Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 1995 m. balandžio 6 d. rezoliuciją(1) dėl problemos, susijusios su Kipre be žinios dingusiais žmonėmis,

–   atsižvelgdamas į atitinkamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir Generalinės asamblėjos rezoliucijas dėl Kipro ir tarptautines iniciatyvas, kurių buvo imtasi siekiant išsiaiškinti Kipre be žinios dingusių asmenų likimą,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 10 d. Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimą(2) dėl Kipre be žinios dingusių asmenų,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi problema, susijusi su be žinios dingusiais asmenimis (Graikijos kipriečiais, Turkijos kipriečiais, graikais, turkais ir kitais), yra išskirtinai humanitarinė ir kyla dėl to, kad be žinios dingusių asmenų giminės turi teisę žinoti, koks dingusiųjų likimas,

B.   kadangi didelė be žinios dingusių asmenų šeimų, kurios jau dešimtmečius nežino jų likimo, kančia ir kankinimasis, nebegali ilgiau tęstis ir turi pagaliau baigtis,

C.   kadangi Kipro Be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto (angl. CMP) veikla buvo atnaujinta globojant JT Generaliniam Sekretoriui, ir buvo padaryta pažanga, nors lėta, ekshumuojant palaikus ir nustatant tapatybę,

D.   kadangi Europos Parlamentas pritaria konstruktyviam CMP narių Graikijos kipriečių ir Turkijos kipriečių bendradarbiavimui,

1.   ragina susijusias šalis nuoširdžiai ir sąžiningai bendradarbiauti siekiant greitai baigti atitinkamus tyrimus, susijusius su visų Kipre be žinios dingusių asmenų likimu, ir visapusiškai įgyvendinti 2001 m. gegužės10 d. EŽTT sprendimą;

2.   ragina susijusias šalis ir tuos, kurie turi arba gali turėti informacijos ar įrodymų, remiantis asmeninėmis žiniomis, archyvais, pranešimais iš mūšio lauko ar įrašais sulaikymo vietose, nedelsiant pateikti šią informaciją CMP;

3.   ragina Tarybą ir Komisiją aktyviai rūpintis šia problema ir, be kita ko, teikti finansinę paramą CMP bei imtis visų būtinų veiksmų bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų Generaliniu Sekretoriumi siekiant įgyvendinti minėtąjį EŽTT sprendimą ir atitinkamas JT ir Europos Parlamento rezoliucijas;

4.   ragina perduoti šią problemą spręsti atitinkamam komitetui, kuris, glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisija, turėtų sekti, kaip ši problema sprendžiama; prašo komiteto reguliariai pateikti pranešimus Parlamentui (pirmasis pranešimas turėtų būti pateiktas per šešis mėnesius);

5.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Kipro, Turkijos, Graikijos bei Jungtinės Karalystės vyriausybėms.

(1) OL C 109, 1995 5 1, p. 166. (2) Kipras prieš Turkiją [GC], Nr. 25781/94, EŽTT 2001-IV.