Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva)(1),

–   atsižvelgdamas į 2004 n, spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/136/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva)(4),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva)(5),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/140/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, Direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų ir Direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo(7);

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje(9),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 2 d. Komisijos paskelbtas viešąsias konsultacijas dėl būsimų universaliųjų paslaugų principų elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų srityje,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Plačiajuostis ryšys Europoje. Investavimas į skaitmeninių technologijų skatinamą augimą“ (COM(2010)0472),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma pirmoji radijo spektro politikos programa (COM(2010)0471),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 20 d. Komisijos rekomendaciją dėl naujos kartos prieigos (NKP) tinklų prieigos reguliavimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos Ryšių komiteto darbinį dokumentą dėl plačiajuosčio ryšio prieigos ES padėties 2010 m. liepos 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 25 d. Komisijos komunikatą „Kuriant bendrąją Europos elektroninių ryšių rinką 2009 m. padarytos pažangos ataskaita (15-oji ataskaita) SEC(2010)0630)“ (COM(2010)0253),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio mėn. paskelbtą ketvirtąją vartotojų rinkų rezultatų suvestinę „Kaip priversti rinkas veikti vartotojų naudai“,

–  atsižvelgdamas į 1991 m. liepos 29 d. Tarybos sprendimą 91/396/EEB dėl vieno bendro Europos skubios iškvietos telefono numerio įdiegimo(10),

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl elektroninio ryšio tinklų informacijos apie skambinančio asmens buvimo vietą apdorojimo teikiant skubios pagalbos iškvietos paslaugas su vietos nustatymo funkcija,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Bendrijoje, iš dalies keičiantis Direktyvą 2002/21/EB(11),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią ES ratifikavo 2010 m. gruodžio 23 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, visų pirma į 2 („Žmogaus teisė į gyvybę“), 3 („Teisė į asmens neliečiamybę“), 6 („Teisė į laisvę ir saugumą“), 26 („Neįgaliųjų asmenų integravimas“) ir 35 („Sveikatos apsauga“) straipsnius,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Europos bendrasis pagalbos telefono numeris 112“ (Eurobarometro greitoji apklausa Nr. 314),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Ryšių komiteto darbinį dokumentą „Europos bendrojo pagalbos telefono numerio 112 diegimas. Ketvirtojo duomenų rinkimo etapo rezultatai“ (2011 m. vasario 10 d.),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 25 d. pareiškimą dėl Europos pagalbos telefono 112(12),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0220/2011),

A.  kadangi Universaliųjų paslaugų direktyva yra socialinės atskirties prevencija – užtikrinama, kad kaimo ir atokių regionų arba mažas pajamas gaunantiems gyventojams būtų prieinamos bazinės ir pagrindinės telekomunikacijų paslaugos,

B.  kadangi ypatingą dėmesį reikia skirti tam, kad nebūtų atskirtos pažeidžiamos grupės, ir kadangi visada turėtų būti įgyvendinamos konkrečios veiksmingos priemonės siekiant užtikrinti šių grupių socialinę įtrauktį ir tokią pačią galimybę naudotis paslaugomis, kokia užtikrinama kitiems piliečiams,

C.  kadangi besivystančios technologijos, visų pirma įperkamas judrusis telefono ryšys, padeda sudaryti galimybę daugumai piliečių naudotis pagrindinėmis telekomunikacijų paslaugomis,

D.  kadangi universalioji paslauga apibrėžiama kaip „minimalus nustatytos kokybės paslaugų rinkinys, kuris yra prieinamas visiems galutiniams paslaugų gavėjams priimtinomis kainomis, atsižvelgiant į konkrečias nacionalines sąlygas ir neiškraipant konkurencijos“,

E.  kadangi universaliosios paslaugos turėtų padėti sudaryti galimybes visiems piliečiams naudotis paslaugomis, kurios būtinos, kad jie galėtų dalyvauti visuomenės gyvenime, tuo atveju, jei rinkos jėgos vienos negali to padaryti,

