Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/2538(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0114/2011

Debatai :

PV 16/02/2011 - 11
CRE 16/02/2011 - 11

Balsavimas :

PV 17/02/2011 - 6.11
CRE 17/02/2011 - 6.11

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0071

Priimti tekstai
PDF 298kWORD 81k
Ketvirtadienis, 2011 m. vasario 17 d. - Strasbūras
Kylančios maisto kainos
P7_TA(2011)0071RC-B7-0114/2011

2011 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kylančių maisto kainų

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimą maistu(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją „Dėl sąžiningų ūkininkų pajamų: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m.(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl ES žemės ūkio ir klimato kaitos(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl maisto produktų kainų Europoje(5),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonė (COM(2008)0450),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 29 d. aštuonias rekomendacijas Didžiojo dvidešimtuko šalims (G-20), kurias paskelbė Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisės į maistą klausimais,

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2011 m. vasario 2 d. komunikatą dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo (COM(2011)0025),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. pasirašytą Maputo deklaraciją dėl žemės ūkio ir apsirūpinimo maistu saugumo, kurioje Afrikos šalių vyriausybės įsipareigojo mažiausiai 10 proc. savo nacionalinio metinio biudžeto skirti žemės ūkiui,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi maisto kainos 2010 m. ir 2011 m. sandūroje augo septynis mėnesius iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį nuo tada, kai Maisto ir žemės ūkio organizacija pradėjo jį skaičiuoti 1990 m.; kadangi prekių kainų kilimas tapo pasaulinę ekonomiką destabilizuojančiu veiksniu ir dėl jo kai kuriose besivystančiose šalyse, o pastaruoju metu Alžyre, Tunise ir Egipte kilo riaušės ir neramumai,

B.  kadangi Maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO) apskaičiavo, kad nepakankamai besimaitinančių žmonių skaičius pasaulyje 2010 m. pasiekė 925 mln., o dėl kylančių maisto kainų ir nenuspėjamų tiekimo sutrikimų šis skaičius dar labiau išaugs; kadangi 29 pasaulio šalys susiduria su maisto tiekimo sutrikimais ir joms reikalinga išorės pagalba maistu,

C.  kadangi pastaruoju metu svyruojant maisto ir pagrindinių prekių kainoms kilo didžiulis susirūpinimas dėl Europos ir pasaulinių maisto tiekimo grandinių veikimo, kadangi maisto kainų padidėjimas labiausiai pakenkė pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose šalyse; kadangi dėl didelių maisto kainų milijonams žmonių kyla apsirūpinimo maistu problemų ir grėsmė ilgalaikiam apsirūpinimo maistu saugumui; kadangi, MŽŪO nuomone, apsirūpinimo maistu saugumas reiškia visų asmenų teisę gauti maisto ir sveikai maitintis,

D.  kadangi Europos Sąjungoje dar egzistuoja skurdas ir badas; kadangi Europos Sąjungoje 79 mln. žmonių vis dar gyvena žemiau skurdo ribos (60 proc. šalies, kurioje asmuo gyvena, vidutinių pajamų); kadangi praėjusią žiemą 16 mln. ES piliečių iš labdaros organizacijų gavo pagalbą maistu; kadangi apsirūpinimo maistu saugumas yra esminis Europai kylantis uždavinys ir siekiant jį užtikrinti reikia, kad įvairiuose sektoriuose vykdoma ES ir kitų lygmenų politika, t. y. BŽŪP, energetikos politika, mokslinių tyrimai, vystymasis ir prekyba, būtų koordinuojama,

E.  kadangi dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio, kylančių maisto ir kuro kainų daugelyje besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, pablogėjo su maistu susijusi padėtis, taigi iš dalies buvo sustabdyta per praėjusį dešimtmetį padaryta pažanga siekiant mažinti skurdą,

