Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2330(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0241/2009

Pateikti tekstai :

A6-0241/2009

Debatai :

PV 05/05/2009 - 10
CRE 05/05/2009 - 10

Balsavimas :

PV 06/05/2009 - 6.12
CRE 06/05/2009 - 6.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0370

Priimti tekstai
PDF 414kWORD 134k
Trečiadienis, 2009 m. gegužės 6 d. - Strasbūras
Atnaujinta socialinė darbotvarkė
P6_TA(2009)0370A6-0241/2009

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės (2008/2330(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą "Atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas Europoje XXI amžiuje" (COM(2008)0412) (Komunikatas dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 18 d. Parlamento rezoliuciją su rekomendacijomis Tarybai dėl vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymo(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 22 d. Parlamento rezoliuciją dėl kolektyvinių susitarimų problemų ES(2),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą "Atnaujintas įsipareigojimas kurti socialinę Europą. Atvirojo koordinavimo metodo stiprinimas socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje" (COM(2008)0418),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo(3),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą "Nediskriminavimas ir lygios galimybės: atnaujintas įsipareigojimas" (COM(2008)0420),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą "Europos ekonomikos atkūrimo planas" (COM(2008)0800),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą "Geresnė darbo ir gyvenimo pusiausvyra: didesnė parama siekiant profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo" (COM(2008)0635),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą "Ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas ES" (COM(2006)0574) ir į 2008 m. lapkričio 20 d. Parlamento rezoliuciją dėl socialinės apsaugos sistemų ir pensijų ateities, jų finansavimo ir individualizacijos tendencijos(4),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. spalio 17 d. komunikatą "Socialinės apsaugos modernizavimas siekiant didesnio socialinio teisingumo ir ekonominės sanglaudos: mažiausiai galimybių dalyvauti darbo rinkoje turinčių asmenų aktyvios integracijos skatinimas" (COM(2007)0620) ir į 2008 m. spalio 9 d. Parlamento rezoliuciją dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, Europos Sąjungoje(5),

–   atsižvelgdamas į 1992 m. birželio 24 d. Tarybos rekomendaciją 92/441/EEB dėl pakankamų išteklių ir socialinės paramos socialinės apsaugos sistemose(6),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 27 d. Komisijos komunikatą "Siekiant bendrų lankstumo ir užimtumo garantijų principų: derinant lankstumo ir užimtumo garantijas kurti daugiau ir geresnių darbo vietų" (COM(2007)0359) ir į 2007 m. lapkričio 29 d. Parlamento rezoliuciją dėl bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų principų(7),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą "Visų pirma galvokime apie mažuosius" Europos iniciatyva "Small Business Act" (COM(2008)0394),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 26 d. Komisijos komunikatą "Socialinės tikrovės apžvalga. Tarpinė ataskaita 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai" (COM(2007)0063 ir į 2007 m. lapkričio 15 d. Parlamento rezoliuciją dėl socialinės tikrovės apžvalgos(8),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 24 d. Komisijos komunikatą "Skatinti padorų darbą visiems. Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę" (COM(2006)0249) ir į 2007 m. gegužės 23 d. Parlamento rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo(9),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 13 d. Parlamento rezoliuciją dėl moterų ir skurdo Europos Sąjungoje ir joje pateiktą skurdo apibrėžtį(10),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Parlamento poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.) pasiūlymo(11),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir ypač į jos su socialinėmis teisėmis susijusias nuostatas, taip pat į EB sutarties 136 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 22 d. Komisijos žaliąją knygą "Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21-ojo amžiaus uždavinius" (COM(2006)0708),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. liepos 18 d. Komisijos žaliąją knygą "Europos sistemos dėl įmonių socialinės atsakomybės skatinimas" (COM(2001)0366), į 2006 m. kovo 22 d. Komisijos komunikatą "Augimo ir užimtumo partnerystės įgyvendinimas – paversti Europą įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžiu" (COM(2006)0136) ir į 2007 m. kovo 13 d. Parlamento rezoliuciją "Įmonių socialinė atsakomybės: nauja partnerystė"(12),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 22 d. Parlamento pareiškimą dėl gatvės benamių klausimo sprendimo(13),

–   atsižvelgdamas į 1966 m. JT Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6–0241/2009),

A.   kadangi dabartinės finansinės ir ekonominės krizės didžiausia neigiama pasekmė, kurią patirs Europos Sąjunga, bus žymiai išaugęs nedarbas, kuris labiausiai palies labiausiai pažeidžiamas socialines grupes; kadangi didesnis nedarbo lygis yra susijęs su skurdo, sveikatos apsaugos nelygybės, atskirties, nusikalstamumo, nesaugumo ir nepasitikėjimo didėjimu,

B.   kadangi nepaisant dabartinės krizės Europos Sąjungai jau teko susidurti su sunkumais, kurie atsirado dėl lėto ekonomikos augimo, didelių demografinių pokyčių ir sudėtingų gyvenimo sąlygų esant vis labiau globalizuotai pasaulio ekonomikai,

C.   kadangi 2007 m. 15,2 proc. 18–24 m. amžiaus Sąjungos piliečių buvo nebaigę mokyklos,

D.   kadangi užimtumas dar nėra daugelio žmonių išsigelbėjimo nuo skurdo garantas Europos Sąjungoje, nes 2006 m. 8 proc. dirbančių asmenų grėsė skurdas,

E.   kadangi 2006 m. 16 proc. Europos piliečių grėsė skurdas; kadangi skurdas ypač gresia vaikams, daugiavaikėms šeimoms, vienišiems tėvams, bedarbiams, žmonėms su negalia, jaunimui, pagyvenusiems žmonėms, etninėms mažumoms ir migrantams,

F.   kadangi moterims vis dar gresia didesnis nei vyrams skurdo pavojus dėl tokių priežasčių, kaip moterų ekonominė priklausomybė, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas ir dėl to, kad daugiau moterų dirba mažai apmokamus darbus; kadangi ši padėtis kelia grėsmę, kad skurdas bus perduodamas ateinančioms kartoms,

