Rodyklė   Ankstesnis   Kitas   Visas tekstas

Procedūra : 2011/0391(COD)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga : A7-0379/2012
Pateikti tekstai : A7-0379/2012		Debatai : PV 11/12/2012 - 13 CRE 11/12/2012 - 13		Balsavimas : PV 12/12/2012 - 7.13 Balsavimo rezultatų paaiškinimas Balsavimo rezultatų paaiškinimas		Priimti tekstai : P7_TA(2012)0495

Priimti tekstai	625k  520k
Trečiadienis, 2012 m. gruodžio 12 d. - Strasbūras
Laiko tarpsnių paskirstymas Europos Sąjungos oro uostuose ***I	P7_TA(2012)0495 A7-0379/2012
Rezoliucija   Jungtinis tekstas   Priedas   Priedas

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laiko tarpsnių paskirstymo Europos Sąjungos oro uostuose bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) (COM(2011)0827 – C7-0458/2011 – 2011/0391(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija) Europos Parlamentas, –  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0827), –  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0458/2011), –  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, –  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2012 kovo 28 d. nuomonę(1), –  atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2012 m. liepos 18 d. nuomonę(2), –  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3), –  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 9 d. Teisės reikalų komiteto laišką Transporto ir turizmo komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi, –  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius, –  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0379/2012), A.  kadangi Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės; 1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas; 2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu; 3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. (1) OL C 181, 2012 6 21, p. 173. (2) OL C 277, 2012 9 13, p. 110. (3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. gruodžio 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2013 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Europos Sąjungos oro uostuose bendrųjų taisyklių (nauja redakcija)
P7_TC1-COD(2011)0391
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2), laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3), kadangi: (1)  1993 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių(4) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas(5). Kadangi reikia atlikti papildomų pakeitimų, siekiant aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija; (2)  Reglamento (EEB) Nr. 95/93 įnašas į aviacijos vidaus rinkos kūrimą ir į Europos Sąjungos, valstybių narių ir trečiųjų šalių ryšių plėtotę buvo lemiamas – reglamentu buvo užtikrintas patekimas į perpildytus Sąjungos oro uostus remiantis nešališkomis, skaidriomis ir nediskriminuojančiomis taisyklėmis; (3)  vis dėlto nuolat didėja neatitikimas tarp besiplečiančios Europos oro transporto sistemos ir šios sistemos poreikiams patenkinti reikalingos tam tikros oro uostų infrastruktūros. Dėl to Sąjungoje atsiranda vis daugiau perpildytų oro uostų; (4)  1993 m. įvesta laiko tarpsnių paskirstymo sistema nebeužtikrina optimalaus laiko tarpsnių, taigi ir oro uostų pajėgumų, paskirstymo ir panaudojimo. Vis didėjant oro uostų perkrovimui, naujoms pagrindinėms oro uosto infrastruktūroms plečiantis nepakankamai, laiko tarpsniai yra brangintini ištekliai. Naudojimasis tokiais ištekliais turi lemiamos reikšmės oro susisiekimo paslaugų teikimui ir veiksmingos konkurencijos išsaugojimui. To tikslo siekiant laiko tarpsnių paskirstymą ir naudojimą galima padaryti veiksmingesnį įvedant rinkoslaiko tarpsnių mainų mechanizmus, taip užtikrinant, kad nepanaudoti laiko tarpsniai kaip įmanoma greičiau ir skaidriai būtų skirti suinteresuotiems vežėjams, ir sustiprinant sistemos bazinius principus, kai skirstomi, administruojami ir naudojami laiko tarpsniai. Taip pat nors anksčiau paskirti laiko tarpsniai atitinka oro bendrovių tvarkaraščių stabilumo poreikį, ateityje vertinant šio reglamento taikymą galėtų būti numatoma palaipsniui įvesti kitokius rinkos mechanizmus, pvz., anksčiau paskirtų laiko tarpsnių atšaukimą ir jų pardavimą aukcionuoseBe to, svarbu išsaugoti regioninių oro uostų prieigą prie didžiųjų oro uostų, kai tokie maršrutai turi esminės įtakos atitinkamo regiono ekonomikai. Taigi reikia ir toliau derinti efektyvaus laiko tarpsnių paskirstymo poreikį ir būtinybę apsaugoti oro transporto paslaugų išorinę naudą, ypač jų sukuriamą naudą Europos regionams; [1 pakeit.] (5)  todėl laiko tarpsnių skirstymo sistemą Sąjungos oro uostuose būtina pakeisti; (5a)  atitinkama teisės teorija ir teismų praktika nėra pakankamai išvystyta, kad būtų nustatyta tiksli teisinė laiko tarpsnių apibrėžtis. Šiuo metu tikslingiausia būtų laikytis nuostatos, kad laiko tarpsnių naudojimas viešojo intereso tikslais – taigi tai ne viešoji gėrybė siaurąja prasme – galėtų būti traktuojamas kaip gairės siekiant nustatyti teisinę sąvokos apibrėžtį. Taigi reikėtų suformuluoti tokią laiko tarpsnių apibrėžtį, pagal kurią būtų nustatyta, kad jie gali būti susieti su teisėmis, ir apibrėžtas jų paskirstymas; [79 pakeit.] (6)  laiko tarpsniai perpildytuose oro uostuose turėtųturi būti ir toliau skirstomi remiantis nešališkomis, skaidriomis ir nediskriminuojančiomis taisyklėmis; [2 pakeit.] (7)  dabartinė laiko tarpsnių skirstymo tvarka turėtų būti pritaikyta prie tam tikruose oro uostuose naudojamų rinkos mechanizmų laiko tarpsnius perduoti ar jais keistis vystymosi. Savo 2008 m. balandžio 30 d. komunikate dėl Reglamento (EEB) Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių taikymo Komisija įsipareigojo, kad jei dėl su konkurencija susijusių ar kitokių priežasčių bus būtina persvarstyti galiojančius teisės aktus, ji tuo tikslu pateiks pasiūlymus; (8)  iš patirties matyti, kad antrinės prekybos laiko tarpsniais, t. y. laiko tarpsnių mainų už piniginį ar kitokio pobūdžio atlygį nereglamentuoja vienoda ir darni teisinė sistema, kurioje būtų numatytos skaidrumo ir konkurencijos užtikrinimo garantijos. Todėl antrinę prekybą laiko tarpsniais Europos Sąjungoje būtina reglamentuoti; (9)  informacijos skaidrumas – tai esminis objektyvios laiko tarpsnių paskirstymo tvarkos užtikrinimo veiksnys. Būtina stiprinti šį skaidrumą ir atsižvelgti į technologinę pažangą;  (10)  taip pat reikėtų išdėstyti nuostatas, leidžiančias į Sąjungos rinką įsileisti naujus dalyvius. Iš patirties matyti, kad dėl dabartinės naujo dalyvio apibrėžties nepavyko skatinti konkurencijos ir kad tą apibrėžtį reikėtų tinkamai iš dalies pakeisti. Be to, reikėtų kovoti su piktnaudžiavimu ir sumažinti galimybes vežėjui įgyti naujo dalyvio statusą, jei kartu su patronuojančia bendrove, savo dukterinėmis bendrovėmis arba patronuojančios bendrovės dukterinėmis bendrovėmis jis turi daugiau nei 10 % visų atitinkamą dieną tame oro uoste priskirtų laiko tarpsnių. Taip pat oro vežėjas neturėtų būti laikomas nauju dalyviu, jei jis perdavė jam, kaip naujam dalyviui, suteiktus laiko tarpsnius, kad vėl galėtų pretenduoti į tą statusą; (11)  reikėtų panaikinti pirmumo teisę oro vežėjui, prašančiam, kad jam oro uoste būtų paskirtos laiko tarpsnių serijos reguliariam keleivių vežimui oru be tarpinių nutūpimų tarp to oro uosto ir regioninio oro uosto, nes tokiu atveju pirmenybė jau suteikta oro vežėjui, prašančiam, kad jam būtų paskirtos laiko tarpsnių serijos reguliariam keleivių vežimui oru be tarpinių nutūpimų tarp dviejų Sąjungos oro uostų;[3 pakeit.] (12)  taip pat būtina vengti situacijų, kai dėl to, kad trūksta laisvų laiko tarpsnių, sudaromos nevienodos sąlygos pasinaudoti liberalizavimo teikiamais pranašumais ir iškreipiama konkurencija; [4 pakeit.] (12a)   nereguliarus oro susisiekimas didina regioninę sanglaudą ir konkurencingumą. Jeigu oro vežėjai reguliariai naudoja laiko tarpsnius tokiam susisiekimui oro uostuose, kuriems taikomas šis reglamentas, net jei tie laiko tarpsniai ne visada naudojami tiems patiems maršrutams, derėtų teikti pirmenybę paraiškoms toliau naudoti tokius laiko tarpsnius; [5 pakeit.] (13)  įgyvendinant bendro Europos dangaus projektą padaryta pažanga turi didelį poveikį laiko tarpsnių skirstymui. Dėl veiklos planų, pagal kuriuos oro uostai, oro navigacijos paslaugų teikėjai ir oro erdvės naudotojai privalo laikytis priežiūros ir veiklos pagerinimo taisyklių, įvedimo ir dėl tinklo valdymo funkcijos, pagrįstos Europos kelių tinklo ir centralizuoto oro eismo valdymo įvedimu, reikia atnaujinti laiko tarpsnių skyrimo taisykles. Todėl būtina sukurti tinkamą sistemą, pagal kurią nustatant oro uosto pajėgumus ir koordinavimo parametrus dalyvautų tinklo valdytojas, veiklos rezultatų vertinimo įstaiga ir nacionalinės priežiūros institucijos. Turėtų būti sukurta nauja tokiam tinklui naudinga oro uostų kategorija, kad tinklas galėtų geriau reaguoti į krizines situacijas; [80 pakeit.] (14)  kad oro uosto pajėgumai būtų geriau panaudoti ir pagerėtų skrydžių punktualumas, turėtų būti geriau koordinuojami skrydžių planai ir laiko tarpsniaisiekiant kuo geriau išnaudoti esamus oro uostų pajėgumus