Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/2555(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0120/2011

Debatai :

Balsavimas :

PV 17/02/2011 - 6.4

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0064

Priimti tekstai
PDF 89kWORD 59k
Ketvirtadienis, 2011 m. vasario 17 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Padėtis Egipte
P7_TA(2011)0064B7-0120, 0122, 0123, 0124 ir 0126/2011

2011 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Egipte

Europos Parlamentas ,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Egipto,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Egiptas ratifikavo 1982 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2011 m. vasario 4 d. deklaraciją dėl Egipto ir regiono,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 31 d. Tarybos išvadas dėl Egipto,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 11 d. bendrą Europos Vadovų Tarybos pirmininko Herman Van Rompuy, Europos Komisijos Pirmininko José Manuel Barroso ir ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton pareiškimą dėl naujausių įvykių Egipte,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 11 d. Europos Parlamento Pirmininko Jerzy Buzek pareiškimą dėl prezidento Hosnio Mubarako atsistatydinimo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 29 d. pateiktą Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Hermano Van Rompuy pareiškimą dėl padėties Egipte,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2011 m. vasario 3 ir 4 d., sausio 27 d. ir 28 d. pareiškimus bei 2010 m. gruodžio 6 d. pareiškimą dėl rinkimų į Egipto nacionalinę asamblėją,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 13 d. penktąjį Aukščiausiosios Egipto karinių pajėgų Tarybos pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą, pavadintą „Europos kaimynystės politika 2009 m.: Egipto pažangos ataskaita“ (COM(2010)0207–SEC(2010)0517),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio mėn. bendrą Egipto ir ES sprendimą dėl pastangų stiprinti santykius, priimtą remiantis 2008 m. Egipto pasiūlymu,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. ES ir Egipto asociacijos susitarimą ir veiksmų planą, dėl kurio susitarta 2007 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos (EKP) plėtrą nuo 2004 m. ir ypač į Komisijos pažangos ataskaitas dėl EKP įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. patvirtintas ir 2008 m. atnaujintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi keliose Arabų šalyse Šiaurės Afrikoje ir Viduriniuosiuose Rytuose neseniai vykusiose demonstracijose buvo reikalaujama politinių, ekonominių ir socialinių reformų ir žmonės išreiškė aiškų norą, kad būtų užtikrinta tikra demokratija ir geresnės gyvenimo sąlygos,

B.  kadangi Egipto prezidentas Hosnis Mubarakas atsitraukė 2011 m. vasario 11 d.; kadangi jo įgaliojimai buvo perduoti Aukščiausiajai ginkluotųjų pajėgų Tarybai; kadangi Aukščiausioji Taryba paprašė neseniai prezidento Mubarako paskirtos vyriausybės tęsti veiklą, kol bus suformuota nauja vyriausybė, pažadėjo perduoti įgaliojimus išrinkta civilinei vyriausybei, ir priėmė svarbius sprendimus, kuriuos paskelbė savo 2011 m. vasario 13 d. penktajame pareiškime,

C.  kadangi atsakas į gyventojų reikalavimus užtikrinti tikrą demokratiją ir socialinį teisingumą Egipte reikalauja neatidėliotino, rimto ir atviro dialogo su visomis politinėmis ir socialinėmis jėgomis, kurios gerbia demokratiją, puoselėja teisinę valstybę ir paiso žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių, dialogo, kuris turėtų sąlygoti realias ir reikšmingas reformas,

D.  kadangi taikūs protestai prieš Egipto režimą buvo susitikti žiauriomis policijos represijomis, naudojant ašarines dujas, vandens patrankas, gumines kulkas ir tikrą amuniciją, taip pat ginkluotų asmenų ir provyriausybinių milicijų išpuoliais prieš demonstrantus, dėl ko žuvo šimtai žmonių; kadangi šimtai žmonių, taip pat ir žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir teisininkų buvo suimta,

