Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti Komisijos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 142/2011 dėl tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų gabenimo tranzitu iš Bosnijos ir Hercegovinos, projektui (D025828/03 – 2013/2598(RPS))

P7_TA(2013)0216 B7-0251/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamento projektą (D025828/03),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės(1), ir ypač į jo 41 straipsnio 3 dalį bei 42 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 52 straipsnyje nurodyto komiteto 2013 m. kovo 5 d. pateiktą nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. gegužės 16 d. laišką, kuriuo ji prašo pareikšti, jog Parlamentas neprieštaraus reglamento projektui,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 5a straipsnį(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnio 4 dalies d punktą ir į 87a straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo pareikšta jokių prieštaravimų per Darbo tvarkos taisyklių 87a straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą laikotarpį, kuris baigėsi 2013 m. gegužės 22 d.,

1.  pareiškia, jog neprieštarauja Komisijos reglamento projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Komisijai ir susipažinti – Tarybai.

(1) OL L 300, 2009 11 14, p. 1. (2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl taikymo pradžios datos iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 450/2008, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) (COM(2013)0193 – C7-0096/2013 – 2013/0104(COD))

P7_TA(2013)0217 A7-0170/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0193),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 33, 114 ir 207 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0096/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 26 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7-0170/2013),

A.  kadangi dėl skubos priežasčių pagrįsta balsuoti nepasibaigus aštuonių savaičių terminui, įtvirtintam Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnyje;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gegužės 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 450/2008, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas), kiek tai susiję su jo taikymo pradžios data

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 528/2013.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 552/97, laikinai Mianmaro Sąjungai neleidžiantis naudotis bendrosiomis tarifo privilegijomis (COM(2012)0524 – C7-0297/2012 – 2012/0251(COD))

P7_TA(2013)0218 A7-0122/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0524),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0297/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0122/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gegužės 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 552/97, laikinai Mianmarui / Birmai neleidžiantis naudotis bendrosiomis tarifo privilegijomis

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 607/2013)

2013 m. gegužės 23 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma finansinės atsakomybės, susijusios su investuotojų ir valstybės ginčų sprendimu teismuose, įsteigtuose tarptautiniais susitarimais, kurių šalis yra Europos Sąjunga, paskirstymo tvarka (COM(2012)0335 – C7-0155/2012 – 2012/0163(COD))(1)

P7_TA(2013)0219 A7-0124/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento Pavadinimas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma finansinės atsakomybės, susijusios su investuotojų ir valstybės ginčų sprendimu teismuose, įsteigtuose tarptautiniais susitarimais, kurių šalis yra Europos Sąjunga, paskirstymo tvarka (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.) Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 1 konstatuojamoji dalis (1) įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Sąjunga įgijo išimtinę kompetenciją sudaryti tarptautinius susitarimus dėl investicijų apsaugos; Sąjunga jau yra Energetikos chartijos sutarties, numatančios investicijų apsaugą, šalis; (1) įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Sąjunga įgijo išimtinę kompetenciją sudaryti tarptautinius susitarimus dėl investicijų apsaugos; Sąjunga, kaip ir valstybės narės, jau yra Energetikos chartijos sutarties, numatančios investicijų apsaugą, šalis; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 2 konstatuojamoji dalis (2) investicijų apsaugą numatančiuose susitarimuose paprastai būna nustatytas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas, pagal kurį trečiosios šalies investuotojas gali pareikšti ieškinį prieš valstybę, kurioje jis yra investavęs. Investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas gali baigtis piniginės kompensacijos priteisimu. Be to, kiekvienoje tokioje byloje neišvengiamai patiriamos didelės arbitražo administravimo išlaidos bei išlaidos, susijusios su gynyba nagrinėjant bylą; (2) pagrįstais atvejais būsimuose Sąjungos sudarytuose investicijų apsaugą numatančiuose susitarimuose gali būti nustatytas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas, pagal kurį trečiosios šalies investuotojas gali pareikšti ieškinį prieš valstybę, kurioje jis yra investavęs. Investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas gali baigtis piniginės kompensacijos priteisimu. Be to, kiekvienoje tokioje byloje neišvengiamai patiriamos didelės arbitražo administravimo išlaidos bei išlaidos, susijusios su gynyba nagrinėjant bylą; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) (3a) finansinės atsakomybės negalima tinkamai paskirstyti, jei investicijų susitarimuose numatyti apsaugos standartai labai viršija Sąjungoje ir daugumoje valstybių narių pripažįstamas atsakomybės ribas. Todėl būsimuose Sąjungos susitarimuose užsienio investuotojams turėtų būti užtikrinama tokios paties aukšto lygio apsauga, bet ne didesnė, nei pagal Sąjungos teisę ir pagrindinius valstybių narių bendruosius teisės principus suteikiama Sąjungos investuotojams; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 3 b konstatuojamoji dalis (nauja) (3b) maksimalių finansinės atsakomybės ribų pagal šį reglamentą nustatymas taip pat susijęs su Sąjungos teisėkūros galių, kuriomis ji naudojasi Sutartyse nustatytos kompetencijos srityse ir kurių naudojimo teisėtumą kontroliuoja Teisingumo Teismas, apsauga, ir šios galios negali būti netinkamai apribotos dėl galimos nustatytos atsakomybės, kuri nenumatyta pagal Sutartis nustatytoje suderintoje sistemoje. Taigi Teisingumo Teismas aiškiai patvirtino, kad Sąjungos atsakomybė už teisėkūros procedūra priimamus aktus, visų pirma atvejais, susijusiais su tarptautine teise, turi būti ribota ir ji negali būti taikoma, jei aiškiai nenustatomas pažeidimas1. Būsimuose Sąjungos sudaromuose investicijų susitarimuose turėtų būti paisoma šių Sąjungos teisėkūros galių apsaugos priemonių ir neturėtų būti nustatomi griežtesni atsakomybės standartai, kuriais remiantis būtų galima apeiti Teisingumo Teismo nustatytus standartus; 12008 m. rugsėjo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-120/06 P ir C-121/06 P, FIAMM ir Fedon prieš Tarybą ir Komisiją (2008 m. Rink. p. I-6513). Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis (4) jeigu pagal tarptautinę teisę Sąjunga yra atsakinga už nustatytą reguliavimą, ji turėtų sumokėti priteistas sumas ir padengti ginčo išlaidas. Tačiau atitinkamų sumų priteisimo priežastis gali būti pačios Sąjungos nustatytas reguliavimas arba valstybės narės nustatytas reguliavimas. Taigi būtų neteisinga, jei priteista suma ir arbitražo išlaidos būtų sumokamos iš Sąjungos biudžeto, kai reguliavimą nustatė valstybė narė. Todėl remiantis Sąjungos teise ir nepažeidžiant Sąjungos tarptautinės atsakomybės reikia paskirstyti finansinę atsakomybę tarp Sąjungos ir valstybės narės, atsakingos už nustatytą reguliavimą, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus kriterijus; (4) jeigu pagal tarptautinę teisę Sąjunga, kaip subjektas, turintis teisinį subjektiškumą, yra atsakinga už nustatytą reguliavimą, ji turėtų sumokėti priteistas sumas ir padengti ginčo išlaidas. Tačiau atitinkamų sumų priteisimo priežastis gali būti pačios Sąjungos nustatytas reguliavimas arba valstybės narės nustatytas reguliavimas. Taigi būtų neteisinga, jei priteista suma ir arbitražo išlaidos būtų sumokamos iš Europos Sąjungos biudžeto (Sąjungos biudžeto), kai reguliavimą nustatė valstybė narė. Todėl remiantis Sąjungos teise ir nepažeidžiant Sąjungos tarptautinės atsakomybės reikia paskirstyti finansinę atsakomybę tarp pačios Sąjungos ir valstybės narės, atsakingos už nustatytą reguliavimą, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus kriterijus; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis (6) finansinė atsakomybė turėtų būti priskirta subjektui, kuris atsakingas už reguliavimą, pripažintą neatitinkančiu susijusių susitarimo nuostatų. Tai reiškia, kad Sąjunga turėtų prisiimti finansinę atsakomybę tada, kai atitinkamą reguliavimą nustatė Sąjungos institucija, įstaiga ar agentūra. Susijusi valstybė narė turėtų prisiimti finansinę atsakomybę tada, kai atitinkamą reguliavimą nustatė valstybė narė. Tačiau, kai valstybė narė veikia taip, kaip reikalauja Sąjungos teisė, pavyzdžiui, perkeldama į nacionalinę teisę Sąjungos priimtą direktyvą, Sąjunga turėtų prisiimti finansinę atsakomybę, nes nustatyti atitinkamą reguliavimą reikalauja Sąjungos teisė. Reglamente taip pat reikia numatyti galimybę, kad atskiri atvejai gali būti susiję su valstybės narės nustatytu reguliavimu ir su reguliavimu, kuris reikalaujamas pagal Sąjungos teisę. Tai apims visus veiksmus, kurių imasi valstybės narės ir Europos Sąjunga; (6) finansinė atsakomybė turėtų būti priskirta subjektui, kuris atsakingas už reguliavimą, pripažintą neatitinkančiu susijusių susitarimo nuostatų. Tai reiškia, kad pati Sąjunga turėtų prisiimti finansinę atsakomybę tada, kai atitinkamą reguliavimą nustatė bet kuri Sąjungos institucija, įstaiga, agentūra ar kitas juridinis subjektas. Susijusi valstybė narė turėtų prisiimti finansinę atsakomybę tada, kai atitinkamą reguliavimą nustatė ta valstybė narė. Tačiau, kai valstybė narė veikia taip, kaip reikalauja Sąjungos teisė, pavyzdžiui, perkeldama į nacionalinę teisę Sąjungos priimtą direktyvą, pati Sąjunga turėtų prisiimti finansinę atsakomybę, nes nustatyti atitinkamą reguliavimą reikalauja Sąjungos teisė. Reglamente taip pat reikia numatyti galimybę, kad atskiri atvejai gali būti susiję su valstybės narės nustatytu reguliavimu ir su reguliavimu, kuris reikalaujamas pagal Sąjungos teisę. Tai apims visus veiksmus, kurių imasi valstybės narės ir Sąjunga. Tokiu atveju valstybės narės ir Sąjunga turėtų prisiimti finansinę atsakomybę už konkretų jų nustatytą reguliavimą; Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a) jei valstybės narės veiksmai neatitinka Sąjungos teisės reikalavimų, pavyzdžiui, pvz., valstybė narė neperkelia į nacionalinę teisę Sąjungos priimtos direktyvos ar perkeldama ją į nacionalinę teisę nesilaiko Sąjungos priimtoje direktyvoje nustatytų terminų, ta valstybė narė turėtų prisiimti finansinę atsakomybę už atitinkamą reguliavimą; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 8 konstatuojamoji dalis (8) kita vertus, tais atvejais, kai valstybė narė prisiima galimą finansinę atsakomybę, kylančią iš ginčo, iš principo reikėtų leisti tokiai valstybei narei būti atsakove, kad ji galėtų apginti reguliavimą, jos nustatytą investuotojui. Tai numato šio reglamento nuostatos. Didelis privalumas yra tai, kad dėl bylinėjimosi išlaidų ar galutinio sprendimo priteisti atitinkamas sumas iš susijusios valstybės narės Sąjungos biudžetas ir Sąjungos ištekliai net ir laikinai nepatirs naštos; (8) kita vertus, tais atvejais, kai valstybė narė prisiima galimą finansinę atsakomybę, kylančią iš ginčo, iš principo teisinga ir tinkama leisti tokiai valstybei narei būti atsakove, kad ji galėtų apginti reguliavimą, jos nustatytą investuotojui. Tai numato šio reglamento nuostatos. Didelis privalumas yra tai, kad dėl bylinėjimosi išlaidų ar galutinio sprendimo priteisti atitinkamas sumas iš susijusios valstybės narės Sąjungos biudžetas ir Sąjungos nefinansiniai ištekliai net ir laikinai nepatirs naštos; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 10 konstatuojamoji dalis (10) tam tikromis aplinkybėmis, siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos interesų apsaugą, būtina numatyti galimybę Sąjungai pačiai būti atsakove ginčuose, susijusiuose su valstybės narės nustatytu reguliavimu. Taip, visų pirma, gali būti tada, kai ginčas taip pat susijęs su Sąjungos nustatytu reguliavimu, kai pasirodo, kad valstybės narės nustatyto reguliavimo reikalavo Sąjungos teisė, kai atrodo, kad panašūs ieškiniai gali būti pareikšti prieš kitas valstybes nares, arba kai byla susijusi su neišspręstomis teisės problemomis, kurių išsprendimas gali turėti poveikį galimoms būsimoms byloms prieš kitas valstybes nares ar Sąjungą. Kai ginčas iš dalies susijęs su Sąjungos nustatytu reguliavimu arba reguliavimu, kurio reikalauja Sąjungos teisė, atsakove turėtų būti Sąjunga, išskyrus atvejus, kai ieškiniai dėl tokio reguliavimo yra mažareikšmiai, atsižvelgiant į susijusią galimą finansinę atsakomybę ir keliamus teisės klausimus ieškiniuose dėl valstybės narės nustatyto reguliavimo; (10) tam tikromis aplinkybėmis, siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos interesų apsaugą, būtina numatyti galimybę Sąjungai pačiai būti atsakove ginčuose, susijusiuose su valstybės narės nustatytu reguliavimu. Taip, visų pirma, gali būti tada, kai ginčas taip pat susijęs su Sąjungos nustatytu reguliavimu, kai pasirodo, kad valstybės narės nustatyto reguliavimo reikalavo Sąjungos teisė, kai panašūs ieškiniai pareikšti prieš kitas valstybes nares, arba kai byla susijusi su teisės problemomis, kurių išsprendimas gali turėti poveikį esamoms ar galimoms būsimoms byloms prieš kitas valstybes nares ar Sąjungą. Kai ginčas iš dalies susijęs su Sąjungos nustatytu reguliavimu arba reguliavimu, kurio reikalauja Sąjungos teisė, atsakove turėtų būti Sąjunga, išskyrus atvejus, kai ieškiniai dėl tokio reguliavimo yra mažareikšmiai, atsižvelgiant į susijusią galimą finansinę atsakomybę ir keliamus teisės klausimus ieškiniuose dėl valstybės narės nustatyto reguliavimo; Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 12 konstatuojamoji dalis (12) remdamasi šiame reglamente nustatyta sistema Komisija turėtų nuspręsti, ar atsakove turėtų būti Sąjunga ar Komisija; (12) siekdama sukurti veikiančią sistemą ir remdamasi šiame reglamente nustatyta sistema Komisija turėtų nuspręsti, ar atsakove turėtų būti Sąjunga ar valstybė narė,ir informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie tokį sprendimą teikdama metinę šio reglamento taikymo ataskaitą; Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 14 konstatuojamoji dalis (14) panašiai, kai atsakovė yra valstybė narė, reikėtų, kad ji nuolat informuotų Komisiją apie bylos eigą ir kad prireikus Komisija galėtų reikalauti, kad atsakove esanti valstybė narė užimtų konkrečią poziciją dėl Sąjungos interesą keliančių klausimų; (14) panašiai, kai atsakovė yra valstybė narė, reikėtų, kad ji nuolat informuotų Komisiją apie bylos eigą ir kad prireikus Komisija galėtų reikalauti, kad atsakove esanti valstybė narė užimtų konkrečią poziciją dėl Sąjungos viršesniam interesui poveikį darančių klausimų; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis (15) valstybė narė gali bet kuriuo metu sutikti būti finansiškai atsakinga tuo atveju, jei reikės mokėti kompensaciją. Tokiu atveju valstybė narė ir Komisija gali sudaryti susitarimus dėl periodiško išlaidų apmokėjimo ir dėl kompensacijos sumokėjimo. Toks sutikimas nereiškia, kad valstybė narė pripažįsta, kad ieškinys yra pagrįstas. Komisija turi galėti priimti sprendimą, kuriuo valstybė narė būtų įpareigota numatyti tokias išlaidas. Tuo atveju, jei teismas priteisia išlaidas Sąjungai, Komisija turėtų užtikrinti, kad bet kokios iš anksto apmokėtos išlaidos būtų nedelsiant kompensuotos susijusioms valstybėms narėms; (15) nedarant poveikio arbitražo proceso rezultatams, valstybė narė gali bet kuriuo metu sutikti būti finansiškai atsakinga tuo atveju, jei reikės mokėti kompensaciją. Tokiu atveju valstybė narė ir Komisija gali sudaryti susitarimus dėl periodiško išlaidų apmokėjimo ir dėl kompensacijos sumokėjimo. Toks sutikimas teisiškai nereiškia, kad valstybė narė pripažįsta, kad ieškinys yra pagrįstas. Komisija tokiu atveju gali priimti sprendimą, kuriuo valstybė narė būtų įpareigota numatyti tokias išlaidas. Tuo atveju, jei teismas priteisia išlaidas Sąjungai, Komisija turėtų užtikrinti, kad bet kokios iš anksto apmokėtos išlaidos būtų nedelsiant kompensuotos susijusioms valstybėms narėms; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 16 konstatuojamoji dalis (16) kai kuriais atvejais gali būti tikslinga sudaryti taikos sutartį siekiant išvengti brangaus ir nereikalingo arbitražo. Būtina nustatyti tokių taikos sutarčių sudarymo procedūrą. Pagal tokią procedūrą Komisijai turėtų būti leidžiama laikantis nagrinėjimo procedūros sudaryti taikos sutartį, jei tai atitinka Sąjungos interesus. Jei byla susijusi su valstybės narės nustatytu reguliavimu, reikia, kad Komisija ir susijusi valstybė narė glaudžiai bendradarbiautų ir tarpusavyje konsultuotųsi. Valstybė narė turėtų visada galėti sudaryti taikos sutartį, su sąlyga, kad ji prisiims visišką finansinę atsakomybę ir kad tokia taikos sutartis neprieštaraus Sąjungos teisei ir nepažeis Sąjungos interesų; (16) kai kuriais atvejais gali būti tikslinga sudaryti taikos sutartį siekiant išvengti brangaus ir nereikalingo arbitražo. Būtina nustatyti veiksmingą ir sparčią tokių taikos sutarčių sudarymo procedūrą. Pagal tokią procedūrą Komisijai turėtų būti leidžiama laikantis nagrinėjimo procedūros sudaryti taikos sutartį, jei tai atitinka Sąjungos interesus. Jei byla susijusi su valstybės narės nustatytu reguliavimu, reikia, kad Komisija ir susijusi valstybė narė glaudžiai bendradarbiautų ir tarpusavyje konsultuotųsi, taip pat ginčų sprendimo tvarkos ir piniginės kompensacijos dydžio klausimais. Valstybė narė turėtų visada galėti sudaryti taikos sutartį, su sąlyga, kad ji prisiims visišką finansinę atsakomybę ir kad tokia taikos sutartis neprieštaraus Sąjungos teisei ir nepažeis visos Sąjungos interesų; Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 18 konstatuojamoji dalis (18)  Komisija turėtų glaudžiai konsultuotis su susijusia valstybe nare, siekdama susitarti dėl finansinės atsakomybės paskirstymo. Kai Komisija nustato, kad valstybė narė yra atsakinga, o valstybė narė su tuo nesutinka, Komisija turėtų sumokėti priteistas sumas ir perduoti sprendimą valstybei narei, reikalaudama sumokėti į Europos Sąjungos biudžetą atitinkamas sumas ir taikytinas palūkanas. Mokėtinos palūkanos turėtų būti tokios, kokios nustatytos pagal [2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento su pakeitimais 71 straipsnio 4 dalį]. Sutarties 263 straipsniu galima remtis tuomet, kai valstybė narė mano, kad sprendimas neatitinka šiame reglamente išdėstytų kriterijų; (18)  Komisija turėtų glaudžiai konsultuotis su susijusia valstybe nare, siekdama susitarti dėl finansinės atsakomybės paskirstymo. Kai Komisija nustato, kad valstybė narė yra atsakinga, o valstybė narė su tuo nesutinka, Komisija turėtų sumokėti priteistas sumas ir perduoti sprendimą valstybei narei, reikalaudama sumokėti į Sąjungos biudžetą atitinkamas sumas ir taikytinas palūkanas. Mokėtinos palūkanos turėtų būti tokios, kokios nustatytos pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių 78 straipsnio 4 dalį1. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsniu galima remtis tuomet, kai valstybė narė mano, kad sprendimas neatitinka šiame reglamente išdėstytų kriterijų; ––––––––––––––––– 1OL L 298, 2012 10 26, p. 1. Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 19 konstatuojamoji dalis (19) iš Sąjungos biudžeto turėtų būti dengiamos išlaidos, atsirandančios sudarius susitarimus pagal Sutarties 218 straipsnį dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo. Kai valstybės narės yra finansiškai atsakingos pagal šį reglamentą, Sąjunga turėtų galėti pirma surinkti susijusios valstybės narės įmokas prieš atlikdama reikalingus mokėjimus arba pirma atlikti reikalingus mokėjimus ir vėliau gauti kompensaciją iš susijusios valstybės narės. Turėtų būti įmanoma naudotis abiem šiais biudžeto tvarkymo būdais atsižvelgiant į tai, kuris iš jų tinkamesnis, visų pirma, laiko požiūriu. Taikant bet kurį iš būdų valstybių narių sumokėtos įmokos ar kompensacijos turėtų būti laikomos Sąjungos biudžeto vidaus asignuotosiomis įplaukomis. Iš šių vidaus asignuotųjų įplaukų gaunami asignavimai ne tik turėtų padengti susijusias išlaidas, tačiau jais turėtų būti galima papildyti kitas Sąjungos biudžeto dalis, iš kurių skirti pirminiai asignavimai sumokėti reikiamas sumas pagal antrąjį būdą; Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio b punktas b) arbitražo išlaidos – arbitražo teismo mokesčiai ir išlaidos, atstovavimo išlaidos ir arbitražo teismo ieškovui priteistos išlaidos; b) arbitražo išlaidos – arbitražo teismo, arbitražo institucijos mokesčiai ir išlaidos, atstovavimo išlaidos ir arbitražo teismo ieškovui priteistos išlaidos; Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio c punktas c) ginčas – ieškinys, kurį remdamasis susitarimu prieš Sąjungą pareiškia ieškovas ir dėl kurio sprendimą priims arbitražo teismas ; c) ginčas – ieškinys, kurį remdamasis susitarimu prieš Sąjungą ar valstybę narę pareiškia ieškovas ir dėl kurio sprendimą priims arbitražo teismas; Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio j a punktas (naujas) ja) viršesnis Sąjungos interesas – bet kuri iš nurodytų situacijų: i) kyla rimtas pavojus susitarimo, dėl kurio kilo investuotojų ir valstybės ginčas ir kurio šalis yra Sąjunga, investicinių nuostatų nuosekliam ir vienodam taikymui ar įgyvendinimui, ii) valstybės narės priemonė gali būti nesuderinama su plėtojama būsima Sąjungos investicijų politika, iii) ginčas gali padaryti didelį finansinį poveikį atitinkamų metų arba numatytam pagal daugiametę finansinę programą Sąjungos biudžetui. Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalis 2.  Šiame reglamente numatytais atvejais Komisija priima sprendimą, kuriuo pagal 1 dalyje išdėstytus kriterijus nustatoma susijusios valstybės narės finansinė atsakomybė. 2.  Šiame reglamente numatytais atvejais Komisija priima sprendimą, kuriuo pagal 1 dalyje išdėstytus kriterijus nustatoma susijusios valstybės narės finansinė atsakomybė. Europos Parlamentas ir Taryba informuojami apie tokį sprendimą. Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 1 dalis Gavusi pranešimą, kuriuo ieškovas nurodo savo ketinimą inicijuoti arbitražo procesą pagal susitarimo nuostatas, Komisija informuoja susijusią valstybę narę. Gavusi pranešimą, kuriuo ieškovas nurodo savo ketinimą inicijuoti arbitražo procesą, arba kai yra informuojama apie prašymą dėl konsultacijų ar prieš valstybę narę pateiktą ieškinį, Komisija informuoja susijusią valstybę narę ir informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie bet kokį ankstesnį ieškovo prašymą dėl konsultacijų, apie pranešimą, kuriuo ieškovas nurodo savo ketinimą pradėti arbitražo procesą prieš Sąjungą ar valstybę narę, per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, taip pat apie tai, kas yra ieškovas, kokios susitarimo nuostatos esą yra pažeistos, nurodo susijusį ekonomikos sektorių, reguliavimą, kuriuo esą pažeidžiamas susitarimas, ir reikalaujamą kompensacijos sumą. Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 2 dalies c punktas c) tikėtina, kad pagal tą patį susitarimą bus pateikta panašių ieškinių dėl kitų valstybių narių nustatyto reguliavimo, ir Komisija gali geriausiai užtikrinti veiksmingą ir nuoseklią apsaugą arba c) pagal tą patį susitarimą pateikti panašūs ieškiniai arba prašymai dėl konsultacijų, susiję su panašiais ieškiniais, dėl kitų valstybių narių nustatyto reguliavimo, ir Komisija gali geriausiai užtikrinti veiksmingą ir nuoseklią apsaugą arba Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 2 dalies d punktas d) ginčas yra dėl neišspręstų teisės klausimų, kurie gali kartotis kituose ginčuose pagal tą patį arba kitą Sąjungos susitarimą dėl Sąjungos ar kitų valstybių narių nustatyto reguliavimo. d) ginčas yra dėl opių teisės klausimų, kurių sprendimas gali turėti poveikio atitinkamo susitarimo ar kitų susitarimų aiškinimui ateityje. Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Jei Sąjunga imasi veikti kaip atsakovė, remdamasi Komisijos sprendimu pagal 2 dalį arba 1 dalyje nurodyta standartine taisykle, toks sprendimas dėl atsakovo statuso yra privalomas ieškovui ir arbitražo teismui. Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 4 dalis 4.  Komisija informuoja kitas valstybes nares ir Europos Parlamentą apie bet kurį ginčą, kuriam taikomas šis straipsnis, ir apie tai, kaip jis taikytas. 4.  Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie bet kurį ginčą, kuriam taikomas šis straipsnis, ir apie tai, kaip jis taikytas. Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punktas b) informuoja Komisiją apie visus reikšmingus proceso etapus ir konsultuojasi reguliariai bei visais atvejais, kai to prašo Komisija, ir b) nedelsdama informuoja Komisiją apie visus reikšmingus proceso etapus ir konsultuojasi reguliariai bei visais atvejais, kai to prašo Komisija, ir Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 2 dalis 2.  Komisija bet kuriuo metu gali reikalauti, kad susijusi valstybė narė laikytųsi tam tikros pozicijos dėl ginčo metu iškelto teisės klausimo ar kito dalyko, dėl kurio Sąjunga suinteresuota. 2.  Jei tai būtina dėl viršesnio Sąjungos intereso, Komisija, pasitarusi su atitinkama valstybe nare, bet kuriuo metu gali reikalauti, kad valstybė narė laikytųsi tam tikros pozicijos dėl ginčo metu iškelto teisės klausimo ar kito teisės klausimo, kurio sprendimas gali turėti poveikio atitinkamo susitarimo ar kitų susitarimų aiškinimui ateityje. Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Jei susijusi valstybė narė mano, kad dėl Komisijos reikalavimo netinkamai silpninama jos veiksminga gynyba, ji pradeda konsultacijas, siekdama rasti priimtiną sprendimą. Jei priimtino sprendimo negalima rasti, Komisija gali priimti sprendimą, kad susijusi valstybė narė laikytųsi tam tikros teisinės pozicijos. Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 3 dalis 3.  Jeigu susitarime ar jame nurodytose taisyklėse numatyta galimybė panaikinti, skųsti ar peržiūrėti arbitražo sprendimo nuostatą dėl teisės klausimo, Komisija, manydama, kad to reikia dėl nuoseklaus ar teisingo susitarimo aiškinimo, gali reikalauti, kad valstybė narė pateiktų tokio panaikinimo, apskundimo ar peržiūros prašymą. Tokiomis aplinkybėmis Komisijos atstovai įtraukiami į delegaciją ir gali reikšti Sąjungos poziciją dėl aptariamo teisės klausimo. 3.  Jeigu susitarime ar jame nurodytose taisyklėse numatyta galimybė panaikinti, skųsti ar peržiūrėti arbitražo sprendimo nuostatą dėl teisės klausimo, Komisija, manydama, kad to reikia dėl nuoseklaus ar teisingo susitarimo aiškinimo, gali, pasitarusi su atitinkama valstybe nare, reikalauti, kad ta valstybė narė pateiktų tokio panaikinimo, apskundimo ar peržiūros prašymą. Tokiomis aplinkybėmis Komisijos atstovai įtraukiami į delegaciją ir gali reikšti Sąjungos poziciją dėl aptariamo teisės klausimo. Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Jei susijusi valstybė narė atsisako pateikti panaikinimo, apskundimo ar peržiūros prašymą, ji apie tai per 30 dienų informuoja Komisiją. Tuo atveju Komisija gali priimti sprendimą, kad susijusi valstybė narė turi pateikti panaikinimo, apskundimo ar peržiūros prašymą. Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio c punktas c)  Komisija pateikia valstybei narei visus su procesu susijusius dokumentus, siekdama užtikrinti kuo veiksmingesnę apsaugą, ir c)  Komisija pateikia valstybei narei visus su procesu susijusius dokumentus, nuolat informuoja valstybę narę apie visus svarbius proceso etapus ir pradeda su valstybe nare konsultacijas visais atvejais, kai susijusi valstybė narė to prašo, siekdama užtikrinti kuo veiksmingesnę apsaugą, ir Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 a dalis (nauja) Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie pirmoje dalyje nurodyto arbitražo proceso raidą. Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 dalis 1.  Kai Sąjunga yra atsakovė sprendžiant ginčą dėl reguliavimo, kurį nustatė vien arba iš dalies valstybė narė, ir Komisija mano, kad ginčo baigimas taikos sutartimi atitiktų Sąjungos interesus, ji pirmiausia tariasi su susijusia valstybe nare. Valstybė narė taip pat gali pradėti tokias konsultacijas su Komisija. 1.  Kai Sąjunga yra atsakovė sprendžiant ginčą dėl reguliavimo, kurį nustatė vien arba iš dalies valstybė narė, ir Komisija mano, kad ginčo baigimas taikos sutartimi atitiktų Sąjungos interesus, ji pirmiausia tariasi su susijusia valstybe nare. Valstybė narė taip pat gali pradėti tokias konsultacijas su Komisija. Valstybė narė ir Komisija užtikrina tarpusavio supratimą teisinės padėties ir galimų pasekmių klausimu ir vengia nesutarimų ginčo sprendimo klausimu. Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 3 dalis 3.  Jeigu valstybė narė nesutinka baigti ginčą taikos sutartimi, Komisija gali baigti ginčą taikos sutartimi, jei tai būtina dėl viršesnio Sąjungos intereso. 3.  Jeigu valstybė narė nesutinka baigti ginčą taikos sutartimi, Komisija gali baigti ginčą taikos sutartimi, jei tai būtina dėl viršesnio Sąjungos intereso. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai visą svarbią informaciją apie Komisijos sprendimą baigti ginčą taikos sutartimi, visų pirma šio sprendimo pagrindimą. Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Jei valstybė narė yra atsakovė vykstant ginčui, kuris susijęs tik su jos institucijų nustatytu reguliavimu, ir nusprendžia baigti ginčą taikos sutartimi, ji Komisijai praneša apie taikos sutarties projektą ir informuoja Komisiją apie derybas ir taikos sutarties įgyvendinimą. Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 1 dalis 1.  Kai Sąjunga pagal 8 straipsnį yra atsakovė ir Komisija mano, kad priteistą sumą ar taikos sutartyje nustatytą sumą turėtų visiškai ar iš dalies sumokėti susijusi valstybė narė atsižvelgiant į 3 straipsnio 1 dalyje išdėstytus kriterijus, taikoma 2–5 straipsniuose išdėstyta tvarka. 1.  Kai Sąjunga pagal 8 straipsnį yra atsakovė ir Komisija mano, kad priteistą sumą ar taikos sutartyje nustatytą sumą turėtų visiškai ar iš dalies sumokėti susijusi valstybė narė atsižvelgiant į 3 straipsnio 1 dalyje išdėstytus kriterijus, taikoma šio straipsnio 2–5 dalyse išdėstyta tvarka. Ta procedūra taikoma, kai Sąjunga, pagal 8 straipsnį veikdama kaip atsakovė, laimi arbitražo bylą, bet turi padengti visas su juo susijusias išlaidas. Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 3 dalis 3.  Per tris mėnesius nuo prašymo sumokėti galutinai priteistą sumą ar taikos sutartyje nustatytą sumą Komisija priima susijusiai valstybei narei skirtą sprendimą, kuriuo nustatoma tos valstybės narės mokėtina suma. 3.  Per tris mėnesius nuo prašymo sumokėti galutinai priteistą sumą ar taikos sutartyje nustatytą sumą Komisija priima susijusiai valstybei narei skirtą sprendimą, kuriuo nustatoma tos valstybės narės mokėtina suma. Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tokį sprendimą ir finansines priežastis, kuriomis jis pagrįstas. Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 4 dalis 4.  Jeigu susijusi valstybė narė nepareiškia prieštaravimų dėl Komisijos sprendimo per vieną mėnesį, susijusi valstybė narė į Sąjungos biudžetą sumoka kompensaciją už priteistos sumos ar taikos sutartyje nustatytos sumos sumokėjimą ne vėliau kaip per tris mėnesius po Komisijos sprendimo priėmimo. Susijusi valstybė narė sumoka mokėtinas palūkanas, kurių dydis sutampa su kitoms į Sąjungos biudžetą mokėtinoms lėšoms taikomu palūkanų dydžiu. 4.  Jeigu susijusi valstybė narė nepareiškia prieštaravimų dėl Komisijos sprendimo per vieną mėnesį, susijusi valstybė narė į Sąjungos biudžetą sumoka atitinkamos sumos kompensaciją už priteistos sumos ar taikos sutartyje nustatytos sumos sumokėjimą ne vėliau kaip per tris mėnesius po Komisijos sprendimo priėmimo. Susijusi valstybė narė sumoka mokėtinas palūkanas, kurių dydis sutampa su kitoms į Sąjungos biudžetą mokėtinoms lėšoms taikomu palūkanų dydžiu. Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 1 dalis 1.  Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad susijusi valstybė narė sumokėtų finansinį įnašą į Sąjungos biudžetą dėl su arbitražu susijusių išlaidų, jeigu ji mano, kad valstybė narė bus įpareigota sumokėti priteistą sumą atsižvelgiant į 3 straipsnyje išdėstytus kriterijus. 1.  Kai Sąjunga pagal 8 straipsnį veikia kaip atsakovė ir jei nebuvo sudarytas susitarimas pagal 11 straipsnį, Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad susijusi valstybė narė sumokėtų išankstinį finansinį įnašą į Sąjungos biudžetą dėl su arbitražu susijusių numatomų ar patirtų išlaidų. Toks sprendimas dėl finansinių įnašų turi būti proporcingas, ir jame atsižvelgiama į 3 straipsnyje išdėstytus kriterijus. Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnis Valstybės narės kompensacija ar mokėjimas į Sąjungos biudžetą priteistoms ar taikos sutartyje nustatytoms sumoms arba kitoms išlaidoms apmokėti laikomas vidaus asignuotosiomis įplaukomis, kaip nurodyta [2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 18 straipsnyje]. Jomis gali būti padengiamos išlaidos, atsiradusios dėl susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 218 straipsnį dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo, arba atstatomi asignavimai, panaudoti priteistos ar taikos sutartyje nurodytos sumos ar kitų išlaidų sumokėjimui padengti. Valstybės narės kompensacija ar mokėjimas į Sąjungos biudžetą priteistoms ar taikos sutartyje nustatytoms sumoms arba kitoms išlaidoms, įskaitant ir tas, kurios nurodytos šio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje, apmokėti laikomi vidaus asignuotosiomis įplaukomis, kaip nurodyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 21 straipsnio 4 dalyje. Jomis gali būti padengiamos išlaidos, atsiradusios dėl susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 218 straipsnį dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo, arba atstatomi asignavimai, panaudoti priteistos ar taikos sutartyje nurodytos sumos ar kitų išlaidų sumokėjimui padengti. Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento 20 straipsnio 1 dalis 1.  Komisijai padeda [Investicijų susitarimų komitetas, įsteigtas Reglamentu [2010/197 COD]]. Šis komitetas yra komitetas, nurodytas Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 1.  Komisijai padeda Investicijų susitarimų komitetas, įsteigtas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1219/2012, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka1. Šis komitetas yra komitetas, nurodytas Reglamente (ES) Nr. 182/2011. ––––––––––––––––– 1OL L 351, 2012 12 20, p. 40. Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 1 dalis 1.  Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą. Pirmoji ataskaita pateikiama ne vėliau kaip po trejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo. Paskesnės ataskaitos teikiamos kas trejus metus. 1.  Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą. Toje ataskaitoje pateikiama visa reikiama informacija, įskaitant prieš Sąjungą ar valstybes nares pateiktų ieškinių sąrašą, su jais susijusius procesus, sprendimus ir finansinį poveikį atitinkamam biudžetui. Pirmoji ataskaita pateikiama ne vėliau kaip po penkerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo. Paskesnės ataskaitos teikiamos kas trejus metus, nebent biudžeto valdymo institucija, kurią sudaro Europos Parlamentas ir Taryba, nusprendžia kitaip. Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Komisija kasmet Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ieškovų pateiktų prašymų dėl konsultacijų, ieškinių ir arbitražo sprendimų sąrašą.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0124/2013).