reikia taip pritaikyti procedūras, kad būtų užtikrintas geresnis skrydžių planų ir laiko tarpsnių koordinavimas; [7 pakeit.] (15)  už koordinuojamą oro uostą ar oro uostą, kurio darbas palengvinamas sudarant tvarkaraščius, atsakinga valstybė narė turėtų užtikrinti, kad bus paskirtas tvarkaraščių sudarytojas ar koordinatorius, kurio nešališkumas turėtų būti neabejotinas. Tuo tikslu koordinatorių ir tvarkaraščių sudarytojų vaidmuo turėtų būti sustiprintas. Taigi reikėtų numatyti, kad koordinatorius teisiniu, organizaciniu, sprendimų priėmimo ir finansiniu požiūriu būtų nepriklausomas nuo bet kokios suinteresuotosios šalies, valstybės narės ir nuo tos valstybės narės priklausančių institucijų. Siekiant išvengti atvejų, kai koordinatoriaus ir tvarkaraščių sudarytojo veikla nukenčia nuo žmogiškųjų, techninių, finansinių ar ekspertizės išteklių trūkumo, valstybė narė turėtų užtikrinti, kad koordinatoriui būtų suteikti jo veiklai tinkamai vykdyti būtini ištekliai; [8 pakeit.] (16)  reikėtų nustatyti papildomas oro vežėjų prievoles, susijusias su informacijos teikimu koordinatoriui ir tvarkaraščių sudarytojui. Turėtų būti numatytos papildomos nuobaudos už informacijos nepateikimą ar klaidingos ar klaidinančios informacijos pateikimą. Tinklui priklausančiųKitų oro uostų, kurių statusas nėra konkrečiai apibrėžtas, atveju oro vežėjams turėtų būti numatyta prievolė pranešti apie skrydžių ketinimus ar kitą atitinkamą informaciją, kurios prašo tvarkaraščių sudarytojas arba koordinatorius; [9 pakeit.] (17)  reikėtų, kad Sąjunga palengvintų koordinatorių ir tvarkaraščių sudarytojų bendradarbiavimą, kad jie galėtų keistis gerąja praktika tam, kad laikui atėjus būtų galima Europos lygiu įsteigti Europosbendro koordinatoriaus pareigybę atsižvelgiant į pažangą, padarytą įgyvendinant bendro Europos dangaus projektą; [10 pakeit.] (18)  jeigu laikomasi skaidrumo, nešališkumo ir nediskriminavimo principų ir laikantis šiame reglamente išdėstytų sąlygų oro uostas gali būti paskelbtas koordinuojamu; (19)  sprendimą koordinuoti oro uosto veiklą, remdamasi objektyviais kriterijais, turėtų priimti už tą oro uostą atsakinga valstybė narė. Turint omenyje įgyvendinant bendro Europos dangaus projektą, funkcinius oro erdvės blokus ir su tinklo valdytojo pareigybe susijusią padarytą pažangą, naudinga suderinti oro uosto pajėgumų vertinimo metodus, kad Europos oro eismo valdymo tinklas veiktų geriau; [11 pakeit.] (20)  būtina numatyti tvarką, pagal kurią valstybės narės nuspręstų iš dalies pakeisti koordinuojamo oro uosto ar oro uosto, kuriame darbas palengvinamas sudarant tvarkaraščius, kategoriją ir paskelbti jį atitinkamai oro uostu, kuriame darbas palengvinamas sudarant tvarkaraščius, arba oro uostu, kurio statusas nėra apibrėžtas; (21)  laiko tarpsnių serijos galiojimo laikotarpis turėtų būti ne ilgesnis už tvarkaraščių sudarymo laikotarpį, kuriam serija skirta. Laiko tarpsnių, net anksčiau paskirtų laiko tarpsnių, serijos skyrimo pirmenybė turėtų būti teikiama tik koordinatoriaus skyrimu ar patvirtinimu. Anksčiau paskirtų laiko tarpsnių serijos skyrimo pirmenybę koordinatorius turėtų teikti, atsižvelgdamas į tai, ar jie buvo tinkamai naudojami anksčiau; [81 pakeit.] (22)  tam tikromis aplinkybėmis reikia ir toliau taikyti specialias nuostatas, kad atitinkamų valstybių narių regionuose ir toliau būtų teikiamos atitinkamos vidaus oro susisiekimo paslaugos, jei buvo nustatytas su viešąja paslauga susijęs įsipareigojimas; (22a)   šio reglamento įsigaliojimas neturėtų daryti poveikio regioninių oro uostų ir pagrindinių didžiųjų oro uostų jungtims. Taigi būtų naudinga imtis atitinkamų priemonių užtikrinant, kad atokiuose ir atokiausiuose regionuose bei salose esantys oro uostai būtų sujungti su didžiaisiais Europos oro uostais, taigi su viso pasaulio oro eismo tinklu; [13 pakeit.] (23)  kadangi į su aplinka susijusius aspektus galima atsižvelgti koordinavimo parametruose, o regioninis susisiekimas gali būti visiškai užtikrintas nustatant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, iš patirties matyti, kad vietiniai nurodymai nėra reikalingi. Be to, negalima atmesti galimybės, kad tokie nurodymai skirstant laiko tarpsnius nesukels diskriminacijos. Todėl reikėtų apriboti galimybę taikyti vietinius nurodymus. Visi techniniai, darbo, veiklos ir aplinkos apsaugos apribojimai, kuriuos koordinatoriai ar tvarkaraščių sudarytojai turi taikyti, privalo būti numatyti koordinavimo parametruose. Taip vietinius nurodymus būtų galima taikyti tik prižiūrint laiko tarpsnių naudojimą ir sumažinant laiko tarpsnių serijos ilgumą šiame reglamente numatytais atvejais. Kad būtų skatinama geriau naudoti oro uosto pajėgumus, reikėtų sustiprinti du bazinius laiko tarpsnių skirstymo principus – laiko tarpsnių serijos apibrėžimą ir anksčiau paskirtų laiko tarpsnių apskaičiavimą. Taip pat siekiant išvengti šio reglamento taikymo iškraipymų valstybėse narėse turėtų būti geriau apibrėžtas oro vežėjams suteiktas lankstumas. Todėl reikėtų skatinti geriau išnaudoti oro uostų pajėgumus. Turėtų būti remiamos geležinkelių ir oro uostų jungtys, taip pat traukinio ir lėktuvo bilietų integravimas; [91 pakeit.] (24)  kad oro vežėjai galėtų prisitaikyti prie krizinių situacijų – žymaus eismo sumažėjimo ar ekonominės krizės, kurios smarkiai paveikia oro vežėjų veiklą, didelę laikotarpio, kuriam sudaromas tvarkaraštis, dalį, reikėtų Komisijai leisti nustatyti nepaprastosios padėties priemones, kad būtų užtikrintas priemonių, kurių reikia imtis, nuoseklumas koordinuojamuose oro uostuose. Dėl tų priemonių oro vežėjai galėtų išsaugoti pirmenybę gauti tas pačias laiko tarpsnių serijas ateinančiam laikotarpiui, kuriam sudaromas tvarkaraštis, net jei 8580 proc. riba nebuvo pasiekta; [14 pakeit.] (24a)   šiame reglamente reikėtų sudaryti galimybę tenkinti verslo aviacijos ir užsakomųjų skrydžių lankstumo poreikius, kad būtų galima vykdyti nereguliarius skrydžius, ypač atsižvelgiant į tai, kad atitinkami vežėjai negali apsirūpinti laiko tarpsnių portfeliais, kurie būtų pagrįsti teisėmis, pagrįstomis anksčiau suteiktais laiko tarpsniais; [15 pakeit.] (25)  reikėtų dvigubai sustiprinti koordinavimo komiteto vaidmenį. Viena vertus, į komiteto posėdžius turėtų būti kviečiami tinklo valdytojas, veiklos rezultatų vertinimo įstaiga ir nacionalinė priežiūros institucija. Kita vertus, viena iš koordinavimo komiteto užduočių būtų teikti pasiūlymus ar patarimus koordinatoriui ir (arba) valstybei narei bet kokiu klausimu, susijusiu su oro uosto pajėgumais, ypač kiek tai susiję su bendro Europos dangaus projekto įgyvendinimu ir Europos oro eismo valdymo tinklo veikimu. Komitetui taip pat reikėtų suteikti galimybę teikti veiklos rezultatų vertinimo įstaigai ir nacionalinei priežiūros institucijai nuomones apie koordinavimo parametrų ir pagrindinių veiklos rodiklių, siūlomų oro navigacijos paslaugų teikėjams, sąsajas; [16 pakeit.] (26)  iš patirties matyti, kad daug laiko tarpsnių į fondą patenka per vėlai, kad juos būtų galima veiksmingai perskirstyti. Todėl oro uosto valdymo institucijas reikėtų skatinti įvesti finansinių mokesčių sistemas ir gerokai sugriežtinti dabartinę nuobaudų sistemą, kad oro vežėjai būtų atgrasyti nuo tokio elgesio atgrasyti skirtą oro uosto mokesčių sistemą. Vis dėlto, naudodama tokią sistemątas sistemas oro uosto valdymo institucijos neturėtų atgrasyti oro vežėjų nuo atėjimo į rinką ar esamų paslaugų tobulinimo; [17 pakeit.] (26a)   siekiant didinti oro uostų pajėgumus, šiame reglamente derėtų numatyti valstybių narių galimybę naudoti įplaukas, gautas iš laiko tarpsnių pardavimo po prekybos antrinėje rinkoje, oro eismo optimizavimui ir naujos infrastruktūros vystymui; [18 pakeit.] (27)  pageidautina, kad trečiosios šalys Sąjungos vežėjams taikytų lygiavertį režimą; (28)  šio Reglamento nuostatų taikymas turėtųturi nedaryti poveikio Sutartyje, ypač jos 101, 102 ir 106 straipsniuose, nustatytoms konkurencijos taisyklėms; [19 pakeit.] (29)  ministrų pareiškimas dėl Gibraltaro oro uosto, dėl kurio susitarta 2006 m. rugsėjo 18 d. Kordoboje įvykusiame Dialogo dėl Gibraltaro forumo pirmajame ministrų susitikime, pakeis 1987 m. gruodžio 2 d. Londone padarytą bendrą deklaraciją dėl Gibraltaro oro uosto, o visiškas jo laikymasis bus laikomas 1987 m. deklaracijos laikymusi; (30)  Komisijai reikėtų deleguoti įgaliojimus priimti deleguotuosius teisės aktus remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsniu, kad būtų galima nustatyti pajėgumų bei paklausos analizės metodus. Labai svarbu, kad Komisija parengiamojo darbo metu atitinkamai konsultuotųsi, įskaitant ir su ekspertaispagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus; [20 pakeit.] (31)  reikėtų, kad Komisija, rengdama deleguotųjų teisės aktų projektus, užtikrintų, kad atitinkami dokumentai Europos Parlamentui ir Tarybai būtų pateikti vienu metu, nevėluojant ir tinkamai; (32)  kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(6). (33)  priimant su Europos koordinatoriaus pareigybės steigimu, su koordinatoriaus ir tvarkaraščių sudarytojo metinės veiklos ataskaitos modeliu ir su sprendimu, kad viena ar kelios valstybės narės turi imtis priemonių siekdamos ištaisyti trečiosios šalies diskriminuojantį elgesį Sąjungos oro vežėjų atžvilgiu, susijusius įgyvendinimo teisės aktus, turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra; [82 pakeit.] (34)  Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus pagal nagrinėjimo procedūrą, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su būtinybe užtikrinti anksčiau paskirtų laiko tarpsnių tęstinumą, tai reikia padaryti dėl privalomų skubos priežasčių; (35)  šis reglamentas po nustatyto jo taikymo laikotarpio turėtų būti svarstomas iš naujo, kad būtų įvertintas jo veikimas; (35a)   per vienus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija, pasikonsultavusi, taip pat ekspertų lygiu, turėtų parengti pajėgumų bei paklausos analizę ir pateikti ją Europos Parlamentui ir Tarybai; [21 pakeit.] (36)  kadangi vienodesnio su laiko tarpsniais susijusių Sąjungos teisės aktų taikymo tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl oro transporto tarpvalstybinės dimensijos svarbos to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: Taikymo sritis ir apibrėžtys 1 straipsnis Taikymo sritis 1.  