Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2009 m. balandžio 23 d. - Strasbūras
2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos Parlamentas
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Teisingumo Teismas
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Audito Rūmai
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos ombudsmenas
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Eurojustas
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos vaistų agentūra
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos aviacijos saugos agentūra
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX)
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop)
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Taryba
 Europos agentūrų finansų valdymas ir kontrolė
 Bendrosios patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklės (nauja redakcija) ***II
 Profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrosios taisyklės ***II
 Bendrosios patekimo į tarptautinę rinką vežant krovinius keliais taisyklės (nauja redakcija) ***II
 Pastatų energetinis naudingumas (nauja redakcija) ***I
 Kredito reitingų agentūros ***I
 Jūrų ir vidaus vandenų maršrutais vykstančių keleivių teisės ***I
 Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisės ***I
 Autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminai ***I
 Pažangiosios kelių transporto sistemos ir sąsajos su kitų rūšių transportu ***I
 Antroji "Marco Polo" programa dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo krovininio transporto sistemos atitikčiai aplinkosaugos reikalavimams didinti ("Marco Polo II") ***I
 Konkurencingas krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklas ***I
 Pacientų teisės į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse ***I
 Pacientų sauga *
 Europos veiksmai retųjų ligų srityje *
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Komisija
 2007 m. bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Septintasis, aštuntasis ir devintasis Europos plėtros fondai
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Regionų komitetas
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos mokymo fondas
 Biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos policijos koledžas
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos GNSS priežiūros institucija
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos geležinkelių agentūra
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos jūrų saugumo agentūra
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos rekonstrukcijos agentūra
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos aplinkos agentūra
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos maisto saugos tarnyba
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra
 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra
 Kova su miškų naikinimu ir alinimu
 Judumo mieste veiksmų planas
 Pažangiųjų transporto sistemų veiksmų planas

2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos Parlamentas
PDF 636kWORD 251k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas (C6-0416/2008 – 2008/2276(DEC))
P6_TA(2009)0260A6-0184/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (SEC(2008)2359 – C6-0416/2008)(2),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą (I skirsnis. Europos Parlamentas)(3),

–   atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus metinę 2007 m. ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(4),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį ir 275 straipsnį bei Euratomo sutarties 179a straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių(7) 13 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Finansinio reglamento 147 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos Bendrijos institucijos turi imtis deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl 2007 m. biudžetinės procedūros gairių, susijusių su II, IV, V, VI, VII, VIII (A) ir VIII (B) skirsniais, ir dėl Europos Parlamento preliminarios sąmatos projekto (I skirsnis) vykdant 2007 m. biudžeto sudarymo procedūrą(8),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį, 74 straipsnio 3 dalį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0184/2009),

A.   kadangi Audito Rūmai pareiškė, kad, tikrinant 2007 m. administracines išlaidas, visose institucijose pagal Finansinį reglamentą privalomos priežiūros ir kontrolės sistemos veikė patenkinamai ir nenustatyta reikšmingų patikrintų operacijų klaidų(9),

B.   kadangi Generalinis sekretorius 2008 m. birželio 3 d. patvirtino, kad yra pagrįstai įsitikinęs, jog Parlamento biudžetas įvykdytas taikant patikimo finansų valdymo principus ir kad naudojant esamą kontrolės ir priežiūros sistemą tinkamai užtikrinamas operacijų teisėtumas ir tvarkingumas;

1.   suteikia patvirtinimą Parlamento Pirmininkui, kad Europos Parlamento 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, I skirsnis – Europos Parlamentas (C6-0416/2008 – 2008/2276(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(10),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (SEC(2008)2359 – C6-0416/2008)(11),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą (I skirsnis. Europos Parlamentas)(12),

–   atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus metinę 2007 m. ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę 2007 finansinių metų biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(13),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(14),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį ir 275 straipsnį bei Euratomo sutarties 179a straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(15), ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių(16) 13 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Finansinio reglamento 147 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos Europos bendrijos institucijos turi imtis deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl 2007 m. biudžetinės procedūros gairių, susijusių su II, IV, V, VI, VII, VIII (A) ir VIII (B) skirsniais, ir dėl Europos Parlamento preliminarios sąmatos projekto (I skirsnis) vykdant 2007 m. biudžeto sudarymo procedūrą(17),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį, 74 straipsnio 3 dalį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0184/2009),

A.   kadangi Audito Rūmai pareiškė, kad, tikrinant 2007 m. administracines išlaidas, visose institucijose pagal Finansinį reglamentą privalomos priežiūros ir kontrolės sistemos veikė patenkinamai ir nenustatyta reikšmingų patikrintų operacijų klaidų(18),

B.   kadangi Generalinis sekretorius 2008 m. birželio 3 d. patvirtino, kad yra pagrįstai įsitikinęs, jog Parlamento biudžetas įvykdytas taikant patikimo finansų valdymo principus ir kad naudojant esamą kontrolės ir priežiūros sistemą tinkamai užtikrinamas operacijų teisėtumas ir tvarkingumas;

Svarbiausi Parlamento biudžeto valdymo pokyčiai Parlamento 2004–2009 m. kadencijos laikotarpiu

1.   primena, kad šis biudžeto įvykdymo patvirtinimas yra paskutinis Parlamento 2004–2009 m. kadencijos laikotarpiu, kuriuo įvyko apskritai daug ES biudžeto valdymo ir ypač Parlamento biudžeto valdymo pokyčių;

2.   primena, kad šiuo Parlamento kadencijos laikotarpiu visiškai įgyvendintas naujasis Finansinis reglamentas, kurį taikant atlikta svarbių finansų valdymo pokyčių, visų pirma sugriežtintos viešųjų pirkimų taisyklės ir pagerinta finansinių procedūrų kontrolės sistema, taip pat padidinta įgaliojimus suteikiančių pareigūnų atsakomybė bei decentralizuota finansų kontrolė, o 2008 m. reglamentas dar kartą persvarstytas; pažymi, kad šiems pokyčiams įgyvendinti reikėjo papildomai įdarbinti kvalifikuotų darbuotojų ir atlikti papildomą administracinį darbą, ir pažymi, kad Parlamento generaliniai direktoratai pripažino, jog pokyčiai turėjo įtakos gerinant patikimą finansų valdymą;

3.   vis dėlto pažymi, kad galbūt reikės išsamiau persvarstyti Finansinį reglamentą, nes paaiškėjo, jog kai kurios procedūros pernelyg sudėtingos, kad Parlamento tarnybos galėtų jas taikyti; apgailestauja, kad dėl šios priežasties padaugėjo išimčių (jos išvardytos metinės veiklos ataskaitų prieduose);

4.   primena, kad naujasis Finansinis reglamentas, pagal kurį numatoma kur kas padidinti specializuotų darbuotojų skaičių, įsigaliojo tuo pat metu kaip persvarstyti Pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitiems tarnautojams taikomos taisyklės(19) ir todėl Parlamento administracijai sukėlė daug suvaržymų;

5.   primena, kad 2004 m. į ES įstojo 10 naujų valstybių narių, o 2007 m. – Bulgarija ir Rumunija, ir kad dėl šios priežasties darbuotojų (visų kategorijų) padaugėjo nuo 4662 2004 m. sausio 1 d. iki 6101 2008 m. gruodžio 31 d.; taigi palankiai vertina Parlamento administracijos pastangas operatyviai dirbti tiek daug padidėjus darbuotojų skaičiui; vis dėlto pažymi, kad visi papildomi postai susiję su plėtra, o grynasis, t. y. nesusijęs su plėtra, darbuotojų skaičiaus padidėjimas yra tik 1,2 proc.;

6.   pažymi, kad 2007 m. 99,9 proc. mokėjimų, skirtų Parlamento padėjėjų išmokoms, buvo tinkamai pagrįsti ir kad šis rodiklis padidėjo dėl Biuro patvirtintų tobulesnių procedūrų, susijusių su pagrindžiamaisiais dokumentais, taip pat dėl didelių administracijos pastangų ir didesnio Parlamento narių sąmoningumo;

7.   pabrėžia faktą, kad pirmą kartą nuo Parlamento įsteigimo valstybėms narėms pavyko sutarti dėl Europos Parlamento narių statuto; šis Statutas suteiks galimybę visiems Parlamento nariams gauti vienodą atlyginimą, pašalinti didžiulius nacionalinių atlyginimų skirtumus ir pradėti taikyti skaidrią visų tipų išmokų ir atlyginimų sistemą;

8.   primena, kad rezoliucijoje dėl 2007 m. biudžeto gairių Parlamento narių padėjėjų statutas nurodytas kaip vienas iš prioritetų; taigi džiaugiasi, kad Taryba 2008 m. gruodžio 19 d. patvirtino Komisijos pasiūlymą (COM(2008)0786) su Parlamento padarytais pakeitimais(20); kai 2009 m. liepos mėn. jis įsigalios, turėtų būti sudaryta galimybė kur kas skaidriau naudoti šias lėšas ir užtikrinti, kad būtų tinkamai gerbiamos Parlamento narių padėjėjų socialinės teisės ir teisė į darbą;

Biudžeto ir finansų valdymo ataskaita(21)

9.   pažymi, kad Parlamentas 2007 m. gavo 144 449 007 EUR pajamų (2006 m. pajamos sudarė 126 126 604 EUR);

2007 m. galutinės finansinės ataskaitos (EUR)

10.   pažymi, kad 2007 finansinių metų Parlamento sąskaitos uždarytos toliau pateikiamų duomenų pagrindu:

a) Turimi asignavimai

2007 m. asignavimai

1 397 460 174

Nesavaiminiai perkėlimai iš 2006 finansinių metų

4 817 000

Savaiminiai perkėlimai iš 2006 finansinių metų

188 746 822,24

Asignavimai, atitinkantys asignuotąsias 2007 m. pajamas

42 522 400,66

Perkėlimai, atitinkantys asignuotąsias pajamas iš 2006  finansinių metų

34 640 774,58

Iš viso

1 668 187 171,48

b) 2007 finansinių metų asignavimų panaudojimas

Įsipareigojimai

1 594 372 252,26

Atlikti mokėjimai

1 329 131 440,46

Neįvykdyti mokėjimai ir neįsipareigoti asignavimai iš asignuotųjų pajamų

263 564 514,64

Asignavimai, perkelti į kitus metus, įskaitant asignavimus iš asignuotųjų pajamų

263 564 514,64

Panaikinti asignavimai

31 691 180,38

c) Biudžeto įplaukos

2007 m. gauti įnašai

144 449 007,32

d) 2007 m. gruodžio 31 d. bendro balanso suma

1 788 830 683

11.   pažymi, kad leisti panaudoti asignavimai Parlamento pradiniame 2007 m. biudžete sudarė 1 397 460 174 EUR, t. y. 6 proc. daugiau, palyginti su 2006 m. biudžetu (1 321 600 000 EUR), ir kad 2007 m. nebuvo parengta nė vieno taisomojo biudžeto;

12.   pažymi, kad Parlamentas, užuot grąžinęs neišleistus pinigus valstybėms narėms, nusprendė, kaip ir praėjusiais metais, metų pabaigoje atlikti likučių iš įvairių biudžeto eilučių kaupiamąjį perkėlimą, iš viso 25 000 000 EUR (2006 m.: 37 246 425 EUR), kuriuos ketino panaudoti pastatui Vienoje įsigyti kartu su Europos Komisija siekiant įsteigti Europos Sąjungos namus; tačiau pažymi, kad savo 2007 m. balandžio 24 d. rezoliucijoje dėl 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo(22) Parlamentas reikalavo, jog siekiant biudžeto aiškumo išlaidos pastatams turėtų būti įrašytos į biudžetą, o ne finansuojamos atliekant kaupiamąjį perkėlimą;

13.   džiaugiasi, kad biudžeto ir finansų valdymo ataskaita tarsi tapo aiškiomis ir skaidriomis Parlamento finansų valdymo tais finansiniais metais, kuriems ji skiriama, gairėmis, kaip prašyta ankstesnėse biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijose;

Parlamento finansinės ataskaitos

14.   pažymi, kad Parlamento apskaitos pareigūnas, patvirtindamas galutines finansines ataskaitas, pateikė pagrįstą patikinimą, kad finansinėse ataskaitose visais esminiais aspektais pateikiama teisinga ir tikra finansinė Europos Parlamento padėtis; be to, pažymi, kad nenustatyta nė vieno klausimo, kuriuo reikėtų daryti išlygą;

15.   primena jo Pirmininko sprendimą dėl 2007 finansinių metų finansinių ataskaitų patvirtinimo;

16.   pažymi, kad neigiamas 2007 finansinių metų ekonominės veiklos rezultatas buvo 209 985 279 EUR, kurį iš esmės galima paaiškinti 256 095 000 EUR padidėjusiais įsipareigojimais dėl pagrindinių pensijų, dengiamų tiesiai iš Parlamento biudžeto pagal Parlamento narių išlaidų ir išmokų taisyklių III priedą, suteikimo tam tikroms Parlamento narių kategorijoms;

17.   prašo Generalinį sekretorių nurodyti, kokia galėtų būti nuostata dėl Parlamento narių pensijų, kai įsigalios Parlamento narių statutas, ir kaip į šią nuostatą apskaitos tikslu turės būti atsižvelgiama rengiant Parlamento balansą;

18.   pažymi, kad balanso prieduose pastatai, kurie priklauso Parlamentui, išskaičiavus nusidėvėjimą vertinami 1 015 159 978 EUR, palyginti su bendra įsigijimo kaina – 1 650 945 693 EUR; prašo Generalinio sekretoriaus pateikti visų Parlamentui priklausančių pastatų dabartinės rinkos vertės, palyginti su jų įsigijimo kaina, apžvalgą;

Generalinio sekretoriaus patikinimo pareiškimas

19.   džiaugiasi Generalinio sekretoriaus, kaip vyriausiojo įgalioto leidimus duoti pareigūno, 2008 m. birželio 3 d. pareiškimu dėl leidimus duodančių pareigūnų 2007 m. metinių veiklos ataskaitų, kuriame jis pažymi, kad yra pagrįstai įsitikinęs, jog Parlamento biudžetas įvykdytas taikant patikimo finansų valdymo principus ir kad naudojama kontrolės ir priežiūros sistema padeda tinkamai užtikrinti operacijų teisėtumą ir tvarkingumą;

20.   vis dėlto atkreipia dėmesį į patikinimo pareiškime įtrauktą pastabą, kad Parlamento narių išmokų, įskaitant Parlamento narių padėjėjų išlaidas, reguliavimo sistema labai sudėtinga ir tai yra didelis trūkumas siekiant ją tinkamai taikyti praktikoje, ir kad dėl šios priežasties jis ėmėsi iniciatyvos parengti naują sistemą, kuri turėtų įsigalioti iki 2009 m. liepos mėn.;

Generalinių direktorių veiklos ataskaitos

21.   su pasitenkinimu pažymi, kad visi generaliniai direktoriai galėjo be išlygų pateikti patikinimo pareiškimą dėl jų tarnybų 2007 m. įgyvendinto biudžeto;

22.   supranta, kad veiklos ataskaitos yra vidaus valdymo priemonė, kurią taikant visų pirma siekiama pateikti Generaliniam sekretoriui aiškią administracijos darbo apžvalgą, ypač parodyti galimus trūkumus;

23.   pažymi, kad prie kiekvieno generalinio direktorato veiklos ataskaitos pridedamas priedas su išimčių sąrašu, kuriame nurodomi nukrypimai nuo Finansinio reglamento nuostatų ir antraeilių taisyklių; yra susirūpinęs, kad bendras tokių išimčių skaičius gerokai viršija iki 2003 m. pagal prieš reformą taikytą Finansinį reglamentą, kai finansų kontrolierius turėjo patvirtinti visus sandorius, nesuteiktų leidimų vidutinį metinį skaičių;

EAR metinė 2007 m. ataskaita

24.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadas, kad, tikrinant 2007 m. administracines išlaidas, visose institucijose pagal Finansinį reglamentą privalomos priežiūros ir kontrolės sistemos veikė patenkinamai ir nenustatyta patikrintų operacijų reikšmingų klaidų;

25.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų metinėje 2007 m. ataskaitoje pateikiamas konkrečias išvadas dėl Parlamento, taip pat į Parlamento atsakymus dėl koeficientų, taikomų nustatant darbuotojų atlyginimus po to, kai 2004 m. gegužės 1 d. buvo patvirtinti persvarstyti Pareigūnų tarnybos nuostatai, ir dėl mokėjimų asignavimų, perkeltų iš 2006 m. į 2007 m. ir susijusių su didelės spartos transliavimo kamerų D5 pastate įrengimu 2008 m.;

26.   be to, atkreipia dėmesį į metinės finansinės ataskaitos skirsnį dėl tolesnių veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į ankstesnėse metinėse ataskaitose pateiktas pastabas dėl fiksuoto dydžio kompensacijos, skiriamos pareigūnams komandiruotės metu patirtoms apsigyvenimo išlaidoms padengti, dėl pagrindžiamųjų dokumentų, susijusių su Parlamento narių padėjėjų išmokų naudojimu, ir, kalbėdamas apie savanorišką papildomų pensijų sistemą, atkreipia dėmesį į poreikį parengti aiškias taisykles, kuriose būtų apibrėžta Europos Parlamento ir sistemos dalyvių prievolės ir atsakomybė esant deficitui;

27.   atkreipia dėmesį į Parlamento atsakymus, pateiktus vykstant prieštaringų nuomonių derinimo su Audito Rūmais procedūrai;

Tolesni Generalinio sekretoriaus veiksmai priėmus praėjusių metų rezoliuciją dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo

28.   džiaugiasi 2008 m. kovo 10 d., 2008 m. gegužės 19 d. ir 2008 m. liepos 7 d. Biuro sprendimais dėl Europos Parlamento narių statuto ir Parlamento narių padėjėjams skirtų išmokų įgyvendinimo priemonių, kuriuose tiesiogiai atsižvelgiama į 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo rekomendacijas; taip pat džiaugiasi Pirmininko įsipareigojimu įgyvendinti šiuos sprendimus;

29.   primena, kad pagal Finansinio reglamento 147 straipsnio 1 dalį Komisija ir kitos institucijos privalo imtis visų reikiamų priemonių tam, kad būtų imtasi veiksmų atsižvelgiant į pastabas, pridedamas prie sprendimo dėl Europos Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

30.   taigi sveikina Generalinį sekretorių su tuo, kad laiku, t. y. prieš pradedant 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, pateikė praėjusių metų rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo iš administracijos pareikalautas ataskaitas;

31.   atkreipia dėmesį į Teisės tarnybos 2008 m. balandžio 29 d. išvadas (SJ 775/06) dėl 2008 m. balandžio 22 d. Parlamento 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijos dalių, susijusių su savanoriško pensijų kaupimo fondu, kurios pateikiamos toliau: "Biuras turi atitinkamą kompetenciją ir atsakomybę, nustatytas Parlamento darbo tvarkos taisyklėse. Taigi Biuras turi spręsti, ar jis ketina, ar neketina atsižvelgti į rezoliucijos, priimtos per 2008 m. balandžio 22 d. plenarinį posėdį, reikalavimus"; vis dėlto mano, kad ši išvada, pagrįsta Parlamento darbo tvarkos taisyklėmis, ne visiškai atitinka Finansinio reglamento 147 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįstas EB sutarties 276 straipsniu;

Vidaus auditoriaus klausymas

32.   pažymi, kad 2009 m. sausio 20 d. atsakingojo komiteto susitikime su vidaus auditoriumi (viešas susitikimas, transliuotas internetinėmis kameromis), kuriame vidaus auditorius pateikė savo metinę ataskaitą ir paaiškino, kad 2007 m. jis patvirtino arba parengė 18 ataskaitų projektų įvairiomis temomis, tarp jų:

   darbuotojų komandiruočių išlaidos,
   - IT valdymas,
   avansinės lėšos, inventorius ir biudžeto valdymas kai kuriuose informacijos centruose,
   - Europos lygmens politinės partijos,
   individualios darbuotojų išmokos,
   tolesni veiksmai atlikus integruotos vidaus kontrolės sistemos peržiūrą,
   - Parlamento padėjėjų išmokos;

33.   nurodo, kad vidaus auditoriaus metinėje ataskaitoje pateiktos šios svarbesnės išvados:

   atlikus Parlamento informacinių technologijų valdymo struktūros auditą negauta patikinimo, kad vidutinės trukmės laikotarpiu buvo pasirinktos tinkamos informacinės technologijos ar kad buvo vykdomas tinkamas strateginis informacinių technologijų planavimas;
   reikėtų itin sustiprinti darbuotojų individualių išmokų sistemos kontrolę, pagerinti atitinkamų informacinių technologijų valdymo sistemų duomenų kokybę ir tinkamai patvirtinti dokumentais procedūras bei gaires, kurios reikalingos valdymo ir kontrolės veiklai paremti;
   ne visada Europos politinių partijų pateikiamos informacijos ir dokumentų pakako pagrįsti jų prašymus dėl finansinių įnašų ar sudaryti galimybę leidimus išduodančiam skyriui patikrinti prašymų dėl mokėjimo tinkamumą;

34.   atkreipia dėmesį į šią vidaus auditoriaus nuomonę ir jai pritaria:

   svarbu centriniu lygmeniu parengti institucinį elgesio kodeksą, kuris reglamentuotų ryšius su išorės konsultantais (Generalinio sekretoriaus 2008 m. liepos mėn. patvirtintos gairės);
   svarbu užtikrinti, jog centriniu lygmeniu veiktų veiksminga rizikos valdymo sistema, t. y. būtų sukurtos suderintos procedūros, skirtos nustatyti ir įvertinti rizikai bei parengti atsakomosioms priemonėms ir apie jas pranešti, taip pat užtikrinti priežiūros bei sprendimų priėmimo įstaigoms, kad rizika valdoma veiksmingai ir kad imtasi visų tinkamų atsakomųjų priemonių, įskaitant vidaus kontrolę;

Sutartys ir viešieji pirkimai

35.   primena, kad Parlamentas skelbia bendrą informaciją apie sudarytas sutartis savo tinklavietėje pateikdamas nuorodas(23) ir kad, atsižvelgdamas į Finansinio reglamento nuostatas, jis skelbia: i) Oficialiajame leidinyje – tam tikrą informaciją apie sutartis, kurių vertė viršija 60 000 EUR, ir ii) savo tinklavietėje – sąrašą sutarčių, kurių vertė yra nuo 25 000 iki 60 000 EUR; džiaugiasi pasiektu dideliu skaidrumo lygiu, tačiau rekomenduoja į Parlamento tinklavietę įtraukti vieną išsamų visų sutarčių sąrašą, kad informacija būtų lengviau prieinama;

36.   pažymi, kad administracijos sutarčių metinėje ataskaitoje biudžeto valdymo institucijai įtraukta toliau pateikiama informacija apie 2007 m. sudarytas sutartis:

Sudarytos sutartys

2007 m.

2006 m.

Sutartys, kurių vertė lygi 25 000 EUR ar didesnė

331,5 mln. EUR

(249 sutartys)

327,5 mln. EUR

(238 sutartys)

Sutartys, kurių vertė lygi 50 000 EUR ar didesnė

326,5 mln. EUR

(133 sutartys)

322,3 mln. EUR

(112 sutarčių)

Sutartys, kurių vertė yra nuo 25 000 EUR iki 60 000 EUR

5,2 mln. EUR

(116 sutarčių)

5,2 mln. EUR

(126 sutartys)

37.   palankiai vertina informaciją, kad 2007 m. atviro konkurso būdu sudarytų sutarčių padaugėjo, palyginti su 2006 m., taip pat padidėjo jų procentinė dalis nuo bendro sutarčių skaičiaus, kaip pateikiama lentelėje:

Procedūros rūšis

2007 m.

2006 m.

Vertė (EUR)

Procentinė dalis

Vertė (EUR)

Procentinė dalis

Atviras konkursas

Ribotas konkursas

Derybos

162 124 519

59 593 905

109 763 269

49%

18%

33%

123 936 713

12 438 031

191 162 868

38%

4%

58%

Iš viso

331 481 693

100%

327 537 612

100%

38.   pažymi, kad administracija parengė uždraustų subjektų duomenų bazę, kaip reikalaujama pagal Finansinio reglamento 95 straipsnį, ir kad šiuo metu laukiama Komisijos nurodymų, kaip duomenų bazę koordinuoti su priemonėmis, kurias Komisija taikė atsižvelgdama į reglamentą(24) ir Komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. priimtą sprendimą;

39.   pažymi, kad, nepaisant Finansinio reglamento pakeitimų, viešųjų pirkimų taisyklės vis dar pernelyg sudėtingos taikyti mažesnėms institucijoms, ypač taisyklės, susijusios su kvietimu teikti paraiškas sudaryti sutartis, kurių vertė gana nedidelė; ragina Komisiją, atliekant parengiamąjį darbą prieš rengiant pasiūlymus dėl Finansinio reglamento pakeitimų, kuo dažniau konsultuotis su generaliniais sekretoriais ir kitų institucijų administracijomis siekiant užtikrinti, kad galutiniame projekte būtų tinkamai atsižvelgta į jiems rūpimus klausimus;

Parlamento administracijos valdymas
Vadovybės GD

40.   palankiai vertina Vadovybės GD įsipareigojimą toliau gerinti finansų valdymą atliekant išsamią įvairių biudžeto įvykdymo ir susijusių procedūrų analizę; ypač atkreipia dėmesį į pastangas, kurių imtasi siekiant, kad darbuotojai geriau suvoktų biudžeto operacijas;

41.   primena pirmą kartą 2004 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dokumente pateiktą savo reikalavimą įsteigti postą rizikos valdymo vadovo, kuris turėtų didžiulę profesinę šios srities patirtį, galėtų nepriklausomai ir savarankiškai priimti sprendimus, tinkamai išmanytų organizacijos struktūrą ir valdymą ir turėtų įgaliojimus, kadangi šio asmens nuomonė galėtų nesutapti su politiniais ir administraciniais sprendimais;

42.   mano, kad šį rizikos valdymo vadovą būtina įtraukti į administracinę struktūrą, kurioje būtų galima visiškai užtikrinti, kad bus laikomasi minėtųjų kriterijų;

43.   pabrėžia, kad saugumo klausimai yra labai opus visų parlamentų, tuo labiau daugiataučio parlamento, kurio veikla labai pastebima ir kuriame nuolat lankosi viso pasaulio šalių valstybių ir vyriausybių vadovai, sektorius; ragina Generalinį sekretorių pateikti atsakingam komitetui informaciją apie šios srities padėtį; atsižvelgdamas į tai primena aiškių komunikavimo procedūrų svarbą didelių Parlamento saugumo pažeidimų atveju;

44.   primena Biuro 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimą, kuriame pritariama veiklos tęstinumo ir krizių valdymo strategijai, kaip siūlė Generalinius sekretorius; pabrėžia, kad pagaliau būtina pradėti taikyti aiškias taisykles, pagal kurias nustatoma komandų seka ir krizių valdymo struktūra Parlamento administracijoje, ir tikisi, kad Vadovybės GD dės visas pastangas šiuo klausimu;

45.   išreiškia susirūpinimą, kad vis daugėja smulkių nusikaltimų Parlamento patalpose, dažniausiai tai asmeninių daiktų, pvz., portfelių, nešiojamųjų kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir kt., vagystės; remia visas administracijos pastangas užtikrinti geresnį saugumą Parlamento patalpose;

46.   pažymi, kad 2005 m. atlikus saugumo rizikos analizę ir išorės konsultanto patarimu Parlamentas įsigijo 6 kūno skaitytuvus; pažymi, kad po to, kai šie kūno skaitytuvai buvo įsigyti, Parlamentas balsavo prieš tokių skaitytuvų naudojimą oro uostuose; taigi prašo Generalinį sekretorių ieškoti galimybės parduoti skaitytuvus; ragina administraciją prieš įsigyjant panašius objektus ateityje informuoti Parlamento narius ir juos įtraukti į sprendimų priėmimo procesą;

Vidaus politikos GD ir Išorės politikos GD

47.   pažymi, kad 2007 m. veikė Vidaus politikos GD ir Išorės politikos DG politikos skyriai ir jiems buvo skirtas bendras 6 519 600 EUR biudžetas; su pasitenkinimu pažymi, kad dar geriau atliktas politikos skyrių svarbiausias uždavinys – padėti Parlamento organams dirbti; palankiai vertina Politikos skyrių taikomą metodą siekiant pagrindinio tikslo, t. y. užtikrinti nepriklausomus tyrimus, ir ragina šiuos skyrius atidžiai apsvarstyti, kurio tipo sutartis gali užtikrinti prašančiam komitetui kokybiškiausią patarimą;

Komunikacijos GD

48.   pažymi vis didėjančius Komunikacijos GD garso ir vaizdo srities projektų poreikius, taip pat Lankytojų centro projekto, kuris yra galutiniame etape, įgyvendinimą; taigi atkreipia dėmesį į ilgas ir sudėtingas procedūras, susijusias su paruošiamąja naujojo Lankytojų centro veikla, iš viso 13 konkursų procedūrų ir 20 pavienių sutarčių;

49.   ragina Generalinį sekretorių kuo skubiau priimti darbuotojus į 2009 m. numatytus postus, susijusius su Lankytojų centro projekto grupe, siekiant užtikrinti, kad 2010 m. pradžioje Lankytojų centras galėtų atverti duris visuomenei;

50.   džiaugiasi darbu, kurį atliko Komunikacijos GD rengiantis pradėti internetinės televizijos projektą, kurio bandomasis variantas, pasibaigus kai kuriems pradinio konkurso etapo sunkumams, jau pateiktas; atkreipia dėmesį į tai, kad bandomasis etapas vyko 2008 m. rugsėjo – 2009 m. kovo mėn. ir kad siekiant informuoti ir sudominti piliečius 2009 m. kovo mėn. pradėta vykdyti visuomenės informavimo kampanija; atkreipia dėmesį į sunkumus, susijusius su pirmuoju pasaulyje internetinės televizijos kanalu, kuris veikia 20 kalbomis;

51.   džiaugiasi dėl internetinės televizijos padidėjusiu Parlamento darbo skaidrumu, nes komitetų posėdžiai, klausymai ir kita veikla transliuojama internetinėmis kameromis ir besidomintys piliečiai gali stebėti tiesiogines transliacijas jiems įdomiais klausimais;

52.   atkreipia dėmesį į tai, kad Biuras 2007 m. spalio 22 d. vienbalsiai priėmė 2009 m. Europos rinkimų strategiją ir veiksmų planą, kurio pirmasis įgyvendinimo etapas prasidėjo 2008 m., o galutinis prasidės prieš pat Europos rinkimus;

53.   džiaugiasi, kad Parlamentas vis labiau dalyvauja Europos socialiniame ir kultūriniame gyvenime, kaip galima spręsti iš tokių pavyzdžių, kaip LUX kino premija, Europos Parlamento žurnalistikos premija, Europos piliečių premija, Europos Karolio Didžiojo jaunimo premija, "Energy Globe" apdovanojimai, Agora ir Jaunimo žiniasklaidos dienos, – viskas vyko 2007 m. kartu su kitais įprastais renginiais;

54.   atkreipia dėmesį į tai, kad JAN pastate Briuselyje vartotojai patenkinti nauja garso ir vaizdo infrastruktūra, kuri įrengta 2006–2008 m. laikotarpiu siekiant užtikrinti modernią įrangą žiniasklaidos ir vidinėms paslaugoms teikti;

55.   džiaugiasi pagerėjusiu informacijos centrų valdymu, regis, itin pagerėjusiu finansų valdymu, sprendžiant iš vidaus auditoriaus per klausymą, kurį atsakingas komitetas surengė 2009 m. sausio 20 d., pateiktos informacijos; pabrėžia Parlamento informacijos centrų naujos tikslų formuluotės svarbą siekiant pagerinti jų matomumą ir padidinti galimybes piliečiams į juos kreiptis;

56.   apgailestauja, kad labai ilgai nebuvo priimta sprendimų dėl pagrindinių Komunikacijos GD postų, todėl vadovų postai liko laisvi ir dėl šios priežasties padaugėjo darbo vietoje dirbantiems vadovams;

Personalo GD

57.   džiaugiasi, kad Personalo GD pradėjo naudoti programą "Streamline", kuri suteikia galimybę kur kas veiksmingiau dirbti ir kuria gali labai lengvai naudotis visi darbuotojai;

58.   palankiai vertina Personalo GD pradėtą vykdyti patikrą; ragina Personalo GD tęsti patikrą ir taikyti panašų į Komisijos atliekant patikrą taikomą metodą, kuris suteikia galimybę kur kas geriau paskirstyti darbuotojus ir efektyviau dirbti;

59.   pažymi, kad laikinos nuostatos, pagal kurias pradedamas taikyti vykdant reformą nustatytas koeficientas (Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedas), tokios neaiškios ir netgi prieštaringos(25), kad įvairių institucijų yra skirtingai interpretuojamos, ir daug atvejų teikiama nagrinėti Teisingumo Teisme; pabrėžia, kad rengiant teisės aktų tekstus svarbu, kad jie būtų aiškūs ir paprasti; primygtinai reikalauja, kad pereinamasis laikotarpis nuo senosios prieš 2004 m. taikytos atlyginimų skalės prie naujosios po reformos taikomos atlyginimų skalės turėtų būti kuo trumpesnis (Komisijos prieš reformą pateiktame aiškinamajame dokumente nurodoma, kad pereinamasis laikotarpis tęsis iki 2006 m.) ir susidomėjęs laukia šios reformos analizės, kurią turi atlikti Generalinio sekretoriaus įsteigta darbo grupė, rezultatų;

60.   primena, kad tuo pat metu, kai persvarsčius Finansinį reglamentą prireikė itin didelio skaičiaus finansų (biudžeto) srities darbuotojų, sumažėjo institucijos gebėjimas sudominti kvalifikuotus finansų srities darbuotojus po to, kai 2004 m. buvo iš esmės persvarstyti Pareigūnų tarnybos nuostatai, įskaitant didelį atlyginimų lygio ir kitų naujai įdarbinamiems pareigūnams mokamų išmokų sumažinimą;

61.   atkreipia dėmesį į tai, kad bent vienas generalinis direktoratas savo veiklos ataskaitoje pabrėžė ex-post patikrų naudą nustatant klaidas arba trūkumus, kuriuos ateityje bus galima pašalinti; pažymi, kad ne visi generaliniai direktoratai šiuo metu turi ex-post kontrolierių;

62.   ragina, kad nepriklausoma išorės įstaiga įvertintų bendrą 2004 m. atliktos Pareigūnų tarnybos nuostatų reformos poveikį, išanalizuotų reformos išlaidas ir naudą ir ypač nustatytų visas nelauktas pasekmes, turėjusias neigiamą poveikį institucijų veiklai; be to, skatina Generalinį sekretorių užsakyti darbuotojų pasitenkinimo lygio tyrimą;

63.   atkreipia dėmesį į Generalinio sekretoriaus pateiktą informaciją apie kandidatų į laisvus aukštesnius negu skyrių vadovų postus skaičių; yra susirūpinęs dėl to, kad daugeliu šių atvejų kandidatų skaičius buvo ribotas (1 arba 2); ragina imtis tinkamų priemonių, kad vidaus kandidatų į tokius postus skaičius būtų padidintas;

Infrastruktūros ir logistikos GD

64.   apgailestauja dėl to, kad Strasbūre nupirkus SDM, WIC ir IP3 pastatus rastas daug didesnis asbesto kiekis, negu pradžioje nurodė prancūzų ekspertas; pažymi, kad buvo priimtas sprendimas pašalinti šį asbestą siekiant ilguoju laikotarpiu apsaugoti asmenis, kurie dirba arba lankosi minėtuose pastatuose;

65.   ragina Pirmininką ir Generalinį sekretorių užtikrinti, kad asbesto šalinimo darbai būtų vykdomi laikantis intervencijos protokolo ir atsižvelgiant į ekspertų ataskaitas, kurios pridedamos prie atsakymo į biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimyną, ir kad juos nuolat prižiūrėtų ekspertai siekiant užtikrinti optimalią visų asmenų, kurie lankosi arba dirba šiuose pastatuose, apsaugą, kol juose vyksta darbai;

66.   atkreipia dėmesį į tai, kad galutinė Briuselio sporto centro išplėtimo išlaidų sąmata bus parengta baigus vykstančią derybų procedūrą; ragina Generalinį sekretorių, prieš priimant galutinį sprendimą pradėti šiuos darbus, pateikti Biurui ir Biudžeto komitetui galutinę išlaidų sąmatą; pažymi, kad iki šiol vykdyta veikla neatitinka nei Parlamento narių, nei Europos mokesčių mokėtojų interesų;

Vertimo raštu GD ir Vertimo žodžiu ir konferencijų GD

67.   yra susirūpinęs dėl Vertimo žodžiu GD pareiškimo savo veiklos ataskaitoje, kad Daugiakalbystės kodekso laikomasi tik 60 proc. visų atvejų ir kad kai kuriuose komitetuose šis kodeksas pažeidžiamas nepriimtinai dažnai; mano, kad daugiakalbystės nepaisymas itin pakenktų demokratijai ir įprastam Parlamento narių pareigų vykdymui ir ragina Generalinį sekretorių užtikrinti, kad šis kodeksas būtų tinkamai taikomas;

68.   remia Generalinio sekretoriaus pasiūlymą pradėti taikyti vertimo raštu ir žodžiu paslaugų naudotojų, įskaitant komitetus, delegacijas ir politines grupes, informuotumo didinimo priemones ir siūlo, kad ateityje būtų įtrauktas pasiūlymas pateikti naudotojams virtualias sąskaitas;

69.   pažymi, kad Biuras 2008 m. lapkričio 17 d. patvirtino iš esmės persvarstytą elgesio kodeksą;

70.   pritaria Vertimo raštu ir Vertimo žodžiu ir konferencijų GD pastangoms operatyviai spręsti nuo 11 oficialiųjų kalbų 2004 m. iki 23 oficialiųjų kalbų 2009 m. skaičiaus padidėjimo klausimą;

71.   atkreipia dėmesį į tai, kad vertėjų žodžiu darbo sąlygos šio Parlamento kadencijos laikotarpiu pablogėjo dėl nuolat augančio darbo krūvio ir neteisingos misijas reglamentuojančių taisyklių interpretacijos; kviečia Vertimo žodžiu ir konferencijų GD skubiai imtis spręsti šį klausimą siekiant gerinti vertėjų žodžiu motyvaciją; atkreipia dėmesį į tai, kad šios problemos daugiausia kyla pagrindinių kalbų derinių vertėjams, kurių darbo grafikas itin įtemptas dėl didelės jų paslaugų paklausos;

72.   ragina Generalinį sekretorių pateikti 2007 m. ir jei įmanoma 2008 m. posėdžių, kurie buvo atšaukti tokiu metu, kai vertėjai žodžiu ir kiti padėjėjai nebegalėjo būti paskirti kitur, apžvalgą, įskaitant visas patirtas išlaidas, ir nurodyti, kas šias išlaidas turėjo padengti;

Finansų GD

73.   atkreipia dėmesį į Paprastinimo darbo grupės veiklą; ragina Generalinį sekretorių pateikti atsakingam komitetui trumpą pranešimą šios darbo grupės pasiektų rezultatų klausimu; tikisi, kad prieš numatant bet kokius finansinių taisyklių pakeitimus komitetas bus paprašytas pateikti oficialią nuomonę;

74.   primygtinai reikalauja, kad Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklės būtų aiškios ir jų būtų lengva laikytis;

75.   ragina Generalinį sekretorių įsteigti tarnybą, į kurią nuo 2009 m. liepos mėn. galėtų kreiptis visi Parlamento nariai ir kuri padėtų jiems teisingai taikyti naująjį Parlamento narių statutą ir naudotis pagal jį suteikiamomis teisėmis bei vykdyti pareigas ir tinkamai sudaryti padėjėjų įdarbinimo sutartis;

76.   mano, kad siekiant, jog Parlamento nariai vykdytų savo pareigas, jiems turėtų būti suteikiama galimybė naudotis tokia transporto priemone, kuri būtų geriausiai pritaikyta prie jų parlamentinės darbotvarkės, patogiausia, greičiausia ir Parlamentui kainuojanti mažiausiai;

77.   ragina Generalinį sekretorių numatyti finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kurių reikia, kad kuo skubiau būtų įgyvendintas naujasis Padėjėjų statutas;

78.   ragina, kad nepriklausoma įstaiga atliktų bendrą patikimo finansų valdymo, našumo ir efektyvumo sudarant sutartis su išorės paslaugų teikėjais tokiose srityse, kaip informacinės technologijos (IT), apsauga, barai, restoranai, valgyklos, kelionių agentūros, valymas, pastatų priežiūra, analizę, ypač atsižvelgdama į:

   atrankos metodus,
   tinkamiausią sutarties pobūdį,
   galimą valdymo kontrolės praradimą užsakant per daug išorės paslaugų,
   mokėjimų ir sąskaitų mechanizmo skaidrumą,
   požiūrį, kad svarstant atlyginimą komisiniai yra svarbus veiksnys,
   monopolių problemą teikiant paslaugas tam tikrose srityse,
   mokėjimus iš Parlamento biudžeto patvirtinančius dokumentus;

79.   rekomenduoja, kad Parlamento vidaus auditorius, vykdydamas rizikos analizę, kuria bus grindžiamos jo būsimos darbo programos, atsižvelgtų į minėtąsias sritis ir klausimus;

Naujovių ir technologinės pagalbos GD

80.   primena, kad 2009 m. sausio 20 d. vykstant klausymui atsakingame komitete vidaus auditorius pranešė, kad 2007 m. kilo didelių problemų, susijusių su IT valdymu Parlamente, kurias sprendžiant reikėjo atlikti svarbių institucijos IT politikos struktūros, tradicijų ir valdymo pokyčių; mano, kad reikia kuo skubiau pradėti taikyti visus svarbiausius modernaus IT valdymo reikalavimus ir planavimo priemones, kurios padėtų Parlamento IT sektoriui priartėti prie Informacinių ir susijusių technologijų kontrolės tikslų (COBIT) įgyvendinimo;

81.   pabrėžia, kad siekiant įvykdyti šį uždavinį reikia iš esmės išnagrinėti Parlamento poreikius ir strategijas, kad politiniai reikalavimai būtų suderinami su IT priemonėmis, atsižvelgiant į vis daugiau visame pasaulyje naudojamą skaitmeninį formatą, nes politinė orientacija turėtų skatinti siekti galutinio tikslo, o IT priemonėmis minėtieji tikslai turėtų būti tinkamai remiami; mano, kad šio požiūrio būtų galima laikytis tik tuomet, kai bus parengta IT valdymo struktūra; todėl ragina Biurą priimti reikiamus sprendimus;

Parlamento padėjėjų išmokos

82.   džiaugiasi Generalinio sekretoriaus veiksmais, kurių imtasi reaguojant į ankstesnes rezoliucijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Audito Rūmų ir vidaus audito ataskaitas, siekiant gauti pagrindžiamuosius dokumentus, reikalingus norint iš esmės sureguliuoti visus reikalavimus (99,9 proc. pagal kiekį) 2004–2007 m. laikotarpiu; atkreipia dėmesį į reikalavimų procedūros supaprastinimą, kuris pradėtas taikyti 2006 m. gruodžio 13 d. ir pagal kurį Parlamento nariai neturi pateikti sąskaitų faktūrų ir mokėjimų pažymų, kurias išduoda mokėjimo tarpininkai ar paslaugų teikėjai, bet privalo jas laikyti patys; užuot tai darę, dabar Parlamento nariai privalo pateikti mokėjimo tarpininkų ir paslaugų teikėjų išrašomų išlaidų ataskaitų ir išsiųstų sąskaitų faktūrų ataskaitų kopijas;

83.   primena savo 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijos(26) 59 ir 61 dalis; prašo Generalinį sekretorių pasirūpinti, kad nariams, kurie laikėsi taisyklių, susijusių su Parlamento narių padėjėjų pagalbai skiriamomis išmokomis, administracija išsiųstų laiškus, kuriuose tai patvirtinama;

84.   palankiai vertina Generalinio sekretoriaus per atsakingo komiteto 2009 m. sausio 20 d. surengtą klausymą prisiimtą įsipareigojimą iki 2009 m. liepos mėn. užtikrinti Parlamento nariams oficialų Parlamento samdomą mokėjimo agentą, bent po vieną kiekvienai valstybei narei, kuris tvarkytų sutartis ir visus su Parlamento narių vietiniais padėjėjais susijusius klausimus, turint mintyje kitas įgyvendinimo taisyklėse numatytas galimybes;

85.   skatina Biurą užtikrinti, kad vietiniai padėjėjai turėtų vienodą galimybę patekti į visus Parlamento pastatus trijose darbo vietose;

Frakcijos (finansinių ataskaitų ir procedūrų peržiūra. 4 0 0 0 biudžeto punktas)

86.   džiaugiasi tuo, kad frakcijų finansinės ataskaitos kartu su jų vidaus finansų taisyklėmis skelbiamos Parlamento tinklavietėje(27); vis dėlto pažymi, kad įvairių frakcijų parengtos vidaus finansų taisyklės yra labai skirtingos;

87.   pažymi, kad 2007 m. į 4 0 0 0 biudžeto punktą įrašytos toliau pateikiamos asignavimų sumos:

 

 

 

 

 

 

(EUR)

Iš viso numatyta 2007 m. biudžete

 

 

 

75 211 947

Nepriklausomi nariai

 

 

 

 

673 575

Frakcijoms skiriama suma

 

 

 

74 538 372

Frakcija

Iš Parlamento biudžeto skiriami asignavimai

Frakcijos ištekliai ir perkelti frakcijos asignavimai

2007 m. išlaidos

Panaudotų lėšų procentas

Perkeliamų lėšų viršutinė riba*

Suma, perkelta į 2008 m.

PPE

18 197 622

9 449 345

18 572 670

67,18%

9 098 811

9 074 297

PSE

14 165 895

7 265 776

14 827 524

69,19%

7 082 948

6 604 146

ALDE

6 703 291

3 560 145

7 461 720

72,70%

3 351 646

2 801 716

Verts/ALE

2 690 396

1 434 335

3 167 057

76,78%

1 345 198

957 674

GUE/NGL

2 740 154

994 094

2 835 166

75,92%

1 370 077

899 083

UEN

2 797 063

541 496

2 436 330

72,98%

1 398 532

902 230

IND/DEM

1 502 292

1 044 042

1 821 789

71,55%

751 146

724 546

ITS

1 441 708

10 718

1 130 306

77,82%

720 854

- **

NI

538 048

135 527

450 827

66,93%

269 024

117 207

IŠ VISO

50 776 469

24 435 478

52 703 387

70,07%

25 388 234

22 508 559

* Pagal 4 0 0 0 biudžeto punkto asignavimų panaudojimo taisyklių 2.1.6 straipsnį.

** 2007 m. lapkričio 14 d. frakcija panaikinta, vėliau ji grąžino EP nepanaudotus asignavimus.

88.   pažymi, kad 2007 m. išorės auditoriai savo išvadoje nustatė trūkumų, susijusių su dviejų frakcijų finansinėmis ataskaitomis;

89.   pažymi, kad Biuras 2008 m. liepos 7 d. posėdyje, svarstydamas sprendimą dėl frakcijų 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo, be diskusijų:

   pažymėjo, kad gauti frakcijų pateikti dokumentai, ir patvirtino šiuos dokumentus ir nepriklausomų narių galutinę konsoliduotąją finansinę ataskaitą;
   pritarė, kad PPE-DE frakcija į 2007 m. sąskaitas įtrauktų išlaidas, susijusias su tam tikromis išlaidomis personalui 2005–2007 m. laikotarpiu, kurių sąskaitas faktūras Parlamentas išdavė po 2008 m. sausio 31 d.;
   atidėjo sprendimą dėl buvusios ITS frakcijos galutinių finansinių ataskaitų;

90.   be to, pažymi, kad Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkui 2008 m. lapkričio 4 d. pateikta buvusios ITS frakcijos, kuri panaikinta 2007 m. lapkričio 14 d., finansinės ataskaitos kartu su auditoriaus pažyma, kurioje: i) pateikiamos audito išvados ir nurodomi trūkumai, susiję su nustatyta nepakankama vidaus patikra kontroliuojant atlyginimų mokėjimą darbuotojams, neįdarbintiems pagal sutartį, ir ii) minimos drausminės procedūros prieš buvusį darbuotoją;

91.   pažymi, kad ITS frakcija 2008 m. balandžio mėn. grąžino Parlamentui subsidijos likutį, kuris sudarė 317 310, 23 EUR;

Europos politinės partijos

92.   pabrėžia, kad Biuras, savo 2008 m. liepos 7 d. posėdžio metu svarstydamas sprendimo dėl politinių partijų 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo klausimą, priėmė sprendimą be diskusijų ir patvirtino galutines politinių partijų, subsidijuojamų iš Parlamento biudžeto, atitinkamų veiklos programų įgyvendinimo ataskaitas ir finansinės padėties ataskaitas;

93.   pažymi, kad 2007 m. į 4 0 2 0 biudžeto punktą įrašytos toliau pateikiamos asignavimų sumos:

2007 m. biudžeto įvykdymas pagal susitarimą (EUR)

Partija

Nuosavi ištekliai

Iš viso EP subsidijų

Iš viso pajamų

Subsidijų dalis proc. nuo finansuotinų išlaidų (ne daugiau kaip 75 %)

PPE

1 150 174,16

3 156 413,79

4 306 587,95

75,00 %

PSE

1 033 792,85

2 992 217,56

4 026 010,41

75,00 %

ELDR

382 797,45

1 022 343,98

1 405 141,43

74,00 %

EFGP

243 733,02

631 750,00

875 483,02

74,05 %

GE

179 599,61

524 251,22

703 850,83

75,00 %

PDE

52 861,45

152 610,87

205 472,32

75,00 %

AEN

53 496,02

159 137,64

212 633,66

74,84%

ADIE

82 775,00

239 410,00

322 185,00

74,46 %

EFA

81 354,87

215 197,63

296 552,50

75,00 %

EUD

73 951,00

226 279,50

300 230,50

75,00 %

Iš viso

3 334 535,43

9 319 612,19

12 654 147,62

74,81 %

94.   pabrėžia tai, kad auditoriai visose ataskaitose be išlygų patvirtino, jog pateiktos ataskaitos atitiko pagrindines Reglamento (EB) Nr. 2004/2003(28) nuostatas ir kad ataskaitos teisingai ir patikimai atspindėjo politinių partijų finansinę padėtį baigiant vykdyti 2007 finansinių metų biudžetą; pažymi, kad Parlamento vidaus auditoriaus vertinimas dėl atitikties atitinkamiems reikalavimams buvo labiau kritiškas;

95.   paveda Generaliniam sekretoriui paskelbti subsidijuojamų politinių partijų ataskaitas ir atitinkamą auditorių ataskaitą Parlamento tinklavietėje;

96.   prašo užtikrinti, kad atsakingas Parlamento komitetas būtų informuotas apie tolesnes priemones, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į vidaus auditoriaus 2007 m. rugpjūčio mėn. paskelbtą ataskaitą, kurioje nurodoma, kaip įgyvendinamos nuostatos, susijusios su įnašais, skiriamais Europos lygmens politinėms partijoms (nurodyta 2008 m. balandžio 22 d. Parlamento rezoliucijos dėl 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo 55 dalyje);

97.   pabrėžia, kad 2005 ir 2006 m. dvi partijos (Sąjunga už tautų Europą (AEN) ir Europos demokratų partija (PDE)) nepanaudojo didelės savo preliminarių biudžetų dalies ir kad leidimus duodančiam pareigūnui buvo pavesta sugrąžinti į 2007 m. biudžetą šias sumas:

– Sąjunga už tautų Europą (AEN) – 81 294,07 EUR,

– Europos demokratų partija (PDE) – 269 153,40 EUR; taip pat

– Nepriklausomų Europos demokratų sąjunga (ADIE) – 49 819 EUR;

98.   primena, kad savo 2008 m. spalio 8 d. posėdyje Biuras pažymėjo, kad pateiktas pasiūlymas dėl elgesio kodekso politinių partijų rinkiminių kampanijų metu, atsižvelgiant į Europos Parlamento rinkimus;

99.   primena, kad, atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 1524/2007(29), paraiškos gauti lėšų Europos politiniams fondams finansuoti iš Europos Parlamento biudžeto pirmą kartą svarstytos 2008 m.; paveda savo atsakingam komitetui įtraukti šių lėšų panaudojimo klausimą į 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo ataskaitą;

Savanoriško pensijų kaupimo fondas

100.   pažymi, kad 2008 m. pavasarį Savanoriško pensijų kaupimo fondas turėjo 1 113 narių, iš jų – 478 šiuo metu dirbantys EP nariai (61 proc. bendro Parlamento narių skaičiaus), 493 pensiją gaunantys asmenys (iš kurių 56 – mirusių Parlamento narių išlaikytiniai) ir 142 buvę Parlamento nariai, įgiję teisę pagal šią sistemą;

101.   atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 m. gruodžio 31 d. fondo turtas siekė 214 887 336 EUR; pabrėžia, kad investicijų grąža 2007 m. buvo 1,2 proc.;

102.   atsižvelgdamas į pelno nesiekiančios bendrovės, valdančios Parlamento narių savanoriško pensijų kaupimo fondą, finansinę ataskaitą, pažymi, kad nepriklausomo auditoriaus pateiktose išvadose be išlygų nurodoma, kad 2007 m. gruodžio 31 d. Savanoriško pensijų kaupimo fondo aktuarinis deficitas buvo 30 917 229 EUR (2006 m. – 26 637 836 EUR);

103.   taip pat atkreipia dėmesį į išorės auditoriaus pareiškimą, kad galutinė atsakomybė už išmokų mokėjimą tenka Parlamentui, kaip numatyta Parlamento priimto Europos Parlamento narių statuto 27 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad "turimos teisės yra visiškai išsaugomos";

104.   laikosi nuomonės, kad šis teiginys ne visiškai atitinka pirminę savanoriško pensijų kaupimo fondo, kaip savarankiškos organizacijos, nepriklausančios institucijos struktūrai, koncepciją; ragina Teisės tarnybą prieš įsigaliojant naujajam statutui pateikti savo nuomonę klausimu, ar galutinė finansinė atsakomybė, susijusi su savanoriško pensijų kaupimo fondu, tenka pačiam fondui ir jo nariams, ar Parlamentui, ypač atsižvelgiant į Europos mokesčių mokėtojų interesus;

105.   atkreipia dėmesį į savo ketinimą pradėti derybas dėl Parlamento ir fondo susitarimo; pabrėžia, kad esant dabartinei ekonominei padėčiai Parlamentas jokiomis aplinkybėmis neteiks papildomų lėšų iš biudžeto fondo deficitui padengti, kaip tai darė praeityje, ir taip pat, kad jei jis turi užtikrinti teisę gauti pensiją, Parlamentas turėtų visiškai kontroliuoti fondą ir jo investicijų politiką;

106.   primena Parlamento užsakymu atliktuose nepriklausomuose aktuariniame savanoriško pensijų kaupimo sistemos vertinime pateiktas išvadas(30), kad: i) gaunamos pajamos buvo pakankamos, kad būtų galima finansuoti pensijų mokėjimus iki 2015 m., po to reikėtų pradėti realizuoti turtą norint atlikti būtinus pensijų mokėjimus; ir kad ii) tuo atveju, jei sistemos aktuarinių vertinimų prielaidos pasirodys teisingos, numatyto veiklos laikotarpio pabaigoje fondas turės lėšų perviršį; pabrėžia, jog Generalinis sekretorius pateikė užsakymą atlikti naują aktuarinį tyrimą, kad būtų išnagrinėta padėtis atsižvelgiant į pastarojo meto finansų ir bankų krizę;

107.   palankiai vertina informaciją, kad, kaip buvo raginama ankstesnėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, fondo nariai šiuo metu moka vieną trečdalį įmokos iš privačios išorės sąskaitos, Parlamento administracijai jos nenuskaičiuojant savaime iš bendrosioms išlaidoms kompensuoti skiriamų lėšų;

108.   vis dėlto pabrėžia, kad kalbant apie pirminę pensijų sistemą, numatytą pagal Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių III priedą, atitinkamų Parlamento narių įnašai ir toliau atskaitomi iš bendrosioms išlaidoms kompensuoti skiriamų lėšų;

109.   pažymi, kad 2007 m. spalio 22 d. posėdyje Biuras, neatsižvelgdamas į teigiamą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę, nusprendė nesilaikyti Europos ombudsmeno rekomendacijos (susijusios su skundu 655/2006/(SAB)ID), kurioje nurodoma, kad Parlamentas turi suteikti prieigą prie savanoriško pensijų kaupimo sistemos dalyvių sąrašo; ragina Biurą iš naujo apsvarstyti savo poziciją ir paskelbti sąrašą atsižvelgiant į Parlamento teisės tarnybos rekomendaciją ir laikantis Sąjungos skaidrumo politikos, kai skelbiami visi galutiniai Europos paramos gavėjai;

Aplinka

110.   primena, kad Pirmininkas ir Generalinis sekretorius 2007 m. lapkričio 27 d. pasirašė susitarimą dėl Parlamento pastatų sertifikavimo pagal aplinkos apsaugos reikalavimus ir kad Generalinis sekretorius taip pat inicijavo būtinas procedūras siekiant įtraukti Parlamentą į Belgijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo įstaigų, dalyvaujančių Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS), sąrašą;

111.   atkreipia dėmesį į tai, kad dabar visos trys Parlamento darbo vietos turi aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemos (angl. EMAS) sertifikatus ir kad Parlamentas yra vienintelė ES institucija, turinti tokį patvirtinimą, kad laikosi aplinkos apsaugos politikos reikalavimų;

112.   atkreipia dėmesį į tai, kad Biuras 2007 m. birželio 18 d. nusprendė, jog vadovaujantis 2007 m. balandžio 24 m. Parlamento sprendimu dėl 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, bus siekiama pirmojo ir pagrindinio aplinkos apsaugos vadybos sistemos tikslo, t. y. iki 2020 m. 30 proc. sumažinti išmetamo CO2 kiekį;

113.   ragina Generalinį sekretorių vykdant ateinančių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą laiku informuoti kompetentingus komitetus apie visus tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į 2007 m. balandžio 24 d. Parlamento 2005 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas, susijusias su aplinkos apsaugos priemonėmis, įskaitant tikslius CO2 išmetimo mažinimo, pasiekto jas taikant, skaičius;

Su Parlamento narių kasa susijęs atvejis

114.   pabrėžia, kad 2007 m. buvo išspręstas klausimas, susijęs su 1982 m. nustatytu grynųjų pinigų kasoje ir bendrosiose sąskaitose nurodytos sumos 4 136 125 Belgijos frankų neatitiktimi; pažymi, kad taip pat buvo išspręstas tuo metu pareigas ėjusių avansinių lėšų sąskaitų valdytojo ir apskaitos pareigūno padėjėjo garantinių sąskaitų klausimas.

(1) OL L 77, 2007 3 16.
(2) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(3) OL C 148, 2008 6 13, p. 1.
(4) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(5) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(7) PE 349.540/Bur/ann/fin.
(8) OL C 291 E, 2006 11 30, p. 311.
(9) OL C 286, 2008 11 10, 11.6 punktas.
(10) OL L 77, 2007 3 16.
(11) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(12) OL C 148, 2008 6 13, p. 1.
(13) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(14) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(15) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(16) PE 349.540./Bur/ann/fin.
(17) OL C 291 E, 2006 11 30, p. 311.
(18) OL C 286, 2008 11 10, 11.6 punktas.
(19) 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, kuriuo iš dalies keičiami Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos (OL L  124, 2004 4 27, p. 1).
(20) OJ L 55, 2009 2 27, p. 1.
(21) Pranešimas dėl biudžeto ir finansų valdymo. ES biudžeto I skirsnis. 2007 finansiniai metai (OL C 148, 2008 6 13, p. 1).
(22) OL L 187, 2008 7 15, p. 3.
(23) http://www.europarl.europa.eu/parliament/expert/staticDisplay.do?id=62&language=ENhttp://www.europarl.europa.eu/parliament/expert/staticDisplay.do?language=EN&id
(24) 2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1302/2008 dėl centrinės uždraustų subjektų duomenų bazės (OL L 344, 2008 12 20, p. 12).
(25) Parlamento atsakymas į Audito Rūmų metinės ataskaitos 11.7 dalį.
(26) 2008 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą Sprendimo dėl 2006 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, I skirsnis – Europos Parlamentas (OL L 88, 2009 3 31, p. 3).
(27) http://www.europarl.europa.eu/groups/accounts_en.htm
(28) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (OL L 297, 2003 11 15, p. 1).
(29) 2007 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1524/2007, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (OL L 343, 2007 12 27, p. 5).
(30) Galutinė ataskaita: Įsipareigojimų ir turto analizė (2007 m. lapkričio mėn.). AON Consulting Belgium NV/SA.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Teisingumo Teismas
PDF 297kWORD 54k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas (C6-0418/2008 – 2008/2278(DEC))
P6_TA(2009)0261A6-0151/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C6-0418/2008)(2),

–   atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo metinę 2007 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(3),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(5), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0151/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Teisingumo Teismo sekretoriui, kad Teisingumo Teismo 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   pateikia savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, IV skirsnis – Teisingumo Teismas (C6-0418/2008 – 2008/2278(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(6),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C6-0418/2008)(7),

–   atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo metinę 2007 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Audito Rūmų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(8),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(9),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(10), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0151/2009),

1.   pažymi, kad Europos Teisingumo Teismo (ETT) turimi įsipareigojimų asignavimai 2007 m. sudarė iš viso 275 mln. eurų (2006 m. – 252 mln. eurų(11)), jų panaudota 96,84 proc., t. y. daugiau, negu praėjusiais metais;

2.   su džiaugsmu pažymi, kad ETT 2007 m. liepos mėn. patvirtino elgesio kodeksą, taikomą esamiems ir buvusiems Teisingumo Teismo, Pirmosios instancijos teismo ir Tarnautojų teismo nariams(12), į kurį įtraukta pareiga Europos Teisingumo Teismo Pirmininkui pateikti finansinių interesų deklaraciją; tačiau, siekdamas skaidrumo ir net jei šiuo metu nėra teisinio reikalavimo, dar kartą pabrėžia savo prašymą skelbti konkrečias deklaracijas, pvz., ETT tinklavietėje; taip pat siūlo paskirti nepriklausomą priežiūros pareigūną, kurio uždavinys būtų kasmet ir viešai pranešti apie gautas deklaracijas siekiant užtikrinti patikimą priežiūrą ir kontrolę;

3.   pažymi, kad pareigūnų ir darbuotojų (laikinųjų ir dirbančių pagal sutartis) skaičius 2007 m. padidėjo 7,9 proc., iš viso iki 1928, iš esmės dėl Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo;

4.   džiaugiasi, kad pagerėjo kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimas, kuris vykdomas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus atsižvelgiant į EPSO organizuotų konkursų rezultatus, ir kad geriau sprendžiami tam tikri sunkumai, susiję su tam tikrais postais (visų pirma vertėjai žodžiu ir IT specialistai);

5.   pažymi, kad Europos Audito Rūmai (EAR) savo metinės ataskaitos 11.19 punkte pateikė šias pastabas: "Teisingumo Teismo administracinio komiteto sprendime, susijusiame su sutartininkų įdarbinimu ir darbu, nėra nustatyta sutartininkų pagalbinėms užduotims atrankos procedūra {...}. Tai reiškia, kad Teisingumo Teismas nėra patvirtinęs formalios atrankos procedūros, skirtos trumpalaikėmis sutartimis įdarbinti darbuotojus, kurie galėtų pakeisti tam tikrus asmenis, negalinčius atlikti savo pareigų";

6.   pritaria EAR nuomonei, kad dėl to, jog nėra patvirtinta pagalbinėms užduotims atlikti pagal sutartis samdomų darbuotojų specialių atrankos procedūrų (įskaitant, pvz., atrankos komitetų panaudojimą), pagal Teisingumo Teismo taikomas nuostatas neužtikrinama, kad šiais atvejais bus visiškai laikomasi Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų ir kad bus išvengta bet kokios neobjektyvios atrankos rizikos; taigi reikalauja parengti ir taikyti tinkamas taip pat ir šios pagal sutartį samdomų darbuotojų kategorijos atrankos procedūras;

7.   džiaugiasi tuo, kad 2007 m. spalio 1 d. įsteigti du atskiri administraciniai skyriai (vidaus audito skyrius ir tikrinimo skyrius), kuriems vadovauja du atskiri vadovai, ir taip ištaisyta padėtis, kurią Europos Audito Rūmai (EAR) ir Parlamentas kritikavo dėl to, kad vidaus audito tarnybos vadovas buvo atsakingas už įgaliojimus suteikiančių pareigūnų operacijų ex ante tikrinimą;

8.   su pasitenkinimu pažymi, kad ETT administracinis komitetas 2007 m. gruodžio 12 d. iš dalies pakeitė vidaus auditoriaus užduočių chartiją taip, kad metinė vidaus audito skyriaus darbo programa būtų patvirtinama atsižvelgiant į tikros rizikos, su kuria susiduria organizacija, įvertinimą;

9.   pažymi, kad turint mintyje tai, jog 2007 m. pradėta diegti nauja integruota valdymo ir finansinės kontrolės sistema (SAP), kuria 2008 m. sausio 1 d. pakeista apskaitos ir finansų valdymo sistema Sucre-Abac, pradėta taikyti ir nauja pagrindinių aktyvų valdymo procedūra; džiaugiasi tuo, kad prie naujosios SAP sistemos kūrimo prisidėjo kelios institucijos, t. y. Taryba, EAR ir ETT, taigi sutaupyta nemažai biudžeto lėšų ir padidėjo trijų dalyvavusių institucijų veiklos efektyvumas;

10.   be to, džiaugiasi, kad vykdant mokymus institucijos vaisingai bendradarbiauja su EAR;

11.   džiaugiasi tuo, kad sumažinta po derybų sudarytų sutarčių skaičiaus dalis nuo visų sutarčių – 2006 m. tokių sutarčių sudaryta 34 proc., o 2007 m. – 32 proc. (pakeitus Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles(13) jų vertė per 60 000 eurų); skatina ETT siekti dar sumažinti šią proporciją;

12.   pažymi, kad 2006 m. buvo antrieji naujai įsteigto Tarnautojų teismo, kuris pradėjo veiklą 2005 m. gruodžio mėn., teisminės veiklos metai ir kad jo Darbo tvarkos taisyklės pradėjo galioti 2007 m. lapkričio 1 d.;

13.   džiaugiasi tuo, kad ketvirti metai iš eilės trumpėja ETT nagrinėjamų teismo procesų trukmė ir kad nuo 2006 m. beveik 10 proc. padaugėjo užbaigtų bylų; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad padidėjo visų trijų teismų pradėtų nagrinėti, bet dar neišnagrinėtų bylų skaičius, ypač Pirmosios instancijos teismo (padidėjo 12 proc., t. y. nuo 1029 bylų 2006 m. iki 1154 bylų 2007 m.);

14.   supranta, kad Pirmosios instancijos teismo pradėtų nagrinėti, bet dar neišnagrinėtų bylų skaičiaus padidėjimą galima paaiškinti tuo, kad padaugėjo naujų bylų ir kad jam pateikiami nagrinėti vis sudėtingesni ir įvairesni atvejai; visiškai pritaria Teismo pastangoms peržiūrėti savo vidinę organizaciją ir darbo procedūras, siekiant efektyviau dirbti ir sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių;

15.   džiaugiasi tuo, kad Oficialiajame leidinyje paskelbta ETT 2007 m. biudžeto ir finansų valdymo ataskaita(14), kuri pridedama prie ETT 2007 m. ataskaitos ir kurioje, be kita ko, pateikiama asignavimų įgyvendinimo rodiklis ir asignavimų perkėlimų, atliktų 2007 finansiniais metais, suvestinė;

16.   giria ETT už nusistovėjusią praktiką į savo veikos ataskaitą įtraukti skyrių, kuriame nurodomi veiksmai, kurių imtasi atitinkamais metais, atsižvelgiant į Parlamento ankstesnius sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir į EAR ataskaitas;

17.   pažymi, kad, nepaisant Finansinio reglamento pakeitimų, viešųjų pirkimų taisyklės vis dar pernelyg sudėtingos taikyti mažesnėms institucijoms, pvz., ETT, ypač taisyklės, susijusios su kvietimu teikti paraiškas sudaryti sutartis, kurių vertė gana nedidelė; ragina Komisiją, atliekant parengiamąjį darbą prieš rengiant būsimus pasiūlymus dėl Finansinio reglamento pakeitimų, kuo dažniau konsultuotis su ETT sekretoriumi ir jo administracija siekiant užtikrinti, kad galutiniame projekte būtų tinkamai atsižvelgta į jiems rūpimus klausimus.

(1) OL L 77, 2007 3 16.
(2) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(3) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(4) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(6) OL L 77, 2007 3 16.
(7) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(8) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(9) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(10) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(11) 2005: 232,6 mln. eurų.
(12) OL C 223, 2007 9 22, p. 1.
(13) Komisijos 2002 m. gruodžio 23 d. reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklės (OL L 357, 2002 12 31, p. 1).
(14) OL C 15, 2009 1 21, p. 1.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Audito Rūmai
PDF 290kWORD 70k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai (C6-0419/2008 – 2008/2279(DEC))
P6_TA(2009)0262A6-0152/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C6-0419/2008)(2),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę 2007 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(3),

–   atsižvelgdamas į nepriklausomo auditoriaus ataskaitą dėl Audito Rūmų 2007 finansinių metų finansinių ataskaitų(4),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0152/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Audito Rūmų generaliniam sekretoriui, kad Audito Rūmų 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, V skirsnis – Audito Rūmai (C6-0419/2008 – 2008/2279(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(7),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C6-0419/2008)(8),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę 2007 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(9),

–   atsižvelgdamas į nepriklausomo auditoriaus ataskaitą dėl Audito Rūmų 2007 finansinių metų finansinių ataskaitų(10),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(11),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 275 ir 276 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(12), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0152/2009),

1.   pažymi, kad Europos Audito Rūmų (EAR) turimi įsipareigojimų asignavimai 2007 m. sudarė iš viso 122 mln. eurų (2006 m. – 114 eurų(13)), iš kurių 90,21 proc. buvo panaudoti, o tai yra mažiau nei kitų institucijų vidurkis (93,82 proc.);

2.   primena, jog EAR 2007 finansinių metų finansinių ataskaitų auditą atliko nepriklausoma įmonė "PricewaterhouseCoopers" (anksčiau jį atliko KPMG) ir padarė šias išvadas:

   a) kiek tai susiję su 2007 finansinių metų finansinių ataskaitų tikslumu, "(...) mūsų nuomone, finansinės atsakomybės dokumentai, atsižvelgiant į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 [dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento], 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, kuriuo nustatomos išsamios minėto Tarybos reglamento įgyvendinimo taisyklės ir Europos Audito Rūmų vidaus taisykles, teisingai atspindi Europos Audito Rūmų finansinę padėtį 2007 m. gruodžio 31 d., taip pat finansinės veiklos rezultatus ir grynųjų pinigų srautus tą dieną pasibaigusiais metais"; ir
   b) kiek tai susiję su Audito Rūmams skirtomis lėšomis ir kontrolės procedūrų tinkamumu 2007 finansiniais metais, kad "nepastebėjome nieko, kas mus verstų manyti, kad visais reikšmingais aspektais ir remiantis (nustatytais) kriterijais (a) Audito Rūmams skirti ištekliai nebuvo naudojami numatytiems tikslams ir (b) taikomos kontrolės procedūros neleidžia suteikti būtinų garantijų, kurios užtikrintų finansinių operacijų atitikimą galiojančioms taisyklėms ir teisės aktams";

3.   džiaugiasi tuo, kad prie naujosios integruotos valdymo ir finansinės kontrolės sistemos (SAP), kuri pradėjo veikti 2008 m. sausio 1 d., kūrimo prisidėjo kelios institucijos, t. y. Taryba, EAR ir Teisingumo Teismas, taigi sutaupyta nemažai biudžeto lėšų ir padidėjo trijų dalyvavusių institucijų veiklos efektyvumas;

4.   be to, džiaugiasi, kad vykdant mokymus institucijos vaisingai bendradarbiauja su Teisingumo Teismu;

5.   pažymi, kad 2007 m. EAR vidaus auditoriaus ataskaitoje EAR veikla įvertinta daugiausia teigiamai, joje nurodyta, kad K2 pastato projektas buvo veiksmingai valdomas ir šis pastatas buvo perduotas keletu mėnesių anksčiau nei numatyta pagal tvarkaraštį ir neviršijant numatyto biudžeto; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi, kad dauguma vidaus auditoriaus pateiktų ataskaitų buvo priimtos ir įtrauktos į taisomuosius veiksmų planus;

6.   atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 m. į ES įstojus Bulgarijai ir Rumunijai darbą pradėjo du nauji EAR nariai; pažymi, kad pritaikius pirminį Europos audito organizavimo principą – vienas pilietis iš kiekvienos valstybės narės, dabar organizaciją valdo 27 narių kolegija; įsitikinęs, kad jau pasiektos tokios ribos ir kad reikalinga nuodugni Europos Sąjungos išorės audito reforma ir stiprinimas; pabrėžia, kad kuo stipresni EAR, tuo stipresnė biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija ir tuo geresnė vykdomųjų institucijų priežiūra; todėl ragina valstybes nares pradėti diskusijas dėl EAR reformos ir į jas įtraukti Parlamentą;

7.   atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. gruodžio mėn. tarptautinė tarpusavio vertinimo grupė pateikė tarpusavio vertinimo ataskaitą; apgailestauja, kad šioje ataskaitoje neaptariamas esminis klausimas, ar tinkama dabartinė Sąjungos išorės audito struktūra;

8.   atsižvelgdamas į EAR narių finansinių interesų deklaracijas pažymi, kad, vadovaudamiesi EAR elgesio kodeksu, EAR nariai turi pateikti savo finansinių interesų ir kito turto (įskaitant akcijas, konversinės paskolos obligacijas, investicijų pažymėjimus, informaciją apie valdomą žemę ir nekilnojamąjį turtą ir jų sutuoktinių profesinę veiklą) deklaracijas EAR pirmininkui, o jis turi saugoti šias deklaracijas, ir jos yra slaptos bei neskelbiamos;

9.   dar kartą pakartoja savo raginimą, kad iš esmės ir siekiant skaidrumo visų ES institucijų nariai turėtų pateikti finansinių interesų deklaracijas, kurios būtų skelbiamos viešajame registre ir pasiekiamos internetu; nesutinka, kad EAR turėtų palaukti, kaip siūloma, kol bus parengtas visoms ES institucijoms taikytinas standartizuotas formatas; siūlo kiekvienoje institucijoje paskirti nepriklausomus priežiūros pareigūnus, kurių uždavinys būtų kasmet ir viešai pranešti apie gautas deklaracijas;

10.   prašo, kad EAR, atsižvelgdami į tai, į savo kitą veiklos ataskaitą įtrauktų skyrių, kuriame būtų išsamiai išdėstyti veiksmai, kurių atitinkamais metais imtasi remiantis ankstesniais Parlamento sprendimais dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, įskaitant galimus paaiškinimus, kodėl nesivadovauta rekomendacijomis;

11.   pažymi, kad, nepaisant Finansinio reglamento pakeitimų, jo nuostatos dėl viešųjų pirkimų tebėra pernelyg sudėtingos mažesnėms institucijoms, pvz., EAR, ypač nuostatos dėl konkursų sutartims dėl nedidelių sumų sudaryti; ragina Komisiją, atliekant išankstinius darbus prieš rengiant bet kokius būsimus pasiūlymus dėl Finansinio reglamento pakeitimo, išsamiai konsultuotis su EAR generaliniu sekretoriumi ir administracija, kad būtų užtikrinama, jog galutiniame projekte bus visapusiškai atsižvelgiama į jų nuomonę.

(1) OL L 77, 2007 3 16.
(2) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(3) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(4) OL C 318, 2008 12 12, p. 1.
(5) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(7) OL L 77, 2007 3 16.
(8) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(9) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(10) OL C 318, 2008 12 12, p. 1.
(11) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(12) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(13) 2005: 107,5 milijonai eurų.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos ombudsmenas
PDF 292kWORD 53k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas (C6-0423/2008 – 2008/2282(DEC))
P6_TA(2009)0263A6-0156/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C6-0423/2008)(2),

–   atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno metinę 2007 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(3),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(5), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0156/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Europos ombudsmenui, kad 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   pateikia savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas (C6-0423/2008 – 2008/2282(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(6),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C6-0423/2008)(7),

–   atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno metinę 2007 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(8),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(9),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0156/2009),

1.   pažymi, kad 2007 m. Europos ombudsmenui (Ombudsmenas) buvo iš viso skirta 8,2 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų (2006 m. – 7,7 mln. eurų(11)), iš kurių 90,48 proc. buvo panaudoti, o tai yra mažiau nei kitų institucijų vidurkis (93,84 proc.);

2.   pažymi, kad 2003–2007 m. laikotarpiu nuo 4,4 iki 8,2 mln. eurų nuolat augo įsipareigojimų asignavimai (beveik 86 proc. padidėjimas), etatų skaičius išaugo nuo 31 iki 57 etatų (84 proc. padidėjimas), skundų padaugėjo nuo 2 436 iki 3 217 (32 proc. padidėjimas) ir pradėtų naujų tyrimų skaičius – nuo 253 iki 308 (22 proc. padidėjimas); taip pat pažymi, kad etatų skaičius nepadidėjo antrus metus iš eilės;

3.   pažymi, kad Audito Rūmų metinėje ataskaitoje nurodyta, jog atlikus Ombudsmeno institucijos auditą reikšmingų pastabų teikti nereikėjo;

4.   pažymi, kad pagal Vidaus auditoriaus ataskaitą Nr. 08/03, Vidaus auditoriaus veikla 2007 m. parodė, kad "su sąlyga, kad bus visiškai įgyvendinti sutarti veiksmai, [...] institucijos vidaus valdymo ir kontrolės sistemos veiksmingos ir pagal jas tinkamai užtikrinama, kad kontrolės tikslai būtų nuolat pasiekiami";

5.   primena, kad Vidaus auditoriaus ataskaitoje Nr. 06/04, kuri buvo parengta siekiant įvertinti darbuotojų individualių išmokų nustatymo valdymo ir kontrolės procedūrų tinkamumą, "nebuvo atskleista valdymo ir kontrolės procedūrų aspektų, kurie keltų didelį pavojų, tačiau buvo patvirtinta, kad institucija turėtų išspręsti keletą specifinių klausimų"; taip pat primena, kad po to Vidaus auditorius ir institucija sutarė dėl veiksmų plano ir kad buvo nustatytas galutinis jo įgyvendinimo terminas – 2007 m. rugsėjo 30 d.; džiaugiasi 2007 m. gruodžio mėn. atlikto paskesnio audito išvadomis, pagal kurias visi su individualių išmokų valdymu susiję klausimai, dėl kurių buvo sutarta veiksmų plane, buvo visiškai įgyvendinti;

6.   pažymi, kad paskesnis sutarto veiksmų plano audito, susijusio su viešųjų pirkimų taisyklėmis, rezultatai parodė, kad nors pasiekta pažangos, Ombudsmenas dar ne iki galo įgyvendino du likusius įgyvendinti veiksmus, nurodytus Vidaus auditoriaus ataskaitoje Nr. 06/03; ragina Ombudsmeną skubiai imti baigti įgyvendinti šiuos veiksmus, kaip siūlo Vidaus auditorius; džiaugiasi tuo, kad, remdamasis ataskaitos rezultatais, Vidaus auditorius į 2008 m. veiklos programą įtraukė viešųjų pirkimų proceso auditą, ir laukia šio tolesnio audito rezultatų;

7.   atkreipia dėmesį į informaciją, pateiktą vyriausiojo įgalioto leidimus duodančio pareigūno 2007 m. veiklos ataskaitoje, kad Ombudsmeno tarnybų vidaus kontrolės sistemos veiksmingumo įsivertinimas vėl buvo atliktas 2008 m. pradžioje ir kad šios procedūros metu nustatyta, jog vidaus kontrolės normų įgyvendinimas pakankamas (88 proc., palyginti su 85 proc. 2006 m. ir 74 proc. 2004 m.);

8.   tačiau taip pat pažymi, kad buvo vertinama, jog reikia didesnio efektyvumo kai kuriose srityse (su slaptumu susijusių funkcijų nustatymas, planavimo ir programavimo patobulinimas, veiklos rodikliai); ragina Ombudsmeną dėti visas pastangas, kad ir toliau būtų didinamas jo institucijos vidaus kontrolės sistemos veiksmingumas;

9.   su pasitenkinimu pažymi, kad naujas Ombudsmeno ir Parlamento neribotos trukmės bendradarbiavimo pagrindų susitarimas, kuris įsigaliojo 2006 m. balandžio 1 d., pradėjo duoti rezultatų 2007 m.; taip pat pažymi, kad šis susitarimas susijęs su tam tikrų administracinių paslaugų, įskaitant pastatus, IT, komunikacijas, teisines konsultacijas, medicinos paslaugas, mokymus, vertimą raštu ir žodžiu, teikimu;

10.   giria Ombudsmeną už tai, kad jis ir toliau dėjo pastangas siekdamas plėtoti tarpinstitucinius ryšius su kitomis įstaigomis (ypač su OPOCE, EAS ir EPSO) ir su Vertimų centru; pažymi, kad 70 proc. jo veiklos išlaidų atžvilgiu prisiimti įsipareigojimai ir jos panaudotos vykdant tarpinstitucinį bendradarbiavimą;

11.   su pasitenkinimu pažymi, kad nuo 2007 m. gegužės mėn. sėkmingai reorganizuotas Teisės skyrius ir užtikrinta tyrimų vykdymo ir sprendimų ruošimo veiksminga stebėsena ir spartus atlikimas;

12.   pažymi, kad, anot Ombudsmeno metinės ataskaitos, jis susiduria su mažiau sunkumų, susijusių su kvalifikuotų teisininkų įdarbinimu ir didele darbuotojų kaita, nei ankstesniais metais;

13.   džiaugiasi, kad 2007 m. gruodžio 14 d. Ombudsmenas priėmė sprendimą dėl metinės Ombudsmeno interesų deklaracijos; su džiaugsmu pažymi, kad ši deklaracija skelbiama Ombudsmeno interneto svetainėje;

14.   sveikina Ombudsmeną su tuo, kad jis 2008 m. birželio 2 d. prisijungė prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų(12) taikant Reglamente (EB) Nr. 1073/1999(13) nustatytą sistemą; su pasitenkinimu pažymi, kad tą pačią dieną Ombudsmenas priėmė sprendimą dėl taisyklių ir sąlygų, taikomų vidaus tyrimams, susijusiems su sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios neteisėtos veiklos, kuria kenkiama Bendrijos interesams, prevencija;

15.   prašo, kad Ombudsmenas į savo kitą veiklos ataskaitą (2008 finansiniai metai) įtrauktų skyrių, kuriame būtų išsamiai išdėstyti veiksmai, kurių atitinkamais metais imtasi remiantis Parlamento ankstesniais sprendimais dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, įskaitant galimus paaiškinimus, kodėl nesivadovauta rekomendacijomis;

16.   pažymi, kad, nepaisant Finansinio reglamento pakeitimų, viešųjų pirkimų taisyklės vis dar pernelyg sudėtingos taikyti mažesnėms institucijoms, pvz., Ombudsmenui, ypač taisyklės, susijusios su kvietimu teikti paraiškas sudaryti sutartis, kurių vertė gana nedidelė; ragina Komisiją, atliekant parengiamąjį darbą ateityje prieš rengiant pasiūlymus dėl Finansinio reglamento pakeitimų, kuo dažniau konsultuotis su Ombudsmeno generaliniu sekretoriumi ir jo sekretoriatu siekiant užtikrinti, kad galutiniame projekte būtų tinkamai atsižvelgta į jiems rūpimus klausimus.

(1) OL L 77, 2007 3 16.
(2) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(3) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(4) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(6) OL L 77, 2007 3 16.
(7) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(8) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(9) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(10) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(11) 2005: 7,2 milijonai eurų.
(12) OL L 136, 1999 5 31, p. 15.
(13) 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, 1999 5 31, p. 1).


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
PDF 286kWORD 51k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (C6-0424/2008 – 2008/2283(DEC))
P6_TA(2009)0264A6-0154/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C6-0424/2008)(2),

–   atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno metinę 2007 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(3),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(5), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0154/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, kad 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (C6-0424/2008 – 2008/2283(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(6),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C6-0424/2008) (7),

–   atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno metinę 2007 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(8),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(9),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0154/2009),

1.   pažymi, kad 2007 m. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) turėti įsipareigojimų asignavimai iš viso sudarė 5 mln. eurų (2006 m. – 4,1 mln. eurų(11)) ir tai yra beveik 20 proc. padidėjimas, palyginti su 2006 m., ir jų panaudota 86,14 proc., o tai yra mažiau nei kitų institucijų vidurkis (93,84 proc.);

2.   atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2006 m. (24 etatai) iki 2007 m. (29 etatai) 21 proc. padaugėjo nuolatinių EDAPP skirtų etatų; taigi palankiai vertina EDAPP ketinimą apriboti užduočių ir darbuotojų kiekio didėjimą pasinaudojant augimo kontrole siekiant užtikrinti, kad nauji darbuotojai pradėtų dirbti visu pajėgumu ir būtų atitinkamai integruojami ir mokomi;

3.   pažymi, kad Audito Rūmų metinėje ataskaitoje nurodyta, jog atlikus EDAPP institucijos auditą reikšmingų pastabų teikti nereikėjo;

4.   primena, kad 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos, Parlamento ir Tarybos generalinių sekretorių kartu su EDAPP pasirašytas administracinio bendradarbiavimo susitarimas buvo pratęstas dar 3 metų laikotarpiui ir įsigaliojo 2007 m. sausio 16 d.;

5.   pažymi, kad, remiantis minėtuoju bendradarbiavimo susitarimu, visų EDAPP misijų administracinį tvarkymą užtikrina Komisijos individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuras ir atlyginant misijų metu patirtas apsigyvenimo išlaidas abiem EDAPP personalo kategorijoms, t. y. abiem nariams ir darbuotojams taikomos tos pačios vidaus taisyklės;

6.   primena, kad pagal 2006 m. lapkričio 7 d. sprendimą EDAPP nusprendė nustatyti veiklą ir reikalavimus atitinkančią vidaus kontrolės sistemą; pažymi, kad EDAPP tarnyboms atlikus pirmą vertinimą buvo nustatyta, kad ši vidaus kontrolės sistema veikia ir yra efektyvi;

7.   su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad pirma Vidaus audito tarnybos (VAT) parengta audito ataskaita buvo gauta 2007 m. rugsėjo mėn. ir kad joje buvo nurodyti tam tikri dalykai, kuriuos reikėjo patobulinti; džiaugiasi dėl to, kad EDAPP nusprendė, jog VAT rekomendacijų įgyvendinimas turėtų būti 2008 m. prioritetas ir kad dėl šios priežasties 2008 m. pradžioje buvo parengtas veiksmų planas; ragina EDAPP visiškai įgyvendinti šį veiksmų planą;

8.   palankiai vertina tai, kad EDAPP ir EDAPP padėjėjas kiekvienais metais skelbia savo finansinių interesų deklaracijas, kurių forma panaši į Parlamento narių kiekvienais metais pildomų deklaracijų formą ir kuriose pateikiama svarbi informacija tokiais klausimais, kaip deklaruotina profesinė veikla ir atlyginamos pareigos arba veikla;

9.   džiaugiasi dėl EDAPP 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimo prisijungti prie Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 1999 gegužės 25 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF)(12) atliekamų vidaus tyrimų taikant Reglamente (EB) Nr. 1073/1999(13) nustatytą sistemą;

10.   prašo, kad EDAPP į savo kitą veiklos 2008 finansiniais metais ataskaitą įtrauktų skyrių, kuriame būtų išsamiai išdėstyti tolesni veiksmai, kurių atitinkamais metais imtasi remiantis Parlamento ankstesniais sprendimais dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, įskaitant galimus paaiškinimus, kodėl nesivadovauta rekomendacijomis;

11.   pažymi, kad, nepaisant Finansinio reglamento pakeitimų, viešųjų pirkimų taisyklės vis dar pernelyg sudėtingos taikyti mažesnėms institucijoms, pvz., EDAPP, ypač taisyklės, susijusios su kvietimu teikti paraiškas sudaryti sutartis, kurių vertė gana nedidelė; ragina Komisiją, atliekant parengiamąjį darbą prieš rengiant pasiūlymus dėl Finansinio reglamento pakeitimų, išsamiai konsultuotis su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jo sekretoriatu siekiant užtikrinti, kad galutiniame projekte būtų tinkamai atsižvelgta į jiems rūpimus klausimus.

(1) OL L 77, 2007 3 16.
(2) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(3) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(4) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(6) OL L 77, 2007 3 16.
(7) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(8) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(9) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(10) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(11) 2005 m. – 2,8 mln. eurų.
(12) OL L 136, 1999 5 31, p. 15.
(13) 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, 1999 5 31, p. 1).


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Eurojustas
PDF 381kWORD 67k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Eurojusto 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0436/2008 – 2008/2263(DEC))
P6_TA(2009)0265A6-0161/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Eurojusto 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Eurojusto 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Eurojusto atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą Nr. 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais(4), ypač į jo 36 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0161/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Eurojusto direktoriui, kad Eurojusto 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Eurojusto direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Eurojusto 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0436/2008 – 2008/2263(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Eurojusto 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Eurojusto 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Eurojusto atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą Nr. 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais(9), ypač į jo 36 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0161/2009),

1.   pažymi, kad Eurojusto galutinės metinės ataskaitos yra tokios, kaip pridėtos Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Eurojusto 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Eurojusto direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Eurojusto 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0436/2008 – 2008/2263(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Eurojusto 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Eurojusto 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Eurojusto atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą Nr. 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais(14), ypač į jo 36 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(15), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0161/2009),

A.   kadangi Audito Rūmai (EAR) pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2007 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi Parlamentas 2008 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą dėl Eurojusto administracijos direktoriui suteikiamo patvirtinimo, kad Eurojusto 2006 finansinių metų biudžetas įvykdytas(16), ir savo prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje, inter alia:

–   atkreipė dėmesį į 2006 m. ataskaitoje pateikiamą EAR pastabą, kad į kitus finansinius metus perkelta 33 % administravimo išlaidų ir 30 % veiklos išlaidų; taip pat atlikta daug asignavimų perkėlimų iš vienos biudžeto eilutės į kitą, o pagrindžiamieji dokumentai daugeliu atveju buvo nepakankamai išsamūs, taigi nebuvo griežtai laikomasi biudžetui taikomo konkretumo principo,

–   taip pat atkreipia dėmesį į EAR išvadas, kad nebuvo griežtai laikomasi viešųjų pirkimų normų ir nebuvo sukurtas ilgalaikio turto registras, kuriame būtų pateikiama informacija apie visą turtą ir jo vertę, ir šis registras nebuvo naudojamas Eurojusto turtui stebėti; ragina Eurojustą griežtai vadovautis viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis normomis, ypač tomis, kurios susijusios su pamatinėmis sutartimis,

–   išreiškė susirūpinimą dėl teiginio Eurojusto metinėje ataskaitoje, kad vis dar yra daug galimybių plėtoti Eurojusto santykius su OLAF, įskaitant bendravimą sudarant oficialų bendradarbiavimo susitarimą;

1.   atkreipia dėmesį į tai, kad nors EAR patikinimo pareiškimas yra teigiamas, pastabose nurodoma, kad vis dar yra struktūrinių problemų biudžeto įgyvendinimo, viešųjų pirkimų ir darbuotojų įdarbinimo srityse;

2.   džiaugiasi informacija, pateikta Eurojusto 2007 m. metinėje ataskaitoje, kad 2007 m. spalio 1 d. Eurojustas pradėjo taikyti kaupimo principu pagrįstos turto apskaitos sistemą (angl. ABAC);

3.   atsižvelgdamas į Eurojusto 2007 m. metinę ataskaitą, pažymi, kad dėl greito Eurojusto plėtimosi ir dėl to atsiradusio naujos centrinės būstinės poreikio, Eurojustas bendradarbiauja su priimančiąja valstybe, siekdamas užsitikrinti papildomas laikinas biuro patalpas; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Eurojusto 2007 m. metinę ataskaitą, priimančioji valstybė yra įsipareigojusi suteikti tinkamas naujas patalpas iki 2012 m.;

4.   prašo, kad Eurojustas į 2008 m. metinę ataskaitą įtrauktų informaciją apie derybų dėl naujos centrinės būstinės progresą, laikinuosius susitarimus ir finansines pasekmes;

Didelė perkeltų asignavimų suma

5.   atkreipia dėmesį į tai, kad EAR nustatė, kad iš 18 000 000 eurų, dėl kurių buvo įsipareigota 2007 m., 5 200 000 eurų buvo perkelta;

6.   reiškia susirūpinimą dėl EAR išvadų, kad toks didelis perkėlimų lygis neatitinka metinio periodiškumo principo, o tai reiškia, kad buvo trūkumų planuojant ir kontroliuojant Eurojusto veiklą;

7.   atkreipia dėmesį į Eurojusto atsakymą, kad reikėjo perkelti lėšas, nes trūko lėšų personalo administravimui ir kilo sunkumų įgyvendinant naująją viešųjų pirkimų sistemą; pastebi, kad iš pagal organizacinės struktūros planą numatytų 147 darbo vietų buvo užpildytos tik 95;

8.   atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. Eurojustas pradėjo taikyti perkėlimų sumažinimo strategiją;

Viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimai

9.   pripažįsta, kad pagal praėjusiais metais pateiktas EAR rekomendacijas Eurojustas centralizavo savo viešųjų pirkimų procedūrų valdymą, nes įsteigtas specializuotas padalinys;

10.   vis dėlto apgailestauja, kad EAR vėl, kaip ir dvejais ansktesniais metais, nustatė viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų;

11.   reiškia nusistebėjimą, kad EAR nustatė, jog pažeisdamas normas Eurojustas pratęsė galiojančias sutartis, nors buvo seniai žinomas šių sutarčių galiojimo pabaigos terminas;

12.   visiškai pritaria EAR rekomendacijai, kad leidimus išduodantis pareigūnas įdiegtų efektyvų viešųjų pirkimų procedūrų valdymo planą;

13.   pažymi, kad Eurojustas parengė 2008 m. viešųjų pirkimų planą ir priėmė sprendimą dėl viešųjų pirkimų organizavimo bei susijusių užduočių, ir kad visos sutartys, kurias minėjo EAR, buvo perrašytos pagal galiojančius reikalavimus;

Darbuotojų įdarbinimo planavimo pažeidimai

14.   atkreipia dėmesį į EAR išvadą, kad 2007 m. organizacinės struktūros plane numatyta 147 darbo vietos, palyginti su 2006 m. numatytomis 112, ir kad 2006 m. pabaigoje buvo užpildytos tik 87 darbo vietos;

15.   reiškia susirūpinimą, kad EAR nustatė, jog Eurojustas nesugebėjo įdarbinti 60 darbuotojų, kurių reikėjo, kad būtų įvykdytas 2007 m. organizacinės struktūros planas, ir kad 2007 m. buvo užpildytos tik 95 darbo vietos;

16.   sutinka su EAR nuomone, kad iš šių faktų matyti, jog Eurojustui būdingi darbuotojų įdarbinimo pažeidimai;

17.   apgailestauja, kad, kaip pripažįsta Eurojustas, didelis darbuotojų trūkumas turėjo neigiamą poveikį biudžeto įgyvendinimui;

18.   pažymi, kad Eurojustas, atsižvelgiant į jo atsakymus, 2008 m. siekė užpildyti darbo vietas pagal personalo planą;

19.   pažymi, kad iki 2008 m. pabaigos pagal 2008 m. personalo planą iš 175 numatytų darbo vietų buvo užpildytos 130; teigiamai vertina tai, kad Eurojustas sumažino laisvų darbo vietų procentą nuo 34 % 2007 m. pabaigoje iki 25 % 2008 m. pabaigoje; ragina Eurojustą toliau dėti pastangas ir kiek įmanoma greičiau užpildyti laisvas darbo vietas;

20.   atsižvelgdamas į Eurojusto 2007 m. metinę ataskaitą, pažymi, kad Eurojustas:

   parengė daugiametį organizacinės struktūros planą, apimantį 2007–2010 m. laikotarpį,
   patvirtino naują įdarbinimo politiką, apibrėždamas teisinį pagrindą, principus, atrankos procesą, vaidmenis ir atitinkamus dalyvius,
   ketino pasirašyti bendrą agentūrų darbo rinkos susitarimą;

Pastabos dėl 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros

21.   ragina Eurojustą laikytis Audito Rūmų rekomendacijų, ypač biudžeto įgyvendinimo, viešųjų pirkimų ir darbuotojų samdymo srityse, ir pateikti išsamią veiksmų, kurių Eurojustas ėmėsi, ataskaitą savo 2008 m. metinėje ataskaitoje;

22.   džiaugiasi, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. pasirašyta praktinė sutartis dėl Eurojusto ir OLAF bendradarbiavimo tvarkos(17);

o
o   o

23.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(18).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 57.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 142.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 63, 2002 3 6, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 57.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 142.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 63, 2002 3 6, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 57.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 142.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 63, 2002 3 6, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 88, 2009 3 31, p. 234.
(17) OL C 314, 2008 12 9, p. 3.
(18) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos vaistų agentūra
PDF 366kWORD 62k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos vaistų agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0435/2008 – 2008/2262(DEC))
P6_TA(2009)0266A6-0162/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos vaistų agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos vaistų agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą(4), ypač į jo 68 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0162/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Europos vaistų agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos vaistų agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos vaistų agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0435/2008 – 2008/2262(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos vaistų agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos vaistų agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą(9), ypač į jo 68 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0162/2009),

1.   pažymi, kad Europos vaistų agentūros galutinės metinės ataskaitos yra tokios, kaip pridėta prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos vaistų agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos vaistų agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos vaistų agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0435/2008 – 2008/2262(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos vaistų agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos vaistų agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą(14), ypač į jo 68 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(15), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0162/2009),

A.   kadangi Europos Audito Rūmai (EAR) pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2007 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi Parlamentas 2008 m. balandžio 22 d. Europos vaistų agentūros vykdomajam direktoriui suteikė patvirtinimą, kad Agentūros 2006 finansinių metų biudžetas įvykdytas(16), ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje, inter alia:

–   atkreipė dėmesį į 2006 m. ataskaitoje pateiktą EAR teiginį, kad administracinėms išlaidoms skirtų įsipareigojimų asignavimų panaudota mažiau kaip 60 proc.;

–   pažymėjo, kad dėl projektų, kuriuos įgyvendina Agentūra, pobūdžio didelė dalis 2006 m. biudžeto asignavimų perkelta į 2007 metus;

–   pažymėjo, kad Agentūros valdyba nusprendė persvarstyti, konsultuodamasi su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, lanksčių rinkliavų (angl. scale fees) sistemą;

1.   pabrėžia, kad Agentūros biudžetas finansuojamas iš ES biudžeto ir visų pirma iš farmacijos pramonės pareiškėjų, kurie kreipiasi prašydami išduoti ar pratęsti Bendrijos leidimą prekiauti, įmokų. Vis dėlto pažymi, kad Europos bendrijos bendras įnašas 2007 m. padidėjo 24,48 %, palyginti su 2006 m., ir sudaro 24,13 % visų 2007 m. pajamų; supranta, kad šiomis aplinkybėmis dėl 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1901/2006 dėl pediatrijoje vartojamų vaistinių preparatų(17) atsiranda naujų užduočių ir padidėja finansavimas pagal retiesiems vaistams skirtą biudžeto eilutę;

2.   teigiamai vertina Agentūros pastangas daugiau konsultuoti moksliniais klausimais pradedant kurti naujus vaistus; taip pat teigiamai vertina tai, kad diegiamos naujos priemonės, padedančios sparčiau įvertinti visuomenės sveikatai itin svarbius vaistus ir pagreitinti telematikos programų rengimą ir įgyvendinimą;

3.   mano, kad Agentūra yra svarbus Europos mokslinių konsultacijų, mokslinių rekomendacijų, vaistų vertinimo ir priežiūros pažangiosios praktikos šaltinis ir teigiamai vertina Komisijos ir valstybių narių įnašus siekiant tarptautiniu mastu suderinti reguliavimo standartus;

4.   ragina Agentūrą tęsti savo veiklą retųjų vaistų srityje; vis dėlto siūlo nemažinti finansavimo retiesiems vaistams, visų pirma dėl to, kad 1995 m. vasario 10 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 297/95 dėl mokesčių, mokėtinų Europos vaistų vertinimo agentūrai už medicininių preparatų vertinimą(18), numačius daugiau lankstumo pakito mokesčių nuolaidų retiesiems vaistams nustatymo politika, dėl kurios 2007 m. gautos 26,25 % mažesnės pajamos, palyginti su 2006 m.;

5.   pabrėžia Agentūros funkciją farmakologinio budrumo tinkle stebėti vaistų saugumą; tačiau ragina nuolat gerinti budrumo lygį;

Biudžeto, susijusio su Telematikos programa, valdymo trūkumai

6.   atkreipia dėmesį į EAR kritiką dėl to, kad kaip ir 2006 m. daug administracinių išlaidų perkėlimų iš esmės susiję su Telematikos programa; atkreipia dėmesį į EAR pareiškimą, kad ši praktika neatitinka metinio periodiškumo principo ir kad Agentūra privalo užtikrinti geresnį programos įgyvendinimo planavimą ir stebėseną;

7.   pažymi, kad EAR rekomendavo Agentūrai apsvarstyti galimybę įgyvendinant Telematikos programą naudoti diferencijuotų asignavimų sistemą, kuri tinkamesnė tokių programų biudžetui valdyti;

8.   ragina Agentūrą įgyvendinti EAR rekomendaciją skubiai naudoti diferencijuotus asignavimus, skirtus Telematikos programai; reikalauja, kad Agentūra savo metinėje 2008 m. veiklos ataskaitoje praneštų, kokių veiksmų imtasi;

Su viešųjų pirkimų procedūromis susiję trūkumai

9.   atkreipia dėmesį į EAR išvadą dėl viešųjų pirkimų procedūrų, kurioje teigiama, kad:

   dviem atvejais pasirinktos procedūros nepakankamai pagrįstos,
   trim atvejais netinkami kainos kriterijų vertinimo metodai,
   vienu jungtinės viešųjų pirkimų procedūros, kurioje dalyvavo penkios kitos agentūros, atveju netinkamai nustatyta teiktinų paslaugų, dėl kurių skelbiami viešieji pirkimai, apimtis;

10.   atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymus, kuriuose nurodoma, kad:

   - Agentūra nustatė metodą, kuris nuo 2008 m. kovo 17 d. taikomas objektyviai įvertinti kainai, kuri laikoma sutarties sudarymo kriterijumi;
   atliekant jungtinę viešųjų pirkimų procedūrą reikėjo iš naujo įvertinti pradinę paslaugų apimtį, kadangi nuo tada, kai buvo apibrėžtos teiktinos paslaugos, iki tada, kai prasidėjo viešųjų pirkimų procedūra, įvyko technologijų pokyčių;

11.   reikalauja, kad Agentūra pašalintų minėtuosius viešųjų pirkimų procedūrų trūkumus ir savo 2008 m. metinėje veiklos ataskaitoje praneštų, kokių veiksmų imtasi;

Pažanga siekiant užtikrinti atitiktį mokesčių reglamentui

12.   pažymi, kad EAR savo metinėje 2006 m. ataskaitoje nurodė, jog Agentūra veikdama pažeidė mokesčių reglamentą dėl šių priežasčių: Agentūros klientams pateikiamoje sąskaitoje nurodyta suma padalyta į dvi dalis, t.y. Agentūros išlaidos ir suma, kuri buvo sumokėta valstybių narių pranešėjams siekiant padengti jų patirtas išlaidas; bet valstybių narių pranešėjai niekada nepateikė iš tiesų jų patirtų išlaidų įrodymų;

13.   pažymi, kad EAR, atsižvelgdami į šias išvadas, savo metinėje 2007 m. ataskaitoje teigia, kad Agentūros valdyba įsteigė sąnaudų skaičiavimo grupę, ir ši pateikė pasiūlymą dėl alternatyvios galimybės atlyginti pranešėjams 2007 m. pabaigoje;

14.   primygtinai reikalauja, atsižvelgdamas į EAR rekomendaciją, kad Agentūra darytų tolesnę pažangą siekdama išspręsti šį klausimą ir savo 2008 m. metinėje veiklos ataskaitoje praneštų, kokių veiksmų imtasi;

o
o   o

15.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(19).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 10.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 27.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 136, 2004 4 30, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 10.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 27.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 136, 2004 4 30, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 10.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 27.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 136, 2004 4 30, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 88, 2009 3 31, p. 175.
(17) OL L 378, 2006 12 27, p. 1.
(18) OL L 35, 1995 2 15, p. 1.
(19) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos aviacijos saugos agentūra
PDF 291kWORD 58k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos aviacijos saugos agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0439/2008 – 2008/2266(DEC))
P6_TA(2009)0267A6-0163/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos aviacijos saugos agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aviacijos saugos agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą(4), ypač į jo 60 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A6-0163/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Europos aviacijos saugos agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos aviacijos saugos agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos aviacijos saugos agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0439/2008 – 2008/2266(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos aviacijos saugos agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aviacijos saugos agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą(9), ypač į jo 60 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A6-0163/2009),

1.   pažymi, kad Europos aviacijos saugos agentūros galutinės metinės ataskaitos yra tokios, kaip pridėta prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos aviacijos saugos agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos aviacijos saugos agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos aviacijos saugos agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0439/2008 – 2008/2266(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos aviacijos saugos agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aviacijos saugos agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą(14), ypač į jo 60 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(15), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A6-0163/2009),

A.   kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2007 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi Parlamentas 2008 m. balandžio 22 d. Europos aviacijos saugos agentūros vykdomajam direktoriui suteikė patvirtinimą, kad Agentūros 2006 finansinių metų biudžetas įvykdytas(16), ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje, inter alia:

   atkreipė dėmesį į Audito Rūmų reikalavimą, kad Agentūra, bendradarbiaudama su Komisija, būtinai persvarstytų dabartinę mokestinę struktūrą, siekdama užtikrinti, kad jos išlaidos sertifikavimo veiklai būtų pagrįstos ir jas padengtų šie mokesčiai;
   ragino Agentūrą ir Komisiją persvarstyti Agentūros mokestinę struktūrą ir subalansuoti išlaidas ir pajamas už sertifikavimo veiklą;
   atkreipė dėmesį į Agentūros atsakymą, kad pagal mokesčių ir rinkliavų reglamentą(17), įsigaliojusį 2007 m. birželio 1 d., turėtų būti gautos pajamos, kurių užtektų sertifikavimo veiklos išlaidoms padengti,
   ragino Agentūrą įgyvendinti veiksmingą pretenzijų valdymo sistemą, galbūt įtraukiant palūkanas už pavėluotą mokėjimą;

1.   pažymi, kad Agentūra iš ES 2007 m. biudžeto gavo 72 045 000 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų;

2.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad 2007 m. personalo plane buvo numatytos 467 darbo vietos laikiniems darbuotojams, tačiau išlaidų darbuotojams asignavimai biudžete nepadengė tikrųjų darbuotojams skirtų išlaidų, todėl Agentūra su Komisija susitarė sumažinti darbo vietų skaičių iki ne daugiau kaip 342 etatų, iš kurių 333 etatai metų pabaigoje buvo užimti;

3.   atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad darbuotojų skaičius sumažintas dėl to, jog per pirmus dvejus mokesčių ir rinkliavų reglamento įgyvendinimo metus Agentūros gautų pajamų nepakako visoms numatytoms išlaidoms padengti; atkreipia dėmesį, kad Agentūra nurodo 2008 – 2010 m. personalo politikos planą, kuris buvo suderintas su Komisija ir kuriame atsispindėjo darbuotojų skaičiaus sumažinimas;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad nesant išlaidų ir pajamų pusiausvyros, kaip atkreipiamas dėmesys ankstesnėje rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, reikėjo sumažinti plane numatytą darbuotojų skaičių 25 proc., nuo 467 iki ne daugiau kaip 342 darbuotojų;

5.   tikisi, kad Agentūra įtrauks į savo 2008 finansinių metų metines ataskaitas informaciją apie tai, kokiu mastu išlaidų ir pajamų už sertifikavimo veiklą balansas galėtų būti pasiektas įgyvendinant naują mokesčių ir rinkliavų reglamentą;

6.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų kritiką, kad pokyčiai, susiję su Agentūros darbuotojais 2007 m., neatsispindėjo personalo plane, kuris nebuvo atitinkamai pakeistas;

7.   visiškai pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad Agentūra kruopščiai patikrintų išlaidų prognozės, kuri būna biudžeto valdymo institucijos sprendimų pagrindas, ypač kai tai susiję su išlaidomis darbuotojams, nuoseklumą; prašo Agentūros užtikrinti, kad personalo planas atitiktų faktinę padėtį;

8.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ir Agentūros nesutarimą dėl 14 900 000 EUR sumos, įtrauktos į asignuotąsias pajamas, Agentūros gautas 2007 m., iš kurių ji turėjo padengti būsimas sertifikavimo veiklos išlaidas, apskaičiavimo; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų požiūrį, kad apskaičiuodama Agentūra klaidingai įtraukė pagal ankstesnio mokesčių ir rinkliavų reglamento nuostatas rinktus mokesčius; pažymi, kad Agentūra pateikė šio apskaičiavimo paaiškinimą, teigdama, kad pagal pagrindinį reglamentą jai buvo leidžiama įtraukti minėtuosius mokesčius į apskaičiavimus;

9.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų kritiką dėl viešųjų pirkimų procedūrų; pabrėžia, kad Audito Rūmai nustatė vieną procedūrą, kurią taikant pasiūlymų teikėjai gavo ne visą informaciją apie sutarties sudarymo kriterijus ir jų vertinimą, todėl ši procedūra buvo neskaidri; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pareiškimą, kad trim atvejais buvo taikoma ribota procedūra, nors turėjo būti paskelbtas atviras kvietimas teikti pasiūlymus, nes bendra teiktinų paslaugų vertė viršijo nustatytą ribą;

10.   reikalauja, kad Agentūra vykdytų pažadą, pateiktą savo atsakymuose, griežtai laikytis viešųjų pirkimų taisyklių ir ypatingą dėmesį skirti nuostatoms dėl aiškios informacijos teikimo galimiems pasiūlymų teikėjams;

11.   ragina Komisija užtikrinti, kad ateityje Agentūra laikytųsi griežtos finansinės drausmės ir visada savo veiklą vykdytų neviršydama nustatyto biudžeto;

12.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(18).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 16.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 20.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 79, 2008 3 19, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 16.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 20.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 79, 2008 3 19, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 16.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 20.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 79, 2008 3 19, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 88, 2009 3 31, p. 201.
(17) Komisijos reglamentas (EB) Nr. 593/2007 (OL L 140, 2007 6 1, p. 3).
(18) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX)
PDF 377kWORD 73k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0445/2008 – 2008/2272(DEC))
P6_TA(2009)0268A6-0166/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų, kartu su agentūros atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl FRONTEX agentūros ir Europos sienų stebėjimo sistemos EUROSUR vertinimo ir būsimos plėtros(4),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantį Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą(5), ypač į jo 30 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(6), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0166/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros direktoriui, kad agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0445/2008 – 2008/2272(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(7),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų, kartu su agentūros atsakymais(8),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(9), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl FRONTEX agentūros ir Europos sienų stebėjimo sistemos EUROSUR vertinimo ir būsimos plėtros(10),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantį Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą(11), ypač į jo 30 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0166/2009),

1.   pažymi, kad Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros galutinės metinės ataskaitos yra tokios, kaip pridėtos prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0445/2008 – 2008/2272(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(13),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų, kartu su agentūros atsakymais(14),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(15), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl FRONTEX agentūros ir Europos sienų stebėjimo sistemos EUROSUR vertinimo ir būsimos plėtros(16),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantį Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą(17), ypač į jo 30 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(18), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0166/2009),

A.   kadangi Audito Rūmai (EAR) pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, kad metinės 2007 finansinių metų ataskaitos patikimos ir vykdytos finansinės operacijos teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi Parlamentas 2008 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros direktoriui suteikiamo patvirtinimo, kad agentūros 2006 finansinių metų biudžetas įvykdytas(19) ir, inter alia:

   atkreipė dėmesį į EAR pastabą 2006 m. ataskaitoje, kad 2006 finansinių metų įsipareigojimų lygis buvo 85 %; į kitus metus perkeliamos lėšos sudarė daugiau kaip 70 % visų ir beveik 85 % veiklos išlaidų; asignavimų perkėlimai iš vieno skyriaus ar antraštinės dalies į kitą viršijo bendrą Finansiniame reglamente nustatytą 10 % ribą; taigi, nebuvo griežtai laikomasi biudžeto konkretumo principo;
   ragino Agentūrą gerinti savo finansų valdymą, ypač atsižvelgiant į didesnį jos 2007 ir 2008 finansinių metų biudžetą,

C.   kadangi 2007 m. buvo antrieji šios agentūros veiklos metai,

1.   pabrėžia, kad agentūros 2007 m. biudžetas (42 100 000 eurų) daugiau kaip du kartus didesnis už 2006 m. biudžetą (19 200 000 eurų);

2.   atkreipia dėmesį į EAR kritiką dėl to, kad į 2008 m. perkelti įsipareigojimai, kurie buvo numatyti su operatyvine veikla susijusiems dotacijų susitarimams, sudarė 18 400 000 eurų ir kad nemaža šių įsipareigojimų dalis buvo patvirtinta remiantis pernelyg padidintomis išlaidomis;

3.   pripažįsta agentūros EAR pateiktame atsakyme nurodytą faktą, kad agentūrai itin sudėtinga įvertinti savo išlaidas, nes agentūra priklausoma nuo valstybių narių teikiamos įrangos, kuri naudojama vykdant operacijas;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad agentūra sukūrė centralizuotą techninės įrangos registrą (CRATE), į kurį įtraukiama valstybių narių įranga, kurią galima naudotis operatyvinėms reikmėms; pažymi, kad CRATE registras susietas su bendrų išlaidų apskaičiavimo metodu ir turėtų padėti veiksmingiau paskirstyti biudžeto lėšas;

5.   reiškia susirūpinimą dėl to, jog kadangi nėra patvirtinta iždo valdymo politika, nėra naudojamas didelis agentūros užlaikytų grynųjų pinigų kiekis ir jis laikomas banko sąskaitose gaunant labai mažas palūkanas; pažymi, kad pagal agentūros sąskaitas (balansą) 2007 m. gruodžio 31 d. agentūra turėjo 32 600 000 eurų grynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų ekvivalentais;

6.   atkreipia dėmesį į agentūros atsakymą, kad ji bandys derėtis su savo banku dėl sąlygų ir patikrins, ar kiti bankai negali pasiūlyti geresnių sąlygų;

7.   primygtinai ragina agentūrą patvirtinti iždo valdymo politiką ir savo 2008 m. bendrojoje ataskaitoje pranešti apie veiksmus, kurių buvo imtasi, bei apie pasiektus rezultatus;

Tolesnės priemonės, susijusios su 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu

8.   primena, kad 2006 finansiniai metai buvo pirmieji metai, kai agentūra veikė nepriklausomai finansine prasme ir kai jai buvo taikoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra;

9.   apgailestauja, kad EAR 2007 m. metinėje ataskaitoje nurodyta keletas pažeidimų, į kuriuos buvo atkreiptas dėmesys jau 2006 m. metinėje ataskaitoje, visų pirma:

   daug asignavimų buvo perkelta į kitą laikotarpį ir panaikinta, t. y. beveik 70 % 2007 finansiniais metais turėtų asignavimų nebuvo panaudota;
   teisiniai įsipareigojimai buvo prisiimti prieš patvirtinant biudžeto įsipareigojimus;
   - EAR nuomone, įdarbinimo procedūros neatitiko nustatytų taisyklių, ypač vienodo požiūrio principo, nes minimalios darbo patirties metų skaičius, kuris yra būtinas siekiant užimti tam tikras pareigas, skiriasi nuo agentūrų ir Komisijos patvirtintų taisyklių;

10.   atkreipia dėmesį į agentūros atsakymą, kuriame nurodyta, kad nemažus perkėlimus iš dalies nulėmė tai, kad 2007 m. birželio mėn. Komisija pervedė 7 000 000 eurų, skirtų jūrų sienų operacijoms, kurioms atlikti reikalingi valstybių narių laivai ir orlaiviai, ir atsižvelgiant į tai, kad šių operacijų sudėtingumas reikalauja didelių pastangų ir daug laiko, taigi įsipareigojimus buvo įmanoma prisiimti tik 2007 m. pabaigoje;

11.   vis dėlto nerimauja dėl EAR pastebėto didelio perkėlimų į kitus metus skaičiaus ir ragina agentūrą spręsti šią problemą, kurią EAR paminėjo jau 2006 m. ataskaitoje; atkreipia dėmesį į tai, kad agentūros 2007 m. biudžeto 19 900 000 mln. eurų rezervą buvo leista panaudoti tik 2007 m. birželio mėn.; atsižvelgia į agentūros atsakymus į šį klausimą;

12.   ragina agentūrą spręsti EAR nustatytas besikartojančias problemas, susijusias su jos įsipareigojimų sistema;

13.   džiaugdamasis pastebi, kad agentūra patvirtino savo 2008 m. veiksmų planą, siekdama išspręsti savo įsipareigojimų sistemos problemas; pažymi, kad šiame veiksmų plane, inter alia, valstybėms narėms nustatomi terminai, iki kada jos turi pateikti agentūrai savo bendrai finansuojamos dalies biudžeto projektą, kad būtų galima nustatyti galutinę dotacijų sumą ir taip išvengti ex-post skyrimų;

14.   ragina agentūrą savo bendrojoje 2008 m. ataskaitoje informuotų apie rezultatus, kurių pasiekta įgyvendinant šį veiksmų planą;

15.   mano, kad speciali agentūros bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis forma, t. y. tai, kad valstybės narės turi teikti agentūrai įrangą, kuri reikalinga jos vykdomoms operacijoms, ir EAR nustatyti trūkumai, susiję su biudžeto planavimu, ypač išlaidų įvertinimu, ir biudžeto įgyvendinimu, ypač lėšų perkėlimu bei ex-post skyrimo problema, yra tarpusavyje susiję;

16.   primena, kad Parlamentas minėtoje 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliucijoje:

   a) ragino agentūrą pateikti Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų nurodyta išsami informacija apie veiksmingą valstybių narių teikiamos įrangos naudojimą ir realų jos pateikimą bei pabrėžti sunkumus, su kuriais susidurta;
   b) ragino valstybes nares tuo atveju, jei toliau ištekliai būtų nepakankamai prieinami, nedelsiant priimti sprendimą labai padidinti agentūros biudžetą, kad ši agentūra galėtų atlikti savo funkcijas, ir prireikus ištirti teisinius užduotims vykdyti reikalingos įrangos nuomos ir (arba) įsigijimo ateityje aspektus;
   c) priminė, kad Parlamentas, kaip biudžeto valdymo institucija, po agentūros įsteigimo jau padidino jos biudžetą ir rūpinsis, kad jis būtų tinkamai vykdomas bei pritaikomas prie besikeičiančių agentūros funkcijų;

17.   ragina agentūrą patobulinti savo finansų valdymą, atsižvelgiant EAR pastabas, ir pabrėžia, kad savo atsakyme EAR agentūra atkreipė dėmesį į išskirtinę agentūros bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis formą, t. y. tai, kad agentūra priklausoma nuo valstybių narių teikiamos įrangos, kuri naudojama vykdant operacijas;

18.   pasiryžęs ateityje atidžiai stebėti, kokį poveikį agentūros bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis daro jos finansų valdymui;

19.   apgailestauja, kad agentūra, siekdama pritraukti itin kvalifikuotus darbuotojus, turėjo taikyti įdarbinimo procedūras, kurios ne visiškai atitiko bendrąsias Pareigūnų tarnybos nuostatų įgyvendinimo nuostatas;

20.   pabrėžia, kad įdarbinimo klausimu agentūra nesutinka su EAR kritika, kad ji nesilaikė vienodo požiūrio principo, nes minimalios darbo patirties metų skaičius, kuris būtinas siekiant užimti tam tikras pareigas, skyrėsi nuo Komisijos ir agentūros patvirtintų taisyklių; pažymi, jog Agentūra mano, kad jos įdarbinimo praktika atitinka taisyklių reikalavimus, kadangi agentūra sudėtingomis sąlygomis turėjo pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus; pastebi, kad Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatyta, kad Bendrijos agentūros su Komisijos sutikimu tvirtina savo bendrąsias įgyvendinimo nuostatas; pabrėžia, kad Komisija parengė tipinį sprendimą dėl bendrųjų įgyvendinimo nuostatų; pažymi, kad Komisija iki šiol nepritarė agentūros pateiktoms bendrosioms įgyvendinimo nuostatoms; ragina agentūrą atsižvelgti į Pareigūnų tarybos rekomendaciją ir griežtai laikytis Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų įdarbinimo kriterijų siekiant užtikrinti, kad būtų taikomas vienodo požiūrio principas darbo patirties metų skaičiaus, kuris būtinas siekiant užimti tam tikras pareigas, atžvilgiu;

21.   ragina agentūrą gerinti savo finansų valdymą, ypač atsižvelgiant į padidėjusį jos 2008 ir 2009 m. biudžetą;

o
o   o

22.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(20).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 7.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 34.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0633.
(5) OL L 349, 2004 11 25, p. 1.
(6) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(7) OL C 278, 2008 10 31, p. 7.
(8) OL C 311, 2008 12 5, p. 34.
(9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(10) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0633.
(11) OL L 349, 2004 11 25, p. 1.
(12) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(13) OL C 278, 2008 10 31, p. 7.
(14) OL C 311, 2008 12 5, p. 34.
(15) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(16) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0633.
(17) OL L 349, 2004 11 25, p. 1.
(18) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(19) OL L 88, 2009 3 31, p. 226.
(20) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras
PDF 357kWORD 58k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0441/2008 – 2008/2268(DEC))
P6_TA(2009)0269A6-0170/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Centro atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 851/2004, įsteigiantį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą(4), ypač į jo 23 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2002 m. lapkričio 19 d. reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0170/2009),

1.   suteikia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktoriui patvirtinimą, kad Centro 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   nurodo savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0441/2008 – 2008/2268(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Centro atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 851/2004, įsteigiantį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą(9), ypač į jo 23 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2002 m. lapkričio 19 d. reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0170/2009),

1.   pažymi, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro galutinės metinės ataskaitos pridėtos prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0441/2008 – 2008/2268(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Centro atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 851/2004, įsteigiantį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą(14), ypač į jo 23 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2002 m. lapkričio 19 d. reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(15), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0170/2009),

A.   kadangi Audito Rūmai (EAR) pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2007 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi Parlamentas 2008 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktoriui suteikti patvirtinimą, kad centro 2006 finansinių metų biudžetas įvykdytas(16), ir, inter alia, atkreipė dėmesį į 2006 m. metinėje ataskaitoje pateikiamą EAR pastabą, kad beveik 45 proc. per metus prisiimtų įsipareigojimų buvo perkelti į kitą laikotarpį, o per antrąjį 2006 m. pusmetį buvo atlikta daug perkėlimų, kurių priežastis visų pirma buvo netikslios darbuotojų poreikio prognozės, laiku nepranešus apie tai Centro valdybai,

1.   pažymi, kad Centro biudžetas padidėjo nuo 17 100 000 eurų 2006 m. iki 28 900 000 eurų 2007 m.;

2.   mano, kad ECDC yra svarbi institucija, skirta gerinti ir plėtoti Europos ligų stebėseną, taip pat vertinti esamus ir atsirandančius infekcijų keliamus pavojus žmonių sveikatai ir apie juos pranešti;

3.   su džiaugsmu atkreipia dėmesį į tai, kad ECDC 2007 m. gebėjo sukurti daug produktų ir paslaugų, susijusių su užkrečiamųjų ligų epidemiologija, stebėsena, prevencija ir kontrole, taip pat paskelbė daugybę mokslinių ataskaitų;

4.   pažymi, kad 2006 m. perkėlimo į kitą laikotarpį rodiklis buvo beveik 45 proc. ir kad 2007 m. padėtis iš esmės nepagerėjo, nes rodiklis buvo apie 43 proc., o tai rodo, kad centras, vykdydamas savo biudžetą, susiduria su sunkumais;

5.   be to, atkreipia dėmesį į EAR pastabą, kad pagal biudžeto pataisų kiekį galima spręsti apie biudžeto vykdymo priežiūros trūkumus;

6.   yra susirūpinęs dėl EAR išvados, kad ši padėtis neatitinka metinio periodiškumo ir konkretumo principų;

7.   atkreipia dėmesį į EAR pastabą, kad nors centro 2007 m. darbo programa buvo pagrįsta veikla, nebuvo įvertintas biudžeto pataisų poveikis darbo programai ir tikslų siekimui;

8.   yra patenkintas centro atsakymu, kad nuo 2008 m. centras, atsižvelgdamas į biudžeto pataisas, atnaujina savo darbo programą;

9.   pažymi EAR kritiką, susijusią su ribotu turto inventoriaus skaičiuoklės patikimumu;

10.   džiaugiasi tuo, kad centras įdiegė naują turto inventoriaus sistemą, kuri bus taikoma uždarant 2008 m. sąskaitas;

11.   yra susirūpinęs dėl EAR pastabos, kad centras sumokėjo 500 000 eurų už pastatų, išnuomotų jo patalpoms, atnaujinimo darbus, ir kad sprendimas dėl šių darbų, kaip ir 2006 m., buvo priimtas tiesiogiai susitarus centrui ir savininkui ir konkrečiai nenustačius darbų pobūdžio ir terminų bei mokėjimo sąlygų; pažymi, kad, EAR nuomone, ši praktika neatitiko Finansinio reglamento nuostatų ir ekonomiškumo principo;

12.   ragina centrą skubiai pradėti siekti, kad jo veikla atitiktų Finansinį reglamentą ir ekonomiškumo principą ir savo 2008 m. ataskaitoje dėl biudžeto ir finansų valdymo pateikti ataskaitą apie tolesnes priemones, kurių buvo imtasi reaguojant į EAR pastabas;

13.   atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą įgyvendinant Centro įdarbinimo planą, tačiau pabrėžia, kad reikia toliau stengtis siekiant išnaudoti visą įdarbinimo kvotą;

Priemonės, kurių buvo imtasi po ankstesnės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros

14.   pažymi, kad, kaip ir 2006 m., EAR nustatė su biudžeto vykdymu susijusių trūkumų, visų pirma aukštą perkeltų asignavimų rodiklį;

15.   ragina centrą reaguoti į EAR rekomendacijas, ypač susijusias su biudžeto panaudojimu, ir būsimoje 2008 m. metinėje ataskaitoje pranešti apie veiksmus, kurių imtasi, ir pasiektus rezultatus;

o
o   o

16.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(17).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 48.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 122.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 142, 2004 4 30, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 48.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 122.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 142, 2004 4 30, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 48.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 122.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 142, 2004 4 30, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 88, 2009 3 31, p. 126.
(17) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras
PDF 357kWORD 55k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0431/2008 – 2008/2258(DEC))
P6_TA(2009)0270A6-0175/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su centro atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro(4), ypač į jo 15 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0175/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktoriui, kad centro 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0431/2008 – 2008/2258(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su centro atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro(9), ypač į jo 15 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0175/2009),

1.   pažymi, kad Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro galutinės metinės ataskaitos pridėtos prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0431/2008 – 2008/2258(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su centro atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro(14), ypač į jo 15 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje (15), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0175/2009),

A.   kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2007 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi Parlamentas 2008 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktoriui suteikiamo patvirtinimo, kad centro 2006 finansinių metų biudžetas įvykdytas(16), ir savo prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje atkreipė dėmesį, kad, inter alia, centro 2007 m. ir 2007–2009 m. laikotarpio veiklos programose numatyti šie strateginiai tikslai:

   vystyti finansinių operacijų ex-post kontrolę,
   vystyti rizikos vertinimo ir vidaus audito vidaus pajėgumus,
   vystyti integruoto išteklių valdymo priemones ir procedūras ir skatinti išorės ryšius, ypač su Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), kuri taip pat įsikūrusi Lisabonoje,
   įgyvendinti sistemingesnę ir veiksmingesnę žmogiškųjų išteklių politiką,
   sėkmingai užbaigti persikėlimą į savo naują būstinę Lisabonoje.

