Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2005/2552(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B6-0278/2005

Pateikti tekstai :

B6-0278/2005

Debatai :

PV 10/05/2005 - 14

Balsavimas :

PV 12/05/2005 - 5.2

Priimti tekstai :

P6_TA(2005)0177

Priimti tekstai
PDF 208kWORD 56k
Ketvirtadienis, 2005 m. gegužės 12 d. - Strasbūras
Klimato kaita
P6_TA(2005)0177B6-0278/2005

Europos Parlamento rezoliucija dėl vyriausybių ekspertų seminaro dėl klimato kaitos

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 11 d. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolą ir jo įgyvendinimui taikomas procedūras, priimtas konvencijos šalių konferencijose Bonoje (2001 m. liepos mėn.), Marakeše (2001 m. lapkričio mėn.), Naujajame Delyje (2002 m. lapkričio mėn.), Milane (2003 m. gruodžio mėn.) ir Buenos Airėse (2004 m. gruodžio mėn.),

–   atsižvelgdamas į Dešimtosios šalių konferencijos sprendimą dėl vyriausybių ekspertų seminaro rengimo 2005 m. gegužės mėn., siekiant skatinti neformalų keitimąsi informacija dėl veiksmų, susijusių su švelninančiomis ir prisitaikymo priemonėmis, kuriomis padedama šalims tęsti savo veiklą, vystant efektyvias ir tinkamas reagavimo į klimato kaitą strategijas, taip pat keitimąsi informacija dėl atitinkamų vyriausybių patvirtintos politikos ir priemonių, kuriomis skatinamas esamų įsipareigojimų pagal JTBKKK ir Kioto protokolą, vykdymas,

–   atsižvelgdamas į savo rezoliucijas, susijusias su klimato kaita, ypač 2005 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl Buenos Airių klimato kaitos konferencijos rezultatų(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi klimato kaita yra vienas pagrindinių 21 amžiaus iššūkių, turintis žymias neigiamas aplinkos apsaugos, ekonomines ir socialines pasekmes pasauliui, ir yra tikimasi, kad ji neigiamai paveiks darnų vystymąsi ir milijonų žmonių visame pasaulyje pragyvenimo šaltinius,

B.   kadangi JTBKKK, kuri įsigaliojo 1994 m. kovo 21 d. ir kurią šiuo metu yra ratifikavusios 189 šalys, išdėstomas veiksmų planas, kuriuo siekiama stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje, kad būtų išvengta "pavojingo žmonių sukelto įsikišimo" į klimato sistemą,

C.   kadangi JTBKKK Kioto protokolas įsigaliojo 2005 m. vasario 16 d. po to, kai jį ratifikavo 146 valstybės bei ekonomės integracijos šalys, kurios išmeta 61,6 proc. I priede nurodyto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 1990 m.,

D.   kadangi Kioto protokole I priedo šalims nustatomi 2008–2012 metų laikotarpio įpareigojantys išmetamųjų teršalų mažinimo rodikliai; kadangi protokole taip pat nustatoma, kad kito laikotarpio įsipareigojimus reikėtų pradėti svarstyti mažiausiai septynerius metus prieš pasibaigiant ankstesniam įsipareigojimams įvykdyti skirtam laikotarpiui,

E.   kadangi 2004 m. Buenos Airėse vykusioje Dešimtojoje šalių konferencijoje (COP–10) buvo nuspręsta 2005 m. gegužę surengti vyriausybių ekspertų seminarą (VES), siekiant skatinti šalių keitimąsi informacija dėl veiksmų, susijusių su švelninančiomis ir prisitaikymo priemonėmis, ir dėl atitinkamų vyriausybių patvirtintos politikos ir priemonių, kuriomis skatinamas įsipareigojimų vykdymas,

F.   kadangi išsivysčiusios valstybės turi didžiulę atsakomybę už šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir todėl turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį procese, kuriuo siekiama sumažinti išmetamų dujų kiekį; kadangi Europos Parlamentas nuolat ragina ES išlaikyti tokį pagrindinį vaidmenį,

