Europos Parlamento rezoliucija dėl teminės miesto aplinkos strategijos (2006/2061(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl miestų dimensijos ES plėtros sąlygomis(1) ir 2006 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl tvaraus aplinkos vystymo aspektų(2),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Teminės miesto aplinkos strategijos (COM(2005)0718),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Tikslinės miestų aplinkos strategijos link" (COM(2004)0060),
– atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr.1600/2002/EB, nustatantį šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (6-oji AVP)(3),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6-0233/2006),
A. kadangi maždaug 80 proc. Europos gyventojų gyvena miestuose, tačiau jų poreikiams ir interesams Europos fonduose, projektuose, iniciatyvose ir strategijose ne visada tinkamai atstovaujama,
B. kadangi Teminės miesto aplinkos strategijos (TMAS) tikslas yra prisidėti prie bendro Europos miestų aplinkos veiksmingumo didinimo, šalinant biurokratines kliūtis ir stiprinant aplinkos apsaugos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumą ir skatinant ilgalaikį aplinkos planavimą vietos lygiu,
C. kadangi viešojo transporto dalis naujosiose valstybėse narėse vis dar yra didesnė nei senosiose narėse, tačiau ji mažėja, todėl turi būti imtasi reikiamų priemonių siekiant sustabdyti viešojo transporto dalies mažėjimą,
D. kadangi 6-ojoje AVP buvo ypač skatinamas poreikis spręsti didėjančio transporto srauto klausimą ir pastebimai atsieti transporto gausėjimą nuo BVP augimo,
E. kadangi turėtų būti atsižvelgta į Europos Sąjungos energetinę priklausomybę miestuose, kur didžiausias energijos vartojimo didėjimas yra transporto sektoriuje, ir kadangi dėl politikos kituose sektoriuose, pavyzdžiui, būsto sektoriuje, ar dėl energijos rūšies šildymui pasirinkimo, paprastai nusprendžiama vietos lygiu,
1. palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl TMAS; tačiau mano, kad jo nepakanka, norint pasiekti 6-ojoje AVP nustatytus tikslus;
2. ypač pritaria, kad komunikate taip pat įvertinta svarbi miestų, kaip ekonomikos varomosios jėgos, funkcija;
3. sutinka su Komisijos tyrimu, kuriame nurodoma, kad aplinkos problemos miestuose yra labai sudėtingos, nes jų priežastys yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, ir patvirtina Komisijos įspėjimą, kad vietinės iniciatyvos siekiant išspęsti tam tikras problemas gali sukelti naujas problemas kitose srityse;
4. apgailestauja, kad priešingai nei 6-ojoje AVP Komisijos pasiūlyme nėra numatytos teisiškai įpareigojančios priemonės ir galutinės datos įgyvendinant 6-osios AVP tikslus;
5. taip pat apgailestauja, kad TMAS neapibrėžia Europos politikos priemonių miesto ir kaimo arba pagrindinių ir atokiau esančių miestų pusiausvyrai siekti;
6. ragina Komisiją parengti būsimos direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje taikymo gaires ir užtikrinti tinkamą šio teisės akto įgyvendinimą;
7. pabrėžia, kad Komisija, bendradarbiaudama su valstybių narių valdžios institucijomis, turėtų skatinti kiekvieną konglomeratą, turintį daugiau kaip 100 000 gyventojų, parengti Tvaraus miesto valdymo planą (TMVP) ir Tvaraus miesto transporto planą (TMTP);
