandų per metus, šiame punkte nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės netaikomos. Tokių įrenginių veiklos vykdytojas kasmet registruoja jų eksploatavimo laiką.

5)  Direktyvos 2001/80/EB 4 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 3 dalyje nurodytiems įrenginiams, naudojantiems aukštakrosnių ir (arba) koksavimo krosnių dujas, azoto dioksido ir azoto monoksido, matuojamo kaip azoto dioksidas, atvejais taikoma 135 mg/Nm³ išmetamųjų teršalų ribinė vertė.

6.  Iš kietojo arba skystojo kuro katilų išmetamų dulkių ribinės vertės (mg/Nm3)

Nominalus šiluminis našumas (MWth)

Akmens anglis ir rusvosios anglys

Biologinė masė ir durpės

Skystasis kuras

50–100

30

30

30

100–300

25

20

25

> 300

20

20

20

7. Iš dujinio kuro katilų išmetamų dulkių ribinės vertės (mg/Nm3)

Apskritai

5

Aukštakrosnių dujos

10

Iš plieno pramonės gautos dujos, kurios gali būti naudojamos kitur

30

2 dalis

32 straipsnio 3 dalyje nurodytos kurą deginantiems įrenginiams taikomos išmetamųjų teršalų ribinės vertės

1.  Visos išmetamųjų teršalų ribinės vertės apskaičiuojamos esant 273,15 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui, atmetus vandens garų kiekį išmetamosiose dujose, esant standartiniam O2 kiekiui: 6 % – kietojo kuro rūšims, 3 % – skystojo ir dujinio kuro katilams ir 15 % – dujų turbinoms ir dujų varikliams. 

Kombinuoto ciklo dujų turbinų su papildomu deginimu standartinį O2 kiekį gali nustatyti kompetentinga institucija, atsižvelgdama į konkrečias atitinkamo įrenginio savybes.

2.  Iš kietojo arba skystojo kuro katilų išmetamo SO2 ribinės vertės (mg/Nm3)

Nominalus šiluminis našumas (MWth)

Akmens anglis ir rusvosios anglys

Biomasė

Durpės

Skystasis kuras

50–100

400

200

300

350

100–300

200

200

300

250, kai taikomas degimas verdančiame sluoksnyje

200

> 300

150

200, kai taikomas cirkuliuojančio verdančio sluoksnio degimas arba degimas verdančiame sluoksnyje esant slėgiui 

150 

150

200, kai taikomas degimas verdančiame sluoksnyje 

150

3. Iš dujinio kuro katilų išmetamo SO2 ribinės vertės (mg/Nm3)

Apskritai

35

Suskystintos dujos

5

Koksavimo krosnių mažo kaloringumo dujos

400

Aukštakrosnių mažo kaloringumo dujos

200

4. Iš kietojo arba skystojo kuro katilų išmetamų NOx ribinės vertės (mg/Nm3)

Nominalus šiluminis našumas (MWth)

Akmens anglis ir rusvosios anglys 

Biomasė ir durpės

 Skystasis kuras 

50–100 

300

400, kai deginami rusvųjų anglių milteliai

250

300

100–300

 200 

200

150

> 300

 150

200, kai deginami rusvųjų anglių milteliai 

150

100

5.  Iš dujinį kurą deginančių įrenginių išmetamų NOx ir CO ribinės vertės (mg/Nm3)

NOx

CO

Dujiniai katilai

100

100

Dujų turbinos (įskaitant KCDT)(1)

50(2)

100

Dujų varikliai

75

100

Pastabos

(  1) Dujų turbinoms, kuriose kaip skystasis kuras deginami lengvieji ir vidurinieji distiliatai, taikomos ir šiame punkte nustatytos išmetamų NOx ir CO ribinės vertės.

(  2) Vieno ciklo dujų turbinų su didesniu nei 35 % naudingumo koeficientu (nustatomu pagal ISO bazinės įkrovos sąlygas) išmetamų teršalų ribinė vertė yra 50*η/35 (čia η – tai dujų turbinos naudingumo koeficientas pagal ISO bazinės įkrovos sąlygas, išreikštas procentine dalimi).

Dujų turbinoms, (įskaitant KCDT), šiame punkte nustatytos išmetamų NOx ir CO ribinės vertės taikomos tik jei įkrova didesnė nei 70 %.

Dujų turbinoms arba dujų varikliams, naudojamiems avarijų atvejais, kurie eksploatuojamos mažiau nei 500 valandų per metus, šiame punkte nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės netaikomos. Tokių įrenginių veiklos vykdytojai registruoja jų eksploatavimo laiką.

6.  Iš kietojo arba skystojo kuro katilų išmetamų dulkių ribinės vertės (mg/Nm3)

Nominalus šiluminis našumas (MWth)

50–300

20

> 300

10

20 – biomasei ir durpėms

7.  Iš dujinio kuro katilų išmetamų dulkių ribinės vertės (mg/Nm3)

Apskritai

5

Aukštakrosnių dujos

10

Iš plieno pramonės gautos dujos, kurios gali būti naudojamos kitur

30

3 dalis

Teršalų išmetimo stebėsena

1.  Iš kiekvieno kurą deginančio įrenginio, kurio nominalus šiluminis našumas yra 100 MW arba didesnis, išmetamose dujose esančių SO2, NOx, CO ir dulkių koncentracijos nuolat matuojamos.

2.  Kompetentinga institucija gali nuspręsti nereikalauti 1 punkte minimų nuolatinių matavimų tokiais atvejais:

   a) kai visas kurą deginančių įrenginių eksploatacijos laikas yra mažesnis nei 10 000 darbo valandų;
   b) kai SO2 ir dulkės išmetami iš gamtines dujas deginančių įrenginių;
   c) kai SO2 išmetamas iš alyvą kurios sieros kiekis yra žinomas, deginančių įrenginių tais atvejais, kai nėra išmetamųjų dujų nusierinimo įrangos;
   d) kai SO2 išmetamas iš biomasę deginančių įrenginių, jeigu veiklos vykdytojas gali įrodyti, kad išmetamo SO2 kiekis jokiu būdu negali būti didesnis už nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

3.  Jeigu nereikalaujama nuolatinių matavimų, SO2, NOx, dulkių ir iš dujomis kūrenamų įrenginių išmetamo CO matavimų reikalaujama ne rečiau kaip kas šešis mėnesius.

4.  Akmens anglį arba rusvąsias anglis deginančių įrenginių išmetamo gyvsidabrio bendras kiekis matuojamas ne rečiau kaip kartą per metus.

Kaip alternatyva 3 punkte minimiems SO2 ir NOx matavimams, išmetamų SO2 ir NOx kiekiui nustatyti gali būti taikoma kitokia kompetentingos institucijos patikrinta ir patvirtinta tvarka. Vykdant šias procedūras taikomi atitinkami CEN standartai arba, jei CEN standartų nėra, taikomi ISO, nacionaliniai arba tarptautiniai standartai, kurie užtikrins lygiavertės mokslinės kokybės duomenis.

6.  Kompetentingai institucijai pranešama apie svarbius naudojamos kuro rūšies arba įrenginio eksploatavimo būdo pakeitimus. Kompetentinga institucija nusprendžia, ar 1–4 punktuose nustatyti kontrolės reikalavimai yra vis dar pakankami, ar juos reikia pakeisti.

7.  Nuolatinius matavimus, atliekamus pagal 1 punktą, sudaro išmetamųjų dujų deguonies kiekio, temperatūros, slėgio ir vandens garų kiekio matavimai. Nebūtina nuolat matuoti vandens garų kiekio išmetamosiose dujose, jeigu mėginiams imamos išmetamosios dujos yra išdžiovinamos prieš atliekant išmetamųjų teršalų analizę.

8.  Tam tikrų taršiųjų medžiagų mėginių ėmimas bei analizė ir proceso parametrų matavimai atliekami, automatinių matavimo sistemų kokybė užtikrinama ir pamatiniai matavimo metodai toms sistemoms kalibruoti taikomi pagal CEN standartus. Jei CEN standartai nepriimti, taikomi ISO, nacionaliniai arba tarptautiniai standartai, kurie užtikrins lygiavertės mokslinės kokybės duomenis.

Automatinės matavimo sistemos kontroliuojamos atliekant lygiagrečius matavimus, remiantis pamatiniais metodais – ne rečiau kaip kartą per metus.

Veiklos vykdytojas praneša kompetentingoms institucijoms apie automatinių matavimo sistemų patikrinimo rezultatus.

9.  Nustatant išmetamųjų teršalų ribinės vertės lygį, vieno matavimo rezultatas 95 % patikimumo intervaluose neturi viršyti šių toliau nurodytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių procentinių dalių:

Anglies monoksidas

 10 % 

Sieros dioksidas

20 %

Azoto oksidai

20 %

Dulkės

30 %

10.  Įteisintos valandinės ir dienos vidutinės vertės yra nustatomos iš išmatuotų valandinių vidutinių verčių atėmus 9 punkte apibrėžtą pasikliautinojo paklaidos intervalo vertę.

Bet kurią dieną, kurią daugiau nei trys valandinės vidutinės vertės yra negaliojančios dėl automatinės matavimo sistemos veiklos arba jos priežiūros sutrikimo, gautos vertės yra laikomos negaliojančiomis. Jeigu per metus daugiau nei dešimties dienų parodymai yra negaliojantys dėl tokios padėties, kompetentinga institucija reikalauja, kad veiklos vykdytojas imtųsi tinkamų priemonių, kad būtų pagerintas automatinės matavimo sistemos patikimumas.

4 dalis

Išmetamųjų teršalų ribinių verčių laikymosi įvertinimas

1.  Atliekant nuolatinius matavimus laikoma, kad 1 ir 2 dalyse nustatytų išmetamųjų teršalų ribinės vertės neviršytos, jeigu įvertinus matavimo rezultatus matyti, kad per visą nustatytą kalendorinių metų eksploatavimo valandų skaičių buvo laikomasi šių reikalavimų:

   a) įteisintos vidutinės dienos vertės neviršija 1 ir 2 dalyse nustatytų atitinkamų išmetamųjų teršalų ribinių verčių;
  

b)  95 % visų įteisintų valandinių vidutinių verčių per metus neviršija 200 % 1 ir 2 dalyse nustatytų atitinkamų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

2.  Tais atvejais, kai nereikalaujama vykdyti nuolatinių matavimų, jeigu rezultatai, gauti atlikus tam tikrą matavimų skaičių arba kitokia tvarka, apibrėžta ir nustatyta pagal kompetentingų institucijų nustatytas taisykles, neviršija išmetamųjų teršalų ribinių verčių, laikoma, kad 1 ir 2 dalyse nustatytų išmetamųjų teršalų ribinės vertės neviršytos.

VI PRIEDAS

Su atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiais susijusios techninės nuostatos

1 dalis

Apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

  a) "esamas atliekų deginimo įrenginys " – tai vienas iš toliau nurodytų atliekų deginimo įrenginių:
   i) kuris veikė ir kuriam eksploatuoti leidimas buvo išduotas remiantis taikomais Bendrijos teisės aktais, iki 2002 m. gruodžio 28 d.,
   ii) kuriam buvo leista ar jis buvo įregistruotas deginti atliekas ir turėjo leidimą, išduotą iki 2002 m. gruodžio 28 d. remiantis taikomais Bendrijos teisės aktais, su sąlyga, kad įrenginys pradėjo veikti ne vėliau kaip 2003 m. gruodžio 28 d.,
   iii) dėl kurio, kompetentingos institucijos nuomone, iki 2002 m. gruodžio 28 d. buvo pateiktas tinkamai parengtas prašymas leidimui gauti, su sąlyga, kad įrenginys pradėjo veikti ne vėliau kaip 2004 m. gruodžio 28 d.;
   b) naujas atliekų deginimo įrenginys – atliekų deginimo įrenginys, kuriam netaikomas a punktas.

2 dalis

Dibenzo-p-dioksinų ir dibenzofuranų ekvivalentiškumo koeficientai

Nustatant bendrą dioksinų ir furanų koncentraciją, toliau nuodytų dibenzo-p-dioksinų ir dibenzofuranų koncentracijos, išreikštos masės vienetais, prieš susumuojant dauginamos iš šių ekvivalentiškumo koeficientų:

Ekvivalentiškumo koeficientas

2,3,7,8 ‐ Tetrachlordibenzodioksinas (TCDD)

1

1,2,3,7,8 ‐ Pentachlordibenzodioksinas (PeCDD)

0,5

1,2,3,4,7,8 ‐ Heksachlordibenzodioksinas (HxCDD)

0,1

1,2,3,6,7,8 ‐ Heksachlordibenzodioksinas (HxCDD)

0,1

1,2,3,7,8,9 ‐ Heksachlordibenzodioksinas (HxCDD)

0,1

1,2,3,4,6,7,8 ‐ Heptachlordibenzodioksinas (HpCDD)

0,01

Oktachlordibenzodioksinas (OCDD)

0,001

2,3,7,8 ‐ Tetrachlordibenzofuranas (TCDF)

0,1

2,3,4,7,8 ‐ Pentachlordibenzofuranas (PeCDF)

0,5

1,2,3,7,8 ‐ Pentachlordibenzofuranas (PeCDF)

0,05

1,2,3,4,7,8 ‐ Heksachlordibenzofuranas (HxCDF)

0,1

1,2,3,6,7,8 ‐ Heksachlordibenzofuranas (HxCDF)

0,1

1,2,3,7,8,9 ‐ Heksachlordibenzofuranas (HxCDF)

0,1

2,3,4,6,7,8 ‐ Heksachlordibenzofuranas (HxCDF)

0,1

1,2,3,4,6,7,8 ‐ Heptachlordibenzofuranas (HpCDF)

0,01

1,2,3,4,7,8,9 ‐ Heptachlordibenzofuranas (HpCDF)

0,01

Oktachlordibenzofuranas (OCDF)

0,001

3 dalis

Iš atliekų deginimo įrenginių į orą išmetamų teršalų ribinės vertės

1.  Visos išmetamųjų teršalų ribinės vertės apskaičiuojamos esant 273,15 K temperatūrai, 101,3 kPa slėgiui ir atėmus išmetamosiose dujose esantį vandens garų kiekį.

Jos apskaičiuojamos pagal standartinę išmetamosiose dujose esančio deguonies 11 % normą, išskyrus tuos atvejus, kai deginamos naudotos mineralinės alyvos, apibrėžtos Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 3 dalyje (tais atvejais išmetamųjų teršalų ribinės vertės apskaičiuojamos pagal standartinę 3 % deguonies normą) ir 6 dalies 2.7 punkte minimus atvejus.

1.1  Toliau nurodytų taršiųjų medžiagų vidutinės dienos ribinės vertės (mg/Nm³)

Bendras dulkių kiekis

10 

Dujinės ir garų pavidalo organinės medžiagos bendrosios organinės anglies pavidalu (TOC) 

10 

Vandenilio chloridas (HCl)

10 

Vandenilio fluoridas (HF)

Sieros dioksidas (SO2)

50 

Azoto monoksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) NO2 pavidalu vertės, taikomos esamiems atliekų deginimo įrenginiams, kurių nominalus pajėgumas daugiau kaip 6 tonos per valandą, ir naujiems atliekų deginimo įrenginiams

200 

Azoto monoksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) NO2 pavidalu vertės, taikomos esamiems atliekų deginimo įrenginiams, kurių nominalus pajėgumas 6 tonos per valandą arba mažiau

400 mg

1.2  Toliau nurodytų taršiųjų medžiagų vidutinės pusės valandos ribinės vertės (mg/Nm³)

(100 %) A

(97 %) B

Bendras dulkių kiekis

30 

10 

Dujinės ir garų pavidalo organinės medžiagos bendrosios organinės anglies pavidalu (TOC) 

20 

10 

Vandenilio chloridas (HCl)

60 

10 

Vandenilio fluoridas (HF)

Sieros dioksidas (SO2)

200 

50 

Azoto monoksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) NO2 pavidalu vertės, taikomos esamiems atliekų deginimo įrenginiams, kurių nominalus pajėgumas daugiau kaip 6 tonos per valandą, ir naujiems atliekų deginimo įrenginiams

400 mg

200 

1.3  Vidutinės toliau nurodytų sunkiųjų metalų ribinės vertės (mg/Nm³), nustatytos per mažiausiai 30 minučių ir daugiausiai 8 valandų mėginių ėmimo laikotarpį

Kadmis ir jo junginiai kadmio pavidalu (Cd)

Iš viso 0,05 

Talis ir jo junginiai talio pavidalu (Tl)

Gyvsidabris ir jo junginiai gyvsidabrio pavidalu (Hg)

0,05 

Stibis ir jo junginiai stibio pavidalu (Sb)

Iš viso 0,5 

Arsenas ir jo junginiai arseno pavidalu (As)

Švinas ir jo junginiai švino pavidalu (Pb)

Chromas ir jo junginiai chromo pavidalu (Cr)

Kobaltas ir jo junginiai kobalto pavidalu (Co)

Varis ir jo junginiai vario pavidalu (Cu)

Manganas ir jo junginiai mangano pavidalu (Mn)

Nikelis ir jo junginiai nikelio pavidalu (Ni)

Vanadis ir jo junginiai vanadžio pavidalu (V)

Šios vidutinės vertės taip pat taikomos atitinkamų sunkiųjų metalų bei jų junginių dujoms ir garams.

1.4  Vidutinės išmetamų dioksinų ir furanų ribinės vertės (ng/Nm³) mažiausiai 6 valandų ir daugiausiai 8 valandų mėginių ėmimo laikotarpiais. Išmetamų dioksinų ir furanų ribinės vertės atitinka bendrą jų koncentraciją ir apskaičiuojamos pagal 2 dalį.

Dioksinai ir furanai

0,1 

1.5  Išmetamosiose dujose esančio anglies monoksido (CO) ribinės vertės (mg/Nm³):

a)  50 – vidutinė dienos vertė,

b)  100 – pusės valandos vidutinė vertė

c)  150 – vidutinė 10 minučių vertė.

Kompetentinga institucija gali leisti atliekų deginimo įrenginiams, naudojantiems verdančio sluoksnio technologiją, taikyti išlygas, jei leidime nustatyta išmetamo anglies monoksido (CO) ribinė vertė yra ne didesnė kaip 100 mg/Nm3, išreikšta vidutine valandos verte.

2.  Kurą deginančių įrenginių, minėtų 40 straipsnio 5 dalyje ir 41 straipsnyje, išmetamų teršalų ribinės vertės

Bendra atliekų deginimo įrenginio į orą išmetamų dulkių koncentracija jokiomis aplinkybėmis neturi viršyti 150 mg/Nm3 (pusės valandos vidutinė vertė). Neturi būti viršijamos 1.2 punkte ir 1.5 punkto b papunktyje nustatytos į orą išmetamų TOC ir CO ribinės vertės.

3.  Valstybės narės gali nustatyti taisykles, reglamentuojančias šiame priede numatytas išlygas.

4 dalis

Į orą išmetamų teršalų, susidariusių deginant atliekas bendro atliekų deginimo įrenginiuose, ribinių verčių nustatymas

1.  Kai šios dalies lentelėje nenurodyta konkreti visų išmetamųjų teršalų ribinė vertė "C", taikytina ši formulė (maišymo taisyklė).

Kiekvienos atitinkamos taršiosios medžiagos ir CO išmetamosiose dujose, išsiskiriančiose deginant atliekas bendro atliekų deginimo įrenginiuose, ribinė vertė apskaičiuojama taip:

20090310-P6_TA(2009)0093_LT-p0000001.fig

Vatliekos

:

deginant atliekas susidariusių išmetamųjų dujų tūris, nustatomas pagal mažiausią leidime nurodytą atliekų kaloringumą ir perskaičiuotas taikant šioje direktyvoje nurodytas standartines sąlygas.

Jei šiluma, išsiskyrusi deginant pavojingas atliekas, sudaro mažiau kaip 10 % visos įrenginyje išsiskyrusios šilumos, Vatliekos turi būti apskaičiuojamas pagal tokį (teorišką) atliekų kiekį, kuris, sudeginus atliekas, sudarytų 10 % šilumos, kai bendras išskiriamos šilumos kiekis yra fiksuotas.

Catliekos

:

3 dalyje atliekų deginimo įrenginiams nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės.

Vproc

:

išmetamųjų dujų tūris, išsiskyręs įrenginyje vykstančių procesų metu, įskaitant patvirtintų kuro rūšių, kurios dažniausiai naudojamos įrenginyje (išskyrus atliekas), deginimą, nustatomas pagal deguonies kiekį, kuris, turi būti standartinis, kaip nustatyta Bendrijos arba nacionaliniuose teisės aktuose,. Jei nėra teisės aktų, skirtų šios rūšies įrenginiams, turi būti naudojamas tikrasis deguonies kiekis išmetamosiose dujose, nepraretinant jo papildomu oru, kuris procesui nebūtinas.

Cproc

:

išmetamųjų teršalų ribinės vertės, nustatytos šioje dalyje ir skirtos tam tikrai pramonės veiklai, o jei tokių verčių nėra – iš įrenginių, atitinkančių nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, taikomus tokiems įrenginiams, deginantiems įprastu būdu patvirtintas kuro rūšis (išskyrus atliekas), išmetamų teršalų ribinės vertės. Jei ir šių verčių nėra, naudojamos leidime nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės. Jei nėra leidimuose nurodytų ribinių verčių – naudojamos tikrosios masės koncentracijos.

C

:

bendros išmetamųjų teršalų ribinės vertės esant tam tikram deguonies kiekiui, nurodytos šioje dalyje tam tikrai pramonės veiklai ir tam tikroms taršiosioms medžiagoms, o jei tokių verčių nėra – bendros išmetamųjų teršalų ribinės vertės, pakeičiančios išmetamųjų teršalų ribines vertes, nustatytas atskiruose šios direktyvos prieduose. Bendras deguonies kiekis, pakeičiantis standartinį deguonies kiekį, apskaičiuojamas atsižvelgiant į pirmiau minėtą kiekį ir į dalinius kiekius.

Visos išmetamųjų teršalų ribinės vertės apskaičiuojamos esant 273,15 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui, atėmus vandens garų kiekį išmetamosiose dujose.

Valstybės narės gali nustatyti taisykles, reglamentuojančias šioje dalyje numatytas išlygas.

2.  Specialios nuostatos, taikomos cemento degimo krosnims, kuriose bendrai deginamos atliekos.

2.1  Išmetamųjų teršalų ribinės vertės, nustatytos 2.2 ir 2.3 punktuose, taikomos kaip vidutinės bendro dulkių kiekio, HCI, HF, NOx, SO2 ir TOC dienos vertės (atliekant nuolatinius matavimus), kaip vidutinės mažiausiai 30 minučių, o daugiausiai – 8 valandų laikotarpiu paimtų sunkiųjų metalų mėginių vertės ir kaip vidutinės mažiausiai 6 valandų, o daugiausiai – 8 valandų laikotarpiu paimtų dioksinų ir furanų mėginių vertės.

Visos vertės perskaičiuojamos esant standartiniam 10 % deguonies kiekiui.

Vidutinės pusės valandos vertės reikalingos tik apskaičiuojant vidutines dienos vertes.

2.2  C – toliau nurodytų taršiųjų medžiagų (išskyrus dioksinų ir furanų) bendros ribinės vertės (mg/Nm3)

Taršioji medžiaga 

C

Bendras dulkių kiekis

30

HCl

10

HF

1

NOx

 500 

Cd + Tl

0,05

Hg

0,05

Sb + As + Pb + Cr + Co + Cu + Mn + Ni + V

0,5

Dioksinai ir furanai (ng/Nm³) 

0,1

2.3  C – bendros SO2 ir TOC ribinės vertės (mg/Nm³)

Teršalas

C

SO2

50

TOC

10

Kompetentinga institucija gali leisti nukrypti nuo šiame punkte nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių tuomet, kai TOC ir SO2 susidaro ne deginant atliekas.

3.  Specialiosios nuostatos, skirtos bendro atliekų deginimo įrenginiams

3.1.  Cproc, išreikšta vidutine dienos verte (mg/Nm³), galiojančia iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Nustatant nominalų šiluminį atliekų deginimo įrenginių našumą taikomos 31 straipsnyje apibrėžtos jungimo taisyklės.

Vidutinės pusės valandos vertės reikalingos tik apskaičiuojant vidutines dienos vertes.

Kietojo kuro, išskyrus biomasę, Cproc (O2 kiekis – 6 %):

Taršiosios medžiagos 

< 50 MWth

50–100 MWth

100–300 MWth

> 300 MWth

SO2

-

 850 

 200 

 200 

NOx

-

400

 200

200

Dulkės

50

50

30

30

Biomasės Cproc (O2 kiekis – 6 %):

Taršiosios medžiagos

< 50 MWth

50–100 MWth

100–300 MWth

> 300 MWth

SO2

-

200

200

200

NOx

-

350

300

 200

Dulkės

50

50

30

30

Skystojo kuro Cproc (O2 kiekis – 3 %):

Taršiosios medžiagos 

< 50 MWth

50–100 MWth

100–300 MWth

> 300 MWth

SO2

-

850

 400 –200

(tiesinis sumažėjimas nuo 100 iki 300 MWth)

200

NOx

-

400

 200

200

Dulkės

50

50

30

30

3.2  Cproc, išreikšta vidutine dienos verte (mg/Nm³), galiojančia nuo 2016 m. sausio 1 d.

Nustatant nominalų šiluminį kurą deginančių įrenginių našumą taikomos 31 straipsnyje apibrėžtos jungimo taisyklės. Vidutinės pusės valandos vertės reikalingos tik apskaičiuojant vidutines dienos vertes.

3.2.1  32 straipsnio 2 dalyje nurodytų kurą deginančių įrenginių Cproc

Kietojo kuro, išskyrus biomasės, Cproc (O2 kiekis – 6 %):

Taršioji medžiaga

< 50 MWth

50–100 MWth

100–300 MWth

> 300 MWth

SO2

400

durpėms – 300

200

200

NOx

300

rusvųjų anglių milteliams – 400

200

200

Dulkės

50

30

25

durpėms – 20

20

Biomasės Cproc (O2 kiekis – 6 %):

Taršioji medžiaga

< 50 MWth

50–100 MWth

100–300 MWth

> 300 MWth

SO2

200

200

200

NOx

300

250

200

Dulkės

50

30

20

20

Skystojo kuro Cproc (O2 kiekis – 3 %):

Taršioji medžiaga

< 50 MWth

50–100 MWth

100–300 MWth

> 300 MWth

SO2

350

250

200

NOx

400

200

150

Dulkės

50

30

25

20

3.2.2  32 straipsnio 3 dalyje nurodytų kurą deginančių įrenginių Cproc

Kietojo kuro, išskyrus biomasės, Cproc (O2 kiekis – 6 %):

Taršioji medžiaga

< 50 MWth

50–100 MWth

100–300 MWth

> 300 MWth

SO2

400

durpėms – 300

200

durpėms – 300, o jei taikomas degimas verdančiame sluoksnyje – 250

150

, kai taikomas cirkuliuojančio verdančio sluoksnio degimas arba degimas verdančiame sluoksnyje esant slėgiui; kai deginamos durpės – visų rūšių degimui verdančiame sluoksnyje – 200

NOx

300

durpėms – 250

200

150

deginant rusvųjų anglių miltelius – 200

Dulkės

50

20

20

10

durpėms – 20

Biomasės Cproc (O2 kiekis – 6 %):

Taršioji medžiaga

< 50 MWth

50–100 MWth

100–300 MWth

> 300 MWth

SO2

200

200

150

kai taikomas degimas verdančiame sluoksnyje – 200

NOx

250

200

150

Dulkės

50

20

20

20

Skystojo kuro Cproc (O2 kiekis – 3 %):

Taršioji medžiaga

< 50 MWth

50–100 MWth

100–300 MWth

> 300 MWth

SO2

350

200

150

NOx

300

150

100

Dulkės

50

30

25

20

3.3.  C – bendros išmetamų sunkiųjų metalų ribinės vertės (mg/Nm³),

išreikštos mažiausiai 30 minučių, o daugiausiai – 8 valandų laikotarpiu paimtų mėginių vidutinėmis vertėmis (kietojo kuro O2 kiekis – 6 %, o skystojo kuro – 3%).

Taršiosios medžiagos 

C

Cd + Tl

0,05

Hg

0,05

Sb + As + Pb + Cr + Co + Cu + Mn + Ni + V

0,5

3.4  C – bendra dioksinų ir furanų ribinė vertė (mg/Nm3),

išreikšta mažiausiai 6 valandų, o daugiausiai – 8 valandų laikotarpiu paimtų mėginių vidutine verte (kietojo kuro O2 kiekis – 6 %, o skystojo kuro – 3%).

Taršioji medžiaga 

C

Dioksinai ir furanai

0,1

4.  Specialiosios nuostatos, taikomos pramonės sektorių,, kuriems netaikomi šios dalies 2 ir 3 punktai bendro deginimo įrenginiams

4.1.  C – bendra išmetamų dioksinų ir furanų, išreikštų mažiausiai 6 valandų, o

daugiausiai – 8 valandų laikotarpiu paimtų mėginių vidutine verte, ribinė vertė (mg/Nm³):

Taršioji medžiaga 

C

Dioksinai ir furanai

0,1

4.2  C – bendros išmetamų sunkiųjų metalų ribinės vertės (mg/Nm³),

išreikštos mažiausiai 30 minučių, o daugiausiai – 8 valandų laikotarpiu paimtų mėginių vidutinėmis vertėmis:

Taršioji medžiaga

C

Cd + Tl

0,05

Hg

0,05

5 dalis

Išmetamųjų dujų valymo nuotekose esančių teršalų ribinės vertės

Taršiosios medžiagos

Nefiltruotų mėginių teršalų ribinės vertės (mg/l, išskyrus dioksinus ir furanus) 

1. Bendras suspenduotų kietųjų dalelių, apibūdintų Direktyvos 91/271/EEB I priede, kiekis

(95 %)

30

(100 %)

45

2. Gyvsidabris ir jo junginiai gyvsidabrio pavidalu (Hg)

0,03 

3. Kadmis ir jo junginiai kadmio pavidalu (Cd)

0,05 

4. Talis ir jo junginiai talio pavidalu (Tl)

0,05 

5. Arsenas ir jo junginiai arseno pavidalu (As)

0,15 mg/l

6. Švinas ir jo junginiai švino pavidalu (Pb)

0,2 

7. Chromas ir jo junginiai chromo pavidalu (Cr)

0,5 

8. Varis ir jo junginiai vario pavidalu (Cu)

0,5 

9. Nikelis ir jo junginiai nikelio pavidalu (Ni)

0,5 

10. Cinkas ir jo junginiai cinko pavidalu (Zn)

1,5 

11. Dioksinai ir furanai

0,3 ng/l 

6 dalis

Teršalų išmetimo stebėsena

1.  Matavimo būdai

1.1  Norint nustatyti oro ir vandens teršalų koncentracijas atliekami tipiniai matavimai.

1.2  Visų taršiųjų medžiagų, įskaitant dioksinus ir furanus, mėginių ėmimo ir analizės metodai, taip pat automatinių matavimo sistemų kokybės užtikrinimas ir pamatiniai matavimo metodai, taikomi kalibruojant tas sistemas, atliekami pagal CEN standartus. Jei CEN standartai nėra, taikomi ISO, nacionaliniai arba tarptautiniai standartai, kurie užtikrins lygiavertės mokslinės kokybės duomenis. Automatinės matavimo sistemos turi būti kontroliuojamos atliekant lygiagrečius matavimus remiantis pamatiniais metodais ne rečiau kaip kartą per metus.

1.3  Nustatant išmetamųjų teršalų dienos ribinės vertės lygį, vieno matavimo rezultatas 95 % patikimumo intervaluose neturi viršyti šių toliau nurodytų išmetamųjų teršalų verčių procentinių dalių:

Anglies monoksidas:

10 %

Sieros dioksidas:

20 %

Azoto dioksidas:

20 %

Bendras dulkių kiekis:

30 %

Bendras organinės anglies kiekis:

30 %

Vandenilio chloridas:

40 %

Vandenilio fluoridas:

40 %.

Periodiški į orą bei vandenį išmetamų teršalų matavimai atliekami taip, kaip nurodyta 1.1 ir 1.2 punktuose.

2.  Su orą teršiančiomis medžiagomis susiję matavimai

2.1  Atliekami šie su orą teršiančiomis medžiagomis susiję matavimai:

   a) nuolatiniai šių medžiagų matavimai: NOx, jei yra nustatytos jų ribinės vertės, CO, dulkių (bendras kiekis), TOC, HCl, HF, SO2;
   b) nuolatiniai šių proceso eksploatacijos parametrų matavimai: temperatūra prie degimo kameros vidinės sienos arba kitame kompetentingos institucijos patvirtintame tipiniame taške, išmetamųjų dujų deguonies koncentracija, slėgis, temperatūra ir vandens garų kiekis;
   c) ne mažiau kaip du sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų matavimai per metus; tačiau per pirmuosius dvylika įrenginio darbo mėnesių kas tris mėnesius atliekamas ne mažiau kaip vienas matavimas.

2.2.  Išmetamųjų dujų sėdimo laikas, minimali temperatūra ir jose esantis deguonies kiekis atitinkamai tikrinami mažiausiai vieną kartą po to, kai atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginys pradedamas eksploatuoti, numatomomis pačiomis nepalankiausiomis eksploatavimo sąlygomis.

2.3.  Nebūtina atlikti nuolatinius HF matavimus, jei HCl yra valomas etapais ir tai užtikrina, kad nebus viršytos išmetamo HCl ribinės vertės. Tuo atveju išmetamas HF matuojamas periodiškai, kaip nustatyta 2.1 punkto c papunktyje.

2.4.  Nereikalaujama nuolatos matuoti vandens garų kiekio išmetamosiose dujose, jei jų mėginys yra išdžiovinamas iki išmetamųjų teršalų analizės.

2.5.  Kompetentinga institucija gali nuspręsti nereikalauti nuolatinių HCl, HF ir SO2 matavimų atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiuose ir reikalauti 2.1 punkto c papunktyje nustatytų nuolatinių matavimų ▌, jei veiklos vykdytojas gali įrodyti, kad išmetamas šių teršalų kiekis jokiu būdu negali būti didesnis už nurodytas jų ribines vertes. Ši nukrypti leidžianti nuostata netaikoma deginant sumaišytas atliekas iš įvairių šaltinių.

2.6.  Kompetentinga institucija gali nuspręsti reikalauti atlikti tik vieną sunkiųjų metalų ir dioksinų bei furanų matavimą per metus ▌šiais atvejais: 

   a) jei deginant atliekas arba deginant atliekas bendro deginimo įrenginiuose išsiskiriančių išmetamųjų teršalų kiekis bet kokiomis aplinkybėmis sudaro mažiau kaip 50 % jų ribinių verčių;
   b) jei atliekas, kurias reikia deginti atskirai ar bendrai, sudaro tik nepavojingų atliekų tam tikros išrūšiuotos degios frakcijos, netinkančios perdirbti, turinčios atitinkamas savybes, ir kurios yra smulkiau apibūdinamos atsižvelgiant į c punkte minimą įvertinimą;
   c) jei veiklos vykdytojas gali įrodyti, remdamasis informacija apie minėtų atliekų kokybę ir teršalų išmetimo stebėsenos duomenimis, kad išmetamų sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų vertės bet kokiomis aplinkybėmis yra daug mažesnės už ribines vertes;
   d) jei veiklos vykdytojas gali įrodyti, kad neapdorojamos elektros arba elektroninės įrangos atliekos ir atliekos, kuriose yra chlorintų junginių.

2.7.  Matavimų rezultatai perskaičiuojami taikant standartinę deguonies koncentraciją, minimą 3 dalyje, arba pagal 4 dalį, taikant 7 dalyje nurodytą formulę.

Kai atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiuose atliekos yra deginamos esant deguonies pertekliui, matavimų rezultatai gali būti perskaičiuojami taikant standartinį deguonies kiekį, kurį nustatė kompetentinga institucija atsižvelgdama į ypatingas kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes.

Kai išmetamų taršiųjų medžiagų kiekis yra sumažinamas valant išmetamąsias dujas atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose, apdorojančiuose pavojingas atliekas, pirmojoje pastraipoje minėtas perskaičiavimas taikant standartinį deguonies kiekį atliekamas tik tada, jei deguonies kiekis, išmatuotas per tą patį laiką, kai buvo matuojamas taršiosios medžiagos kiekis, viršija atitinkamą standartinį deguonies kiekį.

3.  Su vandenį teršiančiomis medžiagomis susiję matavimai

3.1  Nuotekų šalinimo vietoje atliekami šie matavimai:

   a) Nuolatiniai pH, temperatūros ir srauto matavimai;
   b) suspenduotų kietųjų dalelių bendro kiekio matavimai arba srautui proporcingo tipinio mėginio matavimas 24 valandas, kasdien imant taškinius mėginius
   c) ne rečiau kaip kas mėnesį atliekami išmetamų Hg, Cd, TI, As, Pb, Cr, Ni and Zn matavimai tipiniame, srautui proporcingame mėginyje, trunkantys 24 valandas;
   d) ne rečiau kaip kas šešis mėnesius atliekami dioksinų ir furanų matavimai; tačiau pirmuosius dvylika eksploatacijos mėnesių matavimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kas tris mėnesius.

3.2  Kai išmetamųjų dujų valymo nuotekos yra valomos vietoje kartu su kitomis vietinėmis nuotekomis, veiklos vykdytojas atlieka šiuos matavimus:

   a) išmetamųjų dujų valymo nuotekų srauto, prieš jam patenkant į bendrus nuotekų valymo įrenginius;
   b) kito nuotekų srauto arba srautų, prieš patenkant į bendrus nuotekų valymo įrenginius;
   c) galutiniame nuotekų šalinimo iš atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginio taške, po išvalymo.

7 dalis

Išmetamųjų teršalų koncentracijos apskaičiavimo formulė, kai nustatytas standartinis deguonies koncentracijos procentas

20090310-P6_TA(2009)0093_LT-p0000003.fig

ES

=

apskaičiuota išmetamųjų teršalų koncentracija, kai deguonies koncentracijos procentas yra standartinis

EM

=

išmatuota išmetamųjų teršalų koncentracija

OS

=

standartinė deguonies koncentracija

OM

=

išmatuota deguonies koncentracija

8 dalis

Išmetamųjų teršalų ribinių verčių laikymosi įvertinimas

1.  Į orą išmetamų teršalų ribinės vertės

1.1.  Laikoma, kad į orą išmetamų teršalų ribinės vertės neviršytos, kai:

   a) nė viena vidutinė dienos vertė neviršija nė vienos 3 dalies 1.1 punkte arba 4 dalyje nustatytos arba pagal 4 dalį apskaičiuotos išmetamųjų teršalų ribinės vertės;
   b) nė viena pusės valandos vidutinė vertė neviršija nė vienos 3 dalies 1.2 punkto lentelės A skiltyje nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės arba atitinkamais atvejais 97 % pusės valandos vidutinių verčių per metus neviršija nė vienos 3 dalies 1.2 punkto lentelės B skiltyje nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės;
   c) sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų mėginių ėmimo laikotarpiu nė viena vidutinė vertė neviršija nė vienos 3 dalies 1.3 ir 1.4 punktuose arba 4 dalyje nustatytų arba pagal 4 dalį apskaičiuotų išmetamųjų teršalų ribinių verčių;
   d) anglies monoksidas (CO):
   i) atliekų deginimo įrenginiuose:
   ne mažiau kaip 97 % visų dienos vidutinių verčių per metus neviršija atitinkamos išmetamųjų teršalų ribinės vertės, nustatytos 3 dalies 1.5 punkto a papunktyje;
  

ir

   ne mažiau kaip 95 % 10 minučių vidutinių verčių per 24 valandas arba visos pusės valandos vidutinės vertės tuo pačiu laikotarpiu neviršija išmetamųjų teršalų ribinių verčių, nustatytų 3 dalies 1.5 punkto b ir c papunkčiuose;
   ii) bendro atliekų deginimo įrenginiuose: laikomasi 4 dalies nuostatų.

1.2.  Vidutinės pusės valandos vertės ir 10 minučių vidurkiai nustatomi pagal veiksminguoju eksploatacijos laiku (išskyrus eksploatavimo pradžios ir pabaigos laiką, jei atliekos nedeginamos) išmatuotas vertes prieš tai iš jų atėmus 6 dalies 1.3 punkte nurodytą patikimumo intervalo vertę.

Norint gauti patikimą vidutinę dienos vertę, dėl nuolatinio matavimo sistemos gedimų arba eksploatacijos atmetamos ne daugiau kaip penkios bet kurios dienos vidutinės pusės valandos vertės. Dėl minėtos priežasties per metus atmetama ne daugiau kaip dešimt vidutinių dienos verčių.

1.3.  Mėginių ėmimo laikotarpio vidutinės vertės ir periodiškų HF, HCl ir SO2 matavimų vidutinės vertės nustatomos laikantis 39 straipsnio 1 dalies e punkto ir 42 straipsnio 3 dalies ir 6 dalies 1 punkto reikalavimų.

2.  Į vandenį išleidžiamų teršalų ribinės vertės.

Laikoma, kad į vandenį išmetamų teršalų ribinės vertės neviršytos, kai:

   a) 95 % ir 100 % visų suspenduotų kietųjų dalelių išmatuotų verčių neviršija atitinkamų 5 dalyje nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių;
   b) 5 dalyje nustatytos sunkiųjų metalų (Hg, Cd, TI, As, Pb, Cr, Cu, Ni ir Zn), – ribinės vertės viršijamos tik kartą per metus; arba jeigu valstybė narė per metus pateikia daugiau kaip 20 mėginių, 5 dalyje nustatytas ribines vertes viršija tik 5 % šių mėginių;
   c) dioksinų ir furanų matavimų rezultatai neviršija 5 dalyje nustatytų ribinių verčių.

