2010 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES veiksmų, susijusių su naftos paieška ir gavyba Europoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 ir 191 straipsnius,
– atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl biologinės įvairovės,
– atsižvelgdamas į tinklą „Natura 2000“, sukurtą vadovaujantis 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(1) ir į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus(2) (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), kaip svarbiausias Europos jūrų biologinės įvairovės apsaugos priemones,
– atsižvelgdamas į tikslus ir reikalavimus, kuriais siekiama palankios ir tinkamos Europos pakrančių ir jūrų vandenų aplinkos būklės, kaip nustatyta 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (Vandens pagrindų direktyva)(3) ir į Jūrų strategijos pagrindų direktyvą,
– atsižvelgdamas į ES biologinės įvairovės veiksmų planą(4),
– atsižvelgdamas į avarijos naftos platformoje „Deepwater Horizon“ sukeltą naftos išsiliejimą Meksikos įlankoje,
– atsižvelgdamas į ES vandenyse veikiančius naftos gręžimo bokštus,
– atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 7 d. klausimus Tarybai ir Komisijai dėl avarijos naftos platformoje „Deepwater Horizon“ sukelto naftos išsiliejimo poveikio ES ir ES vykdomiems naftos gavybos ir naftos telkinių paieškos Europos Sąjungoje veiksmams (O-0122/2010 – B7-0470/2010, O-0123/2010 – B7-0551/2010),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi po avarijos naftos platformoje „Deepwater Horizon“ į Meksikos įlanką išsiliejus naftai ES ir valstybėms narėms svarbu neatidėliojant įvertinti visus naftos gavybos ir naftos telkinių paieškos Europos Sąjungoje aspektus ir tada imtis visų būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad ES vandenyse būtų išvengta panašios ekologinės katastrofos,
B. kadangi aukščiausio lygio atsargumo priemonės, aplinkos apsauga ir naftos gavybos operacijų saugumas bei patikimumas yra svarbiausi principai, kuriais turi būti grindžiami visi ES veiksmai šioje srityje,
C. kadangi daugiausia naftos gręžiama ir jos telkinių labiausiai ieškoma Šiaurės jūros vandenyse,
D. kadangi ES jūros ribojasi ir ne su Europos Sąjungos šalimis, kurių ES teisė neįpareigoja laikytis atitinkamų nuostatų, reglamentuojančių atsakomybę ir žalos atlyginimą,
E. kadangi vis dažniau siekiama naftos gręžimo ir naftos telkinių paieškos darbus vykdyti jūrų vandenų gelmėse ir atokiuose jūrų regionuose, o tai susiję su didesne veiksmų valdymo ir priežiūros rizika,
1. reiškia savo solidarumą su avarijos naftos platformoje „Deepwater Horizon“ sukelto naftos išsiliejimo aukomis ir ragina ES reaguojant į šią nelaimę teikti technines konsultacijas bei paramą;
2. pripažįsta, kad atviroje jūroje išgaunamų dujų ir naftos gamyba Europoje smarkiai prisidedama prie tiekimo saugumo Europos Sąjungoje, taip pat atkreipia dėmesį į saugius šio pramonės sektoriaus veiksmus Europoje;
3. pripažįsta, kad būtina nedelsiant patvirtinti bendrą Europos tvarką, kurią taikant būtų tarpvalstybiniu lygmeniu stengiamasi užkirsti kelią naftos išsiliejimui arba reaguojama į tokį naftos išsiliejimą;
4. ragina Komisiją iki metų pabaigos pateikti Meksikos įlankos aplinkos taršos lygmens ir biologinės būklės vertinimą;
5. ragina Komisiją atidžiai stebėti JAV institucijų atliekamų žmogiškųjų, gamtinių ir technologinių veiksnių, dėl kurių Meksikos įlankoje kilo katastrofa, tyrimų rezultatus ir padaryti visas išvadas, kurios būtinos siekiant išvengti panašių nelaimių ES jūriniuose ir pakarančių vandenyse veikiančiose naftos platformose;
6. ragina Komisiją parengti griežtas nelaimingų atsitikimų prevencijos naftos platformose priemones ES lygmeniu, o į Direktyvos SEVESO II(5) taikymo sritį taip pat įtraukti naftos gręžimo bokštus;