Šis reglamentas taikomas Europos Sąjungos oro uostams. 2.  Sutariama, kad šio reglamento taikymas Gibraltaro oro uostui nedaro poveikio atitinkamoms Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teisinėms pozicijoms dėl ginčo, susijusio su teritorijos, kurioje yra oro uostas, suverenitetu. 2 straipsnis Apibrėžtys Šiame reglamente:    1) laiko tarpsnis – pagal šį reglamentą koordinatoriaus oro vežėjui duotas leidimas naudotis visa oro uosto infrastruktūra, konkrečią dienąkonkrečiomis dienomis ir konkrečiu laiku nutūpimo ar pakilimo tikslu reikalinga skrydžiams atlikti koordinuojamame oro uoste, kaip paskirta koordinatoriaus pagal šį reglamentą; [22 pakeit.]    2) naujas dalyvis – oro vežėjas, prašantis, kad jam oro uoste bet kurią dieną būtų paskirtas laiko tarpsnis, kaip laiko tarpsnių dalis, kuris, jeigu jo prašymas būtų priimtas, tą dieną tame oro uoste turėtų mažiau negu penkis laiko tarpsnius.    b) oro vežėjas, prašantis, kad jam būtų paskirtos laiko tarpsnių serijos reguliariam keleivių vežimui oru be tarpinių tūpimų tarp dviejų Europos Sąjungos oro uostų, kai tą dieną skrydžius be tarpinių tūpimų tarp tų oro uostų atlieka dar daugiausia du oro vežėjai, kuris, jeigu jo prašymas būtų priimtas, vis tiek turėtų mažiau negu devynis laiko tarpsnius tą dieną tame oro uoste tam skrydžiui be tarpinių tūpimų atlikti.[23 pakeit.]    Oro vežėjas, kartu su patronuojančia bendrove, savo dukterinėmis bendrovėmis arba patronuojančios bendrovės dukterinėmis bendrovėmis turintis daugiau negu 10 % visų atitinkamą dieną tam tikrame oro uoste paskirtų laiko tarpsnių tame oro uoste nauju dalyviu nelaikomas.    Oro vežėjas, kuris, kaip numatyta 13 straipsnyje, perdavė jam, kaip naujam dalyviui, suteiktus laiko tarpsnius kitam oro vežėjui tame pačiame oro uoste, kad vėl galėtų pretenduoti į naujo dalyvio statusą tame oro uoste, tame oro uoste nelaikomas, kaip turintis tą statusą;
	3)	laikotarpis, kuriam sudaromas tvarkaraštis – arba vasaros, arba žiemos sezonas, kaip naudojama oro vežėjų tvarkaraščiuose remiantis oro transporto sektoriaus pasauliniu mastu nustatytomis taisyklėmis ir gairėmis;
	4)	Sąjungos oro vežėjas – oro vežėjas, turintis galiojančią veiklos licenciją, kurią valstybė narė išdavė pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių(7);
	5)	oro vežėjas ‐ oro transporto įmonė, turinti galiojančią veiklos licenciją ar jai lygiavertį dokumentą, išduotą ne vėliau kaip sausio 31 d. kitam vasaros sezonui arba ne vėliau kaip rugpjūčio 31 d. kitam žiemos sezonui; 5, 9, 10 11 ir 13 straipsniuose oro vežėjo apibrėžtis apima ir verslo aviacijos operatorius, o 7, 17 ir 18 straipsniuose oro vežėjo apibrėžtis apima ir visus civilinių orlaivių operatorius;
	6)	oro vežėjų grupė – du ar daugiau oro vežėjų, kurie konkretiems skrydžiams atliktisiekdami išnaudoti konkrečius laiko tarpsnius vykdo bendrą veiklą, veikia franšizės arbaar kodų paskirstymo pagrindu arba nereguliarių vežėjų atveju – sudaro konsorciumą; [24 pakeit.]
	7)	oro navigacijos paslaugų teikėjas – bet kuris oro navigacijos paslaugų teikėjas, kaip apibrėžta 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 549/2004, nustatančio bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (pagrindų reglamentas)(8) 2 straipsnio 5 punkte;
	8)	antžeminio aptarnavimo paslaugų teikėjas – bet kuris antžeminio aptarnavimo paslaugų teikėjas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. […] (dėl antžeminio aptarnavimo paslaugų) […] straipsnyje; arba bet kuris kitas oro uosto naudotojas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. […] (dėl antžeminio aptarnavimo paslaugų) […] straipsnyje, kuris atlieka saviteiką, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. […] (dėl antžeminio aptarnavimo paslaugų) […] straipsnyje;
	9)	tinklui priklausantis oro uostas – tai oro uostas, kuris neturi su perpildymu susijusių problemų, staiga žymiai padidėjus eismo intensyvumui arba staiga žymiai sumažėjus to oro uosto pajėgumams galėtų turėti įtakos Europos oro eismo valdymo tinklo (toliau – tinklas), remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 551/2004(9) 6 straipsniu, veikimui; [25 pakeit.]
	10)	oro uostas, kuriame darbas palengvinamas sudarant tvarkaraščius ‐ oro uostas, kuris tam tikru dienos, savaitės ar metų laiku gali būti perpildytas, veikiantis savanoriškai bendradarbiaujant oro vežėjams, kuriame yra paskirtas tvarkaraščių sudarytojas, kad palengvintų tame oro uoste skrydžius atliekančių arba ketinančių atlikti oro vežėjų darbą;
	11)	koordinuojamas oro uostas ‐ oro uostas, kuriame oro vežėjas ar bet kuris kitas orlaivio naudotojas, kad tuo metu galėtų nutūpti arba pakilti, turi turėti koordinatoriaus jam paskirtą laiko tarpsnį, išskyrus valstybinius skrydžius, nutūpimus avariniais atvejais ir humanitarinius skydžius;
	12)	oro uosto valdymo institucija – institucija, turinti užduotį kartu su kita veikla arba kitokiu būdu pagal nacionalinius įstatymus ar kitus teisės aktus administruoti bei valdyti oro uosto paslaugas ir koordinuoti bei kontroliuoti įvairių naudotojų, veikiančių oro uoste, veiklą;
	13)	laiko tarpsnių serijos – ne mažiau kaip 15penki laiko tarpsnių vasaros tvarkaraščių sudarymo laikotarpiu ir 10 laiko tarpsnių žiemos tvarkaraščių sudarymo laikotarpiutarpsniai, kurių tuo pačiu laikotarpiu, kuriam sudaromas tvarkaraštis, buvo prašytareguliariai prašoma ir kuriuos koordinatorius tuo prašymu remdamasis suteikė tam pačiam tos pačios savaitės dienos laikui iš eilės einančiomis savaitėmis arba, jeigu tai neįmanoma, apytikriai tam pačiam laikui, jei pagal vietinius nurodymus, atitinkančius 9 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas, nesutarta kitaip; [26 pakeit.]
	14)	verslo aviacija – bendrosios aviacijos sektorius, susijęs su įmonių vykdomu orlaivių eksploatavimu ar naudojimu keleiviams arba prekėms vežti, padedančiu joms vykdyti verslą, kai orlaiviai skraidinami tokiais tikslais, kurie apskritai nelaikomi viešosios samdos tikslais, ir juos pilotuoja asmenys, turintys bent jau galiojančią komercinės aviacijos piloto licenciją skrydžiams pagal prietaisus;
	15)	koordinavimo parametrai – visų oro uosto laiko tarpsnių paskirstymo pajėgumų, turimų per kiekvieną laikotarpį, kuriam sudaromas tvarkaraštis, išraiška veiklos terminais ir ekploatacinės pajėgumų naudojimo taisyklės, atspindinčios visus techninius, darbo ir aplinkos apsaugos veiksnius, turinčius įtakos oro uosto infrastruktūros ir įvairių jo posistemių veiklai;
	16)	skrydžio planas – oro eismo paslaugų tarnyboms pateikta speciali orlaivio numatyto skrydžio arba skrydžio dalies informacija;
	17)	reguliari oro susisiekimo paslauga – skrydžių, atitinkančių Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 2 straipsnio 16 punkto charakteristikas, serija;
	18)	nereguliarus pagal programą vykdomas susisiekimasnereguliarus susisiekimas – skrydžiai, kurieskrydis, kuris neatitinka visų Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 2 straipsnio 16 punkto charakteristikų, bet yra vykdomi taip reguliariai ar dažnai, kad sudaro atpažįstamas sistemines serijas; [75 pakeit.]
	19)	tinklo valdytojas – oro eismo valdymo institucija, sukurta remiantis 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 551/2004 dėl bendro Europos dangaus oro erdvės organizavimo ir naudojimo (oro erdvės reglamentas)(10) 6 straipsniu, sudaranti sąlygas optimaliai naudoti oro erdvę ir užtikrinanti, kad oro erdvės naudotojai galėtų pasirinkti norimą trajektoriją, sudarydama galimybę kuo veiksmingiau naudotis oro erdve ir oro navigacijos paslaugomis; [28 pakeit.]
	20)	veiklos rezultatų vertinimo įstaiga – įstaiga, sukurta remiantis Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsniu;
	21)	nacionalinė priežiūros institucija – valstybių narių paskirta (-os) arba sukurta (-os) įstaiga arba įstaigos, kurios yra jų nacionalinės institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 549/2004 4 straipsnyje.

