Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B6-0050/2008

Debatai :

PV 30/01/2008 - 7

Balsavimas :

PV 31/01/2008 - 8.12
CRE 31/01/2008 - 8.12

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0035

Priimti tekstai
PDF 214kWORD 64k
Ketvirtadienis, 2008 m. sausio 31 d. - Briuselis
Europos strategija romų klausimais
P6_TA(2008)0035RC-B6-0050/2008

2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos strategijos romų klausimais

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 3, 6, 29 ir 149 straipsnius, kuriais valstybės narės įpareigojamos užtikrinti lygias galimybes visiems piliečiams,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 13 straipsnį, pagal kurį Europos bendrija gali imtis atitinkamų veiksmų, siekdama kovoti su diskriminacija dėl rasinės arba etninės kilmės,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl romų padėties Europos Sąjungoje(1), į 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl romų moterų padėties Europos Sąjungoje(2) ir į 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo(3),

–   atsižvelgdamas į Direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, ir į Direktyvą 2000/78/EB, pagal kurią nustatomi vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai, ir taip pat atsižvelgdamas į pamatinį sprendimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija,

–   atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros paskelbtą pranešimą dėl rasizmo ir ksenofobijos ES valstybėse narėse 2007 m.,

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2005 m. keletas ES narių, šalių kandidačių ir kitų šalių, kuriose Europos Sąjunga vykdo svarbią veiklą, įsteigė romų įtraukties dešimtmečio programą ir Romų švietimo fondą,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 4 straipsnį ir į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–   atsižvelgdamas į išsamų veiksmų planą, kurį patvirtino ESBO veikloje dalyvaujančios valstybės, įskaitant ir ES valstybes nares ir šalis kandidates, pagal kurį siekiama pagerinti romų ir sinti padėtį ESBO teritorijoje ir kuriame valstybės, inter alia, įsipareigojo dėti daugiau pastangų siekdamos užtikrinti, kad romai ir sinti galėtų visavertiškai ir lygiomis teisėmis dalyvauti visuomenės gyvenime ir kad būtų panaikinta jų diskriminacija,

–   atsižvelgdamas į Europos pagrindinių teisių chartiją ir į Pagrindinių teisių agentūros statutą,

–   atsižvelgdamas į aukšto lygio ekspertų patariamosios grupės etninių mažumų socialinės integracijos ir jų visapusiško dalyvavimo darbo rinkoje klausimams spręsti ataskaitą "Etninės mažumos darbo rinkoje. Skubus raginimas gerinti socialinę integraciją", kurią 2007 m. paskelbė Europos Komisija,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį straipsnį,

A.   kadangi Europoje gyvenantys 12–15 mln. romų, iš kurių 10 mln. gyvena Europos Sąjungoje, patiria rasinę diskriminaciją ir dažnai didelę struktūrinę diskriminaciją, skurdą ir socialinę atskirtį, taip pat įvairią diskriminaciją dėl lyties, amžiaus, negalios ir seksualinės orientacijos, kadangi dauguma Europos romų tapo ES piliečiais po 2004 m. ir 2007 m. vykusios plėtros, ir galėjo pasinaudoti ES piliečių ir jų šeimų teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje,

B.   kadangi Europos romų, kurie istoriškai yra daugelio Europos šalių visuomenių dalis ir padėjo kurtis šioms visuomenėms, padėtis skiriasi nuo kitų Europos tautinių mažumų padėties, todėl esama pagrindo imtis ypatingų priemonių Europos lygmeniu,

C.   kadangi apgailestaujama dėl to, kad romų tautybės ES piliečiai, įgyvendindami savo pagrindines ES piliečių teises laisvai judėti ir apsigyventi, dažnai susiduria su rasine diskriminacija,

D.   kadangi daugelis romų ir romų bendruomenių, nusprendusių įsikurti kitoje ES valstybėje narėje, nei ta, kurios pilietybę jie turi, yra ypač pažeidžiami,

E.   kadangi pasiekta nedaug pažangos kovojant su romų rasine diskriminacija ir ginant jų teises į švietimą, darbą, sveikatos priežiūrą ir būstą valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse,

F.   kadangi valstybėse narėse ir toliau toleruojama segregacija švietimo srityje; kadangi ši diskriminacija, kuria ribojamos galimybės gauti gerą išsilavinimą, nuolat daro neigiamą įtaką romų tautybės vaikų galimybėms vystytis ir naudotis savo teisėmis į lavinimąsi,

