Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2011 m. sausio 20 d. - Strasbūras
Derybos dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo
 Krikščionių padėtis religijos laisvės atžvilgiu
 Padėtis Baltarusijoje
 2009 m. konkurencijos politikos ataskaita
 Tvari ES Tolimosios Šiaurės politika
 ES Juodosios jūros strategija
 Pakistanas: Pandžabo gubernatoriaus Salmaano Taseero nužudymas
 Brazilija: Cesare Battisti ekstradicija
 Iranas, ypač Nasrin Sotoudeh byla

Derybos dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo
PDF 235kWORD 66k
2011 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl derybų dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo (2010/2268(INI))
P7_TA(2011)0020A7-0368/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Anos Gomes S&D frakcijos vardu pateiktą pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl vykstančių derybų dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo (B7-0615/2010),

–  atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2007 m. spalio 15 d. išvadas dėl diskusijų dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo pradėjimo, taip pat į Europos Vadovų Tarybos 2009 m. birželio 18–19 d. ir spalio 29–30 d. išvadas dėl su migracija susijusios politikos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos narės B. Ferrero-Waldner ir Europos reikalų sekretoriaus A. A. El Obeidi 2007 m. liepos 23 d. pasirašytą susitarimo memorandumą,

–  atsižvelgdamas į vykstančias ES ir Libijos derybas dėl pagrindų susitarimo,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio mėn. pradėtą įgyvendinti Bengazio kovos su ŽIV veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į dabartinį ES ir Libijos praktinio pobūdžio bendradarbiavimą migracijos srityje ir į 2010 m. spalio 4 d. Komisijos ir Libijos pasirašytą Bendradarbiavimo migracijos srityje darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos ir 1967 m. sausio 31 d. protokolo dėl pabėgėlių statuso nuostatas,

–  atsižvelgdamas į keletą Libijos pasirašytų žmogaus teisių gynimo dokumentų, pavyzdžiui, Tarptautinį civilinių ir politinių teisių paktą (1970), Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (1970), Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (1968), Konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (1989), Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminamą elgesį ir baudimą (1989), Vaiko teisių konvenciją (1993) ir Tarptautinę konvenciją dėl visų migruojančių darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos (2004),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 62/149, kurioje raginama paskelbti mirties bausmės moratoriumą, ir į 2008 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 63/168, kurioje raginama įgyvendinti 2007 m. Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 62/149,

–  atsižvelgdamas į Libijos atitinkamai 1987 m. kovo 26 d. ir 2003 m. lapkričio 19 d. ratifikuotus Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir jos protokolą dėl Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismo įsteigimo,

–  atsižvelgdamas į 1969 m. rugsėjo mėn. Afrikos Sąjungos konvenciją dėl pabėgėlių Afrikoje problemų konkrečių aspektų, kurią Libiją pasirašė 1981 m. liepos 17 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl medikams skiriamos mirties bausmės Libijoje(1) ir į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl egzekucijų Libijoje(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnio 3 dalį ir 97 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7–0368/2010),

A.   kadangi, nepaisant nuolatinio autoritarinio valdymo ir nuolatinių tarptautinių konvencijų ir pagrindinių teisių bei laisvių pažeidimų, Libija plečia prekybos ir politinius santykius su ES valstybėmis narėmis ir atlieka ES partnerės vaidmenį Viduržemio jūros regione ir Afrikoje sprendžiant daugelį saugumui ir stabilumui poveikį darančių klausimų, visų pirma migracijos, visuomenės sveikatos, plėtros, prekybos ir ekonominių santykių, klimato kaitos, energetikos ir kultūros paveldo,

B.  kadangi kelios ES valstybės narės palaiko glaudžius ryšius su Libija, o nacionalinės įmonės ir bankai tapo Libijos finansinio investavimo Europoje priemone, ir kadangi 2008 m. rugpjūčio 30 d. Italija su Libija pasirašė Draugystės susitarimą, kuriuo reglamentuojami šalių santykiai įvairiose srityse, įskaitant bendradarbiavimą migracijos valdymo ir dėl karo ir kolonijinio režimo patirtos žalos finansinio atlyginimo srityse; kadangi 2010 m. lapkričio 9 d. Italijos parlamentas paprašė vyriausybės peržiūrėti šį susitarimą,

C.   kadangi ES ir Libijos pagrindų susitarimas, dėl kurio šiuo metu deramasi, apima daug sričių, nuo politinio dialogo stiprinimo iki migracijos valdymo, prekybos ir ekonominių santykių bei energetinio saugumo plėtros ir bendradarbiavimo įvairiuose sektoriuose gerinimo; kadangi tikimasi, jog pagrindų susitarimas suteiks galimybę paskatinti politinį Libijos ir ES dialogą,

D.  kadangi pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principams, taip pat nepritarimas mirties bausmei yra pagrindiniai ES principai; kadangi Europos Parlamentas ryžtingai siekia, kad būtų panaikinta mirties bausmė visame pasaulyje, ir dar kartą paragino atšaukti mirties bausmės vykdymą ir paleisti iš kalėjimo penkias medicinos seseris iš Bulgarijos ir gydytoją iš Palestinos, kurie jau keletą metų kali Libijos kalėjime, smerkdamas Libijos ir kitų šalių piliečių Libijoje įvykdytas egzekucijas,

E.   kadangi Libija ratifikavo Afrikos Sąjungos konvenciją dėl pabėgėlių problemų Afrikoje konkrečių aspektų, kurios 8 straipsnyje pabrėžiama, kad ši konvencija Afrikoje veiksmingai papildo 1951 m. JT konvenciją dėl pabėgėlių ir kad jos narės turi bendradarbiauti su JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuru, kadangi Libija nėra ratifikavusi 1951 m. JT konvencijos dėl pabėgėlių, kuri yra vienintelė tarptautinė konvencija, pagal kurią numatyta išsami pabėgėlio apibrėžtis ir kurią papildo privalomosios apsaugos priemonės ir specialus JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuro atliekamos stebėsenos mechanizmas,

F.  kadangi yra tvirtų įrodymų, kad Libijoje diskriminuojami migrantai darbuotojai dėl jų pilietybės ar etninės kilmės ir ypač persekiojami Afrikos migrantai darbuotojai dėl jų rasės ir kadangi Europos Parlamentas labai susirūpinęs dėl pranešamų seksualinės prievartos prieš moteris atvejų;

G.   kadangi remiantis ES pagrindinių teisių chartijos 19 straipsnio 2 dalies nuostatomis draudžiamas bet koks pervežimas, ištrėmimas ar ekstradicija į valstybę asmens, kuriam gresia rimtas pavojus, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė, kad jis bus kankinamas, su juo bus nežmoniškai ar žeminamai elgiamasi arba jis bus baudžiamas,

H.   kadangi Libija 2010 m. gegužės 13 d. buvo išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą ir ji ratifikavo keletą žmogaus teisių dokumentų ir kadangi dėl to Libija turi konkretų tarptautinį teisinį įsipareigojimą gerbti žmogaus teises, tačiau iki šiol nesiėmė jokių konkrečių priemonių, kad pagerintų ataskaitas dėl žmogaus teisių padėties joje ir pradėtų tikrą bendradarbiavimą su JT sutartimis įsteigtais organais ir specialiomis procedūromis; kadangi žmogaus teisės yra nematomos ir šiuo metu nepaisant to, kad valstybė paskirsto nacionalines pajamas siekdama užtikrinti ekonominę ir socialinę gerovę, Libijos gyventojai ir Libijoje gyvenantys užsieniečiai negali pasinaudoti daugeliu pilietinių ir politinių teisių, konkrečiai, žodžio laisve, susirinkimų ir asociacijų laisve, teise į teisingą bylos nagrinėjimą, teisėmis į darbą, moterų teisėmis ir rinkimų laisve, ir kadangi dažni nesankcionuoto sulaikymo, kankinimo, priverstinio dingimo ir diskriminavimo atvejai, ypač susiję su migrantais,

I.   kadangi Libijoje valstybės valdžia naudojamasi nesivadovaujant teisinės valstybės arba demokratinės atskaitomybės principu, todėl iš užsienio šalių atvykusių asmenų ir jų interesų atžvilgiu buvo imamasi savavališkų ir nenuspėjamų veiksmų, pavyzdžiui, kaip tai buvo Šveicarijos verslininko ir užsieniečių, kuriems buvo įvykdyta mirties bausmė už paprastą nusikaltimą ir kurių tapatybė nebuvo atskleista, atveju,

1.  atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl pagrindų susitarimo, pateikia Tarybai šias rekomendacijas:

   a) pažymi, kad Taryba neseniai priėmė sprendimą leisti ribotam EP narių skaičiui susipažinti su Komisijai suteiktais įgaliojimais vesti derybas dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo; tačiau apgailestauja, kad šis sprendimas buvo priimtas vėlai ir ragina Europos Parlamentui suteikti galimybę susipažinti su visais įgaliojimais, susijusiais su tarptautiniais susitarimais, dėl kurių vykstą derybos, pagal SESV 218 straipsnio 10 dalį, kurioje teigiama, kad būtina nedelsiant ir išsamiai informuoti Parlamentą visais procedūros etapais;
   b) džiaugiasi, kad buvo pradėtos ES ir Libijos derybos, nes taip pradedama plėtoti nauji ES santykiai Viduržemio jūros regione ir Afrikoje; mano, kad bendradarbiavimas su Libija yra naudingas sprendžiant tokius klausimus kaip saugumas ir stabilumas, migracija, visuomenės sveikata, vystymasis, prekyba, klimato kaita, energetika ir kultūra;
   c) ragina Tarybą ir Komisiją primygtinai rekomenduoti, kad Libija ratifikuotų ir įgyvendintų 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių ir jos 1967 m. protokolą, taip pat visapusiškai bendradarbiautų su JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuru, kad užtikrintų tinkamą migrantų teisių apsaugą ir prieglobsčio srityje priimtų teisės aktus, kuriuose būtų pripažįstamas pabėgėlių statusas ir atitinkamos jų teisės, t. y. būtų uždraustas kolektyvinis jų išsiuntimas ir pripažintas negrąžinimo principas;
   d) primena Tarybai ir Komisijai, kad jos įsipareigojo užtikrinti, jog vykdant ES užsienio politiką bus visapusiškai laikomasi Pagrindinių teisių chartijos nuostatų, ypač 19 straipsnio, kuriame draudžiamas kolektyvinis išsiuntimas ir įtvirtinamas negrąžinimo principas;
   e) ragina Tarybą ir Komisiją prašyti, kad Libijos valdžios institucijos pasirašytų susitarimo memorandumą, kuriuo JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biurui būtų leidžiama teisėtai veikti šalyje, ir suteiktų jam įgaliojimus naudotis visų rūšių prieiga ir atlikti apsaugos funkcijas;
   f) ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad readmisijos susitarimas su Libija būtų skirtas tik neteisėtiems imigrantams ir neapimtų asmenų, kurie prašo prieglobsčio, pabėgėlių ar asmenų, kuriems reikalinga apsauga, ir apgailestauja, kad negrąžinimo principas taikomas tik tiems asmenims, kuriems gresia mirties bausmė, nežmoniškas elgesys ar kankinimas;
   g) ragina Tarybą pasiūlyti apgyvendinimą pripažintiems pabėgėliams, kurie yra žinomi JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biurui Libijoje pagal 2010 m. spalio 4 d. sutartą Bendradarbiavimo migracijos srityje darbotvarkę;
   h) ragina Tarybą ir Komisiją didinti paramą JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuro veiklai ir skatinti, kad Libijos valdžios institucijos laikytųsi dokumentų neturintiems migrantams taikomų tarptautinių humanitarinių standartų, įskaitant nuolatinės galimybės suteikimą JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuro atstovams lankyti sulaikymo centrus;
   i) ragina Tarybą ir Komisiją pasiūlyti pagalbą Libijai, įtraukiant JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biurą, Tarptautinę migracijos organizaciją (angl. IOM), Tarptautinį migracijos politikos plėtros centrą (angl. ICMPD) ir kitas ekspertų agentūras, siekiant padėti spręsti prekybos žmonėmis problemą regione, ypatingą dėmesį skiriant moterų ir vaikų apsaugai, įskaitant pagalbą teisėtiems migrantams integruoti ir šalyje neteisėtai gyvenančių migrantų sąlygoms pagerinti; todėl džiaugiasi Komisijos narių M. Mälmstrom bei Š. Füle ir Libijos valdžios institucijų 2010 m. spalio mėn. pasirašytu susitarimu dėl bendradarbiavimo migracijos srityje darbotvarkės;
   j) ragina Komisiją atskleisti parlamentui visą išsamią informaciją, susijusią su finansinėmis išorės priemonėmis, naudojamomis pagal ES ir Libijos partnerystės susitarimą;
   k) ragina Tarybą skatinti Libiją paskelbti mirties bausmės moratoriumą, kaip numatyta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2007 m. gruodžio 18 d. ir 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliucijose, siekiant panaikinti mirties bausmę, ir paskelbti statistinius duomenis apie visus asmenis, kuriems nuo 2008 m. Libijoje įvykdyta mirties bausmė, atskleisti minėtų asmenų tapatybę ir nurodyti kaltinimus, kuriais remiantis jie buvo nuteisti; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę parodyti politinius ES prioritetus mirties bausmės panaikinimo klausimu ir nuolat kelti šį klausimą per susitikimus su Libijos valdžios institucijomis;
   l) ragina Tarybą primygtinai reikalauti į pagrindų susitarimą įtraukti sąlygą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo paskatinant Libiją apsvarstyti galimybę ratifikuoti Romos statutą;
   m) ragina Tarybą pasiūlyti Libijai bendradarbiauti įgyvendinant programas, skirtas sustiprinti regionų sąveiką tvaraus vystymosi ir aplinkos klausimais, pavyzdžiui, klimato kaitos, vandens trūkumo ir dykumėjimo;
   n) ragina Tarybą ir Komisiją vedant derybas dėl pagrindų susitarimo skatinti Libijos dalyvavimą Europos ir Viduržemio jūros valstybių partnerystėje ir Sąjungos veikloje bei pagrindiniuose projektuose, skirtuose Viduržemio jūros regionui;
   o) ragina Tarybą ir Komisiją laikytis visų savo įsipareigojimų pagal SESV 218 straipsnį ir tinkamai informuoti Europos Parlamentą apie tai, kokių tikslų siekiama ES ir Libijos bendradarbiavimu branduolinių medžiagų srityje vedant derybas dėl pagrindų susitarimo skyriaus „Energetika“, įskaitant visus politinius ir su saugumu susijusius aspektus;
   p) sveikina Libijos sveikatos priežiūros institucijas ir specialistus su jų labai pagerėjusiais Libijos medicininiai ir moksliniai laimėjimai gydant ŽIV ir AIDS, atsiradę vykdant Bengazio veiksmų planą, kurį kartu įgyvendino ES ir Libija, ir remia prašymą išplėsti šį bendradarbiavimą, kad jis apimtų kitų užkrečiamųjų ligų gydymą ir kitus medicinos centrus Libijoje; ragina ES valstybes nares teikti daugiau specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų Libijos pacientams, įskaitant galimybes teikti laikinąjį gydymą specializuotose Europos įstaigose;
   q) mano, kad pagrindų susitarimas turėtų apimti pagalbą formuojant institucijų gebėjimus, nes tai padės stiprinti pilietinę visuomenę, remti modernizavimą, skatinti vykdyti demokratines reformas, remti nepriklausomą žiniasklaidą ir teismų sistemą, skatinti pastangas atverti erdvę verslui, mokslui, NVO ir kitiems Libijos suinteresuotiesiems subjektams;
   r) ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad prekybai skirtos programos orientuotųsi į realios paramos įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, teikimą, kad būtų padidintos šių įmonių eksporto galimybės;
   s) ragina Tarybą ir Komisiją raginti Libiją laikytis visų įsipareigojimų, prisiimtų prisijungiant prie JTŽTT, taigi skatina Libiją išduoti nuolatinius kvietimus asmenims, paskirtiems pagal JT specialią procedūrą, pvz., JT specialiajam pranešėjui mirties bausmių, vykdomų neteisėtai, po sumarinio proceso ar be teismo proceso, specialiajam pranešėjui kankinimo klausimais, specialiajam pranešėjui žodžio laisvės klausimais, specialiajam pranešėjui šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais, Prievartinio arba priverstinio dingimo darbo grupės atstovams ir Savavališko įkalinimo darbo grupės atstovams, kaip to prašoma neseniai paskelbta visuotinėje periodinėje Libijos apžvalgoje; taip pat ragina nedaryti kliūčių šalyje atlikti nepriklausomus bendros žmogaus teisių padėties tikrinimus;
   t) ragina Tarybą užtikrinti, kad Šengeno vizos Libijos gyventojams būtų išduodamos išvengiant nepagrįsto vilkinimo, ir įtikinti Libijos valdžios institucijas palengvinti vizų išdavimą europiečiams, kurie Libijoje gyvena arba užsiima profesine veikla;
   u) rekomenduoja kuo skubiau įsteigti ES delegaciją Tripolyje;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir Komisijai bei Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybėms susipažinti.

(1) OL C 244E, 2007 10 18, p. 208.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0246.


Krikščionių padėtis religijos laisvės atžvilgiu
PDF 212kWORD 60k
2011 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl krikščionių padėties atsižvelgiant į religijos laisvę
P7_TA(2011)0021RC-B7-0039/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl rimtų įvykių, kurie kelia pavojų krikščionių ir kitų religinių bendruomenių egzistavimui(1), į 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl išpuolių prieš krikščionių bendruomenes(2), į 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl masinių žiaurumų Džose, Nigerijoje(3), į 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl religijos laisvės Pakistane(4) ir į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Irako, ypač mirties bausmės (Tariqo Azizo atvejis) ir išpuolių prieš krikščionių bendruomenes(5),

–  atsižvelgdamas į metinius pranešimus apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje, ypač į savo 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(6),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į JT ypatingosios pranešėjos pranešimus dėl religijos arba įsitikinimų laisvės ir ypač į jos 2009 m. gruodžio 29 d., 2010 m. vasario 16 d. ir 2010 m. liepos 29 d. pranešimus,

–  atsižvelgdamas į 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 17 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai spaudos atstovo 2011 m. sausio 1 d. pareiškimą po išpuolio prieš koptų bažnyčios tikinčiuosius Aleksandrijoje (Egiptas),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 1 d. Europos Parlamento pirmininko J. Buzeko pareiškimą dėl mirtino sprogimo Egipto bažnyčioje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga nuolat reiškė savo įsipareigojimą saugoti minties, sąžinės ir religijos laisves ir pabrėžė, kad vyriausybės turi pareigą užtikrinti šias laisves visame pasaulyje; kadangi žmogaus teisių, demokratijos ir pilietinių laisvių vystymas yra bendras pagrindas, kuriuo remdamasi Europos Sąjunga kuria ryšius su trečiosiomis šalimis, ir jis buvo numatytas ES ir trečiųjų šalių susitarimuose taikomoje demokratinėje išlygoje,

B.  kadangi pagal Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto 18 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; kadangi ši teisė apima laisvę turėti ar pasirinkti religiją arba tikėjimą savo nuožiūra ir laisvę vienam ar kartu su kitais, viešai ar privačiai išpažinti savo religiją ar tikėjimą laikant pamaldas, atliekant tikėjimo apeigas ir mokant jo,

C.  kadangi minties, sąžinės ir religijos laisvė taikoma ne tik tam tikrų religijų šalininkams, bet ir ateistams, agnostikams ir netikintiesiems,

D.  kadangi išpuolių prieš krikščionių bendruomenes skaičius 2010 m. išaugo visame pasaulyje, taip pat kaip ir teismo procesų bei mirties bausmių už šventvagystę, dėl kurių dažnai nukenčia moterys, skaičius; kadangi statistiniai duomenys apie religijos laisvę pastaraisiais metais rodo, kad dauguma religinio smurto aktų vykdomi prieš krikščionis, kaip nurodyta organizacijos „Parama stokojančiai pagalbos bažnyčiai“ parengtame 2009 m. pranešime dėl religijos laisvės pasaulyje; kadangi kai kuriais atvejais krikščionių bendruomenių padėtis tokia, kad kyla pavojus jų egzistavimui ateityje, o jei jos išnyktų, atitinkamose šalyse tai reikštų didelės religinio paveldo dalies praradimą,

E.  kadangi 2011 m. sausio 11 d. per brutalius išpuolius, nukreiptus prieš krikščionių bendruomenę Nigerijoje, vėl žuvo nekalti žmonės; kadangi 2010 m. gruodžio 24 d. įvykdyti kelių Maidugūrio bažnyčių užpuolimai, o 2010 m. gruodžio 25 d. buvo vykdomi sprogdinimai Nigerijos Džoso mieste, ir dėl to žuvo 38 civiliai gyventojai ir daug jų buvo sužeista; kadangi 2010 m. gruodžio 21 d. Turu (Nigerija) kardais ir mačetėmis ginkluoti vyrai užpuolė vietos kaimo krikščionių grupę ir nužudė 3 bei sužeidė 2 žmones; kadangi 2010 m. gruodžio 3 d. po išpuolio Džoso mieste (Nigerija) buvo rasti negyvi septyni krikščionys, įskaitant moteris ir vaikus, o 4 asmenys per išpuolį buvo sužeisti,

F.  kadangi Pandžabo provincijos gubernatoriaus Salmaano Taseero nužudymas 2011 m. sausio 4 d. ir Asia Noreen atvejis Pakistane sukėlė tarptautinės bendruomenės protestų bangą,

G.  kadangi per 2011 m. sausio 1 d. teroristų išpuolį prieš koptų krikščionis Aleksandrijoje žuvo ir buvo sužeisti nekalti civiliai gyventojai,

H.  kadangi 2010 m. gruodžio 25 d. Sulu (Filipinai) Kalėdų dieną sprogdinant koplyčią buvo sužeista iš viso 11 žmonių, tarp jų kunigas ir 9 metų mergaitė,

I.  kadangi 2010 m. gruodžio 25 d. jėga buvo nutrauktos Kalėdų mišios šiaurinėje Kipro dalyje esančiuose Rizokarpaso ir Hagia Triados kaimuose,

J.  kadangi per 2010 m. gruodžio 30 d. džihado teroristų išpuolius prieš asirų krikščionių šeimas mažiausiai 2 žmonės žuvo ir 14 žmonių buvo sužeista koordinuotų krikščionių namų Bagdade (Irakas) sprogdinimų metu; kadangi 2010 m. gruodžio 27 d. Dulaij (Irakas) pakelėje susprogdinus bombą buvo nužudyta asirų krikščionių bendruomenei priklausanti moteris, o jos vytas buvo sužeistas; kadangi 2010 m. lapkričio 22 d. Mosule buvo nužudyti du Irako krikščionys; kadangi 2010 m. lapkričio 10 d. per išpuolius Bagdade, nukreiptus į krikščionių teritorijas, žuvo nekalti civiliai gyventojai; kadangi per 2010 m. lapkričio 1 d. Šv. Mergelės Išgelbėtojos Sirijos katalikų bažnyčioje Bagdade vykusias žudynes mirė 52 žmonės, tarp jų buvo moterų ir vaikų,

K.  kadangi Irano vyriausybė sustiprino savo kampaniją prieš krikščionis Islamo Respublikoje, per praėjusį mėnesį buvo suimta daugiau nei 100 krikščionių, daugelis buvo priversti bėgti iš šalies, kitaip jiems būtų keliami baudžiamieji kaltinimai ir galbūt grėstų mirties bausmė,

L.  kadangi Vietname taip pat labai persekiojama Katalikų bažnyčios ir kitų religinių bendruomenių veikla – tai rodo Vietnamo montanjarų bendruomenių padėtis; kadangi vis dėlto Vietnamo režimo pozicijos dėl Tėvo Nguyen Van Ly pasikeitimas, dėl kurio jis buvo paleistas, gali būti vertinamas teigiamai,

M.  kadangi žiaurūs islamo ekstremistų išpuoliai taip pat laikomi išpuoliais prieš esamą atitinkamų valstybių režimą, siekiant sukelti neramumus ir tarp įvairių religinių grupių pradėti pilietinį karą,

N.  kadangi Europa, kaip ir kitos pasaulio šalys, nėra išimtis ir joje pasitaiko religijos laisvės pažeidimo atvejų bei išpuolių prieš religinių mažumų atstovus dėl jų tikėjimo, taip pat pasitaiko diskriminacijos dėl religinių priežasčių atvejų,

O.  kadangi bendruomenių dialogas itin svarbus siekiant skatinti taiką ir abipusį tautų supratimą,

1.  smerkia neseniai įvairiose šalyse įvykdytus išpuolius prieš krikščionių bendruomenes ir reiškia solidarumą su aukų šeimomis; išreiškia gilų susirūpinimą dėl netolerancijos krikščionių bendruomenėms ir represijų prieš jas gausėjimo ir dėl įvykdytų smurto išpuolių, ypač Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų šalyse;

2.  džiaugiasi atitinkamų šalių valdžios institucijų pastangomis nustatyti išpuolių prieš krikščionių bendruomenes sumanytojus ir vykdytojus; primygtinai ragina vyriausybes užtikrinti, kad šių nusikaltimų vykdytojai ir visi už išpuolius ir kitus smurto veiksmus prieš krikščionis ar kitas religines ar kitas mažumas atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami vykdant tinkamą procesą;

