Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2144(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0481/2007

Pateikti tekstai :

A6-0481/2007

Debatai :

PV 14/01/2008 - 15
CRE 14/01/2008 - 15

Balsavimas :

PV 15/01/2008 - 10.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0008

Priimti tekstai
PDF 97kWORD 71k
Antradienis, 2008 m. sausio 15 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Nuostolių apmokestinimo tvarka tarpvalstybiniais atvejais
P6_TA(2008)0008A6-0481/2007

2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais (2007/2144(INI))

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais (COM(2006)0824),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl mokesčių ir muitų politikos įnašo į Lisabonos strategiją (COM(2005)0532),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (Teisingumo teismo) praktiką, būtent bylas C-250/95, Futura Participations ir Singer (1) , C-141/99, AMID (2) , jungtines bylas C-397/98 ir C-410/98 (Metallgesellschaft)(3) , C-446/03, Marks & Spencer plc prieš David Halsey (HM Inspector of Taxes) (4) ir C-231/05, Oy AA (5) ,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo(6) ,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl įmonių apmokestinimo Europos Sąjungoje: bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė(7) ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Bendrijos augimo, užimtumo ir ES įmonių konkurencingumo didinimo programos įgyvendinimo. Pažanga 2006-aisiais ir tolesni žingsniai rengiant bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) pasiūlymą (COM(2007)0223),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl Bendrosios rinkos peržiūros: kliūčių ir neveiksmingumo šalinimas geriau ją įgyvendinant ir vykdant(8) ,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6-0481/2007),

A.   kadangi valstybių narių nacionalinėse mokesčių sistemose reikia vis labiau atsižvelgti į ekonomikos globalizaciją ir numatyti, kaip prisitaikyti prie vidaus rinkos taisyklių ir veikimo, taip siekiant vykdyti Lisabonos strategijos augimo ir konkurencingumo tikslus,

B.   kadangi dėl ekonomikos globalizacijos taip išaugo konkurencija mokesčių srityje, kad per pastaruosius 30 metų pramoninėse šalyse drastiškai sumažėjo vidutiniai įmonių pelno mokesčių tarifai,

C.   kadangi nuo paskutinės Europos Sąjungos plėtros mokesčių tarifai dar labiau sumažėjo ir kadangi valstybėse narėse pastebima tendencija nustatyti tam tikras mokesčių sistemas, skirtas itin mobilioms įmonėms pritraukti,

D.   kadangi dėl Europos Sąjungoje naudojamų 27 skirtingų mokesčių sistemų atsiranda kliūčių sklandžiam vidaus rinkos veikimui, didelių papildomų kaštų tarpvalstybinei prekybai ir verslui administravimo ir atitikimo prasme, trukdoma pertvarkyti įmones ir pasitaiko dvigubo apmokestinimo atvejų,

E.   kadangi atitikimo skirtingiems nacionaliniams įmonių pelno mokesčių įstatymams sąnaudų sumažinimas, taisyklių skaidrumas, tarpvalstybinę veiklą varžančių kliūčių mokesčių srityje šalinimas ir vienodų sąlygų sudarymas visoms ES įmonėms, veikiančioms vidaus rinkoje, gali būti ekonomiškai naudingi ES mastu dėl dinamiškos įmonių aplinkos,

F.   kadangi tinkamas mokesčių derinimas ES lygmeniu, kai nemėginama suderinti mokesčių tarifų, gali padėti išvengti konkurencijos iškraipymų ir duoti didelės naudos įmonėms, jų darbuotojams, vartotojams, valstybėms narėms ir jų piliečiams,

G.   kadangi siekiant Lisabonos strategijos tikslų atsiranda būtinybė labiau derinti valstybių narių fiskalinę politiką,

H.   kadangi valstybės narės tradiciškai bandė derinti savo mokesčių tvarką kurdamos platų dvišalių mokesčių susitarimų, kurie nevisiškai apėmė tokius klausimus, kaip tarpvalstybinė nuostolių užskaita, tinklą; kadangi Europos Sąjungoje dvišaliai sprendimai, kurie mažina nuoseklumą, yra mažiau veiksmingi nei daugiašaliai ir suderinti sprendimai; kadangi bendras ES požiūris į konsoliduotą įmonių pelno mokesčių bazę, pvz., bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčių bazės (BKĮPMB) pasiūlymas, yra tinkamiausias sprendimas tarpvalstybinės nuostolių ir pelno užskaitos vidaus rinkoje klausimu ir sudarys sąlygas didesniam skaidrumui, investicijoms ir konkurencingumui,

