Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2014 m. vasario 26 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Sanglaudos politika
 Atokiausių regionų galimybių gerinimas
 Sąjungos finansų vertinimas
 EB ir Kosta Rikos, Salvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Nikaragvos ir Panamos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas, išskyrus jo 49 straipsnio 3 dalį ***
 EB ir Kosta Rikos, Salvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Nikaragvos ir Panamos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas, kiek tai susiję su jo 49 straipsnio 3 dalimi ***
 Valstybių narių užimtumo politikos gairės *
 Pridėtinės vertės mokesčio bendra sistema *
 Sprendimo 2009/831/EB nuostatų dėl jo taikymo laikotarpio dalinis keitimas *
 Sprendimo 2004/162/EB dalinis keitimas, kiek tai susiję su jo taikymu Majotui nuo 2014 m. sausio 1 d. *
 EB ir Indonezijos pagrindų susitarimas dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo, išskyrus su readmisija susijusius klausimus
 EB ir Indonezijos pagrindų susitarimas dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo, išskyrus su readmisija susijusius klausimus ***
 EB ir Indonezijos pagrindų susitarimas dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo su readmisija susijusiais klausimais ***
 ES ir Turkijos Respublikos susitarimas dėl neteisėtai šalyje gyvenančių asmenų readmisijos ***
 Darbo tvarkos taisyklių 147 straipsnio galiojimo pratęsimas iki aštuntosios Parlamento kadencijos pabaigos
 Parlamento darbo tvarkos taisyklių 166 straipsnio (galutinis balsavimas) ir 195 straipsnio 3 dalies (balsavimas komitete) dalinis keitimas
 Bendra Europos geležinkelių erdvė ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Keleivinio geležinkelių transporto paslaugos ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Geležinkelių sistemos sąveika ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Geležinkelių sauga ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Europos geležinkelio agentūra ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Geležinkelio įmonių apskaitos norminimas ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Civilinės aviacijos įvykių pranešimai ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Transporto priemonėse montuojamos pagalbos iškvietos sistemos „eCall“ diegimas ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Draudimo tarpininkavimas ***I
  Tekstas
  Jungtinis tekstas
 Trečioji daugiametė ES sveikatos srities veiksmų 2014–2020 m. programa ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Transeuropinių telekomunikacijų tinklai ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumas ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Bendroji Europos pirkimo – pardavimo sutarčių teisė ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Tabako ir susijusių gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas ***I
  Rezoliucija
  Jungtinis tekstas
 Ilgalaikis Europos ekonomikos finansavimas
 Seksualinis išnaudojimas ir prostitucija ir jų poveikis lyčių lygybei
 Vystymosi skatinimas pasitelkiant atsakingą verslo praktiką gavybos pramonės vaidmens besivystančiose šalyse atžvilgiu

Sanglaudos politika
PDF 302k   DOC 80k
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Komisijos 7-osios ir 8-osios pažangos ataskaitų dėl ES sanglaudos politikos ir 2013 m. strateginio pranešimo dėl programų įgyvendinimo 2007–2013 m. (2013/2008(INI) )
P7_TA(2014)0132 A7-0081/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 24 d. Komisijos septintąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą (COM(2011)0776 ) ir prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SEC(2011)1372 );

–   atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Komisijos aštuntąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą (COM(2013)0463 ) ir prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2013)0232 );

–   atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 18 d. Komisijos 2013 m. sanglaudos politikos strateginę ataskaitą dėl programų įgyvendinimo 2007–2013 m. (COM(2013)0210 ) ir prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2013)0129 );

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (COM(2011)0615 ),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Sanglaudos politika. Investicijos į tikrąją ekonomiką“(1) ,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl ES sanglaudos ir regionų politikos po 2013 m.(2) ,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos indėlio siekiant Lisabonos ir 2020 m. ES strategijos tikslų(3) ,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių su Europos regioninės plėtros fondu ir investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (COM(2011)0614 ),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. spalio mėn. Regionų komiteto 4-ąją strategijos „Europa 2020“ stebėjimo ataskaitą;

–   atsižvelgdamas į 2013 m. liepos mėn. Komisijos regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato bendrą dokumentą „ES sanglaudos politikos indėlis į užimtumą ir augimą Europoje“,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. birželio mėn. Europos Parlamento paskelbtą tyrimą „Sanglaudos politika po 2013 m. Kritinis teisės aktų pasiūlymų vertinimas“,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0081/2014 ),

A.   kadangi empiriniai įrodymai patvirtina, kad dėl ekonomikos, finansų ir socialinės krizės konvergencijos procesas sustojo arba netgi pakrypo priešinga kryptimi, dėl to padidėjo regionų skirtumai ir pasibaigė ilgas laikotarpis, per kurį nuosekliai mažėjo regionų BVP vienam žmogui skirtumai ir nedarbas ES, ir kartu buvo labiau paveikti silpnesni Sąjungos regionai;

B.   kadangi valstybių narių ir ES lygmeniu ištekliai sumažėjo ir jų reikia vis labiau, o dėl krizės ir recesijos bei valstybės skolos krizės keliose valstybėse narėse valstybėms narėms galiausiai teko įgyvendinti reikalingas, svarbias struktūrines reformas, kurios padėtų atkurti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, ir dėl kurių kada nors būtų sumažintas struktūrinių ir sanglaudos fondo bendras finansavimas;

C.   kadangi dėl fiskalinio konsolidavimo politikos visų pirma subnacionaliniu lygmeniu padidėjo sanglaudos politikos kaip viešųjų investicijų šaltinio vaidmuo ir svarba, nes finansavimas pagal šią politiką daugelyje valstybių narių ir regionų sudaro daugiau kaip pusę visų viešųjų investicijų;

D.   kadangi krizė turi neigiamos įtakos visiems Europos regionams ir miestams, todėl didėja sanglaudos politikos finansavimo svarba pereinamojo laikotarpio ir labiau išsivysčiusiuose regionuose;

E.   kadangi pagalba siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų turi labai stiprų regioninį aspektą, į kurį reikėtų atsižvelgti rengiant ir įgyvendinant kitos kartos programas pagal ES sanglaudos ir kitą investicijų politiką;

F.   kadangi iki šiol sanglaudos politika daugiau buvo siejama su įsisavinimu, o ne apibrėžimu ir stebėjimu bei tikslų įgyvendinimo vertinimu, o stebėjimo ir vertinimo sistemų tikslas gerinti skirtingų tikslinių rodiklių apibrėžimą pagal vietos, regionines ir tarpregionines ypatybes ir poreikius nėra visiškai pasiekiamas;

G.   kadangi pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą sanglaudos politika tebėra svarbiausias ES viešojo finansavimo šaltinis ir kadangi naujojoje sanglaudos politikos sistemoje visas dėmesys skiriamas būtinybei regionų ir vietos lygmenimis sutelkti investicijas į svarbias sritis, pvz., darbo vietų kūrimą, MVĮ, užimtumą (visų pirma jaunimo užimtumą), darbo jėgos judumą, mokymą ir švietimą, mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir inovacijas, IRT, darnųjį transportą ir kliūčių šalinimą, tvariąją energetiką, aplinką, valdžios institucijų institucinių gebėjimų ir efektyvaus viešojo administravimo skatinimą, miestų plėtrą bei miestus;

H.   kadangi būtinybė pasiekti daugiau su mažiau išteklių paskatino į naująją sanglaudos politikos sistemą (Bendrųjų nuostatų reglamentas(4) ) įtraukti pažangiąją specializaciją, kad regionai vadovautųsi strateginiu ir mažiau nenuosekliu požiūriu į ekonomikos plėtrą, skiriant tikslinę paramą moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

I.   kadangi partnerystė ir daugiapakopis valdymas – tai horizontalieji bendrieji principai, kuriais remiantis įgyvendinama Sąjungos pažangaus, tvaraus ir įtraukaus augimo strategija, atsižvelgiant į naujuosius sanglaudos politikos teisės aktus;

J.   kadangi įgyvendinant 2007–2013 m. programą atliktuose vertinimuose neatsižvelgta į visą vertinimo ciklą, įskaitant rezultatyvumą, veiksmingumą ir poveikį;

K.   kadangi fondų panaudojimo norma yra maždaug 50 proc. valstybėse narėse ir maždaug 30 proc. paskutiniaisiais laikotarpio metais;

L.   kadangi MVĮ patiria sunkumų siekdamos gauti finansavimą iš bankų sektoriaus;

Bendri įgyvendinimo uždaviniai dabartiniu programavimo laikotarpiu

1.   palankiai vertina septintąją ir aštuntąją pažangos ataskaitas, taip pat 2013 m. strateginę ataskaitą, ir ragina Komisiją, kuri dabar pradeda 2007–2013 m. ex post vertinimą, ir valstybes nares užtikrinti, kad stebėsena ir vertinimas būtų grindžiami patikimais duomenimis, įvertinti veiksmų rezultatyvumą, veiksmingumą ir poveikį ir užtikrinti, kad ex post vertinimas būtų baigtas iki 2015 m. galutinio termino, kaip nustatyta ankstesniame Bendrajame reglamente, kad būtų aiškiai pasisemta patirties siekiant įgyvendinti naująjį programavimo laikotarpį;

2.   mano, kad biudžeto konsolidavimo politikos savaime nepakanka augimui didinti ir investicijoms, kuriomis būtų kuriamos geros kokybės ir tvarios darbo vietos, skatinti, nes reikia ir tokių priemonių, kuriomis būtų remiama ekonomika ir skatinama kol kas trapi ir nedrąsi pažanga atsigavimo link;

3.   ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti investicijas verslumo, verslo pradėjimo ir savarankiško darbo srityse, nes tai būdas kurti daugiau darbo vietų, ypač dėl to, kad daugiau nei du trečdaliai darbo vietų ES privačiajame sektoriuje yra darbo vietos MVĮ ir labai mažose įmonėse; laikosi nuomonės, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti regioniniam ir vietos lygmenims; be to, mano, kad investicijos į socialinį verslą ir socialinį verslumą yra gera papildoma galimybė patenkinti socialinius poreikius, kurie nėra patenkinami viešosiomis gėrybėmis bei paslaugomis;

4.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl ekonomikos krizės poveikio trūksta pakankamų viešųjų finansinių išteklių tinkamam strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui, visų pirma subnacionaliniu lygmeniu, ir kad nemažai prasčiau išsivysčiusių valstybių narių ir regionų labai priklauso nuo sanglaudos politikos finansavimo; mano, kad prieš priimant bet kokį sprendimą, susijusį su galimomis makroekonominėmis sankcijomis, reikėtų atidžiai apsvarstyti tai, kad kai kurių valstybių narių plėtra labai smarkiai priklauso nuo sanglaudos finansavimo;

5.   mano, kad, nors pagal dabartinę daugiametę finansinę programą sanglaudos politikai skirta santykinai nedaug išteklių, palyginti su esamais poreikiais, didesnio efektyvumo ir didesnės ES biudžeto bei nacionalinių biudžetų sinergijos užtikrinimas vis dėlto galėtų būti svarbūs augimą skatinančios politikos svertai;

6.   mano, jog siekiant padėti įgyvendinti Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“ vadovaujantis ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslais, nepaisant būtinybės didžiausią dėmesį skirti ilgalaikį potencialą kurti darbo vietas ir diegti naujas inovacijas turintiems sektoriams, svarbu atsižvelgti į mažiau išsivysčiusių regionų didžiulį poreikį gauti investicijų į infrastruktūros projektus pagrindiniuose sektoriuose, pvz., transporto, telekomunikacijų ir tvarios energetikos sektoriuose;

7.   mano, kad nepaisant to, jog vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvauja rengiant partnerystės susitarimus, reikia imtis papildomų veiksmų sanglaudos politikos valdymo sistemos, strategijos „Europa 2020“ ir Europos semestro teritoriniam aspektui stiprinti, užtikrinant tikrą dialogą ir papildomumą įvairiais valdymo lygmenimis ir šiais lygmenimis nustatytų prioritetų atitiktį nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis nustatytiems poreikiams ir ypatumams; todėl pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad savivaldybės ir regionai tinkamai dalyvautų kuriant nacionalines strategijas ir apibrėžiant konkrečias savo problemas ir uždavinius ir tuo pat metu užtikrintų, kad nedidėtų administracinė naštą;

8.   mano, kad įgyvendinant sanglaudos politiką galima geriausiai užtikrinti strategijos „Europa 2020“ teritorinį aspektą, reikalingą siekiant naikinti labai reikšmingus augimo skirtumus Sąjungoje ir valstybėse narėse, užtikrinti, kad augimo galimybės taip pat būtų išnaudojamos atokiausiose ir mažiausiai apgyvendintose Sąjungos vietovėse, ir atkreipti dėmesį į tai, kad institucinių gebėjimų skirtumai reiškia, kad skirtingi regionai negali vienodai remtis nustatytais tiksliniais rodikliais kaip etalonais;

Dėmesys užimtumui ir socialinei įtraukčiai

9.   ypač nerimauja dėl to, kad dėl krizės gerokai padaugėjo prie skurdo ar socialinės atskirties ribos atsidūrusių gyventojų, kurie kenčia dėl materialinio nepritekliaus, blogėjančios aplinkos būklės ir prastų būsto sąlygų arba kurių užimtumo lygis yra labai žemas ir kuriems gresia atskirtis ir energijos nepriteklius, kad tai daugiau būdinga konvergencijos regionams ir miestams ir ypač sostinių regionams, kurie pagal rodiklius priskiriami prie išsivysčiusių, ir kad su tuo, visų pirma, susiduria moterys, vienišų tėvų šeimos, gausios šeimos, turinčios keturis ar daugiau vaikų, slaugytojai (ypač slaugantys neįgalius šeimos narius), socialiai atskirtų bendruomenių nariai ar vyresni priešpensinio amžiaus žmonės, kuriems dažnai nesuteikiamos vienodos galimybės;

10.   mano, kad šias problemas reikia skubiai spręsti, nes jos smarkiai kenkia regionų sanglaudai ir gali kelti grėsmę Sąjungos vidutinės trukmės ir ilgalaikiam konkurencingumui, daugiausia dėmesio skiriant politikai, kuria būtų užtikrintas, visų pirma jaunimui, tvarus, geros kokybės užimtumas ir socialinė įtrauktis, skatinant MVĮ atlikti svarbų vaidmenį šiuo klausimu, mažinant susiskaidymą ir padedant pereiti iš vienos darbo vietos į kitą, daugiausia dėmesio skiriant ilgalaikių bedarbių profesinio perkvalifikavimo programoms, remiantis karjerą bebaigiančiųjų įgyta patirtimi ir skatinant vienodą moterų ir vyrų ekonominį nepriklausomumą; mano, jog itin svarbu skatinti informacijos ir komunikacijos priemonių fizinį prieinamumą ir prieigą prie jų, kurių užtikrinimo lygis turėtų būti įvertintas pasitelkiant objektyvius ir palyginamus rodiklius ir atsižvelgiant į demografinius pokyčius;

11.   atkakliai tvirtina, kad Europos socialinio fondui (ESF) tenka vaidmuo lygiagrečiai ir kartu su Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) mažinant regionų žmogiškojo kapitalo skirtumus ir padedant didinti užimtumą, jis padeda įgyvendinti kai kuriuos iš esamų svarbiausių Sąjungos prioritetų, t. y. skatinti jaunimo užimtumą ir darbo rinką, tvarią ekonomiką ir augimą, mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, kovoti su skurdu, diskriminacija ir socialine atskirtimi; todėl tvirtina, jog būtina griežtinti patikimo finansų valdymo principą, visų pirma didinti ESF operacijų rezultatyvumą ir veiksmingumą, ir ragina Komisiją visapusiškai išanalizuoti ESF poveikį nedarbui ir darbo vietų kūrimui;

12.   pripažįsta, kad didelė dalis ESF išlaidų skiriama siekiant skatinti kurti daugiau ir geresnių darbo vietų, remti nepalankioje padėtyje esančių grupių (įskaitant neįgaliuosius) integraciją ir plėtoti įtraukią visiems prieinamą visuomenę; vis dėlto pabrėžia, kad krizės sąlygomis daugiau dėmesio reikėtų skirti tam, kad ESF parama būtų veiksmingai nukreipta į vietos ir regioninių skirtumų mažinimą ir kovą su socialine atskirtimi, galimybių įsidarbinti suteikimą, ypač pažeidžiamiausioms grupėms ir jaunimui, ir į tai, kad moterims būtų padedama vėl integruotis į darbo rinką mažinant segregaciją pagal lytį;

13.   pažymi, kad didelis mokyklos nebaigusių asmenų skaičius kai kuriuose regionuose gerokai viršija 10 proc. tikslą ir kad šiems asmenims turi būti siūlomos jų poreikius atitinkančios studijos, praktika arba darbas; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Jaunimo garantijų iniciatyvos svarbą mokyklos nebaigusiems asmenims; pabrėžia, kad norint sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, svarbu užtikrinti, kad švietimo sistema būtų įtrauki ir suteiktų vienodas galimybes visiems jauniems asmenims; pabrėžia, kad dėl šios priežasties reikia rasti sprendimą siekiant integruoti šiuos žemos kvalifikacijos jaunuolius į darbo rinką, be kliūčių suteikiant jiems prieinamas ir kokybiškas profesinio rengimo arba praktinio mokymo paslaugas, kad jie galėtų įgyti rinkoje paklausius įgūdžius, kadangi žema kvalifikacija kelia nedarbo riziką, o nedarbas – skurdo ir socialinių problemų riziką, taip pat kad nedarbas susijęs su daugybe socialinių problemų, kaip antai atskirtimi, socialiniu susvetimėjimu ir nesugebėjimu sukurti savarankiško gyvenimo; pažymi, kad dėl šios priežasties ESF indėlis yra labai svarbus užtikrinant, kad daugiau jaunų asmenų gautų pagalbą ir tęstų mokslą bei įgytų darbui ir profesinei veiklai reikalingą kvalifikaciją, taip pat užtikrinant didesnes galimybes dalyvauti aukštos kokybės švietimo sistemoje ir specialiuose projektuose, skirtuose vaikams iš nepalankioje padėtyje esančių grupių ir mažumų (įskaitant neįgaliuosius); ragina valstybes nares skatinti atitinkamą profesinį rengimą ir praktinį mokymą tiems, kuriems tai naudinga;

14.   pabrėžia, kad jaunimo užimtumo padėtis labai priklauso nuo bendros ekonominės padėties ir kad dėl šios priežasties labai svarbu remti, nukreipti ir stebėti jaunimo perėjimą iš švietimo sistemos prie profesinio gyvenimo; todėl laikosi nuomonės, kad Komisija galėtų suderinti visus būsimus pasiūlymus dėl politikos šioje srityje su iniciatyvomis „Judus jaunimas“ ir „Jaunimo galimybės“;

15.   pabrėžia, kad užimtumo lygis kai kuriuose regionuose vis dar yra mažesnis negu 60 proc. ir kad daugelis regionų savo nacionalinių tikslų nevykdo net 20–25 proc., o tai daro itin neigiamą poveikį jaunimui, moterims, vyresniems asmenims, slaugytojams ir neįgaliesiems; pabrėžia, kad tam tikros kovos su krize priemonės padarė neigiamą poveikį sanglaudai ir taikant jas skirtumai ES iš esmės padidėjo; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti didelės rizikos grupių užimtumą arba sudaryti jiems skirtas alternatyvias užimtumo galimybes reikia tikslinių priemonių, padedančių kurti darbo vietas, suteikti galimybes mokytis ir išsaugoti darbo vietas; pabrėžia, kad tam tikrose atokiose vietovėse gyventojai iš kartos į kartą neturi darbo ir dėl to kyla ypatingas pavojus socialiai atskirtoms gyventojų grupėms;

16.   pabrėžia, kad užimtumo lygis išliko gerokai žemesnis už strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžtą tikslą, kad iki 2020 m. bent 75 proc. 20–64 metų amžiaus gyventojų turėtų darbą; pažymi, kad, kol nėra konkrečių užimtumo lygio tikslų regioniniu lygmeniu, ES valstybės narės yra individualiai nustačiusios nacionalinius tikslus, kurių daugeliu atvejų nepavyko pasiekti, nes finansų ir ekonomikos krizė turėjo stiprų asimetrinį poveikį regioninėms darbo rinkoms, pirmiausia Pietų Europos šalyse, kuriose labai išaugo jaunimo nedarbas;

17.   mano, jog visi regionai susiduria su uždaviniu užtikrinti tvarų augimą ir efektyvų išteklių naudojimą; todėl pabrėžia, kad būtina įgyvendinti politiką, kurią vykdant būtų teikiama pirmenybė išlaidoms švietimo, mokymosi visą gyvenimą, mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologinės plėtros, energijos vartojimo efektyvumo ir vietos verslumo srityse ir visų rūšių verslui, ypač MVĮ, kuriamos naujos finansinės priemonės;

18.   primena apie MVĮ galimybes kurti darbo vietas ir ragina valstybes nares plėtoti politiką, kurią įgyvendinant būtų pagerintos MVĮ galimybės gauti finansavimą ir finansavimo sąlygos; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti didesnį kvietimų pateikti pasiūlymus sistemos skaidrumą ir nuspėjamumą ir sumažinti laiko tarpą nuo kvietimo pateikti pasiūlymus paskelbimo iki sutarties sudarymo, ypač turint omeny MVĮ, kurios konkuruoja sparčiai besikeičiančiomis sąlygomis;

19.   ragina ypatingą dėmesį skirti kultūros ir kūrybos sektoriams, kurie prisideda siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač tikslo kurti darbo vietas; atkreipia dėmesį į gyvybiškai svarbų šių sektorių indėlį į regionų ir miestų plėtrą; ragina taikyti ilgalaikes priemones, kuriomis būtų skatinamas tęstinis moterų švietimas, ypač susijęs su šiais sektoriais, siekiant užtikrinti veiksmingą jų kvalifikacijų panaudojimą ir naujų galimybių dirbti kūrimą;

Vertinimo rezultatai

20.   primena, kad, nors yra patikimų įrodymų, kad sanglaudos politikos įgyvendinimas paspartėjo ir kad atitinkamomis programomis svariai prisidėta daugelyje sričių, į kurias būtina investuoti siekiant ekonomikos modernizavimo ir konkurencingumo (pvz., moksliniai tyrimai ir plėtra, parama MVĮ, reindustrializacija, socialinė įtrauktis, švietimas ir mokymas), daugelis valstybių narių gali neįgyvendinti savo programų iki esamo programavimo laikotarpio pabaigos; todėl ragina Komisiją nuodugniai išanalizuoti mažos įsisavinimo normos priežastis ir ragina valstybes nares teikti bendrą finansavimą siekiant paspartinti fondų įgyvendinimą;

21.   ragina valstybes nares išanalizuoti sanglaudos politikos finansavimo ir kitų ES finansavimo šaltinių (pvz., TEN-T, TEN-E, CEF, „Horizontas 2020“, COSME ir kitų programų), taip pat Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko teikiamo finansavimo sinergiją; ragina valstybes nares spartinti įgyvendinimą, taip pat supaprastinti ir gerinti galimybę gauti turimas lėšas, kad MVĮ, pilietinės visuomenės organizacijos, vietos savivaldybės ir kiti suinteresuotieji naudos gavėjai būtų skatinami jomis naudotis;

Stebėsenos ir vertinimo uždaviniai

22.   mano, kad politinių diskusijų ir mokymosi srityje vertinimui tenka esminis vaidmuo, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad, nors stebėsenos duomenų ir informacijos apie įgyvendinimą teikimas gerina nustatytų tikslų kokybę, dėl nevienodos kokybės daugeliu atsiskaitymo apie pažangą atvejų sunku susidaryti išsamų vaizdą apie pažangą siekiant tikslų regionų ir vietos lygmenimis; pabrėžia, kad atliekant vertinimą taip pat reikėtų įvertinti ir pasiūlyti priemones, kuriomis būtų palengvinta naudos gavėjams, įskaitant MVĮ, vietos ir regionų valdžios institucijas ir NVO, tenkanti nereikalinga našta; mano, jog neturi būti užkraunama jokia papildoma našta, susijusi su stebėsena;

23.   mano, kad pažangos ataskaitose nepakankamai išsamiai aprašoma įgyvendinant sanglaudos politiką ir siekiant nustatytų tikslų padaryta pažanga, kadangi nėra atitinkamo lygmens duomenų arba trūksta aiškaus ryšio tarp pateiktų statistinių duomenų ir sanglaudos politikos tikslų, kuriuos reikia stebėti, įgyvendinimo masto;

24.   prašo Komisiją ir valstybes nares, siekiant didinti ataskaitų skaidrumą, programavimo ir jo įgyvendinimo kokybę, visapusiškai naudotis stebėsenos ir vertinimo priemonėmis, numatytomis pagal dabartinę teisės aktų sistemą (griežtesnis orientavimasis į rezultatus, bendrų rezultato rodiklių naudojimas, programoms specialiai skirtų rezultatų rodiklių pasirinkimas ir aiški rezultatų sistema);

25.   mano, kad, nors iš 2007–2013 m. laikotarpio sanglaudos politikos programų, kurios buvo bendrai finansuojamos ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis, įvertinimai rodo, kad rengiant tokias programas valstybėse narėse apskritai gerai suvokiamas lyčių lygybės reikalavimas (70 proc.(5) ), juose taip pažymima, kad lyčių lygybė jokiu būdu nėra veiksmingai integruojama į programas aiškiai įvardijant problemas ar skaičiais išreikštus tikslus (mažiau kaip 8 proc.); ragina Komisiją toliau tobulinti valstybių narių ataskaitų teikimo sistemas nustatant ir taikant rodiklius, kad būtų galima įvertinti paramą, kuri pagal sanglaudos politiką buvo teikiama siekiant tikros pažangos lyčių lygybės srityje, ir mastą, kuriuo tai pavyksta užtikrinti;

26.   ragina Komisiją patikrinti, ar valdymo institucijos projektų lėšų gavėjams taiko Pavėluotų mokėjimų direktyvą ir imasi tinkamų priemonių mokėjimų vėlavimams sumažinti;

27.   ragina Komisijos vidaus audito tarnybą ir Europos Audito Rūmus dažniau atlikti sanglaudos ir struktūrinių fondų ir ypač ESF veiklos rezultatų auditą;

o
o   o

28.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 113.
(2) OL C 371 E, 2011 12 20, p. 39.
(3) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 120.
(4) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
(5) http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/evaluation/pdf/2009-03-16-inception-report.pdf


Atokiausių regionų galimybių gerinimas
PDF 344k   DOC 109k
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl atokiausių regionų galimybių gerinimo kuriant ES struktūrinių fondų ir kitų Europos Sąjungos programų sąveiką (2013/2178(INI) )
P7_TA(2014)0133 A7-0121/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 ir 355 straipsnius, kuriame pripažįstamas išskirtinis atokiausių regionų statusas ir kuriame numatyta priimti konkrečias priemones, kuriomis naudojantis būtų galima visiškai įgyvendinti Sutartis ir bendrą politiką,

–   atsižvelgdamas į SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą dėl šiems regionams teikiamos valstybės pagalbos schemos,

–   atsižvelgdamas į SESV 174 straipsnį ir paskesnius straipsnius, kuriuose nurodomas ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos tikslas ir nustatomos struktūrinės finansinės priemonės šiam tikslui įgyvendinti,

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatus dėl atokiausių regionų, ypač į 2008 m. spalio 17 d. komunikatą „Atokiausi regionai – Europos turtas“ (COM(2008)0642 ),

–   atsižvelgdamas savo rezoliucijas dėl atokiausių regionų, ypač į savo 2008 m. gegužės 20 d. rezoliuciją „Atokiausiems regionams skirta strategija: rezultatai ir perspektyvos“(1) ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Regionai 2020 m. Būsimų iššūkių ES regionams vertinimas“ (SEC(2008)2868 ),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 7 d. Reunjono saloje vykusios konferencijos „Europos Sąjunga ir jos užjūrio šalys ir teritorijos. Kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu strategijos“ pranešimą, taip pat atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 25 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadas dėl Sąjungos biologinės įvairovės veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimo ir dėl Sąjungos strategijos dėl invazinių svetimų rūšių kūrimo,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 14 d. bendrą atokiausių regionų memorandumą „Atokiausi regionai 2020 m.“,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 6 d. bendrą sistemą, kurią atokiausiems regionams atstovaujančių Europos Parlamento narių konferencija pateikė Europos Komisijos pirmininkui José Manueliui Durão Barroso,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 7 d. Ispanijos, Prancūzijos, Portugalijos ir atokiausių regionų bendrą memorandumą „Atnaujinta atokiausiems regionams skirtos Europos strategijos vizija“,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 28 d. bendrą atokiausių regionų nuomonę dėl penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos,

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos nario M. Barnier 2011 m. spalio 12 d. ataskaitą „Atokiausi Europos regionai ir bendroji rinka: ES įtaka pasaulyje“, kurią pateikė Pedro Solbes Mira,

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos vaidmens atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“(2) ,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „Partnerystė su atokiausiais Europos Sąjungos regionais siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo“ (COM(2012)0287 ),

–   atsižvelgdamas į EP nario Serge’o Letchimy pranešimą Prancūzijos Ministrui Pirmininkui „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnis. Nukrypimas nuo taisyklių įgyvendinant bendrą atokiausių regionų vystymo projektą“,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos atokiausių regionų pirmininkų sueigos konferencijos bendrą indėlį ir techninius bei politinius dokumentus, ypač į 2013 m. spalio 17–18 d. Europos Sąjungos atokiausių regionų pirmininkų sueigos XIX konferencijos galutinę deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7-0121/2014 ),

A.   kadangi atokiausių regionų pranašumai, ištekliai ir potencialas, kuriuos Europos Komisija pripažino savo 2008 m. strategijoje ir savo 2012 m. komunikate, apima pagrindines Europos Sąjungos sritis mokslinių tyrimų, inovacijų ir augimo srityse ir kadangi jie yra nepakankamai remiami ir finansuojami iš ES fondų ir programų;

B.   kadangi atokiausi regionai – tai salynai, salos ir Amazonės miškų apsupti regionai, kuriems būdingi bendri specifiniai suvaržymai, kurie juos skiria nuo kitų išskirtinių geografinių padėčių Sąjungoje (nuo salų regionų, kalnų regionų ir retai apgyvendintų vietovių);

C.   kadangi, atsižvelgiant į Sąjungos tikslus, nustatytus siekiant įgyvendinti augimo strategiją „Europa 2020“, strategiją „Horizontas 2020“, strategiją „Energetika 2020“, programą LIFE+ ir programą „Natura 2000“, transeuropinius telekomunikacijų, transporto ir energetikos tinklus, atokiausi regionai laikomi pažangiais regionais, kurie gali reikšmingai prisidėti prie šių uždavinių įgyvendinimo;

D.   kadangi dėl to svarbu skatinti ilgalaikes investicijas ir remti atokiausių regionų gebėjimus daryti pažangą siekiant tvaraus ekonomikos ir socialinio augimo, taip pat siekti, kad kuo daugiau Sąjungos strategijų būtų įgyvendintos;

E.   kadangi, siekiant įgyvendinti šias strategijas, struktūriniai fondai ir Europos investicijų fondas, skirti atokiausiems regionams, turi būti pritaikomi ar papildomi, kad atokiausi regionai pagal savo potencialą ir atsižvelgiant į jų siekius galėtų dalyvauti sprendžiant pagrindinius Europos Sąjungos uždavinius;

F.   kadangi šiuo metu patiriama ekonomikos ir socialinė krizė daro labai neigiamą poveikį Europos Sąjungos atokiausiems regionams, ypač konkurencingumo ir užimtumo srityse, taip pat kadangi siekiant patenkinti ekonomikos augimo poreikį ir spręsti nedarbo problemą, reikia rasti skubius ir tinkamus sprendimus per ateinantį finansavimo ir programavimo laikotarpį;

G.   kadangi 349 straipsniu taip pat reikia remtis kaip teisiniu pagrindu, kuris leistų taikant konkrečias priemones padėti atokiausiems regionams rasti tinkamą vietą Sąjungos programose, kurios gali padėti konkrečiai plėtoti jų pripažintą potencialą;

H.   kadangi atokiausi regionai gali tapti bandomosiomis ir pavyzdinėmis teritorijomis, naudingomis visai Sąjungai įvairiose srityse, pavyzdžiui, biologinės įvairovės, aplinkosaugos, prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos sušvelninimo, ekstremalių klimato reiškinių valdymo ir stebėjimo, mokslinių tyrimų, inovacijų, kosmoso, orlaivių ir erdvėlaivių, vandenynų, mėlynojo augimo, jūrų erdvės planavimo ir jūrų valdymo, seismologijos, vulkanologijos, naujų ligų, atsinaujinančiosios energijos, transporto, telekomunikacijų, galimybių teikti skubią humanitarinę pagalbą trečiosiose šalyse, taip pat kultūros srityse;

I.   kadangi atokiausi regionai yra išsidėstę Karibų jūros, Indijos vandenyno ir Atlanto vandenyno baseinuose ir jie Europos Sąjungai suteikia svarbiausio pasaulyje jūrų sektoriaus veikėjo statusą, kadangi geografinis išsidėstymas prisideda prie ES pasaulinio aspekto įtvirtinimo ir kadangi jiems būdingi išskirtiniai gamtos, jūros ir žuvų ištekliai, sudarantys daugiau nei 50 proc. pasaulio biologinės įvairovės;

J.   kadangi atokiausi regionai išsiskiria savo unikalumu ir sudaro visumą Europos Sąjungoje ir už jos ribų, kadangi Europos Komisija turėtų juos skatinti ir remti, ypač įgyvendinant bendrą politiką;

K.   kadangi siekiant kuo geriau panaudoti atokiausių regionų potencialą reikia skatinti kuo geresnę visų Sąjungos priemonių, fondų ir programų sąveiką;

Naujos atokiausių regionų perspektyvos

1.   yra įsitikinęs, kad atokiausių regionų potencialas, pranašumai, ištekliai ir patirtis yra papildoma galimybė Sąjungai ir valstybėms narėms įveikti sunkumus, su kuriais jos susiduria globalizacijos, inovacinių pajėgumų, augimo, socialinės sanglaudos, demografinio spaudimo, klimato kaitos, didelės gaivalinių nelaimių keliamos rizikos prevencijos, energetikos, tvaraus gamtos išteklių valdymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo srityse;

2.   yra įsitikinęs, kad atokiausiems regionams sudarius geresnes sąlygas naudotis įvairiais Sąjungos fondais, trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu būtų suteikiama naudos visai Sąjungai; apgailestauja dėl ES lygmeniu remiamos tendencijos beveik visus atokiausių regionų vystymosi projektus finansuoti pagal sanglaudos politiką;

3.   remia Europos Komisijos pastangas įgyvendinti politiką, kuria siekiama stiprinti atokiausių regionų autonomiją, ekonominę konsolidaciją ir kurti daugiau tvarių darbo vietų pasinaudojant jų pranašumais ir praktinėmis bei inovacinėmis priemonėmis pagal SESV 349 straipsnį, taip pat ad hoc priemonėmis, visų pirma energetikos, transporto ir IRT srityse, skirtomis kiekvienam fondui ir programai, susijusiai su tikslais, kuriuos įgyvendinant atokiausių regionų pranašumai gali duoti naudos tvariam jų vystymuisi;

4.   taip pat pabrėžia, kad atokiausiems regionams svarbu, kad ES politika, be kitų priemonių, specialiomis mokestinėmis ir muitinės priemonėmis prisidėtų prie atokiausių regionų ekonominio pagrindo tobulinimo ir įvairinimo ir prie darbo vietų kūrimo;

5.   mano, kad SESV 349 straipsnyje nustatytas tinkamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima priimti atokiausiems regionams skirtas konkrečias priemones, tačiau apgailestauja, kad šia Sutarties nuostata, kurioje numatyta galimybė sukurti konkrečią atokiausių regionų statusui pritaikytą sistemą, naudojamasi retai;

6.   ragina Komisiją sukurti kontaktinę grupę, kuri apjungtų atitinkamus Europos Komisijos nariu, įvairių tarnybų darbo grupę, kuri koordinuoja politiką, susijusią su atokiausiais regionais, ir atokiausiuose regionuose išrinktu Europos Parlamento narius, kad apžvelgtų numatytas ir įgyvendinamas atokiausiems regionams skirtas programas;

7.   pabrėžia, kad dėl to, jog atokiausi regionai yra nutolę nuo Europos žemyno, jie padeda skleisti Europos Sąjungos, kuri vis labiau suvokia savo pasaulinį aspektą ir savo vaidmenį nuolat besikeičiančiame pasaulyje, įtaką pasaulyje;

8.   primygtinai siūlo, atsižvelgiant į atokiausių regionų ypatumus ir į 349 straipsnį, kuriame numatyta galimybė priimti specialias priemones, skirti ypatingą dėmesį atokiausiems regionams, susidūrusiems su gaivalinėmis nelaimėmis, taip pat primena, kad svarbu koordinuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir solidarumo fondų veiklą;

9.   ragina, kad investicijos į visuotinės ekonominės svarbos paslaugas informacinių ryšių ir technologijų, transporto, vandens ir energetikos srityse šiuose regionuose taptų prioritetais ir ragina valstybės pagalbą atokiausiems regionams teikti pagal darnesnę sistemą, kad būtų siekiama strategijos „Europa 2020“ tikslų;

10.   yra įsitikinęs, kad tarp suvokimo, kokį vaidmenį ES gali atlikti pasaulio mastu, ir tarp atokiausiems regionams skiriamo dėmesio yra glaudus ryšys; yra įsitikinęs, kad Sąjunga ir valstybės narės nepakankamai įvertina pasirinktų strateginių investicijų atokiausiuose regionuose svarbą bei jų reikšmę ateičiai ir kad tokia padėtis rodo, jog ES skirai per mažai dėmesio savo pačios pasauliniam ir tarptautiniam aspektui; mano, kad siekiant skatinti atokiausių regionų bendradarbiavimą pasaulio mastu svarbiausia stiprinti priemonių ir programų sąveiką;

11.   primena, kad norint skatinti sąveikos tarp struktūrinių fondų ir kitų Sąjungos programų kūrimą itin svarbu atsižvelgti į makroregioninę perspektyvą ir parengti makroregionams, kurie apima atokiausius regionus, skirtas strategijas pasinaudojant šių regionų ypatumais ir ištekliais;

12.   ragina nacionalinės ir regionų valdžios institucijas pasinaudoti kelis fondus apimančiu požiūriu ir, jeigu įmanoma, kuo veiksmingiau įgyvendinti struktūrinių fondų ir kitų Europos Sąjungos programų finansinių priemonių sąveiką;

13.   ragina Komisiją parengti išsamesnę ES strategiją, skirtą atokiausiems regionams, kuria būtų padedama šiems regionams išnaudoti savo pranašumus, taip pat atsižvelgti į struktūrines nuolatines kliūtis; todėl ragina Komisiją imtis veiksmų pagal atokiausių regionų pasiūlymus, visų pirma pateiktus jų veiksmų planuose;

Sąveika su programa „Horizontas 2020“

14.   mano, kad atokiausi regionai turi potencialo būti mokslinių tyrimų ir technologijų priešakyje srityse, kurios nustatytos programos „Horizontas 2020“ tiksluose, pavyzdžiui, kosmoso, orlaivių ir erdvėlaivių, biotechnologijų, pavojingų gamtos reiškinių stebėjimo, jūrų mokslinių tyrimų, biologinės įvairovės, atsinaujinančiosios energijos, sveikatos priežiūros, prisitaikymo prie klimato kaitos ir pažangaus transporto srityse;

15.   primena, kad 2014–2020 m. sanglaudos politikos tikslas, be kita ko, yra stiprinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas;

16.   apgailestauja, kad atokiausi regionai dėl to, kad jų projektai dėl šių regionų ypatumų labai sunkiai atitinka reikalavimus, kad gautų Bendrijos finansavimą, nepakankamai pasinaudojo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrąja programa 2007–2013 m. laikotarpiu, – jie mažai dalyvavo ir negavo iš jos daug naudos, taip pat atokiausi regionai neaktyviai dalyvavo ES mokslinių tyrimų tinklų veikloje; todėl ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant remti mokslinius tyrimus atokiausiuose regionuose ir skatinti, kad susidarytų kritinė masė;

17.   mano, kad pasitelkiant vien tik ERPF atokiausi regionai negali įgyvendinti sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“bei strategijos „Horizontas 2020“ tikslų, todėl mano, kad Komisija turėtų pritaikyti ir užtikrinti galimybes atokiausiems regionams dalyvauti programoje „Horizontas 2020“, t. y. sukurti specialias programas, kurios padėtų atokiausiems regionams dalyvauti ES ir tarptautiniuose mokslinių tyrimų ir inovacijų tinkluose; todėl primena, kad strategijos „Horizontas 2020“ skiltyje, kurioje kalbama apie programą „Dalyvių skaičiaus didinimas ir pažangos sklaida“, pabrėžiama, kad Sąjungos inovacijų diegimo rezultatų suvestinėje nustatyta, jog esama didelio atotrūkio tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo rezultatų ir konkrečių priemonių, skirtų gerinti pažangos sklaidą ir didinti dalyvių skaičių valstybėse narėse ir regionuose, kurie atsilieka mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje;

18.   pasisako už tai, kad reikia padidinti atokiausių regionų universitetų svarbą ir juos struktūriškai plėtoti siekiant geresnės sąveikos su programa „Horizontas 2020“, kad atokiausių regionų universitetai, mokslinių tyrimų centrai, mokslininkai ir studentai garsėtų ir ES, ir tarptautiniu mastu; primena, kad programos, kuriomis skatinamas studentų, dėstytojų ir universitetų darbuotojų tarpuniversitetinis judumas, atokiausiuose regionuose labai nukenčia dėl papildomų išlaidų, susijusių su tuo, kad šie regionai yra atskirti ir nutolę nuo žemyno;

19.   primena, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų programos turi būti pakankamai lanksčios norint jas pritaikyti prie naujų žinių ribų ir iššūkių, kaip antai jūrų gelmės, turinčios didelį potencialą;

20.   atkreipia dėmesį į didėjantį ekonominį interesą, kurį kelia atokiausių regionų dideli jūrų gelmių turtai ir didžiulis biogenetikos, mineralų ir biotechnologijų potencialas šiose srityse, taip pat į tai, kad svarbu į tai atsižvelgti įgyvendinant naują atokiausiems regionams skirtą Europos strategiją, siekiant užtikrinti, kad būtų vystoma žinių ekonomika, grindžiama jūros ištekliais ir didelę pridėtinę vertę turinčios ekonominės veiklos kūrimu medicinos, farmacijos, energijos ir kt. srityse;

Sąveika su vidaus rinka

21.   ragina Komisiją semtis įkvėpimo iš įvairių P. Solbeso Miros pranešimo išvadų, siekiant stiprinti atokiausių regionų įtrauktį į vidaus rinką ir skatinti jų vystymąsi;

22.   pabrėžia, kad konkurencija atokiausiuose regionuose pasireiškia kitaip, nei kituose ES regionuose, nes šiuose regionuose daugelyje visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančių sektorių, kurių veikla nėra patraukli privatiems investuotojams, laisvas rinkos veikimas yra neįmanomas; pabrėžia, kad kokybiškų gaminių konkurencingomis kainomis pasiūla atokiausiuose regionuose galima tik tuo atveju, jeigu valstybė moka tinkamas kompensacijas ir kad būtina, kad Komisija skubiai įvertintų, kaip šios paslaugos teikiamos atokiausiuose regionuose, siekiant, kad Sąjungos teisės aktai būtų lankstesni ir labiau pritaikyti prie tikrovės;

23.   ragina Komisiją geriau užtikrini, kad būtų laikomasi nuostatų, susijusių su konkurencija, siekiant išvengti monopolių ir neteisėtų susitarimų atokiausiuose regionuose;

24.   ragina Komisiją paskelbti vadovą, skirtą mažosioms ir vidutinėms įmonėms atokiausiuose regionuose ir jų indėliui vidaus rinkoje, atsižvelgiant į įvairias programas ir ES fondus, veikiančius atokiausiuose regionuose;

25.   ragina Komisiją atkreipti dėmesį į papildomas išlaidas ir brangaus gyvenimo atokiausiuose regionuose problemą ir į jas atsižvelgti formuojant ES politiką;

Sąveika su programa LIFE+ ir strategija „Energetika 2020“

26.   mano, kad atokiausių regionų galimybės biologinės įvairovės valdymo, apsaugos ir atkūrimo srityse, taip pat prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsinaujinančiosios energijos vystymo srityse gali būti padidintos kartu suteikiant galimybę Sąjungai siekti jos tikslų kuriant sanglaudos politikos, programos LIFE+ ir strategijos „Energetika 2020“ sąveiką ir skiriant tam papildomą finansavimą;

27.   pažymi, kad programa LIFE+ 2014–2020 m. laikotarpiui siekiama prisidėti prie novatoriškų projektų, skirtų aplinkos apsaugai ir kovai su klimato kaita, finansavimo; pabrėžia, kad svarbu skatinti sąveiką su penktuoju ir šeštuoju sanglaudos politikos 2014–2020 m. tikslais, nes šiuo požiūriu būtina stiprinti atokiausių regionų dalyvavimą programoje LIFE+;

28.   apgailestauja, kad, neatsižvelgiant į Europos Parlamento nuomonę ir 2009 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas, parengiamieji veiksmai BEST nebuvo paversti tikra programa, skirta atokiausiems regionams bei užjūrio šalims ir teritorijoms;

29.   apgailestauja, kad Prancūzijos atokiausiuose regionuose saugotinos buveinės ir gyvūnų bei augalų rūšys nebuvo įtrauktos į Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos I priedą, todėl dabar neįmanoma šios direktyvos taikyti Prancūzijos atokiausiuose regionuose ir jie negali dalyvauti tinklo „Natura 2000“ veikloje ir programose;

30.   ragina Komisiją parengti tinklo „Natura 2000“ programą, skirtą konkrečiai atokiausiems regionams, remiantis SESV 349 straipsniu;

31.   ragina Komisiją, remiantis gerais pavyzdžiais ir kai kurių atokiausių regionų atsinaujinančiosios energijos srityje pasiektų rezultatų, skatinti įgyvendinti priemones, kuriomis būtų siekiama užtikrinti energetinę nepriklausomybę ir įgyvendinti strategijos „Energetika 2020“ tikslus, ir primena Komisijai apie jos pasiūlymą sukurti konkrečią programą, kuria būtų siekiama mažinti išlaidas, susijusias su teikimu, infrastruktūromis ir atokiausiuose regionuose teikiamomis paslaugomis, siekiant skatinti įgyvendinti atsinaujinančiosios energijos politiką remiantis programa POSEI, kad būtų sukurta kuo geresnė sąveika su kitomis Sąjungos veiksmų kryptimis;

32.   atkreipia dėmesį į tai, kad reikia skatinti veiklą, kuria siekiama išnaudoti dėl nuotolio ir geografinės atskirties nuo iškastinio kuro labai priklausomų salų galimybes atsinaujinančiosios energijos srityje, ir mano, kad reikėtų atsižvelgti į būtinybę įtraukti į Europos energetikos politiką priemones, kurios suteiktų galimybę tinkamai spręsti dėl izoliuotų energetikos sistemų kylančias problemas;

Sąveika su ES jaunimo programomis

33.   pabrėžia, kad aštuntasis, devintasis ir dešimtasis naujos sanglaudos politikos tikslai yra užimtumas, socialinė sanglauda, kova su skurdu, švietimas, mokymas ir profesinis mokymas;

34.   pabrėžia, kad iš visų ES regionų atokiausiuose regionuose yra vieni didžiausių nedarbo, ypač jaunimo nedarbo, rodiklių; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad taikant bendrą finansavimą sunku panaudoti fondų lėšas, skirtas Jaunimo garantijų iniciatyvos programai; be to, apgailestauja, kad užimtumo ir socialinių inovacijų programose nėra specialių nuostatų, skirtų atokiausiems regionams, ir primena, kad atokiausi regionai patyrė sunkumų bandydami pasinaudoti programos PROGRESS teikiamomis galimybėmis; prašo, kad būtų parengta socialinė kryptis įgyvendinant bandomąjį skubų kovos su nedarbu atokiausiuose regionuose planą; prašo, kad Komisijoje būtų sukurtos specialios veiklos grupės jaunimo užimtumo klausimais, kurios įgyvendintų Jaunimo garantijų iniciatyvą ir mobilizuotų ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI) programos lėšas;

35.   ragina EIB įtraukti atokiausius regionus į savo iniciatyvą „Darbo vietos jaunimui“ ir į savo programą „Investavimas į gebėjimus“;

36.   nerimauja dėl to, kad dėl didelio nedarbo atokiausius regionus palieka patyrę specialistai ir siūlomų mokymų nepakanka, o kvalifikuota darbo jėga yra būtina siekiant tvaraus augimo, ypač šiuose regionuose tradicinėse arba įprastose srityse, tačiau taip pat siekiant skatinti naujos veiklos vystymąsi ir atremti konkurenciją pasaulio mastu;

37.   pažymi, kad nauja programa „Erasmus“ siekiama kurti žinių visuomenę; pabrėžia, kad, norint įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurioje žinios yra pagrindinis ES ekonomikos veiksnys, būtina šį tikslą pasiekti; todėl būtina sukurti geresnę programos „Erasmus“ ir ESF sąveiką atokiausiuose regionuose, taip siekiant išnaudoti žmogiškuosius išteklius ir formuoti įgūdžius vietos lygmeniu, nes tai yra galingas augimo veiksnys;

38.   pritaria tam, kad reikia plėtoti atokiausių regionų universitetų pajėgumus ir kurti naujus kompetencijos centrus, kad atokiausių regionų universitetai būtų patrauklesni ir garsėtų Europoje; pritaria tam, kad reikia plėtoti universitetų partnerystę, taip pat ir kuriant partnerystės ryšius su trečiųjų šalių, su kuriomis atokiausi regionai palaiko ypatingus santykius, universitetais; taip pat prašo, kad pagal programas „Erasmus+“ ir „Eures“ būtų apmokamos didelės transporto išlaidos, susidarančios dėl didelio nuotolio, kad atokiausiuose regionuose studijuojantys studentai galėtų gauti naudos iš ES studijų mainų programų, o atokiausių regionų universitetai galėtų bandyti gauti daugiau naudos iš programos „Erasmus Mundus“, kurioje dalyvauja valstybės narės ir kitos pasaulio šalys;

Sąveika su transeuropiniais tinklais (transporto, telekomunikacijų, energetikos)

39.   primena N. Teixeiros pranešimą dėl sanglaudos politikos vaidmens atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ (2011/2195(INI) ), kuriame Komisija raginama energetikos, transporto ir informacinių bei ryšių technologijų srityse remiantis POSEI kurti specialią programą, būtent sukurti konkrečią paramos atokiausių regionų transportui sistemą, kuri būtų visų pirma skirta viešajam transportui ir jūrų transporto tarp salų plėtojimui;

40.   pabrėžia, kad atokiausiuose regionuose reikia plėtoti transeuropinių tinklų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, programų „Civitas“, „Horizontas 2020“ bei ERPF ir sanglaudos fondų investicijų, skirtų transportui, telekomunikacijoms ir energijai, sąveiką;

41.   primena, kad susisiekimas atlieka esminį vaidmenį atokiausių regionų vystymosi srityje, todėl dažniausiai sukuriamos sudėtingos vidaus ir išorės jūrų ir oro transporto sistemos, dėl kurių judumas ir susisiekimas atokiausiuose regionuose yra sudėtingas, tačiau jie neturi alternatyvų oro ar jūrų transportui, be to, šie regionai susiduria su didėjančių transporto kainų problema, kuri turi neigiamą poveikį ekonomikos ir socialinei sritims;

42.   palankiai vertina Komisijos siekį atokiausius regionus integruoti į transeuropinius tinklus, tačiau apgailestauja, kad dauguma šių regionų yra atskirti nuo prioritetinių infrastruktūros koridorių, todėl jiems neskiriamas EITP finansavimas; ragina Komisiją atsižvelgti į šią atskirtį įgyvendinant atokiausiems regionams skirtą strategiją ir, siekiant pašalinti su atokiausių regionų izoliavimu ir nutolimu susijusias kliūtis, užtikrinti investicijas į transportą; ragina Komisiją sukurti konkrečiai atokiausiems regionams skirtą sektorinę sistemą, siekiant pagerinti susisiekimą su atokiausiais regionais ir jų sujungimą su Europos žemynu;

43.   apgailestauja, kad jūrų greitkelių projektų įgyvendinimas nedaug pajudėjo į priekį, nes pirmenybė teikiama trumpų atstumų keliams, o atokiausi regionai neįtraukiami – taip jie diskriminuojami; ragina Komisiją naujai pažvelgti į šią atskirtį įgyvendinant atokiausiems regionams skirtą strategiją;

44.   pabrėžia, kad reikia persvarstyti valstybės pagalbos teikimo schemą, taikomą jūrų transportui, kad transporto jungtims tarp atokiausių regionų ir trečiųjų šalių būtų skiriama viešoji parama;

45.   primygtinai teigia, kad būtina pakoreguoti regioninių oro uostų klasifikaciją, nes atokiausių regionų atveju negalima apsiriboti tik keleivių srautų ir pelno klausimais;

46.   mano, kad, atsižvelgiant į skaitmeninės ekonomikos vaidmenį, skaitmeninės atskirties tarp atokiausių regionų ir Europos problema yra kliūtis, trukdanti atokiausių regionų vystymuisi ir konkurencingumui; pažymi, kad, vėluojant informacinių ir ryšių technologijų (IRT) plėtrai atokiausiuose regionuose, šie regionai tampa nutolę ne tik geografiškai, bet ir skaitmeninių technologijų atžvilgiu; siūlo aktyviau vystyti IRT plečiant ir atnaujinant tinklus, kuriant sąveiką su ERPF ir sudarant geresnes sąlygas šiems projektams gauti finansavimą iš EIB, be to, primygtinai teigia, kad būtina šiems regionams suteikti prioritetines galimybes naudotis programomis GMES ir GALILEO;

Sąveika su Sąjungos jūrų politika (BŽP, EJRŽF)

47.   primena, kad atokiausi regionai suteikia Europos Sąjungai labai svarbaus pasaulio jūrų sektoriaus veikėjo statusą;

48.   ragina Komisiją labiau atsižvelgti į jos pasaulinį jūrų aspektą, į riziką visai Sąjungai, susijusią su jūra, vandenynais ir mėlynuoju augimu, į atokiausių regionų strateginę poziciją, į vaidmenį, kurį jie gali atlikti tausaus naudojimosi jūromis, vandenynais ir pakrantės zonomis srityje, pasaulio jūrų valdymo srityje ir žinių ekonomikos, paremtos žiniomis apie jūrą, vystymo srityje;

49.   konstatuoja, kad nesama pakankamos sąveikos tarp sanglaudos politikos ir BŽP, kurią įgyvendinant dar nepakankamai atsižvelgiama į šių regionų padėtį, ir primygtinai teigia, kad svarbu ir toliau programą POSEI taikyti žuvininkystės srityje, ir siūlo plėtoti mokslinius tyrimus ir inovacijas jūrų ekonomikos srityje, nes jie yra galimo augimo veiksnys;

50.   pabrėžia, kad atokiausi regionai yra priklausomi nuo žuvų išteklių, randamų jų išskirtinėse ekonominėse zonose, kurios yra itin pažeidžiamos biologiniu ir ekologiniu požiūriu, todėl reikia tinkamai ir veiksmingai saugoti jų išskirtines ekonomines zonas, itin pažeidžiamas vertinant biologinio ir ekologinio pobūdžių aspektais, visų pirma sudarant jiems išskirtines sąlygas naudotis vietos laivynais, kuriuose naudojami aplinkai žalos nedarantys žvejybos įrankiai; pabrėžia, kad jose reikia užtikrinti darnų ir tvarų šių išteklių naudojimą, kartu išsaugant žuvininkystės veiklą; ragina ateityje į derybas dėl Sąjungos žvejybos susitarimų įtraukti atokiausių regionų veikėjus ir šiuos susitarimus rengti atsižvelgiant į vietos gyventojų interesus ilguoju laikotarpiu, taip pat ragina į poveikio vertinimus visada įtraukti atokiausiems regionams skirtą skirsnį;

51.   apgailestauja dėl to, kad žuvininkystei skirta programa POSEI, kuria sukuriama tam tikrų žuvininkystės produktų papildomų realizavimo išlaidų, susidarančių dėl šių regionų padėties, kompensavimo sistema, neseniai buvo sujungta su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF), todėl tai nebėra atskiras reglamentas, skirtas konkrečiai tik šiems regionams, ir taip sumažinama pozityviosios diskriminacijos svarba, kuri SESV 349 straipsniu pripažinta kaip atokiausių regionų teisė;

52.   apgailestauja, kad pagal naują BŽP kai kuriems atokiausiems regionams dėl jų padėties nesuteikiama parama laivynui atnaujinti;

Sąveika su bendra žemės ūkio politika

53.   pažymi, kad žemės ūkis yra dinamiškas sektorius, kuriame sukuriama darbo vietų ir kuris dalyvauja plėtojant veiklą, sukuriančią didelę pridėtinę vertę; tačiau primena žemės ūkio atokiausiuose regionuose ypatumus, pavyzdžiui, ūkių mažumą ar ribotą rinką, kurie daro didelį poveikį šiai veiklai; primena, kad trečiasis naujos sanglaudos politikos tikslas yra stiprinti MVĮ žemės ūkio sektoriuje;

54.   teigia, kad žemės ūkis atokiausiuose regionuose susiduria su įvairinimo ir konkurencijos uždaviniais, taip pat su naujais iššūkiais, susijusiais su globalizacija, rinkų liberalizavimu, apsirūpinimo maistu saugumu ir tvariu vystymusi;

55.   pabrėžia, kad būtina išsaugoti programą POSEI, kuri įrodė savo naudą ir kuri yra pritaikyta atokiausiems regionams, tačiau jai nuolat trūksta finansavimo ir šią problemą būtina spręsti kuo skubiau; todėl pabrėžia, kad reikia programai POSEI suteikti reikalingas priemones siekiant atokiausių regionų gamintojams padėti įveikti keliuose sektoriuose numatyto liberalizavimo, susijusio su ES politika ir tarptautinių susitarimų sudarymu pieno, cukraus, romo, mėsos, bananų ir kt. sektoriuose, padarinius; taip pat pabrėžia, kad visa atokiausių regionų žemės ūkio gamyba yra svarbi ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos aspektais, ir mano, kad turi būti išsaugota savita ir nepriklausoma programų POSEI sistema;

56.   ragina kurti sanglaudos politikos ir EŽŪFKP sąveiką, siekiant užtikrinti tvarų vandens išteklių valdymą modernizuojant ir plečiant drėkinimo sistemas, planuojant teritorijas, rengiant mokymus ir kuriant tvarų ir turistų vertinamą žemės ūkį ir kaimo bendruomenes;

57.   ragina Komisiją skatinti vietos produkcijos gamybą ir vietos prekybą, t. y. siekti, kad kokybiški vietos produktai pakeistų importuotus produktus;

58.   remia saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN, AOC) ir vietos ženklų kūrimą atokiausiuose regionuose ir ragina įgyvendinti jų populiarinimo politiką, atitinkančią atokiausių regionų poreikius ir poreikį apsaugoti saugomas geografines nuorodas;

Sąveika su Sąjungos išorės politika

59.   apgailestauja, kad nuolat stokojama ES fondų, EPF, ERPF ir Europos teritorinis bendradarbiavimo (angl. ETC) sąsajos, ypač vykdant tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektus, nors ši sąsaja būtina siekiant įgyvendinti šių fondų tikslus; šiuo atžvilgiu primena, kad reikia užtikrinti, kad EPF ir ERPF programavimo tvarka būtų suderinama;

60.   ragina Komisiją skatinti ES valstybes nares, atokiausius regionus, užjūrio šalis ir teritorijas (UŠT) ir AKR valstybes tartis ir stiprinti dialogą siekiant gerinti atokiausių regionų integraciją į jų geografinius baseinus; šiuo tikslu pabrėžia, kad Sąjungos delegacijos turi aktyviau atlikti svarbiausią vaidmenį siekiant palengvinti įvairių programavimo veikėjų dialogą atokiausiuose regionuose, UŠT ir AKR valstybėse;

61.   ragina Komisiją labiau atsižvelgti į atokiausių regionų geostrateginę padėtį, nes jie yra netoli daugelio kitų žemynų;

62.   ragina Komisiją baigti rengti Platesnės kaimynystės veiksmų planą, kurį ji rengia nuo 1999 m., ir nustatyti, kokios kliūtys trukdo atokiausius regionus integruoti į atitinkamus geografinius baseinus bei pasiūlyti spendimus, kurie padėtų tai padaryti; šiuo atžvilgiu primena apie išskirtinius istorinius ir kultūrinius kiekvieno atokiausio regiono ryšius su kai kuriomis trečiosiomis šalimis, taip pat apie galimą ekonominių, prekybos ir bendradarbiavimo su keliais pasaulio regionais santykių vystymąsi;

63.   prašo Komisijos geriau atsižvelgti į susitarimų, sudarytų su trečiosiomis šalimis, poveikį atokiausių regionų ekonomikai, t. y. reikalauti nuolat atlikti išankstinį poveikio vertinimą siekiant prireikus nustatyti, koks poveikis daromas vadinamųjų pažeidžiamų produktų apsaugai, taip pat į poveikį tinkamos kompensacijos už tam tikriems sektoriams padarytą žalą skyrimui; taip pat ragina sukurti šių regionų regioninių valdžios institucijų konsultavimosi mechanizmą; rekomenduoja Komisijai numatyti šiuo metu taikomų tarptautinių susitarimų periodinius tyrimus, kuriuos atliekant būtų įvertintas atokiausių regionų rinkų pažeidžiamumas ir į jį atsižvelgta;

64.   apgailestauja, kad sudarant susitarimus su Lotynų Amerikos ir AKR valstybėmis neatsižvelgta į atokiausių regionų interesus ir prieš derybas dėl šių susitarimų nebuvo atlikta šių susitarimų poveikio vertinimo;

65.   ragina Komisiją nuolat derėtis, kad į visus prekybos susitarimus su AKR šalimis, kurios yra atokiausių regionų kaimynės, būtų įtraukiamas konkretus skirsnis dėl atokiausių regionų ir AKR šalių rinkos kūrimo, siekiant geriau integruoti atokiausius regionus į jų geografinę aplinką;

66.   primena, kad atokiausi regionai gali būti labai naudingi Sąjungai jai plėtojant ir naudojant savo pajėgumus teikiant humanitarinę pagalbą ištikus gaivalinėms nelaimėms; todėl ragina įsteigti Europos civilinės saugos pajėgas;

Sąveika su kovos su skurdu ir socialine atskirtimi programomis

67.   pabrėžia pagrindines problemas, visų pirma susijusias su socialine atskirtimi, su kuriomis susiduria atokiausi regionai; primena, kad devintasis naujos sanglaudos politikos tikslas yra skatinti socialinę įtrauktį, kovoti su skurdu ir visų formų diskriminacija, taip pat primena, kad ERPF kaip investicijų prioritetas numatyta parama labiausiai skurstantiems gyventojams;

68.   palankiai vertina tai, kad įsteigtas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas, nes jis yra ypač naudingas atokiausiems regionams;

69.   pažymi, kad kai kuriuose atokiausiuose regionuose yra didelis būsto poreikis, nes kai kuriose jų teritorijose demografinis augimas yra gana didelis; ragina įgyvendinti socialiniam būstui skirtą investicijų sistemą, taip pat sukurti konkrečias nuostatas, pagal kurias būtų galima teikti pagalbą, kuria būtų remiamos investicijos į socialinį būstą, ir kurios nebūtų laikomos valstybės pagalba; pažymi, kad kai kuriuose atokiausiuose regionuose vis labiau susiduriama su dykumėjimo problema, dėl kurios nyksta šioms vietovėms būdingos buveinės, todėl reikia kovoti su šiuo reiškiniu naudojantis miestų regeneracijai skirta pagalba ir skatinant ekonominę veiklą, pritaikytą prie įvairių vietovių, siekiant išlaikyti vietos gyventojus;

Sąveika su programa COSME ir su Europos mikrofinansų priemone „Progress“

70.   pažymi, kad kai kuriuose atokiausiuose regionuose vyrauja stipri konkurencija pramonės srityje, visų pirma dėl pigios darbo jėgos ir žaliavų gausos kaimyninėse šalyse; primena, kad trečiasis ir aštuntasis 2014–2020 m. sanglaudos politikos tikslai yra stiprinti MVĮ konkurencingumą ir skatinti tvarių ir kokybiškų darbo vietų kūrimą;

71.   teigia, kad nors atokiausiuose regionuose nepaisant krizės steigiama daug naujų labai mažų įmonių ir MVĮ, jos susiduria su didelėmis galimybės gauti finansavimą problemomis, todėl iškyla pavojus jų vystymuisi ir ilgaamžiškumui;

72.   todėl palankiai vertina būsimos programos COSME tikslus, nes ji skirta remti ES MVĮ, visų pirma joms susiduriant su problemomis dėl finansavimo ir užkariaujant naujas rinkas; palankiai vertina tai, kad plėtojama Europos mikrofinansų priemonė „Progress“; ragina Komisiją užtikrinti šių programų įgyvendinimą atokiausiuose regionuose ir palankiai vertina galimybę užmegzti dialogą su EIB ir Europos investicijų fondu dėl galimybės padėti sudaryti geresnes sąlygas atokiausių regionų MVĮ gauti finansavimą, siekiant kurti vietinius investicijų fondus kiekviename atokiausiame regione ir kurti regionines rizikos kapitalo rinkas;

73.   pabrėžia, kad reikia kiekvieno atokiausio regiono ekonominį vystymąsi pritaikyti prie jo potencialo; pavyzdžiui, pažymi, kad nepakankami atliekų tvarkymo pajėgumai rodo, kad šioje srityje galima daryti pažangą ir užimtumo, ir aplinkosaugos srityse;

74.   palankiai vertina tai, kad neseniai pradėtos viešos konsultacijos tema „MVĮ skirtas žaliasis veiksmų planas“; todėl ragina Komisiją į savo būsimas išvadas įtraukti MVĮ ir atokiausių regionų problemas ir kompetenciją šioje srityje;

75.   pabrėžia, kad turizmas yra vienas pagrindinių atokiausių regionų ekonomikos variklių; todėl mano, kad būtina plėsti ir atnaujinti viešbučių tinklus atokiausiuose regionuose naudojantis bendra ERPF ir programos COSME parama, norint skatinti tvaraus turizmo atokiausiuose regionuose įvairinimą ir pasiūlos vystymą;

76.   siūlo supaprastinti vizų politiką ne tik Sąjungos valstybėms narėms, tačiau ir kai kurioms trečiosioms šalims, siekiant sudaryti geresnes sąlygas turizmui ir skatinti plėtoti turizmą, kai keliaujama į kelias vietas – į atokiausius regionus ir kaimynines šalis;

Sąveika su programa „Kūrybiška Europa“

77.   pažymi, kad kai kurie atokiausi regionai išsiskiria ryškia kultūrų įvairove ir kad atokiausių regionų kultūros lopšys turi turėti galimybę papildyti Europos kultūros lopšį ir atvirkščiai; ragina Europos Komisiją suteikti galimybę atokiausių regionų projektams dalyvauti programoje „Kūrybiška Europa“;

78.   ragina Komisiją nustatyti atokiausių regionų kultūros paveldo turtinimo ir populiarinimo strategiją, įkvėptą programos „Euromed Heritage IV“;

o
o   o

79.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 279 E, 2009 11 19, p. 12.
(2) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 1.


Sąjungos finansų vertinimas
PDF 211k   DOC 51k
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento rezoliucija „Sąjungos finansų vertinimas pagal pasiektus rezultatus. Nauja Europos Komisijos patobulintos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros priemonė“ (2013/2172(INI) )
P7_TA(2014)0134 A7-0068/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 318 ir 319 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į vertinimo ataskaitas, kurias Komisija patvirtino 2012 ir 2013 m. (COM(2012)0040 , COM(2012)0675 ir COM(2013)0461 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0068/2014 ),

A.   kadangi vertinimas yra priemonė, kuria siekiama nustatyti ir suprasti proceso rezultatus ir poveikį, taip pat nustatyti alternatyvas, kuriomis būtų galima gerinti sprendimų priėmimo procesą, ir atitinkamai toliau šį procesą tobulinti;

B.   kadangi vertinimo nereikėtų painioti su auditu, nes vertinimą atlieka valdymo institucijos, o už auditą atsakingos audito įstaigos;

C.   kadangi rezultatų vertinimas ir veiklos rezultatų auditas pagrįsti tikslais, nustatytais pradiniu etapu, programavimo lygmeniu;

D.   kadangi 2011 m. birželio mėn. pristatydamas Komisijos naujosios daugiametės finansinės programos projektą Komisijos pirmininkas J. M. Barroso ragino, kad biudžeto sprendimai būtų priimami „ne atsižvelgiant į įprastines išlaidų kategorijas, kurias lemia biurokratija, bet į faktus ir tikslus […], kad kiekvienas euras būtų išleidžiamas kuo naudingiau“;

E.   kadangi, nepaisant Komisijos įsipareigojimo dėl veiklos rezultatų, veikla grindžiamas biudžeto sudarymas vis dar yra pagrindinis Sąjungos biudžeto sudarymo principas;

F.   kadangi 2013 m. liepos 3 d. Parlamentas paprašė Komisijos įsteigti iš jos pačios, Parlamento, Tarybos ir Audito Rūmų atstovų sudarytą darbo grupę, siekiant apsvarstyti priemones, kurių reikia imtis, kad būtų priimtas rezultatais grindžiamas biudžetas ir būtų parengtas su šiuo klausimu susijęs veiksmų planas su atitinkamu tvarkaraščiu;

1.   pabrėžia, kad pagal SESV 318 straipsnį numatytame įvertinimo pranešime daugiausia dėmesio skiriama Sąjungos finansams, pagrįstiems pasiektais rezultatais, taigi jį taikant papildomas Audito Rūmų metinės ataskaitos 1–9 skyriuose nustatytas atitikties metodas ir Parlamentui suteikiama galimybė veiksmingiau įgyvendinti viešųjų ES veiksmų politinės kontrolės įgaliojimus;

2.   primena, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra yra politinė, ją taikant dėmesys sutelkiamas į Komisijos Europos Sąjungos biudžeto įgyvendinimą savo atsakomybe ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis;

3.   primena, kad 2013 m. balandžio 17 d. Parlamentas ragino Komisiją pakeisti pagal 318 straipsnį rengiamo įvertinimo pranešimo struktūrą, „vidaus politikos sritis atskirti nuo išorės politikos, o vidaus politikos skirsnyje daugiausia dėmesio skirti strategijai „Europa 2020“ [...]; ypatingą dėmesį [...] skiriant įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas padarytai pažangai“(1) ;

4.   taip pat primena, kad prie 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) pridėtame tarpinstituciniame susitarime(2) nurodoma, kad „Komisija vidaus politiką, kurioje daugiausia dėmesio skiriama strategijai „Europa 2020“, atskirs nuo išorės politikos ir naudos daugiau informacijos apie veiklą, įskaitant veiklos audito rezultatus, kad įvertintų ES finansus remiantis pasiektais rezultatais“;

5.   pabrėžia, kad veikla grindžiamas biudžeto sudarymas tebėra pagrindinis principas, kurio laikomasi rengiant Sąjungos biudžetą; nerimauja dėl to, kad Audito Rūmai savo 2012 m. metinėje ataskaitoje daro išvadą, jog daugelyje ES biudžeto sričių teisinis pagrindas yra sudėtingas ir nėra pakankamai atsižvelgiama į veiklos rezultatus, taip pat apgailestauja, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpio pasiūlymai, susiję su žemės ūkiu ir sanglauda, iš esmės ir toliau yra grindžiami sąnaudomis (susiję su išlaidomis), todėl juose prioritetas vis dar skiriamas atitikčiai taisyklėms, o ne veiklos rezultatams;

6.   džiaugiasi, kad paskutinėje ataskaitoje dėl Sąjungos finansų vertinimo pagal pasiektus rezultatus (COM(2013)0461 ) Komisija atsižvelgė į kelias Parlamento sprendime patvirtinti biudžeto įvykdymą pateiktas rekomendacijas;

7.   vis dėlto apgailestauja, kad užuot daugiausia dėmesio skyrusi tam, kaip pasiekti pagrindiniai Sąjungos tikslai ir koks jos vykdomos politikos veiksmingumas, Komisija pateikia kelias vertinimo santraukas, kuriose aptartos visų dabartinės daugiametės finansinės programos ES politikos išlaidų sričių programos pagal dabartines biudžeto išlaidų kategorijas;

8.   pabrėžia, kad Audito Rūmai įvertino antrąjį ir trečiąjį įvertinimo pranešimus ir padarė išvadą, kad nors ir buvo patobulinimų, pranešime nepateikiama pakankamai įrodymų apie ES politika pasiektus laimėjimus, kurie būtų pakankamai išsamūs, svarbūs ir patikimi, jog juos būtų galima naudoti per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

9.   primygtinai ragina Komisiją savo Sąjungos finansinių laimėjimų vertinime naudoti konkrečią informaciją apie valstybių narių laimėjimus;

10.   pakartoja, kad finansinių rezultatų įvertinimo ataskaitoje neturėtų būti pateikiamas dar vienas dalinių programavimo laikotarpio vidurio arba pabaigos vertinimų rinkinys;

11.   pabrėžia, kad biudžeto valdymo institucija kasmet turi susidaryti aiškų vaizdą apie tikrąjį pagrindinių Sąjungos tikslų pasiekimo mastą, nurodomą, pirma, atlikus pagrindinių finansinių programų vertinimą ir, antra, atlikus horizontalųjį vertinimą pagal veiklos išlaidų programos suvestines(3) , įvertinant kokiu mastu programomis prisidėta siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

12.   mano, kad Komisijos atliktas vertinimas turėtų būti Audito Rūmų informacijos šaltinis ir atspirties taškas; prašo Audito Rūmų kasmet atlikti Komisijos vykdomo vertinimo proceso auditą, savo metinėje ataskaitoje Parlamentui pateikti šio proceso audito ataskaitą ir atsižvelgti į minėtą auditą nustatant savo atliekamo veiklos rezultatų audito programą;

13.   ragina Audito Rūmus pranešti Parlamentui apie Komisijos padarytą pažangą kuriant ir vykdant savo rizikos valdymo, valdysenos ir vidaus kontrolės procesus, kad Sąjungos tikslus būtų galima pasiekti užtikrinant skaidrumą ir atskaitomybę, ir parengti rekomendacijas, jei bus nustatyta trūkumų;

14.   pritaria veiksmų planui, kuriuo siekiama parengti pagal 318 straipsnį rengiamą įvertinimo pranešimą, kaip nustatyta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (SWD(2013) 0229), pateikiamame kartu su paskutine Komisijos parengta vertinimo ataskaita, ir ypač džiaugiasi, kad į pagal 318 straipsnį rengiamą įvertinimo pranešimą įtraukta valdymo plane pateikiama informacija apie veiklos rezultatus, metinės veiklos ataskaitos ir apibendrinamoji ataskaita, kaip Parlamentas reikalavo 2013 m.;

15.   taip pat džiaugiasi, kad Komisija ketina pakeisti įvertinimo pranešimo struktūrą ir pagrįsti jį nauju kitos DFP veiklos rezultatų planu;

16.   pabrėžia, kad šiame veiklos rezultatų plane turėtų būti šie trys svarbiausi elementai: programos tikslų (rezultatų) pasiekimas, patikimas Komisijos ir valstybių narių vykdomas programos valdymas ir tai, kaip programos rezultatai ir patikimas valdymas padeda siekti pagrindinių Sąjungos tikslų;

17.   pabrėžia, kad toks veiklos rezultatų vertinimas galimas tik tose srityse, kuriose ES tenka didelė politinė atsakomybė ir ji iš tikrųjų gali daryti reikšmingą įtaką;

18.   pakartoja, kad vertinimo proceso metu gauti duomenys turėtų būti apibendrinti bendroje suvestinėje ir, turint mintyje vidaus politiką, susieti su strategijos „Europa 2020“ uždaviniais;

19.   ragina Komisiją iki kitų metų, einančių po vertinamų finansinių metų, birželio 30 d. Parlamentui ir Tarybai pateiktų Sąjungos finansų įvertinimo pranešimą, pagrįstą pasiektais rezultatais, numatytą SESV 318 straipsnio antroje pastraipoje;

20.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir Europos Sąjungos Audito Rūmams.

(1) Žr. Parlamento sprendimą dėl Europos Sąjungos 2011 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos (OL L 308, 2013 11 16, p. 27).
(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(3) Žr. 2014 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas. Darbo dokumento I dalis. Veiklos išlaidų programos suvestinės, COM(2013)0450 2013 m. birželio mėn.


EB ir Kosta Rikos, Salvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Nikaragvos ir Panamos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas, išskyrus jo 49 straipsnio 3 dalį ***
PDF 193k   DOC 36k
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo, išskyrus jo 49 straipsnio 3 dalį, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (12399/2013 – C7-0425/2013 – 2012/0219A(NLE)) (Pritarimo procedūra)
P7_TA(2014)0135 A7-0463/2013

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12399/2013),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą (13368/2012),

–   atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 209 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7‑0425/2013 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0463/2013 ),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


EB ir Kosta Rikos, Salvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Nikaragvos ir Panamos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas, kiek tai susiję su jo 49 straipsnio 3 dalimi ***
PDF 192k   DOC 36k
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo, kiek tai susiję su jo 49 straipsnio 3 dalimi, sudarymo Europos Sąjungos vardu, projekto (12400/2013 – C7-0426/2013 – 2012/0219B(NLE)) (Pritarimo procedūra)
P7_TA(2014)0136 A7-0119/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12400/2013),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą (13368/2012),

–   atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 79 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7‑0426/2013 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0119/2014 ),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.


Valstybių narių užimtumo politikos gairės *
PDF 188k   DOC 34k
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2013)0803 – C7-0417/2013 – 2013/0392(NLE)) (Konsultavimasis)
P7_TA(2014)0137 A7-0470/2013

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0803 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0417/2013 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0470/2013 ),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


Pridėtinės vertės mokesčio bendra sistema *
PDF 373k   DOC 59k
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl standartinės PVM deklaracijos iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (COM(2013)0721 – C7-0394/2013 – 2013/0343(CNS) ) (Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)
P7_TA(2014)0138 A7-0090/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0721 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0394/2013 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0090/2014 ),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)   Tarybos direktyva 2006/112/EB12 reikalaujama, kad apmokestinamieji asmenys pateiktų PVM deklaracijas, tačiau valstybėms narėms suteikiama lankstumo nustatyti, kokią informaciją reikia pateikti. Tai lemia skirtingų taisyklių ir tvarkos, reglamentuojančių PVM deklaracijų teikimą Sąjungoje, atsiradimą, taip didinamas sudėtingumas įmonėms ir PVM prievolėmis sukuriama kliūčių Sąjungos prekybai;
(1)   Tarybos direktyva 2006/112/EB12 reikalaujama, kad apmokestinamieji asmenys pateiktų PVM deklaracijas, tačiau valstybėms narėms suteikiama lankstumo nustatyti, kokią informaciją reikia pateikti. Tai lemia skirtingų taisyklių ir tvarkos, reglamentuojančių PVM deklaracijų teikimą Sąjungoje, atsiradimą, taip didinamas sudėtingumas įmonėms, atsiranda nereikalinga administracinė našta valstybių narių mokesčių institucijoms ir apmokestinamiesiems asmenims, atsiranda spragų sukčiavimui PVM vykdyti, PVM prievolėmis sukuriama kliūčių Sąjungos prekybai ir atsiranda nereikalingų sąnaudų tiek valstybių narių mokesčių institucijoms, tiek apmokestinamiesiems asmenims ;
_____________
_____________
12 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).
12 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)   siekiant sumažinti įmonių naštą ir pagerinti vidaus rinkos veikimą reikėtų nustatyti standartinę PVM deklaraciją visoms veiklą Sąjungoje vykdančioms įmonėms. Standartinių deklaracijų naudojimas turėtų padėti valstybėms narėms kontroliuoti PVM deklaracijas;
(2)   siekiant sumažinti įmonių naštą ir pagerinti vidaus rinkos veikimą reikėtų nustatyti standartinę PVM deklaraciją visoms veiklą Sąjungoje vykdančioms įmonėms, ir standartinių deklaracijų naudojimas turėtų padėti tiek surinkti ir mokėti PVM, tiek valstybių narių mokesčių institucijoms kontroliuoti PVM deklaracijas. Jomis taip pat turėtų būti prisidedama prie pagalbos įmonėms laikytis PVM teisės aktų taip mažinant klaidų lygį ir galiausiai prisidedama prie sukčiavimo PVM ir PVM nepriemokos mažinimo ar netgi panaikinimo ;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)   administracinę naštą reikia sumažinti iki minimumo. Todėl standartinėje PVM deklaracijoje reikalaujama informacija turėtų būti apribota tik privalomos pateikti informacijos rūšimis. Be to, valstybėms narėms turėtų būti neleidžiama standartinėje PVM deklaracijoje ir kitose deklaracijose reikalauti kitos informacijos, nei nustatytos direktyvos XI antraštinės dalies 5 skyriuje;
(3)   administracinę naštą reikia sumažinti iki minimumo. Todėl standartinėje PVM deklaracijoje reikalaujama informacija turėtų būti apribota tik privalomos pateikti informacijos rūšimis. Be to, valstybėms narėms turėtų būti neleidžiama standartinėje PVM deklaracijoje ir kitose deklaracijose reikalauti kitos informacijos, nei nustatytos direktyvos XI antraštinės dalies 5 skyriuje. Visą galimą standartinės PVM deklaracijos naudą bus įmanoma gauti tik tada, jeigu valstybės narės laiku ir visiškai perkels šią direktyvą į nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, nenukrypdamos nuo jos taikymo srities ;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)   valstybių narių mokesčių institucijos turėtų pasirūpinti internetiniais pareigūnų ir apmokestinamųjų asmenų mokymais, kaip tinkamai naudotis elektroninėmis deklaracijomis, siekiant užtikrinti, kad standartinės PVM deklaracijos būtų teikiamos tinkamai ir saugiai;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)   siekiant toliau mažinti įmonių naštą ir gerinti vidaus rinkos veikimą, reikia visose valstybėse narėse suvienodinti standartinės PVM deklaracijos informacijos reikalavimus, o Komisija per penkerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos turėtų įvertinti, kaip tuo požiūriu įgyvendinama ši direktyva, ir pateikti atitinkamų pasiūlymų;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Ne vėliau kaip ...* [OL: prašom įrašyti datą: penkeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija, atsižvelgdama į siekį toliau mažinti įmonių naštą ir gerinti vidaus rinkos veikimą, persvarsto, ar ši direktyva yra tinkama. Apie šio persvarstymo rezultatus pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai, jei reikia, kartu pateikiant atitinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Per tris mėnesius nuo direktyvos paskelbimo dienos paskelbiamas jos konsoliduotas su direktyva, kurią ji iš dalies keičia, tekstas.