VII PRIEDAS

1 dalis

Veikla

1.  Visuose toliau nurodytuose punktuose į tokią veiklą įeina įrangos valymas, bet ne produktų valymas, jeigu neapibrėžta kitaip.

2.  Lipniosios dangos

Bet kuri veikla, kurios metu bet kokie klijai dedami ant paviršiaus, išskyrus lipniąsias dangas ir laminavimą, susijusį su spausdinimo procesu.

3.  Dengimas

Bet kuri veikla, kurios metu ištisine dangos plėvele yra vieną arba daug kartų dengiami:

  a) toliau nurodytos transporto priemonės:
   i) nauji automobiliai, kurie 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB, nustatančioje motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus ("Pagrindų direktyva")(49), suderinimo apibrėžti kaip M1 kategorijos transporto priemonės, ir N1 kategorijos transporto priemonės, kai jos yra dengiamos tokiame pat įrenginyje kaip M1 transporto priemonės ║;
   ii) sunkvežimių kabinos, apibrėžtos kaip vairuotojo buvimo vieta, ir visi N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, apibrėžtų Direktyvoje 2007/46/EB, integruoti korpusai techninei įrangai sudėti;
   iii) furgonai ir sunkvežimiai, kurie Direktyvoje 2007/46/EB apibrėžti kaip N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonės, išskyrus sunkvežimių kabinas;
   iv) autobusai, kurie Direktyvoje 2007/46/EB apibrėžti kaip M2 ir M3 kategorijų transporto priemonės;
   v) sunkiasvorės priekabos, kurios Direktyvoje 2007/46/EB apibrėžtos O1, O2, O3 ir O4 kategorijose;
   b) metalo ir plastmasės paviršiai, taip pat lėktuvų, laivų, traukinių ir pan. paviršiai;
   c) medžio paviršiai;
   d) tekstilės dirbinių, audinių, plėvelių ir popieriniai paviršiai,
   e) oda.

Į dengimo veiklą neįeina pagrindo dengimas metalais taikant elektroforezės ir cheminio purškimo būdus. Jeigu dengimui priskiriama veikla, kai ant to paties gaminio spausdinama naudojant bet kokią techniką, toks spausdinimas yra laikomas dengimo dalimi. Tačiau atskirai atliekamas spausdinimas nėra įtraukiamas kaip atskira veiklos rūšis, bet jam gali būti taikomas šios direktyvos V skyrius, jeigu ši spausdinimo veiklos rūšis priskiriama jos taikymo sričiai.

4.  Ričių dengimas

Bet kuri veikla, kai ritėms naudojamas plienas, nerūdijantis plienas, dengtas plienas, vario lydiniai arba aliuminio juosta nepertraukiamo proceso metu yra padengiama plėvelę sudarančia danga arba laminuota danga.

5.  Sausasis valymas

Bet kuri pramoninė arba komercinė veikla, kurią vykdant lakieji organiniai junginiai naudojami drabužių, baldų ir panašių plataus vartojimo prekių valymo įrenginiuose, išskyrus dėmių pašalinimą rankiniu būdu tekstilės ir drabužių pramonėje.

6.  Avalynės gamyba

Visa veikla iki galo pagaminant avalynę arba jos dalis.

7.  Dengimo mišinių, lako, rašalo ir klijų gamyba

Galutinių pirmiau išvardytų produktų ir tarpinių produktų gamyba, kai tai atliekama toje pačioje vietoje, sumaišant pigmentus, dervas ir lipnias medžiagas su organiniais tirpikliais ar kitu nešikliu, taip pat dispergavimo ir išankstinio dispergavimo veikla, klampumo ir spalvų suderinimas bei galutinio produkto patalpinimo konteineryje veikla.

8.  Farmacinių produktų gamyba

Farmacinių produktų cheminė sintezė, fermentacija, ekstrahavimas, receptūros sudarymas ir baigiamieji darbai, o jeigu atliekama vienoje vietoje – tarpinių produktų gamyba.

9.  Spausdinimas

Teksto ir (arba) vaizdo atgaminimo veikla, kai naudojant spausdinimo formą rašalas perkeliamas ant bet kokios rūšies paviršiaus. Ją sudaro su tuo susijusi lakavimo, dengimo ir laminavimo technika. Tačiau V skyrius taikomas tik toliau išvardytiems papildomiems procesams:

   a) fleksografija – spausdinimas naudojant spausdinimo formą iš gumos arba elastingų fotopolimerų, kuriuose spausdinimo intervalas yra aukščiau nespausdinamo intervalo, naudojant skystą rašalą, kuris išdžiūsta garuodamas;
   b) termostabilizacinė ruloninė ofsetinė spauda – ruloninis spausdinimas naudojant spausdinimo formą, kurioje spausdinimo intervalas ir nespausdinamas intervalas yra toje pačioje plokštumoje; ruloninis reiškia, kad medžiaga, ant kurios turi būti spausdinama, yra paduodama į mašiną iš rulono, o ne atskirais lapais. Nespausdinamas intervalas apdorojamas taip, kad sugertų vandenį ir nesugertų rašalo. Spausdinimo intervalas yra apdorojamas taip, kad sugertų rašalą ir perkeltų jį ant spausdinamo paviršiaus. Garinama krosnyje, kurioje karštas oras naudojamas spausdinamai medžiagai įkaitinti;
   c) su spausdinimu susijęs laminavimas – dviejų arba kelių lanksčių medžiagų sulipinimas kartu sluoksniuotoms medžiagoms gauti;
   d) leidybinė giliaspaudė – rotacinės giliosios spaudos veikla, naudojama spausdinti ant laikraščiams, brošiūroms, katalogams ar panašiems leidiniams skirto popieriaus, naudojant tolueninį rašalą;
   e) rotacinė giliaspaudė – spausdinimo veikla, naudojant cilindrinę spausdinimo formą, kurioje spausdinimo intervalas yra žemiau nespausdinamo intervalo, naudojant skystą rašalą, kuris išdžiūsta garuodamas. Grioveliai pripildomi rašalo, o perteklius nuo nespausdinamo intervalo nuvalomas prieš tai, kai paviršius, ant kurio turi būti spausdinama, susiliečia su cilindru ir pakelia rašalą iš griovelių;

f)   rotacinė trafaretinė spauda – ruloninis spausdinimas, kai rašalas patenka ant spausdinamo paviršiaus išspaudžiant jį per akytą spausdinimo formą, kurioje spausdinamas intervalas yra atviras, o nespausdinamas intervalas ‐ užsandarintas, naudojant skystą rašalą, kuris išdžiūsta tik garuodamas. Ruloninis reiškia, kad medžiaga, kuri turi būti spausdinama, paduodama į mašiną iš rulono, o ne atskirais lapais;

   g) dengimas laku – veikla, kurios metu bet kokiu laku arba lipnia danga, reikalinga paskesniam pakavimo medžiagos užsandarinimui, yra padengiama lanksti medžiaga.

10.  Gumos perdirbimas

Bet koks natūralios arba sintetinės gumos maišymas, smulkinimas, sumaišymas, kalandravimas, karštasis štampavimas bei vulkanizavimas ir visos papildomos operacijos, naudojamos natūralią arba sintetinę gumą paverčiant galutiniu produktu.

11.  Paviršiaus valymas

Bet kuri veikla, išskyrus sausąjį valymą, kur naudojami organiniai tirpikliai užteršimui nuo medžiagos paviršiaus pašalinti, taip pat ir riebalų šalinimas. Valymas, kurį sudaro daugiau negu viena pakopa prieš bet kokią kitą veiklą arba po jos, yra laikomas viena paviršiaus valymo veikla. Ši veikla susijusi ne su įrangos valymo veikla, bet su produktų paviršiaus valymu.

12.  Augalinio aliejaus ir gyvulinių riebalų gavybos ir augalinio aliejaus rafinavimo veiklos rūšys

Bet kuri veikla augaliniam aliejui gauti iš sėklų ir kitų augalinių medžiagų, sausų liekanų perdirbimas gyvulių ėdalui gaminti, riebalų ir augalinių aliejų, gautų iš sėklų, augalinių medžiagų ir (arba) gyvulinės kilmės medžiagų, rektifikacija.

13.  Transporto priemonių pakartotinė apdaila

Bet kuri pramoninė arba komercinė padengimo veikla bei su tuo susijusios riebalų pašalinimo veiklos rūšys, kai atliekama viena iš šių padengimo veiklos rūšių:

   a) pirminis kelių transporto priemonių arba jų dalies padengimas danga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2007/46/EB, naudojant pakartotinės apdailos medžiagas, kai tai atliekama ne pirminėje gamybos linijoje;
   b) sunkiasvorių priekabų padengimas danga (taip pat ir sunkiasvorių puspriekabių) (Direktyvoje 2007/46/EB nurodyta O kategorija).

14.  Apvijos laidų dengimas

Bet kuri metalinių laidininkų, naudojamų transformatorių, variklių ir panašioms ritėms vynioti, veikla.

15.  Medienos impregnavimas

Bet kuri veikla, kai į medieną pridedama konservantų.

16.  Medžio ir plastmasės laminavimas

Bet kokia veikla, kai kartu sulipinamas medis ir (arba) plastmasė sluoksniuotiems produktams gauti.

2 dalis

Slenkstinės ribos ir išmetamųjų teršalų ribinės vertės

Išmetamųjų dujų teršalų ribinės vertės apskaičiuojamos esant 273,15 K temperatūrai, 101,3 kPa slėgiui, atėmus išmetamųjų dujų vandens garų kiekį.

Veiklos rūšis

(tirpiklio suvartojimo slenkstinė riba tonomis per metus)

Slenkstinė riba

(tirpiklio suvartojimo slenkstinė riba tonomis per metus)

išmetamųjų dujų ribinės vertės (mg C/Nm3)

Lakiųjų išmetalų ribinės vertės (tirpiklio sąnaudų procentinė dalis )

Bendros išmetamųjų teršalų ribinės vertės

Specialiosios nuostatos

Nauji įrenginiai

Esami įrenginiai

Nauji įrenginiai

Esami įrenginiai

1

Termostabilizacinė ruloninė ofsetinė spauda

(> 15)

15–25

> 25

100

20

30 (1)

30 (1)

(1) Tirpiklio likučiai galutiniame produkte neturi būti laikomi lakiųjų išmetalų dalimi.

2

Leidybinė giliaspaudė

(> 25)

75

10

15

3

Kita, rotacinė trafaretinė spauda, laminavimo arba lakavimo vienetai (> 15) rotacinis trafaretinis spausdinimas ant tekstilės dirbinių/ kartono (> 30)

15–25

> 25

> 30 (1)

100

100

100

25

20

20

(1) Slenkstinė riba rotaciniam trafaretiniam spausdinimui ant tekstilės gaminių ir ant kartono.

4

Paviršiaus valymas naudojant 53 straipsnio 5 dalyje apibrėžtus junginius

(> 1)

1–5

> 5

20 (1)

20 (1)

15

10

(1) Ribinė vertė, nustatyta junginių masei mg/Nm3, o ne bendram anglies kiekiui.

5

Kitų paviršių valymas

(> 2)

2–10

> 10

75 (1)

75 (1)

20 (1)

15 (1)

(1) Šios vertės netaikomos įrenginiams, kai kompetentingai institucijai įrodoma, kad visos sunaudojamos valymo medžiagos vidutinis organinio tirpiklio kiekis neviršija 30 % jos svorio,.

6

Transporto priemonių padengimas dangomis (> 15) ir transporto priemonių pakartotinė apdaila

> 0,5

50 (1)

25

(1) Atitiktis 8 dalies 2 punkto reikalavimams įrodoma remiantis 15 minučių matavimo vidurkiu.

7

Ričių dengimas

(> 25)

50 (1)

5

10

(1) Įrenginių, kuriuose naudojama technika, leidžianti pakartotinai naudoti regeneruotus tirpiklius, išmetamų teršalų ribinė vertė turi būti 150.

8

Kitų rūšių dengimas, taip pat metalo, plastmasės, tekstilės dirbinių(5), audinių, plėvelių ir popieriaus dengimas

(> 5)

5–15

> 15

100 (1) (4)

50/75 (2) (3) (4)

25 (4) 

20 (4)

(1) Išmetamųjų teršalų ribinė vertė taikoma dangų padengimo ir džiovinimo procesams, kurie atliekami ribojimo sąlygomis.

(2) Pirmoji išmetamųjų teršalų ribinė vertė taikoma džiovinimo procesams, antroji – dangų padengimo procesams.

(3) Tekstilės dirbinių dengimo įrenginių, kuriuose naudojama technika, leidžianti pakartotinai naudoti regeneruotus tirpiklius, išmetamų teršalų ribinė vertė, taikoma dangų padengimo ir džiovinimo procesams, kartu sudėjus, turi būti 150.

(4) Dengimo veiklos rūšims, kurių negalima atlikti ribojimo sąlygomis (pavyzdžiui, laivų statyba, lėktuvų dažymas), šios vertės gali būti netaikomos pagal 53 straipsnio 3 dalį.

(5) Rotacinė trafaretinė spauda ant tekstilės dirbinių pateikta kaip veikla Nr. 3.

9

Apvijos laidų dengimas

(> 5)

10 g/kg (1)

5 g/kg (2)

(1) Taikoma įrenginiams, kurių vidutinis laido skersmuo ≤ 0,1 mm.

(2) Taikoma visiems kitiems įrenginiams.

10

Medžio paviršių dengimas

(> 15)

15–25

> 25

100 (1)

50/75 (2)

25

20

(1) Išmetamųjų teršalų ribinė vertė taikoma dangų padengimo ir džiovinimo procesams, kurie atliekami ribojimo sąlygomis.

(2) Pirmoji ribinė vertė taikoma džiovinimo procesams, antroji – dangų padengimo procesams.

11

Sausasis valymas

20 g/kg (1) (2)

(1) Išreiškiama išsiskyrusio tirpiklio mase kilogramui išvalyto ir išdžiovinto produkto.

(2) Išmetamųjų teršalų ribinė vertė pagal 4 dalies 2 punktą šiai veiklos rūšiai netaikoma.

12

Medienos impregnavimas

(> 25)

100 (1)

45

11 kg/m3

(1) Išmetamųjų teršalų ribinė vertė netaikoma impregnuojant kreozotu.

13

Odos dengimas

(> 10)

10–25

> 25

> 10 (1)

85 g/m2

75 g/m2

150 g/m2

Išmetamųjų teršalų ribinės vertės išreiškiamos išsiskyrusio tirpiklio gramais vienam m2 pagaminto produkto.

(1) Odos dengimo veiklos rūšims atliekant jos apdailą ir tam tikrų odos gaminių, naudojamų kaip nedidelės plataus vartojimo prekės, pavyzdžiui, krepšiai, diržai, piniginės ir pan., dengimas.

14

Avalynės gamyba

(> 5)

25 g vienai porai

Bendra išmetamųjų teršalų ribinė vertė yra išreiškiama išsiskyrusio tirpiklio gramais vienai iki galo pagamintai avalynės porai.

15

Medžio ir plastmasės laminavimas

(> 5)

30 g/m2

16

Lipniosios dangos

(> 5)

5–15

> 15

50 (1)

50 (1)

25

20

(1) Jeigu naudojama technika, leidžianti pakartotinai naudoti regeneruotus tirpiklius, išmetamųjų dujų ribinė vertė turi būti 150.

17

Dengimo mišinių, lako, rašalo ir klijų gamyba

(> 100)

100–1 000

> 1 000

150

150

5

3

5 % sunaudojamo tirpiklio

3 % sunaudojamo tirpiklio

Į lakiųjų išmetalų ribinę vertę neįeina tirpiklis, parduotas hermetiškame konteineryje kaip dengimo mišinių dalis.

18

Gumos perdirbimas

(> 15)

20 (1)

25 (2)

25 % sunaudojamo tirpiklio

(1) Jeigu naudojama technika, leidžianti pakartotinai naudoti regeneruotus tirpiklius, išmetamųjų dujų ribinė vertė turi būti 150.

(2) Į lakiųjų išmetalų ribinę vertę neįeina tirpiklis, parduodamas hermetiškame konteineryje kaip dengimo mišinių arba produktų dalis.

19

Augalinio aliejaus ir gyvulinių riebalų gavybos ir augalinio aliejaus rafinavimo veiklos rūšys

(> 10)

Gyvuliniai riebalai:

1,5 kg/t

Kastoras:

3 kg/t

Rapsų sėklos:

1 kg/t

Saulėgrąžų sėklos:

1 kg/t

Sojos pupelės (vidutiniškai smulkintos):

0,8 kg/t

Sojos pupelės (baltieji dribsniai): 1,2 kg/t

Kitos sėklos ir kitos augalinės medžiagos:

3 kg/t (1)

1,5 kg/t (2)

4 kg/t (3)

(1) Iš atskiras sėklų ir kitos augalinės medžiagos partijas perdirbančių įrenginių išmetamų teršalų bendras ribines vertes turėtų nustatyti kompetentinga institucija kiekvienu atveju atskirai, taikydama geriausias galimas priemones..

(2) Taikoma visiems frakcionavimo procesams, išskyrus gumos pašalinimą (gumos pašalinimas iš aliejaus).

(3) Taikoma gumos pašalinimo procesui.

20

Farmacinių produktų gamyba

(> 50)

20 (1)

5 (2)

15 (2)

5 % sunaudojamo tirpiklio

15 % sunaudojamo tirpiklio

(1) Jeigu naudojama technika, leidžianti pakartotinai naudoti regeneruotus tirpiklius, išmetamųjų dujų ribinė vertė turi būti 150.

(2) Į lakiųjų išmetalų ribinę vertę neįeina tirpiklis, parduodamas hermetiškame konteineryje kaip dengimo mišinių dalis.

3 dalis

Transporto priemonių dengimo dangomis pramonės įrenginių išmetamų teršalų ribinės vertės

1.  Bendros išmetamųjų teršalų ribinės vertės yra išreiškiamos išsiskyrusio organinio tirpiklio gramais produkto paviršiaus plotui kvadratiniais metrais ir išsiskyrusio organinio tirpiklio kilogramais automobilio korpuso atžvilgiu.

2.  Bet kokio produkto, nagrinėjamo toliau esančioje 3 punkto lentelėje, paviršiaus plotas yra apibrėžiamas taip:

   paviršiaus plotas, apskaičiuotas pagal bendrą elektroforezinės dangos plotą, ir bet kurios dalies paviršiaus plotą, kuris gali būti pridėtas vienas po kito einančiais dengimo proceso etapais, kurie yra padengiami tomis pat dangomis kaip ir naudotosios nagrinėjamam produktui, arba tame įrenginyje padengto produkto bendras paviršiaus plotas.

Elektroforezinės dangos ploto paviršius apskaičiuojamas pagal šią formulę:

2 x bendras produkto karkaso svoris

Vidutinis metalo lakšto storis x metalo lakšto tankis

Šis metodas taip pat taikomas kitoms iš lakštų padarytoms dengiamoms dalims.

Projektavimas kompiuteriu arba kiti lygiaverčiai metodai yra naudojami apskaičiuojant kitų pridedamų dalių paviršiaus plotą arba bendrą įrenginyje padengto paviršiaus plotą.

3.  Toliau lentelėje pateiktos bendros išmetamųjų teršalų ribinės vertės, susijusios su visais proceso etapais, atliekamais tame pačiame įrenginyje, nuo elektroforezinio dengimo, arba bet kokios kitos rūšies dengimo iki pat viršutinio sluoksnio galutinio vaškavimo ir poliravimo, taip pat ir tirpiklio, naudoto gamybos įrangai valyti, įskaitant purškimo kabinoms bei kitiems stacionariems įrenginiams valyti tiek gamybos metu, tiek po to.

Veiklos rūšis

(tirpiklio suvartojimo slenkstinė riba tonomis per metus)

Gamybos slenkstinė riba

(padengto vieneto metinės gamybos)

Bendra išmetamųjų teršalų ribinė vertė

Nauji įrenginiai

Esami įrenginiai

Naujų automobilių danga (> 15)

> 5 000

45 g/m2 arba 1,3 kg/kėbulo + 33 g/m2

60 g/m2 arba 1,9 kg/kėbulo + 41 g/m2

5000 monokokų arba >3500 sumontuoto karkaso

90 g/m2 arba 1,5 kg/kėbulo + 70 g/m2

90 g/m2 arba 1,5 kg/kėbulo + 70 g/m2

Bendra išmetamųjų teršalų ribinė vertė (g/m2)

Naujų sunkvežimių kabinų dengimas (> 15)

≤ 5 000

65

85

> 5 000

55

75

Naujų furgonų ir sunkvežimių dengimas (> 15)

≤ 2 500

90

120

> 2 500

70

90

Naujų autobusų dengimas (> 15)

≤ 2 000

210

290

> 2 000

150

225

4.  Transporto priemonių padengimo dangomis įrenginiai, kurių slenkstinės ribos yra žemesnės už 3 punkto lentelėje pateiktas tirpiklių sunaudojimo slenkstines ribas, turi atitikti 2 dalyje nustatytus transporto priemonių pakartotinės apdailos reikalavimus.

4 dalis

Išmetamųjų teršalų ribinės vertės, susijusios su ypatingą pavojų keliančiais lakiaisiais organiniais junginiais

1.  52 straipsnyje nurodytų lakiųjų organinių junginių išmetimo atveju, kai junginių, dėl kurių taikomas tame straipsnyje nurodytas ženklinimas, debito masės suma yra didesnė arba lygi 10g/h, laikomasi išmetamųjų teršalų ribinės vertės, kuri lygi 2 mg/Nm3. Išmetamųjų teršalų ribinė vertė taikoma atskirų junginių masių sumai.

2.  Halogenintų lakiųjų organinių junginių, kuriems priskiriama rizikos frazė R40 arba R68, išmetimo atvejais, kai junginių, dėl kurių taikomas ženklinimas R40 arba R68, debito masės suma yra didesnė arba lygi 100 g/h, laikomasi išmetamųjų teršalų ribinės vertės, kuri lygi 20 mg/Nm3. Išmetamųjų teršalų ribinė vertė taikoma atskirų junginių masių sumai.

5 dalis

Taršos mažinimo planas

1.  Tais atvejais, kai dedamos dangos, lakas, klijai arba rašalas, gali būti naudojamas toliau pateiktas planas. Jeigu šis metodas netinka, kompetentinga institucija gali leisti veiklos vykdytojui naudoti bet kokį kitą planą, kurį taikant išmetamųjų teršalų kiekį galima sumažinti tiek pat, kiek jis būtų sumažintas taikant 2 ir 3 dalyse nurodytas išmetamųjų teršalų ribines vertes. Plano projekte turi būti atsižvelgiama į tokius duomenis:

   a) jeigu pakaitalai, su nedideliu tirpiklio kiekiu arba be jo, vis dar tobulinami, veiklos vykdytojui pratęsiamas laikas, kad jis galėtų įgyvendinti savo planus taršai mažinti;
   b) išmetamųjų teršalų sumažinimo pradinis atskaitos taškas turėtų kiek įmanoma labiau atitikti tokį išmetamųjų teršalų kiekį, kuris būtų, jeigu nebūtų imtasi sumažinimo veiksmų.

2.  Toliau pateiktas planas yra taikomas įrenginiams, kuriems gali būti nustatytas pastovus kietųjų medžiagų kiekis produkte:

a)  Metinė pamatinė išmetamųjų teršalų vertė apskaičiuojama taip:

i)   nustatoma bendroji kietųjų medžiagų masė tam tikrame dangos ir (arba) rašalo, lako arba klijų kiekyje, sunaudojamame per metus. Kietosios medžiagos – tai visos medžiagos, esančios dangose, rašale, lakuose ir klijuose, kurios tampa kietos, kai tik išgarinamas vanduo ar lakieji organiniai junginiai;

ii)   metinė pamatinė išmetamųjų teršalų vertė apskaičiuojama šios dalies i punkte nustatytą masę dauginant iš atitinkamo koeficiento, pateikto toliau esančioje lentelėje. Kompetentingos institucijos gali atskiriems įrenginiams pakoreguoti šiuos koeficientus, kad būtų parodomas užregistruotas padidėjęs efektyvumas naudojant kietąsias medžiagas.

Veiklos rūšis

Dauginimo koeficientas, naudojamas taikant a punkto ii papunktį

Rotacinė giliaspaudė; fleksografinis spausdinimas; laminavimas kaip spausdinimo veiklos dalis; lakavimas kaip spausdinimo veiklos dalis; medienos dengimas; tekstilės dirbinių, medžiaginių plėvelių arba popieriaus dengimas; lipniosios dangos

4

Ričių dengimas, transporto priemonių pakartotinė apdaila

3

Dangos, besiliečiančios su maistu, aviacinės kosminės dangos

2,33

Kitos dangos ir rotacinė trafaretinė spauda

1,5

b)  Planinė išmetamųjų teršalų vertė yra lygi metinei pamatinei išmetamųjų teršalų vertei, padaugintai iš procentinės dalies, kuri lygi:

   1) lakiųjų išmetalų ribinei vertei + 15 (įrenginiams, nagrinėjamiems 2 dalies 6 punkte, ir turintiems žemesnę slenkstinę ribą įrenginiams, nagrinėjamiems 8 ir 10 punkte),
   2) lakiųjų išmetalų ribinei vertei + 5 (visiems kitiems įrenginiams).

c)  Atitinka reikalavimus, jeigu faktinis tirpiklio išsiskyrimas, nustatytas pagal tirpiklių valdymo planą, yra mažesnis arba lygus planinei išmetamųjų teršalų vertei.

6 dalis

Teršalų išmetimo stebėsena

1.  Kanalų, sujungtų su taršos mažinimo įranga, kurie galutinėje teršalų išleidimo vietoje iš viso pašalina daugiau nei vidutiniškai 10 kg/h organinės anglies, stebėsena siekiant nustatyti, ar laikomasi reikalavimų, vykdomas nuolat.

2.  Kitais atvejais valstybės narės užtikrina, kad būtų matuojama nuolat arba periodiškai. Matuojant periodiškai, kiekvieną kartą imami bent trys matavimo duomenys.

3.  Matuoti nereikia, jeigu vamzdyno gale taršos mažinimo įranga neturi atitikti šios direktyvos reikalavimų.

7 dalis

Tirpiklių valdymo planas

1.  Principai

Tirpiklių valdymo planas naudojamas:

   a) tikrinti, kaip laikomasi reikalavimų, apibrėžtų 56 straipsnyje;
   b) būsimo sumažinimo galimybėms arba būdams nustatyti;
   c) teikti visuomenei informaciją apie tirpiklio sunaudojimą, tirpiklio išsiskyrimą ir V skyriaus reikalavimų laikymąsi.

2.  Apibrėžtys

Šios apibrėžtys sudaro bendrą masės balanso naudojimo struktūrą.

Organinių tirpiklių sąnaudos (I):

I1 Organinių tirpiklių kiekis ar jų kiekis įsigytuose mišiniuose, kurie naudojami kaip proceso sąnaudos per laiko intervalą, per kurį apskaičiuojamas masės balansas.

I2 Organinių tirpiklių kiekis arba jų kiekis regeneruotuose ir pakartotinai panaudotuose mišiniuose kaip tirpiklio sąnaudos tame procese. Pakartotinai panaudotas tirpiklis yra apskaičiuojamas kiekvieną kartą, kai jis naudojamas tai veiklai vykdyti.

Organinių tirpiklių išeiga (O):

O1 Išmetamosios dujos.

O2 Organiniai tirpikliai, ištirpę vandenyje, jeigu apskaičiuojant O5 atsižvelgiama į nuotekų valymą.

O3 Organinių tirpiklių kiekis, kuris po tokio proceso produkcijoje lieka kaip tarša arba likutis.

O4 Neorganizuotas organinių tirpiklių išmetimas į orą. Jis susidaro ir dėl bendros kambarių ventiliacijos, kai oras išleidžiamas į aplinką per langus, duris, orlaides ir panašias angas.

O5 Organiniai tirpikliai ir (arba) organiniai junginiai, kurių netenkama dėl cheminių ar fizikinių reakcijų (įskaitant tuos, kurie sunaikinami deginant ar kitaip perdirbant išmetamuosius dujinius teršalus arba nuotekas arba surenkami, jeigu jie nepriklauso O6, O7 arba O8).

O6 Organiniai tirpikliai, esantys surenkamose atliekose.

O7 Organiniai tirpikliai arba mišiniuose esantys organiniai tirpikliai, kurie parduodami arba juos ketinama parduoti kaip komerciniu požiūriu vertingą produktą.

O8 Organiniai tirpikliai, esantys mišiniuose, regeneruotuose pakartotiniam naudojimui, bet ne kaip proceso sąnaudos, jeigu jie nepriklauso O7.

O9 Organiniai tirpikliai, išskirti kitokiais būdais.

3.  Naudojimasis tirpiklių valdymo planu tikrinant reikalavimų atitikimą

Tirpiklių valdymo plano nauda nustatoma specialiu reikalavimu, kuris tikrinamas taip:

a)  Patikrinimas, kaip laikomasi 5 dalyje numatyto Taršos mažinimo plano, kai bendros išmetamųjų teršalų ribinės vertės išreiškiamos produkto vienetui sunaudoto tirpiklio kiekiu, arba kaip kitaip nustatyta 2 ir 3 dalyse.

i)   visoms veiklos rūšims, kurioms taikomas 5 dalyje nustatytas Taršos mažinimo planas, tirpiklių valdymo planas sudaromas kasmet suvartojimui (C) nustatyti. Suvartojimas apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

C = I1 – O8

Taip pat lygiagrečiai nustatomos kietosios medžiagos, naudojamos dangoms dengti, kad būtų gaunama metinė pamatinė išmetamųjų teršalų vertė ir planinė išmetamųjų teršalų vertė kiekvienais metais.

ii)   įvertinant, kaip laikomasi bendros išmetamųjų teršalų ribinės vertės, išreikštos produkto vienetui sunaudoto tirpiklio kiekiu, arba kaip kitaip nustatyta 2 ir 3 dalyse, tirpiklių valdymo planas sudaromas kasmet išmetamųjų teršalų vertei (E) nustatyti. Ši vertė apskaičiuojama pagal tokią lygtį:

E = F + O1║

Čia F ‐ tai lakieji išmetalai, kaip apibrėžta šio priedo b punkto i papunktyje. Jų dydis dalijamas iš atitinkamo produkto parametro.

iii)   vertinant atitiktį 53 straipsnio 6 dalies b punkto ii papunkčio reikalavimams, tirpiklių valdymo planas sudaromas kasmet, kad būtų nustatomas visų nagrinėjamų veiklos rūšių bendras išmetamųjų teršalų kiekis, ir gautas skaičius palyginamas su bendru išmetamųjų teršalų kiekiu, kuris susidarytų, jeigu 2, 3 ir 5 dalių reikalavimai būtų įgyvendinti kiekvienai veiklos rūšiai atskirai.

b)  Lakiųjų išmetalų nustatymas, kad būtų galima palyginti su 2 dalies lakiųjų išmetalų ribinėmis vertėmis:

i)  Lakieji išmetalai apskaičiuojami pagal vieną iš šių lygčių:

F = I1‐ O1‐ O5‐ O6‐ O7‐ O8

arba

F = O2 + O3 + O4 + O9

F nustatomas tiesioginiais kiekio matavimais arba naudojant lygiavertį metodą ar apskaičiavimo būdą, pavyzdžiui, taikant proceso sugauties koeficientą.

Lakiųjų išmetalų ribinė vertė išreiškiama kaip sąnaudų dalis, kuri apskaičiuojama pagal šią lygtį:

I = I1 + I2

ii)  Lakieji išmetalai nustatomi atliekant keletą trumpų, bet išsamių matavimų Ir tai neturi būti daroma pakartotinai, kol įrenginiai nebus modifikuoti.

8 dalis

Išmetamųjų dujų ribinių verčių laikymosi įvertinimas

1.  Matuojant nuolat, tariama, kad išmetamųjų teršalų ribinių verčių laikomasi, jei:

   a) nė vienas visų galiojančių rodmenų per 24 valandų normalios įrenginio eksploatacijos arba veiklos, išskyrus paleidimo bei sustabdymo operacijas ir įrangos remontą, vykdymo laikotarpį aritmetinis vidurkis neviršija išmetamųjų teršalų ribinių verčių,
   b) nė vienas valandos vidurkis neviršija išmetamųjų teršalų ribinių verčių daugiau kaip 1,5 karto.

2.  Matuojant periodiškai, tariama, kad išmetamųjų teršalų ribinių verčių laikomasi, jei vienos stebėsenos metu:

   a) visų matavimo duomenų vidurkis neviršija išmetamųjų teršalų ribinių verčių,
   b) nė vienas valandos vidurkis neviršija išmetamųjų teršalų ribinės vertės daugiau kaip 1,5 karto.

3.  4 dalies nuostatų laikymasis tikrinamas remiantis atskirų nagrinėjamų lakiųjų organinių junginių masės koncentracijų suma. Visais kitais atvejais išmetamųjų teršalų ribinių verčių laikymasis tikrinamas pagal bendrą išsiskyrusios organinės anglies masę, išskyrus atvejus, kai 2 dalyje numatyta kitaip.

4.  Dujų tūrį galima pridėti prie išmetamųjų dujų norint atšaldyti arba atskiesti, jei tai tikslinga techniniu požiūriu, tačiau į jį neatsižvelgiama nustatant išmetamosiose dujose esančių teršalų masės koncentraciją.

VIII PRIEDAS

Su titano dioksido gamybos įrenginiais susijusios techninės nuostatos

1 dalis

Į vandenį išleidžiamų teršalų ribinės vertės

1.  Kai įrenginiuose taikomas sulfato metodas (metinis vidurkis):

550 kg sulfato vienai pagamintai titano dioksido tonai;

2.  Kai įrenginiuose taikomas chlorido metodas (metinis vidurkis):

a)  130 kg chlorido vienai pagamintai titano dioksido tonai naudojant neutralų rutilą,

b)  228 kg chlorido vienai pagamintai titano dioksido tonai naudojant sintetinį rutilą,

c)  330 kg chlorido vienai pagamintai titano dioksido tonai naudojant šlaką.

3.  Įrenginiams, kuriuose naudojamas chlorido metodas ir daugiau nei vienos rūšies rūda, 2 punkte nurodytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės taikomos proporcingai naudojamų rūdos rūšių kiekiams.

2 dalis

Ūmaus toksiškumo bandymai

1.  Ūmaus toksiškumo bandymai atliekami tiriant poveikį tam tikroms moliuskų, vėžiagyvių, žuvų ir planktono rūšims, kurios aptinkamos atliekų išleidimo vietose. Be to, atliekami bandymai su sūriavandenių krevečių rūšimis (Artemia salina).

2.  Didžiausias mirtingumas, nustatytas atlikus 1 punkte nurodytus bandymus, nuotekas praskiedus 1/5 000, po 36 valandų:

   a) tikrintų rūšių suaugusių formų mirtingumas: 20 %,
   b) tikrintų rūšių lervų mirtingumas: didesnis už kontrolinės grupės mirtingumą.

3 dalis

Į orą išmetamų teršalų ribinės vertės

1.  Išmetamųjų teršalų ribinės vertės, išreikštos masės koncentracija kubiniame metre (Nm3), apskaičiuojamos esant 273,15 K temperatūrai, 101,3 kPa slėgiui, atėmus vandens garų kiekį išmetamosiose dujose.

2.  Dulkės: 50 mg/Nm3, (valandos vidurkis)

3.  Dujų sieros dioksidas ar trioksidas, įskaitant rūgšties lašelius, apskaičiuojamas kaip SO2 ekvivalentas

a)  6 kg vienai pagamintai titano dioksido tonai (metinis vidurkis);

b)  500 mg/Nm3 (valandos vidurkis);

4.  Iš įrenginių, taikančių chlorido metodą, išmetamas chloras:

a)  5 mg/Nm3 – dienos vidutinė koncentracija

b)   ne daugiau kaip 40 mg/Nm3 bet kuriuo metu.

4 dalis

Aplinkos, veikiamos iš titano dioksidą gaminančių įrenginių į vandenį išleidžiamų atliekų, stebėsena

1.  Vandens stulpelis stebimas ne mažiau kaip tris kartus per metus, stebint nefiltruotą arba filtruotą vandenį, ir nustatomi šie parametrai:

   a) kai stebimas nefiltruotas vanduo: temperatūra, druskingumas, laidumas esant 20 °C temperatūrai, pH, ištirpęs O2, drumstumas, suspenduotos medžiagos, ištirpusi Fe ir jos suspensija, Ti;
   b) kai stebimas filtruotas vanduo:
   i) vanduo, filtruotas pro plėvelinį filtrą su 0,45 μm skylutėmis: ištirpusi Fe; 
   ii) plėveliniame filtre su 0,45 μm skylutėmis likusiose kietosiosiose medžiagose: Fe, geležies hidratuoti oksidai ir hidroksidai.

2.  Nuosėdos stebimos bent vieną kartą per metus imant mėginius iš viršutinio nuosėdų sluoksnio kuo arčiau paviršiaus ir nustatant šiuos mėginių parametrus: Ti, Fe, geležies hidratuotus oksidus ir hidroksidus.

3.  Gyvi organizmai stebimi bent vieną kartą per metus nustatant teršalų išleidimo vietai būdingose rūšyse esančių medžiagų – Ti, Cr, Fe, Ni, Zn, Pb – koncentraciją ir nustatant bioįvairovę bei santykinę dugno gyvūnijos gausą ir charakteringus anatominius žuvų pakitimus.

4.  Per visą mėginių ėmimo ciklą mėginiai imami iš tos pačios vietos, to paties gylio ir tokiomis pačiomis sąlygomis.

5 dalis

Teršalų išmetimo stebėsena

Į orą išmetamų teršalų stebėseną sudaro bent nuolatinis toliau išvardytų medžiagų kiekio stebėsena:

a)   iš naudotas rūgštis koncentruojančių įrenginių, kuriuose taikomas sulfato metodas, išmetamo SO2 kiekis,

   b) iš įrenginių, kuriuose taikomas chloro metodas, išmetamo chloro kiekis,
   c) iš stambių šaltinių išmetamų dulkių kiekis.

IX PRIEDAS

A dalis

Panaikintos direktyvos ir jų vėlesni daliniai pakeitimai

(minėti 72 straipsnyje)

Tarybos direktyva 78/176/EEB

(OL L 54, 1978 2 25, p. 19)

Tarybos direktyva 83/29/EEB

(OL L 32, 1983 2 3, p. 28)

Tarybos direktyva 91/692/EEB

(OL L 377, 1991 12 31, p. 48)

tik I priedo b punktas

Tarybos direktyva 82/883/EEB

(OL L 378, 1982 12 31, p. 1)

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 807/2003

(OL L 122, 2003 5 16, p. 36)

tik III priedo 34 punktas

Tarybos direktyva 92/112/EEB

(OL L 409, 1992 12 31, p. 11).

Tarybos direktyva 96/61/EB

(OL L 257, 1996 10 10, p. 26)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB

(OL L 156, 2003 6 25, p. 17)

tik 4 straipsnis ir II priedas

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB

(OL L 275, 2003 10 25, p. 32)

tik 26 straipsnis

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003

(OL L 284, 2003 10 31, p. 1)

tik III priedo 61 punktas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 166/2006

(OL L 33, 2006 2 4, p. 1)

tik 21 straipsnio 2 dalis

Tarybos direktyva 1999/13/EB

(OL L 85, 1999 3 29, p. 1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003

(OL L 284, 2003 10 31, p. 1)

tik I priedo 17 punktas

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB

(OL L 143, 2004 4 30, p. 87)

tik 13 straipsnio 1 dalis

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB

(OL L 332, 2000 12 28, p. 91)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB

(OL L 309, 2001 11 27, p. 1)

Tarybos direktyva 2006/105/EB

(OL L 363, 2006 12 20, p. 368)

tik priedo B dalies 2 punktas

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas (nurodytas 72 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminai

Taikymo terminai

78/176/EEB

1979 m. vasario 25 d.

82/883/EEB

1984 m. gruodžio 31 d.

92/112/EEB

1993 m. birželio 15 d.

96/61/EB

1999 m. spalio 30 d.

1999/13/EB

2001 m. balandžio 1 d.

2000/76/EB

2000 m. gruodžio 28 d.

2002 m. gruodžio 28 d.

2005 m. gruodžio 28 d.

2001/80/EB

2002 m. lapkričio 27 d.

2004 m. lapkričio 27 d.

2003/35/EB

2005 m. birželio 25 d.

2003/87/EB

2003 m. gruodžio 31 d.

X PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 78/176/EEB

Direktyva 82/883/EEB

Direktyva 92/112/EEB

Direktyva 96/61/EB

Direktyva 1999/13/EB

Direktyva 2000/76/EB

Direktyva 2001/80/EB

Ši direktyva

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnis

1 straipsnis

1 straipsnis

1 straipsnis

1 straipsnio pirma dalis

1 straipsnis

1 straipsnio 2 dalies a punktas

2 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 2 dalis

1 straipsnio 2 dalies b punktas

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 25 dalis

1 straipsnio 2 dalies c, d ir e punktai

---

2 straipsnis

61 straipsnis

3 straipsnis

12 straipsnio 4 ir 5 punktai

4 straipsnis

4 straipsnis

3 straipsnio įvadinė dalis ir 1 dalis

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

---

---

---

---

---

---

---

5 straipsnis

5 straipsnis

12 straipsnio 4 ir 5 punktai

6 straipsnis

12 straipsnio 4 ir 5 punktai

7 straipsnio 1 dalis

64 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies pirma pastraipa

7 straipsnio 2 ir 3 dalys

---

---

---

---

---

---

---

---

64 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

8 straipsnio 1 dalis

62 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 2 dalis

28 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

9 straipsnis

---

10 straipsnis

---

11 straipsnis

13 straipsnis

12 straipsnis

---

13 straipsnio 1 dalis

66 straipsnis

13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

---

14 straipsnis

---

15 straipsnis

14 straipsnis

12 straipsnis

21 straipsnis

15 straipsnis

21 straipsnis

18 straipsnio 1 ir 3 dalys

71 straipsnis

16 straipsnis

15 straipsnis

13 straipsnis

23 straipsnis

17 straipsnis

23 straipsnis

20 straipsnis

75 straipsnis

I priedas

---

IIA priedo įvadinė dalis ir 1 punktas

---

IIA priedo 2 punktas

VIII priedo 2 dalis

IIB priedas

---

2 straipsnis

---

3 straipsnis

---

4 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies pirma pastraipa

64 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

VIII priedo 4 dalis

4 straipsnio 3 ir 4 dalys

---

---

---

---

---

---

---

64 straipsnio 4 dalis

5 straipsnis

---

6 straipsnis

---

7 straipsnis

---

8 straipsnis

---

9 straipsnis

---

10 straipsnis

69 straipsnis

11 straipsnio 1 dalis

19 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 1 dalis

17 straipsnio 1 dalis

69 straipsnio 1 dalis

---

---

---

---

---

---

---

69 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 2 ir 3 dalys

---

12 straipsnis

---

13 straipsnis

---

I priedas

---

II priedas

VIII priedo 4 dalis

III priedas

VIII priedo 4 dalis

IV priedas

---

V priedas

---

2 straipsnio 1 dalies įvadinė pastraipa

---

2 straipsnio 1 dalies a punkto įvadinė pastraipa ir pirma įtrauka

---

2 straipsnio 1 dalies a punkto antra įtrauka

61 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka 2 straipsnio 1 dalies b punkto trečia įtrauka

61 straipsnio 4 dalis

2 straipsnio 1 dalies a punkto ketvirta, penkta, šešta ir septinta įtraukos

---

2 straipsnio 1 dalies b punkto pirma, ketvirta, penkta, šešta ir septinta įtraukos

---

2 straipsnio 1 dalies b punkto antra įtrauka

61 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 1 dalies c punktas

---

2 straipsnio 2 dalis

---

3 straipsnis

61 straipsnis

4 straipsnis

61 straipsnis

5 straipsnis

---

6 straipsnio 1 dalies įvadinė pastraipa

62 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 1 dalies a punktas

VIII priedo 1 dalies 1 punktas

6 straipsnio 1 dalies b punktas

VIII priedo 1 dalies 2 punktas

6 straipsnio antra dalis

VIII priedo 1 dalies 3 punktas

7 straipsnis

---

8 straipsnis

---

9 straipsnio 1 dalies įvadinė pastraipa

63 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 1 dalies a punkto įvadinė pastraipa

---

9 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis

VIII priedo 3 dalies 2 punktas

9 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis

VIII priedo 3 dalies 3 punkto įvadinė pastraipa ir 3 punkto a papunktis

9 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis

63 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktis

VIII priedo 3 dalies 3 punkto b papunktis

9 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktis

---

9 straipsnio 1 dalies b punktas

VIII priedo 3 dalies 4 punktas

9 straipsnio 2 ir 3 dalys

---

10 straipsnis

64 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnio 4 ir 5 punktai

Priedas

---

2 straipsnio įvadinė pastraipa

3 straipsnio įvadinė pastraipa

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 14 dalis

3 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 4 dalis

---

2 straipsnio 5 dalis

2 straipsnio 9 dalis

3 straipsnio 8 dalis

2 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 4 dalis

2 straipsnio 6 dalis

2 straipsnio 13 dalis

3 straipsnio 9 dalis

2 straipsnio 3 dalies pirma dalis

3 straipsnio 5 dalis

2 straipsnio 7 dalis

3 straipsnio 6 dalis

2 straipsnio 8 dalis

2 straipsnio 5 dalis

65 straipsnis

2 straipsnio 9 dalies pirmas sakinys

2 straipsnio 7 dalis

3 straipsnio 12 dalis

3 straipsnio 7 dalis

2 straipsnio 9 dalies antras sakinys

4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

---

---

---

---

---

---

---

4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

2 straipsnio 10 dalies a punktas

---

2 straipsnio 10 dalies b punkto pirma pastraipa

3 straipsnio 8 dalis

2 straipsnio 10 dalies b punkto antra pastraipa

21 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 11 dalies pirma pastraipa ir pirma, antra ir trečia įtraukos

3 straipsnio 9 dalis

2 straipsnio 11 dalies antra pastraipa

14 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnio 4 dalis

2 straipsnio 12 dalis

2 straipsnio 6 dalis

3 straipsnio 11 dalis

2 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 11 dalis

2 straipsnio 13 dalis

3 straipsnio 12 dalis

2 straipsnio 14 dalis

3 straipsnio 13 dalis

---

---

---

---

---

---

---

3 straipsnio 14, 15, 16, 17 ir 18 dalys

3 straipsnio 1 pastraipos įvadinė dalis

12 straipsnio įvadinė pastraipa

3 straipsnio 1 dalies a punktas

12 straipsnio 1 ir 2 dalys

3 straipsnio 1 dalies b punktas

12 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 1 dalies c punktas

12 straipsnio 4 ir 5 dalys

3 straipsnio 1 dalies d punktas

12 straipsnio 6 dalis

3 straipsnio 1 dalies e punktas

12 straipsnio 7 dalis

3 straipsnio 1 dalies f punktas

12 straipsnio 8 dalis

3 straipsnio antra pastraipa

---

5 straipsnio 1 dalis

73 straipsnio 1 ir 2 dalys

---

---

---

---

---

---

---

73 straipsnio 3 ir 4 dalys

5 straipsnio 2 dalis

71 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

6 straipsnio 1 dalies įvadinė pastraipa

13 straipsnio 1 dalies įvadinė pastraipa

6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka

13 straipsnio 1 dalies a punktas

6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka

13 straipsnio 1 dalies b punktas

6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos trečia įtrauka

13 straipsnio 1 dalies c punktas

6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ketvirta įtrauka

13 straipsnio 1 dalies d punktas

---

---

---

---

---

---

---

13 straipsnio 1 dalies e punktas

6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos penkta įtrauka

13 straipsnio 1 dalies f punktas

6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos šešta įtrauka

13 straipsnio 1 dalies g punktas

6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos septinta įtrauka

13 straipsnio 1 dalies h punktas

6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos aštunta įtrauka

13 straipsnio 1 dalies i punktas

6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos devinta įtrauka

13 straipsnio 1 dalies j punktas

6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos dešimta įtrauka

13 straipsnio 1 dalies k punktas

6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

6 straipsnio 2 dalis

13 straipsnio 2 dalis

---

---

---

---

---

---

---

14 straipsnis

7 straipsnis

6 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio pirma dalis

4 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio antra dalis

---

9 straipsnio 1 dalies pirma sakinio dalis

15 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

9 straipsnio 1 dalies antra sakinio dalis

---

9 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos pirmas ir antras sakiniai

15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos įvadinė dalis ir a bei b punktai

9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos trečias sakinys

15 straipsnio 2 dalis

---

---

---

---

---

---

---

15 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys

9 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

---

9 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa

10 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa

10 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 3 dalies penkta pastraipa

10 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 3 dalies šešta pastraipa

10 straipsnio 4 dalis

9 straipsnio 4 dalies pirmo sakinio pirma dalis

16 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

9 straipsnio 4 dalies pirmo sakinio antra dalis

16 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

9 straipsnio 4 dalies antras sakinys

15 straipsnio 1 dalies f punktas

---

---

---

---

---

---

---

16 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

---

---

---

---

---

---

---

16 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir 4 bei 5 dalys

---

---

---

---

---

---

---

17 straipsnis

9 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa

15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos c punktas

---

---

---

---

---

---

---

15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktas

9 straipsnio 5 dalies antra pastraipa

---

9 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa

15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos e punktas

9 straipsnio 6 dalies antra pastraipa

---

9 straipsnio 7 dalis

---

9 straipsnio 8 dalis

7 straipsnis ir 18 straipsnio 1 dalis

---

---

---

---

---

---

---

18 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

10 straipsnis

19 straipsnis

11 straipsnis

20 straipsnis

12 straipsnio 1 dalis

21 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys

21 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

12 straipsnio 2 dalies antras sakinys

21 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

12 straipsnio 2 dalies trečias sakinys

---

13 straipsnio 1 dalis

22 straipsnio 1 dalis

---

---

---

---

---

---

---

22 straipsnio 2 ir 3 dalys

13 straipsnio 2 dalies įvadinė pastraipa

22 straipsnio 4 dalies įvadinė pastraipa

13 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka

22 straipsnio 4 dalies a punktas

13 straipsnio 2 dalies antra įtrauka

22 straipsnio 4 dalies b punktas

13 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka

22 straipsnio 4 dalies c punktas

13 straipsnio 2 dalies ketvirta įtrauka

---

---

---

---

---

---

---

---

22 straipsnio 4 dalies d punktas

---

---

---

---

---

---

---

23 straipsnis

---

---

---

---

---

---

---

24 straipsnis

---

---

---

---

---

---

---

25 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

14 straipsnio įvadinė pastraipa

9 straipsnio pirma sakinio dalis ir 25 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos įvadinė dalis

14 straipsnio pirma įtrauka

9 straipsnio 1 dalies antra sakinio dalis

14 straipsnio antra įtrauka

8 straipsnio 2 punktas ir 15 straipsnio 1 dalies c punktas

14 straipsnio trečia įtrauka

25 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

---

---

---

---

---

---

---

25 straipsnio 2–7 dalys

15 straipsnio 1 dalies įvadinė pastraipa ir pirma bei antra įtraukos

12 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

26 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir a bei b punktai

15 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka

26 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas

---

---

---

---

---

---

---

26 straipsnio 1 dalies d punktas

15 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

26 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

---

---

---

---

---

---

---

---

15 straipsnio 2 dalis

26 straipsnio 2 dalies h punktas

15 straipsnio 4 dalis

26 straipsnio 3 dalis

15 straipsnio 5 dalis

26 straipsnio 2 dalies įvadinė pastraipa ir a bei b punktai

---

---

---

---

---

---

---

26 straipsnio 2 dalies c–g punktai

15a straipsnio pirma dalis

27 straipsnio 1 dalis

15a straipsnio antra dalis

27 straipsnio 2 dalis

15a straipsnio trečia dalis

27 straipsnio 3 dalis

15a straipsnio ketvirta ir penkta dalys

27 straipsnio 4 dalis

15a straipsnio šešta dalis

27 straipsnio 5 dalis

16 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys ir 11 straipsnio 2 dalis

66 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

---

---

---

---

---

---

---

67 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

16 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys

29 straipsnio įvadinė pastraipa

16 straipsnio 2 dalies antras sakinys

---

16 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys

11 straipsnio 1 dalies antras sakinys

66 straipsnio 2 dalis

16 straipsnio 3 dalies antras sakinys

---

16 straipsnio 3 dalies trečias sakinys

11 straipsnio 3 dalis

66 straipsnio 3 dalis

16 straipsnio 4 dalis

---

---

---

---

---

---

---

---

67 straipsnis

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

29 straipsnis

17 straipsnis

11 straipsnis

28 straipsnis

18 straipsnio 1 dalis

---

18 straipsnio 2 dalis

16 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

19 straipsnio 2 ir 3 dalys

---

20 straipsnio 1 ir 2 dalys

---

20 straipsnio 3 dalis

18 straipsnis

17 straipsnis

72 straipsnis

22 straipsnis

16 straipsnis

22 straipsnis

19 straipsnis

74 straipsnis

---

---

---

---

---

---

---

2 straipsnio 1 dalis

I priedo įvadinės dalies pirma dalis

2 straipsnio 2 dalis

I priedo įvadinės dalies antra dalis

I priedo įvadinės dalies pirma pastraipa

---

---

---

---

---

---

---

I priedo įvadinės dalies antra ir trečia pastraipos

I priedo 1 punktas

I priedo 1 punktas

Nuo I priedo 2.1 punkto iki 2.5 punkto b papunkčio

Nuo I priedo 2.1 punkto iki 2.5 punkto b papunkčio

---

---

---

---

---

---

---

I priedo 2.5 punkto c papunktis

I priedo 2.6 punktas

I priedo 2.6 punktas

I priedo 3 punktas

I priedo 3 punktas

I priedo nuo 4.1–4.6 punktai

I priedo nuo 4.1–4.6 punktai

---

---

---

---

---

---

---

I priedo 4.7 punktas

I priedo 5 punkto įvadinė dalis

---

Nuo I priedo 5.1 punkto iki 5.3 punkto b papunkčio

Nuo I priedo 5.1 punkto iki 5.3 punkto b papunkčio

---

---

---

---

---

---

---

I priedo 5.3 punkto c–e papunkčiai

I priedo 5.4 punktas

I priedo 5.4 punktas

I priedo 6.1 punkto a ir b papunkčiai

I priedo 6.1 punkto a ir b papunkčiai

---

---

---

---

---

---

---

I priedo 6.1 punkto c papunktis

Nuo I priedo 6.2 punkto iki 6.4 punkto b papunkčio

Nuo I priedo 6.2 punkto iki 6.4 punkto b dalies ii papunkčio

---

---

---

---

---

---

---

I priedo 6.4 punkto b dalies iii papunktis

Nuo I priedo 6.4 punkto c papunkčio iki 6.6 c papunkčio

Nuo I priedo 6.4 punkto c papunkčio iki 6.6 punkto c papunkčio

---

---

---

---

---

---

---

I priedo 6.6 punkto c papunkčio paskutinis sakinys

I priedo 6.7–6.8 punktai

I priedo 6.7–6.8 punktai

---

---

---

---

---

---

---

I priedo 6.9 ir 6.10 punktai

II priedas

---

III priedas

II priedas

---

---

---

---

---

---

---

II priedo 13 punktas

IV priedo įvadinė dalis

3 straipsnio 9 dalis

IV priedo 1–11 punktai

III priedas

IV priedo 12 punktas

---

V priedo 1 dalies a punktas

IV priedo 1 dalies a punktas

---

---

---

---

---

---

---

IV priedo 1 dalies b punktas

V priedo 1 dalies b–g punktai

IV priedo 1 dalies c–h punktai

V priedo 2–5 punktai

IV priedo 2–5 punktai

2 straipsnio 2 dalis

51 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 3 dalis

---

2 straipsnio 4 dalis

57 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 8 dalis

4 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

2 straipsnio 10 dalis

51 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 11 dalis

51 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 12 dalis

51 straipsnio 4 dalis

2 straipsnio 15 dalis

51 straipsnio 5 dalis

2 straipsnio 16 dalis

3 straipsnio 33 dalis

2 straipsnio 17 dalis

3 straipsnio 34 dalis

2 straipsnio 18 dalis

3 straipsnio 35 dalis

2 straipsnio 19 dalis

---

2 straipsnio 20 dalis

3 straipsnio 36 dalis

2 straipsnio 21 dalis

51 straipsnio 6 dalis

2 straipsnio 22 dalis

51 straipsnio 7 dalis

2 straipsnio 23 dalis

51 straipsnio 8 dalis

2 straipsnio 24 dalis

51 straipsnio 9 dalis

2 straipsnio 25 dalis

51 straipsnio 10 dalis

2 straipsnio 26 dalis

51 straipsnio 11 dalis

2 straipsnio 27 dalis

---

2 straipsnio 28 dalis

57 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 29 dalis

---

2 straipsnio 30 dalis

51 straipsnio 12 dalis

2 straipsnio 31 dalis

VII priedo 2 dalies pirmas sakinys

VIII priedo 3 dalies 1 punktas

2 straipsnio 32 dalis

---

2 straipsnio 33 dalis

51 straipsnio 13 dalis

3 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

4 straipsnio 1–3 dalys

4 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

4 straipsnio 4 dalis

57 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 1 dalis

53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

5 straipsnio 2 dalis

53 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

5 straipsnio 3 dalies a punktas

53 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 3 dalies b punktas

53 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa

53 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio 4 dalis

---

5 straipsnio 5 dalis

53 straipsnio 6 dalis

5 straipsnio 6 dalis

52 straipsnis

5 straipsnio 7 dalis

VII priedo 4 dalies 1 punktas

5 straipsnio 8 dalies pirma pastraipa

VII priedo 4 dalies 2 punktas

5 straipsnio 8 dalies antra pastraipa

53 straipsnio 5 dalis

5 straipsnio 9 dalis

---

5 straipsnio 10 dalis

53 straipsnio 7 dalis

5 straipsnio 11, 12 ir 13 dalys

---

6 straipsnis

---

7 straipsnio 1 dalies įvadinė pastraipa ir pirma, antra, trečia ir ketvirta įtraukos

58 straipsnis

7 straipsnio 1 dalies antra dalis

---

7 straipsnio 2 dalis

---

8 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio įvadinė dalis ir 1 punktas

8 straipsnio 2 dalis

VII priedo 6 dalies 1 punktas

8 straipsnio 3 dalis

VII priedo 6 dalies 2 punktas

8 straipsnio 4 dalis

VII priedo 6 dalies 3 punktas

8 straipsnio 5 dalis

---

9 straipsnio 1 dalies įvadinė pastraipa

56 straipsnio 1 dalies įvadinė pastraipa

9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir pirma, antra ir trečia įtraukos

56 straipsnio pirmos pastraipos a, b ir c punktai

9 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

56 straipsnio antra pastraipa

9 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

VII priedo 8 dalies 4 punktas

9 straipsnio 2 dalis

57 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 3 dalis

VII priedo 8 dalies 1 punktas

9 straipsnio 4 dalis

VII priedo 8 dalies 2 punktas

9 straipsnio 5 dalis

VII priedo 8 dalies 3 punktas

10 straipsnis

4 straipsnio 9 dalis

9 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 1 dalies trečias–šeštas sakiniai

---

12 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

59 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

12 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

59 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

12 straipsnio 2 dalis

59 straipsnio 2 dalis

12 straipsnio 3 dalis

59 straipsnio 3 dalis

13 straipsnio 2 ir 3 dalys

---

14 straipsnis

19 straipsnis

16 straipsnis

70 straipsnis

I priedo įvadinės dalies pirmas ir antras sakiniai

50 straipsnis

I priedo įvadinės dalies trečias sakinys ir veiklos rūšių sąrašas

VII priedo 1 dalis

IIA priedo I dalis

VII priedo 2 dalis

IIA priedo 2 dalis

VII priedo 3 dalis

IIA priedo II dalies 6 pastraipos paskutinis sakinys

---

IIB priedo 1 punkto pirmas ir antras sakiniai

53 straipsnio 1 dalies b punktas

IIB priedo 1 punkto trečias sakinys

53 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

IIB priedo 2 punktas

VII priedo 5 dalis

IIB priedo 2 punkto antros pastraipos i punktas ir lentelė

---

III priedo 1 punktas

---

III priedo 2 punktas

VII priedo 7 dalies 1 punktas

III priedo 3 punktas

VII priedo 7 dalies 2 punktas

III priedo 4 punktas

VII priedo 7 dalies 3 punktas

1 straipsnio antra dalis

---

2 straipsnio 1 dalis

37 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

2 straipsnio 2 dalies įvadinė pastraipa

37 straipsnio 2 dalies įvadinė pastraipa

2 straipsnio 2 dalies a punkto įvadinė pastraipa

37 straipsnio 2 dalies a punkto įvadinė pastraipa

2 straipsnio 2 dalies a punkto i–v papunkčiai

37 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis

2 straipsnio 2 dalies a punkto vi papunktis

37 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis

2 straipsnio 2 dalies a punkto vii papunktis

37 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktis

2 straipsnio 2 dalies a punkto viii papunktis

37 straipsnio 2 dalies a punkto iv papunktis

2 straipsnio 2 dalies b punktas

37 straipsnio 2 dalies b punktas

3 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

3 straipsnio 26 dalis

3 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

---

3 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 27 dalis

3 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

3 straipsnio 28 dalis

3 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

37 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

3 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa

3 straipsnio 29 dalis

3 straipsnio 5 dalies antra pastraipa

37 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

3 straipsnio 5 dalies trečia pastraipa

37 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

3 straipsnio 6 dalis

VI priedo 1 dalies a punktas

3 straipsnio 7 dalis

3 straipsnio 30 dalis

---

---

---

---

---

---

---

VI priedo 1 dalies b punktas

3 straipsnio 10 dalis

3 straipsnio 31 dalis

3 straipsnio 13 dalis

3 straipsnio 32 dalis

4 straipsnio 2 dalis

38 straipsnis

4 straipsnio 4 dalies įvadinė pastraipa ir a bei b punktai

39 straipsnio 1 dalies įvadinė pastraipa ir a bei b punktai

4 straipsnio 4 dalies c punktas

39 straipsni 1 dalies e punktas

4 straipsnio 5 dalis

39 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 6 dalis

39 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 7 dalis

39 straipsnio 4 dalis

4 straipsnio 8 dalis

48 straipsnis

5 straipsnis

46 straipsnis

6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

44 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 6 dalies 2 pastraipa

44 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

44 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

6 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa

44 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

6 straipsnio 3 dalis

44 straipsnio 4 dalis

6 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos pirmas ir antras sakiniai ir 6 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

45 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos trečias sakinys

45 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa

45 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

6 straipsnio 4 dalies ketvirta pastraipa

45 straipsnio 4 dalis

6 straipsnio 5 dalis

40 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 6 dalis

44 straipsnio 5 dalis

6 straipsnio 7 dalis

44 straipsnio 6 dalis

6 straipsnio 8 dalis

44 straipsnio 7 dalis

7 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies pirma pastraipa

40 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

7 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

40 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

7 straipsnio 3 dalis ir 11 straipsnio 8 dalies pirmos pastraipos įvadinė dalis

VI priedo 6 dalies 2.7 punkto pirma dalis

7 straipsnio 4 dalis

40 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

7 straipsnio 5 dalis

---

8 straipsnio 1 dalis

39 straipsnio 1 dalies c punktas

8 straipsnio 2 dalis

40 straipsnio 3 dalis

8 straipsnio 3 dalis

---

8 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

40 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

8 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

VI priedo 6 dalies 3,2 punkto pirma dalis

8 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa

VI priedo 6 dalies 3.2 punkto antra dalis

8 straipsnio 4 dalies ketvirta pastraipa

---

8 straipsnio 5 dalis

40 straipsnio 4 dalies antra ir trečia pastraipos

8 straipsnio 6 dalis

39 straipsnio 1 dalies c ir d punktai

8 straipsnio 7 dalis

40 straipsnio 4 dalis

8 straipsnio 8 dalis

---

9 straipsnio pirma pastraipa

47 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio antra pastraipa

47 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio trečia pastraipa

47 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 1 ir 2 dalys

---

10 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys

42 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 3 dalies antras sakinys

---

10 straipsnio 4 dalis

42 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 5 dalis

VI priedo 6 dalies 1.3 punkto antra dalis

11 straipsnio 1 dalis

42 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 2 dalis

VI priedo 6 dalies 2.1 punktas

11 straipsnio 3 dalis

VI priedo 6 dalies 2,2 punktas

11 straipsnio 4 dalis

VI priedo 6 dalies 2.3 punktas

11 straipsnio 5 dalis

VI priedo 6 dalies 2.4 punktas

11 straipsnio 6 dalis

VI priedo 6 dalies 2.5 punktas

11 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos pirmo sakinio pirmoji dalis

VI priedo 6 dalies 2.6 punkto pirma dalis

11 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos pirmo sakinio antroji dalis

VI priedo 6 dalies 2.6 punkto a papunktis

11 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos antras sakinys

---

11 straipsnio 7 dalies antra pastraipa

---

11 straipsnio 7 dalies a punktas

VI priedo 6 dalies 2.6 punkto b papunktis

11 straipsnio 7 dalies b ir c punktai

---

11 straipsnio 7 dalies d punktas

VI priedo 6 dalies 2.6 punkto c papunktis

11 straipsnio 7 dalies e ir f punktai

---

11 straipsnio 8 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai

VI priedo 3 dalies 1 punkto pirma ir antra pastraipos

11 straipsnio 8 dalies c punktas

VI priedo 6 dalies 2.7 punkto antra dalis

11 straipsnio 8 dalies d punktas

VI priedo 4 dalies 2.1 punkto antra pastraipa

11 straipsnio 8 dalies antra pastraipa

VI priedo 6 dalies 2.7 punkto trečia dalis

11 straipsnio 9 dalis

42 straipsnio 4 dalis

11 straipsnio 10 dalies a, b ir c punktai

VI priedo 8 dalies 1.1 punkto a, b ir c papunkčiai

11 straipsnio 10 dalies d punktas

VI priedo 8 dalies 1.1 punkto d papunktis

11 straipsnio 11 dalis

VI priedo 8 dalies 1.2 punktas

11 straipsnio 12 dalis

VI priedo 8 dalies 1.3 punktas

11 straipsnio 13 dalis

42 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa

---

---

---

---

---

---

---

42 straipsnio 5 dalies antra pastraipa

11 straipsnio 14 dalis

VI priedo 6 dalies 3,1 punktas

11 straipsnio 15 dalis

39 straipsnio 1 dalies e punktas

11 straipsnio 16 dalis

VI priedo 8 dalies 2 punktas

11 straipsnio 17 dalis

9 straipsnio 2 dalies a punktas

12 straipsnio 1 dalis

49 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys

49 straipsnio 2 dalis

12 straipsnio 2 dalies antras sakinys

---

12 straipsnio 2 dalies trečias sakinys

49 straipsnio 3 dalis

13 straipsnio 1 dalis

39 straipsnio 1 dalies f punktas

13 straipsnio 2 dalis

41 straipsnis

13 straipsnio 3 dalis

40 straipsnio 5 dalis

13 straipsnio 4 dalis

VI priedo 3 dalies 2 punktas

14 straipsnis

---

15 straipsnis

---

16 straipsnis

---

17 straipsnio 2 ir 3 dalys

---

20 straipsnis

---

I priedas

VI priedo 2 dalis

II priedo pirma dalis (be numeracijos)

VI priedo 4 dalies 1 punktas

II priedo 1 punkto įvadinė dalis

VI priedo 4 dalies 2.1 punktas

II priedo 1.1–1.2 punktai

VI priedo 4 dalies 2.2–2.3 punktai

II priedo 1.3 punktas

---

II priedo 2.1 punktas

VI priedo 4 dalies 3.1 punktas

---

---

---

---

---

---

---

VI priedo 4 dalies 3.2 punktas

II priedo 2.2 punktas

VI priedo 4 dalies 3.3 punktas

II priedo 3 punktas

VI priedo 4 dalies 4 punktas

III priedas

VI priedo 6 dalies 1 punktas

IV priedo lentelė

VI priedo 5 dalis

IV priedo paskutinis sakinys

---

V priedo a punkto lentelė

VI priedo 3 dalies 1.1 punktas

V priedo a punkto paskutiniai sakiniai

---

V priedo b punkto lentelė

VI priedo 3 dalies 1.2 punktas

V priedo b punkto paskutinis sakinys

---

V priedo c punkto lentelė

VI priedo 3 dalies 1.3 punktas

V priedo d punkto lentelė

VI priedo 3 dalies 1.4 punktas

V priedo e punkto lentelė

VI priedo 3 dalies 1.5 punktas

V priedo f punkto lentelė

VI priedo 3 dalies 3 punktas

VI priedas

VI priedo 7 dalis

1 straipsnis

30 straipsnis

2 straipsnio 2 dalis

V priedo 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas

2 straipsnio 3 dalies antra dalis

V priedo 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas

---

---

---

---

---

---

---

V priedo 1 dalies 1 punkto paskutinis sakinys

2 straipsnio 4 dalis

---

2 straipsnio 6 dalis

3 straipsnio 20 dalis

2 straipsnio 7 dalies pirma pastraipa

3 straipsnio 21 dalis

2 straipsnio 7 dalies antra pastraipa ir a–i punktai

30 straipsnio antra pastraipa

2 straipsnio 7 dalies j punktas

---

2 straipsnio 7 dalies trečia pastraipa

---

---

---

---

---

---

---

---

31 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 7 dalies ketvirta pastraipa

31 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 8 dalis

3 straipsnio 23 dalis

2 straipsnio 9 dalis

31 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 10 dalis

---

2 straipsnio 11 dalis

3 straipsnio 22 dalis

2 straipsnio 12 dalis

3 straipsnio 24 dalis

2 straipsnio 13 dalis

---

3 straipsnis

---

4 straipsnio 1 dalis

---

4 straipsnio 2 dalis

32 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 3–8 dalys

---

5 straipsnio 1 dalis

V priedo 1 dalies 2 punkto paskutinis sakinys

5 straipsnio 2 dalis

---

6 straipsnis

---

7 straipsnio 1 dalis

33 straipsnis

7 straipsnio 2 dalis

32 straipsnio 4 dalis

7 straipsnio 3 dalis

32 straipsnio 5 dalis

8 straipsnio 1 dalis

36 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio pirma dalis

36 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio pirma dalis

8 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio antra dalis

---

---

---

---

---

---

---

---

36 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio antra dalis

---

---

---

---

---

---

---

36 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

8 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

---

8 straipsnio 2 dalies a–d punktai

---

8 straipsnio 3 ir 4 dalys

---

9 straipsnis

32 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys

32 straipsnio 6 dalis

10 straipsnio 1 dalies antras sakinys

---

10 straipsnio 2 dalis

---

12 straipsnis

34 straipsnio 1 dalis

---

---

---

---

---

---

---

34 straipsnio 2.3 ir 4 dalys

13 straipsnis

V priedo 3 dalies 8 punkto trečia dalis

14 straipsnis

V priedo 4 dalis

15 straipsnis

---

18 straipsnio 2 dalis

---

I priedas

---

II priedas

---

III ir IV priedai

V priedo 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis

V A priedas

V priedo 1 dalies 3 punktas

V B priedas

V priedo 2 dalies 3 punktas

VI A priedas

V priedo 1 dalies 4 ir 5 punktai

VI B priedas

V priedo 2 dalies 4 ir 5 punktai

VII A priedas

V priedo 1 dalies 6 ir 7 punktai

VII B priedas

V priedo 2 dalies 6 ir 7 punktai

VIII A priedo 1 punktas

---

VIII A priedo 2 punktas

V priedo 3 dalies 1 punkto pirma dalis ir 2. 3 ir 5 punktai

---

---

---

---

---

---

---

V priedo 3 dalies 1 punkto antra dalis

---

---

---

---

---

---

---

V priedo 3 dalies 4 punktas

VIII A priedo 3 punktas

---

VIII A priedo 4 punktas

V priedo 3 dalies 6 punktas

VIII A priedo 5 punktas

V priedo 3 dalies 7 ir 8 punktai

VIII A priedo 6 punktas

V priedo 3 dalies 9 ir 10 punktai

---

---

---

---

---

---

---

V priedo 4 dalis

VIII B priedas

---

VIII C priedas

---

IX priedas

IX priedas

X priedas

X priedas

(1) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.
(2) 2009 m. sausio 14 d. nuomonė.
(3) OL C 325, 2008 12 19, p. 60.
(4) 2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) OL L 54, 1978 2 25, p. 19. ║
(6) OL L 378, 1982 12 31, p. 1. ║
(7) OL L 409, 1992 12 31, p. 11.
(8) OL L 257, 1996 10 10, p. 26. ║
(9) OL L 85, 1999 3 29, p. 1. ║
(10) OL L 332, 2000 12 28, p. 91.
(11) OL L 309, 2001 11 27, p. 1. ║
(12) COM(2005)0446 ║.
(13) COM(2006)0231 ║.
(14) COM(2005)0666 ║.
(15) OL L 242, 2002 9 10, p. 1.
(16) OL L 275, 2003 10 25, p. 32. ║
(17) OL L 175, 1985 7 5, p. 40. ║
(18) OL L 10, 1997 1 14, p. 13. ║
(19) OL 196, 1967 8 16, p. 1.
(20) OL L 143, 2004 4 30, p. 56.
(21) 1998 m. Konvencija "Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais".
(22) OL L 309, 2001 11 27, p. 22. ║
(23) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. ║
(24) OL L 159, 1996 6 29, p. 1.
(25) OL L 117, 1990 5 8, p. 1.
(26) OL L 106, 2001 4 17, p. 1.
(27) OL L 200, 1999 7 30, p. 1.
(28) OL L 312, 2008 11 22, p. 3.
(29) 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/532/EB, keičiantis Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (OL L 226, 2000 9 6, p. 3).
(30) OJ L 143, 2004 4 30, p. 87.
(31) OL L 375, 1991 12 31, p. 1.
(32) OL L 372, 2006 12 27, p. 19.
(33) OL L 328, 2008 12 6, p. 28.
(34) OL L ...
(35)+ OL: prašome įterpti numerį, datą ir paskelbimo nuorodą.
(36) 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (OL L 114, 2001 4 24, p. 1).
(37) OJ L 41, 2003 2 14, p. 26.
(38) OL L 273, 2002 10 10, p. 1.
(39) OL L 74, 1993 3 27, p. 81.
(40) OL L 30, 1993 2 6, p. 1.
(41) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.
(42)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo.
(43)** 3 metai po šios direktyvos įsigaliojimo.
(44)* 3 metai po šios direktyvos įsigaliojimo.
(45)** 54 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo.
(46) OL L 135, 1991 5 30, p. 40.
(47) OL L 181, 1986 7 4, p. 6.
(48) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
(49) OL L 263, 2007 10 9, p. 1.


Europos privačiosios bendrovės statutas *
PDF 632kWORD 364k
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos privačiosios bendrovės statuto (COM(2008)0396 – C6-0283/2008 – 2008/0130(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0396),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 308 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0283/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos reikalų komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A6-0044/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties  250 straipsnio  2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina pradėti derinimo procedūrą pagal 1975 m. kovo 4 d. Bendrą deklaraciją, jei Taryba ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