2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl nekomercinio gyvūnų augintinių judėjimo (COM(2012)0089 – C7-0060/2012 – 2012/0039(COD))

P7_TA(2013)0220 A7-0371/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0089),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 2 dalį ir į 168 straipsnio 4 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0060/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 13 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7-0371/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į prie šios rezoliucijos pridedamą Komisijos pareiškimą;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gegužės 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013, dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 576/2013.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas

Remdamasi Europos Sąjungos gyvūnų gerovės apsaugos strategija(2) Komisija ketina nagrinėti šunų ir kačių, naudojamų komercinėje veikloje, gerovės klausimus.

Jei išnagrinėjus padėtį bus nustatyta, kad dėl tokios komercinės veiklos kyla rizika sveikatai, Komisija apsvarstys tinkamus žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos būdus, taip pat galimybę pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamus esamų Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojama prekyba šunimis ir katėmis, pataisymus, įskaitant suderintų šunų ir kačių registravimo sistemų, prieinamų visose valstybėse narėse, įdiegimą.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija įvertins, ar įmanoma ir tinkama taikyti tokias registravimo sistemas šunims ir katėms, paženklintiems ir identifikuotiems pagal Sąjungos teisės aktus dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais.

(1) OL C 229, 2012 7 31, p. 119. (2) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m., COM(2012)0006.

2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, kuriais reglamentuojama prekyba Sąjungoje šunimis, katėmis ir šeškais ir jų importas į Sąjungą, iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/65/EEB (COM(2012)0090 – C7-0061/2012 – 2012/0040(COD))

P7_TA(2013)0221 A7-0366/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0090),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0061/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 13 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7-0366/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą savo poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gegužės 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/.../ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/65/EEB gyvūnų sveikatos reikalavimų, kuriais reglamentuojama prekyba Sąjungoje šunimis, katėmis ir šeškais ir jų importas į Sąjungą, atžvilgiu

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2013/31/ES.)

(1) OL C 229 2012 7 31, p. 119.

2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento rezoliucija „Būsimi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų EPS klausimu: atsakas į Komisijos komunikatus“ (2013/2609(RSP))

P7_TA(2013)0222 B7-0250/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus „Pagrindinių ekonominės politikos reformų planų ex ante koordinavimas“ (COM(2013)0166) ir „Konvergencijos ir konkurencingumo priemonės nustatymas“ (COM(2013)0165),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl būsimų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų EPS klausimu (O-000060/2013 – B7-0204/2013),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 2 d. Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – fiskalinis susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13 ir 14 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. lapkričio 28 d. projektą dėl stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko 2012 m. gruodžio 5 d. ataskaitą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Euro grupės pirmininkų ataskaitos „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“(1) (toliau – M. Thysseno pranešimas),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Sąjungos ekonomikos valdymo gerinimo ir stabilumo sistemos stiprinimo, ypač euro zonoje(2) (toliau – Feio pranešimas),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 1176/2011 ir (ES) Nr. 1175/2011 (toliau – šešių teisės aktų rinkinys);

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro (3),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. .../2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų, taip pat atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. .../2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (toliau – dviejų dokumentų rinkinys);

–  atsižvelgdamas į bendrą Komisijos pirmininko J. M. Barroso ir Komisijos pirmininko pavaduotojo O. Rehno pranešimą, padarytą 2013 m. vasario 20 d. svarstant trišalį susitarimą dėl dviejų dokumentų rinkinio, reglamentuojančio ekonominį valdymą euro zonoje (nuoroda MEMO/13/126),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi fiskalinio susitarimo 11 straipsnyje jį pasirašiusios valstybės narės sutarė užtikrinti, jog visos pagrindinės ekonominės politikos reformos, kurias jos planuoja vykdyti, jei tinkama, būtų ex ante aptariamos tarpusavyje; taip pat sutarė, kad toks koordinavimas būtų vykdomas įtraukiant Europos Sąjungos institucijas, kaip reikalauja Europos Sąjungos teisė;

B.  kadangi, remiantis fiskalinio susitarimo 15 straipsniu, sutartis į ES teisę turėtų būti įtraukta ne vėliau kaip per penkerius metus remiantis šio įgyvendinimo metu įgytos patirties įvertinimu ir kadangi Komisijos komunikatai COM(2013)0165 ir COM(2013)0166 bei teisės aktų pasiūlymai, kurie turėtų būti pateikti vėliau, galėtų būti laikomi žingsniais reikiama kryptimi;

C.  kadangi 2010 m. Feio pranešime Parlamentas jau pateikė rekomendaciją nustatyti specialią tvarką ir reikalavimą, kad valstybės narės, ypač euro zonai priklausančios narės, informuotų viena kitą ir Komisiją prieš priimdamos ekonominės politikos sprendimus, kurie galėtų turėti didelį poveikį, dėl kurio galėtų būti pakenkta sklandžiam vidaus rinkos ir Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) veikimui;

D.  kadangi kartu su dviejų dokumentų rinkiniu pateiktoje deklaracijoje, kaip svarbią solidarumo priemonę, raginama sukurti daug griežtesnę ekonominės ir biudžeto kontrolės sistemą ir toliau plėtoti Europos fiskalinius pajėgumus bei laiku įgyvendinti tvarų augimą skatinančias struktūrines reformas, remiančias principą, kad veiksmai, skatinantys didesnę atsakomybę ir ekonominę drausmę, būtų derinami su didesniu solidarumu ir stipresniu sprendimų priėmimo integravimu tokiose politikos srityse, kaip mokesčiai ir darbo rinkos; kadangi šioje deklaracijoje pabrėžiamas principas, kad veiksmai, kuriais didinamas ekonominės politikos koordinavimas, turi būti vykdomi didinant solidarumą;

E.  kadangi Thysseno pranešimo 11 dalyje pabrėžiama, jog tikra EPS negali apsiriboti taisyklių sistema, jai reikalingas didesnis biudžeto pajėgumas, pagrįstas konkrečiais nuosavais ištekliais;

F.  kadangi Thysseno pranešime pabrėžiama, jog aukštos kokybės patikima Europos statistika yra labai svarbi naujam ekonomikos valdymui ir jos svarbiausių sprendimų priėmimui, kad turi būti garantuotas faktinis Europos statistikos sistemos nepriklausomumas tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis ir kad ši sistema yra būtina sąlyga; taip pat kad standartinis perėjimas prie viešosios apskaitos standartų visose valstybėse narėse turėtų būti svarbiausia sudėtinė dalis, papildysianti Komisijos didesnes užtikrinimo galias tikrinant nacionalinių šaltinių, naudojamų apskaičiuojant skolą ir deficitą, kokybę visavertėje fiskalinėje sąjungoje;

Bendras Komisijos komunikatų vertinimas

1.  palankiai vertina Komisijos pastangas siekti tolesnės pažangos Sąjungos makroekonominio valdymo srityje remiantis šešių teisės aktų rinkiniu ir dviejų dokumentų rinkiniu; tačiau pabrėžia, kad visiškas naujos sistemos įgyvendinimas turi būti viršesnis už bet kokį naują pasiūlymą;

2.  pabrėžia, kad paskatomis grindžiamas vykdymo užtikrinimo mechanizmas, kuriuo siekiama padidinti solidarumą, sanglaudą ir konkurencingumą, turi būti įgyvendinamas kartu su papildomomis ekonominės politikos koordinavimo priemonėmis, kaip nurodyta prie Komisijos deklaracijos pridedamame dviejų dokumentų rinkinyje, t. y. kad principas, užtikrinantis didesnę atsakomybę ir ekonominę drausmę, būtų derinamas su didesnio solidarumo principu;

3.  pabrėžia, kad kiekvienas tolesnis pasiūlymas turi turėti aiškią pridėtinę vertę, palyginti su turimomis priemonėmis, pvz., sanglaudos politikos priemonėmis;

4.  pabrėžia, kad koordinavimo pastangos neturi tapti priežastimi, dėl kurios įvairių sprendimo priėmimo lygmenų atitinkamos atsakomybės sritys taptų neaiškios;

5.  dar kartą patvirtina, kad ES valdymas turi nepažeisti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų prerogatyvų, ypač tais atvejais, kai numatytas bet koks suverenumo perleidimas; pabrėžia, kad tinkamam teisėtumui ir atskaitomybei reikalingi demokratiniai sprendimai, kuriuos nacionaliniu ir ES lygmenimis turi užtikrinti atitinkamai nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas; primena Europos Vadovų Tarybos 2012 m. gruodžio mėn. išvadose numatytą principą, kad viso proceso metu bendras tikslas tebėra užtikrinti demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo lygiu; pabrėžia, kad ex ante koordinavimo mechanizmai ir konvergencijos bei konkurencingumo priemonės (KKP) turėtų būti taikomi visoms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, o kitoms valstybėms narėms turėtų būti suteikta nuolatinio prisijungimo galimybė; ragina Komisiją būsimuose teisės aktų pasiūlymuose numatyti tokį privalomą nacionalinių parlamentų vykdomą patvirtinimą, taip pat užtikrinti aktyvesnį pramonės ir darbo rinkos dalyvavimą ekonominio koordinavimo procese;

6.  laikosi nuomonės, kad komunikatai nebuvo pateikti tinkamu laiku; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą priimti konvergencijos kodeksą ES semestro metu, kuris būtų paremtas strategija „ES 2020“ ir turėtų tvirtą socialinį ramstį;

7.  pakartoja, kad Komisija turi visapusiškai atsižvelgti į Parlamento – vienos iš teisėkūros institucijų – vaidmenį; apgailestauja, kad naujausiuose komunikatuose dėl EPS neatspindėta Europos Parlamento pozicija derybose dėl EPS stiprinimo ir numatyta tik labai ribota parlamentinė kontrolė, nes siūloma dialogo struktūra; pabrėžia, kad Parlamentas yra teisėkūros ir biudžeto valdymo institucija tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Taryba;

8.  apgailestauja, kad komunikatuose reglamentuojamos politikos sritys pirmiausiai susijusios su kainų konkurencingumu ir neapima mokesčių vengimo arba socialinių ir užimtumo klausimų;

9.  pabrėžia, kad su abiem komunikatais susiję pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti priimami laikantis įprastos teisėkūros procedūros;

Pagrindinių ekonominės politikos reformų planų ex ante koordinavimas

10.  laikosi nuomonės, kad svarbus formalus ekonominės politikos reformų ex ante koordinavimas ES lygmeniu ir kad jį derėtų stiprinti laikantis Bendrijos metodo, taip pat kad jis turėtų būti taikomas pagrindinėms nacionalinėms ekonominėms reformoms, numatytoms nacionalinėse reformų programose ir turinčioms įrodomą galimą šalutinį poveikį; mano, kad toks ex ante koordinavimas turėtų būti suderintas su Reglamento (ES) Nr. 1175/2011 2a straipsnyje nurodyto Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro priemonėmis ir, esant reikalui, turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į naujas solidarumo ir paskatomis grindžiamas priemones;

11.  laikosi nuomonės, kad stipresnis ex ante koordinavimo ir sprendimų priėmimo konkrečiose politikos srityse Sąjungos lygmeniu integravimas turi remtis patikima oficialia statistika ir kad, be kita ko, tolesniam biudžeto politikos derinimui Sąjungoje reikia konsoliduotų duomenų apie Sąjungos, valstybių narių bei vietos ir regionų valdžios institucijų viešąsias sąskaitas; taigi mano, kad Komisija būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų numatyti, kad būtų parengti tokie konsoliduoti duomenys;

12.  apgailestauja, kad kai kurie siūlomi pagrindinių ekonominės politikos reformų kriterijai, pvz., politinės ekonomijos aspektai, yra neaiškiai suformuluoti ir itin aptakiai apibrėžti; prašo papildomai nustatyti naujus konkrečius kriterijus, paremtus ES semestru ir strategijos „Europa 2020“ priemonėmis, siekiant nustatyti pagrindines reformas, atsižvelgiant į valstybių narių ypatumus ir nepažeidžiant subsidiarumo principo;

13.  pabrėžia, kad įdiegtini ex ante koordinavimo mechanizmai turėtų būti taikomi visoms euro zonos valstybėms narėms ir atviri visoms Sąjungos valstybėms narėms, kartu atsižvelgiant į didesnę euro zonos valstybių narių tarpusavio priklausomybę; laikosi nuomonės, kad valstybėms narėms turėtų būti sudarytos galimybės dalyvauti programoje savanoriškai;

14.  ragina, kad reformų planai būtų skaidrūs, įtraukūs ir viešai skelbiami; be to, ragina, kad diskusijose dėl ex ante koordinavimo esminį ir aiškiai pripažintą vaidmenį atliktų socialinis dialogas, kuriame dalyvautų suinteresuoti visuomenės subjektai;

15.  ragina kruopščiai suplanuoti Komisijos informavimo procedūrą ir sudaryti Komisijai galimybę prieš galutinai tvirtinant planuojamas reformas pateikti apie jas pastabų;

16.  prašo į Europos semestro procesą įtraukti šią naują koordinavimo priemonę ir suteikti Europos Parlamentui galimybę užtikrinti demokratinę atskaitomybę;

17.  pabrėžia, kad ex ante koordinavimu neturėtų būti siekiama ne užgniaužti nacionalinių reformų pastangas, bet užtikrinti reformų nedelsiamą įgyvendinimą, nebent numatomas reformų šalutinis poveikis būtų pakankamai didelis, kad tektų iš naujo įvertinti reformas;

Konvergencijos ir konkurencingumo priemonės (KKP) nustatymas

18.  laikosi nuomonės, kad bet kokia siūloma KKP turėtų būti grindžiama tam tikromis sąlygomis, solidarumu ir konvergencija; mano, kad tokia priemonė turėtų būti taikoma tik nustačius socialinį disbalansą ir pagrindinių ilgalaikį ir tvarų augimą skatinančių struktūrinių reformų poreikį remiantis konvergencijos kodekso ir nacionalinių įgyvendinimo planų atitikties įvertinimu, tinkamai oficialiai dalyvaujant Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams;

19.  pabrėžia, kad įdiegtini nauja KKP turėtų būti taikoma visoms euro zonos valstybėms narėms ir atvira visoms Sąjungos valstybėms narėms, kartu atsižvelgiant į didesnę euro zonos valstybių narių tarpusavio priklausomybę; laikosi nuomonės, kad valstybėms narėms turėtų būti sudarytos galimybės dalyvauti programoje savanoriškai;

20.  laikosi nuomonės, kad itin svarbu užtikrinti nauja priemonė būtų priimta laikantis įprastos teisėkūros procedūros, grindžiama Bendrijos metodu ir taikoma tinkamai kontroliuojant Europos Parlamentui – turi būti įmanoma atitinkamus biudžeto asignavimus patvirtinti atskirai kiekvienu atveju;

21.  pabrėžia, kad, nedarant poveikio ES biudžeto kontrolei, metinės nacionalinio plano ataskaitos ir jo stebėsena turėtų remtis tvirtesniu Europos semestru;

22.  laikosi nuomonės, kad KKP turėtų būti didesnio biudžeto valdymo pajėgumo priemonė ir kad ją taikant derėtų orientuotis į struktūrinių reformų paramą tam tikromis sąlygomis, siekiant didinti konkurencingumą, augimą ir socialinę sanglaudą, užtikrinant glaudesnį ekonominės politikos koordinavimą ir ilgalaikę valstybių narių ekonominių rezultatų konvergenciją, taip pat sprendžiant disbalanso ir struktūrinių skirtumų problemas; mano, kad tokios priemonės yra tikro fiskalinio pajėgumo vystymo pagrindas;

23.  mano, kad tokie biudžeto valdymo pajėgumai tegali būti naudingi juos plėtojančioms valstybėms narėms;

24.  apgailestauja dėl to, kad komunikatuose nesilaikoma ES teisės sistemos vieningumo principo, nes numatomos ES sutartys su valstybėmis narėmis; laikosi nuomonės, kad formuluotė „susitarimai“ nėra tinkama, nes komunikatuose numatytas mechanizmas griežtai kalbant nėra sutartis pagal viešąją arba privatinę teisę, bet ekonominės politikos koordinavimui taikomas paskatomis grindžiamas vykdymo užtikrinimo mechanizmas;

25.  pabrėžia, kad reformų planus turi parengti valstybės narės, tinkamai dalyvaujant jų nacionaliniams parlamentams pagal valstybių narių vidaus konstitucinę sistemą ir bendradarbiaujant su Komisija, kartu visapusiškai laikantis subsidiarumo principo ir atsižvelgiantį į poreikį išsaugoti atitinkamas politines galimybes nacionaliniam įgyvendinimui ir demokratiniams procesams kiekvienoje valstybėje narėje;

26.  nurodo, kad įdiegus reformas remiantį paskatų mechanizmą būtų galima palengvinti trumpalaikį neigiamą struktūrinių reformų poveikį, ypač socialinius ir politinius sunkumus, ir užtikrinti, kad tas poveikis būtų labiau priimtinas piliečiams; taip pat nurodo, kad mechanizmą derėtų finansuoti iš naujos, taikant Bendrijos metodą priimtos ir reglamentuojamos priemonės, kuri būtų neatskiriama ES biudžeto dalis, kuriai nebūtų taikomos DFP viršutinės ribos, kad būtų užtikrintas visapusiškas Europos Parlamento, veikiančio kaip teisėkūros ir biudžeto valdymo institucija, dalyvavimas;

27.  pareiškia, kad taikomos priemonės net ir trumpam neturėtų turėti neigiamo poveikio socialinei įtraukčiai, darbuotojų teisėms, sveikatos priežiūrai ir kitiems socialiniams klausimams;

28.  pabrėžia, kad priemonė neturėtų didinti neatsakingo elgesio rizikos; laikosi nuomonės, kad tuo tikslu Komisijai derėtų užtikrinti, kad reformos nebūtų atidedamos iki tol, kol jos tampa tinkamos finansinei paramai gauti, ir kad taikant priemonę nebūtų skatinamos reformos, kurios būtų įgyvendintos ir be Sąjungos paramos;

29.  pabrėžia, kad reikėtų vengti priemonės dubliavimosi su sanglaudos politika;

o
o   o

30.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0430. (2) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 41. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0542.

2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sirijos pabėgėlių padėties kaimyninėse šalyse (2013/2611(RSP))

P7_TA(2013)0223 RC-B7-0199/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją(1) ir 2012 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją(2), ir dėl pabėgėlių iš ginkluotų konfliktų zonų,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos posėdžių, vykusių 2012 m. kovo 23 d., balandžio 23 d., gegužės 14 d., birželio 25 d., liepos 23 d., spalio 15 d., lapkričio 19 d. ir gruodžio 10 d., taip pat 2013 m. sausio 23 d., vasario 18 d., kovo 11 d. ir balandžio 22 d., išvadas; atsižvelgdamas į 2012 m. spalio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį, kuriame buvo pritarta pasiūlymui, kad Komisija parengtų regioninės apsaugos programą; atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 2 d., birželio 29 d., gruodžio 14 d. ir 2013 m. vasario 8 d. vykusių Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadas dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton pareiškimus dėl Sirijos pabėgėlių, visų pirma į jos pastabas, pateiktas 2013 m. kovo 13 d. plenarinio posėdžio diskusijoje Strasbūre, ir į jos 2013 m. gegužės 8 d. pareiškimą; atsižvelgdamas į Komisijos narės, atsakingos už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą, Kristalinos Georgievos pareiškimus dėl Sirijos pabėgėlių ir ES atsako, visų pirma į jos 2013 m. gegužės 12 d. pareiškimą, ir į ECHO (Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD) ataskaitas bei informacijos suvestines apie padėtį Sirijoje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2012 m. liepos 20 d. rezoliuciją 2059, 2012 m. balandžio 21 d. rezoliuciją 2043 ir 2012 m. balandžio 14 d. rezoliuciją 2042 ir į JT nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos atnaujintą 2013 m. kovo 11 d. ataskaitą; atsižvelgdamas į Saugumo Tarybos pranešimus Sirijos klausimu, kuriuos pateikė JT Generalinio Sekretoriaus pavaduotoja humanitariniams klausimams ir humanitarinės pagalbos koordinatorė Valerie Amos, ypač į 2013 m. balandžio 18 d. pranešimą,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus pareiškimus dėl Sirijos ir į JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro António Guterreso Saugumo Tarybai pateiktas pastabas, visų pirma 2013 m. balandžio 18 d. pastabas; atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2011 m. gruodžio 2 d. ir 2013 m. kovo 22 d. rezoliucijas dėl Sirijos Arabų Respublikos,

–  atsižvelgdamas į Marakeše vykusį Sirijos žmonių draugų grupės susitikimą ir į 2013 m. sausio 28 d. Paryžiuje surengtą tarptautinę konferenciją,

–  atsižvelgdamas į naujausią Regioninės pagalbos teikimo (RPT) Sirijai 2013 m. sausio–birželio mėn. planą ir į visus kitus JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro po pirmojo 2012 m. kovo mėn. plano pateiktus planus,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 19 d. Sirijos Arabų Respublikos vyriausybės koordinuojant veiksmus su JT sistema parengtą humanitarinės pagalbos teikimo Sirijai planą (angl. Syria Humanitarian Assistance Response Plan – SHARP),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. pavasarį sukurtą Sirijos humanitarinį forumą (SHF) ir į jo pastarąjį susitikimą, įvykusį 2013 m. vasario 19 d.,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) išleistus biuletenius dėl su Sirija susijusių humanitarinių klausimų,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į rezoliuciją 46/182 „Jungtinių Tautų pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju koordinavimo didinimas“ (angl. „Strengthening of the Coordination of Humanitarian Emergency Assistance of the United Nations“) ir drauge su ja pateiktus pagrindinius principus, ir į rezoliuciją 67/183 dėl žmogaus teisių padėties Sirijoje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 30 d. Kuveite surengtos Tarptautinės paramos Sirijai aukšto lygio konferencijos suvestinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į veiklos grupės Sirijos klausimu 2012 m. birželio 30 d. galutinį komunikatą (Ženevos komunikatą),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdama į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose ir Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, kuriuos Sirija yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi iki 2013 m. gegužės 16 d. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (angl. UNHCR) iš viso užregistravo 1 523 626 Sirijos pabėgėlius kaimyninėse šalyse ir Šiaurės Afrikoje; kadangi vertinama, kad bendras pabėgėlių, įskaitant neregistruotus, skaičius yra daug didesnis; kadangi, UNHCR duomenimis, 7 milijonai Sirijos gyventojų, įskaitant 3,1 mln. vaikų, priklauso nuo pagalbos ir šalies viduje perkeltų asmenų skaičius 2013 m. gegužės 6 d. buvo 4,25 mln.; kadangi, UNHCR duomenimis, pabėgėlių (įskaitant laukiančius registracijos) skaičius priimančiose šalyse 2013 m. gegužės 16 d. buvo toks: Turkijoje – 347 815; Libane – 474 461; Jordanijoje – 474 405; Irake – 148 028; Egipte – 68 865; Maroke, Alžyre ir Libijoje – 10 052 (registruoti); kadangi tūkstančiai Sirijos gyventojų kiekvieną dieną pabėga į kaimynines šalis ir UNHCR numato, kad 2013 m. pabaigoje iš viso bus 3,5 mln. pabėgėlių iš Sirijos;

B.  kadangi tęsiantis ginkluotam konfliktui ir kasdien blogėjant politinei ir humanitarinei padėčiai Sirijos pabėgėlių ir žmonių, kuriems reikia pagalbos, skaičius sparčiai didėja; kadangi į kaimynines šalis ir už jų ribų bėga ne tik civiliai gyventojai, bet ir kai kurie buvę režimo politiniai ir kariniai lyderiai bei ambasadoriai; kadangi ginkluotas konfliktas Sirijoje – didžiulė grėsmė trapiam viso regiono saugumui ir stabilumui; kadangi esama pavojaus, kad ginkluoto konflikto šalutinis poveikis iš atsitiktinio virs struktūriniu; kadangi ES ir tarptautinė bendruomenė negali leisti, kad įvyktų dar viena katastrofa; kadangi regioninei, politinei, saugumo ir humanitarinei katastrofai suvaldyti visiškai neužtektų tarptautinės bendruomenės reagavimo pajėgumų;

