2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2010 m. Kroatijos pažangos ataskaitos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimą pradėti derybas su Kroatija dėl narystės Europos Sąjungoje,
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl 2009 m. Kroatijos pažangos ataskaitos(1),
– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos paskelbtą 2010 m. Kroatijos pažangos ataskaitą (SEC(2010)1326),
– atsižvelgdamas į 11-ojo ES ir Kroatijos jungtinio parlamentinio komiteto rekomendacijas, priimtas 2010 m. kovo 29 d. Zagrebe, ir 12-ojo ES ir Kroatijos jungtinio parlamentinio komiteto rekomendacijas, priimtas 2010 m. lapkričio 30 d. Briuselyje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos Parlamentas ir toliau visapusiškai pasirengęs remti Kroatijos narystę Europos Sąjungoje, taip pat pasiryžęs padėti skubiai ir sėkmingai užbaigti Kroatijos stojimo į ES procesą,
B. kadangi stojimo derybose su Kroatija padaryta didelė pažanga ir pradėtas jų galutinis etapas; kadangi didelė bendrą pažanga, be kita ko, pastebėta siekiant patenkinti derybų skyriuose nustatytus kriterijus,
C. kadangi stojimo derybos su Kroatija gali būti baigtos 2011 m. pirmoje pusėje, jeigu bus ryžtingai tęsiamos būtinos reformos, ypač stiprinant viešąjį administravimą ir teismų sistemą, toliau kovojant su korupcija, užtikrinant ilgalaikį pabėgėlių sugrįžimą ir visapusiškai bendradarbiaujant su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ), taip pat tęsiant privatizacijos procesą ir priimant sudėtingoje padėtyje esančių laivų statyklų struktūrinio pertvarkymo planus,
D. kadangi tam, jog šalis ir jos piliečiai galėtų visapusiškai pasinaudoti narystės ES privalumais, reformų pastangos turi būti tęsiamos ir užbaigus derybas dėl narystės,
E. kadangi narystės ES perspektyva yra didelė paskata kitoms Vakarų Balkanų regiono šalims, siekiančioms integracijos į ES, vykdyti būtinas politines, ekonomines ir teisėkūros reformas bei stiprinti taiką, stabilumą ir gerais kaimyniniais santykiais pagrįstą sugyvenimą susitaikant regione; kadangi ES derėtų stiprinti šalių, kurios yra Kroatijos kaimynės ir dalyvauja Salonikų procese, europinę perspektyvą,
Bendrosios pastabos
1. giria Kroatiją už didelę pažangą, pasiektą patenkinant kriterijus, būtinus derybų dėl narystės užbaigimui; prašo Kroatijos ryžtingai tęsti būtinas reformas, kad ji galėtų patenkinti derybų skyrių uždarymo kriterijus ir užbaigti derybas; ragina Komisiją pasinaudoti visais savo pajėgumais remiant Kroatijos pastangas patenkinti atitinkamus kriterijus;
2. teigiamai vertina Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos ketinimą baigti derybas 2011 m. pirmoje pusėje, jei bus patenkinti visi kriterijai;
3. yra tvirtai įsitikinęs, kad greita Kroatijos narystė svarbi Europos bei regioniniu aspektu, be to, ji paskatintų likusias Vakarų Balkanų šalis ryžtingai pradėti ir įgyvendinti su naryste susijusias reformas;
4. tebėra susirūpinęs dėl to, kad, kaip matyti iš vėliausios „Eurobarometro“ apklausos duomenų, dauguma Kroatijos piliečių mano, kad Kroatijos narystė ES šaliai nebūtų naudinga; ragina Kroatijos valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę padedant Komisijai sutelkti savo pastangas siekiant, jog Kroatijos piliečiai pajaustų, kad Europos projektas yra ir jų projektas; ragina Kroatijos vyriausybę gerokai stipriau politiškai paremti pilietinės visuomenės organizacijas, siekiančias propaguoti šalies narystę ES, ir geriau įtraukti šiuos nevalstybinius subjektus į stojimo procesą; mano, kad itin svarbu piliečiams teikti aiškią ir faktais pagrįstą informaciją apie Kroatijos stojimo į ES pasekmes;