5.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

6.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  Bendrijos esamos bendrovių formos yra tarpvalstybinio pobūdžio. Šis tarpvalstybinis pobūdis neturėtų trukdyti steigti Europos privačiosios bendrovės (SPE). Vis dėlto Komisija ir valstybės narės, nepažeisdamos registravimo reikalavimų, per dvejus metus nuo registravimo datos turėtų atlikti ex post kontrolę siekdamos patikrinti, ar SPE yra reikalaujamo tarpvalstybinio pobūdžio;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Kadangi privačioji bendrovė (toliau – SPE), kurią galima sukurti visoje Bendrijoje, skirta mažosioms įmonėms, reikėtų rasti teisinę formą, kuri būtų kuo vienodesnė visoje Bendrijoje ir kuo daugiau dalykų būtų palikta akcininkams sutartinai nustatyti, o akcininkams, kreditoriams, darbuotojams ir trečiosioms šalims apskritai būtų užtikrintas didelis teisinis tikrumas. Akcininkams reikia palikti daug lankstumo ir laisvės SPE vidaus reikalams organizuoti, todėl bendrovės privatusis pobūdis taip pat turėtų būti atspindėtas tuo, kad jos akcijų negalima siūlyti visuomenei arba dėl jų derėtis kapitalo rinkose, įskaitant leidimą jomis prekiauti arba jas listinguoti reguliuojamose rinkose.
(3)  Atsižvelgiant į tvarų ir nuolatinį vidaus rinkos augimą, būtina priimti išsamų verslo teisės aktą, kuris būtų pritaikytas mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių (MVĮ) reikmėms. Kadangi privačioji bendrovė, kurią galima sukurti visoje Bendrijoje, skirta mažosioms įmonėms, reikėtų rasti teisinę formą, kuri būtų kuo vienodesnė visoje Bendrijoje ir kuo daugiau dalykų būtų palikta akcininkams sutartinai nustatyti, o akcininkams, kreditoriams, darbuotojams ir trečiosioms šalims apskritai būtų užtikrintas didelis teisinis tikrumas. Akcininkams reikia palikti daug lankstumo ir laisvės SPE vidaus reikalams organizuoti, todėl bendrovės privatusis pobūdis taip pat turėtų būti atspindėtas tuo, kad jos akcijų negalima siūlyti visuomenei arba dėl jų derėtis kapitalo rinkose, įskaitant leidimą jomis prekiauti arba jas listinguoti reguliuojamose rinkose.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Siekiant sudaryti sąlygas įmonėms išnaudoti visą vidaus rinkos potencialą, SPE turėtų galėti registruotąją buveinę ir pagrindinę verslo vietą turėti skirtingose valstybėse narėse ir perkelti registruotąją buveinę iš vienos valstybės narės į kitą kartu perkeldama centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą arba jos neperkeldama.
(4)  Siekiant sudaryti sąlygas įmonėms išnaudoti visą vidaus rinkos potencialą, SPE turėtų galėti registruotąją buveinę ir pagrindinę verslo vietą turėti skirtingose valstybėse narėse ir perkelti registruotąją buveinę iš vienos valstybės narės į kitą kartu perkeldama centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą arba jos neperkeldama. Tačiau tuo pat metu reikėtų imtis priemonių, kad būtų galima užkirsti kelią SPE naudojimui siekiant apeiti valstybių narių nustatytus teisėtus reikalavimus.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  Siekiant mažinti su bendrovės registracija susijusias sąnaudas ir administracinę naštą, SPE įregistravimo formalumai turėtų apsiriboti reikalavimais, kurie būtini teisiniam tikrumui užtikrinti, o dokumentų, pateikiamų steigiant SPE, galiojimas turėtų būti patikrintas vienintelį kartą arba prieš registraciją, arba po jos. Registravimo tikslais reikėtų naudotis registrais, nustatytais 1968 m. kovo 9 d. Pirmojoje Tarybos direktyvoje 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo.
(8)  Siekiant mažinti su bendrovės registracija susijusias sąnaudas ir administracinę naštą, SPE įregistravimo formalumai turėtų apsiriboti reikalavimais, kurie būtini teisiniam tikrumui užtikrinti, o dokumentų, pateikiamų steigiant SPE, galiojimas turėtų būti prevenciniu tikslu patikrintas vienintelį kartą. Registravimo tikslais reikėtų naudotis registrais, nustatytais 1968 m. kovo 9 d. Pirmojoje Tarybos direktyvoje 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  Vadovaujantis Tarybos ir Komisijos įsipareigojimais dėl "e. teisingumo" koncepcijos, visos su SPE kūrimu ir registravimu susijusios anketos turėtų būti prieinamos internete. Be to, siekdama sumažinti pakartotinio dokumentų pildymo atvejų skaičių, Komisija turėtų palaikyti centrinį registrą, kuriame būtų pateikiamos elektroninės nuorodos į atskirus valstybių narių nacionalinius registrus.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
8 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(8b)  Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi skaidrumo reikalavimų ir kad būtų pateikiama teisinga informacija apie SPE, Komisija turėtų įsteigti ir koordinuoti internetinę duomenų apie SPE bazę, kad būtų galima rinkti, atskleisti ir platinti informaciją ir išsamius duomenis apie šių bendrovių registravimą, registruotąją buveinę, pagrindinę verslo vietą, filialus, bet kokį registruotosios buveinės perkėlimą, bendrovės pertvarkymą, jungimą, skaidymą arba veiklos nutraukimą.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  Europos privačiajai bendrovei neturėtų būti taikomas didelio privalomo kapitalo reikalavimas, nes jis būtų SPE steigimo kliūtis. Tačiau kreditoriai turėtų būti apsaugoti nuo pernelyg didelės pelno dalies paskirstymo akcininkams, jei tai darytų įtaką SPE gebėjimui apmokėti savo įsiskolinimus. Todėl pelno paskirstymas, kai SPE įsipareigojimai viršytų SPE turto vertę, turėtų būti draudžiamas. Tačiau akcininkai taip pat turėtų galėti pareikalauti SPE valdymo organą pasirašyti mokumo pažymėjimą.
(11)  SPE neturėtų būti taikomas didelio privalomo kapitalo reikalavimas, nes jis būtų SPE steigimo kliūtis. Tačiau kreditoriai turėtų būti apsaugoti nuo pernelyg didelės pelno dalies paskirstymo akcininkams, jei tai darytų įtaką SPE gebėjimui apmokėti savo įsiskolinimus. Todėl pelno paskirstymas, kai SPE įsipareigojimai viršytų SPE turto vertę, turėtų būti draudžiamas. Tačiau akcininkai taip pat turėtų turėti galimybę pareikalauti SPE vykdomąjį valdymo organą pasirašyti mokumo pažymėjimą.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  Darbuotojų dalyvavimo teisės turėtų būti reglamentuojamos valstybės narės, kurioje yra SPE registruotoji buveinė (toliau – buveinės valstybė narė), teisės aktais. SPE neturėtų būti naudojama siekiant apeiti tokias teises. Kai valstybės narės, į kurią SPE perkelia savo registruotąją buveinę, nacionalinės teisės aktais nenumatomas bent toks pat darbuotojų dalyvavimo laipsnis kaip buveinės valstybėje narėje, dėl darbuotojų dalyvavimo tvarkos bendrovėje po perkėlimo tam tikromis aplinkybėmis reikėtų susiderėti. Tokioms deryboms nepavykus, nuostatos, bendrovėje taikytos iki perkėlimo, turėtų ir toliau būti taikomos po perkėlimo.
(15)  Darbuotojų dalyvavimo teisės turėtų būti reglamentuojamos valstybės narės, kurioje yra SPE registruotoji buveinė (buveinės valstybė narė), teisės aktais. Jei pagal buveinės valstybės narės teisę numatytos dalyvavimo teisės, visi SPE darbuotojai turėtų turėti teisę rinkti, skirti ar siūlyti dalį SPE administravimo arba priežiūros organo narių arba nepritarti jų skyrimui. SPE neturėtų būti naudojama siekiant apeiti darbuotojų dalyvavimo teises. Visų pirma turėtų būti numatytos tinkamos apsaugos priemonės, kad SPE statutu negalėtų pasinaudoti didelės bendrovės, siekdamos nepaisyti pagal nacionalinę arba Bendrijos teisę numatytų įpareigojimų, ir kad mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios norėtų pasinaudoti SPE bendrovės forma sąžiningo verslo tikslais, nebūtų sudaryta pernelyg daug sunkumų. Jei didelė dalis SPE darbuotojų nuolat dirba valstybėje narėje ar valstybėse narėse, kuriose darbuotojų dalyvavimo apimtis didesnė nei buveinės valstybėje narėje, bendrovė turėtų pradėti derybas su darbuotojais dėl bendros SPE dalyvavimo sistemos, kaip numatyta pagal 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyvos 2001/86/EB, papildančios Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus1, nuostatas. Vis dėlto ex nixilo įsteigtai SPE, kurioje iš viso dirba mažiau kaip 500 darbuotojų, turėtų būti taikomos atitinkamai pritaikytos taisyklės. Derybos dėl darbuotojų dalyvavimo turėtų būti pradėtos tik tuo atveju, jei dauguma darbuotojų nuolat dirba palankesnėmis darbuotojų dalyvavimo sąlygomis nei taikomomis buveinės valstybėje narėje. Nuolatine darbuotojo darbo vieta turėtų būti laikoma darbo vieta valstybėje narėje, kurioje darbuotojas paprastai atlieka savo funkcijas, net jeigu jis laikinai siunčiamas dirbti į kitą darbo vietą.
__________________________________
1 OL L 294, 2001 11 10, p. 22.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)  Taisyklės, pagal kurias reglamentuojamos galimos derybos dėl dalyvavimo sąlygų, neturėtų būti pernelyg griežtos, kad nebūtų suvaržomas dinamiškas SPE veikimas. Iš esmės pasikeitus SPE darbuotojų skaičiui ir (arba) jų darbo vietai, pvz., dėl didelio masto įsigijimo arba veiklos perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą, atsižvelgiant į šalių pageidavimus galiojančios dalyvavimo taisyklės turėtų būti atitinkamai pritaikytos. Jeigu pagal galiojančias dalyvavimo taisykles neįmanoma atlikti būtino pritaikymo, dalyvavimo taisyklių būtinybė ir prireikus jų turinys turėtų būti iš naujo įvertinami vadovaujantis SPE steigimo metu taikomomis taisyklėmis.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
15 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(15b)  Kai valstybės narės, į kurią SPE perkelia savo registruotąją buveinę, nacionalinės teisės aktuose nenumatomas bent toks pats darbuotojų dalyvavimo lygis, koks taikomas buveinės valstybėje narėje, dėl darbuotojų dalyvavimo tvarkos bendrovėje po perkėlimo tam tikromis aplinkybėmis reikėtų susitarti derybų metu. Norint užtikrinti nuoseklumą ir išvengti spragų, taisyklės, pagal kurias registruotosios buveinės perkėlimo atveju reglamentuojamos galimos derybos dėl dalyvavimo teisių, turėtų atitikti SPE steigimo metu taikomas taisykles.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  Darbuotojų teisėms, išskyrus dalyvavimo teises, turėtų ir toliau būti taikoma 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo, 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo, 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo ir 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje.
(16)  Darbuotojų teisėms turėtų ir toliau būti taikoma Bendrijos teisė ir jos įgyvendinimo nuostatai valstybėse narėse, visų pirma 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo, 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo, 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo ir 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų pažeidus šio reglamento nuostatas, įskaitant prievolės SPE įstatuose reglamentuoti šiame reglamente numatytus dalykus nevykdymą, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
(17)  Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų pažeidus šio reglamento nuostatas, įskaitant prievolės SPE įstatuose reglamentuoti šiame reglamente numatytus dalykus ir darbuotojų dalyvavimui taikomas taisykles nevykdymą, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies b punktas
(b) "paskirstytasis pelnas (nuostoliai)" – bet kokia finansinė nauda, tiesiogiai arba netiesiogiai akcininko gauta iš SPE pagal turimas akcijas, įskaitant bet kokį pinigų arba nekilnojamojo turto perdavimą, taip pat prisiimta skola;
b) "paskirstytasis pelnas (nuostoliai)" – bet kokia finansinė nauda, kuri lieka išmokėjus visas kompensacijas arba atlikus visus grąžinimus ir kurią tiesiogiai arba netiesiogiai akcininkas gauna iš SPE pagal turimas akcijas, įskaitant bet kokį pinigų arba nekilnojamojo turto perdavimą, taip pat prisiimta skola;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies d punktas
(d) "valdymo organas" – vienas ar keli atskiri generaliniai direktoriai, vykdomoji valdyba (pagal dualistinę sistemą) arba administracinė valdyba (pagal monistinę sistemą), kurie SPE įstatuose paskiriami atsakingais už SPE valdymą;
d) "vykdomasis valdymo organas" – vienas ar keli atskiri vykdomieji direktoriai, vykdomoji valdyba (pagal dualistinę sistemą) arba administracinė valdyba (pagal monistinę sistemą), kurie SPE įstatuose paskiriami atsakingais už SPE valdymą;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies e punktas
(e) "priežiūros organas" – stebėtojų taryba (pagal dualistinę sistemą), kuri SPE įstatuose paskiriama atsakinga už valdymo organo priežiūrą;
e) "priežiūros organas" – stebėtojų taryba (pagal dualistinę sistemą), jei SPE įstatuose numatyta, kad ji paskiriama atsakinga už valdymo organo priežiūrą;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
ea) "darbuotojų dalyvavimo apimtis" – darbuotojų atstovų dalis administraciniame arba priežiūros organe arba jų komitetuose, arba valdybos grupėje, kuri vadovauja pelno siekiantiems SPE padaliniams.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
1.  SPE laikosi šių reikalavimų:
1.  SPE yra korporacinė organizacija, kuri turi juridinio asmens statusą ir laikosi šių reikalavimų:
(a) jos kapitalas padalijamas į akcijas,
a) jos kapitalas turi būti padalijamas į akcijas,
(b) akcininko atsakomybė nėra didesnė už jo pasirašytų akcijų arba akcijų, kurias jis sutiko pasirašyti, vertę,
b) akcininkų atsakomybė neturi būti didesnė už pasirašytų akcijų arba akcijų, kurias jie sutiko pasirašyti, vertę,
(c) ji turi juridinio asmens statusą,
(d) jos akcijos nesiūlomos visuomenei ir jomis viešai neprekiaujama,
d) jos akcijos neturi būti bendro pobūdžio pasiūlymų visuomenei objektas ir jomis neturi būti viešai prekiaujama; tačiau nėra draudžiama teikti pasiūlymus darbuotojams,
(e)įsteigia vienas ar keli fiziniai asmenys ir (arba) juridiniai asmenys (toliau – akcininkai steigėjai).
e)gali įsteigti vienas ar keli fiziniai asmenys ir (arba) juridiniai asmenys (toliau – akcininkai steigėjai).
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
ea) ji yra tarpvalstybinio pobūdžio, kurį rodo viena iš šių savybių:
− ketinimas vykdyti tarpvalstybinį verslą ar tarpvalstybinis bendrovės tikslas,
− tikslas vykdyti didelę dalį veiklos daugiau nei vienoje valstybėje narėje,
− įmonės įvairiose valstybėse narėse arba
− kitoje valstybėje narėje registruota patronuojančioji įmonė.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnis
SPE registruotoji buveinė ir jos centrinė administracija arba pagrindinė verslo vieta yra Bendrijoje.
SPE registruotoji buveinė ir jos centrinė administracija arba pagrindinė verslo vieta yra Bendrijoje.
SPE nėra niekaip įpareigota centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą turėti valstybėje narėje, kurioje yra jos registruotoji buveinė.
SPE nėra niekaip įpareigota centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą turėti valstybėje narėje, kurioje yra jos registruotoji buveinė. Jei centrinė administracija arba pagrindinė verslo vieta yra kitoje valstybėje narėje nei SPE registruotoji buveinė, SPE pateikia valstybės narės, kurioje yra centrinė administracija arba pagrindinė verslo vieta, registrui 10 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytus duomenis. Į registrą įtraukta informacija laikoma tikslia.
Jei dokumentai pateikiami Europos centriniam registrui, laikoma, kad įvykdomas antroje pastraipoje numatytas reikalavimas pateikti dokumentus.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 a dalis (nauja)
Registruotoji buveinė yra adresas, kuriuo siunčiami visi su SPE susiję teisiniai dokumentai.
Pakeitimai 20 ir 79
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 ir 3 dalys
2.  SPE įstatai yra pateikti raštu ir pasirašyti visų akcininkų steigėjų.
2.  SPE įstatai yra pateikti raštu ir pasirašyti visų akcininkų steigėjų. Pagal taikytiną galiojančią nacionalinę teisę gali būti numatyta papildomų formalumų, išskyrus tuos atvejus, kai SPE naudoja oficialius pavyzdinius įstatus.
3.  Įstatais ir visais jų pakeitimais gali būti remiamasi taip:
3.  Įstatais ir visais jų pakeitimais gali būti remiamasi taip:
(a) kiek tai susiję su SPE akcininkais ir valdymo organu ir jos priežiūros organu, jei toks yra – nuo jų pasirašymo datos arba pakeitimų atveju nuo jų priėmimo datos;
a) kiek tai susiję su SPE akcininkais ir vykdomuoju valdymo organu ir jos priežiūros organu, jei toks yra – nuo jų pasirašymo datos arba pakeitimų atveju nuo jų priėmimo datos;
(b) kiek tai susiję su trečiosiomis šalimis – vadovaujantis taikomos nacionalinės teisės nuostatomis, kuriomis įgyvendinamos Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnio 5, 6 ir 7 dalys.
b) kiek tai susiję su trečiosiomis šalimis – vadovaujantis taikomos nacionalinės teisės nuostatomis, kuriomis įgyvendinamos Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnio 2, 5, 6 ir 7 dalys.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Susiję nacionaliniai registrai siunčia visų SPE registracijos dokumentų kopijas ir visų vėlesnių šių dokumentų pakeitimų kopijas Europos registrui, kurį tvarko Komisija ir kompetentingos nacionalinės institucijos ir kuriame šie dokumentai saugomi. Komisija kontroliuoja į tą registrą įvedamus duomenis, ypač siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo ir klaidų. Jei per dvejus metus nuo registravimo datos SPE nesugeba įrodyti, kad ji įvykdė 3 straipsnio 1 dalies ea punkto reikalavimus, ji pertvarkoma į atitinkamą bendrovę pagal nacionalinę teisę.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnis
1.  Registracijos prašymą pateikia SPE akcininkai steigėjai arba bet kuris jų įgaliotas asmuo. Šis prašymas gali būti pateiktas elektroninėmis priemonėmis.
1.  Registracijos prašymą pateikia SPE akcininkai steigėjai arba bet kuris jų įgaliotas asmuo. Toks prašymas gali būti pateiktas elektroninėmis priemonėmis, vadovaujantis taikomos nacionalinės teisės nuostatomis, kuriomis įgyvendinama Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnio 2 dalis.
2.  Valstybės narės nereikalauja kartu su SPE registracijos prašymu pateikti jokių duomenų ir dokumentų, išskyrus šiuos:
2.  Valstybės narės nereikalauja kartu su SPE registracijos prašymu pateikti jokių duomenų arba dokumentų, išskyrus šiuos:
(a)  SPE pavadinimas ir jos registruotosios buveinės adresas;
a)  SPE pavadinimas ir jos registruotosios buveinės adresas;
(b) vardai, pavardės, pavadinimai, adresai ir visa kita informacija, būtina asmenų, kurie įgalioti atstovauti SPE santykiuose su trečiosiomis šalimis ir teisiniuose procesuose arba kurie dalyvauja administruojant, prižiūrint arba kontroliuojant SPE, tapatybei nustatyti;
b) vardai, pavardės, pavadinimai, adresai ir visa kita informacija, būtina asmenų, kurie yra vykdomojo valdymo organo nariai, ir asmenų, kurie įgalioti atstovauti SPE santykiuose su trečiosiomis šalimis ir teisiniuose procesuose arba kurie dalyvauja administruojant, prižiūrint arba kontroliuojant SPE, tapatybei nustatyti;
ba) bendrovės tikslas, įskaitant SPE verslo tikslo tarpvalstybinio pobūdžio nurodymą prireikus;
(c)  SPE akcinis kapitalas;
c)  SPE akcinis kapitalas;
ca)  15 straipsnio nuostatas atitinkantis akcininkų sąrašas;
(d) akcijų klasės ir akcijų skaičius kiekvienoje akcijų klasėje;
d) akcijų klasės ir akcijų skaičius kiekvienoje akcijų klasėje;
(e) bendras akcijų skaičius;
e) bendras akcijų skaičius;
(f) akcijų nominali vertė arba buhalterinė vertė;
f) akcijų nominali vertė arba buhalterinė vertė;
(g)  SPE įstatai;
g)  SPE įstatai;
(h) kai SPE įsteigta pertvarkant, jungiant arba skaidant bendroves – nutarimas dėl bendrovės pertvarkymo, jungimo arba skaidymo, kuriuo SPE įsteigta.
h) kai SPE įsteigta pertvarkant, jungiant arba skaidant bendroves – nutarimas dėl bendrovės pertvarkymo, jungimo arba skaidymo, kuriuo SPE įsteigta.
3.  2 dalyje minėti dokumentai ir duomenys pateikiami ta kalba, kuria reikalaujama pagal taikomą nacionalinę teisę.
3.  2 dalyje minėti dokumentai ir duomenys pateikiami ta kalba, kuria reikalaujama pagal taikomą nacionalinę teisę.
4.  SPE registracijai taikomas tik vienas iš šių reikalavimų:
4.  SPE registracijai taikomas bent vienas iš šių reikalavimų:
(a) administracinės arba teisminės įstaigos atliekama SPE dokumentų ir duomenų teisėtumo patikra;
a) administracinės arba teisminės įstaigos atliekama SPE dokumentų ir duomenų teisėtumo patikra;
(b)  SPE dokumentų ir duomenų tikrumo patvirtinimas.
b)  SPE dokumentų ir duomenų tikrumo arba teisinio autentiškumo patvirtinimas.
SPE bet kokius 2 dalies a–g punktuose minėtų duomenų arba dokumentų pakeitimus registrui pateikia per 14 kalendorinių dienų nuo pakeitimo dienos. Kiekvieną kartą po įstatų pakeitimo SPE registrui pateikia visą jų tekstą su iki tol padarytais pakeitimais.
5.  SPE bet kokius 2 dalies a–g punktuose minėtų duomenų arba dokumentų pakeitimus registrui pateikia per 14 kalendorinių dienų nuo pakeitimo dienos. Kiekvieną kartą po įstatų pakeitimo SPE registrui pateikia visą jų tekstą su iki tol padarytais pakeitimais. 1 dalies antras sakinys ir 4 dalis taikomos mutatis mutandis.
6.  SPE įregistravimas atskleidžiamas.
6.  SPE įregistravimas atskleidžiamas.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 dalies b punktas
(b)  SPE pavadinimas, jos registruotosios buveinės adresas ir tam tikrais atvejais faktas, kad bendrovė yra savanoriškai likviduojama.
b)  SPE pavadinimas, jos registruotosios buveinės adresas ir tam tikrais atvejais duomenys apie jos centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą, esamus filialus bei faktas, kad bendrovė yra savanoriškai likviduojama;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba) informacija apie SPE vykdomojo valdymo organo narius.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnis
1.  SPE valdymo organas sudaro akcininkų sąrašą. Sąraše pateikiama bent ši informacija:
1.  SPE vykdomasis valdymo organas sudaro akcininkų sąrašą. Sąraše pateikiama bent ši informacija:
(a) kiekvieno akcininko vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas;
a) kiekvieno akcininko vardas, pavardė (pavadinimas) ir pašto adresas;
(b) akcijų skaičius, kurį turi konkretus akcininkas, jų nominali vertė arba buhalterinė vertė;
b) akcijų skaičius, kurį turi konkretus akcininkas, jų nominali vertė arba buhalterinė vertė;
(c) jei viena akcija priklauso keliems asmenims – bendrasavininkių ir bendro atstovo vardai, pavardės (pavadinimai) ir adresai;
c) jei viena akcija priklauso keliems asmenims – bendrasavininkių ir bendro atstovo vardai, pavardės (pavadinimai) ir adresai;
(d) akcijų įsigijimo data;
d) akcijų įsigijimo data;
(e) kiekvieno piniginio atlygio, jei yra, kurį sumokėjo arba turi sumokėti konkretus akcininkas, suma;
e) kiekvieno piniginio atlygio, jei yra, kurį sumokėjo arba turi sumokėti konkretus akcininkas, suma;
(f) kiekvieno atlygio natūra, jei yra, kurį pateikė arba turi pateikti konkretus akcininkas, vertė ir rūšis;
f) kiekvieno atlygio natūra, jei yra, kurį pateikė arba turi pateikti konkretus akcininkas, vertė ir rūšis;
(g) data, kai akcininkas nustoja būti SPE nariu.
g) data, kai akcininkas nustoja būti SPE nariu.
2.  Akcininkų sąrašas, jei neįrodyta kitaip, yra 1 dalies a–g punktuose išvardytų dalykų autentiškumo įrodymas.
2.  Registracijos metu pagal 10 straipsnį pateiktas akcininkų sąrašas, jei neįrodyta kitaip, yra 1 dalies a–g punktuose išvardytų dalykų tikrumo įrodymas.
3.  Akcininkų sąrašą ir visus jo pakeitimus saugo valdymo organas, o patikrinti gali akcininkai arba trečiosios šalys pagal prašymą.
3.  Registracijos metu pagal 10 straipsnį pateiktą akcininkų sąrašą ir visus jo pakeitimus saugo vykdomasis valdymo organas, o patikrinti gali akcininkai arba trečiosios šalys pagal prašymą.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 3 dalis
3.  Pranešus apie akcijų perleidimą, valdymo organas nedelsdamas įtraukia tą akcininką į 15 straipsnyje nurodytą sąrašą, su sąlyga, kad perleidimas atliktas vadovaujantis šiuo reglamentu ir SPE įstatais, o akcininkas pateikia pagrįstus teisėtos tos akcijos nuosavybės įrodymus.
3.  Akcininkui pranešus apie akcijų perleidimą, vykdomasis valdymo organas nedelsdamas įtraukia tą akcininką į 15 straipsnyje nurodytą ir registracijos metu pagal 10 straipsnį pateiktą sąrašą, su sąlyga, kad perleidimas atliktas vadovaujantis šiuo reglamentu ir SPE įstatais, o akcininkas pateikia pagrįstus teisėtos tos akcijos nuosavybės įrodymus.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 4 dalies a punktas
(a)  SPE atžvilgiu – tą dieną, kai akcininkas apie perleidimą praneša SPE;
a)  SPE atžvilgiu – tą dieną, kai naujasis akcininkas apie perleidimą praneša SPE;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 4 dalies b punktas
(b) trečiųjų šalių atžvilgiu – tą dieną, kai akcininkas įtraukiamas į 15 straipsnyje nurodytą sąrašą.
b) trečiųjų šalių atžvilgiu – tą dieną, kai akcininkas įtraukiamas į 15 straipsnyje nurodytą sąrašą arba jo kaip akcininko statusas yra paskelbiamas registre, kaip numatyta 9 straipsnyje.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 dalis
1.   Akcininkas turi teisę pasitraukti iš SPE, jei SPE veikla yra arba buvo vykdoma taip, kad daro didelę žalą jo interesams dėl vieno ar kelių iš šių įvykių:
1.   Teisę pasitraukti turi akcininkai, kurie nepritarė sprendimams dėl:
(a)  SPE neteko didelės savo turto dalies;
a) operacijų, kuriomis SPE netenka didelės savo turto dalies;
(b)  SPE registruotoji buveinė perkelta į kitą valstybę narę;
b) operacijų, kuriomis iš esmės pakeičiama SPE veikla;
(c)  SPE veikla pasikeitė iš esmės;
c)  SPE registruotosios buveinės perkėlimo į kitą valstybę narę;
(d) mažiausiai pastaruosius 3 metus nebuvo paskirstyti dividendai, nors turint omenyje SPE finansinę būklę šis paskirstymas būtų buvęs įmanomas.
d) dividendų neperskirstymo mažiausiai trejus metus, nors turint omenyje SPE finansinę būklę šis paskirstymas būtų įmanomas.
SPE įstatuose galima numatyti papildomas pasitraukimo priežastis.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 3 dalis
3.  SPE valdymo organas, gavęs 2 dalyje nurodytą pranešimą, nedelsdamas paprašo akcininkus priimti nutarimą dėl akcininko akcijų supirkimo, kurį įvykdytų kiti akcininkai arba pati SPE.
3.  SPE vykdomasis valdymo organas, gavęs 2 dalyje nurodytą pranešimą, nedelsdamas paprašo akcininkus priimti nutarimą dėl akcininko akcijų supirkimo, kurį įvykdytų kiti akcininkai arba pati SPE.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 4 dalis
4.  Jei SPE akcininkai nepriima 3 dalyje nurodyto nutarimo arba nepripažįsta akcininko pasitraukimo priežasčių per 30 kalendorinių dienų nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo, valdymo organas nedelsdamas apie tai praneša akcininkui.
4.  Jei SPE akcininkai nepriima 3 dalyje nurodyto nutarimo arba nepripažįsta akcininko pasitraukimo priežasčių per 30 kalendorinių dienų nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo, vykdomasis valdymo organas nedelsdamas apie tai praneša akcininkui.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 4 dalis
4.  SPE kapitalas yra mažiausiai 1 euro.
4.  SPE kapitalas yra mažiausiai 1 euro, jei įstatuose reikalaujama, kad vykdomasis valdymo organas pasirašytų 21 straipsnyje nurodytą mokumo pažymėjimą. Jeigu įstatuose tokios nuostatos nėra, SPE kapitalas yra mažiausiai 8 000 EUR.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 3 dalis
3.  Nepažeidžiant 1 ir 2 dalių, akcininkų atsakomybę, susijusią su sumokėtu arba pateiktu atlygiu, reglamentuoja taikoma nacionalinė teisė.
3.  Jeigu nepiniginio atlygio vertė neatitinka įsigytų akcijų vertės, akcininkas grynaisiais pinigais sumoka trūkstamo dydžio sumą. Bendrovės pretenzijos į mokėjimą išnyksta praėjus aštuoneriems metams nuo bendrovės įregistravimo datos.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalis
1.  Nepažeidžiant 24 straipsnio, SPE, remdamasi valdymo organo pasiūlymu, gali paskirstyti pelną akcininkams, su sąlyga, kad po paskirstymo SPE turtas visiškai padengtų jos įsipareigojimus. SPE negali paskirstyti tų rezervų, kurie negali būti paskirstyti pagal jos įstatus.
1.  Nepažeidžiant 24 straipsnio, SPE, remdamasi vykdomojo valdymo organo pasiūlymu, gali paskirstyti pelną akcininkams, su sąlyga, kad po paskirstymo SPE turtas visiškai padengtų jos įsipareigojimus SPE negali paskirstyti tų rezervų, kurie negali būti paskirstyti pagal jos įstatus. Pelno paskirstymas yra leistinas tik tuo atveju, jeigu kapitalo likutis nebus mažesnis už 19 straipsnio 4 dalyje nurodytą minimalią sumą.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 2 dalis
2.  Jei to reikalaujama įstatuose, SPE valdymo organas, laikydamasis ir 1 dalies, prieš paskirstymą pasirašo pareiškimą (toliau – mokumo pažymėjimas), kuriame patvirtinama, kad SPE galės apmokėti savo įsiskolinimus, mokėtinus esant įprastai verslo eigai vienerius metus nuo paskirstymo datos. Akcininkams mokumo pažymėjimas pateikiamas prieš priimant 27 straipsnyje nurodytą nutarimą dėl paskirstymo.
2.  Jei to reikalaujama įstatuose, SPE vykdomasis valdymo organas, laikydamasis ir 1 dalies, prieš paskirstymą pasirašo pareiškimą (toliau – mokumo pažymėjimas), kuriame patvirtinama, kad SPE galės apmokėti savo įsiskolinimus, mokėtinus esant įprastai verslo eigai vienerius metus nuo paskirstymo datos. Akcininkams mokumo pažymėjimas pateikiamas prieš priimant 27 straipsnyje nurodytą nutarimą dėl paskirstymo.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnis
Bet kuris akcininkas, gavęs paskirstytąjį pelną pažeidžiant 21 straipsnį, privalo jį grąžinti SPE, su sąlyga, kad SPE įrodo, kad akcininkas žinojo arba atsižvelgiant į aplinkybes turėjo žinoti apie pažeidimus.
Bet kuris akcininkas, gavęs paskirstytąjį pelną pažeidžiant 21 straipsnį, privalo jį grąžinti SPE.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 1 dalis
1.  SPE akcinio kapitalo mažinimo atveju taikomi 21 ir 22 straipsniai mutatis mutandis.
1.  SPE akcinio kapitalo mažinimo atveju taikomi 21 ir 22 straipsniai mutatis mutandis. Akcinio kapitalo sumažinimas leistinas tik tuo atveju, jeigu kapitalo likutis nebus mažesnis už 19 straipsnio 4 dalyje nurodytą minimalią sumą.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 dalis
1.  SPE taikomi taikomos nacionalinės teisės reikalavimai, susiję su finansinių ataskaitų rengimu, pateikimu, auditu ir skelbimu.
1.  SPE taikomi taikomos nacionalinės teisės reikalavimai, susiję su įstatymuose numatytų finansinių ataskaitų rengimu, pateikimu, auditu ir skelbimu.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 2 dalis
2.  SPE buhalterijos dokumentus saugo valdymo organas. SPE buhalterinę apskaitą reglamentuoja taikoma nacionalinė teisė.
2.  SPE buhalterijos dokumentus saugo vykdomasis valdymo organas. SPE buhalterinę apskaitą reglamentuoja taikoma nacionalinė teisė.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 1 dalis
1.  SPE turi valdymo organą, kuris atsako už SPE valdymą. Valdymo organas gali turėti visus SPE įgaliojimus, kurių pagal šį reglamentą arba įstatus nereikalaujama palikti akcininkams.
1.  SPE turi vykdomąjį valdymo organą, kuris atsako už SPE valdymą. Vykdomasis valdymo organas gali turėti visus SPE įgaliojimus, kurių pagal šį reglamentą arba įstatus nereikalaujama palikti akcininkams. Bendrovės narių sprendimai vidaus klausimais vykdomajam valdymo organui privalomi.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalis
2.  Nutarimai dėl dalykų, nurodytų 1 dalies a, b, c, i, l, m, n, o ir p punktuose priimami kvalifikuotąja dauguma.
2.  Nutarimai dėl dalykų, nurodytų 1 dalies a, b, c, h, i, l, m, n, o ir p punktuose priimami kvalifikuotąja dauguma.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 3 dalis
3.  Nutarimams priimti visuotinio susirinkimo organizuoti nereikia. Valdymo organas visiems akcininkams pateikia nutarimų pasiūlymus kartu su informacija, kurios pakaktų, kad jie galėtų priimti pagrįstą sprendimą. Nutarimai užfiksuojami raštu. Priimtų sprendimų kopijos nusiunčiamos visiems akcininkams.
3.  Nutarimams priimti visuotinio susirinkimo organizuoti nereikia. Vykdomasis valdymo organas visiems akcininkams pateikia nutarimų pasiūlymus kartu su informacija, kurios pakaktų, kad jie galėtų priimti pagrįstą sprendimą. Nutarimai užfiksuojami raštu. Priimtų sprendimų kopijos nusiunčiamos visiems akcininkams.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 4 dalis
4.  Akcininkų nutarimai atitinka šį reglamentą ir SPE įstatus.
4.  Akcininkų nutarimai atitinka šį reglamentą ir SPE įstatus.
Akcininkų teisė ginčyti nutarimus reglamentuojama taikomoje nacionalinėje teisėje.
Dėl įstatų, šio reglamento arba kito taikomo įstatymo pažeidimo akcininkų nutarimai negaliojančiais gali būti paskelbti tik pateikiant skundą teismui, kurio jurisdikcijai pagal SPE registruotosios buveinės vietą priklauso spręsti šį klausimą.
Skundą per vieno mėnesio laikotarpį skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo datos gali pateikti kiekvienas akcininkas, kuris balsuojant nepritarė nutarimui, jeigu bendrovė nepanaikina nutarime esančių trūkumų ir jei skundo teikėjas vėliau nesutinka su nutarimu. Pagal įstatus gali būti numatytas ilgesnis skundo pateikimo laikotarpis.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 7 dalies a punktas
(a) kiek tai susiję su SPE akcininkais, valdymo organu ir priežiūros organu, jei yra – jų priėmimo dieną;
a) kiek tai susiję su SPE akcininkais, vykdomuoju valdymo organu ir priežiūros organu, jei yra – jų priėmimo dieną;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 1 dalis
1.  Akcininkai turi teisę būti tinkamai informuoti ir teikti klausimus valdymo organui apie nutarimus, metines finansines ataskaitas ir visus kitus dalykus, susijusius su SPE veikla.
1.  Akcininkai turi teisę būti tinkamai informuoti ir teikti klausimus vykdomajam valdymo organui apie nutarimus, metines finansines ataskaitas ir visus kitus dalykus, susijusius su SPE veikla.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 2 dalis
2.  Valdymo organas gali atsisakyti leisti susipažinti su informacija tik tuo atveju, jei tai sukeltų didelę žalą SPE verslo interesams.
2.  Vykdomasis valdymo organas gali atsisakyti leisti susipažinti su informacija tik tuo atveju, jei tai sukeltų didelę žalą SPE verslo interesams.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 1 dalis
1.  Akcininkai, turintys 5 % balsavimo teisių, kurias suteikia SPE akcijos, turi teisę prašyti valdymo organą akcininkams pateikti nutarimo pasiūlymą.
1.  Akcininkai, turintys 5 % balsavimo teisių, kurias suteikia SPE akcijos, turi teisę prašyti vykdomąjį valdymo organą akcininkams pateikti nutarimo pasiūlymą.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
Jei prašymas atmetamas arba jei valdymo organas pasiūlymo nepateikia per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo, su tuo susiję akcininkai tuomet gali akcininkams pateikti nutarimo dėl atitinkamų dalykų pasiūlymą.
Jei prašymas atmetamas arba jei vykdomasis valdymo organas pasiūlymo nepateikia per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo, su tuo susiję akcininkai tuomet gali akcininkams pateikti nutarimo dėl atitinkamų dalykų pasiūlymą.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
Ekspertui leidžiama susipažinti su SPE dokumentais bei įrašais ir prašyti informacijos iš valdymo organo.
Ekspertui leidžiama susipažinti su SPE dokumentais bei įrašais ir prašyti informacijos iš vykdomojo valdymo organo.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 4 dalis
4.   SPE direktorius bendrovei atsakingas už bet kokį veiksmą arba neveikimą, kuriuo nesilaikoma pareigų, nustatytų pagal šį reglamentą, SPE įstatus arba akcininkų nutarimą, kai dėl to bendrovei padaromas nuostolis arba žala. Kai tokį pažeidimą padaro daugiau kaip vienas direktorius, visi su tuo susiję direktoriai atsako solidariai.
4.   Direktoriai bendrovei solidariai atsakingi už bet kokią SPE padarytą žalą, atsiradusią jiems nevykdant pagal šį reglamentą, SPE įstatus arba akcininkų nutarimą nustatytų pareigų. Nuo šios atsakomybės atleidžiami direktoriai, kurie gali įrodyti savo nekaltumą ir kurie buvo aiškiai išreiškę savo nepritarimą dėl pareigų nevykdymo.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 5 dalis
5.  Nepažeidžiant šio reglamento nuostatų, direktorių atsakomybė reglamentuojama taikomoje nacionalinėje teisėje.
5.  Direktoriai išmoka kompensaciją visų pirma, kai pažeidžiant 21 straipsnį buvo atlikti mokėjimai arba nuosavų bendrovės akcijų įsigyta pažeidžiant 23 straipsnio 2 dalį. Reikalavimas, kad siekdami patenkinti bendrovės kreditorių reikalavimus direktoriai išmokėtų kompensacijas, nėra panaikinamas dėl to, kad jie veikė vykdydami akcininkų nutarimą.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Teisė imtis veiksmų pagal šį straipsnį išnyksta praėjus ketveriems metams nuo jos atsiradimo datos.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnis
1.  Santykiuose su trečiosiomis šalimis Europos privačiajai bendrovei atstovauja vienas ar keli direktoriai. Direktorių veiksmai saisto SPE net ir tuo atveju, jei jie nepriklauso SPE veiklos sritims.
1.  Santykiuose su trečiosiomis šalimis SPE atstovauja vienas ar keli vykdomojo valdymo organo nariai. Vykdomojo valdymo organo narių veiksmai saisto SPE net ir tuo atveju, jei jie nepriklauso SPE veiklos sritims.
2.  SPE įstatuose galima nustatyti, kad direktoriai kolektyviai turi bendrąjį atstovavimo įgaliojimą. Bet kokiais kitais direktorių įgaliojimų apribojimais, nustatytais įstatuose, akcininkų nutarime arba valdymo ar priežiūros organo, jei yra, sprendime, trečiųjų šalių atžvilgiu negalima remtis net tuo atveju, jei jie atskleisti.
2.  SPE įstatuose galima nustatyti, kad vykdomojo valdymo organo nariai kolektyviai turi bendrąjį atstovavimo įgaliojimą. Bet kokiais kitais direktorių įgaliojimų apribojimais, nustatytais įstatuose, akcininkų nutarime arba valdymo ar priežiūros organo, jei yra, sprendime, trečiųjų šalių atžvilgiu negalima remtis net tuo atveju, jei jie atskleisti.
3.  Direktoriai teisę atstovauti bendrovei gali perleisti vadovaudamiesi įstatais.
3.  Vykdomojo valdymo organo nariai teisę atstovauti bendrovei gali perleisti vadovaudamiesi įstatais.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 1 dalis
1.  Bendrovei taikomos darbuotojų dalyvavimo taisyklės, jei yra, taikomos valstybėje narėje, kurioje yra jos registruotoji buveinė, laikantis šio straipsnio nuostatų.
1.  Bendrovei taikomos darbuotojų dalyvavimo taisyklės, jei tokių esama, taikomos valstybėje narėje, kurioje yra jos registruotoji buveinė, laikantis šio straipsnio nuostatų. Šios taisyklės, jei tokių esama, taikomos visiems SPE darbuotojams.
1a.  1 dalis netaikoma tais atvejais, kai:
a)  SPE iš viso dirba daugiau kaip 1000 darbuotojų ir daugiau kaip ketvirtadalis (25 proc.) visų darbuotojų nuolat dirba valstybėje narėje ar valstybėse narėse, kuriose numatomas didesnės apimties darbuotojų dalyvavimas, nei valstybėje narėje, kurioje yra SPE registruotoji buveinė. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Direktyvos 2001/86/EB nuostatos, pagal kurias apibrėžiamas darbuotojų dalyvavimas. Be to, SPE gali taikyti 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas1, 16 straipsnio 4 dalies nuostatas;
b)  SPE iš viso dirba 500−1000 darbuotojų ir daugiau kaip trečdalis (33⅓ proc.) visų darbuotojų nuolat dirba valstybėje narėje ar valstybėse narėse, kuriose numatomas didesnės apimties darbuotojų dalyvavimas, nei valstybėje narėje, kurioje yra SPE registruotoji buveinė. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Direktyvos 2001/86/EB ir Direktyvos 2005/56/EB 16 straipsnio 3 dalies e punkto, 4 bei 5 dalių nuostatos, pagal kurias apibrėžiamas darbuotojų dalyvavimas;
c)  SPE buvo įsteigta vadovaujantis 5 straipsnio 1 dalies b, c arba d punktais, joje iš viso dirba mažiau kaip 500 darbuotojų ir daugiau kaip trečdalis (33⅓ proc.) visų darbuotojų nuolat dirba valstybėje narėje ar valstybėse narėse, kuriose numatomas didesnės apimties darbuotojų dalyvavimas, nei valstybėje narėje, kurioje yra SPE registruotoji buveinė. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Direktyvos 2001/86/EB ir Direktyvos 2005/56/EB 16 straipsnio 3 dalies e punkto, 4 bei 5 dalių nuostatos, pagal kurias apibrėžiamas darbuotojų dalyvavimas;
d)  SPE buvo įsteigta vadovaujantis 5 straipsnio 1 dalies a punktu, joje iš viso dirba mažiau kaip 500 darbuotojų ir daugiau kaip pusė (50 proc.) visų darbuotojų nuolat dirba valstybėje narėje ar valstybėse narėse, kuriose numatomas didesnės apimties darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus, nei valstybėje narėje, kurioje yra SPE registruotoji buveinė. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Direktyvos 2001/86/EB ir Direktyvos 2005/56/EB 16 straipsnio 3 dalies e punkto, 4 bei 5 dalių nuostatos, pagal kurias apibrėžiamas darbuotojų dalyvavimas.
__________________________________
1 OL L 310, 2005 11 25, p. 1.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
34 a straipsnis (naujas)
34a straipsnis
Nuostata dėl pritaikymo
Nesant darbuotojų dalyvavimo taisyklių, taikoma 34 straipsnio 1a dalis, jei pasikeitus darbuotojų skaičiui atitinkamos šioje dalyje numatytos sąlygos.
Jei 34 straipsnio 1a dalies sąlygos nebeatitinkamos, SPE vykdomoji valdyba gali taikyti 34 straipsnio 1 dalį.
Galiojančios nuostatos dėl dalyvavimo, jei tokių esama, taikomos tol, kol neįsigalioja naujosios nuostatos.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
36 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Perkėlimą planuojančios SPE valdymo organas parengia perkėlimo pasiūlymą, kuriame nurodomi bent tokie duomenys:
1.  Perkėlimą planuojančios SPE vykdomasis valdymo organas parengia perkėlimo pasiūlymą, kuriame nurodomi bent tokie duomenys:
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
36 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Likus bent mėnesiui iki 4 dalyje nurodyto akcininkų nutarimo priėmimo, SPE valdymo organas:
2.  Likus bent mėnesiui iki 4 dalyje nurodyto akcininkų nutarimo priėmimo, SPE vykdomasis valdymo organas:
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
36 straipsnio 3 dalis
3.  SPE valdymo organas akcininkams parengia ataskaitą, kurioje išaiškinami ir pagrindžiami teisiniai bei ekonominiai siūlomo perkėlimo aspektai ir išdėstomos perkėlimo pasekmės akcininkams, kreditoriams bei darbuotojams. Ataskaita kartu su perkėlimo pasiūlymu pateikiama akcininkams ir darbuotojų atstovams, o kai tokių atstovų nėra – patiems SPE darbuotojams.
3.  SPE vykdomasis valdymo organas akcininkams parengia ataskaitą, kurioje išaiškinami ir pagrindžiami teisiniai bei ekonominiai siūlomo perkėlimo aspektai ir išdėstomos perkėlimo pasekmės akcininkams, kreditoriams bei darbuotojams. Ataskaita kartu su perkėlimo pasiūlymu pateikiama akcininkams ir darbuotojų atstovams, o kai tokių atstovų nėra – patiems SPE darbuotojams.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
36 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
Kai valdymo organas laiku gauna darbuotojų atstovų nuomonę apie perkėlimą, ta nuomonė pateikiama akcininkams.
Kai vykdomasis valdymo organas laiku gauna darbuotojų atstovų nuomonę apie perkėlimą, ta nuomonė pateikiama akcininkams.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnis
1.  SPE nuo įregistravimo dienos taikomos priimančiojoje valstybėje narėje galiojančios taisyklės, jei yra, susijusios su darbuotojų dalyvavimo sąlygomis.
1.  SPE nuo įregistravimo dienos taikomos priimančiojoje valstybėje narėje galiojančios taisyklės, jei yra, susijusios su darbuotojų dalyvavimo sąlygomis.
2.  1 dalis netaikoma, kai SPE darbuotojai priimančiojoje valstybėje narėje sudaro mažiausiai trečdalį visų SPE, įskaitant SPE patronuojamąsias įmones ar filialus visose valstybėse narėse, darbuotojų ir kai atitinkama viena iš šių sąlygų:
2.  1 dalis netaikoma, jei atitinkamos 34 straipsnio 1a dalyje numatytos sąlygos. Tuo atveju mutatis mutandis taikoma 34 straipsnio 1a dalis.
(a) priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nenumatytas bent toks pats darbuotojų dalyvavimo laipsnis kaip tas, kuris SPE taikytas buveinės valstybėje narėje iki jos įregistravimo priimančiojoje valstybėje narėje. Darbuotojų dalyvavimo laipsnis matuojamas atsižvelgiant į darbuotojų atstovų tarp administracinio arba priežiūros organo, jų komitetų arba valdymo grupės, kuri atsako už SPE pelną kuriančius padalinius, narių proporciją, su sąlyga, kad yra atstovaujama darbuotojams;
(b) priimančiosios valstybės narės teisės aktuose SPE įmonių, įsteigtų kitose valstybėse narėse, darbuotojams nesuteikiama tokia pati teisė pasinaudoti dalyvavimo teisėmis kaip tos, kuriomis darbuotojai naudojosi prieš perkėlimą.
3.  Kai atitinkama viena iš 2 dalies a arba b punktuose nustatytų sąlygų, SPE valdymo organas kuo greičiau nuo perkėlimo pasiūlymo atskleidimo imasi reikiamų veiksmų, kad pradėtų derybas su SPE darbuotojų atstovais ir susitartų dėl darbuotojų dalyvavimo sąlygų.
4.  SPE valdymo organo ir darbuotojų atstovų susitarime nurodoma:
(a) susitarimo taikymo sritis;
(b) kai per derybas šalys nusprendžia nustatyti dalyvavimo Europos privačiojoje bendrovėje po perkėlimo sąlygas – jų turinys, įskaitant tam tikrais atvejais bendrovės administracinio ar priežiūros organo narių, kuriuos darbuotojai turės teisę rinkti, skirti, rekomenduoti arba jų kandidatūroms nepritarti, skaičių, tų narių rinkimo, skyrimo, rekomendavimo arba nepritarimo kandidatūroms tvarka ir tų narių teisės;
(c) susitarimo įsigaliojimo data ir trukmė, bet kokie pakartotinio susitarimo svarstymo atvejai ir tvarka.
5.  Derybų laikotarpis neviršija šešių mėnesių. Šalys gali susitarti pratęsti derybas papildomiems šešiems mėnesiams. Kitais atžvilgiais derybas reglamentuoja buveinės valstybės narės teisė.
6.  Jei susitarimo nėra, išlaikomos dalyvavimo sąlygos, veikiančios buveinės valstybėje narėje.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės, kurioms netaikomas trečiasis Ekonominės ir pinigų sąjungos etapas, gali reikalauti, kad SPE, kurių registruotosios buveinės yra jų teritorijoje, savo kapitalą išreikštų nacionaline valiuta. Savo kapitalą SPE taip pat gali išreikšti eurais. Nacionalinės valiutos ir euro konvertavimo kursas yra paskutinės mėnesio, einančio prieš SPE įregistravimą, dienos kursas.
1.  Valstybės narės, kurioms netaikomas trečiasis Ekonominės ir pinigų sąjungos etapas, gali reikalauti, kad SPE, kurių registruotosios buveinės yra jų teritorijoje, savo kapitalą išreikštų nacionaline valiuta. Be to, tokios SPE savo kapitalą išreiškia eurais. Nacionalinės valiutos ir euro konvertavimo kursas yra paskutinės mėnesio, einančio prieš SPE įregistravimą, dienos kursas.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 2 dalis
2.  SPE metines ir tam tikrais atvejais konsoliduotas finansines ataskaitas valstybėse narėse, kurioms netaikomas trečiasis Ekonominės ir pinigų sąjungos etapas, gali rengti ir skelbti eurais. Tačiau tokios valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad SPE metines ir tam tikrais atvejais konsoliduotas finansines ataskaitas rengtų ir skelbtų nacionaline valiuta pagal taikomą nacionalinę teisę.
2.  SPE metines ir tam tikrais atvejais konsoliduotas finansines ataskaitas valstybėse narėse, kurioms netaikomas trečiasis Ekonominės ir pinigų sąjungos etapas, rengia ir skelbia ir nacionaline valiuta, ir eurais.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
42 a straipsnis (naujas)
42a straipsnis
Arbitražo išlyga
1.  Įstatuose gali būti įrašyta arbitražo išlyga, kuria numatomas kreipimasis į arbitrus, kai kyla bet kokie su bendrovės valdymu susiję ginčai tarp akcininkų arba tarp akcininkų ir SPE. Įstatuose taip pat gali būti numatyta, kad arbitražo išlyga taikoma ginčams su direktoriais. Tuo atveju direktoriai privalo taikyti arbitražo išlygą nuo tada, kai sutinka eiti atitinkamas pareigas.
2.  Bet koks steigimo dokumento pakeitimas, kuriuo nustatoma arba panaikinama arbitražo išlyga, akcininkų nutarimu pagal 27 straipsnį turi būti patvirtintas akcininkų, kurie valdo bent du trečdalius akcinio kapitalo.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
43 a straipsnis (naujas)
43a straipsnis
Atskyrimo išlyga
Bet kuri įstatuose numatyta neveiksminga nuostata laikoma atskira ir kitos įstatų nuostatos lieka veiksmingos. Neveiksminga nuostata pakeičiama atitinkama pavyzdinių įstatų nuostata iki jų pakeitimo akcininkams priimant nutarimą. Jeigu pavyzdiniuose įstatuose nenumatyta atitinkamos nuostatos, neveiksminga nuostata pakeičiama valstybės narės, kurioje yra SPE registruotoji buveinė, teisės aktu, taikomu ribotos atsakomybės bendrovėms.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnis
Valstybės narės praneša Komisijai apie privačiosios ribotos atsakomybės bendrovės formą, nurodytą 4 straipsnio antroje pastraipoje, ne vėliau kaip iki 2010 m. liepos 1 d.
Valstybės narės ne vėliau kaip 2010 m. liepos 1 d. praneša Komisijai apie privačiosios ribotos atsakomybės bendrovių formą, nurodytą 4 straipsnio antroje pastraipoje, apie nacionalinės teisės aktuose numatytas šio reglamento nuostatų pažeidimo pasekmes, taip pat apie bet kokias kitas jų bendrovių teisės nuostatas, kurios taikomos SPE.
Komisija šią informaciją skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Komisija šią informaciją skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Be to, valstybės narės palaiko tinklalapius, kuriuose pateikiamas jų teritorijoje registruotų SPE sąrašas, taip pat visi teismų sprendimai, susiję su SPE veikla jų teritorijoje. Komisija palaiko tinklalapį, kuris susietas su šiais atskirais nacionaliniais tinklalapiais.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo IV skyriaus "Kapitalas" septinta įtrauka
– ar reikalaujama, kad valdymo organas pasirašytų mokumo pažymėjimą prieš paskirstant pelną, ir taikomi reikalavimai,
– ar reikalaujama, kad vykdomasis valdymo organas pasirašytų mokumo pažymėjimą prieš paskirstant pelną, ir taikomi reikalavimai;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo V skyriaus "SPE struktūra" dešimta įtrauka
– ar SPE valdymo organą sudaro vienas ar keli generaliniai direktoriai, vykdomoji valdyba (pagal dualistinę sistemą) ar administracinė valdyba (pagal monistinę sistemą),
– ar SPE vykdomąjį valdymo organą sudaro vienas ar keli generaliniai direktoriai, vykdomoji valdyba (pagal dualistinę sistemą) ar administracinė valdyba (pagal monistinę sistemą);
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo V skyriaus "SPE struktūra" trylikta įtrauka
– kai yra vykdomoji valdyba (pagal dualistinę sistemą) arba vienas ar keli generaliniai direktoriai – ar SPE turi priežiūros organą ir, jei taip, jo sudėtis, struktūra ir santykiai su vykdomąja valdyba;
– kai yra vykdomoji valdyba (pagal dualistinę sistemą) arba vienas ar keli generaliniai direktoriai – ar SPE turi priežiūros organą ir, jei taip, jo sudėtis, struktūra ir santykiai su vykdomuoju valdymo organu;
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo V skyriaus "SPE struktūra" dvidešimta įtrauka
– valdymo organo atstovavimo SPE taisyklės, visų pirma, jei direktoriai turi teisę bendrovei atstovauti kartu arba atskirai, ir visi šios teisės perleidimo atvejai;
vykdomojo valdymo organo atstovavimo SPE taisyklės, visų pirma, jei direktoriai turi teisę bendrovei atstovauti kartu arba atskirai, ir visi šios teisės perleidimo atvejai;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo V skyriaus "SPE struktūra" dvidešimt pirma įtrauka
– bet kokių bendrovės valdymo įgaliojimų perleidimo kitam asmeniui taisyklės.
– bet kokių bendrovės vykdomųjų valdymo įgaliojimų perleidimo kitam asmeniui taisyklės.