C.  kadangi tūkstančiai pabėgusiųjų iš Sirijos dezertyravo iš ginkluotųjų pajėgų, kad neturėtų paklusti įsakymui vykdyti karo nusikaltimus ar nusikaltimus žmonijai arba dėl panašių priežasčių vengia karinės tarnybos;

D.  kadangi 2013 m. gegužės mėn. Jungtinių Tautų apskaičiavimais apie 80.000 žmonių, daugiausia civilių, žuvo dėl smurto Sirijoje;

E.  kadangi ypač svarbios infrastruktūros, įskaitant mokyklas ir ligonines, naikinimas, valiutos nuvertėjimas, kylančios maisto kainos, degalų ir elektros trūkumas, vandens, maisto ir vaistų trūkumas paveikė didžiąją Sirijos žmonių dalį; kadangi galimybė fiziškai pasiekti žmones, kuriems reikalinga humanitarinė pagalba, Sirijoje ir toliau lieka ypač ribota ir priklauso nuo bendradarbiavimo su B. al Assado vyriausybe;

F.  kadangi JT agentūros pranešė darančios pažangą organizuodamos bendrus agentūrų pagalbos konvojus į konfliktų zonas, vyriausybės bei opozicijos kontroliuojamas vietoves ir teritorijas, kuriose vyksta kovos; kadangi biurokratinės kliūtys ir kontrolės postai šalyje (kontroliuojami tiek vyriausybės, tiek opozicijos) užkerta kelia veiksmingam humanitarinės pagalbos teikimui visose Sirijos vietovėse;

G.  kadangi registracija lieka pagrindine priemone, pagal kurią nustatomi atitinkami žmonės, ypač nauji atvykėliai, turintys specifinių poreikių, įskaitant neįgaliuosius, pagyvenusius žmones, niekieno nelydimus nepilnamečius ir atskirtus vaikus, jiems užtikrinama apsauga ir pagalba siekiant suteikti pagalbą pirmiausia jiems;

H.  kadangi visiems su humanitarinės pagalbos teikimu susijusiems veikėjams reikalingas finansinės paramos lygis, kuris neproporcingai viršija tradicinių donorų numatytus humanitarinės pagalbos biudžetus; kadangi jų galimybės ir pajėgumai perimti ir priglausti vis didesnį srautą pabėgėlių išnaudotos iki ribos, nes ties pasienio linijomis reguliariai įvyksta „incidentai“; kadangi Libanas pasirinko politiką, pagal kurią stovyklos nebuvo kuriamos, ir daugumą pabėgėlių priglaudė vietos bendruomenės; kadangi apytiksliai trys ketvirtadaliai Sirijos pabėgėlių kaimyninėse šalyse gyvena už stovyklų ribų miestuose; kadangi 23 pabėgėlių stovyklose Turkijoje, Jordanijoje ir Irake glaudžiasi apie 350 000 Sirijos žmonių;

I.  Kadangi pagalbos organizacijos šiuo metu reaguoja į pabėgėlių iš Sirijos situaciją Jordanijoje, Libane ir Iraką, pirmumo tvarka teikiant humanitarinę pagalbą moterims, vaikams ir ypatingų poreikių turintiems asmenims, tačiau pagalbos trūksta pabėgėlių bendruomenėms miestuose; kadangi dėl pabėgėlių paplitimo kaimo vietovėse miestuose reikalinga sudėtinga registravimo programa;

J.  kadangi pabėgėlius priimančios šalys susiduria su milžiniškais vidaus iššūkiais, įskaitant nestabilią ekonominę padėtį, infliaciją ir nedarbą, ypač pažeidžiami yra Libanas ir Jordanija;

K.  kadangi galėjimas sumokėti nuomą tampa vis didesne problema daugeliui Sirijos žmonių, nes žmonių perteklius ir konkurencija dėl prieglobsčio didėja, o kainos kyla; kadangi pabėgėlių pajamos neatitinka išlaidų, jie jų darbo galimybės ribotos, jų sutaupytos lėšos išsenka ir auga įsiskolinimo lygis; kadangi konkurencija dėl darbo vietų ir kylančios maisto kainos yra veiksniai, dėl kurių įtampa tarp vietinių gyventojų ir pabėgėlių gilėja, ypač Libane ir Jordanijoje, – šios šalys drauge priglaudė daugiau nei 1 mln. pabėgėlių;

L.  kadangi būtina toliau dėti pastangas siekiant padidinti paramą priimančiosioms šalims, kad jų sienos ir toliau būtų atviros ir jos padėtų pabėgėliams, įskaitant paramą infrastruktūrai, ir kad būtų sumažinta įtampa ir panaikinta našta šioms bendruomenėms;

M.  kadangi dėl finansavimo stygiaus ir toliau trukdoma veiksmingam pagrindinės humanitarinės pagalbos teikimui laiku; kadangi pagal humanitarinės pagalbos teikimo Sirijai planą (angl. Syria Humanitarian Assistance Response Plan – SHARP) reikalingas 563 mln. JV dolerių finansavimas Sirijos žmonių poreikiams patenkinti; kadangi 2013 m. gegužės 6 d. pagalbos teikimo planas buvo finansuojamas tik 61 proc.;

N.  kadangi JT Regioninės pagalbos teikimo planas (angl. RRP4) šiuo metu persvarstomas laikotarpiu iki 2013 m. gruodžio mėn.; kadangi JT 2013 m. birželio 7 d. paskelbs naują kreipimąsi dėl finansavimo; jame atsispindės augantis pabėgėlių iš Sirijos skaičius ir jų besitęsiantys poreikiai, taip pat didesnė parama priimančiosioms vyriausybėms ir bendruomenėms, kuri, kaip tikimasi, sieks 3 mlrd. JV dolerių;

O.  kadangi pagalbos organizacijų ataskaitose pažymima, kad iki šiol faktiškai gauta tik 30–40 proc. visų tarptautinės bendruomenės numatytų lėšų;

P.  kadangi esama rizikos, kad humanitarinė pagalba gali tapti nestabilia; kadangi visiems su humanitarinės pagalbos teikimu susijusiems veikėjams reikalingas finansinės paramos lygis, kuris neproporcingai viršija tradicinių donorų numatytus humanitarinės pagalbos biudžetus; kadangi siekiant patenkinti pagrindinius poreikius, atsiradusius dėl krizės Sirijoje, reikia įvesti specialius finansavimo mechanizmus;

Q.  kadangi ES yra didžiausia paramos teikėja; kadangi 2013 m. balandžio 22 d. visa parama, kurią suteikė ES, reaguodama į Sirijos krizę, siekė beveik 473 mln. EUR, iš kurių 200 mln. EUR suteikė pati ES ir 273 mln. EUR – valstybės narės; kadangi 2013 m. gegužės 12 d. Komisija paskelbė, kad papildomai skiriami 65 mln. EUR;

R.  kadangi su sunkumais Sirijoje susidūrė maždaug 400 000 palestiniečių pabėgėlių; kadangi konflikto metu palestiniečiai dažniausiai laikėsi neutraliai; kadangi JT pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams organizacija (JTPDO) užregistravo beveik 50 000 palestiniečių pabėgėlių Libane ir beveik 5000 Jordanijoje; kadangi Jordanija yra uždariusi savo sieną nuo konflikto Sirijoje bėgantiems palestiniečiams ir kadangi jie dažniausiai negali dirbti Libane; kadangi pabėgėliai iš Irako, Afganistano, Somalio ir Sudano Sirijoje taip pat nuolat perkeliami į kitas vietas;

S.  kadangi pablogėjo saugumo ir patikimumo padėtis Jordanijoje veikiančioje Zaatari stovykloje – atsirado vagysčių ir kilo susišaudymai; kadangi Zaatari tapo ketvirtuoju pagal dydį Jordanijos miestu, kuriame gyvena daugiau nei 170 000 žmonių; kadangi riaušės ir smurtinės protesto akcijos pabėgėlių stovyklose kyla dėl prastų gyvenimo sąlygų ir uždelsto pagalbos gavimo; kadangi dėl bendro nesaugumo trūkumo toliau gresia pavojus stovykloje gyvenantiems žmonėms ir tai daro poveikį humanitarinės pagalbos teikėjams; kadangi humanitarinę pagalbą skirstantys darbuotojai buvo užpuolami, pateko į ligoninę arba net nužudyti, taip pat buvo sumušti žurnalistai;

T.  kadangi, tarptautinių organizacijų teigimu, pabėgėlių stovyklose gyvenančios moterys ir mergaitės yra vis didesnio seksualinio smurto aukos, nes prievartavimai naudojami kaip karo ginklas; kadangi nesama jokių tinkamų galimybių teikti medicininę pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems Sirijos pabėgėliams; kadangi neproporcingai daug jaunų merginų ir moterų išteka pabėgėlių stovyklose; kadangi keletas šaltinių nurodo, Sirijos pabėgėlių stovyklose praktikuojamos laikinos santuokos iš malonumo (Mutah) su Sirijos pabėgėliais;

U.  kadangi 2013 m. kovo mėn. Jungtinės Tautos pradėjo nepriklausomą tyrimą dėl įtarimų, susijusių su cheminio ginklo naudojimu Sirijoje; kadangi šie įtarimai galėjo paskatinti masinį žmonių perkėlimą; kadangi Sirijos režimas neleido JT tyrimų grupei atvykti į šalį;

1.  reiškia rimtą susirūpinimą dėl Sirijoje besitęsiančios humanitarinės krizės ir dėl jos pasekmių kaimyninėms šalims; reiškia susirūpinimą, kad pabėgėlių srautas iš Sirijos ir toliau auga; primena, kad B. al Assado vyriausybei tenka pirminė atsakomybė pasirūpinti savo gyventojų gerove;

2.  dar kartą griežtai smerkia brutalius ir žiaurius veiksmus, kurių Sirijos režimas imasi prieš šalies gyventojus; išreiškia itin didelį susirūpinimą dėl plačiai paplitusių ir sisteminių žmogaus teisių pažeidimų sunkumo ir galimų nusikaltimų prieš žmoniją, kuriems pritarė ir (arba) kuriuose dalyvavo Sirijos valdžios institucijos, Sirijos kariuomenė, saugumo pajėgos ir jiems pavaldi milicija; smerkia be teisminio nagrinėjimo įvykdytus mirties nuosprendžius ir visus kitus žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos įvykdė grupuotės ir pajėgos, kovojančios prieš prezidento B. al Assado režimą; pakartoja savo raginimą Prezidentui Basharui al-Assadui ir jo režimui nedelsiant atsistatydinti, kad būtų sudarytos sąlygos taikiems, visa apimantiems demokratiniams Sirijos vadovaujamiems pokyčiams šalyje įgyvendinti;

3.  ragina visus ginkluotus konflikto dalyvius nedelsiant nutraukti smurtą Sirijoje; dar kartą pabrėžia, kad visi krizės dalyviai turi visapusiškai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, kurios pagrindinis tikslas – apsaugoti civilius gyventojus; pabrėžia, kad asmenys, pastarųjų 24 mėnesių laikotarpiu vykdę didelio masto sisteminius ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus Sirijoje, turi būti patraukti atsakomybėn ir perduoti teisingumui; atsižvelgdamas į tai, labai pritaria JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro raginimams dėl padėties Sirijoje kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą;

4.  reiškia užuojautą aukų šeimoms; žavisi Sirijos žmonių drąsa ir išreiškia savo solidarumą su jų kova už laisvę, orumą ir demokratiją;

5.  yra įsitikinęs, kad pagrindinis konflikto sprendimo būdas – politiniai mechanizmai, kurias remiantis galima palengvinti Sirijos vadovaujamą politinį procesą, kurio metu būtų skatinama, kad su veikėjais, išties įsipareigojusiais siekti pokyčių, būtų skubiai rastas patikimas ir veiksmingas politinis sprendimas, kai kartu būtų užtikrinama visapusiška pagarba visuotinės demokratijos vertybėms, teisinės valstybės principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir ypatingas dėmesys skiriamas etninių, kultūrinių ir religinių mažumų, taip pat moterų teisėms; pakartoja, kad prioritetas yra teikiamas humanitarinio ir politinio procesų atskyrimui, kad būtų palengvinta prieiga tiems, kuriems būtina pagalba; ragina ES ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) parengti politinio išlaisvintų teritorijų valdymo planą, kuriame būtų numatyta galimybė panaikinti ekonomines sankcijas;

6.  pažymi, kad visi pabėgusieji iš Sirijos toliau turi teisę į apsaugą, kadangi jiems gresia pavojus dėl kitų priežasčių negu nurodyta JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro gairių 26 dalyje, t. y. pavojus būti stipriai ar neproporcingai sunkiai baudžiamiems, o tai gali prilygti kankinimui arba nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui arba netgi savavališkam mirties bausmės įvykdymui;

7.  ragina JT Saugumo Tarybos narius, ypač Rusiją ir Kiniją, laikytis savo įsipareigojimo nutraukti smurtą ir represijas prieš Sirijos žmones, ir, be kita ko, priimti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, pagrįstą JT Saugumo Tarybos 2013 m. balandžio 18 d. pareiškimu spaudai, taip pat įgalioti teikti humanitarinę pagalbą visuose Sirijos regionuose; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dėti visas pastangas, kad taikant veiksmingą diplomatinį spaudimą Rusijai ir Kinijai būtų priimta JTST rezoliucija; ragina ES toliau JT Saugumo Taryboje nagrinėti visas galimybes atsižvelgiant į pareigos apsaugoti (angl. R2P) principą ir artimai bendradarbiaujant su JAV, Turkija ir Arabų Valstybių Lyga, kad būtų suteikta pagalba Sirijos gyventojams ir sustabdytas kraujo liejimas; aktyviai remia Nepriklausomos tyrimo komisijos darbą dėl padėties Sirijoje ir palankiai vertina atnaujintą ataskaitą.

8.  pritaria bendram JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo raginimui kuo greičiau sušaukti tarptautinę taikos konferenciją dėl Sirijos, ir tai būtų tolesnė priemonė po 2012 m. birželio mėn. vykusios Ženevos konferencijos;

9.  išreiškia susirūpinimą dėl tolesnio konflikto militarizavimo ir sektantiško smurto; atkreipia dėmesį į skirtingų regiono veikėjų vaidmenį, taip pat gabenant ginklus, ir yra susirūpinęs dėl Sirijos konflikto šalutinio poveikio kaimyninėms šalims kalbant apie humanitarinę krizę, saugumą ir stabilumą; griežtai smerkia 2013 m. gegužės 11 d. įvykdytą bombos sprogdinimą automobilyje, per kurį žuvo ir sužeista daugybė žmonių prie Sirijos pabėgėlių bazės pietryčių Turkijos Chatajaus provincijos Reichanlio mieste, ir Sirijos ginkluotųjų pajėgų artilerinę ugnį ir šaudymus, nukreiptus į kaimynines šalis; pritaria Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, pasmerkusiai bet kokio pobūdžio teroristinius išpuolius;

10.  pabrėžia, kad ES turi ypatingą atsakomybę už stabilumą ir saugumą savo kaimyninėse šalyse, ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę ir už ES plėtrą ir kaimynystės politiką atsakingą Komisijos narį užtikrinti, kad ES atliktų vadovaujamąjį vaidmenį neleidžiant Sirijoje vykstančiam ginkluotam konfliktui išplisti į kaimynines šalis;

11.  pažymi, kad gerbia priimančiąsias bendruomenes ir Sirijos kaimynines šalys, ypač Jordaniją, Libaną, Turkiją ir Iraką, už jų sumanumą suteikiant pastogę ir teikiant humanitarinę pagalbą nuo ginkluoto konflikto Sirijoje bėgančioms šeimoms, tačiau reiškia didžiulį susirūpinimą dėl pavojingos koncentracijos ribos, prie kurios artėja šios šalys dėl į jas plūstančių Sirijos pabėgėlių srauto, dėl kurio regione gali susidaryti iki šiol nebūta nestabili padėtis;

12.  remia Komisijos ir ES valstybių narių didelį indėlį į tarptautines humanitarinės pagalbos programas ir už Tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingos Komisijos narės politinį vadovavimą ir šiems dalykams pritaria; palankiai vertina Komisijos atliekamą humanitarinės pagalbos partnerių Sirijoje diversifikavimą siekiant suteikti veiksmingesnę ir platesnio pobūdžio pagalbą, ypač regionuose, kurių nekontroliuoja vyriausybė; ragina ES veikėjus ir valstybes nares geriau koordinuoti savo veiksmus ir pagalbą Sirijoje ir už jos ribų;

13.  ragina Komisiją pateikti išsamų pagalbos rinkinį, kuris būtų pavyzdys kitiems pagrindiniams pagalbos teikėjams ir kurio tikslas būtų kovoti su humanitarine krize Sirijoje ir kaimyninėse šalyse, taip pat kuris būtų paremtas trimis ramsčiais: i) didesnė humanitarinė pagalba (per Europos Komisijos Humanitarinės pagalbos biurą, ECHO), ii) parama, kuria siekiama pabėgėlius priimančioms šalims padėti stiprinti vietos bendruomenes ir padidinti pajėgumus ir infrastruktūrą (per Europos Komisijos Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinį direktoratą, DEVCO), iii) skubus makrofinansinės paramos rinkinių taikymas Libanui ir Jordanijai;

14.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad tarptautinės sienos būtų atviros, ir ragina tarptautinę bendruomenę dosniai remti Libaną ir Jordaniją šioms šalims valdant didėjančius pabėgėlių srautus; ragina visų pabėgėlius priimančių šalių vyriausybes ir kitus veikėjus laikytis pabėgėlių negrąžinimo ir vienodo požiūrio į juos principų;

15.   ragina ES imtis tinkamų atsakingų priemonių dėl galimo pabėgėlių srauto į jos valstybes nares;

16.   ragina valstybes nares nedelsiant nutraukti ilgalaikių sulaikymo laikotarpių taikymą ir pabėgėlių grąžinimą, apie kuriuos buvo pranešta, nes tai tiesiogiai pažeidžia tarptautinę ir ES teisę;

17.  ragina nedelsiant skirti humanitarinę pagalbą visiems, kuriems ji būtina Sirijoje, ypač kai tai susiję su sužeistaisiais, pabėgėliais, šalies viduje perkeltais asmenimis, moterims ir vaikais; šiuo požiūriu teigiamai vertina Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams organizacijos (JTPDO) pastangas; ragina B. al-Assado vyriausybę suteikti humanitarinėms organizacijoms visas galimybes patekti į šalį; pabrėžia, kad būtina didinti įvairių veiklą vietoje vystančių veikėjų, pvz., vietos valdžios institucijų, tarptautinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO), bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą pasienyje; mano, kad pagalbos ir stebėjimo pasienyje protokolais būtų užtikrinta papildoma nauda;

18.  ragina ES remti saugių zonų steigimą Turkijos ir Sirijos pasienyje ir galbūt Sirijos viduje, taip pat tarptautinės bendruomenės vykdomą humanitarinės pagalbos koridorių kūrimą;

19.  pritaria milžiniškai humanitarinės pagalbos operacijai, prie kurios prisideda tarptautinės ir vietinės organizacijos prižiūrint Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biurui (OCHA) ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR), ir išreiškia pagarbą visiems humanitarinės pagalbos ir sveikatos srities darbuotojams, tiek tarptautinio, tiek vietinio masto, už jų drąsą ir ištvermingumą; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę gerinti civilių gyventojų, įskaitant humanitarinės pagalbos teikėjus ir medicinos personalą, apsaugą; ragina tarptautinę bendruomenę išspręsti pabėgėlių stovyklose nuolat kylančias saugumo stokos ir teisėtvarkos problemas, inter alia, parengiant naują saugumo iniciatyvą, kurios būtų imtasi stovyklose; ragina visas konflikto šalis gerbti tarptautinę humanitarinę teisę ir palengvinti humanitarinės pagalbos teikimą, kad pagalbos teikėjai šalies viduje ir už jos ribų galėtų spręsti didėjančių reikmių problemą;

20.  ragina visas šalis, ir ypač ES valstybes nares, skubiai įvykdyti savo pažadus, kuriuos jos davė per 2013 m. sausio 30 d. Kuveite vykusią paramos teikėjų konferenciją; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę nustatyti atskaitomybės mechanizmus siekiant užtikrinti, kad visos paramai skirtos lėšos pasiektų tuos pagalbos gavėjus, kuriems jos buvo pažadėtos;

21.  atkreipia dėmesį į seksualinio smurto, kuris taip pat naudojamas kaip karinis ginklas ir todėl yra vienas iš karo nusikaltimų, problemą per Sirijos ginkluotą konfliktą ir ragina ES ir tarptautinę bendruomenę skirti išteklių seksualiniam smurtui išnaikinti, taip pat ragina priimančiąsias bendruomenes teikti tinkamą medicininę priežiūrą seksualinio smurto aukoms;

22.  atsižvelgdamas į didėjančias Palestinos pabėgėlių Sirijoje ir kaimyninėse šalyse reikmes, ragina pagalbos teikėjus tinkamai finansuoti JTPDO ir ragina JTPDO dosniai remti nuolatines pastangas sutvirtinti tų pabėgėlių jėgas ir sumažinti jų kančias bei apriboti perkėlimą;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir visoms su konfliktu Sirijoje susijusioms šalims.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0057. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0351.

2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pereinamojo laikotarpio Arabų pavasario šalių turto grąžinimo (2013/2612(RSP))

P7_TA(2013)0224 RC-B7-0188/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Arabų pavasario šalių ir Viduržemio jūros šalių sąjungos, ypač į 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte(1) ir į 2012 m. gegužės 10 d. rezoliuciją „Prekyba siekiant pokyčių: ES prekybos ir investicijų strategija Viduržemio jūros regiono pietuose po Arabų pavasario revoliucijų“(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 12 d. Viduržemio jūros šalių sąjungos parlamentinės asamblėjos politikos, saugumo ir žmogaus teisių komiteto rekomendacijas;

–  atsižvelgdamas į naują 2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentą dėl naujos teisės aktų sistemos patvirtinimo siekiant palengvinti turto sugrąžinimą Egipte ir Tunise;

–  atsižvelgdamas į ES ir Tuniso bei ES ir Egipto darbo grupių pirmininkų atitinkamai 2011 m. rugsėjo 28–29 d. ir 2012 m. lapkričio 14 d. pateiktas išvadas, ypač į tuos išvadų skyrius, kuriuose aptariamas turto grąžinimas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 4 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 101/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Tunise ir į Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1100/2012, kuris iš dalies keičia minėtą reglamentą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 270/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Egipte ir į Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1099/2012, kuris iš dalies keičia minėtą reglamentą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą  2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje ir jį iš dalies keičiančius Tarybos sprendimus 2011/625/BUSP ir 2011/178/BUSP, į 2011 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 204/2011 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje ir jį iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (ES) Nr. 965/2011 ir į Tarybos įgyvendinimo reglamentus (ES) Nr. 364/2013 ir (ES) Nr. 50/2013, kuriais įgyvendinama Reglamento (ES) Nr. 204/2011 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje 16 straipsnio 2 dalis,

–  atsižvelgdamas į esamas ES teisines priemones, skirtas konfiskavimui ir turto grąžinimui gerinti, nustatytas pagal Tarybos sprendimus 2001/500/TVR, 2003/577/TVR, 2005/212/TVR, 2006/783/TVR ir 2007/845/TVR, ir į pasiūlymą dėl 2012 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (COM(2012)0085),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. JT konvenciją prieš korupciją (JT KPK), kurios šalys yra Egiptas, Libija ir Tunisas ir kuriai Europos Sąjungos vardu buvo pritarta 2008 m. rugsėjo 25 d. Tarybos sprendimu 2008/801/EB, ypač į šios konvencijos 43 straipsnį dėl tarptautinio bendradarbiavimo ir V skyrių dėl turto grąžinimo,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl tarptautinio organizuoto nusikalstamumo (Palermo konvenciją),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 19 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 19/38 dėl neigiamo į kilmės šalis nerepatrijuotų neteisėtos kilmės lėšų poveikio naudojimuisi žmogaus teisėmis ir tarptautinio bendradarbiavimo gerinimo svarbos,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2007 m. rugsėjo 17 d. pagrobto turto grąžinimo iniciatyvą,

–  atsižvelgdamas į pagrobto turto grąžinimo iniciatyvą (angl. StAR), bendrą Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro programą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 21 d. Didžiojo aštuoneto (G8) pradėtos Dovilio partnerystės su pereinamojo laikotarpio Arabų šalimis turto sugrąžinimo veiksmų planą, kurio šalis yra ES,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 13 d. Arabų šalių turto sugrąžinimo forumo baigiamąją ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi, nors turto įšaldymas priklauso Sąjungos kompetencijai, turto grąžinimas ir repatriacija priklauso valstybių narių kompetencijai ir turi būti vykdomas pagal jų nacionalinių teisės aktų nuostatas; kadangi ES institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį skatindamos šį procesą ir sudarydamos jam palankias sąlygas,

B.  kadangi pereinamojo laikotarpio Arabų pavasario šalių turto sugrąžinimas yra moralinė pareiga ir labai svarbus politinis klausimas plėtojant ES santykius su pietų kaimynėmis; kadangi tai taip pat yra svarbus ekonominis klausimas atitinkamoms pietinėms kaimyninėms šalims, atsižvelgiant į galimybes, kurias suteiktų minėtas turtas, jei jis būtų grąžintas ir skaidriai bei veiksmingai naudojamas, siekiant prisidėti prie minėtų šalių ekonomikos atgaivinimo; kadangi gražinant turtą parodomas aiškus nepritarimas su korupcija ir pinigų plovimu susijusių asmenų nebaudžiamumui,

C.  kadangi yra sukurta išsami šią sritį reglamentuojanti tarptautinė teisinė sistema, ypatingai atsižvelgiant į 2003 m. Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją, kuria konvencijos šalims suteikiami aiškūs įsipareigojimai; kadangi Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 51 straipsnyje teigiama, kad turto sugrąžinimas „yra vienas iš pagrindinių šios Konvencijos principų. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, šioje srityje kaip galima glaudžiau bendradarbiauja viena su kita ir teikia viena kitai kaip galima didesnę pagalbą“;

D.  kadangi teisminis turto atgavimo procesas yra sudėtingas ir ilgas; kadangi taikomi teisiniai besikreipiančių valstybių reikalavimai negali būti apeinami ir iš teisėtų trečiųjų šalių negali būti atimtos juridinės teisės į šį procesą; kadangi atitinkamos teisinės ekspertizės trūkumas ir riboti instituciniai pajėgumai besikreipiančiose valstybėse yra papildomos kliūtys sėkmingoms iniciatyvoms šioje srityje; kadangi trūksta veiksmingo besikreipiančių valstybių ir valstybių, į kurias kreiptasi, bendradarbiavimo;

E.  kadangi po Arabų pavasario revoliucijų Egipte ir Tunise ES skubiai įšaldė buvusių diktatorių, jų šeimų ir kai kurių kitų, su jų režimu susijusių, asmenų turtą; kadangi Libijos atveju, remdamasi JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1970 (2011), ES priėmė panašų sprendimą;

F.  kadangi pagal naują 2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos patvirtintą teisės aktų sistemą ES valstybės narės, remdamosi ES valstybėse narėse pripažintais teismo sprendimais, gali nutraukti turto įšaldimą ir ši sistema sudaro galimybes ES valstybėms narėms ir atitinkamoms valdžios institucijoms lengviau keistis informacija;

G.  kadangi ES ir Tuniso bei ES ir Egipto darbo grupės pabrėžė, kad svarbu grąžinti neteisėtai įgytą turtą, kuris šiuo metu vis dar įšaldytas daugelyje trečiųjų šalių; kadangi darbo grupės sutarė baigti rengti planą, į kurį galėtų būti įtrauktas kiekvienai šaliai skirtų turto grąžinimo grupių, kurias koordinuotų Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), sukūrimas;

H.  kadangi G8 pagal 2011 m. gegužės mėn. Dovilio partnerystę remia Arabų pasaulio šalis, įsipareigojusias kurti laisvą, demokratinę ir tolerantišką visuomenę; kadangi 2012 m. gegužės 21 d. parengtame šios partnerystės veiksmų plane pripažįstama, kad po Arabų pavasario turto grąžinimo klausimas tapo dar labiau neatidėliotino dėmesio reikalaujančia tema regione ir tarptautinėje bendruomenėje;

I.  kadangi Egiptas, Libija ir Tunisas įdėjo didelių pastangų, kad užtikrintų, jog buvusių diktatorių ir jų vykdomų režimų neteisėtai pasisavintas ir pagrobtas turtas būtų grąžintas šioms šalims, įskaitant specialių nacionalinių tyrimų komisijų, įpareigotų atsekti, identifikuoti ir sugrąžinti tokį turtą, sudarymą ir bylų kėlimą ES valstybių narių teismuose; kadangi keletas pagrindinių tarptautinių veikėjų, įskaitant ES, Didžiojo aštuoneto nares ir Šveicariją, teigiamai sureagavo į šias pastangas; kadangi šioje srityje vis dėlto buvo pasiekta mažai konkrečių rezultatų; kadangi tai sukėlė didėjantį besikreipiančių valstybių vyriausybių ir pilietinių visuomenių nepasitenkinimą;

J.  kadangi labai svarbu informuoti apie sugrąžinant turtą dedamas pastangas, kad būtų skleidžiama geroji praktika ir publikuojant laimėjimus sukuriamos paskatos; kadangi taip būtų galima išvengti klaidinančių teiginių apie turto, kuris turi būti grąžintas, dydį;

K.  kadangi turto atgavimas gali būti vykdomas naudojant dvišalius teisminius mechanizmus ir daugiašalį bendradarbiavimą; kadangi turto atgavimo operacijos turėtų būti pradėtos nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu;

L.  kadangi 2013 m. balandžio mėn. Libano valdžios institucijos grąžino Tuniso valdžios institucijoms beveik 30 mln. JAV dolerių, neteisėtai pervestų į buvusio Tuniso vadovo banko sąskaitas;

1.  pabrėžia, kad neteisėtai pasisavinto buvusių diktatorių ir jų vykdomų rėžimų metu pagrobto turto gražinimas pereinamojo laikotarpio Arabų pavasario šalims turi ne tik ekonominę reikšmę, bet yra moraliai bei teisiškai būtinas ir didelės politinės reikšmės klausimas, nes jis susijęs su teisingumo ir atskaitomybės atkūrimu remiantis demokratijos ir teisinės valstybės principais, taip pat susijęs su ES politiniu įsipareigojimu bei patikimumu, ir todėl yra labai svarbus Sąjungos partnerystės su kaimyninėmis pietų šalimis, ypač Egiptu, Libija ir Tunisu, aspektas;

2.  pripažįsta, kad Arabų pavasario šalims pagrobto turto atgavimas taip pat turi ekonominę ir socialinę reikšmę, kadangi reikia lėšų ekonomikai stabilizuoti ir darbo vietoms kurti ir ekonominiam augimui šiose šalyse, kurios susiduria su rimtomis ekonominėmis problemomis, užtikrinti;