1.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad galutiniame 2007 m. patvirtintame biudžete informacinių technologijų operacijoms skirta biudžeto eilutė padidėjo daugiau nei 80 proc., palyginti su 2006 m. gruodžio mėn. patvirtintu pradiniu 2007 m. biudžetu;

2.   atkreipia dėmesį į centro paaiškinimą, kad papildomi informacinių technologijų įrangos poreikiai paaiškėjo trečiąjį 2007 m. ketvirtį, kai buvo nustatytas centro persikėlimo į naująsias patalpas tvarkaraštis ir techniniai poreikiai;

3.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad yra nesutarimų tarp centro ir Norvegijos dėl Norvegijos finansinio dalyvavimo centro darbe, o šis nesutarimas kilo dėl to, kad pasirašytame pradiniame susitarime nustatyta formulė, kurią taiko centras, skiriasi nuo Oficialiajame leidinyje paskelbtame susitarime nustatytos formulės, kurią taiko Norvegija; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad dėl skirtingų taikomų formulių centro apskaičiuotas įnašas yra maždaug 80 000 eurų didesnis nei Norvegijos apskaičiuotas įnašas;

4.   džiaugiasi, kad centras pranešėjui pateikė informacijos, jog buvo pasiektas kompromisas, pagal kurį Norvegija sumokėjo vienkartinę 34 230 eurų įmoką ir sutiko atsisakyti savo esamo įnašo centrui perviršio, kuris atitinka likusią minėto skirtumo, kuris susidarė įgyvendinant 2007 m. biudžetą, sumą; be to, centro apskaičiavimo metodas bus taikomas 2008 m., o Norvegijos apskaičiavimo metodas – nuo 2009 m.;

5.   atkreipia dėmesį, kad centro direktorius nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d. perėmė agentūrų tinklo koordinatoriaus vaidmenį;

Priemonės, kurių buvo imtasi po ankstesnių biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrų

6.   atkreipia dėmesį, kad centro 2007 m. veiklos ataskaitoje nurodyta, jog jis nustatė reguliarios priežiūros ir ex post kontrolės procedūras bei toliau plėtojo žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą, t. y. savo intranete sukūrė žmogiškųjų išteklių portalą, kuriame pateikiama informacija apie taikytinas taisykles ir procedūras;

7.   džiaugiasi, kad centras glaudžiai bendradarbiauja su taip pat Lisabonoje įsikūrusia Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), su kuria dalijasi pastatais ir bendrai naudojasi infrastruktūra bei paslaugomis; atkreipia dėmesį, kad persikėlimas į patalpas numatytas pirmąjį 2009 m. ketvirtį;

o
o   o

8.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(17).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 67.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 164.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 376, 2006 12 27, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 67.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 164.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 376, 2006 12 27, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 67.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 164.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 376, 2006 12 27, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 88, 2009 3 31, p. 134.
(17) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop)
PDF 284kWORD 50k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0427/2008 – 2008/2254(DEC))
P6_TA(2009)0271A6-0177/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Centro atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1975 m. vasario 10 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 337/75 dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro įsteigimo(4), ypač į jo 12 a straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0177/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Europos profesinio mokymo plėtros centro direktoriui, kad Centro 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos profesinio mokymo plėtros centro direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0427/2008 – 2008/2254(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Centro atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1975 m. vasario 10 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 337/75 dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro įsteigimo(9), ypač į jo 12 a straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0177/2009),

1.   pažymi, kad Europos profesinio mokymo centro galutinės metinės ataskaitos pridėtos prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos profesinio mokymo plėtros centro 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos profesinio mokymo plėtros centro direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0427/2008 – 2008/2254(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Centro atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1975 m. vasario 10 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 337/75 dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro įsteigimo(14), ypač į jo 12 a straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(15), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0177/2009),

A.   kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2007 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi savo 2008 m. balandžio 22 d. sprendime Europos Parlamentas suteikė Europos profesinio mokymo plėtros centro direktoriui patvirtinimą, kad Centro 2006 finansinių metų biudžetas įvykdytas(16), ir savo prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje atkreipė dėmesį į, inter alia, Audito Rūmų pastabas dėl didelės perkeltų arba panaikintų asignavimų dalies, dėl to, kad nėra tinkamos inventorizacijos procedūros lėšoms nustatyti, registruoti ir kapitalizuoti, dėl netobulos vidinės kontrolės procesų dokumentacijos ir problemų, susijusių su tam tikra viešųjų pirkimų procedūra,

1.   sveikina Centrą, kad, skirtingai nei ankstesniais metais, Audito Rūmai jam suteikė teigiamą 2007 finansinių metų patikinimo pareiškimą ne tik dėl ataskaitų, bet ir dėl jose nurodytų operacijų;

2.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas, kad tikslai ir veiklos rodikliai dažnai nėra išmatuojami, nors Centro 2007 m. darbo programoje išdėstyti konkretūs su kiekviena veikla susiję tikslai ir pateikiamas išsamus gautinų rezultatų aprašymas; pritaria Audito Rūmams, kad dėl to sunku įvertinti pasiekimus;

3.   pažymi, kad Centras siekia aiškiau apibrėžti savo tikslus ir veiklos rodiklius ir rengiasi savo 2008 finansinių metų biudžeto lėšas skirstyti pagal veiklos sritis;

4.   pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad Centras turi apibrėžti aiškius tikslus ir programuojant nustatyti nuoseklų tikslų ir jiems pasiekti reikalingų biudžeto išteklių ryšį;

5.   tikisi, kad Centras praneš apie konkrečius tolesnius veiksmus, kurių jis ketina imtis atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2008 m. veiklos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;

6.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(17).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 45.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 130.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 39, 1975 2 13, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 45.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 130.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 39, 1975 2 13, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 45.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 130.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 39, 1975 2 13, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 88, 2009 3 31, p. 109.
(17) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras
PDF 355kWORD 54k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0434/2008 – 2008/2261(DEC))
P6_TA(2009)0272A6-0178/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų, kartu su Centro atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantį Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą(4), ypač į jo 14 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0178/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro direktoriui, kad Centro 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0434/2008 – 2008/2261(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų, kartu su Centro atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantį Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą(9), ypač į jo 14 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0178/2009),

1.   pažymi, kad Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro galutinės metinės ataskaitos pridėtos prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0434/2008 – 2008/2261(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų, kartu su Centro atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantį Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą(14), ypač į jo 14 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(15), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0178/2009),

A.   kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2007 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi Parlamentas 2008 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro direktoriui suteikiamo patvirtinimo, kad Centro 2006 finansinių metų biudžetas įvykdytas(16), ir savo prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje, inter alia:

–   atkreipė dėmesį į 2006 m. Audito Rūmų ataskaitoje pateiktą jų pastabą, kad 2006 m. buvo sukauptas 16,9 mln. eurų perteklius ir kad 2007 m. Centras 9,3 mln. grąžins savo klientams; pritarė Audito Rūmams, jog atsižvelgiant į minėtąjį sukauptą lėšų perteklių galima daryti išvadą, kad Centro vertimų kainos apskaičiavimo metodika nebuvo pakankamai tiksli;

–   išreiškė viltį, kad greitai bus rastas sprendimas dėl darbdavio mokamų pensijų įmokų,

1.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, jog viešųjų pirkimų procedūrų auditas parodė, kad sutarčių sudarymo kriterijų įvertinimas nebuvo tinkamai paremtas dokumentais, nes nebuvo atlikta pasiūlytų skirtingų alternatyvų ekonominės naudos analizės galutiniam pasirinkimui pagrįsti;

2.   pabrėžia, kad Audito Rūmų vertinimu vykdant vieną iš šešių tikrintų įdarbinimo procedūrų nebuvo užtikrintas procedūros skaidrumas, kadangi atlikę šešių įdarbinimo procedūrų auditą, Audito Rūmai nustatė, kad vykdant vieną iš jų buvo netvarkingi dokumentai;

3.   atkreipia dėmesį Centro pasiryžimą išnagrinėti Audito Rūmų nustatytas problemas, susijusias su viešųjų pirkimų ir įdarbinimo procedūromis, ir atitinkamai patobulinti šias procedūras;

4.   tikisi, kas savo 2008 m. veiklos ataskaitoje Centras nurodys, kokių tolesnių priemonių buvo imtasi ir kokių rezultatų pasiekta;

Tolesnės priemonės, susijusios su ankstesniais biudžeto įvykdymo patvirtinimais

5.   pabrėžia, kad 2007 m. Centras savo klientams grąžino 9 300 000 eurų iš pajamų, kurios buvo perkeltos iš ankstesniųjų finansinių metų;

6.   nepritaria tam, jog vis dar neišspręstas Centro ir Komisijos konfliktas dėl darbdavių mokamos darbuotojų pensijų įnašų dalies, nors ši problema buvo pabrėžiama daugelio ankstesnių metų sprendimuose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

7.   atkreipia dėmesį į tai, kad Centras sudarė rezervą tam atvejui, jei reikėtų mokėti šiuos įnašus, ir kad 2007 m. šis rezervas siekė 2 228 928 eurų;

8.   primygtinai reikalauja, kad Komisija ir Centras dėtų pastangas siekdami greitai išspręsti šį konfliktą dėl darbuotojų pensijų įnašų; prašo Centrą informuoti biudžeto valdymo instituciją apie šių derybų rezultatus;

o
o   o

9.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(17).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 42.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 116.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 314, 1994 12 7, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 42.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 116.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 314, 1994 12 7, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 42.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 116.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 314, 1994 12 7, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 88, 2009 3 31, p. 118.
(17) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Taryba
PDF 431kWORD 94k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Taryba (C6-0417/2008 – 2008/2277(DEC))
P6_TA(2009)0273A6-0150/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C6-0417/2008)(2),

–   atsižvelgdamas į Tarybos metinę 2007 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(3),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(5), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Tarybos generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio bendrajai užsienio ir saugumo politikai sprendimą Nr. 190/2003 dėl Tarybos narių įgaliotų atstovų kelionių išlaidų apmokėjimo(6),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(7),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir į V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0150/2009),

1.   atideda savo sprendimą dėl Tarybos generaliniam sekretoriui suteikiamo Tarybos 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, II skirsnis – Taryba (C6-0417/2008 – 2008/2277(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(8),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C6-0417/2008)(9),

–   atsižvelgdamas į Tarybos metinę 2007 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(10),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(11),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(12), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Tarybos generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio bendrajai užsienio ir saugumo politikai sprendimą Nr. 190/2003 dėl Tarybos narių įgaliotų atstovų kelionių išlaidų apmokėjimo(13),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(14) (IIA),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0150/2009),

A.   kadangi Taryba atsisako pateikti Parlamentui visą savo biudžeto įvykdymo dokumentą ir visą metinės veiklos ataskaitą ir pateikė tik savo vidaus auditoriaus metinę veiklos ataskaitą,

B.   kadangi Taryba atsisako rengti oficialų susitikimą su Parlamentu savo biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimu,

C.   kadangi 1999 m. birželio 3–4 d. Kelne vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose numatyta suteikti Tarybai operatyvinių pajėgumų stiprinant bendrąją Europos saugumo ir gynybos politiką (BESGP),

D.   kadangi savo Sprendime Nr. 190/2003 Taryba labai aiškiai teigia, kad asignavimus bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje ji vykdo pagal Europos Bendrijų biudžetui taikomo finansinio reglamento nuostatas ir, visų pirma, kad "Tarybos generalinis sekretorius – vyriausiasis įgaliotinis bendrajai užsienio ir saugumo politikai […], kuriam padeda generalinio sekretoriaus pavaduotojas, yra visiškai atsakingas už asignavimų tvarkymą pagal Europos Bendrijų bendrojo biudžeto II skirsnį (Taryba) ir imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas patikimas jų valdymas. Jis vykdo asignavimus pagal Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento nuostatas",

E.   kadangi 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendimu 2004/197/BUSP(15) buvo nustatytas karinio ar gynybinio pobūdžio ES operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmas, vadinamas ATHENA, ir kadangi šis sprendimas kartu su 2004 m. balandžio 28 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų Sprendimu 2004/582/EB dėl ATHENA suteiktų privilegijų ir imunitetų(16) sukuria karinio ar gynybinio pobūdžio ES operacijų bendrųjų išlaidų administravimo mechanizmą, suteikia jam privilegijų ir imunitetų ir suteikia operatyvinių galių Tarybai,

F.   kadangi 2000 m. vasario 28 d. Tarybos sprendime 2000/178/BUSP dėl taisyklių, taikomų nacionaliniams karo srities ekspertams, komandiruotiems į Tarybos Generalinį sekretoriatą pereinamuoju laikotarpiu(17), ir 2001 m. sausio 22 d. Tarybos sprendime 2001/80/BUSP dėl Europos Sąjungos karinio štabo įsteigimo(18) nurodyta, kad išlaidos, susijusios su karo srities ekspertų komandiruotėmis, priskiriamos Tarybos biudžetui,

G.   kadangi Tarybos metiniame pranešime dėl BUSP pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimo klausimų, pateiktame Parlamentui taikant susitarimo IIA 43 punktą, pateikiamas tik BUSP veiklos, pvz., bendrųjų pozicijų, bendrų veiksmų ir įgyvendinimo sprendimų, aprašymas,

1.   pažymi, kad Taryba 2007 m. iš viso turėjo 650 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų (2006 m. – 626 mln. EUR), iš kurių panaudojo 81,89 proc., t. y. mažiau negu 2006 m. (91,79 proc.) ir mažiau už kitų institucijų vidurkį (93,82 proc.);

2.   dar kartą patvirtina savo poziciją, išreikštą 2002 m. balandžio 25 d. rezoliucijoje dėl 2000 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kad "[...] Europos Parlamentas ir Taryba anksčiau netikrindavo savo atitinkamų biudžeto skirsnių įgyvendinimo; mano, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaidos vis dažniau skiriamos iš Tarybos administracinio biudžeto finansuojamai veiklai užsienio reikalų, saugumo ir gynybos bei teisingumo ir vidaus reikalų srityse, turėtų būti patikslinta šio susitarimo aprėptis, kad būtų matyti skirtumas tarp įprastų administracinių išlaidų ir veiklos šiose naujose politikos srityse išlaidos"(19);

3.   atmeta Tarybos teiginį, kad tai, jog Parlamentas ir Taryba praeityje netikrindavo savo atitinkamų biudžeto skirsnių įgyvendinimo, buvo neoficialaus susitarimo išdava; mano, kad, atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau išlaidų skiriama veiklai, Tarybos administracinės išlaidos turėtų būti tikrinamos tokiu pat būdu, kaip ir kitų Europos institucijų išlaidos pagal Sutarties 276 straipsnyje numatytą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

4.   pakartoja savo poziciją, išreikštą 2008 m. balandžio 22 d. rezoliucijos dėl 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo 3 dalyje: "Apgailestauja, kad Taryba, kitaip nei kitos institucijos, nepateikia metinės veiklos ataskaitos Parlamentui, remdamasi 1970 m. neoficialiu susitarimu [...] ir tuo, kad Finansiniame reglamente nenurodoma jokių su tuo susijusių reikalavimų; ragina Tarybą persvarstyti sprendimą neskelbti veiklos ataskaitos ir neperduoti jos Parlamentui ir tapti labiau atskaitinga visai visuomenei bei mokesčių mokėtojams"(20); primena, kad šis pareiškimas taip pat visiškai atitinka 2008 m. vasario 19 d. Parlamento rezoliucijos dėl skaidrumo finansų srityje 44 ir 45 dalis(21); ragina Tarybą persvarstyti savo sprendimą neskelbti savo interneto svetainėje veiklos ataskaitos;

5.   pakartoja savo poziciją, išreikštą 2007 m. balandžio 24 d. rezoliucijos dėl 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo 12 dalyje: "ragina suteikti kuo daugiau skaidrumo bendrajai užsienio ir saugumo politikai (BUSP); prašo Tarybą užtikrinti, kad, atsižvelgiant į [...] Tarpinstitucinio susitarimo 42 punktą, BUSP veiklos išlaidos nebūtų įtrauktos į Tarybos biudžetą; ketina imtis būtinų priemonių, jei būtų nesilaikoma šio susitarimo"(22);

6.   prašo, kad Taryba nurodytų tikslų 3 antraštinės dalies (išlaidos, atsirandančios institucijai vykdant konkrečias savo užduotis) kiekvieno straipsnio ir kiekvieno punkto išlaidų pobūdį, kad Parlamentas galėtų pagal susitarimą IIA patikrinti, ar jokios Tarybos biudžeto įvykdymo išlaidos neskirtos veiklai;

7.   pakartoja savo poziciją, išreikštą 2007 m. gegužės 23 d. rezoliucijos dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl pagrindinių BUSP aspektų ir esminių pasirinkimų, įskaitant Europos Sąjungos bendrojo biudžeto finansinius aspektus – 2005 m.(23) 58 dalyje: "mano, kad iki šiol deramai įvertinti finansines pasekmes ES biudžetui trukdė tai, kad Taryba nepateikdavo reikiamos informacijos [...]; mano, kad dabar, pasirašius naująjį Tarpinstitucinį susitarimą, atėjo laikas įgyvendinti šias nuostatas, kurios dabar buvo aiškiai suformuluotos, atsižvelgiant į jų formą ir turinį";

8.   mano, kad BUSP darbuotojų Tarybos sekretoriate pagrindinę ir esminę veiklos dalį sudaro tam tikrų operacijų planavimas, rengimasis joms ir jų valdymas ir kad ši veikla vykdoma politiniais ir operacijų sumetimais, o ne kaip įprasta Tarybos sekretoriato veikla;

9.   yra labai nustebęs, kad didžioji dalis (iki 66 proc.) biudžeto eilutės 2202 buvo skirta ne vertimui žodžiu, o su BUSP ir ESGP susijusioms kelionėms; pažymi, kad 2006 m. ši suma sudarė 12 672 984 EUR, ir prašo suteikti informacijos apie šiai biudžeto eilutei skirtą sumą 2007 m.; ragina siekiant didesnio skaidrumo šiems tikslams sukurti atskirą biudžeto eilutę;

10.   prašo, kad būtų skaidriai informuojama apie ES kovos su terorizmo koordinatoriui skiriamas lėšas ir jo išlaidas;

11.   ragina Tarybą pateikti Parlamentui atskirų ESGP veiksmų ex post įvertinimą;

12.   pakartoja savo poziciją, išreikštą minėtoje 2007 m. gegužės 23 d. rezoliucijos 47 dalyje: "[...] pakartoja savo nusivylimą, kad Taryba tik informuoja Parlamentą ir pateikia jam aprašomąją praėjusių metų veiklos BUSP srityje ataskaitą, kaip nurodo pati Taryba metinių pranešimų preambulėse, užuot kiekvienų metų pradžioje iš tiesų pasikonsultavusi su Parlamentu dėl pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkčių, įskaitant finansines pasekmes, kaip numatyta ES sutarties 28 straipsnyje, dėl kurių reikės spręsti tais metais, ir vėliau pranešti Parlamentui, ar buvo atsižvelgta į Parlamento nuomonę, o jei buvo atsižvelgta, tai kaip, ir pabrėžia, kad ši praktika yra de facto 21 straipsnio pačios esmės pažeidimas";

13.   pažymi, kad Taryba priėmė sprendimą, kuriuo bus užkirstas kelias su kompensuojamosiomis atostogomis susijusiems liekamiesiems mokėjimams išėjus į pensiją ir nustatyta privaloma sistema, skirta iki 2009 m. visiškai panaikinti visas sukauptas atostogų dienas; ragina Tarybą laikytis šio nusistatyto termino;

14.   džiaugiasi tuo, kad prie naujosios integruotos valdymo ir finansinės kontrolės sistemos (SAP), kuri pradėjo veikti 2008 m. sausio 1 d., kūrimo prisidėjo kelios institucijos, t. y. Taryba, Audito Rūmai ir Teisingumo Teismas, taigi sutaupyta nemažai biudžeto lėšų ir padidėjo trijų dalyvavusių institucijų veiklos efektyvumas;

15.   apgailestauja, kad, Tarybos vidaus auditoriaus metinės veiklos ataskaitos duomenimis, Taryba neužpildė laisvų darbo vietų vidaus audito tarnyboje;

16.   atsižvelgia į tai, kad pagal minėtą metinės veiklos ataskaitą vidaus auditorius rekomendavo visiškai panaikinti biudžete nenumatytas sąskaitas (pranc. comptes hors budget); prašo Tarybos nedelsiant panaikinti visas šias sąskaitas;

17.   ragina Tarybą išspręsti problemą, susijusią su sąskaitų patikrinimu, kaip rekomendavo Tarybos vidaus auditorius;

18.   mano, kad Parlamento pakartotiniai ir iki šiol neišpildyti prašymai dėl Tarybos išlaidų, susijusių su BUSP ir BSGP, skaidrumo ir griežtesnės Parlamento priežiūros, turėtų būti pabrėžti biudžeto pakeitimuose, siekiant perkelti tam tikras Tarybos 2010 m. biudžeto eilutes į rezervą;

19.   primena, kad Parlamentas savo 2008 m. gruodžio 4 d. rezoliucijoje dėl Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 8/2007 dėl administracinio bendradarbiavimo PVM srityje(24) paragino Tarybą patvirtinti oficialias Audito Rūmų rezultatų išvadas; apgailestauja, kad Taryba nesivadovavo šiuo raginimu; ragina Tarybą pateikti Parlamento kompetentingam komitetui informaciją apie priežastis, dėl kurių nepatvirtintos oficialios išvados, ir apie tai, kaip vadovaujamasi šia specialiąja ataskaita;

20.   ragina Europos Audito Rūmus savo būsimoje metinėje ataskaitoje ypač didelį dėmesį skirti Tarybos biudžeto įvykdymui;

Sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo atidėjimo priežastys

21.   nurodo šias atidėjimo priežastis:

   a) Taryba nepriėmė jokio kvietimo oficialiai susitikti su Parlamento atsakingu komitetu arba jo pranešėju, kad galima būtų apsvarstyti klausimus, susijusius su Tarybos 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymu;
   b) jo atsakingas komitetas arba pranešėjas prieš komiteto balsavimą dėl pranešimo projekto 2009 m. kovo 16 d. negavo išsamaus atsakymo raštu, kuriame Parlamentui būtų pateikiama informacija ir dokumentai, kuriuos pateikti Taryba raginama 2009 m. vasario 18 d. laiško, kurį pasirašė atsakingo komiteto pranešėjas ir koordinatoriai, priede;
   c) Parlamentas iš Tarybos negavo svarbių dokumentų, pvz., metinės veiklos ataskaitos ir išsamaus biudžeto lėšų perkėlimų sąrašo;
   d) dėl šio skaidrumo ir Tarybos atvirumo oficialiam dialogui trūkumo negalima pagrįstai patvirtinti biudžeto įvykdymo ir Parlamentui visų pirma užkertamas kelias pagal susitarimą IIA patikrinti, ar jokios Tarybos biudžeto įvykdymo išlaidos neskirtos veiklai;

Tolesni veiksmai ir dokumentai, kurie turi būti pateikti Parlamentui

22.   ragina Tarybos generalinį sekretorių – vyriausiąjį įgaliotinį bendrajai užsienio ir saugumo politikai vėliausiai iki 2009 m. gegužės 15 d. Parlamento atsakingajam komitetui pateikti išsamų atsakymą raštu į šiuos klausimus:

A. dėl jos biudžete nenumatytų sąskaitų (pranc. comptes hors budget) (žr. 2007 m. vidaus auditoriaus rekomendaciją R.2):

– kiek biudžete nenumatytų sąskaitų Taryba turėjo 2007 m.?

– kada šios sąskaitos buvo sukurtos ir kokiu tikslu?

– koks šioms sąskaitoms taikomas teisinis pagrindas? Kokia suma yra kiekvienoje atskiroje sąskaitoje?

– visų kiekvienos šių sąskaitų pervedimų 2007 finansiniais metais sąrašas ir leidimus išduodančių pareigūnų sąrašas pagal biudžeto eilutę;

B. dėl sąskaitų patikrinimo (žr. 2007 m. vidaus auditoriaus rekomendaciją R.1):

– kokiu pagrindu vidaus auditorius padarė išvadą, kad ex ante patikrinimas nevykdomas patenkinamai?

– ar visoms biudžeto eilutėms taikoma ex ante ir (arba) ex post kontrolė?

– kiek sąskaitų buvo patikrinta, koks sąskaitų procentas buvo analizuojamas ir koks jų procentas turėjo klaidų?

– ar Taryba parengė veiksmų planą siekiant išspręsti šią problemą ir, jei taip, kada jis bus įgyvendinamas?

C. dėl biudžeto eilutės 2202 (vertimo žodžiu išlaidos):

– biudžeto eilutės 2202, skirtos vertimui žodžiu, lėšų padvigubinimo (nuo 2006 m. iki 2007 m.) priežastys,

– kodėl Taryba turi šios biudžeto eilutės lėšas perkelti į eilutę, skirtą delegacijų kelionių išlaidoms?

– kodėl 2006 m. Taryba 12 672 000 eurų iš vertimui žodžiu skirtų išlaidų panaudojo delegacijų kelionių išlaidoms?

– kodėl 2007 m. ji nepadidino specialios biudžeto eilutės išlaidų ta pačia suma?

– kokią specialią sumą Taryba 2007 finansiniais metais perkėlė iš šios biudžeto eilutės į biudžeto eilutę 2200 arba kitą biudžeto eilutę?

D. dėl biudžeto eilutės 2200 (delegacijų kelionių išlaidos):

– šios biudžeto eilutės teisinis pagrindas, be kita ko, yra Tarybos generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio bendrajai užsienio ir saugumo politikai sprendimas (Nr. 190/2003), kuris nebuvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje.

– ar galėtų Taryba skaidrumo tikslais savo interneto svetainėje ir savo dokumentų nuorodų registre paskelbti visus savo sprendimus?

E. dėl biudžeto eilutės 3002 (specialieji patarėjai ESGP/BUSP srityje):

– kokią sumą ir kokiam skaičiui specialiųjų patarėjų 2007 m. Taryba pervedė į šią biudžeto eilutę?

23.   ragina Tarybos generalinį sekretorių – vyriausiąjį įgaliotinį bendrajai užsienio ir saugumo politikai vėliausiai iki 2009 m. gegužės 15 d. Parlamento atsakingam komitetui pateikti:

   visą biudžeto lėšų perkėlimų, susijusių su Tarybos 2007 m. biudžetu, sąrašą;
   savo 2007 m. metinės veiklos ataskaitą;
   asociacijų, kurios gavo lėšų 2007 finansiniais metais, sąrašą, nurodant konkrečias kiekvienos asociacijos gautas sumas (biudžeto eilutė 2237. Kitos veiklos išlaidos);

(1) OL L 77, 2007 3 16.
(2) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(3) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(4) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(6) 2002 m. liepos 22 d. sprendimas, susijęs su Tarybos darbo tvarkos taisyklėmis (OL L 230, 2002 8 28, p. 7).
(7) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(8) OL L 77, 2007 3 16.
(9) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(10) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(11) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(12) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(13) 2002 m. liepos 22 d. sprendimas, susijęs su Tarybos darbo tvarkos taisyklėmis (OL L 230, 2002 8 28, p. 7).
(14) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(15) OL L 63, 2004 2 28, p. 68.
(16) OL L 261, 2004 8 6, p. 125.
(17) OL L 57, 2000 3 2, p. 1.
(18) OL L 27, 2001 1 30, p. 7.
(19) OL L 158, 2002 6 17, p. 66.
(20) OL L 88, 2009 3 31, p. 20.
(21) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0051.
(22) OL L 187, 2008 7 15, p. 21.
(23) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 309.
(24) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0581, 21 dalis.


Europos agentūrų finansų valdymas ir kontrolė
PDF 397kWORD 72k
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos agentūrų finansų valdymo ir kontrolės (2008/2207(INI))
P6_TA(2009)0274A6-0148/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 15 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais, (COM(2008)0629) ir į susijusį Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2008)2579),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą "Europos agentūros. Tolesnės veiklos kryptys" (COM(2008)0135),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl reguliavimo agentūrų institucinių aspektų būsimo nustatymo strategijos(1),

   atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2),

   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(3), ypač į jo 96 straipsnį,

   atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2008 "Europos Sąjungos agentūros: siekiant rezultatų",

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir į jų V priedą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0148/2009),

A.   kadangi šioje rezoliucijoje pateikiamos kiekvienai Reglamento Nr. 1605/2002 (EB, Euratomas) 185 straipsnyje nurodytai institucijai skirtos horizontalios pastabos, kurios pagal Reglamento Nr. 2343/2002 (EB, Euratomas) 96 straipsnį ir pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių V priedo 3 straipsnį susijusios su biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimu,

B.   kadangi priėmus minėtąjį Komisijos komunikatą Parlamentas, Taryba ir Komisija iš naujo pradėjo bendros agentūrų sistemos apibrėžties ir tarpinstitucinės darbo grupės sukūrimo projektą,

Įvadas

1.   pažymi, kad 2007 m. Europos Audito Rūmai atliko 23 decentralizuotų agentūrų, 3 vykdomųjų agentūrų ir Euratomo tiekimo agentūros, įsteigtos pagal Euratomo sutartį, auditą; pažymi, kad 2007 m. iš Bendrijos biudžeto decentralizuotoms agentūroms skirtos subsidijos sudarė 452 000 000 EUR; pabrėžia, kad daugiau nei 1 000 000 000 EUR skirta agentūrų biudžetams iš kitų pajamų, pavyzdžiui, iš nuosavų rinkliavų pajamų, iš ELPA šalių ir specialių Bendrijos programų įnašų;

2.   atkreipia dėmesį į tai, kad per pastaruosius kelerius metus agentūrų, kurioms taikoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, gerokai padaugėjo: 2000 m. jų buvo aštuonios, o 2007 m. – 21 decentralizuota ir 3 vykdomosios agentūros, neskaitant trijų agentūrų, kurių auditą atlieka Europos Audito Rūmai ir kurių biudžeto įvykdymo Parlamentas netvirtina;

3.   nurodo, kad biudžeto valdymo agentūra decentralizuotų agentūrų etatų plane šioms agentūroms patvirtino 3 487,5 etato; pažymi, kad, remiantis Europos Audito Rūmų pateiktais dokumentais, 2 823 etatai buvo užimti, ir dar 961,5 etato užėmė sutartiniai darbuotojai ir nacionaliniai ekspertai;

4.   pritaria minėtajai Komisijos ataskaitai dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais;

5.   dar kartą pažymi, kad Bendrijos teisėje nepateikiama teisinės agentūros apibrėžties ir pritaria agentūrų, kaip Bendrijų įsteigtų organų, turinčių teisinį subjektiškumą(4), apibrėžčiai; primena šią apibrėžtį atitinkančias trijų kategorijų agentūras: tai decentralizuotos ir vykdomosios agentūros bei kiti organai;

6.   atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad terminas "decentralizuotos agentūros" yra bendras terminas tradicinėms agentūroms pavadinti; mano, kad terminas "reguliavimo agentūra", kuris vis plačiau vartojamas kaip bendras terminas, klaidina, kadangi ne visos decentralizuotos agentūros atlieka reguliuojamąją funkciją;

7.   primena, kad Europos teisės aktų leidėjas steigia decentralizuotas agentūras dėl įvairių priežasčių, pvz., kad būtų galima teikti tam tikras paslaugas, naudotis specialistų žiniomis, atlikti reguliuojamąsias ir stebėsenos užduotis;

8.   mano, kad pagrindinės Biudžeto komiteto pareigos – sudaryti decentralizuotų organų biudžetą ir vertinti, kaip įvykdytas atitinkamos įstaigos biudžetas;

9.   siekdamas skaidrumo, ragina Europos Audito Rūmus kitoje metinėje ataskaitoje atsižvelgti į trijų rūšių agentūras;

10.   pažymi, kad, palyginti su 2006 finansiniais metais, Europos Audito Rūmai pastebėjo finansinės drausmės pagerėjimą, tačiau kai kuriose agentūrose vis tiek likę trūkumų įdarbinimo ir viešųjų pirkimų srityje, o šiuos trūkumus privalo panaikinti leidimą suteikiantys pareigūnai;

11.   apgailestauja, kad daugelyje agentūrų Europos Audito Rūmai ir vėl rado rimtų problemų įgyvendinant viešųjų pirkimų taisykles ir pareigūnų tarnybos nuostatus; nėra pasirengęs pripažinti, kad su šiais trūkumais buvo susidurta daugelį metų; mano, kad persvarsčius Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 šios problemos nebūtų išspręstos ir kad reikia iš esmės įvertinti teisinį pagrindą;

12.   atkreipia dėmesį į Komisijos teiginį, kad agentūroms, kurios pageidauja pereiti prie kaupiamosios apskaitos, buvo suteikta visa reikiama pagalba; pažymi, kad, agentūrų nuomone, kai kuriais atvejais parama buvo nepakankama;

Biudžeto planavimas ir vykdymas

13.   pažymi, kad, siekiant išvengti nereikalingo grynųjų pinigų srauto, persvarstytame Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002, į kurį įtrauktos nuostatos, patvirtinančios agentūrų prievolę savo mokėjimo prašymuose pateikti tikslias faktinio grynųjų pinigų poreikio per metus prognozes, sprendžiamas agentūrų, kurios pervertina savo grynųjų pinigų poreikį, klausimas;

14.   ragina Komisiją svarstyti galimybę riboti technines priemones ir mažinti perteklių, kai netinkamai vykdomi įsipareigojimai ir nuolat susiduriama su dideliu skaičiumi laisvų darbo vietų, nes dėl to mažėtų ir asignuotosios pajamos;

15.   šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į decentralizuotų agentūrų sunkumus, kurių jos patiria įdarbindamos aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir ekspertus; ragina Komisiją ir Europos personalo atrankos tarnybą stengtis stiprinti savo paramą;

16.   ragina Komisiją ir toliau kruopščiai tikrinti, kaip agentūros vykdo 2008 m. ir 2009 m. biudžetą ir atlikti būtinus pasiūlymų dėl agentūrų biudžeto pakeitimus;

17.   palankiai vertina Komisijos pastangas skaičiuojant Bendrijos įnašą sistemingai atsižvelgti į paskutinį žinomą perteklių (2009 m. PBP tai "n-2" metų perteklius), pradedant 2009 m. preliminariu biudžeto projektu (PBP); siekdamas didinti skaidrumą ir veiksmingumą, ragina Komisiją visų pirma pateikti išsamią informaciją apie visų rūšių asignuotųjų pajamų, kuriomis disponuoja agentūros ir kurios visų pirma susidaro dėl ankstesnių metų pertekliaus, skaičiavimo ir apskaitos procedūras;

18.   palankiai vertina Komisijos sprendimą patenkinti biudžeto valdymo institucijos prašymus ir rengiant 2009 m. decentralizuotų agentūrų PBP atsižvelgti į asignuotąsias pajamas; mano, kad tai, be abejo, yra žingsnis siekiant didesnio biudžeto skaidrumo;

19.   atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinis asignuotųjų pajamų priemonių naudojimas vis dar kelia pavojų biudžeto skaidrumui ir teisingam ES lėšų finansiniam valdymui, nes vis dar sunku apskaičiuoti asignuotąsias pajamas, o įvairios asignuotųjų pajamų rūšys, kilmės metai ir procedūros asignuotosioms pajamoms perduoti neleidžia jų aiškiai įtraukti į biudžeto planavimą ir valdymą;

20.   pažymi, kad 2007 m. apie 550 000 000 EUR iš Bendrijos programų lėšų skirta trims vykdomosioms agentūroms; be to, 47 000 000 EUR veiklos asignavimų panaudota administracinėms reikmėms, t. y. atitinkamai vykdomajai agentūrai valdyti; pažymi, kad šiose agentūrose dirbo 119 laikinųjų ir 279 sutartiniai darbuotojai;

21.   pakartoja, kad lėšos, paimtos iš veiklos programų rezervo, naudojamos išimtinai administracinei veiklai finansuoti; ragina Biudžeto kontrolės komitetą atidžiau stebėti būsimus pokyčius, susijusius su Komisijos užsakomosiomis paslaugomis administracinėms užduotims atlikti;

22.   pažymi, kad Euratomo tiekimo agentūra veikia kaip administracinis Komisijos padalinys ir tai matyti iš biudžeto nomenklatūros, taip pat iš to, kad generalinis direktorius priklauso Europos Komisijos personalui;

Finansinių reglamentų ir Pareigūnų tarnybos nuostatų paisymas

23.   pažymi, kad rimta problema yra tai, jog daugelis agentūrų nuolat kritikuojamos, nes nesilaiko taisyklių, pvz., Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 nuostatų, ypač viešųjų pirkimų taisyklių, pareigūnų tarnybos nuostatų ir pan.; pažymi, kad pagrindinė priežastis yra tai, jog dauguma taisyklių skirtos didesnėms institucijoms ir kad dauguma mažų agentūrų neturi kritinės masės, kad galėtų vadovautis šiais norminiais reikalavimais;

24.   apgailestauja, kad Komisija, nepaisydama 2006 m. rezoliucijose dėl agentūrų biudžeto įvykdymo patvirtinimo išdėstyto Parlamento prašymo, nepateikė greito sprendimo, todėl dar kartą ragina Komisiją rasti greitą sprendimą, siekiant didesnio veiksmingumo sujungiant įvairių agentūrų administracines funkcijas;

25.   ragina Komisiją dėti daugiau pastangų teikiant visą reikiamą administracinę pagalbą sąlyginai mažoms ir ypač naujai įsteigtoms agentūroms; atsižvelgdamas į blogą patirtį, ragina Komisiją kaip įmanoma skubiau paskelbti specialias agentūroms skirtas gaires dėl finansinių taisyklių taikymo įdarbinant personalą, rengiant viešuosius pirkimus ir t. t.;

26.   atsižvelgdamas į šias aplinkybes, labai atidžiai vertins Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto užsakytą tyrimą "Bendrųjų paramos paslaugų ES agentūroms sukūrimo galimybės ir pagrįstumas";

Vidaus auditas

27.   patenkintas tuo, kad Komisijos vidaus audito tarnyba savo 2007 m. metinėje veiklos ataskaitoje atsisakė ankstesniais metais išsakytos abejonės, jog dėl išteklių stokos ji negalės kartą per metus atlikti kiekvienos veikiančios decentralizuotos agentūros audito;

28.   palankiai vertina Komisijos vidaus auditoriaus ir agentūrų vidaus auditorių bei kitų už vidaus auditą atsakingų asmenų praktinį bendradarbiavimą;

29.   primena, kad Parlamentas savo 2006 m. rezoliucijose dėl agentūrų biudžeto įvykdymo patvirtinimo kreipėsi į agentūras su klausimu, ar jos vykdo pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 nustatytą prievolę siųsti metinę vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijoms ir Komisijai, ir kaip jos tai daro; apgailestauja, kad, nors 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra taikoma 21 agentūrai, Parlamentas šias ataskaitas gavo tik iš dviejų agentūrų (iš Europos profesinio mokymo plėtros centro ir iš Europos aviacijos saugumo agentūros);

Agentūrų veiklos rezultatų vertinimas

30.   pažymi, kad Komisija atsižvelgė į 2006 m. rezoliucijas dėl agentūrų biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir kad iki 2008 m. rugsėjo mėn. baigė:

   a) decentralizuotų agentūrų vertinimo apžvalgą, kurioje pateikiamas jau įvertintų agentūrų sąrašas ir svarbiausių išvadų santrauka,
   b) dokumentą, susijusį su dabartine decentralizuotų agentūrų vertinimo padėtimi ir planavimu, ir
   c) išorės rangovo parengtą "Decentralizuotų agentūrų metatyrimą – visapusišką vertinimo išvadų analizę";

31.   įsitikinęs, kad Komisijos pradėtas ir kontroliuojamas decentralizuotų agentūrų vertinimas, kuris turi būti baigtas iki 2009 m. pabaigos, padės nustatyti agentūrų trūkumus ir klaidas; reiškia pasitenkinimą, kad Komisija įkūrė atitinkamą grupę tyrimui pradėti;

32.   primena apie minėtajame Komisijos komunikate nurodomą jos atliekamą horizontalų decentralizuotų agentūrų vertinimą, kurio rezultatai turėtų būti parengti 2009–2010 m.; ragina Komisiją užtikrinti, kad agentūrų vertinimai būtų skaidresni ir agentūrų, ir suinteresuotųjų šalių labui;

Drausminės procedūros

33.   primena, kad Parlamentas savo 2006 m. rezoliucijose dėl agentūrų biudžeto įvykdymo patvirtinimo paragino agentūras svarstyti galimybę įsteigti agentūrų drausmės komisiją; pažymi, kad padaryta pažanga, tačiau liko neišspręstų problemų, ypač susijusių su darbuotojų, kurie turėtų komisijos nariui būtiną atitinkamą profesinį rangą, paieška; ragina agentūras pranešti biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai, ar įmanoma įsteigti agentūrų drausmės komisiją ir, jei būtina, pateikti alternatyvius sprendimo būdus;

Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 5/2008

34.   džiaugiasi, kad ataskaita paskelbta laiku, ir ragina Europos Sąjungos decentralizuotas agentūras pripažinti ataskaitoje nurodytus trūkumus ir imtis veiksmų remiantis Audito Rūmų rekomendacijomis;

35.   atkreipia dėmesį į tai, kad ES agentūros turi vykdyti savo pagrindinę veiklą atsižvelgdamos į joms aiškiai apibrėžtus uždavinius ir kompetencijos sritis bei vadovaudamosi į rezultatus orientuotu požiūriu;

36.   pabrėžia, kad agentūros, remdamosi daugiamete Bendrijos strategija tam tikrame sektoriuje, turi parengti daugiametes darbo programas; atitinkamose metinėse darbo programose turėtų būti išdėstyti aiškūs, konkretūs ir kiekybiškai įvertinami tikslai, kuriais remiantis būtų planuojami veiksmai, ištekliai, metodai ir tvarkaraščiai, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekta numatytų rezultatų; pažymi, kad darbo programa turėtų būti rengiama atsižvelgiant į biudžeto valdymo institucijos nustatytas agentūros biudžeto ribas;

37.   reikalauja, kad ES agentūrų valdančiosios tarybos kaip įmanoma labiau užtikrintų užduočių ir išteklių (finansinių ir žmogiškųjų) planavimo atitiktį taikydamos veikla pagrįstą biudžeto sudarymą ir valdymą bei pabrėžia, kad agentūroms taikomas teisingo finansų valdymo ir biudžetinės drausmės principas;

38.   pažymi, kad, siekiant optimizuoti išlaidas bei žmogiškųjų išteklių valdymą, turėtų būti atliekamas kiekvienos agentūros darbo rizikos vertinimas;

39.   rekomenduoja Audito Rūmams ir toliau periodiškai atlikti agentūrų auditą, tačiau daugiau dėmesio skirti agentūrų vidaus veiklos veiksmingumui ir vertinti, kaip atsižvelgiama į Audito Rūmų rekomendacijas;

Tarpinstitucinis dialogas bendros agentūrų sistemos klausimu

40.   primena savo pasiūlymą, pateiktą pirmiau minėtoje rezoliucijoje, kad tarpinstitucinė darbo grupė turėtų, be kita ko, spręsti būtinybės nustatyti standartinę tvarką vertinant agentūrų atitinkamų finansinių metų veiklą klausimą;

41.   pritaria 2008 m. gruodžio 18 d. vykusiame Pirmininkų sueigos posėdyje priimtam sprendimui skirti 5 narius į Europos Parlamento delegaciją tarpinstitucinėje darbo grupėje reguliavimo agentūrų vaidmens klausimu;

42.   vertina minėtąją Parlamento rezoliuciją dėl būsimo reguliavimo agentūrų institucinių aspektų nustatymo strategijos kaip įgaliojimą Europos Parlamento delegacijai veikti tarpinstitucinėje darbo grupėje;

43.   primygtinai pabrėžia, kad būtina nustatyti minimalius bendruosius standartus, kuriais vadovaujantis ateityje būtų steigiamos decentralizuotos agentūros;

44.   taip pat ragina Komisiją ir agentūras skelbti išsamiai parengtus, palyginamus ir naujausius agentūrų finansinius dokumentus Komisijos intranete sukurtoje bendroje Komisijos ir decentralizuotų agentūrų svetainėje;

45.   ragina tarpinstitucinę darbo grupę atsižvelgti į 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimą ir apsvarstyti:

o
o   o

  

­ priežastis, dėl kurių kyla biudžeto vykdymo problemų, ypač tai, kodėl sprendžiant klausimus, susijusius su agentūrų biudžetu ir darbuotojais, nepaisoma principo "nuo bendro prie atskiro",

  

­ kodėl daugelyje agentūrų nuolat susiduriama su atitikties įdarbinimo ir viešųjų pirkimų taisyklėms problema,

  

­ išvadas, kurios padarytos įvertinus specifinę Europos kovos su sukčiavimu tarnybos patirtį, susijusią su agentūromis,

  

­ galimybes mažesnėmis sąnaudomis įgyvendinti agentūrų politikos strategijas, pvz., sujungiant įvairių agentūrų administracines funkcijas;

  

­ kaip panaudojama įvairi Komisijos skiriama parama ir kaip galėtų būti geriau reaguojama teikiant paslaugas, siekiant greičiau patenkinti agentūrų reikmes;

   46. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją agentūroms, kurioms taikoma ši biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0495.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(4) Žr. argumentus, pateikiamus 2006 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento paramos biudžeto klausimais skyriaus atliktame tyrime, susijusiame su agentūrų biudžeto įvykdymo patvirtinimu.


Bendrosios patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklės (nauja redakcija) ***II
PDF 268kWORD 36k
Rezoliucija
Tekstas
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių (nauja redakcija) (11786/1/2008 – C6-0016/2009 – 2007/0097(COD))
P6_TA(2009)0275A6-0215/2009
KLAIDŲ IŠTAISYMAI

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (11786/1/2008 – C6-0016/2009)(1),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0264) per pirmąjį svarstymą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A6-0215/2009),

1.   pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (nauja redakcija)

P6_TC2-COD(2007)0097


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. ....)

(1) OL C 62 E, 2009 3 17, p. 25.
(2) Priimti tekstai, 2008 06 05, P6_TA(2008)0249.


Profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrosios taisyklės ***II
PDF 269kWORD 36k
Rezoliucija
Tekstas
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles ir panaikinantį Tarybos direktyvą 96/26/EB (11783/1/2008 – C6-0015/2009 – 2007/0098(COD))
P6_TA(2009)0276A6-0210/2009

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (11783/1/2008 – C6-0015/2009)(1),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0263) per pirmąjį svarstymą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A6–0210/2009),

1.   pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009, nustatantį bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantį Tarybos direktyvą 96/26/EB

P6_TC2-COD(2007)0098


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. ....)

(1) OL C 62 E, 2009 3 17, p. 1.
(2) Priimti tekstai, 2008 05 21, P6_TA(2008)0217.


Bendrosios patekimo į tarptautinę rinką vežant krovinius keliais taisyklės (nauja redakcija) ***II
PDF 267kWORD 36k
Rezoliucija
Tekstas
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (nauja redakcija) (11788/1/2008 – C6-0014/2009 – 2007/0099(COD))
P6_TA(2009)0277A6-0211/2009

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (11788/1/2008 – C6-0014/2009)(1),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0265) per pirmąjį svarstymą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A6-0211/2009),

1.   pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009, dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (nauja redakcija)

P6_TC2-COD(2007)0099


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija antrame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. ... )

(1) OL C 62 E, 2009 3 17, p. 46.
(2) Priimti tekstai, 2008 5 21, P6_TA(2008)0218.


Pastatų energetinis naudingumas (nauja redakcija) ***I
PDF 709kWORD 344k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Priedas
Priedas
Priedas
Priedas
Priedas
Priedas
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija) (COM(2008)0780 – C6-0413/2008 – 2008/0223(COD))
P6_TA(2009)0278A6-0254/2009

(Bendro sprendimo procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0780),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 175 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6–0413/2008),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2009 m. vasario 3 d. laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 80a straipsnio 3 dalį pateiktą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80a ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6–0254/2009),

A.   kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas, ir su toliau pateikiamais pakeitimais;

2.   ragina Komisiją vėl į jį kreiptis, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba jį pakeisti kitu tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija)

P6_TC1-COD(2008)0223


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)   2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo(5) buvo iš dalies pakeista(6). Kadangi šią direktyvą reikia iš esmės keisti dar kartą, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)  Gamtos ištekliams, apie kurių apdairų ir racionalų naudojimą kalbama Sutarties 174 straipsnyje, priskiriami naftos produktai, gamtinės dujos ir kietasis kuras, kurie yra svarbūs energijos šaltiniai, tačiau taip pat ir pagrindiniai anglies dvideginio išskyrimo šaltiniai.

(3)  Kadangi pastatų sektoriuje suvartojama 40 % visos ES suvartojamos energijos, suvartojamos energijos kiekio mažinimas ir energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas pastatų sektoriujesvarbios priemonės, būtinos tam, kad būtų mažinama ES energetinė priklausomybė ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Daugiau vartojant atsinaujinančių išteklių energijos ir kartu imantis priemonių siekiant sumažinti ES suvartojamos energijos kiekį, ES būtų sudarytos galimybės įgyvendinti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolą, įvykdyti ilgalaikį savo įsipareigojimą užtikrinti, kad pasaulio temperatūra pakiltų mažiau kaip 2 °C, ir įvykdyti pačios Bendrijos įsipareigojimą ne vėliau kaip 2020 m. sumažinti bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 20 % palyginti su 1990 m. lygiu, ir 30 %, jei bus sudarytas tarptautinis susitarimas. Vartojant mažiau energijos ir daugiau vartojant atsinaujinančių išteklių energijos taip pat galima daug prisidėti didinant energijos tiekimo saugumą, skatinant technologijų plėtrą ir sudarant užimtumo bei regioninės plėtros galimybes, ypač kaimo vietovėse.

(4)  Energijos poreikio valdymas yra svarbi priemonė, leidžianti Bendrijai paveikti visuotinę energijos rinką, tokiu būdu užtikrinanti energijos tiekimą žvelgiant iš vidutinės trukmės ir ilgalaikės perspektyvos.

(5)   2007 m. kovą Europos Vadovų Taryba pabrėžė poreikį didinti energijos vartojimo efektyvumą Bendrijoje, kad būtų pasiektas tikslas iki 2020 m. 20 % sumažinti Bendrijoje suvartojamos energijos kiekį, ir paragino visapusiškai ir greitai įgyvendinti Komisijos komunikate "Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą'║ nustatytus prioritetus. Tame veiksmų plane nustatyta, kad pastatų sektoriuje yra daug galimybių ekonomiškai taupyti energiją. 2008 m. sausio 31 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino sugriežtinti Direktyvos 2002/91/EB nuostatas ir ne kartą ragino (paskutinį kartą savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliucijoje dėl antrosios energetikos srities strateginės peržiūros(7)) nustatyti, kad tikslas padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20 % taptų privalomas. Be to, 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas(8), nustatomi nacionaliniai privalomi tikslai sumažinti CO2 kiekį, o 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją(9)nustatomas raginimas efektyviai vartoti energiją atsižvelgiant į privalomą tikslą, kad atsinaujinančių išteklių energija ne vėliau kaip 2020 m. sudarytų 20 % bendro sunaudotos energijos kiekio.

(6)   2007 m. kovo mėn. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino Bendrijos įsipareigojimą visos Bendrijos mastu plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą ir pritarė privalomam tikslui, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis ne vėliau kaip 2020 m. turi sudaryti 20 proc. Direktyvoje 2009/28/EB nustatoma bendra skatinimo vartoti atsinaujinančių išteklių energiją tvarka. Direktyvoje pabrėžiama, kad būtina atsinaujinančių išteklių energijos veiksnį įtraukti į minimalių energinio naudingumo reikalavimų laikymosi nuostatas pagal Direktyvą 2002/91/EB, siekiant, kad greičiau būtų nustatytos minimalios atsinaujinančių išteklių energijos normos, taikomos pastatuose.

(7)  Gyvenamųjų pastatų ir paslaugų sektoriuje, kurio didžiausią dalį sudaro pastatai, suvartojama maždaug 40 % galutinio Bendrijoje suvartojamos energijos kiekio ir šis vartojimas toliau didėja; dėl tokios tendencijos šio sektoriaus suvartojamos energijos dalis augs, taip pat didės ir išskiriamo anglies dvideginio kiekis.

(8)  Būtina nustatyti konkretesnius veiksmus siekiant realizuoti neišnaudotą didelį pastatų energijos taupymo potencialą ir sumažinti didelį skirtumą tarp valstybių narių pasiekimų šiame sektoriuje.

(9)  Tolesnio pastatų energinio naudingumo gerinimo priemonėse turėtų būti atsižvelgiama į klimato ir vietos sąlygas, taip pat į pastatų vidaus mikroklimatą ir ekonominį efektyvumą. Šios priemonės neturėtų paveikti kitų pastatams keliamų reikalavimų, tokių kaip pastato prieinamumas, sauga ir paskirtis.

(10)  Pastatų energinis naudingumas turėtų būti apskaičiuojamas taikant bendrą metodiką, kuri gali pagrįstai skirtis atsižvelgiant į regionų klimato skirtumus ir kurioje papildomai prie šiluminių savybių būtų numatomi kiti elementai, įgaunantys vis daugiau svarbos, tokie kaip šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemos, šilumos rekuperacija, zonų kontrolė, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, pasyvaus šildymo ir vėsinimo elementai, apsauga nuo saulės, patalpų oro kokybė, pakankami natūralios šviesos kiekiai, izoliacija ir apšvietimo sistemos, stebėsenos ir kontrolės sistemos bei pastatų projektinis sprendimas. Energinio naudingumo skaičiavimo metodika turėtų būti pagrįsta ne tik tuo laikotarpiu, kai reikalingas šildymas, bet turėtų apimti metinį pastato energinį naudingumą. Rengiant tą metodiką reikėtų atsižvelgti į galiojančius Europos standartus.

(11)  Valstybės narės turėtų nustatyti minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus. Tuos reikalavimus reikėtų nustatyti taip, kad būtų pasiekta sąnaudų atžvilgiu optimali susijusių investicijų ir sutaupytų energijos išlaidų per visą pastato gyvavimo ciklą pusiausvyra. Reikėtų numatyti galimybę valstybėms narėms nuolat peržiūrėti ║ minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus atsižvelgiant į technikos pažangą.

(12)  Šia direktyva neprieštaraujama Sutarties 87 ir 88 straipsniams. Todėl šioje direktyvoje vartojama sąvoka "paskata" neturėtų būti aiškinama taip, kad apimtų valstybės pagalbą.

(13)  Komisija turėtų nustatyti bendrą metodiką sąnaudų atžvilgiu optimaliems minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygiams apskaičiuoti. Ši metodika turėtų būti suderinta su metodika, taikoma pagal Bendrijos teisės aktus, susijusius su pastatą sudarantiems gaminiams, jo dalims ir techninėms pastatų sistemoms keliamais naudingumo reikalavimais. Šią bendrą metodiką valstybės narės turėtų naudoti tam, kad nustatytų minimalius energinio naudingumo reikalavimus. Šio skaičiavimo rezultatus ir šiems rezultatams gauti naudotus duomenis reikėtų reguliariai pranešti Komisijai. Šios ataskaitos turėtų suteikti Komisijai galimybę įvertinti valstybių narių pažangą siekiant užtikrinti sąnaudų atžvilgiu optimalius minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygius ir teikti tos pažangos ataskaitas. ▌Šią metodiką valstybės narės turėtų taikyti peržiūrėdamos ir apibrėždamos savo minimalius energinio naudingumo reikalavimus.

(14)  Pastatai turi didžiausią įtaką energijos suvartojimui vertinant ilgalaikės perspektyvos aspektu. Kadangi esamų pastatų renovacijos ciklas ilgas, tai nauji pastatai ir esami pastatai, kurie atnaujinami dideliu mastu, turėtų atitikti minimalius energinio naudingumo reikalavimus, pritaikytus atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas. Kadangi alternatyvių aprūpinimo energija sistemų taikymo galimybės didžiąja dalimi dar nevisiškai ištirtos, turėtų būti aptartas ▌alternatyvių energijos tiekimo sistemų taikymas naujiems ir esamiems pastatams, neatsižvelgiant į dydį ir vadovaujantis principu, kad pirmiausia užtikrinama, jog su šildymu ir vėsinimu susiję energijos poreikiai būtų sumažinti iki minimalaus ir sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio.

(15)  Didelio masto esamų pastatų, neatsižvelgiant į jų dydį, renovacija yra proga imtis ekonomiškai efektyvių priemonių didinant viso pastato energinį naudingumą. Nustačius su ekonomiškai efektyviomis priemonėmis susijusius reikalavimus bus užtikrinama, kad nebus sudaroma kliūčių, kurios galėtų trukdyti vykdyti didelio masto renovacijas.

(16)  Tyrimais nustatyta, kad statybų sektoriuje esama neefektyvumo, todėl galutinio vartotojo patiriamos išlaidos kur kas didesnės už optimalias išlaidas. Iš skaičiavimų galima spręsti, kad statyboms skirtos išlaidos galėtų būti sumažintos net 30–35 %, sumažinus atliekų kiekį, kuris susidaro vykdant daugelį statybos procesų ir gaminant daugelį gaminių. Dėl neefektyvumo statybų sektoriuje kyla didžiulė grėsmė siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų, nes dėl nepagrįstai didelių statybos ir renovacijos išlaidų mažėja ekonominis sektoriaus efektyvumas ir efektyvumas energiniu požiūriu. Komisija, siekdama užtikrinti, kad direktyva būtų tinkamai įgyvendinama, turėtų įvertinti statybos rinkos veikimą ir pateikti savo išvadas bei pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti skaidrią kainodarą statybų ir renovacijos sektoriuje, taip pat imtis atitinkamų priemonių tam, kad naujiems dalyviams, ypač MVĮ, pašalintų kliūtis patekti į rinką ir naudotis atitinkamomis paslaugomis ir infrastruktūra.

(17)  Tam, kad naudojant buitinius įrenginius, šildant ir vėsinant energija būtų vartojama efektyviau, reikėtų kurti ir taikyti informacines technologijas siekiant tikslo, kad pastatai būtų pažangūs.

(18)  Būtina imtis priemonių, kad kuo daugiau pastatų ne tik atitiktų galiojančius minimalius energinio naudingumo reikalavimus, bet ir būtų užtikrintas didžiausias įmanomas energinis jų naudingumas. Siekdamos šio tikslo valstybės narės turėtų parengti nacionalinius planus, kuriais siekiama, kad būtų kuo daugiau pastatų, kuriuos eksploatuojant galutinis suvartojamos energijos kiekis lygus nuliui, ir tokius planus reguliariai pateikti Komisijai.

(19)  Siekiant mažinti ataskaitų teikimo naštą valstybėms narėms, reikėtų suteikti galimybę ataskaitas, kurių reikalaujama pagal šią direktyvą, integruoti į energijos efektyvumo veiksmų planus, nurodytus 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų ║ (10), 14 straipsnio 2 dalyje. Kiekvienos valstybės narės viešasis sektorius turėtų rodyti pavyzdį pastatų energinio naudingumo srityje, todėl valdžios institucijų naudojamiems pastatams nacionaliniuose planuose reikėtų nustatyti ambicingesnius tikslus.

(20)  Valstybės narės turėtų būti skatinamos imtis papildomų priemonių be numatytųjų šioje direktyvoje tam, kad skatintų efektyvesnį energijos vartojimą pastatuose. Tokios priemonės gali apimti finansines ir fiskalines paskatas įmonėms, namų savininkams ir nuomininkams, įskaitant mažesnius renovacijos paslaugų PVM tarifus.

(21)  Valstybės narės turėtų vengti reguliuoti energijos kainas taip, kad kainos vartotojams būtų iškraipomos ir nebūtų skatinama taupyti energijos.

(22)  Būsimam pastato ar jo dalių pirkėjui ir nuomininkui teisingą informaciją apie pastato energinį naudingumą ir praktinių patarimų, kaip jį didinti, reikėtų suteikti energinio naudingumo sertifikate. Komercinių pastatų savininkai ir nuomininkai taip pat turėtų būti įpareigoti teikti informaciją apie tikrąjį suvartojamos energijos kiekį, siekiant užtikrinti galimybę naudotis visais duomenimis, reikalingais pagrįstiems sprendimams dėl būtinų patobulinimų priimti. Šiame sertifikate taip pat reikėtų pateikti informaciją apie faktinį šildymo ir vėdinimo poveikį pastato energijos reikmėms, pirminės energijos suvartojimui ir pastatą eksploatuojant išmetamam anglies dvideginio kiekiui. Pastatų savininkai turėtų turėti galimybę bet kuriuo metu, ne tik tada, kai pastatai yra nuomojami, parduodami ar atnaujinami, prašyti atlikti sertifikavimą arba atnaujinti sertifikatą.

(23)  Valdžios institucijos turėtų rodyti pavyzdį ir energinio naudingumo sertifikato galiojimo laikotarpiu įgyvendinti jame nurodytas rekomendacijas. Valstybės narės į savo nacionalinius planus turėtų įtraukti priemones, kurios padėtų remti valdžios institucijas, kad jos anksti atliktų su energijos vartojimo efektyvumu susijusius patobulinimus ir per energinio naudingumo sertifikato galiojimo laikotarpį įgyvendintų jame nurodytas rekomendacijas. Sudarydamos nacionalinius planus valstybės narės turėtų konsultuotis su vietos ir regionų institucijų atstovais.

(24)  Atsižvelgiant į Direktyvoje 2006/32/EB nustatytus pažangiųjų skaitiklių įrengimo reikalavimus, savininkai ir nuomininkai turėtų gauti tikslią realiu laiku teikiamą informaciją apie pastate, kuriame jie įsikūrę, suvartojamą energiją.

(25)  Valdžios institucijų naudojami pastatai ir visuomenės dažnai lankomi pastatai turėtų būtipavyzdžiu, kaip atsižvelgiama į aplinkosauginius ir energijos taupymo aspektus, todėl tų pastatų energinis naudingumas turėtų būti nuolat sertifikuojamas. Visuomenei turėtų būti sudarytos sąlygos geriau susipažinti su informacija apie energinį naudingumą visiems matomoje vietoje rodant šiuos energetinius sertifikatus. Jei valstybės narės nusprendžia į reikalavimus, susijusius su energinio naudingumo sertifikatais, įtraukti energijos vartojimo aspektą, turėtų būti įmanoma vadovautis koncepcija, pagal kurią pagrindu imama tam tikra vieta ir kaimynystėje esančiuose keliuose pastatuose, priklausančiuose tai pačiai organizacijai, naudojamasi tais pačiais energijos skaitikliais.

(26)  Tikėtina, kad siekiant vystyti tarpvalstybinę finansinių ir kitų paslaugų, padedančių didinti energijos vartojimo efektyvumą, rinką svarbu užtikrinti kitų valstybių narių išduotų energinio naudingumo sertifikatų abipusį pripažinimą. Komisija, siekdama palengvinti šį procesą, turėtų nustatyti bendrus minimalius sertifikatų turinio ir pateikimo bei ekspertų akreditavimo standartus. Siekiant, kad rekomendacijos būtų nesunkiai suprantamos, visi energinio naudingumo sertifikatai turėtų būti išduodami ir savininko, ir nuomininko kalba.

(27)  Paskutiniu metu Europos šalyse daugėjo oro kondicionavimo įrangos. Dėl to visose valstybėse narėse susidaro nemažų sunkumų didžiausios apkrovos metu, išauga išlaidos elektros energijai ir pažeidžiamas energijos balansas. Pirmenybė turėtų būti teikiama pastatų šiluminio naudingumo padidinimo vasaros sezonu strategijoms. Šiuo tikslu turėtų toliau būti plėtojami pasyvaus vėsinimo metodai, visų pirma tie, kuriuos taikant galima pagerinti patalpų vidaus ir pastato aplinkos mikroklimatą.

(28)  Kvalifikuotam personalui nuolat tikrinant šildymo ir oro kondicionavimo sistemas jos tiksliau sureguliuojamos pagal gaminio specifikacijoje pateiktus reikalavimus, ir taip užtikrinamas optimalus veikimas aplinkos, saugos ir energijos požiūriu. Visos šildymo ir oro kondicionavimo sistemos nepriklausomą įvertinimą reikėtų atlikti reguliariais intervalais per visą jos gyvavimo ciklą, ypač prieš keitimą ar modernizavimą. Siekdamos sumažinti administracinę pastatų savininkų ir nuomininkų naštą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atliekant energinio naudingumo sertifikavimą visada būtų tikrinamos šildymo ir oro kondicionavimo sistemos; ir kad, jei įmanoma, šildymo bei oro kondicionavimo sistemos būtų tikrinamos tuo pačiu metu.

(29)  Bendras požiūris į kvalifikuotų ir akredituotų ekspertų, kurių nepriklausomumas turi būti paremtas objektyviais kriterijais, vykdomą pastatų energinio naudingumo sertifikavimą ir šildymo bei oro kondicionavimo sistemų tikrinimą padės užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms imantis energijos taupymo priemonių pastatų sektoriuje ir leis būsimiems savininkams ar naudotojams sužinoti tikslų energinį naudingumą Bendrijos nekilnojamojo turto rinkoje. Siekiant visoje Bendrijoje užtikrinti energinio naudingumo sertifikatų ir šildymo bei oro kondicionavimo sistemų tikrinimo kokybę, kiekvienoje valstybėje narėje reikėtų nustatyti nepriklausomos kontrolės tvarką.

(30)  Vietos ir regioninės institucijos itin svarbios siekiant sėkmingai įgyvendinti šią direktyvą. Su jų atstovais turėtų būti konsultuojamasi visais jos įgyvendinimo nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis klausimais. Vietos projektuotojams ir pastatų tikrintojams turėtų būti teikiam tinkami nurodymai ir pakankami ištekliai, kad jie galėtų vykdyti būtinas užduotis.

(31)  Jeigu galimybė užsiimti montuotojo profesine veikla arba ši profesinė veikla priskiriama reglamentuojamai profesijai, taikomos profesinės kvalifikacijos pripažinimo išankstinės sąlygos, nustatytos 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(11). Todėl ši direktyva taikoma nepažeidžiant Direktyvos 2005/36/EB nuostatų. Nors Direktyvoje 2005/36/EB nustatyti abipusio profesinės kvalifikacijos, įskaitant architektų, pripažinimo reikalavimai, būtina toliau užtikrinti, kad architektai ir projektuotojai savo planuose ir projektuose tinkamai atsižvelgtų į galimybę naudoti labai efektyvias technologijas. Todėl valstybės narės turėtų pateikti aiškias gaires. Tai turėtų būti padaryta nepažeidžiant Direktyvos 2005/36/EB ir visų pirma jos 46 bei 49 straipsnių nuostatų.

(32)  Priemonės, reikalingos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(12).

(33)  Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai derinti tam tikras I priede nustatytos bendrosios sistemos dalis su technikos pažanga, nustatyti bendrą metodiką sąnaudų atžvilgiu optimaliems minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygiams apskaičiuoti ir nustatyti pastatų, kuriuos eksploatuojant galutinis suvartojamos energijos kiekis lygus nuliui, apibrėžtį, pagal kurią atsižvelgiama į įprastines regiono oro sąlygas ir ilgainiui numatomus šių sąlygų pokyčius. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(34)  Kadangi šiandien dėl apšvietimo įrangos suvartojama maždaug 14 % visos ES suvartojamos energijos ir kadangi įrengus modernias šiuolaikines apšvietimo sistemas galima sutaupyti daugiau kaip 80 % energijos ir išlaikyti Europos standartus atitinkančias apšvietimo sąlygas – šia galimybe pasinaudojama per mažai siekiant ES 2020 m. tikslų – Komisija, siekdama papildyti šioje direktyvoje numatytas priemones ir tikslus, turėtų imtis tam tikrų veiksmų tam, kad būtų priimta direktyva dėl apšvietimo projekto. Laikoma, kad dėl geresnės apšvietimo įrangos ir energijos požiūriu efektyvesnių šviesos šaltinių, kurie atitinka ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/.../EB [nustatančios ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (nauja redakcija)](13)nuostatas, naudojimo padidėjęs energijos vartojimo efektyvumas būtų svarbus indėlis siekiant didesnio energinio naudingumo pastatuose.

(35)  Kadangi pastatų energinio naudingumo didinimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl pastatų sektoriaus sudėtingumo ir nacionalinių būsto rinkų nesugebėjimo tinkamai spręsti energinio naudingumo problemas ir kadangi dėl veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(36)  Įpareigojama į nacionalinę teisę perkelti tik tas šios direktyvos nuostatas, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas kyla iš ankstesnės direktyvos.

(37)  Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių pareigų, susijusių su direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais VI priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva skatinama didinti pastatų energinį naudingumą Bendrijoje atsižvelgiant į išorės klimato sąlygas ir vietos ypatybes, taip pat į patalpų mikroklimato reikalavimus ir sąnaudų atžvilgiu optimalius energinio naudingumo lygius.

Šioje direktyvoje nustatomi reikalavimai dėl:

   a) kompleksinio pastatų ir jų dalių, pastato sudedamųjų dalių ir techninių pastato sistemų energinio naudingumo skaičiavimo metodika;
   b) minimalių reikalavimų naujų pastatų ir jų dalių energiniam naudingumui taikymo;
   c) minimalių reikalavimų esamų pastatų ▌, kuriems reikia didelio masto renovacijos, ir pastato sudedamųjų dalių bei techninių pastato sistemų, kai jos turi būti pakeistos arba modernizuojamos, energiniam naudingumui;
   d) nacionalinių planų ir tikslų, kuriais siekiama, kad būtų kuo daugiau pastatų, kuriuos eksploatuojant galutinis suvartojamos energijos kiekis būtų lygus nuliui;
   e) pastatų ar jų dalių energinio sertifikavimo;
   f) pastatuose esančių šildymo ir oro kondicionavimo sistemų reguliarių tikrinimų;
   g) energinio naudingumo sertifikatų ir patikrinimo ataskaitų nepriklausomos kontrolės sistemų;
   h) švietimo, mokymo ir abipusio pripažinimo reikalavimų, taikomų valstybių narių sertifikatus dėl pastatų energinio naudingumo išduodantiems specialistams ir šildymo bei oro kondicionavimo įrangos inspektoriams;
   i) nacionalinių planų, skirtų kliūtims pagal statybos, nuomos ir paveldo išsaugojimo teisę šalinti ir finansinėms paskatoms nustatyti.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

   1) naujas pastatas – pastatas, kuriam išduotas atitinkamas statybų leidimas įsigaliojus šiai direktyvai;
   2) pastato dalys – butai arba daugiabučio pastato atskiro naudojimo patalpos;
   3) pastatas, kuriame galutinis suvartojamos energijos kiekis lygus nuliui – pastatas, kuriame dėl pastato labai didelio energinio naudingumo bendras metinis suvartojamos pirminės energijos kiekis yra lygus vietoje iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos energijos kiekiui arba už jį mažesnis;
     4) pastatas – stogu dengtas statinys su sienomis, kurio patalpų mikroklimatui palaikyti vartojama energija;
     5) techninė pastato sistema – techninė šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens, apšvietimo ir elektros energijos gamybos įranga, matavimo, stebėsenos ir kontrolės sistemos arba tų funkcijų deriniui užtikrinti skirta įranga;
   6) pastato energinis naudingumas –apskaičiuotas arba išmatuotas pirminės energijos kiekis, išreikštas kWh/m2 per metus ir reikalingas energijos poreikiui, siejamam su įprastu pastato naudojimu, patenkinti, įskaitant, inter alia, energiją šildymo, karšto vandens, vėsinimo, vėdinimo ir įmontuoto apšvietimo, atsižvelgiant į pasyviai gaunamą saulės šviesą, apsaugą nuo saulės ir natūralų apšvietimą, reikmėms;
   7) pirminė energija – energija iš atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos išteklių, kuri nebuvo kaip nors konvertuota ar transformuota;
   8) energija iš atsinaujinančių išteklių – energija iš atsinaujinančių neiškastinių šaltinių (vėjo, saulės energija, geoterminiai, oro terminiai, hidroterminiai šaltiniai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, kanalizacijos atliekų perdirbimo įrenginių dujos ir biodujos);
   9) pastato apvalkalas – integruoti pastato elementai, atskiriantys jo vidų nuo išorinės aplinkos ▌;
   10) sudedamoji pastato dalis – atskira pastato dalis, kuri daro poveikį pastato energiniam naudingumui ir neįtraukta į techninės pastato sistemos apibrėžtį, įskaitant langus, lauko duris, apsaugą nuo saulės, sienas, pamatus, rūsio grindų plokštę, lubas, stogą ir izoliacijos sistemas;
   11) didelio masto renovacija – pastato renovacija, kai:
   a) visa su pastato apvalkalu arba techninėmis pastato sistemomis susijusios renovacijos kaina sudaro daugiau kaip 20 % pastato vertės, kai vertė grindžiama dabartinėmis statybos sąnaudomis atitinkamoje valstybėje narėje, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės, arba
   b) renovuojama daugiau nei 25 % pastato apvalkalo, kuris daro tiesioginę įtaką pastato energiniam naudingumui;
   12) Europos standartas – Europos standartizacijos komiteto, Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto arba Europos telekomunikacijų standartų instituto priimtas ir viešai skelbiamas standartas;
   13) energinio naudingumo sertifikatas – valstybės narės ar jos paskirto juridinio asmens pripažintas sertifikatas, kuriame nurodomas pastato arba jo dalių energinis naudingumas, apskaičiuotas pagal metodiką, priimtą vadovaujantis 3 straipsniu;
   14) bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) – vienu metu vykstanti šilumos energijos ir elektros ir (arba) mechaninės energijos gamyba;
   15) sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – ▌sąnaudų lygis tuo atveju, kai per pastato gyvavimo ciklą apskaičiuotų sąnaudų ir naudos analizės balansas teigiamas, nustatomas atsižvelgiant bent į grynąją dabartinę investicijų vertę ir eksploatacijos sąnaudas (taip pat energijos sąnaudas), techninės priežiūros sąnaudas, pelną iš pagamintos energijos ▌ir, prireikus, eksploatacijos nutraukimo sąnaudas║;
   16) oro kondicionavimo sistema – sudėtinių dalių, reikalingų patalpos orui ruošti, įskaitant vėdinimą, visuma;
   17) šildymo katilas – katilo korpuso ir degiklio sistema, skirta kuro degimo metu išskiriamą šilumą perduoti skysčiui;
   18) vardinė atiduodamoji galia – didžiausia šiluminė galia, matuojama kW, kurią, kaip nurodo ir užtikrina gamintojas, galima pasiekti nepertraukiamos eksploatacijos metu esant gamintojo nurodytam šiluminio naudingumo koeficientui;
     19) šilumos siurblys – mechanizmas, įtaisas ar įrenginys, kuriuo perduodama šiluma iš natūralios aplinkos, pvz., oro, vandens ar grunto, pastatams ar pramonės įrenginiams natūralų šilumos srautą pakeičiant taip, kad jis tekėtų iš žemesnės temperatūros į aukštesnę. Aplinkos energijos kiekis, kurį surenka šilumos siurbliai, ir kuris šioje direktyvoje laikomas atsinaujinančių išteklių energija, yra nustatytas Direktyvoje 2009/28/EB;
   20) energijos nepriteklius – padėtis, kai namų ūkyje reikia išleisti daugiau kaip 10 proc. savo pajamų sąskaitoms už elektros energiją apmokėti, kad būstas būtų šildomas iki priimtinos normos, kuri grindžiama Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamais lygiais;
   21) apšvietimo sistema – sudėtinių dalių, reikalingų tam tikram šviesos lygiui užtikrinti, visuma;
   22) centralizuotas šildymas ar vėsinimas – šilumos energijos garų, karšto vandens ar atvėsintų skysčių pavidalu paskirstymas iš centrinio gamybos šaltinio per atitinkamą tinklą daugelio pastatų, erdvės ar procesų šildymui, vėsinimui ar vandens šildymui;
   23) apšvietimo projektas – schema ar brėžinys, kuriame nurodyta apšvietimo elementų, taip pat susijusios valdymo įrangos, konfigūracija ir išdėstymas.

3 straipsnis

Pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo metodikos patvirtinimas

1.  Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotais subjektais ir ypač su vietos, regionų ir nacionalinių institucijų atstovais, ne vėliau kaip 2010 m. kovo 31 d. parengia bendrą pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo metodiką pagal bendrąją sistemą, apibrėžtą I priede.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2.  Valstybės narės įgyvendina šią bendrą metodiką.

3.  Pastatų energinis naudingumas išreiškiamas skaidriai ir apima pirminės energijos paklausos rodiklius.

4 straipsnis

Minimalių energinio naudingumo reikalavimų nustatymas

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad minimalūs pastatų, jų sudedamųjų dalių, techninių pastato sistemų ir jų dalių energinio naudingumo reikalavimai būtų nustatomi siekiant įgyvendinti bent sąnaudų atžvilgiu optimalius lygius ir būtų apskaičiuojami pagal 3 straipsnyje nurodytą bendrą metodiką.

Valstybės narės konsultuojasi su valdžios institucijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir gali nustatyti skirtingus reikalavimus naujiems ir esamiems pastatams, taip pat įvairių kategorijų pastatams.

Šie reikalavimai atitinka kitų taikomų Bendrijos teisės aktų reikalavimus ir juose atsižvelgiama į bendras patalpų mikroklimato ir vidaus ir išorės apšvietimo sąlygas siekiant išvengti galimų negatyvių reiškinių, tokių kaip netinkamas vėdinimas, nepakankamas natūralus apšvietimas, taip pat į vietos sąlygas ir numatytą paskirtį bei pastato amžių.

Šie reikalavimai reguliariai, ne rečiau kaip kas ketveri metai, peržiūrimi ir ▌atnaujinami, kad juose atsispindėtų technikos pažanga pastatų sektoriuje.

Šio straipsnio nuostatos nekliudo valstybėms narėms remti naujų pastatų statybos, kapitalinės renovacijos ar sudėtinių dalių ir techninių sistemų atnaujinimo, jei tai atliekant būtų viršijami minimalūs šios direktyvos reikalavimai.

2.  Valstybės narės gali apsispręsti nenustatyti ar netaikyti 1 dalyje nurodytų reikalavimų šių kategorijų pastatams:

   a) pastatai, oficialiai saugomi kaip tam tikros aplinkos dalys arba dėl savo ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės, jeigu laikantis specialaus minimalaus energinio naudingumo reikalavimo nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;
   b) pastatai, naudojami kaip garbinimo ar maldos namai ar religinei veiklai vykdyti;
   c) laikini pastatai, kuriuos naudoti planuojama trumpiau kaip 18 mėnesių, pramoniniai statiniai, dirbtuvės ir negyvenamieji žemės ūkio pastatai, kuriuose suvartojama nedaug energijos, bei negyvenamieji žemės ūkio pastatai, kuriuos naudoja sektorius, kuriam taikomas nacionalinis sektorinis susitarimas dėl energinio naudingumo;
  

   d) pavieniai pastatai, kurių naudingasis vidaus patalpų plotas yra ne didesnis kaip 50 m2.

3.  Nuo 2012 m. birželio 30 d. valstybės narės teikia tikstatybos ar didelio mastopastatų ar jų dalių, įskaitant sudėtines pastatų dalis,renovacijos, kurių rezultatai atitinka bent minimalius energinio naudingumo reikalavimus, kuriuos taikant gaunami 5 straipsnio 2 dalyje nurodyto skaičiavimo rezultatai, paskatas.

4.  Ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d. valstybės narės peržiūri savo minimalius energinio naudingumo reikalavimus, nustatytus pagal ║ 1 dalį, ir užtikrina, kad taikant tuos reikalavimus būtų gaunami bent 5 straipsnio 2 dalyje nurodyto skaičiavimo rezultatai.

5.  Valstybės narės teikia subsidijas ir technines konsultacijas, kad siekiant, jog istoriniai pastatai ar centrai atitiktų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus, jie būtų įtraukti į specialias programas.

6.  Turi būti atliekamas vizualusis istoriniuose centruose esančių energijos gamybos sistemų ir izoliacijos priemonių poveikio vertinimas.

5 straipsnis

Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimas

1.  Iki 2010 m. kovo 31 d. Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, ypač su vietos, regionų ir nacionalinių institucijų atstovais, ir vadovaudamasi IV priede nustatytais principais, nustato bendrą metodiką sąnaudų atžvilgiu optimaliems minimalių energinio naudingumo reikalavimų, taikomų pastatams ar jų dalims, lygiams apskaičiuoti. Ši bendra metodika gali būti parengta atsižvelgiant į susijusius Europos standartus ir ją taikant:

   atskiriami nauji ir esami pastatai, taip pat skirtingų kategorijų pastatai,
   atsižvelgiama į nevienodas skirtingų valstybių narių klimato sąlygas ir galimą tų sąlygų pasikeitimą per tam tikro pastato naudojimo laikotarpį ir
   nustatomos bendros prielaidos arba energijos sąnaudų skaičiavimo metodai.

Jei reikia, Komisija kas penkerius metus persvarsto ir prireikus atnaujina šią bendrą metodiką.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamos pagal 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2.  Sąnaudų atžvilgiu optimalius minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygius valstybės narės apskaičiuoja naudodamos bendrą metodiką, nustatytą pagal 1 dalį, ir svarbius parametrus, kaip antai klimato sąlygos ▌.

Valstybės narės pateikia Komisijai visus ║ įvesties duomenis bei prielaidas, kuriais remtasi atliekant šį skaičiavimą ir šio skaičiavimo rezultatus. Ši ataskaita įtraukiama į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planus. Tas ataskaitas valstybės narės teikia Komisijai kas trejus metus. Pirma ataskaita pateikiama ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 30 d.

3.  Komisija paskelbia ataskaitą, kurioje nurodo valstybių narių pažangą įgyvendinant šį straipsnį.

6 straipsnis

Nauji pastatai

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad nauji pastatai atitiktų pagal 4 straipsnį nustatytus minimalius energinio naudingumo reikalavimus ir atitiktų 9 straipsnio nuostatas.

Naujų pastatų atveju valstybės narės skatina naudoti labai efektyvias alternatyvias sistemas. Šios alternatyvios sistemos gali apimti, bet neturi apsiriboti:

   a) decentralizuotomis aprūpinimo energija sistemomis, paremtomis energija iš atsinaujinančių šaltinių;
   b) bendra šilumos ir elektros energijos gamyba;
   c) centralizuoto ar grupinio šildymo ar vėsinimo sistemomis, jei tokių yra, ypač sistemomis, kurios visiškai ar iš dalies naudoja energiją iš atsinaujinančių šaltinių;
   d) šilumos siurbliais;
   e) IRT įranga, skirta stebėsenai ir kontrolei vykdyti.
  

7 straipsnis

Esami pastatai

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad dideliu mastu renovuojamų pastatų ar pastatų sudedamųjų dalių ir techninių pastato sistemų ar jų dalių, kai jos turi būti modernizuotos arba pakeistos, energinis naudingumas būtų pagerintas taip, kad atitiktųbent minimalius energinio naudingumo reikalavimus, kiek tai techniškai, funkcionaliai ir ekonomiškai įmanoma. Valstybės narės nustato šiuos minimaliusenerginio naudingumo reikalavimus pagal 4 straipsnį ir atsižvelgdamos į 9 straipsnio nuostatas. Reikalavimainustatomi renovuotai sistemai ir pastato sudėtinėms dalims, kai jos turi būti modernizuotos arba pakeistos ir visam renovuotam pastatui jį renovuojant dideliu mastu.

Valstybės narės, vykdant pastatų renovaciją dideliu mastu, skatina apsvarstyti toliau išvardytas labai efektyvias alternatyvias sistemas ir į jas atsižvelgti:

   a) decentralizuotas aprūpinimo energija sistemas, paremtas energija iš atsinaujinančių išteklių;
   b) bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą;
   c) centralizuoto ar grupinio šildymo ar vėsinimo sistemas, jei tokių yra, ypač sistemas, kurios visiškai ar iš dalies vartoja energiją iš atsinaujinančių išteklių;
   d) šilumos siurblius;
   e) IRT įrangą, skirtą stebėsenai ir kontrolei vykdyti.

8 straipsnis

Techninės pastato sistemos ir sudedamosios pastato dalys

1.  Valstybės narės nustato sudedamųjų pastato dalių ir pastatuose įrengtų ir eksploatuojamų techninių pastato sistemų, kurioms netaikoma Direktyva 2009/.../EB [kurioje nustatoma gaminių, susijusių su energijos vartojimu, ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo sistema] ir jos įgyvendinimo priemonės, minimalius energinio naudingumo reikalavimus. Reikalavimai nustatomi naudojamai įrangai, techninėms pastato sistemoms ir sudedamosioms pastato dalims ir jų dalims, kurios yra naujos, pakeistos ir modernizuotos, ir taikomi tiek, kiek įmanoma techniniu ir funkciniu požiūriu.

Reikalavimai visų pirma taikomi šioms sudėtinėms dalims:

   a) katilams, kitiems šildymo sistemos šilumos generatoriams arba šilumokaičiams, įskaitant centralizuotą ar grupinį šildymą ir vėsinimą;
   b) karšto vandens sistemų vandens šildytuvams;
   c) oro kondicionavimo sistemų centralizuoto oro kondicionavimo įrenginiui arba šalto oro generatoriui;
   d) įrengtam apšvietimui;
   e) sudedamosioms pastato dalims.

2.  Pagal 1 dalį nustatyti minimalūs energinio naudingumo reikalavimai turi būti suderinami su sistemą sudarantiems gaminiams ir sudedamosioms pastato dalims taikomais visais teisės aktais ir grindžiami teisingu gaminių instaliavimu ir tinkamu techninės pastato sistemos sureguliavimu bei kontrole. Techninių pastato sistemų atveju tais reikalavimais užtikrinama, kad sistemos prieš pradedant jas naudoti būtų tinkamai suderintos, kad būtų pasiekta tinkama vandenį naudojančių šildymo sistemų hidraulinė pusiausvyra ir kad įrenginiuose būtų naudojami tinkamo dydžio ir tipo gaminiai, atsižvelgiant į numatytą techninės pastato sistemos paskirtį.

3.   Atsižvelgdamos į ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/.../EB [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių](14) I priedą, valstybės narės užtikrina, kad visuose naujuose ir dideliu mastu renovuojamuose pastatuose ir tais atvejais, kai keičiami skaitikliai, būtų instaliuojami pažangieji skaitikliai, ir skatina įrengti, jei reikia, aktyvios kontrolės sistemas, pvz., automatizavimo, kontrolės ir stebėsenos sistemas.

9 straipsnis

Pastatai, kuriuos eksploatuojant galutinis suvartojamos energijos kiekis lygus nuliui

1.  Valstybės narės parengia nacionalinius planus, kuriais siekiama, kad būtų kuo daugiau pastatų, kuriuos eksploatuojant galutinis suvartojamos energijos kiekis lygus nuliui.

Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų tokie, kuriuos eksploatuojant galutinis suvartojamos energijos kiekis būtų lygus nuliui.

Valstybės narėsnustato tikslus, kokią minimalią bendro pastatų skaičiaus ir bendro naudingojo vidaus patalpų ploto procentinę dalį iki 2015 m. turi sudaryti pastatai, kuriuos eksploatuojant galutinis suvartojamos energijos kiekis lygus nuliui, ir kokią procentinę dalį šie pastatai turi sudaryti iki 2020 m.

Atskiri tikslai nustatomi:

   a) naujiems ir atnaujintiems gyvenamiesiems pastatams;
   b) naujiems ir atnaujintiems negyvenamiesiems pastatams;
   c) valdžios institucijų naudojamiems pastatams.

Valstybės narės, atsižvelgdamos į tai, kad valdžios institucijos turėtų rodyti pavyzdį pastatų energinio naudingumo srityje, c punkte nustato skirtingus naujiems ir esamiems pastatams skirtus tikslus, nurodytus c punkte, ir jie pasiekiami bent prieš trejus metus iki šiame straipsnyje nurodytų tikslų termino.

2.   1 dalyje nurodytas nacionalinis planas, rengiamas pasikonsultavus su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vietos ir regionų institucijas, ir jame turi būti, inter alia, šie elementai:

   a) tarpiniai tikslai, kokią bendro pastatų skaičiaus ir bendro naudingojo vidaus patalpų ploto procentinę dalį turi sudaryti tokie pastatai atitinkamai 2015 m. ir 2020 m.;
   b) išsami informacija apie nacionalinius reikalavimus dėl minimalaus naujuose arba esamuose pastatuose, kurie dideliu mastu renovuojami, suvartojamo energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio, kaip reikalaujama Direktyvoje 2009/28/EB ir šios direktyvos 6 ir 7 straipsniuose;
   c) visų politikos krypčių suvestinė ir informacija apie priemones, kurių imtasi tokiems pastatams skatinti;
   d) nacionalinės, regioninės arba vietinės programos, skirtos remti priemonėms, kuriomis skatinama naudoti tokius pastatus, pvz., fiskalinės paskatos, finansinės priemonės, arba mažesnis PVM.

3.  Ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytus nacionalinius planus ir kas trejus metus teikia jai savo nacionalinių planų įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Nacionaliniai planai ir pažangos ataskaitos įtraukiami į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planus.

4.   Per du mėnesius nuo tada, kai valstybė narė perduoda 3 dalyje nurodytą nacionalinį planą, Komisija, visiškai atsižvelgdama į subsidiarumo principą, gali atmesti minėtąjį planą arba bet kurį jo aspektą dėl to, kad nesilaikoma visų šio straipsnio reikalavimų. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė siūlo pakeitimus. Per vieną mėnesį nuo tų pakeitimų gavimo datos Komisija nurodo, kad ji pritaria pataisytam planui, arba paprašo atlikti papildomus konkrečius pakeitimus. Komisija ir atitinkama valstybė narė imasi visų pagrįstų veiksmų siekdamos sutarti dėl nacionalinio plano per penkis mėnesius nuo pirmojo pateikimo datos.

5.  Komisija, atsižvelgdama į 2 straipsnyje nurodytą apibrėžtį, ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. nustato išsamią bendrą pastatų, kuriuos eksploatuojant galutinis sunaudojamas energijos kiekis lygus nuliui, apibrėžtį.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

6.  Ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d., o po to kas trejus metus Komisija paskelbia valstybių narių ataskaitą, kurioje nurodo valstybių narių pažangą didinant pastatų, kuriuos eksploatuojant galutinis suvartojamos energijos kiekis ▌lygus nuliui, skaičių. Remdamasi šia ataskaita, Komisija parengia veiksmų planą ir prireikus siūlo priemones tokių pastatų skaičiui didinti.

10 straipsnis

Finansinės paskatos ir rinkos kliūtys

1.  Valstybės narės iki 2011 m. birželio 30 d. parengia nacionalinius planus, taip pat siūlomas priemones, skirtus šios direktyvos reikalavimams įvykdyti sumažinant esamas teisines ir rinkos kliūtis ir plėtojant esamas ir naujas finansines ir fiskalines priemones, kad būtų didinamas naujų ir esamų pastatų energijos vartojimo efektyvumas.

Šios siūlomos priemonės turi būti pakankamos, veiksmingos, skaidrios ir nediskriminacinės, jomis turi būti remiamas į energinio naudingumo sertifikatą įtrauktų rekomendacijų vykdymas, siekiama skatinti didelę pažangą pastatų energinio naudingumo srityje, kai kitu atveju pažanga ekonominiu požiūriu nebūtų įgyvendinama, ir įtraukiamos paramos namų ūkiams, kuriems gresia energijos nepriteklius, priemonės.

Valstybės narės palygina savo finansines ir fiskalines priemones su V priede išvardytomis priemonėmis ir, nepažeisdamos nacionalinės teisės aktų, įgyvendinta ne mažiau kaip dvi tame priede pateiktas priemones.

2.   Valstybės narės perduoda šiuos nacionalinius planus Komisijai, įtraukdamos juos į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planus, ir juos atnaujina kas trejus metus.

3.   Komisija ne vėliau kaip iki 2010 m. birželio 30 d., atlikusi poveikio įvertinimą, pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais siekiama sustiprinti esamas Bendrijos finansines priemones, ir nustatyti papildomas finansines priemones, skirtas padėti įgyvendinti šią direktyvą.

Šiuose pasiūlymuose apsvarstomos šios priemonės:

   a) atsižvelgiant į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo(15)persvarstymą, susijusį su kitu programiniu laikotarpiu, didžiausios Europos regioninės plėtros fondo asignavimo sumos, kurią galima panaudoti siekiant paremti energijos vartojimo efektyvumą, įskaitant centralizuotą šildymą ir vėsinimą, ir investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius pastatų sektoriuje, padidinimas ir lėšų skyrimo šiems projektams termino pratęsimas;
   b) kitų Bendrijos lėšų naudojimas siekiant remti mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, informavimo kampanijas arba mokymus, susijusius su energijos vartojimo efektyvumu;
   c) Energijos vartojimo efektyvumo fondo, kurį sudarytų Bendrijos biudžeto, Europos investicijų banko ir valstybių narių įnašai ir kuris padėtų didinti privačiojo ir viešojo sektoriaus investicijas į projektus, kuriais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, įskaitant energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimą pastatuose arba pastatų dalyse, įsteigimas iki 2020 m. Tas fondas integruojamas į kitas Bendrijos struktūrinės pagalbos programas. Jo lėšų skirstymo kriterijai nustatomi remiantis 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1083/2006,nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo(16)ir jis įsteigiamas ne vėliau kaip iki 2014 m.;
   (d) sumažintas su energijos vartojimo efektyvumu susijusių paslaugų ir gaminių, įskaitant atsinaujinančių šaltinių energiją pastatuose arba jų dalyse, PVM.

11 straipsnis

Energinio naudingumo sertifikatai

1.  Valstybės narės parengia būtinas priemones energinio pastatų naudingumo sertifikavimo sistemai nustatyti. Energinio naudingumo sertifikatuose nurodomi pastato energinis naudingumas arba, jei jis dar nepastatytas, numatomas energinis naudingumas, ir kontroliniai dydžiai, skirtumas tarp apskaičiuoto energijos poreikio ir faktinio sunaudotos energijos kiekio, tokie kaip minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, kad pastato ar jo dalių savininkai ar nuomininkai galėtų ▌įvertinti jų energinį naudingumą ir lengvai palyginti jį su kitų gyvenamųjų arba negyvenamųjų pastatų energiniu naudingumu. Negyvenamųjų pastatų sertifikate, jei reikia, galima pateikti faktiškai per metus suvartojamos energijos kiekį, kaip nurodyta I priede.

Kai pastatas parduodamas arba išnuomojamas dar jo nepastačius, pardavėjas pateikia tikslų raštišką šio pastato būsimo energinio naudingumo įvertinimą.

2.  Sertifikate pateikiamos rekomendacijos dėl pastato ar jo dalių ekonomiškai optimalaus energinio naudingumo gerinimo.

Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos apima:

   a) priemones, susijusias su didelio masto pastato apvalkalo, įskaitant jo izoliacijos sistemas, arba techninės (-ių) pastato sistemos (-ų) renovacija; ║
   b) priemones atskiroms pastato dalims ar elementams, neatsižvelgiant į didelio masto pastato apvalkalo, įskaitant jo izoliacijos sistemas, arba techninės (-ių) pastato sistemos (-ų) renovaciją.

3.  Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos, kurias konkrečiame pastate įmanoma techniškai įgyvendinti, taip pat nurodoma skaidri informacija, įskaitant bent aiškius apskaičiuoto galimo, įgyvendinus priemonę, sutaupyti energijos kiekio rodiklius, tam tikro pastato ar pastatų tipo dabartinę grynąją vertę ir investicijų sąnaudas. Sąnaudos įvertinamos remiantis standartinėmis sąlygomis, kurios turi apimti bent sutaupytos energijos įvertinimą ir bazines energijos kainas, finansines arba fiskalines paskatas, taip pat investicijų, kurių reikia rekomendacijoms įgyvendinti, palūkanų normas.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad valdžios ir kitos institucijos, kurios teikia finansavimą pastatams pirkti arba renovuoti, nustatydamos finansinių paskatų, fiskalinių priemonių ir paskolų dydį ir sąlygas, atsižvelgtų į nurodytą energinį naudingumą ir energinio naudingumo sertifikate pateiktas rekomendacijas.

5.   Energinio naudingumo sertifikate nurodoma, kur savininkas arba nuomininkas gali gauti išsamesnės informacijos apie sertifikate pateiktas rekomendacijas. Be to, jame pateikiama informacijos apie rekomendacijoms įgyvendinti reikalingus veiksmus, įskaitant informaciją apie turimas fiskalines ir finansines paskatas ir finansavimo galimybes.

6.  Valdžios institucijos, atsižvelgdamos į joms tenkantį pagrindinį vaidmenį pastatų energinio naudingumo srityje, įgyvendina savo užimamų pastatų energinio naudingumo sertifikate pateiktas rekomendacijas tol, kol galioja sertifikatas.

7.  Butų arba daugiabučio pastato atskiro naudojimo patalpų sertifikatas gali būti išduotas remiantis:

   a) bendru viso daugiabučio pastato su bendra šildymo sistema sertifikavimu arba
   b) to buto arba patalpos energinio naudingumo įvertinimu.

8.   Vienai šeimai skirti namai gali būti sertifikuojami remiantis kito tipinio panašiai suprojektuoto ir panašaus dydžio pastato, kurio faktinis energinio naudingumas yra panašus, įvertinimu, jei šį panašumą gali patvirtinti energinio naudingumo sertifikatą išduodantis ekspertas.

9.   Energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų.

10.  Komisija ne vėliau kaip 2010 m. birželio 30 d. patvirtina gaires, kuriose nurodomi minimalūs energinio naudingumo sertifikatų turinio, kalbos ir pateikimo standartai.

Ta priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinama pagal 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

11.   Kiekviena valstybė narė pripažįsta kitos valstybės narės pagal šias gaires išduotus sertifikatus ir neriboja laisvės teikti finansines paslaugas dėl priežasčių, susijusių su tuo, kad sertifikatas išduotas toje valstybėje narėje.

12.  Iki 2011 m. remiantis iš valstybių narių gauta informacija ir pasikonsultavus su atitinkamų sektorių atstovais Komisija parengia savanorišką bendrą Europos Sąjungos ne gyvenamųjų pastatų energinio naudingumo sertifikavimo sistemą.

Ta priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, tvirtinama pagal 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Iki 2012 m. valstybės narės pradeda taikyti pirmoje pastraipoje nurodytą savanorišką sertifikavimo sistemą, kuri veiktų lygiagrečiai su nacionaline sertifikavimo sistema.

12 straipsnis

Energinio naudingumo sertifikatų išdavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad statomiems, parduodamiems arba nuomojamiems pastatams ar jų dalims ir pastatams, kuriuos dažnai lanko visuomenė ir kurių bendrą naudingąjį vidaus patalpų plotą sudaro daugiau kaip 250 m2, ir pastatams, kuriuos naudoja valdžios institucijos, būtų išduotas energinio naudingumo sertifikatas.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad, kai pastatai ar jų dalys statomi, sertifikatą išduodantis 17 straipsnyje nurodytas pardavėjas arba nepriklausomas ekspertas savininkui perduotų energinio naudingumo sertifikatą.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad siūlant parduoti pastatus ar jų dalis visuose pastato ar jo dalių pardavimo skelbimuose būtų nurodytas energinio naudingumo sertifikate pateiktas skaitinis energinio naudingumo rodiklis, o būsimam pirkėjui būtų parodytas energinio naudingumo sertifikatas.

Energinio naudingumo sertifikatą pardavėjas pirkėjui perduoda vėliausiai pastato ar jo dalių pardavimo sutarties sudarymo metu.

4.  Valstybės narės reikalauja, kad siūlant nuomoti pastatus ar jų dalis visuose pastato ar jo dalių nuomos skelbimuose būtų nurodytas energinio naudingumo sertifikate pateiktas skaitinis energinio naudingumo rodiklis, o būsimam nuomininkui būtų parodytas energinio naudingumo sertifikatas.

Pastato savininkas gali bet kada paprašyti akredituoto eksperto išduoti, perskaičiuoti ir atnaujinti energinio naudingumo sertifikatą, nepriklausomai nuo to, ar pastatas statomas, rekonstruojamas, išnuomojamas arba parduodamas.

  Energinio naudingumo sertifikatą savininkas nuomininkui perduoda vėliausiai nuomos sutarties sudarymo metu.

6.  Valstybės narės šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių gali netaikyti 4 straipsnio 2 dalyje išvardytų kategorijų pastatams.

13 straipsnis

Energinio naudingumo sertifikatų rodymas

║ Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad pastate, kurį naudoja valdžios institucijos, arba pastate, kurio bendras naudingasis vidaus patalpų plotas didesnis nei 250 m2 ir kurį dažnai lanko visuomenė, gerai matomoje vietoje būtų rodomas žmonėms gerai įžiūrimas energinio naudingumo sertifikatas.

14 straipsnis

Šildymo sistemų tikrinimas

1.  Valstybės narės nustato priemones, būtinas reguliariems šildymo sistemų su katilais, kurie kūrenami skystu arba kietu kuru iš neatsinaujinančių energijos išteklių ir kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė nei 20 kW, tikrinimams. Valstybės narės gali nutraukti tokius tikrinimus, jei įdiegiama elektroninė stebėsenos ir kontrolės sistema.

2.  Valstybės narės, atsižvelgdamos į šildymo sistemos ▌tipą ir vardinę atiduodamąją galią, gali nustatyti skirtingą tikrinimų dažnumą. Nustatydamos tikrinimų dažnumą valstybės narės atsižvelgia į šildymo sistemos tikrinimo sąnaudas ir apskaičiuotas energijos išlaidas, kurias būtų galima sutaupyti dėl tikrinimo.

3.  Šildymo sistemos su katilais, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė už 100 kW, tikrinamos bent kartą per dvejus metus.

Dujomis kūrenamiems katilams šis laikotarpis gali būti pratęstas iki ketverių metų.

4.  Nukrypdamos nuo 1, 2 ir 3 dalių valstybės narės gali nuspręsti imtis priemonių užtikrinti, kad naudotojams būtų suteiktos konsultacijos dėl šildymo katilų pakeitimo, kitų šildymo sistemos modifikacijų bei alternatyvių sprendimų katilų naudingumo koeficientui ir tinkamam jų dydžiui įvertinti. Bendras rezultatas taikant šį būdą yra lygiavertis rezultatui, gautam taikant 1, 2 ir 3 dalių nuostatas.

Jei valstybės narės nusprendžia taikyti ║ pirmoje pastraipoje nurodytas priemones, jos ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. Komisijai pateikia tų priemonių lygiavertiškumo 1, 2 ir 3 dalyse nurodytoms priemonėms ataskaitą. Šias ataskaitas valstybės narės teikia Komisijai kas trejus metus. Ataskaitas galima įtraukti į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos efektyvumo veiksmų planus.

Jei Komisija mano, kad antroje pastraipoje nurodyta valstybės narės ataskaita neatspindi pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės lygiavertiškumo, ji per šešis mėnesius nuo ataskaitos gavimo gali paprašyti, kad valstybė narė pateiktų papildomų įrodymų arba įgyvendintų konkrečias papildomas priemones. Jei praėjus vieneriems metams nuo šio prašymo pateikimo Komisijos netenkina pateikti įrodymai arba įgyvendintos papildomos priemonės, ji gali panaikinti nukrypti leidžiančią nuostatą.

15 straipsnis

Oro kondicionavimo sistemų tikrinimas

1.  Valstybės narės nustato priemones, būtinas reguliariems didesnės kaip 5 kW vardinės atiduodamosios galios oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų bei reversinių šilumos siurblių tikrinimams numatyti. Tikrinimo metu įvertinamas oro kondicionavimo įrangos naudingumo koeficientas ir jos dydžio atitikimas pastato vėsinimo poreikiams. Tikrinant vėdinimo sistemas įvertinami ir oro srautai.

Valstybės narės gali sustabdyti šiuos tikrinimus, jei įdiegiama elektroninė stebėsenos ir kontrolės sistema.

2.  Valstybės narės, atsižvelgdamos į oro kondicionavimo sistemos, vėdinimo sistemos arba reversinių šilumos siurblių tipą ir vardinę atiduodamąją galią, gali nustatyti skirtingą tikrinimų dažnumą. Nustatydamos tikrinimų dažnumą valstybės narės atsižvelgia į ▌tikrinimo sąnaudas ir apskaičiuotas energijos išlaidas, kurias būtų galima sutaupyti dėl tikrinimo.

3.  Nustatydamos 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones, valstybės narės, kiek tai ekonomiškai ir techniškai įmanoma, užtikrina, kad atliekami tikrinimai derėtų su šildymo sistemų ir kitų techninių sistemų, nurodytų šios direktyvos 14 straipsnyje, tikrinimu ir su nuotėkio tikrinimu, nurodytu 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų(17).

4.   Nukrypdamos nuo 1 ir 2 dalių, valstybės narės gali nuspręsti imtis priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad naudotojams būtų teikiamos konsultacijos dėl oro kondicionavimo sistemų pakeitimo arba kitų oro kondicionavimo sistemos modifikacijų, kurios gali apimti tikrinimus oro kondicionavimo sistemos naudingumo koeficientui ir tinkamam jų dydžiui įvertinti. Bendras rezultatas taikant šį būdą turi būti lygus poveikiui, kylančiam iš 1 ir 2 dalyse pateiktų nuostatų.

Valstybės narės, taikančios pirmoje pastraipoje nurodytas priemones, ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. Komisijai pateikia tų priemonių lygiavertiškumo 1 ir 2 dalyse nurodytoms priemonėms ataskaitą. Šias ataskaitas valstybės narės teikia Komisijai kas trejus metus. Šias ataskaitas galima įtraukti į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planus.

Jei Komisija mano, kad antroje pastraipoje nurodyta valstybės narės ataskaita neatspindi pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės lygiavertiškumo, ji per šešis mėnesius nuo ataskaitos gavimo gali paprašyti, kad valstybė narė pateiktų papildomų įrodymų arba įgyvendintų konkrečias papildomas priemones. Jei praėjus vieneriems metams nuo šio prašymo pateikimo Komisijos netenkina pateikti įrodymai arba įgyvendintos papildomos priemonės, ji gali panaikinti nukrypti leidžiančią nuostatą.

16 straipsnis

Šildymo ir oro kondicionavimo sistemų patikrinimo ataskaitos

1.  Šis straipsnis taikomas šildymo ir oro kondicionavimo sistemų patikrinimo ataskaitoms.

2.  Patikrinimo ataskaitos rengiamos reguliariais laiko tarpais kiekvienai patikrintai sistemai. Ataskaitoje pateikiama tokia informacija:

  a) patikrintos sistemos energinio naudingumo palyginimas su:
   i) geriausios esamos sistemos, kurią įmanoma įdiegti, energiniu naudingumu ir
   ii) panašaus tipo sistemos, kurios visos svarbios sudedamosios dalys atitinka energinio naudingumo lygį, reikalaujamą pagal taikytinus teisės aktus, energiniu naudingumu;
   b) rekomendacijos, kaip ekonomiškai efektyviai didinti pastato ar jo dalių sistemos energinį naudingumą.

Rekomendacijos, nurodytos b punkte, skiriamos konkrečiai sistemai, ir jose nurodoma skaidri informacija apie jų ekonominį efektyvumą. Ekonominis efektyvumas įvertinamas remiantis standartinėmis sąlygomis, kaip antai sutaupytos energijos įvertinimu ir bazinėmis energijos kainomis, taip pat investicijų palūkanų normomis.

3.  Patikrinimo ataskaitą tikrintojas perduoda pastato savininkui arba nuomininkui.

17 straipsnis

Nepriklausomi ekspertai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pastatų energinio naudingumo sertifikavimą ir šildymo sistemų bei oro kondicionavimo sistemų tikrinimą nepriklausomai atliktų kvalifikuoti ir akredituoti ekspertai, dirbantys savarankiškai arba viešose įstaigose ar privačiose įmonėse.

Ekspertai akredituojami atsižvelgiant į jų kompetenciją ir nepriklausomumą.

2.  Valstybės narės užtikrina abipusį nacionalinės kvalifikacijos ir akreditacijos pripažinimą.

3.  Ne vėliau kaip 2011 m. Komisija nustato gaires, kurios apima rekomendacijas dėl minimalių ekspertų reguliaraus mokymo standartų.

Ta priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinama pagal 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4.  Valstybės narės visuomenei pateikia informaciją apie mokymą ir akreditavimą. Valstybės narės taip pat sudaro ir pateikia kvalifikuotų ir akredituotų ekspertų registrą.

