Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl politikos prioritetų kovojant su nelegalia trečiųjų šalių piliečių imigracija (COM(2006)0402),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl teisėtos migracijos politikos plano (COM(2005)0669) ir į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją(1) šia tema,

‐   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 13 d. Regionų komiteto nuomonę "Teisėtos migracijos politikos planas. Kova su nelegalia imigracija. Europos migracijos tinklo ateitis"(2),

‐   atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio 4–5 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas, įskaitant jose pateiktą Hagos programą(3),

‐   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Visuotinis požiūris į migraciją po vienerių metų: visapusės Europos migracijos politikos link" (COM(2006)0735),

‐   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 15 ir 16 d. Briuselio Europos Vadovų Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas dėl "Visuotinio požiūrio į migraciją: prioritetiniai veiksmai Afrikos ir Viduržemio jūros šalių atžvilgiu", dar kartą patvirtintą 2006 m. gruodžio 14 ir 15 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadose,

‐   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 21 ir 22 d. Briuselio Europos Vadovų Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas ir TVK įgaliojimus teisingumo ir vidaus reikalų srityje,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl legalios ir nelegalios migracijos santykio ir imigrantų integracijos(4),

‐   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl bendros imigracijos politikos(5), kurioje apgailestavo, jog "praėjus septyneriems metams po to, kai buvo priimta Tamperės programa, Europos Sąjunga neturi nuoseklios imigracijos politikos",

‐   atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl pabėgėlių iš Irako humanitarinės padėties(6),

‐   atsižvelgdamas į Tarybos 2006 m. spalio 5 d. sprendimą 2006/688/CE dėl tarpusavio keitimosi informacija, susijusia su valstybių narių priemonėmis prieglobsčio ir imigracijos srityse, mechanizmo nustatymo(7),

‐   atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos(8),

‐   atsižvelgdamas į Rabate 2006 m. liepos 10-11 d. vykusios ES ir Afrikos šalių ministrų konferencijos migracijos ir vystymosi klausimais rezultatus,

‐   atsižvelgdamas į ES ir Afrikos šalių bendrą deklaraciją migracijos ir vystymosi klausimais, priimtą ES ir Afrikos šalių ministrų konferencijoje, vykusioje Tripolyje 2006 m. lapkričio 22-23 d.,

‐   atsižvelgdamas į Tarybos 2005 m. gruodžio 1-2 d. priimtą ES veiksmų planą kovai su prekyba žmonėmis,

‐   atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 16 d. rekomendaciją Tarybai(9), raginančią priimti naują ES kovos su prekyba žmonėmis strategiją,

‐   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui, pavadintą "Visuotinio požiūrio į migraciją taikymas Europos Sąjungos kaimyniniams rytų ir pietryčių regionams" (COM(2007)0247),

‐   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui, pavadintą "Dėl apykaitinės migracijos ir Europos Sąjungos bei trečiųjų šalių judumo partnerysčių" (COM(2007)0248),

‐   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kurioje numatomos sankcijos nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams (COM(2007)0249),

‐   atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 863/2007, nustatantį Skubios pasienio pagalbos būrių sudarymo mechanizmą(10),

‐   atsižvelgdamas į Amsterdamo sutartį, kuria Bendrijai suteikiami įgaliojimai ir atsakomybė imigracijos ir prieglobsčio srityse, ir į EB sutarties 63 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A6-0323/2007),

A.   kadangi migracija yra visuotinai plintantis reiškinys ir todėl turi įtakos ir Europos Sąjungai,

B.   kadangi, remiantis gana skirtingais duomenimis, Europos Sąjungoje nelegaliai gyvena 4,5–8 milijonai trečiųjų šalių piliečių; kadangi svarbu gerinti prieinamos statistinės informacijos kokybę ir didinti jos nuoseklumą,

C.   kadangi migracijos reiškinių mastas viršija valstybių narių gebėjimą individualiai juos valdyti, todėl Europos lygmeniu būtinas visapusis ir nuoseklus požiūris į imigraciją; kadangi nėra tinkamai reaguojama į nelegalių imigrantų atvykimą prie Sąjungos sienų, taigi akivaizdu, kad trūksta valstybių narių solidarumo ir nepakankamai koordinuojama politika šioje srityje, nepaisant daromų pareiškimų ir prisiimamų įsipareigojimų,

D.   kadangi remiantis bendrąja ES imigracijos politika valstybės narės privalo laikytis tokių principų: solidarumo, atsakomybės dalijimosi, savitarpio pasitikėjimo ir skaidrumo,