Oro uostų paskyrimas

3 straipsnis

Oro uostų koordinavimo ir jų darbo palengvinimo sudarant tvarkaraščius sąlygos

1.  Valstybės narės neprivalo paskelbti, kad oro uosto darbas palengvinamas sudarant tvarkaraščius arba kad oro uostas yra koordinuojamas, jei tai nėra privaloma laikantis šio straipsnio nuostatų.

Valstybės narės nepaskelbia oro uosto koordinuojamu, išskyrus atvejus, numatytus 3 dalies nuostatose.

2.  Tačiau valstybė narė gali numatyti, kad bet kuris oro uostas gali būti paskelbtas oro uostu, kurio darbas palengvinamas sudarant tvarkaraščius, jeigu bus laikomasi skaidrumo, nešališkumo ir nediskriminavimo principų.

3.  Atsakinga valstybė narė užtikrina, kad oro uosto valdymo institucija arba kita kompetentinga institucija oro uoste, kurio statusas nėra apibrėžtas, oro uoste, priklausančiame Europos oro eismo valdymo tinklui (toliau – tinklas) arba oro uoste, kuriame darbas palengvinamas sudarant tvarkaraščius, atliktų išsamią pajėgumų ir paklausos analizę, kai valstybė narė mano, kad tai būtina, arba per šešis mėnesius:

Ta analizė, grindžiama visuotinai pripažintais metodais, atsižvelgus į aplinkos apsaugos apribojimus konkrečiame oro uoste, nustato bet kokius pajėgumų trūkumus. Atliekant analizę svarstomos galimybės, pakeitus infrastruktūrą nauja arba atlikus infrastruktūros ir eksploatacinius pakeitimus ar kokius kitus pakeitimus, padidinti pajėgumus ir tai, kiek laiko reikėtų problemoms išspręsti.

Analizė grindžiama metodais, nustatytais Komisijos deleguotuoju aktu, remiantis šio reglamento 15 straipsniu. Metoduose atsižvelgiama į tinklo veiklos plano reikalavimus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 677/2011 V priede.

Analizė iš naujo atliekama 6 dalyje numatytais atvejais, kai oro uoste įvyksta pasikeitimai, turintys nemažai įtakos jo pajėgumams arba pajėgumų panaudojimui arba koordinavimo komitetui, valstybei narei ar Komisijai prašant. Šalys, prašiusios atlikti analizę, arba kitos suinteresuotos šalys paprašiusios gali susipažinti ir su analize, ir su jos atlikimo metodu. Tuo pačiu metu analizės rezultatai pateikiami Komisijai.

4.  Remdamasi analize, valstybė narė dėl pajėgumų padėties konsultuojasi su oro uosto valdymo institucija, nuolat oro uostu besinaudojančiais oro vežėjais, juos atstovaujančiomis organizacijomis, bendrosios aviacijos atstovais, nuolat besinaudojančiais tuo oro uostu, ir skrydžių valdymo tarnybomis.

5.  Komisija gali paprašyti tinklo valdytojo pateikti nuomonę apie tai, kaip atsižvelgiant į tinklo veiklos poreikius nustatomi pajėgumai. Komisija gali pateikti rekomendacijas. Valstybė narė pagrindžia bet kokį sprendimą, kuris priimamas tokių rekomendacijų nesilaikant. Sprendimas pateikiamas Komisijai.

6.  Jeigu nors vienu tvarkaraščio sudarymo laikotarpiu iškyla pajėgumų problemų, valstybė narė užtikrina, kad oro uostas būtų paskelbtas koordinuojamu atitinkamais laikotarpiais tik jeigu:

7.   Nukrypdamos nuo 6 dalies b punkto, valstybės narės, esant išimtinėms aplinkybėms, gali oro uostus, kuriuose yra pajėgumų problemų, paskelbti koordinuojamais tam tikrą laiką, kuris gali būti trumpesnis už laikotarpį, kuriam sudaromas tvarkaraštis.

Nukrypdamos nuo 3, 4, 5 ir 6 dalių, valstybės narės, esant išimtinėms aplinkybėms, gali probleminius oro uostus paskelbti koordinuojamais tam tikrą laiką.

8.  Jei po naujai atliktos pajėgumų ir paklausos analizės koordinuojamame oro uoste arba oro uoste, kurio darbas palengvinamas sudarant tvarkaraščius, paaiškėja, kad skiriamų pajėgumų esamai ar planuojamai oro uosto veiklai pakanka, valstybė narė, pasikonsultavusi su 4 dalyje nurodytomis institucijomis ir subjektais, pakeičia oro uosto kategoriją ir paskelbia jį atitinkamai oro uostu, kuriame darbas palengvinamas sudarant tvarkaraščius, arba oro uostu, kurio statusas nėra apibrėžtas.

9.   Komisijai savo ar tinklo valdytojo iniciatyva paprašius, valstybė narė, pasikonsultavusi su 4 dalyje nurodytomis institucijomis ir subjektais, užtikrina, kad oro uostas, kurio statusas nėra apibrėžtas, būtų paskelbtas tinklui priklausančiu oro uostu. Sprendimas pateikiamas Komisijai. Jei Komisija mano, kad oro uostas tinklui nebereikalingas, valstybė narė, pasikonsultavusi su 4 dalyje nurodytomis institucijomis ir subjektais, pakeičia oro uosto kategoriją ir paskelbia jį oro uostu, kurio statusas nėra apibrėžtas.

10.  Jei sprendimas priimamas remiantis 6 arba 8 arba 9 dalimis, 4 dalyje nurodytoms institucijoms ir subjektams valstybė narė jį pateikia ne vėliau kaip balandžio 1 d., jei tai susiję su žiemos laikotarpiu, kuriam sudaromas tvarkaraštis, ir ne vėliau kaip rugsėjo 1 d., jei tai susiję su vasaros laikotarpiu, kuriam sudaromas tvarkaraštis. [29 pakeit.]

4 straipsnis

Koordinavimo parametrai

1.  Koordinuojamame oro uoste ar oro uoste, kuriame darbas palengvinamas sudarant tvarkaraščius atsakinga valstybė narė du kartus per metus, atsižvelgdama į visus atitinkamus techninius, darbo, veiklos ir aplinkos apsaugos apribojimus bei bet kokius jų pasikeitimus, užtikrina koordinavimo parametrų nustatymą. Apie tokius apribojimus informuojama Komisija. Komisija, kuriai, jei reikia, padeda tinklo valdytojas, išnagrinėja apribojimus ir pateikia rekomendacijas, į kurias prieš nustatydama koordinavimo parametrus valstybė narė privalo atsižvelgti. [30 pakeit.]

Šis veiksmas atliekamas remiantis objektyvia galimybių išdėstyti skrydžius analize, atsižvelgiant į įvairius eismo tipus tame oro uoste, oro erdvės perpildymą, galintį įvykti koordinavimo laikotarpiu, ir situaciją pajėgumų atžvilgiu.

2.  Prieš priimant galutinį sprendimą dėl koordinavimo parametrų nustatymas ir taikyta metodologija bei jų pakeitimai išsamiai aptariami koordinavimo komitete, siekiant padidinti pajėgumus ir skirstytinų laiko tarpsnių skaičių. Visi atitinkami dokumentai pateikiami suinteresuotų šalių prašymu.

3.   Nustatant koordinavimo parametrus, nepažeidžiami laiko tarpsnių skirstymo nešališkumo ir nediskriminavimo reikalavimai. [31 pakeit.]

4.  Parametrai oro uosto koordinatoriui pateikiami iš anksto prieš pirminį laiko tarpsnių išdėstymą, reikalingą tvarkaraščių sudarymo konferencijoms.

5.  Jeigu valstybė narė nevykdo veiksmų, nurodytų 1 dalyje, koordinatorius, koordinavimo komiteto patarimu ir vadovaudamasis nustatytais pajėgumais, nustato atitinkamus koordinavimo laiko intervalus.

Koordinavimo, tvarkaraščių sudarymo ir duomenų rinkimo veiklos organizavimas

5 straipsnis

Tvarkaraščių sudarytojas ir koordinatorius

1.  Valstybė narė, atsakinga už tinklui priklausantį oro uostą, oro uostą, kuriame darbas palengvinamas sudarant tvarkaraščius, ar už koordinuojamą oro uostą, pasikonsultavusi su nuolat oro uostu besinaudojančiais oro vežėjais, juos atstovaujančiomis organizacijomis ir oro uosto valdymo institucija ir koordinavimo komitetu, kur toks komitetas yra, užtikrina, kad oro uosto tvarkaraščių sudarytoju ar oro uosto koordinatoriumi būtų paskirtas kvalifikuotas fizinis arba juridinis asmuo. Tas pats tvarkaraščių sudarytojas ar koordinatorius gali būti paskirtas daugiau negu vienam oro uostui. [32 pakeit.]

2.  Valstybės narės skatina glaudų koordinatorių ir tvarkaraščių sudarytojų bendradarbiavimą, kad būtų sukurti bendri Europos lygmens projektai. Siekdama dar labiau pagerinti laiko tarpsnių paskirstymą Europos Sąjungos oro uostuose ir atsižvelgdama į tokiųbendrų projektų kūrimo ir bendro Europos dangaus projekto įgyvendinimo pažangą ir į 21 straipsnyje nurodytos vertinimo ataskaitos rezultatus, Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones, susijusiasdeleguotuosius aktus, susijusius su Europos koordinatoriaus pareigybės įsteigimu. Šios įgyvendinimo priemonės patvirtinamos taikant nagrinėjimo procedūrą, numatytą 16 straipsnio 2 dalyje. Šio straipsnioŠie deleguotieji aktai patvirtinami taikant 15 straipsnyje numatytas procedūras. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti koordinatoriaus nepriklausomumą, įskaitant finansiniu, jų pagrindinių pareigų, organizaciniu ir sprendimų priėmimo požiūriu, reglamentuojantys principai mutatis mutandis taikomi ir Europos koordinatoriui. Komisija paskiria Europos koordinatorių laikydamasi nagrinėjimo procedūros, numatytos 16 straipsnio 2 dalyje. [86 pakeit.]