18 straipsnis

Nepriklausomos kontrolės sistema

1.  Valstybės narės užtikrina, kad vadovaujantis II priedu būtų nustatyta energinio naudingumo sertifikatų ir šildymo bei oro kondicionavimo sistemų patikrinimo ataskaitų nepriklausomos kontrolės sistema. Valstybės narės nustato atskiras įgyvendinimo sistemas: vieną skirtą organizacijoms, kurios atsako už energinio naudingumo sertifikatų įgyvendinimą, kitą – organizacijoms, kurios teikia šildymo ir oro kondicionavimo sistemų patikrinimo ataskaitas.

2.  Atsakomybę už nepriklausomos kontrolės sistemos įgyvendinimą valstybės narės gali perduoti kitoms įstaigoms, jeigu jos užtikrina, kad tos sistemos ║ įgyvendinamos laikantis II priedo.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad 1 dalyje nurodyti energinio naudingumo sertifikatai ir patikrinimo ataskaitos paprašius būtų registruojami ar pateikiami kompetentingoms institucijoms arba įstaigoms, kurioms kompetentingos institucijos perdavė atsakomybę už nepriklausomos kontrolės sistemų įgyvendinimą.

19 straipsnis

Peržiūrėjimas

Komisija, padedama pagal 22 straipsnį įsteigto komiteto, įvertina šią direktyvą ir ne vėliau kaip 2015 m. numato ją persvarstyti, atsižvelgdama į jos taikymo metu sukauptą patirtį ir padarytą pažangą, jei būtina, teikia pasiūlymus, inter alia, dėl:

   a) metodikos pastatų energiniam naudingumui įvertinti, remiantis suvartojamu pirminės energijos kiekiu ir išmetamu anglies dvideginio kiekiu;
   b) bendrųjų paskatų tolesnėms energijos vartojimo efektyvumo pastatuose priemonėms;
   c) visoje Bendrijoje taikomo reikalavimo, kad esami pastatai būtų pastatai, kuriuos eksploatuojant suvartojamos energijos kiekis lygus nuliui, nustatymo.

20 straipsnis

Informacija

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių informuoti pastatų ar jų dalių savininkus ir nuomininkus apie įvairius efektyvesnio energijos vartojimo metodus ir būdus.

2.  Valstybės narės visų pirma teikia pastatų savininkams ir nuomininkams informaciją apie energinio naudingumo sertifikatus ir patikrinimo ataskaitas, jų paskirtį ir tikslus, ekonomiškai efektyvius būdus pastato energiniam naudingumui didinti ir vidutinės trukmės bei ilgalaikes finansines pasekmes, jei nebus imtasi veiksmų, ir apie finansines priemones, kuriomis galima pasinaudoti pastato energiniam naudingumui didinti. Informacijos kampanijomis siekiama skatinti savininkus ir nuomininkus laikytis bent jau minimalių reikalavimų, nustatytų 4 ir 9 straipsniuose.

Valstybių narių prašymu Komisija padeda valstybėms narėms siekiant 1 dalyje ir pirmoje šios dalies pastraipoje nurodytų tikslų rengti informavimo kampanijas, kurios gali būti numatomos Bendrijos programose.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad vietos ir regionų institucijos dalyvautų rengiant informacijos ir mokymo bei visuomenės sąmoningumo didinimo programas.

4.  Valstybės narės, dalyvaujant vietos ir regioninės institucijoms, taip pat užtikrina, kad asmenims, atsakingiems už šios direktyvos įgyvendinimą vykdant projektavimą ir užtikrinant statybos standartų laikymąsi, būtų teikiamos tinkamos gairės ir mokymas. Visų pirma teikiant tokias gaires ir mokymą pabrėžiama energinio naudingumo gerinimo svarba ir sudaromos sąlygos apsvarstyti, kaip optimaliai suderinti energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo ir centralizuoto šildymo ir vėsinimo planuojant, projektuojant, statant ir renovuojant pramoninius ar gyvenamuosius rajonus didinimą.

5.  Komercinių pastatų savininkai ir nuomininkai keičiasi informacija apie tikrąjį suvartojamos energijos kiekį.

6.  Valstybės narės teikia Komisijai informaciją apie:

   a) nacionalines, regionų ir vietos lygmens paramos sistemas, kuriomis siekiama skatinti energijos vartojimo efektyvumą, taip pat pastatuose naudoti energiją iš atsinaujinančių išteklių;
   b) tai, kokią dalį visos pastatuose nacionaliniu ir regionų lygmeniu suvartotos energijos sudaro energija iš atsinaujinančių išteklių, įskaitant tikslią informaciją apie tai, ar energija iš atsinaujinančių išteklių gaminama vietos įrenginiuose, tiekiama centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistema, ar šiluma ir elektros energija gaminamos bendrai;

Ši informacija įtraukiama į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planus.

7.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų rengiama daugiau montuotojų ir kad būtų užtikrintas mokymas, suteikiantis didesnę kompetenciją vykdant energiją efektyviai vartojančių ir atsinaujinančių išteklių energiją vartojančių technologijų montavimą ir integravimą, siekiant sudaryti sąlygas atlikti svarbų vaidmenį, kuris jiems tenka gerinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą.

8.  Ne vėliau kaip 2010 m. Komisija sukuria tinklavietę, kurioje pateikiama ši informacija:

   a) naujausias Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodyto energijos vartojimo efektyvumo veiksmų plano variantas;
   b) išsami informacija apie šiuo metu Bendrijos lygmeniu taikomas priemones, kuriomis siekiama padidinti pastatų energinį naudingumą, įskaitant bet kokias taikomas finansines ir (arba) fiskalines priemones, atitinkamą paraiškų teikimo tvarką ir kontaktinius duomenis;
   c) išsami informacija apie nacionalinius veiksmų planus ir nacionalines, regionines ir vietos priemones, šiuo metu taikomas kiekvienoje valstybėje narėse siekiant padidinti pastatų energinį naudingumą, įskaitant bet kokias taikomas finansines arba fiskalines priemones, atitinkamą paraiškų teikimo tvarką ir kontaktinius duomenis;
   d) pažangiausios patirties gerinant pastatų energinį naudingumą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu pavyzdžiai.

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija pateikiama tokia forma, kad būtų lengvai prieinama ir suprantama visų valstybių narių nuomininkams, savininkams ir įmonėms ir visoms vietos, regionų ir nacionalinėms institucijoms. Ji pateikiama forma, kuri padės šiems asmenims ir organizacijoms lengvai įvertinti paramą, kurią jie gali gauti siekiant padidinti pastatų energinį naudingumą, ir palyginti skirtingų valstybių narių paramos priemones.

21 straipsnis

I priedo derinimas su technikos pažanga

Komisija suderina I priedo 3 ir 4 punktus su technikos pažanga.

Šios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, tvirtinamos laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

22 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Komitetas.

2.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

23 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikytinų pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą, taisykles ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės praneša Komisijai apie tas nuostatas ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius šių nuostatų pakeitimus. Valstybės narės Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytuose energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planuose pateikia informaciją, įrodančią su sankcijomis susijusių taisyklių veiksmingumą.

24 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės priima ir skelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d., įgyvendina šios direktyvos 2–18, 20 ir 23 straipsnius ir I bei II priedus. Priimtų nuostatų tekstus ir minėtų nuostatų bei šios direktyvos atitikties lentelę jos nedelsdamos pateikia Komisijai.

Kiek tai susiję su 2, 3, 9, 11–13, 17, 18, 20 ir 23 straipsniais, valstybės narės taiko tas nuostatas ne vėliau kaip nuo 2010 m. gruodžio 31 d.

Kiek tai susiję su 4–8, 14–16 ir 18 straipsniais, valstybės narės taiko tas nuostatas pastatams, kuriuos naudoja valdžios institucijos, ne vėliau kaip nuo 2010 m. gruodžio 31 d., o kitiems pastatams – ne vėliau kaip nuo 2012 m. sausio 31 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, panaikinamą šia direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio redakciją nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

25 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2002/91/EB su pakeitimais, padarytais III priedo A dalyje nurodytu reglamentu, panaikinama nuo 2012 m. vasario 1 d. nepažeidžiant valstybių narių pareigų, susijusių su direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais III priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikmenų lentelę.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

27 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ║

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Bendroji pastatų energinio naudingumo skaičiavimo sistema (nurodyta 3 straipsnyje)

1.  Pastato energinis naudingumas nustatomas remiantis apskaičiuotu arba faktiškai per metus suvartojamu pirminės energijos kiekiu, kurio reikia įvairiems poreikiams, susijusiems su įprastiniu pastato naudojimu, patenkinti, ir atspindi šildymo energijos ir vėsinimo energijos (energija, būtina siekiant išvengti perkaitimo) poreikius, kad pastate būtų užtikrintos numatytos temperatūros sąlygos. Suvartojamas kiekis, jei tinkama, koreguojamas atsižvelgiant į vietoje pagamintos energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį.

2.  Pastato energinis naudingumas išreiškiamas skaidriai ir apima ▌suvartojamos pirminės energijos skaitinius rodiklius, išreikštus kWh/m2 per metus.

Rengiant pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodiką remiamasi Europos standartais ir susijusiais Bendrijos teisės aktais, įskaitant Direktyvą 2009/28/EB.

Kai vertinamas pastate suvartotos elektros energijos energinis naudingumas, naudojant galutinio suvartojamos energijos kiekio perskaičiavimo į pirminės energijos kiekį koeficientą atsižvelgiama į atitinkamo elektros energijai gaminti naudojamo kuro šaltinių derinio metinį svertinį vidurkį.

3.  Metodika nustatoma atsižvelgiant bent į šiuos aspektus:

  a) toliau išvardytos faktinės šiluminės pastato, įskaitant jo vidaus pertvaras, charakteristikos:
   i) šiluminis našumas;
   ii) izoliacija; jei naudojamos prieinamos mažiausio šilumos laidumo medžiagos;
   iii) pasyvus šildymas;
   iv) vėsinimo elementai ir
   v) šiluminiai tilteliai;
   b) šildymo įranga ir aprūpinimas karštu vandeniu, taip pat jų izoliacijos charakteristikos;
   c) oro kondicionavimo įrenginiai, įskaitant vėsinimo sistemas;
   d) natūralus ir mechaninis vėdinimas, prireikus įskaitant sandarumą;
   e) įmontuotos apšvietimo sistemos, kurios nustatomos apšvietimo projektavimo etape atsižvelgiant į tai, ar apšvietimo lygis tinka kambaryje numatytiems darbams atlikti, ar esama žmonių, ar patenka pakankamai natūralios šviesos, ar lengva keisti apšvietimo lygį, atsižvelgiant į tai, kad skiriasi atliekami darbai, taip pat, ar įranga skirta gyvenamųjų ar negyvenamųjų pastatų sektoriui;
   f) pastato projektas, padėtis ir orientavimas, įskaitant išorines klimato sąlygas;
   g) pasyviosios saulės sistemos ir apsauga nuo saulės spinduliavimo;
   h) patalpų mikroklimato sąlygos, įskaitant numatomą patalpų mikroklimatą;
   i) vidinės apkrovos.

4.  Šiuose skaičiavimuose, kai tinka, atsižvelgiama į teigiamą šių dalykų poveikį:

   a) vietos saulės spindulių poveikis, aktyviosios saulės sistemos ir kitos atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios šildymo ir elektros energijos sistemos;
   b) bendros šilumos ir elektros energijos gamybos metu pagaminta elektros energija;
   c) centralizuoto ar grupinio šildymo ir vėsinimo sistemos;
   d) natūralus apšvietimas.

5.  Atliekant šiuos skaičiavimus pastatai turėtų būti atitinkamai suskirstyti į tokias kategorijas:

   a) vienai šeimai skirti įvairių tipų namai;
   b) daugiabučiai namai;
   c) biurai;
   d) švietimo ir mokslo įstaigų pastatai;
   e) ligoninės;
   f) viešbučiai ir restoranai;
   g) sporto infrastruktūra;
   h) ║ mažmeninės prekybos paslaugoms naudojami pastatai;
   i) didmeninės prekybos paslaugoms ir logistikos paslaugoms naudojami pastatai;
   j) kitų tipų pastatai, kuriuose vartojama energija.

II PRIEDAS

Energinio naudingumo sertifikatų ir patikrinimo ataskaitų nepriklausomos kontrolės sistemos

1.  Kompetentingos institucijos arba įstaigos, kurioms kompetentingos institucijos perdavė atsakomybę už nepriklausomos kontrolės sistemos įgyvendinimą, atsitiktine tvarka atrenka bent 0,5 % visų kiekvieno eksperto per metus išduotų energinio naudingumo sertifikatų, kad tie sertifikatai būtų patikrinti. Jeigu nepriklausomas ekspertas išduoda tik kelis sertifikatus, kompetentingos institucijos arba įstaigos atsitiktine tvarka atrenka bent vieną sertifikatą ir jį tikrina. Tikrinimas atliekamas pasirinkus vieną iš trijų toliau nurodytų alternatyvių lygių, ir kiekvienu lygiu turi būti patikrinta bent statistiškai reikšminga atrinktų patikrinimo ataskaitų dalis:

   a) pastato energinio naudingumo sertifikatui išduoti naudotų įvesties duomenų ir jame nurodytų rezultatų galiojimo patikra;
   b) sertifikatui išduoti naudotų įvesties duomenų ir sertifikato, įskaitant rekomendacijas, rezultatų patikra;
   c) išsami pastato energinio naudingumo sertifikatui išduoti naudotų įvesties duomenų patikra, išsami sertifikate, įskaitant rekomendacijas, nurodytų rezultatų patikra ir pastato patikra vietoje, siekiant patikrinti, ar sertifikuotas pastatas atitinka energinio naudingumo sertifikate pateiktas specifikacijas.

2.  Jei patikrinus nustatoma pažeidimų, kompetentingos institucijos arba įstaigos atsitiktine tvarka atrenka dar penkis to paties eksperto išduotus sertifikatus ir tuos sertifikatus tikrina. Jei papildomai patikrinus nustatoma pažeidimų, kompetentingos institucijos arba įstaigos ekspertui skiria nuobaudą. Už pačius rimčiausius pažeidimus gali būti baudžiama eksperto akreditacijos panaikinimu.

3.  Kompetentingos institucijos arba įstaigos, kurioms kompetentingos institucijos perdavė atsakomybę už nepriklausomos kontrolės sistemos įgyvendinimą, atsitiktine tvarka atrenka bent 0,1 % visų kiekvieno eksperto per metus parengtų patikrinimo ataskaitų, kad tos ataskaitos būtų patikrintos. Jeigu nepriklausomas ekspertas pateikia tik kelias patikrinimo ataskaitas, kompetentingos institucijos arba įstaigos atsitiktine tvarka atrenka bent vieną patikrinimo ataskaitą ir ją tikrina. Tikrinimas atliekamas pasirinkus vieną iš trijų toliau nurodytų alternatyvių lygių, ir kiekvienu lygiu turi būti patikrinta bent statistiškai reikšminga atrinktų patikrinimo ataskaitų dalis:

   a) patikrinimo ataskaitai parengti naudotų patikrintos techninės pastato sistemos įvesties duomenų ir ataskaitoje nurodytų rezultatų galiojimo patikra;
   b) patikrinimo ataskaitai parengti naudotų įvesties duomenų ir joje nurodytų rezultatų, įskaitant rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus, patikra;
   c) išsami patikrinimo ataskaitai parengti naudotų patikrintos techninės pastato sistemos įvesties duomenų patikra, išsami patikrinimo ataskaitoje, įskaitant pateiktas rekomendacijas, nurodytų rezultatų patikra ir pastato patikra vietoje, siekiant nustatyti, ar patikrinta techninė pastato sistema atitinka patikrinimo ataskaitoje pateiktas specifikacijas.

4.  Jei patikrinus nustatoma pažeidimų, kompetentingos institucijos arba įstaigos atsitiktine tvarka atrenka dar penkias šio eksperto pateiktas patikrinimo ataskaitas ir tas ataskaitas tikrina. Jei papildomai patikrinus nustatoma pažeidimų, kompetentingos institucijos arba įstaigos ekspertui skiria nuobaudą. Už pačius rimčiausius pažeidimus gali būti baudžiama eksperto akreditacijos panaikinimu.

III PRIEDAS

A dalis

Panaikinta direktyva ir jos pakeitimas

(nurodyta 25 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB

(OL L 1, 2003 1 4, p. 65)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1137/2008

(OL L 311, 2008 11 21, p. 1)

tik priedo 9.9 punktas

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo terminai

(nurodyta 25 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas

Taikymo data

2002/91/EB

2006 m. sausio 4 d.

2009 m. sausio 4 d. tik dėl 7, 8 ir 9 straipsnių

IV PRIEDAS

Bendros metodikos sąnaudų atžvilgiu optimaliems lygiams apskaičiuoti principai

Nustatydama bendrą metodiką sąnaudų atžvilgiu optimaliems lygiams apskaičiuoti Komisija atsižvelgia bent jau į šiuos principus:

   apibrėžia standartinius pastatus, kurie būtų tipiniai tam tikros paskirties pastatai, esantys tam tikroje geografinėje vietovėje ir pasižymintys būdingomis savybėmis, įskaitant vidaus ir išorės klimato sąlygas. Šie standartiniai pastatai apima naujus ir jau pastatytus gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus;
   apibrėžia techninius vertintinų priemonių, kurias taikant siekiama efektyviai naudoti ir tiekti energiją, rinkinius (pavyzdžiui, pastato apdangos ar jos dalių izoliacija arba veiksmingesnio energijos naudojimo techninės pastatų sistemos);
   apibrėžia visapusiškus techninių priemonių rinkinius, skirtus tam, kad eksploatuojant pastatus sunaudojamas energijos kiekis būtų lygus nuliui;
   apskaičiuoja standartinių pastatų šildymo ir vėsinimo energijos poreikį, tiekiamos energijos kiekį, sunaudotą pirminės energijos kiekį ir išmestą CO2 kiekį (įskaitant pritaikytus techninių priemonių rinkinius);
   apskaičiuoja atitinkamas su energiniais sprendimais susijusių investicijų sąnaudas, energijos sąnaudas ir kitas standartiniams pastatams pritaikytų techninių priemonių rinkinių eksploatacijos sąnaudas;
   apskaičiuoja regionines ir (arba) vietines sąnaudas susijusias su darbu, įskaitant medžiagas;

Apskaičiuojant per visą pastato eksploatacijos ciklą patiriamas sąnaudas, atsižvelgiant į standartiniams pastatams taikomus techninių priemonių rinkinius, ir lyginant jas su energiniu naudingumu ir (arba) išmetamu CO2kiekiu, vertinamas įvairių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygių ekonominis efektyvumas.

V PRIEDAS

Finansinės priemonės pastatų energiniam naudingumui gerinti

Nepažeisdamos nacionalinės teisės aktų, valstybės narės įgyvendina bent jau dvi iš šiame sąraše pateiktų finansinių priemonių:

   a) mažinamas PVM tarifas, jei taupoma energija, už didelio energinio naudingumo pastatus ir jei prekėms ir paslaugoms vartojama atsinaujinančių išteklių energija;
   b) mažinami kiti mokesčiai, įskaitant pajamų arba nekilnojamojo turto mokesčių lengvatas, jei prekėms ir paslaugoms vartojama atsinaujinančių išteklių energija, arba už pastatus, kuriuose energija vartojama efektyviai;
   c) tiesioginės subsidijos;
   d) subsidijuojamos paskolų programos arba teikiamos paskolos už mažas palūkanas;
   e) dotacijų programos;
   f) paskolų garantijų programos;
   g) energijos tiekėjams keliami reikalavimai, arba su jais sutariama, kad visų kategorijų vartotojams būtų teikiama finansinė parama.

VI PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 2002/91/EB

Ši direktyva

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnio įvadinė formuluotė

2 straipsnio įvadinė formuluotė

2 straipsnio 1 punktas

2 straipsnio 1 punktas

-

2 straipsnio 5 punktas

2 straipsnio 2 punktas

2 straipsnio 6 punktas ir I priedas

-

2 straipsnio 7, 9, 11 ir 12 punktai

2 straipsnio 3 punktas

2 straipsnio 13 punktas

2 straipsnio 4 punktas

2 straipsnio 14 punktas

-

2 straipsnio 15 punktas

2 straipsnio 5 punktas

2 straipsnio 16 punktas

2 straipsnio 6 punktas

2 straipsnio 17 punktas

2 straipsnio 7 punktas

2 straipsnio 18 punktas

2 straipsnio 8 punktas

2 straipsnio 19 punktas

3 straipsnis

20 straipsnis ir I priedas

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 2 dalis

-

4 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 2 dalis

-

4 straipsnio 3 dalis

-

4 straipsnio 4 dalis

-

5 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnio 1 dalis

-

6 straipsnis

7 straipsnis

-

8 straipsnis

-

9 straipsnis

7 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 7 dalis, 12 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 6 dalys

7 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 1 ir 2 dalys

7 straipsnio 3 dalis

13 straipsnis

-

12 straipsnio 4, 7 ir 8 dalys

8 straipsnio įvadinė formuluotė

14 straipsnio įvadinė formuluotė

8 straipsnio a punktas

14 straipsnio 1 ir 3 dalys

-

14 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio b punktas

14 straipsnio 4 dalis

9 straipsnis

15 straipsnio 1 dalis

-

15 straipsnio 2 dalis

-

16 straipsnis

10 straipsnis

17 straipsnis

-

18 straipsnis

11 straipsnio įvadinė formuluotė

19 straipsnio įvadinė formuluotė

11 straipsnio a punktas

-

-

19 straipsnio a punktas

11 straipsnio b punktas

19 straipsnio b punktas

12 straipsnis

20 straipsnis

13 straipsnis

21 straipsnis

14 straipsnio 1 dalis

22 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 2 dalis

22 straipsnio 2 dalis

-

23 straipsnis

15 straipsnio 1 dalis

24 straipsnio 1 ir 2 dalys

15 straipsnio 2 dalis

-

-

25 straipsnis

16 straipsnis

26 straipsnis

17 straipsnis

27 straipsnis

Priedas

I priedas

-

II–VI priedai

(1) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.
(2) 2009 m. gegužės 13 d. nuomonė (dar neskelbta OL).
(3) 2009 m. balandžio 21 d. nuomonė (dar neskelbta OL).
(4) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) OL L 1, 2003 1 4, p. 65.
(6) Žr. VI priedo A dalį.
(7) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0038.
(8) OL L 140, 2009 6 5, p. 136.
(9) OL L 140, 2009 6 5, p. 16.
(10) OL L 114, 2006 4 27, p. 64.
(11) OL L 255, 2005 9 30, p. 22.
(12) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(13) OL L ... COD(2008)0151.
(14) OL L ... (COD(2007)0195).
(15) OL L 210, 2006 7 31, p. 1.
(16) OL L 210, 2006 7 31, p. 25.
(17) OL L 161, 2006 6 14, p. 1.


Kredito reitingų agentūros ***I
PDF 266kWORD 38k
Rezoliucija
Tekstas
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kredito reitingų agentūrų (COM(2008)0704 – C6-0397/2008 – 2008/0217(COD))
P6_TA(2009)0279A6-0191/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0704),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6–0397/2008),

–   atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2009 m. balandžio 23 d. laiške prisiimtą įsipareigojimą pritarti pasiūlymui su pakeitimais pagal EB sutarties 251 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pirmą įtrauką,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6–0191/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl kredito reitingų agentūrų

P6_TC1-COD(2008)0217


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. ...)


Jūrų ir vidaus vandenų maršrutais vykstančių keleivių teisės ***I
PDF 558kWORD 213k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Priedas
Priedas
Priedas
Priedas
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl jūrų ir vidaus vandenų maršrutais vykstančių keleivių teisių, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (COM(2008)0816 – C6-0476/2008 – 2008/0246(COD))
P6_TA(2009)0280A6-0209/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0816),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 71 straipsnio 1 dalį ir 80 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija Parlamentui pateikė pasiūlymą (C6–0476/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6–0209/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl jūrų ir vidaus vandenų maršrutais vykstančių keleivių teisių, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo

P6_TC1-COD(2008)0246


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį ir 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Bendrijos veiksmais jūrų transporto srityje, be kita ko, turėtų būti siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį, atitinkantį kitų rūšių transporto srityse užtikrinamą keleivių apsaugos lygį. Be to, reikėtų visapusiškai atsižvelgti į bendrus vartotojų apsaugos reikalavimus.

(2)  Kadangi jūrų transporto keleivis yra silpnesnė transporto sutarties šalis, keleivių teisės turėtų būti užtikrinamos neatsižvelgiant į jų pilietybę ar gyvenamąją vietą Bendrijoje.

(3)  Bendra keleivių vežimo jūrų ir vidaus vandenų maršrutais paslaugų rinka turėtų būti naudinga visiems piliečiams. Todėl neįgalieji asmenys ir riboto judumo – dėl negalios, amžiaus arba bet kurios kitos priežasties – asmenys turėtų turėti panašias galimybes naudotis komercinėmis keleivių vežimo jūra paslaugomis kaip ir kiti piliečiai. Neįgalieji ir riboto judumo asmenys turi tokias pačias teises į judėjimo laisvę, pasirinkimo laisvę ir nediskriminavimą kaip ir kiti piliečiai.

(4)  Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnį ir siekiant suteikti neįgaliesiems asmenims ir riboto judumo asmenims panašias galimybes keliauti jūrų ir vidaus vandenų maršrutais kaip ir kitiems piliečiams, turėtų būti nustatytos nediskriminavimo ir pagalbos keliaujant taisyklės. Todėl tokie asmenys turėtų būti priimami vežti ir jiems neturėtų būti neleista naudotis transporto priemonėmis dėl jų negalios arba riboto judumo. ▌Jie turėtų turėti teisę naudotis pagalba uostuose, kur uostų nėra – įlaipinimo ir (arba) išlaipinimo vietose, taip pat keleiviniuose laivuose. Socialinės įtraukties sumetimais atitinkami asmenys šią pagalbą turėtų gauti nemokamai. Vežėjai turėtų nustatyti prieinamumo taisykles, pageidautina remdamiesi Europos standartizacijos sistema.

(5)  Priimdami sprendimus dėl naujų uostų arba terminalų projektų arba iš esmės juos atnaujindami, uostus valdančios įstaigos ir vežėjai, kurie teiks paslaugas tuose uostuose ir terminaluose, ▌turėtų atsižvelgti į neįgaliųjų asmenų ir riboto judumo asmenų poreikius. Be to, vežėjai ▌turėtų atsižvelgti į šiuos poreikius priimdami sprendimus dėl naujų arba atnaujinamų keleivinių laivų projektų, vadovaudamiesi 1998 m. kovo 17 d. Tarybos direktyva 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų(4).

(6)  Valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis, esančiuose uostuose teikiama pagalba turėtų, be kita ko, sudaryti galimybę neįgaliesiems asmenims ir riboto judumo asmenims iš nustatytos atvykimo vietos uoste nuvykti į keleivinį laivą ir iš keleivinio laivo – į nustatytą išvykimo iš uosto vietą, įskaitant įlaipinimą ir išlaipinimą.

(7)  Pagalba turėtų būti finansuojama taip, kad finansavimo našta būtų tolygiai paskirstyta visiems vežėjo paslaugomis besinaudojantiems keleiviams ir nebūtų atgrasoma vežti neįgaliuosius asmenis ir riboto judumo asmenis. Panašu, kad veiksmingiausia finansavimo priemonė yra iš visų vežėjo paslaugomis besinaudojančių keleivių renkamas mokestis, įskaičiuotas į bazinę bilieto kainą. Mokesčiai turėtų būti nustatomi ir renkami visiškai skaidriai.

(8)  Organizuodami pagalbos teikimą neįgaliesiems asmenims ir riboto judumo asmenims bei savo personalo mokymus vežėjai turėtų atsižvelgti į Tarptautinės jūrų organizacijos rekomendaciją dėl keleivinių laivų konstrukcijos ir naudojimo, atsižvelgiant į vyresnio amžiaus ir neįgaliųjų asmenų poreikius(5).

(9)  Nuostatos, reglamentuojančios neįgaliųjų asmenų ar riboto judumo asmenų įlaipinimą, neturėtų daryti įtakos bendrosioms nuostatoms, taikomoms keleivių įlaipinimui, išdėstytoms galiojančiose tarptautinėse, Bendrijos ar nacionalinėse taisyklėse.

(10)  Keleiviai turėtų būti atitinkamai informuojami, jeigu kokia nors paslauga atšaukiama arba ją vėluojama suteikti. Ši informacija turėtų padėti keleiviams imtis būtinų veiksmų, taip pat prireikus gauti daugiau informacijos apie kitas susisiekimo galimybes.

(11)  Būtina mažinti keleivių nepatogumus, patiriamus, jeigu kelionė atšaukiama arba nukeliama žymiai vėliau. Todėl keleiviais turėtų būti tinkamai pasirūpinta, keleiviai turėtų galėti atsisakyti kelionės ir atgauti už bilietus sumokėtus pinigus arba jiems turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti kitą maršrutą priimtinomis sąlygomis.

(12)  Vežėjai turėtų numatyti tam tikru procentiniu bilieto kainos dydžiu pagrįstą kompensaciją, keleiviams išmokamą tuo atveju, jei paslaugą vėluojama suteikti arba paslauga atšaukiama, išskyrus atvejį, kai vėluojama arba atšaukiama dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

(13)  Vežėjai turėtų bendradarbiauti, kad nustatytų priemones nacionaliniu ar Europos lygmeniu, kad pagerintų keleiviams siūlomą priežiūrą ir pagalbą, jei kelionė pertraukiama, ypač daug vėluojant.

(14)  Šiuo reglamentu neturėtų būti daroma įtaka keleivių teisėms, nustatytoms Tarybos direktyvoje 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų(6). Šis reglamentas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai organizuota turistinė kelionė atšaukiama dėl kitų priežasčių nei jūrų transporto paslaugos atšaukimas.

(15)  Keleiviams turėtų būti suteikta visa informacija apie šiuo reglamentu jiems suteikiamas teises, kad jie galėtų jomis veiksmingai pasinaudoti. Jūrų ir vidaus vandenų maršrutais vykstantys keleiviai turėtų turėti teisę gauti informaciją apie teikiamą paslaugą prieš kelionę ir per ją. Be to, visa svarbiausia jūrų ir vidaus vandenų maršrutais vykstantiems keleiviams teikiama informacija turėtų būti taip pat teikiama ▌neįgaliesiems asmenims ir riboto judumo asmenims prieinamais būdais.

(16)  Valstybės narės turėtų prižiūrėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, taip pat paskirti atitinkamą įstaigą, kuri atliktų vykdymo užtikrinimo užduotis. Šia priežiūra nedaroma įtaka keleivių teisėms nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

(17)  Keleiviai turėtų galėti pasinaudoti savo teisėmis, remdamiesi atitinkamomis vežėjų nustatytomis skundų procedūromis arba, jei to prireiktų, pateikdami skundą atitinkamos valstybės narės tam paskirtai įstaigai ▌.

(18)  Skundus dėl uoste arba įlaipinimo ir (arba) išlaipinimo vietoje teikiamos pagalbos reikėtų pateikti įstaigai, kuriai vykdyti šį reglamentą paskiria valstybė narė, kurioje šis uostas yra. Skundus dėl vežėjo jūroje teikiamos pagalbos reikėtų pateikti įstaigai, kuriai vykdyti šį reglamentą paskiria valstybė narė, išdavusi tam vežėjui veiklos licenciją. Šio reglamento vykdymui paskirta įstaiga turėtų būti įgaliota ir kompetentinga tirti atskirus skundus ir palengvinti ginčų sprendimą ne teismo tvarka.

(19)  Komisija turėtų pasiūlyti aiškias taisykles, reglamentuojančias keleivių teises, susijusias su atsakomybe, prieinamumu ir neįgaliųjų ar riboto judumo asmenų teisėmis keleivių pervežimo punktuose (iš sausumos transporto į jūrų arba vidaus vandens transportą).

(20)  Valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas už šio reglamento pažeidimus ir užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Sankcijos, kurios galėtų apimti nurodymą išmokėti kompensaciją susijusiam asmeniui, turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(21)  Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti aukštą ir vienodą keleivių apsaugos ir pagalbos jiems lygį visose valstybėse narėse, taip pat užtikrinti, kad ūkio subjektai bendroje rinkoje veiktų suderintomis sąlygomis, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto arba poveikio tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(22)  Atsižvelgiant į poreikį per vieną kelionę naudoti kelių rūšių transporto priemones, numatant būsimas Europos teisėkūros iniciatyvas, susijusias su keleivių teisėmis, protingiau būtų taikyti horizontalųjį teisėkūros metodą reglamentuojant visas transporto priemones.

(23)  Šio reglamento vykdymas turėtų būti pagrįstas 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje)(7). Todėl pastarąjį reglamentą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(24)  Turėtų būti griežtai vykdoma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ║(8) siekiant užtikrinti jūrų ir vidaus vandenų maršrutais vykstančių keleivių privatumą, taip pat siekiant užtikrinti, kad informacija, kurią reikalaujama pateikti, būtų naudojama tik šiame reglamente nustatytiems pagalbos teikimo įsipareigojimams vykdyti, ir nebūtų naudojama taip, kad pakenktų keleiviams.

(25)  Šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl:

   1) keleivių nediskriminavimo, vežėjams siūlant transporto sąlygas;
   2) nediskriminavimo ir privalomos pagalbos neįgaliesiems asmenims bei riboto judumo asmenims;
   3) vežėjų įsipareigojimų atšaukus kelionę ar vėluojant ją pradėti;
   4) būtiniausios keleiviams teiktinos informacijos;
   5) skundų nagrinėjimo;
   6) keleivių teisių įgyvendinimo.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas komerciniam keleivių vežimui jūrų ir vidaus vandenų keleiviniais laivais, įskaitant kruizus, vežimą tarp uostų, uostuose arba bet kurioje įlaipinimo/išlaipinimo vietoje, esančioje valstybės narės, kuriai taikoma Sutartis, teritorijoje.

2.  Valstybės narės gali šio reglamento netaikyti viešųjų paslaugų sutartyse numatytoms paslaugoms, jei šiomis sutartimis užtikrinamas keleivių teisių lygis atitinka šiame reglamente reikalaujamą lygį.

3.  Valstybės narės turi teisę į šio reglamento taikymo sritį neįtraukti miesto ir priemiesčių transporto paslaugų, jei jos užtikrina, kad šio reglamento tikslai bus pasiekti reguliavimo priemonėmis, ir garantuoja keleivių teisių lygį, kuris atitiktų šiame reglamente numatytą lygį.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

   a) "neįgalusis asmuo" ar "riboto judumo asmuo" – bet kuris asmuo, kurio judumas naudojantis transporto priemone yra ribotas dėl bet kokios fizinės negalios (sensorinės arba motorinės, nuolatinės arba laikinos), intelekto ar psichosocialinės negalios arba sutrikimo ar bet kurios kitos negalios arba amžiaus ir kuriam dėl jo būklės reikia skirti atitinkamą dėmesį ir visiems keleiviams teikiamas paslaugas pritaikyti prie jo specialių poreikių;
   b) "atšaukimas" – anksčiau numatytos paslaugos, kuri buvo bent kartą rezervuota, nesuteikimas;
   c) "vėlavimas" – laiko, kada pagal paskelbtą tvarkaraštį keleivis turėjo išvykti arba atvykti, ir laiko, kada jis iš tikrųjų išvyko arba atvyko ar kada tikimasi, kad išvyks arba atvyks, skirtumas;
   d) "vežėjas" – asmuo, kuris sudarė vežimo sutartį arba kurio vardu buvo sudaryta vežimo sutartis, arba vykdomasis vežėjas, nesvarbu, ar faktiškai veža jis pats ar vykdomasis vežėjas, išskyrus kelionių operatorių;
   e) "komercinė keleivių vežimo jūra paslauga" – reguliariu arba nereguliariu maršrutu vežėjo vykdoma keleivių vežimo jūra paslauga, teikiama plačiajai visuomenei už tam tikrą atlygį ir siūloma tiek atskirai, tiek kaip kelionės paketo dalis;
   f) "vykdomasis vežėjas" – asmuo, išskyrus vežėją ir kelionių operatorių, faktiškai vykdantis visą vežimą arba jo dalį;
   g) "uostas" – žemės ir vandens teritorija, tvarkomaisiais darbais ir įranga paruošta taip, kad iš esmės joje galima priimti, pakrauti ir iškrauti laivus, sandėliuoti prekes, priimti ir pristatyti šias prekes vidaus kelių transportu, taip pat įlaipinti ir išlaipinti keleivinių laivų keleivius;
   h) "įlaipinimo ir (arba) išlaipinimo vieta" – žemės ir vandens teritorija, išskyrus uostą, kurioje vyksta reguliarus laivo keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas;
   i) "laivas" – jūrų arba vidaus vandenų transporto priemonė, išskyrus transporto priemonę su oro pagalve;
   j) "transporto sutartis" – vežimo sutartis, kurią sudarė vežėjas ▌ir keleivis vienai ar daugiau transporto paslaugų suteikti, neatsižvelgiant į tai, ar bilietas pirktas iš vežėjo, kelionių operatoriaus, bilietų pardavėjo ar internetu;
   k) "bilietas" – galiojantis dokumentas, suteikiantis teisę keliauti transportu, arba kitas lygiavertis nematerialus dalykas, įskaitant elektroninį, kurį išdavė arba įgaliojo išduoti vežėjas arba jo įgaliotasis bilietų pardavėjas;
   l) "bilietų pardavėjas" – bet kuris tarpininkas, vežėjo ar kelionių operatoriaus vardu parduodantis jūrų transporto paslaugas, įskaitant tas paslaugas, kurios parduodamos kaip paketo dalis;
   m) ,,kelionių operatorius" – kelionės organizatorius ▌, kaip apibrėžta Direktyvos 90/314/EEB 2 straipsnio 2 dalyje, išskyrus vežėją;
   n) "rezervacija" – popierinio ar elektroninio pavidalo leidimas, suteikiantis teisę naudotis transportu su sąlyga, kad dėl naudojimosi transportu buvo asmeniškai susitarta ir tai iš anksto patvirtinta;
   o) "keleivinis laivas" – laivas, kuriuo vežama daugiau nei 12 keleivių;
  

   p) "uosto direkcija" arba "uostą valdanti įstaiga" – įstaiga, kurios tikslas, kartu vykdant kitą veiklą arba nevykdant jokios kitos veiklos, pagal nacionalinius įstatymus arba kitus teisės aktus valdyti ir tvarkyti uosto infrastruktūrą ir koordinuoti bei kontroliuoti įvairių uoste arba uosto sistemoje dirbančių operatorių veiklą. Ją gali sudaryti kelios atskiros įstaigos arba ji gali būti atsakinga už daugiau nei vieną uostą;
   q) "kruizas" – keleivių vežimas laivu, papildomai teikiant nakvynės ir kitas paslaugas, trunkantis ilgiau nei vieną dieną (su nakvyne), kai toks vežimas nėra reguliaraus arba maršrutinio keleivių vežimo tarp dviejų ar daugiau uostų paslauga, bet kai keleiviai paprastai sugrįžta į įlaipinimo uostą;
   r) "prieinamas būdas'–būdas, kuriuo tą pačią informaciją gali pasiekti visi keleiviai, naudodami teksto, Brailio kalbos, garso, vaizdo ir (arba) elektroninį formatą. Prieinamų būdų pavyzdžiai nėra ribojami ir gali apimti įvairias formas priklausomai nuo technologinės pažangos: piktogramas, balso skelbimus ir subtitrus;
   s) "keleivis'–asmuo, kuris keliauja pagal vežimo sutartį, bet nėra asmuo lydintis transporto priemonę, vilkikus ar prekes, kurie gabenami kaip kroviniai ar komercinės prekės;
   t) "atvykimas" –tikrasis laikas, kai laivas pritvirtinamas atvykimo prieplaukoje;
   u) "išvykimas" – tikrasis laikas, kai laivas pasirengęs išplaukti į jūrą;
   v) "bilieto kaina'–kaina, sumokėta už transportą ir apgyvendinimą laive. Ji neapima maisto, kitos veiklos ar pirkinių laive išlaidų;
   w) "Force Majeure'– įvykis ar aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, t. y. karas, įsiveržimas, užsienio priešų veikla, karo veiksmai (paskelbus ar nepaskelbus karą), pilietinis karas, sukilimas, revoliucija, maištas, karinis ar neteisėtas valdžios perėmimas ar konfiskavimas, teroristų veiksmai, nacionalizavimas, vyriausybės sankcijos, blokada, embargas, darbo ginčas, streikai, lokautas, elektros energijos tiekimo pertrūkiai ar nutraukimas, ar gaivalinės nelaimės, įskaitant gaisrą, potvynį, žemės drebėjimą, audrą, uraganą ar kitas gaivalines nelaimes. Force Majeure atvejams taip pat priklauso ekstremalios potvynių sąlygos, stiprus vėjas, per didelis bangų aukštis ir ledo formavimasis.

4 straipsnis

Transporto sutartis ir nediskriminuojamos sutarties sąlygos

1.  Vežėjai keleiviams pateikia įrodymą, kad buvo sudaryta transporto sutartis, išduodami vieną ar daugiau bilietų. Bilietai laikomi prima facie įrodymu, kad sutartis buvo sudaryta, ir suteikia šiame reglamente nustatytas teises.

2.  Nedarant įtakos su viešąja paslauga susijusiems įsipareigojimams dėl socialinių tarifų, vežėjai arba bilietų pardavėjai visuomenei siūlo sutarties sąlygas ir tarifus nediskriminuodami galutinio vartotojo dėl jo pilietybės arba gyvenamosios vietos ar dėl vežėjų arba bilietų pardavėjų įsikūrimo Bendrijoje vietos.

5 straipsnis

Atsisakymo draudimas

1.  Pagal šį reglamentą numatyti įsipareigojimai negali būti apriboti arba jų atsisakyta, inter alia į vežimo sutartį įtraukiant leidžiančią nukrypti arba ribojamąją nuostatą.

2.  Vežėjai gali pasiūlyti keleiviui palankesnes, nei nustatyta šiame reglamente, sutarties sąlygas.

II skyrius

Neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų teisės

6 straipsnis

Atsisakymo vežti prevencija

1.  Vežėjai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai negali dėl keleivio neįgalumo arba riboto judumo atsisakyti:

   a) rezervuoti ar parduoti bilietą kelionei, kuriai taikomas šis reglamentas;
   b) uoste arba įlaipinimo/išlaipinimo vietoje įlaipinti neįgalųjį asmenį ar riboto judumo asmenį, jeigu toks asmuo turi galiojantį bilietą ar rezervaciją.

2.  Rezervacijos ir bilietai neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims teikiami be papildomo mokesčio.

7 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos ir specialiosios sąlygos

1.  Nepaisant 6 straipsnio nuostatų, vežėjai, bilietų pardavėjai arba kelionių operatoriai ▌gali atsisakyti patvirtinti rezervaciją ar parduoti bilietą, ar atsisakyti įlaipinti neįgalųjį asmenį arba riboto judumo asmenį ▌, kai dėl keleivinio laivo konstrukcijos neįgaliojo asmens arba riboto judumo asmens įlaipinimas ar vežimas fiziškai neįmanomas ir kai jiems saugiu, pagarbiu ir galimu įvykdyti būdu negali būti pasiūlyta įprastinio lygio paslauga.

Jeigu dėl pirmoje pastraipoje nurodytų priežasčių vežėjai, bilietų pardavėjai ar kelionių operatoriai atsisako priimti rezervaciją, jie deda visas įmanomas pastangas, kad tam asmeniui pasiūlytų priimtiną alternatyvą.

Jeigu bilietas užsakytas iš anksto, neįgaliajam asmeniui arba riboto judumo asmeniui, kurį atsisakyta įlaipinti ▌, ir bet kuriam asmeniui, kuris lydi tokį asmenį, kaip nurodyta ║2 dalyje, suteikiama teisė gauti kompensaciją arba teisė vykti kitu maršrutu, kaip numatyta I priede. ▌

2.  Vežėjas, bilietų pardavėjas arba kelionių operatorius gali reikalauti, jei tai tikrai būtina, kad neįgalųjį asmenį ar riboto judumo asmenį lydėtų kitas asmuo, galintis suteikti tam asmeniui reikalingą pagalbą.

3.  Kai vežėjas, bilietų pardavėjas arba kelionių operatorius pasinaudoja 1 arba 2 dalyje numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, jie privalo neįgaliajam arba riboto judumo asmeniui nedelsdami pranešti apie atsisakymo priežastis. Pateikus prašymą, vežėjas, bilietų pardavėjas arba kelionių operatorius neįgalųjį arba riboto judumo asmenį raštu informuoja apie šias priežastis per penkias darbo dienas nuo prašymo pateikimo.

8 straipsnis

Prieinamumas ir informacija

1.  Prižiūrint nacionalinėms vykdymo kontrolės įstaigoms, vežėjai kartu su aktyviai dalyvaujančiomis uostams, neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims atstovaujančiomis organizacijomis ▌nustato nediskriminuojamas vežimo paslaugų prieinamumo neįgaliesiems asmenims ir riboto judumo asmenims bei lydintiems asmenims taisykles, taip pat jų vežimo arba su keleivinio laivo konstrukcija susijusius judumo įrangos apribojimus siekiant, kad ji atitiktų taikomus saugumo reikalavimus. Šiose taisyklėse nurodomos visos atitinkamos keleivių vežimo jūra paslaugų prieinamumo sąlygos, įskaitant laivų, kuriais keliaujama, prieinamumą ir juose teikiamus patogumus, ir juose įrengtos pagalbos įrangos prieinamumą.

2.  Vežėjai ar bilietų pardavėjai privalo viešai fizine forma ar internete skelbti 1 dalyje numatytas taisykles bent tada, kai atliekama rezervacija, prieinamais ir tinkamais būdais ir tokiomis pačiomis kalbomis, kokiomis informacija paprastai teikiama visiems keleiviams. Teikiant tokią informaciją, ypatingas dėmesys skiriamas neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų poreikiams.

3.  Paprašyti vežėjai suteikia galimybę prieinamais būdais susipažinti su tarptautiniais, Bendrijos ar nacionaliniais saugumo reikalavimus nustatančiais teisės aktais, kuriais jie rėmėsi, numatydami nediskriminuojamas prieinamumo taisykles.

4.  Kelionių operatoriai suteikia galimybę susipažinti su 1 dalyje numatytomis taisyklėmis, kurios taikomos kelionėms, įtrauktoms į kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketus, kuriuos jie organizuoja, parduoda ar siūlo parduoti.

5.  Vežėjai, jų bilietų pardavėjai arba kelionių operatoriai užtikrina, kad visa svarbi informacija apie vežimo sąlygas, kelionę, paslaugų prieinamumą ir pagalbos teikimo patvirtinimas raštu būtų teikiami neįgaliesiems asmenims ir riboto judumo asmenims ▌prieinamais būdais, įskaitant galimybę užsisakyti bilietą ir gauti informaciją internetu.

9 straipsnis

Teisė į pagalbą uostuose

1.  Jei neįgalusis ar riboto judumo asmuo išvyksta iš uosto, vyksta per jį ar atvyksta į jį, vežėjas, nepažeisdamas 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų prieinamumo taisyklių, atsakingas už tai, kad neįgaliesiems asmenims ir riboto judumo asmenims būtų užtikrintas nemokamas II priede nurodytos pagalbos suteikimas tokiu būdu, kad asmuo galėtų įlipti į išplaukiantį laivą arba išlipti iš atplaukusio laivo, į kurį jis nusipirko bilietą. Pagalba pritaikoma individualiems neįgalaus ar riboto judumo asmens poreikiams.

2.  Vežėjas gali pats teikti pagalbą arba sudaryti sutartį dėl pagalbos teikimo su viena arba daugiau kitų šalių. Tokią sutartį arba sutartis vežėjas gali sudaryti savo iniciatyva arba paprašytas, įskaitant uosto direkcijos prašymą, atsižvelgdamas į atitinkamame uoste jau teikiamas paslaugas.

Jeigu vežėjas sudaro sutartis dėl pagalbos teikimo su viena arba daugiau kitų šalių, vežėjas lieka atsakingas už pagalbos teikimą ir 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų kokybės standartų laikymosi užtikrinimą.

3.  Uostuose teikiamai pagalbai finansuoti vežėjai gali nediskriminuodami nustatyti specialų mokestį visiems keleiviams. Specialus mokestis turi būti pagrįstas, atitinkantis sąnaudas ir skaidrus.

4.  Vežėjai pateikia pagal 27 straipsnio 1 dalį paskirtai vykdymo kontrolės įstaigai arba įstaigoms audito patikrintą metinę už pagalbą neįgaliesiems asmenims ir riboto judumo asmenims surinktų mokesčių ir su šia pagalba susijusių išlaidų apžvalgą.

5.  Pagal 12 straipsnį uostą valdanti įstaiga prireikus yra atsakinga už tai, kad uostas taptų prieinamas neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.

10 straipsnis

Teisė į pagalbą įlaipinimo ir (arba) išlaipinimo vietose

Jeigu tam tikroje atvykimo vietoje arba tam tikru kelionės etapu uosto nėra, vežėjas organizuoja pagalbą įlaipinimo ir (arba) išlaipinimo vietoje vadovaudamasis 9 straipsniu.

11 straipsnis

Teisė į pagalbą laivuose

Neįgaliesiems arba riboto judumo asmenims, išvykstantiems iš uosto, kuriam taikomas šis reglamentas, atvykstantiems į jį arba vykstantiems per jį, vežėjai nemokamai teikia bent jau III priede nurodytą pagalbą.

12 straipsnis

Pagalbos teikimo sąlygos

Vežėjai, uostus valdančios įstaigos, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai bendradarbiauja, kad neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims būtų teikiama 9, 10 ir 11 straipsniuose numatyta pagalba pagal toliau pateikiamų punktų nuostatas:

   a) pagalba teikiama, jei vežėjui, bilietų pardavėjui ar kelionių operatoriui, iš kurio pirktas bilietas, atliekant rezervaciją arba bent 48 valandas prieš tai, kai reikės suteikti pagalbą pranešama apie tai, kad asmeniui reikės tokios pagalbos, nebent pagalbos teikėjas ir keleivis susitartų dėl trumpesnio pranešimo laikotarpio, išskyrus kruizines keliones, kurių atveju pagalbos poreikis turėtų būti nurodomas atliekant rezervaciją. Kai įsigijus bilietą galima vykti daugkartiniais reisais, užtenka vieno pranešimo, jei pateikiama tinkama informacija apie vėlesnius reisus;

b)   vežėjai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai imasi visų būtinų priemonių, kad paprašytų neįgaliųjų asmenų ar riboto judumo asmenų pateikti pranešimą apie pagalbos poreikį ir jį gautų. Keleivis gauna patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad buvo pranešta apie pagalbos poreikį. Šie įsipareigojimai taikomi visose jų prekybos vietose, įskaitant pardavimą telefonu ir internete;

   c) negavę jokio pranešimo pagal a punkto nuostatas, vežėjai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai deda visas įmanomas pastangas, kad suteiktų tokią pagalbą, jog neįgalusis asmuo ar riboto judumo asmuo galėtų įlipti į išplaukiantį laivą, persėsti į kitą atitinkamą laivą ar išlipti iš atvykusio laivo, į kurį jis nusipirko bilietą;
   d) nepažeisdama kitų subjektų teisių į sritis už uosto valdų, uostą valdanti įstaiga arba bet kuris kitas įgaliotasis asmuo nustato atvykimo ir išvykimo vietas uosto ribose, atitinkamais atvejais tiek terminalo pastatų viduje, tiek lauke, kuriose neįgalieji ar riboto judumo asmenys gali pranešti apie savo atvykimą ir paprašyti pagalbos; šios vietos yra aiškiai pažymimos ir jose tinkamais būdais nurodoma pagrindinė informacija apie uostą ir teikiamą pagalbą;
  e) pagalba teikiama su sąlyga, kad neįgalusis asmuo arba riboto judumo asmuo į nustatytą vietą atvyksta:
   vežėjo nurodytu laiku, bet ne anksčiau kaip likus 60 minučių iki numatyto išvykimo laiko; ║
   jei laikas nenurodytas, ne vėliau kaip likus 30 minučių iki numatytoįlaipinimo laiko, nebent keleivis ir pagalbos teikėjas susitartų kitaip;arba
   kruizinių kelionių atveju – vežėjo nurodytu laiku, bet ne anksčiau kaip likus 60 minučių iki registracijos laiko;
   f) Kai neįgaliajam asmeniui arba riboto judumo asmeniui reikia šuns vedlio pagalbos, toks šuo į laivą priimamas su sąlyga, kad vežėjui, bilietų pardavėjui arba kelionių operatoriui apie tai pranešta vadovaujantis galiojančiomis nacionalinėmis taisyklėmis dėl pripažintų šunų vedlių vežimo keleiviniais laivais, jeigu tokių taisyklių esama.

13 straipsnis

Informacijos perdavimas trečiajai šaliai

1.  Kai dėl pagalbos teikimo sudaroma subrangos sutartis ir vežėjas ▌likus ne mažiau nei 48 valandoms iki numatyto išvykimo laiko gauna pranešimą, kad reikės suteikti pagalbą, jis kuo greičiau perduoda reikalingą informaciją subrangovui ir bet kokiu atveju likus ne mažiau nei 36 valandoms iki numatyto išvykimo laiko.

2.  Kai dėl pagalbos teikimo sudaroma sutartis su subrangovu ir vežėjas ▌negauna pranešimo, kad reikės suteikti pagalbą, likus ne mažiau nei 48 valandoms iki numatyto išvykimo laiko, vežėjas ▌kuo greičiau perduoda informaciją subrangovui.

14 straipsnis

Pagalbos kokybės standartai

1.  Bendradarbiaudami su organizacijomis, kurios atstovauja neįgaliesiems asmenims ir riboto judumo asmenims, vežėjai nustato II ir III prieduose apibūdintos pagalbos kokybės standartus ir šiems standartams įgyvendinti būtinų išteklių reikalavimus.

2.  Nustatant kokybės standartus, visapusiškai atsižvelgiama į tarptautiniu lygiu pripažintą politiką ir elgesio kodeksus, skirtus neįgaliųjų asmenų arba riboto judumo asmenų vežimui palengvinti, ypač į Tarptautinės jūrų organizacijos rekomendaciją dėl keleivinių laivų konstrukcijos ir naudojimo, atsižvelgiant į vyresnio amžiaus ir neįgaliųjų asmenų poreikius.

3.  Vežėjai prieinamais būdais skelbia savo kokybės standartus.

15 straipsnis

Mokymas

Vežėjai:

   a) užtikrina, kad visas jų personalas, įskaitant ir bet kurio subrangovo įdarbintus darbuotojus, tiesiogiai teikiantis pagalbą neįgaliesiems arba riboto judumo asmenims, žinotų, kaip patenkinti asmenų su įvairiomis negaliomis ar judumo sutrikimais poreikius;
   b) visam uoste dirbančiam personalui, tiesiogiai bendraujančiam su keleiviais, rengia IV priede nurodytą mokymą apie pagalbą neįgaliesiems ir žinių apie neįgaliuosius asmenis gerinimo mokymą;
   c) užtikrina, kad visi naujai įdarbinti darbuotojai, tiesiogiai bendraujantys su keleiviais, dalyvautų mokyme apie neįgaliuosius ir kad prireikus personalui būtų rengiamas mokymas žinioms atnaujinti.

16 straipsnis

Kompensacija už vežimėlius ir judumo įrangą

1.  Išskyrus tuos atvejus, kai keleiviui, kuriam ši įranga priklauso, kompensacija jau išmokėta pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 392/2009 dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės avarijų atveju(9), kai vežimėliai, kita judumo įranga arba jų dalys pametami arba sugadinami uoste ar laive prieš, per kelionę ir po jos, keleiviui, kuriam ši įranga priklauso, ▌šalis, kuri buvo atsakinga už įrangą, kai ji buvo pamesta ar sugadinta, išmoka kompensaciją.

Jeigu reikia, dedamos visos pastangos greitai suteikti pakaitinę įrangą, tinkamą siekiant patenkinti atitinkamo keleivio poreikius.

2.  Pagal šį straipsnį išmokama kompensacijos suma neribojama.

III skyrius

Vežėjų įsipareigojimai pertraukus kelionę

17 straipsnis

Informacijos teikimas

1.  Jeigu vėluojama atvykti arba išvykti, vežėjas arba, kai tinkama, uostą valdanti įstaiga apie tai praneša keleiviams ▌ne vėliau kaip praėjus 30 minučių po numatyto išvykimo ar ▌ne vėliau kaip likus vienai valandai iki numatyto atvykimo. Vežėjas praneša keleiviams apie numatomą išvykimo ir atvykimo laiką, jei jis turi tokią informaciją.

2.  Jeigu keleiviai dėl vėlavimo nespėja persėsti, kad keliautų toliau, vykdomasis vežėjas deda visas pastangas, kad atitinkamiems keleiviams praneštų apie kitas persėdimo galimybes;

3.  Vežėjas arba uostą valdanti įstaiga užtikrina, kad neįgalieji ar riboto judumo keleiviai prieinamais būdais gautų pagal 1 ir 2 dalis reikalaujamą informaciją.

18 straipsnis

Teisė į pagalbą

1.  Kai vežėjas pagrįstai numato, kad keleivių vežimo jūra paslauga bus pradėta teikti vėliau kaip 60 minučių už numatytą išvykimo laiką, keleiviams, atsižvelgiant į laukimo laiką, nemokamai pasiūloma maisto ir gaiviųjų gėrimų, jei jų yra laive ar uoste ar jei jų galima pristatyti.

2.  Kai dėl vėlavimo būtina pasilikti vieną ar daugiau naktų arba būtina pasilikti ilgiau nei keleivis ketino, ▌keleiviams, be 1 dalyje nurodyto maisto ir gaiviųjų gėrimų, nemokamai pasiūlomas viešbutis ar kita apgyvendinimo vieta ir transportas iš uosto į apgyvendinimo vietą. Papildomos apgyvendinimo ir transporto išlaidos, kurias padengia vežėjas, negali būti didesnės už dvigubą bilieto kainą.

3.  Jei keleivių vežimo jūra paslauga nebegali būti toliau teikiama, vežėjas, kai įmanoma, kuo greičiau suorganizuoja alternatyvias transporto paslaugas keleiviams.

4.  Taikydamas 1, 2 ir 3 dalis, vykdomasis vežėjas ypatingą dėmesį skiria neįgaliųjų ir riboto judumo keleivių ir juos lydinčių asmenų poreikiams.

19 straipsnis

Nukreipimas kitu maršrutu ir kompensavimas

1.  Kai vežėjas pagrįstai numato, kad keleivių vežimo jūra paslauga bus pradėta teikti vėliau kaip 120 minučių už numatytą išvykimo laiką, keleiviams nedelsiant:

   a) pasiūloma pasinaudoti kitomis transporto paslaugomis priimtinomis sąlygomis arba, jei tai būtų nepraktiška, pranešama apie atitinkamas kitų transporto operatorių teikiamas transporto paslaugas;
   b) pasiūloma grąžinti už bilietą sumokėtus pinigus, jei jie nusprendžia nebekeliauti naudodamiesi vežėjo paslaugomis ▌.

Kompensacija, numatyta b punkte, išmokama tokiomis pačiomis kompensacijų išmokėjimo sąlygomis, kaip numatyta 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų, kruizinės kelionės keleiviai nukreipiami kitu maršrutu arba jiems skiriama kompensacija pagal Direktyvą 90/314/EEB.

20 straipsnis

Bilieto kainos kompensavimas

1.  Neprarasdamas teisės keliauti transportu, keleivis iš vežėjo gali reikalauti kompensacijos už vėlavimą, jei jis vėluoja atvykti ▌. Minimalios kompensacijos už vėlavimą yra:

   a) 25 % bilieto kainos, kai vėluojama nuo 60 iki 119 minučių;
   b) 50 % bilieto kainos, kai vėluojama 120 ar daugiau minučių;
   c) 100 % bilieto kainos, jei vežėjas nesuteikia 19 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų kitų transporto paslaugų arba informacijos.

2.   1 dalis netaikoma kruizinės kelionės keleiviams. Kruizinės kelionės keleiviai gali siekti kompensacijos pagal Direktyvą 90/314/EEB.

3.  Kompensacija išmokama per vieną mėnesį nuo prašymo dėl kompensacijos pateikimo. Kompensacija gali būti išmokėta čekiais ir (arba) suteikiant kitas paslaugas, jei sąlygos yra lanksčios (visų pirma dėl galiojimo laikotarpio ir paskirties vietos). Kompensacija išmokama pinigais keleiviui paprašius.

4.  Jeigu vežėjas prieš tris ar daugiau dienų iki numatyto išvykimo paskelbė, kad kelionė atšaukta ar atidėta arba kelionės laikas prailgintas, teisė į kompensaciją nesuteikiama.

21 straipsnis

Force majeure

18, 19 ir 20 straipsniuose nurodyti įsipareigojimai netaikomi force majeure atvejais, kai trukdoma teikti transporto paslaugą.

22 straipsnis

Kiti ieškiniai

Nė viena šio reglamento nuostata netrukdoma keleiviams siekti žalos, atsiradusios atšaukus transporto paslaugas ar pavėlavus jas suteikti, atlyginimo nacionaliniuose teismuose. Pagal šį reglamentą gautos kompensacijos suma gali būti atimama iš suteiktos papildomos kompensacijos sumos.

23 straipsnis

Kitos keleiviams naudingos priemonės

Prižiūrint nacionalinėms vykdymo kontrolės įstaigoms, vežėjai bendradarbiauja, kad nustatytų priemones nacionaliniu ar Europos lygmeniu, kartu dalyvaujant suinteresuotosioms šalims, profesinėms organizacijoms ir vartotojų, keleivių,uostųbei neįgalių asmenų asociacijoms. Šiomis priemonėmis ║siekiama pagerinti rūpinimąsi keleiviais, ypač daug vėluojant ir pertraukus arba atšaukus kelionę.

IV skyrius

Informacija keleiviams ir skundų nagrinėjimas

24 straipsnis

Teisė į informaciją apie kelionę

Uostus valdančios įstaigos ir vežėjai ▌per visą kelionę prieinamais būdais ir įprastomis kalbomis teikia keleiviams reikalingą informaciją. Ypatingas dėmesys skiriamas neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų poreikiams.

25 straipsnis

Informacija apie keleivių teises

1.  Vežėjai užtikrina, kad keleiviams būtų suteikta tinkama ir suprantama informacija apie jų teises pagal šį reglamentą ne vėliau, nei jiems išvykstant. Vežėjui suteikus būtiną informaciją, vykdomasis vežėjas neprivalo jos teikti, ir atvirkščiai. Informacija suteikiama prieinamais būdais ir įprastomis kalbomis. Teikiant tokią informaciją, ypatingas dėmesys skiriamas neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų poreikiams.

2.  Vežėjai ir uostus valdančios įstaigos užtikrina, kad informacija apie keleivių teises pagal šį reglamentą būtų viešai prieinama tiek laivuose, tiek uostuose. Į tą informaciją taip pat įtraukiami pagal 27 straipsnio 1 dalį valstybės narės paskirtos vykdymo kontrolės įstaigos duomenys ryšiams palaikyti.

26 straipsnis

Skundai

1.  Valstybių narių valdžios institucijos nustato nepriklausomą skundų nagrinėjimo tvarką, prieinamą visiems keleiviams, įskaitant neįgaliuosius ir riboto judumo asmenis, skirtą šiame reglamente numatytoms teisėms ir pareigoms užtikrinti.

2.  Keleiviai gali pateikti skundą vežėjui per mėnesį nuo dienos, kai paslauga buvo ar turėjo būti suteikta. Per 20 darbo dienų skundo adresatas pateikia pagrįstą atsakymą arba pagrįstais atvejais praneša keleiviui, iki kada jis turėtų gauti atsakymą. Laikas, skirtas atsakyti į skundą, yra ne daugiau nei du mėnesiai nuo skundo gavimo.

3.  Jeigu per 2 dalyje nurodytą laiką negaunama jokio atsakymo, skundas laikomas patenkintu.

V skyrius

Vykdymas ir nacionalinės vykdymo kontrolės įstaigos

27 straipsnis

Nacionalinės vykdymo kontrolės įstaigos

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria įstaigą, atsakingą už šio reglamento vykdymą. Kiekviena įstaiga imasi priemonių, reikalingų siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytos 8 straipsnyje nurodytos prieinamumo taisyklės, kad jų būtų laikomasi ir kad būtų gerbiamos keleivių teisės. Kiekvienos įstaigos veiklos organizavimas, finansavimo sprendimai, teisinė struktūra ir sprendimų priėmimas yra nepriklausomi nuo komercinių interesų.

2.  Valstybės narės praneša Komisijai apie įstaigą, paskirtą remiantis šiuo straipsniu, bei jos atitinkamas funkcijas.

3.  Bet kuris keleivis dėl įtariamų šio reglamento pažeidimų gali pateikti skundą pagal 1 dalį ▌valstybės narės paskirtai atitinkamai įstaigai.

4.  Valstybės narės, nutarusios netaikyti šio reglamento tam tikroms paslaugoms pagal 2 straipsnio 2 dalį, užtikrina, kad būtų taikomas panašus keleivių teisių užtikrinimo mechanizmas.

28 straipsnis

Vykdymo ataskaita

1.  Kiekvienų metų birželio 1 d. 27 straipsnyje nurodytos vykdymo kontrolės įstaigos paskelbia savo praėjusiųjų metų veiklos ataskaitą, kurioje, inter alia, turėtų būti:

   a) aprašyti veiksmai, kurių imtasi įgyvendinant šio reglamento nuostatas,
   b) nurodyta procedūra, kuri taikoma sprendžiant atskirus skundus,
   c) pateikta toje valstybėje narėje taikomų prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims taisyklių santrauka,
   d) apibendrinti skundų duomenys, įskaitant jų rezultatus ir sprendimo terminus,
   e) duomenys apie pritaikytas sankcijas,
   f) nurodyti kiti klausimai, svarbūs siekiant geriau vykdyti šį reglamentą.

2.  Kad galėtų parengti tokį ataskaitos projektą, vykdymo kontrolės įstaigos kaupia statistiką apie kiekvieną skundą pagal jo temą ir įmones, kuriomis skųstasi. Paprašius šie duomenys pateikiami Komisijai ar nacionalinėms tyrimų institucijoms trejus metus nuo įvykio, dėl kurio pateiktas skundas.

29 straipsnis

Vykdomųjų įstaigų bendradarbiavimas

27 straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės vykdymo kontrolės įstaigos, siekdamos nuoseklios keleivių apsaugos visoje Bendrijoje, keičiasi informacija apie savo darbą ir sprendimų priėmimo principus bei praktiką. Komisija joms padeda vykdyti šią užduotį.

30 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų už šio reglamento pažeidimus ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų tų taisyklių įgyvendinimą. Numatytos nuobaudos, kurios galėtų apimti nurodymą išmokėti kompensaciją susijusiam keleiviui, turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės Komisijai praneša apie šias nuostatas ir nedelsdamos praneša apie bet kokį vėliau padarytą su jomis susijusį pakeitimą.

VI skyrius

Baigiamosios nuostatos

31 straipsnis

Ataskaita

Komisija ne vėliau kaip ...(10) Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento veikimo ir rezultatų ataskaitą. Prireikus prie ataskaitos pridedami siūlomi teisės aktų projektai, kuriais papildomos šio reglamento nuostatos arba kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas.

32 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dalinis pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 priedas papildomas tokiu punktu:"

  19. ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. .../2009 [dėl jūrų ir vidaus vandenų maršrutais vykstančių keleivių teisių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo](11)

"

33 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis pradedamas taikyti ...(12) po paskelbimo. 6, 7, 26, 27 ir 30 straipsniai pradedami taikyti ...(13)* po paskelbimo.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ║ ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Bilietą iš anksto užsisakiusių neįgaliųjų asmenų ir riboto judumo asmenų teisė gauti kompensaciją arba vykti kitu maršrutu

1.  Kai nurodomas šis priedas, neįgaliesiems asmenims arba riboto judumo asmenims siūloma pasirinkti:

a)  – per septynias dienas atgauti visą už bilietą jį perkant sumokėtą sumą grynaisiais pinigais, elektroniniu banko pervedimu, banko pavedimu arba banko čekiais, arba, keleiviui savo parašu patvirtinus, kad jis su tuo sutinka, už neįvykusios kelionės dalį arba dalis sumokėtą sumą ir už jau įvykusią kelionės dalį ar dalis sumokėtą sumą, jei pagal keleivio numatytą kelionės planą kelionė nebeteko prasmės, taip pat tam jei tinkama,

   kaip galima greičiau kelionę į pirmąją išvykimo vietą; arba
   b) kaip galima greitesnį nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis; arba
   c) nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis kitu keleiviui patogiu laiku, jeigu yra bilietų.

2.   1 dalies a punktas taip pat taikomas keleiviams, kurių kelionės yra paketo dalis, išskyrus teisę atgauti sumokėtą sumą, jei tokia teisė įgyjama pagal Direktyvą 90/314/EEB║.

3.  Jei mieste ar regione yra keli uostai ir vykdomasis vežėjas siūlo keleiviui kelionę į kitą uostą nei nurodytasis keleivio užsisakytame biliete, vykdomasis vežėjas padengia keleivio nuvykimo iš to kito uosto į keleivio užsisakytame biliete nurodytąjį uostą arba į kitą netolimą su keleiviu sutartą paskirties vietą kainą.

II PRIEDAS

Pagalba uostuose

Pagalba ir priemonės, kurių reikia, kad neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims būtų sudarytos sąlygos:

   pranešti apie atvykimą į uostą ir paprašyti pagalbos;
   iš įėjimo vietos nuvykti į registracijos vietą, jei tokia yra, arba į laivą;
   prireikus užsiregistruoti ir užregistruoti bagažą;
   iš registracijos vietos, jeigu tokia yra, nuvykti į laivą, atliekant emigracijos, muitinės ir saugumo procedūras;
   įlipti į laivą, naudojantis būtinomis priemonėmis;
   nuo įėjimo į laivą nuvykti iki savo vietos ir (arba) zonos;
   laive laikyti ir atsiimti bagažą;
   iš savo vietos nuvykti iki išėjimo iš laivo;
   išlipti iš laivo, naudojantis pakylomis, vežimėliais ar kita reikiama pagalba;
   prireikus atsiimti bagažą, atliekant imigracijos ir muitinės procedūras;
   iš bagažo salės arba išlaipinimo vietos nuvykti į nustatytą išėjimo vietą;
   prireikus patekti į tualetą.

Kai neįgaliajam asmeniui arba riboto judumo asmeniui padeda lydintis asmuo, paprašius šiam asmeniui turi būti sudarytos sąlygos teikti būtiną pagalbą uoste ir įlipant bei išlipant.

Visos būtinos judumo įrangos, įskaitant, pvz., elektrinius vežimėlius, priežiūra.

Laikinas sugadintos arba pamestos judumo įrangos pakeitimas, ▌nebūtinai tokia pačia, bet panašių techninių ir funkcinių charakteristikų įranga.

Kai reikia, pripažintų šunų vedlių priežiūra sausumoje.

Būtinos informacijos apie įlaipinimą ir išlaipinimą perdavimas tinkamais būdais.

III PRIEDAS

Pagalba laivuose

Pripažintų šunų vedlių vežimas laivu, atsižvelgiant į nacionalinius teisės aktus.

Be medicinos įrangos, iki dviejų judumo įrangos vienetų vienam neįgaliajam asmeniui arba riboto judumo asmeniui vežimas, įskaitant elektrinius vežimėlius.

Svarbiausios informacijos apie kelionę pranešimas prieinamais būdais.

Pareikalavus ir laikantis saugos reikalavimų bei pagal galimybes, protingų pastangų ėmimasis siekiant susodinti taip, kad būtų patenkinti neįgaliųjų arba riboto judumo asmenų poreikiai.

Pagalba prireikus patekti į tualetą.

Jeigu neįgaliajam asmeniui arba riboto judumo asmeniui padeda lydintis asmuo, laivybos įmonė dės protingas pastangas, kad minėtajam asmeniui būtų suteikiama vieta šalia neįgaliojo asmens arba riboto judumo asmens.

IV PRIEDAS

Mokymas apie neįgaliuosius

Žinių apie neįgaliuosius asmenis gerinimo mokymas

Personalas, tiesiogiai bendraujantis su keleiviais, mokomas:

   suprasti, kaip tinkamai elgtis su keleiviais, turinčiais fizinę, sensorinę (klausos ir regos), nefizinę negalią ar mokymosi sutrikimų, įskaitant žinias, kaip atskirti skirtingus asmenų, kurių judumas, orientacija ar bendravimas gali būti sutrikę, gebėjimus,
   apie kliūtis, su kuriomis susiduria riboto judumo asmenys, įskaitant požiūrį į juos, aplinkos ir fizines bei organizacines kliūtis,
   apie pripažintus šunis vedlius, įskaitant tokio gyvūno vedlio vaidmenį ir poreikius,
   kaip elgtis netikėtomis aplinkybėmis,
   bendravimo įgūdžių ir suteikiama žinių apie bendravimo su kurčiaisiais ir klausos, regos bei kalbos negalią turinčiais žmonėmis bei žmonėmis su mokymosi sutrikimais būdus,
   supažindinamas su Tarptautinės jūrų organizacijos gairėmis, susijusiomis su rekomendacija dėl keleivinių laivų konstrukcijos ir naudojimo, atsižvelgiant į vyresnio amžiaus ir neįgaliųjų asmenų poreikius,
   kaip atsargiai ir nepadarant žalos elgtis su vežimėliais ir kita judumo įranga (visiems darbuotojams, kurie rūpinasi bagažu, jei toks yra).

Mokymas apie pagalbos teikimą neįgaliesiems

Personalas, tiesiogiai padedantis riboto judumo asmenims, mokomas:

   kaip padėti vežimėliu besinaudojančiam asmeniui atsisėsti į vežimėlį arba iš jo pakilti;
   įgūdžių, kaip suteikti pagalbą riboto judumo asmenims, keliaujantiems su šunimi vedliu, įskaitant tokių šunų vaidmenį ir poreikius;
   būdų, kaip lydėti akluosius ir silpnaregius keleivius ▌;
   atskirti įrangos, skirtos padėti riboto judumo asmenims, rūšis ir žinoti, kaip su tokia įranga elgtis;
   kaip naudotis įranga, skirta padėti įlipti ir išlipti, ir išmanyti tinkamos įlaipinimo ir išlaipinimo pagalbos procedūras, skirtas užtikrinti riboto judumo asmenų saugumą ir orumą;
   pakankamai suvokti patikimos ir profesionalios pagalbos svarbą, taip pat suvokimo, kad kai kurie neįgalieji kelionės metu gali jaustis pažeidžiami, nes yra priklausomi nuo teikiamos pagalbos;
   kaip suteikti pirmąją pagalbą.

(1) OL C ║
(2) OL C ║
(3) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL L 144, 1998 5 15, p. 1.
(5) Tarptautinė jūrų organizacija (TJO), Jūrų saugumo komitetas, 1996 m. birželio 24 d. aplinkraštis 735, galiojęs šio reglamento priėmimo metu.
(6) OL L 158, 1990 6 23, p. 59.
(7) OL L 364, 2004 12 9, p. 1.
(8) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(9) OL L 131, 2009 5 28, p. 24.
(10)* Treji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(11) OL C ║
(12)* Dveji metai nuo šio reglamento paskelbimo dienos.
(13)** Vieneri metai nuo šio reglamento paskelbimo dienos.


Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisės ***I
PDF 494kWORD 232k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Priedas
Priedas
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (COM(2008)0817 – C6-0469/2008 – 2008/0237(COD))
P6_TA(2009)0281A6-0250/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0817),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0469/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0250/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2009 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo

P6_TC1-COD(2008)0237


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Bendrijos veiksmais miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto srityje, inter alia, turėtų būti siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį, atitinkantį kitose transporto rūšyse užtikrinamą keleivių apsaugos lygį visose jų kelionėse. Be to, reikėtų visapusiškai atsižvelgti į bendrus vartotojų apsaugos reikalavimus.

(2)  Kadangi miesto arba tolimojo susisiekimo autobusų keleivis yra silpnesnė transporto sutarties šalis, keleivių teisės turėtų būti užtikrintos neatsižvelgiant į jų pilietybę ar gyvenamąją vietą Bendrijoje.

(3)  Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė netaikyti šio reglamento nuostatų miesto ir priemiestiniam transportui, jeigu taikydamos kitas reglamentavimo priemones jos užtikrina panašaus lygio keleivių teises. Šiose priemonėse turėtų būti atsižvelgta į įvairiarūšio viešojo transporto tinklams skirtas keleivių teisių taisykles, kuriose aptariami šio reglamento 1 straipsnyje nurodyti klausimai. Komisija turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti bendrųjų keleivių teisių rinkinį miesto, priemiestiniam ir regioniniam transportui, apimantį visų rūšių transportą, ir pateikti Parlamentui ataskaitą, prireikus, kartu su teisėkūros pasiūlymu.

(4)  Valstybės narės turėtų skatinti miesto, priemiestinėms ir regioninėms ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų paslaugoms skirtų keleivių teisių taisyklių, kuriose nurodomi vietos ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonių pareigos gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę ir geriau tenkinti jų keleivių poreikius, parengimą.

(5)  ES priemonėse, skirtose sustiprinti keleivių teises miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto sektoriuje, turėtų būti atsižvelgta į šio sektoriaus, kurį sudaro daugiausiai mažos ir vidutinės įmonės, ypatumus.

(6)  Įvykus nelaimingam atsitikimui, dėl kurio keleivis mirė arba buvo sužalotas, keleiviams turėtų būti sudarytos galimybės pasinaudoti atsakomybės taisyklėmis, panašiomis į taikomas kitoms transporto rūšims ║.

(7)  Keleiviams turėtų būti suteikta teisė į išankstines išmokas, kuriomis būtų patenkinti skubūs, po nelaimingo atsitikimo kilę jų ekonominiai poreikiai.

(8)  Keleiviai, kurie patyrė žalą dėl nelaimingo atsitikimo, kuriam taikoma draudimo garantija, pagal šio reglamento nuostatas pirmiausia turėtų pateikti prašymą atlyginti žalą miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonei, o kreiptis į draudimo bendrovę jie gali tik jeigu minėta įmonė šiuo klausimu nesiima veiksmų.

(9)  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės turėtų atsakyti už pamestą arba sugadintą keleivių bagažą remdamosi taisyklėmis, panašiomis į taikomas kitoms transporto rūšims ║.

(10)  Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleiviams teikiamos paslaugos turėtų būti naudingos visiems piliečiams. Todėl neįgaliesiems ir riboto judumo asmenimsnesvarbu, ar dėl negalios, amžiaus ar bet kurios kitos priežasties – turėtų būti sudarytos tokios pačios galimybės naudotis miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų paslaugomis, kaip ir kitiems piliečiams. Neįgalieji ir riboto judumo asmenys turi tokias pačias teises į judėjimo laisvę, pasirinkimo laisvę ir nediskriminavimą, kaip ir kiti piliečiai.

(11)  Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnį ir siekiant suteikti neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims galimybes keliauti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais, panašias į kitų piliečių turimas galimybes, turėtų būti nustatytos nediskriminavimo ir pagalbos keliaujant taisyklės. Todėl tokie asmenys turėtų būti priimami vežti ir jiems neturėtų būti neleista naudotis transporto priemonėmis dėl jų negalios arba riboto judumo, nebent tai būtų daroma dėl saugumo sumetimais pagrįstų ir teisės aktuose nustatytų priežasčių. Jiems turėtų būti suteikta teisė gauti pagalbą miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų stotyse ir transporto priemonėse, įskaitant įlaipinimą bei išlaipinimą. Siekiant socialinės įtraukties, asmenys, kuriems reikia pagalbos, ją turėtų gauti be papildomo mokesčio. Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės turėtų nustatyti prieigos taisykles, pageidautina, naudodamosi Europos standartizacijos sistema.

(12)  Reikia, kad miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės specialiai apmokytų darbuotojus ir jie galėtų teikti tinkamą pagalbą neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims. Tokie mokymai turėtų būti rengiami pagal 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo(4). Valstybė narės turėtų kiek įmanoma padėti miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonėms parengti ir vykdyti tinkamas mokymo programas.

(13)  Valdančios įstaigos, priimdamos sprendimą dėl naujų stočių projektų arba iš esmės jas atnaujindamos, turėtų nedarydamos jokių išimčių atsižvelgti į neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų poreikius. Bet kuriuo atveju miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų stotis valdančios įstaigos turėtų nustatyti vietas, kuriose tokie asmenys galėtų pranešti apie savo atvykimą ir paprašyti pagalbos.

(14)  Į šiuos poreikius miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės taip pat turėtų atsižvelgti priimdamos sprendimus dėl naujų ir atnaujinamų transporto priemonių projektų.

(15)  Valstybės narės turėtų gerinti esamą infrastruktūrą, kai tai yra būtina norint, kad miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės galėtų užtikrinti prieigą neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims bei teikti tinkamą pagalbą.

(16)  Taikant ES priemones, skirtas pagerinti judumą be kliūčių, kaip prioritetas turėtų būti skatinama neįgaliųjų prieiga prie miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų stočių ir stotelių.

(17)  Vadovaujantis "COST 349" projekte dėl prieigos prie tolimojo susisiekimo autobusų pateiktomis išvadomis, Komisija turėtų pasiūlyti veiksmus, skirtus neįgaliesiems prieinamai ir visoje ES sąveikiai infrastruktūrai miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų stotyse ir stotelėse sukurti.

(18)  Be kitų teisių, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleiviai turėtų turėti teisę gauti informaciją apie teikiamą paslaugą prieš kelionę ir per ją. Be to, visa svarbiausia miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleiviams teikiama informacija turėtų būti teikiama įvairiais būdais, kad būtų prieinama neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.

(19)  Šiuo reglamentu neturėtų būti apribotos miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonių teisės pagal taikomus teisės aktus siekti gauti kompensaciją iš bet kurio asmens, įskaitant trečiąsias šalis.

(20)  Būtina mažinti keleivių nepatogumus, patiriamus, jeigu kelionė atšaukiama ar autobusas labai vėluoja. Todėl keleiviais turėtų būti tinkamai pasirūpinta ir jiems suteikta tinkama informacija. Keleiviai turėtų galėti atsisakyti kelionės ir atgauti už bilietus sumokėtus pinigus arba jiems turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti kitą maršrutą priimtinomis sąlygomis ar informacija apie kitas transporto paslaugas. Jeigu miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės nesuteikia reikalingos informacijos, keleiviai turėtų turėti teisę gauti piniginę kompensaciją.

(21)  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės turėtų bendradarbiauti, kad nustatytų priemones nacionaliniu ar Europos lygiu, kad keleiviais būtų geriau rūpinamasi ir būtų suteikta pagalba nutraukus kelionę, ypač labai vėluojant autobusui.

(22)  Šiuo reglamentu nedaroma įtakos keleivių teisėms, įtvirtintoms 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvoje 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų(5). Šis reglamentas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai organizuota išvyka atšaukiama dėl priežasčių, nesusijusių su miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto paslaugos atšaukimu.

(23)  Keleiviams turėtų būti suteikta visa informacija apie šiuo reglamentu jiems suteikiamas teises, kad jie galėtų jomis veiksmingai pasinaudoti.

(24)  Keleiviai turėtų galėti pasinaudoti savo teisėmis, remdamiesi atitinkamomis miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonių nustatytomis skundų procedūromis arba, jei to prireiktų, pateikdami skundą atitinkamos valstybės narės tam paskirtai įstaigai ar įstaigoms.

(25)  Valstybės narės turėtų užtikrinti ir prižiūrėti, kad miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės laikytųsi šio reglamento, bei paskirti tinkamą įstaigą, kuri atliktų tokias vykdymo užtikrinimo užduotis. Priežiūra neturėtų būti daromas poveikis keleivių teisėms nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

(26)  Valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas už šio reglamento pažeidimus ir užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(27)  Kadangi valstybės narės šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti pakankamai aukšto ir vienodo keleivių apsaugos ir pagalbos jiems lygio miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporte visose valstybėse narėse negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl svarbaus tarptautinio aspekto tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(28)  Šiuo reglamentu neturėtų būti pažeidžiamos 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(6) nuostatos.

(29)  Šio reglamento vykdymas turėtų būti pagrįstas 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje)(7). Todėl šį reglamentą reikia atitinkamai iš dalies pakeisti.

(30)  Šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl:

   ║1) keleivių nediskriminavimo, miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo įmonių siūlomų transporto sąlygų atžvilgiu;
   ║2) miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonių atsakomybės, įvykus nelaimingam atsitikimui ir dėl to žuvus ar susižalojus keleiviams arba dingus jų bagažui ar jį sugadinus;
   ║3) nediskriminuojamos ir privalomos pagalbos miesto ar tolimojo susisiekimo autobusais keliaujantiems neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims;
   ║4) miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonių pareigų atšaukus kelionę ar vėluojant autobusui;
   ║5) minimalios keleiviams suteiktinos informacijos;
   ║6) skundų nagrinėjimo;
   ║7) keleivių teisių užtikrinimo.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonių teikiamoms reguliarioms keleivių vežimo paslaugoms.

2.  Valstybės narės gali šio reglamento netaikyti viešųjų paslaugų sutartyse numatytam miesto ir priemiestiniam transportui, jei šiomis sutartimis užtikrinamas keleivių teisių lygis atitinka šiuo reglamentu reikalaujamą lygį.

3.  Vienkartinėms paslaugoms taikomas tik II skyrius.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

   ║1) "miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė" – transporto įmonė, turinti leidimą vežti įsisteigimo valstybėje ║miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas patekimo į rinką sąlygas, ir transporto įmonė, turinti galiojančią Bendrijos licenciją, išduotą laikantis 1992 m. kovo 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais taisyklių(8), kad galėtų teikti tarptautines keleivių vežimo paslaugas;
   ║2) "vienkartinės paslaugos" – paslaugos, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 684/92 2 straipsnio 3 dalyje;
   ║3) "reguliarios paslaugos" – paslaugos, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 684/92 2 straipsnio 1 dalyje;
   ║4) "transporto sutartis" – vežimo sutartis, kurią sudarė miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė ▌ir keleivis vienai ar daugiau transporto paslaugų suteikti, neatsižvelgiant į tai, ar bilietas pirktas iš vežėjo, kelionių operatoriaus ar bilietų pardavėjo;
   ║5) "bilietas" – galiojantis dokumentas, suteikiantis teisę naudotis transportu, arba jo ne popierinis atitikmuo, taip pat ir elektroniniu pavidalu, kurį išdavė arba įgaliojo išduoti miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė arba jų įgaliotieji bilietų pardavėjai;
   ║6) "bilietų pardavėjas" – bet kuris tarpininkas, parduodantis miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų transporto paslaugas, įskaitant paslaugas, parduodamas kaip paketo dalį, miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės arba kelionių operatoriaus vardu;
   ║7) "kelionių operatorius" – kelionės organizatorius ▌, kaip apibrėžta Direktyvos 90/314/EEB 2 straipsnio 2 dalyje;
   ║8) "neįgalusis" ar "riboto judumo asmuo" – bet kuris asmuo, kurio judumas naudojantis transporto priemone yra ribotas dėl bet kokios fizinės negalios (sensorinės arba motorinės, nuolatinės arba laikinos), protinės negalios arba sutrikimo ar bet kurios kitos negalios arba amžiaus ir kuriam dėl jo būklės reikia atitinkamo dėmesio, o paslaugas, teikiamas visiems keleiviams, reikia pritaikyti prie jo specialių poreikių;
   ║9) "rezervacija" – tai popierinio ar elektroninio pavidalo leidimas, suteikiantis teisę naudotis transportu su sąlyga, kad dėl naudojimosi transportu buvo asmeniškai susitarta ir tai yra iš anksto patvirtinta;
   ║10) "stotį valdanti įstaiga" – valstybės narės organizacinis vienetas, kuriam buvo patikėta valdyti miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų stotį;
   ║11) "atšaukimas" – anksčiau numatytos konkrečios paslaugos, kuri buvo bent kartą iš tiesų rezervuota, nesuteikimas;
   ║12) "vėlavimas" – laiko, kada pagal paskelbtą tvarkaraštį keleivis turėjo išvykti arba atvykti, ir laiko, kada jis iš tikrųjų išvyko arba atvyko ar kada tikimasi, kad išvyks arba atvyks, skirtumas;
   13) "prieinami būdai" – reiškia, kad keleiviai gali susipažinti su ta pačia informacija naudodamiesi pvz. teksto, Brailio rašto, garso, vaizdo ir (arba) elektroniniu būdu.

4 straipsnis

Transporto sutartis ir nediskriminuojančios sutarties sąlygos

1.  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės keleiviams pateikia įrodymą, kad buvo sudaryta transporto sutartis, išduodamos vieną ar daugiau bilietų. Bilietai laikomi prima facie įrodymu, kad sutartis buvo sudaryta, taigi suteikia šiame reglamente nustatytas teises.

2.  Nepažeisdamos su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų dėl socialinių tarifų, miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės ar bilietų pardavėjai visuomenei siūlo sutarties sąlygas ar tarifus nediskriminuodami galutinio vartotojo dėl jo pilietybės arba gyvenamosios vietos ar dėl miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonių arba bilietų pardavėjų įsikūrimo Bendrijoje vietos.

5 straipsnis

Atsisakymo draudimas

1.  Pagal šį reglamentą numatyti įsipareigojimai negali būti apriboti arba jų atsisakyta, inter alia, į transporto sutartį įtraukiant nukrypti leidžiančią arba ribojančią nuostatą.

2.  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės gali siūlyti keleiviui palankesnes sutarties sąlygas nei nustatytąsias šiame reglamente.

II skyrius

Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonių atsakomybė už keleivius ir jų bagažą

6 straipsnis

Atsakomybė už keleivių mirtį ir sužalojimą

1.  Pagal šio skyriaus nuostatas miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės atsako už nuostolius arba žalą dėl keleivių mirties ar kūno sužalojimo ▌, padarytus per su miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto paslaugų teikimu susijusius nelaimingus atsitikimus, įvykusius tuo metu, kai keleivis buvo transporto priemonėje ar lipo į ją arba iš jos.

2.  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonių deliktinė finansinė atsakomybė niekaip neribojama – nei įstatymu, nei konvencija, nei sutartimi.

3.  Bet kurio reikalavimo atlyginti žalą iki 220 000 EUR vienam keleiviuiatžvilgiu miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė negali panaikinti ar apriboti savo atsakomybės, įrodžiusi, kad ji ėmėsi 4 dalies a punkte numatytų reikiamų atsargumo priemonių, nebent bendra reikalaujama žalos atlyginimo suma viršija sumą, už kurią priklauso privalomas draudimas pagal valstybės narės, kurioje paprastai įregistruotas miesto ar tolimojo susisiekimo autobusas, nacionalinės teisės aktus, kurie atitinka 1983 m. gruodžio 30 d. Antrąją Tarybos direktyvą 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo(9). Tokiu atveju atsakomybė apribota šia suma.

4.  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonei netaikoma 1 dalyje numatyta atsakomybė:

   ║a) jei nelaimingas atsitikimas įvyko dėl su miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto paslaugos teikimu nesusijusių aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti, nors ir ėmėsi tuo atveju konkrečiomis sąlygomis reikiamo atsargumo, ar užkirsti kelio jų pasekmėms;
   ║b) tiek, kiek nelaimingas atsitikimas kilo dėl keleivio kaltės ar jo aplaidumo.

5.  Nė vienos šio reglamento nuostatos negalima aiškinti kaip:

   ║a) reiškiančios, kad miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė yra vienintelė už žalos atlyginimą atsakinga šalis; ar
   ║b) ribojančios bet kokios miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės teisę siekti žalos atlyginimo iš bet kurios kitos šalies, laikantis valstybės narės taikomų teisės aktų.

7 straipsnis

Žala

1.  Mirus keleiviui, pagal 6 straipsnyje numatytą atsakomybę atlyginama tokia žala:

   ║a) visos po mirties būtinos išlaidos, visų pirma kūno transportavimo ir laidotuvių išlaidos;
   ║b) jei mirtis ištinka ne iš karto – ║2 dalyje numatyta žala.

2.  Dėl kūno sužalojimo ar kitos fizinės arba psichinės žalos keleiviui atlyginama tokia žala:

   ║a) visos būtinos išlaidos, visų pirma gydymo ir transporto išlaidos;
   ║b) finansiniai nuostoliai, patirti dėl visiško ar dalinio nedarbingumo arba dėl padidėjusių poreikių.

3.  Jei dėl keleivio mirties asmuo, kurį keleivis turėjo arba būtų turėjęs teisinę pareigą išlaikyti, netenka paramos, šie nuostoliai tokiems asmenims taip pat kompensuojami.

8 straipsnis

Išankstinės išmokos

1.  Žuvus keleiviams ar jiems bet kokiu būdu susižalojus ▌dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio naudojantis miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto paslaugomis, jei keleivis nėra apsidraudęs kitu kelionės draudimu, miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė nedelsdama ir visais atvejais ▌per penkiolika dienų po to ▌, kai nustatomas teisę gauti kompensaciją turintis fizinis asmuo, išmoka tokias išankstines išmokas, kokių gali prireikti, kad būtų patenkinti skubūs ekonominiai poreikiai, proporcingi patirtai žalai, jei yra prima facie įrodymų dėl to, kad nelaimingą atsitikimą sukėlė transporto įmonė.

2.  Nepažeidžiant 1 dalies, išankstinės išmokos suma dėl keleivio mirties yra ne mažesnė kaip 21 000 EUR.

3.  Išankstinė išmoka nelaikoma atsakomybės pripažinimu ir sumokėta suma gali būti išskaityta iš kitų sumų, vėliau sumokamų pagal šį reglamentą, bet ši suma yra negrąžintina, išskyrus atvejus, kai žala sukelta dėl keleivio aplaidumo arba kaltės, kai asmuo, kuriam išmokėta ši išankstinė išmoka, neturėjo teisės gauti kompensacijos arba kai iš tiesų patirta žala buvo mažesnė už išankstinės išmokos sumą.

9 straipsnis

Atsakomybė už pamestą ir sugadintą bagažą

1.  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės atsako už pamestą ar sugadintą bagažą, kuris buvo paliktas joms saugoti. Didžiausia kompensacija vienam keleiviui – 1 800 EUR.

2.  Kai teikiant miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto paslaugas įvyksta nelaimingas atsitikimas, miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės atsako už pamestus ar sugadintus keleivių turėtus asmeninius daiktus ar rankinį bagažą. Didžiausia kompensacija vienam keleiviui – 1 300 EUR.

3.  Vadovaujantis 1 ir 2 dalimis, miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė nelaikoma atsakinga už sukeltus nuostolius ar žalą:

   a) jei nuostoliai ar žala buvo padaryti dėl su miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto paslaugos teikimu nesusijusių aplinkybių ir miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė, nors ir ėmėsi tuo atveju konkrečiomis aplinkybėmis reikiamų atsargumo priemonių, jų negalėjo išvengti ir užkirsti kelio jų pasekmėms;
   b) tiek, kiek nuostoliai ar žala buvo padaryti dėl keleivio kaltės ar jo aplaidumo.

III skyrius

Neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų teisės

10 straipsnis

Atsisakymo vežti prevencija

1.  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės, jų bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai negali dėl keleivio negalios arba riboto judumo atsisakyti:

   ║a) priimti transporto paslaugos rezervaciją ar parduoti bilietą kelionei, kuriai taikomas šie reglamentas;
   ║b) įlaipinti neįgalųjį ar riboto judumo asmenį, jeigu toks asmuo turi galiojantį bilietą ar rezervaciją.

2.  Rezervavimas ir bilietai neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims teikiami be jokio antkainio.

11 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos ir specialiosios sąlygos

1.  Nepaisydamos 10 straipsnio nuostatų, miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės, jų bilietų pardavėjai arba kelionių operatoriai dėl negalios arba riboto judumo gali atsisakyti iš neįgaliojo arba riboto judumo asmens priimti rezervaciją, parduoti jam bilietą ar atsisakyti jį įlaipinti:

     a) kai dėl transporto priemonės konstrukcijos neįgaliojo arba riboto judumo asmens įlaipinimas ar vežimas fiziškai ar faktiškai neįmanomas;
   b) jei transporto priemonė arba išvykimo ar atvykimo vietos infrastruktūra nepritaikytos taip, kad būtų užtikrintas saugus neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų pervežimas.

Jeigu dėl pirmos dalies a ar b punktuose nurodytų priežasčių vežėjai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai atsisako priimti rezervaciją, jie deda visas įmanomas pastangas, kad tam atitinkamam asmeniui pasiūlytų kitą tinkamą transportą.

2.  Neįgaliajam ar riboto judumo asmeniui, kurį atsisakyta įlaipinti dėl jo negalios ar riboto judumo, suteikiama galimybė pasirinkti – susigrąžinti sumokėtus pinigus arba pasiūlomos kitos transporto paslaugos, kad asmuo galėtų pasiekti kelionės tikslą per panašų laiką.

3.  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė, bilietų pardavėjas arba kelionių operatorius gali reikalauti, jei tai tikrai būtina, kad neįgaliuosius ar riboto judumo asmenis lydėtų kitas asmuo, galintis suteikti tam asmeniui reikalingą pagalbą, jeigu:

   a) galioja 1 dalies a ar b punktuose nurodytos sąlygos arba
   b) atitinkamos transporto priemonės ekipažą sudaro tik vienas asmuo, kuris vairuoja transporto priemonę ir kuris neįgaliajam arba riboto judumo asmeniui negali suteikti I priede nurodytos pagalbos.

4.  Kai miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė, bilietų pardavėjas arba kelionių operatorius pasinaudoja 1 dalyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, jie privalo neįgaliajam arba riboto judumo asmeniui nedelsdami pranešti priežastis arba paprašius per penkias darbo dienas nuo prašymo pateikimo informuoti raštu ▌.

12 straipsnis

Prieiga ir informacija

1.  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės bendradarbiaudamos su neįgaliuosius ir riboto judumo asmenis atstovaujančiomis organizacijomis ir 27 straipsnyje nurodytomis vykdymo kontrolės įstaigomis nustato nediskriminuojančias prieigos taisykles, taikomas neįgaliųjų ir riboto judumo asmenųbei juos lydinčių asmenųtransportui, kad atitiktų taikomus saugumo reikalavimus. Šiose taisyklėse nustatomos visos atitinkamos prieigos prie miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto paslaugų ║sąlygos, įskaitant prieigą prie transporto priemonių, kuriomis keliaujama, ║ir per kelionę teikiamų patogumųbei pritaikytos pagalbinės įrangos.

2.  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo įmonės ar bilietų pardavėjai privalo pranešti apie 1 dalyje numatytas taisykles bent tada, kai asmuo rezervuoja bilietą, prieinamu būdu ir tokiomis pačiomis kalbomis, kokiomis informacija paprastai teikiama visiems keleiviams. Teikiant tokią informaciją, ypatingas dėmesys skiriamas neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų poreikiams.

3.  Pateikus prašymą miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo įmonės nedelsdamos nurodo, kokiais tarptautiniais, Bendrijos ar nacionaliniais saugumo reikalavimus nustatančiais teisės aktais rėmėsi, numatydamos nediskriminuojančias prieigos taisykles. Jos turi būti pateiktos prieinamais būdais.

4.  Kelionių operatoriai nurodo 1 dalyje minėtas taisykles, kurios taikomos kelionėms, įtrauktoms į kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketus, kuriuos jie organizuoja, parduoda ar siūlo parduoti.

5.  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės, jų bilietų pardavėjai arba kelionių operatoriai užtikrina, kad visa svarbi informacija apie vežimo sąlygas, kelionę ir paslaugų prieinamumą, įskaitant bilietų užsakymą ir informaciją internete, būtų teikiama neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, įskaitant asmenis, kurie negali keliauti be pagalbos dėl jų senyvo ar jauno amžiaus, taip pat lydinčius asmenis,prieinamais būdais ▌.

13 straipsnis

Teisė į pagalbą

1.  Stotis valdančios įstaigos bei miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės nemokamai užtikrina tinkamą pagalbą neįgaliajam ar riboto judumo asmeniui, kaip nurodyta I priede, prieš ▌kelionę, po jos ir, jei įmanoma, jos metu. Pagalba pritaikoma prie individualių neįgaliųjų ar riboto judumo asmenų poreikių.

2.  Stotis valdančios įstaigos bei miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės gali pačios suteikti pagalbą ar susisiekti su viena ar keliomis kitomis šalimis, kad jos suteiktų pagalbą. Jos gali sudaryti tokią sutartį ar sutartis savo iniciatyva arba joms pateikus prašymą.

Jeigu stotis valdančios įstaigos bei miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo įmonės sudaro sutartį su viena ar keliomis kitomis šalimis dėl pagalbos teikimo, jos išlieka atsakingos už pagalbos teikimą.

3.  Šio skyriaus nuostatomis nedraudžiama stotis valdančioms įstaigoms ar miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonėms suteikti pagalbą pagal aukštesnius nei I priede numatytus standartus ar suteikti papildomas nei jame nurodytas paslaugas.

14 straipsnis

Teisė į pagalbą stotyse

1.  Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos valstybės narės numato, kuriose miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų stotyse turėtų būti teikiama pagalba neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, atsižvelgdamos į poreikį užtikrinti prieigą prie paslaugų daugumoje geografinių vietų. Apie tai valstybės narės praneša Komisijai. Komisija internete paskelbia numatytų miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų stočių sąrašą.

2.  Valstybės narės pagal 1 dalį paskirta stotį valdanti įstaiga užtikrina, kad neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims be papildomų mokesčių būtų teikiama I priedo a dalyje numatyta pagalba, jei toks asmuo atitinka 16 straipsnyje nustatytas sąlygas.

3.   Kai būtina pripažinto šuns vedlio pagalba, ja leidžiama naudotis, jei miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonei, bilietų pardavėjui arba kelionių operatoriui apie tokį poreikį buvo pranešta vadovaujantis taikytinomis nacionalinėmis taisyklėmis dėl šunų vedlių vežimo.

15 straipsnis

Teisė į pagalbą autobuse

Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims nemokamai suteikia bent jau I priedo b dalyje nurodytą pagalbą ▌įlipant į tolimojo susisiekimo ar miesto autobusą bei iš jo išlipant, jei asmuo, kuris prašo pagalbos, atitinka 16 straipsnyje nustatytas sąlygas.

16 straipsnis

Sąlygos, kuriomis ║ teikiama pagalba

1.  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės, stotis valdančios įstaigos, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai bendradarbiauja teikdami pagalbą neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, jeigu apie asmeniui reikiamą pagalbą pranešama miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo įmonei, stotį valdančiai įstaigai, bilietų pardavėjui arba kelionių operatoriui likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki reikiamos pagalbos teikimo, jei pagalbą teikiantis asmuo nepasiūlė trumpesnio informavimo laikotarpio arba jei dėl jo nesusitarė pagalbą teikiantis asmuo ir keleivis.

2.  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai imasi visų būtinų priemonių, kad supaprastintų neįgaliojo ar riboto judumo asmenų pranešimo apie reikiamą pagalbą gavimą. Keleivis gauna patvirtinimą, kad gautas pranešimas apie pagalbos poreikį. Šios pareigos taikomos visose jų prekybos vietose, įskaitant pardavimą telefonu ar internete.

3.  Negavusios jokio pranešimo pagal 1 dalies nuostatas, miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės, stotis valdančios įstaigos, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai deda visas įmanomas pastangas, kad suteiktų tokią pagalbą, jog neįgalusis ar riboto judumo asmuo galėtų įlipti į išvykstančią transporto priemonę, persėsti į kitą atitinkamą transporto priemonę ar išlipti iš atvykusios transporto priemonės, į kurią jis nusipirko bilietą.

4.  Pagalba teikiama su sąlyga, kad asmuo, kuriam reikia pagalbos, atvyksta į nustatytą vietą:

   laiku, kurį iš anksto nurodė miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė, bet ne anksčiau kaip likus 60 minučių iki numatyto išvykimo laiko; arba
   jei laikas nenurodytas, ne vėliau kaip likus 30 minučių iki numatyto išvykimo laiko, jei pagalbą teikiantis asmuo nepateikė kito pasiūlymo arba jei keleivis ir pagalbą teikiantis asmuo nesusitarė kitaip.

5.  Valstybės narės pagal 14 straipsnio 1 dalį paskirta stotį valdanti įstaiga, atsižvelgdama į vietos sąlygas ir nedarydama poveikio kitų įstaigų teisėms į teritorijas už stoties teritorijos ribų, nurodo atvykimo ir išvykimo vietas stoties viduje arba vietose, kurias stotį valdanti įstaiga tiesiogiai kontroliuoja, stoties pastato viduje ir lauke, kuriose neįgalieji ar riboto judumo asmenys gali pranešti apie savo atvykimą ir paprašyti pagalbos.

6.   5 dalyje paminėtos numatytos vietos yra aiškiai paženklintos neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, jiems prieinamos ir jų atpažįstamos bei jose tinkamais būdais nurodoma būtina informacija apie stotį ir teikiamą pagalbą.

17 straipsnis

Informacijos perdavimas trečiajai šaliai

1.  Kai dėl pagalbos teikimo sudaroma sutartis su trečiąja šalimi ir kai miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė, bilietų pardavėjas ar kelionių operatorius gauna pranešimą, kad reikės suteikti pagalbą, likus ne mažiau nei 48 valandoms iki numatyto kelionės pradžios laiko, jis perduoda reikalingą informaciją, kad trečioji šalis gautų pranešimą likus ne mažiau nei 36 valandoms iki numatyto kelionės pradžios laiko.

2.  Kai dėl pagalbos teikimo sudaroma sutartis su trečiąja šalimi ir kai miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė, bilietų pardavėjas ar kelionių operatorius negauna pranešimo, kad reikės suteikti pagalbą, likus ne mažiau nei 48 valandoms iki numatyto kelionės pradžios laiko, vežėjas ar kelionių operatorius perduoda informaciją, kad trečioji šalis kuo greičiau gautų pranešimą.

18 straipsnis

Mokymai

Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės ir stotis valdančios įstaigos:

   ║a) užtikrina, kad visas jų personalas, įskaitant ir bet kurio subrangovo įdarbintus darbuotojus, tiesiogiai teikiantis pagalbą neįgaliesiems ar riboto judumo asmenims, žinotų, kaip patenkinti asmenų su įvairiomis negaliomis ar judėjimo sutrikimais poreikius;
   b) visam personalui, tiesiogiai bendraujančiam su keleiviais, rengia II priede nurodytus mokymus apie pagalbą neįgaliesiems ir žinių apie neįgaliuosius asmenis gerinimo mokymus;
   c) užtikrina, kad visi naujai įdarbinti darbuotojai dalyvautų mokymuose apie neįgaliuosius ir kad prireikus personalui būtų rengiami mokymai žinioms atnaujinti.

19 straipsnis

Kompensacija už neįgaliųjųvežimėlius ir judumo įrangą

1.  Kai neįgaliųjų vežimėliai, kita judumo įranga arba jų dalys pametami arba sugadinami stotyje ar gabenant autobuse, keleiviui, kuriam ši įranga priklauso, miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė ar stotį valdanti įstaiga, t. y. šalis, kuri buvo atsakinga už įrangą, kai ji buvo pamesta ar sugadinta, turi išmokėti kompensaciją.

Jeigu reikia, dedamos visos pastangos greitai suteikti pakaitinę įrangą, kuri techniškai ir funkciškai panaši į pamestąją ar sugadintąją.

2.  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonei netaikoma 1 dalyje numatyta atsakomybė:

   a) jei nuostoliai ar žala buvo padaryti dėl su miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto paslaugos teikimu nesusijusių aplinkybių ir miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė, nors ir ėmėsi tuo atveju konkrečiomis aplinkybėmis reikiamų atsargumo priemonių, jų negalėjo išvengti ir užkirsti kelio jų pasekmėms;
   b) tiek, kiek nuostoliai ar žala buvo padaryti dėl keleivio kaltės ar keleivio aplaidumo.

3.  Pagal šį straipsnį mokama kompensacijos suma atitinka iš tiesų patirtą žalą.

IV skyrius

Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonių įsipareigojimai nutraukus kelionę

20 straipsnis

Atsakomybė atšaukus kelionę ar labai vėluojant autobusui

1.  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės atsako už atšauktas keliones, užsakytų vietų perviršį ir vėlavimą išvykti daugiau nei dvi valandas. Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės atsako tik už atšauktas keliones ir vėlavimą dėl nuo jų priklausančių aplinkybių. Ši atsakomybė netaikoma vėlavimui dėl eismo spūsčių bei pasienio ir (arba) transporto priemonių patikrinimų. Visais atvejais, kai atsakomybė tenka įmonėms,atitinkamiems keleiviams bent jau turi būti:

   ║a) pasiūlyta pasinaudoti kitomis transporto paslaugomis be papildomų mokesčių ir priimtinomis sąlygomis arba, jei tai būtų sudėtinga, pranešta apie atitinkamas kitų transporto operatorių teikiamas transporto paslaugas;
   ║b) grąžinta už bilietą sumokėta pinigų suma, nebent jie sutinka pasinaudoti kitomis transporto paslaugomis, nurodytomis a punkte;
   ║c) neskaitant b punkte nurodyto pinigų už bilietą grąžinimo, jiems turi būti suteikta teisė gauti iki 50 % bilieto kainos sudarančią kompensaciją, jeigu miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė nesuteikia a punkte nurodytų kitų paslaugų ar informacijos. Kompensacija išmokama per vieną mėnesį nuo prašymo dėl kompensacijos pateikimo dienos;
   d) pasirinkus siūlomas kitas transporto paslaugas, jiems turi būti suteikta teisė gauti iki 50 % bilieto kainos sudarančią kompensaciją neprarandant teisės į minėtas transporto paslaugas. Bilieto kainą sudaro visa kaina, kurią keleivis mokėjo už kelionės dalį, kurią pavėluota atlikti. Kompensacija išmokama per vieną mėnesį nuo prašymo dėl kompensacijos pateikimo dienos;
   e) pasiūlytas maistas ir gaivinamieji gėrimai atsižvelgiant į laukimo laiką, jei jų galima nesunkiai pristatyti;
   f) pasiūlytas apgyvendinimas viešbutyje arba kitoje apgyvendinimo įstaigoje ir transportas kelionei tarp stoties ir nakvynės vietos, jei prieš tęsiant kelionę reikalinga nakvynė;
   g) jei miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobuso nebebūtų galima naudoti, jiems siūloma pervežti iš neveikiančios transporto priemonės vietos į tinkamą laukimo vietą ir (arba) stotį, iš kur įmanoma toliau tęsti kelionę.

2.   1 dalyje nenumatytais atvejais miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės atsako už vėlavimą atvykti daugiau nei dvi valandas, jei vėluojama dėl:

   vairuotojo aplaidumo ir kaltės arba
   transporto priemonės techninių gedimų.

   a) turi teisę gauti iki 50 % bilieto kainos sudarančią kompensaciją. Bilieto kainą sudaro visa kaina, kurią keleivis mokėjo už kelionės dalį, kurią pavėluota atlikti. Kompensacija išmokama per vieną mėnesį nuo prašymo dėl kompensacijos pateikimo dienos;
   b) suteikiama pagalba, nurodyta šio straipsnio 1 dalies e, f ir g punktuose.

3.  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonei netaikoma ši atsakomybė, jei kelionė atšaukta arba vėluojama dėl vienos iš šių priežasčių:

   a) dėl su miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto paslaugos teikimu nesusijusių aplinkybių, kurių miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė, nors ir ėmėsi tuo atveju konkrečiomis aplinkybėmis reikiamų atsargumo priemonių, negalėjo išvengti ir užkirsti kelio jų pasekmėms;
   b) dėl keleivio aplaidumo; arba
   c) dėl trečiosios šalies veiksmų, kurių miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė, nors ir ėmėsi tuo atveju konkrečiomis aplinkybėmis reikiamų atsargumo priemonių, negalėjo išvengti ir užkirsti kelio jų pasekmėms.

21 straipsnis

Informacijos teikimas

1.  Jeigu vėluojama ║, miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės arba, kai įmanoma, stotis valdančios įstaigos praneša keleiviams apie numatomą išvykimo ir atvykimo laiką, kai tik turi tokią informaciją, bet ne vėliau kaip praėjus 30 minučių po numatyto išvykimo ar atitinkamai ne vėliau kaip likus vienai valandai iki numatyto atvykimo. Ši informacija taip pat prieinamais būdais teikiama neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.

2.  Jeigu keleiviai dėl pavėlavusio autobuso nespėja persėsti, kad keliautų toliau, miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės deda visas pastangas, kad atitinkamiems keleiviams būtų pranešta apie kitas persėdimo galimybes.

22 straipsnis

Kiti ieškiniai

Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio keleivių teisei gauti papildomą kompensaciją. Pagal šį reglamentą gautos kompensacijos suma gali būti atimta iš tokios kompensacijos sumos.

23 straipsnis

Papildomoskeleiviams naudingos priemonės

Vežėjai bendradarbiauja, kad nustatytų priemones nacionaliniu ar Europos lygiu, kartu dalyvaujant suinteresuotosioms šalims, profesinėms ║ir vartotojų asociacijoms, keleiviams bei neįgaliesiems. Šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama pagerinti rūpinimąsi keleiviais, ypač labai vėluojant autobusui ir nutraukus arba atšaukus kelionę, ypatingą dėmesį skiriant keleiviams, turintiems specialių poreikių dėl negalios, riboto judumo, ligos, senyvo amžiaus, nėštumo, o taip pat mažiems vaikams ir lydintiems keleiviams.

Jei labai vėluojama ir kelionė nutraukiama arba atšaukiama, pirmiausia pasirūpinama tuo, kad keleiviams būtų suteikta būtina medicinos pagalba, maistas ir gėrimai, taip pat nuolat atnaujinama informacija ir, atitinkamais atvejais, kitos kelionės priemonės ir apgyvendinimas.

V skyrius

Informacija keleiviams ir skundų nagrinėjimas

24 straipsnis

Teisė į informaciją apie kelionę

Stotis valdančios įstaigos ir miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės prieinamais būdais per visą kelionę teikia keleiviams reikalingą informaciją. ▌

25 straipsnis

Informacija apie keleivių teises

║Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės ir stotis valdančios įstaigos užtikrina, kad keleiviams būtų suteikta tinkama ir suprantama informacija apie jų teises pagal šį reglamentą ne vėliau nei jiems išvykstant ir kelionės metu. Informacija suteikiama prieinamais būdais. Į šią informaciją taip pat įtraukiami pagal 27 straipsnio 1 dalį valstybės narės paskirtos vykdymo kontrolės įstaigos duomenys ryšiams palaikyti.

26 straipsnis

Skundai

1.  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonės nustato skundų nagrinėjimo tvarką (tais atvejais, kai jos nėra), prieinamą visiems keleiviams, įskaitant neįgaliuosius ir riboto judumo asmenis, skirtą šiame reglamente numatytoms teisėms ir pareigoms užtikrinti.

2.  Keleiviai gali pateikti skundą miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonei per mėnesį nuo dienos, kai paslauga buvo ar turėjo būti suteikta. Skundo adresatas pagrįstą atsakymą pateikia per 20 darbo dienų arba pagrįstais atvejais praneša keleiviui, iki kada jis turėtų gauti atsakymą. Laikas, skirtas atsakyti į skundą, yra ne daugiau nei du mėnesiai nuo skundo gavimo dienos.

3.  Jeigu per 2 dalyje nurodytą laiką negaunama jokio atsakymo, skundas laikomas patenkintu.

4.  Miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmonė kasmet teikia ataskaitą, kurioje nurodomas gautų skundų skaičius ir jų dalykas, vidutinis skaičius dienų, kurių prireikė atsakyti į skundus, ir priimtos korekcinės priemonės.

VI skyrius

Vykdymas ir nacionalinės vykdymo kontrolės įstaigos

27 straipsnis

Nacionalinės vykdymo kontrolės įstaigos

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria įstaigą ar įstaigas, atsakingas už šio reglamento vykdymą. Kiekviena įstaiga imasi keleivių teisėms užtikrinti reikalingų priemonių, įskaitant prieigos taisyklių pagal 12 straipsnį atitikties užtikrinimą. Kiekviena įstaiga nepriklausomai ▌organizuoja savo veiklą, priima finansavimo sprendimus, nustato teisinę struktūrą ir priima sprendimus.

2.  Valstybės narės praneša Komisijai apie įstaigą ar įstaigas, paskirtas remiantis šiuo straipsniu, bei jų atitinkamas pareigas.

3.  Šios įstaigos bendradarbiauja su miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų įmones ir vartotojus atstovaujančiomis organizacijomis, įskaitant neįgaliuosius ir riboto judumo asmenis atstovaujančias organizacijas.

4.  Dėl tariamo šio reglamento pažeidimo bet kuris keleivis gali pateikti skundą atitinkamai pagal 1 dalį paskirtai įstaigai.

5.  Valstybės narės, nutarusios neteikti tam tikrų paslaugų pagal 2 straipsnio 2 dalį, užtikrina, kad būtų taikomas panašus keleivių teisių užtikrinimo mechanizmas.

28 straipsnis

Vykdymo ataskaita

1.  Kiekvienų metų birželio 1 d. 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos vykdymo kontrolės įstaigos paskelbia savo praėjusiųjų metų veiklos ataskaitą, kurioje, inter alia║:

   ║a) aprašyti veiksmai, kurių imtasi įgyvendinant šio reglamento nuostatas,
   ║b) nurodyta procedūra, kuri taikoma sprendžiant individualius skundus,
   ║c) pateikta toje valstybėje narėje ║ neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims taikomų prieigos taisyklių santrauka,
   ║d) apibendrinti skundų duomenys, įskaitant jų nagrinėjimo rezultatus ir nagrinėjimo trukmę,
   ║e) išsamiai aprašytos pritaikytos sankcijos,
   ║f) nurodyti kiti klausimai, svarbūs siekiant geriau vykdyti šį reglamentą.

2.  Kad galėtų parengti tokį ataskaitos projektą, vykdymo kontrolės įstaigos kaupia statistiką apie kiekvieną skundą pagal jo dalyką ir atitinkamas įmones. Pateikus prašymą šie duomenys pateikiami Komisijai ar nacionalinėms tyrimų institucijoms praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo įvykio, dėl kurio pateiktas skundas.