3.  pažymi, kad nepaisant Egipto, Libijos ir Tuniso valdžios institucijų dedamų labai didelių pastangų ir tvirtos visų šių šalių politinės valios, siekiantys susigrąžinti neteisėtai pasisavintą turtą, sulaukė labai ribotos sėkmės, o taip iš esmės atsitiko dėl įvairiose nacionalinėse teisinėse sistemose taikomų nuostatų ir procedūrų įvairovės ir sudėtingumo, įstatymų nelankstumo, atitinkamų Arabų pavasario šalių kompetencijos, susijusios su teisinėmis, finansinėmis ir administracinėmis Europos ir kitų šalių jurisdikcijose taikomomis procedūromis, trūkumo ir turimų išteklių stygiaus;

4.  ragina ES ir jos valstybes nares toliau dėti dideles pastangas siekiant palengvinti ankstesniojo režimo neteisėtai pasisavinto ir pagrobto turto grąžinimą Arabų pavasario šalių gyventojams per pagrįstą laikotarpį; ragina visose valstybėse narėse esančias nacionalines turto grąžinimo tarnybas glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje ir plėtoti santykius su atitinkamomis Arabų pavasario šalių valdžios institucijomis siekiant padėti joms vykdyti taikomas sudėtingas teisines procedūras; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą imtis aktyvaus vadovaujamo vaidmens, ypač koordinuojant valstybių narių pastangas, stiprinant pajėgumus ir skatinant visų susijusių valstybių bendradarbiavimą;

5.  pabrėžia, kad turto grąžinimas yra labai svarbus Sąjungos paramos perėjimui prie demokratijos ir ekonomikos atkūrimo šiose šalyse aspektas ir gali sustiprinti abipusį tarpusavio pasitikėjimą vadovaujantis partnerystės su visuomene, kuri yra persvarstytos Europos kaimynystės politikos kertinis akmuo, principu;

6.  atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, JK, Japonijos, Šveicarijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų iniciatyvą parengti vadovą, kuriame būtų išsamiai aprašytos jų nacionalinių teisės sistemų nuostatos turto grąžinimo srityje, kad besikreipiančios valstybės geriau suprastų tai, kas teisiškai įmanoma, kokios rūšies informaciją galima gauti, kokie tyrimai gali būti vykdomi ir ką reikia daryti, norint veiksmingai susigrąžinti turtą naudojantis savitarpio teisinės pagalbos priemonėmis; ragina valstybes nares padaryti tą patį ir nustatyti bendrus ES principus;

7.  teigiamai vertina G8 Dovilio partnerystės turto grąžinimo veiksmų plano iniciatyvą, pagal kurią nurodomos konkrečios bendradarbiavimo skatinimo ir pagalbos teikimo konkrečiais atvejais priemonės, pajėgumų stiprinimo ir techninės pagalbos teikimo pastangos, ir siūlo naudoti regioninę bendradarbiavimo iniciatyvą – Arabų šalių turto susigrąžinimo forumą – nuolatinėms diskusijoms rengti ir bendradarbiavimui plėtoti;

8.  palankiai vertina naują 2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos patvirtintą teisės aktų sistemą, kuria palengvinamas neteisėtai pasisavintų lėšų grąžinimas Egiptui ir Tunisui, leidžiant valstybėms narėms atiduoti įšaldytą turtą remiantis pripažintais teismo sprendimais ir skatinant valstybių narių ir Egipto bei Tuniso atitinkamų institucijų keitimąsi informacija; vis dėlto pabrėžia, kad reikia pasiekti konkrečių rezultatų ir į šį procesą visapusiškai įtraukti Libiją;

9.  palankiai vertina ES institucijų ir kitų pagrindinių tarptautinių veikėjų bendradarbiavimą Egipto, Libijos ir Tuniso turto susigrąžinimo srityje, ypač atsižvelgdamas į Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro pagrobto turto grąžinimo (angl. StAR) iniciatyvą; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai išnaudoti esamas priemones tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, kartu priimant būtinus naujus arba koreguojant šioje srityje nacionalinėse teisinėse sistemose jau taikomus teisės aktus;

10.  ragina Viduržemio jūros šalių sąjungos parlamentinę asamblėją iškelti šį klausimą nacionaliniuose parlamentuose, kad abiejų Viduržemio jūros krantų parlamentarai būtų įtikinti aktyviai propaguoti teisines priemones siekiant užtikrinti glaudesnį policijos ir atitinkamų teisminių institucijų bendradarbiavimą;

11.  ragina nedelsiant sukurti ES mechanizmą, sudarytą iš nacionalinių ir tarptautinių tyrėjų komandos, prokurorų, teisininkų ir kitų ekspertų, siekiant teikti teisines ir technines konsultacijas ir pagalbą Arabų pavasario šalims, bandančioms susigrąžinti turtą; prašo, kad šis mechanizmas būtų tinkamai finansuojamas, taikant atitinkamą finansinę priemonę Europos Sąjungos išorės santykių srityje; pabrėžia, kad taikant sudėtingas, jautrias ir ilgas teismines procedūras, svarbu, kad šis ES mechanizmas būtų tvarus; ragina ES institucijas pasimokyti iš šios patirties ir šia patirtimi naudotis; taip pat pabrėžia šio mechanizmo papildomo finansavimo galimybę vėlesniu etapu sudarant bendro finansavimo susitarimus su besikreipiančiomis valstybėmis;

12.  ragina Arabų Lygą nustatyti, priimti ir greitai įdiegti bendradarbiavimo dėl turto grąžinimo mechanizmus ir ragina Persijos įlankos šalis visų pirma sustiprinti bendradarbiavimą Arabų pavasario šalimis ir joms bandant susigrąžinti turtą pasiūlyti savo teisinę pagalbą;

13.  pripažįsta ir visapusiškai remia pilietinės visuomenės organizacijų indėlio svarbą tiek besikreipiančiose valstybėse, tiek valstybėse, į kurias kreiptasi, vykdant turto grąžinimo procesą, ypač atitinkamoms valdžios institucijoms pateikiant informaciją, skatinant bendradarbiavimą tarp pagrindinių nacionalinių ir tarptautinių veikėjų, stebint turto grąžinimą ir užtikrinant, kad sugrąžintas turtas besikreipiančiose valstybėse būtų naudojamas skaidriai ir veiksmingai;

14.  dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą remti Arabų pavasario šalių perėjimą prie demokratijos ir įsipareigoja padėti Arabų pavasario šalims sukurti tvirtą ir stabilią demokratiją, kurioje būtų gerbiamas teisinės valstybės principas, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, įskaitant moterų teises ir saviraiškos laisvę, ir rengiami tarptautinius standartus atitinkantys rinkimai; pabrėžia, kad labai svarbu, jog ES parodytų savo tvirtą ir tikrą įsipareigojimą remti šį procesą;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Šveicarijos parlamentui ir vyriausybei, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui ir prezidentui, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinei asamblėjai ir Egipto, Libijos ir Tuniso parlamentams ir vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0095. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0201.

2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento rezoliucija Bosnijos ir Hercegovinos 2012 m. pažangos ataskaita (2012/2865(RSP))

P7_TA(2013)0225 B7-0161/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas ir jų priedą „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanų valstybėms: Europos integracijos link“,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, pasirašytą 2008 m. birželio 16 d. ir ratifikuotą visų ES valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/211/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Europos partnerystėje su Bosnija ir Hercegovina, panaikinantį Sprendimą 2006/55/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimą 2011/426/BUSP(2) ir 2011 m. kovo 21 d., 2011 m. spalio 10 d., 2011 m. gruodžio 5 d., 2012 m. birželio 25 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. Tarybos išvadas dėl Bosnijos ir Hercegovinos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „2012–2013 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2012)0600) ir į 2012 m. spalio 10 d. priimtą Bosnijos ir Hercegovinos 2012 m. pažangos ataskaitą (SWDC(2011)0335),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 29–30 d. Sarajeve vykusio 14–ojo Europos Parlamento ir Bosnijos ir Hercegovinos Parlamentinės Asamblėjos tarpparlamentinio posėdžio bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, visų pirma į 2012 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Bosnijos ir Hercegovinos pažangos ataskaitos„(3) ir 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją “Plėtra: politika, kriterijai ir ES strateginiai interesai„(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES pakartotinai patvirtino savo įsipareigojimą Vakarų Balkanų šalims, įskaitant Bosniją ir Hercegoviną, suteikti ES narystę; kadangi Europos Sąjunga ir toliau yra tvirtai įsipareigojusi remti nepriklausomą ir vieningą Bosniją ir Hercegoviną, kuri gali tikėtis tapti ES nare, ir kadangi ši perspektyva yra vienas iš labiausiai šalies gyventojus vienijančių veiksnių;

B.  kadangi norint paspartinti šalies pažangą siekiant narystės ES ir pasiekti apčiuopiamų visiems piliečiams naudingų rezultatų, būtina turėti visų lygmenų veikiančias institucijas ir aiškius veiksmų koordinavimo mechanizmus, o politiniai šalies lyderiai turi priimti tvirtą ir nuoseklų įsipareigojimą;

C.  kadangi konstitucinė reforma ir toliau lieka pagrindine reforma siekiant, kad Bosnija ir Hercegovina taptų veiksmingai ir visapusiškai veikiančia demokratine valstybe; kadangi turi būti padaryta akivaizdi pažanga svarbiose valstybės kūrimo srityse, įskaitant valdymo, teismų sistemos ir teisinės valstybės principo įgyvendinimo, taip pat kovos su korupcija ir derinimo su Europos standartais sritis;

D.  kadangi siekiant geresnio bendradarbiavimo su ES skubiai reikia sukurti veiksmingą koordinavimo mechanizmą;

E.  kadangi dėl nepakankamų galimybių įsidarbinti, ypač jaunimui, ir korupcijos ir toliau itin varžoma šalies socialinė bei ekonominė ir politinė raida;

F.  kadangi korupcija ir toliau labai trukdo socialiniam ir ekonominiam bei politiniam šalies vystymuisi;

G.  kadangi regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra pagrindiniai stabilizacijos ir asociacijos proceso elementai ir atlieka lemiamą vaidmenį vykdant Vakarų Balkanų pavertimo ilgalaikio stabilumo ir tvaraus vystymosi erdve procesą; kadangi bendradarbiavimas su kitomis regiono šalimis laikantis geros kaimynystės principų yra būtina sąlyga siekiant taikaus sambūvio ir susitaikymo Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Vakarų Balkanuose;

H.  kadangi ES teisinės valstybės principui savo plėtros proceso srityje suteikė didžiausią svarbą;

Bendrosios nuostatos

1.  primygtinai pakartoja savo paramą Bosnijos ir Hercegovinos integracijai į ES, kuri būtų naudinga visiems šalies piliečiams;

2.  yra susirūpinęs tuo, kad politinis elitas ir toliau neturi vieningos vizijos, kokia turi būti bendra šalies kryptis, nes dėl to kyla pavojus, kad Bosnija ir Hercegovina dar labiau atsiliks nuo kitų regiono šalių;

3.  palankiai vertina taikių, laisvų ir sąžiningų vietos rinkimų organizavimą; atkreipia dėmesį į ginčą po rinkimų Srebrenicoje; pripažįsta Bosnijos ir Hercegovinos centrinės rinkimų komisijos sprendimus šiuo klausimu; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Mostaras yra vienintelis miestas, kuriame vis dar nesurengti vietos rinkimai; ragina visas susijusias šalis susitarti dėl Mostaro miesto statuto pakeitimų, kurie atitiktų atitinkamą Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucinio Teismo sprendimą;

4.  palankiai vertina tai, kad nutraukta tarptautinė Brčko rajono kontrolė; ragina valdžios institucijas pasiekti likusius tikslus ir įvykdyti sąlygas, kad būtų uždarytas Vyriausiojo įgaliotinio biuras ir taip būtų sudarytos galimybės didesnei vietos lygmens atsakomybei ir įsipareigojimui;

5.  pabrėžia, kad svarbu, jog Bosnija ir Hercegovina vykstant integracijos į ES procesui laikytųsi vieningos pozicijos; ragina politinius lyderius ir išrinktus pareigūnus bendradarbiauti ir dėmesį skirti veiksmų plano įgyvendinimui vykdant aukščiausiojo lygio dialogą su Komisija, kad būtų patenkinti reikalavimai, reikalingi, kad pagaliau įsigaliotų stabilizacijos ir asociacijos susitarimas ir šalis galėtų pateikti įtikimą paraišką dėl narystės; ragina politinius lyderius ir visas valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su ES specialiuoju įgaliotiniu vykstant stojimo procesui;

6.  primena Komisijai, kad ES plėtra neapsiriboja vien tik ES teisyno perkėlimu ir turi būti paremta tikru ir visapusišku įsipareigojimu laikytis Europos vertybių; su tam tikru susirūpinimu pažymi, kad dėl pastarosios ekonomikos ir finansų krizės ES kaip švelnios šalies pertvarkymo galios įtaka gali būti sumažėjusi; vis dėlto ragina Komisiją, valstybes nares ir kitas Vakarų Balkanų šalis ištirti naujoviškus būdus stiprinti susitaikymo kultūrą ir atmosferą Bosnijoje ir Hercegovinoje ir visame regione;

7.   apgailestauja, jog dėl to, kad nedaroma pažanga nagrinėjant D. Sejdićaus ir J. Finci bylą, atšauktas planuotas 2013 m. balandžio 11 d. ES ir Bosnijos ir Hercegovinos aukšto lygio dialogo dėl stojimo proceso trečiasis susitikimas;

8.  pažymi svarbų ES policijos misijos, kuri baigta 2012 m. birželio 30 d., indėlį ir palankiai vertina aktyvesnį ES dalyvavimą teisinės valstybės kūrimo procese; palankiai vertina tai, kad atnaujintas įgaliojimas vykdyti ES daugiašales stabilizavimo pajėgų operaciją (EUFOR Althea) ir kad dėmesys dabar skiriamas gebėjimų stiprinimui ir mokymams;

Politinės sąlygos

9.  primena veikiančių institucijų visais lygmenimis svarbą šalies pažangai integracijos į Europą procese; džiaugiasi, kad 2012 m. lapkričio mėn. vėl pradėtas vykdyti dialogas ir išrinkti nauji ministrai į Ministrų tarybą po to, kai suiro koalicija ir penkis mėnesius tęsėsi beviltiška padėtis; yra susirūpinęs dėl stagnacijos, atsiradusios dėl netikrumo, susijusio su pertvarkomis Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos vyriausybėje; vis dėlto palankiai vertina pažangą įvardijant kandidatus į laisvus postus Federacijos Konstituciniame Teisme;

10.  ragina visas kompetentingas institucijas parengti integracijos į ES strategiją arba programą, kuria būtų užtikrinamas koordinuotas ir suderintas ES teisės ir standartų perkėlimas, įgyvendinimas ir vykdymas visoje šalyje, ir taip parodyti vieningą viziją, kokia turi būti bendra šalies kryptis, ir pasiryžimą užtikrinti jos piliečių bendrą gerovę;

11.  ragina pakeisti Tautos Rūmų ir Atstovų Rūmų darbo tvarkos taisykles siekiant sukurti pagreitintą mechanizmą ES teisės aktams;

12.  palankiai vertina pažangą, pasiektą pirmąjį 2012 m. pusmetį ir nuo spalio mėn., visų pirma tai, kad priimti svarbūs įstatymai dėl gyventojų surašymo ir valstybės pagalbos, 2011 m. 2012 m. ir 2013 m. valstybės biudžetas, fitosanitarinių priemonių paketas, taip pat pažangą, susijusią su Valstybės pagalbos taryba ir Kovos su korupcija agentūra, ir dar tai, kad pasiektas politinis susitarimas dėl valstybinės ir karinės nuosavybės; ragina veiksmingai įgyvendinti šias priemones ir ragina Komisiją kartu su ES specialiuoju įgaliotiniu atidžiai stebėti įgyvendinimą visapusiškai atsižvelgiant į 2012 m. liepos 13 d. Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucinio Teismo sprendimą; ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas kurti ir stiprinti atitinkamų organų, pvz., Valstybės pagalbos tarybos ir Kovos su korupcija agentūros, gebėjimus, ypač atsižvelgiant į pakankamą darbuotojų skaičių;

13.  yra susirūpinęs dėl gyventojų surašymo vėlavimo; pabrėžia, jog svarbu 2013 m. spalio mėn. atlikti gyventojų surašymą, ir teigiamai vertina pastangas siekiant užtikrinti, kad jis įvyktų spalio mėn. laikantis tarptautinių standartų; ragina visas kompetentingas institucijas pašalinti kliūtis ir nepolitizuoti gyventojų surašymo, kurio tikslas − surinkti objektyvius socialinius ir ekonominius duomenis; todėl ragina gerbti mažumų teises;

14.  ragina Bosnijos ir Hercegovinos valstybės institucijas vadovautis konstitucinio teismo sprendimu dėl būtinybės iš dalies pakeisti teisės aktą dėl piliečių asmens tapatybės dokumentų numerių; pažymi, kad po 2013 m. vasario 12 d. dėl keletą mėnesių trukusio neveiklumo naujagimiams negalėjo būti išduodami asmens tapatybės dokumento numeriai ir, savo ruožtu, pagrindiniai dokumentai, pvz., pasai ar medicininio draudimo kortelės; ragina skubiai imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti;

15.  ragina valdžios institucijas vykdyti sprendimą Sejdić−Finci byloje, nes tai būtų pirmas žingsnis vykdant visapusišką konstitucinę reformą, kuri būtina siekiant modernios ir veikiančios demokratinės valstybės, kurioje panaikinta bet kokia diskriminacija ir visi piliečiai, neatsižvelgiant į jų etninę kilmę, naudojasi tokiomis pačiomis teisėmis ir laisvėmis; palankiai vertina tai, kad Sarajevo kantono Asamblėja pirmoji Bosnijoje ir Hercegovinoje jau vienbalsiai pakeitė savo konstituciją, kad mažumoms, kurių etninė kilmė nenurodyta, ir etninėms mažumoms būtų suteikta galimybė Asamblėjoje suformuoti savo atskirą grupę remiantis sprendimu Sejdić−Finci byloje, priimtu pagal Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK);

16.  atkreipia dėmesį į Komisijos nario, atsakingo už plėtros ir kaimynystės politikos klausimus, sprendimą nerengti ES ir Bosnijos ir Hercegovinos aukšto lygio dialogo dėl stojimo proceso trečio susitikimo, kadangi nepasiektas politinis susitarimas dėl sprendimo D. Sejdićiaus ir J. Finci byloje įgyvendinimo; reiškia susirūpinimą, jog tai, kad nepasiektas susitarimas, gali neigiamai paveikti visą stojimo procesą, ir ragina politikos lyderius rasti sprendimą;

17.  ragina ES specialųjį įgaliotinį ir delegacijos vadovą toliau stiprinti savo pastangas sudaryti geresnes sąlygas susitarimui dėl sprendimo Sejdić−Finci byloje įgyvendinimo;

18.  pažymi, kad skubiai reikia imtis konstitucinių reformų ir valstybiniu, ir autonominių vienetų lygmeniu siekiant, kad visų lygmenų valstybinės struktūros taptų veiksmingesnėmis, funkcionalesnėmis ir skaidresnėmis;; pakartoja, kad būtina supaprastinti Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos struktūrą; ragina EIVT ir Komisiją inicijuoti plataus masto ir atviras konsultacijas ir viešas diskusijas su visais suinteresuotaisiais subjektais šalyje dėl Konstitucijos pakeitimo; pabrėžia, kad į šį procesą, kuris turėtų duoti konkrečių rezultatų, turi būti visapusiškai įtrauktos visos šalys ir bendruomenės;

19.  ragina visas kompetentingas institucijas užtikrinti, kad būtų sukurta nepriklausoma, nešališka ir veiksminga teismų sistema, kuriai paramą teiktų nešališka ir nepriklausoma policijos institucija, ir veiksmingai įgyvendinti teisingumo sektoriaus reformos strategiją ir nacionalinę karo nusikaltimų strategiją; ragina suderinti skirtingų teisminių ir baudžiamojo persekiojimo sistemų jurisprudenciją baudžiamosiose ir civilinėse bylose, taip pat įgyvendinti visas rekomendacijas, pateiktas vykdant ES ir Bosnijos ir Hercegovinos struktūrinį dialogą teisingumo klausimais;

20.  ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas daryti pažangą reformuojant viešąją administraciją ir stiprinant administracinius pajėgumus visais vyriausybės lygmenimis, kuriais sprendžiami su ES susiję klausimai; yra susirūpinęs dėl viešosios administracijos finansinio tvarumo ir politinės paramos jos reformai trūkumo; pabrėžia, kad būtina dėmesį sutelkti į veiksmingų koordinavimo mechanizmų kūrimą ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ES padedant, nes tai svarbus elementas užtikrinant veiksmingą ir produktyvų bendradarbiavimą su ES;

21.  išreiškia susirūpinimą dėl didelio korupcijos masto šalyje, jos sąryšio su politinėmis partijomis ir korupcijos visuose viešojo gyvenimo lygmenyse; ragina visų lygmenų kompetentingas institucijas pasiūlyti ir įgyvendinti kovos su korupcija strategijas ir planus; ragina atsakingas valdžios institucijas parodyti politinę valią sprendžiant šią problemą ir numatyti priemones, kad Kovos su korupcija agentūra galėtų visapusiškai veikti ir daryti pažangą tyrimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių srityse, ir ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas atitinkamų teisės aktų dėl korupcijos nuostatas suderinti su Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) pateiktomis rekomendacijomis; pabrėžia, kad būtina veiksmingai kovoti su prekyba žmonėmis persekiojant kaltininkus ir numatant apsaugą ir kompensaciją aukoms;

22.  primygtinai ragina kompetentingas valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti veiksmų planą dėl operatyvinės veiklos susitarimo su Europolu, visų pirma derinant atitinkamus teisės aktus dėl duomenų apsaugos ir procedūras;

23.  ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas skatinti plėtoti savarankišką ir įvairią žiniasklaidą, kuri būtų nepriklausoma nuo politinio kišimosi, etninio susiskaldymo ir poliarizacijos; pabrėžia išskirtinį visuomeninės žiniasklaidos vaidmenį stiprinant demokratiją ir socialinę sanglaudą ir ragina valdžios institucijas užtikrinti jos finansinės padėties tvarumą, nepriklausomumą ir atitiktį europiniams standartams; apgailestauja, kad toliau daromas politinis spaudimas ir grasinama žurnalistams; išreiškia susirūpinimą dėl bandymų varžyti Ryšių reguliavimo tarnybos ir visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą; primena, kad laisva žiniasklaida yra esminė stabilios demokratijos sudedamoji dalis;

24.  ragina visas politines partijas aktyviai imtis veiksmų siekiant įtraukios ir tolerantiškos visuomenės; ragina kompetentingas valdžios institucijas įgyvendinti kovos su diskriminacija įstatymus ir politiką ir spręsti teisės srities ir praktinių trūkumų klausimus, įskaitant su neįgaliaisiais susijusius klausimus; yra susirūpinęs dėl prieš lesbietes, gėjus, biseksualus ir transseksualus nukreiptų kurstančių kalbų, grasinimų ir įžeidinėjimų; ragina valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti veiksmų planą dėl romų, aktyviai skatinti veiksmingą romų tautybės ir visoms kitoms mažumoms priklausančių asmenų integraciją, viešai pasmerkti neapykanta pagrįstus incidentus ir užtikrinti, kad būtų tinkamai atliekami policijos tyrimai ir vykdomas teisminis persekiojimas; ragina valdžios institucijas aktyviai remti pilietinės visuomenės iniciatyvas šioje srityje, teikiant finansinę ir praktinę paramą bei prisiimant politinius įsipareigojimus;

25.  skatina žmogaus ir pilietinių teisių gynėjų darbą Bosnijoje ir Hercegovinoje ir ragina Komisiją parengti finansavimo mechanizmus, kuriuos taikant ir visuomeninės organizacijos galėtų pasinaudoti finansavimu pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę;

26.  ragina suteikti galių moterims propaguojant, apsaugant ir stiprinant jų teises, gerinant jų socialinę ir ekonominę padėtį, didinant jų dalyvavimą darbo rinkoje, užtikrinant teisingą moterų atstovavimą politiniame ir ekonominiame sprendimų priėmimo procesuose ir skatinant jų verslumą; pažymi, kad parlamentuose, vyriausybėse ir viešojoje administracijoje yra per mažai moterų ir kad dažnai ignoruojamos jų su darbu susijusios teisės; ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas suderinti asmenų, išeinančių motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų, socialinės apsaugos teises su aukštais standartais ir taip užtikrinti visiems piliečiams vienodas sąlygas;

27.  išreiškia susirūpinimą dėl didelio masto smurto šeimoje, apie kurį nepranešama ir už kurį nepakankamai baudžiama; ragina valdžios institucijas priimti ir įgyvendinti priemones siekiant užtikrinti tikrą moterų apsaugą; pabrėžia, kad būtina stiprinti teisėsaugos organus siekiant sėkmingai spręsti tokias problemas, kaip smurtas dėl lyties, smurtas šeimoje, priverstinė prostitucija ir prekyba moterimis; pabrėžia, kad svarbu apsaugoti vaikus nuo smurto, prekybos žmonėmis ir bet kokio jų teisių pažeidimo; ragina Komisiją ištirti, kaip būtų galima remti kovą su smurtu šeimoje;

28.  palankiai vertina Bosnijos ir Hercegovinos programos, skirtos karo metu patirto išprievartavimo, seksualinio išnaudojimo ir kankinimo aukoms, projektą; ragina sistemingai skirti pakankamai išteklių su konfliktu susijusio seksualinio smurto aukų reabilitacijai, įskaitant kompensacijas, nepaisant aukų socialinio statuso, taip pat medicininei ir psichologinei priežiūrai bei atitinkamoms socialinėms paslaugoms; ragina visas kompetentingas institucijas didinti visuomenės informuotumą apie aukų statusą;

29.  ragina Federaciją į baudžiamąjį kodeksą įtraukti nuostatą dėl neapykantos nusikaltimų, kaip tai jau padaryta Serbų Respublikoje ir Brčo rajone 2009 m.;

30.  pabrėžia, kad 2011 m. pabaigoje Bosnijoje ir Hercegovinoje vis dar buvo apie 113 000 šalies viduje perkeltų asmenų, įskaitant apie 8 000 asmenų, gyvenančių kolektyviniuose centruose, ir 7 000 pabėgėlių; primygtinai ragina visas kompetentingas valdžios institucijas visais lygmenimis sudaryti sąlygas – taip pat ir remiantis tarptautinės paramos teikėjų bendruomenės įsipareigojimu, kuris buvo atnaujintas per 2012 m. balandį Sarajeve vykusią tarptautinių paramos teikėjų konferenciją – ilgalaikiam pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grįžimui užtikrinant jiems galimybes gauti būstą, švietimą, socialinę apsaugą ir darbą; ragina jas taip pat palengvinti šį procesą sąžiningai ir tinkamai teikiant finansinę paramą visiems grįžtantiems pabėgėliams, įskaitant į Posaviną grįžtančius kroatus pabėgėlius;

31.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į didelį asmenų, dėl karo turinčių potrauminio streso sutrikimą, skaičių Bosnijoje ir Hercegovinoje; ragina valdžios institucijas spręsti asmenų, turinčių potrauminio streso sutrikimą, socialinės ir psichologinės priežiūros trūkumo klausimą;

32.  ragina visapusiškai įgyvendinti Kovos su minomis strategiją ir priimti įstatymą dėl kovos su minomis veiksmų siekiant užtikrinti, kad daugiau niekas nenukentėtų sprogus sausumos minoms;

33.  griežtai smerkia bet kokius bandymus Bosnijoje ir Hercegovinoje ar bet kur kitur pasaulyje menkinti ar neigti genocidą, vykusį Srebrenicoje;

Socialiniai ir ekonominiai klausimai

34.  ragina visų lygmenų vyriausybes vykdyti patikimą finansų politiką; yra susirūpinęs dėl neformalios ekonomikos masto ir didelio, visų pirma moterų ir jaunimo, nedarbo lygio; reiškia susirūpinimą dėl poveikio, kurį politinis nestabilumas ir silpna teisinė valstybė daro ekonomikos augimui ir investicijoms bei visai verslo aplinkai; ragina vyriausybę sukurti bendrą ekonominę erdvę šalyje, sudaryti palankias sąlygas įmonių, ypač MVĮ, skaičiaus augimui, stiprinti vidinius augimo šaltinius mažinant vyriausybės dominavimą ekonomikos srityje ir monopolijų dalyvavimą, skatinti augimui skirtas išlaidas ir stiprinti konkurencingumą;

35.  palankiai vertina ES sprendimą suteikti 100 mln. EUR dydžio makrofinansinę paramą Bosnijai ir Hercegovinai, nes tai aiškus ES įsipareigojimo šalies europinei perspektyvai ir jos piliečių gerovei ženklas;

36.  ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas, ypač tų administracinių vienetų, kuriuose užregistruota daugiausiai Bosnijos ir Hercegovinos įmonių, persvarstyti ir atnaujinti esamus teisės aktus dėl darbo ir stiprinti socialinį dialogą bei darbo inspekciją;

37.  palankiai vertina Bosnijos ir Hercegovinos ir ES susitarimo dėl Bosnijos ir Hercegovinos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) pasirašymą; ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas aktyviau vykdyti derybas su kitais partneriais, kad šalis artimoje ateityje galėtų tapti PPO nare;

38.  atkreipia dėmesį į tam tikrą pažangą, padarytą tobulinant bendrą švietimo sistemą, dar kartą tačiau ragina Ministrų tarybą, be kita ko, gerinti 12 švietimo ministerijų ir Brčko apygardos švietimo departamento tarpusavio veiksmų koordinavimą ir mažinti švietimo sistemos susiskaldymą;

39.  pabrėžia, kad reikia gerinti bendrą švietimo kokybę siekiant užtikrinti, kad švietimas atitiktų vidaus ir užsienio darbo rinkos poreikius; ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas šalinti profesinio mokymo trūkumus siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų ir užtikrinti, taip pat dėl to, jog tai būtina ekonominiu požiūriu, kad būtų pradėtas vykdyti švietimo institucijų akreditavimas ir kad agentūros, sprendžiančios mokslinių laipsnių ir diplomų pripažinimo klausimą, pradėtų visiškai veikti; palankiai vertina priemones, kurių imtasi siekiant parengti ir tobulinti jaunimui skirtus mokymus ir programas, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos jaunimui dalyvauti darbo rinkoje, ir ragina imtis daugiau iniciatyvų šiuo klausimu;