3.  Valstybė narė, atsakinga už oro uostą, kuriame darbas palengvinamas sudarant tvarkaraščius arba už koordinuojamą oro uostą, užtikrina, kad:

C punkte numatytą finansavimą užtikrina visi koordinuojamuose oro uostuose ir oro uostuose, kuriuose darbas palengvinamas sudarant tvarkaraščius, veikiantys oro vežėjai ir oro uostai taip, kad finansinė prievolė tarp visų suinteresuotųjų šalių būtų paskirstyta teisingai ir kad finansavimas didele dalimi nepriklausytų nuo vienos suinteresuotosios šalies. Valstybės narės pradeda konsultavimosi su suinteresuotosiomis šalimis procedūrą, kuri apima galimybę pateikti skundą, siekiant užtikrinti skaidrų, nediskriminacinį apmokestinimą, susietą su koordinatoriaus ar tvarkaraščių sudarytojo suteiktomis paslaugomis. Už oro vežėjų mokėjimų surinkimą atsakingas atitinkamas oro uostas, kuris tas sumas sumoka koordinatoriui ar tvarkaraščių sudarytojui. Valstybės narės užtikrina, kad koordinatorius nuolat būtų aprūpintas reikiamais finansiniais, žmogiškaisiais, techniniais ir materialiniais ištekliais bei praktinėmis-techninėmis žiniomis, kad galėtųir oro uosto tvarkaraščių sudarytojas nuolat turėtų pakankamai finansinių, žmogiškųjų, techninių ir materialinių išteklių bei praktinių ir techninių žinių, kurios jam sudarytų galimybę tinkamai vykdyti savo veiklą. [37 pakeit.]

4.  Tvarkaraščių sudarytojas ir koordinatorius dalyvauja tose tarptautinėse oro vežėjų tvarkaraščių sudarymo konferencijose, kurios yra leidžiamos pagal Sąjungos teisę.

5.  Tvarkaraščių sudarytojas konsultuojasi su oro vežėjais ir rekomenduoja alternatyvų atvykimo ir (arba) išvykimo laiką galimo oro uosto perpildymo atveju.

6.  Koordinatorius yra vienintelis asmuo, atsakingas už laiko tarpsnių paskirstymą. Jis paskirsto laiko tarpsnius laikydamasis šio reglamento nuostatų ir numato, kad avarinių atvejų metu laiko tarpsniai galėtų būti paskirti ir ne darbo valandomis.

7.  Tvarkaraščių sudarytojas kontroliuoja, ar oro vežėjai savo veikloje laikosi jiems rekomenduotų tvarkaraščių.

Koordinatorius kontroliuoja, ar oro vežėjai savo veikloje laikosi jiems paskirtų laiko tarpsnių. Tie laikymosi patikrinimai atliekami bendradarbiaujant su oro uosto valdymo institucija ir, skrydžių valdymo tarnybomis ir tinklo valdytoju atsižvelgiant į laiko ir kitus parametrus, susijusius su atitinkamu oro uostu. [38 pakeit.]

Visi tvarkaraščių sudarytojai ir koordinatoriai bendradarbiauja nustatant tvarkaraščių neatitikimus ir skatina oro vežėjus juos išspręsti.

6 straipsnis

Koordinatoriaus ir tvarkaraščių sudarytojo veiklos skaidrumas

1.  Kiekvieno laikotarpio, kuriam sudaromas tvarkaraštis, pabaigojeKiekvienais metais koordinatorius arba tvarkaraščių sudarytojas pateikia atitinkamai valstybei narei ir, Komisijai ir visoms prašymą pateikusioms ir finansuojant dalyvaujančioms šalims veiklos ataskaitą, kurioje išdėstoma bendra su laiko tarpsnių skyrimu ir (arba) su tvarkaraščių sudarymu susijusi padėtis bei nagrinėjama, visų pirma, kaip taikoma 9 straipsnio 5 dalis ir 13 bei 18 straipsniai, ir bet kokie skundai dėl 9 ir 10 straipsnių taikymo, pateikti koordinavimo komitetui, bei priemonės, kurių imtasi šiems skundams išnagrinėti. Ataskaitoje taip pat pateikiami suvestiniai ir individualūs duomenys apie piniginius atlygius, gautus pagal 13 straipsnį pardavus laiko tarpsnius ir suinteresuotųjų šalių apklausos, susijusios su koordinatoriaus ir oro uosto tvarkaraščių sudarytojo paslaugų kokybe, rezultatai.

Koordinatorius ir oro uosto tvarkaraščių sudarytojas Komisijai, valstybėms narėms ir visoms finansuojant dalyvaujančioms šalims pateikia atskirą metinę finansinę ataskaitą, kurioje išsamiai nurodomos su jų veikla susijusios pajamos ir išlaidos.

2.  Komisija gali patvirtinti 1 dalyje numatytos veiklos ataskaitos modelį. Toks įgyvendinimo aktas priimamas taikant nagrinėjimo procedūrą, numatytą 16 straipsnio 2 dalyje.

3.  Koordinatorius atnaujina nemokamai naudojamąkiekvieno oro uosto, už kurį jis atsakingas, elektroninę duomenų bazę, kuri yra laisvai prieinama visoms prašymą pateikusioms suinteresuotosioms šalims, įskaitant Europos Parlamentą, ir kurioje galima rasti tokią informaciją:

Ši informacija nuolat atnaujinama. Kiekvieno sezono pabaigojeKiekvienais metais koordinatorius paskelbia 1 dalyje numatytą veiklos ataskaitą.

4.  Koordinatorius užtikrina, kad duomenys būtų saugomi ir prieinami ne mažiau kaip penkis lygiaverčius laikotarpius, kuriems sudaromi tvarkaraščiai, iš eilės.

5.  Jeigu yra atitinkamos ir bendrai patvirtintos informacijos dėl tvarkaraščių formato taisyklės, tvarkaraščių sudarytojas, koordinatorius ir oro vežėjai jas taiko, jeigu šios taisyklės atitinka Sąjungos teisę. [39 pakeit.]

7 straipsnis

Tvarkaraščių sudarytojams ir koordinatoriams pateikiama informacija

1.  Oro vežėjai, savo veiklą vykdantys arba ketinantys vykdyti tinklui priklausančiame oro uoste, oro uoste, kuriame darbas palengvinamas sudarant tvarkaraščius arba koordinuojamame oro uoste, tvarkaraščių sudarytojui arba koordinatoriui atitinkamai pateikia visą jų prašomą atitinkamą informaciją. Jei įvyksta su šia informacija susijusių pasikeitimų, oro vežėjai apie tai kuokiek pagrįstai įmanoma greičiau praneša tvarkaraščių sudarytojui ir koordinatoriui. Visa atitinkama informacija pateikiama laikantis tvarkaraščių sudarytojo arba koordinatoriaus nurodyta forma ir laikantis jų nurodytų terminų. Siekiant užtikrinti, kad oro vežėjas nepagrįstai neįgytų naujo dalyvio statuso, visų pirma, oro vežėjas, prašydamas paskirti laiko tarpsnį, koordinatoriui konkrečiai praneša, ar, laikantis 2 straipsnio 2 punkto, prašomų laiko tarpsnių atžvilgiu jam bus naudingas naujo dalyvio statusas ir ar jis susijęs su kitais vežėjais, vykdančiais veiklą tame pačiame oro uoste. [40 pakeit.]

Visuose kituose oro uostuose, kurių statusas nėra konkrečiai apibrėžtas, koordinatoriaus prašymu oro uoste veiklą vykdantys ar planuojantys vykdyti oro vežėjai, antžeminio aptarnavimo paslaugų teikėjai ir oro navigacijos paslaugų teikėjai ir oroarba tvarkaraščių sudarytojo prašymu per pagrįstą laikotarpį oro uosto valdymo institucija pateikia bet kokią savo turimą informaciją apie numatomas oro vežėjų paslaugas. [41 pakeit.]

Tinklo valdytojo reikalavimu, tvarkaraščių sudarytojas ar koordinatorius pateikia visą šioje dalyje numatytą informaciją.

2.  Jeigu oro vežėjas nepateikia 1 dalyje nurodytos informacijos ir pakankamai įtikinamai neįrodo, kad egzistuoja atsakomybę lengvinančios aplinkybės, arba pateikia klaidingą ar klaidinančią informaciją, koordinatorius neatsižvelgia į to oro vežėjo, kuris nepateikė informacijos arba pateikė klaidingą ar klaidinančią informaciją, prašymą ar prašymus paskirti laiko tarpsnį. Jis atšaukia anksčiau paskirtaspaskirtą tarpsnį ar laiko tarpsnių serijas ir (arba) rekomenduoja, kad kompetentinga institucija taikytų nacionalinėje teisėje numatytas nuobaudas. Koordinatorius tokiam oro vežėjui suteikiapasiūlo galimybę pateikti savo pastabas. [42 pakeit.]

3.  Tvarkaraščių sudarytojas arba koordinatorius, oro uosto valdymo institucija ir skrydžių valdymo tarnybos keičiasi visa informacija, kurios joms reikia atitinkamoms savo pareigoms vykdyti, įskaitant duomenis apie skrydžius ir laiko tarpsnius, visų pirma, siekdami užtikrinti, kad būtų taikomas 17 straipsnis. [43 pakeit.]

3a.  Šiame straipsnyje nurodytos informacijos forma ir aprėptis nustatoma pagal visame pasaulyje priimtus pramonės standartus. Pateikiama informacija naudojama tik šio reglamento tikslais. [44 pakeit.]

8 straipsnis

Koordinavimo komitetas

1.  Atsakinga valstybė narė užtikrina, kad koordinuojamame oro uoste būtų sudarytas koordinavimo komitetas. Tas pats koordinavimo komitetas gali būti paskirtas daugiau negu vienam oro uostui. Šio komiteto nariai gali būti bent jau oro vežėjai, nuolat einamuoju laikotarpiu, kuriam sudaromas tvarkaraštis, ir prieš tai buvusiu laikotarpiu, kuriam sudaromas tvarkaraštis, dažnai besinaudojantys konkrečiu (-iais) oro uostu (-ais), ir jiems atstovaujančios organizacijos, atitinkamo oro uosto valdymo institucija, atitinkamos skrydžių valdymo tarnybos,ir bendrosios aviacijos atstovai. Be tų narių,nuolat besinaudojantys oro uostu, tinklo valdytojasvaldytojo atstovai, veiklos rezultatų vertinimo įstaiga ir atitinkamos valstybės narės nacionalinė priežiūros institucija gali dalyvauti koordinavimo komiteto posėdžiuose tik kaip stebėtojai ir jie neturi balsavimo teisės. Koordinavimo komiteto posėdžiuose stebėtojų teisėmis gali būti kviečiami dalyvauti kiti subjektai, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantys paskirstant laiko tarpsnius. Siekiant užtikrinti tokių subjektų dalyvavimą posėdžiuose apie jų įgaliojimus koordinavimo komitetui turi būti pranešta bent prieš septynias darbo dienas iki posėdžio pradžios.