F.  kadangi vienas iš pagrindinių veiklos pagal skaitmeninę darbotvarkę tikslų – iki 2013 m. užtikrinti visiems ES piliečiams galimybę naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad tose srityse, kuriose plačiajuosčiu ryšiu jau galima naudotis, juo naudojasi apie 50 % namų ūkių,

G.  kadangi kol kas neįmanoma įvertinti, kaip įgyvendinama persvarstyta Universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių direktyva, nes jos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas yra 2011 m. gegužės 25 d., ir trejų metų laikotarpis, po kurio bus galima atlikti vertinimą, ar visos direktyvos nuostatos įgyvendinamos teisingai ir visapusiškai, tik prasidėjo,

H.  kadangi esami teisės aktai patys savaime nėra tikslas, nors ir duoda teigiamų rezultatų piliečių atžvilgiu, todėl taip pat būtina kuo labiau didinti naujų priemonių teikiamą naudą, valstybėms narėms vykdant nuolatinę priežiūrą ir stengiantis gerinti informacijos kokybę, išsamumą ir matomumą,

I.  kadangi niekada nebus galima galutinai patvirtinti, kad bendroji rinka baigta kurti, ją reikėtų nuolat iš naujo įvertinti, kad būtų atsižvelgiama į socialinės apsaugos garantijas, visuomenės poreikius, technologijų pažangą ir inovatyvių sprendimų atsiradimą; be to, kadangi itin svarbu imtis augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo priemonių siekiant užtikrinti, kad bendroji rinka ir bendroji skaitmeninė rinka būtų įdiegtos, nedelsiant įgyvendintos ir teiktų naudą Europos piliečiams, vartotojams ir verslui,

J.  kadangi pažangos siekis yra varomoji jėga ir priemonė ES teisės aktų leidėjų apibrėžtai vizijai ir tikslams įgyvendinti; kadangi pasiūlymuose dėl naujų teisės aktų arba teisės aktų pakeitimo iš dalies būtina atsižvelgti į faktinę patirtį ir įgyvendinimo pajėgumus; kadangi tikslinant teisės aktus būtina aiški politinė parama, pagrįsta objektyviu ekonominės naudos santykio ir socialiniu ir ekonominiu vertinimu, kuris būtų lemiamas veiksnys,

K.  kadangi Europos pagalbos telefono numeris 112, nustatytas 1991 m. Tarybos sprendimu, kad piliečiai galėtų susisiekti su visomis pagalbos tarnybomis (pvz., priešgaisrinės saugos, policijos ir medicinos), yra vienintelis numeris, prieinamas visose Europos Sąjungos valstybėse, ir kadangi labai daug Europos gyventojų apie jį vis dar nežino ir nuo 2000 m. nepastebėta jokios pažangos,

L.  kadangi jo 2008 m. kovo 11 d. pareiškimą dėl išankstinio piliečių perspėjimo nepaprastosios padėties atvejais(13) pasirašė 432 EP nariai,

M.  kadangi vis dar reikia pastangų, kad būtų įvertinta ir užtikrinta ir telekomunikacijų, ir pagalbos tarnybų paslaugų, teikiamų telefonu 112, kokybė ir suderinti koordinavimo aspektai, kurie priklauso nuo kelių veiksnių, ir kadangi dar nebuvo atliktas išsamus ir detalus vertinimas, kaip, piliečių nuomone, Europos Sąjungoje realiai įgyvendinamos paslaugos telefonu 112, t. y. nebuvo įvertintas prieinamumas, sąveika ir reagavimo laikas,

N.  kadangi keletas pastaruoju metu įvykusių nelaimių parodė, kad būtina perspėti ar iš anksto įspėti piliečius, kai gresia ekstremalios situacijos ir nelaimės arba kai jos vyksta, siekiant sumažinti nukentėjusiųjų ir žuvusiųjų skaičių,

Universalioji paslauga ir naujų tendencijų aplinkybės

1.  pabrėžia universaliųjų paslaugų įpareigojimų, kaip socialinės integracijos minimalios apsaugos sistemos, svarbą, kai vien rinkos jėgomis nepavyksta užtikrinti pagrindinių paslaugų teikimo piliečiams ir įmonėms;