8. reikalauja, kad į Komisijos gaires būtų įtraukti bendri pagrindiniai rodikliai, atitinkantys ligšiolinės ES aplinkos politikos (pvz., oro, triukšmo, vandens ir taršos direktyvų, energijos veiksmingumo ir klimato politikos) įsipareigojimus ir tikslus, siekiant sudaryti sąlygas palyginti Europos miestus ir atlikti jų lyginamąją analizę;
9. mano, kad TMVP, be kitų, turėtų būti atsižvelgta ir į šiuos dokumentus:
-
atliekų tvarkymo planą (Direktyva 75/442/EEB dėl atliekų su pakeitimais(4)),
-
triukšmo žemėlapius ir veiksmų planus, jei yra (Direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo(5)),
-
vietos oro taršos planą arba programą, jei yra (Direktyva 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo(6)),
-
vietos aplinkosaugos planus ir programas, remiantis Direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo(7);
10. mano, kad TMVP turėtų būti numatyti:
a)
duomenys ir atitinkama informacija apie:
-
9-ajame šios rezoliucijos punkte išvardytas sritis,
-
užstatytų zonų ryšį su kaimo vietovėmis ir kaimo aplinka,
-
tolesnes demografinės plėtros perspektyvas ir naujų miesto gyvenamųjų rajonų poreikį,
-
informacijos perdavimo srautus, mobilumą, integraciją miestuose ir paslaugų prieinamumą,
-
vietoje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas,
-
miestų struktūrą ir želdynų bei miesto plėtros zonų užimamą dalį,
-
vietinį biocidų naudojimą,
-
su aplinka susijusius sveikatos klausimus,
-
aplinkos, kurioje nebūtų kliūčių neįgaliesiems, pagyvenusiems ir kitiems žmonėms, galimybes,
-
kultūrinio palikimo, užstatytų bei ekologiniu požiūriu svarbių vietovių ir joms gresiančio pavojaus vertinimą,
-
reikalavimų geriamajam vandeniui miestuose įvertinimą ir vandens valymo ir paruošimo priemonių planavimą;
b)
tikslai:
-
gerinti padėtį a punkte išvardytose srityse,
-
integruoti tvarumą į visas miesto politikos sritis,
-
derinti planą su TMTP,
c)
praktinės priemonės ir veiksmai siekiant tikslų, kurie apibūdinti b punkte;
11. pabrėžia, kad gyventojai, NVO, verslo organizacijos ir kiti suinteresuoti dalyviai turėtų dalyvauti rengiant TMVP, kuris turi būti prieinamas visuomenei; be to, mano, kad yra labai svarbus reguliarus atliktos pažangos vertinimas ir tokių vertinimų rezultatų sklaida;
12. ragina Komisiją vykstant 2009 m. konsultacijoms, įpusėjus techninių gairių įgyvendinimo laikotarpiui, įvertinti, kaip jos įgyvendinamos, ir remia Komisijos pastangas sukurti teminę vietos valdžios institucijoms skirtą interneto svetainę;
13. ragina Komisiją siūlyti naujuose miestų rajonuose nustatyti žaliųjų želdynų plotą vienam gyventojui ir mano, kad šis tikslas turėtų būti įtrauktas į TMVP, kad nebūtų mažinami žalieji plotai miestuose, kurie nevykdo šio tikslo;
Tvarus miestų valdymas
14. ragina valstybes nares savo nacionalinių strategijų metmenyse ir veiksmų programose teikti prioritetą projektų, kuriais įgyvendinami Tvaraus miesto valdymo ir Tvaraus miesto transporto planai, finansavimui bei investicijoms į projektus, kuriais ribojamos plyno lauko investicijos ir skatinamos investicijos į jau sukurtų objektų plėtrą, ir skatinti auginti medžius gatvėse bei skirti daugiau vietos želdiniams;
15. ragina valstybes nares skatinti vietos valdžios institucijas naudoti aplinkos tvarkymo ir audito schemą;
16. ragina miestų valdžios institucijas skelbiant viešųjų pirkimų konkursus metodiškai atsižvelgti į tvarumo kriterijų ir tokį įsipareigojimą įtraukti į TMVP;