Sprendimo 2009/831/EB nuostatų dėl jo taikymo laikotarpio dalinis keitimas *
PDF 188k   DOC 34k
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 2009/831/EB nuostatos dėl jo taikymo laikotarpio (COM(2013)0930 – C7-0022/2014 – 2013/0446(CNS) ) (Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)
P7_TA(2014)0139 A7-0113/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0930 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0022/2014 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7-0113/2014 ),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


Sprendimo 2004/162/EB dalinis keitimas, kiek tai susiję su jo taikymu Majotui nuo 2014 m. sausio 1 d. *
PDF 187k   DOC 35k
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2004/162/EB, kiek tai susiję su jo taikymu Majotui nuo 2014 m. sausio 1 d. (COM(2014)0024 – C7-0031/2014 – 2014/0010(CNS) ) (Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)
P7_TA(2014)0140 A7-0144/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2014)0024 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0031/2014 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7-0144/2014 ),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


EB ir Indonezijos pagrindų susitarimas dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo, išskyrus su readmisija susijusius klausimus
PDF 249k   DOC 102k
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo, išskyrus su readmisija susijusius klausimus, sudarymo projekto (11250/2013 – C7-0351/2013 – 2013/0120A(NLE))
P7_TA(2014)0141 A7-0093/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11250/2013),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo projektą (14032/2009),

–   atsižvelgdamas į 1980 m. kovo 7 d. Europos ekonominės bendrijos ir Indonezijos, Malaizijos, Filipinų, Singapūro bei Tailando (Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) narių) bendradarbiavimo susitarimą(1) ir vėlesnius prisijungimo protokolus,

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Europa ir Azija: strateginis glaudesnės partnerystės pagrindas“(2) ,

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl padėties Indonezijoje, ypač Ačeho provincijoje(3) ,

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Ačeho(4) ,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl neseniai Indijos vandenyno regione įvykusios cunamio katastrofos(5) ,

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos derybas dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo, kurias 2004 m. lapkričio 25 d. įgaliojo pradėti Taryba ir kurios baigtos 2007 m. birželio mėn., o susitarimai pasirašyti 2009 m. lapkričio 9 d.,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 29 d. pasirašytą Europos Sąjungos ir Indonezijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų(6) ,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Indonezijos, įskaitant išpuolius prieš mažumų atstovus(7) ,

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES užsienio politikos dėl Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos, Pietų Afrikos (BRICS) ir kitų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių: tikslai ir strategijos(8) ,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimą 2012/308/BUSP dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Draugystės ir bendradarbiavimo Pietryčių Azijoje sutarties(9) ,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento rinkimų stebėjimo misijų ataskaitas dėl 2004 m. balandžio 5 d. ir 2004 m. rugsėjo 20 d. rinkimų Indonezijoje, 1999 m. rugpjūčio 30 d., 2001 m. rugpjūčio 30 d., 2007 m. balandžio 9 d., 2007 m. birželio 30 d. ir 2012 m. liepos 7 d. rinkimų Rytų Timore bei 2006 m. gruodžio 11 d. rinkimų Ačeho provincijoje,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 27 d. Džakartos pareiškimą dėl kovos su korupcija agentūrų principų,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91, 100 straipsnius, 191 straipsnio 4 dalį, 207 ir 209straipsnius kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto preliminarų pranešimą (A7-0093/2014 ),

A.   kadangi Europos Sąjungos ir Indonezijos Respublikos (toliau – Indonezija) santykiai turi būti reglamentuojami pagal minėtą pagrindų susitarimą dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo (toliau – PBS);

B.   kadangi PBS yra pirmasis tokio pobūdžio Europos Sąjungos ir Indonezijos susitarimas ir juo siekiama stiprinti abiem šalims svarbų politinį, ekonominį bei sektorinį bendradarbiavimą, taip pat toliau stiprinti dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą sprendžiant visuotines problemas;

C.   kadangi PBS kaip esminiai elementai patvirtinamos vertybės, nustatytos Jungtinių Tautų Chartijoje, Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kitose tarptautinėse sutartyse, taikomose abiem šalims, bei jų įsipareigojimas demokratijos, gero valdymo ir teisinės valstybės principams, taip pat nuostatos dėl bendradarbiavimo tokiose srityse kaip žmogaus teisės, prekyba ir investicijos, energetika, turizmas, transportas ir infrastruktūra, jūrų apsauga ir žuvininkystė, pramonės politika ir mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), duomenų apsauga ir intelektinės nuosavybės teisės bei kova su masinio naikinimo ginklų platinimu ir organizuotu nusikalstamumu, korupcija, pinigų plovimu, terorizmu ir teroristų finansavimu sukūrimo ar stiprinimo;

D.   kadangi Indonezija yra ketvirta pagal gyventojų skaičių valstybė pasaulyje, trečioji pagal dydį demokratinė valstybė, didžiausia šalis, kurioje daugumą sudaro musulmonai ir gyvena milijonai kitokio tikėjimo žmonių, taip pat nevienalytė visuomenė, turinti daugiau kaip 240 mln. įvairių etninių grupių įvairiomis kalbomis kalbančių ir skirtingoms kultūroms priklausančių piliečių, iš kurių 40 proc. yra jaunesni nei 25 metų; ši šalis strategiškai išsidėsčiusi daugiau kaip 17 000 salų, išsibarsčiusių per 5 400 kilometrų iš rytų į vakarus Indijos ir Ramiajame vandenynuose;

1.  prašo Tarybos atsižvelgti į šias rekomendacijas:

   a) palankiai vertina PBS kaip pirmąjį tokio pobūdžio susitarimą tarp ES ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos narių; mano, kad šiuo susitarimu atsižvelgiama į vis didesnę svarbą įgaunančius ES ir Indonezijos ryšius ir juo pradedamas naujas dvišalių santykių, pagrįstų tokiais bendrais principais, kaip demokratija, teisinė valstybė ir žmogaus teisės, lygybė, tarpusavio pagarba ir abipusė nauda, etapas;
   b) pabrėžia po 33 metų autoritarinio karinio valdymo jau 15 metų trunkantį Indonezijos demokratinio, politinio, socialinio ir ekonominio persitvarkymo procesą; pažymi, kad Indonezijoje sparčiai vyksta urbanizacija, šalyje greitai auga vidurinė klasė (daugiau nei 70 mln.), joje gausu gamtos išteklių, jos didžiausia Pietryčių Azijoje ekonomika (per pastaruosius dvejus metus šalies BVP padidėjo daugiau kaip 6 proc.), pusė pasaulio prekybos srautų eina per jos šiaurinę jūrų sieną ir vis labiau stiprėja diplomatinis Indonezijos vaidmuo regioniniuose ir pasauliniuose forumuose, pvz., JT, PPO, Indijos vandenyno šalių komisijoje (IOC), Didžiojo dvidešimtuko grupėje (G20) ir ASEAN, Indonezija yra pastarosios organizacijos įkūrėja ir didžiausia narė, taip pat pripažįsta svarbų Indonezijos vaidmenį platesniame regione;
   c) giria Indonezijos padarytą pažangą kuriant demokratinę valdymo sistemą ir jos pliuralistinės visuomenės demonstruojamą atsidavimą demokratijos vertybėms, parodytą per laisvus ir teisingus rinkimus, žiniasklaidos laisvę, pilietinės visuomenės aktyvumą, ekonominį atsparumą ir skurdo mažinimą, švietimo srityje ir pagal kitus Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) rodiklius, puoselėjant gerus santykius su kaimyninėmis šalimis ir remiant demokratiją ir žmogaus teises; tačiau pažymi, kad vis dar iškyla didelių problemų teisinės valstybės ir žmogaus teisių apsaugos srityse, visų pirma užtikrinant žmogaus teisių pažeidėjų, įskaitant kariškius, ir mažumų, pvz., religinių ir etninių grupių, tam tikrai lyčiai priklausančių asmenų ir lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų, teises pažeidžiančių asmenų atsakomybę, taip pat problemų, susijusių su kova su korupcija; pabrėžia, kad šie iššūkiai gali būti sprendžiami pasitelkus tarptautinį bendradarbiavimą, visų pirma pagal PBS;
   d) atkreipia dėmesį į sparčiai besiplečiančius ES ir Indonezijos prekybos ir kitų ekonomikos sričių ryšius, turint omenyje verslo galimybes, kurias siūlo vis didesnes užsienio ir vidaus investicijas pritraukusi šalies ekonomika; rekomenduoja, kad, norint išlaisvinti visą Indonezijos ekonominį potencialą ir skatinti tvarų augimą, darbo vietų kūrimą ir skurdo mažinimą ES valstybėse narėse ir Indonezijoje, bendradarbiaujant pagal BPS nuostatas, susijusias su prekyba ir investicijomis, mokesčiais ir muitais, ekonominės politikos dialogu, aplinka, pramonės politika ir MVĮ bei transportu, reikėtų siekti šalyje geresnės infrastruktūros bei susisiekimo galimybių ir pagerintos reglamentavimo sistemos;
   e) pabrėžia, kad PBS siekiama toliau stiprinti ES ir Indonezijos santykius, papildant egzistuojančias bendradarbiavimo priemones ir bendradarbiauti sprendžiant visuotines problemas, remiantis bendrais lygybės, tarpusavio pagarbos, abipusės naudos, demokratijos, aktyvaus pilietinės visuomenės dalyvavimo, teisinės valstybės, gero valdymo ir pagarbos žmogaus teisėms principais, plėtojant politinį ir ekonominį bendradarbiavimą prekybos, investicijų, pramonės politikos ir MVĮ, aplinkos apsaugos, klimato kaitos, energijos išteklių, mokslo ir technologijų, intelektinės nuosavybės teisių srityse, taip pat turizmo, švietimo ir kultūros, migracijos bei kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, prekyba narkotikais, korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis srityse;
   f) mano, kad Indonezijos ir ES santykiai turėtų būti pripažinti strateginiais ir turėtų būti reguliariai rengiami aukščiausiojo lygio susitikimai dvišaliams ir pasauliniams įvykiams aptarti; rekomenduoja, kad reguliariai būtų rengiami aukšto lygio, t. y. Europos Komisijos Pirmininko, Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo bei Europos Parlamento narių, vizitai į Indoneziją ir kad, siekiant intensyvesnių žmonių tarpusavio ryšių ir pilietinės visuomenės mainų, būtų abipusiškai palengvintas vizų režimo klausimo ir tarptautinių pilietinės visuomenės organizacijų prieigos klausimo sprendimas; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Jungtinio komiteto sukūrimą pagal PBS 41 straipsnį, kuris bent kas dvejus metus susitiks Indonezijoje arba Briuselyje;
   g) primygtinai ragina ES ir Indoneziją pasinaudoti visomis PBS suteikiamomis galimybėmis, kad būtų pasiekta ilgalaikė geostrateginė nauda sprendžiant pasaulines saugumo problemas dvišaliuose, regioniniuose ir pasauliniuose daugiašaliuose forumuose, pvz., kova su klimato kaita ir masinio naikinimo ginklų platinimu, terorizmu, korupcija, organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais, pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, bendradarbiavimas duomenų apsaugos srityse, taip pat tolesnis bendradarbiavimas kitose srityse, kurios nėra aiškiai įtrauktos į PBS, pvz., pasirengimo nelaimėms ir reagavimo į jas, konfliktų sprendimo, šaulių ir lengvųjų ginklų bei laivybos saugumo, įskaitant piratavimą, srityse;
   h) palankiai vertina tai, kad 2006 m. Indonezija ratifikavo Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, taip pat tai, kad neseniai ratifikuoti įvairūs JT žmogaus teisių srities dokumentai, susiję su darbuotojais migrantais, neįgaliaisiais, vaikų dalyvavimu ginkluotuose konfliktuose ir prekyba vaikais, vaikų prostitucija ir vaikų pornografija; tikisi, kad bus vykdomos institucinės ir teisės reformos, kad būtų užtikrintas šių dokumentų nuostatų laikymasis;
   i) labai vertina taikos susitarimą ir pasiektą ekonominį vystymąsi Ačehe per pastaruosius aštuonerius metus ir tikisi, kad gali būti pasiekta dar didesnė pažanga sprendžiant provincijos ir jos gyventojų skurdo panaikinimo problemą;
   j) palankiai vertina Indonezijos valdžios institucijų pastangas kovojant su korupcija, taip pat Korupcijos panaikinimo komisijos (KPK) veiklą; vis dėlto yra susirūpinęs, kad korupcija vis dar yra rimta problema ir didelė kliūtis vystymuisi, nors 2006 m. Indonezija ratifikavo Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją, todėl primygtinai ragina imtis tolesnių veiksmų pagal PBS 35 straipsnį ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais kovos su korupcija srityje, įskaitant turto, paslėpto ES valstybėse narėse arba kurioje nors kitoje jurisdikcijoje, susigrąžinimą, taip pat kovos su ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais srityse;
   k) ragina ES valstybes nares išplėsti savitarpio teisinę pagalbą palaikant ryšius su Indonezija kovos su korupcija srityje ir bendradarbiauti su Indonezija siekiant, kad joje negalėtų saugiai veikti subjektai, įsitraukę į korupciją ir vykdantys žmogaus teisių pažeidimus;
   l) atkreipia dėmesį į Indonezijos įstatymo Nr. 34/2004 ir 2009 m. ministrų nutarimo Nr. 22, kuriuose nustatyta, kad visas karines verslo sritis ir ekonominę veiklą privalo perimti Indonezijos vyriausybė, svarbą; pabrėžia itin svarbų šio įstatymo ir nutarimo laikymosi poveikį demokratinei atskaitomybei kovojant su korupcija ir užtikrinant žmogaus teisių apsaugą;
   m) pripažįsta Indonezijos atliktą vaidmenį vadovaujant Balio forumo žmogaus teisių klausimais procesui regioniniu lygmeniu; vis dėlto yra susirūpinęs dėl įstatymo Nr. 8/1985 ir naujo įstatymo dėl masinių organizacijų Nr. 17/2013 (kuriuo pakeičiamas ankstesnis įstatymas dėl asociacijų Nr. 8/1985) ir dėl pilietinių organizacijų (ORMAS įstatymo) neatitikimo, kuris, nepaisant skelbiamo tikslo užtikrinti toleranciją ir užkirsti kelią smurtui prieš visuomenės grupes, jei nebus persvarstytas siekiant suderinti jį su tarptautiniais žmogaus teisių standartais, kelia pavojų, kad bus nustatyti bereikalingi ir kartais apsunkinantys administraciniai, teisiniai ir finansiniai apribojimai nevyriausybinių organizacijų veiklai ir dėl to labai sumažinti pilietinės visuomenės pajėgumai veikti Indonezijoje, taip pat bus apribotos asociacijų, žodžio, susirinkimų ir minties, sąžinės ir religijos laisvės; atsižvelgdamas į tai mano, kad kasmetinis ES ir Indonezijos dialogas žmogaus teisių klausimais yra tinkama platforma, kuria pasinaudojant galima spręsti tokius susirūpinimą keliančius klausimus;
   n) pabrėžia, kad Indonezijoje veikiančios nacionalinės ir užsienio įmonės savo veiklą turi vykdyti laikydamosi įmonių socialinės atsakomybės principų; palankiai vertina vyriausybės nutarimą Nr. GR 47/2012 dėl ribotos atsakomybės bendrovių socialinės atsakomybės ir atsakomybės už aplinką, kuris taikomas apskritai Indonezijos bendrovėms ir kuriuo teikiamos paskatos ir numatomos sankcijos; tačiau pabrėžia, kad būtina kurti pajėgumus įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus; ragina ES pasinaudojant PBS teikti būtiną techninę paramą, o Indoneziją – parengti savo nacionalinį JT pagrindinių principų įgyvendinimo planą; palankiai vertina tai, kad Indonezija 2012 m. lapkričio mėn. surengė tarptautinį susitikimą, kuriam vadovavo jos Korupcijos panaikinimo komisija kartu su Jungtinių Tautų vystymosi programos atstovais ir Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru ir kuriame buvo diskutuojama kovos su korupcija agentūrų principų tema;
   o) apgailestaudamas pažymi, kad didesnis dėmesys islamo mokymui viešojo švietimo sistemoje, prieštaraujantis religinio, etninio ir kultūrinio pliuralizmo ir įvairovės akcentavimui, kuris įtvirtintas Indonezijos šūkyje „Bhineka Tunggal Ika“ (angl. vienybė įvairovėje), taip pat paplitusi nuomonė, kad valdžios institucijoms trūksta ryžto spręsti religinio ekstremizmo problemas, laikoma viena iš atvejų, susijusių su sektantų smurtu ir asmenų, priklausančių religinėms ir etninėms mažumoms, diskriminacija, padažnėjimo priežastimi; išlieka susirūpinęs dėl etninėms mažumoms priklausančių asmenų, moterų ir lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų diskriminacijos, priekabiavimo prie jų arba smurto prieš juos, kuris kartais vykdomas remiantis įvairiomis taisyklėmis ir reglamentais, susijusiais su pornografija, šventvagyste arba religinių mažumų veikla;
   p) reiškia susirūpinimą dėl smurto prieš religines mažumas, kuris atsispindi išpuoliuose prieš achmaditus ir musulmonus šiitus, ir dėl bažnyčių kai kuriose šalies dalyse uždarymo, taip pat dėl diskriminacinių reglamentų ir valstybės veiksmų prieš asmenis, nepriklausančius vienai iš šešių pripažįstamų religijų, civilinio santuokų ir gimimų registravimo srityje arba išduodant tapatybės korteles; primygtinai ragina Indonezijos valdžios institucijas užtikrinti praktinį Konstitucijoje numatytos religijos laisvės įgyvendinimą ir toliau skatinti religinę toleranciją; atsižvelgdamas į tai mano, kad kasmetinis ES ir Indonezijos dialogas žmogaus teisių klausimais ir PBS 39 straipsnis dėl valstybės ir viešojo administravimo modernizavimo suteikia tinkamą tokių susirūpinimą keliančių klausimų sprendimo platformą;
   q) primena, kad mirties bausmės panaikinimas yra pagrindinis Sąjungos žmogaus teisių politikos tikslas; ragina Indonezijos valdžios institucijas svarstyti mirties bausmės panaikinimo klausimą arba bent jau paskelbti moratoriumą jos taikymui; atsižvelgdamas į tai mano, kad kasmetinis ES ir Indonezijos dialogas žmogaus teisių klausimais yra tinkama platforma, kuria pasinaudojant galima spręsti tokius susirūpinimą keliančius klausimus; be to, primygtinai ragina ES glaudžiau bendradarbiauti su Indonezijos pilietine visuomene, kad taip būtų skatinama pagarba žmogaus teisėms, teisinės valstybės principo laikymasis ir kova su korupcija, taip pat remiamas mirties bausmės panaikinimas;
   r) išlieka labai susirūpinęs dėl kankinimų ir kitų žmogaus teisių pažeidimų, kurie vykdomi prieš civilius gyventojus Papua ir Vakarų Papua, kur, remiantis apskaičiavimais, per pastaruosius 50 metų buvo nužudyta daugiau kaip 100 000 žmonių; palankiai vertina naujausią Papua gubernatoriaus pranešimą apie galimybę pirmą kartą po daugelio metų į Papua patekti užsienio žurnalistams ir veikti NVO; ragina ES pasiūlyti pagalbą Indonezijos valdžios institucijoms, kaip anksčiau buvo padaryta Ačeho atveju, plėtojant visapusį požiūrį, kuris padėtų pagerinti padėtį Papua; išlieka susirūpinęs dėl saugumo pajėgų ir nepriklausomybės siekiančių grupių susidūrimų ir dėl nerimą keliančių pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus, kurie priskiriami saugumo pajėgoms, taip pat pažangos švietimo, sveikatos priežiūros ir galimybių įsidarbinti bei galimybių naudotis žodžio ir susirinkimų laisve srityse, kurios labai svarbios Papua gyventojams, taip pat aplinkos, gamtos išteklių ir jų kultūrinio tapatumo apsaugos srityse, trūkumo; primygtinai ragina Indonezijos valdžios institucijas leisti į teritoriją patekti nepriklausomiems ES stebėtojams;
   s) giria Indonezijos vyriausybės pastangas sudaryti galimybes Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui veikti šalyje ir teikti pagalbą sprendžiant prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių klausimus; pažymi viešų politinių diskusijų svarbą siekiant didinti visuomenės paramą prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams; be to, siūlo, kad Indonezija ir ES visapusiškai įgyvendintų PBS 34 straipsnį siekdamos bendradarbiauti sprendžiant migracijos klausimus, įskaitant teisėtos ir neteisėtos migracijos, kontrabandos ir prekybos žmonėmis klausimus;
   t) primygtinai ragina ES ir Indoneziją glaudžiai bendradarbiauti pagal PBS 4 straipsnį dėl teisinio bendradarbiavimo siekiant, kad Indonezija baigtų ratifikuoti 1948 m. JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;
   u) palankiai vertina tęsiamą dialogą žmogaus teisių klausimais, kurį ES ir Indonezija užmezgė 2010 m., ir ragina, kad pilietinė visuomenė aktyviau dalyvautų dialoge ir prisidėtų prie jo bei įgyvendinant Nacionalinį veiksmų planą žmogaus teisių srityje;
   v) palankiai vertina 2006, 2008 ir 2010 m. reglamentus, kuriais uždraudžiamas moterų lyties organų žalojimas; pripažįsta Indonezijos valdžios institucijų dedamas pastangas, įskaitant Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir JT vaiko teisių konvencijos ratifikavimą, taip pat Nacionalinės komisijos dėl smurto prieš moteris (indon. Komnas Perempuan) ir vietos pilietinės visuomenės atliktą darbą siekiant skleisti informaciją apie moterų lyties organų žalojimo pavojus; pažymi, kad, nepaisant šių pastangų ir JT rezoliucijos dėl moterų lyties organų žalojimo uždraudimo priėmimo, ši tradicija vis dar gyva kai kuriose Indonezijos dalyse; atsižvelgdamas į tai rekomenduoja, kad ES ir Indonezija glaudžiai bendradarbiautų pagal PBS 31 straipsnį dėl sveikatos ir pasinaudotų dialogu žmogaus teisių klausimais siekdamos keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, kad būtų panaikintas lyties organų žalojimas ir sumažintas tokių procedūrų keliamas pavojus jaunų mergaičių ir moterų sveikatai; ragina Indoneziją dėti dvigubai daugiau pastangų panaikinti šią sunkią smurto dėl lyties prieš mergaites ir moteris apraišką, kuri yra grubus jų žmogaus teisių pažeidimas;
   w) gerai vertina Indonezijos padarytą pažangą vykdant jos Nacionalinį veiksmų planą dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir šalies teisės aktus, skirtus kovai su vaikų išnaudojimu;
   x) pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį atlieka darbuotojų judėjimai palaikant dialogą su vyriausybe ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ir derantis su jais bei siekiant skatinti tinkamas darbo sąlygas ir socialinės apsaugos teises Indonezijoje; rekomenduoja, kad bendradarbiaujant pagal PBS nuostatas dėl žmogaus teisių apsaugos ir nediskriminavimo turėtų būti sprendžiami klausimai, susiję su lyčių lygybe darbo vietoje, ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo klausimas; ypač pabrėžia konkrečių veiksmų, kuriais užtikrinama, kad būtų visapusiškai įgyvendinamos tarptautinės pagrindinės darbo normos, atsižvelgiant į tai, kad dirbančios moterys vis dar patiria išnaudojimą bei diskriminaciją, nes turi dirbti viršvalandžius, joms nepakankamai mokama ir vadovybė prie jų priekabiauja, svarbą;
   y) pabrėžia, kad per pastaruosius šešerius metus ES eksporto į Indoneziją apimtis padvigubėjo – 2012 m. jo vertė sudarė 9,6 mlrd. eurų; pažymi, kad dvišalės prekybos apimties vertė buvo tik 25 mlrd. EUR, Indonezija yra 29-ta pagal dydį ES prekybos partnerė ir tarp ES prekybos partnerių regione užima tik ketvirtą vietą, nors Indonezijos BVP sudaro 40 proc. ASEAN BVP ir jos gyventojų skaičius siekia 40 proc. ASEAN gyventojų skaičiaus; vis dėlto pažymi, kad ES investicijos Indonezijoje yra sparčiai augančios – pagal tiesiogines užsienio investicijas užima antrą vietą po Singapūro, be to, 1 000 ES įmonių šalyje investavo daugiau kaip 1 000 mlrd. EUR ir įdarbino 1,1 mln. indoneziečių;
   z) ragina Indoneziją ir ES apsvarstyti galimybę pradėti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo papildant bendradarbiavimą, kurio siekiama pagal PBS, siekiant palaipsniui pašalinti pagrindines kliūtis prekybai, taip pat stiprinti konsultacijas atitikties PPO taisyklėms klausimais, skatinti taikyti tarptautinius standartus dėl techninių prekybos kliūčių, gerinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, didinti prekybos taisyklių skaidrumą, plėtoti muitinių bendradarbiavimą ir skatinti nediskriminacinę investavimo tvarką ir taip toliau didinti prekybos prekėmis ir paslaugomis, investicijų bei viešųjų pirkimų apimtį;
   aa) pripažįsta Indonezijos pastangas kaip partnerei bendradarbiauti su ES siekiant panaikinti prekybą neteisėtai paruošta mediena ir medienos produktais; atkreipia dėmesį į 2013 m. rugsėjo mėn. ES ir Indonezijos pasirašytą savanoriškos partnerystės susitarimą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT); pažymi, kad per pirmąjį 2013 m. ketvirtį Indonezijos medienos produktų eksportas į ES išaugo 114 proc.; laukia FLEGT licencijų, kuriomis patvirtinamas medienos ir medienos produktų teisėtumas, išdavimo Indonezijos medienai ir medienos produktams, importuojamiems į ES, kai tik abi pusės bus įsitikinusios, kad Indonezijos medienos teisėtumo užtikrinimo sistema (MTUS) yra pakankamai gera; taip pat tikisi, kad bendrais reguliariais vertinimais bus išnagrinėtos susijusių subjektų galimybės įgyvendinti savanoriškos partnerystės susitarimą dėl FLEGT;
   ab) pripažįsta Indonezijos ir ES pagrindinį vaidmenį kovojant su klimato kaita, atsižvelgiant į jų geopolitinę ir ekonominę svarbą, teritorijos dydį bei gyventojų skaičių, palankiai vertina aktyvesnį Indonezijos vaidmenį tarptautinėse derybose klimato kaitos klausimu; giria Indonezijos 2009 m. paskelbtus plataus užmojo planus sumažinti teršalų išmetimo didėjimą ir jos prašymą suteikti tarptautinę paramą, kad šalis galėtų dar labiau sumažinti teršalų išmetimą; pažymi, kad Indonezijoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio priežastis visų pirma yra miškų naikinimas ir žemės naudojimo paskirties keitimas, tačiau manoma, kad iki 2027 m. augantis energetikos sektorius pralenks miškininkystę; taigi ragina PBS šalis nedelsiant nustatyti institucionalizuotą dvišalio bendradarbiavimo mechanizmą pagal PBS 23 straipsnį dėl energetikos, kuris galėtų būti sukurtas remiantis JK Indonezijai skirto klimato kaitos skyriaus, kuris buvo įsteigtas 2011 m., pavyzdžiu, siekiant įvairinti energijos tiekimo būdus vystant naujas ir atsinaujinančias energijos formas ir jų perdavimo infrastruktūras, kad atsinaujinančios energijos šaltinius būtų galima sujungti su paklausos centrais ir energija būtų panaudojama racionaliai, taip siekiant kovoti su klimato kaita ir skatinti tvarų vystymąsi;
   ac) išreiškia rimtą susirūpinimą dėl didėjančios alyvpalmių aliejaus paklausos poveikio miškų naikinimui Indonezijoje, kuri yra didžiausia alyvpalmių aliejaus gamintoja ir vartotoja pasaulyje; palankiai vertina moratoriumą naujo miško kirtimui, dėl kurio vyriausybė sprendimą priėmė 2011 m., bet primygtinai ragina imtis priemonių, kad būtų pašalinta daugelis trūkumų, kurie iki šiol labai mažino jo poveikį;
   ad) palankiai vertina susitarimą dėl aviacijos, kurį ES ir Indonezija pasirašė 2011 m. ir kuriuo panaikinami apribojimai dėl pilietybės dvišalio oro paslaugų teikimo srityje; šiuo susitarimu apskritai stiprinamas ES ir Indonezijos bendradarbiavimas; rekomenduoja imtis tolesnių priemonių pagal PBS 34 straipsnį dėl transporto, visų pirma sukurti glaudų dialogą jūrų ir sausumos transporto srityje siekiant pagerinti infrastruktūrą Indonezijos salyne, taip pat priemonių, kad būtų visapusiškai laikomasi tarptautinių transporto saugumo, saugos ir taršos prevencijos standartų;
   ae) išreiškia didelį susirūpinimą dėl kasmet pasikartojančių miškų gaisrų, kurių priežastis visų pirma yra alyvpalmių aliejaus plantacijos, medienos ruošos įmonės ir ūkininkai , nes siekiama atlaisvinti žemę plantacijoms; šie gaisrai prisideda prie visuotinio atšilimo, todėl Indonezija yra viena iš didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį išmetančių šalių; palankiai vertina Indonezijos vyriausybės pažadą kitų metų pradžioje ratifikuoti ASEAN susitarimą dėl kovos su tarpvalstybine oro tarša ir primygtinai ragina valdžios institucijas skubiai imtis veiksmingesnių prevencinių priemonių;
   af) pažymi, kad turizmas yra vienas iš svarbiausių Indonezijos ekonomikos sektorių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad PBS 17 straipsniu suteikiama puiki galimybė keistis informacija ir nustatyti geriausią praktiką, kaip kuo labiau padidinti Indonezijos gamtos ir kultūrinio paveldo potencialą ir sušvelninti neigiamą poveikį, pvz., taršą arba žalą jūrų ekosistemoms, siekiant sukurti tvarius turizmo modelius ir padidinti teigiamą turizmo įnašą, atsižvelgiant į vietos bendruomenės interesus;
   ag) pažymi, kad Indonezijos ir ES žmonių tarpusavio ryšiai buvo palaikomi vykdant programą „Erasmus Mundus II“, pagal kurią 2008–2010 m. buvo skirta 200 stipendijų; pažymi, kad Europos Komisija planuoja surengti praktinius mokymus ir seminarus siekdama padidinti Indonezijos MVĮ supratimą ir žinias apie tarptautinius standartus ir kokybės reikalavimus; vis dėlto primygtinai ragina toliau stiprinti studentų ir akademinių darbuotojų mainus ir parengti nuolatinių mokymų sistemas pagal PBS 25 straipsnį dėl kultūros ir švietimo, taip pat keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir žiniomis turizmo, verslumo ir kalbų srityse; atsižvelgdamas į tai taip pat ragina Indoneziją ir ES apsvarstyti galimybę pradėti derybas dėl vizų režimo supaprastinimo priemonių siekiant sustiprinti žmonių tarpusavio ryšius;
   ah) pažymi, kad 2007–2013 m. ES Indonezijai skyrė apie 400 mln. EUR paramos vystymuisi; pripažįsta, kad nuo 2014 m. Indonezija jau nebeatitiks orientacinės daugiametės programos (angl. MIP) kriterijų, nes bus pasiekusi mažesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių statusą, nors jai ir toliau taikoma ES bendroji lengvatų sistema (BLS); todėl primygtinai ragina Indoneziją ir toliau vykdyti politiką, kuriai anksčiau buvo teikiama pirmenybė pagal MIP ir kuri buvo pagal ją finansuojama, pvz., švietimo, prekybos ir investicijų, teisėsaugos, teisingumo, bendro pajėgumų kūrimo ir klimato kaitos srityse; mano, kad dvišalis bendradarbiavimas pagal PBS kartu su Europos investicijų banko finansavimu ir visi būsimi ekonominės partnerystės susitarimai atliks itin svarbų vaidmenį toliau numatant tokius prioritetus Indonezijoje;
   ai) siūlo, kad Indonezija ir ES nustatytų bendradarbiavimo sritis pagal PBS nuostatas, kad būtų galima geriau įgyvendinti ir valdyti Indonezijos ekonomikos srities pagrindinį planą (MP3EI) keičiantis žiniomis ir geriausia praktika viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės klausimu, ir kad, laikantis Indonezijos ir kai kurių ES valstybių narių įsipareigojimų G20, abi šalys glaudžiai bendradarbiautų kovojant su pelno perkėlimu, mokesčių vengimu ir sukuriant automatinio keitimosi su mokesčiais susijusia informacija sistemą;
   aj) primygtinai ragina ES įgyvendinant PBS remti Indonezijos pastangas modernizuoti viešąjį administravimą, ypač kuriant politikos rengimo ir įgyvendinimo pajėgumus ir stiprinant teismines bei teisėsaugos institucijas;
   ak) ragina ES ir Indoneziją bendradarbiauti įgyvendinant Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES) ir išsaugoti ir tvariai valdyti gamtos išteklius ir saugoti biologinę įvairovę, visų pirma miškų, jūrų ir žuvininkystės išteklius; išreiškia susirūpinimą dėl padidėjusio privačiojo sektoriaus vykdomo miškų naikinimo siekiant kurti alyvpalmių ir kaučiukmedžių plantacijas, taip darant žalą monokultūrai;
   al) palankiai vertina tai, kad Indonezija ratifikavo Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, ir ragina ES teikti paramą vykdant institucines ir kitas reformas, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad konvencijos būtų laikomasi, ir didinti laivybos saugumą regione;
   am) palankiai vertina PBS, kuriuo parodoma didėjanti ES ir Indonezijos ryšių svarba ir pradedamas naujas dvišalių santykių etapas stiprinant politinį, ekonominį ir sektorių bendradarbiavimą daugelyje politikos sričių, sudarant geresnes sąlygas prekybai ir investicijų srautams ir žmonių tarpusavio ryšiams, įskaitant ES ir ASEAN iniciatyvas, taip pat stiprinant Indonezijos ir ES bendradarbiavimą sprendžiant visuotines problemas ir taip papildant dabartinį bendradarbiavimą kitose tarptautinėse organizacijose, kuriose ES ir Indonezija atlieka vis svarbesnį vaidmenį; pabrėžia, kad dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas gali paskatinti konfliktų sprendimą regioniniu ir pasauliniu mastu ir padidinti turto susigrąžinimo, kovos su terorizmu, piratavimu, organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu ir mokesčių rojų steigimu veiksmingumą; taigi palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės ratifikavo PBS, kuris buvo pasirašytas jau 2009 m.;

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 144, 1980 6 10, p. 2.
(2) OL C 272 E, 2003 11 13, p. 476.
(3) OL C 68 E, 2004 3 18, p. 617.
(4) OL C 87 E, 2004 4 7, p. 528.
(5) OL C 247 E, 2005 10 6, p. 147.
(6) OL L 264, 2011 10 8, p. 2.
(7) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 201.
(8) OL C 239 E, 2013 8 20, p. 1.
(9) OL L 154, 2012 6 15, p. 1.


EB ir Indonezijos pagrindų susitarimas dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo, išskyrus su readmisija susijusius klausimus ***
PDF 189k   DOC 35k
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo, išskyrus su readmisija susijusius klausimus, sudarymo projekto (11250/2013 – C7-0351/2013 – 2013/0120A(NLE)) (Pritarimo procedūra)
P7_TA(2014)0142 A7-0134/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11250/2013),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo projektą (14032/2009),

–   atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91, 100 straipsnius, 191 straipsnio 4 dalį, 207 ir 209 straipsnius, taip pat pagal 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7‑0351/2013 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0134/2014 ),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Indonezijos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


EB ir Indonezijos pagrindų susitarimas dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo su readmisija susijusiais klausimais ***
PDF 189k   DOC 35k
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo su readmisija susijusiais klausimais sudarymo projekto (11313/2013 – C7-0356/2013 – 2013/0120B(NLE)) (Pritarimo procedūra)
P7_TA(2014)0143 A7-0115/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11313/2013),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo projektą (14032/2009),

–   atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 79 straipsnio 3 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktu (C7–0356/2013 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir į 90 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0115/2014 ),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Indonezijos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Turkijos Respublikos susitarimas dėl neteisėtai šalyje gyvenančių asmenų readmisijos ***
PDF 188k   DOC 34k
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Turkijos Respublikos susitarimo dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos sudarymo projekto (10697/2012 – C7-0029/2014 – 2012/0122(NLE)) (Pritarimo procedūra)
P7_TA(2014)0144 A7-0097/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projekto (10697/2012),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Turkijos Respublikos susitarimo dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos projektą (10693/2012),

–   atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 79 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7–0029/2014 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7–0097/2014 ),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Turkijos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


Darbo tvarkos taisyklių 147 straipsnio galiojimo pratęsimas iki aštuntosios Parlamento kadencijos pabaigos
PDF 199k   DOC 42k
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento sprendimas pratęsti 147 straipsnio galiojimą iki aštuntosios Parlamento kadencijos pabaigos (2014/2585(RSO) )
P7_TA(2014)0145 B7-0186/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 342 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentą Nr. 1, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje(1) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013(2) ,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 17 d. Biuro priimtą Daugiakalbystės kodeksą,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 11 d. sprendimą pratęsti 147 straipsnio galiojimą iki dabartinės Parlamento kadencijos pabaigos(3) ir į vėlesnius Biuro sprendimus pratęsti 146 straipsnio nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimą iki šios kadencijos pabaigos,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 146 ir 147 straipsnius,

A.   kadangi pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 146 straipsnį visi Parlamento dokumentai turi būti rengiami oficialiosiomis kalbomis, visi Parlamento nariai turi teisę Parlamente kalbėti savo pasirinkta oficialiąją kalba ir turi būti žodžiu verčiama į kitas oficialiąsias kalbas;

B.   kadangi pagal Darbo tvarkos taisyklių 147 straipsnį leidžiama nukrypti nuo 146 straipsnio nuostatų iki septintosios Parlamento kadencijos pabaigos ir, nors ir buvo imtasi reikiamų priemonių, vis dar trūksta tam tikrą oficialiąją kalbą mokančių lingvistų; kadangi, atsižvelgdamas į kiekvieną oficialiąją kalbą, kurios atžvilgiu reikia taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, Biuras Generalinio sekretoriaus siūlymu turi nustatyti, ar įvykdytos atitinkamos sąlygos, ir persvarstyti šį savo sprendimą kas šešis mėnesius;

C.   kadangi pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 920/2005(4) numatytos laikinos (atnaujinamos) nukrypti leidžiančios priemonės penkeriems metams airių kalbos atžvilgiu iki 2017 m. pradžios;

D.   kadangi, nepaisant atitinkamų išankstinių priemonių, nesitikima, kad airių ir maltiečių kalbų vertimo pajėgumai bus tokie, jog bus galima teikti visapusiškas vertimo žodžiu į šias kalbas paslaugas nuo aštuntosios Parlamento kadencijos pradžios; kadangi tam tikrų kitų kalbų atvejais, nors ir bus pakankamai pajėgumų, kad būtų galima patenkinti poreikius, kylančius įprastos Parlamento narių veiklos metu, vertėjų žodžiu skaičius gali būti nepakankamas, jog būtų galima visapusiškai patenkinti visus papildomus poreikius, kurių, manoma, turėtų kilti atitinkamoms valstybėms narėms pirmininkaujant Tarybai aštuntosios Parlamento kadencijos metu;

E.   kadangi, nepaisant nuolatinių tarpinstitucinių pastangų ir didelės pažangos, vis dar manoma, kad airių kalbą mokančių kvalifikuotų vertėjų raštu ir teisininkų lingvistų skaičius bus nepakankamas, kad artimiausiu metu būtų galima užtikrinti visapusišką lingvistinių paslaugų šios kalbos vartojimo srityje pagal 146 straipsnį teikimą; kadangi pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 920/2005 nereikalaujama, kad ES teisės aktai, priimti iki 2007 m. sausio 1 d. (acquis ), būtų išversti į airių kalbą; kadangi dėl nukrypti leidžiančių priemonių, nustatytų šiame reglamente, tik Komisijos pasiūlymai dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų šiuo metu teikiami airių kalba ir, besitęsiant šiai padėčiai, Parlamento tarnybos negalės paruošti kitų rūšių teisėkūros procedūra priimtų aktų airių kalba;

F.   kadangi, nors po Kroatijos įstojimo į Sąjungą 2013 m. liepos 1 d. lingvistiniai pajėgumai vis didėja, tačiau gali būti neįmanoma nuo aštuntosios kadencijos pradžios užtikrinti visapusiško poreikių šios kalbos vartojimo srityje patenkinimo;

G.   kadangi pagal Darbo tvarkos taisyklių 147 straipsnio 4 dalį numatyta, kad, remdamasis pagrįsta Biuro rekomendacija, Parlamentas gali nuspręsti savo kadencijos pabaigoje pratęsti šio straipsnio galiojimą;

H.   kadangi, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Biuras rekomendavo pratęsti 147 straipsnio galiojimą iki aštuntosios Parlamento kadencijos pabaigos;

1.   nusprendžia pratęsti Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 147 straipsnio galiojimą iki aštuntosios Parlamento kadencijos pabaigos;

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti – Komisijai.

(1) OL 17, 1958 10 6, p. 385.
(2) OL L 158, 2013 6 10, p. 1.
(3) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 186.
(4) 2005 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 920/2005, iš dalies keičiantis 1958 m. balandžio 15 d. reglamentą Nr. 1, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, ir 1958 m. balandžio 15 d. reglamentą Nr. 1, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos atominės energijos bendrijoje, ir nustatantis laikinas nuo tų reglamentų leidžiančias nukrypti priemones (OL L 156, 2005 6 18, p. 3), kurių galiojimas buvo pratęstas Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1257/2010 (OL L 343, 2010 12 29, p. 5).


Parlamento darbo tvarkos taisyklių 166 straipsnio (galutinis balsavimas) ir 195 straipsnio 3 dalies (balsavimas komitete) dalinis keitimas
PDF 264k   DOC 43k
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Parlamento darbo tvarkos taisyklių 166 straipsnio („Galutinis balsavimas“) ir 195 straipsnio 3 dalies („Balsavimas komitete“) dalinio keitimo (2014/2001(REG) )
P7_TA(2014)0146 A7-0035/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Darbo tvarkos taisyklų pakeitimo (B7-0252/2013 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 211 ir 212 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0035/2014 ),

1.   nusprendžia padaryti toliau pateiktus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus;

2.   primena, kad šie pakeitimai įsigalioja pirmą kitos sesijos dieną;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.

Dabartinis tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 3
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
166 straipsnis
Kai Parlamentas balsuoja dėl pasiūlymo dėl įstatymo galią turinčio teisės akto , nesvarbu, ar tai vienas balsavimas ir (arba) galutinis balsavimas, balsuojama vardiniu būdu, naudojant elektroninę balsavimo sistemą .
Kai Parlamentas priima sprendimą remdamasis pranešimu , bet koks vienas balsavimas ir (arba) galutinis balsavimas vykdomas vardiniu būdu pagal 167 straipsnio 2 dalį . Dėl pakeitimų balsuojama vardiniu būdu tik jei pateiktas prašymas pagal 167 straipsnį.
Pakeitimas 4
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
195 straipsnio 3 dalis
3.   Komitete balsuojama rankos pakėlimu, jei viena ketvirtoji komiteto narių nepaprašo balsuoti vardiniu būdu. Šiuo atveju balsuojama pagal 167 straipsnio 2 dalį.
3.   Vieno balsavimo ir (arba) galutinio balsavimo dėl pranešimo atveju balsuojama vardiniu būdu pagal 167 straipsnio 2 dalį. Dėl pakeitimų ir kitais atvejais balsuojama rankos pakėlimu, nebent pirmininkas nusprendžia, kad bus balsuojama elektroniniu būdu, arba ketvirtadalis komiteto narių paprašo balsuoti vardiniu būdu.

Bendra Europos geležinkelių erdvė ***I
PDF 580k   DOC 262k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimo ir geležinkelių infrastruktūros valdymo iš dalies keičiama 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (COM(2013)0029 – C7-0025/2013 – 2013/0029(COD) ) (Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
P7_TA(2014)0147 A7-0037/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0029 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0025/2013 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato, Lietuvos Respublikos Seimo, Liuksemburgo Deputatų Rūmų, Nyderlandų Senato, Nyderlandų Atstovų Rūmų ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1) ,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2) ,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0037/2014 ),

1.   priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. vasario 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES, kuria dėl keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimo ir geležinkelių infrastruktūros valdymo iš dalies keičiama 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė
(Tekstas svarbus EEE)

P7_TC1-COD(2013)0029


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3) ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4) ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5) ,

kadangi:

(1)   per paskutinį dešimtmetį Europos greitkelių tinklas padidėjo 27 proc., o naudojamas geležinkelių tinklas sumažėjo 2 proc. Be to , keleivių vežimo geležinkeliais apimtis didėjo nepakankamai, kad keleivinio geležinkelių transporto dalis, palyginti su automobilių ir oro transporto dalimi, padidėtų. Keleivinis geležinkelių transportas, kaip transporto rūšis, Europos Sąjungoje sudarė 6 %, ir ši dalis beveik nesikeitė, o Keleivių keleivių vežimo geležinkeliais paslaugos atsiliko nuo vis didėjančio pasiūlos poreikio ar kokybės reikalavimų; [1 pakeit.]

(1a)   geležinkelių transporto dalis Europoje yra nepakankama visų pirma dėl nesąžiningos konkurencijos su kitomis transporto rūšimis, politinės valios plėtoti geležinkelių transportą stokos ir nepakankamų investicijų į geležinkelių tinklus; [2 pakeit.]

(2)   Sąjungos krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų rinka konkurencijai atverta 2007 m. Direktyva 2004/51/EB(6) , o Sąjungos tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų rinka – 2010 m. Direktyva 2007/58/EB(7) . Be to, kai kurios valstybės narės konkurencijai atvėrė savo nacionalines keleivių vežimo paslaugų rinkas – suteikė laisvo patekimo į rinką teises, viešųjų paslaugų sutartis pradėjo sudaryti konkurso tvarka arba pradėjo taikyti abi šias priemones;

(2a)   reikėtų įvertinti šių direktyvų nuostatų poveikį – patikrinti suteiktų paslaugų kokybę vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis, pateiktų pasiūlymų ir naudojimo rodikliais bei patirtomis sąnaudomis ir taikytomis kainomis; [3 pakeit.]

(2b)   norint sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę labai svarbu, kad per nustatytą terminą visose valstybėse narėse būtų veiksmingai ir visapusiškai taikomi atitinkami teisės aktai. Atsižvelgdamos į šiame sektoriuje nustatytus trūkumus valstybės narės turėtų atidžiai stebėti, kad būtų įgyvendinami Sąjungos teisės aktai; [4 pakeit.]

(2c)   iš įvairių tyrimų ir klausimynų matyti, kad valstybėse narėse, kurios atvėrė savo rinkas vidaus keleiviniam transportui, pavyzdžiui, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje, geležinkelių rinka išaugo, taip pat padidėjo keleivių ir personalo pasitenkinimas; [5 pakeit.]

(3)   Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES(8) sukuriama bendra Europos geležinkelių transporto erdvė, kuriai taikomos bendros geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų valdymo, infrastruktūros finansavimo ir naudojimosi ja apmokestinimo, prieigos prie geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų sąlygų nustatymo ir teisės aktais nustatytos geležinkelių rinkos priežiūros vykdymo taisyklės. Nustačius visus šiuos elementus dabar įmanoma visiškai atverti Sąjungos geležinkelių rinką ir pertvarkyti infrastruktūros valdytojų valdymą, siekiant užtikrinti vienodą prieigą prie infrastruktūros, kad visoje Sąjungoje pagerėtų vežimo geležinkeliais paslaugų kokybė ir drauge būtų išsaugoti socialiniai standartai ir darbo sąlygos ; [6 pakeit.]

(3a)   Sąjungos geležinkelių rinkos atvėrimo proceso užbaigimas turėtų būti laikomas esmine sąlyga siekiant, kad geležinkelis galėtų tapti patikima alternatyva kitoms transporto rūšims kainos ir kokybės atžvilgiu; [7 pakeit.]

(4)   Direktyvoje 2012/34/ES reikalaujama, kad Komisija, remdamasi galiojančiais infrastruktūros valdymo ir transporto paslaugų atskyrimo reikalavimais, jei reikia, pasiūlytų teisines priemones, susijusias su keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimu, ir sudarytų tinkamas sąlygas ekonomiškai efektyviausiai nediskriminacinei prieigai prie infrastruktūros, įskaitant rinkoje įsitvirtinusiam paslaugų teikėjui priklausančią pardavimo infrastruktūrą, užtikrinti; [8 pakeit.]

(4a)   vidaus keleivinio transporto rinkos atvėrimas turės teigiamą poveikį Europos geležinkelių rinkos veikimui; jis suteiks daugiau lankstumo ir galimybių bendrovėms ir keleiviams. Geležinkelio darbuotojams rinkos atvėrimas irgi bus naudingas, nes padidės jų galimybės teikti paslaugas naujiems rinkos dalyviams. Patyrę darbuotojai gali sukurti pridėtinę vertę naujiems dalyviams, todėl būtų pagerintos darbo sąlygos; [9 pakeit.]

(4b)   valstybės narės yra atsakingos už savo geležinkelio darbuotojų darbo rinkų organizavimą. Vis dėlto jos turėtų užtikrinti, kad darbo rinkos organizavimo būdas nekenktų paslaugų kokybei. Sąjungos teisės aktais jau numatoma aiški geležinkelio darbuotojų apsaugos sistema; [10 pakeit.]

(5)   siekiant užtikrinti efektyvų infrastruktūros valdymą ir naudojimą, turėtų būti įsteigtas koordinavimo komitetas, kuris užtikrintų geresnį infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių veiklos koordinavimą; Be to, kad būtų užtikrintas sklandus paslaugų teikimas vykdant kasdienę tinklo valdymo veiklą, įskaitant tinkle vykstančio eismo valdymą žiemos sezono metu, infrastruktūros valdytojas turėtų eismo kontrolės lygmeniu derinti veiksmus su geležinkelio įmonėmis, nekenkdamas savo nepriklausomumui ir atsakomybei už tinklo valdymą bei esamų taisyklių laikymuisi; [117 pakeit.]

(6)   be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad infrastruktūros valdytojas pats nuosekliai valdytų visas tvariam paslaugų teikimui, techninei priežiūrai ir geležinkelių infrastruktūros plėtrai užtikrinti reikalingas funkcijas;

(6a)   siekiant Europos geležinkelių erdvėje užtikrinti pakankamą ir sąžiningą konkurenciją, be nediskriminacinės prieigos prie infrastruktūros užtikrinimo, būtina integruoti nacionalinius geležinkelių tinklus ir sustiprinti reguliavimo institucijas. Norint jas sustiprinti, reikėtų išplėsti kompetentingų reguliavimo institucijų kompetencijos sritis ir sukurti reguliavimo institucijų tinklą, kuris ateityje turėtų būti pagrindinis Sąjungos geležinkelių rinkos reguliavimo veikėjas; [12 pakeit.]

(6b)   turėtų būti reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojas, atlikdamas visas reikiamas pagal direktyvą nustatytas funkcijas, naudotųsi savo kompetencija, kad nuolat gerintų geležinkelių infrastruktūros valdymo veiksmingumą tam, kad jos naudotojams būtų teikiamos aukštos kokybės paslaugos; [13 pakeit.]

(7)   nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai infrastruktūros planavimo ir finansavimo srityje , sukūrus Europos infrastruktūros valdytojų tinklą, įvairių valstybių narių infrastruktūros valdytojai galėtų kartu veiksmingai spręsti tarpvalstybinius klausimus, pavyzdžiui, prieigos prie geležinkelių infrastruktūros objektų mokesčių klausimą ; [14 pakeit.]

(8)   siekiant užtikrinti vienodą prieigą prie infrastruktūros, reikėtų išspręsti visus dėl integruotų struktūrų, apimančių integruotos struktūros turėtų būti tokios, kad nekiltų interesų konfliktų tarp infrastruktūros valdymą valdymo ir transporto veiklą, kylančius interesų konfliktus veiklos . Vienintelis būdas vienodai prieigai prie geležinkelio infrastruktūros užtikrinti – pašalinti galimus veiksnius, kurie skatina diskriminuoti konkurentus. Tai būtina siekiant sėkmingai atverti keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinką. Be to, taip turėtų būti panaikintos kryžminių subsidijų teikimo galimybės, kuriomis naudojasi tokios integruotos struktūros ir kurios taip pat lemia rinkos iškraipymus, taip pat darbuotojų atlyginimų mokėjimo ir kitų išmokų skyrimo tvarką, dėl kurios gali būti nustatytos palankesnės sąlygos, palyginti su konkurentais ; [15 pakeit.]

(9)   šiuo metu Direktyvoje 2012/34/ES nustatyti infrastruktūros valdytojų nepriklausomumo nuo geležinkelių transporto įmonių reikalavimai taikomi tik esminėms infrastruktūros valdytojo funkcijoms – sprendimų dėl traukinių linijų paskirstymo ir naudojimosi infrastruktūra apmokestinimo priėmimui. Tačiau būtina, kad visos funkcijos būtų vykdomos nepriklausomai, nes konkurentai gali būti diskriminuojami ir vykdant kitas funkcijas. Tai visų pirma taikoma sprendimams dėl prieigos prie bilietų įsigijimo paslaugų, stočių ir depų, dėl investicijų ir dėl techninės priežiūros, nes jais gali būti siekiama plėtoti tas tinklo dalis, kurias daugiausia naudoja integruotos įmonės transporto paslaugų teikėjai. Sprendimai dėl techninės priežiūros darbų planavimo gali turėti įtakos konkurentų galimybėms naudotis traukinių linijomis; [16 pakeit.]

(9a)   nepaisant Direktyvoje 2013/34/ES numatytų apsaugos priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti infrastruktūros valdytojo nepriklausomybę, įgyvendinimo, vertikaliosios integracijos įmonės galėtų pasinaudoti savo struktūra, siekdamos suteikti nepagrįstą konkurencinį pranašumą tokioms įmonėms priklausantiems geležinkelių paslaugų teikėjams; [17 pakeit.]

(10)   šiuo metu Direktyvoje 2012/34/ES nustatyti tik teisinio, organizacinio ir sprendimų priėmimo nepriklausomumo reikalavimai. Taip nėra visiškai panaikinama galimybė išlaikyti integruotą įmonę, jei užtikrinamas šis trijų rūšių nepriklausomumas. Sprendimų priėmimo nepriklausomumo atveju, atitinkamomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrinama, kad integruota įmonė nekontroliuotų infrastruktūros valdytojo sprendimų priėmimo veiklos. Tačiau net taikant visas šias apsaugos priemones konkurentų diskriminavimo galimybės, kurių esama vertikaliosios integracijos įmonėje, nėra visiškai pašalinamos. Visų pirma, integruotose struktūrose ir toliau esama kryžminių subsidijų teikimo galimybių arba bent jau reguliavimo institucijoms yra labai sunku kontroliuoti ir užtikrinti apsaugos priemonių, skirtų tokiam kryžminių subsidijų teikimui išvengti, įgyvendinimą. Veiksmingiausia šių problemų sprendimo priemonė – institucinis infrastruktūros valdymo ir transporto paslaugų atskyrimas;

(11)   todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad infrastruktūros valdytoją kontroliuojantis juridinis arba fizinis asmuo ar asmenys neturėtų teisės kartu kontroliuoti ši direktyva, kuria siekiama sukurti laisvą ir neiškraipytą visų geležinkelių įmonių konkurenciją, panaikina galimybę geležinkelio įmonės ar turėti jos atžvilgiu kitų teisių. Priešingai, kontroliuojant geležinkelio įmonę turėtų būti draudžiama kontroliuoti infrastruktūros valdytoją arba turėti bet kokių teisių jo atžvilgiu įmonei išsaugoti vertikaliai integruotą modelį, apibrėžtą 3 straipsnyje ; [18 pakeit.]

(12)   jei valstybėse narėse infrastruktūros valdytojas ir toliau sudaro vertikaliosios integracijos įmonę, jos bent turėtų nustatyti griežtas apsaugos priemones, kuriomis užtikrintų faktišką visos infrastruktūros valdytojo veiklos nepriklausomumą nuo integruotos įmonės. Šios apsaugos priemonės turėtų būti susijusios ne tik su infrastruktūros valdytojo bendrovės organizacija integruotos įmonės atžvilgiu, bet ir su infrastruktūros valdytojo valdymo struktūra ir, kiek tai įmanoma integruotoje struktūroje, turėtų padėti išvengti lėšų pervedimo tarp infrastruktūros valdytojo ir kitų integruotą įmonę sudarančių juridinių asmenų. Šios apsaugos priemonės ne tik atitinka galiojančius būtinuosius sprendimų priėmimo nepriklausomumo reikalavimus, susijusius su infrastruktūros valdytojo valdymo nepriklausomumu ir taikomus vykdant Direktyvoje 2012/34/ES nustatytas esmines funkcijas, bet ir juos viršija, nes nustatomos papildomos išlygos, kuriomis panaikinama galimybė infrastruktūros valdytojo pajamas panaudoti kitiems vertikaliosios integracijos įmonės subjektams finansuoti. Tai turėtų būti taikoma neatsižvelgiant į valstybių narių mokesčių įstatymus ir nepažeidžiant ES valstybės pagalbos taisyklių;

(12a)   atveriant keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinką reikėtų rimtai svarstyti galimybę pagerinti geležinkelių saugą, ypač tada, kai ketinama reformuoti jau veikiančias integruotas struktūras, siekiant, kad nebūtų sudaromos papildomos administracinės kliūtys, kurios galėtų trukdyti priežiūrai ir saugos gerinimui; [19 pakeit.]

(12b)   tai, kad infrastruktūros valdytojas gali mokėti dividendus pagrindiniam vertikaliosios integracijos įmonės savininkui, neturėtų infrastruktūros valdytojui trukdyti sudaryti atsargas siekiant per pagrįstą laikotarpį, kaip reikalaujama pagal šią direktyvą, subalansuoti pajamas ir išlaidas. Visi infrastruktūros valdytojo dividendų mokėjimai turėtų būti skirti naudoti investicijoms į eksploatuojamos geležinkelių infrastruktūros atnaujinimą; [107 pakeit.]

(12c)   patronuojančioji bendrovė vertikaliosios integracijos įmonėje gali prisidėti priimant strateginius sprendimus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti visoms šalims, aktyviai dalyvaujančioms geležinkelių rinkoje, svarbų visos geležinkelių transporto sistemos tinkamą funkcionavimą ir kurie nedaro poveikio sprendimams, susijusiems su infrastruktūros valdytojo funkcijomis; [108 pakeit.]

(12d)   pagrindinių vertikaliosios integracijos įmonės savininkų atstovai taip pat gali į stebėtojų tarybos sudėtį įtraukti pagrindinių savininkų paskirtus, bet jų neįdarbintus asmenis su sąlyga, kad jie neturėtų įsipareigojimų arba interesų, susijusių su bet kokiu kitu vertikaliosios integracijos įmonės subjektu; [109 pakeit.]

(12e)   taisyklės, kuriomis užtikrinama infrastruktūros valdytojo nepriklausomybė vertikaliosios integracijos įmonėje, neturėtų prieštarauti Eurostato valdžios sektoriaus deficito ir skolos kriterijams, nes, bet kuriuo atveju, net jei atsižvelgiama į apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti infrastruktūros valdytojo nepriklausomybę, patronuojančioji bendrovė vis tiek gali išsaugoti nuosavybės teisę į infrastruktūrą ir į pakankamai daug funkcijų, kad nebūtų manoma, jog ji yra vien tik dirbtinis subjektas, kurio vienintelė paskirtis – pagal tuos kriterijus mažinti valdžios sektoriaus skolą; [110 pakeit.]

(13)   nors ir būtų įgyvendintos nepriklausomumui užtikrinti skirtos apsaugos priemonės, vertikaliosios integracijos įmonės galėtų piktnaudžiauti savo struktūra ir suteikti nepagrįstą konkurencinį pranašumą tokioms įmonėms priklausantiems geležinkelių paslaugų teikėjams. Todėl, nepažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnio, Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva turėtų tikrinti, kad tos apsaugos priemonės būtų veiksmingai įgyvendinamos ir kad nebebūtų konkurencijos iškraipymo atvejų. Jei Komisija negali patvirtinti, kad šis tikslas įgyvendintas, visoms valstybėms narėms turėtų būti suteiktos galimybės apriboti arba panaikinti atitinkamų integruotos įmonės ūkio subjektų prieigos prie infrastruktūros teisę.

(13a)   atsižvelgiant į tai, kad masto ir tankio požiūriu tinklai heterogeniški, ir į nacionalinių ir vietos ar regioninių institucijų organizacinės struktūros įvairovę bei atitinkamą patirtį rinkos atvėrimo proceso srityje, kiekvienai valstybei narei turėtų būti suteikta pakankamai lankstumo organizuoti savo tinklą taip, kad būtų užtikrintas optimalus atviros prieigos paslaugų ir paslaugų, teikiamų pagal viešojo paslaugų pirkimo sutartis, derinys ir visiems keleiviams būtų teikiamos aukštos kokybės paslaugos. Nustačiusi viešojo paslaugų pirkimo sutartis, kurioms sudaryti bus rengiamas konkursas, kiekviena valstybė narė turėtų kiekvienu atveju apibrėžti priemones, kurios turi būti taikomos išsaugoti paslaugos teikimui tuo atveju, jeigu konkursas nebūtų baigtas sėkmingai. Tokios priemonės jokiu būdu neturėtų tapti papildoma našta paslaugą valdančioms geležinkelio įmonėms; [20 pakeit.]

(14)   prieigos prie visų valstybių narių geležinkelių infrastruktūros teisių suteikimas Sąjungos geležinkelio įmonėms, kad jos galėtų teikti keleivių vežimo valstybės viduje paslaugas, gali turėti poveikį keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų, teikiamų pagal viešųjų paslaugų sutartis, organizavimui ir finansavimui. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė tokias prieigos teises apriboti, jei tai keltų pavojų tų viešųjų paslaugų sutarčių ekonominei pusiausvyrai arba jų teikiamų paslaugų kokybei ir jei tam pritaria atitinkama reguliavimo institucija; [21 pakeit.]

(15)   savo iniciatyva arba gavusios suinteresuotųjų šalių prašymą, reguliavimo institucijos, gavusios suinteresuotųjų šalių prašymą ir remdamosi objektyvia ekonomine analize, turėtų atlikti keleivių vežimo valstybės viduje paslaugų, teikiamų laisvos prieigos sąlygomis, galimo ekonominio poveikio jau sudarytoms viešųjų paslaugų sutartims vertinimą, pagrįstą objektyvia ekonomine analize ; [22 pakeit.]

(16)   atliekant vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į poreikį visiems rinkos dalyviams suteikti pakankamai teisinio tikrumo vykdyti veiklą. Procedūra turėtų būti kuo paprastesnė, efektyvesnė ir skaidresnė ir derėti su infrastruktūros pajėgumų paskirstymo procesu;

(17)   vertinant, ar būtų sutrikdyta viešųjų paslaugų sutarties ekonominė pusiausvyra, reikėtų atsižvelgti į iš anksto nustatytus kriterijus. Tokie kriterijai ir taikytinos procedūros elementai ilgainiui gali kisti, visų pirma atsižvelgiant į reguliavimo institucijų, kompetentingų institucijų ir geležinkelio įmonių patirtį, ir jie gali būti nustatomi atsižvelgiant į specifinius keleivių vežimo valstybės viduje paslaugų ypatumus;

(18)   vertindamos, ar būtų sutrikdyta viešųjų paslaugų sutarčių ekonominė ir socialinė pusiausvyra, reguliavimo institucijos turėtų atsižvelgti į ketinamų teikti paslaugų ekonominį poveikį jau sudarytoms viešųjų paslaugų sutartims: visų paslaugų, įtrauktų į tokias viešųjų paslaugų sutartis, pelningumui, ir poveikį sanglaudos politikos atitinkamoje teritorijoje stiprinimui bei sutartis sudariusios kompetentingos valdžios institucijos grynosioms išlaidoms. Atliekant šį vertinimą reikėtų išnagrinėti tokius veiksnius kaip keleivinio transporto paklausa, bilietų kainodara, bilietų pardavimo tvarka, stočių vieta ir skaičius bei siūlomos naujos paslaugos tvarkaraštis ir dažnumas; [23 pakeit.]

(18a)   siekdamos nustatyti, ar pagal viešųjų paslaugų sutartį teikiamos paslaugos kokybei turi įtakos tame pačiame tinkle atviros prieigos sąlygomis teikiama paslauga, reguliavimo institucijos turėtų visų pirma atsižvelgti į tinklų veikimą, jungčių išsaugojimą ir pagal viešųjų paslaugų sutartį teikiamų paslaugų punktualumą; [24 pakeit.]

(19)   siekiant padidinti keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų patrauklumą, valstybėms narėms valstybės narės turėtų būti sudarytos sąlygos reikalauti, kad keleivių vežimo valstybės viduje paslaugas teikiančios geležinkelio įmonės dalyvautų bendroje informacijos teikimo ir integruotojo bilietų pardavimo sistemoje, kurioje platintų bilietus, tęstinės kelionės bilietus ir teiktų rezervavimo paslaugas. Sukūrus tokią sistemą, reikėtų Tokia sistema turėtų užtikrinti, kad dėl jos neatsirastų rinkos iškraipymų ar geležinkelio įmonių diskriminacijos; [25 pakeit.]

(19a)   svarbu, kad geležinkelio įmonės dalyvautų vystant integruotojo bilietų pardavimo sistemas, ypač kai tai susiję su vietos ir regioniniu transportu, kad būtų didinamas geležinkelių transporto patrauklumas keleiviams. Dėl tokios sistemos neturėtų būti iškraipoma rinka ar diskriminuojamos geležinkelio įmonės; [26 pakeit.]

(19b)   kadangi nauju geležinkelių dokumentų rinkiniu siekiama sustiprinti piliečių teises, judėjimo laisvę laikant pagrindiniu Sąjungos ramsčiu, reikia dėti didesnes pastangas siekiant tokią teisę užtikrinti ir asmenims su negalia bei riboto judumo asmenims. Taigi pirmaeilės svarbos uždaviniu tampa transporto priemonių ir infrastruktūros prieinamumo gerinimas. Siekiant to tikslo reikėtų skatinti tarpvalstybinius ryšius. Tos kategorijos keleiviams skirta pagalba irgi turėtų būti suvienodinta kuriant platesnę sistemą. Todėl reikėtų pradėti konsultacijas su socialiniais partneriais, visuomene ir asmenų su negalia teisių apsaugos organizacijomis; [27 pakeit.]

(19c)   atsižvelgdama į patirtį, įgytą naudojantis reguliavimo institucijų tinklu, numatytu Direktyvos 2012/34/ES 57 straipsnyje, Komisija ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. turėtų parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama sustiprinti reguliavimo institucijų tinklą, oficialiai įtvirtinti jo procedūras ir suteikti jam juridinio asmens statusą. Tai institucijai turėtų būti priskirta priežiūros ir arbitražo funkcija, kurią atlikdama ji galėtų spręsti tarpvalstybines ir tarptautines problemas ir nagrinėti su nacionalinių reguliavimo institucijų priimtais sprendimais susijusius skundus; [28 pakeit.]

(19d)   siekdama sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę ir atsižvelgdama į konkurenciją geležinkelių sektoriuje, Komisija įsipareigoja aktyviai remti ir skatinti socialinį dialogą Sąjungos lygmeniu, siekiant geležinkelių sektoriaus darbuotojams užtikrinti ilgalaikę apsaugą nuo tokių nepageidaujamų rinkos atvėrimo pasekmių kaip socialinis dempingas; [29 pakeit.]

(19e)   keleiviai turėtų turėti galimybę naudotis veikiančiomis tęstinės kelionės ir integruotojo bilietų pardavimo sistemomis. Taikant tokias sistemas geležinkeliai taip pat taptų žmonėms patrauklesne transporto priemone. Sektoriaus valstybėse narėse atstovų parengtos tęstinės kelionės bilietų pardavimo sistemos turėtų būti sąveikios, kad būtų galima sukurti Sąjungos masto sistemą, kuri apimtų visus keleivinio geležinkelių transporto operatorius; [30 pakeit.]

(19f)   atsižvelgdama į patirtį, įgytą naudojantis reguliavimo institucijų tinklu , sukurtu pagal Direktyvos 2012/34/ES 57 straipsnį, Komisija ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d., kai atveriamos keleivinio geležinkelių transporto paslaugų rinkos, turėtų parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pagal kurį tinklas būtų pakeistas Europos reguliavimo institucija, oficialiai įtvirtintos jos procedūros ir jai suteiktas juridinio asmens statusas. Tai institucijai turėtų būti priskirta priežiūros ir arbitražo funkcija, kurią atlikdama ji galėtų spręsti tarpvalstybines ir tarptautines problemas ir nagrinėti su nacionalinių reguliavimo institucijų priimtais sprendimais susijusius skundus; [31 pakeit.]

(19g)   siekiant išvengti socialinio dempingo geležinkelio įmonė turėtų galėti geležinkelių transporto paslaugas teikti tik tada, jei ji atitinka kolektyvinių sutarčių ar nacionalinių įstatymų nuostatas, kuriomis nustatyti standartai valstybėje narėje, kurioje ji ketina veikti. Taigi už tą patį darbą turėtų būti mokamas vienodas užmokestis. Kompetentinga reguliavimo institucija turėtų stebėti, kaip laikomasi šio reikalavimo; [32 pakeit.]

(19h)   nacionalinė reguliavimo institucija turėtų patvirtinti personalo perkėlimo tvarkos pakeitimus arba paraginti juos atlikti. Tai gali apimti pereinamojo laikotarpio numatymą personalo nariams, kuriuos ketinama perkelti. Reguliavimo institucija, priimdama savo sprendimą, turėtų siekti vengti neskelbtinos informacijos perkėlimo iš infrastruktūros valdytojo į kitą integruotos įmonės padalinį; [33 pakeit.]

(19i)   rinkos atvėrimas neturėtų neigiamai paveikti geležinkelių sektoriaus darbuotojų darbo sąlygų ir socialinės apsaugos. Siekiant išvengti socialinio dempingo ir nesąžiningos geležinkelių transporto sektoriaus būtinųjų socialinių standartų nepaisančių naujų rinkos dalyvių konkurencijos, svarbu paisyti atitinkamų socialinių nuostatų; [34 pakeit.]

(19j)   geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, puoselėdami savo saugos kultūrą, turėtų sukurti vadinamąją teisingumo kultūrą, kad darbuotojai būtų aktyviai skatinami pranešti apie avarijas, incidentus ir vos neįvykusius įvykius, susijusius su sauga, ir nebūtų už tai baudžiami ar diskriminuojami. Teisingumo kultūra sudaro sąlygas geležinkelių pramonei pasimokyti iš avarijų, incidentų ir vos neįvykusių įvykių ir taip padidinti su geležinkeliais susijusią darbuotojų ir keleivių saugą; [35 pakeit.]

(19k)   Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybės narės užtikrintų visapusišką ir teisingą Tarybos direktyvos 2005/47/EB (9) nuostatų taikymą; [36 pakeit.]

(19l)   atsižvelgdamos į kuriamą bendrą Europos geležinkelių erdvę ir į tolesnį geležinkelių transporto rinkos atvėrimą, valstybės narės turėtų pasinaudoti kolektyvinėmis sutartimis, kad išvengtų socialinio dempingo ir nesąžiningos konkurencijos; [37 pakeit.]

(19m)   Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos poveikį geležinkelių transporto priemonėse dirbančio personalo darbo rinkos vystymuisi ir prireikus siūlyti naujas teisėkūros priemones dėl tokio personalo sertifikavimo; [38 pakeit.]

(19n)   traukinių personalas – tai geležinkelių sektoriaus profesinė grupė, kuri atlieka su sauga susijusias užduotis. Jis tradiciškai atlieka geležinkelių sistemos veiklos vykdymo saugos užduotis ir yra atsakingas už traukinių keleivių komfortą ir saugą. Į lokomotyvų mašinistų sertifikavimą panašus sertifikavimas yra naudingas siekiant užtikrinti aukštą kvalifikacijos ir kompetencijos lygį, pripažinti tos profesinės grupės svarbą geležinkelio paslaugų saugai, taip pat siekiant palengvinti darbuotojų judumą; [39 pakeit.]

(19o)   nacionalinė reguliavimo institucija turėtų patvirtinti personalo perkėlimo tvarkos pakeitimus arba paraginti juos atlikti. Tai gali apimti pereinamojo laikotarpio numatymą personalo nariams, kuriuos ketinama perkelti. Reguliavimo institucija, priimdama savo sprendimą, turėtų siekti vengti neskelbtinos informacijos perkėlimo iš infrastruktūros valdytojo į kitą integruotos įmonės padalinį; [40 pakeit.]

(20)   pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(10) valstybės narės įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pagrįstais atvejais pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

(20a)   su pavojingais eismo įvykiais ar avarijomis, turinčiais poveikį tarpvalstybiniam eismui, susijusiais atvejais infrastruktūros valdytojai turėtų bendradarbiauti siekdami pasidalinti visa reikiama informacija ir taip išvengti plintančio neigiamo poveikio; [41 pakeit.]

(20b)   reguliavimo institucija turėtų būti kompetentinga vykdyti infrastruktūros priežiūros darbų stebėseną siekiant užtikrinti, kad jie nebūtų atliekami taip, kad galėtų atsirasti geležinkelio įmonių diskriminacija; [42 pakeit.]

(20c)   vertikaliosios integracijos įmonei priklausantis infrastruktūros valdytojas turėtų turėti galimybę siūlyti savo darbuotojams tam tikras socialines paslaugas patalpose, kuriomis naudojasi kiti vertikaliosios integracijos įmonės padaliniai; [43 pakeit.]

(20d)   vertikaliosios integracijos įmonei priklausančiam infrastruktūros valdytojui turėtų būti suteikta galimybė bendradarbiauti su kitais vertikaliosios integracijos įmonės padaliniais IT sistemų, kurioms reikalingas reguliavimo institucijos pritarimas, kūrimo klausimais; [44 pakeit.]

(20e)   Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007 (11) 9 straipsnyje numatytos bilietų, taip pat tęstinės kelionės bilietų platinimo ir rezervavimo paslaugų teikimo visoje Sąjungoje sąlygos turėtų būti laikomos įvykdytomis tik iki 2019 m. gruodžio 12 d. sukūrus bendrą informacijos teikimo ir integruotojo bilietų pardavimo sistemą pagal šios direktyvos nuostatas; [45 pakeit.]

(20f)   reguliavimo institucija gali parengti gaires dėl infrastruktūros valdytojo darbuotojų ir valdybos nepriklausomumo didinimo vertikaliosios integracijos įmonėje, atsižvelgiant į traukinių linijų paskirstymą ir infrastruktūros apmokestinimą; [118 pakeit.]

(20g)   pagal šią direktyvą valstybės narės laisvai bet kada pasirenka bendroje Europos geležinkelių erdvėje esančių infrastruktūros valdytojų struktūros tipą, pavyzdžiui, atskiras arba vertikaliosios integracijos įmones, net jei jos jau nustatė atskirą struktūros tipą. Šioje direktyvoje nustatomos įvairios taisyklės ir principai, reglamentuojantys tų struktūrų vidaus organizavimą; [47 pakeit.]

(20h)   šioje direktyvoje stebėtojų tarybos, administracinės tarybos, valdybos ar įmonei teisiškai atstovaujančių įstaigų sąvokos turėtų būti taikomos valstybėse narėse esančioms įmonių struktūroms, vengiant kurti papildomas institucijas; [119 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2012/34/ES iš dalies keičiama taip:

-1. 1 straipsnis papildomas šiomis dalimis: "

„2a. Šia direktyva siekiama padidinti vežimo geležinkeliais paslaugų patrauklumą Europos visuomenei. Jos tikslas – padėti sukurti veiksmingas informavimo ir integruotojo bilietų pardavimo sistemas. Valstybių narių geležinkelių transporto sektoriuje sukurtos tęstinės kelionės bilietų pardavimo sistemos turėtų būti sąveikios siekiant sukurti Sąjungos lygmens sistemą, kuri apimtų visus keleivinio geležinkelių transporto rinkos dalyvius. [49 pakeit.]

2b.   Šios direktyvos tikslas, t. y. bendros Europos geležinkelių erdvės kūrimo užbaigimas, bus įgyvendinamas remiantis Sąjungos lygmens socialiniu dialogu, siekiant užtikrinti, kad geležinkelio darbuotojai būtų tinkamai apsaugoti nuo nepageidaujamų rinkos atvėrimo pasekmių.“. [50 pakeit.]

"

-1b. 2 straipsnis papildomas šia dalimi: "

„3a. 7, 7a, 7b, 7c, 7d ir 7e straipsniai netaikomi trumpesniems nei 500 km ilgio tinklams, jeigu:

a)   tie tinklai nėra strategiškai svarbūs Europos geležinkelių rinkos veikimui; arba

b)   jie techniniu arba organizaciniu požiūriu atskirti nuo šalies geležinkelių tinklo.” [87 pakeit.]

"

1.   3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)   2 punktas pakeičiamas taip:"

„2) infrastruktūros valdytojas – bet kuri įstaiga ar įmonė, užtikrinanti tinklo geležinkelių infrastruktūros plėtojimo, naudojimo ir techninės priežiūros veiksmus; plėtojimo veiksmai apima tinklo, finansų ir investicijų planavimą, taip pat infrastruktūros statybą ir modernizavimą; infrastruktūros naudojimo veiksmai apima visus traukinių linijų paskirstymo (įskaitant galimybės naudotis konkrečiomis linijomis nustatymą bei įvertinimą ir jų paskyrimą), taip pat eismo valdymo ir naudojimosi infrastruktūra apmokestinimo (įskaitant mokesčių nustatymą ir surinkimą) proceso etapus; techninės priežiūros veiksmai apima infrastruktūros atnaujinimą ir kitą turto valdymo veiklą“;

"

b)   5 punktas išbraukiamas;

c)   įrašomas toks naujas punktas:"

„31) „vertikaliosios integracijos įmonė – įmonė, kurioje:

–   viena ar kelios geležinkelio įmonės nuosavybės teise visiškai ar iš dalies priklauso tai pačiai įmonei (patronuojančiajai bendrovei) kaip ir infrastruktūros valdytojas, arba

–   infrastruktūros valdytojas nuosavybės teise visiškai ar iš dalies priklauso vienai ar kelioms geležinkelio įmonėms, arba

–   viena ar kelios geležinkelio įmonės nuosavybės teise visiškai ar iš dalies priklauso infrastruktūros valdytojui“;

"

ca)   papildoma šiuo punktu: "

„32) integruotojo bilietų pardavimo sistema – bilietų pardavimo sistema, kuria naudodamasis asmuo gali keliauti keisdamas tos pačios rūšies arba skirtingų rūšių transporto priemones, pvz., keliauti traukiniu, autobusu, tramvajumi, metro, keltu ar lėktuvu;“ ;

"

cb)   papildoma šiuo punktu: "

„33) tęstinės kelionės bilietas – bilietas ar bilietai, atitinkantys transporto paslaugų sutartį, sudarytą dėl kelių paeiliui teikiamų geležinkelio paslaugų, kurias teikia viena ar kelios geležinkelio įmonės;“; [52 pakeit.]

"

cc)   papildoma šiais punktais: "

„34) stebėtojų taryba – bet kokia asmenų, bendrovės savininkų paskirtų ginti jų interesus, stebėti ir kontroliuoti vadovybės veiklą ir pritarti svarbiems verslo valdymo sprendimams, grupė;

„35) valdyba – bet kokia asmenų, atsakingų už vykdomųjų funkcijų vykdymą atliekant kasdienį bendrovės valdymą, grupė;“; [53 pakeit.]

"

cd)   Papildoma šiuo punktu: "

„36) greitojo keleivių vežimo paslaugos – keleivių vežimo paslaugos, teikiamos specialiai nutiestose greitųjų geležinkelių linijose, paprastai įrengtose važiuoti ne mažesniu kaip 250 km/h greičiu, šiuo greičiu važiuojant didžiąją kelionės dalį.“; [54 pakeit.]

"

2.   6 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

2a.   Įterpiamas šis straipsnis: "

„6a straipsnis

Jei nekyla interesų konflikto ir jei užtikrinamas neskelbtinos komercinės informacijos slaptumas, jokia šios direktyvos nuostata neužkerta kelio valstybėms narėms leisti infrastruktūros valdytojui skaidriai, nedarant išimčių ir nediskriminuojant sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su vienu ar keliais pareiškėjais dėl konkrečios linijos arba dėl vietos ar regioninės tinklo dalies, kad būtų teikiamos finansinės paskatos didinti savo bendradarbiavimo, susijusio su atitinkama tinklo dalimi, veiksmingumą. Tokias paskatas gali sudaryti mokesčių už prieigą prie kelių mažinimas arba didinimas, dėl kurių galėtų sumažėti geležinkelio įmonės ar infrastruktūros valdytojo išlaidos arba padidėti pajamos, kurias lemia šis bendradarbiavimas. Tokio bendradarbiavimo tikslas – veiksmingesnio sutrikimų, priežiūros darbų ar infrastruktūros grūsčių arba linijos ar tinklo dalies, kuriose neretai vėluojama, valdymo užtikrinimas arba saugumo gerinimas.

Jo trukmė neviršija penkerių metų laikotarpio, kuris gali būti atnaujinamas. Infrastruktūros valdytojas informuoja 55 straipsnyje nurodytą reguliavimo instituciją apie planuojamą bendradarbiavimą. Reguliavimo institucija iš anksto pritaria bendradarbiavimo susitarimui, pareikalauja jį pakeisti arba, jei netenkinamos pirmiau išdėstytos sąlygos, jį atmeta. Ji gali pareikalauti pakeisti susitarimą bet kuriuo visos susitarimo trukmės metu. Apie bendradarbiavimo susitarimą infrastruktūros valdytojas informuoja 7d straipsnyje nurodytą koordinavimo komitetą. Ši dalis netaikoma infrastruktūros valdytojo ir tą pačią vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių geležinkelio įmonių bendradarbiavimui, kuriam suteiktas leidimas pagal 7a ir 7b straipsnius.“. [120 pakeit.]

"

3.   7 straipsnis pakeičiamas taip:"

„7 straipsnis

Institucinis infrastruktūros valdytojo atskyrimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad infrastruktūros valdytojas vykdytų visas 3 straipsnio 2 punkte nurodytas funkcijas ir būtų nepriklausomas nuo geležinkelio įmonių.

Jei šios direktyvos įsigaliojimo dieną kai kurie I priede nurodyti geležinkelių infrastruktūros objektai priklauso įmonėms, kurios nėra infrastruktūros valdytojai, ir yra jų valdomi, valstybės narės gali nuspręsti, kad tokia tvarka ir toliau galiotų su sąlyga, kad tos įmonės būtų teisiškai atskirtos ir nepriklausomos nuo jokios geležinkelio įmonės. [121 pakeit.]

Infrastruktūros valdytojo nepriklausomumui užtikrinti valstybės narės užtikrina, kad infrastruktūros valdytojai būtų nuo bet kokios geležinkelio įmonės teisiškai atskirti subjektai.

2.   Be to, valstybės narės užtikrina, kad tas pats juridinis ar fizinis asmuo ar asmenys neturėtų teisės:

a)   vienu metu tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti, kaip apibrėžta Tarybos Reglamente (EB) Nr. 139/2004* , geležinkelio įmonę ir infrastruktūros valdytoją, turėti su jais susijusių finansinių interesų arba jų atžvilgiu naudotis bet kokia teise;

b)   skirti stebėtojų tarybos, administracinės tarybos arba infrastruktūros valdytoją teisiškai atstovaujančių įstaigų narius ir kartu tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti geležinkelio įmonę, turėti su ja susijusių finansinių interesų ar jos atžvilgiu naudotis bet kokia teise;

c)   būti tiek geležinkelio įmonės, tiek infrastruktūros valdytojo stebėtojų tarybos, administracinės tarybos arba įmonę teisiškai atstovaujančių įstaigų nariu;

d)   valdyti geležinkelio infrastruktūrą arba dalyvauti infrastruktūros valdytojo valdymo veikloje ir kartu tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti geležinkelio įmonę, turėti su ja susijusių finansinių interesų arba naudotis bet kokia teise jos atžvilgiu, arba valdyti geležinkelio įmonę ar dalyvauti jos valdymo veikloje ir kartu tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti infrastruktūros valdytoją, turėti su juo susijusių interesų arba naudotis bet kokia teise jo atžvilgiu.

3.   Šio straipsnio įgyvendinimo tikslais – jei 2 dalyje nurodytas asmuo yra valstybė narė ar kita viešoji institucija, infrastruktūros valdytoją ir geležinkelio įmonę kontroliuojančios arba jų atžvilgiu kitomis 2 dalyje nurodytomis teisėmis besinaudojančios dvi atskiros ir teisiškai skirtingos valdžios institucijos yra laikomos ne tuo pačiu asmeniu ar asmenimis.

4.   Jei nekyla jokio interesų konflikto ir užtikrinamas neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumas, infrastruktūros valdytojas gali konkrečius plėtojimo, atnaujinimo ir techninės priežiūros darbus, dėl kurių jis turi teisę priimti sprendimus, pagal subrangos sutartį pavesti atlikti geležinkelio įmonėms ar bet kuriai kitai organizacijai, kurios veiklą prižiūri infrastruktūros valdytojas.

4a.   Jei paisoma 1–3 dalyse išdėstytų nuostatų dėl institucinio infrastruktūros valdytojo atskyrimo, jei nekyla interesų konflikto ir jei užtikrinamas neskelbtinos komercinės informacijos slaptumas, valstybės narės gali leisti infrastruktūros valdytojui skaidriai, nedarant išimčių ir nediskriminuojant sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su vienu ar keliais pareiškėjais dėl konkrečios linijos arba dėl vietos ar regioninės tinklo dalies, kad pareiškėjui būtų teikiamos paskatos didinti savo bendradarbiavimo, susijusio su atitinkama tinklo dalimi, veiksmingumą. Tokias paskatas sudaro mažesni mokesčiai už prieigą prie kelių – tai atitinka galimai mažesnes infrastruktūros valdytojo išlaidas, kurias lemia šis bendradarbiavimas. Šio bendradarbiavimo tikslas – veiksmingesnio sutrikimų, priežiūros darbų ar infrastruktūros grūsčių arba linijos ar tinklo dalies, kuriose neretai vėluojama, valdymo užtikrinimas arba saugumo gerinimas. Jo trukmė neviršija penkerių metų laikotarpio, kuris gali būti atnaujinamas. Infrastruktūros valdytojas informuoja 55 straipsnyje nurodytą reguliavimo instituciją apie planuojamą bendradarbiavimą. Reguliavimo institucija iš anksto pritaria bendradarbiavimo susitarimui, pareikalauja jį pakeisti arba, jei netenkinamos pirmiau išdėstytos sąlygos, jį atmeta. Ji gali pareikalauti pakeisti susitarimą bet kuriuo visos susitarimo trukmės metu. Apie bendradarbiavimo susitarimą infrastruktūros valdytojas informuoja 7d straipsnyje nurodytą koordinavimo komitetą. [56 pakeit.]

5.   Jei šios direktyvos įsigaliojimo dieną infrastruktūros valdytojas priklauso vertikaliosios integracijos įmonei, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio 2–4 dalių. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė užtikrina, kad infrastruktūros valdytojas vykdytų visas 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas ir pagal 7a–7c 7a ir 7b straipsniuose nustatytus reikalavimus faktiškai naudotųsi organizacinio ir sprendimų priėmimo nepriklausomumo nuo geležinkelio įmonių teise.

______________________

* OL C 24, 2004 1 29, p. 1.“; [122 pakeit.]

"

4.   įterpiami šie straipsniai:"

„7a straipsnis

Faktinis infrastruktūros valdytojo nepriklausomumas vertikaliosios integracijos įmonėje

1.   Valstybės narės užtikrina, kad infrastruktūros valdytojas būtų yra suformuotas kaip teisiškai nuo geležinkelio įmonių ar tokias įmones kontroliuojančios patronuojančiosios bendrovės ir kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų atskirta įstaiga.

2.   Geležinkelių transporto paslaugų rinkose veikiantys vertikaliosios integracijos įmonę sudarantys juridiniai asmenys nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, nei per patronuojamąsias įmones nevaldo infrastruktūros valdytojo akcijų paketo. Analogiškai, infrastruktūros valdytojas geležinkelių transporto paslaugų rinkose aktyviai veikiančią vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų akcijų paketo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, nei per patronuojamąsias įmones nevaldo.

Tačiau šia nuostata nėra draudžiamos vertikalios integracijos įmonės, kai viena arba daugiau geležinkelio bendrovių priklauso arba dalinai priklauso tai pačiai bendrovei, veikiančiai kaip infrastruktūros valdytoja (patronuojančioji bendrovė).

3.   Infrastruktūros valdytojo pajamos negali būti naudojamos kitiems vertikaliosios integracijos įmonę sudarantiems juridiniams asmenims finansuoti; iš jų gali būti finansuojamas tik infrastruktūros valdytojo verslas. ir mokami dividendai Dividendai gali būti mokami pagrindiniam vertikaliosios integracijos įmonės savininkui. Tie infrastruktūros valdytojo mokami dividendai yra skirti investicijoms į veikiančios infrastruktūros atnaujinimą ir jais nėra draudžiama infrastruktūros valdytojui kaupti rezervą, skirtą valdyti verslo ciklo pelną ir nuostolius.

Šios nuostatos nėra taikomos atliekant mokėjimus privatiems investuotojams viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės atvejais.

Infrastruktūros valdytojas negali teikti paskolų jokiems kitiems gali teikti paskolas tik savo patronuojamosioms įmonėms. Vertikaliosios integracijos įmonę sudarantiems juridiniams asmenims ir joks kitas vertikaliosios integracijos įmonę sudarantis juridinis asmuo negali teikti paskolų infrastruktūros valdytojui įmonėje paskolas infrastruktūros valdytojui gali teikti tik patronuojančioji bendrovė, stebint 55 straipsnyje nurodytai reguliavimo institucijai. Patronuojančioji bendrovė įrodo reguliavimo institucijai, kad paskola suteikiama rinkos kaina ir laikantis 6 straipsnio nuostatų.

Visos kitų juridinių asmenų infrastruktūros valdytojui siūlomos paslaugos grindžiamos sutartimis ir už jas atsiskaitoma rinkos kainomis. Infrastruktūros valdytojui priskiriamas įsiskolinimas aiškiai atskiriamas nuo kitiems vertikaliosios integracijos įmonę sudarantiems juridiniams asmenims priskiriamo įsiskolinimo, ir šie įsiskolinimai tvarkomi atskirai .

Infrastruktūros valdytojo ir kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų apskaita vedama taip, kad būtų užtikrintas šių nuostatų vykdymas ir sudarytos sąlygos atskirti infrastruktūros valdytojo ir kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų finansines procedūras .

4.   Nepažeidžiant 8 straipsnio 4 dalies, infrastruktūros valdytojas lėšų kapitalo rinkose ieško savarankiškai, o ne per kitus vertikaliosios integracijos įmonę sudarančius juridinius asmenis. Kiti vertikaliosios integracijos įmonę sudarantys juridiniai asmenys neieško lėšų per infrastruktūros valdytoją . [123 pakeit.]

5.   Infrastruktūros valdytojas visus verslo ir finansinius santykius su kitais vertikaliosios integracijos įmonę sudarančiais juridiniais asmenimis išsamiai registruoja ir, gavęs prašymą, juos pagal 56 straipsnio 12 dalį pateikia reguliavimo institucijai.

7b straipsnis

Faktinis infrastruktūros valdytojo, darbuotojų ir vadovų nepriklausomumas vertikaliosios integracijos įmonėje

1.   Nepažeidžiant reguliavimo institucijos pagal 56 straipsnį priimamų sprendimų, infrastruktūros valdytojas, vykdydamas 3 straipsnio 2 punkte nurodytas funkcijas , traukinio linijų paskirstymo ir infrastruktūros apmokestinimo kontrolę, faktiškai naudojasi sprendimų priėmimo galiomis ir yra nepriklausomas nuo kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų.

Bendra infrastruktūros valdytojo valdymo struktūra ir įstatais užtikrinama, kad nė vienas iš kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų tiesiogiai ar netiesiogiai nenulemtų su šiomis funkcijomis traukinio linijų paskirstymo ir infrastruktūros apmokestinimo kontrole susijusių infrastruktūros valdytojo veiksmų.

Infrastruktūros valdytojo stebėtojų tarybų ar valdybų nariai ir tiesiogiai jiems atskaitingi valdytojai veikia laikydamiesi šių principų.

2.   Infrastruktūros valdytojo valdybos nariai ir aukšto rango pareigūnai neturi būti jokių kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų stebėtojų tarybos ar valdybos nariais nei aukšto rango pareigūnais.

Kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų stebėtojų tarybų ar valdybų nariai ir aukšto rango pareigūnai neturi būti infrastruktūros valdytojo valdybos nariais nei aukšto rango pareigūnais.

3.   Infrastruktūros valdytojas turi stebėtojų tarybą, kurią sudaro pagrindinių vertikaliosios integracijos įmonės savininkų atstovai.

Stebėtojų taryba gali konsultuotis su 7d straipsnyje nurodytu koordinavimo komitetu jo kompetencijos klausimais.

Sprendimus dėl infrastruktūros valdytojo valdybos narių skyrimo, įgaliojimų termino pratęsimo, darbo sąlygų, įskaitant atlyginimą, ir kadencijos pabaigos priima stebėtojų taryba. Asmenų, kuriuos stebėtojų taryba pasiūlė skirti infrastruktūros valdytojo valdybos nariais arba pratęsti jų įgaliojimų terminą, vardai ir pavardės, kadencijos trukmė ir pabaiga, taip pat siūlomų sprendimų nutraukti kadenciją motyvai pranešami 55 straipsnyje nurodytai reguliavimo institucijai. Tos sąlygos ir šioje dalyje nurodyti sprendimai tampa privalomais tik reguliavimo institucijai juos aiškiai patvirtinus. Reguliavimo institucija gali paprieštarauti tokiems sprendimams, jei iškyla abejonių dėl asmens, pasiūlyto skirti valdybos nariu, profesinio nepriklausomumo arba jei infrastruktūros valdytojo valdybos nario kadencija nutraukiama nepasibaigus nustatytam terminui.

Valdybos nariams, pageidaujantiems pateikti skundą dėl pirmalaikio jų kadencijos nutraukimo, suteikiamos faktinės teisės reguliavimo institucijai pateikti apeliaciją.

4.   Infrastruktūros valdytojo stebėtojų tarybos ar valdybos nariai ir aukšto rango pareigūnai, nustoję dirbti infrastruktūros valdytojo įstaigoje, trejus metus neturi teisės užimti aukštų pareigų jokių kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų įstaigose. Minėtų kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų stebėtojų tarybos ar valdybos nariai ir aukšto rango pareigūnai, nustoję dirbti tų juridinių asmenų įstaigose, trejus metus neturi teisės užimti jokių aukštų pareigų infrastruktūros valdytojo įstaigoje.

5.   Infrastruktūros valdytojas turi savo administravimo personalą ir yra įsikūręs kitose nei kiti vertikaliosios integracijos įmonę sudarantys juridiniai asmenys patalpose. Siekiant užtikrinti infrastruktūros valdytojo nepriklausomumą, prieiga prie informacijos sistemų apsaugoma. Vidaus taisyklėse arba darbo sutartyse aiškiai nustatoma, kad su kitais vertikaliosios integracijos įmonę sudarančiais juridiniais asmenimis palaikomi tik oficialūs ryšiai, susiję su infrastruktūros valdytojo atliekamomis funkcijomis, kurios yra susijusios ir su kitomis . Infrastruktūros valdytojo laikoma neskelbtina informacija tinkamai saugoma ir neperduodama kitiems subjektams.

Infrastruktūros valdytojas gali teikti savo personalui socialines paslaugas, pavyzdžiui, tokias, kokios yra teikiamos mokyklose, vaikų darželiuose, sporto centruose ir restoranuose, patalpose, kuriomis naudojasi kitas vertikaliosios integracijos įmonės nesudarančiomis geležinkelio įmonėmis. Personalas, išskyrus c punkte nurodytus asmenis, gali būti perkeliamas iš įmonę sudarantis juridinis asmuo. Infrastruktūros valdytojas gali bendradarbiauti su kitais vertikaliosios integracijos įmonės subjektais jų informacijos sistemų vystymo klausimais .

Reguliavimo institucija pritaria tvarkai, susijusiai su šios dalies įgyvendinimu, arba pareikalauja ją iš dalies pakeisti, siekdama užtikrinti kad infrastruktūros valdytojo įmonės į kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų įmones ir atvirkščiai tik jei galima užtikrinti, kad iš vienos įmonės į kitą nebus perduota neskelbtina informacija valdytojas būtų nepriklausomas. . Reguliavimo institucija gali pareikalauti, kad integruotoji įmonė pateiktų jai bet kokią informaciją, kurios jai gali prireikti.

6.   Infrastruktūros valdytojas turi reikiamą organizacinį pajėgumą, kad visas galėtų vykdyti savo funkcijas nepriklausomai nuo kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų, ir šių funkcijų ar su jomis susijusios veiklos negali pavesti vykdyti šiems juridiniams asmenims .

