Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2683(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B6-0046/2008

Debatai :

PV 30/01/2008 - 16
CRE 30/01/2008 - 16

Balsavimas :

PV 31/01/2008 - 8.8
CRE 31/01/2008 - 8.8

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0031

Priimti tekstai
WORD 78k
Ketvirtadienis, 2008 m. sausio 31 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Padėtis Irane
P6_TA(2008)0031B6-0046, 0048 ir 0057/2008

2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Irano

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, visų pirma susijusias su branduolinių technologijų ir žmogaus teisių klausimais, ypač į rezoliucijas, priimtas 2005 m. spalio 13 d.(1) ir 2005 m. lapkričio 17 d.(2) , į 2006 m. vasario 15 d.(3) rezoliuciją dėl priešpriešos tarp Irano ir tarptautinės bendruomenės ir į 2007 m. spalio 25 d.(4) rezoliuciją dėl Irano,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos, ypač į jos 2007 m. gruodžio 14 d. posėdžio, išvadas dėl Irano,

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1696 (2006), 1737/ (2006) ir 1747/ (2007) dėl Irano branduolinių ginklų programos,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. rugpjūčio 21 d. TATENA ir Irano darbo planą, dėl kurio susitarė Iranas ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ir kuriuo siekiama išspręsti klausimus, susijusius su Irano branduoline programa (įtrauktas į 2007 m. rugpjūčio 30 d. IAEA valdybos ataskaitos "Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties (angl. NPT) saugos garantijų susitarimo įgyvendinimas Irano Islamo Respublikoje" (GOV/2007/48) priedą INFCIRC/711),

–   atsižvelgdamas į TATENA valdybos ataskaitas, ir ypač į Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties saugos garantijų susitarimo ir atitinkamų Saugumo Tarybos rezoliucijų 1737 (2006) ir 1747 (2007) nuostatų įgyvendinimo Irano Islamo Respublikoje 2007 m. lapkričio 15 d. ataskaitą (GOV/2007/58),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Valstijų nacionalinės žvalgybos atlikto Irano ketinimų ir pajėgumų branduolinių technologijų srityje vertinimo ataskaitą, paskelbtą 2007 m. gruodžio 3 d., ir į TATENA generalinio direktoriaus Mohamed ElBaradei pareiškimą šiuo klausimu (pranešimas spaudai 2007/22),

–   atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2006 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją 61/176 ir ypač į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 62/168 dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje, priimtą 2007 m. gruodžio 18 d.,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 62/149 dėl mirties bausmės moratoriumo,

–   atsižvelgdamas į antrąjį Europos Parlamento ir Irano Islamo Respublikos Majlis tarpparlamentinį posėdį, vykusį Teherane 2007 m. gruodžio 8–9 d.,

–   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės 2008 m. sausio 25 d. Europos Sąjungos vardu pateiktą pareiškimą dėl mirties bausmės Irane,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį straipsnį,

A.   kadangi Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties IV straipsnyje teigiama, kad nei vieno tos sutarties teiginio negalima aiškinti kaip turinčio įtakos neatimamai visų sutarties šalių teisei plėtoti mokslinius tyrimus, gaminti ir naudoti atominę energiją taikiais tikslais be diskriminacijos ir laikantis tos sutarties I ir II straipsnių nuostatų,

B.   kadangi Iranas dar nesustabdė visos urano sodrinimo ir perdirbimo veiklos ir neratifikavo Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties papildomų protokolų, kaip buvo reikalaujama padaryti pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1696 (2006), 1737 (2006) ir 1747 (2007), kad būtų atkurtas pasitikėjimas, jog Irano branduolinė programa yra visiškai taikaus pobūdžio,

C.   kadangi Mohamedas El Baradėjus anksčiau minėtoje 2007 m. lapkričio15 d. ataskaitoje atkreipė dėmesį į tai, kad padaryta pažanga įgyvendinat TATENA saugos garantijas Irane ir kad Iranas pateikė daugiau informacijos apie savo branduolinės programos ankstesnius aspektus; kadangi, nepaisant to, jis pabrėžė, kad reikia didesnio bendradarbiavimo siekiant paaiškinti dabartinę veiklą, įskaitant labai prisodrinto urano pėdsakus, kuriuos inspektoriai rado branduoliniuose objektuose, ir paragino Iraną kuo greičiau įgyvendinti papildomą protokolą,

D.   kadangi 2008 m. sausio 12 d. Teherane vykusiose derybose su Mohamedu El Baradėjumi Irano vadovai sutiko per keturias savaites atsakyti į visus likusius klausimus apie savo šalies anksčiau vykdytą branduolinę veiklą,