2.  Valstybės narės atstovai ir koordinatorius kviečiami į koordinavimo komiteto posėdžius būti stebėtojais. Jo prašymu šiuose posėdžiuose gali dalyvauti Komisija.

3.  Koordinavimo komitetas parengia raštišką darbo reglamentą, inter alia apimantį dalyvavimą posėdžiuose, jų šaukimą ir sprendimų priėmimą, posėdžių dažnumą bei vartojamą (-as) kalbą (-as).

Bet kuris koordinavimo komiteto narys gali pasiūlyti vietinius nurodymus, kaip numatyta 9 straipsnio 8 dalyje. Koordinatoriaus prašymu Koordinavimo komitetas aptaria pasiūlytus vietinius nurodymus. Ataskaita apie diskusijas koordinavimo komitete pateikiama atitinkamai valstybei narei, joje nurodomos atitinkamos komitete išreikštos pozicijos. Ta ataskaita taip pat pateikiama veiklos rezultatų vertinimo įstaigai ir tinklo valdytojui. [45 ir 87 pakeit.]

Laiko tarpsnių skyrimas

9 straipsnis

Laiko tarpsnių fondas

1.  Koordinatorius sudaro fondą, kuriame kaupiami visi laiko tarpsniai, nepaskirstyti pagal 10 straipsnio 2 arba 3 dalis. Visi nauji laiko tarpsnių pajėgumai, nustatyti pagal 3 straipsnio 3 dalį, laikomi fonde. Ši procedūra nedaro poveikio susisiekimui tarp regioninių ir didžiųjų oro uostų. Jei kyla grėsmė tokiam susisiekimui, valstybėms narėms leidžiama imtis priemonių. [46 pakeit.]

2.  Nepažeidžiant Nedarant poveikio šio reglamento 10 straipsnio 2 ir 3 dalių dalims ir Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 19 straipsnio 2 dalies daliai, fonde esantys laiko tarpsniai paskirstomi laiko tarpsnių prašiusiems vežėjams. Pirmiausia 50 % tų laiko tarpsnių skiriama naujiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai naujų dalyvių prašymai skirti laiko tarpsnius sudaro mažiau kaip 50 % visų prašymų. Naujiems dalyviams skiriamo prioriteto laikomasi visą tvarkaraščių sudarymo laikotarpį. Koordinatorius naujų dalyvių ir kitų vežėjų prašymus nagrinėja sąžiningai, laikydamasis kiekvienos tvarkaraščių sudarymo dienos koordinavimo laikotarpių. [47 pakeit.]

Tarp naujų dalyvių prašymų prioritetas teikiamas oro vežėjams, kuriems naujo dalyvio statusas suteikiamas pagal 2 straipsnio 2 punkto b papunktį.

3.  Nepažeidžiant Nedarant poveikio 10 straipsnio 2 dalies daliai, jeigu visų laiko tarpsnių negalima išdėstyti taip, kaip prašo atitinkami oro vežėjai, pirmenybė teikiama visų tipų komerciniam oro susisiekimui ir visų pirma reguliariam oro susisiekimui ir nereguliariam oro susisiekimui pagal programą. Jeigu pateikiami konkuruojantys prašymai dėl tos pačios susisiekimo kategorijos, pirmenybė teikiama visus metus vykdomai veiklai. [48 pakeit.]

4.  Naujas dalyvis, kuriam buvo pasiūlytas laiko tarpsnis per vienos valandos laikotarpį iki arba po jo prašomo skirti laiko, tačiau kuris to pasiūlymo atsisakė, tam tvarkaraščių sudarymo laikotarpiui netenka tos serijos naujo dalyvio statuso.

5.  Jeigu susisiekimo paslaugas teikia grupė oro vežėjų, tik vienas iš grupės oro vežėjų gali prašyti reikalingų laiko tarpsnių. Tokias susisiekimo paslaugas teikiantis oro vežėjas prisiima atsakomybę už veiklos kriterijų, reikalingų 10 straipsnio 2 dalyje nurodytam prioritetui panaudotinurodytiems laiko tarpsniams, susiformavusiems per ilgą laiką, saugoti, laikymąsi. [49 pakeit.]

Vienam oro vežėjui paskirtus laiko tarpsnius gali naudoti kitas oro vežėjas arba kiti oro vežėjai, priklausantys oro vežėjų grupei, su sąlyga, kad oro vežėjo, kuriam laiko tarpsniai yra paskirti, paskirties kodas dėl koordinavimo ir kontrolės išlieka bendros veiklos pagrindu vykdomuose skrydžiuose. Nutraukus šią veiklą, tokiu būdu naudoti laiko tarpsniai išlieka oro vežėjui, kuriam jie iš pradžių buvo paskirti. Oro vežėjų grupei priklausantys oro vežėjai praneša koordinatoriui apie tokią veiklą ir gali pradėti ją vykdyti tik pastarajam davus aiškų sutikimą.

Jei vienam oro vežėjui paskirtą laiko tarpsnių seriją kitas oro vežėjas naudoja nesilaikydamas šios dalies sąlygų, koordinatorius seriją atšaukia ir, išklausęs atitinkamus oro vežėjus, grąžina į fondą.

6.  Jei naujiems dalyviams ir toliau iškyla rimtų problemų, valstybės narės užtikrina, kad būtų surengtas oro uosto koordinavimo komiteto posėdis. Posėdžio tikslas – išnagrinėti galimybes, kaip būtų galima pataisyti susidariusią padėtį. Į tokį posėdį kviečiama Komisija.

7.  Jeigu prašomo laiko tarpsnio skirti negalima, koordinatorius informuoja prašantį oro vežėją, kodėl negalima įvykdyti jo prašymo, ir nurodo artimiausią alternatyvų laiko tarpsnį.

8.  Koordinatorius taip pat atsižvelgia į papildomus nurodymus, oro transporto pramonės nustatytus pasauliniu mastu arba Sąjungoje, taip pat į vietinius nurodymus, siūlomus koordinavimo komiteto ir patvirtintus valstybės narės ar bet kokios kitos kompetentingos institucijos, atsakingos už tam tikrą oro uostą, jei tokie nurodymai nepaveikia koordinatoriaus nepriklausomumo, atitinka Sąjungos teisę ir jaisjomis yra siekiama pagerinti oro uosto pajėgumų naudojimo veiksmingumą ir apie juos buvo iš anksto pranešta Komisijai. Vietiniai nurodymai gali būti susiję tik su paskirstytų laiko tarpsnių naudojimo priežiūra arba su laiko tarpsnių serijos apibrėžimo keitimu siekiant sumažinti laiko tarpsnių serijos ilgumą iki mažiau nei 10 laiko tarpsnių žiemos tvarkaraščių sudarymo laikotarpiu arba iki mažiau nei 15 laiko tarpsnių vasaros tvarkaraščių sudarymo laikotarpiu, tačiau bet kokiu atveju ne mažiau kaip iki 5 laiko tarpsnių. Laiko tarpsnių serijos ilgumo sumažinimas taikomas tik oro uostuose, kur oro susisiekimo paslaugos priklauso nuo stipraus paklausos sezoniškumo.

Vietinės taisyklės reglamentuoja laiko tarpsnių paskirstymą ir priežiūrą. Tos taisyklės gali būti taikomos tik tais atvejais, kai galima įrodyti, kad oro uoste perkrovimas pasiekė nerimą keliantį lygį ir todėl galima pagerinti veiklą arba oro eismo intensyvumą vietoje taikomomis taisyklėmis. Tokios vietinės taisyklės turi būti skaidrios ir nediskriminuojančios, dėl jų turi būti susitarta su 8 straipsnio 3 dalyje nurodytu koordinavimo komitetu.[88 pakeit.]

9.  Be numatyto laiko tarpsnių paskirstymo tvarkaraščių sudarymo laikotarpiui, koordinatorius stengiasi įvykdyti pavienius netikėtus prašymus skirti laiko tarpsnius visų rūšių aviacijai, įskaitant bendrąją aviaciją. Tuo tikslu gali būti skiriami fonde turimi ir prašantiems oro vežėjams dar nepaskirstyti laiko tarpsniai, taip pat laiko tarpsniai, kurių buvo atsisakyta paskutiniu metu.

10 straipsnis

Anksčiau paskirti laiko tarpsniai

-1.  Oro uosto laiko tarpsniai yra viešojo naudojimo nematerialusis turtas, kuris naudojamas šiame reglamente nustatytomis sąlygomis. Dėl to juos paskirsto oro uosto koordinatoriai, siekdami valstybių narių, keleivių, oro uosto valdytojų ir oro vežėjų interesais užtikrinti kuo didesnį skaidrumą. [89 pakeit.]

1.  Laiko tarpsnių serijos to prašantiems vežėjams yra koordinatoriaus paskiriamos kuo skaidriau ir sąžiningiau iš laiko tarpsnių fondo kaip leidimai naudoti oro uosto infrastruktūrą nutūpimo ar pakilimo tikslais tvarkaraštyje numatytu laikotarpiu, kuriam laiko tarpsnių prašoma ir kuriam pasibaigus laikantis 9 straipsnio laiko tarpsniai turi būti grąžinti į laiko tarpsnių fondą. [51 pakeit.]

2.  Nedarant poveikio 7 ir 12, 13, ir 17 straipsniams, atitinkamam oro vežėjui suteikiamas prioritetassuteikiami laiko tarpsniai, susiformavę per ilgą laiką, skiriant tą pačią seriją kitu lygiaverčiu tvarkaraščių sudarymo laikotarpiu, jei minėtasis oro vežėjas to paprašo per 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, esant tokioms sąlygoms: [52 pakeit.]

2a.  Nereguliarus oro susisiekimas didina regioninę sanglaudą ir konkurencingumą. Jeigu oro vežėjai reguliariai naudoja laiko tarpsnius tokiam susisiekimui oro uostuose, kuriems taikomas šis reglamentas, net jei tie laiko tarpsniai ne visada naudojami tiems patiems maršrutams, derėtų teikti pirmenybę paraiškoms toliau naudoti tokius laiko tarpsnius. [55 pakeit.]

3.  Prieš paskirstant likusius 9 straipsnyje nurodyto laiko tarpsnių fondo laiko tarpsnius kitiems to prašantiems oro vežėjams, laiko tarpsnių serijos gali būti iš naujo paskirstytos tik dėl su veikla susijusių priežasčių, kaip, pvz., naudojamo orlaivio tipo ar oro vežėjo eksploatuojamo maršruto pasikeitimų, arba laiko tarpsnių serijas skiriant 2 straipsnyje nurodytiems naujiems dalyviams, jei laiko tarpsnių tvarkaraštis, kurio prašo oro vežėjai, yra geresnis nei laiko tarpsnių tvarkaraštis, kurio buvo prašyta iš pradžių. Be aiškaus išankstinio koordinatoriaus sutikimo laiko tarpsniai negali būti paskirstyti iš naujo. [56 pakeit.]