E.   kadangi imigracijos politika turi būti globali ir apimti labai daug aspektų, ypač kovą su nelegalia imigracija ir prekyba žmonėmis, būtiną imigracijos kanalų tobulinimą ir koordinavimą, emigracijos iš trečiųjų šalių priežastis (išvažiuoti verčiančius veiksnius –nepakankamą išsivystymą, skurdą, karus, diktatorių režimus, silpnai veikiančias valstybės institucijas, klimato pokyčių ir aplinkos katastrofų pasekmes ir t.t.), Sąjungos patrauklumo veiksnius (imigrantų traukos veiksnius – pragyvenimo lygį, demokratiją, užimtumo, įskaitant nelegalų, galimybes ir t. t.), valstybių narių demografinius ir ekonominius poreikius, vietos, šalies ir Europos mastu vykdomų veiksmų nuoseklumą, kultūrų integracijos ir nevienalytiškumo klausimus, pagarbą pagrindinėms teisėms, ypač teisei į prieglobstį ir teisei nebūti sugrąžintam, kovą su rasizmu ir ksenofobija,

F.   kadangi kova su prekyba žmonėmis yra vienas iš Sąjungos prioritetų, ypač siekiant sumažinti prekybos labiausiai pažeidžiamais asmenimis – moterimis ir vaikais – mastus ir išardyti iš šios prekybos besipelnančius tinklus ir gaujas,

G.   kadangi daugelis nelegaliai valstybėje narėje esančių asmenų atvyksta į Europos Sąjungą legaliai, tačiau vėliau nebeatitinka įsileidimo reikalavimų,

H.   kadangi nelegali ir legali imigracija glaudžiai susijusios ir kova su nelegalia imigracija yra esminis veiksnys įgyvendinant legalios imigracijos politiką,

I.   kadangi suteikus daugiau galimybių imigruoti legaliai, sumažėtų nelegalios imigracijos mastai,

J.   kadangi dėl kai kurių vyriausybių nenoro pripažinti migrantų darbo jėgos paklausos dydį darbdaviai, stengdamiesi tenkinti ekonominius poreikius ir įvykdyti teisinius reikalavimus dokumentams, gali atsidurti sudėtingoje padėtyje,

K.   kadangi šioje srityje ypač svarbus Sąjungos ir jos valstybių narių bendradarbiavimas su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis ir turi būti vykdoma veiksminga ir praktinė bendro vystymosi politika, siekiant anksti atkreipti dėmesį į pagrindines migracijos priežastis trečiosiose šalyse,

L.   kadangi ir imigracijos priežastys, ir teigiami jos aspektai (būtent ekonomikai, demografijai ir mūsų visuomenių kultūriniam turtėjimui) dažniausiai viešai nesvarstomi, o dėmesys sutelkiamas tik į sunkumus ir problemas,

M.   kadangi per pastaruosius kelis dešimtmečius imigracija tapo svarbia viešųjų diskusijų tema visoje Europos Sąjungoje ir yra labai opus politinis klausimas, kuriuo būtų galima lengvai pasinaudoti demagoginiais ir populistiniais sumetimais, ir kadangi kiekvienas politikas, žurnalistas ar žiniasklaidos atstovas turi suvokti, kaip svarbu aptariant šiuos klausimus vartoti tinkamą kalbą,

Bendrasis požiūris

1.   palankiai vertina Komisijos požiūrį, nes šis požiūris turės esminės įtakos skatinant nuoseklesnius ir veiksmingesnius valstybių narių veiksmus;

2.   pritaria anksčiau minėtai iniciatyvai dėl "Visuotinio požiūrio į migraciją taikymo Europos Sąjungos kaimyniniams rytų ir pietryčių regionams"; ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių būtų skirta visapusiškam požiūriui įgyvendinti;

3.   pritaria pagal TVK įgaliojimus parengtame Reformų sutarties projekte išdėstytoms su institucine sąranga susijusioms nuostatoms, visų pirma, bendro sprendimo ir kvalifikuotos daugumos balsavimo procedūros taikymui visoms imigracijos politikos sritims, ES įgaliojimų vizų ir sienų apsaugos srityse išaiškinimui, didesnių ES įgaliojimų suteikimui prieglobsčio srityje, taip pat legalios ir nelegalios imigracijos srityje;

4.   mano, kad ypač svarbu rinkti ir derinti statistikos duomenis, susijusius su migracijos reiškiniais; ragina valstybes nares ir Komisiją su Eurostatu užpildyti nuoseklių ir patikimų duomenų trūkumą, bendradarbiaujant su Europos migracijos tinklu (EMT) ir tarptautinėmis organizacijomis, pvz., EBPO; džiaugiasi anksčiau minėto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 862/2007 priėmimu; ragina valstybes nares rengti suderintais apibrėžimais grindžiamą statistiką ir pateikti visą parengtos statistikos aiškinimui reikalingą informaciją;

5.   mano, kad imigracija yra Europos lygmens ir pasaulinio lygmens iššūkis, reikalaujantis tokio pat lygmens atsakymo; mano, kad visa Sąjunga turi apsirūpinti priemonėmis pasinaudoti galima trilype – ekonomine, demografine ir socialine – imigracijos nauda mūsų visuomenei;