E.   kadangi JAV nacionalinės žvalgybos vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad Iranas, sustabdęs savo branduolinės ginkluotės programą 2003 m., 2007 m. viduryje jos nebuvo atnaujinęs, nepaisant susirūpinimo, susijusio su urano sodrinimu ir galimo šio urano naudojimo branduolinei ginkluotei ateityje; kadangi paskelbus šį nacionalinės žvalgybos vertinimą iki prezidento G. Bušo kadencijos pabaigos atmetama galimybė taikyti prevencinius karinius veiksmus prieš Iraną,

F.   kadangi G8 lyderiai savo metiniame susitikime, vykusiame 2007 m. birželio 6–8 d. Heiligendamm, pabrėžė, kad svarbu parengti ir įgyvendinti daugiašalius branduolinio kuro ciklo sprendimus, kurie galėtų būti nacionalinės sodrinimo ir perdirbimo veiklos alternatyva,

Dėl žmogaus teisių

G.   kadangi pilietinių teisių ir politinių laisvių įgyvendinimo padėtis Irano Islamo Respublikoje per pastaruosius dvejus metus, ypač po 2005 m. birželio mėn. įvykusių prezidento rinkimų, pablogėjo, nepaisant to, kad Iranas pagal įvairius tarptautinius dokumentus įsipareigojo skatinti ir ginti žmogaus teises ir pagrindines laisves,

H.   kadangi egzekucijų skaičius Irane, įskaitant nepilnamečių egzekucijas, kurios dažnai vykdomos viešai pakariant, labai išaugo pastaraisiais metais ir ypač per pastaruosius keletą mėnesių,

I.   kadangi būta patvirtintų mirties bausmės, dažnai įvykdytos viešai pakariant ar užmėtant akmenimis, kalinių kankinimo ir netinkamo elgesio su jais, nuolatinio ir savavališko ilgai trunkančio kalinimo vienutėje, slapto sulaikymo, žiauraus, nežmoniško ir žeminamo elgesio ar taikomų bausmių, įskaitant plakimą ir galūnių nupjovimą, ir nebaudžiamumo už žmogaus teisių pažeidimus atvejų,

J.   kadangi padažnėjo prievartinės politinių oponentų, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, internetinių dienoraščių autorių, mokytojų, intelektualų, moterų, studentų, profesinių sąjungų atstovų ir asmenų, priklausančių religinėms, etninėms, kalbinėms arba kitoms mažumoms, represijos,

K.   kadangi mažumos, pvz., azerai, sufijai ir sunitai, vis labiau diskriminuojami ir persekiojami dėl religinių įsitikinimų ar priklausymo tautinei grupei ir nuolat patiria savo kultūrinių ir pilietinių teisių pažeidimus; kadangi kai kurių mažumų, kaip antai ahvazų, kurdų, beludžių ar bahajų atstovai, patiria net kankinimus ir jiems vykdomos mirties bausmės,

L.   kadangi bahajų religinės bendruomenės nariai negali praktikuoti savo tikėjimo, yra smarkiai persekiojami ir jiems neleidžiama naudotis beveik jokiomis pilietinėmis teisėmis (pvz., nuosavybės teisėmis, galimybėmis gauti aukštąjį išsilavinimą), o jų religinės vietos niekinamos vandalų,

M.   kadangi keletas moterų teisių judėjimui priklausiančių aktyvistų yra ar buvo patrauktos baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad dalyvavo vieno milijono parašų rinkimo kampanijoje, kuria buvo siekiama, kad būtų panaikinti moteris diskriminuojantys įstatymai, ir planuojama šį milijoną parašų pateikti nacionaliniam parlamentui (medžlisui); kadangi Iranas vis dar nepasirašė Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo,

N.   kadangi šimtai mokytojų remiantis kaltinimu, kad jie pernelyg pasaulietiški, atleisti iš darbo ir kadangi po protestų suimta daugybė studentų, pavyzdžiui, dalyvavusių 2007 m. gruodžio 7 d. nacionalinės universitetų studentų dienos demonstracijoje,

O.   kadangi kandidatų, norinčių dalyvauti 2008 m. kovo mėn. vyksiančiuose Irano parlamento (medžliso) rinkimuose, registracijos laikotarpis baigėsi 2008 m. sausio 10 d., Vidaus reikalų ministerija skelbs sprendimus nuo 2008 m. sausio 22 d., o Sergėtojų taryba, kuri pagal konstituciją vykdo rinkimų teisėtumo stebėseną, turi teisę diskvalifikuoti kandidatus,