Politiniai kriterijai
5. teigiamai vertina tai, kad 2010 m. birželio mėnesį Kroatijos parlamentas didžiule balsų dauguma priėmė esminių Konstitucijos pakeitimų, būtinų narystei ES; mano, kad patvirtinti Konstitucijos pakeitimai atvers kelią likusių teisės aktų patvirtinimui; apgailestauja dėl to, kad Kroatijos parlamentas ir vyriausybė nepasinaudojo galimybe konstitucijoje įtvirtinti geresnę mažumų grupių, pvz., lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų (LGBT), apsaugą ir ekologinio tvarumo principą;
6. pabrėžia, kad, nors daugiau nuveikta stiprinant viešąjį administravimą, tebėra esminių administravimo procedūrų trūkumų, be to, vis dar nepakanka administravimo pajėgumų, ypač atsižvelgiant į viešojo administravimo reformos sudėtingumą; ragina Kroatijos vyriausybę spręsti decentralizacijos proceso geroko vėlavimo problemą, be kita ko, parengiant ir įgyvendinant decentralizavimo strategiją, taip pat imantis tolesnių veiksmų depolitizuojant viešojo administravimo įstaigas bei toliau didinant jų profesionalumą ir gerinant etikos laikymąsi; mano, kad šioje srityje esminės reikšmės turi aiškios nuopelnais paremtos paaukštinimo strategijos nustatymo užbaigimas ir peržiūrėta atlyginimų politika;
7. pabrėžia, kad korupcija yra plačiai paplitusi Kroatijoje ir išlieka rimta visuotinė problema; teigiamai vertina Kroatijos vyriausybės pastangas tvirtai kovoti su bet kokių formų korupcija; pabrėžia, kad Kroatijos vyriausybė skyrė ypatingą dėmesį teisinei ir institucinei kovos su korupcija, įskaitant ikiteisminius tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą bei tarptautinį ir įstaigų tarpusavio bendradarbiavimą, sistemai; atkreipia dėmesį į šiuo metu nagrinėjamas visuomenės dėmesį atkreipusias kovos su korupcija bylas, su kuriomis susijęs buvęs ministras pirmininkas, du buvę ministrai, aukštas pareigas užimantys valstybės tarnautojai ir daug valstybei priklausančių įmonių vadovų; tikisi skaidraus ir teisingo bylų nagrinėjimo teisme ir primena Kroatijos valdžios institucijoms apie tai, kad svarbu apsaugoti korupcijos tyrimo procesą nuo politinio įsikišimo; teigiamai vertina tai, kad keturiuose didžiausiuose šalies teismuose įsteigti specialūs kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu padaliniai, kuriuose atliekamas pirminis teisėjų įvertinimas ir kuriuose jie papildomai apmokomi; prašo OLAF glaudžiai bendradarbiauti su Kroatijos valdžios institucijomis siekiant išsiaiškinti potencialias pasekmes, paskatinusias antrinę korupciją ES institucijose;
8. nurodo, kad, nors kova su korupcija tebėra vienas iš pagrindinių Kroatijos vyriausybės prioritetų, į teismus patenka nedaug korupcijos bylų, o daugelis bylų išlieka baudžiamojo persekiojimo ar ikiteisminio tyrimo stadijoje; ragina Kroatijos valdžios institucijas toliau stiprinti kovos su korupcija įstaigų, ypač Kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu tarnybos (kr. USKOK), administracinius pajėgumus ir toliau puoselėti politinės atskaitomybės kultūrą; atkreipia dėmesį į Kroatijos valdžios institucijų pastangas užkirsti kelią korupcijai apmokant teisėjus ir kitus valdžios pareigūnus bei informuojant visą visuomenę; pabrėžia, kad šioje srityje reikia daugiau nuveikti, ypač didinant viešųjų išlaidų skaidrumą; teigiamai vertina Kroatijos vyriausybės pastangas pašalinti trūkumus politinės veiklos ir rinkimų kampanijų finansavimo srityje;
