Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2965(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0637/2010

Debatai :

PV 25/11/2010 - 12.2
CRE 25/11/2010 - 12.2

Balsavimas :

PV 25/11/2010 - 13.2

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0449

Priimti tekstai
PDF 77kWORD 44k
Ketvirtadienis, 2010 m. lapkričio 25 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Tibetas: planai kinų kalbą paversti pagrindine mokymo kalba
P7_TA(2010)0449B7-0637, 0638, 0640, 0642, 0643 ir 0644/2010

2010 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tibeto. Planai, kad kinų kalba būtų pagrindinė švietimo kalba

Europos Parlamentas ,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kinijos ir Tibeto, ypač į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Tibeto(1) ,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi pagarba žmogaus teisėms, tapatybės laisvei, kultūrai ir religijai yra vienas iš pamatinių Europos Sąjungos principų ir jos užsienio politikos prioritetų,

B.  kadangi Kinijos Liaudies Respublika pareiškė norinti užtikrinti darnius etninius 56 tautinių mažumų santykius,

C.  kadangi 2010 m. spalio 19 d. apie 1.000 etninių tibetiečių studentų žygiavo į Tongreną, taip pat žinomą kaip Rebkongą, taikiai protestuodami prieš planą įtvirtinti kinų mandarinų kalbą kaip pagrindinę dėstymo kalbą regiono mokyklose; kadangi 2010 m. spalio 23 d. protestas išplito į Činghai provinciją ir Pekiną, kur 400 Minsu universitete studijuojančių Tibeto studentų surengė demonstraciją,

D.  kadangi Tibeto kalba, kaip viena iš keturių seniausių ir originaliausių Azijos kalbų, yra viena svarbiausių Tibeto identiteto, kultūros ir religijos sudedamųjų dalių, ir taip pat kartu su visa Tibeto kultūra yra nepakeičiama pasaulio paveldo dalis, kadangi tibetiečių kalba, liudijanti apie istoriškai turtingą civilizaciją, yra pagrindinis ir nepakeičiamas Tibeto tapatybės, kultūros ir religijos elementas,

E.  kadangi kalbos išreiškia socialinius ir kultūrinius bendruomenės požiūrius, kadangi bendruomenei bendra kalba yra lemiamas, kultūrą sąlygojantis veiksnys, ir kadangi kalbos perteikia labai specifines ir kultūrines elgesio bei mąstymo formas,

F.  kadangi buvo nustatyta, kad lavinimas dviem gimtosiomis kalbomis yra veiksmingiausias kelias į sėkmingą dvikalbystę Tibete, ir kad „I modelio dvikalbio švietimo politika“ padėjo nuosekliai pasiekti didžiausių moksleivių skaičių, besimokančių Tibeto vidurinėse mokyklose visame Tibeto regione,

G.  kadangi pradinėse, vidurinėse ir aukštosiose mokyklose visose srityse, priklausančiose nuo Tibeto autonominio regiono vyriausybės, tibetiečių kalba palaipsniui keičiama kinų kalba ir oficialūs dokumentai tibetiečių kalba paprastai yra neprieinami,

H.  kadangi pasikeitus švietimo politikai būtų apribotas tibetiečių kalbos vartojimas mokyklose, nes visi vadovėliai būtų parašyti ir visos disciplinos, išskyrus tibetiečių ir anglų kalbos pamokas, būtų dėstomos kinų mandarinų kalba,

I.  kadangi Kinijos Liaudies Respublika (KLR), kartu su 142 kitomis valstybėmis, 2007 m. rugsėjo 13 d. balsavo už Jungtinių Tautų deklaraciją dėl vietinių tautų teisių, kurioje, ypač jos 14 straipsnyje, teigiama, kad: „vietinės tautos turi teisę įsteigti ir kontroliuoti savo švietimo sistemas bei institucijas, teikiančias švietimo paslaugas gimtąja kalba, tokiu būdu, kuris atitinka jų kultūros mokymo ir mokymosi metodus“,

J.  kadangi dėl kinų kalbos dominavimo, vis labiau auga nerimas dėl darbo perspektyvų tarp studijas baigusių jaunuolių Tibeto regionuose, nes, anot peticijos, kurią pasirašė dėstytojai ir studentai, dauguma Tibeto studentų niekada nebuvo kinų kalbos aplinkoje ir todėl negali bendrauti kinų kalba,

