Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2005 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl Lisabonos strategijos įvertinimo įpusėjus jos įgyvendinimo laikotarpiui(1),

-   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą dėl integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių (2005–2008 m.) (KOM(2005)0141),

-   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatą "Bendri veiksmai augimui ir užimtumui skatinti - Bendrijos Lisabonos programa" (KOM(2005)0330),

-   atsižvelgdamas į 25 nacionalines Lisabonos reformų programas (NRP), kurias pristatė valstybės narės,

-   atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 25 d. Komisijos metinę augimo ir darbo vietų kūrimo pažangos 2006 m. ataskaitą,

-   atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23-24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos, 2001 m. kovo 23-24 d. Stokholmo Europos Vadovų Tarybos, 2002 m. kovo 15-16 d. Barselonos Europos Vadovų Tarybos ir 2005 m. kovo 22-23 d. bei 2005 m. gruodžio 15-16 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybų pirmininkavimo išvadas,

-   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 27 d. neformalaus valstybių vadovų susitikimo Hampton Court išvadas,

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

Bendrosios pastabos

1.   su džiaugsmu pažymi, kad, praeitų metų pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime patvirtinus persvarstytą Lisabonos strategiją, visos valstybės narės pateikė veiksmų planus, kuriuose daugiausiai dėmesio skiriama prioritetinėms sritims, pvz., moksliniams tyrimams ir plėtrai, naujovėmis bei švietimui; dar kartą pasidžiaugia tuo, kad tai padėjo išsiaiškinti atsakomybę ES ir nacionaliniu lygiu ir geriau suprasti bei bendrai laikytis šio sudėtingo strateginio požiūrio;

2.   tačiau pabrėžia, kad būtina veiksmingai ir greitai įgyvendinti NRP; pabrėžia, kad ekonominiam augimui, be kita ko, reikia jį remiančios ekonominės sistemos; todėl prašo valstybės nares ir Europos Sąjungą įvertinti, ar mokesčių sistemos, mokslinių tyrimų ir pramonės politikos paskatos nustatytos tinkamai ir susitarti dėl nuoseklios Europos investicijų strategijos, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama keturioms Komisijos pasiūlytoms prioritetinėms sritims, tarp jų moksliniai tyrimai ir plėtra, naujovės, švietimas, visą gyvenimą trunkantis mokymasis ir socialinės paslaugos; taip pat ragina sukurti verslui palankią aplinką;

3.   tvirtina, kad su Komisijos keturiomis pagrindinėmis sritimis susiję politiniai įsipareigojimai yra nesuderinami su finansine perspektyva (2007-2013), kuriose siūloma labai sumažinti pagrindinėms Lisabonos strategijos programoms ir veiklai pagal biudžeto eilutes finansuoti numatomas išlaidas;

NRP ir Europos augimo ir užimtumo strategija

4.   pabrėžia, kad svarbu visapusiškai baigti kurti vidaus rinką kiek galima geriau naudojantis keturių pagrindinių jos principų, t. y., laisvo kapitalo, prekių, asmenų ir paslaugų judėjimo teikiamais privalumais; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina patvirtinti paslaugų direktyvą(2) siekiant atverti plačias ES paslaugų rinkas ir prisidėti stiprinant Europos ekonomiką bei ilgam laikui sukuriant darbo vietų, kaip numatyta persvarstytoje Lisabonos strategijoje;

5.   mano, kad būtų klaidinga daugiausia dėmesio skirti tik konkurencingumui ir augimui, nes visuomenės parama įgyvendinant Lisabonos strategiją sukuria prielaidą rastis socialiniam aspektui;

6.   yra įsitikinęs, kad moksliniai tyrimai, naujovės, verslumo skatinimas, MVĮ konkurencingumo gerinimas, aprūpinimas atitinkamu transportu, energija ir telekomunikacijų tinklais – tai pagrindinės sampratos įgyvendinant Lisabonos strategiją regiono ir vietos valdymo lygmeniu;

7.   mano, kad ilgalaikis viešųjų finansų stabilumas ir tvarumas yra viena iš Lisabonos strategijoje iškeltų tikslų įgyvendinimo sąlygų; ragina ES pabiras Europos Sąjungos augimo strategijas sujungti į vieną bendrą nuoseklią ir suprantamą strategiją, kad Europos Sąjunga taptų naujos kartos produktų ir gamybos metodų lydere, taikančia informacijos ir komunikacijų technologijas bei efektyviai išteklius naudojančias tvarios plėtros technologijas;