2010 m. biudžeto sudarymo procedūros gairės. III skirsnis - Komisija
PDF 308kWORD 79k
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2010 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių. III skirsnis - Komisija (2009/2005(BUD))
P6_TA(2009)0095A6-0111/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2009 finansinių metų bendrąjį biudžetą,

–   atsižvelgdamas į atnaujintą Komisijos 2007–2013 m. finansinio programavimo planą, pateiktą 2009 m. sausio 30 d. pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio (TIS) susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 46 punktą(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Komisijos 2010 m. metinės politikos strategijos (COM(2009)0073), visų pirma, į jo II dalį,

–   atsižvelgdamas į minėtą 2006 m. gegužės 17 d. TIS,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį ir Euratomo sutarties 177 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6–0111/2009),

A.   kadangi 2010 m. vyks daugelio daugiamečių programų laikotarpio vidurio vertinimas,

B.   kadangi ir Europos Parlamentas, ir Europos Komisija iki 2009 m. pabaigos bus suformuoti iš naujo.

Biudžeto apžvalga

1.  Pažymi, kad 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) 2010 m. numatytos iš tiesų daug lėšų – 139 489 000 000 EUR įsipareigojimų, kurie sudaro 1,02 proc. ES BNP, ir 133 505 000 000 EUR mokėjimų, kurie sudaro 0,97 proc. (dabartinėmis kainomis) ir primena, kad kitas daugiametės finansinės programos koregavimas bus vykdomas 2009 m. balandį, prieš paskelbiant 2010 m. išankstinį biudžeto projektą;

2.   atsižvelgia į tai, kad DFP pagal kiekvieną išlaidų kategoriją numatytos sumos yra didžiausios galimos išlaidų sumos, nustatančios metinių biudžetų ribas; tikisi, kad galutinis biudžetas priartės prie šių viršutinių ribų, kas padėtų finansuoti daugelį gyvybiškai svarbių Europos Sąjungos tikslų, nepažeidžiant šiuo metu vykdomos politikos ir programų; pastebi, kad kai kurios Bendrijos programos vis dar nepakankamai finansuojamos; pastebi, kad Europos Sąjungai būtina priimti ambicingesnius finansinius ir biudžeto sprendimus siekiant prisiimti vaidmenį ekonominės plėtros ir užimtumo srityse bei išorės politikos srityje, kurioje ištekliai yra nepakankami;

3.   pabrėžia, kad Parlamentas pasinaudos visomis 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime (TIS) numatytomis priemonėmis, taip pat taikys teisės aktuose numatytą 5 proc. lankstumą (minėtojo Tarpinstitucinio susitarimo 37 punktas) 2007–2013 m. DFP laikotarpiu, siekdamas vykdyti savo politinius prioritetus;

4.   be to, pažymi, kad prastas metinių biudžetų įgyvendinimas lemia dar prastesnį biudžeto vykdymą, visų pirma dėl sudėtingų Komisijos ir (arba) valstybių narių taikomų taisyklių ir reikalavimų bei silpnų valstybių narių vykdymo pajėgumų, o dėl to atsiranda nemaža neįvykdytų įsipareigojimų (RAL, restes à liquider) suma; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas lengviau panaudoti biudžetą, kur įmanoma mažinant biurokratinę naštą ir paprastinant valdymo sistemas, ypač struktūrinių fondų sistemą;

5.   pažymi kokybiško institucijų bendradarbiavimo, kai Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia visą reikalingą paaiškinamąją informaciją, svarbą;

6.   mano, kad ES biudžetą reikia pateikti aiškiai ir nuosekliai; ketina atidžiai stebėti finansinį planavimą, kad būtų sudarytos galimybės priimti reikiamus sprendimus dėl biudžeto; pritaria patobulintam Komisijos vykdomam jos finansinio planavimo dokumentų pateikimui; tačiau pageidauja, kad Komisijos padaryti jos vykdomo finansinio planavimo pakeitimai būtų pateikti detaliau ir aiškiau; ragina išsamiau paaiškinti lėšų paskirstymą veiklos ir administracinėms išlaidoms padengti; pažymi, kad jau dabar iš tiesų nemaža dalis administracinių išlaidų finansuojama iš veiklai finansuoti skirtų lėšų;

7.   prašo Komisiją rengiant 2010 m. preliminarų biudžeto projektą (PBP) pateikti aiškias, nuoseklias ir patikimas kiekvienos politikos srities veiklos ataskaitas, kad atitinkami Parlamento komitetai galėtų išsamiai patikrinti įvairių ES programų bei politikos sričių įgyvendinimą; šioje srityje tikisi tinkamo jau anksčiau priimtų svarbiausių biudžetinių sprendimų, tokių kaip programa Galileo, Europos technologijų institutas ir pagalba maistu, vystymo ir įgyvendinimo;

8.   pažymi, kad labai svarbu taikyti vadinamąjį patikimo biudžeto valdymo principą; prašo Komisiją parengti PBP atsižvelgiant į esamas problemas ir numatant subalansuotą įgyvendinamos politikos biudžetą; yra itin susirūpinęs dėl 2010 m. biudžeto poreikių, nurodytų DFP 1a ir 4 išlaidų kategorijose; pažymi, kad lankstumo priemonė yra skirta finansuoti nenumatytų politinių uždavinių sprendimą ir yra tik viena iš priemonių, pagal kurią galima teikti papildomą finansavimą;

9.   pritaria tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų klausimu sukūrimui; dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad finansiniai ištekliai, skirti naujoms agentūroms kurti, yra labai riboti dėl dabartinių maržų, numatytų pagal kiekvieną išlaidų kategoriją, ir primena Komisijai ir Tarybai būtinybę laikytis 2006 m. gegužės 17 d. TIS 47 straipsnio nuostatų; primena Komisijai, kad reikia atsižvelgti į asignuotas pajamas tvirtinant veikiančių decentralizuotų agentūrų 2010 m. preliminarų biudžeto projektą; primygtinai reikalauja, kad šioms agentūroms, didele dalimi priklausančioms nuo iš mokesčių gaunamų pajamų, būtų suteikta galimybė visapusiškai naudotis šia priemone, siekiant suteikti joms reikalingą biudžetinį lankstumą;

10.   pritaria įvairioms paramos priemonėms pagal 4 išlaidų kategoriją; primena, kad nuolatinis Parlamento rūpestis – per mažas DFP 4 išlaidų kategorijos finansavimas; pažymi, kad, jeigu Europos Sąjunga ketina vykdyti savo pažadus ir vadovautis savo, kaip pasaulinės partnerės, ambicijomis, ji turi užtikrinti, kad besivystančių šalių poreikiai būtų visapusiškai atspindėti strategiškai renkantis vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemones;

11.   primena procedūrą, numatytą 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 23 punkte; tačiau primena, kad turimos maržos jau buvo keletą kartų sumažintos, todėl sunku finansuoti naujas priemones neturint papildomų lėšų; labiau pritaria ilgalaikių sprendimų paieškai, kurių pagalba ES biudžetas galėtų pakankamai patenkinti visus poreikius; pabrėžia, kad kiekvienos DFP išlaidų kategorijos maržos (o ypač 2 išlaidų kategorijoje) dėl besikeičiančių ekonominių sąlygų negali būti garantuotos; mano, kad geriau būtų tiesiogiai spręsti lėšų nepakankamumo pagal tam tikrą kategoriją klausimą, nekenkiant kitoms išlaidų sritims; mano, kad jeigu nėra lankstumo išlaidų kategorijų viduje ir perkeliant lėšas iš vienos kategorijos į kitą, DFP persvarstyme atsispindi dauguma biudžeto principų; apgailestauja, kad esamomis aplinkybėmis Taryba nesilaiko konstruktyvaus požiūrio naudoti esamas lankstumo priemones; mano, kad atliekant laikotarpio vidurio DFP peržiūrą, taip pat reikėtų spręsti nuolatinio nepakankamo tam tikrų išlaidų kategorijų finansavimo problemą;

12.   yra pasirengęs atsižvelgti į laikotarpio vidurio įvertinimo, atsižvelgiant į visus ES išlaidų bei išteklių aspektus, įskaitant JK nuolaidą, Komisijos ataskaitos apie Tarpinstitucinio susitarimo veiklą iki 2009 m. pabaigos, numatytą 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime, bei vykdomų daugiamečių programų laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus;

Pastangos spręsti sunkumus

13.   primena kad įgyvendinant 2010 m. biudžetą turėtų būti sprendžiami labai dideli uždaviniai; pažymi, kad svarbiausias tikslas – didžiausią dėmesį skirti Europos piliečiams ir suteikti jiems daugiau saugumo, o siekiant šio tikslo, ypatingą dėmesį reikia skirti: pastarojo laikotarpio finansų ir ekonomikos krizei ir jos poveikiui augimui ir konkurencingumui, užimtumui ir sanglaudai, geresniam ir paprastesniam struktūrinių fondų panaudojimui; energijos tiekimo ir transporto saugos didinimui; taip pat vidaus saugumui, visų pirma sutelkiant dėmesį į kovą su terorizmu; imigraciją ir demografinius pokyčius, o taip pat klimato kaitos ir aplinkos apsaugos klausimus, socialinę sanglaudą, jos piliečių saugumą ir Europos Sąjungos vaidmens pasaulyje stiprinimą;

14.   ragina Komisiją atsižvelgti į minėtas aplinkybes priimant sprendimą dėl PBP; tikisi, kad Komisija pateiks rimtus ir naudingus pasiūlymus, sudarydama sąlygas reikšmingoms diskusijoms biudžeto klausimu su biudžeto valdymo institucija;

15.   pritaria Komisijos ketinimui prisidėti prie ekonominio ir socialinio atkūrimo, didinti energijos naudojimo efektyvumą ir kovoti su klimato kaita, o taip pat toliau teikti pagalbą, visų pirma Kosovui, Artimiesiems Rytams, Afganistanui ir Gruzijai, kaip numatyta 2010 m. metinės politikos strategijoje; tikisi, kad Komisija, nustačiusi keletą svarbiausių prioritetų, atsižvelgs į juos rengdama PBP ir skirs pakankamai finansinių išteklių;

Atsakas į pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę

16.   pabrėžia, kad pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės metu valstybės narės reaguoja panaudodamos savo turimas pagalbos priemones; yra įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turi veikti nedelsiant vykdydama papildomas ir koordinuojamas priemones, turinčias tiesioginį poveikį ekonomikai, ir turi paremti valstybes nares papildomais veiksmais, ypač tais, kuriais siekiama skatinti ekonomikos augimą, kadangi tai paskatintų privataus sektoriaus investicijas, todėl padėtų artimiausiu metu ir ateityje įveikti darbo vietų praradimo riziką, skatinti darbo vietų kūrimą ir remti MVĮ;

17.   pabrėžia, kad dabartine ekonomikos krize reikia pasinaudoti kaip galimybe stiprinti investicijas į ekologiškas technologijas, dėl ko gali prireikti padaryti pakeitimus dabartinėse finansinėse programose;

18.   pritaria Komisijos ketinimui reaguoti į ekonomikos krizę ir pakartoja savo pasirengimą kaip galima greičiau derėtis su Taryba dėl tinkamų biudžeto sprendimų; mano, kad sprendimų dėl finansiškai remtinų projektų priėmimas galėtų būti palengvintas teikiant geografiniu požiūriu subalansuotus pasiūlymus; ragina Tarybą prisiimti atsakomybę ir atstatymo planą Europos mastu paversti realybe;

19.   yra susirūpinęs, kad ekonomikos krizė ypač paveiks MVĮ, ir jos nebegalės gauti skubiai reikalingo finansavimo; todėl pabrėžia, kad svarbu didinti MVĮ, ypač toms, kurių veikla susijusi su moksliniais tyrimais, technologijų plėtra ir inovacijomis, remti skirtas ES lėšas; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad pagal konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (KIP) būtų galima teikti veiksmingą paramą MVĮ veiklai, susijusiai su inovacijomis;

20.   yra susirūpinęs tuo, kad dabar pagal 1a išlaidų kategoriją numatyta 111 599 000 EUR marža nesuteikia galimybės tinkamai kovoti su ekonomikos krizės padariniais;

21.   mano, kad informacijos ir ryšių technologijos (IRT) teikia didžiulių galimybių skatinti augimą ir inovacijas, tokiu būdu padedant įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus ir įveikti dabartinę ekonomikos krizę; primena, kad Europos mokslinių tyrimų erdvė labiau nei bet kada yra Europos žinių visuomenės pagrindas ir taip pat primena, kad reikia panaikinti mokslinių tyrimų veiklos, programų ir politikos krypčių nenuoseklumą Europoje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu skirti atitinkamą finansavimą siekiant užtikrinti tinkamą šių projektų įgyvendinimą;

22.   ragina skubiai sutarti dėl pasiūlymo, pagal kurį bus siekiama iš dalies pataisyti Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo reglamentą stengiantis geriau apsisaugoti nuo perkėlimo, gamybos mažėjimo ir darbo vietų praradimo padarinių ir padėti darbuotojams grįžti į darbo rinką;

Energetinio ir transporto saugumo užtikrinimas

23.   pripažįsta, kad dėl pastarojo laikotarpio energetikos krizės atsirado didžiulis poreikis įgyvendinti projektus, kuriais užtikrinamas ES energetinis saugumas įvairinant išteklius ir sujungiant energetikos rinkas; pabrėžia, kad energijos tiekimo saugumo užtikrinimas Europos Sąjungoje, o taip pat energetinio solidarumo principas yra svarbiausi ES darbotvarkės prioritetai, todėl į juos taip pat turi būti tinkamai atsižvelgta rengiant ES biudžetą; mano, kad daugiau investuojant į energetikos sektorių būtų galima kovoti su ekonomikos krize ir pritaria minčiai skirti ES biudžeto lėšų pagrindiniams energetikos infrastruktūros projektams finansuoti;

24.   pažymi, kad pastarojo laikotarpio dujų krizė ir naftos kainų nepastovumas dar kartą parodė Europos energijos tiekimo sistemos pažeidžiamumą; pabrėžia, kad alternatyvių (atsinaujinančių) energijos šaltinių, alternatyvių energijos tiekimo maršrutų, energijos šaltinių saugojimo pajėgumų bei energijos tiekimo jungčių tarp valstybių narių trūkumas kenkia Europos energetinei nepriklausomybei ir jos žmonių gerovei; todėl Europos Sąjunga turėtų būtų geriau pasirengusi nepakankamo energijos tiekimo laikotarpiams;

25.   pageidauja išnagrinėti ES galimybes toliau finansuoti šias sritis; tikisi, kad Komisija pasiūlys, kokių ryžtingų veiksmų reikėtų imtis remiant dujų tiekimo maršrutų įvairovę ir įskaitant projekto "Nabucco" įgyvendinimą; šiomis aplinkybėmis pabrėžia Europos investicijų banko vaidmenį siekiant užtikrinti sverto poveikį ir padėti paskatinti privataus sektoriaus dalyvavimą, vis dėlto turi mintyje demokratinės atskaitomybės klausimą;

26.   pripažįsta, kad transportas, ypač transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) programa, visada buvo vienas svarbiausių Parlamento prioritetų; pabrėžia, kad svarbu plėtoti būtiną geležinkelio, jūrų ir kelių transporto infrastruktūrą ir nori paspartinti projektų įgyvendinimą 2010 m.; pažymi ypatingą svarbą, kurią Europos Sąjunga teikia klimato kaitos poveikio mažinimui ir mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama tiems pasiūlymams, kuriuos įgyvendinant galima sutaupyti energijos;

Aplinkos apsauga ir kova su klimato kaita

27.   primena, kad kova su klimato kaita yra taip pat susijusi su energetikos saugumu ir kad energijos naudojimo efektyvumo ir energijos taupymo skatinimas, didinant energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalį, taip pat yra didesnio energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonės;

28.   pažymi, kad plačiai pripažinta, jog klimato kaita daro poveikį Europos aplinkai, ekonomikai ir visuomenei; atsižvelgdamas į tai dar kartą pakartoja, kad yra įsitikinęs, jog klimato kaitos švelninimo priemonių finansavimas nėra pakankamai įtrauktas į ES biudžetą, kadangi reikia daug papildomų ES išteklių veiksmingai energiją vartojančioms ir energijos iš atsinaujinančių šaltinių technologijoms, ir jos turėtų būti naudojamos norint pasiekti Europos Sąjungos 2020 m. tikslus; pabrėžia, kad žada remti visas pastangas didinti ir telkti pakankamus finansinius išteklius klimato kaitos padariniams švelninti; primena Komisijai, kad rengiant 2009 m. biudžetą biudžeto valdymo institucija balsavo už papildomą finansavimą siekiant sustiprinti kovą su klimato kaita; ragina Komisiją padidinti finansavimą; primena savo 2008 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto(2), kurioje, siekiant skirti atitinkamai daugiau lėšų klimato kaitai, Komisija raginama iki 2009 m. kovo 15 d. pateikti išsamų planą, kuriame būtų atsižvelgiama į specialaus klimato kaitos fondo įsteigimą arba šiam tikslui skirtos biudžeto eilutės įrašymą, nes dėl to pagerėtų biudžeto pajėgumai spręsti šiuos klausimus;

29.   ragina Komisiją nuo 2009 m. pakankamai padidinti naujų tvarių energetikos technologijų (ypač visai anglies dvideginio neišskiriančių technologijų) finansinę paramą;

30.   primena įsipareigojimą ateities kartoms imtis ekonomiškai efektyvių veiksmų aplinkos apsaugai užtikrinti; dar kartą pažymi, kad ES veiksmų reikia imtis viso pasaulio mastu, ir todėl apgailestauja, kad Europos pavyzdžiu neseka kiti, nes tai turi pasekmių ES konkurencingumui;

31.   primena savo 2008 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Europos kosmoso politikos(3) ir dar kartą pakartoja savo poziciją, kad Taryba ir Komisija turėtų pateikti konkrečias rekomendacijas ir pasiūlymus, susijusius su šia politikos sritimi, kartu su atitinkamu šių sričių finansavimu;

Vidaus saugumo stiprinimas

32.   primena, kad reikia tęsti ir 2010 m. didinti tokių sričių kaip sienų apsauga, civilinė apsauga, kova su terorizmu finansavimą, kadangi šios priemonės tiesiogiai padeda mažinti Europos piliečių susirūpinimą; pažymi, kad maisto saugos didinimas taip pat išlieka prioritetu; apgailestauja, kad atsižvelgiant į 2009 m. sausio mėn. finansinį planavimą šių sričių finansavimas pagal 3a išlaidų kategoriją labai mažai padidintas, ir beveik nepakito 3b išlaidų kategorijos (pilietybės) finansavimas pagal 2010 m. metinę politikos strategiją, lyginant su 2009 m. biudžetu, nors būtent šie klausimai kelia didžiausią Europos piliečių susirūpinimą;

33.   mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti sienų apsaugai sprendžiant nelegalios imigracijos problemą, ir kad Europos Sąjunga turėtų remti valstybių narių pastangas;

Lėšų panaudojimo gerinimas

34.   tvirtina, kad gerinti lėšų naudojimą ir jo kokybę turėtų būti pagrindinis principas siekiant kuo geresnių ES biudžeto panaudojimo rezultatų; ragina Komisiją ir valstybes nares nukreipti savo pastangas šia kryptimi ir atidžiai stebėti politikos, visų pirma struktūrinės politikos pagal 1B išlaidų kategoriją, įgyvendinimą;

35.   ragina Komisiją informuoti biudžeto valdymo instituciją ir apgalvoti veiksmus, kurie galėtų pagerinti įgyvendinimą; ketina tęsti svarstymus remiantis 2008 m. lapkričio 21 d. bendra deklaracija dėl struktūrinių ir sanglaudos fondų įgyvendinimo paspartinimo; pageidauja spartinti įgyvendinimą ir kitose politikos srityse;

36.   tikisi, kad Komisija pateiks pasiūlymą dėl kito reguliaraus Finansinio reglamento persvarstymo, įskaitant realius supaprastinimo pasiūlymus; tikisi, kad Komisija padarys spaudimą Tarybai, kad pastaroji sudarytų OLAF darbo sąlygas kovoti su sukčiavimu ir jas gerintų, atsižvelgdama į Parlamento pasiūlymus, susijusius su Reglamentu (EB) Nr. 1073/1999;

37.   prašo, kad Komisija per savo atsakingas tarnybas, įskaitant OLAF, remtų Bulgarijos ir Rumunijos pastangas, susijusias su patikros ir bendradarbiavimo mechanizmu ir ES fondų valdymu; ragina Komisiją atidžiai stebėti įvykius Kosove ir Balkanų valstybėse, susijusius su ES fondų panaudojimu ir tinkamu valdymu, ir įsteigti organizaciją, kuri pakeis Tyrimų darbo grupę (TDG) ir stebės kovą su sukčiavimu ir pažeidimais;

38.   pageidauja, kad administracinės išlaidos būtų panaudojamos efektyviau, palyginti su veiklos išlaidomis; mano, kad ES viešojo administravimo veiksmingumas labai svarbus siekiant kuo geriau panaudoti ES biudžetą; praėjusiais biudžetiniais metais sumažino administracines išlaidas, palyginti su veiklos išlaidomis, ir ragina Komisiją pasekti šiuo pavyzdžiu;

39.   susirūpinęs pažymi, kad vis daugiau ES įdarbinamų darbuotojų neįrašomi į biudžeto valdymo institucijos patvirtintus institucijų personalo planus, ir už jų darbą mokama ne pagal DFP 5 išlaidų kategoriją; yra pasiryžęs tęsti Komisijos personalo ir tolygaus valstybių narių atstovavimo patikrą; be to, atidžiai stebės Komisijos pastatų politiką Briuselyje;

EP prerogatyvų užtikrinimas

40.   pabrėžia, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai suteikia Parlamentui galimybę parengti sąlygas naujai politikai ir veiklai, kuriomis stiprinami ES veiksmai; pabrėžia, kad nors ribotos maržos apsunkina visapusišką šios priemonės, numatytos 2006 m. gegužės 17 d. TIS, taikymą, jis ketina panaudoti visas 2006 m. gegužės 17 d. TIS D dalies II priede bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams numatytas lėšas, jei to reikėtų pagal pasiūlymus;

41.   primena labai teigiamą įvairių programos Erasmus bandomųjų projektų veiklą tiek dalyvavimo juose, tiek ir įgyvendinimo atžvilgiu, kuriuos Parlamentas vykdė pastaraisiais metais (Erasmus pradedantieji, Erasmus jaunieji verslininkai, Erasmus vidurinė mokykla, Erasmus viešasis administravimas) o taip pat tradicinės programos Erasmus teigiamą veiklą; patvirtina, kad Europos Sąjunga turi ir toliau investuoti į šią sritį; mano, kad norint žymiai padidinti (iki 1 000 000 asmenų per metus) jaunų asmenų, dalyvaujančių Europos programos Erasmus politikoje skaičių, būtina stipriai padidinti lėšas, skiriamas visoms programos Erasmus pakraipoms; yra įsitikinęs, kad ši priemonė yra būtina norint tinkamai reaguoti į savo integracijos proceso sunkumus, su kuriais Europa susiduria, o taip pat padėti įveikti dabartinę finansų krizę;

42.   atkreipia dėmesį į būtinybę suteikti pakankamą finansavimą komunikacijos politikai, kuris ypač reikalingas siekiant tikslų, nustatytų bendroje deklaracijoje dėl Europos komunikacinės partnerystės, kurią 2008 m. spalį patvirtino Parlamentas, Taryba ir Komisija;

43.   pabrėžia, kad deda pastangas siekiant iš anksto patvirtinti 2010 m. biudžeto gaires; todėl tikisi, kad Komisija į jas atsižvelgs rengdama PBP;

o
o   o

44.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) OJ C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0515.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0564.


2010 m. biudžeto sudarymo procedūros gairės. I, II, IV, V, VI, VII, VIII ir IX skirsniai
PDF 321kWORD 76k
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2010 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių. I skirsnis – Europos Parlamentas, II skirsnis – Taryba, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, V skirsnis – Audito Rūmai, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, VII skirsnis – Regionų komitetas, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (2009/2004(BUD))
P6_TA(2009)0096A6-0057/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1),

-   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimą 2000/597/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(2),

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3),

-   atsižvelgdamas į penktąją institucijų generalinių sekretorių ataskaitą, susijusią su 5 išlaidų kategorijos finansinės perspektyvos tendencijomis, pateiktą 2006 m. gegužės mėn.,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(4),

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6–0057/2009),

A.   kadangi šiuo metinės procedūros etapu Europos Parlamentas laukia kitų institucijų preliminarių 2010 m. biudžeto išlaidų projektų ir savo Biuro pasiūlymų dėl 2010 m. biudžeto,

B.   kadangi siūloma tęsti bandomąjį Biuro ir Biudžeto komiteto glaudesnio bendradarbiavimo ir glaudesnių ryšių projektą, kuris bus vykdomas antrus metus 2010 m. biudžeto sudarymo procedūros laikotarpiu,

C.   kadangi aukščiausia 2010 m. 5 išlaidų kategorijos riba yra 8 088 000 000 EUR (suma yra 311 000 000 EUR arba 4 proc. didesnė palyginti su 2009 m., atsižvelgiant į 2 proc. infliaciją),

D.   kadangi Europos Parlamento 2009 m. biudžetą sudaro 1 529 970 930 EUR, iš kurių šiais metais 19,67 proc. skirta 5 išlaidų kategorijai,

Europos Parlamentas
Bendroji programa

1.   ypatingą dėmesį skiria pagrindiniam principui, pagal kurį visiems Parlamento nariams turėtų būti suteikiama vienoda galimybė gauti visa apimančias ir kokybiškas paslaugas, sudarančios jiems sąlygas dirbti, reikšti nuomonę ir gauti dokumentus savo gimtąja kalba, kad galėtų kuo geriau imtis veiksmų savo rinkėjų vardu; mano, kad naujosios Parlamento kadencijos metu suteikiama galimybė užtikrinti, kad taip ir būtų, ir sutinka, kad šiuo požiūriu optimali ir vienoda galimybė Parlamento nariams naudotis vertimo paslaugomis bus viena iš svarbiausių 2010 m. biudžeto gairių;

2.   mano, kad atsižvelgiant į tokią poziciją turėtų būti vienodai pabrėžiami visi aspektai, susiję su Parlamento teisėkūros vaidmeniu; ypač prioritetinis personalo ir susijusių išteklių paskirstymas turėtų būti pirmiausia derinamas su Parlamento darbu ir sprendimų priėmimu bendro sprendimo priėmimo srityse;

3.   pabrėžia, kad 2010-ieji bus metai, kai Parlamentas po 2009 m. Europos rinkimų ir dėl to įvyksiančio Parlamento sudėties pasikeitimo palaipsniui per metus atnaujins visą savo veiklą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to reikės tam tikrų biudžeto pakeitimų; taip pat pabrėžia, kad daug biudžeto punktų, konkrečiai susijusių su 2009 m. rinkimais, toliau nebus reikalingi;

4.   pabrėžia, kad 2010-ieji bus Parlamento tolesnio prisitaikymo, susijusio su jo darbo metodų tobulinimu ir modernizavimu, kurie susiję su Parlamento politiniais ir teisėkūros įsipareigojimais, taip pat su daugelio svarbių daugiamečių iniciatyvų, kurios pradėtos per pastaruosius keletą metų, vertinimu, metai;

5.   patvirtina savo ketinimus numatyti būtinus išteklius, susijusius su galima Sąjungos plėtra dėl Kroatijos įstojimo;

6.   atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 5 išlaidų kategorijos (administracinių išlaidų) aukščiausią finansinę ribą galima 4 proc., arba 311 000 000 EUR padidinti šias išlaidas; taigi pabrėžia, kad savanoriška 20 proc. Parlamento išlaidų dalis, nustatyta kaip rodiklis, ir toliau reikštų, kad savaime atsiranda papildomų galimybių skirti 62 000 000 EUR, apskaičiuotų pagal viršutinę ribą, ir 87 000 000 EUR, palyginti su faktiniu 2009 m. patvirtintu biudžetu; vis dėlto nurodo, kad yra abejonių dėl ES BNP raidos ir aplinkybių, kuriomis Europos Parlamentas turės dirbti;

7.   tikisi, kad Biuras, pristatydamas preliminarų projektą, pateiks realius prašymus ir yra pasirengęs apsvarstyti Biuro pasiūlymus, visapusiškai atsižvelgdamas į poreikius ir atsargumo nuostatą, siekdamas užtikrinti tinkamą ir veiksmingą institucijos darbą;

8.   atkreipia dėmesį į tai, kad preliminariame biudžeto projekte reikėtų palikti didelę maržą, o ne numatyti konkrečius asignavimų rezervus, kad naujai išrinktas Parlamentas turėtų galimybę nustatyti savo prioritetus arba prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, kartu atsižvelgdamas į 20 % visų administracinių išlaidų;

9.   mano, kad net jei ateityje bus ratifikuota Lisabonos sutartis, visi būtini su biudžeto išlaidomis susiję pakeitimai turėtų būti padaryti tuo metu ir laikantis galiojančių biudžeto sudarymo procedūrų;

10.   reikalauja pateikti išsamią ir aiškią tų biudžeto eilučių, kurios nebuvo pakankamai įgyvendintos 2008 m., apžvalgą, kad galėtų išanalizuoti šio nepakankamo lėšų panaudojimo priežastis; taip pat norėtų gauti visų perkėlimų ir jų panaudojimo 2008 m. ataskaitą ir atnaujintus duomenis apie galutines asignuotąsias pajamas, palygintas su sumomis, kurios buvo įrašytos biudžete;

11.   teigiamai vertina sprendimą toliau tęsti bandomąjį projektą, susijusį su glaudesniu Biuro ir Biudžeto komiteto bendradarbiavimu, kuris bus vykdomas antrus metus ir pagal šį projektą turėtų būti supaprastinta biudžeto sudarymo procedūra, taip pat pagal jį būtų sudaryta galimybė laiku ir skaidriai konsultuotis visais parlamentiniais klausimais, susijusiais su didelėmis pasekmėmis biudžetui; pabrėžia, kad tvarka, kurios laikydamasis Biuras konsultuojasi su Biudžeto komitetu minėtųjų finansinių pasekmių klausimais, galėtų būti patobulinta, todėl norėtų ją paaiškinti ir apibrėžti;

Lygios Europos Parlamento narių galimybės naudotis vertimo paslaugomis

12.   mano, kad 2010-ieji turėtų būti metai, kai didžiausios pastangos skiriamos tam, kad visų valstybių narių ir visomis kalbomis kalbantiems Parlamento nariams būtų užtikrinamos vienodos galimybės vykdyti savo pareigas ir visą jiems privalomą politinę veiklą savo kalba, jei taip jie pasirinko;

13.   pripažįsta, kad dažnai ir ypač komitetų bei frakcijų darbo metu dėl ribotų terminų padidėja derybų tarp pagrindinių veikėjų svarba; vis dėlto pabrėžia visiems Parlamento nariams taikomą demokratinio teisėtumo principą ir jų teisę į visapusišką daugiakalbystę; taigi mano, kad šiuo biudžetu taip pat galėtų ir turėtų būti naudojamasi siekiant minėtojo tikslo ir kad biudžete galima rasti pusiausvyrą tarp daugiakalbystės apribojimų ir sklandaus teisėkūros procedūrų užbaigimo;

14.   didelį dėmesį skiria daugiakalbystės klausimui ir prašo tarnybų pateikti dabartinės būklės ir naujovių, numatytų 2010 m., apžvalgą, taip pat nurodyti kaip taikomas kodeksas ir kokios tolesnių praktinių patobulinimų galimybės, bandomąjį projektą dėl asmeninio vertimo žodžiu, nurodyti jo kriterijus ir naudą Parlamento nariams, kalbantiems įvairiomis kalbomis, taip pat to, kaip ilgainiui bus sprendžiamos su vienodų galimybių užtikrinimu susijusių fizinių kliūčių (t. y. tinkamų posėdžių salių, kabinų nebuvimo ir kt.) problemos, apžvalgą; norėtų garantijų, susijusių su tuo, kokią tobulesnę įrangą, padėsiančią spręsti minėtąsias problemas, turės naujai išrinktas Parlamentas, palyginti su Parlamento narių, atvykusių po paskutiniojo plėtros etapo, padėtimi;

15.   taip pat mano, kad būtina visomis priemonėmis siekti padidinti vertimų žodžiu lankstumą, nes tai svarbiausias žingsnis norint užtikrinti gerą darbo tvarką, ir pabrėžia, kad dažnai būtų galima išvengti problemų ir lėšų švaistymo, jei būtų galimybė skubiai pakeisti kalbas atsižvelgiant į tai, kas iš tiesų dalyvauja posėdžiuose, o ne kas planavo dalyvauti;

Tinkamiausias išteklių naudojimas siekiant pagerinti Europos Parlamento teisėkūros darbą

16.   pabrėžia, kad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam, jog būtų užtikrinama, kad visi biudžeto ir žmogiškieji ištekliai, kuriais Parlamentas gali naudotis, būtų panaudojami kuo rentabiliau, kad Parlamentas ir jo nariai galėtų sėkmingai įvykdyti savo pagrindinę teisėkūros užduotį; primena, kad šito siekiant būtina kruopščiai planuoti ir organizuoti Parlamento darbo metodus ir, esant galimybei, jungti funkcijas ir struktūras, kad būtų išvengta nereikalingo biurokratizmo, funkcijų dubliavimo ir dvigubų pastangų;

17.   pabrėžia, kad didėjantys Parlamento įgaliojimai, susiję su bendro sprendimo procedūra, sudaro papildomą krūvį visoms jo tarnyboms, atliekančioms su teisėkūra susijusį darbą, ir reikės daug veiksmingo darbo ir geresnio prioritetinio darbuotojų bei susijusių išteklių paskirstymo, kad Parlamento nariai galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas;

18.   primena, kad susitarta dėl ypatingo darbuotojų skaičiaus padidėjimo 2009 m., nors tuo pat metu buvo bendrai sutarta, kad jau pasiektas darbuotojų išteklių konsolidavimo etapas ir kad darbuotojų perkėlimas turėtų būti nuolatinis procesas po to, kai darbuotojų skaičius labai padidėjo po neseniai vykusios plėtros; primena savo raginimą visoms tarnyboms ir politinėms frakcijoms tik pradėjus procedūrą pateikti visapusišką savo prašymų pagrindimą;