I.   kadangi valstybės narės įgyvendina skirtingas taisykles, pagal kurias suteikiamos mokesčių lengvatos dėl įmonių grupių šakų, antrinių įmonių ir subjektų patirtų nuostolių, ir tai iškreipia verslo sprendimus bei investicijų politiką vidaus rinkoje, o dėl to įtakojamos jų atitinkamos ilgalaikės pramonės strategijos ir mokestinės pajamos,

J.   kadangi iš esmės mokesčių sistemose Europos Sąjungoje pelnas ir nuostoliai apmokestinami nesimetriškai, t. y. pelnas apmokestinamas už metus, kuriais jis gautas, tačiau mokestinė nuostolių vertė įmonei negrąžinama automatiškai tuo metu, kai nuostoliai patiriami; kadangi naujausiojoje Teisingumo Teismo praktikoje šis laiko veiksnys ir jo svarba didinant tarpvalstybines investicijas Europos Sąjungoje deramai nenagrinėjami,

K.   kadangi tarpvalstybinių mokesčių lengvatų dėl patirtų nuostolių režimo įgyvendinimas prilygtų iš įmonių pelno surenkamų mokesčių atsisakymui kai kuriose valstybėse narėse, netaikant tam tikrų teisinių garantijų,

L.   kadangi patronuojančios bendrovės grynajame rezultate bus automatiškai atsižvelgta į vietos filialų patiriamus nuostolius, tačiau užsienyje esančių filialų, taip pat vietos ir užsienyje esančių įmonių grupės padalinių patiriamų nuostolių padėtis nėra labai aiški,

M.   kadangi netaikant tarptautinės nuostolių užskaitos atsiranda kliūčių patekti į kai kurias rinkas, tad palankiau steigti įmonę didžiosiose valstybėse narėse, kur vietos rinkos yra pakankamai didelės, kad būtų galima padengti galimus nuostolius,

N.   kadangi minėtoji padėtis nepalanki mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), nes joms sunkiau investuoti kitose valstybėse, kadangi jos nėra užtikrintos dėl nuostolių užskaitos ir dažnai patiria nuostolius įsisteigimo metu,

1.   išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl neigiamo poveikio, kuris vidaus rinkai daromas dėl valstybių narių nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais įvairovės;

2.   atkreipia dėmesį į tai, kad bet kuri įsisteigimo laisvę ribojanti priemonė prieštarauja EB sutarties 43 straipsnio nuostatoms, tad panaikinti tokias priemones turi būti siekiama tiksliniais veiksmais; primena, kad dėl skirtingos įmonių mokesčių tvarkos atsiranda kliūčių patekti į skirtingas nacionalines rinkas ir užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, iškreipiama konkurencija ir užkertamas kelias vienodų sąlygų įmonėms ES lygmeniu sudarymui, tad verta atkreipti į tai dėmesį;

3.   mano, kad ES lygmeniu priėmus atitinkamas priemones dėl mokesčių lengvatų apmokestinant tarpvalstybinius nuostolius būtų sudarytos palankesnės sąlygos vidaus rinkai funkcionuoti;

4.   išreiškia pritarimą Komisijos komunikatui dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais kaip svarbiam žingsniui imantis veiksmų padėčiai taisyti ir prašo valstybes nares deramai koordinuoti laiką ir sprendimus;

5.   pabrėžia, kad bet kuri tikslinė priemonė dėl kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo turi būti apibrėžta ir įgyvendinta remiantis daugiašaliu ir bendru požiūriu bei valstybėms narėms imantis koordinuotų veiksmų, siekiant užtikrinti nuoseklų vidaus rinkos vystymąsi; primena, kad tokios tikslinės priemonės – tai laikinas sprendimas, laukiant BKĮPMB pasiūlymo priėmimo; mano, kad BKĮPMB yra išsamus ilgalaikis sprendimas šalinant mokestines kliūtis, susijusias su tarpvalstybine nuostolių ir pelno užskaita, o taip pat sprendžiant pervedimo kainodaros ir skirtingose valstybėse esančių subjektų jungimosi, jų įsigijimo ir pertvarkos klausimus, ir kad ją taikant bus galutinai sukurta sąžiningos konkurencijos principų pagrindu veikianti vidaus rinka;

