Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2548(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B6-0134/2009

Pateikti tekstai :

B6-0134/2009

Debatai :

PV 11/03/2009 - 3
CRE 11/03/2009 - 3

Balsavimas :

PV 11/03/2009 - 5.21
CRE 11/03/2009 - 5.21
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0121

Priimti tekstai
PDF 101kWORD 67k
Trečiadienis, 2009 m. kovo 11 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Kova su klimato kaita
P6_TA(2009)0121B6-0134/2009

2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos ruošiantis išsamiam klimato kaitos susitarimui Kopenhagoje ir tinkamo kovos su klimato kaita politikos finansavimo

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 175 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į klimato ir energetikos teisės aktų rinkinį, kurį Parlamentas patvirtino 2008 m. gruodžio 17 d., ypač savo poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą ir išplėsti jos taikymo sritį(1) , taip pat į poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį(2) ,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 ir 20 d. ir 2008 m. gruodžio 11 ir 12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimų pirmininkaujančios valstybės narės išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją "CARS 2050 – ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos"(3) ,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 1–12 d. Poznanėje (Lenkija) surengtas 14-ąją JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferenciją (COP 14) ir 4-ąją Konvencijos šalių konferenciją, laikomą Kioto protokolo šalių susitikimu (COP/MOP 4),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą "Rengiantis išsamiam klimato kaitos susitarimui Kopenhagoje" (COM(2009)0039),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą "Europos ekonomikos atkūrimo planas" (COM(2008)0800),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą "Ateities, kurioje taikomos mažai anglies dvideginio išmetančios technologijos, kūrimas" (COM(2007)0723),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje turėtų būti baigtos derybos dėl išsamaus tarptautinio susitarimo dėl kovos su klimato kaita, kuris atitiktų tikslą užtikrinti, kad temperatūra pasaulyje didėtų mažiau nei 2oC,

B.   kadangi iš naujų tyrimų matyti, kad iki 2030 m. pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą galima sumažinti 40 proc. ir kad vėjo, saulės ir kitiems tvariems atsinaujinančios energijos ištekliams skyrus mažiau nei pusę procento pasaulinio BVP galima būtų patenkinti beveik trečdalį visų pasaulio energijos poreikių; kadangi efektyviai naudojant energiją galima būtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą daugiau kaip ketvirtadaliu ir kadangi galima būtų beveik sustabdyti miškų kirtimą,

C.   kadangi vis daugiau mokslininkų pripažįsta, kad, norint išvengti pavojingos klimato kaitos, reikės stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje ir užtikrinti 350 ppmv CO2 ekvivalento lygį, kuris daug žemesnis, nei rekomenduota anksčiau,

D.  D kadangi Europos Sąjunga sutars dėl savo derybinės pozicijos Europos Vadovų Tarybos 2009 m. pavasario susitikime,

E.   kadangi ES siekia atlikti lyderės vaidmenį kovojant su visuotiniu atšilimu ir visiškai remia JTBKKK derybų procesą,

F.   kadangi ES patvirtino minėtą klimato ir energetikos teisės aktų rinkinį, kurį sudaro teisinės priemonės, kaip įgyvendinti vienašalį įsipareigojimą iki 2020 m., palyginti su 1990 m. lygiu, 20 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat įsipareigojimą pereiti prie 30 proc. mažinimo, jei Kopenhagoje būtų sutarta dėl užtektinai plataus užmojo tarptautinio susitarimo,

G.   kadangi sparčiai didėja besivystančiose šalyse išmetamų dujų kiekis ir šios šalys negali sumažinti minėtojo kiekio, jei negaus didelės techninės ir finansinės paramos,

H.   kadangi su miškų kirtimu ir nykimu susijusios emisijos besivystančiose šalyse sudaro maždaug 20 % pasaulio anglies dioksido emisijų ir taip pat kelia didelį pavojų klimato kaitos atžvilgiu, nes jie kenkia svarbiai miškų, kaip anglies dvideginio saugyklos, funkcijai; kadangi miškai kertami kritišku 13 milijonų hektarų per metus greičiu, ir daugiausiai tropinių regionų besivystančiose šalyse,

I.   kadangi ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos (ES LPS) modeliu gali būti remiamasi kuriant leidimų prekybos sistemas kitose išsivysčiusiose šalyse ir regionuose,

J.   kadangi pusę pasaulinių klimato kaitos švelninimo pastangų tikslų galima pasiekti mažai kainuojančiomis visiems naudingomis priemonėmis, t. y., pagerinant energijos vartojimo efektyvumą,