3.  griežtai smerkia visus smurto prieš krikščionis ir kitas religines bendruomenes aktus ir visų formų tikinčiųjų, tikėjimo atsisakiusių ir netikinčių diskriminaciją ir netoleranciją jų atžvilgiu religijos ir įsitikinimų pagrindu; dar kartą pabrėžia, kad minties, sąžinės ir religijos laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė;

4.  reiškia susirūpinimą dėl pastarųjų metų krikščionių bėgimo iš įvairių šalių, ypač Artimųjų Rytų šalių;

5.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Pakistano šventvagystės įstatymas, kuriam viešai paprieštaravo paskutinysis vadovas Salman Taseer, yra ir toliau taikomas persekiojant religines grupes, įskaitant krikščionis, pvz., Asia Noreen, penkių vaikų krikščionę motiną, nuteistą mirties bausme, ir pabrėžia, kad valdytojo Salmano Taseero žudiką didžioji dalis Pakistano visuomenės laiko didvyriu;

6.  palankiai vertina Egipto viešosios nuomonės reakciją, kai šis teroristinis aktas buvo griežtai pasmerktas ir greitai suvokta, kad pasikėsinimas buvo suplanuotas siekiant pakenkti giliems ir pastoviems krikščionių ir musulmonų ryšiams Egipte; džiaugiasi dėl bendrų koptų krikščionių ir musulmonų demonstracijų Egipte siekiant protestuoti prieš išpuolį; taip pat palankiai vertina tai, kad Egipto Prezidentas Hosni Mubarak, Al-Azhar Didysis Šeichas ir Egipto Didysis muftijus viešai pasmerkė išpuolį;

7.  smerkia tai, kad Turkijos valdžios institucijos jėga nutraukė Kalėdų mišias, kurias Kalėdų dieną šiaurinėje Kipro dalyje šventė likę 300 krikščionių;

8.  išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl to, kad keliose pasaulio vietose surengtų terorizmo aktų kaltininkai piktnaudžiauja religija; smerkia manipuliavimą religija įvairiuose politiniuose konfliktuose;

9.  primygtinai ragina valstybių, kuriose išpuolių prieš religines grupes pasitaiko labai dažnai, valdžios institucijas imtis atsakomybės siekiant užtikrinti visoms religinėms grupėms normalią ir viešą religijos praktiką, sustiprinti pastangas suteikti patikimą ir veiksmingą religinių grupių apsaugą jų šalyse ir taip pat užtikrinti asmeninį saugumą ir fizinę religinių grupių narių neliečiamybę šalyje, tuo būdu įvykdant įsipareigojimus, kuriuos jos tarptautiniu mastu jau yra prisiėmę;

10.  dar kartą pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms, įskaitant religijos ar įsitikinimų laisvę, yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir tikslai ir bendras Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių santykių pagrindas;

11.  ragina Tarybą, Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai sudarant susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, bendradarbiaujant su jomis ir rengiant žmogaus teisių padėties ataskaitas didesnį dėmesį skirti religijos ar įsitikinimų laisvės klausimui ir religinių bendruomenių, įskaitant krikščionis, padėčiai;

12.  ragina per būsimą Užsienio reikalų tarybos susitikimą 2011 m. sausio 31 d. aptarti krikščionių persekiojimo ir pagarbos religijos ar įsitikinimų laisvei klausimą; ši diskusija turėtų duoti konkrečių rezultatų, visų pirma kalbant apie priemones, kuriomis būtų galima naudotis siekiant užtikrinti krikščionių bendruomenių visame pasaulyje, kurioms kyla pavojus, saugumą ir apsaugą;

13.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai skubos tvarka kurti ES strategiją dėl žmogaus teisių į religijos laisvę įgyvendinimo, įskaitant sąrašą priemonių prieš valstybes, kurios sąmoningai neapsaugo religinių grupių;

14.  ragina vyriausiąją įgaliotinę, atsižvelgiant į naujausius įvykius ir didėjančią būtinybę analizuoti ir suprasti kultūrinių ir religinių procesų raidą tarptautiniuose santykiuose ir šiuolaikinėse visuomenėse, Europos išorės veiksmų tarnybos Žmogaus teisių direktorate sukurti nuolatinę vyriausybinių ir visuomeninių religijos laisvės ir susijusių teisių apribojimų padėties stebėseną ir kasmet pateikti Parlamentui ataskaitą;

15.  ragina Tarybą, Komisiją, Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Parlamentą į metinį pranešimą apie žmogaus teises įtraukti skyrių dėl religijos laisvės;

16.  primygtinai ragina ES institucijas laikytis SESV 17 straipsnyje numatyto įsipareigojimo palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su bažnyčiomis ir religinėmis, filosofinėmis ir nereliginėmis organizacijomis, taip užtikrinant, kad krikščionių ir kitų religinių bendruomenių persekiojimo klausimas būtų pirminės reikšmės klausimas, dėl kurio diskutuojama sistemingai;

17.  ragina visų religinių bendruomenių Europoje vadovus pasmerkti išpuolius prieš krikščionių bendruomenes ir kitas tikėjimo bendruomenes, remiantis tuo, kad kiekviena grupė turi būti gerbiama vienodai;

18.  dar kartą pakartoja, kad remia visas iniciatyvas, kurių tikslas – skatinti dialogą ir abipusę religinių ir kitų bendruomenių pagarbą; ragina visas religines institucijas skatinti toleranciją ir imtis iniciatyvos kovojant su neapykanta ir smurtiniu bei ekstremistiniu radikalėjimu;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Egipto parlamentui ir vyriausybei, Irano parlamentui ir vyriausybei, Irako parlamentui ir vyriausybei, Nigerijos parlamentui ir vyriausybei, Pakistano parlamentui ir vyriausybei, Filipinų parlamentui ir vyriausybei, Vietnamo parlamentui ir vyriausybei ir Islamo konferencijos organizacijai.

(1) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 474.
(2) OL C 305 E, 2010 11 11, p. 7.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0157.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0194.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0448.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0489.


Padėtis Baltarusijoje
PDF 204kWORD 53k
2011 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Baltarusijoje
P7_TA(2011)0022RC-B7-0044/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Baltarusijoje, ypač į 2009 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Baltarusijos(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimą 2010/639/BUSP dėl ribojamųjų priemonių tam tikriems Baltarusijos pareigūnams(2), pagal kurį priemonių galiojimas pratęsiamas iki 2011 m. spalio 31 d. ir iki tos pačios datos laikinai sustabdomas kelionių į ES apribojimų taikymas,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2010 m. spalio 25 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. ODIHR) ir ESBO parlamentinės asamblėjos 2010 m. gruodžio 20 d. pareiškimą dėl prezidento rinkimų Baltarusijoje preliminarių rezultatų ir išvadų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Prahos aukščiausiojo lygio susitikimo Rytų partnerystės klausimu deklaracijoje dar kartą patvirtinami įsipareigojimai, taip pat ir Baltarusijos, laikytis tarptautinės teisės principų ir pripažinti pagrindines vertybes, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms,

B.  kadangi Taryba 2010 m. spalio 25 d. paragino „Baltarusijos valdžios institucijas užtikrinti, kad (prezidento) rinkimai vyktų laikantis demokratiniams rinkimams taikomų tarptautinių normų bei standartų ir Baltarusijos įsipareigojimų ESBO bei JT“,

C.  kadangi Baltarusija įsipareigojo atsižvelgti į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos (angl. ODIHR) rekomendacijas dėl rinkimų įstatymo pataisų siekiant, kad įstatymas atitiktų tarptautinius demokratiškų rinkimų standartus, ir konsultuotis su ESBO dėl siūlomų pakeitimų, kadangi Baltarusijos nacionalinė asamblėja, prieš tai nesikonsultavusi su ESBO, pritarė rinkimų kodekso reformai,

D.  kadangi Taryba dar kartą patvirtino, kad yra pasirengusi stiprinti santykius su Baltarusija, atsižvelgiant į Baltarusijos pažangą siekiant demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės, ir padėti šaliai pasiekti šiuos tikslus. Atsižvelgdama į Baltarusijos pažangą šiose srityse, Taryba pasirengusi imtis veiksmų susitarimais grindžiamiems santykiams su Baltarusija gerinti,

E.  kadangi Taryba, įvertinusi aplinkybes Baltarusijoje, nusprendė pratęsti ribojamųjų priemonių tam tikriems Baltarusijos pareigūnams galiojimą iki 2011 m. spalio 31 d. ir iki tos pačios datos laikinai sustabdyti kelionių į ES apribojimų taikymą,

F.  kadangi, kaip nurodyta ESBO parlamentinės asamblėjos ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro pareiškime dėl prezidento rinkimų Baltarusijoje vertinimo preliminarių rezultatų ir išvadų, kai kurios pataisos organizuojant rinkimus įgyvendintos, tačiau jas nustelbė dideli pažeidimai balsavimo dieną ir smurto protrūkis 2010 m. gruodžio 19-osios naktį,

G.  kadangi Minske už dalyvavimą 2010 m. gruodžio 19 d. demonstracijoje sulaikyta daugiau kaip 700 asmenų, kurių dauguma, atlikę trumpas administracines bausmes, paleisti, o 24 opozicijos aktyvistai ir žurnalistai, įskaitant šešis kandidatus į prezidentus, apkaltinti kursčius masinius neramumus su smurtiniais išpuoliais ir ginkluotu pasipriešinimu, gali būti nuteisti kalėti iki 15 metų; kadangi netrukus gali būti apkaltinti dar 14 asmenų,

H.  kadangi Europos Parlamento pirmininkas, ES vyriausioji įgaliotinė ir JT Generalinis Sekretorius pasmerkė griežtus policijos veiksmus, taikytus 2010 m. gruodžio 19 d. vykusios demonstracijos metu, ir tolesnes teisėsaugos tarnybų priemones prieš demokratinę opoziciją, laisvą žiniasklaidą ir pilietinės visuomenės aktyvistus,

I.  kadangi protestuotojams, politinės opozicijos atstovams arba jų šeimoms atstovaujantiems advokatams kilo grėsmė prarasti licencijas ir (arba) netekti teisės dirbti advokatais,

1.  mano, atsižvelgdamas į ESBO parlamentinės asamblėjos ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro vertinimo preliminarius rezultatus ir išvadas, kad 2010 m. gruodžio 19 d. prezidento rinkimai neatitiko tarptautinių laisvų, sąžiningų ir skaidrių rinkimų standartų; mano, kad šis balsavimas – dar viena praleista galimybė pereiti prie demokratijos Baltarusijoje, ir turėdamas mintyje daugybę rimtų pažeidimų, apie kuriuos pranešė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, ragina laisvės ir demokratijos sąlygomis surengti naujus rinkimus, kurie atitiktų ESBO standartus;

2.  smerkia brutalios policijos ir KGB tarnybų jėgos panaudojimą prieš protestuotojus rinkimų dieną, ypač piktinasi brutaliu išpuoliu prieš V. Nekliajevą, nes abiem atvejais šiurkščiai pažeisti pagrindiniai demokratiniai principai, kaip antai susirinkimo laisvė ir saviraiškos laisvė, taip pat žmogaus teisės, ir yra susirūpinęs dėl Baltarusijos valdžios institucijų mėginimų į našlaičių namus patalpinti Danilą Sannikovą, kandidato į prezidentus Andrei Sannikovo ir Irinos Khalip, tyrimą atliekančios žurnalistės, kurie abu nuo 2010 m. gruodžio 19 d. rinkimų yra kalėjime, trejų metų amžiaus sūnų; yra ypač susirūpinęs Mikolajaus Statkevičiaus, pastarąsias 31 dieną atliekančio bado streiką, sveikata;

3.  griežtai smerkia taikių protestuotojų ir daugumos kandidatų į prezidentus (pvz., V. Nekliajevo, A. Sannikovo, M.  Statkevičiaus ir A. Michalevičiaus), demokratinės opozicijos lyderių (pvz., P. Sevrjarjnetso, A. Lebenko), taip pat daugybės pilietinės visuomenės aktyvistų, žurnalistų, mokytojų ir studentų, kurie gali būti nuteisti iki 15 m. kalėjimo, areštą ir sulaikymą; ragina atlikti nepriklausomą ir bešališką tarptautinį įvykių tyrimą, kurio eigą prižiūrėtų ESBO; ragina nedelsiant panaikinti kaltinimus dėl politinių motyvų;

4.  smerkia represijas ir ragina Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti bet kokį priekabiavimą prie pilietinės visuomenės aktyvistų, jų bauginimą ir grasinimus, įskaitant masines privačių butų, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės organizacijų biurų kratas ir įvairios medžiagos konfiskaciją, taip pat pašalinimą iš universitetų ir darboviečių;

5.  reikalauja nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus rinkimų dieną ir vėliau sulaikytus asmenis, taip pat organizacijos „Amnesty International“ pripažintus sąžinės kalinius; ragina Baltarusijos valdžios institucijas sulaikytiems asmenims užtikrinti nevaržomą galimybę susisiekti su artimaisiais, gauti teisinę pagalbą ir medicininę priežiūrą;

6.  apgailestauja dėl Baltarusijos valdžios institucijų sprendimo sustabdyti ESBO biuro Baltarusijoje įpareigojimus ir ragina Baltarusijos valdžios institucijas atšaukti šį sprendimą;

7.  smerkia daugelio pagrindinių interneto svetainių, įskaitant tinklinius kanalus ir opozicijos svetaines, blokavimą rinkimų Baltarusijoje dieną; pabrėžia, kad Baltarusijoje galiojantys žiniasklaidą reglamentuojantys teisės aktai neatitinka tarptautinių standartų, ir todėl ragina Baltarusijos valdžios institucijas juos persvarstyti ir keisti;

8.  ragina Tarybą, Komisiją ir ES vyriausiąją įgaliotinę persvarstyti ES politiką Baltarusijos atžvilgiu, taip pat apsvarstyti konkrečias ekonomines sankcijas ir visos makrofinansinės pagalbos, teikiamos naudojantis TVF paskolomis, ir skolinimo operacijų, vykdomų įgyvendinant EIB ir ERPB programas, įšaldymą; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tinkamą paramą pilietinei visuomenei, reikėtų perorientuoti EKP kursą ir nacionalinę pagalbą Baltarusijai; primena Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės veiksmingo taikymo svarbą;

9.  ragina Komisiją finansinėmis ir politinėmis priemonėmis remti Baltarusijos pilietinės visuomenės, nepriklausomos žiniasklaidos (įskaitant televiziją „Belsat“, radijo stotis „Europos radijas Baltarusijai“ ir „Radio racyja“, ir kt.) ir nevyriausybinių organizacijų Baltarusijoje pastangas propaguoti demokratiją ir oponuoti režimui; mano, kad reikia stiprinti ir gerinti Baltarusijos NVO santykius su tarptautinėmis NVO; taip pat ragina Komisiją sustabdyti bendradarbiavimą ir atšaukti pagalbą, teikiamą valstybinei Baltarusijos žiniasklaidai; tuo pačiu metu Komisija turėtų finansuoti V. Nekliajevo poezijos knygų, kurias Baltarusijos valdžios institucijos neseniai konfiskavo ir sudegino, perspausdinimą ir platinimą;

10.  ragina Europos Komisiją parengti NVO, kurias dėl politinių priežasčių atsisakyta įregistruoti Baltarusijoje, registracijos sistemą siekiant suteikti joms galimybę turėti naudos iš ES įgyvendinamų programų;

11.  ragina Komisiją toliau teikti ir didinti finansinę paramą Vilniuje (Lietuva) įsteigtam Europos humanitariniam universitetui (EHU), skirti daugiau stipendijų Baltarusijos studentams, persekiojamiems už jų pilietinę veiklą ir pašalintiems iš universitetų, ir prisidėti prie paramos „Solidarumas su Baltarusija“ teikėjų konferencijos Varšuvoje (2011/02/02) ir po to Vilniuje vyksiančios konferencijos (2011/02/3–4);

12.  ragina Tarybą, Komisiją ir ES vyriausiąją įgaliotinę nedelsiant atnaujinti vizų išdavimo vadovaujantiems Baltarusijos valdžios pareigūnams draudimą ir taip pat jį taikyti valstybės pareigūnams, teisėsaugos ir saugumo pareigūnams, kurie gali būti laikomi atsakingais už balsų klastojimą ir brutalų opozicijos narių persekiojimą bei jų areštą po rinkimų, draudimą ir įšaldyti jų turtą; pažymi, kad šios sankcijos turėtų galioti bent jau iki tol, kol bus išlaisvinti visi politiniai kaliniai ir sulaikytieji ir jiems bus panaikinti kaltinimai; palankiai vertina gerą Lenkijos vyriausybės, kuri savo ruožtu nustatė kelionių apribojimus Minsko režimo atstovams, pavyzdį ir tuo pačiu metu numatytą paprastesnį Baltarusijos piliečių patekimą į Europos Sąjungą;

13.  ragina Tarybą apsvarstyti Baltarusijos dalyvavimo Rytų partnerystės veikloje laikiną sustabdymą ne vėliau kaip per Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą Budapešte, jei nebus Baltarusija nepateiks priimtino paaiškinimo ir jei iš esmės nepagerės padėtis Baltarusijoje; šis laikinas sustabdymas netaikomas NVO ir pilietinei visuomenei;

14.  ragina Komisiją ir Tarybą intensyviau dirbti rengiant derybų gaires dėl readmisijos susitarimų ir vizų režimo supaprastinimo, pagal kurias būtų numatomos priimtinas mokestis už vizą siekiant gerinti žmonių tarpusavio ryšius;

15.  tikisi, kad ES valstybės narės nesilpnins ES veiksmų dvišalėmis iniciatyvomis su Baltarusijos režimu, kurios galėtų pakenkti Europos užsienio politikos patikimumui ir veiksmingumui;

16.  mano, kad kol Baltarusijoje yra politinių kalinių, toje šalyje neturėtų būti rengiami sporto renginiai, pvz., Pasaulio ledo ritulio 2014 m. čempionatas;

17.  apgailestauja dėl to, kad Rusijos Federacija pripažino rinkimus ir represijas apibūdino kaip vidaus reikalą; rekomenduoja Europos Komisijai įsitraukti į dialogą, konsultacijas ir politinį koordinavimą su ES nepriklausančiomis Baltarusijos kaimynėmis, kurios tradiciškai palaiko tam tikrus santykius su ta šalimi ir taip pat yra ES partnerės, būtent Rusija ir Ukraina, siekiant kuo veiksmingesnės ES politikos Baltarusijos atžvilgiu ir siekiant bendradarbiauti tinkamai derinant atsaką į demokratijos stoką ir žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje atsižvelgiant į tai, kad reikia vengti šios šalies tarptautinės izoliacijos;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES vyriausiajai įgaliotinei, ES valstybių narių vyriausybėms, Baltarusijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybos ir ESBO parlamentinėms asamblėjoms.

(1) OL C 286 E, 2010 10 22, p. 16.
(2) OL L 280, 2010 10 26, p. 18.


2009 m. konkurencijos politikos ataskaita
PDF 334kWORD 124k
2011 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitos (2010/2137(INI))
P7_TA(2011)0023A7-0374/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2010)0282) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pateiktą kartu su Komisijos 2009 m. konkurencijos politikos ataskaita (SEC(2010)0666),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB susijungimų reglamentas)(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. spalio 13 d. komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo priemonėms, kurių dabartinės pasaulinės finansų krizės sąlygomis imtasi finansų institucijų atžvilgiu(3) (Bankų komunikatas),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. gruodžio 5 d. komunikatą „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“(4) (Kapitalo atkūrimo komunikatas),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. vasario 25 d. komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje(5) (Sumažėjusios vertės turto komunikatas),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. liepos 23 d. komunikatą dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis(6) (Restruktūrizavimo komunikatas) – toliau visi paskutiniai išvardyti komunikatai vadinami keturiais komunikatais dėl finansų sektoriaus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. komunikatą „Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis“(7) (Laikinosios sistemos komunikatas),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. vasario 9 d. komunikatą „Įgyvendinimo prioritetų taikant EB sutarties 82 straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės“(8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą „Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodeksas“(9), į Komisijos pranešimą apie supaprastintą procedūrą, taikomą tam tikrų rūšių valstybės pagalbai(10) ir į Komisijos pranešimą dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės(11) (Supaprastinimo paketas),

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtas „Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gaires“(12),

–  atsižvelgdamas į valstybės pagalbos rezultatų įvertinimo suvestines 2009 m. pavasariui (COM(2009)0164), 2009 m. rudeniui (COM(2009)0661) ir 2010 m. pavasariui (COM(2010)0255),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2006 ir 2007 m. konkurencijos politikos ataskaitų(13) ir į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2008 m. konkurencijos politikos ataskaitos(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl maisto produktų kainų Europoje(15),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 19 d. Parlamento rašytinį pareiškimą dėl tyrimo dėl Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimo savo galiomis ir teisinių apsaugos nuo tokio piktnaudžiavimo priemonių(16),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7-0374/2010),

A.  kadangi dėl išskirtinių ekonominių aplinkybių, kurias lėmė dvejus pastaruosius metus trukusi finansų ir ekonomikos krizė, teko imtis išskirtinių priemonių; kadangi Komisijos pastangos padėjo stabilizuoti finansų rinkas, tuo pat metu saugant bendrosios rinkos vientisumą,

B.  kadangi krizės metu yra labai svarbu užtikrinti finansinį stabilumą, atkurti kredito srautus ir reformuoti finansinę sistemą siekiant, kad gerai veiktų rinkos, ir kadangi atsižvelgiant į tai turėtų būti lanksčiai, bet griežtai taikomos konkurencijos taisyklės,

C.  kadangi skatinant protekcionizmą ir nesilaikant konkurencijos taisyklių krizė tik pagilėtų ir užsitęstų,

D.  kadangi konkurencijos politika yra itin svarbi priemonė, kurią pasitelkusi ES gali turėti dinamišką, veiksmingą ir novatorišką vidaus rinką, konkuruoti pasauliniu lygmeniu ir įveikti finansų krizę,

E.  kadangi dėl daugelyje valstybių narių augančio biudžeto deficito ir didėjančios valstybės skolos gali sulėtėti ekonomikos atsigavimas ir daugeliui metų sustoti ekonomikos augimas,

F.  kadangi valstybių narių vyriausybės, reaguodamos į finansų krizę, skyrė didelę valstybės pagalbą, pvz., taikydamos garantijų sistemas, kapitalo atkūrimo sistemas ir papildomas bankų finansavimo likvidumo rėmimo priemones; kadangi pritaikius šias priemones bankams buvo užtikrintas solidus finansavimo šaltinis ir jie buvo apdrausti nuo finansų sektoriui paprastai aktualios rizikos,

G.  kadangi atlikus empirinę analizę paaiškėjo, kad ši valstybės pagalba lėmė nevienareikšmiškai vertintiną poveikį ir iškraipymus, pvz., platinama mažiau privačių obligacijų, o į tai svarbu atsižvelgti svarstant klausimą dėl šios pagalbos papildymo ar šiuo metu galiojančių išskirtinių taisyklių pratęsimo,

H.  kadangi mokesčių valdymas yra svarbus palankių konkurencijos sąlygų išlaikymo ir vidaus rinkos veiklos skatinimo veiksnys,

I.  kadangi konkurencija energijos sektoriuje, žemės ūkio gamyboje ir kituose sektoriuose vis dar turi trūkumų,

J.  kadangi sėkmingas MVĮ vystymasis laisvos konkurencijos sąlygomis yra viena iš svarbiausių preliminarių sąlygų siekiant veiksmingai įveikti finansų krizę,

Bendros pastabos

1.  pritaria 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitai;

2.  su malonumu pažymi, kad Komisija sparčiai reagavo kilus krizei; sveikina Komisiją, išskirtinėmis aplinkybėmis veiksmingai pritaikiusią konkurencijos politikos priemones;

3.  ir toliau mano, kad Parlamentui tapus vienu iš teisės aktų leidėjų jis turėtų aktyviau dalyvauti formuojant konkurencijos politikos nuostatas; prašo, kad Parlamentas būtų nuolat informuojamas apie bet kokias šios srities iniciatyvas;

4.  dar kartą ragina Komisiją – vienintelę konkurencijos srityje kompetentingą ES masto instituciją – kasmet išsamiai informuoti Parlamentą, kaip įgyvendintos Parlamento rekomendacijos, o jeigu jos neįgyvendintos, tai paaiškinti, kodėl; pažymi, kad Komisijos atsakymas į Parlamento pranešimą dėl 2008 m. kompetencijos politikos yra paprasčiausia taikytų veiksmų santrauka ir juo nesuteikiama jokia informacija dėl priemonių veiksmingumo;

5.  pabrėžia, kad ES konkurencijos politika grindžiama atvirų rinkų principais ir kad vienodos veiklos sąlygos visuose sektoriuose – tai kertinis sėkmingos vidaus rinkos akmuo ir išankstinė tvarių ir žiniomis grįstų darbo vietų kūrimo sąlyga;

6.  pabrėžia savo raginimus, kad visos ES politikos sritys būtų nuosekliai derinamos su 2020 m. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje nustatytais prioritetais; atkreipia dėmesį į tai, kad tai ypač svarbu konkurencijos politikai;

