2008 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tarpinės šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros (2007/2204(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1600/2002/EB, nustatantį šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą(1),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl Teminės jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategijos(2),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 14 d. pirmojo svarstymo poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos direktyva)(3),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminės strategijos(4),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl teminės miesto aplinkos strategijos(5),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl dirvožemio apsaugos teminės strategijos(6),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 14 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios dirvožemio apsaugos sistemą ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/35/EB(7),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl Teminės oro taršos strategijos(8),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 26 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje(9),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl teminės atliekų perdirbimo strategijos(10),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 13 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atliekų(11),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 23 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo(12),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl tausiojo pesticidų naudojimo teminės strategijos(13),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 23 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką(14),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą, Tarptautinės prekybos komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A6-0074/2008),
A. kadangi Europa kol kas dar nepasuko tikrai darnaus vystymosi keliu,
B. kadangi Komisija pripažįsta, kad pažanga, padaryta sprendžiant svarbiausius klausimus – integruoti aplinkos apsaugos klausimus į kitas politikos sritis ir patobulinti Bendrijos teisės aktų vykdymą – labai nedidelė,
C. kadangi Komisija pažymi, kad daugelis aplinkos apsaugos problemų šiuo metu darosi vis sunkesnės: pasaulyje didėja šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis, sparčiau nyksta biologinė įvairovė, tarša vis dar daro didelę įtaką visuomenės sveikatai, didėja ES šalyse susidarančių atliekų kiekis, o mūsų "ekologinis pėdsakas" nuolatos auga; kadangi kyla didelis klausimas, ar kitos pagrindinės ES politikos priemonės neduoda aplinkai kenksmingų rezultatų,
D. kadangi netikėtina, kad tvarus vystymasis kada nors bus pasiektas, kol aplinkos apsaugos klausimai nebus išsamiai integruoti į visas pagrindines politikos sritis;
E. kadangi švari ir sveika aplinka yra būtina sąlyga žmogaus gerovei ir geroms socialinėms sąlygoms užtikrinti,
F. kadangi tinkamai parengta aplinkos apsaugos politika gali padėti įgyvendinti ir kitus tikslus: didinti konkurencingumą, skatinti ekonomikos augimą, kurti daugiau darbo vietų ir diegti naujoves ir, kuriant naujas, saugias technologijas, skatinti mokslo pažangą,
1. apgailestauja dėl to, kad Tarpinę šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos (6-oji AVP) peržiūrą vėluojama atlikti beveik metais ir dėl to, kad, priešingai nei savo tarpinėje peržiūroje teigia Komisija, Europos Sąjunga apskritai atsilieka įgyvendindama veiksmų programoje numatytas priemones; primena, kad, kitaip nei ankstesnioji - 6-oji AVP buvo priimta pagal EB sutarties 251 straipsnyje numatytą bendro sprendimo priėmimo procedūrą; ragina ES daryti viską, ką gali, kad pasiektų 6-ojoje AVP susitartų tikslų, nes jų nepasiekus būtų pakenkta ES patikimumui, inter alia, dėl aplinkos būklės susirūpinusių piliečių akyse;