Jei nekyla jokio interesų konflikto, rinkos iškraipymo ar diskriminacijos ir užtikrinamas neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumas, infrastruktūros valdytojas gali konkrečius plėtojimo, atnaujinimo ir techninės priežiūros darbus, dėl kurių jis turi teisę priimti sprendimus, pagal subrangos sutartį pavesti atlikti geležinkelio įmonėms ar bet kuriai kitai organizacijai, kurios veiklą prižiūri infrastruktūros valdytojas.

7.   Infrastruktūros valdytojo stebėtojų tarybos ar valdybos nariai ir aukšto rango pareigūnai neturi tiesioginių ar netiesioginių interesų, susijusių su kitais vertikaliosios integracijos įmonę sudarančiais juridiniais asmenimis, ir negauna jokios su jais susijusios tiesioginės ar netiesioginės finansinės naudos. Jų rezultatais grindžiama atlyginimo dalis nepriklauso nuo kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių ar jos kontroliuojamų juridinių asmenų verslo rezultatų, o tik nuo infrastruktūros valdytojo verslo rezultatų . [124 pakeit./rev]

7c straipsnis

Atitikties patikros procedūra

1.   Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva priima sprendimą, ar vertikaliosios integracijos įmonę sudarantys infrastruktūros valdytojai vykdo 7a ir 7b straipsnių reikalavimus ir ar vykdant šiuos reikalavimus tinkamai užtikrinama, kad visoms geležinkelio įmonėms būtų sudarytos vienodos veiklos sąlygos ir atitinkamoje rinkoje nebūtų konkurencijos iškraipymo.

2.   Komisija turi teisę reikalauti, kad valstybė narė, kurioje įsteigta vertikaliosios integracijos įmonė, iki pagrįsto termino pateiktų visą reikiamą informaciją. Komisija konsultuojasi su atitinkama reguliavimo institucija ar institucijomis ir, jei reikia, su 57 straipsnyje nurodytu reguliavimo institucijų tinklu.

3.   Valstybės narės gali apriboti 10 straipsnyje numatytas prieigos prie infrastruktūros teises geležinkelio įmonėms, sudarančioms vertikaliosios integracijos įmonę, kuriai priklauso atitinkamas infrastruktūros valdytojas, jei Komisija informuoja valstybes nares, kad pagal 1 dalį nepateiktas joks prašymas, arba jei prašymą dar turi išnagrinėti Komisija, arba jei 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ji nusprendžia, kad:

a)   negauta tinkamų atsakymų į Komisijos prašymą pateikti informaciją pagal 2 dalį arba

b)   atitinkamas infrastruktūros valdytojas nevykdo 7a ir 7b straipsniuose nustatytų reikalavimų, arba

c)   valstybėje narėje, kurioje įsteigtas atitinkamas infrastruktūros valdytojas, vykdant 7a ir 7b straipsniuose nustatytus reikalavimus nepakankamai užtikrinama, kad visoms geležinkelio įmonėms būtų sudarytos vienodos veiklos sąlygos ir kad nebūtų iškreipiama konkurencija .

Komisija priima sprendimą per pagrįstą laikotarpį.

4.   Atitinkama valstybė narė gali prašyti Komisijos panaikinti savo 3 dalyje nurodytą sprendimą 62 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, jei ta valstybė narė įrodo Komisijai, kad priežastys, kuriomis grindžiamas sprendimas, yra pašalintos. Komisija priima sprendimą per pagrįstą laikotarpį.

5.   Nepažeidžiant 1–4 dalių, 7a ir 7b straipsniuose nustatytų reikalavimų vykdymą nuolat stebi 55 straipsnyje nurodyta reguliavimo institucija. Bet kuris pareiškėjas turi teisę paduoti apeliacinį skundą reguliavimo institucijai, jeigu mano, kad šie reikalavimai nevykdomi. Gavusi tokį apeliacinį skundą, reguliavimo institucija per 56 straipsnio 9 dalyje nurodytą terminą priima sprendimą dėl visų priemonių, kurios būtinos padėčiai ištaisyti . [101 ir 125/rev pakeit.]

7c straipsnis

Koordinavimo komitetas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad infrastruktūros valdytojai sudarytų kiekvieno tinklo koordinavimo komitetą ir organizuotų jo veiklą. Šio komiteto nariais gali būti bent infrastruktūros valdytojas, 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti žinomi pareiškėjai ir galimi pareiškėjai, pateikę atitinkamą prašymą taip pat juos atstovaujančių organizacijų, krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų vartotojų ir, jei taikoma, regionų ir vietos institucijų, įskaitant kompetentingas institucijas, atstovai. Koordinavimo komiteto posėdžiuose stebėtojo teisėmis kviečiami dalyvauti valstybių narių atstovai ir atitinkama reguliavimo institucija. [59 pakeit.]

2.   Koordinavimo komitetas infrastruktūros valdytojui ir, jei taikoma, valstybei narei teikia pasiūlymus arba rekomendacijas, susijusius su:

a)   pareiškėjų poreikiais, susijusiais su infrastruktūros technine priežiūra ir pajėgumų didinimu;

b)   30 straipsnyje nurodytose sutartyse nustatytų į naudotojus orientuotų veiklos tikslų ir 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų paskatų turiniu ir jų įgyvendinimu;

c)   27 straipsnyje nurodytų tinklo nuostatų turiniu ir įgyvendinimu;

d)   pagal 29 straipsnį valstybės nustatyta apmokestinimo sistema bei taisyklėmis ir infrastruktūros valdytojo nustatyta apmokestinimo sistema, taip pat infrastruktūros mokesčių lygiu ir struktūra;

e)   infrastruktūros pajėgumų paskirstymo procesu, įskaitant pirmumo taisykles, taikomas pajėgumų paskirstymui tarp skirtingų kategorijų infrastruktūros naudotojų; tuo atveju, kai prašymai teikti geležinkelio paslaugą vienas kitam prieštarauja, koordinavimo principai reglamentuojami pagal 46 straipsnio 4 dalį; [60 pakeit.]

f)   įvairiarūšio transporto derinimo klausimais;

g)   visais kitais klausimais, susijusiais su prieigos prie infrastruktūros bei naudojimosi ja sąlygomis ir infrastruktūros valdytojo paslaugų kokybe.

ga)   problemomis, su kuriomis susiduria krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų vartotojai, įskaitant teikiamų paslaugų kokybę, mokesčius už naudojimąsi infrastruktūra ir geležinkelio transporto paslaugų kainų dydį ir skaidrumą. [61 pakeit.]

Kad koordinavimo komitetas galėtų vykdyti šias užduotis, jis turi teisę prašyti, kad infrastruktūros valdytojas pateiktų atitinkamą su a–g ga punktais susijusią informaciją, nedarant poveikio komercinės informacijos konfidencialumui . [62 pakeit.]

3.   Koordinavimo komitetas parengia darbo tvarkos taisykles, kurios, visų pirma, apima taisykles, susijusias su dalyvavimu posėdžiuose ir jų dažnumu (jie turi būti rengiami bent kas ketvirtį). Darbo tvarkos taisyklėse be kitų dalykų numatomos reguliarios bent kartą per metus rengiamos konsultacijos su krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų vartotojais ir geležinkelių sektoriaus darbuotojų atstovais. Koordinavimo komiteto diskusijų ataskaita kasmet teikiama infrastruktūros valdytojui, valstybei narei, susijusiai reguliavimo institucijai, krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų vartotojams, geležinkelių sektoriaus darbuotojų atstovams ir Komisijai; joje nurodomos atitinkamos komiteto narių pozicijos. [63 pakeit.]

7d straipsnis

Europos infrastruktūros valdytojų tinklas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad infrastruktūros valdytojai dalyvautų tinklo veikloje ir bendradarbiautų tinkle siekdami plėtoti Sąjungos geležinkelių infrastruktūrą ir, visų pirma, siekdami:

i)   užtikrinti savalaikį ir efektyvų transeuropinio transporto tinklo, įskaitant pagrindinius tinklo koridorius, krovinių vežimo geležinkeliais koridorius pagal Reglamentą (ES) Nr. 913/2010* ir Sprendime 2012/88/ES** nustatytą Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (angl. santrumpa ERTMS) diegimo planą, įgyvendinimą ir

ii)   sudaryti palankias sąlygas veiksmingai ir efektyviai teikti tarpvalstybines keleivių vežimo paslaugas Sąjungoje, įskaitant tarpvalstybinį bendradarbiavimą siekiant įveikti trukdžius.

1a.   Tinklas taip pat nustato bendrus pagrindinius principus, taikytinus pagal 37 straipsnį apmokestinant tarpvalstybines keleivių vežimo paslaugas, teikiamas daugiau nei viename tinkle, ir pagal 40 straipsnį skirstant pajėgumus. Tie bendri principai pateikiami 57 straipsnyje nurodytam reguliavimo institucijų tinklui, kad šis pareikštų savo nuomonę. [64 pakeit.]

Komisija yra tinklo narė. Ji koordinuoja ir remia tinklo veiklą ir, prireikus, jo nariams teikia rekomendacijas. Ji užtikrina aktyvų atitinkamų infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimą.

2.   Tinklo nariai dalyvauja 15 straipsnyje nurodytoje rinkos stebėsenos veikloje ir vertina infrastruktūros valdytojų efektyvumą ir veiksmingumą , remdamiesi bendrais rodikliais ir kokybės kriterijais, kaip antai, patikimumo, pajėgumo, eksploatacinės parengties, punktualumo ir jų tinklų saugos, turto kokybės ir panaudojimo, techninės priežiūros, atnaujinimo, gerinimo, investicijų ir finansinio efektyvumo ir apmokestinimo sistemos ir taisyklių skaidrumo . [65 pakeit.]

3.   Atsižvelgdama į tinklo išreikštas nuomones, Komisija gali priimti priima priemones, kuriomis, visų pirma siekdama siekiama užtikrinti lyginamosios analizės nuoseklumą, nustatytų bendrus tinklo veiklos principus bei praktiką ir bendradarbiaujant tinkle taikytinas procedūras. Tos priemonės priimamos įgyvendinimo deleguotuoju aktu pagal 62 straipsnio 3 dalyje 60 straipsnyje nurodytą procedūrą.

__________________

* OL C 276, 2010 10 20, p. 22.

** OL L 51, 2012 2 23, p. 51.“; [66 pakeit.]

"

5.   10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)   2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Geležinkelio įmonėms suteikiama teisė teisingomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis naudotis geležinkelių infrastruktūra visose valstybėse narėse visų rūšių keleivių vežimo geležinkeliais paslaugoms teikti. Geležinkelio įmonės turi teisę įlaipinti keleivius bet kurioje stotyje ir juos išlaipinti kitoje stotyje. Ta teisė taip pat apima prieigą prie infrastruktūros, jungiančios paslaugų įrenginius, nurodytus II priedo 2 punkte.“;

"

aa)   Įterpiama ši dalis: "

„2a. Nereikalaujama, kad valstybė narė suteiktų kokią nors teisę naudotis infrastruktūra bet kokios rūšies paslaugų teikimo tikslu geležinkelio įmonei, jei ta įmonė yra tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojama asmens arba asmenų iš trečiosios šalies arba trečiųjų šalių, kuriose teisės naudotis infrastruktūra ir paslaugų įrenginiais nesuteikiamos Sąjungos įmonėms panašiomis sąlygomis, kaip nurodyta šioje direktyvoje. Šioje dalyje kontrolės samprata apima teises, sutartis arba kitas priemones, kurios atskirai arba kartu, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes, suteikia galimybę daryti lemiamą įtaką įmonei, ypač naudojantis:

a)   nuosavybės teise arba teise naudotis visu atitinkamos įmonės turtu arba jo dalimi;

b)   teisėmis arba sutartimis, kurios turi lemiamą įtaką formuojant įmonės organus, jiems balsuojant arba priimant sprendimus.”; [67 pakeit.]

"

b)   3 ir 4 dalys išbraukiamos.

6.   11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)   1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Valstybės narės gali apriboti 10 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę teikti keleivių vežimo paslaugas tarp konkrečios išvykimo vietos ir konkrečios paskirties vietos, kai tam pačiam ar alternatyviam maršrutui taikoma viena ar kelios viešųjų paslaugų sutartys, jei naudojantis tokia teise kiltų pavojus konkrečios viešųjų paslaugų sutarties ar sutarčių ekonominei pusiausvyrai. Teikiant greitojo keleivių vežimo paslaugas neribojama 10 straipsnio 2 dalyje numatyta prieigos teisė.

Kompetentingos valdžios institucijos ir infrastruktūros valdytojai iš anksto praneša visoms suinteresuotosioms šalims apie prašymus skirti pajėgumų, pateiktus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 * , dėl kurių gali būti pažeistos prieigos teisės, suteiktos pagal šios direktyvos 10 straipsnį.

Visos keleivių vežimo paslaugos, neįtrauktos į viešųjų paslaugų sutartį, vadinamos atviros prieigos paslaugomis.

Jeigu kompetentinga valdžios institucija parengia naują viešųjų paslaugų sutartį arba išplečia galiojančios sutarties taikymo sritį siekdama, kad būtų naudojama daugiau infrastruktūros pajėgumų nei anksčiau, esamas atviros prieigos paslaugas teikiančių įmonių, kurioms kompetentingos valdžios institucijos sprendimas gali daryti poveikį, prieigos teisėms netaikomi jokie apribojimai.

________________

* 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1). “; [68 pakeit.]

"

b)   2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„55 straipsnyje nurodyta atitinkama reguliavimo institucija ar institucijos, siekdama (-os) nustatyti, ar kiltų pavojus viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai, atlieka objektyvią ekonominę analizę ir savo sprendimą grindžia iš anksto nustatytais kriterijais. Šią

Šie kriterijai, inter alia, apima naudojimosi prieigos teise poveikį bet kurių į viešojo paslaugų pirkimo sutartį įtrauktų paslaugų pelningumui, įskaitant jo nulemtą poveikį grynosioms sutartį sudariusios kompetentingos valdžios institucijos sąnaudoms, paklausai tarp keleivių, bilietų kainodarai, bilietų pardavimo tvarkai, stotelių vietai ir tvarkaraščiui, taip pat siūlomos naujos paslaugos dažnumui, ir jie nustatomi 55 straipsnyje nurodytos reguliavimo institucijos atsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones. Atliekant analizę įvertinama, ar nauja atviros prieigos paslauga neigiamai nepaveiks pagal viešojo paslaugų pirkimo sutartį teikiamų paslaugų gyvybingumui.

Jeigu reguliavimo institucija prognozuoja, kad būsima nauja paslauga geležinkelių sektoriui bus pirmiausia pajamų, o ne išlaidų šaltinis ir kad teikiant paslaugas pagal viešųjų paslaugų sutartį ar sutartis patiriami nuostoliai bus nedideli, jeigu jų apskritai bus, nėra laikoma, kad viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai kyla pavojus. Remiantis tokia analize ir atitinkamos reguliavimo institucijos sprendimu, valstybėms narėms suteikiami įgaliojimai leisti pasinaudoti prieigos prie norimos keleivinio transporto paslaugos teise, ją koreguoti ar šios teisės nesuteikti.“

"

c)   Įterpiamos šios dalys: "

„2a. Kai viešojo paslaugų pirkimo sutartis sudaroma pagal viešojo konkurso procedūrą, kaip nustatyta pagal Sąjungos teisę, valstybės narės, vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, gali riboti prieigos teisę, numatytą šios direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje, tos viešojo paslaugų pirkimo sutarties trukmės laikotarpiu, kai teikiamos paslaugos tarp išvykimo ir atvykimo vietos, kurias apima ta viešojo paslaugų pirkimo sutartis. Informacija apie tai, kad prieigos teisė ribota, skelbiama viešai, kai inicijuojama konkurso dėl tos viešojo paslaugų pirkimo sutarties procedūra. Teikiant naują papildomą paslaugą pagal 10 straipsnio 2 dalį prieiga neribojama, jei reguliavimo institucija prognozuoja, kad geležinkelių sektoriui ji bus pirmiausia pajamų, o ne išlaidų šaltinis, ir prognozuojama, kad teikiant paslaugas pagal viešųjų paslaugų sutartį bus prarasta nedaug pajamų, jeigu jų apskritai bus.

Šioje dalyje nurodyti apribojimai nedaro poveikio, dėl kurio būtų ribojama teisė įlaipinti keleivius bet kurioje tarptautiniame maršrute esančioje stotyje ir išlaipinti juos kitoje stotyje, įskaitant toje pačioje valstybėje narėje esančias stotis.

2b.   Reguliavimo tarnyba ar tarnybos, atliekančios 2 ir 2a dalyse nurodytą analizę, padėtį jos įvertina gavusios vieno iš toliau nurodytų subjektų prašymą, kuris pateikiamas per mėnesį nuo 38 straipsnio 4 dalyje nurodyto informacijos apie ketinamą teikti keleivių vežimo paslaugą pateikimo gavimo dienos :

a)   kompetentingos valdžios institucijos arba kompetentingų valdžios institucijų, sudariusių viešųjų paslaugų sutartį;

b)   kitos suinteresuotos kompetentingos valdžios institucijos, turinčios teisę apriboti prieigą pagal šį straipsnį;

c)   infrastruktūros valdytojas;

d)   geležinkelio įmonės, vykdančios viešųjų paslaugų sutartį.

da)   geležinkelio įmonė, paprašiusi skirti pajėgumų pagal 38 straipsnio 4 dalį. “; [69 ir 114 pakeit.]

"

d)   3 dalis pakeičiama ir 4 dalys pakeičiamos taip:"

„3. Reguliavimo institucija pagrindžia savo sprendimą ir nurodo sąlygas, kuriomis per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo bet kuris iš toliau nurodytų subjektų gali prašyti persvarstyti sprendimą:

a)   atitinkama kompetentinga valdžios institucija arba kompetentingos valdžios institucijos;

b)   infrastruktūros valdytojas;

c)   geležinkelio įmonė, vykdanti viešųjų paslaugų sutartį;

d)   geležinkelio įmonė, siekianti, kad jai būtų suteikta prieiga.“;

"

Jei Kai reguliavimo institucija, laikydamasi 2 dalies, nusprendžia, kad 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta ketinama teikti keleivių vežimo paslauga keltų pavojų viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai, ji nurodo galimus tokios paslaugos pakeitimus, kuriais būtų užtikrinta, kad būtų laikomasi 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų prieigos teisių suteikimo sąlygų.

4.   Remdamasi reguliavimo institucijų, kompetentingų valdžios institucijų ir geležinkelio įmonių patirtimi bei 57 straipsnio 1 dalyje nurodyto tinklo veikla, Komisija ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 16 d. patvirtina priemones, kuriose išsamiai nustatomi šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių taikymo tvarka ir kriterijai. Tie įgyvendinimo deleguotieji aktai priimami laikantis 62 straipsnio 3 dalyje 60 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“; [70 pakeit.]

e)   5 dalis išbraukiama;

7.   įterpiamas šis straipsnis:"

„13a straipsnis

Bendros informacijos teikimo ir integruotojo bilietų pardavimo sistemos [71 pakeit.]

1.   Nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 (12) ir Direktyvos 2010/40/ES (13) , Visi duomenys apie tvarkaraščių sudarymą laikomi viešais duomenimis ir yra atitinkamai skelbiami.

Nepaisydamos Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 ir Direktyvos 2010/40/ES, valstybės narės reikalauja, kad visos su geležinkeliais susijusios suinteresuotosios šalys, pavyzdžiui, geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai ir bilietų pardavėjai iki 2019 m. gruodžio 12 d. naudotų sąveikią tęstinės kelionės bilietų pardavimo ir informacijos sistemą, kuri atitiktų tikslą keleiviams sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis, reikalingais kelionei planuoti ir rezervuoti bei pirkti bilietus Sąjungoje.

Valstybės narės reikalauja, kad geležinkelio įmonės bendradarbiautų ir iki 2019 m. gruodžio 12 d. parengtų bendrą kelionių informacijos teikimo ir bilietų pardavimo sistemą, kurią taikant būtų užtikrintas su visomis viešosiomis keleivių vežimo geležinkeliais paslaugomis, teikiamomis pagal viešųjų paslaugų sutartį pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007, susijusių bilietų, tęstinės kelionės bilietų platinimo ir rezervavimo paslaugų teikimas, arba priima sprendimą įgalioti atitinkamas valdžios institucijas sukurti tokią sistemą. Sistema nesukelia rinkos iškraipymo ar geležinkelio įmonių diskriminavimo. Ją valdo viešasis ar privatusis juridinis asmuo arba visų geležinkelio įmonių, teikiančių keleivių vežimo paslaugas, asociacija.

Geležinkelio įmonės, teikiančios komercines viešąsias keleivių vežimo paslaugas, turi nediskriminacinę prieigą prie šios sistemos, kad galėtų teikti informaciją apie visas viešąsias keleivių vežimo geležinkeliais paslaugas ir parduoti bilietus už jas, taip papildydamos savo teikiamas transporto paslaugas.

Visos sistemos turi būti sukurtos taip, kad būtų sąveikios vadovaujantis Direktyva 2008/57/EB ir pagrindinėmis telematikos priemonių techninėmis specifikacijomis. Jose techniniai reikalavimai taikomi siekiant užtikrinti, visų pirma, apmokestinimo ir tarpuskaitos nuoseklumą, komercinės informacijos konfidencialumą, asmens duomenų apsaugą ir atitiktį konkurencijos taisyklėms. Visos sistemos ar prietaikos, pagal kurias siūlomos papildomos paslaugos keleiviams, yra sąveikios su tomis techninėmis specifikacijomis.

Valstybės narės užtikrina, kad prieiga prie pagrindinių telematikos priemonių techninių specifikacijų būtų atvira ir nediskriminacinė.

Bet kokie dalyvių susitarimai atitinka konkurencijos taisykles.

Tokios sistemos kaštai sąžiningai padalijami dalyviams taip, kad būtų atsižvelgiama į jų indėlius.

Reguliavimo institucija užtikrina, kad bet kokia tęstinės kelionės bilietų pardavimo sistema nesukelia rinkos iškraipymo ar geležinkelio įmonių diskriminavimo.

Valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad geležinkelio įmonės, teikiančios keleivių vežimo valstybės viduje paslaugas, ir kitų rūšių keleivinio transporto paslaugų teikėjai dalyvautų bendroje sąveikioje kelionių informacijos teikimo ir integruotojo bilietų pardavimo sistemoje, kurioje platintų bilietus, tęstinės kelionės bilietus ir teiktų rezervavimo paslaugas, arba gali nuspręsti įgalioti kompetentingas atitinkamas valdžios institucijas sukurti tokią sistemą. Jei tokia sistema sukuriama, valstybės narės užtikrina, kad dėl jos neatsirastų rinkos iškraipymų ar geležinkelio įmonių ir kitų keleivinio transporto paslaugų teikėjų diskriminacijos ir kad ją valdytų viešasis ar privatusis juridinis asmuo arba visų geležinkelio įmonių, teikiančių keleivių vežimo paslaugas, asociacija. [72 pakeit.]

2.   Valstybės narės reikalauja, kad keleivių vežimo paslaugas teikiančios geležinkelio įmonės sudarytų ir koordinuotų parengia ir koordinuoja nacionalinius nenumatytų atvejų planus, taip pat susijusius su pagrindiniais maršrutais visoje Sąjungoje, pagal kuriuos dėl stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių labai sutrikus paslaugų teikimui teiktų pagalbą keleiviams, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 18 straipsnyje atsižvelgdamos į Komisijos sprendimą 2008/164/EB * . Kiekviena keleivių vežimo paslaugas teikianti geležinkelio įmonė ir kiekvienas stoties valdytojas parengia savo nenumatytų atvejų planą pagal nacionalinius nenumatytų atvejų planus.

__________________

* 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimas 2008/164/EB dėl transeuropinės paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemos techninės sąveikos specifikacijos „žmonės su judėjimo negalia“ (OL L 64, 2008 3 7, p. 72). “. [73 pakeit.]

"

7a.   19 straipsnis papildomas šiuo punktu: "

„da) yra įsipareigoję taikyti atitinkamas valstybių narių, kurioje įmonė pageidauja teikti paslaugas, kolektyvines sutartis;“ ; [74 pakeit.]

"

8.   38 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Jei pareiškėjas ketina prašyti skirti infrastruktūros pajėgumų, kad galėtų teikti keleivių vežimo paslaugas, jis likus ne mažiau kaip 18 mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio, su kuriuo susijęs prašymas skirti pajėgumų, įsigaliojimo dienos apie tai informuoja infrastruktūros valdytoją ir susijusias reguliavimo institucijas. Kad atitinkamos reguliavimo institucijos galėtų įvertinti galimą ekonominį poveikį esamoms viešųjų paslaugų sutartims, jos užtikrina, kad apie tai nedelsiant ir ne vėliau kaip per penkias dienas būtų informuojamos kompetentingos valdžios institucijos, kurios paskyrė tuo maršrutu teikti viešųjų paslaugų sutartyje apibrėžtą keleivių vežimo geležinkeliais paslaugą, kitos susijusios kompetentingos valdžios institucijos, turinčios teisę apriboti prieigą pagal 11 straipsnį ir geležinkelio įmonės, vykdančios viešųjų paslaugų sutartį tos keleivių vežimo paslaugos maršrute.“.

"

8a.   Į 42 straipsnį įterpiama ši dalis: "

„1a. Siekdama užkirsti kelią pareiškėjų diskriminacijai, šios direktyvos 55 straipsnyje nurodoma reguliavimo institucija iš anksto tvirtina tokį pamatinį susitarimą ir savo iniciatyva vykdo galiojančio susitarimo priežiūrą. Pareiškėjas turi teisę pateikti skundą reguliavimo institucijai, jeigu mano, kad su juo buvo neteisingai pasielgta, jis buvo diskriminuojamas arba kaip nors kitaip nukentėjo dėl pamatinio susitarimo. Tuo atveju, kai pateikiamas skundas dėl pamatinio susitarimo, reguliavimo institucija patvirtina, kad pamatinio susitarimo pakeitimų daryti nereikia arba pareikalauja, kad tas pamatinis susitarimas būtų pakeistas laikantis reguliavimo institucijos nurodymų ne vėliau kaip per du mėnesius nuo dienos, kurią reguliavimo institucija gavo skundą. Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė reguliavimo institucijos reikalavimą įvykdo kuo skubiau, kiek tai praktiškai įmanoma, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo apie šį sprendimą gavimo iš reguliavimo institucijos dienos. Vykdydama šioje dalyje aprašytas funkcijas, reguliavimo institucija ypač didelį dėmesį skiria verslo paslapčių apsaugai.“. [75 pakeit.]

"

8b.   46 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: "

„4. Koordinavimo procesą reglamentuojantys principai išdėstomi tinklo nuostatuose. Pagal juos visų pirma atsižvelgiama į sunkumus, susijusius su tarptautinių traukinių linijų nustatymu, ir poveikį, kurį pakeitimai gali daryti kitų infrastruktūrų valdytojams. Kai prašymai teikti geležinkelio paslaugą tame pačiame rinkos segmente prieštarauja vieni kitiems, infrastruktūros valdytojas, paskirstydamas pajėgumus, atsižvelgia tik į ginčytiną infrastruktūrą, o ne į visą pajėgumų, dėl kurių kreipiasi konkuruojantys pareiškėjai, apimtį.“. [76 pakeit.]

"

8c.   54 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: "

„1 . Jeigu dėl techninių gedimų ar avarijos sutrinka traukinių eismas, infrastruktūros valdytojas imasi visų būtinų priemonių, kad atkurtų įprastą padėtį. Tuo tikslu jis parengia nenumatytų atvejų planą, išvardydamas jame visas įstaigas, kurios turi būti informuotos įvykus pavojingam eismo įvykiui ar sutrikus traukinių eismui. Įvykus sutrikimui, galinčiam daryti poveikį tarpvalstybiniam eismui, infrastruktūros valdytojas dalijasi visa susijusia informacija su kitais infrastruktūros valdytojais, kurių tinklui ir eismui jame tas sutrikimas gali daryti poveikį. Susiję infrastruktūros valdytojai bendradarbiauja siekdami atkurti įprastą tarpvalstybinį eismą.“. [77 pakeit.]

"

8d.   55 straipsnis papildomas šia dalimi: "

„3a. Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijos turėtų organizacinių ir funkcinių galimybių, nurodytų šios direktyvos 56 straipsnyje, ir, prireikus, priima veiksmų planą, skirtą tokioms galimybėms suteikti.“. [78 pakeit.]

"

8e.   56 straipsnis pakeičiamas taip: "

„56 straipsnis

Reguliavimo institucijos funkcijos

1.   Nedarant poveikio 46 straipsnio 6 daliai, pareiškėjas turi teisę pateikti skundą reguliavimo institucijai, jeigu mano, kad su juo buvo neteisingai pasielgta, jis buvo diskriminuojamas arba kaip nors kitaip nukentėjo; visų pirma, pareiškėjas gali apskųsti infrastruktūros valdytojo arba atitinkamais atvejais geležinkelio įmonės arba paslaugų įrenginių operatoriaus priimtus sprendimus dėl:

a)   preliminarių ir galutinių tinklo nuostatų redakcijų;

b)   tinklo nuostatuose nustatytų kriterijų;

c)   pajėgumų paskirstymo ir jo rezultatų;

d)   apmokestinimo sistemos;

e)   infrastruktūros mokesčių, kuriuos jis turi arba gali turėti sumokėti, dydžio ar struktūros;

f)   prieigos priemonių pagal 10–13 straipsnius;

g)   prieigos prie paslaugų pagal 13 straipsnį ir apmokestinimo už jas;

ga)   planinio arba neplaninio infrastruktūros techninės priežiūros darbo.

2.   Nedarant poveikio nacionalinių konkurencijos valdžios institucijų įgaliojimams užtikrinti geležinkelių paslaugų rinkos konkurencingumą, reguliavimo institucija taip pat įgaliota stebėti konkurencijos padėtį geležinkelių paslaugų rinkose ir visų pirma ji savo iniciatyva patikrina 1 dalies a–ga punktuose nurodytus aspektus, kad užkirstų kelią pareiškėjų diskriminacijai. Visų pirma, ji tikrina, ar tinklo nuostatuose nėra diskriminacinių sąlygų ir ar infrastruktūros valdytojui nesuteikta tokia veiksmų laisvė, kurią turėdamas jis galėtų diskriminuoti pareiškėjus.

3.   Reguliavimo institucija taip pat glaudžiai bendradarbiauja su nacionaline saugos institucija, kaip apibrėžta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje * , ir su licencijas išduodančia institucija, kaip apibrėžta šioje direktyvoje.

Valstybės narės užtikrina, kad šios institucijos bendrai parengtų gaires, skirtas keistis informacija ir bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui konkurencijai ar saugai geležinkelių transporto rinkos srityje. Šios gairės apima mechanizmą, pagal kurį reguliavimo institucija teiktų nacionalinėms saugos ir licencijas išduodančioms institucijoms rekomendacijas tais klausimais, kurie gali daryti poveikį konkurencijai geležinkelių transporto rinkos srityje, ir nacionalinės saugos institucija teiktų reguliavimo ir licencijas išduodančioms institucijoms rekomendacijas tais klausimais, kurie gali daryti poveikį saugai. Nedarant poveikio nei vienos institucijos nepriklausomumui jų atitinkamos kompetencijos srityse, atitinkama institucija, prieš priimdama sprendimus, nagrinėja visas tokias rekomendacijas. Jei atitinkama institucija nusprendžia nukrypti nuo šių rekomendacijų, ji nurodo savo sprendimų priežastis.

4.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad reguliavimo institucijai būtų nustatyta užduotis priimti neprivalomas nuomones dėl 8 straipsnio 3 dalyje nurodyto verslo plano, sutarties ir pajėgumų didinimo plano preliminarių redakcijų, visų pirma nurodant, ar tos priemonės atitinka konkurencijos geležinkelių paslaugų rinkose padėtį.

5.   Reguliavimo institucija savo funkcijoms atlikti turi reikiamus organizacinius pajėgumus, t. y. personalą ir materialinę bazę, kurie yra proporcingi geležinkelių sektoriaus valstybėje narėje svarbai.

6.   Reguliavimo institucija užtikrina, kad infrastruktūros valdytojo nustatyti mokesčiai atitiktų IV skyriaus 2 skirsnį ir būtų nediskriminuojantys. Reguliavimo institucija užtikrina, kad infrastruktūros valdytojo, paslaugų įrenginių operatorių arba geležinkelio įmonių nustatyti prieigos, įskaitant kelių prieigą, prieigą prie stočių, jų pastatų ir kitų įrenginių, įskaitant kelionių informacijos iškabinimo vietas, mokesčiai būtų nediskriminuojantys. Šiuo tikslu apie planuojamus šioje dalyje nurodytų mokesčių dydžio ar struktūros pakeitimus reguliavimo institucijai reikia pranešti ne vėliau kaip prieš du mėnesius prieš jų planuojamą įsigaliojimą. Reguliavimo institucija ne vėliau kaip prieš mėnesį nuo planuojamo įsigaliojimo gali pareikalauti planuojamus pakeitimus sumažinti, padidinti, atidėti arba jų atsisakyti. Pareiškėjai ir infrastruktūros valdytojas dėl infrastruktūros mokesčių dydžio derėtis gali tik tuo atveju, jei tas derybas prižiūri reguliavimo institucija. Reguliavimo institucija įsikiša, jeigu tos derybos gali neatitikti šio skyriaus reikalavimų.

7.   Reguliavimo institucija nuolat ir bet kuriuo atveju bent kartą per dvejus metus konsultuojasi su krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų naudotojų atstovais, siekdama atsižvelgti į jų nuomonę dėl geležinkelių transporto rinkos.

8.   Reguliavimo institucija turi įgaliojimus reikalauti, kad infrastruktūros valdytojas, pareiškėjai ar atitinkamoje valstybėje narėje veikianti trečioji šalis suteiktų jai atitinkamą informaciją.

Reikalaujama suteikti informacija pateikiama per reguliavimo institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo, nebent išskirtinėmis aplinkybėmis reguliavimo institucija sutinka ir leidžia pratęsti terminą, bet ne ilgiau kaip dviem papildomoms savaitėms. Reguliavimo institucija turi galėti užtikrinti tokių prašymų vykdymą taikant tinkamas nuobaudas, įskaitant pinigines baudas. Reguliavimo institucijai teikiamoje informacijoje yra visi duomenys, kurių jai reikia skundų nagrinėjimo ir konkurencijos priežiūros geležinkelių paslaugų rinkose pagal 2 dalį funkcijoms vykdyti. Tokiai informacijai priskiriami duomenys, kurie būtini statistikos ir rinkos stebėjimo tikslais.

9.   Reguliavimo institucija svarsto kiekvieną skundą, prireikus prašo atitinkamos informacijos ir pradeda konsultacijas su visomis atitinkamomis šalimis per vieną mėnesį nuo skundo gavimo dienos. Ji priima sprendimą dėl kiekvieno skundo, imasi veiksmų situacijai ištaisyti ir informuoja atitinkamas šalis apie savo motyvuotą sprendimą per nustatytą pagrįstą laiką, bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip per šešias savaites nuo tada, kai gavo visą reikalingą informaciją. Nedarant poveikio nacionalinių konkurencijos institucijų įgaliojimams užtikrinti geležinkelių paslaugų rinkos konkurencingumą, reguliavimo institucija prireikus savo iniciatyva nusprendžia, kokiomis tinkamomis priemonėmis pašalinti pareiškėjų diskriminavimą, rinkos iškraipymą ir kitus nepageidaujamus šių rinkų pokyčius, ypač atsižvelgdama į 1 dalies a–ga punktus.

Reguliavimo institucijos sprendimas privalomas visoms šalims, kurioms tas sprendimas taikomas, ir jam netaikoma kitų administracinių instancijų kontrolė. Savo sprendimų vykdymą reguliavimo institucija užtikrina taikydama tinkamas nuobaudas, įskaitant pinigines baudas.

Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti infrastruktūros pajėgumų arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti pajėgumus, reguliavimo institucija arba patvirtina, kad infrastruktūros valdytojo sprendimas turi likti nepakeistas, arba reikalauja, kad tas sprendimas būtų pakeistas pagal jos nurodymus. Infrastruktūros valdytojas reguliavimo institucijos reikalavimą įvykdo ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo apie šį sprendimą gavimo.

10.   Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijų priimtiems sprendimams būtų taikoma teisminė kontrolė. Pateikus skundą reguliavimo institucijos sprendimo vykdymas gali būti sustabdytas, tik jei reguliavimo institucijos nedelstinas poveikis gali sukelti skundą pateikusiam asmeniui nepataisomą žalą. Šia nuostata nedaromas poveikis skundą nagrinėjančio teismo įgaliojimams, suteiktiems pagal konstitucinę teisę, kai taikytina.

11.   Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijos priimti sprendimai būtų paskelbti.

12.   Reguliavimo institucija įgaliota atlikti infrastruktūros valdytojų, paslaugų įrenginių operatorių ir, prireikus, geležinkelio įmonių auditą arba inicijuoti jų išorės auditą, kad patikrintų atitiktį 6 straipsnio apskaitos atskyrimo nuostatoms. Todėl reguliavimo institucija turi teisę prašyti pateikti visą susijusią informaciją. Visų pirma ji turi teisę prašyti, kad infrastruktūros valdytojas, paslaugų įrenginių operatoriai ir visos įmonės arba kiti subjektai, vykdantys arba integruojantys įvairių rūšių geležinkelių transporto arba infrastruktūros valdymo veiklą, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 13 straipsnyje, pateiktų visą VIII priede nurodytą informaciją arba jos dalį taip išsamiai, kaip yra manoma būtina ir proporcinga.

Nedarant poveikio už valstybės pagalbą atsakingoms valdžios institucijoms priskirtai kompetencijai, remdamasi šiomis ataskaitomis reguliavimo institucija gali padaryti išvadas valstybės pagalbos klausimais, apie kurias ji praneša toms valdžios institucijoms.

13.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 60 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl tam tikrų VIII priedo pakeitimų. Taigi, VIII priedas gali būti iš dalies keičiamas siekiant jį pritaikyti prie apskaitos ir priežiūros praktikos raidos ir (arba) jį papildyti kita būtina informacija siekiant patikrinti apskaitų atskyrimą.

___________________

* OL L 191, 2008 7 18, p. 1.“. [79 pakeit.]

"

8f.   57 straipsnis papildomas šia dalimi: "

„9a. Jeigu pareiškėjas mano, kad infrastruktūros valdytojo sprendimas trukdo plėtoti tarptautines paslaugas, jis gali kreiptis į reguliavimo institucijų tinklą, kad gautų jo nuomonę. Apie šį kreipimąsi tuo pat metu informuojama atitinkama reguliavimo institucija. Prireikus tinklas siekia, kad infrastruktūros valdytojas ir, visais atvejais, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija pateiktų paaiškinimus. Tinklas priima nuomonę ir ją paskelbia, taip pat ją perduoda atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai.

Reguliavimo institucijų tinklas Komisijai teikia metinę savo veiklos ataskaitą. Komisija teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai.

Per vienus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija priima pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo įsteigiama Europos reguliavimo institucija, ir jai suteikia juridinio asmens statusą, taip pat priežiūros ir arbitražo funkciją, kurią atlikdama ji galėtų spręsti tarpvalstybinius klausimus ir nagrinėti su nacionalinių reguliavimo institucijų priimtais sprendimais susijusius skundus. Ši nauja institucija pakeičia Europos reguliavimo institucijų tinklą.“; [80 pakeit.]

"

9.   63 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina šios direktyvos poveikį geležinkelių sektoriui ir Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia jos įgyvendinimo ataskaitą. Atliekant tą vertinimą atsižvelgiama į Europos reguliavimo institucijos pareikštą nuomonę dėl to, ar vis dar esama diskriminavimo ar kitokio pobūdžio konkurencijos iškraipymo, ir į nuomones, kurias atitinkamame Sąjungos socialinio dialogo komitete pateikė socialiniai partneriai. [81 pakeit.]

Iki tos pačios datos Komisija Europos reguliavimo institucija įvertina, ar vis dar esama su infrastruktūros valdytojais, kurie sudaro vertikaliosios integracijos įmonę, susijusio diskriminavimo ar kitokio pobūdžio konkurencijos iškraipymo, ir paskelbia rekomendacijas dėl tolesnių politikos priemonių . Prireikus Komisija, remdamasi tomis rekomendacijomis, pasiūlo naujas teisines priemones.[82 pakeit.]

Ne vėliau kaip praėjus 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo Komisija įvertina jos poveikį geležinkelių transporto priemonėse dirbančio personalo darbo rinkos vystymuisi ir prireikus siūlo naujas teisėkūros priemones dėl tokio geležinkelių transporto priemonėse dirbančio personalo sertifikavimo.“. [83 pakeit.]

"

1a straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: "

„3. Įsigaliojus šiam reglamentui, 9, 10, 11, 12, 19 straipsniai, 20 straipsnio 1 dalis ir 26 straipsnis taikomi keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms visoje Sąjungos teritorijoje .“. [84 pakeit.]

"

2 straipsnis

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip ...(14) priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

1.   Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Per tris mėnesius nuo jos paskelbimo dienos pateikiamas jos konsoliduotas su Direktyva 2012/34/ES, kurią ji iš dalies keičia, tekstas. [85 pakeit.]

2.   1 straipsnio 5–8 punktai taikomi nuo 2018 m. sausio 1 d. [likus atitinkamai laiko iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos – 2019 m. gruodžio 14 d.].

Iki 5 punkto taikymo dienos ir nedarant poveikio nuostatoms dėl tarptautinių keleivių vežimo paslaugų, valstybių narių nereikalaujama, kad jos suteiktų prieigos teisę geležinkelio įmonėms ir jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdomoms patronuojamosioms įmonėms, gavusioms licencijas valstybėje narėje, kurioje panašaus pobūdžio prieigos teisės nesuteikiamos. [86 pakeit.]

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(2) OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(3)OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(4)OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(5) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(6)2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/51/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL L 164, 2004 4 30, p. 164).
(7)2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros ir Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo (OL L 315, 2007 12 3, p. 44).
(8)2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).
(9) 2005 m. liepos 18 d. Tarybos direktyva 2005/47/EB dėl Europos Geležinkelių Bendrijos (CER) ir Europos Transporto Darbuotojų Federacijos (ETF) susitarimo dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas geležinkelių transporto sektoriuje, darbo sąlygų tam tikrų aspektų (OL L 195, 2005 7 27, p. 15).
(10)OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(11) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).
(12)OL L 315, 2007 12 3, p. 14.
(13)OL L 207, 2010 8 6, p. 1.
(14) 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.


Keleivinio geležinkelių transporto paslaugos ***I
PDF 484k   DOC 160k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl šalių keleivinio geležinkelių transporto paslaugų rinkų atvėrimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 (COM(2013)0028 – C7-0024/2013 – 2013/0028(COD) ) (Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
P7_TA(2014)0148 A7-0034/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0028 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0024/2013 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo, Liuksemburgo Deputatų Rūmų, Nyderlandų Pirmųjų ir Antrųjų Rūmų, Austrijos Federacinės Tarybos ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1) ,

–   atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę(2) ,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0034/2014 ),

1.   priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. vasario 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo dėl šalių keleivinio geležinkelių transporto paslaugų rinkų atvėrimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007
(Tekstas svarbus EEE)

P7_TC1-COD(2013)0028


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3) ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4) ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5) ,

kadangi:

(1)   per pastarąjį dešimtmetį keleivinio geležinkelių transporto apimtis didėjo nepakankamai, kad jo dalis, palyginti su automobilių ir oro transporto dalimi, didėtų. Keleivinis geležinkelių transportas, kaip transporto rūšis, Europos Sąjungoje sudarė 6 %, ir ši dalis beveik nesikeitė. Keleivinio geležinkelių transporto paslaugų prieinamumas paslaugos prieinamumo, kainos ir kokybė atsiliko nuo vis didėjančių reikalavimų kokybės požiūriu ne taip sparčiai vystėsi palyginus su kitomis transporto priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, reikia pasinaudoti visa svarbia Sąjungos patirtimi vykdant tris ankstesnes geležinkelių reformas ; [1 pakeit.]

(1a)   geležinkelių transportas ekologiniu ir judumo planavimo požiūriais atlieka svarbų vaidmenį, ir visa Europos keleivinį transportą sudaranti geležinkelių transporto dalis galėtų būti gerokai didesnė. Šiuo požiūriu investicijos ne tik į mokslinius tyrimus, bet ir į infrastruktūrą bei riedmenis galėtų iš esmės prisidėti skatinant naują augimą ir atitinkamai užimtumą tiesiogiai geležinkelio sektoriuje ir netiesiogiai didinant kitų sektorių darbuotojų judumą. Geležinkelių transportas gali tapti svarbia modernia Sąjungos pramonės šaka, jeigu valstybės narės susitars dėl tvirtesnio bendradarbiavimo; [2 pakeit.]

(2)   Sąjungos tarptautinio keleivinio geležinkelių transporto paslaugų rinka konkurencijai atverta nuo 2010 m. Be to, kai kurios valstybės narės atvėrė konkurencijai savo keleivinio transporto rinkas – suteikė teisę laisvai patekti į rinką, viešųjų paslaugų sutartis pradėjo sudaryti konkurso tvarka arba pradėjo taikyti abi šias priemones;

(3)   Komisija 2011 m. kovo 28 d. baltojoje knygoje dėl transporto politikos(6) paskelbė apie savo ketinimą užbaigti kurti geležinkelių vidaus rinką ir taip užtikrinti Sąjungos geležinkelio įmonėms galimybę teikti visų rūšių geležinkelių transporto paslaugas be nereikalingų techninių ir administracinių kliūčių. Norint pasiekti tą tikslą, dabartinę reformą reikia planuoti atsižvelgiant į geležinkelių sistemas, kurių veiksmingumas Sąjungoje įrodytas ; [5 pakeit.]

(3a)   turėtų būti pagerinta keleivinio geležinkelių transporto viešųjų paslaugų kokybė ir padidintas jų efektyvumas, o esamos efektyviai veikiančios keleivinio transporto viešosios paslaugos turėtų būti išlaikytos; [6 pakeit.]

(3b)   Sąjungos geležinkelių rinkos atvėrimo proceso užbaigimas turėtų būti laikomas būtina sąlyga, kad geležinkelis pagal kainą ir kokybę taptų patikima alternatyva kitoms transporto rūšims; [7 pakeit.]

(3c)   labai svarbu, kad organizuojant keleivinio transporto viešąsias paslaugas pagrindinis vaidmuo tektų kompetentingoms institucijoms. Tokios institucijos atsako už keleivinio transporto viešųjų paslaugų planavimą, įskaitant maršrutų, prie kurių suteikiama atvira prieiga arba dėl kurių sudaromos viešųjų paslaugų sutartys, nustatymą, taip pat sutarties sudarymo tvarkos nustatymą. Be to, jos turėtų pagrįsti, kad tik pagal pasirinktą sutarties sudarymo būdą užtikrinamas našumas, efektyvumas ir kokybės tikslai, ir paskelbti šį pagrindimą; [8 pakeit.]

(4)   kompetentingos institucijos, organizuodamos savo viešojo keleivinio transporto paslaugų teikimą, turi užtikrinti, kad viešųjų paslaugų įsipareigojimai ir geografinė viešųjų paslaugų sutarčių taikymo sritis būtų tinkami, būtini ir proporcingi atsižvelgiant į jų teritorijoje įgyvendinamos viešojo keleivinio transporto politikos tikslus. Ši politika turėtų būti nustatoma tvariuose viešojo transporto planuose, paliekant galimybę taikyti rinka grindžiamus transporto sprendimus. Viešojo transporto planų ir viešųjų paslaugų įsipareigojimų nustatymo procesas turėtų būti skaidrus susijusioms suinteresuotosioms šalims, įskaitant potencialius naujus rinkos dalyvius; [9 pakeit.]

(5)   kad būtų užtikrintas patikimas viešojo transporto finansavimas, būtinas viešojo transporto tvariuose planuose numatytiems tikslams pasiekti, kompetentingos institucijos turi nustatyti tokius viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kad viešojo transporto tikslai būtų pasiekti ir užtikrinant aukštą kokybę, ir ekonomiškai, atsižvelgiant į tų įsipareigojimų vykdymo grynojo finansinio rezultato kompensaciją, taip pat jos turi užtikrinti ilgalaikį pagal viešųjų paslaugų sutartis teikiamo viešojo transporto finansinį tvarumą. Todėl reikia išvengti tiek per didelio, tiek per mažo kompensavimo, susidarančio dėl įsipareigojimo teikti viešąją paslaugą turinio arba dėl to, kad kompetentinga institucija nevykdo savo finansinių įsipareigojimų. Įsipareigojimai teikti viešąją paslaugą gali būti taikomi tinklams, kuriuose tam tikros paslaugos gali būti teikiamos gaunant teisingą pelną be finansinių kompensacijų. Įtraukus tokias paslaugas, vykdant su viešųjų paslaugų teikimu susijusius įsipareigojimus, neturėtų būti mokamos kompensacijos, viršijančios visų tinklo paslaugų teikimui užtikrinti reikalingą sumą ; [10 pakeit.]

(6)   siekiant užtikrinti sklandų viešojo keleivinio geležinkelių transporto rinkos veikimą itin svarbu, kad kompetentingos institucijos, nustatydamos viešųjų paslaugų įsipareigojimus ir viešųjų paslaugų sutarčių taikymo sritį, laikytųsi šių kriterijų, nes atviros prieigos transporto veikla turi būti gerai koordinuojama su transporto paslaugomis, teikiamomis pagal viešųjų paslaugų sutartį. Dėl šios priežasties nepriklausoma geležinkelių sektoriaus reguliavimo institucija turėtų užtikrinti, kad šis procesas būtų tinkamai taikomas ir skaidrus;

(7)   siekiant skatinti konkurenciją keleivinio geležinkelių transporto viešųjų paslaugų sutarties, sudaromos konkurso tvarka, apimtis turi būti nustatyta tokiu būdu, kad būtų skatinama nedidelių pasiūlymų teikėjų, naujų rinkos dalyvių ir esamų veiklos vykdytojų konkurencija dėl šių sutarčių sudarymo ir kartu kompetentingoms institucijoms užtikrinti galimybę užtikrinama galimybė optimizuoti apimtį atsižvelgiant į ekonomines ir veiklos aplinkybes, turi būti nustatyta didžiausia keleivinio geležinkelių transporto viešųjų paslaugų sutarties metinė apimtis ; [64 pakeit.]

(8)   kad būtų lengviau rengti konkurso pasiūlymus ir taip būtų skatinama konkurencija, kompetentingos institucijos turi užtikrinti, kad, neatskleidžiant verslo paslapčių, visi suinteresuoti pateikti tokį pasiūlymą viešųjų paslaugų operatoriai gautų tam tikrą informaciją apie transporto paslaugas ir infrastruktūrą, su kuriomis yra susijusi viešųjų paslaugų sutartis, kad negalėtų būti laikoma, jog perkančioji organizacija juos diskriminuoja kitų konkurentų atžvilgiu ; [12 pakeit.]

(9)   tam tikros viršutinės ribos, taikomos tiesiogiai sudarant geležinkelių transporto viešųjų paslaugų sutartis, turi būti pritaikytos prie konkrečių ekonominių sąlygų, kuriomis šiame sektoriuje vyksta konkursas;

(9a)   siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir išvengti netinkamo kompensacijų naudojimo, turėtų būti taikomas abipusiškumo principas. Tas principas turėtų būti taikomas ne tik valstybėms narėms ir Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms, bet ir trečiųjų šalių įmonėms, norinčioms dalyvauti Sąjungoje vykstančiose viešųjų pirkimų procedūrose; [65 pakeit.]

(10)   siekiant sukurti keleivinio geležinkelių transporto paslaugų vidaus rinką, šiame sektoriuje būtina nustatyti bendras konkursų dėl viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo taisykles, kurios būtų yra vienodai taikomos visose valstybėse narėse, kartu atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos valstybės narės aplinkybes ; [14 pakeit.]

(11)   siekiant sukurti pagrindines sąlygas, kuriomis visuomenė gautų didžiausią naudą iš veiksmingo šalių keleivinio geležinkelių transporto paslaugų rinkos atvėrimo, svarbu, kad valstybės narės užtikrintų tinkamą viešųjų paslaugų operatorių darbuotojų socialinės apsaugos lygį;

(12)   kai rinka viešųjų paslaugų operatoriams neužtikrina prieigos prie geležinkelio riedmenų tinkamomis ekonominėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, tokią prieigą turi palengvinti kompetentingos institucijos, imdamosi tinkamų ir veiksmingų priemonių;

(13)   kad rinkos dalyviai galėtų organizuočiau dalyvauti konkurse, būtina užtikrinti visišką tam tikrų svarbiausių rengiamo konkurso dėl viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo tvarkos elementų skaidrumą;

(14)   remiantis Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 teksto logika reikėtų aiškiai nurodyti, kad pereinamasis laikotarpis iki 2019 m. gruodžio 2 d. yra susijęs tik su įpareigojimu viešųjų paslaugų sutartis sudaryti konkurso tvarka; [66 pakeit.]

(15)   geležinkelio įmonėms reikia šiek tiek daugiau laiko pasirengti privalomam viešųjų paslaugų sutarčių sudarymui konkurso tvarka, kad įmonės, su kurioms anksčiau tokios sutartys buvo sudarytos tiesiogiai, galėtų imtis veiksmingų ir tvarių vidaus restruktūrizavimo priemonių. Todėl sutarčių, kurios tiesiogiai sudaromos nuo šio reglamento įsigaliojimo iki 2019 m. gruodžio 3 d., atveju reikalingos pereinamojo laikotarpio priemonės; [67 pakeit.]

(16)   atvėrus šalies keleivinio geležinkelių transporto paslaugų rinką, kompetentingoms institucijoms gali reikėti imtis priemonių, kad būtų užtikrintas aukštas konkurencijos lygis – apriboti sutarčių, kurias jos sudaro su viena geležinkelio įmone, skaičių, todėl turėtų būti numatytos atitinkamos nuostatos;

(17)   kad šis reglamentas būtų įgyvendinamas vienodomis sąlygomis, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011(7) ;

(18)   atsižvelgdama į Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/98 (Įgaliojimų suteikimo reglamentas)(8) pakeitimus, Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 (COM(2012)0730 ). Siekiant suderinti požiūrį į valstybės pagalbos srities bendrosios išimties reglamentus, Sutarties 93 straipsnyje numatyta valstybės pagalba, skiriama transporto koordinavimo reikmėms arba kaip kompensacija už tam tikrus įsipareigojimus, siejamus su viešosios paslaugos sąvoka, Sutarties 108 straipsnio 4 dalyje ir 109 straipsnyje numatyta tvarka turėtų būti įtraukta į Įgaliojimų suteikimo reglamento taikymo sritį;

(19)   todėl Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2014/25/ES (9) , Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 iš dalies keičiamas taip: [17 pakeit.]

1.   2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a) įterpiamas šis punktas : "

„aa) viešasis keleivinis geležinkelių transportas – viešasis keleivinis geležinkelių transportas, išskyrus kitų rūšių bėginį keleivinį transportą, kaip antai metro, tramvajus arba, jei valstybės narės nusprendžia, tramvajų traukinių sistemos“; [18 pakeit.]

"

a)   c punktas pakeičiamas taip:"

„c) vietos kompetentinga institucija – kompetentinga institucija, kurios kompetencijai priklausanti geografinė teritorija nėra nacionalinė ir kuri, inter alia, atsakinga už miestų aglomeracijos ir ( arba) kaimo vietovės ar regiono, įskaitant tarptautinį lygmenį, transporto reikmes;“; [19 pakeit.]

"

b)   e punkte pridedama ši pastraipa:"

„Viešųjų paslaugų įsipareigojimai netaikomi jokioms taikomi viešojo transporto paslaugoms, kurios nėra yra būtinos siekiant pasinaudoti , inter alia, ekonominiais, techninio ar geografinio pobūdžio vietos, regioninio ar subnacionalinio lygmens tinklo privalumais. Tokie tinklo privalumai atsiranda integruojant transporto paslaugas, dėl to viešasis transportas tampa patrauklesniu keleiviams ir padidėja viešojo transporto sektoriaus efektyvumas. Tinklo privalumai gali būti sukurti teikiant ir nuostolingas, ir nenuostolingas paslaugas, taip pat įvairiais lygmenimis, pvz., geografiniu, nustatant gerai apgalvotus traukinių tvarkaraščius ar tarifus.“. [20 pakeit.]

"

2.   įterpiamas toks 2a straipsnis:"

„2a straipsnis

Įvairias transporto rūšis apimantys tvarūs viešojo transporto planai ir viešųjų paslaugų įsipareigojimai [21 pakeit.]

1.  Kompetentingos institucijos parengia ir reguliariai atnaujina teritorijoje, už kurią jos atsakingos, naudojamo visų atitinkamų rūšių daugiarūšio viešojo keleivinio transporto planus. Šiuose viešojo transporto planuose nustatomi teritorijoje, už kurią tos institucijos atsakingos, naudojamam visų atitinkamų rūšių transportui taikomi viešojo transporto politikos tikslai ir priemonės jiems pasiekti, taip skatinant socialinę ir teritorinę sanglaudą. Šiuose planuose gali būti pateikiama turima vieša informacija apie viešojo transporto planus. Jei transporto paslaugos apima ir kitas vietoves, į tai yra atsižvelgiama. Tuose planuose . Juose pateikiami bent šie dalykai: [22 pakeit.]

   a) tinklo arba maršrutų struktūra;
   b) pagrindiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti viešojo transporto paslaugų pasiūlymas, kaip antai pasiekiamumo, teritorinio junglumo, saugumo, jungčių įskaitant, inter alia, pasiekiamumą neįgaliesiems ir jungtis su tos pačios rūšies ir kitų rūšių transportu pagrindiniuose jungiamuosiuose mazguose, pasiūlymo savybių, pvz., paslaugų teikimo laiko, paslaugų dažnumo ir mažiausio pajėgumo išnaudojimo laipsnio ; [23 pakeit.]
   ba) viešojo keleivinio geležinkelių transporto efektyvumo kriterijai, įskaitant, inter alia, viešojo transporto dalies užtikrinimą, punktualumą, išlaidų veiksmingumą, paslaugų teikimo dažnumą, klientų pasitenkinimą ir riedmenų kokybę; [24 pakeit.]
   c) su tam tikrais elementais, kaip antai stočių ir geležinkelių riedmenų įrangos savybėmis, punktualumu ir patikimumu, švara, klientų aptarnavimu ir informavimu, skundų nagrinėjimu ir žalos atlyginimu, paslaugos kokybės stebėsena, riedmenimis , infrastruktūra ir paslaugomis, įskaitant informacijos teikimą, susiję kokybės ir saugos standartai ir kontrolės aspektai ; [25 pakeit.]
   d) tarifų politikos principai, pvz., socialinių tarifų naudojimas ; [26 pakeit.]
   e) veiklos vykdymo reikalavimai, pvz., dviračių vežimo, eismo valdymo, nenumatytų atvejų plano, taikomo sutrikus veiklai. galiojančios keleivių teisių, socialinių ir darbo sąlygų, aplinkos apsaugos ir aplinkosaugos tikslų nustatymo taisyklės. [27 pakeit.]

Sudarydamos viešojo transporto planus, kompetentingos institucijos visų pirma atsižvelgia į taikomas keleivių teisių, socialines, užimtumo ir aplinkosaugos taisykles . [28 pakeit.]

Pasikonsultavusios su susijusiomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant bent vežėjus, infrastruktūros valdytojus, taip pat keleiviams ir darbuotojams atstovaujančias organizacijas, kompetentingos institucijos priima ir paskelbia viešojo transporto planus ir juos paskelbia . Taikant šį reglamentą atsižvelgiama bent į šių suinteresuotųjų šalių nuomonę: vežėjų, infrastruktūros valdytojų (jei taikoma), taip pat keleivius ir darbuotojus atstovaujančių organizacijų . [29 pakeit.]

2.   Viešųjų paslaugų įsipareigojimai nustatomi ir viešųjų paslaugų sutartys sudaromos atsižvelgiant į taikomus viešojo transporto planus.

3.  Viešojo keleivinio transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimai ir jų taikymo sritis nustatomi taip:

   a) jie apibrėžiami pagal 2 straipsnio e punktą;
   b) jie turi būti tinkami siekti viešojo transporto plano tikslų, t. y. pagal juos turi būti nustatomas sutarčių sudarymo būdas siekiant užtikrinti tam tikrus kokybės standartus ir tinkamos priemonės, kad būtų įgyvendinti viešojo transporto plano tikslai ; [30 pakeit.]
   c) jais neturi proporcingai ir tik tiek, kiek yra būtina, turi būti viršijama to, kas būtina ir proporcinga siekiama viešojo transporto plano tikslų ir, viešojo keleivinio geležinkelių transporto atžvilgiu, juos nustatant atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES* tikslams pasiekti . [31 pakeit.]

Vertinant b punkte nurodytą tinkamumą atsižvelgiama į tai, ar valstybės įsikišimas į keleivinio transporto paslaugų teikimą yra tinkama priemonė viešojo transporto planų tikslams pasiekti. [32 pakeit.]

Vertinant c punkte nurodytą būtinumą ir proporcingumą viešojo keleivinio geležinkelių transporto atveju atsižvelgiama į transporto paslaugas, teikiamas pagal 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (nauja redakcija) (10) , 10 straipsnio 2 dalį, ir į visą pagal tos direktyvos 38 straipsnio 4 dalies pirmą sakinį infrastruktūros valdytojams ir reguliavimo institucijoms suteiktą informaciją. [33 pakeit.]

4.   Nustatant viešųjų paslaugų įsipareigojimus ir jais susijusio grynojo finansinio rezultato kompensaciją, siekiama užtikrinti, kad: a) viešojo transporto plano tikslai būtų pasiekti kuo ekonomiškiau; ir kad b) būtų užtikrintas ilgalaikis finansinis viešojo keleivinio transporto paslaugų teikimo pagal viešojo transporto plane nustatytus reikalavimus tvarumas. [34 pakeit.]

5.   Rengdama specifikacijas kompetentinga institucija parengia viešųjų paslaugų įsipareigojimų specifikacijos projektą ir nurodo tų įsipareigojimų taikymo sritį, pagrindinius jų atitikties 2–4 dalyse nustatytiems reikalavimams vertinimo etapus ir vertinimo rezultatus.

Kompetentinga institucija dėl šių specifikacijų tinkamai konsultuojasi su susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, kaip antai bent transporto paslaugų teikėjais, infrastruktūros valdytojais (jei taikoma) , taip pat keleiviams ir darbuotojams atstovaujančiomis organizacijomis, ir atsižvelgia į jų nuomonę [35 pakeit.] .

6.  Viešojo keleivinio geležinkelių transporto atveju:

   a) vertinimo ir šiame straipsnyje nustatytos procedūros atitiktį užtikrina (taip pat ir savo iniciatyva) Direktyvos 2012/34/ES 55 straipsnyje nurodyta reguliavimo institucija, bet kuriai atitinkamai suinteresuotajai šaliai paprašius ; [36 pakeit.]
   b) didžiausia metinė mažiausias valstybės narės sudaromų viešųjų vežimo geležinkeliais paslaugų sutarties apimtis, išreikšta traukinio nuvažiuotais kilometrais, yra arba 10 mln. traukinio nuvažiuotų kilometrų, arba trečdalis viso nacionalinio viešojo keleivinio geležinkelių transporto paslaugų, teikiamų pagal viešųjų paslaugų sutartis, apimties – taikoma didesnioji vertė teikimo sutarčių skaičius yra:
   nacionalinės keleivinio geležinkelių transporto paslaugų, teikiamų pagal viešųjų paslaugų sutartis rinkos apimties, kai traukinio nuvažiuojamų kilometrų skaičius neviršija 20 mln., atveju – viena sutartis;
   nacionalinės keleivinio geležinkelių transporto paslaugų, teikiamų pagal viešųjų paslaugų sutartis rinkos apimties, kai traukinio nuvažiuotų kilometrų skaičius yra didesnis nei 20 mln. ir neviršija 100 mln., atveju su sąlyga, kad vienos sutarties apimtis neviršija 75 proc. bendros paslaugų, teikiamų pagal viešųjų paslaugų sutartis, rinkos apimties – dvi sutartys;
   nacionalinės keleivinio geležinkelių transporto paslaugų, teikiamų pagal viešųjų paslaugų sutartis rinkos apimties, kai traukinio nuvažiuotų kilometrų skaičius yra didesnis nei 100 mln. ir neviršija 200 mln., atveju, su sąlyga, kad vienos sutarties apimtis neviršija 75 proc. bendros paslaugų, teikiamų pagal viešųjų paslaugų sutartis, rinkos apimties, – trys sutartys;
   nacionalinės keleivinio geležinkelių transporto paslaugų, teikiamų pagal viešųjų paslaugų sutartis rinkos apimties, kai traukinio nuvažiuotų kilometrų skaičius yra didesnis nei 200 mln., atveju, su sąlyga, kad vienos sutarties apimtis neviršija 50 proc. bendros paslaugų, teikiamų pagal viešųjų paslaugų sutartis, rinkos apimties, – keturios sutartys. “; [69 pakeit.]
   ba) kompetentinga institucija pagal Direktyvą 2012/34/ES nustato maršrutus, kuriais leidžiama naudotis sudarius viešųjų paslaugų sutartis; [38 pakeit.]

__________________

* 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).“

"

3.   4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)   1 dalies a punktas pakeičiamas taip:"

„a) aiškiai apibrėžti pagal 2 straipsnio e punktą ir 2a straipsnį nustatyti viešųjų paslaugų įsipareigojimai, kuriuos viešųjų paslaugų operatorius privalo vykdyti, ir atitinkamos geografinės teritorijos atitinkami transporto tinklai ir iš operatorių reikalaujama pateikti kompetentingai institucijai visą viešųjų paslaugų sutarčių sudarymui reikalingą informaciją, neatskleidžiant verslo paslapčių ;“; [39 pakeit.]

"

b)   1 dalies b punkto paskutinis sakinys pakeičiamas taip:"

„Jei viešųjų paslaugų sutartis sudaroma ne pagal 5 straipsnio 3 dalį, šie parametrai nustatomi taip, kad kompensacija negalėtų viršyti nei viršytų sumos, reikalingos nei būtų mažesnė už sumą, reikalingą vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus patirtų išlaidų ir gautų pajamų grynajam finansiniam rezultatui padengti, atsižvelgiant į viešųjų paslaugų operatoriaus pasiliktas su tų įsipareigojimų vykdymu susijusias pajamas ir pagrįstą pelną;“; [40 pakeit.]

"

ba)   5 dalis pakeičiama taip: "

„5. Nepažeisdamos nacionalinės ir Sąjungos teisės, įskaitant socialinių partnerių atstovaujamąsias kolektyvines sutartis, kompetentingos institucijos reikalauja, kad pasirinktas viešųjų paslaugų operatorius savo darbuotojams sudarytų tokias darbo sąlygas, kokios yra numatytos įpareigojančiuose šalies, regiono ar vietos socialiniuose standartuose ir (arba), pasikeitus operatoriui, vykdytų privalomąjį personalo perdavimą. Įvykus tokiam perdavimui, anksčiau paslaugoms teikti buvusio operatoriaus įdarbintiems darbuotojams suteikiamos tokios pat teisės, kurias jie būtų turėję, jei būtų atliktas perdavimas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/23/EB. Kai kompetentingos institucijos reikalauja, kad viešųjų paslaugų operatoriai atitiktų tam tikrus socialinius standartus, konkurso dokumentuose ir viešųjų paslaugų sutartyse pateikiamas atitinkamų darbuotojų sąrašas ir skaidri išsami informacija apie jų sutartines teises bei sąlygas, kuriomis darbuotojai laikomi susiję su paslaugomis.“; [41 pakeit.]

"

c)   6 dalis pakeičiama taip:"

„6. Kai Kompetentingos institucijos pagal nacionalinę teisę reikalauja, kad viešųjų paslaugų operatoriai laikytųsi tam tikrų nustato privalomus kokybės ir socialinių standartų arba nustato socialinius standartus, numato tinkamus socialinius ir kokybės kriterijus, tie standartai ir kriterijai įtraukiami įskaitant viešųjų paslaugų operatorių įsipareigojimą laikytis taikomų tipinių kolektyvinių sutarčių ir užtikrinti padorų darbą ir darbo sąlygas, įtraukiant juos į konkurso dokumentus ir į viešųjų paslaugų sutartis arba konkurso dokumentuose ir viešųjų paslaugų sutartyse pateikiant į juos nuorodą, nesvarbu, koks sutarties sudarymo būdas .“; [42 pakeit.]

"

d)   pridedama tokia dalis:"

„8. Kompetentingos institucijos, neatskleisdamos verslo paslapčių, visoms suinteresuotosioms šalims pateikia atitinkamą informaciją, kuria remiantis būtų galima parengti pasiūlymą konkursui. Tai informacija apie keleivių paklausą, tarifus, su viešuoju keleiviniu transportu, kuriam taikomas konkursas, susijusias išlaidas ir pajamas, taip pat išsamūs infrastruktūros specifikacijų duomenys, susiję su reikalingų transporto priemonių ar geležinkelių riedmenų naudojimu, kad tos suinteresuotosios šalys galėtų parengti tinkamai pagrįstus verslo planus. Geležinkelių infrastruktūros valdytojai kompetentingoms institucijoms padeda pateikti visas reikalingas infrastruktūros specifikacijas. Jei nesilaikoma pirmiau išdėstytų nuostatų, taikoma 5 straipsnio 7 dalyje numatyta teisinė peržiūra.“; [43 pakeit.]

"

4.   5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a) įterpiama ši dalis: "

„1a. Kiekviena kompetentinga institucija, t. y. atskira institucija ar institucijų grupė, sudaryta iš daugiau nei vienos valstybės narės institucijų, turi galėti sudaryti viešųjų paslaugų sutartis pagal šiuo reglamentu nustatytas taisykles.“; [44 pakeit.]

"

-aa) įterpiamos šios dalys: "

„3a. Iki 8 straipsnio 2 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos valstybės narės ir, jei tai leidžiama pagal nacionalinę teisę, kompetentingos institucijos gali neleisti dalyvauti geležinkelių transporto viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo konkursuose, kuriuos jų teritorijoje organizuoja kompetentingos institucijos pagal šio straipsnio 3 dalį, bet kuriai geležinkelio įmonei ar operatoriui, ar bet kuriai patronuojamajai bendrovei, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja geležinkelio įmonė ar jos patronuojančioji bendrovė, jei kontroliuojančioji geležinkelio įmonė, kontroliuojančioji patronuojančioji bendrovė ar jų patronuojamosios bendrovės:

   a) yra licencijuotos ir teikia geležinkelio paslaugas valstybės narės, kurioje kompetentingos institucijos negali sudaryti viešųjų paslaugų sutarčių konkurso tvarka, viduje ir
   b) pasinaudojo tiesiogiai sudarytomis geležinkelio viešųjų paslaugų sutartimis, kurių vertė yra 50 proc. didesnė už bendrą geležinkelio viešųjų paslaugų sutarčių, kurios sudarytos su ta geležinkelio įmone ar patronuojančiąja bendrove, ar jų patronuojamosiomis bendrovėmis, vertę.

Šioje dalyje nustatytais tikslais kontroliavimu laikomos bet kokios teisės, sutartys ar kitos priemonės, kurios tiek atskirai, tiek kartu, atsižvelgiant į atitinkamas faktines aplinkybes ir įstatymų nuostatas, suteikia galimybę daryti lemiamą poveikį įmonei, ypač pasinaudojant:

   a) nuosavybės teisėmis arba teisėmis naudotis visu įmonės turtu arba jo dalimi;
   b) teisėmis ar sutartimis, kurios suteikia teisę daryti didelę įtaką formuojant tos įmonės organus ir jiems balsuojant arba priimant sprendimus.

3b.   Valstybės narės ir, jei tai leidžiama pagal nacionalinę teisę, kompetentingos institucijos gali neleisti dalyvauti konkursuose bet kuriam operatoriui ar įmonei, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja fizinis ar juridinis asmuo ar asmenys, registruoti trečiojoje šalyje ar trečiosiose šalyse, išskyrus tuos atvejus, kai ta šalis ar šalys ėmėsi priemonių, kad galėtų konkurso būdu pavesti teikti viešąsias paslaugas valstybėje narėje licencijuotai geležinkelio įmonei.“; [68 pakeit.]

"

a)   4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Kompetentingos institucijos gali nuspręsti, jei tai nedraudžiama pagal nacionalinę teisę, viešųjų paslaugų sutartis sudaryti tiesiogiai:

   a) kai numatoma jų vidutinė metinė vertė yra mažesnė nei 1 000 000 EUR arba, viešųjų paslaugų sutarties, kuri apima viešojo geležinkelių transporto paslaugas, atveju, mažesnė nei 5 000 000 EUR arba
   b) kai jos susijusios su mažesnės nei 300 000 transporto priemonės nuvažiuotų transporto priemonių kilometrų metinės apimties arba, viešųjų paslaugų sutarties, kuri apima geležinkelių transporto paslaugas, atveju, mažesnės nei 150 000 traukinio 500 000 transporto priemonės nuvažiuotų transporto priemonių kilometrų metinės apimties viešojo keleivinio transporto paslaugų teikimu. [47 pakeit.]
   ba) kai atskirtų geležinkelio sistemų techninės specifikacijos keleivinio geležinkelių transporto srityje labai skiriasi nuo atitinkamos valstybės narės pagrindinio geležinkelių tinklo, prie kurios jos nėra prijungtos, TSS. [75 pakeit.]

Tais atvejais, kai viešųjų paslaugų sutartis tiesiogiai sudaroma su mažąja arba vidutine įmone, naudojančia ne daugiau kaip 23 kelių transporto priemones, tos ribos gali būti padidintos: arba iki numatomos vidutinės metinės paslaugų vertės, kuri yra mažesnė nei 2 000 000 EUR, arba iki viešojo keleivinio transporto paslaugų metinės apimties, kuri yra mažesnė nei 600 000 transporto priemonės nuvažiuotų transporto priemonių kilometrų.“; [48 pakeit.]

"

aa)   5 dalis pakeičiama taip: "

„5. Jei paslaugų teikimas nutrūksta arba kyla rimtas pavojus, kad tokia situacija susidarys, kompetentinga institucija gali imtis skubių priemonių. Skubios priemonės gali būti susijusios su kompetentingos institucijos nesugebėjimu laiku pradėti konkurso dėl viešųjų paslaugų sutarties ir (arba) laiku su operatoriumi sudaryti viešųjų paslaugų sutartį. Viešųjų paslaugų operatorius turi teisę sprendimą dėl nurodymo vykdyti tam tikrus viešųjų paslaugų įsipareigojimus apskųsti. Imantis skubios priemonės viešųjų paslaugų sutartis sudaroma arba jos galiojimas pratęsiamas ar tokią sutartį nurodoma vykdyti ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.“ ;[63 pakeit.]

"

b)   6 dalis pakeičiama taip:"

„6. „Kompetentingos institucijos gali nuspręsti, kad, siekiant sustiprinti geležinkelio įmonių konkurenciją, keleivinio geležinkelių transporto viešųjų paslaugų sutartys, susijusios su to paties tinklo ar maršrutų rinkinio dalimis, būtų sudaromos su skirtingomis geležinkelio įmonėmis. Tuo tikslu kompetentingos institucijos, prieš paskelbdamos konkursą, gali nuspręsti apriboti su ta pačia geležinkelio įmone sudaromų sutarčių skaičių Atsižvelgdamos į Direktyvą 2012/34/ES ir jei tai nedraudžiama pagal nacionalinę teisę, už 2a straipsnyje nurodytų transporto planų sudarymą atsakingos kompetentingos institucijos gali nuspręsti keleivinio geležinkelių transporto viešųjų paslaugų sutartis sudaryti tiesiogiai, jei įvykdytos šios sąlygos:

   a) viešojo transporto plane yra reikalavimų, taikomų visai sutarties trukmei ir susijusių su:
   keleivių skaičiaus raida,
   paslaugų punktualumu,
   išlaidų veiksmingumu kapitalo našumo srityje,
   traukinių eismo dažniu,
   vartotojų pasitenkinimu,
   riedmenų kokybe.
   b) kompetentinga institucija ne vėliau kaip likus 18 mėnesių iki sutarties pradžios paskelbia, kaip šios dalies a punkte nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi tiesiogiai sudarant viešųjų paslaugų sutartį ir reguliariai pateikia vertinimą, kaip laikomasi šių reikalavimų, 7 straipsnio 1 dalyje nurodytoje metinėje ataskaitoje. Jei dėl tiesioginio sutarties sudarymo pateikiamas geležinkelio operatoriaus ar įmonės skundas, reguliavimo institucija įvertina kompetentingos institucijos pateiktas priežastis ir priima sprendimą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo skundo pateikimo datos. Reguliavimo institucija taip pat gali veikti savo pačios iniciatyva.
   c) reguliavimo institucija ne vėliau kaip likus 24 mėnesiams iki tos sutarties pabaigos įvertina, ar buvo laikomasi šios dalies a punkte nustatytų reikalavimų ir ar jie buvo įvertinti remiantis 7 straipsnio 1 dalimi. Kompetentinga institucija reguliavimo institucijai teikia visus vertinimui reikalingus duomenis.

Jei reguliavimo institucija nusprendžia, kad šios dalies a punkte nustatytų reikalavimų buvo nesilaikoma, ji nedelsdama priverčia kompetentingą instituciją pagal šio straipsnio 3 dalį skirti bet kokią naują viešųjų paslaugų sutartį.

Nepriklausomos reguliavimo institucijos sprendimas yra privalomas ir taikomas nedelsiant.

Nenukrypstant nuo 4 straipsnio 3 dalies, tokių sutarčių trukmė yra ne ilgesnė kaip devyneri metai.

Komisija priima deleguotuosius aktus, išsamiau išdėstydama šios dalies a punkte nustatytus reikalavimus.“. [50 pakeit.]

"

5.   įterpiamas toks 5a straipsnis:"

„5a straipsnis

Geležinkelių riedmenys

1.   Valstybės narės Kompetentingos institucijos , laikydamosi valstybės pagalbos taisyklių, imasi reikiamų priemonių, kad operatoriams, norintiems pagal viešųjų paslaugų sutartį teikti viešojo keleivinio geležinkelių transporto paslaugas, būtų užtikrinta galimybė veiksmingai ir nediskriminacinėmis sąlygomis užtikrintos veiksmingos ir nediskriminacinės sąlygos naudotis viešajam keleiviniam geležinkelių transportui tinkamais geležinkelių riedmenimis. [51 pakeit.]

2.   Tais atvejais, kai įmonių, nuomojančių 1 dalyje nurodytus geležinkelių riedmenis nediskriminacinėmis ir komerciškai perspektyviomis sąlygomis visiems atitinkamiems viešojo keleivinio geležinkelių transporto operatoriams, atitinkamoje rinkoje nėra, valstybės narės, laikydamosi valstybės pagalbos taisyklių, užtikrina, kad geležinkelių riedmenų liekamosios vertės rizika tektų kompetentingai institucijai, jei operatoriai, ketinantys ir galintys dalyvauti viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo konkursuose, to reikalauja, kad galėtų dalyvauti konkurse.

Užtikrinti, kad būtų laikomasi pirmoje pastraipoje nurodyto reikalavimo, kompetentinga institucija gali vienu iš šių būdų taikydama skirtingus, palankesnes sąlygas masto ekonomikai sudarančius būdus, kaip antai : [52 pakeit.]

   a) pati rinkos kaina įsigydama viešųjų paslaugų sutarčiai vykdyti būtinus geležinkelių riedmenis, kad galėtų leisti jais naudotis viešųjų paslaugų operatoriui rinkos kaina arba kaip numatyta viešųjų paslaugų sutartyje pagal 4 straipsnio 1 dalies b punktą, 6 straipsnį ir, jei taikoma, priedą; [53 pakeit.]
   b) suteikdama viešųjų paslaugų sutarčiai vykdyti naudojamų geležinkelių riedmenų finansavimo garantiją rinkos kaina arba vykdydama viešųjų paslaugų sutartį pagal 4 straipsnio 1 dalies b punktą, 6 straipsnį ir, jei taikoma, priedą. Tokia garantija gali apimti liekamosios vertės riziką, kai taikoma, laikantis atitinkamų valstybės pagalbos taisyklių;
   c) viešųjų paslaugų sutartyje įsipareigodama sutarties galiojimo pabaigoje perimti geležinkelių riedmenis rinkos kaina.
   ca) bendradarbiaudama su kaimyninėmis vietos valdžios institucijomis, siekiant sukurti platesnės apimties riedmenų parką; [54 pakeit.]

3.   2 dalies antros pastraipos b ir c punktuose nurodytais atvejais kompetentinga institucija turi teisę reikalauti, kad, viešųjų paslaugų sutarčiai pasibaigus, viešųjų paslaugų operatorius perduotų geležinkelių riedmenis naujajam operatoriui, su kuriuo sudaroma sutartis. Kompetentinga institucija gali naująjį viešojo transporto operatorių įpareigoti perimti geležinkelių riedmenis. Riedmenys perduodami rinkos kaina. [55 pakeit.]

4.   Jei geležinkelių riedmenys perduodami naujajam viešojo transporto operatoriui, kompetentinga institucija konkurso dokumentuose pateikia išsamius duomenis apie geležinkelių riedmenų techninės priežiūros išlaidas ir apie tų riedmenų fizinę būklę. [56 pakeit.]

4.   Iki [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija priima priemones, kuriomis nustatoma išsami šio straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 9a straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“; [57 ir 82 pakeit.]

"

6.   6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Visos kompensacijos, susijusios su bendrąja taisykle arba su viešųjų paslaugų sutartimi, atitinka 4 straipsnį, nepaisant to, kaip buvo sudaryta viešųjų paslaugų sutartis. Visos bet kokio pobūdžio kompensacijos, susijusios su viešųjų paslaugų sutartimi, sudaryta ne pagal 5 straipsnio 3 dalį, arba su bendrąja taisykle, atitinka ir priedo nuostatas.“;

"

7.   7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)   1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Kiekviena kompetentinga institucija kartą per metus paskelbia suvestinę ataskaitą, kurioje nurodo viešųjų paslaugų įsipareigojimus, už kuriuos ji atsakinga, viešųjų paslaugų sutarčių įsigaliojimo ir galiojimo pabaigos datas, pasirinktus viešųjų paslaugų operatorius ir kaip atlygį tiems viešųjų paslaugų operatoriams sumokėtas kompensacijas ir suteiktas išimtines teises. Ataskaitoje įvertinami atitikties rezultatai ir nurodomi visi transporto paslaugos rodikliai, įskaitant punktualumą, patikimumą, švarą, klientų pasitenkinimą, kuris nustatomas atliekant visuomenės nuomonės apklausas, ir mažiausią pajėgumo išnaudojimo normą. Šioje ataskaitoje atskirai aptariamas autobusų transportas ir geležinkelių transportas, ja remiantis galima stebėti ir vertinti viešojo transporto tinklo veikimą, kokybę ir finansavimą ir, jei taikoma, joje pateikiama informacija apie visų suteiktų išimtinių teisių pobūdį ir apimtį. Valstybės narės užtikrina, kad būtų lengviau centralizuotai susipažinti su šiomis ataskaitomis, pvz., per bendrą žiniatinklio portalą. Komisija parengia šių ataskaitų santrauką ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai visomis darbo kalbomis. “; [58 pakeit.]

"

b)   2 dalyje pridedamas toks punktas:"

„d) numatoma viešųjų paslaugų sutarties įsigaliojimo data ir galiojimo trukmė.“;

"

8.   8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)   2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„2. Nepažeidžiant 3 dalies, nuo 2019 m. gruodžio 3 d. geležinkelių kelių transporto, išskyrus kitas ir kitų bėginio transporto rūšis rūšių , pvz., metro, tramvajų ar tramvajų ir traukinių viešųjų paslaugų sutartys sudaromos pagal 5 straipsnio 3 dalį. Visos kitų rūšių bėginio transporto ir kelių transporto straipsnį. Viešųjų paslaugų sutartys pagal 5 straipsnio 3 dalį turi būti sudaromos dar iki 2019 m. dėl viešojo keleivinio geležinkelių transporto nuo 2022 m . gruodžio 3 d.sudaromos pagal 5 straipsnį . Iki 2022 m. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu iki 2019 m . gruodžio 3 d. už 2a straipsnyje nurodytų transporto planų sudarymą atsakingoms kompetentingoms institucijoms suteikiami visi pagal 5 straipsnį viešųjų paslaugų sutartis sudaryti reikalingi įgaliojimai. Šiais pereinamaisiais laikotarpiais valstybės narės imasi priemonių laipsniškai užtikrinti, kad būtų laikomasi 5 straipsnio 3 dalies, siekdamos išvengti didelių struktūrinių problemų, visų pirma susijusių su transporto pajėgumais.“; [59 pakeit.]

"

aa)   2 dalyje pridedama ši pastraipa:"

„Per šešis mėnesius pasibaigus pusei pereinamojo laikotarpio valstybės narės Komisijai pateikia pažangos ataskaitą, kurioje nurodomas bet koks 5 straipsnį atitinkantis laipsniško viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo įgyvendinimas. Remdamasi valstybių narių pažangos ataskaitomis, Komisija gali pasiūlyti atitinkamas valstybėms narėms skirtas priemones.“; [60 pakeit.]

"

b)   įterpiama tokia dalis:"

„2a. Viešojo keleivinio geležinkelių transporto viešųjų paslaugų sutartys, neatitinkančios 5 straipsnio, tiesiogiai sudarytos nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2019 m . iki 2022 m. gruodžio 2 d . 3 d ., gali toliau galioti iki jose numatyto termino. Tačiau bet kuriuo atveju jos nustoja galioti 2022 m. gruodžio 31 d. vėliausiai ... (11) “; [61 pakeit.]

"

c)   3 dalies antros pastraipos paskutinis sakinys pakeičiamas taip:"

„D punkte nurodytos sutartys gali toliau galioti iki jose numatyto termino, jei jų galiojimo trukmė ribota ir panaši į 4 straipsnyje nustatytą trukmę.“.

"

9.   įterpiamas toks straipsnis:"

„9a straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Bendros Europos geležinkelių erdvės komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 2012/34/ES 62 straipsnį. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011*.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

_________________

* 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“.

"

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Jis pateikiamas konsoliduoto su Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007 teksto pavidalu, kurį jis iš dalies pakeičia per tris mėnesius nuo jo paskelbimo. [62 pakeit.]

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(2) OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(3)OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(4)OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(5) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(6)Baltoji knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144 ).
(7)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(8)Tarybos reglamentas (ES) Nr. .../..., kuriuo iš dalies keičiamas 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims ir 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų (COM(2012)0730 , 2012 12 5).
(9) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 03 28, p. 243).
(10)OL L 343, 2012 12 14, p. 32.
(11) 10 metų po šio reglamento įsigaliojimo dienos (t. y. iš dalies keičiančio akto – 2013/0028(COD) ).


Geležinkelių sistemos sąveika ***I
PDF 874k   DOC 487k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (nauja redakcija) (COM(2013)0030 – C7-0027/2013 – 2013/0015(COD) ) (Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)
P7_TA(2014)0149 A7-0033/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0030 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnio 1 dalį ir 170 bei 171 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0027/2013 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1) ,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 7 d. Regionų komiteto nuomonę(2) ,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3) ,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 16 d. Teisės reikalų komiteto laišką Transporto ir turizmo komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A7-0033/2014 ),

A.   kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra, ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.   priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. vasario 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (nauja redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)

P7_TC1-COD(2013)0015


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį, 170 ir 171 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4) ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(5) ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(6) ,

kadangi:

(1)   Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB(7) buvo keletą kartų iš esmės keičiama. Reikia padaryti daugiau pakeitimų, todėl, kad būtų aiškiau, direktyvą reikėtų išdėstyti nauja redakcija;

(2)   siekiant Europos Sąjungos piliečiams, ekonominės veiklos vykdytojams, regioninės ir vietinės valdžios institucijoms leisti visapusiškai naudotis pranašumais, kurie atsiranda sukūrus erdvę be vidaus sienų, ir įgyvendinti teritorinės sanglaudos tikslą, ypač reikia tobulinti nacionalinių geležinkelių tinklų sujungimą ir sąveiką bei galimybę naudotis tais tinklais, taip pat keleiviams su negalia, imantis visų reikalingų veiksmų techninio standartizavimo srityje; [1 pakeit.]

(3)   įgyvendinant Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikos planus turėtų būti nustatytas optimalus techninio suderinimo lygis, Sąjungoje ir trečiosiose šalyse turėtų būti lengviau teikti tarptautines geležinkelių transporto paslaugas, jas gerinti ir plėtoti, taip pat turėtų būti lengviau palaipsniui kurti įrangos ir paslaugų, skirtų Sąjungos geležinkelių sistemai konstruoti kurti , rekonstruoti, modernizuoti ir eksploatuoti, vidaus rinką; [2 pakeit.]

(4)   dėl geležinkelių tinkle teikiamų komercinių vežimo geležinkeliais paslaugų visų pirma reikalingas ypač geras infrastruktūros ir transporto priemonių charakteristikų suderinamumas, taip pat veiksmingas įvairių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių informacijos, ryšių ir bilietų pardavimo sistemų tarpusavio ryšys. Nuo tokio suderinamumo ir tarpusavio ryšio priklauso eksploatavimo lygiai, sauga, paslaugų kokybė ir sąnaudos, ypač geležinkelių sistemos sąveika; [3 pakeit.]

(5)   pagrindiniuose geležinkelių reguliavimo teisės aktuose turėtų būti aiškiai nustatytos pareigos užtikrinti, kad būtų laikomasi geležinkelių tinklams taikomų saugos, sveikatos, socialinės ir vartotojų apsaugos taisyklių; [4 pakeit.]

(6)   yra didelių skirtumų tarp nacionalinės teisės aktų, vidaus taisyklių ir techninių specifikacijų, kurios taikomos geležinkelio sistemoms, posistemiams ir sudedamosioms dalims, kadangi juose nustatyti konkretūs matmenys, įtaisai ir specialios charakteristikos. Tokia padėtis traukiniams trukdo be kliūčių važinėti po visą Sąjungą ir pasinaudoti standartizavimo ir masto ekonomijos teikiama nauda bendrojoje rinkoje ; [5 pakeit.]