Maisto kainų kilimą skatinantys veiksniai

F.  kadangi pakankamą maisto gamybą pasauliniu mastu gali nuolat trikdyti įvairūs veiksniai, be kita ko, ekstremalios oro sąlygos, pvz., potvyniai ir sausros, vis dažniau kylantys dėl klimato kaitos; ribotos naudojimosi gamtos ištekliais galimybės ir augantis maisto poreikis, kurį lemia didėjantis gyventojų skaičius; glaudus energetinio saugumo ir apsirūpinimo maistu saugumo sąryšis, atsižvelgiant į tai, kad pasauliniai maisto ištekliai yra itin nedideli; auganti biokuro gamyba ir dažnesnis grūdinių pašarų naudojimas gyvulių pašarui; padidėjusi spekuliacija maisto prekėmis; didėjanti daugelio besivystančių šalių priklausomybė nuo importuojamo maisto, atsirandanti dėl konfliktų ar nesėkmingos apsirūpinimo maistu politikos,

G.  kadangi klimato kaita veikia ūkininkavimą ir visų pirma dėl nuolatinio vandens trūkumo ir sausrų sumažėjo pasėlių derlius arba, priešingai, potvyniai ir nuošliaužos labai apsunkina žemės ūkio veiklą ES ir besivystančiose šalyse, todėl bet kuriuo atveju labai stokojama pajėgumų apsirūpinti įvairiais žemės ūkio produktais,

H.  kadangi dėl gamtos išteklių stokos kyla uždavinys gaminti daugiau naudojant mažiau išteklių ir reikia skirti dėmesį tvariai gamybai; kadangi žemės ūkio produktų gamybos stiprinimas besivystančiose šalyse padės padidinti atsparumą ir prisitaikymą prie maisto krizių,

I.  kadangi pastaruoju metu svyruojant prekių kainoms kilo susirūpinimas dėl Europos ir pasaulinių maisto tiekimo grandinių veikimo; kadangi Komisijos komunikate „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009)0591) nurodomos rimtos tiekimo grandinės problemos, pvz., piktnaudžiavimas dominuojančia pirkėjo įtaka, nesąžiningas sutarčių sudarymas (įskaitant pavėluotus mokėjimus), vienašališki sutarčių sąlygų pakeitimai, išankstiniai mokėjimai kaip sąlyga pradėti derybas, prieigos prie rinkos ribojimas, nepakankamas informavimas apie kainodarą ir pelno maržų „išbarstymas“ visoje maisto tiekimo grandinėje, kuris glaudžiai susijęs su didesne sąnaudų koncentracija ir didmenos bei mažmenos sektoriais; kadangi, norint atlikti maisto kainų ir jų raidos analizę, būtina atsižvelgti į visą tiekimo grandinę; kadangi maisto produktų sektorius susiskaidęs, o daugybę tarpininkų apimanti tiekimo grandinė yra ilga ir itin sudėtinga,

Svyruojančios kainos, ūkininkų pajamos, pagalba besivystančioms šalims

J.  kadangi pagrindinių prekių kainų svyravimai gali dar labiau išryškėti ir tapti įprastu pasaulinės rinkos bruožu; kadangi didesnės maisto kainos savaime nereiškia, kad ūkiai gaus didesnes pajamas, nes gana sparčiai auga ūkių sąnaudos, taip pat vis labiau didėja gamintojų kainų ir vartotojams skirtų kainų skirtumas; kadangi ūkininkų pajamos, gaunamos iš maisto tiekimo grandinės, žymiai sumažėjo, o perdirbėjų ir mažmenininkų pelnas nuolat auga; kadangi vartotojų kainos didėjo; kadangi įvairiose maisto grandinės atkarpose prarandama mažiausiai 30 proc. viso pasaulyje pagaminamo maisto,