6.   mano, kad migracijos nedera laikyti skubiai spręstina problema, nes migracijos srautai nenutrūksta jau keletą metų, todėl reikėtų taikyti vidutinės trukmės arba ilgalaikes priemones šiai problemai spręsti;

7.   mano, kad vienas iš Sąjungos imigracijos politikos uždavinių turėtų būti vykdyti nuoseklius veiksmus tiek ES viduje, tiek už jos sienų (dvejopa vidaus ir išorės dimensija);

8.   pabrėžia, kad dėl visame pasaulyje kylančių konfliktų daugėja migrantų tarptautiniu mastu;

9.   tikisi, kad Komisija, bendradarbiaudama su Jungtinėmis Tautomis, pristatys klimato pokyčių poveikio migracijos srautams tyrimą;

10.   pabrėžia, kad klausimų, susijusių su vežėjų ir kilmės šalių institucijų atsakomybe, legalaus tinklo kova su prekeivių tinklais ir administracinės korupcijos atskleidimu, nagrinėjimas yra svarbiausia kovos su nelegalia imigracija dalis, kuri taip pat turėtų būti grindžiama glaudžiu policijos ir teisminiu bendradarbiavimu;

11.   pabrėžia vystomojo bendradarbiavimo svarbą, siekiant nagrinėti migracijos srautų pagrindines priežastis; taip pat pabrėžia, kad jis yra papildoma, o ne alternatyvi Sąjungos integracijos ir migracijos politikos priemonė;

12.   primena, kad daugumą imigrantų, keliaujančių į Europą, priima ES kaimynės Viduržemio ir Rytų šalys; mano, jog svarbiausia užtikrinti, kad būtų gerbiamos šių imigrantų pagrindinės žmogaus teisės, ypatingą dėmesį skiriant nelydimų nepilnamečių teisėms; pabrėžia, kad siekdama sustabdyti migracijos srautus ES turėtų labiau bendradarbiauti su visomis Viduržemio jūros šalimis partnerėmis ir suteikti joms paramą kovojant su nelegalia imigracija; pabrėžia, kad svarbu stiprinti ryšius su kilmės šalimis : Šiaurės Afrikos, į pietus nuo Sacharos esančiomis ir Azijos šalimis;

13.   pabrėžia, kad nelegalūs imigrantai neturi būti tapatinami su nusikaltėliais; primena, kad daugelis iš jų, atvykdami į Europą ieškoti laisvės ar pragyvenimo šaltinių, iš tiesų rizikuoja gyvybe; mano, kad kaip tik politikai atsakingi už tai, kad būtų įgyvendinama nuosekli ir veiksminga kovos su nelegalia imigracija politika nepamirštant saugumo priemonių ir pagrindinių žmogaus teisių bei primenant piliečiams legalių migrantų indėlį į Europos ekonominį augimą ir demografinę struktūrą;

14.   pabrėžia, kad bet kokios kovos su nelegalia imigracija ir išorės sienų apsaugos priemonės turi atitikti asmenų pagrindines teises ir garantijas, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, būtent kalbant apie teisę į prieglobstį ir teisę nebūti sugrąžintam;

15.   pabrėžia, kad Sąjungos viduje ir išorėje egzistuojantys laikinieji nelegalių migrantų priėmimo centrai turi atitikti pagrindinių teisių apsaugos reikalavimus, todėl visos su šia sritimi susijusios organizacijos bei vietos ir nacionalinės institucijos, Europos Sąjungos institucijos ir nevyriausybinės organizacijos privalo keistis pažangiąja patirtimi, susijusia visų pirma su apgyvendinimu, švietimu, galimybe gauti sveikatos paslaugas, lėšomis ir teisinės valstybės principų laikymusi;

16.   yra sukrėstas dėl nežmoniškų sąlygų migrantų ir prieglobsčio prašytojų sulaikymo centruose, kuriuose lankėsi Europos Parlamento piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas;

17.   dar kartą patvirtina, kad griežtai nepritaria idėjai imigrantų ar prieglobsčio prašytojų priėmimo ar sulaikymo centrus steigti už Europos Sąjungos ribų ir imigrantų kilmės šalyse;

18.   atsižvelgia į Komisijos siūlomus pakeitimus, susijusius su Reglamentu (EB) Nr. 343/2003 ("Dublinas II"); primena, kad būtina persvarstyti šį reglamentą, o jį persvarstant reikėtų taip pat skirti dėmesio pagrindiniam reglamento principui, t. y., kad už prašymų suteikti prieglobstį tvarkymą atsakinga pirmojo atvykimo valstybė narė, atsižvelgiant į tai, kad dėl to kai kurioms valstybėms narėms kyla neproporcingų ir nepakeliamų sunkumų;