4.  Apskaičiuojant, kaip panaudojami laiko tarpsniai, neįskaitomi tie laiko tarpsniai, kurie iki sausio 31 d. buvo paskirti oro vežėjui kitam vasaros sezonui arba kurie buvo paskirti iki rugpjūčio 31 d. kitam žiemos sezonui ir kurie iki tų datų buvo grąžinti koordinatoriui perskirstyti, su sąlyga, kad paskirtieji laiko tarpsniai sudaro seriją, kaip apibrėžta 2 straipsnio 13 punkte.

Laiko tarpsniai, kurie sutampa su švenčių dienomis, įtraukiami į ateinančio sezono seriją; jų nepanaudojimo pateisinti nereikės. [57 pakeit.]

5.  Jei neįrodoma, kad laiko tarpsnių serija buvo naudojama 8580 % viso laiko, 2 dalyje numatytas prioritetas nesuteikiamasnumatyti laiko tarpsniai, susiformavę per ilgą laiką, nesuteikiami, išskyrus atvejus, kai tie laiko tarpsniai nebuvo naudojami dėl bet kurios iš šių priežasčių: [58 pakeit.]

Draudimas vykdyti veiklą Sąjungoje, įsigaliojęs pagal 2006 m. kovo 22 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 474/2006, sudarantį oro vežėjų, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2111/2005 II skyriuje nurodytas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašą(13), negali būti pateikiamas kaip priežastis, dėl kurios nenaudojama laiko tarpsnių serija, kaip apibrėžta šioje dalyje.

6.  Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija patikrina, kaip oro uosto, kuris patenka į šio reglamento taikymo sritį, koordinatorius taiko 5 dalį.

Komisija priima sprendimą per du mėnesius nuo prašymo gavimo taikydama 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

7.  Kai netenkinamos 2 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos, Komisija pasikonsultavusi su įvairiais partneriais vis tiek gali nuspręsti, kad oro vežėjams būtų suteiktas prioritetasbūtų išsaugoti laiko tarpsniai, susiformavę per ilgą laiką, ir kitu tvarkaraščių planavimo laikotarpiu, kuriam sudaromas tvarkaraštis, skirti tas pačias serijas, jei tai pateisinama dėl išskirtinių priežasčių, susijusių su ypatingais įvykiais, dėl kurių reikia derinti tuose oro uostuose taikomas priemones. Komisija per vieną mėnesį nuo dienos, kai valstybė narė ar atitinkamas oro uostas to paprašo, patvirtina būtinas priemones, kurios taikomos ne ilgiau kaip vienu tvarkaraščių sudarymo laikotarpiu. Tokius iš karto taikomus įgyvendinimo teisės aktus ji priima laikydamasi 16 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos. Komisijos patvirtintos priemonės gali skirtis atsižvelgiant į valstybę narę, oro uostą ar atitinkamų oro susisiekimo paslaugų tipą ir tai priklauso nuo ypatingo įvykio. [61 pakeit.]

8.  Prioritetas į laiko tarpsnių serijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, neduoda pagrindo formuluoti reikalavimų dėl žalos atlyginimo už bet kokius to prioriteto apribojimus, suvaržymus ar panaikinimą pagal Sąjungos teisės aktus, ypač taikant su oro transportu susijusias Sutarties taisykles.

11 straipsnis

Laiko tarpsnių rezervavimas

1.   Koordinuojamo oro uosto valdymo institucija gali nuspręsti naudoti oro uosto mokesčių sistemą, siekdama atgrasyti oro vežėjus nuo vėlyvo laiko tarpsnių grąžinimo į 9 straipsnyje numatytą fondą ir priversti juos atsakyti už tai, kad oro uosto infrastruktūra buvo rezervuota ir nepanaudota. Turi būti laikomasi tokių principų:

2.   Koordinatorius oro uosto valdymo institucijai pateikia visą informaciją, reikalingą pirmoje dalyje nurodytam sprendimui įgyvendinti. [62 pakeit.]

12 straipsnis

Įsipareigojimai teikti viešąsias paslaugas

1.  Jeigu maršrutui taikomi įsipareigojimai teikti viešąsias paslaugas pagal Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 16 straipsnį, valstybė narė gali rezervuotirezervuoja tame maršrute numatytiems skrydžiams vykdyti reikalingus laiko tarpsnius koordinuojamame oro uoste. Jeigu atitinkamame maršrute rezervuoti laiko tarpsniai yra nenaudojami, jais, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, gali pasinaudoti bet kuris oro vežėjas, suinteresuotas naudoti maršrutą laikantis įsipareigojimų teikti viešąsias paslaugas. Jeigu joks kitas oro vežėjas nėra suinteresuotas naudoti tą maršrutą ir atitinkama valstybė narė nepaskelbia konkurso pagal Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 16 straipsnio 10 dalį, 17 straipsnio 3–7 dalis ir 18 straipsnio 1 dalį, laiko tarpsniai yra rezervuojami kitam maršrutui, kuriame bus vykdomi įsipareigojimai teikti viešąsias paslaugas, arba grąžinami fondui. Laiko tarpsniai, kai jie nenaudojami po maksimalaus šešių mėnesių laikotarpio, grąžinami į fondą. Kai maršrutas jau nebeatitinka reikalavimų, taikomų įsipareigojimams teikti viešąsias paslaugas, laiko tarpsniai arba rezervuojami kitam maršrutui, susijusiam su įsipareigojimais teikti viešąsias paslaugas, arba paliekami juos naudojusiam oro vežėjui, jei tenkinami susijusioms laiko tarpsnių serijoms taikytini šio reglamento 10 straipsnio 2 dalies reikalavimai. [63 pakeit.]

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems laiko tarpsniams naudoti taikomos Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 16 straipsnio 10 dalyje, 17 straipsnio 3–7 dalyse ir 18 straipsnio 1 dalyje numatytos konkurso procedūros, jeigu daugiau kaip vienas Sąjungos oro vežėjas, kuris negalėjo gauti laiko tarpsnių kuriuo nors metu valandą prieš koordinatoriaus prašomą skirti laiką arba po jo, yra suinteresuotas vykdyti skrydžius tuo maršrutu.

Laiko tarpsnių mobilumas

13 straipsnis

Laiko tarpsnių perkėlimai ir mainai

1.  Laiko tarpsniai gali būti:

2.  Valstybė narėKoordinatorius sukuria skaidrią sistemą, kuria naudodamiesi laiko tarpsnių perdavimais ar mainais suinteresuoti oro vežėjai susisiekia vieni su kitais.

1 dalies b ir c punktuose nurodytų perdavimų ar mainų atveju oro vežėjai koordinatoriui pateikia duomenis apie piniginį ar kitokio pobūdžio atlygį. Duomenys apie piniginį ar kitokio pobūdžio atlygį yra konfidencialūs – juos koordinatorius, gavęs prašymą, pateikia tik valstybei narei, kurios teritorijoje yra aptariamas oro uostas, arba Komisijai. Perdavimai arba mainai negali būti su tam tikromis sąlygomisDuomenys, susiję su atlygiu už perdavimą ar mainus, turi būti išsamiai pateikiami 6 straipsnio 1 dalyje nurodytoje metinėje ataskaitoje ir koordinatorius tokius duomenis atskleidžia tik valstybei narei, kurioje yra oro uostas, Komisijai ir visoms šalims, dalyvaujančioms finansuojant koordinatorių. Perdavimams arba mainams negali būti taikomos tokios ribojančios sąlygos, kurios ribotų laiko tarpsnius norinčio gauti oro vežėjo galimybę konkuruoti su laiko tarpsnius perduodančiu ar mainančiu oro vežėju.

3.  Naujiems dalyviams, nurodytiems 2 straipsnio 2 punkte, paskirtųpaskirti laiko tarpsnių negalima perkeltitarpsniai neperkeliami į du lygiaverčius tvarkaraščių sudarymo laikotarpius, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalies b punkte, išskyrus teisėto bankrutavusios įmonės veiklos perėmimo atvejį.

Naujiems dalyviams, nurodytiems 2 straipsnio 2 punkto b papunktyje, paskirtųpaskirti laiko tarpsnių tarpsniai du lygiaverčius tvarkaraščių sudarymo laikotarpius, kuriems sudaromi tvarkaraščiai, neperkeliaminegalima perkelti į kitą maršrutą, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalies a punkte, išskyrus atvejus, kai naujajame maršrute naujam dalyviui yra suteikiama tokia pat pirmenybė, kaip ir pirminiame maršrute.

Naujiems dalyviams, nurodytiems 2 straipsnio 2 punkte, paskirtais laiko tarpsniais du lygiaverčius tvarkaraščių sudarymo laikotarpius, kuriems sudaromi tvarkaraščiai, negalima keistis, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalies c punkte, nebent tuo siekiama pagerinti laiko tarpsnių paskirstymą šiems skrydžiams, palyginti su pirminiais prašytais laiko tarpsnių paskyrimais.

Valstybės narės gali patvirtinti priemones, pagal kurias dalis pajamų, gautų pardavus laiko tarpsnius, būtų skiriama oro uostų infrastruktūros vystymo ir susijusių paslaugų gerinimo išlaidoms padengti. Siekiant visiško skaidrumo, šį fondą turi nustatyti ir patvirtinti nepriklausoma priežiūros institucija, nurodyta 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/12/EB dėl oro uostų mokesčių(15). Fondą visada būtina valdyti taip, kad būtų užtikrinamas atskiros atskaitomybės principo laikymasis siekiant nustatyti sumas lėšų, kurios iš fondo turi būti skiriamos kiekvienam oro uostui. Pajamos, gautos pardavus laiko tarpsnius oro uoste, investuojamos tame pačiame oro uoste. [64 pakeit.]

14 straipsnis

Su konkurencijos teise susijusios nuostatos

Šis reglamentas nesumažina valdžios institucijų teisės patvirtinti laiko tarpsnių perdavimą ir nurodyti, kaip juos paskirstyti pagal nacionalinę konkurencijos teisę arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101, 102 arba 106 straipsnius, arba 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas)(16).