1.  smerkia priemonių, nukreiptų prieš tibetiečių kultūrinių, kalbinių, religinių ir kitų pagrindinių laisvių raišką, sugriežtinimą, pabrėžia būtinybę išsaugoti ir ginti išskirtinę kultūrinę, religinę ir tautinę šešių milijonų tibetiečių tapatybę ir išsklaidyti nuogąstavimus dėl represijų prieš tibetiečių kalbą kaip tibetiečių tapatybės pagrindą ir dėl šios kalbos marginalizavimo;

2.  reiškia susirūpinimą dėl bandymų menkinti tibetiečių kalbą ir pabrėžia, kad siekiant sėkmingo dvikalbio švietimo, tibetiečių kalba turi būti vidaus kalba;

3.  ragina Kinijos valdžios institucijas vykdyti Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijos 4 straipsnį ir Regioninės nacionalinės autonomijos įstatymą, kuris užtikrina „visų tautybių laisvę vartoti ir plėtoti savo sakytinę ir rašytinę kalbą“;

4.  primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas remti tikrą dvikalbystės politiką, remiantis kuria visi dalykai, įskaitant matematiką ir kitus tiksliuosius mokslus, galėtų būti dėstomi tibetiečių kalba, kinų kalbos mokymas būtų sustiprintas, o vietos valdžios institucijos ir bendruomenės būtų įgaliotos spręsti dėl dėstymo kalbos;

5.  mano, kad kiekviena tautinė mažuma turi teisę išsaugoti savo gimtąją kalbą ir rašytinį palikimą; laikosi nuomonės, kad sąžininga dvikalbio švietimo sistema prisidės prie geresnio bendradarbiavimo ir supratimo, tibetiečiai mokysis kinų kalbos, o Tibeto teritorijoje gyvenanti Han tautelė bus skatinama mokytis tibetiečių kalbos;

6.  pabrėžia, kad įvedus kinų kalbą kaip pagrindinę dėstymo kalbą moksleivių ugdymo kokybė didžiojoje daugumoje Tibeto vidurinių mokyklų labai nukentėtų, ir kad todėl mokyklinės disciplinos, atsižvelgiant į aplinkybes, turėtų būti dėstomos tik gimtąja tibetiečių kalba;

7.  ragina Kinijos valdžios institucijas dėti visas pastangas, siekiant sumažinti kalbines ir kultūrines kliūtis, su kuriomis susiduria tibetiečiai dirbdami miesto darbus, tačiau taip, kad tai nepakenktų tibetiečių kalbai ir kultūrai;

8.  ragina Europos Komisiją, Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares primygtinai reikalauti, kad Kinijos vyriausybė, pirma, užtikrintų pagarbą studentų teisei į taikią saviraišką bei kad atitinkamos institucijos iš esmės ir tinkamai išnagrinėtų jų nusiskundimus ir, antra, kad 2002 m. „Nuostatai dėl tibetiečių kalbos studijų, naudojimo ir vystymo“ būtų tinkamai vykdomi, atsižvelgiant į Regioninės tautinės autonomijos įstatymą;

9.  prašo Europos Komisiją pateikti ataskaitą apie lėšų, skirtų iš 2009 m. biudžeto (1 mln. eurų) Tibeto pilietinės visuomenės paramai Kinijoje ir tremtyje, panaudojimą ir prabrėžia būtinybę išsaugoti Tibeto kultūrą, visų pirma tremtyje;

10.  dar kartą ragina Kiniją ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir apgailestauja dėl dažnai diskriminuojamo pobūdžio elgesio su tautinėmis ir religinėmis mažumomis Kinijoje;

11.  prašo Kinijos valdžios institucijų užsienio žiniasklaidai suteikti galimybę patekti į Tibetą, įskaitant Tibeto teritorijas, esančias už Tibeto autonominio regiono ribų, ir panaikinti specialių leidimų sistemą;

12.  ragina ES diplomatinius atstovus Pekine apsilankyti šiame regione ir pateikti ataskaitą Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai-vyriausiajai įgaliotinei apie dabartinę padėtį, susijusią su švietimo ir kalbos klausimais;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui ir Jo Šventenybei Dalai Lamai.

(1) OL C 247 E, 2009 10 15, p. 5.

Atnaujinta: 2012 m. kovo 2 d.Teisinis pranešimas