19.   pabrėžia, kad turi būti imtasi konkrečių atsargumo priemonių moterų, vaikų, ypač nelydimų nepilnamečių, asmenų, turinčių rimtų sveikatos problemų, ir neįgalių asmenų atžvilgiu; šiems asmenims turi būti teikiama tinkama parama ir apsaugos priemonės, ypač grąžinimo atvejais;

20.   ragina valstybes nares įtraukti į savo migracijos politiką imigrantų aukšto lygio sveikatos apsaugą ir teikti jiems prevencinę medicininę priežiūrą ir gydymą;

21.   ragina stiprinti regionų ir vietos savivaldos institucijų bei socialinių partnerių bendradarbiavimą, siekiant keistis pažangiąja patirtimi, susijusia su apgyvendinimu, švietimu ir galimybe gauti sveikatos paslaugas;

22.   pabrėžia, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio tam, kaip kalbama apie nelegalią imigraciją, siekiant pagerinti visuomenės nuomonę; mano, kad reikia dėti pastangų siekiant mokymo sistemoje ir žiniasklaidoje perteikti tokias pagrindines Europos Sąjungos vertybes kaip tolerancija, solidarumas, abipusė pagarba ir poreikis kovoti su diskriminacija ir ksenofobija;

Komisijos prioritetai
Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

23.   mano, kad dėl to, jog imigracija yra įvairialypis reiškinys, būtina glaudžiai bendradarbiauti su visomis suinteresuotomis trečiosiomis šalimis; mano, kad 2006 m. Rabate ir Tripolyje vykusios ministrų konferencijos (kuriose buvo ir Europos Parlamento atstovų) ir 2007 m. liepos mėn. Briuselyje surengtas JT pasaulio migracijos forumas – tai būtino dialogo tarp kilmės ir tranzito šalių bei Europos valstybių, į kurias emigruojama, pradžia; mano, kad šiuo dialogu turi būti padėti pagrindai tikrajai partnerystei, grindžiamai bendru vystymusi; mano, kad nelegalios imigracijos srityje turi būti siekiama sudaryti readmisijos susitarimus arba gerinti jų veikimą;

24.   atkreipia dėmesį į tam tikrų valstybių narių su įvairiomis Afrikos šalimis pasirašytus bendradarbiavimo imigracijos klausimais susitarimus, kuriuose pripažįstama, kad migracija susijusi su išsivystymo lygiu, ir kurie pateikiami kaip sektini pavyzdžiai; ragina likusias valstybes nares ir Komisiją stiprinti bendradarbiavimą ir toliau rengti tokio pobūdžio programas;

25.   ragina Komisiją ir Tarybą, bendradarbiaujant su kilmės ir tranzito šalimis, plėtoti regionines apsaugos programas ir pranešti Parlamentui apie iki šiol įgyvendintų bandomųjų projektų metu įgytą patirtį; pritaria, kad būtų pradėta rengti ES programa, susijusi su Afrikos migracija ir vystymusi, kurios pradinis biudžetas siektų 40 milijonų EUR ir pagal kurią būtų skatinama kurti darbo vietas Afrikoje bei prašo Komisiją pateikti daugiau informacijos praktiniais klausimais; šiomis aplinkybėmis džiaugiasi, kad, palaikoma Ispanijos ir Prancūzijos, Komisija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Maliu, nes jis sudarys sąlygas atidaryti pirmąją Migracijos informacijos ir valdymo agentūrą, finansuojamą minėtosios programos lėšomis;

26.   ragina Komisiją imtis visų atitinkamų priemonių siekiant, kad kilmės šalyse būtų pateikiama daugiau informacijos šaltinių apie legalios imigracijos į ES galimybes ir sąlygas;

27.   prašo ES ir AKR šalių vyriausybių įgyvendinti ir taikyti politiką, kuria siekiama kiek galima labiau padidinti teigiamą lėšų pervedimo poveikį, užtikrinant, kad pinigai būtų pervedami taikant oficialius pinigų pervedimo būdus ir tokiu būdu garantuojant didesnius, spartesnius, pigesnius ir kryptingesnius jų srautus; mano, kad svarbu įtraukti imigrantus į savo kilmės šalių vystymą;

28.   prašo Komisiją ištirti, kaip būtų galima adekvačiai palaikyti ir plėtoti mikropaskolų teikimą;

29.   ragina Sąjungą vykdyti nuoseklią išorės politiką, visų pirma užtikrinant prekybos politikos ir vystymosi politikos tikslų suderinamumą ir suartinimą; turėtų būti apsvarstytas Europos Sąjungos Afrikai skirtas vystymosi planas, kuriame finansinė parama ir prekybos susitarimai siejami su demokratija, žmogaus teisių vystymusi ir migracija siekiant pasiūlyti alternatyvą žmonėms, kad jie nepaliktų savo kilmės šalies;