7. ypač ragina Komisiją įvertinti, ar ES būtų pajėgi skubiai reaguoti atviroje jūroje veikiančių naftos įrenginių avarijos atveju, ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti Europos veiksmų planą; pažymi, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Arkties regionui dėl jo pažeidžiamumo ir svarbos švelninant klimato kaitos procesą; be to, pažymi, kad reikia atsižvelgti į Viduržemio, Baltijos ir Šiaurės jūrų zonas;
8. palankiai vertina Komisijos atliktą ES vandenyse esančių naftos gręžinių veiklos nepalankiausiomis sąlygomis patikrinimą; ragina nustatyti bet kokius ES lygmens taikomus reguliavimo sistemos trūkumams ir neatitikimus ir nedelsiant šį tyrimą pristatyti Parlamentui;
9. ypač ragina Komisiją persvarstyti šiuo metu galiojančius teisės aktus, kuriais vadovaudamiesi licencijos eksploatuoti naftą atviroje jūroje turėtojai gali nuomoti įrenginius trečiosioms šalims, kad tolesnio civilinio proceso metu būtų galima lengviau nustatyti atsakomybę už nelaimės ar katastrofos atviroje jūroje veikiančioje naftos platformoje atveju žmogaus gyvybei ir aplinkai padarytą žalą;
10. ragina Komisiją persvarsčius reguliavimo sistemą kuo anksčiau pateikti Parlamentui bet kokius teisėkūros pasiūlymus, kuriuos ji laiko būtinais norint spręsti konkrečių reguliavimo tvarkos, taikomos naftos gavybai ir naftos telkinių paieškai bei kitiems jūros dugno eksploatavimo veiksmams ES, spragų (pavyzdžiui, direktyvos dėl atsakomybės už aplinką(6)) klausimą;
11. mano, kad šiuo požiūriu dabartiniuose atsakomybės už aplinkai padarytą žalą teisės aktuose esama tam tikrų didelių spragų ir todėl ragina Komisiją svarstyti galimybę persvarstyti dabartinių ES teisės aktų (įskaitant Direktyvą dėl atsakomybės už aplinką ir Direktyvą SEVESO II, taip pat priemones, kurias sudaro Erika priemonės ir trečiasis jūrų saugos teisės aktų paketas) turinį ir papildyti jų taikymo sritį, ir (arba) priimti naujus būtinus teisės aktus siekiant atsižvelgti į pavojų, susijusį su naftos eksploatacija atviroje jūroje ir sugriežtinti taisykles, taikomas už atsakomybę naftos avarijų metu;
12. atkreipia dėmesį į tai, kad nėra įkurta žalos atlyginimo fondo su nafta susijusių nelaimingų atsitikimų atveju ir ragina Komisiją į Direktyvą dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą įtraukti privalomas finansinio saugumo nuostatas;
13. ragina Komisiją pagal Direktyvą dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą sumažinti žalos ribinį dydį ir į direktyvos taikymo sritį įtraukti jūrų vandenims padarytą žalą;
14. ragina Komisiją, atliekant naujausią Direktyvos dėl poveikio aplinkai vertinimo peržiūrą(7), užtikrinti, kad būtų taikomas privalomas visų jūrų gelmėse vykdomų veiksmų vertinimas, kad poveikio aplinkai vertinimo kokybė būtų užtikrinta ir kad būtų neleidžiama vykdyti itin pavojingų veiksmų, pvz., gręžimo jūros dugne, jei poveikio aplinkai vertinime nurodoma, kad rizika negali būti tinkamai valdoma;
15. be to, mano, kad remiantis bet kokiais teisėkūros pasiūlymais turi būti užtikrintas išsamus teisinis pagrindas, pagal kurį:
–
būtų maksimaliai pasirūpinta, kad potencialiai kenksmingi jūros dugno darbai nežalotų jūros ir pakrančių aplinkos,
–
būtų užtikrinta, kad visą atsakomybę už bet kokią panašios veiklos sukeltą žalą prisiimtų teršėjas, įskaitant žalą, padarytą sausumos ir jūrų aplinkai bei visuotiniam klimatui,
–
būtų užtikrinta Europos jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės apsauga;
–
būtų užtikrinta, kad prieš planuojant vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą būtų atliekama nepriklausoma poveikio aplinkai vertinimo ekspertizė;
16. ragina Komisiją pateikti teisės aktų pasiūlymus siekiant užtikrinti, kad visose ES naftos platformose ir ES bei trečiųjų šalių eksploatuojamuose gręžiniuose būtų vienodai taikomi aukščiausi saugos standartai nuo Atlanto vandenyno pakrančių iki Juodosios jūros; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su Tarptautine jūrų organizacija (TJO), stiprinti tarptautines saugos ir kontrolės taisykles bei standartus;
17. ragina Komisiją įvertinti galimybę parengti veiksmingą stebėjimo sistemą, skirtą reguliuotojams kontroliuoti, taip pat ragina iš anksto stiprinti patikrinimo metodus ir minimalias privalomas ES saugos taisykles;
18. ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų vienodai taikomos visos poveikio aplinkai vertinimo, strateginio aplinkos vertinimo(8) ir buveinių direktyvų nuostatos, susijusios su naftos platformų poveikio aplinkai vertinimu;
19. mano, kad turėtų būti papildyti Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) įgaliojimai: jie turėtų aprėpti ne tik laivų, bet ir atviroje jūroje veikiančių naftos įrenginių veiklą; ragina užtikrinti, kad EMSA patikėjus bet kurią iš šių naujų užduočių atitinkamai būtų pakoreguotas šios agentūros biudžetas ir darbuotojų skaičius;
20. ragina Komisiją kasmet skelbti metinę ataskaitą, kuri būtų rengiama bendradarbiaujant su valstybių narių institucijomis ir nepriklausomais ekspertais ir kurioje būtų vertinama įrenginių ir ES atviruose jūriniuose bei pakrančių vandenyse veikiančių naftos platformų techninė sauga ir patikimumas;
21. yra įsitikinęs, jog itin svarbu, kad Komisija įvertintų visus su naftos telkinių atviroje jūroje paieška ES susijusius finansinius ir atsakomybės klausimus ir, jei būtina, nustatytų privalomą ES masto draudimą ar atitinkamas kitas priemones, pvz., galėtų būti įsteigtas specialus Europos fondas, kuris būtų remiamas privalomais atviroje jūroje veikiančių įrenginių operatorių įnašais; mano, kad taikant bet kurią iš šių priemonių turi būti visapusiškai atsižvelgta į šių operatorių atsakomybę, užtikrinta, kad operatoriai būtų pakankamai apsidraudę ar šioje srityje taikytų kitokias finansines garantijas, būtinas aplinkai padarytai žalai atitaisyti ir atlyginti, o jeigu operatorių finansinės garantijos nepakanka, kad būtų numatytos papildomos finansinės garantijos, pvz., lėšos žalai atitaisyti ir atlyginti;
22. ypač ragina Komisiją svarstyti privalomas draudimo programas, kurios būtų taikomos visoje ES ir pagal kurias išsiliejimo atveju būtų kompensuojama nukentėjusių veiklos sričių atstovams padaryta žala;
23. ragina Komisiją įvertinti galimybę sustabdyti esamos gręžimo infrastruktūros veiklą, atsižvelgiant į galiojančius šios srities tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus, ir, jei būtina, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis išaiškinti operatorių atsakomybę, kad būtų užtikrintas saugus bet kokios žalos, padarytos aplinkai stabdant minėtąją infrastruktūrą, taip pat žalos, padarytos aplinkai po to, kai buvo sustabdyti atviroje jūroje veikiantys įrenginiai arba uždarytos gręžimo platformos, padarinių pašalinimas ir atsakomybė už ją;
24. ragina Komisiją parengti griežtą privalomą sistemą, pagal kurią būtų atskleidžiama įmonių informacija, susijusi su aplinkos apsaugos, socialine ir valdymo praktika, ir apsvarstyti priemones, pagal kurias būtų siekiama sustiprinti įstaigų investuotojų bendradarbiavimą su įmonėmis ir išaiškinti joms investicijų riziką, susijusią su prasta aplinkos apsaugos praktika;
25. atkreipia dėmesį į JK Sveikatos ir saugos tarnybos paskelbtą darbo sąlygų Šiaurės jūroje ataskaitą, kurioje teigiama, kad pastaraisiais metais dvigubai išaugo rimtų sužeidimų ir mirties atvejų skaičius; ragina Komisiją išnagrinėti šiuos teiginius ir imtis veiksmų, siekiant užtikrinti atviroje jūroje veikiančių gręžinių platformose dirbančių asmenų aukštą sveikatos ir darbo saugos lygį;
26. ragina Komisiją aktyviai veikti, užtikrinant, kad trečiųjų šalių atliekama veikla ir naftos gavybos projektai kaip galima labiau atitiktų griežtus aplinkosaugos standartus ir parūpinti specialias priemones, kurios kompensuotų bet kokią žalą, kurią sukėlė atviroje jūroje , besiribojančioje su ES krantais, trečiųjų šalių vykdyti veiksmai;
27. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/105/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (OL L 345, 2003 12 31, p. 97).
2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, 2004 4 30, p. 56).
2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).