E.  kadangi Egipto vyriausybė, siekdama nutildyti demonstrantus ir apriboti gyventojų saviraiškos laisvę, ėmėsi precedento neturinčios priemonės ir išjungė interneto ryšį; kadangi karo policija uždarė žiniasklaidos priemones ir teisės centrus, pvz., televiziją „Al Jazzera“ ir Hishamo Mubarako teisės centrą,

F.  kadangi pagarbos demokratijai, žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms skatinimas yra pagrindinis Europos Sąjungos principas ir tikslas bei bendras Europos ir Viduržemio jūros šalių regiono plėtros pagrindas; kadangi Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystėje didžiausias dėmesys buvo sutelktas į ekonomines reformas ir buvo neįmanoma prabilti apie būtinas politines ir institucijų reformas; kadangi paaiškėjo, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga, iš kurios buvo tikimasi pagalbos stiprinant ES politiką regione, nesugebėjo numalšinti didėjančio nepasitikėjimo ir patenkinti žmonių pagrindinių poreikių,

G.  kadangi pastaraisiais metais stabilumo siekis dažnai nustelbė demokratines vertybes, socialinį teisingumą ir žmogaus teises ES ir valstybių narių santykiuose su kaimyninėmis pietų šalimis; kadangi žmogaus teisių nuostatas asociacijos susitarimuose reikia sistemingai stiprinti numatant jų įgyvendinimo mechanizmą, kadangi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtina nuolat peržiūrėti Europos kaimynystės politiką,

H.  kadangi Europos Parlamentas ne kartą ragino atšaukti nepaprastąją padėtį Egipte, kuri buvo paskelbta 1981 m., stiprinti demokratiją ir gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves,

I.  kadangi Egiptas yra labai svarbus Europos Sąjungos partneris Artimuosiuose Rytuose; kadangi Europos Sąjunga turėtų prisidėti kuriant demokratinį, klestintį ir stabilų Egiptą skatindama ir remdama šalies atsinaujinimą,

J.  kadangi Egiptas vaidina aktyvų ir svarbų vaidmenį remiant Artimųjų Rytų taikos procesą ir palestiniečių tarpusavio susitaikymą, kadangi Aukščiausioji karinių pajėgų Taryba patvirtino Egipto įsipareigojimą įgyvendinti visas tarptautines sutartis ir susitarimus, kurių šalis jis yra,

1.  reiškia savo solidarumą su Egipto tauta, džiaugiasi jos drąsą ir ryžtu, ypač jaunosios kartos, ir tvirtai remia jos teisėtus demokratinius siekius;

2.  griežtai smerkia smurtą ir neproporcingą jėgos naudojimą prieš protestuotojus ir ypač apgailestauja dėl didelio aukų didelio sužeistųjų skaičiaus; reiškia užuojautą aukų artimiesiems; ragina atlikti nepriklausomą įvykių, kurių metu žuvo žmonės, buvo sužeistų ir įkalintų asmenų, tyrimą ir atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

3.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus taikius demonstrantus, sąžinės kalinius, Egipto ir tarptautinius žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir teisininkus; todėl primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas nedelsiant atskleisti šių sulaikytų asmenų buvimo vietą ir užtikrinti jų apsaugą nuo bet kokio pobūdžio kankinimų ir kitokio netinkamo elgesio;

4.  mano, kad prezidento Hosnio Mubarako pasitraukimas atvėrė naują etapą Egipto politiniame gyvenime; ragina nedelsiant pradėti tikrą ir atvirą nacionalinį politinį dialogą, dalyvaujant visiems pagrindiniams politiniams ir pilietinės visuomenės veikėjams ir siekiant paruošti dirvą nepaprastosios padėties atšaukimui, Konstitucijos ir rinkimų įstatymo persvarstymui, laisviems ir sąžiningiems rinkimams, demokratiškai išrinktai civilinei vyriausybei ir tikrai demokratijai Egipte;