30.   ragina, kad klausimams, susijusiems su nelegalia imigracija, būtų teikiama pirmenybė Europos Sąjungos santykiuose su trečiosiomis šalimis, ypač su nelegalių imigrantų kilmės ir (arba) tranzito šalimis;

31.   ragina Komisiją pateikti Parlamentui naujausią pranešimą apie lėšų naudojimą kovai su nelegalia imigracija ir apie galiojančius teisės aktus, jų vykdymą valstybėse narėse ir rengiamus teisės aktus;

32.   primena, kad readmisijos ir susitarime numatytų dialogo procedūrų stiprinimo srityse ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Kotonu susitarimo 13 straipsniui įgyvendinti; pabrėžia, kad reikia ugdyti gebėjimą valdyti imigraciją kilmės ir tranzito šalyse, siekiant stiprinti institucijas ir turimas imigracijos kontrolės priemones (valdžios institucijos ir teisinis pagrindas, mokymai, pasienio perspėjimo būriai, kovos su prekyba žmonėmis saugumo pajėgos ir t. t.); nurodo, kad kiekviena AKR valstybė privalo sutikti su savo piliečių, nelegaliai esančių Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, grąžinimu ir readmisija pastarosios prašymu; primena, kad kilmės ir tranzito šalys turi imtis atsakomybės ir atlikti savo pareigas kontroliuojant nelegalią imigraciją, ir kad reikia rengti informacines kampanijas su migracija susijusių rizikos veiksnių, ES valstybių grąžinimo politikos ir esamų susitarimų dėl legalios imigracijos ir jos teikiamų galimybių temomis;

33.   mano, kad pagalba trečiosioms šalims, kurios prašo Europos Sąjungos padėti kovoti su jų teritorijoje veikiančiais nelegalių imigrantų gabentojais, turėtų būti teikiama atsižvelgiant į šių šalių bendradarbiavimą ir pastangas šioje srityje;

Saugumas ir integruotas išorės sienų valdymas

34.   pabrėžia sienų apsaugos svarbą kovojant su nelegalia imigracija; dar kartą patvirtina, kad sienų apsauga turi būti vykdoma valstybėms narėms dalijantis atsakomybe ir veikiant solidariai bei užtikrinant padorias žmonių priėmimo sąlygas ir laikantis prieglobstį bei tarptautinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant teisę nebūti sugrąžintam;

35.   mano, kad Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX) turi gauti savo veiklai reikalingų išteklių, kaip pabrėžiama Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 7 straipsnyje (techninės komandos valdymas); labai apgailestauja, kad kai kurioms valstybėms narėms nepavyko ištesėti savo pažadų agentūros operacijas paremti logistinėmis priemonėmis ir žmogiškaisiais ištekliais; mano, kad "Centralizuotas protokolas apie turimą techninę įrangą" (angl. CRATE) arba vadinamasis "priemonių rinkinys" turėtų prasmę tik tuomet, jei valstybės narės vykdytų savo pažadus atsižvelgdamos į turimą techninę įrangą; ragina agentūrą FRONTEX sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su EKP šalimis ir kitomis trečiosiomis šalimis;

36.   džiaugiasi, kad buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis Skubios pasienio pagalbos būrių sudarymo mechanizmą, grindžiamą valstybių narių solidarumo principu; pažymi, kad pagal Skubios pasienio pagalbos būrių (angl. RABIT) iniciatyvą, teisės aktų leidybos ir imigracijos srityse vadovautis solidarumo principu privaloma; ragina Komisiją pateikti naują pasiūlymą dėl teisės projekto, kad taikyti solidarumo principą būtų taip pat privaloma ir "Centralizuotame protokole apie turimą techninę įrangą" valstybių narių pateiktų įsipareigojimų atžvilgiu; primena, kad kiekviena valstybė narė turi užtikrinti kvalifikuotų darbuotojų rezervą ir todėl ragina valstybes nares leisti steigti vietinius Europos skubios pasienio pagalbos būrius;

37.   ragina valstybes nares pasirūpinti, kad visas didelės rizikos teritorijas, ypač prie jūrų sienų, ištisus metus nuolat stebėtų bendri patruliai ir jų veiklą koordinuotų agentūra FRONTEX;

38.   ragina Tarybą imtis veiksmų ir skubiai įdiegti Europos patrulių tinklą bei įgyvendinti Europos pietinių jūrų sienų stebėsenos sistemą;

39.   mano, kad reikia imtis veiksmų siekiant, jog viena iš agentūros FRONTEX ir greitojo reagavimo pajėgų prie ES jūrų sienų užduočių taptų į kritišką padėtį patekusių imigrantų ir prieglobsčio prašytojų, kurių gyvybėms gresia pavojus, gelbėjimas;