9. siekiant sudaryti sąlygas teismų nepriklausomumui ir nešališkumui, yra patenkintas didelėmis pastangomis toliau vykdyti teismų sistemos reformą, ypač peržiūrėto teismų sistemos reformos veiksmų plano patvirtinimu; teigiamai vertina pažangą toliau mažinant neišspręstų bylų skaičių, ypač kai procesas trunka ilgiau kaip trejus metus, taip pat racionalizuojant teismų sistemą, kai steigiami didesni teismai, apskričių ir komerciniai teismai, bei teisėjų specializaciją; atkreipia dėmesį į teigiamus veiksmus, kurių, be kita ko, imtasi Valstybinės teisėjų tarybos, Teisėjų akademijos nepriklausomumo atžvilgiu bei įsteigiant mokyklą teismų pareigūnams, siekiant stiprinti teisėjų paskyrimų nepriklausomumą, tobulinti teismų pirmininkų karjeros vystymąsi ir drausminę atsakomybę, taip pat priimant bendras didesnio teismų nepriklausomumo užtikrinimo priemones;
10. pabrėžia, kad, nors teismai sumažino ikiteisminėje stadijoje esančių neišspręstų bylų skaičių, teisinės valstybės principų įgyvendinimui ir piliečių pasitikėjimui teismais vis dar kenkia didelis neišspręstų bylų skaičius ir pernelyg ilgai užsitęsiančios teisminės procedūros; apgailestaudamas nurodo, kad, nors teisėjų daug, teismuose nepakanka pagalbinių darbuotojų, todėl ragina Kroatijos valdžios institucijas spręsti šį neatitikimą; pabrėžia, kad teismų sprendimų vykdymo problema vis dar neišspręsta;
11. pastebi, kad Komisija nustatė tik nepakankamą pažangą teismų infrastruktūros ir įrangos srityje, daugiausiai dėl deramo finansavimo stygiaus; tikisi, kad ši sistema kuo anksčiau taps veiksminga, kad Kroatijoje būtų galima sumažinti neišspręstų bylų skaičių ir užtikrinti, kad teisingumas nebūtų vykdomas pavėluotai, bet įgyvendinamas efektyviai ir laiku; ragina Kroatijos valdžios institucijas ir toliau gerinti teismų sistemos nepriklausomumą, veiksmingumą ir išteklius; ragina Komisiją užtikrinti, kad viešojo administravimo ir teismų sistemos reformos būtų sėkmingai įgyvendintos prieš Kroatijos narystę Sąjungoje; kviečia Komisiją įvertinti poveikį ir rezultatus, pasiektus skirstant ES lėšas teismų reformos srityje ir kovojant su korupcija;
12. atkreipia dėmesį į 2010 m. gruodžio 6 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje paskelbtą TBTBJ prokuroro pareiškimą; džiaugiasi, kad Kroatijos valdžios institucijos apskritai teigiamai reaguoja į šio prokuroro prašymus suteikti pagalbą, ir kad tinkamai reaguojama į prašymus suteikti pagalbą ir suteikiama galimybė susisiekti su liudytojais bei susipažinti su įrodymais; be to, ragina Kroatijos vyriausybę aktyviau vykdyti savo administracinį tyrimą dėl reikalaujamų karinių pajėgų dokumentų ir paaiškinti iki šiol nepašalintą jos pranešimų TBTBJ prokuroro tarnybai prieštaringumą, kuris buvo paminėtas prokuroro naujausiame pranešime JTST;
13. teigiamai vertina Kroatijos tarpinstitucinės darbo grupės pastangas pateikti visą informaciją apie prašomų dokumentų buvimo vietą; kita vertus, ragina Tarybą apsvarstyti ir TBTBJ bylos nagrinėjimo kolegijos poziciją, ypač tai, kad nebuvo galima su pakankamu tikrumu nustatyti, ar vis dar egzistuoja artilerijos veiksmų žurnalai, kuriuos prašoma pateikti;