5.  ragina Egipto ginkluotąsias pajėgas vaidinti konstruktyvų vaidmenį siekiant išvengti tolesnio smurto ir palengvinti politinį procesą; atkreipia dėmesį į Aukščiausiosios karinių pajėgų Tarybos sprendimus sustabdyti Konstituciją, paleisti parlamentą, įkurti komitetą, sudarytą iš nepriklausomų narių, iš dalies pakeisti Konstitucijos straipsnius, surengti visuotinį referendumą dėl šių pakeitimų, surengti parlamento ir prezidento rinkimus; dar kartą pasisako už demokratinį procesą, į kurį turėtų būti įtraukti visi politinės ir pilietinės visuomenės subjektai, kad būtų pasiektas nacionalinis sutarimas;

6.  pabrėžia, kad svarbu nedelsiant atkurti visus ryšių tinklus, įskaitant internetą, visapusiškai gerbiant informacijos laisvės, saviraiškos ir susirinkimų laisves Egipte;

7.  reiškia tvirtą paramą reformoms, vedančioms demokratijos, teisinės valstybės ir socialinio teisingumo Egipte link; pakartoja savo raginą atšaukti nepaprastąją padėtį Egipte; dar kartą pabrėžia gero valdymo, kovos su korupcija, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms svarbą Egipte, ypatingą dėmesį skiriant sąžinės, religijos ir minties laisvei, žodžio laisvei, žiniasklaidos ir spaudos laisvei, susirinkimų laisvei, moterų teisėms ir lyčių lygybei, mažumų apsaugai, kovai su diskriminacija dėl lytinės orientacijos;

8.  pabrėžia, jog svarbu iš esmės paspartinti ekonomines ir socialines reformas Egipte, nes laisvė, ekonominė plėtra ir geresnis gyvenimo lygis – tai būtinos sąlygos norint užtikrinti politinį ir socialinį stabilumą šalyje;

9.  ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai remti greitą perėjimą prie taikos, pliuralizmo ir teisingumo Egipte; pritaria, platesniame kontekste, Europos Tarybos nuomonei, kad ES turėtų visiškai paremti perėjimo procesus regionus siekiant sukurti demokratinį valdymą, pliuralizmą ir pagerinti galimybes ekonominiam klestėjimui bei socialinei įtraukčiai ir stiprinti regioninį stabilumą regione;

10.  ragina ES, valstybes nares, politines partijas ir fondus siekiant padėti demokratinėms politinėms jėgoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms Egipte taip susistruktūruoti, kad galėtų visapusiškai dalyvauti perėjimo į demokratiją procese; ragina Egipto valdžios institucijas užtikrinti, kad koptų krikščionių bendruomenės netaptų dabartinių įvykių aukomis ir kad visos religinės bendruomenės galėtų gyventi taikoje ir laisvai reikšti savo įsitikinimus visoje šalies teritorijoje;

11.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai sukurti darbo grupę, kurioje dalyvautų ir Parlamentas, atsižvelgiant į demokratinių pokyčių siekiančių veikėjų raginimus stebėti demokratinės pertvarkos procesą, visų pirma kalbant apie laisvus ir demokratinius rinkimus ir institucijų, įskaitant nepriklausomus teismus, kūrimą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai paremti demokratinę pertvarką ir nusiųsti rinkimų stebėjimo misiją stebėti būsimų rinkimų;

12.  džiaugiasi Tarybos įgyvendinimo Sprendimu 2011/79/BUSP ir 2011 m. vasario 4 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 101/2011(1) , kuriais įvedamos su turto, kuris priklauso arba kurį kontroliuoja asmenys, galimai atsakingi už neteisėtą Tuniso valstybės turto pasisavinimą, arba su tokiais asmenimis susiję asmenys, užšaldymu susijusios priemonės ir ragina Tarybą priimti tokias pačias priemones Egipto atžvilgiu;