6.   pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės taiko skirtingus dvigubo apmokestinimo vengimo metodus: kredituoja užsienyje sumokėtus mokesčius (kredito metodas) arba užsienyje gautų pajamų neįtraukia į mokesčio bazę (neįtraukimo metodas); atkreipia dėmesį į tai, kad tik kai kuriose valstybėse narėse taikant neįtraukimo metodą neužtikrinamas užsienio filialų patirtų nuostolių atskaitymas;

7.   atkreipia dėmesį į tai, kad tvarka, kai nuolatinių buveinių patirtų nuostolių negalima kompensuoti pagrindinės buveinės pelnu, skiriasi nuo šalies viduje taikomos tvarkos, o dėl tokios tvarkos apribojama įsisteigimo laisvė;

8.   mano, kad pirmiausia reikia imtis priemonių dėl bendrovių grupių, vykdančių veiklą keliose valstybėse narėse, nes šios grupės, lyginant su bendrovių grupėmis, kurios vykdo veiklą vienoje valstybėje narėje, labiausiai nukenčia dėl skirtingos tarpvalstybinių nuostolių apmokestinimo tvarkos;

9.   mano, kad dėl nacionalinių apmokestinimo tvarkos skirtumų labiausiai nukenčia MVĮ, ypač lyginant su jų galimomis konkurentėmis, ir ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių šiuo klausimu;

10.   primena, kad esama nedaug nuostatų dėl dukterinių bendrovių ir patronuojančių bendrovių (grupių) tarpvalstybinės nuostolių užskaitos, todėl įmonių grupėje į nuostolius neatsižvelgiama automatiškai – taip pat, kaip būtų įmonės viduje;

11.   pabrėžia, kad dauguma valstybių narių įmonių grupėms taiko nuostolių užskaitą šalies viduje, taip veiksmingai traktuodamos įmonių grupę kaip vieną subjektą, tačiau tik nedaugelis tai daro tarpvalstybiniais atvejais; primena, kad netaikant tarpvalstybinių užskaitų įmonių grupėms gali būti iškreipti sprendimai dėl investicijų vietos ir teisinės formos (filialo ar dukterinės bendrovės);

12.   pripažįsta, kad paprasčiausiai vidaus tvarką taikyti ir tarpvalstybiniais atvejais yra sudėtinga, nes skiriasi mokesčių bazė;

13.   primygtinai reikalauja, kad kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo svarba būtų pripažinta, tačiau pabrėžia, kad reikia toliau išsamiai plėtoti kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo sistemą; siūlo priimti sprendimą dėl to, ar kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymą reikėtų taikyti tik dukterinėms įmonėms, o ne patronuojančiai įmonei, ar atvirkščiai, ir kad reikėtų atlikti išsamų vertinimą, kokį poveikį biudžetui daro sistema, pagal kurią leidžiama pagrindinės įmonės nuostolius kompensuoti antrinių įmonių pelnu;

14.   mano, kad Teisingumo Teismo sprendimu Marks & Spencer byloje patvirtinama valstybių narių teisė išlaikyti savo mokesčių sistemas, ypač kai tai susiję su mokesčių mažinimo atvejais;

15.   pažymi, jog Teisingumo Teismo sprendimu Oy AA byloje parodoma, kad skirtingose nacionalinėse mokesčių sistemose nuostoliams taikoma skirtinga tvarka ir kad neaišku, ar nuostoliai gali būti konsoliduoti grupėje tarpvalstybiniais atvejais, net jei šie nuostoliai yra galutiniai, taigi susidaro neproporcinga padėtis, kaip nurodyta Marks & Spencer byloje;

16.   mano, kad įmonių grupių atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, ar jos vykdo veiklą keliose valstybėse narėse, ar tik vienoje valstybėje narėje, turėtų būti laikomasi vienodo požiūrio; pabrėžia, kad tais atvejais, kai užsienio antrinės bendrovės tarptautiniu mastu patiria nuostolių, reikia užtikrinti, kad pagrindinė bendrovė nebūtų apmokestinama du kartus, mokesčių kompetencija tarp valstybių narių turi būti vienodai paskirstyta, nuostoliai neturėtų būti kompensuojami du kartus ir privalo būti užkirstas kelias mokesčių mažinimui;

17.   mano, kad būtų naudinga pradėti diskusijas dėl įmonių grupių apibrėžimo ir ypatybių Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į tokių bendrų Europos institucijų egzistavimą, kaip Europos bendrovė ir Europos kooperatinė bendrovė, tačiau nesiekiant kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymą taikyti tik šioms institucijoms;