(7)   dėl tokios padėties nacionalinės geležinkelių pramonės įmonės su nacionaliniais geležinkeliais per ilgą laiką užmezgė labai glaudžius ryšius, o tai trukdo iš tiesų atverti rinkas, kad į jas galėtų patekti nauji rinkos dalyviai. Siekiant padidinti jų konkurencingumą pasauliniu lygiu šios įmonės turi dalyvauti atviroje ir konkurencingoje Europos rinkoje;

(8)   dėl to tikslinga apibrėžti esminius geležinkelio sąveikos reikalavimus visai Sąjungai, kurie turėtų būti taikomi jos geležinkelių sistemai;

(9)   rengiant technines sąveikos specifikacijas (toliau – TSS) išryškėjo poreikis išaiškinti santykį tarp esminių reikalavimų bei TSS ir Europos standartų bei kitų norminio pobūdžio dokumentų. Visų pirma reikėtų aiškiai atskirti standartus ar jų dalis, kurie turėtų tapti privalomi norint pasiekti šios direktyvos tikslus, ir darniuosius standartus, kurie parengti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012(8) . Jei būtina, TSS gali būti daroma tiesioginė nuoroda į Europos standartus arba specifikacijas, kurie nuo TSS taikymo pradžios tampa privalomi;

(10)   kad Sąjungos geležinkelių sektorius iš tiesų taptų labiau konkurencingas ir nebūtų iškreipta pagrindinių geležinkelių sistemos subjektų konkurencija, TSS turėtų būti rengiamos laikantis atvirumo, sutarimo ir skaidrumo principų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 II priede;

(11)   geležinkelių paslaugų kokybė Sąjungoje priklauso, inter alia , nuo tinklo plačiausiąja prasme (įskaitant visų susijusių posistemių stacionarias dalis) charakteristikų ir transporto priemonių (jose įrengtas, įskaitant visų susijusių posistemių, sudedamąsias dalis) charakteristikų ypač gero suderinamumo. Nuo tokio suderinamumo priklauso eksploatavimo lygiai, sauga, paslaugų kokybė ir sąnaudos;

(12)   TSS nustatyti visi reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti sąveikos sudedamoji dalis, ir tvarka, kurios reikia laikytis vertinant atitiktį. Be to, būtina nustatyti, kad kiekvienos sudedamosios dalies atitiktis ir tinkamumas TSS nurodytai paskirčiai turėtų būti įvertintas tam tikra procedūra ir ji turi turėti atitinkamą sertifikatą;

(13)   rengiant naujas TSS visada reikia siekti užtikrinti suderinamumą su esama sistema. Tai padės skatinti geležinkelio transporto konkurencingumą ir išvengti nereikalingų papildomų išlaidų, nes bus reikalaujama tobulinti ar atnaujinti esamus posistemius, kad būtų užtikrintas atgalinis suderinamumas. Išskirtiniais atvejais, kai nebus įmanoma užtikrinti suderinamumo, TSS galima pasitelkti kaip gaires, būtinas norint nuspręsti, ar esamam posistemiui reikia naujo sprendimo arba leidimo pradėti eksploatuoti, ir nustatyti atitinkamus terminus;

(14)   saugos tikslais būtina kiekvienai pradedamai eksploatuoti transporto priemonei priskirti tapatumo kodą. Tuomet transporto priemonė turėtų būti įrašoma į nacionalinį transporto priemonių registrą. Registrai turėtų būti prieinami visoms valstybėms narėms ir tam tikriems ekonomikos subjektams Europos Sąjungoje informacijai gauti. Nacionaliniai transporto priemonių registrai turėtų būti vienodo duomenų formato. Todėl jie turėtų būti reglamentuoti bendrose naudojimo ir techninėse specifikacijose;

(15)   jei TSS negalima visapusiškai nustatyti konkrečių esminius reikalavimus atitinkančių techninių aspektų, TSS priede nurodoma, kad tie aspektai, kuriuos reikia išaiškinti, yra neišspręsti klausimai. Kol rengiama TSS, neišspręstiems klausimams taikomos nacionalinės taisyklės;

(16)   turėtų būti nustatyta tvarka, taikoma posistemiui taikomiems esminiams reikalavimams, kurie dar nereglamentuojami atitinkamoje TSS. Tokiu atveju už atitikties įvertinimo ir tikrinimo procedūras turėtų būti atsakingos Direktyvos 2008/57/EB 17 straipsnyje nurodytos notifikuotosios įstaigos;

(17)   Direktyva 2008/57/EB taikoma visai geležinkelių sistemai Sąjungoje, o TSS taikymo sritys išplečiamos, kad aprėptų į transeuropinę geležinkelių sistemą neįtrauktas transporto priemones ir tinklus. Todėl I priedas turėtų būti supaprastintas pašalinant konkrečias nuorodas į transeuropinę geležinkelių sistemą;

(18)   funkcinės ir techninės specifikacijos, kurias turi atitikti posistemiai ir jų sąsajos, gali skirtis priklausomai nuo posistemių naudojimo, pavyzdžiui, priklausomai nuo linijų ir transporto priemonių kategorijų;

(19)   siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų plačiau diegiama geležinkelių sąveika, ir palaipsniui mažinama paveldėtųjų sistemų įvairovė, TSS turėtų būti pateiktos nuostatos, taikomos atnaujinant arba patobulinant esamus posistemius, ir galėtų būti nurodyti terminai, iki kurių turi būti sukurta suplanuota sistema;

(20)   atsižvelgiant į geležinkelių sistemos sąveikos kliūčių panaikinimo laipsnišką metodą ir laiką, kurio dėl tos priežasties prireiks TSS priimti, reikėtų imtis priemonių, kad būtų išvengta padėties, kai valstybės narės priima naujas nacionalines taisykles arba imasi projektų, kurie didina esamos sistemos įvairiapusiškumą;

(21)   siekiant pašalinti sąveikos kliūtis ir taip išplėsti TSS taikymo sritis, kad jos apimtų visą Sąjungos geležinkelių sistemą, nacionalinių taisyklių skaičius turėtų būti palaipsniui mažinamas. Nacionalinės taisyklės turėtų būti skirstomos į taisykles, būtinas tik dėl vietos reikalavimų, ir taisykles, kurių reikia dėl TSS neišspręstų klausimų. Pastarosios taisyklės turėtų būti palaipsniui naikinamos, išaiškinus TSS neišspręstus klausimus;

(22)   laipsniško metodo taikymas atitinka ypatingus poreikius, būtinus siekiant geležinkelių sistemos, turinčios seną nacionalinę infrastruktūrą ir senas transporto priemones, kurioms pritaikyti ar atnaujinti būtinos didelės investicijos, sąveikos, ir reikia itin stengtis, kad geležinkeliai ekonomiškai nenukentėtų, palyginti su kitomis transporto rūšimis;

(23)   paaiškėjo, kad dėl geležinkelių sistemos masto ir sudėtingumo praktiniais sumetimais būtina padalyti šią sistemą į šiuos posistemius: infrastruktūros, kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos, riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos, energijos, riedmenų, traukinių eismo organizavimo ir valdymo, techninės priežiūros ir telematikos priemonių keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms. Kiekvienam iš šių posistemių, ypač jų sudedamosioms dalims ir sąsajoms, reikia apibrėžti esminius reikalavimus ir nustatyti technines specifikacijas, kad tie esminiai reikalavimai būtų įvykdyti. Ta pati sistema skirstoma į stacionarią ir mobilią dalis, kurių viena susideda iš tinklo, kurį sudaro linijos, stotys, terminalai ir visa kita saugiam ir nuolatiniam sistemos veikimui užtikrinti būtina stacionari įranga, o kita – iš visų šiuo tinklu važiuojančių transporto priemonių. Todėl šioje direktyvoje transporto priemonę sudaro vienas posistemis (riedmenys) ir, kai tai taikoma, kiti posistemiai (pirmiausia transporto priemonėje esantis kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemis). Nors sistema suskirstyta į keletą dalių, Europos Sąjungos geležinkelio agentūra (toliau – agentūra), siekdama užtikrinti saugumą ir sąveiką, turėtų laikytis globalaus požiūrio į ją ; [6 pakeit.]

(24)   pagal Sąjungos pasirašytą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją prieinamumas yra vienas iš Konvencijos bendrųjų principų, ir reikalaujama, kad valstybės, Konvencijos šalys, imtųsi reikiamų priemonių, kad neįgaliems asmenims užtikrintų tokį patį prieinamumą kaip ir kitiems asmenims, be kitų dalykų, parengdamos ir skelbdamos būtinuosius prieinamumo standartus ir gaires bei stebėdamos jų įgyvendinimą. Todėl prieinamumas asmenims su negalia ir riboto judumo asmenims yra svarbus geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimas, atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktus dėl riboto judumo keleivių ; [7 pakeit.]

(25)   geležinkelių sistemos sąveikos nuostatų įgyvendinimas ekonominės naudos atžvilgiu neturėtų sudaryti nepateisinamų kliūčių išsaugoti kiekvienos valstybės narės esamą geležinkelių tinklą, tačiau įgyvendinant tas nuostatas turėtų būti stengiamasi išlaikyti tikslą pasiekti sąveiką;

(26)   TSS taip pat turi poveikį sąlygoms, kuriomis asmenys naudojasi geležinkelių transportu, dėl to su šiais naudotojais reikia konsultuotis jiems rūpimais klausimais, įskaitant asmenų su negalia organizacijas ; [8 pakeit.]

(27)   kiekvienai valstybei narei turėtų būti leidžiama kai kuriais tinkamai pagrįstais atvejais netaikyti tam tikrų TSS. Šie atvejai ir TSS netaikymo procedūros turėtų būti aiškiai apibrėžti;

(28)   TSS parengimas ir jų taikymas geležinkelių sistemai neturėtų kliudyti technologinei inovacijai, kuria turėtų būti siekiama gerinti ekonominius veiklos rezultatus;

(29)   kad atitiktų tam tikras viešųjų pirkimų tvarkos geležinkelių sektoriuje ir ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB(9) nuostatas, bendruose dokumentuose arba kiekvienos sutarties sąlygose perkančiosios organizacijos turėtų įrašyti technines specifikacijas. Šiuo tikslu reikia parengti taisyklių rinkinį, kuriuo būtų grindžiamos tos techninės specifikacijos;

(30)   Sąjungai būtų pravarti tarptautinė standartizacijos sistema, kurią taikant būtų rengiami standartai, faktiškai naudojami tų, kurie dalyvauja tarptautinėje prekyboje, ir tų, kurie atitinka Sąjungos politikos reikalavimus. Dėl to Europos standartizacijos organizacijos turėtų toliau bendradarbiauti su tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis;

(31)   perkančiosios organizacijos turi nustatyti papildomus reikalavimus, reikalingus, kad būtų papildytos Europos specifikacijos ar kiti standartai. Šios specifikacijos turėtų atitikti esminius reikalavimus, kurie buvo suderinti Sąjungos lygmeniu ir kuriuos turi atitikti geležinkelių sistema;

(32)   sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimą reglamentuojanti tvarka turėtų būti pagrįsta modulių, kuriems taikomas Komisijos sprendimas 2010/713/ES(10) , naudojimu. Kiek įmanoma ir siekiant skatinti pramonės plėtrą, tikslinga parengti su kokybės užtikrinimo sistema susijusią tvarką;

(33)   siekiant garantuoti sistemos sąveiką, sudedamųjų dalių atitiktis daugiausia siejama su jų naudojimo sritimi, ne tik su jų laisvu judėjimu Sąjungos rinkoje. Turėtų būti įvertintas pačių svarbiausių sudedamųjų dalių tinkamumas naudoti saugos, prieinamumo ir sistemos ekonomiškumo atžvilgiu. Dėl to gamintojui nebūtina pritvirtinti ženklo „CE“ prie sudedamųjų dalių, kurioms taikomos šios direktyvos nuostatos. Remiantis atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti įvertinimu turėtų užtekti gamintojo atitikties deklaracijos;

(34)   tačiau gamintojai privalo pritvirtinti ženklą „CE“ prie tam tikrų sudedamųjų dalių, kad būtų patvirtinta jų atitiktis kitoms jiems taikomoms Sąjungos nuostatoms;

(35)   kai TSS įsigalioja, kai kurios sąveikos sudedamosios dalys jau yra rinkoje. Reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad tas sudedamąsias dalis būtų galima integruoti į posistemį, net jei jos tą TSS atitinka ne visiškai;

(36)   geležinkelių sistemą sudarantiems posistemiams turėtų būti taikoma patikros procedūra. Ši patikra turėtų leisti už jų eksploatavimo pradžią atsakingiems subjektams būti tikriems, kad projektuojant, konstruojant ir pradedant eksploatuoti buvo laikomasi galiojančių taisyklių ir techninių bei eksploatavimo nuostatų. Ji taip pat turėtų sudaryti sąlygas gamintojams tikėtis vienodų sąlygų, kad ir kokiai valstybei narei jie priklauso;

(37)   pradėjus eksploatuoti posistemį, reikia tikrinti, ar jis eksploatuojamas ir techniškai prižiūrimas pagal jam keliamus esminius reikalavimus. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą …/…/ES [Saugos geležinkeliuose direktyva](11) atsakomybė už šių reikalavimų laikymąsi tenka infrastruktūros valdytojui arba geležinkelio įmonei; kiekvienas jų yra atsakingas už savo posistemį;

(38)   Reikia išaiškinti leidimų pradėti eksploatuoti transporto priemones ir stacionarius įrenginius išdavimo tvarką, atsižvelgiant į infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių pareigas;.

(39)   kad būtų lengviau pradėti eksploatuoti transporto priemones ir sumažinti administracinę naštą, turėtų būti nustatytas visoje Sąjungoje galiojantis leidimas pateikti transporto priemonę rinkai, kuris būtų išankstinė sąlyga tam, kad geležinkelio įmonės galėtų pradėti eksploatuoti transporto priemonę. Be to, tokia leidimo sąvoka geriau atitinka Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 768/2008/EB(12) ;

(39a)   siekiant sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, sumažinti leidimų išdavimo procedūrų išlaidas ir trukmę ir pagerinti geležinkelių saugą reikia supaprastinti ir suderinti leidimų išdavimo procedūras Sąjungos lygmeniu. Tam reikia aiškiai atskirti agentūros ir nacionalinių saugos institucijų užduotis ir atsakomybę pereinamuoju laikotarpiu.

Agentūra turėtų naudotis vertinga nacionalinių saugos institucijų kompetencija, vietinėmis žiniomis ir patirtimi. Ji turėtų deleguoti konkrečias užduotis ir atsakomybę nacionalinės saugos institucijoms, remdamasi 22a straipsnyje nurodytais susitarimais, bet turėtų priimti galutinį sprendimą vykdant visas leidimų išdavimo procedūras; [9 pakeit.]

(40)   siekiant užtikrinti transporto priemonių ir jų istorijos atsekamumą, nuorodos į transporto priemonės leidimą pateikti transporto priemonę rinkai turėtų būti įrašomos kartu su kitais transporto priemonės duomenimis; [10 pakeit.]

(41)   TSS turėtų būti nurodytos transporto priemonių ir tinklo suderinamumo tikrinimo procedūros, vykdomos išdavus leidimą pateikti transporto priemonę rinkai ir prieš priimant sprendimą pradėti ją eksploatuoti prieš pradedant vykdyti naujas vežimo paslaugas ; [11 pakeit.]

(42)   kad geležinkelio įmonėms būtų lengviau priimti sprendimą pradėti eksploatuoti transporto priemonę ir išvengti perteklinių patikrų ir nebūtinos administracinės naštos, nacionalinės taisyklės turėtų būti klasifikuojamos ir taip, kad būtų aišku, kurios valstybių narių tos pačios srities taisyklės yra lygiavertės;

(43)   notifikuotosios įstaigos, atsakingos už sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo ir tinkamumo naudoti procedūrų bei posistemių įvertinimo procedūros tikrinimą, turėtų, ypač tais atvejais, kai nėra jokios Europos specifikacijos, kuo atidžiau koordinuoti savo sprendimus;

(44)   nacionalinės valdžios institucijos visoje Sąjungoje turėtų laikyti, kad Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 765/2008(13) , numatyta skaidri akreditacija, kuria turėtų būti užtikrinamas būtinas pasitikėjimo atitikties sertifikatais lygis, yra pageidautinas būdas įrodyti notifikuotųjų įstaigų ir, mutatis mutandis , įstaigų, paskirtų tikrinti, kaip laikomasi nacionalinių taisyklių, techninę kompetenciją. Vis dėlto nacionalinės institucijos gali laikytis pozicijos, kad jos turi galimybių atlikti vertinimą pačios. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti tinkamą kitų nacionalinių institucijų atliktų vertinimų patikimumo lygį, šios institucijos turėtų pateikti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms reikiamus dokumentinius įrodymus, kad įvertintos atitikties vertinimo įstaigos atitinka reikiamus norminius reikalavimus;

(45)   šia direktyva turėtų būti nustatyti tik sąveikos sudedamųjų dalių ir posistemių sąveikos reikalavimai. Kad būtų lengviau laikytis šių reikalavimų, būtina numatyti sąveikos sudedamųjų dalių ir posistemių, atitinkančių darniuosius standartus, kurie pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 priimti siekiant pateikti išsamias technines tų reikalavimų specifikacijas, atitikties prielaidą;

(46)   TSS turėtų būti reguliariai peržiūrimos. Aptikus trūkumų TSS, turėtų būti paprašyta, kad agentūra pateiktų nuomonę, kuri tam tikromis sąlygomis galėtų būti paskelbta ir ja naudotųsi visos suinteresuotosios šalys, įskaitant pramonę ir notifikuotąsias įstaigas, kaip tinkama atitikties priemone, kol nepersvarstytos susijusios TSS;

(46a)   reguliavimo priemones turėtų papildyti iniciatyvos, kuriomis būtų siekiama užtikrinti finansinę paramą inovatyvioms ir sąveikioms technologijoms geležinkelių sektoriuje, pvz., projektas „Shift2Rail“; [12 pakeit.]

(47)   šios direktyvos tikslo, t. y. geležinkelių sistemos sąveikos visos Sąjungos mastu, valstybės narės, veikdamos pavieniui, negali deramai pasiekti, nes jokia atskira valstybė narė neturi galimybės imtis tokiai sąveikai pasiekti reikalingos veiklos, ir to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, todėl laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šia direktyva neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(48)   siekiant iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šios direktyvos elementus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl II priede nustatytą nustatyto sistemos skirstymą skirstymo į posistemius ir šių posistemių aprašymą aprašymo , TSS turinį turinio ir TSS pakeitimus pakeitimų , įskaitant pakeitimus, būtinus TSS trūkumams pašalinti, derinti sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties ir tinkamumo naudoti deklaracijos apimties ir turinio, posistemių patikros procedūrų, įskaitant bendruosius principus, turinį, procedūrą ir dokumentus, susijusius su „EB“ patikros procedūra ir su patikros procedūros, kai taikomos nacionalinės taisyklės, derinimo su technikos pažanga. Labai Ypač svarbu, kad parengiamųjų darbų metu atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama ir formuluodama deleguotuosius aktus jų tekstus , Komisija turėtų užtikrinti, kad reikiami atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [13 pakeit.]

(49)   kad būtų pašalinti pastebėti TSS trūkumai, Komisija turėtų pagal skubos procedūrą priimti deleguotuosius aktus, kuriais keičiamos tos TSS;

(50)   siekiant užtikrinti šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies, susijusios su agentūros įgaliojimu parengti TSS projektus ir TSS pakeitimus, taip pat prireikus teikti rekomendacijas Komisijai, įgyvendinimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(51)   siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su: bylos, pridedamos prie prašymo netaikyti vienos arba daugiau TSS arba jų dalių, turiniu, taip pat su tos bylos elementais, formatu ir pateikimo būdais; sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijos apimtimi ir turiniu, jos formatu ir joje pateikiamos informacijos elementais; nacionalinių taisyklių, apie kurias pranešta, klasifikavimu į įvairias grupes siekiant, kad būtų lengviau tikrinti stacionarios ir mobilios įrangos suderinamumą; posistemių patikros procedūromis, įskaitant bendruosius principus, turinį, procedūrą ir dokumentus, susijusius su „EB“ patikros procedūra, taip pat su patikros procedūra, kai taikomos nacionalinės taisyklės; „EB“ patikros deklaracijos, taip pat patikros deklaracijos, kai taikomos nacionalinės taisyklės, šablonais ir techninės bylos, kuri turi būti pridedama prie patikros deklaracijos, dokumentų šablonais; infrastruktūros registro turinio, duomenų formato, funkcinės ir techninės architektūros , darbo struktūros , veikimo režimo bendrosiomis specifikacijomis ir infrastruktūros duomenų įvesties bei paieškos taisyklėmis. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(14) ; [14 pakeit.]

(52)   pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(53)   įpareigojimas perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios yra esminės ankstesnės direktyvos požiūriu. Įpareigojimas perkelti nepakeistas nuostatas yra sąlygotas ankstesnės direktyvos;

(54)   ši direktyva neturėtų paveikti valstybių narių įpareigojimo, susijusio su IV priedo B dalyje išvardytų direktyvų perkėlimo į nacionalinės teisės aktus terminais,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šia direktyva nustatomi reikalavimai, kurių turi būti laikomasi siekiant užtikrinti Sąjungos geležinkelių sistemos sąveiką, suderintą tokiu būdu, kuris būtų suderintas su Direktyvos …/…/ES [Saugos geležinkeliuose direktyva] nuostatomis. Šie reikalavimai yra susiję su šios sistemos dalių projektavimu, konstravimu, pradėjimu eksploatuoti, patobulinimu, atnaujinimu, naudojimu ir technine priežiūra, taip pat su personalo, kuris ją eksploatuoja ir techniškai prižiūri, profesine kvalifikacija ir sveikatos bei saugos sąlygomis. Siekiant to tikslo būtina nustatyti optimalų techninio suderinamumo lygį ir sudaryti sąlygas palaipsniui kurti įrangos ir paslaugų, skirtų Sąjungos geležinkelių sistemai kurti, rekonstruoti, modernizuoti ir eksploatuoti, vidaus rinką. [15 pakeit.]

2.   Ši direktyva susijusi su kiekvieno posistemio nuostatomis dėl sąveikos sudedamųjų dalių, sąsajų ir procedūrų, taip pat visuotinio geležinkelių sistemos suderinamumo sąlygų, reikalingų jos sąveikai pasiekti.

3.   Ši direktyva netaikoma Į šios direktyvos įgyvendinimo priemonių taikymo sritį valstybės narės gali neįtraukti : [16 pakeit.]

a)   metro, tramvajaus tramvajų-traukinių ir lengvojo bėginio transporto sistemoms sistemų ; [17 pakeit.]

b)   tinklams, kurie funkciniu požiūriu yra atskirti nuo likusios geležinkelių transporto sistemos, ir yra skirti tik keleivių vežimo vietos, miesto ar priemiestiniais maršrutais paslaugoms teikti; taip pat geležinkelio įmonėms, kurios vykdo veiklą tik tokiuose tinkluose;

ba)   privačios geležinkelio infrastruktūros ir tik tokioje infrastruktūroje naudojamų transporto priemonių, jei savininkas tą infrastruktūrą naudoja tik savo krovinių vežimo veiklai vykdyti; [19 pakeit.]

bb)   infrastruktūros ir transporto priemonių, skirtų tik vietos, istorinėms ar turizmo reikmėms. [20 pakeit.]

4.   Į šios direktyvos įgyvendinimo priemonių taikymo sritį valstybės narės gali neįtraukti: 

a)   privačios geležinkelio infrastruktūros ir tik tokioje infrastruktūroje naudojamų transporto priemonių, jei savininkas tą infrastruktūrą naudoja tik savo krovinių vežimo veiklai vykdyti;

b)   infrastruktūros ir transporto priemonių, skirtų tik vietos, istorinėms ar turizmo reikmėms. [21 pakeit.]

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

1)   Sąjungos geležinkelių sistema – I priedo 1 ir 2 dalyse išvardyti paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemų elementai; [22 pakeit.]

2)   sąveika – geležinkelių sistemos gebėjimas sudaryti sąlygas saugiam ir nenutrūkstamam traukinių, kurie atitinka šioms linijoms reikalingą eksploatacijos lygį, judėjimui. Šis gebėjimas priklauso nuo visų norminių, techninių ir eksploatacinių sąlygų, kurių turi būti laikomasi, kad būtų įvykdyti esminiai reikalavimai ; [23 pakeit.]

3)   transporto priemonė – pastovios arba keičiamos sudėties eismui tinkama geležinkelio geležinkelių transporto priemonė su traukos sistema arba be jos, geležinkelio linijomis važiuojanti savo ratais , ant ratų važiuojanti geležinkelių linijomis, naudojanti trauką ar jos nenaudojanti . Transporto priemonę sudaro vienas ar keli struktūriniai ir funkciniai posistemiai; [24 pakeit.]

4)   tinklas – linijos, stotys, terminalai ir visa kita saugiam ir nuolatiniam sistemos veikimui užtikrinti būtina stacionari įranga;

5)   posistemiai – struktūrinės arba funkcinės geležinkelių sistemos dalys, kaip nurodyta II priede.;

5a)   mobilus posistemis − geležinkelių riedmenų posistemis, riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis ir transporto priemonė, kai ją sudaro vienas posistemis; [25 pakeit.]

6)   sąveikos sudedamosios dalys – bet kuri nedaloma įrengimo sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas arba sukomplektuotas blokas, įtrauktas arba ketinamas įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso geležinkelių sistemos sąveika, įskaitant ir materialius objektus, ir nematerialius objektus;

7)   esminiai reikalavimai – visos III priede nurodytos sąlygos, kurias turi atitikti geležinkelių sistema, posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys, įskaitant sąsajas;

8)   Europos specifikacija – bendra techninė specifikacija, Direktyvos 2004/17/EB XXI priede apibrėžtas Europos techninis liudijimas arba Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies b punkte apibrėžtas Europos standartas;

9)   techninė sąveikos specifikacija ( TSS) – pagal šią direktyvą patvirtinta specifikacija, kuri yra taikoma kiekvienam posistemiui ar jo daliai, kad būtų įvykdyti esminiai reikalavimai ir užtikrinta geležinkelių sistemos sąveika;

9a)   atitikties vertinimo įstaiga – įstaiga, kuri yra notifikuota arba kuri paskirta atsakinga už atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir patikrinimą. Atitikties vertinimo įstaiga priskiriama notifikuotosioms įstaigoms valstybei narei ją notifikavus. Atitikties vertinimo įstaiga priskiriama paskirtosioms įstaigoms valstybei narei ją paskyrus; [27 pakeit.]

10)   pagrindinis parametras – bet koks norminis, techninis arba eksploatacinis reikalavimas, labai svarbus sąveikai, kuris yra nurodytas atitinkamose TSS;

11)   specifinis atvejis – bet kuri geležinkelių sistemos dalis, kuriai dėl geografinių, topografinių, miesto aplinkos arba suderinamumui su esama sistema įtakos turinčių suvaržymų TSS turi būti numatytos specialios laikinos arba galutinės nuostatos; tai visų pirma gali būti nuo likusiosios Sąjungos dalies atskirtos geležinkelių linijos ir tinklai, pakrovos gabaritas, vėžės plotis arba tarpukelės plotis ir transporto priemonės, skirtos tik vietiniam, regioniniam ar istoriniam naudojimui, taip pat transporto priemonės, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, ar kurios skirtos trečiajai šaliai;

12)   patobulinimas – bet koks svarbus posistemio ar jo dalies modifikavimo darbas, kurį atlikus reikia keisti „EB“ patikros deklaracijos techninę bylą, jei tokia byla yra, ir kuriuo pagerinamos bendrosios posistemio eksploatacinės charakteristikos. Jei atliekamas posistemio arba transporto priemonės modifikavimo darbas, susijusioje TSS nurodoma, ar atitinkamas darbas priskiriamas prie svarbių darbų ir, jei taip, pateikiamos tokio priskyrimo priežastys; [28 pakeit.]

13)   atnaujinimas – bet koks svarbus posistemio ar jo dalies pakeitimo darbas, kuris nekeičia bendrųjų posistemio eksploatacinių charakteristikų. Jei atliekamas posistemio arba transporto priemonės pakeitimo darbas, susijusioje TSS nurodoma, ar atitinkamas darbas priskiriamas prie svarbių darbų ir, jei taip, pateikiamos tokio priskyrimo priežastys ; [29 pakeit.]

14)   esama geležinkelių sistema – struktūra, kurią sudaro esamos geležinkelių sistemos linijos ir stacionarūs įrenginiai, taip pat ta infrastruktūra važinėjančios visų kategorijų ir bet kokios kilmės transporto priemonės;

15)   pakeitimas atliekant techninę priežiūrą – bet koks komponentų keitimas tapataus veikimo ir eksploatacinių charakteristikų dalimis atliekant prevencinę arba taisomąją techninę priežiūrą;

16)   pradėjimas eksploatuoti – visos operacijos, kuriomis posistemis arba transporto priemonė parengiami naudoti;

17)   perkančioji organizacija – posistemio projektavimą ir (arba) statybą arba atnaujinimą ar patobulinimą užsakantis viešojo arba privačiojo sektoriaus subjektas. Šis subjektas gali būti geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas ar riedmens valdytojas, už techninę priežiūrą atsakingas subjektas arba už projekto įgyvendinimą atsakingas koncesininkas; [30 pakeit.]

18)   valdytojas – asmuo ar subjektas, kuris, būdamas transporto priemonės savininku arba turėdamas teisę tą transporto priemonę naudoti, eksploatuoja šią transporto priemonę ir yra registruotas kaip transporto priemonės valdytojas nacionaliniame transporto priemonių registre, nurodytame 43 straipsnyje registruose, nurodytuose 43 ir 43a straipsniuose ; [31 pakeit.]

18a)   savininkas – asmuo ar subjektas, kuris yra transporto priemonės savininkas ir yra registruotas kaip transporto priemonės savininkas transporto priemonių registruose, nurodytuose 43 ir 43a straipsniuose; [32 pakeit.]

19)   gerokai pažengęs projektas – projektas, kurio planavimo/statybos darbai yra pažengę tiek, kad dėl techninių specifikacijų pakeitimo nukentėtų suplanuotas to projekto ekonominis perspektyvumas;

20)   darnusis standartas – Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies c punkte apibrėžtas Europos standartas;

21)   nacionalinė saugos institucija – Direktyvos …/…/ES [Saugos geležinkeliuose direktyva] 3 straipsnyje apibrėžta saugos institucija;

22)   tipas – transporto priemonės tipas, pagal kurį nustatomos pagrindinės transporto priemonės konstrukcijos charakteristikos, pateikiamos atitinkamame patikros modulyje aprašytame tipo arba konstrukcijos tyrimo sertifikate;

23)   serija – keletas identiškos konstrukcijos transporto priemonių;

24)   už techninę priežiūrą atsakingas subjektas – Direktyvos …/…/ES [Saugos geležinkeliuose direktyva] 3 straipsnyje apibrėžtas už techninę priežiūrą atsakingas subjektas;

25)   lengvasis bėginis transportas – miestų ir (arba) priemiesčių bėginio transporto sistema, kurios pajėgumas ir greitis yra mažesni nei geležinkelio ir metro sistemų, tačiau pajėgumas ir greitis yra didesni nei tramvajaus sistemų. Lengvajam bėginiam transportui gali būti skiriamos atskiros kelio juostos arba tos pačios kelio juostos kaip kitam kelių transportui; be to, lengvojo bėginio transporto priemonės paprastai negali būti jungiamos prie tolimųjų keleivinių ar krovininių transporto priemonių (ir atvirkščiai);

26)   nacionalinės taisyklės – visos privalomos geležinkelių saugos arba techninių reikalavimų taisyklės, apie kurias praneša valstybė narė, nustatytos valstybės narės lygiu ir geležinkelio įmonėms sistemos dalyviams taikomos nepriklausomai nuo jas nustačiusios įstaigos; [33 pakeit.]

27)   projektinė veikimo būklė – normalaus veikimo režimas ir numatomos suprastėjusios sąlygos (įskaitant nusidėvėjimą) pagal techninėje ir techninės priežiūros bylose nustatytą intervalą ir naudojimo sąlygas;

27a)   naudojimo sritis − Sąjungos tinklas arba tinklai valstybėje narėje arba valstybių narių grupėje, su kuriuo arba kuriais transporto priemonė, atsižvelgiant į jos techninę dokumentaciją, yra techniškai suderinama; [34 pakeit.]

27b)   izoliuotas geležinkelio tinklas – valstybės narės geležinkelio tinklas (ar jo dalis), kurio vėžės plotis yra 1520 mm ir kuris yra geografiniu ar techniniu požiūriu atskirtas nuo Europos tinklo, turinčio standartinį nominalų vėžės plotį (1435 mm, toliau – standartinis vėžės plotis), taip pat kuris yra gerai integruotas į 1520 mm vėžės pločio geležinkelio tinklą kartu su trečiosiomis šalimis, bet atskirtas nuo standartinio Sąjungos tinklo; [35 pakeit.]

28)   tinkama tinkamos atitikties priemonė priemonės – agentūros paskelbtos neprivalomosios nuomonės, kuriose apibrėžiama, kaip nustatoma atitiktis esminiams reikalavimams, siekiant laikinai kompensuoti tam tikros TSS trūkumus, kol ta TSS bus ištaisyta ; [36 pakeit.]

28a)   tinkamos nacionalinės atitikties priemonės – priemonės, kurias taikant preziumuojama atitiktis atitinkamai nacionalinių taisyklių daliai, jeigu paisoma kitų tos valstybės narės nustatytų atitikties priemonių. Apie tokias tinkamas nacionalines atitikties priemones pranešama agentūrai; [37 pakeit.]

29)   pateikimas rinkai – pirmasis sąveikos sudedamosios dalies, posistemio arba transporto priemonės, kuri yra projektinės veikimo būklės, pateikimas Sąjungos rinkai;

30)   gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gamina sąveikos sudedamąją dalį arba posistemį arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti tokias dalis arba posistemį ir kuris parduoda tokias dalis arba posistemį savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą;

31)   įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, turintis raštišką gamintojo rašytinį arba perkančiosios organizacijos įgaliojimą veikti jo vardu atliekant nurodytas vykdyti konkrečias užduotis; [38 pakeit.]

32)   techninė specifikacija – dokumentas, kuriame nustatyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti gaminys, posistemis, procesas arba paslauga; [39 pakeit.]

33)   akreditavimas – termino apibrėžtis pateikta Reglamente (EB) Nr. 765/2008;

34)   nacionalinė akreditacijos įstaiga – termino apibrėžtis pateikta Reglamente (EB) Nr. 765/2008;

35)   atitikties vertinimas – procesas, kuriuo nustatoma, ar gaminys, procesas, paslauga, sistema, asmuo arba įstaiga atitinka nustatytus reikalavimus;

36)   atitikties vertinimo įstaiga – įstaiga, vykdanti atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir patikrinimą;

37)   neįgalūs asmenys su negalia ir riboto judumo asmenys – asmenys, turintys laikiną arba nuolatinį fizinį, psichikos, intelekto arba jutimo trūkumą, kuris esant įvairioms kliūtims gali jiems trukdyti visiškai ir efektyviai naudotis transportu vienodomis sąlygomis su kitais keleiviais, arba asmenys, kurių judumą naudojantis transportu riboja amžius, ir dėl to paslaugos turi būti jiems pritaikytos ; [40 pakeit.]

38)   infrastruktūros valdytojas – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos …/…/ES(15) , [kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė] 3 straipsnyje apibrėžtas infrastruktūros valdytojas;

39)   geležinkelio įmonė – Direktyvos …/…/ES, [kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė] 3 straipsnyje apibrėžta geležinkelio įmonė, taip pat bet kuri kita viešojo arba privačiojo sektoriaus įmonė, kuri užsiima krovinių ir (arba) keleivių vežimu geležinkeliais, ir kuriai galioja reikalavimas užtikrinti trauką; ši apibrėžtis apima ir tas įmones, kurios tik užtikrina trauką.

3 straipsnis

Esminiai reikalavimai

1.   Geležinkelių sistema, posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys, įskaitant sąsajas, atitinka atitinkamus esminius reikalavimus.

2.   Techninės specifikacijos, nurodytos Direktyvos 2004/17/EB 34 straipsnyje, kurios yra būtinos papildyti Europos specifikacijas arba kitus standartus, naudojamus Sąjungoje, neprieštarauja esminiams reikalavimams.

2a.   Niekas dėl negalios negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojamas. Kad visi Sąjungos piliečiai galėtų pasinaudoti pranašumais, atsirandančiais sukūrus erdvę be vidaus sienų, valstybės narės užtikrina geležinkelių sistemos prieinamumą be kliūčių. [41 pakeit.]

II SKYRIUS

TECHNINĖS SĄVEIKOS SPECIFIKACIJOS

4 straipsnis

Techninių sąveikos specifikacijų turinys

1.   Kiekvienam iš II priede apibrėžtų posistemių taikoma viena TSS. Jei būtina, posistemiui gali būti taikomos kelios TSS ir viena TSS gali būti taikoma keletui posistemių.

2.   Komisija įgaliojama pagal 46 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais su technikos pažanga suderinamas II priede nustatytas geležinkelių sistemos skirstymas į posistemius ir šių posistemių aprašymas.

3.   Remiantis šia direktyva, Stacionarieji posistemiai turi atitikti TSS, kurios galioja jų eksploatavimo pradžios, tobulinimo ar atnaujinimo metu; pirmą kartą paskiriant notifikuotąją įstaigą ir vėliausiai statybos leidimų suteikimo metu. Transporto priemonės turi atitikti TSS ir nacionalines taisykles, kurios galioja pirmą kartą paskiriant notifikuotąją įstaigą. Kol kiekvienas posistemis yra naudojamas, ši atitiktis yra nuolatos palaikoma. [42 pakeit.]

4.   Kiekvienoje TSS:

a)   nurodoma numatyta jos taikymo sritis (I priede nurodyto tinklo ar nurodytų transporto priemonių dalis; II priede nurodytas posistemis ar jo dalis);

b)   nustatomi kiekvieno atitinkamo posistemio ir jo sąsajų su kitais posistemiais esminiai reikalavimai;

c)   nustatomos sąveikos sudedamosios dalys ir sąsajos, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, būtinos sąveikai geležinkelių sistemoje pasiekti;

d)   nustatomos sąveikos sudedamosios dalys ir sąsajos, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, būtinos sąveikai geležinkelių sistemoje pasiekti. Tai apima standartizuotinų geležinkelio atsarginių dalių identifikavimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. .../... (16) 41 straipsnį. Standartizuotinų geležinkelio atsarginių dalių, įskaitant esamas dalis, sąrašas įtraukiamas į kiekvieną TSS ; [43 pakeit.]

e)   kiekvienu nagrinėjamu atveju nurodoma, kokios procedūros turi būti taikomos norint įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ar tinkamumą naudoti ir posistemių „EB“ patikrai. Šios procedūros grindžiamos Sprendime 2010/713/ES apibrėžtais moduliais;

f)   nurodoma TSS taikymo strategija. Visų pirma reikia nurodyti etapus (ir prireikus nustatyti tų etapų užbaigimo terminus), kurie turi būti užbaigti, kad būtų galima palaipsniui pereiti iš esamos padėties į galutinę padėtį, kurioje TSS laikymasis yra norma. Tvarkaraštis, kuriame nustatomi etapai, siejamas su vertinimu, kurį atliekant analizuojamos numatomos įgyvendinimo sąnaudos bei nauda ir tikėtinas poveikis susijusiems operatoriams ir ekonominės veiklos vykdytojams ; [44 pakeit.]

g)   nurodoma atitinkamų darbuotojų profesinė kvalifikacija bei profesinės sveikatos ir darbo saugos sąlygos, kurios reikalingos minėtam posistemiui eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti, taip pat TSS taikyti;

h)   nurodoma, kurios nuostatos taikomos esamiems posistemiams ir transporto priemonių tipams, ypač kai jie atnaujinami arba patobulinami, su nauju leidimu arba sprendimu pradėti eksploatuoti ar be tokio leidimo arba sprendimo;

i)   nurodoma, kuriuos parametrus tikrina geležinkelio įmonė ir kokios procedūros taikomos siekiant patikrinti tuos parametrus, kai leidimas pateikti transporto priemonę rinkai išduotas, bet pirmiau, nei priimtas sprendimas pradėti ją eksploatuoti kurie parametrai turi būti tikrinami , kad būtų užtikrintas transporto priemonių ir tinklo, kuriame jas ketinama eksploatuoti, suderinamumas; [45 pakeit.]

ia)   nurodomi konkretūs parametrai, kurie turi būti tikrinami, ir pateikiami atsarginių ar sąveikos sudedamųjų dalių atnaujinimo, tobulinimo arba keitimo pagal 21 straipsnio 3 dalį aprašymai. [46 pakeit.]

5.   Kiekviena TSS parengiama remiantis esamo posistemio tyrimu ir joje nurodoma, koks tikslinis posistemis gali būti palaipsniui pasiektas iki pagrįsto termino. Atitinkamai laipsniškas TSS priėmimas ir jų laikymasis padės palaipsniui iki to termino pasiekti geležinkelių sistemos sąveiką.

6.   TSS tinkamu būdu išlaiko kiekvienos valstybės narės esamos geležinkelių sistemos suderinamumą. Šiuo tikslu gali būti numatyti specifiniai atvejai kiekvienai TSS, susijusiai ir su tinklu, ir su transporto priemonėmis, ypač pakrovos gabaritu, vėžės pločiu arba tarpukelės pločiu ir transporto priemonėmis, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis arba kurios yra skirtos trečiosioms šalims. Kiekvienu specifiniu atveju TSS turi būti nustatytos šio straipsnio 4 dalies c–g punktuose numatytų TSS elementų įgyvendinimo taisyklės.

7.   Jei TSS negalima visapusiškai aprėpti konkrečių esminius reikalavimus atitinkančių techninių aspektų, jie TSS priede yra aiškiai nurodomi kaip „neišspręsti klausimai“.

8.   TSS netrukdo valstybėms narėms priimti sprendimus dėl infrastruktūros naudojimo transporto priemonių, kurioms TSS netaikomos, eismui.

9.   TSS gali būti konkreti, aiškiai apibrėžta nuoroda į Europos arba tarptautinius standartus ar specifikacijas arba Agentūros paskelbtus techninius dokumentus, jei to būtinai reikia šios direktyvos tikslui pasiekti. Tokiais atvejais šie standartai ar specifikacijos (ar atitinkamos jų dalys) arba techniniai dokumentai laikomi atitinkamų TSS priedais ir tampa privalomi nuo TSS taikymo pradžios. Nesant tokių standartų ar specifikacijų arba techninių dokumentų ir iki jie bus parengti, gali būti daroma nuoroda į aiškiai apibrėžtus norminius dokumentus, kurie yra lengvai prieinami ir vieši.

5 straipsnis

TSS rengimas, priėmimas ir persvarstymas

1.   Komisija įgalioja agentūrą parengti TSS projektus ir TSS pakeitimų projektus, taip pat teikti reikiamas rekomendacijas Komisijai.

1a.   Rengiant, tvirtinant ir persvarstant kiekvieną TSS (įskaitant pagrindinius parametrus) atsižvelgiama į numatomas sąnaudas ir naudą, susijusias su visais svarstytais techniniais sprendimais ir sąsajomis tarp jų, kad būtų nustatyti ir įgyvendinti perspektyviausi sprendimai. [47 pakeit.]

2.   Bet kuris TSS projektas rengiamas šiais etapais:

a)   agentūra nustato pagrindinius TSS parametrus bei sąsajas su kitais posistemiais ir bet kokius kitus specifinius atvejus, kurių gali reikėti. Kiekvienam iš šių parametrų ir sąsajų pasiūlomi patikimiausi alternatyvūs sprendimai, pagrįsti techniškai ir ekonomiškai;

b)   remdamasi šiais pagrindiniais parametrais, agentūra parengia TSS projektą. Kai reikia, agentūra atsižvelgia į technikos pažangą, jau atliktą standartizavimo darbą, esamas dirbančiąsias šalis ir pripažintą tyrimų darbą.

Prie TSS projekto pridedamas bendras TSS sąnaudų ir naudos įvertinimas. Šis įvertinimas nurodo tikėtiną poveikį susijusiems naudotojams ir ekonomikos subjektams Šiame įvertinime nurodomas tikėtinas poveikis susijusiems operatoriams ir ekonominės veiklos vykdytojams ir tinkamai atsižvelgiama į Direktyvos . ../...ES [Saugos geležinkeliuose direktyva] reikalavimus. Valstybės narės dalyvauja šiame vertinime prireikus suteikdamos reikiamus duomenis . [48 pakeit.]

3.   Atsižvelgdama į technologijos plėtrą arba socialinius poreikius, agentūra, gavusi 1 dalyje nurodytą įgaliojimą, TSS projektus ir TSS pakeitimų projektus rengia pagal Reglamento (ES) Nr..../... [Agentūros reglamentas] 4 ir 15 straipsnius ir laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 II priede nustatytų atvirumo, sutarimo ir skaidrumo principų.

4.   Atliekant parengiamąjį 48 straipsnyje nurodytas komitetas reguliariai informuojamas apie parengiamąjį TSS darbą. Atliekant tą darbą, Komisija komiteto prašymu gali suformuluoti bet kokias gaires ar naudingas rekomendacijas dėl TSS projekto ir naudingumo sąnaudų ir naudos analizės. Pavyzdžiui, Visų pirma Komisija valstybių narių prašymu gali reikalauti, kad būtų išnagrinėti alternatyvūs sprendimai ir šių sprendimų išlaidų ir naudingumo sąnaudų ir naudos įvertinimas būtų pateiktas su TSS projektu pateikiamoje ataskaitoje. [49 pakeit.]

5.   Jei dėl techninio suderinamumo priežasčių vienu metu turi būti pradedami eksploatuoti skirtingi posistemiai, atitinkamų TSS įsigaliojimo data yra ta pati.

6.   Rengiant, tvirtinant ir persvarstant TSS atsižvelgiama į vartotojų nuomonę apie charakteristikas, kurios turi tiesioginį poveikį sąlygoms, kuriomis jie naudoja posistemius. Tuo tikslu TSS rengimo ir persvarstymo etapų metu Agentūra konsultuojasi su vartotojus atstovaujančiomis asociacijomis ir įstaigomis. TSS projekte ji pateikia ataskaitą apie tokių konsultacijų rezultatus.

7.   Pagal Reglamento (ES) Nr. …/… [Agentūros reglamentas] 6 straipsnį agentūra rengia ir nuolat atnaujina naudotojų asociacijų ir įstaigų, su kuriomis turi būti konsultuojamasi, sąrašą. Sąrašas Į sąrašą būtinai įtraukiamos atstovaujamosios asociacijos ir organizacijos iš visų valstybių narių, ir jis gali būti pakartotinai patikrintas ir atnaujintas valstybės narės reikalavimu ar Komisijos iniciatyva. [50 pakeit.]

8.   Rengiant, tvirtinant ir persvarstant TSS atsižvelgiama į socialinių partnerių atstovų visose valstybėse narėse nuomonę dėl 4 straipsnio 4 dalies g punkte nurodytų sąlygų, taip pat į visas kitas TSS, kurios turi tiesioginį ar netiesioginį poveikį susijusiems darbuotojams . Todėl prieš pateikdama Komisijai rekomendacijas dėl TSS ir jų pakeitimų agentūra konsultuojasi su socialiniais partneriais. Su socialiniais partneriais konsultuojamasi sektorių dialogo komitete, įsteigtame pagal Komisijos sprendimą 98/500/EB(17) . Socialiniai partneriai pateikia savo nuomonę per tris mėnesius. [51 pakeit.]

9.   Jei persvarsčius TSS keičiami reikalavimai, tai remiantis naujosiomis TSS yra užtikrinamas suderinamumas su posistemiais, kurie pradėti eksploatuoti remiantis ankstesnėmis TSS.

10.   Komisija įgaliojama pagal 46 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl TSS ir jų pakeitimų.

Pagal šį straipsnį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 47 straipsnyje numatyta procedūra, jei tai būtina dėl neišvengiamų skubos priežasčių, pastebėjus TSS trūkumų, kaip numatyta 6 straipsnyje.

6 straipsnis

TSS trūkumai

1.   Jei priėmus TSS paaiškėja, kad joje yra trūkumas, ta TSS iš dalies keičiama pagal 5 straipsnio 3 dalį.

2.   Kol TSS nepersvarstyta, Komisija gali prašyti agentūros pateikti nuomonę. Komisija išnagrinėja agentūros nuomonę ir apie savo išvadas informuoja valstybes nares.

3.   Komisijai paprašius, 2 dalyje nurodytos agentūros nuomonės yra tinkama atitikties priemonė, kuria užtikrinamas esminių reikalavimų laikymasis, todėl pagal jas gali būti vertinami projektai.

3a.   Atstovaujamųjų organizacijų tinklo narys gali veikti kaip pareiškėjas, prašydamas per Komisiją pateikti nuomonę dėl TSS trūkumų. Pareiškėjas informuojamas apie priimtą sprendimą. Komisija tinkamai pagrindžia kiekvieną atsisakymą patenkinti prašymą. [52 pakeit.]

7 straipsnis

TSS netaikymas

1.   Valstybės narės gali vienos arba daugiau TSS arba jų dalių netaikyti šiais atvejais:

a)   siūlomam naujam posistemiui arba jo daliai, esamo posistemio arba jo dalies atnaujinimui ar patobulinimui arba bet kokiam 1 straipsnio 1 dalyje nurodytam elementui, jei šių TSS taikymo pradžios dieną darbai gerokai pažengę arba jie atliekami pagal vykdomą sutartį;

b)   kai po avarijos ar stichinės nelaimės tinklo skubaus atstatymo sąlygos tokios, kad ekonomiškai ar techniškai negalima iš dalies ar visiškai taikyti atitinkamų TSS; tokiais atvejais TSS netaikymas yra ribotos trukmės.

c)   siūlomam esamo posistemio arba jo dalies atnaujinimui, pratęsimui arba patobulinimui, jei dėl šių TSS taikymo stipriai nukentėtų to projekto ekonominis perspektyvumas. [53 pakeit.]

2.   1 dalies a punkte nurodytu atveju kiekviena valstybė narė per vienerius metus nuo kiekvienos TSS įsigaliojimo pateikia Komisijai jos teritorijoje vykdomų gerokai pažengusių projektų sąrašą.

3.   Visais 1 dalyje nurodytais atvejais susijusi valstybė narė Komisijai pateikia TSS netaikymo prašymą, taip pat nurodo alternatyvias nuostatas, kurias valstybė narė ketina taikyti vietoj TSS. Komisija įgyvendinimo aktais nustato bylos, pridedamos prie vienos arba daugiau TSS arba jų dalių netaikymo prašymo, turinį, taip pat tos bylos elementus, formatą ir pateikimo būdus. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Komisija tikrina tą bylą, nagrinėja alternatyvias nuostatas, kurias valstybė narė ketina taikyti vietoj TSS, sprendžia, ar priimti TSS netaikymo prašymą, ir apie savo sprendimą informuoja valstybę narę.

4.   Kol nepriimtas Komisijos sprendimas, valstybė narė 3 dalyje nurodytas alternatyvias nuostatas gali taikyti nedelsdama.

5.   Komisija priima sprendimą per keturis mėnesius nuo paraiškos ir bylos, į kurią turi būti įtraukti visi reikalingi dokumentai, pateikimo datos. Jei tokio sprendimo nėra, prašymas laikomas priimtu.

6.   Visos valstybės narės informuojamos apie nagrinėjimų išvadas ir 3 dalyje nurodytos procedūros rezultatus.

III SKYRIUS

SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

8 straipsnis

Sąveikos sudedamųjų dalių pateikimas rinkai

1.   Valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių siekdamos užtikrinti, kad sąveikos sudedamosios dalys:

a)   būtų pateikiamos rinkai tik tuo atveju, jei jos leidžia geležinkelių sistemoje pasiekti sąveiką ir kartu atitinka esminius reikalavimus;

b)   būtų naudojamos toje srityje, kuriai jos skirtos, atsižvelgiant į naudojimo sritį, kaip apibrėžta 2 straipsnio 27a punkte, ir būtų tinkamai įrengiamos ir prižiūrimos. [54 pakeit.]

Šios nuostatos neužkerta kelio pateikti šias sudedamąsias dalis rinkai kitoms taikymo sritims.

2.   Valstybės narės negali savo teritorijoje, remdamosi šia direktyva, drausti, riboti ar trukdyti pateikti rinkai sąveikos sudedamąsias dalis, skirtas naudoti geležinkelių sistemoje, jei jos atitinka šią direktyvą. Visų pirma jos negali reikalauti patikrinimų, kurie jau buvo atlikti pagal „EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti deklaravimo procedūrą.

Valstybė narė negali drausti, riboti ar trukdyti pradėti naudoti sąveikos sudedamąsias dalis, pripažintas sričiai, kuriai jos skirtos, jeigu ta sritis yra valstybės teritorijoje. [55 pakeit.]

Komisija įgyvendinimo aktais nustato Komisijai pagal 46 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties ir tinkamumo naudoti deklaracijos apimtį ir turinį, jos formatą ir joje pateikiamos informacijos elementus. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą apimties ir turinio . [56 pakeit.]

2a.   Komisija įgyvendinimo aktais nustato sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties ir tinkamumo naudoti deklaracijos formatą ir joje pateikiamos informacijos elementus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 48 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [57 pakeit.]

9 straipsnis

Atitiktis arba tinkamumas naudoti

1.   Valstybės narės ir agentūra laiko, kad sąveikos sudedamosios dalys, kurioms taikoma „EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracija, yra sąveikios ir atitinka esminius reikalavimus.

2.   Visoms sąveikos sudedamosioms dalims taikoma atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimo procedūra, nurodyta atitinkamoje TSS, ir jos turi turėti atitinkamą sertifikatą.

3.   Valstybės narės ir agentūra nusprendžia, kad sąveikos sudedamoji dalis atitinka esminius reikalavimus, jei ji atitinka reikalavimus, nustatytus atitinkamose TSS ar atitinkamose Europos specifikacijose, parengtose tam, kad šių reikalavimų būtų laikomasi.

4.   Posistemių, kurie buvo eksploatuojami dar iki atitinkamos TSS įsigaliojimo, atsarginės dalys šiuose posistemiuose gali būti instaliuojamos netaikant 2 dalyje nurodytos procedūros.

5.   TSS gali būti numatytas pereinamasis laikotarpis, skirtas pagal šias TSS nustatytiems geležinkelių produktams – sąveikos sudedamosioms dalims, kurios TSS įsigaliojimo metu jau yra rinkoje. Šios sudedamosios dalys atitinka 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

10 straipsnis

„EB“ atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijos rengimo procedūra

1.   Rengdamas sąveikos sudedamosios dalies „EB“ atitikties ar tinkamumo naudoti deklaraciją, gamintojas arba Sąjungoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas taiko nuostatas, numatytas tos sudedamosios dalies TSS.

2.   Atitinkamos TSS atveju, sąveikos sudedamosios dalies atitikties ar tinkamumo naudoti vertinimą atlieka notifikuotoji atitikties vertinimo įstaiga, kuriai paraišką yra pateikęs gamintojas arba Sąjungoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas.

3.   Jeigu sąveikos sudedamosioms dalims taikomos kitos Sąjungos direktyvos, apimančios kitus aspektus, tada „EB“ atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijoje nurodoma, kad sąveikos sudedamosios dalys atitinka ir tų kitų direktyvų reikalavimus.

4.   Jeigu gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas nevykdo 1 ir 3 dalyse nurodytų įpareigojimų, šie įpareigojimai perleidžiami bet kuriam asmeniui, pateikusiam sąveikos sudedamąją dalį rinkai. Pagal šią direktyvą tie patys įpareigojimai taikomi kiekvienam asmeniui, kuris surenka įvairios kilmės sąveikos sudedamąsias dalis arba sudedamųjų dalių dalis arba gamina sąveikos sudedamąsias dalis savo reikmėms.

5.   Kad esminių reikalavimų neatitinkančios sąveikos sudedamosios dalys nebūtų pateiktos rinkai ir nepažeidžiant 11 straipsnio nuostatų

a)   kaskart, kai valstybė narė nustato, kad „EB“ atitikties deklaracija buvo netinkamai parengta, iškilus būtinybei iš gamintojo arba Sąjungoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo reikalaujama iš naujo užtikrinti sąveikos sudedamosios dalies atitiktį ir nutraukti pažeidimus vadovaujantis tos valstybės narės nustatytais reikalavimais;

b)   jei į šį reikalavimą neatsižvelgiama, valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kad apribotų tos sąveikos sudedamosios dalies pateikimą rinkai ar ją uždraustų arba užtikrintų, kad ji būtų pašalinta iš rinkos 11 straipsnyje numatyta tvarka.

11 straipsnis

Sąveikos sudedamųjų dalių neatitikimas esminiams reikalavimams

1.   Jei valstybė narė nustato, kad rinkai pateikta ir pagal paskirtį naudojama sąveikos sudedamoji dalis, kuriai taikomos „EB“ atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijos nuostatos, neatitinka esminių reikalavimų, ji imasi visų reikalingų priemonių, kad apribotų jos taikymo galimybes, uždraustų jos naudojimą, pašalintų ją iš rinkos arba kad ji būtų susigrąžinta. Valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie priemones, kurių buvo imtasi, ir pateikia savo sprendimo motyvus, konkrečiai nurodydama, ar neatitikimą lėmė viena iš šių priežasčių:

a)   nesugebėjimas laikytis esminių reikalavimų;

b)   neteisingas Europos specifikacijų taikymas, kai turi būti remiamasi šiomis specifikacijomis;

c)   Europos specifikacijų taikymo spragos;

2.   Komisija skubiai konsultuojasi Agentūra, gavusi Komisijos įgaliojimą, nedelsdama ir bet kuriuo atveju per 20 dienų pradeda konsultacijas su susijusiomis šalimis. Jei po tos konsultacijos Komisija Po tų konsultacijų agentūra nustato, kad esama pagrindo taikyti minėtąją priemonę, ji ar priemonė yra pagrįsta. Agentūra skubiai apie tai informuoja Komisiją, tą valstybę narę, kuri ėmėsi iniciatyvos tuo klausimu . Jei po konsultacijos Komisija nustato, kad taikyti minėtąją priemonę nėra pagrindo, ji skubiai apie tai informuoja tą valstybę narę, kuri ėmėsi iniciatyvos, ir gamintoją arba Sąjungoje įsisteigusį jo įgaliotąjį atstovą. [58 pakeit.]

3.   Jeigu sąveikos sudedamoji dalis, kuriai galioja „EB“ atitikties deklaracijos nuostatos, neatitinka reikalavimų, valstybė narė, kurios kompetencijai priklauso spręsti šį klausimą, imasi atitinkamų priemonių prieš kiekvieną asmenį, kuris parengė deklaraciją, ir apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

4.   Komisija užtikrina, kad valstybės narės būtų informuotos apie šios procedūros eigą ir rezultatus. [59 pakeit.]

IV SKYRIUS

POSISTEMIAI

12 straipsnis

Laisvas posistemių judėjimas

Nepažeisdamos V skyriaus nuostatų, valstybės narės negali savo teritorijoje, remdamosi šia direktyva, drausti, riboti ar trukdyti pradėti eksploatuoti ir naudoti esminius reikalavimus tenkinančių struktūrinių posistemių, sudarančių geležinkelio sistemą. Visų pirma jos negali reikalauti, kad būtų atlikti patikrinimai, kurie:

a)   arba sudarė dalį procedūros, taikomos rengiant „EB“ patikros deklaraciją,

b)   arba buvo atliekami kitose valstybėse narėse iki arba po šios direktyvos įsigaliojimo, siekiant įvertinti, ar identiškomis eksploatavimo sąlygomis buvo laikomasi identiškų reikalavimų.

13 straipsnis

TSS ir nacionalinių taisyklių laikymasis

1.   Valstybės narės ir agentūra sąveikiais ir atitinkančiais esminius reikalavimus laiko tuos geležinkelių sistemą sudarančius struktūrinius posistemius, kurie turi kuriems atitinkamai remiantis 15 straipsniu išduota „EB“ patikros deklaraciją deklaracija, parengta vadovaujantis TSS, arba remiantis 15a straipsniu išduota patikros deklaracija, parengta vadovaujantis nacionalinėmis taisyklėmis, apie kurias pranešta, arba abi šios deklaracijos . [60 pakeit.]

2.   Geležinkelių sistemos struktūrinio posistemio sąveikos patikra pagal esminius reikalavimus nustatoma remiantis TSS ir nacionalinėmis taisyklėmis, apie kurias pranešta pagal 3 dalį. [61 pakeit.]

2a.   Sprendimas dėl leidimo suteikimo priimamas remiantis tomis TSS ir nacionalinėmis taisyklėmis, apie kurias pranešta, kurios taikytinos paraiškos pateikimo metu. [62 pakeit.]

3.   Valstybės narės rengia kiekvieno posistemio nacionalinių taisyklių, kurios taikomos esminiams reikalavimams įgyvendinti, ir (arba) tinkamų nacionalinių atitikties priemonių, sąrašą, kai: [63 pakeit.]

a)   TSS visapusiškai neaprėpia tam tikrų aspektų, susijusių su esminiais reikalavimais (neišspręsti klausimai);

b)   remiantis 7 straipsnio nuostatomis, buvo pranešta apie vienos arba daugiau TSS arba jų dalių netaikymą;

c)   specifiniu atveju reikia taikyti technines taisykles, kurios nenumatytos konkrečioje TSS;

d)   esamos sistemos aprašytos nacionalinėmis taisyklėmis;

da)   tinklams ir transporto priemonėms TSS netaikomos; [64 pakeit.]

db)   dėl vienai ar daugiau valstybių narių būdingų saugos priežasčių, su sąlyga, kad jos įrodytos, ir nedarant poveikio agentūros prerogatyvoms. [65 pakeit.]

4.   Valstybės narės paskiria institucijas, atsakingas už 15 straipsnyje nurodytos EB patikros deklaracijos parengimą šių techninių taisyklių atveju.

14 straipsnis

Nacionalinės taisyklės

1.   13 straipsnio 3 dalyje nurodytą naudojamų nacionalinių taisyklių sąrašą valstybės narės Komisijai ir agentūrai pateikia arba toliau nurodytais atvejais : [66 pakeit.]

a)   kaskart pakeitus taisyklių sąrašą, arba [67 pakeit.]

b)   kai pagal 7 straipsnį pateikus pateikiamas prašymas dėl TSS netaikymo prašymą, arba [68 pakeit.]

c)   paskelbus reikalingą TSS arba jos redakciją, siekiant pašalinti nacionalines taisykles, kurios tapo nereikalingos išaiškinus TSS neišspręstus klausimus;

ca)   jeigu apie nacionalinę (-es) taisyklę (‑es) dar nebuvo pranešta iki šios direktyvos įsigaliojimo datos. [69 pakeit.]

1a.   Per vieną mėnesį nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos valstybės narės Komisijai pateikia visas esamas nacionalines taisykles, kurios nebuvo pateiktos iki tos datos. [70 pakeit.]

2.   Pagal Reglamento (ES) Nr..../... [Agentūros reglamentas] 23 straipsnį valstybės narės tinkama informacinių technologijų sistema agentūrai ir Komisijai pateikia visą galiojančių nacionalinių taisyklių tekstą. [71 pakeit.]

3.   Valstybės narės naujas nacionalines taisykles gali nustatyti tik:

a)   kai TSS nevisiškai atitinka esminius reikalavimus;

b)   kaip skubią prevencinę priemonę, ypač po avarijos.

4.   Jei valstybė narė ketina nustatyti naują nacionalinę taisyklę, likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki numatomo tos taisyklės įsigaliojimo, ji pagal Reglamento (ES) Nr.  .../... [Agentūros reglamentas] 23 straipsnį tinkama informacinių technologijų sistema projektą pateikia agentūrai ir Komisijai išnagrinėti, nurodydama taisyklės nustatymo priežastį pagal to Reglamento 21 straipsnį . [72 pakeit.]

4a.   Pateikdamos esamą arba naują nacionalinę taisyklę, valstybės narės turi pateikti įrodymą, kad tokia taisyklė reikalinga siekiant patenkinti esminį reikalavimą, kurio dar neapima atitinkamos TSS. Valstybėms narėms neleidžiama pateikti nacionalinių taisyklių nepagrindžiant tokio poreikio.

Agentūrai skiriami du mėnesiai, kad ji galėtų išnagrinėti taisyklės projektą ir pateikti rekomendaciją Komisijai. Komisija pritaria taisyklės projektui arba jį atmeta. Tik tais atvejais, kai taikomos skubios prevencinės priemonės, valstybės narės gali nedelsdamos priimti ir taikyti naują taisyklę, kuri galioja du mėnesius. Jeigu taisyklė taikoma kelioms valstybėms narėms, Komisija, bendradarbiaudama su agentūra ir nacionalinėmis saugos institucijomis, ją suderina Sąjungos lygmeniu. [73 pakeit.]

5.   Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės taisyklės, įskaitant tinklo ir transporto priemonių sąsajos taisykles, būtų pateiktos nemokamai ir susijusioms šalims suprantama kalba.

6.   Valstybės narės gali nuspręsti nepranešti apie vietinės reikšmės taisykles ir apribojimus. Tokiais atvejais valstybės narės šias taisykles ir apribojimus įtraukia į 45 straipsnyje nurodytus infrastruktūros registrus.

7.   Nacionalinėms taisyklėms, apie kurias pranešta pagal šį straipsnį, netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB(18) nustatyta pranešimo procedūra.

8.   Komisija įgyvendinimo aktais nustato nacionalinių taisyklių, apie kurias pranešta, klasifikavimą į įvairias grupes siekiant, kad būtų lengviau jas tarpusavyje pripažinti įvairiose valstybėse narėse ir tikrinti stacionarios ir mobilios įrangos suderinamumą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal laikantis 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą nurodytos nagrinėjimo procedūrą procedūros . Agentūra pagal tuos įgyvendinimo aktus klasifikuoja vadovaujantis šiuo straipsniu pateiktas nacionalines taisykles ir paskelbia atitinkamą registrą. Tame registre taip pat išvardijamos visos tinkamos nacionalinės atitikties priemonės. [Alt. 74]

Nacionalines taisykles, apie kurias pranešta pagal šį straipsnį, klasifikuoja agentūra, remdamasi pirmoje pastraipoje nurodytais įgyvendinimo aktais.

9.   Nacionalinių taisyklių projektus ir galiojančias nacionalines taisykles agentūra nagrinėja pagal Reglamento (ES) Nr..../... [Agentūros reglamentas] 21 ir 22 straipsniuose nustatytas procedūras.

15 straipsnis

„EB“ patikros deklaracijos parengimo procedūra

1.   Kad būtų parengta „EB“ patikros deklaracija, pareiškėjas kreipiasi į šiuo tikslu pasirinktą notifikuotąją atitikties vertinimo įstaigą, kuri taiko „EB“ patikros procedūrą. Pareiškėju gali būti perkančioji organizacija ar gamintojas arba Sąjungoje įsisteigęs jų įgaliotasis atstovas.

2.   Notifikuotoji atitikties vertinimo įstaiga, atsakinga už posistemio „EB“ patikrą, imasi veiksmų projektavimo etape ir juos tęsia visu gamybos laikotarpiu iki tvirtinimo etapo, kai posistemis pradedamas eksploatuoti. Remdamasi atitinkamose TSS, taip pat 44 ir 45 straipsniuose numatytų registrų informacija, ji gali vykdyti vykdo ir atitinkamo posistemio sąsajų su sistema, į kurią minėtasis posistemis įtraukiamas, patikrą. [75 pakeit.]

3.   Notifikuotoji atitikties vertinimo įstaiga atsakinga už techninės bylos, kuri pateikiama kartu su „EB“ patikros deklaracija, sudarymą. Į šią techninę bylą įtraukiami visi būtini su posistemio charakteristikomis susiję dokumentai, o kai kada ir visi dokumentai, patvirtinantys sąveikos sudedamųjų dalių suderinamumą. Į ją įtraukiami ir visi dokumentai, susiję su naudojimo sąlygomis ir apribojimais, aptarnavimo, nuolatinės ar eilinės stebėsenos, suderinimo ir techninės priežiūros instrukcijomis.

4.   Dėl visų 3 dalyje nurodytų techninės bylos pakeitimų, nuo kurių priklauso atliktos patikros rezultatas, Bet kokio patobulinimo atveju reikia parengti naują „EB“ patikros deklaraciją. [76 pakeit.]

5.   Notifikuotoji atitikties vertinimo įstaiga gali išduoti laikinas patikros deklaracijas, kuriose pateikiama informacija apie kai kuriuos patikros procedūros etapus ar apie tam tikras posistemio dalis. Tokiu atveju taikomos pagal 7 dalies a punktą nustatytos patikros procedūros.

6.   Notifikuotoji atitikties vertinimo įstaiga gali išduoti visos posistemių grupės arba tam tikrų tų posistemių dalių atitikties sertifikatus, jei tai numatoma atitinkamose TSS.

7.   Komisija įgyvendinimo aktais nustato:

a)   posistemių patikros procedūras, įskaitant bendruosius principus, turinį, procedūrą ir dokumentus, susijusius su „EB“ patikros procedūra ir patikros procedūra, kai taikomos nacionalinės taisyklės;

b)   „EB“ patikros deklaracijos ir patikros deklaracijos, kai taikomos nacionalinės taisyklės, šablonus ir techninės bylos, kuri turi būti pridedama prie patikros deklaracijos, dokumentų šablonus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [78 pakeit.]

7a.   Komisijai pagal 46 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti posistemių patikros procedūras, įskaitant bendruosius principus, turinį, procedūrą ir dokumentus, susijusius su „EB“ patikros procedūra ir su patikros procedūra, kai taikomos nacionalinės taisyklės. [79 pakeit.]

7b.   Komisija įgyvendinimo aktais nustato „EB“ patikros deklaracijos ir patikros deklaracijos, kai taikomos nacionalinės taisyklės, šablonus ir dokumentų, įtraukiamų į techninę bylą, kuri turi būti pridedama prie patikros deklaracijos, šablonus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 48 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [80 pakeit.]

15a straipsnis

Patikros deklaracijos, kai taikomos nacionalinės taisyklės, parengimo procedūra

„EB“ patikros deklaracijos parengimo procedūros, nurodytos 15 straipsnyje, prireikus taikomos taip pat ir rengiant patikros deklaraciją, kai taikomos nacionalinės taisyklės.

Valstybės narės pagal VI skyrių paskiria įstaigas, atsakingas už patikros procedūros atlikimą, kai taikomos nacionalinės taisyklės. [77 pakeit.]

16 straipsnis

Posistemių neatitikimas esminiams reikalavimams

1.   Jei valstybė narė nustato, kad struktūrinis posistemis, kurio atžvilgiu galioja „EB“ patikros deklaracija ir kartu su ja pateikiamos techninės bylos dokumentai, ne visiškai atitinka šios direktyvos nuostatas, ypač jeigu jis neatitinka esminių reikalavimų, ji gali kreiptis su prašymu atlikti papildomus patikrinimus.

2.   Teikianti prašymą valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją apie visus papildomus patikrinimus, dėl kurių ji kreipiasi, ir nurodo šio prašymo priežastis. Komisija konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis.

3.   Paraišką teikianti valstybė narė nurodo priežastis, dėl kurių nepavyksta visapusiškai laikytis minėtosios direktyvos nuostatų, t. y.:

a)   ar tai susiję su esminių reikalavimų arba su TSS nesilaikymu ar netinkamu TSS taikymu; tokiu atveju Komisija nedelsdama informuoja valstybę narę, kurioje įsisteigęs netinkamai „EB“ patikros deklaraciją parengęs asmuo, ir prašo šią valstybę narę imtis atitinkamų priemonių;

b)   ar tai susiję su TSS trūkumais; tokiu atveju taikoma 6 straipsnyje nurodyta TSS keitimo procedūra.

17 straipsnis

Atitikties prielaida

Laikoma, kad darniuosius standartus arba jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje , atitinkančios sąveikos sudedamosios dalys ir posistemiai atitinka tų standartų arba jų dalių esminius reikalavimus, nustatytus III priede.

V SKYRIUS

PATEIKIMAS RINKAI IR EKSPLOATACIJOS PRADŽIA

18 straipsnis

Stacionarių įrenginių eksploatacijos pradžia

1.   Kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos, energijos ir infrastruktūros posistemiai pradedami eksploatuoti tik tais atvejais, kai jie yra suprojektuoti, sukonstruoti ir įrengti taip, kad atitiktų III priede nustatytus esminius reikalavimus, ir gavus atitinkamą leidimą pagal 2 dalį.

2.   Kiekviena nacionalinė saugos institucija leidžia pradėti eksploatuoti jos valstybės narės teritorijoje esančius arba naudojamus energijos ir infrastruktūros posistemius, taip pat kelio kontrolės ir valdymo bei signalizacijos posistemius, kurie nėra ERTMS. Nacionalinės saugos institucijos atsižvelgia į agentūros nuomonę klausimais, susijusiais su TEN‑T koridoriais arba tarpvalstybinėmis atkarpomis.

Agentūra suteikia leidimą vieno infrastruktūros valdytojo valdomoms tarpvalstybinėms infrastruktūroms. [Am. 81]

Agentūra priima sprendimus, kuriais leidžiama pradėti eksploatuoti visoje Sąjungoje esančius arba naudojamus kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius , glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis saugos institucijomis, suteikia leidimą taikyti ERTMS . Prieš tai, kai agentūra suteikia leidimą taikyti ERTMS, nacionalinėms saugos institucijoms tenka atsakomybė patikrinti eksploatavimo suderinamumą su nacionaliniais tinklais. Agentūra užtikrina, kad Sąjungos lygmeniu ERTMS būtų taikoma vienodai . [82 pakeit.]

Jei taikoma ERTMS, agentūra per vieno mėnesio laikotarpį po išsamios paraiškos gavimo kreipiasi dėl konsultacijos į atitinkamą nacionalinę saugos instituciją, kad būtų užtikrinta nuosekli ERTMS plėtra Sąjungoje. Nacionalinė saugos institucija per du mėnesius pateikia nuomonę agentūrai dėl posistemio techninio ir eksploatavimo suderinamumo su transporto priemonėmis, kurias ketinama naudoti atitinkamoje tinklo dalyje. Prieš išduodama leidimą agentūra kiek įmanoma atsižvelgia į šią nuomonę, o tuo atveju, jeigu su ja nesutinka, informuoja nacionalinę saugos instituciją, nurodydama to priežastis. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis agentūros kaip sistemos institucijos pareigoms pagal Reglamento (ES) Nr. …/... [Agentūros reglamentas] 6 skyrių.

Jei agentūra nesutinka su nacionalinės saugos institucijos pateiktu neigiam įvertinimu, ji informuoja apie tai atitinkamą instituciją, nurodydama savo nesutikimo priežastis. Agentūra ir nacionalinė saugos institucija bendradarbiauja siekdamos abiem pusėms priimtino įvertinimo. Prireikus, jei taip nusprendžia agentūra ir nacionalinė saugos institucija, šiame procese dalyvauja ir pareiškėjas. Jei per vieną mėnesį po to, kai agentūra informavo nacionalinę saugos instituciją apie savo nesutikimą, dėl abiem pusėms priimtino įvertinimo susitarti nepavyksta, agentūra priima galutinį sprendimą, išskyrus atvejus, kai nacionalinė saugos institucija yra perdavusi klausimą pagal Reglamento (ES) Nr. .../... (Agentūros reglamentas) 51 straipsnį įsteigtos apeliacinės tarybos arbitražui. Apeliacinė taryba per vieną mėnesį nuo nacionalinės saugos institucijos prašymo nusprendžia, ar patvirtinti agentūros sprendimo projektą.

Sprendimą, kuriuo atsisakoma išduoti leidimą pradėti eksploatuoti stacionarius įrenginius, agentūra tinkamai pagrindžia. Gavęs neigiamą atsakymą, pareiškėjas per vieną mėnesį nuo tokio atsakymo gavimo gali paprašyti, kad agentūra persvarstytų savo sprendimą. Prie tokio prašymo pridedamas pagrindimas. Agentūra per du mėnesius nuo prašymo persvarstyti sprendimą gavimo savo sprendimą patvirtina arba atšaukia. Jei patvirtinamas neigiamas agentūros sprendimas, pareiškėjas gali pateikti apeliaciją pagal Reglamento (ES) Nr. .../... (Agentūros reglamentas) 51 straipsnį įsteigtai apeliacinei tarybai. [83 pakeit.]

Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos pateikia išsamias gaires, kaip gauti pirmoje ir antroje dalyje nurodytus leidimus. Paraiškos teikimo gairių dokumentas, kuriame aprašyti ir paaiškinti tokių leidimų reikalavimai, taip pat išvardyti dokumentų reikalavimai, pareiškėjams pateikiamas nemokamai. Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos šią informaciją platina bendradarbiaudamos.

3.   Kad duotų leidimą pradėti eksploatuoti pirmoje dalyje nurodytus posistemius, nacionalinė saugos institucija arba agentūra (kuri institucija kompetentinga, nustatyta antroje dalyje) gauna:

a)   EB patikros deklaracijos įrodymą;

b)   šių posistemių ir sistemos, į kurią jie integruojami, techninio suderinamumo, nustatyto remiantis atitinkamomis TSS, nacionalinėmis taisyklėmis ir registrais, įrodymą;

c)   saugios šių posistemių integracijos, nustatytos pagal atitinkamas TSS, nacionalines taisykles, registrus ir Direktyvos.../...ES [Saugos geležinkeliuose direktyva] 6 straipsnyje nurodytus bendruosius saugos būdus, įrodymą;

ca)   patikros deklaracijos, kai taikomos nacionalinės taisyklės, įrodymą. [84 pakeit.]

Per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo agentūra arba nacionalinė saugos institucija (atsižvelgiant į tai, kuri institucija yra kompetentinga) informuoja pareiškėją, kad byloje yra visa informacija, arba paprašo atitinkamos papildomos informacijos, nustatydama pagrįstą terminą tokiai informacijai pateikti. [85 pakeit.]

4.   Jei esamas posistemis atnaujinamas arba patobulinamas, pareiškėjas energijos ir infrastruktūros posistemių, taip pat kelio kontrolės ir valdymo bei signalizacijos posistemių, kurie nėra ERTMS, projekto aprašymo bylą siunčia nacionalinei saugos institucijai, o kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių ERTMS ir vieno infrastruktūros valdytojo valdomų tarpvalstybinių infrastruktūrų projekto aprašymo bylą – agentūrai. Nacionalinė saugos institucija arba agentūra išnagrinėja šią bylą ir, remdamasi 5 dalyje nustatytais kriterijais, nusprendžia, ar reikia naujo leidimo pradėti eksploatuoti. Nacionalinė saugos institucija ir agentūra savo sprendimus priima per iš anksto nustatytą pagrįstą laikotarpį – bet kuriuo atveju per keturis mėnesius nuo visos atitinkamos informacijos gavimo. [86 pakeit.]

5.   Jei esamas posistemis atnaujinamas arba patobulinamas, naujos „EB“ patikros deklaracijos reikia, kaip nustatyta 15 straipsnio 4 dalyje. Be to, naujo leidimo pradėti eksploatuoti reikia, kai:

a)   planuojami darbai gali neigiamai paveikti bendrą susijusio posistemio saugos lygį; arba

b)   tai būtina pagal atitinkamas TSS; arba

c)   tai būtina pagal valstybių narių parengtus nacionalinius įgyvendinimo planus.

19 straipsnis

Mobilių posistemių pateikimas rinkai

1.   Riedmenų posistemį ir riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemį Mobilius posistemius pareiškėjas rinkai pateikia tik jei tie posistemiai yra suprojektuoti, sukonstruoti ir įrengti taip, kad atitiktų III priede nustatytus esminius reikalavimus. [87 pakeit.]

2.   Visų pirma pareiškėjas užtikrina, kad būtų pateikta EB patikros deklaracija.

3.   Jei esamas posistemis atnaujinamas arba patobulinamas, naujos „EB“ patikros deklaracijos reikia, kaip nustatyta 15 straipsnio 4 dalyje.

20 straipsnis

Leidimas pateikti transporto priemonę rinkai

1.   Transporto priemonė rinkai pateikiama tik gavus agentūros pagal 5 dalį šį straipsnį išduotą transporto priemonės leidimą pateikti transporto priemonę rinkai . [88 pakeit.]

Transporto priemonės leidime nurodoma:

a)   naudojimo sritis;

b)   TSS arba, atitinkamais atvejais, nacionalinėse taisyklėse nustatytos parametrų vertės, svarbios tikrinant transporto priemonės ir naudojimo srities techninį suderinamumą;

c)   transporto priemonės atitiktis atitinkamoms TSS ir nacionalinių taisyklių rinkiniams, susijusiems su b punkte nurodytais parametrais;

d)   transporto priemonės eksploatavimo sąlygos ir bet kokie kiti apribojimai. [89 pakeit.]

2.   Agentūra skelbia sprendimus, kuriais duodamas leidimas pateikti transporto priemonę rinkai. Tokiais leidimais patvirtinamos parametrų, kurie yra svarbūs pagal TSS tikrinant techninį transporto priemonės ir stacionarių įrenginių suderinamumą, vertės. Leidime pateikti transporto priemonę rinkai taip pat yra informacija apie transporto priemonės atitiktį atitinkamoms TSS ir nacionalinių taisyklių rinkiniams, susijusiems su šiais parametrais. Transporto priemonės leidimas išduodamas remiantis pareiškėjo parengta transporto priemonės arba transporto priemonės tipo byla, įskaitant dokumentais pagrįstus įrodymus apie:

–   kiek tai susiję su mobiliais posistemiais, iš kurių sudaryta transporto priemonė:

a)   atitinkama patikros deklaracija, kaip nurodyta 19 straipsnyje;

b)   techninis suderinamumas transporto priemonėje;

c)   saugus integravimas transporto priemonėje;

–   kiek tai susiję su transporto priemone:

transporto priemonės ir naudojimo srities tinklų techninis suderinamumas. [90 pakeit.]

Techninis suderinamumas nustatomas remiantis atitinkamomis TSS ir prireikus nacionalinėmis taisyklėmis bei registrais. Kai dokumentais pagrįstiems įrodymams dėl techninio suderinamumo gauti reikia atlikti bandymus, susijusios nacionalinės saugos institucijos gali išduoti laikinus leidimus pareiškėjui naudoti transporto priemonę praktinio pobūdžio patikrai tinkle. Konsultuodamasis su pareiškėju, infrastruktūros valdytojas deda visas pastangas siekdamas užtikrinti, kad visi bandymai būtų atlikti per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos. Prireikus nacionalinė saugos institucija imasi priemonių užtikrinti, kad bandymai būtų atlikti.

Tai, ar posistemiai yra saugiai integruoti transporto priemonėje, nustatoma remiantis atitinkamomis TSS ir Direktyvos .../.../ES [Saugos geležinkeliuose direktyva] 6 straipsnyje nurodytais bendraisiais saugos būdais, taip pat prireikus nacionalinėmis taisyklėmis. [91 pakeit.]

3.   Leidime pateikti transporto priemonę rinkai gali būti nustatytos transporto priemonės naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai. Įvertinusi 2 dalyje nurodytus bylos elementus, agentūra išduoda transporto priemonės leidimą per iš anksto nustatytą pagrįstą laikotarpį – bet kuriuo atveju per keturis mėnesius nuo visos reikiamos informacijos gavimo iš pareiškėjo . Per vieną mėnesį agentūra pareiškėjui nurodo, ar byloje yra visa informacija. Bet koks neigiamas sprendimas dėl paraiškos tinkamai pagrindžiamas.

Leidimai pripažįstami visose valstybėse narėse.

Agentūra prisiima visišką atsakomybę už savo išduodamus leidimus. [92 pakeit.]

3a.   50a straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu pareiškėjas gali pasirinkti, kam pateikti paraišką dėl transporto priemonės leidimo – agentūrai ar atitinkamai nacionalinei saugos institucijai. [94 pakeit.]

4.   Leidimas pateikti transporto priemonę rinkai išduodamas remiantis pareiškėjo parengta transporto priemonės arba transporto priemonės tipo byla, įskaitant dokumentais pagrįstus įrodymus, kad:

a)   rinkai mobilūs posistemiai, iš kurių sudaryta transporto priemonė, pateikiami pagal 19 straipsnį;

b)   a punkte nurodytų posistemių ir sistemos, į kurią jie integruojami, techninis suderinamumas yra nustatytas remiantis atitinkamomis TSS, nacionalinėmis taisyklėmis ir registrais;

c)   a punkte nurodyti posistemiai yra saugiai integruoti transporto priemonėje pagal atitinkamas TSS, nacionalines taisykles ir Direktyvos.../... [dėl saugos Sąjungos geležinkeliuose] 6 straipsnyje nurodytus bendruosius saugos būdus. [93 pakeit.]

5.   2 dalyje nurodytus sprendimus agentūra priima per iš anksto nustatytą pagrįstą laikotarpį – bet kuriuo atveju per keturis mėnesius nuo visos reikiamos informacijos gavimo. Leidimai galioja visose valstybėse narėse. Visi sprendimai, kuriais atsisakoma išduoti transporto priemonės leidimą, tinkamai pagrindžiami. Gavęs neigiamą atsakymą, pareiškėjas per vieną mėnesį nuo tokio atsakymo gavimo gali paprašyti, kad atitinkamai agentūra arba nacionalinė saugos institucija persvarstytų savo sprendimą. Agentūra arba nacionalinė saugos institucija per du mėnesius nuo prašymo persvarstyti sprendimą gavimo savo sprendimą patvirtina arba atšaukia . [95 pakeit.]

Jeigu neigiamas agentūros sprendimas patvirtinamas, pareiškėjas gali pateikti apeliaciją pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [Agentūros reglamentas] 51 straipsnį paskirtai apeliacinei tarybai. [96 pakeit.]

Jeigu nacionalinės saugos institucijos neigiamas sprendimas patvirtinamas, pareiškėjas gali pateikti apeliaciją kompetentingos valstybės narės pagal Direktyvos .../...ES [Saugos geležinkeliuose direktyva] 17 straipsnio 3 dalį paskirtai apeliacinei įstaigai. Dalyvauti šioje apeliacijos procedūroje valstybės narės gali paskirti reguliavimo tarnybą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/EB (19) 56 straipsnyje. [97 pakeit.]

Agentūra pateikia išsamias gaires, kaip gauti leidimą pateikti transporto priemonę rinkai. Paraiškos teikimo gairių dokumentas, kuriame aprašyti ir paaiškinti leidimo pateikti transporto priemonę rinkai reikalavimai, taip pat išvardyti dokumentų reikalavimai, pareiškėjams pateikiamas nemokamai. Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos šią informaciją platina bendradarbiaudamos.

6.   Agentūra leidimą pateikti transporto priemonę rinkai gali išduoti transporto priemonių serijai. Tokie leidimai galioja visose valstybėse narėse gali iš dalies pakeisti ar panaikinti transporto priemonės leidimą, jeigu jis nebeatitinka sąlygų, pagal kurias buvo išduotas, pateikdama savo sprendimo motyvus . Agentūra nedelsdama atnaujina 43a straipsnyje nurodytą Europos transporto priemonių registrą .

Jeigu nacionalinė saugos institucija nustato, kad transporto priemonė, kuriai išduotas leidimas, neatitinka esminių reikalavimų, ji nedelsdama apie tai praneša agentūrai ir visoms kitoms atitinkamoms nacionalinėms saugos institucijoms. Agentūra per vieną mėnesį priima sprendimą dėl būtinų priemonių. Jeigu reikia taikyti skubias prevencines priemones, prieš priimdama sprendimą Agentūra gali nedelsdama apriboti leidimo taikymo sritį arba sustabdyti jo galiojimą . [98 pakeit.]

7.   Pareiškėjas agentūros sprendimus arba tai, kad ji nesiėmė veiksmų per 5 dalyje nustatytą laikotarpį, gali skųsti pagal Reglamento (ES) Nr..../... [Agentūros reglamentas] 51 straipsnį paskirtai apeliacinei tarybai. Komisijai pagal 46 straipsnį suteikiami įgaliojimai ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios direktyvos priėmimo dienos priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių leidimų išdavimo procedūros taisyklių, įskaitant:

a)   išsamias gaires, kuriose aprašomi ir paaiškinami reikalavimai, taikomi išduodant transporto priemonės leidimą, ir tuo tikslu reikalaujami dokumentai;

b)   leidimų išdavimo proceso procedūrinę tvarką, pvz., kiekvieno proceso etapo turinį ir terminus;

c)   pareiškėjo dokumentų vertinimo kriterijus. [99 pakeit.]

8.   Jei atnaujinamos arba tobulinamos esamos transporto priemonės, kurias pateikti rinkai yra gautas leidimas:

a)   naujos „EB“ patikros deklaracijos reikia, kaip nustatyta 15 straipsnio 4 dalyje; ir

b)   naujo transporto priemonės leidimo pateikti transporto priemonę rinkai reikia, jei iš esmės pakeičiamos į išduotą transporto priemonės leidimą įrašytų parametrų vertės. [100 pakeit.]

9.   Pareiškėjui paprašius, leidime pateikti transporto priemonę rinkai gali būti įrašomi tinklai arba linijos ar tinklų arba linijų grupės, kuriose geležinkelio įmonė tokią transporto priemonę gali pradėti eksploatuoti be papildomos patikros, tikrinimo arba bandymo, susijusių su techniniu transporto priemonės ir tinklo suderinamumu. Tokiu atveju pareiškėjas prie savo prašymo prideda techninio transporto priemonės ir susijusių tinklų arba geležinkelio linijų suderinamumo įrodymą.

Toks įrašas, pirminio arba kito pareiškėjo prašymu, gali būti pridedamas išdavus atitinkamą leidimą pateikti transporto priemonę rinkai. [101 pakeit.]

9a.   Transporto priemonių, kurios eksploatuojamos arba kurias ketinama eksploatuoti izoliuotų geležinkelio tinklų geležinkelio infrastruktūroje, leidimą taip pat gali išduoti valstybių narių, kuriose yra atitinkamas tinklas, nacionalinės saugos institucijos. Tokiais atvejais pareiškėjas gali pasirinkti, ar teikti paraišką agentūrai, ar tų valstybių narių nacionalinėms saugos institucijoms.