G.   kadangi pastaraisiais metais pakilusios kainos padarė didelę įtaką namų ūkių biudžetams ir neproporcingai stipriai paveikė pažeidžiamas socialines grupes,

H.   kadangi remiantis įvairių tyrimų (tokių kaip Russello Sage fondo mokslinio tyrimo apie darbo ateitį) rezultatais vienas iš keturių žmonių, dirbančių labiausiai išsivysčiusioje valstybėse, gali greitai tapti mažą darbo užmokestį gaunančiu darbuotoju ir susidurti su skurdu; kadangi labai panašios mažai apmokamų darbo vietų sąlygos, nes jos dažnai yra pagrįstos nestandartiniais darbo santykiais, o mažiau kvalifikuoti darbuotojai, puse etato dirbantys darbuotojai, moterys, imigrantai ir jauni darbuotojai susiduria su didesniu pavojumi; kadangi polinkis į mažai apmokamą darbą perduodamas iš kartos į kartą ir kadangi mažai apmokamas darbas riboja galimybę gauti gerą išsilavinimą, gerą sveikatos apsaugą ir turėti kitas pagrindines gyvenimo sąlygas,

I.   kadangi EB sutarties 2 straipsnyje numatyta, kad moterų ir vyrų lygybė yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos principų,

J.   kadangi Europos Sąjungoje vyksta demografiniai pokyčiai, kurių pagrindiniai bruožai yra gyvenimo trukmės ilgėjimas ir gimstamumo rodiklių mažėjimas, nors kai kuriose valstybėse gimstamumo rodikliai didėja,

K.   kadangi manoma, kad dėl demografinių pokyčių iki 2050 m. senėjimo indeksas bus dvigubai didesnis, tai ypač turės pasekmių gyventojų fizinei ir psichinei sveikatai,

L.   kadangi Komisijos 2008 m. pranešime apie demografiją "Socialinių poreikių tenkinimas senstančioje visuomenėje" (SEC(2008)2911), kuriame pripažįstama neoficialių globėjų visuomenėje atliekama esminė funkcija, Komisija raginama apsvarstyti tvirtus socialinius argumentus už globėjų įtraukimą formuojant ateities politiką,

M.   kadangi nėra visiškai žinoma, kokie bus finansų krizės padariniai realiajai ekonomikai, bet bus neįmanoma pasiekti tikslo ES 2008–2009 m. sukurti 5 milijonus darbo vietų; kadangi ekonomikos nuosmukis lems didesnį nedarbą ir tikrai daugiau skurdo ir apsunkins Europos socialinių modelių įgyvendinimą,

N.   kadangi dėl didėjančios finansų ir ekonomikos krizės didėja nedarbas ir nesaugumas, dėl kurių socialinė sanglauda Europos Sąjungoje patiria didelę įtampą ir daugelyje valstybių narių vyksta socialiniai lūžiai,

O.   kadangi ES įsipareigojo siekti socialiniu ir aplinkos požiūriu tvaraus vystymosi ir kadangi reikėtų visapusiškai išnaudoti galimybes sukurti darbo vietų, kurių gali atsirasti dėl šio įsipareigojimo,

P.   kadangi socialinis dialogas gali būti svarbi priemonė siekiant išspręsti pasitikėjimo krizę, kurią pagilino ekonomikos krizė: daugelis žmonių mūsų visuomenėje bijo ateities, kadangi tokia pat pirmenybė turi būti suteikta tiems, kurie jau yra atskirti ir tiems, kurių dabartinė padėtis esant šiai krizei blogėja,

Q.   kadangi Europos Sąjungos intervenciniai institucijų susitarimai, kuriems būdingas tam tikras pajamų perskirstymo lygis ir bendra Europos socialinio modelio sąvoka, daro teigiamą įtaką milijonų vyrų ir moterų, kurie priklauso nepalankesnėje padėtyje esančiai mūsų darbo rinkos daliai, su darbu susijusio gyvenimo kokybei,

R.   kadangi pagarba nacionalinei teisinei ir sutartinei sistemoms, apibrėžtai derinant darbo teisę ir tokius modelius reguliuojančias kolektyvines sutartis, yra suderintų vertybių esant sistemų įvairovei būtina sąlyga,

S.   kadangi esant nestandartiniams darbo santykiams partnerių apibrėžta darbo tvarka kolektyvinėse derybose nebegalioja,

T.   kadangi atnaujinta socialinė darbotvarkė turėtų būti grindžiama principu, kad veiksminga ir rezultatyvi socialinė politika prisideda prie ekonomikos augimo ir klestėjimo, ir kadangi tai taip pat gali padėti atgauti mažėjančią piliečių paramą ES,

U.   apgailestauja, kad atnaujintoje socialinės politikos darbotvarkėje nesvarstomas visuotinės svarbos paslaugų teisinio apibrėžtumo klausimas,

V.   kadangi buvo išreikštas didelis susirūpinimas dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės vaidmens ir aiškumo, įskaitant neaiškų jos tikslą ar tai, kaip jos bus laikomasi, bei socialiniam atvirojo koordinavimo metodui (AKM) suteikiamą mažesnę svarbą,

W.   kadangi Europos socialiniai modeliai – tai bendros vertybės skirtingose sistemose ir jie apskritai priklauso valstybių narių kompetencijos sričiai; kadangi būtina pabrėžti EB sutartyje, Pagrindinių teisių chartijoje ir Lisabonos sutartyje nustatytus socialinės Europos tikslus kaip visai Europos Sąjungai rūpintį siekį, jei jais ketinama atitikti ES piliečių lūkesčius ir sumažinti baimes; kadangi vienas po kito vykusiuose pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimuose buvo pakartotas tikslas panaikinti skurdą ir socialinę atskirtį bei būtinybė sustiprinti socialinį matmenį Lisabonos strategijoje; kadangi sėkminga ar nesėkminga nacionalinė socialinė ir užimtumo politika tai pat turi įtakos kitoms valstybėms narėms, todėl diskusijos dėl Europos socialinio modelio reformos turi sudaryti ES ir valstybių narių sąveikos branduolį,