7.  pabrėžia bendros svarbos paslaugų svarbą siekiant patenkinti pagrindinius visuomenės poreikius; prašo Komisijos atsižvelgti į Lisabonos sutartimi sukurtą sistemą, vykdant darbus, susijusius su ES konkurencijos normų taikymu bendros ekonominės svarbos paslaugoms, taip pat prašo, kad Parlamentas būtų aktyviai įtrauktas į tolesnius Komisijos veiksmus po atvirų konsultacijų dėl valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su bendros ekonominės svarbos paslaugomis;

8.  pabrėžia, kad būtina parengti aiškias mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ) palankias ir naudingas konkurencijos taisykles;

9.  pabrėžia, kad MVĮ itin svarbios visai Europos ekonomikai; be to, pažymi svarbų MVĮ naujovių potencialą ir pakartoja savo ankstesnį raginimą, kad Komisija įtrauktų atskirą skyrių, kuriame būtų atkreipiamas dėmesys į sąžiningas ir nediskriminuojamąsias konkurencijos sąlygas MVĮ;

10.  ragina Komisiją vykdant vertinimus ir tyrimus, reikalingus vystant konkurencijos politiką, pasitelkti patikimus nepriklausomus ekspertus; ragina paskelbti jų rezultatus;

11.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 12 straipsnis, kuriame nurodoma, kad „į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“, būtų įgyvendintas rengiant būsimus teisės aktus dėl vidaus rinkos;

12.  ragina Komisiją savo metinėje konkurencijos politikos ataskaitoje labiau pabrėžti konkurencijos privalumus vartotojams;

13.  susidomėjęs ir palankiai vertina pranešimą dėl Tarybos reglamento (ES) Nr. 1/2003 veikimo, kurį pateikė Komisija po penkerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo pradžios, ir sutinka, kad jis yra kertinis akmuo konkurencijos taisyklių modernizavimo ir ES bei nacionalinių institucijų koordinavimo veiksmų procese, taip pat pabrėžia, kad yra svarbu pašalinti nuomonių skirtumus dėl prioritetų nustatymo, svarbių konkurencijos politikos vystymo aspektų ir bendradarbiavimo sistemų funkcionavimo siekiant veiksmingesnio taikymo;

14.  pabrėžia, kad reikia kurti konkurencijos ir vartotojų apsaugos politikos sąsajas, taip pat ir Europos lygmens kolektyvinio žalos atlyginimo pavienėms konkurencijos teisės pažeidimų aukoms formą, pagrįstą savanoriško dalyvavimo (angl. opt-in) principu, ir atsižvelgiant į 2009 m. kovo 26 d. Parlamento rezoliucijoje nustatytus kriterijus, kuriais remiantis turėtų būti atlyginama tik iš tikrųjų patirta žala, o kompensacija išmokama nustatytų asmenų grupei arba jos paskirtam asmeniui; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip toks mechanizmas galėtų būti įtrauktas į esamą nacionalinės teisės sistemą;

15.  primena 2007 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos apie ieškinius dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles(17), ir pabrėžia, kad į dar nepriimtą susijusį teisės akto pasiūlymą būtų įtrauktas 2009 m. kovo 26 d. Parlamento rezoliucijos dėl Baltosios knygos dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo(18), turinys; pabrėžia, kad Komisija turi pasiūlyti teisės aktus be nereikalingo nuostatų sušvelninimo, norint palengvinti individualius ir kolektyvinius veiksmus, kuriais siekiama gauti dėl ES antimonopolinės teisės pažeidimų padarytos žalos atlyginimą; toks legalizavimas atitiktų horizontalų požiūrį, juo būtų siekiama išvengti Šiaurės Amerikos sistemos nesaikingumo ir jis būtų patvirtintas taikant įprastą teisėkūros procedūrą (bendro sprendimo procedūrą);

16.  pabrėžia, kad pritarė Komisijos prašymui numatyti 2011 m. biudžete daugiau išteklių konkurencijos srityje dirbančiam Komisijos personalui; ragina informuoti apie tai, kaip buvo panaudoti papildomi ištekliai; primena savo raginimą perskirti dabartinius Komisijos darbuotojus, kad jie vykdytų pagrindines Komisijos užduotis;

17.  pabrėžia, kad sėkmingas konkurencijos politikos taikymas ir neribojamas vidaus rinkos veikimas yra pagrindinės sąlygos tvariam Europos Sąjungos ekonomikos augimui;

18.  pabrėžia, kad šiuo metu valstybės narės turi skatinti fiskalinę konsolidaciją ir tvarų atkūrimą siekdamos kurti vienodesnes mokestines sąlygas;

19.  mano, kad konkurencijos politika turėtų padėti skatinti ir įgyvendinti atviruosius standartus ir sąveiką siekiant išvengti tokios padėties, kai mažumą sudarantys rinkos veikėjai priverčia vartotojus ir klientus naudotis tik jų technologijomis;

Teminis skyrius.Konkurencijos politika ir finansų ir ekonomikos krizė

20.  palankiai vertina laikinąsias valstybės pagalbos taisykles, parengtas reaguojant į finansų ir ekonomikos krizę, t. y. keturis finansų sektoriui skirtus komunikatus ir kitiems sektoriams pritaikytas laikinąsias sistemas; pažymi, kad valstybės pagalbos laikinų priemonių taikymas pratęsiamas dar vieniems papildomiems metams;

21.  reiškia susirūpinimą, kad šios priemonės, kurios savo pobūdžiu yra laikinos, gali būti taikomos kur kas ilgiau; pabrėžia, kad reikia kuo greičiau panaikinti laikinąsias priemones ir išimtis, ypač automobilių sektoriuje; ragina Komisiją nustatyti laipsniško jų atsisakymo kriterijus, kuriais būtų vadovaujamasi priimant sprendimą dėl galimo šių priemonių galiojimo pratęsimo;

22.  ragina Komisiją persvarstyti, ar taikant esamas laikinąsias sistemas veiksmingai prisidedama prie vienodų veikimo galimybių visoje Sąjungoje ir, be to, ar tokios sistemos taikymas savo nuožiūra leis šiuo atveju pasiekti optimalų rezultatą;

23.  ragina Komisiją paruošti išsamų sprendimų, priimtų pagal laikinų valstybės pagalbos priemonių taikymo programą reaguojant į ekonomikos ir finansų krizę, vertinimą atsižvelgiant į skaidrumo mastą ir lygį bei skirtingų šia programa grindžiamų priemonių nuoseklumą ir pridėti jį prie kitų metų konkurencijos politikos ataskaitos;

24.  vėl prašo Komisiją 2010 m. paskelbti išsamią valstybės pagalbos, kuri suteikta skatinant ekologišką ekonomikos atgaivinimą, ir valstybės pagalbos, kuri skirta aplinkos apsaugai, veiksmingumo ataskaitą;

25.  pabrėžia poreikį atkurti finansų įstaigų, kurios nepasinaudojo valstybės pagalbos laikinosiomis taisyklėmis, konkurencingumą;

26.  ragina Komisiją užtikrinti, kad bankai atlygintų už valstybės pagalbą, kai tik atsigaus finansų sektorius, ir kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija vidaus rinkoje ir vienodos pasitraukimo iš rinkos sąlygos;

27.  ragina Komisiją patikslinti privalomas restruktūrizavimo priemones, siejamas su potencialiais iškraipymais, kuriuos lemia valstybėse narėse galiojančios skirtingos paramos grąžinimo sąlygos;

28.  be to, pabrėžia, kad dėl bankininkystės sektoriuje vykstančio konsolidacijos proceso tikrai padidėjo kai kurių didžiausių finansų įstaigų rinkos dalis, taigi pabrėžia, kad Komisija turi atidžiai stebėti sektorių siekdama sustiprinti konkurenciją Europos bankininkystės rinkoje, įskaitant restruktūrizavimo planus, kuriuose numatomas bankų veiklos atskyrimas, jei mažmeniniai indėliai taikant kryžminį subsidijavimą buvo naudojami rizikingesnei investavimo bankininkystės veiklai vykdyti;

Laikinųjų valstybės pagalbos teikimo taisyklių, priimtų reaguojant į krizę, peržiūra

29.  ragina Komisiją atlikti tyrimą, kuris parodytų valstybės pagalbos priemonių poveikį ekonomikai;

30.  ragina Komisiją pateikti Parlamentui išsamią krizės metu suteiktos valstybės pagalbos poveikio konkurencingumui analizę;

31.  remiantis tokiu visapusišku poveikio įvertinimu ragina Komisiją, kur reikia, taikyti taisomąsias priemones siekiant užtikrinti vienodas veikimo galimybes bendrojoje rinkoje;

32.  ragina Komisiją atlikti išsamią peržiūrėtų valstybės pagalbos priemonių, kurių imtasi krizės metu, poveikio analizę, atsižvelgiant į konkurencingumą bei į vienodų veikimo galimybių rėmimą ES, finansų reformą ir darbo vietų kūrimą;

33.  ragina valstybes nares laiku pateikti išsamias ataskaitas dėl taisyklių įgyvendinimo ir veiksmingumo ir taip aktyviai bendradarbiauti su Komisija tobulinant ir vertinant laikinąsias taisykles, parengtas siekiant spręsti finansų ir ekonomikos krizės problemą; ragina Komisiją atlikti taisyklių funkcionavimo įvertinimą ir trečiųjų šalių taikomų priemonių poveikio Europos Sąjungai tyrimą;

34.  ragina Komisiją užtikrinti kuo didesnį skaidrumą ir griežtai laikytis nediskriminacijos principo pritariant valstybės pagalbai ir nurodant, kad turi būti imamasi pagalbos mažinimo priemonių;

35.  prašo Komisijos atlikti tyrimą, kuriame būtų nagrinėjama ECB likvidumo parama galimos įtakos konkurencijos iškraipymui aspektu;

36.  ragina Komisiją atidžiai stebėti P3 pinigų kiekį atsižvelgiant į valstybės pagalbą, kuriai pritarta, siekiant išvengti netyčinio pernelyg didelio įmonių kapitalo padidinimo, dėl kurio vėliau būtų iškreipiama konkurencija;

Valstybės pagalbos kontrolė

37.  pažymi, kad valstybės pagalbos politika yra neatskiriama konkurencijos politikos dalis ir kad valstybės pagalbos kontrolė atspindi būtinybę užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoms vidaus rinkoje veiklą vykdančioms įmonėms;

38.  pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija atidžiai stebėtų, kaip naudojama valstybės pagalba, ir užtikrintų, kad šios pagalbos priemonės nebūtų taikomos nacionalinei pramonei apsaugoti darant neigiamą poveikį vidaus rinkai ir Europos vartotojams;

39.  mano, kad vertinant, ar valstybės pagalba atitinka Sutarties nuostatas, itin svarbu rasti reikiamą neigiamo valstybės pagalbos poveikio konkurencijai ir valstybės finansams ir jos teigiamo poveikio visuotinio intereso požiūriu pusiausvyrą;

40.  ragina nustatyti aiškius pagalbos sustabdymo kriterijus atsižvelgiant į tai, kokį poveikį sustabdžius pagalbą vidutinės trukmės laikotarpiu patirs susijusios įmonės, t. y. atsižvelgiant į augimą, inovacijas ir užimtumą, taip pat į sumažėjusį šių įmonių vaidmenį pasaulinėje rinkoje;

41.  ragina Komisiją atidžiai patikrinti kai kuriose valstybėse narėse galiojančią fiskalinę valstybės pagalbos teikimo tvarką ir įvertinti, ar ji nėra diskriminuojamo pobūdžio ir ar ji skaidri;

42.  ragina Komisiją atkurti ir padidinti savo mokestinės valstybės pagalbos skyrių;

43.  mano, jog, norint sudaryti sąlygas, kad Komisija turėtų geresnių galimybių nustatyti žalingos mokesčių konkurencijos režimus, būtina, kad valstybės narės visapusiškai įgyvendintų 2002 m. priimtą ES verslo apmokestinimo elgesio kodekso darbo grupės sprendimą (Tarybos dokumentas Nr. 11077/02) dėl automatinio pranešimo apie nutarimus dėl mokesčių;

44.  su susirūpinimu pažymi, kad neteisėtos valstybės pagalbos kompensavimas yra ilgas ir sudėtingas procesas; ragina Komisiją dar labiau sugriežtinti procedūras ir toliau spausti valstybes nares, ypač tas, kurios nusižengia nebe pirmą kartą;

45.  ragina Komisiją išnagrinėti, koks pernelyg dosnaus nemokamų Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų dalijimo mastas tam tikruose sektoriuose gali iškreipti konkurenciją, atsižvelgiant į tai, kad šie leidimai, kurių veiksmingumas sumažėjo nuo tada, kai sulėtėjo ekonominė veikla, padėjo tam tikroms įmonėms susikrauti netikėtai didelius pelnus ir kartu joms sumažino paskatas atlikti savo vaidmenį pereinant prie ekologiniu požiūriu veiksmingos ekonomikos;

46.  pabrėžia, kad valstybės pagalba turėtų būti skiriama pirmiausia bendros svarbos projektams Sąjungoje skatinti, pavyzdžiui, plačiajuosčio ryšio ir energijos infrastruktūrai įdiegti;

47.  pritaria, kad būtų patvirtintos plačiajuosčio ryšio tinklų gairės, kurios apimtų valstybės pagalbos teikimą pagrindiniams plačiajuosčio ryšio tinklams (ADSL, kabelinio, mobiliojo ryšio, belaidžio ryšio ar palydovinio plačiajuosčio ryšio paslaugoms), ir kad būtų teikiama pagalba labai didelės spartos naujos kartos tinklams (šviesolaidžio arba pažangiems atnaujintiems kabeliniams tinklams dabartiniame etape), ir prašo Komisiją ir valstybes nares skleisti ir geriausią praktiką ir skatinti konkurenciją;

48.  turėdamas omenyje, kad reikia baigti kurti visų rūšių transporto vidaus rinką, ragina Komisiją paskelbti ataskaitą, kurioje būtų apžvelgiama visa valstybės pagalba, teikiama viešojo transporto sektoriui;

49.  pakartoja, kad remia Komisijos parengtas valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires transporto srityje, kuriomis siekiama remti Europos transporto sektoriaus tvarumą; ragina Komisiją stiprinti paskatomis grindžiamą valstybės pagalbą, leidžiamą transporto srityje;

Kova su monopoliu

50.  palankiai vertina tvirtą poziciją, kurios pastaraisiais metais laikosi Komisija, kovodama su konkurencijos principų neatitinkančia elgsena;

51.  palankiai vertina tai, kad pratęstas bendrosios vertikaliosios išimties reglamento galiojimas, nes tai užtikrina gamintojų ir platintojų pusiausvyrą; tačiau pažymi, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į specifines prekybos internetu aplinkybes, ypač turint mintyje Europos skaitmeninę darbotvarkę ir šiuo metu dedamas pastangas užbaigti e. prekybos vidaus rinkos kūrimą;

52.  ypač pažymi, kad tarptautiniu lygmeniu veikiančių stambių platintojų vykdomų bendrų pirkimų priimtinumas pagal antimonopolinius teisės aktus yra ginčytinas, atsižvelgiant į šiuo metu Komisijos taikomas rinkos stebėsenos priemones;

53.  vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad praktikoje dažnai nesilaikoma privalomos konkurencijos išlygų taikymo trukmės, ir ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti tokiems piktnaudžiavimo atvejams;

54.  prašo Komisiją kuriant integruotą reguliavimo bazę, skirtą intelektinės nuosavybės teisėms apsaugoti, apsvarstyti galimybę panaudoti konkurencijos teisės aktus kaip piktnaudžiavimo INT srityje prevencijos priemonę;

55.  ragina Komisiją, siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir vienodą konkurencijos taisyklių taikymą ES, tinkamai atsižvelgti į pranešimus apie nacionalinių teismų sprendimus konkurencijos teisės taikymo srityje ir priimti visas priemones, reikalingas šiam tikslui pasiekti;

56.  primena, kad kartelių veikla yra turbūt didžiausias konkurencijos teisės nuostatų pažeidimas; laikosi nuomonės, kad šie konkurencijos teisės pažeidimai kenkia ES piliečių interesams, kadangi dėl jų vartotojai negali pirkti mažesnėmis kainomis;

57.  pakartoja savo raginimą Komisijai rengiant savo iniciatyvas labiau koordinuoti konkurencijos ir vartotojų teisės principus;

58.  ragina Komisiją įvertinti į elgesį orientuotų priemonių įtaką konkurencijai ir šių priemonių poveikį pirkėjams ir vartotojams;

59.  ragina Komisiją analizuojant galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejus atidžiau įsigilinti į tai, kaip veikia ekonominis modelis „iš viršaus žemyn“ (angl. trickle-down economics), kai nustatoma, kad dominuojančia padėtimi nebuvo piktnaudžiaujama;

60.  yra įsitikinęs, kad pernelyg neapdairu taikyti dar didesnes baudas kaip vienintelę kovos su monopoliu priemonę, be kita ko, atsižvelgiant į galimą darbo vietų praradimą negalint susimokėti, ir ragina rengti įvairesnes ir sudėtingesnes priemones, kurios apimtų tokius klausimus kaip individuali atsakomybė, skaidrumas ir įmonių atskaitomybė, trumpesnės procedūros, teisė į gynybą ir tinkamą procesą, priemones, kuriomis būtų užtikrinamas veiksmingas prašymų atleisti nuo baudų ar jas sumažinti tvarkymas (ypač siekiant įveikti Jungtinėse Valstijose vykstančio atskleidimo proceso keliamus trikdžius), programas siekiant užtikrinti, kad įmonės laikytųsi teisės aktų, ir Europos standartų rengimą; pritaria skatinimo ir sankcijų metodui, kai baudos turi veiksmingą atgrasomąjį poveikį, ypač kalbant apie subjektus, kurie pažeidžia taisykles ne pirmą kartą, o už taisyklių laikymąsi teikiamos paskatos;

61.  dar kartą prašo Komisijos, prireikus, įtraukti baudų apskaičiavimo pagrindą ir naujus baudų skyrimo principus į Reglamentą (EB) Nr. 1/2003;

62.   ragina Komisiją pradėti bendrą geležies rūdos kainų nustatymo tyrimą;

Susijungimų kontrolė

63.  pabrėžia, kad, praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo Reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės įsigaliojimo, svarbu nustatyti sritis, kuriose galima sumažinti biurokratizmą ir kuriose galima pasiekti didesnę taikomų nacionalinių ir ES taisyklių konvergenciją;

64.  pabrėžia, kad dabartinė ekonomikos krizė nepateisina nuolaidžios EB susijungimų kontrolės politikos;

65.  pabrėžia, kad turi būti įvertintas konkurencijos taisyklių taikymas susijungimams visos vidaus rinkos požiūriu;

Sektoriaus pokyčiai

66.  ragina Komisiją stebėti su pagrindinėmis prekėmis susijusias rinkas pagal Europos Vadovų Tarybos 2008 m. birželio mėn. išvadas (40 punktas) ir, kai reikia, kovoti su spekuliacija;

67.  pripažįsta, kad didelė rinkos koncentracija ir skaidrumo stoka pagrindinių prekių rinkose gali labai kenkti konkurencijai ir Europos pramonei; todėl ragina Komisiją ištirti pagrindinių prekių rinkas, ypač geležies rūdos ir 14 svarbių žaliavų, kurias nurodys Komisija, siekdama nustatyti, kokiu mastu šioms rinkoms trūksta skaidrumo ir konkurencijos, kadangi kai kurios šių pagrindinių prekių yra gyvybiškai svarbios ekologiniu požiūriu veiksmingų technologijų vystymuisi (pvz., fotoelementų baterijų plokštėms ir ličio jonų baterijoms);

68.  patvirtina, kad skaidrumas yra pagrindinė prielaida, kad finansų rinkos galėtų tinkamai veikti; ragina Komisiją dėti daug pastangų siekiant užtikrinti, kad atskleidžiant su finansų rinkomis susijusią informaciją būtų visapusiškai laikomasi ES konkurencijos teisės nuostatų, ir, turėdamas tai mintyje, palankiai vertina ISIN ir RIC vertybinių popierių identifikavimo numerių įdiegimo iniciatyvas, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui;

69.  ragina Komisiją vykdyti SEPA (bendros mokėjimų eurais erdvės) priežiūrą siekiant užtikrinti, kad mokėjimų sistema būtų prieinama, nediskriminuojanti, skaidri, veiksminga ir jokiais būdais netrukdytų konkurencijai; ragina atidžiai stebėti sistemos aspektus, kurie turi poveikį ES konkurencijos politikai;

70.  prašo Komisijos ir toliau dėti pastangas, kad būtų užtikrinama veiksminga konkurencija mokėjimo kortelių rinkose remiantis SEPA principais, siekiant sudaryti lengvesnes tarpvalstybinių mokėjimų sąlygas ir kuo labiau padidinti vidaus rinkos potencialą; ragina sistemingai stebėti šių rinkų pokyčius ir į metines ataskaitas dėl konkurencijos įtraukti pažangos šioje srityje rodiklius;

71.  mano, kad dėl konkurencijos teisės pažeidimų mokėjimo kortelių sektoriuje nukenčia vartotojai; remia Komisijos pastangas sumažinti neįprastai didelius tarpvalstybinius daugiašalius tarpbankinius mokesčius, dėl kurių išauga produktų kainos vartotojams;

72.  apgailestauja, kad iškreipta energijos rinka ir toliau sudaro nepatogumų ES energijos vartotojams; pabrėžia, kad veiksminga konkurencija energijos rinkose lemia daugiau inovacijų, didesnį energijos tiekimo saugumą ir energijos tiekimą prieinamesnėmis kainomis bei mažesnį poveikį aplinkai; pastebi, kad nuolatinės kliūtys energetikos sektoriuje yra energetikos tarpusavio jungčių stoka, perdavimo sistemų, kurias naudoja operatoriai, skirstydami energiją gamintojams, skaidrumo trūkumas ir valstybių narių taikomų paslaugų gavėjų kategorijų apibrėžimų skirtumai;

73.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamas trečiasis energetikos liberalizavimo teisės aktų paketas valstybėse narėse, ir vertinti šių teisės aktų veiksmingumą kuriant veikiančią vidaus rinką; ragina Komisiją inicijuoti tolesnį energetikos sektoriaus tyrimą, jei vertinimo rezultatai būtų neigiami;

74.  pabrėžia, kad siekiant naujovių, maksimalaus skaitmeninės ekonomikos potencialo padidinimo ir žinių visuomenės plėtojimo, ypač svarbios yra informacinės ir komunikacinės technologijos; mano, jog siekiant, kad operatoriai konkuruotų remdamiesi savo produktų privalumais, nepaprastai svarbu užtikrinti sąveiką, sudaryti sąlygas tinklų plėtrai ir išlaikyti atviras rinkas;

75.  primena, kad skaitmeninė konvergencija ir vis svarbesnė tinklų sąveika ir standartai – tai pagrindinės problemos IRT srityje vis labiau ryšiais susijusioje globalioje aplinkoje; be to, kad IRT srityje svarbu nuosekliai užtikrinti laisvą konkurenciją, kadangi rinkoje atsiranda vis naujų skaitmeninių produktų ir paslaugų; todėl ragina Komisiją atkreipti dėmesį į šiuos klausimus ateityje rengiant horizontaliųjų bendradarbiavimo susitarimų gaires;

76.  pritaria Komisijos priemonėms, kuriomis skatinama teikti plačiajuosčio ryšio paslaugas tinkamu mastu ir prieinamomis kainomis visiems Europos piliečiams, ir ragina Komisiją padvigubinti savo pastangas išlaikyti elektroninės komunikacijos tarpvalstybinių tarptinklinių ryšių mokesčių kontrolę ir, turint tai mintyje, į savo metines ataskaitas dėl konkurencijos įtraukti informaciją apie pažangą;

77.  pabrėžia naują ir svarbų konkurencijos politikos vaidmenį skaitmeninėje ekonomikoje; prašo Komisijos atidžiai stebėti technologijų plėtrą skaitmeninėje rinkoje ir prireikus greitai reaguoti siekiant išlaikyti skaitmenines platformas kiek įmanoma atviras griežtai taikant konkurencijos taisykles;

78.  pabrėžia vidaus skaitmeninės rinkos skatinimo svarbą; šiomis aplinkybėmis pabrėžia vartotojų pasitikėjimo skatinimo ir interneto paslaugų prieinamumo svarbą praktiškai skatinant vartotojų teises, privačių duomenų apsaugą ir panaikinant likusias prekybos ir sandorių sudarymo internetu kliūtis;

79.  ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinės telekomunikacijų sektoriaus reguliavimo institucijos laikytųsi jos rekomendacijų dėl skambučių užbaigimo tarifų siekiant pašalinti konkurencijos iškraipymus; primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti galimybę imtis tolesnių priemonių, jeigu nebūtų pasiekta norimų rezultatų, pvz., nebūtų nustatytos mažesnės kainos vartotojams;

80.  pažymi, kad 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 544/2009 dėl tarptinklinio ryšio Bendrijoje, kuriuo vartotojams buvo sumažintos balso skambučių ir SMS tarptinklinio ryšio paslaugų kainos; tačiau pabrėžia, kad tarptinklinio ryšio rinkose konkurencija dar nepakankama ir kad yra struktūrinių problemų; prašo Komisijos atliekant 2011 m. peržiūrą apsvarstyti galimybę visiškai panaikinti tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčius ES viduje;