8.   pritaria tam, kad daugelis valstybių narių į savo nacionalinius veiksmų planus įtraukia viešo ir privataus sektorių partnerystės planus mokslinių tyrimų, aukštesniojo išsilavinimo arba kitose srityse;

9.   pabrėžia ekologinių naujovių ir aplinkosaugos technologijų, kurių paklausa nuolatos didėja visame pasaulyje, teikiamas galimybes skatinti augimą ir užimtumą, taip pat pabrėžia teigiamą įtaką užimtumui, neapsunkinant mokesčiais darbo, o nustatant juos pagal išteklių naudojimą ir neigiamą poveikį aplinkai; ragina Komisiją ir valstybes nares išsamiau pasidomėti šiuo sąryšiu ir sumažinti aplinkai pavojingas subsidijas;

10.   pažymi, kad NRP laikomasi įvairių nacionalinių požiūrių į integruotas gaires, todėl mano, kad būtina nustatyti bendrą struktūrą, kuri būtų NRP pagrindas, kad valstybių narių lygiu būtų galima geriau palyginti siūlomų veiksmų poveikį bei Europos lygiu konstruktyviai aptarti pasiektą pažangą;

11.   pabrėžia, kad jei bus atidėliojami veiksmai arba jei nebus sprendžiamos aplinkos apsaugos problemos, gali padaugėti išlaidų, o tai turės neigiamą poveikį gyvenimo kokybei ir užkraus finansinę naštą būsimoms kartoms; todėl ragina Komisiją aktyviau dirbti siekiant nustatyti ir suskaičiuoti valstybių narių ir Bendrijos neveikimo išlaidas bei teigiamą prevencinių veiksmų poveikį;

12.   tiki, kad valstybių narių parlamentai yra tinkamas forumas aptarti, įteisinti ir paskelbti nacionalinius tikslus bei skatinti viešas diskusijas siekiant apibrėžti NRP; ragina Europos Vadovų Tarybą ir Komisiją kartu numatyti aiškias procedūras, pagal kurias būtų nustatomi teisės aktai, kuriuos būtina supaprastinti ar kodifikuoti; taip pat ragina Komisiją pateikti su Parlamentu suderintą pasiūlymą dėl strategijos, kaip ir kada taikyti bendrą reguliavimą ir savanoriškus susitarimus;

13.   ragina valstybes nares greitai ir atidžiai perkelti ES teisės aktus ir veiksmingai įgyvendinti NRP bei nepamiršti laiku informuoti apie tai, kad Europos Parlamentas galėtų imtis tolesnių veiksmų; mano, kad būtina įvertinti, kaip šios priemonės paveiks biudžetą; prašo atlikti nepriklausomą poveikio įvertinimą bei daugiau konsultuotis su suinteresuotomis šalimis;

14.   pabrėžia, kad būtina greičiau supaprastinti ir konsoliduoti ES teisės aktus ir dėti daugiau pastangų siekiant geresnio reglamentavimo, greitesnio perkėlimo ir tinkamo ES teisės aktų įgyvendinimo; ragina Komisiją teikti pirmenybę veiksmingam 2003 m. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros įgyvendinimui, įskaitant tinkamų suinteresuotų dalyvių konsultavimo priemonių sukūrimą;

15.   palankiai vertina tai, kad skirtingi instituciniai, ekonominiai ir socialiniai Europos, nacionalinio ir regioninio lygio veikėjai paaiškino savo atsakomybę ir kompetenciją, ir mano, kad tai būtina siekiant išugdyti tvirtą dalyvaujančiųjų atsakomybės jausmą, taip pat viešumą ir atskaitomybę; pabrėžia, kad tvirta institucijų sistema yra didesnio piliečių pasitikėjimo pagrindas; mano, kad reikia atkreipti dėmesį į tinkamos patirties pavyzdžius, ja dalytis ir skatinti geriauisą praktiką; pabrėžia, kad svarbu nustatyti kiekybinių tikslų apibrėžimą ir aiškų jų įgyvendinimo tvarkaraštį, taip pat veiksmingą stebėsenos sistemą; vertina sąžiningą konkurenciją kaip teigiamą veiksnį siekiant pagerinti bendrą Europos konkurencingumą, gerovę ir aukštus socialinius standartus;

16.   mano, kad gerai veikiančios vidaus ir darbo rinkos 25 valstybėse narėse yra būtinos siekiant užtikrinti socialinius ir aplinkos apsaugos standartus, išlaisvinti Europos konkurencingumo potencialą, skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; ragina valstybes nares kuo greičiau pereiti prie visiškos darbuotojų ir kitų piliečių judėjimo laisvės ES ir kartu imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų skatinama darbo kokybė visais jos aspektais; mano, kad yra labai svarbu parengti ryžtingesnių kovos su skurdu ir socialinės integracijos skatinimo veiksmus;