G.   kadangi švietimas – tai pagrindinė kovos su socialine atskirtimi, išnaudojimu ir nusikalstamumu priemonė,

H.   kadangi dažnai gyvenimo sąlygos blogesnės už standartines, antisanitarinės ir yra daug įrodymų apie apgyvendinimą getuose, o romai nuolat kenčia nuo priverstinio iškeldinimo arba jiems nuolat trukdoma persikelti iš tokių vietovių,

I.   kadangi paprastai romų bendruomenėse nedarbo lygis nepriimtinai aukštas, todėl reikia specialių priemonių siekiant palengvinti prieigą prie darbo pabrėždamas, kad Europos darbo rinka ir visa Europos visuomenė gautų daug naudos, jeigu į jas būtų įtraukti romai,

J.   kadangi ES yra daug mechanizmų ir priemonių, kuriomis galima pasinaudoti siekiant padidinti romų galimybes gauti gerą išsilavinimą, darbą, būstą ir naudotis sveikatos priežiūra, ypač pasinaudojant socialinės įtraukties, regionine ir užimtumo politika,

K.   kadangi romų bendruomenių socialinės įtraukties tikslas vis dar neįgyvendintas ir kad, siekiant veiksmingų ir akivaizdžių pokyčių šioje srityje, reikia naudoti ES priemones,

L.   kadangi būtina užtikrinti veiksmingą romų dalyvavimą politiniame gyvenime, ypač priimant romų bendruomenių gyvenimui ir gerovei įtakos turinčius sprendimus,

M.   kadangi priešiškas nusiteikimas čigonų ir romų atžvilgiu yra Europoje vis dar plačiai paplitęs ir skatinamas bei panaudojamas ekstremistų, kas baigiasi rasistiniais išpuoliais, neapykantą kurstančiais pasisakymais, fizinės jėgos panaudojimu, neteisėtais iškraustymais arba policijos persekiojimu,

N.   kadangi dauguma romų moterų susiduria su dviguba diskriminacija, būdamos romų tautybės ir moterys,

O.   kadangi būtina visapusiškai pripažinti romų holokausto vykdymo faktą, kuris tolygus nacių nusikaltimams, skirtiems fiziškai Europoje išnaikinti romus bei žydus ir kitas tikslines grupes;

1.   kategoriškai ir be išlygų smerkia visų formų rasizmą ir diskriminaciją, su kuria susiduria romai ir kiti asmenys, laikomi "čigonais";

2.   teigiamai vertina 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės išvadas, kuriose teigiama, kad "Europos Vadovų Taryba, suvokdama, kokia labai specifinė yra romų padėtis visoje Sąjungoje, prašo valstybių narių ir Sąjungos pasinaudoti visomis priemonėmis, kad būtų pagerinta jų įtrauktį" ir "prašo Komisijos išnagrinėti esamą politiką bei priemones ir iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos pranešti Tarybai apie padarytą pažangą";

3.   mano, kad ES ir valstybėms narėms tenka bendra atsakomybė už romų įtraukties skatinimą ir jų, kaip Europos piliečių, pagrindinių teisių apsaugą ir kad jos turi skubiai padidinti pastangas siekdamos akivaizdžių rezultatų šioje srityje; ragina valstybes nares ir ES institucijas patvirtinti priemones, kurių būtina imtis siekiant sukurti tinkamą socialinę ir politinę aplinką romų įtraukčiai vykdyti;

4.   ragina naująją ES pagrindinių teisių agentūrą priskirti kovos su čigonų diskriminacija klausimus svarbiausiems savo darbo programos prioritetams;

5.   dar kartą pabrėžia svarbų ES vaidmenį kovojant su romų diskriminacija, kuri dažnai būna struktūrinė ir todėl reikia išsamaus požiūrio, ypač dėl bendrųjų krypčių vystymo, Europos lygmeniu, ir kartu pripažįsta, kad valstybės narės pirmiausiai yra atsakingos už tai, kad būtų skirta politinės valios, laiko ir išteklių politikos kryptims, skirtoms romams ginti, juos remti ir gerinti jų padėtį, įgyvendinti;

6.   ragina Komisiją parengti Europos romų integracijos pagrindų strategiją, kurios tikslas – užtikrinti romų socialinės įtraukties politikos nuoseklumą ES lygmeniu ir ragina Komisiją parengti visapusišką Bendrijos romų integracijos veiksmų planą, siekiant suteikti finansinę paramą Europos romų integracijos pagrindų strategijos tikslų įgyvendinimui;