29 straipsnis

Vykdymo kontrolės įstaigų bendradarbiavimas

27 straipsnio 1 dalyje nurodytos vykdymo kontrolės įstaigos, siekdamos nuoseklios keleivių apsaugos visoje Bendrijoje, keičiasi informacija apie savo darbą ir sprendimų priėmimo principus bei praktiką. Komisija joms padeda vykdyti šią užduotį.

30 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų už šio reglamento pažeidimą ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų tų taisyklių įgyvendinimą. Numatytos sankcijos, kurios galėtų apimti ir įpareigojimą sumokėti kompensaciją atitinkamam asmeniui, turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės Komisijai praneša apie tokias nuostatas ir nedelsdamos suteikia informaciją apie bet kokį vėlesnį pakeitimą, kuriuo daroma įtaka toms nuostatoms.

VII skyrius

Baigiamosios nuostatos

31 straipsnis

Ataskaita

Komisija ne vėliau kaip ...(10) Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento veikimo ir rezultatų ataskaitą. Prireikus prie ataskaitos pridedami siūlomi teisės aktų projektai, kuriais papildomos šio reglamento nuostatos arba kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas.

32 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 pakeitimasiš dalies

Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 priedas papildomas tokiu punktu:"

18.   [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. ... dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) (OL L ...)

"

33 straipsnis

Įsigaliojimas

1.  Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.  Jis pradedamas taikyti ...(11).

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ║

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims teikiama pagalba

a)  Pagalba stotyse

Pagalba ir priemonės, kurių reikia, kad neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims būtų sudarytos sąlygos:

   pranešti apie savo atvykimą į stotį ir paprašyti pagalbos nustatytose vietose;
   nuvykti nuo nustatytos vietos iki kasos, laukimo salės ir įlaipinimo vietos.

b)  Autobuse teikiama pagalba

Pagalba ir priemonės, kurių reikia, kad neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims būtų sudarytos sąlygos:

   įlipti į transporto priemonę, naudojantis pakylomis, neįgaliųjų vežimėliais ar kita tinkama įranga;
   įkelti savo bagažą;
   atsiimti savo bagažą;
   išlipti iš transporto priemonės;
   jei įmanoma, patekti į tualetą;
   jei galima, į miesto ar tolimojo susisiekimo autobusą pasiimti pripažintą šunį vedlį;
   atsisėsti į savo vietą autobuse;
   tinkamais būdais gauti svarbiausią informaciją apie kelionę;
   jei įmanoma, įlipti ir (arba) išlipti per pertraukas kelionės metu.

II PRIEDAS

Mokymai apie neįgaliuosius

a)  Žinių apie neįgaliuosius gerinimo mokymai

Personalas, tiesiogiai bendraujantis su keleiviais, mokomas:

   suprasti, kaip tinkamai elgtis su keleiviais, turinčiais fizinę, sensorinę (klausos ir regos), užslėptą negalią ar mokymosi sutrikimų, įskaitant žinias, kaip atskirti skirtingus asmenų, kurių judumas, orientacija ar bendravimas gali būti sutrikę, gebėjimus;
   apie kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalieji ir riboto judumo asmenys, įskaitant požiūrį į juos, aplinkos ir fizines bei organizacines kliūtis;
   apie pripažintus gyvūnus vedlius, įskaitant tokio gyvūno vedlio vaidmenį ir poreikius;
   kaip elgtis netikėtomis aplinkybėmis;
   bendravimo įgūdžių ir suteikiama žinių apie bendravimo su kurčiaisiais ir klausos, kalbos bei regos negalią turinčiais žmonėmis bei žmonėmis su mokymosi sutrikimais būdus;
   kaip atsargiai ir nepadarant žalos elgtis su neįgaliųjų vežimėliais ir kita judumo įranga (visiems darbuotojams, kurie rūpinasi bagažu, jei toks yra).

b)  Pagalbos neįgaliesiems mokymai

Personalas, tiesiogiai padedantis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, mokomas:

   kaip padėti neįgaliųjų vežimėliu besinaudojančiam asmeniui atsisėsti į vežimėlį arba iš jo pakilti;
   įgūdžių, kaip suteikti pagalbą neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, keliaujantiems su pripažintu gyvūnu vedliu, įskaitant tokių gyvūnų vaidmenį ir poreikius;
   būdų, kaip lydėti akluosius ir silpnaregius keleivius bei kaip elgtis su pripažintais šunimis vedliais ir juos vežti, atsižvelgiant į tai, kad šunys vedliai apmokyti klausyti tik savo šeimininko komandų ir kad jiems atliekant darbą darbuotojai neturėtų jiems vadovauti;
   atskirti įrangos, skirtos padėti neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, rūšis ir žinoti, kaip tokia įranga naudotis;
   kaip naudotis įranga, skirta padėti įlipti ir išlipti, ir išmanyti tinkamos įlaipinimo ir išlaipinimo pagalbos procedūras, skirtas užtikrinti neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų saugumą ir orumą;
   tinkamai suvokti patikimos ir profesionalios pagalbos svarbą; taip pat suvokimo, kad kai kurie neįgalieji kelionės metu gali jaustis pažeidžiami, nes yra priklausomi nuo teikiamos pagalbos;
   kaip suteikti pirmąją pagalbą.

(1) OL C ...
(2) OL C ...
(3) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL L 226, 2003 9 10, p. 4.
(5) OL L 158, 1990 6 23, p. 59.
(6) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(7) OL L 364, 2004 12 9, p. 1.
(8) OL L 74, 1992 3 20, p. 1.
(9) OL L 8, 1984 1 11, p. 17.
(10)* OL: praėjus trejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(11)* OL: praėjus dvejiems metams nuo jo įsigaliojimo dienos.


Autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminai ***I
PDF 432kWORD 135k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (COM(2008)0464 – C6-0281/2008 – 2008/0157(COD))
P6_TA(2009)0282A6-0070/2009
KLAIDŲ IŠTAISYMAI

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0464),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 47 straipsnio 2 dalį bei į 55 ir 95 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0281/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A6–0070/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų

P6_TC1-COD(2008)0157


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS Sąjungos TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 47 straipsnio 2 dalį, 55 ir 95 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

laikydamasi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(2),

kadangi:

(1)  Pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų(3) apsaugos terminas atlikėjams ir fonogramų gamintojams yra 50 metų.

(2)  Atlikėjams toks laikotarpis prasideda nuo kūrinio atlikimo arba nuo tada, kai išleidžiamas arba viešai paskelbiamas jų įrašytas kūrinys per 50 metų po kūrinio atlikimo, ▌po pirmo tokio išleidimo ar pirmo tokio viešo paskelbimo, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau.

(3)  Fonogramų gamintojams laikotarpis prasideda nuo fonogramos įrašymo ar jos paskelbimo per 50 metų po įrašymo arba, jei ji neišleidžiama, nuo jos viešo paskelbimo per 50 metų nuo įrašymo.

(4)  Apsaugos lygis, kai pripažįstamas jų kūrybinis ir artistinis prisidėjimas, turi atspindėti socialiniu požiūriu pripažįstamą kūrybinio atlikėjų prisidėjimo svarbą.

(5)  Atlikėjai paprastai savo karjerą pradeda jauni ir dabartinis 50 metų apsaugos ▌terminas, taikomas kūrinių įrašams, dažnai nesaugo jų kūrinių visą atlikėjų gyvenimą. Todėl kai kurie atlikėjai savo gyvenimo pabaigoje netenka pajamų. Be to, jie dažnai negali pasinaudoti savo teisėmis užkirsti kelią netinkamam savo kūrinių atlikimui ar uždrausti tokį atlikimą tol, kol yra gyvi.

(6)  Pajamos, gautos iš išskirtinių teisių į atgaminimą ir pateikimą, kaip nustatyta 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(4), taip pat teisingos kompensacijos už privatų naudojimą pagal tą direktyvą ir iš išskirtinių platinimo bei nuomos teisių pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje(5), turėtų būti prieinamos atlikėjams bent jau tol, kol jie yra gyvi.

(7)  Todėl įrašytų kūrinių ir fonogramų apsaugos terminas turėtų būti pratęstas iki 70 metų nuo atitinkamo įvykio.

(8)  Teisės į įrašytą kūrinį turėtų grįžti atlikėjui, jei fonogramos gamintojas nebesiūlo pirkti pakankamo kiekio (remiantis Tarptautinės konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos nuostatomis) fonogramos, kuri, jei nebūtų pratęstas terminas, taptų vieša, kopijų ir nepateikia tokios fonogramos viešai. Šia galimybe turėtų būti galima pasinaudoti pasibaigus pagrįstam laiko periodui, skirtam fonogramos gamintojui atlikti abu šiuos numatytus veiksmus. Taigi fonogramos gamintojo teisės į fonogramą turėtų nustoti galioti, siekiant išvengti padėties, kai kartu egzistuotų ir tokios atlikėjo teisės į įrašytą kūrinį, nors tokios teisės nebėra perduotos ar atiduotos fonogramos gamintojui.

(9)  Atlikėjai, užmezgę sutartinius santykius su fonogramos kūrėju, paprastai turi perduoti arba atiduoti fonogramų kūrėjams savo išskirtines teises į savo kūrinių įrašų atgaminimą, platinimą, nuomą ir pateikimą. Už tai kai kuriems atlikėjams sumokamas honoraro avansas, o išmokos gaunamos tik tada, kai fonogramos gamintojas susigrąžina sumokėtą avansą ir atlieka sutartyje nustatytus atskaitymus. Kiti atlikėjai perduoda arba atiduoda savo išskirtines teises už vienkartinį užmokestį (nesikartojančią išmoką). Tai ypač aktualu foniniams atlikėjams, kurių nėra kūrėjų sąraše (nepagrindiniai atlikėjai), bet kartais taip pat ir kūrėjų sąraše esantiems atlikėjams (pagrindiniams atlikėjams).

(10)  Kad būtų užtikrinta faktinė termino pratęsimo nauda atlikėjams, kurie perdavė savo išskirtines teises fonogramų kūrėjams ▌, reikėtų įgyvendinti keletą papildomų priemonių ▌. ▌

(11)  Pirmoji papildoma ▌priemonė turėtų būti tokia: fonogramų gamintojai privalėtų atidėti bent kartą per metus sumą, siekiančią 20 % pajamų, gautų iš išskirtinių teisių platinti, atgaminti ir pateikti fonogramas. "Pajamos" – tai fonogramos gamintojo gautos pajamos prieš atskaičiuojant išlaidas.

(12)  Tokie mokėjimai turėtų būti laikomi tik atlikėjams, kurių kūriniai įrašyti fonogramose ir kurie perdavė arba atidavė savo teises fonogramos kūrėjui už vienkartinę išmoką. Taip atidėti mokėjimai turėtų būti individualiai paskirstomi nepagrindiniams atlikėjams mažiausiai kartą per metus. Šis skirstymas turėtų būti patikėtas kolektyvinių teisių administravimo organizacijoms ir gali būti taikomos nacionalinės neskirstomų pajamų taisyklės. Siekdamos išvengti neproporcingos naštos, kurią gali sukelti tų pajamų rinkimas ir administravimas, valstybės narės gali atitinkamai nustatyti sąlygas ir tai, kokiu mastu labai mažos įmonės turi laikytis šio įsipareigojimo mokėti įmokas, jei šie mokėjimai būtų nepagrįsti atsižvelgiant į tokių pajamų rinkimo ir administravimo išlaidas.

(13)  Tačiau pagal Direktyvos 2006/115/EB ║ 5 straipsnį atlikėjams jau suteikiama neatšaukiama teisė į teisingą atlyginimą už fonogramų inter alia nuomą. Panašiai sutartyse atlikėjai paprastai neperduoda arba neatiduoda fonogramų gamintojams teisės pretenduoti į vienkartinį teisingą atlyginimą už transliavimą ir viešą paskelbimą pagal Direktyvos 2006/115/EB 8 straipsnio 2 dalį ir į teisingą kompensaciją už atgaminimą privačiam naudojimui pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies b punktą. Todėl apskaičiuojant bendrą sumą, kurią fonogramų gamintojas turi atskaičiuoti papildomo atlyginimo išmokoms, nereikėtų atsižvelgti į pajamas, kurias fonogramos gamintojas gavo iš fonogramų nuomos arba į vienkartinį teisingą atlyginimą už transliavimą ir viešą paskelbimą arba teisingą atlyginimą, gautą už privatų kopijavimą.

(14)  Siekiant užtikrinti pusiausvyrą sudarant sutartis, pagal kurias atlikėjas už honorarą perduoda išskirtines teises fonogramos gamintojui, antroji papildoma priemonė turėtų būti "tabula rasa" (t. y. visiškas atnaujinimas) tiems atlikėjams, kurie suteikė pirmiau minėtas išskirtines teises fonogramos gamintojams už honorarą ar atlyginimą. Valstybės narės, siekdamos, kad pratęstas apsaugos terminas būtų visapusiškai naudingas atlikėjui, turėtų užtikrinti, kad, remiantis tarp fonogramos gamintojo ir atlikėjo sudaryta sutartimi, atlikėjui per pratęstą laikotarpį sumokėto honoraro ar atlyginimo sumai nebūtų daromas poveikis dėl mokėjimo avansu arba dėl sutartyje nustatytų atskaitymų.

(15)  Siekiant teisinio tikrumo, gali būti numatyta, kad, kai sutartyje aiškiai nenurodyta kitaip, sutartinis teisių į kūrinio įrašą perdavimas arba atidavimas, dėl kurio susitarta iki tos dienos, kai valstybės narės turi patvirtinti šią direktyvą įgyvendinančias priemones, ir pratęstu laikotarpiu toliau veikia taip, kaip veikė.

(16)  Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti, kad dėl kai kurių sutarčių, nustatančių pasikartojančias išmokas, nuostatų būtų galima derėtis iš naujo atlikėjų naudai. Valstybės narės turėtų nustatyti tvarką, taikytiną tuo atveju, jei pakartotinės derybos žlunga.

(17)  Kadangi valstybės narės negali iki galo pasiekti siūlomų papildomų priemonių tikslų, nes nacionalinės priemonės toje srityje arba iškreiptų konkurenciją, arba paveiktų fonogramų kūrėjo išskirtinių teisių, apibrėžtų Bendrijos teisės aktuose, apimtį, o tų tikslų yra lengviau pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones laikydamasi subsidiarumo principo pagal Sutarties 5 straipsnį. Pagal proporcingumo principą, nustatytą tame straipsnyje, ši direktyva neapima daugiau nei yra būtina siekiant šių tikslų.

(18)  Taikant šią direktyvą, nedaromas poveikis nacionalinėms taisyklėms ir susitarimams, kurie atitinka direktyvos nuostatas, pavyzdžiui, valstybėse narėse sudarytiems atlikėjams atstovaujančių organizacijų ir gamintojams atstovaujančių organizacijų kolektyviniams susitarimams.

(19)  Tam tikrose valstybėse narėse muzikos kūriniams su žodžiais taikomas bendras apsaugos terminas, skaičiuojamas nuo ilgiausiai išgyvenusio autoriaus mirties, o kitose valstybėse narėse muzikai ir žodžiams taikomi atskiri terminai. Nepaprastai daug muzikos sukurta bendrai. Pavyzdžiui, operą dažnai kuria libreto autorius ir muzikos autorius – kompozitorius. Be to, tokių muzikos žanrų kaip džiazas, rokas ir populiarioji muzika, kūriniai iš principo dažniausiai kuriami bendrai.

(20)  Vadinasi muzikos kūrinių su žodžiais, kurių žodžiai ir muzika buvo sukurti tam, kad būtų naudojami kartu, apsaugos termino nustatymas nepakankamai suderintas, todėl kyla kliūčių laisvam prekių bei paslaugų, tokių kaip tarptautinės kolektyvinių teisių administravimo paslaugos, judėjimui. Siekiant užtikrinti, kad šios kliūtys būtų panaikintos, visiems šiems darbams, saugomiems nuo datos, iki kurios reikalaujama, kad valstybės narės perkeltų šios direktyvos nuostatas, turėtų būti taikomas vienodas, suderintas apsaugos terminas visose valstybėse narėse.

(21)  Todėl atitinkamai reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvą 2006/116/EB.

(22)  Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 34 punktą valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio atitikimą, ir viešai jas paskelbti,

PRIĖMĖ Šią direktyvą:

1 straipsnis

Daliniai Direktyvos 2006/116/EB pakeitimai

Direktyva 2006/116/EB iš dalies keičiama taip:

1)   1 straipsnis papildomas tokia dalimi:"

7.  Muzikos kūrinio su žodžiais apsaugos terminas baigiasi praėjus 70 metų nuo ilgiausiai išgyvenusio iš toliau išvardytų asmenų mirties nepriklausomai nuo to, ar tie asmenys laikomi bendraautoriais, ar ne; šie asmenys yra žodžių autorius ir muzikos kūrinio kompozitorius, turint mintyje tai, kad ir žodžiai, ir muzika buvo specialiai sukurti atitinkamam muzikos kūriniui su žodžiais.";

"

2)   3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip:"

"Tačiau,

   jei per šį laikotarpį teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas šio kūrinio įrašas, kuris nėra fonograma, šios teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio viešo paskelbimo dienos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau
   jei per šį laikotarpį teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas šio kūrinio įrašas, kuris yra fonograma, šios teisės nustoja galioti praėjus 70 metams nuo pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio viešo paskelbimo dienos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.";
  

b) ║2 dalies antrajame ir trečiajame sakiniuose skaitmuo "50" pakeičiamas skaitmeniu "70".;

   c) 3 straipsnis papildomas tokiomis dalimis:
  

"2a. Jei praėjus 50 metų po to, kai fonograma buvo teisėtai išleista arba viešai paskelbta, fonogramos kūrėjas nebesiūlo parduoti arba viešai pateikti, laidais ar belaidžiu būdu, pakankamo kiekio fonogramos kopijų taip, kad visuomenės nariai galėtų gauti jas jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku, atlikėjas gali nutraukti sutartį, pagal kurią jis perdavė arba atidavė fonogramos kūrėjui savo teises į savo kūrinio įrašą (toliau – "perdavimo arba atidavimo sutartis"). Galima pasinaudoti teise nutraukti sutartį, jei gamintojas per metus nuo tos dienos, kai atlikėjas pranešė apie savo ketinimą nutraukti sutartį remiantis pirmesniu sakiniu, neatlieka šiame sakinyje nustatytų abiejų veiksmų. Atlikėjas negali atsisakyti šios teisės nutraukti sutartį. Kai fonogramoje įrašytas daugelio atlikėjų atliekamas kūrinys, atlikėjai gali nutraukti savo perdavimo arba atidavimo sutartis pagal taikytinus nacionalinius teisės aktus. Jei perdavimo arba atidavimo sutartis nutraukiama pagal šią dalį, fonogramos gamintojo teisės į fonogramą nebegalioja.

2b.   Kai pagal perdavimo arba atidavimo sutartį atlikėjui suteikiama teisė pretenduoti į nesikartojantį atlyginimą, atlikėjas turi teisę kasmet gauti papildomą atlyginimą iš fonogramų gamintojo už kiekvienus visus metus, iš karto praėjus 50 metų, kai fonograma buvo teisėtai išleista, arba praėjus 50 metų, kai fonograma buvo teisėtai viešai paskelbta. Atlikėjas negali atsisakyti tokios teisės gauti tokį metinį papildomą atlyginimą.

2c.   Bendra suma, kurią fonogramos gamintojas skiria 2b dalyje minimo papildomo atlyginimo išmokoms, yra lygi 20 % pajamų, kurias jis gavo ankstesniais metais nei tie, už kuriuos mokamas minėtas atlyginimas, už atgaminimą, platinimą ir pateikimą tokių fonogramų, praėjus 50 metų, kai atitinkama fonograma buvo teisėtai išleista, arba praėjus 50 metų, kai fonograma buvo teisėtai viešai paskelbta.

Valstybės narės užtikrina, kad fonogramų gamintojai turėtų pateikti atlikėjams, kurie turi teisę gauti 2b dalyje minimą metinį papildomą atlyginimą, pastarųjų prašymu bet kokią informaciją, kuri gali būti reikalinga siekiant gauti minėtąjį atlyginimą.

2d.  Valstybės narės užtikrina, kad teisę kasmet gauti 2b dalyje minimą papildomą atlyginimą administruotų kolektyvinių teisių administravimo organizacijos.

2e.   Jei atlikėjas turi teisę gauti pasikartojančius mokėjimus, iš šių mokėjimų neatskaičiuojama išmokėtas avansas ar sutartyje nustatyti atskaitymai praėjus 50 metų, kai fonograma buvo teisėtai išleista, arba praėjus 50 metų, kai fonograma buvo teisėtai viešai paskelbta.

"

3)   10 straipsnis papildomas tokiomis dalimis:"

5.   3 straipsnio 1 dalis – 3 straipsnio 2e dalisDirektyvos .../.../EB(6) redakcijoje ▌taikomos ▌kūrinių įrašams ir fonogramoms, kurių atžvilgiu atlikėjui ir fonogramos gamintojui ...(7)* pagal šias nuostatas dar taikoma apsauga, ir tiems kūrinių įrašams ir fonogramoms, kurie sukuriami po šios datos.

6.   1 straipsnio 7 dalis, pridėta Direktyva .../.../EB(8), taikoma muzikos kūriniams su žodžiais, kurių bent jau muzika ar žodžiai saugomi bent vienoje valstybėje narėje prieš ...(9)* ir muzikos kūriniams su žodžiais, kurie sukuriami po šios datos.

Taikant pirmą pastraipą nepažeidžiami jokie su naudojimu susiję veiksmai, atlikti prieš ...**. Valstybės narės priima specialias nuostatas, reikalingas trečiųjų šalių įgytoms teisėms apsaugoti.

"

4)  Įterpiamas toks ║ straipsnis:"

10a straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su Direktyvos .../.../EB*, perkėlimu

1.  Jei sutartyje aiškiai nenurodyta kitaip, laikoma, kad perdavimo arba atidavimo sutartis, sudaryta prieš ...**, toliau veikia atėjus tam laikui, kai pagal 3 straipsnio 1 dalį be pakeitimų, padarytų Direktyva .../.../EB* atlikėjas ▌nebebūtų saugomas ▌.

2.   Valstybės narės gali nustatyti, kad perdavimo ar atidavimo sutartys, pagal kurias atlikėjas turi teisę gauti pasikartojančius mokėjimus ir kurios sudarytos prieš ...(10), gali būti keičiamos praėjus 50 metų, kai fonograma buvo teisėtai išleista arba praėjus 50 metų, kai fonograma buvo teisėtai viešai paskelbta.

"

2 straipsnis

Ataskaita

Ne vėliau kaip ...(11)* Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šios direktyvos taikymo ataskaitą atsižvelgdama į skaitmeninės rinkos pokyčius ir, jei reikia, pateikia pasiūlymą dėl kitų Direktyvos 2006/116/EB pakeitimų.

3 straipsnis

Įvertinimas

Komisija atlieka vertinimą siekdama nustatyti, ar reikia pratęsti audiovizualinio sektoriaus atlikėjų ir gamintojų teisių apsaugos terminą ir praneša apie šio vertinimo rezultatus Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 1 d. Prireikus Komisija pateikia pasiūlymą dėl kitų Direktyvos 2006/116/EB pakeitimų.

4 straipsnis

Perkėlimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti ne vėliau kaip ...(12). Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus ▌.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai paskelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų ║ nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ║

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) 2009 m. sausio 14 d. nuomonė (dar neskelbta OL).
(2) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento pozicija.
(3) OL L 372, 2006 12 27, p. 12.
(4) OL L 167, 2001 6 22, p. 10.
(5) OL L 376, 2006 12 27, p. 28.
(6)* OL L ...
(7)** 2 metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(8)* OL L ...
(9)** 2 metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(10)* 2 metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(11)** 5 metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(12)* 2 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.


Pažangiosios kelių transporto sistemos ir sąsajos su kitų rūšių transportu ***I
PDF 471kWORD 187k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Priedas
Priedas
Priedas
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomi kelių transportui ir jo sąsajoms su kitų rūšių transportu skirtų pažangiųjų transporto sistemų diegimo pagrindai (COM(2008)0887 – C6-0512/2008 – 2008/0263(COD))
P6_TA(2009)0283A6-0226/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0887),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0512/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0226/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB, kuria nustatomi kelių transportui ir jo sąsajoms su kitų rūšių transportu skirtų pažangiųjų transporto sistemų diegimo pagrindai

P6_TC1-COD(2008)0263


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Kelių transporto srautų didėjimas, susijęs su Europos ekonomikos augimu ir piliečių judumo poreikiais, yra pagrindinė didėjančių kelių infrastruktūros spūsčių ir didėjančio energijos vartojimo, taip pat aplinkosaugos ir socialinių problemų priežastis.

(2)  Sprendžiant šias svarbias problemas, negalima apsiriboti tik tradicinėmis priemonėmis pvz., esamos kelių transporto infrastruktūros plėtra. Ieškant Bendrijai tinkamų sprendimų svarbus vaidmuo teks inovacijoms.

(3)  Pažangiosios transporto sistemos (PTS) yra pažangios prietaikos, kuriomis, nors jos savaime ir nėra protingos, siekiama teikti naujoviškas su įvairių rūšių transporto ir eismo valdymu susijusias paslaugas ir įvairiems naudotojams sudaryti galimybę būti geriau informuotiems ir saugiau, darniau ir "protingiau" naudotis transporto tinklais.

(4)  Informacinių ir ryšių technologijų taikymas kelių transporto sektoriui ir jo sąsajoms su kitų rūšių transportu (PTS) gerokai prisidės prie aplinkosaugos gerinimo, veiksmingumo, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, kelių transporto saugos ir saugumo, keleivių ir krovinių judumo ir kartu užtikrins vidaus rinkos veikimą ir didesnį konkurencingumą bei užimtumą.

(5)  Sukurtos kelios pažangios prietaikos ir Bendrijos priemonės, skirtos įvairių rūšių transportui, pvz., geležinkelių (ERTMS ir TAF-TSI), jūrų ir vidaus vandenų (LRITS, SafeSeaNet, VTMIS, RIS), oro (SESAR) ir sausumos transportui, pavyzdžiui, galvijams vežti.

(6)  Pažanga, padaryta informacines ir ryšių technologijas taikant kitoms transporto rūšims, dabar turėtų būti perkelta į kelių transporto sektorių, pirmiausia šioje srityje siekiant užtikrinti didesnę kelių transporto ir kitų transporto rūšių integraciją.

(7)  Kai kuriose valstybėse narėse šios technologijos nacionaliniu mastu kelių transporto sektoriuje jau diegiamos, tačiau šis diegimas vis dar padrikas, nedarnus, negalintis užtikrinti geografinio PTS paslaugų tęstinumo visoje Bendrijoje.

(8)  Norint užtikrinti darnų ir veiksmingą PTS paslaugų diegimą visoje Bendrijoje, turėtų būti nustatytos bendros specifikacijos. Pirmiausia prioritetas turėtų būti suteiktas keturioms pagrindinėms PTS kūrimo ir diegimo sritims.

(9)  Bendros specifikacijos turėtų būti parengtos atsižvelgiant, inter alia, į šioje srityje jau įgytą patirtį ir pasiektus rezultatus ir remiantis šia patirtimi bei rezultatais, ypač įgyvendinant e. saugos iniciatyvą(4), Komisijos pradėtą įgyvendinti 2002 m. balandžio mėn. Pagal šią iniciatyvą Komisija įkūrė e. saugos forumą, skirtą skatinti teikti ir toliau įgyvendinti rekomendacijas, kuriomis siekiama padėti kurti, diegti ir naudoti e. saugos sistemas.

(10)  Šioje direktyvoje įtvirtintos taisyklės ir procedūros neturėtų būti taikomos transporto priemonėms, kurios buvo pirmą kartą įregistruotos ir (arba) kurių tipas buvo patvirtintas ir (arba) kurias buvo pradėta eksploatuoti iki šios direktyvos įsigaliojimo, ir kurios naudojamos daugiausia dėl istorinės svarbos.

(11)  PTS turėtų būti rengiamos remiantis sąveikiomis sistemomis, pagrįstomis atvirais ir viešais standartais, kuriais, vadovaujantis nediskriminavimo principu, galėtų naudotis visi prietaikų ir paslaugų teikėjai bei naudotojai.

(12)  Ateityje būtina užtikrinti prietaikų ir paslaugų sąveiką, kurią sukuria PTS diegimas ir kuri tam tikrais atvejais apima atgalinį PTS prietaikų ir paslaugų suderinamumą.

(13)  Diegiant ir naudojant PTS prietaikas ir paslaugas, bus tvarkomi asmens duomenys. Šie duomenys turėtų būti tvarkomi pagal Bendrijos taisykles, nustatytas, inter alia, 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(5) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje(6).

(14)  Diegiant ir naudojant PTS prietaikas ir paslaugas, ypač eismo ir kelionių informacijos paslaugas, bus tvarkomi ir naudojami kelių, eismo ir kelionės duomenys, pateikiami valstybių narių viešojo sektoriaus institucijų turimuose dokumentuose. Šie duomenys turėtų būti tvarkomi ir naudojami pagal Bendrijos taisykles, nustatytas 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo(7).

(15)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB(8) nustatomi motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindai, o Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/24/EB(9) ir 2003/37/EB(10) atitinkamai susijusios su dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių ir žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos tipo patvirtinimu. Nors šių direktyvų nuostatos taikomos su PTS susijusiai transporto priemonių įrangai, jos netaikomos išorinės kelių infrastruktūros PTS techninei ir programinei įrangai, todėl šiai įrangai turėtų būti taikomos nacionalinės tipo patvirtinimo procedūros.

(16)  PTS prietaikoms ir paslaugoms, kurioms būtinos tikslaus ir patikimo laiko ir padėties nustatymo paslaugos, turėtų būti naudojama palydovų naudojimu pagrįsta infrastruktūra arba kitokia technologija, užtikrinanti lygiavertį tikslumą(11), pavyzdžiui, skirtasis trumpojo nuotolio ryšys (DSRC).

(17)  Pagrindinės suinteresuotosios šalys, pvz., PTS paslaugų teikėjai, PTS naudotojų asociacijos, transporto ir įrenginių operatoriai, gamybos pramonės atstovai, socialiniai partneriai, profesinės asociacijos ir vietos valdžios institucijos, turėtų turėti galimybę patarti Komisijai su PTS diegimu Bendrijoje susijusiais verslo ir techniniais klausimais.

(18)  Šiai direktyvai įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(12).

(19)  Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikta teisė priimti su priedų keitimu susijusias priemones ir priemones, kuriomis nustatomos išsamesnės sąveikių PTS kūrimo, diegimo ir naudojimo specifikacijos. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti priimtos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(20)  Kad būtų užtikrintas darnus požiūris, Komisija turėtų užtikrinti šia direktyva įsteigto komiteto ir komitetų, įsteigtų 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/52/EB dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo Bendrijoje(13), 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų(14) ir komiteto, nurodyto 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB, nustatančia motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus(15), veiklos nuoseklumą.

(21)  Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šios direktyvos tikslų – užtikrinti darnų sąveikių PTS diegimą ir naudojimą visoje Bendrijoje – ir kadangi dėl šio tikslo masto ir poveikio jo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šia direktyva nustatomi darnaus ir nuoseklausPTS, įskaitant sąveikias PTS, diegimo ir naudojimo Bendrijoje ir šiam tikslui būtinų specifikacijų kūrimo pagrindai.

Ji taikoma visoms kelių transporto, įskaitant miesto transportą, keliautojams, transporto priemonėms, infrastruktūrai ir jo sąsajoms su kitų rūšių transportu skirtoms PTS.

Taikant šią direktyvą ir 4 straipsnyje nurodytas priemones, turi būti laikomasi valstybių narių reikalavimų, susijusių su viešąja tvarka ir visuomenės saugumu.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų sąvokų apibrėžtys:

   a) pažangiosios transporto sistemos (PTS) – pagalbinės kelių transporto (įskaitant infrastruktūrą, transporto priemones ir naudotojus) ir eismo ir mobilumo valdymo bei sąsajų su kitų rūšių transportu sistemos, kuriose taikomos informacinės ir ryšių technologijos, įskaitant galiojančių įvairių rūšių transportą apimančias bilietų sistemas;
   b) sąveika – sistemų ir susijusių verslo procesų geba keistis duomenimis, dalytis informacija ir žiniomis;
   c) PTS prietaika – naudojama PTS taikymo priemonė;
   d) PTS paslauga – PTS prietaikos įdiegtis tinkamai parengtoje organizacinėje ir operacinėje sistemoje, siekiant padidinti naudotojo saugumą, veiksmingumą, komfortą ir (arba) palengvinti transporto ir kelionių operacijas arba padėti jas atlikti;
   e) PTS paslaugos teikėjas – viešasis arba privatusis PTS paslaugos teikėjas;
   f) PTS naudotojas – PTS prietaikų arba paslaugų naudotojas, įskaitant keliautojus, pažeidžiamus kelių eismo dalyvius, kelių transporto infrastruktūros naudotojus ir operatorius, transporto parkų valdytojus ir avarinių tarnybų operatorius;
   g) mobilusis prietaisas – ryšių arba informacinis įrenginys, kurį vairuotojas gali pasiimti į automobilį ir naudoti važiuodamas, pvz., mobilusis telefonas, navigacijos sistema arba kišeninis asmeninis kompiuteris;
   h) platforma – funkcinė, techninė ir operacinė aplinka, suteikianti galimybę diegti, teikti arba naudoti PTS prietaikas ir paslaugas;
   i) pažeidžiami eismo dalyviai – motorizuotomis transporto priemonėmis nesinaudojantys eismo dalyviai, pavyzdžiui pėstieji, dviratininkai, o taip pat motociklininkai ir neįgalūs ar riboto judumo asmenys;
   j) mažiausias PTS prietaikų ir paslaugų lygis – pagrindinis PTS prietaikų ir paslaugų, kurios yra būtinos transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) dalys, lygis;

3 straipsnis

PTS diegimas

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių darniam veiksmingų sąveikių PTS prietaikų ir paslaugų diegimui ir naudojimui Bendrijoje užtikrinti.

2.  Kai įmanoma, valstybės narės užtikrina atgalinį PTS prietaikų ir paslaugų suderinamumą Bendrijoje.

3.  Valstybės narės visų pirma:

   a) užtikrina, kad PTS naudotojai ir PTS paslaugų teikėjai galėtų gauti patikimus ir nuolat atnaujinamus būtinus kelių transporto duomenis;
   b) užtikrina, kad įvairiuose regionuose arba įvairiose valstybėse narėse esantys kompetentingi eismo informacijos ir valdymo centrai galėtų keistis kelių eismo ir kelionės duomenimis ir kita reikiama informacija;
   c) pritaiko PTS prie visų rūšių transporto ir jų sąsajų, užtikrindamos aukštą visų rūšių transporto integracijos lygį;
   d) imasi reikiamų priemonių su sauga ir saugumu susijusioms PTS sistemoms integruoti į transporto priemones ir kelių infrastruktūrą ir saugioms žmogaus ir mašinos sąsajoms (ŽMS), ypač skirtoms mobiliesiems prietaisams, kurti;
   e) imasi reikiamų priemonių įvairioms PTS prietaikoms, susijusioms su transporto priemonių ir kelių infrastruktūros informacijos mainais ir tarpusavio ryšio palaikymu, integruoti taikant bendrą platformą;
   f) siekiant išvengti geografinės fragmentacijos ir netolydumo.

4.  PTS prietaikoms ir paslaugoms, kurioms būtinos pasaulinės, tęstinės, tikslios ir patikimos laiko ir padėties nustatymo paslaugos, turėtų būti naudojamos palydovais pagrįstos infrastruktūros arba kitokia technologija, užtikrinanti lygiavertį tikslumą, pavyzdžiui, skirtasis trumpojo nuotolio ryšys (DSRC).

5.  Priimdamos 1 ir 2 dalyse nustatytas priemones, valstybės narės reikalauja, kad būtų laikomasi I priede nustatytų principų.

6.  Valstybės narės atsižvelgia į morfologinius geografiškai izoliuotų regionų ypatumus ir jiems pasiekti reikiamus atstumus ir, jei reikia, nustato išimtis, atsižvelgdamos į I priede nurodytą rentabilumo principą;

4 straipsnis

Specifikacijos

1.  Komisija nustato PTS diegimo ir naudojimo specifikacijas – ▌šiose prioritetinėse srityse:

   a) optimalus kelių, eismo ir kelionės duomenų naudojimas;
   b) eismo ir krovinių valdymo PTS paslaugų tęstinumas Europos transporto koridoriuose ir miestų aglomeracijose;
   c) kelių sauga ir saugumas;
   d) transporto priemonės integravimas į transporto infrastruktūrą.

2.  Komisija nustato mažiausio lygio PTS prietaikų ir paslaugų privalomo diegimo ir naudojimo specifikacijas, pirmiausia šiose srityse:

   a) tikralaikės eismo ir kelionės informacijos teikimo visoje ES;
   b) duomenų ir procedūrų, skirtų nemokamų minimalių universaliosios eismo informacijos paslaugų teikimui,
   c) būtinos pagalbos skambučio (eCall) darnaus įdiegimo visoje Europoje,
   d) tinkamų priemonių dėl saugių stovėjimo vietų sunkvežimiams ir komerciniam transportui bei dėl stovėjimo aikštelių ir išankstinio užsakymo telematika valdomų sistemų;

3.  Transeuropinio geležinkelio tinklo (angl. TERN), kurį Bendrija bendrai finansuoja, statybos ir priežiūros atveju Komisija nustato reikiamas didesnio, nei mažiausio lygio PTS prietaikų ir paslaugų diegimo ir naudojimo specifikacijas.

4.  Specifikacijos atitinka I priede nustatytus principus; į specifikacijas įtraukiami bent II priede nustatyti pagrindiniai elementai.

5.  Siekiant užtikrinti suderinamumą ir atsakomybės pasidalijimą, jei reikia, Komisija II priede nustatytus pagrindinius elementus papildo PTS paslaugų planavimo, įgyvendinimo ir operatyvinio naudojimo specifikacijomis ir nustato paslaugų turinį ir paslaugų teikėjų prievoles.

6.  Taip pat specifikacijomis nustatomos sąlygos, kuriomis valstybės narės, veikdamos kartu su Komisija, gali nustatyti papildomas šių paslaugų teikimo visoje jų teritorijoje ar jos dalyje taisykles.

7.  Priemonės, nurodytos 5–6 dalyse, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, ją papildant, tvirtinamos pagal 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

8.  Prieš priimdama 5 ir 6 dalyse nustatytas specifikacijas, Komisija atlieka tinkamą poveikio vertinimą.

9.  Šioje direktyvoje nenumatyti papildomi principai ir (arba) pagrindiniai elementai pridedami prie I ir (arba) II priedo, laikantis Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos.

5 straipsnis

Su kelių eismo infrastruktūra susijusios PTS techninės ir programinės įrangos tipo patvirtinimas

1.  Prireikus veiksmingumo, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, saugos, saugumo arba aplinkosaugos tikslais, prieš pradedant naudoti PTS techninę ir programinę įrangą, kuriai netaikomos direktyvos 2002/24/EB, 2003/37/EB ir 2007/46/EB, patvirtinamas šios įrangos tipas.

2.  Dėl 1 dalyje nurodytų PTS techninės ir programinės įrangos prietaikų – informacija apie susijusias specifikacijas dėl atsakomybės perduodama už PTS techninės ir programinės įrangos prietaikų, kurioms taikoma ši direktyva, tipo patvirtinimą atsakingoms nacionalinėms institucijoms.

3.  Valstybės narės praneša Komisijai apie nacionalines institucijas, atsakingas už PTS techninės ir programinės įrangos, kuriai taikoma ši direktyva, tipo patvirtinimą, įskaitant PTS programinės įrangos tiekėjų akreditavimą. Komisija šią informaciją perduoda kitoms valstybėms narėms.

4.  Visos valstybės narės pripažįsta kitų valstybių narių nacionalinių institucijų, minimų 3 dalyje, suteiktus tipo patvirtinimus.

5.  PTS techninę ir programinę įrangą pateikti į rinką ir naudoti galima tik jei ji tinkamai įrengta ir prižiūrima bei naudojama pagal paskirtį, pagal atitinkamą Bendrijos teisę, nekelia grėsmės asmenų sveikatai ir saugumui taip pat aplinkai ir, kai tinkama, turtui.

6.  Laikoma, kad PTS techninė ir programinė įranga atitinka 4 straipsnyje nurodytas priimtas specifikacijas, jei ji atitinka nacionalinius standartus (jei tokie yra), kuriais vadovaujantis į nacionalinę teisę perkeliami pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką(16) nuostatas Europos standartizacijos institucijų nustatyti darnieji standartai.

6 straipsnis

Techninių standartų ir taisyklių komitetas

Jeigu valstybė narė arba Komisija mano, kad 5 straipsnio 6 dalyje nurodyti standartai nevisiškai atitinka 4 straipsnyje nurodytas priimtas specifikacijas, atitinkama valstybė narė arba Komisija, nurodydama neatitikimo priežastis, apie tai praneša pagal Direktyvos 98/34/EB 5 straipsnį įkurtam Nuolatiniam komitetui. Komitetas pareiškia nuomonę skubos tvarka.

Atsižvelgdama į Komiteto nuomonę, Komisija valstybėms narėms praneša, ar tuos standartus reikia išbraukti iš šios direktyvos 5 straipsnyje nurodytų pranešimų.

7 straipsnis

Informacijos privatumo, saugumo ir pakartotinio naudojimo taisyklės

1.  Valstybės narės užtikrina, kad asmens duomenys naudojant PTS būtų surenkami, saugomi ir tvarkomi laikantis Bendrijos taisyklių, kuriomis saugomos asmenų laisvės ir pagrindinės teisės, ypač laikantis direktyvų 95/46/EB ir 2002/58/EB.

2.  Siekiant užtikrinti privatumą, tam tikrais atvejais suteikiant galimybę pasinaudoti PTS prietaika ir (arba) paslauga skatinama naudoti anoniminius duomenis:

3.  Asmens duomenys tvarkomi tik tiek, kiek būtina siekiant suteikti galimybę pasinaudoti PTS prietaika ir (arba) paslauga.

4.  Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnyje nurodytų specialių kategorijų duomenys tvarkomi tik kai gaunamas aiškus su duomenimis susijusio asmens sutikimas tvarkyti tuos duomenis, kai jam (-ai) apie tai pranešama.

5.  ▌Valstybės narės užtikrina, kad PTS duomenys ir įrašai būtų apsaugoti nuo netinkamo naudojimo, įskaitant apsaugą nuo neteisėtos prieigos, keitimo arba praradimo ir nebus naudojami kitais, nei direktyvoje paminėtais tikslais.

6.  Taikoma Direktyva 2003/98/EB║.

8 straipsnis

Programos ruošimas

1.  Remdamasi direktyvos II priede nustatytais pagrindiniais elementais ir pirmą kartą ne vėliau kaip ... (17)Komisija parengia metinę darbo programą.

2.  Komisija atsižvelgia į komitetų, įsteigtų remiantis kitais Bendrijos aktais, įskaitant 10 straipsnyje nurodytą Europos PTS patariamąją grupę, darbo, susijusio su įvairiomis PTS sritimis, rezultatus.

3.  Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija užtikrina bendrą PTS diegimo nuoseklumą su kitomis atitinkamomis Bendrijos politikos sritimis, programomis bei veiksmais ir jų papildomumą.

4.  Komisija aktyviai bendradarbiauja su Europos ir tarptautinėmis standartizacijos įstaigomis dėl I ir II prieduose nustatytų nuostatų.

5.  Komisija veikia pagal 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą:

   a) priimdama ir keisdama metines darbo programas;
   b) nustatydama prioritetines tarptautinio bendradarbiavimo sritis.

Metinė darbo programa ir prioritetinės tarptautinio bendradarbiavimo sritys skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6.  Pagal 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu Komisija ne vėliau, kaip ...(18), priima darbo programą, apimančią II priede numatytų pagrindinių elementų įgyvendinimo tikslus ir terminus.

9 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas – Europos PTS komitetas, sudaromas iš valstybių narių atstovų ir pirmininkaujamas Komisijos atstovo.

2.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

10 straipsnis

Europos PTS patariamoji grupė

1.  Komisija įsteigia Europos PTS patariamąją grupę, kad ši konsultuotų Komisiją su PTS diegimu ir naudojimu Bendrijoje susijusiais verslo ir techniniais klausimais. Grupė sudaroma iš susijusių PTS paslaugų teikėjų, naudotojų asociacijų, transporto ir įrenginių operatorių, gamybos pramonės, socialinių partnerių, profesinių asociacijų, vietos valdžios institucijų ir kitų susijusių forumų aukšto lygio atstovų.

2.  Komisija užtikrina, kad Europos PTS patariamosios grupės nariai būtų kompetentingi ir kad šioje grupėje būtų tinkamai atstovaujama tiems pramonės sektoriams ir tiems naudotojams, kuriems taikomos priemonės, kurias pagal šią direktyvą gali pasiūlyti Komisija.

3.  Iš Europos PTS patariamosios grupės reikalaujama pateikti techninę nuomonę dėl 4 straipsnyje nurodytų specifikacijų rengimo.

4.  Europos PTS patariamosios grupės vykdoma veikla yra skaidri.

11 straipsnis

Ataskaitos

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip ...(19) pateikia Komisijai išsamią nacionalinės veiklos ir projektų, susijusių su 4 straipsnio 1 dalyje nustatytomis prioritetinėmis sritimis, ataskaitą ir joje pateikia bent III priede nustatytą informaciją.

2.  Valstybės narės ne vėliau kaip ...(20)* pateikia Komisijai savo nacionalinių PTS veiksmų planus penkeriems metams ir šiuose planuose pateikia bent III priede nustatytą informaciją.

3.  Valstybės narės vėliau kasmet praneša apie pažangą, padarytą įgyvendinant šiuos planus.

4.  Komisija kas šešis mėnesius Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimo pažangą, kartu su I ir II prieduose nustatytų taisyklių veikimo analize, ir įvertina, ar reikia iš dalies pakeisti šią Direktyvą.

Visų pirma Komisija kas šešis mėnesius Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą apie finansavimo padėtį, ir, jei reikia, Komisija pateikia pasiūlymą dėl mažiausio lygio PTS prietaikų ir paslaugų įgyvendinimo finansavimo.

12 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip ...(21) įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ║

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

3 STRAIPSNYJE NURODYTI PTS DIEGIMO PRINCIPAI

PTS prietaikos ir paslaugos parenkamos ir diegiamos remiantis poreikių vertinimu ir laikantis šių principų:

   ║a) veiksmingumas – gebėjimas apčiuopiamai prisidėti prie pagrindinių Europos kelių transporto problemų sprendimo (pvz., spūsčių ir taršos mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, saugos ir saugumo didinimo, su pažeidžiamais kelių eismo dalyviais susijusių klausimų sprendimo);
   ║b) rentabilumas – išlaidų ir rezultatų, gautų siekiant tikslų, santykis;
   ║c) geografinis tęstinumas – gebėjimas visoje Bendrijoje ir prie jos išorės sienų, ypač TEN-T, užtikrinti darnias paslaugas;
   ║d) sąveika – sistemų geba keistis duomenimis ir sudaryti galimybę dalytis informacija ir žiniomis;
   ║e) brandos lygis – pažangos lygis;
   f) intermodalumas – krovininio transporto nukreipimas į trumpųjų nuotolių laivybos, geležinkelių ir vidaus vandenų transportą arba į transporto rūšių derinius, kuriuose krovinių gabenimas keliais yra kuo veiksmingesnis.

II PRIEDAS

4 STRAIPSNYJE NURODYTI PAGRINDINIAI SPECIFIKACIJŲ ELEMENTAI

(1)  Optimalus kelių, eismo ir kelionės duomenų naudojimas

Optimalaus kelių, eismo ir kelionės duomenų naudojimo specifikacijose nustatoma:

  ║a) reikalavimai, būtini užtikrinti, kad tikralaikė eismo ir kelionės informacija būtų tiksli ir kad ji tarpvalstybiniu mastu būtų prieinama PTS naudotojams, visų pirma reikalavimai, kuriais:
   PTS paslaugų teikėjams sudaroma galimybė gauti tikslius viešuosius kelių ir tikralaikius eismo duomenis, naudojamus tikralaikei eismo ir kelionės informacijai rengti;
   palengvinamas susijusių valdžios institucijų bei suinteresuotųjų šalių ir susijusių PTS paslaugų teikėjų tarpvalstybinis elektroninis keitimasis duomenimis;
   užtikrinama, kad susijusios valdžios institucijos ir suinteresuotosios šalys laiku atnaujintų viešuosius kelių ir eismo duomenis, naudojamus tikralaikei eismo ir kelionės informacijai rengti;
   užtikrinama, kad PTS paslaugų teikėjai laiku atnaujintų tikralaikę eismo ir kelionės informaciją;
  ║b) reikalavimai, būtini užtikrinti, kad susijusios valdžios institucijos rinktų kelių ir eismo duomenis (įskaitant, pvz., eismo srautų planus, eismo reguliavimą ir rekomenduojamus maršrutus, ypač skirtus sunkiasvorėms transporto priemonėms) ir kad jie būtų teikiami PTS paslaugų teikėjams, visų pirma reikalavimai, kuriais:
   PTS paslaugų teikėjams sudaroma galimybė gauti susijusių valdžios institucijų surinktus viešuosius kelių ir eismo duomenis (įskaitant, pvz., apie eismo srautų planus, eismo reguliavimą ir rekomenduojamus maršrutus);
   palengvinamas susijusių valdžios institucijų ir PTS paslaugų teikėjų elektroninis keitimasis duomenimis;
   užtikrinama, kad susijusios valdžios institucijos laiku atnaujintų viešuosius kelių ir eismo duomenis (įskaitant duomenis apie eismo srautų planus, eismo reguliavimą ir rekomenduojamus maršrutus);
   užtikrinama, kad PTS paslaugų teikėjai laiku atnaujintų PTS paslaugas ir prietaikas, naudojančias šiuos viešuosius kelių ir eismo duomenis;
  ║c) reikalavimai, būtini užtikrinti, kad viešieji kelių ir eismo duomenys, naudojami skaitmeniniams žemėlapiams rengti, būtų tikslūs ir kad jais galėtų naudotis skaitmeninių žemėlapių gamintojai ir paslaugų teikėjai, visų pirma reikalavimai, kuriais:
   skaitmeninių žemėlapių gamintojams ir paslaugų teikėjams užtikrinama galimybė naudotis viešaisiais kelių ir eismo duomenimis, naudojamais skaitmeniniams žemėlapiams rengti;
   palengvinamas susijusių valdžios institucijų bei suinteresuotųjų šalių ir privačių skaitmeninių žemėlapių gamintojų bei platintojų elektroninis keitimasis duomenimis;
   užtikrinama, kad susijusios valdžios institucijos ir suinteresuotosios šalys laiku atnaujintų viešuosius kelių ir eismo duomenis, naudojamus skaitmeniniams žemėlapiams rengti;
   užtikrinama, kad skaitmeninių žemėlapių gamintojai ir paslaugų teikėjai laiku atnaujintų skaitmeninius žemėlapius;
  ║d) būtinieji nemokamo "universaliųjų eismo pranešimų" teikimo visiems kelių eismo dalyviams reikalavimai, apimantys būtinąjį šių pranešimų turinį, visų pirma reikalavimai, kuriais:
   užtikrinama, kad būtų naudojamas standartinis su saugumu susijusių eismo įvykių sąrašas ("universalieji eismo pranešimai"), kuris turėtų būti nemokamai perduodamas PTS naudotojams;
   užtikrinama "universaliųjų eismo pranešimų" sąveika su PTS paslaugomis teikiant tikralaikę eismo ir kelionės informaciją ir šių pranešimų integravimas į šias paslaugas.

(2)  Eismo ir krovinių valdymo PTS paslaugų tęstinumas Europos transporto koridoriuose ir miestų aglomeracijose

Eismo ir krovinių valdymo paslaugų tęstinumo ir sąveikos užtikrinimo Europos transporto koridoriuose ir miestų aglomeracijose specifikacijose nustatoma:

  ║a) būtinieji ir (arba) privalomieji krovininiam ir keleiviniam transportui skirtų PTS paslaugų tęstinumo transporto koridoriuose ir tarp įvairių transporto rūšių reikalavimai, visų pirma reikalavimai, kuriais:
   palengvinamas valstybių, regionų arba miesto ir tarpmiestinių zonų ir susijusių eismo informacijos ir (arba) valdymo centrų elektroninis keitimasis eismo duomenimis ir informacija;
   užtikrinamas standartinių informacijos srautų arba eismo sąsajų tarp susijusių eismo informacijos ir (arba) valdymo centrų naudojimas;
  ║b) priemonės, būtinos novatoriškoms PTS technologijoms (radijo dažninio atpažinimo įrenginiams (RFID), skirtajam trumpojo nuotolio ryšiui (DSRC) arba Galileo/Egnos) taikyti kuriant krovininio transporto logistikai (eFreight) skirtas PTS prietaikas (ypač krovinių stebėjimo ir sekimo per visą kelionę ir vežant skirtingomis transporto rūšimis priemones), visų pirma priemonės, kuriomis:
   užtikrinama, kad PTS prietaikų kūrėjams būtų sudaryta galimybė naudotis reikiamomis PTS technologijomis ir kad jie taikytų šias technologijas;
   užtikrinamas padėties nustatymo rezultatų (pvz., gautų naudojant RFID ir (arba) Galileo/EGNOS) integravimas eismo valdymo priemonėse ir centruose;
  ║c) priemonės, būtinos judumui miestuose užtikrinti skirtai PTS architektūrai kurti, taikant integruotą ir įvairias transporto rūšis apimantį kelionių planavimo, transporto poreikio ir eismo valdymo metodą, visų pirma priemonės, kuriomis:
   miestų valdymo centrams suteikiama galimybė naudotis viešojo transporto, kelionių planavimo, transporto poreikio, eismo ir stovėjimo duomenimis;
   palengvinamas įvairių miesto valdymo centrų elektroninis keitimasis informacija apie viešąjį ir privatųjį transportą ir visas įmanomas transporto rūšis;
   užtikrinamas visų susijusių duomenų ir informacijos integravimas į bendrą architektūrą;
   d) priemonės, kurių reikia sklandžių PTS paslaugų užtikrinimui Bendrijoje ir prie jos išorės sienų.

(3)  Kelių sauga ir saugumas

PTS kelių saugos ir saugumo prietaikų specifikacijose nustatoma:

  ║a) priemonės, būtinos pagalbos skambučio (eCall) sistemai darniai įdiegti visoje Europoje, įskaitant priemones, kuriomis:
   sudaroma galimybė keistis reikiamais transporto priemonėje įrengtos PTS duomenimis;
   užtikrinama, kad kelių infrastruktūros (pagalbos) centruose (viešųjų paslaugų prieigos punktuose) būtų reikiama įranga transporto priemonių siunčiamiems duomenims priimti;
   palengvinamas transporto priemonių ir kelių infrastruktūros (pagalbos) centrų (viešųjų paslaugų prieigos punktų) elektroninis keitimasis duomenimis;
   ║b) priemonės, būtinos kelių eismo dalyvių saugai užtikrinti naudojant jų transporto priemonėje įrengtą ŽMS ir mobiliuosius prietaisus, taip pat transporto priemonėje įrengtų ryšio priemonių saugumui užtikrinti;
   c) priemonės, kuriomis būtų užtikrinamas pažeidžiamų kelių eismo dalyvių, saugumas, atsižvelgiant į pažangiųjų pagalbos vairuotojui sistemų (angl. Advanced Driving Assistance Systems, ADAS) diegimą ir taikant ŽMS;
   d) priemonės, būtinos pažeidžiamų kelių eismo dalyvių saugai ir komfortui užtikrinti, atsižvelgiant į visas PTS prietaikas;
  e) priemonės, būtinos saugioms sunkvežimių ir komercinio transporto stovėjimo vietoms nurodyti ir PTS naudojimu pagrįstoms stovėjimo ir išankstinio užsakymo sistemoms taikyti, visų pirma priemonės, kuriomis:
   sudaroma galimybė naudotis pakankamu stovėjimo vietų skaičiumi;
   naudotojams sudaroma galimybė gauti informaciją apie stovėjimo vietas;
   palengvinamas stovėjimo aikštelių, centrų ir transporto priemonių elektroninis keitimasis duomenimis;
   integruojamos transporto priemonėse ir stovėjimo aikštelėse taikomos susijusios PTS technologijos, skirtos informacijai apie laisvas stovėjimo vietas atnaujinti išankstinio užsakymo tikslais.

(4)  Transporto priemonės integravimas į transporto infrastruktūrą

PTS, skirtų transporto priemonei integruoti į transporto infrastruktūrą, specifikacijose nustatoma:

  ║a) priemonės, būtinos įvairioms PTS prietaikoms integruoti į transporto priemonėje įdiegtą atvirąją platformą; visų pirma šios priemonės grindžiamos:
   dabartinių arba numatytų PTS prietaikų funkcinių reikalavimų nustatymu;
   atvirosios sistemos architektūros, užtikrinančios infrastruktūros sistemų ir įrenginių sąveiką ir (arba) tarpusavio ryšį, nustatymu;
   būsimų naujų arba atnaujintų PTS prietaikų integravimu į transporto priemonėje įdiegtą atvirąją platformą pagal savaiminio įdiegimo (angl. plug and play) principą;
   standartizavimo procedūros, skirtos architektūrai ir atvirosios transporto priemonėje įdiegtos platformos specifikacijoms patvirtinti, taikymu;
  ║b) priemonės, būtinos susietosioms (transporto priemonių infrastruktūros) sistemoms toliau tobulinti ir įgyvendinti, visų pirma priemonės, kuriomis:
   palengvinamas duomenų ir informacijos perdavimas iš vienos transporto priemonės į kitą, iš transporto priemonės į infrastruktūrą ir atvirkščiai, iš vienos infrastruktūros į kitą;
   susijusioms šalims (transporto priemonėms arba kelių infrastruktūrai) suteikiama galimybė gauti duomenis arba informaciją, kuria keičiamasi;
   užtikrinamas standartinės pranešimo formos taikymas transporto priemonei ir infrastruktūrai keičiantis duomenimis;
   nustatoma kiekvieno keitimosi duomenimis būdo (transporto priemonė–transporto priemonė, transporto priemonė–infrastruktūra, infrastruktūra–infrastruktūra) ryšių infrastruktūra;
   ŽMS reguliavimo sistema, kad būtų išspręsti atsakomybės klausimai, o PTS funkcinės saugumo ypatybės būtų patikimiau pritaikytos prie žmonių elgsenos;
   užtikrinamas standartizavimo procedūrų, skirtų susijusiai architektūrai patvirtinti, taikymas.

III PRIEDAS

REKOMENDACIJOS DĖL NACIONALINIŲ PTS VEIKSMŲ ATASKAITŲ, NURODYTŲ 11 STRAIPSNYJE, TURINIO

║1)   Valstybių narių pagal 11 straipsnį teikiamų ataskaitų, susijusių su prioritetinėmis sritimis, nustatytomis 4 straipsnio 1 dalyje, apimtis yra nacionalinė. Tačiau prireikus ataskaitų apimtis gali būti išplėsta iki regioninio ir (arba) pasirinkto vietos lygmens.

║2)   Pagal 11 straipsnio 1 dalį teikiamoje ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:

   ║a) dabartinė nacionalinė PTS strategija;
   ║b) jos tikslai ir pamatinės nuostatos;
   ║c) glaustas PTS diegimo būklės ir pamatinių sąlygų aprašas;
   ║d) prioritetinės dabartinių veiksmų ir susijusių priemonių sritys;
   ║e) paaiškinimas, kaip ši strategija ir šie veiksmai arba priemonės padeda darniai ir užtikrinant reikiamą sąveiką diegti PTS prietaikas ir užtikrinti paslaugų tęstinumą Bendrijoje (žr. 4 straipsnio 1 dalį).

║3)   Pagal 11 straipsnio 2 dalį teikiamoje ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:

   ║a) nacionalinė PTS strategija, įskaitant jos tikslus;
   ║b) išsamus PTS diegimo ir pamatinių sąlygų aprašas;
   ║c) numatomos prioritetinės veiksmų ir susijusių priemonių sritys su paaiškinimu, kaip šiais veiksmais ir priemonėmis bus remiamos 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos prioritetinės sritys;
  ║d) išsami informacija apie dabartinių ir numatomų veiksmų įgyvendinimą, aprašant:
   priemones;
   išteklius;
   konsultacijas ir aktyvias suinteresuotąsias šalis;
   tarpinius tikslus;
   stebėjimą. ║

(1) 2009 m. gegužės 13 d. nuomonė (dar nepaskelbta OL).
(2) OL C , , p.
(3) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) Žr. http://www.esafetysupport.org/download/European_Commission/048-esafety.pdf
(5) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(6) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(7) OL L 345, 2003 12 31, p. 90.
(8) OL L 263, 2007 10 9, p. 1.
(9) OL L 124, 2002 5 9, p. 1.
(10) OL L 171, 2003 7 9, p. 1.
(11) Žr. ║ Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 (OL L 3, 2005 1 5, p. 1), ir ║Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 683/2008 (OL L 196, 2008 7 24, p. 1).
(12) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(13) OL L 166, 2004 4 30, p. 124.
(14) OL L 370, 1985 12 31, p. 8.
(15) OL L 263, 2007 10 9, p. 1.
(16) OL L 204, 1998 7 21, p. 37.
(17)* OL: trys mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo.
(18)* OL: šeši mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo.
(19)* OL: iki [šeši mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo].
(20)** OL: iki [dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo].
(21)* OL: iki [12 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo].


Antroji "Marco Polo" programa dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo krovininio transporto sistemos atitikčiai aplinkosaugos reikalavimams didinti ("Marco Polo II") ***I
PDF 273kWORD 36k
Rezoliucija
Tekstas
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1692/2006, nustatantį antrąją "Marco Polo" programą dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo krovininio transporto sistemos atitikčiai aplinkosaugos reikalavimams didinti ("Marco Polo II") (COM(2008)0847 – C6-0482/2008 – 2008/0239(COD))
P6_TA(2009)0284A6-0217/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0847),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnio 1 dalį bei 80 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0482/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0217/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr..../2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1692/2006, nustatantį antrąją Marco Polo programą dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo krovininio transporto sistemos atitikčiai aplinkosaugos reikalavimams didinti (Marco Polo II)

P6_TC1-COD(2008)0239


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 923/2009.)


Konkurencingas krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklas ***I
PDF 472kWORD 185k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Priedas
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (COM(2008)0852 – C6-0509/2008 – 2008/0247(COD))
P6_TA(2009)0285A6-0220/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0852),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6–0509/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6–0220/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. ..../2009 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo

P6_TC1-COD(2008)0247


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Pagal Lisabonos augimo ir užimtumo strategiją ir Bendrijos tvarios plėtros strategiją, geležinkelio vidaus rinkos, visų pirma krovinių vežimo srityje, sukūrimas yra esminis, siekiant tvaraus mobilumo pažangos.

(2)   2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ║(4) buvo svarbus etapas kuriant geležinkelio vidaus rinką.

(3)  Tam, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. konkurencijai atviros vidaus ir tarptautinės krovinių vežimo geležinkeliais paslaugos galėtų konkuruoti su kitų rūšių transportu, jos turėtų turėti galimybę pasinaudoti geros kokybės geležinkelio infrastruktūra, t. y. patikima infrastruktūra, kuria naudojantis būtų įmanoma teikti krovinių vežimo paslaugas prekybai priimtinomis sąlygomis ir greičiu, kas reiškia, kad jos teikiamos paslaugos atitiktų vežėjų geležinkeliais prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

(4)  Liberalizavus geležinkelių transportą, į tinklą pateko nauji vežėjai, tačiau rinkoje nepakanka mechanizmų, kuriuos naudojant būtų galima organizuoti, reguliuoti krovinių vežimą geležinkeliais ir užtikrinti jo saugumą. Optimizuojant krovinių vežimą geležinkeliais ir užtikrinant jo saugumą reikėtų ypač pagerinti infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimą ir traukinių linijų paskirstymo procedūrą.

(5)   2008 m. balandžio 7 ║ vykusiame ║ Tarybos posėdyje buvo prieita prie išvados, kad reikia skatinti veiksmingą infrastruktūrų panaudojimą ir, esant reikalui, gerinti geležinkelių infrastruktūros pajėgumus taikant Europos ir nacionaliniais lygmenimis priimtas priemones, visų pirma – teisės aktus.

(6)  Dėl konkurencingo krovinių vežimo geležinkelių tinklo, kuriuo krovininiai traukiniai galėtų kursuoti tinkamomis sąlygomis ir be sunkumų patekti iš vieno nacionalinio tinklo į kitą, būtų pagerintos infrastruktūros naudojimo sąlygos.

(7)  Kad pradėtų veikti konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklas, jau įgyvendinamos geležinkelių infrastruktūros srities priemonės rodo, kad tarptautinių koridorių, patenkinančių specialius vieno ar keleto aiškiai nustatytų krovinių rinkos segmentų poreikius, sukūrimas yra tinkamiausias metodas.

(8)  Europinį konkurencingo krovinių vežimo geležinkelių tinklą kurti reikia derinant jį su Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) programa ir Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (angl. ERTMS) koridoriais. Todėl reikalinga koordinuota tinklų plėtra, visų pirma – tarptautinių krovinių vežimo geležinkeliais koridorių integravimas į dabartinį TEN-T tinklą ir į ERTMS koridorius. Be to, Bendrijos lygmeniu reikėtų suderinti šiems koridoriams taikomas taisykles. Esant reikalui, šių koridorių kūrimą reikėtų finansuoti pagal TEN-T programą, mokslinių tyrimų programas, Marco Polo programą ir kt., taip pat panaudojant kitas Bendrijos politikos sritis ir fondus, pvz., Sanglaudos fondą.

(9)  Kuriant krovinių vežimo koridorius reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į numatytą TEN-T tinklų išplėtimą į šalis, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, siekiant užtikrinti geresnę jungtį su Europos trečiųjų šalių geležinkelių infrastruktūra.

(10)  Krovinių vežimo koridorių atveju reikėtų užtikrinti tinkamą atitinkamų valstybių narių ir infrastruktūros valdytojų koordinavimą, suteikti geresnę ir pakankamą paskatą krovinių vežimui geležinkeliais, sukurti veiksmingas ir pakankamas jungtis su kitų rūšių transportu siekiant sukurti veiksmingą integruotą krovininio transporto tinklą ir sudaryti tinkamas sąlygas krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų teikėjų konkurencijai.

(11)  Krovinių vežimo koridoriaus sukūrimas turėtų būti grindžiamas valstybių narių pateiktais pasiūlymais ir konsultacijomis su infrastruktūros valdytojais. Antrajame etape jis turėtų būti patvirtintas Europos lygmeniu, remiantis aiškiai apibrėžta skaidria tvarka. Krovinių vežimo koridorių kūrimo kriterijus reikėtų nustatyti atsižvelgiant į konkrečius valstybių narių ir infrastruktūros valdytojų poreikius, neapribojant jų laisvės patiems priimti sprendimus ir jų vadovavimo srities.

(12)  Kad būtų skatinamas valstybių narių, infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio bendrovių koordinavimas, kiekvieną koridorių turėtų prižiūrėti valdymo institucija, sudaryta iš infrastruktūros valdytojų, susijusių su tuo koridoriumi.

(13)  Kad būtų atsižvelgta į rinkos poreikius, transporto koridoriaus kūrimo taisyklės turėtų būti pateiktos įgyvendinimo plane, kuriame turėtų būti nurodyti krovinių vežimui geležinkeliu patobulinti naudingi veiksmai ir jų įgyvendinimo grafikas. Be to, tam, kad būtų įsitikinta, jog krovinių vežimo koridoriaus kūrimui numatyti ar įgyvendinti veiksmai atitinka rinkos poreikius ar lūkesčius, su visomis geležinkelių naudotojų bendrovėmisturėtų būti nuolat konsultuojamasi pagal atitinkamą valdymo institucijos nustatytą tvarką.

(14)  Kad būtų užtikrinta krovinių vežimo koridoriuje esančių infrastruktūros pajėgumų darna ir tęstinumas, reikėtų koordinuoti atitinkamų valstybių narių, infrastruktūros naudotojų ir geležinkelių bendrovių, taip pat valstybių narių ir Europos trečiųjų šalių, jei reikia, investicijas į krovinių vežimo koridorių ir jas planuoti vadovaujantis koridoriaus poreikiais. Turėtų būti paskelbta investicijų programa, kad būtų užtikrintas koridoriuje galinčių veikti geležinkelių bendrovių informavimas. Į investicijas turėtų būti įtraukti projektai, susiję su sąveikių sistemų plėtra ir traukinių pajėgumo didinimu.

(15)  Dėl tų pačių priežasčių kapitaliniai priežiūros darbai, kurių poveikis geležinkelio struktūros pajėgumams labai dažnai yra didelis, turėtų būti koordinuojami viso koridoriaus lygmeniu ir apie juos turi būti nuolat skelbiama.

(16)  Taip pat būtina sukurti infrastruktūras ir sistemas, skirtas įvairiarūšio krovininio transporto paslaugų plėtrai, kad Bendrijoje būtų skatinamas krovinių vežimo geležinkeliais vystymas.

(17)  Atitinkamos valstybės narės ir už krovinių vežimo koridorius atsakingos kompetentingos nacionalinės saugos institucijos gali sudaryti susitarimus dėl riedmenų ir mašinistų įgūdžių abipusio pripažinimo. Su krovinių vežimo koridoriumi susijusių valstybių narių saugos institucijos turėtų bendradarbiauti, kad tokie susitarimai būtų įgyvendinti.

(18)  Siekiant palengvinti prašymų dėl infrastruktūros pajėgumų vidaus ir tarptautinėms krovinių vežimo geležinkeliais paslaugoms teikimą, kiekvieno koridoriaus atveju reikėtų vadovautis "vieno langelio" principu. Todėl reikėtų remtis jau veikiančiomis priemonėmis, visų pirma tomis, kurias vykdo organizacija RailNetEurope, infrastruktūros valdytojų koordinatorius, teikiantis tarptautiniu krovinių vežimu užsiimantiems veiklos vykdytojams tam tikras paslaugas.

(19)  Kadangi įvairių rūšių vežimo geležinkeliais tvarkaraščių planavimo laikas skiriasi, pageidautina užtikrinti, kad pajėgumų prašymai dėl krovinių vežimo būtų derinami su prašymais dėl keleivių vežimo, atsižvelgiant į jų atitinkamas socialines ekonomines vertes. Už infrastruktūros naudojimą imami mokesčiai turėtų skirtis priklausomai nuo skirtos traukinių linijos kokybės ir patikimumo.

(20)  Traukiniams, vežantiems krovinius, kuriuos pagal valdymo institucijos nustatytą tvarką labai svarbu pristatyti per suplanuotą laiką, eismo trikdžių atveju turėtų būti teikiama pirmenybė.

(21)  Kad krovinių koridoriuje būtų pakankama krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų teikėjų konkurencija, infrastruktūros pajėgumų prašyti reikėtų leisti ir kitiems pareiškėjams, ne tik geležinkelio įmonėms ar jų grupėms.

(22)  Siekiant optimizuoti krovinių koridoriaus valdymą ir užtikrinti geresnį pralaidumą ir tarptautinių krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų kokybę, reikėtų, kad skirtinguose krovinių vežimo koridoriaus tinkluose esančių geležinkelio eismo kontrolės institucijų darbas būtų gerai koordinuotas. Kad būtų užtikrintas geresnis geležinkelio infrastruktūros naudojimas, reikėtų koordinuoti tokių infrastruktūrų ir strateginių terminalų, esančių visame krovinių vežimo koridoriuje, valdymą.

(23)  Kad su visos pagrindinės krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros naudojimu susijusi informacija būtų lengviau prieinama ir kad prie tokios infrastruktūros būtų užtikrinta nediskriminacinė prieiga, reikėtų, kad visi tarptautinių krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų teikėjai galėtų susipažinti su tinklo nuostatais, kuriuose visa ši informacija būtų pateikta.

(24)  Kad būtų galima objektyviai įvertinti veiksmų, kuriais siekiama sukurti krovinių vežimo koridorių, naudingumą ir užtikrinti veiksmingą tokių veiksmų stebėseną, reikėtų sukurti ir nuolat skelbti paslaugos koridoriuje vertinimo rodiklius. Vertinimo rodiklių apibrėžtis turėtų būti suformuluota pasikonsultavus su suinteresuotomis šalimis, teikiančiomis krovinių vežimo geležinkeliais paslaugasir jomis besinaudojančiomis.

(25)   Kadangi šio reglamento tikslo – konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo sukūrimo – valstybės narės vienos negali deramai pasiekti ir dėl siūlomo reglamento mąsto ir poveikio to tikslo siekti geriau yra Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali imtis priemonių laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama tai, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(26)  Turėtų būti sukurtos tinkamos investicijų koordinavimo, pajėgumų ir eismo valdymo taisyklės, pagrįstos kokybiškas paslaugas krovinių vežimu tarptautiniame geležinkelio koridoriuje užsiimantiems veiklos vykdytojams turinčių teikti infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimu.

(27)  Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikėtų priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(5).

(28)  Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti sąlygas ir kriterijus, būtinus šiam reglamentui įgyvendinti. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(29)  Šiuo reglamentu siekiama pagerinti krovinių vežimo geležinkeliais efektyvumą, palyginti su kitų rūsių transportu, tačiau šio tikslo turėtų būti siekiama politiniais valstybių narių ir Europos Sąjungos veiksmais ir finansiniais įsipareigojimais. Reikia užtikrinti derinimą tarp valstybių narių aukščiausiu lygmeniu, siekiant garantuoti veiksmingiausią krovinių vežimo koridorių veikimą. Prisiimant finansinius įsipareigojimus investuoti į infrastruktūrą ir techninę įrangą, pvz., ERTMS, turėtų būti siekiama padidinti krovinių vežimo geležinkeliais pajėgumus ir efektyvumą lygiagrečiai su šio Reglamento tikslais,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiuo reglamentu nustatomos konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo, sudaryto iš tarptautinių konkurencingo krovinių vežimo geležinkelių koridorių (║ krovinių vežimo koridorių) sukūrimo ir organizavimo taisyklės. Juo nustatomos krovinių vežimo koridorių parinkimo ir organizavimo taisyklės ir ▌su investicijų planavimu ir pajėgumų bei eismo valdymu susiję bendradarbiavimo principai.

2.  Šis reglamentas taikomas geležinkelių infrastruktūrai, teikiant vidaus ir tarptautines vežimo geležinkeliais paslaugas, valdyti ir naudoti, išskyrus:

   a) autonominius vietinius ir regioninius tinklus, kai teikiamos keleivių vežimo geležinkelių infrastruktūra paslaugos, išskyrus tuos atvejus, kai tokios paslaugos teikiamos krovinių vežimo koridoriaus dalyje;
   b) tinklus, skirtus vien tik miesto ar priemiestinėms keleivių vežimo paslaugoms teikti;
   c) regioninius tinklus, kuriais naudojasi tik geležinkelio įmonė, kuriai netaikoma 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros(6), regioninėms krovinių vežimo paslaugoms teikti tol, kol tinklo pajėgumų nepaprašo kitas pareiškėjas;
   d) vien tik infrastruktūros savininko krovinių vežimo reikmėms skirtą privačią geležinkelių infrastruktūrą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

1.  Šiame reglamente vartojamos Direktyvos 2001/14/EB 2 straipsnyje nustatytos apibrėžtys.

2.  Be 1 straipsnyje nurodytų apibrėžčių vartojamos šios apibrėžtys:

   a) "krovinių vežimo koridorius" – visos valstybių narių, o reikalui esant – ir ║ Europos trečiųjų šalių, teritorijoje esančios geležinkelio linijos, jungiančios du ar kelis strateginius terminalus ▌, sudarytos iš pagrindinio ir alternatyvių kelių bei juos jungiančių bėgių; kuriose yra geležinkelio infrastruktūros ir jų įranga krovinių terminaluose, skirstymo stotys ir traukinių formavimo įrenginiai bei privažiavimo prie jų keliai, įskaitant visas su geležinkeliais susijusias paslaugas, išvardytas Direktyvos 2001/14/EB II priede;
   b) "įgyvendinimo planas" – dokumentas, kuriame numatyta strategija ║ ir priemonės, kurias suinteresuotosios šalys ketina įgyvendinti ar taikyti, kad per tam tikrą laiką būtų išvystyta pakankama veikla, reikalinga krovinių vežimo koridoriui sukurti;
   c) "kapitaliniai priežiūros darbai" – bet kokie geležinkelių infrastruktūros ir jos įrangos, reikalingos traukinių eismui krovinių vežimo koridoriuje užtikrinti, remonto darbai, numatyti mažiausiai prieš metus, kai remiantis Direktyvos 2001/14/EB 28 straipsniu reikalingi infrastruktūros pajėgumai;
   d) "terminalas'– krovinių vežimo koridoriuje esanti įranga, specialiai pritaikyta kroviniams krauti į krovininius traukinius ir (arba) jiems iškrauti bei sujungti krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas su kelių, jūrų, upių ir oro transporto paslaugomis arba pritaikyta krovininiams sąstatams formuoti arba performuoti;
   e) "strateginis terminalas" – krovinių vežimo koridoriuje esantis terminalas, atviras visiems pareiškėjams, kurio vaidmuo krovinių vežimo koridoriuje krovinių vežimui geležinkeliais yra svarbus jau dabar, arba numatoma, kad jis atliks svarbų vaidmenį ateityje;
   f) "vienas langelis" – visų krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojų įsteigta bendra institucija, kurioje pareiškėjai gali pateikti prašymą skirti traukinio liniją, susijusią su maršrutu, kertančiu bent vieną valstybės sieną.

II SKYRIUS

KONKURENCINGO KROVINIŲ VEŽIMO EUROPOS GELEŽINKELIAIS TINKLO KONCEPCIJA IR VALDYMAS

3 straipsnis

Krovinių vežimo koridorių parinkimas

1.  Krovinių vežimo koridorius turi jungti bent dvi valstybes nares ir sudaryti galimybę teikti tarptautines ir vidaus vežimo geležinkeliais paslaugas ▌. Tokio koridoriaus ypatumai:

   a) jis yra TEN-T dalis arba bent suderinamas su TEN-T arba, jei tinkama, su ERTMS koridoriais. Jei būtina, tam tikros didelės arba galimai didelės krovinių transporto apimties atkarpos, neįeinančios į TEN-T, gali taip pat būti koridoriaus dalimi;
   b) dėl jo pastebimai vystosi krovinių vežimas geležinkeliu ir atsižvelgiama į pagrindinius prekybos srautus ir prekių judėjimą;
   c) jis pagrįstas socialine ekonomine analize, iš kurios matyti poveikis transporto sistemoms grandims, kuriose krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros pajėgumų skyrimas pastebimai paveikia krovinių ir keleivių vežimą. Į analizę įtraukiami pagrindiniai išorinių išlaidų poveikiai;
   d) juo užtikrinama geresnis susisiekimas tarp pasienyje esančių valstybių narių ir Europos trečiųjų šalių;
   e) jis paremtas įgyvendinimo planu.

2.  Sprendimą dėl krovinių vežimo koridoriaus kūrimo ar keitimo priima atitinkamos valstybės narės po to, kai apie savo ketinimus yra pranešusios Komisijai, pridėdamos kartu su atitinkamais infrastruktūros valdytojais parengtą pasiūlymą ir atsižvelgdamos į geležinkelių bendrovių, kurios naudojasi koridoriumi arba yra suinteresuotos juo naudotis, iniciatyvas bei nuomones ir priede pateiktus kriterijus. Suinteresuotosios geležinkelių bendrovės gali dalyvauti šiame procese, kai didelės investicijos yra su jomis susijusios.

3.  Krovinių vežimo koridoriai kuriami vadovaujantis tokiomis taisyklėmis:

   a) ne vėliau kaip ...(7) kiekviena valstybė narė, turinti bent dvi tiesiogines geležinkelių jungtis su kitomis dvejomis valstybėmis narėmis, turi būti pasirengusi vykdyti bent vieną pasiūlymo projektą, susijusį su krovinių vežimo koridoriumi jos teritorijoje;
   b) ne vėliau kaip ...(8)* kiekvienos valstybės narės teritorijoje turi būti.
  

4.  Komisija atkreipia dėmesį į 2 dalyje minėtus krovinių vežimo koridorių kūrimo pasiūlymus ir išnagrinėja, ar jie atitinka priede nustatytus vertinimo kriterijus. Ji gali pareikšti prieštaravimą arba pasiūlyti pakeitimus, kuriuos laiko tinkamais.

5.  Į krovinių vežimo koridorių gali būti įtrauktos kitų Europos šalių tinklų dalys. Tokiu atveju minėtos dalys turi derėti su TEN-T politika.

6.  Jei dviems ar kelioms valstybėms narėms iškyla su krovinių vežimo koridoriaus kūrimu ar keitimu susijusių sunkumų dėl jų teritorijoje esančios geležinkelių infrastruktūros, Komisija, vienai iš suinteresuotųjų valstybių narių prašant, tuo klausimu konsultuojasi su 18 straipsnyje numatytu komitetu. Komiteto nuomonė perduodama atitinkamoms valstybėms narėms. Siekdamos išspręsti problemą, atitinkamos valstybės narės į šią nuomonę atsižvelgia.

7.  Bendro pobūdžio priemonės, skirtos neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies pakeisti priimant priedą, patvirtinamos laikantis 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

4 straipsnis

Krovinių vežimo koridorių valdymas

1.  Su krovinių vežimo koridoriumi susijusios valstybės narės bendradarbiauja, kad krovinių vežimo koridorius būtų kuriamas pagal jo įgyvendinimo planą. Jos nustato pagrindinius tikslus, kurių bus siekiama naudojant krovinių vežimo koridorių, ir įsitikina, kad įgyvendinimo plane tokie tikslai yra numatyti.

2.  Kiekvieno krovinių vežimo koridoriaus atveju atitinkami infrastruktūros valdytojai ║ sukuria valdymo instituciją, atsakingą už krovinių vežimo koridoriaus įgyvendinimo plano nustatymą, vadovavimą įgyvendinimui ir atnaujinimą. Suinteresuotoms geležinkelių bendrovėms ar geležinkelių bendrovių grupėms, kurios naudojasi koridoriumi, reguliariai bus suteikiama teisė dalyvauti šios institucijos veikloje kaip konsultantams. Valdymo institucija už savo veiklą nuolat atsiskaito atitinkamoms valstybėms narėms, o reikalui esant – į krovinių vežimo koridorių įtrauktų TEN-T prioritetinių projektų Europos koordinatoriams, numatytiems 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1692/96/EB, pateikiančio Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros(9) 17a straipsnyje.

3.  Susijusios valstybės narės gali įsteigti vykdomąją valdybą, kuri yra atsakinga už leidimo parengti koridoriaus įgyvendinimo planą suteikimą valdymo institucijai bei jo įgyvendinimo priežiūrą. Tokiu atveju atskiriems vykdomosios valdyboms nariams įgaliojimus suteikia valstybių narių kompetentingos institucijos.

4.  Valdymo institucija yra nepriklausomas juridinis asmuo. Ji gali būti sudaryta kaip Europos ekonominių interesų grupė, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2137/85(10), ir turėti tokios grupės statusą.

5.  Institucijos direktorių ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui skiria valdymo institucijos nariai.

6.  Sudaroma krovinių vežimo koridoriaus strateginių terminalų, taip pat jūrų arba vidaus vandenų uostų, numatytų 9 straipsnyje, valdytojų ir savininkų darbo grupė. Ji gali pareikšti nuomonę dėl bet kokio valdymo institucijos pateikto pasiūlymo, turinčio tiesioginių pasekmių su strateginiais terminalais susijusioms investicijoms ir tų terminalų valdymui. Valdymo institucija negali priimti tokiai nuomonei prieštaraujančio sprendimo.

5 straipsnis

Krovinių vežimo koridoriaus kūrimo priemonės

1.  Į valdymo institucijos patvirtintą ir reguliariai koreguojamą įgyvendinimo planą įtraukiama:

   a) krovinių vežimo koridoriaus, įskaitant galimas kliūtis, aprašymas ir priemonių, reikalingų jo kūrimui skatinti, įgyvendinimo programa;
   b) pagrindiniai 2 dalyje numatyto rinkos tyrimo elementai;
   c) valdymo institucijos tikslai ir krovinių vežimo koridoriaus veiklos patobulinimo programa remiantis 16 straipsniu.
  

2.  Atliekamas ir periodiškai atnaujinamas rinkos tyrimas. Jis susijęs su faktiškai konstatuotu ir planuojamu eismu krovinių vežimo koridoriuje ir su prie jo prijungtomis transporto sistemos grandimis ir juo siekiama parengti arba pritaikyti, esant reikalui, koridoriaus įdiegimo planą. Tyrimu nustatoma, kaip keičiasi skirtingų rūšių eismas, ir į šį tyrimą įtraukiami pagrindiniai 3 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos socialinės ekonominės analizės elementai, taip pat galimi veiksmai, susiję su sąnaudomis ir nauda, ir ilgalaikiu finansiniu poveikiu.

3.  Sudaroma krovinių vežimo koridoriaus veiklos kūrimo ir gerinimo programa. Šioje programoje yra numatyti bendri tikslai, techniniai sprendimai ir geležinkelio infrastruktūros bei jos įrengimų darbų grafikas 7–16 straipsniuose numatytoms priemonėms įgyvendinti. Įgyvendinant šias priemones reikėtų vengti bet kokių geležinkelių pajėgumams kenkiančių suvaržymų arba juos kiek galima sumažinti.

6 straipsnis

Tarimasis su pareiškėjais

1.  Kad galintys naudoti krovinių vežimo koridorių pareiškėjai ║ galėtų tinkamai dalyvauti, valdymo institucija įsteigia konsultacijų mechanizmus.

2.  Su krovinių vežimo koridorių naudosiančiais pareiškėjais, įskaitant krovinių vežėjus geležinkeliais, keleivių vežėjus, krovinių siuntėjus, ekspeditorius ir jiems atstovaujančias institucijas, valdymo institucija tariasi prieš patvirtindama įgyvendinimo planą ir jį įgyvendinant. Iškilus valdymo institucijos ir pareiškėjų nesutarimams, pareiškėjai gali kreiptis šiuo klausimu į atsakingas reguliavimo institucijas, išvardytas 17 straipsnyje.

III SKYRIUS

INVESTICIJOS Į KROVINIŲ VEŽIMO KORIDORIŲ

7 straipsnis

Investicijų planavimas

1.  Valdymo institucija parengia ir patvirtina:

   a) investicijų į krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūrą bendrąjį ilgalaikį planą, t. y. ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui;
   b) esant reikalui – investicijų į krovinių vežimo koridorių bendrąjį vidutinės trukmės planą (ne trumpesniam kaip 2 metų laikotarpiui).

Investicijų planuose numatomas projektų, skirtų krovinių vežimo koridoriuje esančiai geležinkelio infrastruktūrai ir jos įrangai plėtoti, atnaujinti ar pertvarkyti, ir susijusių finansinių poreikių bei finansavimo šaltinių sąrašas.

2.  Pirmoje dalyje numatytuose investicijų planuose turi būti strategija, susijusi su sąveikių sistemų krovinių vežimo koridoriuje plėtojimu, kuris atitinka pagrindinius reikalavimus ir geležinkelio tinklams taikomas technines sąveikos specifikacijas, apibrėžtas 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (nauja redakcija)(11). Tokia strategija turi būti paremta tų sistemų plėtojimo išlaidų ir pelno analize. Ji turi derėti su nacionaliniais ir europiniais sąveikių sistemų plėtojimo planais, ypač su ║ ERTMS ║ plėtojimo planu, taip pat, esant reikalui, su tarpvalstybinėmis jungtimis ir sąveikiomis sistemomis su Europos trečiosiomis šalimis.

3.  Esant reikalui, investicijų planuose pažymima, koks yra numatomas Bendrijos įnašo dydis pagal TEN-T programą arba bet kokias kitas veiklos kryptis, fondus ar programas ir pagrindžiamas tokių planų strategijos suderinamumas su minėtomis programomis.

4.  Pirmoje dalyje minimi investicijų planai ▌apima strategiją, susijusią su krovininių traukinių, galinčių važiuoti krovinių vežimo koridoriumi, pajėgumų didėjimu, būtent, nustatytų kliūčių pašalinimo, esamos infrastruktūros atnaujinimo ir naujos infrastruktūros kūrimo strategiją. Ji gali apimti krovinių vežimo koridoriumi važiuojančių sąstatų ilgio, bėgių pločio, pakrovos gabaritų, greičio valdymo, traukiamo krovinio ar ašių apkrovos didinimo priemones.

5.  Pirmoje dalyje minimi investicijų planai skelbiami 15 straipsnyje minimoje ataskaitoje ir yra nuolat atnaujinami. Jie yra krovinių vežimo koridoriaus įgyvendinimo plano dalis.

8 straipsnis

Darbų koordinavimas

Krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai ▌koordinuoja visų infrastruktūros ir jos įrangos darbų, kuriuos vykdant bus apriboti turimi tinklo pajėgumai, planavimą atitinkamu būdu pagal atitinkamą grafiką ir pagal sutartinius įsipareigojimus, apibrėžtus Direktyvos 2001/14/EB 6 straipsnyje.

9 straipsnis

Strateginiai terminalai

1.  Kartu su 4 straipsnio 6 dalyje numatyta darbo grupe valdymo institucija tvirtina integruotą strategiją, susijusią su strateginių terminalų plėtra, kad jie atitiktų krovinių vežimo koridoriumi vežamų krovinių poreikius, ypač kaip įvairių transporto rūšių mazgai krovinių vežimo koridoriuose. Į šią strategiją įtraukiami šie klausimai: bendradarbiavimas su regionų, vietos ir nacionalinėmis valdžios institucijomis; aprūpinimas žeme krovinių vežimo geležinkeliais terminalų plėtrai ir galimybės naudotis lėšomis skatinant šią plėtrą. Valdymo institucija užtikrina, kad strategiškai svarbiose vietose atsižvelgiant į tikėtiną eismo intensyvumą būtų statomi tinkami terminalai.

2.  Valdymo institucija imasi tinkamų priemonių šiai strategijai įgyvendinti. Valdymo institucija strategiją reguliariai persvarsto.

IV SKYRIUS

KROVINIŲ VEŽIMO KORIDORIAUS VALDYMAS

10 straipsnis

Vienas langelis tarptautinių traukinių linijų paraiškoms pateikti

1.  Valdymo institucija taiko "vieno langelio" principą, atsakydama į paraiškas dėl traukinių linijų ▌, kai krovininio traukinio maršrutas krovinių vežimo koridoriumi kerta bent vieną valstybinę sieną arba eina per kelis tinklus.

2.  Atskiri krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai turėtų veikti kaip pagrindiniai "vieno langelio" principo centrai, dirbantys traukinių linijų prašantiems pareiškėjams.

3.   ║ 17 straipsnyje numatytos reguliavimo institucijos stebi, kad "vieno langelio" veikla būtų skaidri ir nediskriminuojanti.

11 straipsnis

Traukinių linijų klasės krovinių vežimo koridoriuose

1.  Valdymo institucija nustato ir periodiškai atnaujina krovininių traukinių linijų klases, kurios galioja visame krovinių vežimo koridoriuje. Ne mažiau kaip viena iš šių klasių (║ palengvintas krovinių vežimas) taikoma krovinių vežimo traukinių linijai, kuria kroviniai turi būti vežami ir pristatomi laikantis griežtų terminų.

2.  Krovinių vežimo klasių nustatymo kriterijus patvirtina valdymo institucija pasikonsultavus su pareiškėjais, kurie tikriausiai naudos krovinių vežimo koridorių.

12 straipsnis

Krovininiams traukiniams skiriamos traukinių linijos

1.  Kartu su atvejais, paminėtais Direktyvos 2001/14/EB 20 straipsnio 2 dalies, susiję infrastruktūros valdytojai, remdamiesi konstatuotu krovinių vežimo srauto dydžiu ir šio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje numatytu rinkos tyrimu, prieš prasidedant metams, kai nustatomas tarnybinis traukinių tvarkaraštis, kaip numatyta Direktyvos 2001/14/EB 18 straipsnyje, rezervuoja palengvintam krovinių vežimui traukiniais reikalingus pajėgumus ir skelbia tarnybinių traukinių maršrutų, kurie atitinka tarptautinius reikalavimus, tvarkaraščius ateinantiems metams, remdamiesi rinkos poreikių vertinimu.

2.  Infrastruktūros valdytojai, remdamiesi preliminariu poreikų vertinimu turi numatyti galutiniame sudarytame tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje rezervinių pajėgumų, kad galėtų greitai ir tinkamai reaguoti į ad hoc pajėgumų, numatytų Direktyvos 2001/14/EB 23 straipsnyje, prašymus, užtikrinant tinkamą skiriamos traukinių linijos kokybę kelionės laiko ir palengvintam tarptautiniam palengvintam krovinių vežimui pritaikyto tvarkaraščio atžvilgiu.

3.  Išskyrus force majeure atvejus, palengvintam krovinių vežimui skirta traukinių linija pagal šį straipsnį negali būti anuliuota likus mažiau nei 1 mėnesiui iki jos numatyto laiko tarnybiniame tvarkaraštyje, jei pareiškėjas nedavė sutikimo tokiam anuliavimui. Pareiškėjas gali pranešti apie tai reguliavimo institucijai. Kaip nurodyta Direktyvos 2001/14/EB 27 straipsnyje, infrastruktūros valdytojai savo tinklo nuostatuose gali nurodyti reikalavimus, pagal kuriuos pajėgumų skyrimo tikslais ir nustatydami paskirstymo pirmumo teisę, jie atsižvelgs į ankstesnius palengvinto krovinių vežimo traukinių linijų naudojimo rodiklius.

4.  Krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai ir 4 straipsnio 6 dalyje numatyta darbo grupė nustato tvarką, kad būtų užtikrintas šiame straipsnyje numatytas optimalus ▌pajėgumų skyrimo koordinavimas, atsižvelgiant į prieigą prie strateginių terminalų, numatytų 9 straipsnyje ║.

5.  Infrastruktūros valdytojai į naudojimo sąlygas įtraukia mokestį už paskirstytas traukinių linijas, kuriomis nėra naudojamasi. Šio mokesčio dydis turi būti atitinkamas, atgrasantis ir veiksmingas.

13 straipsnis

Patvirtinti pareiškėjai

Nukrypstant nuo Direktyvos 2001/14/EB 16 straipsnio 1 dalies, pareiškėjai, išskyrus geležinkelio įmones ir tarptautines geležinkelio įmonių grupes, gali pateikti traukinio linijų paraišką kroviniams vežti, jei traukinio linijos susijusios su ▌keliomis krovinių vežimo koridoriaus atkarpomis.

14 straipsnis

Eismo valdymas

1.  Remdamiesikrovinių vežimo koridoriaus valdymo institucijos pasiūlymu ir laikydamiesi 2 dalyje minėtų principų ir planų, krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai nustato ir 3 straipsnyje bei Direktyvos 2001/14/EB I priede minėtuose tinklo nuostatuose paskelbia skirtingų rūšių traukinių linijų, ypač vėluojantiems traukiniams skirtų linijų, prioritetų taisykles, taikomas kiekvienai krovinių vežimo koridoriaus atkarpai esant eismo trikdžiams.

2.  Pirmoje dalyje numatytose prioritetų taisyklėse turi būti bent numatyta, kad, išskyrus piko valandas, kai ši dalis netaikoma, traukinių linijos, skirtos krovinių vežimo traukiniui, kuris laikosi pirminių jam skirtos linijos nuostatų, turi būti naudojamos, kai tik įmanoma, arba bent turi sumažinti visų traukinių vėlavimą, nors daugiausia dėmesio turi būti skiriama palengvinto krovinių vežimo traukinių vėlavimui sumažinti. Valdymo institucijos kartu su pareiškėjais nustato ir paskelbia:

   a) traukinių eismo reglamentavimo principus, pagal kuriuos bus galima užtikrinti geriausią palengvinto krovinių vežimo traukinių aptarnavimą skirstant sumažėjusį pajėgumą;
   b) šiais principais pagrįstus nenumatytų atvejų planus esant trikdžiams transporto koridoriuje.

Kiekvienos valstybės narės infrastruktūros valdytojai piko valandas nurodo savo tinklo nuostatuose. Piko valandoms skirta tvarka taikoma tik darbo dienomis, daugiausia 3 valandas ryte ir 3 valandas po pietų. Nurodant piko valandas turi būti atsižvelgiama į regioninių ir tolimojo susisiekimo keleivinių traukinių eismą.

3.  Krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai nustato eismui valdyti taikomą koordinavimo tvarką krovinių vežimo koridoriuje.

4.  Krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai ir 4 straipsnio 6 dalyje numatyta darbo grupė nustato tvarką, kad būtų užtikrintas optimalus geležinkelio infrastruktūros ir strateginių terminalų, numatytų 9 straipsnyje, naudojimo koordinavimas.

15 straipsnis

Informacija apie krovinių vežimo koridoriaus naudojimo sąlygas

Valdymo institucija parengia ir paskelbia ataskaitą, į kurią įtraukti:

   a) visi duomenys, esantys nacionalinių tinklų, susijusių su krovinių vežimo koridoriumi, nuostatuose, parengtuose remiantis Direktyvos 2001/14/EB 3 straipsnyje numatyta tvarka;
   b) strateginių terminalų sąrašas ir jų ypatybės bei visa informacija apie prieigos prie strateginių terminalų sąlygas ir taisykles.

16 straipsnis

Paslaugų kokybė krovinių vežimo koridoriuje

1.  Krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai visame krovinių vežimo koridoriuje užtikrina veiklos rezultatų gerinimo sistemos, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/14/EB 11 straipsnyje, darną. Tai prižiūri reguliavimo institucijos, kurios veikia kartu pagal šio reglamento 17 straipsnio 1 dalį.

2.  Kad krovinių vežimo koridoriuje būtų galima įvertinti tarptautinių ir nacionalinių vežimo geležinkeliu paslaugų kokybę, valdymo institucija konsultuoja pareiškėjus, kurie gali naudotis koridoriais bei krovinių vežimo paslaugų klientus dėl krovinių vežimo koridoriaus vertinimo rodiklių. Po konsultacijos valdymo institucija nustato ir skelbia juos ne rečiau kaip kartą per metus.

17 straipsnis

Reguliavimo institucijos

1.  Direktyvos 2001/14/EB 30 straipsnyje numatytos krovinių vežimo koridoriaus klausimais kompetentingos reguliavimo institucijos bendradarbiauja, prižiūrėdamos tarptautinę infrastruktūros valdytojų ir pareiškėjų veiklą krovinių vežimo koridoriuje. Jos konsultuojasi tarpusavyje ir keičiasi informacija. Esant reikalui, jos pareikalauja reikalingų duomenų iš savo valstybės narės infrastruktūros valdytojų. Infrastruktūros valdytojai ir kitos trečiosios šalys, susiję su tarptautinių pajėgumų skyrimu, privalo susijusioms reguliavimo institucijoms neatidėliojant pateikti visą reikiamą informaciją dėl tarptautinių traukinių linijų ir pajėgumų, už kuriuos jie yra atsakingi.

2.  Jei kuris nors pareiškėjas pateikia skundą dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarptautinių paslaugų kokybės arba kai vyksta tyrimas, atitinkama reguliavimo institucija konsultuojasi su valstybės narės, kurios teritorija eina atitinkamas krovinių vežimo koridorius, reguliavimo institucija, ir, prieš priimdama sprendimą, paprašo pateikti reikalingą informaciją. Kitos reguliavimo institucijos pateikia visą informaciją, kurios reikalauti jos pačios turi teisę pagal savo valstybės įstatymus. Esant reikalui, skundą gavusi ar tyrimą pradėjusi reguliavimo institucija perduoda bylą kompetentingai reguliavimo institucijai, kad būtų imtasi su suinteresuotomis šalimis susijusių priemonių laikantis Direktyvos 2001/14/EB 30 straipsnio 5 dalyje ir 6 dalyje nustatytos tvarkos.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas.

2.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

19 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata

Esant reikalui, valstybės narės gali nukrypti nuo šio reglamento nuostatų. Tuo tikslu jos Komisijai atsiunčia motyvuotą prašymą. Komisija, remdamasi 18 straipsnio 2 dalyje numatyta konsultavimo tvarka, priima sprendimą, atsižvelgdama į valstybės narės, pateikusios prašymą, geografinę padėtį ir į krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų išvystymą joje.

20 straipsnis

Įgyvendinimo stebėsena

Atitinkamos valstybės narės sukūrus krovinių vežimo koridorių kas dvejus metus Komisijai pateikia ataskaitą su 4 straipsnio 1 dalyje numatyto valstybių narių bendradarbiavimo rezultatais. Komisija išnagrinėja šią ataskaitą ir apie tai praneša 18 straipsnyje numatytam komitetui.

21 straipsnis

Ataskaita

Komisija nuolat tikrina, kaip šis reglamentas įgyvendinamas. Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija ataskaitą pirmą kartą pateikia nuo ...(12), vėliau – kas trejus metus.

22 straipsnis

Persvarstymas

Jei persvarstant TEN-T gaires, kaip numatyta Sprendimo Nr. 1692/96/EB 18 straipsnio 3 dalyje, Komisija nutars, kad šį reglamentą reikėtų pritaikyti prie minėtų gairių, Europos Parlamentui ir Tarybai ji pateiks pasiūlymą, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti šį reglamentą. Panašiai dėl tam tikrų sprendimų, priimtų laikantis šio reglamento, gali prireikti persvarstyti TEN-T gaires.

23 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ║ ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

Pasiūlymų krovinių vežimo koridoriui kurti vertinimo kriterijai

Trečiame straipsnyje numatytas krovinių vežimo koridorių parinkimas ir konkurencingo krovinių vežimo geležinkeliais tinklo atnaujinimas atliekami remiantis tokiais kriterijais:

   a) gautas atitinkamų valstybių narių ketinimo laiškas, kuriuo patvirtinamas apsisprendimas sukurti krovinių vežimo koridorių;
  

   b) jei krovinių vežimo koridoriaus maršrutas sutampa su vieno ar kelių TEN-T prioritetinių projektų(13) atkarpa (ar tokios atkarpos dalimi), ta atkarpa įtraukiama į krovinių vežimo koridorių, išskyrus atvejus, kai atkarpa skirta keleivių vežimo maršrutui;
   c) siūlomas kurti krovinių vežimo koridorius eina per ne mažiau kaip trijų valstybių narių teritorijas arba per ne mažiau kaip dviejų valstybių narių teritorijas, jei atstumas tarp siūlomo krovinių vežimo koridoriaus aptarnaujamų geležinkelio mazgų didesnis nei 500 km;
   d) krovinių vežimo koridoriaus ekonominis pagrįstumas bei socialinė ir ekonominė nauda;
   e) valstybių narių pasiūlytų kurti krovinių vežimo koridorių tarpusavio suderinamumas, siekiant sukurti konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklą;
   f) suderinamumas su esančiais Europos geležinkelio tinklais, pvz., ERTMS koridoriais ir RailNetEurope koridoriais;
   g) geros jungtys su kitų rūšių transportu, visų pirma dėl tinkamo strateginių terminalų tinklo, įskaitant jūrų uostuose ar žemyno gilumoje esančius terminalus;
   h) būdas, siūlomas 4–16 straipsnių nuostatoms įgyvendinti.

(1) OL C ║
(2) OL C ║
(3) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ║ pozicija.
(4) OL L 75, 2001 3 15, p. 29.
(5) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(6) OL L 237, 1991 8 24, p. 25.
(7)* OL: vieneri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(8)** OL: treji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(9) OL L 228, 1996 9 9, p. 1.
(10) OL L 199, 1985 7 31, p. 1.
(11) OL L 191, 2008 7 18, p. 1.
(12)* OL: penkeri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(13) Numatyti ║Sprendimo Nr. 1692/96/EB III priede.


Pacientų teisės į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse ***I
PDF 642kWORD 322k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo (COM(2008)0414 – C6-0257/2008 – 2008/0142(COD))
P6_TA(2009)0286A6-0233/2009

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0414),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0257/2008),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 ir 35 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0233/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. balandžio 23 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo

P6_TC1-COD(2008)0142


EUROPOS SĄJUNGOS PARLAMENTAS IR TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

Atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos kontrolieriumi(3),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje numatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)  Pagal Sutarties 152 straipsnio 1 dalį žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis. Tai reiškia, kad turi būti užtikrintas aukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis, kai priimami Bendrijos teisės aktai pagal kitas Sutarties nuostatas.

(2)  Atsižvelgiant į tai, kad laikomasi Sutarties 95 straipsnyje nustatytų sąlygų kaip teisinio pagrindo, Bendrija remiasi šiuo teisiniu pagrindu, net jei visuomenės sveikatos apsaugos motyvai yra pasirinkimą lemiantis veiksnys; šiuo požiūriu Sutarties 95 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad ▌turėtų būti garantuojamas aukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis atsižvelgiant visų pirma į bet kokias mokslo faktais pagrįstas naujoves.

(3)   2005 m. birželio 9 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (554 nariams balsavus už ir 12 prieš) dėl pacientų mobilumo ir sveikatos priežiūros raidos Europos Sąjungoje(5), kurioje paragino užtikrinti pacientų, sveikatos apsaugos specialistų ir valstybių narių teisių ir procedūrų teisinį tikrumą ir aiškumą.

(4)  Šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir pagrindinių teisės principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje(6)(Chartija), teisė gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir teisė gauti medicinos paslaugų išlaidų kompensavimą pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus ir praktiką yra nustatytos Chartijos 35 straipsnyje. Konkrečiai direktyva turi būti įgyvendinta ir taikoma laikantis asmeninio ir šeimos gyvenimo, asmens duomenų apsaugos, lygybės prieš įstatymą teisių bei nediskriminavimo principo ir teisių į veiksmingą gynybą bei nešališką teismą pagal bendruosius teisės principus, nurodytus Chartijos 7, 8, 20, 21, 47 straipsniuose.

(5)  Bendrijos sveikatos sistemos yra labai svarbios užtikrinant aukštą Europos socialinės apsaugos lygį bei prisideda prie socialinės sanglaudos, socialinio teisingumo ir tvarios plėtros║. Jos yra ir platesnės bendrų interesų paslaugų sistemos dalis.

(6)  Šioje direktyvoje gerbiama ir nepažeidžiama kiekvienos valstybės narės laisvė spręsti, kokio pobūdžio sveikatos priežiūrą ji laiko tinkama. Nė viena šios direktyvos nuostata neturėtų būti interpretuojama taip, kad būtų pažeistos svarbiausios etinės valstybių narių normos.

(7)  Kaip keletą kartų patvirtino Teisingumo Teismas, nors ir pripažindamas šių paslaugų specifinį pobūdį, visos sveikatos paslaugos patenka į Sutarties taikymo sritį.

(8)  Teisingumo Teismas jau nagrinėjo kai kurias su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu kitose valstybėse susijusias problemas, visų pirma kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje gyvena sveikatos priežiūros paslaugų gavėjas, suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo problemą. Svarbu reglamentuoti šiuos klausimus specialiu Bendrijos teisės aktu, kad būtų galima pasiekti Teisingumo Teismo principų, suformuluotų nagrinėjant konkrečias bylas, bendresnį ir veiksmingesnį taikymą.

(9)  Savo 2006 m. birželio 1–2 d. išvadose dėl Europos Sąjungos sveikatos sistemų bendrų vertybių ir principų(7)(2006 m. birželio 1-2 d. Tarybos išvados) Taryba priėmė pareiškimą dėl "Bendrų vertybių ir principų" ir pripažino ypač svarbia iniciatyvą dėl sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse, kuri užtikrintų aiškesnį Europos piliečių teisių ir galimybių įgyvendinimo reglamentavimą, kai jie keliauja iš vienos valstybės narės į kitą, siekiant teisinio tikrumo.

(10)  Šia direktyva siekiama nustatyti bendrą saugių ir veiksmingų aukštos kokybės kitose valstybėse narėse teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų Bendrijoje sistemą, susijusią su pacientų judumu ir aukšto lygio sveikatos apsauga, visiškai atsižvelgiant į valstybių narių atsakomybę už socialinės apsaugos išmokų, susijusių su sveikata, nustatymą ir už sveikatos paslaugų ir medicinos pagalbos organizavimą ir teikimą, taip pat socialinės apsaugos išmokas, visų pirma ligos atveju.

(11)  Ši direktyva dėl pacientų teisės į kitose valstybėse narėse teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas taikoma visų rūšių sveikatos priežiūros paslaugoms. Kaip patvirtino Teisingumo Teismas, nepaisant specifinio sveikatos priežiūros paslaugų pobūdžio, nei jų organizavimo ar finansavimo būdo, joms negali būti netaikomas pamatinis judėjimo laisvės principas. Dėl ilgalaikės priežiūros – ši direktyva nėra taikoma pagalbos ir paramos šeimoms ar asmenims, kuriems ▌dėl jų būklės ilgesnį laiką reikia su specialiu ekspertų atliekamu gydymu ar socialinės apsaugos sistemos teikiama pagalba susijusios slaugos, paramos ar priežiūros, įskaitant tokias ilgalaikes paslaugas, kurios laikomos būtinomis siekiant asmeniui, kuriam reikalinga priežiūra, suteikti galimybę būti kuo savarankiškesniam ir gyventi kuo visavertiškesnį gyvenimą. Ši direktyva nėra taikoma, pavyzdžiui, globos namams ar būstui, socialinių darbuotojų ar savanorių ar specialistų, išskyrus sveikatos priežiūros specialistus, pagyvenusiems žmonėms ar vaikams teikiamoms paslaugoms.

(12)  Ši direktyva netaikoma organų transplantacijai. Dėl savo specifinio pobūdžio organų transplantacija bus reglamentuojama atskira direktyva.

(13)  Šioje direktyvoje "sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse" koncepcija apima sveikatos priežiūros paslaugų gavimą kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje pacientas apdraustas. Tai vadinama pacientų mobilumu.

(14)  Kaip valstybės narės pripažino 2006 m. birželio 1-2 d. Tarybos išvadose ║, egzistuoja veiklos principai, kurie yra bendri visoms sveikatos sistemoms Bendrijoje. Tie veiklos principai apima kokybę, saugą, pagrįstą įrodymais ir etika sveikatos priežiūrą, pacientų įtraukimą, žalos atlyginimą, pamatinę teisę į privatumą apdorojant asmens duomenis ir konfidencialumą. Pacientai, specialistai ir už sveikatos sistemas atsakingos valdžios institucijos turi sugebėti remtis tais veiklos principais ir struktūromis, skirtomis jiems įgyvendinti visoje Bendrijoje. Todėl tikslinga reikalauti, kad valstybės narės, kurios teritorijoje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, valdžios institucijos būtų atsakingos už šių veiklos principų laikymąsi. Tai reikalinga norint užtikrinti pacientų pasitikėjimą kitose valstybėse teikiama sveikatos priežiūra, o tai savaime yra būtina siekiant pacientų judumo ir ▌aukšto sveikatos apsaugos lygio. Nepaisant šių bendrų vertybių, reikia pripažinti, kad remdamosi etinėmis priežastimis valstybės narės priima skirtingus sprendimus dėl tam tikrų gydymo paslaugų teikimo ir konkrečių naudojimosi šiomis paslaugomis sąlygų. Šia direktyva nesiekiama panaikinti etinių skirtumų.

(15)  Atsižvelgiant į tai, kad neįmanoma iš anksto žinoti, ar konkretus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas teiks sveikatos priežiūros paslaugas iš kitos valstybės narės atvykstančiam pacientui, ar pacientui iš savos valstybės narės, reikia, kad reikalavimai užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą laikantis bendrų principų ir aiškių kokybės bei saugos standartų būtų taikomi visų rūšių sveikatos priežiūros paslaugoms siekiant užtikrinti laisvę teikti ir gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse, o to ir siekiama šia direktyva. Valstybių narių valdžios institucijos turi laikytis bendrų vertybių – visuotinumo, geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, teisingumo ir solidarumo, – kurios jau buvo pripažintos Bendrijos institucijų ir visų valstybių narių kaip bendra visų Europos sveikatos sistemų vertybių sistema. Valstybės narės taip pat turi užtikrinti, kad šių vertybių būtų laikomasi pacientų ir piliečių iš kitų valstybių narių atžvilgiu, o visi pacientai būtų traktuojami vienodai atsižvelgiant į jų sveikatos priežiūros poreikius, o ne į jų priklausomybę savo valstybių narių socialinės apsaugos sistemoms. Tai atlikdamos valstybės narės turi gerbti laisvo asmenų judėjimo vidaus rinkoje, nediskriminavimo, inter alia, tautybės atžvilgiu ▌, būtinumo ir proporcingumo kaip nors ribojant laisvą judėjimą principų. Tačiau šioje direktyvoje nėra jokių reikalavimų priimti planiniam gydymui arba prioriteto tvarka pacientus iš kitų valstybių narių kitų pacientų, turinčių panašių sveikatos paslaugų poreikių, sąskaita, pavyzdžiui, ilginant gydymo laukimo trukmę. Siekiant, kad pacientai turėtų pakankamai informacijos apie galimybę pasirinkti paslaugas, kai jie nori gauti sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje narėje, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pacientams paprašius suteikiama visa reikiama informacija apie sveikatą ir kokybės standartus, taikomus valstybėje narėje, kurioje atliekamas gydymas, taip pat apie atitinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ypatybes. Be to, tokia informacija turėtų būti teikiama neįgaliems asmenims prieinamu formatu.

(16)  Be to, pacientai iš kitų valstybių narių turėtų turėti lygias galimybes su valstybės narės, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, pacientais, o pagal bendruosius teisingumo ir nediskriminavimo principus, nurodytus Chartijos 21 straipsnyje, pacientai neturėtų būti diskriminuojami dėl jų lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių ypatumų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinės ar bet kurios kitos nuomonės, priklausymo nacionalinei mažumai, nuosavybės, gimimo vietos, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Valstybės narės gali skirtingai traktuoti atskiras pacientų grupes, tik jei jos gali įrodyti, kad tai yra pagrįsta teisėtais medicininiais argumentais, pavyzdžiui, moterims taikomų specifinių priemonių atveju (pvz., atrankinė patikra dėl krūties vėžio) arba tam tikroms amžiaus grupėms (pvz., nemokami skiepai vaikams ar pagyvenusiems žmonėms). Kadangi šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir pripažįstami Chartijos nustatyti bendrieji principai, ji turi būti įgyvendinama ir taikoma laikantis lygybės prieš įstatymą teisės ir nediskriminavimo principo atsižvelgiant į bendruosius minėtos Chartijos 20 ir 21 straipsniuose nurodytus teisės principus. Šis pasiūlymas taikomas nepažeidžiant 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(8), 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(9), 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius principus(10), ir ... Tarybos direktyvos 2009/.../EB, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos principas(11), įgyvendinančių ║ Sutarties 13 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, šioje direktyvoje numatyta, kad pacientai turi būti traktuojami vienodai su valstybės narės, kurioje teikiama sveikatos priežiūros paslauga, gyventojais, įskaitant apsaugą nuo diskriminavimo, numatytą Bendrijos teisės aktais ir valstybės narės, kurioje teikiama sveikatos priežiūros paslauga, teisės aktais.

(17)  Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad taikant šią direktyvą pacientai nebūtų raginami prieš savo valią gydytis kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jie apdrausti.

(18)  Taip pat svarbu įgyvendinti priemones, siekiant užtikrinti moterims vienodas galimybes naudotis visuomenės sveikatos priežiūros sistemomis ir specialiai joms skirta priežiūra, ypač ginekologijos ir reprodukcinės sveikatos srityse.

(19)  Bet kokiu atveju visos priemonės, kurių imasi valstybės narės, siekdamos užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pagal aiškius kokybės ir saugos standartus, neturėtų sudaryti naujų kliūčių laisvam sveikatos specialistų judėjimui, kaip reglamentuota Sutartyje ir visų pirma 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(12).

(20)  Sistemingai ir nuolat turėtų būti dedamos pastangos siekiant užtikrinti, kad kokybės ir saugos standartai būtų tobulinami, vadovaujantis Tarybos 2006 m. birželio 1- 2 d. išvadomis║ ir atsižvelgiant į tarptautinę medicinos mokslo pažangą, į visuotinai pripažįstamą pažangiąją patirtį ir į naujas sveikatos priežiūros technologijas.

(21)  Moksliniai tyrimai rodo, kad žala dėl sveikatos priežiūros paslaugų patiriama 10 % atvejų. Todėl svarbu užtikrinti, kad valstybėse narėse, kuriose teikiamos gydymo paslaugos, veiktų sistemos, skirtos dėl sveikatos priežiūros paslaugų patirtai žalai atlyginti, kaip yra numačiusi valstybė narė, kurioje teikiamos gydymo paslaugos, norint išvengti pasitikėjimo šiomis priemonėmis stokos, kuri taptų kliūtimi sveikatos priežiūros paslaugų teikimui kitose valstybėse narėse. Žalos atlyginimas ir kompensavimas šalies, kurioje suteiktos gydymo paslaugos, sistemoje turėtų nepažeisti valstybių narių galimybių taikyti jų vidaus kompensavimo sistemas ir savo pacientams, kurie nori gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje, jeigu tai pacientui labiau tinka, visų pirma tais atvejais, kai pacientui būtina gauti sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje narėje.

(22)  Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, sveikatos priežiūros paslaugas teikiant jų teritorijoje, žalos, sukeltos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas jų teritorijoje, atveju būtų nustatytos pacientų apsaugos ir tokios žalos kompensavimo priemonės, ir tos priemonės turi atitikti rizikos pobūdį ir mastą. Tačiau valstybių narių kompetencija yra nustatyti tokių priemonių pobūdį ir (arba) taikymo ypatumus.

(23)  Teisė į asmens duomenų apsaugą yra pagrindinė teisė, pripažinta Chartijos 8 straipsnyje. Sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse tęstinumas priklauso nuo su paciento sveikata susijusių asmens duomenų perdavimas. Tie asmens duomenys turėtų galėti laisvai cirkuliuoti tarp valstybių narių, tačiau tuo pačiu metu turėtų būti saugomos pagrindinės asmenų teisės. 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmens duomenų apsaugos apdorojant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(13) nustatyta teisė asmenims gauti su jų sveikata susijusius asmens duomenis, pavyzdžiui, iš paciento medicininių dokumentų, kuriuose yra informacija apie diagnozę, tyrimų rezultatus, gydančių gydytojų vertinimus ir taikytą gydymą ar intervencijas. Šios nuostatos taikomos ir šioje direktyvoje reglamentuojamoms kitose valstybėse narėse teikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms. Pacientas turėtų turėti galimybę bet kuriuo momentu nutraukti savo duomenų skelbimą ir gauti patvirtinimą, kad duomenys buvo ištrinti.