2. pažymi, kad kaip naują procedūros priemonę pasitelkus temines strategijas, padidėjo parengiamojo teisėkūros etapo proceso svarba, atsirado papildomų galimybių įtraukti suinteresuotus subjektus ir įtvirtinti strategiškesnę ES teisėkūros politikos koncepciją; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad dėl teminių strategijų pailgėjo aplinkos apsaugos politikos kūrimo trukmė, nes konkretūs politikos pasiūlymai rengiami ir su jais susijusios priemonės priimamos vėliau;
3. atsižvelgdamas į aplinkosaugos politikos svarbą pramonei ir į tai, kad ją įgyvendina vietos institucijos, mano, kad rengiant teisės aktus reikėtų į tai atsižvelgti ir kad patariamuose organuose turėtų būti atstovaujama pramonės, smulkaus verslo ir vietos institucijų požiūriams ir šie požiūriai būtų išklausomi;
4. mano, kad itin svarbu sustiprinti 6-osios AVP, kaip ES darniojo vystymosi strategijos aplinkos apsaugos aspekto, vaidmenį;
5. įsitikinęs, kad ES turi būti aiškiai paskirtos ir nustatytos kompetencijos sritys, ir pabrėžia, kad Komisijos tarpinė peržiūra rodo Komisijos ir valstybių narių kompetencijos sričių painiavą ir vidinį neaiškumą; pažymi, kad atitinkamų kompetencijos sričių ir konkrečių pareigų ribos turi būti aiškiai nustatytos ir išdėstytos, siekiant užtikrinti, kad šios pareigos yra toliau vykdomos;
6. pažymi, kad teminės strategijos nenaudingos, jeigu jos pagal laiką sutampa su didžiaisiais teisiniais dokumentais; jos naudingos arba prieš atsirandant šiems atitinkamiems teisiniams dokumentams, arba tada, kai jos taikomos vienos;
7. pabrėžia, kad žmonių aplinka ir sveikata tiesiogiai susijusios; ragina Komisiją, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungoje paskelbtą koncepciją "Sveikata visose politikos srityse", parengti tyrimus, iš kurių būtų matyti priežastinis žmonių sveikatos būklės pokyčių ir aplinkos kokybės pokyčių ryšys;
Teminės strategijos
8. mano, kad ES veikė nuosekliai siekdama 6-ojoje AVP nustatytų su klimatu susijusių diplomatinių tikslų; tačiau primena, ES nepavyko įvykdyti visų įsipareigojimų, susijusių su tikslais ir prioritetiniais veiksmais klimato kaitos sustabdymo srityje; yra labai susirūpinęs dėl transporto išmetamų teršalų kiekio padidėjimo ir dėl to, kad priemonės, kuriomis siekiama padidinti energijos naudojimo efektyvumą, įgyvendinamos lėtai; primena Komisijai paskelbti komunikatą dėl tvariai transporto sistemai nustatytų kiekybiškai išreikštų tikslų aplinkos apsaugos srityje; tikisi, kad valstybės narės pasieks Kioto protokole atskiroms šalims nustatytus šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų sumažinimo tikslus iki 2012 m.;
9. apgailestauja dėl to, kad tikslas iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą tikriausiai bus nepasiektas ir kad siūlytos jūrų aplinkos ir dirvožemio apsaugos strategijos iki 2012 m. neduos konkrečių su aplinkos apsauga susijusių rezultatų; pažymi, kad reikia sustiprinti pastangas įtraukti biologinės įvairovės politiką į kitas politikos sritis; atkreipia dėmesį į tai, kad "NATURA 2000" tinklui ir kitiems artimai su juo susijusiems prioritetiniams tikslams reikia skirti tinkamą finansavimą;