81.  apgailestauja dėl neskaidrių naujų ketvirtosios kartos mobiliojo ryšio dažnio aukcionų tam tikrose valstybėse narėse; ragina Komisiją ir toliau atidžiai stebėti susijusius valstybių narių veiksmus ir reikalauti, kad valstybės narės atliktų išsamų su dažnių spektru susijusių sprendimų poveikio konkurencijai tyrimą ir imtųsi atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią antikonkurenciniams padariniams pagal iš dalies pakeistą Direktyvą dėl dažnių juostų, kurios turi būti paliktos viešajam paneuropiniam koriniam skaitmeniniam antžeminiam judriajam ryšiui suderintai diegti Bendrijoje, užtikrinant vienodas sąlygas rinkos subjektams ir naujiems dalyviams;

82.  palankiai vertina 2009 m. liepos mėn. pataisytą Transliavimo komunikatą, kuriame dar kartą patvirtinama valstybių narių kompetencija nustatyti visuomeninio transliavimo paslaugų aprėptį, finansavimą ir organizavimą tuo pačiu metu pripažįstant Komisijos atsakomybę kontroliuoti akivaizdžias klaidas, ir ragina valstybes nares išlaikyti siūlomų skaitmeninių žiniasklaidos paslaugų pusiausvyrą, užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir išlaikyti dinamišką žiniasklaidos peizažą internetinėje aplinkoje;

83.  ragina Komisiją informuoti apie jos atliekamų valstybės pagalbos taisyklių taikymo pašto sektoriui tyrimų pažangą ir sparčiau jos siekti;

84.  pabrėžia, jog būtina stiprinti Komisijos ir nacionalinių konkurencijos tarnybų bendradarbiavimą siekiant susitarti dėl bendro požiūrio į konkurenciją maisto produktų rinkoje, pagrįsto nuolatiniais informacijos mainais, ankstyvu problemų identifikavimu ir veiksmingu atsakomybės pasidalijimu tarp Europos konkurencijos tinklo narių, nes maisto produktų rinkos dažniausiai veikia nacionaliniu lygmeniu ir joms būdingos skirtingos teisinės, ekonominės ir kultūrinės sąlygos;

85.  pabrėžia, kad tokio glaudesnio bendradarbiavimo tikslas – susitarti dėl bendro požiūrio į konkurencijos taisyklių apsaugą, stebėseną ir įgyvendinimą, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją maisto produktų rinkose ir optimalų maisto tiekimo grandinės veiksmingumą, naudingą vartotojams;

86.  mano, kad Komisija, atsižvelgdama į šiuo metu taikomas rinkos stebėsenos priemones, turėtų atidžiai ištirti tarptautinių pirkimo grupių veiklą, nes akivaizdu, kad palankios kainos, kurias joms garantuoja didelė perkamoji galia, nepasiekia vartotojų kaip mažesnės mažmeninės kainos;

87.  primena, kad, prasidėjus pieno sektoriaus krizei, nuo kurios labiausiai nukentėjo gamintojai, 2009 m. spalio mėn. įsteigta aukšto lygio grupė pateikė rekomendacijas, susijusias, be kita ko, su sutartiniais santykiais ir gamintojų galimybėmis derėtis; ragina Komisiją nedelsiant veikti ir paskatinti procesą laikantis ES konkurencijos teisės normų;

88.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su nacionalinėmis konkurencijos tarnybomis itin dėmesingai stebėti, ar konkurencija žemės ūkio ir pramonės sektoriuje atitinka skaidrumo ir vartojimo kainos raidos kriterijus; prašo Komisijos atlikti tyrimą siekiant visų pirma ištirti rinkos galios, kurią turi stambieji maisto produktų tiekėjai ir didmenininkai, poveikį maisto produktų rinkos funkcionavimui;

89.   atsižvelgdamas į tai, primena savo ankstesnius raginimus atlikti interneto reklamos, paieškos sistemų ir maisto pramonės sektorių tyrimus; ragina pradėti žiniasklaidos koncentracijos, įskaitant visus turinio platinimo kanalus, pvz., spaudos, televizijos ir radijo ir interneto, tyrimą; reikalauja, kad Komisija pateiktų konkurencijos telekomunikacijų ir automobilių pramonės sektoriuose analizę;

90.  mano, kad Europos šalyse konkurencija žemės ūkio gamybos sektoriuje yra žemesnių kainų vartotojams prielaida, ir ragina Komisiją itin dėmesingai stebėti, ar konkurencija žemės ūkio ir pramonės sektoriuje atitinka pagalbos, skaidrumo ir vartojimo kainos raidos kriterijus;

91.  apgailestauja, kad nėra pažangos didinant konkurencingumą farmacijos sektoriuje ir ragina Komisiją paspartinti bendrosios farmacijos produktų rinkos sukūrimą, pavyzdžiui, patikint Europos vaistų agentūrai (EMEA) svarbesnį vaidmenį, susijusį su centralizuotu leidimų vaistams išdavimu; ragina Komisiją kovoti su galimu piktnaudžiavimu sistemingai vykdant patentų grupavimą, dėl kurio vilkinamas generinių vaistų patekimas į rinką ir ribojama pacientų galimybė įsigyti vaistų už prieinamą kainą; primygtinai ragina Komisiją imtis baudžiamųjų priemonių tais atvejais, kai rengiamos klaidinančios informacinės kampanijos nukreiptos prieš generinius vaistus;

92.  mano, kad konkurencija sveikatos sektoriuje galėtų pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir tai būtų naudinga ES pacientams; ragina Komisiją stebėti sveikatos priežiūros sektorių ir ypač konkurenciją tarp valstybinių ir privačių ligoninių; prašo Komisijos atidžiau ištirti atvejus, kai tose šalyse, kur liberalizuotas sveikatos priežiūros sektorius, privačios ligoninės skundžiasi dėl kryžminių subsidijų valstybinėms ligoninėms;

93.  pabrėžia poreikį sukurti ir prižiūrėti sąžiningą tos paties rūšies transporto įmonių ir įvairių rūšių transporto konkurenciją siekiant nustatyti skaidrias ir paprastas kainų nustatymo struktūras ir politiką;

94.  ragina Komisiją ištirti didelės pastaraisiais metais greta kitų sektorių automobilių pramonei suteiktos paramos poveikį įvairių transporto rūšių konkurencijai;

95.  ragina Komisiją užtikrinti, kad laiko tarpsniai būtų skirstomi skaidriai ir naudojami efektyviai siekiant užtikrinti tikrą konkurenciją oro vežėjų sektoriuje;

96.  ragina Komisiją pasibaigus trejų metų laikotarpiui, numatytam siekiant padėti oro vežėjų įmonėms įsisteigti, pateikti apžvalgą atvejų, kuriais pigių skrydžių oro vežėjai naudojosi valstybės pagalba kitų vežėjų atžvilgiu, atsižvelgiant į jiems suteiktas specialias naudojimosi tam tikrais oro uostais sąlygomis;

97.  pabrėžia būtinybę tinkamai riboti pervežimo konteineriais linijų jūrinių konsorciumų rinkos dalį ir dalintis veiklos (transportavimo paslaugų ir jūros, ir vidaus vandens keliais) privalumais, laikantis ES bendrųjų taisyklių dėl sąžiningos konkurencijos ir laikantis sąlygų, nurodytų Reglamente (EB) Nr. 906/2009 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo; taip pat pabrėžia poreikį užtikrinti, kad linijinės laivybos bendrovės bendradarbiautų teikdamos bendras laivybos paslaugas ir siekdamos laivybos paslaugų efektyvumo ir kokybiškumo;

98.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti transporto vidaus rinkos įgyvendinimą ir sąžiningą konkurenciją transporto srityje, tuo pačiu laikantis kitų Europos Sąjungos tikslų, tokių, kaip, pvz., tinkamai veikiančios transporto ir judumo paslaugos, politikos tikslų viešųjų paslaugų, saugos ir aplinkos apsaugos srityse bei ES 2020 m. tikslų dėl išmetamo CO2 kiekio mažinimo ir priklausomybės nuo naftos;

99.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti vienodas sąlygas tiek įvairioms transporto rūšims, tiek valstybei ir privatiems asmenims priklausančioms konkrečios rūšies transporto įmonėms;

100.   ragina Komisiją siekti, kad būtų daugiau skaidrumo valstybės ir viešųjų geležinkelio įmonių santykių srityje, įskaitant šių įmonių kelių transporto patronuojamąsias įmones ir lėšų perskirstymą;

101.  ragina Komisiją pateikti apmokestinimo, rinkliavos, infrastruktūros finansavimo ir mokesčių už ją bei įvairių transporto sričių ir atskirų valstybių narių PVM sistemų ir jų poveikio tos pačios rūšies transporto įmonių ir įvairių rūšių transporto įmonių konkurencijai apžvalgą, taip pat į šią apžvalgą įtraukti privalomų ir neribojamų mokesčių už geležinkelių infrastruktūros naudojimą poveikį, palyginti su neprivalomų ir ribotų mokesčių už kelių infrastruktūros naudojimą poveikiu;

102.  ragina Komisiją, vykdant teisės aktų dėl keleivių teisių ir kompensacijos už vėlavimus persvarstymą, užtikrinti sąžiningas ir vienodas kompensacijos už vėlavimus sistemas visų rūšių transporto priemonių atveju, taip pat ragina įsteigti nepriklausomus organus, kurie spręstų paslaugų teikėjų ir klientų ginčus;

103.  pabrėžia būtinybę liberalizuotame kelių transporto sektoriuje vengti nesąžiningos konkurencijos užtikrinant, kad būtų tinkamai laikomasi socialinių, saugos ir aplinkos apsaugos taisyklių, ypatingą dėmesį skiriant šios rinkos atvėrimui kabotažui bei dempingo praktikoms;

104.  ragina valstybes nares ir Komisiją siekti sukurti bendrąją geležinkelių rinką atveriant nacionalines keleivinio transporto rinkas; ragina Komisiją pereinamuoju laikotarpiu pasiūlyti abipusiškumo išlygą toms valstybėms narėms, kurios nusprendžia anksčiau atverti savo rinkas;

105.  atkreipia Komisijos dėmesį į netiesiogines konkurencijos kliūtis, atsirandančias dėl skirtumų transporto sektoriuje, susijusių su saugos taisyklėmis, tinklų sąveika ir tipo patvirtinimu;

106.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimant sprendimus visos ES ir nacionaliniu lygmenimis labai atidžiai užtikrinti, kad geležinkelių sektoriuje būtų nuosekliai ir suderintai taikomos konkurencijos taisyklės; ypač pabrėžia, kad reikia suderinti geležinkelio priežiūros institucijų (reguliavimo institucijų) ir nacionalinių bei Europos konkurencijos institucijų veiklą;

107.  visiškai pritaria, kad būtų sukurtas ES patentas ir ES ginčų patentų klausimais sprendimo mechanizmas, siekiant spręsti konkurencijos iškraipymo, atsirandančio dėl dabar patentams taikomų nuostatų, problemą;

108.  pabrėžia, kad mokslų ir technikos pažanga, patentai ir kultūros pramonė labai prisideda prie Europos ekonomikos konkurencingumo; todėl ragina valstybes nares skubiai rasti būdus, kaip išspręsti dar neišspręstus klausimus ES bendro patento sistemoje; todėl teigiamai vertina Europos 2020 m. pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ numatytą tikslą iki 2014 m. užregistruoti pirmuosius ES patentus;

109.  pakartoja, kad ES konkurencingumas daugiausia priklauso nuo naujovių pajėgumų, nuo mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos galimybių ir nuo naujovių ir gamybos proceso ryšių;

110.  pabrėžia esminį mokslinių tyrimų vaidmenį skatinant Europos konkurencingumą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų pasiektas 3 proc. tikslas, nustatytas investicijoms į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą;

o
o   o

111.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 1, 2003 1 4, p. 1.
(2) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.
(3) OL C 270, 2008 10 25, p. 8.
(4) OL C 10, 2009 1 15, p. 2.
(5) OL C 72, 2009 3 26, p. 1.
(6) OL C 195, 2009 8 19, p. 9.
(7) OL C 16, 2009 1 22, p. 1.
(8) OL C 45, 2009 2 24, p. 7.
(9) OL C 136, 2009 6 16, p. 13.
(10) OL C 136, 2009 6 16, p. 3.
(11) OL C 85, 2009 4 9, p. 1.
(12) OL C 82, 2008 4 1, p. 1.
(13) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 43.
(14) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 16.
(15) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 180.
(16) OL C 184 E, 2009 8 6, p. 23.
(17) OL C 74 E, 2008 3 20, p. 653.
(18) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 161.


Tvari ES Tolimosios Šiaurės politika
PDF 401kWORD 123k
2011 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tvarios ES politikos Tolimojoje Šiaurėje (2009/2214(INI))
P7_TA(2011)0024A7-0377/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS), sudarytą 1982 m. gruodžio 10 d. ir įsigaliojusią 1994 lapkričio 16 d.,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Kontinentinio šelfo ribų komisiją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir Biologinės įvairovės konvenciją (BĮK),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 13 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl vietinių tautų teisių,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. rugsėjo 19 d. pasirašytą Deklaraciją dėl Arkties tarybos (AT) įsteigimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir ypač jos ketvirtą dalį ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. sausio 11 d. Kirkenese pasirašytą deklaraciją dėl bendradarbiavimo Barenco jūros Europos ir Arkties regione,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Arkties regionas“ (COM(2008)0763),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl Arkties regiono valdymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d. Tarybos pateiktas išvadas dėl Arkties(2) ir į 2008 m. gruodžio 8 d. išvadas dėl Europos Sąjungos ir Arkties regiono(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 28 d. konferencijoje Arkties vandenyno klausimais priimtą Ilulisato deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1920 m. vasario 9 d. Norvegijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Danijos, Prancūzijos, Italijos, Japonijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Airijos, Britanijos užjūrio teritorijų ir Švedijos sutartį dėl Špicbergeno (Svalbardo),

–  atsižvelgdamas į Šiaurės dimensijos politiką ir su ja susijusius partnerystės projektus, ES ir Rusijos bendras erdves,

–  atsižvelgdamas į 2007–2012 m. ES ir Grenlandijos partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į ES 5-ąją, 6-ąją ir 7-ąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrąsias programas,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 27 d. Tarptautinės darbo organizacijos patvirtintą konvenciją Nr. 169,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio mėn. Šiaurės samių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2007 m. rugsėjo 13 d. deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių Nr. 61/295,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2007 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją Nr. 6/12, 2007 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją Nr. 6/36, 2008 m. rugsėjo 24 d. rezoliuciją Nr. 9/7, 2009 m. spalio 1 d. rezoliuciją Nr. 12/13 ir 2010 m. spalio 5 d. rezoliuciją Nr. 15/7,

–  atsižvelgdamas į Suomijos Arkties regiono strategiją, priimtą 2010 m. birželio 4 d.,

–  atsižvelgdamas į Švedijos parlamento Užsienio reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato COM(2008)0763(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės mėn. bendrą Danijos ir Grenlandijos Arkties strategiją pereinamuoju laikotarpiu,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. Norvegijos vyriausybės tolimosios šiaurės strategiją ir 2009 m. kovo mėn. tolesnius su ja susijusius veiksmus,

–  atsižvelgdamas į „Nordregio“ pranešimą Nr. 2009:2 „Tvirtos, specifinės ir perspektyvios – kuriant Šiaurės retai apgyvendintų vietovių viziją 2020 m.“,

–  atsižvelgdamas į Šiaurės ministrų tarybos 2009–2011 m. bendradarbiavimo Arkties klausimais programą, Barenco jūros Europos ir Arkties tarybos programą ir Arkties tarybos pirmininko programą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugpjūčio mėn. Kanados Šiaurės strategiją ir su ja susijusį 2010 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimą dėl Kanados Arkties užsienio politikos,

–  atsižvelgdamas į Kanados įstatymą, kuriuo siekiama pakeisti 2009 m. rugpjūčio mėn. įstatymą dėl Arkties vandenų teršimo prevencijos,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 18 d. patvirtintą dokumentą „Rusijos Federacijos valstybinės politikos Arktyje pagrindai laikotarpiu iki 2020 m. ir tolimesnei perspektyvai“ ir 2009 m. gegužės mėn. Rusijos nacionalinę saugumo strategiją iki 2020 m.,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 9 d. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento įsakus dėl nacionalinio saugumo ir dėl vidaus saugumo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. JAV įstatymą dėl atsakingos Arkties energetikos plėtros,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. JAV įstatymą dėl Arkties naftos išsiliejimo tyrimo ir prevencijos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. JAV Arkties regiono jūrų laivybos vertinimo įgyvendinimo aktą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio mėnesio Monako deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 26 d. pirmajame Šiaurės dimensijos parlamentiniame forume Briuselyje priimtą baigiamąjį pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 15 d. devintojoje Arkties regiono parlamentų narių konferencijoje priimtą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į naują NATO strateginę koncepciją, kurią 2010 m. lapkričio mėn. valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikime ir jos reikšmę Arkties regiono saugumui ir ypač kariniams aspektams tolimojoje šiaurėje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7–0377/2010),

A.  kadangi Komisijos komunikatas – tai pirmas oficialus žingsnis reaguojant į Europos Parlamento raginimą suformuluoti ES Arkties politiką; kadangi Tarybos išvados dėl Arkties klausimų turėtų būti pripažįstamos kaip tolesnis žingsnis apibrėžiant ES Arkties politiką,

B.  kadangi Europos Parlamentas per savo delegaciją santykiams su Šveicarija, Islandija ir Norvegija jau du dešimtmečius aktyviai dalyvauja Arkties regiono parlamentų narių nuolatiniame komitete ir šio dalyvavimo rezultatas – visos Arkties regiono parlamentų narių konferencija 2010 m. rugsėjo mėn. Briuselyje,

C.  kadangi Danija, Suomija ir Švedija yra Arkties valstybės, o Suomija ir Švedija turi teritorijų už Šiaurės poliaračio; kadangi vienintelė ES čiabuvių tauta, samių tauta, gyvena Suomijos ir Švedijos Šiaurės poliaračio srityje bei Norvegijoje ir Rusijoje,

D.  kadangi Islandijai pateikus paraišką dėl stojimo į ES atsiras didesnis poreikis ES atsižvelgti į Arkties regioną savo geopolitiniuose ateities planuose,

E.  kadangi Norvegija, kaip patikima partnerė, yra pasirašiusi su ES EEE susitarimą,

F.  kadangi ES jau ilgą laiką prisideda sprendžiant Arkties regiono klausimus ir dalyvauja kartu su Rusija, Norvegija ir Islandija vykdant bendrą Šiaurės dimensijos politiką, įskaitant Arkties lango programą, bendradarbiauja Barenco jūros regione ir ypač Barenco jūros Europos ir Arkties taryboje, sudarytos strateginės partnerystės su Kanada, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Rusija ir ES dalyvauja kaip aktyvi ad hoc stebėtoja Arkties taryboje,

G.  kadangi laipsniškas ES Arkties politikos formulavimas turėtų būti paremtas egzistuojančių tarptautinių, daugiašalių ir dvišalių teisinių pagrindų, pvz., išsamus Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje nustatytų taisyklių rinkinys ir daugybė sektorinių, dvišalių ir daugiašalių susitarimų, kurie jau reglamentuoja tam tikrus Arkčiai svarbius klausimus, pripažinimu,

H.  kadangi ES ir jos valstybės narės reikšmingai prisideda prie mokslinių tyrimų Arktyje, o tokiomis ES programomis, kaip dabartinė Septintoji bendroji programa, remiami svarbūs projektai, susiję su moksliniais tyrimais šiame regione,

I.  kadangi manoma, jog apie penktadalis pasaulinių neatrastų angliavandenilių išteklių yra Arktyje, nors reikia išsamesnio tyrimo siekiant tiksliau nustatyti regione esančių dujų ir naftos kiekį ir ekonomines jų naudojimo galimybes,

J.  kadangi pasaulyje labai domimasi ir kitais Arkties atsinaujinančiais ir neatsinaujinančiais ištekliais, pvz., mineralais, miškais, žuvimi ir pirmykščiu kraštovaizdžiu turizmui,

K.  kadangi didėjantis kitų Arkties regionui nepriklausančių veikėjų, pvz., Kinijos, susidomėjimas Arkties regionu, kurio pavyzdys yra Kinijos pirmojo ledlaužio užsakymas, jų skiriamos lėšos poliariniams tyrimams, taip pat Pietų Korėjos, Kinijos, Italijos, ES, Japonijos ir Singapūro paraiškos dėl nuolatinio stebėtojo statuso Arkties taryboje rodo skirtingą geopolitinį Arkties vertinimą plačiu mastu,

L.  kadangi dėl neseniai nustatytos Grenlandijos savivaldos atitinkamose politikos srityse, įskaitant aplinkos teisės aktus ir išteklius, ir dėl neseniai atnaujinto ES ir Grenlandijos partnerystės susitarimo išaugo susidomėjimas išteklių tyrinėjimu ir eksploatavimu Grenlandijoje ir jos kontinentiniame šelfe,

M.  kadangi klimato kaita, kurios priežastys daugiausiai atsiranda už Arkties ribų, ir pasaulio ekonomikos globalizacija turės poveikį regionui; kadangi visų pirma jūros ledo tirpimas, su ištekliais susijęs potencialas ir galimas naujų technologijų naudojimas gali turėti nenumatytą poveikį aplinkai ir padarinių kitose planetos dalyse, taip pat gali padidėti laivyba, visų pirma tarp Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos, gamtinių išteklių, t. y. dujų, naftos ir mineralų, taip pat tokių gamtinių išteklių kaip žuvys tyrinėjimas ir eksploatavimas, jūros genetinių išteklių eksploatavimas, suaktyvėti kasybos ir medienos ruošos veikla, išaugti turizmas ir mokslinių tyrimų veikla; kadangi dėl šio poveikio Arktyje ir kitur kils naujų uždavinių, bet taip pat atsiras naujų galimybių,

N.   kadangi klimato kaita valdoma taikant stebėsenos, padarinių švelninimo ir prisitaikymo metodus; kadangi tvaraus vystymo naudojant gamtinius išteklius ir kuriant naują infrastruktūrą skatinimas valdomas vykdant strateginį planavimą,

ES ir Arktis

1.  primena, kad trys ES valstybės narės – Danija, Suomija ir Švedija yra Arktie regiono šalys; pripažįsta, kad ES kol kas neturi Arkties vandenyno pakrantės; patvirtina, kad ES ir kitos trečiosios šalys turi teisėtų interesų kaip suinteresuotieji subjektai, atsižvelgiant į jų teises ir įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, įsipareigojimą vykdyti aplinkos, klimato srities ir kitų sričių politiką, finansavimo ir mokslinių tyrimų veiklą bei ekonominius interesus, įskaitant laivybą ir gamtinių išteklių eksploatavimą; be to, primena, kad ES turi didelius Arkties žemės plotus Suomijoje ir Švedijoje, kuriuose gyvena vienintelė čiabuvių tauta Europoje – samiai;

2.  atsižvelgia į tai, kad per savo šiaurines valstybes nares ir valstybes kandidates Arkties regiono politika daro poveikį Europos Sąjungai ir taip pat Europos Sąjunga daro poveikį Arkties regiono politikai, ir pripažįsta vykdomą darbą pagal kelis Šiaurės dimensijos partnerystės projektus ir bendrą ES su Rusija, Norvegija ir Islandija politiką;

3.  pabrėžia, kad tam tikros politikos sritys, kurios svarbios Arkties regionui, pvz., jūrų biologinių išteklių išsaugojimas pagal bendrą žuvininkystės politiką, yra išimtinai Europos Sąjungos kompetencija, kitose srityse kompetencija dalijamasi su valstybėmis narėmis;

4.  pabrėžia, kad ES yra pasiryžusi Arkties regionui skirtas politikos priemones nustatyti remdamasi geriausiomis turimomis mokslinėmis žiniomis ir suprasdama Arkčiai poveikį darančius procesus, todėl jau dabar deda dideles pastangas mokslinių tyrimų srityje siekdama surinkti tvirtų mokslinių duomenų, kuriais galėtų remtis formuodama politiką;

5.  suprasdamas poreikį apsaugoti trapią Arkties regiono aplinką, pabrėžia bendro stabilumo ir taikos regione svarbą; pažymi, kad ES turėtų vykdyti politiką, kuri užtikrintų, kad taikant aplinkos srities problemoms spręsti skirtas priemones būtų atsižvelgiama į Arkties regiono gyventojų, įskaitant vietos gyventojus, interesus ir regionas būtų saugomas ir plėtojamas; pabrėžia Komisijos komunikate ir Arkties regiono valstybių politikos dokumentuose pateikto požiūrio, analizės ir prioritetų panašumus; pabrėžia būtinybę vykdyti politiką, pagal kurią atsižvelgiama į Arkties regiono žemyninių ir jūrinių, neatsinaujinančių ir atsinaujinančių gamtinių išteklių tvaraus valdymo ir naudojimo interesą, nes šie ištekliai yra svarbūs Europai ir jie yra pagrindinis regiono gyventojų pajamų šaltinis;