40.  ragina visas kompetentingas institucijas visose šalies mokyklose nutraukti vaikų etninę segregaciją (dvi mokyklos po vienu stogu), kuri tebevykdoma kai kuriuose Federacijos kantonuose; be to, ragina skatinti veiksmingą romų vaikų įtrauktį, , visų pirma į švietimo sistemą, be kita ko, vykdant pasiruošimo mokyklai programas; ragina valdžios institucijas bendradarbiauti su atitinkamomis NVO siekiant paskatinti romų šeimas remti savo vaikų galimybes šviestis; ragina valdžios institucijas suderinti taisykles visoje Bosnijoje ir Hercegovinoje siekiant užtikrinti, kad visiems vaikams būtų taikomos vienodos sąlygos; apskritai ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų užkirstas kelias šeimų atskyrimui, ir teikti daugiau paramos paslaugų rizikos grupei priklausančioms šeimoms; ragina Komisiją išnagrinėti, ar tikslinėmis ES paramos priemonėmis būtų galima padėti panaikinti švietimo sistemos susiskaldymą;

41.  palankiai vertina Komisijos planus raginti surengti aukšto lygio susitikimą švietimo tema, kuriuo būtų siekiama skatinti dialogą įvairiais klausimais, įskaitant vaikų etninės segregacijos mokyklose klausimą, ir sukviesti atitinkamų tarptautinių organizacijų ir už švietimą atsakingų Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijų atstovus;

42.  ragina valdžios institucijas suderinti teisės aktus su acquis ES profesinės kvalifikacijos pripažinimo srityje;

43.  ragina valdžios institucijas imtis visų priemonių, kad būtų apsaugotas nacionalinis paveldas, ir spręsti su teisine sistema susijusius klausimus; be to, ragina visas kompetentingas visų lygmenų institucijas užtikrinti aiškias kultūros įstaigų finansavimo procedūras, kad būtų užkirstas kelias jų uždarymui;

44.  ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas pradėti taikyti tinkamas priemones, kad nebūtų daugiau piktnaudžiaujama beviziu kelionių režimu ir veiksmingai kovojama su organizuotu piktnaudžiavimu prieglobsčio procedūromis ES valstybėse narėse;

Regioninis bendradarbiavimas ir dvišaliai klausimai

45.  palankiai vertina konstruktyvų Bosnijos ir Hercegovinos vaidmenį vykdant regioninį bendradarbiavimą ir ragina šalį imtis veiksmų, kad būtų nustatytos sienos bendradarbiaujant su visomis kaimyninėmis šalimis;

46.  ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas paspartinti pasiruošimą Kroatijos stojimui į ES ir suderinti atitinkamus Bosnijos ir Hercegovinos teisės aktus dėl maisto saugos su ES teisynu; yra susirūpinęs dėl to, kad Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijos nesiima pakankamų veiksmų ir kad tai gali paskatinti nuostolius Bosnijos ir Hercegovinos eksporto rinkoje; palankiai vertina iki šiol padarytą pažangą ir ragina kompetentingas valdžios institucijas skubiai sukurti reikiamą infrastruktūrą būsimuose ES pasienio kontrolės postuose; teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą trišaliuose susitikimuose su Kroatijos ir Bosnijos ir Hercegovinos atstovais rasti neišspręstų sienų valdymo problemų sprendimus, atsižvelgiant į Kroatijos stojimą į ES ir Neumo ir Pločės susitarimą; ragina toliau dėti konstruktyvias pastangas šioje srityje ir sudaryti sąlygas, prireikus, įsteigti daugiau ES pasienio kontrolės postų; teigiamai vertina Bosnijos ir Hercegovinos indėlį siekiant pažangos sprendžiant likusius klausimus, įskaitant Vietinio eismo per sieną susitarimo, kuriuo siekiama supaprastinti piliečių keliavimą pasienio teritorijose, sudarymo užbaigimą; mano, jog būtina rasti sprendimą siekiant po 2013 m. liepos mėn. išsaugoti tą patį šalių taikomą režimą dėl tapatybės kortelių, kad Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai ir toliau galėtų vykti į Kroatiją;

47.  dar kartą ragina leisti įvažiuoti į šalį Kosovo piliečiams, nes Bosnija ir Hercegovina yra vienintelė regiono šalis, kuri jų neįsileidžia; taigi ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas pripažinti Kosovo piliečių kelionės dokumentus, kad jie galėtų patekti į šalį, kaip tai padarė Serbija ir kitos šalys;

48.  dar kartą tvirtina, jog reikia toliau griežtai laikytis visų būtinų kriterijų ir įgyvendinti priemones, susijusias su beviziu kelionių į Šengeno erdvei priklausančias šalis režimu, įgyvendinti ilgalaikes strategijas ir reglamentuoti mažumų politiką; mano, jog būtina informuoti piliečius apie bevizio režimo apribojimus, kad būtų išvengta bet kokio piktnaudžiavimo laisve keliauti ir vizų tvarkos liberalizavimo politika; atkreipia dėmesį į nuolatos mažus prieglobsčio ES valstybėse narėse prašytojų iš Bosnijos ir Hercegovinos skaičius; pabrėžia bevizio kelionių režimo svarbą Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams;

o
o   o

49.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumui, Bosnijos ir Hercegovinos Ministrų tarybai, Bosnijos ir Hercegovinos Parlamentinei Asamblėjai ir Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos ir Serbų Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 80, 2008 3 19, p. 18. (2) OL L 188, 2011 7 19, p. 30. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0085. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0453.

2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos 2012 m. pažangos ataskaitos (2013/2866(RSP))

P7_TA(2013)0226 B7-0186/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą suteikti ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą ir į Europos Vadovų Tarybos 2006 m. birželio 15–16 d. ir 2006 m. gruodžio 14–15 d. susitikimams pirmininkavusios valstybės išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į ES ir JAV diplomatinių atstovybių vadovų 2013 m. sausio 11 d. bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2012 m. pažangos ataskaitą (SWD(2012)0332) ir 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „2012–2013 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2012)0600),

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 845 (1993) ir 817 (1993), taip pat į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 47/225 (1993) ir į 1995 m. laikinąjį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą dėl 1995 m. rugsėjo 13 d. laikinojo susitarimo taikymo,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso rekomendaciją Nr. 329 (2012) dėl vietos demokratijos šalyje,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, įskaitant 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „Plėtra: politika, kriterijai ir ES strateginiai interesai“(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 7 d. jungtinio parlamentinio komiteto 10-ąjį susitikimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi vykstant integracijos procesui visos šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės turėtų būti vertinamos pagal jų pačių nuopelnus;

B.  kadangi Aukščiausio lygio dialogas stojimo klausimais lėmė naują reformų procesų šalyje dinamiškumą;

C.  kadangi narystė ES yra labai svarbi siekiant ilgalaikio šalies stabilumo ir gerų įvairių etninių grupių santykių;

D.  kadangi Europos Vadovų Taryba, nepaisydama palankios Komisijos rekomendacijos šiuo klausimu, ketvirtus iš eilės metus nusprendė nepradėti stojimo derybų su šia šalimi; kadangi dėl dar vieno derybų nukėlimo vis labiau auga šalies visuomenės nusivylimas dėl aklavietės, kurioje atsidūrė ES integracijos procesas, ir didėja pavojus, kad vis gilės šalies problemos ir augs tarptautinė įtampa; kadangi dvišaliai klausimai neturėtų sudaryti kliūties oficialiai pradėti stojimo derybų, nors juos ir reikėtų išspręsti iki stojimo proceso pabaigos;

E.  kadangi šalis yra pasirengusi pradėti stojimo derybas su ES;

F.  kadangi regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai lieka ypač svarbiomis plėtros proceso dalimis;

G.  kadangi dvišalius klausimus reikėtų spręsti konstruktyviai ir atsižvelgiant į visos ES interesus bei vertybes;

Bendrosios aplinkybės

1.  dar kartą ragina Tarybą nedelsiant nustatyti stojimo derybų pradžios datą;

2.  apgailestauja, kad savo paskutiniame 2012 m. gruodžio 11 d. posėdyje Taryba ketvirtus metus iš eilės nusprendė neatsižvelgti į Komisijos rekomendaciją ir nepradėjo stojimo derybų; vis dėlto mano, kad Europos Vadovų Tarybos išvados, kuriose vienbalsiai remiama tai, kad per nustatytą laiką būtų priimtas sprendimas, pagrįstas tolesne Komisijos ataskaita, – iš tikrųjų žingsnis pirmyn, kai pripažįstama, jog svarbu užtikrinti pakankamą pažangą pagrindinėse srityse, apibrėžiamose Europos Vadovų Tarybos 2012 m. gruodžio mėn. susitikimo išvadose; palankiai vertina už plėtrą atsakingo Komisijos nario iniciatyvas ir ragina jį į savo rengiamą ataskaitą įtraukti išlaidų, susidarančių dėl nevykdomos plėtros, vertinimą, įskaitant pagrindinius šaliai kylančius pavojus tuo atveju, jeigu užsitęs dabartinė padėtis; palankiai vertina Europos Komisijos prieš EVT pavasario posėdį 2013 m. balandžio 16 d. pateiktą ataskaitą ir ragina pirmininkaujančią Airiją vykdyti intensyvią diplomatinę veiklą siekiant patenkinamų rezultatų – Tarybos sprendimo pradėti derybas iki 2013 m. birželio mėn. pabaigos;

3.  pabrėžia tai, kad geri kaimyniniai santykiai – tai pagrindinis stojimo į ES proceso ramstis; palankiai vertina šalies iš esmės konstruktyvų vaidmenį palaikant santykius su kitomis narystės siekiančiomis šalimis; ragina tęsti diplomatinį keitimąsi nuomonėmis, pradėtą tarp Atėnų, Sofijos ir Skopjės atstovų, ir pabrėžia, jog svarbu, kad visos šalys pademonstruotų deramą įsipareigojimą siekti gerų kaimyninių santykių, ypač paremtų draugyste, abipuse pagarba, konstruktyviu dialogu ir nuoširdžiu noru išspręsti nesusipratimus ir nugalėti priešiškumą; ragina vengti poelgių, pareiškimų ir veiksmų, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos geriems kaimyniniams santykiams; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina neseniai įvykusį pirmąjį Skopjės ir Sofijos vyriausybių atstovų susitikimą, kuriuo siekiama sudaryti galimybę pasirašyti šių dviejų šalių susitarimą; ragina už plėtrą atsakingą Komisijos narį savo ataskaitoje ypatingą dėmesį skirti gerų kaimyninių santykių klausimui; taip pat ragina aktyviau bendradarbiauti socialinėje ir kultūrinėje srityse siekiant stiprinti regiono gyventojų ryšius;

4.  pakartoja savo poziciją, kad dvišaliai klausimai turėtų būti sprendžiami kuo ankstesniu stojimo proceso etapu, laikantis konstruktyvaus požiūrio ir palaikant gerus kaimyninius santykius, ir, pageidautina, prieš pradedant stojimo derybas; primena savo požiūrį, kad dvišaliai klausimai neturėtų būti naudojami siekiant stabdyti stojimo į ES procesą;

5.  pabrėžia, kad vykstant integracijos procesui visos šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės turėtų būti vertinamos pagal jų pačių nuopelnus;

6.  yra tvirtai įsitikinęs, kad pati derybų pradžia gali būti postūmis pokyčiams ir suteikti teigiamą akstiną bei veiksmingą priemonę siekiant toliau skatinti reformas, gerinti padėtį šalyje, sudaryti palankesnes sąlygas įvairių etninių grupių dialogui ir skatinti tinkamus santykius su kaimynais;

7.  mano, kad aukščiausiojo lygio dialogas stojimo klausimais buvo svarbi priemonė siekiant išeiti iš esamos aklavietės ir suteikti stojimo į ES procesui daugiau dinamiškumo; palankiai vertina pažangą, padarytą daugiau negu 75 proc. nustatytų politikos sričių; pakartoja, kad svarbu užtikrinti visapusišką ir neatšaukiamą įgyvendinimą; pabrėžia, kad aukščiausiojo lygio dialogas stojimo klausimais nepakeičia derybų; ragina Tarybą prašyti Komisijos nedelsiant pradėti tikrinimo procesą siekiant sudaryti sąlygas tolesnei pažangai;

8.  palankiai vertina ir visapusiškai remia neseniai sudarytą susitarimą, kuris padėjo išeiti iš šalies politinės raidos aklavietės, ir mano, kad dabartinis susitarimas padės toliau daryti pažangą siekiant narystės ES prieš pradedant Europos Vadovų Tarybos diskusijas; ragina partijas toliau vesti politinį dialogą ir pabrėžia poreikį užtikrinti įvairių partijų paramą ir dalyvavimą įgyvendinant ES darbotvarkę; pabrėžia tai, kad nacionalinis parlamentas – pagrindinė demokratinė institucija, skirta politiniams nesutarimams aptarti ir spręsti, ir prašo visų politinių jėgų šalyje veikti šioje dvasioje, gerbiant parlamento procedūras ir demokratijos vertybes, kuriomis jis grindžiamas; remia iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti parlamento veiklą, įskaitant pasiūlymą dėl tyrimų komisijos, kad būtų užtikrinta atsakomybė už 2012 m. gruodžio 24 d. įvykius, toliau rekomenduoja vykdyti išsamią parlamento procedūrų reformą iš tikrųjų įtraukiant visas partijas, gerinti parlamento autoritetą, nepriklausomumą ir teisėtumą ir užkirsti kelią panašiems incidentams; ragina valdžios institucijas nedelsiant sudaryti tyrimų komisiją, kad ji galėtų pradėti svarbų darbą siekiant atkurti kasdieninį politinį procesą šalyje; apgailestauja dėl to, kad žurnalistai taip pat buvo išvaryti iš parlamento, ir ragina atnaujinti vyriausybės ir žurnalistų asociacijos dialogą laikantis sąlygų, kuriomis pasitikėtų patys žurnalistai;

9.  reiškia didelį susirūpinimą dėl įtampos, per metus iškilusios etninių grupių santykių srityje; mano, kad tvirtesnis politinis dialogas yra nepaprastai svarbus, kad toliau būtų užtikrinama pažanga siekiant taikios įvairių etninių grupių, įvairių kultūrų ir religijų visuomenės ir norint pašalinti visuomenės poliarizacijos dėl etninių skirtumų pavojų; griežtai smerkia visus incidentus ir netolerancijos ženklus dėl etninių priežasčių;

10.  palankiai vertina vyriausybės pateiktą Ohrido pagrindų susitarimo įgyvendinimo ataskaitą ir tikisi, kad ji bus paskelbta visuomenei siekiant užtikrinti plataus masto socialinę ir politinę paramą šalies ateičiai, kuri neįsivaizduojama be įvairių etninių grupių; ragina vyriausybę greitai pereiti prie kito persvarstymo etapo;

11.  palankiai vertina 2011–2014 m. decentralizacijos programą ir ragina visapusiškai įgyvendinti regioninės plėtros įstatymą; ragina vyriausybę toliau vykdyti fiskalinę decentralizaciją siekiant vidutinės trukmės tikslo, kad 9 proc. BVP panaudotų vietos ir regioninės valdžios institucijos; palankiai vertina JT vystymo programos ir didesnės paramos teikėjų bendruomenės darbą, kuris, siekiant stiprinti vietos valdymo pajėgumus, vykdomas bendradarbiaujant su vyriausybe, kad būtų užtikrintas geras valdymas ir vienoda prieiga visiems piliečiams;

12.  pritaria valdžios institucijų pastangoms, kuriomis siekiama įveikti komunistinę praeitį, visuomenei paskelbti agentų, susijusių su buvusiosios Jugoslavijos slaptosiomis tarnybomis, vardus ir pavardes ir pratęsti liustracijos įstatymo taikymo laikotarpį iki tol, kol bus priimtas įstatymas dėl laisvos prieigos prie viešos informacijos; tuo pat metu skatina valdžios institucijas iš Serbijos susigrąžinti Jugoslavijos slaptųjų tarnybų archyvus ir į liustracijos procesą įtraukti žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybų darbuotojus; ragina didinti Duomenų tikrinimo komisijos įgaliojimus ir nuolat perkelti visus reikiamus žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybų dokumentus į komisijos patalpas; pabrėžia, kad reikia reformuoti saugumo sektorių ir sustiprinti parlamentinę žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybų priežiūrą;

13.  mano, kad politinio dialogo stiprinimas, pavyzdžiu grindžiama lyderystė, demonstruojanti kitų etninių grupių pripažinimą ir toleranciją jų atžvilgiu, taip pat švietimo sistema, kurioje mokoma apie įvairių etninių grupių visuomenės vertybes, – tai geriausias būdas siekti įvairių etninių grupių visuomenės; todėl palankiai vertina vyriausybės įvairių etninių grupių švietimo projektą ir ragina visas mokyklas sekti iniciatyvų besiimančių mokyklų, pvz., Kumanovo mokyklų, kurios siekia atsisakyti atskiro skirtingų etninių bendruomenių švietimo, pavyzdžiu;

14.  primygtinai ragina valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę imtis tinkamų priemonių siekiant istorinio susitaikymo, kad būtų panaikinta skirtingų etninių ir nacionalinių grupių, įskaitant bulgarų tautybės asmenis, tarpusavio ir vidinė atskirtis; pakartoja savo raginimą siekti teigiamos pažangos kartu su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis minint bendrus įvykius ir sukaktis; ragina dėti pastangas steigiant bendrus ekspertų komitetus istorijos ir švietimo klausimais, kuriais siekiama prisidėti prie objektyvaus, faktais paremto istorijos aiškinimo, stiprinti akademinį bendradarbiavimą ir skatinti teigiamą jaunosios kartos požiūrį į kaimynus; primygtinai ragina valdžios institucijas pradėti naudoti mokomąją medžiagą, kurioje nebūtų ideologinių istorijos interpretacijų ir kuria būtų siekiama didinti tarpusavio supratimą; reiškia susirūpinimą dėl vadinamojo siejimo su antika (angl. antiquisation) reiškinio; yra įsitikinęs, kad kultūra ir menas turėtų būti naudojami siekiant suartinti, o ne išskirti žmones; ragina vyriausybę pasiųsti aiškų signalą visuomenei ir žiniasklaidai, kad šalyje, įskaitant teisingumo sistemą, žiniasklaidą, užimtumo ir socialines galimybes, netoleruojama diskriminacija nacionalinės tapatybės pagrindu; pabrėžia šių veiksmų svarbą siekiant įvairių etninių bendruomenių integracijos, stabilumo ir Europos integracijos šalyje;

15.  palankiai vertina pažangą stiprinant norminę sistemą teisingumo vaikams srityje, įskaitant nepilnamečių justicijos įstatymo pakeitimus, stebėsenos sistemos sukūrimą ir nacionalinės nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos strategijos parengimą; susirūpinęs pažymi, kad dar esama spragų vaikų nusikaltimo aukų, o ypač prievartos aukų, apsaugos srityje, nes nepakanka išteklių, ribotos yra personalo galimybės ir nesukurta veiksminga pagalbos vaikams, kurie yra aukos, sistema; ragina pagerinti socialinio darbo centrų finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir sukurti įvairių sričių specialistų grupes, kurios galėtų vaikams aukoms suteikti atsigavimo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugas;

Geri kaimyniniai santykiai ir pavadinimo klausimas

16.  toliau apgailestauja dėl to, kad nesugebėjimas išspręsti ginčo dėl pavadinimo stabdo šalies siekį tapti ES nare; pritaria Europos Vadovų Tarybai, kad abi šalys turi nedelsdamos visiškai išspręsti pavadinimo klausimą ir kad turi įsigalioti Hagos sprendimas, kuris yra tarptautinės teisės dalis; aktyviai remia JT specialiojo pasiuntinio dedamas pastangas, kad būtų pasiektas visiems priimtinas sprendimas; palankiai vertina už plėtrą atsakingo Komisijos nario pasiūlymą dėl trišalio Skopjės, Atėnų ir Briuselio susitikimo; mano, kad ši iniciatyva galėtų padėti paskatinti derybas, kurioms vadovauja JT; palankiai vertina sudarius susitarimo memorandumą sukurtą akstiną ir nesenus susitikimus su JT tarpininku; ragina visas šalis pasinaudoti kiekviena galimybe, kad šie veiksmai būtų sėkmingi, ir pradėti konstruktyvų dialogą siekiant rasti sprendimą ir išeitį iš susidariusios padėties; mano, kad, prieš rengiant referendumą minėtuoju klausimu, šalies vadovai ir Europos Sąjunga turėtų paaiškinti visuomenei šio sprendimo, jei dėl jo bus sutarta, naudą;

17.  dar kartą ragina Komisiją ir Tarybą, remiantis ES sutartimis, pradėti kurti bendrai taikytiną arbitražo mechanizmą, skirtą narystės siekiančių šalių ir valstybių narių dvišaliams klausimams spręsti;

18.  palankiai vertina termino „Makedonijos“ vartojimą 2012 m. pažangos ataskaitoje, gerbiant skirtingas kalbas, tapatybes ir kultūras šalyje ir kaimyninėse ES valstybėse narėse;

Politiniai kriterijai

19.  pritaria Komisijos vertinimui, kad šalis ir toliau atitinka politinius kriterijus;

20.  ragina sustiprinti Parlamento vykdomą vyriausybės priežiūros vaidmenį ir tobulinti rinkimų kodeksą, taip pat didinti politinių partijų finansavimo skaidrumą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad po 2011 m. parlamento rinkimų ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro pateiktos rekomendacijos buvo įgyvendintos tik iš dalies, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina vyriausybę iš dalies keisti įstatymus, kad rekomendacijos būtų visapusiškai įgyvendintos, taip pat būtų peržiūrėti ir atnaujinti rinkėjų sąrašai;

21.  palankiai vertina tai, kad ir toliau stengiamasi daryti pažangą, susijusią su teisine valstybės ir viešosios tarnybos ir bendrųjų administracinių procedūrų sistema, ypač turint mintyje Administracijos tarnautojų įstatymą ir Bendrųjų administracinių procedūrų įstatymą; ragina dėti papildomai pastangų siekiant užtikrinti viešojo administravimo skaidrumą, nešališkumą ir profesionalumą, nuopelnais pagrįstą įdarbinimą ir stiprinti finansų kontrolę, strateginį planavimą ir žmogiškųjų išteklių valdymą;

22.  ragina toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą ir nešališkumą; mano, kad svarbu aiškiai apibrėžti teisėjų atleidimo reikalavimus siekiant pašalinti pavojų teisminių institucijų nepriklausomumui; palankiai vertina pažangą mažinant bendrą neišnagrinėtų teismo bylų skaičių, bet primygtinai ragina imtis priemonių siekiant sumažinti Aukščiausiojo teismo ir Administracinio teismo neišnagrinėtų bylų skaičių; primygtinai ragina palaipsniui racionalizuoti teismų tinklą ir nuolat remti Teisėjų ir prokurorų akademiją, nes ji labai svarbi užtikrinant tęstinį mokymą, kilimą tarnyboje ir nuopelnais pagrįstą įdarbinimą;

23.  palankiai vertina pastangas didinti teismų sistemos veiksmingumą ir skaidrumą ir visų pirma tai, kad visų lygmenų teismų sprendimai skelbiami atitinkamose jų interneto svetainėse; pabrėžia, kad būtina parengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisimo atvejų suvestinę, kuria remiantis būtų galima įvertinti pažangą; ragina suvienodinti teismų praktiką siekiant užtikrinti teisminės sistemos nuspėjamumą ir visuomenės pasitikėjimą;

24.  remia Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos (EULEX) Ypatingą tyrimų grupę ir ragina šalį visapusiškai bendradarbiauti su grupe bei padėti jai vykdyti savo darbą;

25.  palankiai vertina tai, kad stiprinama teisinė kovos su korupcija sistema, taip pat Interesų konflikto įstatymo pakeitimus, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad korupcija ir toliau plačiai paplitusi ir šalyje, ir visame regione; ragina dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti šiuo metu galiojančius įstatymus ir primygtinai ragina toliau stengtis sukurti apkaltinamųjų nuosprendžių didelės svarbos bylose registrą; palankiai vertina ESBO remiamą kovos su korupcija programą, projektą „PrijaviKorupcija.org“, kurį vykdant sudaromos sąlygos apie korupciją pranešti trumposiomis žinutėmis, ir dešimties merų pareiškimą dėl visiško korupcijos netoleravimo jų savivaldybėse;

26.  pabrėžia, kad nors už su korupcija susijusią nuskalstamą veiką skiriamos griežtesnės bausmės, turto arešto ir turto konfiskavimo orderiai ir toliau skiriami išimtiniais atvejais; mano, kad turto areštas ir turto konfiskavimas – tai pagrindinės priemonės kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu; ragina šalies valdžios institucijas užtikrinti visapusišką baudžiamojo kodekso nuostatų dėl išplėsto konfiskavimo, neteisėto praturtėjimo ir baudžiamosios juridinių asmenų atsakomybės įgyvendinimą;

27.  palankia vertina Politinių partijų finansavimo įstatymo pakeitimus; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybės audito tarnybai suteiktas vadovaujantis vaidmuo vykdant politinio finansavimo priežiūrą; ragina šalies valdžios institucijas Valstybės audito tarnybai suteikti pakankamai priemonių, kad ji galėtų aktyviai ir nuodugniai kontroliuoti partijų ir kampanijų finansavimą, ir itin pagerinti viešųjų išlaidų ir politinių partijų finansavimo skaidrumą;

28.  pažymi, kad vykdoma veikla siekiant sukurti nacionalinę žvalgybos duomenų bazę; ragina valdžios institucijas kuo greičiau užbaigti konkurso procedūrą ir nuspręsti, kas sukurs nacionalinę žvalgybos duomenų bazę, kad būtų užtikrinta visapusiška parama kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, sukčiavimu, pinigų plovimu ir kita sunkia nusikalstama veika, įskaitant tarptautinio pobūdžio nusikalstamą veiką;

29.  palankiai vertina tai, kad šmeižtas teisiškai nebelaikomas nusikaltimu, ir vyriausybės bei žurnalistų dialogo su saviraiškos laisve susijusiais klausimais plėtojimą; ragina valdžios institucijas toliau stiprinti ir skatinti informacijos laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmą, nes žiniasklaidai neturi būti daroma jokia politinė ar finansinė įtaka, ir nuosekliai taikyti šiuos principus; tačiau išreiškia susirūpinimą, kad šalies pozicija organizacijos „Reporteriai be sienų“ laisvės reitinge gerokai smuko, ir ragina toliau stengtis didinti profesinius žurnalistikos standartus, stiprinti tiriamąją žurnalistiką, skatinti žiniasklaidos pliuralizmą, visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, užtikrinti, kad būtų paisoma žiniasklaidos darbuotojų darbo teisių, su žiniasklaidos atsakomybe susijusį skaidrumą, tvarumą ir atitiktį Europos standartams; susirūpinęs pažymi, kad žurnalistai plačiai taiko savicenzūrą ir nesama žiniasklaidos savireguliavimo organizacijos; išreiškia susirūpinimą, kad didžioji dalis vyriausybės finansuojamos reklamos transliuojama per vyriausybei palankias žiniasklaidos priemones; remia socialinės žiniasklaidos aktyvistus, kurie pasisakė prieš interneto cenzūrą;

30.   yra susirūpinęs dėl analitinės ir objektyvios informacijos trūkumo žiniasklaidoje informuojant apie pasirengimą vietos rinkimams 2013 m. kovo mėn., ypač apie opozicijos veiklą, apie kurią kampanijos metu iš esmės valstybinėje ir privačioje žiniasklaidoje teikiama informacija; pabrėžia, kad atidi ir profesionali žiniasklaida yra būtina tolimesnei demokratijos kultūros, institucijų šalyje ir politinių kriterijų vykdymo pažangos sąlyga;

31.  atkreipia dėmesį į Europos žmogaus teisių teismo didžiosios kolegijos 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą El-Masri byloje, kuriame nustatomi įvairūs Europos konvencijos pažeidimai, susiję su Vokietijos piliečio Khaledo El-Masri pagrobimu, ypatinguoju perdavimu ir kankinimu 2003 m. gruodžio 31 d. ir jo 23 dienas trukusiu sulaikymu Skopjės viešbutyje prieš perkėlimą per Skopjės oro uostą į Afganistaną; ragina vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų atsižvelgiant į visus Europos žmogaus teisių teismo sprendimo aspektus, taip pat pateikti K. El-Masri oficialų atsiprašymą, išmokėti teismo nustatytą kompensaciją ir įsipareigoti sukurti tarptautinę tyrimų komisiją;

32.  palankiai vertina naują Lygių galimybių įstatymą, penkerių pirmų metų strategiją dėl biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą, kuri parengta kartu su JT už lyčių klausimus atsakingu padaliniu (JT Moterys), finansavimą, skirtą romų įtraukties veiksmų planui, ir projektą, kuriuo siekiama padėti romams įteisinti savo būstus; palankiai vertina naujo lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų bendruomenės paramos biuro atidarymą, bet reiškia susirūpinimą dėl vandalizmo akto prieš šį biurą; ragina vyriausybę ir toliau dėti pastangas siekiant stiprinti kovos su diskriminacija politiką, visų pirma atvejais, kai diskriminuojama dėl etninės kilmės ir tautinės tapatybės;

33.  ragina ministrus ir pareigūnus viešai pasmerkti lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų diskriminaciją, užtikrinti, kad planuojamas renginys „Gay Pride“ ar kita lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų bendruomenės veikla galėtų vykti saugiai ir sėkmingai, ir įsipareigoti nediskriminuoti dėl jokių ES sutartyje nurodytų priežasčių; ragina žiniasklaidą skatinti nevartoti prieš lesbietes, gėjus, biseksualus, transseksualus ir interseksualus nukreiptos retorikos ir neapykantą kurstančių pasisakymų ir nekurstyti neapykantos;

34.  yra susirūpinęs dėl netinkamo policijos elgesio atvejų; ragina užtikrinti tęstinį policijos darbuotojų mokymą, profesionalumą ir depolitizavimą; mano, kad, siekiant kovoti su nebaudžiamumu ir užtikrinti demokratinę ir atskaitingą policijos tarnybų veiklą, reikalingas nepriklausomas teisėsaugos tarnybų priežiūros mechanizmas;

35.  pabrėžia, kad šalies ir visų Vakarų Balkanų šalių piliečiams suteiktas bevizis režimas rodo labai svarbią integracijos į ES proceso naudą ir yra labai didelė paskata spartinti reformas teisingumo ir vidaus reikalų srityse;

36.  ragina valdžios institucijas imtis priemonių ir bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis siekiant, kad nebūtų teikiami nepagrįsti šalies piliečių prieglobsčio ES prašymai, drauge užtikrinti visiems piliečiams bevizio keliavimo teisę ir neleisti, kad būtų diskriminuojami ir stigmatizuojami romai ir etninėms mažumoms priklausančios grupės; ragina ES valstybių narių vyriausybes neapsunkinti Makedonijos piliečių bevizio keliavimo arba nesudaryti jam kliūčių, bet primygtinai raginti valdžios institucijas įgyvendinti politiką, kuria visiems piliečiams ateityje būtų užtikrinamas geras gyvenimas savo šalyje;