10. pažymi, kad cheminių medžiagų klausimo požiūriu 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą(15), yra žingsnis pirmyn siekiant sumažinti cheminių medžiagų žmonėms ir aplinkai keliamą pavojų, nors šis reglamentas ne visais atžvilgiais atitinka 6-osios AVP tikslus; apgailestauja dėl to, kad labai vėluojama parengti tausiojo pesticidų naudojimo teminę strategiją, ir kad priemonės, kurių imtasi siekiant pagerinti oro kokybę ir miesto aplinką ir sumažinti triukšmą, toli gražu neatitinka aplinkosaugos veiksmų programos tikslų; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl persvarstytos direktyvos dėl išmetamų teršalų kiekio(16) apribojimo nacionaliniu mastu; yra įsitikinęs, kad reikia užtikrinti visapusišką Aplinkos triukšmo direktyvos įgyvendinimą(17);
11. atsižvelgdamas į patalpų oro kokybės poveikį sveikatai, ragina Komisiją ir valstybes nares remti Pasaulio sveikatos organizacijos darbą patalpų oro kokybės klausimais ir prašo Komisiją kuo greičiau pasiūlyti konkrečias teisines priemones dėl patalpų oro kokybės;
12. pažymi, kad 6-ojoje AVP nustatyti konkretūs vandens apsaugos tikslai neturi didesnių trūkumų; vis dėlto ragina Komisiją užtikrinti visapusišką Vandens pagrindų direktyvos(18) įgyvendinimą ir iš naujo įvertinti ES vandens apsaugos tikslų integravimą į kitas politikos sritis; be to, ragina Komisiją kuo greičiau parengti pasiūlymą dėl direktyvos dėl fosforo teršalų žemės ūkyje ir, remiantis 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių(19) 16 straipsniu, plovikliuose sumažinimo;
13. mano, kad būtina parengti naują vandens politiką, pagal kurią būtų siekiama taupyti ir tvariai valdyti vandens išteklius;
14. apgailestauja dėl to, kad gamtos išteklių ir atliekų teminės strategijos susilpnino 6-ojoje AVP nustatytus tikslus; apgailestauja dėl to, kad ES mastu nenustatyta jokių konkrečių tikslų siekiant atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo pereinant prie tvaraus gamybos ir vartojimo modelio; pritaria, kad reikia imti tolesnių su biologinėmis atliekomis susijusių veiksmų, kuriais būtų skatinama ir toliau siekti mažinti sąvartynų naudojimą, ir užtikrinti, kad atliekos būtų apdorojamos geriausiais, pvz., klimato kaitos sušvelninimu grindžiamais, būdais; be to, ragina remti ekologiškas atliekų tvarkymo formas ir priemones, kuriomis būtų griežtinamos aplinką teršiančio sąvartynų naudojimo pasekmės;
15. ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti visas priemones, kurios sudarytų sąlygas gamtinius išteklius naudoti tikslingai, veiksmingai ir nekeliant pavojaus biologinei įvairovei;
Esamų teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymas
16. primena, kad pagrindinis prioritetas yra visapusiškai ir teisingai įgyvendinti esamus teisės aktus, ir mano, kad norint išspręsti su aplinkos apsauga susijusias problemas labai svarbu laikytis privalomų teisės aktų; ragina Komisiją stiprinti savo, kaip Sutarties sergėtojos, veiklą; todėl prašo ES biudžeto valdymo institucijų suteikti Komisijai visus reikiamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad ji galėtų užtikrinti, jog visose valstybėse narėse būtų vykdoma kuo veiksmingesnė esamų teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo stebėsena;
17. pabrėžia, kad reikia veiksmingai ir tiksliai įgyvendinti Bendrijos aplinkosaugos teisės aktus, ir rekomenduoja patvirtinti specialias paramos priemones regionams, kuriems sunku įgyvendinti šį Bendrijos acquis aspektą; ragina valstybių narių institucijas parengti perkėlimo strategijas ir jose aiškiai apibrėžti nacionalinio, regiono ir vietos lygmens institucijų pareigas ir atsakomybę tinkamai perkeliant ir įgyvendinant Bendrijos aplinkosaugos teisės aktus;
