Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 7 d. Komisijos komunikatą dėl metinio pranešimo apie euro zoną ir prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl metinio pranešimo apie euro zoną (COM(2009)0527 ir SEC(2009)1313),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) viešųjų finansų (SEC(2009)1120),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą dėl ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo atsigaunant ekonomikai (COM(2009)0545),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 28 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių atnaujinimo 2009 m. ir dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo (COM(2009)0034),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją dėl EPS@10: pirmasis Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmetis ir ateities uždaviniai(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl EPS viešųjų finansų 2007–2008 m.(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl 2007 m. Europos centrinio banko (ECB) metinės ataskaitos(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7–0031/2010),

A.   kadangi valstybės narės susidūrė su didžiausia ekonomikos krize nuo Europos integracijos proceso pradžios,

B.   kadangi įrodyta, kad stabili valiuta ir patikima fiskalinė politika duoda naudos, nes tai sumažino krizės poveikį Europai,

C.   kadangi stabilizuojant Europos ekonomiką itin svarbų vaidmenį atliko fiskalinė ir pinigų politika, taip pat finansų sektoriaus stabilizavimo priemonės,

D.   kadangi fiskalinės politikos ir kovos su krize priemonių koordinavimas Didžiojo dvidešimtuko (G-20), ES ir valstybių narių lygmenimis padėjo išvengti dar didesnio pablogėjimo,

E.   kadangi daugelyje valstybių narių vykdyta prociklinė politika,

F.   kadangi tikra ES lygmens ekonomikos politika vykdoma tik pinigų politikos srityje, o fiskalinė politika, už kurią iš esmės atsakingos valstybės narės, menkai koordinuojama,

G.   kadangi naftos, dujų, mineralinių ir kitų neatsinaujinančių išteklių kainos itin nepastovios, jos lemia pasaulio ekonomikos pusiausvyros sutrikimus ir buvo svarbiausia priežastis, 2008 m. trukdžiusi ECB siekti už 2 proc. nedaug mažesnės infliacijos tikslinio dydžio; kadangi manoma, kad vidutinės trukmės laikotarpiu minėtosios kainos didės, o tai kels pavojų makroekonominiam euro zonos stabilumui,

H.   kadangi dėl bendro poveikio, kurį lems didesnės išlaidos taikant savaiminio stabilizavimo ir specialiąsias paramos ekonomikai ir finansų sektoriui priemones, ir mažesnės pajamos iš mokesčių, 2010 m. turėtų sparčiai, apytikriai iki 7 proc. BVP didėti valstybių narių biudžetų deficitas; kadangi 2011 m. tikimasi tam tikro su deficitų dydžiu susijusio pagerėjimo; kadangi, nepaisant to, gerokai prieš krizę tam tikros valstybės narės ne kartą pažeidė Stabilumo pakte numatytus kriterijus; kadangi būtina vėl užtikrinti viešųjų finansų patikimumą, kuris yra bendros valiutos stabilumo prielaida,

I.   kadangi su krize susijusios išlaidos yra svarbiausia priežastis, dėl kurios vėl pablogėjo viešųjų finansų padėtis, nors prieš krizę daugumos valstybių narių fiskalinis balansas buvo pagerėjęs; kadangi vis dėlto būtina pažymėti, kad tam tikrose valstybėse narėse valstybės skola buvo didelė ir prieš krizę,

J.   kadangi anticiklinės išlaidos buvo būtinos siekiant išvengti dar didesnio ekonomikos nuosmukio ir vis dar būtinos norint užtikrinti ekonomikos stabilumą; kadangi, nepaisant to, pernelyg didelis struktūrinis biudžeto deficitas ir pernelyg didelė valstybės skola – didelė kliūtis, trukdanti ekonomikai augti ir labai ribojanti išlaidas švietimo, sveikatos apsaugos, inovacijų, viešųjų paslaugų ir kitose srityse,

K.   kadangi euro zonos sukūrimas sveikintinas, tačiau tai reiškia, kad nebėra galimybės vykdyti lanksčios nacionalinės valiutų keitimo kursų politikos,

L.   kadangi politikos planuose beveik neįmanoma numatyti tokio išskirtinio masto krizės, tačiau Stabilumo ir augimo paktas (SAP) rengtas taip, kad būtų taikomas ir lengvu, ir sunkiu metu; vis dėlto daug valstybių narių nepaisė SAP numatyto įsipareigojimo rengtis sunkiam laikotarpiui,