X.   kadangi Lisabonos strategijai nepavyko sumažinti skurdo – gyvenančių skurde ES žmonių skaičius dabar siekia 78 000 000, todėl pagrindinis dėmesys turi būti skirtas augančiai nelygybei; kadangi Europos Sąjunga turi pasiekti pažangą plėtojant ir vykdant Europos Sąjungos ir nacionalinius tikslus sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį pagrindinėse srityse, apie kurias yra duomenų, jei ketinama įtikinti žmones, kad Europos Sąjunga siekia pirmiausia tarnauti žmonėms, o tik paskui verslui ir bankams,

Y.   kadangi keliose Europos Bendrijų Teisingumo Teismo bylose vartojant sąvoką "politinės, socialinės ir ekonominės tvarkos apsaugai labai svarbios nuostatos" nebuvo paaiškinta, kas šiuo atžvilgiu gali nuspręsti, kurios nuostatos yra labai svarbios bendros viešosios politikos nuostatų apsaugai valstybėje narėje,

Z.   kadangi Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad valstybės narės negali vienašališkai apibrėžti viešosios politikos sąvokos ar vienašališkai nenustatyti visų savo darbo teisės privalomų nuostatų dėl kitoje valstybėje narėje įsisteigusių paslaugų teikėjų ir kadangi neaišku, kam ta kompetencija priklauso, jei ne valstybėms narėms,

AA.   kadangi nėra aiškaus skirtumo tarp pagal subrangovo sutartį atliekamo darbo ir abejotinos prekybos ir paslaugų teikimo pagal teisėtas sutartis su iš tiesų savarankiškai dirbančiais asmenimis; kadangi reikėtų atkreipti dėmesį į nesąžiningos veiklos ir išties pilietinio bei komercinio verslo skirtumą,

Prioritetiniai veiksmai
Europos socialiniai modeliai

1.   atsižvelgdamas į ekonomikos nuosmukį, ragina Tarybą ir Komisiją dar kartą patvirtinti stiprios socialinės Europos svarbą, įtraukiant tvarią, veiksmingą ir rezultatyvią socialinę ir užimtumo politiką; ragina Komisiją parengti plataus užmojo socialinės politikos darbotvarkę 2010–2015 m.;

2.   ragina Komisiją pateikti nuoseklų politikos planą dėl tinkamo darbo vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija;

3.   pabrėžia, kad šiais sunkiais laikais svarbu, kad socialinės darbotvarkės priekyje atsidurtų darbo vietų kūrimas ir skatinimas; mano, kad dabar kaip niekad svarbus didesnis lankstumas darbo vietų atžvilgiu;

4.   ragina Komisiją atnaujintą socialinę darbotvarkę derinti su kitomis iniciatyvomis, pvz., Europos lyčių lygybės paktu, Europos jaunimo paktu ir Europos aljansu už šeimą, siekiant socialiai pažeidžiamoms grupėms suteikti geresnių galimybių gauti socialinių išmokų;

5.   yra susirūpinęs, kad Komisijos komunikate dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės pasiūlytos priemonės nėra pakankamai susijusios su dabartiniam skurdo lygiui ir atskirčiai Europos Sąjungoje daromu poveikiu bei nėra pajėgios kovoti su socialinei sanglaudai kilusiais sunkumais;

6.   ypač apgailestauja, kad Komisijos komunikate dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės nėra pasiūlymų dėl šių klausimų, kurie yra ypač svarbūs norint užtikrinti ekonomikos laisvių ir socialinių teisių pusiausvyrą:

   direktyvos, kuri nustatytų pagrindines darbo teises visiems darbuotojams nepaisant užimtumo statuso, siekiant apsaugoti netipinius darbuotojus, kurių skaičius nuolat didėja,
   2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(14) peržiūros bei į lytį neatsižvelgiančios darbo vertinimo sistemos siekiant sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus ekonomikos sektorių viduje ir tarp jų, ir
   direktyvos dėl tarpvalstybinių kolektyvinių derybų remiantis tarpvalstybinės verslo veiklos realybe;

7.   pabrėžia, kad būtina toliau dirbti nustatant būtiniausius darbo teisių standartus; suvokia, kad nei ekonominės laisvės, nei konkurencijos taisyklės nėra svarbesnės nei pagrindinės socialinės teisės;

8.   pažymi, kad socialinė politika turėtų apimti pagrindinius veiksmus, kaip antai geresnis tvirtesnių socialinių teisių ir laisvių subalansavimas, kova su diskriminacija bei lygybės skatinimas ir Europos socialinių modelių atnaujinimas ir reformavimas taip pat stiprinant ir jų vertybes;

9.   pažymi, kad to, kas sudaro valstybės narės politinės, socialinės ir ekonominės tvarkos apsaugai labai svarbias nuostatas, apibrėžtis yra politinis klausimas ir ji turėtų būti nustatyta pagal demokratiškai įteisintą tvarką; todėl ragina Komisiją pradėti atvirą dialogą norint išaiškinti, kas sudaro tas bendros viešosios politikos nuostatas ir, jei reikia, pasiūlyti teisės aktus;

10.   mano, kad dabar netinkamas laikas mažinti socialines išlaidas, bet derėtų stiprinti struktūrines reformas; be to, mano, kad ES turėtų remti valstybių narių socialinių modelių infrastruktūras, įskaitant visuotinės svarbos socialines paslaugas, dar kartą patvirtindama jų visuotinės prieigos, kokybės ir tvarumo svarbą;

11.   apgailestauja, kad, nors iš finansų krizės matyti, kokia svarbi viešoji veikla išsaugant ekonominę veiklą ir stiprinant socialinę sanglaudą, Komisija neužtikrina saugios viešųjų paslaugų ateities ir esminio vaidmens ES, nes nepateikia pasiūlymo dėl pagrindų direktyvos dėl visuotinės svarbos paslaugų;