K.   kadangi ateityje prekiaujant leidimais aukcionuose galima gauti daug pajamų, kurios galėtų būti naudojamos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonėms finansuoti besivystančiose šalyse,

L.   kadangi kokybiškų projektų besivystančiose šalyse, ypač mažų ir vidutinio dydžio įmonių, finansavimo palengvinimas priklauso nuo pagrįsto, skaidraus ir nenutrūkstamo informacijos apie esamą finansavimą ir būdus pateikti prašymą srauto; kadangi tarptautinė bendruomenė turi imtis šios atsakomybės, o ES – atlikti lyderės vaidmenį ir rodyti pavyzdį,

M.   kadangi, remiantis naujausiais skaičiavimais, iki 2020 m. į išmetamų dujų kiekio mažinimą visame pasaulyje reikia naujai investuoti 175 mlrd. eurų, o daugiau kaip pusė šios sumos turėtų būti investuota besivystančiose šalyse,

N.   kadangi Komisija apskaičiavo, kad siekiant iki 2020 m. dvigubai sumažinti miškų kirtimą, tai kasmet kainuotų 15–25 mlrd. eurų, o jo nutraukimui reikėtų dar didesnių lėšų,

O.   kadangi įvairiuose tarptautinių organizacijų tyrimuose apskaičiuota, kad besivystančių šalių prisitaikymo prie klimato kaitos kaina gali siekti dešimtis milijardų eurų per metus,

1.   pabrėžia, kad ES turi ir toliau atlikti lyderės vaidmenį tarptautinės klimato politikos srityje; pabrėžia, kad siekiant išsaugoti ES patikimumą šiame vaidmenyje svarbu, kad ji kalbėtų vienu balsu;

2.   ragina ES aktyviai siekti sudaryti Kopenhagos susitarimą, pagal kurį būtų atsižvelgiama į naujausius mokslinius pranešimus apie klimato kaitą, būtų įsipareigojama užtikrinti stabilius lygius ir siekti tikslinių temperatūros dydžių, padėsiančių užtikrinti didelę tikimybę, kad bus išvengta pavojingos klimato kaitos, taip pat būtų numatytas nuolatinis persvarstymas, siekiant užtikrinti, kad tikslai atitiktų naujausias mokslo žinias; pritaria Komisijos pasiūlymams šioje srityje;

3.   primena, kad norint apriboti vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą, kad jis neviršytų prieš industrializaciją buvusio lygio daugiau kaip 2°C, būtina kad ne tik išsivysčiusios šalys žymiai sumažintų savo emisijas, bet ir kad besivystančios šalys prisidėtų siekiant šio tikslo;

4.   pažymi, kad norint užtikrinti, jog vidutinė temperatūra pasaulyje didėtų daug mažiau nei 2o C, bus itin svarbu labiau nei įprasta mažinti besivystančiose šalyse išmetamų dujų kiekį, ir išsivysčiusios šalys turi joms suteikti visokeriopą paramą;

5.   pabrėžia, kad, siekiant būtinų klimato kaitos švelninimo veiksmų besivystančiose šalyse, reikia žymiai padidinti finansinius išteklius;

6.   pabrėžia išsivysčiusių šalių atsakomybę teikti tinkamą, tvarią ir nuspėjamą finansinę ir techninę paramą besivystančioms šalims, siekiant suteikti pastarosioms paskatų įsipareigoti mažinti jose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisitaikyti prie klimato kaitos pasekmių ir mažinti išmetamų dujų kiekį, susijusį su miškų kirtimu ir nykimu, bei sustiprinti pajėgumus, kad jos galėtų laikytis būsimo tarptautinio susitarimo įsipareigojimų; pabrėžia, kad daugelis šių lėšų turi būti naujos ir papildančios Oficialią vystymosi paramą (OVP);

7.   primena minėtąją savo 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją, ypač jos dalis, skirtas tarptautiniam aspektui, taip pat finansavimo ir biudžeto klausimams; įskaitant ilgalaikio tikslo iki 2050 m. mažiausiai 80 % sumažinti ES ir kitų išsivysčiusių šalių kartu išmetamų dujų kiekį lyginant su 1990 m. nustatymo svarbą;

8.   be to, primena savo rekomendaciją, kad tam tikri klimato pakete priimti principai turėtų būti naudojami kaip pagrindas sudarant tarptautinį susitarimą, visų pirma išsivysčiusių valstybių įsipareigojimų privalomos teisės normos, skirstymas pagal patvirtintą taršą ir metinio mažinimo koeficiento laikymosi režimas;