K.  kadangi besivystančių pasaulio šalių žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtos paramos dydis per pastaruosius tris dešimtmečius labai sumažėjo; kadangi besivystančių šalių investicijos į tvarias maisto sistemas sumažėjo pradėjus daugiau dėmesio skirti į eksportą orientuotai gamybai ir dėl to sumažėjo vietos rinkų galimybės pagaminti ir pateikti į rinką pakankamai maisto už sąžiningą kainą; kadangi daug besivystančių šalių nesuvokia, kiek maisto jos iš tiesų galėtų pagaminti; kadangi didelė kliūtis siekiant didinti žemės ūkio gamybos apimtį besivystančiose šalyse yra tai, kad smulkieji ūkininkai neturi galimybių gauti mikrokredito investicijoms, ir kartais to priežastis – aplinkybė, kad jie nėra žemės savininkai,

L.  kadangi didelius žemės plotus, ypač besivystančiose šalyse, supirko tarptautinės įmonės, dažnai be žemės savininkų sutikimo; kadangi ši žemė ne visada naudojama maisto gamybai, bet gali būti naudojama eksportui skirtų prekių, pavyzdžiui, medienos, gamybai; kadangi dėl tokios įvykių eigos kyla pavojus besivystančių šalių maisto gamybos pajėgumams,

Būtinybė pagerinti apsirūpinimo maistu saugumą

1.  patvirtina, kad pasaulinis apsirūpinimo maistu saugumas – tai labai svarbus klausimas ES ir besivystančioms šalims, ir ragina, kad skubiai ir nuolat būtų imamasi veiksmų siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ES piliečiams ir visame pasaulyje; pabrėžia, kad vartotojai turėtų turėti galimybę gauti maisto prieinamomis kainomis ir kad kartu turėtų būti užtikrintas atitinkamas ūkininkų gyvenimo lygis;

2.   pabrėžia, kad teisė į maistą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, o tai pasiekiama, kai visi žmonės visą laiką turi fizinių ir ekonominių galimybių gauti tinkamo, saugaus (sveikatos požiūriu) ir maistingo maisto savo kasdieniams mitybos ir aktyvaus bei sveiko gyvenimo poreikiams patenkinti;

3.  pabrėžia, kad tvirtas ir tvarus ES žemės ūkio sektorius ir klestinti bei tvari kaimo aplinka, kurios pagrindas – tvirta BŽŪP, yra itin svarbūs aspektai siekiant įgyvendinti apsirūpinimo maistu saugumo uždavinį; pabrėžia BŽŪP, kaip priemonės, užtikrinančios maisto gamybą ES, svarbą;

4.   patvirtina, kad ES tenka pareiga užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą savo piliečiams ir kad nuolatinis ūkininkavimas ES šiuo tikslu yra labai svarbus; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl augančių gamybos sąnaudų ir kainų svyravimo ES mažėja ūkių pajamos ir tai daro neigiamą įtaką ūkininkų galimybėms išlaikyti gamybą; atkreipia dėmesį į Europos ūkininkų išlaidas, kurios jiems tenka siekiant atitikti aukščiausius pasaulyje maisto saugos, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir darbo standartus; pabrėžia, kad ūkininkams turi būti atlyginama už šias papildomas išlaidas ir už jų teikiamas prekes visuomenei;

Su klimato kaita susiję uždaviniai

5.   žino, kokių didelių problemų klimato kaita kelia norint užtikrinti aprūpinimą maistu, ypač kai dažnėja ir didėja stichinės nelaimės, kaip antai, sausros, potvyniai, gaisrai ir audros, kurios mažina gamtos išteklius ir žemės ūkio produkcijos derlingumą; susirūpinęs dėl vienašališkų veiksmų, kurių imasi šalys ar regionai, nukentėję nuo stichinių nelaimių, ir dėl šių priemonių tiesioginių padarinių pasaulio rinkoms; ragina Komisiją atidžiai stebėti su klimato kaita susijusių teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse; pabrėžia, jog būtina skubiai imtis veiksmų klimato kaitai sušvelninti ir vykdyti prisitaikymo priemones siekiant padidinti aplinkos ir ekonomikos tvarumą; ragina valstybes nares sukurti tinkamas rizikos prevencijos ir valdymo priemones siekiant apriboti neigiamus stichinių nelaimių padarinius žemės ūkio gamybai;

