Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties Tunise ir ypač į rezoliucijas, priimtas 2005 m. rugsėjo 29 d.(1), 2005 m. gruodžio 15 d.(2) ir 2006 m. birželio 15 d.(3),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros šalių asociacijos susitarimą, kurį ES ir Tunisas pasirašė 1998 m. kovo mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio mėn. Tarybos patvirtintą Sąjungos politiką žmogaus teisių ir demokratizacijos trečiosiose šalyse srityje,

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d.(4) priimtą rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (COM(2006)0726),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos kaimynystės politikos įgyvendinimas 2009 m., Tuniso pažangos ataskaita“ (COM(2010)0207–SEC(2010)0513),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Tuniso veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. priimtą rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjams palankių ES politikos priemonių(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareiškimą po 2010 m. gegužės 11 d. vykusio aštuntojo ES ir Tuniso asociacijos tarybos susitikimo,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton ir Europos Komisijos nario Štefano Fiūlės 2011 m. sausio 13 d. ir 2011 m. sausio 17 d. pareiškimus dėl padėties Tunise,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 17 d. Europos Parlamento pirmininko J. Buzeko pareiškimą dėl padėties Tunise,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi dėl visoje šalyje vykusių masinių gyventojų demonstracijų, kurios prasidėjo po Mohammedo Bouazizio susideginimo 2010 m. gruodžio 17 d., prezidentas Ben Ali išvyko iš šalies 2011 m. sausio 14 d. ir taip buvo sudarytos sąlygos Tuniso tautai atgauti laisvę ir nutraukti šiuo metu nušalinto prezidento Ben Ali 1987 m. įvestą režimą,

B.  kadangi taikius protestus žiauriai numalšino teisėsaugos pajėgos bei dėl to žuvo daugiau kaip šimtas žmonių,

C.  kadangi Europos Sąjunga nesugeba plėtoti tikros ir nuoseklios užsienio politikos savo partnerių atžvilgiu; ypač atsižvelgdamas į ES ir Tuniso bendradarbiavimo priemonių silpnumą ir dar kartą pabrėždamas Europos Parlamento prašymą sistemingai kartu su asociacijos susitarimų vadinamąja žmogaus teisių išlyga nustatyti šios išlygos veiksmingo įgyvendinimo sistemą; kadangi dėl to būtina persvarstyti šiuo metu įgyvendinamą kaimynystės politiką,

D.  kadangi 2010 m. gegužės 11 d. Asociacijos tarybos išvadose primenama Tunisui, kad teismų sistemos reforma, pliuralizmas ir demokratinis dalyvavimas, saviraiškos ir asociacijų laisvė ir žmogaus teisių gynėjų apsauga yra svarbiausi aspektai siekiant tikro suartėjimo su Europos Sąjunga, kadangi Tuniso valdžios institucijos nesilaikė nė vieno iš šių įsipareigojimų,

E.  kadangi Tunisas ir ES rengė 2011–2016 m. veiksmų planą; kadangi norint vykdyti šį procesą abu partneriai turės prisiimti daugiau įsipareigojimų visais klausimais, ypač žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje,

F.  kadangi stabilios demokratijos viltis, atsiradusi žlugus Tuniso autoritariniam režimui, gali padėti kitoms tautoms siekti tų pačių tikslų,

1.  išreiškia savo solidarumą su Tuniso tauta, kuri, siekdama teisėtų demokratinių tikslų ir skatinama troškimo pagerinti socialines sąlygas bei įsidarbinimo galimybes, paskatino istorinį savo šalies politikos pasikeitimą; taigi džiaugiasi tautos drąsa ir ryžtu, kuriuos ji parodė per demonstracijas, ir reiškia užuojautą aukų artimiesiems bei savo solidarumą su sužeistaisiais;

2.  smerkia tai, kad saugumo pajėgos vykdė represijas ir neproporcingai naudojo jėgą; tačiau džiaugiasi išmintingu ginkluotųjų pajėgų, kurios atsisakė šaudyti į demonstracijų dalyvius, elgesiu; ragina atlikti mirties atvejų ir besaikio smurto per praėjusias savaites bei korupcijos nepriklausomą tyrimą ir į teismą paduoti už tai atsakingus asmenis;

3.  pabrėžia, kad svarbu, jog būtų atstovaujama visoms Tuniso politinėms, socialinėms, pilietinėms ir demokratinėms jėgoms, nes tik tai gali užtikrinti gyventojų pasitikėjimą pereinamojo laikotarpio vyriausybe ir jos teisėtumą, kuris būtinas norint pasirengti rinkimams ir demokratinio perėjimo procesui;