50a straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu valstybių narių, kuriose yra izoliuotas geležinkelio tinklas, nacionalinės saugos institucijos nustato bendras transporto priemonių leidimų išdavimo procedūras ir užtikrina jų išduotų transporto priemonių leidimų tarpusavio pripažinimą. Jei esama prieštaringų nacionalinių saugos institucijų sprendimų ir nerandama visoms pusėms priimtino sprendimo, sprendimą atitinkamai priima agentūra, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. .../... [Agentūros reglamentas] 16 straipsniu.

Jei pasibaigus 50a straipsnyje nurodytam pereinamajam laikotarpiui minėtosios nacionalinės saugos institucijos nenustatė bendrų leidimų išdavimo procedūrų ir transporto priemonių leidimų tarpusavio pripažinimo tvarkos, šiame straipsnyje nurodytus leidimus išduoda tik agentūra.

Jei bendrų leidimo išdavimo procedūrų ir transporto priemonių leidimų tarpusavio pripažinimo tvarka nustatyta, pasibaigus 50a straipsnyje nurodytam pereinamajam laikotarpiui valstybių narių, turinčių izoliuotų geležinkelio tinklų, nacionalinės saugos institucijos gali ir toliau išduoti transporto priemonių leidimus ir pareiškėjas gali pasirinkti paraišką dėl transporto priemonės leidimo teikti arba agentūrai, arba atitinkamoms nacionalinėms saugos institucijoms.

Praėjus dešimčiai metų po šios direktyvos įsigaliojimo Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pažangos siekiant užtikrinti izoliuoto geležinkelio tinklo sąveikumą ataskaitą ir prireikus pateikia atitinkamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. [102 pakeit.]

20a straipsnis

Transporto priemonių, kurioms išduotas leidimas, registracija

Po to, kai pagal 20 straipsnį suteikiamas transporto priemonės leidimas, transporto priemonė, prieš pirmą kartą ją panaudojant, valdytojo prašymu įtraukiama į registrą.

Jei leidimą išdavė agentūrą, transporto priemonė įtraukiama į Europos registrą, kaip nurodyta 43a straipsnyje.

Kai transporto priemonės naudojimo sritis apima tik vienos valstybės narės teritoriją ir leidimą išdavė nacionalinė saugos institucija, ji įtraukiama į tos valstybės narės nacionalinį transporto priemonių registrą, kaip nurodyta 43 straipsnyje. [103 pakeit.]

21 straipsnis

Transporto priemonių eksploatacijos pradžia naudojimas [104 pakeit.]

1.   Eksploatuoti transporto priemonę geležinkelio įmonė pradeda tik konsultuodamasi su infrastruktūros valdytoju patikrinusi, ar pagal atitinkamas TSS, nacionalines taisykles, registrus ir direktyvos 6 straipsnyje nurodytus bendruosius saugos būdus transporto priemonė ir maršrutas yra techniškai suderinami, taip pat ar transporto priemonė ir sistema, kurioje ją ketinama eksploatuoti, yra saugiai integruotos Prieš pradėdama naudoti transporto priemonę naudojimo srityje, nurodytoje transporto priemonės leidime, geležinkelio įmonė, remdamasi savo saugos valdymo sistema , užtikrina: [105 pakeit.]

a)   kad transporto priemonei buvo išduotas leidimas pagal 20 straipsnį ir ji tinkamai įregistruota; [106 pakeit.]

aa)   transporto priemonės ir maršruto techninį suderinamumą, remdamasi infrastruktūros registru, atitinkamomis TSS ar kita informacija, kurią nemokamai ir per pagrįstą laiką turi pateikti infrastruktūros valdytojas, jeigu infrastruktūros registras neegzistuoja arba yra neišsamus, ir [107 pakeit.]

ab)   transporto priemonės įtraukimą į traukinio, kuriame ją numatoma eksploatuoti, sudėtį, remdamasi saugos valdymo sistema, nustatyta Saugos direktyvos 9 straipsnyje, ir su eksploatavimu bei valdymu susijusia TSS.

Tuo tikslu pirmiausia išduodamas leidimas pateikti transporto priemonę rinkai, kaip numatyta 20 straipsnyje. [108 pakeit.]

1a.   Siekdamas padėti geležinkelio įmonėms patikrinti transporto priemonės ir maršruto (-ų) techninį suderinamumą ir saugų integravimą, infrastruktūros valdytojas, gavęs prašymą, geležinkelio įmonėms suteikia papildomos informacijos apie maršruto (-ų) charakteristikas. [109 pakeit.]

2.   Savo sprendimus pradėti eksploatuoti dėl transporto priemones priemonių eksploatavimo geležinkelio įmonė pateikia agentūrai, infrastruktūros valdytojui, taip pat susijusiai nacionalinei saugos institucijai. Šie sprendimai įrašomi į 43 straipsnyje nurodytus nacionalinius nurodytą nacionalinį transporto priemonių registrus registrą ir į 43a straipsnyje nurodytą Europos registrą . [110 pakeit.]

3.   Jei esama transporto priemonė atnaujinama arba patobulinama, naujos „EB“ patikros deklaracijos reikia, kaip nustatyta 15 straipsnio 4 dalyje. Be to, naujo sprendimo pradėti eksploatuoti transporto priemonę, kurį priima geležinkelio įmonė, reikia, kai:

a)   planuojami darbai gali neigiamai paveikti bendrą susijusio posistemio saugos lygį; arba

b)   tai būtina pagal atitinkamas TSS. [111 pakeit.]

22 straipsnis

Leidimas pateikti tam tikro tipo transporto priemones rinkai Transporto priemonių tipo patvirtinimas [112 pakeit.]

1.   50a straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu agentūra duoda leidimus pateikti tam tikro tipo arba nacionalinės saugos institucijos išduoda transporto priemones rinkai priemonių tipų patvirtinimus . [113 pakeit.]

Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos pateikia išsamias gaires, kaip gauti leidimą pateikti tam tikro tipo transporto priemones rinkai priemonių tipų patvirtinimą . Paraiškos teikimo gairių dokumentas, kuriame aprašyti ir paaiškinti leidimo pateikti tam tikro tipo transporto priemones rinkai patvirtinimo reikalavimai, taip pat išvardyti dokumentų reikalavimai, pareiškėjams pateikiamas nemokamai. Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos šią informaciją platina bendradarbiaudamos. [114 pakeit.]

2.   Tačiau jeigu agentūra arba nacionalinė saugos institucija duoda leidimą pateikti transporto priemonę rinkai, tuo pačiu metu ji išduoda leidimą pateikti atitinkamo tipo transporto priemones rinkai jei agentūra arba nacionalinės saugos institucijos išduoda transporto priemonės leidimą, tuo pačiu metu išduodamas transporto priemonės tipo patvirtinimas . [115 pakeit.]

3.   Jei transporto priemonė atitinka transporto priemonės tipą, kurio kuriam jau buvo išduotas patvirtinimas, transporto priemones pateikti rinkai yra išduotas priemonės leidimas, leidimas pateikti transporto tą priemonę rinkai išduodamas be papildomo patikrinimo remiantis atitikties šiam tipui deklaracija, kurią pateikė pareiškėjas. [116 pakeit.]

4.   Jei daromi atitinkamų TSS arba nacionalinių taisyklių, pagal kurias išduotas leidimas pateikti tam tikro tipo transporto priemonės tipo patvirtinimas transporto priemones rinkai , TSS arba nacionalinėje taisyklėje nustatoma, ar išduotas leidimas pateikti tam tikro tipo transporto priemones rinkai transporto priemonės tipo patvirtinimas galioja toliau, ar turi būti atnaujintas. Jei leidimą patvirtinimą reikia atnaujinti, agentūros atliekamas patikrinimas gali būti susijęs tik su pakeistomis taisyklėmis. Leidimo pateikti tam tikro tipo transporto priemones rinkai atnaujinimas neturi įtakos leidimams pateikti transporto priemones rinkai, išduotiems pagal ankstesnį leidimą pateikti tam tikro tipo transporto priemones rinkai Transporto priemonės tipo patvirtinimo atnaujinimas nedaro įtakos transporto priemonės leidimams, jau išduotiems remiantis ankstesniu transporto priemonės tipo patvirtinimu . [117 pakeit.]

5.   Atitikties tipui deklaracija parengiama pagal Sprendimą 2010/713/ES.

6.   Atitikties tipui deklaracija parengiama :

a)   remiantis atitinkamų TSS patikros procedūromis, jei transporto priemonė atitinka TSS;

b)   remiantis Sprendimo 768/2008/EB B+D ir B+F moduliuose apibrėžtomis atitikties vertinimo procedūromis, jei transporto priemonė neatitinka TSS. Prireikus Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatyti ad hoc atitikties vertinimo moduliai. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

7.   Leidimai pateikti tam tikro tipo transporto priemones rinkai registruojami 44 straipsnyje nurodytame Europos leidimų pateikti tam tikro tipo transporto priemones rinkai registre.

22a straipsnis

Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų bendradarbiavimas

18, 20 ir 22 straipsnių taikymo tikslais agentūra pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [Agentūros reglamentas] 69 straipsnį gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su nacionalinėmis saugos institucijomis.

Tai gali būti konkretūs arba pagrindų susitarimai ir juose gali dalyvauti viena ar daugiau nacionalinių saugos institucijų. Šiuose susitarimuose pateikiamas išsamus užduočių ir reikalaujamų rezultatų aprašas, nurodomi šiems rezultatams pasiekti nustatyti terminai ir informacija apie pareiškėjo mokamų mokesčių paskirstymą.

Tinklų, kurie dėl geografinių ypatumų, pažengusio ERTMS diegimo etapo, kitokio vežės pločio ar istorinių priežasčių reikalauja specialių žinių, atveju, siekiant sumažinti administracinę naštą ir pareiškėjo patiriamas išlaidas, tokiuose susitarimuose taip pat gali būti numatyta speciali bendradarbiavimo tvarka. Tokie susitarimai turi būti sudaryti prieš leidžiant agentūrai priimti paraiškas pagal šią direktyvą, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

Komisijai pagal 46 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tokių bendradarbiavimo susitarimų. Tie deleguotieji aktai priimami ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

Praėjus penkeriems metams nuo pirmojo bendradarbiavimo susitarimo sudarymo ir po to kas treji metai Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai agentūros sudarytų bendradarbiavimo susitarimų vertinimo ataskaitą. [118 pakeit.]

VI SKYRIUS

 PRANEŠIMAS APIE ATITIKTIES VERTINIMO ĮSTAIGAS

23 straipsnis

Pranešimas

Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie įstaigas, įgaliotas pagal šią direktyvą vykdyti trečiųjų šalių atitikties vertinimo užduotis.

24 straipsnis

Notifikuojančiosios institucijos

1.   Valstybės narės paskiria notifikuojančiąją instituciją, kuri yra įpareigota parengti ir vykdyti būtinas atitikties vertinimo įstaigų vertinimo ir pranešimo apie jas procedūras, taip pat stebėti notifikuotąsias atitikties vertinimo įstaigas, įskaitant atitiktį 27–29 straipsnių nuostatoms.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodytą vertinimą ir stebėjimą vykdytų nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 765/2008 ir pagal jį.

3.   Jei notifikuojančioji institucija 1 dalyje nurodytą vertinimą arba stebėjimą paveda arba kitaip patiki atlikti įstaigai, kuri nėra vyriausybinė institucija, ši įstaiga turi būti juridinis asmuo ir atitikti reikalavimus, nustatytus 25 straipsnyje. Ji imasi priemonių, susijusių su atsakomybe už jos vykdomą veiklą.

4.   Notifikuojančioji institucija yra visiškai atsakinga už užduotis, kurias atlieka 3 dalyje nurodyta įstaiga.

25 straipsnis

Notifikuojančiosioms institucijoms taikomi reikalavimai

1.   Notifikuojančioji institucija turi būti įsteigta taip, kad nekiltų jos ir atitikties vertinimo įstaigų interesų konflikto.

2.   Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia ir institucija turi veikti taip, kad jos veikla būtų objektyvi ir nešališka.

3.   Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia, kad kiekvieną sprendimą, susijusį su pranešimu apie atitikties vertinimo įstaigą, priimtų kompetentingi, tačiau kiti, nei vertinimą atlikę asmenys.

4.   Notifikuojančioji institucija nesiūlo ir nevykdo jokios veiklos, kurią vykdo atitikties vertinimo įstaigos, ir neteikia konsultavimo paslaugų komerciniu arba konkurenciniu pagrindu.

5.   Notifikuojančioji institucija užtikrina informacijos, kurią gauna, konfidencialumą.

6.   Notifikuojančioje institucijoje turi būti pakankamai kompetentingų darbuotojų, galinčių tinkamai atlikti jos užduotis.

26 straipsnis

Įpareigojimas informuoti apie notifikuojančiąsias institucijas

Valstybės narės informuoja Komisiją apie jų taikomas atitikties vertinimo įstaigų vertinimo ir pranešimo apie jas procedūras, notifikuotųjų įstaigų stebėjimo procedūras, taip pat apie jų pakeitimus.

Komisija tą informaciją skelbia viešai.

27 straipsnis

Atitikties vertinimo įstaigoms taikomi reikalavimai

1.   Atitikties vertinimo įstaigos turi atitikti 2–7 dalyse, taip pat 28 ir 29 straipsniuose nustatytus reikalavimus, kad apie jas būtų pranešta. Šie reikalavimai taip pat taikomi įstaigoms, kurias valstybės narės paskyrė pagal 13 straipsnio 4 dalį.

2.   Atitikties vertinimo įstaiga yra įsteigta pagal nacionalinę teisę ir yra juridinis asmuo.

3.   Atitikties vertinimo įstaiga yra pajėgi atlikti visas atitikties vertinimo užduotis, kurios jai yra pavestos pagal atitinkamą TSS ir kurioms atlikti jai kaip notifikuotajai įstaigai yra suteikti įgaliojimai, neatsižvelgiant į tai, ar šias užduotis atlieka pati atitikties vertinimo įstaiga, ar jos yra atliekamos įstaigos vardu ir atsakomybe.

Visais atvejais ir dėl kiekvienos atitikties vertinimo procedūros ir kiekvienos gaminių rūšies ar kategorijos, dėl kurių atitikties vertinimo įstaigai suteikti notifikuotosios įstaigos įgaliojimai, šioje įstaigoje yra:

a)   būtini darbuotojai, turintys techninių žinių ir pakankamai reikiamos patirties atitikties vertinimo užduotims atlikti;

b)   atitinkami procedūrų aprašai, pagal kuriuos vertinama atitiktis, užtikrinamas tų procedūrų skaidrumas ir galimybė jas pakartoti. Joje turi būti taikoma tinkama strategija ir procedūros, kuriomis užtikrinamas užduočių, kurias ji atlieka kaip notifikuotoji atitikties vertinimo įstaiga, ir kitų jos atliekamų užduočių atskyrimas;

c)   nustatytos reikiamos procedūros, pagal kurias ji galėtų vykdyti savo veiklą tinkamai atsižvelgdama į įmonės dydį, veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamų gaminių technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas masinis, ar serijinis.

Ji turi priemones, būtinas su atitikties vertinimo veikla susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai atlikti ir gali naudotis visa būtina įranga arba įrenginiais.

4.   Atitikties vertinimo įstaigos apsidraudžia atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai atsakomybę pagal nacionalinės teisės aktus prisiima valstybė arba kai pati valstybė narė tiesiogiai atsako už atitikties vertinimą.

5.   Atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai saugo profesinę paslaptį, susijusią su visa informacija, kurią jie gauna atlikdami užduotis pagal atitinkamą TSS arba bet kokią tą paslaptį nustatančią nacionalinės teisės aktų nuostatą, išskyrus atvejus, susijusius su valstybės narės, kurioje jie vykdo savo veiklą, kompetentingomis institucijomis. Saugomos nuosavybės teisės.

6.   Atitikties vertinimo įstaigos dalyvauja atitinkamoje standartizacijos veikloje, taip pat notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų koordinavimo grupės, sukurtos pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus, veikloje arba užtikrina, kad apie šią veiklą būtų informuoti vertinimą atliekantys jų darbuotojai, o šios grupės priimtus administracinius sprendimus ir parengtus dokumentus taiko kaip bendrąsias gaires.

7.   Atitikties vertinimo įstaigos dalyvauja ERTMS ad hoc darbo grupės veikloje pagal Reglamento (ES) Nr..../... [Agentūros reglamentas] 25 straipsnį arba užtikrina, kad apie šią veiklą būtų informuoti vertinimą atliekantys jų darbuotojai. Jos laikosi gairių, parengtų pagal tos grupės veiklos rezultatus. Jei, susijusių atitikties vertinimo įstaigų nuomone, gairės taikyti netinkamos arba jų taikyti neįmanoma, savo pastabas jos pateikia aptarti ad hoc darbo grupėje ERTMS, kad gairės būtų nuolat tobulinamos.

28 straipsnis

Atitikties vertinimo įstaigų nešališkumas

1.   Atitikties vertinimo įstaiga yra trečiosios šalies įstaiga, nepriklausoma nuo organizacijos arba vertinamo gaminio gamintojo.

Tokia įstaiga gali būti laikoma įstaiga, priklausanti verslo asociacijai arba profesinei federacijai, atstovaujančiai įmonėms, susijusioms su jos vertinamų gaminių projektavimu, gamyba, tiekimu, surinkimu, naudojimu ar priežiūra, jeigu įrodoma, kad ji yra nešališka ir kad nėra jokio interesų konflikto.

2.   Užtikrinamas atitikties vertinimo įstaigų, jų aukščiausio lygio vadovų ir vertinimą atliekančių darbuotojų nešališkumas.

3.   Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai negali būti vertinamų gaminių projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar prižiūrėtojai arba tų šalių įgaliotieji atstovai. Tai netrukdo atitikties vertinimo įstaigai naudoti įvertintų gaminių, kurie yra būtini jos veiklai, arba tokius gaminius naudoti asmeniniais tikslais.

4.   Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant, gaminant ar konstruojant, parduodant, montuojant ir naudojant šiuos gaminius arba atliekant jų techninę priežiūrą, taip pat negali atstovauti šioje veikloje dalyvaujančioms šalims. Jie nesiima jokios veiklos, kuria būtų pažeistas jų sprendimo, susijusio su atitikties vertinimo veikla, kuriai atlikti joms kaip notifikuotosioms įstaigoms yra suteikti įgaliojimai, nepriklausomumas ar sąžiningumas. Tai visų pirma taikoma konsultavimo paslaugoms.

5.   Atitikties vertinimo įstaigos užtikrina, kad joms pavaldžių įstaigų ar subrangovų veikla neturėtų poveikio jų atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui.

6.   Atitikties vertinimo veiklą vykdančios atitikties vertinimo įstaigos ir jų darbuotojai atitikties vertinimo veiklą vykdo laikydamiesi griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų, turi reikiamą konkrečios srities techninę kompetenciją ir nepasiduoda jokiam spaudimui ir paskatoms, visų pirma finansinėms, kurie galėtų paveikti jų sprendimą ar atitikties vertinimo veiklos rezultatus, ypač jei tą daro šios veiklos rezultatais suinteresuoti asmenys ar asmenų grupės.

29 straipsnis

Atitikties vertinimo įstaigų darbuotojai

1.   Už atitikties vertinimą atsakingi darbuotojai turi šiuos įgūdžius:

a)   tinkamą techninį ir profesinį parengimą, apimantį visą atitinkamų rūšių atitikties vertinimo veiklą, kurią atitikties vertinimo įstaiga įgaliota atlikti kaip notifikuotoji įstaiga, taip pat parengimą prieinamumo klausimais ; [119 pakeit.]

b)   pakankamai gerai išmano atliekamo vertinimo reikalavimus ir turi reikiamus įgaliojimus tam vertinimui atlikti;

c)   turi reikiamų žinių ir išmano esminius reikalavimus, taikomus darniuosius standartus, atitinkamas Sąjungos teisės aktų ir nacionalinės teisės aktų nuostatas;

d)   turi gebėjimų rengti sertifikatus, įrašus ir ataskaitas, kuriais patvirtinamas vertinimo atlikimo faktas.

2.   Atitikties vertinimo įstaigos aukščiausio lygio vadovų ir vertinimą atliekančių darbuotojų atlyginimas nepriklauso nuo atliktų įvertinimų skaičiaus ar rezultatų.

30 straipsnis

Atitikties vertinimo įstaigos atitikties prielaida

Jeigu atitikties vertinimo įstaiga gali įrodyti, kad atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose arba jų dalyse, nuorodos į kuriuos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje , daroma prielaida, kad ji atitinka 27–29 straipsniuose nustatytus reikalavimus tiek, kiek tuos reikalavimus apima taikytini darnieji standartai.

31 straipsnis

Atitikties vertinimo įstaigų pavaldžiosios įstaigos ir subranga

1.   Jeigu atitikties vertinimo įstaiga konkrečias užduotis, susijusias su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai, ji užtikrina, kad subrangovas ar pavaldžioji įstaiga atitiktų 27–29 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ir apie tai praneša notifikuojančiajai institucijai.

2.   Notifikuotosios įstaigos prisiima visą atsakomybę už subrangovų ar pavaldžiųjų įstaigų atliekamas užduotis, neatsižvelgiant į tai, kur jie yra įsteigti.

3.   Pavesti notifikuotųjų įstaigų darbą subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai galima tik gavus kliento sutikimą.

4.   Notifikuotosios įstaigos saugo atitinkamus dokumentus, susijusius su subrangovo ar pavaldžiosios įstaigos kvalifikacijos įvertinimu ir pagal atitinkamą TSS jų atliktu darbu, kad notifikuojančioji institucija galėtų juos gauti.

32 straipsnis

Akredituotosios vidaus įstaigos

1.   Atitikties vertinimo veiklą, būtiną Sprendimo 768/2008/EB II priedo A1, A2, C1 arba C2 modulių procedūroms, taip pat Sprendimo 2010/713/EB I priedo CA1 ir CA2 modulių procedūroms įgyvendinti, paraišką pateikusiai įmonei gali atlikti akredituotoji vidaus įstaiga. Ši įstaiga yra savarankiškas ir atskiras paraišką pateikusios įmonės padalinys ir nedalyvauja projektuojant, gaminant, tiekiant, montuojant, naudojant arba prižiūrint gaminius, kuriuos ji vertina.

2.   Akredituota vidaus įstaiga atitinka šiuos reikalavimus:

a)   ji yra akredituota pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008;

b)   įstaiga ir jos darbuotojai organizacijoje turi būti aiškiai apibrėžti ir įmonės, kuriai jie priklauso, viduje taikyti tokius pranešimų teikimo metodus, kuriais būtų užtikrintas ir atitinkamai nacionalinei akreditacijos įstaigai įrodytas jų nešališkumas;

c)   nei įstaiga, nei jos darbuotojai nėra atsakingi už gaminių, kuriuos jie vertina, projektavimą, gamybą, tiekimą, montavimą, veikimą arba priežiūrą ir nedalyvauja jokioje veikloje, kuria gali būti pažeistas su jų vertinimo veikla susijusių sprendimų nepriklausomumas ar sąžiningumas;

d)   įstaiga teikia savo paslaugas tik įmonei, kurios padalinys ji yra.

3.   Apie akredituotą vidaus įstaigą pranešama valstybėms narėms arba Komisijai, tačiau notifikuojančiosios institucijos prašymu informaciją apie vidaus įstaigos akreditaciją pateikia įmonė, kurios padalinys yra minėta įstaiga, arba nacionalinė akreditacijos įstaiga.

33 straipsnis

Prašymas būti notifikuotąja įstaiga

1.   Atitikties vertinimo įstaiga prašymą būti notifikuotąja įstaiga pateikia valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi, notifikuojančiajai institucijai.

2.   Prie prašymo pridedamas atitikties vertinimo veiklos, atitikties vertinimo modulio arba modulių ir gaminio arba gaminių, kuriuos vertinti ta įstaiga teigia turinti kompetencijos, aprašas, taip pat nacionalinės akreditacijos įstaigos išduotas akreditacijos pažymėjimas, jeigu jis yra, kuriuo patvirtinama, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka šios direktyvos 27–29 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

3.   Jeigu tam tikra atitikties vertinimo įstaiga negali pateikti akreditacijos pažymėjimo, ji notifikuojančiajai institucijai pateikia visus patvirtinamuosius dokumentus, būtinus jos atitikčiai 27–29 straipsniuose nustatytiems reikalavimams patikrinti, patvirtinti ir reguliariai stebėti.

34 straipsnis

Pranešimo procedūra

1.   Notifikuojančiosios institucijos kaip apie notifikuotąsias įstaigas gali pranešti tik apie tas atitikties vertinimo įstaigas, kurios atitinka 27–29 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

2.   Notifikuojančiosios institucijos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešimus teikia naudodamosi Komisijos parengta ir administruojama elektronine pranešimo priemone.

3.   Pranešime pateikiama išsami informacija apie atitikties vertinimo veiklą, atitikties vertinimo modulį ar modulius, susijusio gaminio arba gaminių kategorijas ir atitinkamą kompetencijos atestaciją.

4.   Jeigu pranešimas nėra grindžiamas akreditacijos pažymėjimu, kaip nurodyta 33 straipsnio 2 dalyje, notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama atitikties vertinimo įstaigos kompetencija ir tai, kad yra nustatyta tvarka, kuria užtikrinamas reguliarius tos įstaigos stebėjimas ir atitiktis 27–29 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

5.   Susijusi įstaiga gali vykdyti notifikuotosios atitikties vertinimo įstaigos veiklą tik tuo atveju, jeigu per dvi savaites po pranešimo, kai naudojamas akreditacijos pažymėjimas, arba per du mėnesius po pranešimo, kai akreditacijos pažymėjimas nenaudojamas, Komisija arba kitos valstybės narės nepareiškia prieštaravimų.

6.   Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešama apie visus vėlesnius atitinkamus pranešimo pakeitimus.

35 straipsnis

Notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų identifikaciniai numeriai ir sąrašai

1.   Komisija notifikuotosioms atitikties vertinimo įstaigoms suteikia identifikacinį numerį.

Notifikuotajai atitikties vertinimo įstaigai suteikiamas tik vienas identifikacinis numeris, net jei apie įstaigą pranešta pagal kelis Sąjungos aktus.

2.   Komisija skelbia įstaigų, apie kurias pranešta pagal šią direktyvą, sąrašą ir nurodo joms suteiktus identifikacinius numerius bei veiklą, kurią jos kaip notifikuotosios įstaigos yra įgaliotos atlikti.

Komisija užtikrina, kad tas sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.

36 straipsnis

Pranešimų pakeitimai

1.   Jeigu notifikuojančioji institucija išsiaiškina arba jai yra pranešama, kad notifikuotoji atitikties vertinimo įstaiga nebeatitinka 27–29 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba kad ji nevykdo savo prievolių, notifikuojančioji institucija atitinkamai apriboja, sustabdo arba atšaukia notifikuotosios įstaigos įgaliojimus, atsižvelgdama į reikalavimų nesilaikymo arba prievolių nevykdymo priežasčių svarbą. Apie tai ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

2.   Jeigu notifikuotosios įstaigos įgaliojimai apribojami, sustabdomi arba atšaukiami arba jei notifikuotoji atitikties vertinimo įstaiga nutraukia veiklą, notifikuojančioji valstybė narė imasi reikiamų priemonių siekdama užtikrinti, kad tos įstaigos bylos būtų perduotos tvarkyti kitai notifikuotajai atitikties vertinimo įstaigai arba saugomos, kad su jomis galėtų susipažinti to pageidaujančios atsakingos notifikuojančiosios ir rinkos priežiūros institucijos.

37 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų kompetencijos ginčijimas

1.   Komisija nagrinėja visus atvejus, kai jai kyla abejonių arba kai jai pranešama apie abejones dėl notifikuotosios atitikties vertinimo įstaigos kompetencijos arba dėl jos atitikties taikomiems reikalavimams ir jai pavestų pareigų vykdymo.

2.   Komisijos prašymu notifikuojančioji valstybė narė pateikia Komisijai visą informaciją, susijusią su pranešimo pagrindu arba susijusios įstaigos kompetencijos išsaugojimu.

3.   Komisija užtikrina, kad visa neskelbtina informacija, gauta atliekant tyrimą, būtų nagrinėjama konfidencialiai.

4.   Įsitikinusi, kad notifikuotoji atitikties vertinimo įstaiga neatitinka arba nebeatitinka keliamų reikalavimų, Komisija tai praneša notifikuojančiajai valstybei narei ir paprašo jos imtis būtinų taisomųjų priemonių, įskaitant notifikuotosios įstaigos įgaliojimų panaikinimą, jei būtina.

38 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos įpareigojimai

1.   Notifikuotosios įstaigos atitikties vertinimą atlieka pagal atitinkamose TSS numatytas atitikties vertinimo procedūras.

2.   Atitiktis vertinama laikantis proporcingumo principo, stengiantis nesukurti nereikalingos naštos ekonominės veiklos vykdytojams. Atitikties vertinimo įstaigos veiklą vykdo tinkamai atsižvelgdamos į įmonių dydį, veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamo gaminio technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas masinis, ar serijinis.

Vis dėlto jų veiklos tikslas yra įvertinti gaminio atitiktį šios direktyvos nuostatoms.

3.   Jeigu notifikuotoji atitikties vertinimo įstaiga nustato, kad gamintojas neįvykdė atitinkamoje TSS arba atitinkamuose darniuosiuose standartuose ar techninėse specifikacijose nustatytų reikalavimų, ji reikalauja, kad tas gamintojas imtųsi reikiamų taisomųjų priemonių, ir neišduoda atitikties sertifikato.

4.   Jeigu po sertifikato išdavimo notifikuotoji atitikties vertinimo įstaiga, stebėdama atitiktį nustato, kad gaminys nebeatitinka atitinkamos TSS arba atitinkamų darniųjų standartų ar techninių specifikacijų, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi reikiamų taisomųjų priemonių, ir prireikus sustabdo arba panaikina sertifikato galiojimą.

5.   Jeigu taisomųjų priemonių nesiimama arba jos nedaro reikiamo poveikio, notifikuotoji atitikties vertinimo įstaiga prireikus apriboja, sustabdo arba panaikina sertifikato galiojimą.

39 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų įpareigojimas informuoti

1.   Notifikuotosios įstaigos informuoja notifikuojančiąją instituciją apie:

a)   kiekvieną atsisakymą išduoti sertifikatą, sertifikato galiojimo apribojimą, sustabdymą ar panaikinimą;

b)   bet kokias aplinkybes, turinčias įtakos notifikuotosios įstaigos įgaliojimų aprėpčiai ir sąlygoms;

c)   kiekvieną prašymą suteikti informacijos, kurį jos gavo iš rinkos priežiūros institucijų dėl atitikties vertinimo veiklos;

d)   jei prašoma, atitikties vertinimo veiklą, vykdytą pagal suteiktus įgaliojimus, ir bet kokią kitą veiklą, pvz., tarpvalstybiniu mastu vykdytą veiklą ir subrangą.

2.   Notifikuotosios įstaigos kitoms pagal šią direktyvą notifikuotosioms įstaigoms, vykdančioms panašią tokių pačių gaminių atitikties vertinimo veiklą, teikia atitinkamą informaciją apie klausimus, susijusius su neigiamais ir, jei prašoma, teigiamais atitikties vertinimo rezultatais.

3.   Notifikuotosios įstaigos pateikia agentūrai posistemių patikros EB sertifikatus, sąveikos sudedamųjų dalių atitikties EB sertifikatus ir sąveikos sudedamųjų dalių tinkamumo naudoti EB sertifikatus.

40 straipsnis

Patirties mainai

Komisija pasirūpina, kad būtų organizuojami valstybių narių nacionalinių institucijų, atsakingų už pranešimo strategiją, patirties mainai.

41 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų koordinavimas

Komisija užtikrina deramą įstaigų, apie kurias pranešta pagal šią direktyvą, veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą, ir tai, kad šis koordinavimas bei bendradarbiavimas tinkamai vyktų konkretaus sektoriaus notifikuotųjų įstaigų grupėje. Agentūra padeda notifikuotosioms įstaigoms vykdyti veiklą pagal Reglamento (ES) Nr..../... [Agentūros reglamentas] 20 straipsnį.

Valstybės narės užtikrina, kad jų notifikuotosios įstaigos tiesiogiai ar per paskirtuosius atstovus dalyvautų tokios grupės veikloje.

VII SKYRIUS

REGISTRAI

42 straipsnis

Transporto priemonių numeravimo sistema

1.   Visos transporto priemonės, kurias pradedama eksploatuoti Sąjungos geležinkelių sistemoje, žymimos Europos transporto priemonės numeriu (ETPN), kurį prieš primą kartą pradedant eksploatuoti transporto priemonę suteikia už atitinkamą teritoriją atsakinga institucija leidimo išdavimo metu suteikia Agentūra . [120 pakeit.]

2.   Transporto priemonę eksploatuojanti geležinkelio įmonė užtikrina, kad transporto priemonė būtų pažymėta suteiktu ETPN, ir yra atsakinga už tai, kad transporto priemonė būtų tinkamai įregistruota . [121 pakeit.]

3.   ETPN nurodytas Komisijos sprendime 2007/756/EB(20) .

4.   ETPN transporto priemonei suteikiamas tik vieną kartą, nebent Sprendime 2007/756/EB nurodyta kitaip.

5.   Nepaisant 1 dalies, tuo atveju, jei transporto priemonės važiuoja iš trečiųjų šalių arba į trečiąsias šalis, kuriose vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio, valstybės narės gali įsileisti transporto priemones, aiškiai paženklintas pagal kitokią kodavimo sistemą.

43 straipsnis

Nacionaliniai transporto priemonių registrai

1.   Kiekviena valstybė narė tvarko transporto priemonių, pradėtų eksploatuoti jų teritorijoje, registrą. Šis registras atitinka tokius kriterijus:

a)   jis atitinka bendrąsias specifikacijas, nurodytas 2 dalyje;

b)   jį tvarko ir atnaujina nuo jokios geležinkelio įmonės nepriklausoma įstaiga;

c)   jis yra prieinamas nacionalinėms saugos institucijoms ir tyrimų institucijoms, paskirtoms Direktyvos [.../... dėl saugos sąjungos geležinkeliuose] 16 ir 21 straipsniuose; jis taip pat yra prieinamas pateikusioms oficialų prašymą reguliavimo institucijoms, paskirtoms pagal 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (21) , 55 ir 56 straipsnius, agentūrai, geležinkelio įmonėms ir infrastruktūros valdytojams, taip pat asmenims arba organizacijoms, registruojančioms transporto priemones ar nurodytoms registre viešas . [122 pakeit.]

2.   Komisija įgyvendinimo aktais priima nacionalinių transporto priemonių registrų turinio, duomenų formato, funkcinės ir techninės architektūros, darbo režimo, įskaitant keitimosi duomenimis tvarką, bendrąsias specifikacijas ir duomenų įvesties bei paieškos taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2a.   Registre nurodoma bent tokia su kiekviena transporto priemone susijusi informacija:

a)   ETPN;

b)   nuorodos į patikros deklaraciją ir ją išdavusią instituciją;

c)   transporto priemonės valdytojo ir savininko tapatybė;

d)   transporto priemonės naudojimo apribojimai;

e)   už priežiūrą atsakingas subjektas. [123 pakeit.]

3.   Registracijos turėtojas nedelsdamas praneša valstybės narės, kurioje transporto priemonė pradėta eksploatuoti buvo naudojama , nacionalinei saugos institucijai apie visus duomenų, įvestų į nacionalinį transporto priemonių registrą, pakeitimus, apie transporto priemonės sunaikinimą ar apie sprendimą neberegistruoti transporto priemonės. [124 pakeit.]

4.   Jeigu valstybių narių nacionaliniai transporto priemonių registrai nėra integruoti, Kiekviena valstybė narė atnaujina savo registrus atsižvelgdama į joms svarbių duomenų pakeitimus, kuriuos padarė kitos valstybės narės savo registruose. [125 pakeit.]

5.   Tuo atveju, kai transporto priemonė pirmą kartą pradedama eksploatuoti trečiojoje šalyje, o vėliau – naudojama valstybėje narėje, minėta valstybė narė užtikrina, kad transporto priemonės duomenis būtų galima gauti iš nacionalinio transporto priemonių registro arba pagal tarptautinio susitarimo nuostatas . [126 pakeit.]

5a.   Pasibaigus 50a straipsnyje nurodytam pereinamajam laikotarpiui nacionaliniai transporto priemonių registrai įtraukiami į Europos transporto priemonių registrą, išskyrus 20 straipsnio 9a dalyje nurodytus atvejus laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų. Komisija įgyvendinimo aktais nustato standartinę dokumento formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 48 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [127 pakeit.]

43a straipsnis

Europos transporto priemonių registras

1.   Agentūra tvarko transporto priemonių, pradėtų eksploatuoti Sąjungoje, registrą. Šis registras atitinka tokius kriterijus:

a)   jis atitinka bendrąsias specifikacijas, nurodytas 2 dalyje;

b)   jį tvarko ir atnaujina Agentūra;

c)   jis yra viešas.

2.   Komisija įgyvendinimo aktais priima Europos transporto priemonių registro turinio, duomenų formato, funkcinės ir techninės struktūros, veikimo režimo, įskaitant keitimosi duomenimis tvarką, bendrąsias specifikacijas ir duomenų įvesties bei paieškos taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 48 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Registracijos turėtojas nedelsdamas praneša agentūrai apie visus duomenų, įvestų į Europos transporto priemonių registrą, pakeitimus, apie transporto priemonės sunaikinimą ar apie sprendimą neberegistruoti transporto priemonės.

4.   Registre nurodoma bent tokia su kiekviena transporto priemone susijusi informacija:

a)   ETPN;

b)   nuorodos į „EB“ patikros deklaraciją ir ją išdavusią instituciją;

c)   nuorodos į 44 straipsnyje nurodytą Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registrą;

d)   transporto priemonės valdytojo ir savininko tapatybė;

e)   transporto priemonės naudojimo apribojimai;

f)   už priežiūrą atsakingas subjektas.

Kai agentūra išduoda, atnaujina, iš dalies pakeičia, laikinai sustabdo ar panaikina transporto priemonės leidimą, ji nedelsdama atnaujina registrą.

5.   Tuo atveju, kai transporto priemonė buvo pradėta naudoti trečiojoje šalyje, ir vėliau naudojama valstybėje narėje, ta valstybė narė užtikrina, kad transporto priemonės duomenis, įskaitant bent jau duomenis, susijusius su transporto priemonės valdytoju, už techninę priežiūrą atsakingu subjektu ir transporto priemonės naudojimo apribojimais, būtų galima gauti iš Europos transporto priemonių registro arba pagal tarptautinio susitarimo nuostatas. [128 pakeit.]

44 straipsnis

Leidimų pateikti tam tikro tipo transporto priemones rinkai Europos registras

1.   Agentūra sudaro ir tvarko pagal 22 straipsnį išduotų leidimų pateikti tam tikro tipo transporto priemones rinkai registrą. Šis registras atitinka tokius kriterijus:

a)   jis yra viešas ir juo galima naudotis elektroniniu būdu;

b)   jis atitinka bendrąsias specifikacijas, nurodytas 3 dalyje.

c)   jis yra susietas su visais nacionaliniais transporto priemonių registrais. [129 pakeit.]

2.   Komisija įgyvendinimo aktais priima leidimų pateikti tam tikro tipo transporto priemones rinkai registro turinio, duomenų formato, funkcinės ir techninės architektūros, darbo režimo bendrąsias specifikacijas ir duomenų įvesties bei paieškos taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2a.   Į registrą įtraukiami bent tokie duomenys apie kiekvieną transporto priemonės tipą:

a)   transporto priemonės tipo techninės charakteristikos, apibrėžtos atitinkamoje TSS;

b)   gamintojo pavadinimas;

c)   visų šio transporto priemonės tipo patvirtinimų išdavimo datos ir susijusios nuorodos, įskaitant visus apribojimus ar panaikinimus;

d)   konstrukcinės savybės, skirtos riboto judumo asmenims ir neįgaliesiems;

e)   transporto priemonės savininko ir valdytojo tapatybė;

Kai agentūra išduoda, atnaujina, iš dalies pakeičia, laikinai sustabdo ar panaikina leidimą pradėti eksploatuoti tam tikrų tipų transporto priemones, ji nedelsdama atnaujina registrą. [130 pakeit.]

45 straipsnis

Infrastruktūros registras

1.   Kiekviena valstybė narė paskelbia užtikrina, kad būtų paskelbtas infrastruktūros registrą registras , kuriame nurodytos kiekvieno posistemio arba susijusio posistemio dalies tinklo parametrų vertės. [131 pakeit.]

2.   Techninis transporto priemonės ir tinklo suderinamumas tikrinamas pagal infrastruktūros registre įrašytas parametrų vertes kartu su leidime pateikti transporto priemonę rinkai įrašytomis parametrų vertėmis.

3.   Infrastruktūros registre gali būti nustatytos stacionarių įrenginių naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai, įskaitant laikinus apribojimus, taikomus ilgiau nei šešis mėnesius . [132 pakeit.]

4.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad infrastruktūros registrą atnaujina registras būtų atnaujinamas pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2011/633/ES(22) . [133 pakeit.]

5.   Su infrastruktūros registru gali būti susieti susiejami ir kiti registrai, pavyzdžiui, prieinamumo riboto judumo asmenims ir asmenims su negalia registras. [134 pakeit.]

6.   Komisija įgyvendinimo aktais priima infrastruktūros registro turinio, duomenų formato, funkcinės ir techninės struktūros, darbo režimo bendrąsias specifikacijas ir duomenų įvesties bei paieškos taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

VIII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

46 straipsnis

Delegavimo sąlygos

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   Įgaliojimai priimti 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 10 dalyje nurodytus , 8 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 7a dalyje, 20 straipsnio 7 dalyje ir 22a straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiamai neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos dienos .

Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais aktais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [135 pakeit.]

3.   4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 10 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 7a dalyje, 20 straipsnio 7 dalyje ir 22a straipsnio 4 dalyje numatytus įgaliojimus Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti. Atšaukimo sprendimu nutraukiamas tame sprendime nurodytas galių perdavimas. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Galiojančių deleguotųjų aktų galiojimas dėl to nesikeičia.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 10 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 7a dalį, 20 straipsnio 7 dalį ir 22a straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

47 straipsnis

Skubos procedūra

1.   Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi tol, kol pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Pranešime apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.   Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto pagal 46 straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento ar Tarybos sprendimą dėl prieštaravimo, nedelsdama panaikina teisės aktą.

48 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda pagal Tarybos direktyvos 96/48/EB(23) 21 straipsnį įsteigtas komitetas (toliau – komitetas). Šis komitetas apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.   Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis.

49 straipsnis

Motyvai

Kiekviename sprendime, priimtame pagal šią direktyvą dėl sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo, geležinkelių sistemą sudarančių posistemių tikrinimo ar kiekviename sprendime, priimtame pagal 6, 11 ir 16 straipsnius, išsamiai išdėstomi motyvai, kuriais jie remiasi. Apie tuos sprendimus kuo greičiau pranešama susijusiai šaliai, kartu nurodant jai pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančius įstatymus galimus teisės gynimo būdus ir laikotarpį, per kurį leidžiama tais būdais pasinaudoti.

49a straipsnis

Sankcijos

Komisijai pagal 46 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl sankcijų už šiame reglamente nustatytų galutinių terminų, kurių turi laikytis agentūra priimdama sprendimus, nesilaikymą. Ji taip pat nustato kompensavo sistemą atvejams, kai apeliacinė taryba, įsteigta pagal Reglamentą (ES) Nr. .../... [Agentūros reglamentas], priima sprendimą, kuris yra palankus šaliai, kurios atžvilgiu agentūra priėmė sprendimą. Sankcijos ir kompensacijų sistema turi būti veiksmingos, proporcingos, nediskriminacinės ir atgrasomojo pobūdžio. [136 pakeit.]

50 straipsnis

Pranešimų ir informacijos teikimas

1.   Kas trejus metus, o pirmą kartą praėjus trejiems dvejiems metams po šios direktyvos paskelbimo, Komisija praneša pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai apie pažangą , padarytą pažangos, padarytos siekiant geležinkelių sistemos sąveikos, ataskaitą . Tame pranešime Toje ataskaitoje taip pat pateikiama 7 straipsnyje nurodytų atvejų ir V skyriaus taikymo analizė. Atsižvelgdama į ataskaitoje pateiktas išvadas, Komisija teikia pasiūlymus dėl agentūros vaidmens siekiant sąveikos tobulinimo ir stiprinimo. [137 pakeit.]

1a.   Praėjus dvejiems metams po šios direktyvos paskelbimo ir pasikonsultavusi su skirtingais susijusiais subjektais, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie agentūros veikimą ir pažangą vykdant savo naujas pareigas. [138 pakeit.]

2.   Agentūra parengia ir reguliariai atnaujina priemonę, leidžiančią valstybės narės, Europos Parlamento arba Komisijos prašymu pateikti geležinkelių sistemos sąveikos lygio apžvalgą. Tai priemonei rengti naudojama į VII skyriuje numatytus registrus įtraukta informacija. [139 pakeit.]

50a straipsnis

Pereinamojo laikotarpio tvarka

Nedarant poveikio 20 straipsnio 9a daliai, praėjus ketveriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo 20 ir 22 straipsniuose nurodytus transporto priemonių leidimus ir patvirtinimus išduoda agentūra. Pereinamuoju laikotarpiu transporto priemonės leidimą arba patvirtinimą pareiškėjo pasirinkimu gali išduoti agentūra arba nacionalinė saugos institucija.

Agentūra ne vėliau kaip po ketverių metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos turi turėti reikiamus organizacinius pajėgumus ir patirtį, kad galėtų vykdyti visas savo funkcijas pagal 18, 20 ir 22 straipsnius.

Siekdama vykdyti savo pareigas, agentūra gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su nacionalinėmis saugos institucijomis, kaip nurodyta 22a straipsnyje. [140 pakeit.]

51 straipsnis

Laikinoji tvarka, kuria pradedamos eksploatuoti transporto priemonės

1.   Direktyvos 2008/57/EB V skyriaus nuostatas valstybės narės gali taikyti iki [dveji vieneri metai nuo įsigaliojimo dienos]. [141 pakeit.]

2.   Pagal 1 dalį išduoti leidimai pradėti eksploatuoti transporto priemones, įskaitant leidimus, išduotus pagal tarptautinius susitarimus, visų pirma RIC (Regolamento Internazionale Carrozze ) ir RIV (Regolamento Internazionale Veicoli ), lieka galioti tomis sąlygomis, kuriomis jie buvo išduoti.

3.   Jei leidimas pradėti eksploatuoti transporto priemonę išduotas pagal 1 ir 2 dalis, turi būti gautas leidimas pateikti transporto priemonę rinkai, kad ją būtų galima eksploatuoti viename arba keliuose tinkluose, kurių jos leidimas negalioja. Šiuose tinkluose transporto priemonė pradedama eksploatuoti pagal 21 straipsnio nuostatas.

52 straipsnis

Kitos pereinamojo laikotarpio nuostatos

Direktyvos 2008/57/EB IV, V, VI, VII ir IX priedai taikomi iki šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 7a dalyje nurodytų atitinkamų deleguotųjų aktų ir 14 straipsnio 8 dalyje, 15 straipsnio 7 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų atitinkamų įgyvendinimo aktų taikymo pradžios dienos. [142 pakeit.]

53 straipsnis

Agentūros rekomendacijos ir nuomonės

Rekomendacijas ir nuomones dėl šios direktyvos taikymo agentūra teikia pagal Reglamento (ES) Nr..../... [Agentūros reglamentas] 15 straipsnį. Šiomis rekomendacijomis ir nuomonėmis bus grindžiama kiekviena pagal šią direktyvą priimama Sąjungos priemonė.

54 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais, įsigaliojusiais ne vėliau kaip praėjus dvejiems [vieneriems metams nuo direktyvos įsigaliojimo dienos] , įgyvendinamas 1 straipsnis, 2 straipsnis, 7 straipsnio 1–4 dalys, 11 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis, 14 straipsnio 1–7 dalys, 15 straipsnio 1–6 dalys, 17–21 straipsniai, 22 straipsnio 3–7 dalys, 23–36 straipsniai, 37 straipsnio 2 dalis, 38 straipsnis, 39 straipsnis, 41–43 straipsniai, 45 straipsnio 1–5 dalys, 51 straipsnis ir I–III priedai. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstus ir tų priemonių bei šios direktyvos atitikties lentelę. Atitikties lentelės reikia tam, kad visi susiję subjektai galėtų aiškiai atskirti, kurios nuostatos yra aktualios šią direktyvą įgyvendinant nacionaliniu lygiu. [143 pakeit.]

Valstybės narės, priimdamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia pareiškimą, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, panaikinamas šia direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Tokios nuorodos darymo tvarką ir to pareiškimo formuluotę nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3.   Šios direktyvos 13 straipsnio, 14 straipsnio 1–7 dalių, 15 straipsnio 1–6, 17–21 straipsnių, 42 straipsnio, 43 straipsnio, 45 straipsnio 1–5 dalių ir 51 straipsnio perkėlimo ir įgyvendinimo pareigos netaikomos Kipro Respublikai ir Maltos Respublikai, kol jų teritorijose nėra geležinkelių sistemos.

Tačiau gavus oficialų valstybinės įstaigos arba privačios įmonės prašymą statyti geležinkelio liniją, kuria naudosis viena arba daugiau geležinkelio bendrovių, šios valstybės narės per metus nuo prašymo gavimo priima teisės aktus, kuriais įgyvendinami pirmoje pastraipoje nurodyti straipsniai.

55 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2008/57/EB su pakeitimais, padarytais IV priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis panaikinama [dveji vieneri metai nuo įsigaliojimo dienos] nepažeidžiant valstybių narių pareigų, susijusių su IV priedo B dalyje išvardytų direktyvų perkėlimo į nacionalinės teisės aktus terminais. [144 pakeit.]

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal V priedo atitikties lentelę.

56 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

3–10 straipsniai, 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 12 ir 16 straipsniai taikomi nuo [dveji metai nuo įsigaliojimo dienos].

57 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Sąjungos geležinkelių sistemos elementai

1.   Tinklas

Taikant šią direktyvą, prie Sąjungos tinklo priskiriama priskiriami šie greitųjų geležinkelių tinklo elementai, kaip apibrėžta a, b ir c punktuose, ir paprastųjų geležinkelių tinklo elementai, kaip apibrėžta d–i punktuose :

a)   specialiai nutiestos greitųjų geležinkelių linijos, paprastai įrengtos važiuoti ne mažesniu kaip 250 km/h greičiu, tam tikromis aplinkybėmis tinkamos, kad būtų pasiektas didesnis kaip 300 km/h greitis ,

b)   specialiai patobulintos greitųjų geležinkelių linijos, skirtos važiuoti maždaug 200 km/h greičiu,

c)   specialiai patobulintos greitųjų geležinkelių linijos, turinčios specialių funkcijų dėl topografinių, reljefo ar miesto planavimo apribojimų, važiavimo kuriomis greitis kiekvienu atveju turi būti priderintas. Prie šios kategorijos taip pat priskiriamos greitųjų ir paprastųjų geležinkelių tinklus jungiančios linijos, stotis kertančios linijos, terminalų ir depų prieigos ir pan., pro kuriuos įprastu greičiu pravažiuoja greitųjų geležinkelių riedmenys,

d)   keleiviams vežti skirtos paprastųjų geležinkelių linijos,

e)   mišriam (keleivių ir krovinių) vežimui skirtos paprastųjų geležinkelių linijos,

f)   kroviniams vežti skirtos paprastųjų geležinkelių linijos,

g)   keleiviniai mazgai,

h)   krovininiai mazgai, įskaitant skirtingų transporto rūšių terminalus,

i)   pirmiau minėtas sudedamąsias dalis jungiančios linijos. [145 pakeit.]

Šis tinklas aprėpia eismo valdymą, kelių žymėjimo ir navigacijos sistemas, techninę duomenų apdorojimo ir telekomunikacijos įrangą, skirtas tolimojo susisiekimo keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms tinkle, siekiant garantuoti saugų ir darnų tinklo veikimą ir veiksmingą eismo valdymą.

2.   Transporto priemonės

Šioje direktyvoje prie Sąjungos transporto priemonių priskiriamos visos transporto priemonės, kurios veikiausiai važinės visame Sąjungos tinkle, įskaitant:

–   lokomotyvus ir keleivinius riedmenis, įskaitant šiluminius arba elektrinius traukimo agregatus, savaeigius šiluminius arba elektrinius traukinius, keleivinius vagonus;

–   transporto priemones, skirtas važiuoti ne mažesniu kaip 250 km/h greičiu specialiai greitųjų traukinių eismui nutiestomis linijomis, o tam tikromis aplinkybėmis tinkamas, kad jomis būtų galima važiuoti didesniu kaip 300 km/h greičiu;

–   transporto priemones, skirtas važiuoti maždaug 200 km/h greičiu greitųjų geležinkelių linijomis arba specialiai nutiestomis linijomis ar patobulintomis, kad būtų galima važiuoti dideliu greičiu, linijomis, kai transporto priemonės yra suderinamos su šių linijų teikiamomis galimybėmis.

Be to, transporto priemonės, suprojektuotos važiuoti ne didesniu kaip 200 km/h maksimaliu greičiu, kurios, tikėtina, važiuos visame transeuropiniame greitojo geležinkelio tinkle ar jo dalyje, kai tai suderinama su šio tinklo charakteristikomis, turi atitikti reikalavimus, užtikrinančius saugų veikimą šiame tinkle. Todėl įprastinėms transporto priemonėms skirtose TSS taip pat nustatomi saugaus įprastinių transporto priemonių važiavimo greitojo geležinkelių tinkluose reikalavimai. [146 pakeit.]

–   krovininius prekinius vagonus, įskaitant visam tinklui skirtas žemagrindes transporto priemones ir sunkvežimiams vežti skirtas transporto priemones; [147 pakeit.]

–   specialiąsias transporto priemones, pavyzdžiui, geležinkelių priežiūros mašinas.

Kiekviena iš pirmiau minėtų kategorijų gali būti skirstoma į:

–   tarptautinio naudojimo transporto priemones;

–   valstybėje naudojamas transporto priemones.

TSS nustatomi reikalavimai, kuriais užtikrinamas saugus šių transporto priemonių naudojimas įvairių kategorijų linijose.

II PRIEDAS

POSISTEMIAI

1.   Posistemių sąrašas

Šioje direktyvoje geležinkelių sistema gali būti skirstoma į šiuos posistemius:

a)   pagal struktūrines sritis:

–   infrastruktūra,

–   energija,

–   kelio kontrolė, valdymas ir signalizacija,

–   riedmens kontrolė, valdymas ir signalizacija,

–   riedmenys;

b)   pagal funkcines sritis:

–   traukinių eismo organizavimas ir valdymas,

–   techninė priežiūra,

–   telematikos priemonės keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms.

2.   Posistemių aprašymas

Rengdama atitinkamos techninės sąveikos specifikacijos projektą, agentūra kiekvienam posistemiui ar jo daliai pasiūlo su sąveika susijusių sudedamųjų dalių ir aspektų sąrašą. Iš anksto nesprendžiant, kokie su sąveika susiję aspektai ir sudedamosios dalys bus pasirinkti arba kokia tvarka joms bus pradėtos taikyti techninės sąveikos specifikacijos, posistemius sudaro toliau išvardyti dalykai.

2.1.   Infrastruktūra

Kelias, iešmai, inžineriniai statiniai (tiltai, tuneliai ir kt.), su geležinkeliais susiję stočių elementai (įskaitant įėjimus, platformas, prieigos zonas, paslaugų punktus, tualetus ir informacijos sistemas, taip pat jų prieinamumo elementus, būtinus riboto judumo asmenims ir neįgaliems asmenims), saugos ir apsaugos įranga.

2.2.   Energija

Elektrifikavimo sistema, įskaitant antžemines linijas ir elektros energijos suvartojimo matavimo sistemos kelio įrangą.

2.3.   Kelio kontrolė, valdymas ir signalizacija

Visa kelio įranga, būtina saugai užtikrinti ir traukinių, kuriems leista važiuoti tinklu, judėjimui valdyti ir kontroliuoti.

2.4.   Riedmens kontrolė, valdymas ir signalizacija

Visa riedmens įranga, būtina saugai užtikrinti ir traukinių, kuriems leista važiuoti tinklu, judėjimui valdyti ir kontroliuoti.

2.5.   Traukinių eismo organizavimas ir valdymas

Procedūros ir su jomis susijusi įranga, leidžianti įvairiems struktūriniams posistemiams darniai veikti normalaus ir pablogėjusio veikimo režimu, įskaitant visų pirma traukinių formavimą ir valdymą, traukinių eismo planavimą ir valdymą.

Profesinė kvalifikacija, kurios gali reikėti teikiant bet kurio tipo geležinkelių paslaugas.

2.6.   Telematikos priemonės

Pagal I priedą šį posistemį sudaro du elementai:

a)   priemonės keleivių vežimo paslaugoms, įskaitant sistemas, kuriomis prieš kelionę ir kelionės metu keleiviams teikiama informacija, išankstinių užsakymų ir atsiskaitymo sistemas, bagažo tvarkymą ir traukinių tvarkaraščio tvarkymą bei šio tvarkaraščio derinimą su kitų transporto rūšių tvarkaraščiais;

b)   priemonės krovinių vežimo paslaugoms, įskaitant informacijos sistemas (tikralaikį krovinių ir traukinių monitoringą), rūšiavimo ir skirstymo sistemas, išankstinių užsakymų, atsiskaitymų ir sąskaitų-faktūrų tvarkymo sistemas, traukinių tvarkaraščių derinimą su kitų transporto rūšių tvarkaraščiais ir elektroninių važtos dokumentų rengimą.

2.7.   Geležinkelių riedmenys

Visos traukinių įrangos struktūros, valdymo ir kontrolės sistema, elektros srovės ėmikliai, traukos ir energijos transformavimo vienetai, riedmens elektros energijos suvartojimo matavimo įranga, stabdymo, sukabinimo ir važiuoklės įtaisai (vežimėliai, ašys ir kt.) bei pakaba, durys, žmogaus ir mechanizmų sąsajos (mašinisto, traukinio brigados ir keleivių, įskaitant prieinamumo elementus, būtinus riboto judumo asmenims ir neįgaliems asmenims), pasyvieji ar aktyvieji saugos įtaisai bei su keleivių ir traukinio brigados narių sveikata susiję reikmenys.

2.8.   Techninė priežiūra

Techninės priežiūros darbų tvarka, su technine priežiūra susijusi įranga, logistikos centrai ir ištekliai privalomai korekcinei ir profilaktinei techninei priežiūrai, kad būtų užtikrinta geležinkelių sistemos sąveika ir garantuotos reikalingos eksploatacinės savybės.

III PRIEDAS

ESMINIAI REIKALAVIMAI

1.   Bendrieji reikalavimai

1.1.   Sauga

1.1.1.   Saugai svarbių sudedamųjų dalių ir, dar konkrečiau, sudedamųjų dalių, kurios dalyvauja traukiniui judant, projektavimas, konstravimas ar surinkimas, techninė priežiūra ir monitoringas turi garantuoti tokį saugos lygį, kuris atitinka tinklui nustatytus tikslus, įskaitant tuos, kurie numatyti konkretiems ypatingiems atvejams.

1.1.2.   Parametrai, susiję su ratų ir bėgių sąlyčiu, turi atitikti stabilumo reikalavimus, reikalingus siekiant garantuoti saugų judėjimą didžiausiu leistinu greičiu. Stabdymo įrangos parametrai turi būti užtikrinti, kad važiuojant didžiausiu leistinu greičiu būtų įmanoma sustoti nurodytame stabdymo atstume.

1.1.3.   Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti bet kuriuos įprastinius ar išskirtinius įtempius, kurie buvo nurodyti per jų naudojimo laikotarpį. Kiekvieno atsitiktinio gedimo neigiamos pasekmės saugai turi būti apribotos tinkamomis priemonėmis.

1.1.4.   Projektuojant stacionarius įrenginius ir riedmenis bei parenkant naudojamas medžiagas turi būti siekiama riboti ugnies ir dūmų atsiradimą, sklidimą ir poveikį kilus gaisrui.

1.1.5.   Visi naudotojams skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant kokiu nors numanomu būdu ne pagal iškabintas instrukcijas, nebūtų pakenkta saugiam įtaisų veikimui arba naudotojų sveikatai ir saugai.

1.2.   Patikimumas ir prieinamumas

Traukiniui judant, dalyvaujančių stacionarių ar judančių sudedamųjų dalių monitoringas ir techninė priežiūra turi būti organizuojama, atliekama ir įvertinama taip, kad būtų išlaikytas jų veikimas numatytomis sąlygomis.

1.3.   Sveikata

1.3.1.   Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūroje negali būti naudojamos medžiagos, dėl jų naudojimo būdo galinčios kelti pavojų sveikatai tų, kuriems jos yra prieinamos.

1.3.2.   Tos medžiagos turi būti atrenkamos, laikomos ir naudojamos taip, kad būtų galima apriboti žalingų ir pavojingų dūmų ar dujų išmetimą, ypač kilus gaisrui.

1.4.   Aplinkosauga

1.4.1.   Geležinkelių sistemos sukūrimo ir eksploatavimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir į jį atsižvelgta pagal galiojančias Sąjungos nuostatas sistemas dar projektuojant.

1.4.2.   Traukiniuose ir infrastruktūroje naudojamos medžiagos turi neleisti atsirasti aplinkai kenksmingiems ir pavojingiems dūmams ir dujoms, ypač kilus gaisrui.

1.4.3.   Riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderinamos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, kuriems jos galėtų trukdyti.

1.4.4.   Eksploatuojant geležinkelių sistemą turi būti laikomasi esamų akustinės taršos taisyklių.

1.4.5.   Geležinkelių sistemos eksploatavimas neturi sukelti neleistino lygio žemės virpesių netoli infrastruktūros esančiose tvarkingai prižiūrimose vietose ir jose vykdomai veiklai.

1.5.   Techninis suderinamumas

Infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderinamos tarpusavyje ir su geležinkelių sistemoje naudojamų traukinių charakteristikomis.

Jei tam tikruose tinklo ruožuose šių charakteristikų atitiktis pasirodytų esanti sunkiai pasiekiama, gali būti įgyvendinami laikini sprendimai, užtikrinantys suderinamumą ateityje.

2.   Konkretūs kiekvieno posistemio reikalavimai

2.1.   Infrastruktūra

2.1.1.   Sauga

Turi būti imamasi tinkamų priemonių, kad būtų neleidžiama patekti arba be leidimo nebūtų patenkama į įrenginius.

Turi būti imamasi priemonių, kad būtų apriboti asmenims kylantys pavojai, ypač traukiniams pravažiuojant pro stotis.

Viešai prieinama infrastruktūra turi būti suprojektuota ir pastatyta taip, kad būtų apriboti žmonių saugai kylantys pavojai (stabilumas, priešgaisrinė sauga, prieinamumas, evakuacija, platformos ir kt.).

Turi būti numatytos atitinkamos atsargos priemonės, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose ir viadukuose.

2.2.   Energija

2.2.1.   Sauga

Energijos tiekimo sistemos eksploatavimas neturi pabloginti nei traukinių, nei asmenų (naudotojų, personalo, aplinkinių gyventojų ir trečiųjų asmenų) saugos sąlygų.

2.2.2.   Aplinkosauga

Elektros ar šiluminės energijos tiekimo sistemų veikimas neturi kenkti aplinkai labiau, nei leidžia nustatytos ribos.

2.2.3.   Techninis suderinamumas

Naudojamos elektros ar šiluminės energijos tiekimo sistemos turi:

–   sudaryti sąlygas, kad traukinius būtų galima eksploatuoti pagal apibrėžtus tokių traukinių eksploatavimo lygius,

–   naudojant elektros energijos tiekimo sistemas, būti suderinamos su traukiniuose esančiais elektra maitinamais įtaisais.

2.3.   Kontrolė, valdymas ir signalizacija

2.3.1.   Sauga

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginiai ir naudojamos procedūros turi sudaryti sąlygas pasiekti tokį traukinių važiavimo saugos lygį, kuris atitiktų tinklui nustatytus tikslus. Pablogėjus sąlygoms, kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemos turėtų ir toliau leisti saugų traukinių, kuriems leidžiama važiuoti, judėjimą.

2.3.2.   Techninis suderinamumas

Visa nauja infrastruktūra ir visi nauji riedmenys, pagaminti ar sukurti patvirtinus suderinamas kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemas, turi būti pritaikyti naudojimui tose sistemose.

Mašinistų kabinoje įrengta kontrolės, valdymo ir signalizacijos įranga turi leisti visoje geležinkelių sistemoje užtikrinti normalų darbą esant nustatytoms sąlygoms.

2.4.   Riedmenys

2.4.1.   Sauga

Riedmenų ir transporto priemonių jungčių konstrukcija turi būti suprojektuota taip, kad įvykus susidūrimui ar nuvažiavus nuo bėgių būtų apsaugotos keleivių kupė ir mašinisto kabina.

Elektros įranga negali pabloginti kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginių saugos ir veikimo.

Stabdymo metodai ir įtempiai turi būti suderinami su kelio, inžinerinių statinių ir signalizacijos sistemų konstrukcija.

Siekiant nekelti pavojaus asmenų saugai turi būti imamasi priemonių, kad jiems nebūtų pasiekiamos elektra veikiančios sudedamosios dalys.

Kilus pavojui, įtaisai turi sudaryti sąlygas keleiviams pranešti apie tai mašinistui, o palydovams – ir (arba) konduktoriui ir prašyti palydovų su juo arba jais susisiekti. [148 pakeit.]

Įėjimo durys turi turėti keleivių saugą garantuojančią atidarymo ir uždarymo sistemą Turi būti įmanoma saugiai į traukinius įlipti ir iš jų išlipti. Durų atidarymo ir uždarymo mechanizmai, tarpo iki perono plotis ir traukinių parengimas išvykimui turi garantuoti keleivių saugą . Traukiniai turi būti suprojektuoti taip, kad keleiviai negalėtų įstrigti . [149 pakeit.]

Turi būti įrengti ir nurodyti avariniai išėjimai.

Turi būti numatytos atitinkamos atsargos priemonės, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.

Traukiniuose privaloma įrengti pakankamo galingumo ir trukmės avarinio apšvietimo sistemą.

Traukiniai turi būti aprūpinti keleivių informavimo sistema, kad traukinio personalas ir (arba) mašinistai turėtų ryšį su keleiviais. [150 pakeit.]

Keleiviams turi būti suteikiama lengvai suprantama, išsami informacija apie taisykles, taikomas geležinkelio stotyse ir traukiniuose (vietas, kur draudžiama įeiti, įėjimus ir išėjimus, elgesio taisykles, prieigą riboto judumo asmenims, ženklų reikšmes, pavojingas zonas ir kt.). [151 pakeit.]

2.4.2.   Patikimumas ir prieinamumas

Svarbiausios įrangos, važiavimo, traukos ir stabdymo įrangos bei kontrolės ir valdymo sistemos konstrukcija turi būti tokia, kad leistų traukiniui toliau važiuoti esant konkrečiam ypatingam atvejui ir nesukeltų neigiamų padarinių tebeveikiančiai įrangai.

2.4.3.   Techninis suderinamumas

Elektros įranga turi būti suderinama su kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginių veikimu.

Elektrinės traukos atveju srovės imtuvai turi būti tokie, kad traukiniai galėtų važiuoti naudodamiesi geležinkelių sistemos energijos tiekimo sistemomis.

Riedmenų charakteristikos turi būti tokios, kad leistų jiems važiuoti visomis linijomis, kuriomis važiuoti jie numatyti, atsižvelgiant į atitinkamas klimato sąlygas ir topografiją . [152 pakeit.]

2.4.4.   Kontrolė

Traukiniuose turi būti įrengtas registravimo įtaisas. Šio įtaiso surenkama informacija ir jos apdorojimas turi būti suderinti.

2.5.   Techninė priežiūra

2.5.1.   Sveikata ir sauga

Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros turi užtikrinti saugų posistemio veikimą ir nekelti pavojaus sveikatai ir saugai.

2.5.2.   Aplinkosauga

Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros negali viršyti leistinų kenksmingo poveikio artimai aplinkai dydžių.

2.5.3.   Techninis suderinamumas

Riedmenų techninės priežiūros įrenginiai turi būti tokie, kad būtų galima atlikti su sauga, sveikata ir komfortu susijusius darbus visiems riedmenims, kuriems tie darbai buvo numatyti.

2.6.   Traukinių eismo organizavimas ir valdymas

2.6.1.   Sauga

Tinklo eksploatacijos taisyklių darna ir mašinistų, riedmenų tikrintojų, judėjimo kontrolierių , traukinio personalo ir valdymo centrų darbuotojų kvalifikacija turi būti tokia, kad užtikrintų saugią eksploataciją atsižvelgiant į įvairius tarptautinio ir vidaus vežimo reikalavimus. Reikia siekti visoje Sąjungoje užtikrinti aukšto lygio mokymą siekiant aukštos kvalifikacijos. [153 pakeit.]

Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir valdymo centrų darbuotojų mokymas bei kvalifikacija ir atitinkamų operatorių sudaryta kokybės užtikrinimo sistema valdymo ir techninės priežiūros centruose turi užtikrinti aukšto lygio saugą.

2.6.2.   Patikimumas ir prieinamumas

Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir valdymo centrų darbuotojų mokymas bei kvalifikacija ir atitinkamų operatorių nustatyta kokybės užtikrinimo sistema valdymo ir techninės priežiūros centruose turi užtikrinti aukštą sistemos patikimumo ir prieinamumo lygį.

2.6.3.   Techninis suderinamumas

Tinklo eksploatacijos taisyklių darna ir mašinistų, traukinio personalo ir traukinių eismo valdymo darbuotojų kvalifikacija turi užtikrinti geležinkelių sistemos eksploatacinį efektyvumą atsižvelgiant į įvairius tarptautinio ir vidaus vežimo reikalavimus.

2.7.   Telematikos priemonės krovinių ir keleivių vežimui

2.7.1.   Techninis suderinamumas

Esminiai reikalavimai telematikos priemonėms garantuoja būtiniausią keleivių ir krovinių vežėjų aptarnavimo kokybę, ypač techninio suderinamumo atžvilgiu.

Turi būti imtasi priemonių siekiant užtikrinti:

–   kad duomenų bazės, programinė įranga ir duomenų perdavimo protokolai būtų rengiami taip, kad būtų sudarytos sąlygos maksimaliems duomenų mainams tarp įvairių programų ir operatorių, išskyrus konfidencialius komercinius duomenis,

–   nesudėtingą informacijos prieinamumą naudotojams.

2.7.2.   Patikimumas ir prieinamumas

Tokių duomenų bazių naudojimo, tvarkymo, atnaujinimo ir techninės priežiūros būdai, programinė įranga ir duomenų perdavimo protokolai turi garantuoti šių sistemų veiksmingumą ir paslaugų kokybę.

2.7.3.   Sveikata

Šių sistemų ir naudotojų sąsajos turi atitikti būtiniausias ergonomikos ir sveikatos apsaugos taisykles.

2.7.4.   Sauga

Kaupiant ar perduodant su sauga susijusią informaciją turi būti užtikrintas tinkamas sąžiningumo ir patikimumo lygis.

IV PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva

ir jos vėlesnių pakeitimų sąrašas

(nurodytas 55 straipsnyje)

Direktyva 2008/57/EB

 (OL L 191, 2008 7 18, p. 1)

Direktyva 2009/131/EB

 (OL L 273, 2009 10 17, p. 12)

Direktyva 2011/18/ES

(OL L 57, 2011 3 2, p. 21)

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinės teisės aktus terminai

(nurodyti 55 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

2008/57/EB

2010 m. liepos 19 d.

2009/131/EB

2010 m. liepos 19 d.

 2011/18/ES

2011 m. gruodžio 31 d.

V PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 2008/57/EB

Ši direktyva

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnio a–z punktai

2 straipsnio 1–24 dalys

-----

2 straipsnio 25–41 dalys

3 straipsnis

-----

4 straipsnis

3 straipsnis

5 straipsnio 1 dalis – 3 dalies g punktas

4 straipsnio 1 dalis – 3 dalies g punktas

-----

4 straipsnio 3 dalies h ir i punktai

5 straipsnio 4–8 dalys

4 straipsnio 4–8 dalys

6 straipsnis

5 straipsnis

7 straipsnis

6 straipsnis

8 straipsnis

-----

9 straipsnis

7 straipsnis

10 straipsnis

8 straipsnis

11 straipsnis

9 straipsnis

12 straipsnis

-----

13 straipsnis

10 straipsnis

14 straipsnis

11 straipsnis

15 straipsnio 1 dalis

18 straipsnio 3 dalis ir 19 straipsnio 2 dalis

15 straipsnio 2 ir 3 dalys

-----

16 straipsnis

12 straipsnis

17 straipsnis

13 ir 14 straipsniai

18 straipsnis

15 straipsnis

19 straipsnis

16 straipsnis

-----

17 straipsnis

-----

18 straipsnis (išskyrus 18 straipsnio 3 dalį)

-----

19 ir 20 straipsniai

20 straipsnis

-----

21 straipsnis

21 straipsnis

22–25 straipsniai

-----

26 straipsnis

22 straipsnis

27 straipsnis

14 straipsnio 8 dalis

28 straipsnis ir VIII priedas

23–41 straipsniai

29 straipsnis

48 straipsnis

30 ir 31 straipsniai

-----

32 straipsnis

42 straipsnis

33 straipsnis

43 straipsnis

34 straipsnis

44 straipsnis

35 straipsnis

45 straipsnis

36 straipsnis

-----

-----

46 ir 47 straipsniai

37 straipsnis

49 straipsnis

38 straipsnis

54 straipsnis

39 straipsnis

50 straipsnis

-----

51 ir 52 straipsniai

-----

53 straipsnis

40 straipsnis

55 straipsnis

41 straipsnis

56 straipsnis

42 straipsnis

57 straipsnis

I–III priedai

I–III priedai

IV priedas

8 straipsnio 2 dalis

V ir VI priedai

15 straipsnio 7 dalis

VII priedas

14 straipsnio 8 dalis

VIII priedas

27, 28 ir 29 straipsniai

IX priedas

7 straipsnio 3 dalis

X priedas

IV priedas

XI priedas

V priedas

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(2) OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.
(4)OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(5)OL C 356, 2013 12 5 p. 92.
(6) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(7)2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (OL L 191, 2008 7 18, p. 1).
(8)2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).
(9)2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 134, 2004 4 30, p. 1).
(10)2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimas 2010/713/ES dėl atitikties ir tinkamumo naudoti vertinimo ir EB patikros procedūrų modulių, skirtų naudoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB priimtose techninėse sąveikos specifikacijose (OL L 319, 2010 12 4, p. 1).
(11)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva …/…/ES (OL L …).
(12)2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantį Sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).
(13)2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).
(14)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(15) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos …/…/ES [kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė]
(16) ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. .../... dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 (OL L ... ... p. ...).
(17)1998 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimas 98/500/EB dėl sektorių dialogo komitetų, skatinančių socialinių partnerių dialogą Europos lygiu, įkūrimo (OL L 225, 1998 8 12, p. 27).
(18) 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL L 204, 1998 7 21, p. 37).
(19) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).
(20) 2007 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimas 2007/756/EB, kuriuo priimama bendra nacionalinio geležinkelių riedmenų registro specifikacija, kaip numatyta Direktyvų 96/48/EB ir 2001/16/EB 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse (OL L 305, 2007 11 23, p. 30).
(21)OL L 343, 2012 12 14, p. 32.
(22) 2011 m. rugsėjo 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/633/ES dėl geležinkelio infrastruktūros registro bendrųjų specifikacijų (OL L 256, 2011 10 1, p. 1).
(23) 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (OL L 235, 1996 9 17, p. 6).


Geležinkelių sauga ***I
PDF 851k   DOC 410k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl geležinkelių saugos (nauja redakcija) (COM(2013)0031 – C7-0028/2013 – 2013/0016(COD) ) (Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)
P7_TA(2014)0150 A7-0015/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0031 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0028/2013 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Lietuvos parlamento, Rumunijos Senato ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1) ,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2) ,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3) ,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto laišką Transporto ir turizmo komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0015/2014 ),

A.   kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra, ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.   priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. vasario 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2014/...//ES dėl geležinkelių saugos (nauja redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)

P7_TC1-COD(2013)0016


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4) ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(5) ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(6) ,

kadangi:

(1)   Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB(7) buvo iš esmės pakeista. Kadangi reikia padaryti papildomų pakeitimų, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(1a)   geležinkelių transportas jau yra saugiausia transporto rūšis Sąjungoje ir per pastaruosius dešimtmečius jo saugos rodikliai tapo dar geresni. Vežimo mastas išaugo nuo 200 mlrd. keleivių nukeliautų kilometrų 1970 m. iki daugiau nei 300 mlrd. kilometrų šiuo metu, o vidutinis metinis traukinių keleivių mirčių skaičius sumažėjo nuo 400 praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pradžioje iki mažiau nei 100 šiuo metu; [1 pakeit.]

(1b)   sauga turėtų būti užtikrinta ne tik keleiviams ir darbuotojams, įskaitant rangovų personalą, bet ir pervažų naudotojams bei asmenims, gyvenantiems prie geležinkelio linijų; [2 pakeit.]

(1c)   neatsiliekant nuo mokslo ir technikos pažangos, geležinkelių sauga turėtų būti dar labiau padidinta, atsižvelgiant į tikėtiną geležinkelių transporto konkurencingumo padidėjimą; [3 pakeit.]

(1d)   Sąjungos geležinkelių aplinkoje vyksta esminiai pokyčiai, kuriuos, be kita ko, paskatino trys Sąjungos geležinkeliams skirtų teisės aktų rinkiniai, priimti praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio pradžioje. Palaipsniui kuriant bendrą Europos geležinkelių erdvę padaugėjo dalyvių, dažniau naudojamasi subranga ir dažnesni dalyvių patekimo į rinką atvejai. Ši aplinka yra labai kompleksinė, todėl geležinkelių sauga labai priklauso nuo visų dalyvių, t. y. geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų, geležinkelio pramonės atstovų ir saugos institucijų, bendradarbiavimo. Saugos teisės aktuose reikėtų atsižvelgti į šiuos pokyčius ir numatyti atitinkamas informavimo, valdymo ir avarinių atvejų procedūras ir priemones; [4 pakeit.]

(2)   Direktyvoje 2004/49 2004/49/EB nustatyta bendra geležinkelių saugos reguliavimo sistema: suderintas saugos taisyklių turinys, geležinkelio įmonių saugos sertifikavimas, nacionalinių saugos institucijų užduotys bei vaidmenys ir avarijų tyrimas. Tačiau siekiant ir toliau dėti pastangas, kad būtų sukurta bendra Kuriant bendrąją vežimo geležinkeliais paslaugų rinka, rinką atsiranda daugiau įvairių dalyvių ir ryšio sąsajų. Siekiant užtikrinti geležinkelių saugą šioje aplinkoje, tą direktyvą reikia iš esmės persvarstyti; [5 pakeit.]

(2a)   atsižvelgiant į didelius taikomų saugos reikalavimų skirtumus, trukdančius Sąjungos geležinkelių transportui veikti optimaliai, itin svarbu tęsti veiklos ir saugos, taip pat avarijų tyrimo taisyklių suderinimo procesą; [6 pakeit.]

(2b)   vis dėlto dėl suderinimo neturėtų sumažėti nė vienos valstybės narės dabartinis saugos lygis; [7 pakeit.]

(2c)   siekiant užtikrinti geležinkelių saugą ir apsaugoti žmonių gyvybes, visuomenės sveikatą ir aplinką, itin svarbu tinkamai įgyvendinti ir tobulinti Tarybos direktyvą 96/49/EB (8) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/68/EB (9) ; [8 pakeit.]

(3)   daugelyje valstybių narių metro, tramvajų, tramvajų-traukinių ir kitokio lengvojo bėginio transporto sistemų veikimą reglamentuoja vietos arba regiono lygmens saugos taisyklės, tas sistemas dažnai prižiūri vietos arba regiono valdžios institucijos, o sąveikos ar licencijavimo reikalavimai Sąjungoje toms sistemoms netaikomi. Be to, tramvajų eismą dažnai reglamentuoja kelių eismo saugos teisės aktai, todėl geležinkelių saugos taisyklės tramvajams gali būti taikomos ne visa apimtimi. Dėl šių priežasčių tokios vietos geležinkelių sistemos turėtų būti pašalintos iš šios direktyvos taikymo srities. Tačiau tai netrukdo valstybėms narėms šios direktyvos nuostatas vietos geležinkelių sistemoms taikyti savanoriškai, jei, jų nuomone, tai būtina; [9 pakeit.]

(4)   Sąjungos geležinkelių sistemos saugos lygis apskritai yra aukštas, ypač palyginti su kelių transportu. Atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą sauga turėtų būti dar labiau padidinta, kai kiek racionaliu požiūriu tai praktiškai įmanoma ir įvertinant tikėtiną geležinkelių transporto konkurencingumo padidėjimą; [10 pakeit.]

(4a)   sauga labai priklauso nuo geležinkelių infrastruktūros, vykdomos veiklos, gamintojų ir saugos institucijų sąveikos. Siekiant užtikrinti ir plėtoti saugą, turėtų būti naudojamos ir kuriamos tinkamos priemonės; [11 pakeit.]

(5)   pagrindiniai visi geležinkelių sistemos dalyviai, infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės turėtų būti visiškai atsakingi už tos sistemos saugą, kiekvienas už savo dalį. Kai tikslinga, jie turėtų bendradarbiauti pavojaus kontrolės priemonių įgyvendinimo srityje. Valstybės narės turėtų aiškiai skirti šią tiesioginę atsakomybę už saugą ir nacionalinių saugos institucijų uždavinį parengti nacionalinę reguliavimo sistemą bei prižiūrėti visų veiklos vykdytojų operatorių veiklą; [12 pakeit.]

(6)   infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių atsakomybė už geležinkelių sistemos eksploatavimą nėra kliūtis kitiems dalyviams, pavyzdžiui, gamintojams, vežėjams, siuntėjams, pripildytojams, krovėjams, iškrovėjams, gavėjams, už techninę priežiūrą atsakingiems subjektams, techninės priežiūros paslaugų teikėjams, vagonų tvarkytojams, transporto priemonių savininkams, transporto priemonių valdytojams , paslaugų teikėjams ir perkančiosioms įmonėms organizacijoms prisiimti atsakomybę už savo produktus ar paslaugas ir įdiegti pavojaus kontrolės priemones . Siekiant išvengti pavojaus, kad atsakomybė nebus tinkamai prisiimta, kiekvienas atitinkamas dalyvis turėtų sudaryti susitarimus ir pagal juos būti įpareigotas prisiimti atsakomybę už savo konkretų procesą. Kiekvienas geležinkelių sistemos dalyvis, įskaitant atitinkamas institucijas, turėtų būti atsakingas kitų dalyvių atžvilgiu už išsamų ir teisingą visos reikiamos informacijos, reikalingos siekiant užtikrinti saugų transporto priemonės naudojimą, perdavimą, kad būtų galima patikrinti, ar transporto priemonės yra tinkamos eksploatuoti , visų pirma tai susiję su informacija informacijos apie transporto priemonės būklę ir istoriją, techninės priežiūros dokumentais, krovos veiklos atsekamumu ir važtaraščiais; [13 pakeit.]

(6a)   atsižvelgiant į pasitaikančias dideles prekinių vagonų avarijas matyti, kad būtina nustatyti privalomas Sąjungos lygmeniu suderintas geležinkelio prekinių vagonų, keleivinių riedmenų ir lokomotyvų techninės priežiūros dažnumo ir periodiškumo taisykles; [14 pakeit.]

(7)   kiekviena geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas ir už techninę priežiūrą atsakingas subjektas turėtų užtikrinti, kad jų rangovai ir kitos šalys taikytų pavojaus kontrolės priemones. Šiuo tikslu jie turėtų taikyti bendruosiuose saugos būduose (BSB) išdėstytus stebėsenos metodus. Jų rangovai turėtų taikyti šį procesą sudarydami sutartis. Kadangi tokios sutartys yra svarbi geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų saugos valdymo sistemos dalis, geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, gavę Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (toliau – agentūra) arba nacionalinės saugos institucijos prašymą, turėtų jas supažindinti su savo sutartimis priežiūros vykdymo tikslais;

(7a)   gamintojų, techninės priežiūros paslaugų teikėjų ir geležinkelių įmonių bendradarbiavimo intensyvumas per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo. Dėl to atsirado poreikis suderinti su minimaliais techninės priežiūros taikymo intervalais susijusias taisykles ir kokybės reikalavimus siekiant užtikrinti visos geležinkelių sistemos saugą; [15 pakeit.]

(8)   siekiant užtikrinti, kad aukštas saugos lygis būtų išlaikytas aukštas saugos lygis, o kai būtina ir kai racionaliu požiūriu tai praktiškai įmanoma, tas saugos lygis būtų padidintas, palaipsniui įdiegti bendrieji saugos tikslai (BST) ir bendrieji saugos būdai ( BSB) . Jie turėtų būti naudojami kaip priemonės vertinti veiklos vykdytojų operatorių saugą ir veiklos rezultatus Sąjungos lygiu ir valstybėse narėse. Siekiant įvertinti, ar sistemos atitinka BST, taip pat palengvinti geležinkelių saugos stebėseną, parengti bendrieji saugos rodikliai (BSR); [16 pakeit.]

(9)   nacionalinės taisyklės, kurios dažnai pagrįstos nacionaliniais techniniais standartais, laipsniškai pakeistos taisyklėmis, pagrįstomis BST, BSB ir techninėmis sąveikos specifikacijomis (TSS) įvestais bendraisiais standartais. Siekiant pašalinti sąveikos kliūtis, nacionalinių taisyklių skaičius turėtų būti sumažintas – tai pavyktų į TSS taikymo sritį įtraukus visą Sąjungos geležinkelių sistemą ir išsprendus likusius TSS klausimus. Šiuo tikslu valstybės narės turi atnaujinti savo nacionalinių taisyklių sistemą, panaikinti pasenusias taisykles ir nedelsdamos informuoti apie tai Komisiją ir agentūrą; [17 pakeit.]

(10)   atsižvelgiant į tai, kad geležinkelių sistemos sąveikos kliūtys bus šalinamos laipsniškai kartu išlaikant aukštą geležinkelių saugos lygį ir kad reikės laiko, kad būtų priimtos TSS, reikėtų imtis priemonių, kad būtų išvengta padėties, kai valstybės narės priima naujas nacionalines taisykles arba imasi projektų, kuriais didinamas esamos sistemos įvairialypiškumas įvairiapusiškumas . Saugos valdymo sistema yra pripažinta avarijų prevencijos priemonė. Valstybėms narėms , agentūra ir geležinkelio įmonėms tenka atsakomybė neatidėliotinai imtis taisomųjų priemonių, kad avarijos vėl nepasikartotų. Valstybės narės neturėtų sumažinti geležinkelio įmonių atsakomybės nustatydamos naujas nacionalines taisykles iš karto po avarijos; [18 pakeit.]

(10a)   traukinių kontrolės ir signalizacijos sistemos labai svarbios siekiant užtikrinti geležinkelių saugą. Suderintas Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (angl. ERTMS) kūrimas ir diegimas Sąjungos geležinkelių tinkle labai padeda didinti saugos lygį; [19 pakeit. ]

(11)   vykdydami savo pareigas ir įsipareigojimus, infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės turėtų įgyvendinti Sąjungos reikalavimus atitinkančią ir bendrus elementus turinčią saugos valdymo sistemą. Informacija apie saugą ir saugos valdymo sistemos įgyvendinimą turėtų būti pateikiama agentūrai ir atitinkamos valstybės narės nacionalinei saugos institucijai;

(11a)   geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai savo saugos kultūros normose turėtų įtvirtinti teisingumo principą, kad darbuotojai būtų aktyviai skatinami pranešti apie su sauga susijusias avarijas, riktus ir vos neįvykusias avarijas ir dėl to nebūtų baudžiami ar diskriminuojami. Taikant teisingumo principą geležinkelio sektorius gali pasimokyti iš avarijų, riktų ir vos neįvykusių avarijų ir taip užtikrinti, kad darbuotojams ir keleiviams geležinkelis būtų saugesnis; [20 pakeit.]

(12)   siekiant užtikrinti aukštą geležinkelių saugos lygį ir vienodas sąlygas visoms geležinkelio įmonėms, joms turėtų būti taikomi tie patys saugos reikalavimai. Kad licencijuota geležinkelio įmonė turėtų galimybę naudotis geležinkelių infrastruktūra, ji turėtų turėti saugos sertifikatą. Saugos sertifikate turėtų būti pateikta įrodymų, kad geležinkelio įmonė sukūrė savo saugos valdymo sistemą ir geba laikytis atitinkamų saugos standartų ir taisyklių visose valstybėse narėse, kuriose ta įmone veikia . Tarptautinio vežimo paslaugoms teikti turėtų pakakti tik vieno saugos valdymo sistemos patvirtinimo Sąjungos lygiu arba teritorijoje, kurios geležinkelio infrastruktūrą naudos geležinkelio įmonė ; [21 pakeit.]

(13)   stebėsenos, atitikties vertinimo, priežiūros, pavojaus analizės ir vertinimo srityse parengti Direktyva 2004/49/EB grindžiami minimalūs suderinti metodai, kurie turi būti taikomi geležinkelio įmonėms ir nacionalinėms saugos institucijoms. Tokia reguliavimo sistema yra pakankamai brandi, kad būtų galima palaipsniui pereiti prie visoje Sąjungoje nustatytose veiklos rajonuose galiojančio bendro saugos sertifikato. Perėjus prie bendro saugos sertifikato sumažėtų geležinkelio įmonėms tenkanti administracinė našta, todėl toks perėjimas turėtų užtikrinti didesnį geležinkelių sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, taigi geležinkelių transportas taptų konkurencingesnis vykstant skirtingų rūšių transporto konkurencinei kovai ; [22 pakeit.]