40.   primena visoms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims, kad būtina laikytis tarptautinių teisės aktų ir tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su asmenų paieška ir gelbėjimu jūroje; mano, kad valstybės narės kartu atsakingos už tai, kad jūrose nežūtų žmonės; atsižvelgia į Maltos pateiktą pasiūlymą Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje dėl ES valstybių narių susitarimo, pagal kurį nelegalūs imigrantai ES registruotų laivų išgelbėti ne ES valstybės paieškos ir gelbėjimo jūrų regionuose, šiai valstybei atsisakius prisiimti atsakomybę, būtų griežtai proporcingai paskirstomi po ES valstybes nares taikant prieš tai priimtą sistemą;

41.   mano, kad dėl migrantų srautų iš Afrikos žemyno į Europą, į pietines valstybes nares prie Europos Sąjungos išorės sienų, ypač mažesnėms valstybėms narėms, pvz., Maltai ir Kiprui, neseniai teko neproporcinga našta, todėl reikėtų imtis griežtesnių priemonių dėl bendro Europos Sąjungos išorės sienų valdymo;

42.   prašo Komisijos remiantis Europos kaimynystės politika imtis daugiau konkrečių priemonių siekiant suteikti techninę ir finansinę paramą kaimyninėms šalims, kad būtų galima užtikrinti bendrų sienų su ES ir kitų jų sienų saugumą;

43.   siūlo pasitelkti technologijas kontroliuojant sienas, sistemingai taikyti Vizų informacinę sistemą ir ateityje įdiegti automatinę atvykimo ir išvykimo registravimo sistemą;

Kelionės ir asmens tapatybės dokumentų saugumas

44.   pabrėžia, jog reikia spręsti saugių tapatybės dokumentų klausimą kilmės šalyse, kad būtų galima lengviau identifikuoti į Europos Sąjungos teritoriją atvykstančius nelegalius imigrantus;

45.   palankiai vertina Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl Vizų informacinės sistemos, kurią taikant bus lengviau įgyvendinti Bendrijos vizų politiką ir veiksmingiau kovoti su nelegalia imigracija;

46.   primena, kad biometrinių priemonių kūrimas, siekiant sustiprinti dokumentų saugumo ir autentiškumo užtikrinimą, kuris ypač svarbus kovojant su sukčiavimu, nelegalia imigracija bei prekyba žmonėmis, palengvina sienos perėjimą sąžiningiems keliautojams ir kad šie veiksmai turi vykti laikantis duomenų apsaugos reikalavimų pagal Direktyvą 95/46/EB su pirmuoju ramsčiu susijusioje veikloje; laukia, kol bus priimtas pamatinis sprendimas, susijęs su trečiojo ramsčio veiksmais, ir remia Tarybai pirmininkavusios Vokietijos veiksmus šia linkme;

47.   dar kartą patvirtina, kad be tinkamos asmens duomenų apsaugos nebus galima sukurti ir pradėti naudoti automatizuotos sistemos, registruojančios atvykimą į Sąjungos teritoriją ir išvykimą iš jos; mano, kad naudojant tokią sistemą būtų lengviau patikrinti trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių į Europos Sąjungos teritoriją, statusą ir valstybėms narėms būtų lengviau patikrinti, ar trečiosios šalies pilietis per ilgai buvo šalyje;

Kova su prekyba žmonėmis

48.   įsitikinęs, kad ypatingą dėmesį reikia skirti kovai su prekyba žmonėmis ir tiems, kurie tampa šios prekybos aukomis, ypač pažeidžiamiems asmenims – moterims ir vaikams, bei užtikrinti, kad kova su prekiautojais žmonėmis taptų vienu iš Sąjungos prioritetų; pritaria Komisijos veiksmų planui šiuo klausimu ir pabrėžia, kad rengiant planą reikėtų atsižvelgti į tai, jog svarbu bendradarbiauti su kilmės ir tranzito šalimis;

49.   pabrėžia, kad kova su prekyba žmonėmis, ypač prekyba moterimis ir vaikais, yra ES prioritetas, todėl šiai veiklai būtina skirti atitinkamų finansinių išteklių;

50.   primena, kad atėjo laikas nustatyti aiškius ir konkrečius tikslus, pvz., per pusę sumažinti prekybos žmonėmis aukų skaičių per ateinančius dešimt metų; tačiau mano, kad svarbiausias tikslas, žinoma, turėtų būti kuo greičiau visiškai išnaikinti šią nusikaltimo formą;

51.   pripažįsta, kad daug moterų, tampančių prekybos žmonėmis aukomis, Sąjungoje gyvena kaip nelegalios imigrantės ir kad daugumai jų neteikiama teisinė ar socialinė apsauga; ragina valstybes nares pripažinti jų padėtį ir, vadovaujantis vidaus įstatymais, pagerinti jų gyvenimo sąlygas arba padėti grįžti namo;