G.   kadangi Kioto protokolo tikslai yra svarbi globalios strategijos dėl klimato kaitos sąlyga, tačiau turi būti nustatyti tolesni laikotarpio po 2012 metų tikslai, siekiant užtikrinti investicijas į mažai anglies turinčius energijos šaltinius, technologijas, išmetančias nedaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir atsinaujinančius energijos šaltinius bei išvengti investicijų į nesuderinamą energijos infrastruktūrą; kadangi sprendžiant klimato kaitos klausimą, sudaroma galimybė ir suteikiama paskata diegti naujoves pagal Lisabonos darbotvarkėje nustatytus tikslus,

H.   kadangi JBKKK ir Kioto Protokolo pagrindu taip pat reikėtų nustatyti tikslą, kad reikia užtikrinti, jog vidutiniškai pasaulinė temperatūra nekiltų daugiau kaip 2°C lyginant su priešindustrinio laikotarpio lygiais,

I.   kadangi remiantis naujausiais moksliniais pranešimais rizika, kad bus viršyta +2°C riba, išlaikant 550 ppm šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją (CO2 ekvivalentas), sudaro apytiksliai 85 proc., o išlaikant 450 ppm koncentraciją rizika sudaro 50 proc.; kadangi šiuose pranešimuose pabrėžiama, kad pasaulis turės žymiai mažiau laiko pradėti mažinti bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį negu buvo numatyta anksčiau, jei nori užtikrinti, kad vidutiniškai pasaulio temperatūra kiltų mažiau kaip 2°C lyginant su priešindustriniais lygiais, ir taip išvengti pavojingos klimato kaitos; kadangi dėl to visiems dideliems šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetančioms įmonėms reikės artimiausiu laiku dar labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį, tokiu būdu smarkiai pabrėžiant pasaulio didelių pastangų svarbą,

1.   sveikina priėmus Buenos Airėse sprendimą dėl vyriausybių ekspertų seminaro rengimo; tačiau apgailestauja, kad Dešimtojoje šalių konferencijoje, nepaisant ES delegacijos pastangų, buvo sutarta tik dėl labai ribotų šio susirinkimo įgaliojimų;

2.   yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turi išlaikyti svarbų vaidmenį tarptautiniu mastu kovojant su klimato kaita; pabrėžia, kad būtina užtikrinti tris veikimo būdus, norint savo šalyje įtvirtinti ES klimato politiką: pirma, kasmet mažinti ES ekonomikos energijos intensyvumą 2 –2,5 proc., antra, žymiai padidinti alternatyviosios energijos dalį bendrajame energijų krepšelyje ir, trečia, iš esmės padidinti paramą tvarios energijos tyrimams ir plėtrai; pabrėžia, kad transporto sektorius yra didelis iššūkis ir kad vykdant naująją ir pažangią politiką reikia sumažinti išmetamų teršalų kiekį kelių transporto, aviacijos ir laivininkystės sektoriuose, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl rentabilių priemonių, kad būtų išspręstos šios problemos;

3.   džiaugiasi 2005 m. kovo 22 ir 23 d. Briuselyje Europos Vadovų Tarybos priimtomis išvadomis, ypač tuo, kad buvo pasiektas susitarimas dėl pramoninių valstybių grupės išmetamų teršalų kiekio mažinimo 15–30 proc. iki 2020 metų; tačiau apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba nepateikė jokių gairių dėl ilgalaikio teršalų kiekio mažinimo, ir siūlo nustatyti, kad iki 2050 metų išmetamų teršalų kiekis būtų sumažintas 60–80 proc.;

4.   ragina Komisiją ir valstybes nares ateinančiame vyriausybių ekspertų seminare ES vardu pateikti pasiūlymus dėl būsimos tvarkos, kuri būtų suderinta su ES tikslu užtikrinti, kad pasaulinė temperatūra vidutiniškai kiltų mažiau kaip 2°C lyginant su priešindustrinio laikotarpio lygiais, numatant, kad pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamas kiekis per ateinančius du dešimtmečius pasieks aukščiausią lygį, ir dėl tvarkos, kuri paisytų teisingumo, atsakomybės bei galėjimo arba gebėjimo veikti principus;