12.   ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, siekiant užtikrinti visuotinės svarbos socialinių paslaugų teisinį apibrėžtumą;

13.   pabrėžia, kad reikia rasti būdų, kaip atnaujinti ir reformuoti nacionalines apsaugos sistemas skurdui panaikinti, ypač susijusias su tinkamomis minimaliomis pajamomis, pensijomis ir sveikatos apsaugos paslaugomis; pažymi, kad minimalaus darbo užmokesčio ir pensijų sistemų finansinį tvarumą ir sveikatos apsaugos paslaugų kokybę bei veiksmingumą galima padidinti tobulinant jų organizavimą ir prieigą prie jų, gerinant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, laikantis subsidiarumo principo ir remiant padidintas pastangas nustatyti nelygybę galinčias sumažinti progresyvinių mokesčių sistemas;

14.   pažymi, kad kai kurios valstybės narės įvedė minimalaus atlyginimo koncepciją; siūlo, kad ir kitos valstybės narės išnagrinėtų šią patirtį ir ja pasinaudotų; ragina valstybes nares visiems sudaryti sąlygas dalyvauti socialiniame ir ekonominiame gyvenime, ypač kai tai susiję su teisės aktais, kuriuose nustatomas minimalus atlyginimas, arba bet kokiais kitais teisiškai įpareigojančiais ir bendrai privalomais susitarimais, arba kolektyviniais susitarimais, priimtais vadovaujantis nacionalinėmis tradicijomis, kuriuos taikant būtų užtikrinama, kad visą dieną dirbantys asmenys galėtų pragyventi iš gaunamų pajamų;

15.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų prieigą prie pagrindinių banko paslaugų;

16.   laikosi nuomonės, kad sportas ir kultūrinė veikla yra pagrindinės socialinės įtraukties priemonės, be to, skatina asmeninį tobulėjimą, visuomenės gėrį ir ugdo talentus;

17.   prašo Komisijos užtikrinti, kad, pagal EB sutarties nuostatas, į Europos Sąjungos politiką greitai būtų įtraukti aplinkos ir sveikatos klausimai, siekiant užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos lygį;

18.   pritaria Komisijos norui į socialinę darbotvarkę įtraukti naujas sritis; apgailestauja, kad aplinkos klausimai per dažnai svarstomi tik klimato kaitos aspektu; pritaria atnaujintiems Komisijos pareiškimams, kuriuose ji palaiko mažai CO2 išmetančią tvarią ekonomiką, bet apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlyme nepateikta jokių konkrečių priemonių, kuriose būtų atsižvelgiama į aplinkosaugos ir klimato krizės socialines pasekmes ir pasekmes sveikatai;

19.   pabrėžia, kad didelio skurdo ir su juo susijusios socialinės atskirties negalima suvokti tik kaip skaičiais grindžiamų ekonomikos terminų, bet juos reikia taip pat vertinti žmogaus teisių ir pilietiškumo požiūriu; pripažįsta, kad laisvo kapitalo ir prekių judėjimo principas savaime nepadeda panaikinti skurdo ir ypač nuolatinio skurdo ir kad dėl didelio skurdo netenkama galimybių ir jis trukdo iš tikrųjų dalyvauti bendruomenės gyvenime, taigi skurstantys asmenys tampa abejingi savo aplinkai;

Socialinė ir užimtumo politika

20.   palankiai vertina 2008 m. pabaigoje Komisijos pateiktose profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimo normose esančius pasiūlymus; ragina Komisiją pateikti rekomendacijas valstybėms narėms, kurios aiškiai atsilieka įgyvendindamos 2002 m. Barselonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime nustatytus tikslus dėl vaikų priežiūros 2010 m.; ragina Komisiją toliau skatinti darbdavių atvirumą dėl lanksčios darbo tvarkos optimizuojant informacinių ir ryšių technologijų (IRT) žinias ir optimaliai išnaudojant IRT bei naujus darbo organizavimo būdus ir taip skatinant darbo tvarkaraščių lankstumą ir atitiktį verslo sektoriaus, administracijos ir mokyklų darbo laikui;

21.   ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl asmeninio, šeimos ir profesinio gyvenimo geresnio suderinimo, optimizuojant IRT žinias ir optimaliai išnaudojant IRT bei naujus darbo organizavimo būdus atsižvelgiant į vaikų poreikius ir gerovę tuo pačiu skatinant veiksmingesnę užimtumo apsaugą, kuri sustiprina tėvų ir globėjų teisę į lanksčius darbo modelius, atitinkančius jų poreikius ir ypač atsižvelgiančius į mažas pajamas gaunančių ir nestabilias ar žemos kokybės darbo vietas užimančių asmenų galimybę jais pasinaudoti;

22.   smerkia Europos Sąjungos ir valstybių narių politikos krypčių trūkumus didėjant skurdui, ypač vaikų skurdui;

23.   ragina valstybes nares užtikrinti minimalių pajamų sistemas, skirtas socialinei įtraukčiai skatinti, vadovaujantis subsidiarumo ir proporcingumo principais;

24.   pabrėžia, kad naujus demografinius sunkumus galima įveikti sprendžiant skurdžiai gyvenančių moterų, kurios neturi lygių ir tinkamų galimybių maitintis, turėti gyvenamąjį būstą, mokytis, gauti atlyginimą ir negali derinti profesinio, šeiminio ir privataus gyvenimo, problemas;