(24)  Pacientų kaip apdraustų asmenų teisė gauti kitoje valstybėje narėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensaciją iš privalomojo socialinio draudimo sistemos pripažinta keliuose Teisingumo Teismo sprendimuose. Teisingumo Teismas nusprendė, kad Sutarties nuostatos ▌apima laisvę paslaugų gavėjams, įskaitant asmenis, kuriems reikalinga medicinos pagalba, vykti į kitą valstybę narę, kad jiems būtų suteiktos medicinos paslaugos toje šalyje. ▌ Bendrijos teisė neatima iš valstybių narių įgaliojimų organizuoti savo sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemų ▌.

(25)  Laikantis Teisingumo Teismo nustatytų principų ir nesukeliant pavojaus valstybių narių sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemų finansų stabilumui, reikalingas teisinis tikrumas dėl sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo pacientams, taip pat sveikatos priežiūros specialistams, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ir socialinės apsaugos institucijoms.

(26)  Ši direktyva nereglamentuoja sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų prisiėmimo, kai išlaidos buvo būtinos dėl medicininių priežasčių apdraustų asmenų laikino buvimo kitoje valstybėje narėje metu. Ši direktyva nereglamentuoja pacientų teisės gauti išankstinį leidimą dėl sveikatos priežiūros kitoje valstybėje narėje, kai laikomasi sąlygų, numatytų reglamentuose dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, visų pirma 1971 m. birželio 14 d. Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, judantiems Bendrijoje(14), 22 straipsnyje ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo(15) 20 straipsnyje.

(27)  ▌Pacientams taip pat turėtų būti garantuojamas kitoje valstybėje narėje, nei jie apdrausti, suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir su ja susijusių prekių išlaidų padengimas bent jau tokiu lygiu, kokiu tokio pat ar tiek pat veiksmingo gydymo ar prekių įsigijimo išlaidos būtų padengtos, jeigu tokios paslaugos būtų buvusios suteiktos ar prekės įsigytos šalių, kuriose jie apdrausti, teritorijoje. Tokia nuostata visiškai atitinka valstybių narių atsakomybę nustatyti, kokiu mastu jų piliečiams padengiamos išlaidos ligos atveju, ir leidžia išvengti reikšmingo poveikio jų nacionalinių sveikatos sistemų finansavimui. Tačiau valstybės narės gali nacionaliniuose teisės aktuose numatyti gydymo išlaidų kompensavimą pagal tos valstybės narės, kurioje pacientas buvo gydomas, galiojančius tarifus, jeigu tai bus naudingiau pacientui. Taip gali būti visų pirma tuo atveju, kai sveikatos priežiūros paslaugos suteikiamos per Europos pavyzdinių centrų tinklus, kaip nurodyta šios direktyvos 17 straipsnyje.

(28)  Todėl paciento atžvilgiu abi sistemos yra suderintos; arba taikoma ši direktyva, arba Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71. Visais atvejais kiekvienam apdraustam asmeniui, kuris prašo išankstinio leidimo gauti jo būklės požiūriu tinkamą gydymo paslaugą kitoje valstybėje narėje, reikėtų suteikti tokį leidimą Reglamentuose (EEB) Nr. 1408/71 ir (EB) Nr. 883/2004 nustatytomis sąlygomis, jeigu reikalinga sveikatos priežiūros paslauga negali būti suteikta per mediciniškai pagrįstą laikotarpį atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir galimą ligos eigą. Pacientas neturėtų netekti palankesnių teisių, garantuotų pagal tuos reglamentus, jei laikomasi nustatytų sąlygų.

(29)  Pacientas gali pasirinkti, kurios tvarkos pageidauja, bet visais atvejais, kai Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 taikymas yra pacientui naudingesnis, jam turėtų būti leista pasinaudoti to reglamento garantuojamomis teisėmis.

(30)  Visais atvejais pacientas neturėtų siekti finansinės naudos iš kitoje valstybėje narėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ar įsigytų prekių. Taigi išlaidų padengimas turėtų apsiriboti faktinėmis gautų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidomis. Valstybės narės gali nuspręsti padengti kitas susijusias išlaidas, pavyzdžiui, už terapinį gydymą, jei bendra išlaidų suma neviršija valstybėje narėje, kurioje pacientas apdraustas, mokėtinos sumos.

(31)  Šia direktyva nesiekiama suteikti teisę į gydymo ar prekių įsigijimo kitoje valstybėje narėje išlaidų kompensavimą, jeigu toks gydymas ar prekės nėra kompensuojami pagal valstybės narės, kurioje pacientas apdraustas, teisės aktus. Taip pat šia direktyva nedraudžiama valstybėms narėms išplėsti jų apdraustiesiems taikomas išmokų schemas įtraukiant kitoje valstybėje narėje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas ir prekes pagal nacionalinių teisės aktų nuostatas. Šia direktyva pripažįstama, kad dėl teisės į gydymo kompensavimą ne visada sprendžia valstybės narės nacionaliniu lygmeniu ir kad valstybės narės gali organizuoti savo sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemas tokiu būdu, kad dėl gydymo paslaugų teikimo ir teisių į jų kompensavimą būtų sprendžiama regionų ar vietos lygmeniu.

(32)  Jei tam tikrą ligą ar traumą galima gydyti keliais metodais, pacientas turėtų turėti teisę gauti kompensaciją už visus gydymo metodus, kurie tarptautinio medicinos mokslo pakankamai ištirti ir išmėginti, net jei jie netaikomi toje valstybėje narėje, kurioje pacientas apdraustas.

(33)  Šioje direktyvoje nenumatomas socialinės apsaugos teisių perkėlimas iš vienos valstybės narės į kitą ar kitoks socialinės apsaugos sistemų koordinavimas. Vienintelis nuostatų dėl išankstinio leidimo dėl kitoje valstybėje narėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ir šių paslaugų išlaidų kompensavimo tikslas yra suteikti laisvę teikti sveikatos priežiūros paslaugas pacientams ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ir pašalinti nepagrįstas kliūtis šios pamatinės laisvės taikymui valstybėje narėje, kurioje pacientas yra apdraustas. Todėl šioje direktyvoje visiškai atsižvelgiama į nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų skirtumus ir valstybių narių atsakomybę už sveikatos paslaugų ir medicinos pagalbos organizavimą ir teikimą.

(34)  Šioje direktyvoje numatyta ir paciento teisė gauti bet kokius vaistus, kuriais leidžiama prekiauti valstybėje narėje, kurioje atliekamas gydymas, net jei tuo vaistu ar medicinos prietaisu nėra leidžiama prekiauti valstybėje narėje, kurioje pacientas yra apdraustas, kadangi tai yra neišvengiama šio konkretaus veiksmingo gydymo, teikiamo pacientui kitoje valstybėje narėje, dalis.

(35)  Valstybės narės gali nustatyti bendras sąlygas, tinkamumo kriterijus ir reglamentavimo bei administracinius formalumus dėl sveikatos priežiūros paslaugų gavimo ir sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo, pavyzdžiui, reikalavimą konsultuotis su bendrosios praktikos gydytoju prieš konsultuojantis su specialistu arba prieš gulantis į ligoninę, taip pat ir pacientams, norintiems gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje, jeigu tokios sąlygos yra būtinos, proporcingos siekiamam tikslui ir nėra išskiriančios bei diskriminuojančios. Taigi yra tikslinga reikalauti, kad tos bendros sąlygos ir formalūs reikalavimai būtų taikomi objektyviai, skaidriai ir nediskriminuojant ir žinomi iš anksto, būtų pagrįsti visų pirma medicininiais motyvais ir nesudarytų papildomos naštos pacientams, norintiems gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje, palyginti su pacientais, gaunantiems sveikatos priežiūros paslaugas valstybėje narėje, kurioje jie yra apdrausti, o sprendimai būtų priimami kaip įmanoma greičiau. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant valstybių narių teisių nustatyti išankstinio leidimo kriterijus ar sąlygas, jeigu pacientai siekia gauti sveikatos priežiūros paslaugų valstybėje narėje, kurioje yra apdrausti.

(36)  Bet kurios sveikatos priežiūros paslaugos, kurios nėra priskiriamos stacionariajai sveikatos priežiūrai pagal šios direktyvos nuostatas, turėtų būti laikomos nestacionariosios sveikatos priežiūros paslaugomis. Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką dėl laisvo paslaugų judėjimo yra tikslinga nenustatyti reikalavimo dėl bet kokio išankstinio leidimo dėl kitoje valstybėje narėje suteiktų nestacionariosios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo iš valstybės narės, kurioje asmuo yra apdraustas, valstybinės socialinės apsaugos sistemos lėšų. Jeigu tokių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos kompensuojamos neviršijant pagal valstybės narės, kurioje pacientas apdraustas, sveikatos draudimo sistemą garantuojamo draudimo dydžio, išankstinio leidimo reikalavimo nebuvimas neturėtų pažeisti finansinės socialinės apsaugos sistemų pusiausvyros.

(37)  Nėra nustatyta, kas sudaro stacionariąją sveikatos priežiūrą skirtingose Bendrijos sveikatos sistemose, o skirtingi aiškinimai gali sudaryti kliūtį pacientų laisvei gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Siekiant panaikinti šią kliūtį būtina nustatyti Bendrijos stacionariosios sveikatos priežiūros sąvokos apibrėžtį. Stacionarioji sveikatos priežiūra paprastai reiškia sveikatos priežiūrą, kurią teikiant pacientas įstaigoje turi pasilikti nakčiai. Tačiau taip pat gali būti tikslinga tą patį stacionariosios sveikatos priežiūros režimą taikyti ir teikiant tam tikras kitas sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu teikiant tokias sveikatos priežiūros paslaugas reikia naudotis labai specializuota ir daug išlaidų reikalaujančia medicinine infrastruktūra ar medicinos įranga (pvz., diagnostikai naudojami aukšto lygio technologijos skeneriai) arba reikia taikyti gydymą, kuris ypač rizikingas pacientui ar gyventojams (pvz., rimtos infekcinės ligos gydymas). ▌

(38)  Turimi duomenys rodo, kad taikant laisvo judėjimo principą sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje narėje teikimo srityje ir neviršijant privalomojo sveikatos draudimo sistemos garantuojamo lygio valstybėje narėje, kurioje asmuo yra apdraustas, nebus pažeistas valstybių narių sveikatos sistemų ar jų socialinės apsaugos sistemų tvarumas. Tačiau Teisingumo Teismas pripažino, kad negalima atmesti galimybės, jog kilus pavojui, kad gali būti rimtai pažeista socialinės apsaugos sistemos finansinė pusiausvyra arba gali būti trukdoma įgyvendinti tikslą užtikrinti visiems prieinamas subalansuotas medicinines ir stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugas, jis gali būti laikomas svaria visuotinės svarbos priežastimi, kuria galima pateisinti laisvės teikti paslaugas principo taikymo apribojimą. Teisingumo Teismas pripažino, kad turi būti įmanoma planuoti šiuos aspektus: ligoninių skaičių, jų geografinį pasiskirstymą, jų veiklos organizavimo pobūdį, joms teikiamą įrangą ir net ligoninėse teikiamų medicininių paslaugų pobūdį. Šioje direktyvoje turėtų būti nustatyta išankstinio leidimo sistema prisiimant kitoje valstybėje narėje suteiktų stacionariosios sveikatos priežiūros išlaidų padengimą, jeigu laikomasi šių sąlygų: jei sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta jos teritorijoje, jos išlaidos būtų apmokamos šios valstybės socialinio draudimo sistemos, o atitinkamas išvykstančių pacientų srautas dėl direktyvos įgyvendinimo rimtai pažeistų arba galėtų rimtai pažeisti valstybės socialinės apsaugos sistemos finansų pusiausvyrą ir (arba) tas pacientų srautas turėtų esminį poveikį arba galėtų turėti esminį poveikį ligoninių sektoriaus planavimo ir racionalizavimo veiklai, kuria siekiama išvengti lovų pertekliaus, išbalansuotų (galėtų išbalansuoti) stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, sukeltų (galėtų sukelti) nereikalingų logistikos ir finansines sąnaudų, apsunkintų (galėtų apsunkinti) subalansuotų medicininių ir ligoninių paslaugų teikimą visiems arba sumažintų (galėtų sumažinti) atitinkamos valstybės narės teritorijoje esančius sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pajėgumus ar medicininę kompetenciją. Kadangi, norint įvertinti tikėtino išvykstančių pacientų srauto poveikį, reikalingos sudėtingos hipotezės ir skaičiavimai, šioje direktyvoje leidžiama išankstinio leidimo sistema, jeigu yra pakankamai motyvų manyti, kad socialinės apsaugos sistemai bus padaryta didelė žala. Tai turėtų būti taikoma ir dabartinėms išankstinio leidimo sistemoms, kurios atitinka 8 straipsnyje nustatytas sąlygas.

(39)  Visais atvejais, jeigu valstybė narė nusprendžia taikyti išankstinio leidimo sistemą dėl įsipareigojimo padengti kitose valstybėse narėse suteiktų stacionariosios ar specializuotos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas laikantis šioje direktyvoje nustatytos tvarkos, tokių kitoje valstybėje narėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos turėtų būti kompensuojamos valstybėje narėje, kur asmuo yra apdraustas, tokiu lygiu, kuris atitiktų valstybėje narėje, kur asmuo yra apdraustas, suteikto tokio pat arba tiek pat pacientui veiksmingo gydymo išlaidų kompensavimo dydį, neviršijant faktinių gautų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų. Tačiau, jeigu įvykdytos Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 22 straipsnio 2 dalyje išdėstytos leidimo suteikimo sąlygos, leidimas turėtų būti suteiktas ir išmokos mokamos laikantis to reglamento nuostatų. Tai taikoma visų pirma tais atvejais, kai leidimas yra suteiktas po administracinio ar juridinio prašymo nagrinėjimo ir kai tas pateikęs prašymą asmuo gavo gydymo paslaugas kitoje valstybėje narėje. Tokiu atveju šios direktyvos 6, 7, 8 ir 9 straipsniai neturėtų būti taikomi. Tai atitinka Teisingumo Teismo praktiką, kuris nurodė, kad pacientai, kuriems buvo atsisakyta suteikti leidimą, o vėliau atsisakymas pripažintas nepagrįstu, turi teisę į gydymo paslaugų kitoje valstybėje narėje visų išlaidų padengimą laikantis valstybės narės, kurioje suteiktos gydymo paslaugos, nacionalinių teisės aktų nuostatų.

(40)  Jei atsisakoma suteikti išankstinį leidimą, tai turėtų būti atliekama sąžiningai ir skaidriai. Pacientas turėtų būti iš anksto supažindinamas su valstybės narės nustatytomis išankstinių leidimų išdavimo taisyklėmis. Suteikti išankstinį leidimą turėtų būti atsisakoma tik būtinais atvejais, o atsisakymas suteikti leidimą turėtų būti proporcingas išankstinių leidimų sistemos įgyvendinimo tikslui pasiekti.

(41)  Pacientams, kurių gyvybei gresia pavojus, įrašytiems į laukiančių sąrašą, kad būtų suteiktos gydymo paslaugos jų gyvenamojoje šalyje, ir kuriems reikalinga skubi sveikatos priežiūra, išankstinių leidimų sistema gali būti netaikoma, kadangi tokia tvarka galėtų trukdyti pacientams laiku gauti gydymo paslaugas kitoje valstybėje narėje.

(42)  Valstybių narių nustatytos procedūros dėl kitose valstybėse teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų turėtų suteikti pacientams objektyvumo, nediskriminavimo ir skaidrumo garantijas, kurios užtikrintų nacionalinių valdžios institucijų sprendimų priėmimą laiku ir atsižvelgiant į šiuos bendruosius principus ir individualias aplinkybes kiekvienu atveju. Tai taikoma ir faktiniam kitoje valstybėje narėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimui pacientui sugrįžus. Yra tikslinga, kad pacientai sprendimą dėl kitose valstybėse narėse teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų paprastai turėtų gauti per penkiolika kalendorinių dienų. Tačiau tas laikotarpis galėtų būti trumpesnis, jeigu tokio prašomo gydymo reikia skubiai. Visais atvejais Direktyvoje 2005/36/EB ║ nustatytų pripažinimo procedūrų ir paslaugų teikimo taisyklių taikymui neturėtų daryti įtakos šios bendros taisyklės.

(43)  Siekiant suteikti pacientams galimybę praktikoje naudotis savo teisėmis gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse būtina teikti pacientams tinkamą informaciją visais svarbiausiais kitose valstybėse narėse teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų klausimais. Kai sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos kitose valstybėse, veiksmingiausia priemonė tokiai informacijai teikti yra įsteigti kiekvienoje valstybėje narėje kontaktinius centrus, į kuriuos pacientai galėtų kreiptis ir kurie galėtų teikti informaciją apie kitose valstybėse narėse teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas atsižvelgdami į padėtį tos valstybės narės sveikatos sistemoje. Kadangi sprendžiant su kitose valstybėse teikiama sveikatos priežiūra susijusius klausimus skirtingų valstybių narių valdžios institucijos turi bendradarbiauti tarpusavyje, tie kontaktiniai centrai turėtų sudaryti tinklą, per kurį tokie klausimai galėtų būti sprendžiami veiksmingiausiai. Tie kontaktiniai centrai turėtų bendradarbiauti vienas su kitu ir turėtų sudaryti pacientams galimybę informuotai pasirinkti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse. Jie taip pat turėtų teikti informaciją apie esamas alternatyvas tuo atveju, kai kyla problemų dėl kitose valstybėse narėse teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, visų pirma apie neteisminio tarptautinio pobūdžio ginčų nagrinėjimo sistemas. Kurdamos informacijos apie kitose valstybėse narėse teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas teikimo tvarką, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad reikia teikti informaciją prieinamu formatu ir galimas papildomos pagalbos priemones pažeidžiamiems pacientams, neįgaliems žmonėms ir žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių.

(44)  Jeigu pacientas gauna sveikatos priežiūros paslaugas valstybėje narėje, kuri nėra valstybė narė, kurioje jis yra apdraustas, jis turi žinoti iš anksto, kokios taisyklės turi būti taikomos. Reikalingas aiškumas ir tada, ▌kai sveikatos priežiūros paslauga teikiama kitoje valstybėje narėje, kaip telemedicinos paslaugos atveju. Šiais atvejais sveikatos priežiūros paslaugoms taikytinos taisyklės yra tos, kurios nustatytos valstybės narės, kurioje sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos, įstatymų laikantis šios direktyvosstraipsnyje nustatytų bendrųjų principų atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutarties 152 str. 5 dalį už sveikatos paslaugų ir medicinos pagalbos organizavimą ir teikimą atsakingos valstybės narės. Tai padės pacientui informuotai pasirinkti ir leis išvengti nesusipratimų bei klaidingo supratimo. Tai leis padidinti paciento ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo tarpusavio pasitikėjimą.

(45)  Valstybės narės turėtų nuspręsti dėl tokių nacionalinių kontaktinių centrų formos ir skaičiaus. Nacionaliniai kontaktiniai centrai gali būti inkorporuoti ir į esamų informacinių centrų struktūrą arba būti steigiami jų veiklos pagrindu, jeigu bus aiškiai nurodyta, kad informaciniai centrai yra ir nacionaliniai kitose valstybėse narėse teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kontaktiniai centrai. Nacionaliniai kontaktiniai centrai turėtų turėti tinkamas patalpas informacijai apie pagrindinius kitose valstybėse narėse teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų aspektus teikti ir prireikus teikti pacientams praktinei pagalbai. Valstybės narės turėtų užtikrinti sveikatos priežiūros specialistams atstovaujančių organizacijų dalyvavimą šioje veikloje. Nacionaliniai kontaktiniai centrai neturėtų trukdyti valstybėms narėms steigti kitus susijusius kontaktinius centrus regionų ar vietos lygiu atsižvelgiant į jų sveikatos priežiūros sistemos organizavimo ypatumus. Nacionaliniai kontaktiniai centrai turėtų sugebėti teikti pacientams tinkamą informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse ir padėti jiems. Pagalba neturėtų apimti teisinių konsultacijų.

(46)  ▌Reikalingas įvairių valstybių narių paslaugų teikėjų, paslaugų pirkėjų ir reguliuojančių institucijų bendradarbiavimas nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu siekiant užtikrinti saugias, kokybiškas ir veiksmingas pacientams iš kitų valstybių narių teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Tai ypač svarbu bendradarbiavimui pasienio regionuose, kai sveikatos priežiūros paslaugų teikimas kitoje valstybėje narėje gali būti veiksmingiausias sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo būdas vietos gyventojams, tačiau siekiant tvaraus paslaugų teikimo abipus sienos reikalingas skirtingų valstybių narių sveikatos sistemų bendradarbiavimas. Tokio bendradarbiavimo formos galėtų būti bendras planavimas, procedūrų ar standartų abipusis pripažinimas ar pritaikymas, atitinkamų nacionalinių informacinių ir ryšių technologijų sistemų sąveika, praktinės priemonės užtikrinti sveikatos priežiūros tęstinumui ar praktinė pagalba sveikatos priežiūros specialistams teikiant sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse laikinai ar nereguliariai. ▌

(47)  Komisija turėtų skatinti valstybių narių bendradarbiavimą šios direktyvos IV skyriuje nurodytose srityse ir pagal Sutarties 152 straipsnio 2 dalį gali, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, imtis bet kokios naudingos iniciatyvos tokiam bendradarbiavimui skatinti ir palengvinti. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti galimybei pasitelkti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupę (ETBG).

(48)  Kai vaistai yra registruoti ║valstybėje narėje, kurioje pacientas apdraustas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus(16), įskaitant būsimas direktyvas dėl falsifikuotų vaistų ir farmacijos budrumo, ir buvo išrašyti kitoje valstybėje narėje pacientu vadinamam asmeniui, iš esmės turėtų būti galima tokius receptus pripažinti medicinine prasme arba farmacijos įstaigose ir naudoti paciento gyvenamoje valstybėje narėje. Reglamentavimo ir administracinių barjerų tokiam pripažinimui pašalinimas nereiškia, kad nėra būtina kiekvienu atskiru atveju gauti tinkamą pacientą gydančio gydytojo ir vaistininko sutikimą, jeigu to reikia žmonių sveikatos apsaugai ir tai yra būtina ir proporcinga priemonė tam tikslui pasiekti. Toks medicininis pripažinimas neturėtų pažeisti ir valstybės narės, kurioje asmuo yra apdraustas, teisės spręsti tokių vaistų įtraukimo į socialinės apsaugos sistemos, kurioje asmuo yra apdraustas, kompensacijų sistemą, taip pat neturėtų pažeisti nacionalinių įkainių ir mokėjimo taisyklių galiojimo. Įgyvendinti pripažinimo principą padės paciento saugos užtikrinimui reikalingų priemonių priėmimas ir vengimas neteisingai vartoti vaistus ar klaidinti dėl jų vartojimo.

(49)  Europos pavyzdinių centrų tinklai turėtų teikti sveikatos priežiūros paslaugas visiems pacientams, kuriems gydyti atsižvelgiant į jų būklę reikia sutelkti itin daug išteklių ar žinių, siekdami suteikti prieinamas, kokybiškas ir ekonomiškai efektyvias sveikatos priežiūros paslaugas ir kartu galėtų būti medicinos mokymo ir mokslinių tyrimų, informacijos sklaidos ir vertinimo centrai. Reikėtų nustatyti Europos pavyzdinių centrų tinklų identifikavimo ir plėtojimo tvarką siekiant organizuoti Europos lygiu vienodai prieinamą visiems pacientams bei sveikatos priežiūros specialistams konkrečios medicinos srities aukšto lygio bendros ekspertizės sistemą.

(50)  Kitose valstybėse narėse teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų technologiniai laimėjimai naudojant informacines ir ryšių technologijas gali sukelti neaiškumų dėl valstybių narių atsakomybės atliekant priežiūrą ir taip trukdyti laisvam sveikatos priežiūros paslaugų judėjimui bei kelti papildomų pavojų sveikatos apsaugai teikiant paslaugas tokiu būdu. Taikant informacines ir ryšių technologijas teikti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse visoje Bendrijoje yra naudojami labai skirtingi ir nesuderinami formatai ir standartai, o tai sudaro kliūtis sveikatos priežiūros paslaugų teikimui kitose valstybėse narėse ir kelia galimus pavojus sveikatos apsaugos požiūriu. Todėl būtina siekti suderinimo šiose srityse Bendrijos mastu ir tai atlikti suteikiant Komisijai įgaliojimus priimti įgyvendinimo priemones siekiant leisti pakankamai greitai nustatyti ir atnaujinti atsakomybės ir standartų reglamentavimą šioje srityje, kad būtų atsižvelgiama į nuolatinę atitinkamų technologijų ir technikos pažangą.

(51)  E. sveikatos sprendimų sąveika turėtų būti pasiekta laikantis pacientams apsaugoti pritaikytų nacionalinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reglamentų, įskaitant teisės aktus dėl prekybos vaistais internete, ypač nacionalinius draudimus paštu užsisakyti vaistus, kuriems būtinas gydytojo receptas, vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika ir 1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos sudarant nuotolinės prekybos sutartis(17) nuostatomis.

(52)  Įprastinė sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse statistika ir papildomi duomenys reikalingi visų sveikatos priežiūros paslaugų bei kitose valstybėse narėse teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingai stebėsenai, planavimui ir valdymui, o tokios statistikos ir duomenų rengimas turėtų būti įtraukti į esamas duomenų rinkimo sistemas, kad būtų galima tinkama stebėsena ir planavimas atsižvelgiant į kitose valstybėse teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant atitinkamas Bendrijos lygio struktūras, tokias kaip Bendrijos statistikos sistema ir visų pirma 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos visuomenės sveikatos ir sveikatos bei saugos darbe statistikos(18), sveikatos informacinė sistema, nustatyta pagal sveikatos programą, patvirtintą 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1786/2002/EB priimančiu Bendrijos veiksmų 2003–2008 m. programą visuomenės sveikatos srityje(19), ir kiti stebėsenos veiksmai, pavyzdžiui, atliekami Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, įsteigto 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 851/2004, įsteigiančiu Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centrą(20).

(53)  Nuolatinė medicinos mokslo ir sveikatos technologijų pažanga yra kartu ir galimybė, ir iššūkis valstybių narių sveikatos sistemoms. Tačiau dėl sveikatos srities technologijų vertinimo ir galimo prieigos prie naujų technologijų apribojimo administravimo įstaigoms priėmus tam tikrą sprendimą kyla daug esminių socialinių problemų, kurioms išspręsti reikalingas visų susijusių šalių indėlis ir parengtas efektyvus valdymo modelis. Taigi visaip bendradarbiauti turėtų ne tik visų valstybių narių atsakingos valdžios institucijos, bet ir visos suinteresuotosios šalys, įskaitant sveikatos specialistus, pacientų ir pramonės atstovus. Be to, šis bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas tvirtais gero valdymo ir procedūrų skaidrumo, atvirumo ir nešališkumo principais.

(54)  Šiai direktyvai įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(21).

(55)  Visų pirma Komisijai,bendradarbiaujančiai su atitinkamais specialistais ir suinteresuotomis grupėmis, reikėtų suteikti įgaliojimus patvirtinti ▌ specialių kriterijų ir sąlygų, kurias turi atitikti Europos pavyzdinių centrų tinklai, sąrašą ir Europos pavyzdinių centrų tinklų sudarymo tvarką. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, papildant ją naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(56)  Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. saugių, kokybiškų ir veiksmingų sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse Europos Sąjungoje bendros teisinės sistemos nustatymo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio veiksmo masto to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali priimti priemones. Remiantis tame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, šioje direktyvoje nenumatoma daugiau nei būtina tam tikslui pasiekti.

(57)  Valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, ir valstybė narė, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, pagal išankstinį dvišalį bendradarbiavimo susitarimą ir pasikonsultavusios su pacientu turėtų užtikrinti, kad po gydymo, kuriam buvo suteiktas leidimas, abejose valstybėse narėse bus galima naudotis atitinkama priežiūra ir parama ir kad pacientui bus suteikta visa informacija apie priežiūros po gydymo rūšis ir kainas. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų priimti priemones, kurios užtikrintų, kad būtini medicininiai ir socialinės priežiūros duomenys perduodami atsižvelgiant į paciento konfidencialumą ir kad šių šalių medicinos ir socialinės priežiūros specialistai gali konsultuotis vienas su kitu, kad pacientui būtų užtikrintas aukščiausios kokybės gydymas ir priežiūra po gydymo (įskaitant socialinę paramą).

(58)  Tikėtina, kad šia direktyva sudarant geresnes sąlygas laisvam pacientų judėjimui Europos Sąjungoje bus skatinama sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų konkurencija. Tikėtina, kad ši konkurencija paskatins gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, užtikrinti visiems galimybę jomis naudotis ir steigti kompetencijos centrus,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Tikslas

Šia direktyva nustatomos prieigos prie saugių ir kokybiškų ▌sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje narėje taisyklės ir valstybių narių bendradarbiavimo sveikatos priežiūros srityje priemonės, visiškai atsižvelgiant į valstybių kompetenciją organizuoti ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

Taikydamos šią direktyvą, valstybės narės atsižvelgia į geros kokybės sveikatos priežiūros ir teisingumo principus.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma kitose valstybėse narėse teikiamai sveikatos priežiūrai, nepaisant to, kaip ji organizuota, vykdoma ir finansuojama, nei to, ar ji vieša, ar privati. Ši direktyva nepažeidžia esamos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo teisinės sistemos, kaip nurodyta Reglamente (EEB) Nr. 1408/71 ir jį pakeitusiame Reglamente (EB) Nr. 883/2004.

Ši direktyva netaikoma ilgalaikės sveikatos priežiūros paslaugoms, įskaitant tokias, kurios teikiamos ilgą laiką siekiant visų pirma padėti žmonėms atlikti įprastus kasdienius darbus.

Ši direktyva taip pat netaikoma organų transplantacijai.

3 straipsnis

Ryšys su kitomis Bendrijos nuostatomis

1.  Ši direktyva taikoma nepažeidžiant:

   a) Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo;
   b) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)(22);
   c) Direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje(23);
   d) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 726/2004, nustatančio Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančio Europos vaistų agentūrą(24) ir Direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus;
   e) 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo(25);
   f) 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(26);
   g) ║ Direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės;
   h) Direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo;
   i) Direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius principus;
   j) Direktyvos 2009/.../EB, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas;
   k) socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų, visų pirma, Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, judantiems Bendrijoje, 22 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo;
   l) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG)(27);
   m) 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/98/EB, kurioje nustatomi žmogaus kraujo ir kraujo komponentų surinkimo, ištyrimo, perdirbimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartai(28);
   n) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/23/EB, nustatanti žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus(29);
   o) 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo(30), susijusi su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais;

2.  Šia direktyva nereglamentuojamas sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų prisiėmimas, kai išlaidos būtinos dėl medicininių priežasčių apdraustiems asmenims laikinai būnant kitoje valstybėje narėje. Šia direktyva nereglamentuojama pacientų teisė gauti leidimą būti gydomiems kitoje valstybėje narėje, kai laikomasi sąlygų, numatytų reglamentuose dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, visų pirma Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 22 straipsnyje Reglamento (EB) Nr. 883/2004 20 straipsnyje.

3.  Valstybės narės taiko šios direktyvos nuostatas laikydamosi ║Sutarties ║.

4 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje taikomos tokios apibrėžtys:

   a) "sveikatos priežiūra" – sveikatos priežiūros paslaugos arba prekės, kaip antai vaistai ir medicinos prietaisai, sveikatos priežiūros specialistų teikiamos ar išrašytos sveikatos pacientams siekiant įvertinti, palaikyti ar atkurti jų sveikatos būklę arba neleisti jiems susirgti, nepaisant to, kaip jos organizuotos, vykdoma ir finansuojama nacionaliniu lygmeniu, nei to, ar jos viešos, ar privačios;
   b) "sveikatos duomenys" – tai visa informacija, susijusi su fizine ar psichine asmens sveikata arba susijusi su asmeniui teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kuri gali apimti: informaciją apie asmens registraciją sveikatos priežiūros paslaugoms gauti; informaciją apie apmokėjimą ar asmens teisę į sveikatos priežiūrą; asmens numerį, simbolį ar žymę, pagal kurią būtų galima nustatyti asmens tapatybę sveikatos tikslais; visą informaciją apie asmenį, kuri buvo surinkta teikiant jam sveikatos priežiūros paslaugas; informaciją, gautą atliekant kūno dalies ar medžiagos tyrimus; ir asmeniui sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio paslaugų teikėjo (sveikatos priežiūros specialisto) tapatybę;
   c) "sveikatos priežiūros paslaugos kitose valstybėse narėse" – sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje pacientas yra apdraustas ▌;
  

   d) "sveikatos priežiūros specialistas" – praktikuojantis gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas, gydytojas odontologas, akušeris arba vaistininkas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2005/36/EB, arba kitos sveikatos priežiūros sektoriaus profesinės veiklos rūšys, kurios priskiriamos tik Direktyvos 2005/36/EB 3 straipsnio 1 dalies a punkte apibrėžtoms reglamentuojamoms profesijoms, arba asmuo, teisėtai vykdantis sveikatos priežiūros veiklą toje valstybėje narėje, kurioje atliekamas gydymas;
   e) "sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas" – sveikatos priežiūros specialistas, pagal d punkte nurodytą apibrėžtį, arba juridinis asmuo, teisėtai teikiantis sveikatos priežiūros paslaugas valstybės narės teritorijoje;
   f) "pacientas" – fizinis asmuo, kuris gauna arba nori gauti sveikatos priežiūros paslaugų valstybėje narėje;
   g) "apdraustasis" – tai ▌asmuo, kuris yra apdraustas pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnio c punkto apibrėžtį, arba, kaip apibrėžta pagal privataus sveikatos draudimo sutarties sąlygas;

h)   "valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas" – valstybė narė, kurioje pacientas yra apdraustas, arba valstybė narė, kurioje pacientas gyvena, jeigu tai ne ta pati valstybė;

Jeigu taikant Reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 sveikatos draudimo įstaiga valstybėje narėje, kurioje pacientas gyvena, atsakinga už gydymo išlaidų kompensavimą pagal tos šalies teisės aktus, tuomet taikant šią direktyvą toji valstybė narė laikoma šalimi, kurioje pacientas apdraustas;

i)   "valstybė narė, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos" – valstybė narė, kurios teritorijoje faktiškai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos pacientams iš kitų valstybių narių;

   j) "medicinos prietaisas" – medicinos prietaisas, kaip apibrėžta 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvoje 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų(31), 1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyvoje 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo(32) arba 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų(33);
   k) "sveikatos priežiūros prekės" – prekės, naudojamos asmens sveikatai apsaugoti arba pagerinti, pavyzdžiui, medicinos prietaisai ir vaistai;
   l) "vaistas" – vaistas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/83/EB;
   m) "receptas" – gydytojo receptas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/83/EB, taip pat receptai, išduodami ir perduodami elektroninėmis priemonėmis (e. receptai);
   n) "sveikatos srities technologijos" – medicinos produktai arba medicinos prietaisai, arba medicinos ar chirurgijos procedūros, taip pat ligų profilaktikos, diagnozės arba gydymo priemonės, naudojamos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas;
   o) "žala" – sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje aspektu apibrėžiama darant nuorodą į valstybės narės, kurioje asmuo gydomas, teisinę sistemą ir suprantama, kad žalos sąvoka skirtingose valstybėse narėse gali skirtis;
   p) "pacientų medicininiai dokumentai" arba "paciento ligos istorija" – visi dokumentai, kuriuose yra duomenys, vertinimai ir visa informacija apie paciento būklę ir jos klinikinę raidą priežiūros procese.

II skyrius

Valstybių narių valdžios institucijos, atsakingos už bendrųjų sveikatos priežiūros principų laikymąsi

5 straipsnis

Valstybės narės, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, valdžios institucijų atsakomybės sritys

1.  Valstybės narės, kuriose teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, atsako už sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir teikimą. Tokiomis aplinkybėmis jos, paisydamos visuotinumo, galimybės naudotis geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis, teisingumo ir solidarumo principų, aiškiai apibrėžia jų teritorijoje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ▌standartus ir užtikrina, kad būtų laikomasi saugos standartus nustatančių ES teisės aktų ir kad:

   a) kai sveikatos priežiūros paslauga gaunama kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje pacientas yra apdraustas, ši sveikatos priežiūros paslauga yra teikiama pagal valstybės narės, kurioje ji yra teikiama, įstatymus;
   b) sveikatos priežiūros paslaugos, minimos a punkte, teikiamos remiantis valstybės narės, kurioje jos teikiamos, apibrėžtais kokybės standartais ir gairėmis;
   c) kitų valstybių narių pacientams ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams valstybės narės, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, nacionalinis kontaktinis centras, inter alia, elektroninėmis priemonėmis pateikia informaciją apie kokybės standartus ir gaires, įskaitant nuostatas, skirtas priežiūrai, ir nuostatas dėl galimybių pasirinkti, kokybės ir saugumo, taip pat apie gydymo paslaugas, kainas, teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų galimus rezultatus, galimybę neįgaliems asmenims pasirinkti šias paslaugas ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo registracijos ir jų draudimo apsaugos detales ar kitokius asmeninės arba kolektyvinės apsaugos profesinės atsakomybės požiūriu būdus;
   d) sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai pateiktų visą svarbią informaciją, kad pacientai galėtų pasirinkti paslaugas ja remdamiesi ▌;
   e) pacientai turėtų galimybę pateikti skundą ir įgyvendinti teisę reikalauti kompensacijų, jeigu jiems naudojantis sveikatos priežiūros paslaugomis padaryta žala, taip pat numatytos priemonės užtikrinančios teisės gynimo būdus;
   f) profesinės atsakomybės draudimo sistemos atitiktų rizikos pobūdį ir dydį arba suteiktų garantiją ar panašų susitarimą, atitinkančius ▌jų teritorijoje teikiamo gydymo rizikos pobūdį ir dydį;
   g) pagrindinė teisė į privatumą tvarkant asmens duomenis būtų apsaugota pagal nacionalines priemones, įgyvendinančias Bendrijos nuostatas dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma − Direktyvas 95/46/EB ir 2002/58/EB;
   h) pacientai iš kitų valstybių narių traktuojami vienodai su valstybės narės, kurioje teikiama sveikatos priežiūros paslauga, gyventojais, įskaitant apsaugą nuo tiesioginio ar netiesioginio diskriminavimo dėl rasės ar etninės kilmės, lyties, tikėjimo arba įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, pagal galiojančius Bendrijos ir nacionalinius valstybės narės, kurioje teikiama sveikatos priežiūros paslauga, teisės aktus. Tačiau pagal šią direktyvą sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai valstybėje narėje nėra įpareigoti nei teikti sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje narėje apdraustam pacientui, nei pirmumo tvarka teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje apdraustam pacientui, jei dėl to būtų daroma žala pacientui, kuriam reikia panašių sveikatos priežiūros paslaugų ir kuris apdraustas valstybėje narėje, kurioje teikiama sveikatos priežiūros paslauga;
   i) pacientai, kuriems buvo suteikta gydymo paslauga, turi teisę gauti šio gydymo ir bet kokių medicininio pobūdžio patarimų dėl tolesnio gydymo elektroninį išrašą.

2.  Sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios valstybės narės valdžios institucijos nuolat kontroliuoja sveikatos priežiūros sistemos prieinamumą, kokybę ir finansinę padėtį, remdamosi duomenimis, kurie pateikiami 21 straipsnyje nurodyta tvarka.

3.  Siekdama užtikrinti kuo didesnį pacientų saugumą, valstybė narė, kurioje apdraustas pacientas, ir valstybė narė, kurioje atliekamas gydymas, užtikrina, kad:

   a) pacientai turėtų galimybę pateikti skundą ir jiems būtų užtikrinti teisės gynimo būdai ir teisė gauti kompensaciją, jeigu jiems naudojantis sveikatos priežiūros paslaugomis padaryta žala;
   b) valstybė narė, kurioje atliekamas gydymas, viešai skelbtų kokybės ir saugumo standartus visiems piliečiams aiškiai suprantama kalba ir lengvai prieinamu formatu;
   c) būtų numatyta teisė į priežiūros tęstinumą ir būtų perduoti su pacientu susiję atitinkami medicininiai duomenys, atsižvelgiant į 1 dalies g punkto nuostatas ir pagal 15 straipsnį, ir pacientai, kuriems atliktas gydymas, turi teisę gauti visus rašytinius arba elektroninio pavidalo tokio gydymo arba konsultacijų medicininius įrašus, kurie reikalingi gydymui tęsti;
   d) jei pasinaudojus sveikatos priežiūros paslaugomis užsienyje kiltų komplikacijos arba būtų reikalinga ypatinga tolesnė medicininė priežiūra, valstybė narė, kurioje apdraustas pacientas, užtikrina, kad teikiamos tokios pačios sveikatos priežiūros paslaugos, kokios buvo teikiamos tos šalies teritorijoje;
   e) Jos nedelsdamos savo iniciatyva praneša viena kitai apie sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus arba sveikatos priežiūros specialistus, kai jiems taikomi reguliavimo veiksmai dėl jų registravimo arba jų teisės teikti paslaugas.

4.  Komisija pagal 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą patvirtina priemones, reikalingas norint nacionaliniu lygmeniu pasiekti bendrą sveikatos duomenų apsaugos lygį, atkreipiant dėmesį į galiojančius techninius standartus šioje srityje.

5.  Jeigu būtina supaprastinti sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje teikimą, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, gali parengti gaires, kurių pagrindas – aukštas sveikatos apsaugos lygis, skirtas padėti įgyvendinti 1 dalies nuostatas.

6.  Pagal šį straipsnį, valstybės narės turi turėti skaidrų metodą apskaičiuoti išlaidoms, atsirandančioms dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Tas skaičiavimo metodas pagrįstas objektyviais, nediskriminaciniais, iš anksto nustatytais kriterijais ir taikomas atitinkamu administraciniu lygmeniu tais atvejais, kai valstybės narės, kurioje pacientas gydomas, sveikatos priežiūros sistema yra decentralizuota.

7.  Turint mintyje tai, kaip svarbu (ypač pacientams) užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje narėje kokybę ir saugumą, organizacijos, kurios nustato standartus ir gaires pagal 1 ir 5 dalyse nurodytą tvarką, turi įtraukti bent jau pacientų organizacijas (ypač tarptautines).

III skyrius

Tarpvalstybinėsveikatos priežiūra

6 straipsnis

Valstybės narės, kurioje asmuo yra apdraustas, valdžios institucijų atsakomybės sritys

1.  Jeigu taikomos šios direktyvos nuostatos, ypač 7, 8 ir 9 straipsniai, valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, užtikrina, kad apdraustajam, vykstančiam į kitą valstybę narę gauti sveikatos priežiūros paslaugų arba norinčiam gauti kitoje valstybėje narėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, nebūtų kliudoma gauti kitoje valstybėje narėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, jeigu aptariamas gydymas kompensuojamas pagal valstybės narės, kurioje pacientas apdraustas, teisės aktus, administracines taisykles, gaires ir sveikatos priežiūros specialistų elgesio kodeksus. Nepažeisdamos Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamento (EB) Nr. 883/2004 nuo jo taikymo dienos, valstybės narės, kurioje pacientas gydomas arba apdraustas, atsakingos institucijos kompensuoja visas apdraustojo išlaidas, kurios būtų kompensuojamos iš jo šalies įstatymų nustatytos socialinės apsaugos sistemos lėšų, jeigu taip pat veiksmingos sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos tos šalies teritorijoje. Jeigu valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, atsisako kompensuoti už tas sveikatos priežiūros paslaugas, valstybė narė turi pateikti tokio sprendimo medicininį pagrindimą. Bet kuriuo atveju valstybė narė, kurioje pacientas yra apdraustas, sprendžia, kokios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos yra kompensuojamos, nepaisant to, kur tos paslaugos teikiamos.

Pacientams, kurie serga retomis ligomis, turėtų būti suteikta teisė į sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje ir teisė gauti kompensaciją net jeigu šio gydymo išlaidos nekompensuojamos pagal valstybės narės, kurioje pacientas apdraustas, teisės aktus.

2.  Valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, kompensuoja arba tiesiogiai padengia kitoje valstybėje narėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas laikydamasi šios direktyvos nuostatų taip, kaip būtų kompensuojamos valstybėje narėje, kurioje asmuo yra apdraustas, esant tokiai pačiai sveikatos būklei ir toms pačioms sąlygoms, kaip numatyta 1 dalyje, suteiktų paslaugų išlaidos, neviršijant faktinių sveikatos priežiūros paslaugų, kuriomis pasinaudota, išlaidų. Valstybės narės gali nuspręsti apmokėti kitas susijusias išlaidas, pavyzdžiui, terapinio gydymo, nakvynės ir kelionės.

3.  Papildomas išlaidas, kurias gali patirti žmonės su negalia, gaudami sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje dėl to, kad turi vieną ar daugiau negalių, kompensuoja valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, laikydamasi nacionalinių teisės aktų ir su sąlyga, kad pateikiama pakankamai šias išlaidas įrodančių dokumentų.

4.  Valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, pacientui, norinčiam gauti kitoje valstybėje narėje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, gali taikyti tokias pačias sveikatos priežiūros paslaugų gavimo ir išlaidų kompensavimo sąlygas, tinkamumo kriterijus ir reglamentavimo bei administracinius formalumus, nustatytus vietos, nacionaliniu ar regiono lygmeniu, kokie būtų taikomi teikiant šias sveikatos priežiūros paslaugas jos teritorijoje, jeigu tos sąlygos ir formalumai nėra diskriminaciniai ir nekliudo laisvam asmenų, paslaugų ir prekių, pavyzdžiui, vaistų ir medicinos prietaisų judėjimui, taip pat yra iš anksto žinomi. Siekiant taikyti šias sąlygas, kriterijus ir formalumus, galima įtraukti reikalavimą, kad apdraustasis asmuo būtų vertinamas sveikatos apsaugos specialisto, teikiančio įstatymų nustatytas socialinės apsaugos sistemos paslaugas valstybėje narėje, kurioje pacientas apdraustas, jei toks vertinimas taip pat būtų reikalingas siekiant pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis valstybėje narėje, kurioje pacientas apdraustas.

5.  Pagal šio straipsnio nuostatas valstybės narės turi turėti skaidrų metodą apskaičiuoti išlaidoms, kurios asmenims, pasinaudojusiems sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje valstybėje narėje, turi būti kompensuojamos iš įstatymų nustatytos socialinio draudimo sistemos ar kitos įstatymų nustatytos viešosios sistemos lėšų. Šis metodas turi būti pagrįstas objektyviais, nediskriminaciniais ir iš anksto žinomais kriterijais, o pagal šį metodą turi būti kompensuojama ne mažiau išlaidų, nei būtų kompensuojama, jei tos sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos valstybės narės, kurioje asmuo yra apdraustas, teritorijoje. Šis metodas taip pat taikomas atitinkamu administraciniu lygmeniu tais atvejais, kai valstybės narės, kurioje pacientas apdraustas, sveikatos priežiūros sistema yra decentralizuota.

6.  Pacientams, gaunantiems sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje nei jie apdrausti, arba norintiems gauti kitoje valstybėje narėje ▌, turi būti užtikrinta galimybė susipažinti su savo medicininiais dokumentais pagal nacionalines priemones, įgyvendinančias Bendrijos nuostatas dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma − direktyvas 95/46/EB ir 2002/58/EB. Jei ligos istorijos saugomos elektronine forma, pacientas turi teisę gauti jų kopijas arba jam suteikiama prieiga prie šių dokumentų nuotoliniu būdu. Duomenys persiunčiami tik gavus aiškų raštišką paciento ar paciento artimųjų sutikimą.

7.  Šios dalies nuostatos neturi įtakos sprendimams teikti planines sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje pagal valstybių narių susitarimą.

7 straipsnis

Nestacionarioji sveikatos priežiūra

Valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, nekelia sąlygos gauti išankstinį leidimą, kad kompensuotų nestacionariųjų sveikatos priežiūros paslaugų arba kitoje valstybėje narėje įsigytų prekių, susijusių su sveikatos priežiūra, išlaidas, jeigu tos priežiūros paslaugų išlaidos būtų apmokėtos iš tos valstybės socialinės apsaugos sistemos lėšų, tokias paslaugas suteikus arba tokias prekes įsigijus tos šalies teritorijoje.

8 straipsnis

Stacionarioji sveikatos priežiūra ▌

1.  Šioje direktyvoje kitoje valstybėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo požiūriu stacionariosios sveikatos priežiūros sąvoka, kurią nustato valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, apima tik:

   a) sveikatos priežiūra, kai reikalingas paciento, kuriam teikiama paslauga, pasilikimas bent vienai nakčiai; arba
   b) labai specializuotas sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) kai reikia naudotis išlaidoms imlia medicinos infrastruktūra ar medicinos įranga; arba
   c) sveikatos priežiūros paslaugas, kai gydymas yra ypač pavojingas pacientui ar gyventojams.
  

2.  Valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, gali nustatyti išankstinio leidimo stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų kitoje valstybėje narėje, išlaidų kompensavimo savo socialinės apsaugos lėšomis sistemą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

   a) jeigu sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos jos teritorijoje, jų suteikimo išlaidos pagal tos valstybės socialinės apsaugos sistemą būtų kompensuotos; bei
  b) jeigu tai, kad nėra išankstinio sutikimo, rimtai pažeistų ar galėtų pažeisti:
   i) valstybės narės socialinės apsaugos sistemos finansų pusiausvyra; ir (arba)
   ii) ligoninių sektoriaus planavimo ir racionalizavimo veikla, kuria siekiama išvengti ligoninių lovų pertekliaus, nebūtų išbalansuota stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugų pasiūla ir sukeltos nereikalingos logistikos ir finansinės sąnaudos, nebūtų apsunkintas visiems prieinamų subalansuotų medicinos ir ligoninių paslaugų teikimas arba nesumažėtų sveikatos priežiūros pajėgumai ar medicininė kompetencija atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

Ši sistema taikoma nepažeidžiant Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamento (EB) Nr. 883/2004 nuo jo taikymo dienos.

3.  Išankstinių leidimų sistema taikoma nepažeidžiant 3 straipsnio 2 dalies nuostatų ir šioje sistemoje turi būti numatyta tik tai, kas būtina ▌, turi būti proporcinga, pagrįsta aiškiais ir skaidriais kriterijais ir ji neturi tapti savavališka diskriminavimo priemone ar kliūtimi laisvam asmenų judėjimui.

4.  Jei buvo pateiktas prašymas gauti išankstinį leidimą ir leidimas buvo suteiktas, valstybė narė, kurioje apdraustas pacientas, užtikrina, kad pacientas iš anksto apmoka tik tas išlaidas, kurias jis būtų turėjęs apmokėti, jei priežiūra būtų buvusi suteikta pagal valstybės narės, kurioje pacientas apdraustas, sveikatos apsaugos sistemą. Valstybės narės turi tiesiogiai pervesti lėšas iš fondų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams už kitas išlaidas.

5.  Išankstinių leidimų sistemos turi būti prieinamos vietos ir regionų lygmenimis, jos turi būti skaidrios ir lengvai pasiekiamos pacientams. Prašymo gauti išankstinį leidimą ir atsisakymo jį suteikti taisyklės turi būti pateiktos prieš teikiant prašymą, kad prašymas būtų pateikiamas teisingai ir skaidriai.

6.  Pacientams, norintiems pasinaudoti kitoje valstybėje narėje teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, užtikrinama teisė prašyti išankstinio leidimo valstybėje narėje, kurioje jie apdrausti.

7.  Valstybė narė, kurioje asmuo yra apdraustas, viešai skelbia visą reikiamą informaciją apie išankstinių leidimų sistemas, nustatytas pagal 3 dalį, įskaitant apskundimo procedūras, jei atsisakoma suteikti leidimą.

8.  Bet kokio apdraustojo prašymo suteikti leidimą gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje atveju, valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, nustato, ar tenkinamos Reglamente (EB) Nr. 883/2004 nustatytos sąlygos ir, jei taip, pagal šį reglamentą suteikia išankstinį leidimą.

9.  Pacientams, sergantiems retomis ligomis, išankstinių leidimų sistema netaikoma.

9 straipsnis

Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros ▌procedūrinės garantijos

1.  Valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, užtikrina, kad administracinės procedūros, susijusios tarpvalstybine sveikatos priežiūra, kai reikalaujama bet kokio išankstinio leidimo, nurodyto 8 straipsnio 2 dalyje, kitoje valstybėje narėje gautų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimu ir kitomis 6 straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis bei formalumais būtų pagrįstos iš anksto paskelbtais objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kurie yra būtini ir proporcingi tikslui pasiekti. Tačiau bet kuris apdraustasis visada turės teisę gauti išankstinį leidimą pagal reglamentus dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, nurodytus šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies k punkte, jeigu bus laikomasi Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 22 straipsnio 1 dalies c punkto ir 22 straipsnio 2 dalies sąlygų.

2.  Bet kuri procedūrinė sistema turi būti lengvai prieinama ir pajėgi užtikrinti, kad paraiškos būtų tvarkomos objektyviai ir nešališkai, laikantis pagrįstų terminų, kuriuos nustato ir iš anksto skelbia valstybės narės.

3.  Valstybės narės, kurioje pacientai apdrausti, užtikrina, kad pacientai, kurie gavo išankstinį leidimą dėl tarpvalstybinės sveikatos priežiūros, turėtų iš anksto ar papildomai sumokėti pagal valstybės narės, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, sveikatos priežiūros sistemą arba sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui tokio dydžio sumą, kokios būtų reikalaujama valstybėje narėje, kurioje pacientas apdraustas.

4.  Valstybės narės, nustatydamos paraiškų dėl naudojimosi tarpvalstybinės sveikatos priežiūra tvarkymo laikotarpius ir svarstydamos šias paraiškas, atsižvelgia į:

   a) konkrečią sveikatos būklę,
   b) asmenines aplinkybes,
   c) paciento kenčiamą skausmą,
   d) paciento negalios pobūdį, ir
   e) paciento gebėjimą užsiimti profesine veikla.

5.  Išankstinių leidimų paraiškos sistemos prieinamos valstybės narės sveikatos priežiūros paslaugų administracijos institucijoms tinkamu lygmeniu, jos turi būti skaidrios ir lengvai pasiekiamos pacientams. Paraiškos gauti išankstinį leidimą ir atsisakymo jį suteikti taisyklės turi būti pateiktos prieš pateikiant paraišką, kad paraiškų teikimo procedūra vyktų sąžiningai ir skaidriai.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad visi administraciniai arba medicininio pobūdžio sprendimai dėl tarpvalstybinės sveikatos priežiūros ║ kiekvienu atveju būtų peržiūrimi remiantis medicinos specialisto nuomone arba administracine tvarka ir kad šiuos sprendimus būtų galima apskųsti teismui ir numatyti laikinąsias priemones.

7.  Komisija per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos parengia galimybių studiją dėl atsiskaitymų kontoros įsteigimo, siekiant palengvinti abipusį išlaidų kompensavimą, remiantis šia direktyva, kadangi esama skirtingų sveikatos priežiūros sistemų ir valiutų, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai bei prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisės akto.

10 straipsnis

Išankstinis pranešimas

Valstybės narės gali pasiūlyti pacientams savanorišką išankstinių pranešimų sistemą, pagal kurią pateikęs pranešimą pacientas gautų rašytinį patvirtinimą apie didžiausią sumą, kuri bus sumokėta. Šį rašytinį patvirtinimą būtų galima pateikti gydymo paslaugas teikiančiai ligoninei ir išlaidas tuomet tai ligoninei tiesiogiai kompensuotų valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas.

11 straipsnis

Europos pacientų ombudsmenas

Komisija per 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos pateikia pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo įsteigiama Europos pacientų ombudsmeno institucija. Europos pacientų ombudsmenas svarsto pacientų skundus dėl išankstinio leidimo, išlaidų kompensavimo ar padarytos žalos ir, prireikus, tarpininkauja. Į Europos pacientų ombudsmeną kreipiamasi tik tada, kai išnaudojamos visos kitos skundų teikimo galimybės atitinkamoje valstybėje narėje.

12 straipsnis

Informacija pacientams apie naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje valstybėje narėje

1.  Valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, užtikrina, kad būtų numatytos lengvai prieinamos priemonės, įskaitant elektroninio ryšio priemones, pacientams paprašius nedelsiant teikti informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse, bei apie pacientų teises, apie procedūras, taikomas norint pasinaudoti tomis teisėmis ir apie apskundimo bei žalos atlyginimo sistemas, jei pacientui neleidžiama pasinaudoti šiomis teisėmis, taip pat apie taisykles bei sąlygas, kurios būtų taikomos, inter alia, kai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje padaroma žala. Ši informacija skelbiama neįgaliems asmenims prieinamu formatu. Valstybės narės konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pacientų organizacijas, kad užtikrintų informacijos aiškumą ir prieinamumą. Teikiant informaciją apie kitų valstybių narių sveikatos priežiūros paslaugas aiškiai apibrėžiamas pacientų teisių pagal šią direktyvą ir teisių pagal 3 straipsnio 1 dalies k punkte nurodytus reglamentus dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo skirtumas.

2. Be 1 dalyje nurodytos informacijos, valstybė narė, kurioje registruoti sveikatos priežiūros specialistai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, turi pateikti elektroninėmis priemonėmis lengvai pasiekiamą informaciją apie sveikatos priežiūros specialistus ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, nurodyti jų vardus, pavardes, registracijos numerį, sveikatos priežiūros specialistų adresą ir jų vykdomos veiklos apribojimus;

13 straipsnis

Kitoje valstybėje narėje teikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms taikytinos taisyklės

1.  Kai sveikatos priežiūros paslauga gaunama kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje pacientas yra apdraustasis, ▌ši sveikatos priežiūros paslauga yra teikiama pagal valstybės narės, kurioje ji yra teikiama, įstatymus laikantis 5 straipsnio.

2.  Šis straipsnis nėra taikomas profesinių kvalifikacijų pripažinimo atvejais.

14 straipsnis

Sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse nacionaliniai kontaktiniai centrai

1.  Valstybės narės skiria sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse nacionalinius kontaktinius centrus ir praneša Komisijai jų pavadinimus bei kontaktinius duomenis. Valstybės narės užtikrina, kad pacientų organizacijos, sveikatos draudimo fondai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai dalyvautų nacionalinių kontaktinių centrų veikloje. Nacionaliniai kontaktiniai centrai turi būti įsteigti veiksmingai ir skaidriai.

Informacija apie nacionalinius kontaktinius centrus turi būti platinama valstybėse narėse siekiant, kad pacientai galėtų lengvai ją gauti.

2.  Sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse nacionaliniai kontaktiniai centrai taip pat gali būti sujungti su valstybėse narėse veikiančiais informaciniais centrais.

3.  Valstybės narės, kurioje pacientas apdraustas, nacionalinis kontaktinis centras, jei tinkama – tinklapyje, teikia ir platina informaciją pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams apie sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse ir taisykles bei sąlygas, taikomas pacientų teisėms, susijusioms su sveikatos priežiūros paslaugomis kitose valstybėse, kaip nustatyta 6 straipsnyje. Nacionalinis kontaktinis centras padeda pacientams ginti savo teises ir, jeigu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje padaryta žala, siekti, kad ji būtų atlyginta.

4.  Valstybės narės, kurioje suteikiamos gydymo paslaugos, nacionalinis kontaktinis centras, jei tinkama – tinklapyje, teikia ir platina informaciją pacientams apie 5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus klausimus ir asmens duomenų apsaugą, sveikatos priežiūros įstaigų pritaikymą žmonėms su negalia, skundų teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas toje valstybėje narėje, atlyginimo būdus. Jis pirmiausia prireikus informuoja pacientus sveikatos priežiūros specialistus apie priemones, kurios reguliuoja specialistų ir paslaugų teikėjų veiklą ir reguliavimo veiksmų priemones, ginčų sprendimo galimybes ir padeda konkrečiu atveju nustatyti tinkamą neteisminio ginčų sprendimo sistemą ▌.

5.  Valstybės narės kontaktinis centras glaudžiai bendradarbiauja su kitomis kompetentingomis institucijomis, kitų valstybių narių kontaktiniais centrais, pacientų organizacijomis ir Komisija.

6.  Nacionaliniai kontaktiniai centrai 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją teikia neįgaliems asmenims lengvai prieinamu būdu.

7.  Komisija, laikydamasi 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina:

   a) priemones, būtinas šiame straipsnyje numatytų nacionalinių kontaktinių centrų tinklui valdyti;
   b) duomenų, kurie turi būti kaupiami ir kuriais turi būti mainomasi tinkle, pobūdį ir rūšį;
   c) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos informacijos pacientams gaires.

IV skyrius

Bendradarbiavimas sveikatos priežiūros klausimais

15 straipsnis

Pareiga bendradarbiauti

1.  Valstybės narės suteikia viena kitai savitarpio pagalbą, būtiną šiai direktyvai įgyvendinti.

2.  Valstybės narės padeda bendradarbiauti regionų ir vietos lygmeniu sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse srityje, taip pat naudojant informacines ir ryšių technologijas, laikinai arba nereguliariai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse ir skatina kitus tarpvalstybinio bendradarbiavimo būdus.

3.  Valstybės narės, visų pirma kaimyninės šalys, gali sudaryti tarpusavio susitarimus dėl bendradarbiavimo susitarimų tęstinumo ar galimos tolesnės plėtros.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad registrai, kuriuose išvardyti sveikatos priežiūros specialistai, būtų prieinami atitinkamoms kitų valstybių narių institucijoms.

5.  Valstybės narės nedelsiant ir iniciatyviai keičiasi informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų drausminių procedūrų ir baudžiamųjų bylų duomenis, kai tai daro poveikį jų registracijai ar jų teisei teikti paslaugas.

16 straipsnis

Kitoje valstybėje narėje išduotų receptų pripažinimas

1.  Jeigu vaistas yra registruotas prekiauti valstybių teritorijoje pagal Direktyvos 2001/83/EB 6 straipsnio 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad to medicinos produkto receptai, išduoti tą teisę turinčio daryti asmens kitoje valstybėje narėje konkrečiam pacientui, galėtų būti naudojami jų teritorijoje ir kad draudžiami bet kokie individualių receptų pripažinimo apribojimai, išskyrus jei:

   a) yra būtini ir proporcingi žmonių sveikatai saugoti ir nėra diskriminuojantys arba
   b) yra grindžiami teisėtomis ir pagrįstomis abejonėmis dėl individualaus recepto autentiškumo ar turinio, arba jį išrašiusio asmens statuso.

   i) nacionalinėms receptų išrašymo ir pardavimo taisyklėms, įskaitant generinių vaistų pakaitalus;
   ii) nacionalinėms taisyklėms dėl vaistų, parduodamų pagal kitose valstybėse išrašytus Bendrijos receptus, kompensavimo;
   iii) jokiai profesinei ar etinei pareigai, pagal kurią vaistininkui reikėtų atsisakyti parduoti vaistus pagal receptą, išduotą valstybėje narėje, kurioje pacientas apdraustas.

2.  Kad palengvintų 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, Komisija priima:

   a) priemones, leidžiančias vaistininkams ar kitiems sveikatos priežiūros specialistams patikrinti recepto autentiškumą ir tai, ar kitoje valstybėje narėje jį išdavė įgaliotas asmuo, − ji parengia Bendrijos recepto formą ir remia e. receptų sistemos sąveiką; Nuo pradinės šio vystymo proceso stadijos atsižvelgiama į duomenų apsaugos garantijos priemones ir jos įtraukiamos į tą procesą;
   b) priemones, skirtas užtikrinti, kad vaistai, kuriems receptas išduotas vienoje valstybėje narėje ir kurie parduodami kitoje valstybėje, būtų tinkamai pažymėti ir kad informacija apie vaistą pacientams būtų suprantama, įskaitant tų pačių medicinos produktų skirtingų pavadinimų paaiškinimus;
   c) priemonės, skirtos prireikus užtikrinti išrašančio asmens ir parduodančio asmens ryšius siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai suprasta, kaip gydoma, ir užtikrinant paciento duomenų konfidencialumą.

3.  Jei valstybėje narėje, kurioje pacientas gydosi, išrašytas receptas medicinos produktams, kurių negalima nusipirkti pagal receptą valstybėje narėje, kurioje pacientas apdraustas, pastaroji valstybė narė priima sprendimą, ar išimties tvarka leisti naudoti šiuos medicinos produktus, ar paskirti alternatyvius, kurie pripažinti lygiai taip pat veiksmingais.

4.   2 dalies a, b ir c punktuose numatytos priemonės tvirtinamos laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros. ▌

5.   1 dalis netaikoma vaistams, kuriems reikia specialaus gydytojo recepto, kaip numatyta Direktyvos 2001/83/EB 71 straipsnio 2 dalyje.

17 straipsnis

Europos pavyzdinių centrų tinklai

1.  Valstybės narės padeda kurti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų Europos pavyzdinių centrų tinklus, visų pirma, retųjų ligų srityje, kurie remsis bendradarbiavimo patirtimi sveikatos priežiūros srityje, įgyta Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėse (ETBG). Prie šių tinklų bet kada gali prisijungti nauji sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, jeigu jie atitinka visas sąlygas ir kriterijus.

2.  Europos pavyzdinių centrų tinklų tikslas:

   a) padėti įgyvendinti bendradarbiavimo Europos mastu galimybes itin specializuotos pacientų sveikatos priežiūros ir sveikatos priežiūros sistemų srityje panaudojant medicinos mokslo naujoves ir sveikatos srities technologijas;
   b) prisidėti kaupiant žinias apie ligų prevenciją ir labiausiai paplitusių ligų gydymą;
     c) padėti suteikti daugiau galimybių pasinaudoti kokybiškomis ir ekonomiškai veiksmingomis sveikatos priežiūros paslaugomis visiems pacientams, kuriems gydyti atsižvelgiant į jų sveikatos būklę reikia sutelkti daug išteklių ar žinių;
   d) ekonomiškai kuo veiksmingiau panaudoti išteklius sutelkiant juos ten, kur jų reikia;
   e) padėti dalytis žiniomis ir mokyti sveikatos priežiūros specialistus;
   f) nustatyti kokybės bei saugos rodiklius ir padėti kaupti bei skleisti gerąją patirtį pačiame tinkle ir už jo ribų;
   g) padėti valstybėms narėms, kuriose nėra pakankamai atitinkamos sveikatos būklės pacientų arba stinga technologijų ar žinių, teikti visas itin specializuotas geriausios kokybės paslaugas;
   h) įgyvendinti priemones, kuriomis galima geriausiai pasinaudoti turimais ištekliais sveikatos priežiūros srityje sunkių nelaimingų įvykių atvejais, ypač pasienio regionuose.

3.  Komisija, bendradarbiaudama su atitinkamais specialistais ir suinteresuotomis grupėmis, patvirtina:

  a) konkrečių kriterijų ir sąlygų, kuriuos turi atitikti Europos pavyzdinių centrų tinklai, sąrašą, taip pat įskaitant retesnių ligų sąrašą ir sąlygas bei kriterijus, keliamus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, norinčiam prisijungti prie Europos pavyzdinių centrų tinklų, siekiant užtikrinti, kad Europos pavyzdinių centrų tinklai, visų pirma:
   i) būtų pajėgūs diagnozuoti ligas, stebėti ir administruoti pacientus ir prireikus galėtų įrodyti gerus rezultatus;
   ii) būtų pajėgūs teikti svarbias paslaugas ir užtikrinti, kad teikiamų paslaugų kokybė visada būtų gera;
   iii) būtų pajėgūs teikti ekspertų konsultacijas, nustatyti arba patvirtinti diagnozę, nustatyti gerosios patirties gaires ir jų laikytis, įgyvendinti rezultatų vertinimo priemones bei atlikti kokybės kontrolę;
   iv) galėtų įrodyti, kad laikosi daugiadalykio požiūrio;
   v) turėtų aukšto lygio kompetencijos bei patirties, kurias galėtų pagrįsti publikacijomis, fondais arba garbės vardais ir lavinimo bei profesinio mokymo veikla;
   vi) aktyviai dalyvautų moksliniuose tyrimuose;
   vii) dalyvautų epidemiologinės priežiūros veikloje, pavyzdžiui, naudojant registrus;
   viii) turėtų glaudžių ryšių su kitais nacionalinio ir tarptautinio lygmens ekspertų centrais bei tinklais, su jais bendradarbiautų ir būtų pajėgūs sudaryti tinklus;
   ix) turėtų glaudžių ryšių su pacientų asociacijomis, jei tokių yra, ir su jomis bendradarbiautų;
   x) palaikyti tinkamus ir veiksmingus savitarpio santykius su technologijų tiekėjais.
   b) Europos pavyzdinių centrų tinklų sudarymo tvarką.

4.   3 dalyje nurodytos priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

18 straipsnis

Bandymų sritys

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, gali nustatyti bandomuosius pasienio regionus, kuriuose būtų taikomos pažangios tarpvalstybinės sveikatos priežiūros iniciatyvos, kurias būtų galima patikrinti, išanalizuoti ir įvertinti.

19 straipsnis

E. sveikata

Komisija, laikydamasi 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, nustato konkrečias priemones, būtinas informacinių ir ryšių technologijų sistemų sąveikai sveikatos priežiūros srityje pasiekti, jeigu valstybės narės nusprendžia diegti tokias priemones. Nustatant šias priemones atsižvelgiama į kiekvienoje valstybėje narėje galiojančius duomenų apsaugos teisės aktus ir sveikatos srities technologijų bei medicinos mokslo raidą, įskaitant telemediciną ir telepsichiatriją, ir paisoma pagrindinės teisės į asmens duomenų apsaugą ▌. Šiose priemonėse turi būti visų pirma apibrėžti būtini atitinkamų informacinių ir ryšių technologijų sistemų sąveikos standartai ir terminai, kad būtų užtikrintas saugus, kokybiškas ir veiksmingas sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse teikimas.

Valstybės narės užtikrina, kad teikiant e. sveikatos ir kitas telemedicinos paslaugas:

   a) vadovaujamasi tais pačiais profesiniais medicinos kokybės ir saugumo standartais, kaip ir teikiant neelektronines medicinos paslaugas;
   b) laikomasi atitinkamų pacientų apsaugos reikalavimų, kadangi šių paslaugų teikėjams taikomi tokie pat priežiūros reikalavimai kaip ir specialistams, teikiantiems neelektronines priežiūros paslaugas.

20 straipsnis

Bendradarbiavimas ▌sveikatos srities technologijų valdymo klausimais

1.  Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, palengvina tinklų, siejančių už sveikatos srities technologijų vertinimą atsakingas nacionalines valdžios institucijas ar įstaigas, kūrimą. Tas tinklas grindžiamas gero valdymo principais, įskaitant skaidrumą, objektyvumą, nešališkas procedūras ir visateisį suinteresuotųjų grupių dalyvavimą, įskaitant sveikatos apsaugos specialistus, pacientų atstovus, socialinius partnerius, mokslininkus ir pramonininkus ir kt., išlaikant valstybių narių kompetenciją sveikatos priežiūros technologijų vertinimo srityje.

2.  Sveikatos srities technologijų vertinimo tinklo tikslas:

   a) remti nacionalinių valdžios institucijų ar įstaigų bendradarbiavimą;
   b) rasti tvarių būdų, kaip suderinti prieigos prie vaistų, skatinimo už naujoves ir sveikatos priežiūros paslaugų valdymo tikslus;
   c) padėti teikti objektyvią, patikimą, laiku pateikiamą, skaidrią ir lengvai perduodamą informaciją apie trumpalaikį ir ilgalaikį sveikatos srities technologijų efektyvumą ir leisti nacionalinėms valdžios institucijoms ar įstaigoms veiksmingai keistis šia informacija;
   d) nagrinėti informacijos, kuria galima keistis, pobūdį ir rūšį.

3.  Valstybės narės skiria tinklams priklausančias valdžios institucijas ar įstaigas, kaip nurodyta 1 dalyje, ir praneša Komisijai šių institucijų ar įstaigų pavadinimus bei kontaktinius duomenis.

4.  Komisija, laikydamasi 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros, nustato priemones, būtinas šiam tinklui įkurti, valdyti ir skaidriai veikti.

5.  Komisija leidžia prisijungti prie tinklo tik toms įstaigoms, kurios atitinka gero valdymo principus, kaip apibrėžta 1 dalyje.

21 straipsnis

Duomenų rinkimas statistikai ir stebėsenai

1.  Valstybės narės kaupia stebėsenai reikalingus statistinius ▌duomenis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kitose valstybėse narėse, suteiktas priežiūros paslaugas, tokių paslaugų teikėjus ir pacientus, išlaidas ir rezultatus. Tokie jų kaupiami duomenys yra sveikatos priežiūros duomenų kaupimo sistemos dalis pagal nacionalinius ir Bendrijos teisės aktus, kuriais reglamentuojamas statistinių duomenų kaupimas ir asmens duomenų apsauga, konkrečiai, pagal Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio 4 dalį.

2.  Valstybės narės 1 dalyje nurodytus duomenis bent kartą per metus perduoda Komisijai, išskyrus pagal Direktyvą 2005/36/EB surinktus duomenis.

3.  Nepažeisdama Bendrijos statistikos programos ir Reglamento (EB) Nr. 1338/2008 patvirtintų įgyvendinimo priemonių, Komisija, laikydamasi 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros, patvirtina šio straipsnio įgyvendinimo priemones.

V skyrius

Įgyvendinimo priemonės ir baigiamosios nuostatos

22 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. Tame procese Komisija užtikrina, kad būtų deramai tariamasi su atitinkamų pacientų ir profesinių grupių specialistais, ypač turint omenyje šios direktyvos įgyvendinimą, ir pateikia pagrįstą tų pasitarimų ataskaitą.

2.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra 3 mėnesiai.

Kai įgyvendinimo priemonės yra susijusios su asmens duomenų tvarkymu, konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

3.  Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

23 straipsnis

Ataskaitos

Komisija per penkerius metus nuo 25 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos parengia šios direktyvos veikimo ataskaitą, įskaitant atvykstančių ir išvykstančių pacientų srautų statistiką, susijusią su šios direktyvos taikymu, ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai.

Šiuo tikslu, nepažeisdamos 25 straipsnio, valstybės narės praneša Komisijai apie bet kurias priemones, kurių jos ėmėsi, pakeitė ar paliko siekdamos įgyvendinti 8 ir 9 straipsniuose nustatytas procedūras.

24 straipsnis

Nuorodos į kitus teisės aktus

Nuo Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ║ taikymo pradžios:

   šioje direktyvoje teikiamos nuorodos į Reglamentą (EEB) Nr. 1408/71║ laikomos nuorodomis į Reglamentą (EB) Nr. 883/2004;
   šioje direktyvoje teikiamos nuorodos į Reglamento (EEB) 1408/71║ 22 straipsnį laikomos nuorodomis į Reglamento (EB) Nr. 883/2004 20 straipsnį.

25 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki ...(34) , įgyvendina šią direktyvą.

Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus ir tų nuostatų bei šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Valstybės narės, priimdamos šiuos teisės aktus, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma juos oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

27 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ║

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) 2008 m. gruodžio 4 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(2) OL C 120, 2009 5 28, p. 65.
(3) OL C 128, 2009 6 6, p. 20.
(4) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) OL C 124 E, 2006 5 25, p. 543.
(6) OL C 364, 2000 12 18, p. 1.
(7) OL C 146, 2006 6 22, p. 1.
(8) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
(9) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
(10) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(11) OL L ....
(12) OL L 255, 2005 9 30, p. 22. ║.
(13) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(14) OL L 149, 1971 7 5, p. 2. ║
(15) OL L 166, 2004 4 30, p. 1.
(16) OL L 311, 2001 11 28, p. 67. ║
(17) OL L 144, 1997 6 4, p. 19.
(18) OL L 354, 2008 12 31, p. 70.
(19) OL L 271, 2002 10 9, p. 1.
(20) OL L 142, 2004 4 30, p. 1.
(21) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(22) OL L 178, 2000 7 17, p. 1.
(23) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(24) OL L 136, 2004 4 30, p. 1.
(25) OL L 121, 2001 5 1, p. 34.
(26) OL L 18, 1997 1 21, p. 1.
(27) OL L 210, 2006 7 31, p. 19.
(28) OL L 33, 2003 2 8, p. 30.
(29) OL L 102, 2004 4 7, p. 48.
(30) OL L 228, 1992 8 11, p. 1.
(31) OL L 169, 1993 7 12, p. 1.
(32) OL L 189, 1990 7 20, p. 17.
(33) OL L 331, 1998 12 7, p. 1.
(34)* Vieneri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo.


Pacientų sauga *
PDF 525kWORD 173k
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės (COM(2008)0837 – C6-0032/2009 – 2009/0003(CNS))
P6_TA(2009)0287A6-0239/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0837),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 152 straipsnio 4 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0032/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6-0239/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Nustatyta, kad ES valstybėse narėse 8–12 % hospitalizuotų pacientų patiria nepageidaujamų reiškinių gaudami sveikatos priežiūros paslaugas.
(2)  Nustatyta, kad ES valstybėse narėse 8–12 % hospitalizuotų pacientų patiria nepageidaujamų reiškinių gaudami sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. nuo 6,7 iki 15 milijonų hospitalizuotų pacientų ir daugiau kaip 37 milijonai pacientų, kurie kreipėsi dėl pirminės sveikatos priežiūros paslaugų;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  Manoma, kad su sveikatos priežiūra susijusiomis infekcijomis užsikrečia vidutiniškai kas dvidešimtas pacientas, t. y. kasmet 4,1 milijono Europos Sąjungos pacientų, ir kad nuo tokių infekcijų kasmet miršta maždaug 37 000 asmenų.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Prasta pacientų sauga yra rimta visuomenės sveikatos problema ir didelė ekonominė našta esant ribotiems sveikatos priežiūros ištekliams. Daugumos nepageidaujamų reiškinių ligoninėse ir pirminėje sveikatos priežiūroje galima išvengti atsižvelgiant į daugeliu atvejų pasireiškiančius sisteminius veiksnius.
(3)  Prasta pacientų sauga yra rimta visuomenės sveikatos problema ir didelė ekonominė našta esant ribotiems sveikatos priežiūros ištekliams. Daugumos nepageidaujamų reiškinių ligoninėse ir pirminės sveikatos priežiūros srityje, įskaitant su klaidinga diagnoze ir (arba) gydymo klaidomis susijusius nepageidaujamus reiškinius, galima išvengti, kadangi minėtieji reiškiniai daugeliu atvejų susiję suribotu finansavimu ir sisteminiais veiksniais.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  Manoma, kad iš visų su sveikatos priežiūra susijusių nepageidaujamų reiškinių lengviausia išvengti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų. Būtina, kad valstybės narės parengtų priemones, kurios padėtų 20 % sumažinti asmenų, kurie kasmet Europos Sąjungoje patiria nepageidaujamų reiškinių, skaičių.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
7 konstatuojamoji dalis
(7)  Iš turimų duomenų akivaizdu, kad ES valstybės narės veiksmingas ir visapusiškas pacientų saugos strategijas rengia ir įgyvendina nevienodai sparčiai. Todėl šia iniciatyva siekiama sukurti pagrindą politikos formavimui skatinti ir imtis tolesnių veiksmų valstybėse narėse ir tarptautiniu mastu siekiant spręsti pacientų saugos problemas, su kuriomis susiduria ES.
(7)  Iš turimų duomenų akivaizdu, kad ES valstybės narės veiksmingas ir visapusiškas pacientų saugos strategijas rengia ir įgyvendina nevienodai sparčiai. Todėl šia iniciatyva siekiama sukurti pagrindą politikos formavimui skatinti ir imtis tolesnių veiksmų valstybėse narėse ir tarptautiniu mastu siekiant spręsti pacientų saugos problemas, su kuriomis susiduria ES, visų pirma sveikatos priežiūros įstaigų ir institucijų atsakomybės už žmonių sveikatą klausimą. Tačiau pagal EB sutarties 152 straipsnį imantis šių priemonių neturėtų būti pažeidžiama valstybių narių kompetencija.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  Pacientai turėtų būti geriau informuojami ir skatinami dalyvauti pacientų saugos procese; juos reikėtų geriau informuoti apie saugos lygius ir kaip galima rasti prieinamą visapusišką informaciją apie skundų teikimo ir žalos atlyginimo sistemas.
(8)  Pacientai turėtų būti geriau informuojami ir skatinami dalyvauti pacientų saugos procese; juos reikėtų geriau informuoti apie saugos lygius ir kaip galima rasti prieinamą visapusišką informaciją apie skundų teikimo ir žalos atlyginimo sistemas. Žalos atlyginimo būdų ir procedūros klausimai patenka į atitinkamos valstybės narės kompetencijos sritį.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  Siekiant sukurti veiksmingas ir skaidrias pacientų saugos programas, struktūrinius padalinius bei politiką, reikėtų rinkti palyginamus ir kaupiamus duomenis Bendrijos lygmeniu, o gerosios patirties pavyzdžius skleisti valstybėms narėms. Siekiant sudaryti geresnes savitarpio mokymosi galimybes, reikia parengti bendrą pacientų saugos terminiją ir bendrus rodiklius bendradarbiaujant valstybėms narėms ir Europos Komisijai, atsižvelgiant į atitinkamų tarptautinių organizacijų atliktą darbą.
(10)  Siekiant sukurti veiksmingas ir skaidrias pacientų saugos programas, struktūrinius padalinius bei politiką, reikėtų rinkti palyginamus ir kaupiamus duomenis Bendrijos lygmeniu, o gerosios patirties pavyzdžius skleisti valstybėms narėms. Šie duomenys gali būti naudojami tik siekiant užtikrinti pacientų saugą ir sumažinti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų skaičių. Siekiant sudaryti geresnes savitarpio mokymosi galimybes, reikia parengti bendrą pacientų saugos terminiją ir bendrus rodiklius bendradarbiaujant valstybėms narėms ir Europos Komisijai, atsižvelgiant į atitinkamų tarptautinių organizacijų atliktą darbą.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
11 konstatuojamoji dalis
(11)  Informacijos ir komunikacijos technologijų priemonės, kaip antai elektroniniai sveikatos dokumentai ar e. receptai, gali reikšmingai padėti gerinti pacientą saugą, pavyzdžiui, sisteminiu būdu tikrinant galimas vaistų sąveikas ar alergiją vaistams.
(11)  Informacijos ir komunikacijos technologijų priemonės, kaip antai elektroniniai sveikatos dokumentai ar e. receptai, gali reikšmingai padėti gerinti pacientą saugą, pavyzdžiui, sisteminiu būdu tikrinant galimas vaistų sąveikas ar alergiją vaistams, kaip konstatuojama 2008 m. liepos 2 d. Komisijos rekomendacijoje 2008/594/EB dėl tarpvalstybinio elektroninių sveikatos įrašų sistemų suderinamumo1.
1 OL L 190, 2008 7 18, p. 37.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  Kadangi ligoninėse gydomi vyresnio amžiaus asmenys dažniau užsikrečia infekcinėmis ligomis, turėtų būti ištirti šios konkrečios pacientų grupės poreikiai ir imtasi priemonių siekiant skatinti jų reabilitaciją ir sveikimą.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
15 konstatuojamoji dalis
(15)  Su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų duomenys nėra pakankami, kad būtų galima tinkamai lyginti atskiras įstaigas naudojant priežiūros tinklus, stebėti su sveikatos priežiūra susijusių patogenų epidemiologiją ir vertinti bei formuoti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės politiką. Todėl reikėtų sukurti arba sustiprinti priežiūros sistemas sveikatos priežiūros įstaigų ir regioniniu bei nacionaliniu lygmenimis.
(15)  Su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų duomenys nėra pakankami, kad būtų galima tinkamai lyginti atskiras įstaigas naudojant priežiūros tinklus, stebėti su sveikatos priežiūra susijusių patogenų epidemiologiją ir vertinti bei formuoti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės politiką. Todėl reikėtų sukurti arba sustiprinti priežiūros sistemas sveikatos priežiūros įstaigų ir regioniniu bei nacionaliniu lygmenimis. Pagerinus informacijos rinkimą regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis turėtų būti galima lengviau nustatyti tiesioginę vykdomos politikos kokybės, pacientų saugos srityje sukurtų sistemų ir institucijų bei gautų šios srities rezultatų priklausomybę.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)  Būtina, kad valstybės narės sumažintų asmenų, kurie infekcijomis užsikrečia gaudami sveikatos priežiūros paslaugas, skaičių. Įgyvendinant įvairias numatytas priemones, taip pat svarbu įdarbinti daugiau slaugytojų infekcijų kontrolės specialistų.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
15 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(15b)  Be to, valstybės narės ir jų sveikatos priežiūros įstaigos turėtų apsvarstyti galimybę įdarbinti su infekcijų kontrole susijusius darbuotojus, kurie padėtų ligonių priežiūros specialistams, dirbantiems skubią medicininę pagalbą teikiančių įstaigų ir vietos ligoninių klinikiniuose skyriuose.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
15c konstatuojamoji dalis (nauja)
(15c)  Norint sumažinti su sveikatos priežiūra susijusių nepageidaujamų reiškinių skaičių ir atsižvelgiant į rekomendaciją siekti, kad iki 2015 m. vienam slaugytojui tektų 250 ligoninės lovų, valstybės narės turėtų būti skatinamos numatyti tikslą vietos ir nacionalinio lygmens įstaigose įdarbinti sveikatos priežiūros specialistus, kurie specializuotųsi infekcijų kontrolės srityje.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  Komisija turėtų pateikti pasiūlymų, kaip būtų galima užkirsti kelią padirbtų vaistų platinimui ir žalai, kurią dėl sužeidimų švirkštais patiria pacientai ir sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies I a skyriaus (naujo) antraštė
Ia.  MAŽINIMO TIKSLAI
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies I a skyriaus (naujo) 1 punktas
1)  Valstybės narės turėtų parengti priemones siekdamos 20 % sumažinti asmenų, kurie kasmet Europos Sąjungoje patiria su sveikatos priežiūros paslaugomis susijusių nepageidaujamų reiškinių, skaičių, o tai atitinka tikslą iki 2015 m. kasmet sumažinti šių atvejų skaičių 900 000.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies II skyriaus 1 punkto a dalis
(a) savo teritorijoje skirdamos kompetentingą instituciją (-as), atsakingas už pacientų saugą;
(a) savo teritorijoje įvairiais valstybės ir savivaldybių valdymo lygmenimis skirdamos kompetentingas institucijas, atsakingas už pacientų saugą ir priemonių, kuriomis siekiama gerinti visuomenės sveikatą, priežiūrą bei koordinavimą;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies II skyriaus 1 punkto c dalis
(c) palaikydamos saugesnių sistemų, procesų ir priemonių kūrimą, įskaitant informacijos ir komunikacijos technologijų naudojimą.
(c) palaikydamos saugesnių ir vartotojams patogesnių naudotis sistemų, procesų ir priemonių kūrimą, įskaitant informacijos ir komunikacijos technologijų naudojimą.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies II skyriaus 2 punkto b a dalis (nauja)
(ba) informuojant pacientus apie riziką, susijusią su gydymu, ir nustatant teisines procedūras, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pateikti reikalavimus, taip pat ir vaistų gamintojams, dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies II skyriaus 3 punkto a dalis
(a) teikti adekvačią informaciją apie klaidų, nepageidaujamų reiškinių ir panašių problemų mastą, tipus ir priežastis;
(a) teikti adekvačią informaciją apie klaidų, nepageidaujamų reiškinių ir panašių problemų mastą, tipus ir priežastis, taip pat nurodyti už tai atsakingus asmenis;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies II skyriaus 3 punkto b a dalis (nauja)
(ba) užtikrinti, kad atskirų valstybių narių sveikatos priežiūros įstaigos konfidencialiai keistųsi informacija apie sveikatos priežiūros specialistus, kurie buvo pripažinti kaltais dėl aplaidumo arba gydymo metu padarytų klaidų;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies II skyriaus 4 punkto b a dalis (nauja)
(ba) skatindamos tinkamą visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų lavinimą ir mokymą, kad jie galėtų pagal paskirtį naudoti medicinos prietaisus, atsižvelgdami į jų funkcijas ir naudojimo instrukcijose pateikiamus duomenis, siekiant nesukelti pavojaus sveikatai ir išvengti nepageidaujamų reiškinių, įskaitant reiškinius, susijusius su neatsargiu pakartotiniu pagalbinių priemonių naudojimu;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies II skyriaus 5 punkto c dalis
(c) rinkdamos palyginamus duomenis ir informaciją apie pacientų saugos priemonių rezultatus pagal jų tipą ir skaičių ES lygmeniu ir dalydamosi jais, sudarant geresnes galimybes savitarpio mokymuisi ir prioritetų nustatymui.
(c) rinkdamos palyginamus duomenis ir informaciją apie pacientų saugos priemonių rezultatus pagal jų tipą ir skaičių ES lygmeniu ir dalydamosi jais, sudarant geresnes galimybes savitarpio mokymuisi ir prioritetų nustatymui. Duomenų kaupimo būdas, dedamos pastangos ir šių duomenų panaudojimas turi būti proporcingi numatomai naudai. Duomenys gali būti kaupiami tik siekiant konkretaus tikslo (kartu mokantis sumažinti su sveikatos priežiūros paslaugomis susijusių infekcijų skaičių).
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies II skyriaus 6 punkto b a dalis (nauja)
(ba) sudarydamos galimybes ligoninių administracijai, medicinos darbuotojams ir pacientų grupėms bendradarbiauti visos Europos Sąjungos lygmeniu, keistis patirtimi ir informacija apie pažangiąją patirtį, įgyta įgyvendinant vietos lygmens iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti pacientų saugą.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies III skyriaus 1 punkto -a dalis (nauja)
(-a) numatyti veiksmingas rizikos įvertinimo priemones, įskaitant diagnostinį tyrimą prieš pradedant gydymą ligoninėje, siekiant nedelsiant nustatyti aplinkybes, į kurias atsižvelgiant būtina imtis papildomų apsaugos priemonių;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies III skyriaus 1 punkto -a a dalis (nauja)
(-aa) užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų apsaugą naudojant skiepus, poekspozicinės profilaktikos priemones, reguliarius diagnostinius tyrimus, asmeninės apsaugos priemones ir medicinos prietaisus, kurie padeda sumažinti kraujo infekcijų riziką;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies III skyriaus 1 punkto -a b dalis (nauja)
(-ab) pasiūlyti veiksmingas apsaugos nuo infekcijų ir infekcijų kontrolės priemones ilgalaikės slaugos ir reabilitacijos įstaigose;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies III skyriaus 1 punkto b dalis
(b) stiprinti infekcijų prevenciją ir kontrolę sveikatos priežiūros įstaigose;
(b) stiprinti infekcijų prevenciją ir kontrolę sveikatos priežiūros įstaigose ir užtikrinti aukščiausią švaros, higienos ir prireikus aseptikos lygį:
i) su pacientų priėmimu ir buvimu susijusių priemonių;
ii) medicinos pagalbos ir viduriniojo medicinos personalo naudojamų priemonių, pacientams naudojamų elektrinių medicinos prietaisų ir vaistų platinimo proceso;
iii) pacientų slaugai skirtų sanitarinių įrenginių;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies III skyriaus 1 punkto b dalies nauja įtrauka
− skatinti sveikatos priežiūros specialistus laikytis rankų higienos;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies III skyriaus 1 punkto b dalies nauja įtrauka
− pagerinti prevenciją ir kovą su ligų plitimu tarp medicinos darbuotojų, taip pat ir viduriniojo medicinos personalo, ir šiuo tikslu imtis įgyvendinti privalomos profilaktikos politiką, įskaitant minėtųjų asmenų skiepijimo programas;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies III skyriaus 1 punkto d dalis
(d) skatinti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų lavinimą ir mokymą valstybių narių ir sveikatos priežiūros įstaigų lygmenimis;
(d) skatinti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, taip pat ir viduriniojo medicinos personalo, lavinimą ir mokymą valstybių narių ir sveikatos priežiūros įstaigų lygmenimis, ypatingą dėmesį skiriant infekcijoms, kuriomis užsikrečiama ligoninėse, ir virusų atsparumui antibiotikams;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies III skyriaus 1 punkto e dalis
(e) gerinti pacientams teikiamą informaciją;
(e) gerinti pacientams teikiamą informaciją naudojant socialinį ir sanitarinį tinklą, taip pat vykdant periodines informavimo laikraščiuose, per radiją, televiziją ir internetą kampanijas;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies III skyriaus 1 punkto f dalis
(f) remti mokslinius tyrimus.
(f) remti mokslinius tyrimus, taip pat galimo nanotechnologijų ir nanomedžiagų taikymo medicinoje tyrimus.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies III skyriaus 1 punkto fa dalis (nauja)
(fa) pranešti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui apie bet kokią su sveikatos priežiūra susijusią infekciją, kuria užsikrėtė nemažas skaičius pacientų;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I dalies III skyriaus 1 punkto f b dalis (nauja)
(fb) įgyvendinti informavimo kampanijas, skirtas visuomenei ir sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams, siekiant apriboti praktiką, dėl kurios didėja atsparumas antibiotikams;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
II dalies antraštė
II DALIS. KOMISIJOS ATASKAITA
II DALIS. KOMISIJOS VEIKLA
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
II dalies 1 a punktas (naujas)
(1a)  Komisija turėtų apsvarstyti, kokios galiojančios Bendrijos teisės nuostatos galėtų būti sugriežtintos siekiant pagerinti pacientų saugą, pavyzdžiui, užtikrinant, kad tuo atveju, kai sveikatos priežiūros specialistai vyksta dirbti į kitą Europos valstybę, sveikatos priežiūros srities reguliavimo institucijos keistųsi informacija apie užbaigtas arba dar tęsiamas drausmines procedūras prieš konkrečius asmenis, o ne tik informacija apie jų anksčiau įgytą kvalifikaciją;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
II dalies 1 b dalis (nauja)
(1b)  Komisija raginama pagal Pasaulio sveikatos organizacijos 2002 m. parengtą praktinį vadovą hospitalinių infekcijų prevencijos tema1 parengti pacientams skirtą dokumentą dėl infekcijų, kuriomis užsikrečiama ligoninėse.
1PSO, Praktinis vadovas hospitalinių infekcijų prevencijos tema, pirmasis leidimas, 2002 m. gruodžio mėn. (antrasis leidimas paskelbtas 2008 m.)
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I priedo 3 eilutės 2 stulpelis
Incidentas, dėl kurio pacientas patiria žalą. Žala reiškia kūno dalies pažeidimą arba funkcijos sutrikimą ir (arba) bet kokį jo sukeltą žalingą poveikį.
Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas įvykęs incidentas, dėl kurio pacientas patiria žalą. Žala reiškia nuolatinį ar laikiną kūno dalies pažeidimą arba funkcijos sutrikimą ir (arba) bet kokį jo sukeltą žalingą poveikį.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I priedo 4 eilutės 2 stulpelis
Įstaiga, kurioje sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai teikia antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros paslaugas.
Viešoji, neviešoji arba labdaringa sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje savanoriai arba sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai teikia antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros paslaugas.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I priedas - Apibrėžtys - "Pacientų sauga" - 2 stulpelis
Galimybė pacientui išvengti nereikalingos ar potencialios žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugomis.
Galimybė išvengti nepageidaujamų reiškinių, kurie suprantami kaip reiškiniai, dėl kurių patiriama žala ir kurie susiję daugiau su gydymu, o ne su liga. Šie nepageidaujami reiškiniai gali būti skirstomi į reiškinius, kurių galima išvengti ir kurių išvengti negalima.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
I priedas - Apibrėžtys - "Su infekcijų kontrole susiję darbuotojai" - 2 stulpelis
Sveikatos priežiūros specialistai, kurie dirba klinikiniuose padaliniuose (skyriuose) ir palaiko tų padalinių (skyrių) ir infekcijų prevencijos ir kontrolės grupės ryšį. Su infekcijų kontrole susiję darbuotojai padeda organizuoti infekcijų prevenciją ir kontrolę atitinkamuose padaliniuose (skyriuose) ir teikia informaciją infekcijų prevencijos ir kontrolės grupei.
Sveikatos priežiūros specialistai, kurie dirba atitinkamose darbo srityse ir palaiko savo darbo srities ir infekcijų prevencijos ir kontrolės grupės ryšį. Su infekcijų kontrole susiję darbuotojai padeda skatinti imtis infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonių atitinkamose darbo srityse ir teikia informaciją infekcijų prevencijos ir kontrolės grupei.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
2 priedo 1 dalies 1 b a punktas (naujas)
(ba) patvirtindamos ir skatindamos naudoti informacijos ir komunikacijos technologijų priemones, pavyzdžiui, elektronines naudojimo instrukcijas, siekiant užtikrinti, kad naudotojai daugiau žinotų apie medicinos prietaisus;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
2 priedo 1 dalies 4 c a punktas (naujas)
(ca) užtikrindamos tinkamą visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų lavinimą ir mokymą, kad jie galėtų pagal paskirtį naudoti medicinos prietaisus, atsižvelgdami į jų funkcijas ir naudojimo instrukcijose pateikiamus duomenis, siekiant nesukelti pavojaus sveikatai ir išvengti nepageidaujamų reiškinių, įskaitant reiškinius, susijusius su neatsargiu pakartotiniu pagalbinių priemonių naudojimu.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
2 priedo 1 dalies 7 a a punktas (naujas)
(aa) taip pat skatindamos atlikti nanotechnologijų ir nanomedžiagų taikymo medicinoje tyrimus.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
2 priedo 2 dalies 1a punkto antra įtrauka
– įtraukiant infekcijų prevencijos ir kontrolės priemones į pacientų sveikatos priežiūros planus;
– įtraukiant infekcijų prevencijos ir kontrolės priemones, įskaitant būtinas darbuotojų skiepijimo programas, į pacientų sveikatos priežiūros planus;

Europos veiksmai retųjų ligų srityje *
PDF 431kWORD 157k
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos retųjų ligų srities veiksmų (COM(2008)0726 – C6-0455/2008 – 2008/0218(CNS))
P6_TA(2009)0288A6-0231/2009

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2008)0726),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 152 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0455/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6–0231/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties  250 straipsnio  2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  Retosios ligos kelia pavojų Europos piliečių sveikatai, nes jos yra gyvybei pavojų keliančios ar lėtai sekinančios mažai išplitusios ir labai sudėtingos ligos.
(1)  Retosios ligos kelia pavojų Europos piliečių sveikatai, nes jos yra gyvybei pavojų keliančios ar lėtai sekinančios mažai išplitusios ir labai sudėtingos ligos, tačiau kadangi egzistuoja tiek daug skirtingų retų ligų rūšių, bendras sergančių žmonių skaičius yra palyginti didelis.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Patvirtinta Bendrijos veiksmų programa dėl retųjų ligų, įtraukiant genetines ligas, apimanti laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. Šioje programoje retoji liga laikoma paplitusia, jei Europos Sąjungoje iš 10 000 asmenų ja serga ne daugiau nei 5 asmenys.
(2)  Patvirtinta Bendrijos veiksmų programa dėl retųjų ligų, įtraukiant genetines ligas, apimanti laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. Šioje programoje retoji liga laikoma paplitusia, jei Europos Sąjungoje iš 10 000 asmenų ja serga ne daugiau nei 5 asmenys; šis skaičius turi būti vertinamas remiantis moksliškai patikrinta statistika.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  Remiantis šiuo statistiniu paplitimu mokslinis komitetas retąsias ligas turėtų kruopščiai įtraukti į katalogą ir jį reguliariai peržiūrėti, kad būtų nustatytas galimo papildymo poreikis.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Paskaičiuota, kad šiuo metu yra 5 000–8 000 įvairių retųjų ligų, kuriomis serga 6–8 proc. gyventojų. Kitaip tariant, serga 27–36 mln. Europos Sąjungos gyventojų. Dauguma jų serga rečiau pasitaikančiomis ligomis, kuriomis suserga vienas iš 100 000 ar rečiau.
(4)  Paskaičiuota, kad šiuo metu yra 5 000–8 000 įvairių retųjų ligų, kuriomis serga 6–8 proc. gyventojų. Kitaip tariant, nors retosios ligos kiekviena atskirai yra mažai paplitusios, bendras sergančių žmonių skaičius yra palyginti didelis, serga 27–36 mln. Europos Sąjungos gyventojų. Dauguma jų serga rečiau pasitaikančiomis ligomis, kuriomis suserga vienas iš 100 000 ar rečiau.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  Kadangi retosios ligos yra mažai paplitusios ir specifiškos, būtinas atskiromis ir bendromis pastangomis, kuriomis siekiama išvengti didelio sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo bei pagerinti sergančių asmenų gyvenimo kokybę ir jų socialinį bei ekonominį potencialą, pagrįstas visuotinis požiūris.
(5)  Kadangi retosios ligos yra mažai paplitusios ir specifiškos ir bendras susirgimų jomis skaičius yra didelis, būtinas atskiromis ir bendromis pastangomis, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, kaip antai JAV, kuriomis siekiama išvengti didelio sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo bei pagerinti sergančių išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse gyvenančių asmenų gyvenimo kokybę ir jų socialinį bei ekonominį potencialą, pagrįstas visuotinis požiūris.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  Siekiant pagerinti retųjų ligų klausimams skirtų nacionalinių, regioninių ir vietos iniciatyvų koordinavimą ir nuoseklumą, visi atitinkami nacionaliniai retųjų ligų srities veiksmai turėtų būti įtraukti į nacionalinius retųjų ligų planus.
(8)  Siekiant pagerinti retųjų ligų klausimams skirtų nacionalinių, regioninių ir vietos iniciatyvų koordinavimą ir nuoseklumą, taip pat mokslinių tyrimų centrų bendradarbiavimą, visi atitinkami nacionaliniai retųjų ligų srities veiksmai turėtų būti įtraukti į nacionalinius retųjų ligų planus.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
13 konstatuojamoji dalis
(13)  Europos pavyzdiniams centrams teikiama Bendrijos pridėtinė vertė ypač svarbi retųjų ligų srityje dėl to, kad šios ligos pasitaiko retai, o tai lemia ribotą ligonių skaičių ir patirties trūkumą pavienėse šalyse. Todėl, siekiant retosiomis ligomis sergantiems ligoniams užtikrinti lygiateisiškumą naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis, svarbiausia patirtį kaupti Europos mastu.
(13)  Europos pavyzdiniams centrams teikiama Bendrijos pridėtinė vertė ypač svarbi retųjų ligų srityje dėl to, kad šios ligos pasitaiko retai, o tai lemia ribotą ligonių skaičių ir patirties trūkumą pavienėse šalyse. Todėl, siekiant retosiomis ligomis sergantiems ligoniams užtikrinti lygiateisiškumą, susijusį su tikslios informacijos gavimu, tinkamu ir laiku atliktu diagnozavimu ir naudojimusi aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis, svarbiausia patirtį kaupti Europos mastu.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  Farmacijos forume 2008 m. spalio 12 d. priimtas galutinis pranešimas, kuriame siūlomos gairės, kad valstybės narės, susijusios šalys ir Komisija galėtų sustiprinti savo pastangas ir užtikrinti Europos Sąjungoje galimybę lengviau ir greičiau gauti retųjų vaistų.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
20 konstatuojamoji dalis
(20)  Todėl ligonius ar ligonių atstovus būtina įtraukti į visus politikos ir sprendimų priėmimo proceso etapus. Jų veiklą būtina veiksmingai skatinti ir remti, taip pat ir finansiškai, visose valstybėse narėse.
(20)  Todėl ligonius ar ligonių atstovus būtina įtraukti į visus politikos ir sprendimų priėmimo proceso etapus. Jų veiklą būtina veiksmingai skatinti ir remti, taip pat ir finansiškai, visose valstybėse narėse, taip pat Europos Sąjungos mastu pasinaudojant europiniais pagalbos specialiomis retosiomis ligomis sergantiems ligoniams tinklais.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 1 dalies įžanginė dalis
1.  Sukurti nacionalinius retųjų ligų planus, siekiant retosiomis ligomis sergantiems ligoniams užtikrinti visapusiškas galimybes naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis, įtraukiant diagnostiką, gydymą ir retuosius vaistus, savo šalies teritorijoje visoje ES priimtais lygiateisiškumo ir solidarumo principais, visų pirma:
1.  Sukurti nacionalinius retųjų ligų planus, siekiant retosiomis ligomis sergantiems ligoniams užtikrinti visapusiškas galimybes naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis, įtraukiant diagnostiką, gydymą ir retuosius vaistus, taip pat reabilitaciją ir mokymą gyventi sergant, savo šalies teritorijoje visoje ES priimtais lygiateisiškumo ir solidarumo principais, visų pirma:
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 1 dalies 1 punktas
(1) iki 2011 m. pabaigos detaliai išdėstyti ir priimti išsamią ir integruotą strategiją, kuria, kaip nacionaliniais retųjų ligų planais, būtų siekiama nurodyti ir struktūrizuoti visus atitinkamus retųjų ligų srities veiksmus;
(1) iki 2010 m. pabaigos detaliai išdėstyti ir priimti išsamią ir integruotą strategiją, kuria, kaip nacionaliniais retųjų ligų planais, būtų siekiama nurodyti ir struktūrizuoti visus atitinkamus retųjų ligų srities veiksmus;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 1 dalies 3 punktas
(3) nustatyti ribotą prioritetinių veiksmų skaičių nacionaliniuose retųjų ligų planuose, nurodant konkrečius tikslus, aiškius terminus, valdymo struktūras ir reguliarias ataskaitas;
(3) nustatyti ribotą prioritetinių veiksmų skaičių nacionaliniuose retųjų ligų planuose, nurodant konkrečius tikslus, aiškius terminus, didelį ir aiškiai nustatytą finansavimą, valdymo struktūras ir reguliarias ataskaitas;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
1 dalies 3 a punktas (naujas)
(3a) pranešti, ar jose yra specializuotų centrų, ir sudaryti ekspertų sąrašą;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 1 dalies 5 punktas
(5) į nacionalinius planus įtraukti visiems retosiomis ligomis sergantiems ligoniams vienodas galimybes naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis, įtraukiant diagnostiką, gydymą ir retuosius vaistus, savo šalies teritorijoje, siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudojantis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis visoje Europos Sąjungoje priimtais lygiateisiškumo ir solidarumo principais.
(5) į nacionalinius planus įtraukti visiems retosiomis ligomis sergantiems ligoniams vienodas galimybes naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis, įtraukiant diagnostiką, pirminės prevencijos priemones, gydymą ir retuosius vaistus, taip pat reabilitaciją ir mokymą gyventi sergant, savo šalies teritorijoje, siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudojantis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis visoje Europos Sąjungoje priimtais lygiateisiškumo ir solidarumo principais, atsižvelgiant į dokumente "Geresnė visų susijusių ES piliečių prieiga prie retųjų vaistų", kurį priėmė Aukšto lygio farmacijos forumas, išdėstytus principus.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 1 dalies 5 a punktas (naujas)
(5a) skatinti pastangas, dedamas siekiant užkirsti kelią paveldimoms retosioms ligoms:
a) teikiant patarimus genetiniais klausimais šioms ligoms imliems tėvams; ir
b) prireikus ir nepažeidžiant esamų nacionalinės teisės aktų ir visada savanorišku pagrindu atliekant sveikų embrionų atranką prieš implantavimą.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 1 dalies 5 b punktas (naujas)
(5b) nacionaliniuose planuose numatyti išimtines priemones sudaryti sąlygas gauti vaistų, kuriais prekiauti neišduota leidimo, jei tai tikrai būtina, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos padėtį; ir jei valstybėje narėje nėra kitų tinkamų ir prieinamų gydymo galimybių ir jei nustatyta, kad nauda bus didesnė už riziką, užtikrinti, kad retomis ligomis sergantys ligoniai galėtų gauti šių vaistų.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 1 dalies 5 c punktas (naujas)
(5c) nacionaliniu lygmeniu sukurti pliuralistines patarėjų grupes, kurios vienytų visas susijusias šalis ir padėtų vyriausybėms kuriant ir įgyvendinant nacionalinius veiksmų planus retųjų ligų srityje. Šios grupės užtikrintų, kad vyriausybės būtų išsamiai informuojamos ir kad nacionaliniu lygmeniu priimti sprendimai atspindėtų visuomenės požiūrį ir poreikius;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 1 dalies 5 d punktas (naujas)
(5d) skatinti retųjų ligų gydymo finansavimą nacionaliniu lygmeniu. Jei valstybės narės nepageidauja arba negali turėti pavyzdinių centrų, šis nacionalinis centralizuotas finansavimas turėtų būti panaudotas siekiant užtikrinti, kad ligoniai galėtų vykti į kitoje šalyje įkurtą centrą. Tačiau taip pat labai svarbu, kad šis atskiras biudžetas kiekvienais metais būtų peržiūrimas ir koreguojamas remiantis įgytomis žiniomis apie ligonius, kuriems tais metais reikalingas gydymas, ir apie galimas naujas terapijos formas. Tai turėtų būti atliekama padedant pliuralistiniams patarėjų komitetams.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 2 dalies 1 punktas
(1) pritaikyti visai Europos Sąjungai bendrą retųjų ligų apibrėžtį, nes šiomis ligomis iš 10 000 asmenų serga ne daugiau nei 5 asmenys;
(1) pritaikyti visai Europos Sąjungai bendrą retųjų ligų apibrėžtį, nes šiomis ligomis iš 10 000 asmenų serga ne daugiau nei 5 asmenys, šį skaičių taikant visai Europos Sąjungai ir atsižvelgiant į tai, kad labai svarbu žinoti tikslų pasiskirstymą kiekvienoje valstybėje narėje;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 2 dalies 4 punktas
(4) nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu remti tam tikrų ligų informacinius tinklus, registrus ir duomenų bazes.
(4)  Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis remti, visų pirma finansinėmis priemonėmis, tam tikrų ligų informacinius tinklus, registrus ir duomenų bazes, kuriose visų pirma būtų nuolat atnaujinama visuomenei internete prieinama informacija;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 3 dalies 3 punktas
(3) skatinti nacionalinius tyrėjus ir laboratorijas dalyvauti Bendrijos mastu finansuojamuose mokslinių retųjų ligų tyrimų projektuose;
(3) skatinti nacionalinius tyrėjus ir laboratorijas dalyvauti Bendrijos mastu finansuojamuose mokslinių retųjų ligų tyrimų projektuose ir pasinaudoti Reglamente (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų numatytomis galimybėmis;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 3 dalies 3 a punktas (naujas)
(3a) skatinti Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių tyrėjų, laboratorijose ar panašiose institucijose dirbančių ir mokslinių tyrimų projektus vykdančių asmenų keitimąsi žiniomis ir bendradarbiavimą, nes visuotinės naudos gautų ne tik Europos Sąjungos, bet ir skurdesnės ir besivystančios šalys, kurios turi mažiau galimybių skirti išteklių retųjų ligų moksliniams tyrimams;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 3 dalies 4 punktas
(4) į nacionalinius retųjų ligų planus įtraukti mokslinius retųjų ligų tyrimus, taip pat visuomenės sveikatos ir socialinių mokslų tyrimus, skatinančias nuostatas, ypač atsižvelgiant į tokių priemonių, kaip antai tarpsektorinių infrastruktūrų bei konkrečioms ligomis skirtų projektų, plėtrą.
(4) į nacionalinius retųjų ligų planus įtraukti mokslinius retųjų ligų tyrimus, taip pat visuomenės sveikatos ir socialinių mokslų tyrimus, skatinančias nuostatas, ypač atsižvelgiant į tokių priemonių, kaip antai tarpsektorinių infrastruktūrų bei konkrečioms ligomis skirtų projektų, reabilitacijos programų ir mokymosi gyventi sergant retąja liga programų, taip pat diagnostikos testų ir priemonių mokslinių tyrimų, plėtrą.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 3 dalies 4 a punktas (naujas)
(4a) suteikti tinkamą ir ilgalaikį finansavimą, pavyzdžiui, pasinaudojant viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, kad nacionaliniu ir Europos lygmenimis būtų remiami moksliniai tyrimai ir užtikrinamas jų ilgalaikiškumas.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 4 dalies 1 punktas
(1) iki 2011 m. pabaigos savo šalies teritorijoje nurodyti nacionalinius ir regioninius pavyzdinius centrus ir skatinti kurti pavyzdinius centrus ten, kur jie dar neįkurti, visų pirma į nacionalinius retųjų ligų planus įtraukiant nuostatas dėl nacionalinių ir regioninių pavyzdinių centrų kūrimo;
(1) iki 2011 m. pabaigos savo šalies teritorijoje nurodyti nacionalinius ir regioninius pavyzdinius centrus ir skatinti kurti pavyzdinius centrus ten, kur jie dar neįkurti, visų pirma į nacionalinius retųjų ligų planus įtraukiant nuostatas dėl nacionalinių ir regioninių pavyzdinių centrų kūrimo; padėti sudaryti retųjų ligų katalogus ir retųjų ligų ekspertų sąrašus;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 4 dalies 3 punktas
(3) organizuoti ligonių sveikatos priežiūrą bendradarbiaujant su atitinkamais šalies ar prireikus užsienio ekspertais; naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis remti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse, taip pat remti ligonių, sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų judumą bei paslaugų teikimą, jei to reikia, kad būtų užtikrintos galimybės naudotis konkrečiomis sveikatos priežiūros paslaugomis;
(3) organizuoti šių retosiomis ligomis sergančių ligonių Europos lygmens sveikatos priežiūrą bendradarbiaujant su atitinkamais šalies ar prireikus užsienio ekspertais; naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis remti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse, taip pat remti ligonių judumą ir patirties sklaidą remiant duomenų judumą, sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų judumą bei paslaugų teikimą, jei to reikia, kad būtų užtikrintos galimybės naudotis konkrečiomis sveikatos priežiūros paslaugomis;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 4 dalies 5 punktas
(5) užtikrinti, kad nacionaliniai ir regioniniai pavyzdiniai centrai laikytųsi Europos retųjų ligų informacijos tinklų nustatytų standartų, tinkamai atsižvelgdami į ligonių ir sveikatos priežiūros specialistų poreikius ir lūkesčius.
(5) užtikrinti, kad nacionaliniai ir regioniniai pavyzdiniai centrai laikytųsi Europos retųjų ligų informacijos tinklų nustatytų standartų, tinkamai atsižvelgdami į ligonių ir sveikatos priežiūros specialistų poreikius ir lūkesčius ir įtraukdami ligonius į šių centrų veiklą.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 4 dalies 5 a punktas (naujas)
(5a) skatinti, pagal galimybes pasinaudojant Europos Sąjungos finansavimo arba bendro finansavimo priemonėmis, kurti pavyzdinius centrus ir ligonines, kad būtų galima rengti specialius mokymus specialistams tam tikrų retųjų ligų srityje ir jie galėtų įgyti atitinkamos patirties;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 5 dalies 1 punkto b papunktis
(b)  Europos gyventojų atrankinės patikros ir diagnostikos tyrimų gairių tobulinimą;
(b)  Europos gyventojų atrankinės patikros ir diagnostikos tyrimų gairių tobulinimą, įskaitant genetinius tyrimus, pvz., heterozigotos tyrimus ir polinių kūnelių diagnostiką taikant biopsiją, užtikrinant labai aukštos kokybės tyrimus ir galimybę teikti atitinkamus patarimus genetiniais klausimais, atsižvelgiant į skirtingus etinius požiūrius valstybėse narėse;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 5 dalies 1 punkto c papunktis
(c) terapinės retųjų vaistų pridėtinės vertės vertinimo ataskaitų mainus ES mastu, siekiant sumažinti retosiomis ligomis sergantiems ligoniams pavėluotai teikiamų retųjų vaistų atvejų skaičių;
(c) klinikinės retųjų vaistų pridėtinės vertės nacionalinių vertinimo ataskaitų rengimą ES mastu pasitelkus Europos vaistų vertinimo agentūrą, kurioje sukauptos atitinkamos Europos lygmens žinios ir kompetencija, siekiant sumažinti retosiomis ligomis sergantiems ligoniams pavėluotai teikiamų retųjų vaistų atvejų skaičių;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 5 dalies 1 punkto c a papunktis (naujas)
(ca) struktūrinės investicijų į "Orphanet" duomenų bazę pagalbos plėtojimą siekiant palengvinant prieigą prie žinių apie retąsias ligas.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijų valstybėms narėms 6 dalis
6.  Didesnių galimybių suteikimas ligoniams
6.  Didesnių galimybių suteikimas nepriklausomomsligonių organizacijoms
(1) imtis veiksmų, kurie užtikrintų, kad ligoniai ar ligonių atstovai visuose retųjų ligų srities politikos ir sprendimų priėmimo proceso etapuose, įtraukiant kompetencijos centrų bei pavyzdinių centrų kūrimo ir valdymo, o taip pat ir nacionalinių planų plėtojimo klausimus, būtų tinkamai konsultuojami;
(1) imtis veiksmų, kurie užtikrintų, kad ligoniai ar nepriklausomi ligonių atstovai visuose retųjų ligų srities politikos ir sprendimų priėmimo proceso etapuose, įtraukiant kompetencijos centrų bei pavyzdinių centrų kūrimo ir valdymo, o taip pat ir nacionalinių planų plėtojimo klausimus, būtų tinkamai konsultuojami;
(2) remti ligonių organizacijų veiklą, pvz., informuotumo didinimą, pajėgumų stiprinimą ir dalyvavimą mokymo veikloje, informacijos ir geriausios patirties mainus, tinklų kūrimą, pagalbą labai izoliuotiems ligoniams;
(2) remti ligonių nepriklausomų organizacijų veiklą, pvz., informuotumo didinimą, pajėgumų stiprinimą ir dalyvavimą mokymo veikloje, informacijos ir geriausios patirties mainus, tinklų kūrimą, pagalbą labai izoliuotiems ligoniams;
(2a) užtikrinti, kad ligonių organizacijoms būtų skiriamas finansavimas, kai jis nėra tiesiogiai susijęs su atskiromis farmacijos įmonėmis;
(2b) palengvinti pacientų prieigą prie turimos Europos lygmens informacijos apie vaistus, gydymo būdus arba gydymo įstaigas valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse, kurios teikia jų ligos gydymui ypač tinkančias sveikatos priežiūros paslaugas;
(3) į nacionalinius retųjų ligų planus įtraukti nuostatas teikti ligonių organizacijoms paramą ir konsultacijas, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse.
(3) į nacionalinius retųjų ligų planus įtraukti nuostatas teikti nepriklausomoms ligonių organizacijoms paramą ir konsultacijas, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse; užtikrinti, kad nacionaliniuose planuose būtų numatytos nuostatos dėl nacionalinių arba regioninių pavyzdinių centrų nustatymo ir retųjų ligų ekspertų sąrašų sudarymo.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijos Komisijai, -1 dalis (nauja)
(-1) nuolat remti Europos interneto svetainę "Orphanet" ir vadinamąją vieno langelio sistemą, kuriose būtų pateikiama informacija apie:
a) vykdomus konkrečius retųjų ligų mokslinius tyrimus, jų rezultatus ir jų prieinamumą pacientams,
b) esamus kiekvienos retosios ligos gydymui tinkančius vaistus,
c) kiekvienos valstybės narės taikomus retųjų ligų gydymo būdus,
d) valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse esančias specializuotas kiekvienos retosios ligos gydymo įstaigas;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl rekomendacijos
Rekomendacijos Komisijai, 1 dalis (nauja)
1. remiantis valstybių narių pateikta informacija, ne vėliau kaip baigiantis penkių metų laikotarpiui nuo šios rekomendacijos priėmimo dienos, Tarybai, Parlamentui, Socialinių ir ekonominių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikti šio pasiūlymo įgyvendinimo ataskaitą, siekiant įvertinti pasiūlytų priemonių veiksmingumą ir tolesnių veiksmų būtinumą.
1. remiantis valstybių narių pateikta informacija, ne vėliau kaip 2012 m. pabaigoje, tais metais, kai ji siūlys įgyvendinimo veiksmus, Tarybai, Parlamentui, Socialinių ir ekonominių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikti šio pasiūlymo įgyvendinimo ataskaitą; įgyvendinimo veiksmai, inter alia, apima šias sritis:
a) biudžeto priemones, būtinas siekiant užtikrinti Bendrijos retųjų ligų programos veiksmingumą;
b) atitinkamų pavyzdinių centrų tinklų sukūrimą;
c) epidemiologinių duomenų apie retąsias ligas rinkimą;
d) ekspertų ir specialistų judumą;
e) pacientų judumą; ir
f) kitų veiksmų būtinybės apsvarstymą gerinant retosiomis ligomis sergančių ligonių ir jų šeimų gyvenimą.