2.  pritaria reguliariam pakartotiniam vertinimui, kuris būtų Universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių direktyvos dalis ir kuriuo būtų nustatomas esamų ES teisės aktų nuostatų tinkamumas universaliosioms paslaugoms teikti, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir technologinius pokyčius, siekiant nustatyti ir įtvirtinti atitinkamas apibrėžtis, kurios atspindėtų kintančius realius poreikius bei piliečių reikmes ir padėtų gerinti paslaugų kokybę;

3.  ragina Komisiją parengti gaires, kaip geriausia įgyvendinti ir vykdyti peržiūrėtą Universaliųjų paslaugų direktyvą, kad rinka nebūtų iškreipiama ir drauge būtų suteikiama galimybė valstybėms narėms priimti nuostatas, kurios geriausiai atitinka padėtį kiekvienoje valstybėje;

4.  pritaria skaitmeninės darbotvarkės „Plačiajuostis ryšys visiems“ tikslams ir yra įsitikinęs, kad visuotinė plačiajuosčio ryšio prieiga padės piliečiams ir verslui visapusiškai išnaudoti skaitmeninės bendros rinkos teikiamą naudą, visų pirma pagerėtų socialinė įtrauktis, atsirastų naujų galimybių plėtoti socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu naujovišką verslą, kuris kurtų darbo vietas ir skatintų augimą, ir didesnių tarptautinės prekybos galimybių; dėl to remia skaitmeninio raštingumo propagavimą;

5.  ragina Komisiją teikti didesnę finansinę paramą vietos projektams, kuriais suteikiama skaitmeninė prieiga, ir visomis bendruomenėms, kurios pasirūpina nemokamu interneto ryšiu viešosiose patalpose ir taip padeda nepalankioje padėtyje esančioms grupėms naudotis technine įranga;

6.  pabrėžia, kad politikos ir technologijų (pvz., laidinio, kabelinio, optinio pluošto, judriojo ir palydovinio ryšio tinklų) derinys gali paskatinti verslą ir viešąsias institucijas plėtoti naujas internetu teikiamas paslaugas ir taikomąsias programas, pvz., e. vyriausybės, e. sveikatos ir e. švietimo, skatinti jungimosi prie spartesnio interneto paklausą, padidinti investicijų į atviruosius plačiajuosčius tinklus pelningumą ir taip paskatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę bei plėtoti skaitmeninę bendrąją rinką, drauge gerinant nepalankioje padėtyje esančių piliečių įtrauktį;

7.   pabrėžia ES viešųjų pirkimų taisyklių svarbą ir mano, kad plačiai persvarstant šias taisykles ypač svarbu, kad ir vietos, ir regionų valdžios institucijos gautų naudos iš priemonių, kuriomis jos skatinamos dalyvauti investuojant į ryšių technologijas ir vykdant ikiprekybinius viešuosius pirkimus (kaip priemonę, kurią taikant rinka galėtų pasinaudoti mokslinių tyrimų teikiama nauda), ir kad elektroniniai viešieji pirkimai būtų plėtojami dideliu mastu;

8.  ragina veiksmingai perkelti į nacionalinės teisės aktus telekomunikacijos teisės aktų sistemą, ypač jos nuostatas dėl tinklo neutralumo, taip, kad galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis paslaugomis ir turiniu ir pačių internete pasirinktomis taikomosiomis programomis;

9.  pabrėžia, kad universaliosios paslaugos nėra vienintelė ar pagrindinė priemonė tikslui „Plačiajuostis ryšys visiems“ pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad reikalingos didelės investicijos, nors negarantuojama, kad vartotojams bus teikiamos žymiai geresnės paslaugos; vis dėlto pažymi, kad Universaliųjų paslaugų direktyvos 15 straipsnyje nustatyta, kad turi būti vykdoma periodinė universaliųjų paslaugų taikymo srities peržiūra, ir pabrėžia, kad atliekant šią peržiūrą turėtų būti atsižvelgiama į vertinimą, kaip įgyvendinamos direktyvos nuostatos, ir į vykstančio poveikio vertinimo rezultatus, visų pirma duomenis apie tai, kokiu mastu įdiegti plačiajuosčio ryšio tinklai ir kiek namų ūkių prie jų prisijungę;