37.  palankiai vertina didelį, palyginti su kai kuriomis valstybėmis narėmis, moterų parlamento narių skaičių, tačiau išlieka susirūpinęs dėl mažo moterų dalyvavimo darbo rinkoje; ragina valdžios institucijas gerinti neįgalių vaikų, gatvės vaikų, narkotikus vartojančių vaikų ir vaikų, kurie yra smurto šeimoje, seksualinio išnaudojimo ar prekybos žmonėmis aukos, priežiūros paslaugas;

38.  palankiai vertina Apsaugos nuo diskriminacijos komisijos daromą nuolatinę pažangą; ragina užtikrinti, kad jos darbuotojų skaičius būtų pakankamas, ir mano, jog komisijos pripažinimas Europos lygybės užtikrinimo institucijų tinkle yra pavyzdys kitoms agentūroms ir organizacijoms, kaip reikėtų skatinti narystę ES integruojantis į atitinkamus Europos tinklus;

Pilietinė visuomenė

39.  mano, kad siekiant prisidėti prie šalies demokratinės pažangos būtina plėtoti politinę kultūrą, kuri remtųsi nepriklausoma, pliuralistine, įvairių etnijų, įvairių kultūrų ir nešališka pilietine visuomene, ir kad pilietinės visuomenės išvados gali suteikti daugiau galimybių formuoti įrodymais grįstą politiką; pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) turi būti sustiprintos, tapti nepriklausomos nuo politinių interesų ir intensyviau vykdyti bendrus projektus, naudingus ir PVO kaimyninėse šalyse, ir apskritai visoje ES;

40.  palankiai vertina su PVO vykusias konsultacijas, susijusias su įstatymų dėl teisinės pagalbos ir fondų pakeitimu; ragina visapusiškai ir laiku konsultuotis su pilietine visuomene visų svarbių politinių iniciatyvų klausimais, įskaitant aukščiausiojo lygio dialogą stojimo klausimais, ir skaidriai atrinktus pilietinės visuomenės narius kaip stebėtojus įtraukti į visas svarbias vyriausybės darbo grupes;

41.  pabrėžia lemiamą vaidmenį, kurį PVO gali atlikti didindamos integracijos į ES proceso skaidrumą, atskaitingumą ir įtraukumą;

42.  mano, kad Pasirengimo narystei pagalbos priemonės parlamentinis tyrimas rodo, jog vyriausybė turi įsipareigoti siekti partnerystės su pilietine visuomene ir sukurti nacionalinį fondą, kad būtų teikiamas bendras finansavimas siekiant sudaryti sąlygas PVO visapusiškai dalyvauti ES finansuojamose programose; ragina visapusiškai įtraukti PVO priimant kitos Pasirengimo narystei pagalbos priemonės su programomis susijusius sprendimus;

Ekonominiai klausimai

43.  gerai vertina šalies išlaikytą makroekonominį stabilumą; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad padidėjo viešojo sektoriaus skola ir pablogėjo fiskalinio valdymo kokybė, ir į neigiamą pasaulinio ekonomikos nuosmukio poveikį tiesioginėms užsienio investicijoms šalyje;

44.  palankiai vertina teisėkūros priemones, skirtas verslo aplinkos stiprinimui, ir nuolatinius veiksmus, kuriais siekiama rengti patikimas vidutinės trukmės makroekonomines fiskalines strategijas; ragina politines jėgas pradėti skaidrų politinį dialogą šalies fiskalinės padėties ir kreditinių įsipareigojimų klausimais;

45.  susirūpinęs pažymi, kad nedarbas ir toliau yra labai didelis, o jaunimo nedarbas – vienas didžiausių pasaulyje, ir kad moterų užimtumas išlieka labai mažas; palankiai vertina veiksmų planą dėl jaunimo užimtumo, parengtą atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos programą „Tinkamas darbas“; ragina vyriausybę gerinti darbo teisės taisykles įgyvendinančių įstaigų koordinavimą ir pasinaudoti bendrais mokymais, kuriuos organizuoja Europos profesinių sąjungų konfederacija, siekdama stiprinti socialinių partnerių gebėjimus veiksmingai dalyvauti socialiniame dialoge; laikosi nuomonės, kad reikalingos papildomos investicijos į mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srities gebėjimų stiprinimą, kad būtų sudarytos sąlygos žinių ekonomikos kūrimui;

46.  palankiai vertina pažangą, pasiektą modernizuojant transporto, energijos ir telekomunikacijų tinklus, ir ypač pastangas užbaigti X koridorių(2); atsižvelgdamas į geležinkelio jungčių svarbą tvarioje transporto sistemoje, palankiai vertina vyriausybės ketinimą patobulinti arba pastatyti geležinkelio jungtis iš Skopjės į kaimyninių šalių sostines ir ragina daryti didesnę pažangą, taip pat baigti finansuoti geležinkelio jungtis VIII koridoriuje(3);

47.  pabrėžia, kad svarbu sukurti vyriausybės ir privačių bendrovių konsultavimosi priimant sprendimus dėl kovos su ekonomikos krize mechanizmą; taip pat tvirtina, kad sukūrus tokį mechanizmą būtų galima švietimo sistemą derinti su rinkos poreikiais, dėl to galėtų sumažėti jaunimo nedarbas;

48.  atkreipia dėmesį į vyriausybės pastangas pertvarkyti vietos kelių infrastruktūrą šalyje, kurių tikslas – pagerinti alternatyvų turizmą ir piliečių gyvenimą; atsižvelgdamas į tai, ragina šalį laikytis dinamiškesnio požiūrio vykdant regioninės plėtros projektus pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, tai bus suaktyvintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir bus daugiau ryšių tarp regiono šalių;

49.  pabrėžia, kad reikia daug pastangų aplinkosaugos srityje, ypač vandens kokybės, gamtos apsaugos ir pramoninės taršos kontrolės bei rizikos valdymo srityse; pabrėžia, kad negalima pasiekti esminės pažangos atitinkamai nedidinant administracinių gebėjimų; ragina šalies vyriausybę imtis būtinų priemonių šioje srityje;

50.  pakartoja, kad šalis turi potencialą atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje ir palankiai vertina padarytą pažangą: jau suteiktą 21 naują koncesiją mažoms hidroelektrinėms statyti, jau veikiančią vieną hidroelektrinę ir statomą vėjo jėgainių parką; ragina vyriausybę intensyviau vykdyti viešas diskusijas dėl klimato kaitos poveikio ir dėti daugiau pastangų derinant nacionalinius teisės aktus su ES teisynu šioje srityje bei įgyvendinant nacionalinius teisės aktus, ypač susijusius su vandentvarka, pramoninės taršos kontrole, gamtos apsauga ir klimato kaita; pabrėžia būtinybę stiprinti administracinius gebėjimus centriniu ir vietos lygmenimis;

51.  ragina valdžios institucijas dėti daugiau pastangų kuriant e. valdžios paslaugas, sudarančias viešojo administravimo reformų, kuriomis siekiama piliečiams ir įmonėms teikti efektyvias, prieinamas ir skaidrias paslaugas, dalį;

Regioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas

52.  palankiai vertina tai, kad šalis šiuo metu pirmininkauja ir prisideda vykdant Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo procesą ir tikisi, kad ji prisidės prie tvirtos europinės darbotvarkės, geros kaimynystės ir įtraukumo; pabrėžia regioninio bendradarbiavimo atsižvelgiant į europinę darbotvarkę ir Europos vertybes svarbą ir ragina toliau siekti pažangos šioje srityje; pakartoja, kad ES svarbu vykdyti visų be išimties šalių regione stojimo procesą;

53.  mano, kad siekti šio tikslo galėtų padėti požiūrio keitimas – perėjimas nuo sąvokos „Vakarų Balkanai“ prie sąvokos „Pietryčių Europa“;

54.  palankiai vertina šalies dalyvavimą Europos Sąjungos karinėje operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje (EUFOR Althea) ir susitarimą dėl šalies dalyvavimo BSGP krizių valdymo operacijose; ragina šalį savo poziciją dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo suderinti su ES pozicija;

55.  ragina vyriausybę ir visas kompetentingas organizacijas stengtis atitikti visus būtinus bevizio režimo taikymo Šengeno erdvėje kriterijus ir sąlygas; pabrėžia, kad būtina užtikrinti visapusišką gyventojų informuotumą apie bevizio režimo apribojimus ir tai, kad nebūtų piktnaudžiaujama beviziu režimu ar vizų režimo liberalizavimo politika; pabrėžia, kad bevizio režimo laikinas netaikymas turėtų neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei šalies vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0453. (2) X koridorius yra vienas iš Europos transporto koridorių – jis eina nuo Zalcburgo (Austrija) iki Salonikų (Graikija). Jo D atšaka (Via Egnatia) sudaro maršrutą: Velesas–Prilepas–Bitola–Florina–Igumenica. (3) VIII koridorius yra vienas iš Europos transporto koridorių, jis eina nuo Duresio (Albanija) iki Varnos (Bulgarija). Jis taip pat eina per Skopję.

2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES derybų su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl prekybos ir investicijų (2013/2558(RSP))

P7_TA(2013)0227 B7-0187/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą pareiškimą ir 2011 m. lapkričio 29 d. ES ir JAV Transatlantinės ekonomikos tarybos (angl. TEC) bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 11 d. ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės galutinį pranešimą(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 13 d. JAV Prezidento Baracko Obamos, Europos Komisijos pirmininko José Manuelio Barroso ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy bendrą pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7−8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas(3),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Jungtinėmis Valstijomis(4),

–  atsižvelgdamas į Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo 73-iojo tarpparlamentinio susitikimo, kuris 2012 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 1 d. vyko Vašingtone, bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo mėn. Ekonomikos politikos mokslinių tyrimų centro (Londonas) galutinio pranešimo projektą „Transatlantinių kliūčių prekybai ir investicijoms mažinimas: ekonominis vertinimas“(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES ir JAV yra du svarbiausi pasaulio prekybos ir investicijų subjektai, kartu sukuriantys beveik pusę pasaulinio BVP ir vykdantys trečdalį pasaulio prekybos;

B.  kadangi ES ir JAV rinkos yra labai susijusios, vidutiniškai per dieną vyksta dvišalė prekyba prekėmis ir paslaugomis už beveik 2 mlrd. EUR ir remiami milijonai darbo vietų abiejose ekonomikose ir kadangi ES ir JAV investicijos yra tikras transatlantinių santykių variklis, nes 2011 m. dvišalių investicijų vertė iš viso siekė daugiau nei 2,394 trilijonų EUR;

C.  kadangi pagal Europos Komisijos remiantis Ekonomikos politikos mokslinių tyrimų centro pranešimu parengtą poveikio vertinimo ataskaitą plataus užmojo ir visapusiška transatlantinė partnerystė prekybos ir investicijų srityje (ją visiškai įgyvendinus) galėtų atnešti didelę ekonominę naudą visai ES (119,2 mlrd. EUR per metus) ir JAV (94,9 mlrd. EUR per metus); kadangi ES eksportas į JAV galėtų padidėti 28 proc. ir iš viso 6 proc. ir tai būtų naudinga ES prekių ir paslaugų eksportuotojams ir ES vartotojams;

D.  kadangi ES ir JAV vertybės ir perspektyvos yra bendros, jos turi palyginamas teisines sistemas ir aukštus, nors ir skirtingus, darbo, vartotojų ir aplinkos apsaugos standartus;

E.  kadangi pasaulinė ekonomika patiria sunkumus ir naujų ekonomikos dalyvių atsiradimą ir ES bei JAV turi panaudoti visas glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo galimybes, kad įveikiant ekonomikos krizes būtų išnaudojami tarptautinės prekybos pranašumai ir būtų užtikrintas tvarus pasaulinės ekonomikos atsigavimas;

F.  kadangi po 2011 m. lapkričio mėn. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupei buvo pavesta nustatyti intensyvesnės prekybos ir investicijų galimybes siekiant skatinti abipusiškai naudingą darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir konkurencingumą;

G.  kadangi ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupė bendrai išanalizavo daug transatlantinės prekybos ir investicijų plėtros galimybių ir savo galutiniame pranešime padarė išvadą, kad visapusiškas prekybos ir investicijų susitarimas būtų naudingiausias abiejų šalių ekonomikoms;

H.  kadangi ES įsitikinusi, kad daugiašalės sistemos vystymas ir stiprinimas yra itin svarbus tikslas; tačiau kadangi tai neužkerta kelio dvišaliams susitarimams, kurie viršija PPO įsipareigojimus ir papildo daugiašales taisykles, nes regioniniai susitarimai ir laisvos prekybos susitarimai užtikrina didesnį standartų suderinimą ir platesnę liberalizaciją, kurie yra naudingi daugiašalei prekybos sistemai;

I.  kadangi 2013 m. kovo 12 d. Komisija pasiūlė leisti pradėti derybas ir pateikė Tarybai svarstyti derybinių nurodymų projektus;

Strateginis, politinis ir ekonominis kontekstas

1.  mano, kad ES ir JAV ekonominių santykių strateginė svarba turėtų būti dar kartą patvirtinta ir padidinta ir kad ES ir JAV turėtų numatyti bendrą požiūrį į pasaulinę prekybą, investicijas ir su prekyba susijusius klausimus, pvz., standartus, normas ir taisykles, kad būtų išplėtota platesnė transatlantinė vizija ir parengtas bendrų strateginių tikslų rinkinys;

2.  mano, jog ES ir JAV itin svarbu pasinaudoti neišnaudotomis tikros integruotos transatlantinės rinkos galimybėmis, kad būtų kuriama kiek galima daugiau darbo vietų ir padidintas pažangaus, tvirto, tvaraus ir subalansuoto augimo potencialas; mano, kad tam ypač tinkamas laikas turint mintyje dabartinę ekonomikos krizę, finansų rinkų padėtį ir finansavimo sąlygas, didelę valstybės skolą, aukštus nedarbo rodiklius ir nedidelio augimo prognozes abiejose Atlanto pusėse, taip pat naudą, kurią užtikrintų tikrai suderintas atsakas į šias bendras problemas;

3.  mano, kad ES turėtų pasinaudoti savo didele patirtimi, įgyta derantis dėl išsamių ir visapusiškų dvišalių prekybos susitarimų, kad derėdamasi su JAV pasiektų dar didesnių rezultatų;

ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės galutinis pranešimas

4.  palankiai vertina ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės galutinio pranešimo paskelbimą ir visapusiškai pritaria rekomendacijai pradėti derybas dėl visapusiško prekybos ir investicijų susitarimo;

5.  palankiai vertina tai, kad galutiniame pranešime pabrėžiama i) plataus užmojo abipusės prieigos prie prekių, paslaugų, investicijų ir viešųjų pirkimų rinkos gerinimas visais valdymo lygmenimis, ii) netarifinių kliūčių mažinimas ir reguliavimo tvarkos suderinamumo didinimas ir iii) bendrų taisyklių siekiant spręsti pasaulines prekybos problemas ir pasinaudoti galimybėmis rengimas;

6.  pritaria nuomonei, kad, atsižvelgiant į tai, jog jau taikomi vidutiniai tarifai yra nedideli, pašalinus netarifines kliūtis, kurias daugiausia sudaro muitinės procedūros, techniniai standartai ir užsienio šalims taikomi reguliavimo apribojimai, atsivertų daugiau transatlantinių santykių teikiamų galimybių; pritaria ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės pasiūlytam tikslui palaipsniui pereiti prie dar labiau integruotos transatlantinės rinkos;

7.  palankiai vertina rekomendaciją ištirti naujas su reguliavimu susijusių nereikalingų išlaidų ir administracinio vėlavimo mažinimo priemones užtikrinant sveikatos, saugumo ir aplinkos apsaugos lygmenį, kurį kiekviena šalis laiko tinkamu, arba kitaip įgyvendinant teisėtus reguliavimo tikslus;

Derybų įgaliojimai

8.  pakartoja, kad remia išsamų ir visapusišką prekybos ir investicijų susitarimą su JAV, kurį įgyvendinant būtų remiamas aukštos kokybės darbo vietų kūrimas Europos darbuotojams, teikiama tiesioginė nauda ES vartotojams, užtikrintos naujos galimybės ES įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), savo prekes ir paslaugas parduoti JAV, ES įmonėms užtikrintos visapusiškos galimybės patekti į JAV viešųjų pirkimų rinką ir sudarytos geresnės ES investavimo JAV galimybės;

9.  ragina Tarybą atsižvelgti į ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės galutinio pranešimo rekomendacijas ir suteikti Komisijai leidimą pradėti derybas dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo su JAV;

10.  pabrėžia, kad transatlantinio prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo tikslai turi būti plataus užmojo ir jis turi būti privalomas visais valdymo lygmenimis abipus Atlanto, įskaitant reguliavimo ir kitas kompetentingas institucijas; pabrėžia, kad susitarimu turi būti skatinamas tikras abipusiškas ilgalaikis rinkos atvirumas ir geresnių sąlygų prekybai vietoje sukūrimas ir ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas didesnės transatlantinės reguliavimo konvergencijos užtikrinimo struktūriniams būdams; mano, kad susitarimu neturėtų būti rizikuojama pakenkti Sąjungos kultūrinei ir kalbinei įvairovei, ypač susijusiai su garso ir vaizdo bei kultūrinių paslaugų sektoriumi;

11.  mano, kad būtina, jog ES ir jos valstybės narės išlaikytų galimybę išsaugoti ir plėtoti kultūros ir garso bei vaizdo įrašų politiką ir daryti tai pagal savo galiojančius įstatymus, standartus ir susitarimus; todėl ragina neįtraukti kultūros ir garso bei vaizdo paslaugų, įskaitant teikiamas internetu, ir tai turėtų būti aiškiai nurodyta derybų įgaliojimuose;

12.  pabrėžia, jog intelektinė nuosavybė yra viena iš inovacijų ir kūrybos varomųjų jėgų ir žiniomis grindžiamos ekonomikos ramstis ir kad į susitarimą reikėtų įtraukti tvirtą tiksliai ir aiškiai apibrėžtų intelektinės nuosavybės teisių sričių, įskaitant geografines nuorodas, apsaugą ir šis susitarimas turėtų būti suderintas su esamais tarptautiniais susitarimais; laikosi nuomonės, kad kiti skirtumai intelektinės nuosavybės teisių srityje turėtų būti sureguliuoti laikantis tarptautinių apsaugos standartų;

13.  mano, jog susitarime turėtų būti užtikrinamas visapusiškas ES pagrindinių teisių standartų laikymasis; dar kartą išreiškia savo paramą aukšto lygio asmens duomenų apsaugai, kuri turėtų būti naudinga vartotojams abiejose Atlanto pusėse; mano, jog susitarime turėtų būti atsižvelgta į Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) nuostatas dėl asmens duomenų apsaugos;

14.  primena, kad transporto sektorius itin svarbus siekiant ekonomikos augimo ir kuriant darbo vietas, ypač aviacijos srityje, kur ES ir JAV rinka sudaro 60 proc. pasaulio oro eismo; pabrėžia, kad derybose turėtų būti reikšmingai atsižvelgiama į dabartinius apribojimus dėl Europos įmonių teikiamų jūrų ir oro transporto paslaugų, įskaitant klausimus, susijusius su oro linijų priklausomybe užsienio subjektams, kabotažo abipusiškumu ir jūrų krovinių patikra;

15.  atkreipia dėmesį į rizikos vertinimo ir abiejų šalių keitimosi informacija apie rinkos priežiūrą ir nustatytus suklastotus produktus svarbą;

16.  ypač palankiai vertina ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės rekomendaciją, kad ES ir JAV atsižvelgtų į prekybos ir tvaraus vystymosi aplinkos ir darbo aspektus; mano, kad būtina atsižvelgti į ankstesnių ES prekybos susitarimų ir ilgalaikių ES ir JAV įsipareigojimų patirtį, siekiant sustiprinti darbo ir aplinkos apsaugos įstatymų ir politikos plėtotę ir įgyvendinimą ir skatinti pagrindinius Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytus standartus ir gaires, tinkamą darbą ir tvarią plėtrą; ragina suderinti įmonių socialinės atsakomybės standartus; pripažįsta, jog siekiant bendrų standartų gali būti susidurta ir su techninio, ir su politinio pobūdžio iššūkiais, ir pabrėžia, kad reikėtų bendrai siekti užtikrinti, kad nebūtų pakenkta užmojams aplinkos apsaugos srityje;

17.  atkreipia dėmesį į tam tikrų derybų sričių jautrumą, pvz., žemės ūkio sektoriaus, kur genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), klonavimo ir vartotojų sveikatos supratimas JAV ir ES skiriasi; mato glaudesnio bendradarbiavimo prekybos žemės ūkio produktais srityje galimybę ir pabrėžia, kad svarbu siekti plataus užmojo ir harmoningo rezultato šioje srityje; pabrėžia, kad susitarimas negali kenkti nei vienos iš šalių pagrindinėms vertybėms, pavyzdžiui, ES taikomam atsargumo principui; ragina JAV siekiant didinti pasitikėjimą panaikinti ES jautienos produktų importo draudimą;

18.  pabrėžia, kad į derybas dėl transatlantinio prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo reikia įtraukti finansinių paslaugų klausimą, todėl ragina ypatingą dėmesį skirti atitikčiai, abipusiam pripažinimui, konvergencijai ir eksteritorialumui, kadangi jie yra itin svarbūs abiem pusėms; pabrėžia, kad būtų labai naudinga siekti bendros ES ir JAV finansų reguliavimo sistemos; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors patekimas į rinką turi būti laikomas teigiamu žingsniu, rizikos ribojimo principais pagrįsta priežiūra yra itin svarbi siekiant užtikrinti tinkamą konvergenciją; pabrėžia, kad reikėtų kiek galima sumažinti neigiamą eksteritorialumo poveikį ir nereikėtų jam leisti pakenkti nuosekliam požiūriui į finansinių paslaugų reguliavimą;

19.  pakartoja, kad remia nereikalingų reguliavimo kliūčių pašalinimą, ir ragina Komisiją ir JAV administraciją į susitarimą įtraukti priemones (įskaitant išankstinį bendradarbiavimą reguliavimo srityje), kuriomis siekiama išvengti kliūčių ateityje; mano, jog geresnis reguliavimas ir reguliavimo ir administracinės naštos sumažinimas yra svarbiausi derybų dėl transatlantinio prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo klausimai ir kad didesnė transatlantinė reguliavimo konvergencija turėtų užtikrinti labiau suderintą reguliavimą, kurį būtų lengva suprasti ir taikyti, visų pirma MVĮ;

20.  pakartoja, kad yra įsitikinęs, jog ES ir JAV visapusišku prekybos ir investicijų susitarimu gali būti sudaryta galimybė sukurti abiem šalims palankią padėtį, kuri būtų naudinga abiejų šalių ekonomikai, ir kad didesnė integracija abiem šalims garantuotų kelis kartus didesnę ekonominę naudą; yra įsitikinęs, kad esant galimybei suderinus ES ir JAV techninius reguliavimo standartus būtų užtikrinta, kad ES ir JAV toliau nustatinės pasaulinius standartus ir parengs dirvą tarptautiniams standartams; yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina kruopščiai išanalizuoti ir tinkamai išreikšti šio susitarimo teigiamą poveikį tarptautinės prekybos ir standartų nustatymo atžvilgiu;

21.  primena, kad vykdant derybų procesą Komisija turi vykdyti aktyvią informavimo veiklą ir toliau bendradarbiauti su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant įmones, aplinkos, vartotojų, darbo ir kitų sričių atstovus, siekiant užtikrinti faktais paremtas diskusijas, didinti pasitikėjimą derybomis, gauti tinkamą pagalbą iš įvairių šalių ir stiprinti visuomenės paramą atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių interesus; ragina visus suinteresuotuosius subjektus aktyviai dalyvauti ir teikti deryboms svarbias iniciatyvas ir informaciją;

22.  įspėja, kad pirmenybė turėtų būti teikiama kokybei, o ne laikui, ir tikisi, kad derybininkai neskubės sudaryti susitarimo, kuris neteiktų apčiuopiamos ir esminės naudos mūsų įmonėms, darbuotojams ir piliečiams;

Parlamento vaidmuo

23.  laukia derybų su JAV pradžios, ketina jas atidžiai stebėti ir prisidėti prie sėkmingo jų užbaigimo; primena Komisijai jos pareigą nedelsiant ir visapusiškai informuoti Parlamentą visais derybų etapais (prieš derybų raundus ir po jų); įsipareigoja spręsti teisėkūros ir reguliavimo klausimus, kurie gali kilti vykstant deryboms ir sudarius būsimą susitarimą; pakartoja savo pagrindinį įsipareigojimą atstovauti ES piliečiams ir laukia, kada galės skatinti įtraukias ir atviras diskusijas vykstant derybų procesui; įsipareigoja pradedant taikyti naujas taisykles aktyviai bendradarbiauti su kolegomis iš JAV;

24.  yra įsipareigojęs glaudžiai bendradarbiauti su Taryba, Komisija, JAV Kongresu, JAV administracija ir suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų išnaudotos visos transatlantinių ekonominių santykių ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės galimybės ir sustiprinta ES ir JAV lyderystė prekybos ir užsienio investicijų liberalizavimo ir reguliavimo srityje; įsipareigoja skatinti glaudesnį dvišalį ES ir JAV bendradarbiavimą siekiant įtvirtinti jų lyderystę tarptautinės prekybos ir investicijų srityse;

25.  primena, kad Parlamento bus paprašyta pritarti būsimam transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimui, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, todėl visais etapais į jo poziciją turėtų būti tinkamai atsižvelgiama;

26.  primena, kad Parlamentas stengsis stebėti būsimo susitarimo įgyvendinimą;

o
o   o

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JAV administracijai ir JAV Kongresui.

(1) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2013/february/tradoc_150519.pdf (2) http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-13-94_en.htm (3) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ec/135324.pdf. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0388. (5) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2013/march/tradoc_150737.pdf

2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl galimybės Mianmarui / Birmai naudotis bendraisiais lengvatiniais muitų tarifais atnaujinimo (2012/2929(RSP))

P7_TA(2013)0228 B7-0198/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Birmos / Mianmaro , ypač į 2012 m. balandžio 20 d.(1), 2012 m. lapkričio 22 d.(2) ir į savo 2012 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl rohinjų etninei grupei priklausančių musulmonų persekiojimo Birmoje / Mianmare(3),

–  atsižvelgdamas į ES Užsienio reikalų tarybos 2012 m. balandžio 23 d. posėdžio išvadas dėl Birmos / Mianmaro,

–  atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton ir už prekybą atsakingo Komisijos nario Karelo De Juchto 2012 m. birželio 15 d. bendrą pareiškimą, kuriame raginama Birmai / Mianmarui vėl leisti naudotis bendraisiais lengvatiniais muitų tarifais, ir į ES vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai 2013 m. vasario 6 d. pranešimą, kuriame nurodoma, kad siekiant stiprinti ekonominį bendradarbiavimą gali būti sudaryta Mianmaro ir ES darbo grupė,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 552/97, laikinai Mianmaro Sąjungai neleidžiantis naudotis bendrosiomis tarifo privilegijomis (COM(2012)0524),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 13 d. Tarptautinėje darbo konferencijoje priimtą rezoliuciją dėl priemonių, taikomų Mianmarui pagal TDO įstatų 33 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Bendrą Mianmaro ir TDO prievartinio darbo panaikinimo iki 2015 m. gruodžio 31 d. strategiją, kuriai 2012 m. liepos 5 d. pritarė Mianmaro / Birmos valdžios institucijos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. JAV vyriausybės dokumentą dėl nustatytų ataskaitų apie atsakingą investavimą Birmoje teikimo reikalavimus(5),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo 2013 m. kovo 6 d. pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Birmoje / Mianmare,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. priimtą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ir TDO konvencijas, kuriomis nustatomi pagrindiniai darbo standartai, šiais klausimais: dėl priverstinio darbo panaikinimo (Nr. 29 (1930) ir Nr. 105 (1957)), susivienijimų steigimo laisvės ir kolektyvinių derybų teisių (Nr. 87 (1948) ir Nr. 98 (1949)), vaikų darbo panaikinimo (Nr. 138 (1973) ir Nr. 182 (1999)) ir nediskriminavimo darbe (Nr. 100 (1951) ir Nr. 111 (1958)),

–  atsižvelgdamas į veiksmų planą siekiant užkirsti kelią Mianmaro ginkluotųjų pajėgų vykdomam vaikų verbavimui ir panaudojimui, kurį 2012 m. birželio 27 d. pasirašė Birma / Mianmaras ir JT,

–  atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių konvenciją, ypač į jos 38 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus(6) ir į 2009 m. gruodžio 8 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės mėn. atnaujintas EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę ataskaitų teikimo iniciatyvą ir tvarumo ataskaitų teikimo gaires(8),

–  atsižvelgdamas į JT atsakingo investavimo principus (JTAIP),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Paketas “Atsakingos įmonės„ (COM(2011)0685),

–  atsižvelgdamas į šiuo metu vykstančias derybas dėl Komisijos pasiūlymo dėl Europos parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/109/EB („Skaidrumo direktyva“) (COM(2011)0683) ir dėl Komisijos pasiūlymo dėl Europos parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų (COM(2011)0684), kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/51/EB („Apskaitos direktyva“),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliucijas „Įmonių socialinė atsakomybė. Visuomenės interesų gynimas ir tvaraus bei įtraukaus atsigavimo siekis“(10) ir „Įmonių socialinė atsakomybė. Atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių elgesys ir tvarus augimas“(11),

–  atsižvelgdamas į pirmąjį EP ir Mianmaro tarpparlamentinį susitikimą, vykusį 2012 m. vasario 26 – kovo 2 d., ir į jo ataskaitą(12),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi žmogaus teisių padėtis Mianmare / Birmoje ir toliau yra nestabili, nepaisant veiksmų, kurių ėmėsi prezidento Theino Seino vyriausybė;

B.  kadangi Mianmaras / Birma geografiškai yra regione, kuris strateginiu ir geopolitiniu požiūriu labai svarbus visų pirma ES, Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Kinijai, Indijai ir Australijai;

C.  kadangi nuolat vykstant šiems pokyčiams atsiranda svarbių galimybių plėtoti daug geresnius ES ir Mianmaro / Birmos santykius, padėti vykdyti reformas ir prisidėti prie ekonominio, politinio ir socialinio vystymosi;

D.  kadangi Komisija pasiūlė vėl leisti Mianmarui / Birmai naudotis bendraisiais lengvatiniais muitų tarifais remdamasi Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) sprendimu, kad TDO Konvencijos dėl priverstinio darbo pažeidimai jau nebelaikomi šiurkščiais ir sistemingais;