2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Komisija
PDF 759kWORD 437k
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija (SEC(2008)2359 – C6-0415/2008 – 2008/2186(DEC))
P6_TA(2009)0289A6-0168/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas, (I tomas) (SEC(2008)2359 – C6-0415/2008)(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metines ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (COM(2008)0629, COM(2008)0628), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šių ataskaitų (SEC(2008)2579, SEC(2008)2580),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2007 m. apibendrinimas" (COM(2008)0338),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai dėl 2007 m. atlikto vidaus audito (COM(2008)0499), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)2361),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą "Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų 2006 m. metinės ataskaitos pastabas" (COM(2008)0112),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. gegužės 3 d. priimtą Žaliąją knygą "Europos skaidrumo iniciatyva" (COM(2006)0194),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl "vieno bendro audito" modelio (ir pasiūlymo dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)(3),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005)0252),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2006)0009), Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Audito Rūmams dėl Komisijos Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos pažangos ataskaitos (COM(2007)0086), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2007)0311),

–   atsižvelgdamas į pirmąją Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo pusmečio pažangos ataskaitą, paskelbtą 2006 m. liepos 19 d. (SEC(2006)1009) remiantis Parlamento prašymu, išreikštu rezoliucijoje, pridėtoje prie 2004 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 6/2007 dėl valstybių narių metinių apibendrinimų, valstybių narių nacionalinių deklaracijų ir su ES lėšomis susijusio nacionalinių audito institucijų audito darbo(4),

–   atsižvelgdamas į Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planą (COM(2008)0097),

–   atsižvelgdamas į Komisijos narių D. Hübner ir V. Špidlos komunikatą Komisijai, kuriame pateikiama tarpinė Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo ataskaita (SEC(2008)2756), ir į prie šio komunikato pateikiamą Komisijos tarnybų parengtą darbo dokumentą (SEC(2008)2755),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Audito Rūmams dėl Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos ataskaitos (COM(2008)0110), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)0259),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(5) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir atliktų operacijų teisėtumo bei tvarkingumo patikinimo pareiškimą(6),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą siekiant bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2007 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5587/2009 – C6-0055/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius bei Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 246 ir paskesnius straipsnius, susijusius Audito rūmais,

–   atsižvelgdamas į tarptautinius audito standartus ir tarptautinius apskaitos standartus, ypač taikomus viešajame sektoriuje,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų tarptautinį tarpusavio vertinimą,

–   atsižvelgdamas į 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantį Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas(7), ypač į V antraštinės dalies 3 skyrių, kuriame nustatomos senatvės ir invalidumo pensijos, ir į XII priedą, kuriame numatomos Tarnybos nuostatų 83 a straipsnio įgyvendinimo nuostatos,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ir ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A6-0168/2009),

A.   kadangi, kaip numatyta EB sutarties 274 straipsnyje, Komisija vykdo biudžetą savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus,

1.   suteikia patvirtinimą Komisijai, kad ji įvykdė Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrąjį biudžetą;

2.   išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui, taip pat valstybių narių parlamentams, valstybių narių nacionalinėms ir regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (SEC(2008)2359 – C6-0415/2008 – 2008/2186(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(9),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas, (I tomas) (SEC(2008)2359 – C6-0415/2008)(10),

–   atsižvelgdamas į Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metines ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (COM(2008)0629, COM(2008)0628), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SEC(2008)2579, SEC(2008)2580),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2007 m. apibendrinimas" (COM(2008)0338),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai dėl 2007 m. atlikto vidaus audito (COM(2008)0499), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)2361),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą "Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų 2006 m. metinės ataskaitos pastabas" (COM(2008)0112),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. gegužės 3 d. priimtą Žaliąją knygą "Europos skaidrumo iniciatyva" (COM(2006)0194),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl "vieno bendro audito" modelio (ir pasiūlymo dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)(12),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005)0252),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2006)0009), Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Audito Rūmams dėl Komisijos Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos pažangos ataskaitos (COM(2007)0086), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2007)0311),

–   atsižvelgdamas į pirmąją Komisijos Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo pusmečio pažangos ataskaitą, paskelbtą 2006 m. liepos 19 d. (SEC(2006)1009) remiantis Parlamento prašymu, išreikštu rezoliucijoje, pridėtoje prie 2004 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 6/2007 dėl valstybių narių metinių apibendrinimų, valstybių narių nacionalinių deklaracijų ir su ES lėšomis susijusio nacionalinių audito institucijų audito darbo(13),

–   atsižvelgdamas į Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planą (COM(2008)0097),

–   atsižvelgdamas į Komisijos narių D. Hübner ir V. Špidlos komunikatą Komisijai, kuriame pateikiama tarpinė Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų plano (SEC(2008)2756) įgyvendinimo ataskaita, ir į prie šio komunikato pateikiamą Komisijos tarnybų parengtą darbo dokumentą (SEC(2008)2755),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai, Europos Parlamentui ir Audito Rūmams dėl Komisijos Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2008)0110), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)0259),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2007 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymais(14),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir atliktų operacijų teisėtumo bei tvarkingumo patikinimo pareiškimą(15),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2007 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5589/2009 – C6-0056/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius bei Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 246 ir paskesnius straipsnius, susijusius Audito rūmais,

–   atsižvelgdamas į tarptautinius audito standartus ir tarptautinius apskaitos standartus, ypač taikomus viešajame sektoriuje,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(16), ir ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(17), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(18), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. sausio 14 d. Komisijos sprendimą 2005/56/EB, įsteigiantį, remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 58/2003, vykdomąją įstaigą "Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga", kuriai pavedama administruoti Bendrijos veiksmus švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros srityse(19),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A6-0168/2009),

A.   kadangi, kaip numatyta EB sutarties 274 straipsnyje, Komisija vykdo biudžetą savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus,

1.   suteikia patvirtinimą Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą kartu su sprendimu dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (SEC(2008)2359 – C6-0415/2008 – 2008/2186(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(20),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas, (I tomas) (SEC(2008)2359 – C6-0415/2008)(21),

–   atsižvelgdamas į Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(22),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metines ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (COM(2008)0629, COM(2008)0628), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SEC(2008)2579, SEC(2008)2580),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2007 m. apibendrinimas" (COM(2008)0338),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai dėl 2007 m. atlikto vidaus audito (COM(2008)0499), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)2361),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą "Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų 2006 m. metinės ataskaitos pastabas" (COM(2008)0112),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. gegužės 3 d. priimtą Žaliąją knygą "Europos skaidrumo iniciatyva" (COM(2006)0194),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl "vieno bendro audito" modelio (ir pasiūlymo dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)(23),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005)0252),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2006)0009), Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Audito Rūmams dėl Komisijos Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos pažangos ataskaitos (COM(2007)0086), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2007)0311),

–   atsižvelgdamas į pirmąją Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo pusmečio pažangos ataskaitą, paskelbtą 2006 m. liepos 19 d. (SEC(2006)1009) remiantis Parlamento prašymu, išreikštu rezoliucijoje, pridėtoje prie 2004 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 6/2007 dėl valstybių narių metinių apibendrinimų, valstybių narių nacionalinių deklaracijų ir su ES lėšomis susijusio nacionalinių audito institucijų audito darbo(24),

–   atsižvelgdamas į Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planą (COM(2008)0097),

–   atsižvelgdamas į Komisijos narių D. Hübner ir V. Špidlos komunikatą Komisijai, kuriame pateikiama tarpinė Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo ataskaita (SEC(2008)2756), ir į prie šio komunikato pateikiamą Komisijos tarnybų parengtą darbo dokumentą (SEC(2008)2755),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Audito Rūmams dėl Komisijos Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos ataskaitos (COM(2008)0110), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)0259),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos 2007 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymais(25),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir atliktų operacijų teisėtumo bei tvarkingumo patikinimo pareiškimą(26),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2007 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5589/2009 – C6-0056/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius bei Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 246 ir paskesnius straipsnius, susijusius Audito rūmais,

–   atsižvelgdamas į tarptautinius audito standartus ir tarptautinius apskaitos standartus, ypač taikomus viešajame sektoriuje,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(27), ir ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(28), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(29), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą 2004/20/EB, įsteigiantį vykdomąją įstaigą "Pažangios energetikos vykdomoji įstaiga" administruoti Bendrijos veiksmus energetikos srityje taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003(30),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 31 d. Komisijos sprendimą 2007/372/EB, iš dalies keičiantį Sprendimą 2004/20/EB, siekiant Pažangios energetikos vykdomąją įstaigą pakeisti Konkurencingumo ir inovacijų vykdomąja įstaiga(31),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A6–0168/2009),

A.   kadangi, kaip numatyta EB sutarties 274 straipsnyje, Komisija vykdo biudžetą savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus,

1.   suteikia patvirtinimą Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą kartu su sprendimu dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis, Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

4.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Visuomenės sveikatos programos vykdomosios įstaigos 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (SEC(2008)2359 – C6-0415/2008 – 2008/2186(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(32),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas, (I tomas) (SEC(2008)2359 – C6-0415/2008)(33),

–   atsižvelgdamas į Visuomenės sveikatos programos vykdomosios įstaigos 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(34),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metines ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (COM(2008)0629, COM(2008)0628), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SEC(2008)2579, SEC(2008)2580),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2007 m. apibendrinimas" (COM(2008)0338),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai dėl 2007 m. atlikto vidaus audito (COM(2008)0499), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)2361),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą "Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų 2006 m. metinės ataskaitos pastabas" (COM(2008)0112),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. gegužės 3 d. priimtą Žaliąją knygą "Europos skaidrumo iniciatyva" (COM(2006)0194),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl "vieno bendro audito" modelio (ir pasiūlymo dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)(35),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005)0252),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2006)0009), Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Audito Rūmams dėl Komisijos Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos pažangos ataskaitos (COM(2007)0086), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2007)0311),

–   atsižvelgdamas į pirmąją Komisijos Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo pusmečio pažangos ataskaitą, paskelbtą 2006 m. liepos 19 d. (SEC(2006)1009) remiantis Parlamento prašymu, išreikštu rezoliucijoje, pridėtoje prie 2004 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 6/2007 dėl valstybių narių metinių apibendrinimų, valstybių narių nacionalinių deklaracijų ir su ES lėšomis susijusio nacionalinių audito institucijų audito darbo(36),

–   atsižvelgdamas į Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planą (COM(2008)0097),

–   atsižvelgdamas į Komisijos narių D. Hübner ir V. Špidlos komunikatą Komisijai, kuriame pateikiama tarpinė Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo ataskaita (SEC(2008)2756), ir į prie šio komunikato pateikiamą Komisijos tarnybų parengtą darbo dokumentą (SEC(2008)2755),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Audito Rūmams dėl Komisijos Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos ataskaitos (COM(2008)0110), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)0259),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Visuomenės sveikatos programos vykdomosios įstaigos 2007 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymais(37),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir atliktų operacijų teisėtumo bei tvarkingumo patikinimo pareiškimą(38),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2007 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5589/2009 – C6-0056/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius bei Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 246 ir paskesnius straipsnius, susijusius Audito rūmais,

–   atsižvelgdamas į tarptautinius audito standartus ir tarptautinius apskaitos standartus, ypač taikomus viešajame sektoriuje,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(39), ir ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(40), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(41), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimą 2004/858/EB, įsteigiantį, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, vykdomąją įstaigą "Visuomenės sveikatos programos vykdomoji įstaiga", atsakingą už Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje valdymą(42),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A6-0168/2009),

A.   kadangi, kaip numatyta EB sutarties 274 straipsnyje, Komisija vykdo biudžetą savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus,

1.   suteikia patvirtinimą Visuomenės sveikatos programos vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą kartu su sprendimu dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis, Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros (anksčiau – Visuomenės sveikatos programos vykdomoji įstaiga) direktoriui, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

5.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl sąskaitų, susijusių su 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymu, uždarymo, III skirsnis – Komisija (SEC(2008)2359 – C6-0415/2008 – 2008/2186(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(43),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas, (I tomas) (SEC(2008)2359 – C6-0415/2008)(44),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metines ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (COM(2008)0629, COM(2008)0628), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SEC(2008)2579, SEC(2008)2580),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2007 m. apibendrinimas" (COM(2008)0338),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai dėl 2007 m. atlikto vidaus audito (COM(2008)0499), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)2361),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą "Valstybių narių pastabos dėl Audito Rūmų 2006 m. metinės ataskaitos" (COM(2008)0112),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. gegužės 3 d. priimtą Žaliąją knygą "Europos skaidrumo iniciatyva" (COM(2006)0194),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl "vieno bendro audito" modelio (ir pasiūlymo dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)(45),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005)0252),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2006)0009), Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Audito Rūmams dėl Komisijos Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos pažangos ataskaitos (COM(2007)0086), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2007)0311),

–   atsižvelgdamas į pirmąją Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo pusmečio pažangos ataskaitą (SEC(2006)1009), paskelbtą 2006 m. liepos 19 d. remiantis Parlamento prašymu, išreikštu rezoliucijoje, pridėtoje prie 2004 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 6/2007 dėl valstybių narių metinių apibendrinimų, valstybių narių nacionalinių deklaracijų ir su ES lėšomis susijusio nacionalinių audito institucijų audito darbo(46),

–   atsižvelgdamas į Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planą (COM(2008)0097),

–   atsižvelgdamas į Komisijos narių D. Hübner ir V. Špidlos komunikatą Komisijai, kuriame pateikiama tarpinė Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų plano (SEC(2008)2756) įgyvendinimo ataskaita, ir į prie šio komunikato pateikiamą Komisijos tarnybų parengtą darbo dokumentą (SEC(2008)2755),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Audito Rūmams dėl Komisijos Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos ataskaitos (COM(2008)0110), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)0259),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(47) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir atliktų operacijų teisėtumo bei tvarkingumo patikinimo pareiškimą(48),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šio komunikato (SEC(2008)3054),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2007 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5587/2009 – C6-0055/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius bei Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 246 ir paskesnius straipsnius, susijusius Audito rūmais,

–   atsižvelgdamas į tarptautinius audito standartus ir tarptautinius apskaitos standartus, ypač taikomus viešajame sektoriuje,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų tarptautinį tarpusavio vertinimą,

–   atsižvelgdamas į 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantį Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas(49), ypač į V antraštinės dalies 3 skyrių, kuriame nustatomos senatvės ir invalidumo pensijos, ir į XII priedą, kuriame numatomos Tarnybos nuostatų 83 a straipsnio įgyvendinimo nuostatos,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(50), ir ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(51), ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A6-0168/2009),

A.   kadangi pagal EB sutarties 275 straipsnį Komisija atsako už sąskaitų parengimą,

1.   pritaria 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto sąskaitų uždarymui;

2.   išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui bei nacionaliniams parlamentams ir valstybių narių nacionalinėms ir regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

6.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos (SEC(2008)2359 – C6-0415/2008 – 2008/2186(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(52),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas, (I tomas) (SEC(2008)2359 – C6-0415/2008)(53),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metines ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (COM(2008)0629, COM(2008)0628), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SEC(2008)2579, SEC(2008)2580),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2007 m. apibendrinimas" (COM(2008)0338),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai dėl 2007 m. atlikto vidaus audito (COM(2008)0499), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)2361),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą "Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų 2006 m. metinės ataskaitos pastabas" (COM(2008)0112),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. gegužės 3 d. priimtą Žaliąją knygą "Europos skaidrumo iniciatyva" (COM(2006)0194),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl "vieno bendro audito" modelio (ir pasiūlymo dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)(54),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005)0252),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2006)0009), Komisijos ataskaitą Tarybai, Europos Parlamentui ir Audito Rūmams dėl Komisijos Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos pažangos (COM(2007)0086), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2007)0311),

–   atsižvelgdamas į pirmąją Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo pusmečio pažangos ataskaitą, paskelbtą 2006 m. liepos 19 d. (SEC(2006)1009) remiantis Parlamento prašymu, išreikštu rezoliucijoje, pridėtoje prie 2004 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 6/2007 dėl valstybių narių metinių apibendrinimų, valstybių narių nacionalinių deklaracijų ir su ES lėšomis susijusio nacionalinių audito institucijų audito darbo(55),

–   atsižvelgdamas į Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planą (COM(2008)0097),

–   atsižvelgdamas į Komisijos narių D. Hübner ir V. Špidlos komunikatą Komisijai, kuriame pateikiama tarpinė Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo ataskaita (SEC(2008)2756) , ir į prie šio komunikato pateikiamą Komisijos tarnybų parengtą darbo dokumentą (SEC(2008)2755),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Audito Rūmams dėl Komisijos Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos ataskaitos (COM(2008)0110), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)0259),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(56) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir atliktų operacijų teisėtumo bei tvarkingumo patikinimo pareiškimą(57),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008)0866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008)3054),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2007 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5587/2009 – C6-0055/2009),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2007 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5589/2009 – C6-0056/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius bei Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 246 ir paskesnius straipsnius, susijusius Audito rūmais,

–   atsižvelgdamas į tarptautinius audito standartus ir tarptautinius apskaitos standartus, ypač taikomus viešajame sektoriuje,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų tarptautinį tarpusavio vertinimą,

–   atsižvelgdamas į 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantį Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas(58), ypač į V antraštinės dalies 3 skyrių, kuriame nustatomos senatvės ir invalidumo pensijos, ir į XII priedą, kuriame numatomos Tarnybos nuostatų 83 a straipsnio įgyvendinimo nuostatos,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(59), ir ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys(60), įstatus, ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A6-0168/2009),

A.   kadangi EB sutarties 274 straipsnyje nustatyta, kad atsakomybė už Bendrijos biudžeto vykdymą tenka Komisijai, ir kad biudžetas vykdomas vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis,

B.   kadangi Komisija turi imtis visų priemonių ir remti iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti finansų valdymo kokybę ir susilaukti teigiamo Europos Audito Rūmų patikinimo pareiškimo,

C.   kadangi pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 184 straipsnį numatoma, kad Finansinis reglamentas gali būti persvarstomas, kai tik to reikia arba bent kas trejus metus, ir kadangi esamasis trejų metų laikotarpis baigiasi 2010 m. sausio 1 d.; kadangi tame pačiame straipsnyje nurodoma, kad Parlamentas gali pareikalauti taikinimo procedūros,

D.   kadangi atrodo, jog Europos Bendrijų politinė galia nevykdomųjų įstaigų atžvilgiu, kuri yra nevykdomųjų įstaigų ataskaitų įtraukimo į Europos Bendrijų ataskaitų konsolidavimą sąlyga, kiekvienais metais vis didėja, taip pat kadangi nevykdomųjų įstaigų vaidmuo Bendrijos operatyvinių organų politinėje struktūroje palaipsniui silpnėja,

E.   kadangi Europos Sąjungos politika įgyvendinama Komisijai ir valstybėms narėms vykdant pasidalijamąjį Bendrijos biudžeto valdymą ir tai reiškia, kad 80 proc. Bendrijos išlaidų valdo valstybės narės,

F.   kadangi savo 2007 m. balandžio 24 d. rezoliucijoje(61) dėl 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo Parlamentas teigė, kad kiekviena valstybė narė turi būti pajėgi prisiimti atsakomybę už jos gautų Bendrijos lėšų valdymą ir pateikti vieną bendrą nacionalinę valdymo deklaraciją arba keletą deklaracijų pagal nacionalinę sistemą,

G.   kadangi savo 2007 metų ataskaitoje Audito Rūmai, vertindami integruotos vidaus kontrolės sistemos diegimą, pabrėžė, jog "ES išlaidų pobūdis apsprendžia tai, kad pagrindinė klaidų rizika kyla galutinio naudos gavėjo lygmeniu" (1.47 punktas),

H.   kadangi valstybių narių atlikto audito ir turimų deklaracijų pasidalijamojo valdymo srityje metiniai apibendrinimai, teikiami vadovaujantis 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(62) 44 punktu, turėtų būti pirmas žingsnis nacionalinių valdymo deklaracijų link ir labai prisidėti prie Bendrijos biudžeto valdymo gerinimo, siekiant pagrindinio bendro tikslo – gauti teigiamą visų Europos Sąjungos išlaidų patikinimo pareiškimą;

I.   kadangi savo nuomonėje Nr. 2/2004 dėl vieno bendro audito modelio(63) Audito Rūmai pradėjo vartoti toleruotinos klaidų rizikos sąvoką ir kadangi Audito Rūmai pareiškė, kad "bet kokia kontrolės sistema yra patikrų pagal nustatytą intensyvumo lygį atlikimo sąnaudų ir šių procedūrų naudos derinys. Kalbant apie Bendriją nauda reiškia lėšų išeikvojimo rizikos sumažinimą ir klaidų rizikos apribojimą iki priimtino lygio",

J.   kadangi savo metinėje 2007 metų ataskaitoje Audito Rūmai teigia, kad "kontrolės sąnaudos yra svarbios ir ES biudžetui, ir valstybėms narėms" ir kad "pusiausvyra tarp sąnaudų ir atskirose išlaidų srityse išliekančios rizikos yra tokia svarbi, kad ji Europos Sąjungos piliečių vardu turėtų būti patvirtinta politiniu lygmeniu (t. y. tai turėtų padaryti (...) biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos)" (1.52 b ir c punktai), ir kadangi savo 2007 metų metinės atskaitos 2.42 c punkte Audito Rūmai rekomenduoja toliau plėtoti toleruotinos rizikos sąvoką,

K.   kadangi 2005 m. lapkričio 8 d. išvadų 5 punkte Ekonomikos ir finansinių reikalų Taryba teigia, kad labai svarbu įdiegti integruotą vidaus kontrolės sistemą ir supaprastinti kontrolei taikomas teisės normas bei prašo "Komisiją įvertinti kontrolės kainą pagal išlaidų sektorių",

L.   kadangi Tarybai pirmininkavusi Slovėnija 2008 m. birželio mėn. pareiškė, kad "remiantis 2005 m. Tarybos išvadomis. [...] Europos Parlamentas ir Taryba turėtų sudaryti susitarimą dėl toleruotinos operacijų rizikos, atsižvelgdami į skirtingos politikos kontekste numatytos kontrolės kainą ir pranašumus bei atitinkamą išlaidų sumą"(64);

M.   kadangi, nors išorės auditoriaus (Audito Rūmai) ir audituojamo subjekto (Komisija) dialogas būtinas, neabejotina, kad laikydamasis tarptautinių audito standartų, kurie turi likti biudžeto kontrolės pagrindu, išorės auditorius turi įvertinti riziką, kuria jis grindžia savo sprendimą dėl audito procedūros pasirinkimo;

N.   kadangi kontrolės išlaidos taip pat, be abejonės, priklauso nuo toleruotino klaidų lygio bei nuo audituojamo subjekto organizacijos sudėtingumo ir nuo jo vidaus kontrolės kokybės,

O.   kadangi, laikydamasis tarptautinių audito standartų, išorės auditorius pasirenka tinkamus kontroliuotinų elementų atrankos metodus, siekdamas surinkti pakankamai įrodymų, kad pasiektų audito testų tikslus; kadangi metodų pasirinkimas priklauso ne tik nuo aplinkybių, bet taip pat labai priklauso nuo audito rizikos ir kontrolės efektyvumo tikslų; be to, kadangi išorės auditorius turi užtikrinti, kad naudojami metodai padės pateikti pakankamai tinkamų įrodymų, kad būtų pasiekti patikros tikslai;

P.   kadangi, vykdydamas naujos kartos programas, Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas suderino veiklos programas, ypač įdiegdamas bendrą audito metodą; kadangi, atsižvelgus į tai, valstybių narių ex ante ir ex post pareiškimai yra nauji papildomi veiksniai prižiūrint sistemas ir atliekant jų kontrolę,

Q.   kadangi metinė biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra suteikia galimybę Parlamentui užmegzti tiesioginius ryšius su pagrindiniais asmenimis, atsakingais už finansų valdymą, ir, remiantis Audito Rūmų audito rezultatais, užtikrinti piliečiams geresnį Europos Sąjungos išlaidų valdymą ir taip sukurti tvirtesnę sprendimų priėmimo bazę,

R.   kadangi Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 83 straipsnyje nurodoma, kad pensijos mokamos iš biudžeto ir kad valstybės narės turi bendrai užtikrinti šias išmokas pagal nustatytą šių išlaidų finansavimo skalę; kadangi darbuotojai kaip įmoką į pensijų sistemą į bendrą biudžetą sugrąžina 10,25 proc. savo algos,

S.   kadangi pagal Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 83 straipsnį numatoma, kad valstybės narės turi bendrai užtikrinti pensijų fondą, ir tai reiškia, jog ši garantija taikoma, jeigu viena ar daugiau valstybių nesilaiko įsipareigojimų, tačiau nereiškia, kad Bendrijos negali pateikti reikalavimo įsipareigojusioms valstybėms narėms,

T.   kadangi 2007 m. buvo pirmieji Vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės (VBFP) įgyvendinimo metai,

U.   kadangi 2007–ieji buvo Europos lygių galimybių visiems metai, kuriais ypatingas dėmesys buvo skiriamas įvairioms diskriminacijos formoms, su kuriomis dažnai susiduria moterys,

V.   kadangi dėl nemažėjančios vyrų ir moterų nelygybės biudžeto išteklių panaudojimas skirtingoms lytims turi skirtingą poveikį,

W.   kadangi Taryba, vykdant kitą biudžeto procedūrą, turėtų atsižvelgti į 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezultatus ir rekomendacijas ir paremti pasiūlymus dėl reformos, kuria siekiama padidinti valstybių narių atsakomybę norint, kad būtų visam laikui išspręstos jau daug metų Audito Rūmų nurodomos problemos,

X.   kadangi Komisija, Taryba ir Parlamentas, bendradarbiaudami su Audito Rūmais, turėtų

PAGRINDINĖS IŠVADOS

1.   džiaugiasi tolesne Komisijos ir kai kurių valstybių narių pažanga siekiant veiksmingiau naudoti ES lėšas ir keisti bendrą kontrolės aplinką, kuri atspindėta palankesniame Audito Rūmų patikinimo pareiškime;

2.   džiaugiasi didele audito pažanga, kurią Komisijos mokslinių tyrimų srities tarnybos padarė Septintosios bendrosios programos valdymo srityje, palyginti su ankstesnėmis bendrosiomis programomis; pakartoja, kad pagerėjo bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) lėšų valdymas, ypač įdiegus integruotą administravimo kontrolės sistemą (IAKS); labai apgailestauja, kad Graikija 2007 m. vis dar nesilaikė savo įsipareigojimų įdiegti IAKS;

3.   pažymi, kad 2007-ieji buvo pirmieji metai po 2000–2006 m. daugiamečių programų galiojimo pabaigos ir kad daug lėšų buvo susigrąžinta;

4.   pažymi, kad labai patobulėjo finansų valdymas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje, nes per trejus metus klaidų sumažėjo daugiau kaip 50%; ragina Komisiją siekti dar labiau supaprastinti programas, kad galutinis paramos gavėjas galėtų jomis lengviau naudotis;

5.   palankiai vertina Komisijos veiksmus dėl Sanglaudos politikai skirtų lėšų įgyvendinant Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planą, kuris buvo priimtas tvirtinant 2006 m. biudžeto įvykdymą; tikisi, kad pirmieji minėtojo veiksmų plano rezultatai ir programų paprastinimo pastangos bus matomi 2008 m. Audito Rūmų metinėje ataskaitoje;

6.   vis dar yra susirūpinęs dėl menkų Bendrijos pajėgumų krizės valdymo srityje; mano, kad Europos Sąjunga, naudodamasi tarptautiniais patikos fondais, kuriuos galėjo valdyti Komisija, jei ji būtų atsižvelgusi į 2005 m. ir 2006 m. pranešimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir parengusi savo krizės valdymo priemonę, praranda pozicijas politinių gairių nustatymo, matomumo ir atskaitomybės srityse; yra labai susirūpinęs dėl menkos ES lėšų, kurias naudoja tam tikros Jungtinių Tautų agentūros, kontrolės ir šių agentūrų nenoro tirti sukčiavimo atvejus, kurie susiję su ES lėšomis;

HORIZONTALIEJI ASPEKTAI
Patikinimo pareiškimas

7.   atkreipia dėmesį į pažangą, minimą atskirose patikinimo pareiškimo dalyse, tačiau apgailestauja, kad jau keturiolika metų iš eilės Audito Rūmų 2007 m. metinėje ataskaitoje pateiktame patikimumo pareiškime išsakyta su finansinėse ataskaitose pateiktų operacijų teisėtumu ir tvarkingumu susijusi santūri nuomonė; pažymi, kad, Audito Rūmų vertinimu, daugelyje išlaidų sričių (žemės ūkio ir gamtinių išteklių, sanglaudos, mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto, išorinės pagalbos, vystymosi, plėtros, švietimo ir pilietybės) atliekant mokėjimus dažnai daroma įvairaus svarbumo klaidų;

8.   džiaugiasi dėl to, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, atliekant operacijas, susijusias su administracinėmis išlaidomis, išlaidomis ekonomikos ir finansų reikalų srityje ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) srityje, didelių klaidų nepadaryta;

9.   pažymi, kad padėtis, ypač susijusi su kontrolės sistemomis, gerėja, tačiau nepakankamai ir per lėtai;

Finansinių ataskaitų patikimumas

10.   džiaugiasi Audito Rūmų pareiškimu, kad Europos Bendrijų metinėse finansinėse ataskaitose visais reikšmingais aspektais tiksliai atspindima Europos Bendrijų finansinė padėtis 2007 m. gruodžio 31 d., taip pat jų iždo operacijų rezultatai ir tą dieną pasibaigusių finansinių metų pinigų srautai (Patikinimo pareiškimo 1 skyriaus VII punktas); vis dėlto ragina Komisiją deramai atsižvelgti į Audito Rūmų pateiktas pastabas, kad pagrindiniai apskaitos duomenys galėtų būti pateikti išsamiau ir tiksliau;

11.   mano, kad nenormalu, jog metinės finansinės ataskaitos rodo grynąjį 58 600 000 000 EUR vertės turtą ir kelia klausimą, ar iš valstybių narių reikalautinos sumos neturi būti įtrauktos į lėšas atsižvelgiant į tai, kad pensijos išmokoms darbuotojams numatyta 33 500 000 000 EUR suma yra aiškus įsipareigojimas; prašo patikslinti pridėtus paaiškinimus dėl kitų iš valstybių narių reikalautinų sumų, sudarančių 27 900 000 000 EUR; atkreipia dėmesį į Komisijos apskaitos pareigūno paaiškinimus apie tai, kad laikomasi viešajam sektoriui taikomų tarptautinių apskaitos standartų; siūlo apsvarstyti galimybę įsteigti Bendrijos pensijų fondą ir perkelti šiuos finansinius įsipareigojimus darbuotojų atžvilgiu išorės įstaigoms;

12.   nesupranta, kodėl Europos Bendrijų gautas turtas, susijęs su "Galileo" programa, neįtrauktas į metines finansines ataskaitas, nors, remiantis Audito Rūmų ataskaita, susitarimai taip Europos kosminės erdvės agentūros, bendros įmonės "Galileo" ir pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) priežiūros institucijos, įkurtos 2004 m. ir įpareigotos nuo 2007 m. sausio 1 d. perimti buvusios bendros įmonės "Galileo" veiklą, buvo pasirašyti 2007 m. pabaigoje; taigi ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl svarbių europinių projektų ("Galileo" arba transeuropinių tinklų), kuriems reikia finansavimo, didesnio negu numatytasis daugiametėje finansinėje programoje, ir dėl jų kontrolės;

13.   prašo apsvarstyti galimybę į metines finansines ataskaitas įtraukti asignavimus, skiriamus Europos Bendrijų pastatų didelės apimties priežiūros darbams ir kapitaliniam remontui atsižvelgiant į tai, kad nenumatyta nuvertėjimo programos, suskirstytos į specialias dalis, kuriose būtų numatytas pagrindinio materialaus ilgalaikio turto reguliarus keitimas; mano, kad šias nuostatas, susijusias su didelės apimties priežiūros darbais ir kapitaliniu remontu, turėtų papildyti daugiametės priežiūros programos, kurių tikslas – palaikyti deramą pastatų būklę netęsiant jų naudojimo trukmės;

14.   prašo deramai patikrinti, ar, nesant kapitalo ryšiui, Europos Bendrijų politinė galia agentūrose, kurių ataskaitos konsoliduojamos, atitinka reikalavimus, nustatytus tarptautiniuose viešojo sektoriaus apskaitos standartuose;

15.   išreiškia susirūpinimą ir abejones dėl galimybės bet kuriomis aplinkybėmis paskirti jokiai kategorijai nepriklausančius vyresniuosius pareigūnus į AD16 lygio paskutinę pakopą, nebent tai būtų specialiai nurodyta personalo planuose, ir prašo Komisijos paaiškinti Tarnybos nuostatuose numatytas galimybes remiantis šia konkrečia biudžeto pozicija;

Atliktų operacijų teisėtumas

16.   su džiaugsmu pažymi, kad srityse, kuriose Komisija įdiegė atitinkamas kontrolės ir stebėjimo sistemas (pajamos, įsipareigojimai ir mokėjimai, susiję su administracinėmis ir kitomis išlaidomis bei ekonomikos ir finansų reikalais) nepadaryta didelių klaidų, susijusių su atliktų operacijų teisėtumu bei tikslumu (Patikinimo pareiškimo 1 skyriaus IX punktas);

17.   tačiau apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai dar kartą konstatuoja, jog labai svarbiose Bendrijos biudžeto valdymo srityse (žemės ūkio išlaidos, išskyrus Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF), sanglauda, moksliniai tyrimai, energija ir transportas, išorės veiksmai, švietimas ir kultūra) dėl sudėtingų ir netikslių teisinių pareigų galutinio paramos gavėjo lygmeniu padaroma daug klaidų ir iš dalies kenkiama stebėjimo ir kontrolės sistemų veiksmingumui, ir kad dėl šio sudėtingumo neįmanoma gauti teigiamo Audito Rūmų patikinimo pareiškimo (Patikinimo pareiškimo 1 skyriaus X ir XI punktai); todėl ragina Komisiją atlikti analizę ir nustatyti problemų mastą bei rasti jų galimus sprendimus; todėl, siekiant palankaus patikinimo pareiškimo, pabrėžia poreikį supaprastinti pagrindines taisykles ir nuostatus;

18.   ragina Komisiją dar labiau sustiprinti valstybėms narėms pavestos kontrolės stebėseną ir joms pateikti aiškias klaidų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo gaires ir primygtinai reikalauja, tada, kai valstybių narių kontrolės sistemos vis dar neefektyvios, imtis visų veiksmų siekiant priversti valstybes nares įvykdyti savo įsipareigojimus ir atlikti reikiamus patobulinimus, visų pirma sustabdant mokėjimus ir atliekant finansines pataisas;

Biudžeto valdymas. Finansinių klaidų taisymas

19.   atsižvelgia į tai, kad Audito Rūmai nustatė, jog, palyginti su ankstesnio programavimo laikotarpio pradžia, 2007 m., kurie yra pirmieji naujo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio metai, įsipareigojimų asignavimų naudojimas labai pagerėjo;

20.   mano, kad pasidalijamojo ar decentralizuoto valdymo srityje Komisija privalo visiškai taikyti Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 ir prisiimti galutinę atsakomybę už biudžeto įgyvendinimą, ir pažymi, kad finansines klaidas reikia taisyti iš karto, kai tik neištaisytus pažeidimus aptinka valstybės narės, ir nelaukti daugiamečio ciklo pabaigos;

Gautos sumos

21.   susirūpinęs atkreipia dėmesį į neteisėtai išmokėtų Bendrijos lėšų susigrąžinimo problemas ir prastą kokybę pateiktų duomenų, kurie kartais būna prieštaringi ir neišsamūs, apie valstybių narių lygmeniu taikomas taisymo priemones sanglaudos srityje ir į tai, kad Audito Rūmai abejoja pateiktos informacijos, susijusios su žemės ūkiu, patikimumu (2007 metų ataskaitos 3.26 ir 5.44 punktai);

22.   taip pat pažymi galutinių ištaisomųjų sprendimų ir priemonių tikslo – iš Bendrijos biudžeto nefinansuoti Bendrijos teisės normų neatitinkančių išlaidų, svarbą ir dar kartą ragina tiksliai nurodyti biudžeto eilutę ir metus, su kuriais susiję atskiri susigrąžinimai, laikantis įprastinės praktikos žemės ūkio ir gamtinių išteklių sektoriuose;

23.   prašo Komisiją pagerinti daugiamečių susigrąžinimo sistemų efektyvumą ir veiksmingumą, įskaitant valstybių narių lygmeniu, bei konsoliduoti su susigrąžinimu ir finansinių klaidų taisymu susijusius duomenis, ypač struktūrinių fondų srityse, siekiant, kad būtų pateikti patikimi skaičiai, kuriuos galima palyginti įvairiose politikos srityse bei lėšų valdymo būdų atžvilgiu; ragina Komisiją aiškinamuosiuose metinių ataskaitų raštuose informuoti Parlamentą, kad jis susidarytų bendrą vaizdą;

24.   atsižvelgdamas į tai, kad nuolat iškyla su lėšų susigrąžinimu susijusių problemų, ragina įvertinti sistemą;

Išmokų sustabdymas

25.   visiškai palaiko Komisijos nuostatą griežtai taikyti teisės aktų normas, susijusias su išmokų sustabdymu, ir džiaugiasi, kad taikomos lėšų nepervedimo priemonės, jeigu Komisija neturi Bendrijos lėšas gaunančių valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų absoliučių patikimumo garantijų;

Atlikto audito ir turimų deklaracijų pasidalijamojo valdymo srityje metiniai apibendrinimai ir nacionalinės valdymo deklaracijos

26.   džiaugiasi tuo, kad nuo 2008 m. valstybės narės teikia metinius audito apibendrinimus ir kad generalinių direktoratų, susijusių su struktūriniais fondais, 2007 m. metinėse veiklos ataskaitose pateikti vertinimai ir deklaracijos, ir prašo Komisijos dėti pastangas siekiant, kad šiuos metinius apibendrinimus būtų galima skelbti kartu su Komisijos atsakymais; laikosi nuomonės, kad valstybių narių parengti metiniai apibendrinimai yra viešai skelbtini dokumentai ir todėl turėtų būti perduoti atsakingam Parlamento komitetui biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu;

27.   nerimaudamas pažymi, kad dėl to, jog apibendrinimai pateikiami nevienoda forma ir dėl to, kad jie neteikia papildomos vertės, Audito Rūmai mano, kad šie metiniai apibendrinimai dar nėra patikimas kontrolės sistemų veikimo ir veiksmingumo įvertinimas; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi dėl to, kad savo gairėse Komisija teigia siekianti 2008 m. užtikrinti geresnę metinių apibendrinimų kokybę, ir prašo Komisijos valstybėms narėms toliau teikti geresnius patarimus dėl metinių suvestinių rengimo; mano, kad tinkamai parengus metinius apibendrinimus būtų rečiau atliekamas auditas iš anksto nepranešus;

28.   atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos išnagrinėti 2009 m. gautus apibendrinimus siekiant pagerinti jų papildomą naudą geresnio valstybių narių valdomų vidaus kontrolės sistemų veikimo užtikrinimo požiūriu; taip pat ragina Komisiją pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 86 straipsnio 4 dalį įtraukti valstybių narių pateiktų metinių apibendrinimų analizę į metinę ataskaitą, vadovaujantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo nuostatomis;

29.   apgailestauja, kad Komisija nesiėmė veiksmų, kaip buvo paraginta 2008 m. balandžio 22 d. rezoliucijoje dėl 2006(65) finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, t. y. neparengė ir nepateikė Parlamentui ir Tarybai specialaus dokumento, kuriame remiantis gautais metiniais apibendrinimais būtų išanalizuoti kiekvienos valstybės narės nacionalinių Bendrijos lėšų administravimo ir kontrolės sistemų teigiami ir neigiami aspektai ir atliktų auditų rezultatai; taip pat apgailestauja dėl to, kad iki šiol iš Komisijos negavo išsamios informacijos apie pateiktų pirmųjų metinių apibendrinimų įvertinimą ir lyginamąją analizę ir mano, kad siekiant procesui suteikti papildomos vertės, labai svarbu pranešti apie metinių apibendrinimų kokybę, pvz., nustatyti bendras problemas, rasti galimus sprendimus ir aptarti pažangiąją patirtį;

30.   prašo Komisijos veiklos ataskaitose reguliariai pateikti šį kokybinį ir kiekybinį metinių apibendrinimų vertinimą ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo metu padaryti šią informaciją prieinamą visiems suinteresuotiems asmenims ir visuomenei; tikisi iki 2009 m. rugsėjo mėn. gauti pirmą tokio pobūdžio vertinimą ir prašo, kad ši nacionalinių apibendrinimų analizė ne tik kasmet būtų oficialiai pateikiama Parlamentui, bet ir būtų perduodama visiems nacionaliniams parlamentų viešosios atskaitomybės komitetams;

31.   ragina Komisiją po trejų metų atlikti išsamų įvertinimą ir išanalizuoti, kokią papildomą naudą metiniai apibendrinimai duoda patikimo ES lėšų valdymo valstybėse narėse požiūriu ir kiek nepriklausomi yra atitinkami auditoriai;

32.   mano, kad metiniai apibendrinimai, kuriuos valstybės narės privalo teikti kartu su metinėmis atliktų auditų ir turimų deklaracijų santraukomis vadovaudamosi Tarpinstitucinio susitarimo 44 punktu, turėtų būti pirmas žingsnis nacionalinių valdymo deklaracijų teikimo visose valstybėse narėse link; prašo Komisijos paskelbti, kokių priemonių ji ėmėsi šiuo klausimu atsižvelgdama į ankstesnes rezoliucijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir kuo greičiau imtis visų reikalingų veiksmų siekiant pagerinti metinius apibendrinimus, kad jie taptų tiek pat politiškai svarbūs kaip nacionalinės valdymo deklaracijos; mano, kad Komisija turėtų naudotis savo teisės aktų leidybos iniciatyva siekdama pateikti pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, pagal kurį nacionalinės deklaracijos taptų privalomos;

33.   džiaugiasi tuo, kad kai kurios valstybės narės (Danija, Nyderlandai, Švedija ir Jungtinė Karalystė) ėmėsi iniciatyvos patvirtinti nacionalinę Bendrijos lėšų valdymo deklaraciją, tačiau apgailestauja, kad, nepaisant šių iniciatyvų, dauguma kitų valstybių narių prieštarauja šios deklaracijos patvirtinimui ir kad Austrija, Belgija, Bulgarija, Kipras, Čekijos Respublika, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Airija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Latvija, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija dar nesiėmė veiksmų siekdamos sukurti veiksmingą nacionalinių deklaracijų sistemą;

34.   ragina, remiantis EB sutarties 248 straipsnio 3 dalimi, taikant pasidalijamojo valdymo principą ypatingą dėmesį skirti nacionalinių kontrolės institucijų ir Audito Rūmų bendradarbiavimui; siūlo apsvarstyti, ar nacionalinės kontrolės institucijos, veikdamos kaip nepriklausomi išorės auditoriai, vadovaudamosi tarptautiniais audito standartais, galėtų išduoti Bendrijos lėšų valdymo nacionalinius audito sertifikatus, kurie būtų pateikiami valstybių narių vyriausybėms siekiant, kad jie būtų sudaryti biudžeto įvykdymo tvirtinimo proceso metu vadovaujantis atitinkama tarpinstitucine procedūra, kurią reikia nustatyti;

Kontrolės sistemos
Veiksmų planas dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos

35.   džiaugdamasis pažymi, kad padaryta bendra pažanga vykdant veiksmų planą ir dauguma veiksmų buvo įgyvendinti, taip pat kad dauguma veiksmų plane nurodytų trūkumų buvo pašalinti;

36.   reiškia susirūpinimą dėl keletą kartų Audito Rūmų išreikštos kritikos dėl nepakankamos kontrolės kokybės valstybėse narėse; susirūpinęs atkreipia dėmesį į naudos gavėjų ir nacionalinių kontrolės įstaigų skundus dėl kontrolės dažnumo ir išlaidų;

37.   taip pat su nerimu atkreipia dėmesį į naudos gavėjų skundus dėl vadovų, gairių (rekomendacinių pastabų), darbo dokumentų ir dalyvavimo taisyklių, taikomų dotacijoms, skaičiaus; ragina šiuos dokumentus konsoliduoti ir, siekiant supaprastinti įgyvendinimo taisykles, vykdyti diskusiją su Parlamentu;

38.   tvirtina, kad kontrolės sistemos atspindi įvairiais lygmenimis nustatytų ir kartais pasikartojančių reglamentų ir taisyklių sudėtingumą; todėl ragina Komisiją pagreitinti taisyklių paprastinimo procesą ir į jį įtraukti Parlamentą; prašo valstybių narių ir regionų imtis tokių pačių veiksmų;

39.   ragina Komisiją persvarstyti vienkartinių išmokų metodo taikymo sąlygas siekiant daugiau patikimumo paramos gavėjų naudai; mano, kad nepriimtina kelti klausimą dėl vienkartinių išmokų pasirinkimo, po to, kai jos buvo išmokėtos;

40.   apgailestauja, kad ketvirtas veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos veiksmas, susijęs su tarpinstitucinės iniciatyvos dėl pagrindinių principų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant priimtiną atliktų operacijų riziką, pradžia, įgyvendintas pavėluotai;

41.   taip pat primena, kad svarbi 10 minėtojo plano priemonė, kuria siekiama atlikti "kontrolės išlaidų analizę", kadangi būtina "pasiekti tinkamą kontrolės išlaidų ir naudos pusiausvyrą";

42.   taip pat tikisi, kad į metines generalinių direktoratų veiklos ataskaitas vėl bus įtraukiama informacija apie valstybėse narėse vykdomos kontrolės kokybę ir jos gerinimą ir ragina, kad Komisija klasifikuotų visas mokėjimo agentūras ir sertifikavimo įstaigas;

43.   prašo Komisiją reguliariai teikti integruotos vidaus kontrolės sistemos įvertinimą ir ragina, kad metinės veiklos ataskaitos ir suvestinės ataskaitos dar geriau apimtų Komisijos ir valstybių narių tarnybų, valdomų pagal pasidalijamojo valdymo principą, sistemas, visų pirma techninę kokybę ir etinius aspektus, susijusius, pavyzdžiui, su nacionalinių audito institucijų nepriklausomumo lygiu;

44.   ragina Komisiją atlikti išsamesnį ir visapusiškesnį kontrolės sistemoms skirtų lėšų dydžio įvertinimą pagal išlaidų sritis, kuris apimtų visas Europos Sąjungos išlaidų sritis, kaip prašė Parlamentas savo rezoliucijose dėl ankstesnių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir vadovaujantis rezultatų siekimo koncepcija;

45.   taip pat ragina Komisiją, remiantis gautais metiniais apibendrinimais, išanalizuoti kiekvienos valstybės narės nacionalinių Bendrijos lėšų administravimo ir kontrolės sistemų teigiamus ir neigiamus aspektus bei įvertinti nacionalinių Bendrijos lėšų kontrolės sistemų išlaidas; primena Komisijai jos įsipareigojimą gerinti valstybių narių teikiamų metinių apibendrinimų kokybę, kad jie taptų naudingomis priemonėmis, kurios padėtų mažinti klaidų tikimybę ateityje; prašo Komisijos įvykdyti šį savo įsipareigojimą;

46.   mano, kad šios palyginamosios analizės rezultatai turėtų būti pateikti Parlamentui, Tarybai, Audito Rūmams iki 2009 m. pabaigos arba 2010 m. pradžios ir turėtų būti institucijų dialogo toleruotinos klaidų rizikos tema pagrindas;

47.   pažymi, kad, nors toleruotinas rizikos lygis yra viena iš pagrindinių integruotos vidaus kontrolės sąvokų, į kurią Audito Rūmai turi atsižvelgti rengdami patikinimo pareiškimus, kaip numatyta Audito Rūmų nuomonėje Nr. 4/2006 dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento, projekto(66), dar nėra apibrėžta, kaip šis toleruotinas rizikos lygis turi būti nustatomas;

Toleruotina klaidų rizika

48.   džiaugiasi Komisijos 2008 m. gruodžio 16 d. komunikatu dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo, kaip tvirto metodinio pagrindo priimtino rizikos lygio ekonominei analizei atlikti, ir laukia, kada Komisija užbaigs šį darbą rengdama savo pasiūlymą dėl priimtino rizikos lygio atskirose biudžeto srityse; atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kad šis komunikatas yra labai svarbus kaip diskusijos grynai ekonominiu požiūriu apie priimtiną rizikos lygį dviejose Sąjungos išlaidų srityse – Struktūrinių fondų ir EŽŪFKP – pagrindas; tačiau prašo, kad šis išorės auditoriaus ir audituojamo subjekto dialogas atitiktų tarptautinius audito standartus, pagal kuriuos išorės auditorius turi įvertinti riziką, kuria jis grindžia savo sprendimą dėl audito procedūros pasirinkimo;

49.   apgailestauja, kad Komisija minėtajame komunikate mini problemas, patirtas siekiant iš valstybių narių gauti pakankamos informacijos, ir mano, kad toks vertinimas kenkia Europos Sąjungos įvaizdžiui;

50.   turi abejonių dėl valstybių narių pateiktų duomenų patikimumo ir prašo Komisijos parengti naujus statistinius duomenis ir, techniniu požiūriu padedant Audito Rūmams, išsamią jų analizę, kai bus žinomas 2007–2013 m. taisyklių poveikis, ir iki 2011 m. pabaigos perduoti šią analizę Parlamentui ir Tarybai;

51.   mano, kad toleruotino rizikos lygio nustatymas yra labai svarbus ir sudėtingas; mano, kad toleruotinas rizikos lygis turi būti glaudžiai susietas su išsamiu Komisijos ir valstybių narių kontrolės sistemų visose Bendrijos išlaidų srityse sąnaudų ir veiksmingumo pusiausvyros tyrimu;

52.   atsižvelgdamas į tai, kad būtina tęsti kontrolės sąnaudų ir naudos analizę, ragina Komisiją, pasinaudojant Audito Rūmų technine parama, atlikti išsamią analizę mokslinių tyrimų, išorės ryšių ir administracinių išlaidų srityse ir iki 2010 m. pabaigos pranešti savo išvadas;

53.   mano, kad nustatant toleruotiną klaidų lygį reikėtų taip pat atsižvelgti į ES lėšas, prarastas dėl klaidų;

54.   mano, kad reikia parengti konkrečius pasiūlymus dėl to, kaip pagerinti Bendrijos išlaidų valdymą ir kontrolę, t.y. suderinti kai kuriuos aspektus, ir siūlo, kad per kitą biudžeto sudarymo procedūrą Parlamentas Komisijai skirtų lėšų, reikalingų siekiant vykdyti tyrimą;

55.   ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymus dėl to, kaip pasiekti tikslą sulaukti teigiamo patikinimo pareiškimo;

Skaidrumas

56.   primena Komisijos sprendimą pirmiausia sudaryti savanorišką lobistų registrą ir po metų įvertinti, kaip ši sistema veikia; žino Lisabonos sutartyje numatytą privalomo registro teisinį pagrindą; primena, kad Parlamentas jau turi privalomą registrą, o galimas bendras registras būtų faktiškai privalomas, nes bet kokiu atveju norint lankytis Parlamente būtina užsiregistruoti;

57.   apgailestauja, kad jo raginimas parengti naują Komisijos narių elgesio kodeksą siekiant pagerinti ir apibrėžti jų individualią ir kolektyvinę politinę atsakomybę ir atskaitingumą už jų politinius sprendimus ir už tai, kaip jų tarnybos įgyvendina savo politikos kryptis, nebuvo įgyvendintas;

58.   dar kartą primena, kad Komisija atsako už tai, kad būtų užtikrintas informacijos, teikiamos apie Bendrijos lėšų gavėjus, išsamumas, palyginamumas ir paieškos galimybės, ir apgailestauja, kad šis tikslas dar nepasiektas;

59.   dar kartą primena, kad svarbus visiškas informacijos apie Komisijos narių kabinetų darbuotojus, kurie įdarbinti ne pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, skaidrumas ir viešumas;

60.   pažymi, kad nuo 2007 biudžetinių metų privaloma viešai skelbti, kas gauna paramą iš ES fondų; apgailestaudamas pažymi, kad Parlamentas neturi bendros vizijos nei skelbimo, nei su paramos gavėjais ir jų projektais susijusios informacijos klausimu; ragina Komisiją nustatytų politinių tikslų požiūriu įvertinti valstybių narių skelbiamų duomenų naudą;

61.   stebisi tuo, kad Komisija Parlamento sporto centrui pasiūlė suteikti 1 500 000 EUR iš buvusios Komisijos parduotuvės "Economat" į biudžetą neįtrauktos banko sąskaitos (COM(2008)0692) ir nepritaria tokiam būdui siekti Parlamento pritarimo dėl pinigų, neįtrauktų į biudžetą, naudojimo; primena minėtosios 2007 m. balandžio 24 d. rezoliucijos dėl 2005 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo 6 dalį ir savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliucijos dėl Europos Sąjungos 2004 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo(67) 6 ir 7 dalis; ragina Komisiją prieš teikiant pasiūlymus dėl pinigų iš buvusios Komisijos parduotuvės "Economat" banko sąskaitos, neįtrauktos į biudžetą, naudojimo įtraukti juos į oficialų biudžetą;

62.   primena Komisijai, kad išsami, lengvai prieinama duomenų bazė, kurioje būtų informacija apie visus ES lėšų gavėjus, skirta platesnei visuomenei, turėtų būti parengta iki kitų Europos Parlamento rinkimų;

Finansinis reglamentas

63.   džiaugdamasis pažymi, kad per paskutinę Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 peržiūrą pradėtas supaprastinimas padarė pageidaujamą poveikį viešųjų pirkimų srityje;

64.   tačiau atkreipia dėmesį, kad priemonės, kurių buvo imtasi dėl dotacijų, buvo tik iš dalies veiksmingos; ragina Komisiją iki 2010 m. sausio 1 d. pateikti pasiūlymus dėl persvarstyto ir visiškai konsoliduoto Finansinio reglamento su atskiroms išlaidų programoms skirtais skyriais, viename bendrame išsamiame šaltinyje apimančiais visus reikalavimus, kuriuos turi atitikti naudos pagal programas gavėjai, ir su daugiau supaprastinimų, susijusių su subsidijų teikimu ir kontrole; ragina, remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 184 straipsniu, atliekant kitą kas trejus metus vykdomą minėtojo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 peržiūrą taikyti taikinimo procedūrą;

65.   ragina Komisiją pačiu pradiniu etapu pradėti konsultacijas su kitomis institucijomis, kurioms taikomas Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002;

Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)

66.   susirūpinęs atkreipia dėmesį į OLAF darbo sąlygas; ragina Komisiją iš karto, kai to reikia vykdant tyrimą, tarnybai OLAF suteikti prieigą prie jos duomenų bazių, siekiant, kad tyrimai būtų pradedami ir vykdomi nedelsiant;

67.   taip pat ragina užtikrinti, kad trečiosios šalys paramos gavėjos tarnybai OLAF suteiktų visą paramą, būtiną vietoje atliekant kontrolę ir patikrinimus, bei visą reikiamą informaciją apie tolesnius veiksmus, vykdomus po to, kai buvo atlikti tyrimai; ragina Komisiją užtikrinti, kad ateityje į visas sutartis būtų įtraukta nuostata, kad atitinkamų šalių valdžios institucijos turi visiškai bendradarbiauti su OLAF;

68.   labai susirūpinęs tuo, kad OLAF rekomendavus atlikti tolesnius teisminius veiksmus tik 6,7 proc. atvejų iškeltos bylos; žino, kad 2007 m. atlikusi tyrimus OLAF 60 proc. atvejų rekomendavo atlikti teisminius veiksmus; mano, kad tokia padėtis, kai menkinama teisinė valstybė ir piliečių pasitikėjimas, kuri palanki tik įtariamiems sukčiavimu asmenims, yra netoleruotina; todėl primygtinai ragina Komisiją pasinaudoti visomis sutartyse numatytomis galiomis, kad užtikrintų veiksmingą nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu Bendrijoje;

69.   susirūpinęs pažymi, kad 2006 – 2008 m. tik 37 atvejais iš 222 atlikus vidaus tyrimus buvo taikytos drausminės priemonės ir kad iš šių 37 atvejų tik 2 atvejais buvo realių pasekmių, 3 atvejai buvo sustabdyti dėl nepakankamų įrodymų, o kitais 32 atvejais, t. y. 87 proc. atvejų, dar nebuvo jokių rezultatų; ragina Komisiją įsipareigoti vidaus tyrimus atlikti taip pat griežtai kaip ir išorės tyrimus ir užtikrinti, kad šie tyrimai, kuriuos atlikus nebuvo taikomos veiksmingos drausminės priemonės, duotų rezultatų;

70.   dar kartą ragina Komisiją sukurti OLAF ir valstybių narių keitimosi informacija, susijusia su tolesniais veiksmais po sukčiavimo Bendrijoje tyrimų, sistemą; visų pirma ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinės teisminės institucijos pažangos ataskaitose nuolat informuotų OLAF apie teisminių veiksmų, kurių imtasi kovojant su sukčiavimu Bendrijoje po to, kai OLAF perdavė bylas, rezultatus;

SEKTORIŲ KLAUSIMAI
Nuosavi ištekliai

71.   pažymi, kad, remiantis Komisijos pateikta informacija (žr. atsakymą į klausimą raštu E-5221/08), 2008 m. rugsėjo–spalio mėn. pirmą kartą visos 27 valstybės narės į savo nacionalinių sąskaitų duomenis įtraukė paskirstytas netiesiogiai apskaičiuojamas finansinio tarpininkavimo paslaugas (angl. FISIM); remiantis šiais duomenimis, dėl 27 valstybių narių (ES 27) FISIM paskirstymo 2007 m. bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) padidėjo 149.200.000.000 EUR (t. y. 1,2 proc. ES 27 BNP); remiantis šiuo nauju statistiniu metodu BNP padidėja suma, kuri daug didesnė už visą Sąjungos biudžetą;

72.   atkreipia dėmesį į savo 2007 m. balandžio 24 d. rezoliucijos dėl 2005 m. finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo 93 dalį(68), kurioje jis pabrėžė, kad FISIM bus savaime įtrauktos į sprendimą dėl nuosavų išteklių siekiant apskaičiuoti BNP nuosavus išteklius, nes savo pasiūlyme dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (COM(2006)0099) Komisija dėl to nenumatė ribojančios išlygos;

73.   pabrėžia, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu (COM(2006)0099) priimdama savo 2007 m. birželio 7 d. Sprendimą 2007/436/EB dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(69), taip pat nenumatė ribojančios išlygos dėl FISIM; todėl tikisi, kad kai atgaline data nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigalios naujas sprendimas dėl nuosavų išteklių, BNP duomenys, į kuriuos įeis FISIM, bus panaudoti Bendrijos nuosaviems ištekliams skaičiuoti ir kad remiantis šiuo pagrindu buvę ir būsimi valstybių narių mokėjimai bus skaičiuojami iš naujo;

Žemės ūkis ir gamtiniai ištekliai

74.   yra susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai padarė išvadą, kad šios politikos srities išlaidų operacijų visuma pasižymi reikšmingu klaidų, susijusių su teisėtumu ir (arba) tvarkingumu, lygiu (2007 m. metinės ataskaitos 5.12 ir 5.13 punktai) ir taip pat pažymi, kad egzistuoja galutinio naudotojo lygmens problemų, kurias nustatė Audito Rūmai, ir tai, kad apie 20 proc. šiame lygmenyje kontroliuojamų mokėjimų dar kartą pasirodė netaisyklingai atlikti; tačiau pažymi, kad klaidų daroma rečiau ir kad šių klaidų finansiniai padariniai yra riboti (0,83 proc. atitinkamų išlaidų);

75.   pritaria Audito Rūmų teiginiui, kad skiriant išmokas žemės ūkio srityje ir ypač išmokas, susijusias su agrarinės aplinkosaugos priemonėmis, klaidų pasitaiko dažniau ir kad ir vėl buvo vykdoma nepakankama kontrolė, nes taisyklės pernelyg sudėtingos ir kai kuriuose nacionalinės teisės aktuose neaiškiai apibrėžti reikalavimai, susiję su išmokų skyrimu, o tai daro neigiamą poveikį kontrolės kokybei; ragina Komisiją supaprastinti, sugriežtinti ir sustiprinti kontrolės taisykles;

76.   vis dėlto pažymi, kad Audito Rūmai padarė išvadą, kad integruota valdymo ir kontrolės sistema ir toliau yra veiksminga ribojant netvarkingų išlaidų riziką, jei sistema teisingai taikoma, ir kad užregistruoti duomenys yra tikslūs ir patikimi atsižvelgiant į bendrosios išmokos schemos išmokas, paremtas suteiktomis teisėmis (2007 m. metinės ataskaitos 5.20 ir 5.21 punktai);

77.   reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų kritikos, susijusios su klaidomis interpretuojant teisinių reikalavimų nuostatas, ir dėl konstatavimo, kad visų šių klaidų, susikaupusių per keletą metų, poveikis bus didelis, jei jos nebus ištaisytos, ir prašo Komisijos kuo greičiau imtis atitinkamų priemonių, pvz., bent jau supaprastinti politiką ir užtikrinti aiškesnes ir nuoseklesnes kontrolės sistemas, kad minėtos klaidos būtų ištaisytos ir 2009 m. pabaigoje informuoti Parlamentą apie priemones, kurių buvo imtasi;

78.   mano, kad nepriimtina tai, kad egzistuoja problemų taikant integruotą valdymo ir kontrolės sistemą Graikijoje, kurias dar kartą nustatė Audito Rūmai, ir palaiko Komisijos atsakingame Parlamento komitete paskelbtą ketinimą griežtai taikyti egzistuojančius teisės aktus, susijusius su išmokų sustabdymu, jei Graikijos vyriausybė per paskelbtą terminą neišspręs dabartinių problemų; prašo sustabdyti mokėjimus, jei Graikijos valdžios institucijos negalės įrodyti, kad problemos yra išspręstos 2009 m. gruodžio 31 d.;

79.   susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai nustatė didelių trūkumų daugelio valstybių narių kontrolės sistemose, susijusiose su kaimo plėtra, kurių priežastis ta, kad nacionaliniuose teisės aktuose netiksliai apibrėžtos kai kurios finansavimo tinkamumo sąlygos ir kad taisyklės dažnai labai sudėtingos, o tai daro neigiamą poveikį kontrolės kokybei;

80.   ypač apgailestauja dėl to, kad valdymo ir bendrosios išmokos schemos kontrolės srityje Audito Rūmai nustatė, jog daugelyje "senųjų" valstybių narių (Nyderlanduose, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Ispanijoje; 2007 m. metinės ataskaitos 5.26 punktas) esama trūkumų, darančių įtaką šios srities kontrolės sistemoms, taip pat kai kurių sisteminių trukumų, susijusių su atitikimo pagalbos už plotą skyrimo reikalavimams kontrole Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose (žr. 2007 m. metinės ataskaitos 5.1.1 ir 5.1.2 priedus); pažymi, kad Komisija pateikė atsakymus, kuriuose nesutinkama su Audito Rūmų pateikta padėtimi;

81.   primygtinai ragina valstybes nares bendradarbiaujant su Komisija intensyviau vykdyti kontrolę, ypač susijusią su pagalbos gavėjų tinkamumo finansuoti sąlygų laikymusi; ragina Komisiją kiek įmanoma išaiškinti ir supaprastinti minėtas sąlygas;

82.   apgailestauja, kad 2007 m. Audito Rūmai dar kartą nustatė tuos pačius patvirtinimo sistemos apribojimus, pvz., atitikties patvirtinimo atgalinį poveikį ir daugiametį pobūdį, ir tai, kad negali būti nustatytas joks pagrįstas ryšys tarp tokiu būdu susigrąžintų sumų ir tikrosios neteisėtai išmokėtos sumos (2007 m. metinės ataskaitos 5.47 punktas);

83.   mano, kad atsižvelgiant į tai, jog keletą metų Audito Rūmai išsako tą pačią griežtą kritiką dėl tų pačių problemų, Komisija turi siūlyti sistemos reformos priemones, siekiant, kad būtų įmanoma nustatyti aiškų ir pagrįstą tokiu būdu susigrąžintų sumų ir neteisėtai išmokėtos sumos ryšį ir kiek įmanoma užtikrinti, kad finansinių klaidų taisymo išlaidas užtikrintų galutiniai lėšų gavėjai, o ne mokesčių mokėtojai ir vienodo dydžio išmokos klaidoms taisyti būtų taikomos toms valstybėms narėms, kurios neįvykdė savo įsipareigojimų;

Žuvininkystės subsidijos

84.   pritaria tam, kad atrinktos valstybės narės atskleidė paramos gavėjų vardus, atitinkamų operacijų pavadinimus ir viešųjų lėšų (ES ir nacionalinių) sumas ir kad Komisijos interneto tinklapyje pateiktos nuorodos į valstybių narių informacijos šaltinius;

85.   tačiau ragina Komisiją užtikrinti, kad visos valstybės narės laikytųsi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 53 straipsnio b punkto ir 53b straipsnio 2 dalies d punkto ir Reglamento (EB) Nr. 498/2007(70) 31 straipsnio antros dalies d punkto nuostatų;

86.   pritaria pasiūlymui dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių (COM(2008)0721), kuriuo siekiama, kad būtų teisiškai įmanoma sustabdyti arba sumažinti Europos žuvininkystės fondo finansinę paramą valstybėms narėms, kurios deramai neįgyvendina bendros žuvininkystės politikos taisyklių;

87.   tačiau prašo, kad Komisija pateiktų pasiūlymą, kad valstybėms narėms, kurios deramai neįgyvendina bendros žuvininkystės politikos taisyklių, nebūtų taikomi žuvininkystės partnerystės susitarimai;

88.   prašo Komisijos priimti ES teisės aktus, pagal kuriuos visi laivų savininkai, bausti už sunkius pažeidimus remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1447/1999(71), negalėtų gauti Bendrijos paramos iš Europos žuvininkystės fondo ir (arba) jiems nebūtų taikomi žuvininkystės partnerystės susitarimai;

89.   ragina Komisiją užtikrinti, kad Bendrijos parama nebūtų naudojama laivyno segmentams, pasižymintiems pertekliniu pajėgumu, modernizuoti;

90.   primena Komisijai jos įsipareigojimus, prisiimtus įgyvendinant ES tvaraus vystymosi strategiją, Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Geteborge 2001 m. ir persvarstytą 2006 m. birželio mėn. Vienoje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos, panaikinti aplinkai žalingas subsidijas ir iki 2008 m. kiekvienam sektoriui pateikti subsidijų pertvarkymo planą, kurio tikslas – panaikinti žalingas subsidijas;

Sanglauda

91.   su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į Audito Rūmų įvertinimą, kad bent 11 proc. struktūrinės politikos projektams išmokėtos bendros sumos neturėjo būti išmokėta;

92.   pažymi, kad Komisija neginčija šio 11 proc. dydžio;

93.   pažymi, kad Audito Rūmų atliktų patikrinimų skaičius atrodo mažas lyginant su mokėjimų galutiniams gavėjams skaičiumi (pvz., remiantis 2007 m. metinės ataskaitos 6.21 punktu, sanglaudos politikos srityje Audito Rūmai patikrino 180 tarpinių mokėjimų iš kelių šimtų tūkstančių mokėjimų galutiniams naudotojams), tačiau pažymi, kad, remiantis nuomone, pateikta Audito Rūmų tarptautinio tarpusavio vertinimo, kurį atliko Austrijos, Kanados, Norvegijos ir Portugalijos aukščiausių audito institucijų patyrusių finansų ir veiklos auditorių grupė, ataskaitoje, ši audito metodika atitinka tarptautinius audito standartus;

94.   nors ir palankiai vertindamas tai, kad Audito Rūmų metinėje ataskaitoje priežiūros ir kontrolės sistemos bendrai įvertintos geriau, apgailestauja, kad nepaisant nuolatinių Komisijos pastangų valdymo ir kontrolės sistemos valstybių narių ir Komisijos priežiūros lygmeniu nėra pakankamai veiksmingos, kad būtų apribotas klaidų pavojus, ir ragina Komisiją 2010 m. pradžioje Parlamentui pateikti ataskaitą, kokių papildomų veiksmų imtasi 2009 m. ir kokį pradinį poveikį padarė veiksmai, kurių imtasi įgyvendinant minėtąjį planą;

95.   labai susirūpinęs pažymi, kad regioninių ir sanglaudos fondų lėšų panaudojimas pasiekė nepriimtinai žemą lygį ir ragina Komisiją tęsti persvarstymo procedūrą ir nedelsiant supaprastinti esamas taisykles;

96.   taip pat primena Komisijai Audito Rūmų rekomendaciją kiek įmanoma ir nekenkiant numatytų lėšų veiksmingam naudojimui ištirti supaprastinimo galimybes, numatytas reglamentuojančiuose teisės aktuose, taikomuose išlaidoms, ir prašo pradėti svarstyti apie naujas supaprastinimo priemones, kurios galėtų būti priimtos kartu įtraukiant sistemos kompiuterizavimą; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi, kad Komisija sukūrė Paprastinimo darbo grupę ir tikisi, kad Komisija pateiks konkrečių pasiūlymų dėl paprastinimo 2007–2013 m. laikotarpiui, pagrįstų Paprastinimo darbo grupės darbo rezultatais;

97.   taip pat prašo Komisiją atlikti teigiamo sanglaudos politikos poveikio vertinimą valstybėms narėms ir pateikti Parlamentui ataskaitą apie sanglaudos politikos naudą Sąjungos lygmeniu;

98.   yra susirūpinęs dėl to, kad Europos regioninės plėtros fondo 2000–2006 m. 95,47 proc. finansinių klaidų taisymų susiję su Ispanija (59,07 proc.), Italija (31,97 proc.) ir Jungtine Karalyste (4,43 proc.); pažymi, kad 22 valstybių narių yra atsakingos už 4,53 proc. finansinių klaidų taisymų; ragina Komisiją savo kontrolės reikalavimus taikyti atsižvelgiant į klaidų valstybėse narėse, kuriose jų daugiausia daroma, dažnį ir rimtumą; taip pat ragina Komisiją informuoti apie savo reakciją į aukštą klaidų šiose trijose valstybėse narėse lygį;

99.   susirūpinęs pažymi, kad Sanglaudos fondo 2000–2006 m. 95,92 proc. finansinių klaidų taisymų susijęs su Graikija (53,06 proc.) ir Ispanija (42,86 proc.); pažymi, kad 23 valstybių narių yra atsakingos už 4,08 proc. finansinių klaidų taisymų; ragina Komisiją savo kontrolės reikalavimus taikyti atsižvelgiant į klaidų valstybėse narėse, kuriose jų daugiausia daroma, dažnį ir rimtumą; taip pat ragina Komisiją informuoti apie savo reakciją į aukštą klaidų šiose dviejose valstybėse narėse lygį;

100.   susirūpinęs pažymi, kad Europos socialinio fondo 2000–2006 m. 84,28 proc. finansinių klaidų taisymų susiję su Ispanija (46,42 proc.) ir Italija (37,86 proc.); pažymi, kad 23 valstybės narės atsakingos už 15,72 proc. finansinių klaidų taisymų; ragina Komisiją savo kontrolės reikalavimus taikyti atsižvelgiant į klaidų valstybėse narėse, kuriose jų daugiausia daroma, dažnį ir rimtumą; taip pat ragina Komisiją informuoti apie savo reakciją į aukštą klaidų šiose dviejose valstybėse narėse lygį;

101.   palankiai vertina 2008 m. Komisijos jam pateiktas ketvirtines ataskaitas apie finansinių klaidų taisymus, kurie yra jos pačios arba Audito Rūmų darbo rezultatas; ragina Komisiją laikantis galiojančio reglamento ir toliau vykdyti finansinių klaidų taisymą siekiant panaikinti galimus neteisėtus anksčiau deklaruotus išlaidų punktus ir taikyti giežtas sąskaitų uždarymo procedūras, susijusias su 2000–2006 m. Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ir Socialinio fondo programomis, kad uždarius sąskaitas kuo daugiau tokių išlaidų būtų išbraukta iš programų; be to, ragina Komisiją ir toliau Parlamentui teikti išsamią informaciją apie finansinių klaidų taisymą ir prasidėjus sąskaitų uždarymo procedūrai pateikti vertinimą, kiek likutinių klaidų numatoma taip baigtose programose;

102.   prašo, kad Komisija ir toliau MVA nustatytų valdymo kontrolės problemas valstybėse narėse, įskaitant ir problemas mokėjimų institucijų lygmenyje, kad būtų nustatyti konkretūs trūkumai atskirose valstybėse narėse ir atsižvelgiant į programas, ir kad išlygos būtų tiesiogiai susijusios su šiomis problemomis; prašo, kad ji atliktų metinę valstybių narių klasifikaciją pagal kiekvieną Europos fondą ir pateiktų ją Parlamentui kartu su nustatytu klaidų procentu, ir prašo Audito Rūmų tą patį sąrašą parengti pagal atliktus auditus;

103.   prašo Komisijos, kuriai tenka galutinė atsakomybė už gerą finansinį Bendrijos fondų valdymą, kad, tuomet, kai valstybė narė nesuteikia reikiamų garantijų, būtų griežtai taikomos Bendrijos normos, reglamentuojančios mokėjimų sustabdymą;

104.   pažymi, kad į Audito Rūmų 2007 m. ataskaitą išimties tvarka vis dar įtraukti 2000–2006 m. projektai, nes 2007 m. iš esmės buvo parengiamasis 2007–2013 m. programų įgyvendinimo etapas; todėl pabrėžia, kad naujų 2007–2013 m. programiniam laikotarpiui nustatytų taisyklių, kurios yra paprastesnės ir griežtesnės už taisykles, galiojusias iki 2006 m., poveikis dar negali būti įvertintas;

105.   pabrėžia, kad sanglaudos politika yra viena iš svarbiausių Sąjungos politikos krypčių; pabrėžia jos svarbą Sąjungai imantis veiksmų esant finansinei krizei ir pagrindinį jos vaidmenį įgyvendinant Europos ekonomikos atkūrimo planą; todėl pritaria Komisijos pasiūlytiems sanglaudos programų įgyvendinimo palengvinimo ir spartinimo veiksmams;

106.   pažymi, kad tokios supaprastinimo procedūros labai svarbios siekiant mažinti administracinę naštą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; vis dėlto pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog minėtosios supaprastinimo procedūros padėtų mažinti klaidų kiekį ateityje;

107.   pritaria Komisijos pareikštai pozicijai dėl finansinių klaidų taisymo, t. y. kad pažeidimai galėtų būti nustatomi ir ištaisomi taikant daugiametę taisymo sistemą; pažymi, kad Komisija nuolat tikrina, ar valstybių narių pateikti duomenys išsamūs ir tikslūs, ir kad buvo padaryta apčiuopiama pažanga pateikiant patikimus įrodymus, kad valstybės narės ištaisė klaidas;

108.   atsižvelgia į Audito Rūmų nustatytas klaidas ir pastabas dėl Audito Rūmų ir Komisijos skirtingo aiškinimo, susijusio su suma, kuri neturėjo būti grąžinta (ypač skirtingą taisyklių, susijusių su atitiktimi reikalavimams skirti išmoką, aiškinimą); pabrėžia, kad reikia pateikti daugiau paaiškinimų, ir prašo, kad aiškinimas, kaip taikyti finansinių klaidų taisymo taisykles, būtų suderintas; be to, ragina valstybes nares, kurios dar nepateikė bendrai valdomų išlaidų metinių nacionalinių deklaracijų, kuo greičiau jas pateikti;

109.   išreiškia tam tikrą pasitenkinimą dėl to, kad statistiškai akivaizdžiai pagerėjo valstybių narių kontrolės sistemos, tačiau apgailestauja dėl to, kad daugelyje valstybių narių taikomose kontrolės sistemose vis dar esama pažeidimų, susijusių su kompensacijomis, rizikos; mano, kad reikia toliau gerinti nacionalinio ir žemesnio už nacionalinį lygmens pirmo lygio kontrolės veiksmingumą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Komisijos priežiūros svarbą;

110.   pabrėžia, kad Audito Rūmų ataskaitoje nurodytas klaidų kiekis nebūtinai reiškia sukčiavimą ir todėl ragina Komisiją ir Audito Rūmus būsimuose dokumentuose tai aiškiai atskirti;

111.   apgailestauja dėl dažniausiai pasitaikančių su Europos socialiniu fondu susijusių klaidų, kurios buvo, pirma, duomenų apie tai, kad administravimo arba personalo išlaidos buvo susijusios su atitinkamu projektu, nepateikimas ir, antra, per didelės numatytos personalo arba administravimo išlaidos; todėl ryžtingai pritaria naujoms pagal 2007–2013 m. finansinei programai taikomoms taisyklėms, pagal kurias supaprastinamos procedūros ir leidžiama deklaruoti fiksuotas administravimo išlaidas, kurios būtų tam tikra tiesioginių išlaidų dalis; be to, valstybes nares ragina aktyviau vykdyti paramos gavėjams skirtą informavimo veiklą ir pagerinti kasdienio valdymo patikrinimus siekiant sumažinti klaidų skaičių;

Vidaus politikos kryptys

112.   apgailestauja, kad, pasak Audito Rūmų, nors Komisija tiesiogiai valdo veiksmus, susijusius su vidaus politika, išlieka tos pačios problemos, kurios egzistavo ir ankstesniais metais, (klaidos atlyginant išlaidas, taikomų taisyklių kompleksiškumas bei veiksmingo sankcijų mechanizmo nebuvimas) ir prašo Komisijos toliau stengtis paprastinti ir aiškiau dėstyti pasidalytų išlaidų programų su proporcingumu susijusias taisykles;

Moksliniai tyrimai

113.   džiaugiasi pažanga mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje, kurios dėka sumažėjo klaidų nuo 8,03 proc. 2006 m. iki 2,39 proc. 2007 m.; šis svarbus laimėjimas yra Komisijos mokslinių tyrimų generalinių direktoratų sėkmė siekiant 2005 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo glaudžiai bendradarbiaujant su kompetentingu Parlamento komitetu ir Audito Rūmais;

114.   atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 m. audito sertifikatų sistemos dėka klaidų dalis įgyvendinant 6-ąją bendrąją programą sumažėjo iki 2,5 proc., kai tuo tarpu įgyvendinant projektus pagal 5-ąją bendrąją programą, kai nebuvo taikoma audito sertifikatų sistema, jų buvo 4,06 proc.;

115.   teigiamai vertina Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2008)3054), kuriame pateikiama pirmoji kontrolės išlaidų analizė, be kita ko, susijusi su Mokslinių tyrimų generaliniu direktoratu ir Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generaliniu direktoratu, siekiant pradėti tarpinstitucines diskusijas, kad būtų pasiektas bendras susitarimas dėl toleruotinos klaidų rizikos Europos mokslinių tyrimų politikos srityje;

116.   ragina Komisiją ir toliau naudotis gražinimo galimybėmis, numatytomis 7-ojoje bendrojoje programoje, visų pirma toliau analizuoti, ar dera taikyti šios programos taisykles, susijusias su vienodo dydžio išmokų procedūromis, ir per laikotarpio vidurio patikrinimą pranešti atsakingam Parlamento komitetui apie jos įnašą paprastinant taisykles, susijusias su naudos gavėjais, ir atliekant reikiamus sistemos patobulinimus;

117.   yra susirūpinęs dėl 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos taisyklių, kurios nukrypsta nuo bendrų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu pripažintų ir patvirtintų apskaitos ir apskaičiavimų metodų ir pagal kurias nepripažįstami nacionalinių audito institucijų rezultatai, susiję su nacionaliniu lygmeniu patvirtintomis išlaidų kategorijai apskaičiuotomis vidutinėmis valandinėmis sąnaudomis; mano, kad 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos taisyklės akivaizdžiai prieštarauja Europos verslo apskaitos ir apskaičiavimų standartams, kadangi pagal jas reikalaujama nurodyti individualias sąnaudas konkrečioje mokslinių tyrimų programoje aktyviai dalyvaujantiems asmenims; prašo Komisijos pradėti procesą, kurio metu 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos taisyklės būtų suderintos su bendra verslo praktika, pagal kurią leidžiama apskaičiuoti ir pateikti apmokėti vidutines valandines sąnaudas išlaidų kategorijai ir nereikalaujama nurodyti individualias sąnaudas konkrečioje mokslinių tyrimų programoje aktyviai dalyvaujantiems asmenims;

118.   yra susirūpinęs dėl dar nepatvirtintų metodikos sertifikatų (CoM ir CoMAv) ir ragina Komisiją nustatyti reikiamus aiškius metodikos, susijusios su bendromis išlaidomis ir su išlaidomis personalui, sertifikatų tvirtinimo kriterijus; mano, kad naudos gavėjams turėtų būti leidžiama naudoti vidutines išlaidas personalui ir taikyti nustatytą bendrų išlaidų skaičiavimo metodiką; ragina reikiamu laiku pradėti tvirtinti (ar atmesti) sertifikatus, siekiant užtikrinti, kad moksliniams tyrimams numatytos lėšos galėtų būti panaudotos; prašo Komisijos pritarti tokių išlaidų kategorijai apskaičiuotų vidutinių valandinių sąnaudų taikymui be metodikos sertifikatų bent tuo atveju, kai jos audituotos ir patvirtintos nacionalinės valdžios institucijų;

119.   primena, kad siekdamas, jog būtų supaprastintos administracinės procedūros ir paraiškų subsidijoms gauti teikimas, jis prašė užtikrinti, kad veiktų vienas bendras paramos gavėjams skirtas kontaktų punktas, kurio kompetencijai priklauso spęsti klausimus, susijusius su mokslinių tyrimų programomis;

120.   siekdamas, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas, ragina Komisiją iš naujo neperskaičiuoti (taikant naujus paramos skyrimo už 6-osios bendrosios programos specifikacijose (II priedas) nustatytas išlaidas kriterijus) pagal 6-ąją bendrąją programą vykdomų projektų finansinių ataskaitų, kurias Komisija jau patvirtino ir apmokėjo;

121.   pažymi, kad 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos dviejų etapų procedūra taikoma kai kuriose srityse; prašo Komisijos pasikonsultuoti su mokslinių tyrimų organizacijomis, ar reikėtų tokią praktiką taikyti ir kitų rūšių projektams, nes ją taikant žymiai sumažėtų pradinių projektų paraiškų rengimo išlaidos;

122.   pastebi, kad mokslinių tyrimų srityje Komisija padidino mokslinių tyrimų įstaigų, bendradarbiavimo modelių ir valdymo priemonių skaičių; primena, tai lėmė žymus pagal 2007–2013 m. finansinę programą moksliniams tyrimams ir naujovių diegimui numatytų lėšų padidinimas; ragina Audito Rūmus įvertinti galimas skaidrumo problemas, kurias mato biudžeto valdymo institucija, ir skirtingą elgesį su gavėjais pagal šiuos modelius; prašo, kad generalinis direktorius savo metinėje veiklos ataskaitoje kiekvienai šių įstaigų, priemonių ir modelių skirtų atskirą skyrių, siekiant pateikti informaciją apie lėšų naudojimą ir pageidaujamus rezultatus taikant šiuos viešojo ir privataus bendradarbiavimo modelius;

123.   prašo, kad Audito Rūmai, atsižvelgiant į tai, kad Komisijos audito strategija apima bendrosios programos išlaidas ketverių metų laikotarpiu, tuo tarpu Audito Rūmai ataskaitą turi pateikti kiekvienais metais, pateikti daugiametes apžvalgas, kad klaidų, nustatytų Audito Rūmų audito metu, finansinis poveikis būtų pateiktas tokiu būdu, kuris atitiktų Komisijos kontrolės metodologiją;

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto sauga

124.   mano, kad biudžeto vykdymo rezultatai aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos srityse iš esmės patenkinami;

125.   pabrėžia, kad bendras biudžeto vykdymo lygis aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos srityje yra 94,6 proc. ir tai yra patenkinamas rezultatas, atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. buvo pirmieji naujosios 2007–2013 m. finansinės programos metai ir per juos buvo tvirtinamos ir įsigaliojo naujos aplinkos politikos srities programos;

126.   džiaugiasi Bendrijos tabako fondo lėšų panaudojimo rodikliu, kuris yra 100 proc.; taigi yra įsitikinęs, kad ši priemonė, kurią taikant teikiama finansinė parama projektams, skirtiems plačiau informuoti visuomenę apie žalingą tabako vartojimo poveikį, ypač informavimo ir švietimo priemonėmis, taikyta veiksmingai;

127.   ragina Komisiją teikti daugiau paramos daugiamečių programų pareiškėjams, ypač rengti specialius pareiškėjams skirtus mokymus ir teikti jiems suprantamus nurodymus;

128.   palankiai vertina pastangas geriau parengti kvietimus dalyvauti konkurse ir teikti daugiau pagalbos pareiškėjams, ypač visuomenės sveikatos programų atveju, siekiant, kad nebūtų pateikiamos tokios projektų paraiškos, kurių aiškiai negalima finansuoti arba kurių bloga kokybė, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad norint patenkinamų rezultatų reikia toliau dirbti;

129.   pažymi, kad dalį Sveikatos veiksmų programos įgyvendino Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra; primena, kad programos veiklos išlaidoms skirtas lėšas Komisija naudotų labai rentabiliai, nes jos taip pat naudojamos administracinėms užduotims finansuoti;

130.   atkreipia dėmesį į tai, kad dėl reikalavimo laikytis Finansinio reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 administracinių ir finansinių nuostatų neturėtų rastis nereikalingo vėlavimo teikiant subsidijas arba atrenkant finansuoti tinkamus projektus, ir ragina Komisiją tęsti savo pastangas siekiant gerinti administracines procedūras, kurios turi poveikį įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų įgyvendinimui;

Vidaus rinka ir vartotojų apsauga

131.   džiaugiasi, kad Audito Rūmų ataskaitoje pateikta pastabų, kuriose teisingai vertinama vidaus rinkos politika, muitų politika ir vartotojų apsaugos politika;

132.   ragina valstybes nares toliau gerinti jų vidaus kontrolės sistemas siekiant išvengti, kad į Bendrijos rinką nepatektų neteisėtų prekių; be to, ragina Komisiją imtis tolesnių priemonių tam, kad būtų šalinami trūkumai, nustatyti 2007 m. vartotojų apsaugos srityje;

133.   džiaugiasi, kad Audito Rūmai pastebėjo, jog gerai veikia muitinių ir sąskaitų kontrolės sistemos; pabrėžia, kad, nors už muitinių kontrolę iš esmės atsakingos valstybės narės, muitinių sektorių turėtų valdyti tik patikimi ekonominės veiklos vykdytojai, siekiant išvengti rizikos, jog į vidaus rinką bus importuojamos prekės, už kurias nesumokėti muito mokesčiai ir neatliktas muitinis vertinimas;

134.   palankiai vertina pastangas, dėtas siekiant panaudoti 86 proc. lėšų pagal biudžeto eilutę 12 02 01 (Vidaus rinkos įgyvendinimas ir vystymas); pažymi, kad Komisija mano, jog mokėjimų lėšos nepanaudotos todėl, kad kai kurios tyrimų sutartys buvo pasirašytos metų pabaigoje, ir todėl, kad 2007 m. nebuvo jokių mokėjimų, kaip planuota;

135.   pažymi, kad 55 proc. lėšų panaudojimas pagal 14 04 02 biudžeto eilutę (Muitinė 2007) nepakankamas, ir todėl reikalauja geriau planuoti biudžetą; pažymi, kad Komisija mano, jog pagrindinė lėšų pagal šią biudžeto eilutę dalis susijusi su ilgalaikėmis IT sutartimis dėl produktų ir paslaugų, teikiamų tik pareikalavus, ir todėl sunku apytikriai apskaičiuoti ir tiksliai planuoti lėšų poreikį; vis dėlto pripažįsta, kad 2008 m. biudžeto rezultatai geri, nes mokėjimų asignavimų panaudota daugiau kaip 97 proc.;

136.   pažymi, kad pagal 17 02 02 biudžeto eilutę (Vartotojų apsaugos programa) panaudota 77 proc. lėšų, t. y. mažiau negu ankstesniais metais; be to, pažymi, kad Komisija mano, jog tokią padėtį galima paaiškinti tuo, kad nediferencijuoti asignavimai, skirti Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomajai agentūrai, buvo perkelti atgal, t. y. vartotojų apsaugos programos įgyvendinimui finansuoti, ir kad 2007 m. buvo pavėluotai prisiimti tam tikri įsipareigojimai ir todėl nebuvo atlikti 2007 m. planuoti mokėjimai; taigi ragina Komisiją geriau planuoti šios srities biudžetą;

Transportas ir turizmas

137.   pažymi, kad galutinai priimtame 2007 m. biudžete, kuris per minėtuosius metus buvo iš dalies keičiamas, transporto politikai iš viso skirta 1.322.667.000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 743.111.000  EUR mokėjimų asignavimų; taip pat pažymi, kad šias sumas sudaro:

- 933.578.000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 369.665.000 EUR mokėjimų asignavimų, numatytų Transeuropinio transporto tinklo (TEN–T) projektams,

- 15.348.000 EUR įsipareigojimų ir 14.500.000 EUR mokėjimų asignavimų, numatytų transporto saugai,

- 56.890.000 EUR įsipareigojimų ir 10.425.000 EUR mokėjimų asignavimų, numatytų programai Marco Polo,

- 113.631.000 EUR įsipareigojimų ir 114.716.000 EUR mokėjimų asignavimų, numatytų transporto agentūroms ir GNSS priežiūros institucijai,

- 6.000.000 EUR įsipareigojimų ir 6.578.000 EUR mokėjimų asignavimų, numatytų transporto saugumui, įskaitant bandomąjį projektą dėl europinio kelių tinklo saugumo;

138.   džiaugiasi tuo, kad ir toliau labai gerai panaudojami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai (beveik 100 proc.), numatyti TEN–T projektams finansuoti, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad iš nacionalinių biudžetų būtų skiriamas reikiamas finansavimas, prilygstantis šiam ES įsipareigojimui;

139.   nerimaudamas atkreipia dėmesį į tai, kad panaudota mažai transporto saugumui (55,95 proc.) ir GNSS priežiūros institucijai (33,24 proc. pagal 3 antraštinę dalį) skirtų įsipareigojimų asignavimų, kurių didelė sumos dalis, kurią dėl 2006 m. pertekliaus galima naudoti 2007 m., buvo perkelta į 2008 m.; nerimaudamas atkreipia dėmesį į tai, kad panaudota mažai mokėjimų asignavimų, skirtų vidaus rinkai ir transporto sistemų optimizavimui (47,48 proc.), keleivių teisėms (58,96 proc.) dėl vėlavimo pasirašyti sutartis ir GNSS priežiūros institucijai (33,24 proc. pagal 3 antraštinę dalį);

140.   su pasitenkinimu pažymi, kad kaip atsakas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 6/2005 dėl Transeuropinio transporto tinklo(72) didžiausia finansinės paramos tarpvalstybiniams projektams norma padidėjo iki 30 proc., o minimali finansavimo riba iki 1.500.000 EUR; be to, pažymi, kad buvo pagerinta projektų atrankos vertinimo procedūra ir patobulinta priežiūra, tačiau taip pat apgailestauja, kad nebuvo suderinta darbų aprašymo tvarka ir standartizuota techninė ir finansinė priežiūra;

141.   su pasitenkinimu pažymi, kad Audito Rūmų atliktas vidaus kontrolės tvarkos, tiesiogiai susijusios su atliktų operacijų teisėtumu bei tvarkingumu, tyrimas rodo, jog Transporto ir energetikos generalinis direktoratas laikosi pagrindinių reikalavimų;

Kultūra ir švietimas

142.   konstatuoja, kad Audito Rūmai savo 2007 m. metinėje ataskaitoje nurodo nustatytą klaidų procentą švietimo ir kultūros politikos srityje (9.11 punktas ir 9.1 priedas, klaidų procentas nuo 2 proc. iki 5 proc.), tačiau nepateikia paaiškinimų apie įvairių nacionalinių agentūrų ir vykdomųjų įstaigų veikimo būdą nei apie jų darbo kokybę ar priežastis, dėl kurių būtina ši organizacija;

143.   prašo Audito Rūmų kitoje metinėje ataskaitoje išsamiau išanalizuoti įvairių agentūrų švietimo ir kultūros politikos srityje veiksmingumo ir išlaikymo klausimą;

144.   pažymi, kad vykdydamas naujos kartos programas, Švietimo ir kultūros GD suderino veiklos programas ir įdiegė bendrą vidaus audito metodą; todėl mano, kad valstybių narių ex ante ir ex post pareiškimai yra nauji veiksniai prižiūrint sistemas ir atliekant jų vidaus kontrolę;

145.   apgailestauja dėl Audito Rūmų nustatytų trūkumų, susijusių su ex ante pareiškimų procedūra, ir dėl konstatavimo, kad ši procedūra suteikia tik nedidelį patikinimą dėl išlaidų valdymo kokybės (2007 m. metinės ataskaitos 9.16 punktas); tačiau pažymi, kad ex ante pareiškimai yra tik vieni iš įrodymų, kuriuos Audito Rūmai gauna atlikdami auditą, kad galėtų pateikti savo nuomonę;

146.   atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nustatė, jog nacionalinių valdžios institucijų metodai, kuriais nustatomas ex ante patikinimo pareiškimų pagrindas, yra įvairūs ir pateiktos informacijos apie šių institucijų atliekamas procedūras lygis labai skiriasi; prašo Komisijos pradėti derinti šiuos pareiškimus ir apie šį procesą nuolat informuoti Parlamentą ir Audito Rūmus;

147.   taip pat atsižvelgia į tai, kad valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos 2007 m. metinius ex post patikinimo pareiškimus turėjo pateikti iki 2008 m. balandžio 30 d.; laukia Audito Rūmų vertinimo, kurį jie turi padaryti atlikdami 2008 m. DAS auditą;

148.   apgailestauja, kad kai kurios nacionalinės valdžios institucijos ir nacionalinės agentūros nesilaiko savo įsipareigojimų ir dėl to joms buvo išsiųsti oficialūs Komisijos priminimo raštai ir visiškai palaiko Komisijos dotacijų mokėjimų sustabdymą tais atvejais, kai trūko galutinių ataskaitų;

149.   primygtinai ragina nacionalines agentūras ir nacionalines valdžios institucijas laikytis Komisijos nustatytų įgyvendinimo taisyklių, susijusių su atitinkama jų atsakomybe; džiaugiasi tuo, kad Švietimo ir kultūros GD neįžvelgė pagrindo toliau taikyti išlygą, susijusią su nacionalinių agentūrų kontrolės mechanizmais, ir pritaria tam, kad toliau būtų vykdoma griežta audito kontrolė;

150.   džiaugiasi tuo, kad vėluojančių mokėjimų skaičius švietimo ir kultūros srityje mažėja, ir tikisi, kad Komisija toliau dės pastangas, kad šis skaičius dar sumažėtų;

151.   tikisi, kad dėl Komunikacijos generalinio direktorato 2007 m. pabaigoje nustatytos kontrolės sistemos ateityje nereikės įrašyti išlygos dėl jo biudžeto valdymo, kaip buvo padaryta 2007 finansiniais metais;

152.   prašo Komisijos pateikti informacijos apie administracinių struktūrų steigimą valstybėse narėse siekiant padėti vykdyti miestų giminiavimosi veiklą, ypač apie šių struktūrų poreikį, susijusias išlaidas ir jų paskirtį;

153.   prašo Komisijos išnagrinėti, kaip įgyvendinant programą "Jaunimas" būtų galima geriau pasiekti naujas jaunimo grupes, ypač iš socialiai remtinų grupių; šiuo tikslu siūlo jaunimo organizacijoms, įskaitant Europos jaunimo forumą, dėti daugiau pastangų siekiant įtraukti minėtąsias grupes, tobulinti informacijos kokybę ir finansavimo kriterijus ir jaunimui plačiau skleisti informaciją apie pačią programą.

Piliečių laisvės, teisingumas ir vidaus reikalai

154.   pažymi mažą biudžeto mokėjimų vykdymo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, palyginti su 2006 m. (60,41 proc. 2007 m. ir 86,26 proc. 2006 m.); supranta, kad tai taip pat priklauso nuo 2007 m. gegužės ir birželio mėn. patvirtintų fondų pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą ir nuo vėlavimo įgyvendinti kitas specialiąsias programas (pvz., programas "Civilinė teisena", "Informacija apie narkotikus ir jų prevencija"); atkreipia dėmesį į tai, kad santykinai sumažėjo įsipareigojimų vykdymo lygis, palyginti su 2006 m. (90,29 proc., palyginti su 94,47 proc. 2006 m.); ragina Laisvės, saugumo ir teisingumo generalinį direktoratą 2008 m. pasistengti kuo labiau padidinti įsipareigojimų ir mokėjimų vykdymo lygį;

155.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų atliktą vertinimą, kuriame nurodoma, kad Komisijos atliekami Europos pabėgėlių fondo II priežiūros patikrinimai yra iš dalies veiksmingi; tinkamai atsižvelgia į Komisijos atsakymus šiuo klausimu;

156.   apgailestauja, kad valstybės narės tik 2007 m. paskutinį ketvirtį pateikė Komisijai Išorės sienų fondo priežiūros ir kontrolės sistemų aprašymus, nes dėl to Komisija negalėjo iki 2007 m. pabaigos įvertinti valstybių narių sistemų;

Moterų teisės ir lyčių lygybė

157.   pažymi, kad pagal EB sutarties 3 straipsnio 2 dalies nuostatas vyrų ir moterų lygybė – tai pagrindinis Sąjungos principas ir tikslas, kurio svarbu siekti daugelyje įvairių Bendrijos veiklos ir politikos sričių;

158.   dar kartą reikalauja, kad Komisija, planuodama biudžetą, deramai atsižvelgtų į lyčių lygybę kaip į nuolatinį prioritetinį tikslą ir vadovautųsi lyčių lygybės įtraukimo į biudžetą principu, kurį Parlamentas ragino taikyti savo 2003 m. liepos 3 d. rezoliucijoje dėl lyčių lygybės įtraukimo į biudžetą – lyčių lygybės aspektų įvertinimas sudarant biudžetus(73), ir apgailestauja, kad Komisija laiku neparengė galimybių studijos šia tema;

159.   apgailestauja, kad Audito Rūmų metinėje 2007 m. biudžeto vykdymo ataskaitoje nėra informacijos apie tai, ar biudžetu buvo sėkmingai prisidėta prie moterų ir vyrų lygybės skatinimo;

160.   siūlo Audito Rūmams įtraukti lyčių lygybės aspektą, ypač atitinkamą informaciją apie nediskriminavimo dėl lyties principo integravimo politiką ir apie pagal lytis suskirstytų duomenų prieinamumą, į savo metines ir specialiąsias ataskaitas.