M.   kadangi dėl globalizacijos euro zona turi imtis realaus vaidmens, susijusio su visuotiniu ekonomikos ir finansų valdymu,

N.   kadangi euro potencialas nepakankamai išnaudojamas pasaulio lygmeniu, nes euro zona neturi tinkamai apibrėžtos tarptautinės strategijos ir jai veiksmingai neatstovaujama tarptautiniu mastu,

Pinigų politika

1.   yra sunerimęs dėl to, kad, nepaisant išskirtinių pastangų pinigų ir fiskalinės politikos srityje, Europos Sąjungoje mažėja užimtumas ir numatoma, kad tai vyks toliau; pabrėžia, kad turi būti ne tik imamasi išskirtinių atsigavimo priemonių, bet ir aktyviau vykdomos, o ne stabdomos struktūrinės reformos, siekiant užtikrinti, kad Europos ekonomika ir darbo rinka būtų tvirtesnės ir atsparesnės pasaulio ekonomikos sukrėtimams;

2.   pritaria aktyviai ir lanksčiai pinigų politikai, kurią nuo 2008 m. spalio mėn. vykdo ECB, užtikrinęs kredito įstaigų likvidumą;

3.   yra susirūpinęs dėl to, kad ne visi bankai pasinaudojo didesniu ECB ir kitų centrinių bankų užtikrintu likvidumu, siekdami sumažinti įmonių, visų pirma mažų ir vidutinių įmonių, patiriamą kreditų krizę;

4.   pritaria intensyvesniam Tarybos, ECB ir euro grupės bendradarbiavimui;

5.   yra susirūpinęs dėl ekonominių pasekmių euro zonai, kurias lemia spartus JAV dolerio ir ženminbi juanio (pastarojo vertę dirbtinai sumažino nesąžininga Kinijos vyriausybės intervencija) nuvertėjimas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Azijoje gali susidaryti naujas turto kainų burbulas; ragina aktyviau palaikyti tarptautinį dialogą makroekonomikos klausimais, siekiant pakoreguoti valiutų keitimo kursus taip, kad galėtų būti užtikrinta didesnė pasaulio ekonomikos pusiausvyra;

6.   pažymi, kad pasiekti kainų stabilumo tikslą galima tik tuomet, jei tinkamai kovojama su pagrindinėmis infliacijos priežastimis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad infliaciją, kuri padidėjo prieš finansų krizę, lėmė ne pernelyg didelė vidaus paklausa, o energijos, maisto, žaliavų, taip pat finansinio ir realiojo turto kainų augimas;

7.   pabrėžia, kad laikantis drausmės ir mažinant darbo užmokestį taip pat stabdomas namų ūkių pajamų augimas, taigi mažinamas ir privatus vartojimas; dėl šios priežasties įspėja, siekiant užtikrinti kainų stabilumą ir išlaikyti konkurencingumą, neskirti viso dėmesio pastangoms riboti darbo užmokesčio augimą; primena, kad darbo užmokestis jau mažėja dėl didesnės konkurencijos pasaulyje, o didesnės žaliavų kainos ir išlaidos energijai sumažino ES vartotojų perkamąją galią; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti ilgalaikį pajamų pasiskirstymo stabilumą, realaus darbo užmokesčio didėjimas turėtų atitikti našumo prieaugį;

8.   pakartoja raginimą labiau koordinuoti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Finansų stabilumo valdybos ir Pasaulio banko grupės veiklą, siekiant kovoti su spekuliacijomis ir spręsti ekonomikos krizės keliamas problemas;

9.   primena, kad valiutų keitimo kursų svyravimai trukdo pasaulio ekonomikos atsigauti ir būtina derinti pinigų politiką, siekiant išvengti finansinės pusiausvyros sutrikimų, kurie galėtų lemti makroekonominį nestabilumą; ragina remiant TVF surengti visuotinę pinigų politikos konferenciją, kuri taptų forumu norint pasaulio mastu konsultuotis pinigų politikos klausimais;

Koordinavimo ir bendradarbiavimo gerinimas ekonomikos politikos srityje

10.   kaip ir Komisija, yra susirūpinęs dėl didelių pusiausvyros sutrikimų, susijusių su vienam gaminiui tenkančių darbo sąnaudų pokyčiais, našumo prieaugio dydžiu, vis didesne pajamų ir turto pasiskirstymo nelygybe, einamosiomis sąskaitomis ir palūkanų normų skirtumais ES ir euro zonoje, taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad nėra veiksmingų priemonių, kurios neleistų didėti šiems pusiausvyros sutrikimams;