10.  mano, kad nustačius įpareigojimą suteikti prieigą prie plačiajuosčio ryšio nebus savaime pradėta labiau naudotis šiuo ryšiu; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares ne vien tik užtikrinti ryšį, bet ir sustiprinti paklausos didinimo ir naudojimo skatinimo priemones; be to, mano, kad įpareigojimai teikti universaliąsias paslaugas, galbūt kaip vidutinio laikotarpio siektinas rodiklis, galiausiai gali tapti papildoma paskata plėtoti plačiajuostį ryšį, tačiau visuotinio plačiajuosčio ryšio tikslų turėtų būti siekiama vykdant tinkamai parengtas nacionalines programas;

11.  mano, kad veiksminga radijo spektro politika, kuria būtų sudarytos sąlygos suderintai naudoti atlaisvintus skaitmeninius dažnius, ir investicijoms palankus reguliavimas taip pat yra svarbios priemonės siekiant didinti plačiajuosčio ryšio aprėptį;

12.  ragina Komisiją užbaigti atliekamą poveikio vertinimą ir teisės aktų leidėjams pateikti patikimus duomenis apie dabartinę universaliųjų paslaugų įpareigojimų prisiėmimo, numatomos paklausos ir gerėjimo, naudojant plačiajuostį ryšį, padėtį ir galiausiai parengti valstybėms narėms, vartotojams ir įmonėms veiksmingiausios universaliųjų paslaugų įpareigojimų plėtros finansavimo, išvengiant neveiksmingų išlaidų ir pernelyg didelės naštos, alternatyvos analizę;

13.  ragina Komisiją paraleliai ir bendradarbiaujant su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis atidžiai stebėti rinkas ir užtikrinti, kad tos valstybės narės, kurios jau gali arba nori diegti universaliųjų paslaugų įpareigojimus naudodamos turimas plačiajuosčio ryšio technologijas ir spartą, galėtų tai daryti, bet faktiškai neiškreiptų rinkos;

14.  palankiai vertina Komisijos sprendimą, paskelbus Ketvirtąją vartotojų rinkų rezultatų suvestinę, atlikti nuodugnų interneto paslaugų teikimo tyrimą;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, išnagrinėti vienodo universaliųjų paslaugų įpareigojimo ir paslaugų gavėjų teisių nuostatų taikymo alternatyvas, kuriomis būtų užtikrinama prieiga pažeidžiamoms visuomenės grupėms, visų pirma neįgaliesiems, ne tik diegiant specialią terminalų įrangą ir nustatant specialius prieinamus tarifus, bet ir užtikrinant tinkamą informavimą ir realią galimybę vartotojams rinktis iš teikiamų paslaugų ir paslaugų po pardavimo;

16.  vis dėlto mano, kad ES teisės aktuose reikėtų palikti pagrindinę universaliųjų paslaugų finansavimo nuostatą, užtikrinančią, jog finansavimas būtų teikiamas be diskriminacijos ir skaidriai, ir kad šią nuostatą taip pat reikėtų taikyti ir įsipareigojimams duomenų bei balso ryšio srityse;

Europos pagalbos telefono numeris 112

17.  pabrėžia, kad Europos pagalbos telefono numeris 112 gali tapti numeriu, kuris padės išgelbėti gyvybes ir padidins ES piliečių apsaugą, veikdamas kaip pagrindinė pagalbos bendroje rinkoje gyvenantiems piliečiams ir vartotojams sistema; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti sklandų pagalbos telefono numerio 112 veikimą visoje Sąjungoje; mano, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad kiekviena visuomenės dalis, įskaitant asmenis su negalia (klausos sutrikimais, kalbos defektais ir kt.) ir kitas pažeidžiamas grupes, turėtų prieigą prie šios paslaugos;