E.  kadangi, remiantis TDO vertinimais, Mianmare / Birmoje vis dar yra apie 5 000 vaikų karių;

F.  kadangi būtinas atsargumas atsižvelgiant į tai, kad JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties klausimais Mianmare pranešime nurodoma, kad žmogaus teisių klausimai vis dar kelia rimtą susirūpinimą, taip pat vykdomi nesankcionuoti sulaikymai, priverstiniai perkėlimai ir žemės konfiskavimas, naudojamasi vaikais kariais, vykdomi išpuoliai prieš etnines mažumas, o teismai yra silpni;

G.  kadangi daugelis ekonominės veiklos sektorių, pavyzdžiui, kasybos, medienos, naftos, dujų ir užtvankų statybos, Mianmare / Birmoje yra tiesiogiai susiję su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais bei aplinkos niokojimu, tačiau kartu yra pagrindiniai karinės valdžios pajamų šaltiniai;

H.  kadangi įmonėms, veikiančioms nestabiliose valstybėse ir zonose, kuriose valdymas yra silpnas, pvz., Mianmare / Birmoje, kyla didesnė rizika, kad jos padarys žmogaus teisių pažeidimų ar prie jų prisidės; kadangi būtinos specialios priemonės, kad būtų išvengta šios rizikos, kaip pripažįstama JAV vyriausybės nustatytuose ataskaitų apie atsakingą investavimą Mianmare / Birmoje teikimo reikalavimuose;

I.  kadangi Europos įmonės, jų patronuojamosios įmonės ir subrangovai gali atlikti pagrindinį vaidmenį propaguojant ir platinant socialinius ir darbo standartus visame pasaulyje;

J.  kadangi bet kokia Mianmare / Birmoje veikianti įmonė turėtų vykdyti savo įpareigojimus laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų, todėl turėtų:

1.  pripažįsta svarbius veiksmus, kurių ėmėsi prezidentas Thein Sein ir kiti reformų iniciatoriai Mianmare / Birmoje, praėjusiais metais vykdydami demokratines reformas, ir tai paskatino Komisiją pasiūlyti atnaujinti galimybę Mianmarui / Birmai naudotis bendrųjų lengvatinių muitų tarifų sistema; skatina juos neatidėliojant tęsti šį procesą tam, kad visapusiškos demokratizacijos, teisinės valstybės stiprinimo ir visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių paisymo tendencija būtų nuolatinė ir negrįžtama;

2.   ragina tęsti taikos derybas su etninėmis grupėmis, ypač kačinais, ir primygtinai ragina Mianmaro / Birmos valdžios institucijas parengti veiksmų planą siekiant nutraukti rohinjų ir kitų persekiojamų mažumų represijas, taip pat užtikrinti piliečių teises, naikinti įsišaknijusias neigiamas nuostatas ir diskriminacinį elgesį dėl etninės kilmės ar religijos ir formuoti perkeltų bendruomenių integravimo ir susitaikymo politiką;

3.  ragina Mianmaro / Birmos vyriausybę laikytis gero valdymo principų ir nedelsiant bei besąlygiškai paleisti visus likusius politinius kalinius; taip pat ragina Mianmaro / Birmos vyriausybę užtikrinti, kad būtų gerbiama nuomonės ir žodžio laisvė, susirinkimų ir susivienijimų laisvė, ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su tokiomis organizacijomis kaip TDO, siekiant panaikinti priverstinį darbą ir garantuoti, kad įstatymų dėl darbo organizacijų ir taikių demonstracijų bei susirinkimų įgyvendinimas atitiktų tarptautinius žmogaus teisių standartus;

4.   primygtinai ragina Mianmaro / Birmos vyriausybę ratifikuoti Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir jos fakultatyvų protokolą, sudaryti visas galimybes Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui ir nacionalinėms stebėjimo grupėms patekti į kalėjimus ir nedelsiant imtis veiksmingų kankinimų ir netinkamo elgesio prevencijos priemonių;

5.   ragina Mianmaro / Birmos vyriausybę dėti daugiau pastangų siekiant persvarstyti ir reformuoti teisėkūrą ir teisines nuostatas, kurios prieštarauja tarptautiniams žmogaus teisių standartams, tai daryti nustatant aiškias kiekvienos peržiūros užbaigimo datas; pažymi, kad vykdant šias reformas turi nevaržomai dalyvauti pilietinės visuomenės grupės ir padėti tarptautinės žmogaus teisių įstaigos, pvz., Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR); ragina vyriausybę užtikrinti veiksmingą naujų ir persvarstytų įstatymų įgyvendinimą, taip pat surengti įgyvendinančių institucijų, teisinių profesijų atstovų, teisėsaugos pareigūnų ir teisminių institucijų mokymus ir stiprinti jų gebėjimus;

6.  apgailestauja, kad, nepaisant keleto Prezidento Theino Seino pažadų, Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras neturėjo galimybės užtikrinti savo nuolatinio buvimo šalyje;

7.   pabrėžia, kad svarbu nepriklausomai tirti visus kaltinimus dėl žmogaus teisių pažeidimo konflikto zonose ir tiek vyriausybės kontroliuojamose, tiek ne vyriausybės kontroliuojamose zonose sudaryti galimybes Jungtinių Tautų ir kitiems pagalbos ir humanitariniams darbuotojams pasiekti asmenis, kuriems reikia humanitarinės pagalbos;

8.   ragina Mianmaro / Birmos vyriausybę iki 2015 m. gruodžio 31 d. visapusiškai įgyvendinti bendrą su TDO priverstinio darbo panaikinimo planą ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su tokiomis organizacijomis kaip TDO siekiant panaikinti šią praktiką, ir užtikrinti, kad įstatymų dėl darbo organizacijų ir taikių demonstracijų bei susirinkimų įgyvendinimas atitiktų tarptautinius žmogaus teisių standartus;

9.  atkreipia dėmesį į 2012 m. lapkričio mėn. įstatymo dėl užsienio investicijų, kuris susijęs su anksčiau neregėto masto ekonomikos liberalizavimu, įgyvendinimą; pabrėžia, kad, siekiant iki 2015 m. panaikinti priverstinį darbą ir įgyvendinti planą priimti teisės aktus dėl kovos su korupcija ir apmokestinimo, svarbu ratifikuoti TDO susitarimo memorandumą, kurį pasirašė Birmos Darbo ministerija;

10.  pripažįsta, kad dėl ilgo karinio valdymo, kuris persmelkė ir formavo visus Birmos visuomenės sluoksnius, laikotarpio, nepaisant svarbių iniciatyvų, kuriomis siekiama demokratizacijos, pokyčiai vyksta lėtai ir jiems reikalinga tarptautinė parama ir pagalba;

11.  išreiškia gilų susirūpinimą dėl pranešimų, kuriuose nurodoma, jog priverstinis vaikų verbavimas į Mianmaro armijos (Tatmadaw Kyi) gretas ir Sienos apsaugos pajėgas nesiliovė, todėl ragina Mianmaro / Birmos vyriausybę greitai įgyvendinti visas veiksmų plano dėl vaikų karių, kurį ji pasirašė su JT, nuostatas ir vaikų apsaugos klausimui reformų darbotvarkėje teikti aiškią pirmenybę;

12.  ragina Mianmaro / Birmos vyriausybę užtikrinti, kad ūkininkai ir bendruomenės pagal tarptautinius standartus būtų apsaugoti nuo žemės konfiskavimo ir priverstinio iškeldinimo; atkreipia dėmesį į susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su tuo, kad pagal Konstituciją, įstatymą dėl žemės ūkio paskirties žemės ir nedirbamos, dirvonuojančios ir nepaliestos žemės valdymo įstatymą vyriausybei leidžiama konfiskuoti žemę vykdant bet kokį projektą, kuris vyriausybės tvirtinimu yra nacionalinės svarbos ir vyriausybei leidžiama naudoti visą laisvą žemę, kurios dalis yra užimta, ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį bendruomenėms; taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog gerus ryšius palaikantys verslininkai remiasi įstatymu, kad tokią žemę užregistruotų savo vardu;

13.  pabrėžia, kad Komisijos trumpalaikę su prekyba susijusią paramos programą svarbu pradėti įgyvendinti 2013 m.; ragina Mianmaro / Birmos vyriausybę stiprinti savo prekybos institucijas ir prekybos politiką, atsižvelgiant į jų teigiamą poveikį šalies ekonomikai, ir imtis visų būtinų veiksmų kuo labiau padidinti ES su prekyba susijusios paramos ir galimybės naudotis „Viskas, išskyrus ginklus“ lengvatomis atnaujinimo naudą;

14.  ragina padidinti ES dvišalę pagalbą vystymuisi, skirtą Mianmarui / Birmai pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, ir Mianmaro / Birmos vyriausybę skatinti ir remti veiksmus svarbiausiose srityse, kurias apima Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė: demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms stiprinimas; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į ES finansuojamo Mianmaro taikos centro veiklą; tikisi, kad Mianmaro / Birmos vyriausybė sutiks su JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro, turinčio visus įgaliojimus, regioninio biuro atidarymu ir sudarys tam palankesnes sąlygas, nes šaliai reikia ne tik techninės pagalbos, bet ir priemonės žmogaus teisių padėčiai atidžiai stebėti;

15.  atkreipia dėmesį į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos sprendimą pripažinti Birmos / Mianmaro paraišką dėl pirmininkavimo organizacijai 2014 m., kaip naujo pasitikėjimo šalimi ženklą;

16.  pabrėžia, kad Mianmaro (Birmos) vyriausybė turi stiprinti prekybos institucijas ir prekybos politiką, parengti kovos su korupcija ir apmokestinimo įstatymų stiprinimo planą ir nustatyti įmonėms skirtą sistemą, kuri atitiktų tarptautinius įmonių socialinės ir su aplinkos apsauga susijusios atsakomybės standartus;

17.  palankiai vertina Mianmaro / Birmos vyriausybės įsipareigojimą prisijungti prie Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos, pagal kurią reikalaujama, kad vyriausybė paskelbtų įplaukas, kurias ji gauna iš gavybos pramonės ir ekonominės veiklos; be to, ragina Mianmaro / Birmos vyriausybę kuo greičiau visapusiškai užtikrinti Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos principų laikymąsi paisant atitinkamų reikalavimų ir į šį procesą visapusiškai įtraukiant pilietinę visuomenę;

18.  pripažįsta, kad atsakinga ir tvari prekyba ir investicijos, įskaitant vykdomas kartu su Sąjunga ar Sąjungos vykdomas, gali padėti Mianmarui / Birmai kovoti su skurdu ir užtikrinti, kad priemonių teikiamą naudą pajustų didesnė dalis gyventojų; tačiau pažymi, kad minėta veikla turi būti vykdoma skatinant aukščiausių vientisumo ir įmonių socialinės atsakomybės standartų laikymąsi, kaip nustatyta EBPO tarptautinių įmonių gairėse, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose ir pačios ES 2011–2014 m. įmonių socialinės atsakomybės strategijoje (COM(2011)0681);

19.  mano, kad informacijos atskleidimas investuotojams ir vartotojams yra vienas iš pagrindinių įmonių socialinės atsakomybės skatinimo veiksnių ir kad jis turi būti pagrįstas paprastai taikomais ir įvertinamais socialiniais ir aplinkosaugos principais; pabrėžia, kad tai taip pat svarbu siekiant apsaugoti ilgalaikę Europos investicijų vertę; ragina tokį atskleidimą tvirtai pagrįsti pritarimu JT atsakingo investavimo principams ir integruotų ataskaitų teikimo principui;

20.  atkreipia dėmesį į teigiamus pokyčius įgyvendinant dabartines Skaidrumo direktyvos ir Apskaitos direktyvos reformas atitinkamai sprendžiant įmonių socialinės atsakomybės klausimą, kai kartu derinamas teisėtas siekis užtikrinti skaidrumą ir atsakomybę ir įmonėms tenkanti ataskaitų teikimo našta; tvirtai remia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl atskirų šalių ataskaitų rengimo pagal Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos standartus, taip pat dėl pardavimo ir pelno bei mokesčių ir pajamų ataskaitų teikimo, siekiant užkirsti kelią korupcijai ir mokesčių vengimui; pabrėžia, kad tokios atskirų šalių ataskaitos turėtų apimti sektorius, kurie Mianmare / Birmoje buvo tiesiogiai susiję su šiurkščiais ir sistemingais žmogaus teisių pažeidimais ir žalos aplinkai darymu, pvz., kasybos, medienos, naftos ir dujų sektorius;

21.  ragina Mianmare / Birmoje verslą vykdančias stambias Europos įmones pranešti apie savo deramo stropumo politiką ir procedūras žmogaus teisių, darbuotojų teisių ir aplinkos srityse ir apie tokios politikos bei procedūrų taikymą;

22.  prašo Komisiją stebėti, kaip ES įmonės laikosi įsipareigojimo atsižvelgti į tarptautiniu mastu pripažintus įmonių socialinės atsakomybės principus ir gaires, vadovaujantis komunikatu dėl ES įmonių socialinės atsakomybės strategijos, ir parengti naftos ir dujų sektoriams skirtą žmogaus teisių vadovą;

23.  ragina Komisiją toliau Mianmare / Birmoje stebėti pokyčius, susijusius su priverstiniu darbu ir bet kokiais kitais šiurkščiais ir sistemingais žmogaus teisių pažeidimais, ir reaguoti į tokius pokyčius vadovaujantis galiojančiomis procedūromis ir mechanizmais, įskaitant, jei reikia, pakartotinus siūlymus panaikinti prekybos lengvatas;

24.  tikisi, kad EIVT konsultuosis su Parlamentu ir informuos jį apie dialogo žmogaus teisių klausimais su Mianmaru / Birma užmezgimo procesą;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams, vyriausybėms ir Mianmaro / Birmos parlamentui ir vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0142. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0464. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0355. (4) OL L 211, 2008 8 6, p. 1. (5) http://www.humanrights.gov/wp-content/uploads/2012/07/Burma-Responsible-Investment-Reporting-Reqs.pdf (6) „Verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai: įgyvendinant Jungtinių Tautų programą “Ginti, gerbti ir taisyti„, kurią 2011 m. birželio 16 d. priėmė JT Žmogaus teisių taryba.http://www.business-humanrights.org/media/documents/ruggie/ruggie-guiding-principles-21-mar-2011.pdf (7) http://www.business-humanrights.org/SpecialRepPortal/Home/Protect-Respect-Remedy-Framework ir http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/111819.pdf (8) 2011 m. kovo mėn., 3.1 versija:https://www.globalreporting.org/resourcelibrary/G3.1-Sustainability-Reporting-Guidelines.pdf (9) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101. (10) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0050. (11) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0049. (12) http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2009_2014/documents/dase/cr/897/897838/897838en.pdf

2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Alpių makroregioninės strategijos (2013/2549(RSP))

P7_TA(2013)0229 RC-B7-0190/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 192 straipsnį, 265 straipsnio 5 dalį ir 174 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į ES Baltijos jūros regiono strategiją (COM(2009)0248),

–  atsižvelgdamas į 1991 m. lapkričio 7 d. Alpių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos strategija dėl Dunojaus regiono“ (COM(2010)0715) ir į parengiamąjį veiksmų planą (SEC(2009)0712), pridėtą prie strategijos,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares „bendradarbiaujant su Komisija toliau rengti galimas būsimas makroregionines strategijas“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (COM(2011)0611),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi makroregioninių strategijų tikslas – geriau panaudoti esamus išteklius siekiant spręsti teritorinio vystymosi problemas, drauge rasti bendrų iššūkių sprendimus, skatinti teritorinę integraciją ir didinti kai kurių ES remiamos politikos sričių ir viešojo administravimo institucijų, vietos ir regioninės valdžios institucijų, kitų institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų partnerystės veiksmingumą;

B.  kadangi Komisija siūlo stiprinti teritorinio bendradarbiavimo politikos tarpvalstybinį skirsnį ir tai, kad bet kokias naujas makroregionines strategijas reikėtų taikyti savanoriškai, tačiau parengti remiantis ankstesne ir geriausia patirtimi;

C.  kadangi teritorijoms, kurios sudaro Alpių regioną, būdinga daug bendrų savybių, pvz., geografinis jų teritorijų, kuriose yra aukštų kalnų, unikalumas ir šių teritorijų glaudūs ryšiai su didesniais, šalia Alpių esančiais miestais;

D.  kadangi Alpių makroregioninė strategija, kuri turėtų būti panaši į ES priimtas Baltijos jūros ir Dunojaus regionų strategijas, bus galimybė suteikti Alpėms naują dimensiją ir didesnę svarbą ES, sudarant geresnes galimybes gauti finansavimą;

E.  kadangi Alpių regionas priklauso kelioms ES valstybėms narės ir ES nepriklausančios šalims ir yra tarpusavyje sujungtas makroregionas, kurio ekonominiai pajėgumai nevienodi ir kuriame daugėja problemų dėl aplinkos, demografinių pokyčių, transporto infrastruktūros, turizmo ir su energija susijusių klausimų, ir kadangi visų suinteresuotųjų subjektų vidaus ir išorės politikos koordinavimas galėtų duoti geresnių rezultatų ir suteikti papildomos naudos;

F.  kadangi Alpės yra Europos ir tarptautinės svarbos kalnai su pažeidžiamomis ekosistemomis ir daugybe ledynų, kurie yra stipriai paveikti klimato kaitos, taip pat su daugybe saugomų gamtos teritorijų ir įvairių endeminių rūšių saugomų augalų ir gyvūnų;

G.  kadangi sanglaudos politikos tikslas – siekti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos visoje ES;

1.  mano, kad plataus masto strategijų, pvz., makroregioninių strategijų, kūrimas turėtų padėti stiprinti vietos ir regioninio lygmens vaidmenį įgyvendinant ES politiką ir kad reikėtų daugiapakopio valdymo principą nustatyti kaip pagrindinį Alpių strategijos planavimo ir įgyvendinimo principą;

2.  primena Baltijos jūros ir Dunojaus regionų strategijų suteiktos patirties rezultatus skaidrumo priimant sprendimus ir ES lėšų skyrimo klausimais; ragina Komisiją nedelsiant pateikti specialų šiai teritorijai skirtą veiksmų planą, siekiant įveikti struktūrines kliūtis, su kuriomis susiduriama kalnuotose vietovėse, ir sudaryti tinkamas sąlygas ekonomikos augimui ir veiksmingai socialinei ir teritorinei sanglaudai regione;

3.  atkreipia dėmesį į teigiamą ES teisėkūros priemonių, pvz., Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG), vaidmenį sprendžiant su makroregionais susijusius klausimus, nes šiomis priemonėmis teikiama struktūrinė parama konkretiems bendradarbiavimo aspektams, keičiamasi gerąja patirtimi, taip pat padedama kurti ir įgyvendinti teritorinio vystymosi strategijas, sudarant galimybių institucijoms bendradarbiauti įvairiais lygmenimis;

4.  palankiai vertina dabartinius pokyčius Alpių regionuose ir jų pasirinktą principą „iš apačios į viršų“, šie regionai yra ne kartą pareiškę norą turėti Alpių strategiją, pagal kurią būtų veiksmingai sprendžiami visam Alpių regionui kylantys bendri iššūkiai, nuosekliau išnaudojamos didelės jo galimybės ir tenkinama būtinybė pagerinti judumą, energetinį saugumą, aplinkos apsaugą, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūros mainus ir civilinę saugą Alpių regione;

5.  mano, kad tvarus Alpių vystymasis yra vienas iš pagrindinių makroregioninės strategijos tikslų, turint mintyje, jog esama daug ledynų, paveiktų klimato kaitos;

6.  yra įsitikinęs, kad ši strategija taip pat turėtų skatinti ir pamėginti palengvinti bendradarbiavimą dėl Europos saugomų gamtos teritorijų statuso suteikimo, kaip matyti iš naujausios bendros Prancūzijos Merkantūro nacionalinio parko (pranc. Parc National du Mercantour) ir Italijos Pajūrio Alpių gamtos parko (it. Parco Naturale delle Alpi Marittime) iniciatyvos;

7.  pabrėžia, kad svarbu suderinti Alpių strategijos turinį su Alpių konvencija ir jos protokolais, taip pat atsižvelgti į vykstantį tarptautinį bendradarbiavimą ir šioje srityje sukurtus tinklus;

8.  pabrėžia, kad Alpių makroregioninėje strategijoje reikėtų atsižvelgti į tradicinės žemės paskirties (daugiausiai žemės ūkio) formų išsaugojimą, taip siekiant didinti biologinę įvairovę ir išsaugoti esamas saugomas teritorijas;

9.  ragina, kad Komisija visapusiškai įvertintų Alpių makroregioninę strategiją, remdamasi objektyviais kriterijais ir patikrinamais rodikliais;

10.  ragina Komisiją iš tiesų įgyvendinti SESV 174 straipsnį parengiant strateginį planą, siekiant įveikti kalnuotų vietovių struktūrines kliūtis ir sudaryti tinkamas sąlygas ekonomikos augimui ir veiksmingai socialinei ir teritorinei sanglaudai Alpių regione;

11.  mano, kad teritorinė strategijos dimensija padės sukonkretinti teritorinės sanglaudos koncepciją;

12.  pabrėžia, kad Alpių makroregioninė strategija yra veiksminga Europos teritorinio bendradarbiavimo šiame regione stiprinimo priemonė, taikant principą „iš apačios į viršų“ ir išplečiant bendradarbiavimą geriau naudojantis turimais ištekliais, taip sudarant palankesnes sąlygas tarpsektoriniam politikos koordinavimui;

13.  pabrėžia, jog Alpių makroregioninė strategija padėtų užtikrinti, kad su Alpių regionu ir kalnuotomis vietovėmis susijusios įvairios ES strategijos papildytų viena kitą ir suteiktų tikros pridėtinės vertės konkretiems projektams;

14.  mano, kad Alpių makroregionine strategija reikia koordinuoti dabartinius ES fondus, ypač sanglaudos politikos srityje, siekiant įgyvendinti projektus, kuriais siekiama kovoti su bendrais iššūkiais tokiose srityse, kaip aplinkos apsauga, investicijos į konkurencingumą ir inovacijas, žemės ūkis ir miškininkystė, vandens, energijos, aplinkos ir klimato klausimai, taip pat transportas;

15.  pabrėžia, kad galima Alpių makroregioninė strategija turėtų atitikti strategijos „Europa 2020“ tikslus, taip užtikrinant atitikį ES įsipareigojimui dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo;

16.  pabrėžia, kad yra svarbu pasitelkiant tokią strategiją padidinti Alpių regiono inovacijų pajėgumus, naudojantis jo darbo jėgos gebėjimais, kuriant partnerystes ir bendradarbiavimą tarp pagrindinių suinteresuotųjų subjektų (darbo rinkos, švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų sričių subjektų, taip pat darbdavių), regione išlaikant aktyvų jaunimą, remiant kūrybiškumą ir didinant skirtingų regionų pajėgumus švietimo, mokslo ir mokslinių tyrimų srityse;

17.  pabrėžia, jog pagal šią naują makroregioninio bendradarbiavimo strategiją turi būti užtikrinama, kad pakraščio regionų, pvz., teritorijų, kuriose yra aukštų kalnų, gamtines kliūtis būtų galima laikyti vertybėmis ir galimybėmis ir kad būtų skatinamas šių regionų vystymasis;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui ir kitoms susijusioms institucijoms.

(1) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 30.

2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl darbo sąlygų ir sveikatos ir saugos standartų Bangladeše po to, kai pastaruoju metu įvyko gaisrai gamyklose ir sugriuvo pastatas (2013/2638(RSP))

P7_TA(2013)0230 RC-B7-0223/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Bangladešo, ypač į 2013 m. sausio 17 d. dėl nukentėjusiųjų per neseniai įvykusius gaisrus tekstilės gamyklose, ypač Bangladeše(1), į 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl padėties Bangladeše(2) ir dėl pasaulinės medvilnės vertės grandinės tvarumo(3),

–  atsižvelgdamas į bendrą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ir Komisijos nario, atsakingo už ES prekybą, Karelo de Guchto bendrą 2013 m. balandžio 30 d. pareiškimą, paskelbtą po neseniai Bangladeše įvykusios pastato griūties,

–  atsižvelgdamas į Bangladešo priešgaisrinės ir pastatų saugos susitarimą,

–  atsižveldamas į TDO deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, Jungtinių Tautų pasaulinį susitarimą ir į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas tarptautinėms įmonėms,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliucijas dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(4) ir dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(5),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Bangladešo Liaudies Respublikos bendradarbiavimo susitarimą dėl partnerystės ir vystymosi(6),

–  atsižvelgdamas į TDO darbuotojų saugos ir sveikatos programą (2006 m., C–187) ir Konvenciją dėl darbuotojų saugos ir sveikatos (1981 m., C–155), kurių Bangladešas dar neratifikavo, taip pat į atitinkamas jų rekomendacijas (R–197); be to, atsižvelgdamas į Konvenciją dėl darbo inspekcijos (1947 m., C-081), kurią yra pasirašęs Bangladešas, ir į jos rekomendacijas (R-164),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliucijas „Įmonių socialinė atsakomybė. Atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių elgesys ir tvarus augimas“(7) ir „Įmonių socialinė atsakomybė. Visuomenės interesų gynimas ir tvaraus bei įtraukaus atsigavimo siekis“(8),

–  atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, pagal kuriuos vyriausybėms ir įmonėms nustatyta sistema, skirta žmogaus teisėms saugoti ir gerbti, kaip 2011 m. birželio mėn. patvirtino Žmogaus teisių taryba,

–  atsižvelgdamas į aljansą „Clean Clothes Campaign“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 1–4 d. vykusios TDO aukšto lygio misijos į Bangladešą išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2013 m. balandžio 24 d. Dakoje (Bangladešas) sugriuvus aprangos gamyklai, veikusiai pastate „Rana Plaza“, žuvo daugiau kaip 1 100 žmonės ir maždaug 2 500 buvo sužeisti, o tai didžiausia tragedija pasaulinės aprangos pramonės istorijoje;

B.  kadangi 2012 m. lapkričio 24 d. Dakos miesto Ašulijos rajone esančios gamyklos „Tazreen“ gaisre žuvo mažiausiai 112 žmonių; kadangi 2013 m. gegužės 8 d. Dakoje esančios gamyklos gaisre žuvo aštuoni žmonės; ir kadangi apie 600 darbužių pramonės darbuotojų žuvo gamyklų gaisruose Bangladeše vien tik nuo 2005 m., prieš įvykstant gamyklos „Rana Plaza“ tragedijai;

C.  kadangi komplekso „Rana Plaza“ savininkas ir dar aštuoni asmenys sulaikyti ir jiems pareikšti baužiamieji kaltinimai remiantis tuo, kad pastatas buvo pastatytas neteisėtai ir jame buvo atsiradę didžiulių struktūrinių problemų, tačiau darbininkai buvo verčiami dirbti toliau nepaisant nuogąstavimų dėl saugumo,

D.  kadangi sąlygos tokiose tekstilės gamyklose dažnai prastos ir mažai dėmesio skiriama darbo teisėms, kurios pripažįstamos pagal pagrindines TDO konvencijas, ir dažnai menkai paisoma arba nepaisoma saugos reikalavimų; kadangi tokių gamyklų savininkai daugeliu atvejų išvengia bausmės ir todėl yra padarę nedaug, kad pagerintų darbo sąlygas,

E.  kadangi, nors dėl „Tazreen“ gamyklos bylos vyriausybės tyrimo komitetas, sudarytas iš Vidaus reikalų ministerijos ir Nuolatinio parlamentinio komiteto Darbo ministerijos klausimais atstovų, padarė išvadą, kad gamyklos savininkui turėtų būti pateikti kaltinimai už neleistiną aplaidumą, tačiau kadangi jis taip ir nebuvo suimtas;

F.  kadangi Europos rinka – didžiausia Bangladeše gaminamos aprangos ir tekstilės importuotoja ir žinomos Vakarų įmonės pripažįsta, kad buvo sudariusios drabužių tiekimo sutartis su komplekso „Rana Plaza“ gamyklomis,

G.  kadangi pagal gatavų drabužių eksporto apimtį Bangladešas yra antras pasaulyje didžiausias eksportuotojas ir nusileidžia tik Kinijai ir jame yra per 5 000 tekstilės gamyklų, kuriose dirba daugiau kaip 4 mln. žmonių, ir, kadangi drabužių eksportas sudaro 75 proc. viso eksporto;

H.  kadangi tekstilės pramonė laikoma vienu labiausiai teršiančių pramonės sektorių; kadangi verpimas, audimas ir pramoninio pluošto gamyba gali kenkti oro kokybei ir į atmosferą išleidžiamos įvairios lakios medžiagos, kurios ypač žalingos darbininkams, vartotojams ir aplinkai;

I.  kadangi teigiama, kad komplekso „Rana Plaza“ darbininkams buvo mokami vos 29 EUR per mėnesį, kadangi, remiantis organizacijos „Clean Clothes Campaign“ informacija, darbo jėgos sąnaudos šiame sektoriuje sudaro vos 1–3 proc. galutinės gaminio kainos ir kadangi didėja spaudimas dėl kainų,

J.  kadangi atsižvelgdamos į plačiai nuskambėjusią kritiką tarptautinių įmonių, bendradarbiaujančių su vietos drabužių gamintojais, atžvilgiu keletas stambių vakarietiškų įmonių dabar yra pasirašiusios teisiškai privalomą susitarimą, suderintą su vietos darbo organizacijomis, kuriuo siekiama užtikrinti pagrindinius saugios darbo vietos standartus Bangladešo aprangos gamyklose,

1.  Liūdi dėl tragiškos ir išvengti galėtos daugiau nei 1 100 žmonių netekties ir tūkstančių sužeistųjų sugriuvus pastatui „Rana Plaza“; reiškia užuojautą aukų šeimoms ir sužeistiesiems ir smerkia atsakingus asmenis, dar kartą nesugebėjusius užkirsti kelio didelio masto netektims;

2.  pabrėžia, kad tokios nelaimės tragiškai atkreipia dėmesį į saugos standartų gamybos vietose trūkumą ir įrodo, kad būtina skubiai imtis veiksmų siekiant geriau įgyvendinti pagrindinius TDO darbo standartus ir kad daugiašaliai tekstilės mažmenininkai labiau laikytųsi įmonių socialinės atsakomybės (ĮSO) principų;

3.   gina Bangladešo darbininkų teisę kurti, registruoti nepriklausomas profesines sąjungas ir į jas stoti nebijant persekiojimo; mano, kad demokratiškų profesinių sąjungų struktūrų buvimas yra gyvybiškai svarbi priemonė kovojant už geresnius sveikatos ir saugos standartus ir darbo sąlygas, įskaitant didesnius atlyginimus; ragina Bangladešo vyriausybę užtikrinti šias pagrindines teises;