17.   yra labai sunerimęs dėl to, kad vis daugėja valstybių narių vyriausybių, kurios stengiasi imtis ar jau ėmėsi savo šalies pramonės ar įmonių gynybos ir apsaugos priemonių; mano, kad šios priemonės – tai pagrindinių vidaus rinkos principų pažeidimas, nes jomis apribojamos kitų valstybių narių piliečių įsisteigimo ir laisvo kapitalo judėjimo Bendrijoje teisės; ragina Komisiją daug atviriau ir vienareikšmiškiau pareikšti savo nuomonę dėl vidaus rinkos, įskaitant energetikos ir finansines paslaugas;

18.   taip pat mano, kad išlaisvinus MVĮ verslo potencialą bus sukurta naujų galimybių į verslą įtraukti jaunimą, sustiprinti naujoviškas sistemas ir skatinti privataus sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą;

19.   ragina, kad vertinant ir pateikiant valstybių narių Lisabonos strategijos tikslams siekti skirtas programas ir su Lisabonos strategija susijusius Komisijos ir Tarybos dokumentus, būtų atsižvelgiama į tam tikrus, su aplinkos apsauga susijusius rodiklius;

20.   pažymi, kad šie rodikliai nepaprastai svarbūs ne tik vertinant, bet ir stebint strateginius valstybių narių ir Europos veiksmus;

21.   mano, kad Sąjunga stokoja pagrindinių duomenų, kad galėtų palyginti savo bendrą ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę padėtį su padėtimi kituose regionuose ir šalyse, ir prašo Komisiją pasiūlyti rengti tokias apžvalgas;

22.   ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos struktūriniai fondai būtų naudojami vadovaujantis Lisabonos strategijoje nustatytais prioritetais, reguliariai stebėti ypač Europos regionus, kad būtų registruojami jų pasiekti rezultatai įgyvendinant Lisabonos tikslus; pagal šią informaciją ir statistikos duomenis regionai gali tarpusavyje nustatyti tikrąjį standartą ir po to atitinkamai nustatyti geriausią praktiką;

23.   primena, kad transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) sukūrimas bus itin svarbus siekiant Lisabonos darbotvarkėje išdėstytų tikslų ir kad siekiant paremti minėtąjį augimą ES skubiai reikia veiksmingų, aplinkos tausojamųjų, darnių transporto tinklų, apimančių geležinkelius, kelius, vidaus vandens kelius ir jūrų transportą, taip pat uostus ir oro uostus; todėl ragina visas susijusias šalis užtikrinti, kad iš tiesų būtų sukurtas TEN–T tinklas;

24.   apgailestauja dėl to, kad Europos Vadovų Taryba ketina sumažinti Transeuropiniams tinklams skirtus asignavimus, kurių Europos Parlamentas prašė artimiausioje Finansinėje perspektyvoje; rekomenduoja, pasinaudojant būsima Galileo sistema, patobulinti eismo srautų elektroninį valdymą, o tam reikės palaipsniui įdiegti elektroninę muitų sistemą, išvengiant perkrovos ir įtraukiant dalyvaujančias šalis į tikrųjų išlaidų už judumą mokėjimą;

Senėjantys gyventojai: demografinės problemos

25.   pažymi, kad ilgesnė gyvenimo trukmė mūsų visuomenėms ne tik teikia naujų galimybių, bet ir gali sukelti kartų konfliktus dėl socialinės apsaugos ir pensijų sistemos finansavimo problemų, kurių randasi dėl staigaus ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičiaus didėjimo ir ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičiaus mažėjimo, arba, geriausiu atveju, dėl nusistovėjusio dirbančių gyventojų skaičiaus; pripažįsta, kad kiekviena valstybė narė turės pasirinkti savo socialinės apsaugos ir pensijų sistemas; pastebi, kad dėl mažo ekonomikos augimo, per didelės skolos ir didelio nedarbo lygio dar labiau išryškės ši demografinė problema; daro išvadą, kad siekiant kiek galima sumažinti neigiamus demografinių pokyčių padarinius būtina visokeriopai įgyvendinti Lisabonos strategiją, kurti integruotą visuomenę, kurioje yra didelis užimtumas, aukštas darbo našumas, taikomos naujovės ir skatinama sveikatos apsauga;