7.   ragina Komisiją tinkamai parengti Bendrijos romų įtraukties veiksmų planą, atkreipiant dėmesį į tai, kad šį planą turi rengti ir įgyvendinti grupė Komisijos narių, atsakingų už ES piliečių socialinę įtrauktį pagal savo kompetenciją užimtumo, socialinių reikalų, lygių galimybių, teisingumo, laisvės, švietimo, kultūros ir regioninės politikos srityse;

8.   ragina Komisiją paskirti vieną iš jos narių atsakingu už romų politikos koordinavimą;

9.   ragina Komisiją pradėti taikyti darbo "romai – romams" metodą kaip veiksmingą priemonę sprendžiant romų klausimus ir skatinti įdarbinti romų tautybės darbuotojus savo tarnybose;

10.   ragina Komisiją įsteigti romų padalinį, kuris koordinuotų Europos romų integracijos pagrindų strategijos įgyvendinimą, sudarytų sąlygas valstybių narių bendradarbiavimui, koordinuotų bendrus valstybių narių veiksmus ir užtikrintų romų klausimų įtraukimą visose susijusiose institucijose;

11.   ragina Komisiją paversti individualias investicijas į lygias galimybes svarbiu ir apskaičiuojamu Europos Sąjungos aspektu, į kurį atsižvelgiant galėtų būti suteikiamas finansavimas, ir nustatyti, kad asmenys ir (arba) juridiniai asmenys, teikiantys paraiškas dalyvauti ES finansuojamuose projektuose, privalo atlikti lygių galimybių analizę ir parengti su jomis susijusį veiksmų planą bei jį įgyvendinti;

12.   pritaria Komisijos paskelbtoms iniciatyvoms, įskaitant komunikato apie persvarstytą kovos su diskriminacija strategiją paskelbimą, būsimą žaliąją knygą apie mokinių, kurie kilę iš migrantų šeimų arba priklauso nuskriaustųjų mažumai, švietimą, ir siekiui imtis papildomų priemonių Direktyvos 2000/43/EB įgyvendinimui užtikrinti; ypač pritaria pasiūlymui įsteigti aukšto lygio forumą romų klausimu, kuris būtų darinys, skirtas veiksmingai plėtoti politikai romų problemoms spręsti;

13.   primygtinai ragina Komisiją parengti visos Europos krizių žemėlapį, kuriame būtų pažymėtos išmatuotos ir ištirtos ES teritorijos, kuriose romų bendruomenių skurdas ir socialinė atskirtis ypač dideli;

14.   ragina Komisiją išnagrinėti galimus būdus teisės aktams, skirtiems kovai su diskriminacija švietimo srityje, stiprinti, didžiausią dėmesį kreipiant į segregacijos panaikinimą, ir per vienerius metus nuo šios rezoliucijos priėmimo dienos pranešti apie savo išvadas Parlamentui; dar kartą pabrėžia, kad lygios galimybės gauti kokybišką išsilavinimą turėtų būti vienas iš Europos strategijos romų klausimu prioritetų; primygtinai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų finansuojant ir remiant valstybėse narėse veiksmus, kurie vykdomi siekiant romų tautybės vaikus nuo pat mažumės integruoti į bendrą švietimo sistemą; ragina Komisiją palaikyti programas, kuriomis remiama teigiamus veiksmus romų atžvilgiu vidurinio ir auštojo mokslo srityse, įskaitant profesinio mokymo, suaugusiųjų švietimo, visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir universitetinio išsilavinimo sritis; ragina Komisiją remti kitas programas, kurias vykdant vystomi teigiami ir sėkmingi segregacijos panaikinimo modeliai;

15.   ragina valstybes nares ir Komisiją kovoti su romų vaikų išnaudojimu, priverstiniu elgetavimu ir mokyklos nelankymu ir netinkamu elgesiu su romų moterimis;

16.   ragina Komisiją remti romų integraciją į darbo rinką pasitelkiant priemones, pagal kurias numatyta finansinė parama mokymui ir perkvalifikavimui, taip pat priemones, kuriomis būtų skatinami teigiami veiksmai darbo rinkoje ir griežtas kovai su diskriminacija skirtų teisės aktų vykdymas užimtumo srityje, bei priemones, kuriomis skatinamas savarankiškas romų darbas ir smulkus romų verslas;