6.  ragina ES ir besivystančias šalis imtis koordinuotų veiksmų ir geriau bendradarbiauti klimato kaitos srityje, visų pirma perduoti technologijas ir didinti pajėgumus; pabrėžia, kad kova su klimato kaita turėtų būti integruota į visas atitinkamas ES politikos kryptis, įskaitant bendradarbiavimą vystymosi labui, ir kad mokymuose daugiau dėmesio reikėtų skirti prisitaikymui prie klimato kaitos ir gero žemės valdymo praktikai, pavyzdžiui, dirvožemio ir vandens valdymui, siekiant neleisti, kad dėl dirvožemio erozijos ar įdruskėjimo būtų prarandama dirbamoji žemė;

Geresnė parama vystymuisi

7.  pažymi, kad daugelio besivystančių šalių pagrindinis sektorius yra žemės ūkis, kuris labai priklauso nuo pagrindinių prekių, kurias ypač veikia kainų svyravimas;

8.  ragina ES remti kaimo plėtrą, investicijų į ūkininkavimo veiklą didinimą ir aprūpinimą maistu ir ypač atsižvelgti į neatidėliotinus kovos su badu poreikius, smulkius ūkius ir socialinės apsaugos programas; pabrėžia, kad žemės ūkio vystymasis labai svarbus besivystančioms šalims ir kad svarbu skirti tinkamą ES užjūrio vystymuisi skirtos paramos dalį žemės ūkio sektoriui; apgailestauja, kad nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio žemės ūkiui skiriamos paramos vystymuisi lygis itin sumažėjo, ir palankiai vertina tai, kad pripažįstama, jog reikia keisti šią tendenciją;

9.  ragina Komisiją skirstant tikslingą, paaiškinamą, veiksmingą ir skaidriai valdomą paramą vystymuisi teikti pirmenybę žemės ūkiui, įskaitant pagalbą ūkininkams, siekiantiems patekti į rinką; ragina iš esmės padidinti paramą vystymuisi žemės ūkio srityje ir didinti investicijas į mokymą, geresnes konsultavimo paslaugas ir decentralizuotus žemės ūkio tyrimus besivystančiose šalyse, kad ūkininkai apsirūpintų tvariomis technologijomis, kurios leistų gaminti veiksmingiau ir saugoti aplinką, siekiant užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimą maistu, numatant jiems atitinkamą viešąją paramą, pavyzdžiui, galimybes gauti paskolas, visuomeniškai naudingiems tikslams teikiamus mikrokreditus ir sėklas;

10.  ragina ES ir besivystančias šalis skatinti žemės nuosavybę, kaip skurdo mažinimo ir apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo priemonę, stiprinti nuosavybės teises ir suteikti ūkininkams, mažoms įmonėms ir vietos bendruomenėms daugiau galimybių gauti visuomeniškai naudingiems tikslams teikiamus mikrokreditus; pabrėžia, kad svarbu numatyti naujų investicijų siekiant didinti smulkių ūkininkų pajėgumus, užtikrinti veiksmingesnes vandetvarkos technologijas ir atkurti dirvožemio maistines medžiagas;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad besivystančiose šalyse būtina taikyti geresnius žemės ūkio produktų gamybos metodus, įskaitant nebrangias technologijas, atlikti mokslinius tyrimus žemės ūkio srityje ir didinti našumą siekiant didinti tvarumą ir švelninti neigiamą maisto stygiaus poveikį;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad humanitarinė pagalba maistu turėtų būti pritaikyta prie besivystančių šalių poreikių, joms kylančių problemų ir struktūrinių apribojimų; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu, jog teikiant pagalbą maistu būtų atsižvelgiama į šių šalių vietos gamybos, platinimo, transporto ir prekybos pajėgumus siekiant sukurti ilgalaikio aprūpinimo maistu pagrindą;

