Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnį ir 106 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties Protokolą Nr. 29 dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)(1),

–  atsižvelgdamas į savo 1996 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl viešosios televizijos vaidmens daugialypės terpės visuomenėje(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo Europos Sąjungoje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeniniame pasaulyje(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeninio transliavimo paslaugoms(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos personalo darbo dokumentą dėl žiniasklaidos pliuralizmo Europos Sąjungos valstybėse narėse (SEC(2007)0032),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų komiteto 1996 m. rugsėjo 11 d. rekomendaciją Nr. R (96)10 valstybėms narėms dėl visuomeninio transliavimo paslaugų nepriklausomumo užtikrinimo,

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir 1999 m. sausio 25 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl visuomeninio transliavimo paslaugų(6),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 31 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją Nr. CM/Rec(2007)2 valstybėms narėms dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos turinio įvairovės,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų komiteto 2007 m. sausio 31 d. rekomendaciją Nr. CM/Rec(2007)3 valstybėms narėms dėl visuomeninės žiniasklaidos vaidmens informacinėje visuomenėje,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2009 m. birželio 25 d. rekomendaciją Nr. 1878 (2009) dėl visuomeninio transliavimo paslaugų finansavimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006 m. rugsėjo 27 d. deklaraciją dėl visuomeninio transliavimo paslaugų nepriklausomumo užtikrinimo valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A7–0286/2010),

A.  kadangi Europos demokratinė visuomenė, piliečių dalyvavimas viešosiose diskusijose ir galimybė gauti informaciją skaitmeninėje erdvėje priklauso nuo gyvybingo ir konkurencingo audiovizualinės žiniasklaidos ir spaudos sektoriaus,

B.  kadangi transliuojamoji žiniasklaida yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių, prieinamų ES piliečiams valstybėse narėse, todėl ji yra svarbus žmonių vertybių ir nuomonių formavimo veiksnys,

C.  kadangi tiek visuomeninio, tiek privataus transliavimo paslaugos yra itin svarbios Europos audiovizualinių kūrinių gamybos, kultūros įvairovės ir kultūrinio tapatumo, informacijos pliuralizmo, socialinės sanglaudos, pagrindinių laisvių sklaidos ir demokratijos veikimo požiūriu,

D.  kadangi visuomeniniai transliuotojai vaidina pradininkų vaidmenį skatindami ir naudodami technologines naujoves, kad jų turinį būtų galima pateikti visuomenei per naujoviškas žiniasklaidos ir platinimo technologijas,

E.  kadangi ES audiovizualinė aplinka išskirtinė, jai būdinga vadinamoji dvejopa sistema, pagrįsta tikra visuomeninių ir komercinių transliuotojų pusiausvyra,

F.  kadangi veiksminga dvejopa sistema, pagrįsta tikra visuomeninių ir privačių transliuotojų pusiausvyra, yra naudinga visiems,

G.  kadangi toks visuomeninių ir komercinių transliuotojų sambūvis užtikrina laisvai prieinamą programų įvairovę, kuri naudinga visiems ES piliečiams ir skatina žiniasklaidos pliuralizmą, kultūrų ir kalbų įvairovę, redakcijų konkurenciją (turinio kokybės ir įvairovės atžvilgiu) ir žodžio laisvę,

H.  kadangi ES skiria ypatingą dėmesį dvejopos sistemos reikšmei gaminant ir platinant ES turinio produkciją,

I.  kadangi pastarųjų metų audiovizualinės aplinkos pokyčiai, kai vystėsi skaitmeninės technologijos, mokamos nuosavos platformos ir atsiradę nauji interneto žiniasklaidos subjektai, padarė poveikį tradicinei dvejopai transliavimo sistemai ir redakcijų konkurencijai (kokybės ir įvairovės atžvilgiu), todėl visuomeniniams ir privatiems transliuotojus tapo būtina įvairinti savo veiklą ir apsvarstyti naujus platinimo būdus,