Dėl ES ir Irano santykių

P.   kadangi išsamų ES ir Irano dialogą Iranas sustabdė 2003 m. gruodžio mėn. ir nuo 2004 m. birželio mėn. nebuvo susitikimų pagal ES ir Irano dialogo žmogaus teisių klausimais programą,

Q.   kadangi pastarųjų metų ES ir Irano santykiai buvo pagrįsti trimis procesais, t. y. derybomis dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo, politiniu dialogu ir dialogu žmogaus teisių klausimais, ir kadangi šių trijų santykių aspektų negalima nagrinėti atskirai,

Dėl branduolinių technologijų

1.   dar kartą patvirtina, kad Irano branduolinės programos plėtimo pavojus vis dar išlieka didelis ES ir tarptautinės bendruomenės rūpestis, kaip tai labai aiškiai išdėstyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijose 1696 (2006), 1737 (2006) ir 1747 (2007); taigi apgailestauja, kad Iranas vis dar nesilaiko savo tarptautinių įsipareigojimų sustabdyti visą su sodrinimu ir perdirbimu susijusią veiklą;

2.   pritaria ES pastangoms dvišalių derybų būdu rasti ilgalaikį branduolinių technologijų naudojimo Irane problemos sprendimą ir pabrėžia TATENA vaidmens, kurį ši organizacija turėtų atlikti sprendžiant šią problemą, svarbą;

3.   atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą įgyvendinant TATENA ir Irano darbo planą, ir pakartoja savo raginimą Iranui atkurti branduolinės programos skaidrumą ir pateikti išsamius, aiškius ir įtikinamus atsakymus TATENA, išspręsti visus su šia programa susijusius klausimus ir reikalus, įskaitant tuos, kurie galėtų turėti karinį aspektą, visiškai įgyvendinti Susitarimo dėl visapusiškų saugos garantijų nuostatas, įskaitant šio susitarimo papildomas priemones, ir ratifikuoti bei įgyvendinti Papildomą protokolą;

4.   dar kartą patvirtina, kad visiškai pritaria JT Saugumo Tarybos rezoliucijoms, priimtoms pagal JT Chartijos VII skyriaus 41 straipsnį; pritaria anksčiau minėtoms 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadoms; džiaugiasi susitarimu, pasiektu JT Saugumo Tarybos nuolatinių narių užsienio reikalų ministrų susitikime su Vokietija ir Europos Sąjungos Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) vyriausiuoju įgaliotiniu, vykusiame 2008 m. sausio 22 d. Berlyne, ir naujosios rezoliucijos dėl Irano projektu, kuriame numatomos tolesnės priemonės, taip pat faktu, kad tarptautinė bendruomenė laikosi bendro požiūrio šiuo klausimu;

5.   kartą pakartoja savo poziciją, kad galima rasti šiuo metu eskaluojamos branduolinės veiklos klausimo sprendimą ir kad nereikėtų svarstyti karinių veiksmų pasitelkimo; išreiškia pritarimą Mohamedo El-Baradėjaus pastangoms išspręsti su Iranu visus neišspręstus klausimus iki 2008 m. kovo mėn.; ragina Jungtinių Valstijų administraciją ir kitas suinteresuotas šalis atsisakyti retorikos, susijusios su kariniais veiksmais prieš Iraną ar Irano režimo pakeitimo politikos;

6.   atkreipia dėmesį į JAV nacionalinės žvalgybos atlikto Irano karinės ir civilinės branduolinių programų vertinimo metu nustatytus faktus; mano, kad šie faktai patvirtina ES dvišalių susitarimų politiką, skirtą įtikinti Iraną diplomatiniais metodais visiškai laikytis TATENA reikalavimų atsisakyti galimo civilinės programos sąsąjų su naudojimu kariniais tikslais patikimu ir kontroliuojamu būdu;

7.   taigi ragina Iraną nedelsiant pradėti naują derybų dėl Irano branduolinės programos krypčių ratą ir sustabdyti visą su urano sodrinimu susijusią veiklą; ragina Jungtines Valstijas, atsižvelgdamas į JAV diplomatinę sėkmę derybose su Šiaurės Korėja, tiesiogiai dalyvauti derybose su Iranu kartu su ES, nes Jungtinės Valstijos gali pasiūlyti papildomų saugumo garantijų, ypač pagal Vienos daugiašalę programą, kurią remia TATENA;