(14)   bendras saugos sertifikatas turėtų būti išduodamas remiantis įrodymais, kad geležinkelio įmonė sukūrė savo saugos valdymo sistemą. Tokiems įrodymams surinkti gali reikėti ne tik patikrinti geležinkelio įmonę vietoje, bet ir vykdyti priežiūrą, kurios tikslas – įvertinti, ar geležinkelio įmonė ir toliau tinkamai taiko savo saugos valdymo sistemą po to, kai jai buvo išduotas bendras saugos sertifikatas;

(15)   infrastruktūros valdytojui turėtų tekti svarbi atsakomybė už jo geležinkelių tinklo projektavimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo saugą. Infrastruktūros valdytojui turėtų būti taikomas reikalavimas iš nacionalinės saugos institucijos gauti su jo saugos valdymo sistema susijusius įgaliojimus saugos srityje, taip pat kitos nuostatos tam, kad būtų įvykdyti saugos reikalavimai;

(16)   traukinio personalo mokymas ir kvalifikacijos kėlimas yra esminiai geležinkelių saugos užtikrinimo veiksniai. Geležinkelio įmonės turėtų užtikrinti, kad jų personalas būtų atitinkamai kvalifikuotas, sertifikuotas ir apmokytas, įskaitant atvejus, kai veikla vykdoma kitos valstybės narės tinkle. Nacionalinės saugos institucijos turėtų stebėti, kaip laikomasi šių reikalavimų, ir užtikrinti jų vykdymą. Traukinio personalo sertifikavimas gali būti kliūtis naujiems rinkos dalyviams dažnai yra neįveikiama kliūtis . Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad geležinkelio įmonės, ketinančios vykdyti veiklą atitinkamame tinkle, galėtų naudotis traukinio personalo mokymui ir sertifikavimui, kurie būtini norint įvykdyti nacionalinių taisyklių reikalavimus, reikalingomis priemonėmis; [23 pakeit.]

(17)   už techninę priežiūrą atsakingas subjektas turėtų būti sertifikuotas atlikti prekinių vagonų priežiūrą. Jei už techninę priežiūrą atsakingas subjektas yra infrastruktūros valdytojas, šis sertifikavimas turėtų būti įtrauktas į įgaliojimų saugos srityje išdavimo procedūrą. Tokiam subjektui išduotas sertifikatas turėtų užtikrinti, kad kiekvienas prekinis vagonas, už kurį jis atsakingas, atitiktų šioje direktyvoje nustatytus techninės priežiūros reikalavimus. Šis sertifikatas turėtų galioti visoje Sąjungoje, o jį išduoti turėtų įstaiga, galinti tikrinti subjekto sukurtą techninės priežiūros sistemą. Kadangi prekiniai vagonai dažnai naudojami teikiant tarptautinio vežimo paslaugas ir kadangi už techninę priežiūrą atsakingas subjektas gali norėti pasinaudoti dirbtuvėmis, veikiančiomis keliose valstybėse narėse, sertifikavimo įstaiga turėtų turėti galimybę vykdyti kontrolę visoje Sąjungoje;

(17a)   agentūra kartu su sektoriaus ekspertais, atsižvelgdami į aviacijos sektoriuje įgytą patirtį, turėtų parengti bendrąjį saugos būdą, skirtą saugai svarbiems komponentams nustatyti; [24 pakeit.]

(18)   nacionalinių saugos institucijų organizacinė struktūra, teisinė struktūra ir sprendimų priėmimas turėtų būti visiškai nepriklausomi nuo geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojo, pareiškėjo ir ar perkančiosios įmonės organizacijos . Savo užduotis jos turėtų vykdyti atvirai ir nediskriminuodamos, taip pat bendradarbiauti su agentūra, kad būtų sukurta aukšto geležinkelių saugos lygio bendra geležinkelių erdvė ir kad būtų koordinuojami jų sprendimo priėmimo kriterijai. Kad galėtų atlikti savo užduotis, nacionalinės saugos institucijos turi turėti pakankamus biudžeto išteklius ir pakankamai gerai apmokyto personalo. Efektyvumui padidinti dvi arba daugiau valstybių narių gali nuspręsti sujungti atitinkamų nacionalinių saugos institucijų personalą ir išteklius; [25 pakeit.]

(18a)   norint sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę ir padidinti geležinkelių saugą, labai svarbu įdiegti bendrą saugos sertifikatą. Tam reikia aiškiai paskirstyti užduotis ir atsakomybę agentūrai ir nacionalinėms saugos institucijoms. Agentūra turėtų tapti vieno langelio principu veikiančia saugos sertifikatų išdavimo Sąjungoje įstaiga, kuri naudotųsi vertinga nacionalinių saugos institucijų patirtimi, vietos žiniomis ir patyrimu. Remdamasi Reglamente ... [Reglamentas dėl Europos geležinkelio agentūros] nurodytais susitarimais, ji turėtų deleguoti nacionalinėms saugos institucijoms konkrečias užduotis ir atsakomybę, tačiau turėtų turėti išimtinę kompetenciją išduoti, atnaujinti, iš dalies keisti ar panaikinti tiek geležinkelio įmonių, tiek infrastruktūros valdytojų saugos sertifikatus; [26 pakeit.]

(19)   kai nacionalinės saugos institucijos prašoma prižiūrėti skirtingose valstybėse narėse įsisteigusią geležinkelio įmonę, agentūra turėtų informuoti kitas susijusias nacionalines saugos institucijas ir užtikrinti reikiamą priežiūros veiklos koordinavimą;

(19a)   siekiant užtikrinti geležinkelių saugą ir sąžiningą konkurenciją, labai svarbu, kad traukinių mašinistai ir saugos užduotis atliekantis personalas laikytųsi darbo, vairavimo ir poilsio laiko taisyklių. Nacionalinės saugos institucijos turėtų būti atsakingos už šių taisyklių laikymosi užtikrinimą ir jų taikymo patikras, be kita ko, vykdant tarpvalstybinę veiklą. Agentūra turėtų sukurti traukiniuose įrengiamus traukinių mašinistų vairavimo ir poilsio laiko registravimo įtaisus. Nacionalinės saugos institucijos turėtų būti kompetentingos tarpvalstybiniu mastu kontroliuoti vairavimo ir poilsio laiką; [27 pakeit.]

(20)   katastrofos geležinkeliuose įvyksta retai. Vis dėlto jų pasekmės gali būti pražūtingos ir sukelti visuomenės susirūpinimą dėl geležinkelių sistemos saugos. Todėl siekiant išvengti pasikartojimo, visos tokios avarijos turėtų būti ištiriamos saugos požiūriu, o tyrimų rezultatai turėtų būti paviešinami ir įtraukiami į reguliarias ataskaitas . Dėl kitų avarijų ir riktų taip pat turėtų būti atliekami saugos tyrimai, jei tos avarijos ir riktai galėtų būti svarbūs galimų katastrofų ženklai. Siekdami nustatyti tokias avarijų grėsmes, geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai įtvirtina teisingumo principą, kaip apibrėžta 3 straipsnyje; [28 pakeit.]

(20a)   geležinkelių saugos sistema grindžiama išvadomis ir patirtimi, įgyta tiriant avarijas ir incidentus, todėl būtina griežtai taikyti konfidencialumo reikalavimus siekiant užtikrinti, kad vertingi informacijos šaltiniai būtų prieinami ir ateityje. Dėl šios priežasties neskelbtina saugos informacija turėtų būti tinkamai saugoma; [29 pakeit.]

(20b)   dėl avarijų atsiranda nemažai skirtingų viešųjų interesų, pavyzdžiui, būsimų avarijų prevencija ir tinkamas teisingumo vykdymas. Tie interesai yra platesni nei individualūs susijusių šalių interesai ir išeina už atitinkamo konkretaus įvykio ribų. Siekiant užtikrinti bendrus viešuosius interesus, reikalinga teisinga visų interesų pusiausvyra; [30 pakeit.]

(21)   saugos tyrimas turėtų būti atliekamas atskirai nuo to paties rikto teisminio tyrimo, ir turėtų būti suteikta galimybė jo metu susipažinti su daiktiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Jį turėtų atlikti nuolat veikianti, nuo geležinkelių transporto sektoriaus dalyvių nepriklausoma įstaiga. Įstaiga turėtų veikti taip, kad būtų išvengta bet  kokio interesų konflikto ir bet kokių galimų sąsajų su tiriamųjų įvykių priežastimis; pirmiausia, jeigu organizacine ir teisine struktūra ji yra glaudžiai susijusi su nacionaline saugos institucija arba geležinkelių transporto sistemos reguliavimo institucija, jos funkcinei nepriklausomybei tai neturėtų daryti įtakos. Jos tyrimai turėtų būti atliekami kaip galima atviriau. Kiekvienam įvykiui tirti tyrimo įstaiga turėtų sudaryti atitinkamą tyrimo grupę, turinčią būtiną patirtį, kurios reikia, kad būtų nustatytos tiesioginės ir netiesioginės įvykio priežastys;

(21a)   geležinkelių sektoriuje taip pat reikia skatinti neskirti nuobaudų – dėl to būtų lengviau spontaniškai pranešti apie įvykius, taigi vis dažniau būtų taikomas teisingumo principas; [31 pakeit.]

(21b)   siekiant išvengti avarijų ir riktų, svarbu kuo greičiau paskelbti atitinkamą informaciją, įskaitant visų pirma saugos tyrimų ataskaitas ir saugos rekomendacijas; [32 pakeit.]

(21c)   geležinkelių sektoriuje įvykus avarijai, sunku nustatyti nukentėjusiuosius, kontaktinius asmenis ir (arba) šeimos narius, nes paprastai operatorius nežino nukentėjusiųjų tapatybės. Vis dėlto Sąjungoje teikiant tam tikras geležinkelių paslaugas, kai privaloma iš anksto rezervuoti bilietus arba atliekamas keleivių saugos patikrinimas prieš jiems lipant į traukinį, reikėtų užtikrinti, kad operatorius galėtų naudotis keleivių ir traukinio įgulos sąrašu vien tam, kad būtų galima greitai užmegzti ryšius su šeimos nariais ir (arba) kontaktiniais asmenimis. Todėl reikėtų suteikti įgaliojimą agentūrai parengti priemones siekiant šią informaciją plačiau įtraukti į keleivių bilietų rezervavimo sistemas. Be to, nacionalinės agentūros privalo parengti avarinių situacijų veiksmų planus, kuriuose būtų nurodytos avarinės tarnybos, būtų nustatyti prieigos prie avarijos vietos ir pagalbos teikimo šioje vietoje planai, taip pat įtrauktas nukentėjusiųjų priežiūros planas. Atsižvelgdama į geriausią praktiką, agentūra galės bendradarbiauti rengiant šiuos planus ir padėti juos rengti. Be to, operatorius taip pat turėtų turėti nukentėjusiesiems teikiamos pagalbos planą; [33 pakeit.]

(22)   kad tyrimo įstaigos veikla būtų efektyvesnė ir siekiant padėti jai atlikti jos pareigas, tyrimo įstaiga (taip pat ir agentūra, jei ji to paprašo) turėtų turėti galimybę laiku patekti į avarijos vietą, prireikus deramai bendradarbiaudama su teismine institucija. Visos susijusios šalys, įskaitant agentūrą, turėtų pateikti visą atitinkamą informaciją, kurios reikia, kad tyrimo įstaiga galėtų atlikti savo veiklą. Tyrimų ataskaitose ir bet kokios išvadose ir rekomendacijose pateikiama tolesniam geležinkelių saugos didinimui svarbi informacija, ir jos turėtų būti viešai skelbiamos Sąjungos lygiu. Saugos rekomendacijų adresatai turėtų imtis reikiamų veiksmų ir pranešti apie juos tyrimo įstaigai; [34 pakeit.]

(23)   valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl nuobaudų, taikomų pažeidus šios direktyvos nuostatas, skyrimo ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Tos nuobaudos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

(24)   kadangi šioje direktyvoje pasiūlytų veiksmų tikslų, t. y. koordinuoti valstybėse narėse veiklą ir taip reguliuoti ir prižiūrėti saugą, tirti avarijas ir nustatyti bendruosius saugos tikslus, bendruosius saugos būdus, bendruosius saugos rodiklius ir bendrų saugos sertifikatų bendruosius reikalavimus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(25)   siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šios direktyvos nuostatas, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti deleguoti įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti aktus dėl bendrųjų saugos būdų ir jų persvarstymo, taip pat dėl bendrųjų saugos rodiklių ir bendrųjų saugos tikslų persvarstymo. Labai Ypač svarbu, kad Komisija per atlikdama parengiamąjį darbą deramai Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, socialiniais partneriais ir ypač su nacionalinėmis saugos institucijomis . Komisija, a A tlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [35 pakeit.]

(26)   siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su saugos valdymo sistemai ir jos sudėtinėms dalims keliamais reikalavimais, už prekinių vagonų priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistemos persvarstymu ir jos taikymo išplėtimu įtraukiant kitus riedmenis, taip pat su pagrindiniu avarijų ir riktų tyrimo ataskaitos turiniu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(10) ;

(27)   šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę įpareigojimas turėtų būti susijęs tik su tomis nuostatomis, kuriose, palyginti su ankstesne direktyva, yra esminių pakeitimų. Įsipareigojimas perkelti nepakeistas nuostatas yra sąlygotas ankstesnės direktyvos;

(28)   ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių įsipareigojimui, susijusiam su IV priedo B dalyje nurodytais direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos minimalios nuostatos, kurias valstybės narės gali išplėsti tik priimdamos įstatymus pagal 8 straipsnį, siekiant užtikrinti Sąjungos geležinkelių saugos plėtojimą ir tolesnį tobulinimą bei užtikrinti geresnes galimybes patekti į geležinkelių transporto paslaugų rinką, taikant tokias priemones: [36 pakeit.]

a)   suderinant valstybių narių reguliavimo struktūrą;

b)   nustatant geležinkelių sistemos dalyvių atsakomybę;

c)   nustatant bendruosius saugos tikslus ir bendruosius saugos būdus, kad palaipsniui būtų pašalintas poreikis taikyti siekiant geriau suderinti nacionalines taisykles užtikrinant aukštą saugos lygį ; [37 pakeit.]

d)   kiekvienai valstybei narei nustatant reikalavimą įsteigti nacionalinę saugos instituciją ir avarijų bei riktų tyrimo įstaigą ;

e)   nustatant bendruosius geležinkelių saugos valdymo, reguliavimo ir priežiūros principus;

ea)   įdiegiant bendrą saugos sertifikatą, kuris galiotų ir būtų pripažįstamas visose valstybėse narėse nustatytose naudojimo srityse; [38 pakeit.]

eb)   reikalaujant, kad agentūra paskelbtų geležinkelių saugos ir saugos sertifikavimo gaires, įskaitant gerosios praktikos pavyzdžių sąrašus, ypač susijusius su tarpvalstybiniu transportu. [39 pakeit.]

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma valstybių narių geležinkelių sistemai, kuri gali būti skirstoma į struktūrinius ir  funkcinius posistemius. Direktyva apima saugos reikalavimus, taikomus visai sistemai, įskaitant saugų infrastruktūros ir eismo valdymą bei geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ir kitų geležinkelių sistemos dalyvių tarpusavio sąveiką.

2.   Ši direktyva netaikoma toliau nurodytoms sistemoms Priemonių, kurias valstybės narės patvirtina įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės gali netaikyti : [103 pakeit.]

a)   metro, tramvajų, tramvajų-traukinių ir lengvojo bėginio transporto sistemoms; [40 pakeit.]

b)   tinklams, kurie funkciniu požiūriu yra atskirti nuo likusios geležinkelių transporto sistemos ir yra skirti tik keleivių vežimo vietos, miesto ar priemiestiniais maršrutais paslaugoms teikti; taip pat geležinkelio įmonėms, kurios vykdo veiklą tik tokiuose tinkluose;

3.   Į šios direktyvos įgyvendinimo priemonių taikymo sritį valstybės narės gali neįtraukti:

a)   privačios geležinkelių infrastruktūros ir tik tokioje infrastruktūroje naudojamų transporto priemonių, jei, savininkas tą infrastruktūrą naudoja tik savo krovinių vežimo veiklai vykdyti;

b)   infrastruktūros ir transporto priemonių, skirtų tik vietos, istorinėms ar turizmo reikmėms;

ba)   lengvojo bėginio transporto infrastruktūros, kuria retkarčiais naudojasi sunkiasvorio geležinkelių transporto priemonės pagal lengvojo bėginio transporto eksploatacines sąlygas, kai būtina, kad sunkiojo transporto priemonės naudotųsi minėta infrastruktūra tik sujungiamumo tikslais; [41 pakeit.]

bb)   netekusių leidimų riedmenų, kurie yra perkeliami į terminalą ar aikštelę, kad būtų iš naujo patvirtinti. [42 pakeit.]

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   Sąjungos geležinkelių sistema – Sąjungos paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistema, apibrėžta Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 2 straipsnyje; [43 pakeit.]

b)   infrastruktūros valdytojas – infrastruktūros valdytojas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES 2001/14/EB 2 3 straipsnyje(11) ; [44 pakeit.]

c)   geležinkelio įmonė — Direktyvos 2001/14/EB 2012/34/ES 3 2 straipsnyje apibrėžta geležinkelio įmonė, taip pat bet kuri kita viešojo arba privačiojo sektoriaus įmonė, kuri užsiima krovinių ir (arba) keleivių vežimu geležinkeliais ir kuriai galioja reikalavimas užtikrinti trauką; ši sąvoka apima ir tas įmones, kurios teikia tik traukos paslaugas; [45 pakeit.]

ca)   veiklos rajonas – valstybėje narėje arba valstybių narių grupėje esantis tinklas ar tinklai, kuriuose geležinkelio įmonė ketina vykdyti veiklą;

cb)   izoliuotas geležinkelio tinklas – valstybės narės geležinkelio tinklas (ar jo dalis), kurio vėžės plotis yra 1520 mm ir kuris yra geografiniu ar techniniu požiūriu atskirtas nuo Europos tinklo, turinčio standartinį nominalų vėžės plotį (1435 mm, toliau – standartinis vėžės plotis), taip pat kuris yra gerai integruotas į 1520 mm vėžės pločio geležinkelio tinklą kartu su trečiosiomis šalimis, bet atskirtas nuo standartinio Sąjungos tinklo; [46 pakeit.]

d)   techninė sąveikos specifikacija (TSS) — specifikacija, apimanti kiekvieną posistemį ar jo dalį, kad būtų laikomasi esminių reikalavimų ir užtikrinama geležinkelių sistemos sąveika, apibrėžta Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 2 straipsnyje;

e)   bendrieji saugos tikslai (BST) — pavojaus priimtinumo kriterijais išreikšti saugos lygiai, kuriuos turi atitikti bent skirtingos geležinkelių sistemos dalys (pvz., paprastųjų geležinkelių sistema, greitųjų geležinkelių sistema, ilgieji geležinkelio tuneliai ar linijos, naudojamos tik krovinių vežimui) ir visa sistema apskritai;

f)   bendrieji saugos būdai (BSB) — būdai, kuriais apibūdinamas saugos lygių vertinimas ir saugos tikslų įgyvendinimas bei kitų saugos reikalavimų laikymasis;

fa)   bendrieji saugos rodikliai (BSR) – bendras geležinkelių saugos duomenų, surinktų siekiant palengvinti geležinkelių saugos rezultatų stebėseną, taip pat įgyvendinti bendruosius saugos tikslus (BST), rinkinys; [48 pakeit.]

g)   nacionalinė saugos institucija — nacionalinė įstaiga , kuriai patikėtos geležinkelių saugos užtikrinimo užduotys pagal šią direktyvą, arba bet kuri įstaiga, kuriai kelios valstybės narės patikėjo šias užduotis, siekdamos užtikrinti unifikuotą saugos režimą;

h)   nacionalinės taisyklės — visos privalomos taisyklės, apie kurias pranešė valstybė narė , kurios apima valstybės narės lygiu įvestus geležinkelių saugos, eksploatavimo arba techninius reikalavimus ir kurios taikomos geležinkelio įmonėms sistemos dalyviams , nepriklausomai nuo to, kokia įstaiga jas nustato; [49 pakeit.]

i)   saugos valdymo sistema — infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės  nustatyta organizacinė struktūra ir priemonės procedūros , kuriomis siekiama užtikrinti saugų valdytojo ar įmonės veiklos valdymą; [50 pakeit.]

j)   atsakingas tyrėjas — asmuo, atsakingas už tyrimo organizavimą, vykdymą ir kontrolę;

k)   avarija — nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis arba  tam tikra tokių įvykių seka , sukelianti žalingus padarinius; avarijos skirstomos į šias kategorijas : susidūrimai, nuriedėjimai nuo bėgių, avarijos pervažose, dėl judančių riedmenų įvykusios avarijos, kurių metų nukentėjo žmonės, įskaitant tuos, kurių neapima keleivių apibrėžtis, įvykusios dėl judančių riedmenų, įskaitant avarijas manevravimo stotyse ir avarijas, kilusias atliekant bėgių techninės priežiūros darbus, gaisrai ir kita; [51 pakeit.]

l)   katastrofa — bet koks traukinių susidūrimas ar traukinių nuriedėjimas nuo bėgių, dėl kurių žuvo ne mažiau kaip vienas asmuo ar buvo sunkiai sužaloti penki ar daugiau asmenų, arba buvo padaryta didelė žala riedmenims, infrastruktūrai arba aplinkai bei bet kuri kita panaši avarija , padariusi akivaizdų poveikį geležinkelių saugos reguliavimui ar saugos valdymui; pirmiau minima „didelė žala“ — tai žala, kurią tyrimo įstaiga iškart gali įvertinti ne mažesne bendra suma kaip 2 milijonai eurų;

m)   riktas — bet koks įvykis, susijęs su traukinių eksploatavimu ir paveikiantis  veiklos saugą, išskyrus avarijas arba katastrofas;

n)   tyrimas — procesas, atliekamas siekiant užkirsti kelią kitai avarijai arba riktui, apimantis informacijos surinkimą ir analizę, išvadų padarymą, įskaitant priežasčių nustatymą ir tam tikrais atvejais — saugos rekomendacijų pateikimą;

na)   racionaliu požiūriu praktiškai įmanomi veiksmai – bet kuri veikla, dėl kurios, atlikus sąnaudų ir naudos analizę, siekiant užsibrėžto saugos lygio tikslo neatsiranda neproporcingai didelių išlaidų ir (arba) laiko sąnaudų; [52 pakeit.]

nb)   kitos šalys – bet kurios šalys, kurios geležinkelių transporto sistemos sąsajose vykdo išorės veiklą, dėl kurios gali kilti eksploatavimui tiesioginį poveikį darantis pavojus, ir kurių veiklą turi kontroliuoti infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės; [53 pakeit.]

o)   priežastys — veiksmai, neveikimas, įvykiai ar sąlygos arba jų derinys, nulėmę avariją arba riktą;

p)   lengvasis bėginis transportas – miestų ir (arba) priemiesčių bėginio transporto sistema, kurios pajėgumas ir greitis yra mažesni nei geležinkelio ir metro sistemų, tačiau pajėgumas ir greitis yra didesni nei tramvajaus sistemų. Lengvajam bėginiam transportui gali būti skiriamos atskiros kelio juostos arba tos pačios kelio juostos kaip kitam kelių transportui; be to, lengvojo bėginio transporto priemonės paprastai negali būti jungiamos prie tolimųjų keleivinių ar krovininių transporto priemonių (ir atvirkščiai);

pa)   tarpvalstybinės geležinkelio sistemos – geležinkelio sistemos, kurios teikia transporto paslaugas tarp artimiausių miestų transporto mazgų abejose sienos pusėse; [54 pakeit.]

q)   notifikuotosios įstaigos — įstaigos, kurios atsako už sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimą arba už posistemių „EB“ patikros procedūros įvertinimą;

r)   sąveikos sudedamosios dalys — bet kuri nedaloma įrengimo sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas ar sukomplektuotas blokas, įtrauktas arba numatomas įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso geležinkelių sistemos sąveika, apibrėžta Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 2 straipsnyje .

s)   valdytojas savininkas – asmuo arba subjektas, kuris, būdamas transporto priemonės savininku arba turėdamas teisę ją naudoti, eksploatuoja šią transporto priemonę ir yra registruotas kaip transporto priemonės valdytojas nacionaliniame savininkas transporto priemonių registre, nurodytame Direktyvos XX registruose, nurodytuose Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 43 straipsnyje 43 ir 43a straipsniuose ; [55 pakeit.]

t)   už techninę priežiūrą atsakingas subjektas – už transporto priemonės techninę priežiūrą atsakingas subjektas, įregistruotas tokiu statusu nacionaliniame transporto priemonių registre;

u)   transporto priemonė – nuolatinės arba keičiamos sudėties eismui tinkama geležinkelių transporto priemonė, su traukos sistema arba be jos ant ratų važiuojanti geležinkelių linijomis, naudojanti trauką ar jos nenaudojanti važiuojanti savo ratais . Transporto priemonę sudaro vienas ar kelis keli struktūriniai ir funkciniai posistemiai; [56 pakeit.]

v)   gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gamina sąveikos sudedamąją dalį, komponentą arba posistemį, arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti tokias dalis tokią dalį, komponentą arba posistemį ir parduoda tokias dalis tokią dalį, komponentą arba posistemį savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą; [57 pakeit.]

w)   siuntėjas – įmonė, kuri pati ar per trečiuosius asmenis siunčia pavojinguosius krovinius;

x)   krovėjas – įmonė, kraunanti supakuotus krovinius, įskaitant pavojingus krovinius, mažas talpyklas ar kilnojamąsias cisternas į vagoną ar konteinerį, arba kraunanti konteinerį, biriųjų krovinių konteinerį, daugiaelementį dujų konteinerį, konteinerinę cisterną arba kilnojamąją cisterną į vagoną;

xa)   iškrovėjas – įmonė, kuri iškrauna konteinerį iš vagono, iškrauna supakuotus krovinius iš vagono ar konteinerio arba iškrauna krovinius iš cisternos, vagono ar konteinerio; [58 pakeit.]

y)   pripildytojas – įmonė, kuri pripildo krovinių (įskaitant pavojingus krovinius) cisterną (cisterninį vagoną, vagoną su nuimamosiomis cisternomis, kilnojamąją cisterną ar konteinerinę cisterną), vagoną, didįjį ar mažąjį konteinerį, skirtus suverstiniams kroviniams vežti, arba sekcinį vagoną ar daugiaelementį dujų konteinerį;

ya)   teisingumo principas – procedūra, kurią reikia nustatyti siekiant aktyviai skatinti darbuotojus pranešti apie su sauga susijusias avarijas, riktus ir vos neįvykusias avarijas, tuo pačiu nepanaikinant jų atsakomybės už tyčinius pažeidimus ir didelį aplaidumą. Tokie asmenys neturėtų būti baudžiami už netyčines klaidas arba tokios informacijos atskleidimą arba dėl diskriminuojami. Taikant teisingumo principą geležinkelio sektorius gali pasimokyti iš avarijų, riktų ir vos neįvykusių avarijų ir taip užtikrinti, kad darbuotojams ir keleiviams geležinkelis būtų saugesnis; [59 pakeit.]

yb)   gavėjas – bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris važtaraštyje nurodytas kaip gavėjas ir kuris gauna prekes ir važtaraštį; [60 pakeit.]

yc)   vežėjas – įmonė, su kuria siuntėjas arba keleivis sudarė vežimo sutartį, arba kitas vežėjas, kuris yra įpareigotas pagal tą sutartį; [61 pakeit.]

II SKYRIUS

SAUGOS PLĖTOJIMAS IR VALDYMAS

4 straipsnis

Geležinkelių sistemos dalyvių vaidmuo plėtojant ir didinant geležinkelių saugą

1.   Valstybės narės ir agentūra, kiekviena pagal jai pavestas užduotis, užtikrina, kad geležinkelių sauga būtų visuotinai užtikrinama, o kai i racionaliu požiūriu tai praktiškai įmanoma – nuolat didinama, atsižvelgiant į Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų ir mokslo ir technikos pažangos raidą, taip pat žmogiškojo veiksnio įtaką, bei teikiant pirmenybę katastrofų prevencijai.

Valstybės narės ir agentūra užtikrina, kad taikant priemones, skirtas geležinkelių saugai plėtoti ir tobulinti, būtų atsižvelgiama į būtinybę vadovautis sisteminiu požiūriu.

2.   Valstybės narės ir agentūra užtikrina, kad atsakomybė už saugų geležinkelių sistemos eksploatavimą ir su tuo susijusių pavojų kontrolę būtų priskirta infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms, įpareigojant juos:

a)   įgyvendinti būtinas pavojaus kontrolės priemones, tam tikrais atvejais bendradarbiaujant tarpusavyje,

b)   taikyti Sąjungos ir nacionalines taisykles ,

c)   vadovaujantis šia direktyva, sukurti saugos valdymo sistemas.

Nedarant poveikio civilinei atsakomybei pagal valstybių narių teisės aktų reikalavimus, kiekvienam infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonei priskiriama atsakomybė už jam (jai) priklausančią sistemos dalį ir saugų jos eksploatavimą (įskaitant medžiagų tiekimą ir sutarčių dėl paslaugų sudarymą) naudotojų , klientų, atitinkamų darbuotojų ir trečiųjų šalių atžvilgiu. Infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių saugos valdymo sistemose taip pat atsižvelgiama į pavojus, susijusius su trečiųjų šalių veikla.

3.   Kiekvienas gamintojas,  techninės priežiūros paslaugų teikėjas, 1 valdytojas valdytojas , paslaugų teikėjas ir perkančioji įmonė organizacija užtikrina savo tiekiamų riedmenų, įrangos, įrenginių, priedų, įtaisų ir teikiamų paslaugų atitiktį nustatytiems reikalavimams ir naudojimo sąlygoms , kad geležinkelio įmonė ir (arba) infrastruktūros valdytojas galėtų saugiai jais naudotis.

4.   Visi dalyviai, atliekantys svarbų vaidmenį, susijusį su saugos užtikrinimo veikla, savo kompetencijos srityje įgyvendina reikiamas pavojaus kontrolės priemones, o kai tikslinga, bendradarbiauja su kitais veikėjais ir prisiima atsakomybę už savo pareigų vykdymą . Be geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų prie tų dalyvių dar priskiriami:

a)   valdytojai ir jų už transporto priemonių techninę priežiūrą atsakingi subjektai atsakingas (‑i) subjektas (-ai) ;

b)   siuntėjai, krovėjai, iškrovėjai ir pripildytojai, kurie atlieka tam tikrą vaidmenį, susijusį su krovos veiklos sauga;

c)   gamintojai, kurie atsako už saugių geležinkelių transporto priemonių, transporto priemonės dalių, komponentų ar pablokių, geležinkelių infrastruktūros, energijos ir bėgių kelio kontrolės valdymo projektavimą ir gamybą, taip pat už tai, kad būtų išduoti išankstiniai su ta transporto priemone susiję techninės priežiūros dokumentai.

5.   Kiekviena geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas ir už techninę priežiūrą atsakingas subjektas užtikrina, kad jų rangovai taikytų pavojaus kontrolės priemones. Šiuo tikslu kiekviena geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas ir už techninę priežiūrą atsakingas subjektas taiko bendruosius stebėsenos procesų būdus, išvardytus Komisijos reglamente (ES) Nr. 1078/2012(12) . Jų rangovai turėtų taikyti šį procesą sudarydami sutartis susitarimus . Geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai ir už techninę priežiūrą atsakingi subjektai, gavę agentūros ar nacionalinės saugos institucijos prašymą, supažindina jas su savo sutartimis susitarimais .

6.   Bet kuris geležinkelių sistemos dalyvis, aptikęs saugos sisteminį pavojų saugai , susijusį su techninės įrangos (įskaitant struktūrinius posistemius) defektais ir konstrukcijos neatitiktimi ar gedimais, laikydamasis Sąjungos lygmeniu suderintos procedūros praneša apie tą pavojų kitoms suinteresuotosioms šalims ir agentūrai , kad jos galėtų imtis visų reikiamų taisomųjų veiksmų, kuriais būtų nuolatos užtikrinama geležinkelių sistemos sauga.

6a.   Valstybės narės, agentūra ir visi geležinkelių sistemos dalyviai taiko teisingumo principą, pagal kurį užtikrinama, kad būtų nuolat pranešama apie avarijas, riktus ir galimą pavojų saugai. Siekdamos skatinti tokių pranešimų teikimą, valstybės narės nustato sistemą, kurią taikant šie pranešimai galėtų būti teikiami konfidencialiai.

7.   Jeigu geležinkelio įmonės pasikeičia transporto priemonėmis, visi dalyviai keičiasi visa informacija apie saugų eksploatavimą, naudodami transporto priemonių registrus, nurodytus Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 43 ir 43a straipsniuose . Tokia informacija apima informaciją apie transporto priemonės būklę ir istoriją, techninės priežiūros dokumentų elementus, krovos veiklos atsekamumą, saugai svarbius komponentus ir važtaraščius. Ji yra pakankamai išsami, kad geležinkelio įmonė galėtų įvertinti transporto priemonės eksploatavimo pavojus. [62 pakeit.]

5 straipsnis

Bendrieji saugos rodikliai

1.   Siekdamos palengvinti įvertinimą, ar yra pasiekti BST , ir sudaryti sąlygas geležinkelių saugos bendrajai raidai stebėti, iš 18 straipsnyje nurodytų nacionalinių saugos institucijų metinių ataskaitų valstybės narės surenka informaciją apie bendruosius saugos rodiklius (BSR).

BSR nustatomi taip, kaip nurodyta I priede.

1a.   Valstybės narės padeda agentūrai vykdyti geležinkelių saugos tobulinimo Sąjungos lygmeniu stebėseną. [63 pakeit.]

2.   Komisija įgaliojama pagal 26 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl I priedo persvarstymo, visų pirma, kad atsižvelgiant į technikos pažangą būtų atnaujinti BSR ir pritaikyti bendrieji avarijų išlaidų apskaičiavimo būdai.

6 straipsnis

Bendrieji saugos būdai

1.   Bendruosiuose saugos būduose apibūdinamas saugos  lygių , saugos tikslų įgyvendinimo ir atitikties kitiems saugos reikalavimams vertinimo būdas, parengiant ir nustatant:

a)   pavojaus analizės ir vertinimo būdus,

b)   būdus, kuriuos taikant vertinama, kaip laikomasi pagal 10 ir 11 straipsnius išduotų saugos sertifikatų ir įgaliojimų saugos srityje reikalavimų;

c)   nacionalinių saugos institucijų taikytinus priežiūros būdus ir geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ir už techninę priežiūrą atsakingų subjektų taikytinus stebėsenos būdus;

ca)   saugos tobulinimo nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis stebėsenos metodai; [64 pakeit.]

d)   visus kitus saugos valdymo sistemos procesą apimančius būdus, kuriuos reikia suderinti Sąjungos lygiu.

2.   Komisija agentūrai išduoda suteikia įgaliojimus parengti naujus BSB, nurodytus 1 dalies d punkte, persvarstyti ir atnaujinti visus BSB, kad būtų atsižvelgta į technologijų ar socialinių reikalavimų pokyčius, ir kuo greičiau Komisijai pateikti reikiamas rekomendacijas. [65 pakeit.]

Rengdama rekomendacijas agentūra atsižvelgia į naudotojų, nacionalinių saugos institucijų, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų šalių nuomonę. Rekomendacijas sudaro ataskaita apie šių konsultacijų rezultatus ir ataskaita, kurioje vertinamas planuojamų priimti naujų BSB poveikis. [66 pakeit.]

3.   BSB reguliariai persvarstomi, atsižvelgiant į įgytą jų taikymo patirtį ir bendrą saugos geležinkeliuose raidą, taip pat siekiant visuotinai užtikrinti saugą ir kai kiek racionaliu požiūriu tai praktiškai įmanoma – nuolatos ją didinti. [67 pakeit.]

4.   Komisija įgaliojama pagal 26 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi BSB ir persvarstyti BSB.

5.   Atsižvelgdamos į BSB priėmimą ir jų persvarstymą, valstybės narės nedelsdamos parengia visus būtinus savo nacionalinių taisyklių pakeitimus. [68 pakeit.]

7 straipsnis

Bendrieji saugos tikslai

1.   Bendraisiais saugos tikslais nustatomi minimalūs saugos lygiai, kuriuos turi atitikti įvairios geležinkelių sistemos dalys bei visa sistema kiekvienoje valstybėje narėje ir kurie išreiškiami pavojaus priimtinumo kriterijais, taikytinais:

a)   individualiam pavojui, susijusiam su keleiviais, personalu (įskaitant rangovų personalą), pervažų naudotojais ir kitais subjektais bei, nepažeidžiant dabartinių nacionalinių ir tarptautinių taisyklių dėl atsakomybės, — individualiam pavojui, susijusiam su pašaliniais asmenimis geležinkelio zonoje;

b)   pavojui visuomenei.

2.   Komisija agentūrai suteikia įgaliojimą kuo greičiau parengti persvarstytus BST ir Komisijai pateikti reikiamas rekomendacijas. [69 pakeit.]

3.   BST reguliariai persvarstomi, atsižvelgiant į bendrą geležinkelių saugos raidą. Persvarstytuose BST atsižvelgiama į prioritetines sritis, kuriose sauga turi būti toliau didinama.

4.   Komisija įgaliojama pagal 26 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi persvarstyti BST.

5.   Valstybės narės patvirtina visus būtinus savo nacionalinių taisyklių pakeitimus, kad būtų pasiekti bent BST, taip pat ir persvarstyti BST pagal prie jų pridėtus įgyvendinimo grafikus. Apie tas taisykles jos praneša Komisijai vadovaudamosi 8 straipsniu .

8 straipsnis

Nacionalinės taisyklės

1.   Įsigaliojus šiai direktyvai, V v alstybės narės gali nustatyti parengti naujas nacionalines taisykles tik šiais atvejais:

a)   jei BSB neapima taisyklių, susijusių su esamais saugos būdais;

b)   jei tai yra neatidėliotina prevencinė priemonė, ypač po avarijos.

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėse taisyklėse nacionalinės taisyklės būtų nediskriminuojančios ir kad jose būtų atsižvelgta į būtinybę laikytis sistemingo požiūrio.

Valstybės narės gali nuspręsti siekti aukštesnio saugos lygio, nei nustatyta pagal atitinkamus BST, jeigu šis aukštesnis saugos lygis visiškai suderinamas su esamais BST.

2.   Jeigu valstybė narė ketina patvirtinti naują nacionalinę taisyklę, tos taisyklės projektą ji nedelsdama perduoda agentūrai ir Komisijai, naudodamasi tinkama IT sistema pagal Reglamento … [Geležinkelio agentūros reglamentas] 23 straipsnį, ir prideda ataskaitą, kurioje įvertinamas naujos ketinamos patvirtinti taisyklės poveikis . Taisyklės projektas perduodamas likus bent trims mėnesiams iki planuojamo tos taisyklės patvirtinimo, išskyrus 1 dalies b punkte nurodytus atvejus.

Agentūra, gavusi nacionalinės taisyklės projektą, pradeda derinimo procesą, į kurį įtraukia visas nacionalines saugos institucijas, kad būtų užtikrintas didžiausias įmanomas suderinimas visoje Sąjungoje.

Nauja nacionalinė taisyklė negali likti galioti arba įsigalioti, jei Komisija, atsižvelgdama į agentūros rekomendaciją, jai nepritaria ir pagrindžia šį nepritarimą.

3.   Jei agentūra sužino apie kokią nors nacionalinę taisyklę (ir kai apie ją pranešta, ir kai nepranešta), kuri tampa perteklinė arba prieštarauja BSB ar kokiems nors kitiems Sąjungos teisės aktams, priimtiems po to, kai pradėta taikyti nacionalinė taisyklė, taikoma Reglamento … [Geležinkelio agentūros reglamentas] 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

Klausimais, susijusiais su geležinkelio specialistų, atsakingų už esminių su sauga susijusių užduočių atlikimą, mokymu, profesine sveikata ir sauga, agentūra šią dalį gali taikyti tik tais atvejais, jei atitinkama nacionalinė taisyklė yra diskriminuojanti ir jei taikant BSB arba kitus Sąjungos teisės aktus užtikrinamas aukštesnis saugos lygis.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad su nacionalinėmis taisyklėmis nacionalinės taisyklės, įskaitant transporto priemonių ir tinklo sąsajos taisykles, būtų galima susipažinti nemokamai ir tokia kalba, kokią gali suprasti visos suinteresuotosios šalys bent dviem oficialiosiomis Sąjungos kalbomis .

5.   Nacionalinėms taisyklėms, apie kurias pranešta pagal šį straipsnį, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB(13) nustatyta pranešimo tvarka netaikoma.

5a.   Agentūra parengia ir paskelbia bendras naujų nacionalinių taisyklių tvirtinimo arba galiojančių nacionalinių taisyklių dalinio keitimo gaires. [70 pakeit.]

9 straipsnis

Saugos valdymo sistemos

1.   Infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės sukuria savas saugos valdymo sistemas, siekdami užtikrinti, kad geležinkelių sistema galėtų atitikti bent BST, kad sistema atitiktų TSS nustatytus saugos reikalavimus ir kad būtų taikomos atitinkamos BSB dalys bei taisyklės, apie kurias pranešta pagal 8 straipsnį .

2.   Saugos valdymo sistema atitinka reikalavimus, pritaikytus vykdomos veiklos pobūdžiui, mastui ir kitoms sąlygoms. Ji užtikrina, kad būtų kontroliuojami visi pavojai, susiję su infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonės veikla, įskaitant tinkamą personalo kvalifikaciją ir mokymą, taip pat techninę priežiūrą ir medžiagų tiekimą bei rangovų naudojimą. Nepažeidžiant dabartinių nacionalinių ir tarptautinių taisyklių dėl atsakomybės, taikant saugos valdymo sistemą taip pat atsižvelgiama (tais atvejais, kai tai tikslinga ir racionalu) į pavojus, kylančius kaip kitų šalių veiklos padarinys. Infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės turi atitinkamai turėti procedūras šiems galimiems pavojams, kurių kyla dėl išorės veiklos geležinkelių transporto sistemos sąsajose ir kurie daro tiesioginį poveikį eksploatavimui, nustatyti. [71 pakeit.]

Komisija įgyvendinimo deleguotaisiais aktais nustato saugos valdymo sistemos sudedamąsias dalis. elementus, įskaitant pagal vidaus taisykles patvirtintą ir praneštą saugos politiką, kokybinius ir kiekybinius saugos tikslus ir procedūras šiems tikslams pasiekti, techninių ir eksploatavimo standartų laikymosi tvarką, pavojaus vertinimo ir pavojaus kontrolės įgyvendinimo priemonių tvarką, personalo mokymo ir informavimo priemones, procedūras, kuriomis užtikrinamas su sauga susijusios informacijos perdavimas ir pagrindimas dokumentais, ataskaitų teikimo, pranešimų apie riktus, avarijas ir kitokį pavojų saugai teikimo ir jų analizavimo bei prevencinių priemonių plėtojimo procedūras, nuostatas dėl avarinių situacijų veiksmų planų, dėl kurių susitarta su valdžios institucijomis, ir nuostatas dėl saugos valdymo sistemos vidaus audito. Tie įgyvendinimo deleguotieji aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje 26 straipsnyje nustatytos nurodytos nagrinėjimo procedūros. [72 pakeit.]

2a.   Kiek tai sietina su geležinkelio darbuotojais, į saugos valdymo sistemą įtraukiamos priemonės, susijusios su personalo mokymo programų ir sistemų rengimu, siekiant užtikrinti, kad būtų palaikoma personalo kompetencija ir užduotys būtų atliekamos tinkamai. [73 pakeit.]

2b.   Į saugos valdymo sistemą įtraukiamos nuostatos dėl 3 straipsnyje apibrėžto teisingumo principo. [74 pakeit.]

3.   Bet kurio infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemoje atsižvelgiama į įvairių tinkle veikiančių geležinkelio įmonių veiklos poveikį ir numatomos nuostatos, leidžiančios visoms geležinkelio įmonėms veikti vadovaujantis TSS ir nacionalinėmis taisyklėmis bei pagal jų saugos sertifikate nustatytas sąlygas. Kuriant saugos valdymo sistemas siekiama su avarinės pagalbos tarnybomis ir visomis kitomis šalimis, kurios gali būti įtrauktos susidarius avarinei situacijai, suderinti infrastruktūros valdytojo ir visų jo infrastruktūroje veikiančių geležinkelio įmonių avarinių atvejų tvarką, kad būtų užtikrinti skubūs pagalbos tarnybų veiksmai . Tarpvalstybinei infrastruktūrai ir ypač tarpvalstybiniams tuneliams parengiamos specialios saugos valdymo sistemos ir jos gerinamos siekiant užtikrinti būtiną koordinavimą ir kompetentingų avarinės pagalbos tarnybų abiejose sienos pusėse pasirengimą. [75 pakeit.]

3a.   Infrastruktūros valdytojai taip pat sukuria sistemą, pagal kurią koordinuojami veiksmai su prie tinklo prijungtų kaimyninių šalių infrastruktūros valdytojais. Ši sistema apima informacijos teikimo mechanizmus riktų ar avarijų tinkle atveju arba vėlavimo, dėl kurio gali sutrikti tarpvalstybinis eismas, atveju ir bendradarbiavimo procedūras, kuriomis siekiama atkurti eismą tarp abiejų infrastruktūros objektų, visada užtikrinant tinklo saugą. Abiejų valstybių infrastruktūros valdytojai operatoriams, suinteresuotosioms šalims ir atitinkamoms nacionalinėms institucijoms praneša bet kokią svarbią informaciją, kuri gali daryti poveikį eismui tarp abiejų valstybių. [76 pakeit.]

4.   Kasmet iki birželio 30 d. visi infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės pateikia nacionalinei saugos institucijai metinę saugos ataskaitą už ankstesnius kalendorinius metus. Saugos ataskaitoje pateikiama:

a)   informacija apie vykdomus pačios organizacijos saugos tikslus ir apie saugos planų vykdymo rezultatus;

b)   informacija apie nacionalinių saugos rodiklių ir I priede nustatytų BSR tobulinimą tiek, kiek tai svarbu atsiskaitančiai organizacijai;

c)   saugos vidaus audito rezultatai;

d)   nacionalinei saugos institucijai galinčios būti svarbiomis pastabos dėl geležinkelių eksploatavimo ir infrastruktūros valdymo trūkumų ir veikimo sutrikimų.

III SKYRIUS

SAUGOS SERTIFIKAVIMAS IR ĮGALIOJIMAI

10 straipsnis

Bendras saugos sertifikatas

1.   Teisė naudotis geležinkelių infrastruktūra suteikiama tik geležinkelio įmonėms, turinčioms bendrą saugos sertifikatą.

2.   Išskyrus 2a dalyje nurodytus atvejus, Bendrą saugos sertifikatą išduoda agentūra, išduoda remdamasi įrodymais, kad geležinkelio įmonė pagal 9 straipsnį sukūrė savo saugos valdymo sistemą ir atitinka TSS, ir kituose atitinkamuose teisės aktuose ir konkrečiose eksploatavimo taisyklėse, taikomose geležinkelio įmonės teikiamai paslaugai, nustatytus reikalavimus, kad kontroliuotų pavojus ir tinkle saugiai teiktų transporto paslaugas.

2a.   Saugos sertifikatus geležinkelio įmonėms, vykdančioms veiklą tik izoliuotame tinkle, gali išduoti taip pat ir valstybių narių, turinčių tokį tinklą, nacionalinės saugos institucijos. Tokiais atvejais pareiškėjas gali pasirinkti, ar teikti paraišką agentūrai, ar atitinkamų valstybių narių nacionalinėms saugos institucijoms.

30 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu valstybių narių, turinčių izoliuotą tinklą, nacionalinės saugos institucijos nustato bendras saugos sertifikatų išdavimo procedūras ir užtikrina jų išduotų saugos sertifikatų tarpusavio pripažinimą. Jei esama prieštaringų nacionalinių saugos institucijų sprendimų ir nerandama visoms pusėms priimtino sprendimo, sprendimą priima agentūra, vadovaudamasi Reglamento ... [Geležinkelio agentūros reglamentas] 12 straipsniu.

Jei pasibaigus 30 straipsnyje nurodytam pereinamajam laikotarpiui minėtosios nacionalinės saugos institucijos nenustatė bendrų saugos sertifikatų išdavimo procedūrų ir šių sertifikatų tarpusavio pripažinimo tvarkos, šiame straipsnyje nurodytus leidimus išduoda tik agentūra.

Jei pasibaigus 30 straipsnyje nurodytam pereinamajam laikotarpiui bendrų saugos sertifikatų išdavimo procedūrų ir šių sertifikatų tarpusavio pripažinimo tvarka nustatyta, valstybių narių, turinčių izoliuotų tinklų, nacionalinės saugos institucijos gali ir toliau išduoti saugos sertifikatus ir pareiškėjas gali pasirinkti paraišką dėl saugos sertifikato teikti arba agentūrai, arba atitinkamoms nacionalinėms saugos institucijoms.

Praėjus dešimčiai metų po šios direktyvos įsigaliojimo Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie pažangą siekiant nustatyti bendras saugos sertifikatų išdavimo procedūras ir užtikrinti šių sertifikatų tarpusavio pripažinimą izoliuotame geležinkelio tinkle ir prireikus pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

3.   Bendrame saugos sertifikate nurodomas nurodoma geležinkelių eksploatavimo veiklos, kuriai sertifikatas taikomas, rūšis, mastas ir mastas veiklos rajonas . Jis galioja ir pripažįstamas visoje Sąjungoje lygiavertei veiklai arba atskirose jos dalyse laikantis agentūros nustatytų sąlygų .

4.   Prieš tris mėnesius iki naujos paslaugos teikimo pradžios pradedant teikti bet kokią naują paslaugą, kurios neapima bendras saugos sertifikatas, geležinkelio įmonė atitinkamai nacionalinei agentūrai arba, 2a dalyje nurodytais atvejais, nacionalinėms saugos institucijai perduoda institucijoms pateikia papildomus dokumentus, kuriais patvirtinama, kurių reikia norint patvirtinti , kad:

a)   geležinkelio įmonė taikys eksploatavimo taisykles, įskaitant nacionalines taisykles, su kuriomis ji supažindinta pagal 8 straipsnio 4 dalį, ir įvertins savo veiklą, atsižvelgdama į Komisijos reglamento (EB) Nr. 352/2009(14) reikalavimus, užtikrindama visų pavojų valdymą pagal savo saugos valdymo sistemą ir imdamasi visų reikiamų priemonių, kad veikla būtų vykdoma saugiai;

b)   geležinkelio įmonė ėmėsi priemonių, kad su tinklo (-ų), kuriame (-iuose) ji siūlo vykdyti veiklą, infrastruktūros valdytoju (-ais) būtų bendradarbiaujama ir koordinuojama veikla;

c)   geležinkelio įmonė ėmėsi reikiamų priemonių, kad užtikrintų saugų paslaugos teikimą;

d)   geležinkelio įmonė turi licenciją, išduotą pagal Tarybos direktyvą 95/18/EB(15) ;

e)   jos numatomos veiklos rūšis, mastas ir mastas veiklos rajonas atitinka nurodytuosius jos bendrame saugos sertifikate.

Jeigu agentūra arba, 2a dalyje nurodytais atvejais, nacionalinė saugos institucija turi abejonių dėl vienos ar daugiau sąlygų įvykdymo, ji paprašo geležinkelio įmonės suteikti daugiau informacijos laikantis 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų . Tačiau dėl tokio apsikeitimo informacija negali būti stabdomas ar atidedamas veiklos vykdymas Jeigu agentūra arba, 2a dalyje nurodytais atvejais, nacionalinė saugos institucija randa įrodymų, kad viena ar daugiau sąlygų neįvykdytos, ji perduoda klausimą svarstyti agentūrai, ir agentūra imasi tinkamų atitinkamų priemonių, įskaitant dalinį sertifikato keitimą, laikiną jo sustabdymą arba panaikinimą.

5.   Bendras saugos sertifikatas atnaujinamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus geležinkelio įmonės prašymu. Sertifikatas visiškai arba iš dalies atnaujinamas tada, kai tik prieš iš esmės pakinta pakeičiant veiklos rūšis rūšį, jos mastą arba jos mastas veiklos rajoną .

Bendro saugos sertifikato turėtojas nedelsdamas praneša agentūrai arba, 2a dalyje nurodytais atvejais, nacionalinėms saugos institucijoms apie visus pagrindinius bet kokius svarbius bendro saugos sertifikato sąlygų pokyčius.  Agentūrai jis praneša Agentūrą arba, 2a dalyje nurodytais atvejais, nacionalines saugos institucijas jis informuoja ir tada, kai tik įvedamos nustatomos naujos personalo, atliekančio svarbiausias su sauga susijusias užduotis, kategorijos arba naujos pradedamos naudoti naujų tipų riedmenų rūšys. Tokiais atvejais taip pat taikomi 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai.

Agentūra gali reikalauti, kad bendras saugos sertifikatas būtų persvarstomas įvykus esminiams saugos reguliavimo sistemos pokyčiams.

6.   Jeigu nacionalinė saugos institucija nustato, kad bendro saugos sertifikato turėtojas nebeatitinka sertifikavimo sąlygų, ji paprašo agentūros sertifikatą panaikinti. Agentūra gali panaikinti bendrą saugos sertifikatą, nurodydama tokio savo sprendimo priežastis. Agentūra arba, 2a dalyje nurodytais atvejais, nacionalinė saugos institucija nedelsdama informuoja visas tinklų nacionalines saugos institucijas apie tinklus , kuriuose veikia ta geležinkelio įmonė, nacionalines saugos institucijas .

7.   Agentūra arba, 2a dalyje nurodytais atvejais, nacionalinė saugos institucija per vieną mėnesį praneša nacionalinėms saugos institucijoms apie bendro saugos sertifikato išdavimą, atnaujinimą, dalinį pakeitimą ar panaikinimą. Ji nurodo geležinkelio įmonės pavadinimą ir adresą, išdavimo datą, sertifikato taikymo sritį ir galiojimą, o panaikinimo atveju — ir savo sprendimo priežastis.

8.   Agentūra nuolatos kontroliuoja bendrų saugos sertifikatų išdavimo ir nacionalinių saugos institucijų vykdomos priežiūros priemonių veiksmingumą, o prireikus Komisijai teikia rekomendacijas dėl patobulinimų. Tai gali būti rekomendacija dėl saugos valdymo sistemos procesą apimančio BSB, kurį reikia suderinti Sąjungos lygiu, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies d punkte.

8a.   Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pagal Reglamento ... [Geležinkelio agentūros reglamentas] 12, 16, 17 ir 18 straipsnius apskųsti tam asmeniui skirtą agentūros sprendimą arba tai, kad ji nesiėmė veiksmų per nustatytą laiką. Be to, šios teisės taikomos organizacijoms, atstovaujančioms Reglamento ... [Geležinkelio agentūros reglamentas] 34 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims ir tinkamai įgaliotoms pagal savo įstatus. [77 pakeit.]

11 straipsnis

Bendrų saugos sertifikatų paraiškos

1.   Bendrų saugos sertifikatų paraiškos teikiamos agentūrai. Sprendimą dėl paraiškos agentūra priima nedelsdama ir bet kokiu atveju – ne vėliau kaip per keturis tris mėnesius po to, kai gavo paraišką pateikta visa reikalaujama informacija ir bet kokia agentūros prašyta papildoma informacija . Jeigu pareiškėjo prašoma pateikti papildomos informacijos, tokia informacija pateikiama nedelsiant per agentūros nustatytą pagrįstą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo, nebent išskirtinėmis aplinkybėmis agentūra sutinka ir leidžia pratęsti terminą nustatytos trukmės laikotarpiui . Neigiami sprendimai tinkamai pagrindžiami nurodant priežastis .

Jei paraiška teikiama prašant išplėsti veiklos rajoną ir leisti vykdyti veiklą kitoje valstybėje narėje, agentūra taip pat priima sprendimą per tris mėnesius nuo paraiškos gavimo.

2.   Agentūra pateikia išsamius nurodymus, kaip gauti bendrą saugos sertifikatą. Ji išvardija visus reikalavimus, kurie nustatyti taikant 10 straipsnio 2 dalį, ir paskelbia visus svarbius dokumentus.

3.   Pareiškėjams leidžiama nemokamai visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis susipažinti su paraiškų teikimo rekomendaciniu dokumentu, kuriame aprašomi ir paaiškinami bendrų saugos sertifikatų reikalavimai ir pateikiamas reikalaujamų dokumentų sąrašas. Platindamos šią informaciją nacionalinės saugos institucijos bendradarbiauja su agentūra. [78 pakeit.]

12 straipsnis

Saugos įgaliojimų suteikimas infrastruktūros valdytojams

1.   Kad infrastruktūros valdytojui būtų leista valdyti ir eksploatuoti geležinkelių infrastruktūrą, iš valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, nacionalinės saugos institucijos jis turi gauti saugos įgaliojimus. Tarpvalstybinių infrastruktūrų, kurias valdo vienas infrastruktūros valdytojas, atveju šiame straipsnyje nurodytas užduotis vykdo agentūra.

2.   Saugos įgaliojimai apima įgaliojimus, kuriais patvirtinamas 9 straipsnyje nustatytos infrastruktūros valdytojo saugos sistemos priėmimas ir; jie kurie apima procedūras ir nuostatas, pagal kurias būtų vykdomi reikalavimai, būtini, kad geležinkelių infrastruktūra būtų saugiai projektuojama, prižiūrima ir eksploatuojama, tam tikrais atvejais įskaitant eismo kontrolės ir signalizacijos sistemos techninę priežiūrą ir eksploatavimą, taip pat tvarką, pagal kurią imamasi veiksmų katastrofų atveju, siekiant užtikrinti skubią pagalbą ir atkurti infrastruktūros saugą .

Saugos įgaliojimai atnaujinami infrastruktūros valdytojo prašymu kas penkerius metus. Įgaliojimai visiškai arba iš dalies atnaujinami , kai tik įvyksta esminiai infrastruktūros, signalizacijos ar energijos tiekimo arba infrastruktūros eksploatavimo ir techninės priežiūros principų pokyčiai. Saugos įgaliojimų turėtojas apie visus tokius pokyčius nedelsdamas praneša nacionalinei saugos institucijai ir agentūrai .

Nacionalinė saugos institucija arba, 1 dalyje nurodytų tarpvalstybinių infrastruktūrų atveju, agentūra gali pareikalauti, kad saugos įgaliojimai būtų persvarstomi įvykus esminiams saugos reguliavimo sistemos pokyčiams.

Jeigu nacionalinė saugos institucija arba, 1 dalyje nurodytų tarpvalstybinių infrastruktūrų atveju, agentūra nustato, kad įgaliotas infrastruktūros valdytojas nebeatitinka saugos įgaliojimų sąlygų, ji panaikina tuos įgaliojimus, nurodydama tokio sprendimo priežastis.

3.   Nacionalinė saugos institucija priima sprendimą dėl saugos įgaliojimų paraiškos nedelsdama ir bet kokiu atveju – ne vėliau kaip per keturis tris mėnesius po to, kai gavo paraišką buvo pateikta visa reikalaujama informacija ir bet kokia prašyta papildoma . Jeigu pareiškėjo prašoma pateikti papildomos informacijos, tokia informacija pateikiama per nacionalinės saugos institucijos arba agentūros nustatytą pagrįstą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo, nebent išskirtinėmis aplinkybėmis nacionalinė saugos institucija arba agentūra sutinka ir leidžia pratęsti terminą nustatytos trukmės laikotarpiui . Neigiami sprendimai tinkamai pagrindžiami.

Pateikiamas paraiškų teikimo rekomendacinis dokumentas, kuriame aprašomi ir paaiškinami saugos įgaliojimų reikalavimai ir išvardijami reikalaujami dokumentai.

4.   Nacionalinė saugos institucija per vieną mėnesį praneša agentūrai apie suteiktus, atnaujintus, pakeistus ar panaikintus saugos įgaliojimus . Pranešime ji nurodo infrastruktūros valdytojo pavadinimą ir adresą, įgaliojimų suteikimo datą, saugos įgaliojimų taikymo sritį ir galiojimą, o panaikinimo atveju — ir tokio sprendimo priežastis. [79 pakeit.]

13 straipsnis

Galimybė naudotis mokymo priemonėmis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad geležinkelio įmonės nešališkai ir nediskriminuojamos turėtų galimybę naudotis traukinių mašinistų ir traukinius lydinčio personalo mokymo priemonėmis kas kartą , kai tokie mokymai yra būtini paslaugoms teikti jų tinkle arba siekiant įvykdyti reikalavimus saugos sertifikatui gauti ir reikalavimus licencijoms ir sertifikatams gauti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/59/EB(16) .

Į siūlomas paslaugas įtraukiamas mokymas, kurio metu suteikiamos būtinos žinios apie maršrutus, pagalbą neįgaliesiems, eksploatavimo taisykles ir tvarką, signalizacijos ir kontrolės komandų sistemą bei maršrutuose, kuriais teikiamos paslaugos, taikomą avarinių situacijų tvarką. [80 pakeit.]

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad infrastruktūros valdytojai ir jų personalas, atliekantis esmines saugos užduotis, turėtų galimybę nešališkai ir nediskriminuojami naudotis mokymo priemonėmis.

Jeigu į mokymo paslaugas neįtrauktas egzaminas ir pažymėjimų išdavimas, valstybės narės užtikrina, kad geležinkelio įmonės turėtų galimybę gauti tokį pažymėjimą.

Nacionalinė saugos institucija užtikrina, kad mokymo paslaugų teikimas arba tam tikrais atvejais — pažymėjimų išdavimas atitiktų Direktyvoje 2007/59/EB, TSS arba 8 straipsnyje nurodytose nacionalinėse taisyklėse nustatytus reikalavimus.

2.   Jeigu mokymo paslaugas teikia tik viena geležinkelio įmonė ar infrastruktūros valdytojas , valstybės narės užtikrina, kad kitoms geležinkelio įmonėms teikiamų tokių paslaugų kaina būtų pagrįsta sąnaudomis, priimtina ir nediskriminacinė , o ją nustatant galėtų būti numatomas pelnas.

3.   Įdarbindamos naujus traukinių mašinistus, traukinių palydovus ir esmines saugos užduotis vykdantį personalą, geležinkelio įmonės turi turėti galimybę atsižvelgti į bet kokius anksčiau kitose geležinkelio įmonėse gautus mokymus, kvalifikaciją ir įgytą patirtį. Dėl to tokiam personalui suteikiama galimybė susipažinti su visais dokumentais, liudijančiais apie jo mokymą, kvalifikaciją ir patirtį, gauti dokumentų kopijas ir apie juos pranešti.

4.   Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai atsako už mokymų lygį ir savo personalo, atliekančio su sauga susijusį darbą, įskaitant traukinio personalo, kvalifikaciją. [81 pakeit.]

14 straipsnis

Transporto priemonių techninė priežiūra

1.   Kiekviena transporto priemonė, prieš pradedant ją eksploatuoti ar naudoti tinkle, turi turėti jai skirtą už techninę priežiūrą atsakingą subjektą; šis tas subjektas registruojamas nacionaliniame transporto priemonių registre registruose pagal Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 43 straipsnį 43 ir 43a straipsnius .

2.   Už techninę priežiūrą atsakingas subjektas gali būti geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas arba valdytojas.

3.   Nepažeidžiant Nedarant poveikio 4 straipsnyje nurodytos nurodytai geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų atsakomybės atsakomybei už saugų traukinio eksploatavimą, subjektas, taikydamas techninės priežiūros sistemą, užtikrina, kad transporto priemonės, už kurių techninę priežiūrą jis yra atsakingas, veiktų saugiai. Šiam tikslui už techninę priežiūrą atsakingas subjektas užtikrina, kad transporto priemonių techninė priežiūra būtų atliekama atsižvelgiant į:

a)   kiekvienos transporto priemonės techninės priežiūros dokumentus,

b)   galiojančius reikalavimus, įskaitant techninės priežiūros taisykles ir TSS nuostatas.

Už techninę priežiūrą atsakingas subjektas pats atlieka techninę priežiūrą arba naudojasi techninės priežiūros dirbtuvių, su kuriomis sudaryta sutartis, paslaugomis.

4.   Kiekvieną už prekinių vagonų techninę priežiūrą atsakingą subjektą sertifikuoja įstaiga, kuri yra akredituota arba pripažinta pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 445/2011(17) , arba nacionalinė saugos institucija. Pripažinimo proceso metu taip pat remiamasi nepriklausomumo, kompetencijos ir nešališkumo kriterijais.

Jei už techninę priežiūrą atsakingas subjektas yra infrastruktūros valdytojas, atitiktį Reglamentui (ES) Nr. 445/2011 patikrina atitinkama nacionalinė saugos institucija pagal šios direktyvos 12 straipsnyje nurodytas procedūras, ir jis patvirtinamas šiose procedūrose numatytais sertifikatais.

5.   Pagal 4 dalį išduoti sertifikatai galioja ir savaime pripažįstami visoje Sąjungoje.

Agentūra sukuria, viešai paskelbia ir vėliau nedelsdama atnaujina sertifikuotų už techninę priežiūrą atsakingų subjektų registrą. Šis registras pagal Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 43 straipsnio 1 ir 4 dalis ir 43a straipsnio 1 ir 4 dalis susiejamas su nacionaliniais transporto priemonių registrais.

Komisija įgyvendinimo aktais nustato tų registrų turinio, duomenų formato, funkcinės ir techninės struktūros ir veikimo režimo bendrąsias specifikacijas ir duomenų įvesties bei paieškos taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5a.   Rengdama arba iš dalies keisdama TSS, agentūra suderina su minimaliais techninės priežiūros reikalavimais susijusias taisykles, siekdama užtikrinti visos geležinkelių sistemos saugą. Šiuo tikslu ji atsižvelgia į įvairius veiksnius (naudojimą, senumą, naudotas medžiagas, nuvažiuotus kilometrus, oro sąlygas, bėgių kelio tipą ir kt.), kurie daro poveikį įrenginių nusidėvėjimui. Įmonės gali ir toliau taikyti savo techninės priežiūros sistemą, jei agentūra laikosi nuomonės, kad taikant tą sistemą užtikrinamas lygiavertis arba aukštesnis saugos lygis.

6.   Ne vėliau kaip 2014 m. gegužės 31 d. po dvejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo agentūra įvertina už techninę prekinių vagonų priežiūrą atsakingo subjekto sertifikavimo sistemą, apsvarsto galimybę išplėsti ir pateikia ataskaitą Komisijai. Šioje ataskaitoje pateikiama rekomendacija dėl to , ar tos sertifikavimo sistemos taikymą visoms taikymas turėtų būti išplėstas kitų tipų transporto priemonėms ir Komisijai pateikia ataskaitą . Atsižvelgdama į šią rekomendaciją, Komisija imasi atitinkamų priemonių.

6a.   Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo agentūra nustato geležinkelių saugai itin svarbius geležinkelio komponentus ir sukuria šių komponentų atsekamumo sistemą.

7.   Atsižvelgdama į agentūros rekomendaciją, Komisija deleguotaisiais aktais, priimtais pagal 26 straipsnį, N n e vėliau kaip 2016 m. gruodžio 24 d. Komisija įgyvendinimo aktais priima per 36 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo nustato už techninę priežiūrą atsakingo subjekto sertifikavimo visų transporto priemonių atžvilgiu bendras sąlygas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Reglamentu (ES) Nr. 445/2011 nustatyta prekinių vagonų sertifikavimo sistema taikoma ir toliau, kol bus priimti pirmoje pastraipoje minimi įgyvendinimo deleguotieji aktai. [82 pakeit.]

15 straipsnis

 Už techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistemos taikymo išimtys

1.   Valstybės narės gali nuspręsti įgyvendinti savo įsipareigojimus nustatyti už techninę priežiūrą atsakingą subjektą ir jį sertifikuoti kitomis priemonėmis nei 14 straipsnyje nustatyta sertifikavimo sistema šiais atvejais:

a)   transporto priemonės registruotos trečiojoje šalyje, o jų techninė priežiūra atliekama pagal tos šalies įstatymus;

b)   transporto priemonės naudojamos tinkluose arba linijose, kurių vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo, ir jų atitikimas 14 straipsnio 3 dalyje nurodytiems reikalavimams yra užtikrintas sudarius tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis;

c)   transporto priemonėms taikomas 2 straipsnis, o karinei įrangai bei specialiam transportui prieš eksploatavimo pradžią reikalingas nacionalinės saugos institucijos ad hoc išduotas leidimas. Šiuo atveju išimtys suteikiamos ne ilgesniam negu penkerių metų laikotarpiui.

2.   1 dalyje nurodytos kitos priemonės įgyvendinamos taikant išimtis, kurias suteikia atitinkama nacionalinė saugos institucija arba agentūra :

a)   registruojant transporto priemones pagal Direktyvos ...[Geležinkelių sąveikos direktyva] 43 straipsnį, jei tai susiję su už techninę priežiūrą atsakingo subjekto nustatymu;

b)   išduodant saugos sertifikatus ir suteikiant įgaliojimus geležinkelio įmonėms ir infrastruktūros valdytojams pagal šios direktyvos 10 ir 12 straipsnius, jei tai susiję su už techninę priežiūrą atsakingo subjekto nustatymu arba sertifikavimu.

3.   Tikios išimtys nurodomos ir pagrindžiamos 18 straipsnyje nurodytoje metinėje saugos ataskaitoje. Jei paaiškėja, kad  Sąjungos geležinkelių sistemoje kyla nepateisinamas pavojus saugai, agentūra nedelsdama informuoja apie tai Komisiją. Komisija užmezga ryšį su atitinkamomis šalimis ir, prireikus, pareikalauja, kad valstybė narė panaikintų savo sprendimą dėl išimties suteikimo .

IV SKYRIUS

NACIONALINĖS SAUGOS INSTITUCIJOS

16 straipsnis

Užduotys

1.   Kiekviena valstybė narė įkuria saugos instituciją. Valstybės taip pat gali nuspręsti kartu įsteigti už jų teritorijas atsakingą saugos instituciją. Tokios institucijos organizacinė , teisinė struktūra bei sprendimų priėmimas yra nepriklausomi nuo bet kurios geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojo, pareiškėjo ar perkančiosios įmonės organizacijos . Ši institucija turi reikiamą kompetenciją ir pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad galėtų vykdyti savo užduotis. Tai gali būti už transporto reikalus atsakinga ministerija, jei ji tenkina šiame straipsnyje nustatytus nepriklausomumo reikalavimus.

2.   Nacionalinei saugos institucijai patikimos bent šios užduotys:

a)   pagal Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 18 straipsnio 2 dalį leisti pradėti eksploatuoti energijos ir infrastruktūros posistemius, kurie sudaro geležinkelių sistemą, išskyrus tarpvalstybines infrastruktūras, kurias valdo vienas infrastruktūros valdytojas ir kurių atveju šioje pastraipoje nurodytas užduotis vykdo agentūra ;

b)   prižiūrėti užtikrinti , kad sąveikos sudedamosios dalys atitiktų esminius reikalavimus taip, kaip reikalaujama , nustatytus Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] [X] straipsnyje;

c)   pagal Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 42 straipsnį 20a ir 43 straipsnius suteikti Europos nacionalinį transporto priemonės numerį;

d)   paprašius agentūrai ir remiantis Reglamente [Geležinkelio agentūros reglamentas] nurodytomis sutartimis , padėti jai išduoti, atnaujinti, iš dalies pakeisti ir panaikinti bendrus saugos sertifikatus, išduotus pagal 10 straipsnį, patikrinti, ar juose nustatytos sąlygos ir reikalavimai įvykdyti, ir ar geležinkelio įmonės vykdo veiklą laikydamosi Sąjungos arba nacionalinės teisės reikalavimų;

e)   Išduoti, atnaujinti, iš dalies pakeisti ir panaikinti saugos įgaliojimus, suteiktus pagal 12 straipsnį, patikrinti, ar juose nustatytos sąlygos ir reikalavimai įvykdyti ir ar infrastruktūros valdytojai vykdo veiklą laikydamiesi Sąjungos arba nacionalinės teisės reikalavimų;

f)   kontroliuoti, skatinti taikyti saugos reguliavimo sistemą (įskaitant nacionalinių taisyklių sistemą), prireikus užtikrinti jos taikymą ir atnaujinti ją;

g)   prižiūrėti geležinkelio įmones pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 1158/2010(18) IV priedą ir Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1077/2012(19) ;

h)   prižiūrėti užtikrinti , kad transporto priemonės būtų tinkamai užregistruotos nacionaliniame Europos ir nacionaliniuose transporto priemonių registre ir kad jame šiuose registruose saugoma su sauga susijusi informacija būtų tiksli ir nepasenusi;

ha)   stebėti, ar geležinkelio įmonėse ir kelyje laikomasi lokomotyvų mašinistų darbo, vairavimo ir poilsio laiko taisyklių;

hb)   stebėti, kaip laikomasi taikytinų taisyklių dėl saugios geležinkelių prekinių vagonų ir kitų riedmenų techninės priežiūros ir eksploatavimo;

hc)   parengti bendrą geležinkelių tinklo avarinių situacijų veiksmų planą, kuris privalomas visiems geležinkelių sistemos dalyviams ir kuriame išsamiai apibūdinamos priemonės, taikomos katastrofų ar avarinių situacijų atveju; šį planą ji pateikia agentūrai. Į jį įtraukiami:

i)   mechanizmai ir procedūros, kuriais užtikrinamas veiksmingas susijusių dalyvių, ypač infrastruktūros valdytojų, geležinkelių operatorių ir avarinių tarnybų, ryšių palaikymas;

ii)   veiksmų koordinavimo su kaimyninių šalių nacionalinėmis agentūromis mechanizmai;

iii)   nukentėjusiųjų šeimų nariams teikiamos informacijos perdavimo įvykus katastrofai kanalai, kad ryšius palaikytų parengti atlikti įvairias užduotis darbuotojai;

iv)   nukentėjusiųjų priežiūros įvykus avarijai sistema, pagal kurią nukentėjusiesiems nurodoma, kokia tvarka teikiami skundai pagal Sąjungos teisės aktus, ypač pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 (20) , nedarant poveikio geležinkelių operatorių pareigoms. Tokia priežiūra apima psichologinę pagalbą nukentėjusiesiems per avarijas ir jų šeimų nariams.

Komisija įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 27 straipsnį, skubiai parengia priemones, kuriomis siekiama suderinti avarinių situacijų veiksmų planų turinį ir formą. Agentūra padeda nacionalinėms saugos institucijoms ir jas prižiūri šioms rengiant tokius planus, ypatingą dėmesį skirdama tam atvejui, kai avarija geležinkeliuose turi poveikį dviem ar daugiau nacionalinių tinklų.

3.   Valstybės narės, kurioje veiklą vykdo geležinkelio įmonė, nacionalinė saugos institucija imasi reikiamų priemonių veiksmams koordinuoti su agentūra ir kitomis saugos institucijomis, kad užtikrintų dalijimąsi visa svarbia informacija apie konkrečią geležinkelio įmonę, ypač apie žinomus pavojus ir jos veiklą saugos srityje. Nacionalinė saugos institucija taip pat keičiasi informacija su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis saugos institucijomis, jei nustato, kad geležinkelio įmonė nesiima reikiamų pavojaus kontrolės priemonių.

Ji nedelsdama informuoja agentūrą apie visus prižiūrimos geležinkelio įmonės veiklos saugos srityje trūkumus. Agentūra imasi 10 straipsnio 6 dalyje numatytų reikiamų veiksmų.

4.   Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos užduotys negali būti perkeliamos ar sutartimi perduodamos kuriam nors infrastruktūros valdytojui, geležinkelio įmonei ar perkančiajai įmonei organizacijai .

4a.   Nacionalinės saugos institucijos padedant agentūrai nustato keitimosi gerąja ir geriausia praktika mechanizmus.

5a.   Nacionalinės saugos institucijos gali savanorišku pagrindu paprašyti agentūros atlikti jų veiklos auditą. Agentūra gali atlikti nacionalinių saugos institucijų auditą taip pat ir savo iniciatyva. [83 pakeit.]

17 straipsnis

Sprendimų priėmimo principai

1.   Savo užduotis nacionalinės saugos  institucijos atlieka atvirai, kitų nediskriminuodamos ir skaidriai. Pirmiausia  jos leidžia visoms šalims būti išklausytoms ir nurodo savo sprendimų priežastis.

Jos nedelsdamos reaguoja į prašymus ir paraiškas, nedelsdamos nusiunčia savo prašymus dėl informacijos pateikimo ir visus savo sprendimus priima per keturis mėnesius po to, kai buvo pateikta visa prašoma informacija.  Jos bet kada gali paprašyti infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių ar kitų turinčių teisę įstaigų suteikti joms techninę pagalbą vykdant 16 straipsnyje nurodytas užduotis laikydamosi 11 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų ir visų su agentūra sudarytuose susitarimuose nustatytų pareigų .

Nacionalinės reguliavimo sistemos tobulinimo procese nacionalinė saugos institucija konsultuojasi su visais susijusiais ir suinteresuotais asmenimis, įskaitant infrastruktūros valdytojus, geležinkelio įmones, gamintojus ir techninės priežiūros paslaugų teikėjus, naudotojų ir personalo atstovus, ir atsižvelgia į jų nuomonę .

2.   Agentūra ir nacionalinės saugos  institucijos netrukdomos atlieka visus patikrinimus, auditus ir tyrimus, kurių joms reikia savo užduotims atlikti , joms suteikiama galimybė susipažinti su visais svarbiais dokumentais ir su infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių patalpomis, įranga ir aparatūra.

3.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad nacionalinių saugos institucijų priimtus sprendimus būtų galima peržiūrėti teisme.

4.   Nacionalinės saugos institucijos aktyviai keičiasi nuomonėmis ir patirtimi agentūros sukurtame tinkle, kad suvienodintų savo sprendimų priėmimo kriterijus visoje Sąjungoje.

4a.   Nacionalinės saugos institucijos padeda agentūrai atlikti jos vykdomą geležinkelių saugos plėtojimo Sąjungos lygmeniu stebėsenos veiklą.

5.   Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų bendradarbiavimo visais klausimais, susijusiais su patikrinimais vietoje, kurie susiję su bendro saugos sertifikato išdavimu ir geležinkelio įmonių priežiūra po bendro saugos sertifikato išdavimo, apimtis nustatoma agentūros ir nacionalinių saugos institucijų sutartyse ar kitokiuose susitarimuose ne vėliau kaip praėjus vieneriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo .

Tuose susitarimuose gali būti numatyta, kad agentūra nacionalinėms institucijoms paveda tam tikras savo užduotis ir atsakomybę, kaip antai dokumentacijos tikrinimą ir parengimą, techninio suderinamumo tikrinimą, apsilankymų vykdymą ir techninių tyrimų atlikimą, kaip numatyta Reglamento ... [ Geležinkelio agentūros reglamentas] 69 straipsnyje.

Šiuose susitarimuose numatomas proporcingas pajamų pasidalijimas pagal kiekvienam dalyviui tenkantį darbo krūvį. [84 pakeit.]

18 straipsnis

Metinė ataskaita

Nacionalinė saugos institucija kasmet skelbia savo veiklos praėjusiais metais metinę ataskaitą ir nusiunčia ją agentūrai ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. Ataskaitoje pateikiama informacija apie:

a)   geležinkelių saugos plėtojimą , įskaitant valstybės narės lygmeniu konsoliduotus I priede nustatytus BSR;

b)   svarbius teisės aktų ir reglamentų pakeitimus, susijusius su geležinkelių sauga;

c)   saugos sertifikavimo ir saugos įgaliojimų išdavimo tobulinimą;

d)   infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių priežiūros rezultatus ir su ja susijusią patirtį;

e)   pagal  14 straipsnio 8 dalį nustatytas išimtis;

f)   visus valstybėje narėje veiklą vykdančių geležinkelio įmonių patikrinimus ar auditus, atliekamus vykdant priežiūros veiklą;

fa)   visas kelyje atliktas geležinkelių prekinių vagonų technines apžiūras. [85 pakeit.]

V SKYRIUS

AVARIJŲ IR RIKTŲ TYRIMAS

19 straipsnis

Įsipareigojimai ištirti

1.   Valstybės narės užtikrina, kad  po katastrofų geležinkelių sistemoje 21 straipsnyje nurodyta tyrimo įstaiga atliktų tyrimą, kurio tikslas — galimas geležinkelių saugos pagerinimas ir avarijų prevencija.

2.   Be katastrofų, 21 straipsnyje nurodyta tyrimo įstaiga gali tirti tas avarijas ir riktus (įskaitant struktūrinių  posistemių ar Europos geležinkelių sistemos sąveikos sudedamųjų dalių techninius gedimus), kurie šiek tiek kitokiomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofas.

Tyrimo įstaiga savo nuožiūra nusprendžia, ar imtis tokios avarijos ar rikto tyrimo. Priimdama sprendimą ji atsižvelgia:

a)   į avarijos ar rikto rimtumą;

b)   į tai, ar jis yra avarijų ar riktų sekos , susijusios su visa sistema, dalis;

c)   į jo poveikį geležinkelių saugai Sąjungos lygmeniu,

d)   į infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių, nacionalinių saugos institucijų ar valstybių narių prašymus.

3.   Tyrimo mastą ir tvarką, kurios turėtų būti laikomasi atliekant tokius tyrimus, tyrimo įstaiga nustato atsižvelgdama į 20 ir 22 straipsnius bei pagal tai, ko saugos gerinimo srityje ji tikisi pasimokyti iš tokios avarijos ar rikto.

4.   Tyrimas niekaip nėra susijęs su kaltininkų ar atsakomybės nustatymu.

20 straipsnis

Tyrimo statusas

1.   Valstybės narės, vadovaudamosi savo atitinkama teisine sistema , nustato tyrimo teisinį statusą, kuris atsakingiems tyrėjams suteikia galimybę savo užduotį atlikti veiksmingiausiai ir per trumpiausią laikotarpį.

2.   Vadovaudamosi galiojančiais teisės aktais valstybės narės užtikrina visapusį už teisminį tyrimą atsakingų institucijų bendradarbiavimą ir užtikrina, kad tyrėjams ir agentūrai, jei ji to prašo, kuo greičiau būtų suteikta: [86 pakeit.]

a)   galimybė susipažinti su avarijos arba rikto vieta, susijusiais riedmenimis, susijusia infrastruktūra bei eismo kontrolės ir signalizacijos prietaisais;

b)   teisė nedelsiant sudaryti daiktinių įrodymų sąrašą ir apžiūros ar analizės tikslais kontroliuojamai paimti nuolaužas, infrastruktūros prietaisus ar komponentus;

c)   galimybė susipažinti su transporto priemonėje esančių įrašymo prietaisų bei aparatūros, naudojamų pranešimams žodžiu įrašyti ir signalizacijos ir eismo kontrolės sistemos veiklai registruoti, turiniu ir juo naudotis;

d)   galimybė susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais;

e)   galimybė susipažinti su traukinio ir kito geležinkelių personalo, patekusio į avariją arba riktą,  apžiūros rezultatais;

f)   galimybė apklausti į avariją arba riktą patekusį geležinkelių personalą ir kitus liudininkus;

g)   galimybė susipažinti su bet kokia infrastruktūros valdytojo, susijusių geležinkelio įmonių ir nacionalinės saugos institucijos turima svarbia informacija ar įrašais.

3.   Tyrimas vykdomas nepriklausomai nuo bet kokio teisminio tyrimo.

21 straipsnis

Tyrimo įstaiga

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad 19 straipsnyje nurodytų avarijų ir riktų tyrimus atliktų nuolat veikianti įstaiga, kurią sudaro bent vienas tyrėjas, avarijos arba rikto atveju galintis atlikti atsakingo tyrėjo funkcijas. Šios įstaigos organizacinė, teisinė struktūra ir sprendimų priėmimas yra nepriklausomi nuo bet kurio infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės, mokesčių surinkimo įstaigos ,  pajėgumo paskirstymo įstaigos ir notifikuotosios įstaigos bei nuo bet kokios šalies, kurios interesai galėtų kirstis su tyrimo įstaigos uždaviniais. Be to, funkciškai ji yra nepriklausoma nuo nacionalinės saugos institucijos ir bet kurios geležinkelių reguliavimo įstaigos.

2.   Savo užduotis tyrimo įstaiga vykdo nepriklausomai nuo straipsnio 1 dalyje nurodytų organizacijų, nediskriminuodama nė vienos šalies, ir gali gauti pakankamai išteklių savo nepriklausomumui užtikrinti. Jos tyrėjamas suteikiamas statusas, suteikiantis būtinas nepriklausomumo garantijas. [87 pakeit.]

3.   Valstybės narės numato , kad geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai ir tam tikrais atvejais nacionalinė saugos institucija būtų įpareigojami nedelsiant pranešti tyrimo įstaigai apie 19 straipsnyje nurodytas avarijas ir riktus. Tyrimo įstaiga yra pajėgi reaguoti į tokias ataskaitas ir imtis būtinų priemonių, kad tyrimas būtų pradėtas ne vėliau kaip per savaitę po to, kai buvo gauta avarijos arba rikto ataskaita.

4.   Savo užduotis pagal šią direktyvą tyrimo įstaiga gali derinti su darbu, atliekamu tiriant kitus, nei geležinkelių avarijos ar riktai , įvykius ir tiek, kiek tokie tyrimai nekelia grėsmės jos nepriklausomumui.

5.   Jei būtina, tyrimo įstaiga gali paprašyti kitų valstybių narių tyrimo įstaigų ar agentūros pagelbėti kompetencija arba atlikti technines apžiūras, analizes ar vertinimus.

5a.   Tyrimo įstaigos gali savanorišku pagrindu paprašyti agentūros atlikti jų veiklos auditą. [88 pakeit.]

6.   Valstybės narės gali patikėti tyrimo įstaigai užduotį atlikti kitų, nei nurodytieji 19 straipsnyje, geležinkelių avarijų ir riktų tyrimą.

7.   Siekdamos sukurti bendrus tyrimo metodus, nustatyti bendrus saugos rekomendacijų įgyvendinimo kontrolės ir derinimo su technikos ir mokslo pažanga principus , tyrimo įstaigos aktyviai keičiasi nuomonėmis ir patirtimi.

Agentūra padeda tyrimo įstaigoms atlikti šią užduotį. Be to, tyrimo įstaigos padeda agentūrai atlikti jos vykdomą geležinkelių saugos plėtojimo Sąjungos lygmeniu stebėsenos veiklą. [89 pakeit.]

22 straipsnis

Tyrimo tvarka

1.   19 straipsnyje nurodytą avariją arba riktą tiria valstybės narės, kurioje avarija arba riktas įvyko, tyrimo įstaiga. Jeigu neįmanoma nustatyti, kurioje valstybėje narėje avarija ar riktas įvyko arba jeigu avarija ar riktas įvyko dviejų valstybių narių pasienio įrenginyje arba netoli jo, atitinkamos įstaigos susitaria, kuri iš jų atlieka tyrimą, arba susitaria jį atlikti bendrai. Pirmuoju atveju kitai įstaigai leidžiama dalyvauti tyrime ir dalytis visais tyrimo rezultatais.

Kitos valstybės narės tyrimo įstaigos ir agentūra kviečiamos dalyvauti tyrime jei, toje valstybėje narėje įsteigta ir licencijuota geležinkelio įmonė yra susijusi su avarija arba riktu. [90 pakeit.]

Ši dalis nekliudo valstybėms narėms susitarti, kad, esant kitoms aplinkybėms, atitinkamos įstaigos tyrimą atliktų veikdamos kartu.

2.   Už tyrimą atsakinga įstaiga kiekvienam avarijos arba rikto tyrimui pasirūpina reikiamomis priemonėmis, t. y. tyrimui atlikti būtina eksploatacine ir technine kompetencija bei pakankamais ištekliais . Kompetencija gali būti gaunama įstaigoje ar už jos ribų, priklausomai nuo tiriamos avarijos arba rikto pobūdžio. [91 pakeit.]

3.   Tyrimas atliekamas kuo atviriau, kad visos šalys galėtų būti išklausytos ir galėtų dalytis rezultatais. Atitinkamas infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonės, nacionalinė saugos institucija, aukos ir jų giminės, sugadinto turto savininkai, gamintojai, avarinės pagalbos tarnybos bei personalo ir naudotojų atstovai nuolat informuojami apie tyrimą ir jo eigą bei tiek, kiek praktiškai įmanoma, jiems suteikiama galimybė pateikti savo nuomones ir požiūrius į tyrimą bei leidžiama pateikti atsiliepimus apie ataskaitų projektuose esančią informaciją.

4.   Avarijos vietos apžiūrą tyrimo įstaiga užbaigia per trumpiausią laikotarpį, kad suteiktų infrastruktūros valdytojui galimybę atkurti infrastruktūrą ir kuo greičiau ją atidaryti vežimo geležinkeliais paslaugoms teikti.

23 straipsnis

Ataskaitos

1.   Apie 19 straipsnyje nurodytos avarijos arba rikto tyrimą ataskaita parengiama tokia forma, kuri atitiktų avarijos arba rikto rūšį ir rimtumą bei tyrimo išvadų aktualumą. Kaip nurodyta 19 straipsnio 1 dalyje, ataskaitose išdėstomi tyrimo tikslai, o tam tikrais atvejais — pateikiamos saugos rekomendacijos.

2.   Galutinę ataskaitą ir saugos rekomendacijas tyrimo įstaiga paviešina per įmanomą trumpiausią laikotarpį ir paprastai ne vėliau kaip per 12 mėnesių 6 mėnesius nuo įvykio datos. Ataskaita, įskaitant saugos rekomendacijas , nusiunčiama 22 straipsnio 3 dalyje nurodytoms atitinkamoms šalims ir kitų valstybių narių įstaigoms ir suinteresuotoms šalims. [92 pakeit.]

Komisija įgyvendinimo deleguotaisiais aktais nustato avarijų ir riktų tyrimo ataskaitų turinį, kuris apima santrauką, tiesioginius faktus apie įvykį, tyrimo faktų aprašymą ir apklausas, analizę ir išvadas . Tie įgyvendinimo deleguotieji aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje 26 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [93 pakeit.]

3.   Kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. tyrimo įstaiga paskelbia metinę ataskaitą apie praėjusiais metais atliktus tyrimus, išleistas saugos rekomendacijas ir veiksmus, kurių buvo imtasi vadovaujantis anksčiau išleistomis rekomendacijomis.