11.   kaip siūloma Komisijos tarnybų darbo dokumente, pridėtame prie 2008 m. gegužės 7 d. Komisijos komunikato „EPS@10: Ekonominės ir pinigų sąjungos laimėjimai ir uždaviniai po 10 metų nuo jos sukūrimo“ (COM(2008)0238), ragina Komisiją parengti diagnostikos priemones ir rodiklius, siekiant veiksmingiau stebėti ir vertinti aktualias ekonomikos tendencijas valstybėse narėse, be kita ko, daugiašaliu lygmeniu stebėti vienam gaminiui tenkančias darbo sąnaudas, realiuosius valiutų keitimo kursus, finansų rinkas ir politikos priemones, turinčias įtakos konkurencingumui;

12.   atkreipia dėmesį į susirūpinimą dėl euro zonoje susidariusių pusiausvyros sutrikimų, pareikštą Komisijos 2009 m. metiniame pranešime apie euro zoną, taip pat atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktas dvi svarbiausias pusiausvyros sutrikimų priežastis: viena vertus, konkurencingu eksporto sektoriumi grindžiamas ekonomikos augimo modelis, kurio tvarumo neužtikrina vidaus paklausa, yra pažeidžiamas, kita vertus, šalyse, kuriose fiksuojamas deficitas, pusiausvyros sutrikimai įgavo pernelyg didelės vidaus paklausos, būsto kainų šuolio ir išpūsto statybų sektoriaus pavidalą; taigi siūlo Komisijai išnagrinėti galimybes veiksmingai tobulinti ekonominį euro zonos valdymą, be kita ko, parengti naujas priemones, kurios ateityje padėtų užkirsti kelią naujam pernelyg dideliam tokių pusiausvyros sutrikimų didėjimui ir asimetriniams sukrėtimams, kuriuos lemia tokie pusiausvyros sutrikimai;

13.   pabrėžia, kad Komisijos 2009 m. metiniame pranešime apie euro zoną aiškiai teigiama, jog krizės metu tinkamai neveikė nustatytas politikos koordinavimo euro zonoje mechanizmas; pritaria Komisijos požiūriui, kad, norint paskatinti koordinuotą atsaką į krizę, reikia skubiai stiprinti ir plėsti makroekonominę priežiūrą;

14.   pritaria tam, kad, norint krizės metu skirti anticiklinių viešojo sektoriaus išlaidų, naudojamos Europos investicijų banko (EIB) lėšos ir pasitelkiamos įvairios visų valstybių narių pastangos, o tai darant iš dalies kompensuojamas Europos Sąjungos biudžeto ribotumas; vis dėl to įspėja nenaudoti pernelyg daug EIB lėšų, nes taip būtų apeinama biudžeto sudarymo procedūra, o Parlamentas negalėtų teikti nuomonės dėl išlaidų, kurias įsipareigota skirti, paskirties; taigi primena, kad EIB neturėtų tapti ES biudžeto pakaitalu;

15.   pritaria Komisijai, kad, siekiant sėkmingai plėtoti EPS, būtina prižiūrėti ir reglamentuoti finansų rinkas, laikytis fiskalinės drausmės, taip pat mažinti vidinį ir išorinį deficitą;

16.   pabrėžia, kad reikia nuosekliai taikyti SAP nuostatas, tačiau pažymi, jog pastarosiomis reglamentuojamas tik biudžeto deficitas ir valstybės skola; pažymi, kad pagal šį fiskalinės politikos koordinavimo teisės aktą tik iš dalies sprendžiamas svarbiausių priežasčių, kurios euro zonoje lemia ekonominės pusiausvyros sutrikimus, klausimas; taigi mano, kad fiskalinė politika turėtų būti koordinuojama labiau nei šiuo metu numatyta SAP;

17.   pabrėžia, kad dabartinė ekonomikos ir finansų krizė ir glaudesnis valstybių narių, kurios jau įsivedė eurą, bendradarbiavimas finansų srityje neturėtų paversti euro zonos uždara;

18.   pakartoja savo nuomonę, kad ekonomika turėtų būti koordinuojama pagal integruotą Europos ekonomikos ir užimtumo strategiją, kuri būtų grindžiama būsima strategija „ES 2020“, integruotomis gairėmis, tvaraus vystymosi strategija, taip pat konvergencijos ir stabilumo programomis;

Viešieji finansai

19.   reiškia gilų susirūpinimą dėl netvaraus valstybės skolos lygio ir numatomo spartaus jos didėjimo 2010 ir 2011 m.;