4.  tvirtai remia demokratinį procesą; pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas, reikalingas Parlamentinės asamblėjos, kuri bus įgaliota parengti demokratinę Konstituciją, kurioje būtų užtikrinta vykdomosios ir teisėkūros galias turinčios valdžios pusiausvyros ir teismų nepriklausomumo principai, rinkimams surengti suteikiant pakankamai laiko visoms opozicijos jėgoms ir nepriklausomai žiniasklaidai atlikti organizuojamąjį darbą nacionaliniu mastu; tikisi, kad šiuose rinkimuose galės dalyvauti visos demokratinės jėgos, kurios įsipareigos gerbti pliuralizmą, sąžinės laisvę ir demokratinę kaitą; taigi džiaugiasi, kad panaikinta informacijos ministerija ir kad užtikrinama saviraiškos laisvė;

5.  džiaugiasi įstatymo dėl visuotinės amnestijos, kuris suteiks galimybę išlaisvinti politinius kalinius, sugrąžinti režimo opoziciją, pripažinti visas opozicines partijas, ir sudarys galimybę nevyriausybinėms organizacijoms įsiregistruoti, projektu;

6.  reikalauja, kad ES nedelsdama taikytų sprendimus dėl Ben Ali šeimos ir artimųjų neteisėtai įsigyto turto įšaldymo; džiaugiasi valdžios institucijų pranešimu dėl Konstitucinio demokratinio sambūrio (RCD) partijos ir Ben Ali šeimos kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valstybinio nusavinimo;

7.  remia siekimą įsteigti tris komisijas: institucijų ir institucinių įstatymų reformos, kovos su korupcija ir įvykių po 2010 m. gruodžio 17 d. tyrimo, kurioms vadovaus nepriklausomi ir žinomi asmenys; pabrėžia, jog turi būti užtikrintos sąlygos, kad šios komisijos galėtų visiškai nepriklausomai veikti ir ikrai turėtų galią vykdyti tyrimus; mano, jog būtina, kad šios komisijos, jei to nori, galėtų gauti Jungtinių Tautų Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės paramą ir naudotis jos patirtimi bei atitinkamomis Jungtinių Tautų priemonėmis;

8.  ragina Vyriausiąją įgaliotinę skatinti sudaryti darbo grupę, kurioje dalyvautų ir Europos Parlamentas ir kuri galėtų patenkinti pagalbos siekiant paremti demokratinių pokyčių procesą poreikius, kuriuos išreiškė demokratinių pokyčių proceso dalyviai, ypač susijusius su pasirengimu laisviems ir demokratiniams rinkimams, su parama besiformuojančioms politinėms partijoms ir nepriklausomai žiniasklaidai, taip pat su skaidrių valstybės institucijų, nepriklausomų nuo politinės valdžios, ir teisingų bei nepriklausomų teismų sistemos atkūrimu;

9.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę remti būsimą rinkimų procesą nusiunčiant rinkimų stebėjimo misiją;

10. taigi ragina Komisiją, Tarybą ir ES vyriausiąją įgaliotinę būti pasirengusias perskirstyti įvairių ES ir Tuniso finansinių bendradarbiavimo priemonių lėšas ir prireikus jas padidinti;

11.  ragina Komisiją ir EIB numatyti teikti Tunisui paramą paskolomis palankesnėmis palūkanų sąlygomis, kad Tuniso ekonomika galėtų diversifikuotis ir būtų sudarytos galimybės Tuniso jaunimui gauti kvalifikuotas darbo vietas, tokiu būdu įgyvendinant tikrą plėtros sutartį ir skatinant rentabilias vietos ir užsienio investicijas;

12.  ragina Komisiją sudaryti palankias, įskaitant finansines, sąlygas Europos pilietinei visuomenei padėti Tuniso pilietinei visuomenei, ypač jo žmogaus teisių gynimo asociacijoms ir socialiniams partneriams;

13.  primygtinai ragina Europos Sąjungą pasinaudoti Tuniso patirtimi ir persvarstyti savo paramos demokratijai ir žmogaus teisėms politiką visuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis numatant vadinamosios žmogaus teisių išlygos įgyvendinimo sistemą; primygtinai reikalauja, kad persvarstant kaimynystės politiką pirmenybė būtų skiriama teismų nepriklausomumo, pagarbos pagrindinėms teisėms, pliuralizmo ir spaudos laisvės bei kovos su korupcija kriterijams; ragina šią politiką geriau derinti su kitokių rūšių politika, kurią Sąjunga vykdo su šiomis šalimis;

14.  mano, kad kova su korupcija ir teisinės valstybės stiprinimas trečiosiose šalyse – tai pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama siekiant patenkinti tautų lūkesčius ir pritraukti užsienio investicijas;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Vyriausiajai įgaliotinei, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinei asamblėjai ir Tuniso pereinamojo laikotarpio vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 227 E, 2006 9 21, p. 618. (2) OL C 286 E, 2006 11 23, p. 495. (3) OL C 300 E, 2006 12 9, p. 480. (4) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 107. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0226.