J.  kadangi naujų technologijų sklaida pakeitė Europos piliečių prieigos prie žiniasklaidos ir informacijos būdus,

K.  kadangi interneto aplinkoje neįmanoma išlaikyti tradicinės žiniasklaidos sektoriaus ribų, nes tradicinė žiniasklaida negali išlikti nesiplėsdama į naujas platformas (SMS paslaugas, interneto tinklalapius, išmaniųjų telefonų programas ir t. t.), atsižvelgiant į Europos Sąjungos skaitmeninės darbotvarkės tikslus,

L.  kadangi laikraščiai ir žurnalai yra ir toliau turėtų būti pagrindinės pliuralistinės ir įvairios Europos žiniasklaidos erdvės sudedamosios dalys,

M.  kadangi dabartinės žiniasklaidos aplinkoje vis svarbesnis vaidmuo tenka telekomunikacijų ir interneto paslaugų teikėjams bei paieškos sistemoms,

N.  kadangi skaitmeninėje eroje, kuriai būdingos didesnės pasirinkimo galimybės vartotojams, bet taip pat ir pavojus, kad auditorija taps nevientisa, didėjanti žiniasklaidos priemonių koncentracija bei augantis vertikaliai integruotų žiniasklaidos įmonių skaičius ir perėjimas prie mokamų paslaugų ir kodavimo, visuomeninio transliavimo paslaugos padeda ir turėtų padėti išsaugoti viešąją sritį, nes jos teikia aukštos kokybės ir socialinę vertę turinčias programas bei nešališką informaciją,

O.  kadangi tam tikrose valstybėse narėse visuomeniniai transliuotojai vis dar nėra pakankamai socialiai įsišakniję ir negauna tinkamo finansavimo,

P.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse viešieji transliuotojai susiduria su esminėmis problemomis, dėl kurių kyla pavojus jų politiniam nepriklausomumui, gyvybingumui ir netgi finansiniam pagrindui, o tai kelia tiesioginę grėsmę pačiam dvejopos sistemos gyvavimui,

Q.  kadangi komercinės televizijos neseniai patyrė ekonominių sunkumų dėl reklamos sumažėjimo,

R.  kadangi išskirtinei valstybių narių kompetencijai priklauso apibrėžti viešųjų paslaugų uždavinius ir skirti finansavimą savo visuomeniniams transliuotojams, remiantis Amsterdamo protokolo principais,

S.  kadangi visuomeninei žiniasklaidai reikia tinkamo valstybės finansavimo, naujų technologijų, dalyvavimo svarbiose platformose ir stabilios bei prognozuojamos reguliavimo sistemos, kad ji galėtų vykdyti savo uždavinius ir siūlyti aukštos kokybės kultūros ir naujienų turinį, taigi aiškiai gerinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą visuomenės naudai,

T.  kadangi visuomeninių transliuotojų paslaugas galima patobulinti valstybėms narėms keičiantis patirtimi ir gerosiomis praktikomis,

U.  kadangi Europos standartų, susijusių su žodžio laisve, žiniasklaidos pliuralizmu ir nepriklausomumu bei visuomeninės žiniasklaidos uždaviniais ir finansavimu, laikymasis turėtų būti visų valstybių narių prioritetas,

V.  kadangi šiuo metu ES neturi tinkamų priemonių, skirtų visuomeninei žiniasklaidai ir dvejopai sistemai kylantiems pavojams valstybėse narėse ar konkrečiuose ES regionuose stebėti ir į juos reaguoti,

1.  patvirtina savo paramą dvejopai transliavimo sistemai, pagal kurią privati ir visuomeninė žiniasklaida, nepriklausomai nuo politinio ir ekonominio spaudimo, turi savo atitinkamus vaidmenis, ir ragina užtikrinti galimybę naudotis aukščiausio lygio televizijos ir radijo transliacijos paslaugomis, nepriklausomai nuo vartotojo ir naudotojo mokumo;