9.   pažymi, kad esamos finansų ir ekonomikos krizės metu ES kovos su klimato kaita tikslas gali būti suderinamas su svarbiomis naujomis ekonomikos galimybėmis vystyti naujas technologijas, kurti darbo vietas ir pagerinti energijos tiekimo patikimumą; pabrėžia, kad priėmus susitarimą Kopenhagoje galima būtų suteikti reikiamų paskatų tokiai "žaliajai naujajai politikai", kuria būtų skatinamas ekonomikos augimas, propaguojamos ekologiškos technologijos ir užtikrinamos šios naujos darbo vietos ES ir besivystančiose šalyse;

10.   ragina Europos Tarybą siekti tarptautinio susitarimo su išsivysčiusiomis šalimis siekiant iki 25–40 %, kaip rekomenduoja Tarptautinė klimato kaitos komisija savo 4-joje įvertinimo ataskaitoje bendrai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kad šis kiekis būtų mažinamas jų viduje;

11.   yra susirūpinęs dėl to, kad minėtajame 2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikate tiksliai nenurodomas ES finansinės atsakomybės lygis; ragina Europos Vadovų Tarybą tvirtinant su Kopenhagos konferencija susijusius derybų įgaliojimus prisiimti apčiuopiamų įsipareigojimų dėl finansavimo, kurie atitiktų visuotines pastangas, būtinas norint užtikrinti, kad vidutinė temperatūra didėtų žymiai mažiau, nei 2o C;

12.   mano, kad, kaip 2008 m. gruodžio mėn. numatė Europos Vadovų Taryba, tokie įsipareigojimai dėl finansavimo turėtų apimti valstybių narių pažadą, jog didelė dalis pajamų, gaunamų rengiant aukcionus pagal ES LPS, bus naudojama veiksmams, kuriais klimato kaita bus švelninama ir prie jos bus prisitaikoma tarptautinį susitarimą ratifikuosiančiose besivystančiose šalyse, finansuoti, bet pabrėžia, kad kadangi į prekybos taršos leidimais sistemą įtraukta mažiau, nei 50 % ES išmetamų dujų kiekio, kai reikės dėti pastangas finansuoti šiuos svarbius veiksmus, bus būtina į šią sistemą įtraukti ir kitus valstybių narių ekonomikos sektorius;

13.   reikalauja, kad taip įsipareigojant būtų suteikiamas nuspėjamas JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos nustatytų , OVP papildančių ir nuo metinių valstybių narių biudžeto procedūrų nepriklausomų mechanizmų finansavimas;

14.   palankiai vertina dvi pirmiau minėtame 2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikate nurodytas novatoriško finansavimo alternatyvas, jei jos sukuriamos taip, kad būtų užtikrinamas pakankamai nuspėjamas finansavimo lygis; be to, sutinka su pasiūlymu, kad jos būtų suderinamos su finansavimu lėšomis, gautomis aukcionuose pardavus leidimus, skiriamus pagal aviacijos ir jūrų transporto sektoriams taikomą didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos sistemą;

15.   palankiai vertina Komisijos idėją, kad dalis finansavimo turėtų būti skiriama paskolų forma, nes kai kuri veikla gali tapti abipusiai naudinga taip pat ir besivystančiose šalyse;

16.   pabrėžia, kad privalomi tikslai sudarytų investuotojams sąlygas geriau įvertinti su klimato kaita susijusią riziką ir galimybes, taip pat leistų įtraukti investuotojus į projektus, kurie atitiktų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslus; be to, pabrėžia, kad reikia aiškumo dėl privataus kapitalo vaidmens investicijose, kurių reikia siekiant įgyvendinti šiuos tikslus;

17.   vis dėlto mano, kad itin svarbu patvirtinti išsamesnį būsimo klimato politikos finansavimo veiksmų planą, kuriame būtų numatytos visos aktualios sritys ir finansavimo šaltiniai; mano, kad minėtasis 2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatas – gera tokio darbo pradžia, tačiau pabrėžia, jog komunikatą turi papildyti aiškiai nustatytos priemonės; artėjant deryboms Kopenhagoje, ragina Europos Vadovų Tarybą suteikti Komisijai įgaliojimus skubiai parengti minėtąjį veiksmų planą;

18.   mano, kad didelė bendro indėlio į besivystančių šalių pastangas švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti dalis turi būti skiriama projektams, kuriais siekiama sustabdyti miškų kirtimą ir nykimą ir miškų atsodinimo ir apželdinimo mišku projektams tokiose šalyse;