Gamintojų pajamos ir prieiga prie žaliavų

13.  pažymi, kad didžiausią poveikį kainų perkėlimo priemonei, taip pat gamintojo ir vartotojo kainų atotrūkiui daro, be kita ko, šie veiksniai: didėjanti koncentracija maisto tiekimo grandinėje, produktų perdirbimo mastas, su kitomis išorės sąnaudomis susijęs kainų kilimas ir spekuliacija žemės ūkio prekėmis;

14.  pažymi, kad sparčiai didėja ūkių gamybos sąnaudos, kurios auga greičiau negu žemės ūkio prekių kainos; išreiškia susirūpinimą, kad dėl to gali sumažėti ūkių gamybos apimtis, o dėl to maisto krizė ES ir pasaulyje tik didės; pabrėžia, kad koncentracija žaliavų sektoriuje daro labai blogą poveikį ūkių tvarumui, skatina priklausomybę nuo riboto skaičiaus įmonių perkant sėklas ir specializuotas trąšas; ragina Komisiją, atsižvelgiant į didėjantį konsolidavimą, užtikrinti, kad žaliavų sektoriuje galiotų laisvai veikiančios rinkos principai, nes tai padeda apsirūpinti maistu;

15.  išreiškia susirūpinimą dėl mažų ES ūkių pajamų; patvirtina, kad dėl augančių gamybos sąnaudų ir kainų svyravimo sumažėjusios pajamos daro neigiamą įtaką ūkininkų gebėjimams išlaikyti gamybą ir todėl ūkininkai neturi naudos iš padidėjusių maisto kainų; tvirtai įsitikinęs, kad, jei į minėtąsias problemas nebus pakankamai atsižvelgiama, iškils pavojus aprūpinimui maistu;

Maistas ir energijos gamyba

16.  primena, kad energetinis saugumas ir aprūpinimas maistu labai glaudžiai susiję; pripažįsta, kad energijos sąnaudos yra vienas iš svarbiausių žemės ūkio, kuris iš esmės priklauso nuo naftos, pelningumo lygio nustatymo veiksnių; ragina imtis priemonių, kurios paskatintų ūkininkus vykdyti labiau energiją taupančią veiklą ir kurti alternatyvius apsirūpinimo energija šaltinius; ragina ES ir nacionalines vyriausybes pradėti kampanijas ir įgyvendinti struktūrinius pokyčius, siekiant minimalizuoti maisto produktų švaistymą;

17.  tačiau mano, kad suteikiant didesnį postūmį plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir siekti 2020 m. tikslų privalu atsižvelgti į poveikį maisto gamybai ir aprūpinimui maistu; pabrėžia, kad sprendžiant su maistu ir kuru susijusį uždavinį užtikrinti pusiausvyrą yra sudėtinga;

Moksliniai tyrimai

18.  pabrėžia valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų, kurių tikslas būtų skatinti apsirūpinimo maistu saugumą, svarbą; ragina investuoti ne tik į naujų technologijų, bet taip pat į visuotinių ir tvarių žemės ūkio sistemų, kurios padėtų užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimo maistu saugumą, mokslinius tyrimus; taigi atkreipia dėmesį į novatorišką vaidmenį, kurį šioje srityje galėtų atlikti, pavyzdžiui, ES ekologinės žemdirbystės mokslinių tyrimų technologijų platforma;

Skaidrumas pagrindinių prekių rinkose ir kova su spekuliacija

19.  palankiai vertina neseniai vykdytus bandymus informuoti apie maisto prekių kainodaros tarptautinio lygmens mechanizmą (visų pirma Didžiajam dvidešimtukui pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyvą ir 3-ąjį Berlyne surengtą žemės ūkio ministrų aukščiausiojo lygio susitikimą); ragina Komisiją siekti didesnio aiškumo, kalbant apie visus veiksnius, kurie daro įtaką trumpalaikiams ir ilgalaikiams maisto prekių kainų svyravimams, visų pirma visų formų spekuliacijos ir žemės ūkio prekių kainų svyravimų sąveikos mastą, taip pat energetikos rinkų ir maisto kainų ryšį; mano, kad išsami maisto kainų kainodaros ekonominė analizė suteiks galimybę ES sprendimus priimantiems asmenims imtis pagrįstų ir tinkamų priemonių maisto kainų svyravimo padariniams sumažinti;