20.   pabrėžia, kad, siekiant gerinti euro zonos ekonomikos koordinavimą ir valdymą, svarbu veiksmingai naudotis naujosiomis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsnio nuostatomis; tikisi, kad Komisija ir euro grupės pirmininkas šiuo klausimu patvirtins konkrečių pasiūlymų;

21.   palankiai vertina pirmąją Europos statistikos valdymo patariamosios tarybos metinę ataskaitą ir, be kita ko, sutinka su joje pateikiama išvada, kad turėtų būti siekiama teisiškai stiprinti profesinį nacionalinių statistikos institucijų nepriklausomumą tose valstybėse narėse, kuriose tai dar nepadaryta; tikisi, kad Komisija (Eurostatas) pateiks vertinimą, atlikusi atitikties Elgesio kodeksui metinės stebėsenos veiksmus, numatytus Komisijos rekomendacijoje dėl nacionalinių ir Bendrijos statistikos institucijų nepriklausomumo, vientisumo ir atskaitomybės (COM(2005)0217 galutinis);

22.   yra susirūpinęs dėl mažesnio valstybių narių pajėgumo ateityje priešintis ekonomikos nuosmukiui ir prisidėti prie skubiai reikalingų investicijų į žinias, pramonės sektoriaus modernizavimą ir tvarų vystymąsi;

23.   pritaria tam, kad 2005 m. peržiūrėtame SAP, kuriame padidintas sistemos lankstumas, numatyta tinkamų priemonių, kurias taikant galima koordinuoti paramos nutraukimo strategijas ir palikti pakankamai laisvės priimti sprendimus ekonomikos nuosmukio metu, siekiant sudaryti sąlygas įvirtinti ekonomikos atsigavimą; tačiau mano, kad, tik pasibaigus dabartinei recesijai, reikia laikantis peržiūrėto SAP stiprinti prevencinę pakto dalį, norint užtikrinti, jog ekonomikos augimo laikotarpiu valstybės narės veiksmingai vengtų prociklinės politikos;

24.   pabrėžia, kad, vertindama valstybių narių stabilumo ir konvergencijos programas, Komisija turėtų didelę svarbą teikti išvadoms, pateiktoms Komisijos komunikate dėl ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo atsigaunant ekonomikai (COM(2009)0545);

25.  pritaria tam, kad Komisija taiko perviršinio deficito procedūrą, siekdama mažinti biudžeto deficitą, ir pabrėžia, jog valstybėse narėse svarbu laiku įgyvendinti plataus užmojo, konkrečias ir kiekybiškai įvertinamas valstybės finansų subalansavimo programas, kurios būtų pradėtos įgyvendinti 2010 ir 2011 m.;

26.   yra itin susirūpinęs dėl padėties, susijusios su deficitu, pokyčių Graikijoje; ragina ateityje plečiant euro zoną pasimokyti iš šios padėties, visų pirma turint mintyje statistikos duomenų kokybę;

27.   mano, kad valstybės narės, kurioms kyla problemų išlaikant viešųjų finansų tvarumą, visų pirma pačios turėtų būti atsakingos už šių problemų sprendimą, o problemoms spręsti visų pirma turėtų imtis tinkamesnės fiskalinės politikos; ragina valstybes nares imtis ryžtingų politinių veiksmų siekiant pašalinti tvarumo trūkumus, atsiradusius dėl didelio įsiskolinimo ir išlaidų, susijusių su gyventojų senėjimu, ir taip paspartinti reformas;

28.   pabrėžia, kad dėl tam tikrų EPS struktūros trūkumų ir iš dalies dėl ekonomikos politikos, kurią vykdo kai kurios euro zonos narės ir trečiosios šalys partnerės, valstybėms narėms sudėtinga susitvarkyti finansus; pakartoja savo įsitikinimą, kad dabartinį politikos koordinavimo euro zonoje mechanizmą reikia išplėsti, siekiant susitvarkyti su dabartiniais ir būsimais ekonominės pusiausvyros sutrikimais ir skirtumais euro zonoje; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad vyriausybės nėra prisiėmusios privalomų įsipareigojimų užtikrinti koordinavimą euro zonoje;

29.   ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kurios padėtų valstybėms narėms vėl subalansuoti savo sąskaitas ir finansuoti viešojo sektoriaus investicijas šiais būdais:

30.   pakartoja savo nuomonę, kad valstybių narių vyriausybės, priimdamos sprendimą dėl nacionalinio biudžeto, turėtų atsižvelgti į integruotas gaires ir kiekvienai šaliai pateiktas rekomendacijas, taip pat į bendrą su biudžetu susijusią padėtį euro zonoje; reikėtų suderinti įvairius nacionalinius fiskalinius tvarkaraščius ir pagrindines prielaidas, kuriomis vadovaujamasi rengiant prognozes, siekiant išvengti skirtumų, kylančių taikant skirtingas makroekonomines prognozes (pvz., susijusias su pasaulio ekonomikos augimu, ES ekonomikos augimu, naftos barelio kaina ir palūkanų normomis) ir kitus parametrus;

31.   ragina Komisiją ir valstybes nares stengtis nustatyti priemones, kurios sudarytų sąlygas lengviau palyginti nacionalinius biudžetus skirtingų išlaidų kategorijų požiūriu;

32.   ragina Komisiją kuo skubiau pateikti konkretų pasiūlymą, kaip finansų sektorius turėtų prisidėti prie dėl krizės patiriamų išlaidų;

33.   ragina ECB, Komisiją ir euro zonos valstybes nares skatinti integracijos ekonominės ir pinigų politikos srityje procesą Europos Sąjungoje ir remti euro zonos plėtrą;

34.   ragina ECB remti euro zonai nepriklausančių valstybių narių pastangas įsivesti eurą, ypač tais atvejais, kai valstybės narės įrodo gebėjimą laikytis patikimos ir stabilios fiskalinės drausmės;

Priklausomybės nuo išteklių mažinimas ir didesnis naujų darbo vietų kūrimas moderniuose, aplinkos požiūriu tvariuose sektoriuose

35.   primena, kad krizė nėra dingstis atidėlioti klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo problemų sprendimą; pabrėžia, kad veiksmų atidėliojimas gali brangiai kainuoti ir ekonominiu, ir aplinkos požiūriais, o geriausias būdas mažinti priklausomybę nuo menkų išteklių ir tuo pat metu kurti naujas darbo vietas moderniuose, aplinkos požiūriu tvariuose sektoriuose – efektyviau naudoti energiją ir išteklius, taip pat pereiti prie tvarių atsinaujinančių išteklių;

36.   ragina valstybes nares ir Komisiją iš esmės didinti su tuo susijusias pastangas, taip pat prašo ECB ir Komisijos įtraukti šį klausimą į nuolat teikiamas ekonomikos atskaitas;

37.   ragina euro grupę imtis būtinų priemonių siekiant sudaryti sąlygas įstoti į euro zoną toms valstybėms narėms, kurios to siekia ir atitinka stojimo sąlygas;

Išorinis atstovavimas euro zonai

38.   pakartoja savo nuomonę, kad, nepaisant krizės, pasiekta nedaug pažangos pereinant prie bendro tarptautinio atstovavimo euro zonai;

39.   mano, kad EPS politikos darbotvarkei, inter alia, turės įtakos iššūkiai, susiję su Azijos šalimis, kurių ekonomika sparčiai auga; apgailestauja, kad, nepaisant didėjančio euro, kaip rezervinės valiutos, vaidmens pasaulyje, nepakankamai nuveikta gerinant išorinį atstovavimą euro zonai; pabrėžia, kad euro zona turi parengti tarptautinę strategiją, kuri atitiktų tarptautinį jos valiutos statusą;

40.   be to, pažymi, kad, siekiant ateityje užkirsti kelią finansų krizėms, taip pat būtina šalinti visuotinius pusiausvyros sutrikimus, susijusius su, inter alia, JAV dolerio, ženminbi juanio ir euro keitimo kursų svyravimais; taigi ragina euro grupę, Tarybą ir ECB labiau koordinuoti savo veiksmus valiutų keitimo kursų politikos srityje;

41.   atkreipia dėmesį į G-20 išvadų dėl visuotinių pusiausvyros sutrikimų svarbą ir į tai, ką kiekvienas ekonominis regionas turi padaryti, siekdamas užtikrinti savo ekonomikos pusiausvyrą; pabrėžia valiutų keitimo kursų svarbą rengiantis būsimiems G-20 aukščiausiojo lygio susitikimams; mano, kad šie parengiamieji darbai Europos Sąjungoje turėtų būti skaidresni ir apie juos turėtų būti pranešama Parlamentui;

o
o   o

42.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, euro grupei, Europos centriniam bankui ir Europos investicijų bankui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0543. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0123. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0013. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0357.