14. su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Kroatija ir toliau išlieka aktyvi nagrinėdama karo nusikaltimų bylas savo iniciatyva ir kad prokuratūra tęsė neišspręstų karo nusikaltimų bylų ir už akių priimtų nuosprendžių peržiūrą bei taikė standartines priemones, užtikrindama vienodą praktiką nepaisant atsakovo nacionalinės kilmės; vis dėlto nurodo, jog karo nusikaltimų teismo procesuose reikalinga tolesnė pažanga, kad būtų užtikrintas visiškas teismo procesų objektyvumas ir nešališkumas bei panaikintas nebaudžiamumas ir pagerinta liudytojų apsauga; ragina Kroatijos valdžios institucijas toliau tobulinti šios srities dialogą ir bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis; giria Kroatijos vyriausybę už jos programą pašalinti po dvidešimto amžiaus paskutinio dešimtmečio karo veiksmų užsilikusias sausumos minas ir ragina valdžios institucijas vykdant šią programą ypatingą dėmesį skirti daugiausiai šalyje nukentėjusioms, labiausiai į rytus nutolusioms vietovėms;
15. siekiant išspręsti likusias spragas, susijusias su nacionaliniu lygiu vykdomu persekiojimu už karo nusikaltimus, pabrėžia, kad reikia skubiai tęsti tokį persekiojimą; ragina atnaujinti baudžiamąjį kodeksą laikantis aukščiausių tarptautinės teisės standartų, visų pirma kiek tai susiję su nusikaltimų žmoniškumui apibrėžtimi, nuostatomis dėl vadovaujančių asmenų atsakomybės ir seksualinį smurtą apibrėžiančiomis taisyklėmis; be to, ragina toliau tobulinti liudininkų apsaugos priemones;
16. teigiamai vertina bendrą pažangą pabėgėlių grįžimo klausimu ir džiaugiasi pranešdamas, kad visuomenės priešiškumas grįžtantiems serbams didelėje šalies dalyje sumažėjo; vis dėlto pastebi, kad pabėgėliai ir grįžtantys asmenys vis dar patiria daug sunkumų, ir todėl ragina Kroatijos valdžios institucijas palengvinti grįžtančių asmenų reintegracijos procesą šalinant kliūtis nuolatinių leidimui gyventi suteikimui, deramai finansuoti ir spartinti namų atstatymo programą, taip pradėti socialinio ir ekonominio gyvenimo atgaivinimo projektus; ragina Kroatijos valdžios institucijas ryžtingai reaguoti į likusias paraiškas ir teikti pirmenybę apeliacijų peržiūrai ir ragina stengtis atgaivinti nepalankioje padėtyje esančių nuo karo nukentėjusių vietovių ekonomiką, toliau didinti grįžimų tvarumą bei toliau skatinti etninių grupių tarpusavio susitaikymą etninės tolerancijos ir palankumo etninei bei kultūrinei įvairovei aplinkoje;
17. atkreipia dėmesį į tai, kad išraiškos laisvė, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir įvairovę, numatyta Kroatijos teisėje ir ji apskritai šalyje nepažeidinėjama; ragina Kroatijos valdžios institucijas imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti žiniasklaidos priemonių nepriklausomumą ir sukurti sąlygas profesionalumui, taip pat ir toliau demonstruoti, kad laikosi įsipareigojimų, siekdamos užtikrinti, kad žiniasklaidos sektorius veiktų be politinio įsikišimo ir kad būtų garantuotas reguliavimo įstaigų nepriklausomumas; ragina Kroatijos valdžios institucijas energingai tirti bauginimo ir politinio spaudimo žurnalistams atvejus, taip pat ir komercinę įtaką, ir aktyviau tirti grasinimus žurnalistams, kurie nagrinėja korupcijos, organizuoto nusikalstamumo ir kitos neteisėto veiklos atvejus; šiuo atžvilgiu taigi teigiamai vertina Zagrebo apygardos teismo sprendimą savaitraščio redaktoriaus nužudymo byloje;