20.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl problemų prekių ir žaliavų rinkose ir džiaugiasi, kad Komisija skyrė dėmesio šiam klausimui; prašo Komisijos užtikrinti geresnius informacijos pateikimo srautus, kad laiku būtų pateikiami kokybiški duomenys apie pokyčius rinkoje, atsižvelgiant į atsargų perkėlimo aspektą; visgi pabrėžia, jog vien tik užtikrinus geresnius informacijos srautus nebus išspręsta rinkų nepastovumo problema; laikosi nuomonės, kad šiai problemai išspręsti gali prireikti griežtesnio metodo, ypač siekiant didesnio skaidrumo prekių rinkose; atkreipia dėmesį problemas, su kuriomis susiduria ūkininkai, kai rinkos labai nepastovios ir kainos labai svyruoja; atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos ūkininkai patiria bandydami iš anksto planuoti, kai vyksta dideli svyravimai; ragina Komisiją skubiai imtis veiksmingų ir ryžtingų priemonių siekiant išspręsti svyravimų žemės ūkio rinkose problemą; mano, kad tai bus svarbiausias veiksnys užtikrinant gamybos išlaikymą Europos Sąjungoje;

21.  pabrėžia, kad neįmanoma imtis efektyvių veiksmų kovojant su dideliais kainų svyravimais, jei neturima atitinkamo kiekio intervencinių ar strateginių atsargų; todėl mano, kad intervencinės rinkos priemonės turi būti svarbiausia būsimos BŽŪP dalis;

22.  prašo užtikrinti didesnį skaidrumą, geresnę kokybę ir punktualumą pateikiant informaciją apie pagrindinių maisto produktų rezervus ir atsargas bei kainodarą tarptautiniu lygmeniu, kaip reikalaujama neseniai paskelbtame Komisijos komunikate dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo; ragina Komisiją imtis reikalingų veiksmų siekiant kovoti su nesaikingu spekuliavimu pagrindinių prekių rinkose; pabrėžia, kad tokie veiksmai turėtų prisidėti prie pastangų reguliuoti finansų rinkas pasauliniu ir ES mastu;

23.  ragina Didįjį dvidešimtuką koordinuoti prevencinių mechanizmų, kuriuos taikant būtų kovojama su per dideliais kainų svyravimais, sukūrimą ir parengti taisykles, kurios visų pirma padėtų kovoti su maisto ir žemės ūkio krize; ragina Didįjį dvidešimtuką užtikrinti maisto ir žemės ūkio prekių reguliavimo konvergenciją ir į procesą įtraukti šalis, kurios nepriklauso Didžiajam dvidešimtukui; ragina, kad priemonės, skirtos kovoti su itin dideliais kainų svyravimais, būtų koordinuojamos tarptautiniu lygmeniu; prašo tarptautiniu lygmeniu kovoti su piktnaudžiavimu ir manipuliacijomis žemės ūkio produktų kainomis, kadangi šie reiškiniai gali kelti pavojų pasauliniam apsirūpinimo maistu saugumui; smerkia spekuliantų, prekiaujančių visuotinėmis prekėmis, žemės ūkio žaliavomis ir energijos ištekliais, veiklą, dėl kurios dar labiau svyruoja kainos ir gilėja pasaulinė maisto krizė;

24.  ragina Komisiją į būsimą Finansinių priemonių rinkų direktyvos ir direktyvos dėl piktnaudžiavimo rinka persvarstymą įtraukti tinkamus pasiūlymus siekiant spręsti maisto ir žemės ūkio prekių rinkos klausimus;