5.   ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti pasiūlymus dėl būsimos strategijos, kuri remtųsi Kioto protokolu ir naujovėmis ekologijos srityje bei vystomomis aplinkos apsaugos technologijomis, ypač sutelkiant dėmesį į energijos ir transporto sektorius, ir teikti tam pirmenybę įgyvendinant atitinkamas politines iniciatyvas, pavyzdžiui, aplinkosaugos technologijų veiksmų planą, septintąją mokslinių tyrimų pagrindų programą ir kt.; reikia įdėti pastangų, siekiant bendradarbiauti su įvairiomis šalimis, ypač su labiausiai išsivysčiusiomis šalimis;

6.   reikalauja, kad vyriausybių ekspertų seminaro metu pagrindinis dėmesys būtų skirtas po 2012 metų laikotarpio veiksmingai ir tinkamai reagavimo į klimato kaitą strategijai, kuri remtųsi JTBKKK ir Kioto protokolu; prašo, kad rašytinė seminaro rezultatų ataskaita būtų paskelbta, siekiant sugrįžti prie formalių derybų dėl įsipareigojimams vykdyti skirto laikotarpio po 2012 metų, kurios prasidės 2005 metais;

7.   mano, kad būsima tvarka turi būti pagrįsta bendrais, bet kartu ir diferencijuotais įsipareigojimais, nuolatiniu ir aktyvesniu išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu ir didesniu šalių, dalyvaujančių mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, skaičiumi, ypač iš vienos pusės JAV ir iš kitos pusės Indijos bei Kinijos ir kitų besivystančių šalių; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares dialogų su tarptautiniais partneriais, ypač JAV, Kinija ir Indija, metu pabrėžti klimato apsaugos būtinybę;

8.   mano, kad tarptautiniu mastu konkuruojančioms įmonėms, ypač daug energijos sunaudojančios pramonės šakoms, reikia turėti sektoriaus poziciją dėl būsimų išmetamų teršalų mažinimo tarptautiniu lygmeniu tikslų, siekiant užtikrinti vienodas tarptautinės konkurencijos sąlygas; ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti šią sektoriaus poziciją į diskusijas;

9.   pripažįsta galimą grėsmę dėl anglies nutekėjimo į labiau išsivysčiusias besivystančias valstybes;

10.   skatina Kioto protokolo neratifikavusias šalis kuo skubiau jį ratifikuoti; skatina JAV ir Australiją persvarstyti savo sprendimą nedalyvauti Kioto protokole ir visų pirma vykdyti savo įsipareigojimus pagal JTBKKK sumažinti išmetamų teršalų kiekį iki 1990 m. lygio;

11.   ragina Komisiją, atliekant bet kokią klimato politikos sąnaudų ir gaunamos naudos analizę, atsižvelgti į galimybę priimti koreguojamąsias pasienio priemones prekybai, kuriomis būtų atsvertas anglies išmetimų apribojimų nenustačiusių pramoninių šalių gamintojų konkurencinis pranašumas;

12.   primygtinai reikalauja padidinti finansinę paramą koreguojamosioms priemonėms besivystančiose šalyse, atkreipiant ypatingą dėmesį į mažiausiai išsivysčiusias šalis; be to, pabrėžia, kad ekonominis vystymasis yra visų besivystančių šalių teisė; tačiau pripažįsta, kad besivystančios šalys neturi kartoti tos pačios pramoninių valstybių teršimo praktikos, ir kad ES turėtų sukurti stiprius mechanizmus, pvz. padedant ES valstybių narių eksporto kredito įstaigoms, kuriais būtų remiama technologijų plėtra besivystančių šalių energijos ir transporto sektorius, siekiant paskatinti vystymosi būdą, naudojant mažai anglies;

13.   ragina Komisiją ir valstybes nares daryti didelę pažangą mažai anglies naudojančios ekonomikos link; skatina valstybes nares dalintis patirtimi ir geriausiais veikimo būdais tarpusavyje ir su kitomis pasaulio valstybėmis;

14.   ragina būsimąsias pirmininkaujančias valstybes, Didžiąją Britaniją ir Austriją, užtikrinti, kad klimato kaitos klausimo sprendimo pagreitis būtų išlaikytas ir net paspartintas, tuo pačiu padidinant įsipareigojimų lygmenį ir šiame procese dalyvaujančių partnerių skaičių;

15.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei JTBKKK sekretoriatui su prašymu ją išplatinti visoms ES nepriklausančioms susitariančiosioms šalims.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0005.

Teisinė informacija - Privatumo politika