13.  pabrėžia, jog įvykiai Egipte ir kitose regiono šalyse dar kartą parodo, jog reikia skubiai kurti platesnio užmojo ir veiksmingesnę politiką ir priemones bei didinti su jomis susijusį biudžetą siekiant paskatinti ir paremti politines, ekonomines ir socialines reformas ES pietinėse kaimyninėse šalyse; pabrėžia, kad šiuo metu vykstantis Europos kaimynystės politikos strateginis persvarstymas turi atspindėti pastaruosius įvykius regione ir pasiūlyti patobulintus būdus užtikrinti gyventojų poreikius ir siekius; ragina ES geriau koordinuoti kitas politikos kryptis tų šalių atžvilgiu;

14.  pakartoja savo reikalavimą, kad ES turi peržiūrėti savo demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo politiką, siekiant sukurti žmogaus teisių sąlygos įgyvendinimo mechanizmą visuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis; primygtinai reikalauja persvarstant kaimynystės politiką atsižvelgti į prioritetinius kriterijus, susijusius su teismų nepriklausomumu, pagarba pagrindinėms laisvėms, pliuralizmu ir spaudos laisve ir kova su korupcija; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu būtina griežtai persvarstyti dabartinius veiksmų planus įtraukiant aiškius prioritetinius tikslus kartu imantis skatinti politines reformas; ragina Tarybą apibrėžti politinius kriterijus, kuriuos EKP šalys turi atitikti, kad joms būtų galima skirti „aukštesnio lygio statusą“;

15.  mano, kad šiuo atžvilgiu esminį vaidmenį gali atlikti finansiniai ES instrumentai dėl išorės veiksmų regionui, ypač Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė bei stabilumo priemonė ir ragina tobulinti šias priemones, kad būtų galima jas naudoti veiksmingai ir pastoviai tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis; prašo vyriausiosios įgaliotinės visiškai išnaudoti visas susijusias ES išorės finansines priemones, įskaitant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę; pabrėžia, kad Europos Parlamentas turi užtikrinti demokratinę šių finansinių priemonių priežiūrą; taip pat pabrėžia, kad svarbu neatidėliotinai spręsti klausimą dėl didėjančių maisto produktų kainų ir apskritai dėl maisto saugumo bei kaimo plėtros;

16.  ragina Viduržemio jūros šalių sąjungą skubiai apsvarstyti ir daryti poveikį pastarojo meto įvykiams, siekiant pateikti pasiūlymus, kaip geriausiai skatinti demokratiją ir žmogaus teises jos valstybių narių ir regione bei galimas reformas, siekiant sustiprinti savo pačios vaidmenį ir būti veiksmingesne; ragina Annos Lindh Europos ir Viduržemio jūros regiono fondą kuo greičiau vaidinti aktyvų vaidmenį mobilizuojant pilietinę visuomenę Europos ir Viduržemio jūros šalių regione, kad būtų skatinamas pilietiškumas ir dalyvavimas;

17.  pripažįsta svarbų Egipto vaidmenį Arabų pasaulyje ir Artimųjų Rytų taikos procese ir taikos susitarimo su Izraeliu svarbą; ragina Egiptą toliau atlikti aktyvų ir konstruktyvų vaidmenį siekiant nustatyti ilgalaikę taiką Artimuosiuose Rytuose, ypač atsižvelgiant į Izraelio ir Palestinos konfliktą ir palestiniečių susitaikymo procesą, ir ragina išlaikyti Egipto ir Izraelio taikos sutartį; palankiai vertina Aukščiausiosios karinių pajėgų Tarybos pareiškimą, kuriuo teigiama, kad Egiptas įsipareigojo įgyvendinti visas tarptautines sutartis ir susitarimus, kurių šalis jis yra,

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Egipto valdžios institucijoms.

(1) OJ L 31, 2011 2 5, p. 40 ir 1.

Atnaujinta: 2012 m. birželio 4 d.Teisinis pranešimas