17. remia organinių atliekų kompostavimą vietoj deginimo, siekiant išvengti vietinės taršos;
18. mano, kad vietos gyventojai, pasitelkdami tiek politines, tiek technines priemones, turėtų aktyviau dalyvauti priimant vietos sprendimus;
19. mano, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama šiukšlių, atliekų, gyvūnų išmatų surinkimui ir piešinių ant sienų bei per didelio namų ir automobilių garso aparatūros skleidžiamo triukšmo prevencijai ir šalinimui;
Tvarus miesto transportas
20. pritaria idėjai parengti TMTP, kaip miesto aplinkos gerinimo priemonę, tačiau pabrėžia, kad ši priemonė turi būti lanksčiai naudojama siekiant atsižvelgti į specifinius kiekvienos valstybės ir jos miestų bei regionų, kuriems taikomi tam tikri apribojimai, poreikius;
21. pabrėžia, kad TMTP gairėse turėtų būti nustatyti konkretūs kiekybiniai uždaviniai, kurie, kaip ir jų įgyvendinimo priežiūra, būtų pateikti rezultatų lentelėje, tai paskatintų valstybes nares keistis pažangiąja patirtimi; pažymi, kad TMTP gairės turi būti pakankamai lanksčios, kad padėtų prisitaikyti prie naujovių;
22. mano, kad ekologiškų susisiekimo priemonių ir technologijų naudojimas yra svarbiausias veiksnys, padedantis siekti švaresnės miestų aplinkos; šiuo požiūriu ypač pabrėžia, kad reikia naudoti biokurą, mišrias automobilių technologijas, dviračius, sunkvežimius ir autobusus, atitinkančius aukščiausius ES ekologiškų transporto priemonių (ETP) standartus(8); atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl ekologiško viešojo transporto naudojimo ir siūlo, kad vietinėms veiksmingo energijos vartojimo įstaigoms turėtų būti paskirta konkreti veiklos sritis, susijusi su miesto transportu;
23. pritaria viešojo transporto plėtrai naudojant tvarius energijos šaltinius ir ragina ieškoti geresnės asmeninio ir kolektyvinio transporto naudojimo pusiausvyros mieste;
24. pažymi, kad būtina skatinti labiau naudotis viešuoju ir kolektyviniu transportu miestuose; taip pat mano, kad miesto transporto paslaugos turi būti suderintos su erdvės planavimo reikalavimais (senamiesčio rajonai, priemiesčiai, susisiekimas su oro uostais, stotys, pramonės rajonai, prekybos zonos ir t.t.) ir su visuomenės poreikiais bei demografiniais pasikeitimais (vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji ir t.t.);
25. ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su vietinėmis valdžios institucijomis, stengtis pasiekti, kad per 2002–2012 m. bent 5 proc. individualiomis transporto priemonėmis miestuose nukeliautų kilometrų būtų pakeisti tvariais transporto būdais nukeliautais kilometrais, pavyzdžiui, viešuoju transportu ir dviračiais;
26. pabrėžia, kad mobilumas visiems (taip pat ir tiems, kurie neturi galimybės naudotis asmeniniu automobiliu) ‐ tai socialinis veiksnys į kurį būtina atkreipti dėmesį;
27. kadangi galimybė pasinaudoti bet kokios politikos teikiamais privalumais yra pagrindinis tvarios plėtros aspektas ir kadangi įgyvendinant integruotą miesto politiką būtina užtikrinti šią galimybę, ragina ES institucijas skatinti valstybių narių ir vietines valdžios institucijas keistis pažangiausiąja patirtimi ir ragina Komisiją prižiūrėti, kaip įgyvendinami galiojantys Europos teisės aktai, kuriais užtikrinamos neįgaliųjų galimybės naudotis suteiktomis teisėmis, ypač kaip įgyvendinamos Bendrijos viešųjų pirkimų tvarkos taisyklės, pagal kurias aiškiai nustatyta, jog pirkimai turi būti prieinami visiems;