18.  tačiau apgailestauja, kad Europos pagalbos telefono numerio 112 galimybės toli gražu nėra išnaudotos; todėl mano, kad dar būtina imtis pagrindinių priemonių, kad piliečiai šį numerį pripažintų, taip pat spręsti kitus technologijų ir geresnio koordinavimo klausimus;

19.  pažymi, kad pagal 2011 m. vasario mėn. paskelbtą Eurobarometro tyrimą tik 26 % ES piliečių gali patys identifikuoti 112 kaip numerį, kuriuo ES galima iškviesti pagalbos tarnybas, ir atkreipia dėmesį į tai, kad 58 % ES piliečių vis dar nesutinka su tvirtinimu, jog jų šalies piliečiai yra pakankamai informuoti apie pagalbos telefono numerį 112(14);

20.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares kartu dėti daugiau pastangų didinti visuomenės informuotumą apie telefono numerį 112 ir skatinti juo naudotis, visų pirma, parengti tikslingą ir toli siekiančią ryšių strategiją, kuria būtų reaguota į piliečių susirūpinimą ir klausimus dėl sistemos mechanizmo;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau tęsti informavimo veiklą, kad per žiniasklaidą, ypač spaudą ir garso bei vaizdo žiniasklaidą, informacines kampanijas, pvz., apie visoje ES veikiantį pagalbos numerį, informacija apie pagalbos telefono numerį 112 pasiektų visus ES piliečius ir keliautojus, organizuoti ir remti visuomenės informuotumo didinimo veiklą ir renginius, organizuojamus kasmet vasario 11 d., kuri paskelbta Europos pagalbos numerio 112 diena; pažymi, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas praktinei informacijai, pvz., turi būti pabrėžiama, kad numeris 112 yra Europos pagalbos numeris, kuriuo galima nemokamai skambinti iš fiksuotų ar mobilių telefonų visoje ES;

22.  pažymi, kad esama didelių valstybių narių skirtumų, susijusių su informuotumu apie Europos pagalbos telefono numerį 112, ir ragina valstybes nares keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant, kad iki 2020 m. pagalbos telefono numerį 112 savaime atpažintų kaip numerį, kuriuo galima skambinti pagalbos tarnyboms visoje Europos Sąjungoje, bent 80 % ES piliečių;

23.  ragina valstybes nares pasinaudoti geriausiomis vietomis informacijai apie pagalbos telefono numerį 112 skleisti, kuriose lengva informuoti daug gyventojų, visų pirma gydytojų kabinetais ir vaistinėmis, mokyklomis, ligoninėmis ir poliklinikomis, švietimo įstaigomis, pvz., mokyklomis ir universitetais, oro uostais, uostais ir traukinių stotimis (nes pagalbos telefonas 112 yra itin naudingas keliaujantiems), o taip pat nacionalinių pagalbos tarnybų informacijos portalais;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares reklamuoti 112, kaip visoje ES veikiantį pagalbos numerį, internete ir per radiją – dvi pačias populiariausias priemones, kuriomis naudojasi jaunimas ir dažnai keliaujantys žmonės; pabrėžia, kad tik 16 % žmonių sužinojo apie numerį 112 per radiją ir tik 11 % – internetu;

25.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad numeris 112 būtų labai aiškiai nurodomas ant specialiųjų tarnybų transporto priemonių, įskaitant policijos, greitosios pagalbos, ugniagesių ir kitų tarnybų transporto priemones;

26.  vis dėlto pažymi, kad valstybės narės jau seniai turi pagalbos telefono numerius, ir pabrėžia, jog svarbu, jei jos ketina išlaikyti tuos nacionalinius numerius, nepakenkti informuotumui ir nesukelti sumaišties, kuriuo numeriu skambinti;