4.  palankiai vertina profesinių sąjungų, NVO ir maždaug 40 daugiašalių tekstilės mažmenininkų Bangladeše sudarytą priešgaisrinės ir pastatų saugos susitarimą, kuris buvo užbaigtas 2013 m. gegužės 15 d. ir pagal kurį siekiama pagerinti saugos gamybos vietose standartus (be to, jis apima mokėjimo už tokias priemones tvarką), pirmiausia parengiant nepriklausomą patikrinimo sistemą, įskaitant viešas ataskaitas ir privalomą remontą ir renovaciją, ir aktyviai remiant sveikatos ir saugos komitetų, kurie apimtų kiekvienos gamyklos darbininkams atstovaujančias organizacijas, kūrimą; ragina visų kitų susijusių tekstilės prekės ženklų atstovus, įskaitant tokius tekstilės mažmenininkus, kaip „Walmart“, „Gap“, „Metro“, „NKD“ ir „Ernstings“, kurie toliau atmeta bet kokį įpareigojantį susitarimą, remti šias pastangas;

5.  palankiai vertina 2013 m. gegužės 4 d. vyriausybės, darbdavių, darbininkų ir TDO priimtą veiksmų planą, pagal kurį šalys pirmiausia įpareigojamos reformuoti darbo įstatymus, kad darbininkams be išankstinio gamyklos sutikimo būtų leidžiama kurti profesines sąjungas ir įsitraukti į kolektyvines derybas, iki 2013 m. pabaigos įvertinti visų Bangladeše veikiančių į eksportą orientuotų gatavų drabužių gamyklų saugą, perkelti nesaugias gamyklas ir įdarbinti šimtus papildomų inspektorių;

6.  tikisi, kad susitarimas ir veiksmų planas bus įgyvendinti laiku ir visapusiškai; todėl palankiai vertina tai, kad 2013 m. gegužės 13 d. Bangladešo vyriausybė patvirtino 2013 m. pakeistą Bangladešo darbo įstatymą, į kurį įtrauktos nuostatos dėl grupinio draudimo ir gamyklų sveikatos tarnybų; primygtinai ragina Bangladešo parlamentą kitoje sesijoje nedelsiant priimti šiuos pakeitimus; taip pat palankiai vertina Bangladešo vyriausybės sprendimą artimiausiomis savaitėmis pakelti minimalų darbo užmokestį ir primygtinai ragina ją bausti bendroves, neteisėtai mokančias mažesnį darbo užmokestį nei šis minimalus darbo užmokestis;

7.  primena, kad Bangladešas naudojasi bemuite ir kvotų nevaržoma prieiga prie ES rinkos – tai numatyta pagal bendrosios lengvatinių muitų tarifų sistemos programą „Viskas, išskyrus ginklus ir kad šie lengvatiniai muitai gali būti atšaukti, vadovaujantis BLS reglamentu ir remiantis atitinkamų kontrolės institucijų išvadomis, jei nuolat ir sistemingai bus pažeidžiami principai, įtvirtinti konvencijose, nurodytose A dalies III priede;

8.  ragina Komisiją ištirti, kaip Bangladešas laikosi šių konvencijų ir tikisi, kad vadovaujantis BLS reglamento 18 straipsniu bus apsvarstyta galimybė surengti tyrimą, jei būtų nustatyta, kad Bangladešas rimtai ir sistemingai pažeidžia jose nustatytus principus;

9.  labai apgailestauja, kad Bangladešo vyriausybė nesugeba užtikrinti, kad būtų laikomasi nacionalinių statybos reglamentų; ragina vyriausybę ir atitinkamas teismines institucijas ištirti įtarimus, kad šios taisyklės nebuvo įgyvendintos dėl korumpuotų pareigūnų ir žemės savininkų, siekiančių sumažinti savo išlaidas, slapto susitarimo;

10.  tikisi, kad už nusikalstamą aplaidumą ir kitokią nusikalstamą veiklą atsakingi asmenys, susiję su už pastato „Rana Plaza“ griūtimi, gaisru gamykloje „Tazreen“ ir kitais gaisrais, bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn; tikisi, kad vietos valdžios institucijos ir gamyklų vadovai bendradarbiaus siekiant užtikrinti visas galimybes visoms aukoms kreiptis į teisingumo sistemą ir sudaryti sąlygas jiems reikalauti kompensacijos; tikisi, kad tarptautiniai tekstilės mažmeninės prekybos atstovai, kuriems produktai buvo gaminami šiose gamyklose, taip pat dalyvaus rengiant finansinių kompensacijų planą; palankiai vertina veiksmus, kurių jau ėmėsi Bangladešo vyriausybė, kad paremtų nukentėjusiuosius ir aukų šeimas;

11.  ragina visas įmones, ypač drabužių prekės ženklų atstovus, kurie sudaro rangos ar subrangos sutartis su gamyklomis Bangladeše ir kitose šalyse, visapusiškai laikytis tarptautiniu mastu pripažintos įmonių socialinės atsakomybės praktikos, ypač neseniai atnaujintų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų tarptautinėms įmonėms, JT pasaulinio susitarimo principų, Socialinės atsakomybės gairių standarto ISO 26000, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalės deklaracijos dėl principų, susijusių su tarptautinėmis ir Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, taip pat atidžiai tikrinti savo tiekimo grandines siekiant užtikrinti, kad jų prekės būtų gaminamos tik gamyklose, kuriose visapusiškai laikomasi saugos standartų ir gerbiamos darbininkų teisės;

12.  ragina Komisiją aktyviai skatinti užsienyje veikiančių ES įmonių atsakingą elgesį ir ypatingą dėmesį skirti tam, kad būtų užtikrintas griežtas jų teisinių prievolių, visų pirma, tarptautinių standartų ir taisyklių žmogaus teisių, darbo ir aplinkos apsaugos srityse, laikymasis;

13.  ragina mažmenininkus, NVO ir visus kitus susijusius veikėjus, įskaitant, jeigu reikia, Komisiją, bendradarbiauti siekiant sukurti savanoriško socialinio ženklinimo standartą, kuriuo būtų patvirtinama, kad produktas pagamintas visoje tiekimo grandinėje laikantis pagrindinių TDO darbo standartų; ragina įmones, kurios įmonių socialinę atsakomybę pasitelkia kaip rinkodaros priemonę, imtis veiksmų ir užtikrinti, kad visi teiginiai atitiktų tikrovę;

14.  palankiai vertina Komisijos paramą, teikiamą Bangladešo darbo ir užimtumo ministerijai ir Bangladešo drabužių gamintojų ir eksportuotojų asociacijai; ragina stiprinti tokį bendradarbiavimą ir jį plėsti, jei tinkama, įtraukiant kitas regiono šalis;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Žmogaus teisių tarybai, Bangladešo vyriausybei ir parlamentui ir TDO generaliniam direktoriui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0027. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0100. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0099. (4) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31. (5) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101 (6) OL L 118, 2001 4 27, p. 48. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0049. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0050.

2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento rezoliucija „Gvantanamas: kalinių bado streikas“ (2013/2654(RSP))

P7_TA(2013)0231 B7-0221/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Gvantanamo,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai(1),

–  atsižvelgdamas į tarptautinius, Europos ir nacionalinius dokumentus dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, taip pat dėl nesankcionuoto sulaikymo, prievartinio dingimo ir kankinimų draudimo, pvz., į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į 1984 m. gruodžio 10 d. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir atitinkamus jos protokolus,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 15 d. Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrą pareiškimą dėl sulaikymo įstaigos Gvantanamo įlankoje uždarymo ir būsimo bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje, grindžiamo bendromis vertybėmis, tarptautine teise ir pagarba teisinės valstybės principui bei žmogaus teisėms,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 5 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Navi Pillay pareiškimą dėl kalinimo režimo Gvantaname, kuriame ji teigia, kad tebesitęsiantis neterminuotas daugelio sulaikytųjų įkalinimas prilygsta savavališkam kalinimui ir yra aiškus tarptautinės teisės normų pažeidimas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartijos principus ir į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnį,

A.  kadangi daugelis iš 166 likusių kalinių Gvantanamo įlankoje, protestuodami dėl dabartinių sąlygų sulaikymo įstaigoje, pradėjo bado streikus;

B.  kadangi suteiktas leidimas paleisti 86 iš likusių kalinių, bet jie vis dar kalinami neribotą laiką;

C.  kadangi Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos puoselėja tas pačias pagrindines vertybes – laisvės, demokratijos ir pagarbos tarptautinei teisei, teisinės valstybės principui ir žmogaus teisėms;

D.  kadangi mažiausiai 10 bado streike dalyvaujančių kalinių buvo priverstinai maitinami siekiant išsaugoti jų gyvybę; kadangi gydytojų tarptautiniuose susitarimuose reikalaujama gerbti asmenų informacija pagrįstą ir savanorišką sprendimą dalyvauti bado streike;

E.  kadangi Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos puoselėja bendrą religijos laisvės vertybę; kadangi buvo daug pranešimų apie tai, kad darant kratas kamerose amerikiečių karinis personalas niekino sulaikytiesiems priklausančius Korano egzempliorius;

F.  kadangi 2009 m. birželio 15 d. ES ir JAV bendrame pareiškime atkreipiamas dėmesys į prezidento B. Obamos įsipareigojimą iki 2010 m. sausio 22 d. uždaryti sulaikymo įstaigą Gvantanamo įlankoje ir palankiai vertinamos kitos priemonės, kurių turi būti imtasi, įskaitant išsamią sulaikymo, teismų dėl perkėlimo ir tardymo politikos kovos su terorizmu srityje peržiūrą ir skaidresnę informaciją apie anksčiau vykdytą su šia politika susijusią veiklą;

G.  kadangi JAV panaikina vienintelį civilinį skrydį į Gvantanamą, o tai reiškia, kad liko tik kariniai skrydžiai, kuriems asmenys turi gauti Pentagono leidimą, taigi spaudos atstovams, teisininkams ir žmogaus teisių srities darbuotojams apribojama galimybė patekti į kalėjimą;

1.  pažymi, kad glaudūs transatlantiniai santykiai grindžiami bendrai puoselėjamomis esminėmis vertybėmis ir pagarba pagrindinėms visuotinėms neginčijamoms žmogaus teisėms, pvz., teise į nešališką teismą ir savavališko kalinimo draudimu; palankiai vertina glaudų transatlantinį bendradarbiavimą sprendžiant įvairius tarptautinius žmogaus teisių klausimus;

2.  ragina JAV valdžios institucijas su kaliniais elgtis laikantis tinkamos pagarbos jų prigimtiniam orumui ir išsaugoti jų žmogaus teises ir pagrindines laisves;

3.  išreiškia susirūpinimą dėl bado streike dalyvaujančių ir priverstinai maitinamų kalinių gerovės ir ragina JAV gerbti jų teises ir sprendimus;

4.  ragina JAV persvarstyti sprendimą panaikinti vienintelį civilinį skrydį į Gvantanamo įlanką, nes be šio skrydžio labai sumažėtų spaudos ir pilietinės visuomenės atstovų galimybės patekti į kalėjimą;

5.  primygtinai ragina JAV kontroliuoti tinkamą elgesį su religiniais objektais ir tai, ar jie gerbiami, tuo pačiu metu toliau vykdant privalomas kratos procedūras;

6.  pabrėžia, kad vis dar kalinami sulaikytieji turėtų turėti teisę į reguliarią jų sulaikymo teisėtumo peržiūrą pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad visi asmenys, kurie neteko laisvės dėl arešto ar sulaikymo, turi turėti teisę į teismo procesą, kad tas teismas nedelsdamas galėtų priimti sprendimą dėl sulaikymo teisėtumo ir nurodyti juos paleisti, jei sulaikymas nėra teisėtas;

7.  pakartoja, kad yra didžiai pasipiktinęs visais masinio teroro išpuoliais ir jų sukrėstas, kad solidarizuojasi su šių išpuolių aukomis ir reiškia užuojautą dėl jų šeimų, draugų ir artimųjų patirto skausmo ir kančių; tačiau taip pat pakartoja, kad kovojant su terorizmu negali būti aukojamos visuotinai pripažintos ir bendrai puoselėjamos esminės vertybės, pvz., pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principas;

8.  išreiškia apgailestavimą, kad JAV prezidento įsipareigojimas iki 2010 m. sausio mėn. uždaryti Gvantanamo kalėjimą dar nėra įgyvendintas; pakartoja savo raginimą JAV valdžios institucijoms persvarstyti karinių komitetų sistemą siekiant užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą, uždaryti Gvantanamo kalėjimą ir uždrausti kankinimus, netinkamą elgesį ir neterminuotą sulaikymą be teismo visomis aplinkybėmis;

9.  apgailestauja dėl JAV Prezidento 2011 m. kovo 7 d. sprendimo pasirašyti vykdomąjį raštą dėl sulaikymo ir panaikinti karinių tribunolų draudimą; yra įsitikinęs, kad įprastas baudžiamasis teismas pagal civilinę jurisdikciją yra geriausias būdas Gvantanamo kalinių statuso klausimui spręsti; tvirtina, kad JAV kalinamiems sulaikytiesiems turėtų būti nedelsiant pateikti kaltinimai ir jie turėtų būti teisiami laikantis tarptautinių teisinės valstybės standartų arba būti paleisti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pagal nediskriminavimo principą visiems turėtų būti taikomi tie patys teisingo bylos nagrinėjimo standartai;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją karinių komitetų skiriančiajam pareigūnui, JAV Valstybės sekretoriui, JAV Prezidentui, JAV Kongresui ir Senatui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Generalinės asamblėjos pirmininkui ir JT valstybių narių vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0126.

2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Indijos: mirties bausmės įvykdymo Mohammadui Afzalui Guru ir jo poveikio (2013/2640(RSP))

P7_TA(2013)0232 RC-B7-0237/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 62/149, kurioje raginama paskelbti mirties bausmės moratoriumą, ir į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 63/168, kurioje raginama įgyvendinti Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 62/149, kurią 2008 m. gruodžio 18 d. priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja,

–  atsižvelgdamas į baigiamąją deklaraciją, kuri buvo priimta 2010 m. vasario 24–26 d. Ženevoje vykusiame 4-ajame pasauliniame kongrese prieš mirties bausmę ir kurioje raginama visame pasaulyje panaikinti mirties bausmę,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 11 d. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitą moratoriumų dėl mirties bausmės taikymo klausimu,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl mirties bausmės panaikinimo, ypač į 2007 m. balandžio 26 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės moratoriumo(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos mėn. 14 Indijos Aukščiausiojo Teismo ir Aukštojo teismo buvusių teisėjų teikimą, kuriame Teismas raginamas sušvelninti 13 kalinių mirties bausmės nuosprendžius, remiantis tuo, kad per pastaruosius devynerius metus nuosprendžius Aukščiausiasis Teismas priėmė klaidingai,

–  atsižvelgdamas į Pasaulinę kovos su mirties bausme dieną ir į tai, jog kasmet spalio 10 d. minima Europos kovos su mirties bausme diena,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Mohammadui Afzalui Guru 2002 m. buvo paskelbtas mirties bausmės nuosprendis po to, kai jis buvo pripažintas kaltu dėl sąmokslo, susijusio su 2001 m. gruodžio mėn. įvykusiu išpuoliu prieš Indijos parlamentą, ir jam mirties bausmę 2013 m. vasario 9 d. įvykdė Indijos valdžios institucijos;

B.  kadangi mirties bausmė yra itin žiauri, nežmoniška ir žeminanti bausmė, pažeidžianti žmogaus teisę į gyvybę, kuri įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje,

C.  kadangi 154 pasaulio šalys de jure ar de facto panaikino mirties bausmę; kadangi Indija, 2011 m. gegužės 20 d. t. y. prieš rinkimus dėl vietos Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje pateikdama savo kandidatūrą įsipareigojo puoselėti aukščiausius žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos standartus;

D.  kadangi Indija 2012 m. lapkričio mėn. baigė vykdyti neoficialų aštuonerių metų moratoriumą dėl mirties bausmės, kai įvykdė mirties bausmę Ajmalui Kasabui, kuris buvo nuteistas dėl savo vaidmens 2008 m. teroro aktuose Mumbajuje;

E.  kadangi nacionalinės ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos kėlė rimtus klausimus dėl Afzalo Guru teismo teisingumo;

F.  kadangi daugiau kaip 1455 kalinių Indijoje laukia mirties bausmės;

G.  kadangi nepaisant dėl komendanto valandos, paskelbtos daugelyje Indijos administruojamo Kašmyro dalių, vyko protesto akcijos dėl Afzalo Guru mirties;

1.  dar kartą pakartoja apie savo ilgalaikį prieštaravimą dėl mirties bausmės visais atvejais ir dar kartą ragina nedelsiant paskelbti moratoriumą dėl mirties bausmės vykdymo tose šalyse, kur ji vis dar taikoma;

2.  smerkia, kad 2013 m. vasario 9 d. Indijos vyriausybė slaptai Naujojo Delio Tiharo kalėjime įvykdė mirties bausmę Afzalui Guru, nes tai prieštarauja pasaulinei tendencijai uždrausti mirties bausmę, ir apgailestauja, kad Afzalo Guru žmona ir artimieji nebuvo informuoti apie bausmės įvykdymą ir jo laidojimą;

3.  ragina Indijos vyriausybę grąžinti Afzalo Guru kūną jo šeimai;

4.  ragina Indijos valdžios institucijas laikytis aukščiausių nacionalinių ir tarptautinių teismo standartų visuose teismo procesuose ir teisminiuose nagrinėjimuose ir visiems kaliniams ir teisiamiems asmenims suteikti būtiną teisinę pagalbą;

5.  apgailestauja dėl trijų jaunuolių iš Kašmyro, kurie protestavo po Afzalo Guru mirties bausmės įvykdymo, mirties; ragina saugumo pajėgas nenaudoti jėgos prieš taikius protestuotojus; yra susirūpinęs dėl galimo neigiamo poveikio Kašmyro taikos procesui;

6.  ragina Indijos vyriausybę skubiai daugiau nepritarti mirties bausmės vykdymui ateityje;

7.  ragina Indijos vyriausybę ir parlamentą patvirtinti teisės aktus, pagal kuriuos būtų pradėtas nuolatinis mirties bausmės vykdymo moratoriumas siekiant artimiausiu laiku panaikinti mirties bausmę;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Tautų sandraugos generaliniam sekretoriui, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT žmogaus teisių komisarei, Indijos Prezidentui, vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL C 74 E, 2008 3 20, p. 775

2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento rezoliucija „Ruanda: Victoire Ingabire byla“ (2013/2641(RSP))

P7_TA(2013)0233 RC-B7-0243/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Ruanda ratifikavo 1975 m.,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją (angl. ACHPR),

–  atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos priemones, ypač į teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės į teisinę pagalbą Afrikoje principus ir gaires,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 4 d.Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos C. Ashton atsakymą į rašytinį klausimą E-010366/2012 dėl Victoire Ingabire,

–  atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės (AKR) narių ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu, ir ypač į jo VII priedą, kuriame raginama skatinti žmogaus teises, teisinės valstybės principais pagrįstą demokratiją ir skaidrų bei atskaitingą valdymą,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Amnesty International“ 2013 m. ataskaitą „Teisingumas pavojuje: Victoire Ingabire bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2010 m., po 16 metų tremties Nyderlanduose, Victoire Ingabire, Suvienytų demokratinių pajėgų (UDF(1)), t. y. Ruandos opozicijos partijų koalicijos, prezidentė grįžo į Ruandą dalyvauti prezidento rinkimuose;

B.  kadangi Victoire Ingabire, kuriai galiausiai buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, 2010 m. spalio 14 d. buvo suimta; kadangi rinkimus 93 % balsų laimėjo ankstesnis prezidentas Paul Kagame, Ruandos patriotinio fronto (RPF) vadovas; kadangi UDF nepavyko iki 2010 m. rinkimų užsiregistruoti kaip politinė partija; kadangi panašiai buvo elgiamasi ir su kitomis opozicijos partijomis;

C.  kadangi V. Ingabire politinėje veikloje, be kitų klausimų, daugiausia dėmesio skiriama teisinei valstybei, politinių asociacijų laisvei ir galių moterims suteikimui Ruandoje;

D.  kadangi Ruandoje, kurios prezidentas yra Paul Kagame, RPF ir toliau yra dominuojanti partija, kuri kontroliuoja viešąjį gyvenimą, kaip įprasta esant vienpartinei sistemai, priekabiauja, baugina ir įkalina Ruandos valdžios institucijas kritikuojančius asmenis;

E.  kadangi 2012 m. spalio 30 d. Victoire Ingabire buvo nuteista kalėti aštuonerius metus; kadangi ji buvo pripažinta kalta dėl dviejų atnaujintų kaltinimų ir išteisinta dėl kitų keturių; kadangi ji buvo pripažinta kalta rengusi sąmokslą, skirtą terorizmo priemonėmis pakenkti valdžios institucijoms, ir rėmusi 1994 m. genocidą, remiantis tariamais jos ryšiais su Demokratinėmis Ruandos išlaisvinimo pajėgomis (pranc., FDLR), hutų maištininkų grupuote; kadangi prokuroras reikalavo įkalinimo iki gyvos galvos nuosprendžio;

F.  kadangi 2013 m. kovo 25 d. Victoire Ingabire dalyvavo apeliaciniame teismo procese ir pareikalavo iš naujo patikrinti įrodymus;

G.  kadangi Victoire Ingabire kaltinimas genocido ideologija ir susiskaldymo skatinimu atskleidžia, kad Ruandos vyriausybė stokoja politinio pliuralizmo tolerancijos;

H.  kadangi 2013 m. balandžio mėn. vykstant apeliaciniam procesui Aukščiausiajame teisme, nors Victoire Ingabire buvo išteisinta nuo šešių ieškinį pateikusios šalies kaltinimų, ji buvo nuteista dėl naujų kaltinimų, kurie nebuvo pagrįsti teisiniais dokumentais ir kurie, jos gynėjo nuomone, nebuvo pateikti teismo procese; kadangi du nauji kaltinimai apima nihilizmą / revizionizmą ir tėvynės išdavimą;

I.  kadangi keturi kaltintojo liudytojai ir bendrai kaltinami asmenys 2013 m. gegužės mėn., po to, kai Ruandos aukštesniajame teisme liudijo prieš Victoire Ingabire, Aukščiausiajame teisme pareiškė, kad jų liudijimai buvo sufalsifikuoti; kadangi žinomos žmogaus teisių organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl ilgai trunkančio įkalinimo vienutėje ir kankinimų naudojimo siekiant išgauti prisipažinimus;

J.  kadangi teismo procesas, kuris prasidėjo 2011 m., daugelio stebėtojų nuomone yra politiškai motyvuotas; kadangi Ruandos nacionalinė teisė ir teisėjai pažeidžia tarptautines konvencijas, kurių viena iš šalių yra Ruanda, visų pirma Tarptautinę pilietinių ir politinių teisių konvenciją, kurią Ruandos vyriausybė pasirašė 1997 m. liepos 16 d., ypač jos nuostatas dėl išraiškos laisvės ir minties laisvės;

K.  kadangi nuo 2012 m. balandžio 16 d. V. Ingabire boikotavo savo teismo procesą, protestuodama prieš bauginimus ir neteisėtas tardymo procedūras, naudotas prieš kai kuriuos bendrai kaltinamus asmenis, būtent ankstesnius FLDR narius papulkininkį Tharcisse Nditurende, papulkininkį Noël Habiyaremye, kapitoną Jean Marie Vianney Karuta ir majorą Vital Uwumuremyi, taip pat prieš Teismo sprendimą sutrumpinti gynybos liudytojo Michel Habimana, kuris kaltino Ruandos valdžią įrodymų fabrikavimu, apklausą; kadangi Ruandos valdžios institucijos nepatvirtino šių aplinkybių;

L.  kadangi Bernard Ntaganda, PS-Imberakuri partijos įsteigėjas, buvo nuteistas kalėti ketverius metus dėl kaltinimo, kad kėlė pavojų nacionaliniam saugumui, skatino susiskaldymą ir mėgino organizuoti nesankcionuotas demonstracijas;

M.  kadangi 2012 m. rugsėjo 13 d. Victoire Ingabire kartu su kitais dviem Ruandos politikais, Bernard Ntaganda ir Deogratias Mushyayidi – visi jie šiuo metu įkalinti Kigalio kalėjime – buvo pasiūlyta kandidate Europos Parlamento Sacharavo premijai už minties laisvę gauti;

N.  kadangi Ruanda yra pasirašiusi Kotonu susitarimą, kuriame numatoma, kad pagarba žmogaus teisėms yra esminis ES ir AKR bendradarbiavimo elementas;

O.  kadangi pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms, įskaitant politinį pliuralizmą, išraiškos ir asociacijų laisvę, Ruandoje yra griežtai ribojamos, todėl opozicijos partijoms sunku veikti ir žurnalistams sunku išreikšti kritišką nuomonę;

P.  kadangi būtina stiprinti demokratiją – įskaitant teismų nepriklausomumo užtikrinimą ir opozicijos partijų dalyvavimą – ypač turint mintyje 2013 m. parlamento rinkimus ir 2017 m. vyksiančius prezidento rinkimus;

Q.   kadangi 1994 m. Ruandos genocidas ir pilietinis karas ir toliau neigiamai veikia regiono stabilumą;

1.  išreiškia gilų susirūpinimą dėl pirmojo Victoire Ingabire teismo proceso, kuris neatitiko tarptautinių standartų, netgi neužtikrino jai teisės į nekaltumo prezumpciją, ir kuris buvo pagrįstas sufabrikuotais įrodymais ir bendrai kaltinamų asmenų, kurie buvo laikomi karinėje kalinimo įstaigoje Camp Kami ir kur, kaip įtariama, buvo naudojami kankinimai jų prisipažinimams išgauti, prisipažinimais;

2.  griežtai smerkia politiškai motyvuotą teismo proceso pobūdį, politinių oponentų persekiojimą ir teismo sprendimą, priimtą neišklausius teisiamojo; ragina Ruandos teismus užtikrinti neatidėliotiną ir teisingą Victoire Ingabire apeliacinio skundo nagrinėjimą, kuris atitiktų Ruandos ir tarptautinės teisės standartus;

3.  ragina taikyti lygybės principą numatant priemones, skirtas užtikrinti, kad kiekvienai šaliai – kaltintojui ir gynėjui – teismo procese būtų suteikiamos tokios pačios procedūrinės priemonės ir galimybės ieškoti daiktinių įrodymų, taip pat suteikiamos vienodos galimybės išdėstyti savo argumentus; skatina geriau tikrinti įrodymus, įskaitant priemones, skirtas užtikrinti, kad įrodymai nebuvo išgauti kankinimais;

4.  ragina ES siųsti stebėtojus stebėti Victoire Ingabire apeliacinį teismo procesą;

5.  pabrėžia savo pagarbą Ruandos teismų sistemos nepriklausomumui, tačiau primena Ruandos valdžios institucijoms, kad ES, vykstant oficialiam politiniam dialogui su Ruanda pagal Kotonu susitarimo 8 straipsnį, išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių ir teisės į teisingą teismo procesą padėties;

6.  primena, kad susirinkimų, asociacijų ir išraiškos laisvės yra esminiai bet kokios demokratijos elementai, ir mano, kad šie principai Ruandoje labai varžomi;

7.  smerkia politinių veikėjų, žurnalistų ir žmogaus teisių srities aktyvistų visų formų represijas, bauginimus ir suėmimus; ragina Ruandos valdžios institucijas nedelsiant išlaisvinti visus pavienius asmenis ir kitus aktyvistus, įkalintus ar nuteistus vien už naudojimąsi savo išraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų teisėmis; šiomis aplinkybėmis ragina Ruandos valdžios institucijas pakoreguoti nacionalinę teisę siekiant užtikrinti išraiškos laisvę;

8.  ragina Ruandos vyriausybę laikytis tarptautinės teisės ir gerbti Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, 1996 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją;

9.  primena, kad teismo procesuose yra nepriimtini prisipažinimai, išgauti naudojant kankinimus ar kitą netinkamą elgesį;

10.  ragina Ruandos teismines institucijas veiksmingai ištirti pareiškimus dėl kankinimo ir kitus žmogaus teisių pažeidimus ir tokius nusikaltimus įvykdžiusius kaltus asmenis patraukti į teismą, nes negalima toleruoti nebaudžiamumo;

11.  yra susirūpinęs, kad praėjus 19 metų nuo tada, kai RPF atėjo į valdžią, ir dvejiems metams po prezidento P. Kagame pakartotino išrinkimo, Ruandoje vis dar nėra nė vienos veikiančios politinės opozicijos partijos;

12.  ragina Ruandos valdžios institucijas užtikrinti administracinės, teisėkūros ir teisminės valdžios atskyrimą ir visų pirma užtikrinti teismų nepriklausomumą, taip pat skatinti opozicijos partijų dalyvavimą abipusės pagarbos ir įtraukaus dialogo, kuris yra demokratijos proceso dalis, sąlygomis;

13.  mano, kad 2008 m. genocido ideologijos įstatymas, kuriuo pasinaudota apkaltinti Victoire Ingabire, naudojamas kaip politinė priemonė kritikai vyriausybės atžvilgiu nutildyti;

14.  ragina Ruandos vyriausybę peržiūrėti genocido ideologijos įstatymą siekiant jį suderinti su Ruandos įsipareigojimais pagal tarptautinę teisę ir pakeisti įstatymą, nustatantį bausmes už diskriminacijos ir sektantizmo nusižengimus, siekiant jį suderinti su Ruandos įsipareigojimais pagal tarptautinę teisę žmogaus teisių srityje;

15.  pabrėžia, kad Victoire Ingabire baudžiamasis teismo procesas, vienas iš ilgiausių Ruandos istorijoje, yra svarbus ir politiškai, ir teisiškai, kaip Ruandos teismų sistemos gebėjimo teisingai ir nepriklausomai nagrinėti aukšto lygio politines bylas išbandymas;

16.  primena Ruandos valdžios institucijoms, kad demokratijos pagrindas – pliuralistinė vyriausybė, veikianti opozicija, nepriklausoma žiniasklaida ir teismai, pagarba žmogaus teisėms ir pagarba išraiškos bei susirinkimų laisvėms; šiomis aplinkybėmis ragina Ruandą laikytis šių standartų ir gerinti žmogaus teisių padėtį šalyje;

17.  pabrėžia, kad vykdant tarptautinį vystomąjį darbą Ruandoje, kur kas didesnį prioritetą reikėtų teikti žmogaus teisėms, teisinės valstybės principams ir skaidriam bei lanksčiam valdymui; ragina ES kartu su kitais tarptautiniais paramos teikėjais nuolat daryti spaudimą siekiant Ruandoje paskatinti žmogaus teisių reformą;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, Afrikos Sąjungos institucijoms, Rytų Afrikos bendrijai, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Victoire Ingabire gynėjams ir Ruandos prezidentui.

(1) Pranc.: Forces Démocratiques Unifiées (FDU-Inkingi).