6.  pabrėžia, kad, Islandijai ateityje įstojus į ES, Europos Sąjunga taptų Arkties pakrantės regiono subjektu, ir pažymi, kad dėl Islandijos, kaip ES valstybės kandidatės statuso, kyla suderintos Arkties politikos ES lygiu poreikis ir ES atsiveria strateginė galimybė imtis aktyvesnio vaidmens ir prisidėti prie daugiašalio Arkties regiono valdymo; mano, kad dėl Islandijos įstojimo į ES dar labiau sustiprėtų ES dalyvavimas Arkties tarybos veikloje;

7.  pabrėžia būtinybę bendrauti su Arkties regiono bendruomenėmis ir remti pajėgumų kūrimo programas, kad būtų pagerinta vietos gyventojų ir regiono vietos bendruomenių gyvenimo kokybė ir būtų daugiau žinoma apie šių bendruomenių gyvenimo sąlygas ir kultūrą; prašo ES skatinti tvirtesnį dialogą su čiabuvių tautomis ir Arkties regiono vietos gyventojais;

8. pabrėžia, kad yra būtina vieninga, suderinta ES politika, skirta Arkties regionui ir turinti aiškiai nustatytus ES prioritetus, galimus iššūkius ir strategiją;
Nauji pasauliniai transporto keliai

9.  pabrėžia didelę naujų pasaulio prekybos kelių, einančių per jūrą Arktyje, saugos ir saugumo svarbą, ypač ES ir jos valstybių narių ekonomikai, nes šios šalys kontroliuoja 40 proc. pasaulio komercinės laivininkystės; teigiamai vertina Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) veiklą sprendžiant privalomo Poliarinio laivybos kodekso klausimą ir Arkties tarybos darbo grupių, ypač paieškos ir gelbėjimo pajėgų veiklą; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turėtų aktyviai laikytis laisvės naudotis jūra principo ir teisės laisvai kirsti tarptautinius vandenis;

10.  pabrėžia naujų geležinkelio ir transporto koridorių Barenco jūros Europos ir Arkties regiono transporto zonoje (angl. Beata) plėtojimo svarbą, siekiant geriau patenkinti augančius tarptautinės prekybos, kasybos ir kitokio ekonominio vystymo poreikius, ir aviacijos jungčių tolimojoje šiaurėje vystymo svarbą; todėl atkreipia dėmesį į naują Šiaurės dimensijos partnerystę transporto ir logistikos srityje;

11.  pataria į Arkties tarybos paieškos ir gelbėjimo darbų iniciatyvos rezultatus įtraukti svarbias ne Arkties regiono laivybos tautas, kurios naudojasi Arkties vandenynu; todėl rekomenduoja Komisijai, Tarybai ir Europos jūrų saugos agentūrai (angl. EMSA) derinti ES ir valstybių narių šios konkrečios srities politiką Tarptautinėje jūrų organizacijoje, Arkties taryboje ir kitose organizacijose;

12.  pabrėžia, kad nepaisant pastangų, dedamų siekiant sukurti privalomą Poliarinį laivybos kodeksą, greitesnis Arkties regiono laivybos saugos sprendimas gali būti rastas koordinuojant ir derinant nacionalinius teisės aktus, ir ragina Europos jūrų saugos agentūrą didžiausią dėmesį skirti Arkties regiono laivybos klausimui;

13.  palankiai vertina kitas bendradarbiavimo iniciatyvas dėl saugios ir patikimos laivybos Arkties regione ir geresnių galimybių naudotis įvairiais Šiaurės jūros maršrutais; pabrėžia, kad šie klausimai svarbūs ne tik komerciniam eismui, bet ir kalbant apie didelę ir augančią turistinę laivybą, kuria naudojasi ES piliečiai, ragina geriau ištirti klimato kaitos poveikį Arkties regiono navigacijai ir laivybos maršrutams; taip pat ragina įvertinti išaugusios navigacijos ir komercinės veiklos, įskaitant veiklos jūroje, poveikį Arkties aplinkai ir gyventojams;

14.  ragina regiono valstybes užtikrinti, kad visi dabartiniai transporto maršrutai, įskaitant būsimus maršrutus, būtų atverti tarptautinei laivybai, ir nekurti jokių vienašališkų savavališkų – finansinių ar administracinių – kliūčių, kurios galėtų trukdyti laivybai Arkties regione, o taikyti tik tarptautiniu lygmeniu sutartas priemones, kuriomis siekiama padidinti saugumą ar apsaugoti aplinką;

Gamtos ištekliai

15.  supranta išteklių poreikį didėjant pasaulio gyventojų skaičiui ir pripažįsta, jog padidėjo susidomėjimais, taip pat suverenias Arkties regiono valstybių teises pagal tarptautinę teisę; rekomenduoja visoms dalyvaujančioms šalims imtis veiksmų siekiant užtikrinti kuo didesnę saugą, socialinių ir aplinkos standartų laikymąsi tiriant ir eksploatuojant gamtinius išteklius;

16.  pabrėžia, kad poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir strateginio ir socialinio poveikio vertinimo procesai bus pagrindinės konkrečių Arkties projektų ir programų valdymo priemonės; atkreipia dėmesį į Direktyvą 2001/42/EB(5) dėl strateginio aplinkos vertinimo (SAV) ir tai, kad Suomija, Švedija ir Norvegija ratifikavo JT Europos ekonominės komisijos konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija), kuri bus geras pagrindas aktyviai skatinti poveikio vertinimo procedūras Arkties regione; todėl taip pat daro nuorodą į 2010 m. rugsėjo 23-24 d. Šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos (OSPAR) komisijos ministrų susitikime paskelbtą Bergeno pranešimą;

17.  ragina regiono valstybes visus dabartinius ar būsimus konfliktus dėl prieigos prie išteklių Arkties regione spręsti vykdant konstruktyvų dialogą, pagal galimybes Arkties taryboje, kuri yra geras forumas tokiai diskusijai; atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų Kontinentinio šelfo ribų komisijos vaidmenį ieškant būdų, kaip išspręsti Arkties regiono valstybių konfliktus dėl jų išskirtinių ekonominių zonų ženklinimo;

18.  atkreipia ypatingą dėmesį į Arkties regiono valstybių atsakomybę užtikrinti, jog jų atitinkamose jūrų ribose atviroje jūroje planuojančios naftos gręžinius statyti naftos bendrovės turėtų būtinas apsaugos technologijas ir patirtį ir būtų finansiškai pajėgios užkirsti kelią naftos įrenginių gedimams ir naftos išsiliejimui ir reaguoti tokiais atvejais; pabrėžia, kad dėl Arkties regiono ekstremalių oro sąlygų ir labai trapios ekologinės padėties atitinkamos naftos bendrovės privalo gilinti specialias žinias, kaip užkirsti kelią naftos išsiliejimui regione ir jį sustabdyti;

19.  palankiai vertina naują Norvegijos ir Rusijos ribų nustatymo susitarimą(6), ypač pareikštą valią vykdyti glaudesnį bendradarbiavimą bendrai valdant išteklius ir toliau bendrai valdant žuvų išteklius Barenco jūroje bei užtikrinant tvarumą; dvišalį Norvegijos ir Rusijos bendradarbiavimą vertina visų pirma kaip bendro aukščiausių turimų techninių standartų taikymo aplinkos apsaugos srityje ieškant naftos ir dujų Barenco jūroje pavyzdį; pabrėžia naujų technologijų, kuriamų specialiai Arkties aplinkai, pvz., įrangos po jūros dugnu technologijos plėtojimo, dėl kurio diskutuojama, ypatingą svarbą;

20.  žino apie skirtingus Svalbardo (Špicbergeno) sutarties aiškinimus dėl jos taikymo Svalbardo (Špicbergeno) kontinentiniam šelfui ir jūrų zonoms ir, atsižvelgiant į palyginti gerą prieigą prie išteklių kontinentiniame šelfe, džiaugtųsi, jei būtų sudarytas susitarimas dėl teisinio šelfo statuso ir jame būtų pripažįstamos pakrančių šelfo valstybių teisėtos teisės ir pareigos; yra įsitikinęs, kad galimi ginčai bus išspręsti konstruktyviu būdu;

21.  atkreipia dėmesį į ES kaip pagrindinės Arkties regiono gamtinių išteklių vartotojos poziciją, taip pat Europos ūkio subjektų dalyvavimą; ragina Komisiją toliau dalyvauti stiprinant bendradarbiavimą ir perduodant technologijas, kad būtų galima užtikrinti aukščiausius standartus, tinkamas administracines procedūras ir nustatyti patikimą mokslinį pagrindą, skirtą būsimai Arkties regiono išteklių, pvz., žuvininkystės, kasybos, miškininkystės, turizmo išteklių, raidai ir valdymo poreikiams patenkinti, ir visapusiškai pasinaudoti su tuo susijusia ES reguliavimo kompetencija; kadangi ekonominė veikla Arkties regione augs, ragina ES propaguoti tvaraus vystymo principus šioje srityje;

22.  primygtinai reikalauja, kad prieš atveriant bet kokius naujus komercinius žvejybos plotus Arkties regione būtų atlikti patikimi įspėjamieji moksliniai išteklių įvertinimai siekiant nustatyti žvejybos lygius, kuriuos taikant būtų išsaugoti žvejojamų žuvų ištekliai ir nebūtų išeikvotos kitos rūšys ar padaryta didelė žala jūrų aplinkai, ir nurodo, jog visą žvejybą atviroje jūroje turi reguliuoti Regioninė žuvininkystės valdymo organizacija, kuri atsižvelgia į mokslines rekomendacijas ir vykdo patikimą kontrolės ir priežiūros programą, kad būtų užtikrintas valdymo priemonių taikymas, ir nurodo, jog žvejybai išskirtinėse ekonominėse zonose (IEZ) turi būti taikomi tokie pat standartai;

23.  mano, kad pakankamo dydžio ir įvairovės saugomų jūrų zonų sukūrimas ir jų išlaikymas yra svarbi jūrų aplinkos išsaugojimo priemonė;

Klimato kaita ir taršos poveikis Arkties regionui

24.  pripažįsta, kad ES, kaip kitos išsivysčiusios pasaulio sritys, labai prisideda prie klimato kaitos, todėl jai tenka ypatinga atsakomybė ir ji turi imtis vadovaujamojo vaidmens kovojant su klimato kaita;

25.  pripažįsta, kad geriausia Arkties regiono apsauga yra ilgalaikis ir plataus užmojo pasaulinis susitarimas klimato klausimu, tačiau supranta, kad dėl spartaus Arkties regiono atšilimo būtina ieškoti ir kitų galimų trumpalaikių priemonių, kurios padėtų apriboti Arkties regiono atšilimą;

26.  mano, kad Arkties regionas yra jautrus regionas, kuriame klimato kaitos poveikis ypač pastebimas ir jis turi rimtų pasekmių kituose pasaulio regionuose; todėl pritaria Tarybos išvadoms dėl glaudesnio bendradarbiavimo remiantis Jungtinių Tautų Bendrąja klimato kaitos konvencija ir Tvariais Arkties stebėjimo tinklais (angl. SAON) ir pastangoms taikyti Svalbardo integruotą stebėsenos sistemą (angl. SIOS) ir Europos daugiadisciplininės jūros dugno observatorijos (angl. EMSO) arktinius elementus, kadangi vykdant šias iniciatyvas iš tiesų ES lygmeniu prisidedama plėtojant klimato ir aplinkos pokyčių Arkties regione supratimą;

27.  pripažįsta, kad išmetamas suodžių kiekis ES ir kituose Šiaurės pusrutulio regionuose prisideda prie neproporcingai didelio Arkties atšilimo, ir pabrėžia, kad suodžių išmetimą reikia įtraukti į atitinkamą JT EEK ir ES reguliavimo sistemą, pvz., į Konvenciją dėl tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų ir direktyvą dėl didžiausios leistinos nacionalinės išmetamųjų teršalų ribos;

28.  palankiai vertina TJO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto (MEPC) patvirtintą ir 2011 m. rugpjūčio 1 d. turintį įsigalioti draudimą naudoti ir gabenti mazutą Antarkties zonoje plaukiojančiuose laivuose; pabrėžia, kad panašus draudimas gali būti tinkamas Arkties regiono vandenyse, siekiant sumažinti riziką aplinkai nelaimių atveju;

29.  remia didesnį bendradarbiavimą su Arkties regiono ir ne Arkties regiono valstybėmis dėl Tvarių Arkties stebėjimo tinklų (SAON) vystymo ir skatina Europos aplinkos agentūrą tęsti savo vertingą darbą ir skatinti bendradarbiavimą per Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklą (Eionet) taikant svarbiausius Bendros informacijos apie aplinką sistemos (BIAS) principus;

30.  pabrėžia, kad ES ir poliarinio rato regiono tautos turi atlikti svarbų vaidmenį mažindamos teršimą Arkties regione, kurį sukelia tolimasis transportas, pvz., laivyba; atsižvelgdamas į tai pabrėžia Europos teisės aktų, pvz., Reglamento (EB) Nr. 1907/2006(7), įgyvendinimo svarbą; pabrėžia, kad klimato kaita Arkties regione turės didelį poveikį pakrančių regionams Europoje ir kitose pasaulio dalyse ir nuo klimato priklausantiems sektoriams Europoje, pvz., žemės ūkiui ir žuvininkystei, atsinaujinančiosios energijos sektoriui, šiaurės elnių auginimui, medžioklei, turizmui ir transportui;

Tvarus socialinis ir ekonominis vystymas

31.  pripažįsta, kad dėl tirpstančio ledo ir švelnesnės temperatūros ne tik persikelia vietos gyventojai ir taip kyla pavojus vietos gyventojų gyvenimo būdui, bet taip pat sukuriama galimybė Arkties regiono ekonominiam vystymui; pripažįsta Arkties regiono gyventojų ir vyriausybių su suvereniomis teisėmis ir atsakomybe norą ir toliau tęsti tvaraus ekonomikos vystymo procesą kartu apsaugant tradicinius vietos gyventojų pragyvenimo šaltinius ir labai jautrią Arkties ekosistemos gamtą ir atsižvelgiant į jų patirtį regiono įvairių atsinaujinančiųjų išteklių tvaraus naudojimo ir vystymo srityje; rekomenduoja taikyti ekosistema pagrįstus valdymo principus, kad ekologinės mokslinės žinios būtų sujungtos su socialinėmis vertybėmis ir poreikiais;

32.  pabrėžia, kad ES ir regiono sričių atstovams svarbu diskutuoti dėl struktūrinių fondų svarbos vystymui ir bendradarbiavimui siekiant reaguoti į būsimus pasaulinius iššūkius pažangai ir sudaryti galimybes pasinaudoti srities vystymo galimybėmis;

33.  mano, kad siekiant nustatyti specialias kiekvienos vietovės galimybes ir vystyti tinkamas apgyvendinimo strategijas atsižvelgiant į regioninius skirtumus, yra būtinas integruotas procesas, teikiant pagalbą nacionaliniu ir ES lygmenimis; mano, kad susijusių valdžios institucijų lygių partnerystė ir dialogas užtikrina galimybes įgyvendinti politikos kryptis veiksmingiausiu lygiu;

34.  pažymi specialią Arkties vietos gyventojų poziciją ir pripažįsta jų teises ir ypač atkreipia dėmesį į teisinę ir politinę Arkties regiono valstybių vietos gyventojų padėtį ir atstovavimą jiems Arkties Taryboje; ragina vietos gyventojus labiau įtraukti į politikos vykdymą; pabrėžia, kad reikia patvirtinti specialias priemones, skirtas apsaugoti čiabuvių kultūrą, kalbą ir teises į žemę, TDO Konvencijoje Nr. 169 nustatytu būdu; ragina palaikyti nuolatinį vietos gyventojų atstovų ir ES institucijų dialogą, be to, ragina ES atsižvelgti į specialius retai apgyvendintų periferinių vietovių poreikius regioninio vystymo, pragyvenimo ir švietimo aspektais; pabrėžia, kad svarbu remti veiklą, kuria skatinama vietos gyventojų kultūra, kalba ir papročiai;

35.  pažymi, kad vietos gyventojų ekonomika didžiąja dalimi priklauso nuo tausaus gamtinių išteklių naudojimo, ir todėl klimato kaitos ir jos poveikio mažinimas ir vietos gyventojų teisė į neužterštą gamtinę aplinką kartu yra žmogaus teisių klausimai;

36.  teigiamai vertina JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir čiabuvių pagrindinių laisvių padėties klausimais ir JT ekspertų grupės dėl čiabuvių teisių darbą;

37.  palankiai vertina ekspertų grupės sėkmingą savo pažangos ataskaitos dėl čiabuvių ir teisės dalyvauti sprendimų priėmime užbaigimą;

38.  skatina Arkties regiono valstybes nares dalyvauti derybose, kurios baigtųsi nauja ratifikuota Šiaurės samių konvencija;

39.  ragina ES aktyviai skatinti šiaurės Rusijoje gyvenančių fino-ugrų kultūros ir kalbos teises;

40.  atkreipia dėmesį į naujausius teisinius pokyčius, susijusius su ES iš ruonių pagamintų produktų uždraudimu, ypač Bendrajam Teismui pateiktą ir nagrinėjamą ieškinį dėl Reglamento (EB) Nr. 1007/2009(8) anuliavimo (byla T-18/10, Inuit Tapiriit Kanatami prieš Parlamentą ir Tarybą); pažymi konsultavimo procedūrą remiant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), kurio prašė Kanada ir Norvegija; išreiškia viltį, kad šalių nesutarimus bus galima išspręsti priėmus ETT sprendimus ir gavus PPO procedūrų rezultatus;

41.  žino apie augantį susidomėjimą išteklių eksploatavimu; šiuo požiūriu pabrėžia, kad reikia taikyti platų visa apimantį ekosistema pagrįstą metodą, kurį taikant labiausiai tikėtina susidoroti su įvairialypiais Arkties regiono iššūkiais, susijusiais su klimato kaita, laivyba, pavojais aplinkai ir teršalais, žuvininkyste ir kitomis žmogaus veiklomis pagal ES integruotą jūrų politiką ar Norvegijos Integruotą Barenco jūros ir už Lufuteno salų esančios jūrų teritorijos valdymo planą; rekomenduoja valstybėms narėms pritarti persvarstytoms 2009 m. Arkties Tarybos gairėms dėl atviros jūros naftos ir dujų;

Valdymas

42.  pripažįsta institucijas ir plačią tarptautinės teisės sistemą ir susitarimus, kuriais reglamentuojamos Arkties regionui svarbios sritys, pvz., Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (įskaitant pagrindinius laivybos laisvės ir perplaukimo be žalos principus), Tarptautinę jūrų organizaciją, OSPAR konvenciją(9), Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisiją, CITES(10) ir Stokholmo konvenciją, taip pat daugelį dvišalių susitarimų ir sistemų, šalia nacionalinių taisyklių galiojančių Arkties regiono valstybėse; taigi daro išvadą, kad Arkties regionas neturi būti vertinamas kaip teisinis vakuumas, bet kaip sritis, turinti gerai išvystytas valdymo priemones; vis dėlto pabrėžia, kad dėl su klimato kaita ir spartėjančiu ekonomikos vystymu susijusių problemų visos susijusios šalys turi toliau plėtoti, stiprinti ir įgyvendinti egzistuojančias taisykles;

43.  pabrėžia svarbų valstybių, kaip pagrindinių subjektų Arkties valdyme, vaidmenį, nors atkreipia dėmesį ir į kitų subjektų, kuriems tenka svarbus vaidmuo, pavyzdžiui, tarptautinių organizacijų, čiabuvių ir vietos gyventojų bei subvalstybinių valdžios institucijų, svarbą; pažymi, kad svarbu stiprinti pasitikėjimą tarp veikėjų, turinčių teisėtų interesų regione, per kolektyvinį požiūrį ir dialogą, kaip priemonę plėtoti bendrą Arkties viziją;

44.  mano, kad kai kurių stebėtojų kuriamas įspūdis apie vadinamąsias varžybas dėl Arkties neprisideda prie konstruktyvaus supratimo ir bendradarbiavimo regione stiprinimo; pabrėžia, kad Arkties regiono valstybės įvairiomis progomis deklaravo savo įsipareigojimą vadovaujantis tarptautinės teisės principais išspręsti galimus interesų konfliktus ir kai kuriais atvejais dirbo siekdamos tokio išsprendimo;

45.  pripažįsta AT, kaip svarbiausio regioninio viso Arkties regiono bendradarbiavimo forumo, vaidmens svarbą; primena, kad be valstybių narių Danijos, Švedijos, Suomijos ir šalies kandidatės Islandijos, kurios yra Arkties tarybos narės, dar aktyvios nuolatinės stebėtojos yra valstybės narės Vokietija, Prancūzija, JK, Olandija, Ispanija ir Lenkija; patvirtina savo įsipareigojimą neremti jokių susitarimų, į kuriuos neįtrauktos ES priklausančios Arkties regiono valstybės narės, šalys kandidatės ar EEE / ELPA narėmis esančios Arkties valstybės; pripažįsta konkretų darbą, kurį atliko AT darbo grupės įtraukdamos stebėtojus, ir ragina Komisiją ir ES agentūras kai tik įmanoma ir toliau aktyviai dalyvauti visose svarbiose darbo grupėse; skatina stiprinti AT teisinę ir ekonominę bazę;

46.  pripažįsta, kad problemos, su kuriomis susiduria Arkties regionas, yra globalios, todėl į jų sprendimą turėtų būti įtraukti visi susiję veikėjai;

47.  palankiai vertina pagrindinių pranešimų, kuriuos per pastaruosius metus AT darbo grupės pateikė dėl Arkties naftos ir dujų, dėl atšilimo poveikio ir dėl skubaus reagavimo poreikio, rezultatus;

48.  palankiai vertina čiabuvių interesų politinio organizavimo laipsnį Samių parlamente ir, vėliau, Samių taryboje šiaurės Europoje ir kelių čiabuvių organizacijų bendradarbiavimo poliarinio rato regiono pagrindu ir pripažįsta unikalų AT vaidmenį čiabuvių dalyvavimo požiūriu; pripažįsta Arkties regiono čiabuvių teises, kaip nustatyta JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių ir ragina Komisiją panaudoti Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę Arkties regiono čiabuvių naudai;

49.  palankiai vertina plataus masto bendradarbiavimą sprendžiant pvz., Arkties regiono jūrų aplinkos apsaugos (PAME darbo grupė) klausimą, kuris vyko ne tik regioniniu lygmeniu, bet ir dvišaliu bei tarptautiniu lygmenimis; atsižvelgdamas į tai darbo grupės paieškos ir gelbėjimo klausimais AT atliktą darbą vertina kaip pirmą žingsnį kuriant mechanizmus, kuriuos taikant galima priimti taip pat privalomus sprendimus;

50.  palankiai vertina nuolatinį AT savo darbo apimties ir struktūros vertinimą ir yra įsitikinęs, jog AT plės sprendimų priėmimo proceso bazę, kad būtų įtraukti Arkties regionui nepriklausantys veikėjai;

51.  išreiškia viltį, kad AT ir toliau vykdys savo svarbią veiklą ir plės sprendimų priėmimo proceso bazę, kad būtų įtraukti kiti Arkties veikėjai, kurių dalyvavimas Arkties regione intensyvėja, ir panaudotos jų žinios ir gebėjimai bei atsižvelgta į jų teisėtus interesus pagal tarptautinę teisę, kartu pabrėžiant gerokai didesnę Arkties regiono valstybių interesų svarbą; teigiamai vertina AT vidaus procedūrą, susijusią su stebėtojo statuso ir galimos būsimos AT užduočių apimties persvarstymu;

52.  mano, kad sustiprinta AT turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį bendradarbiaujant Arkties klausimais, todėl palankiai vertintų AT pajėgumų stiprinimą politiniu ir administraciniu požiūriais, pvz., sukuriant nuolatinį sekretoriatą, dėl kurio šiuo metu diskutuojama, vienodžiau padalijant sąnaudas, dažniau rengiant ministrų susitikimus ir aukščiausiu lygmeniu rengiant Metinį Arkties aukščiausiojo lygio susitikimą, kaip pasiūlė ES valstybės narės Suomijos, kuri taip pat yra Arkties Tarybos narė, užsienio reikalų ministras; taip pat palankiai vertintų didesnį Arkties regiono parlamentų narių dalyvavimą, kad būtų pabrėžtas parlamentinis aspektas ir užtikrintas atitinkamų veikėjų, kurie nepriklauso Arkties regionui, įtraukimas; be to, primygtinai teigia, kad dažnai pasikartojantys vidiniai išskirtinio valstybių branduolio aukšto lygio susitikimai tik pakenks visos AT statusui ir vaidmeniui; linki AT ir toliau taikyti savo atvirą ir integruojantį metodą ir išlikti atvira visoms suinteresuotosioms šalims;

53.  mano, kad Šiaurės dimensija yra pagrindinė regioninio bendradarbiavimo Šiaurės Europoje vieta; pažymi, kad keturios partnerės, t. y. ES, Islandija, Norvegija ir Rusijos Federacija, bei Arkties Taryba, Barenco jūros Europos ir Arkties taryba, Baltijos jūros valstybių taryba, Šiaurės ministrų taryba, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Europos investicijų bankas (EIB), Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) ir Pasaulio bankas (IBRD) dalyvauja Šiaurės dimensijoje ir kad Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos Šiaurės dimensijoje turi stebėtojo statusą; pabrėžia, kad reikia artimai suderinti Šiaurės dimensijos politiką ir ES formuojamą Arkties politiką; atkreipia dėmesį į Šiaurės dimensijos Arkties lango programą; pabrėžia vertingą Šiaurės dimensijos partnerysčių patirtį, ypač naują Šiaurės dimensijos partnerystę dėl transporto ir logistikos, ir jų naudą bendradarbiavimui Arkties regione;