2.  ypač pabrėžia esminį tikrai subalansuotos Europos dvejopos sistemos vaidmenį skatinant demokratiją, socialinę sanglaudą ir integraciją bei žodžio laisvę, ypač atsižvelgiant į žiniasklaidos pliuralizmo, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, kultūrų ir kalbų įvairovės saugojimą bei skatinimą ir su spaudos laisve susijusių Europos standartų laikymąsi;

3.  pažymi, kad visuomeninės ir privačios žiniasklaidos sambūvis labai prisidėjo prie turinio pasiūlos naujovių ir diversifikacijos bei turėjo teigiamą poveikį kokybei;

4.  dar kartą patvirtina, kad būtina išlaikyti nepriklausomas, stiprias ir gyvybingas visuomeninio transliavimo paslaugas, pritaikant jas prie skaitmeninės eros reikalavimų, ir pabrėžia, kad reikia imtis konkrečių priemonių šiam tikslui įgyvendinti;

5.  šiomis aplinkybėmis pabrėžia. kad skaitmeninėje eroje visuomeninio transliavimo paslaugos turi ypatingą paskirtį – puoselėti viešąją sritį užtikrinant, kad aukštos kokybės visuotinės svarbos žiniasklaidos turinys būtų visiems prieinamas visose atitinkamose platformose;

6.  ragina valstybes nares suteikti pakankamai išteklių, kad visuomeniniai transliuotojai galėtų naudotis naujomis skaitmeninėmis technologijomis ir taip užtikrintų, kad plačioji visuomenė galėtų naudotis modernių garso ir vaizdo paslaugų teikiamais privalumais;

7.  atsižvelgdamas į tai, ragina visuomeninius transliuotojus sukurti struktūrinius mechanizmus siekiant pasiūlyti patrauklų turinį ir kokybę internete, kad pasiektų jaunimą, kuris naudojasi beveik vien tik internete teikiamomis žiniasklaidos paslaugomis;

8.  ragina valstybes nares kovoti su skaitmenine atskirtimi, pvz., tarp miesto ir kaimo vietovių, ir užtikrinti, kad visų asmenų visuose regionuose prieiga prie visuomeninio transliavimo paslaugų būtų vienoda;

9.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę palengvinti vartotojų perėjimą nuo analoginės televizijos sistemos prie skaitmeninės;

10.  ragina valstybes nares apibrėžti savo visuomeninių transliuotojų uždavinius taip, kad jie galėtų išsaugoti savo išskirtinumą įsipareigodami kurti originalius audiovizualinius kūrinius ir kokybiškas programas bei žurnalistiką nepaisydami komercinių sumetimų ar politinės įtakos, nes būtent tuo jie ir išsiskiria iš kitų; pažymi, kad šie uždaviniai turėtų būti apibrėžti kaip galima tiksliau, bet deramai atsižvelgiant į transliuotojų programų rengimo autonomiją;

11.  primena, kad pagal technologinio neutralumo principą visuomeniniai transliuotojai, vykdydami jiems priskirtus uždavinius, privalo turėti galimybę pasiūlyti savo paslaugas, įskaitant naujas paslaugas, visomis platformomis;

12.  pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių nėra teisinių nuostatų dėl visuomeninių transliuotojų veiklos internete ir kad tai gali turėti įtakos šio sektoriaus galimybėms plėstis į naujas platformas;

13.  primena, kad antžeminio transliavimo platformos, besiremiančios atvirais standartais ir užtikrinančios sistemų sąveiką, vadina pagrindinį vaidmenį dvejopoje transliavimo sistemoje ir yra ideali priemonė siekiant suteikti vartotojams laisvas bei lengvai prieinamas garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugas, kurios yra geriau pritaikytos prie vietos rinkų nevientisumo, todėl gali geriau atitikti vietos kultūrinius ir socialinius lūkesčius;