Deleguotieji aktai ir komitetas

15 straipsnis

Delegavimas

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, nurodytus 3 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje in fine, Komisijai suteikiami neribotampenkerių metų laikotarpiui skaičiuojant nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.[65 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas ir Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 3 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 3 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

16 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Tais atvejais, kai komiteto nuomonė turi būti gauta pagal rašytinę procedūrą, laikoma, kad ta procedūra baigėsi be rezultatų, jei per nuomonei pateikti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo dviejų trečdalių dauguma komiteto narių.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su 5 straipsniu.

4.  Komisija taip pat gali konsultuoti komitetą bet kokiais kitais klausimais, susijusiais su šio reglamento taikymu.

Įgyvendinimo priemonės

17 straipsnis

Skrydžio planų ir laiko tarpsnių koordinavimas

1.  Oro vežėjas pateikiamame skrydžio plane yra nuoroda į paskirtą laiko tarpsnį. Tinklo valdytojas atmeta, išklausęs atitinkamą oro vežėją ir oro uosto valdymo instituciją, gali atmesti oro vežėjo skrydžio planą, jeigu oro vežėjas ketina nutūpti koordinuojamame oro uoste ar pakilti iš to uosto jo koordinavimo metu, neturėdamas koordinatoriaus jam skirto laiko tarpsnio. Nelaikoma, kad verslo aviacijos operatoriai turi laiko tarpsnį, jei jiems reikia skristi ne per numatytą laiko tarpsnį ir jei toks vėlavimas neįvyko dėl oro navigacijos paslaugų teikėjų kaltės. [66, 77 ir 90/rev pakeit.]

2.  Atitinkama valstybė narė patvirtina priemones, būtinas koordinatoriui, tinklo valdytojui, oro navigacijos paslaugų teikėjams ir oro uosto valdymo institucijai keistis informacija.

18 straipsnis

Vykdymas

1.  Koordinatorius panaikina preliminariai oro vežėjui paskirtas laiko tarpsnių serijas ir sausio 31 d. perduoda jas į fondą kitam vasaros sezonui arba rugpjūčio 31 d. ‐ kitam žiemos sezonui, jeigu įmonė tą dieną neturi veiklos licencijos ar jai lygiaverčio dokumento arba jeigu kompetentinga licencijas išduodanti institucija nėra pareiškusi, kad veiklos licencija ar jai lygiavertis dokumentas galbūt bus išduotas iki atitinkamo tvarkaraščio sudarymo laikotarpio pradžios. Kompetentingos licencijas išduodančios institucijos reguliariai pateikia koordinatoriui atnaujintą informaciją ir į jo užklausas atsako per protingą laikotarpį.

2.  Oro vežėjai, pakartotinai arir apgalvotai arba bendrosios aviacijos / verslo aviacijos bendrovės apgalvotai oro susisiekimus vykdantys laiku, kuris gerokai skiriasi nuo paskirto laiko tarpsnio, esančio laiko tarpsnių serijos dalimi, arba naudoja laiko tarpsnius visai kitaip, negu nurodyta laiko tarpsnių paskirstymo metu ir todėl apsunkina oro uosto ir oro transporto operacijas, netenka 10 straipsnio 2 dalyje nurodyto prioritetolaiko tarpsnių, susiformavusių per ilgą laiką. Koordinatorius, išklausęs atitinkamą oro vežėją ir vieną kartą jį perspėjęs, gali nutarti likusiam tvarkaraščių paskirstymo laikotarpiui atimti iš tokio oro vežėjo tam tikras laiko tarpsnių serijas ir perduoti jas į fondą. Jei oro vežėjas po to prašo lygiaverčių laiko tarpsnių, koordinatorius neprivalo jų jam paskirti. [67 pakeit.]

Atitinkama valstybė narė užtikrina, kad koordinatorius sukurtų veiksmingą priežiūros sistemą, skirtą šios dalies taikymui.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad galiotų ir būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijosįgyvendina veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias nuobaudas:

Koordinatoriui tinkamai pranešama apie tokių nuobaudų taikymą. Valstybės narės praneša Komisijai apie nuobaudų sistemą, kurią jos įgyvendino pagal šią dalį. [68 pakeit.]

3a.  Valstybės narės taip pat užtikrina, kad koordinuojamo oro uosto valdymo institucija nustatytų ir taikytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias finansines nuobaudas ir taip spręstų problemas, atsirandančias dėl laiko tarpsnių grąžinimo atėjus būsimo žiemos arba vasaros sezono nuo seno sutarto termino dienai arba dėl išlaikytų nepanaudotų laiko tarpsnių, kad atgrasintų oro vežėjus nuo pavėluoto laiko tarpsnių grąžinimo į 9 straipsnyje nurodytą fondą ir kad jie atsakytų už rezervuotą ir nepanaudotą oro uosto infrastruktūrą. Atsižvelgiant į tai turi būti laikomasi šių principų:

Koordinatorius oro uosto valdymo institucijai pateikia visą informaciją, reikalingą šiai daliai įgyvendinti.

Valstybės narės pradeda taikyti šias nuobaudas ne vėliau kaip vieni metai nuo šio reglamento priėmimo dienos. Jos tinkamai informuoja Komisiją, kuri vertins nurodytų nuobaudų veiksmingumą. Vykdant laiko tarpsnių stebėseną ar kitu būdu nustačius galimą 2 arba 3 dalies pažeidimą, raštu susisiekiama su oro vežėju, nurodomos įtariamo pažeidimo aplinkybės ir prašoma pateikti informaciją apie susijusias skrydžių paslaugas arba laiko tarpsnį. Kai reikia skirti finansinę nuobaudą, ji taikoma visų oro vežėjų, nesilaikančių 2 arba 3 dalies nuostatų, pažeidimų atvejais, o jos minimalų dydį iš anksto nustato atitinkama valstybė narė. Kelių pažeidimų atveju, galėtų būti skiriamos kelios finansinės nuobaudos ir finansinę nuobaudą už kiekvieną tolesnį pažeidimą būtų galima, pvz., padvigubinti. Koordinatoriui tinkamai pranešama apie tokių nuobaudų taikymą. Koordinatorius skelbia sprendimus, pagal kuriuos skiriamos finansinės nuobaudos. [69 pakeit.]

4.  Nedarant poveikio 10 straipsnio 5 daliai, jeigu oro vežėjas negali pasiekti 8580 % naudojimo normos, nurodytos 10 straipsnio 2 dalyje, koordinatorius, išklausęs atitinkamą oro vežėją, gali nutarti likusiam tvarkaraščių paskirstymo laikotarpiui, kuriam sudaromas tvarkaraštis, atimti iš tokio oro vežėjo tam tikras laiko tarpsnių serijas ir perduoti jas į fondą. [70 pakeit.]

Nedarant poveikio 10 straipsnio 5 daliai, jeigu po paskirto laiko, atitinkančio 1520 % serijų galiojimo laikotarpį, jokie tos serijos laiko tarpsniai nebuvo panaudoti, koordinatorius, išklausęs atitinkamą oro vežėją, likusiam tvarkaraščių paskirstymo laikotarpiui tam tikras laiko tarpsnių serijas perduoda į fondą. Koordinatorius gali nuspręsti atšaukti laiko tarpsnių seriją praėjus ne daugiau kaip 1520 % serijų galiojimo laikotarpio, jei vežėjas neįrodo, kad turi ketinimų jas panaudoti. [71 pakeit.]

19 straipsnis

Skundai ir teisė paduoti skundą

1.  Nedarant poveikio teisėms paduoti skundą pagal nacionalinę teisę, skundai dėl 7 straipsnio 2 dalies, 9, 10, 13 ir 17 straipsnių, 18 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių taikymo pateikiami koordinavimo komitetui. Per vieną mėnesį nuo skundo padavimo komitetas apsvarsto klausimą ir, jeigu galima, pateikia koordinatoriui pasiūlymus dėl problemos išsprendimo. Jeigu skundo negalima išspręsti, atsakinga valstybė narė gali per kitą dviejų mėnesių laikotarpį numatyti oro vežėjus ar oro uostui atstovaujančių organizacijų arba kitos trečiosios šalies tarpininkavimą. [72 pakeit.]

2.  Valstybė narė, laikydamasi nacionalinės teisės, imasi atitinkamų priemonių koordinatoriams apsaugoti nuo ieškinių dėl žalos, susijusios su jų funkcijomis pagal šį reglamentą, atlyginimo, išskyrus didelio neatsargumo ar sąmoningo nusižengimo atvejus.

20 straipsnis

Santykiai su trečiosiomis šalimis

1.  Komisija 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali nuspręsti, kad valstybė narė arba valstybės narės imsis priemonių, įskaitant laiko tarpsnių atšaukimą tos trečiosios šalies oro vežėjui ar vežėjams, siekiant ištaisyti atitinkamos trečiosios šalies diskriminuojantį elgesį, jei paaiškėja, kad trečioji šalis, skirstydama laiko tarpsnius oro uostuose:

2.  Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus rimtus sunkumus, su kuriais teisiškai ar faktiškai susiduria Sąjungos oro vežėjai, norėdami gauti laiko tarpsnių trečiosiose šalyse.

Baigiamosios nuostatos

21 straipsnis

Ataskaita ir bendradarbiavimas

1.  Ne vėliau kaip praėjus ketveriems trejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia jo taikymo ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma turi atsispindėti 9, 10, 11 ir 13 straipsnių taikymas. [73 pakeit.]

1a.  Komisija, remdamasi iš koordinatorių gaunamais duomenimis, stebi šalutines laiko tarpsnių rinkas ir savo metinėje oro transporto rinkų analizėje praneša apie atitinkamas tendencijas, įskaitant tendencijas, susijusias su regioniniu ir Sąjungos vidaus susisiekimu. [74 pakeit.]

2.  Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja taikydamos šį reglamentą, ypač dėl informacijos rinkimo 1 dalyje minėtai ataskaitai.

22 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EEB) Nr. 95/93 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę.

23 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja pirmąją dieną antrojo laikotarpio, kuriam sudaromas tvarkaraštis, ir kuris prasideda po reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 181, 2012 6 21, p. 173. (2) OL C 277, 2012 9 13, p. 110. (3) 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L 14, 1993 1 22, p. 1. (5) Žr. I priedą. (6) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (7) OL L 293, 31.10.2008, p. 3. (8) OL L 96, 2004 3 31, p. 1. (9) OL L 96, 2004 3 31, p. 20. (10) OL L 96, 2004 3 31, p. 20. (11) OL L 185, 2011 7 15, p. 1. (12) OL L 201, 2010 8 3, p. 1. (13) OL L 84, 2006 3 23, p. 14. (14) OL L 70, 2009 3 14, p. 11. (15) OL L 70, 2009 3 14, p. 11 (16) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.