18. vis dėlto yra susirūpinęs dėl įvairių subjektų siūlymų sumažinti bendrų teisės aktų skaičių ir sumažinti jų svarbą, arba netgi pakeisti juos savanoriškais susitarimais arba kitomis neprivalomojo pobūdžio priemonėmis; todėl dar kartą pabrėžia, kad siekiant užtikrinti geresnį reguliavimą reikia susitelkti į nedviprasmiškas ir skaidrias taisykles ir standartus, grindžiamus teisės aktais, kuriais siekiama susitartų tikslų, ir geresniu jų vykdymu;
19. teigiamai vertina Komisijos siūlymus stiprinti aplinkos srities teisės aktų vykdymą nacionaliniu mastu, užtikrinant teisę į teisingumą ir suderintą baudžiamosios teisės taikymą; pažymi, kad prevenciniai baudžiamosios teisės aspektai padeda užtikrinti geresnį teisės aktų vykdymą ir aplinkos apsaugą;
20. ragina toliau rengti ir iš naujo svarstyti ES aplinkos politiką didesnį dėmesį skiriant tikslų nustatymui, o ne priemonių apibrėžimui, ir taip sudaryti galimybes valstybėms narėms ir ūkininkams rasti efektyviausias ir veiksmingas priemones, kurios padėtų siekti reikalaujamų tikslų;
Gamta, biologinė įvairovė ir klimato kaita
21. mano, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendintos Paukščių ir Buveinių direktyvos; deramai atsižvelgdamas į subsidiarumo principą rekomenduoja mokestinėmis priemonėmis skatinti gerąją patirtį ir atgrasyti žmones nuo taršios veiklos;
22. atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad pasekmių pagal baudžiamąją teisę perspektyvos ne kiekvienu atveju pakanka, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai ir kartu aplinką teršiančiai elgsenai; todėl pabrėžia, kad svarbu ir toliau taikyti nuobaudas, nustačius faktą pagal baudžiamąją teisę, ypač už neteisėtą pavojingų atliekų išmetimą kitų šalių teritorijoje;
Skatinamosios aplinkosaugos priemonės ir aplinkai kenksmingų subsidijų reforma
23. teigiamai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais; mano, kad reikia plačiau naudoti rinkos priemones, atsižvelgiant į visų gamybos bei platinimo procesų ir vartojimo modelių poveikį aplinkai;
24. mano, kad ES prekybos išlakų leidimais sistema (PILS) iki šiol nesumažino išmetamo CO2 kiekio, nes per dosniai skirstomas leidžiamas išmesti kiekis; pažymi, kad ES įsipareigojo iki 2020 m., palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį mažiausiai 20 proc.; primygtinai reikalauja, kad po 2012 m. į ES prekybos išlakų leidimais sistemą būtų įtraukta gana griežta viršutinė riba, numatytas leidimų pardavimas aukcione ir patvirtintų išlakų mažinimo (angl. CER) bei išlakų mažinimo vienetų (angl. ERU) naudojimo kiekybinė ir kokybinė riba;
25. vis dėlto pažymi, kad ekologinio apmokestinimo vaidmuo tebėra nežymus ir nėra ženklų, rodančių, kad jis įgytų daugiau svarbos; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų įgyvendinant ekologijos mokesčių reformą, kuria, be kita ko, mokesčių našta būtų perkelta nuo gerovę mažinančių mokesčių (pvz., darbo mokesčių) prie gerovę didinančių mokesčių (pvz., aplinkai kenksmingos veiklos, tokios kaip išteklių naudojimas ar tarša, apmokestinimo); pažymi, jog nepaisant to, kad mokesčių srityje reikalaujama vienbalsiškumo, sutartyse numatyta glaudesnio bendradarbiavimo galimybė, ir atkreipia dėmesį į galimybę taikyti atviro koordinavimo metodą;
26. atkreipia dėmesį į tai, kad buvo suteiktas akstinas panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas; tačiau laiko nepriimtina, kad artimoje ateityje nenumatyta imtis jokių konkrečių priemonių, kuriomis būtų siekiama reformuoti aplinkai kenksmingų subsidijų sistemą, todėl ragina Komisiją iki 2008 m. pabaigos pateikti konkrečių pasiūlymų, kuriais per ateinančius penkerius metus būtų laipsniškai panaikintos visos aplinkai kenksmingos subsidijos;