24 straipsnis

Agentūrai siunčiama informacija

1.   Per savaitę po sprendimo pradėti tyrimą tyrimo įstaiga apie tai praneša agentūrai. Pranešime nurodoma įvykio data, laikas ir vieta bei jo rūšis ir pasekmės, susijusios su mirties atvejais, sužalojimais ir materialine žala.

2.   Tyrimo įstaiga agentūrai nusiunčia 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos galutinės ataskaitos ir 23 straipsnio 3 dalyje nurodytos metinės ataskaitos kopiją.

2a.   Agentūra sukuria ir valdo centralizuotą duomenų bazę, kurioje laikoma visa pateikta su riktais ir avarijomis susijusi informacija. Ta duomenų bazė sukuriama ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. [94 pakeit.]

25 straipsnis

Saugos rekomendacijos

1.   Tyrimo įstaigos išleista saugos rekomendacija nėra pagrindas apkaltinti ar nustatyti atsakomybę dėl avarijos arba rikto.

2.   Rekomendacijos yra skirtos agentūrai, nacionalinei saugos institucijai ir, kai tai būtina dėl rekomendacijos pobūdžio, kitoms valstybės narės įstaigoms ar institucijoms arba kitoms valstybėms narėms. Valstybės narės ir jų nacionalinės saugos institucijos imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad į tyrimo įstaigų išleistas rekomendacijas būtų tinkamai atsižvelgta ir tam tikrais atvejais imtasi veiksmų.

3.   Nacionalinė saugos institucija ir kitos institucijos ar įstaigos arba tam tikrais atvejais kitos valstybės narės, kurioms rekomendacijos buvo skirtos, bent kartą per metus tyrimo įstaigai parengia atsakomąją ataskaitą apie priemones, kurių pagal rekomendacijas buvo imtasi ar yra planuojama imtis.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   5 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 7 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje nurodyti į galiojimai priimti 5 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo dienos] . Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [95 pakeit.]

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 5 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.   Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.   Pagal 5 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

27 straipsnis

Komiteto darbo tvarka

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

28 straipsnis

Ataskaita ir tolesni  Sąjungos veiksmai

Remdamasi agentūros pateikta svarbia informacija Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai iki ... (21) , o vėliau kas penkerius trejus metus pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. [96 pakeit.]

Kai būtina, prie ataskaitos pridedami siūlymai dėl tolesnių  Sąjungos veiksmų.

29 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudų, taikomų pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas vadovaujantis šia direktyva, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos, nediskriminuojamos ir atgrasomos.

Apie tas taisykles valstybės narės praneša Komisijai iki  32 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos ir nedelsdamos praneša apie bet kokius vėlesnius jas paveikiančius pakeitimus.

30 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Direktyvos 2004/49/EB III ir V priedai taikomi iki įgyvendinimo aktų, nurodytų šios direktyvos 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 9 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 7 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje, taikymo pradžios.

Iki ...(22) nacionalinės saugos institucijos gali ir toliau išduoda išduoti saugos sertifikatus vadovaudamosi Direktyvos 2004/49/EB nuostatomis, nedarant poveikio 10 straipsnio 2a daliai . Tokie saugos sertifikatai galioja iki juose nurodytos galiojimo pabaigos datos.

Per papildomą trejų metų laikotarpį pasibaigus 32 straipsnyje nustatytam vienerių metų perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpiui, pareiškėjai gali pasirinkti, ar teikti paraiškas agentūrai, arba nacionalinei saugos institucijai. Tuo laikotarpiu nacionalinės saugos institucijos gali ir toliau išduoti saugos sertifikatus pagal Direktyvą 2004/49/EB. [97 pakeit.]

31 straipsnis

Agentūros rekomendacijos ir nuomonės

Šios direktyvos taikymo tikslais agentūra teikia rekomendacijas ir nuomones pagal Reglamento … [Geležinkelio agentūros reglamentas] 15 straipsnį. Šios rekomendacijos ir nuomonės bus pagrindas taikyti pagal šią direktyvą priimtą Sąjungos priemonę.

32 straipsnis

Perkėlimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 2, 3, 4, 8, 10, 16, 18, 20 straipsnių ir I priedo šios direktyvos nuostatų būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo ...(23) . Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. [98 pakeit.]

2.   Valstybės narės, priimdamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Į jas taip pat įtraukiamas teiginys, kad jau galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose esančios nuorodos į direktyvas, kurios panaikinamos šia direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką ir teiginio formuluotę.

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3.   Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę ir ją įgyvendinti netaikoma Kipro Respublikai ir Maltos Respublikai, kol jų teritorijose nėra geležinkelių sistemos.

Tačiau viešajam arba privačiam subjektui pateikus oficialią paraišką tiesti geležinkelio liniją, kuria naudosis viena arba daugiau geležinkelio įmonių, šios valstybės narės per metus nuo paraiškos gavimo priima šios direktyvos įgyvendinimo teisės aktus.

33 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2004/49/EB, iš dalies pakeista direktyvomis, išvardytomis II priedo A dalyje, panaikinama nuo ...(24) , nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams dėl II priedo B dalyje išvardytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų ir taikymo. [99 pakeit.]

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

34 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

10 ir 11 straipsniai taikomi nuo ...(25) , nedarant poveikio 30 straipsnyje nustatytoms pereinamojo laikotarpio nuostatoms . [100 pakeit.]

35 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu 

Pirmininkas Pirmininkas 

I PRIEDAS

BENDRIEJI SAUGOS RODIKLIAI

Nacionalinės saugos institucijos kasmet turi pranešti apie bendruosius saugos rodiklius.

Jeigu po ataskaitos pateikimo nustatoma naujų faktų arba klaidų, atsiradus pirmai patogiai galimybei ir ne vėliau kaip kitų metų metinėje ataskaitoje nacionalinė saugos institucija turi papildyti arba pataisyti konkrečių metų rodiklius.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 91/2003 (26) 1 punkte išvardytiems avarijų rodikliams taikomas tiek, kiek informacija yra prieinama.

1.   Avarijų rodikliai

1.1.   Visas ir sąlyginis (tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams) didelių avarijų skaičius, suskirstytas pagal šias  avarijos rūšis:

i)   traukinių susidūrimas su geležinkelių transporto priemonėmis ,

ii)   traukinių susidūrimas su kliūtimi gabarito ribose,

iii)   traukinių  nuriedėjimas nuo bėgių,

iv)   avarijos geležinkelio pervažose, įskaitant avarijas, į kurias pateko geležinkelio pervažose esantys pėstieji,

v)   su judančiais riedmenimis susijusios avarijos, per kurias nukentėjo žmonės, išskyrus savižudybes,

vi)   gaisrai geležinkelio riedmenyse,

vii)   kita.

Apie kiekvieną didelę avariją  turi būti atsiskaitoma pagal pirminės avarijos rūšį, net jeigu antrinės avarijos pasekmės yra skaudesnės, pavyzdžiui, gaisras, kilęs traukiniui nuriedėjus nuo bėgių.

1.2.   Visas ir sąlyginis (tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams) sunkiai sužalotų ir žuvusių asmenų pagal avarijų rūšis skaičius, suskirstytas į šias kategorijas:

i)   keleivis (taip pat ir skaičius, tenkantis visam keleivio nuvažiuotų kilometrų skaičiui ir keleivinio traukinio nuvažiuotų kilometrų skaičiui),

(ii)   darbuotojas , įskaitant rangovų personalą,

iii)   geležinkelio pervažų naudotojai,

iv)   pažeidėjai ,

v)   kiti kita .

2.   Pavojingų krovinių rodikliai

Visas ir sąlyginis (tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams) avarijų ir riktų , susijusių su pavojingų krovinių vežimu, skaičius, suskirstytas į šias kategorijas: [101 pakeit.]

i)   avarijos, susijusios su bent viena pavojingus krovinius vežančia geležinkelių transporto priemone , kaip apibrėžta priedėlyje,

ii)   avarijų, per kurias pavojingi kroviniai pateko į aplinką, skaičius.

3.   Savižudybių rodikliai

Visas ir sąlyginis (tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams) savižudybių skaičius.

4.   Avarijų grėsmės rodikliai

Visas ir sąlyginis (tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams) skaičius:

i)   lūžusių bėgių,

ii)   bėgių kelio šoninių išlinkimų ir bėgių kelio nesutapčių,

iii)   klaidingo signalizavimo atvejų,

iv)   pravažiuotų draudžiamųjų signalų,

v)   eksploatuojamų riedmenų sugadintų ratų .

vi)   eksploatuojamų riedmenų sugadintų ašių.

Apie kiekvieną grėsmę, dėl kurios įvyko arba neįvyko avarijos, turi būti pranešta. Apie grėsmę, dėl kurios įvyko avarija,  turi būti pranešama pagal BSR dėl avarijų grėsmės; apie įvykusias dideles avarijas  turi būti pranešama pagal 1 antraštiniame punkte nurodytą BSR dėl avarijų.

5.   Rodikliai ekonominiam avarijų poveikiui įvertinti

Agentūra apskaičiuoja vieneto išlaidas pagal duomenis, surinktus iki šios direktyvos įsigaliojimo.

6.   Rodikliai, susiję su infrastruktūros technine sauga ir jos diegimu

6.1.   Bėgių kelių, kuriuose veikia automatinė traukinių apsauga (ATP, angl. Automatic Train Protection ), procentinė dalis ir traukinio nuvažiuotų kilometrų naudojant veikiančias ATP sistemas procentinė dalis.

6.2.   Geležinkelio pervažų skaičius (iš viso, tenkantis geležinkelių kelio kilometrui ir tenkantis bėgių kelio kilometrui) pagal šiuos aštuonis geležinkelio pervažų tipus:

a)   aktyviosios geležinkelio pervažos su:

i)   geležinkelio pervažos su automatine naudotojų įspėjimo sistema;

ii)   geležinkelio pervažos su automatine naudotojų apsaugos sistema;

iii)   geležinkelio pervažos su automatine naudotojų apsaugos ir įspėjimo sistema;

iv)   automatine naudotojų apsaugos ir įspėjimo sistema ir centralizuota bėgių apsauga;

v)   geležinkelio pervažos su rankinio valdymo naudotojų įspėjimo sistema;

vi)   geležinkelio pervažos su rankinio valdymo naudotojų apsaugos sistema;

vii)   geležinkelio pervažos su rankinio valdymo naudotojų apsaugos ir įspėjimo sistema;

b)   pasyviosios geležinkelio pervažos.

7.   Saugos valdymo rodikliai

Infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių atlikti vidaus auditai, kaip nurodyta saugos valdymo sistemos dokumentuose. Bendras atliktų auditų skaičius ir reikalaujamų (ir (arba) planuojamų) auditų skaičius procentine išraiška.

8.   Apibrėžimai

Bendrieji BSR ir avarijų ekonominio poveikio vertinimo metodų apibrėžimai pateikti priedėlyje.

Priedėlis

Bendrieji BSR ir avarijų ekonominio poveikio vertinimo metodų apibrėžimai

1.   Avarijų rodikliai

1.1.   Didelė avarija – avarija, į kurią pateko bent viena judanti geležinkelių transporto priemonė ir žuvo ar buvo sunkiai sužeistas bent vienas asmuo arba padaryta didelė žala riedmenims, bėgiams, kitiems įrenginiams ar aplinkai arba ilgam buvo sustabdytas eismas. Ši sąvoka neapima avarijų dirbtuvėse, sandėliuose ir depuose.

1.2.   Didelė žala riedmenims, bėgiams, kitiems įrenginiams ar aplinkai – 150000 EUR arba didesnės vertės žala.

1.3.   Laikoma, kad „eismas sustabdytas ilgam“, jei traukinių eismas pagrindiniu geležinkelių keliu sustabdomas šešioms valandoms arba ilgiau.

1.4.   Traukinys – tai vieno ar daugiau lokomotyvų arba automotrisių traukiama viena ar daugiau geležinkelių transporto priemonių arba viena judanti automotrisė, kuriems suteiktas tam tikras numeris arba nurodyta konkreti paskirtis, riedantys iš pradinės nustatytos vietos į galutinę nustatytą vietą. Vieninis lokomotyvas, pavyzdžiui, lokomotyvas, netraukiantis jokio geležinkelio riedmens, laikomas traukiniu.

1.5.   Traukinių susidūrimai – priekinis, galinis arba šoninis susidūrimas, kai vieno traukinio dalis susiduria su kito traukinio ar geležinkelių transporto priemonės dalimi arba su manevruojamaisiais riedmenimis :

1.6.   Susidūrimas su kliūtimis gabarito ribose – traukinio dalies susidūrimas su objektais, stacionariai įtaisytais arba laikinai esančiais bėgių kelyje arba šalia jo (išskyrus pervažose esančius objektus, kuriuos pametė pervažą kertanti transporto priemonė arba pervažos naudotojas). Ši sąvoka apima ir susidūrimą su kontaktinėmis oro linijomis.

1.7.   Traukinio nuriedėjimas nuo bėgių – įvykis, kai bent vienas traukinio ratas nuvažiuoja nuo bėgių.

1.8.   Avarijos geležinkelio pervažose – geležinkelio pervažoje įvykusios avarijos, į kurias patenka bent viena geležinkelių transporto priemonė ir viena ar daugiau pervažą kertančių transporto priemonių, kiti pervažą kertantys eismo dalyviai (pvz., pėstieji) arba kiti pervažą kertančios transporto priemonės arba pervažos naudotojo pamesti objektai, laikinai esantys bėgių kelyje arba šalia jo.

1.9.   su judančiais riedmenimis susijusios dėl judančių riedmenų kilusios avarijos, per kurias nukentėjo žmonės – avarijos, per kurias vieną ar kelis asmenis partrenkia geležinkelių transporto priemonė arba prie jos pritvirtintas ar nuo jos atitrūkęs objektas. Tokiose avarijose nukentėjusiais asmenimis taip pat laikomi asmenys, kurie iškrenta iš geležinkelių transporto priemonių , ir asmenys, kurie iškrenta arba yra partrenkiami nepritvirtintų objektų kelionės metu transporto priemonių viduje . [102 pakeit.]

1.10.   Gaisrai riedmenyse – tai gaisrai ir sprogimai geležinkelių transporto priemonėse (taip pat kroviniuose), įvykę joms važiuojant iš išvykimo stoties į paskirties vietą, taip pat įvykę stovint išvykimo stotyje, atvykimo stotyje ar tarpinėse stotelėse bei manevruojant.

1.11.   Kitų rūšių  avarija – visos avarijos, išskyrus jau minėtas avarijas (traukinių susidūrimus, traukinio nuriedėjimus nuo bėgių, avarijas geležinkelio pervažose, avarijas dėl judančių riedmenų, per kurias nukentėjo žmonės, ir gaisrus riedmenyse).

1.12.   Keleivis – geležinkeliu keliaujantis asmuo, išskyrus traukinio brigados narius. Renkant statistinius avarijų duomenis įtraukiami ir keleiviai, mėginantys įlipti į judantį traukinį ar išlipti iš jo.

1.13.   Darbuotojas (įskaitant rangovų personalą ir savisamdžius rangovus) – asmenys, kurių profesinės pareigos susijusios su geležinkeliu ir kurie jas vykdo avarijos metu. Darbuotojams priskiriami traukinio brigados nariai ir darbuotojai, kurių veikla susijusi su riedmenų ir infrastruktūros įrenginių tvarkymu.

1.14.   Geležinkelio pervažos naudotojas – asmuo , geležinkelio pervaža kertantis geležinkelių kelią bet kokiomis transporto priemonėmis arba pėsčiomis.

1.15.   Pažeidėjas – draudžiamoje geležinkelio zonoje esantis asmuo, išskyrus geležinkelio pervažų naudotojus.

1.16.   Kiti (trečiosios šalys) – visi asmenys, neapibrėžti kaip „keleiviai“, „darbuotojai, įskaitant rangovų personalą“, „geležinkelio pervažos naudotojas “ arba “ pažeidėjai .

1.17.   Žūtis (žuvęs asmuo) – dėl avarijos iš karto žuvęs arba per 30 dienų miręs asmuo, išskyrus savižudybes.

1.18.   Sužeistas (sunkiai sužeistas asmuo) – sužeistas asmuo, dėl avarijos paguldytas stacionariajam gydymui ilgesniam nei 24 valandų laikotarpiui, išskyrus bandymus nusižudyti.

2.   Pavojingų krovinių rodikliai

2.1.   Avarija, susijusi su pavojingų krovinių vežimu – avarija arba riktas, apie kuriuos reikia pranešti pagal RID(27) /ADR 1.8.5 skirsnį.

2.2.   Pavojingi kroviniai – medžiagos ir gaminiai, kuriuos draudžiama vežti pagal RID arba kuriuos leidžiama vežti tik RID nustatytomis sąlygomis.

3.   Savižudybių rodikliai

3.1.   Savižudybė – tyčinis veiksmas, siekiant save sužeisti, dėl kurio asmuo miršta ir kurį registruoja ir atitinkamai klasifikuoja kompetentinga nacionalinė valdžios institucija.

4.   Avarijų grėsmės rodikliai

4.1.   Lūžęs bėgis – į dvi arba daugiau dalių lūžęs bėgis arba bėgis, nuo kurio atskilus metalo gabalui važiuojamajame paviršiuje susidaro ilgesnis kaip 50 mm ir gilesnis kaip 10 mm plyšys.

4.2.   Bėgių kelio šoninis išlinkimas ir bėgių kelio nesutaptis – bėgių kelio vientisumo ir geometrijos pažeidimai, dėl kurių būtina uždrausti geležinkelių transporto eismą tame bėgių kelyje arba nedelsiant sumažinti leistiną greitį.

4.3.   Klaidingas signalizavimas – (infrastruktūros arba riedmens) signalizacijos sistemos techninis sutrikimas, dėl kurio perduodama ne tokia griežta kaip reikalaujama informacija.

4.4.   Pravažiuotas draudžiamasis signalas (SPAD, angl. Signal Passed at Danger ) – atvejis, kai bet kuri traukinio dalis važiuoja pažeisdama sankcionuoto judėjimo kriterijus.

Nesankcionuotas judėjimas reiškia judėjimą, kai:

pravažiuojamas geležinkelio šviesoforo ar semaforo draudžiamasis signalas, įsakantis sustoti, kai neveikia Automatinės traukinių kontrolės sistema (ATCS, angl. Automatic Train Control System ) arba ATP sistema,

viršijamas saugos užtikrinimo atstumas, numatytas ATCS arba ATP sistemoje,

pravažiuojama vieta, apie kurią buvo nurodyta žodžiu arba raštu taisyklių nustatyta tvarka,

pravažiuojami sustojimo ženklai (išskyrus aklakelių užkardas) arba pravažiuojama nevykdant rankinių signalų nurodymų.

Į atvejus, kai transporto priemonės be prikabintos traukos priemonės arba nevaldomas traukinys pravažiuoja draudžiamąjį signalą, neatsižvelgiama. Į atvejus, kai dėl kokios nors priežasties laiku neužsidegė draudžiamasis signalas, kad vairuotojas galėtų iki signalo sustabdyti traukinį, neatsižvelgiama.

Nacionalinės saugos institucijos gali pateikti duomenis apie kiekvieną iš keturių rodiklių atskirai; jos privalo pateikti bent vieną suvestinį rodiklį, apimantį duomenis apie visus keturis rodiklius.

4.5.   „Sugadintas ratas “ reiškia, kad sugadintos pagrindinės rato dalys ir todėl atsiranda avarijos (traukinio nuriedėjimo nuo bėgių arba susidūrimo) pavojus.

4.6.   „Sugadinta ašis“ reiškia, kad sugadintos pagrindinės ašies dalys ir todėl atsiranda avarijos (traukinio nuriedėjimo nuo bėgių arba susidūrimo) pavojus.

5.   Bendri avarijų ekonominio poveikio vertinimo metodai

Agentūra parengia vieneto išlaidų apskaičiavimo metodiką, naudodama duomenis, surinktus iki šios direktyvos įsigaliojimo.

6.   Rodikliai, susiję su infrastruktūros technine sauga ir jos diegimu

6.1.   Automatinė traukinių apsauga – sistema, kurią taikant kontroliuojamas greitis (įskaitant automatinio sustojimo suveikus signalizacijai funkciją) ir taip užtikrinama, kad būtų tinkamai reaguojama į signalus ir laikomasi greičio apribojimų.

6.2.   Geležinkelio pervaža – infrastruktūros valdytojo įregistruota geležinkelio ir pravažiavimo susikirtimo viename lygyje vieta, kuria gali naudotis viešųjų ar privačiųjų pravažiavimų naudotojai. Geležinkelio pervažoms nepriskiriami pravažiavimai tarp stoties platformų ir tik darbuotojams skirti pravažiavimai tarp bėgių kelių.

6.3.   Pravažiavimas – viešasis ar privatusis kelias, gatvė ar greitkelis, įskaitant pėsčiųjų ir dviračių takus, arba kitas žmonėms, gyvuliams, transporto priemonėms arba technikai skirtas kelias.

6.4.   Aktyvioji geležinkelio pervaža – geležinkelio pervaža, kurios naudotojai apsaugomi nuo artėjančio traukinio arba įspėjami apie jį įjungiant įtaisus, kai kirsti pervažą yra nesaugu.

Apsauga užtikrinama naudojant šiuos fizinius įtaisus:

pusės kelio užtvarus arba viso kelio užtvarus,

vartus.

Įspėjama naudojant geležinkelio pervažose įrengtą stacionarią įrangą:

regimuosius įtaisus: šviesoforus,

girdimuosius įtaisus: varpelius, ragelius, sirenas ir pan.,

fizinius įtaisus, pvz., vibraciją sukeliančius greičio ribojimo kalnelius.

Aktyviosios geležinkelio pervažos skirstomos į tokias kategorijas:

1.   Geležinkelio pervaža su automatine pervažos naudotojų apsaugos ir (arba) įspėjimo sistema – geležinkelio pervaža, kurioje apsaugos ir (arba) įspėjimo įtaisai įjungiami artėjant traukiniui arba kurioje naudojama centralizuota bėgių apsauga .

Šios geležinkelio pervažos skirstomos į tokias kategorijas:

i)   geležinkelio pervažos su automatine naudotojų įspėjimo sistema;

ii)   geležinkelio pervažos su automatine naudotojų apsaugos sistema;

iii)   geležinkelio pervažos su automatine naudotojų apsaugos ir įspėjimo sistema;

iv)   geležinkelio pervažos su automatine naudotojų apsaugos ir įspėjimo sistema ir bėgių apsauga.

centralizuota bėgių apsauga – signalas arba kitokia traukinių apsaugos sistema, kuri leidžia traukiniui važiuoti tik tuo atveju, jei geležinkelio pervažos naudotojai yra apsaugoti ir geležinkelio pervažoje nėra kliūčių; šiuo tikslu naudojamos priežiūros ir (arba) kliūčių aptikimo priemonės.

2.   Geležinkelio pervaža su rankine naudotojų apsaugos ir (arba) įspėjimo sistema – geležinkelio pervaža, kurioje apsaugos ir (arba) įspėjimo įtaisus įjungia geležinkelių darbuotojas rankiniu būdu ir kurioje nėra centralizuotos bėgių apsaugos .

Šios geležinkelio pervažos skirstomos į tokias kategorijas:

v)   geležinkelio pervažos su rankinio valdymo naudotojų įspėjimo sistema;

vi)   geležinkelio pervažos su rankinio valdymo naudotojų apsaugos sistema;

vii)   geležinkelio pervažos su rankinio valdymo naudotojų apsaugos ir įspėjimo sistema.

6.5.   Pasyvioji geležinkelio pervaža – geležinkelio pervaža, kurioje neveikia jokia įspėjimo ir (arba) apsaugos sistema, įjungiama, kai pervažą kirsti nesaugu.

7.   Saugos valdymo rodikliai

7.1.   Auditas – sistemingas, nepriklausomas, dokumentais grindžiamas procesas, kurio paskirtis – gauti auditui būtinų duomenų ir objektyviai juos įvertinti siekiant nustatyti atitikties audito kriterijams mastą.

8.   Matavimo vienetų apibrėžimai

8.1.   Traukinio nuvažiuotas kilometras – matavimo vienetas, atitinkantis vieną traukinio nuvažiuotą kilometrą. Naudojamas atstumas yra iš tikrųjų nuvažiuotas atstumas, jei žinomas; priešingu atveju  turi būti naudojamas tipinis tinklo atstumas nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos.  Turi būti atsižvelgiama tik į atsiskaitančiosios šalies teritorija nuvažiuotą atstumą.

8.2.   Keleivio nuvažiuotas kilometras – matavimo vienetas, atitinkantis vieno keleivio vežimą geležinkeliu vieną kilometrą.  Turi būti atsižvelgiama tik į atsiskaitančiosios šalies teritorija nuvažiuotą atstumą.

8.3.   Geležinkelių kelio kilometras – tai valstybių narių geležinkelio tinklo, kurio aprėptis nustatyta 2 straipsnyje, ilgis kilometrais. Jeigu geležinkelis yra daugiakelis, turi būti skaičiuojamas tik atstumas nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos.

8.4.   Kilometrais išreikštas bėgių kelių ilgis – kilometrais išmatuotas valstybių narių geležinkelių tinklo, kurio aprėptis nustatyta 2 straipsnyje, ilgis. Jį matuojant įskaičiuojamas kiekvienas daugiakelio geležinkelio bėgių kelias.

II PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva su išvardytais jos pakeitimais

(nurodyta 32 straipsnyje)

Direktyva 2004/49/EB

(OL L 164, 2004 4 30, p. 44)

Direktyva 2008/57/EB

(OL L 191, 2008 7 18, p. 1)

Direktyva 2008/110/EB

(OL L 345, 2008 12 23, p. 62)

Komisijos direktyva 2009/149/EB

(OL L 313, 2009 11 28, p. 65)

Klaidų ištaisymas 2004/49/EB

(OL L 220, 2004 6 21, p. 16)

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinius teisės aktus terminai

(nurodyti 32 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

2004/49/EB

2006 m. balandžio 30 d.

2008/57/EB

2010 m. liepos 19 d.

2008/110/EB

2010 m. gruodžio 24 d.

2009/149/EB

2010 m. birželio 18 d.

III PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 2004/49/EB

Ši direktyva

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

9 straipsnis

10 straipsnis

10 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnis

12 straipsnis

11 straipsnis

13 straipsnis

13 straipsnis

14a straipsnio 1–7 dalys

14 straipsnis

14a straipsnio 8 dalis

15 straipsnis

15 straipsnis

--

16 straipsnis

16 straipsnis

17 straipsnis

17 straipsnis

18 straipsnis

18 straipsnis

19 straipsnis

19 straipsnis

20 straipsnis

20 straipsnis

21 straipsnis

21 straipsnis

22 straipsnis

22 straipsnis

23 straipsnis

23 straipsnis

24 straipsnis

24 straipsnis

25 straipsnis

25 straipsnis

26 straipsnis

--

--

26 straipsnis

27 straipsnis

27 straipsnis

28 straipsnis

--

29 straipsnis

--

30 straipsnis

--

31 straipsnis

28 straipsnis

32 straipsnis

29 straipsnis

--

30 straipsnis

--

31 straipsnis

33 straipsnis

32 straipsnis

--

33 straipsnis

34 straipsnis

34 straipsnis

35 straipsnis

35 straipsnis

I priedas

I priedas

II priedas

--

III priedas

--

IV priedas

--

V priedas

--

--

II priedas

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(2) OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.
(4)OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(5)OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(6) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(7)2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL L 164, 2004 4 30, p. 44).
(8) 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/49/EB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu geležinkeliais, suderinimo (OL L 235, 1996 9 17, p. 25).
(9) 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).
(10)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(11)2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė ( OL L 343, 2012 12 14, p. 32) .OL L 75, 2001 3 15, p. 29 .
(12)2012 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1078/2012 dėl bendrojo stebėsenos saugos būdo, kurį, gavę saugos sertifikatą arba saugos įgaliojimus, taiko geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, taip pat už techninę priežiūrą atsakingi subjektai (OL L 320, 2012 11 17, p. 8).
(13) 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL L 204, 1998 7 21, p. 37).
(14)2009 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 352/2009 dėl bendrojo saugos būdo, susijusio su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB 6 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta pavojaus analize ir įvertinimu, priėmimo (OL L 108, 2009 4 29, p. 4).
(15)1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (OL L 143, 1995 6 27, p. 70).
(16)2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo (OL L 315, 2007 12 3, p. 51).
(17)2011 m. gegužės 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 445/2011 dėl subjektų, atsakingų už prekinių vagonų priežiūrą, sertifikavimo sistemos, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 653/2007 (OL L 122, 2011 5 11, p. 22).
(18)2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1158/2010 dėl bendrojo saugos būdo, skirto įvertinti, kaip laikomasi reikalavimų geležinkelių saugos sertifikatui gauti (OL L 326, 2010 12 10, p.11).
(19)2012 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1077/2012 dėl priežiūros, kurią, išdavusios saugos sertifikatą arba saugos įgaliojimus, vykdo nacionalinės saugos institucijos, bendrojo saugos būdo (OL L 320, 2012 11 17, p. 3).
(20) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).
(21) Treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(22) Ketveri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos
(23) Vieneri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(24) Ketveri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(25) Ketveri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(26)2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 91/2003 dėl geležinkelių transporto statistikos (OL L 14, 2003 1 21, p. 1).
(27)Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (angl. Regulations concerning the International Carriage of Dangerous Goods by Rail , RID), patvirtintos pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).


Europos geležinkelio agentūra ***I
PDF 766k   DOC 408k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 (COM(2013)0027 – C7-0029/2013 – 2013/0014(COD) ) (Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
P7_TA(2014)0151 A7-0016/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0027 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0029/2013 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1) ,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2) ,

–   atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo, Rumunijos Senato ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A7‑0016/2014 ),

1.   priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.   prašo, kad Komisija pateiktų finansinę pažymą, kurioje būtų visapusiškai atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos teisėkūros susitarimo dėl visų Ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio teisės aktų siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti Europos geležinkelių agentūros ir galbūt Komisijos tarnybų biudžeto ir darbuotojų poreikiai, rezultatą;

3.   pabrėžia, kad bet koks teisėkūros institucijos sprendimas dėl reglamento projekto nedaro poveikio biudžeto valdymo institucijos sprendimams vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą;

4.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. vasario 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti (ES) Nr. .../2014 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004
(Tekstas svarbus EEE)

P7_TC1-COD(2013)014


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3) ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4) ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5) ,

kadangi:

(1)   norint palaipsniui sukurti sienų nevaržomą Europos geležinkelių erdvę, reikia, kad Sąjunga imtųsi veiksmų geležinkeliams taikomų techninių taisyklių srityje ir atsižvelgtų į glaudžiai tarpusavyje susijusius techninius (sąveikos) ir saugos aspektus, kurių kiekvienas turi būti labiau suderintas Sąjungos lygmeniu. Per pastaruosius du dešimtmečius buvo priimti atitinkami geležinkelio srities teisės aktai, ypač trys geležinkelių dokumentų rinkiniai; tarp jų aktualiausi yra Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB(6) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB(7) ;

(2)   kad būtų galima tuo pačiu metu siekti ir geležinkelio saugos, ir sąveikos tikslų, reikia atlikti didelį techninį darbą, kuriam turi vadovauti specializuota įstaiga. Todėl 2004 m., remiantis esama institucine sistema ir atsižvelgiant į įgaliojimų pusiausvyrą Sąjungoje, reikėjo pagal antrąjį geležinkelių dokumentų rinkinį įsteigti europinę agentūrą, kuri atsakytų už geležinkelių saugą ir sąveiką (toliau — agentūra);

(3)   Europos geležinkelio agentūra pirmiausia įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 881/2004, siekiant skatinti sienų nevaržomos Europos geležinkelių erdvės kūrimą ir padėti atgaivinti geležinkelio sektorių stiprinant jo pagrindinius privalumus saugos aspektu. Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 turi būti pakeistas nauju teisės aktu, nes agentūros užduotys ir vidaus darbo organizavimas smarkiai keičiami turi būti iš esmės pakeisti ; [1 pakeit.]

(4)   ketvirtajame geležinkelių dokumentų rinkinyje siūloma svarbių pakeitimų, kuriais būtų patobulintas bendros Europos geležinkelių erdvės veikimas nauja redakcija išdėstant Direktyvą 2004/49/EB ir Direktyvą 2008/57/EB, kurios abi tiesiogiai susijusios su agentūros užduotimis. Tose direktyvose ir šiame reglamente pirmiausia numatoma atlikti užduotis, susijusias su transporto priemonių leidimų ir saugos sertifikatų, visų pirma dėl tarptautinio eismo, išdavimu Sąjungos lygmeniu. Dėl to turėtų sustiprėti agentūros vaidmuo; [2 pakeit.]

(5)   agentūra turėtų padėti sukurti sienų nevaržomą bendrą Europos geležinkelių erdvę ir užtikrinti sklandų jos veikimą bei aukštą saugos lygį, o drauge pagerinti geležinkelio sektoriaus konkurencinę padėtį. Tai turėtų būti pasiekta padedant įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus techniniais klausimais, didinant geležinkelio sistemų sąveikos lygį ir plėtojant bendrą požiūrį į saugą Europos geležinkelio sistemoje. Agentūra taip pat turėtų veikti kaip europinė įstaiga, atsakinga už leidimų pateikti rinkai geležinkelio transporto priemones ir transporto priemonių tipus išdavimą Sąjungos lygmeniu , už saugos sertifikatų geležinkelio įmonėms išdavimą ir už leidimų pradėti eksploatuoti Sąjungoje esančius arba naudojamus kelio kontrolės Europos geležinkelių eismo valdymo ir signalizavimo sistemos (ERTMS) posistemius išdavimą. Be to, ji turėtų vykdyti nacionalinių geležinkelio taisyklių ir nacionalinių institucijų, veikiančių geležinkelių sąveikos ir saugos srityse, veiklos rezultatų stebėseną; [3 pakeit.]

(6)   siekdama tų tikslų, agentūra turėtų visapusiškai atsižvelgti į Sąjungos plėtros procesą, į konkrečius apribojimus, susijusius su geležinkelio jungtimis su trečiosiomis šalimis, ir į konkrečią geležinkelių tinklų, kurių vėžės nestandartinės, padėtį, ypač tuo atveju, jei valstybės narės yra sklandžiai integruotos į šiuos tikslus drauge su trečiosiomis šalimis, tačiau atskirtos nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo . Ji taip pat . Agentūra turėtų būti visiškai atsakinga už jai pavestų funkcijų ir paskirtų įgaliojimų vykdymą siekti palengvinti abipusiškumo principo taikymą trečiųjų šalių patekimo į Sąjungos rinką ir Sąjungos įmonių patekimo į trečiųjų šalių rinkas atžvilgiu ; [4 pakeit.]

(6a)   agentūra turėtų būti visiškai atsakinga už jai pavestų funkcijų ir paskirtų įgaliojimų vykdymą. Nacionalinės saugos institucijos turėtų būti visiškai atsakingos už savo priimtus sprendimus; [5 pakeit.]

(7)   vykdydama savo užduotis, ypač tas, kurios susijusios su rekomendacijų rengimu, agentūra turėtų kuo labiau atsižvelgti į geležinkelio srities išorės ekspertų nuomonę. Dauguma tų ekspertų turėtų būti geležinkelio sektoriaus nacionalinių saugos institucijų profesionalai ir kitų atitinkamų nacionalinių institucijų ekspertai, taip pat ir geležinkelio sektoriaus profesionalai, įskaitant atstovaujamuosius organus ir nepriklausomas notifikuotąsias atitikties vertinimo įstaigas atstovai . Iš jų turėtų būti sudaromos kompetentingos ir reprezentatyvios agentūros darbo grupės. Agentūra turėtų atsižvelgti į būtinybę užtikrinti rizikos ir naudos pusiausvyrą, ypač tai taikytina kalbant apie, viena vertus, interesų konfliktų valdymą ir, antra vertus, tikslą gauti kuo geresnę ekspertų nuomonę ; [6 pakeit.]

(8)   siekdama padėti suvokti ekonominį poveikį geležinkelio sektoriui ir jo įtaką visuomenei, sudaryti sąlygas kitiems priimti informacija pagrįstus sprendimus, veiksmingiau nustatyti darbo prioritetus ir skirstyti savo išteklius agentūra turėtų toliau stiprinti pastangas vykdyti poveikio vertinimo veiklą;

(9)   agentūra turėtų teikti nepriklausomą ir objektyvią techninę paramą, labiausiai Komisijai. Direktyva …. [Geležinkelių sąveikos direktyva] yra techninių sąveikos specifikacijų (TSS) rengimo ir persvarstymo pagrindas, o Direktyva …. [Geležinkelių saugos direktyva] yra bendrųjų saugos būdų (BSB) ir bendrųjų saugos rodiklių (BSR) rengimo ir persvarstymo pagrindas. Kad būtų užtikrintas šio darbo tęstinumas ir per tam tikrą laiką parengtos TSS, BSB ir BSR, reikia nuolat veikiančios techninės sistemos ir jai priskirto specializuotos įstaigos personalo. Tuo tikslu agentūrai turėtų būti pavesta teikti Komisijai rekomendacijas dėl TSS, BSB ir BSR rengimo ir persvarstymo. Nacionalinėms saugos organizacijoms ir reguliavimo įstaigoms taip pat reikėtų suteikti teisę prašyti agentūros pateikti nepriklausomą techninę nuomonę;

(10)   teikdamos saugos sertifikatų paraišką kompetentingoms nacionalinėms institucijoms geležinkelio įmonės susidurdavo su įvairiomis problemomis – nuo procedūrų vilkinimo ir pernelyg didelių išlaidų iki nesąžiningo santykio, ypač su naujais rinkos dalyviais. Vienoje valstybėje narėje išduoti sertifikatai nebuvo be sąlygų pripažįstami kitose valstybėse narėse ir tai darė žalą bendrai Europos geležinkelių erdvei. Siekiant, kad saugos sertifikatų išdavimo geležinkelio įmonėms procedūros taptų efektyvesnės ir nešališkesnės, iš esmės būtina siekti, kad visoje Sąjungoje nurodytose naudojimo srityse galiotų bendras saugos sertifikatas, kurį išduotų agentūra. Tai numatyta persvarstytoje Direktyvoje ... [Geležinkelių saugos direktyva]; [7 pakeit.]

(11)   šiuo metu Direktyvoje 2008/57/EB numatyta, kad leidimas eksploatuoti geležinkelio transporto priemones išduodamas atskirai kiekvienoje valstybėje, išskyrus išimtinius atvejus. 2011 m. Komisijos įsteigta Transporto priemonių leidimų darbo grupė apsvarstė keletą atvejų, kai gamintojai ir geležinkelio įmonės nukentėjo nuo pernelyg ilgo ir brangaus leidimų išdavimo proceso ir pasiūlė keletą patobulinimų. Keletas problemų kilo dėl dabartinio sudėtingo transporto priemonių leidimų išdavimo proceso, todėl jį reikėtų supaprastinti. Kiekvienai geležinkelio transporto priemonei turi būti išduodamas tik vienas leidimas ir tą leidimą pateikti transporto priemones ir transporto priemonių tipus rinkai turėtų išduoti agentūra. Tai sektoriui atneštų apčiuopiamos naudos, nes sumažėtų procedūros sąnaudos ir trukmė, galimo diskriminavimo rizika, ypač naujoms bendrovėms, kurios nori įžengti į geležinkelių rinką. Tai numatyta persvarstytoje Direktyvoje ... [Geležinkelių sąveikos direktyva];

(11a)   atviroje Europos geležinkelių rinkoje, kurioje gausėja tarptautinių operacijų, labai svarbu laikytis vairavimo ir poilsio laiko reikalavimų siekiant geležinkelių saugos ir sąžiningos konkurencijos, todėl šių reikalavimų laikymasis turėtų būti kontroliuojamas ir užtikrinamas jų vykdymas. Nacionalinės saugos institucijos turėtų kontroliuoti vairavimo ir poilsio laiką, įskaitant tarptautinių operacijų atveju; [8 pakeit.]

(11b)   transporto priemonėje esantis personalas atlieka geležinkelių sistemos veiklos vykdymo saugos užduotis ir yra atsakingas už traukinių keleivių komfortą ir saugą. Agentūra turėtų nustatyti į lokomotyvų mašinistų sertifikavimą panašų sertifikavimą, siekiant užtikrinti aukštą kvalifikaciją ir kompetenciją, pripažinti šios profesinės grupės svarbą teikiant saugias geležinkelių paslaugas, taip pat palengvinti darbuotojų judumą; [9 pakeit.]

(12)   siekiant toliau plėtoti bendrą Europos geležinkelių erdvę, ypač tai, kas susiję su tinkamos informacijos teikimu krovinių vežimo paslaugų naudotojams ir keleiviams, ir atsižvelgiant į dabartinį agentūros vaidmenį, būtina agentūrai suteikti svaresnį balsą telematikos priemonių klausimu lanksčioje sistemoje, kuria užtikrinama sąveika ir kartu sudaromos sąlygos inovacinėms komercinėms strategijoms vykdyti . Tai užtikrintų nuoseklią tų priemonių plėtrą ir jų spartų diegimą; [10 pakeit.]

(13)   atsižvelgiant į Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) svarbą sklandžiai bendros Europos geležinkelių erdvės bei jos saugos plėtotei ir į tai, kad iki šiol ERTMS buvo plėtojama išskaidytai ir diegiama nesėkmingai , būtina sustiprinti bendrą plėtojimo koordinavimą Sąjungos lygmeniu. Šiuo metu rimtai kliudoma pasiekti tikslą sukurti traukinių kontrolės ir signalizavimo sistemų sąveiką ir derinimą visoje Sąjungoje, nes yra daugybė skirtingų nacionalinių ERTMS versijų. [11 pakeit.]

Todėl, siekiant užtikrinti nuoseklų ERTMS plėtojimą ir padėti užtikrinti, kad ERTMS įranga atitiktų galiojančias specifikacijas, taip pat siekiant užtikrinti, kad su ERTMS susijusios Europos mokslinių tyrimų programos būtų derinamos su ERTMS techninių specifikacijų plėtra, agentūrai, kaip kompetentingiausiai Sąjungos įstaigai, reikėtų skirti svarbesnį vaidmenį šioje srityje. Be to, norint, kad leidimų eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius išdavimo procedūros taptų efektyvesnės ir nešališkesnės, ypač svarbu siekti, kad visoje Sąjungoje būtų išduodamas vienintelis leidimas ir jį išduotų agentūra. Tai numatyta persvarstytoje Direktyvoje ... [Geležinkelių sąveikos direktyva].

(13a)   pastaraisiais metais įvykusios kelios avarijos krovinių vežimo geležinkeliais sektoriuje rodo, kad reikia tobulinti prekinių vagonų techninės priežiūros taisykles Sąjungos lygmeniu. Agentūra turėtų tęsti darbą, susijusį su suderintais privalomais reikalavimais dėl reguliarios priežiūros laikotarpių; [12 pakeit.]

(14)   kompetentingos nacionalinės institucijos už transporto priemonių leidimų ir saugos sertifikatų išdavimą paprastai ima mokestį. Perdavus kompetenciją į Sąjungos lygmenį, agentūrai turėtų būti suteikta teisė imti mokestį iš subjektų, pateikusių paraišką išduoti ankstesnėse konstatuojamose dalyse paminėtus sertifikatus ir leidimus. Tų mokesčių dydis turėtų prilygti dabartiniam Sąjungose vidurkiui ar būti už jį mažesnis skirtis pagal sertifikate ar leidime nurodytą veiklos apimtį ir naudojimo sritį ; tas dydis turėtų būti nustatomas deleguotuoju aktu, kurį turi priimti Komisija. Etatų plano pareigybės, finansuojamos iš minėtų mokesčių, neturėtų būti mažinamos atsižvelgiant į visų Sąjungos institucijų ir įstaigų darbuotojų mažinimo planus ; [13 pakeit.]

(14a)   tuo deleguotuoju aktu turėtų būti užtikrinama, kad mokesčių dydis neviršytų atitinkamų sertifikatų ar leidimų išdavimo procedūrų išlaidų; [14 pakeit.]

(15)   bendras tikslas – valstybių narių funkcijas ir užduotis perduoti agentūrai efektyviai, nesumažinant dabartinio aukšto saugos lygio. Agentūra turėtų turėti pakankamai išteklių savo naujoms užduotims vykdyti, o tų išteklių paskyrimo laikas turėtų būti pagrįstas aiškiai nustatytais poreikiais. Atsižvelgiant į nacionalinių institucijų, ypač nacionalinių saugos institucijų, technines žinias, agentūrai, kai ji išduoda atitinkamus leidimus ir sertifikatus, turėtų būti leista tinkamai naudotis tomis žiniomis, įskaitant pagal susitarimus . Todėl reikėtų tvirtai skatinti, remti ir palengvinti nacionalinių ekspertų delegavimą į agentūrą; [15 pakeit.]

(16)   Direktyvoje ... [Geležinkelių saugos direktyva] ir Direktyvoje ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] numatyta nacionalines priemones svarstyti saugos, sąveikos ir derėjimo su konkurencijos taisyklėmis aspektais. Jos taip pat riboja valstybių narių galimybę priimti naujas nacionalines taisykles. Esama sistema, kurioje toliau galioja labai daug nacionalinių taisyklių, gali lemti saugos riziką ir konfliktus su Sąjungos taisyklėmis ir kelia nepakankamo skaidrumo ir pridengto užsienio veiklos vykdytojų, ypač mažesnių ir naujų, diskriminavimo grėsmę. Siekiant sukurti sistemą, pagal kurią Sąjungos lygmeniu būtų taikomos išties skaidrios ir nešališkos geležinkelio taisyklės, reikėtų spartinti palaipsnį nacionalinių taisyklių, įskaitant eksploatavimo taisykles, mažinimą. Sąjungos lygmeniu būtina nuomonė, pagrįsta nepriklausomomis ir neutraliomis žiniomis. Tuo tikslu reikėtų sustiprinti agentūros vaidmenį; [16 pakeit.]

(17)   nacionalinių saugos institucijų ir notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų veiklos rezultatai, organizavimas ir sprendimų priėmimo procedūros geležinkelių sąveikos ir saugos srityje labai skiriasi ir dėl to bendros Europos geležinkelių erdvės veikimas tampa mažiau sklandus. Visų pirma, neigiamą poveikį gali patirti mažosios ir vidutinės įmonės, kurios nori patekti į geležinkelių rinką kitoje valstybėje narėje. Todėl siekiant didesnio derėjimo Sąjungos lygmeniu ypač svarbu sustiprinti bendradarbiavimą. Tuo tikslu agentūra, vykdydama auditus ir patikrinimus, turėtų stebėti nacionalines saugos institucijas ir notifikuotąsias atitikties vertinimo įstaigas . Notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų kontrolę turėtų atlikti nacionalinės akreditavimo įstaigos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008 (8) 5 straipsnio 3 dalį. Be to, reikalinga lygiavertė agentūros veiklos rezultatų kontrolė ; [17 pakeit.]

(18)   saugos srityje svarbu užtikrinti didžiausią įmanomą skaidrumą ir veiksmingą informacijos tėkmę. Bendrais rodikliais pagrįsta ir visas sektoriaus šalis aprėpianti veiklos rezultatų analizė yra svarbi ir turėtų būti vykdoma. Statistikos srityje būtinas glaudus bendradarbiavimus su Eurostatu;

(19)   siekiant stebėti pažangą geležinkelių sąveikos ir saugos srityse, agentūrai turėtų būti pavesta kas dvejus metus skelbti atitinkamą ataskaitą. Turėdama techninių žinių šaltinius ir būdama nešališka, agentūra taip pat turėtų padėti Komisijai stebėti Sąjungos geležinkelių saugos ir geležinkelių sąveikos teisės aktų įgyvendinimą;

(20)   turėtų būti stiprinama transeuropinio tinklo sąveika, o vykdomi ir nauji investiciniai projektai, atrinkti Sąjungai finansuoti, turėtų atitikti sąveikos tikslą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB(9) . Agentūra yra institucija, kuri tinkamai padėtų siekti tų tikslų; [18 pakeit.]

(21)   riedmenų techninė priežiūra yra svarbi saugos sistemos dalis. Kadangi nėra techninės priežiūros centrų sertifikavimo sistemos, nesusiformavo tikra europinė bėgių įrangos techninės priežiūros rinka. Todėl sektorius iki šiol patiria daugiau išlaidų ir dalis kelionių vyksta be krovinių. Taigi reikėtų palaipsniui sukurti ir atnaujinti Europos techninės priežiūros centrų sertifikavimo sistemą, o agentūra yra tinkamiausia įstaiga, kuri galėtų siūlyti Komisijai adekvačius sprendimus;

(22)   traukinių mašinistams reikalinga profesinė kvalifikacija yra pagrindinis saugą ir sąveiką Sąjungoje lemiantis veiksnys. Ji taip pat sudaro prielaidas laisvam geležinkelių pramonės darbuotojų judėjimui. Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas, atsižvelgiant į veikiančią socialinio dialogo sistemą. Kad šis aspektas būtų įvertintas Europos mastu, agentūra turėtų teikti techninę pagalbą;

(23)   siekdama skleisti gerąją patirtį, keistis aktualia informacija, kaupti su geležinkeliais susijusius duomenis ir stebėti bendrus geležinkelių sistemos saugos rezultatus, agentūra turėtų organizuoti ir palengvinti nacionalinių saugos institucijų, nacionalinių tyrimo įstaigų ir Europos lygmeniu veikiančių geležinkelių sektoriaus atstovaujamųjų organizacijų bendradarbiavimą;

(24)   siekiant visoms šalims užtikrinti didžiausią įmanomą skaidrumą ir vienodą teisę naudotis atitinkama informacija, dokumentai, kuriais numatoma siekti geležinkelių sąveikos ir saugos, turėtų būti prieinami visuomenei. Tas galioja ir licencijoms, saugos sertifikatams ir kitiems svarbiems geležinkelių dokumentams. Agentūra turėtų užtikrinti efektyvų veiksmingą, patogų naudotis ir lengvai prieinamą šios informacijos mainų ir skelbimo būdą; [19 pakeit.]

(25)   turėdama tokią reputaciją ir užimdama tokią padėtį agentūra turėtų vykdyti svarbią užduotį – skatinti naujoves ir mokslinius tyrimus geležinkelių saugos srityje. Jokia finansinė pagalba, teikiama vykdant agentūros veiklą, neturėtų iškraipyti atitinkamos rinkos;

(26)   siekdama padidinti Sąjungos finansinės paramos efektyvumą, kokybę ir derėjimą su atitinkamomis techninėmis taisyklėmis, agentūra, kaip vienintelis Sąjungos organas, turintis autoritetingą kompetenciją geležinkelio srityje, turėtų aktyviai dalyvauti vertinant geležinkelio projektus, turinčius Europos pridėtinę vertę, glaudžiai bendradarbiaudama su nacionaliniais infrastruktūros valdytojais ; [20 pakeit.]

(27)   geležinkelių sąveikos ir saugos teisės aktai, agentūros priimtos įgyvendinimo gairės ar rekomendacijos kartais suinteresuotosioms šalims gali kelti interpretacijos ar kitų sunkumų. Tinkamas ir vienodas tų aktų supratimas yra išankstinė geležinkelių teisyno veiksmingo įgyvendinimo ir geležinkelių rinkos veikimo sąlyga. Todėl tais klausimais agentūra turėtų aktyviai vykdyti mokomąją ir aiškinamąją veiklą bei ypač daug dėmesio skirti mažosioms ir vidutinėms įmonėms ; [21 pakeit.]

(27a)   agentūra turėtų visapusiškai bendradarbiauti su nacionalinėmis institucijomis ir suteikti kiek galima daugiau pagalbos šioms institucijoms, atliekančioms civilinės ar baudžiamosios veikos tyrimus, kai jie susiję su klausimais, už kuriuos atsakinga agentūra; [22 pakeit.]

(28)   kad agentūra galėtų deramai atlikti savo užduotis, ji turėtų turėti juridinio asmens statusą ir savarankišką biudžetą, kuris būtų daugiausia finansuojamas Sąjungos įnašu ir paraiškų teikėjų mokamais mokesčiais ir rinkliavomis. Sąjungos įnašas turėtų būti vertinamas ir persvarstomas kaskart, kai suteikiami nauji įgaliojimai, kurie nefinansuojami paraiškų teikėjų mokamais mokesčiais ar rinkliavomis. Bet kokie valstybių narių, trečiųjų šalių ar kitų subjektų finansiniai įnašai neturėtų kelti pavojaus agentūros nepriklausomumui ir nešališkumui. Siekiant užtikrinti agentūros savarankiškumą vykdant einamąją veiklą, teikiant išvadas bei rekomendacijas ir priimant sprendimus, agentūra turėtų būti organizuota skaidriai, o vykdomajam direktoriui turėtų būti suteikta visa atsakomybė. Agentūros darbuotojai turėtų būti nepriklausomi; siekiant išsaugoti organizacines žinias ir užtikrinti veiklos tęstinumą, o drauge pasirūpinti būtinais nuolatiniais techninių žinių mainais su geležinkelio sektoriumi, reikėtų, kad deleguotųjų nacionalinių ekspertų ir nuolatinių pareigūnų darbuotojų sutartys būtų pakankamai įvairios – trumpalaikės ir ilgalaikės; [23 pakeit.]

(29)   siekiant veiksmingai užtikrinti agentūros funkcijų įgyvendinimą, valstybės narės ir Komisija turėtų būti atstovaujamos valdančiojoje taryboje, turinčioje reikiamus įgaliojimus, įskaitant biudžeto sudarymo ir metinių bei daugiamečių darbo programų patvirtinimo;

(30)   siekiant užtikrinti valdančiosios tarybos sprendimų skaidrumą, atitinkamų sektorių atstovai turėtų dalyvauti jos posėdžiuose be balso teisės, kurią turėtų tik valdžios institucijų, atskaitingų demokratinės kontrolės institucijoms, atstovai. Sektoriaus atstovus turėtų skirti Komisija, atsižvelgdama į tai, kiek jie Sąjungos lygmeniu atstovauja geležinkelio įmonėms, infrastruktūros valdytojams, geležinkelių pramonei, notifikuotosioms įstaigoms, paskirtosioms įstaigoms, darbuotojų sąjungoms, keleiviams ir visų pirma riboto judumo keleiviams, taip pat krovinių vežimo paslaugų naudotojams; [24 pakeit.]

(31)   siekiant tinkamai rengti valdančiosios tarybos posėdžius ir konsultuoti ją priimamų sprendimų klausimais, turėtų būti sukurta patariamoji vykdomoji valdyba;

(32)   būtina užtikrinti, kad šalys, kurias paveikia agentūros priimami sprendimai, galėtų nepriklausomai ir nešališkai pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis. Turėtų būti sukurtas tinkamas apeliacijos mechanizmas, kad dėl vykdomojo direktoriaus nutarimų būtų galima teikti apeliaciją specializuotai apeliacijų valdybai, kuri veiktų visiškai nepriklausomai nuo Komisijos, agentūros, nacionalinių saugos institucijų ir bet kurių geležinkelio sektoriaus subjektų ir kurios sprendimai savo ruožtu galėtų būti ginčijami Teisingumo Teisme; [25 pakeit.]

(32a)   apeliacinę tarybą konsultuojantys agentūros nariai neturėtų būti anksčiau dalyvavę priimant skundžiamą sprendimą; [26 pakeit.]

(33)   platesnė su agentūros veikla susijusi strateginė perspektyva padėtų veiksmingiau planuoti ir valdyti agentūros išteklius ir pagerintų jos rezultatų kokybę. Todėl valdančioji taryba, tinkamai pasikonsultavusi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, turėtų priimti ir reguliariai atnaujinti daugiametę darbo programą;

(34)   agentūros darbas turėtų būti skaidrus. Europos Parlamentas turėtų ją veiksmingai kontroliuoti ir dėl to Europos Parlamentui turėtų būti suteikta galimybė išklausyti agentūros vykdomąjį direktorių, ir su Europos Parlamentu turėtų būti konsultuojamasi dėl daugiametės ir metinės darbo programos programų . Agentūra taip pat turėtų taikyti atitinkamus Sąjungos teisės aktus dėl visuomenės prieigos prie dokumentų; [27 pakeit.]

(35)   pastaraisiais metais, kai buvo įkurta daugiau decentralizuotų agentūrų, biudžeto valdymo institucija nagrinėjo, kaip pagerinti joms skiriamų Sąjungos lėšų valdymo skaidrumą ir kontrolę, pirmiausia mokesčių įtraukimo į biudžetą, finansinės kontrolės, įgaliojimo patvirtinti biudžeto įvykdymą, įmokų į pensijų sistemą ir vidaus biudžeto procedūros (elgesio kodekso) priemonėmis. Analogiškai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999(10) agentūrai turėtų būti taikomas be apribojimų, ir agentūra turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų(11) ; [28 pakeit.]

(36)   valstybės narės negali pakankamai pasiekti siūlomo veiksmo tikslų – įsteigti specializuotą įstaigą, kuri rengtų bendrus sprendimus geležinkelių saugos ir sąveikos klausimais, nes atliktinas darbas turi būti jungtinis ir todėl šių tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, taigi Sąjunga gali priimti priemones vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiame reglamente nenumatomi veiksmai, kurie nėra būtini siekiant šių tikslų;

(37)   siekiant tinkamai nustatyti mokesčių ir rinkliavų, kurias gali rinkti agentūra, dydį, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti teisės aktus dėl straipsnių, kuriais reglamentuojamas leidimų eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo ERTMS posistemius, leidimų pateikti rinkai transporto priemones ir transporto priemonių tipus ir saugos sertifikatų išdavimas ir atnaujinimas. Turėtų būti taikomas diferencijuotas mokesčių ir rinkliavų dydis, atsižvelgiant į sertifikatuose ar leidimuose nurodytą veiklos apimtį ir naudojimo sritis. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygmeniu. Rinkliavos ir mokesčiai turėtų būti nustatomi skaidriai, sąžiningai ir tolygiai ir jais neturėtų būti sukeliamas pavojus atitinkamų Europos pramonės šakų konkurencingumui; [29 pakeit.]

Ruošdama ir rengdama deleguotuosius teisės aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu laiku ir tinkamai persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(37a)   siekiant tinkamai skatinti geležinkelių atsarginių dalių standartizavimą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl atsarginių dalių standartizavimo. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygmeniu; [30 pakeit.]

(38)   siekiant užtikrinti šio reglamento 21 ir 22 straipsnių dėl nacionalinių taisyklių projektų ir galiojančių taisyklių nagrinėjimo įgyvendinimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(39)   kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento 29, 30, 31 ir 51 straipsnių įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(12) ;

(40)   būtina įgyvendinti tam tikrus principus dėl agentūros valdymo siekiant atitikti jungtinį pareiškimą ir bendrą požiūrį, dėl kurių 2012 m. liepos mėn. sutarė tarpinstitucinė darbo grupė ES decentralizuotų agentūrų klausimais, kurios tikslas – supaprastinti agentūrų veiklą ir padidinti jų rezultatyvumą;

(41)   šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, ypač tų, kurios pripažintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

PRINCIPAI

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu įsteigiama Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (toliau – agentūra).

2.   Šiuo reglamentu nustatoma:

a)   agentūros įsteigimas ir užduotys;

b)   valstybių narių užduotys.

3.   Šis reglamentas taikomas:

a)   Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikai, numatytai Direktyvoje .../../.ES [Geležinkelių sąveikos direktyva];

b)   Sąjungos geležinkelių sistemos saugai, numatytai Direktyvoje .../../.ES [Geležinkelių saugos direktyva];

c)   mašinistų, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB(13) [Traukinių mašinistų direktyva] , sertifikavimui ir viso su sauga susijusio personalo sertifikavimui . [31 pakeit.]

3a.   Agentūros tikslai – užtikrinti aukšto lygio geležinkelių saugą ir padėti baigti kurti bendrą Europos geležinkelių erdvę. Šie tikslai pasiekiami: .

a)   techninėmis priemonėmis padedant įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, kuriais siekiama stiprinti geležinkelių sistemos sąveiką ir plėtoti bendrą požiūrį į Sąjungos geležinkelių sistemos saugą;

b)   ES institucijai, bendradarbiaujančiai su nacionalinėmis saugos institucijomis, atliekant tam tikras funkcijas leidimų pateikti rinkai transporto priemones išdavimo ir saugos sertifikatų išdavimo geležinkelio įmonėms srityje;

c)   derinant nacionalines taisykles ir optimizuojant procedūras;

d)   stebint nacionalinių saugos institucijų, veikiančių geležinkelių saugos ir sąveikos srityje, veiksmus. [32 pakeit.]

2 straipsnis

Juridinis statusas

1.   Agentūra yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.

2.   Kiekvienoje valstybėje narėje agentūra naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tų valstybių narių teisės aktus. Ji gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.

3.   Agentūrai atstovauja jos direktorius

3 straipsnis

Agentūros aktų rūšys

Agentūra gali:

a)   teikti Komisijai rekomendacijas dėl 11, 13, 14, 15, 23, 24, 26, 30, 32, 31, 33 ir 41 straipsnių taikymo;

b)   teikti valstybėms narėms rekomendacijas dėl 21, 22 ir 30 straipsnių taikymo, o nacionalinėms saugos institucijoms – rekomendacijas dėl 29 straipsnio 4 dalies taikymo ; [33 pakeit.]

c)   pagal 9, 21, 22 ir 38 straipsnius teikti nuomones Komisijai, o pagal 9 straipsnį – atitinkamoms valstybių narių institucijoms;

d)   skelbti sprendimus pagal 12, 16, 17 ir 18 straipsnius;

e)   skelbti nuomones, kurios yra tinkamos atitikties priemonės pagal 15 straipsnį;

f)   skelbti techninius dokumentus pagal 15 straipsnį;

g)   skelbti audito ataskaitas pagal 29 ir 30 straipsnius;

h)   pagal 11, 15 ir 24 straipsnius skelbti gaires ir kitus neįpareigojančius dokumentus, kuriais palengvinamas geležinkelių sąveikos ir saugos teisės aktų taikymas.

2 SKYRIUS

DARBO METODAI

4 straipsnis

Darbo grupių steigimas ir sudėtis

1.   Agentūra įsteigia ribotą skaičių darbo grupių siekdama parengti rekomendacijas, visų pirma susijusias su techninės sąveikos specifikacijomis (TSS), bendraisiais saugos rodikliais (BSR) ir bendraisiais saugos būdais (BSB), bendrosiomis saugos gairėmis (BSG), registrais, subjektais, atsakingais už techninę priežiūrą, 15 straipsnyje nurodytais dokumentais ir nuostatomis dėl geležinkelio personalui, kuriam patikėtos svarbiausios su sauga susijusios užduotys, taikomų minimalių kvalifikacijos reikalavimų . [34 pakeit.]

Agentūra gali įsteigti darbo grupes kitais tinkamai pagrįstais atvejais Komisijos prašymu ar savo iniciatyva, pasitarusi su Komisija.

2.   Agentūra į darbo grupes paskiria ekspertus.

Agentūra į darbo grupes paskiria atstovus, kompetentingų nacionalinių institucijų nominuotus į darbo grupes, kuriose jos nori dalyvauti.

Agentūra į darbo grupes paskiria geležinkelio sektoriaus profesionalus iš 3 dalyje numatyto sąrašo. Ji užtikrina, kad būtų tinkamai atstovaujama visoms valstybėms narėms, tiems pramonės sektoriams ir tiems naudotojams, kuriuos galėtų paveikti priemonės, kurias gali pasiūlyti Komisija remdamasi agentūros jai pateiktomis rekomendacijomis. [35 pakeit.]

Jei reikia, agentūra į darbo grupes gali paskirti nepriklausomus ekspertus ir tarptautinių organizacijų atstovus, turinčius toje srityje pripažintą kompetenciją. Į darbo grupes negali būti skiriami agentūros darbuotojai, išskyrus darbo grupių pirmininkus, nes jie yra agentūros atstovai . [36 pakeit.]

3.   Kasmet kiekvienas 34 straipsnyje nurodytas atstovaujamasis organas nusiunčia agentūrai aukščiausią kvalifikaciją turinčių ekspertų, įgaliotų jiems atstovauti kiekvienoje darbo grupėje, sąrašą. [37 pakeit.]

4.   Jeigu tokių darbo grupių numatytas darbas turi tiesioginės įtakos sektoriaus darbuotojų darbo sąlygoms, sveikatai ir saugai, atitinkamose darbo grupėse kaip visateisiai nariai dalyvauja darbuotojų organizacijų  iš visų valstybių narių atstovai. [38 pakeit.]

5.   Agentūra apmoka darbo grupių narių kelionės ir gyvenimo išlaidas pagal valdančiosios tarybos patvirtintas taisykles ir tarifų lenteles.

6.   Darbo grupėms pirmininkauja agentūros atstovas. [39 pakeit.]

7.   Darbo grupių darbas yra skaidrus. Valdančioji taryba nustato darbo grupių darbo tvarkos taisykles.

5 straipsnis

Konsultavimasis su socialiniais partneriais

Jeigu 11, 12, 15 ir 32 straipsniuose numatytas darbas turi tiesioginės įtakos sektoriaus darbuotojų socialinei aplinkai arba darbo sąlygoms, agentūra konsultuojasi su visų valstybių narių socialiniais partneriais sektorių dialogo komitete, įsteigtame pagal Komisijos sprendimą 98/500/EB(14) . [40 pakeit.]

Šios konsultacijos surengiamos prieš agentūrai pateikiant savo rekomendacijas Komisijai. Agentūra deramai atsižvelgia į šias konsultacijas ir turi būti visuomet pasirengusi savo rekomendacijas išaiškinti. Agentūra per du mėnesius nusiunčia sektorių dialogo komiteto pateiktas nuomones Komisijai, o Komisija jas nusiunčia komitetui, nurodytam 75 straipsnyje. [41 pakeit.]

6 straipsnis

Konsultavimasis su krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų naudotojais ir keleiviais

Jeigu 11 ir 15 straipsniuose numatytas darbas turi tiesioginės įtakos krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų naudotojams ir keleiviams, Agentūra konsultuojasi su jiems atstovaujančiomis organizacijomis, įskaitant visų pirma riboto judumo keleivių atstovus . Padedant 75 straipsnyje nurodytam komitetui Komisija sudaro sąrašą organizacijų, su kuriomis reikia konsultuotis. [42 pakeit.]

Šios konsultacijos surengiamos prieš agentūrai pateikiant savo pasiūlymus Komisijai. Agentūra deramai atsižvelgia į šias konsultacijas ir turi būti visuomet pasirengusi išaiškinti savo pasiūlymus. Agentūra per du mėnesius nusiunčia atitinkamų organizacijų pateiktas nuomones Komisijai, o Komisija jas nusiunčia komitetui, nurodytam 75 straipsnyje. [43 pakeit.]

7 straipsnis

Poveikio vertinimas

1.   Agentūra atlieka savo rekomendacijų ir nuomonių poveikio vertinimą. Valdančioji taryba atsižvelgdama į Direktyvos ... [Geležinkelių saugos direktyva] reikalavimus, patvirtina poveikio vertinimo metodiką, kuri grindžiama Komisijos metodika. Agentūra palaiko ryšį su Komisija, kad į atitinkamą darbą Komisijoje būtų tinkamai atsižvelgta. Su kiekviena rekomendacija pateikiamoje ataskaitoje aiškiai nurodomos prielaidos, kuriomis remiamasi atliekant poveikio vertinimą, ir nurodomi naudojami duomenų šaltiniai. [44 pakeit.]

2.   Prieš pradėdama veiklą, kuri įtraukta į darbo programą, agentūra atlieka su ta veikla susijusį ankstyvą poveikio vertinimą, kuriame nustato:

a)   spręstiną klausimą ir galimus sprendimus;

b)   konkrečios veiklos, įskaitant agentūros rekomendacijos ar nuomonės paskelbimą, poreikio mastą;

c)   tikėtiną agentūros įnašą sprendžiant problemą.

Be to, siekiant optimaliai panaudoti agentūros biudžetą ir išteklius, išanalizuojama, kiek kiekviena darbo programos veikla ir projektas efektyvūs atskirai ir kartu su kitomis veiklomis ar projektais.

3.   Agentūra gali atlikti pagal jos rekomendacijas priimtų teisės aktų ex post vertinimą.

4.   Valstybės narės ir atitinkamos suinteresuotosios šalys suteikia agentūrai (jei reikia, šiai paprašius) duomenis, kurių reikia norint atlikti poveikio vertinimą. [45 pakeit.]

8 straipsnis

Tyrimai

Agentūra užsako tyrimus ir juos finansuoja iš savo biudžeto, jei šie tyrimai yra reikalingi jos užduotims įgyvendinti.

9 straipsnis

Nuomonės

1.   Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES (15) 55 straipsnyje nurodytų nacionalinių reguliavimo institucijų prašymu agentūra skelbia nuomones dėl tų institucijų dėmesiui pateiktų su sauga ir sąveika susijusių klausimų aspektų. [46 pakeit.]

2.   Komisijos prašymu agentūra skelbia nuomones dėl bet kurio teisės akto, priimto pagal Direktyvą ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] arba… [Geležinkelių saugos direktyva], pakeitimų, ypač kai pranešama apie kokį nors tariamą trūkumą.

3.   Pirmesnėse dalyse ir kituose šio reglamento straipsniuose numatytas nuomones agentūra pateikia per du mėnesius, nebent būtų susitarta kitaip. Agentūra per du mėnesius paviešina tą nuomonių versiją, iš kurios buvo pašalinta visa komercinė konfidencialaus pobūdžio informacija.

10 straipsnis

Apsilankymai valstybėse narėse

1.   Vykdydama savo užduotis, ypač tas, kurios nurodytos 12, 21, 22, 16, 17, 18, 27, 28, 29, 30, 31, 33 ir 38 straipsniuose, ir laikydamasi valdančiosios tarybos nustatytos politikos agentūra gali rengti apsilankymus valstybėse narėse. [47 pakeit.]

2.   Agentūra informuoja atitinkamą valstybę narę apie planuojamą apsilankymą, praneša paskirtų agentūros pareigūnų asmenvardžius ir apsilankymo pradžios datą. Tokiems apsilankymams paskirti pareigūnai vyksta į juos po to, kai vykdomasis direktorius pateikia sprendimą, kuriame nurodyti jų apsilankymo tikslai.

3.   Nacionalinės valstybių narių valdžios institucijos agentūros personalui sudaro sąlygas dirbti.

4.   Agentūra parengia ataskaitą apie kiekvieną apsilankymą ir išsiunčia ją Komisijai ir atitinkamai valstybei narei.

5.   Pirmesnėmis dalimis nepažeidžiami 29 straipsnio 6 dalyje ir 30 straipsnio 6 dalyje numatyti patikrinimai, kurie vykdomi laikantis tose dalyse aprašytos tvarkos.

3 SKYRIUS

SU GELEŽINKELIŲ SAUGA SUSIJUSIOS UŽDUOTYS

11 straipsnis

Techninė parama. Rekomendacijos dėl geležinkelių saugos

1.   Agentūra teikia Komisijai rekomendacijas dėl bendrųjų saugos būdų (BSB) bendrųjų saugos gairių (BSG) ir bendrųjų saugos rodiklių (BSR), numatytų Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 6 ir 7 straipsniuose. Agentūra taip pat pateikia Komisijai rekomendacijas dėl periodiško BSB ir BSR persvarstymo. [48 pakeit.]

2.   Komisijos prašymu ar savo iniciatyva agentūra pateikia Komisijai rekomendacijas dėl kitų saugos srities priemonių.

3.   Kad būtų lengviau įgyvendinti geležinkelių saugos teisės aktus, Agentūra gali priimti gaires ar kitus neįpareigojančius dokumentus.

12 straipsnis

Saugos sertifikatai

Nepažeisdama Direktyvos ... [Geležinkelių saugos direktyva] 10 straipsnio 2a dalies nuostatų, a gentūra patvirtina bendrus saugos sertifikatus, pratęsia ir sustabdo jų galiojimą, juos pakeičia ar atšaukia pagal Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 10 ir 11 straipsnius. [49 pakeit.]

13 straipsnis

Transporto priemonių priežiūra

1.   Agentūra padeda Komisijai už priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistemos klausimais pagal Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 14 straipsnio 6 dalį.

2.   Agentūra teikia Komisijai rekomendacijas atsižvelgdama į Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 14 straipsnio 7 dalį.

3.   Agentūra analizuoja visas alternatyvias priemones, dėl kurių nuspręsta pagal Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 15 straipsnį šio reglamento 30 straipsnio 2 dalyje numatytoje ataskaitoje.

14 straipsnis

Pavojingų krovinių vežimas geležinkeliais

Agentūra stebi teisės aktų, kuriais reglamentuojamas pavojingų krovinių vežimas geležinkeliais, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/68/EB(16) , raidą ir lygina juos su teisės aktais, kuriais reglamentuojamos geležinkelių sąveika ir sauga, ypač su jų pagrindiniais reikalavimais. Tuo tikslu agentūra padeda Komisijai rekomendacijomis, kurias gali priimti Komisijos prašymu arba savo iniciatyva.

14a straipsnis

Spontaniškas pranešimas apie įvykius

Agentūra sukuria sistemą, pagal kurią galima spontaniškai ir anonimiškai pranešti apie bet kokį įvykį, dėl kurio gali kilti pavojus sistemos saugai. Ji sukuria automatinio informacijos teikimo atsakingiems subjektams mechanizmą. Agentūra taip pat koordinuoja informacijos apie nacionalinių agentūrų pranešimus teikimą, ypač kai šie pranešimai turi poveikį daugiau nei vienos valstybės saugumui. [50 pakeit.]

4 SKYRIUS

SU SĄVEIKA SUSIJUSIOS UŽDUOTYS

15 straipsnis

Techninė parama geležinkelių sąveikos srityje

1.   Agentūra:

a)   teikia Komisijai rekomendacijas dėl TSS ir jų persvarstymo pagal Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 5 straipsnį;

b)   teikia Komisijai rekomendacijas dėl ES patikros deklaracijos ir kartu su ja pateiktinų techninės bylos dokumentų šablonų pagal Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 15 straipsnį;

c)   teikia Komisijai rekomendacijas dėl registrų specifikacijų ir jų persvarstymo pagal Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 43, 44 ir 45 straipsnį;

d)   priima nuomones, kurios yra tinkamos atitikties priemonės dėl TSS trūkumų pagal Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 6 straipsnio 2 dalį, ir jas teikia Komisijai;

e)   teikia Komisijai nuomones dėl valstybių narių prašymų netaikyti TSS pagal Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 7 straipsnį;

f)   leidžia techninius dokumentus pagal Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 4 straipsnio 9 dalį;

g)   teikia Komisijai rekomendacijas dėl viso personalo, atliekančio svarbiausias su sauga susijusias užduotis, darbo sąlygų.

gb)   teikia Komisijai rekomendacijas dėl Europos standartų, kuriuos turi parengti atitinkamos Europos standartizacijos organizacijos, visų pirma dėl atsarginių dalių; [52 pakeit.]

gc)   Europos standartizacijos organizacijoms teikia išsamius prašymus parengti standartus, kad būtų vykdomas šioms organizacijoms Komisijos suteiktas įgaliojimas; [53 pakeit.]

gd)   teikia Komisijai rekomendacijas dėl transporto priemonėje esančio personalo mokymų ir sertifikavimo atlikti saugos užduotis; [54 pakeit.]

ge)   teikia Komisijai rekomendacijas, kad nacionalinės taisyklės būtų suderintos pagal 22 straipsnio 1 dalį, ypač tais atvejais, kai taisyklė susijusi su keliomis valstybėmis narėmis. Šis darbas atliekamas bendradarbiaujant su nacionalinėmis saugos institucijomis; [55 pakeit.]

gf)   Komisijos prašymu teikia nuomones dėl sąveikos sudedamųjų dalių, neatitinkančių pagrindinių reikalavimų pagal Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 11 straipsnį; [56 pakeit.]

gg)   teikia Komisijai rekomendacijas dėl būtinųjų riedmenų (prekinių vagonų, keleivinių vagonų, traukos riedmenų) patikros intervalų (pagal laiką ir kilometrus). [57 pakeit.]

2.   Rengdama 1 dalies a, ir b ir c punktuose numatytas rekomendacijas agentūra: [58 pakeit.]

a)   užtikrina, kad TSS ir registrų specifikacijos būtų pritaikytos prie techninės pažangos, rinkos tendencijų ir socialinių reikalavimų, siekdama padidinti geležinkelių sistemos veiksmingumą ir atsižvelgdama jos išlaidų efektyvumą ; [59 pakeit.]

b)   užtikrina, kad TSS plėtojimas bei atnaujinimas ir sąveikai būtinų Europos standartų plėtojimas būtų vykdomi koordinuotai, ir palaiko atitinkamus ryšius su Europos standartizacijos organizacijomis.

ba)   stebėtojo teisėmis dalyvauja atitinkamose standartizavimo darbo grupėse; [60 pakeit.]

3.   Kad būtų lengviau įgyvendinti geležinkelių sąveikos teisės aktus, agentūra gali priimti gaires ar kitus neįpareigojančius dokumentus.

3a.   Agentūra steigia darbo grupes, kai tai nustatyta 4 straipsnyje. [61 pakeit.]

16 straipsnis

Leidimai pateikti rinkai transporto priemones

Nepažeisdama Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 20 straipsnio 9a dalies nuostatų, a gentūra išduoda leidimus pateikti rinkai geležinkelio transporto priemones, pratęsia ir sustabdo jų galiojimą, juos pakeičia ar atšaukia pagal tos d irektyvos … [Sąveikos direktyva] 20 straipsnį. [62 pakeit.]

17 straipsnis

Leidimai pateikti rinkai transporto priemonių tipus

Agentūra išduoda leidimus pateikti rinkai transporto priemonių tipus, pratęsia ir sustabdo jų galiojimą, juos pakeičia ar atšaukia pagal Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 22 straipsnį. [63 pakeit.]

18 straipsnis

Leidimai pradėti eksploatuoti bėgių kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius ERTMS įrangą [64 pakeit.]

Agentūra išduoda leidimus pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo ERTMS posistemius, kurie yra arba eksploatuojami visoje Sąjungoje pagal Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 18 straipsnį, pratęsia ir sustabdo tokių leidimų galiojimą, juos pakeičia ar atšaukia . [65 pakeit.]

19 straipsnis

Telematikos priemonės

1.   Agentūra yra sistemos valdytoja, atsakinga už telematikos priemonių techninių specifikacijų priežiūrą pagal atitinkamas TSS.

1a.   Agentūra gali atlikti vaidmenį skatinant atvirą ir visapusišką prieigą prie duomenų, įskaitant tarptautinius tvarkaraščių duomenų rinkinius. [66 pakeit.]

2.   Agentūra apibrėžia, skelbia ir taiko paraiškų dėl tų specifikacijų pakeitimo nagrinėjimo procedūrą. Tuo tikslu agentūra sukuria ir prižiūri paraiškų dėl telematikos priemonių specifikacijų ir jų statuso pakeitimo registrą.

3.   Agentūra plėtoja ir prižiūri technines priemones, kuriomis tvarkomos skirtingos telematikos priemonių specifikacijų versijos, taip pat užtikrina šių skirtingų versijų sąveiką, remiantis ir principu „iš viršaus į apačią“, ir principu „iš apačios į viršų“ . [67 pakeit.] .

4.   Agentūra padeda Komisijai stebėti telematikos priemonių diegimą pagal atitinkamas TSS.

20 straipsnis

Parama notifikuotosioms atitikties vertinimo įstaigoms

1.   Agentūra remia Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 27 straipsnyje numatytų notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų veiklą. Ta parama visų pirma reiškia gairių, pagal kurias įvertinama Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 9 straipsnyje nurodyta sąveikos sudedamosios dalies atitiktis arba tinkamumas naudoti, parengimą ir Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 10 straipsnyje nurodytos EB patikros procedūros gairių parengimą.

2.   Agentūra palengvina notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų bendradarbiavimą, ypač tuo, kad ji veikia kaip jų koordinavimo grupės techninis sekretoriatas.

5 SKYRIUS

SU NACIONALINĖMIS TAISYKLĖMIS SUSIJUSIOS UŽDUOTYS

21 straipsnis

Nacionalinių taisyklių projektų nagrinėjimas

1.   Agentūra per du mėnesius nuo gavimo išnagrinėja nacionalinių taisyklių projektus, pateiktus jai pagal:

a)   Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 8 straipsnio 2 dalį;

b)   Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 14 straipsnį.

2.   Jei išnagrinėjusi nacionalines taisykles, kaip numatyta per 1 dalyje nurodytus terminus agentūra mano pareiškia nuomonę , kad jomis sudaromos sąlygos įvykdyti pagrindinius sąveikos reikalavimus, laikytis BSB ir pasiekti BSR ir kad jomis nesudaromos sąlygos savavališkam diskriminavimui ar paslėptiems geležinkelių transporto paslaugų teikimo tarp valstybių narių veiklos apribojimams, ji apie savo teigiamą įvertinimą praneša Komisijai ir atitinkamai valstybei narei. Komisija gali paskelbti taisyklę IT sistemoje, nurodytoje 23 straipsnyje. [68 pakeit.]

3.   Kai 1 dalyje numatyto nagrinėjimo išvada yra neigiama, agentūra:

a)   priima atitinkamai valstybei narei skirtą rekomendaciją, nurodydama priežastis, kodėl nagrinėjama taisyklė neturėtų įsigalioti ir (arba) būti taikoma;

b)   praneša Komisijai apie savo neigiamą įvertinimą.

4.   Jei gavusi 3 dalies a punkte numatytą agentūros rekomendaciją valstybė narė per 2 mėnesius nesiima jokių priemonių, Komisija, gavusi 3 dalies b punkte numatytą informaciją ir išklausiusi atitinkamos valstybės narės argumentus, gali priimti valstybei narei skirtą sprendimą su reikalavimu iš dalies pakeisti atitinkamos taisyklės projektą, sustabdyti jos priėmimą, įsigaliojimą ar įgyvendinimą.

4a.   Šio straipsnio nuostatos netaikomos nacionalinėms taisyklėms dėl sveikatos ir saugos darbe, taip pat dėl geležinkelio personalo, kuriems priskirtos su sauga susijusios užduotys, kvalifikacijos ir mokymo reikalavimų. [69 pakeit.]

4b.   Direktyvos ... [Geležinkelių saugos direktyva] 8 straipsnyje ir Direktyvos... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 14 straipsnio 4 dalyje minėtų neatidėliotinų prevencinių priemonių atveju, visų pirma tuomet, kai įvyko avarija ar riktas, agentūra vadovauja taisyklės derinimo Sąjungos lygmeniu procesui ir kartu bendradarbiauja su nacionalinėmis saugos institucijomis. Jei reikia, agentūra pateikia Komisijai rekomendaciją ar nuomonę. [70 pakeit.]

22 straipsnis

Galiojančių nacionalinių taisyklių nagrinėjimas

1.   Agentūra per du mėnesius nuo gavimo išnagrinėja nacionalines taisykles, pateiktas jai pagal Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 14 straipsnio 3 dalį.

1a.   Agentūra nagrinėja taikant šį reglamentą galiojančias nacionalines taisykles. Siekdama įgyvendinti šį tikslą, agentūra valdančiajai tarybai pateikia darbo planą, kad šios taisyklės būtų nagrinėjamos pagal daugiametes ir metines darbo programas, nurodytas 48 straipsnyje. Agentūra valdančiajai tarybai kasmet pateikia ataskaitą, kurioje nurodo pažangą, padarytą įgyvendinant agentūros darbus, ir pasiektus rezultatus pagal 50 straipsnį. [71 pakeit.]

2.   Jei išnagrinėjusi nacionalines taisykles, kaip numatyta 1 dalyje, agentūra mano, kad jomis sudaromos sąlygos įvykdyti pagrindinius sąveikos reikalavimus, laikytis BSB ir pasiekti BSR ir kad jomis nesudaromos sąlygos savavališkam diskriminavimui ar paslėptiems geležinkelių transporto paslaugų teikimo tarp valstybių narių apribojimams, ji apie savo teigiamą įvertinimą praneša Komisijai ir atitinkamai valstybei narei. Komisija gali paskelbti taisyklę IT sistemoje, nurodytoje 23 straipsnyje. [72 pakeit.]

3.   Kai 1 dalyje numatyto nagrinėjimo išvada yra neigiama, agentūra:

a)   priima atitinkamai valstybei narei skirtą rekomendaciją, nurodydama nedelsiant panaikinti arba iš dalies pakeisti neigiamai įvertintą taisyklę, ir nurodo priežastis, kodėl nagrinėjama ta taisyklė turėtų turi būti iš dalies pakeista ar panaikinta; [73 pakeit.]

b)   praneša Komisijai apie savo neigiamą įvertinimą ir jai perduoda valstybei narei skirtą rekomendaciją . [74 pakeit.]

4.   Jei gavusi 3 dalies a punkte numatytą agentūros rekomendaciją valstybė narė per 2 mėnesius nesiima jokių priemonių, Komisija, gavusi 3 dalies b punkte numatytą informaciją ir išklausiusi atitinkamos valstybės narės argumentus, gali priimti valstybei narei skirtą sprendimą su reikalavimu iš dalies pakeisti atitinkamą taisyklę arba ją panaikinti.

5.   2, ir 3 ir 4 dalyse aprašyta procedūra taikoma, mutatis mutandis , tais atvejais, kai agentūra sužino arba yra informuojama apie praneštą arba nepraneštą nacionalinę taisyklę, kuri yra nereikalinga arba kertasi su BSB, BSR, TSS ar bet kuriuo kitu geležinkelio srities Sąjungos teisės aktu, arba dėl kurios atsiranda nepagrįstų kliūčių bendrajai geležinkelių rinkai . Tokiu atveju taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai . [75 pakeit.]

5a.   Klausimais, susijusiais su geležinkelio personalo, atsakingo už labai svarbias su sauga susijusias užduotis, mokymu, sveikata ir sauga darbe, agentūra gali taikyti šią dalį tik jei nacionalinė taisyklė turi galimą diskriminacinį poveikį. [76 pakeit.]

22a straipsnis

Duomenų bazės naudojimas

Agentūra atlieka techninį tyrimą – tiria galiojančias nacionalines taisykles, nurodytas taikomuose nacionalinės teisės aktuose, išvardytuose aiškinamųjų dokumentų duomenų bazėje, kurią agentūra paskelbia šio reglamento įsigaliojimo dieną. [77 pakeit.]

23 straipsnis

Pranešimo tikslais naudotinos IT sistemos ir nacionalinių taisyklių klasifikavimas

1.   Agentūra sukuria ir prižiūri specialią IT sistemą, kurioje saugomos 21 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės taisyklės, ir tinkamas nacionalines atitikties priemones, nurodytas Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 2 straipsnio 28a punkte. Agentūra sudaro sąlygas suinteresuotosioms šalims ir visuomenei ja jomis naudotis. [78 pakeit.]

1a.   Per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos valstybės narės Komisijai praneša apie visas esamas nacionalines taisykles, apie kurias nebuvo pranešta iki šio reglamento įsigaliojimo dienos. [79 pakeit.]

2.   Valstybės narės praneša apie 21 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas nacionalines taisykles agentūrai ir Komisijai per 1 dalyje nurodytą IT sistemą. Agentūra paskelbia taisykles toje sistemoje ir naudoja ją, kad informuotų Komisiją pagal 21 ir 22 straipsnius. Agentūra IT sistemą naudoja siekdama informuoti Komisiją apie visas neigiamas rekomendacijas, pateiktas valstybei narei pagal 21 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio 3 dalies b punktą. [80 pakeit.]

3.   Agentūra klasifikuoja nacionalines taisykles, apie kurias pranešta, pagal Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 14 straipsnio 8 dalį. Tuo tikslu ji naudoja šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytą sistemą.

4.   Agentūra klasifikuoja nacionalines taisykles, apie kurias pranešta pagal Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 8 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdama į ES teisinės bazės plėtotę. Tuo tikslu agentūra sukuria taisyklių valdymo priemonę, kurią naudotų valstybės narės, siekdamos supaprastinti savo nacionalinių taisyklių sistemas. Norėdama paskelbti taisyklių valdymo priemonę agentūra naudoja šio straipsnio pirmoje dalyje numatytą sistemą.

4a.   Agentūra šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje sistemoje taip pat viešai paskelbia šių taisyklių vertinimo būklę, o jį atlikus – vertinimo rezultatus. [81 pakeit.]

6 SKYRIUS

Užduotys, susijusios su Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)

24 straipsnis

ERTMS sistemos valdytoja

1.   Agentūra yra sistemos valdytoja, atsakinga už ERTMS techninių specifikacijų priežiūrą.

2.   Agentūra apibrėžia, skelbia ir taiko paraiškų dėl tų specifikacijų pakeitimo nagrinėjimo procedūrą. Tuo tikslu agentūra sukuria ir prižiūri paraiškų dėl ERTMS specifikacijų ir jų statuso pakeitimo registrą.

3.   Agentūra rekomenduoja priimti naują ERTMS techninių specifikacijų versiją. Tačiau ji tai daro tik tuo atveju, jei ankstesnė versija buvo pakankamai įdiegta. Naujos versijos kūrimas neturi pakenkti ERTMS diegimui, specifikacijų stabilumui, kurio reikia, kad būtų patobulinta ERTMS įrangos gamyba, geležinkelio įmonių ir transporto priemonių valdytojų investicijų grąžai ir efektyviam ERTMS įdiegimo planavimui. [82 pakeit.]

4.   Agentūra plėtoja ir prižiūri įvairių ERTMS versijų valdymo technines priemones, kad būtų užtikrintas tinklų ir transporto priemonių, kuriuose yra sumontuotos skirtingos ERTMS versijos, techninis ir eksploatacinis suderinamumas ir suteiktos paskatos greitai įgyvendinti galiojančią versiją.

5.   Pagal Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 5 straipsnio 10 dalį agentūra užtikrina, kad vėlesnės ERTMS įrangos versijos būtų techniškai suderinamos su ankstesnėmis versijomis.

6.   Agentūra parengia ir suinteresuotosioms šalims išplatina atitinkamas taikymo gaires ir aiškinamuosius dokumentus, susijusius su ERTMS techninėmis specifikacijomis.

25 straipsnis

Notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų ERTMS ad hoc darbo grupė

1.   Agentūra įsteigia Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 27 straipsnyje numatytų notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų ERTMS ad hoc darbo grupę ir jai pirmininkauja.