25.  atsižvelgdamas į tai remia esamų teisės aktų dėl finansinių priemonių, kuriomis turėtų būti užtikrinama skaidresnė prekyba, persvarstymą; primena, kad finansinės priemonės turėtų būti naudingos ekonomikai, padėti žemės ūkio gamintojams įveikti krizes ir pašalinti klimato reiškinių padarinius; kartu neturėtų būti leidžiama, kad spekuliacija keltų grėsmę našiai žemės ūkio veiklai;

26.  pabrėžia, kad siekiant prižiūrėti prekių rinkas šiandien svarbus vaidmuo numatytas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI); ragina Komisiją svarstyti galimybę suteikti EVPRI daugiau galių, kad būtų išvengta manipuliacijų ir piktnaudžiavimo prekių rinkose;

27.  pritaria, kad Europoje būtų imamasi griežtesnių veiksmų kainų manipuliavimo problemai spręsti, įskaitant įgaliojimų riboti spekuliaciją suteikimą reguliavimo ir priežiūros institucijoms; mano, kad prekių išvestinės priemonės skiriasi nuo finansinių išvestinių priemonių; ragina Komisiją užtikrinti, kad teisė prekiauti maisto produktų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis būtų kuo labiau ribojama ir suteikiama tik investuotojams, tiesiogiai susijusiems su žemės ūkio rinkomis;

28.  mano, kad būtų naudinga pasaulinė tikslinė decentralizuotai regioninių ir vietos lygmenimis disponuojamų maisto atsargų sistema (tiek nenumatytiems atvejams skirtų atsargų badui mažinti, tiek regioninių atsargų, kurios būtų naudojamos pagrindinių prekių kainoms reguliuoti ir padėtų sumažinti badą, kai kainos itin išauga), padedanti lengviau vykdyti pasaulinę prekybą, kai šokteli kainos, apsauganti nuo nuolatinio protekcionizmo ir padedanti mažinti spaudimą pasaulinėms maisto rinkoms; mano, kad šias atsargas reikėtų valdyti tinkamiausiu lygmeniu, įskaitant vietos, regionines ir nacionalines valdžios institucijas ir koordinuojančią Jungtinių Tautų MŽŪO globojamą įstaigą, visapusiškai pasinaudojant MŽŪO ir JT Pasaulinės maisto programos vykdytojų sukaupta patirtimi;

Prekyba

29.  ragina ES derybininkus į derybas PPO įtraukti su prekyba nesusijusius klausimus ir taip užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių importuotų žemės ūkio prekių atveju Europos vartotojams būtų suteikiamos tokios pat su aplinkosauga, gyvūnų gerove, maisto sauga ir kokybe susijusios garantijos, kokias užtikrina ES ūkininkai; pakartoja, jog pritaria tam, kad PPO lygmeniu laiku būtų pasiektas subalansuotas susitarimas, kuris būtų svarbi priemonė siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą pasauliniu lygmeniu; todėl primena, kad nepagrįstos prekybą varžančios kliūtys labai prisideda prie neveiksmingo aprūpinimo žemės ūkio produktais pasauliniu lygmeniu; prašo Komisiją užtikrinti, kad pagal tarptautinius ir dvišalius susitarimus būtų garantuojama tvari Europos ūkininkų ateitis ir užtikrinama apsauga nuo rizikos, kalbant apie maisto gamybą Europos Sąjungoje, smulkius ūkius ir visuotinę galimybę gauti maisto;

30.   ragina nacionalines vyriausybes laikytis MŽŪO rekomendacijų ir nepriimti priemonių, kuriomis būtų ribojamas eksportas, kadangi dėl jų kyla didesnis netikrumas rinkose ir sutrikdomos pasaulinės rinkos, taigi kainos pasauliniu lygmeniu gali dar labiau pakilti;

o
o   o

31.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0006.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0302.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0286.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0131.
(5) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 180.

Teisinė informacija - Privatumo politika