25.   ragina užtikrinti veiksmingesnę mokyklos nebaigimo prevenciją ir veiksmingiau su juo kovoti vadovaujantis devizu "mokyklą baigti verta"; ragina, kad būtų veiksmingai organizuojamos švietimo sistemos ir kad mokyklų programos būtų pritaikytos prie būsimos darbo rinkos, kurią veikia socialiniai poreikiai ir technologiniai pokyčiai; ragina toliau remti vadinamųjų antrojo šanso mokyklų idėją ir neformalųjį mokymąsi bei savišvietą ir teikti pagalbą, nes visa tai, kaip paaiškėjo, lėmė didesnį jaunimo ir suaugusiųjų mokymąsi negu tradicinės mokyklos, taigi ES sumažėjo asmenų, kurie nebaigė mokyklos, skaičius; tuo tikslu ragina pagaliau panaikinti bet kokią bet kurio asmens atžvilgiu esančią nelygybę, susijusią su galimybėmis ES švietimo sistemose, ypač panaikinti žemo lygio segreguotą švietimą, darantį negrįžtamą neigiamą poveikį atstumtoms grupėms, ypač romams;

26.   pabrėžia, kad reikia veiksmingiau įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą ir lavinimosi veiksmus, siekiant piliečiams, ypač mažiau kvalifikuotiems, sudaryti geresnes sąlygas (iš naujo) sklandžiai ir nepatiriant diskriminacijos patekti į darbo rinką ir prisidėti prie socialinių naujovių; siūlo didelį dėmesį skirti verslumo, pirmiausia moterų ir jaunų žmonių verslumo, įgūdžiams, IRT ir bendravimo gebėjimams, finansiniam raštingumui ir kalbų žinioms;

27.   pabrėžia, kad būtina gerinti švietimą ES mobilizuojant valstybių narių švietimo sistemų suderinamumo ir palyginamumo procesą siekiant palengvinti abipusį profesinės kvalifikacijos ir standartų pripažinimą;

28.   mano, kad aktyvios socialinės įtraukties politikos kryptys turi daryti lemiamą įtaką tiek asmenų, kurie turi apmokamą darbą ("skurstantys dirbantieji"), tiek asmenų, kurie neturi apmokamo darbo, skurdo ir socialinės atskirties panaikinimui;

29.   pabrėžia, kad būtina skatinti bendradarbiauti universitetus ir verslo įmones, nes reikia užtikrinti, kad šie partneriai bendradarbiautų ir remtų vienas kitą savo pačių organizacijų, jų personalo ir studentų labui; mano, kad reikėtų suderinti universitetų programas ir įmonių praktiką, ir kad verslo įmonės turėtų galimybę, inter alia, papildyti studijų programas, siūlyti stažuotes, atvirų durų dienas studentams ir t. t.;

30.   atkreipia dėmesį į tai, kad reikia laikytis geriau suderinto požiūrio į lankstumą, saugumą ir poreikį užtikrinti gerą uždarbį, kuriuo vadovaujantis būtų siekiama įtraukti į darbo rinką jaunimą, pagyvenusius žmones, moteris, ilgai nedirbusius žmones ir žmones, kurių padėtis nepalanki; siūlo valstybėms narėms įgyvendinant nacionalines strategijas dėl bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų atsižvelgti į 2007 m. lapkričio 29 d. Parlamento rezoliuciją dėl bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų principų;

31.   mano, kad kilus finansų ir ekonomikos krizei, dėl kurios dažnai atleidžiami darbuotojai ir vykdoma struktūrinė pertvarka, ypač svarbus darbuotojų dalyvavimas bendrovėse vykstančiose sprendimo priėmimo procedūrose, kurios daro įtaką jų darbo vietai ir pragyvenimo šaltiniui; pritaria naujausiai 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo(15) peržiūrai(16); pakartoja savo raginimą toliau stiprinti Europos darbo tarybų veiklą, kaip nustatyta Parlamento 2001 m. rugsėjo 4 d. rezoliucijoje dėl Direktyvos 94/45/EB taikymo(17);

32.   pabrėžia, kad socialinė ir užimtumo politikos kryptys turėtų skatinti darbo vietų kūrimą ir turėtų būti skubiai pradėtos vykdyti dėl prasidėjusios ekonomikos krizė, taigi suteiktų naujas įdarbinimo ir švietimo galimybes, taip pat sušvelnintų pajamų netekimo poveikį; mano, kad pagal šias politikos kryptis žmonės turėtų būti aktyviai motyvuojami ieškoti naujų darbo galimybių arba pradėti savo verslą; taigi mano, kad tuo tikslu valstybės narės turėtų numatyti galimybes pasinaudoti prieinamais finansavimo šaltiniais, pavyzdžiui, kredito garantijomis, sumažintomis palūkanų normomis arba išmokant visą nedarbo pašalpą, taip pat švelninant pajamų netekimo poveikį ir teikiant švietimo galimybes, kadangi tai padėtų bedarbiams ieškoti naujo darbo; primena Komisijos holistinį požiūrį į aktyvią įtrauktį, kuri apima paramą tinkamoms pajamoms, galimybę naudotis visą apimančiomis darbo rinkomis ir aukštos kokybės socialines paslaugas;

33.   ragina Komisiją imtis iniciatyvų, kurios leis aiškiai atskirti darbdavius, iš tikrųjų savarankiškai dirbančius ir smulkius verslininkus nuo darbuotojų;

34.   pabrėžia ypač svarbią būtinybę remti motinas skiriant šeimos išmokas kūdikiams, kuriant tinkamą joms į darbo rinką grįžti padėsiančią sistemą, ypatingą dėmesį skiriant vienišoms motinoms atsižvelgiant į jų pažeidžiamumą;

35.   pažymi, kad socialinė ekonomika, kaip dar viena verslumo forma, atlieka esminį vaidmenį kuriant tvarią Europos ekonomiką ir verslumą derinant su solidarumu; taip pat pažymi, kad socialinės ekonomikos įmonėms reikia saugios tesinės sistemos; pažymi svarbų savanorių darbo indėlį socialinėje srityje, ypač kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi ir teikiant paramą labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms;

36.   pabrėžia, kad ne visi žmonės gali dirbti, ne visiems dabar užtenka darbo vietų ir dar kartą patvirtina, kad svarbu vykdyti 2008 m. gruodžio 11–12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime patvirtintą Rekomendaciją 92/441/EEB "dėl pakankamų išteklių ir socialinės paramos, kad asmuo galėtų gyventi žmogaus orumo nemenkinantį gyvenimą" imant taikyti minimalių pajamų sistemas visose valstybėse narėse ir didinant lygius norint užtikrinti prieinamumą ir tinkamumą;