18. be to, pastebi, kad visuomeninis transliuotojas Kroatijos radijas ir televizija (kr. HRT) po keleto nesėkmingų HRT programų tarybos bandymų išrinkti naują HRT direktorių toliau patiria rimtų sunkumų, susijusių su HRT valdymu, o tai turi įtakos HRT veiklai; palankiai vertina naujai įsigaliojusį radijo ir televizijos įstatymą ir tikisi depolitizuoti HRT valdymo sistemą ir užtikrinti redakcinį nepriklausomumą;
19. teigiamai vertina atitinkamą pažangą, pasiektą moterų teisių ir lyčių lygybės srityje; su pasitenkinimu pastebi, kad 25 proc. vietų Parlamente ir beveik pusę administratorių pareigybių viešajame sektoriuje užima moterys, o tai rodo pažangą siekiant lyčių lygybės; tuo tarpu kai lyčių užimtumo santykis yra teigiamas Kroatijos ekonomikos aspektas, pabrėžia, kad vis dėl to įmonių vadovų pareigas užimančių moterų procentinė dalis tebėra maža ir išlieka skirtumų tarp lyčių atlyginimų; be to, ragina moteris daugiau dalyvauti ekonominių ir politinių sprendimų priėmimo institucijose ir ragina skubiai taikyti Lyčių lygybės įstatymą, taip pat ir vienodo užmokesčio principą; mano, kad socialinė moterų apsauga šiuo metu yra pažangi, palyginti su šalimis kaimynėmis; ragina Kroatijos valdžios institucijas skirti daugiau dėmesio kovai su smurtu šeimoje;
20. su pasitenkinimu pritaria tam, kad Kroatija tapo viena iš pirmųjų šalių, sutikusių laikytis Tarptautinės konvencijos dėl žmonių su negalia teisių nuostatų; ragina Kroatijos valdžios institucijas įgyvendinti jau taikomas priemones ir parengti papildomus institucionalizacijos ir teisinių pajėgumų pertvarkos konkrečius ir skaidrius planus, taip pat spręsti didėjančio asmenų su psichine negalia, gyvenančių perpildytose ligoninėse, o ne bendruomenėse, skaičiaus problemą, siekiant visapusiškai užtikrinti neįgaliųjų teisines ir žmogiškąsias teises; nuo to laiko, kai konvencijoje aiškiai pripažįstama pagrindinė asmenų su psichine negalia teisė gyventi bendruomenėje, ragina Kroatijos valdžios institucijas atlikti šią nuostatą atitinkančius pertvarkymus suteikiant alternatyvias priežiūros galimybes; ragina Kroatiją toliau stiprinti atitinkamų teisės nuostatų dėl neįgaliųjų galimybių patekti į pastatus taikymą;
21. pastebi didelę pažangą pagarbos mažumoms ir jų apsaugos srityje, kai pagerėjus santykiams regione skiriamas didesnis dėmesys mažumų klausimams; teigiamai vertina konstitucinių nuostatų dėl mažumų stiprinimą ir tai, kad, nepaisant finansinių išteklių taupymo priemonių mažumų organizacijoms skirto finansavimo lygis tik nežymiai sumažėjo; be to, pabrėžia, kad reikia imtis deramų priemonių siekiant apsaugoti romų mažumą;
22. pabrėžia dialogo su pilietine visuomene svarbą ir akcentuoja svarbų šių organizacijų vaidmenį nustatant politikos prioritetus; pripažįsta Kroatijos vyriausybės pastangas konsultuotis su pilietine visuomene; ragina valdžios institucijas imtis tolesnių veiksmų siekiant įteisinti ir išplėsti pilietinės visuomenės subjektų dalyvavimą politinių sprendimų priėmimo procese ir valdžios institucijų veiklos priežiūroje; pabrėžia, kad prisidedant prie stipresnio regionų bendradarbiavimo socialiniais ir politiniais klausimais esminis vaidmuo tenka pilietinei visuomenei;