14.  atkreipia dėmesį į 2009 m. liepos mėn. Komisijos komunikatą dėl transliavimo, kuriame pripažįstama visuomeninių transliuotojų teisė būti visose atitinkamose transliavimo platformose ir kuriame dar kartą patvirtinama valstybių narių atsakomybė nustatyti visuomeninio transliuotojo uždavinius, finansavimą ir organizacinę struktūrą, pripažįstant Komisijos atsakomybę dėl akivaizdžių klaidų kontrolės, ir ragina valstybes nares išsaugoti siūlomų skaitmeninės žiniasklaidos paslaugų pusiausvyrą, užtikrinti visuomeninio transliuotojo ir privačios žiniasklaidos konkurenciją ir taip išsaugoti gyvybingą žiniasklaidą internetinėje aplinkoje;

15.  džiaugiasi dėl technologinio neutralumo principo pripažinimo ir poreikio išlaikyti visuomeninių transliuotojų redakcinę nepriklausomybę, tinkamai atsižvelgiant į jų poreikį gauti stabilų ir patikimą finansavimą;

16.  vis dėlto pažymi, kad prevencinių (vykdomų) tyrimų išlaidos yra didelės, ir pabrėžia, kad palankiai vertina proporcingus vertinimus;

17.  primena Europos Tarybos rekomendacijas ir deklaracijas, kurioms pritarė visos ES valstybės narės ir kuriose nustatyti Europos standartai, susiję su žodžio bei spaudos laisve, žiniasklaidos pliuralizmu ir nepriklausomumu, organizacine struktūra, uždaviniais ir finansavimu, ypač informacinėje visuomenėje, taip užtikrinant visuomeninio transliavimo paslaugų patikimumą;

18.  primena valstybėms narėms, kad jos įsipareigojo laikytis šių Europos standartų, ir ragina jas tinkamai, proporcingai ir stabiliai finansuoti visuomeninės žiniasklaidos priemones, kad jos galėtų atlikti savo uždavinius ir kad būtų galima užtikrinti jų politinį ir ekonominį nepriklausomumą bei prisidėti prie įtraukios informacijos ir žinių visuomenės, kurioje visi turėtų prieigą prie atstovaujamosios aukštos kokybės žiniasklaidos;

19.  ragina Komisiją skatinti valstybių narių keitimąsi gerąja patirtimi įvairiais lygmenimis (nacionalinių žiniasklaidos institucijų, suinteresuotųjų subjektų, visuomeninių transliuotojų vadovų, nepriklausomų reguliuotojų bei žiūrovų ir piliečių atstovų);

20.  ragina valstybes nares sustiprinti nacionalinių žiniasklaidos reguliuotojų bendradarbiavimą Europos reguliavimo institucijų platformoje (angl. EPRA) ir skatinti keitimąsi patirtimi ir gerąja praktika, susijusia su atitinkamomis nacionalinėmis transliavimo sistemomis;

21.  primena valstybėms narėms, kad visuomeninių transliuotojų tarybų nariai turėtų būti skiriami remiantis jų kompetencija ir žiniasklaidos sektoriaus išmanymu;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgalioti Europos audiovizualinę observatoriją, suteikiant jai reikiamus išteklius, rinkti duomenis ir vykdyti tyrimus, kaip valstybės narės laikėsi šių standartų, kad būtų galima išsiaiškinti, ar šie standartai davė norimą poveikį, ir reikalauja, kad šiuos reikalavimus pažeidusios valstybės narės būtų patrauktos atsakomybėn;

23.  ragina Komisiją stojimo derybose daugiau dėmesio skirti dvejopai sistemai, kuri yra ES acquis dalis, ir primygtinai prašo stebėti šalių kandidačių šiuo aspektu padarytą pažangą;