8.   ragina imtis patikimų daugiašalio branduolinio nusiginklavimo veiksmų stiprinant branduolinių ginklų neplatinimo sutartį ir ragina ES imtis vadovauti ir rasti išeitį iš aklavietės, kurioje šiuo metu užstrigę derybos dėl branduolinio nusiginklavimo;

9.   pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, Rusija, Kinija ir neprisijungusiomis šalimis, kad būtų apsvarstytos papildomos sampratos ir pasiekta išsamaus susitarimo su Iranu dėl jo branduolinių objektų ir šių objektų naudojimo, atsižvelgiant į Irano susirūpinimą dėl saugumo;

10.   mano, kad šis išsamus susitarimas turėtų padėti nustatyti tvarią regiono saugumo sistemą, apimančią Indiją, Pakistaną ir kitas branduolines valstybes, ir mano, kad Iranas turėtų prisiimti atsakomybę kaip regiono subjektas;

11.   ragina tarptautinę bendruomenę rimtai apsvarstyti naujos daugiašalės branduolinės energijos naudojimo programos klausimą, garantuojant branduolinio kuro tiekimą ir kartu iki minimumo sumažinant branduolinių ginklų platinimo riziką, kaip siūlo TATENA, bei nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų;

Dėl žmogaus teisių

12.   išreiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties pablogėjimo Irane per pastaruosius metus; kreipiasi į Irano valdžios institucijas prašydamas laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus ir Irano ratifikuotus dokumentus remiant visuotines vertybes ir suteikiant visiems asmenims teisę naudotis savo pilietinėmis teisėmis ir politinėmis laisvėmis ir primena savo anksčiau minėtą 2007 m. spalio 25 d. priimtą rezoliuciją šiuo klausimu;

13.   labai smerkia tai, kad Irane skiriama ir vykdoma mirties bausmė, ypač tai, kad ji skiriama arba vykdoma nepilnamečiams teisės pažeidėjams, ir ragina Irano valdžios institucijas laikytis tarptautiniu mastu pripažintų teisinių saugumo priemonių nepilnamečių atžvilgiu, pvz., JT vaiko teisių konvencijos;

14.   labai susirūpinęs dėl pastaraisiais metais Irane itin paadidėjusių pilietinės visuomenės judėjimų atžvilgiu; ragina Irano valdžios institucijas baigti negailestingas represijas prieš moterų teisių gynėjus, vieno milijono parašų rinkimo kampanijos aktyvistus, studentų judėjimus, mažumų teisių gynėjus, intelektualus, mokytojus, žurnalistus, internetinių dienoraščių autorius ir profesinių sąjungų atstovus, o būtent prieš Mansour Osanloo ir Mahmoud Salehi, ir ragina paleisti visus, kurie buvo įkalinti už tai, kad taikiai reiškė savo įsitikinimus;

15.   griežtai smerkia tai, kad 2008 m. sausio 30 d. 4 val. ryto vietos laiku buvo įvykdyta mirties bausmė ahvazų aktyvistui Zamel Bawi (jau 19 mirties bausmė, įvykdyta avhazų aktyvistui per pastaruosius 12 mėnesių), ir ragina Irano vyriausybę atsisakyti mirties bausmės vykdymo Nyderlandų piliečiui ir žmogaus teisių aktyvistui Faleh Abdulah al-Mansouri ir JTVPK užregistruotiems pabėgėliams Rasoul Ali Mazrea ir Said Saki, dėl kurių perkėlimo į Norvegiją yra susitarta, o taip pat leisti jiems vykti į šalis, kurių piliečiai jie yra ar kuriose jiems yra suteiktas pabėgėlio statusas; taip pat ragina paleisti nuteistus mirti kurdų žurnalistus Abdolvahedą "Hiwa" Butimarą ir Adnaną Hassanpourą;

16.   ragina Irano valdžios institucijas teisiškai ir praktiškai pašalinti visų rūšių kankinimus, įskaitant ypatingai žiaurius mirties bausmių vykdymus ir kitokį žiaurų, nežmonišką arba žeminamą elgesį ir taikomas bausmes siekiant užtikrinti tinkamą teisminių procesų vykdymą ir sustabdyti nebaudžiamumą už žmogaus teisių pažeidimus; ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant pakeisti baudžiamąjį kodeksą siekiant paversti minėtąjį moratoriumą tvirtu ir galutiniu mirties bausmės draudimu;