Darbo grupė tikrina sąveikos sudedamosios dalies atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimui skirtos procedūros, išdėstytos Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 9 straipsnyje, taikymo nuoseklumą ir Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 10 straipsnyje išdėstytos EB patikros procedūros, kurią vykdo notifikuotosios atitikties vertinimo įstaigos, taikymo nuoseklumą.

2.   Agentūra kas dvejus metus teikia Komisijai ataskaitą apie 1 dalyje numatytos darbo grupės veiklą, įskaitant notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų atstovų dalyvavimo darbo grupės posėdžiuose statistiką.

3.   Agentūra įvertina, kaip taikoma sąveikos sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo procedūra ir ERTMS įrangai taikoma EB patikros procedūra, ir kas dvejus metus pateikia ataskaitą, kurioje prireikus Komisijai pasiūlo, ką reikėtų tobulinti.

26 straipsnis

ERTMS riedmens ir kelio posistemių techninio ir eksploatavimo suderinamumo rėmimas

1.   Geležinkelio įmonių prašymu agentūra gali joms padėti padeda patikrinti ERTMS riedmens ir kelio posistemių techninį ir eksploatavimo suderinamumą iki transporto priemonės eksploatavimo pradžios. [83 pakeit.]

2.   Kai agentūra nustato, kad tinklų ir transporto priemonių, kuriuose sumontuota ERTMS įranga yra sumontuota vykdant konkrečius ERTMS projektus , techninis ir eksploatacinis suderinamumas gali būti nepakankamas, ji gali paprašyti atitinkamų subjektų, ypač gamintojų, notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų, geležinkelio įmonių, transporto priemonių valdytojų, infrastruktūros valdytojų ir nacionalinių saugos institucijų, suteikti visą su EB patikros ir leidimo pradėti eksploatuoti procedūromis ir eksploatacinėmis sąlygomis susijusią informaciją. Agentūra nedelsdama informuoja Komisiją apie tokią riziką ir prireikus Komisijai rekomenduoja atitinkamas priemones. [84 pakeit.]

2a.   Agentūra įsteigia bandomąją sekimo sistemą ir laboratoriją, kurioje centralizuotai tikrinama ERTMS kelio sistema ir transporto priemonėse esanti įranga. [85 pakeit.]

27 straipsnis

ERTMS diegimo ir ERTMS projektų rėmimas

1.   Agentūra stebi ERTMS diegimą pagal Komisijos sprendime 2012/88/ES(17) išdėstytą diegimo planą ir stebi ERTMS įrengimo transeuropiniuose transporto koridoriuose ir krovinių vežimo geležinkeliais koridoriuose darbų koordinavimą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 913/2010(18) .

2.   Agentūra užtikrina Sąjungos finansuojamų ERTMS diegimo projektų tolesnius techninio pobūdžio veiksmus, įskaitant, kai tinka, konkurso dokumentų analizę, kai skelbiami konkursai. Be to, agentūra, kai būtina, padeda Sąjungos lėšų gavėjams užtikrinti, kad vykdant projektus įgyvendinami techniniai sprendimai visiškai atitiktų TSS, susijusius su kontrole, valdymu ir signalizavimu, ir dėl to būtų visiškai sąveikūs.

28 straipsnis

Laboratorijų akreditavimas

1.   Agentūra remia, ypač teikdama atitinkamas gaires akreditavimo įstaigoms, suderintą ERTMS laboratorijų akreditavimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008.

2.   Agentūra gali stebėtojo teisėmis dalyvauti tarpusavio vertinimo peržiūrose, kurių reikalaujama Reglamente (EB) Nr. 765/2008.

2a.   Jeigu agentūrai kyla abejonių dėl akredituotos laboratorijos veiklos rezultatų, ji apie tai praneša kompetentingai akreditavimo įstaigai, atitinkamai valstybei ir nacionalinėms saugos institucijoms. Agentūra stebėtojos teisėmis kviečiama dalyvauti tarpusavio vertinime. Nelikus abejonių, agentūra apie tai nedelsdama praneša atitinkamai valstybei narei ir nacionalinėms saugos institucijoms. [86 pakeit.]

7 SKYRIUS

UŽDUOTYS, SUSIJUSIOS SU BENDROS EUROPOS GELEŽINKELIŲ ERDVĖS STEBĖSENA

29 straipsnis

Nacionalinių saugos institucijų kontrolė

1.   Agentūra kontroliuoja nacionalinių saugos institucijų veiklos rezultatus ir sprendimų priėmimą vykdydama auditą ir patikrinimus.

2.   Agentūrai suteikiama teisė audituoti:

a)   nacionalinių saugos institucijų pajėgumą vykdyti užduotis, susijusias su geležinkelių sauga ir sąveika;

b)   nacionalinių saugos institucijų veiksmingumą kontroliuojant subjektų saugos valdymo sistemas, kaip nurodyta Direktyvos […] [Geležinkelių saugos direktyva] 16 straipsnyje.

Audito atlikimo tvarką tvirtina valdančioji taryba.

3.   Agentūra tvirtina audito ataskaitas ir siunčia jas atitinkamai nacionalinei saugos institucijai ir Komisijai. Kiekvienoje audito ataskaitoje visų pirma nurodomas visų agentūros pastebėtų trūkumų sąrašas ir tobulinimo rekomendacijos.

4.   Jei agentūra mano, kad 3 dalyje nurodyti trūkumai kliudo atitinkamai nacionalinei saugos institucijai veiksmingai vykdyti savo užduotį geležinkelių saugos ir sąveikos srityje, agentūra rekomenduoja nacionalinei saugos institucijai imtis atitinkamų priemonių per laikotarpį, kuris nustatomas atsižvelgiant kurį ji nustato atsižvelgdama į trūkumo svarbą. [87 pakeit.]

5.   Kai nacionalinė saugos institucija nesutinka su 4 dalyje numatyta agentūros rekomendacija arba kai nacionalinė saugos institucija, gavusi agentūros rekomendaciją, per tris mėnesius nesiėmė su ja susijusių veiksmų, Komisija per šešis mėnesius gali priimti sprendimą laikydamasi 75 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

6.   Agentūra taip pat gali atlikti iš anksto praneštus arba nepraneštus nacionalinių saugos institucijų patikrinimus, kad patikrintų konkrečias jų veiksmų ir veikimo sritis, pirmiausia peržvelgtų su jų užduotimis, nurodytomis Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 16 straipsnyje, susijusius dokumentus, procesus ir protokolus. Patikrinimai gali būti atliekami ad hoc pagrindu arba pagal agentūros parengtą planą. Patikrinimas trunka ne ilgiau kaip dvi dienas. Nacionalinės valstybių narių valdžios institucijos agentūros personalui sudaro sąlygas dirbti. Agentūra pateikia Komisijai kiekvieno patikrinimo ataskaitą.

6a.   Direktyvos ... [Geležinkelių saugos direktyva] 10 straipsnio 2a dalyje ir Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 20 straipsnio 9a dalyje nurodytais atvejais, jeigu nacionalinės saugos institucijos priima prieštaraujančius sprendimus ir nepasiekiamas abipusiai priimtinas sprendimas, su šiais sprendimais susijęs pareiškėjas ar dalyvaujanti nacionalinė saugos institucija gali sprendimus perduoti agentūrai ir pastaroji priima sprendimą. [88 pakeit.]

30 straipsnis

Notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų kontrolė

1.   Agentūra kontroliuoja notifikuotąsias atitikties vertinimo įstaigas padėdama akreditavimo įstaigoms ir vykdydama auditą bei patikrinimus, kaip numatyta 2–5 dalyse.

2.   Agentūra padeda suderintai akredituoti notifikuotąsias atitikties vertinimo įstaigas, visų pirma teikdama atitinkamas gaires dėl vertinimo kriterijų ir procedūrų, taikytinų vertinant, ar notifikuotosios atitikties vertinimo įstaigos atitinka Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 27 straipsnyje 6 skyriuje nurodytus akreditavimo įstaigoms keliamus reikalavimus, ir tam pasinaudodama panaudodama Europos akreditavimo infrastruktūrą, pripažintą Reglamento (EB) Nr. 765/2008, 14 straipsnyje. [89 pakeit.]

3.   Notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų, kurios nėra akredituotos pagal Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 24 straipsnį, atveju agentūra gali atlikti jų pajėgumų įvykdyti tos direktyvos 27 straipsnyje nurodytus reikalavimus auditą. Audito atlikimo tvarką tvirtina valdančioji taryba.

4.   Agentūra skelbia audito ataskaitas, aprėpiančias 3 dalyje numatytą veiklą, ir siunčia jas atitinkamai notifikuotajai atitikties vertinimo įstaigai ir Komisijai. Kiekvienoje audito ataskaitoje nurodomi visi agentūros pastebėti trūkumai ir tobulinimo rekomendacijos. Jei agentūra mano, kad tie trūkumai kliudo atitinkamai notifikuotajai įstaigai veiksmingai vykdyti savo užduotis, susijusias su geležinkelių sauga ir sąveika, ji priima rekomendaciją su reikalavimu, kad valstybė narė, kurioje įsisteigusi notifikuotoji įstaiga, imtųsi atitinkamų priemonių iki agentūros nustatyto termino. [90 pakeit.]

5.   Kai valstybė narė nepritaria 4 dalyje numatytai rekomendacijai arba kai notifikuotoji įstaiga, gavusi agentūros rekomendaciją, per 3 mėnesius nesiima jokių veiksmų, Komisija per šešis mėnesius gali priimti nuomonę pagal 75 straipsnyje numatytą patariamąją procedūrą.

6.   Agentūra gali, taip pat ir bendradarbiaudama su atitinkamomis nacionalinėmis akreditavimo įstaigomis, atlikti iš anksto praneštus arba nepraneštus notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų patikrinimus, kad patikrintų konkrečias jų veiksmų ir veikimo sritis, pirmiausia peržvelgtų su jų užduotimis, nurodytomis Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 27 straipsnyje, susijusius dokumentus, sertifikatus ir protokolus. Patikrinimai gali būti atliekami ad hoc pagrindu arba pagal agentūros parengtą planą. Patikrinimas trunka ne ilgiau kaip dvi dienas. Notifikuotosios atitikties vertinimo įstaigos agentūros personalui sudaro sąlygas dirbti. Agentūra pateikia Komisijai kiekvieno patikrinimo ataskaitą.

31 straipsnis

Sąveikos ir saugos pažangos stebėsena

1.   Agentūra kartu su nacionalinių tyrimo įstaigų tinklu renka aktualią informaciją apie avarijas bei riktus ir stebi, kaip nacionalinės tyrimo įstaigos padeda gerinti saugą visoje geležinkelio sistemoje.

2.   Agentūra stebi bendrus saugos geležinkelių sistemoje ir saugos reguliavimo sistemoje rezultatus. Pirmiausia agentūra gali paprašyti 34 straipsnyje nurodytų tinklų pagalbos, įskaitant renkant duomenis. Be to, agentūra naudojasi Eurostato surinktais duomenimis ir bendradarbiauja su juo, kad nesidubliuotų darbas ir kad būtų užtikrintas bendrųjų saugos rodiklių ir rodiklių, taikomų kitoms transporto rūšims, metodinis nuoseklumas. [91 pakeit.]

3.   Komisijos prašymu Agentūra priima rekomendacijas, kaip gerinti geležinkelių sistemų sąveiką, visų pirma palengvinant geležinkelio įmonių parengia bendrą įvykių pranešimo ir infrastruktūros valdytojų veiklos koordinavimą arba infrastruktūros valdytojų tarpusavio koordinavimą stebėsenos sistemą . [92 pakeit.]

4.   Agentūra kontroliuoja ir vertina pažangą, padarytą užtikrinant geležinkelių sistemų sąveiką ir saugą jose, su tuo susijusias išlaidas ir naudą . Kas dvejus metus ji pateikia Komisijai ir paskelbia ataskaitą dėl pažangos, padarytos užtikrinant sąveiką ir saugą bendroje Europos geležinkelių erdvėje. [93 pakeit.]

5.   Komisijos prašymu agentūra pateikia ataskaitas apie saugą ir sąveiką reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo ir taikymo būklę konkrečioje valstybėje narėje.

8 SKYRIUS

KITOS UŽDUOTYS

32 straipsnis

Geležinkelių personalas

1.   Agentūra vykdo atitinkamas su geležinkelių personalu susijusias užduotis, apibrėžtas Direktyvos 2007/59/EB 4, 20, 22, 23, 25, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsniuose.

2.   Komisija gali paprašyti agentūros atlikti kitas užduotis, susijusias su geležinkelių personalu pagal Direktyvą 2007/59/EB ir su geležinkelio personalu, kuriam patikėtos svarbiausios su sauga susijusios užduotys, nenurodytos Direktyvoje 2007/59/EB . [94 pakeit.]

3.   Agentūra konsultuoja institucijas, kompetentingas geležinkelių personalo klausimais, dėl 1 ir 2 dalyse numatytų užduočių. Agentūra gali skatinti tų institucijų bendradarbiavimą, taip pat ir organizuodama atitinkamus susitikimus su jų atstovais.

33 straipsnis

Registrai ir jų prieinamumas

1.   Agentūra, pasinaudodama praktišku, veiksmingu ir patogiu naudoti formatu ir siekdama visapusiškai paremti įmonių ir veiklos poreikius, nustato sukuria ir tvarko Europos registrus, numatytus Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 43, 44 ir 45 straipsnyje. Agentūra yra visų registrų ir duomenų bazių, nurodytų Geležinkelių saugos, Sąveikos ir Traukinių mašinistų direktyvose, sistemos valdytoja. Tai pirmiausia reiškia: [95 pakeit.]

a)   registrų specifikacijų plėtotę ir priežiūrą;

b)   su registrais susijusių procesų valstybėse narėse koordinavimą;

c)   gairių dėl registrų teikimą atitinkamoms suinteresuotosioms šalims;

d)   rekomendacijų dėl esamų registrų specifikacijų tobulinimo ir poreikio kurti naujus registrus teikimą Komisijai.

da)   g, i ir ma punktuose nurodytų registrų sukūrimą ir palaikymą. [96 pakeit.]

db)   Europos transporto priemonių registro sukūrimą. [97 pakeit.]

1a.   Europos transporto priemonių registras:

a)   yra registras, kurį tvarko agentūra;

b)   yra viešas;

c)   apima nacionalinius transporto priemonių registrus ne vėliau kaip po dvejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo. Komisija įgyvendinimo aktais nustato standartinę dokumento formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 75 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą;

d)   į registrą įtraukiami tokie būtini duomenys apie kiekvieną transporto priemonės tipą:

i)   transporto priemonės tipo techninės charakteristikos, nurodytos atitinkamoje TSS;

ii)   gamintojo pavadinimas;

iii)   paskesnių šio transporto priemonės tipo leidimų išdavimo datos ir susijusios nuorodos, įskaitant visus apribojimus ar panaikinimus, taip pat leidimus išdavusios valstybės narės;

iv)   projektavimo savybės, skirtos riboto judumo asmenims ir neįgaliesiems.

Kai agentūra išduoda, atnaujina, dalinai pakeičia, laikinai sustabdo ar atšaukia leidimą pradėti eksploatuoti tam tikrų tipų transporto priemones, ji nedelsdama atnaujina registrą. [98 pakeit.]

2.   Agentūra sudaro galimybes visuomenei susipažinti su šiais Direktyvoje … [Geležinkelių sąveikos direktyva] ir Direktyvoje … [Geležinkelių saugos direktyva] numatytais dokumentais ir registrais, pateikdama įdiegtą, patogų naudotis ir lengvai prieinamą IT sprendimą : [99 pakeit.]

a)   posistemių EB patikros deklaracijomis;

b)   sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties deklaracijomis ir sąveikos sudedamųjų dalių EB tinkamumo naudoti deklaracijomis;

c)   licencijomis, išduotomis pagal Direktyvą ... [Direktyva, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (nauja redakcija)];

d)   saugos sertifikatais, išduotais pagal Direktyvos ... [Geležinkelių saugos direktyva] 10 straipsnį;

e)   tyrimo ataskaitomis, pateiktomis agentūrai pagal Direktyvos ... [Geležinkelių saugos direktyva] 24 straipsnį;

f)   nacionalinėmis taisyklėmis, apie kurias buvo pranešta Komisijai pagal Direktyvos ... [Geležinkelių saugos direktyva] 8 straipsnį ir Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 14 straipsnį, ir agentūros atliktu šių taisyklių vertinimu ; [100 pakeit.]

g)   Europos transporto priemonių registru registrais, įskaitant nuorodų į atitinkamus nacionalinius registrus pateikimą ; [101 pakeit.]

h)   infrastruktūros registrais, įskaitant nuorodų į atitinkamus nacionalinius registrus pateikimą;

i)   Europos leidžiamų naudoti transporto priemonių tipų registru;

j)   prašymų pakeisti ERTMS specifikacijas arba jų planuojamų pakeitimų registru;

k)   prašymų pakeisti telematikos priemonių keleiviams technines sąveikos specifikacijas ir telematikos priemonių krovinių vežimo paslaugoms technines sąveikos specifikacijas arba jų planuojamų pakeitimų registru;

l)   transporto priemonių valdytojų atliekamų ženklinimų, kuriuos saugo agentūra pagal eksploatacijos ir eismo valdymo TSS, registru;

m)   kokybės ataskaitomis, parengtomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007(19) 28 straipsnio 2 dalį.

ma)   už priežiūrą atsakingų sertifikuotų įstaigų registrais pagal Direktyvos ... [Geležinkelių saugos direktyva] 14 straipsnį. [102 pakeit.]

3.   2 dalyje nurodytų dokumentų praktinę perdavimo tvarką aptaria ir dėl jos susitaria Komisija ir valstybės narės, remdamosi agentūros parengtu projektu.

4.   Perduodamos 2 dalyje nurodytus dokumentus, atitinkamos įstaigos gali nurodyti, kurie dokumentai neturi būti atskleidžiami visuomenei dėl saugumo priežasčių.

5.   Už 2 dalies c ir d punktuose nurodytų licencijų ir sertifikatų išdavimą atsakingos nacionalinės institucijos per vieną mėnesį dešimt dienų praneša agentūrai apie kiekvieną sprendimą išduoti, atnaujinti, pakeisti ar panaikinti tas licencijas ir sertifikatus. [103 pakeit.]

6.   Agentūra į viešą duomenų bazę gali įtraukti bet kurį šio reglamento tikslams svarbų viešą dokumentą ar nuorodą, atsižvelgdama į galiojančius Sąjungos teisės aktus dėl duomenų apsaugos.

34 straipsnis

Nacionalinių saugos institucijų, tyrimo įstaigų ir atstovaujamųjų organizacijų tinklai [104 pakeit.]

1.   Agentūra įsteigia nacionalinių saugos institucijų tinklą ir tyrimo įstaigų , nurodytų Direktyvos ... [Geležinkelių saugos direktyva] 21 straipsnyje 17 straipsnio 4 dalyje , tinklą. Agentūra veikia kaip jų sekretoriatas. Tinklų užduotys visų pirma yra: [105 pakeit.]

a)   keitimasis informacija, susijusia su geležinkelių sauga ir sąveika;

b)   gerosios patirties mainai;

c)   duomenų apie geležinkelių saugą, ypač duomenų apie bendruosius saugos rodiklius, teikimas agentūrai.

ca)   jei reikia, agentūros informavimas apie trūkumus, susijusius su antrinės teisės aktais, priimtais pagal Direktyvą [Geležinkelių saugos direktyva] ir Direktyvą ... [Geležinkelių sąveikos direktyva]. [106 pakeit.]

Agentūra padeda tiems tinklams bendradarbiauti, pavyzdžiui, ji gali nuspręsti surengti abiejų tinklų jungtinį posėdį.

2.   Agentūra įsteigia geležinkelio sektoriaus atstovaujamųjų organizacijų, įskaitant keleivių, riboto judumo keleivių ir darbuotojų organizacijų atstovus, tinklą, veikiantį Sąjungos lygmeniu. Tų organizacijų sąrašas apibrėžiamas įgyvendinamuoju aktu, kurį priima Komisija laikydamasi 75 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros. Agentūra veikia kaip tinklo sekretoriatas. Tinklo užduotys visų pirma yra: [107 pakeit.]

a)   keitimasis informacija, susijusia su geležinkelių sauga ir sąveika;

b)   gerosios patirties mainai;

c)   duomenų apie geležinkelių saugą ir sąveiką teikimas agentūrai.

3.   1 ir 2 dalyse nurodyti tinklai gali priimti neprivalomas nuomones dėl 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų rekomendacijų projektų.

4.   Agentūra gali sukurti kitus tinklus, sudarytus iš organizacijų ar valdžios institucijų, atsakingų už geležinkelių sistemos dalį.

5.   Komisija gali dalyvauti šiame straipsnyje nurodytų tinklų posėdžiuose.

35 straipsnis

Komunikacija ir sklaida

Agentūra informuoja atitinkamas suinteresuotąsias šalis apie europinę geležinkelių teisės aktų sistemą, standartus bei gaires ir vykdo tos informacijos sklaidą pagal atitinkamus valdančiosios tarybos priimtus komunikacijos ir sklaidos planus. Tuos planus valdančioji taryba reguliariai atnaujina pagal poreikių analizę.

36 straipsnis

Moksliniai tyrimai ir inovacijų skatinimas

1.   Komisijos prašymu agentūra prisideda prie geležinkelio mokslinių tyrimų veiklos Sąjungos lygmeniu, įskaitant tuo, kad teikia paramą atitinkamoms Komisijos tarnyboms ir atstovaujamosioms organizacijoms. Ta parama nepažeidžia kitos mokslinių tyrimų veiklos Sąjungos lygmeniu.

2.   Komisija gali pavesti agentūrai užduotį skatinti naujoves, kurios pagerintų geležinkelių sąveiką ir saugą, ypač naujų informacinių technologijų ir stebėjimo bei sekimo sistemų naudojimą.

37 straipsnis

Pagalba Komisijai

1.   Agentūra Komisijos prašymu padeda jai įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, kurių tikslas – didinti geležinkelių sistemų sąveiką ir suformuoti bendrą požiūrį į saugą Europos geležinkelių sistemoje.

2.   Pagalbą gali sudaryti:

a)   techninių konsultacijų klausimais, kuriems reikia specialių techninių žinių, teikimas;

b)   informacijos rinkimas per 34 straipsnyje nurodytus tinklus.

38 straipsnis

Pagalba įvertinant geležinkelių projektus

Nepažeisdama Direktyvos […] [Geležinkelių sąveikos direktyva] 9 straipsnyje numatytų leidžiančių nukrypti nuostatų, Komisijos prašymu agentūra išnagrinėja visų projektų, kurie susiję su posistemio projektavimu, statyba, atnaujinimu ar modernizavimu ir dėl kurių pateiktos paraiškos gauti Sąjungos finansinę paramą, sąveikos ir saugos aspektus. Projektų, finansuojamų pagal transeuropinio transporto tinklo (TEN–T) programą, atveju agentūra turėtų glaudžiai bendradarbiauti su TEN-T vykdomąja įstaiga. [108 pakeit.]

Per ne ilgesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį, kuris nustatomas kartu su Komisija atsižvelgiant į projekto svarbą ir turimus išteklius, agentūra pateikia nuomonę dėl projekto atitikties atitinkamiems geležinkelių sąveikos ir saugos teisės aktams.

39 straipsnis

Pagalba valstybėms narėms, šalims kandidatėms ir suinteresuotosioms šalims

1.   Savo iniciatyva arba Komisijos, valstybių narių, šalių kandidačių ar 34 straipsnyje nurodytų tinklų prašymu agentūra vykdo mokymo ir kitą atitinkamą veiklą, susijusią su geležinkelių sąveikos ir saugos teisės aktų taikymu bei paaiškinimu ir su agentūros produktais, kaip antai registrais, įgyvendinimo gairėmis ar rekomendacijomis.

2.   Valdyba nusprendžia ir darbo programoje nurodo 1 dalyje nurodytos veiklos pobūdį ir mastą.

40 straipsnis

Tarptautiniai santykiai

1.   Siekdama neatsilikti nuo mokslinės ir techninės pažangos ir užtikrinti Europos Sąjungos geležinkelių teisės aktų ir standartų sklaidą, tiek, kiek būtina šiame reglamente išdėstytiems tikslams pasiekti, ir nepažeisdama valstybių narių ir Sąjungos institucijų, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybą, atitinkamų kompetencijų agentūra gali puoselėti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų šalių administracijomis, turinčiomis kompetencijų srityse, kuriose veikia agentūra.

2.   Dėl šių susitarimų Sąjungai ir jos valstybėms narėms neatsiranda teisinių įpareigojimų ir pagal juos valstybėms narėms ir jų kompetentingoms institucijoms nedraudžiama sudaryti dvišalių ar daugiašalių susitarimų su tomis trečiųjų šalių priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir administracijomis. Tie susitarimai ir bendradarbiavimas yra iš anksto aptariami su Komisija, ir apie juos jai reguliariai atsiskaitoma.

3.   Valdančioji taryba priima santykių su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis strategiją, susijusią su agentūros kompetencijos sričiai tenkančiais klausimais. Strategija įtraukiama į metinę ir daugiametę agentūros darbo programą nurodant su tuo susijusius išteklius. Strategija siekiama užtikrinti, kad agentūros veikla palengvintų Sąjungos geležinkelio įmonių abipusį pateikimą į trečiųjų šalių geležinkelių rinkas. [109 pakeit.]

41 straipsnis

Koordinavimas dėl atsarginių dalių

Agentūra padeda nustatyti, kurioms geležinkelių atsarginėms dalims būtų galima nustatyti standartus. Tuo tikslu agentūra gali įsteigti įsteigia darbo grupę, kuri koordinuotų suinteresuotųjų šalių veiklą, ir gali užmegzti užmezga ryšius su Europos standartizacijos organizacijomis. Agentūra teikia pateikia Komisijai atitinkamas rekomendacijas ne vėliau kaip po dvejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo . [110 pakeit.]

9 SKYRIUS

AGENTŪROS ORGANIZACINIAI KLAUSIMAI

42 straipsnis

Administracinė ir valdymo struktūra

Agentūros administravimo ir valdymo struktūrą sudaro:

a)   valdančioji taryba, atliekanti 47 straipsnyje nustatytas užduotis;

b)   vykdomoji valdyba, atliekanti 49 straipsnyje nustatytas užduotis;

c)   vykdomasis direktorius, kuris vykdo 50 straipsnyje išdėstytas pareigas;

d)   apeliacinė taryba, kuri vykdo 54–56 straipsniuose išdėstytas pareigas.

43 straipsnis

Valdančiosios tarybos sudėtis

1.   Valdančiąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir keturi du Komisijos atstovai; jie visi turi balso teisę. [111 pakeit.]

Valdančiojoje taryboje taip pat yra pat šeši balso teisės neturintys atstovai, kurie Europos mastu atstovauja šioms grupėms:

a)   geležinkelio įmonėms;

b)   infrastruktūros valdytojams;

c)   geležinkelių pramonei;

d)   profesinėms sąjungoms;

e)   keleiviams;

f)   klientams, kuriems teikiamos krovinių gabenimo paslaugos.

Kiekvienai tų grupių atstovauti Komisija skiria po vieną atstovą ir po vieną pakaitinį iš keturių pavardžių sąrašo, kurį pateikia atitinkamos europinės organizacijos.

2.   Valdybos nariai ir jų pakaitiniai skiriami remiantis jų žiniomis agentūros pagrindinės veiklos srityje ir atsižvelgiant į atitinkamus vadybos, administravimo ir biudžeto valdymo gebėjimus. Siekdamos užtikrinti valdybos darbo tęstinumą visos šalys deda pastangas, kad jų atstovai valdyboje keistųsi kuo rečiau. Visos šalys siekia, kad valdančiojoje taryboje būtų vienodai vyrų ir moterų.

3.   Valstybės narės ir Komisija skiria į valdančiąją tarybą savo narius ir pakaitinius, atstovausiančius nariui, kai jo nebus.

4.   Narių kadencija yra ketveri penkeri metai ir ji gali būti pratęsta vieną kartą . [123 pakeit.]

5.   Prireikus trečiųjų šalių atstovų dalyvavimas ir jo sąlygos nustatomi 68 straipsnyje nurodyta tvarka.

44 straipsnis

Valdančiosios tarybos pirmininkas

1.   Valdančioji taryba dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių dauguma iš valstybių narių atstovų renka pirmininką ir iš savo tarpo renka jo pavaduotoją.

Pirmininko pavaduotojas pakeičia pirmininką tuo atveju, kai pastarasis negali atlikti savo pareigų.

2.   Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija trunka ketverius penkerius metus ir gali būti pratęsta vieną kartą . Tačiau jei bet kuriuo valdančiosios tarybos kadencijos metu jie netenka valdančiosios tarybos nario statuso, tą pačią dieną automatiškai baigiasi jų kadencija. [113 pakeit.]

2a.   Valdančiosios tarybos pirmininkas nusprendžia, ar turi būti patenkintas prašymas nušalinti apeliacinės tarybos narį pagal 53 straipsnio 3a dalį, ir prireikus skiria laikiną apeliacinės tarybos narį pagal 53 straipsnio 3b dalį. [114 pakeit.]

45 straipsnis

Posėdžiai

1.   Valdančiosios tarybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas. Posėdžiuose dalyvauja agentūros vykdomasis direktorius, išskyrus atvejį, kai valdančioji taryba turi priimti sprendimą, susijusį su 64 straipsniu . [115 pakeit.]

2.   Valdančioji taryba renkasi bent du kartus per metus. Ji taip pat gali susirinkti pirmininko iniciatyva, Komisijos prašymu, narių daugumos prašymu arba vieno trečdalio valstybių narių atstovų valdyboje prašymu.

46 straipsnis

Balsavimas

Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, valdančioji taryba priima savo spendimus absoliučia balso teisę turinčių narių dauguma. Kiekvienas narys, turintis teisę balsuoti, turi vieną balsą.

47 straipsnis

Valdančiosios tarybos funkcijos

1.   Siekdama užtikrinti, kad agentūra atliktų pavestąsias užduotis, valdančioji taryba:

a)   tvirtina ir viešai paskelbia agentūros veiklos praėjusių metų metinę ataskaitą ir iki liepos 1 d. persiunčia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

b)   gavusi Komisijos nuomonę ir laikydamasi 48 straipsnio dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių dauguma kasmet priima ateinančių metų agentūros metinę darbo programą ir strateginę daugiametę darbo programą;

c)   dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių dauguma tvirtina agentūros biudžetą ir vykdo kitas su agentūros biudžetu susijusias funkcijas pagal 10 skyrių;

d)   nustato vykdomojo direktoriaus sprendimų priėmimo tvarką;

e)   priima apsilankymams taikomą politiką pagal 10 straipsnį;

f)   nustato darbo tvarkos taisykles;

g)   priima ir atnaujina 35 numatytus komunikacijos ir sklaidos planus;

h)   tvirtina 29 ir 30 straipsniuose nurodytų auditų atlikimo tvarką;

i)   laikydamasi 2 dalies agentūros personalo atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų institucijai ir institucijai, įgaliotai sudaryti sutartis, suteikti Tarnybos nuostatuose ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose (paskyrimų institucijos įgaliojimai);

j)   priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje nurodytos tvarkos;

k)   dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių dauguma tvirtina vykdomąjį direktorių ir gali pratęsti jo kadenciją arba pašalinti jį iš pareigų pagal 62 straipsnį;

l)   atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį priima sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu ir skaidrumo strategiją; [116 pakeit.]

m)   gavusi Europos kovos su sukčiavimo tarnybos (OLAF) išvadas bei rekomendacijas ir įvairias vidaus ar išorės audito ataskaitas bei vertinimus užtikrina tinkamus tolesnius veiksmus;

n)   priima valdančiosios tarybos ir apeliacinės tarybos narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo agentūroje taisykles, kaip nustatyta 68a straipsnyje . [117 pakeit.]

2.   Laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje nurodytos tvarkos valdančioji taryba priima sprendimą, pagrįstą Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu, dėl atitinkamų paskyrimų institucijos įgaliojimų delegavimo vykdomajam direktoriui ir apibrėžia sąlygas, kuriomis tas įgaliojimų delegavimas gali būti sustabdytas. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus subdeleguoti. Toks subdelegavimas nedaro poveikio jo atsakomybei. Vykdomasis direktorius informuoja valdančiąją tarybą apie minėtus delegavimus ir subdelegavimus. [118 pakeit.]

Taikydama ankstesnę pastraipą, kai reikia dėl labai išimtinių aplinkybių, valdančioji taryba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų institucijos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui bei pastarojo įvykdytą paskyrimų institucijos įgaliojimų sudelegavimą, kad jais naudotųsi pati arba deleguotų juos vienam savo narių arba darbuotojui, kitam nei vykdomasis direktorius. Asmuo, kuriam buvo deleguoti įgaliojimai, informuoja valdančiąją tarybą apie tokį delegavimą. [119 pakeit.]

2a.   Valdančioji taryba panaikina agentūros arba jos esamų ar buvusių darbuotojų imunitetą pagal 64 straipsnio nuostatas. [120 pakeit.]

48 straipsnis

Metinės ir daugiametės darbo programos

1.   Atsižvelgdama į Komisijos nuomonę agentūros valdančioji taryba priima darbo programą iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. ir perduoda ją valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir 34 straipsnyje nurodytiems tinklams.

2.   Ši darbo programa priimama nepažeidžiant Sąjungos kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros. Jeigu per 15 dienų nuo darbo programos patvirtinimo Komisija pareiškia nepritarimą programai, valdančioji taryba per du mėnesius ją pakartotinai išnagrinėja ir priima, prireikus su pakeitimais, antruoju svarstymu dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių, įskaitant visus Komisijos atstovus, dauguma arba valstybių narių atstovų vieningu sprendimu . [121 pakeit.]

3.   Agentūros darbo programoje nurodomi visų veiklos krypčių tikslai. Paprastai kiekviena veikla ir projektas aiškiai susiejami su ištekliais, kurių reikia norint juos įvykdyti, pagal veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principus ir išankstinę poveikio vertinimo procedūrą, numatytą 7 straipsnio 2 dalyje.

4.   Valdančioji taryba prireikus iš dalies pakeičia darbo programą, kai agentūrai pavedamas naujas uždavinys. Tokia nauja užduotis įtraukiama išanalizavus poveikį žmogiškiesiems ir biudžeto ištekliams ir gali būti priimtas sprendimas dėl jos atidėti kitų uždavinių vykdymą.

5.   Valdančioji taryba iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. taip pat priima ir atnaujina strateginę daugiametę darbo programą. Ji atsižvelgia į Komisijos nuomonę. Dėl projekto konsultuojamasi su Europos Parlamentu ir 34 straipsnyje nurodytais tinklais. Priimta daugiametė darbo programa persiunčiama valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir 34 straipsnyje nurodytiems tinklams.

49 straipsnis

Vykdomoji valdyba

1.   Valdančiajai tarybai padeda vykdomoji valdyba.

2.   Vykdomoji valdyba rengia sprendimus, kuriuos turi priimti valdančioji taryba. Prireikus, skubos atveju, ji gali priimti tam tikrus laikinus sprendimus valdančiosios tarybos vardu, ypač administraciniais ir biudžeto klausimais.

Kartu su valdančiąja taryba ji užtikrina tinkamus tolesnius veiksmus, gavusi OLAF išvadas bei rekomendacijas ir įvairias vidaus ar išorės audito ataskaitas bei vertinimus.

Siekdama sustiprinti administracinio ir biudžeto valdymo priežiūrą ir nepažeisdama vykdomojo direktoriaus atsakomybės, kaip nustatyta 30 straipsnyje, ji padeda jam įgyvendinti valdančiosios tarybos sprendimus ir tuo tikslu jį konsultuoja.

3.   Vykdomąją valdybą sudaro valdančiosios tarybos pirmininkas, vienas Komisijos atstovas ir [keturi] kiti valdančiosios tarybos nariai. Valdančioji taryba skiria vykdomosios valdybos narius ir pirmininką.

4.   Vykdomosios valdybos narių kadencija yra tokia pati kaip ir valdančiosios tarybos narių kadencija.

5.   Vykdomoji valdyba susirenka bent kartą per tris mėnesius. Vykdomosios valdybos narių prašymu jos pirmininkas sušaukia papildomus posėdžius.

6.   Valdančioji taryba nustato vykdomosios valdybos darbo tvarkos taisykles.

50 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pareigos

1.   Agentūrai vadovauja vykdomasis direktorius, kuris vykdydamas savo pareigas yra visiškai nepriklausomas. Vykdomasis direktorius už savo veiklą atsiskaito valdančiajai tarybai.

2.   Nepažeisdamas Komisijos, valdančiosios tarybos ar vykdomosios valdybos įgaliojimų, vykdomasis direktorius nesiekia gauti ir nesilaiko jokios vyriausybės ir jokios kitos įstaigos nurodymų.

3.   Gavęs prašymą vykdomasis direktorius pateikia savo pareigų vykdymo ataskaitą Europos Parlamentui. Taryba gali paprašyti vykdomojo direktoriaus pateikti savo pareigų vykdymo ataskaitą.

4.   Vykdomasis direktorius yra teisinis agentūros atstovas. Jis priima sprendimus, rekomendacijas, nuomones ir kitus oficialius agentūros aktus.

5.   Vykdomasis direktorius atsako už agentūros administracinį valdymą ir už šiuo reglamentu jam pavestų užduočių įgyvendinimą. Visų pirma vykdomasis direktorius atsako už:

a)   kasdieninį agentūros administravimą;

b)   valdančiosios tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

c)   metinės darbo programos ir strateginės daugiametės darbo programos parengimą ir jų pateikimą valdančiajai tarybai pasikonsultavus su Komisija;

d)   metinės darbo programos ir strateginės daugiametės darbo programos įgyvendinimą ir, kiek galima, visų su agentūros užduotimis susijusių Komisijos prašymų teikti pagalbą patenkinimą pagal šį reglamentą;

e)   atsiskaitymą valdančiajai tarybai už strateginės daugiametės darbo programos įgyvendinimą;

f)   reikiamas priemones, visų pirma, administracinių vidaus nurodymų priėmimą ir įsakymų paskelbimą, siekdamas užtikrinti, kad agentūra veiktų pagal šį reglamentą;

g)   veiksmingos kontrolės sistemos sukūrimą, kad agentūros rezultatus būtų galima palyginti su jos veiklos tikslais ir reguliarios įvertinimo sistemos, atitinkančios pripažintus profesinius standartus, sukūrimą;

h)   kiekvienų metų bendrosios ataskaitos projekto parengimą remiantis g punkte nurodytomis kontrolės bei vertinimo sistemomis ir jo pateikimą valdančiajai tarybai;

i)   agentūros įplaukų bei išlaidų sąmatos projekto sudarymą pagal 58 straipsnį ir agentūros biudžeto įgyvendinimą pagal 59 straipsnį;

j)   agentūros veiklos metinės ataskaitos parengimą ir pristatymą valdančiajai tarybai, kad pastaroji ją įvertintų;

k)   veiksmų plano parengimą gavus retrospektyvių įvertinimų išvadas ir pažangos ataskaitų Komisijai teikimą du kartus per metus;

l)   finansinių Sąjungos interesų apsaugą taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir visą kitą neteisėtą veiklą, vykdant veiksmingas patikras ir, nustačius pažeidimų, susigrąžinant netinkamai išmokėtas sumas, o, kai tinka, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas;

m)   agentūros kovos su sukčiavimo strategijos parengimą ir jos pateikimą valdančiajai tarybai, kad pastaroji ją patvirtintų;

n)   pagal 60 straipsnį valdančiosios tarybos priimamo agentūros finansinio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių projekto parengimą.

51 straipsnis

Apeliacinės tarybos įsteigimas ir sudėtis

1.   Agentūra įsteigia vieną ar daugiau nepriklausomų apeliacinių tarybų. [122 pakeit.]

2.   Apeliacinę tarybą sudaro pirmininkas ir du kiti nariai. Kai jie nedalyvauja, jiems atstovauja pakaitiniai.

3.   Pirmininką, kitus narius ir jų pakaitinius narius skiria valdančioji taryba iš Komisijos sudaryto kvalifikuotų kandidatų sąrašo.

4.   Kai apeliacinė taryba mano, kad to reikia dėl skundo pobūdžio, ji gali paprašyti valdančiosios tarybos paskirti dar du narius ir jų pakaitinius iš 3 dalyje nurodyto sąrašo.

5.   Agentūros pasiūlymu Komisija, pasitarusi su valdančiąja taryba ir laikydamasi 75 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros, nustato apeliacinės tarybos darbo tvarkos taisykles.

5a.   Reikiamą kiekvieno apeliacinės tarybos nario kvalifikaciją, įgaliojimus sprendimo rengimo etapu ir balsavimo sąlygas nustato Komisija, kuriai padeda Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 48 straipsnio 3 dalyje nurodytas komitetas. [123 pakeit.]

52 straipsnis

Apeliacinės tarybos nariai

1.   Apeliacinės tarybos narių ir pakaitinių kadencija trunka ketverius penkerius metus ir gali būti pratęsta vieną kartą . [124 pakeit.]

2.   Apeliacinės tarybos nariai veikia nepriklausomai ir nuo visų su skundu susijusių šalių. A gentūroje ar Komisijoje jie negali eiti kitų pareigų. Priimant sprendimus arba teikiant nuomones jų nevaržo jokie nurodymai. [125 pakeit.]

3.   Kadencijos metu apeliacinės tarybos nariai negali būti pašalinti iš pareigų arba išbraukti iš kvalifikuotų kandidatų sąrašo, išskyrus atvejus, kai tam yra rimtų priežasčių ir kai Komisija, gavusi valdančiosios tarybos nuomonę, priima atitinkamą sprendimą.

53 straipsnis

Nušalinimas ir prieštaravimo pareiškimas

1.   Apeliacinės tarybos nariai negali dalyvauti nedalyvauja nagrinėjant skundą, jei turi asmeninių interesų procese arba jei jie anksčiau yra atstovavę vienai iš proceso šalių ar dalyvavo priimant skundžiamą sprendimą, taip pat jei skundas pateiktas pagal 54 straipsnio 1 dalį, pateikiant nuomonę pagal 54 straipsnio 4 dalį, ir susijęs su tuo pačiu leidimu ar sertifikatu . [126 pakeit.]

2.   Apeliacinės tarybos nariai, kurie mano, kad jie neturėtų dalyvauti kuriame nors apeliaciniame procese dėl 1 dalyje nurodytos ar bet kurios kitos priežasties, apie savo sprendimą nusišalinti tai informuoja apeliacinę tarybą, kuri atitinkamai nusprendžia dėl nušalinimo . [127 pakeit.]

3a.   Proceso šalis, pateikusi rašytinį prašymą valdančiosios tarybos pirmininkui, gali prašyti nušalinti apeliacinės tarybos narį. Prašymas nušalinti grindžiamas viena iš priežasčių, nurodytų 1 dalyje, arba šališkumo rizika. Prie prašymo pridedami tinkami jį pagrindžiantys dokumentai. Kad prašymas būtų priimtinas, jis pateikiamas prieš pradedant procesą apeliacinėje taryboje arba, jeigu informacija, kuria grindžiamas prašymas nušalinti, gaunama pradėjus procesą, – per penkias dienas nuo tada, kai šią informaciją gauna ieškovas.

Prašymas perduodamas atitinkamam apeliacinės tarybos nariui. Šis narys per penkias dienas nuo informacijos apie prašymą nušalinti gavimo praneša, ar sutinka nusišalinti. Jeigu jis nesutinka, valdančiosios tarybos pirmininkas sprendimą priima per septynias darbo dienas nuo atitinkamo nario atsakymo gavimo dienos arba, jeigu narys atsakymo nepateikė, pasibaigus nustatytam atsakymo pateikimo terminui. [128 pakeit.]

3b.   Apeliacinė taryba savo nuomonę pateikia arba sprendimą priima nedalyvaujant nariui, kuris nusprendė nusišalinti arba buvo nušalintas pagal 2 ir 3 dalis. Kad būtų priimtas sprendimas arba pateikta nuomonė, atitinkamas narys apeliacinėje taryboje pakeičiamas jo pakaitiniu.

Jeigu pakaitinis negali posėdžiauti, kad ir kokia būtų to priežastis, valdančiosios tarybos pirmininkas skiria laikiną apeliacinės tarybos narį, pasirinkęs jį iš 51 straipsnio 3 dalyje nurodyto sąrašo, kad pakaitinis šioje byloje būtų pakeistas. [129 pakeit.]

54 straipsnis

Sprendimai, dėl kurių galima teikti apeliacinį skundą

1.   Agentūros priimti sprendimai gali būti apskundžiami apeliacinei tarybai laikantis pagal 12, 16, 17 ir 18 straipsnių straipsnius priimti sprendimai, pagal 21 ir 22 straipsnius priimtos rekomendacijos arba tai, kad ji nesiėmė veiksmų per nustatytą laiką, gali būti apskundžiami apeliacinei tarybai . [130 pakeit.]

2.   Pagal 1 dalį pateikus apeliacinį skundą, sprendimas nenustoja galioti. Tačiau agentūra gali sustabdyti apskųsto sprendimo taikymą, jei mano, kad aplinkybės tam palankios, ir jei šio sprendimo taikymo sustabdymas neturi poveikio geležinkelių saugai . [131 pakeit.]

55 straipsnis

Asmenys, turintys teisę pateikti apeliacinį skundą, terminai ir forma

1.   Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali apskųsti tam asmeniui skirtą agentūros pagal 12, 16, 17 ir 18 straipsnius apskųsti tam asmeniui agentūros skirtą priimtą sprendimą arba tai, kad sprendimas nepriimtas per nustatytą laiką . Be to, šios teisės taikomos organizacijoms, atstovaujančioms 34 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims ir tinkamai įgaliotoms pagal savo įstatus . [132 pakeit.]

2.   Apeliacinis skundas su nurodytomis priežastimis agentūrai pateikiamas raštu per du mėnesius po pranešimo apie priemonę suinteresuotam asmeniui dienos arba, jei asmeniui apie priemonę nepranešta, per du mėnesius nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tą priemonę.

2a.   Apeliaciniai skundai dėl sprendimo nepriėmimo pateikiami raštu agentūroje per du mėnesius pasibaigus atitinkamame straipsnyje nustatytam terminui. [132 pakeit.]

56 straipsnis

Apeliacinių skundų nagrinėjimas ir sprendimai

1.   Tirdama skundą, Apeliacinė valdyba veikia operatyviai priima sprendimą dėl apeliacinio skundo patenkinimo ar atmetimo per tris mėnesius nuo to apeliacinio skundo pateikimo . Ji paprašo papildomos informacijos, kurios jei galėtų prireikti, per vieną mėnesį nuo apeliacinio skundo pateikimo. Ji susijusi informacija pateikiama per pagrįstą laikotarpį, kurį nustato apeliacinė valdyba ir kuris neturi viršyti vieno mėnesio . Laikydamasi nustatytų terminų, ji kviečia apeliacinio proceso šalis per atitinkamus terminus kurie neturi viršyti vieno mėnesio, pareikšti pastabas dėl jos ar kitų apeliacinio proceso šalių pranešimų tiek kartų, kiek reikia. Apeliacinio proceso šalys turi teisę teikti žodinius paaiškinimus. [133 pakeit.]

2.   Apeliacinė taryba gali naudotis tinkamomis agentūros kompetencijai priklausančiomis galiomis arba gali perduoti bylą kompetentingam agentūros organui. Pastarajam apeliacinės tarybos sprendimas yra privalomas.

57 straipsnis

Skundai Teisingumo Teismui

1.   Ieškinius dėl agentūros sprendimų, priimtų pagal 12, 16, 17 ir 18 straipsnius, pripažinimo negaliojančiais Europos Sąjungos Teisingumo Teismui galima pareikšti tik atlikus visas agentūros apeliacines procedūras.

2.   Agentūra imasi visų būtinų priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui vykdyti.

10 SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

58 straipsnis

Biudžetas

1.   Visų agentūros pajamų ir išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiama agentūros biudžete. Pajamos ir išlaidos yra subalansuojamos.

2.   Agentūros pajamas visų pirma sudaro: [134 pakeit.]

a)   Sąjungos įnašas,

b)   trečiųjų šalių, dalyvaujančių agentūros veikloje, kaip numatyta 68 straipsnyje, įnašas,

c)   mokesčiai, kuriuos sumoka asmenys, pateikę paraiškas dėl agentūros išduodamų leidimų teikti transporto priemones rinkai ir saugos sertifikatų pagal 12, 16, 17 ir 18 straipsnius, ir tų leidimų bei sertifikatų turėtojai. 73 straipsnyje nurodytu deleguotuoju aktu nustatomi diferencijuoti mokesčiai, atsižvelgiant į sertifikatų ar leidimų naudojimo sritis ir geležinkelio operacijų tipą ir apimtį ; [135 pakeit.]

d)   rinkliavos už leidinius, mokymą ir kitas Agentūros teikiamas paslaugas;

e)   valstybių narių, trečiųjų šalių ar kitų subjektų savanoriški finansiniai įnašai, jeigu jie nekelia pavojaus agentūros nepriklausomumui ir nešališkumui.

2a.   Visos užduotys ar prievolės, kuriomis papildomos užduotys, nurodytos Sąjungos teisės akto nuostatoje ir nekompensuojamos pagal 58 straipsnio 2 dalies b, c, d ir e punktus, turi būti vertinamos ir kompensuojamos Sąjungos biudžeto lėšomis. [136 pakeit.]

3.   Agentūros išlaidas sudaro personalo, administracinės, infrastruktūros ir veiklos išlaidos.

4.   Pajamos ir išlaidos yra subalansuojamos.

5.   Kasmet vykdomasis direktorius, vadovaudamasis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo principu, parengia kitų finansinių metų agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą. Šią sąmatą kartu su etatų plano projektu ne vėliau kaip iki sausio 31 d. valdančioji taryba pateikia Komisijai.

6.   Sąmatą Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau — biudžeto valdymo institucija) kartu su preliminariu Sąjungos bendrojo biudžeto projektu.

7.   Remdamasi sąmata, Komisija į preliminarų Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį ji Sutarties 314 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia sąmatas, jos nuomone, reikalingas etatų planui, ir iš bendrojo biudžeto mokėtinos subsidijos sumą kartu su kiekvieno agentūros sąmatos ir iš bendrojo biudžeto mokėtinos subsidijos skirtumo aprašymu ir pateisinimu.

8.   Biudžeto valdymo institucija patvirtina agentūrai skiriamos subsidijos asignavimus. Biudžeto valdymo institucija tvirtina agentūros etatų planą.

9.   Biudžetą priima valdančioji taryba dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių dauguma. Agentūros biudžetas tampa galutinis, kai galutinai patvirtinamas Sąjungos bendrasis biudžetas. Tam tikrais atvejais jis atitinkamai pataisomas.

10.   Valdančioji taryba kiek įmanoma greičiau praneša biudžeto valdymo institucijai apie ketinimą įgyvendinti projektą, kuris gali turėti didelių finansinių pasekmių biudžeto finansavimui, ypač apie projektus, susijusius su nuosavybe, pavyzdžiui, su pastatų nuoma arba pirkimu. Ji apie tai praneša Komisijai. Jei biudžeto valdymo institucijos padalinys pranešė, kad norėtų pareikšti savo nuomonę apie projektą, jis pateikia šią nuomonę valdančiajai tarybai per šešias savaites nuo projekto paskelbimo dienos.

59 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1.   Vykdomasis direktorius vykdo agentūros biudžetą.

2.   Ne vėliau kaip iki kiekvienų kitų finansinių metų kovo 1 d. agentūros apskaitos pareigūnas perduoda Komisijos apskaitos pareigūnui laikinąsias finansines ataskaitas kartu su ataskaita apie tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymą. Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų laikinąsias finansines ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 966/2012(20) (bendrojo finansinio reglamento) 147 straipsnį.

3.   Ne vėliau kaip iki kiekvienų kitų finansinių metų kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas Audito Rūmams nusiunčia agentūros laikinąsias finansines ataskaitas kartu su ataskaita apie tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymą. Finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita taip pat pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

Audito Rūmai tikrina tas ataskaitas pagal Sutarties 287 straipsnį. Kiekvienais metais Rūmai skelbia pranešimą apie agentūros veiklą.

4.   Gavęs Jei reikia, remdamasis Audito Rūmų pastabas pastabomis apie agentūros laikinąsias ataskaitas, pagal bendrojo Finansinio reglamento 148 straipsnį vykdomasis direktorius, prisiimdamas atsakomybę, parengia galutines agentūros ataskaitas ir kartu su patikinimo pareiškimu pateikia jas valdančiajai tarybai, kad ji pareikštų savo nuomonę pastaroji jas patvirtintų . [137 pakeit.]

5.   Valdančioji taryba pareiškia nuomonę apie agentūros galutines finansines ataskaitas.

6.   Ne vėliau kaip iki kiekvienų kitų finansinių metų liepos 1 d. vykdomasis direktorius galutines finansines ataskaitas kartu su valdančiosios tarybos nuomone nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

7.   Galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos.

8.   Vykdomasis direktorius ne vėliau kaip iki kiekvienų kitų finansinių metų rugsėjo 30 d. nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Šį atsakymą jis taip pat išsiunčia valdančiajai valdybai.

9.   Vykdomasis direktorius, gavęs Europos Parlamento paklausimą, pateikia jam bet kokią informaciją, kurios reikia norint sklandžiai atlikti atitinkamų finansinių metų biudžeto įgyvendinimo procedūrą bendrojo Finansinio reglamento 165 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

10.   Gavęs kvalifikuota balsų dauguma priimtą Tarybos rekomendaciją, Europos Parlamentas iki N + 2 metų balandžio 30 d. patvirtina vykdomajam direktoriui, kad N metų biudžetas įvykdytas.

60 straipsnis

Finansinis reglamentas

Valdančioji taryba, pasikonsultavusi su Komisija, priima agentūrai taikomas finansines taisykles. Jos gali skirtis nuo Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002(21) tik tuo atveju, kai tai būtina Agentūros veiklai užtikrinti ir Komisijai iš anksto sutikus.

11 SKYRIUS

DARBUOTOJAI

61 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Agentūros darbuotojams yra taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai, Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir taisyklės, priimtos Europos Sąjungos institucijų tarpusavio susitarimais, kuriais įgyvendinami tie Tarnybos nuostatai.

2.   Tarnybos interesais agentūra įdarbina:

a)   darbuotojus, kurie gali būti įdarbinami pagal neterminuotą sutartį, ir

b)   darbuotojus, kurie negali būti įdarbinami pagal neterminuotą sutartį.

Pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatytą procedūrą priimamos atitinkamos šios dalies įgyvendinimo taisyklės.

3.   Organizuodama savo paslaugas ir siekdama išvengti interesų konflikto konfliktų, įskaitant konfliktus, susijusius su klausimais, iškylančiais pasibaigus tarnybos laikotarpiui, pvz., darbuotojų perėjimas iš viešojo sektoriaus į privatųjį ir atvirkščiai bei viešai neatskleista informacija, agentūra imasi atitinkamų administracinių priemonių, be kita ko, organizuodama mokymus ir įgyvendindama prevencines strategijas . [138 pakeit.]

3a.   Agentūra ir jos darbuotojai šiame reglamente nustatytas pareigas vykdo laikydamiesi aukščiausių profesinio sąžiningumo ir konkrečioje srityje reikalingos techninės kompetencijos principų. Jie neturi patirti jokio spaudimo ir korupcijos (ypač finansinės korupcijos) rizikos, nes tai gali turėti įtakos jų sprendimams arba veiklos rezultatams, visų pirma jie neturi patirti asmenų ar asmenų grupių, suinteresuotų šios veiklos rezultatais, spaudimo ir jų keliamos korupcijos rizikos. Agentūroje įdarbinama pakankamai darbuotojų, kad būtų užtikrintas tinkamas šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymas.

3b.   Darbuotojai turi turėti šiuos įgūdžius:

a)   tinkamą techninį ir profesinį parengimą, apimantį visą agentūros veiklą;

b)   pakankamai gerai išmanyti agentūros atliekamo vertinimo reikalavimus ir turėti reikiamus įgaliojimus tam vertinimui atlikti;

c)   turėti reikiamų žinių ir tinkamai išmanyti reikalavimus, būtinus priimant agentūros sprendimus;

d)   gebėti peržiūrėti nacionalinių saugos institucijų priimtas nuomones ir sprendimus, taip pat nacionalinės teisės aktus. [139 pakeit.]

62 straipsnis

Vykdomasis direktorius

1.   Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip agentūros laikinas darbuotojas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a dalį.

2.   Vykdomąjį direktorių skiria valdančioji taryba iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros.

Vykdomojo direktoriaus sutarties sudarymo tikslais agentūrai atstovauja valdančiosios tarybos pirmininkas.

Prieš paskyrimą valdančiosios tarybos atrinktas kandidatas gali būti pakviestas padaryti pareiškimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į komiteto narių klausimus.

3.   Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija atlieka įvertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų įvertinimą ir į agentūros ateities uždavinius bei iššūkius.

4.   Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 3 dalyje nurodytą įvertinimą, valdančioji taryba gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją ne ilgiau nei penkeriais metais.

5.   Apie savo ketinimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją valdančioji taryba informuoja Europos Parlamentą. Per mėnesį iki tokio kadencijos pratęsimo vykdomasis direktorius gali būti pakviestas pateikti pranešimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į jo narių klausimus.

6.   Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, viso laikotarpio pabaigoje negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

7.   Vykdomasis direktorius gali būti pašalintas iš pareigų tik Komisijai pasiūlius priimtu valdančiosios tarybos sprendimu.

63 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kitas personalas

Agentūra gali naudotis taip pat naudojasi deleguotaisiais nacionaliniais ekspertais ir ypač nacionalinių saugos institucijų personalu arba kitais agentūros neįdarbintais darbuotojais pagal Tarnybos nuostatus ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas. Agentūra priima ir įgyvendina politiką, skirtą deleguotųjų nacionalinių ekspertų galimų interesų konfliktų vertinimui ir valdymui, įskaitant draudimą jiems dalyvauti darbo grupių posėdžiuose, kai gali būti pakenkta jų nepriklausomumui ir nešališkumui. [140 pakeit.]

Valdančioji taryba priima sprendimą, kuriame išdėstomos nacionalinių ekspertų delegavimo į agentūrą taisyklės.

12 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

64 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Agentūrai ir jos darbuotojams taikomas Europos Sąjungos protokolas dėl privilegijų ir imuniteto, nepažeidžiant galimybės vykdyti teismines ir (arba) neteismines procedūras, susijusias su agentūros atsakomybės sritimi . [141 pakeit.]

65 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1.   Susitarime dėl būstinės, kurį, pritarus valdančiajai tarybai, agentūra ne vėliau kaip 2015 m. sudaro su priimančiąja valstybe nare, nustatomos reikiamos nuostatos dėl įkūrimo ir patalpų agentūrai suteikimo priimančioje valstybėje narėje, taip pat priimančioje valstybėje narėje agentūros vykdomajam direktoriui, valdančiosios tarybos nariams, personalui ir jų šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės.

2.   Priimančioji valstybė narė sudaro kuo geresnes sąlygas agentūros veikimui, įskaitant daugiakalbio, į Europą orientuoto moksleivių mokymo ir reikiamų susisiekimo transporto jungčių užtikrinimą.

66 straipsnis

Atsakomybė

-1. Agentūra prisiima visą atsakomybę, įskaitant sutartinę ir nesutartinę atsakomybę, už savo išduodamus leidimus ir sertifikatus [142 pakeit.]

1.   Agentūros sutartinė atsakomybė reglamentuojama teise, taikoma atitinkamai sutarčiai.

2.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal agentūros sudarytų sutarčių nuostatas dėl arbitražo.

3.   Nesutartinės atsakomybės atveju agentūra pagal valstybių narių teisei būdingus bendruosius principus atlygina visą žalą, kurią atlikdami savo pareigas padaro jos padaliniai arba personalas.

4.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, susijusius su 3 dalyje nurodytu žalos atlyginimu.

67 straipsnis

Nuostatos dėl kalbų vartojimo

-1. Nedarant poveikio jokiems agentūros ir pareiškėjo susitarimams dėl vertimo reikalavimų, dokumentai, kuriuos pagal 12, 16, 17 ir 18 straipsnius pateikė pareiškėjai ir sertifikatų ir leidimų turėtojai, kad praneštų agentūrai apie šiuos sertifikatus ir leidimus, verčiami į visas oficialias valstybių, susijusių su riedmenų naudojimo sritimi ir atitinkamos geležinkelio įmonės veiklos sritimi, Sąjungos kalbas. Kiekvienas vertimas atitinkamoje valstybėje laikomas autentišku, taip pat ir vykdant procedūras pagal 56 straipsnį. Leidimai ir sertifikatai išduodami visomis atitinkamų valstybių oficialiomis Sąjungos kalbomis. [143 pakeit.]

1.   Jeigu netaikoma 67 straipsnio -1 dalis, a gentūrai taikomos 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje(22) , nuostatos. [144 pakeit.]

2.   Agentūros darbui reikiamas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimų centras.

68 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas agentūros darbe

1.   Nepažeidžiant 40 straipsnio, agentūros veikloje gali dalyvauti trečiosios šalys, visų pirma, šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, šalys, kurioms taikoma plėtros politika, ir ELPA šalys, kurios su Europos Sąjunga yra sudariusios susitarimus, pagal kuriuos atitinkamos šalys šio reglamento taikymo srityje taiko Sąjungos teisės aktus teisę ar lygiavertes nacionalines priemones. Ši dalis taikoma visų pirma šalims, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, šalims, kurioms taikoma Sąjungos plėtros politika, ir ELPA šalims. [145 pakeit.]

2.   Pagal atitinkamas 1 dalyje nurodytų susitarimų nuostatas yra sudaromos agentūros ir trečiųjų šalių sutartys, kuriose apibrėžiamos išsamios tų šalių dalyvavimo agentūros darbe taisyklės, ypač tokio dalyvavimo pobūdis ir mastas. Šiose sutartyse pateikiamos ir nuostatos dėl finansinių įnašų ir personalo. Jose gali būti numatytas balso teisės neturinčių atstovų dalyvavimas valdančiojoje taryboje.

Agentūra pasirašo susitarimus, gavusi Komisijos pritarimą ir pasikonsultavusi su valdančiąja taryba.

68 a straipsnis

Interesų konfliktas

1.   Vykdomasis direktorius bei valstybių narių ir Komisijos laikinai deleguoti pareigūnai pateikia įsipareigojimų deklaracijas ir interesų deklaracijas, kuriose nurodo, kad neturi jokių tiesioginių arba netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą. Šios deklaracijos pateikiamos raštu pradėjus eiti pareigas ir teikiamos iš naujo pasikeitus asmeninei padėčiai. Administracinės valdybos, vykdomosios valdybos ir apeliacinės tarybos nariai taip pat šias deklaracijas kartu su savo gyvenimo aprašymais paskelbia viešai. Agentūra savo interneto svetainėje skelbia 42 straipsnyje nurodytų organų narių, taip pat išorės ir vidaus ekspertų sąrašą.

2.   Administracinė valdyba įgyvendina interesų konfliktų valdymo ir prevencijos politiką, kuri apima bent šiuos aspektus:

a)   interesų deklaracijų tvarkymo ir tikrinimo principus, įskaitant interesų deklaracijų viešinimo taisykles atsižvelgiant į 77 straipsnio nuostatas;

b)   privalomo agentūros darbuotojų ir deleguotų nacionalinių ekspertų mokymo apie interesų konfliktus reikalavimus;

c)   dovanų gavimo ir kvietimų priėmimo taisykles;

d)   išsamias agentūros darbuotojų ir valdymo organų narių apribojimų eiti tam tikras pareigas, kai baigiasi jų ir agentūros darbo santykiai, taisykles;

e)   agentūros sprendimų priėmimo skaidrumo, įskaitant agentūros valdymo organų protokolus, kurie skelbiami viešai atsižvelgiant į slaptą, suklasifikuotą ir komercinę informaciją, taisykles ir

f)   sankcijas ir priemones, skirtas agentūros savarankiškumui ir nepriklausomumui užtikrinti.

Agentūra atsižvelgia į būtinybę išlaikyti rizikos ir naudos pusiausvyrą, visų pirma siekiant gauti geriausias technines konsultacijas ir įgyti patirties, ir valdyti interesų konfliktus. Vykdomasis direktorius įtraukia su šios politikos įgyvendinimu susijusią informaciją į pagal šio reglamento nuostatas Europos Parlamentui ir Tarybai teikiamas ataskaitas. [146 pakeit.]

69 straipsnis

Bendradarbiavimas su nacionalinėmis institucijomis ir įstaigomis [147 pakeit.]

1.   Siekdama įgyvendinti 12, 16, 17 ir 18 straipsnius, agentūra gali sudaryti susitarimus su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, ypač nacionalinėmis saugos institucijomis, ir kitomis kompetentingomis įstaigomis. Tokie susitarimai gali apimti vieną ar daugiau nacionalinių saugos institucijų. [148 pakeit.]

2.   Susitarimuose gali būti numatyta, kad agentūra rangos būdu nacionalinėms institucijoms paves dalį savo užduočių užduotis ir atsakomybę, kaip antai, dokumentacijos tikrinimą ir parengimą, techninio suderinamumo tikrinimą, apsilankymų vykdymą ir techninių tyrimų atlikimą. [149 pakeit.]

2a.   Nacionalinė saugos institucija gali perduoti agentūrai užduotis pagal Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 20 straipsnį ir pagal Direktyvos ... [Geležinkelių saugos direktyva] 16 straipsnio 2 dalį. [150 pakeit.]

3.   Agentūra užtikrina, kad susitarimuose būtų bent konkretus užduočių ir sąlygų, kuriomis turi būti pasiekti rezultatai, aprašymas, darbo rezultatų pateikimo terminai, mokėjimų lygis ir kalendorius.

4.   1, 2 ir 3 dalyse aprašyti susitarimai aprašytuose susitarimuose aiškiai nurodoma, kiek atsakomybės tenka agentūrai ir nacionalinėms saugos institucijoms už užduotis, kurias atlieka kiekviena sutarties šalis, kaip nustatyta susitarimuose . Tai nepažeidžia bendros agentūros atsakomybės už savo užduočių atlikimą, kaip nustatyta 12, 16, 17 ir 18 straipsniuose. [151 pakeit.]

70 straipsnis

Skaidrumas

Agentūros turimiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001(23) .

Valdančioji taryba iki […] priima praktines priemones Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinti.

Sprendimai, kuriuos priima agentūra pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali tapti skundo ombudsmenui ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikto ieškinio dalyku atitinkamai pagal Sutarties 228 ir 263 straipsnius.

Agentūros vykdomam asmeninio pobūdžio duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001(24) .

71 straipsnis

Įslaptintai informacijai saugoti skirtos saugumo taisyklės

Agentūra taiko saugumo principus, kurie išdėstyti Europos Sąjungos įslaptintai informacijai ir neskelbtinai neįslaptintai informacijai taikomose Komisijos saugumo taisyklėse, išdėstytose Komisijos sprendimo 2001/844/EB(25) , EAPB, Euratomas, priede. Jie apima, inter alia , nuostatas dėl tokios informacijos mainų, tvarkymo ir saugojimo.

72 straipsnis

Kova su sukčiavimu ir veiklos rezultatų kontrolė [152 pakeit.]

1.   Siekdama palengvinti Reglamente (EB) Nr. 1073/1999 numatytą kovą su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir priima atitinkamas visam agentūros personalui taikytinas nuostatas naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną.

2.   Europos Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš agentūros, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

2a.   Europos Audito Rūmai kontroliuoja agentūros veiklos rezultatus ir sprendimų priėmimą vykdydami auditą ir patikrinimus. [153 pakeit.]

3.   OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir patikrinimus vietoje, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(26) nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su agentūros finansuojamomis dotacijomis ar sutartimis.

4.   Nepažeidžiant 1, 2 ir 3 dalių, agentūros bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartyse, dotacijos susitarimuose ir dotacijos sprendimuose yra nuostatos, kuriomis Europos Audito Rūmai ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti tokius auditus ir tyrimus pagal atitinkamas savo kompetencijas.

13 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

73 straipsnis

Su 12, 16, 17, ir 18 ir 41 straipsniais susiję deleguotieji aktai [154 pakeit.]

1.   Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 74 straipsnį dėl mokesčių ir rinkliavų taikant 12, 16, 17 ir 18 straipsnius.

2.   1 dalyje nurodytomis priemonėmis visų pirma nustatomi dalykai, už kuriuos reikia mokėti mokesčius ir rinkliavas pagal 12, 16, 17 ir 18 straipsnius, mokesčių ir rinkliavų suma ir mokėjimo būdai.

3.   Mokesčiai ir rinkliavos mokami už:

a)   leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius, leidimų pateikti rinkai transporto priemones ir transporto priemonių tipus išdavimą ir atnaujinimą, įskaitant galimą suderinamumo su tinklais ar linijomis nurodymą;

b)   saugos sertifikatų išdavimą ir atnaujinimą;

c)   paslaugų teikimą; jie turi atitikti faktines kiekvienos suteiktos paslaugos sąnaudas;

d)   apeliacijų tvarkymą.

Visi mokesčiai ir rinkliavos išreiškiami ir mokami eurais.

4.   Su agentūra susijusių mokesčių ir rinkliavų dydžiai nustatomi tokio dydžio, kad būtų užtikrinta, kad iš jų gaunamų įplaukų pakaktų visoms suteiktų paslaugų sąnaudoms padengti. Visų pirma, tos sąnaudos turi apimti visas agentūros išlaidas, kurios patiriamos, kai 3 dalyje nurodytoje veikloje dalyvauja jos darbuotojai, įskaitant proporcingas darbdavio įmokas į pensijų schemą. Jei teikiant paslaugas, kurias padengia mokesčiai ir rinkliavos, nuolat susidarytų nemažas neatitikimas, privaloma persvarstyti mokesčių ir rinkliavų dydžius. [155 pakeit.]

4a.   Komisijai pagal 74 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus dėl geležinkelių atsarginių dalių taikant 41 straipsnį. [156 pakeit.]

74 straipsnis

Delegavimas

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   73 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Jei ši ataskaita gauta, įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [157 pakeit.]

3.   . Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 73 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.   Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 73 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per [2 mėnesių] laikotarpį nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas [2 mėnesiais].

75 straipsnis

Komiteto procedūra

Komisijai padeda pagal Tarybos direktyvos 96/48/EB(27) 21 straipsnį įsteigtas komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

Jeigu daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

76 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.   Ne vėliau kaip po penkerių metų po šio reglamento įsigaliojimo ir po to kas penkerius metus Komisija užsako vertinimą, kad būtų įvertintas pirmiausia agentūros poveikis, veiksmingumas, efektyvumas ir jos darbo metodai. Atliekant įvertinimą, atsižvelgiama į geležinkelių sektoriaus, socialinių partnerių ir vartotojų asociacijų atstovų nuomonę. Vertinime pirmiausia aptariamas poreikis iš dalies pakeisti agentūros įgaliojimus ir visos tokio pakeitimo finansinės pasekmės. [158 pakeit.]

2.   Komisija perduoda įvertinimo ataskaitą kartu su savo išvadomis apie ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir valdančiajai tarybai. Įvertinimo rezultatai paviešinami.

3.   Kas antro įvertinimo metu taip pat įvertinami agentūros pasiekti rezultatai atsižvelgiant į jos tikslus, įgaliojimus ir užduotis.

77 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Agentūra pakeičia Reglamentu (EB) Nr. 881/2004 įsteigtą Europos geležinkelių agentūrą ir perima visas su nuosavybe, susitarimais, teisiniais įsipareigojimais, įdarbinimo sutartimis, finansiniais įsipareigojimais ir atsakomybe susijusias teises ir pareigas.

2.   Nukrypstant nuo 43 straipsnio, administracinės tarybos nariai, paskirti pagal Reglamentą (EB) Nr. 881/2004 iki šio reglamento įsigaliojimo datos, eina savo pareigas, kol baigsis jų, kaip valdančiosios tarybos narių, kadencija.

Nukrypstant nuo 49 straipsnio, vykdomasis direktorius, paskirtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 881/2004, eina savo pareigas, kol baigsis jo kadencija.

3.   Nukrypstant nuo 61 straipsnio, visos šio reglamento įsigaliojimo dieną galiojusios įdarbinimo sutartys vykdomos iki jų galiojimo pabaigos.

3a.   Vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo pagal 12, 16 ,17 ir 18 straipsnius agentūra turi užtikrinti, kad būtų išduodami pažymėjimai ir leidimai. Iki šios datos valstybės narės taiko nacionalinius teisės aktus. [159 pakeit.]

3b.   Dėl papildomo trejų metų laikotarpio pasibaigus 77 straipsnio 3a dalyje nurodytam vienerių metų laikotarpiui pareiškėjai gali kreiptis į agentūrą arba į nacionalinę saugos instituciją. Per šį laikotarpį nacionalinės saugos institucijos gali toliau išduoti sertifikatus ir leidimus nukrypdamos nuo 12, 16, 17 ir 18 straipsnių, remiantis Direktyvomis 2008/57/EB ir 2004/49/EB. [160 pakeit.]

3c.   Direktyvos ... [Geležinkelių saugos direktyva] 10 straipsnio 2a dalyje ir Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 20 straipsnio 9a dalyje nurodytais atvejais nacionalinės saugos institucijos gali toliau išduoti sertifikatus ir leidimus po šios straipsnio 3b dalyje nurodyto laikotarpio, laikydamosi šiuose straipsniuose nurodytų sąlygų. [161 pakeit.]

78 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 panaikinamas.

79 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(2) OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(3)OL C 327, 2013 11 12,p. 122.
(4)OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(5) 2014 m.vasario 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(6) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL L 164, 2004 4 30, p. 44).
(7) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (OL L 191, 2008 7 18, p. 1).
(8) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008 nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).
(9)1996 m. liepos 23 d., Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1692/96/EB pateikiantis Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (OL L 228, 1996 9 9, p. 1).
(10)1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, 1999 5 31, p. 1).
(11)OL L 136, 1999 5 31, p. 15.
(12) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(13) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo (OL L 315, 2007 12 3, p. 51).
(14)1998 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimas 98/500/EB dėl sektorių dialogo komitetų, skatinančių socialinių partnerių dialogą Europos lygiu, įkūrimo (OL L 225, 1998 8 12, p. 27).
(15) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).
(16)2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).
(17)2012/88/ES: 2012 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas dėl transeuropinės geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninių sąveikos specifikacijų (OL L 51, 2012 2 23, p. 1).
(18)2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (OL L 276, 2010 10 20, p. 22).
(19) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).
(20) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).
(21)2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje (OL L 357, 2002 12 31, p. 72).
(22)OL L 17, 1958 10 6, p. 385.
(23)2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
(24) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(25) 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimas 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiantis jos darbo tvarkos taisykles (OL L 317, 2001 12 3, p. 1).
(26)1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(27) 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (OL L 235, 1996 9 17, p. 6).


Geležinkelio įmonių apskaitos norminimas ***I
PDF 361k   DOC 47k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1192/69 dėl geležinkelio įmonių bendrųjų apskaitos norminimo taisyklių (COM(2013)0026 – C7-0026/2013 – 2013/0013(COD) ) (Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
P7_TA(2014)0152 A7-0472/2013

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0026 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 bei 109 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0026/2013 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1) ,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2) ,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0472/2013 ),

1.   priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. vasario 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1192/69 dėl geležinkelio įmonių bendrųjų apskaitos norminimo taisyklių
(Tekstas svarbus EEE)

P7_TC1-COD(2013)0013


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 ir 109 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3) ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4) ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5) ,

kadangi:

(1)   Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1192/69(6) valstybėms narėms leidžiama kompensuoti 36 išvardytoms geležinkelio įmonėms už mokėjimo įsipareigojimus, kurių kitų rūšių transporto įmonės neprivalo remti. Tinkamai taikant norminimo taisykles, valstybėms narėms netaikomi pranešimo apie valstybės pagalbą įpareigojimai;

(2)   Europos lygmeniu priimta keletas teisėkūros priemonių; tuo būdu geležinkelio krovinių ir tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliu rinkos atvertos konkurencijai, o Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES(7) , nustatyti tam tikri esminiai principai, kurie taikomi komercinėms įmonėms, kaip antai: geležinkelio įmonės turi būti valdomos pagal komercinėms įmonėms taikomus principus; už pajėgumų paskirstymą ir geležinkelio infrastruktūros apmokestinimą atsakingos įmonės turi būti atskirtos nuo įmonių, kurios teikia geležinkelio paslaugas ir turi būti atskirtos jų sąskaitos; bet kokia geležinkelio įmonė, gavusi licenciją pagal ES kriterijus, turėtų turėti prieigą prie geležinkelio infrastruktūros sąžiningomis nediskriminacinėmis sąlygomis; o infrastruktūros administratoriai gali pasinaudoti valstybės finansavimu. Direktyvos 2012/34/ES perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 2015 m. birželio 16 d. ; [1 pakeit.]

(3)   Reglamentas (EEB) Nr. 1192/69 yra nenuoseklus ir nesuderinamas su galiojančiomis teisėkūros priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad rinka liberalizuota ir kad joje geležinkelio įmonės tiesiogiai konkuruoja su išvardytomis geležinkelio įmonėmis, šias dvi skirtingų įmonių grupes skirti nebetinkama;

(4)   todėl tikslinga Reglamentą (EEB) Nr. 1192/69 panaikinti, siekiant pašalinti ES teisinės tvarkos neatitikimus; tai padės paprastinti sistemą, nes bus pašalintas nebeaktualus teisės aktas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 1192/69 panaikinamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po praėjus dvejiems metams nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . [2 pakeit.]

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(2) OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(3)OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(4)OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(5) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(6) 1969 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1192/69 dėl geležinkelio įmonių bendrųjų apskaitos norminimo taisyklių (OL L 156, 1969 6 28, p. 8).
(7) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32 ).


Civilinės aviacijos įvykių pranešimai ***I
PDF 275k   DOC 57k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinami Direktyva 2003/42/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1321/2007 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1330/2007 (COM(2012)0776 – C7-0418/2012 – 2012/0361(COD) ) (Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
P7_TA(2014)0153 A7-0317/2013

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0776 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0418/2012 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1) ,

–   pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0317/2013 ),

1.   priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. vasario 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007

P7_TC1-COD(2012)0361


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 376/2014.)

(1) OL C 198, 2013 7 10, p. 73.


Transporto priemonėse montuojamos pagalbos iškvietos sistemos „eCall“ diegimas ***I
PDF 572k   DOC 167k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2014 m. vasasrio 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transporto priemonių, kuriose montuojama pagalbos iškvietos sistema „eCall“, tipo patvirtinimo reikalavimų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB (COM(2013)0316 – C7-0174/2013 – 2013/0165(COD) ) (Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
P7_TA(2014)0154 A7-0106/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0316 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0174/2013 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1) ,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7-0106/2014 ),

1.   priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. vasario 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl transporto priemonių, kuriose montuojama telefono numerio 112 paslauga grindžiama pagalbos iškvietos sistema „eCall“, tipo patvirtinimo reikalavimų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB [1 pakeit.]
(Tekstas svarbus EEE)

P7_TC1-COD(2013)0165


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2) ,

atsižvelgdami į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3) ,

kadangi:

(1)   išsami variklinių transporto priemonių Sąjungos tipo patvirtinimo sistema buvo nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB(4) ;

(2)   variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo techniniai reikalavimai, atsižvelgiant į įvairius saugos ir aplinkosaugos aspektus, yra suderinti Sąjungos lygmeniu siekiant užtikrinti aukšto lygio kelių eismo saugą visoje Sąjungoje;

(2a)   paslaugos „eCall“ įdiegimas visose transporto priemonėse ir visose valstybėse narėse nuo 2003 m. yra vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų kelių saugumo srityje. Siekiant to tikslo pradėta keletas iniciatyvų, kurios vykdomos taikant savanoriško diegimo metodą, tačiau iki šiol pakankamos pažangos pasiekti nepavyko; [2 pakeit.]

(3)   siekiant toliau gerinti kelių eismo saugą, Komunikate 2009 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos komunikate „Metas diegti pagalbos iškvietos sistemą“(5) siūlomos naujos priemonės, kad Sąjungoje būtų sparčiau diegiama transporto priemonėse montuojamos pagalbos iškvietos sistemos paslauga. Viena iš siūlomų priemonių yra nustatyti privalomą telefono numeriu 112 grindžiamos pagalbos iškvietos sistemos „eCall“ montavimą visose naujose transporto priemonėse pradedant M1 ir N1 kategorijomis, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priede; [3 pakeit.]

(4)   2012 m. liepos 3 d. Europos Parlamentas patvirtino Ataskaitą dėl pagalbos iškvietos sistemos „eCall“ – nauja pagalbos telefono 112 paslauga piliečiams, kuria Komisija raginama pateikti pasiūlymą pagal Direktyvą 2007/46/EB, kad būtų užtikrintas privalomas telefono numeriu 112 grindžiamos viešos sistemos „eCall“ įdiegimas ne vėliau kaip 2015 m.;

(4a)   vis dar būtina gerinti pagalbos telefono numerio 112 paslaugos teikimą visoje Sąjungoje, kad nelaimės atveju pagalba būtų teikiama greitai ir veiksmingai; [4 pakeit.]

(5)   tikėtina, kad Sąjungos sistema „eCall“ sumažins eismo įvykių sukeltų mirčių skaičių Sąjungoje, be to, patirtų sužalojimų sunkumą dėl ankstyvo pagalbos tarnybų įspėjimo . Privalomai įdiegus numeriu 112 grindžiamą sistemą „eCall“, taip pat privalomai ir suderintai pagerinus elektroninių ryšių tinklų, naudojamų pagalbos iškvietos „eCalls“ skambučiams siųsti, ir bendrųjų pagalbos centrų (BPC), kurie tokius skambučius priimtų, infrastruktūrą, paslauga turėtų tapti prieinama visiems piliečiams, taigi palengvinti žmonių kančias ir sumažinti sumažėtų mirčių ir didelių sužalojimų skaičius, sveikatos priežiūros bei kitas išlaidas išlaidos, eismo įvykių keliamos spūstys ir kitos išlaidos ; [5 pakeit.]

(5a)   sistema „eCall“ bus didelė struktūra, kurioje dalyvaus daug gyvybės apsauga besirūpinančių subjektų. Todėl labai svarbu, kad šiame reglamente būtų aptartas atsakomybės aspektas, jog naudotojai galėtų visiškai pasitikėti sistema „eCall“ ir kad ji veiktų sklandžiai; [6 pakeit.]

(6)   tikslios ir patikimos padėties nustatymo informacijos teikimas nelaimės atveju yra esminis veiksmingo transporto priemonėje montuojamos telefono numeriu 112 grindžiamos sistemos „eCall“ veikimo elementas. Todėl tikslinga reikalauti, kad ji būtų suderinama su paslaugomis, kurios teikiamos pagal palydovinės navigacijos programas, įskaitant visų pirma pagal sistemas, kurios sukurtos pagal GALILEO ir EGNOS programas, nurodytas 2008 m. liepos 9 d. Galileo ir EGNOS programas , kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo (6) ; [7 pakeit.]

(7)   privalomas telefono numeriu 112 grindžiamos sistemos „eCall“ montavimas transporto priemonėse visų pirma turėtų būti taikomas tik naujiems naujų tipų lengviesiems automobiliams ir mažos keliamosios galios krovininėms transporto priemonėms (M1 ir N1 kategorijų), kurioms jau egzistuoja tinkamas aktyvavimo mechanizmas. Artimiausiu metu Komisija turėtų išsamiau įvertinti galimybę išplėsti reikalavimo transporto priemonėse montuoti telefono numeriu 112 grindžiamą sistemą „eCall“ taikymą įtraukiant kitas transporto priemonių kategorijas, kaip antai, sunkiasvores krovinines transporto priemones, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusus, variklines dvirates transporto priemones ir žemės ūkio traktorius, siekiant, prireikus, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ; [8 pakeit.]

(7a)   siekiant, kad sistema plistų, turėtų būti skatinama telefono numeriu 112 grindžiamą sistemą „eCall“ montuoti esamų tipų transporto priemonėse, kurios bus pagamintos po 2015 m. spalio 1 d. Tų tipų transporto priemonės, kurių tipo patvirtinimas suteiktas anksčiau nei 2015 m. spalio 1 d., gali būti modifikuojamos savanoriškai montuojant sistemą „eCall“; [9 pakeit.]

(7b)   vieša sąveiki visoje Sąjungoje veikianti telefono numeriu 112 („pagalbos telefono numeris 112“) grindžiama pagalbos iškvietos sistema „eCall“ ir privačios pagalbos iškvietos „eCall“ paslaugos (trečiųjų šalių paslaugomis paremtos sistemos „eCall“) gali veikti kartu su sąlyga, kad bus patvirtintos priemonės, kurios būtinos siekiant užtikrinti paslaugos teikimo vartotojui tęstinumą. Kad visose valstybėse narėse visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį būtų užtikrintas viešosios telefono numeriu 112 grindžiamos „eCall“ paslaugos tęstinumas ir nuolatinis automatiškas viešosios telefono numeriu 112 grindžiamos „eCall“ paslaugos teikimas, visose transporto priemonėse turėtų būti sumontuota viešosios telefono numeriu 112 grindžiamos „eCall“ paslaugos sistema, nepaisant to, ar transporto priemonės pirkėjas pasirenka privačią „eCall“ paslaugą; [10 pakeit.]

(7c)   vartotojams turėtų būti pateikta praktinė transporto priemonėje sumontuotos telefono numeriu 112 grindžiamos sistemos „eCall“ ir privačios sistemos „eCall“, jei ji sumontuota transporto priemonėje, apžvalga ir išsami bei patikima informacija apie bet kokias papildomas funkcijas ar paslaugas, susietas su privačiomis skubios pagalbos paslaugomis, transporto priemonėje montuoti siūlomas skubios pagalbos ar techninės pagalbos iškvietos prietaikas ir informacija apie paslaugų lygį, kurio galima tikėtis įsigyjant trečiųjų šalių paslaugas, ir susijusias išlaidas. Telefono numeriu 112 grindžiama sistema „eCall“ yra viešoji bendrojo intereso paslauga, todėl ji visiems vartotojams turėtų būti teikiama nemokamai; [11 pakeit.]

(8)   privalomas telefono numeriu 112 grindžiamos sistemos „eCall“ montavimas transporto priemonėse neturėtų daryti poveikio visų suinteresuotųjų subjektų, kaip antai, automobilių gamintojų ir nepriklausomų veiklos vykdytojų, teisei siūlyti papildomas skubios pagalbos ir (ar) pridėtinę vertę turinčias paslaugas, teikiamas atskirai nuo transporto priemonėse montuojamos telefono numeriu 112 grindžiamos sistemos „eCall“ arba remiantis šia sistema. Vis dėlto bet kurios papildomos paslaugos turėtų būti suprojektuotos taip, kad labiau neblaškytų vairuotojo dėmesio arba netrukdytų transporto priemonėje sumontuotos telefono numeriu 112 grindžiamos sistemos „eCall“ veikimui ir veiksmingam skubios pagalbos iškvietos centrų darbui. Transporto priemonėje sumontuota telefono numeriu 112 grindžiama sistema „eCall“ ir privačias ar pridėtinės vertės paslaugas teikianti sistema turi būti suprojektuotos taip, kad jos negalėtų keistis asmens duomenimis. Kai numatyta, tos paslaugos turėtų atitikti taikytinus saugos, saugumo ir duomenų apsaugos teisės aktus ir visuomet likti neprivalomos vartotojams; [12 pakeit.]

(9)   siekiant užtikrinti laisvą pasirinkimą vartotojams ir sąžiningą konkurenciją, taip pat skatinti naujoves ir didinti Sąjungos informacinių technologijų pramonės konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, transporto priemonėse montuojama telefono numeriu 112 grindžiama sistema „eCall“ turėtų būti prieinama nemokamai ir nediskriminuojant jokių nepriklausomų veiklos vykdytojų bei pagrįsta sąveikia, ir atviros prieigos, apsaugota ir standartizuota platforma, tinkama galimoms būsimoms transporto priemonėse naudojamoms taikomosioms programoms prietaikoms arba paslaugoms. Kadangi tam reikia techninio ir teisinio pagrindo, Komisija, pasikonsultavusi su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant transporto priemonių gamintojus ir nepriklausomus veiklos vykdytojus, turėtų nedelsdama įvertinti visas galimybes populiarinti tokią atviros prieigos platformą ir užtikrinti jos veikimą, taip pat, jei reikia, tuo tikslu pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Turėtų būti išsamiau išaiškinta, kokiomis sąlygomis trečiosios šalys, teikiančios pridėtinės vertės paslaugas, gali susipažinti su transporto priemonėje sumontuotoje telefono numeriu 112 grindžiamoje sistemoje saugomais duomenimis. Be to, visiems nepriklausomiems veiklos vykdytojams be jokios diskriminacijos turėtų būti suteikta galimybė nemokamai naudoti transporto priemonėje montuojamą telefono numeriu 112 grindžiamą sistemą „e-Call“ remonto ar priežiūros tikslais ; [13 pakeit.]

(9a)   šio reglamento įsigaliojimas ir jo taikymas neturėtų būti vilkinamas dėl to, kad diegiama kokia nors papildoma transporto priemonėje naudojama prietaika ar paslauga; [14 pakeit.]

(10)   siekiant išsaugoti tipo patvirtinimo sistemos vientisumą, šio reglamento tikslais turėtų būti pripažįstamos tik tos transporto priemonėje montuojamos telefono numeriu 112 grindžiama sistemos „eCall“, kurias galima visapusiškai išbandyti;

(10a)   transporto priemonėje montuojama telefono numeriu 112 grindžiama sistema „eCall“, kaip skubios pagalbos teikimo sistema, reikalauja didžiausio įmanomo patikimumo lygio. Taigi turėtų būti užtikrinamas būtinųjų duomenų rinkinio ir balso perdavimo tikslumas bei kokybė ir parengta vienoda bandymų tvarka, siekiant užtikrinti transporto priemonėje montuojamos telefono numeriu 112 grindžiamos sistemos „eCall“ ilgaamžiškumą ir atsparumą. To siekiant turėtų būti atliekamos periodinės techninės apžiūros pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/45/ES (7) . Išsamios nuostatos dėl bandymų turėtų būti įtrauktos į atitinkamą to reglamento priedą; [15 pakeit.]

(11)   mažų serijų transporto