18.   dar kartą pabrėžia, kad svarbu apibrėžti "įmonių grupės" sąvoką, taip siekiant užkirsti kelią įmonėms oportunistiškai skirstyti pelną ir nuostolius įvairiose valstybėse narėse; mano, kad siekiant apibrėžti įmonių grupę, būtų naudinga nustatyti, ar įmonė turi svarbių specialių savybių, numatytų Tarybos direktyvoje 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo;

19.   teigiamai vertina Komisijos komunikate dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais pasiūlytas tris galimybes; išreiškia savo pritarimą tikslinėms priemonėms, kuriomis bus suteikta galimybė veiksmingai ir nedelsiant atlikti užsienio dukterinių bendrovių patirtų nuostolių atskaitymą (kasmetinį, ne tik galutinį, kaip Marks and Spencer byloje), kuris bus susigrąžintas, kai dukterinė bendrovė ims gauti pelną, atitinkamai papildomai apmokestinant patronuojančią bendrovę;

20.   rekomenduoja, siekiant, kad šie pasiūlymai būtų įgyvendinti ir padėtų užkirsti kelią mokesčių vengimui, apsvarstyti, ar būtų tinkama įdiegti automatinę informacijos mainų sistemą, panašią į PVM informacijos mainų sistemą VIES, ir sudaryti sąlygas valstybėms narėms patikrinti, ar antrinės įmonės kitoje valstybėje narėje yra deklaravusios neigiamą mokesčio bazę;

21.   vis dėlto primygtinai reikalauja, kad Komisija tirtų kitas galimybes suteikti įmonėms konsoliduotą įmonių pelno mokesčių bazę jų veiklai ES mastu;

22.   pažymi, kad labai svarbu atlikti išsamų tyrimą siekiant įvertinti, kokiu mastu pasiūlyta kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo sistema skatintų tarpvalstybinę MVĮ veiklą;

23.   pabrėžia, kad atskirai valstybei narei įvedus tikslinę priemonę dėl nuostolių apmokestinimo tarpvalstybiniais atvejais, nebus išspręstos konkurencijos iškraipymo ir ES įmonių, veikiančių vidaus rinkoje, atitikties sąnaudų problemos, kylančios dėl 27 skirtingų mokesčių sistemų priežiūros;

24.   pabrėžia, kad valstybių narių pažanga taikant tikslines priemones dėl kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo įmonei ar įmonių grupei turėtų būti koordinuota; primena, kad valstybės narės turėtų geriau koordinuoti savo veiksmus mokesčių srityje ir prašo Komisiją imtis aktyvaus vaidmens;

25.   remia Komisijos pastangas sukurti vienodą visos Europos BKĮPMB; mano, kad sukūrus BKĮPMB bus daugiau skaidrumo ir veiksmingumo– įmonės galės veikti pagal vienodas taisykles ir užsienyje, ir savo valstybėje, sudarant vienodas sąlygas ir stiprinant ES įmonių konkurencingumą, plečiant tarptautinę prekybą, didinant investicijas, taip sudarant sąlygas pasinaudoti visomis vidaus rinkos teikiamomis investicijų ir augimo galimybėmis, iš esmės sumažinant administravimo ir atitikties sąnaudas ir galimybę vengti mokėti mokesčius bei sukčiauti mokesčių srityje;

26.   primena, kad BKĮPMB apima bendras mokesčių bazės nustatymo taisykles ir nedaro jokio poveikio valstybių narių laisvei ir toliau nustatinėti savo mokesčių tarifus;

27.   teigiamai vertina Komisijos ketinimą pradėti taikyti BKĮPMB net ir glaudesnio bendradarbiavimo pagrindu; vis dėlto pažymi, kad tai tik antras pagal tinkamumą sprendimas, nes nesant išsamios ES lygmens sistemos skaidrumo ir mažesnių administravimo sąnaudų teikiama nauda gali iš dalies sumažėti;

28.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) [1997] ECR I-2471.
(2) [2000] ECR I-11619.
(3) 2001] ECR I-1727.
(4) [2005] ECR I-10837.
(5) 2007 m. liepos 18 d. sprendimas.
(6) OL L 254, 1994 9 30, p. 64.
(7) OL C 286E, 2006 11 23, p. 229.
(8) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0367.

Atnaujinta: 2008 m. rugsėjo 15 d.Teisinis pranešimas