19.   laukia darbo grupių pasiūlymų dėl administracinių procedūrų supaprastinimo ir mano, kad išlaidų mažinimas turėtų būti savaiminė tolesnio šio supaprastinimo įgyvendinimo pasekmė;

20.   taip pat pageidauja, kad politinių frakcijų prašymai pavasarį būtų įtraukti į preliminarų biudžeto projektą;

21.   mano, kad kartais būtina išanalizuoti, kaip naudojami ištekliai ir kaip organizuojamas darbas, jei konkrečios problemos aiškiai nustatytos ir tyrimo, kurį reikia atlikti, uždaviniai tinkamai apibrėžti, pamatuojami ir tikslingi; mano, kad 2010 m. būtų galima nustatyti ir šiuo būdu ištirti kai kuriuos konkrečius sektorius ir projektus; taip pat primena analizės, kuri buvo atlikta 2008 m., svarbą; norėtų, kad ši analizė būtų tęsiama ir būtų gilesnė, kad į ją būtų galima atsižvelgti priimant sprendimą dėl 2010 m. biudžeto projekto; primena, kad būtina atsižvelgti į kintančią naujai išrinkto Parlamento padėtį, į didėjančius įgaliojimus, susijusius su bendro sprendimo procedūra, ir į kitus pasikeitimus;

22.   atkreipia Biuro dėmesį į asmenų, kuriuos samdo subrangovų organizacijos, dirbančios Parlamente, darbo sąlygas; atsižvelgdamas į tai, ragina Biurą stebėti, kad minėtosios organizacijos visapusiškai laikytųsi galiojančių darbo įstatymų;

Informacijos sklaida Parlamento nariams

23.   pabrėžia, kad nuo tada, kai prieš keletą metų pradėta didelė reforma "Padidinkime reikalavimus", pradėti arba pradedami bent trys nauji svarbūs projektai siekiant gauti kuo išsamesnę ir svarbesnę informaciją apie Parlamento darbą; atkreipia dėmesį į komitetų politikos skyrius, analitinę bibliotekos tarnybą ir žinių valdymo sistemą, kurių tikslas yra palengvinti prieigą prie šių ir kitų prieinamų šaltinių; taip pat atkreipia dėmesį į daugybę kitų šaltinių Parlamente, pvz., Teisės aktų stebėsenos tarnybą; labai teigiamai vertina šias pastangas, kuriomis siekiama, kad Parlamentas profesionaliau teiktų pagalbą Parlamento nariams, tačiau mano, jog būtina įvertinti funkcinius ir biudžetinius išteklius;

24.   mano, kad svarbu, jog 2010 m. atliekant procedūrą būtu aiškiai apibrėžiama esama padėtis, nes iš to turėtų naudos visi Parlamento nariai, tarp jų ir tie, kurie sprendžia biudžeto klausimus, siekiant aiškiau apibrėžti konkrečias pareigas ir nustatyti, kaip geriau ir veiksmingiau organizuoti šias iniciatyvas; taigi labai pritartų Biudžeto komiteto klausymui dėl to, kaip reikėtų geriau panaudoti šias iniciatyvas, kokios nuomonės laikomasi dėl konkrečių sudėtinių dalių ir koks bus jų tarpusavio ryšys; tvirtina, kad administracija taip pat turėtų užtikrinti, kad naujai išrinktiems Parlamento nariams būtų suteikiama išsami informacija, susijusi su paslaugomis, kurias jie turi teisę gauti;

Piliečių informavimas apie Parlamentą

25.   pabrėžia, kad Biuras atkreipė dėmesį į tris pagrindinius komunikacijos politikos projektus: Parlamento internetinės televizijos kanalą (europarlTV), Lankytojų centrą ir naująjį audiovizualinį centrą JAN pastate, kuriuos užbaigus ir sustiprinus būtų kokybiškai patobulintos komunikacijos priemonės, kuriomis naudojasi institucija; dar kartą primena savo įsipareigojimą atidžiai stebėti šių priemonių vystymąsi ir užtikrinti, kad būtų daromas kiek galima didesnis poveikis visuomenės nuomonei;

26.   apgailestauja, kad Lankytojų centras nebus įsteigtas prieš 2009 m. rinkimus ir prašo išsamios informacijos apie šio vėlavimo priežastis;

27.   atkreipia dėmesį į Biuro sprendimą dėl Europos istorijos rūmų ir pabrėžia, kad būtinos visapusiškos ir skaidrios konsultacijos biudžeto klausimais, kurios atitiktų glaudesnio Biuro ir Biudžeto komiteto bendradarbiavimo bandomąją procedūrą;

Pastatai

28.   primena, kad šis sektorius labai svarbus Parlamentui ir atsižvelgiant į dabartinius ir būsimus Parlamento kaip institucijos nekilnojamojo turto poreikius, ir į kuo geresnį nekilnojamojo turto, kurio savininkas yra Parlamentas, valdymą; primena, kad vykdant bet kokį tokio pobūdžio projektą reikėtų ginti Parlamento finansinius interesus; mano, kad dėl 2008 m. įvykių (nors kai kurių įvykių aiškiai nebuvo įmanoma numatyti), atsižvelgiant į išorės institucijos pateiktą pastatų priežiūros ataskaitą, išryškėjo poreikis patobulinti šią sritį; be to, laukia informacijos, susijusios su pasiūlymais dėl galimo Infrastruktūros ir logistikos GD (DG INLO) reorganizavimo, atsižvelgdamas į didesnes Europos Parlamento, kuris yra pagrindinis nekilnojamojo turto savininkas, problemas;

29.   atsižvelgdamas į tai, primena savo raginimą gauti konkrečią ataskaitą ir visas galimas rekomendacijas, susijusias su pernelyg didelėmis ES pastatų priežiūros, remonto ir pirkimo išlaidomis, įskaitant Parlamento pastatus; ir toliau norėtų, kad šios pastangos apimtų visas sritis siekiant nustatyti esmines priežastis, kurios gali būti kokiu nors būdu susijusios su rinkos apribojimais, Finansinio reglamento ir viešųjų konkursų lemiamais sunkumais ar su kitais svarbiais veiksniais; prašo patvirtinti, kad būtų privaloma taikyti taisyklę, pagal kurią reikalaujama į juodąjį sąrašą įrašyti firmas, kurios nurodė nepagrįstai dideles kainas;

30.   laukia, kada bus pateiktas vidutinės trukmės ir ilgalaikės pastatų politikos strategijos dokumentas, kurį pateikti jau buvo prašyta praėjusiais metais, norint, kad atitinkami sprendimai būtų priimti pirmojo svarstymo metu;

Tolesnis įvairių 2009 m. biudžeto sudarymo procedūros aspektų taikymas

31.   teigiamai vertina Biuro ketinimą toliau tobulinti teisėkūros, lingvistinę ir techninę paramą Parlamento nariams, kuri akivaizdžiai susijusi su pirmiau nurodytomis problemomis;

32.   sutinka, kad pirmaisiais metais reikės įdėmiai stebėti, kaip įgyvendinami Parlamento narių ir Parlamento narių padėjėjų statutai, ir mano, kad šie statutai turėtų būti kuo geriau konsoliduoti, kartu nuolat atnaujinama informacija apie pasekmes biudžetui ir prognozes;

33.   ir toliau pabrėžia, kad tobulinant IT sektorių neturėtų būti siekiama tik didesnio gebėjimo įstaigos viduje išspręsti pagrindines problemas, tačiau reikėtų siekti didesnių galimybių rentabiliau organizuoti šią sritį; prašo pateikti ataskaitą, kurioje būtų išaiškinta dabartinė padėtis ir perspektyvos, susijusios su informacijos ir ryšių technologijų (IRT) ekspertų įtraukimu ir tinkamu valdymu; ragina Biurą, prieš imantis tolesnių veiksmų šioje srityje, nustatyti aiškią Parlamento planų IRT klausimais, taip pat konsultacijų su politinėmis frakcijomis, strategiją;

34.   teigiamai vertina tai, kad Biuro dokumente minimi aplinkosaugos tikslai ir, atsižvelgdamas į ankstesnį "EMAS procesą" ir darbą, susijusį su anglies dvideginio išmetimu, mano, kad 2010 m. bus iš tiesų sudaryta galimybė tęsti šias pastangas ir, inter alia, Biurui artimiausiu metu patvirtinti CO2 veiksmų planą;

Kitos institucijos

35.   teigiamai vertina konstruktyvų bendradarbiavimą su kitomis institucijomis paskutinės biudžeto sudarymo procedūros metu ir kaip ir praėjusiais ragina šias institucijas pateikti realius ir tikrosiomis išlaidomis pagrįstus biudžeto pasiūlymus, kuriuose būtų visapusiškai atsižvelgiama į būtinybę kuo tinkamiau valdyti ribotus išteklius;

36.   norėtų toliau tirti galimybę visoms institucijoms tarpusavyje geriau dalytis turimais ištekliais, ypač kai gali būti laisvų pajėgumų vienoje srityje, kuriais, tinkamai organizavus, būtų galima pasinaudoti ir kuriuos būtų galima tinkamai panaudoti kitoje srityje ir (arba) institucijoje;

37.   ragina 2010 m. pranešėją asmeniškai apsilankyti Taryboje, Teisingumo Teisme, Audito Rūmuose, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, Regionų komitete, Ombudsmeno tarnyboje ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno tarnyboje siekiant juos išklausyti prieš preliminaraus biudžeto projekto rengimo etapą ir pateikti ataskaitą Biudžeto komitetui;

o
o   o

38.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 253, 2000 10 7, p. 42.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.


Azartinių lošimų internete patikimumas
PDF 297kWORD 72k
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl azartinių lošimų internete patikimumo (2008/2215(INI))
P6_TA(2009)0097A6-0064/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 49 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į prie EB sutarties pridėtą protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo išplėtotą teismo praktiką(1),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(2) (Paslaugų direktyvą),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/65/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo(3) (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)(4),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl sporto(6),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 16 d. Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto Komisijai pateiktą žodinį paklausimą dėl azartinių lošimų ir sporto lažybų vidaus rinkoje (O-0118/2006), į tolesnes 2006 m. lapkričio 14 d. diskusijas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete bei Komisijos nario pateiktą atsakymą,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamentui parengtą įmonės "Europe Economics Research Ltd." Darbo dokumentą dėl Interneto azartinių lošimų, kuriame daug dėmesio skiriama paslaugų vientisumui ir Elgesio kodeksui azartinių lošimų srityje,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 14 d. Azartinių lošimų paslaugų Europos Sąjungos vidaus rinkoje tyrimą, parengtą Šveicarijos lyginamosios teisės instituto (angl. SICL) komisijos,

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A6–0064/2009),

A.   kadangi šiuo metu interneto azartiniai lošimai, iš kurių gautos bendrosios pajamos 2004 m. buvo 2–3 mlrd. EUR, sudaro apie 5 proc. visos azartinių lošimų rinkos ES, kaip nurodyta pirmiau minėtame SICL tyrime, ir spartus augimas atrodo neišvengiamas,

B.   kadangi pajamos, gautos vykdant valstybės valdomą ir leidžiamą azartinių lošimų veiklą, yra svarbiausias sporto organizacijų pajamų šaltinis daugelyje valstybių narių,

C.   kadangi azartinių lošimų veikla, įskaitant interneto azartinius lošimus, visose valstybėse narėse paprastai griežtai reguliuojama remiantis subsidiarumo principu, siekiant apsaugoti vartotojus nuo priklausomybės, sukčiavimo, pinigų plovimo ir "surežisuotų" lošimų; kadangi Europos Teisingumo Teismas pritaria įsisteigimo laivės ir laisvės teikti paslaugas apribojimams, jei šie apribojimai proporcingi ir nediskriminuojami, atsižvelgdamas į išvardytus bendro intereso tikslus,

D.   kadangi visos valstybės narės šiuos apribojimus suskirstė pagal atitinkamos azartinių lošimų paslaugos tipą, pvz., kazino lošimai, sporto lažybos, loterijos ar lažybos dėl žirgų lenktynių; kadangi dauguma valstybių narių draudžia interneto kazino lošimus (įskaitant vietinius operatorius) ir daugelis jų taip pat draudžia interneto sporto lažybas ir interneto loterijas,

E.   kadangi azartinių lošimų veikla nepateko į Direktyvų 2006/123/EB, 2007/65/EB ir 2000/31/EB taikymo sritis, ir Europos Parlamentas savo pirmiau minėtoje rezoliucijoje dėl Baltosios knygos dėl sporto išreiškė susirūpinimą dėl galimo azartinių lošimų liberalizavimo,

F.   kadangi valstybės narės sureguliavo savo tradicines azartinių lošimų rinkas, kad apsaugotų vartotojus nuo priklausomybės nuo azartinių lošimų, sukčiavimo, pinigų plovimo ir surežisuotų rungtynių; kadangi šių politikos tikslų sunkiau pasiekti interneto azartinių lošimų sektoriuje,

G.   kadangi Komisija pradėjo pažeidimo procedūras prieš dešimt valstybių narių, siekdama patikrinti, ar nacionalinės priemonės, ribojančios tarptautinį interneto azartinių lošimų paslaugų, ypač sporto lažybų, teikimą, atitinka Bendrijos teisę, kadangi, kaip pabrėžė Komisija, šios procedūros nesusijusios su monopolijų ar nacionalinių loterijų buvimu ir apskritai neturi įtakos azartinių lošimų rinkų liberalizavimui,

H.   kadangi Europos Teisingumo Teismui pateikiama vis daugiau preliminarių paklausimų dėl su azartiniais lošimais susijusių bylų ir tai rodo, jog trūksta aiškumo, kaip aiškinti ir taikyti Bendrijos teisę azartinių lošimų srityje,

I.   kadangi paslaugų vientisumas šioje rezoliucijoje reiškia operatorių įsipareigojimą neleisti įvykti sukčiavimui ir nusikaltimams, taip pat atsirasti potraukiui lošti azartinius lošimus ir lošti nepilnamečiams, užtikrinant vartotojų apsaugą ir laikantis baudžiamųjų įstatymų, ir apsaugoti sporto rungtynes nuo netinkamos įtakos, susijusios su sporto lažybomis,

J.   kadangi interneto azartiniai lošimai apima keletą rizikos veiksnių, susijusių su probleminiu lošimu, pvz., be kita ko, nesudėtingą prieigą prie lošimų, didelį įvairių lošimų pasirinkimą ir nedaug socialinių suvaržymų(7),

K.   kadangi interneto sporto lažybų veikla ir kiti interneto žaidimai vystėsi greitai ir nekontroliuojamai (ypač tarpvalstybiniu lygmeniu internete), ir dėl kilusios surežisuotų rungtynių ir lažybų dėl tam tikrų renginių sporto rungtynių metu reiškinio grėsmės sportas tapo sritimi, kurioje gali greitai atsirasti neteisėta lažybų veikla,

Skaidri rinka, ginanti visuomenės ir vartotojų interesus

1.   pabrėžia, kad, vadovaujantis subsidiarumo principu ir Europos Teisingumo Teismo praktika, valstybės narės yra suinteresuotos ir turi teisę kontroliuoti ir reguliuoti savo azartinių lošimų rinkas, atsižvelgdamos į savo tradicijas ir kultūrą, kad apsaugotų vartotojus nuo priklausomybės, sukčiavimo, pinigų plovimo ir "surežisuotų" sporto varžybų, ir kad apsaugotų kultūriniu pagrindu sukurtas finansavimo struktūras, kurios finansuoja sporto veiklą ir kitus socialinius reiškinius valstybėse narėse; pabrėžia, kad ir visos kitos suinteresuotosios šalys yra suinteresuotos, kad lošimų rinkos būtų gerai kontroliuojamos ir reguliuojamos; pabrėžia, kad interneto azartinių lošimų operatoriai privalo laikytis valstybių narių, kuriose jie teikia savo paslaugas ir kuriose gyvena vartotojai, teisės aktų;

2.   pabrėžia, kad azartinių lošimų paslaugos turi būti laikomos ypatingo pobūdžio ekonomine veikla dėl su ja susijusių socialinių, viešosios tvarkos ir sveikatos apsaugos aspektų, o esant konkurencijai ištekliai nebus geriau paskirstomi, todėl azartiniams lošimams reikia taikyti daugiapakopį požiūrį; pabrėžia, kad tikras vidaus rinkos požiūris netinka šiai itin jautriai sričiai, ir prašo Komisijos atkreipti ypatingą dėmesį į Europos Teisingumo Teismo nuomonę šiuo klausimu;

3.   pritaria darbui, kuris prasidėjo Taryboje pirmininkaujant Prancūzijai ir kurį atliekant sprendžiami interneto ir tradicinių azartinių lošimų bei lažybų klausimai; ragina Tarybą tęsti oficialią diskusiją dėl galimų politinių sprendimų, susijusių su tuo, kaip nustatyti ir spręsti problemas, atsirandančias dėl interneto lošimų, ir ragina Komisiją remti šį procesą ir atlikti tyrimus, taip pat pateikti pasiūlymų, kurių Taryba norėtų, apie tai, kaip pasiekti bendrų tikslų interneto azartinių lošimų srityje;

4.   ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti, siekiant išspręsti socialines ir viešosios tvarkos problemas, kylančias dėl tarptautinių interneto azartinių lošimų, pvz., priklausomybės nuo azartinių lošimų ir asmens duomenų ar kreditinių kortelių neteisėto panaudojimo; ragina ES institucijas glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis kovojant su neleistinu arba neteisėtu interneto azartinių lošimų paslaugų siūlymu ir apsaugoti vartotojus bei neleisti sukčiauti; pabrėžia, kad reikalinga bendra pozicija dėl būdų, kuriais galima būtų tai pasiekti;

5.   pabrėžia, kad reguliuotojai ir operatoriai turėtų glaudžiai bendradarbiauti su kitomis suinteresuotomis šalimis, veikiančiomis interneto azartinių lošimų srityje, pvz., azartinių lošimų operatoriais, reguliuotojais, vartotojų organizacijomis, sporto organizacijomis, pramonininkų asociacijomis ir žiniasklaida, prisiimtų bendrą atsakomybę dėl interneto azartinių lošimų paslaugų vientisumo ir vartotojų informavimo dėl galimų neigiamų interneto azartinių lošimų pasekmių;

Kova su sukčiavimu ir kitomis nusikalstamomis veikomis

6.   pažymi, kad baudžiamoji veikla, pvz., pinigų plovimas ir juodoji ekonomika, gali būti siejama su azartinių lošimų veikla ir poveikiu sporto renginių sąžiningumui; mano, kad grėsmė sporto ir sporto renginių sąžiningumui daro didelį poveikį eilinių žmonių dalyvavimui – pagrindiniam veiksniui, kuris daro įtaką visuomenės sveikatai ir socialinei integracijai; taip pat mano, kad dėl to gali būti prarastas visuomenės pasitikėjimas, jei sportas suvokiamas kaip manipuliavimo žaidėjais, pareigūnais ar trečiosiomis šalimis įrankis siekiant naudos, o ne kaip vertybė, taisyklės ir sirgalių malonumas;

7.   laikosi nuomonės, kad interneto azartinių lošimų rinkos augimas didina korupcinės veiklos, pvz., sukčiavimo, surežisuotų rungtynių, neteisėtų kartelinių susitarimų dėl lažybų ir pinigų plovimo galimybę, todėl, kad interneto azartiniai lošimai gali būti sukurti ir pašalinti labai greitai, ir kad prekybos operatorių iš užsienio skaičius nuolat didėja; ragina Komisiją, Europolą ir kitas nacionalines ir tarptautines institucijas atidžiai stebėti ir pranešti apie išvadas šioje srityje;

8.   mano, kad norint išsaugoti sporto renginių ir varžybų vientisumą reikia, kad sporto renginių teisių turėtojai, interneto lažybų operatoriai ir valdžios institucijos bendradarbiautų nacionaliniu, ES bei tarptautiniu lygmenimis;

9.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad sporto rungtynių organizatoriai, lažybų operatoriai ir reguliuotojai bendradarbiautų rengdami ir įgyvendindami priemones pavojui, susijusiam su nelegalia lažybų veikla ir surežisuotomis rungtynėmis sporte, pašalinti, ir išnagrinėti galimybę sukurti veiksmingą, teisingą ir tvarią teisinę sistemą siekiant apsaugoti sporto vientisumą;

10.   atkreipia dėmesį į tai, kad sporto lažybos yra sporto rungtynių komercinio panaudojimo būdas, ir rekomenduoja, kad valstybės narės apsaugotų sporto rungtynes nuo bet kokio jų neleistino panaudojimo komerciniams tikslams, visų pirma, pripažindamos sporto rungtynių organizatorių teises, ir nustatytų tvarką, pagal kurią būtų užtikrinama sąžininga finansinė grąža visų lygių profesionalaus ir mėgėjų sporto naudai; ragina Komisiją ištirti, ar sporto rungtynių organizatoriams galima suteikti intelektinės nuosavybės teises (panašias į portreto teises(8)) į jų vykdomas rungtynes;

Žalos vartotojams prevencija

11.   mano, kad interneto azartiniai lošimai sudaro naują priklausomybės nuo jų galimybę dėl visada prieinamos galimybės, kurią suteikia internetas, lošti azartinius lošimus privačiai internete, greito rezultato ir galimybės lošti dėl didelių pinigų sumų; vis dėlto pabrėžia, kad dar nežinomas konkrečių lošimo paslaugų, siūlomu internete, visapusiškas poveikis vartotojams ir kad šį poveikį reikėtų ištirti išsamiau;

12.   atkreipia dėmesį į didėjantį susirūpinimą dėl jaunimo galimybės lošti interneto azartinius lošimus (ir legaliai, ir nelegaliai) ir pabrėžia poreikį veiksmingiau tikrinti amžių ir neleisti nepilnamečiams lošėjams išmėginti nemokamas parodomąsias lošimų versijas interneto svetainėse;

13.   nurodo, kad ypač jaunimui gali būti sunku atskirti šias sąvokas: sėkmė, likimas, galimybė ir tikimybė; ragina valstybes nares išnagrinėti pagrindinius rizikos veiksnius, kurie gali padidinti galimybę, kad (jaunas) asmuo susidurs su problemomis dėl azartinių lošimų, ir rasti priemonių šiems veiksniams pašalinti;

14.   nerimauja dėl to, kad didėja nuotolinės ar interneto azartinių lošimų pasiūlos interaktyviosios televizijos programose, mobiliuosiuose telefonuose ir interneto tinklapiuose; mano, kad dėl šios naujovės kils naujų reguliavimo ir socialinės apsaugos problemų;

15.   mano, kad interneto azartinių lošimai gali kelti pavojų vartotojams, todėl valstybės narės gali teisėtai apriboti laisvę teikti interneto azartinių lošimų paslaugas, siekdamos apsaugoti vartotojus;

16.   pabrėžia, kad tėvai yra atsakingi už tai, kad nepilnamečiams nebūtų leidžiama lošti azartinių lošimų ir kad apsaugotų juos nuo priklausomybės nuo azartinių lošimų;

17.   taip pat ragina valstybes nares skirti tinkamą finansavimą su interneto azartiniais lošimais susijusių problemų tyrimams, prevencijai ir sprendimui;

18.   mano, kad iš azartinių lošimų gaunamas pelnas turi būti naudojamas visuomenės labui, įskaitant dosnų švietimo, sveikatos, profesionalaus ir mėgėjų sporto bei kultūros finansavimą;

19.   remia bendrų interneto azartinių lošimų normų, kurios numato amžiaus apribojimus, pažeidžiamiems lošėjams skirtas kreditų ir premijų draudimo sistemas, ir apima informacijos apie galimas lošimo pasekmes bei pagalbą turintiems priklausomybę, galimą priklausomybę nuo tam tikrų azartinių lošimų, ir pan., rengimą;

20.   ragina visas suinteresuotas šalis spręsti socialinės izoliacijos, kuri kyla dėl priklausomybės nuo interneto azartinių lošimų, problemą;

21.   mano, kad savireguliavimas, susijęs su interneto azartinių lošimų reklama, viešinimu ir rėmimu, nėra pakankamai veiksmingas, todėl pabrėžia, kad šią sritį pramonės atstovams ir valdžios institucijoms reikia reguliuoti bendradarbiaujant;

22.   ragina valstybes nares ir pramonės atstovus bendradarbiauti ES lygiu, siekiant imtis priemonių prieš agresyvią reklamą arba prekybą, kurią vykdo bet kuris viešasis ar privatus interneto azartinių lošimų operatorius, įskaitant nemokamus parodomuosius žaidimus, visų pirma siekiant apsaugoti lošėjus ir pažeidžiamus vartotojus, pvz., vaikus ir jaunimą;

23.   siūlo išnagrinėti galimybę nustatyti didžiausią sumą, kurią per mėnesį asmuo galėtų naudoti lošdamas azartinius lošimus, arba įpareigoti interneto azartinių lošimų operatorius naudoti azartinių lošimų išankstinio apmokėjimo korteles, kurios būtų parduodamos parduotuvėse;

Elgesio kodeksas

24.   pažymi, kad Elgesio kodeksas vis dar gali būti naudinga papildoma priemonė kai kuriems viešiesiems (ir privatiesiems) tikslams pasiekti ir atsižvelgti į technologijų pažangą, kintančius vartotojų poreikius ar rinkos struktūrų plėtrą;

25.   pabrėžia, kad Elgesio kodeksas vis dėlto bus orientuotas į pramonę ir savireguliavimą, todėl gali būti tik kaip teisės aktus papildanti, o ne pakeičianti priemonė;

26.   taip pat pabrėžia, kad Elgesio kodekso veiksmingumas labai priklausys nuo to, ar jį pripažins nacionaliniai reguliuotojai ir vartotojai, taip pat ir nuo jo vykdymo;

Stebėjimas ir tyrimai

27.   ragina valstybes nares rinkti duomenis apie savo interneto azartinių lošimų rinkų augimo mastą ir spartą, taip pat iššūkius, kylančius dėl interneto azartinių lošimų;

28.   ragina Komisiją pradėti tyrimą dėl interneto azartinių lošimų ir priklausomybės nuo azartinių lošimų išsivystymo pavojaus, pvz., ištirti, kaip reklama veikia priklausomybę nuo azartinių lošimų, ar galima sukurti bendrą Europos lošimų klasifikacijos sistemą pagal priklausomybės pavojų ir galimas prevencines ir gydomąsias priemones;

29.   ragina Komisiją išnagrinėti, visų pirma, reklamos ir prekybos (įskaitant internetą, nemokamus parodomuosius interneto lošimus) vaidmenį tiesiogiai ar netiesiogiai skatinant nepilnamečius lošti azartinius lošimus;

30.   ragina Komisiją, Europolą ir nacionalines institucijas rinkti informaciją apie interneto azartinių lošimų sektoriuje sukčiavimo ir kitos baudžiamosios veiklos, mastą, pvz., subjektų, veikiančių tame sektoriuje, sukčiavimą, ir šia informacija dalytis;

31.   ragina Komisiją atlikti nacionalinio reguliavimo tarptautinių azartinių lošimų paslaugų teikimui poveikio vertinimą, susijusį su vientisumu, socialine atsakomybe, vartotojų apsauga ir mokestiniais klausimais;

32.   pabrėžia, kad svarbu, jog vartotojo gyvenamosios vietos valstybė narė galėtų veiksmingai kontroliuoti, riboti ir prižiūrėti azartinių lošimų paslaugas, kurios teikiamos jo teritorijoje;

33.   ragina Komisiją ir valstybes nares aiškiai nustatyti interneto azartinių lošimų veiklos apmokestinimo vietą;

o
o   o

34.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Schindler 1994 m. (C-275/92), Läärä 1999 m. (C-124/97), Zenatti 1999 m. (C-67/98), Anomar 2003 m. (C-6/01), Gambelli 2003 m. (C-243/01), Lindman 2003 m. (C-42/02), Placanica 2007 m. (C-338/04), Unibet 2007 m. (C-432/05), UNIRE 2007 m. (C-260/04).
(2) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
(3) OL L 332, 2007 12 18, p. 27.
(4) OL L 178, 2000 7 17, p. 1.
(5) OL L 309, 2005 11 25, p. 15.
(6) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0198.
(7) Generalinio advokato Bot išvada, pateikta 2008 m. spalio 14 d., Byla C-42/07; pirmiau minėtas SICL tyrimas, p. 1450; Prof. Gill Valentine, Literature review of children and young people's gambling (JK Azartinių lošimų komisijos užsakymas), 2008 m. rugsėjo mėn.
(8) Portretrecht.


Maisto kokybės užtikrinimas, įskaitant standartų derinimą arba tarpusavio pripažinimą
PDF 320kWORD 99k
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl maisto kokybės užtikrinimo, įskaitant standartų derinimą arba tarpusavio pripažinimą (2008/2220(INI))
P6_TA(2009)0098A6-0088/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 33 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 15 d. Komisijos žaliąją knygą "Žemės ūkio produktų kokybė: produktų standartai, ūkininkavimo reikalavimai ir kokybės užtikrinimo programos" (COM(2008)0641 galutinis),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. spalio 9 d. savo rezoliuciją dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės politikos(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio mėn. Komisijos darbo dokumentą dėl maisto produktų kokybės sertifikavimo sistemų,

–   atsižvelgdamas į bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) padėties įvertinimą,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Komisijai suteiktus įgaliojimus deryboms žemės ūkio srityje, apibrėžtus 2003 m. sausio mėn. EB pasiūlyme dėl dalyvavimo PPO žemės ūkio derybose formos(2),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 5–6 d. Briuselyje Komisijos surengtą konferenciją "Food Quality Certification – Adding Value to Farm Produce",

–   atsižvelgdamas į Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (COM(2008)0040),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6–0088/2009),

A.   kadangi Europos Sąjungos maisto saugos ir kokybės standartai patys griežčiausi visame pasaulyje,

B.   kadangi šie standartai atitinka ES vartotojų pageidavimus ir yra priemonė, skirta gauti didelę pridėtinę vertę,

C.   kadangi vartotojams labai svarbi ne tik maisto sauga, bet ir maisto produktų kilmė bei gamybos metodai; kadangi Europos Sąjunga jau sureagavo į minėtąsias tendencijas ir pradėjo taikyti keturias maisto produktų kokybės ir kilmės ženklinimo žymenas, tokias kaip saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN), saugoma geografinė nuoroda (SGN), garantuotas tradicinis gaminys (GTG) ir ekologinė žemdirbystė,

D.   kadangi aukštos kokybės Europos produktai – tai "gyvasis" Europos Sąjungos kultūros ir gastronomijos paveldas, o kartu svarbi daugelio ES regionų ekonominio ir socialinio gyvenimo dalis, nes jie suteikia galimybę užsiimti veikla, kuri ypač kaimo vietovėse turi tiesioginį ryšį su regionu,

E.   kadangi sertifikavimo sistemas vartotojai suvokia kaip sąsają su aukštos kokybės garantija,

F.   kadangi Europos Sąjungos kokybės užtikrinimo programos – tai esminis privalumas konkuruojant ES produktams,

G.   kadangi didieji prekybos centrai ėmė dominuoti ES maisto produktų rinkoje ir verčia mokėti įtraukimo į prekybos sąrašą mokesčius ir išlaidas, taip pat nepagrįstas rinkliavas reklamos išlaidoms padengti – tai daugybė priežasčių, dėl kurių sumažėja smulkiųjų gamintojų galimybės turėti daug klientų,

H.   kadangi norint nurodyti išsamią informaciją apie įvairių žemės ūkio ir maisto produktų kilmę ir savybes galima taikyti naująsias technologijas,

I.   kadangi tiek gamintojai, tiek galutiniai vartotojai dėl klastojimo patiria žalos,

1.   teigiamai vertina svarstymų procesą, kurį pradėjo Komisija žaliojoje knygoje, ir pritaria Komisijos ketinimui skatinti ES žemės ūkio produktų kokybę nenumatant nei papildomų išlaidų, nei papildomos atsakomybės gamintojams;

2.   pabrėžia, kad užtikrinti sąžiningą konkurenciją strateginių produktų, kaip antai žemės ūkio ir maisto produktai, rinkose – pirmaeilis tikslas, visuotinai svarbus ES; mano, kad svarbiausia užtikrinti korektišką importuotų produktų, kurie paprastai neatitinka standartų, panašių į Bendrijos standartus, konkurenciją; mano, kad ES priemonės dėl ES nepriklausančių šalių produktų, patenkančių į Europos vidaus rinką, kokybės turi būti sureguliuotos ir PPO;

3.   mano, kad būtina stiprinti įvairių institucijų kontrolės ir koordinavimo priemones, siekiant užtikrinti, kad importuoti maisto produktai atitiktų aplinkos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės ES normas; pabrėžia 2008 m. gruodžio 19 d. Žemės ūkio tarybos išvadas dėl importuotų žemės ūkio produktų saugos ir dėl Bendrijos normų laikymosi; vis dėlto šiose išvadose pasigenda tvirtos politinės valios siekiant sustiprinti Bendrijos kontrolę trečiosiose šalyse;

4.   teigia, kad kokybės politika negali būti atsieta nei nuo BŽŪP, nei nuo iššūkių, pvz., klimato kaita, biologinės įvairovės apsauga, energijos tiekimas ir vandens išteklių valdymas;

5.   mano, kad atsižvelgiant į tai, kad žaliavos apskritai yra brangios, priemonės, skirtos gamybos apimčiai padidinti, negali būti dingstis sušvelninti griežtus standartus;

6.   dar kartą teigia, kad tikslas nustatyti didžiausią maisto saugos, gyvūnų apsaugos ir aplinkosaugos lygį turi taip pat leisti pasiekti produktų kokybės lygį, kuris suteiktų didelį konkurencinį privalumą žemės ūkio gamintojams; konstatuoja, kad todėl ūkininkai turi turėti galimybę uždirbti pakankamai, kad susigrąžintų dėl ES maisto saugos, gyvūnų apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimų patirtas išlaidas; mano, kad tuo atveju, kai ūkininkų konkurencinio pranašumo nepakanka susigrąžinti dėl ES reikalavimų patirtas išlaidas, BŽŪP fondams turėtų tekti svarbus vaidmuo šiuo klausimu ir Europos ūkininkai turėtų jais pasinaudoti, siekdami užtikrinti maisto saugą, gyvūnų apsaugą ir aplinkosaugą žemės ūkyje;

7.   mano, kad ES kokybės politika turėtų būti parengta siekiant po 2013 m. reformuoti BŽŪP; mano, kad įgyvendinant BŽŪP Europos Sąjunga turėtų atlikti rėmėjos, kartu ir finansų srityje, vaidmenį, kad būtų gaminami aukštos kokybės žemės ūkio ir maisto produktai Europoje; pabrėžia, kad reikia labiau remti gamintojų organizacijas, siekiant, kad ypač smulkieji gamintojai nebūtų diskriminuojami;

8.   atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjunga Tarptautinėje augalų genetinių išteklių maistui ir žemės ūkiui sutartyje įsipareigoja imtis genetinių išteklių išsaugojimo priemonių; todėl ragina Komisiją kurti specialias komercinės paskatos programas, skatinančias naudoti augalų rūšis, kurioms gresia genetinė erozija; pabrėžia, kad tokiu būdu reikia didinti patrauklumą ūkininkams ir sodininkams auginti augalų rūšis, kurios laikomos augalų genetiniais ištekliais, ir kad reikėtų sukurti atitinkamas komercinės paskatos programas gyvulių veislėms, kurioms gresia išnykimas;

9.   primena, kad po besitęsiančio pasaulio žemės ūkio rinkų liberalizavimo proceso ES gamintojai tiesiogiai susiduria su tarptautine konkurencija ir kad bet kuri papildoma priemonė, kuri jiems numatoma, gali būti konkurenciniu požiūriu nenaudinga, tačiau galėtų būti naudinga ES ūkininkams, jei jie galėtų veiksmingai pateikti savo produkciją rinkoje ir gauti už ją didesnę negu nominalią kainą; taip pat primena, kad ES ūkininkai galėtų pasinaudoti savo vartotojų poreikiais aprūpindami juos vietoje pagamintais produktais, ir be viso kito užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos standartus;

10.   ypač pabrėžia, kad Komisija dėl su prekyba nesusijusių klausimų PPO turi derėtis taip, kad kuo daugiau įvežtų gaminių atitiktų tuos pačius reikalavimus, kurie privalomi ES ūkininkams, kad žemės ūkio gaminių kokybė, atitinkanti ES maisto saugos, gyvūnų apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimus, ūkininkams suteiktų aiškų konkurencinį pranašumą;

11.   nerimauja dėl didelių prekybos tinklų įtakos bendrajai ES maisto produktų kokybei; nerimauja ir dėl to, kad rinkose, kurioms būdinga didelė prekybos centrų koncentracija, jaučiama žemės ūkio ir maisto produktų suvienodėjimo ir įvairovės mažinimo tendencija, todėl mažiau prekiaujama tradiciniais produktais, o daugiau pusfabrikačiais; siūlo Komisijai atsižvelgti į poreikį reguliuoti kai kurių didmeninių pirkėjų taikomos atgalinių aukcionų procedūros taisykles, nes to pasekmės aukštos kokybės gaminiams yra pražūtingos;

Reikalavimai, susiję su gamybos ir rinkodaros standartais

12.   yra susirūpinęs dėl ES pagrindinių standartų sistemos sudėtingumo ir dėl daugybės reikalavimų, kuriuos Europos Sąjungos ūkininkai privalo vykdyti; pritaria tam, kad būtų supaprastinta sistema ir ragina visas naujas taisykles vertinti atsižvelgiant į tinkamumo, būtinybės ir proporcingumo kriterijus;

13.   ragina dar labiau supaprastinti rinkodaros standartus paaiškinant pagrindinius kriterijus, kuriuos reikia taikyti; ragina parengti ES bendrų nustatytų terminų, kaip antai "mažai cukraus", "išmesta mažai CO2", "dietinis" ir "natūralus", vartojimo gaires siekiant išvengti klaidinamo vartojimo;

14.   nerimauja dėl to, kad dauguma ES vartotojų nėra pakankamai informuoti apie maisto grandinę, ypač apie produktų ir žaliavų kilmę; pritaria ketinimui numatyti, kad būtų privaloma nurodyti pirminių produktų pagaminimo vietą kilmės šalies ženklo pagrindu, kuris rodo vartotojo norą daugiau sužinoti apie produkto, kurį jis perka, kilmę; taip pat pritaria tam, kad ši sistema būtų taikoma ir perdirbtiems maisto produktams, ir mano, kad reikėtų suteikti informaciją apie pagrindinių ingredientų ir žaliavų kilmę, pateikiant jų kilmės vietą ir paskutinio produktų perdirbimo vietą;

15.   mano, kad Australijos taikomas modelis būtų puikus kilmės šalies ženklinimo pavyzdys atsižvelgiant į skirtingų Europos Sąjungos gamybos sektorių savitumą: pagal jį nurodomi įvairūs produktų gamybos etapai, pvz., iš vietinių ingredientų pagaminti arba vietoje pagaminti maisto produktai ženklinami "pagaminta ...", vietoje iš esmės perdirbti produktai ženklinami "pagaminta ..." arba "pagaminta X šalyje iš vietinių ar importuotų ingredientų"; primena, kad kitos svarbios Europos Sąjungos prekybos partnerės, tokios kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ir Naujoji Zelandija, taip pat taiko tokio pat tipo ženklinimo sistemas;

16.   mano, kad, jei laikomasi maisto saugos standartų, rinkodaros standartai neturėtų trukdyti produktams patekti į rinką dėl jų išvaizdos, formos ar dydžio;

17.   mano, kad bendrojo ES kokybės ženklo, kurio tekstas galėtų būti "pagaminta Europos Sąjungoje", galutinis poveikis turi būti toks, kad ES gaminiai dėl griežtų standartų, pagal kuriuos jie pagaminti, teigiamai išsiskirtų rinkoje;

18.   mano, kad reikia labiau skatinti neprivalomus nustatytuosius terminus, o ne privalomuosius prekybos standartus; tačiau mano, kad tokių suvienodintų apibrėžčių, tenkinančių visas suinteresuotąsias šalis, įdiegimas dėl skirtingų mitybos papročių ir tradicijų gali būti susijęs su sunkumais, nes vartotojams reikėtų pateikti daugiau informacijos arba sukurti priežiūros sistemą, kad būtų galima tikrinti, kaip laikomasi tų terminų;

19.   palankiai vertina priemones, skirtas supaprastinti ES taisykles, jei tik tai nesutrikdys sistemos, ir sumažinti sričių, paliktų savireguliavimui, skaičiui; mano, kad bendrieji prekybos standartai būtini ir kad jie galėtų būti veiksmingiau nustatyti; tuo požiūriu laikosi nuomonės, kad reikėtų skatinti bendrą reguliavimą remiantis įprasta šios srities Bendrijos teisės aktų priėmimo procedūra; ragina į šį procesą įtraukti nacionalines valdžios institucijas, maisto pramonės sektoriaus atstovus ir ūkininkus;

Specialiosios Europos Sąjungos kokybės užtikrinimo programos

20.   pabrėžia, kad taikant maisto kokybės sistemas vartotojams turėtų būti teikiama informacija ir užtikrintas vietinių sudėtinių dalių ir gamybos būdų autentiškumas; todėl mano, kad atitinkamos programos turi būti įgyvendinamos ir vykdomos taikant sustiprintos kontrolės ir atsekamumo sistemas;

21.   mano, kad būtina įdiegti skaidresnes ir plačiai vartotojų pripažįstamas ženklinimo sistemas ir kad, siekiant skaidraus ES ir iš trečiųjų šalių importuojamų gaminių kilmės ženklinimo, reikia nurodyti pagrindinių produktą sudarančių žemės ūkio ingredientų kilmę;