27.  apgailestauja, kad valstybės narės dar neužtikrina, kad pagalbos telefono numerio 112 tarnyboms būtų teikiama savalaikė, tiksli ir patikima vietos nustatymo informacija; atitinkamai ragina Komisiją, kad glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis būtų kuo skubiau ženkliai pagerintas informacijos apie skambinančiojo buvimo vietą tikslumą ir patikimumą pagal naujas ES telekomunikacijų taisykles ir modernizuotos technologijos, siekiant galutinio tikslo, kad visų skambinančiųjų pagalbos telefono numeriu 112 buvimo vieta būtų privalomai nustatoma automatiškai per kelias sekundes siekiant, jog dispečeriai ir pirmieji reaguojantys asmenys gautų šią ypač svarbią informaciją ir tokiu būdu ši paslauga būtų nepaprastai naudinga piliečiams; ragina Komisiją numatyti galimybę imtis veiksmų prieš tas valstybes nares, kurios nesilaiko įsipareigojimų šioje srityje;

28.  prašo valstybes nares ir Komisiją parengti priemones, kuriomis būtų pagerinta prieiga prie finansavimo ir parama mokslinių tyrimų projektams, siekiant užtikrinti, kad būtų plėtojamos geriausios įmanomos technologijos skambinančiojo buvimo vietai nustatyti, įskaitant IP telefoniją, ir atitinkamai remia naujos kartos standartų ir reglamentų kūrimą; prašo, kad IRT PRP lėšos, numatytos 2009, 2010 ir 2011 m. ES biudžete, būtų skiriamos siekiant remti inovatyvių paslaugų (grindžiamų IP telefonija ir IP prieiga prie pagalbos telefono numerio 112) testavimą ir įgyvendinimą, kuris galėtų būti inicijuotas taikant nuo tinklo nepriklausančias taikomąsias programas, tikintis, jog ES bus sukurta naujos kartos pagalbos telefono 112 sistema; taip pat ragina Komisiją išnagrinėti, kaip diegiamos naujos kartos pagalbos telefono 112 taikomosios programos, pvz., trumpųjų žinučių, vaizdo ir socialinių tinklų, ir kaip šios taikomosios programos, šiuo metu prieinamos piliečiams, gali būti įdiegtos pagalbos ryšių srityje siekiant pagerinti prieigą prie pagalbos telefono numerio 112 paslaugų bei plėtoti piliečių inicijuojamą reagavimą į atvejus, kai reikalinga skubi pagalba;

29.  mano, kad reglamentu turėtų būti nustatyta, jog privaloma įdiegti e. iškvietos paslaugą;

30.  pabrėžia geresnio pagalbos tarnybų veiklos koordinavimo svarbą ir nacionaliniu, ir tarpvalstybiniu, Europos Sąjungos, lygmenimis, kad būtų pasiektas aukščiausias veiksmingumo lygis, ir šiuo tikslu ragina Komisiją remti valstybių narių administracijas ir kartu su jomis ieškoti jų sistemų sąveikos pagerinimo būdų;

31.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis kuo skubiau nustatyti patikimumo ir kokybės reikalavimus visam pagalbos telefono numerio 112 paslaugos tinklui ir nustatyti veiklos rezultatų rodiklius ir gaires, susijusius su pagalbos telefono numerio 112 paslaugos kokybe pagal piliečių vertinimą, atsižvelgiant į prieinamumo, pagalbos tarnybų sąveikos, daugiakalbystės ir savalaikio bei kokybiško pagalbos tarnybų reagavimo būtinybę;

32.  siekiant gerinti 112 pagalbos paslaugos ES veiksmingumą, rekomenduoja taikyti veiksmų programą, kuria būtų remiamas valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų, pagalbos tarnybų ir pilietinės visuomenės organizacijų keitimasis geriausia patirtimi, taip pat būtų skatinama keistis šia patirtimi su šalių kandidačių ir kaimyninių šalių organizacijomis; siūlo šiuo tikslu įsteigti ekspertų tinklą; ypač rekomenduoja, kad valstybės narės keistųsi geriausia patirtimi iškvietų pagalbos telefono numeriu 112 aptarnavimo klausimais, visų pirma, dėl operatorių mokymų, kad iškvietai priimti būtų naudojamas vienas operatorius, būtų naudojamos internetinės ir vertimo žodžiu paslaugos, nes taip būtų galima padėti nemokantiems šalies, kurios pagalbos tarnybų paslaugomis jie naudojasi, kalbos;