54.  patvirtina savo paramą ES nuolatinio stebėtojo statusui AT; pripažįsta, kad ES valstybės narės dalyvauja AT darbe per įvairias tarptautines organizacijas (pvz., Tarptautinę jūrų organizaciją, OSPAR, Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisiją ir Stokholmo konvenciją) ir pabrėžia visų ES politikos krypčių, susijusių su Arkties regionu, nuoseklumo poreikį; ragina Komisiją tinkamai informuoti Parlamentą apie AT ir jos darbo grupių veiklą ir posėdžius; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės kaip narės arba stebėtojos jau dalyvauja kitose tarptautinėse organizacijose, kurios svarbios Arkties regionui, pvz., Tarptautinėje jūrų organizacijoje, OSPAR, Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijoje ir su Stokholmo konvencija susijusioje veikloje, ir todėl turėtų nuosekliau sutelkti dėmesį į darbą šiose organizacijose; atsižvelgdamas į tai ypatingai pabrėžia visų ES politikos krypčių, susijusių su Arkties regionu, nuoseklumo poreikį; ragina AT kaip ad hoc stebėtojus labiau įtraukti pilietinę visuomenę ir nevyriausybines organizacijas;

55.  mano, kad Barenco jūros Europos ir Arkties taryba (BAEC) yra svarbus Danijos, Suomijos, Norvegijos, Rusijos, Švedijos ir Europos Komisijos bendradarbiavimo centras; atkreipia dėmesį į BAEC darbą sveikatos ir socialinių klausimų, švietimo ir mokslinių tyrimų, energetikos, kultūros ir turizmo srityje; pažymi Čiabuvių tautų darbo grupės (angl. WGIP) patariamąjį vaidmenį BAEC;

Išvados ir reikalavimai

56.  ragina Komisiją veikiančią tarpžinybinę grupę paversti į nuolatinę tarpžinybinę struktūrą siekiant užtikrinti nuoseklų, koordinuotą ir integruotą politikos metodą, taikomą visose pagrindinėse Arkties regionui svarbiose politikos srityse, pvz., aplinkos, energetikos, transporto ir žuvininkystės srityse; rekomenduoja šios struktūros vadovavimą bendrai pavesti Europos išorės veiksmų tarnybai ir Jūrų reikalų ir žuvininkystės generaliniam direktoratui, kuris koordinuotų tarpsektorinius klausimus Komisijoje; be to, rekomenduoja sukurti atitinkamą Arkties skyrių Europos išorės veiksmų tarnyboje;

57.  ragina Komisiją derybose dėl dvišalių sutarčių atsižvelgti į tai, kad turi būti saugoma jautri Arkties ekosistema, ginami Arkties regiono gyventojų, įskaitant vietos gyventojų grupes, interesai ir tvariai naudojami gamtiniai Arkties ištekliai, ir vykdant bet kokią veiklą laikytis šių principų;

58.   pažymi, jog moksliniai duomenys aiškiai rodo, kad Arkties ekosistemoje šiuo metu vyksta didžiuliai su klimatu susiję pokyčiai ir kad esant tokiai padėčiai reikalinga prevencinė ir moksliškai pagrįsta koncepcija, kaip reaguoti į bet kokius būsimus pokyčius Arktyje; ragina toliau vykdyti mokslinius tyrimus vadovaujantis daugiašaliais susitarimais siekiant, kad apie Arkties ekosistemą būtų suteikta daugiau informacijos tarptautiniu lygmeniu ir pagerintas sprendimų priėmimo procesas prieš įvykstant kitiems didžiuliams pokyčiams;

59.  pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės labiausiai prisideda prie su Arktimi susijusių mokslinių tyrimų, regioninio bendradarbiavimo ir regioniniu bei platesniu mastu svarbios technologijos plėtros, ir ragina Komisiją ištirti bendro finansavimo ir bendro programų rengimo ašigalio srityje iniciatyvų galimybes, kad būtų sukurtos sąlygos sklandesniam ir veiksmingesniam dalyvaujančių šalių ekspertų bendradarbiavimui; prašo ES skatinti bendradarbiavimo veiklą su JAV, Kanada, Norvegija, Islandija, Grenlandija ir Rusija įvairialypių Arkties mokslinių tyrimų srityje, taip nustatant suderintas finansavimo priemones; toliau prašo Komisijos sukurti priemones, skirtas dirbti tiesiogiai su Arkties regiono valstybėmis narėmis, čiabuvių organizacijomis ir Arkties mokslinių tyrimų institutais, siekiant padėti informuoti ES apie aktualias problemas, svarbias mokslinių tyrimų temas ir Arkties regione gyvenantiesiems ir dirbantiesiems susirūpinimą keliančius klausimus, kad būtų padedama kurti būsimas mokslinių tyrimų veiklas;

60.  mano, kad ES turėtų toliau plėsti savo pajėgumus ir ragina Komisiją ištirti ES veiklos Arkties regione, pvz., bendrų daugiašalių mokslinių tyrimų ašigalyje finansavimo programos, kuri sudaro sąlygas lengviau bendradarbiauti be biurokratinių kliūčių ir vykdyti bendrus mokslinių tyrimų bendruomenės projektus, vystymą ir tęsimą ir parengti pranešimą apie tai; ragina Komisiją pagrindinį prioritetą teikti ES Arkties informacijos centro kaip bendros tinklų pagrindu veikiančios įstaigos sukūrimo apsvarstymui atsižvelgiant į tinkamus pasiūlymus; atsižvelgdamas į tai pažymi Laplandijos universiteto pasiūlymą; mano, kad toks centras turėtų turėti galimybes užtikrinti nuolatinį ES pagrindinių Arkties regionui svarbių veikėjų įtraukimą ir informacijos apie Arkties regioną ir paslaugų nukreipimą į ES institucijas ir suinteresuotąsias šalis;

61.  pažymi, kad norint objektyviai nustatyti pokyčių, vykstančių gamtinėje Arkties regiono aplinkoje, procesus ir greitį, daugiašalėms mokslinėms ekspedicijoms reikia suteikti nevaržomą prieigą, kad galėtų atlikti tyrimus šiame ypatingai jautriame mūsų Žemės rutulio regione; pažymi, kad ES stiprina savo dalyvavimą ir įsitraukimą ypač Arkties Europos sektoriuje kurdama bendrą tyrimų infrastruktūrą ir didindama mokslinių programų, įgyvendinamų Arkties regione, skaičių; ypač remia daugelio šakų mokslines grupes, kuriose dirba specialistai, atstovaujantys visoms suinteresuotosioms valstybėms; palankiai vertina dažniausiai gerą ir atvirą bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje ir mano, kad šie tyrimai turėtų būti atviri ir tuo būtų suinteresuota visa tarptautinė bendruomenė, kuri galėtų šiais tyrimais pasinaudoti;

62.  pabrėžia ES Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo, teikiančio aiškią Europos pridėtinę vertę ypač Kolos Arkties ir Karelijos tarptautinio bendradarbiavimo programose ir tarptautinio bendradarbiavimo Baltijos jūros baseino programoje, kuri apima Barenco regioną, indėlį; reikalauja, kad Komisija išnagrinėtų, kaip tinkamai pagerinta Šiaurės periferijos programa galėtų per kitą programavimo laikotarpį padaryti panašų poveikį Arkties strategijai;

63.  ragina Komisiją remti pastangas greitai ir veiksmingai įgyvendinti Svalbardo integruotą stebėsenos sistemą ir Europos daugiadisciplinines jūros dugno observatorijas kaip unikalų indėlį į geresnį Arkties aplinkos supratimą ir apsaugą;

64.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl to, kaip projektas „Galileo“ arba tokie projektai kaip Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema, kurie galėtų turėti poveikį Arkties regionui, galėtų būti vystomi taip, kad būtų užtikrinta saugesnė ir greitesnė laivyba Arkties vandenyse, ypač investuojant į šiaurės rytų koridoriaus saugumą ir prieinamumą ir siekiant prisidėti prie geresnio ledynų judėjimo nuspėjamumo, Arkties jūros dugno žemėlapio sudarymo bei padėti suprasti procesus, esminius to regiono geodinamikai – turinčius svarbiausią reikšmę Žemės geodinamikai, vandens cirkuliavimui poliariniuose regionuose, ir pagilinti žinias apie unikalias ekosistemas;

65.  ragina visas vyriausybes Arkties regione, ypač Rusijos vyriausybę, patvirtinti ir pasirašyti Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių, kurią 2007 m. rugsėjo 13 d. patvirtino Generalinė Asamblėja;

66.  primygtinai ragina valstybes nares ratifikuoti visus pagrindinius susitarimus dėl čiabuvių tautų teisių, pvz., TDO Konvenciją Nr. 169;

67.  ragina ES ir jos valstybes nares vykstant TJO darbui dėl privalomo Poliarinio laivybos kodekso pasiūlyti, kad suodžių išmetimas ir mazutas būtų reguliuojami specialiai; jei tokios derybos neduotų vaisių, prašo Komisiją pateikti pasiūlymų dėl į ES uostus po kelionių į Arkties vandenis ar prieš tokias keliones atvykstantiems laivams skirtų taisyklių, siekiant nustatyti griežtą režimą, kuriuo apribojamas suodžių išmetimas ir mazuto naudojimas ir gabenimas;

o
o   o

68.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Arkties regiono valstybių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 41.
(2) Užsienio reikalų tarybos 2985-asis posėdis.
(3) Tarybos 2914-asis posėdis.
(4) 2009/10:UU4.
(5) OL L 197, 2001 7 21, p. 30.
(6) Pasirašytas 2010 m. rugsėjo 15 d.
(7) OL L 136, 2007 5 29, p. 3.
(8) OL L 286, 2009 10 31, p. 36.
(9) Šiaurės Rytų Atlanto jūrinės aplinkos apsaugos konvencija.
(10) Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija.


ES Juodosios jūros strategija
PDF 311kWORD 109k
2011 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES Juodosios jūros strategijos (2010/2087(INI))
P7_TA(2011)0025A7-0378/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“ (COM(2007)0160),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas dėl Juodosios jūros sinergijos iniciatyvos,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl požiūrio į Juodosios jūros regioninę politiką(1),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 14 d. Kijeve priimtą Europos Sąjungos ir platesnio Juodosios jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. Komisijos komunikatą „Pirmųjų Juodosios jūros sinergijos įgyvendinimo metų ataskaita“ (COM(2008)0391),

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą, kuriuo pradedama Juodosios jūros sinergijos aplinkos partnerystė (Briuselis, 2010 m. kovo 16 d.),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (COM(2006)0726) ir Komisijos siekį 2011 m. pateikti persvarstytą Europos kaimynystės politiką (EKP),

–  atsižvelgdamas į stojimo partnerystę su Turkija,

–  atsižvelgdamas į partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina ir į vykstančias derybas dėl naujų asociacijos susitarimų, taip pat į atitinkamus EKP veiksmų planus,

–  atsižvelgdamas į EKP pažangos Armėnijoje, Azerbaidžane, Moldovos Respublikoje, Gruzijoje ir Ukrainoje ataskaitas, kurias Komisija patvirtino 2010 m. gegužės 12 d.,

–  atsižvelgdamas į partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, sudarytą su Rusijos Federacija, ir vykstančias derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Rytų partnerystė“ (COM(2008)0823),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 7 d. Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į neseniai pasiektą pažangą vykdant dialogą su regiono šalimis dėl vizų režimo supaprastinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Moldovos Respublikos, Rusijos Federacijos, Turkijos, Ukrainos ir Pietų Kaukazo šalių, taip pat dėl integruotos jūrų politikos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7–0378/2010),

A.  kadangi Juodosios jūros regionas yra strateginis Europą su Kaspijos jūros regionu, Vidurine Azija ir Artimaisiais Rytais bei, toliau žvelgiant, Pietryčių Azijos regionu ir Kinija jungiantis tiltas ir jam būdingi glaudūs ryšiai ir didelis potencialas, tačiau taip pat ir dideli skirtumai bei nesutarimai; kadangi regionui priklauso ES valstybės narės Bulgarija, Graikija ir Rumunija, šalis kandidatė Turkija, Europos kaimynystės politikos partneriai Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina, taip pat Rusijos Federacija kaip strateginė partnerė,

B.  kadangi Juodosios jūros regionas yra strategiškai svarbus ES; kadangi dalis Juodosios jūros patenka į ES teritoriją ir geografiniu požiūriu didelė šios jūros dalis priklauso Europai, o dėl to ES ir regiono šalys turi bendrų problemų ir galimybių, taip pat bendrą poreikį užtikrinti, kad aplink Juodąją jūrą būtų taiki, demokratiška, saugi, stabili, regioniniu bendradarbiavimu grindžiama ir tvarios gerovės erdvė, kadangi reikia darnesnio, tvaresnio ir labiau strateginio požiūrio į Juodosios jūros regioną,

C.  kadangi Juodosios jūros regionas yra socialinės, kultūrinės ir religinės įvairovės aplinka, kurioje pagrindinis vaidmuo turėtų tekti kultūrų ir tikėjimų dialogui,

D.  kadangi Juodosios jūros sinergija (JJS) iš esmės pripažįsta, kad Juodosios jūros regionas yra strateginis ES ir kad reikia stiprinti ES veiklą šiame regione; kadangi JJS iki šiol davė menkų rezultatų ir nėra aiškios ir išsamios dabartinių JJS įgyvendinimo rezultatų panoramos, o dėl to ES kritikuojama, kad jai trūksta strateginės regiono vizijos ir kad jos požiūris į įgyvendinimą yra nenuoseklus,

E.  kadangi nerengiamas veiksmų planas, kuriame būtų numatyti konkretūs uždaviniai ir gairės bei ataskaitų teikimo, stebėsenos, vertinimo ir tolesnių veiksmų mechanizmai, kaip prašyta pačioje pirmojoje Parlamento rezoliucijoje dėl Juodosios jūros regiono,

F.  kadangi paskelbta tik viena pažangos ataskaita (2008 m.), po kurios nebuvo taikytas joks reguliaraus ataskaitų teikimo mechanizmas; kadangi vykdyta nedaug projektų ir iki šiol pradėta tik aplinkos partnerystė,

G.  kadangi nuo 2008 m. nesurengta nė viena ministrų konferencija ir dėl to tampa aišku, kad JJS trūksta matomumo, strateginės vizijos ir politinių gairių,

H.  kadangi iki šiol pastangoms, nors jos ir pagirtinos, labai trukdė bloga administracinė struktūra, institucinių ir politinių įsipareigojimų nebuvimas ir žmogiškųjų bei tam skirtų finansinių išteklių stoka,

I.  kadangi nuo 2008 m. Juodosios jūros regione įvyko daug pokyčių ir matyti regioninio bendradarbiavimo pažanga kai kuriose techninėse srityse, pvz., aplinkosaugos, švietimo, mokslinių tyrimų ir technologijų, taip pat normų derinimo srityje, tačiau kai kurios problemos, pvz., užsitęsę konfliktai Kaukaze ir Padniestrėje, jūros saugumo ir paieškų bei gelbėjimo operacijos, militarizacija, gyventojų perkėlimas ir demokratinio valdymo silpnėjimas, išliko ir netgi paaštrėjo,

J.  kadangi ES pirmininkavusios Prancūzijos misija ir valstybių narių veiksmai parodė ES pasiryžimą švelninti ir spręsti konfliktą Gruzijoje,

K.  kadangi Juodosios jūros regionas yra geografiškai ir strategiškai svarbus atsižvelgiant į ES energetinį saugumą, ypač į energijos tiekimo šaltinių įvairinimą,

L.  kadangi kitas ES iniciatyvas, į kurias įtrauktos Juodosios jūros regiono šalys, reikėtų laikyti ne JJS konkurentėmis, bet ją papildančiomis,

M.  kadangi Komisijos prašyta parengti ES Dunojaus regiono strategiją, kurioje turėtų būti atsižvelgiama į glaudžius šio regiono ryšius su Juodosios jūros regionu,

1.  mano, kad, turint mintyje Juodosios jūros regiono svarbą ES ir gana menkus JJS rezultatus, reikėtų imtis strategijos siekiant padidinti ES veiksmų regione darnumą ir matomumą ir kad ES Juodosios jūros strategija turėtų būti neatskiriama platesnės ES užsienio ir saugumo politikos vizijos dalis;

2.  ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) persvarstant Europos kaimynystės politiką kartu parengti ir Juodosios jūros regiono strategiją ir taip apibrėžti integruotą ir visapusišką ES požiūrį siekiant atsižvelgti į regiono problemas ir galimybes, taip pat nustatyti išsamų veiksmų planą, aiškius uždavinius, pavyzdines iniciatyvas ir gaires; mano, kad vadovaujantis strategija bus veiksmingai koordinuojama veikla ir pasidalijamos užduotys;

3.  dar kartą ragina Komisiją ir EIVT nustatyti konkrečius stebėsenos, vertinimo, tolesnių veiksmų ir ataskaitų teikimo mechanizmus ir taip vykdyti reguliarią strategijos įgyvendinimo peržiūrą; ragina, kad pagrindiniuose šio proceso etapuose būtų konsultuojamasi su atitinkamais Europos Parlamento komitetais;

4.  rekomenduoja, kad būtų užtikrinamas ES lygmens politikos ir ES valstybių narių nacionalinių strategijų Juodosios jūros regione nuoseklumas;

5.  pabrėžia, kad ES valstybės narės turi susitarti dėl aiškių prioritetų, kad būtų galima parengti realiai įvykdomą ir finansiškai pagrįstą veiksmų planą ir atitinkamą jo veiksmingumo vertinimo sistemą;

6.  pabrėžia, kad naujos strategijos uždaviniams įgyvendinti turi būti skirti tinkami žmogiškieji ištekliai, visų pirma tam turi būti skiriama dėmesio ir tai turi matytis kuriant EIVT organizacinę ir personalo struktūrą;

7.  palankiai vertina tai, kad pradėta tarpvalstybinio bendradarbiavimo Juodosios jūros baseine bendra veiklos programa pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), ir mano, jog tai, kad gauta daug paraiškų, rodo didelį susidomėjimą bendrais bendradarbiavimo Juodosios jūros regione projektais; sveikina tai, kad 2010 m. lapkričio mėn. Jungtinis priežiūros komitetas patvirtino 16 naujų projektų; vis dėlto mano, kad lėtas programos veikimas atspindi dabartinių finansavimo mechanizmų trūkumus; ypač pažymi, kad esama teisinių sunkumų, susijusių su tuo, kad dalyvius reikia finansuoti pagal skirtingas finansines priemones, ir ragina Komisiją surasti sprendimų, kad tokios kliūtys būtų panaikintos; laikosi nuomonės, kad investiciniai projektai taip pat galėtų būti įtraukti į programą;

8.  ragina parengti kito programavimo laikotarpio bendrą Juodosios jūros baseino veiklos programą siekiant toliau stengtis visiškai įgyvendinti visus Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės tarpvalstybinio bendradarbiavimo 2007–2013 m. strategijos dokumente nustatytus tikslus; pabrėžia, kad reikėtų nustatyti vienodas paraiškoms taikytinas sąlygas tam, kad visų programoje dalyvaujančių valstybių juridiniai asmenys turėtų galimybę siekti pagrindinio pareiškėjo statuso; mano, kad visos bendros Juodosios jūros baseino veiklos programos šalys turėtų būti įtrauktos ir skatinamos aktyviai dalyvauti kito programavimo laikotarpio metu;

9.  todėl yra įsitikinęs, kad strategijos sėkmė priklauso nuo tinkamo ir aiškaus finansavimo teikimo; ragina sukurti specialią Juodosios jūros strategijai skirtą biudžeto eilutę, taip pat parengti veiksmingus išmokų metodus, pritaikytus prie konkrečių regiono ypatybių, ir taikyti lėšų panaudojimo kontrolę; skatina teikti pirmenybę nedidelio masto vystymosi projektų finansavimui; ragina Komisiją ir regionus skatinti žmonių tarpusavio kontaktų projektus tarptautinio bendradarbiavimo srityje ir sukurti bei stiprinti mažų projektų fondo finansinę priemonę;

10.  pabrėžia, kad reikia projektais grindžiamo požiūrio siekiant įtraukti vietos valdžios institucijas, verslo bendruomenes, NVO ar kitas pilietinės visuomenės organizacijas į veiklos pagal Juodosios jūros strategiją rengimą, bendros atsakomybės už ją prisiėmimą ir įgyvendinimą; pabrėžia, kad labai svarbu vykdyti veiklos pagal Juodosios jūros strategiją priežiūrą nustatant gaires ar kitus tinkamus rodiklius;

11.  skatina vystyti įvairių Sąjungos politikos sričių, kurios įtrauktos į strategiją, ypač struktūrinių fondų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrosios programos ir transeuropinių transporto tinklų, sąveiką siekiant užtikrinti finansuojamų veiksmų tvarumą; tokiu būdu vykdant vieną ekonominės plėtros iniciatyvą sukurtos galimybės gali būti ir toliau užtikrinamos vykdant kitą papildomą iniciatyvą;

12.  mano, kad įtrauktis ir regioninė atsakomybė yra svarbūs ES požiūrio į regioną principai, o Turkija ir Rusija yra Juodosios jūros regioninio bendradarbiavimo partnerės, kurias reikėtų tinkamai į jį įtraukti; mano, kad dvejopas Bulgarijos, Rumunijos ir Graikijos, kurios yra ir pakrantės šalys, ir ES valstybės narės, vaidmuo itin svarbus siekiant, kad ES politika Juodosios jūros regione būtų sėkminga;

13.  mano, kad, siekiant matomumo, strateginio vadovavimo ir aukšto lygio koordinavimo, reikėtų reguliariai rengti ES ir platesnio Juodosios jūros regiono šalių ministrų susitikimus ir į juos įtraukti visus regiono veikėjus ir šalis, įskaitant Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizaciją (JJEBO), Juodosios jūros apsaugos nuo taršos komisiją, ERPB ir EIB; yra įsitikinęs, kad ES ir JJEBO bendradarbiavimo institucinis dialogas galėtų būti žingsnis siekiant tikros partnerystės regione; visgi pažymi, kad JJEBO šiuo metu patiria struktūrinių sunkumų ir kad reikia ją atnaujinti ir reformuoti, kad ji taptų veiksminga regionine partnere;

14.  apgailestauja dėl to, kad Juodosios jūros dialogo ir partnerystės forumui neigiamą įtaką turėjo įtampa regione ir dėl to jis iki šiol dar nebuvo įsteigtas; mano, kad toks forumas prisidėtų prie regioninių veikėjų idėjų generavimo ir dialogo skatinimo;

15.  mano, kad Juodosios jūros strategiją reikėtų rengti visais regioninio bendradarbiavimo lygmenimis; palankiai vertina pradėtą ES ir Juodosios jūros regiono šalių parlamentinį bendradarbiavimą;

16.  pripažįsta regioninių ir vietos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių svarbą strategijos planavimui ir įgyvendinimui, atsižvelgiant į jų glaudų ryšį su teritorija ir vietos žmonėmis; taigi ragina nustatyti jų poreikius ir juos visapusiškai įtraukti į strategijos įgyvendinimą;

17.  palankiai vertina Juodosios jūros regiono pilietinės visuomenės forumo sukūrimą ir skatina stipresnį vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir verslo bendradarbiavimą; ragina Komisiją teikti didesnę paramą pilietinei visuomenei, įskaitant paramą PVO tinklams; pabrėžia nevyriausybinio sektoriaus vaidmens svarbą siekiant užtikrinti tiek veiksmingą Juodosios jūros strategijos įgyvendinimą, tiek pasitikėjimo kūrimo priemonių sėkmingumą;

18.  pabrėžia, kad JJS ir Rytų partnerystė papildo viena kitą, ir ragina Komisiją konstruktyviai panaudoti abiejų iniciatyvų požiūrių skirtumus ir aiškiai nustatyti visais lygmenimis, kaip pasinaudoti šiuo esminiu papildomumu; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad EIVT veiksmingai koordinuotų įvairias iniciatyvas ir priemones, kurias ES įgyvendina platesniame Juodosios jūros regione;

19.  palankiai vertina rengiamą ES Dunojaus regiono strategiją, kuri bus baigta šių metų pabaigoje, ir raginą ją patvirtinti ir pradėti įgyvendinti pirmoje 2011 m. pusėje; pabrėžia, kad reikia praplėsti ES Dunojaus regiono strategiją ir į ją įtraukti Juodosios jūros regioną; atkreipia dėmesį į tai, kad tvarus Dunojaus regiono vystymasis dar labiau padidins geografinę ir strateginę Juodosios jūros svarbą; todėl, pripažindamas skirtingą regionų pobūdį ir skirtingą geografinį abiejų strategijų aspektą, mano, kad jos turėtų viena kitą papildyti ir sustiprinti;