23. teigiamai vertina pažangą įkalinimo įstaigų sistemoje, ypač naujų kalėjimų statybų pradžią ir naujos bandomojo laikotarpio sistemos įgyvendinimą; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dėl perpildymo dar ne visapusiškai patenkinti kalinių poreikiai, susiję su sveikatos priežiūra, higiena, erdve ir šviežiu oru, taip pat darbo galimybėmis;
24. teigiamai vertina patobulinimus atitinkamų valdžios institucijų vykdomo vadinamųjų nusikaltimų dėl neapykantos (angl. hate crimes) persekiojimo srityje; ragina valdžios institucijas žengti dar vieną žingsnį ir nustatyti tinkamą nusikaltimų dėl neapykantos, ypač nusikaltimų dėl aukos lytinės orientacijos, kultūrinės kilmės ar tautybės klasifikatorių ir apibrėžtį;
25. teigiamai vertina pažangą įgyvendinant teisės aktus dėl neapykantos paskatintų nusikaltimų; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad valdžios institucijos turi ryžtingiau reaguoti į rasistinius grasinimus ir netoleranciją seksualinių mažumų atžvilgiu;
Ekonominiai kriterijai
26. nurodo, kad, nors ekonominis nuosmukis sulėtėjo, Kroatijos ekonomikos dydis toliau mažėjo smunkant realiam BVP; nors ir teigiamai vertina ekonomikos atgaivinimo planus, ragina Kroatijos vyriausybę paversti Parlamento rekomendacijas energinga politika;
27. ragina Kroatijos vyriausybę spręsti struktūrines ekonomikos problemas, sumažinti savo perskirstymo vaidmenį atliekant konkurencingumo didinimui skirtas struktūrines reformas; pabrėžia, kad būtinas viešojo sektoriaus racionalizavimas ir tolesnė fiskalinė konsolidacija (reformos), skirtos viešųjų išlaidų mažinimui; taip pat pastebi, kad, siekiant sąnaudų veiksmingumo ir stabilaus viešųjų išlaidų lygio, taikant patikimą fiskalinės politikos sistemą, būtinos rimtos pastangos pertvarkant Kroatijos sveikatos apsaugos sektorių, socialinę sistemą ir valstybės pagalbos politiką;
28. ragina Kroatijos vyriausybę spręsti itin mažo užimtumo lygio problemą, toliau stengtis didinti užimtų gyventojų dalį šalinant nelankstų darbo rinkos reglamentavimą ir darbuotojų paskatas nedalyvauti darbo rinkoje, taip pat rengiant profesinį švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą;
Gebėjimai prisiimti narystės įsipareigojimus
29. su pasitenkinimu pažymi, kad Kroatija toliau gerino savo gebėjimus prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, o daugumoje sektorių pasiekė pakankamai geros darnos su acquis communautaire nuostatomis; vis dėlto ragina Kroatijos valdžios institucijas ypatingą dėmesį skirti administraciniams pajėgumams, kuriais užtikrinamas tinkamas įgyvendinimas, kad prisijungusi šalis galėtų maksimaliai išnaudoti narystės Europos Sąjungoje privalumus;
30. atkreipia dėmesį į 2010 m. gegužės mėnesį sudėtingoje padėtyje esančioms laivų statykloms paskelbtą konkurso procedūrą; ragina Kroatijos vyriausybę kuo greičiau užbaigti struktūrinės pertvarkos procesą šioje srityje, kad būtų patenkintas svarbus stojimo derybų kriterijus, būtinas preliminariam konkurencijos skyriaus uždarymui;
31. palankiai vertina dideles pastangas stiprinant administracinius ir institucinius pajėgumus, taip pat pasirengimo narystei pagalbos bendro valdymo sistemos stiprinimą, siekiant deramai pasiruošti Kroatijai įstojus į ES įgyvendinti sanglaudos ir kaimo politiką;