24.  dar kartą ragina valstybes nares tinkamai spręsti nepakankamo visuomeninių transliuotojų finansavimo klausimą, ypač atsižvelgiant į specialius visuomeninės žiniasklaidos, kuri turi būti prieinama kuo didesniam žiūrovų ir klausytojų skaičiui visomis naujomis žiniasklaidos platformomis, uždavinius;

25.  pažymi, kad visose valstybėse narėse turi būti užtikrintas privačių transliuotojų nuosavybės skaidrumas, ir ragina Komisiją stebėti ir remti pažangą šioje srityje;

26.  ragina valstybes nares baigti politinį kišimąsi į visuomeninių transliuotojų turinį;

27.  džiaugiasi Komisijos prašymu atlikto nepriklausomo tyrimo išvadomis dėl ES žiniasklaidos pliuralizmo vertinimo rodiklių apibrėžimo;

28.  rekomenduoja sukurti žiniasklaidos pliuralizmo observatoriją, kuri būtų efektyvi priemonė nustatyti žiniasklaidos pliuralizmui kylančias grėsmes;

29.  primena EIB teikiamas finansines priemones ir ragina finansinių sunkumų turinčius visuomeninius transliuotojus kreiptis į EIB dėl lengvatinės paskolos infrastruktūrai atnaujinti, ypač jai skaitmeninti ir inovacijoms plėtoti;

30.  ragina įvairius suinteresuotuosius subjektus aktyviau bendradarbiauti, siekiant išsaugoti dvejopą sistemą, ypač ragina visuomeninius ir privačius transliuotojus bendradarbiauti vieniems su kitais ir su leidėjais dalijimosi turiniu bei inovacijų projektų srityje ir rasti būdų dirbti kartu;

31.  ragina Komisiją pradėti iniciatyvą, skirtą suburti įvairius žiniasklaidos atstovus, siekiant padėti nustatyti galimas bendradarbiavimo sritis, palengvinti keitimąsi gerąja patirtimi ir svarbių klausimų sprendimą;

32.  atsižvelgdamas į tai, primena, kad bendruomeniniai transliuotojai, ypač mažose bendruomenėse, susiduria su ilgalaikio finansavimo (pvz., iš reklamos) sunkumais, ir kad šioje srityje, norint užtikrinti regioninio masto bendruomenines transliacijas, kurios apimtų plačią teritoriją, galima pasinaudoti naujomis skaitmeninimo atvertomis galimybėmis;

33.  ragina Komisiją pritaikyti autorių teises prie naujos skaitmeninės eros, suteikiant transliuotojams galimybę toliau teikti įvairų kokybišką europinį turinį, ir apsvarstyti konkrečius būdus, kaip palengvinti pakartotinį archyvų turinio panaudojimą bei sukurti plačias kolektyvines licencijų išdavimo sistemas ir paprastą vieno langelio principu grindžiamą teisių išaiškinimo sistemą;

34.  laukia, kada bus parengta Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų (GVŽP) direktyvos nuostatų, susijusių su transliavimo laiku, skiriamu Europos kūriniams, įgyvendinimo ataskaita, atsižvelgiant į tai, kad tam tikros valstybės narės šiuo atžvilgiu nesiėmė veiksmų;

35.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad turinio kaupėjai laikytųsi galiojančio teisinio pagrindo, ir ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip paieškos sistemos ir internetinių paslaugų teikėjai galėtų prisidėti turinio kūrimo finansavimo;

36.  pabrėžia, kaip svarbu mokyti naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kad būtų galima atsakingai naudotis turinio kaupėjų teikiamomis paslaugomis;

37.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 95, 2010 4 15, p. 1. (2) OL C 320, 1996 10 28, p. 180. (3) OL C 8 E, 2010 1 14, p. 85. (4) OL C 45 E, 2010 2 23, p. 9. (5) OL C 257, 2009 10 27, p. 1. (6) OL C 30, 1999 2 5, p. 1.