37.   yra įsitikinęs, kad mikrokreditų plėtojimas gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant (ilgai) nedirbusius asmenis pradėti savarankišką veiklą; atkreipia dėmesį į tai, kad mikrokreditai jau padėjo daugelyje tokių situacijų žmonėms sugrįžtant į darbinį gyvenimą ir tai yra suderinama su Lisabonos strategija; ragina Komisiją pagerinti informacijos apie galimybes gauti mikrokreditus ir jų prieinamumą teikimą norint pasiekti tas visuomenės grupes, kurioms labiausiai reikia mikrokreditų ir kurios galėtų iš jų gauti didžiausią naudą;

38.   ragina skatinti glaudesnę lankstumo ir užimtumo garantijų įgyvendinimo ir socialinio dialogo stiprinimo sąsają, gerbiant nacionalinius papročius ir praktiką;

39.   reikalauja, kad būtų pašalintos biurokratinės kliūtys mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms; ragina toliau įgyvendinti principus, pasiūlytus Komisijos komunikate dėl smulkiojo verslo akto Europai;

40.   visiškai pripažindamas, kad valstybės narės yra kompetentingos darbo užmokesčio politikos srityje, siūlo socialiniams partneriams nacionaliniu lygiu aptarti naujas darbo užmokesčio politikos metodikas, kurios galėtų atstatyti dabartinį mažėjantį procentine dalimi išreikštą atlyginimų ir pelno santykį ir pagal kurias į darbuotojų uždarbį galėtų būti įtraukta didesnė įmonių pajamų dalis naudojant infliacijos poveikio švelninimo sistemas; mano, kad pagal šias sistemas galėtų būti sudarytos sąlygos nukreipti papildomą darbuotojų uždarbį į specialius įmonių įsteigtus kapitalo fondus; ragina surengti diskusijas dėl priemonių skatinti įmones, kad šios taikytų minėtąsias metodikas, be to, ragina surengti diskusijas dėl teisinės sistemos, kuri reglamentuotų darbuotojų galimybę praėjus tam tikram laiko tarpui palaipsniui pradėti naudotis šiais fondais; nurodo socialiniams partneriams, kad labai svarbus atnaujintas įsipareigojimas dėl "tinkamo darbo užmokesčio", kuris garantuoja, kad minimalus darbo užmokestis bus žymiai didesnis nei atitinkama pajamų norma, siekiant sudaryti galimybę žmonėms išsivaduoti iš skurdo ir pasinaudoti darbo teikiamu pranašumu;

41.   primygtinai reikalauja, kad pažanga nediskriminavimo ir lygių galimybių srityje remtųsi tvirtu teisėkūros pagrindu ir politikos priemonių rinkiniu, o nediskriminavimo ir lygių galimybių principas turi būti įtrauktas į visas atnaujintos socialinės darbotvarkės apimamas sritis;

42.   prašo, kad Komisija atliktų žinių mobilumo vidutinės trukmės ir ilgalaikio poveikio tyrimus norint pasinaudoti rezultatais rengiant priemones neigiamam poveikiui sušvelninti;

Imigracija

43.   atkreipia dėmesį į neigiamą poveikį (galimą protų nutekėjimą), kurį gali turėti imigracija kilmės šalių vystymosi procesams, įskaitant šeimos ryšius, sveikatą, švietimą ir mokslinius tyrimus; taip pat primena ekonomikos krizės poveikį priimančiosioms šalims darbo rinkos pusiausvyros trūkumo požiūriu;

44.   pabrėžia asmenų iš trečiųjų šalių etiško įdarbinimo svarbą, ypač sveikatos priežiūros specialistų įdarbinimo svarbą, ir ragina parengti Tarptautinio įdarbinimo praktikos kodeksą tas valstybes nares, kurios to dar nepadarė;

45.   pabrėžia, kad neaiškus ilgalaikis imigracijos poveikis demografiniams pokyčiams, nes jis priklauso nuo migracijos srautų kitimo, šeimų susijungimo ir gimstamumo rodiklių;

46.   mano, kad legaliai dirbantys imigrantai gali prisidėti prie tvaraus socialinės apsaugos sistemų vystymosi ir užsitikrinti savo pačių teises į pensiją ir socialines teises;

47.   pažymi, kad sėkminga žmogaus teisėmis pagrįsta imigracijos politika turėtų skatinti nuoseklią ir veiksmingą migrantų integracijos strategiją remiantis lygių galimybių principu, kuri garantuotų jų pagrindines teises ir užtikrintų teisių ir įsipareigojimų pusiausvyrą;

48.   palankiai vertina Komisijos pasiūlymą nustatyti sankcijas darbdaviams, kurie įdarbina šalyje nelegaliai esančius trečiųjų šalių piliečius; pabrėžia, kad svarbu kovoti su nelegaliai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių išnaudojimu, bet reikia gerbti nepalankioje padėtyje atsidūrusių asmenų teises; esant tokioms aplinkybėms ragina Komisiją remti teisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių galimybę teisėtai įsidarbinti;

49.   palankiai vertina direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo pasiūlymą (COM(2008)0414); tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad direktyva neturi labiau diskriminuoti Sąjungos piliečių dėl jų ekonominės padėties;

50.   mano, kad Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių prioritetu turi tapti esamų darbo teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo stiprinimas pagal nacionalinę ir Bendrijos teisę ir pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas;

51.   pabrėžia būtinybę toliau stiprinti kovai su diskriminacija skirtus teisės aktus Europos Sąjungoje; ragina Komisiją skatinti valstybes nares keistis geriausia patirtimi norint toliau skatinti sėkmingą migrantų integraciją; pažymi, kad ypač esant ekonominiams sunkumams neproporcingai žalingą poveikį patiria pažeidžiamiausios visuomenės grupės, kurioms dažnai priklauso migrantai;