32. ragina Kroatijos vyriausybę gerinti už aplinkos valdymą, ypač atliekų tvarkymo ir vandentvarkos bei oro taršos srityse, atsakingų centrinės valdžios institucijų koordinavimą siekiant, kad ji galėtų pakankamai apsaugoti unikalią aplinką ir išsaugoti aukšto lygio biologinę įvairovę; ragina vyriausybę, be kita ko, pirmiausiai skubiai atlikti išsamų dabartinės administravimo struktūros įvertinimą aplinkos politikos formavimo ir valdymo srityse;
33. su pasitenkinimu nurodo, kad Kroatijos geografinė padėtis ir trys šalį kertantys europiniai transporto koridoriai suteikia ekonomiškai efektyvią Rytų ir Tolimųjų Rytų kilmės ir paskirties krovinių prieigą prie Vidurio Europos rinkų, taip pat pabrėžia vežimo paslaugoms patrauklios geografinės padėties išsaugojimui būtino integruoto uostų, geležinkelio ir kelių susisiekimo su europiniais koridoriais vystymo poreikį;
34. pastebi, kad Kroatija pasiekė ženklios pažangos elektroninių ryšių ir informacinių technologijų srityje, suderindama savo politiką, teisėkūros ir kitus teisės aktus su acquis, ir ragina Kroatijos valdžios institucijas kuo plačiau skatinti prieigą prie interneto; teigiamai vertina sėkmingai atliktą perėjimą prie skaitmeninės televizijos transliacijų; tačiau apgailestauja, kad, nepaisant nustatytų taisyklių, konkurencija fiksuoto plačiajuosčio ryšio rinkoje tebėra ribota;
35. nurodo, kad žemės ūkyje išliko struktūrinių problemų ir kad privatūs ūkiai vis dar veikia mažuose, išskaidytuose žemės sklypuose ir turi mažai pajėgumų masto ekonomijai pasiekti;
36. palankiai vertina Kroatijos dalyvavimą Bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP) operacijose ir misijose, ypač karinėje operacijoje EU NAVFOR Atlanta ir ES civilinėse misijose EUPOL Afghanistan bei EULEX Kosovo, taip pat Kroatijos indėlį į ES kovines grupes už aktyvų dalyvavimą Šiaurės šalių kovinėje grupėje ir Vokietijos vadovaujamoje kovinėje grupėje; be to, su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Kroatija nuolat ir reguliariai prisijungia prie Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) deklaracijų, bendrųjų pozicijų ir pareiškimų, kai tik ji pakviečiama prisijungti, tiek Briuselyje, tiek tarptautinių organizacijų lygmeniu;
Regioninis bendradarbiavimas
37. ragina Kroatiją toliau dėti pastangas siekiant išsaugoti ir toliau vystyti gerus kaimyninius santykius bei likti svarbia ir iniciatyvia regionų bendradarbiavimo visais lygmenimis rėmėja; gerai vertina Kroatijos prezidentą už pareikštą gilią pagarbą karo nusikaltimų bosnių aukoms, jo 2010 m. balandžio mėn. oficialaus vizito Sarajeve metu; vertina tokią iniciatyvą ir gestą kaip Kroatijos įsipareigojimą teisingai, nuoširdžiai ir oriai išspręsti istorinius nesutarimus su jos kaimynais; taip pat palankiai vertina bendrą Kroatijos prezidento ir ministro pirmininko pareiškimą dėl Bosnijos ir Hercegovinos teritorinio vientisumo ir suvereniteto palaikymo ir dėl jos įstojimo į ES ir NATO; nurodo, kad pažanga regioniniame bendradarbiavime netolygi, todėl ragina Kroatijos vyriausybę ir kaimyninių šalių vyriausybes intensyvinti regiono piliečių susitaikymui skirtą dialogą ir rasti galutinius ir abipusiškai priimtinus visų dar neišspręstų dvišalių klausimų sprendimus, ypač galutinių susitarimų dėl valstybių sienų, dingusių asmenų, nuosavybės teisių atkūrimo ir pabėgėlių grąžinimo, taip pat piliečių, įtariamų karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmonijai, ekstradicijos klausimais;