Išorės veiksmai

161.   labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į tą pačią Audito Rūmų kritiką, kaip ir ankstesniais metais, visų pirma susijusią su mokėjimais galutinio naudos gavėjo lygmeniu;

162.   pastebi, kad paskutinį kartą persvarstant reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 išorės pagalba beveik nebuvo paliesta, ir ragina persvarstyti reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 IV skirsnį "Išorės veiksmai", siekiant jį geriau suderinti su specialiomis sandorių sąlygomis ir dotacijomis šioje srityje;

163.   labai apgailestauja, kad Komisija nesukūrė tikros Europos priemonės krizės valdymui įgyvendinti, kaip buvo jos prašyta tvirtinant 2005 ir 2006 m. biudžeto įvykdymą; pabrėžia, kad tai turi būti padaryta skubiai ir ragina Komisiją sukurti galimybę pačiai valdyti keleto paramos teikėjų fondus (angl. multi donor trust funds), jei ji dalyvauja šių fondų veikloje;

164.   prašo Komisijos užtikrinti visišką išorės pagalbos finansinį skaidrumą pagal reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 53–56 straipsnius ir laikytis pažado Parlamentui, kad kiekviena tarptautinė organizacija, gaunanti Bendrijos lėšas, būtų įpareigota Audito Rūmams ir vidiniam Komisijos auditoriui pateikti visų vidaus ir išorės auditų, susijusių su Bendrijos lėšų naudojimu, rezultatus; taip pat prašo užtikrinti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) prieigą prie duomenų sukčiavimo įtarimo atveju;

165.   pažymi, kad remiantis tam tikru hipotezių skaičiumi (geriausi vertinimai), Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato įvykdytos kontrolės bendros išlaidos 2007 m. buvo 25.000.000 EUR, tai yra 3,2 proc. viso šių metų humanitarinės pagalbos biudžeto; apgailestauja, kad nėra Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato rizikos valdymo priemonių, ir ragina sistemingai integruoti šias priemones atliekant kontrolę;

166.   konstatuoja, kad remiantis iš Komisijos gauta informacija, šis vertinimas susijęs tik su dalimi visų išlaidų, susijusių su Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato finansuojamomis humanitarinėmis operacijomis, nes humanitarinių organizacijų kontrolės išlaidas, kurios įtrauktos į bendras susitarimų dėl dotacijos išlaidas, taip pat finansuoja Humanitarinės pagalbos generalinis direktoratas;

167.   konstatuoja, kad remiantis prielaida, jog kontrolės išlaidas sudaro 3 didelės kategorijos – kontrolės, kurias atlieka Komisijos tarnybos būstinėje ir delegacijose, išlaidos, Komisijos išorės audito išlaidos ir gavėjų užsakytų auditų metu atliekamos išlaidų patikros išlaidos – kontrolės išlaidos, susijusios su EuropeAid bendradarbiavimo tarnybos valdomomis lėšomis, Komisijos vertinimu 2007 m. sudarė apie 120 000 000 EUR;

168.   prašo Audito Rūmus kitoje metinėje ataskaitoje atsižvelgti į tai atliekant skaičiavimus ir taip pat pateikti nuomonę dėl šio vertinimo bei dėl šių kontrolės sistemų išlaidų efektyvumo, atsižvelgiant į Sąjungos išorės veiksmų pobūdį ir su jais susijusius specialius reikalavimus;

169.   apgailestauja, kad Komisija biudžeto pagalbą Kenijai išmokėjo kaip tik po 2007 m. gruodžio 27 d. rinkimų taip sudarydama įspūdį, kad dalyvauja diskusijose dėl rinkimų rezultatų teisėtumo; primena savo 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Kenijoje(74) ir tikisi, kad Komisija į ją atsižvelgs;

170.   atsižvelgia į Audito Rūmų vertinimą, kad su užsienio santykiais, plėtra ir humanitarine pagalba susijusios priežiūros ir kontrolės sistemos yra iš dalies veiksmingos; sutinka, kad didelė dalis nustatytų klaidų susijusios su išankstiniais mokėjimais ir jos buvo ištaisytos darant galutinį mokėjimą; vis dėlto ragina Komisiją atlikti būtinus savo stebėsenos ir patikros procedūrų tobulinimus, visų pirma įgyvendinimo organizacijų lygmeniu, nes kitaip uždedama nereikalinga administracinė našta galutiniams lėšų gavėjams; tuo pat metu pripažįsta pažangą, kurią iki šiol padarė Komisija ir Jungtinės Tautos;

171.   apgailestauja dėl vis dar nepakankamo Bendrijos lėšų naudojimo skaidrumo, kai jos skiriamos per Jungtinių Tautų organus; pritaria Komisijos pastangoms rasti sprendimą ir užtikrinti, kad Audito Rūmai laiku gautų visą prašomą informaciją; džiaugiasi, kad didėja Komisijos pagal Europos bendrijos ir Jungtinių Tautų Finansinį ir administracinį pagrindų susitarimą (angl. FAFA) vykdomų patikrinimų skaičius; tikisi, kad šie patikrinimai ir toliau padės didinti Bendrijos indėlio į Jungtinių Tautų vadovaujamą veiklą skaidrumą ir matomumą;

172.   ragina Komisiją toliau gerinti ir tiksliau apibrėžti sąlygas ir veiksmingumo rodiklius, kuriais vadovaujamasi skiriant biudžetinę paramą trečiosioms šalims, kad būtų galima nustatyti aiškius, nedviprasmiškus ir išmatuojamus vertinimo kriterijus ir tam tikrais atvejais pateikti konkretų tvarkaraštį;

173.   atsižvelgia į Audito Rūmų išvadą, kad būtina imtis skubių veiksmų siekiant pašalinti ES lėšų valdymo Bulgarijoje trūkumus ir kad Turkijoje būtina toliau vykdyti stebėsenos priemonę; ragina nacionalines institucijas dėti daugiau pastangų siekiant laikytis galiojančių nuostatų;

174.   tikisi apčiuopiamų rezultatų taikant naujas išlaidų patikros sąlygas, kai lėšų gavėjai arba Komisija organizuoja išorės auditus;

175.   atsižvelgia į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2007 Komisijos vykdyto CARDS programos valdymo klausimu(75); pabrėžia Komisijos vykdomo sustiprinto strateginio vadovavimo svarbą, kad glaudžiai bendradarbiaujant ir palaikant dialogą su Parlamentu būtų užtikrinta, jog vykdant Pasirengimo narystei pagalbos priemonę deramas dėmesys būtų skiriamas svarbiausių intervencijos sričių pasirinkimui; ragina Komisiją parengti išsamią strategiją, kaip pagerinti atsakomybę vietos lygmeniu rengiant ir įgyvendinant projektus;

176.   tikisi, kad bus reguliariai informuojamas apie Komisijos veiksmus, susijusius su svarbaus pažado, duoto per 2008 m. spalio 22 d. Briuselyje surengtą tarptautinę donorų konferenciją, įvykdymu, siekiant paremti Gruzijos atkūrimą po konflikto ir tolesnį vystymąsi;

177.   pakartoja savo prašymą, kad Komisija pagal veiksmingumo, atskaitomybės ir matomumo principus reguliariai pristatytų Parlamentui konkrečias priemones, susijusias su tolesniu ES atsakomybės didinimu išorės veiksmų srityje atsižvelgiant į atitinkamą geografinį kontekstą;

Nevyriausybinės organizacijos (NVO)

178.   pažymi, kad didėja NVO vaidmuo ir jų skaičius atsižvelgiant į Bendrijos lėšų valdymą; prašo Komisijos peržiūrėti veiklos dotacijas NVO būstinei Briuselyje ir griežtai taikyti laipsniško veiklos dotacijų mažinimo principą, numatytą Finansiniame reglamente;

179.   ragina Komisiją iki 2009 m. pabaigos sudaryti išsamų visų nevyriausybinių organizacijų, gavusių ES lėšas, sąrašą;

Vystymasis

180.   atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai dar kartą padarė išvadą, kad Humanitarinės pagalbos generalinis direktoratas turi pagerinti savo audito strategiją užtikrindamas geresnę operacijų taikymo sritį įgyvendinančių organizacijų lygmeniu ir, visų pirma, vietos lygmeniu visų kategorijų partnerių atveju (2007 m. metinės ataskaitos 8.33 f) punktas);

181.   skatina Komisiją ir toliau siekti savo 2007 m. užsibrėžto tikslo, kad kiekvieną projektą bent kartą per metus aplankytų ekspertas, išskyrus tuos atvejus, jei tai negalima saugumo sumetimais arba prieiga yra sudėtinga, ateityje įsitikinti, kad humanitarinės pagalbos specialistai nuolatos dirba vietoje, siekiant sudaryti geresnes sąlygas Komisijos finansuojamoms humanitarinėms operacijoms ir padidinti jų poveikį, nepriklausomai nuo atskiros šalies arba regiono;

182.   mano, kad vykdant projektus Komisija turi pasirūpinti, kad nuostatos dėl atsiskaitymo, dėl kurių susitarta su Jungtinėmis Tautomis 2007 m. balandžio mėn., būtų griežtai taikomos ir kad finansinės ataskaitos būtų parengtos laikantis minėtų nuostatų;

183.   supranta nepakankamos kontrolės vietoje teritorijose, į kurias sunku patekti, arba kur nėra užtikrintas humanitarinės pagalbos neutralumas, riziką ir kad būtent ši rizika tam tikru mastu yra susijusi su humanitarinės paramos tikslu, ir su tuo, kas vadinama "užmirštomis krizėmis";

184.   taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis 2007 m. metine Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato ataskaita, Komisijos humanitarinė pagalba Irake buvo teikiama išimtinai per Tarptautinį Raudonojo kryžiaus komitetą apsaugos, vandens ir atnaujinimo sektoriuose iš viso už 7.800.000 EUR sumą;

185.   mano, kad turėtų būti apsvarstyta skaidresnės intervencijos struktūros (Europos vystymosi fondai (EVF), Komisija, Europos investicijų bankas ir t. t.) galimybė vystymosi ir išorės veiksmų srityje, kad Bendrijos veiksmai būtų geriau matomi ir paskirtų lėšų auditas būtų atliekamas geriau; ragina atlikti tyrimą dėl EVF įtraukimo į Bendrijos biudžetą siekiant pradėti diskusijas šiuo klausimu;

186.   atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą(76) dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad iki 2009 m. bus skiriama 20 proc. lėšų pagrindiniam ir viduriniam ugdymui bei pagrindinėms sveikatos apsaugos paslaugoms; ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip šio tikslo laikomasi įgyvendinant projektus, programas ir teikiant paramą iš biudžeto; ragina siekti didesnės teminių, valstybės ir regionų strategijos dokumentų darnos sveikatos ir švietimo srityse, ypač kai teikiama parama iš biudžeto;

187.   pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę sunkiai pasiekiamų grupių vaikams šalyse, kurių TVT įgyvendinimo rodikliai ypač žemi, taip pat neįgaliems vaikams, įtraukti;

188.   ragina Komisiją teikti pirmenybę šalims partnerėms siekiant plėtoti jų parlamentinės kontrolės ir audito gebėjimus, ypač tais atvejais, kai joms parama teikiama iš biudžeto, ir ragina Komisiją nuolat pranešti apie pasiektą pažangą;

189.   pabrėžia, kad reikia tinkamai atsižvelgti į Komisijos intervencijos tvarumą, taip pat parengti aiškią pasitraukimo strategiją, kuri neblogintų rezultatų, ir įgyvendinimo stebėseną; mano, kad atidesnis rezultatų vertinimas – labai svarbus veiksnys siekiant užtikrinti Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo demokratinį teisėtumą;

190.   džiaugiasi, kad 2007 m. priimtas Sąjungos elgesio kodeksas dėl vystymo politikos papildomumo ir darbo pasidalijimo, skirtas Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimui ir koordinavimui pagerinti; ragina Komisiją padvigubinti pastangas siekiant užtikrinti tinkamą elgesio kodekso įgyvendinimą, be kita ko, sprendžiant ilgalaikes problemas taip, kad būtų atsižvelgiama į šalių partnerių interesus;

191.   mano, kad konsultacijų su pilietine visuomene ir vietos valdžios institucijomis prieš parengiant valstybės strategijos dokumentus, susijusius su vystomojo bendradarbiavimo finansine priemone, nepakako siekiant įvykdyti teisinius įsipareigojimus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1905/2006(77) 19 straipsnio 3 dalyje, būtent reikalavimą, kad "strategijos dokumentai iš esmės grindžiami dialogu su šalimi partnere ar regionu partneriu, įtraukiant pilietinę visuomenę, regiono ir vietos valdžios institucijas"; į tai atsižvelgdamas mano, kad siekiant, jog trečiosios šalys aktyviai dalyvautų procese, reikia įtraukti jų nacionalinius parlamentus; ragina Komisiją dėti kiek galima daugiau pastangų ir pagerinti dialogą su šiomis institucijomis įvairiais programų rengimo etapais;

Pasirengimo narystei strategija
Bendradarbiavimo ir patikros mechanizmas

192.   primena, kad pirmą kartą po naujų valstybių narių įstojimo Komisija nustatė bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą Rumunijai ir Bulgarijai, skirtą "tam tikriems trūkumams teismų reformos ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityse ištaisyti ir jų pažangai stebėti" (COM(2008)0063) ir kelia klausimą dėl šio mechanizmo veiksmingumo, jo tikslingumo ir informacijos, pateiktos biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, patikimumo;

193.   konstatuoja, kad vadovaujant generaliniam sekretoriatui daugelis Komisijos generalinių direktoratų ir biurų yra atsakingi už šio mechanizmo valdymą; pastebi, kad bendri šių tarnybų veiksmai pasižymi trūkumais; laukia koordinavimo pagerinimo ir sistemingo visų atitinkamų Komisijos tarnybų žinių įtraukimo į pažangos ataskaitas; kelia klausimą, kokią patirtį Komisija laiko naudinga šalims kandidatėms ir galimoms šalims kandidatėms;

Europos fondai Bulgarijoje ir Rumunijoje

194.   konstatuoja, kad Bulgarijai nuo 2004 m. iki 2007 m. per fondą PHARE buvo suteikta 650.000.000 EUR; per fondą SAPARD – 226.000.000 EUR, per fondą ISPA – 440.500.000 EUR; nuo 2004 m. iki 2007 m. per fondą PHARE Rumunijai buvo suteikta apie 1.346.500.000 EUR; per fondą SAPARD – 526.300.000 EUR, per fondą ISPA – 1.040.500.000 EUR;

195.   primena, kad Audito Rūmai savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 4/2006 dėl PHARE investicinių projektų Bulgarijoje ir Rumunijoje(78) jau nustatė, kad egzistuoja daug Europos lėšų valdymo problemų, tarp kurių pažeidimai, susiję su konkursų skelbimu ir išlaidų tinkamumu, investicinio turto pardavimu, administracinių gebėjimų trūkumu ir kt.;

196.   taip pat susirūpinęs pažymi, kad Komisijos narys, atsakingas už plėtrą, tinkamu metu nepateikė pakankamai informacijos Biudžeto kontrolės komitetui apie trūkumų mastą;

197.   labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija nutraukė mokėjimus, kurie sudaro 200 000 000 EUR žemės ūkio lėšų Rumunijai, ir kad Bulgarijai Komisija įšaldė 250 000 000 EUR iš PHARE, 105 000 000 EUR iš SAPARD ir 115 000 000 EUR iš ISPA; pažymi, kad Bulgarija galutinai prarado 220 000 000 EUR pagal PHARE programą;

198.   supranta, kad patikimų kontrolės sistemų nebuvimas ir kylančios valdymo problemos kelia pavojų Europos mokesčių mokėtojų lėšoms; pripažįsta pastangų, kurių jau buvo imtasi siekiant išspręsti šias problemas, vertę; ragina visas valstybes nares toliau dėti visas būtinas pastangas siekiant įgyvendinti europinius įsipareigojimus;

199.   mano, jog būtina, kad Komisija padidintų savo techninę pagalbą valstybėms narėms siekiant sustiprinti jų administravimo pajėgumus; primena, kad tinkamas Europos lėšų valdymas yra kiekvienos valstybės narės įsipareigojimas ir pareiga ir palaiko Komisijos vykdomą laikiną mokėjimų sustabdymą, jei valstybės narės valdymo sistemos nėra veiksmingos;

200.   konstatuoja, kad 2007 –2013 m. laikotarpiu Bulgarija turėjo gauti 6 853 000 EUR iš struktūrinių fondų, o Rumunija turėjo gauti 19.200.000 EUR; be informacijos, teikiamos metinėje veiklos ataskaitoje bei struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo ataskaitoje, ragina atsakingai ir veiksmingai valdyti šias lėšas;

201.   mano, kad Komisija klausimo, susijusio su Rumunijos ir Bulgarijos gebėjimu įsisavinti su žemės ūkio ir sanglaudos politikos sritimis susijusių fondų lėšas, neišnagrinėjo reikalingai atsakingai, ir kad Komisijos tokiomis aplinkybėmis pateikti pareiškimai bei atlikti veiksmai galėjo suklaidinti ne tik Parlamentą, bet ir Bulgarijos bei Rumunijos vyriausybes, todėl iš dalies tai gali būti laikoma šių valstybių narių fondų lėšų praradimo priežastimi;

202.   ragina Komisiją nuolatos informuoti Parlamentą apie priemonių, susijusių su teismų sistemos reforma ir kova su korupcija, praktinius rezultatus ir į pažangos ataskaitas įtraukti kriterijus, kuriuos taikant galima kiekybiškai išreikšti pažangą šiose srityse;

203.   mano, kad Sąjungos institucijos visiškai neturi toleruoti netinkamo Europos lėšų naudojimo ir sukčiavimo bei korupcijos; ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą netinkamai išmokėtų sumų susigrąžinimą;

204.   taip pat prašo OLAF jam perduoti savo valstybėse narėse vykdomų tyrimų rezultatus;

205.   pritaria Komisijai, kad visi veiksmai ir priemonės, kurių neseniai ėmėsi Bulgarija, turi būti papildyti patikimais struktūriniais korekciniais veiksmais ir visų į ES lėšų valdymą įtrauktų struktūrų esmine reforma, užtikrinant tinkamą ir savalaikį lėšų įsisavinimą ir aukštą skaidrumo lygį; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją gerinti koordinavimą ir ryšius su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir atidžiai stebėti įvairių Bulgarijos pateiktų veiksmų planų įgyvendinimą ir apie tai nuolatos informuoti Parlamentą; prašo Komisijos pateikti visų ES lėšų valdymo ir kontrolės Bulgarijoje dabartinės padėties specialią ataskaitą, apimančią laikotarpį iki 2009 m. liepos 15 d.;

206.   atsižvelgdamas į paskutinę kovos su korupcija pažangos ir nesėkmių ataskaitą, prašo Komisijos pateikti visų ES lėšų valdymo ir kontrolės Rumunijoje bei priemonių, kurių imtasi, ir pažangos kovojant su korupcija dabartinės padėties specialią ataskaitą, apimančią laikotarpį iki 2009 m. liepos 15 d.;

Turkija, Kroatija, Serbija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Kosovas ir kitos Vakarų Balkanų šalys

207.   primena Komisijos delegacijų šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse atsakomybę parengiant šias šalis, kad jos galėtų tinkamai naudoti Europos lėšas; ragina integruoti kovos su sukčiavimu strategijas į šį pasirengimo narystei procesą ir atitinkamas administracijas mokyti taikant Komisijos ir šalių kandidačių bei galimų šalių kandidačių administracijų mainų programą;

208.   ragina Komisiją pasirengimo narystei etape atlikti aktyvesnį vaidmenį, susijusį su išlaidų kontrolės sistemomis Turkijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir kitose Vakarų Balkanų šalyse ir prašo Parlamentui savo ataskaitoje apie šių šalių pažangą pateikti išsamesnę informaciją šiuo klausimu, visų pirma detalią nesėkmių priežasčių analizę; ragina Komisiją į pažangos ataskaitas įtraukti šviesoforo spalvų (žalia, geltona ir raudona šviesos), žyminčių pažangą siekiant įvairų svarbių tikslų, sistemą;

209.   apgailestauja dėl nustatytų sukčiavimo ir prasto Europos lėšų, kurias valdo Jungtinės Tautos, valdymo atvejų, kurie susiję su lėšomis, kurias Sąjunga skyrė Kosovo atstatymui, ir dėl to, kad Jungtinės Tautos nevykdė tolesnių veiksmų, susijusių su šiais aiškiai nustatytais atvejais; vis dėlto norėtų išreikšti padėką Europos rekonstrukcijos agentūrai bei jos europiniam ir vietiniam personalui už kartais sunkiomis sąlygomis atliktą darbą Kosovo gyventojų labui;

210.   ragina Audito Rūmus parengti specialiąją ataskaitą apie Komisijos nustatytų kontrolės sistemų, susijusių su Kosovo gautomis Europos lėšomis, veiksmingumą ir veikimą, atsižvelgiant į kelio sukčiavimui užkirtimą, ir patikrinti, ar šis finansavimas visiškai atitiko dėl atitinkamų programų sudarytuose susitarimuose numatytas sąlygas, įskaitant Pasirengimo narystei pagalbos priemonės(79) ir reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 taisykles;

211.   siūlo, kad Komisija iš Kosovo vyriausybės pareikalautų šios šalies Audito Rūmų audito sertifikato, susijusio su Europos lėšomis, ypač tomis, kurios įtrauktos į biudžetą;

212.   primena, kad Tyrimų darbo grupė (TDG), sukurta tirti finansinius pažeidimus ir sukčiavimą, susijusius su Europos Sąjungos lėšomis Kosove, savo veiklą baigė 2008 m. rugpjūčio mėn., o jos galutinėje ataskaitoje buvo nustatytas nusikalstamas elgesys, be kita ko ir JT darbuotojų, ir kad buvo išduota daug tarptautinių orderių, bet šiuo atžvilgiu JT nepasiekė jokių rezultatų; ragina Komisiją daryti spaudimą, kad šie orderiai būtų panaudoti; be to, ragina Komisiją pateikti ataskaitą apie tolesnius teisinius veiksmus, susijusius su visais atskleistais atvejais; ragina įtraukiant Komisiją ir OLAF įsteigti kovos su sukčiavimu ir pažeidimais organizaciją, kuri pakeistų TDG;

Administracinės išlaidos

213.   su pasitenkinimu pažymi, jog Audito Rūmų atlikto audito metu nebuvo nustatyta jokių didelių administracinių išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo klaidų;

Europos mokyklos

214.   tikisi, kad Komisija užtikrins, kad Belgijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės įsipareigotų laikytis savo įsipareigojimų pagal esamus tarpvyriausybinius susitarimus (Belgija – kuo greičiau suteikti ketvirtą ir galbūt penktą Europos mokyklą, Jungtinė Karalystė – komandiruoti pakankamai mokytojų) ir ragina persvarstyti užrašymo į Berkendaelo (Laekeno) mokyklą politiką siekiant, kad vaikams nereikėtų nepriimtinai toli važiuoti;

Decentralizacijos pasekmės darbuotojams

215.   su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija Parlamento prašymu 2007 m. pradėjo atliko darbuotojų žmogiškųjų išteklių tyrimą (SEC(2007)0530), susijusį su jų administracine veikla;

216.   yra nusivylęs dėl Komisijos 2005 m. ir 2006 m. perduotos netikslios informacijos šioje srityje, kuri labai svarbi biudžeto požiūriu; pripažįsta pastangų, kurių iki šiol buvo imtasi siekiant užtikrinti skaidrumą jos interneto tinklavietėje ir metinėje ataskaitoje apie darbuotojų vertinimą, vertę;

217.   išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kad beveik 32 proc. Komisijos darbuotojų dirba administracinės paramos ir koordinavimo srityse; primena, kad į šią statistiką dar neįtraukti 10 proc. darbuotojų, dirbančių biudžeto srityje; ragina Komisiją atsižvelgiant į šiuos skaičius padaryti išvadas ir pertvarkyti savo darbuotojų struktūrą, kad šiuose sektoriuose dirbančių darbuotojų skaičius būtų sumažintas iki 20 proc.;

218.   pažymi, kad darbuotojų judumas iš pradžių buvo planas, susijęs su svarbiais postais; yra nustebęs dėl dabartinės Komisijos praktikos visiems savo darbuotojams po 5, vėliausiai po 7 metų taikyti judumo principą; baiminasi, kad šis judumo principo taikymas sumažins Komisijos veiksmingumą ir sudarys kliūčių patirties ir žinių kaupimui Komisijoje; ragina Komisiją pranešti Parlamentui, kaip judumo taikymas galėtų būti apribotas svarbiais postais;

Bendrijos pastatų klausimai

219.   apgailestauja dėl skaidrumo trūkumo, susijusio su Komisijos 61 Briuselyje jai priklausančio pastato administravimu ir esančių pastatų plėtra;

220.   ragina Komisiją informuoti jį apie visus naujus projektus, susijusius su jos pastatais, prieš juos patvirtinant ir nuolatos informuoti Parlamento biudžeto kontrolės komitetą apie visas su nekilnojamojo turto projektais susijusias iniciatyvas ir naujus sprendimus, įskaitant parengiamuosius darbus ir viešuosius konkursus, kuriems siūloma sukurti viešųjų konkursų komisiją, kurioje posėdžiautų Europos Parlamento atstovai;

221.   ragina OLAF informuoti jį apie nuosavybės politikos srityje nustatytus sukčiavimo atvejus ir ištirti galimus interesų konfliktus;

222.   ragina Komisiją atlikti pastatų administravimo (ne tik Komisijos, bet visų Europos Bendrijų institucijų) auditą, apsvarstant bendros nekilnojamojo turto valdymo struktūros idėją;

Gavus biudžeto įvykdymo patvirtinimą taikomos tolesnės priemonės

223.   apgailestauja dėl to, kad Europos Bendrijų 2007 finansinių metų metinėse ataskaitose(80) Komisija iki galo nepakartoja EB sutarties nuostatų dėl gavus biudžeto įvykdymo patvirtinimą taikomų tolesnių priemonių, tik nurodo, jog patvirtindamas biudžeto įvykdymą Parlamentas gali pateikti jo nuomone svarbias pastabas, dažnai gali nurodyti rekomenduojamus veiksmus, kurių turi imtis Komisija šiais klausimais; pažymi, kad, nors ši pastaba teisinga, Komisija nenurodo EB sutarties 276 straipsnio, kuriame reikalaujama, kad Komisija imtųsi visų atitinkamų priemonių siekdama atsižvelgti į biudžeto įvykdymą patvirtinančiuose sprendimuose padarytas pastabas dėl išlaidų vykdymo; todėl primena Komisijai, kad rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateikti raginimai nėra vien tik neįpareigojančios rekomendacijos, bet instrukcijos, kurių Komisija turi laikytis įgyvendindama biudžetą;

IŠVADOS DĖL SPECIALIŲJŲ AUDITO RŪMŲ ATASKAITŲ
I dalis.Specialioji ataskaita Nr. 6/2007 dėl techninės pagalbos veiksmingumo gebėjimų ugdymo kontekste

224.   mano, kad techninė pagalba ir kitos išorės pagalbos rūšys, kurios vis dar labai priklauso nuo donorų, dažnai nepasižymi veiksmingumu ir tvarumu, skubiai turi būti reformuotos, be kita ko, skatinant atsakomybę, efektyviau koordinuojant išteklius tarp valstybių narių ES ir tarptautiniu lygmenimis, ir suteikiant pakankamai laiko projektų įgyvendinimui;

225.   atsižvelgdamas į tai pažymi, kad 2008 m. liepos mėn. Komisijos tarnybos patvirtino pagrindų strategiją (angl. Backbone Strategy) ir darbo planą, skirtą pagalbos veiksmingumo tikslų siekimui techninio bendradarbiavimo ir projektų įgyvendinimo srityse; todėl ragina Komisiją pirmą kartą informuoti Parlamentą apie šios strategijos įgyvendinimą iki 2009 m. kovo mėn. pabaigos, o vėliau kas šešis mėnesius;

226.   atkreipia dėmesį į Komisijos Audito Rūmams po Audito Rūmų specialiosios ataskaitos paskelbimo pavėluotai pateiktą informaciją apie techninei pagalbai skirtas išleistas sumas; yra nustebęs, kad ši informacija nebuvo pateikta rengiant specialiąją ataskaitą; pripažįsta, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pagalbos vystymuisi apibrėžtis yra plati ir praktiškai taikant skatina skirtingas interpretacijas; tikisi, kad Komisijos patvirtinta strategija taip pat paskatins pateikti geriau pritaikomą techninės pagalbos apibrėžtį;

227.   apgailestauja dėl to, kad porinių projektų priemonė vis dar nėra visiškai taikoma AKR, Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse; todėl ragina Komisiją iki dabartinės Komisijos kadencijos pabaigos pateikti pasiūlymą dėl būtinų teisės aktų pakeitimų ir ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti platų šios priemonės taikymą, priderintą prie specialių poreikių tose šalyse, ir atitinkamai iš dalies pakeisti reglamentą dėl 10-ojo Europos plėtros fondo įgyvendinimo;

228.   apgailestauja dėl to, kad Komisija labai retai taiko sustabdymo išlygą, pagal kurią galima taikyti pagreitintą pirkimų procedūrą; ragina Komisiją protingai taikyti šią priemonę, siekiant pagerinti techninės pagalbos operacijų įgyvendinimo tvarkaraštį;

229.   mano, kad nepriimtina, jog kai kurios bendrovės sąmoningai siūlo ekspertus, kurių gyvenimo aprašymai geri, kad galėtų pasirašyti sutartį, žinodamos, kad ekspertai negalės imtis šios užduoties; pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisijos atrankos kriterijai, taikomi techninei pagalbai, yra netinkami;

230.   todėl prašo, kad Komisija kur kas labiau atsižvelgtų į kitus kriterijus (pvz., tuos, kuriuos pasiūlė Audito Rūmai), o ne vien į komandai vadovaujančio eksperto gyvenimo aprašymą; siūlo, kad tai būtų galima įgyvendinti, pvz., sukūrus duomenų bazę, kuri būtų suderinama su teisiniais reikalavimais, taikomais įmonėms, kurios nesuteikia galimybės pasinaudoti pasiūlyto eksperto paslaugomis, o tai savo ruožtu turėtų užkirsti kelią šioms įmonėms tam tikrą laikotarpį dalyvauti pirkimuose; pažymi, kad Komisija priėmė 2008 m. gruodžio 17 d. Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1302/2008 dėl centrinės uždraustų subjektų duomenų bazės(81) ir 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimą 2008/969/EB, Euratomas dėl išankstinio perspėjimo sistemos, skirtos Komisijos leidimus duodantiems pareigūnams ir vykdomosioms įstaigoms(82), tačiau pagal šias naujas priemones negalima neleisti įmonėms dalyvauti dėl minėtosios priežasties; taip pat pažymi, kad šie aspektai yra Darbo plano dalis (3 ašis, 13–15 veiksmai) ir ragina Komisiją nedelsiant pradėti taikyti susijusius veiksmus;

231.   sutinka su Audito Rūmų nuomone, kad Komisijos požiūris į šalių partnerių viešųjų finansų valdymo ir pirkimų sistemų naudojimą nenuoseklus ir kartais tiesiogiai prieštarauja Sąjungos įsipareigojimams, susijusiems su Paryžiaus deklaracija dėl pagalbos veiksmingumo, kuriai pritarta 2005 m. kovo 2 d.(83); todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad šie įsipareigojimai būtų greitai įvykdyti remiantis strateginiu dialogu, numatytu Akros veiklos darbotvarkės ir po jos vykdomose veiklos srityse ir Darbo plano veiksmuose (1 ašis, ypač 20 veiksmas);

232.   ragina Komisiją kiek įmanoma labiau laikytis savo skaidrumo iniciatyvų ir atsižvelgti į Parlamento 2008 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl skaidrumo finansų srityje(84), ir rekomenduoja sukurti duomenų bazę, kurioje būtų pateikiama techninės paramos misijų ir rezultatų santrauka, kuria galima būtų pasinaudoti atliekant būsimas techninės pagalbos užduotis ir užkirsti kelią dubliavimui;

II dalis.Specialioji ataskaita Nr. 1/2008 dėl 1994–1999 ir 2000–2006 m. programavimo laikotarpių didelės apimties investicinių projektų svarstymo ir įvertinimo proceso

233.   ragina Komisiją iš naujo svarstyti griežtą didelės apimties projektų patvirtinimo procedūrą, tačiau rekomenduoja racionalizuoti sprendimų priėmimo procedūrą nurodant realią vertę ir tokiu būdu išvengti, kad procedūra būtų vykdoma kaip itin administracinė procedūra, pagrįstai sutrumpinti sprendimų priėmimo proceso trukmę, taip pat kuo skubiau įsteigti Regioninės politikos generaliniame direktorate nepriklausomą horizontaliąją kompetenciją turinčią grupę, skirtą didelės apimties projektams; pabrėžia, kad svarbu investuoti į programinę įrangą, nes dėl to sistema būtų skaidresnė ir lengviau kontroliuojama, tačiau dėl šių investicijų Komisija neturėtų sumažinti vietoje atliekamų patikrų skaičiaus;

234.   ragina Komisiją pateikti ataskaitą, kurioje būtų išdėstoma, kaip didelės apimties projektams praktiškai turėtų būti taikomos taisyklės n+2 ir n+3, nes kai kurios valstybės narės bando "apeiti" Europos regioninės plėtros fondo taisykles, ypač taisyklę n+2, sujungdamos keletą projektų tokiu būdu, kad bendra jų vertė būtų šiek tiek mažesnė negu didelės apimties projektams numatytos ribinės vertės, ir laukdamos Komisijos sprendimo laikinai netaikyti taisyklės n+2;

235.   atkreipia dėmesį į klausimą, kaip įsivyravo rizikos vengianti kultūra, kai dėmesio nebeskiriama aukštos kokybės ir naujoviškoms investicijoms, ir bando rasti į jį atsakymą, nes tokia praktika visiškai prieštarauja Bendrijos tikslams pagal Lisabonos strategiją; mano, kad problema kyla ne dėl investicijų į infrastruktūrą, bet dėl to, kad valstybėms narėms sudaroma galimybė vengti naujoviškų, tariamai rizikingų investicijų;

236.   apgailestauja, kad Komisijos regioninės politikos generalinis direktoratas finansuoja ne savo darbuotojų švietimą ir mokymą, bet atskirą grupę (JASPERS), kuri priklauso Europos investicijų banko struktūrai ir todėl neturi atsiskaityti Komisijai už savo veiklą; atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad tuo atveju, jeigu joms nepavyks suteikti mokymo ir vystymosi programų savo ekspertų grupėms, jos priklausys nuo užsienio, išorės ekspertų grupių ir todėl susijusi šalis patirtų didelių papildomų netiesioginių išlaidų;

237.   remia iniciatyvą, pagal kurią Sąjunga imasi rengti didelės apimties projektų ex post vertinimą ir nustato, kokią informaciją (vienodus ir palyginamus duomenis) valstybės narės turi rinkti ir perduoti iki nustatytos dienos; mano, kad stebėsena turi būti vykdoma minėtuoju būdu, nes šiuo metu nėra apčiuopiamų įrodymų, kad Bendrijos finansuojami didelės apimties projektai yra veiksmingi ir kad valstybės narės kuo efektyviau ir produktyviau panaudojo gautas lėšas;

238.   atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu informaciją apie didelės apimties projektus galima rasti Komisijos metinėje struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo ataskaitoje tik po to, kai ji patvirtinama; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad naudodamiesi Komisijos tinklalapiu piliečiai galėtų stebėti bet kurio stambaus projekto raidą;

III dalis.Specialioji ataskaita Nr. 2/2008 apie privalomąją tarifinę informaciją

239.   ragina Komisiją siekti skubiai išspręsti likusias problemas ir panaikinti trūkumus, kadangi dėl jų ES gali prarasti pajamas – tradicinius nuosavus išteklius;

240.   atsižvelgia į Komisijos atsakymus, kuriuose teigiama, kad pagal atnaujintą muitinės kodeksą, kuris buvo priimtas 2008 m.(85), turėtojui bus privaloma nurodyti privalomąją tarifinę informaciją (PTI), bus toliau atnaujinamas aiškinamasis žodynas, o vartotojo sąsaja jau galima naudotis visomis ES oficialiosiomis kalbomis;

241.   ragina Komisiją laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytų terminų, o vėliausiai per penkis mėnesius išspręsti ginčus dėl tarifų klasifikavimo ir, atsižvelgiant į galimą nuosavų išteklių praradimą, padidinti su PTI ir klasifikavimu susijusių darbuotojų skaičių iki 4 ir užtikrinti, kad šias pareigas einantys asmenys galėtų atlikti daugiau rizikos vertinimų ir griežčiau kontroliuotų valstybių narių įrašus sistemoje, galimą piktnaudžiavimą lengvatinio laikotarpio sistema ir PTI su palankiausia tarifų klasifikacija pasirinkimą (PTI "vaikymąsi");

242.   ragina Komisiją iki 2009 m. pabaigos pateikti informaciją apie visas iniciatyvas ir priemones, kurių imtasi pagal Audito Rūmų pastabas, ir išsamią informaciją apie jų įgyvendinimą;

IV dalis.Specialioji ataskaita Nr. 3/2008. Europos Sąjungos solidarumo fondas: kaip greitai, veiksmingai ir lanksčiai yra reaguojama?

243.   džiaugiasi Audito Rūmų apskirtai teigiamu Komisijos pasiektų rezultatų valdant Europos Sąjungos Solidarumo fondą įvertinimu;

244.   pažymi, kad atsakomybė dėl nurodytų su sparta susijusių problemų negali tekti vien Komisijai, kadangi daugeliu atvejų problemos kilo dėl valdymo trūkumų iš valstybių narių pusės ir dėl pareiškėjų pateiktos informacijos kokybės;

245.   taip pat pažymi, kad savo 2006 m. gegužės 18 d. pozicijoje(86) Parlamentas pritarė pasiūlymui dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos solidarumo fondą (COM(2005)0108), kuriame nustatomi paprastesni ir aiškesni greitesnio lėšų skyrimo kriterijai, ir kad Taryba šiuo klausimu dar nepadarė jokios pažangos;

V dalis.Specialioji ataskaita Nr. 4/2008 dėl 2004 m. gegužės 1 d. į Europos Sąjungą įstojusių valstybių narių pieno kvotų

246.   apgailestauja, kad vykdant šį reikalavimą valstybių narių institucijoms tenka atlikti labai didelį skaičių patikrų vietose, kurios tikriausiai yra nenuodugnios ir neleidžia patikrinti, ar deklaruoti tiesioginiai pardavimai atitinka tikrovę; pritaria Komisijos reglamento (EB) Nr. 228/2008(87) nuostatoms, pagal kurias numatoma 1 proc. rečiau kontroliuoti tuos gamintojus, kurie pagamina mažiau negu 5000 kg produkcijos;

247.   mano, kad vadovaudamasi pasidalijamojo valdymo principu Komisija turėtų ir toliau imtis visų reikalingų iniciatyvų, kad užtikrintų efektyvų pieno kvotų schemos diegimą ir patikimą valdymą;

248.   ragina atsakingas nacionalines institucijas remiantis rizikos analize parengti patikros programą kiekvienam 12 mėnesių laikotarpiui ir atlikti patikrinimus kiekvienų kvotos metų eigoje ir jiems pasibaigus, tačiau ne vėliau, kaip praėjus 18 mėnesių nuo minėtųjų metų pabaigos;

249.   laikosi nuomonės, kad siekiant supaprastinimo Komisija turėtų paprašyti naujas valstybes nares laikytis bendro principo, kad visas į rinką pateikiamas pienas turi būti registruojamas;

250.   ragina Komisiją paprašyti naujųjų valstybių narių pagerinti savo duomenų kaupimą duomenų bazėje, kaip to prašė Audito Rūmai savo ataskaitoje, ir išvengti nereikalingų patikrų;

251.   ragina Komisiją toliau vertinti pieno sektoriaus raidą, ypač susijusią su pieno rinka, gamintojų padėtimi, ir poveikiu regionų plėtrai, ir pateikti išvadas vertinimo ataskaitose, kurios turi būti pateiktos iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir iki 2012 m. gruodžio 31 d. laikantis 2008 m. lapkričio mėn. sudaryto politinio susitarimo dėl bendros žemės ūkio politikos patikros;

252.   ragina Komisiją laikytis visų Audito ūmų rekomendacijų, susijusių su žemės ūkio politikos patikra, ir svarstyti galimus bendro pieno rinkos organizavimo ir pieno kvotų sistemos pakeitimus, kuriuos vykdant turėtų būti siekiama:

   a) numatyti pereinamąsias ir lydimąsias priemones regionuose, kuriuose maži gamintojai vis dar sudaro daugumą;
   b) užtikrinti naujųjų valstybių narių pieno gamintojams stabilias teisines nuostatas ir aiškias perspektyvas, skatinant juos daryti investicijas, kurios užtikrintų veiklos tęstinumą.

VI dalis.Specialioji ataskaita Nr. 5/2008. Europos Sąjungos agentūros: siekiant rezultatų

253.   palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir ragina Komisiją atsižvelgti į joje nustatytus trūkumus ir imtis veiksmų pagal Audito Rūmų rekomendacijas;

254.   ragina Komisiją plėtoti ir įgyvendinti bendrą valdymo sistemą ES reguliavimo agentūroms, kuri būtų pagrįsta aiškiais kriterijais, pvz., skaidrumu, ekonomiškumu, našumu, efektyvumu ir pažangiausios patirties mainais; laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų aktyviai bendrauti su ES agentūromis ir turėtų padėti valdyboms taikyti biudžeto sudarymo ir valdymo pagal veiklos sritis modelį (ABB/ABM);

255.   ragina Komisiją nustatyti efektyvią ES agentūrų stebėsenos sistemą, kurią taikant būtų galima atlikti vidinį geriausios praktikos ir metodologijos perdavimą ir vertinimo tikslais būtų pasitelkiamas tam tikras skaičius bendrų ir specifinių rodiklių;

256.   ragina Komisiją nustatyti gaires, pagal kurias būtų siekiama planuoti, stebėti, teikti ataskaitas apie agentūrų veiklą ir ją vertinti bei visokeriopai įgyvendinti "rezultatų siekimo" sąvoką, nustatytą bendrame Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 ir pagrindų Finansiniame reglamente, skirtame agentūroms(88);

VII dalis.Specialioji ataskaita Nr. 6/2008 dėl Europos Komisijos reabilitacijos pagalbos, skirtos po cunamio ir Mičo uragano

257.   ragina Komisiją padaryti visas būtinas išvadas, susijusias su patirtimi po Mičo uragano ir cunamio, siekiant pagerinti rezultatus ateityje; ragina Komisiją imtis aktyvaus vaidmens tarptautiniu lygmeniu siekiant panaikinti sisteminius tarptautinės pagalbos teikimo pajėgumų trūkumus;

258.   ragina Komisiją vykdant atstatymo veiksmus ypatingą dėmesį skirti šiems klausimams: užtikrinti, kad finansavimas būtų pagrįstas poreikiais, kad nukentėjusiems žmonėms – įskaitant neturtinguosius, moteris ir vaikus – būtų skiriamas didžiausias dėmesys vykdant pagalbos priemones, ir kad išsami ir tiksli informacija apie suteiktos paramos rezultatus būtų suteikta ir mokesčių mokėtojams šalyse donorėse, ir nukentėjusiems žmonėms;

259.   ragina aukščiausias audito institucijas ir Audito Rūmus glaudžiau bendradarbiauti tiriant, audituojant ir vertinant su stichinėmis nelaimėmis susijusios pagalbos fondų panaudojimą;

260.   ragina Komisiją peržiūrėti savo NVO sąrašą siekiant pašalinti nepatikimas NVO ir nustatyti pirkimų politiką, pagal kurią būtų užkirstas kelias tokioms NVO netinkamai panaudoti paaukotas lėšas;

261.   taip pat ragina Komisiją ES pagalbai teikti pakankamai didelę reikšmę, kartu nesukeliant pavojaus bendriems efektyvumo ir nešališkumo tikslams;

262.   ragina Jungtines Tautas, Raudonojo kryžiaus / Raudonojo pusmėnulio judėjimą ir kitus donorus sutarti dėl išsamios kontrolės ir audito sistemos siekiant:

   a) padidinti ir pagerinti bendrą skirtų lėšų panaudojimo kontrolę,
   b) panaikinti patikrinimų dubliavimą arba skaidymą ir sumažinti jų išlaidas

263.   tikisi, kad Komisija ne tik priims Audito Rūmų rekomendacijas, bet ir nurodys anksčiausią jų įgyvendinimo datą;

264.   be to, humanitarinės pagalbos klausimu mano, kad itin svarbu, jog Komisija užtikrintų pagalbos efektyvumo kriterijų, kurie nustatyti Paryžiaus deklaracijoje dėl pagalbos veiksmingumo, laikymąsi;

265.   ragina Komisiją nustatyti realų ir griežtą lėšų skyrimo galutinį terminą, siekiant paskatinti šalis gavėjas laiku įgyvendinti sutartus projektus;

266.   mano, kad stichinių nelaimių atveju humanitarinę pagalbą reikėtų teikti be jokių politinių sąlygų; laikosi nuomonės, kad Komisija vis dėlto turėtų reikalauti, kad šalys gavėjos užtikrintų:

   a) neribotą prieigą prie nukentėjusiųjų,
   b) jog paramai nebūtų taikomi mokesčiai, muitai arba bet kokios kitos formos apmokestinimas,
   c) kad nebūtų delsiama arba atsisakoma suteikti vizas tarptautiniams darbuotojams, dirbantiems atitinkamose pagalbos agentūrose,
   d) kad gavėjai neturėtų sumokėti už suteiktas prekes ir paslaugas (arba kad tokios pajamos būtų nukreiptos į atstatymo operacijas);

267.   ragina Komisiją svarstyti paramos teikimo nutraukimo klausimą, jei būtų pažeistas bet kuris iš nurodytų principų;

VIII dalis.Specialioji ataskaita Nr. 7/2008. Pažangi energetika 2003–2006 m.

268.   palankiai vertina rimtą Audito Rūmų darbą ir jo rezultatus, kuriuose pateikiama teigiamų pastabų, tačiau ir kritikos, susijusios su Komisijos ir Pažangios energetikos vykdomosios agentūros vykdytu programos "Pažangi energetika Europai" valdymu 2003–2006 m.; vertina glaudų ir į ateitį orientuotą Agentūros, Audito Rūmų ir Parlamento bendradarbiavimą;

269.   remdamasis Audito Rūmų analize daro išvadą, kad paramos gavėjų išlaidos pasiūlymų paruošimui ir ataskaitų teikimui yra gana didelės, ir nors supranta, kad tos išlaidos skiriasi nuo išimtinai administracinių išlaidų, ragina į šias išlaidas atsižvelgti ir jas sumažinti laikantis geresnio reguliavimo principų;

270.   mano, kad Audito Rūmų išvados gali būti naudingos ir kitų vykdomųjų agentūrų atžvilgiu; nekantriai laukia būsimos specialiosios Audito Rūmų ataskaitos dėl vykdomųjų agentūrų;

271.   apgailestauja, kad naujosios valstybės narės labai mažai dalyvavo vykdant su šia programa susijusius projektus ir tyrimus ir su vietos energetikos agentūromis susijusioje veikloje; tačiau sutinka, kad šią padėtį galima iš dalies paaiškinti tuo, kad programa pradėta įgyvendinti prieš 10 naujųjų narių įstojimą; prašo Komisijos aktyviai vykdyti savo politiką, pagal kurią pirmenybė teikiama energetikos agentūrų steigimui naujosiose valstybėse narėse siekiant, kad jos lygiai pasiskirstytų visoje Sąjungos teritorijoje;

IX dalis.Specialioji ataskaita Nr. 8/2008. Ar kompleksinis paramos susiejimas yra veiksminga politika?

272.   mano, kad reikėtų nustatyti konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, svarbius ir turinčius nustatytą terminą (angl. SMART) Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003(89) tikslus, kurie būtų surikiuoti pagal logišką hierarchiją; mano, kad šių tikslų pagrindu valstybės narės turėtų nustatyti ūkių lygmeniu taikomus reikalavimus ir standartus, kurių laikymąsi būtų galima patikrinti;

273.   mano, kad kompleksinio paramos susiejimo sistemą reikėtų supaprastinti ir ją taikyti tik svarbiausiems ūkininkavimo veiklos elementams, kuriuos siekiama patobulinti, ir nurodyti rezultatus, kurių tikimasi, reikalavimus ir standartus;

274.   prašo Komisiją aiškiai skirti kompleksinį paramos susiejimą nuo agrarinės aplinkosaugos; pažymi, kad kaimo plėtros politikos elementai, pvz., įsipareigojimas nustatyti standartus, kurių laikymąsi galima patikrinti, turėtų būti taikomi ir kompleksiniam paramos susiejimui;

275.   mano, kad valstybėse narėse reikėtų įdiegti veiksmingą kontrolės ir sankcijų sistemą, pagal kurią būtų užtikrinta, jog ūkininkai laikytųsi reikalavimų; reikėtų patikrinti bent 1 proc. ūkių, kuriuose taikomas kiekvienas įsipareigojimas, o sankcijų sistema turėtų būti pagrįsta principu, kad mokėjimų sumažinimas yra proporcingas pažeidimo rimtumui arba priklauso nuo jo;

276.   prašo Komisiją įdiegti patikimą stebėsenos sistemą rezultatams matuoti ir nustatyti tinkamus rodiklius ir bazinius lygius; prašoma, kad valstybės narės pateiktų išsamius ir patikimus duomenis, kuriuos turėtų kruopščiau išanalizuoti Komisija;

277.   prašo Komisiją pateikti pasiūlymus vėliausiai atliekant biudžeto peržiūrą ir kitą bendrosios žemės ūkio politikos reformą;

278.   prašo Audito Rūmus savo metinėje ataskaitoje (patikinimo pareiškime) pranešti apie kompleksinio paramos susiejimo sąlygų laikymąsi;

X dalis.Specialioji ataskaita Nr. 9/2008. Baltarusijai, Moldavijai ir Ukrainai teikiamos ES paramos veiksmingumas laisvės, saugumo ir teisingumo srityje

279.   ragina Komisiją atlikti išsamią priežasčių, dėl kurių kai kurie projektai Ukrainoje, Moldavijoje ir Baltarusijoje įgyvendinti su trūkumais ir pasiekė nepakankamai rezultatų, analizę, ir pagerinti Sąjungos lėšų naudojimo valdymą, planavimą ir kontrolę šiose šalyse;

280.   reikalauja, kad Komisija Sąjungos lėšas toliau skirtų konkretiems prioritetams Baltarusijoje, Moldavijoje ir Ukrainoje, atsižvelgiant į vykdant ankstesnius projektus pasiektą pažangą;

281.   ragina Komisiją suteikti daugiau lankstumo ES finansavimo procedūroms, pagal kurias būtų galima pakoreguoti projektų dokumentus, kriterijus ir tikslus siekiant atspindėti ekonominės ir politinės padėties pokyčius atitinkamose šalyse;

282.   prašo, kad Komisija aiškiai nurodytų paramą gaunančios vyriausybės projekto vykdymo pabaigoje prisiimtus įsipareigojimus ir taip užtikrintų Sąjungos finansuojamų projektų tvarumą;

283.   apgailestauja, kad ES lėšų veiksmingumas buvo nepakankamas tais atvejais, kai nepaisant projektų valdymo trūkumų tiems patiems vykdytojams buvo skirtos dotacijos naujiems projektams; todėl primygtinai ragina Komisiją nustatyti aiškius vykdytojų atrankos kriterijus ir vengti padėties, kai ES lėšos valdomos nepatenkinamai, pasikartojimo;

284.   rekomenduoja Komisijai pagerinti bendravimą su Ukrainos, Moldavijos ir Baltarusijos vyriausybėmis ir imtis tinkamų veiksmų siekiant paskatinti paramą gaunančias šalis nustatyti ir vykdyti veiksmingą donorų veiklos koordinavimą ir paremti šią veiklą;

285.   ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti veiksmingo prokuratūrų darbo kovojant su organizuotu nusikalstamumu klausimui ir nagrinėti galimybes remti pilietinės visuomenės organizacijas su teisėsauga ir tinkamu valdymu susijusiais aspektais ir taip skatinti didesnį visuomenės dalyvavimą vykdant kovos su korupcija politiką;

XI dalis.Specialioji ataskaita Nr. 11/2008 dėl grūdų viešojo saugojimo operacijoms skiriamos Europos Sąjungos paramos valdymo

286.   sutinka su Audito Rūmų nuomone, kad nustatydama mažiausią realizavimo kainą Komisija turėtų atsižvelgti į sandėlių geografinę padėti ir ypač į grūdų siuntų kokybę;

287.   siekiant pagerinti biudžeto sudarymo procedūrą prašo Komisijos skaidriau nurodyti veiklos, tiesiogiai nesusijusios su intervenciniu grūdų sandėliavimu, išlaidas; todėl siūlo programose numatytas subsidijas, pvz., paramą labiausiai nepasiturintiems asmenims arba bioetanolio pramonei, tiesiogiai skirti atitinkamai veiklai;

288.   prašo valstybes nares ir Komisiją įvertinti viešo grūdų sandėliavimo veiklos kontrolės išlaidas; ragina Komisiją labiau skatinti valstybes nares sumažinti sandėliavimo ir kapitalo išlaidas, susijusias su jų intervencijomis, ir geriau pasirinkti savo atsargų pardavimo laiką;

289.   sutinka su Audito Rūmų nuomone, kad Komisija turėtų stiprinti mokėjimo agentūrų praneštų išlaidų kontrolę ir sistemingai tikrinti bet kokius neįprastus duomenis ar tendencijas; mano, kad patikrinimai vietoje turėtų apimti panaudotų duomenų patikrą ir kad Komisija turėtų peržiūrėti savo standartines su prekių judėjimu nesusijusių operacijų išlaidas siekiant užtikrinti, kad jos neviršytų tikrųjų išlaidų;

290.   pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad būtų naudinga vykdyti valstybių narių mokėjimo agentūrų pateiktų informacijos apie išlaidas duomenų patikrinimus vietoje; tačiau pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog su kontrole susiję įsipareigojimai būtų veiksmingi išlaidų požiūriu;

291.   apgailestauja, kad nėra strateginio grūdų rezervo, jei susidarytų maisto trūkumas Bendrijos lygmeniu; pažymi, kad valstybėms narėms leidžiama kaupti strateginius grūdų rezervus ir kad jos turi pranešti Komisijai apie šiuos rezervus; tačiau apgailestauja dėl to, kad labai mažai valstybių narių naudojasi šia galimybe, ir mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti mintį įsteigti strateginį Bendrijos rezervą.

(1) OL L 77, 2007 3 16.
(2) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(3) OL C 107, 2004 4 30, p. 1.
(4) OL C 216, 2007 9 14, p. 3.
(5) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(6) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(7) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 77, 2007 3 16.
(10) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 32.
(12) OL C 107, 2004 4 30, p. 1.
(13) OL C 216, 2007 9 14, p. 3.
(14) OL C 311, 2008 12 5, p. 71.
(15) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(16) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(17) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(18) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(19) OL L 24, 2005 1 27, p. 35.
(20) OL L 77, 2007 3 16.
(21) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(22) OL C 278, 2008 10 31, p. 29.
(23) OL C 107, 2004 4 30, p. 1.
(24) OL C 216, 2007 9 14, p. 3.
(25) OL C 311, 2008 12 5, p. 79.
(26) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(27) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(28) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(29) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(30) OL L 5, 2004 1 9, p. 85.
(31) OL L 140, 2007 6 1, p. 52.
(32) OL L 77, 2007 3 16.
(33) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(34) OL C 278, 2008 10 31, p. 81.
(35) OL C 107, 2004 4 30, p. 1.
(36) OL C 216, 2007 9 14, p. 3.
(37) OL C 311, 2008 12 5, p. 86.
(38) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(39) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(40) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(41) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(42) OL L 369, 2004 12 16, p. 73.
(43) OL L 77, 2007 3 16.
(44) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(45) OL C 107, 2004 4 30, p. 1.
(46) OL C 216, 2007 9 14, p. 3.
(47) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(48) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(49) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.
(50) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(51) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(52) OL L 77, 2007 3 16.
(53) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(54) OL C 107, 2004 4 30, p. 1.
(55) OL C 216, 2007 9 14, p. 3.
(56) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(57) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(58) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.
(59) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(60) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(61) OL L 187, 2008 7 15, p. 25.
(62) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(63) Europos Bendrijų Audito Rūmų nuomonė Nr. 2/2004 dėl bendro kontrolės modelio (angl. single audit) ir pasiūlymas dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos, (OL C 107, 2004 4 30,p. 1).
(64) Europos Vadovų Taryba, pirmininkaujančios valstybės pranešimas delegacijoms "An improved sound financial management of EU funds 10284/08 FIN 217", 2008 m. birželio 3 d. (esama tik varianto anglų kalba)."
(65) OL L 88, 2009 3 31, p. 25.
(66) OL C 273, 2006 11 9, p. 2.
(67) OL L 340, 2006 12 6, p. 5.
(68) OL L 187, 2008 7 15, p. 25.
(69) OL L 163, 2007 6 23, p. 17.
(70) 2007 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 498/2007, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo įgyvendinimo taisykles (OL L120, 2007 5 10, p. 1).
(71) 1999 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1447/1999, nustatantis bendrosios žuvininkystės politikos taisykles šiurkščiai pažeidžiančių veikimo būdų sąrašą (OL L 167, 1999 7 2, p. 5).
(72) OL C 94, 2006 4 21, p. 1.
(73) OL C 74 E, 2004 3 24, p. 746.
(74) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 70.
(75) OL C 285, 2007 11 27, p. 1.
(76) 2006 m. spalio 24 d. Komisijos komunikato (COM(2006)0628) priedas. Komisijos deklaracija dėl VRBP 5 straipsnio.
(77) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (OL L 378, 2006 12 27, p. 41).
(78) OL C 174, 2006 7 26, p. 1.
(79) 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006, nustatantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (OL L 210, 2006 7 31, p. 82).
(80) OL C 287, 2008 11 10, p. 9.
(81) OL L 344, 2008 12 20, p. 12.
(82) OL L 344, 2008 12 20, p. 125.
(83) Aukšto lygio forume 2005 m. kovo 2 d. Paryžiuje sutarė ir patvirtino besivystančios šalys ir šalys donorės, ES, Afrikos plėtros bankas, Azijos plėtros bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Amerikos plėtros bankas, EBPO Vystymo paramos komitetas, Jungtinės Tautos ir Pasaulio bankas.
(84) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0051.
(85) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 450/2008, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) (OL L 145, 2008 6 4, p. 1).
(86) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 331.
(87) 2008 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 228/2008, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 595/2004 pieno pristatymo ir tiesioginio pardavimo vartotojams kontrolės dažnumo nuostatas (OL L 70, 2008 3 14, p. 7).
(88) 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje (OL L 357, 2002 12 31, p. 72).
(89) 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams (OL L 270, 2003 10 21, p. 1).


2007 m. bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Septintasis, aštuntasis ir devintasis Europos plėtros fondai
PDF 482kWORD 160k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2008)0490 – C6-0296/2008 – 2008/2109(DEC))
P6_TA(2009)0290A6-0159/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl tolesnių veiksmų priėmus sprendimus dėl 2006 biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2008)0629) ir jų priedus (SEC(2008)2579)),

–   atsižvelgdamas į septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų pajamų ir išlaidų balansą ir 2007 finansinių metų ataskaitą (COM(2008)0490 – C6-0296/2008),

–   atsižvelgdamas į septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2007 m. finansų valdymo ataskaitą (COM(2008)0224),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę iš septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendacijas (5042/2009 – C6-0057/2009, 5044/2009 – C6-0058/2009, 5045/2009 – C6-0059/2009),

–   atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, kuris 2000 m. birželio 23 d. buvo pasirašytas Kotonu(3) ir persvarstytas Liuksemburge 2005 m. birželio 25 d.(4),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos ("Užjūrio asociacijos sprendimą")(5), kuris 2007 m. kovo 19 d. buvo iš dalies pakeistas Tarybos sprendimu Nr. 2007/249/EB(6),

–   atsižvelgdamas į Taryboje susirinkusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą(7), 33 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Taryboje susirinkusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių bei Europos bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos paskirstymo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirtoji dalis(8), 32 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(9), 74 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(10), 119 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį, 71 straipsnio trečią įtrauką ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A6-0159/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Komisijai, kad septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2004 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui bei valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų su 2007 finansinių metų biudžeto vykdymu susijusių sąskaitų uždarymo (COM(2008)0490 – C6-0296/2008 – 2008/2109(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl tolesnių veiksmų priėmus sprendimus dėl 2006 biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2008)0629) ir jų priedus (SEC(2008)2579)),

–   atsižvelgdamas į septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų pajamų ir išlaidų balansą ir 2007 finansinių metų ataskaitą (COM(2008)0490 – C6-0296/2008),

–   atsižvelgdamas į septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2007 m. finansų valdymo ataskaitą (COM(2008)0224),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę iš septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(12),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendacijas (5042/2009 – C6-0057/2009, 5044/2009 – C6-0058/2009, 5045/2009 – C6-0059/2009),

–   atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, kuris 2000 m. birželio 23 d. buvo pasirašytas Kotonu(13) ir persvarstytas Liuksemburge 2005 m. birželio 25 d.(14),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos ("Užjūrio asociacijos sprendimą")(15), kuris 2007 m. kovo 19 d. buvo iš dalies pakeistas Tarybos sprendimu Nr. 2007/249/EB(16),

–   atsižvelgdamas į Taryboje susirinkusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą(17) 33 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Taryboje susirinkusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių bei Europos bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos paskirstymo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirtoji dalis(18), 32 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(19), 74 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(20), 119 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį, 71 straipsnio trečią įtrauką ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A6-0159/2009),

1.   pažymi, kad septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų galutinės metinės ataskaitos pateiktos Audito Rūmų metinės ataskaitos 1 lentelėje;

2.   pritaria septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų su 2007 finansinių metų biudžeto vykdymu susijusių sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui bei valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (COM(2008)0490 – C6-0296/2008 – 2008/2109(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl tolesnių veiksmų priėmus sprendimus dėl 2006 biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2008)0629) ir jų priedus SEC(2008)2579),

–   atsižvelgdamas į septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų pajamų ir išlaidų balansą ir 2007 finansinių metų ataskaitą (COM(2008)0490 – C6-0296/2008),

–   atsižvelgdamas į septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2007 m. finansų valdymo ataskaitą (COM(2008)0224),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę iš septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais(21),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(22),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendacijas (5042/2009 – C6-0057/2009, 5044/2009 – C6-0058/2009, 5045/2009 – C6-0059/2009),

–   atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, kuris 2000 m. birželio 23 d. buvo pasirašytas Kotonu(23) ir persvarstytas Liuksemburge 2005 m. birželio 25 d.(24),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos ("Užjūrio asociacijos sprendimą")(25), kuris 2007 m. kovo 19 d. buvo iš dalies pakeistas Tarybos sprendimu Nr. 2007/249/EB(26),

–   atsižvelgdamas į Taryboje susirinkusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą(27) 33 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Taryboje susirinkusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių bei Europos bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos paskirstymo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirtoji dalis(28), 32 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(29), 74 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(30), 119 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį, 71 straipsnio trečią įtrauką ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A6-0159/2009),

A.   kadangi Europos plėtros fondas (EPF) yra svarbiausia Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalimis finansinė priemonė,

B.   kadangi kitais metais labai padidės paramos, teikiamos per EPF, išmokų suma, nes 2008–2013 m. laikotarpiui pagal dešimtąjį EPF skirta 21 966 mln. eurų Bendrijos paramos, o tai reiškia, kad, palyginti su devintojo EPF asignavimais, išmokų suma padidės 62 proc.,

C.   kadangi biudžeto parama yra pagalbos priemonė, kurią naudojant reikia keisti požiūrį į parlamentinę priežiūrą ir nuo skiriamų lėšų kontrolės pereiti prie rezultatų kontrolės,

D.   kadangi nuspręsta nuolat vystyti priežiūros gebėjimus siekiant kaip galima veiksmingiau vykdyti Parlamento kaip biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijos įsipareigojimus,

1.   pritaria Komisijai, kad dėl silpnos daugelio paramą gaunančių šalių administracijos ir valdymo trūkumų kyla didelis pavojus patikimam EPF valdymui (Komisijos atsakymai į Audito Rūmų metinės ataskaitos dėl EPF finansuojamos veiklos 1–5 punktus);

2.   ragina Komisiją, atliekant savo kontrolės strategijos patikslinimą (EPF metinės ataskaitos 1–5 punktai), nustatyti veiklos sritis, kuriose dėl rezultatų trūkumo ir kontrolės išlaidų būtina keisti politiką;

3.   mano, kad dešimtojo EPF (21 966 000 000 eurų 2008–2013 m. laikotarpiui) įgyvendinimo strategijoje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas toms sritims, kurios svarbiausios siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi; ragina Komisiją nusistatyti prioritetus ir siekti, kad jų nedaugėtų;

4.   mano, kad Komisija, stengdamasi nustatyti savo vystomosios veiklos prioritetus ir ją suintensyvinti, galėtų paieškoti galimybių padidinti paramą mažas pajamas gaunančioms šalims;

5.   pabrėžia, kad reikia tinkamai atsižvelgti į Komisijos intervencijos tvarumą, taip pat parengti aiškią pasitraukimo strategiją, dėl kurios nepablogėtų rezultatai, ir stebėti, kaip ji įgyvendinama; mano, kad atidesnis rezultatų vertinimas yra labai svarbus veiksnys užtikrinant ES vystomojo bendradarbiavimo demokratinį legitimumą;

Finansinis įvykdymas

6.   palankiai vertina Komisijos veiklą 2007 m. ir atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimai padidėjo 12 proc., įsipareigojimai – 9 proc., kadangi neįvykdyti įsipareigojimai neviršijo 2,8 proc.; mano, kad atsižvelgiant į padidėjusį veiksmingumą vidutinis 3,7 metų laikotarpio įsipareigojimų įvykdymas patenkinamas;

7.   džiaugiasi įsipareigojimu 2007 m. suteikti visas turimas lėšas devintajam EPF; ragina Komisiją parengti rekomendacijas dėl nepaskirstytų aštuntojo EPF lėšų; tačiau pabrėžia, kad dėl skuboto lėšų skyrimo neturi būti daroma neigiama įtaka projektų kokybei;

8.   primena Komisijos įsipareigojimą(31) stengtis užtikrinti, kad 20 % Vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės (VBFP) lėšų būtų skiriama pagalbai pagrindiniam ir viduriniam švietimui bei pagrindinių sveikatos apsaugos paslaugų teikimui; ragina, kad teikiant su EPF susijusias ataskaitas taip pat būtų atsižvelgiama į šią ribą;

9.   išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 10/2008 dėl sveikatos priežiūros įstaigoms Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos skirtos EB paramos vystymuisi išvadose teigiama, jog "finansinių asignavimų sveikatos priežiūros įstaigoms Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos dalis nuo visų vystymo pagalbai skirtų lėšų nuo 2000 m. nepadidėjo nepaisant Komisijos TVT įsipareigojimų ir sveikatos krizės Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos"; ragina Komisiją nustatyti pagalbos sveikatos sistemai prioritetus ir nurodyti tinkamiausias pagalbos teikimo šioje srityje priemones;

Komisijos atliekamas Europos plėtros fondų finansinis valdymas

10.   su pasitenkinimu pažymi, kad Audito Rūmai mano, jog minėtoje septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2007 m. finansų valdymo ataskaitoje pateikiamas "tikslus finansiniais metais pasiektų tikslų aprašymas, finansinė būklė ir reikšmingi 2007 m. veiklai įtakos turėję įvykiai" (EPF metinės ataskaitos 13 punktas);

11.   vis dėlto apgailestauja, kad tolesni Komisijos veiksmai atsižvelgiant į Audito Rūmų pateiktas pastabas kai kuriais atvejais buvo nepakankami; pabrėžia, kad veiksmai, kurių Komisija imasi atsižvelgdama į Rūmų rekomendacijas, yra svarbus veiksnys biudžeto įvykdymo patvirtinimą suteikiančiai institucijai; palankiai vertina tai, kad Komisija "ateityje pateiks išsamesnės informacijos" (EPF metinės ataskaitos 13 punktas);

Audito Rūmų patikinimo pareiškimas
Sąskaitų patikimumas

12.   atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2003 m. kovo 27 d. finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui, 1 straipsnį ir 103 straipsnio 3 dalį patikinimo pareiškimas nėra pateikiamas dėl devintojo EPF lėšų dalies (2 200 000 000 eurų), kurią valdo ir už kurią atsakingas yra EIB (EPF metinės ataskaitos 2 ir 11 išnašos);

13.   pabrėžia, kad Audito Rūmai mano, jog septintojo, aštuntojo ir devintojo EPF galutinėse metinėse ataskaitose pagal visus pagrindinius punktus tiksliai atspindima Europos plėtros fondų 2007 m. gruodžio 31 d. finansinė padėtis (Patikinimo pareiškimo VI dalis);

14.   pabrėžia, kad Audito Rūmai atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija neįrodė numatyto atidėjimo išlaidų įvertinimui taikomų prielaidų pagrįstumo ir kad dėl to sukauptos išlaidos gali būti įvertintos per maža suma, o prie finansinės atskaitomybės pridedamuose raštuose garantijų suma gali būti įvertinta per didele suma (Patikinimo pareiškimo VII dalis);

Pagrindinių operacijų teisėtumas ir tvarkingumas

15.   atkreipia dėmesį į tai, kad:

   - Audito Rūmai mano, kad su pajamomis ir įsipareigojimais finansiniais metais susijusios operacijos iš esmės yra teisėtos ir tvarkingos (Patikinimo pareiškimo VIII dalis), tačiau atkreipia dėmesį į didelę pasitikėjimo riziką biudžetinės paramos srityje, atsirandančią dėl to, kad Komisija dinamiškai interpretuoja tinkamumo finansuoti kriterijus (Patikinimo pareiškimo X dalis);
   - Audito Rūmų audito metu buvo nustatytas reikšmingas klaidų lygis su mokėjimais susijusiose operacijose (Patikinimo pareiškimo IX dalis);
   - Audito Rūmai nustatė, kad Komisija patobulino priežiūros ir kontrolės sistemas, ir tvirtina, kad galimi tolesni patobulinimai;

Pastabos dėl Auditų Rūmų patikinimo pareiškimą patvirtinančios informacijos
Audito apimtis

16.   pabrėžia, kad Audito Rūmų pastabos dėl operacijų teisėtumo ir tvarkingumo pagrįstos:

   a) EuropeAid centrinių tarnybų ir šešias šalis apimančių penkių delegacijų priežiūros ir kontrolės sistemų įvertinimu;
   b) 90 mokėjimų ir 15 individualių teisinių įsipareigojimų auditu;
   c) biudžeto paramos atveju statistiškai atrinktų 30 mokėjimų ir 15 finansinių įsipareigojimų patikrinimu;
   d) EuropeAid centrinių tarnybų patvirtintų statistiškai atrinktų 30 mokėjimų patikrinimu;
   e) EuropeAid centrinių tarnybų ex-post patikrintų statistiškai atrinktų 30 operacijų patikrinimu;
   f) statistiškai atrinktų 30 finansinių įsipareigojimų patikrinimu;
   g) EuropeAid generalinio direktoriaus metinės veiklos ataskaitos ir deklaracijos patikrinimu (EPF metinės ataskaitos 15 punktas);

Sąskaitų patikimumas

17.   apgailestauja, kad Komisija dėl techninių nesklandumų vis dar negali pateikti išsamios apskaitos informacijos; atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymą, pagal kurį "nuo 2009 m. pradėjus taikyti naują apskaitos sistemą bus galima įveikti dabartinius sunkumus" (EPF metinės ataskaitos 16 punktas); džiaugiasi, kad 2009 m. vasario mėn. pradėta taikyti ABAC – EPF sistema;

18.   atkreipia dėmesį į nuolat pateikiamą Audito Rūmų pastabą dėl Komisijos metodo, taikomo numatant atidėjimo išlaidas, kurių atsiranda ataskaitiniu laikotarpiu, bet už kurias metų pabaigoje nebuvo gautos sąskaitos faktūros, pagrįstumo; be to, pažymi, kad šis atidėjimas sudaro 2 087 000 000 eurų, t. y. 83 proc. visų įsipareigojimų (EPF metinės ataskaitos 17 punktas); ragina Komisiją toliau tobulinti ir gerinti savo metodą;

Pagrindinių operacijų teisėtumas ir tvarkingumas

19.   atkreipia dėmesį į Komisijos ir Rūmų nuomonių skirtumus dėl laiko, kada finansavimo susitarimas turėtų būti sudarytas ir pasirašytas (EPF metinės ataskaitos 19 punktas); apgailestauja dėl neaiškumų, kurių turi biudžeto įvykdymą patvirtinanti institucija, ir ragina Komisiją pateikti patikslinimus, kad visos šalys – ir Komisija, ir AKR valstybės – vienodai suprastų susitarimo sudarymo klausimus;

20.   atkreipia dėmesį į tai, kad Rūmai atlikdami operacijų kontrolę negalėjo iš Jungtinių Tautų organų gauti su dviem mokėjimais susijusių atitinkamų dokumentų (iš vienuolikos atrinktų mokėjimų); taigi prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų visuomet laikomasi finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo;

21.   pabrėžia, kad remdamiesi audito rezultatais (EPF metinės ataskaitos 32–47 punktai) Audito Rūmai padarė išvadą, kad Europos plėtros fondams skirtos EuropAid priežiūros ir kontrolės sistemos tik "iš dalies veiksmingos" (EPF metinės ataskaitos 53 punktas);

22.   be to, pažymi, kad šeši iš devynių centrinio lygmens vidaus kontrolės sistemos elementų buvo veiksmingi, du iš dalies veiksmingi ir vienas elementas (priežiūros vizitų kiekybė) visiškai neveiksmingas ir kad du iš penkių delegacijų lygmens vidaus kontrolės sistemos elementų buvo veiksmingi ir trys tik iš dalies veiksmingi (EPF metinės ataskaitos 9 lentelė);

23.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija mano, jog "atsižvelgdama į turimus finansinius ir žmogiškuosius išteklius (...) ji įdiegė kontrolės sistemas, pagal kurias suteikiamas pakankamas patikinimas" (EPF metinės ataskaitos 53 punktas);

24.   mano, kad Komisijos pateikti atsakymai nepakankami, nes neatrodo, kad ji norėtų dar kartą svarstyti, ar gerai parengta sistema ir ragina Komisiją suteikti tikslesnės informacijos dėl "pakankamo patikinimo" ir ypač dėl faktinės kontrolės ekonominės naudos ir faktinio klaidų procento, taip pat pateikti analizę, nurodant kokių papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių reikia norint taip pagerinti kontrolės sistemą, kad Audito Rūmai galėtų kontrolės sistemą bendrai įvertinti kaip veiksmingą;

25.   pabrėžia, kad Audito Rūmai aiškiai nurodo, jog kontrolierių ar auditorių atlikta kontrolė, kurią patikrinus matyti kontrolės ir priežiūros sistemų trūkumai, nepakankama; taigi ragina Komisiją sugriežtinti kontrolę, o ypač įdiegti išorės audito ataskaitų peržiūros sistemą siekiant patikrinti jų kokybę;

Biudžetinės paramos įsipareigojimai ir išmokos

26.   pažymi, kad penkiuose iš 15 patikrintų biudžeto paramos įsipareigojimų Audito Rūmai nustatė:

   "rimtų biudžeto vidaus priežiūros, apskaitos sistemų, viešųjų pirkimų ar antikorupcijos priemonių trūkumų",
   kad negalėjimas laiku parengti audituotų finansinių ataskaitų ir išorės kontrolės neveiksmingumas "kelia didelį susirūpinimą",
   kad šiomis aplinkybėmis teikiant biudžetinę paramą atsiranda "labai rimta pasitikėjimo rizika" (EPF metinės ataskaitos 26 punktas);

27.   pabrėžia, kad Audito Rūmai mano, jog šiais penkiais atvejais nebuvo laikomasi Kotonu susitarime nustatytų reikalavimų, kad viešosios išlaidos būtų pakankamai skaidrios, paaiškinamos ir veiksmingos;

28.   primena, kad "pasitikėjimo rizika" reiškia, jog yra pavojus, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigai nenaudojami numatytiems tikslams, nėra gerinamas išlaidų ir kokybės santykis arba už juos netinkamai atsiskaitoma;

29.   be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija "nesutinka su Audito Rūmų vertinimu", jos nuomone, įsipareigojimai buvo prisiimti atlikus įvertinimą, iš kurio matyti "pakankami teigiami viešųjų finansų valdymo sistemų pokyčiai", kad susijusios šalys "ir toliau darė pažangą" ir joms "ir toliau buvo teikiama biudžetinė parama" (EPF metinės ataskaitos 26 punktas);

30.   apgailestauja dėl Komisijos atsakymo, kadangi jis neatitinka Audito Rūmų išvadų rimtumo ("kelia didelį susirūpinimą", "labai rimta pasitikėjimo rizika"); mano, kad neapibrėžtų ir rezultatais nepagrįstų formuluočių, tokių kaip "pakankami", "pažanga" ir "ir toliau buvo teikiama", vartojimas šiame rimtame kontekste netinkamas, o gal net paviršutiniškas;

31.   ragina Komisiją pateikti įrodymų, kuriais ji grindė savo išvadas, ir pristatyti juos taip, kad būtų aišku, koks pažangos mastas (nuo kur iki kur) ir kodėl tokia pažanga laikoma pakankama;

32.   atkreipia dėmesį į tai, kad septyniuose iš 33 tikrintų finansavimo susitarimų Audito Rūmai nustatė, kad su biudžetine parama susijusių finansavimo susitarimų nuostatos buvo neišsamios ar neaiškios, kadangi jose nebuvo pateiktos bendrosios biudžetinės paramos sąlygos, nebuvo aiškiai apibrėžtas išmokų sumų skaičiavimo metodas arba jose buvo nurodyti vyriausybės prisiimti įsipareigojimai, nepatikslinant termino pabaigos ir pasekmių, jei šių įsipareigojimų nebuvo laikomasi (EPF metinės ataskaitos 27 punktas); taip pat pažymi, kad Komisija "(...) įgyvendindama 10-ąjį EPF Komisija stengsis dar labiau gerinti finansavimo susitarimų kokybę";

33.   atsižvelgdamas į biudžetinės paramos mokėjimus pažymi, kad operacijas "veikia reikšmingas klaidų lygis" (EPF metinės ataskaitos 52 punkto b dalis) dėl to, kad:

   buvo taikomas išmokų sumų skaičiavimo metodas, pagrįstas teigiamu tikros situacijos neatitinkančiu viešųjų finansų valdymo pažangos įvertinimu,
   buvo naudojamas finansavimo susitarime nenumatytas skaičiavimo metodas,
   mokėjimai buvo atlikti atsižvelgiant į neatnaujintas viešųjų finansų valdymo ataskaitas (EPF metinės ataskaitos 28 punktas);

34.   taip pat atkreipia dėmesį į šias su šešiais iš 30 tikrintų mokėjimų susijusias Audito Rūmų išvadas:

   - Komisija formaliu ir struktūruotu būdu neįrodė, jog buvo laikomasi su viešųjų finansų valdymu susijusių mokėjimų sąlygų,
   pažangos įvertinimas buvo pernelyg optimistinis arba paremtas pasenusia ir netinkama informacija,
   išvados nepagrįstos atitinkama informacija,
   remiamasi didesniu pasitikėjimu ateities, o ne praeities įvykiais,
   rodiklių įvertinimas netinkamas (EPF metinės ataskaitos 29 punktas);

35.   atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymą, pagal kurį "priimdama pagrįstą sprendimą Komisija vertina padarytą pažangą, politinį įsipareigojimą įgyvendinti reformas ir problemines sritis" (Komisijos atsakymas į EPF metinės ataskaitos 29 punktą);

36.   yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvadų, bet dar daugiau dėl Komisijos atsakymų, iš kurių matyti, kad Komisija nepageidauja dalytis informacija, kuria pagrįsti jos sprendimai dėl biudžetinės paramos;

Veiksminga parlamentinė priežiūra

37.   mano, kad visus sprendimus dėl biudžetinės paramos kaip paramos vystymuisi priemonės naudojimo turi priimti įgaliota vykdančioji institucija ir kad biudžetinės paramos operacijoms atlikti nereikia išankstinio Parlamento patvirtinimo;

38.   atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant parlamentinį biudžetinės paramos vertinimą reikėtų nagrinėti ne tik pavojus, bet ir naudą, taip pat svarstyti alternatyvios pagalbos teikimo riziką ir naudą; pažymi, kad įprastinio pobūdžio projektai, naudojami daugiau kaip kelis dešimtmečius, nedavė laukiamų rezultatų;

39.   mano, kad svarbiausias parlamentinės priežiūros tikslas – paramos veiksmingumas, t. y. siekti, kad veiksmingas, ekonomiškas, teisėtas ir tvarkingas paramos naudojimas skatintų tvarią plėtrą, taip pat mano, kad biudžetinės paramos priežiūra turėtų būti dalis Parlamento bendrų pastangų prižiūrėti, kad bendros vystymuisi skirtos lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir duotų naudos;

40.   apgailestauja, kad negauna pakankamai naudingos, išsamios ir patikimos informacijos, kad galėtų vykdyti veiksmingą biudžetinės paramos rezultatų priežiūrą;

41.   ragina pakeisti buvusią EPF sistemą ir ES ir AKR bendradarbiavimo finansavimą visiškai įtraukti į ES biudžetą siekiant užtikrinti Europos plėtros fondų išteklių paskirstymo parlamentinę priežiūrą;

Metinė ataskaita dėl biudžetinės paramos naudojimo

42.   ragina Komisiją parengti metinę ataskaitą dėl biudžetinės paramos naudojimo (o savo Biudžeto kontrolės komitetą parengti pranešimą savo iniciatyva dėl šios metinės ataskaitos), įtraukiant naudingą, išsamią, patikimą, detalizuotą ir vertinančią, o ne vien aprašomąją informaciją apie:

   planuojamą ir skiriamą biudžetinę paramą,
   paramos teikėjų uždaviniuose ir nacionalinėse strategijose numatytų rezultatų pasiekimą,
   papildomas sąlygas ir jų kokybę,
   dialogo veiksmingumą, paramos teikėjų veiksmų derinimo padėtį, papildomą pajėgumų didinimą ir šio pajėgumų didinimo rezultatus,
   patobulintų šalių sistemų laimėjimus,
   institucijas, kuriom atsiskaitoma, viešųjų finansų valdymo institucijas, stebėsenos ir vertinimo institucijas,
   neteisėtų išlaidų sumas ir jų procentinę dalį,
   kontrolės ir audito metu nustatytų pažeidimų (sisteminių ir nesisteminių) tipologijos analizę,
   korekcinius veiksmus, kurių buvo imtasi;

43.   be to, ragina Komisiją, atsižvelgiant į biudžetinės paramos panaudojimą, labai tiksliai nustatyti šalis, kurioms Parlamento priežiūra gali būti ypač naudinga, ar atitinkamus klausimus, siekiant pagerinti paramos teikėjų atskaitomybę;

44.   be to, ragina Komisiją numatyti metinę šios rizikos stebėseną;

Rizikos vertinimas ir valdymas

45.   pažymi, kad skiriant lėšų dėl silpnų besivystančių šalių sistemų atsiranda neveiksmingumo ir eikvojimo pavojus, todėl prieš pradedant vykdyti biudžetinės paramos programas būtina atlikti išsamų pasitikėjimo rizikos vertinimą;

46.   primena, kad Komisija nesinaudoja sistema, pagal kurią vertinant riziką nustatomos aiškios ribinės vertės, ir jų nepasiekus biudžetinė parama neturėtų būti teikiama, bet remiasi dinamišku požiūriu, pagal kurį suteikiama didesnė veiklos laisvė;

47.   mano, kad priimant dinamiškesnio pobūdžio biudžetinės paramos sprendimus didesnė veiklos laisvė turi būti atsveriama tokio pat aukšto skaidrumo lygio; taigi ragina Komisiją Parlamento Biudžeto kontrolės ir Vystymosi komitetams suteikti informacijos, kuria ji remiasi atlikdama savo vertinimus;

48.   ypač tikisi gauti aiškią informaciją apie Komisijos atliekamą rizikos vertinimą ir besivystančių šalių vyriausybių sistemų analizę, jos sprendimus dėl sistemos trūkumų reikšmingumo atsižvelgiant į galimą paramos neveiksmingumą ir nuostolius, taip pat į kuo tikslesnį šių veiksnių įvertinimą, taip pat informaciją apie priemones, kurių ji ėmėsi arba imsis ateityje, siekdama sumažinti nustatytą riziką;

Teoriniai svarstymai ar tikrovė

49.   pažymi, kad atsakingas Komisijos narys Louis Michel brošiūroje pavadinimu "Biudžetinė parama. Tarpusavio pasitikėjimo klausimas"(32) tvirtina, kad "biudžetinė parama ir dar daugiau biudžetinės paramos yra vienintelis atsakymas. Dėl šios priežasties aš nusprendžiau padidinti biudžetinės paramos dalį nuo 20 proc. iki 50 proc. mūsų lėšų";

50.   ragina Komisijos narį persvarstyti šiuos ketinimus, kol teoriniai svarstymai netapo tikrove ir akivaizdžiu įrodymu, iš kurio būtų matomas mastas, kuriuo biudžetinė parama buvo veiksmingesnė nei kitos paramos priemonės arba turėjo įtakos skurdui dėl nepakankamų pajamų įveikti;

51.   atkreipia dėmesį į Komisijos nario Louiso Michelio 2009 m. sausio 9 d. laišką ir pranešimą Europos Audito Rūmų nariui Jacekui Uczkewicziui (jų kopijos buvo nusiųstos ir Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkui Herbertui Böschui (DR/amw/S(08)0418), kuriuose Komisijos narys nurodo, kad:

   "atsižvelgiant į EAR pastabas yra galimybių pagerinti Komisijos vykdomų biudžetinės paramos programų rengimą ir įgyvendinimą, naudojant skaidresnį, struktūriškesnį ir labiau formalizuotą metodą"; ir
   "galima sistemingiau atsižvelgti į rizikos valdymą ir apsvarstyti atitinkamas apsaugos priemones ar sąlygas" (prie laiško pridėto atsakymo į Europos Audito Rūmų pasiūlymą taikyti pagrindinius viešųjų finansų valdymo reikalavimus nustatant tinkamumą gauti biudžeto paramą 9 p.);

52.   džiaugiasi dėl to, kad Komisija sutiko su Audito Rūmų pastabomis, taip pat dėl Komisijos ketinimų, ir tikisi, kad bus informuojama apie šio "pažangesnio metodo" išsamų rengimą ir įgyvendinimą (ten pat, 1 p.);

Audito Rūmai

53.   ragina Audito Rūmus informuoti Parlamentą apie Komisijos atliekamo rizikos vertinimo ir jos valdymo kokybę ir džiaugtųsi, jei siekiant įvertinti išlaidų vystymuisi rezultatus apskritai ir ypač biudžetinės paramos naudojimo rezultatus būtų atliekama daugiau auditų;

Paramą gaunančių šalių parlamentai

54.   ragina Biudžeto kontrolės komitetą užmegzti tiesioginius ryšius su panašiais atrinktų paramą gaunančių šalių parlamentų komitetais norint juos paremti ir paskatinti atlikti tam tikrą vaidmenį, t. y. vykdyti parlamentinės priežiūros veiklą siekiant užtikrinti paramos veiksmingumą;

55.   ragina Komisiją suteikti pirmenybę toms šalims partnerėms, kurios plėtoja parlamentinės kontrolės ir audito gebėjimus, ypač tais atvejais, kai joms parama teikiama iš biudžeto, ir ragina Komisiją nuolat atsiskaityti už tai, kokia pasiekta pažanga;

56.   mano, kad siekiant, jog trečiosios šalys aktyviai dalyvautų procese, reikia įtraukti jų nacionalinius parlamentus, pilietinę visuomenę ir vietos valdžios institucijas; ragina Komisiją dėti kiek galima daugiau pastangų ir pagerinti dialogą su šiais subjektais visais programų rengimo etapais;

AKR šalių dalyvavimas

57.   nerimauja dėl "nepakankamo AKR šalių aktyvumo" užtikrinant veiksmingą EPF išlaidų kontrolę ir yra nusivylęs, kad delegacijos "gali tik iš dalies pasitikėti nacionalinių leidimus duodančių pareigūnų tarnybų (NAO) atliktais patikrinimais" (EPF metinės ataskaitos 36 punktas);

58.   atkreipia dėmesį į tai, kad NAO tarnybos privalomos AKR šalyse, tačiau jų nėra RELEX besivystančiose šalyse; ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie EPF metodo privalumus ir trūkumus ir įvertinti geriausią AKR šalių patirtį siekiant pagerinti NAO tarnybų atliekamą EPF išlaidų kontrolę;

59.   be to, atkreipia dėmesį į tai, kad delegacijų ataskaitose EuropeAid centrinėms tarnyboms nuolat pateikiamos problemos, susijusios su "nacionalinių leidimus duodančių pareigūnų gebėjimų ir išteklių (...) stygiumi" (EPF metinės ataskaitos 41 punktas); ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie Komisijos atsakymą delegacijoms šiuo klausimu;

Žmogiškieji ištekliai

60.   pažymi, kad, Audito Rūmų nuomone, Komisijos darbuotojų skaičius, palyginti su skiriamomis lėšomis, mažėja ir kad nepaisant pagal dešimtąjį EPF numatyto akivaizdaus įsipareigojimų padidėjimo nėra numatyta jokio reikšmingo darbuotojų skaičiaus padidėjimo (EPF metinės ataskaitos 33 punktas);

61.   visiškai sutinka su Audito Rūmais, kad "atsiranda rizika, kad darbuotojų trūkumas, netinkamas jų paskirstymas ar specialių įgūdžių ir žinių stoka turės įtakos kontrolei, patikrinimams ir priežiūrai" (EPF metinės ataskaitos 33 punktas);

62.   ragina Komisiją paaiškinti, kaip ji numato suvaldyti atsirandančią įtampą – ar netgi prieštaravimą – tarp papildomų žmogiškųjų išteklių poreikio delegacijose ir savo įsipareigojimo "priėmus visus su plėtra susijusius darbuotojus išlaikyti pastovų darbuotojų skaičių ir neprašyti jokių naujų etatų 2009–2013 m. laikotarpiui" ir "naujų darbuotojų poreikio svarbiausiose politikos srityse problemą spręsti tik perskirstant darbo vietas departamentuose ir tarp departamentų"(33);

63.   mano, kad galima būtų rasti papildomų žmogiškųjų išteklių panaikinant RELEX ir DEV atsakomybės už vystymąsi padalijimą; ragina dabartinę Komisiją atlikti būtinus veiksmus, kad naujajai Komisijai būtų lengviau atlikti šį reorganizavimą; mano, kad dėl dabartinio DEV ir RELEX darbo pasidalijimo vystomojo bendradarbiavimo srityje Komisija negali visiškai dalyvauti tarptautinėse pastangose siekiant skatinti nuoseklumą vystymosi srityje ir paramos veiksmingumą; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad vystomuoju bendradarbiavimu būtų vienareikšmiškai siekiama pagrindinio tikslo – panaikinti skurdą;

64.   ragina Komisiją imtis būtinų priemonių siekiant, kad EPF kontrolei ir valdymui skirtų darbuotojų skaičius būtų pakankamas, atsižvelgiant į tai, jog numatoma didinti įsipareigojimų sumą pagal dešimtąjį EPF;

Pastabos dėl Audito Rūmų išvadų ir rekomendacijų

65.   su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai įvertino EuropeAid pastangas sukurti kontrolės strategiją; mano, kad veiksmingos kontrolės strategijos pagrindinis tikslas – išvengti ex-ante klaidų, o ne ex-post susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas; ragina Komisiją atsižvelgiant į šį požiūrį, kuris svarbiausias biudžeto įvykdymą patvirtinančiai institucijai, toliau vystyti savo kontrolės strategiją;

66.   visiškai pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms, pateiktoms EPF metinės ataskaitos 55 punkto a–g dalyse ir 56 punkto a–f dalyse; ypač atkreipia Komisijos dėmesį į 56 punkto a dalyje pateiktą rekomendaciją, kad"

"Kotonu susitarimo laikymasis turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į pagrindinius reikalavimus, t. y. į laiku paskelbtų ir audituotų finansinių ataskaitų pateikimą, – reikalavimus, kurių privaloma laikytis prieš biudžetinės paramos skyrimą",

"

ir į nuorodą 56 punkto d dalyje, kad:"

prieš biudžetinės paramos programos vykdymą EuropeAid turėtų įsitikinti, kad buvo atliktas tikslus ir išsamus viešųjų finansų valdymo įvertinimas ir kad paramą gaunanti šalis turi patikimą reformų programą, padėsiančią numatytu laiku pašalinti visus rimtus trūkumus

"

taigi ragina Komisiją biudžetinę paramą teikti tik tais atvejais, kai viešųjų išlaidų valdymas yra pakankamai skaidrus, patikimas ir veiksmingas ar bent toks bus iš karto įgyvendinus reformų programą; taip pat pabrėžia, kad kiekvieno konkretaus sektoriaus finansavimo susitarimų atranka turėtų būti tiesiogiai susijusi su šių susitarimų poveikio konkrečiai sričiai efektyvumu;

67.   ragina Komisiją teikti pirmenybę skubiam šių rekomendacijų, kurios labai svarbios biudžeto įvykdymą patvirtinančiai institucijai, įgyvendinimui, nes norint, kad parlamentinė priežiūra turėtų prasmę būtina nustatyti aiškias ir suderintas vykdymo veiklos laisvės ribas;

Naujas požiūris į naują padėtį

68.   pabrėžia, kad Komisija (ir kiti paramos davėjai) negali tiesiogiai kontroliuoti to, kaip paramą gaunanti šalis naudoja lėšas, kurias ji gavo kaip biudžetinę paramą, kadangi susijusi paramą gaunanti šalis turi nepriklausomą teisę valdyti savo biudžetą pagal savo šalies taisykles ir nacionalines biudžeto procedūras;

69.   primena, kad kai kurios paramą gaunančios šalys dažnai nepakankamai patikimai atlieka viešojo sektoriaus finansų valdymo, vidaus kontrolės ir išorės audito funkcijas ir neužtikrina, jog paramos davėjų lėšos būtų tinkamai valdomos ir naudojamos siekiant numatytų tikslų;

70.   mano, kad Komisija, atsižvelgdama į didėjantį dėmesį atskaitomybės klausimams ir vis augantį paramą teikiančių šalių mokesčių mokėtojų susidomėjimą konkrečiais pagalbos vystymuisi rezultatais, turėtų taip pat žinoti, kokių pavojų gali kilti teikiant biudžetinę paramą, ir pasidalyti šiomis žiniomis su biudžeto įvykdymą patvirtinančia institucija, kuriai ji atskaitinga;

71.   be to, mano, kad Komisija turėtų informuoti paramą gaunančių šalių administracijas apie jų pareigą atsiskaityti ir pareikalauti, kad tiems, kurie toliau tvarko gaunamas lėšas, būtų taikomi tokie patys įpareigojimai;

Šalies rengiamas atskleidimo pareiškimas

72.   mano, kad pagalba vystymuisi apskritai ir ypač biudžetinė parama turėtų būti susietos su paramos gaunančios šalies vyriausybės pateiktu ir finansų ministro pasirašytu ex-ante atskleidimo pareiškimu dėl konkrečių klausimų, kurie darė įtaką paramą gaunančios šalies valdymui ir jos atskaitomybės struktūrai;

73.   tvirtai tiki, kad pačios paramą gaunančios šalies atliekamas savo kontrolės trūkumų įvertinimas ir jų supratimas labiau paskatins gerinti padėtį, nei išorės valdžios institucijos atliekamas auditas ir kontrolė;

74.   mano, kad šalies atskleidimo pareiškimas pagerins skaidrumą ir atskaitomybę ir tarptautiniams paramos teikėjams suteiks vertingos informacijos, kuria bus remiamasi priimant kompetentingą sprendimą dėl paramą gaunančios šalies valdymo ir atskaitomybės struktūros visa apimančio skaidrumo ir patikimumo;

75.   ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir pateikti šį pasiūlymą kitiems tarptautiniams paramos teikėjams, ypač Pasaulio bankui, norint, suderinus su jais, parengti ir įgyvendinti tokią priemonę; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikės atkreipti į tai, koks turėtų būti nuobaudų už sąmoningai klaidinančio atskleidimo pareiškimo pateikimą pobūdis;

76.   ragina Komisiją informuoti apie galimą šių derybų laikotarpį;

EPF biudžeto įtraukimas į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą

77.   džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu "diskusijų dėl kitos finansinės programos metu dar kartą pateikti pasiūlymą EPF visiškai įtraukti į biudžetą"(34) ragina Komisiją visiškai informuoti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą apie šios iniciatyvos rengimo eigą;

78.   pakartoja, kad pritaria EPF biudžeto įtraukimui į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą ir mano, kad tai sudarytų galimybes sustiprinti EPF valdymo nuoseklumą, skaidrumą, veiksmingumą ir jo priežiūros sistemą;

Parlamentinę priežiūrą paverskime priemone

79.   mano, kad atsižvelgiant į biudžetinę paramą Parlamento vaidmuo – reikalauti, kad Komisija būtų atskaitinga už lėšų panaudojimo rezultatus, taip pat mano, kad biudžeto parama yra pagalbos priemonė, kurią naudojant reikia keisti požiūrį į parlamentinę priežiūrą ir nuo skiriamų lėšų kontrolės pereiti prie rezultatų atsižvelgiant į rodiklius kontrolės;

80.   mano, kad, norėdamas tai pasiekti, Parlamentas privalo sukurti savo darbo metodą; mano, kad biudžetinės paramos priežiūros pakomitetis, kurį įsteigė atsakingas Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas, būtų veiksminga priemonė siekiant užtikrinti, kad paramai skiriamos išlaidos būtų naudingos paramą gaunančių šalių gyventojams ir kad nebūtų eikvojamos iš mokesčių mokėtojų gautos pagalbai skirtos lėšos;

Investicinė priemonė

81.   primena, kad savo 2008 m. balandžio 22 d. rezoliucijos dėl šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį(35), 20–24 dalyse Parlamentas išreiškė susirūpinimą, kad Europos investicijų banko investicinės priemonės valdymui netaikoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra; be to, primena, kad EPF išteklius sudaro viešosios lėšos, gaunamos iš Europos mokesčių mokėtojų, o ne iš finansinių rinkų;

82.   kaip ir Audito Rūmai savo nuomonėje Nr. 9/2007 dėl Tarybos reglamento dėl dešimtajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento pasiūlymo(36), apgailestauja dėl dviejų atskirų valdymo sričių sukūrimo, nes tai apriboja biudžeto įvykdymo patvirtinimo apimtį, todėl atsiranda poreikis papildomai koordinuoti Komisijos ir EIB veiklą, ir tampa sunku matyti bendrą vaizdą, susijusį su pasiektais rezultatais;

83.   atkreipia dėmesį į tai, kad metinėje EIB ataskaitoje dėl Investicinės priemonės pateikiama daugiausia finansinė informacija ir tik labai nedaug informacijos (jeigu išvis informuojama) apie įvairių finansuotų programų rezultatus;

84.   ragina EIB savo ataskaitose daugiau dėmesio skirti rezultatams ir pristatyti išsamią, konkrečią ir objektyvią informaciją apie pasiektus rezultatus, užsibrėžtus ir įvykdytus uždavinius ir galimų pasikeitimų priežastis, taip pat atliktus įvertinimus ir įvertinimo rezultatų santrauką;

85.   pabrėžia, kad EIB savo veiklą AKR šalyse vykdo pagal Kotonu susitarimą, kurio pagrindinis tikslas – panaikinti skurdą ir skatinti tvarų vystymąsi, taigi vykdydamas savo paskolų teikimo šioms šalims politiką bankas turi gerbti šiuos tikslus;

86.   ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie ypatingas procedūras, kurios buvo nustatytos kartu su EIB norint koordinuoti abiejų institucijų pastangas siekti ES vystymosi tikslų, taip pat apie šių procedūrų veiksmingumą;

87.   yra susirūpinęs dėl EIB kaip neskaidriausios, neatskaitingiausios ir nedemokratiškiausiai valdomos institucijos iš visų įstaigų ir viešųjų finansinių institucijų, kurioms patikėta įgyvendinti ES politiką, reputacijos;

88.   ragina EIB, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos interesus ir vertybes ir norint pagerinti visuomenės nuomonę apie EIB kaip instituciją, pateikti įrodymus, liudijančius:

   kaip jis įgyvendina 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(37) ir 1998 m. birželio 25 d. Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais esmę,
   kaip jis įgyvendina bendrus ES įsipareigojimus vystymosi srityje ir kitų daugiašalių plėtros bankų nustatytus standartus,
   kaip jo vykdomas gavybos sektorių projektų finansavimas, kuriam reikalingas didelis kapitalas, prisideda prie skurdo mažinimo,
   gaires, kurias jis parengė investavimo energijos, miškininkystės, transporto, vandens ir atliekų tvarkymo sektoriuose ir kaip jis, priimdamas sprendimus dėl investavimo, iki galo laikosi šių gairių,
   kad iš darbuotojų, atsakingų už viso jo skolinimo portfelio persvarstymą ir darnos su atitinkamomis politikos sritimis užtikrinimą, pakanka tik nedidelio skaičiaus visą darbo dieną dirbančių aplinkosaugos ekspertų,
   kad veiksmingas nukentėjusių piliečių skundų pateikimo bankui mechanizmas, kuris turėtų būti prieinamas ir ne Europos Sąjungos piliečiams,
   kad priemonės, kurių buvo imtasi siekiant kovoti su korupcija ir pinigų plovimu, veiksmingos,
   jo skolinimo privačiam sektoriui kriterijus, taip pat pagrindinius finansinius standartus ir privačiajam sektoriui jo teikiamų paskolų visą galutinių paskolų gavėjų sąrašą;

89.   ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinama Investicinė priemonė siekiant užtikrinti, kad bus pasiekti jos, kaip vystymuisi skirtos priemonės, tikslai, ir nuolat informuoti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą apie padarytas išvadas;

90.   ragina savo Biudžeto kontrolės komitetą sustiprinti jo vykdomą EIB finansinės veiklos kontrolę, už kurią šis komitetas visiškai atsakingas pagal Darbo tvarkos taisyklių VI priedo V skyriaus 3 punktą.

(1) OL C 286, 2008 11 10, p. 273.
(2) OL C 277, 2008 10 31, p. 243.
(3) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(4) OL L 287, 2005 10 28, p. 4.
(5) OL L 314, 2001 11 30, p. 1 ir OL L 324, 2001 12 7, p. 1.
(6) OL L 109, 2007 4 26, p. 33.
(7) OL L 156, 1998 5 29, p. 108.
(8) OL L 317, 2000 12 15, p. 355.
(9) OL L 191, 1998 7 7, p. 53.
(10) OL L 83, 2003 4 1, p. 1.
(11) OL C 286, 2008 11 10, p. 273.
(12) OL C 277, 2008 10 31, p. 243.
(13) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(14) OL L 287, 2005 10 28, p. 4.
(15) OL L 314, 2001 11 30, p. 1 ir OL L 324, 2001 12 7, p. 1.
(16) OL L 109, 2007 4 26, p. 33.
(17) OL L 156, 1998 5 29, p. 108.
(18) OL L 317, 2000 12 15, p. 355.
(19) OL L 191, 1998 7 7, p. 53.
(20) OL L 83, 2003 4 1, p. 1.
(21) OL C 286, 2008 11 10, p. 273.
(22) OL C 277, 2008 10 31, p. 243.
(23) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(24) OL L 287, 2005 10 28, p. 4.
(25) OL L 314, 2001 11 30, p. 1 ir OL L 324, 2001 12 7, p. 1.
(26) OL L 109, 2007 4 26, p. 33.
(27) OL L 156, 1998 5 29, p. 108.
(28) OL L 317, 2000 12 15, p. 355.
(29) OL L 191, 1998 7 7, p. 53.
(30) OL L 83, 2003 4 1, p. 1.
(31) Komisijos deklaracija dėl Vystomojo bendradarbiavimo priemonės 5 straipsnio, pridėta prie 2006 m. spalio 24 d. Komisijos komunikato Europos Parlamentui (COM(2006)0628).
(32) ISBN 978-92-79-10115-1, žr. http://ec.europa.eu/commission_barroso/michel/Policy/key_documents/docs/NH8108406ENC_web.pdf
(33) Komisijos pranešimas. Komisijos žmogiškųjų išteklių planavimas ir optimizavimas siekiant įgyvendinti ES prioritetus (SEC(2007)0530), p. 3, žr. http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2004_2009/documents/dv/sec_2007_5/sec_2007_530.pdf
(34) (SEC(2008)2579) Komisijos tarnybų darbo dokumentas. Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, priedas, p. 86.
(35) OL L 88, 2009 3 31, p. 253.
(36) OL C 23, 2008 1 28, p. 3.
(37) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
PDF 295kWORD 56k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (C6-0420/2008 – 2008/2280(DEC))
P6_TA(2009)0291A6-0155/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C6–0420/2008)(2),

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto metinę 2007 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto įvykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(3),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(5), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6–0155/2009),

1.   suteikia Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto generaliniam sekretoriui patvirtinimą, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (C6-0420/2008 – 2008/2280(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrąjį biudžetą(6),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C6–0420/2008)(7),

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto metinę 2007 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(8),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(9),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(10), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6–0155/2009),

1.   pažymi, kad Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) turimi įsipareigojimų asignavimai 2007 m. sudarė iš viso 116 mln. eurų (2006 m. – 112 mln. eurų), iš kurių 91,64 proc. buvo panaudoti, o tai yra mažiau nei kitų institucijų vidurkis (93,82 proc.);

2.   džiaugiasi 2007 m. gruodžio mėn. EESRK ir Regionų komiteto pasirašytu nauju administracinio bendradarbiavimo susitarimu 2008–2014 m. laikotarpiui; yra įsitikinęs, kad dviejų institucijų bendradarbiavimas bus finansiškai naudingas Europos mokesčių mokėtojams; tačiau apgailestauja, kad, pagal EESRK metinę veiklos ataskaitą, dėl derybų dėl naujojo Bendradarbiavimo susitarimo buvo sustabdytas arba sulėtintas kai kurių 2007 m. veiklos programoje numatytų iniciatyvų įgyvendinimas;

3.   palankiai vertina aiškų abiejų komitetų įsipareigojimą siekti suderinti savo vidaus kontrolės standartus remiantis pažangiąja patirtimi, taip pat visas kitas atitinkamas finansines procedūras, susijusias su bendromis tarnybomis;

4.   pažymi, kad naujajame susitarime svarbiausios sritys (infrastruktūra, informacinės technologijos ir telekomunikacijos, taip pat vertimas, įskaitant dokumentų rengimą) priskiriamos bendrų tarnybų kompetencijai, o kai kurios paslaugos, pvz., vidaus paslaugos, socialinės medicininės tarnybos, bibliotekos ir parengimo spaudai tarnybos paslaugos, atskiriamos;

5.   vis dėlto reikalauja, kad šis atskyrimas neturėtų įtakos biudžetui, ir ragina abu komitetus atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą atlikti bendrą analizę, ar šis išteklių perkėlimas naudingas abiem komitetams; ragina abu komitetus informuoti Parlamentą apie mažųjų bendradarbiavimo susitarimų srityse, kurios susijusios su atskyrimu, 2009 m. pradžioje atlikto įvertinimo rezultatus;

6.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą minėtos jo metinės ataskaitos 11.10 dalyje, kad praėjus dvejiems metams nuo paaukštinimo toliau taikydamas didesnį nei 1 multiplikatoriaus koeficientą užuot vienetą viršijančią dalį perskaičiavęs į didesnį darbo stažą pakopoje, EESRK savo darbuotojams užtikrina finansinį pranašumą, kurio nesuteikia kitos institucijos;

7.   pabrėžia, kad Tarnybos nuostatų normas, susijusias su multiplikatoriaus koeficientu, visos institucijos turėtų aiškinti ir įgyvendinti vienodai siekiant užtikrinti, kad jų darbuotojams sudaryti vienodas sąlygas; laukia Tarnautojų teismo sprendimo dėl apeliacijos, kurią pateikė Komisijos pareigūnas, ir tikisi, kad EESRK savo praktiką suderins (prireikus – atgaline data) su šiuo sprendimu;

8.   su pasitenkinimu pažymi, kad dvi naujos finansų sistemos (ABAC WF ir SAP) pradėjo veikti 2007 m. ir paprastai veikė efektyviai; taip pat džiaugiasi tuo, kad EESRK pradėjo aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemos (angl. EMAS) sertifikato gavimo procedūrą;

9.   džiaugiasi EESRK iniciatyva savo sekretoriate nustatyti pagrindinius veiklos ir rezultatų rodiklius (angl. Key Activity and Performance Indicators, KAPI)), kurie būtų valdymo priemonė atsakingoms tarnyboms ir pagal kuriuos būtų padidintas skaidrumas; ragina EESRK toliau plėtoti naujus ir naudoti esamus rodiklius siekiant pademonstruoti taip pat ir vidutinio arba ilgojo laikotarpio (nuo penkerių iki dešimties metų) tendencijas;

10.   su pasitenkinimu pažymi, kad gerokai sumažinta po derybų sudarytų sutarčių vertės dalis nuo visų sutarčių vertės – nuo 7,5 proc. 2006 m. iki 2,5 proc. 2007 m., nors po derybų sudarytų sutarčių skaičius išaugo dvigubai; skatina EESRK siekti dar labiau sumažinti šią proporciją;

11.   atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi, kad bendrose tarnybose įkurtas sutarčių padalinys, kuris teikia pagalbą visiems bendrųjų tarnybų skyriams, veikiantiems viešųjų pirkimų srityje; pažymi, kad remiantis naujuoju susitarimu bendrų tarnybų tikrinimo tarnyba perkelta į visų komitetų tarnybas;

12.   pažymi, kad statybų rangovas, su kuriuo EESRK ir Regionų komitetas turėjo sutartinių santykių, buvo suimtas 2007 m. kovo mėn. dėl įtarimų dėl sukčiavimo; su pasitenkinimu pažymi, kad atliktas visų sutarčių, kurias minėtieji komitetai su šiuo rangovu sudarė nuo 2000 m., auditas ir kad po to parengta audito ataskaita perduota OLAF;

13.   mano, jog svarbu, kad, pvz., leidimus suteikiančių pareigūnų, tikrintojų ir auditorių vykdoma kontrolė būtų pakankamai griežta; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad, be kelių strateginių sektorių, kurie kelia didesnį pavojų, patikrinimų, svarbu atlikti pakankamai atsitiktinių patikrinimų visuose sektoriuose;

14.   džiaugiasi tuo, kad įsteigtas audito komitetas, kurį sudaro trys EESRK nariai, padedami išorės auditoriaus, ir kurio uždaviniai, be kitų, apima vidaus auditoriaus nepriklausomumo tikrinimą ir veiksmų, kurių imtasi reaguojant į vidaus audito ataskaitose pateiktas rekomendacijas, įvertinimą;

15.   pažymi, kad Belgijos pirmos instancijos teismas pripažino buvusį EESRK narį kaltu dėl nesąžiningai pateiktų prašymų kompensuoti kelionės išlaidas (dvigubas kompensavimas); džiaugiasi tuo, kad EESRK pateikė apeliaciją dėl sprendimo nepripažinti jo civiline bylos šalimi;

16.   pažymi, kad 2007 m. rugsėjo 25 d. buvo patvirtinta bendra taisyklių dėl EESRK narių kelionės ir posėdžių išlaidų kompensavimo peržiūra, kurios tikslas pagerinti ir supaprastinti taikomas procedūras kartu užtikrinant skaidrumą ir vienodą požiūrį į visus narius bei atsižvelgiant į technologinį vystymąsi (pvz., elektroninius bilietus, viešbučių rezervavimą internetu ir vaizdo telekonferencijas); mano, kad būtina nagrinėti šį klausimą vykdant kitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą (2008 finansiniai metai);

17.   taip pat pažymi, kad naujųjų narių finansinio statuto klausimu EESRK biuras 2008 m. lapkričio 12 d. posėdyje nusprendė įsteigti ad hoc grupę, į kurią būtų įtraukti kvestoriai ir kuri būtų atsakinga už pasiūlymų, kaip pakeisti narių finansinį statutą, parengimą;

18.   pažymi, kad EESRK nariai nedeklaruoja savo finansinių interesų ir neatskleidžia informacijos, susijusios su tokiais dalykais, kaip deklaruotina profesinė veikla ir atlyginamos pareigos arba veikla; siūlo, kad EESRK nustatytų šią prievolę visiems savo nariams; taip pat siūlo paskirti nepriklausomą priežiūros pareigūną, kurio uždavinys būtų kasmet ir viešai pranešti apie gautas deklaracijas siekiant užtikrinti patikimą priežiūrą ir kontrolę;

19.   giria EESRK už jo metinės veiklos ataskaitos kokybę; vis dėlto prašo, kad jis į savo kitą veiklos ataskaitą įtrauktų skyrių, kuriame būtų išsamiai išdėstyti veiksmai, kurių atitinkamais metais imtasi remiantis Parlamento ankstesniais sprendimais dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, įskaitant galimus paaiškinimus, kodėl nesivadovauta rekomendacijomis;

20.   pažymi, kad, nepaisant Finansinio reglamento pakeitimų, viešųjų pirkimų taisyklės vis dar pernelyg sudėtingos, kad jas taikytų mažesnio masto institucijos (tokios, kaip Regionų komitetas) taikyti mažesnėms institucijoms, ypač taisyklės, susijusios su kvietimu teikti paraiškas sudaryti sutartis, kurių vertė gana nedidelė; ragina Komisiją, atliekant parengiamąjį darbą prieš rengiant pasiūlymus dėl Finansinio reglamento pakeitimų, kuo dažniau konsultuotis su EESRK generaliniu sekretoriumi ir administracija siekiant užtikrinti, kad galutiniame projekte būtų tinkamai atsižvelgta į jiems rūpimus klausimus.

(1) OL L 77, 2007 3 16.
(2) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(3) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(4) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(6) OL L 77, 2007 3 16.
(7) OL C 287 2008 11 10, p. 1
(8) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(9) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(10) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Regionų komitetas
PDF 307kWORD 60k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas (C6-0421/2008 – 2008/2281(DEC))
P6_TA(2009)0292A6-0153/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C6-0421/2008)(2),

–   atsižvelgdamas į Regionų komiteto metinę 2007 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(3),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(5), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0153/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Regionų komiteto generaliniam sekretoriui, kad Regionų komiteto 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija, su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, VII skirsnis – Regionų komitetas (C6-0421/2008 – 2008/2281(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(6),

–   atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C6-0421/2008)(7),

–   atsižvelgdamas į Regionų komiteto metinę 2007 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(8),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(9),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0153/2009),

1.   pažymi, kad 2007 m. Regionų komitetas iš viso turėjo 68,6 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų (2006 m. − 74,4 mln. EUR), kurių panaudojo 96,22 proc.;

2.   pažymi, kad Audito Rūmų metinėje ataskaitoje nurodyta, jog atlikus Regionų komiteto auditą reikšmingų pastabų teikti nereikėjo;

3.   džiaugiasi 2007 m. gruodžio mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto pasirašytu nauju administracinio bendradarbiavimo susitarimu 2008−2014 m. laikotarpiui; yra įsitikinęs, kad šių dviejų institucijų bendradarbiavimas bus finansiškai naudingas Europos mokesčių mokėtojams; taip pat palankiai vertina tai, kad Regionų komitetas pradėjo taikyti Bendrijos ekologinės vadybos ir audito sistemos (angl. EMAS) sertifikatų suteikimo sistemą;

4.   palankiai vertina aiškų abiejų komitetų įsipareigojimą siekti suderinti savo vidaus kontrolės aplinką ir standartus remiantis pažangiąja patirtimi, taip pat visas kitas atitinkamas finansines procedūras, susijusias su bendromis tarnybomis;

5.   pažymi, kad naujajame susitarime svarbiausios sritys (infrastruktūra, informacinės technologijos ir telekomunikacijos, taip pat vertimas raštu, įskaitant dokumentų rengimą) priskiriamos bendrų tarnybų kompetencijai, o kai kurios paslaugos, pvz., vidaus paslaugos, socialinės medicininės tarnybos, bibliotekos ir parengimo spaudai tarnybos paslaugos, atskiriamos;

6.   vis dėlto reikalauja, kad šis atskyrimas neturėtų įtakos biudžetui, ir ragina abu komitetus vykdant laikotarpio vidurio peržiūrą atlikti bendrą analizę ir įvertinti, ar šis išteklių perkėlimas naudingas abiem komitetams; ragina abu komitetus 2009 m. pradžioje informuoti Parlamentą apie mažųjų bendradarbiavimo susitarimų įvertinimo rezultatus srityse, kurios susijusios su paslaugų atskyrimu;

7.   palankiai vertina Regionų komiteto ir Komisijos Biudžeto GD tarnybų lygmens susitarimą dėl naujos finansų ir apskaitos sistemos (ABAC), kuri buvo įdiegta 2007 m. sausio mėn., taikymo;

8.   atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi, kad bendrose tarnybose įkurtas sutarčių padalinys, kuris teikia pagalbą visiems bendrųjų tarnybų skyriams, veikiantiems viešųjų pirkimų srityje; pažymi, kad remiantis naujuoju susitarimu bendrų tarnybų tikrinimo tarnyba priskirta atitinkamoms abiejų komitetų tarnyboms;

9.   mano, jog svarbu, kad, pvz., leidimus suteikiančių pareigūnų, tikrintojų ir auditorių vykdoma kontrolė būtų pakankamai griežta; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad greta kelių strateginių sektorių, kuriuose kyla didesnis pavojus, svarbu atlikti pakankamai atsitiktinių patikrinimų visuose sektoriuose;

10.   su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Regionų komiteto biudžeto tarnyba sukūrė naują analitinę biudžeto stebėsenos priemonę ("BudgetWatch"), kurią naudojant galima gauti išsamią informaciją apie visas Regionų komiteto biudžeto eilutes ir eilučių paantraštės, įskaitant esamus asignavimus, mėnesinius įsipareigojimų pokyčius ir faktinius metinius mokėjimus;

11.   palankiai vertina Regionų komiteto sudarytą jautrių pozicijų sąrašą ir Regionų komiteto ketinimą personalo skyriuje sukurti specialų judumo padalinį, kuris turėtų prisidėti plėtojant pažangų žmogiškųjų išteklių planavimo metodą;

12.   pabrėžia, kad vidaus audito tarnyba 2007 m. atliko tris auditus (su misijomis susijusių išlaidų valdymo auditą, išorės tyrimų vykdymo auditą ir finansinių procedūrų tinkamumo auditą), taip pat du paskesnius auditus (atlyginimų pervedimo taikant korekcinį koeficientą auditą ir vidaus kontrolės standartų auditą);

13.   primena, kad atlikus atlyginimų pervedimo vidaus auditą, kuris baigtas 2006 m. ir kuris apėmė išsamią visų įvykdytų pervedimų peržiūrą, buvo rasta "trūkumų, susijusių su funkcijų atskyrimo principu šioje srityje (inicijavimo funkcijos ir vidaus tikrinimas), o atsižvelgiant į tam tikrus pavojus daugiau dėmesio reikėtų skirti kontrolės aplinkai"; taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į vidaus auditoriaus rekomendacijas 2007 m. vasario mėn. buvo imtasi tolesnių veiksmų, 2008 m. buvo atliktas antras paskesnis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad visiškai įgyvendintos 16 iš 20 rekomendacijų; ragina Regionų komiteto administraciją užtikrinti visapusišką visų audito metu pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą;

14.   primena, kad atlikusi tyrimą OLAF nustatė, kad aštuoni pervedimai atlikti nesilaikant nustatytų taisyklių, ir rekomendavo iš atitinkamų pareigūnų susigrąžinti permokėtas sumas; su pasitenkinimu pažymi, kad 2007 m. pradžioje buvo susigrąžintos visos sumos; taip pat primena, kad OLAF pasiūlė pradėti nagrinėti šešių darbuotojų drausmines bylas, o penkių iš jų bylos perduotos taip pat ir Belgijos valdžios institucijoms;

15.   atkreipia dėmesį į tai, kad Belgijos valdžios institucijų prašymu 2007 m. liepos 6 d. Regionų komiteto skiriančioji institucija atšaukė šių pareigūnų imunitetą ir jie buvo apklausti minėtosiose institucijose; taip pat pažymi, kad 2008 m. lapkričio 17 d. Regionų komiteto skiriančioji institucija, atsižvelgdama į prokuratūros prašymą, atšaukė dar vieno pareigūno imunitetą;

16.   su pasitenkinimu pažymi, kad administracinį tyrimą pradėjo Regionų komiteto generalinis sekretorius, o jį atliko buvęs Komisijos generalinio direktoriaus pavaduotojas; nurodo, kad dviejose iš penkių bylų, kurios buvo pateiktos valdžios institucijoms, Regionų komiteto skiriančioji institucija 2008 m. sausio 17 d. nusprendė pradėti drausminę procedūrą drausmės komisijoje; supranta, kad remiantis Darbo tvarkos taisyklėmis šiais atvejais galutinį sprendimą galima priimti tik tada, kai Belgijos teismas priims galutinį nuosprendį;

17.   pažymi, kad trimis kitas atvejais skiriančioji institucija priims sprendimą dėl drausminės procedūros pradėjimo tada, kai gaus reikalingą informaciją apie tai, kokių tolesnių priemonių Belgijos institucijos ketina imtis dėl šių bylų; taip pat pažymi, kad turint omenyje dar vieną atvejį, dėl kurio OLAF nepateikė duomenų Belgijos institucijoms, skiriančioji institucija, remdamasi atlikus administracinį tyrimą pateiktomis rekomendacijomis, nusprendė įspėti atitinkamą pareigūną; dar kartą reikalauja, kad visais atvejais, kai gali būti įrodytas sukčiavimas, atitinkami asmenys būtų griežtai patraukti atsakomybėn;

18.   prašo Regionų komiteto apsvarstyti proporcingų drausminių priemonių skyrimo klausimą, jei tai bus būtina išnagrinėjus šias teismui perduotas bylas;

19.   pabrėžia, kad Regionų komiteto nariai turi regiono arba vietos valdžios rinkėjų mandatą arba yra politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai; taip pat pažymi, kad komiteto nariai, kuriems suteikti minėtieji įgaliojimai, deklaruoja savo finansinius interesus ir atskleidžia atitinkamą informaciją tokiais klausimais, kaip pvz., deklaruotina profesinė veikla, užimamos atlygintinos pareigos ar vykdoma atlygintina veikla, atsižvelgdami į juos skyrusių regiono arba vietos valdžios organų taikomas nuostatas; siūlo Regionų komitetui pradėti taikyti šį įpareigojimą visiems savo nariams; taip pat siūlo paskirti nepriklausomą už stebėseną atsakingą pareigūną, kuris turėtų kasmet viešai paskelbti apie gautas deklaracijas, kad būtų galima užtikrinti patikimą stebėseną ir kontrolę;

20.   prašo Regionų komitetą kitoje savo veiklos ataskaitoje (už 2008 finansinius metus) ne vien tik pateikti nuorodą į sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, bet ir įtraukti skyrių, kuriame būtų nurodoma išsami informacija apie tolesnes priemones, kurių buvo imtasi per atitinkamus metus atsižvelgiant į ankstesnius Parlamento sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, įskaitant galimus paaiškinimus, kodėl nebuvo įgyvendintos rekomendacijos;

21.   pažymi, kad, nepaisant Finansinio reglamento pakeitimų, viešųjų pirkimų taisyklės vis dar pernelyg sudėtingos, kad jas taikytų mažesnio masto institucijos (tokios, kaip EESRK), ypač taisyklės, susijusios su kvietimu teikti paraiškas sudaryti sutartis, kurių vertė gana nedidelė; ragina Komisiją, atliekant parengiamąjį darbą prieš rengiant pasiūlymus dėl būsimų Finansinio reglamento pakeitimų, išsamiai konsultuotis su Regionų komiteto generaliniu sekretoriumi ir administracija siekiant užtikrinti, kad galutiniame projekte būtų tinkamai atsižvelgta į jiems rūpimus klausimus.