26.   mano, kad dėl demografinių pokyčių reikės naujos, tobulesnės švietimo ir socialinės infrastruktūros jauniems ir pagyvenusiems žmonėms, įskaitant gausesnes visą gyvenimą trunkančio mokymosi, prieinamos vaikų priežiūros, pagyvenusių asmenų slaugos ir priežiūros paslaugų; primena valstybėms narėms apie 2002 m. Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus iki 2010 m. sukurti vaikų priežiūros vietų daugiau kaip 33 proc. vaikams iki trejų metų amžiaus ir 90 proc. vaikams nuo trejų metų iki mokyklinio amžiaus;

27.   primena, kad politiškai būtina visoje ES modernizuoti socialinę sistemą; tvirtina, kad siekiant užtikrinti, kad žmonės su pasitikėjimu ir lengvai prisitaikytų prie ekonominių pokyčių, ne mažiau svarbu pagrindu laikyti mūsų šalių ekonomikos socialinį aspektą – socialines teises, socialinę apsaugą ir socialinį dialogą; patvirtina, kad reformomis turi būti skatinama dinamiška ir lengvai pritaikoma ekonomika išsaugant užimtumo užtikrinimą;

28.   mano, kad Europos visuomenė turi pasinaudoti galimybe pasitelkti vyresnio amžiaus gyventojų žinias ir įgūdžius; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares kurti išsamias vadinamąsias aktyvaus senėjimo strategijas, tarp jų ir vyresnių gyventojų integraciją skirtas palengvinti priemones, įskaitant paskatas palaipsniui pereiti nuo darbo prie pensijos; prašo Komisiją skleisti valstybių narių geriausią praktiką, kaip pasirengti pensijai ir pereiti į laisvai pasirinktas naujas veiklos sritis;

29.   mano, kad norint pasiekti Lisabonos strategijos tikslus, reikia imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad vyresniosios kartos sugebėtų įsisavinti technologijų naujoves, išvengtų pažeidžiamos situacijos ir socialinės atskirties ir aktyviau dalyvautų darbo rinkoje;

30.   ragina Komisiją dar kartą pristatyti savo strategiją, skirtą naujiems darbo šaltiniams kurti, ypač kviečia valstybes nares remti vietines Bendrijoje teikiamas paslaugas, socialines paslaugas, privačias paslaugas, kultūros paslaugas ir su aplinkos apsauga susijusias profesijas; laikosi nuomonės, kad nebiurokratinės iniciatyvos, panašios į Prancūzijoje už čekius teikiamų paslaugų schemas (pranc. "chèques services"), gali sudaryti sąlygas sukurti daug naujų darbo vietų ir panaikinti šešėlinį darbą;

31.   ragina valstybes nares ryžtingai veikti ir nustatyti visas gimstamumo didėjimo kliūtis, įskaitant su darbo vieta nesusijusias kliūtis, pvz., mokesčių politiką, prieigą prie būsto rinkos, vaikų priežiūrą ir parduotuvių darbo valandas; pabrėžia, kad reikia remti lankstų moterų darbo grafiką ir, suteikiant jiems laisvą pasirinkimą, sudaryti galimybes neapleidžiant karjeros derinti darbą ir šeimos gyvenimą; pabrėžia, kad sveika aplinka ir sveikatingumo skatinimas yra pagrindiniai ilgalaikio ekonomikos augimo ir socialinės gerovės elementai;

32.   pabrėžia, kad nepaisant gyventojų senėjimo problemos visose valstybėse narėse, kuriose einamosios viešosios išlaidos finansuojamos iš kreditų, esama kartų solidarumo problemų; reikalauja, kad tvariosios plėtros idėja būtų suprantama taip, jog būsimoms kartoms netektų nepakeliama skolos našta; pabrėžia, kad reikia ilgalaikės ateities perspektyvos, kurioje reikėtų vengti įsiskolinimo, siekiant, kad našta jaunimui ir būsimoms kartoms toliau nedidėtų;

33.   mano, kad su demografiniais pokyčiais susiję sveikatos apsaugos aspektai yra nepaprastai svarbūs ir turi būti nagrinėjami žmogiškuoju ir finansiniu aspektais; pabrėžia, kad senėjant gyventojams, didėja sveikatos priežiūros ir ilgalaikės slaugos paslaugų poreikis; yra įsitikinęs, kad svarbu investuoti į lėtinių ligų profilaktiką; primena, kad kuo ilgiau žmonės geba džiaugtis gera sveikata, tuo ilgiau jie išlieka aktyvūs ir darbingi;