Aplinkos politikos integravimas į kitas politikos sritis, tarptautinis bendradarbiavimas ir priemonės naujovėms skatinti
27. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti aktyviau ir nuosekliau integruoti aplinkos politiką į visas ES politikos sritis; siekdamas įgyvendinti Europos Sąjungoje paskelbtą koncepciją "Sveikata visose politikos srityse", ragina įtraukti aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos aspektus į visas politikos sritis ir į tai įtraukti regionus bei miestus; apgailestauja dėl to, kad šie aspektai nepakankamai integruoti į įvairias aplinkos srities teisės sistemas ir į rengiamus naujus teisės aktus, ir dėl to, kad aplinkos politikos aspektai nepakankamai įtraukiama į teisės aktus, kurių pirminis tikslas yra kitas nei aplinkos apsauga;
28. mano, kad norint pasiekti konkrečių rezultatų, susijusių su aplinkos apsaugos aspektų įtraukimu į kitus ekonomikos sektorius, reikia nubrėžti išsamius privalomus sektorių tikslus ir nustatyti tvarkaraščius; kartu pabrėžia konkrečių pramonės sektorių ekonominių subjektų atsakomybę už ilgalaikius klimato ir energetikos politikos rezultatus;
29. pabrėžia, kad veiksminga aplinkosaugos politika neatskiriamai susijusi su geresne gyvenimo kokybe, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia, koks svarbus regioninis aspektas įgyvendinant 6-aja AVP, ypač vykdant klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones; pabrėžia, kad svarbu rengti kampanijas, kuriomis visuomenė būtų informuojama apie 6-osios AVP tikslus ir jos įgyvendinimo procesą;
30. pabrėžia, kad įgyvendinant regionines plėtros programas būtina atsižvelgti į programą "NATURA 2000" siekiant sudaryti galimybes suderinti Europos biologinės įvairovės apsaugos principą ir plėtrą ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę; mano, kad atsižvelgiant į tai reikia pradėti plačią informavimo ir pažangiosios patirties skatinimo kampaniją siekiant rekomenduoti, kaip suderinti šiuos du iš pažiūros skirtingus požiūrius;
31. pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti regionų ir vietos veikėjų tinklų veiklą siekiant skleisti ir naudoti pažangiąją patirtį mažiau išsivysčiusiuose regionuose; pritaria, kad reikia skatinti aplinkosaugos srityje tarpvalstybiniu lygmeniu bendradarbiauti tarp valstybių narių bei su kaimyninėmis ES šalimis ir regionais, pvz., Juodosios jūros, Baltijos jūros ir Viduržemio jūros regionais, ypač norint užkirsti kelią tarptautinei taršai;
32. yra susirūpinęs dėl įvairių nepriklausomų tyrimų(20)(21)(22)(23) duomenų, rodančių, kad Komisijos generaliniai direktoratai nenuodugniai laikosi Komisijos poveikio vertinimo gairių, kad ekonominio poveikio vertinimas ir kiekybinė išraiška pabrėžiama socialinio, tarptautinio poveikio ir poveikio aplinkai sąskaita, kad teisės aktų sąnaudos laikomos didesnėmis nei nauda ir kad trumpalaikiai sumetimai nustelbia ilgalaikius; mano, kad šie nedarnūs poveikio vertinimai kenkia pačiai aplinkos politikai ir jos integravimui į kitas ES politikos sritis; ragina Komisiją imtis veiksmų ir ištaisyti šiuos nuolatinius trūkumus;
33. teigiamai vertina tvirtą Komisijos įsipareigojimą stiprinti tarptautinį aplinkos politikos aspektą; mano, kad reikia užtikrinti, jog aplinkos politika būtų įtraukta į visą ES išorės veiklą, ir gerinti aplinkosaugos valdymą tarptautiniu mastu; ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau plėtoti plataus užmojo aplinkos politiką ir reikalavimus, pavyzdžiui, skatinant technologijų perdavimą ir keitimąsi pažangiąja patirtimi su besivystančiomis šalimis;