20.  pabrėžia, kad ES Juodosios jūros regiono strategija ES ir valstybės narės turėtų siekti pagrindinio tikslo įtvirtinti taikos, demokratijos, gerovės ir stabilumo erdvę, kuri būtų grindžiama pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir suteiktų ES energetinį saugumą; mano, kad geras valdymas, teisinė valstybė, pagarbos žmogaus teisėms skatinimas, migracijos valdymas, energetika, transportas, aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis turėtų būti prioritetinės veiksmų sritys;

Saugumas ir geras valdymas

21.  primena, kad Juodosios jūros regionui reikia aktyvios politikos ir ilgalaikių sprendimų, kad galėtų būti sprendžiamos didelės regioninės ir tarpvalstybinės problemos, pvz., užsitęsę konfliktai, gyventojų perkėlimas, dvišaliai ginčai, uždarytos sienos ir strateginiai nesutarimai, dėl kurių didėja militarizacija ir ginklavimasis, silpnėja institucijos, administravimas ir demokratinis valdymas, auga tarpvalstybinis nusikalstamumas ir nusikalstama prekyba, blogėja sienų ir judėjimo valdymas, prastėja jūrų saugumas ir sauga;

22.  pabrėžia, kad Juodosios jūroms šalims itin svarbu sukurti ir plėtoti gerus kaimynystės santykius kaip būtiną sėkmingo bendradarbiavimo sąlygą, ir laiko nepriimtina, kad regione tebėra uždarytų kaimyninių šalių sienų problema;

23.  mano, kad ES gali ir turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį formuojant Juodosios jūros regiono saugumo aplinką; ragina ES labiau įsitraukti į regioninį strateginį dialogą ir ES bendradarbiauti su strateginėmis partnerėmis saugumo ir konfliktų prevencijos bei jų sprendimo klausimais remiantis tarptautine teise; pabrėžia, kad visapusiškas Juodosios jūros strategijos plėtojimas yra taip pat susijęs su konkrečia taikaus neišspręstų konfliktų sprendimo proceso pažanga; todėl ragina, kad ES laibiau tiesiogiai įsitrauktų į derybų ir taikos palaikymo procesus ir prisiimtų juose pagrindinį vaidmenį, taikytų daugiau pasitikėjimo kūrimo priemonių ir pagalbos programų, siekiant padėti pagrindus ilgalaikiams ir visapusiškiems konfliktų sprendimams ir sušvelninti konfliktų padarinius vietos gyventojams; palankiai vertina EUBAM ir EUMM veiklą;

24.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai padidinti pastangas, kad Rusija būtų paskatinta laikytis N. Sarkozy šešių punktų plano siekiant stabilizuoti ir išspręsti konfliktą Gruzijoje;

25.  pažymi, kad reikia stiprinti stebėsenos sistemas, ir ragina ES parengti ankstyvojo įspėjimo sistemą kaip konfliktų prevencijos ir pasitikėjimo kūrimo priemonę Juodosios jūros regione, siekiant išvengti nestabilumo ir konfliktų paaštrėjimo; ragina daugiau skirti dėmesio konkretiems atvejams negu reikšti bendrą susirūpinimą; ragina, kad būtų apsvarstytos pasitikėjimo kūrimo priemonės, pvz., viešas informacijos apie ginklų pardavimą ir karinio laivyno veiklą atskleidimas; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno Kryme uosto susitarimo pratęsimo ir galimo jo poveikio regiono stabilumui;

26.  ragina ES imtis veiksmų siekiant sukurti regioninę teisinę sistemą ir priemones ginklavimosi Juodosios jūros regione problemai spręsti;

27.  ragina, kad Juodosios jūros strategija būtų sprendžiamos tarpvalstybinio nusikalstamumo ir nusikalstamos prekybos, ypač prekybos narkotikais ir žmonėmis, taip pat nelegalios migracijos problemos, taip pat ragina papildomai stiprinti bendradarbiavimą sienų ir judėjimo valdymo srityje;

28.  pabrėžia, kad reikia geresnio migracijos iš Juodosios jūros regiono ir į jį valdymo stiprinant politinę, ekonominę ir socialinę imigrantų integraciją, kuri būtų grindžiama ES visuotinio požiūrio į migraciją principais;

29.  pažymi, kad pastaraisiais metais didėja incidentų jūroje skaičius, įskaitant žmonių aukas ir žalą gamtai, ir kad pajūrio šalys negeba vykdyti koordinuotų ir sėkmingų gelbėjimo operacijų; atsižvelgdamas į tai, ragina ES panaudoti integruotą jūrų politiką siekiant koordinuoti paieškų ir gelbėjimo bei nelaimių prevencijos veiklą Juodosios jūros regione; ragina parengti Juodosios jūros stebėjimo strategiją;

30.  mano, kad į Juodosios jūros regiono saugumo strategiją taip pat reikėtų įtraukti administravimo, demokratinio valdymo, pagarbos žmogaus teisėms ir valstybės pajėgumo gerinimo tikslus; ragina Komisiją ir EIVT imtis institucijų kūrimo ir demokratinio valdymo bendrų iniciatyvų, kurios būtinos kiekvienai valstybei, kuri nori sėkmingai vystytis; pabrėžia, kad siekis pagerinti valdymą, teisinės valstybės principo laikymąsi ir valstybės institucijas buvusiose sovietinėse regiono šalyse jau savaime yra saugumo strategija, kadangi visiškai ar iš dalies nepajėgi valstybė ir politinė stagnacija sudaro sąlygas išorės kišimuisi ir tarpvalstybinei grėsmei;

31.  pabrėžia, kad ES Juodosios jūros strategijoje turi būti skiriama daug dėmesio žmogaus teisių gynimui ir demokratijos stiprinimui regione, įskaitant sėkmingo nevyriausybinių organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų regione bendradarbiavimo skatinimą;

32.  pažymi, kad vienas ES prioritetų yra pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos stiprinimas visame pasaulyje; pažymi, kad okupuotoje Pietų Osetijoje ir Abchazijoje kasdien pažeidžiamos žmogaus teisės; todėl ragina ES, o ypač EIVT, aktyviai reaguoti į visus žmogaus teisių pažeidimus Juodosios jūros regione;

33.  pabrėžia, kad ESBO regione atlieka svarbų vaidmenį, ir mano, jog būtina, kad ES bendradarbiautų su ESBO institucijų kūrimo, teisinės valstybės, rinkimų stebėjimo, žiniasklaidos laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių srityse;

Energetika, transportas ir aplinka

34.  viena vertus, mano, kad Juodosios jūros regionas yra strategiškai svarbus ES energetiniam saugumui ir ES apsirūpinimo energija šaltinių įvairinimui, ir todėl pakartoja, kad svarbu skubiai parengti nuoseklią Juodosios jūros regiono strategiją; kita vertus, mano, kad bendradarbiavimas energetikos, transporto ir aplinkos srityse itin svarbus darniam ir tvariam regiono vystymuisi; palankiai vertina tai, kad pradėta Aplinkos partnerystė, ir tuo pačiu metu nekantriai laukia, kol bus pradėtos kitos dvi, transporto ir energetikos, partnerystės; ragina jas greitai ir veiksmingai įgyvendinti; laikosi nuomonės, kad bendros teisinės sistemos parengimas regioniniu lygiu duotų daug naudos, turint mintyje veiksmingesnį bendradarbiavimą ir sinergiją šiose srityse; mano, kad profesinių ir institucinių tinklų sukūrimas ir jų rėmimas galėtų padidinti pajėgumą vykdyti bendradarbiavimu pagrįstą ir veiksmingą sprendimų priėmimą;

35.  pabrėžia, kad Juodosios jūros regione reikia sustiprinti daugiašalį bendradarbiavimą energetikos srityje, kurio pagrindiniai principai nustatyti PPO ir Energetikos chartijos sutartyje; remia visapusišką rinkos ir reguliavimo integraciją remiantis ES energetikos ir aplinkos apsaugos teisės aktais, ragina platesnio Juodosios jūros regiono šalis prisijungti prie Energijos bendrijos sutarties ir skatina ES, EIB ir ERPB teikti paramą Juodosios jūros regiono energijos infrastruktūros modernizacijai;

36.  pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti ilgalaikį ES energijos tiekimo saugumo ir stabilumo jos kaimynystėje tikslą svarbu, kad valstybės narės laikytųsi vieningo požiūrio Juodosios jūros regiono klausimais;

37.  primena, kad reikia aktyvesnių Komisijos veiksmų, kuriais būtų remiamos dujų tiekimo šaltinių įvairinimo priemonės ir rengiama bendra normų sistema, siekiant skatinti skaidrią, konkurencingą ir taisyklėmis grindžiamą dujų rinką; tuo pačiu metu ragina ES aktyviai plėtoti bendradarbiavimą su Juodosios jūros regiono valstybėmis ir suteikti joms daugiau galimybių remti energetikos projektus, kuriais ES suinteresuota; taigi palankiai vertina Moldovos Respublikos ir Ukrainos įstojimą į Energijos bendriją;

38.  pabrėžia, kad reikia skubiai įsteigti EURONEST parlamentinę asamblėją, kuri padės siekti Rytų partnerystės tikslų, taigi turės teigiamą poveikį energetinio saugumo klausimams;

39.  primena ES siekį didinti tiekimo maršrutų ir šaltinių įvairovę, taip pat parengti ES bendrą energetikos politiką; dar kartą pabrėžia vadinamojo Pietų koridoriaus projektų svarbą, ypač ES strateginio prioritetinio projekto „Nabucco“ ir greito jo įgyvendinimo svarbą Europos energetiniam saugumui; atkreipia dėmesį į vadinamąjį Pietų srovės projektą; dar kartą pabrėžia suskystintų gamtinių dujų (SGD) transportavimo į Europą, kuris vykdomas kaip AGRI projektas, ir SGD terminalų Juodosios jūros uostuose vystymo, taip pat europinio Konstancos-Triesto naftotiekio svarbą;

40.  ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos sudaryti susitarimus su šalimis, kurios galėtų būti dujų vamzdyno „Nabucco“ tiekėjos;

41.  mano, kad energetikos infrastruktūros dokumentų rinkinyje, kurį netrukus pateiks Komisija, daug dėmesio turi būti skiriama siūlomiems Juodosios jūros regiono energetikos projektams; atkreipia dėmesį į tai, kad šio regiono valstybes kertantys tranzito maršrutai gali žymiai pagerinti ES tiekimo saugumą;

42.  pabrėžia atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą Juodosios jūros regione, kuris galėtų žymiai prisidėti prie patikimo energijos tiekimo ateityje pasaulio lygiu bei prie tvaraus ekonomikos augimo, ir ragina Komisiją ir Juodąją jūrą supančias šalis išnaudoti šį potencialą;

43.  ragina, kad į ES ir Juodosios jūros regiono partnerystę būtų įtrauktas atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo sričių žinių ir technologijų perdavimas bei tinklų projektavimo techninė pagalba, ir pažymi, kad norint padidinti tiekimo saugumą labai svarbu tausoti energiją; remia mokslinius tyrimus, susijusius su alternatyviais energijos šaltiniais, ypač su atsinaujinančiąja energija, energijos vartojimo efektyvumu ir energijos tausojimu, nes jie labai svarbūs siekiant kovoti su klimato kaitos iššūkiais ir prisidėti prie pasaulinių pastangų mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

44.  pritaria tęsiamam iniciatyvų plėtojimui pagal TRACEA ir INOGATE programas; ragina ES toliau stiprinti savo paramą infrastruktūros projektams regione, teikiant tiesioginį finansavimą ir koordinuojant kitų paramos teikėjų ir investuotojų veiklą;

45.  mano, kad tarptautinės prekybos ir angliavandenilių transportavimo regione požiūriu labai svarbu plėsti ES Juodosios jūros ir Dunojaus jūrų uostus, įskaitant naftos ir dujų terminalus ir įvairių transporto rūšių derinimo infrastruktūras; mano, kad būtina modernizuoti Juodosios jūros regiono infrastruktūrą ir sukurti jungtis su Europos transporto koridoriais; ragina Komisiją bei valstybes nares greičiau užbaigti prioritetinių transeuropinio transporto tinklo projektų, t. y. 7, 18, 21 ir 22 magistralių, išvardytų 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 884/2004/EB, iš dalies keičiančio Sprendimą Nr. 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, II priede, statybą bei jas palaipsniui susieti su programa TRACECA (Europos, Kaukazo ir Centrinės Azijos transporto koridorius), centrine magistrale, pietryčių magistrale ir tarptautiniais jūrų transporto keliais, apibrėžtais Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Pagrindinių transeuropinių transporto magistralių pratęsimas į kaimynines šalis. Europos ir kaimyninių regionų transporto gairės“ (COM(2007)0032), tai pat paneuropinių transporto koridorių Nr. 8 ir Nr. 9 statybą;

46.  ragina Juodąją jūrą supančias šalis sudaryti susitarimo memorandumą dėl Juodosios jūros jūrų koridorių kūrimo ir prašo Komisijos sukurti TEN-T biudžeto eilutę, pagal kurią būtų finansuojami Juodosios jūros jūrų koridoriai ir kuri būtų panaši į jau sukurtas eilutes, skirtas Baltijos jūros, Šiaurės jūros ir Viduržemio jūros jūrų koridoriams;

47.  pritaria veiksmams, kurių buvo imtasi siekiant išplėsti ES bendrąją aviacijos erdvę įtraukiant Juodosios jūros valstybes; ragina Komisiją tęsti dialogą su Moldovos Respublika dėl jos oro transporto sektoriaus liberalizavimo ir nedelsiant pradėti derybas dėl Moldovos Respublikos prisijungimo prie ES bendrosios aviacijos erdvės;

48.  pabrėžia, kad Juodoji jūra svarbi kaip gamtos išteklius, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl šio regiono aplinkosaugos padėties; pabrėžia, kad reikia ekonominio vystymosi ir aplinkosaugos pusiausvyros ir bendro požiūrio į šį iššūkį, ir todėl pabrėžia, kad reikia visapusiškai įgyvendinti Juodosios jūros apsaugos nuo taršos konvenciją;

49.  ragina Komisiją finansuojant infrastruktūros projektus, kurie turėtų būti grindžiami teigiamu įvertinimu aplinko apsaugos požiūriu, prioritetą teikti efektyvaus energijos vartojimo reikalavimams ir aplinkos ir klimato apsaugai; primena, kad dėl klimato kaitos poveikio Juodosios jūros regionui kyla iššūkiai, todėl ragina labiau bendradarbiauti prie Juodosios jūros esančias šalis, ypač ekstremaliųjų situacijų prevencijos srityje;

50.  ragina ES įtraukti Juodosios jūros regioną į integruotą jūrų politiką ir ypač į bendrąją žuvininkystės politiką lygiai taip pat, kaip ir kitus Europos vandens baseinus; ES turėtų dėti visas reikalingas diplomatines pastangas, kad įtikintų ES nepriklausančias Juodosios jūros regiono šalis kuo labiau laikytis bendrosios žuvininkystės politikos principų; pabrėžia, kad svarbu sukurti atskirą bendrų Juodosios jūros išteklių valdymo padalinį ir taikyti daugiamečių valdymo planų mechanizmą;

Ekonominis, socialinis ir žmogiškasis vystymasis

51.  mano, kad reikėtų skatinti regiono kaip visumos ekonominį, socialinį ir žmogiškąjį vystymąsi; mano, kad nepaprastai svarbu pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms regione; pažymi, kad regionas turi išskirtinių gamtos išteklių, kurie gali paskatinti greitą ekonominį augimą; pabrėžia, kad sudarant galimybes tokiam vystymuisi labai svarbu tinkamas šių išteklių valdymas;

52.   pabrėžia, kad ekonominiam regiono vystymuisi būtinas tolesnis prekybos liberalizavimas ir regiono vidaus prekybos intensyvinimas; pabrėžia, kad vietos gyventojams ir šio regiono prekybos partneriams svarbu Juodosios jūros regione sukurti ekonominių galimybių ir gerovės erdvę; pabrėžia, jog reikia kovoti su sukčiavimu ir korupcija, kad regionas taptų patrauklesnis investuotojams; pabrėžia bendradarbiavimo turizmo ir uostų srityje ir pakrantės vystymo svarbą; pritaria ES integruotai jūrų politikai, kuria siekiama jūrų regionų socialinio ir ekonominio vystymosi, tačiau apgailestauja, kad joje Juodosios jūros aspektas mažai išplėtotas; palankiai vertina bendradarbiavimo švietimo, mokslinių tyrimų ir technologijų srityse pasiektus rezultatus; dar kartą reiškia pritarimą siekiui skatinti socialinį vystymąsi ir stiprią pilietinę visuomenę; pabrėžia, kad ES turėtų siekti tolesnės pažangos dialoge su regiono šalimis dėl vizų režimo supaprastinimo;

53.   yra įsitikinęs, kad ES turėtų pasiūlyti regiono šalims daugiau didesnės integracijos į ES politiką perspektyvų ir taip atlikti didesnį vaidmenį Juodosios jūros regione; pabrėžia, kad reikėtų nuodugniai apsvarstyti, atidžiai išnagrinėti ir skatinti prekybos liberalizavimo ir laisvosios prekybos zonos sukūrimo laikantis PPO principų galimybes;

54.  pabrėžia ilgai trunkančią ES ir Rusijos strateginę partnerystę ir bendrą abiejų šalių interesą plėsti dvišalę prekybą ir investicijas, palengvinti ir liberalizuoti prekybą pasaulio ekonomikoje bei stiprinti ir vystyti konkurenciją, taip pat ir Juodosios jūros regione;

55.  pripažįsta, kad pasaulinės finansų krizės poveikis Juodosios jūros regionui buvo didelis – staigiai nutrūko augimo (vidutiniškai 6 proc. per metus) laikotarpis ir sustojo užsienio investicijos, būtinos tolesniam Juodosios jūros regiono valstybių ekonomikos vystymuisi, o regiono finansų sistema atsidūrė itin sunkioje padėtyje; pabrėžia, kad minėtąsias problemas reikia spręsti griežtinant finansų ir bankininkystės taisykles, didinant fiskalinį patikimumą ir skaidrumą, kovojant su sukčiavimu mokesčių srityje, vengimu mokėti mokesčius ir korupcija, aktyvinant regioninį bendradarbiavimą ir intensyvinant regioninių organizacijų, pvz., Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, tarpusavio koordinavimą;

56.  ragina rengiant strategiją sukurti integruotą metodą ir naudoti gerai apibrėžtus ES sanglaudos politikos ir kaimynystės politikos principus, kurie gali padėti pasiekti veiksmingų rezultatų sudarant palankesnes sąlygas vykdyti pajėgumų kūrimo procesus regionuose, kurie atsilieka; mano, kad visų pirma turėtų būti stiprinamas tarpvalstybinis regionų bendradarbiavimas siekiant spręsti bendras problemas imantis suderintų veiksmų; pažymi, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG) yra tinkama bendradarbiavimo sistema siekiant struktūruoto daugiapakopio valdymo; ragina Komisiją ištirti įvairių Europos priemonių, užtikrinančių tarpvalstybinį bendradarbiavimą prie Sąjungos išorinių sienų, geresnio koordinavimo būdus;

57.  pažymi, kad regionų keitimasis geriausia patirtimi yra labai svarbus visoms bendradarbiavimo sritims ir kad regionai, turintys ilgą projektų vystymo ir įgyvendinimo patirtį, galėtų padėti kitiems regionams gerinti jų veiklą;

58.  mano, kad labai svarbu gerinti visų vietos ir regiono suinteresuotųjų šalių administracinius pajėgumus siekiant užtikrinti ES projektų veiksmingą įgyvendinimą ir patikimą finansinį valdymą, didesnį skaidrumą ir atskaitingumą ir darnų regiono teritorinį vystymą;

59.  pabrėžia, kad svarbu vizų režimo supaprastinimas ir žmonių judumas regione, ir ragina Komisiją svarstyti galimybes įdiegti lengvatinius vizų režimus verslininkams, akademikams, jaunimui, vietos pareigūnams ir kitoms grupėms, siekiant gerinti kontaktus visame regione ir ypač padėti kurti pasitikėjimą; ragina ES remiant rengti bendrus projektus, susijusius su kultūros paveldo ir turizmo regione propagavimu;

60.  tiki, kad reikia nuolat skatinti kultūrų ir religijų dialogą propaguojančias programas siekiant skatinti bendradarbiavimą regione, kad labai reikia bendrų iniciatyvų švietimo ir žiniasklaidos srityje siekiant sukurti ir sustiprinti reikšmingus žmonių ir nuomonės formuotojų ryšius regione ir kad tokios iniciatyvos kaip Juodosios jūros regiono universitetų tinklas yra geras pavyzdys, kaip akademinis bendravimas gali paskatinti pozityvią sinergiją regione; ragina stiprinti akademinius ir studentų tinklus, e. infrastruktūras ir bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje projektus; palankiai vertina iniciatyvą įsteigti ir remti Juodosios jūros regiono koledžą siekiant paskatinti susiformuoti regiono elitui, kuris laikytų bendradarbiavimą įprastu bendrų problemų sprendimo būdu;

61.  pripažįsta Juodosios jūros jungties projekto rezultatus kuriant regioninį mokslinių tyrimų ir švietimo tinklą platesniame Juodosios jūros regione bei užtikrinant jo ryšį su tinklu GEANT ir ragina Komisiją toliau remti projektus Juodosios jūros regione, kaip antai projektus HP-SEE, SEE-GRID, SCENE, CAREN ir BSRN;

o
o   o

62.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai ir valstybių narių bei Juodosios jūros regiono šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 64.
(2) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 443.


Pakistanas: Pandžabo gubernatoriaus Salmaano Taseero nužudymas
PDF 213kWORD 60k
2011 sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Pakistano, ypač dėl gubernatoriaus Salmaano Taseero nužudymo
P7_TA(2011)0026RC-B7-0041/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos Pakistane, ypač į 2010 m. gegužės 20 d.(1), 2007 m. liepos 12 d.(2), 2007 m. spalio 25 d.(3) ir 2007 m. lapkričio 15 d.(4) rezoliucijas,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos išvadas dėl religijos ar įsitikinimų laisvės, kuriose ji pabrėžia strateginę šios laisvės ir kovos su religine netolerancija svarbą,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 4 d. ES ir Pakistano bendrą pareiškimą, kuriame abi šalys pakartojo, jog yra pasiryžusios kartu spręsti regioninio ir visuotinio saugumo klausimus, skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir bendradarbiauti siekdamos toliau stiprinti Pakistano demokratinę vyriausybę ir institucijas,

–   atsižvelgdamas į Pirmininko 2010 m. lapkričio 19 d. pareiškimą dėl Asiai Bibi paskirtos mirties bausmės,

–   atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2011 m. sausio 4 d. pareiškimą dėl gubernatoriaus Salmaano Taseero nužudymo ir jos 2010 m. lapkričio 12 d. pareiškimą dėl mirties bausmės bylos Pakistane,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (VŽTD) 18 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi Pandžabo provincijos gubernatorius buvo vienas labiausiai matomų ir pastebimų Pakistano šventvagystės įstatymų ir jais piktnaudžiaujančių ekstremistų grupuočių kritikų, kaip antai, byloje prieš Asią Bibi, krikščionę moterį, nuteistą mirties bausme už šventvagystę pagal Pakistano baudžiamojo kodekso 295-C skirsnį,

B.  kadangi 2011 m. sausio 4 d. Islamabade Salmaną Taseerą nušovė Malik Mumtaz Hussein Qadri, vienas iš jo paties apsaugininkų, kuris nepritarė gubernatoriaus vykdytai Pakistano šventvagystės įstatymų kritikai,

C.  kadangi nei vienas iš apsaugininkų, buvusių gubernatoriaus S. Taseero nužudymo liudininkais, visiškai nebandė sustabdyti žudiko; kadangi žudiką džiaugsmingai sveikino ir jam paramą parodė šimtai teisininkų, kai jis pasirodė teisme, ir dešimtys tūkstančių demonstrantų išėjo į Karačio gatves siekdami parodyti, jog pritaria jo veiksmams; kadangi, remiantis turimomis žiniomis, vadovaujantis imamas paskelbė prieš buvusią Pakistano ministrę, reformų politikę ir gerai žinomą žurnalistę Sherry Rehman nukreiptą fatvą, kurioje nurodoma, kad ji turėtų būti dabar nužudyta,

D.  kadangi po šio tragiško įvykio plati šalies dvasininkų grupė, atstovaujama Pakistano organizacijos „Jamaate Ahle Sunnat“, kuri atstovauja nuosaikiai Barelvi sektai, paskelbė pareiškimą, kuriame atleidžiama už gubernatoriaus S. Taseero žmogžudystę, žavimasi jo žudikui ir nurodoma, kad „joks musulmonas neturėtų eiti į laidotuves ar net bandyti melstis už Salmaną Taseerą, ar net kaip nors reikšti liūdesį ar užuojautą dėl šio įvykio“, bei reikalaujama, kad joks musulmonas nekalbėtų laidotuvių maldų ir joks dvasininkas neatliktų apeigų per nužudyto gubernatoriaus laidotuves,

E.  kadangi 1973 m. Pakistano konstitucijos skirsnyje „Pagrindinės teisės“ nustatyta laisvė išpažinti religiją ir tvarkyti religines institucijas (20 straipsnis), visų piliečių lygybė (25 straipsnis) ir teisėti mažumų interesai ir teisės (26 straipsnis),