52.   pabrėžia, kad šiais veiksmais neturi būti kenkiama prekybos žmonėmis aukoms ar pažeidžiami jų interesai;

53.   primena, kad su nelegalia imigracija susijęs didelių pinigų sumų perdavimas į mafijos rankas, kuri kontroliuoja prekyba žmonėmis tinklus ir skatina korupciją, sukčiavimą ir imigrantų darbo jėgos išnaudojimą, ir tai apsunkina kovą su nelegalia imigracija;

54.   yra itin sukrėstas dėl labai išsivysčiusių nusikalstamų grupuočių tinklų, užsiimančių imigrantų gabenimu laivais iš Afrikos į Europą ir dėl Europos nesugebėjimo jo sustabdyti; visi Europos sieną kertantys laivai yra vienodo dydžio, dažniausiai gabena trisdešimt asmenų, yra tos pačios spalvos, varomi vienodo tipo varikliais ir aprūpinti to paties gamintojo maisto, gėrimų ir kitomis atsargomis – visos šios aplinkybės rodo, kad kol kas nusikalstamumas veiksmingesnis už bendrus Europos veiksmus; yra įsitikinęs, kad dėl šio ciniško tinklo veiklos jūrose žuvo šimtai žmonių; ragina Komisiją ir Tarybą dėti daugiau pastangų kovojant su prekyba žmonėmis;

55.   ragina institucijas, valstybes nares ir Europolą telkti savo pastangas siekiant įgyvendinti kovos su prekyba žmonėmis vidutinės trukmės veiksmų planą ir imtis veiksmų prieš prekeivius, gabentojus ir nusikaltėlių gaujas;

56.   atsižvelgia į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis(11), taip pat į 2005 m. gruodžio mėn. priimtą ES planą dėl prekybos žmonėmis prevencijai ir kovai su ja skirtos pažangiausios patirties, standartų ir procedūrų(12) ir džiaugiasi pirmiau minėta ES ir Afrikos bendra deklaracija migracijos ir vystymosi klausimais;

57.   primena svarbų 2003 m. Komisijos įsteigtos Ekspertų grupės dėl prekybos žmonėmis vaidmenį vykdant stebėseną ir teikiant politines rekomendacijas ir tikisi, kad ji tęs savo veiklą;

Legalizavimo klausimas

58.   primena, kad daugelis valstybių pradėjo arba pranešė norinčios pradėti legalizaciją, ir šių sprendimų priėmimas remiantis dabartine teisine padėtimi priklauso valstybių narių įgaliojimų sričiai; tačiau labai dažnai legalizavimas parodo, kad trūksta adekvačių priemonių susidūrus su reiškiniu, paplitusiu daugelio valstybių narių visuomenėje, ir mano, kad masinis nelegalių migrantų padėties legalizavimas turėtų būti pavienis reiškinys, kadangi taikant tokias priemones negalima išspręsti esminių problemų;

59.   suvokia, kad imigracijos politikos pokyčiai vienoje iš valstybių narių gali paveikti migracijos srautus ir raidą kitose valstybėse narėse; mano, kad, vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo ir savitarpio solidarumo principais, valstybės narės privalo naudotis abipusio informavimo sistema (nacionalinėmis priemonėmis migracijos ir prieglobsčio teikimo srityje, galinčiomis daryti poveikį kitoms valstybėms narėms arba Bendrijai), ir pažymi, kad tokia sistema pradėjo veikti 2007 m., kaip buvo patvirtinta naujausiuose Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikimuose, siekiant keistis informacija ir patirtimi apie pažangiąją patirtį;

Kova su pagrindiniu traukos veiksniu - nelegaliu darbu

60.   pritaria Komisijos pateiktam pasiūlymui dėl Direktyvos, kuria numatomos sankcijos nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams, visų pirma administracinės nuobaudos, pašalinimas iš viešųjų pirkimų konkursų, o už šiurkščiausius pažeidimus – baudžiamosios sankcijos;

61.   ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares ryžtingai kovoti su nelegaliu imigrantų įdarbinimu aktyviau taikant baudas darbdaviams, tikrinant darbo vietas naudojantis reikiamais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais ir skatinant imigrantų apsaugos priemones;

62.   pabrėžia, kad kovos su nelegaliu darbu priemonės svarbios ne tik ekonominiu ir socialiniu, bet ir psichologiniu atžvilgiais: panaikinant kai kuriuos veiksnius, Europą darančius patrauklesnę (galimybę rasti darbo vietą net pagrindinių teisių požiūriu niekingomis sąlygomis), siekiama susilpninti skatinimą emigruoti į ES ir sumažinti pogrindinės ekonomikos svarbą;