34. pabrėžia, kad reikėtų vadinamajai klimato kaitos diplomatijai skirti svarbesnę vietą ir nuosekliau ją įgyvendinti ES prekybos santykiuose su valstybėmis, kurios nėra įsipareigojusios daugiašaliais aplinkos apsaugos susitarimais, pavyzdžiui, Jungtinėmis Valstijomis, Kinija ir Indija, kurios dėl įvairių priežasčių neįgyvendina Kioto protokolo; be to, ragina Komisiją padėti besivystančioms šalims taikyti tvarias ir veiksmingas technologijas naudojantis visomis turimomis priemonėmis;
35. rekomenduoja į PPO įtraukti tvarumo sąlygą, kurioje būtų nustatyti aplinkos apsaugos politikos principai, pavyzdžiui, prevencijos ir vadinamasis teršėjas moka principai, kuriais reikėtų vadovautis svarstant prekybos priemones siekiant, kad prekybos taisyklės nekeltų grėsmės aplinkos apsaugai, o aplinkos apsaugos reglamentavimas nebūtų naudojamas protekcionizmo tikslais;
36. ragina Tarybą ir Komisiją rengti dvišales ir regionines prekybos derybas, siekiant aptarti tokius prekybos įsipareigojimus, kurie būtų tiesiogiai naudingi aplinkos apsaugai; mano, kad ES, kartu su valstybėmis narėmis, turi sustiprinti dialogą su sparčiai besivystančiomis šalimis, atkreipiant dėmesį į tas sritis, kurios aktualios abiems šalims, pavyzdžiui, klimato kaitą, atliekų tvarkymą ir nelegalią miško ruošą ir įgyvendinti bendras programas; remia Komisijos pasiūlymą įsteigti Tvaraus vystymo forumą, kuriame galėtų dalyvauti pilietinė visuomenė, kurio kiekviename prekybos susitarime būtų kreipiama daug dėmesio į klimato klausimus ir ragina tai įgyvendinti šių derybų metu;
37. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti įgyvendinant visas ES politikos kryptis pragmatiškiau ir horizontaliau naudotis naujovėmis ir naujosiomis technologijomis, kad šie aspektai turėtų lemiamos reikšmės stiprinant ir saugant aplinką; pabrėžia, kad norint užtikrinti, kad ateityje visis ES rinkos produktai būtų kuriami, gaminami ir vartojami laikantis tvarumo kriterijų, reikia nedelsiant pradėti diegti ES pirmaujančiojo (angl. Top Runner) koncepciją, t. y. platesnio užmojo nuolatinio gamybos ir vartojimo modelių tobulinimo priemonę,
38. primena, kad investicijos į naujoviškas, aplinkai palankias technologijas ir į ekologinį projektavimą, energijos galutinio vartojimo efektyvumas ir į pastatų energinis efektyvumas, nepaisant galimų didelių trumpalaikių išlaidų, ilgainiui bus labai naudingos, ir pabrėžia, kad regionai turi skatinti įmones išnaudoti visas tokio investavimo galimybes;
39. ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant skatinti naujoves ir tvaraus vartojimo ir gamybos modelius, nustatyti tikrai ekologiškas viešųjų pirkimų taisykles;
40. ragina Komisiją padėti nacionalinėms, regionų ir vietos institucijoms vykdyti bendrus tvarius pirkimus numatant aiškią sistemą, pagal kurią būtų lengviau nustatyti apskaičiuojamus tikslus ir kokybės kriterijus.
41. ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant planinių tikslų, t. y. 20 proc. energijos gaminti iš atsinaujinančių šaltinių ir padidinti biokuro naudojimą iki 10 proc., nepamirštant, kad energetinių augalų auginimas neturi kelti pavojaus maisto produktų tiekimui Europoje ir už jos ribų; pabrėžia, kad pagal tvarumo priemonę, kuri šiuo metu rengiama, biokurui turėtų būti taikomi griežčiausi tvarumo kriterijai;
42. pabrėžia, kad siekiant saugoti Sąjungos piliečių sveikatą ES žemės ūkyje numatoma gaminti vis saugesnius ir vis kokybiškesnius maisto produktus;
43. ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas tinkamai pasinaudoti naujomis struktūrinių fondų ir naujų kaimynystės programų teikiamomis investavimo galimybėmis, panaikinti aplinkai žalingas subsidijas ir užtikrinti, kad vykdant jų veiklos programas bei struktūrinių fondų remiamus projektus ir derinant su kitais teminiais prioritetais būtų geriau įgyvendinami Bendrijos aplinkosaugos teisės aktai ir siekiama ilgalaikio tikslo – visos ES tvaraus vystymosi;
44. mano, kad būtina tobulinti pakeitimo principo taikymą, kurį rengiant būtų atsižvelgiama į produktų pakaitalų buvimą, prieinamumą, naudą ir kainą; pažymi, kad taip pat reikia atsižvelgti į dizainą, gamybos ir naudojimo procesus, leidžiančius naudoti produktus, nekeliančius pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai arba mažiau pavojingus;
Geresnio reglamentavimo principai aplinkos politikoje
45. pažymi, kad siekiant tikrai geresnio reglamentavimo reikėtų pakeisti besidubliuojančius teisės aktus, didinančius biurokratiją ir kenkiančius konkurencingumui;
46. mano, kad filosofinis požiūris į persvarstymo procesą neapima kritinės argumentacijos ir jo laikantis nenagrinėjamos vėlavimo priežastys; mano, kad tik nagrinėjant ir pateikiant šio vėlavimo priežastis galima priimti teisingus sprendimus ateičiai;
47. pažymi, kad norint tikrai gerinti teisės aktų priėmimo metodiką ir rengti praktikoje įgyvendinamas taisykles, kurias kompetentingoms institucijoms, įmonėms ir piliečiams būtų lengva taikyti, būtina plėsti sąveiką su Bendrijos institucijomis ir įstaigomis bei pilietine visuomene siekiant patenkinti jų poreikius ir atsižvelgti į regionų, miestų auditorijų, atitinkamų pramonės šakų ir asociacijų sprendimus ir nuomones; pabrėžia, kad reikia įvertinti ne tik trumpalaikes sąnaudas ir esamų išteklių keitimo poreikį;
Sąlygų elgesio pokyčiams sudarymas
48. pabrėžia, kad reikalingi nauji gerovės įvertinimo būdai, kurie būtų grindžiami tikrąja ekologinių paslaugų verte; mano, kad, kadangi vien BVP negali atkleisti visų modernios visuomenės aspektų ir poreikių, BVP jau nėra tinkama priemonė gerovei ir vystymuisi įvertinti; ragina ES ir toliau plėtoti ir politiškai panaudoti naująjį rodiklį, kuriuo apimamas neigiamas ekonomikos pažangos poveikis aplinkai bei sveikatai ir kuriuo prisidedama prie pastangų atsieti ekonomikos augimą nuo grėsmės aplinkai; mano, kad šis naujasis rodiklis turėtų paskatinti integruotos visuomenės formavimąsi ir duoti akstiną geresniam aplinkosaugos aspektų integravimui į kitas politikos sritis;
49. ragina Komisiją žmonių sveikatos apsaugą laikyti svarbiausiu iš aplinkos apsaugos prioritetų;
50. mano, kad Europos Sąjunga turėtų atlikti vadovaujamąjį vaidmenį kuriant politikos alternatyvas, kurios sudarytų sąlygas kardinaliems su vartojimo ir gamybos modeliais susijusio elgesio pokyčiams;
51. pabrėžia, kad svarbu padėti vartotojams suprasti savo elgseną, kadangi tai, kaip ir nacionaliniai teisės aktai, galėtų teigiamai paveikti rinkos dalyvius taip, kad jie labiau ir dažniau paisytų aplinkos apsaugos reikalavimų;
52. mano, kad nuostata dėl tinkamo piliečių informavimo turėtų būti laikomas prioritetinės svarbos tikslu; tvirtai pritaria ženklinimo aiškią ir išsamią informaciją pateikiančiomis etiketėmis sistemos kūrimui, nes ji labai padėtų vartotojams tinkamai pasirinkti;
53. reikalauja, kad bendras 6-osios AVP rezultatų įvertinimas būtų atliktas prieš baigiant parengti pasiūlymą dėl 7-osios AVP;
54. mano, kad galutinę 6-osios AVP peržiūrą turėtų atlikti nuo Komisijos nepriklausoma išorės įstaiga;
o o o
55. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (OL L 309, 2001 11 27, p. 22).
Europos Komisijos politikos priemonių poveikio vertinimas: pasiekimai ir perspektyvos, Europos aplinkosaugos ir tvaraus vystymosi konsultavimo tarybos, 2006 m. balandžio mėn.