ES išorės santykiai

52.   yra įsitikinęs, kad plėtodama išorės santykius ES galėtų imtis aktyvesnio vaidmens skatindama pagrindinius socialinius ir aplinkos apsaugos standartus; mano, kad reikia dėti daugiau pastangų prevencijos priemonių, priežiūros ir sankcijų už pažeidimus srityje;

53.   mano, kad ES galėtų labiau paveikti tarptautinę darbotvarkę, susijusią su tinkamo darbo darbotvarke, ir aktyviai skatinti laikytis TDO konvencijų, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, ir kad tai galėtų padėti pasiekti taiką pasaulyje, be to, padėti apsaugoti ES interesus ir vertybes;

54.   pabrėžia tai, kad Bendrijos teisinės sistemos vystymas tiek pirminės, tiek antrinės teisės pagalba negali prieštarauti tarptautiniams įsipareigojimams pagal TDO konvencijas;

55.   pažymi, kad ES turėtų siekti, kad globalizacijos procesui būtų būdinga didesnė socialinė įtrauktis ir ekonomikos bei aplinkos tvarumas; pažymi, kad tai, kaip korporacijos užsiima verslu ne tik daro didelį ekonominį poveikį, bet ir akivaizdų socialinį poveikį Europos Sąjungoje bei trečiosiose šalyse, ypač besivystančiose šalyse; todėl ragina Komisiją aktyviai remti įmonių socialinės atsakomybės idėją palaikant privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus arba, jei reikia, teikiant teisės aktų pasiūlymus;

Struktūriniai fondai

56.   siūlo sustiprinti struktūrinių fondų potencialą vykdant supaprastinamo, lankstumo ir tobulinimo procedūras ir socialinės integracijos dimensiją, siekiant padėti valstybėms narėms pasiekti kuo geresnių socialinės ir užimtumo politikos rezultatų; ragina valstybes nares ir regionus leisti partneriams visapusiškai dalyvauti remiantis reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų(18), 16 straipsniu; primygtinai rekomenduoja partneriams suteikti prieigą prie Europos socialinio fondo (ESF) gebėjimams stiprinti;

57.   pabrėžia, kad atnaujintoje socialinėje darbotvarkėje turi būti numatytas aiškus įsipareigojimas, kad Europos Sąjungos struktūriniai ir sanglaudos fondai padės įgyvendinti jos tikslus; todėl prašo valstybes nares naudotis ESF ir visais kitais struktūriniais fondais ne tik tam, kad būtų pagerintas žmonių darbingumas, bet kad būtų pagerinta ir socialinė infrastruktūra;

58.   pripažįsta, kad struktūriniai fondai dažniausiai lieka pagrindine finansavimo priemone įgyvendinant socialinius tikslus; prašo Komisijos ir valstybių narių skatinti sąveiką su kitomis programomis ir remti daugiamečių bendrųjų programų, pavyzdžiui, Daphne, Progress, visuomenės sveikatos programos ir programos "Europa piliečiams", darną;

59.   ragina ypatingą dėmesį kreipti į labiausiai globalizacijos veikiamus regionus ir į naujųjų valstybių narių regionus, kuriuose vyksta socialinė konvergencija;

60.   mano, kad programa Progress, vykdant bandomųjų projektų vertinimą, galėtų padėti geriau įvertinti Europos socialinių modelių modernizavimą;

61.   mano, kad dėl laisvo asmenų judėjimo vidaus rinkoje kai kuriose ES dalyse ir ypač didesniuose miestuose kyla naujos problemos dėl socialinės apsaugos įvykus nelaimei užtikrinimo savęs išlaikyti nepajėgiems žmonėms, kurios kelia papildomą įtampą pagalbą įvykus nelaimei teikiančioms (labdaros) privačioms ir viešosioms tarnyboms, pavyzdžiui, padedančioms benamiams arba visuomenės atstumtoms žmonių grupėms;

Tikslų siekimo priemonės
Socialinis ir pilietinis dialogas

62.   pabrėžia, kad piliečiai galės tapti lankstesni ir geriau priimti pokyčius, jei pasitikės vieni kitais, o jų tarpusavio pasitikėjimą galima sustiprinti plėtojant veiksmingesnį ir skaidresnį socialinį dialogą bei užtikrinant veiksmingesnę kolektyvinę demokratiją politikos kūrimo ir pateikimo procese;

63.   mano, kad ypač svarbu, jog socialinis dialogas prisidėtų prie sveikatos ir saugumo darbe politikos krypčių tobulinimo ir bendrai skatintų gyvenimo kokybės darbe gerinimą; prašo Komisijos pradėti svarstymus, kaip nepastovų darbą dirbančius asmenis (laikinus darbuotojus, nepilną darbo dieną dirbančius darbuotojus, pagal terminuotas darbo sutartis dirbančius darbuotojus) įtraukti į socialinį dialogą;

64.   kadangi apie Europos socialinių partnerių derybų rezultatus nedaug žinoma ar informuojama, ragina skleisti žinias apie socialinio dialogo rezultatus siekiant, kad jo poveikis būtų didesnis ir kad jis vyktų toliau;

65.   mano, kad bendradarbiavimo kultūra, keičianti darbo rinkoje esančią konfliktu pagrįstą kultūrą, ir toliau turėtų būti remiama skatinant socialinį dialogą;

66.   mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir skurdą bei socialinę atskirtį patiriantys žmonės turi būti vienodai labiau tiesiogiai įtraukiami į debatus dėl ekonomikos ir socialinio modelio;

67.   pažymi, jog siekiant, kad strategija būtų ilgalaikė ir tvari, socialiniai partneriai turėtų pasistengti dirbti laikydamiesi daugiamečių planų, kuriuose būtų nustatyti konkretūs grafikai ir terminai;

68.   ragina, surengti Europos suinteresuotųjų šalių, nacionalinių valdžios institucijų, darbdavių ir darbuotojų bei pilietinės visuomenės organizacijų išsamias diskusijas dėl socialinės darbotvarkės laikotarpiui po 2010 m.;