34.   mano, kad vykdant imigracijos politiką reikia siekti sėkmingai ekonomiškai, socialiai ir teisiškai integruoti imigrantus, kadangi tai palengvintų demografines Europos problemas; tačiau pripažįsta, kad vien tik taip nebus išspręstos visi su demografiniais pokyčiais susiję klausimai; mano, kad legalios imigracijos politikos sėkmė priklauso taip pat ir nuo visuotinės iniciatyvumą skatinančios strategijos, kuria siekiama visiškos integracijos ir kuri apima didelį socialinių, ekonominių bei pilietinių priemonių spektrą, lavinimo programas ir kalbų mokymą;

35.   pabrėžia, kad tokia imigracijos politika, kurią įgyvendinant pirmenybė teikiama kvalifikuotiems darbuotojams, daro tiesioginį priešingą poveikį šalių, iš kurių atvyko šie kvalifikuoti darbuotojai, ekonomikai ir ją silpnina, o toks darbo jėgos judėjimas gali išspręsti demografinių pokyčių sukeltas problemas tik trumpam; tačiau atkreipia dėmesį, kad reikia išsamiai įvertinti, kaip tokia imigracijos politika, kai pirmenybė teikiama kvalifikuotiems darbuotojams, veikia tų darbuotojų kilmės šalių ekonomiką;

Naujovės ir mokslinių tyrimų intelektinės nuosavybės teisės (INT) ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis

36.   mano, kad naujovės yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kurie padeda kurti gerovę, skatina augimą ir užimtumą, stiprina Europos konkurencingumą ir padeda vykdyti visuotinę tvariosios plėtros politiką;

37.   mano, kad Lisabonos strategijos prioritetiniai tikslai turėtų būti finansuojami iš ES ir valstybių narių biudžetų, kurie leistų juos visapusiškai įgyvendinti, siekiant labai padidinti ES mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo pajėgumus bei skatinti mokytis visą gyvenimą, įskaitant naujų finansinių priemonių naudojimą; tačiau primygtinai reikalauja, kad vykdant šią politiką būtų ypač atsižvelgiama į visuotinės svarbos sritis;

38.   ragina Komisiją siūlyti bandomuosius mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektus siekiant sukurti europinę šių sričių perspektyvą ir paskatinti europinį požiūrį į jas;

39.   pažymi, kad viešasis sektorius atsilieka nuo Lisabonos tyrimų ir taikomosios veiklos tikslų, ir, apskritai, privatus sektorius, kuriame tyrimams ir taikomajai veiklai dar neskiriama 2 proc. BVP; todėl ragina privatų sektorių dėti daugiau pastangų ir padidinti savo investicijų dalį siekiant tikslo skirti 3 proc.;

40.   pažymi, kad ypač vidutinės įmonės per mažai investuoja į tyrimus; ragina valstybes nares dėti dvigubai daugiau pastangų ir skatinti vidutines įmones diegti naujoves, taip pat ES 20 mln. mažų įmonių, kurios yra pagrindinės Europos ekonominio augimo ir darbo vietų kūrėjos; mano, kad geresnė MVĮ prieiga prie 7-osios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (2007-2013) (7PP) yra nepaprastai svarbi siekiant stiprinti MVĮ galimybes kurti darbo vietas;

41.   pažymi, kad faktas, jog tyrimų ir taikomosios veiklos požiūriu Europa atsilieka nuo Japonijos ir JAV, aiškiai matomas, kai lyginama privačiame sektoriuje dirbančių tyrėjų dalis (80 proc. JAV, 50 proc. Europoje); ragina valstybes nares imtis priemonių, kad būtų padidintas tyrėjų judumas ir užtikrinti geresnę infrastruktūrą, siekiant paskatinti daugiau studentų pasirinkti mokslininko karjerą; primygtinai reikalauja, kad universitetai turėtų galimybę investuoti savo praktinę patirtį į steigiamas naujas įmones (angl."start-ups") ir gauti papildomų lėšų iš patentų ir licencijų (angl. "capital building licensing");

42.   ragina imtis priemonių, kad ES universitetų įranga atitiktų aukščiausius tyrimų standartus, stiprinti universitetų ir pramonės bei prekybos sektorių bendradarbiavimą ir užtikrinti geresnį keitimąsi tyrimų rezultatais, jų skleidimą ir taikymą;