22.   mano, kad išimtinis originalių produktų su SKVN naudojimas žaliavai turi būti užtikrinamas tik tuo atveju, jei saugomas pavadinimas naudojamas etiketėje ir perdirbto produkto reklamai; pabrėžia, kad taip, viena vertus, bus išvengiama vartotojų klaidinimo, antra vertus, bus skatinama produktų su SKVN paklausa;

23.   laiko tikslinga nustatyti sąvokų "kalnuotas" ir "salų" vartojimo taisykles, nes žemės ūkio ir maisto produktams iš mažiau palankių ūkininkauti regionų tai suteiktų didelę pridėtinę vertę; mano, kad vartojant sąvokas "kalnuotas" ir "salų" turi būti privaloma nurodyti gaminio kilmės šalį;

24.   tvirtina, kad vidutiniam vartotojui skirtumai tarp SKVN ir SGN nėra aiškūs, todėl reikėtų imtis informacinės veiklos, kad vartotojai suvoktų tuos skirtumus;

25.   pasisako prieš griežtesnių vertinimo kriterijų, kaip antai su eksporto galimybėmis ir tvarumu susijusių kriterijų, nustatymą; atkreipia dėmesį, kad yra pavyzdžių, kai gaminiai, nors ir neeksportuojami, tačiau yra labai svarbūs vietinio ūkio vystymuisi ir socialinės sanglaudos išlaikymui;

26.   tvirtina, kad geografinės nuorodos – tai svarbus Europos paveldas, kurį būtina saugoti dėl jo didelio ekonominio dinamiškumo ir jo esminio socialinio ir ekonominio poveikio daugeliui ES regionų; mano, kad minėtosios nuorodos – tai kokybės garantija, kuri turi būti stiprinama visų pirma skatinant saugomas geografines nuorodas atstovaujančias grupes imtis geresnio šių nuorodų valdymo; mano, kad jos padeda vartotojams pasirenkant produktus;

27.   mano, kad būtina geriau paaiškinti skirtumą tarp prekės ženklų ir geografinių nuorodų bei imtis priemonių, padedančių konkrečiai pritaikyti esamas Bendrijos taisykles tam, kad rinkos dalyviai, neatstovaujantys SKVN ir (arba) SGN gamintojų organizacijų, negalėtų registruoti prekės ženklų, kuriuose ar kuriais daroma nuoroda į SKVN ir (arba) į SGN; mano, kad ypač svarbu surengti specialiai finansuojamas reklamos kampanijas, siekiant informuoti vartotojus apie šių viešų sertifikavimo sistemų pranašumus;

28.   mano, kad produktų su geografine nuoroda gamintojai turėtų turėti priemones, suteikiančias jiems galimybę tinkamai valdyti gaminamų prekių kiekį, kad būtų išlaikyta geografinių nuorodų kokybė ir geras vardas;

29.   laikosi nuomonės, kad jeigu produktas su SGN būtų panaudotas sudėtiniame pagamintame produkte, keičiant produkto su SGN savybes, saugos ar kitoms kompetentingoms institucijoms turi būti suteikta galimybė atlikti specialius patikrinimus siekiant sužinoti, ar produkto su SGN savybės nepakito per daug;

30.   ragina geriau apsaugoti įregistruotus pavadinimus, ypač tam tikruose šių gaminių pakavimo ir rinkodaros ne gamybos vietovėje etapuose, kuriuose kyla pavojus piktnaudžiauti šiais pavadinimais; ragina taikyti Bendrijos taisykles, pagal kurias nebūtų leidžiama registruoti prekės ženklų panašiu į jau įregistruoto SKVN ar SGN pavadinimu;

31.   pritaria tam, kad būtų parengtos bendros taisyklės produktų su geografinėmis nuorodomis gamintojams, siekiant nustatyti sąlygas dėl reikalavimų, susietų su tomis nuorodomis, bei dėl jų naudojimo perdirbtų produktų pavadinimuose;

32.   pritaria tam, kad būtų supaprastinta kilmės nuorodų registravimo tvarka ir sutrumpintas jų gavimo laikotarpis;

33.   atkreipia dėmesį į tai, kad įvairiose valstybėse narėse yra skirtingo lygio kilmės nuorodų apsauga; mano, jog reikėtų suderinti šios srities teisės aktus ir tvarką, ypač atsižvelgiant į standartus dėl apsaugos ex officio;

34.   mano, kad turėtų būti sustiprinta tarptautinė kilmės nuorodų apsauga; ragina Komisiją didinti pastangas, visų pirma politiniu lygiu, siekiant geriau apsaugoti SGN derybose su Pasaulio prekybos organizacija (tiek dėl Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, 23 straipsniu teikiamos apsaugos išplėtimo visiems produktams, tiek dėl daugiašalio SGN registro kūrimo), be to, derybose dėl naujų valstybių priėmimo į PPO ir šiuo metu vykstančiose derybose dėl dvišalių susitarimų;

35.   mano, kad ir eksportuojantiems, ir neeksportuojantiems gamintojams turėtų būti taikoma tarptautinė ES apsauga, kuri gali skirtis pagal faktinio produkto klastojimo pavojų taip, kad produktams, kurių atžvilgiu klastojimo rizika didelė ir kurie eksportuojami, taikoma tarptautinė PPO apsauga, o produktams, kurių atžvilgiu klastojimo rizika nedidelė, vietos lygmens rinkose, galėtų būti pasiūlyta supaprastinta tvarka, apie kurią, ją pripažinus valstybėms narėms, pranešama Komisijai (palyginama su dabartiniu laikinu apsaugos lygmeniu) ir kuriai taikoma Bendrijos teisinė apsauga;

36.   atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikri pavadinimai trečiųjų šalių teritorijoje sistemingai naudojami neteisėtai, o dėl to klaidinami vartotojai ir kyla pavojus originalių gaminių geram vardui; pabrėžia, kad pavadinimo apsauga trečiojoje valstybėje yra labai ilgai trunkanti procedūra ir atskiros gamintojų organizacijos ją gali įgyvendinti labai sunkiai, nes kiekvienoje šalyje yra specialios apsaugos sistemos ir procedūros; ragina Komisiją atlikti patariamąjį vaidmenį ir teikti valstybėms narėms ir gamintojų organizacijoms praktinę patirtį ir teisinę paramą sudarant susitarimus su trečiosiomis šalimis;

37.   mano, kad būtini Bendrijos ir nacionaliniai patikrinimai, kaip naudojamos saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) bei saugomos geografines nuorodos (SGN), ir ragina numatyti griežtas sankcijas, kuriomis būtų skatinama, kad šios priemonės nebūtų taikomos neteisėtai, jei saugomos nuorodos būtų klastojamos ar imituojamos, valstybės narės privalėtų iš karto imtis atitinkamų veiksmų; šiuo požiūriu siūlo specialią nuostatą 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos(3) 13 straipsnyje; pritaria minčiai, kad būtų supaprastinta SKVN gavimo tvarka ir pradėta taikyti griežta kiekvienos valstybės narės valdžios institucijų vykdomi patikrinimai, kurios tikslas būtų patvirtinti, jog atitinkamame geografiniame regione buvo įvykdyti visi gamybos proceso etapai;

38.   mano, kad nors dėl rinkos stebėsenos, atsižvelgiant į visiems gaminiams su SKVN ir SGN taikomų taisyklių laikymąsi, valstybėms narėms atsiras administracinė našta, tačiau tai gerokai prisidės prie veiksmingos šių gaminių apsaugos; pritaria, kad būtų teikiama Bendrijos techninė pagalba valstybėms narėms vykdant kontrolę, kad būtų užtikrinama kuo vienodesnė gaminių su SKVN ir SGN apsauga ES teritorijoje;

39.   mano, kad tiek vidaus rinkoje, tiek trečiosiose šalyse reikia aktyviau informuoti apie minėtąsias programas ir aktyviau jas populiarinti panaudojant Bendrijos finansinę paramą; taip pat laikosi nuomonės, kad reikėtų padidinti Bendrijos bendro finansavimo dalį, skirtą ES informavimo ir reklamos apie kokybiškus ES produktus programoms; pageidauja, kad Komisija ir toliau reklamuotų SGN sąvoką trečiosiose šalyse, visų pirma kartu su SGN atitinkančius produktus gaminančiomis gamintojų grupėmis skatindama techninės pagalbos programas;

40.   siūlo įkurti Europos produktų kokybės agentūrą, kuri glaudžiai bendradarbiautų su Europos maisto saugos tarnyba ir Komisijos tarnybomis, atsakingomis už maisto produktų kokybės apsaugą; ši agentūra gautų vis daugiau prašymų dėl SKVN, SGN ir garantuotų specifinių tradicinių gaminių iš trečiųjų šalių;

41.   pabrėžia 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(4) reikšmę laisvam vartotojų pasirinkimui; ragina Komisiją pateikti teisės akto pasiūlymą ir dėl gyvulinės kilmės gaminių, kaip antai pienas, mėsa ir kiaušiniai, kuriems pagaminti gyvuliai buvo šeriami genetiškai modifikuotais pašarais, ženklinimo pareigos;

42.   pritaria idėjai išlaikyti ir supaprastinti GTG sistemą, tačiau išreiškia nusivylimą dėl šios priemonės, pagal kurią iki šiol buvo įregistruota tik labai mažai GTG (užregistruota 20 gaminių ir svarstoma 30 prašymų), neveiksmingumo; pažymi, kad reikėtų panaikinti 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių(5) 3 straipsnio 2 dalyje antroje vietoje paminėtą GTG sąrašą, sudarytą atsižvelgiant į tai, kad išimtinė teisė naudoti žemės ūkio ar maisto produkto pavadinimą gamintojams nėra suteikta, nes jis susilpnina GTG apsaugą; atkreipia dėmesį, kad GTG sistema, kaip ir anksčiau, yra svarbi tinklų apsaugos priemonė ir kad yra reikšminga vystymosi erdvė, jei tenkinamos tam tikros sąlygos;

43.   laiko, kad "tradicinio" gaminio apibrėžtis, pateikta Reglamente (EB) Nr. 509/2006, yra nepakankama; mano, kad ryšys tarp tradicinių gaminių ir šalies, kurioje laikomasi atitinkamos tradicijos, arba gamintojų, kurie laikosi tradicijos taisyklių, išimtinis šių pavadinimų naudojimas padidintų GTG vertę;

44.   mano, kad ekologiški produktai – vienas iš stipriausių ES ūkininkų augimo potencialų ir kad jų rėmimo programomis turi būti sustiprintas pasitikėjimas ES logotipu; pažymi, kad nors šioje srityje priimtame Bendrijos reglamente numatyti bendrieji standartai, įvairiose valstybėse narėse skirtingai taikoma sertifikavimo tvarka, kai brangiai kainuojančios priežiūros užduotys pasirinktinai pavedamos priežiūros institucijoms arba valstybės pripažintoms priežiūros įstaigoms; pažymi, kad valstybėse narėse sertifikavimo procedūra yra skirtingai ir ji yra brangi; ragina suderinti teisės aktus dėl draudžiamų augalų apsaugos preparatų didžiausio leistino kiekio nustatymo ekologiškuose gaminiuose; apskritai pritaria pasiūlymui dėl ES ekologinio ženklo;

45.   laikosi nuomonės, kad būtina labiau suvienodinti ekologiškų produktų kontrolės ir sertifikavimo institucijų bei procedūrų tipologiją, kad nauju ES logotipu būtų galima vartotojams užtikrinti saugumą ir pasitikėjimą ekologiniu žemės ūkiu, kuris ES užtikrintų tuos pačius gamybos, kontrolės ir sertifikavimo kriterijus ir padėtų spręsti problemas bei dar labiau skatinti ekologiškų produktų vidaus rinką;

46.   mano, kad atsiradę neekologiški produktai, paženklinti taip, jog atrodytų, kad jie kilę iš ekologiškų ūkių, neturėtų stabdyti vienalytės ES ekologiškų produktų rinkos plėtros, todėl nerimauja dėl bandymų išplėsti ženklo Ecolabel taikymą maisto produktams, kurie pagaminti ne pagal ekologinės žemdirbystės principus;

47.   pasisako už tai, kad būtų privaloma nurodyti iš trečiųjų šalių įvežtų neperdirbtų ir perdirbtų ekologiškų produktų kilmės šalį, neatsižvelgiant į tai, ar jiems taikomas ES ekologiškos gamybos logotipas;

48.   mano, kad, siekiant geresnio ekologiškų produktų vidaus rinkos veikimo ES, reikia:

   privalomai nurodyti iš trečiųjų šalių įvežtų neperdirbtų ir perdirbtų ekologiškų produktų kilmės šalį, neatsižvelgiant į tai, ar naudojamas ES ekologiško produkto logotipas,
   sustiprinti pasitikėjimą ES logotipu vykdant ekologiškų produktų skatinimo programas,
   nustatyti draudžiamų augalų apsaugos preparatų didžiausią leistiną kiekį ekologiškuose žemės ūkio produktuose,
   apsvarstyti dvigubo sertifikavimo, kurio didmenininkai daugeliu atvejų reikalauja, problemą, nes tuo užkertamas kelias į ES rinką pateikti pakankamai ekologiškų produktų,
   aiškiai atskirti ne žemės ūkio produktų, į kuriuos atsižvelgiama dėl ekologiškos gamybos metodo, ženklinimą nuo ekologiškų žemės ūkio produktų ženklinimo;

49.   teigiamai vertina tai, kad valstybėse narėse įsteigtos tradicinių ir ekologiškų produktų tarnybos; mano, kad būtina kiekvienai valstybei narei turėti ūkininkų ir vartotojų vieningai pripažintas viešąsias ar privačiąsias institucijas, kurios tikrintų, kaip valstybėje narėje gaminami ekologiški aukštos kokybės produktai, ir užtikrintų šių produktų populiarinimą;

50.   pripažįsta, kad vartotojų reikalavimai, susiję su maisto ir maisto produktų kokybe, vis didėja ne tik dėl siekiant saugos, bet ir dėl etinių aspektų, kaip antai aplinkos tvarumas, gyvūnų gerovės užtikrinimas ir genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) technologijos; ragina Komisiją nustatyti tokių su kokybe susijusių iniciatyvų kaip savanoriškos ženklinimo, kad nėra GMO, sistemos, kriterijus, kurie padės vartotojams nedvejojant pasirinkti;

51.   mano, kad būtina skatinti aplinką tausojančias gamybos priemones; todėl apgailestauja, kad nėra jokio Bendrijos reglamento dėl integruotos gamybos, kuris paskatintų atkreipti dėmesį į ES gamintojų pastangas vykdant atitinkamas reklamos ir rinkodaros kampanijas, skirtas šios gamybos pridėtinei vertei didinti;

Sertifikavimo programos

52.   mano, kad ES nuostatos dėl standartų derinimo nereikalingos; mano, kad nėra poreikio kurti kitas sertifikavimo sistemas, kurios būtų naudojamos maisto produktams išskirti ES lygmeniu, nes taip būtų nuvertintos jau esamos sistemos ir klaidinami vartotojai;

53.   pabrėžia, kad dėl kokybės ženklų vystymo, įskaitant su tuo susijusią elgseną, negalima sugriežtinti administravimo reikalavimų gamintojams; todėl pageidauja, kad dėl šių ženklų naudojimo gamintojai turėtų iniciatyvos teisę, o Bendrijos institucijų kišimasis apsiribotų šių ženklų apsauga, siekiant užtikrinti, kad gamintojai už savo pastangas gautų tinkamą atlygį, o vartotojai būtų apsaugoti nuo klastočių arba kitokių apgavysčių;

54.   pabrėžia, kad esamos sertifikavimo sistemos, be teisinių nuostatų laikymosi dėl nuolatinės stebėsenos, taip pat turėtų užtikrinti ir kitus svarbius maisto produktų saugos elementus, pvz., atsekamumą; pabrėžia, kad sertifikavimo taisyklės turėtų atitikti visuomenės reikalavimus ir todėl reikalinga valstybės parama ūkininkams atsirandančioms išlaidoms padengti; pasisako už aktyvesnio gamintojų organizacijų dalyvavimo skatinimą, nes kai kurie ūkininkai negali pasipriešinti perdėtoms prekybos sertifikavimo taisyklėms;

55.   pažymi, kad šiuo metu privačiomis sertifikavimo sistemomis neįgyvendinami jų tikslai – padėti gamintojams informuoti vartotojus apie savo produktų savybes, priešingai, jos tampa išskirtine patekimo į rinką priemone, dar labiau skatinančia biurokratiją žemdirbiams, virstančia daugybės maisto produktų platinimo įmonių verslu; mano, kad reikai susilaikyti nuo šių sistemų, varžančių dalies gamybos sektoriaus patekimą į rinką, augimo skatinimo;

56.   pažymi, kad daugėjant privačių sertifikavimo sistemų tam tikrai sektoriaus daliai sunku patekti į rinką, ir kad dėl šių sistemų informacijos apie produktus teikimas vartotojams negerėja; ragina Komisiją skatinti tirti privačias sertifikavimo sistemas, kad būtų apribotas minėtas augimas ir kokybiškų produktų šalinimas iš rinkos; mano, kad reikia nustatyti keletą ES gairių, kurių minėtos sistemos negalėtų reguliuoti, pvz., įvesti tokius terminus kaip "vertingi", kurie būtų nustatomi atsižvelgiant į tikslą, apimtį ir aplinkybes;

57.   atkreipia dėmesį į tai, kad regioniniai produktai turi didelę reikšmę vietos ekonomikai ir bendruomenėms, todėl reikėtų pasipriešinti siūlymams kaip nors apriboti geografinių nuorodų, kurios gali būti įregistruotos, skaičių;

58.   mano, kad neturi būti kuriami nauji sprendimai paremti tradiciniams produktams, kurie galėtų paskatinti GTG sistemos nuvertėjimą;

59.   pageidauja, kad būtų glaudžiau bendradarbiaujama su Tarptautine standartizacijos organizacija ir plačiau įgyvendinamos kitos sistemos, tokios kaip Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema;

60.   turėdamas omeny tarptautinį aspektą primena, kad su Europos Sąjungos pagrindiniais prekybos partneriais yra keletas problemų, susijusių su konkurencingumu; nerimauja dėl spaudimo, patiriamo dėl kylančios ekonomikos šalių produktų, kurie nėra tokie saugūs ir kokybiški ir dėl kurių kontrolės dažnai kyla abejonių; šiuo požiūriu dar kartą teigia, kad būtina įdiegti vadinamojo riboto patekimo į rinką koncepciją, kurią Parlamentas siūlė ne vienoje savo rezoliucijoje;

61.   ragina sudaryti daugiau dvišalių sutarčių su pagrindinėmis rinkomis ir kovos su klastojimu sutarčių; ragina Komisiją padėti išspręsti tarptautinės prekių ženklų, SGN, SKVN ir GTG apsaugos problemą;

Kiti aspektai

62.   mano, kad būtina labiau viešinti Europos Sąjungos kokybės užtikrinimo ir maisto saugos politikos privalumus; apgailestauja, kad visuomenė negauna pakankamai išsamios informacijos apie Europos Sąjungos indėlį šioje srityje; taip pat rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms stiprinti savo pastangas platinti informaciją apie kokybės ir maisto saugos standartus, taikomus ES produktams, ir informaciją šiems standartams remti;

63.   pabrėžia, kokį vaidmenį gali atlikti ES finansavimas šioje srityje; vadinamosiose konvergencijos valstybėse narėse skiriami 75 proc. Bendrijos lėšų kokybės gerinimo programoms; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pasaulinės finansų krizės sugriežtintos paskolų teikimo smulkiesiems gamintojams sąlygos, o dėl to gerokai sumažės galimybių šiems gamintojams gauti bendrą finansavimą;

64.   mano, kad reikėtų skatinti ūkininkų turgų, kaip vietos ir atitinkamo sezono produktų prekybos vietos, kurias tiesiogiai valdo ūkininkai, veiklos patirtį nes ji užtikrina proporcingą kainą už kokybiškus produktus, stiprina produkto ryšį su vieta ir skatina vartotoją rinktis sąmoningai atsižvelgiant į kokybę; mano, kad valstybės narės turėtų skatinti prekybinių patalpų, kuriose gamintojai galėtų tiesiogiai prekiauti savo produktais, organizavimą;

65.   ragina kurti komercinės paskatos programas vietinėms rinkoms, siekiant remti vietines ir regionines perdirbimo ir rinkodaros iniciatyvas; mano, kad tai gali padaryti, pavyzdžiui, gamintojų kooperatyvai, kurie kelia pridėtinę vertę kaimo vietovėse ir, dėl to, kad išvengia ilgo vežimo, yra puikus kovos su klimato kaita pavyzdys;

o
o   o

66.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 328, 1998 10 26, p. 232.
(2) Komisijos dokumentas Nr. 625/02.
(3) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.
(4) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(5) OL L 93, 2006 03 31, p. 1.


2006 ir 2007 m. konkurencijos politikos ataskaitos
PDF 233kWORD 71k
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2006 ir 2007 m. konkurencijos politikos ataskaitų (2008/2243(INI))
P6_TA(2009)0099A6-0011/2009

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 25 d. Komisijos 2006 metų konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2007)0358) ir 2008 m. birželio 16 d. Komisijos 2007 metų konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2008)0368),

-   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 7 d. Komisijos dokumentą "Valstybės pagalbos veiksmų planas. Mažesnė ir tikslingesnė valstybės pagalba: 2005–2009 m. valstybės pagalbos reformos programa" (COM(2005)0107),

-   atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl valstybės pagalbos reformos 2005–2009 m.(1),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai(2),

-   atsižvelgdamas į 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 800/2008, skelbiantį tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas)(3),

-   atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1400/2002 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų kategorijoms motorinių transporto priemonių sektoriuje(4) (Motorinių transporto priemonių išimties reglamentas),

-   atsižvelgdamas į 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires(5),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1627/2006, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 794/2004 dėl standartinių pranešimo apie pagalbą formų(6),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1628/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo nacionalinei regioninei investicinei pagalbai(7),

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemos(8),

-   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl valstybės pagalbos naujovių diegimui(9),

-   atsižvelgdamas į Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gaires(10),

-   atsižvelgdamas į Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti(11),

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Valstybės pagalbos laivų statybai sistemos pratęsimo(12),

-   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl ES sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai(13),

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo(14),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyvą 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse(15),

-   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. pareiškimą dėl tyrimo dėl Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimo savo galiomis ir teisinių apsaugos nuo tokio piktnaudžiavimo priemonių(16),

-   atsižvelgdamas į Komisijos tyrimus, atliktus energetikos ir mažmeninės bankininkystės sektoriuose,

-   atsižvelgdamas į Komisijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gaires(17),

-   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose(18),

-   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos baltąją knygą dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo (COM(2008)0165),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. Baltąją knygą dėl sporto (COM(2007)0391),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0011/2009),

1.   sveikina Komisiją, paskelbusią 2006 ir 2007 m. konkurencijos politikos ataskaitas;

2.   toliau remia idėją, kad Parlamentas turėtų aktyviau veikti konkurencijos politikos srityje pradėjus taikyti bendro sprendimo procedūrą;

3.   sveikina Komisiją ėmusis efektyvių veiksmų prieš neteisėtų didelę įtaką turinčių kartelių veiklą ir džiaugiasi, kad pažeidėjams skirtos rekordinio dydžio baudos;

4.   ragina Komisiją ir Tarybą, Komisijai atliekant Reglamento (EB) Nr. 1/2003(19) veikimo peržiūrą, į šį reglamentą įtraukti baudų skyrimo principus, toliau juos tobulinti ir tikslinti siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų pagrindinių teisės principų reikalavimus;

5.   pritaria persvarstyto pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir procedūros, pagal kurią skatinama teikti informaciją apie neteisėtų didelę įtaką turinčių kartelių veiklą, taikymui;

6.   palankiai vertina tai, kad paskelbta Baltoji knyga dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo, bet ragina toliau vykdyti reformas taip, kad Europos Sąjungoje nepasikartotų neigiami JAV sistemos padariniai;

7.   reikalauja, kad Komisija būsimose ataskaitose pateiktų išsamesnę informaciją apie Komisijos ryšių su vartotojais palaikymo pareigūno vaidmenį su konkurencija susijusiose bylose;

8.   išreiškia susirūpinimą dėl didžiųjų korporacijų piktnaudžiavimo įtaka rinkoje ir ragina Komisiją imtis tirti nelygiaverčių santykių tarp tiekėjų, t. y. maisto produktų gamintojų ir mažmenininkų, poveikį konkurencijai galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi aspektu; laukia Komisijos darbo grupės rengiamos perkamosios galios ataskaitos;

9.   ragina Komisiją apsvarstyti galimybę peržiūrėti piktnaudžiavimo atvejų paslaugų sektoriuje procesus, kadangi tai gali būti kliūtis mažoms įmonėms dalyvauti darbo konkursuose; atkreipia dėmesį į problemą, kad kartais savarankiškai dirbantys ir laisvai samdomi asmenys neturi galimybės taikyti standartinių tarifų tais atvejais, kai jie beveik išimtinai ekonomiškai priklausomi nuo vieno arba kelių stambių jų išteklių naudotojų, ir ragina Komisiją išnagrinėti, kaip jie galėtų derėtis dėl konkurencijos teisės principus atitinkančių kolektyvinių susitarimų ir juos sudaryti;

10.   ragina Komisiją persvarstyti vidaus procedūras, kuriomis remdamasi ji pasirenka sektorių tyrimų temas;

11.   ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atlikti sektoriaus apklausą dėl reklamos internete;

12.   ragina Komisiją atlikti nacionalinių viešųjų pirkimų taisyklių taikymo skirtumų analizę ir dėl jų galinčius atsirasti galimus konkurencijos iškraipymus;

13.   pažymi, kad Komisija pasiekė rekordinių rezultatų šiose trijose srityse: už kartelių antimonopolinius pažeidimus skirtos baudos, Komisijai pateiktas susijungimo bylų skaičius ir Komisijai pateikti pranešimai apie valstybės pagalbą skaičius; todėl ragina Komisiją skubiai papildyti žmogiškuosius išteklius, siekiant užtikrinti, kad Konkurencijos generaliniame direktorate dirbtų užtektinai darbuotojų, kurie sugebėtų susidoroti su didėjančiu darbo krūviu;

14.   pabrėžia, kad taikant konkurencijos taisykles įmonių susijungimo ir perėmimo atvejais, reikia atsižvelgti į visą vidaus rinką, o ne į jos dalis;

15.   džiaugiasi, kad Komisijos 2006 ir 2007 m. konkurencijos politikos ataskaitose esama įrodymų, jog Konkurencijos generalinio direktorato Įmonių susijungimo kontrolės skyriaus pertvarka pagal sektorius, numačius nuodugnesnę ekonominę analizę ir specialistų tarpusavio vertinimą, buvo veiksminga;

16.   džiaugiasi, kad paskelbta Susijungimų reglamento(20) peržiūros pradžia; dar kartą pabrėžia, kad dabartinių nuostatų nepakanka atsižvelgiant į tai, kad Europos rinkos tampa vis labiau integruotos ir sudėtinės, ir kad reikia atlikti peržiūrą siekiant laikytis nuoseklaus požiūrio vertinant palyginamus susijungimo sandorius;

17.   atkreipia dėmesį į rekordinį skaičių pranešimų apie valstybės pagalbą ir palankiai vertina Bendrojo bendrosios išimties reglamento, kuris taikomas MVĮ, MVĮ naudai atliekamiems moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai, pagalbai užimtumui, mokymo pagalbai ir regioninei pagalbai, paskelbimą;

18.   ypač palankiai vertina tai, kad leidžiama subsidijuoti darbdavius, jei jie patiria nuostolių dėl to, kad jų darbuotojai rūpinasi savo vaikais arba tėvais;

19.   yra susirūpinęs dėl padidėjusios rinkos koncentracijos ir interesų konfliktų bankininkystės sektoriuje; įspėja dėl galimos pasaulinės sisteminės rizikos, kuri galėtų kilti dėl interesų konfliktų ir koncentracijos;

20.   palankiai vertina valstybės pagalbos rezultatų suvestinės peržiūrą, bet ragina Komisiją imtis valstybės pagalbos efektyvumo analizės ir reikalauja užtikrinti, kad rezultatų suvestinės peržiūra padėtų nustatyti tas valstybes nares, kurios nesugebėjo išieškoti nelegaliai išmokėtų valstybės pagalbos sumų;

21.   džiaugiasi, kad paskelbtos peržiūrėtos Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairės, užtikrinančios, kad valstybės narės galėtų remti atsinaujinančios energijos gamybą ir bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, suteikdamos veiklai skirtą pagalbą, kuri padengtų visą skirtumą tarp gamybos sąnaudų ir rinkos kainos;

22.   dar kartą ragina siekti tolesnės pažangos aiškinant esamas konkurencijos taisykles ir jas praktiškai taikant bendros ekonominės svarbos paslaugų srityje, atsižvelgiant į tai, kad valstybėse narėse esama didelių politikos skirtumų;

23.   apgailestauja, kad energijos naudotojai Europos Sąjungoje ir toliau kenčia dėl neproporcingai didėjančių kainų ir iškreiptos energetikos rinkos, kuri, Komisijos atliktos sektoriaus apklausos duomenimis, buvo pripažinta kaip tinkamai neveikianti; dar kartą pabrėžia užbaigtos ir gerai veikiančios energetikos vidaus rinkos svarbą;

24.   remia Komisijos pastangas toliau plėtoti Europos dujų ir elektros energijos rinkas, kuriose itin svarbus aspektas yra perdavimo tinklų atskyrimas nuo gamybos ir tiekimo veiklos (angl. unbundling);

25.   išreiškia susirūpinimą dėl to, kad nustatant kuro kainas Europos rinkose trūksta skaidrumo; ragina Komisiją akylai stebėti, kad šioje rinkoje būtų užtikrinta konkurencija;

26.   ragina sukurti mechanizmus, kuriais vadovaujantis būtų užtikrinta, kad pradėjus taikyti išmetimo leidimų prekybos sistemą, nebūtų iškraipoma konkurencija rinkos viduje ir išorėje;

27.   pažymi, kad visai neseniai, t. y. 2007 m. spalio 9 d., Taryba prašė Komisijos apsvarstyti, kaip supaprastinti procedūras, sutelkiant dėmesį į tai, kaip skubiai reaguoti į prašymus suteikti valstybės pagalbą susiklosčius kritiškoms aplinkybėms;

28.   palankiai vertina tai, kad Komisija skubiai reagavo ir pateikė paaiškinimų dėl finansų ir ekonomikos krizės valdymo ir valstybės pagalbos naudojimo; atkreipia dėmesį į tai, kad didėja valstybės pagalbos apimtis, ir palankiai vertina išsamias gaires, kuriomis siekiama, kad valstybės pagalba būtų skiriama tikslingiau;

29.   pripažįsta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkto tinkamumą aplinkybėms, su kuriomis dabar dėl neramumų finansų rinkose susiduria valstybių narių ekonomika; mano, kad ji būtina, tačiau Komisija turi išlikti budri finansinių gelbėjimo priemonių atžvilgiu, siekdama užtikrinti, kad neatidėliotinos pagalbos veiksmai atitiktų sąžiningos konkurencijos principus;

30.   įspėja, kad nereikėtų iš esmės stabdyti konkurencijos taisyklių taikymo; pritaria, kad reikia išsamiai įvertinti pagalbos veiksmus ir užtikrinti, kad jie atitiktų Sutarties nuostatas; prašo Komisijos kitoje metinėje konkurencijos politikos ataskaitoje pateikti išsamią konkurencijos taisyklių taikymo kiekvienu atveju ex-post ataskaitą Europos Parlamentui ir valstybių narių parlamentams;

31.   išreiškia susirūpinimą dėl tebesitęsiančio ekonominės veiklos lėtėjimo Europos Sąjungoje, kuris numatomas ir 2009 m.; mano, kad kovojant su kreditų krizės poveikiu augimui ir užimtumui būtų tikslinga, laikantis konkurencijos taisyklių, taikyti atitinkamus atsakomuosius mechanizmus, kaip antai skirti pagalbą restruktūrizavimui arba sukurti prisitaikymo prie globalizacijos fondą;

32.   ragina Komisiją pripažinti poreikį sukurti mechanizmus, kurie padėtų mažinti konkurencijos iškraipymus ir galimą piktnaudžiavimą lengvatinėmis sąlygomis, kuriomis naudojasi tam tikri pagalbos gavėjai dėl valstybės suteiktų garantijų;

33.   ragina Komisiją taikyti atitinkamus suvaržymus valstybės pagalbą gaunančioms finansinėms institucijoms, kad šios, naudodamosi valstybės garantijomis, nesiimtų agresyvios plėtros, kuri pakenktų konkurentams;

34.   palankiai vertina visoje Europos Sąjungoje gerokai sumažėjusius naujų automobilių kainų skirtumus, kurie buvo pastebėti pradėjus taikyti Motorinių transporto priemonių išimties reglamentą, ir laukia, kada Komisija pateiks šio reglamento efektyvumo įvertinimą;

35.   palankiai vertina Komisijos veiksmus mažinant ryšių operatorių tarptinklinio ryšio mokesčius; tačiau pažymi, kad kainos išlieka tik šiek tiek žemesnės nei nustatyta viršutinė kainų riba; ragina imtis priemonių, kurios skatintų kainų konkurenciją, o ne reguliuoti mažmenines kainas;

36.   palankiai vertina Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato indėlį į Baltąją knygą dėl sporto, kurioje, inter alia, atkreipiamas dėmesys į nusistovėjusią Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką ir į Komisijos sprendimų priėmimo praktiką, taikant EB Sutarties 81 ir 82 straipsnius sporto sektoriui;

37.   ragina Komisiją labiau atsižvelgti į savo politikos tarptautinį aspektą, kai ši susijusi su Europos Sąjungos konkurencingumu pasauliniu lygmeniu, ir reikalauti, kad derybose dėl prekybos būtų pripažįstamas ir taikomas abipusiškumo principas;

38.   mano, kad itin svarbu tinkamai taikyti konkurencijos politiką sudarant dvišales prekybos sutartis; ragina Konkurencijos generalinį direktoratą aktyviai dalyvauti šiose derybose, siekiant užtikrinti, kad abi šalys pripažintų konkurencinės praktikos aspektus, ypač valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų, investicijų ir palankesnių sąlygų prekybai sudarymo srityse;

39.   primygtinai ragina Komisiją peržiūrėti savo dalyvavimo tarptautinio konkurencijos tinklo veikloje ir Europos konkurencijos dienos renginiuose tvarką, siekiant užtikrinti, kad visuomenė būtų plačiau ir geriau informuojama apie konkurencijos politikos, kuri yra ekonomikos augimo ir užimtumo pagrindas, svarbą;

40.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 97.
(2) OL L 379, 2006 12 28, p. 5.
(3) OL L 214, 2008 8 9, p. 3.
(4) OL L 203, 2002 8 1, p. 30.
(5) OL C 54, 2006 3 4, p. 13.
(6) OL L 302, 2006 11 1, p. 10.
(7) OL L 302, 2006 11 1, p. 29.
(8) OL C 323, 2006 12 30, p. 1.
(9) OL C 296 E, 2006 12 6, p. 263.
(10) OL C 82, 2008 4 1, p. 1.
(11) OL C 194, 2006 8 18, p. 2.
(12) OL C 173, 2008 7 8, p. 3.
(13) OL C 155, 2008 6 20, p. 10.
(14) OL C 14, 2008 1 19, p. 6.
(15) OL L 318, 2006 11 17, p. 17.
(16) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0054.
(17) OL C 210, 2006 9 1, p. 2.
(18) OL C 298, 2006 12 8, p. 17.
(19) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).
(20) 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).