(1) OL L 77, 2007 3 16.
(2) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(3) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(4) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(6) OL L 77, 2007 3 16.
(7) OL C 287, 2008 11 10, p. 1.
(8) OL C 286, 2008 11 10, p. 1.
(9) OL C 287, 2008 11 10, p. 111.
(10) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos mokymo fondas
PDF 284kWORD 51k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos mokymo fondo 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0437/2008 – 2008/2264(DEC))
P6_TA(2009)0293A6-0157/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos mokymo fondo 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokymo fondo 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Fondo atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1360/90 dėl Europos mokymo fondo įsteigimo(4), ypač į jo 11 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0157/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Europos mokymo fondo direktoriui, kad Fondo 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos mokymo fondo direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos mokymo fondo 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0437/2008 – 2008/2264(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos mokymo fondo 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokymo fondo 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Fondo atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1360/90 dėl Europos mokymo fondo įsteigimo(9), ypač į jo 11 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0157/2009),

1.   pažymi, kad Europos mokymo fondo galutinės metinės ataskaitos yra tokios, kaip pridėtos prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos mokymo fondo 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos mokymo fondo direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos mokymo fondo 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0437/2008 – 2008/2264(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos mokymo fondo 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokymo fondo 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Fondo atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1360/90 dėl Europos mokymo fondo įsteigimo(14), ypač į jo 11 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(15), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0157/2009),

A.   kadangi Audito Rūmai (EAR) pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2007 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi 2008 m. balandžio 22 d. Parlamentas suteikė patvirtinimą Europos mokymo fondo direktoriui, kad Fondo 2006 finansinių metų biudžetas įvykdytas(16), ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje, inter alia, išreiškė nuostabą, kad EAR ataskaitoje nepaminėta, jog prie metinės veiklos ataskaitos pridėtam direktoriaus patikinimo pareiškimui taikytos išlygos, susijusios su politinės padėties nepastovumu valstybėse partnerėse, Tempus konvencijos finansiniu valdymu, galimomis Fondo teikiamos techninės pagalbos Tempus programai socialinėmis, teisinėmis ir finansinėmis pasekmėmis bei poveikiu reputacijai,

1.   atkreipia dėmesį į EAR išvadą, kad taisomajame biudžete asignuotųjų pajamų suma įrašyta neteisingai; ji turėjo būti ne 3 400 000 EUR, kaip nurodyta, o 1 200 000 EUR – į šią sumą buvo įtraukta iš ankstesnių metų perkelta asignuotųjų pajamų suma;

2.   atkreipia dėmesį į Fondo įsipareigojimą rengiant biudžetą toliau derinti savo praktiką su norminiais reikalavimais;

3.   pažymi, kad prie metinės veiklos ataskaitos pridėtame patikinimo pareiškime direktorius, kaip ir praėjusiais metais, laikosi tų pačių išlygų, susijusių su politinės padėties nepastovumu valstybėse partnerėse, Tempus konvencijos dalies finansiniu valdymu, galimomis Fondo teikiamos techninės pagalbos Tempus programai perkėlimo socialinėmis, teisinėmis ir finansinėmis pasekmėmis bei poveikiu reputacijai;

4.   ragina EAR išnagrinėti direktoriaus pateiktas išlygas ir pateikti savo pastabas kitoje Fondo audito ataskaitoje;

5.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(17).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 63.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 149.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 131, 1990 5 23, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 63.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 149.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 131, 1990 5 23, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 63.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 149.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 131, 1990 5 23, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 88, 2009 3 31, p. 101.
(17) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


Biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra
PDF 290kWORD 56k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0442/2008 – 2008/2269(DEC))
P6_TA(2009)0294A6-0158/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 460/2004 dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros įsteigimo(4), ypač į jo 17 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5) 185 straipsnyje, ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0158/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros direktoriui, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0442/2008 – 2008/2269(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 460/2004 dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros įsteigimo(9), ypač į jo 17 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(10) 185 straipsnyje, ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0158/2009),

1.   pažymi, kad Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros galutinės metinės ataskaitos yra tokios, kaip pridėtos prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0442/2008 – 2008/2269(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 460/2004 dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros įsteigimo(14), ypač į jo 17 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(15) 185 straipsnyje, ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0158/2009),

A.   kadangi Europos Audito Rūmai (EAR) pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2007 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi 2008 m. balandžio 22 d. Parlamentas suteikė patvirtinimą Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2006 finansinių metų biudžetas įvykdytas(16),

1.   pažymi, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1007/2008(17) trejiems metams iki 2012 m. kovo 13 d. buvo pratęsti Agentūros įgaliojimai, kurių trukmė iš pradžių buvo penkeri metai ir kurie turėjo baigtis 2009 m. kovo 13 dieną;

2.   atkreipia dėmesį į EAR išsakytą kritiką, kad pagrindinė veikla daugiausia buvo vykdoma per paskutinį 2007 m. ketvirtį ir apie 40 įsipareigojimų ir daugiau kaip 50 % mokėjimų, susijusių su pagrindine veikla, buvo atlikta 2007 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais;

3.   pažymi, kad, EAR nuomone, tai susiję su vėlyvu leidimu naudoti lėšas; atkreipia dėmesį į bendrą EAR pastabą, kad mažoms agentūroms, kurių ištekliai riboti, sudėtinga vykdyti pagrindinę veiklą, jei leidimas naudoti lėšas joms suteikiamas metų pabaigoje;

4.   pažymi, kad keturis kartus perkelti asignavimai, iš viso 121 500 eurų, neatitiko teisinių įsipareigojimų;

5.   nepatenkintas Agentūros atsakymu, kad kai kuriais atvejais perkelti asignavimai buvo apskaičiuojami apytiksliai; ragina Agentūrą perkeliant asignavimus laikytis Finansinio reglamento;

6.   atkreipia dėmesį į EAR pastabas dėl inventoriaus, t. y., kad ilgalaikis turtas buvo tvarkomas naudojantis tokia lenteline skaičiuokle, kuri nepadėjo užtikrinti duomenų vientisumo, ir kad nebuvo atlikta išsami fizinė inventorizacija;

7.   atkreipia dėmesį į Agentūros paaiškinimą, kad dėl riboto įrašų kiekio administracinis inventorius tvarkomas pasitelkiant skaičiuokles, o ilgalaikis turtas tvarkomas naudojantis apskaitos programine įranga; pažymi, kad Agentūra 2009 m. ketina taikyti kaupimo principu pagrįstos turto apskaitos sistemą (angl. ABAC);

8.   nerimauja dėl to, kad EAR nurodė, kad buvo viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų, t. y.:

   išankstinė pasiūlymų atranka buvo nepagrįsta,
   vertinimo komitetas nepasirašė vertinimo dokumentų,
   bylos nebuvo susistemintos ir užbaigtos;

9.   pažymi, kad Agentūra pripažįsta pažeidimus ir įsipareigojo imtis priemonių jiems ištaisyti, t. y. ypač įdarbinti patirtį viešųjų pirkimų srityje turintį pareigūną;

10.   prašo, kad Agentūra savo 2008 m. metinėje veiklos ataskaitoje nurodytų priemones, kurių ėmėsi siekdama ištaisyti viešųjų pirkimų srities pažeidimus;

11.   atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūros metinėje veiklos ataskaitoje ir biudžeto ir finansų valdymo ataskaitoje įrašyta, kad ji buvo viena iš pirmųjų agentūrų, paprašiusių Komisijos paramos perkeliant savo finansines IT sistemas į ABAC sistemą; apgailestauja, kad Komisija dėl sudėtingo proceso ir dėl kitų agentūrų tuo pačiu metu pateiktų prašymų negalėjo laiku patenkinti Agentūros prašymo;

12.   palankiai vertina tai, kad jau prasidėjo pasirengimas perkelti į ABAC sistemą ir kad Agentūra planuoja savo 2009 m. finansinę atskaitomybę rengti naudodamasi ABAC sistema;

13.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(18).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 23.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 13.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 77, 2004 3 13, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 23.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 13.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 77, 2004 3 13, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 23.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 13.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 77, 2004 3 13, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 88, 2009 3 31, p. 217.
(17) OL L 293, 2008 10 31, p. 1.
(18) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos policijos koledžas
PDF 298kWORD 67k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos policijos koledžo 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0444/2008 – 2008/2271(DEC))
P6_TA(2009)0295A6-0160/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos policijos koledžo 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos policijos koledžo 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Koledžo atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimą 2005/681/TVR, įsteigiantį Europos policijos koledžą (CEPOL) ir panaikinantį Sprendimą 2000/820/TVR(4), ypač į jo 16 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5) 185 straipsnyje, ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0160/2009),

1.   suteikia Europos policijos kodekso direktoriui patvirtinimą, kad Koledžo 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos policijos koledžo direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos policijos koledžo 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0444/2008 – 2008/2271(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos policijos koledžo 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos policijos koledžo 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Koledžo atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimą 2005/681/TVR, įsteigiantį Europos policijos koledžą (CEPOL) ir panaikinantį Sprendimą 2000/820/TVR(9), ypač į jo 16 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(10) 185 straipsnyje, ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0160/2009),

1.   pažymi, kad Europos policijos koledžo galutinės metinės ataskaitos yra tokios, kaip pridėta prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos policijos koledžo 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos policijos koledžo direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos policijos koledžo 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0444/2008 – 2008/2271(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos policijos koledžo 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos policijos koledžo 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Koledžo atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimą 2005/681/TVR, įsteigiantį Europos policijos koledžą (CEPOL) ir panaikinantį Sprendimą 2000/820/TVR(14), o ypač į jo 16 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(15) 185 straipsnyje, ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0160/2009),

A.   kadangi Koledžas buvo įsteigtas 2001 m. ir pagal Bendrojo finansinio reglamento 185 straipsnio nuostatas pertvarkytas į Bendrijos įstaigą, kuriai nuo 2006 m. sausio 1 d. taikomas agentūroms parengtas Bendrasis finansinis reglamentas,

B.   kadangi Europos Audito Rūmai (EAR), remdamiesi tuo, kad viešųjų pirkimų sistema neatitiko Finansinio reglamento nuostatų, savo ataskaitoje Koledžo 2006 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų klausimu pateikė išvadą dėl atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkos,

C.   kadangi Parlamentas 2008 m. balandžio 22 d. patvirtino Koledžo direktoriui, kad Koledžo 2006 finansinių metų biudžetas(16) įvykdytas, ir prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje savo rezoliucijoje, inter alia:

   apgailestavo dėl EAR pateiktos išvados, kad Koledžas 2006 m. neįdiegė būtinų sistemų ir procedūrų, kurios suteiktų galimybę parengti finansinę ataskaitą pagal agentūroms taikomo Finansinio pagrindų reglamento reikalavimus;
   ragino Koledžą, vadovaujantis savo finansiniu reglamentu, patvirtinti išsamias įgyvendinimo taisykles, įskaitant taikomas siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą;
   paskatino Koledžą nedelsiant ir ne vėliau kaip iki 2008 m. birželio mėn. užtikrinti, kad jo finansinis vadovavimas būtų vykdomas visiškai atsižvelgiant į Finansinio reglamento nuostatas;
   paprašė Komisiją įdėmiai kontroliuoti, kaip naudojamas Koledžo biudžetas,

D.   kadangi EAR ataskaitoje Koledžo 2007 finansinių metų metinių ataskaitų klausimu pateikė finansinių ataskaitų patikimumo ir atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą,

1.   pažymi, kad, nors EAR 2006 m. patikinimo pareiškimas dėl ataskaitų buvo besąlygiškas, o dėl atliktų operacijų atskleidė tam tikrų trūkumų, 2007 m. patikinimo pareiškime atskleidžiami trūkumai, susiję su finansinėmis ataskaitomis ir atliktomis operacijomis;

2.   pabrėžia, kad Koledžas turi griežtai laikytis Finansinio reglamento ir EB viešųjų pirkimų srities teisės aktų ir gerinti savo finansų valdymą, nes tai yra antrieji metai iš eilės, kai EAR iškelia panašius ir (arba) tuos pačius klausimus;

3.   prašo Komisiją įdėmiai prižiūrėti, kaip vykdomas Koledžo biudžetas;

4.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad EAR nustatė atvejų, kai asignavimai buvo naudojami asmeninėms Koledžo darbuotojų išlaidoms padengti; pažymi, kad, EAR nuomone, minėtasis viešųjų lėšų naudojimas asmeniniais tikslais pagal savo pobūdį yra didelio masto;

5.   pabrėžia, kad EAR rekomenduoja imtis veiksmų siekiant užtikrinti, jog visos šios lėšos būtų susigrąžintos;

6.   yra susirūpinęs, nes atsakingas komitetas gavo neišsamią informaciją apie EAR nustatytą viešųjų lėšų naudojimą asmeniniais tikslais, kad nesilaikyta 2008 m. birželio mėn. termino, nustatyto 2006 m. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, iki kurio Koledžas turėjo sutvarkyti savo finansų valdymą taip, kad atitiktų Finansinio reglamento nuostatas, ir pakartotinai pažeistos pagrindinės finansinės taisyklės;

7.   pažymi, kad Koledžas pažeidė vieningumo ir biudžeto tikslumo principus neįregistruodamas 1 500 000 eurų, gautų iš Komisijos 2007 m. ir skirtų tinkamam programos MEDA įgyvendinimui;

8.   reiškia susirūpinimą dėl EAR nustatytų biudžeto valdymo pažeidimų; pažymi, kad tik 5 600 000 eurų įsipareigojimų asignavimų buvo panaudota, tuo tarpu 1 700 000 eurų buvo perkelta; pažymi, kad buvo panaikinta iš ankstesnių metų perkeltų 20 % asignavimų;

9.   pažymi, kad iki 2007 m. lapkričio mėn. Koledžas netaikė tinkamos įsipareigojimų apskaitos sistemos, o tai sukėlė didelių biudžeto valdymo sunkumų, pvz., buvo sukuriamos naujos biudžeto eilutės ex nihilo;

10.   pažymi, kad 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo įsipareigojimų sistema, įforminama dokumentais popieriuje, o 2008 m. birželio mėn. buvo įgyvendinta kaupimo principu pagrįstos turto apskaitos sistema (angl. ABAC);

11.   pažymi, kad EAR negalėjo tiksliai nurodyti viešųjų lėšų, panaudotų asmeninėms Koledžo darbuotojų išlaidoms padengti, sumos ir jų tipo; pažymi, kad Parlamento prašymu pateikta Koledžo informacija apie mobiliųjų telefonų ir automobilių naudojimą, darbuotojų būstų aprūpinimą baldais ir nemokamas darbuotojų vežimo į oro uostus ir traukinių stotis paslaugas; pažymi, kad, Koledžo nuomone, šiuo metu padėtis, susijusi su susigrąžinamomis sumomis, yra tokia:

   darbuotojų naudojimasis mobiliaisiais telefonais: 3 405 Didžiosios Britanijos svarai sterlingų už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio mėn. iki gruodžio mėn.; visos lėšos susigrąžintos,
   darbuotojų naudojimasis automobiliais: 1 157 Didžiosios Britanijos svarai sterlingų už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki gruodžio mėn.; visos lėšos susigrąžintos; po to automobiliai parduoti,
   baldai: 6 625 Didžiosios Britanijos svarai sterlingų už 2007 m. pirktus baldus; po to baldai parduoti,
   nemokamos darbuotojų vežimo į oro uostus ir traukinių stotis paslaugos: 9 508 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų suma, nustatyta už 2007 m.; pradėtas lėšų susigrąžinimo procesas;

12.   neketina priimti neišsamios Koledžo pateiktos informacijos, ypač dėl to, kad duomenys netgi neapima visų 2007 m. ir nenurodytos sumos, gautos pardavus automobilius ir baldus;

13.   pabrėžia, kad 2006 m., nepaisant to, kad EAR metinėje ataskaitoje ir 2006 m. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo kritikuota finansinės atskaitomybės stoka, Koledžas ir vėl neparengė 2007 m. biudžeto ir finansų valdymo ataskaitos, nors to buvo reikalaujama pagal jo finansinį reglamentą;

14.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad nors į tai buvo atkreiptas dėmesys EAR metinėje ataskaitoje ir 2006 m. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Koledžas priėmė:

   finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles tik 2008 m. vasario mėn.,
   vidaus viešųjų pirkimų gaires tik 2008 m. rugsėjo mėn., kaip nurodyta jo atsakyme EAR, ir tik 2008 m. spalio mėn., kaip nurodyta jo atsakyme pranešėjui;
  

y. daugiau kaip dvejiems metams po to, kai Koledžas tapo agentūra ir jam buvo pradėtas taikyti finansinis reglamentas;

15.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad Koledžas be išankstinio Komisijos sutikimo 2008 m. patvirtino persvarstytą savo finansinį reglamentą, kuriame yra išimčių nuo Bendrojo finansinio reglamento, visų pirma susijusių su viešųjų pirkimų taisyklėmis;

16.   atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei nurodoma jo finansiniame reglamente, Koledžas nenusiuntė biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai 2007 m. vidaus auditų ataskaitos;

Tebevykstantis OLAF tyrimas

17.   pažymi, kad OLAF pradėjo vidaus tyrimą dėl Koledžo;

18.   ragina Koledžą, ypač direktorių, glaudžiai bendradarbiauti su OLAF ir teikti visą reikiamą pagalbą siekiant, kad OLAF darbuotojai galėtų atlikti savo pareigas;

19.   ragina Koledžą, OLAF ir Komisiją nedelsiant, kai tik bus gauti rezultatai, pateikti juos biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai;

o
o   o

20.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(17).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 51.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 136.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 256, 2005 10 1, p. 63.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 51.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 136.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 256, 2005 10 1, p. 63.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 51.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 136.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 256, 2005 10 1, p. 63.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 88, 2009 3 31, p. 243.
(17) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos GNSS priežiūros institucija
PDF 376kWORD 64k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos GNSS priežiūros institucijos 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0446/2008 – 2008/2273(DEC))
P6_TA(2009)0296A6-0164/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos GNSS(1) priežiūros institucijos 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(2),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos GNSS priežiūros institucijos 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Institucijos atsakymais(3),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(4), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo(5), ypač į jo 12 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(6), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0164/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Europos GNSS priežiūros institucijos vykdomajam direktoriui, kad Institucijos 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos GNSS priežiūros institucijos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos GNSS priežiūros institucijos 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0446/2008 – 2008/2273(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos GNSS(7) priežiūros institucijos 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(8),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos GNSS priežiūros institucijos 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Institucijos atsakymais(9),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo(11), ypač į jo 12 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0164/2009),

1.   pažymi, kad Europos GNSS priežiūros institucijos galutinės metinės ataskaitos yra tokios, kaip pridėta prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos GNSS priežiūros institucijos 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos GNSS priežiūros institucijos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos GNSS priežiūros institucijos 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0446/2008 – 2008/2273(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos GNSS(13) priežiūros institucijos 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(14),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos GNSS priežiūros institucijos 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Institucijos atsakymais(15),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(16), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo(17), ypač į jo 12 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(18), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0164/2009),

A.   kadangi Europos Audito Rūmai (EAR) pareiškė, kad negalėjo susidaryti nuomonės dėl Europos GNSS priežiūros institucijos 2007 finansinių metų finansinių ataskaitų, ir nurodė, kad 2007 m. buvo persvarstoma visa "Galileo" projekto sandara ir kad Institucijos finansinės ataskaitos buvo parengtos esant neaiškioms teisinėms aplinkybėms,

B.   kadangi tuo pačiu metu EAR pareiškė, kad vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

C.   kadangi Institucija 2006 m. tapo finansiškai nepriklausoma,

D.   kadangi EAR savo 2006 m. ataskaitoje dėl Institucijos metinių finansinių ataskaitų pateikė palankų patikinimo pareiškimą,

E.   kadangi 2008 m. balandžio 22 d. Parlamentas Europos GNSS priežiūros institucijos vykdomajam direktoriui suteikė patvirtinimą, kad Institucijos 2006 finansinių metų biudžeto įvykdytas(19);

1.   atkreipia dėmesį į tai, kad EAR metinėje ataskaitoje įrašyta, kad Institucijos 2007 finansiniais metais galutinis biudžetas sudarė 436 500 000 EUR, palyginti su 7 000 000 EUR 2006 m. biudžetu; atkreipia dėmesį, kad 2007 m. biudžetas buvo iš esmės finansuojamas Komisijos subsidijomis (7 600 000 EUR veiklos subsidija ir veiklai skirtos 194 500 000 EUR lėšos), bendros įmonės "Galileo" atliktais pervedimais ir trečiųjų šalių įnašais;

2.   atkreipia dėmesį į EAR pastabą, kad delsiant vykdyti "Galileo" programą Institucijai iš tikrųjų suteikti asignavimai (210 000 000 EUR) buvo daug mažesni;

Nepilnas patikinimo pareiškimas dėl finansinių ataskaitų

3.   apgailestauja, kad EAR negalėjo susidaryti nuomonės dėl Institucijos 2007 m. metinių finansinių ataskaitų patikimumo; atkreipia dėmesį į EAR paaiškinimą, kad 2007 m. metinės finansinės ataskaitos buvo parengtos, o EAR atliko auditą tuomet, kai "Galileo" projektas ir Institucijos vaidmuo buvo persvarstomi, o naujoji teisinė bazė, ypač susijusi su projekto lėšų valdymu ir turto nuosavybe, dar nebuvo baigta rengti;

4.   pažymi, kad tuo tarpu įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 683/2008(20); pažymi, kad, remiantis tuo reglamentu, "Galileo" ir EGNOS(21) programų valdytoja yra Komisija, o viso materialaus ir nematerialaus turto, sukurto pagal šias programas, savininkė – Bendrija;

5.   pažymi, kad Institucija savo 2008 m. metines finansines ataskaitas parengs pagal naują teisinę sistemą;

6.   ragina EAR savo ataskaitoje dėl Institucijos 2008 m. metinių finansinių ataskaitų įvertinti, ar kiek paaiškėjo padėtis dėl finansinių ataskaitų;

Biudžeto vykdymas

7.   susirūpinęs, kad EAR nustatė šiuos biudžeto vykdymo trūkumus: veiklai skirtų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo žemas (įsipareigojimų – 63 proc. ir mokėjimų – 51 proc.); nebuvo aiškios sąsajos tarp Institucijos darbo programos ir biudžeto; pervedimai nebuvo pagrįsti ar paremti dokumentais; susigrąžinimo pavedimai buvo ne kartą per vėlai registruojami; biudžeto vykdymas buvo pateikiamas nenuosekliai;

8.   pripažįsta, kad Institucija turėjo atlikti daug perkėlimų dėl nepaprastos biudžeto padėties (50 proc. rezervas einamosios veiklos biudžete);

9.   ragina Instituciją savo 2008 m. biudžeto ir finansų valdymo ataskaitoje pateikti informacijos apie veiksmus, kurių ji ėmėsi pagal EAR rekomendacijas dėl biudžeto vykdymo, ir apie pasiektus rezultatus;

Su "Galileo" ir EGNOS projektų turtu susiję neaiškumai

10.   atkreipia dėmesį į EAR kritiką dėl "Galileo" projekto turto, nes Institucija nepateikė pakankamai informacijos apie savo sąskaitas, kadangi iki 2007 m. pabaigos nebuvo parengtas Europos kosmoso agentūros (EKA) turimo turto sąrašas;

11.   atkreipia dėmesį į Institucijos EAR pateiktą atsakymą, kad 2007 m. gruodžio 31 d. šį turtą kontroliavo EKA, o ne Institucija;

12.   atkreipia dėmesį į EAR kritiką dėl EGNOS projekto turto, nes nėra sudarytas tikslus šio turto sąrašas ir Institucijos finansinėse ataskaitose nenurodyta jo vertė;

13.   atkreipia dėmesį į Institucijos atsakymą, kad 2007 m. gruodžio 31 d. EGNOS projekto turtą vis dar kontroliavo EKA; taip pat pažymi, kad Institucijos vykdomojo direktoriaus pateiktuose atsakymuose teigiama, kad 2008 m. buvo padaryta didelė pažanga, nes EGNOS investuotojai susitarė dėl turto perdavimo sąlygų;

14.   pažymi, kad, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 683/2008, "Galileo" ir EGNOS projektų turto savininkė yra Bendrija; pažymi, kad šio turto perdavimas iš Institucijos Komisijai, kuri Bendrijos vardu yra jo savininkė, prasidėjo 2008 m. gruodžio mėn.;

15.   ragina Instituciją dėti visas įmanomas pastangas ir 2008 m. savo metinėse finansinėse ataskaitose paaiškinti "Galileo" ir EGNOS projektų turto padėtį;

16.   ragina Komisiją, kuriai šiuo metu perduodamas "Galileo" ir EGNOS projektų turtas, atsižvelgti į EAR pastabas ir užtikrinti, kad šis turtas būtų tinkamai įrašytas į finansines ataskaitas;

17.   atkreipia dėmesį į EAR pastabą, kad "Galileo" projekto suderinimo orbitoje etapo išlaidas turėtų lygiomis dalimis pasidalyti EKA ir ES ir kad, vis dėlto, ES įnašas didesnis nei EKA 114 000 000 EUR; pažymi, kad, pasak EAR, išankstinio finansavimo suma turėjo būti pateikta Institucijos finansinėse ataskaitose;

18.   pažymi, kad Institucija nesutiko su EAR ir pripažino tik 53 200 000 EUR išankstinių mokėjimų;

Institucijos vaidmuo uždarant bendrą įmonę "Galileo" (angl. GJU)

19.   primena, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. Institucija iš bendros įmonės "Galileo" (angl. GJU) perėmė visas veiklos kryptis ir turtą;

20.   susirūpinęs dėl EAR kritinių pastabų dėl to, kaip tam tikras turtas buvo perduotas iš GJU Institucijai ir kaip jis buvo įrašytas į Institucijos finansines ataskaitas;

21.   pažymi, kad Institucija EAR pateikė išsamų atsakymą ir nesutiko su daugeliu EAR pastabų;

22.   mano, kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija, remdamasi EAR audito rezultatais, turi kruopščiai išnagrinėti GJU uždarymą, o taip pat Institucijos atliekamą vaidmenį;

23.   atkreipia dėmesį, kad EAR šiuo metu atlieka "Galileo" projekto plėtojimo ir suderinimo orbitoje etapo valdymo auditą; ragina EAR ypatingą dėmesį skirti GJU veiklos krypčių ir turto perdavimui Institucijai ir teigiamai vertina EAR ketinimą paskelbti audito rezultatus specialioje ataskaitoje prieš 2009 m. vasaros atostogas;

o
o   o

24.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(22).

(1) GNSS: Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos.
(2) OL C 278, 2008 10 31, p. 38.
(3) OL C 311, 2008 12 5, p. 107.
(4) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(5) OL L 246, 2004 7 20, p. 1.
(6) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(7) GNSS: Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos.
(8) OL C 278, 2008 10 31, p. 38.
(9) OL C 311, 2008 12 5, p. 107.
(10) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(11) OL L 246, 2004 7 20, p. 1.
(12) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(13) GNSS: Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos.
(14) OL C 278, 2008 10 31, p. 38.
(15) OL C 311, 2008 12 5, p. 107.
(16) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(17) OL L 246, 2004 7 20, p. 1.
(18) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(19) OL L 88, 2009 3 31, p. 262.
(20) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo (OL L 196, 2008 7 24, p. 1.).
(21) Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema.
(22) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos geležinkelių agentūra
PDF 363kWORD 61k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos geležinkelių agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0443/2008 – 2008/2270(DEC))
P6_TA(2009)0297A6-0165/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos geležinkelių agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos geležinkelių agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantį Europos geležinkelių agentūrą(4), ypač į jo 39 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A6-0165/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Europos geležinkelių agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos geležinkelių agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos geležinkelių agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0443/2008 – 2008/2270(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos geležinkelių agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos geležinkelių agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantį Europos geležinkelių agentūrą(9), ypač į jo 39 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A6-0165/2009),

1.   pažymi, kad Europos geležinkelių agentūros galutinės metinės ataskaitos yra tokios, kaip pridėta prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos geležinkelių agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos geležinkelių agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos geležinkelių agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0443/2008 – 2008/2270(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos geležinkelių agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos geležinkelių agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantį Europos geležinkelių agentūrą(14), ypač į jo 39 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(15), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A6-0165/2009),

A.   kadangi Europos Audito Rūmai (EAR) pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2007 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi 2008 m. balandžio 22 d. Parlamentas Europos geležinkelių agentūros vykdomajam direktoriui suteikė patvirtinimą, kad Agentūros 2006 finansinių metų biudžetas įvykdytas(16),

1.   palankiai vertina tai, kad nors 2006 m. EAR patikinimo pareiškime iš dalies buvo išlygų dėl vykdytų finansinių operacijų, 2007 finansinių metų EAR patikinimo pareiškimas yra teigiamas;

2.   pažymi, kad Agentūra iš ES bendrojo 2007 m. biudžeto gavo 16 645 000 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų;

3.   pažymi, kad savo atsakyme į 2006 m. EAR metinėje ataskaitoje pateiktus klausimus Agentūra įvertino, kad papildomos išlaidos, susijusios su būtinybe dirbti dviejuose skirtinguose miestuose – administraciniame centre Valansjene ir Lilyje, kuriame rengiami posėdžiai, – yra 450 000 EUR neįskaitant netiesioginių išlaidų, pvz., prarastų darbo valandų dėl kelionės arba papildomo administracinio darbo;

4.   apgailestauja dėl to, kad dvi darbo vietos trukdo Agentūros darbui ir lemia papildomas išlaidas Europos mokesčių mokėtojams; pažymi, kad priimančiosios šalies susitarimo projekte numatyta, kad papildomas išlaidas dengia priimančioji šalis;

5.   palankiai vertina tai, kad Agentūra atsižvelgė į EAR kritiką, jog nebuvo atlikta jos ilgalaikio turto fizinė inventorizacija, ir fizinę inventorizaciją atliko 2008 m. birželio mėn. ir visas ilgalaikis turtas dabar yra paženklintas ir bus įrašytas į inventorinę knygą;

6.   atkreipia dėmesį į EAR kritiką, kad buvo rasta kai kurių atrankos procedūrų trūkumų ir kad Agentūra dar nebaigė vykdyti įdarbinimo procedūrų;

7.   ragina Agentūrą laikytis pažado, kurį ji pateikė atsakyme EAR, pabaigti išsamų procedūrų, kurių reikės laikytis įdarbinant darbuotojus 2009 m. pirmą ketvirtį, aprašymą;

Biudžeto planavimas ir vykdymas

8.   pažymi tai, kad EAR, nepateikdami išlygų savo patikinimo pareiškime, ypatingą dėmesį atkreipia į savo pastabas dėl biudžeto planavimo ir vykdymo;

9.   atkreipia dėmesį į tai, kad EAR 2006 m. metinėje ataskaitoje įrašyta, jos Agentūros 2007 m. galutinis biudžetas siekė 16 600 000 EUR, įskaitant 1 900 000 EUR rezervą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 m. pabaigoje reikėjo panaikinti 3 400 000 EUR, įskaitant rezervą, ir kad, be to, 2 700 000 EUR buvo perkelta į 2008 m.;

10.   nerimauja dėl EAR išvados, kad nebuvo panaudota daugiau kaip 35 proc. galutinių asignavimų, ir tai, EAR nuomone, rodo, jog Agentūros programavimo ir biudžeto sudarymo procedūros turėjo itin didelių trūkumų;

11.   pažymi, kad Agentūra savo atsakymuose EAR nurodo tai, jog 2007 m. biudžetas buvo parengtas tik jai tapus finansiškai nepriklausoma ir neturėta jokios ankstesnės patirties, kuo grįsti sąmatas, ir kad dėl netikrumo, susijusio su tuo, ar bus leista ir kada bus leista naudotis rezervo lėšomis, buvo būtina planuoti veiklą neatsižvelgiant į rezervą;

12.   nerimauja dėl EAR išvados, kad, nors Agentūros biudžeto vykdymas buvo žemas, grynųjų pinigų suma, kurios ji prašė iš Komisijos ir kurią ji gavo, buvo žymiai didesnė už faktinius jos grynųjų lėšų poreikius;

13.   pažymi, kad grynųjų pinigų suma, kurią Agentūra valdė 2007 m. pradžioje, sudarė maždaug 2 300 000 EUR ir kad papildomai ji paprašė Komisijos ir gavo 17 000 000 EUR grynųjų pinigų; atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 m. atlikti mokėjimai apytikriai siekė 12 500 000 EUR; daro išvadą, kad gauta grynųjų pinigų suma apytikriai 6 800 000 EUR viršijo tikruosius grynųjų pinigų poreikius;

14.   pritaria EAR išvadai, kad Agentūros grynųjų pinigų poreikio prognozės nebuvo kruopščiai parengtos ir tai neatitinka patikimo finansų valdymo principo;

15.   atkreipia dėmesį į tai, kad vykdomasis direktorius savo rašytiniame paaiškinime Parlamentui pripažino, jog visa prašyta ir gauta grynųjų pinigų suma viršijo tikruosius poreikius, ir paaiškino, kad tai buvo susiję su žemu biudžeto vykdymu ir su tuo, kad trūko patirties planuojant grynųjų pinigų poreikius;

16.   palankiai vertina vykdomojo direktoriaus pareiškimą apie tai, kad šiuo metu atnaujinta subsidijų gavimo procedūra ir patobulintas grynųjų pinigų poreikių planavimas;

17.   ragina Agentūrą, remiantis Reglamento (EB) Nr. 2343/2002, kuris įsigaliojo 2008 m. liepos mėn. ir pagal kurį agentūros įpareigojamos griežtai valdyti grynuosius pinigus siekiant užtikrinti, kad jų grynųjų pinigų likučiai apsiribotų tinkamai pagrįstais poreikiais, 15 straipsnio 5 dalimi, kreipti ypatingą dėmesį į grynųjų pinigų valdymo gerinimą;

Tolesni veiksmai atsižvelgiant į 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą

18.   primena, kad 2006 finansiniai metai buvo pirmi metai, kai Agentūra buvo finansiškai nepriklausoma ir jai buvo taikoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra;

19.   primena, kad 2006 m. EAR patikinimo pareiškime buvo išlygų dėl konkursų procedūrų trūkumų, ir apgailestauja, kad 2007 m. EAR vėl nustatė trūkumų vykdant viešuosius pirkimus;

20.   pažymi, kad Agentūra savo EAR pateiktuose atsakymuose pripažįsta, kad vis dar reikia atlikti kai kurių patobulinimų ir kad ji, siekdama sunorminti procedūras, rengia viešųjų pirkimų vadovą;

21.   pažymi, kad, kaip ir 2006 m., EAR kritiškai vertino su biudžeto vykdymu susijusius trūkumus, ypač aukštą perkeltų asignavimų rodiklį;

22.   ragina Agentūrą stengtis padidinti biudžeto vykdymą ir savo 2008 m. biudžeto ir finansų valdymo ataskaitoje pranešti apie priemones, kurių buvo imtasi, ir apie pasiektus rezultatus;

  23 ragina Komisiją užtikrinti, kad ateityje Agentūra laikytųsi griežtos finansinės drausmės ir visada savo veiklą vykdytų neviršydama nustatyto biudžeto;

o
o   o

24.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(17).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 53.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 92.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 164, 2004 4 30, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 53.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 92.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 164, 2004 4 30, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 53.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 92.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 164, 2004 4 30, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 88, 2009 3 31, p. 209.
(17) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos jūrų saugumo agentūra
PDF 289kWORD 57k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0438/2008 – 2008/2265(DEC))
P6_TA(2009)0298A6-0167/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos jūrų saugumo agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą(4), ypač į jo 19 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A6-0167/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Europos jūrų saugumo agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos jūrų saugumo agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0438/2008 – 2008/2265(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos jūrų saugumo agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą(9), ypač į jo 19 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A6-0167/2009),

1.   pažymi, kad Europos jūrų saugumo agentūros galutinės metinės ataskaitos yra tokios, kaip pridėta prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos jūrų saugumo agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos jūrų saugumo agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0438/2008 – 2008/2265(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos jūrų saugumo agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą(14), ypač į jo 19 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(15), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A6-0167/2009),

A.   kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2007 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi Parlamentas 2008 m. balandžio 22 d. Europos jūrų saugumo agentūros vykdomajam direktoriui suteikė patvirtinimą, kad Agentūros 2006 finansinių metų biudžetas įvykdytas(16), ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje, inter alia:

   atkreipė dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad biudžeto ir personalo plano sudarymo tvarka nebuvo pakankamai griežta ir kad dėl to buvo perkelta daug biudžeto lėšų, netinkamai planuotas personalo įdarbinimas, o biudžetas pristatytas neteisingai;
   su susirūpinimu atkreipė dėmesį į Audito Rūmų pastabas, kad kai kurie teisiniai įsipareigojimai buvo įrašyti anksčiau negu atitinkami biudžeto įsipareigojimai,

1.   pažymi, kad Agentūra iš ES 2007 m. biudžeto gavo 48 249 000 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų;

2.   apgailestauja, kad, kaip ir 2006 m., Audito Rūmai nustatė, kad Agentūros biudžeto sudarymo tvarka nebuvo pakankamai griežta;

3.   atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai pastebėjo, jog 2007 m. lėšos perkeltos 32 kartus; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų kritiką dėl didelio perkėlimų skaičiaus;

4.   atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad perkėlimai neviršijo Finansiniame reglamente nustatytos 10 proc. ribos;

5.   taip pat atkreipia dėmesį į Audito Rūmų kritiką, kad nuo 2007 m. birželio mėn. vidurio iki gruodžio mėn. į asignuotąsias pajamas buvo netinkamai perkelti kovos su tarša priemonėms skirti 25 000 000 EUR, kuriuos biudžeto valdymo institucija patvirtino kaip įprastus asignavimus;

6.   atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kuriame nurodoma, kad 2007 m. kovo 20 d. ji nusprendė, atsižvelgdama į Komisijos patarimą, kovai su tarša skirtas lėšas priskirti asignuotosioms pajamoms ir kad 2007 m. lapkričio 21 d. ji nusprendė šių lėšų nelaikyti asignuotosiomis pajamomis;

7.   nusivylęs, kad, kaip ir 2006 m., Audito Rūmai nustatė, kad teisiniai įsipareigojimai buvo įrašyti anksčiau negu atitinkami biudžeto įsipareigojimai; ragina Agentūrą sustiprinti mokymus ir ryšius, kad ateityje būtų išvengta tokios padėties; prašo, kad apie veiksmus, kurių buvo imtasi šiuo klausimu, būtų pranešta Agentūros 2008 m. metinėje veiklos ataskaitoje;

8.   atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai rado šių su įdarbinimo procedūromis susijusių trūkumų:

   prieš prasidedant vertinimo procesui nebuvo nustatyti atrankos kriterijai ir mažiausi privalomi balai, kuriuos reikia surinkti norint pereiti į kitą konkurso etapą,
   personalo komiteto atstovai nebuvo pakviesti dalyvauti įdarbinimo procedūrose;

9.   atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, jog buvo imtasi priemonių, kad atrankos kriterijai ir mažiausi privalomi balai būtų nustatyti anksčiau;

10.   ragina Agentūrą pasirūpinti, kad įdarbinimo procedūros būtų skaidrios ir nediskriminuojamosios, ir ypač užtikrinant personalo komiteto dalyvavimą;

11.   teigiamai vertina tai, kad Agentūra glaudžiai bendradarbiauja su taip pat Lisabonoje įsikūrusiu Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru, su kuriuo dalijasi pastatais ir bendrai naudojasi infrastruktūra bei paslaugomis;

12.   ragina Komisiją užtikrinti, kad ateityje Agentūra laikytųsi griežtos finansinės drausmės ir visada savo veiklą vykdytų neviršydama nustatyto biudžeto;

13.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(17).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 20.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 57.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 208, 2002 8 5, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 20.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 57.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 208, 2002 8 5, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 20.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 57.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 208, 2002 8 5, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 88, 2009 3 31, p. 192.
(17) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos rekonstrukcijos agentūra
PDF 363kWORD 58k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos rekonstrukcijos agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0429/2008 – 2008/2256(DEC))
P6_TA(2009)0299A6-0169/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos rekonstrukcijos agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos rekonstrukcijos agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2667/2000 dėl Europos rekonstrukcijos agentūros(4), ypač į jo 8 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0169/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Europos rekonstrukcijos agentūros direktoriui, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos rekonstrukcijos agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos rekonstrukcijos agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0429/2008 – 2008/2256(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos rekonstrukcijos agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos rekonstrukcijos agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2667/2000 dėl Europos rekonstrukcijos agentūros(9), ypač į jo 8 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0169/2009),

1.   pažymi, kad Europos rekonstrukcijos agentūros galutinės metinės ataskaitos pridėtos prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos rekonstrukcijos agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos rekonstrukcijos agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos rekonstrukcijos agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0429/2008 – 2008/2256(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos rekonstrukcijos agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos rekonstrukcijos agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2667/2000 dėl Europos rekonstrukcijos agentūros(14), ypač į jo 8 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(15) 185 straipsnyje, ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0169/2009),

A.   kadangi Audito Rūmai (EAR) pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2007 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi 2008 m. balandžio 22 d. Parlamentas suteikė Europos rekonstrukcijos agentūros direktoriui patvirtinimą, kad Agentūros 2006 finansinių metų biudžetas įvykdytas(16);

1.   su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip ir 2006 finansiniais metais, EAR nusprendė, kad Agentūros biudžetas įvykdytas patenkinamai;

2.   primena, kad Agentūros įgaliojimai baigėsi 2008 m. gruodžio 31 d.

3.   daugelį kartų įsitikino, kad agentūra ne tik turi sistemas (logistikos, IT ir kitas sistemas), skirtas greitai suteikti didelio masto pagalbai situacijose po konfliktų, tačiau taip pat įrodė, kad ji turi patirtį ir žinias kokybiškai ir realų poveikį turinčiai pagalbai parengti ir suteikti;

4.   apgailestauja dėl to, kad Komisija neatsižvelgė į 2005 ir 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijas, kuriose prašyta pratęsti 2008 m. užbaigtą agentūros veiklą, taip pat yra susirūpinęs dėl to pasekmėje kilusio pavojaus, kad ES gali netekti per pastaruosius 8 metus agentūros sukauptos patirties;

Veiksmai, kurių imtasi po 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros

5.   primena, kad savo rezoliucijoje dėl 2006 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo Parlamentas prašė, kad Komisija reguliariai jį informuotų apie Agentūros veiklos perdavimą delegacijoms;

6.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija savo ataskaitos dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2006 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais, 201 ir 203 dalyse pažadėjo informuoti Parlamentą apie Agentūros veiklos perdavimą delegacijoms ir įvairius Agentūros uždarymo etapus(17);

7.   atkreipia dėmesį į Komisijos pareiškimą jos ataskaitoje dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2006 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais, kad Agentūra užbaigs bet kokią veiklą iki 2008 m. rugsėjo mėn. pabaigos, kad Agentūra turės tris mėnesius (nuo 2008 m. spalio iki gruodžio mėn.) savo veiklai užbaigti administravimo aspektu, taip pat kad 2009 m. Komisijai priskirtas uždarymo padalinys užsiims likusios administravimo veiklos užbaigimu ribotu kelių mėnesių laikotarpiu;

8.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkui išsiuntė keletą informacinių pranešimų apie Komisijos ir Agentūros bendradarbiavimą pereinamuoju 2007–2008 m. laikotarpiu(18);

9.   atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2008 m. spalio 7 d. ketvirtąjį informacinį pranešimą Komisija pateiks galutinę ataskaitą apie laipsnišką Agentūros uždarymą po to, kai bus suvestos galutinės Agentūros sąskaitos ir uždarymo padalinys baigs darbą; laukia, kada gaus šią ataskaitą;

Galimi pavojai, susiję su Agentūros veiklos perdavimu delegacijoms

10.   atkreipia dėmesį į tai, kad EAR savo metinėje ataskaitoje 2007 m. nurodė tris pagrindinius pavojus, susijusius su Agentūros veiklos perdavimu delegacijoms:

   a) dėl daugiamečio Agentūros veiklos pobūdžio, dar nepanaudota 453 000 000 eurų biudžeto asignavimų, kurie turi būti vykdomi po 2008 m., kurie yra paskutiniai Agentūros veikimo metai;
   b) Komisijos 2008 m. birželio 11 d. paskelbtose bylų perdavimo gairėse aptariami ne visi Agentūros balanse esantys objektai;
   c) 2007 m. gruodžio 31 d. Agentūros balanse esantį 180 000 000 eurų sukauptą likutį baigiantis Agentūros įgaliojimams taip pat turės perimti ir tvarkyti Komisija;

11.   prašo, kad Komisija praneštų Parlamento atsakingam komitetui apie tai

o
o   o

   a) kaip bus vykdomi nepanaudoti biudžeto asignavimai;
   b) ar sudarytas Agentūros ir Komisijos susitarimo memorandumas, apimantis visus Agentūros balanse likusius objektus, arba kaip Komisija kitu būdu užtikrino, kad būtų baigtas visų bylų ir objektų perdavimas;
   c) kaip Komisija tvarkys sukauptą 180 000 000 eurų likutį, kuris 2007 m. gruodžio 31 d. buvo Agentūros balanse;

12.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(19).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 13.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 42.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 306, 2000 12 7, p. 7.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 13.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 42.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 306, 2000 12 7, p. 7.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 13.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 42.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 306, 2000 12 7, p. 7.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 88, 2009 3 31, p. 150.
(17) Komisijos tarnybų darbo dokumentas, Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais, priedas (SEC(2008)2579).
(18) Pranešimai pateikti Biudžeto kontrolės komiteto tinklavietėje.
(19) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos aplinkos agentūra
PDF 369kWORD 63k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos aplinkos agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0432/2008 – 2008/2259(DEC))
P6_TA(2009)0300A6-0171/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aplinkos agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1210/90 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo įkūrimo(4), ypač į jo 13 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0171/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Europos aplinkos agentūros direktoriui, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos aplinkos agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos aplinkos agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0432/2008 – 2008/2259(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aplinkos agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1210/90 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo įkūrimo(9), ypač į jo 13 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0171/2009),

1.   pažymi, kad Europos aplinkos agentūros galutinės metinės ataskaitos yra tokios, kokios pridėtos prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos aplinkos agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos aplinkos agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos aplinkos agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0432/2008 – 2008/2259(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aplinkos agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1210/90 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo įkūrimo(14), ypač į jo 13 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(15), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0171/2009),

A.   kadangi Audito Rūmai (EAR) pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2007 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi 2008 m. balandžio 22 d. Europos Parlamentas suteikė patvirtinimą Europos aplinkos agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2006 finansinių metų biudžetas įvykdytas(16), ir savo prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje, inter alia, atkreipė dėmesį į tai, kad Agentūros metinėje ataskaitoje nurodoma, jog trečdalis visų darbuotojų turi tą pačią pilietybę, ir kad Agentūros (metinėje ataskaitoje) nurodytas tikslas – didinti darbuotojų įvairovę ir pusiausvyrą;

1.   mano, kad Europos aplinkos agentūra (Agentūra) visoms ES institucijoms yra svarbi rengiant aplinkos teisės aktus ir formuojant politiką; su džiaugsmu pažymi, kad EAA pavyko koordinuoti Europos aplinkos apsaugos informacijos ir stebėjimo tinklą ir padėti ES institucijoms bei valstybėms narėms gilinti žinias apie aplinkos duomenis ir informaciją;

2.   ragina Agentūrą toliau stengtis tobulinti komunikacijos metodus siekiant, kad jos padarytos išvados būtų dažniau pateikiamos per visuomenės informavimo priemones ir visuomenė būtų skatinama diskutuoti svarbiais aplinkos klausimais, pvz., klimato kaitos, biologinės įvairovės ir gamtos išteklių valdymo;

3.   atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkos programų poveikis dažnai silpnėja dėl to, jog trūksta kitų Bendrijos teisės aktų ir programų poveikio aplinkai vertinimo; mano, kad Agentūra galėtų prisidėti prie politikos formavimo toliau plėtodama savo veiklą poveikio aplinkai vertinimo srityje;

4.   pabrėžia Agentūros vaidmenį vertinant ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimą ES ir būsimose valstybėse narėse;

5.   pritaria Agentūros iniciatyvai kompensuoti skrydžių poveikį klimatui, kiek tai susiję su jos darbuotojų komandiruotėmis ir Agentūros veikloje dalyvaujančiais asmenimis;

Įdarbinimo procedūros

6.   atkreipia dėmesį į EAR atlikto audito rezultatus, pagal kuriuos dvi įdarbinimo procedūros neatitiko skaidrumo ir nediskriminavimo reikalavimų, nes atrankos kriterijų neatitinkantys kandidatai buvo vertinami toliau, o kriterijai, pagal kuriuos į pokalbį buvo kviečiami geriausi kandidatai, nebuvo nurodyti dokumentuose;

7.   atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kuriame nurodoma, kad buvo įtraukti ir tie kandidatai, kurie beveik atitiko atrankos kriterijus, tam, kad konkurse dalyvautų daugiau kandidatų; ragina Agentūrą laikytis savo įsipareigojimo iš naujo skelbti konkursą, jeigu ateityje susidarytų panaši padėtis;

8.   atkreipia dėmesį į Agentūros įsipareigojimą geriau reglamentuoti dokumentuose pirmąją atranką praėjusių kandidatų atranką;

Viešųjų pirkimų procedūros

9.   atkreipia dėmesį į tai, kad EAR nustatė du atvejus, kai buvo sudarytos tiesioginės paslaugų sutartys, kurių bendra vertė sudaro maždaug 26 000 EUR, nesilaikant Finansinio reglamento reikalavimų;

10.   mano, kad Agentūros atsakymas, jog šios sutartys buvo sudarytos siekiant didelės naudos Agentūrai, yra nepakankamas, ir kad byloje buvo pakankamai informacijos, įrodančios išskirtinį šių atvejų pobūdį;

11.   be to, pažymi, kad EAR pranešė apie atvejį, kai buvo sudaryta konkreti paslaugų sutartis už maždaug 215 000 EUR, kuri neatitiko pagrindų sutarties sąlygų, dėl ko kilo abejonių dėl procedūros skaidrumo;

12.   atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad minėtoji sutartis susijusi su IT sistemomis ir kad pradinis užsakymas buvo pratęstas, kai tik reikėjo didesnės atminties įtaiso ir didesnės serverio talpos; atkreipia dėmesį į atsakymą, kad ateityje vykdant didelius IT pirkimus bus skelbiamas viešasis konkursas;

13.   ragina Agentūrą užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi viešųjų pirkimų normų;

Susitarimų dėl dotacijų su Europos teminiais centrais valdymo pažeidimai

14.   atkreipia dėmesį į EAR pastabą, kad Agentūra atliko tik ribotus mokėjimų, skirtų vadinamiesiems Europos teminiams centrams pagal dotacijų susitarimus, patikrinimus;

15.   yra patenkintas Agentūros atsakymu, kad ji, atsižvelgusi į EAR pastabas, pradėjo taikyti naujas kontrolės procedūras, įskaitant patikrinimus vietoje ir kitokią išsamią kontrolę, prieš atlikdama paskutinius mokėjimus; pažymi, kad Agentūra atliko keturis patikrinimus, susijusius su 2007 m. subsidijomis;

16.   atkreipia dėmesį į EAR išvadą, kad Agentūros su Europos teminiais centrais sudarytuose dotacijų susitarimuose nustatyta, kad jų netiesioginės išlaidos (pridėtinės išlaidos) apskaičiuojamos pagal 20 % tiesioginių išlaidų vienodo dydžio normą, nors Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklėse ši norma yra 7 %; pažymi, kad laikantis minėtųjų taisyklių ši viršutinė riba gali būti viršijama tik remiantis motyvuotu Agentūros sprendimu; atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra tokio sprendimo nepriėmė;

17.   atkreipia dėmesį į tai, kad EAR išvadose nurodoma, jog, jeigu būtų taikyta 7 % norma, 2007 m. sumokėta suma būtų 300 000 EUR mažesnė;

18.   atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra pripažįsta nepriėmusi reikiamo motyvuoto sprendimo, tačiau ji, prieš sudarydama susitarimus, nuodugniai svarstė pridėtinių išlaidų lygį ir jį kruopščiai nagrinėjo rengdama technines specifikacijas;

19.   pažymi, kad Agentūra įsipareigojo užtikrinti, kad toks motyvuotas sprendimas, kuriuo būtų vadovaujamasi skelbiant būsimus su Europos teminiais centrais susijusius konkursus 2009–2010 m., būtų priimtas per valdančiosios tarybos susitikimą;

Tolesni veiksmai po praėjusių biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrų

20.   primena savo prašymą, kurį pateikė 2005 m. rezoliucijoje dėl 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo(17), kad Agentūra iki 2010 m. sausio 1 d. ir vėliau kas penkerius metus, vadovaudamasi steigiamuoju reglamentu ir vykdomosios valdybos patvirtinta darbo programa, užsakytų nepriklausomą savo pasiekimų įvertinimą;

21.   pažymi, kad metinėje ataskaitoje nurodyta, jog Agentūra laukia nepriklausomo išorės Agentūros penkerių metų (2004–2008) strategijos poveikio ir veiksmingumo vertinimo rezultatų;

22.   ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą patvirtinančiai institucijai apie nepriklausomo vertinimo rezultatus iš karto, kai tik jie bus gauti;

23.   apgailestauja dėl to, kad, remiantis Agentūros metinės ataskaitos duomenimis, 2007 m. darbuotojų pusiausvyra ir įvairovė beveik nepakito ir kad vis dar trečdalis darbuotojų turi tą pačią pilietybę;

24.   ragina Agentūrą dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti darbuotojų pusiausvyrą ir įvairovę;

o
o   o

25.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(18).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 4.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 64.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 120, 1990 5 11, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 4.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 64.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 120, 1990 5 11, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 4.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 64.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 120, 1990 5 11, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 88, 2009 3 31, p. 159.
(17) OL L 187, 2008 7 15, p. 107.
(18) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos maisto saugos tarnyba
PDF 361kWORD 61k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos maisto saugos tarnybos 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0440/2008 – 2008/2267(DEC))
P6_TA(2009)0301A6-0172/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos maisto saugos tarnybos 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Tarnybos atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(4), ypač į jo 44 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0172/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Europos maisto saugos tarnybos direktoriui, kad Tarnybos 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos maisto saugos tarnybos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos maisto saugos tarnybos 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0440/2008 – 2008/2267(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos maisto saugos tarnybos 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Tarnybos atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(9), ypač į jo 44 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0172/2009),

1.   pažymi, kad Europos maisto saugos tarnybos galutinės metinės ataskaitos yra tokios, kokios pridėtos prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos maisto saugos tarnybos 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos maisto saugos tarnybos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos maisto saugos tarnybos 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0440/2008 – 2008/2267(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos maisto saugos tarnybos 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Tarnybos atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(14), ypač į jo 44 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(15), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0172/2009),

A.   kadangi Audito Rūmai (EAR) pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2007 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi 2008 m. balandžio 22 d. Parlamentas suteikė patvirtinimą Europos maisto saugos tarnybos direktoriui suteikiamo patvirtinimo, kad Agentūros 2006 finansinių metų biudžetas įvykdytas(16), ir savo prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje, inter alia:

   atkreipė dėmesį į tai, kad 2006 m. nepanaudoti mokėjimai daugiausia susiję su Tarnybos sunkumais įdarbinant aukštos kvalifikacijos moksliniai darbuotojus Parmoje; pabrėžė, kad 2006 m. pabaigoje buvo užpildyti tik du trečdaliai iš 250 Tarnybos organizaciniame struktūros plane numatytų darbo vietų; pabrėžė, kad dėl darbuotojų stokos panaudojama mažiau veiklai finansuoti skirtų lėšų;
   atkreipė dėmesį į tai, kad 2006 m. mokėjimai sudarė 56 % administracinėms išlaidoms skirtų asignavimų ir 50 % veiklos išlaidų; kad 20 % iš 2005 m. perkeltų asignavimų buvo panaikinti 2006 m. pabaigoje; ir kad buvo atlikta daug perkėlimų, ypač metų pabaigoje;

1.   atkreipia dėmesį į EAR išvadą, kad 8 600 00 eurų asignavimų buvo perkelta į 2008 m. ir 4 800 000 eurų asignavimų panaikinta; pažymi, kad tokia situacija iš dalies susidarė dėl to, kad buvo vėluojama patvirtinti ir įgyvendinti 2007 m. metinį subsidijų skyrimo darbo planą; pažymi, kad iš ankstesnių metų perkelti asignavimai sudarė 7 900 000 eurų, iš kurių 4 500 000 eurų buvo skirti pagrindinei veiklai; pažymi, kad iki finansinių metų pabaigos turėjo būti panaikinta daugiau kaip 25 % perkeltų pagrindinei veiklai skirtų asignavimų;

2.   reiškia susirūpinimą dėl EAR išvados, kad tokia padėtis neatitinka metinio periodiškumo principo ir iš jos galima matyti su Tarnybos darbo pažeidimai, susiję su programavimu ir biudžeto sudarymu;

3.   atkreipia dėmesį į Tarnybos atsakymą, kad 2008 m. ji ėmėsi kelių priemonių siekdama pagerinti biudžeto valdymą, pvz., parengė pavyzdžius, vadovą ir teikė papildomą administracinę paramą norėdama paskatinti greičiau paskelbti kvietimą teikti paraiškas dotacijoms gauti;

4.   atkreipia dėmesį į Tarnybos atsakymą dėl perkeltų asignavimų, kad perkėlimų procentas (17–18 %) sumažėjo palyginti su 2006 m. (22 %); vis dėlto pažymi, kad pagal galutines finansines ataskaitas faktinių perkeltų lėšų suma 2006 m. padidėjo nuo 7 900 000 eurų iki 8 600 000 eurų 2007 m.;

5.   reikalauja, kad Tarnyba atsižvelgtų į EAR pastabas ir toliau stengtųsi siekdama geriau ir greičiau vykdyti biudžetą; reikalauja, kad priemonės, kurių imtasi, būtų nurodytos 2008 m. metinėje Tarnybos veiklos ataskaitoje;

6.   atkreipia dėmesį į EAR išvadą, kad Tarnyba iš Komisijos gautas ir Kroatijos ir Turkijos stojimui pasirengti skirtas lėšas naudojo kaip įprastą subsidiją, nors jos turėjo būti naudojamos kaip asignuotosios pajamos;

7.   atkreipia dėmesį į Tarnybos atsakymą, kad nuo 2008 m. visi specifiniai įnašai įrašyti kaip asignuotosios pajamos;

8.   atkreipia dėmesį į EAR išvadas dėl misijų valdymo pažeidimų ir dėl didelio išimčių skaičiaus ir jų sumos;

9.   atkreipia dėmesį į Tarnybos atsakymą, kad minėta padėtis buvo susijusi su konkrečiu padaliniu, kuriame vėliau atliktas organizacinis pertvarkymas;

10.   pažymi, kad 2007 m. buvo penktieji Tarnybos veiklos metai;

11.   pabrėžia, kad Tarnybos paskirtis teikti nepriklausomas mokslines konsultacijas visais tiesiogiai ar netiesiogiai su maisto sauga susijusiais klausimais, įskaitant gyvūnų sveikatą ir gerovę bei augalų apsaugą; šis EMST vaidmuo tampa vis svarbesnis, atsižvelgiant į vartotojų susirūpinimą ir būtinybę tinkamai informuoti apie mokslines konsultacijas;

Priemonės, kurių buvo imtasi po ankstesnių biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrų

12.   sveikina Europos maisto saugos tarnybą, kad po jai iškilusių sunkumų įdarbinant aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojus Parmoje, jai pavyko užpildyti 273 iš jos organizaciniame struktūros numatytų 300 darbo vietų;

13.   pastebi, kad personalui skirtos eilutės įvykdymo rodiklis siekia 95 % iš numatytųjų 97 %; tačiau pažymi, kad Tarnybai vis dar kilo sunkumų įdarbinant aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojus Parmoje;

14.   aptardamas personalą remiasi 2007 m. pabaigoje atlikta darbuotojų apklausa; ragina už Tarnybos valdymą atsakingus asmenis nuolat atlikti tokią apklausą ir jos rezultatus taikyti valdant personalą bei kasdieniame darbe;

15.   pažymi, kad ankstesniuose biudžeto įvykdymo patvirtinimuose ir dabartinėje EAR ataskaitoje buvo nuolat nurodomi pažeidimai, susiję su įdarbinimo procedūromis;

16.   ragina Tarnybą skubiai siekti, kad jos įdarbinimo procedūros būtų vykdomos laikantis taisyklių;

17.   pažymi, kad kaip ir ankstesniuose biudžeto įvykdymo patvirtinimuose, EAR kritikavo Tarnybą dėl to, kad ji keletą kartų nesilaikė viešųjų pirkimų normų; reikalauja, kad Tarnyba ypač atidžiai laikytųsi viešųjų pirkimų normų;

18.   reikalauja, kad Tarnyba savo 2008 m. metinėje veiklos ataskaitoje pateiktų išsamų priemonių, kurių ji ėmėsi norėdama pašalinti pažeidimus įdarbinimo ir viešųjų pirkimų srityje, aprašą;

19.   pažymi, kad Europos maisto saugos tarnybos direktorius nuo 2009 m. kovo 1 d. perėmė agentūrų tinklo koordinatoriaus vaidmenį;

o
o   o

20.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(17).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 35.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 100.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 35.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 100.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 35.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 100.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 88, 2009 3 31, p. 184.
(17) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas
PDF 366kWORD 60k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0428/2008 – 2008/2255(DEC))
P6_TA(2009)0302A6-0173/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Fondo atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1975 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1365/75 dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo įsteigimo(4), ypač į jo 16 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0173/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo direktoriui, kad Fondo 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0428/2008 – 2008/2255(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Fondo atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1975 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1365/75 dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo įsteigimo(9), ypač į jo 16 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0173/2009),

1.   pažymi, kad Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo galutinės metinės ataskaitos pridėtos prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0428/2008 – 2008/2255(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Fondo atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1975 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1365/75 dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo įsteigimo(14), ypač į jo 16 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(15), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0173/2009),

A.   kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2007 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi 2008 m. balandžio 22 d. Parlamentas suteikė patvirtinimą Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo direktoriui, kad Fondo 2006 finansinių metų biudžetas įvykdytas(16), ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridėtoje rezoliucijoje, inter alia:

   atkreipė dėmesį į Audito Rūmų kritiką, kad, kalbant apie įdarbinimo tvarką, atrankos kriterijai nebuvo nei iš anksto nustatyti atrankos komisijų, nei apibrėžti pagal pranešimo apie laisvą darbo vietą reikalavimus; taip pat atkreipia dėmesį į Fondo atsakymą, kad dabar visuose pranešimuose apie laisvas darbo vietas aiškiai nurodoma, ar būtina išlaikyti testus norint laimėti konkursą;
   taip pat pažymėjo, kad 2006 m. fondas pradėjo ex post vertinti 2001–2004 m. veiklos programą (šis vertinimas atliekamas kartu su pasirinktų Fondo dabartinės veiklos aspektų tarpiniu vertinimu), siekdamas nustatyti organizacijos poveikį, naudą ir efektyvumą;
   prašo informuoti Parlamentą apie šio vertinimo rezultatus.

Įdarbinimo procedūrų trūkumai

1.   apgailestauja, kad 2007 metais, kaip ir 2006 metais, Audito Rūmai rado trūkumų, susijusių su įdarbinimo procedūromis; Audito Rūmai vėl aptiko atvejį, kai atrankos kriterijai nebuvo nustatyti pagal pranešimo apie laisvą darbo vietą reikalavimus;

2.   atkreipia dėmesį į kitas Audito Rūmų pastabas, kad atrankos komisija iš pat pradžių nebuvo nustačiusi nei atrankos kriterijų lyginamojo svorio, nei mažiausių surinktinų balų;

3.   pažymi, kad Audito Rūmai mano, jog esant tokiai padėčiai neužtikrinamos skaidrios ir nediskriminacinės įdarbinimo procedūros;

4.   atkreipia dėmesį į Fondo atsakymą, kad 2008 m. įdarbinimo procedūros buvo pakeistos pagal Audito Rūmų rekomendacijas;

5.   ragina Fondą skirti ypatingai daug dėmesio įdarbinimo procedūrų teisėtumui ir savo 2008 m. metinės veiklos ataskaitoje nurodyti, kokių veiksmų buvo imtasi atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomendacijas;

Pirkimo procedūrų trūkumai

6.   yra susirūpinęs, kad Audito Rūmai trimis atvejais pirkimų procedūrose rado tokių trūkumų:

   sutarties finansinio vertinimo procedūra nebuvo aiškiai nurodyta konkurso dokumentuose,
   pagal atrankos kriterijus nebuvo galima deramai įvertinti kandidatų finansinių galimybių;

7.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rūpestį, kad ši padėtis pakenkė pirkimo procedūrų kokybei ir dėl to galutinė atranka galėjo būti šališka;

8.   atkreipia dėmesį į Fondo atsakymus, kad ateityje siūlomos kainos bus vertinamos iš pat pradžių vengiant naudotis įgaliojimais, leidžiančiais spręsti savo nuožiūra, ir bus išdėstyti būtiniausių pajėgumų vertinimo kriterijai;

9.   prašo Fondo savo 2008 m. metinės veiklos ataskaitoje nurodyti, kokių veiksmų buvo imtasi atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomendacijas;

Kaupiamosios apskaitos (ABAC) diegimas

10.   džiaugiasi, kad Fondas 2008 m. įdiegė kaupiamąją apskaitą;

11.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad pagal Finansinį reglamentą Komisijos įnašai į Fondą, skirti pasirengti Kroatijos ir Turkijos narystei, turėjo būti laikomi asignuotosiomis pajamomis;

12.   nurodo Fondo atsakymą, kad nuo 2008 m. asignuotosioms pajamoms skirtos biudžeto eilutės išdėstomos pagal kaupiamosios apskaitos sistemą ir kad jis laikysis Audito Rūmų rekomendacijų;

13.   nurodo Audito Rūmų išvadą, kad pagal patikimo finansų valdymo principą už 2007 metus 376 311 EUR grąžintiną PVM reikėjo prašyti atlyginti iki metų pabaigos;

14.   pripažįsta Fondo atsakymą, kad PVM grąžinimas buvo atidėtas dėl kaupiamosios apskaitos diegimo; pažymi, kad likusioji PVM suma buvo susigrąžinta iki 2008 m. balandžio mėn.;

Priemonės, kurių buvo imtasi po ankstesnio biudžeto įvykdymo patvirtinimo

15.   primena, kad 2006 m. Fondas pradėjo ex post vertinti 2001–2004 m. veiklos programą (šis vertinimas atliekamas kartu su pasirinktų Fondo dabartinės veiklos aspektų tarpiniu vertinimu), siekdamas nustatyti organizacijos poveikį, naudą ir efektyvumą;

16.   pažymi, kad metinės veiklos ataskaitoje buvo teigta, jog 2006 m. buvo persvarstyta Fondo strateginė kryptis ir suformuluoti penki strateginiai tikslai;

17.   reikalauja, kad Parlamentui būtų pranešta apie Fondo poveikio, naudos ir efektyvumo vertinimo rezultatus iki 2008 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros;

o
o   o

18.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(17).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 60.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 156.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 139, 1975 5 30, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 60.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 156.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 139, 1975 5 30, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 60.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 156.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 139, 1975 5 30, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 88, 2009 3 31, p. 93.
(17) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra
PDF 283kWORD 47k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0433/2008 – 2008/2260(DEC))
P6_TA(2009)0303A6-0174/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2062/94 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros įsteigimo(4), ypač į jo 14 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0174/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros direktoriui, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0433/2008 – 2008/2260(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2062/94 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros įsteigimo(9), ypač į jo 14 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0174/2009),

1.   pažymi, kad Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros galutinės metinės ataskaitos pridėtos prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0433/2008 – 2008/2260(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2062/94 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros įsteigimo(14), ypač į jo 14 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(15), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0174/2009),

A.   kadangi Audito Rūmai pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2007 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

1.   pažymi, kad Audito Rūmai pateikė visiškai teigiamą patikinimo pareiškimą ir nepateikė jokių pastabų;

2.   džiaugiasi, kad agentūra per pastaruosius dvejus metus pastebimai pagerino savo finansų valdymą; ragina ją ir toliau siekti aukščiausių standartų biudžeto planavimo, įvykdymo ir kontrolės srityse;

3.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(16).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 26.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 50.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 216, 1994 8 20, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 26.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 50.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 216, 1994 8 20, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 26.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 50.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 216, 1994 8 20, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra
PDF 368kWORD 58k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0430/2008 – 2008/2257(DEC))
P6_TA(2009)0304A6-0176/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą(4), ypač į jo 21 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0176/2009),

1.   suteikia Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktoriui patvirtinimą, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C6-0430/2008 – 2008/2257(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą(9), ypač į jo 21 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0176/2009),

1.   pažymi, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros galutinės metinės ataskaitos pridėtos prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0430/2008 – 2008/2257(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą(14), ypač į jo 21 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(15), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0176/2009),

A.   kadangi Audito Rūmai (EAR) pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, kad metinės 2007 finansinių metų ataskaitos patikimos ir vykdytos finansinės operacijos teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi Parlamentas 2008 m. balandžio 22 d. suteikė Europos pagrindinių teisių agentūros direktoriui patvirtinimą, kad Agentūros 2006 finansinių metų biudžeto įvykdytas(16),

1.   pažymi, kad Reglamentu (EB) Nr. 168/2007 nuo 2007 m. kovo 1 d. įsteigta Europos pagrindinių teisių agentūra, kuri pakeitė Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centrą, ir praplėsti jos įgaliojimai;

2.   primena, kad Agentūra turėtų siekti sąveikos ir vengti dubliavimosi su kitomis institucijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje, ypač Europos Taryba, kaip prašoma Europos Parlamento 2009 m. sausio 14 d.(17) rezoliucijoje;

3.   apgailestauja, kad Reglamento (EB) Nr. 168/2007 21 straipsnio 10 dalyje nustatytas Parlamento sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo galutinis terminas – N+2 metų balandžio 30 d., kuris nesuderintas su iš dalies pakeistame reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002(18) nustatytu naujuoju galutiniu terminu – N+2 metų gegužės 15 d.;

4.   atkreipia dėmesį, kad, remiantis Agentūros 2007 m. biudžeto ir finansų valdymo ataskaita, ji 2007 m. pradėjo vykdyti kaupimo principu pagrįstą apskaitą (ABAC);

5.   džiaugiasi EAR pastabomis, kad nepaisant to, kad agentūra pakeitė Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centrą, ir to, kad gerokai padidėjo biudžetas (14 200 000 EUR palyginti su Europos rasizmo ir ksenofobijos centrui ankstesniais metais skirtais 9 300 000 EUR), 2007 m. beveik visų asignavimų atžvilgiu prisiimta įsipareigojimų (13 900 000 EUR);

6.   pažymi, kad OLAF pradėjo tyrimą, susijusį su Agentūra; skatina Agentūrą ir ypač direktorių glaudžiai bendradarbiauti su OLAF; reikalauja, kad OLAF, Agentūra ir Komisija kuo greičiau praneštų biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai tyrimo rezultatus ir apie galimas tolesnes priemones;

Biudžeto vykdymo trūkumai dėl Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro pertvarkymo į Pagrindinių teisių agentūrą

7.   vis dėlto atkreipia dėmesį į EAR pastabą, kad 7 500 000 EUR reikėjo perkelti dėl agentūros įgaliojimų pratęsimo 2007 m., todėl pavėluota patvirtinti naują veiklos programą, paskirti naują direktorių ir vykdyti jos veiklą;

8.   ragina Agentūrą pašalinti vėlavimo padarinius ir kiek įmanoma mažiau panaikinti perkeltų asignavimų, kaip ji pažadėjo atsakymuose EAR, ir pranešti apie pasiektą pažangą savo 2008 m. biudžeto ir finansų valdymo ataskaitoje;

9.   pažymi, kad EAR taip pat nustatė, kad agentūra, patvirtindama savo biudžeto pakeitimus ir atlikdama įvairius pervedimus, sumažino 798 000 EUR personalo išlaidoms skirtose biudžeto eilutėse numatytas sumas ir taip išvengė nepanaudotų asignavimų personalo išlaidoms panaikinimo;

10.   pripažįsta Agentūros atsakymą, kad biudžeto pakeitimai ir pervedimai glaudžiai susiję su Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro pertvarkymu į Pagrindinių teisių agentūrą, taigi yra išimtiniai;

Viešųjų pirkimų procedūrų trūkumai

11.   atkreipia dėmesį į EAR pastabą dėl vienos viešųjų pirkimų procedūros, kad pagal paskelbtą įvertinimo metodą netiesiogiai buvo sumažinta santykinė kainos kriterijaus svarba ir dėl to kai kurie galimi pretendentai galėjo atsisakyti dalyvauti ir nebuvo laikomasi patikimo finansų valdymo principo;

12.   priima Agentūros atsakymą, kad nors panaudotas metodas atitiko Finansinio reglamento nuostatas, ji pradės taikyti naują Komisijos pasiūlytą vertinimo metodą siekdama, kad lėšos būtų panaudojamos ekonomiškiausiai;

Priemonės, kurių imtasi po ankstesnių biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrų

13.   primena, kad EAR dėl 2004 finansinių metų Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centrui pateikė patikinimo pareiškimą su išlygomis dėl viešųjų pirkimų procedūrų trūkumų ir kad dėl 2005 ir 2006 finansinių metų EAR taip pat pateikė kritiškų pastabų dėl viešųjų pirkimų procedūrų;

14.   todėl prašo agentūros atkreipti ypatingą dėmesį į jos viešųjų pirkimo procedūrų teisėtumą;

o
o   o

15.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(19).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 1.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 7.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 53, 2007 2 22, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 1.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 7.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 53, 2007 2 22, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 1.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 7.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 53, 2007 2 22, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 88, 2009 3 31, p. 142.
(17) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0019.
(18) Reglamentas iš dalies pakeistas Komisijos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 652/2008 (OL L 181, 2008 7 10, p. 23).
(19) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra
PDF 285kWORD 51k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C6-0447/2008 – 2008/2274(DEC))
P6_TA(2009)0305A6-0179/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantį Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą(4), ypač į jo 36 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0179/2009),

1.   suteikia patvirtinimą Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2007 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo(C6-0447/2008 – 2008/2274(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(6),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantį Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą(9), ypač į jo 36 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0179/2009),

1.   pažymi, kad Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros galutinės metinės ataskaitos pridėtos prie Audito Rūmų ataskaitos;

2.   pritaria Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C6-0447/2008 – 2008/2274(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2007 finansinių metų galutines metines ataskaitas(11),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros 2007 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(12),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendaciją (5588/2009 – C6-0060/2009),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantį Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą(14), ypač į jo 36 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(15) 185 straipsnyje, ypač į jo 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0179/2009),

A.   kadangi Europos Audito Rūmai (EAR) pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog 2007 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

1.   pažymi, kad Agentūra 2007 m. lapkričio mėn. įgijo finansinę nepriklausomybę ir kad dėl to 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra apima tik itin trumpą laikotarpį;

2.   atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra iš EAR gavo visiškai palankų patikinimo pareiškimą; ragina Agentūrą toliau stengtis vykdyti aukštos kokybės finansų valdymą;

3.   pažymi, kad Agentūros biudžetas 2007 m. buvo 5 000 000 eurų, kurio daugiau kaip pusę administravo Komisija, nes Agentūra tik prieš pat metų pabaigą įgijo finansinę nepriklausomybę;

4.   atkreipia dėmesį į EAR pastabą, kad Agentūra nepriėmė atitinkamų procedūrų, kad būtų nustatyta lėšų perkėlimo tvarka ir dėl to mažiausiai 125 000 eurų buvo perkelta be teisinių įsipareigojimų; pažymi, kad Agentūra įsipareigojo vengti tokių atvejų 2008 m.;

5.   atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą į EAR kritiką dėl to, kad nebuvo priimti vidaus kontrolės standartai, kuriame išdėstyta, kad Agentūros administracinė valdyba priėmė vidaus kontrolės standartus 2008 m. kovo mėn.;

6.   pažymi, kad EAR mano, jog Agentūra dar nepakankamai dokumentais pagrindė savo vidaus kontrolės procedūras; palankiai vertina tai, kad 2008 m. Agentūra įsteigė vidaus audito skyrių ir įdarbino darbuotojus, atsakingus už tolesnę vidaus kontrolės sistemų plėtrą;

7.   atkreipia dėmesį į EAR išvadą, kad leidimus duodančio pareigūno parengtą apskaitos sistemos aprašymą dar turi patvirtinti apskaitos pareigūnas; prašo Agentūros įtraukti šią informaciją, jei patvirtinimas atliktas, į savo 2008 m. biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą;

8.   pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl ES agentūrų finansų valdymo ir kontrolės(16).

(1) OL C 278, 2008 10 31, p. 78.
(2) OL C 311, 2008 12 5, p. 1.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 128, 2005 5 21, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 278, 2008 10 31, p. 78.
(7) OL C 311, 2008 12 5, p. 1.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 128, 2005 5 21, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 278, 2008 10 31, p. 78.
(12) OL C 311, 2008 12 5, p. 1.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 128, 2005 5 21, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0274.


Kova su miškų naikinimu ir alinimu
PDF 208kWORD 51k
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimo siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą
P6_TA(2009)0306B6-0191/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 17 d. Komisijos komunikatą "Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą" (COM(2008) 0645),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio mėn. Varšuvoje vykusios 5-osios Ministrų konferencijos, skirtos Europos miškų apsaugai, išvadas dėl klimato kaitos poveikio miškams vertinimo ir dėl tausios miškų valdymo politikos,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi ES siekia apriboti visuotinį atšilimą iki 2°C ir per pusę sumažinti biologinės įvairovės nykimą; kadangi J. Eliascho ataskaitoje teigiama, kad nuo 2030 m. per pusę sumažinti miškų naikinimui kiekvienais metais reikės skirti 17–33 milijardų JAV dolerių,

B.   kadangi tausi miškų valdymo politika yra gyvybiškai svarbi kovojant su miškų naikinimu ir tai taip pat esminis ekonominio vystymosi elementas,

C.   kadangi dėl miškų naikinimo pasaulyje išmetama maždaug 20 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, sparčiai nyksta biologinė įvairovė ir tai kelia didelę grėsmę vystymuisi, ypač neturtingų asmenų pragyvenimui,

D.   kadangi miškai naikinami nerimą keliančiu tempu – per metus sunaikinama 13 mln. hektarų miško, daugiausia naikinami atogrąžų miškai, nors taip pat tam tikru mastu naikinami ir Europos miškai, ypač Vidurio ir Rytų Europoje,

E.   kadangi miškų naikinimas lemia beveik nepataisomą žalą aplinkai, t. y. ilgalaikį vandens kokybės pablogėjimą, stepių ir dykumų plitimą ir biologinės įvairovės nykimą, kurių sukeliamos ilgalaikės pasekmės ekonominiu požiūriu aiškiai viršija išlaidas prevencijos ir gerinimo priemonėms,

F.   kadangi miškai alinami įvairiomis formomis, kurias sunku apibrėžti, vis dėlto tokiu alinimu daromas didelis poveikis klimatui, biologinei įvairovei ir prekėms bei paslaugoms,

G.   kadangi pagal tarpvyriausybinės klimato kaitos ekspertų grupės parengtą Ketvirtąją vertinimo ataskaitą siekiant apriboti visuotinį atšilimą iki 2°C reikia visiškai pakeisti besivystančiose valstybėse egzistuojančią išmetamųjų teršalų kiekio didinimo tendenciją, sumažinti su miškų naikinimu susijusių teršalų kiekį ir iki 2020 m. sumažinti pramoningose valstybėse 25–40 %, palyginti su 1990 metais, teršalų kiekį,

H.   kadangi labai svarbu sumažinti miškų naikinimą ne tik siekiant švelninti klimato kaitą, bet ir prie jos prisitaikyti,

1.   pabrėžia, kad reikia geriau suderinti miškų išsaugojimo ir tausaus valdymo politiką su kita ES vidaus ir išorės politika; ragina kiekybiškai įvertinti tokių ES politikos krypčių, kaip antai energetikos (ypač biokuro), žemės ūkio, tausios gamybos ir vartojimo, viešųjų pirkimų, prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo poveikį miškams;

2.   ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymų dėl griežtų Bendrijos tausumo reikalavimų, skirtų visai iš miškų gaunamai medienai ir medienos produktams;

3.   ragina Komisiją iki 2009 m. pabaigos paskelbti išsamų tyrimą, kuriame pateiktas ES gamybos, vartojimo ir prekybos maisto bei kitomis prekėmis poveikio miškų naikinimui ir alinimui vertinimas; ragina per šį tyrimą įvertinti bet kokį neigiamą skirtingų pramonės sektorių poveikį bei jį patikslinti, ir pateikti rekomendacijas dėl naujų priemonių naujovių priėmimo, skirtų sumažinti šį poveikį politikos ir srityje;

4.   pabrėžia, kad miškų valdymo srityje reikia skirti ypatingą dėmesį vandens būklei ir kad ypač svarbu miškų ir vandens išteklių resursus valdyti kartu bei derinti atitinkamą ES politiką siekiant atstatyti ar padidinti ekosistemų vandens sulaikymo pajėgumus;

5.   pritaria aplinką tausojančiai viešųjų pirkimų politikai ir tam, kad skatinamos tokios priemonės, kaip ekologinis ženklinimas ir miškų sertifikavimo sistemos; ragina visoje ES kuo greičiau patvirtinti ir įgyvendinti aplinką tausojančią viešųjų pirkimų politiką, skirtą medienos produktams; ragina valstybes nares rengiant savo viešųjų pirkimų politiką laikytis aukštų tausumo standartų ir atitinkamai nustatyti realius su šiais standartais susijusius tikslus;

6.   mano, kad reikia skirti didelę paramą besivystančioms valstybėms siekiant ne vėliau kaip iki 2020 m. sustabdyti didelio masto atogrąžų miškų naikinimą, ir kad šio įsipareigojimo patvirtinimas tarptautinėse derybose dėl visuotinio ir išsamaus susitarimo dėl klimato po 2012 m. turi lemiamą reikšmę;

7.   pripažįsta, kad pakankamas finansavimas pagal pasaulinę klimato programą turi lemiamą reikšmę siekiant per pusę sumažinti miškų naikinimą, o vėliau - sustabdyti; atsižvelgdamas į tai pritaria Komisijos pasiūlymui laikantis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sukurti nuolatinio finansavimo sistema paremtą pasaulinį miškų anglies mechanizmą (angl. GFCM); ragina valstybes nares laikytis įsipareigojimų sustabdyti miškų naikinimą ir alinimą pasauliniu mastu ir skirti didelę dalį pajamų, gautų pardavus leidimus ES prekybos taršos leidimais sistemos aukcione, skirti miškų naikinimo ir alinimo mažinimui besivystančiose valstybėse bei derybose daugiausia dėmesio skirti finansavimo šaltiniams, kaip tai nurodyta 2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikate "Rengiantis išsamiam klimato kaitos susitarimui Kopenhagoje" (COM(2009)0039); ragina valstybes nares pritarti Komisijos pasiūlymui priimti Norvegijos pasiūlymą ir dalį iš prekybos nustatytais normos vienetais aukcionuose gautų būsimų pajamų skirti pasauliniam miškų anglies mechanizmui;

8.   rekomenduoja per pasaulinį miškų anglies mechanizmą teikiamą paramą pagrįsti veiklos rezultatais ir remiantis patikrintais bendro miškų naikinimo ir alinimo sumažinimo rezultatais; pabrėžia, kad ši parama taip pat turėtų teikti naudą apsaugant bioįvairovę, didinant atsparumą ir gerinant gyvenimo sąlygas miškų regionuose;

9.   pabrėžia poreikį visapusiškai užtikrinti miškų vietos gyventojų, įskaitant gentis, teises, taip pat jų teisę iš anksto laisvai ir informuotai priimti sprendimus dėl miškų, kuriais jie paprastai naudojasi, naudojimo; mano, kad būtina, jog vietos bendruomenės ir gentys būtų sąmoningai ir nuodugniai įtraukiamos į visus priemonių, skirtų taršos dėl miškų naikinimo mažinimui, vertinimo, planavimo ir įgyvendinimo etapus;

10.   pabrėžia, kad visais tarptautinio susitarimo dėl klimato po 2012 m. pagrindu priimtais mechanizmais, vykdomais pagal JT bendradarbiavimo programą, kuria siekiama mažinti emisijas dėl miškų naikinimo ir alinimo besivystančiose valstybėse, turi būti visų pirma užtikrinta senų miškų apsauga;

11.   pažymi, kad miškų naikinimo procesai Rytų Europoje kenkia aplinkai, o taip pat daro neigiamą poveikį žmonių gyvenimui;

12.   atkreipia dėmesį į tai, kad per vidutinį ir ilgą laikotarpį anglies dioksido rinkoje taikomi miškų ūkio kreditai gali būti politikos, pagal kurią siekiama kovoti su miškų naikinimu, dalimi, jeigu laikomasi tikslių miškų anglies apskaitos metodų ir patikimų priežiūros mechanizmų; pabrėžia, kad galutinis sprendimas dėl miškų ūkio kreditų įtraukimo į prekybos taršos leidimais sistemą turėtų būti priimamas atlikus kruopščią visų galimų finansavimo mechanizmų tinkamumo analizę ir įvertinus Kopenhagos konferencijos dalyvių rezultatus bei bandomųjų projektų išvadas;

13.   primena, kad iš miškų projektų gauti kreditai, naudojami mokant kompensacijas už šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas pramoninėse valstybėse, negali būti skaičiuojami dvigubai siekiant visiškai pakeisti besivystančiose valstybėse egzistuojančią išmetamųjų teršalų kiekio didinimo tendenciją, kurią, kaip tikimasi, šios valstybės įsipareigos pakeisti pagal tarptautinį susitarimą dėl klimato po 2012 metų;

14.   pabrėžia, kad bet kokioje miškų kompensavimo už naikinimo ir alinimo mažinimą pagal numatomą klimato sistemą sistemoje turi būti atsižvelgta ne tik į anglies absorbentus, bet ir į miškuose vykstančius ekosistemų procesus ir miško naudą visuomenei;

15.   ragina ES primygtinai skatinti socialinius ir aplinkosaugos emisijų mažinimo dėl miškų naikinimo ir alinimo (angl. REDD) standartus; ragina ES rekomenduoti emisijų mažinimo dėl miškų naikinimo ir alinimo priemones, kuriomis būtų siekiama daugiau nei pagal šiuo metų galiojantį švarios plėtros mechanizmą (angl. CDM), ir kurias taikant būtų šalinamos miškų alinimo priežastys, pavyzdžiui, netinkamas valdymas, skurdas, korupcija ir teisės aktų netaikymas, bei šiuo tikslu prašo paremti politines ir institucines reformas vietos ir nacionaliniu lygmenimis;

16.   apgailestauja dėl to, kad komunikate, nepaisant jo pavadinimo, nesprendžiamas miškų alinimo klausimas; ragina Komisiją rengti veiksmų planus ir bandomuosius projektus bei įrodyti, kad yra įsipareigojusi laikytis savo miškų ūkio politikos siekiant sustabdyti (taip pat ir Europos Sąjungoje) ne tik miškų naikinimą, bet ir jų alinimą, bei sukurti ir pradėti taikyti tinkamas stebėsenos sistemas siekiant gauti atitinkamų duomenų apie miškų dirvožemį ir biomasę;

17.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


Judumo mieste veiksmų planas
PDF 385kWORD 90k
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl judumo mieste veiksmų plano (2008/2217(INI))
P6_TA(2009)0307A6-0199/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 25 d. Komisijos žaliąją knygą "Nauja mobilumo mieste kultūra" (COM(2007)0551),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 12 d. Komisijos baltąją knygą "Europos transporto politika iki 2010 m.: laikas apsispręsti" (COM(2001)0370),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 18 d. Komisijos komunikatą "Krovininio transporto logistikos veiksmų planas" (COM(2007)0607),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą "Siekiant saugesnio, švaresnio ir efektyvesnio judumo visoje Europoje. Pirma Pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita" (COM(2007)0541),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 7 d. Komisijos komunikatą "Konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistema 21-ajame amžiuje. Komisijos pozicija dėl CARS 21 aukšto lygio grupės galutinės ataskaitos. Indėlis į ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją" (COM(2007)0022),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 28 d. Komisijos komunikatą "Krovininio transporto logistika Europoje – tvaraus mobilumo pagrindas" (COM(2006)0336),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 22 d. Komisijos komunikatą "Te nenustos Europos pažanga – užtikrinime tvarų Europos judumą. Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga" (COM(2006)0314),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15 d. Komisijos komunikatą "Dėl pažangaus automobilio iniciatyvos. Geriau informuoti apie pažangesnių, saugesnių ir ekologiškesnių transporto priemonių IRT" (COM(2006)0059),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą dėl teminės miesto aplinkos strategijos (COM(2005)0718),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus ir gaires ir Europos Parlamento nuomones dėl struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ir Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos,

–   atsižvelgdamas į persvarstytą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti įteisintą teršalų kiekį išmetančias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (COM(2007)0817),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl naujos mobilumo mieste kultūros(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją "Siekiant saugesnio, švaresnio ir efektyvesnio judumo visoje Europoje. Pirmoji Pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita"(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl 2008 m. pavasarį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui perduodamos nuomonės apie Lisabonos strategiją(3),

–   atsižvelgdamas į savo 1988 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl pėsčiųjų apsaugos ir Europos pėsčiųjų teisių chartijos(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl CARS 21: konkurencinga automobilių pramonės reglamentavimo sistema(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl krovininio transporto logistikos Europoje – tvariojo mobilumo pagrindo(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją "Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente"(7),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje(8),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų(9),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/49/EB dėl Bendrijos geležinkelių saugos(10) (direktyva dėl geležinkelių infrastruktūros saugos),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/40/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių transporto priemonių apsauginį priekio užkardą, suderinimo(11),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 21 d. Regionų komiteto nuomonę dėl veiksmų plano dėl miesto transporto(12),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl veiksmų plano dėl miesto transporto, šio pranešimo paskelbimas ne kartą nukeltas tolesniam laikui, tačiau vis dar nėra nurodyta konkretaus termino,

–   atsižvelgdamas į teisinį pagrindą, kurį sudaro EB sutarties V antraštinės dalies 70–80 straipsniai,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A6-0199/2009),

A.   kadangi miesto transportas užima svarbią vietą tarp visų transporto priemonių ir šiuo požiūriu EB sutarties 70–80 straipsniai sudaro teisinį pagrindą Europos Sąjungai dalytis kompetencija su valstybėmis narėmis,

B.   kadangi daugybė horizontalių ir konkrečiai sričiai skirtų Europos direktyvų ir reglamentų daro įtaką miesto transportui ir juos reikia suderinti vadovaujantis tiksliniu požiūriu į susisiekimo mieste klausimus,

C.   kadangi Europos klimato plane, kurį 2007 m. kovo 8–9 d. priėmė Europos Vadovų Taryba, keliami ambicingi tikslai 20 proc. sumažinti suvartojamos energijos kiekį, 20 proc. sumažinti suvartojamą iškastinio kuro kiekį ir iki 2020 m. 20 proc. padidinti aprūpinimą atsinaujinančiosios energijos ištekliais, o šių tikslų neįmanoma pasiekti be atitinkamos miesto transporto strategijos,

D.   kadangi mokslinių tyrimų ir plėtros programa CIVITAS sulaukė didelio pasisekimo, kuris rodo vietos valdžios institucijų ir transporto įmonių susidomėjimą Europos lygmens investicijomis į naujoviškas miesto transporto programas,

E.   kadangi iš Sanglaudos fondo ir struktūrinių fondų lėšų finansuojamos judumo mieste programos, tačiau šie fondai turi dviejų tipų trūkumų: pirma, nėra apibrėžtos judumo Europos miestuose strategijos ir aiškių tikslų, antra, Europos Sąjungos teritorijoje jie paskirstomi nevienodai,

F.   kadangi miesto zonos yra pagrindiniai transeuropinių transporto tinklų įvairiarūšio transporto jungties taškai ir šie tinklai turi padėti pasiekti pagrindinių su jais susijusių tikslų – tvaraus judumo Europoje ir Europos Sąjungos miestų transporto tinklų tvaraus konkurencingumo,

G.   kadangi miestai yra svarbi verslo vieta, o krovinių vežimas yra gyvybiškai svarbus gyventojų poreikiams patenkinti, bet tuo pat metu dėl mažo sandėliavimo ploto ir trumpų tiekimo laikotarpių susiduriama su sunkumais,

H.   kadangi griežtai laikantis subsidiarumo principo ir savivaldos urbanistinio planavimo teisės negali būti nurodomosios Europos politikos, bet Europos Sąjunga gali priimti tokio paties pobūdžio skatinimo strategiją, kaip jos regioninės ir sanglaudos politikos atveju, neprimetant sprendimų iš viršaus,

I.   kadangi miesto zonų problemos negali būti sprendžiamos naudojantis transporto politikos priemonėmis, bet turi būti vadovaujamasi koncepcija, kurioje pagrindinis dėmesys telkiamas į naudotojus ir integruotas transporto sistemas,

J.   kadangi veiksminga ir tvari miesto transporto politika, naudinga Europos piliečiams ir Europos ekonomikai, bus garantuojama tik užtikrinant sąžiningas krovinių ir keleivių vežimo bei skirtingų rūšių transporto sąlygas,

K.   kadangi toks miestų planavimas, kai atsižvelgiama į demografinę visuomenės kaitą, pavyzdžiui, specialiai vyresnio amžiaus žmonėms siūlant gyvenamąjį plotą miestų centruose ir suteikiant gyventojams galimybes apsipirkti netoli jų gyvenamosios vietos, gali labai padėti išvengti transporto eismo;

L.   kadangi būtinos pagrįstos susisiekimo mieste strategijos, kurios padėtų pagerinti atitinkamas priemones, plėtoti įvairių transporto priemonių keitimo platformas ir integruoti skirtingas keliavimo mieste būdų sistemas,

M.   kadangi reikalinga patikima ir sistemingesnė statistinė informacija, kuria remiantis būtų galima įvertinti vietos lygmens viešosios politikos priemones ir dalytis gerąją patirtimi susisiekimo mieste klausimais,

N.   kadangi reikia atsižvelgti į skirtingų metodų, taikomų miesto transporto sektoriuje, ekonominę ir technologinę svarbą Europos Sąjungos konkurencingumui ir užsienio prekybai,

O.   kadangi atsižvelgiant į būsimų rinkimų į Europos Parlamentą terminą reikia laikytis iš anksto numatyto tvarkaraščio, skirto parlamentinei diskusijai apie judumo mieste veiksmų planą, apie kurį pranešė Komisija,

1.   apgailestauja, kad taip ir nebuvo paskelbtas judumo mieste veiksmų planas, apie kurį buvo pranešusi Komisija, pritaria skirtingoms iniciatyvoms, bet pabrėžia nuoseklios koncepcijos būtinybę; nusprendžia parengti iniciatyvinį pranešimą ir visapusiškai laikydamasis subsidiarumo ir proporcingumo principų pateikti pasiūlymų dėl Europos judumo mieste veiksmų plano;

2.   primena, kad miesto transporto klausimu laikomasi subsidiarumo principo, tačiau pabrėžia, kad vietos valdžios institucijos dažnai negali išspręsti šių uždavinių, jei nevykdomas bendradarbiavimas ir koordinavimas Europos lygmeniu, todėl Komisija turi atlikti tyrimus, nustatyti teisinį pagrindą, skirti finansavimą moksliniams tyrimams ir skatinti bei visomis kalbomis skleisti pažangiąją patirtį remdamasi principu, kad ji turėtų būti prieinama visiems visomis ES kalbomis;

3.   prašo Komisijos paskelbti privalomųjų šios srities teisės aktų rinkinį ir pasiūlyti bendrus orientacinius metmenis regionams ir miestams, kad jais remdamiesi jie galėtų lengviau planuoti ir įgyvendinti vystymosi strategijas;

Europos judumo mieste tyrimų ir naujovių diegimo spartinimas

4.   siūlo nedelsiant pradėti programą, kuri pagerintų Eurostato su judumu mieste susijusius statistinius duomenis ir duomenų bazes ir visų pirmų apimtų:

   duomenis apie kelių eismą, įskaitant duomenis apie netaršius susisiekimo būdus (dviračių ir pėsčiųjų eismas ir kt.),
   statistinius duomenis apie oro užterštumą ir triukšmo lygį, nelaimingus atsitikimus, transporto perkrovą ir spūstis,
   statistinius duomenis ir kiekybinius bei kokybinius rodiklius, susijusius su transporto paslaugomis ir jų pasiūla;

5.   siūlo nedelsiant sukurti Europos lygmens interneto portalą ir forumą judumo mieste tema, kad būtų galima lengviau dalytis gerąja patirtimi ir naujovėmis, ypač apie netaršius susisiekimo būdus, ir jas skleisti;

6.   siūlo įsteigti metinę Europos premiją ir taip apdovanojimus CIVITAS įtraukti į Europos judumo savaitę, kad būtų galima pagerbti sėkmingiausias ir vykdytinas iniciatyvas ir projektus transporto sektoriuje;

7.   siūlo plėtoti naują iniciatyvą CIVITAS (CIVITAS IV) ir kviesti teikti paraiškas projektams įgyvendinti, kurie, inter alia, apimtų:

   pagalbines paslaugas, susijusias su įvairių rūšių transporto priemonėmis (kainų nustatymas ir kt.),
   miesto transporto ergonomijos (patogumo) programas,
   naujoves, susijusias su įvairių rūšių transporto priemonių prieinamumu, ypač riboto judumo asmenims,
   integruotas miesto transporto keleivių informavimo programas, kurios leistų keleiviams optimaliai planuoti keliones ir keisti maršrutą atsižvelgiant į nenumatytus įvykius transporto tinkle;

8.   siūlo intensyvinti pažangiųjų transporto sistemų (angl. ITS) mokslo tyrimų ir plėtros programą, geriau priderinti ją prie miesto gyventojų ir vietos valdžios institucijų poreikių ir tikslų ir joje dėmesį skirti:

   integruotoms informacijos ir eismo valdymo sistemoms,
   nepalankių veiksnių ir nelaimingų atsitikimų mažinimui,
   naujų tarpusavyje susijusių informavimo ir ryšių technologijų, įskaitant palydovines technologijas ir technologiją NFC(13), taikymui pasinaudojant judriojo ryšio priemonėmis (GSM) keleiviams informuoti ir integruotiems transporto bilietams išduoti,
   viešojo transporto saugumui ir patikimumui;
   naujos kartos miesto transporto priemonių kūrimui;
   naujoviškiems veiksmingo krovinių vežimo, ypač krovinių paskirstymo mieste, sprendimams;

9.   ragina didinti valstybių ir Europos lygmens finansavimą pažangiųjų transporto sistemų taikymui siekiant, kad vietos valdžios institucijos intensyviau diegtų pažangiąsias transporto sistemas;

Skatinimas optimizuoti įvairius transporto būdus gerinant miesto planavimą

10.   prašo viešinti integruotos koncepcijos principą taikant partneryste grindžiamą valdymo sistemą, kuri sujungia miestų ir priemiesčių, valstybių narių ir ES lygmens dalyvius ir kurią taikant atsižvelgiama į temas, susijusias su transportu: socialinę integraciją, triukšmą, saugumą, konkurencingumą, aplinką ir kt.; pakartoja savo prašymą, kad būtų privaloma vadovautis integruota koncepcija rengiant programas ir renkant projektus, kurie bus finansuojami iš struktūrinių fondų;

11.   siūlo miestų aglomeracijose, turinčiose daugiau nei 100 000 gyventojų, pradėti vykdyti ilgalaikius integruotus susisiekimo mieste planus, kurie apimtų:

   judumo įvertinimą, rodiklius ir tikslus, jų ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai vertinimą,
   transporto tinklų plėtros ir jungties planą, suderintą su regioninio transporto planu ir miestų planavimo politika,
   netaršių susisiekimo priemonių infrastruktūros (dviračių takai, pėsčiųjų zonos ir kt.), visapusiškai integruotos į viešąjį transportą, plėtros planą,
   įvairių rūšių transporto priemonių stovėjimo aikštelių ir persėdimo į kitas transporto priemones platformų generalinį planą,
   miesto transporto tinklų valdymo ir persėdimo į kitas transporto priemones galimybių pritaikymo riboto judumo keleiviams programą,
   miesto logistikos generalinį planą, įskaitant galimybę viešąją infrastruktūrą panaudoti krovininiam transportui,
   tiesioginio piliečių dalyvavimo procedūrą;

12.   siūlo sukurti nuolatinį Europos lygmens už transporto organizavimą atsakingų atstovaujančiųjų institucijų forumą miesto transporto valdymo tema, jo dalyvės būtų keleivių ir piliečių organizacijos, profesinės transporto operatorių federacijos, kad būtų galima dalytis gerąja patirtimi ir ją skleisti;

13.   siūlo, kad Europos lėšų miesto transporto sektoriuje skyrimas priklausytų nuo to, ar parengti integruoti judumo mieste planai (susisiekimo mieste planai);

14.   pritaria institucijų, atsakingų už viešojo transporto, eismo ir transporto stovėjimo organizavimą Europos miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 250 000 gyventojų, bendradarbiavimui ir jų veiklos integravimui, atsižvelgiant į gyventojų bei krovinių srautus ir vietos ypatybes;

15.   ragina už transporto organizavimą atsakingas institucijas išsikelti ryžtingus ir nuoseklius tikslus mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atsižvelgiant į judumo politiką, nurodytą transporto planuose (žr. 7 straipsnį), ir pagal šiuos tikslus nustatyti konkrečius viešojo ir privataus transporto sektorių operatorių įpareigojimus;

16.   siūlo įvertinti patirtį, susijusią su bilietų kainų suvienodinimu, įskaitant projektą dėl važiavimo mokesčio darnaus valdymo (angl. "Interoperable Fare Management"), su informacijos apie įvairių rūšių transporto priemones teikimu, informacijos sklaida tarp institucijų, atsakingų už transporto organizavimą, Europos Sąjungos miestų aglomeracijose, siekiant palengvinti gerosios patirties mainus;

Europos Sąjungos sukuriama pridėtinė nauda. Darnaus judumo miestuose paskata

17.   siūlo prie Komisijos sudaryti judumo miestuose stebėsenos grupę, tačiau nepageidauja, kad būtų įsteigta nauja agentūra,

18.   apgailestauja, kad dabartiniu 2007–2013 m. paramos skyrimo laikotarpiu tik 9 proc. (t. y. 8 000 000 000 eurų) visų struktūrinių fondų lėšų, kurios naudojamos transporto sektoriuje (t. y. 82 000 000 000 eurų), numatyta skirti miesto transportui; mano, jog šių lėšų neužtenka, kad būtų išspręstos tinkamo judumo užtikrinimo Europos miestuose uždaviniai ir aplinkos bei klimato apsaugos problemos;

19.   primygtinai siūlo, rengiant 2014–2020 m. finansinę perspektyvą, išnagrinėti galimybę sukurti Europos lygmens judumo mieste finansinę priemonę (integruota "Marko Polo" tipo programa), kuria remiantis būtų galima bendrai finansuoti:

   susisiekimo mieste planų tyrimus, siekiant paskatinti, kad minėtieji planai būtų pradėti plačiai taikyti,
   dalį investicijų į transporto priemones, atitinkančias Europos Sąjungos aplinkos apsaugos ir socialinius ekonominius Europos Sąjungos tikslus;
  

siūlo šias lėšas skirti kaip paskatą remiantis kvietimais teikti pasiūlymus pagal Europos lygmens reikalavimus;

20.   ragina Komisiją parengti pranešimą dėl miesto zonų, į kurias patekimas reguliuojamas, siekiant vertinti jų poveikį judumui, gyvenimo kokybei, išmetamiesiems teršalams ir išorinius padarinius, poveikį sveikatai ir saugumui, atsižvelgiant į tai, kad būtina baudžiamojo persekiojimo už tarpvalstybinio kelių eismo kriminalinius ir nekriminalinio pobūdžio pažeidimus sistema;

21.   siūlo geležinkelio stotyse ir oro uostuose, jei išvykimo vieta yra Europos Sąjungos teritorijoje, įdiegti sistemą, kuri leistų gauti informaciją apie pagrindinių Europos miestų, į kuriuos vykstama, transporto tinklus ir įsigyti tų miestų transporto bilietų;

22.   rekomenduoja sukurti vadinamąją miesto transporto keleivių chartiją, kuri apimtų pėsčiuosius, dviratininkus, prekių ir paslaugų platinimą, bendrą naudojimąsi keliu, ir taip sumažinti esamus skirtumus;

23.   mano, kad trumpų atstumų miesto statybos pavyzdys labiausiai tinka siekiant sudaryti sąlygas judumui miestuose, nekenksmingam aplinkai ir klimatui;

24.   ragina Komisiją ir vietos valdžios institucijas sustiprinti ir išplėsti savo iniciatyvas, kaip antai diena be automobilio, kurios įgyvendinamos švenčiant kasmetę Europos dieną be automobilio;

25.   ragina Komisiją kaip įmanoma greičiau parengti suderintą koncepciją, skirtą žaliosioms zonoms ir Europos žaliųjų zonų lipduko sukūrimui, siekiant išvengti, kad nebūtų skirtingų koncepcijų miestuose ar valstybėse narėse, nes dėl to piliečiams ir įmonėms kyla nemažai nepatogumų;

26.   mano, kad vykdant judumo mieste iniciatyvas turėtų būti siekiama sukurti tarpmiestinius tinklus, kurie padėtų sujungti didelius miestus, užtikrinti jų ekonominį vystymąsi, palengvintų greitą asmenų ir krovinių vežimą;

Miesto transportas. Pramonės sektoriai ir europinės technologijos, į kurias reikia atsižvelgti vykdant Lisabonos strategiją ir Europos ekonomikos atkūrimo planą

27.   siūlo numatyti Europos lygmens politiką, susijusią su įrangos norminimu ir sertifikavimu, atsižvelgiant į saugumo, sveikatos, patogumų (triukšmas, vibracijos ir t. t.), transporto tinklų (greitojo vežimo autobusais sistema "Busways", tramvajus – traukinys ir t. t.) tarpusavio sąveikos, prieinamumo riboto judumo asmenims ar asmenims su vaikų vežimėliais, netaršių susisiekimo priemonių ir netaršių variklinių transporto priemonių (autobusai, taksi ir t. t.) (remiamasi išmetamo anglies dioksido kiekiu ir išlaidų poveikio transporto paslaugas teikiančių įmonėms ir naudotojams vertinimu) aspektus;

28.   ragina nuolat stebėti ir garantuoti, kad priimant visus sprendimus būtų atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti išlaidų ir naudos proporcingumą ir galimybę finansuoti mažiau pasiturinčius naudotojus.

29.   pataria nustatyti gaires, susijusias su minimaliomis rekomendacijomis dėl paslaugų kokybės, keleivių ir piliečių vertinimo ir dalyvavimo, atsižvelgiant į tai, kad miesto transporto tinklai tampa atviri konkurencijai, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1370/2007;

30.   siūlo didelę pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą naudojamų lėšų dalį skirti finansuoti esamoms miesto transporto ir bendrojo transporto investicijoms ir projektams, kuriems finansavimą galima skirti nedelsiant ir kurie gali būti įvykdyti iki 2009 m. gruodžio 31 d.;

31.   pažymi, kad Europos ekonomikos atkūrimo plane struktūrinių fondų lėšos pirmiausia skiriamos tvariems infrastruktūros projektams; ragina valstybes nares ir regionus skubos tvarka didelę dalį šių lėšų panaudoti plėtojant klimatui nekenksmingą miesto transportą;

32.   ragina Komisiją atkreipti dėmesį į šioje rezoliucijoje pateikiamus siūlymus ir Europos Parlamento norą šiais klausimais imtis iniciatyvos, kad kuo greičiau būtų pateiktas veiksmų planas;

o
o   o

33.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0356.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0311.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0057.
(4) OL C 290, 1988 11 14, p. 51.
(5) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 1.
(6) OL C 187 E, 2008 7 24, p. 154.
(7) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 556.
(8) OL L 152, 2008 6 11, p. 1.
(9) OL L 315, 2007 12 3, p. 1.
(10) OL L 164, 2004 4 30, p. 44.
(11) OL L 203, 2000 8 10, p. 9.
(12) Dar nepaskelbtas OL.
(13) NFC (angl. Near Field Communication) – tai keitimosi duomenimis trumpu atstumu technologija, leidžianti atpažinti radijo dažnius.


Pažangiųjų transporto sistemų veiksmų planas
PDF 331kWORD 87k
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pažangiųjų transporto sistemų veiksmų plano (2008/2216(INI))
P6_TA(2009)0308A6-0227/2009

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą "Pažangiųjų transporto sistemų diegimo Europoje veiksmų planas" (COM(2008)0886),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomi kelių transportui ir jo sąsajoms su kitų rūšių transportu skirtų pažangiųjų transporto sistemų diegimo pagrindai (COM(2008)0887),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 12 d. Komisijos baltąją knygą "2010 m. Europos transporto politika: laikas apsispręsti" (COM(2001)0370),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą "Ekologiškas transportas" (COM(2008)0433),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą "Išorės sąnaudų internalizavimo įgyvendinimo strategija" (COM(2008)0435),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 25 d. Komisijos žaliąją knygą "Nauja mobilumo mieste kultūra" (COM(2007)0551),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 22 d. Komisijos komunikatą "Te nenustos Europos pažanga – užtikrinime tvarų Europos judumą. Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga (COM(2006)0314),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą "Siekiant saugesnio, švaresnio ir efektyvesnio mobilumo visoje Europoje. Pirma Pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita" (COM(2007)0541),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 7 d. Komisijos komunikatą "Konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistema 21-ajame amžiuje. Komisijos pozicija dėl CARS 21 aukšto lygio grupės galutinės ataskaitos. Indėlis į ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją" (COM(2007)0022),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15 d. Komisijos komunikatą dėl pažangaus automobilio iniciatyvos "Geriau informuoti apie pažangesnių, saugesnių ir ekologiškesnių transporto priemonių IRT" (COM(2006)0059),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 28 d. Komisijos komunikatą "Krovininio transporto logistika – tvariojo judumo pagrindas" (COM(2006)0336),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 18 d. Komisijos komunikatą "Krovininio transporto logistikos veiksmų planas" (COM(2007)0607),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą dėl Teminės miesto aplinkos strategijos (COM(2005)0718),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus ir gaires ir į Europos Parlamento pozicijas dėl struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ir Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 22 d. poziciją dėl persvarstyto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti įteisintą teršalų kiekį išmetančias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl 2008 m. pavasarį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui perduodamos nuomonės apie Lisabonos strategiją(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl tvarios Europos transporto politikos, atsižvelgiant į Europos energetikos ir aplinkos apsaugos politikos sritis(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl CARS 21: konkurencinga automobilių pramonės reglamentavimo sistema(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją "Siekiant saugesnio, švaresnio ir efektyvesnio mobilumo visoje Europoje. Pirmoji Pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita"(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją "Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente"(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl krovininio transporto logistikos – tvariojo mobilumo pagrindo"(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl Europos kelių eismo saugos veiksmų programos vidurio laikotarpio ataskaitos(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl teminės miesto aplinkos strategijos(9),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A6–0227/2009),

A.   kadangi pažangiosios transporto sistemos (PTS) yra patobulintos taikomosios priemonės, pagrįstos informacijos ir ryšių technologijų (IRT) taikymu transporto srityje ir leidžiančios teikti novatoriškas paslaugas, skirtas įvairių rūšių transportui ir eismui valdyti;

B.   kadangi taikant PTS galima gerokai veiksmingiau naudoti visų rūšių transportą, kad jis atitiktų Europos transporto politikos reikalavimus ir uždavinius;

C.   kadangi kelių eismo spūstys trikdo 10 proc. kelių tinklo ir kasmet kainuoja 1 proc. ES BVP, kadangi 2006 m. keliuose žuvo 42 953 žmonės, t. y. gerokai daugiau už tarpinį tikslą, nustatytą siekiant, kad 2010 m. keliuose žūtų ne daugiau kaip 25 000 žmonių, kadangi kelių transporto priemonės išmeta 72 proc. viso su transportu susijusio išmetamo anglies dioksido ir kadangi 40 proc. Europos transporto priemonių išmetamo anglies dioksido yra susiję su miesto eismu;

D.   kadangi įrodyta, kad PTS yra labai svarbus energijos vartojimo mažinimo ir transporto ekologiškumo didinimo veiksnys;

E.   kadangi pažangiosios taikomosios priemonės buvo sukurtos įvairių rūšių transportui, pvz., geležinkelių (ERTMS ir telematikos priemonės TAF-TSI), jūrų ir vidaus vandenų (LRITS, SafeSeaNet, VTMIS, RIS), oro (SESAR) ir sausumos transportui, pvz., galvijams vežti;

1.   pabrėžia, kad PTS yra pagrindinė veiksmingo esamos infrastruktūros naudojimo ir transporto veiksmingumo, saugos bei saugumo ir ekologiškumo didinimo priemonė, padedanti gerinti tvarų piliečių ir ekonomikos judumą;

2.   pabrėžia PTS teigiamą poveikį, kurį jos daro tvariam vystymuisi, nes visuose regionuose, įskaitant ir miesto teritorijas, gerinami ekonomikos rezultatai, sudaromos sąlygos abipusiam prieinamumui, didėja vietos ir tarpregioninė prekyba, plėtojama Europos Sąjungos vidaus rinka ir daugėja darbo vietų, susijusių su veikla, kurios imamasi diegiant PTS;

3.   mano, kad įdiegus PTS būtų galima pagerinti Europos piliečių, ypač gyvenančių miesto teritorijose, gyvenimo sąlygas, taip pat padidinti saugumą keliuose, sumažinti išmetamų kenksmingų dujų kiekį ir aplinkos taršą, padidinti eismo efektyvumą, pagerinti prieigą prie atokesnių vietovių ir spręsti prioritetinį transporto spūsčių mažinimo klausimą;

4.   apgailestauja, kad daugiausia dėl sąveikos užtikrinimo problemų, nepakankamai veiksmingo visų dalyvių bendradarbiavimo ir neišspręstų duomenų privatumo bei atsakomybės klausimų vėluojama nustatyti bendruosius PTS diegimo Europos Sąjungoje pagrindus ir kad PTS diegimas nepakankamai derinamas su specialiaisiais tikslais;

5.   palankiai vertina Komisijos PTS veiksmų planą (toliau – veiksmų planas), kaip bendruosius veiksmų ir programų su aiškiais galutiniais rezultatų pateikimo terminais pagrindus;

6.   tvirtai įsitikinęs, kad būtina sukurti priemonę, kuri leistų paspartinti PTS taikymą vykdant transporto politiką; remia teisėkūros priemonę, kuria nustatomi PTS diegimo pagrindai ir, siekdamas užtikrinti, kad direktyvoje, kuria nustatomi PTS diegimo pagrindai, būtų nustatytas konkretus veiksmų rinkinys ir galutiniai tų veiksmų įgyvendinimo terminai, prašo, kad Komisija pateiktų aiškesnę informaciją apie dabartinę veiksmų būklę, veiksmų plano finansavimą ir programavimą;

7.   žino, kad Bendrija yra suteikusi (2008 m.) ribotą finansinę pagalbą "EasyWay" veiksmams – visai Europai skirtų PTS diegimo pagrindiniuose transeuropinio kelių tinklo (TERN) koridoriuose, einančiuose per 21 ES valstybę narę, projektui, kuriam vadovauja nacionalinės kelių institucijos ir operatoriai, padedami asocijuotųjų partnerių, atstovaujančių viešosioms ir privačiosioms suinteresuotosioms šalims;

Horizontalieji klausimai

8.   nurodo, kad PTS turėtų būti diegiamos visų rūšių transporte ir skirtos visiems Europos keliautojams ir kad tai turėtų būti daroma derinant su "Galileo" sistemos taikomosiomis priemonėmis; ryžtingai remia skubų šių priemonių diegimą, kad, gerinant bendrą informaciją ir pajėgumų valdymą, būtų patobulinta viešojo ir privačiojo sektorių įvairių rūšių transporto sąsaja ir įvairių viešojo transporto rūšių sąsaja;

9.   ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti atsakomybės klausimą, nes jis yra didžiausia sklandžios ir nuoseklios PTS plėtros Europoje kliūtis;

10.   mano, kad norint užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą PTS plėtrą Europoje, pirmiausia būtina užtikrinti sąveiką; pabrėžia, kad kalbant apie transeuropiniam kelių tinklo (angl. TERN) statybai ar techninei priežiūrai skiriamas investicijas, turėtų būti dedamos pastangos siekiant, kad būtų pradėtos teikti reikalingos PTS paslaugos;

11.   kadangi Europos PTS rinkoje jau yra pakankamai didelė pasiūla, prašo, kad Komisija nustatytų reikalavimus, skirtus minimaliam PTS taikomųjų priemonių ir paslaugų lygiui, kurį galėtų pasiekti visos valstybės narės ir kuris reikalingas norint užtikrinti veiksmingą PTS diegimą, taikymą ir veikimą;

12.   mano, kad svarbu atlikti rinkos paklausos vertinimą, kuriame būtų įvertintas realus PTS taikomųjų priemonių ir paslaugų poreikis, viršijantis nustatytą minimalų lygį, ir standartizuojant ir kuriant reikiamą reglamentavimo sistemą, sustiprinti su PTS susijusius vidaus rinkos aspektus;

13.   pabrėžia prie ES išorės sienų techniniu ir administraciniu lygmenimis vykdomo tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarbą, nes tai itin svarbu siekiant Europos Sąjungoje veiksmingai taikyti PTS;

Optimalus kelių, eismo ir kelionės duomenų naudojimas (1 veiksmas)

14.   pabrėžia, kad, norint veiksmingai įdiegti PTS, būtina bent jau pateikti svarbiausius duomenis ir informaciją, susijusią su šiomis penkiomis pagrindinėmis sritimis: tikralaikė eismo ir kelionės informacija; kelių tinklo duomenys; viešieji duomenys, skirti skaitmeniniams žemėlapiams; duomenys, skirti būtinosioms universaliosioms eismo informacijos paslaugoms teikti kelionių įvairių rūšių transportu "nuo durų iki durų" planuotojams;

15.   reikalauja, kad būtinosios universaliosios eismo informacijos paslaugos būtų teikiamos visame transeuropiniame tinkle (TEN-T);

16.   pabrėžia, kad siekiant patvirtinti ir taikyti PTS dideliu mastu būtina atsižvelgti ir į eismo informaciją, ir į įvairioms transporto priemonėms nustatytą eismo grafiką;

17.   pabrėžia, kad keliautojams ir infrastruktūrai svarbu teikti tikralaikę informaciją ir siekti, kad ši informacija būtų kuo tikslesnė, patikimesnė ir kuo labiau standartizuota, ir tuo pat metu atsižvelgti į Europos ypatumus (geografinius, kultūrinius ir kalbinius) ir užtikrinti geografinį tęstinumą;

18.   mano, kad labai svarbu, jog plėtojant PTS privačiajam sektoriui būtų sudaryta galimybė naudotis kelių, eismo ir kelionės duomenimis ir kad kartu būtų saugomas privatumas ir išspręstas intelektinės nuosavybės teisių klausimas;

Su eismo ir krovinių valdymu susijęs PTS paslaugų tęstinumas Europos transporto koridoriuose ir miestų aglomeracijose (2 veiksmas)

19.   mano, kad labai svarbu užtikrinti suderintas, sąveikias ir patikimas PTS ir kartu vartotojams išsaugoti PTS pasirinkimo laisvę;

20.   ragina Komisiją ir valstybes nares derinti ir sieti PTS su ES judumo miestuose iniciatyvomis, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis transporto judumas ir valdymo lankstumas ir sumažintos spūstys keliuose, TEN-T koridoriuose, krovinių gabenimo koridoriuose ir miestų aglomeracijose;

21.   mano, kad norint veiksmingai diegti ir taikyti PTS būtina užtikrinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir kurti tam tikras programas, pvz., tokias kaip "EasyWay" projektas;

22.   ragina Komisiją nustatyti prioritetinę informaciją, transporto įrangą ir transporto priemonių standartus, kurie padėtų greičiau įdiegti PTS ir vykdyti priemones, kurias taikant būtų remiama darnesnė greitkelių infrastruktūra;

23.   mano, kad labai svarbu, jog vienai transporto priemonei tenkančių ekonominių sąnaudų ir PTS diegti reikalingos infrastruktūros ekonominių sąnaudų vertinimas būtų grindžiamas išlaidų ir naudos analize, į kurią būtų įtrauktos visos susijusios išlaidos (ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos);

PTS naudojimas judumui miestuose užtikrinti (2a veiksmas)

24.   rekomenduoja kurti procedūras ir sistemas, kurias taikant vartotojai būtų informuojami apie esamas miesto transporto paslaugas ir jo tinklų kokybę, pavyzdžiui, naudojant judriojo ryšio technologijas;

25.   rekomenduoja aktyviau ištirti galimybes to paties regiono atsakingoms valdžios institucijoms susitarti dėl integruotos tarifų sistemos ir ypač dėl susijusių techninių procedūrų;

26.   skatina vystyti įvairių rūšių transporto technologijas, leidžiančias riboto judumo asmenims geriau pasinaudoti transporto priemonėmis ir judumo galimybėmis mieste;

Kelių sauga ir saugumas (3 veiksmas)

27.   ragina Komisiją ir valstybes nares, kai tik bus baigti standartizavimo bandymai, pasirengti iki 2010 m. visose ES valstybėse narėse darniai įdiegti ir integruoti e. skambučio taikomąją priemonę;

28.   mano, kad diegiant ir taikant PTS:

   turėtų būti skatinama naudoti pažangiąsias vairavimo pagalbos sistemas (PVPS), galinčias ganėtinai padidinti kelių saugumą, pvz., elektroninės stabilumo kontrolės (ESK) ir e. skambučio sistemas, vien taikant šias sistemas, jei jos būtų visapusiškai įdiegtos, Europos Sąjungoje per metus būtų galima išgelbėti apie 6 500 žmonių gyvybių;
   dėl greičio ribojimo, draudimo vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar neprisegus saugos diržų, turėtų padidėti saugumas keliuose;
   skatinant naudoti deramas ir saugias transporto priemonių stovėjimo vietas, kurios sunkvežimių vairuotojams užtikrinamos teikiant atitinkamas paslaugas naudojantis sunkvežimių informacijos portalu(10), turėtų pagerėti sveikatos ir saugos sąlygos;
   turėtų padidėti krovininio transporto vairuotojų ir krovinių apsauga nuo vagysčių, apiplėšimo ir užpuolimo, taigi būtų geriau kovojama su organizuotu nusikalstamumu, ypač turint mintyje pasienio teritorijas ir tarptautinį krovinių vežimą per trečiųjų šalių teritoriją;

29.   ragina Komisiją tęsti ryšio išlaidų mažinimo procesą, kad ryšio ir informacijos įranga, veikianti telekomunikacijų pagrindu, galėtų būti naudojama platesniu mastu;

30.   palankiai vertina pasiūlytą "e. krovinių" iniciatyvą ir ragina Komisiją numatyti vadinamųjų pažangiųjų krovinių koncepciją, siekiant, kad krovininio transporto sektoriuje būtų pradėtos teikti įvairių rūšių transporto sąveikos principu pagrįstos PTS paslaugos, daugiausia dėmesio skiriant pavojingoms prekėms;

31.   ragina Komisiją ir valstybes nares skirti tiek pat dėmesio ir keleiviniam, ir krovininiam transportui siekiant išvengti keleivinio transporto diskriminavimo, nes tai daro itin neigiamą įtaką asmenų judumui;

32.   palankiai vertina atitinkamą žmogaus ir mašinos sąveikos priemonių (ŽMSP) reglamentavimo sistemą ir kitus PTS protokolus ir pabrėžia, kad būtina spręsti atsakomybės klausimus;

33.   ragina Komisiją spręsti pažeidžiamų transporto naudotojų, įskaitant žmones su judėjimo negalia, klausimus ir išplėsti pažangiųjų vairavimo pagalbos sistemų diegimo skatinimo ir kitų veiksmų, pvz., PTS ir ŽMSP, taikymo sritį, pagal veiksmų plane pasiūlytas priemones įtraukiant dvirates transporto priemones;

34.   ragina Komisiją panaudoti visą PTS potencialą siekiant įgyvendinti prevencines priemones, kad būtų išvengta smogo ir per didelės ozono koncentracijos bei sumažintas triukšmas, smulkių kietųjų dalelių ir NOx bei CO2 išlakų kiekis;

Transporto priemonės integravimas į transporto infrastruktūrą (4 veiksmas)

35.   pabrėžia, kad svarbu nustatyti standartizuotų jungties priemonių ir protokolų bendros platformos sistemą, kuri padėtų naudotis PTS, kooperacinėmis sistemomis ir infrastruktūrų tarpusavio sąsajų (infrastruktūra–infrastruktūra ), transporto priemonių ir infrastruktūros sąsajų (transporto priemonė–infrastruktūra) ir transporto priemonių tarpusavio sąsajų (transporto priemonė–transporto priemonė) specifikacijomis;

36.   ragina Komisiją įgyvendinti PTS planą, kuriame būtų numatytos bendros PTS taikymo būdų ir diegimo platformos ir kurį įgyvendinant dalyvautų privatusis ir viešasis sektoriai, taip pat nustatyti tinkamą sistemą su PTS susijusiems atsakomybės klausimams spręsti;

37.   atkreipia dėmesį, kad rengiant mokymus, susijusius su PTS taikomosiomis priemonėmis, turėtų būti skatinama ugdyti naudotojų gebėjimus transporto srityje ir siekiama palengvinti žmogaus ir mašinos sąveiką;

38.   ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti atvirą forumą, kuriame būtų galima keistis informacija ir aptarti PTS klausimus;

Duomenų saugumo, apsaugos ir atsakomybės klausimai (5 veiksmas)

39.   pabrėžia, kad būtina užtikrinti privatumą, ir mano, kad privatumo, duomenų saugumo ir apsaugos klausimai turėtų būti nagrinėjami jau pradiniais PTS projektavimo etapais, kai nustatoma struktūra ir įgyvendinimo priemonės (principas, kad į duomenų apsaugą turi būti atsižvelgiama jau projektavimo etapu);

40.   ragina visas su PTS taikomosiomis priemonėmis susijusias šalis laikytis EB direktyvų dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyvos Nr. 95/46/EB(11) ir Nr. 2002/58/EB(12)) reikalavimų ir ragina Komisiją užtikrinti, kad diegiant ir taikant PTS būtų tinkamai naudojami duomenys;

41.   mano, kad norint sklandžiai įdiegti PTS ir kartu užtikrinti privatumą bei EB teisės aktų, susijusių su duomenų apsauga, reikalavimų laikymąsi, PTS taikomosiose priemonėse būtina naudoti anoniminius duomenis;

Bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas Europos lygmeniu PTS srityje (6 veiksmas)

42.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tvirtą vadovavimą PTS diegimui Europoje ir tikrąjį šio diegimo valdymą;

43.   ragina skatinti nacionaliniu ir Europos lygmenimis kelionių įvairių rūšių transportu "nuo durų iki durų" planavimo sistemų kūrimą, skiriant pakankamai dėmesio viešojo transporto alternatyvoms bei jų sąsajoms visoje Europoje;

44.   ragina Komisiją geriau išnaudoti ES pajėgumus, susijusius su pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) programomis EGNOS ir "Galileo", ir pagerinti prisijungimo prie įvairių sistemų galimybes;

45.   pabrėžia, kad šios technologijos turėtų būti taikomos taip, kad būtų galima išvengti transporto rūšių nesuderinamumo ir kad būtų suteikiama bet kurios iš šių technologijų pasirinkimo laivė;

46.   ragina Komisiją ir valstybes nares turėti mintyje, kad PTS turėtų būti aktyviai naudojamos planavimo ir įgyvendinimo procesuose, kuriuos vykdo Europos teritorijoje veikiančios vietos ir regioninės valdžios institucijos bei suinteresuotos šalys;

47.   pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės svarbą diegiant pažangiąsias transporto sistemas ir ragina Komisiją bei valstybes nares imtis aktyvių veiksmų, skirtų paskatinti ir palengvinti partnerystę;

48.   ragina Komisiją pateikti išsamų veiksmų plano finansavimo ir programavimo paaiškinimą ir ragina Tarybą užtikrinti pakankamą finansavimą;

49.   ragina valstybes nares, atliekant struktūrinių fondų lėšų naudojimo laikotarpio vidurio peržiūrą, apsvarstyti judumo miestuose ir transporto spūsčių mažinimo klausimus, atsižvelgiant į PTS panaudojimo galimybes, ir įtraukti šiuos klausimus į 2010–2013 m. laikotarpio prioritetų sąrašą;

50.   pažymi, kad reikia geriau apibrėžti, kokį potencialą turi miesto teritorijos, bei jį išnaudoti, ir pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį gali atlikti kaimo ir atokios vietovės siekiant darnios plėtros ir vidutinės trukmės bei ilgalaikių tikslų;

51.   mano, kad labai svarbu diegti pažangiuosius transporto tinklus turistų dažnai lankomose vietovėse, kad būtų sumažinti transporto srautai ir avarijų skaičius bei padidintas saugumas; mano, kad PTS prisideda prie regionų, įskaitant ir atokius regionus, ekonominės plėtros;

52.   pabrėžia tarpregioninio, tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą plėtojant ir diegiant PTS ir ragina Komisiją išplėtoti plačiai taikomą keitimosi pažangiąja patirtimi visomis ES kalbomis sistemą, bet ragina valstybes nares užtikrinti, kad regionuose pažangiąja patirtimi būtų dalijamasi turint dvigubą tikslą – užtikrinti žinių apie PTS perdavimą ir išvengti susiskaidymo sistemos viduje;

o
o   o

53.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0509.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0057.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0087.
(4) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 1.
(5) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0311.
(6) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 556.
(7) OL C 187 E, 2008 7 24, p. 154.
(8) OL C 244 E, 2007 10 18, p. 220.
(9) OL C 306 E, 2006 12 15, p. 182.
(10) www.truckinform.eu
(11) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(12) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

Teisinė informacija - Privatumo politika