43.   mano, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra būtinas; taip pat mano, kad reikia gerinti švietimo ir mokymo įvairiais gyvenimo tarpsniais sistemas bei padaryti aukštąjį išsilavinimą lengviau prieinamą siekiant, kad būtų užtikrintas ES pramonės konkurencingumas; tiki, kad taikant švietimo ir mokymo sistemas turi būti atsižvelgiama į tas sritis, kuriose Europoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, ir turi būti pritaikytos sparčiai kintančios darbo rinkos ir technologinės visuomenės reikalavimams tenkinti ir spragoms pildyti;

44.   ragina valstybes nares visų pirma skirti dėmesio pradinės ar vidurinės mokyklos nebaigiantiems žmonėms ir pagerinti švietimo ir tęstinio mokymosi pasiūlą; pažymi, kad šiuo požiūriu esama didelių skirtumų tarp valstybių narių;

45.   mano, kad interneto naudotojų skaičius nuolat didėja; mano, kad visi jauni europiečiai turi turėti galimybę išmokti naudotis elektroninėmis priemonėmis; ragina valstybes nares užtikrinti, kad vėliausiai iki 2010 m. kiekvienas ES mokinys galėtų naudotis kompiuteriu ir informatikos disciplina būtų visiškai integruota į mokyklų programas ir kad visose mokyklose taptų įprasta tokias programas įsisavinti ir veiksmingai naudoti;

46.   pabrėžia, kad reikia reformuoti dabartinius INT teisės aktus; pažymi, kad užregistruoti patentą ES kainuoja nuo 37 500 iki 57 000 EUR, o JAV tokia pati procedūra kainuoja apie 10 000 JAV dolerių, ir kad ilgos bei sudėtingos patentų registracijos procedūros MVĮ yra didelė kliūtis; ragina Komisiją užtikrinti tinkamą INT apsaugą ir kaip galima greičiau pateikti pasiūlymą dėl patentų teisės suderinimo valstybėse narėse siekiant didesnio teisinio aiškumo ir naujovių skatinimo;

47.   labai remia Komisijos 1-ąją konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą (2007-2013 m.) (CIP) ir pabrėžia, kad tikslai, veiksmai ir finansinės priemonės yra neatsiejami nuo įtikinamo ryžto laikytis Lisabonos strategijos; ragina Komisiją padaryti CIP tvirtu ES naujovių politikos ramsčiu; pabrėžia, kad reikia padidinti CIP skiriamas finansines priemones, kurias valdo Europos investicijų fondas, siekiant padidinti MVĮ finansavimą ir įtraukti į jį rizikos kapitalą bei garantijas, ir kad ši programa taip pat turi apimti technologijų perdavimo finansavimą; pabrėžia, kad Parlamentas finansinėje perspektyvoje apibūdino naujovių diegimą kaip vieną iš prioritetų, ir ragina Tarybą neignoruoti šio besitęsiančio įsipareigojimo;

48.   pažymi, kad iš 20-ties pasaulio pagrindinių biotechnologijų srities bendrovių devyniolika yra JAV ir viena Šveicarijoje ir kad ES negali sau leisti šioje srityje atsilikti dar labiau, todėl ragina Komisiją taikyti subsidiarumo principą taip pat ir mokslinių tyrimų srityje ir remti visose valstybėse narėse vykdomus pagrindinius tyrimus;

Energetikos politikos kryptys

49.   mano, kad nuosekli ir efektyviai vykdoma energetikos politika gyvybiškai svarbi ES ekonomikos plėtrai ir ilgalaikei ES piliečių gerovei; ypač pabrėžia tai, kad energetinis saugumas sąlygoja strateginę atsakomybę atsižvelgiant į ES priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių; reikalauja, kad būtų imtasi priemonių ilgalaikei pusiausvyrai tarp pasiūlos ir paklausos užtikrinti;

50.   sutinka su 2005 m. spalio mėn. neformalaus valstybių vadovų susitikimo Hampton Court išvadomis, kad bendra tiekimo patikimumo strategija turėtų apimti valstybių narių geografinius, ekonominius, regioninius, klimato ir struktūrinius skirtumus, ja turėtų būti remiamasi toliau atveriant ES rinką, taip pat ši strategija turėtų būti suderinta su įsipareigojimais energetikos sektoriuje, susijusiais su tvariąja plėtra ir klimato pokyčiais, ir suteikti papildomos vertės atskirų valstybių narių veiklai;

51.   ragina Komisiją, atsižvelgiant Hampton Court susitikimo išvadas prašyti Komisijos plėtoti atnaujintą Bendrijos energetikos politiką ir siekti paspartinti pasiūlymų projektų šia tema teikimą; ragina Komisiją imtis labiau apibrėžtų veiksmų, siekiant užtikrinti konkurencingus, mažai ir visai CO2 neišskiriančius energijos šaltinius ir aplinkai nekenkiantį energijos tiekimą, kuris būtų pakankamai paskirstytas siekiant išvengti pernelyg didelės priklausomybės nuo vienos rūšies energijos;