17.   ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti mikrokreditų sistemą, kaip numatyta pirmiau minėtoje aukšto lygio ekspertų patariamosios grupės ataskaitoje, siekiant skatinti steigti mažąsias įmones ir sustabdyti lupikavimą, dėl kurio kenčia daugelis nepalankioje padėtyje esančių bendruomenių;

18.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares remti sistemines nacionalines programas, kuriomis siekiama gerinti sveikatos padėtį romų bendruomenėse ir ypač numatyti tinkamą vaikų vakcinacijos programą; ragina visas valstybes nares nedelsiant panaikinti nuolatines kliūtis kai kurioms romų bendruomenėms, įskaitant bendruomenes izoliuotose geografinėse vietovėse (tačiau ne tik jose), naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir taip pat panaikinti išskirtinius žmogaus teisių pažeidimus (jei jų pasitaikė arba pasitaiko) sveikatos priežiūros įstaigose, įskaitant rasinę segregaciją teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir prievartinę romų tautybės moterų sterilizaciją, bei tinkamai atlyginti žalą;

19.   ragina Komisiją pasinaudoti esamais teigiamais modeliais, pagal kuriuos siekiama remti programas, kurių tikslas – išspręsti romų apgyvendintų lūšnynų problemą, kuri su ja susiduriančiose valstybėse narėse kelia didelę grėsmę socialinei padėčiai, aplinkai ir sveikatai, taip pat remti kitas programas, kurias vykdant vystomi teigiami ir sėkmingi romų, įskaitant romų migrantus, apgyvendinimo modeliai;

20.   ragina valstybes nares spręsti stovyklų, kurios visiškai neatitinka higienos ir saugumo standartų ir kuriose didelis skaičius romų vaikų žūva dėl buitinių nelaimingų atsitikimų, ypač dėl tinkamų saugumo standartų stokos, ir gaisrų, problemą;

21.   ragina Komisiją ir Tarybą suderinti ES politiką romų klausimais su iniciatyva "Romų integracijos dešimtmetis" ir pasitelkti esančias iniciatyvas, pvz., Romų švietimo fondą, ESBO veiksmų planą dėl romų ir Europos Tarybos rekomendacijas, siekiant padidinti jų veiksmų efektyvumą šioje srityje;

22.   pabrėžia, kad svarbu, jog vietos valdžios institucijos dalyvautų siekiant užtikrinti, kad pastangos romų įtraukčiai skatinti ir kovoti su diskriminacija būtų veiksmingai įgyvendinamos;

23.   siekiant suteikti romams galimybes pasinaudoti visomis ES teikiamomis skatinamosiomis priemonėmis, skirtomis iniciatyvoms, pagal kurias skatinama pagarba jų teisėms ir jų bendruomenių įtrauktis, nesvarbu, ar jos būtų švietimo, užimtumo ar pilietinio dalyvavimo priemonės, ragina valstybes nares į savo veiklą įtraukti vietos lygmens romų bendruomenę, nes sėkmingai integracijai būtinas veikimas "iš apačios į viršų" ir dalinimasis atsakomybe; pabrėžia, kad svarbu plėtoti romų žmogiškuosius išteklius ir profesinius gebėjimus, siekiant skatinti romų dalyvavimą viešojo administravimo veikloje visais lygmenimis, įskaitant ES institucijas;

24.   primena, kad šalys kandidatės per derybų ir stojimo procesą įsipareigojo pagerinti romų bendruomenių integraciją ir skatinti jų teises į švietimą, darbą, sveikatos priežiūrą ir būstą; prašo Komisijos įvertinti, kaip įgyvendinami šie įsipareigojimai ir kokia romų padėtis visose valstybėse narėse;

25.   ragina Komisiją bei valdžios institucijas imtis visų reikiamų priemonių, kad iš buvusios koncentracijos stovyklos teritorijos Lety vietovėje (Čekijos Respublika) būtų iškeldinta kiaulių auginimo pramonė ir sukurtas tinkamas memorialas;

26.   mano, kad jis turėtų įdėmiau išnagrinėti skirtingus Europos politikos problemų, susijusių su romų įtrauktimi, aspektus;

27.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms bei parlamentams, Europos Tarybai ir ESBO.

(1) OL C 45 E, 2006 2 23, p. 129.
(2) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 283.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0534.

Teisinė informacija - Privatumo politika