17.   džiaugiasi anksčiau minėta JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 62/149 dėl mirties bausmės moratoriumo ir ragina, kad visuotinis moratoriumas taptų žingsniu link mirties bausmės panaikinimo; ragina Iraną taikyti neseniai priimtą rezoliuciją dėl mirties bausmės vykdymo moratoriumo;

18.   ragina Irano valdžios institucijas laikytis tarptautiniu mastu pripažintų teisinės apsaugos priemonių religinėms, tautinėms, kalbinėms ar kitoms pripažįstamoms ar nepripažįstamoms mažumoms priklausančių asmenų atžvilgiu; smerkia tai, kad šiuo metu negerbiamos mažumų teisės, ir ragina užtikrinti, kad mažumų atstovai galėtų naudotis visomis teisėmis, kurios numatytos Irano konstitucijoje ir tarptautinėje teisėje; ragina Irano valdžios institucijas veikti pagal konstituciją teisiškai ir praktiškai panaikinti visų rūšių diskriminaciją ir kitus žmogaus teisių pažeidimus asmenų, priklausančių religinėms, tautinėms, kalbinėms ir kitoms mažumoms, įskaitant inter alia arabus, azerus, beludžius, kurdus, bahajus, krikščionis, žydus, sufijus ir musulmonus sunitus, atžvilgiu; ypač ragina panaikinti de facto draudimą praktikuoti bahajų tikėjimą;

19.   griežtai smerkia politinių oponentų, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, internetinių dienoraščių autorių, mokytojų, intelektualų, moterų, studentų, profesinių sąjungų atstovų ir asmenų, priklausančių religinėms, etninėms, kalbinėms arba kitoms mažumoms, represijas; ragina Irano valdžios institucijas sustabdyti priekabiavimą prie šių piliečių ir jų bauginimus bei persekiojimą ir besąlygiškai paleisti visus sąžinės kalinius;

20.   ragina Tarybą ir Komisiją toliau nagrinėti žmogaus teisių padėtį Irane ir per pirmą 2008 m. pusmetį pateikti Parlamentui išsamią šio klausimo ataskaitą, įskaitant pasiūlymus dėl projektų, kurie galėtų būti finansuojami pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę;

21.   išreiškia pritarimą visoms demokratinėms politinėms jėgoms ir pilietinei visuomenei, ypač moterų ir studentų organizacijoms, kurios vykdo nesmurtinę demokratijos ir žmogaus teisių kampaniją Irane, nepaisant didėjančių represijų;

22.   tikisi, kad Irano valdžios institucijos taip vykdys savo pareigas, susijusias su būsimų nacionalinių rinkimų kandidatų atrankos procedūra, kad būtų garantuojami laisvi ir sąžiningi rinkimai;

Dėl ES ir Irano santykių

23.   pabrėžia, kad galimas būsimas ES ir Irano bendradarbiavimo ir prekybos susitarimo pasirašymas priklauso nuo esminio žmogaus teisių padėties pagerėjimo Irane ir nuo Irano visapusiško bendradarbiavimo su TATENA, taip pat nuo objektyvių garantijų, susijusių su taikiu Irano branduolinės programos pobūdžiu, pateikimu;

24.   atkreipia dėmesį į Britų uždraustų organizacijų apeliacinės komisijos 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą, kuriame Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministras raginamas nedelsiant išbraukti Irano liaudies modžahedų organizaciją (angl. PMOI) iš uždraustų organizacijų sąrašo;

25.   atkreipia dėmesį į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos bendrijų pirmosios instancijos teismo sprendimą(5) ;

26.   ragina Komisiją pateikti komunikatą dėl ES ir Irano santykių padėties ir perspektyvų, taip pat apsvarstyti galimybę vėl pradėti dialogą žmogaus teisių klausimas kartu su derybomis dėl bendradarbiavimo ir prekybos susitarimo, kuris gali būti sudarytas, jei Iranas padarys esminę pažangą žmogaus teisių srityje ir branduoliniu klausimu;

27.   ragina Komisiją įsteigti delegaciją Irane, kad būtų galima skatinti dialogą su valdžios institucijomis ir pilietine visuomene bei stiprinti ryšius, susijusius ypač su pagalba pabėgėliams ir kova su neteisėta narkotikų prekyba;

o
o   o

28.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Vyriausiajam įgaliotiniui BUSP, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai, TATENA generaliniam direktoriui, Irano Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL C 233 E, 2006 9 28, p. 111.
(2) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 468.
(3) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 145.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0488.
(5) Byla T-228/02, Rec. 2006, p. II-4665.

Atnaujinta: 2009 m. kovo 2 d.Teisinis pranešimas