52.   ragina Komisiją ryžtingai reaguoti į dominavimo rinkoje problemą ir rinkos ydas, nurodytas "Energijos sektoriaus tyrimo ataskaitoje", kurią 2006 m. vasario 16 d. pateikė Konkurencijos generalinis direktoratas, ir pateikti naujų pasiūlymų, kaip konkrečiais veiksmais ir priemonėmis spręsti dominavimo rinkoje problemą ir šalinti rinkos ydas;

53.   todėl laukia pavasario Europos Vadovų Tarybos diskusijų energetikos klausimais, nes jos paskatintų imtis konkrečių veiksmų energijos taupymo, išteklių efektyvumo ir tolesnio atsinaujinančios energijos skatinimo, kartu prisidedant prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo iki Kioto protokole numatyto kiekio ir dar daugiau;

54.   mano, kad kova su klimato kaita sąlygoja ekonomines ir socialines galimybes, kurios gali padėti palaikyti tvariosios plėtros strategiją – trečiąjį Lisabonos strategijos ramstį; mano, kad Kioto sistemą po 2012 m. šiuo metu reikia aktyviai svarstyti iš naujo, siekiant rinkai suteikti galimybę atsižvelgti į išlaidas, susijusias su anglimi, įgyvendinant daugelį investicinių programų;

55.   primygtinai reikalauja, kad tyrimai ir taikomoji veikla bei naujovės energetikos srityje išliktų prioritetiniu uždaviniu; ragina valstybes nares prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus didinti tyrimų ir taikomosios veiklos finansavimą bei įkurti Europos energetikos tyrimųerdvę; pripažįsta, kad poreikis keisti požiūrį į energijos sunaudojimą turėtų sumažinti dabartinį ES sunaudojamos energijos kiekį maždaug 20-čia procentų, savaime neatmetant jokių pokyčių;

56.   pabrėžia, kad Europos Sąjunga privalo investuoti nemažai lėšų norėdama plėtoti švaresnes ir efektyvesnes technologijas, pvz., švarios anglies ir CO2 atskyrimas, nauji energijos šaltiniai, bei didinti branduolinę saugą, inter alia ieškodama technologinio perversmo galimybių;

57.   ragina Komisiją užsakyti potencialo įvertinimą, atsižvelgiant į didelį vėjo energijos potencialą Europos Sąjungoje, ypač jūriniams vėjams atvirose pakrantėse,

58.   pažymi, kad švarios anglies technologijos turi milžinišką energijos efektyvumo didinimo, išmetamų teršalų kiekio mažinimo ir pasaulinės naujų švarių anglies technologijos įrenginių ir sistemų rinkos plėtojimo potencialą, bei ragina pramonę ir 7PP rengėjus sėkmingai pristatyti švarios anglies technologija grįstas energijos sistemas;

59.   ragina labiau stengtis siekiant užtikrinti, kad valstybės narės įgyvendintų esamus teisės aktus, reglamentuojančius vidaus energetikos rinką, ir kad būtų visiškai įgyvendinti numatyti tikslai atsinaujinančių energijos šaltinių, biodegalų ir energijos efektyvumo srityse; džiaugiasi pasiūlyta direktyva dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetikos paslaugų (KOM(2003)0739), ir ragina nedelsiant ją įgyvendinti visoje ES;

60.   mano, kad didesnės investicijos į švaresnes ir efektyvesnes technologijas yra esminis klausimas, o ES galėtų labai prisidėti eksportuodama šias technologijas į šalis, kurių proporcingai didėjantis energijos sunaudojimas skatins jas investuoti dideles sumas į efektyvumo didinimą;

61.   ragina Komisiją ir Tarybą pasiūlyti visapusiškai bendradarbiauti energetikos politikos srityje visoms šalims, sunaudojančioms didelį naftos ir gamtinių dujų kiekį, pradedant nuo JAV, Japonijos, Kinijos ir Indijos; mano, kad toks bendradarbiavimas galėtų sumažinti įtampą dėl naftos ir gamtinių dujų kainų nustatymo, ypač jeigu elgesio kodeksas padėtų ne tik išvengti rungtyniavimo pagrindiniuose suvartojimo regionuose, bet ir tuo pačiu paskatintų keitimąsi geriausiomis technologijomis energijos taupymo, energijos efektyvumo ir aplinką tausojančių energijos šaltinių srityse;