69.   pažymi, kad valstybės narės turėtų pritarti naujiems išmatuojamiems, privalomiems ir kiekybiniams socialiniams tikslams ir rodikliams, nustatytiems Lisabonos strategijai laikotarpiui po 2010 m., įskaitant įsipareigojimus imtis veiksmų skurdui ir socialinei atskirčiai panaikinti bei rengti naują socialinės pažangos paktą, kuris nustatytų naujos socialiai tvarios ir absoliučiai teisingos ES tikslus ir struktūrą ir kuris turėtų nustatyti ir stiprinti socialinį AKM kaip pagrindinį ramstį;

70.   pažymi, kad įmonės ES atlieka svarbų vaidmenį ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu aspektu; todėl atkreipia dėmesį į įmonių socialinės atsakomybės skatinimą ir būtinybę pasiekti neatidėliotiną pažangą aukštos kokybės darbo atžvilgiu, įskaitant tinkamą darbo užmokestį, palaikyti socialinį modelį ir užkirsti kelią socialiniam dempingui;

71.   pritaria veiksmingam Parlamento ir pilietinės visuomenės organizacijų dialogui; mano, kad toks dialogas turi vykti ir valstybių narių viduje centriniu, regionų ir vietos lygmenimis;

72.   pažymi, kad paskelbti Europos savanoriškumo metai būtų puiki galimybė Europos Sąjungai priartėti prie pilietinės visuomenės organizacijų; ragina Komisiją pasirengti paskelbti 2011 m. Europos savanoriškumo metais kuo skubiau pateikiant atitinkamą teisėkūros pasiūlymą šiuo klausimu;

73.   mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos turėtų dalyvauti nuo sprendimų priėmimo procesų pradžios ir kad informacija turėtų būti viešai prieinama, grįžtamasis ryšys – abipusis ir dalyviams turėtų būti aiškiai nurodyta, koks galimas pokyčių mastas;

74.   pabrėžia konsultavimosi kaip veiksmingos priemonės, kuri suteikia teises piliečiams ir leidžia jiems tiesiogiai prisidėti formuojant politiką Europos Sąjungos lygiu, svarbą ir vertę; ragina Komisiją imtis papildomų veiksmų žiniasklaidos pagalba informuojant apie būsimas Europos Sąjungos konsultavimosi procedūras ir kitus atitinkamus forumus nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis;

75.   mano, kad skubiai būtina Europos institucijoms, socialiniams partneriams nacionaliniu lygmeniu ir pilietinės visuomenės organizacijoms parengti vadinamąjį socialinį paktą, kuriame socialiniai veiksmai būtų susieti su realiais privalomais tikslais ir rodikliais;

76.   pažymi, kad piliečių dalyvavimas prasideda vaikystėje ir ragina skatinti ir remti vaikų ir jaunimo dalyvavimui skirtas struktūras ir iniciatyvas vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis;

ES teisė

77.   pabrėžia, kad reikia sparčiau daryti pažangą ir baigti rengti reglamentą dėl socialinės apsaugos sistemų derinimo ir direktyvą dėl teisių į pensiją perkeliamumo ir direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba lytinės orientacijos, principas, pasiūlymą;

78.   ragina patobulinti ES lygmens teisėkūros procesą, aiškiai nurodant, kodėl reikalingi tokio lygmens veiksmai, užtikrinant turinio kokybę ir pateikiant svarų ir nepriklausomą poveikio vertinimą, susijusį su socialiniu poveikiu bei poveikiu aplinkai ir ekonomikai; ragina visų pirma veiksmingai įgyvendinti 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(19);

79.   pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmingam valstybių narių bendradarbiavimui ir veiksmingai ES teisės perkėlimo stebėsenai;

80.   mano, kad vykdant geresnę ES teisėkūros procedūrą turėtų būti veiksmingai siekiama įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir turėtų būti atsižvelgiama į piliečių rūpesčius, taip priartinant juos prie ES;

AKM

81.   mano, kad ES mastu turėtų būti geriau susieta ekonomikos, aplinkosaugos ir socialinė politika dar kartą patvirtinant pirminius Lisabonos strategijos tikslus ir būtinybę užtikrinti, kad ekonomikos ir užimtumo politikos kryptys veiksmingai prisidės naikinant skurdą ir socialinę atskirtį;

82.   pabrėžia būtinybę priimti teisiškai saistančią Pagrindinių socialinių teisių chartiją;

83.   pažymi, jog Lisabonos sutartyje nustatyta, kad apibrėžiant ir įgyvendinant ES politiką turėtų būti atsižvelgiama į labai svarbius socialinės politikos aspektus;

84.   mano, kad Lisabonos strategija laikotarpiu po 2010 m. turėtų apimti sustiprintą AKM, ir ragina Komisiją toliau skatinti valstybes nares apibrėžti nacionalinius skaičiais išreikštus tikslus, visų pirma dėl skurdo mažinimo ir socialinės įtraukties gerinimo, kuriuos ypač pagrindžia nauji išmatuojami ir skaičiais išreikšti rodikliai;

85.   ragina Tarybą ir Komisiją sudaryti sąlygas Parlamentui iš tiesų dalyvauti įgyvendinant Lisabonos strategiją po 2010 m.;

o
o   o

86.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0544.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0513.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0039.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0556.
(5) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0467.
(6) OL L 245, 1992 8 26, p. 46.
(7) OL C 297 E, 2008 11 20, p. 174.
(8) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 463.
(9) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 321.
(10) OL C 233, 2006 9 28, p. 130.
(11) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0286.
(12) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 45.
(13) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0163.
(14) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(15) OL L 254, 1994 9 30, p. 64.
(16) Direktyva 2009/38/EB (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(17) OL C 72 E, 2002 3 21, p. 68.
(18) 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 210, 2006 7 31, p. 25).
(19) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

Teisinė informacija - Privatumo politika