Smulkiojo verslo aktas
PDF 335kWORD 128k
2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Smulkiojo verslo akto (2008/2237(INI))
P6_TA(2009)0100A6-0074/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą "Visų pirma galvokime apie mažuosius. Europos iniciatyva "Small Business Act"(COM(2008)0394) ir prie komunikato pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl poveikio vertinimo (SEC(2008)2102),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją "Metas judėti sparčiau: naujos partnerystės kūrimas verslumo ir vystymosi labui"(1) ir į 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos mažųjų įmonių chartijos įgyvendinimo(2),

–   atsižvelgdamas į 2715-osios Konkurencingumo tarybos 2006 m. kovo 13 d. išvadas dėl augimą ir užimtumą skatinančios MVĮ politikos ir į 2891-osios Konkurencingumo tarybos 2008 m. gruodžio 1–2 d. išvadas,

–   atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2009 m. vasario 12 d. nuomonę,

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2009 m. sausio 14 d. nuomonę,

–   atsižvelgdamas į Europos mažųjų įmonių chartijos pažangiosios patirties 2008 m. pavyzdžių rinkinį,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą "Europos pažangiosios patirties kodeksas sudarant mažoms ir vidutinėms įmonėms palankesnes sąlygas sudaryti viešojo pirkimo sutartis" (SEC(2008)2193),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą "Netaršios ir konkurencingos MVĮ. Programa, skirta padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms laikytis aplinkosaugos teisės aktų"(COM(2007)0379),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą dėl tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano (COM(2008)0397),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą "Europos pramoninės nuosavybės teisių strategija" (COM(2008)0465),

–   atsižvelgdamas į Nepriklausomų suinteresuotųjų šalių aukšto lygio grupės administracinės naštos klausimams nagrinėti 2008 m. liepos 10 d. nuomonę dėl administracinės naštos mažinimo prioritetinėje bendrovių teisės srityje ir į 2008 m. spalio 22 d. nuomonę dėl popierinių arba elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių, numatytų Direktyvoje 2006/112/EB (PVM direktyva), reformos,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6–0074/2009),

A.   kadangi 23 mln. mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių (MVĮ), kurios sudaro apytikriai 99 % visų ES įmonių ir sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų, atlieka esminį vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą ir darbo vietų kūrimą, taip pat jos yra pagrindinis naujovių šaltinis ir yra gyvybiškai svarbios siekiant išlaikyti ir didinti užimtumą,

B.   kadangi vykdant visų sričių Bendrijos politiką MVĮ turi būti skiriama daugiausiai dėmesio: sudaromos sąlygos joms vystytis ir prisitaikyti prie globalizacijos keliamų reikalavimų, dalyvauti "žinių trikampyje" ir išspręsti aplinkos apsaugos bei energetikos problemas,

C.   kadangi, nepaisant ankstesnių Europos Sąjungos iniciatyvų, nuo 2000 m. v MVĮ erslo aplinka pagerėjo nedaug arba nežymiai,

D.   kadangi didžioji dalis MVĮ yra labai mažos įmonės, amatų, šeimos verslas ir kooperatyvai, kuriuose natūraliai formuojasi verslumo kultūra, taigi jų vaidmuo labai svarbus skatinant socialinę įtrauktį ir savarankišką darbą,

E.   kadangi MVĮ neteikiama užtektinai pagalbos, kad jos galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningos tarp valstybių vykdomos komercinės veiklos, pvz., klaidinančios įmonių žinynų leidėjų veiklos,

F.   kadangi nepaisant Europos MVĮ skirtumų, šios įmonės, stengdamosi maksimaliai išnaudoti savo galimybes, susiduria su daugeliu panašių problemų, susijusių, pavyzdžiui, su palyginti didesnėmis administravimo ir atitikties sąnaudomis nei didesnės įmonės, su galimybėmis gauti finansavimą ir patekti į rinkas, su naujovėmis ir aplinkos apsauga,

G.   kadangi kaip pagrindinis indėlis siekiant sukurti MVĮ palankią aplinką, turėtų būti pakitęs verslininkų atliekamo vaidmens ir prisiimamos rizikos suvokimas: politiniai vadovai ir žiniasklaida turėtų sveikinti verslumą ir su juo susijusį norą prisiimti riziką, o administravimo įstaigos turėtų tai remti,

H.   kadangi MVĮ, pradėdamos internacionalizacijos procesą, turi spręsti specifines problemas, kaip antai tarptautinės patirties trūkumas, patirties turinčių žmogiškųjų išteklių trūkumas, labai sudėtinga tarptautinio reguliavimo sistema bei poreikis keisti organizacijų ir verslo kultūrą,

I.   kadangi Parlamentas ne kartą apgailestaudamas pažymėjo, kad Europos mažųjų įmonių chartija nėra teisiškai privaloma, ir tai trukdo ją iki galo įgyvendinti, taip pat kad neatsižvelgiama į didžiąją dalį joje pateiktų dešimties rekomendacijų; kadangi Parlamentas pirmiau minėtoje 2006 m. sausio 19 d. rezoliucijoje prašė Tarybos atsižvelgti į šį klausimą,

Bendrosios nuostatos

1.   labai pritaria minėtajam 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatui, kurio tikslas – įgyvendinti ambicingus politikos tikslus, t. y. įgyvendinant dešimt pagrindinių principų skatinti MVĮ augimą ir visuose politikos formavimo lygmenyse taikyti principą "visų pirma galvokime apie mažuosius";

2.   tačiau apgailestauja, kad Smulkiojo verslo aktas nėra teisiškai privaloma priemonė; mano, kad tikrai naujoviškas smulkaus verslo akto aspektas yra siekis principą "Visų pirma galvokime apie mažuosius" padaryti esminiu Bendrijos politikos principu; ragina Tarybą ir Komisiją kartu su Parlamentu siekti, kad šis principas būtų pripažintas privaloma taisykle, kurios taikymo forma dar turi būti nustatyta, ir kad būtų užtikrintas tinkamas šio principo taikymas visuose būsimuose Bendrijos teisės aktuose;

3.   pabrėžia, kad absoliučiai būtina įgyvendinti dešimt pagrindinių principų Europos, nacionaliniu ir regionų lygmenimis; taigi ragina Tarybą ir Komisiją prisiimti tvirtą politinį įsipareigojimą užtikrinti deramą jų įgyvendinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su visomis suinteresuotomis šalimis, nustatyti prioritetus ir skubiai įgyvendinti, ypač nacionaliniu lygmeniu, Smulkiojo verslo akto veiksmų planą, kurį 2008 m. gruodžio 1 d. priėmė Konkurencingumo taryba, bei užtikrinti, kad visos susijusios šalys gerai įsisavintų šiuos pagrindinius principus;

4.   ragina Komisiją toliau skleisti informaciją ir ugdyti supratimą apie politikos veiksmus, susijusius su MVĮ, sutelkiant MVĮ skirtas esamas Bendrijos priemones ir lėšas atskiroje ES biudžeto eilutėje;

5.   yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina taikyti tolesnės veiklos vykdymo mechanizmą siekiant stebėti, ar tinkamai ir greitai įgyvendinamos jau pradėtos vykdyti politikos iniciatyvos; taigi ragina Tarybą įtvirtinti veiksmus, kurių valstybės narės turėtų imtis Lisabonos proceso metu, ir kasmet pranešti Parlamentui, kokios pažangos pasiekta;

6.   ragina Komisiją sukurti patikros sistemą, skirtą stebėti, kokios pažangos buvo pasiekta Komisijai ir valstybės narėms įgyvendinus 10 pagrindinių principų; ragina Komisiją nustatyti standartinius pasiektos pažangos vertinimo kriterijus; ragina valstybes nares įtraukti pirmąsias pažangos ataskaitas į savo būsimas metines ataskaitas dėl nacionalinių reformų programų;

7.   pabrėžia būtinybę ypatingą dėmesį ES, nacionaliniu ir regionų mastu skirti amatų, šeimos, labai mažoms ir individualioms įmonėms ir ragina Komisiją bei valstybes nares imtis reguliavimo, administracinių, fiskalinių ir su mokymusi visą gyvenimą susijusių priemonių, specialiai skirtų šioms įmonėms; taip pat ragina pripažinti ypatingą liberaliųjų profesijų pobūdį ir poreikį šių profesijų atstovams taikyti tas pačias nuostatas, kaip kitoms MVĮ, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja galiojantiems šias profesijas reglamentuojantiems įstatymams; pabrėžia svarbų prekybos, amatų ir kitų sričių MVĮ asociacijų vaidmenį; ragina Komisiją ir valstybes nares kartu siekti pagerinti verslo aplinką šioms pramonės šakoms ir jų profesinių bei pramonės asociacijų teisinę bazę;

8.   mano, kad Komisijos pasiūlyme nėra aiškios savarankiškai dirbantiems asmenims skirtos strategijos, kurią įgyvendinant būtų galima pagerinti jų teisinį statusą ir geriau užtikrinti jų teises, ypač jei jų padėtis yra palyginama su samdomų darbuotojų padėtimi; ragina Komisiją užtikrinti savarankiškai dirbančių asmenų teisę susitarti dėl standartinių tarifų, burtis į organizacijas ir sudaryti kolektyvines sutartis, jei jų partneris – didelė dominuojančią poziciją užimanti įmonė, su sąlyga, kad dėl to nenukentės silpnesni potencialūs klientai ir nebus iškraipoma rinka;

9.   ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tikslingų rėmimo priemonių ir teikti individualią pagalbą, pvz., teikti informaciją ir konsultacijas, taip pat suteikti galimybę gauti rizikos kapitalo steigiant MVĮ;

10.   pabrėžia, kad reikia sukurti socialinį ir ekonominį modelį, kuris užtikrintų kūrybiniame sektoriuje dirbančių mažų ir vidutinio dydžio verslininkų saugumą, nes šiame sektoriuje dažnai esama nestabilių darbo sąlygų;

11.   apgailestaudamas pažymi, kad kurdamos ir plėtodamos verslą moterys susiduria su sunkumais, kuriuos lemia tokie veiksniai kaip nepakankama informacija, kontaktai ir prieiga prie tinklų, lyčių diskriminacija ir stereotipai, neišvystytos ir nelanksčios vaikų priežiūros paslaugos, sunkumai derinant verslą ir šeimos pareigas bei skirtingas vyrų ir moterų požiūris į verslumą;

12.   pritaria pasiūlymui įsteigti verslininkių–ambasadorių tinklą, parengti kuravimo programas moterims, norinčioms įsteigti savo verslą, ir skatinti absolventes imtis verslo; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje įmonių pasitaiko lyčių segregavimo, o tai yra ir dar ilgai bus labai rimta problema, nes kol moterys bus diskriminuojamos darbo rinkoje, tol Europos Sąjunga nuolat praras gabius darbuotojus ir verslininkus, taip pat ir pajamas; taigi mano, kad reikėtų dar daugiau investuoti į projektus, remiančius moteris verslininkes;

13.   pabrėžia, kad moterų verslas padeda įtraukti moteris į darbo rinką bei pagerinti jų ekonominį ir socialinį statusą; tačiau apgailestauja, kad nepaisant didelio moterims rodomo dėmesio vyrų ir moterų padėtis šioje srityje tebėra nevienoda, visų pirma skiriasi jų atlyginimai, verslininkių dalis Europos Sąjungoje vis dar yra maža – tai iš dalies susiję su tuo, kad moterų indėlio nepripažįstama (pvz., joms nemokama), nors jis ir labai svarbus vykdant kasdienę šeimos MVĮ veiklą;

14.   ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į tai, kad kūrybinis ir kultūros sektorius yra ekonominės ir socialinės raidos Europos Sąjungoje variklis: sektoriuje sukuriama 2,6 proc. BVP ir jame dirba 2,5 proc. ES darbo jėgos; pabrėžia MVĮ svarbą skatinant informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus ir kūrybinio sektoriaus veiklą;

15.   pabrėžia, kad kūrybiniame sektoriuje dominuoja MVĮ ir šis sektorius itin svarbus užtikrinant tvarų užimtumą regionuose;

16.   palankiai vertina tai, kad Komisija ketina parengti direktyvą dėl sumažintų PVM tarifų darbui imlioms ir vietoje teikiamoms paslaugoms, kurias pirmiausia teikia MVĮ; tačiau pabrėžia, kad dėl to neturi būti iškraipoma konkurencija ir neturi būti neaiškumų dėl to, kokioms paslaugoms ji taikoma;

17.   pažymi poreikį užtikrinti, kad MVĮ galėtų mažais kiekiais pirkti ekologiškas vietoje pagamintas prekes ir labiau tausotų klimatą bei efektyviau veiktų;

18.   palankiai vertina tai, kad buvo skubiai priimtos priemonės dėl bendrųjų bendrosios išimties nuostatų, susijusių su valstybės pagalba, priemonėmis dėl Europos privačiosios bendrovės statuto ir sumažintų PVM tarifų;

19.   pritaria Komisijos pasiūlymui sumažinti PVM tarifus vietoje teikiamoms paslaugoms; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų paprastinant valstybės pagalbos taisykles, siekiant skatinti teikti daugiau viešųjų pirkimų galimybių vietos įmonėms, ypač vietos MVĮ;

20.   pritaria minčiai iki 2012 m. pratęsti dabartinės išimties, pagal kurią su valstybės pagalba susijusios EB konkurencijos taisyklės netaikomos filmų kūrimui, taikymo laikotarpį, ir mano, kad taip bus labai remiamos kūrybinę veiklą vykdančios MVĮ;

21.   pritaria 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 800/2008, skelbiančiame tam tikrų rūšių pagalbą, suderinamą su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas)(3), nustatytoms naujoms valstybės pagalbos taisyklėms, pagal kurias MVĮ tam tikromis sąlygomis atleidžiamos nuo reikalavimo pranešti;

22.   pažymi, kad, nepaisant aiškaus įsipareigojimo, kuris prisiimtas Europos mažų įmonių chartijoje, socialinio dialogo metu nepakankamai atsižvelgiama į MVĮ poziciją; ragina teikti atitinkamus pasiūlymus remiantis Smulkiojo verslo akto nuostatomis ir oficialiai ištaisyti šį trūkumą;

23.   mano, kad įgyvendinant Smulkiojo verslo aktą būtina skirti daugiau dėmesio darbo teisės sričiai, ypač atsižvelgiant į lankstumo ir užimtumo garantijų koncepciją, kuri visų pirma MVĮ suteikia galimybę greičiau reaguoti į pokyčius rinkoje ir taip užtikrinti didesnį užimtumo lygį bei įmonių konkurencingumą, taip pat ir tarptautiniu mastu, kartu atsižvelgiant į būtiną socialinę apsaugą; todėl remiasi savo 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliucija dėl bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų principų(4);

24.   be to, pabrėžia darbo teisės svarbą, ypač atsižvelgiant į galimybę optimaliau taikyti darbo teisės nuostatas MVĮ, pvz., teikiant išsamesnes konsultacijas ar supaprastinant administracines procedūras, ir ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti MVĮ priimant specialias strategijas lankstumo ir užimtumo garantijų klausimu, įskaitant aktyvią darbo rinkos politiką, kadangi MVĮ turi didesnio vidinio ir išorinio lankstumo galimybių dėl jų mažo darbuotojų skaičiaus, bet joms pačioms ir jų darbuotojams reikia didesnio saugumo; mano, kad labai svarbu, jog darbo teisė, kaip vienas iš lankstumo ir užimtumo garantijų ramsčių, suteiktų patikimą teisinę pagrindą MVĮ, kadangi šios įmonės dažnai negali sau leisti turėti teisės ar žmogiškųjų išteklių valdymo skyrių; pažymi, kad, Eurostato duomenimis, 2003 m. 91,5 proc. Europos įmonių turėjo mažiau kaip 10 darbuotojų;

25.   mano, kad būtina pradėti taikyti kovos su nedeklaruojamu darbu priemones, kadangi nedeklaruojamas darbas yra neginčytinas darbui itin imlių MVĮ nesąžiningos konkurencijos šaltinis;

26.   ragina valstybes nares labiau įtraukti menkai atstovaujamų etninių mažumų atstovų valdomas MVĮ į bendrąją ekonomiką kuriant tiekėjų įvairovės programas, kurias vykdant būtų siekiama sudaryti lygias galimybes menkai atstovaujamoms įmonėms, kurios dėl sutarčių konkuruoja su stambesnėmis įmonėmis;

27.   pabrėžia Europos privačiosios bendrovės, kaip kitokio, naujo teisinio statuso bendrovės, statuto svarbą, jei jame dėmesys bus sutelktas į MVĮ, kurios ketina vykdyti tarpvalstybinę veiklą, o didesnės įmonės juo negalės piktnaudžiauti pažeisdamos ir apeidamos valstybių narių teisės aktų nuostatas, kurias taikant remiama bendrovių valdymo sistema, atitinkanti visų suinteresuotų subjektų interesus;

28.   ragina valstybines institucijas vadovaujantis principu, kad prieiga prie informacijos yra būtina sąlyga norint gauti pačią informaciją, ir turėdamas mintyje internetą kaip svarbią priemonę jai gauti, kuo labiau supaprastinti institucijų interneto svetaines, kad vartotojai galėtų lengvai rasti ir geriau nustatyti siūlomos paramos mechanizmą;

Daugiau mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių

29.   pabrėžia naujovių svarbą MVĮ ir tai, kad susiduriama su sunkumais naudojantis mokslinių tyrimų teikiamomis galimybėmis; mano, kad nacionalinės mokslo akademijos ir mokslinių tyrimų institutai galėtų atlikti svarbų vaidmenį skatinant naujoves ir mažinant MVĮ naudojimosi moksliniais tyrimais kliūtis; mano, kad dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik pažangiausių technologijų naujovėms, bet ir žemo bei vidutinio lygio technologijų ir neoficialioms naujovėms; mano, kad Europos naujovių ir technologijos institutas galėtų atlikti didelį vaidmenį didinant mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą bei naujoves MVĮ; ragina valstybes nares rengti daugiau iniciatyvų, kurios padėtų šalinti kliūtis MVĮ naudotis moksliniai tyrimais; yra įsitikinęs, kad visos Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijų programos turėtų būti kuriamos taip, kad palengvintų tarpvalstybinę MVĮ veiklą;

30.   remia Komisijos iniciatyvą gerinti prieigą prie Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (2007–2013)(5);

31.   ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti geresnes pamatines sąlygas, kurios padėtų kurti naujovėms palankią aplinką MVĮ, ypač nustatyti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos stiprinimo ir veiksmingesnius kovos su klastojimu visoje Europos Sąjungoje būdus; mano, kad gerai suderintos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos taisyklės gali pasiūlyti apsaugą ir kartu užtikrinti keitimąsi informacija ir idėjomis; pabrėžia, kad MVĮ reikia paramos, kuri padėtų gauti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, šias teises išlaikyti pasitelkiant atitinkamas intelektinės nuosavybės teisių įstaigas ir naudotis šiomis teisėmis siekiant pritraukti lėšų;

32.   ragina Komisiją ir valstybes nares reikalauti, kad jų verslo partneriai griežčiau laikytųsi PPO Susitarimo dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, ir dėti visas būtinas pastangas siekiant priimti dvišalius, regioninius ar daugiašalius susitarimus dėl kovos su klastojimu ir piratavimu, tokius kaip Kovos su klastojimu prekyboje susitarimas;

33.   mano, kad dar nepasinaudota visomis galimybėmis, kurias MVĮ suteikia e. prekyba, ir vis dar reikia daug padaryti, norint sukurti bendrą Europos elektronikos produktų ir paslaugų rinką, kurioje MVĮ galėtų atlikti lyderių vaidmenį, kad būtų toliau integruojamos ES rinkos;

34.   mano, kad turi būti skatinamas MVĮ dalyvavimas verslo grupėse siekiant skatinti naujoves ir didinti ES ekonomikos konkurencingumą; taigi ragina Komisiją pritarti verslo grupių valdymo gerinimui, ypač keičiantis pažangiąją patirtimi ir taikant mokymo programas, kurti ir platinti priemones, kurias taikant būtų vertinama verslo grupių veikla, skatinti verslo grupių bendradarbiavimą ir supaprastinti verslo grupių dalyvavimo ES programose administravimo procedūras;

35.   ragina Smulkiojo verslo akte atsižvelgti į MVĮ kooperatinius susitarimus (pirkimų ir rinkodaros grupės), kadangi įrodyta, kad šių grupių nemokumo rizika mažesnė nei pavienių įmonių;

36.   yra tvirtai įsitikinęs, kad patentams tenka vis svarbesnis su naujovėmis ir ekonominiais rezultatais susijęs vaidmuo, kadangi jie suteikia inovatoriams galimybę gauti pelno iš investicijų į naujoves ir užtikrina būtiną investicijų, akcinio kapitalo ir paskolų saugumą; todėl laikosi nuomonės, kad reikėtų skubiai pasiekti susitarimą dėl Bendrijos patento, kuriuo remiantis būtų užtikrinta nebrangi, veiksminga, lanksti ir aukštos kokybės teisinė apsauga, pritaikyta prie MVĮ poreikių, ir dėl suderintos Europos patentų ginčų nagrinėjimo sistemos;

37.   pabrėžia, kad reikia skatinti naujoviškus ikikomercinius viešuosius pirkimus, kadangi tai duoda naudos perkančiosioms organizacijoms, piliečiams ir dalyvaujančioms įmonėms; ragina valstybes nares didinti naujoviškų viešųjų pirkimų dalį ir skatinti MVĮ dalyvavimą naujoviškose viešųjų pirkimų procedūrose; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas dalintis pažangiausia patirtimi šioje srityje, pavyzdžiui, susijusią su konkursų kriterijais ir dalijimosi rizika bei žiniomis tvarka ir susitarimais;

38.   mano, kad tarptautinio viešojo pirkimo atveju, kuomet remiantis naujomis technologijomis sudaromos sąlygos vykdyti tarpvalstybinę e. prekybą, taikyti naujus būdus (pvz., rengti MVĮ konsorciumams skirtus aukcionus, kuriuose galima iškart pateikti pasiūlymus dėl kelių objektų, taip pat skelbti kvietimus dalyvauti konkurse ir reklamą internete), o tai leidžia labai padidinti viešojo pirkimo apimtį ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje ir taip skatina tarpvalstybinę e. prekybą;

39.   atkreipia dėmesį į tai, kad stinga techninio ir kvalifikuoto personalo; todėl mano, kad reikia daugiau investuoti į švietimą ir stiprinti švietimo institucijų ir MVĮ ryšius, kad savarankiško darbo, verslumo kultūros ir verslo sąmoningumo skatinimas būtų įtrauktas į nacionalines švietimo programas; ragina toliau plėsti tokias individualias judumo programas, kaip "Erasmus programa jauniesiems verslininkams" ir "Erasmus programa amato besimokantiems asmenims", ir ypač skatinti moterų dalyvavimą jose; pritaria numatytam programos "Leonardo da Vinci" taikymo srities išplėtimui ir Europos kreditų sistemos profesinio švietimo ir mokymo srityje sukūrimui; ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir mokymų organizatoriais, parengti darbe organizuojamų profesinės kvalifikacijos kėlimo ir keitimo kursų ir mokymosi visą gyvenimą programas, specialiai pritaikytas MVĮ poreikiams, kurios būtų finansuojamos kartu su Europos socialiniu fondu; ragina Komisiją palengvinti keitimąsi pažangiausia patirtimi naujoviškų mokymų ir darbo bei šeimos gyvenimo derinimo priemonių srityje ir skatinti lyčių lygybę;

40.   pabrėžia, kad svarbu remti jaunų verslininkų ir moterų verslą, be kita ko, pradedant vykdyti mokymo ir kuravimo programas; atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ dirba vis daugiau moterų ir jaunų verslininkų, nors tai vis dar pirmiausia pasakytina apie mažiausias įmones (labai mažas įmones), tačiau jie vis dar gali patirti neigiamus stereotipų ir prietarų padarinius verslo perkėlimo ir paveldėjimo, ypač jeigu tai šeimos verslas, atvejais; todėl ragina valstybes nares atsižvelgiant į senėjančios visuomenės poveikį įgyvendinti atitinkamą politiką ir taikyti būtinas priemones, ypač pradedant taikyti diagnostikos, informavimo, patariamąsias ir paramos priemones verslo perkėlimo atvejais;

41.   pažymi, kad į Septintąją bendrąją programą įtrauktas finansinės rizikos pasidalijimo mechanizmas, kuriuo remiantis lengviau gauti paskolas iš Europos investicijų banko (EIB) didelės apimties projektams; ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu MVĮ naudojasi tuo mechanizmu, ir prireikus parengti būtinus pasiūlymus;

42.   palankiai vertina bendro Europos tinklo, į kurio veiklą įeina paslaugos, kurias šiuo metu teikia Europos informacijos centrai (EIC) ir naujovių perdavimo centrai (NPC), sukūrimą siekiant remti visas MVĮ pastangas taikyti naujoves ir didinti konkurencingumą teikiant įvairias paslaugas;

43.   ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu MVĮ dalyvauja Konkurencingumo ir inovacijų bendrojoje programoje(6) ir prireikus parengti būtinus pasiūlymus;

Finansavimo užtikrinimas ir prieinamumas

44.   pažymi, kad pagrindinis MVĮ finansavimo Europoje šaltinis – jų pačių veikla ir finansinių institucijų kreditai bei paskolos; pažymi, kad MVĮ yra siejamos su didesne rizika ir tai joms trukdo gauti finansavimą; ragina finansines institucijas, Komisiją ir valstybes nares kartu siekti užtikrinti MVĮ galimybes gauti finansavimą ir sudaryti joms sąlygas konsoliduoti savo kapitalą reinvestuojant pelną į savo įmones; mano, kad neturėtų būti reikalaujama, kad MVĮ sumokėtų rinkliavas prieš pradėdamos veiklą, siekiant joms suteikti galimybę sukaupti savų lėšų ir išteklių; atkreipia dėmesį į tai, kad esant dabartinei finansinei padėčiai reikia veikti skubiai, ir į būtinybę nedelsiant imtis spręsti šį klausimą;

45.   ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau skleisti ir teikti informaciją apie esamus Europos fondus ir valstybės pagalbą MVĮ ir užtikrinti, kad šios dvi priemonės būtų ne tik lengviau prieinamos, bet ir geriau suprantamos;

46.   ragina valstybes nares suteikti geresnes sąlygas, kuriomis MVĮ galėtų investuoti į gebėjimų ugdymą, visų pirma taikyti tiesiogines mokesčių lengvatas ir kompensavimo susitarimus tarp mokesčių institucijų ir Europos Sąjungos;

47.   pripažįsta, kad valstybių narių apmokestinimo sistemos gali trukdyti perduoti verslą, ypač šeimos verslą, ir didinti įmonės likvidavimo ar veiklos nutraukimo riziką; todėl ragina valstybes nares nuodugniai peržiūrėti savo teisinę ir fiskalinę sistemą, ir pagerinti verslo perdavimo sąlygas, ypač savininko išėjimo į pensiją arba ligos atvejais; yra įsitikinęs, kad šie patobulinimai padės lengviau tęsti verslo įmonių, ypač šeimos įmonių, veiklą, išlaikyti darbo vietas ir reinvestuoti pelną;

48.   teigiamai vertina tai, kad sanglaudos politika neseniai suderinta su Lisabonos strategija; mano, kad skiriant daugiau regioninių fondų lėšų verslumui, moksliniams tyrimams ir naujovėms vietos lygmeniu būtų galima gauti daugiau lėšų verslo potencialui skatinti;

49.   pažymi, kad MVĮ finansavimui labai svarbios dinamiškos finansų rinkos, ir pabrėžia būtinybę atverti Europos rizikos kapitalo rinkas, padidinant rizikos kapitalo, sutvirtinamųjų finansų bei mikrokreditų apimtis ir galimybes juos gauti; dėl to mano, kad įprastinėmis aplinkybėmis MVĮ turėtų turėti galimybę gauti paskolas iš kapitalo rinkos subjektų, kurie pajėgūs įvertinti jų perspektyvas ir veiksmingiau patenkinti jų poreikius;

50.   pritaria Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) sprendimui patvirtinti keletą reformų, kuriomis siekiama pasiūlyti daugiau MVĮ skirtų EIB grupės finansinių produktų, taip pat dideliu mastu kiekybiškai ir kokybiškai išplėsti bankų partneriams teikiamas bendras paskolas;

51.   pabrėžia, kad tai, jog MVĮ turi ribotas galimybes gauti finansavimą, yra pagrindinė kliūtis joms kurtis ir augti; šiuo atžvilgiu palankiai vertina EIB sprendimą 30 000 EUR padidinti finansavimą, skirtą MVĮ garantijoms ir kitoms finansinėms priemonėms; ragina EIB kurti naujų formų finansines priemones ir rasti naujų konkrečių būdų, kaip pašalinti kredito gavimo kliūtis, kurias lemia reikalavimas įkeisti turtą; taip pat ragina valstybes nares, atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos krizę, paskatinti bankus užtikrinti MVĮ galimybes gauti kreditą priimtinomis sąlygomis;

52.   pritaria neseniai priimtai Bendrų veiksmų mikrofinansų institucijoms Europoje remti (angl. JASMINE) iniciatyvai, kuri bus naudinga naujai besikuriančioms įmonėms ir ypač skatins jaunimo ir moterų verslumą; ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su MVĮ organizacijomis ir kreditavimo institucijomis, imtis aktyviai skleisti informaciją apie galimybes gauti mikrokreditus ir alternatyvių formų finansavimą ir apie paraiškų jiems gauti teikimą;

53.   pabrėžia svarbų EIB ir Europos investicijų fondo (EIF) vaidmenį gerinant MVĮ prieinamą finansavimą, ypač atsižvelgiant į dabartinę sumaištį finansų rinkose ir jos padarinius kreditų rinkai; kviečia Komisiją ir valstybes nares toliau nagrinėti, kaip tobulinti galiojančias bankininkystės taisykles ir kitas finansines nuostatas, įskaitant kredito reitingų skaidrumą, siekiant suteikti MVĮ daugiau galimybių gauti finansavimą; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir EIB, nustatyti tinkamas pamatines Europos rizikos kapitalo rinkos kūrimo sąlygas;

54.   pabrėžia, kad vienu atveju iš keturių MVĮ bankrutuoja dėl pavėluotų atsiskaitymų, daugeliu atvejų dėl viešojo administravimo įstaigų kaltės; pabrėžia, kad dabartinė kreditų krizė gali daryti neproporcingai didelį poveikį MVĮ, kadangi stambesni klientai spaudžia smulkesnius tiekėjus pratęsti mokėjimo sąlygas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pasiūlymą peržiūrėti 2000 m. birželio 29 d. Direktyvą 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose(7) ir ragina valstybes nares ugdyti mokėjimų kultūrą viešojo administravimo įstaigose; ragina Bendrijos lygmeniu nustatyti suderintą mokėjimų terminą, galbūt trumpesnį mokėjimams MVĮ, ir nuobaudas už šio termino nesilaikymą;

55.   palankiai vertina Smulkiojo verslo akte išdėstytas priemones, skirtas pagerinti MVĮ aprūpinimą kapitalu; ypač ragina dabartinės finansų krizės sąlygomis taikyti išbandytas ir pasitvirtinusias valstybės paramos MVĮ programas, jas plėtoti ir (arba) tęsti, taip pat pradėti jas taikyti finansiniams tarpininkams;

56.   pabrėžia didžiulį ES konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programos potencialą siekiant pašalinti MVĮ finansavimo rinkos trūkumus, skatinti naujoves ekologijos srityje ir remti verslumo kultūrą;

Galimybių patekti į rinką gerinimas

57.   pažymi, kad standartizacija gali skatinti naujoves ir konkurencingumą, nes taip lengvinamas patekimas į rinkas ir užtikrinama tarpusavio sąveika; ragina Komisiją gerinti MVĮ galimybes gauti informacijos apie standartus ir skatinti MVĮ dalyvavimą standartizacijos procese; ragina Komisiją toliau tarptautiniu lygmeniu skatinti Bendrijos standartus;

58.   pabrėžia būtinybę kiek įmanoma į šią veiklą įtraukti Europos įmonių tinklą, nacionalines projektų valdymo tarnybas, prekybos ir pramonės rūmus, valdžios institucijas, siekiant vietos lygmeniu skatinti galimybes pasinaudoti ES mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų programa, ES struktūriniais fondais, taip pat Bendrijos iniciatyva "Jungtiniai Europos ištekliai labai mažoms, mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms" (angl. JEREMIE);

59.   pažymi, kad viešieji pirkimai sudaro apytikriai 17% ES BVP; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti MVĮ galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, pasinaudojant pirmiau minėtame Europos gerosios patirties kodekse sudarant MVĮ palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų sutartyse nurodytomis galimybėmis, inter alia, tokiomis priemonėmis:

   daugiau naudojant e. pirkimus,
   pritaikant sutarčių apimtis,
   mažinant administracinę ir finansinę naštą teikiant paraiškas,
   nustatant konkrečiam konkursui deramus ir proporcingus tinkamumo dalyvauti kriterijus,
   gerinant MVĮ prieigą prie informacijos, susijusios su viešaisiais konkursais,
   suvienodinant reikalingus pateikti dokumentus;

60.  Be to, ragina valstybes nares imtis šių priemonių:

   reikalauti, kad perkančiosios organizacijos pagrįstų sutarčių neskaidymą,
   suteikti daugiau galimybių kaip konsorciumui dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose,
   nustatyti, kad reikalavimas atlikti išankstinius mokėjimus būtų taikomas visoms viešųjų pirkimų sutartims;

61.   pažymi, kad reikia įsteigti konsultacinę tarnybą, kuri teiktų išsamią informaciją MVĮ kasdieniais su jų veikla susijusiais klausimais visuose raidos ciklo etapuose, siekiant optimizuoti jų investicijas;

62.   mano, kad sudėtingos e.verslo taikomosios programos, skirtos sąveikiesiems elektroniniams parašams ir tapatumui nustatyti, yra itin svarbus MVĮ konkurencingumo veiksnys, todėl Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti juos naudoti;

63.   pabrėžia vidaus rinkos svarbą MVĮ ir pažymi, kad reikėtų teikti pirmenybę MVĮ prieigos prie vidaus rinkos skatinimui;

64.   pripažįsta, kad pasinaudoti visomis vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis MVĮ dar vis trukdo tam tikri apribojimai; taigi pažymi, kad, siekiant sudaryti geresnes sąlygas MVĮ tarpvalstybinei veiklai, reikėtų pagerinti teisinį ir politinį vidaus rinkos pagrindą; taip pat pažymi, kad aiški reguliavimo aplinka labiau paskatintų MVĮ prekiauti vidaus rinkoje; mano, kad valstybės narės turėtų steigti bendrus informacijos punktus ir kurti interneto portalus;

65.   pabrėžia, kad geresnis informavimas apie galimybes patekti į rinką ir eksporto galimybes bendrojoje rinkoje yra labai svarbus ir nacionaliniu, ir ES lygmenimis; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti informavimo ir konsultavimo paslaugas, ypač problemų sprendimo tinklą SOLVIT;

66.   pritaria raginimams, kad valstybės narės, siekdamos padėti MVĮ apsisaugoti nuo nesąžiningos komercinės veiklos, pvz., klaidinančios įmonių žinynų leidėjų veiklos, teiktų konsultacines paslaugas, o tai stiprintų MVĮ tikėjimą galimybėmis vykdyti veiklą ir kitose valstybėse; pabrėžia Komisijos vaidmens svarbą sudarant sąlygas koordinuoti šių konsultacinių paslaugų teikimą ir bendradarbiauti su jų teikėjais siekiant užtikrinti tinkamą ir veiksmingą tarpvalstybinių skundų nagrinėjimą; vis dėlto tvirtina, kad, jei šios švelnios priemonės neduos rezultatų, Komisija turėtų būti pasirengusi inicijuoti atitinkamus teisės aktų pakeitimus, kuriais MVĮ būtų užtikrinama tokia pat apsauga kaip ir vartotojams, kai jos yra silpnesnė tokių sandorių šalis;

67.   pažymi, kad vos 8 % visų MVĮ vykdo tarpvalstybinę veiklą, o tai mažina augimo galimybes; mano, kad tai yra itin svarbu siekiant stiprinti vidaus rinką; mano, kad valstybės narės turėtų bendradarbiauti derindamos administracinius reikalavimus, kurie turi įtakos veiklai Bendrijos viduje; ragina valstybes nares kuo skubiau perkelti Paslaugų direktyvą(8) į nacionalinę teisę ir ją įgyvendinti, atkreipiant ypatingą dėmesį į MVĮ interesus, o taip pat ragina kuo greičiau priimti Europos privačios bendrovės statutą;

68.   mano, kad turėtų būti bendra konsoliduota bendrovių apmokestinimo bazė; ragina PVM taikyti "vieno langelio" principą, kad verslininkams būtų sudarytos galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus verslo kilmės šalyje;

69.   ragina Komisiją palaipsniui tobulinti bendruosius MVĮ patekimo į užsienio rinkas reikalavimus ir remti informacijos teikimą; ragina, glaudžiai bendradarbiaujant su Kinijoje ir Indijoje bei kitose atsirandančiose rinkose jau veikiančiais nacionaliniais verslo paramos centrais, įsteigti šiose šalyse Europos verslo paramos centrus; kadangi tai, kad mažai MVĮ dalyvauja tarpvalstybinėje veikloje, taip pat gali būti paaiškinta tuo, jog nepakanka kalbų įgūdžių ir kompetencijos daugiakultūrėje aplinkoje, reikia imtis veiksmingesnių priemonių siekiant išspręsti šią problemą; tačiau primena, kad reikia pagerinti MVĮ galimybes gauti daugiau informacijos ir kvalifikuotų konsultacijų savo šalyje;

70.   pabrėžia, kad svarbi pažanga derybose prekybos klausimais, kurias vykdant būtų galima toliau mažinti reglamentavimo kliūtis prekybai, kurios turi neproporcingą poveikį MVĮ;

71.   ragina Komisiją į savo darbo programą įtraukti klausimą dėl vienodų sąlygų taikymo MVĮ įtraukimo į PPO taisykles dėl galimybių naudotis viešųjų pirkimų sutartimis; ragina Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria MVĮ dėl muitinių formalumų, ypač lengvinant jų kompiuterinių sistemų pritaikymą prie šalių muitinėse naudojamų sistemų kiek įmanoma mažesnėmis sąnaudomis ir paprastinant reikalavimus siekiant įgyti ekonominių operacijų vykdytojo statusą;

Biurokratizmo mažinimas

72.   mano, kad būtina, kur tik įmanoma, sumažinti biurokratizmą bent 25% ir pradėti taikyti modernią administravimo sistemą, pritaikytą prie MVĮ poreikių; todėl ragina skleisti žinias apie IRT tarp MVĮ, ypač tarp jaunų verslininkų ir moterų verslininkių, ir skatinti geriau išnaudoti skaitmenines technologijas siekiant sutaupyti laiko ir pinigų bei skirti atsilaisvinusius išteklius įmonių plėtrai; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis iniciatyvos siekiant skatinti pažangiausią patirtį ir keitimąsi ja, nustatyti gaires ir tobulinti bei skatinti MVĮ palankias administracinės veiklos gaires ir standartus; yra įsitikinęs, kad artimiausiu metu taip pat būtina įgyvendinti Nepriklausomų suinteresuotųjų šalių aukšto lygio grupės administracinės naštos klausimams nagrinėti pasiūlymus siekiant įgyvendinti mažinimo tikslus, neatimant galimybės MVĮ gauti finansavimą;

73.   mano, kad siekiant palengvinti MVĮ verslo pradžią ir skatinti naujoves bei investicijas visą jų veikimo laiką, šias įmones, ypač labai mažas įmones, reikėtų apmokestinti taip, kad administracinė našta būtų kuo mažesnė;

74.   pabrėžia, kad labai svarbu įvertinti būsimų teisėkūros iniciatyvų poveikį MVĮ; todėl ragina atlikti privalomą, nuoseklų ir tikslingą poveikio MVĮ vertinimą, dar vadinamą MVĮ testu, kurio rezultatus turėtų patikrinti nepriklausomi ekspertai ir pateikti juos ES teisėkūros institucijoms; mano, kad reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į poveikį mažosioms ir labai mažoms įmonėms, įskaitant ir joms tenkančią administracinę naštą; ragina Komisiją MVĮ testą taikyti visiems naujiems pasiūlymams dėl ES teisės aktų, susijusių su verslu, taip pat ir esamų teisėms aktų supaprastinimui bei atsiimtiems dar nepriimtiems pasiūlymams; ragina valstybes nares panašius MVĮ testus taikyti ir nacionaliniu lygmeniu;

75.   mano, kad bet kokie nauji teisės aktai, pvz., siekiant išvengti pavėluotų mokėjimų, autorių teisių, bendrovių ar konkurencijos teisės srityse (kaip antai taisyklės, skirtos palengvinti duomenų gavimą bylose, kylančiose dėl konkurenciją pažeidžiančių veiksmų ar pagal Bendrąjį bendrosios išimties valstybės pagalbos srityje reglamentą), turėtų būti suformuluoti taip, kad jie ne diskriminuotų MVĮ, o remtų jas ir jų paslaugų teikimą vidaus rinkoje;

76.   pabrėžia poreikį tinkamai ir laiku įtraukti MVĮ į politikos formavimo procesą; todėl mano, kad Komisijos konsultacijų laikotarpis turėtų būti pratęstas mažiausiai iki 12 savaičių nuo tos datos, kai konsultuotis galima visomis Bendrijos kalbomis; pripažįsta svarbų ir naudingą įmonėms atstovaujančių organizacijų vaidmenį, todėl ragina Komisiją, kai reikia, taip pat tiesiogiai įtraukti MVĮ ir joms atstovaujančias organizacijas į patariamuosius ekspertų komitetus ir aukšto lygio ekspertų grupes;

77.   ragina Komisiją skatinti bendrovių teisės, ypač vidaus rinkoje taikomų apskaitos taisyklių, supaprastinimą ir derinimą, siekiant, kad mažėtų administravimo našta MVĮ ir didėtų veiklos skaidrumas visiems suinteresuotiems subjektams; ragina Komisiją aktyviai skatinti naudoti naujas technologijas, pvz., išplėstos verslo ataskaitų kalbos (XBRL) technologiją, ir parengti gaires dėl XBRL naudojimo Europos Sąjungoje, siekiant ją per priimtiną laikotarpį padaryti privaloma, taip pat skatinti bei remti šio atviro standarto naudojimą;

78.   ragina labai mažas įmones atleisti nuo reikalavimo teikti statistinius duomenis, pagal kurį joms būtų suteikta teisė laikinai neatlikti privalomų statistikos tyrimų, taip pat plačiai taikyti vienkartinio informacijos pateikimo principą, kalbant apie įmonių teikiamą informaciją valdžios institucijoms, ir toliau tobulinti e. valdžios paslaugas;

79.   pabrėžia, kad reikia nustatyti vienodas naujų Bendrijos teisės aktų, susijusių su MVĮ, įsigaliojimo datas; ragina valstybes nares ir MVĮ asociacijas glaustai ir suprantamai informuoti MVĮ, kai keičiami su jomis susiję teisės aktai;

80.   ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su MVĮ organizacijomis ir naudojantis esamų struktūrų, pvz., Europos įmonių tinklo ir informacijos centro "Europe Direct" patirtimi, įsteigti nacionalinius realius arba elektroninius informacijos teikimo centrus ir paramos MVĮ agentūras pagal "vieno langelio" principą, t. y. jie suteiktų prieigą prie įvairių informacijos šaltinių ir paramos paslaugų, susistemintų pagal įmonės veiklos ciklą;

81.   pripažįsta, jog dėl valstybėse narėse naudojamų skirtingų sistemų sunku įsteigti įmonę; taigi mano, kad reikia sukurti vienodą įmonių steigimo sistemą, kurią taikant procesas vyktų palaipsniui ir būtų galima įsteigti įmonę per 48 valandas;

82.   pakartoja, kad finansinės taisyklės, reglamentuojančios Bendrijos programas, dažnai lemia nereikalingas biurokratines, ilgas ir brangias procedūras, ypač MVĮ; ragina Komisiją atkurti Europos MVĮ observatoriją, skelbti duomenis apie jų dalyvavimą kiekvienoje Bendrijos programoje, prie kurios būtų pridėta naudos analizė, ir pateikti pasiūlymus dėl aktyvesnio jų dalyvavimo; ragina Komisiją didinti atitinkamų MVĮ atstovų vaidmenį ir pastebimumą įvairiose politikos srityse; be to, skatina visas iniciatyvas, kurios padeda puoselėti "MVĮ dvasią" formuojant politiką valdžios institucijose, pvz., Komisijos "Patirties įmonėje programa", kuri padeda Europos tarnautojams susipažinti su MVĮ;

83.   apgailestauja dėl valstybių narių vykdomo "perteklinio reglamentavimo", kuris itin žalingas MVĮ, ir ragina Komisiją apsvarstyti, kokių dar priemonių galima būtų imtis, kad to būtų išvengta; ragina atlikti papildomus poveikio įvertinimus išnagrinėjant, kokie sprendimai iš tiesų įgyvendinami valstybėse narėse ir vietos lygmeniu;

84.   ragina kurti specialią ES interneto svetainę, skirtą MVĮ, kurioje būtų teikiama informacija ir prašymo formos dalyvauti ES projektuose, nacionaliniai telefonų numeriai, nuorodos apie partnerius, prekybos informacija, informacija apie mokslinių tyrimų projektus, taip pat būtų teikiamos internetinės konsultacijos, naujų reglamentų santraukos ir informacija apie juos;

85.   ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis imtis paraiškos formų, kurias turi užpildyti įmonės prašymų ir paraiškų teikimo procesų metu, derinimo darbo;

86.   pritaria apdovanojimo už geriausią idėją mažinti biurokratines kliūtis teikimui valdžios institucijoms, kurios taikė naujoviškas biurokratinių kliūčių mažinimo priemones vietos, regiono ar nacionaliniu lygmeniu;

87.   ragina nustatyti 30 dienų lėšų išmokėjimo iš ES sanglaudos fondų jau patvirtintiems projektams laikotarpį, siekiant užtikrinti šių projektų tęsimą, išlikimą ir jų poveikį;

Tvarumo pavertimas verslu

88.   pripažįsta, kad pastangos didinti tvarumą galėtų tapti svarbiu pagrindu (ekologinėms) inovacijoms ir reikšmingu pramonės konkurencingumo aspektu; atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ dažnai nėra pakankamai informuojamos apie naujus energiją tausojančius ir aplinkosaugai palankius sprendimus arba neturi jiems įgyti reikalingų finansinių išteklių; todėl ragina Komisiją išsiaiškinti, kaip Bendrija galėtų padėti MVĮ veiksmingiau naudoti išteklius ir energiją;

89.   pakartoja, kad labai svarbi nedidelių įmonių bendroji socialinė atsakomybė, todėl būtina megzti horizontalius ryšius, kurti tinklus ir paslaugas; mano, kad neveiksminga orientuotis į Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos sertifikatų suteikimo sistemą, kadangi taip būtų sumenkinta šiuo metu teikiamų sertifikatų svarba ir tai susiję tik su aplinkosaugos uždaviniais;

90.   pritaria naujausioms iniciatyvoms padėti MVĮ taikyti aplinkosaugos teisės aktus, inter alia, nustatant mažesnius agentūrų mokesčius, užtikrinant galimybę gauti informacijos apie aplinkosaugos standartus ar suteikiant teisę netaikyti tam tikrų Bendrijos teisės aktų;

o
o   o

91.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 316 E, 2006 12 22, p. 378.
(2) OL C 287 E, 2006 11 24, p. 258.
(3) OL L 214, 2008 8 9, p. 3.
(4) OL C 297 E, 2008 11 20, p. 174.
(5) OL L 412, 2006 12 30, p. 1.
(6) 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).
(7) OL L 200, 2000 8 8, p. 35.
(8) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).

Teisinė informacija - Privatumo politika