28. mano, kad TMVP turi apimti priemones, kuriomis vietos valdžios institucijos siekia:
–
skatinti kelionės būdus nenaudojant motorinių transporto priemonių, pvz., važiavimą dviračiu arba ėjimą pėsčiomis, kuriant platų dviračių takų tinklą ir saugius pėsčiųjų takus bei sankryžas,
–
skatinti visuomeninį transportą ir jo infrastruktūros plėtrą bei skleisti informaciją apie egzistuojančius pažangiosios patirties pavyzdžius, pvz., sukurti integruotą kainodarą ir bilietų pardavimo sistemą ir plėsti P+R (angl. Park&Ride) sistemą;
29. primena apie valstybių narių pareigą projektuojant miestus atsižvelgti į labiausiai pažeidžiamus eismo dalyvius, pvz., miestų centre arba gyvenamuosiuose rajonuose mažinant leidžiamą maksimalų greitį arba įrengiant pėsčiųjų zonas, kad iki 2010 m. mirtingumas keliuose būtų sumažintas 50 proc., kaip yra numatyta Europos transporto politikos Baltojoje knygoje;
30. siūlo tvirtinti miestų logistikos planus siekiant sumažinti ir pagerinti prekių gabenimą miestuose, įskaitant tikslaus prekių paskirstymo miestuose koordinavimą;
31. primena, kad oro tarša yra pagrindinė sveikatos sutrikimų ES priežastis; todėl pabrėžia, kad miestai, kuriuose oro tarša didelė, turėtų svarstyti galimybes steigti švaraus oro zonas;
32. pritaria, kad su tarša būtina kovoti šalinant taršos šaltinį ir imantis naujoviškų priemonių aplinkos problemoms miestuose spręsti; pabrėžia, kad tyrimai parodė, jog netrinkančio krovininio transporto eismo metu smulkiųjų dalelių į orą išmetama iki 38 proc. mažiau nei sutrikusio krovininio transporto eismo metu, todėl būtina skatinti netrinkantį transporto judėjimą;
33. ragina siekti geresnio vietos savivaldos institucijų koordinavimo, siekiant užtikrinti tam tikro lygio darną. Nesuderinta vietos savivaldos institucijų veikla didina transporto išlaidas ir jo srautus, o tai lemia didesnę aplinkos taršą.
Tvarus miestų planavimas
34. pažymi, kad Komisija tinkamai nurodė problemas ir susidariusią padėtį šioje srityje; tačiau nepasiūlė jokių veiksmų, kaip iš jos išeiti;
35. pabrėžia pastatų ir daugiaaukščių pastatų planavimo ir projektavimo svarbą nusikalstamumo prevencijai bei viešojo naudojimo zonų, pvz., automobilių stovėjimo aikštelių ir susisiekimo kelių į geležinkelio stotis, svarbą;
36. pabrėžia taip pat socialinę tvaraus miesto planavimo svarbą ir siūlo gerinti gyvenimo kokybę apleistuose miestų rajonuose remiantis integruotu (ypač susijusiu su socialiniu, kultūriniu ir aplinkos aspektais) požiūriu;
37. ragina, kad statant ir plečiant miestus, būtų siekiama atsižvelgti į topografiją ir natūralią žemės struktūrą, kad būtų išsaugotas kiekvienos vietovės savitumas ir būdingi bruožai;
38. siūlo, kad planuojant miestus turi būti laikomasi nuostatos, kad reikia daugiau želdynų, ir kad plečiant miestus ir kuriant naujas gyvenvietes būtų paliekami neužstatyti dideli natūralūs plotai, kad miesto gyventojai galėtų turėti ryšį su gamta;
39. ragina, kad siekiant išsaugoti istorinius centrus arba gamtinius kraštovaizdžius – upes, ežerus ir pelkes – aplink juos būtų kuriami draustiniai, taip atsispiriant spaudimui plėsti miestą, nes draustiniuose galimybių ką nors statyti beveik nėra;
40. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tirti įvairių miestų statybos būdų ir socialinės elgsenos bei sąlygų, gerinančių socialinę darną ir sveikatą, ryšius;
41. pabrėžia, kad kai kurie miestų istoriniai kvartalai – vertingos visuotinio paveldo dalys – dešimtmečiais buvo apleisti; rekomenduoja parengti nacionalines, regionines arba vietos paramos programas, skatinančias tinkamą šių miestų dalių atkūrimą, įskaitant architektūrą, atviras teritorijas ir aikštes bei upių krantines, tiltus ir kitus visuomeninės paskirties statinius;
42. laikosi požiūrio, kad sprendžiant miestų klimato kaitos klausimus, pvz., dėl natūralios ventiliacijos trūkumo, esant labai aukštoms temperatūroms ir didelei miestų taršai, miestų planavimo metu turėtų būti atliekami miestų klimato moksliniai tyrimai, taip išvengiant didelių pastatų vėjo tunelio efekto susidarymo; pabrėžia, kad dėl mažėjančių žaliųjų želdynų plotų mažėja natūrali ventiliacija;
43. ragina valstybes nares skatinti ES bendrai finansuojamus projektus, susijusius su centrinio šildymo vystymu ir modernizavimu, ir remti centrinio šildymo statybą ir naudojimą; pabrėžia, kad kilus energetinei krizei, centrinio šildymo atveju yra lengviau pereiti prie kitų energijos šaltinių naudojimo;
44. pabrėžia, kad miestuose turėtų būti taikomi nauji vandens išteklių valdymo būdai, kuriais siekiama ilgiau išsaugoti lietaus vandenį, kurį būtų galima panaudoti vasaros sausrų ir karščių laikotarpiais, užkirsti kelią staigiems potvyniams bei sustabdyti gyvenamųjų namų statybą bei kitokią veiklą užtvindomose teritorijose;
45. siūlo nustatyti Bendrijos tausaus vandens išteklių valdymo miestuose skatinimo ir įgyvendinimo gaires siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio; gairėse turėtų būti numatyti reikalavimai, susiję su taupiu vandens naudojimu naujuose pastatuose, vandens išsaugojimu drėgnuoju laikotarpiu ir jo panaudojimu sausrų ir karščių laikotarpiu, vandens naudojimo aušinimo sistemose priežiūra karščių laikotarpiu ir tausiu miestų nuotekų tvarkymu, siekiant sumažinti prarandamo vandens kiekį ar apsisaugoti nuo potvynio pavojų ar sumažinti dirvožemio perdžiūvimą bei didinti vandens išsaugojimo mastą;
46. mano, kad įgyvendinant Teminę strategiją būtina atsižvelgti ne tik į vandens kiekį, bet ir į vandens kokybę; todėl ragina Komisiją skatinti pažangiosios patirties sklaidą šioje srityje siekiant, kad būtų jungiamasi prie tinklų, kurie jau yra sukurti įgyvendinant pagrindų direktyvą dėl vandens;
47. pabrėžia senų vamzdynų bei drenažo sistemų miestuose atnaujinimo svarbą;
Tvari miestų statyba
48. apgailestauja, kad nors tvari miestų statyba komunikate "Tikslinės miestų strategijos link" buvo nurodyta kaip viena iš keturių pagrindinių veiklos sričių, siūloma strategija nenumato jokių konkrečių veiksmų šioje srityje;
49. pabrėžia didėjančią aplinkos tausojimo energiją tausojančio pastatų projektavime svarbą (izoliacija, atsinaujinančios energijos panaudojimas, stogų apželdinimas, pasyvus / aktyvus saulės energijos panaudojimas ir kt.); pritaria atsinaujinančių energijos šaltinių bei, esant galimybei, vietos energijos šaltinių naudojimui miesto sąlygomis, taip pat vandenį tausojančių pastatų projektams (lietaus vandens talpyklos ir galimybės jį panaudoti, racionalios vandens nuleidimo tualetuose sistemos, vandenį tausojančios skalbyklės ir indaplovės); ir toliau rekomenduoja vykdyti lyginamąją analizę ir ES lygmeniu keistis pažangiąja patirtimi, susijusia su energijos tausojimu, energijos šaltinių naudojimu ir pažanga vykdant tvarias miestų statybas;