62.   primena, kad Europa turi visuotinai pripažintą kompetenciją branduolinės energijos srityje, ir tai yra vienas iš atsakymų į priklausomybės nuo energijos ir klimato kaitos klausimus; ši kompetencija, inter alia, susijusi su gamybos įrenginių efektyvumu ir kokybe, bei eksploatacijos nutraukimo procesais ("buvusios būklės atkūrimu" kalbant TATENA terminais);

63.   pripažįsta dabartinę branduolinės energijos svarbą norint išsaugoti elektros tiekimosaugumą, kadangi branduolinė energija sudaro svarbią naudojamų energijos šaltinių dalį ir padeda išvengti apie 312 mln. tonų išmetamų CO2 per metus (tai sudaro 7 proc. ES bendro šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kiekio); pabrėžia, kad pagal dabartines prognozes iki 2020 m. ES išmetamo CO2 kiekis padidės 12 proc., o tai anaiptol neatitinka Kioto protokole užsibrėžto tikslo sumažinti šį kiekį 8 proc.;

64.   supranta, kad ilgalaikis energijos saugumas neįmanomas be ekonomiškai ir ekologiškai prasmingos atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros; ragina Komisiją sukurti paskatas rinkai, siekiant atsinaujinančius energijos šaltinius padaryti kaip galima greičiau ekonomiškai atsiperkančius; ragina Komisiją padėti plėtoti vandenilio, kaip aplinkai nežalingo ir tausiojo energijos šaltinio, naudojimą; ir taip per ilgesnį laikotarpį sumažinti priklausomybę nuo politiškai nestabilių energiją eksportuojančių šalių; supranta, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai techniniu požiūriu gali teikti tik ribotą procentinį energijos kiekį;

65.   ragina Komisiją nagrinėjamą energijos klausimą apsvarstyti iš skirtingų perspektyvų, pvz.: skirtingų energijos rūšių derinimas, rinkos raida, investicijos, lėšos tyrimams, taip pat galimybė kurti ir plėtoti sistemą, kuria naudojantis būtų galima keistis informacija tarp valstybių narių;

66.   mano, kad valstybių narių ryšių infrastruktūrų trūkumas kliudo vieningai rinkai, ir ragina valstybes nares baigti kurti transeuropinius energijos tinklus, siekiant išspręsti minėtąją problemą; mano, kad nacionaliniu lygmeniu valstybės narės turėtų užtikrinti, kad elektros jėgainės kaip galima tolygiau būtų paskirstytos po jų teritoriją ir būtų kaip galima arčiau prie pagrindinių elektros energijos sunaudojimo taškų;

67.   susidomėjęs džiaugiasi kompleksiniu požiūriu, kuriuo vadovaujasi CARS21 aukšto lygio ekspertų grupė, ir šios grupės išvadomis, ir tikisi, kad Komisija vadovausis CARS21 gairėmis, patvirtintomis siekiant greitai teikti pasiūlymus, skirtus mažinti lengvųjų ir krovininių automobilių išmetamų teršalų kiekį, ypač tobulinant transporto priemonių technologijas (hibridinės transporto priemonės) ir skatinant naudoti antros kartos biodegalus (juos galima išgauti iš daugybės įvairių žaliavų); ragina valstybes nares vadovautis Švedijos iniciatyva, pagal kurią visos degalinės privalo turėti parduoti biodegalų;

68.   mano, kad ES žemės ūkis galėtų rasti naujų rinkų, jei būtų skatinama auginti žemės ūkio produktus, iš kurių galima išgauti biodegalus, o tai netiesiogiai prisidėtų prie maisto produktų saugos Europoje;

69.   taip pat atkreipia dėmesį į ES jau esančius pavyzdžius, kaip biomasė naudojama šildymui ir elektros tiekimui, o tai parodo esamus alternatyvių sprendimų ir energijos pajėgumus, aplinkos ir žemės ūkio sąryšiui, tvariosios plėtros kontekste siekiant naudos piliečiams ir gerinant jų gyvenimo kokybę, o taip pat siekiant naudos dalyvaujantiems ekonomikos sektoriams;

70.   pabrėžia poreikį visiškai baigti kurti bendrą vidaus rinką kartu su teisinga ir nediskriminuojamo pobūdžio konkurencija ir siekti energijos rinkų liberalizavimo iki 2007 m., kaip buvo susitarta valstybių narių;

o
o   o

71.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 164. (2) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje, 2004 3 5, (KOM(2004)0002).