19.   palankiai vertina Kioto protokolo Švarios plėtros mechanizmą (angl. CDM), kuriuo besivystančioms šalims suteikiama galimybė dalyvauti anglies dioksido rinkoje; pabrėžia, kad kompensavimo priemonės, kurias išsivysčiusios šalys taiko, siekdamos įgyvendinti savo išmetamų dujų kiekio mažinimo tikslus, pagal tarptautinį klimato kaitos susitarimą negali tapti besivystančių šalių atsakomybe, susijusia su jų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu; taigi primygtinai reikalauja, kad būsimoms kompensavimo priemonėms būtų taikomi griežti projektų kokybės kriterijai, siekiant, jog išsivysčiusios šalys iš besivystančių šalių neatimtų galimybių pigiai mažinti išmetamų dujų kiekį ir, be to, turi būti užtikrinami aukšto lygio standartai tokiems projektams, kuriais būtų patikimai, patikrinamai ir tikrai sumažinamas išmetamų dujų kiekis ir kuriais būtų padedama tvariai plėtrai tokiose šalyse;

20.   mano, kad bendras ES indėlis į besivystančių šalių pastangas švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti iki 2020 m. neturėtų būti mažesnis nei 30 mlrd. eurų per metus iš šis skaičius dar gali augti sukaupus daugiau žinių apie klimato kaitos rimtumą ir jos kaštų mąstą;

21.   pabrėžia, kad dideli lėšų, skirtų besivystančių šalių pastangoms švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, srautai yra tik dalis sprendimo; reikalauja, kad pinigai būtų leidžiami tvariai, vengiant biurokratijos, ypač MVĮ, ir korupcijos; pabrėžia, kad finansavimas turi būti nuspėjamas, suderintas ir skaidrus, juo turi būti didinami ir centralizuoto, ir vietos lygio pajėgumai besivystančiose šalyse, suteikiant pirmenybę žmonėms, kovojantiems su klimato kaita, o ne tik vyriausybėms; pabrėžia, kad todėl svarbu, kad informacija apie finansavimą būtų nuolatinė ir lengvai prieinama; ragina Tarybą ir būsimą Tarybai pirmininkausiančią Švediją aktyviai propaguoti šiuos principus 2009 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijos (COP15) derybų Kopenhagoje metu;

22.   ragina Komisiją nebesipriešinti miškininkystės įtraukimui į prekybos taršos leidimais sistemas; mano, kad būsimiesiems "Dėl miškų kirtimo ir nykimo išmetamų dujų kiekio sumažinimo" mechanizmams pagal susitarimą po 2012 m. reikės ir rinkos, ir ne rinkos sektoriaus finansavimo; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir Tarybą imtis vadovaujančio vaidmens kuriant bandomąsias anglies dioksido rinkas "Dėl miškų kirtimo ir nykimo išmetamų dujų kiekio sumažinimui"; toliau ragina Komisiją ir Tarybą apsvarstyti, kaip rinkos ir ne rinkos sektoriaus miškininkystei skirtos lėšos galėtų vienos kitas papildyti;

23.   mano, kad jei ES imsis iniciatyvos ir teiks finansinę ir techninę paramą besivystančioms šalims, labai padidės tikimybė, jog derybos Kopenhagoje bus baigtos sėkmingai; mano, kad būtina, jog ES atliktų lyderės vaidmenį finansų srityje ir jau ankstyvuoju derybų etapu pateiktų konkrečių skaičių, siekiant užsitikrinti reikiamą vietos visuomenės paramą, skatinti besivystančias šalis nusistatyti plataus užmojo privalomus išmetamų dujų kiekio sumažinimo tikslus ir paskatinti panašiai prisidėti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalis;

24.   atkreipia dėmesį į tai, kad ES bendrai artėja prie Kioto protokolo tikslo, bet pažymi, kad kai kurioms valstybėms narėms dar labai toli iki joms nustatyto Kioto protokolo tikslo, ir tai galėtų pakenkti ES patikimumui Kopenhagos procese; todėl reikalauja, kad valstybės narės, kurios dar neartėja prie Kioto protokolo tikslo, turėtų pagyvinti savo veiklą;

25.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat JTBKKK sekretoriatui su pastarajam skirtu prašymu perduoti šią rezoliuciją visoms susitariančiosioms šalims, kurios nėra ES valstybės narės.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0610.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0611.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0042.

Atnaujinta: 2009 m. gruodžio 2 d.Teisinis pranešimas