38. teigiamai vertina, tai, kad 2010 m. lapkričio 29 d. įsigaliojo Kroatijos ir Slovėnijos arbitražinis susitarimas dėl sienos klausimo; mano, kad ilgalaikio ginčo dėl sienos tarp kaimyninių šalių sprendimas yra svarbus ženklas visam regionui puoselėti dialogo ir kompromiso kultūrą; primena arbitražinio susitarimo 10 straipsnio nuostatas, pagal kurias abi šalys turėtų susilaikyti nuo veiksmų ar pareiškimų, kurie galėtų paaštrinti ginčą arba sukelti grėsmę arbitražinio teismo veiklai;
39. ragina siekti pažangos sprendžiant dvišalius ginčus su kaimyninėmis šalimis, pvz., sienų su Serbija, Juodkalnija bei Bosnija ir Hercegovina klausimais, kad būtų išvengta šių ginčų virtimo kliūtimi tolesnei ES plėtrai, kai įstos Kroatija;
40. giria Kroatijos ir Serbijos užmojus ir pastangas stiprinti šių šalių piliečių susitaikymą abipusio pasitikėjimo aplinkoje; palankiai vertina Serbijos Prezidento B. Tadićiaus apsilankymą Vukovare, kur prezidentas pareiškė pagarbą ir atsiprašė už nusikaltimus, įvykdytus šalia Vukovaro Ovčaroje, taip pat ir bendrą įsipareigojimą išsiaiškinti dingusių asmenų likimą bei rasti pabėgėlių ir jų grįžimo problemų sprendimus, kaip svarbų žingsnį susitaikymo link; palankiai vertina tai, kad Kroatijos prezidentas I. Josipovic pagerbė serbų aukas karo Kroatijoje metu; teigiamai vertina tai, kad 2010 m. birželio 29 d. Kroatija ir Serbija pasirašė susitarimą dėl asmenų, įtariamų su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija susijusiais nusikaltimais arba nuteistų už juos, ekstradicijos, ir kad 2010 m. spalio 1 d. Kroatijos Respublika ir Juodkalnija sudarė ekstradicijos susitarimą, nes tai svarbūs žingsniai didinant kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu veiksmingumą ir sumažinant nebaudžiamumą regione;
41. palankiai vertina 2010 m. kovo mėn. Kroatijos ir Slovėnijos pradėtą regioninę iniciatyvą „Brdo procesas“, ypač Kroatijos, Slovėnijos ir Serbijos susitarimą dėl bendros krovininio geležinkelio transporto bendrovės įsteigimo siekiant pagerinti krovinių vežimą į Vakarų Europą ir Turkiją, Graikiją ir iš jų per šias tris šalis; mano, kad tai ne tik ženkliai sumažins transporto sąnaudas ir sutrumpins kelionės laiką vykdant supaprastintas pasienio ir muitinės kontrolės procedūras, tačiau taip pat atspindės įsipareigojimą paversti susitaikymo pastangas praktiškais visiems ekonomiškai naudingais veiksmais;
42. laikosi nuomonės, kad regiono ekonominis vystymasis galėtų būti paspartintas, jei vykdant Dunojaus strategiją glaudžiai bendradarbiautų Serbija ir Kroatija, nes tai sudarytų galimybes šias šalis labiau susieti su ES vykdant įvairių formų bendradarbiavimą transporto, aplinkos ir ekonomikos vystymosi srityse Dunojaus makroregiono lygmeniu;
43. pabrėžia, jog būtina, kad prie Dunojaus jėgainės būtų statomos ir reguliavimo priemonės taikomos užtikrinant didžiausią atsargumą ir naudojantis naujausiomis aplinkos inžinerijos priemonėmis; reikalauja, kad vykdant šiuos darbus būtų atsižvelgiama į unikalią Europos lygmeniu landšafto padėtį ir kad nuo pat pradžių būtų taikomos ES galiojančios leidimų suteikimo taisyklės; mano, kad šie principai turi būti taikomi vykdant atitinkamus kitų upių tėkmės pakeitimo darbus;
o o o
44. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Kroatijos vyriausybei bei parlamentui.