Finansavimas, moksliniai tyrimai ir keitimasis pažangiąja patirtimi
50. pabrėžia, kad reikia remti tokias iniciatyvas atitinkamomis ES lėšomis, ypač iš specialių programų ir fondų, pavyzdžiui, CIVITAS(9); pritaria Komisijos požiūriui, kad miestų aplinkos prioritetams yra galimybių gauti finansinę pagalbą pagal pasiūlytą Aplinkos finansinės priemonės (LIFE+) reglamentą iš Sanglaudos fondo, struktūrinių fondų ir Mokslinių tyrimų bendrosios programos; tačiau pažymi, kad reikia nurodyti papildomo specialaus finansavimo šaltinius, kurie padėtų siekti miesto aplinkos strategijos tikslų;
51. pritaria Komisijos rekomendacijoms taikyti integruotą miesto aplinkos valdymo metodą ir laikosi nuomonės, kad toks metodas, taikomas vietiniu lygmeniu padedant valstybėms narėms, turėtų būti laikomas vienu iš struktūrinių fondų lėšų ir Europos investicijų banko (EIB) paskolų skyrimo kriterijų;
52. ragina EIB tobulinti skolinimo priemones, kad būtų veiksmingai skatinama tvari miestų plėtra ir kad esamose programose pirmenybė būtų teikiama miestų projektams, pagal kuriuos įgyvendinami TMVP, ypač energijos efektyvumo, atsinaujinančių energijos šaltinių ir tvaraus miesto transporto infrastruktūros srityse; taip pat ragina EIB užtikrinti, kad jo finansuojamos investicijos neprieštarautų tvaraus miestų valdymo tikslams;
53. pabrėžia, kad moksliniai tyrimai, susiję su miesto planavimo politika, įskaitant elektros energijos ir dujų tiekimo, šildymo ir oro kondicionavimo bei atliekų apdorojimo aspektus, yra svarbūs, ir ragina Komisiją specialius su šia tema susijusius punktus vėl įtraukti į Septintąją mokslinių tyrimų bendrąją programą;
54. mano, kad svarbu remti nacionalinių centrų tinklus, pvz., Europos miesto žinių tinklą, kuriuose sprendžiami miesto klausimai ir džiaugiasi, kad pasiūlytose 2007–2013 m. sanglaudos politikos gairėse toliau remiama URBACT programa;
55. ragina skatinti miestų valdžios institucijas ES lygiu keistis pažangiąja patirtimi, susijusia su strategijos ir TMVP įgyvendinimu; be to, siekiant išvengti klaidų planuojant miestus, siūlo skatinti atvirai ir sąžiningai keistis neigiama patirtimi, tai būtų galima daryti padedant miestų asociacijoms, kurios rengtų valstybės tarnautojams ir išrinktiems atstovams skirtas kampanijas;
56. ragina Komisiją nuodugniau išanalizuoti miesto ir priemiesčio zonų, taip pat apylinkių, santykių svarbą tvariai miestų plėtrai skatinant visos ES sanglaudą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares remti tokio pobūdžio tvarią miestų plėtrą;
57. siūlo, kad būtų skiriamos ES lėšos, kurias valstybės narės panaudotų pastatų ir jų aplinkos modernizavimui;
Geresnė teisėkūra
58. ragina Komisiją ir Tarybą pasirašyti su Europos Parlamentu susitarimą, kuriame būtų išreiškiamas įsipareigojimas įgyvendinti visus šioje rezoliucijoje minimus Bendrijos teisės aktus; įsitikinęs, kad toks susitarimas prisidėtų gerinant atskaitomybę ir geresnę teisėkūrą;
o o o
59. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
CIVITAS: Miestas–Gyvybingumas–Tvarumas (angl. CIty–VITAlity–Sustainability), CIVITAS I (2002–2006) ir CIVITAS II (2005–2009) bendras biudžetas yra daugiau kaip 300 mln. eurų.