63.   mano, kad kovos su nelegaliu darbu priemonių buvo imtasi tiesiog per vėlai, nors nelegalus darbas yra vienas iš pagrindinių nelegalios imigracijos traukos veiksnių ir skatina žmonių išnaudojimą;

64.   ragina įvairias šiuo klausimu kompetentingas tarybas stengtis geriau vadovauti diskusijoms dėl šios direktyvos;

65.   ragina valstybes nares griežtai taikyti nacionalines teisės nuostatas dėl nedeklaruojamo darbo, kurios taip pat bus numatytos rengiamoje direktyvoje;

66.   mano, kad valstybės narės turi dėti daug pastangų siekdamos išaiškinti nelegalų darbą, ypač tuose sektoriuose, kuriuose samdoma daug imigrantų; ragina Komisiją ir valstybes ryžtingai spręsti išnaudojimo problemą; pažymi, kad viena šios veiklos dalių galėtų būti informacijos kampanijos siekiant atkreipti darbdavių ir darbuotojų dėmesį į neigiamą nelegalaus užimtumo poveikį nacionalinei socialinio draudimo sistemai, valstybės finansams, sąžiningai konkurencijai, ekonominiams rezultatams ir patiems darbuotojams; primena, kad svarbu į šį procesą įtraukti ir darbdavius, ir darbuotojus;

Grąžinimo politika

67.   primena, kad kilmės ir tranzito šalims tenka atsakomybė readmisijos srityje, ir skatina vykdyti efektyvią Europos grąžinimo politiką, kurioje būtų gerbiamas žmogaus orumas ir fizinis neliečiamumas, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir Ženevos konvencijose;

68.   pageidauja, kad Portugalijai pirmininkaujant Tarybai būtų priimtas pasiūlymas dėl direktyvos grąžinimo srityje, nes reikia, kad grąžinimo politikos taisyklės ir sąlygos būtų nustatytos Europos lygmeniu; pabrėžia veiksmingos grąžinimo politikos svarbą kaip vieną iš veiksnių, galinčių padėti sulaikyti nelegalių imigrantų srautą;

69.   prašo Komisiją įvertinti grąžinimo politiką (visose valstybėse narėse galiojančių susitarimų veiksmingumą, derybų dėl partnerystės susitarimų su atitinkamomis trečiosiomis šalimis vėlavimo priežasčių analizę, praktiką kilmės ir tranzito šalyse, readmisijos susitarimų įgyvendinimą, įskaitant jų suderinamumą su pagrindinėmis teisėmis, ir t. t.);

70.   ragina Tarybą ir Komisiją nelegalių imigrantų readmisijos srityje išplėsti ES susitarimus su suinteresuotomis trečiosiomis šalimis;

Keitimosi informacija gerinimas esamomis priemonėmis

71.   ragina visas suinteresuotąsias šalis stiprinti keitimąsi informacija, kaskart prireikus į jį įtraukiant FRONTEX ir Europolą; mano, kad imigracijos ryšių pareigūnų bendradarbiavimas yra prioritetinė sritis; mano, kad Parlamentas turi būti reguliariai informuojamas apie ICONet tinklo raidą ir rezultatus;

Vežėjų atsakomybė

72.   mano, kad būtina įvertinti priemones, kurių imtasi šioje srityje, ypač 2001 m. birželio 28 d. Direktyvos 2001/51/EB, papildančios Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas(13) įgyvendinimą ir 2001 m. įsteigtą forumą, kurį sudaro valstybių narių, susisiekimo sektoriaus ir humanitarinių organizacijų atstovai;

73.   ragina Komisiją ir Tarybą dalyvauti kasmetinėse diskusijose Parlamente, kur bus svarstoma Europos Sąjungos imigracijos politika; prašo Komisiją šia proga pristatyti išsamią imigracijos padėties Europoje tendencijų ataskaitą kartu su statistikos duomenimis;

74.   ragina atsakingą komitetą vesti glaudų dialogą su analogiškomis nacionalinių parlamentų komisijomis, atsakingomis už klausimus, susijusius su imigracija, ir tęsti bendradarbiavimą su Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos migracijos, pabėgėlių ir gyventojų reikalų komitetu;

75.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Vyriausiajam pabėgėlių komisarui ir Tarptautinei migracijos organizacijai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0414. (2) OL C 146, 2007 6 30, p. 1. (3) Europos Vadovų Tarybos išvados, I priedo III punktas. (4) OL C 124 E, 2006 5 25, p. 535. (5) OL C 306 E, 2006 12 15, p. 394. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0056. (7) OL L 283, 2006 10 14, p. 40. (8) OL L 199, 2007 7 31, p. 23. (9) OL C 314 E, 2006 12 21, p. 355. (10) OL L 199, 2007 7 31, p. 30. (11) OL L 261, 2004 8 6, p. 19. (12) OL C 311, 2005 12 9, p. 1. (13) OL L 187, 2001 7 10, p. 45.