33.  ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant sumažinti nesėkmingų bandymų prisiskambinti pagalbos telefonu skaičių, sutrumpinti iškvietimo ir reagavimo laiką ir sumažinti melagingų iškvietų skaičių; ragina valstybes nares keistis gerąja praktika, susijusia su skambučių iš mobiliųjų telefonų be SIM kortelių blokavimu;

34.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę įvairias negalias turintiems žmonėms ir pažeidžiamoms grupėms naudotis pagalbos telefono numeriu 112, ir ragina standartizuoti telefono numerio 112 prieigą šioms grupėms, visų pirma galbūt būtų galima sudaryti galimybę naudotis klausos ar regėjimo sutrikimų turintiems asmenims skirtais specialiais galiniais įrenginiais, teksto perdavimo ar gestų kalbos paslaugomis, ar kita specialia įranga; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau siekti didinti šių žmonių informuotumą apie pagalbos telefono numerį 112, naudojant specialiai šių žmonių poreikiams pritaikytas ryšių priemones;

35.  ragina Komisiją atlikti telefono numerio 112 pagalbos tarnybų veiklos ir atitinkamų institucijų bendradarbiavimo siekiant pagerinti paslaugos kokybę bei atskirų priemonių, kurių iki šiol ėmėsi valstybės narės, tyrimą; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pagalbos telefono numerio 112 paslaugą teikti ne tik tada, kai skambinama, bet ir kai gaunamos trumposios žinutės, kad į trumposios žinutės tekstą „112“ būtų reaguojama pagalbos veiksmais;

36.  ragina Komisiją užtikrinti, kad nepriklausomos institucijos iki 2012 m. pabaigos įvertintų tikrąją pagalbos telefono numerio 112 paslaugos įdiegimo visoje ES padėtį, remiantis piliečių vertinimais, ir visų pirma įvertinti prieinamumą, sąveiką ir reagavimo laiką; Komisija taip pat raginama iki tos pačios datos pateikti ES teisiškai privalomo ir praktiškai įgyvendinto reagavimo laiko apžvalgą ir išplėsti poveikio tyrimą, parengtą diegiant e. iškvietos sistemą, kuris apimtų pagalbos telefono numerio 112 veikimo poveikį žmonėms ir finansines pasekmes;

37.  atsižvelgdamas į tai, kad tokia technologija jau egzistuoja, ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti įdiegti atvirkštinę pagalbos telefono numerio 112 sistemą, t. y. visoje ES veikiančią universalią, daugiakalbę, prieinamą, supaprastintą ir veiksmingą susietą piliečių perspėjimo ir įspėjimo apie gresiančias ar susidariusias gamtines ar žmonių sukeltas bet kokias ekstremalias padėtis ir nelaimes sistemą; mano, jog tokia sistema turėtų būti įgyvendinta nepažeidžiant privatumo ir derinant ją su piliečių informavimo ir mokymo kampanijomis;

38.  ragina Komisiją išnagrinėti panašaus į pagalbos telefoną 112 būsimo pagalbos telefono 116, skirto piliečiams, patyrusiems emocinių sukrėtimų, kenčiantiems nuo depresijos ar kitų psichinės sveikatos problemų, įgyvendinamumą;

o
o   o

39.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 108, 2002 4 24, p. 51. (2) OL L 364, 2004 12 9, p. 1. (3) OL L 337, 2009 12 18, p. 11. (4) OL L 108, 2002 4 24, p. 33. (5) OL L 108, 2002 4 24, p. 7. (6) OL L 108, 2002 4 24, p. 21. (7) OL L 337, 2009 12 18, p. 37. (8) OL L 337, 2009 12 18, p. 1. (9) OL L 201, 2002 7 31, p. 37. (10) OL L 217, 1991 8 6, p. 31. (11) OL L 171, 2007 6 29, p. 32. (12) OL C 219 E, 2008 8 28, p. 92. (13) OL C 66 E, 2009 3 20, p. 6. (14) „Europos pagalbos telefono numeris 112“, Eurobarometro greitoji apklausa, Europos Komisija, 2011 m., http://ec.europa.eu/information_society/activities/112/docs/report_2011.pdf