F.  kadangi 2009 m. gruodžio 25 d. Prezidentas Asif Ali Zardari pakartojo Pakistano liaudies partijos pažadą apsaugoti visų mažumų atstovų teises ir užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi kaip su lygiais piliečiais,

G.  kadangi teisinės nuostatos, žinomos kaip šventvagystės įstatymai ir pradėtos taikyti 1982 m. ir 1986 m., riboja pagrindines religijos ir mažumų teises, suteiktas pagal konstituciją, ir šiomis nuostatomis piktnaudžiauja ekstremistų grupuotės ir asmenys, pageidaujantys atsiteisti dėl asmeninių dalykų, taip pat dėl šių nuostatų padaugėjo smurtinių išpuolių prieš religines mažumas ir piliečius, kurie išdrįsta pasisakyti ir kritikuoti neteisingumą,

H.  kadangi daugumą šventvagystės įstatymų laužymu kaltinamų asmenų sudaro musulmonai, tačiau pateikus kaltinimus mažumos religiją išpažįstančiam asmeniui gali būti išprovokuoti neproporcingai dideli smurto protrūkiai prieš visą kaltinamojo bendruomenę,

I.  kadangi Pakistano vyriausybė 2010 m. gruodžio 30 d. viešai išsižadėjo savo deklaruoto įsipareigojimo persvarstyti diskriminacinius įstatymus padarydama politinį pareiškimą, kad ji visiškai neketina panaikinti ar keisti šventvagystės įstatymų,

J.  kadangi po gubernatoriaus Salmaano Taseero nužudymo iškyla teisėjų, nagrinėjančių šventvagystės bylas, saugumo klausimas, kadangi Pakistano žemesnės instancijos teismo teisėjams musulmonų ekstremistai jau darė spaudimą ir netgi aukštesnės instancijos teismo teisėjai gali nenorėti priimti nešališkus sprendimus religinio persekiojimo bylose bijodami teroristų išpuolių ir pasikėsinimo į gyvybę,

K.  kadangi po gubernatoriaus S. Taseero nužudymo nuosaikios nuomonės šalininkai, religinės mažumos ir žmogaus teisių gynėjai jaučiasi vis labiau nesaugūs,

L.  kadangi Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms bei pilietinėms laisvėms skatinimas yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir tikslai, sudarantys bendrą jos santykių su trečiosiomis šalimis pagrindą, kadangi ES pagalba prekybai ir vystymuisi priklauso nuo to, ar gerbiamos žmogaus teisės ir mažumų teisės,

1.  griežtai smerkia brutalų Pakistano Pendžabo provincijos gubernatoriaus Salmaano Taseero nužudymą 2011 m. sausio 4 d. Islamabado turguje, giria jo drąsą ir moralinį tvirtumą pasisakant už religinę toleranciją ir humanišką elgesį su silpnesniaisiais nepaisant politinio susiskaldymo aplinkos Pakistane ir išreiškia užuojautą žuvusiojo šeimai ir Pakistano žmonėms;

2.  ragina Pakistano valdžios institucijas atlikti išsamų visų nužudymo aspektų tyrimą ir visus šį nusikaltimą padariusius asmenis skubiai perduoti teisingumui griežtai laikantis teisinės valstybės principų;

3.  pažymi, kad dauguma žmogaus teisių grupių kritikavo, kad Pakistano vadovai, ar tai būtų politikai ar kariuomenės atstovai, per mažai rėmė drąsią gubernatoriaus S. Taseero poziciją, ir išreiškia nustebimą ir didelį susirūpinimą dėl žmonių, netgi teisininės profesijos atstovų, paramos religinei netolerancijai masto ir aiškiai rodomo pritarimo žmogžudystei demonstracijose bei viešos paramos žudikui; ragina Pakistano vyriausybę neleisti, kad ekstremistai trukdytų nuosaikios nuomonės šalininkams reikšti nuomonę;

4.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kurie karinės, teisminės ir politinės klasių atstovai nebyliai ar net atvirai remia nuolaidžiavimą politiniams ir religiniams ekstremistams Pakistane;

5.  išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Islamabade nužudyto gubernatoriaus žudikas buvo paties gubernatoriaus apsaugos skyriaus policininkas; ragina Pakistano vyriausybę iš Pakistano saugumo pajėgų pašalinti islamistus ekstremistus ir užtikrinti, kad saugumo pajėgų darbuotojai laikytųsi konstitucijos ir teisinės valstybės principų;

6.  pritaria visoms priemonėms, kurių ėmėsi Pakistano vyriausybė kovodama su plintančiu smurtiniu ekstremizmu;

7.  yra susirūpinęs, kad Pakistano šventvagystės įstatymais, kuriuos viešai kritikavo nužudytasis gubernatorius Salmaan Taseer, iki šiol naudojamasi persekiojant kitokio tikėjimo atstovus, įskaitant krikščionis, pvz., Asią Bibi, penkių vaikų motiną, kuri nuteista mirties bausme;

8.  ragina Pakistano valdžios institucijas nedelsiant paleisti Asią Bibi ir imtis priemonių bei užtikrinti jos šeimos, kuri turėjo slapstytis, saugumą; ragina prezidentą A. A. Zadari pasinaudoti savo konstituciniais įgaliojimais ir atleisti šią moterį nuo bausmės išnagrinėjus jos vardu pareikštą ieškinį;

9.  apgailestauja dėl to, kad dvi didžiausios Pakistano religinės politinės partijos paskelbė, jog Salmaan Taseer dėl savo pažiūrų nusipelnė būti nužudytas, o tai toliau skatina baimę ir atlaidumą politiniam ir religiniam terorizmui ir nusikaltimams;

10.  susirūpinęs dėl to, kad Pakistane po S. Taseero nužudymo gali būti apribota žodžio laisvė, taip pat internete, kadangi Pakistano organizacijos „Jamaat e-Ahl e-Sunnat“ religiniai mokytojai atvirai teigia, kad rėmėjai yra vienodai atsakingi kaip ir asmenys, padarę šventvagystę, ir priduria, kad politikai, žiniasklaidos atstovai ir kiti asmenys turi pasimokyti iš šio pavyzdžiu esančio mirties atvejo;

11.  palankiai vertina, kad didelė dalis Pakistano žiniasklaidos pasmerkė šią žmogžudystę, ir pažymi, kad Pakistano žiniasklaidos reguliavimo institucija ėmėsi veiksmų prieš kai kurias televizijos stotis dėl to, kaip per jų televiziją buvo pranešta apie šį įvykį;

12.  pritaria vyresniųjų Pakistano žurnalistų raginimui ištirti, kokį vaidmenį atliko žiniasklaida suteikdama platformą radikaliems dvasininkus ir kitiems ekstremistams, kurie atvirai baugino S. Taseerą ir kitus panašią nuomonę turinčius viešus asmenis;

13.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl tendencijos piktnaudžiauti šventvagystės įstatymais, kuriais remiantis Pakistane gali būti įvykdyta mirties bausmė ir kurie dažnai naudojami cenzūrai, kriminalizacijai, persekiojimui, o kai kuriais atvejais – ir politinių, rasinių ir religinių mažumų atstovų žmogžudystėms pateisinti, o tai neigiamai veikia visų tikėjimų žmones Pakistane;

14.  dar kartą ragina Pakistano vyriausybę išsamiai peržiūrėti šventvagystės įstatymus ir šiuo metu galiojančią jų taikymo praktiką, įskaitant privalomos mirties bausmės arba įkalinimo iki gyvos galvos, įtvirtintų baudžiamojo kodekso 295 C skirsnyje, taikymą kiekvienam asmeniui, kuris pripažįstamas kaltu už šventvagystę įžeidžiant pranašą Muhamedą, siekiant įgyvendinti pataisas;

15.  ypatingai giria pastangas, dedamas mažumų reikalų ministro Shahbazo Bhatti, kurie pateikė įstatymo projektą, pagal kurį siekiama, kad šventvagystės atveju nebūtų skiriama mirties bausmė; tikisi, kad Pakistano vyriausybė dės visas pastangas, kad apsaugotų visų asmenų gyvybes, kuriems dėl jų pasaulietiškų ar kitokių pažiūrų pavojų kelia islamistai radikalai, ypač teisininkus, teisėjus ir žmogaus teisių aktyvistus, ginančius teisinės valstybės principus;

16.  tikisi, kad Pakistano vyriausybė imsis visų priemonių, reikalingų visų Pakistano teisėjų saugumui užtikrinti, kad jie galėtų atlikti konstitucinę savo pareigą nebijodami bauginimo, smurto ar užpuolimo;

17.  palankiai vertina tai, kad Pakistanas pasirašė JT tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) ir JT konvencijos prieš kankinimą (KPK) ratifikavimo aktus, ragina Pakistano vyriausybę atsiimti išlygas dėl šių dviejų susitarimų ir užtikrinti įsitikinimų laisvę, įtvirtintą JT pakte, bei garantuoti savo piliečių apsaugą, kad jie galėtų laisvai išpažinti savo tikėjimą;

18.  ragina Pakistano vyriausybę užtikrinti žmogaus teises mažumoms, kaip nustatyta konstitucijoje ir Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, ypač jos 18 straipsnyje, kuriame pažymima, kad kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę;

19.  pritaria visoms iniciatyvoms, kurių tikslas – skatinti dialogą ir abišalę bendruomenių pagarbą; ragina Pakistano politines ir religines institucijas skatinti toleranciją ir imtis iniciatyvų prieš neapykantą bei smurtinį ekstremizmą;

20.  ragina Pakistano vyriausybę įgyvendinti siūlytas švietimo sistemos reformas ir reguliuoti bei tikrinti medreses; ragina Pakistano valdžios institucijas atsisakyti bet kokios neapykantos, religinės viršenybės ir religijos šmeižto propagandos vadovėliuose, kuriuos tvirtinta Švietimo ministerijos nacionalinių mokymo programų skyrius;

21.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą religinės tolerancijos visuomenėje klausimą įtraukti į dialogą kovos su terorizmu tema, kuriame dalyvauja ir Pakistanas, kadangi šis klausimas itin svarbus nenutrūkstamai kovojant su religiniu ekstremizmu;

22.  ragina valstybes nares ir Komisiją toliau teikti finansinę paramą žmogaus teisių organizacijoms ir gynėjams ir numatyti praktines priemones augančiam Pakistano pilietinės visuomenės judėjimui prieš šventvagystės įstatymus ir kitus diskriminacinius teisės aktus remti;

23.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą primygtinai reikalauti, kad Pakistano vyriausybė laikytųsi demokratijos ir žmogaus teisių nuostatos, įtrauktos į Europos Sąjungos ir Pakistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo susitarimą; ragina Komisiją pateikti bendradarbiavimo susitarimo ir demokratijos ir žmogaus teisių nuostatos vykdymo ataskaitą;

24.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą remti Pakistano vyriausybę, kuriančią Žmogaus teisių ministeriją ir steigiančią prasmingą, nepriklausomą ir autoritetingą Nacionalinę žmogaus teisių komisiją;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Pakistano vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0194.
(2) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 583.
(3) OL C 263 E, 2008 10 16, p. 666.
(4) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 434.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0489.


Brazilija: Cesare Battisti ekstradicija
PDF 193kWORD 39k
2011 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Brazilijos: Cesare Battisti ekstradicija
P7_TA(2011)0027RC-B7-0042/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Brazilijos atsisakymo išduoti Cesarę Battisti(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 12 d. rekomendaciją Tarybai dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos strateginės partnerystės(2), ypač į 1 (n) dalį, kurioje aiškiai minimas galutinių sprendimų abipusis pripažinimas,

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos bendrąjį bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį ir joje įtvirtintus principus dėl demokratijos ir teisinės valstybės principų, kuriais grindžiama ES,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi ES ir Brazilijos partnerystė yra grindžiama abipusiu pasitikėjimu ir pagarba demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms,

B.  kadangi Brazilija ir Europos Sąjunga palaiko gerus ir aktyvius ekonominius, prekybinius ir politinius santykius, kurie yra pagrįsti, inter alia, bendrais principais, pvz., pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams,

C.  kadangi Italijos pilietis Cesare Battisti buvo pripažintas kaltu septyniuose teismuose ir nuteistas in absentia už keturias žmogžudystes, dalyvavimą ginkluotos grupuotės veikloje, apiplėšimą, šaunamųjų ginklų laikymą ir ginkluotus smurto aktus, ir jam du kartus skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, o galutinius nuosprendžius paskelbė Italijos teismai,

D.  kadangi Cesare Battisti slapstėsi iki tol, kol buvo suimtas Brazilijoje 2007 m. kovo mėn.,

E.  kadangi Cesare Battisti pateikė prašymą Europos žmogaus teisių teismui dėl ekstradicijos į Italiją ir kadangi šis prašymas buvo paskelbtas nepriimtinu 2006 m. gruodžio mėn.,

F.  kadangi, 1989 m. Italijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos ekstradicijos sutarties nuostatomis ir taisyklėmis siekiama apibrėžti bendradarbiavimo susitarimus tarp abiejų valstybių institucijų ekstradicijos srityje, visapusiškai laikantis numatytų garantijų, teikiamų abiejų šalių teisinių sistemų,

G.  kadangi 2009 m. lapkričio 18 d. Brazilijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad galima įvykdyti Cesare Battisti ekstradiciją ir leido dabartiniam Brazilijos Federacinės Respublikos prezidentui išlaisvinti išleisti kalinį į Italiją, laikantis Italijos ir Brazilijos Ekstradicijos sutarties taisyklių,

H.  kadangi 2010 m. gruodžio 31 d. tuometinis prezidentas nusprendė neleisti Cesare Battisti ekstradicijos,

I.  kadangi tas sprendimas yra ginčijamas Italijos vyriausybės Brazilijos Aukščiausiajame Teisme,

J.  kadangi Cesare Battisti advokatai oficialiai kreipėsi į tą patį teismą, jis būtų nedelsiant paleistas,

K. kadangi 2011 m. sausio 6 d.. Brazilijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas atmetė prašymą nedelsiant išlaisvinti Cesare Battisti ir vėl oficialiai pradėjo bylą, kuri bus svarstoma vasario mėn., kai Teismas vėl pradės darbą,

1.  pripažįsta, kad pagarba teisėtumui ir teismų nepriklausomumui, įskaitant sąžiningą elgesį su tais, kurie buvo pripažinti kaltais, yra viena iš pagrindinių ES ir jos valstybių narių, ir taip pat Brazilijos, vertybių;

2.  pažymi, kad ES ir Brazilijos Federacinės Respublikos partnerystė pagrįsta apibusiu supratimu, kad abi šalys laikysis teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių, įskaitant teisę į gynybą ir teisę į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą;

3.  reiškia viltį, kad, atsižvelgdamos į šias aplinkybes, kompetentingos Brazilijos institucijos įgyvendins savo teisę ir atliks savo pareigą – išnagrinės naują Italijos vyriausybės prašymą peržiūrėti sprendimą dėl Cesare Battisti ekstradicijos ir ištirs būdus, kaip užtikrinti, kad dvišalė sutartis dėl ekstradicijos būtų aiškinama teisingai;

4.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą palaikyti politinį dialogą su Brazilija ir užtikrinti, kad kiekvienas priimtas sprendimas visiškai atitinka pagrindinius ES principus ir skatina gerus santykius su valstybėmis narėmis;

5.  Paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Brazilijos vyriausybei, Brazilijos Federacinės Respublikos Prezidentui, Brazilijos Kongreso pirmininkui ir Delegacijos ryšiams su MERCOSUR šalimis pirmininkui.

(1) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 146.
(2) OL C 87 E, 2010 3 18, p. 168.


Iranas, ypač Nasrin Sotoudeh byla
PDF 204kWORD 49k
2011 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Irano. Nasrin Sotoudeh atvejis
P7_TA(2011)0028RC-B7-0043/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į rezoliucijas dėl žmogaus teisių, taip pat ypač į 2010 m. vasario 10 d.(1) ir 2010 m. rugsėjo 8 d. rezoliucijas(2),

–  atsižvelgdamas į JT Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Navy Pillay 2010 m. lapkričio 23 d. pranešimą, kuriame ji išreiškė susirūpinimą dėl Nasrin Sotoudeh atvejo, pareikšdama, kad šis atvejis įtraukiamas į daug griežtesnių priemonių taikymo kontekstą, ir kad žmogaus teisių gynėjų padėtis Irane tampa vis sudėtingesnė ir sudėtingesnė,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių gynėjų deklaraciją, kurią 1998 m. bendru sutarimu priėmė JT Generalinė Asamblėja, joje nurodoma, kad valstybės turi imtis visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad kompetentingos valdžios institucijos gintų žmogaus teisių gynėjus nuo bet kokio smurto, grasinimų, keršijimų, de facto ar de jure nepalankios diskriminacijos, spaudimo ar kitokio savavališko veiksmo, atsiradusio dėl asmens teisėtų pastangų ginti žmogaus teises,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Vaiko teisių konvenciją, kuriuos yra pasirašęs Iranas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 21 d. Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi garsi Irano teisininkė, dirbanti žmogaus teisių srityje, Nasrin Sotoudeh buvo nuteista 11 metų kalėjimo už prieš nacionalinį saugumą nukreiptus veiksmus, už narystę žmogaus teisių gynėjų centre, už hidžabo (religinio apdaro) nedėvėjimą vaizdo pranešimo metu ir propagandą prieš santvarką; kadangi jai taip pat buvo uždrausta praktikuoti teisinę veiklą ir keliauti 20 metų po bausmės įvykdymo,

B.  kadangi 2010 m. rugsėjo 4 d buvo nuteista dviejų vaikų motina N. Sotoudeh, ilgą laiką buvo įkalinta vienutėje, pagal turimas žinias, buvo kankinama, jai nebuvo leista susisiekti su šeima bei teisininku ir kai ji vos nenumirė po bado streiko, taip protestuodama prieš kalėjimo sąlygas ir atitinkamo proceso pažeidimus,

C.  kadangi N. Sotoudeh vyras Reza Khandan 2011 m. sausio 15 d. buvo iškviestas policijos ir sulaikytas nakčiai, paleistas gavus trečiojo asmens garantiją bei yra kaltinamas dėl savo žmonos gynimo,

D.  kadangi Nasrin Sotoudeh buvo Olandijos pilietės Zahros Bahrami, sulaikytos po Ašuros protestų, vykusių 2009 m. gruodžio 27 d., ir kuri neseniai buvo nuteista mirties bausme, advokatė,

E.  kadangi N. Sotoudeh bausmė yra vienas iš žmogaus teisių srityje dirbančių teisininkų ir kovotojų už žmogaus teises Irane sistemingų užpuolimų pavyzdžių, kuriems priklauso ir 2011 m. sausio 7 d. vienos iš Korespondentų žmogaus teisių klausimais komiteto steigėjų ir žinomos kovotojos Shiva Nazarahari nuteisimo 4 metams atvejis, skiriant ir 74 rimbo kirčių bausmę, taip pat 2010 m. spalio 30 d. nuteistas ir žymus advokatas Mohammad Seifzadeh, jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė ir 10 metų uždrausta praktikuoti teisinę veiklą; kadangi dirbantis žmogaus teisių srityje teisininkas Mohammad Oliyafar vykdo vienerių metų laisvės atėmimo bausmę dėl to, kad gynė savo klientus; kadangi kitiems žmogaus teisių gynėjams, Mohammadui Ali Dadkhaui, Abdolfattahui Soltani ir Houtanui Kian, gresia persekiojimai Irane,

F.  kadangi praėjus daugiau nei vieniems metams po 2009 m. gruodžio mėn. Ašuros demonstracijų šimtai sulaikytų Irano piliečių dar tebėra kalėjimuose, o valdžios institucijos ir toliau visus metus vykdo suėmimus, ypač 2010 m. gruodžio 7 d., Studentų dieną, ir kadangi, pagal Tarptautinė amnestijos organizacijos pranešimus, daugiau nei 70 studentų vis dar yra sulaikyti,

G.  kadangi ir toliau taikomasi į žurnalistus ir interneto dienoraščių autorius, turimais duomenimis daugiau nei 30 žurnalistų šiuo metu yra už grotų, taip pat yra atimta žodžio laisvė ir pripažintiems Irano kultūros atstovams pvz., filmų režisieriui Jafarui Panahiui, kuriam 2010 m. gruodį buvo uždrausta kurti filmus 20 metų, ir kuris nubaustas 6 metų laisvės atėmimu,

H.  kadangi siekiant išgauti prisipažinimus toliau klesti prievarta, kalinių kankinimas ir netinkamas elgesys su jais, miego trikdymas, kalinimas vienutėje, slaptas sulaikymas, taikomos žiaurios, nežmoniškos ir žeminančios bausmės, vykdoma fizinė, taip pat seksualinė prievarta, o valstybės veikėjai nebaudžiami, ir tai verčia smarkiai abejoti dėl šioje šalyje vykstančių teismo procesų teisingumo ir skaidrumo,

I.  kadangi vietoj to, kad neteisėtų žudymų atvejai būtų tiriami, gedintiems nužudytųjų artimiesiems gali grėsti suėmimas, kaip atsitiko Mahdi Ramazani atveju, kuris 2010 m. gruodį buvo sulaikytas prie savo sūnaus kapo ir jam buvo pateiktos labai didelio užstato, kurio jis neišgalėjo sumokėti, sąlygos,

J.  kadangi Iranas tarptautinei institucijai įsipareigojo, kad tvirtai laikysis Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto,

1.  ragina Irano Islamo Respublikos vyriausybę nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Nasrin Sotoudeh ir visus kitus sąžinės kalinius ir mano, kad Nasrin Sotoudeh nuosprendis yra politinio pobūdžio, kuriuo siekiama nušalinti vieną iš pagrindinių Irano žmogaus teisių gynėjų;

2.  stipriai smerkia ypatingai žiaurų Nasrin Sotoudeh nuosprendį bei grasinimus jos vyrui bei giria jos drąsą ir pasišventimą;

3.  ragina Irano Islamo Respubliką tvirtai laikytis normų, kurios nustatytos JT pagrindiniuose advokatų vaidmens principuose, kuriais teigiama, kad teisininkams turi būti leidžiama atlikti savo darbą be grasinimų, kliūčių, užpuldinėjimų ar nesąžiningų interferencijų ir pripažįsta, kad teisininkai turi žodžio laisvę, įskaitant teisę viešai diskutuoti klausimais, susijusiais su teise, teisingumo vykdymu ir žmogaus teisių skatinimu bei apsaugojimu;

4.  labai apgailestauja dėl to, kad bylų nagrinėjimas Irane nėra teisingas ir skaidrus, ir ragina Irano valdžios institucijas teisiškai ir praktiškai užtikrinti tinkamus procesus; ragina Irano aukščiausio lygio teismų vadovą Ayatollahą Sadeghą Amoli Larijanį sukurti nepriklausomą komisiją siekiant išnagrinėti teisininkų, dirbančių žmogaus teisių srityje, baudžiamąjį persekiojimą ir patraukti atsakomybėn visus pareigūnus, dalyvavusius neteisėtose procedūrose;

5.  ragina valdžios institucijas kovoti su saugumo pajėgų narių, pažeidžiančių žmogaus teises, nebaudžiamumu; pakartoja prašymą, kad būtų atliekamas nepriklausomas tyrimas dėl savavališkų egzekucijų pareiškimų nuo birželio mėn. vykusių ginčytinų rinkimų ir kad įtariami pažeidėjai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

6.  ragina Irano valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti su visais tarptautiniais mechanizmais, susijusiais su žmogaus teisėmis, ir toliau tyrinėti bendradarbiavimo galimybes su Jungtinėmis Tautomis žmogaus teisių ir teisės reformos srityje ir visapusiškai įgyvendinti visuotinės reguliarios peržiūros rekomendacijas;

7.  ragina vėl įvesti JT specialiojo reporterio įgaliojimą, kuriuo remiantis būtų tiriami žmogaus teisių pažeidimo atvejai ir skatinama asmenų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus Irane, atskaitomybė;

8.  ragina Irano valdžios institucijas Raudonajam pusmėnuliui suteikti galimybę aplankyti visus kalinius ir leisti tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms stebėti padėtį šioje šalyje;

9.  ragina Irano valdžios institucijas persvarstyti Zahrai Bahrami paskirtą nuosprendį ir jai užtikrinti nešališką teismo procesą ir galimybę kreiptis į Olandijos valdžios institucijas, kadangi ji yra olandų kilmės, atsižvelgiant į tarptautinius standartus;

10.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą surasti papildomų priemonių, pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, siekiant aktyviai ginti Irano žmogaus teisių gynėjus ir ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas remti iniciatyvas pvz., Europos prieglobsčio miestų programą ir tarptautinį prieglobsčio miestų tinklą;

11.  ragina papildyti esamą asmenų ir organizacijų, kuriems taikomas draudimas atvykti į ES ir sprendimas įšaldyti turtą, sąrašą siekiant įtraukti į jį Irano pareigūnus, kurie atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus, represijas ir laisvės suvaržymus Irane;

12.  ragina ES atstovus ir Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams su Irano Islamo Respublika atnaujinti derybas dėl žmogaus teisių;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos Vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai, Irano aukščiausiojo teismo pirmininkui ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 9.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0310.

Teisinė informacija - Privatumo politika